Saulės sistemos planetos

Saulės sistemos planetos

Saulė ir 8 (+ 3) planetos Cerera

Eridė

Plutonas

Žemė

Saulės sistemos planetos Saulė ir 8 ar + 3 planetos?

Dabar! 2010 metais.

Saulės sistemos planetos - Merkurijus

Arčiausia Saulei planeta.


Vidutinis atstumas – 0.38 av.

Ekscentrisitetas - atstumas nuo Saulės kinta nuo 46 iki 70 mln km.Spindulys – 2440 km – 2,6 karto mažesnis, nei Žemės.

Saulę apskrieja per 88 Žemės paras, o apie savo ašį – per 59 paras.Taip gaunasi, kad Merkurijaus para trunka 176 Žemės paras.

Masė – 1/18 Žemės masės, o tankis panašus – 5430 kg/m3.

Vidus:

1. Geležies ir Nikelio kietas branduolys R~1600 km,2. Mantija,3. Pluta.


Paviršius:

Sudarytas iš sutrupintų uolienų medžiagos.

Daug smūginių kraterių – skersmuo iki 200 km.Įdubos, skardžiai iki 500 km ilgio ir 3 km aukščio.

Atmosfera – beveik nėra. Tik nedaug vandenilio ir helio dujų.Ir natrio ir kalio garų.

Temperatūra – kinta nuo 700 K iki 100 K.

Palydovų – nėra. Turi magnetinį lauką – 200 kartų silpnesnį, nei Žemės.

Saulės sistemos planetos - Venera

Antra nuo Saulės planeta


Vidutinis atstumas – 0.72 av, 108 mln. km.

Ekscentrisitetas – beveik nėra.Spindulys – 6052 km – beveik toks pat, kaip Žemės.

Saulę apskrieja per 225 Žemės paras, o apie savo ašį – per 243 paras.Veneros para trunka 117 Žemės paras.

Venera apie savo ašį sukasi priešinga kryptimi, nei visos planetos.

Masė (0,82 Žemės masės) ir tankis panašūs į Žemės – 5250 kg/m3.

Vidus:

1. Kietas ir skystas (mažesnis, nei Žemės) branduolys,2. Mantija (storesnė, nei Žemės),3. Pluta.

Palydovai – neturi.

Neturi arba neaptiktas magnetinis laukas.


Atmosfera

Sudėtis – 90 % CO2, 3 % N, ir Ar, He, SO2, CO, HCl…

Veneros debesys – sudaryti iš sieros skiedinio 80 % 1-3 mm dydžiolašelių yra 45-65 km aukštyje, neleidžia pamatyti paviršiaus reljefo optiniame diapazone. Debesų detalės geriau matomos UV diapazone.

Slėgis ties kietu paviršiumi – 90 atmosferų.

Pastoviai pučia rytų vėjas – 100 m/s debesų aukštyje ir 1-2 m/sties paviršiumi.

Temperatūra – dėl stiprausšiltnamio efekto paviršiuje siekia 730 K.

Didėjant aukščiui sumažėja iki 150 K ir vėl kyla.


Debesys yra skaidrūs radijo spinduliams – Magellan palydovas (1990 m.)

Paviršius:

Didžiąją dalį sudaro kalvotos lygumos,

Nemažai vulkaninių kraterių – skersmuo siekia iki 275 km.

Dideli plotai užlieti lava.

10 % sudaro kalnai. Iki 11 km aukščio.

Saulės sistemos planetos - Žemė

Trečia nuo Saulės planeta

Nuotolis nuo Saulės – 152 mln. km,

Skersmuo – 12756 km pusiaujo, 12714 km ašigalinis,

Masė - 5.974*1024 kg,

Tankis - 5520 kg/m3,

Saulės sistemos planetos - Marsas

Ketvirtoji nuo Saulės planeta

Nuotolis nuo Saulės – 1.524 av, 228 mln. km.

Skersmuo – 1,9 karto mažesnis už Žemę

3397 km pusiaujo,3377 km ašigalinis.

Masė - 1/9,3 Žemės masės.


Ašies posvyris – 64o,8, periodas – 24h, 37 min.

Apsisukimo orbita periodas – 687 Žemės paros.


Paviršius:

Pietų pusrytulyje gausu kraterių iki 300-2000 km skersmens.

Šiauriniame pusrytulyje gausu išsiveržusios lavos, užgesusių vulkanų kūgių (iki 27 km aukščio ! – Olimpo kalnas).

Nėra kalnų grandinių.


Paviršius:

Sausa ir šalta smėlio kopų ir akmenų rausva dykuma.Rausvumą sukelia grunte esantis geležies oksidas.

1/3 paviršiaus sudaro tamsesnės dėmės.

Baltos dėmės ašigaliuose – ašigalinės CO2 ledo kepurės. Žiemą jos padidėja iki 50o platumos, o vasarą sunyksta.


Paviršius:

Matomos išdžiūvusių prieš šimtus milijonų metų vandens ūpių vagos.

Ilgis siekia iki 1500 km, skersmuo – iki 100 km.

Šios vagos galėjo susidaryti trumpais laikotarpiais – potvynių ar liūčiųmetu.


Vidus:

Kadangi Marso tankis mažesnis už Žemės, jis turi turėti ir mažesnį,mažesnio tankio branduolį.


Atmosfera:

Sudėtis: 95 % CO2, 2.5 % N, 1.5 % Ar, 1 % CO ir H2O.

Slėgis Marso paviršiuje – 0.6 % atmosferos.

Temperatūra kinta nuo 300 K dieną iki 140 K paryčiui.

Didelis T gradientas sukelia stiprius (iki 100 m/s) vėjus (paprastai 10 m/s).

Stiprus vėjas kartais sukelia geltonus dulkių debesis arba audras.

Taip pat pasirodo ir balti (kondensuotų CO2 kristaliukų) debesys.

Temperatūra didėjant aukščiui mažėja iki 130 K ties 90 km, o po tovėl didėja iki 300 K.


Palydovai:

Marsas turi du mažus, netaisyklingos formos palydovus:

1. Fobas (27x21x19 km) skrieja 9400 km atstumu.2. Deimas (15x12x11 km) – 23500 km atstumu.

Skrieja sinchroniškai, abiejose daug smūginių kraterių.

1. Fobas 2. Deimas

Saulės sistemos planetos – Jupiteris

Penktoji nuo Saulės planeta.


Dinamika:


Ašies posvyris – nėra - status sukimosi apie Saulę plokštumai,

Masė - 2.5 kartų didesnė, nei visų kitų planetų bendra masė.

Masė - 317.38 Žemės masės.


Skersmuo – 11,2 karto didesnis už Žemės.

143000 km - pusiaujo,134200 km - ašigalinis.

“Suspaudimas” (8800 km) aiškinamas labai greitu sukimusi apie ašį:

Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 9h, 50 min, 30 s,linijinis greitis ties pusiauju – 12.7 km/s.

Nors apsisukimo orbita periodas – 11,9 Žemės metų.


Atmosfera - paviršius – vidus:

Struktūra: - teorinis modelis, kuriame yra trys sferiniai sluoksniai:

1. Sudaryta iš pereinamo sluoksnio iš dujinės fazės į kietą, etapais:

a. Dujinė H ir He atmosfera, vis tankėdama pereina į skysį,

Temperatūra nuo išorės mažėja ir pasiekusi 120 K, pradeda didėti link gilumos.

Šiame sluoksnyje, veikiama vidinių šilumos šaltinių ir Koriolio jėgos, atmosfera susiskaido į daugelį

sluoksnių,judančių priešpriešais dideliais greičiais.


Atmosfera - paviršius – vidus:

Struktūra: - teorinis modelis, kuriame yra trys sferiniai sluoksniai:

b. 1000 km gylyje prasideda skysto vandenilio sluoksnis,

c. 20000 km gylyje molekulinis vandenilis virsta metaliniu vandeniliu (protonų ir elektronų mišiniu) (ties 3*1011 Pa)

2. Toliau yra 14000 km spindulio branduolys, kuriame nusėdęįvairūs junginiai su sunkesniais elementais.

T siekia 40000K, o slėgis 7*1012 Pa.


Dėmė

40000 x 14000 km – milžiniškas atmosferos sūkurys, stebimas jau 300 metų.

Voyager (1972 m. )

Saulės sistemos planetos – Jupiterio palydovai

Palydovai – atrasta 61 palydovų.

Didieji:

Ija – 3640 km,Europa – 3140 km,Ganimedas – 5270 km,Kalista – 4810 km.

Saulės sistemos planetos – Saturnas

Šeštoji nuo Saulės planeta

Dinamika:


Ašies posvyris – nėra - status sukimosi apie Saulę plokštumai,

Masė - 95.03 kartų didesnė, nei Žemės masė.

Masė - 3,3 kartų mažesnė nei Jupiterio.

Tankis - 690 kg/m3, (mažiausias!)

Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 10h, 14 min.

Apsisukimo orbita periodas – 29,5 Žemės metų.


Temperatūra vidut. debesų aukštyje – 95 K.

Atmosferoje daugiausia – H, He, amoniako CH3, metano, acetileno C2H2, etano C2H6 ir vandens garų.

Saturnas visais atžvilgiais yra panašus į Jupiterį, jo vidus skiriasi:

1. Gerokai storesniu molekulinio vandenilio sluoksniu,

2. Plonesniu metalinio vandenilio sluoksniu.

3. Silikatų, vandens, metano ir amoniako ledų bradnuolio centretemperatūra turėtų būti – 20000 K, o slėgis 5 *1012 Pa.


Žiedai – suskaidyti į tris A, B, C.

Spindulys – iki 400000 km, storis – 2 km,

Sudaryti iš nuo mikrometrų iki kelių metrų ledų gabaliai.


Palydovai – atrasti 31 palydovai.

Didžiausi:

Titanas – 5150 km,Japetas – 1440 km,Enceladas – 500 km,Febė – 220 km,

Septintoji nuo Saulės planeta

Saulės sistemos planetos – Uranas


Dinamika:

Nuotolis nuo Saulės – 19.2 av.

Ašies posvyris – 8o,

Skersmuo – Urano skersmuo apie tris kartus mažesnis, nei Jupiterio – 51200 km.


Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 17h.

Apsisukimo orbita periodas – 84 Žemės metų.



Atmosfera ir sandara:

Viršutinis sluoksnis – metano dujos ir kristalėliai,

Po stora atmosfera – vandens, amoniako ir metano okeanas,

Giliau – nedidelis silikatų branduolys.

Temperatūra centre – 11000 K.

Slėgis ~ 5*1011 Pa.



Palydovai – atrasta 21 palydovų

Didžiausi: Uranas taip pat turi plonus žiedus, sudarytus iš metro dydžio luistų.

Oberonas – 1520 km,Titanija – 1580 km,Umbrielis – 1170 km,Arijelis – 1160 km,Miranda – 480 km,

Saulės sistemos planetos – Neptūnas

Aštuntoji nuo Saulės planeta


Aštuntoji nuo Saulės planeta

Dinamika:

Nuotolis nuo Saulės – 30 av.

Skersmuo – 49600 km.


Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 16,6 h.

Apsisukimo orbita periodas – 165 Žemės metų.

Atmosfera ir sandara:

Panaši į Urano

Viršutinis sluoksnis – metano debesys, H, He

Po stora atmosfera – vandens, amoniako ir metano okeanas,

Giliau – nedidelis branduolys.



Palydovai – atrasta 13 palydovų

Saulės sistemos planetos – Nykštukinės planetos

30-50 AVPlutonas – 2274 km Charonas – 1200 km

Saulės sistemos planetos – Kuperio juosta

50 AV nuo SaulėsApie 1000 objektų,

Dauguma keliu šimtų km skersmens,

Sudėtis – amoniakas, metanas, vanduo.

Documents

Saulės sistemos planetos