LOGO

bendradarabiavimo tinklų analizė ŠMM

Prof. Dr. Birutė MikulskienėDoc. Dr. Birutė PitrėnaitėMRU, Vadybos katedra

Savivaldybių intereso atstovavimas vyriausybės lygiu:

TURINYS

Įvadas: viešosios politikos dalyviai1

Tyrimas (šiek statistikos)2

Viešosios politikos dalyvių tinklai3

Išvados ir rekomendacijos4

ĮVADAS

Viena svarbiausių viešo valdymo funkcijų – kurti tokią valstybės reguliavimo sistemą,

kuri stabdytų nepageidaujamas valstybės raidos kaitos pasekmes ir

inicijuotų visuomenės lūkesčius atitinkančius pokyčius.

Stiprėjant visuomenės lūkesčiams dėl geresnio viešojo valdymo ir geriau išreikšto viešojo intereso gynimo, viešąjį valdymą realizuojančioms

organizacinėms struktūroms tenka nauji iššūkiai realizuoti demokratinio lygiateisiškumo principus.

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

Klausimas Nr. 1

Ar visuomenė yra prasmingas viešosios politikos dalyvis?

Žinių kaupimas Žinios

K1

t1 t2Laikas

K2

t3

Nau

ji d

alyv

iai

Nau

ji

daly

viai Nau

ji

daly

viai

t2<t1

Dalyvių/suinteresuotųjų pridėtinė vertė

Išankstinės žinios (pre-knowledge) – anksčiau buvusi informacija, mąstymo būdas, prioritetai, poreikiai

Normatyviniai tikslai – garantuoti demokratinę teisę dalyvauti ir legalizuoja sprendimą

Asocijuotos žinios (associate knowledge) apie dabartinę būseną, pageidaujamų ir aktualių alternatyvų analizė.

Naujos žinios (new knowledge) Naujų sprendimų, pageidaujamų alternatyvų kūrimas, išsamumas.

Sutarimo žinios (consensual knowledge ) Susitarimo siekis padeda suderinti politikos dalyvių siekius

tarpusavyje, atsiranda bendras supratimas apie problemą ir jos sprendimo būdus. Mažėja konfliktų tikimybė.

Patikimumas Įgyvendinimo patikimumas, grindžiamas naujomis žiniomis ir praktiniu

siekiu jas panaudoti. Rezultato žinios (out-knowledge).

Suinteresuotųjų mokymosi procesas nulemiantis ateities veiksmus.

Text in here

Per didelis pasitikėjimas

Susitarimai

Rizika ir didelės išlaidos

Priešinimasis naujovėms

• Pasireiškia dažniausiai paskutinėse sprendimų fazėse (blokavimas, procedūriniai trukdžiai, nauji dalyviai)

Kadangi politika tai negrįžtami procesai, rekomenduojami mažos apimties eksperimentai.

Kitu atveju socialinis spaudimas (lobistai, pilietinės iniciatyvos) gali sužlugdyti įgyvendinimo fazę . Ilgojo ir trumpojo laikotarpio prioritetų konkurencija.

Per didelis pasitikėjimas savimi tarp politikos dalyvių ir per greiti sprendimai

Viešosios politikos kontekstas

Klausimas Nr.2

Kaip viešosios politikos kūrimą paversti suinteresuotųjų dalyvavimu grįstu politikos rengimo procesu?

Darbo grupės

Pagrindinis interesams reikštis instrumentas : darbo grupės,

kurios buriamos ministerijose iškilus naujiems valdymo klausimams.

Šios grupės dažniausiai buriamos pačių ministerijų iniciatyva,

Jose dalyvauti kviečiami tiek valstybės tarnautojai (konkrečios ministerijos specialistai), tiek ir išoriniai asmenys.

Tyrimo tikslas

Tyrimo tikslas

Ištirti darbo grupių veiklą ir pamatuoti viešosios politikos kūrimo procesą dalyvavimo ir teisėtų interesų raiškos prasme.

nustatyti kokia apimtimi valstybės valdymo institucijose reiškiasi savivaldos interesas,

šių rezultatų pagrindu nustatyti interesams reikštis apribojimus ir siekinius.

Tyrimo metodologija

Taikomi metodai:

Interviu Darbo grupių sudarymo dokumentai Socialinių tinklų analizė, Dinaminis sistemų modeliavimas.

Tyrimo metodologija

MODELIAVIMAS ANALIZĖ Dinaminis sistemų modeliavimas REKOMENDACIJOS

INTERVIU

Darbo grupių narių sudėties tyrimas

SOCIALINIŲ TINKLŲ ANALIZĖ

Etapas 1 Etapas 2 Etapas 3

Tyrimas

Tyrimo periodas2007

Mažumos vyriausybė (MP – socialdemokratas, ŠM ministras- socialdemokratas)

2010 Koalicinė vyriausybė (MP-konservatorius, ŠM

ministras – liberalsąjūdietis) Tyrimo vieta

Švietimo ir mokslo ministerija

Darbo grupių skaičius

2007 2010

Darbo grupės 65 29Komisijos 28 25Tarybos 5 10Dalyvavimo atvejų 1129 614N (narių skaičius) (686) (441)

Atsikartojantys nariai 33 % 23 %

Kokius klausimus sprendė grupės?

Profesinis ugdymas Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymo decentralizavimo programos projektui

parengti Bendriesiems reikalavimams apskričių profesinio mokymo tarybų nuostatams parengti

Bendrasis ugdymas Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija Tarpžinybinė darbo grupė Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas

programos projektui parengti Korupcija

ŠMM kovos su korupcija planavimas ir kontrolė Moksliniai tyrimai

Mokslo ir studijų reformos modeliui parengti Švietimas

Parengti Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo pusiaukelės reflekcijos priemonių planą; parengti atsakymo LR Vyriausybei dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų patikslinimo projektą

Aukštasis mokslas XXIII SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų žaidynėms 2007-05-16 - 20 d.

Kaune surengti Išanalizuoti Socialinio darbo studijų krypties programų sandarą ir turinį bei pateikti

ŠMM ministrei siūlymus dėl Soc. darbo studijų krypties reglamento pagrindinių nuostatų

Kaip atrodo statistinė grupė?

2007

Narių skaičius MIN=3 MAX=40 VIDUTINIS=12

2010

Narių skaičius MIN=3 MAX=36 VIDUTINIS=10

Kaip buriamos darbo grupės?

Institucijos iniciatyva (ŠMM) Naujam klausimui ar problemai išspręsti Kai trūksta žinių apie reiškinį

Būrimo procesas nereglamentuojamas, tačiau visos ministerijos naudojasi panašia praktika.

Darbo grupių tipas

Nr. Darbo grupės tipas

Turinys

1 Reformos Sprendimai iš esmės pakeis esamą praktiką bei apims ne vieną konkrečios politikos veiklos sritį

2 Strateginiai pokyčiai

Sprendžia strateginės svarbos sektoriaus klausimus, o jiems nuspręsti reikalingos naujos idėjos.

3 Administraciniai pokyčiai

Administruoja teisės aktų leidybos procesą arba kitaip prižiūri, stebi ar kontroliuoja jiems pavestų teisės normų įgyvendinimą.

4 Vidiniai pokyčiai Su organizacijos vidiniais valdymo tikslais susijusios grupės, tokios kaip naujo dokumentacijos plano rengimas ar vidinės organizacinės struktūros tobulinimas.

Darbo grupių tipas

Adminis-travimas

Reforma Strateginis Vidinis0

100

200

300

400

500

600

700

20072010

Darbo grupių veiklos sritis

0

100

200

300319

70

182 184

20

154

45 16

139171

30

187

1575 64 34 31 7

2007 2010

Darbo grupių rūšis

Fina

nsav

imas

Koor

dina

vim

as

ES k

oord

inav

imas

Koru

pcija

Pers

onal

as

Skun

dai

Turin

ys

Valdy

mas

Valdy

mas

_fina

nsai

Valdy

mas

_infra

stru

ktur

a

Valdy

mas

_IT

Valdy

mas

_per

sona

las

Valdy

mas

_inst

itucij

os

Audita

s0

100

200

300

400

500

600

20072010

Tarpiniai apibendrinimai

Apibendrinant, darbo grupės veikia kaip: horizontalaus koordinavimo mechanizmas

Vidinis (organizacijos viduje) Išorinis (valstybės tarnybos-vyriausybės

viduje) Idėjų paieškos instrumentas Žinių spragų užpildymo Sprendimų legalizavimo instrumentas

Ar naudojamas kaip interesų derinimo? Įtampų mažinimo? Įgyvendinimo stiprinimo?

Savivaldos atstovų dalyvavimo atvejai

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

2007   2010  Savival

da Iš visoSavival

da Iš viso22 1129 13 614

Aukst

asis m

oksla

s

Aukst

asis m

oksla

s/ Mok

slo

tyrim

ai

Bendr

asis

ugdy

mas

Mokslo

tyrim

ai

Nefor

mal

usis

ugdy

mas

Prof

esin

is ug

dym

as

Peda

goga

iSM

M

Svie

timas

4 0 9 0 1 5 1 0 2

319

70

182 184

20

154 4516

139

Savivalda Iš viso 2007

Savivaldos atstovai minsiterijoje

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

Atstovaujamos institucijos

Asociacijos Lietuvos savivaldybių asociacija

Savivaldybės Alytaus miesto savivaldybė Kauno miesto savivaldybė

Administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracija Utenos raj. Savivaldybės administracija Vilniaus apskrities viršininko administracija Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Molėtų raj. savivaldybės administracija Kazlų rūdos savivaldybės administracija Klaipėdos apskrities viršininko administracija Alytaus apskrities viršininko administracija Telšių apskrities viršininko administracija Vilniaus miesto savivaldybės administracija

ŠMM 2007

ŠMM 2010

Dalyvių priskyrimas pagal jų veikimo rūšį.

Biblioteka Institutas Kolegija Mokykla Profesinė mokykla Neformalaus švietimo

mokykla Universitetas NVO Ligoninė/poliklinika Savivalda Verslo organizacija Viešojo valdymo subjektas Muziejus Televizija

Gydytojai/slaugytojai Vartotojai/pacientai Mokslininkai Menininkai Mokiniai/vaikai Studentai/jaunimas Nepriklausomas Sportininkai Tėvai Mokytojai Universitetai/kolegijos

ORGANIZACIJOS INDIVIDAI

Kas dalyvauja?

41%

59%

2007

KitiValstybės tarnyba

ŠMM 2010

Dalyviai pagal atstovaujamą sektorių 2007 2010

Aukštasis mokslas 39 20Aplinkos apsauga 6 1

Finansai 11 2Kultūra 8 18

Mokslo ir studijų institucija 264 130Prezidentūra 2 1Savivalda 22 13

Seimas 8 7Socialine apsauga 56 33Sveikatos apsauga 15 7

Svietimas 578 329Susisiekimas   1

Ukis 46 31Uzsienio reikalai 6 7Vidaus reikalai 22 8

Nepriklausomas 3 3Zemes ukis 6 2Ziniasklaida 7 1

IT 19  Statistika 1

Teisingumas 3Vyriausybe 7

Organizacijų/individų rūšys (nesusijusios su valstybės tarnyba)

Kita DirbantiejiInstitutai

Kolegijos

Ligonine, poliklinika

Mokiniai, vaikai

Mokykla

Mokykla_neformalus

Mokykla_profesineMokytojaiMokslininkai

Muziejus, parkas

Nepriklausomas

NVO

Studentai, jaunimas

Tevai

Universitetai

VerslasTelevizija

-40

60

160

20072010

ŠMM 2010: interesai pagal pobūdį

Paslaugas teikianti

Reguliuojanti

Atstovaujanti

Atstovaujanti darbuotojus

FinansuojantiNepriklausoma

Patariamoji

Darbo grupės ir intereso ryšys (2010 m.)

  Atstovaujancios

Finansuojanti

Nepriklausomas

Paslaugu teikimas

Patariamoji

Reguliuojanti  

Administravimas 34 4 2 158 13 227 438

Reforma 7 2 0 16 0 31 56

Strateginis 66 11 1 188 2 335 603

Vidinis 0 0 0 0 0 32 32

  107 17 3 362 15 625 1129

ŠMM 2010

Dalyvavimo dažnis Pirmi keturi – politinio pasitikėjimo tarnaut0jai

(viceministrai, visuomeninis konsultantas, patarėjas)

Toliau valstybes tarnautojai (kancleris, direktoriai)

Mokslo instituciją atstovaujantis narys dalyvavo 15 kartų

Savivaldą atstovaujantis narys dalyvavo 14 kartų

Mokslo instituciją atstovaujantys 4 nariai ir vienas Savivaldą atstovaujantis narys dalyvavo po 8 kartus

Kultūros sektorių atstovaujantis 2 nariai – 6 kartus

„EFEKTYVUMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE” 2012 balandžio 24 d.

Sektorių pasiskirstymas

Universitetai

Valstybės tarnyba

Verslas

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

Švietimas

Ūkio sektorius

Savivalda

Universitetai

Soc. apsauga

Savivaldos dalyvavimas

Priemonių skaičius Dalyviai

DG 8 12

Komisija 2 3

Taryba 1 1

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

Savivaldos dalyvavimo aktualijos 1

Aktualiausi savivaldai klausimai per paskutinius 4 m. kasmet dėl mokinio krepšelio metodikos, (kultūros ministerijoje – dėl

dainų švenčių) neformaliojo švietimo koncepcijos rengimas, dėl pedagogų atlyginimų, dėl švietimo įstaigų vadovų atrankos, po patikslinto švietimo įstatymo,

daug įvairių grupių Ministerija siekia išvengti savivaldos intereso

Nuo 2000 m. visi LRV teisės aktai būtų derinami su LSA . Tačiau jau 3 m. vykdoma politika, kad dauguma teisės aktų nebetvirtinama LRV nutarimu, o formuojami už sritį atsakingo ministro įsakymai. Tokiu atveju ministrai gali nederinti su asociacija savo įsakymų.

Savivalda pasigenda turinio integralumo „Pasigendu geranoriškumo tarp ministerijų. Horizontalusis ryšys tarp jų

yra dar labai blogas ir kiekviena ministerija žiūri tik savo srities. Tačiau trūksta integruoto mąstymo. Pvz., dalyvaujant kelioms ministerijoms, kai parengiamas teisės aktas, nustatomos funkcijos ir sudaromas priemonių planas, dažniausiai vykstant derinimui n-toji ministerija tas priemones išbraukia. Per eilę metų tai jau tapo sistema.“

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

Savivaldos aktualijos 2

Ribotas dalyvavimas: Būna, kad pats neformaliai sužinai, kad sudaroma grupė

ir pats „įsisiūlai“. Iš esmės pats turi domėtis, aiškintis, kas vyksta. Gali būti (vienetiniai atvejai), kad kai neformaliai žino, jog LSA pozicija bus nepalanki, bando išvengti LSA dalyvavimo.

Savivalda siekia vidinio interesų derinimo Dažnai poziciją derina su savivaldybių žmonėmis, nes

atstovauja ne save, o savivaldybes “.Iniciatyva iš Savivaldos

„Bet kai kurios ministerijos, ypač jei dalyvauji DG, paprašius (formaliai ar ne) atsiunčia dokumentų projektus. Todėl dalyvavimas DG supaprastina teisės akto derinimą (iš anksto susipažįstama ir galima pradėti derinti su savivaldybėm).

“Lietuvos savivaldos institucijų strateginės plėtros galimybės: valdymas, turizmas, darbo rinka” 2012 birželio 7 d.

Interesų rūšys

PrivatusInteresas, kuris ginamas suinteresuotojo asmenine arba organizuota iniciatyva (Savivaldos interesas)

ViešasValstybė gina, kai sugeba jį nustatyti

MokslinisĮrodymų paieška gali padėti surasti interesų balansą

Išvados

Tyrimas vienareikšmiškai parodė, kad universitetų ir mokslo institutų atstovai

dalyvauja aktyviausiai. Tai yra gan tvirtas įrodymas, kad

formuojant viešąją politiką yra susiformavusi praktika siekti mokslinių žinių ir pagrindimų.

Darbo grupės veikia daugiau kaip ekspertinės nuomonės pažinimo instrumentas.

Rekomendacijos

Rekomendacijos: pripažinti interesus atstovaujančias asocijuotas struktūras

teisėtais politikos proceso dalyviais siekti interesų konkurenciją paversti interesų derinimu. siekti jas aktyviai įtraukti į sprendimo alternatyvų paieškas. sukurti interesų pateikimo į politikos procesą sisteminį

būdą, taip apsaugant politikus

nuo per greito sprendimo, nuo siaurų interesų gynimo nuo nelegalaus galimo interesų grupių spaudimo.

ekspertus (turinčius dalykinių žinių apie nagrinėjamą viešosios politikos klausimą) vertinti kaip

lygiateisį politikos dalyvį, drauge su kitomis interesų grupėmis.

LOGO