Mielas skaitytojau, pirmiau,

nei pradėsite skaityti šią knygą,

pasitikrinkite savo emocinę būklę.

Primygtinai rekomenduoju -

neskaitykite jos, jeigu jaučiatės už

valdytas bet kokios neigiamos

emocijos: prislėgtas nuoskaudos,

būdamas susierzinęs ar jausdamas

priešiškumą kokiam nors žmogui,

situacijai ar daiktui.

I ' I R M A K N Y C i A

KARMOS DIAf iNOS'IIKA Hiolauku savireguliacijos sistema 7

AUTORIAUS ŽODIS

Prieš jus ne tik nauja knyga, nagrinėjanti temą, kuri šiandien domina daugelį; čia aiškinama originali koncepcija, kaip pažinti dvasinio pasaulio, kuriam paklūsta materialusis pasaulis, dėsnius, o taip pat analizuojamos galimybės Įeiti Į bioenergetikos pasaulį.

Svarbiausias knygos tikslas - praplėsti mus supančio pasaulio suvokimą, atskleisti ir išnagrinėti ji valdančius mechanizmus, ir pateikti taisykles, kaip Įžengiama į bioenergetiką, nes žmogaus tobulėjimas turi prasidėti nuo pasaulio suvokimo, jo dėsnių supratimo ir savęs kaip vieningos Visatos sistemos dalelės įsisąmoninimo.

Šiuolaikinė žmonija labai nutolo nuo dvasinių ištakų, todėl panaši į prakiurusį laivą, kurio variklis sugedęs, kapitono nėra, o komanda susivaidijusi. Kai kurie ekipažo nariai pradėjo lai suvokti, pasigirsta kvietimų taikytis ir remontuoti laivą. Tačiau didžiausia bėda, - ir jos niekas nenujaučia, - kad laivas artėja prie rifų ir netgi variklio remontas negali išgelbėti laivo ir jo komandos, jei nebus pakeista plaukimo kryptis.

Žmonijai gresia kur kas didesnis ir rimtesnis pavojus negu branduolinis karas, tasai pavojus - dvasios pakrikimas. Baisiausi praradimai tie, kurių mes nepastebime ir nejaučiame, nes mirtis pradžioje atsiranda biolauko lygmenyje, o tik po to - kūno lygmenyje. Dabar šis procesas artėja prie kri t inio taško, nes nuo mūsų dvasingumo šiandien priklausys mūsų vaikų ir vaikaičių rytdiena. Taigi, kuo skurdesnis mūsų dvasingumas šiandien, tuo skurdesnė bus mūsų palikuonių dvasinė ir fizinė sveikata.

Informacija, kurią aš gavau, tyrinėdamas žmonijos biolaukų struktūras, labai rimta.

Šventųjų, aiškiaregių, pasaulio religijų įkūrėjų sukauptas dvasinis potencialas šiuo metu beveik visiškai išsemtas, o strateginis mąstymas nevystomas, ir tai kelia didelį pavojų. Milžiniškos bioenergetikos galimybės nukreiptos ne suvokti aplinkiniam pasauliui, numatyti ateities problemas ir joms užbėgti už akių, o spręsti primityvias, taktines trumpalaikes užduotis. Žmonija priartėjo prie tos ribos, už kurios - arba dvasinis atgimimas, arba žūtis. Išsigelbės žmonija tik tuomet, jeigu kiekvienas žmogus ieškos dvasingumo pats ir įsisąmonins, kad mes kiekvienas esame atsakingi už žmonių likimus ir Visatos gyvavimą.

Įsivaizduokite, kad žmogus, kuris nori išmokti vairuoti automobilį, yra pasodinamas į mašiną, jam užrišamos akys, įduodamas į rankas vairas, apčiuopomis parodoma, kur paspausti greitį, ir tuo mokymas baigiasi. Maždaug tiek šiuo metu bioenergetikos žinių per labai trumpą laiką ir nelabai mažą pinigų sumą galima įsigyti daugelyje ekstrasen-sorikos mokyklų. Šios mokyklos viena nuo kitos skiriasi tik "automobilio marke" ir "variklio galingumu". O pradėti reikia nuo kelių eismo taisyklių ir automobilio sandaros išstudijavimo.

Jei nesuvoksime mus supančio pasaulio, pačių savęs ir rimtai nepasiruošę skverbsimės į bioenergetiką, tai galime susilaukti liūdnesnių pasekmių, negu važiuodami automobiliu su užrištomis akimis. Todėl ši knyga skirta elgesio taisyklėms dvasios sferoje.

Dar vienas perspėjimas. Norėdamas geriau išaiškinti atskiras temas, aš privalau duoti šiek tiek informacijos apie įsiskverbimo į biolaukų struktūras techniką. Niekam nepatariu vos perskaičius knygą, griebtis tai daryti. Tai pavojinga ne tik žmogui, lengvabūdiškai norinčiam pakartoti mano patirtį, bet ir jo artimiesiems. To gali imtis tik labai nedaugelis žmonių, turinčių tam tikrų sugebėjimų ir rimtai pasiruošusių.

Dar pridursiu, jog daugumai skaitytojų šioje knygoje pateikta informacija atrodys nelauktai nauja ir primins fantastikos pasaulio scenas.

Tačiau aš - tyrinėtojas, ir kad ir kokie neįtikėtini jums pasirodytų pateikti faktai ar išvados, jie šiandien yra visiškai realūs, daug kartų patikrinti ir patvirtinti mano darbo rezultatais.

K A R M O S D I A G N O S T I K A P I R M A K N Y G A

I S K Y R I U S

BIOLAUKO SAVIREGULIACIJOS SISTEMOS KONCEPCIJA

IR JOS VYSTYMOSI ISTORIJA

"Kai vienas vienuolis, dešinu metų nuolatos meldęsis ir prašęs Dievą išgijimo malonės, ją gavo ir pasisakė apie tai savo vyresniajam, tas jam liepė eiti vėl melstis, kad Dievas atsiimtų duotą malonę, o suteiktų kitą - matyti savo nuodėmes".

Mano tyrinėjimų bioenergetikos srityje rezultatai pagrįsti dvidešimties metų darbu šioje srityje ir filosofiniu pasaulio suvokimu; pagrindinės filosofinės ir teorinės prielaidos įtikinamai patvirtintos praktika.

Apie ką ši knyga? Prieš žmoniją dabar yra iškilusios labai didelės problemos, ir nuo to, ji išspręs tas problemas ar ne, priklauso mūsų ateitis.

Yra įsivyravus nuomonė, kad pagrindinės problemos atsirado dėl blogų ekologinių sąlygų, branduolinio karo grėsmės ir kitų išorinių priežasčių. O iš tikrųjų blogio priežastis glūdi pačiame žmoguje, nes, norėdami pakeisti pasauli, pirmiausia turime pasikeisti mes patys. Save pakeisti daug sunkiau, negu pasaulį, šiuo metu mes neturime svertų, priemonių, sistemų radikalioms savo mąstymo, pasaulėžiūros, savo dvasingumo permainoms. Šiuolaikinių filosofų ir Mokytojų siūlomi būdai geriausiu atveju yra bandymas permąstyti jau sukauptą žinojimo bagažą, o tuo tarpu pagrindines jėgas privalome nukreipti pasaulio suvokimui ir savęs tobulinimo kelių ieškojimui. Norint pakeisti pasaulį, jį paveikti, reikia jį suprasti, nes pasaulėvoka - jo pakeitimo pradžia. Mes dažnai naudojamės iškraipytais teiginiais apie pasaulį ir tarsi apakėliai stengiamės jį pavergti, o iš esmės - sunaikinti, kartu naikindami ir save. Turime suvokti, kiek esame priklausomi nuo pasaulio ir kiek su juo susiję, žinoti dėsnius', pagal kuriuos pasaulis gyvena ir vystosi. Pagrindinė tyrinėjimų, kuriuos aš atlieku, kryptis yra suvokti žmogų, sąmonę, pasąmonę, Visatą.

10 Jau laikas atsisakyti primityvaus materialistinio teiginio, kad

žmogaus pradžia ir baigmė yra fizinis kūnas. Žmogus - lai labai sudėtinga informacinė-energetinė sistema,

kurioje fizinis kūnas ir sąmonė sudaro vos kelis procentus, o devyniasdešimt penki-devyniasdešimt aštuoni šios sistemos procentai - tai informaciniai-energetiniai pasąmonės klodai, mums ne mažiau nepažįstami kaip ir Visata.

Tyrinėdamas, kaip atstatyti žmonių sveikatą ir užkirsti kelią ligoms, aš pirmiausiai ieškau jų atsiradimo priežasčių ir kaskart įsitikinu, kad žmogui būtina dvasiškai ir intelektualiai tobulėti. Gaila, bet šiuo metu nėra vieningos žinių sistemos, kuri padėtų atskleisti žmogaus bioenergetinius sugebėjimus jam nepakenkdama. Bioenergetikos galimybės tokios milžiniškos, kad įžengti į šią sritį dera labai atsargiai, palaipsniui, ir pirmas žingsnis turėtų būti šviesesnė žmogaus etika. Etika ir pasaulio suvokimas yra aukščiausia apsaugos sistema, tačiau apie tai mes žinome labai nedaug. Kiekvienam rimtam procesui reikia gerai pasiruošti, nes to nepaisydama žmonija, užuot tobulinusi dvasią, keitusis į gera, gali išsigimti ir pražūti; deja, tokių tendencijų ir tokio proceso užuomazgos jau egzistuoja.

Aš pasistengsiu atskleisti prastos žmonių fizinės būklės priežastis, parodyti galimybes ir būdus ją pakeisti koreguojant subtiliąsias biolaukų struktūras, nurodysiu, ką reiškia turėti būtinų žinių apie bioenergetiką ir žmogaus galimybių vystymą. Mus supančio pasaulio suvokimas ir didžiausia savidrausmė turi būti mūsų dvasios permainų pagrindas - šiuo metu tai svarbiausia išlikimo sąlyga. Knygoje duota informacija tiesiog būtina norint suvokti, kokios sudėtingos problemos šiuo metu iškyla kiekvienam žmogui, kadangi per pastaruosius dvejus-trejus metus Žemėje smarkiai paaštrėjo visi energetiniai procesai ir tai, kas bioenergetikoje vadinama karma, atpildo dėsniu, veikia dešimteriopai greičiau negu anksčiau.

Aš į naują pasaulėvoką veržiausi visą gyvenimą. Nuo mažens jaučiausi turįs didelių sugebėjimų, tačiau savo jėgas intuityviai nukreipiau ne jų vystymui, o apmąstymams apie pasaulį, nes visuomet jaučiau, kad jį suvokti svarbiau, negu kaupti ir vystyti sugebėjimus.

Buvau daug girdėjęs apie tai, kokios didelės galios turįs prakeikimas, persiduodąs šeimoje iš kartos į kartą. Grožinėje literatūroje apstu lokių pavyzdžių.

Labai stiprų įspūdį man padarė atvejis, aprašytas L. Blavats-kajos knygoje "Indostano olose ir labirintuose", kurią perskaičiau aštuntame dešimtmetyje.

Viename Indijos kaimelyje Blavatskaja kalbėjosi su kadaise galingo valdovo palikuoniu, papasakojusiu, kad kartą savo kelionės melu, kaip buvo įprasta, valdovas gausiai apdovanojo išminčius, o vieną pamiršo, ir tas, mirtinai įsižeidęs, valdovą prakeikė. Išsigandęs valdovas parklupo prieš jį ir pradėjo maldauti atleidimo. Čia įvyko, mano nuomone, įdomiausias dalykas. Išminčius atsakė, kad jau esą per vėlu, nes prakeikimas jau įgavęs galios ir jo nebegalima sulaikyti - valdovas prarasiąs sostą, tačiau jo ir jo palikuonių gyvybę išminčius pasistengsiąs išsaugoti.

Taip vėliau ir atsiliko: valdovas sostą prarado, o jo palikuonys buvo išblaškyti po visą Indiją.

Mano kelias į bioenergetiką ėjo susipažįstant su magija, burtininkavimu, su žiniuonių ir šiaip daktaraujančių žmonių praktika. Aš daug važinėjau, gilindamasis į tai.

Kiekvieną kartą, analizuodamas naują informaciją, norėdavau rasti pirminę priežastį, suvokti, kur yra šeimos nelaimių išlakos, kodėl kartais išmiršta visa giminė ar iš kartos į kartą paveldimos ligos...

Man buvo visiškai aišku, kad genai negali būti šios informacijos šaltinis, ji išsaugoma ir perduodama palikuonims tik per biolaukus. Kai šis įsitikinimas pasiekė tam tikrą lygį, man beliko tik "smulkmena" - surasti žmogaus biolauke struktūras, atliekančias tą darbą, išsaugančias ir perduodančias informaciją iš kartos į kartą. Šias struktūras, kurių buvimu aš tvirtai tikėjau, pavadinau stabiliomis informacinėmis grupuotėmis ir nuo devinto dešimtmečio vidurio atkakliai bandžiau jas surasti žmogaus biolauke.

Man tai pavyko padaryti 1990 metų pradžioje tokiu būdu. Kartą Pirmajame medicinos institute į mane kreipėsi toks ekstrasensas, prašydamas padėti sudėtingu gydymo atveju: ligoniui buvo suardytas biolaukas, po gydymo jis neilgam laikotarpiui atsistatydavo, o vėliau vėl suirdavo.

Tai, kas įvyko toliau, galima pavadinti staigiu sąmonės praskaidrėjimu.

Išpurėjęs, tarytum vata ligonio biolaukas, kurį aš visuomet jausdavau kaip tuštumą, staiga tapo stangrus, aš supratau, kad jis reaguoja į mano įsiveržimą. Rankomis pajutau galingas struktūras, praeinančias per biolauko sutrikimo vietas.

Akimirksniu visiškai pasikeitė mano suvokimas: ką anksčiau suvokdavau kaip plyšį, dabar jaučiau kaip stabilias struktūras, sukeliančias biolauko deformaciją, vyko energijos nuotėkis.

Man pasidarė aišku, kad biolauke suradau tai, ką mes vadiname liga, kas nusako žmogaus fizinę būklę. Tai buvo kokybinis mano žinių pakitimas, nes teikė galimybę ne tik gydyti, bet ir užkirsti ligoms kelią.

S c r g c j u s I. a z a i c v a s

K A R M O S DIAGNOSTIKA

Nusprendžiau surinkti grupę, išmokyti ją šio metodo ir imtis daugelio ligų profilaktikos, o tam nereikėsią jokių vaistų, reikia tik gerai įsisavinti šį metodą. "Palaiminti tikintys"...

Tokiu būdu žmones gydžiau maždaug metus ir maniau, kad šios struktūros nusako tik kūno būklę. Tačiau pamažu kaupėsi faktai, netelpantys Į toki apibrėžimą. Gydymo procese ryškiai pasikeisdavo žmonių charakteriai, netgi likimai. Analizuodamas šiuos pakitimus, aš pastebėjau, kad charakteris, likimas ir liga tarpusavyje susiję, bet šio ryšio yra daug variantų. Stebimos biolaukų struktūrų deformacijos įvairiai pasireiškia: vienokia ar kitokia liga, psichiniais nukrypimais, patologinėmis charakterio deformacijomis, traumomis, gyvenimo nesėkmėmis. Įsigilinęs į šiuos faktus padariau išvadą, kad sveikata, charakteris ir netgi žmogaus likimas nustatomi pagal karmos struktūras. Visa informacija apie žmogų ir jo kūną užkoduota biolauke, be to, egzistuoja biolaukų ir fizinių struktūrų dialektinis ryšys, abipusė sąveika. Žmogaus likimas ir charakteris taip pat užkoduoti biolaukų struktūrose ir jeigu jas veiktume palaipsniui, daug ką galėtume pagerinti.

Kuo ilgiau aš šiuos dalykus tyrinėjau, tuo nuostabesnių atras-davau faktų. Pasistengsiu atskleisti metodo galimybių diapazoną, pateikdamas pavyzdžius iš įvairių ligų gydymo, sudėtingų gyvenimo situacijų koregavimo, parodydamas metodo galimybes testuojant įvykius, negyvosios gamtos objektus ir apibūdindamas kitus tyrinėjimus.

Pradžioje aš dirbau tradiciniais ekstrasensorinio energetinio poveikio metodais.

Ligoninėje gulėjo moteris, kuriai buvo nustatytas plaučių pabrinkimas, jos būklė buvo labai sunki, gydytojai netikėjo, kad ji gali pasveikti. Paprašius jos dukrai, aš pradėjau moterį gydyti per nuotolį. Poveikiui prasidėjus, po kiek laiko ligonė atsisakė deguonies pagalvėlės. Gydytojai nesuvokė, kas jai atsitiko. Tiesiog akyse moteriai darėsi geriau, žandai parausvėjo, ji atsisėdo lovoje ir paprašė valgyti, nors prieš tai jau keletą dienų maisto atsisakydavo.

Kitas atvejis: mano brolis, chirurgas, operuodamas nebejauną, labai išsekusią moterį, įsipjovė ranką. Ranka ir limfmazgiai jam sutino, prasidėjo kraujo užkrėtimas. Būklė buvo gana sunki, nes antibiotikai pasirodė neveiksmingi. Aš pabandžiau jį gydyti. Po kelių minučių nuo poveikio pradžios jam ėmė aštriai dilgčioti limfmazgius, po to pamažėle patinimas pradėjo slūgti, o po valandos temperatūra sunormalėjo ir brolis ėmė sveikti.

Kas mane pastūmėjo gydyti žmones? Maždaug dešimtį metų vykdžiau tyrimus, studijavau literatūrą apie Rytų metodus, orientavausi, kokiais būdais galima daryti energetinį poveikį žmogui.

I ' I R M A K N Y C i A

liiolaukn savireguliacijos sistema

- j u s L a y . a r e v a s I ' I R M A K N Y C I A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Hk.lauko savireguliacijos sistema 13 Karlą pabandžiau ir gydyti. Paskatino mane stulbinantis

Rasputino biografijos faktas. Atsiminimų apie Rasputiną autorė atėjo pas jį slogios nuotaikos,

nes Kijeve buvo bemirštanti jos draugė. Tai sužinojęs Rasputinas prižadėjo ją išgelbėti. Jis atsistojo kambario vidury ir akyse pradėjo blykšti, pasidarė baltas kaip vaškas, pastovėjo kokias dvi minutes, o po to vėl parausvėjo ir pasakė: "Viskas gerai, draugė gyvens". Po kelių dienų buvo gauta telegrama, patvirtinusi, kad draugė sveiksta - gydytojai stebisi, bet jos gyvybė jau nebe pavojuje.

Kai pažįstamų mergytė pradžioje susirgo tymais, o vėliau prasidėjo komplikacijos: meningitas ir abipusis plaučių uždegimas, aš prisiminiau Rasputiną ir nutariau išbandyti savo poveikį.

Man labai norėjosi padėti, visa širdimi troškau atlikti pareigą ir jeigu yra nors tūkstantinė dalelė vilties, ja pasinaudoti.

Pirmadienį, apie antrą valandą dienos, aš susikoncentravau ir perdaviau mergytei savo nuoširdų norą, kad ji pasveiktų. Fiziškai pajutau, kad kažkas pasikeitė, aš padariau jai įtakos. Atsirado žinojimas, kad sugebėjau padėti. Kai trečiadienį aš susitikau mergytės tėvą, sužinojau, kad jo dukrai pasidarė geriau.

- Kada ėmė darylis geriau? - paklausiau aš. - Užvakar vidurdienį, apie antrą valandą dienos, - atsakė jis.

1988 metais į mane kreipėsi viena moteris, susirūpinusi, kad jos dukrai smarkiai blogėja rega. Mergaitę buvo pradėta gydyti Pirmajame medicinos institute, tačiau, nors gydytojai labai stengėsi, ligos priežasties neįstengė nustatyti, o rega vis blogėjo. Infekcijos jie negalėjo rasti, o gydymas antibiotikais nedavė jokių rezultatų. Kairės akies rega buvo šeši, o dešinės - penkiasdešimt procentų ir vis ėjo blogyn.

Aš pradėjau gydyti mergaitę per nuotolį. Jau po pirmo seanso pastebėjau pagerėjimą ir pasiūliau atlikti dar du ar tris seansus. Po dviejų savaičių mergaitė pasveiko ir ją išrašė iš instituto reginčią šimtu procentų. Susirgimo priežasties aš neradau, bet procesą sustabdžiau ir įstengiau regą atstatyti.

Ėjo laikas. Mergaitė regėjo normaliai, bet po kelių mėnesių staiga jai ėmė skaudėti inkstus. Ištiktą aštraus inkstų skausmų priepuolio, ją paguldė į ligoninę, leido antibiotikus ir vėl - jokio pagerėjimo. Po kiek laiko ją išrašė iš ligoninės su blogomis analizėmis ir tebeskaudančiais inkstais.

Aš atlikau keturis seansus, ir mergaitė vėl visiškai pasveiko. Buvau laimingas: medicina bejėgė, jokie vaistai nepadeda, antibiotikai visai neefektyvūs, o aš - padėjau.

Tuomet dar nesupratau, kaip susiję visi organai, nežinojau, kad liga gali persikelti iš vieno organo į kitą, ir juo labiau nežinojau,

I ' I K M A K N Y G A Biolauko savireguliacijos sistema K A R M O S D I A G N O S T I K A

kad šios grandinės grandys - žmogaus charakteris, likimas, dvasingumas ir kiti parametrai.

Taigi mergaitę išgydžiau. Praėjo dar dveji metai. Ir kai mano žinių lygis išaugo, pamačiau, kad žmogaus organizmas - vieninga sistema, kurioje sveikata, likimas, charakteris ir psichika - neatskiriamai susiję.

Sutikęs mergaitės motiną, apgailestaudamas sužinojau, kad tiek mergaitės sveikata, tiek savijauta puiki, tačiau likimas visai nenusisekęs.

Testuodamas pastebėjau, kad jos likimo parametro reikšmė labai neigiama. Tai dažniausiai sukelia didelius nemalonumus.

Tuomet ir suvokiau, kad galvodamas tik apie sveikatą, orientuodamasis tik į kūną, aš atitaisiau vieną mazgą iš sistemos "žmogus" ir pabloginau visa kita. Išgydžiau žmogų, bet nepašalinau jo ligos priežasties ir ji persikėlė į likimo parametrus. Supratau, kad gydyti reikia visą organizmą kaip vieningą sistemą. Tai padėjo pamatyti tas užuomazgas, tikrąsias priežastis, kurios viskam realiai daro poveikį.

Kaip parodė testavimas, visų mano pacientės nemalonumų priežastis buvo stipri nuoskauda, kurią pajuto tėvui jos motina, kai buvo nėščia - tai deformavo biolaukų struktūras, atitinkančias dukros sveikatą ir likimą.

Keletą metų aš gydžiau per nuotolį ir rankomis. Šio metodo netobulumą pastebėjau maždaug prieš penkerius metus. Tada, vienoje šeimoje gydydamas vaikus, atkreipiau dėmesį į blogą jų senelės sveikatos būklę ir pasisiūliau jai padėsiąs. Senelė atsisakė. Ji sakė, kad dėl stenokardijos greitąją pagalbą jai reikią kviesti penkis šešis kartus per savaitę, tačiau ji jau susitaikiusi su tokia padėtimi ir netikinti, kad galėtų būti geriau.

Pagal biolauką man buvo matyti, kad jos širdis sveika. Aš padariau kelis seansus, ir kiekvieną kartą moters sveikata gerėjo.

Trečio seanso metu aš ranka pajutau biolauko deformaciją, širdies plote buvo juntami biolauko sutrikimai. Pervedus keletą kartų ranka, deformacijos išnyko, biolaukas išsilygino, tačiau po keleto dienų priepuolis pasikartojo.

Tuomet padariau išvadą, kad čia veikia kažkoks man nežinomas mechanizmas. Reikėjo jį suvokti. Analizuodamas ligonės būklę aš pajutau, kad ji priklauso nuo kažkokio įvykio jos gyvenime.

- Kas pas jus atsitiko prieš dvejus metus? - paklausiau. - Mano sesuo numirė. - Ką jūs tuomet pajutote? - Ji buvo tokia sveika, stipri - ir mirė, o aš ligota - ir gyvenu. Aš supratau, kur ligos priežastis: jos pasąmonėje liko didžiulis

stresas, kuris ir sukeldavo stenokardijos priepuolius. Norint jį

I ' I K M A K N Y G A K A R M O S D I A G N O S T I K A 15

pašalinti, reikėjo pakeisti moters pasaulėžiūrą, jos požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Aš jai paaiškinau, kad mirtis - tai perėjimas į kitą būklę ir nereikia jos laikyti didžiule tragedija. Negalima gailėtis praeities, nes jos gailėdamas žmogus nesąmoningai bando ją pakeisti, išstumti iš vėžių, o to jokiu būdu negalima daryti. Tai sukelia didžiulį nekontroliuojamą energijos išeikvojimą. Norėdamas sustabdyti energijos nuotėkį, galintį sukelti labai rimtas pasekmes, organizmas jį blokuoja liga fiziniame lygmenyje. Aš atlikau su moterimi keletą autogeninių treniruočių, ir priepuoliai daugiau nesikartojo.

Didelis stresas, nepritarimas kam nors ar praeities gailėjimas, lydimi ir įtvirtinami emocijų, nusėda pasąmonėje ir sukelia rimtas ligas, kadangi deformuoja biolaukų struktūras. Energetinė korekcija gali išlyginti šias struktūras, tačiau ne visuomet, o svarbiausia -pati nesveikatos priežastis nepašalinama, taigi bet kokiu metu gali atsirasti kitoje vietoje. Aprašytas atvejis patvirtino, kad be metodiško tikslumo, nenustačius diagnozės ir nesuvokus ligos priežasčių, gydymas bus aklas ir neperspektyvus. Jeigu aš negaliu pasakyti, kaip gydau, kuo gydau - tai klaidžioju patamsyje.

Toliau savo metodą vysčiau Pirmajame medicinos institute, kur gydžiau ligonius ir drauge bandžiau spręsti, kokia turi būti gydančiojo apsauga nuo negatyvių biolaukų poveikio. Dirbau mėnuo po mėnesio, o rezultatai buvo nežymūs.

Kartą gydžiau moterį, aiškiai piktos akies nužiūrėtą, mačiau biolauke šio nužiūrėjimo struktūrą ir supratau, kad pašalindamas struktūrą pašalinčiau ir nužiūrėjimą.

Tuomet dar nenutuokiau, kas tai karmos struktūros, laikiau jas kito žmogaus negatyvaus poveikio rezultatu, įneštu į biolauką. Visus, kurių biolauke mačiau tokius iškrypimus, gydžiau mechaniškai šalindamas struktūras, ir žmonėms pagerėdavo. Tačiau vėliau atsirado pacientų, kurių biolaukų deformacija negalėjo būti piktos akies nužiūrėjimo padarinys.

Pavyzdžiui, atėjo moteris su mažu vaiku. Aš matau, - jos ir vaiko biolaukuose struktūrų deformacijos vienodos ir jos sukeltos kažkokių konkrečių įvykių moters gyvenime, be to, moters laukų deformacijos yra susidariusios keletą metų anksčiau. Jau žinojau, kad tokios deformacijos susietos su etiniais pažeidimais. Jie atsiranda, kai žmogus ko nors neapkenčia arba ant ko nors pyksta.

Aš galėjau šias deformacijas pašalinti magiškomis priemonėmis, - užkeikimu, žvilgsniu, - arba rankomis. Tai, kad mačiau ne fizinio kūno biolauką, o informacinį biolauką, suvokiau vėliau, todėl gydžiau tradiciniu bioenergetikos metodu: susikoncentruodavau, vedžiodavau rankomis - ir deformacijos išnykdavo.

Štai tuomet nutariau išbandyti savo galimybes, nustatyti savo krūvio ribas ir pradėjau priiminėti per dieną po trisdešimt -

16 P I R M A K N Y G A S e r g e j u i , I a / a l e v a s

liiolauko savireguliacijos sistema " K A R M O S D I A G N O S T I K A

keturiasdešimt žmonių. Man buvo įdomu, kiek galiu ištverti. Pojūčiai buvo neįprasti. Po savaitės tokio darbo ėmiau jaustis pavargęs, pareidavau namo vos gyvas, pažaliavusiu veidu. Paskui pastebėjau, kad kažkas darosi mano energetikai, atsirado pojūtis, tartum mano smegenys "virtų". Aš žiūrėjau į save kaip tyrinėtojas ir dirbau su maksimalia perkrova, nenutraukdamas eksperimento. Buvo įdomu, kaip organizmas išsisuks iš šios situacijos? Ir organizmas pasirinko ne patį geriausią būdą... Aš lai suvokiau ne iš karto.

Pas mane gydytis atėjo jauna moteris. Pagydžiau ją per du seansus ir paprašiau, kad ateitų dar kartą - pasitikrinti.

Kai kitą kartą ji atėjo, atkreipiau dėmesį į keistus pakitimus: ji buvo išblyškusi, pasirodė alerginė reakcija ir nukrypimai psichikoje.

Aš nieko negalėjau suprasti, paėmiau jos namų telefoną ir bandžiau gydyti per nuotolį, telefonu. Paprašiau motinos parašyti, kas dukrai darosi.

Buvo visiškai nestandartinis atvejis - pirmą kartą po mano poveikio žmogaus būklė pablogėjo, be to, smarkiai.

Merginai ant odos tose vietose, kur aš vedžiojau rankomis per dvidešimt - trisdešimt centimetrų virš kūno, atsirado išbėrimas, niežulys. Kai perskaičiau motinos raštelį ir suvokiau, kas vyksta, mane apėmė siaubas. Buvo aišku: tai, ką aš darau - vampyrizmas. Aš ėmiau iš jos energiją. Perkrovęs savo organizmą, išprovokavau savyje nesąmoningą vampyrizmą ir pradėjau semtis energijos iš savo pacientų.

Reikėjo liautis gydžius, nes mano organizmas bet kuriuo kritišku atveju išsisuks būtent taip - semsis energijos iš ko kito. Kadangi aš dirbu per nuotolį, galiu energijos semtis iš bet kurio žmogaus. Padėtis buvo be išeities.

Pamatęs, kad tolesnis darbas neturi perspektyvos, nutariau visam laikui palikti bioenergetiką. Nenutolau nuo šiuolaikinių ekstrasensų klasikinių darbo principų, bet, sudaręs perkrovos sąlygas, po kelių dienų nustačiau, kad energijos įpumpavimo ir bekontaktinio masažo metodai neperspektyvūs, tai ne tas gydymas, kurio siekiau visą gyvenimą. Aš galiu gydyti valios jėga per nuotolį, žinau visus taškinio masažo būdus, gerai išmanau gydymą kvėpavimo technikomis ir tinkama mityba. Tačiau suvokiau, kad visi šie metodai ligoniui duoda tik palengvinimą, bet neišgydo.

Mane stengėsi moraliai palaikyti gydytoja, su kuria tuomet drauge dirbome, prašė nedaryti skubotų išvadų, pailsėti ir pagalvoti.

Kaip tik tuo metu mes gavome pakvietimą iš Voznesenije gyvenvietės ligoninės gydytojo atvvykti pas juos per Velykas pailsėti. Tai buvo pačiu laiku, aš pagalvojau, kad pailsėjęs ir apmąstęs situaciją, galėsiu priimti sprendimą, be to, nesąmoningai tikėjausi gauti kokį nors ženklą, ar turėčiau tęsti darbą ir ar rasiu išeitį.

P I R M A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A 17 Mes išplaukėme į Onegos ežerą, apžiūrėjome šešioliktame

amžiuje statytą medine cerkvę. Velykų diena buvo nuostabi, su staigiom oro permainom: snigo, lijo, švietė saulė ir staiga tiesiog virš mūsų galvos pasirodė vaivorykštė. Aš ežere išsimaudžiau ir pasijutau atgijęs, atsirado įsitikinimas, kad darbą tęsti reikia, tačiau turiu surasti tokį metodą, kuris leistų žmogų gydyti, nepaveikiant jo energetiškai. Ir aš pradėjau ieškoti.

Pabandžiau daryti poveikį karmos struktūroms, kurias matydavau žmoguje. Suradęs priežastis, sukeliančias karmos struktūrų deformacijas, aiškindavau jas pacientui. Visiškai atsisakiau poveikio rankomis. Tai buvo kankinantis laikotarpis, nes pradžioje teturėjau metodo gaires, ir poveikio rezultatai būdavo silpnesni, negu dirbant rankomis.

Keli mėnesiai praėjo metodą bešlifuojant ir pamažu pradėjo rodytis rezultatai, kurių aš negalėdavau pasiekti dirbdamas rankomis.

Tuomet suvokiau, kad ateitis priklauso šiam. metodui, kad pirmiausia reikia surasti ir ištirti karmos sutrikimų priežastis, išnagrinėti informaciją ir perduoti ją žmonėms, nes išgydyti aš galiu šimtus, o išaiškinti ligų priežastis ir būdus joms pašalinti - milijonams.

Nuo to momento aš tapau tyrinėtoju ir tik tyrinėtoju. Vampyrizmo apraiška gydymo metu pastūmėjo mane suvokti, kad ligos atsiradimas susijęs su etikos dėsnių nesilaikymu, todėl ir gydymas turi būti nukreiptas į šių dėsnių nesilaikymo suvokimą ir į žmogaus pasaulėžiūros pakeitimą. Liga yra vienas iš dvasingumo vystymo mechanizmų. Tokia informacija buvo pateikta prieš daugelį amžių Šventose Knygose, taigi seniai mums žinoma, tik kurį laiką ją buvome pamiršę.

Svarbiausia - suvokti savo klaidas, suprasti jas ir per atgailą pasiekti harmonijos su Visata, su Dievu.

Matydamas žmogaus karmos struktūras, aš galiu įvertinti bet kokį gydomąjį poveikį. Matau, kaip keičiasi žmogaus fizinės ir biolaukų struktūros, įvertinus savo poelgius, nes kūnas priklauso nuo dvasios ir kartu veikia dvasią. Todėl gydymas turi veikti ir kūną, ir sielą. Pirmiausia - sielą ir dvasią, nes jos pirminės.

Biolaukų struktūrų deformacijų pašalinimas per suvokimą, atgailą duoda puikių rezultatų ir atstato žmonių fizinę sveikatą. Kadangi tarp biolaukų deformacijos ir ligos fiziniame lygmenyje pasirodymo egzistuoja tam tikras laiko tarpas, metodas labai tinka ankstyvajai diagnostikai.

Kiekvienas gydymo atvejis buvo bandymas įsiskverbti į ligos esmę, bandymas suvokti, kas tai yra liga, dėl ko ji atsirado ir kokį

K A R M O S DIAGNOSTIKA

vaidmenį ji vaidina žmogaus gyvenime. Biolauką aš tyriau rankomis, virgule, švytuokle.

1986 metais susipažinau su B. Poliakovu, vadovavusiu biodi-naminių matavimų laboratorijai. Vienas Poliakovo mokyklos pranašumų buvo tas, kad medicininei diagnozei nustatyti jis sėkmingai naudojo ponderomotorinį įrašymą ir pasiekė didelio tikslumo tiek objekto fizinio biolaukų klodo distancinėje, tiek ir kontaktinėje ekspresdiagnostikoje. Poliakovo darbo metode aš radau tai, kas man buvo svarbiausia: visų pirma, - diagnozės nustatymas, o po to - poveikis.

Įsisavinęs ponderomotorinį įrašymą aš dar kurį laikotarpį bandžiau tirti pačią ligą, o ne jos priežastis, ir atkakliai ieškojau informacinių biolaukų.

1990 metams besibaigiant susidariau nuomonę, kad ligų priežastis yra biolaukų struktūrų sutrikimai ir gydyti reikia ne pasiligojusį organą, o biolauką.

Rytų filosofijos mokymai patvirtino, kad subtilios biolaukų struktūros, susijusios su mūsų dvasia, sudaro pagrindą, ir aš tai visuomet nesąmoningai jaučiau.

Aš mačiau biolaukų deformacijas, veikiančias fizinę žmogaus būklę, mačiau informacines struktūras, atsirandančias esant įvairioms ligoms ir, jas veikdamas, atlikdamas korekciją, siekdavau pakeisti ir pakeisdavau ne tik fizinę būklę, bet ir kitus žmogaus informacinės-energetinės sistemos parametrus. Palaipsniui iš atskirų elementų formavosi sistema, leidžianti daryti didelį poveikį, gydyti ne tik esančias, bet ir būsimas ligas, nes biolaukų struktūrų deformacija prasideda prieš penkerius-dešimtį metų iki ligos pasirodymo fiziniame lygmenyje.

Įsitikinęs, kad biolauko deformacijos sukelia įvairius nukrypimus fiziniame lygmenyje, aš atsisakiau gydyti energetiniu poveikiu. Mano užduotis - tiksliai nustatyti diagnozę, mokėti išanalizuoti situaciją ir surasti pirminę priežastį.

Liga - lai raudonas signalas, kad žmogus "ne ten eina". Mes ją visuomet laikėme katastrofa, stengdavomės pašalinti, o faktiškai liga yra perspėjimas, kad pridarėme klaidų, ir veikia kaip gelbėtoja. Žmogus sirgdamas ir kankindamasis turi suvokti savo klaidas, tobulėli dvasiškai, ieškoti naujų tobulėjimo kelių. Tai mane pastūmėjo išstudijuoti žmogaus dvasingumo parametrus.

Mano atrastąjį karmos tyrinėjimo metodą galima pavadinti grafiška aiškiaregyste. Aš matau ne tiek pačius įvykius, kiek pažeistus dėsnius, tai, kas įvyko, matau abstrakčia forma. Žinodamas žmogaus priklausomybę nuo biolauko struktūros, aš analizavau ryšius tarp elgesio, etinių nuostatų, sveikatos, struktūrų deformacijos formos ir, suvokdamas šiuos pažeidimus, gydžiau. Naudojausi klasikiniu karmos įsisąmoninimu: jeigu žmogus serga, vadinasi,

K A R M O S D I A G N O S T I K A

šiame ar kuriame nors ankstesniame savo gyvenime kažką pažeidė. Kadangi praeitų gyvenimų peržvelgimas labai sudėtingas, aš pasitenkindavau vieno gyvenimo peržvalga, ir efektas būdavo didesnis, negu gydant rankomis. Tiesa, būdavo ir niuansų.

Kai man atnešdavo dviejų trijų mėnesių sunkiai sergantį kūdikį, žinojau, kad paprasčiausia būtų pasakyti, jog ankstesniame savo gyvenime jis padarė daug prasižengimų ir dabar atsimoka, bet aš matydavau, kad kūdikio biolauko struktūrų deformacijos sutampa su motinos, ir todėl prašyte prašėsi išvada, kad biolauko struktūros persiduoda vaikams iš tėvų.

Tai buvo naujo mechanizmo atradimas - informacija perduodama ir paveldima. Kai koreguodavau motinos biolaukų deformacijas, vaikas tuojau pat pasveikdavo.

Aš supratau, kiek daug vaiko sveikata priklauso nuo motinos elgesio, ypač nuo paskutiniųjų kelių metų prieš gimdymą. Didelė neapykanta nėštumo metu dažniausiai kūdikiui pasireiškia traumomis ar organų, esančių galvoje, pažeidimais: gali silpnėti regėjimas, klausa. Didelė motinos nuoskauda daro vaiką įžeidų. Motinos poelgiai iš anksto nustato būsimo žmogaus likimą ir sveikatą. Tėvo linijai pradžioje aš neskirdavau dėmesio, tik vėliau suvokiau, kad už vaiko kūną ir sielą atsakingi vienodai tėvas ir motina. Tėvai vaikams perduoda absoliučiai visą informaciją apie savo ir savo tėvų bei protėvių elgesį, o iš šios informacijos susidaro vaiko likimas, jo kūnas, charakteris ir dvasingumas.

Tyrimai, kuriuos aš atlieku, sulig kiekvienu faktu vis akivaizdžiau patvirtina aplinkinio pasaulio, gyvos ir negyvos gamtos, žemesniųjų ir aukštesniųjų organizmų vienovę.

Reikia pripažinti, kad tai aš visuomet jausdavau, o visa, kas vykdavo aplinkui, dažnai patvirtindavo šitą vienovę.

Mano vaikystė prabėgo ant Azovo jūros kranto. Aš stebėdavau, kaip seklumose žaisdavo žuvų mailius, - pulkais narstydavo žuvelytės vandenyje, šokdavo savo šokius, slysdavo stačios vandens paviršiumi ant uodegytės galo. Taip džiūgauti gali tik protingų mums nepažįstamų ir nesuvokiamų būtybių vaikai.

Vieną kartą žvejodamas stebėjau žuvį "savižudę". Prie kranto, netoli vandens pamačiau nedidelę, sunkiai kvėpuojančią žuvį. Norėjau ją paleisti į vandenį, bet ji staiga pašoko, blykstelėjo žvynais ir dingo vandenyje. Po kelių minučių šuolis ant kranto pasikartojo, po to - vėl į vandenį.

Aš labai nustebau ir pradėjau ją stebėti atidžiau. Tai buvo vis ta pati žuvis, tokiu keistu būdu kažką sau sužinanti iš aplinkinio pasaulio.

Ji atkakliai šokinėjo į krantą ir vėl į upę, rizikuodama, liks ar neliks gyva, jei pritrūks jėgu grįžti atgal į upę arba suklys ir nušoks

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Į kitą pusę, tačiau ji tęsė savo šuoliukus nė karto nesuklysdama. O kas iš mūsų nėra nors kartą susidūręs su gyvūnų perspėjimais? Dirbdamas prie Ricos ežero ekskursijų vadovu, vieną kartą ant

tako radau akmenimis primuštą gyvatę. Pagailėjęs įdėjau ją į polietileno maišelį, ketindamas paleisti kur nors miške, toliau nuo žmonių. Gyvatė buvo nedidelė, balzgana oda, ir aš kažkodėl nusprendžiau, kad ji nenuodinga. Ji suglebusi gulėjo maišelyje, nerodydama jokio aktyvumo, aš pradėjau prie jos priprasti ir užmiršdamas, kad tai gali būti pavojinga, kartais paglostydavau ją pirštu. Ji ilgai gulėjo nereaguodama, o po to staiga, lengvai pasukdama galvą, perkando maišelį.

Supratau, kad tai perspėjimas, panešėjau ją į šalį nuo tako ir išleidau ant žolės. Gyvatė pradėjo pamažu šliaužti pirmyn, po akmenimis, o aš aikštingai po truputį prilaikiau jos uodegą. Ji kantriai grįžčiojo ir laukė, kol ją paleisiu. Aš vis prilaikiau ją, ir staiga gyvatė it žaibas pasisuko ir jos galva atsidūrė prie pat mano rankos. Ji žiūrėjo į mane, nebandydama įkąsti, bet perspėdama.

Kaip aš nustebau, kai po kelių dienų instruktaže mums buvo parodyta mano pažįstamos gyvatės nuotrauka, - pasirodė, kad ši Kaukazo kalnų gyvatė yra mirtinai nuodinga.

Vienas pirmųjų atvejų, kai aš sugebėjau pakeisti ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus būklę, buvo toks.

Mergina labai mylėjo vaikiną, bet jie negalėjo būti kartu ir todėl išsiskyrė. Kelerius metus po išsiskyrimo ją kankino ši meilė, netgi ne tiek meilė, kiek kažkoks nesuvokiamas, labai kamuojantis jausmas. Ji suprato, kad neturi duotis jo kamuojama, bet ši priklausomybė egzistavo ir ją tiesiog žudė. Tai buvo panašiau į prakeikimą, negu į meilę. Mergina stengdavosi susipažinti su kitais vaikinais, tikėdamasi, kad kas nors jai patiks. Deja, taip tikrai nebuvo... Aš pradėjau analizuoti, ar dėl to kalta jinai.

Ne, nekalta, gaunu atsakymą testuodamas. Kas kaltas? - Moteris, giminaitė, jos senelė.

Mano dideliam nustebimui, mergina žinojo, apie ką eina kalba.

Jos senelė jaunystėje labai mylėjo vieną vaikiną, bet ištekėjo už kito dėl išskaičiavimo. Senelė nužudė savo ir vaikino meilę, o jos vaikaitė turėjo atkentėti dėl to, ką padarė senelė.

Pakalbėjus su senele, jai supratus ir apgailestavus, kad pati nužudė meilę, pažeisdama Visatos dėsnius, mergina išsivadavo iš kančių.

Aš supratau, kad šiuo metodu galima žmones ne tik gydyti, bet ir padėti jų sieloms, jų likimams.

Tasai, kuris nors šiek tiek susipažinęs su ezoterine literatūra ar Rytų filosofija, be abejo, susidūrė su šimtu aštuoniais Visatos

P I R M A K N Y G A 21 dėsniais. Aš ne kartą stengiausi juos visus rasti aprašytus literatūroje, deja, kol kas niekur neaptikau - galgi mums dar anksti juos visus žinoti...

Mano darbo patirtis bioenergetikoje rodo, kad tarp daugybės pažeidimų, kurių žmonės pridaro, neatsiplėšdami nuo žemiškos kasdienybės, yra vienas pats sunkiausias - tai įvairiopos raiškos meilės nužudymas, o visi kiti pažeidimai - antriniai ir pasireiškia kaip nemeilės pasekmė žmogui nemylint Dievo, Visatos, savo artimųjų, vaikų, gamtos, žmonių...

Kitas atvejis dar daugiau manyje sutvirtino įsitikinimą, kad karmos diagnostika leidžia gydyti žmonių sielas.

Į mane kreipėsi moteris, kurią retkarčiais kankino keisti priepuoliai. Tam tikrais momentais jai atsirasdavo nenumaldomas noras iššokti per langą, nusižudyti, numirti. Ji prašydavo artimuosius: "Pririškite mane prie lovos, laikykite mane!" Priepuoliai stiprėjo ir kartodavosi vis dažniau. Moteris bijojo, kad neištvers ir tai liūdnai baigsis.

Mano tyrimai parodė, kad dėsnius pažeidė jos motina. Jos motiną labai mylėjo žmogus, kurį ji niekino, jai buvo malonu, kad kitas žmogus visiškai nuo jos priklauso. Motina žudė žmogaus norą gyventi ir meilę, jos žodžiai, mintys ir poelgiai sukūrė žudymo programą, kuri sugrįžo atgal, bet jau į dukrą.

Negatyvios programos kartais grįžta lėtai ir ne visuomet į autorių, o dažnai į vaikus ar kitus giminaičius.

Dukrai pakalbėjus su motina ir motinai suvokus savo kaltę, priepuoliai praėjo.

Aš supratau, kaip glaudžiai mūsų tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių moralė susijusi su mūsų sveikata, psichika ir likimu.

Kiekvienas naujas bendravimo su pacientais atvejis man atskleisdavo vis naujus elementus, sudarančius sistemą, kurią šiuo metu aš vadinu biolauko savireguliacijos sistema.

Biolauko savireguliacijos sistema - tai grįžtamasis ryšys su Visata. Jos esmė byloja, kad bet koks žmogaus poelgis, geras ar blogas, per vieningą energetinį Visatos biolauką grįžta pas jį atgal.

Mes nuolat girdime, kad už gerus poelgius skatinama, o už blogus baudžiama, bet kažkodėl mus supančiame pasaulyje nedaugėja gerų ir juo labiau nemažėja blogų poelgių. Mano nuomone, šį dalyką geriausiai išaiškino garbusis Augustinas. Jis sakė, kad Dievas visuomet baudžia blogį, tačiau šis procesas vyksta lėtai ir žmogus prieš gaudamas bausmę dar ne sykį spėja nusikalsti. Šis paaiškinimas visiškai atitinka principus, pagal kuriuos veikia informacijos per biolaukų struktūras perdavimo mechanizmas.

I ' I R M A K N Y G A

Hiolauko savireguliacijos sislcnra S e r g e j u s I. a /. a r c v

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Biolauko savireguliacijos mechanizmui neegzistuoja atskiras žmogus; yra negatyvus procesas, kuri reikia sustabdyti, ir jo blokavimo mechanizmas įsijungia automatiškai.

Anksčiau bausmės mechanizmas veikdavo ištęstai, apimdavo kelias kartas ir pradėdavo reikštis per vaikaičių ar provaikaičių ligas ir nelaimes arba kituose kaltininko gyvenimuose. Šiuo metu minėtųjų procesų greitis taip išaugo, kad žmogus už savo poelgius spėja atsiskaityti dar šiame gyvenime - ir savo paties, ir savo vaikų sveikata.

Atsiskaitymas vaikų sveikata atrodo nesąmonė, žiūrint iš žmogiškų pozicijų, tačiau biolaukų lygmenyje nėra žmonių, yra tik idėjos; kiekvienas žmogus tenai - tam tikrų programų sankaupa, o blokavimo mechanizmas veikia prieš pavojingas pasauliui negatyvias idėjas ir programas.

Vaikas sustiprina visas tėvų programas, todėl jis ir atsilygina sunkiau, tiesa, per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo ir kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė. Šio reiškinio priežasties aš kol kas negaliu suvokti.

Vaikai yra suaugusiųjų pasaulio trūkumų padidinamasis stiklas. Ne vienas esame pastebėję, kad vaikas daug blogiau elgiasi esant tėvams, o prie svetimų žmonių jis nurimsta ir būna paklusnus. Ir dažniausiai tai taip pat karmos mechanizmo darbas. Bendraujant su tėvais stiprėja ir aktyvėja tėvų jam per biolauką perduotos tiek teigiamos, tiek neigiamos programos.

Pastaruoju metu, tyrinėdamas daug problemų, aš nustačiau, kad ne tik vaikai paveldi tėvų karmą, bet ir tėvai taip pat yra atsakingi biolaukų lygmenyje už savo vaikų elgesį ar poelgius.

Dvidešimtajam amžiui besibaigiant jau nuo aštuonerių su puse metų vaiko mintys, žodžiai ir elgesys veikia tėvų biolauko būklę, tai yra tėvų dvasią, likimą ir sveikatą. Prieš porą tūkstančių metų šis procesas prasidėdavo vaikams sukakus trylika-keturiolika metų.

Pradėjęs gilintis į karmą ir jos apvalymą, aš nustojau sirgti, bet atsirado kita problema.

Labai padidėjo mano energetika ir poveikio galia, man pasidarė nepaprastai sunku, reikiant išlaikyti absoliučią savo pusiausvyrą, nes mažiausia nuoskauda padarydavo žalos tam žmogui, ant kurio aš įsižeisdavau.

Aš tikėjausi, kad išsprendus šią problemą viskas bus gerai. Nuolatinėmis pastangomis atsikračiau nuoskaudų, neapykantos, negatyvių emocijų, bet atsirado dar rimtesnė problema. Dabar turėjau kontroliuoti su manim bendraujančius, nes bet koks mažiausias jų įsižeidimas ant manęs pasidarė fiziškai pavojingas įsižeidusiam žmogui.

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Tai padėjo man suvokti vieną iš tragiško sovietinės šalies likimo priežasčių. Žmogus su švaria ar uždaryta karma glaudžiai susijęs su Dievu, todėl agresija jo adresu veikia prieš Visatą.

Jeigu žmogus pats atakuoja, pats ir atsiskaito, o jeigu kaip visuomenės atstovas - atsiskaito visa visuomenė.

Todėl 1920 metais pagal Lenino įsakymą dvasininkijos, vienuolių naikinimas, šventovių ir vienuolynų griovimas buvo tolygu išpuoliui prieš Visatą. Po šito neišvengiamai turėjo įvykti priespaudos ir žudynių sprogimas. Visuomenė sumokėjo milijonais gyvybių už aukščiausiųjų etikos dėsnių pažeidimą.

Atsiminimai apie visuomenės klaidas glūdi visuose mumyse, visos visuomenės nuodėmės ir nelaimės saugomos žmogaus pasąmonėje, jo karmoje.

Dar nesame užmiršę dainos: "Pasaulį seną išardysim..." Taigi, ši daina energetiškai turi ypač galingą ateities ir Visatos griovimo programą.

| mane dažnai kreipiamasi dėl vaikų enurezės. Aš aiškinu, kad enurezė - tai ledkalnio viršūnė.

Dažniausiai enurezė pasirodo dėl to, kad vaiko molina slopino savyje prieraišumą ir meilę vyriškiui. Jeigu tai buvo stiprus jausmas ir truko ilgą laiką, tuomet moteriai deformuojasi biolauko struktūra pirmosios čakros srityje. Dėl to vaikui gali atsirasti ne tik enurezė, bet ir įvairūs sutrikimai bei problemos asmeniniame gyvenime, širdies ligos, ligos galvos srityje. Enurezė gali atsirasti ir dėl nėštumo nutraukimo, nes tokiu atveju moteris irgi nužudo meilę.

To nežinodamos mamos dažnai kreipiasi į psichoterapeutą ar hipnotizuotoją; tas išgydo vaikui enurezę, bet meilės ir gyvybės sunaikinimo programa lieka, o kadangi neteisingo elgesio blokavimo sistema pašalinama, galima manyti, kad užaugęs vaikas meilės naikinimo programą realizuos platesniu mastu, negu jo motina.

Moteris daug kartų kreipėsi į gydytojus, skųsdamasi bloga savijauta, bet tyrimai nieko nerodė. Gydytojų nuomone, moters skundai buvo be pagrindo.

Daug kartų moteris ėjo pas "bobutes", tačiau irgi nesėkmingai. Stiprų blogos akies nužiūrėjimą jos matydavo, bet neįstengdavo jo pašalinti ir netgi pačios susirgdavo pabendravusios su ta moterimi.

Tiriu priežastį ir matau, jog čia sugrįžtantis nužiūrėjimas bloga akimi, kurio iš tikrųjų negalima pašalinti užkalbėjimais.

- Jūs labai troškote blogo bendradarbei, - aiškinu moteriai, -ir tai jūsų blogos savijautos priežastis. Jūsų pagiežos programa

K A R M O S D I A G N O S T I K A

grįžo pas jus ir smarkiai deformavo jūsų biolauką. Kaip jaučiasi jūsų bendradarbė?

- Ji turi biuletenį, bet serga ne ji, o jos vaikas. Tiriu bendradarbės ir jos vaiko biolauką. Ir jos, ir jos vaiko

biolauke yra ta pati pagiežos, blogio linkėjimo programa. Dėl to serga vaikas, nes jis mažiau apsaugotas negu motina.

- Jūs kalta dėl jos vaiko ligos. Ar jūs turite vaikų? - Taip, sūnų. Aš tiriu jo biolauką, jame taip pat didelės deformacijos, yra ta

pati pagiežos programa. Tai tipiškas pavyzdys, kai mes, nežinodami ką darome, kenkiame

sau, savo vaikams ir žmonėms, su kuriais kasdien bendraujame.

Kai vos tik buvau pradėjęs tyrinėti karmos struktūras, kartą į mane kreipėsi moteris. Ją kamavo galvos skausmai, ji blogai jautėsi.

- Prieš kelias dienas jūs norėjote blogo savo vyrui, norėjote labai stipriai.

- Šito negalėjo būti, aš labai myliu savo vyrą ir jam blogo negaliu palinkėti.

Aš kartoju tą patį. - Matau, kad labai smarkiai, stipriai norėjote blogo, prieš

penkias dienas, vakare. - Kaipgi aš tada galėjau jam palinkėti blogo, jeigu, darbui

pasibaigus, jis negrįžo dar porą valandų, o aš dėl to labai jaudinausi? Dabar aš supratau. - Ką jūs tuomet jautėte? - Į galvą lindo visokios nesąmonės. - Suprantate, kas atsitiko? Kai jūs galvojate, kad jį gali ištikti

kažkas blogo, jūs pritraukiate nelaimes. Ir kuo aiškiau tas nelaimes įsivaizduojate, tuo daugiau pridarote žalos.

Šiuo metu, kai pas mus pasirodė aukštas energetikos lygis, sąmonės disciplina labai svarbu. Vienas pagrindinių Visatos dėsnių - nedarymas blogo netgi mintyse. Šiuo metu tas principas negali likti tik abstraktybe, tai turi būti egzistencijos būdas.

Tyrimai, kuriuos aš atlieku kiekvieną dieną, pasinaudodamas ekstrasensorine diagnostika, rodo, kad etinių normų laikymasis - būtina sąlyga ir vienintelis būdas išlikti, be to, geriausia apsauga.

Mes dairomės ir ieškome pavojaus aplink save, o didžiausias pavojus slypi pačiame žmoguje ir veikia nepastebimai. Šio pavojaus šaknys - pasaulio nesuvokimas, nesupratimas to, kas vyksta, netinkamas elgesys, kuris nepastebimai žmogų suardo iš vidaus. Katastrofos, baisenybės, su kuriomis mes nuolat kovojame - mūsų pačių dvasinio netobulumo pasekmės. Pastangos, nukreiptos kovai su šešėliu, su pasekme, negali pašalinti pagrin-

K A R M O S D I A G N O S T I K A

I ' I R M A K N Y G A

dinės priežasties - dvasinio pagedimo, kuris dabar yra paplitęs h su kuriuo mažai kas sugeba sieti visas mūsų bėdas.

Kitas atvejis atvėrė man naują tyrimų erdvę. Paskambino moteris ir pasakė, kad jai ėmė kilti rimtų problemų,

susijusių su kažkokiomis keistybėmis, su kažkokiu nesuprantamu reiškiniu. Visi norėjusieji jai padėti įsiveldavo į nemalonumus, juos užgriūdavo nelaimės arba ligos.

Pasirodė, kad vienas tos moters pažįstamas bioenergetikas pradėjo ją veikti. Ji jautė nuolatinį stiprų psichinį spaudimą.

Kreipėsi į "bobutę" aiškiaregę, bet ta pažvelgusi į ją pasakė: "Vargu bau aš tau galėsiu padėti". Vienai dienai ji pašalino spaudimą, palengvindama moters būklę, o po to viskas prasidėjo iš naujo.

Aš ėmiausi ją gydyti. Gana greitai jos būsena pagerėjo, pašaliniai poveikiai neteko galios, tačiau aš pastebėjau, kad mano artimieji taip pat pradėjo sirgti ir visų simptomai tokie patys: ėmė mausti, gelti sąnarius, darėsi silpna. Suskatau ieškoti priežasties ir nustačiau, kad tai veikia žmogus, kenkiantis moteriai.

Kadangi pakankamai seniai praktikuoju bioenergetiką, man kilo noras, kai buvo imta atakuoti mano artimuosius ir mane, pasinaudoti tuo, kas vadinama magija, jos būdais, ir taip sustabdyti kaltininką. Turėjau pasirinkti, kokiu pasukti keliu.

Man nebuvo paprasta atsisakyti prievartos metodų, juo labiau, kad daugiametė praktika bioenergetikos srityje, ezoterinės literatūros išstudijavimas man teikė didelį tokios rūšies poveikių pasirinkimą. Tačiau nusprendžiau, jog pabandysiu neatsakyti smūgiu į smūgį. Gal pavyks, užuot baudus, žmogui padėti.

Kai žmogus energetiškai puolamas, priežastis gali būti asmeninė arba protėvių kaltė. Jeigu atsakytume energetiniu smūgiu, kiltų grandininė reakcija, nes toksai smūgis - didelis pažeidimas, po kurio seks nauja bausmė.

Ar galima žmogų išgelbėti? Ekstrasensorinis testavimas parodė, kad žmogus, veikęs moterį, pats nebuvo kaltas. Pagrindinė priežastis to, kas dėjosi moteriai, buvo jos karmoje.

Moters senelė jaunystėje mylėjo vaikiną, bet pastojusi nenorėjo turėti kūdikio ir padarė abortą. Ji nužudė meilę ir kūdikį, ir štai rezultatai: jos dukra, vaikaitė ir jos palikuonys turi už tai atsimokėti. Beje, atsimoka įvairiausiomis formomis - ligomis, sudarkytais likimais, sutrikusia psichika.

Atsisakęs energetinio smūgio kaip atoveiksmio, aš save nugalėjau, nes šioje sudėtingoje situacijoje, kai buvau skatinamas žengti irgi prievartos žingsnį, aš nenuėjau tuo keliu ir susilaikiau. Tai buvo pergalė, po kurios visiems laikams įsidėjau į galvą, kad niekuomet nereikia į prievartą atsakyti prievarta. Giliau išstudijavęs biolaukų sistemos savireguliacijos principus, aš suvokiau, kur gali

Biolauko savireguliacijos sistema

26 I ' I R M A K N Y CIA

K A R M O S D I A G N O S T I K A

nuvesti lyg ir pateisinamų prievartos metodų biolauko lygmenyje panaudojimas.

Visuomenėje įsišaknijusios nuostatos dažnai nesutampa su Visatos dėsniais. Jeigu mane kas sumušė ir aš teisėtai galiu tvoti atgal, tai dar nereiškia, kad taip pat galiu elgtis energetikos lygmenyje.

Tai visiškai skirtingi lygmenys. Sudavus kumščiu, kenčia tik vienas žmogus - kaltininkas. Esant energetiniam smūgiui, kadangi biolauko lygmenyje žmogus susijęs su visais artimaisiais ir vaikais, smūgis kliūva visai giminei. Ir atgal eina grįžtamoji bausmė agresoriui ir jo giminei.

Aš suvokiau, kad žmogaus energetinės galios poveikiui padidėjus, būtina padidinti dėmesį ir savo elgesiui, emocijoms ir mintims: negalima pasakyti neapgalvotos nė vienos kategoriškos frazės, nes tai jau atoveiksmis. Supratau, kodėl Biblijoje kalbama apie romumą ir santūrumą: tai, pirmiausia, ir yra savo energetinių galimybių pažabojimas.

Tačiau kodėl magai, burtininkai gali naudoti įvairaus poveikio metodus, tarp jų ir prievartą? Samprotaudamas apie tai, aš suvokiau, kad jie visuomet mato ne visumą, o tik nedidelę dalį ir gydo jie žemesniuosius biolauko sluoksnius ir kūną, visus nukrypimus nustumdami nuo dalies į visumą, tokiu būdu kuriam laikui atitolindami ligą.

Skirtingai nei šventieji, - šventieji aukščiausios etikos dėka pakildavo į tokį lygmenį, kad suvokdavo ir įžvelgdavo tikrąsias gyvenimo dėsnių priežastis ir priklausomybę, matydavo visumą, -burtininkai dirba tik tam tikroje, jiems skirtoje nišoje, todėl daugelis jų - netgi ribotos "specializacijos".

Svarbiausia, kad magija visuomet užsiimdavo tikrai tam gabūs žmonės, turintys pakankamai švarią karmą, todėl jų kaip magų klaidos, jų daromi pažeidimai kaupiasi ir už juos atsakys palikuonys.

Aš ištyriau tik vieną poveikį: kas vyksta, kai burtininkas ar ekstrasensas pašalina iš ligonio negatyvią energetiką. Tam naudojama daug metodų: ji pasiunčiama į žemę, į vandenį, į augalus, į vaškines figūrėles, į naminius gyvulius, į sveikų, stiprių kareivių pulką, į Žemės centrą, į Kosmosą arba įvairiais būdais sudeginama. Biolauko lygmenyje ši energetika, turinti agresijos užtaisą, įeina į to objekto biolauką, į kurį buvo išmesta, jį deformuoja ir automatiškai sugrįžta į gydančiojo ir jo artimųjų biolauką.

Todėl bet koks gydymo metodas, nesiremiantis žmogaus dvasios ugdymu, veda į degradaciją. Tam tikrų simptomų pašalinimas - daine išgydymas.

K A R M O S D I A G N O S T I K A

I ' I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema

Neseniai į mane kreipėsi moteris: - Prieš tris mėnesius jūs gydėte mano pažįstamą, jai visiškai

išnyko auglys - fibroma, aš niekaip negalėjau įsivaizduoti, kad tik paprašius atleidimo galima išsigydyti tokią ligą!

- Aš tuo nesistebiu, metodas nuolat tobulinamas ir šiuo metu ne tik funkcinė pacientų būklė gerėja, bet dažnai pašalinami ir organiniai sutrikimai. Nuo ko priklauso gydymo rezultatai? Pirmiausia nuo to, ar teisingai suvokiame ir surandame ligos priežastį, nuo to, kokia mano dvasinė ir fizinė būklė gydymo metu, nuo ligonio karmos ir nuo to, kiek jisai suvokia savo padarytus dėsnių pažeidimus.

Kai aš pradėjau gydyti, elgiausi įprastai: valgiau mėsą, gėriau degtinę, dažnai susierzindavau, ir, būdamas šitoks, gydžiau bekontaktiniu masažu. Vėliau, stebėdamas tokio darbo rezultatus, iš esmės pakeičiau savo gyvenseną ir elgesį. Dieną prieš priimdamas ligonius aš labai mažai valgau, o priėmimo dieną - nevalgau nieko.

Įsitraukęs į diagnostiką, stengdamasis atskleisti naujas metodo galimybes, aš kartais pamirštu pavojus. O dirbant subtiliuose lygmenyse būtina nuolat saugotis.

Neseniai pažįstamas paprašė pakonsultuoti moterį. Aš turėjau apie keturiasdešimt minučių laisvo laiko ir todėl sutikau.

Įėjo grakšti ir labai pasitikinti savimi moteris, atsisėdo ir pradėjo smalsiai mane apžiūrinėti. Ji turėjo labai daug problemų. Išsikerojęs egoizmas ir pernelyg didelis materialinių gėrybių godulys buvo prasidedančių jos ligų priežastys.

Tokius žmones labai sunku gydyti, nes jie nuo manęs užsisklendę skepticizmu ir netikėjimu.

Aš moteriai aiškinu priežastis, o ji mūsų susitikimą paverčia diskusija. Tačiau žūtbūt aš turiu ją įtikinti, ir tokie sunkūs atvejai padeda man rasti naujų argumentų ir paaiškinimų, kodėl žmogus suserga.

- Jeigu ląstelė viską glemžiasi lik sau, - aiškinu moteriai, - tai tam tikrą laiką ji klesti, bet vėliau jos veiksmai ardo organizmą, o su juo žūsta ir ląstelė. Iki tam tikro lygio egoizmas - norma, bet žmogus, galvojantis tik apie save, bando pražudyti Dievą ir Visatą. Žinoma, ilgai taip tęstis negali. Anksčiau ar vėliau Visatos sunaikinimo programa turi būti užblokuota ligomis, traumomis, nelaimėmis.

- Tai ką, jūs man siūlote įtikėti į Dievą? - Tikėjimas Dievu - jūsų asmeninis reikalas. Aš apibūdinu jūsų

ligų priežastis. Jūs galite netikėti Dievą, bet Visatą ir jos dvasingumą jūs privalote mylėti. Egoizmas, neribotas materialinių gėrybių godulys užmuša svarbiausią jausmą - meilę. Jūs savo biolauke nešiojate Visatos sunaikinimo programą ir, liūdniausia, nenorite jos atsisakyti.

I ' I R M A K N Y (i A

Biolauko savireguliacijos sislcm;i K A R M O S D I A G N O S T I K A

Vėl prasideda žodžių dvikova. Man neužtenka argumentų įtikinti moterį, bet aš pradedu daryti tai, kas vadinama karmos išvalymu. Biolaukas išsivalė, tačiau aš ne tik nejaučiu pasitenkinimo, bet dargi atsiranda nemalonus jausmas.

Moteris visa tai priima kaip pramogą. - Jūs sakote, kad negalima sutelkti dėmesio tik į materialines

problemas, bet gyvenimas verčia. - Aš turėjau ne vieną galimybę uždirbti krūvą pinigų, bet

tuomet būčiau turėjęs atsisakyti tyrinėjimų. Dabar man keturiasdešimt, gyvenu keturiolikos kvadratų bendro buto kambaryje su keturių žmonių šeima, bet aš turiu galimybę jums padėti. Ir ne tik jums, bet ir sau. Jei materialinės gėrybės iškeliamos aukščiau už dvasinius poreikius, jos virsta prabėgančios minutės gėrybėmis dvasinės mirties sąskaita. Įsivaizduokite save restorane, kur viskas dega, o jūs ramiai baigiate valgyti mėgstamą patiekalą.

Daugumai dabar svarbiau tai, kas yra lėkštėje, negu tai, kas vyksta aplinkui.

- Tai ką, jūs visus taip gydote? - Visus. Pirmiausia mokau suvokti. Nors tai atrodo labai

paprasta, bet iš tiesų labai pavojinga. - Jums ar man? - Pirmiausia - man. - Kaip tai suprasti? - Pažiūrėkime. Jūsų Visatos sunaikinimo programa buvo 550

vienetų, liga 350 vienetų. Šiuo metu liga - nulis, o sunaikinimo programa - 350 vienetų. Vadinasi, aš išgydžiau jūsų kūną, o ne dvasią, tai yra pažeidžiau svarbiausią principą - gydyti per suvokimą.

Dabar piešiu save iki susitikimo su moterimi ir po jo. Biolauko lygmenyje visiškai pajuodo mano dešinysis plautis, kepenys ir pilvo apačia.

- Aš turiu atsiskaityti už tai, kad neįstengiau jums išaiškinti jūsų ligos priežasčių.

- Ir ką jūs darysite? - Pabandysiu surasti būdą jus įtikinti. Jeigu surasiu priežastį,

kodėl jūsų neįtikinau - pasveiksiu, jeigu ne - reiks atsimokėti. Tuo momentu aš suvokiau padarytą besikalbant su moterimi

klaidą. - Aš turėjau jums pasakyti visą gautą informaciją apie jūsų

būklę, bet jūsų pagailėjau. Ar sakiau jums, kad gali pasirodyti kitos ligos, jeigu neatstatysite harmonijos?

- Taip. - Jūs žinote, kad jums prasideda gimdos vėžys? - Aš visuomet tai nujaučiau ir su tuo susitaikiau. Esu pasiruošusi

ramiai numirti. - Jūsų "didvyriška" mirtis nieko nepakeis. Visatos griovimo

programą jūs paliksite vykdyti savo vaikams. Turite galvoti ne

K A R M O S D I A G N O S T I K A

I ' I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema

apie stoišką mirtį, o apie dvasios ir savo vaikų išgelbėjimą. Abu kiek laiko tylime ir aš matau, kaip galų gale pradeda

taisytis moters karmos deformuotosios struktūros. Jos aura, iki tol beveik uždengta juoda dėme, pradeda pildytis mirguliuojančia auksine šviesa.

- Štai dabar Visatos sunaikinimo programa lygi nuliui, liga irgi nulis. Dabar mano plaučiai ir kepenys irgi švarūs.

Aš nieko nesakau moteriai, bet matau, kad jos biolauke dabar nebėra onkologijos. Jai reikia žinoti, kad mylėdama Visatą ir Dievą, neturėdama pretenzijų ją supančiam pasauliui, ji išsigelbės nuo bet kokios, kad ir sunkios ligos.

Pas mane kaip pas gydytoją atėjo moteris ir su ašaromis akyse pasakoja:

- Aš išsiskyriau su vyru, mes labai blogai sugyvenome, jaučiau, kad jis mane kažkaip neigiamai veikia, man pradėjo trikti psichika. Nors turiu tris vaikus, kai mes išsiskyrėme, man pasidarė daug lengviau moraliai, aš netgi dainuodavau. Pusę metų mes nesimatėme, bet neseniai jis buvo atėjęs. Iš karto aš blogai pasijutau, dukra puolė į isteriją, sūnui prasidėjo enurezė, kitai dukrai taip pat pasidarė bloga. Gal tai susiję su jo atėjimu?

Čia ilgų tyrinėjimų nereikėjo. - Deja, tai, kad visai šeimai pasidarė bloga, nėra atsitiktinumas.

Jūsų vyras - vampyras, jis čiulpia vaikų energiją, ardo sveikatą, griauna likimą, blogai veikia jų charakterį, įjungia savo negatyvias programas į vaikų biolaukų struktūras. Jis nemenkas egoistas. Toks stiprus savo vaikų energijos čiulpimas rodo, kad jo karma labai negatyvi. Sprendžiant pagal energetiką, jis labai nutolęs nuo Kosmoso, nuo meilės, jo vidinė agresija, egoizmas išsikeroję, siela pakrikusi, todėl jis priverstas būti vampyru. Tai klasikinis atvejis. Jo vampyrizmas eina ir pagal tėvo, ir pagal motinos liniją. Tai, kas atsitiko vaikams, galima labai greitai pašalinti, bet ateityje su tėvu jiems geriau nesusitikinėti.

Mano analizė rodo, kad vampyrizmas - sunki liga, nes ji griauna žmogaus sielą ir persiduoda palikuonims, jos pasekmės pasirodo ne išsyk, būna ir taip, kad griovimo procesas vyksta per kelias kartas.

Vampyrizmo esmė - neteisingas pasaulio suvokimas. Jauna mergina manęs klausia, ar teisingai ji prisikaupianti energijos, įsivaizduodama melsvos liepsnos srautą, įsrūvantį į ją. Stebiu karmos struktūras, kai ji tai daro, ir matau, - ji pažeidžia dėsnius:

Bet koks tyčinis energijos ėmimas iš gamtos, iš Kosmoso, iš Saulės, yra šiurkšti orientacija, kad žmogui neužtenka energijos ir jos reikia iš kažkur paimti. Tai išankstinė sąlyga vampyrizmui kilti.

I ' I R M A K N Y G A

Itiolauko savireguliacijos sislem

S e r g e j u s I

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Svarbiausia tokios orientacijos klaida, kad žmogus, užuot sujungęs energiją ir dvasingumą, juos išskiria.

Kai mes jaučiame meilę Visatai, gauname milžinišką energijos kiekį. Reikia išeiti į aukštesnius cnez'getikos lygmenis: į dvasingumą, gerumą, meilę, kad pakankamai gautume energijos, reikia gyventi šiomis sąvokomis. Kai tik mes pradedame galvoti apie energiją atitrauktai nuo sąvokų "dvasingumas" ir "etika", savo dvasines struktūras pasmerkiame skurdui, kaupdami energiją tik į fizinį kūną. Žmogus turi žinoti, kad tokia energija, kuri gaunama per aukštesniuosius jausmus, gydo jo kūną, yra išganinga likimui ir sielai. O mechaniškas būdas ir orientacija į primityvią energiją deformuoja subtilias dvasines struktūras, bet kokia vartotojiška elgsena visuomet veda į degradaciją.

Atsimenu dar vieną atvejį. Jaunuolis buvo išmokytas prisikrauti energijos iš Kosmoso. Jis tai ir darė po kelis kartus per dieną ir galų gale lapo savo mokytojo vampyru. Rezultatai apverktini -prasidėjo jo dvasinių struktūrų deformacija.

Man kilo mintis sužinoti per testą, kaip tokia praktika veikė žmogų prieš du tūkstančius metų? Testavimas rodė labai aukštus parametrus. Vadinasi, anksčiau tokia praktika buvo nepriekaištinga, bet kaip negalima du kartus įeiti į tą patį upės vandenį, taip negalima be galo ilgai naudotis jokia sena technika.

Mes užmirštame, kad pasikeitė ne tik žmogus, bet ir jį supantis pasaulis. Fiziniai tobulėjimo metodai šiuo metu neefektingi, būtinai reikia orientuotis į dvasinį tobulumą.

Laikas - netiesinė sąvoka ir smarkiai pakitus visų procesų greičiui, turi pasikeisti ir aplinkinio pasaulio energetinė struktūra. O mes elgiamės taip, tartum pasaulyje niekas nekinta, bandome remtis senomis žiniomis ir metodikomis.

Kuo labiau aš gilinausi į testavimo metodo galimybes, tuo geriau supratau jo sudėtingumą. Įsitikinau, kad taip šauniai, kaip man pasirodė darbo pradžioje - surinkti grupę ir išmokyti ją dirbti - neįmanoma. Metodas taip glaudžiai susijęs su dora, etika, dvasingumo parametrais ir žmogui uždeda tokius apribojimus, kad mažai kas gali ištverti.

Kontaktuojant su žmogaus karmos struktūromis, jeigu aš pats turiu sutrikimų, analoginių tiems, kuriuos siekiu pašalinti pacientui, pirmiausia privalau pašalinti savuosius. Todėl pradėdamas gydyti aš visuomet tikrinu, ar turiu tam teisę, ir jeigu ne, tuomet malda valau ir uždarau savo karmą. Po kelių mėnesių gydymo man būtina iš pagrindų nuskaistinti sielą ir atlikti badavimo kursą. Tačiau ir to maža. Pasirodo, kad siekdamas efektyviai gydyti ir nepadaryti žalos nei sau, nei ligoniams gydantysis būtinai privalo dirbti su užblokuota, uždara karma, kuo niekas iš šiuolaikinių didelės armijos gydančių žmonių nepasižymi. Ekstrasenso diplomu karmos neuždarysi, būtina

nuolat ją valyti ir stiprinti dvasią, atsijungti nuo visko, kas žmogų "pritraukia prie žemės". Tai būtina ne lik gydančiajam, bet kiekvienam žmogui, ypač pastaruoju metu.

Rytą moteris buvo atėjus pas mane gydytis, o po paros jai pasidarė labai bloga, pradėjo pykinti, galvą varstė skausmas.

- Ar jūs supykote ant vyro vakar vakare, apie septintą valandą? - Taip, jis dieną pateko į avariją ir aplamdė mašiną. Aš

reagavau į tai ramiai, o vakare jam viską išsakiau. - Diagnozę nustatant ir gydant pagal karmą vyksta labai stiprus

ir gilus poveikis. Kol per tam tikrą laikotarpį biolaukas stabilizuosis ir įsigalės pusiausvyra, žmogui griežtai draudžiama pasiduoti neigiamoms emocijoms. Kontaktuojant su Dieviškumu atsistato biolaukų struktūrų harmonija, o bet kokia negatyvi emocija struktūras stipriai iškreipia, kreipimasis į Dievą - tai ne pyrago valgymas, visuomet teikiantis malonumo, o labai sudėtingas ir atsakingas, be to, ir būtinas procesas.

Noriu papasakoti įdomią istoriją, turinčią tiesioginį ryšį su šiandienine situacija pasaulyje.

- Aš visuomet labai linkau prie Dievo, ir, jeigu atsitraukdavau nuo Jo, susiklostydavo pražūtingos situacijos: du kartus vos nežuvau, o ryšys tarp atsitraukimo nuo Dievo ir bausmės būdavo toks akivaizdus, kad atsitiktinai susiklosčiusiomis aplinkybėmis to niekaip nepaaiškinsi. Supratau - Dievas mane nubaudžia.

- Tu neklysti, aš galiu smulkiau paaiškinti bausmių sistemą, tavo nemalonumų priežastį, - pasiūliau pašnekovui.

Kažkas yra pasakęs, kad nors laikrodį išrado žmogus, tačiau tai nereiškia, kad jis patsai slypi kiekviename laikrodžio mechanizme. Visatą sukūrė Dievas ir ją kontroliuoja, bet tai nereiškia, kad kiekvieną bausmę siunčia Dievas. Egzistuoja nuostabus biolauko savireguliacijos mechanizmas. Tai, ką žmonės dažnai priskiria mistikai, iš tikrųjų visada galima išanalizuoti.

Tu buvai trečias, neplanuotas ir nenorimas vaikas šeimoje, todėl tėvai, patys to nejausdami, davė tau stiprią sunaikinimo programą. Tavo gyvybingumo fonas nuo vaikystės buvo žemesnis ir tu dažnai sirgdavai. Gimei tokiomis sąlygomis todėl, kad praeituose gyvenimuose buvai atsižadėjęs meilės vaikams, todėl pagal tavo energetiką ir karmos struktūras tu - ne gyventojas Žemėje. Išgelbėti tave galėjo tik stipri trauka prie Dievo ir aukštesni jausmai. Tavo pasąmonė visada tai žinojo ir traukė tave teisinga kryptimi, o sąmonė veikė pagal kitą programą. Kai tik atsisakydavai gelbstinčios krypties, tavo likimo struktūros suirdavo ir tu atsidurdavai per plauką nuo žūties. Kodėl gi nežuvai? Tu pradėjai atsižadėti Dievo ir dvasingumo tik sąmonės rėmuose, todėl vos nežuvai per muštynes ir autokatastrofoje, bet nežuvai, vadinasi, atsižadėjimo programos

I ' I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema K A R M O S D I A G N O S T I K A

neperėjo Į pasąmonę, tai yra likimo struktūros galutinai nesuiro. Jeigu atsižadėjimas būtų įsitvirtinęs, jis būtų perėjęs į pasąmonę, būtų prasidėjusi irimo blokuotė, - arba būtum susirgęs neišgydoma liga, arba gavęs sunkią traumą su fizinėmis kančiomis.

Kodėl mirtis turėjo būti buvusi sunki? Todėl, kad fizinės ir dvasinės kančios apvalo pasąmonę.

Kaip tai vyksta? Vienintelis būdas ištverti kančias - tai dvasiškai pakilti virš jų, pernešti atramos tašką iš besikankinančio kūno Į dvasią. Šis natūralus procesas vyksta automatiškai. Kenčiantis žmogus tampa dvasingesnis.

Tyrinėjimai, kaip veikia biolauko informacijos perdavimo mechanizmas, leidžia pasakyti, kad šiuo metu visa žmonija yra būsenoje, panašioje į anksčiau aprašytąją, ir dabar mechanizmas analogiškai įsijungia žmonijos atžvilgiu.

Aš tyrinėjau žmonijos karmą. (Tiesa, įsiskverbti į ją labai pavojinga.) Svarbiausias dėsnių pažeidimas, prasidėjęs dešimtajame amžiuje, buvo tas, kad žmonija atsižadėjo Dievo ir nusirito į pernelyg didelį pragmatizmą. Šis pažeidimas būdingas kiekvieno dabar gyvenančio Žemėje žmogaus biolaukui.

"Socialistinės", buvusios TSRS visuomenės karma, be to, turi dar keletą paketų negatyvių programų: žmonių, vyrų ir moterų, sunaikinimą dėl stipraus prisirišimo prie materialių gėrybių, įjungtą 1929-1937 metų laikotarpiu, neapykantos žmonėms programą, įjungtą praeito amžiaus gale, ir tėvo, brolio, sūnaus žudymo programą taip pat dėl didelio prisirišimo prie materialių gėrybių. Todėl toks sudėtingas gyvenimas šioje šalyje.

Jeigu visuomenė neapmąstys, nesuvoks šių programų ir nesugebės jų pašalinti, tuomet Rusijoje niekad nesibaigs įmonių ir fabrikų ėjimas iš rankų į rankas, arba galiausiai baigsis, kai atsiteisime už šias programas kančiomis ir sielvartais.

Toks mano kelias, kurį praėjau nuo gilinimosi į magų ir žiniuonių patirtį per mediciną ir etiką ir priėjau prie šiuolaikinio pasaulio filosofjos.

Visatos egzistavimo pagrindas - informaciniai procesai. "Pradžioje buvo Žodis".

Tai, ką mes vadiname Visata, mano požiūriu, galėjo atsirasti nuo vienintelės Pradžios, egzistavusios visuomet ir mūsų vadinamos Dievu, atsiskiriant dviem sudedamosioms dalims: materijai ir informaciniam biolaukui. Kiekvienoje iš jų priešingoji sudedamoji dalis egzistuoja neišreikštoje būsenoje. Priešybių egzistavimo sąlyga yra jų nuolatinis vienos i kitą perėjimas. Biolaukas stengiasi tapti materija, o materija stengiasi tapti biolaukų.

S e r g e j u s I .

K A R M O S D I A G N O S T I K A 33 Biolauko savireguliacijos sistema

Energetinių ryšių materijoje kaupimas yra materialios sudedamosios virsmo i informacinę išraiška. Atgalinis procesas gali vykti kaip materijos, jos masės tankio padidėjimas arba sudėtingesnės struktūros atsiradimas.

Gilindamiesi į Saulės sistemą, pamatytume, kad jos egzistavimo tikslai - kurti vis sudėtingesnius elementus Saulėje, kurti sudėtingus informacinius ryšius pasinaudojant naujų planetų susidarymu, kurti planetose sudėtingas informacines struktūras, remiantis organika kaip nauja aukštesnio informacinio tankio pakopa. Bet kokios žvaigždžių sistemos egzistavimo tikslas yra gyvybės joje kūrimas. Tai, ką mes vadiname dvasia, egzistuoja virš informacinio lauko ir materijos.

Pasiekusi tam tikrą tanki materija virsta informacija. Singulia-rumas (materijos, kadaise sukoncentruotos viename taške, būvis) yra Visata. Subtilūs biolauko lygiai - tai materijos, laiko ir erdvės nebuvimas, taškas. Taškas stengiasi pereiti į begalybę, o begalybė stengiasi pereiti į tašką. Kiekviename Visatos biolauko taške yra neapsireiškusi informacija apie visą Visatą, kitaip tariant, taškas yra neapsireiškusi begalybė, o begalybė yra neapsireiškęs taškas.

Egzistuoja dvi žvaigždžių atsiradimo teorijos. Pagal pirmąją, Kanto-Laplaso teoriją, jos atsirado dėl tarpži'aigždinės medžiagos sulaukėjimo. Pagal antrąją, akademiko Ambarcumiano teoriją - jos atsirado iš "juodųjų kiaurymių". Jaunų žvaigždžių būsenos nestabilumas, galingi sprogimo procesai, vykstantys jose, teorijos autoriaus nuomone, rodo jose esantį pirminės medžiagos likutį.

Remiantis anksčiau pateikta koncepcija, susijusia su mano tyrinėjimais, žvaigždžių atsiradimą galima laikyti dialektiniu informacijos virsmu į mat ją, kai tarpžvaigždinę medžiagą "apvaisina" informacinis blokas, kurį "juodoji kiaurymė" realizuoja kaip medžiagą.

Žvaigždžių atsiradimas - tai dviejų pradų, apsireiškusios ir neapsireiškusios Visatos sąveikos rezultatas. Procesai, vykstantys žvaigždžių gelmėse ir gyvame organizme, identiški. Tai energijos virsmas į materiją ir atvirkščiai. Visatos vystymasis - tai fiziniame, medžiaginiame lygmenyje vieningumo suirimas ir jo padidėjimas informaciniame biolauko lygmenyje, diferenciacija ir vis didesnė įvairovė fiziniame lygmenyje, ir vis didesnis susijungimas biolauko lygmenyje. Tam tikrame etape skirtumai tarp fizinės ir biolauko sudedamųjų dalių išnyksta, prasideda naujas vystymosi etapas.

Taigi egzistuoja prieštaravimas. Visata lieka tašku subtiliame biolauko lygmenyje ir kartu plečiasi, sudarydama naują materiją, laiką ir erdvę. Vystosi ji pagal švytuoklės principą: orientacija pramainiui keičiasi čia į informacinę vienybę, čia į fizinį atsiskyrimą. 2. 1548

I

34 l ' I K M A K N Y G A

L-guliairfjos slslcma K A R M O S D I A G N O S T I K A

Bet kokį objektą Visatoje galima laikyti procesu, o bet kokį procesą - objektu. Kiekviename procese ir objekte vyksta švytavimas nuo informacinės vienybės į fizinę diferenciaciją. Fizinė diferenciacija turi. griežtai atitikti dvasinę vienybę. Tų dviejų priešybių vystymosi sąlyga yra trečias elementas, aprūpinąs neapsireiškusį vienos priešybės kitoje buvimą. Tokį vaidmenį atlieka energija, pasitarnaujanti kaip tarpininkas, būtinas Visatos vystymuisi.

Infotmacija, energija ir materija sudaro vieną visumą. Si sąvoka egzistuoja seniai, tarkim, krikščionybėje kaip Šventosios Trejybės sąvoka (Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia).

Kiekvienas objektas vystydamasis pakartoja Visatos vystymosi ciklą. Likdamas visiškai vieningas subtiliame biolauko lygmenyje, jis diferencijuojasi fiziniame lygmenyje. Tam fiziniame lygmenyje būtinas pirma jo vykstantis dvasingumo procesas, garantuojantis didesnį tvirtumą fiziškai atsiskyrus. Pabrėžtinai aiškus dvasingumo prioritetas.

Tokiu būdu priešybių vienybės ir kovos dėsnis atrodo taip: egzistuojantis niekas išplėšia iš savęs savo priešybę, kad virstų kažkuo visiškai nauju.

Dabar pereisime prie gyvybės atsiradimo. Pagal fizinio pasaulio diferenciacijos mastą turi augti vienybės didėjimo tendencijos biolauko lygmenyje nuo pačių subtiliausių sluoksnių iki šiurkštesnių. Vienybės mastas pasireiškia tuose lygmenyse, kuriuose anksčiau nepasireikšda vo.

Didėjant rūšių įvairovei vienybės mastas ribotoje erdvės dalyje taip išauga, kad objektas atsiriboja nuo Visatos, atsiskiria nuo jos. Jo grąžinimas į vienybės aplinkos lygmenį reikštų jo žūtį. Infoimacijos tankis taip išauga, kad tarp objekto ir jį supančio pasaulio atsiranda priešiškumas.

Gyvybė - tai strateginė vienybė taip objekto ir Visatos per taktinį jos neigimą. Mes galime sakyti, kad gyvybė Visatoje pasirodė vienu metu visame jos kūne ir yra vieningas organizmas, tęsiantis tolimesnę diferenciaciją su nenutrūkstamu ryšiu ir sąveika taip visų jos sudedamųjų dalių. Šio proceso vystymasis, fizinė įvairovė galimi tik orientuojantis į pirminius informacinius vienybės procesus. Materija, laikas ir erdvė - tai išorinė foima, informaciją ir dvasia - tai turinys. Turinys realizuojamas per formą, o forma vysto turinį.

Bet kurio Visatos objekto gyvybės pagrindas yra švytuokliniai judesiai, orientacija pakaitomis į informacinius ir fizinius procesus. Kadangi žmogaus gyvybė - miniatiūrinis Visatos atspindys, tai joje informacijos virsmo į materiją procesai vyksta daug greičiau. Gyvas objektas skiriasi vienybės mastu ir informacijos virsmo į materiją greičiu. Tikriausiai, vienybės augimas ir abipusio virsmo greičiai yra gyvo objekto vystymosi esmė.

P I R M A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Biolauko savircguliacii 35

Kuo didesnis vidinės vienybės mastas, informacijos tankis, tuo stipriau organizmas atsiriboja nuo jį supančio pasaulio. 'Jai mes vadiname sąmonės ir asmenybės tobulėjimu. Fizinio atsiribojimo nuo aplinkinio pasaulio procesas įmanomas tik augant susivienijimui su Visata. Susivienijimo su Visata procesas yra tai, ką mes vadiname kultūra, atsiribojimo procesas - tai civilizacija.

Kultūra gimdo civilizaciją. Civilizacija pradžioje atstumia kultūrą, o vėliau, kad nežūtų, grįžta prie jos kaip paklydėlis sūnus, kad šį procesą vėl pakartotų aukštesniame lygmenyje ir didesne amplitude. Jeigu giižimas prie kultūros įvykdomas nepriderančiu lygiu, tai atveda į civilizacijos pražūtį. Vienybės tendencijos ir Meilės jausmo, per kurį vienybė Visatoje realizuojama, neigimas veda į kultūros pražūtį.

Įprasta manyti, kad vienybės dėsnio ir priešybių kovos esmė yra jų santarvė be abipusio susinaikinimo. Svarbiausia priešybių ir santarvės sąlyga yra jų vienos į kitą perėjimo greitis. Svarbiausias gyvos materijos nuo negyvos skirtumas slypi priešybių vienos į kitą perėjimo greityje, vadinasi, gyvenimo tikslas - dvasios apraiškų materijoje stiprėjimas šio virsmo greičio padidinimo sąskaita.

Prisiminkime švytuoklę. Esant tam tikram švytavimo greičiui, egzistuoja du vienas kitam priešingi būviai: švytuoklės nukrypimas nuo centro į kairę ir į dešinę. Šie priešingi būviai gali egzistuoti nesunaikindami vienas kito tik todėl, kad jie išsklaidyti laike. Bandymas juos sutapdinti, tarkim, per vieną sekundę, esant penkių sekundžių švytavimo greičiui, - tai judėjimo sustabdymas, vystymosi sustabdymas. Dabar įsivaizduokime, kad švytavimo greitis padidėjo iki kelių švytavimų per sekundę. Vadinasi, turėtų įvykti dviejų priešingų būvių sutapdinimas be abipusio susinaikinimo.

Gyvybė Žemėje pasirodė kaip būdas išsaugoti atitinkamą jos vienybę su Saule, atskyrusią nuo savęs planetas, tai yra sumažinusią fizinės vienybės mastą ir padidinusią informacinę vienybę, kad būtų kompensuotas fizinis išsklaidymas. Vadinasi, bendrame plane išsklaidymas neįvyko. Bet kuris Visatos objektas sistemos išvystymui stengiasi atplėšti nuo savęs kažką jam priešinga fiziniame ir sustiprinti vienybę informaciniame lygmenyje. Motina, gimdanti kūdikį, ir žvaigždė, gimdanti planetas, daro tą patį. Fizinis atsiskyrimas turi būti kompensuotas dvasine vienybe. Gyvybė Žemėje patvirtina naujos planetos ir Saulės vienybės proceso realizavimą. Saulės sistema, iš vienos pusės, veržiasi į maksimalią fizinę diferenciaciją, o iš kitos pusės, į informacinę vienybę. Gyvybė, pasirodžiusi Žemėje, vystosi pagal tuos pačius dėsnius. Fiziniame lygmenyje vyksta naujų rūšių kūrimasis, didėja formų įvairovė, o biolauko lygmenyje didėja vienybės mastas.

Gyvybė Žemėje ne tik atsirado kaip vieningas organizmas, ji ir egzistuoja kaip vieningas organizmas ir yra sąlygojama savireguliacijos sistemos, kuri realizuojasi informaciniame-energetiniame biolauke. Šios sistemos tikslas - palaikyti tvarką, kad atskiru dalių elgesys

2*

-- -

36 l ' I R M A K N Y C i A S e r g e j u s l . a / a r ė v a s

Kiolauko savireguliacijos sistema K A R M O S D I A G N O S T I K A

atitiktų visumos interesus. Kuo didesnės vienos grandies energetinės galimybės, tuo daugiau ji privalo orientuotis į centrą. Jeigu ryšys su centru vangiai atsilieka nuo didėjančio grandžių autonomiškumo, sistema gali žūti. Todėl grandys, griaunančios sistemos vienybę, neišvengiamai išbrokuojamos.

Objekto elgsena turi atitikti viso organizmo informacines struktūras. Jeigu fizinė, emocinė ir informacinė objekto elgsena neatitinka programos, esančios informaciniame sistemos biolauke, tuomet sistemos biolaukas atakuoja objekto biolauką. Vyksta objekto laukų deformacija įvedant sunaikinimo programas, tai yra grįžimas į pradinį būvį. Tokiu objektu gali tapti ne tik atskiras organizmas, bet ir pažeidžianti vienybės dėsnius grupė. Kalbant medicininiais terminais - dvasios sveikata sąlygoja kūno sveikatą.

Informacinis biolaukas pirminis palyginti su kūnu ir nulemia jo likimą, charakterį ir fizinę būklę. Vadinasi, galima sakyti, kad svarbiausia fizinės sveikatos sąlyga yra Visatos informacinio lauko dėsniu, Vienybės, Dvasingumo ir Meilės dėsnių žinojimas ir laikymasis.

Šiuo metu visų procesų greitis Žemėje taip išaugo, kad reikalauja staigiai paspartinti fizinę adaptaciją. Biogenosfera smarkiai keičiasi.

Kadangi Visatoje informaciniai procesai yra pirminiai, palyginus su fiziniais, todėl svarbiausios fizinės adaptacijos problemos yra susijusios su poveikiu į informacines dvasines žmogaus struktūras. Tuo paaiškinama visuotinis žavėjimasis magija, okultizmu, joga, įvairiomis religinėmis srovėmis. Žmonės su entuziazmu sveikina naujai pasirodžiusį mesiją ar guru, žadantį išganymą ir naują tiesą. Visi laukia gatavų sprendimų, užmiršdami, kad būtina atgimimo sąlyga yra didžiulis, surikus ir vargingas darbas, kurio esmė žmonijai seniai žinoma, - tai stengimasis suvokti mus supantį pasaulį, tyrinėti jo dėsnius ir elgtis pagal juos.

Dabar gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmonių energetinis lygmuo yra labai išaugęs. Tai, kas anksčiau buvo pasiekiama per ilgus atkaklaus darbo metus, dabar pasiekiama per kelis mėnesius. Žmogaus galimybės taip padidėjo, kaip dviratininko galimybės jam atsisėdęs už lėktuvo vairo. Tačiau jeigu psichologinis lygmuo liktų dviratininko, užuot virtęs lakūno, tinkamai pasinaudoti šiomis galimybėmis būtų sunku.

Eilinio žmogaus psichologinis lygmuo ir žmogaus, kuriam duota įžengti į prieigas prie galimybių daryti kur kas didesnį energetinį poveikį gyviems ir negyviems objektams, privalo dar daugiau skirtis.

Mano tyrimai rodo, kad šiuo metu gyvajai ir negyvajai gamtai pakenkti galima ne tik fiziniais veiksmais ar stipriomis emocijomis, bet netgi neatsargia mintimi. Negatyvinio poveikio pasekmės auga geometrine progresija esant padidintoms žmogaus energetinėms galimybėms. Informacinis-energetinis poveikis į gyvus ir negyvus

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A

Hiolauko savireguliacijos sistema

objektus gali būti labai pavojingas. Agresija, nukreipta į vieną žmogų - tai visų jo vaikų ir artimųjų sunaikinimas. Kadangi veikia biolauko savireguliacijos mechanizmas, neigiamų atoveikį gauna pats atakuojantis ir jo artimieji. Psichologinis žmonijos pasiruošimas smarkiai atsilieka nuo jos energetinių galimybių, galima sakyti, kad žmonija iš tiesų dabar pati sau pasiskyrė susinaikinimo režimą. Jo vaisius mes jau matome aplinkui.

Kas kaltas dėl tragiško neatitikmens tarp šiuolaikinės žmogaus psichologijos ir jį supančio pasaulio tikrovės? Šiuolaikinio Vakarų civilizacijos nario psichologija, - o šiai civilizacijai priklauso didesnė žmonijos dalis, - tai pragmatizmo psichologija. Ji akcentuoja ne informacijos sukaupimą, o jos realizavimą. Vadinasi, nerezultatyvus, "mažai pelningas" pasaulio, naujų sąvokų ir etinių struktūrų suvokimo

procesas iškrenta iš bendros grandinės. Užuot pasirinkus sunkų ir ilgą supratimo procesą, pasirenkami

gatavi receptai su maksimaliai greita praktine nauda. Jeigu išanalizuotume bet kokios religijos, magijos, jogos vystymosi

kelius, visur rastume tokius pagrindinius etapus: - apmąstymas, pasaulio suvokimas šiuo momentu per jį supan

čios aplinkos, savo priklausomybės nuo jos neigimą, atsisakymą su ja drauge veikti;

- pasaulio vystymosi dėsnių išsiaiškinimas ir elgesio sistemos, atitinkančios šiuos dėsnius, sukūrimas;

- praktinis anksčiau gautų žinių pritaikymas. Anksčiau šis procesas trukdavo ištisus amžius ir tūkstantmečius,

todėl žmonės negalėdavo jo viso suvokti ir pamatyti. Panašiai kaip palyginime apie akluosius, apčiupinėjančius dramblį ir bandančius nustatyti, kas tai yra. Dabar žmonija turi galimybę pamatyti šį procesą visą ir vieningą.

Dvasiniuose ieškojimuose dabar vyrauja skaldymosi procesas. Egzistuoja kryptys, orientuotos tik į pirmą pakopą - informacijos kaupimą. Taip pasitraukiama nuo tikrovės, iš esmės paneigiama civilizacija ir abidvi tolimesnės pakopos. Tokį kelią pasirinko, pavyzdžiui, krišnaitai. Antra kryptis orientuota į etikos principų sugrąžinimą, dorą elgesį, - tai įvairios religinės kryptys. Trečia kryptis nukreipta gauti ir panaudoti praktinius rezultatus, neatsižvelgiant į pažinimą ir etinę pusę. Tai magija, burtininkavimas.

[domią transformaciją ištvėrė ekstrasensorika. Iš pradžių siekusi pažinimo ir etikos elementų, ši kryptis, po to, kai jos atstovai pradėjo imti pinigus, labai degradavo ir dabar daugiausia orientuojasi į magiją ir burtininkavimą. Tai visiškai natūralu ir dėsninga, kadangi vyksta pagreitintas visų procesų modeliavimas, suteikiantis galimybę matyti "dramblį" visą, žodžiu, matyti ir suvokti procesus, nusakančius, kokioje būklėje dabar yra

K A R M O S D I A G N O S T I K A

atsidūrusi žmonija ir kokios jai iškilo problemos. Šiuo momentu svarbiausia išlikimo sąlyga - dialektikos

principais sujungti lai, kas anksčiau buvo nesujungiama. Tai atsižadėjimas visko, kas žemiška, žengimas į vienybę su Kosmosu ir gavimas iš jo informacijos, jos Įgyvendinimas moralės dėsniais ir praktiškas jų panaudojimas visuose lygmenyse.

"Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai", - sakė Kristus. Prieš du tūkstančius metų šių priešingų tendencijų suderinimas buvo neįmanomas per vieno žmogaus gyvenimą. Dabar pasaulis pasikeitė, pasikeitė švytuoklės greitis be abipusio sunaikinimo, medžiagai ir informacijai pereinant vienai į kitą. Vadinasi, galima sakyti, kad žmogus, kuriam lemta išlikti artimiausiu melu, turėtų būti drauge ir dvasingas, ir paprastas, ir veiklos žmogus.

Kiekvieno šiuolaikinio žmogaus sąmonėje turėtų egzistuoti du priešingi procesai: pirmasis - pasaulio atsižadėjimas, skverbimasis Į Kosmosą, šventumas ir antrasis - gautos informacijos pritaikymas, aktyvi veikla, daugiau praktiškumo. Kalba eina apie iš esmės naują mąstymą, kuris sudarys naujo žmogaus fizinę ir dvasinę struktūrą. Taigi šventumas, atsižadėjimas, pažinimas, viso to realizacija minčių ir emocijų lygmenyje bei pritaikymas ir Įgyvendinimas socialinėse ir techninėse struktūrose. Susijungimas turi būti ne mechaninis, nes tai būtų švytuoklės sustabdymas, tai turi būti vieningas procesas, nuosekliai pereinant visas tris pakopas., Kiekvienas žmogus privalo tapti šventu ir nuolat gilinti savo šventumą, pasaulio pažinimą, savęs kaip Visatos dalies pajautimą ir visa tai turi pats Įgyvendinti emocijomis ir praktika. Civilizacija nuolat turi duoti peno kultūrai. Vertybių sistemoje privalo būti šventumo prioritetas, o ne prakticizmas, nes Kosmosas yra pirminis, o civilizacija - antrinė.

Kiekviena civilizacija rėmėsi šventaisiais, o ne burtininkais. Legendos byloja, kad anksčiau žmonės turėjo atvirą trečiąją akį. Jie gebėjo gauti informaciją superjautria pagava, nevaržomi nei laiko, nei nuotolio. Vėliau tas pagavos kanalas - trečioji akis -užsivėrė. Priežastys neaiškios, nors tikriausiai paprastos: pirminio žinojimo negalima gauti nesilaikant etikos normų. Nors žinojimo realizacija tiesiogiai su etika tartum ir nesusijusi. Tam tikrame etape etiniai ir psichologiniai lygmenys taip atsiliko nuo galimybių, kad tas atsilikimas pradėjo kelti grėsmę civilizacijos egzistencijai, todėl trečiosios akies užsivėrimas buvo gelbstinti neišvengiamybė.

Gaila, bet dauguma šiuolaikinių fizinio vystymosi ir dvasios ugdymo mokyklų atsisako pirmųjų dviejų pakopų - pažinimo ir dorovės. Šioms pakopoms įsisavinti reikia devyniasdešimt penkių procentų pastangų ir laiko sąnaudų, o iš karto matomo rezultato

K A R M O S D I A G N O S T I K A l ' I R M A K N Y G A

nėra. Praktiškai dauguma mokyklų eina priešinga kryptimi, todėl ir degraduoja.

Gyvų organizmų evoliucija vyksta tokia seka: pradžioje ilgą laiką žinios kaupiamos ir tik po to pritaikomos.

Siuo metu norint išlikti, informacijos sukaupimą ir panaudojimą reikia sujungti, nesunaikinant vienam kito. Taigi verslininkas, politikas ir mokslininkas turi tapti šventais. Etikai jie privalėtų skirti pirmaeilę reikšmę. Ypač tai rimta bioenergetikoje. Bandymas taikyti magijos ar burtininkavimo metodus asmeniškiems, savanaudiškiems interesams susikerta su aukštaisiais Visatos dėsniais. Rezultatas dažniausiai būna tragiškas, bet ne visuomet akivaizdus, nes pasekmės pasireiškia lėtai, pamažėle ir žmogui ne visuomet įmanoma susieti priežastį su pasekme. Mergina, burtais prisiviliodama savo mylimąjį, neįtaria, kad ji griauna savo būsimųjų vaikų psichiką, likimą ir sveikatą.

Tendencija, šiuo metu jau pakankamai išryškėjusi, yra okultinių, magiškų sugebėjimų vystymas savo siauriems egoistiniams interesams. Sistemos grandys ima veikti neatsižvelgdamos, ko siekia visa sistema, ir tai kelia jai visiškos pražūties grėsmę. Prisiminkime: gentys su stipriomis magijos ir okultizmo tradicijomis nustodavo vystytis, tobulėti ir išmirdavo.

Šiuolaikinės civilizacijos pagrindas yra pasaulio religijos, tai yra sistemos, nukreipiančios žmogų visomis pajėgomis formuoti ir tobulinti subtilias dvasines struktūras, veikiančias pasaulio išsaugojimui. Religijų duodamas supratimas, kad būtina vienytis ir jaustis atsakingiems už žmonių likimus, žmogui leido suvokti vienybės ryšius su savo vaikais, tėvais ir mylimais žmonėmis, Įsisamoninti atsakomybę už savo palikuonių likimus. Biblijoje duota netiesioginių perspėjimų, kad vaikai atsimoka už savo tėvų nuodėmes. Būtent tada, kai suardomos subtilios biolaukų struktūros, atsakančios už vienybę su tėvais, vaikais, mylimu žmogumi, žmonės ima sunkiai sirgti, deformuojami jų likimai ir jie patys kaip asmenybės.

Pasaulio religijos rūpinosi šias struktūras išsaugoti ir vystyti. Priesakas mylėti netgi priešus iš bioenergetikos pozicijų turi didelę prasmę. Jis blokuoja kito žmogaus sunaikinimo programą, o atitinkamai ir savęs susinaikinimą biolauko, pasąmonės lygmenyje.

Žmogus, nesusipažinęs su biolauko savireguliacijos dėsniais, nežinantis, jog dėl jo neapykantos gali sunkiai susirgti jo vaikai, vis dėlto daug šimtmečių buvo saugiai ginamas religinių meilės ir gėrio priesakų, išsaugančių jam ir jo vaikams sveikatą ir, iš esmės, civilizacijos vystymąsi. Biolauko savireguliacijos sistema veikia automatiškai. Todėl nepakenkdamas sau, savo vaikų

Biolauko savireguliacijos sistema

sveikatai ir nedegraduodamas pats kaip asmenybė, magija ir okultizmu galėdavo užsiiminėti tik žmogus, žinantis ir besilaikantis Visatos, vienybes dėsnių, žmogus su gerai išvystytomis aukštosiomis dvasinėmis struktūromis. Visiems kitiems tuojau pat prasidėdavo etinių, psichinių, dvasinių struktūrų irimas, jie "pajuoduodavo" ir išsigimdavo. Kadangi anksčiau šis procesas buvo kur kas lėtesnis, negu dabai; didžiumai žmonių susidarydavo įspūdis, kad "juodasis" magas yra norma, o ne patologija.

Šiuo metu daugelis ekstrasensų, įžengiančių į sudėtingus poveikių lygmenis, nėra prideramai išsiugdę savo dvasios ir todėl dvasiškai ir fiziškai sunyksta ir patys, ir artimiausi jiems žmonės. Žinau keletą atvejų, kai už dvasinį neetiškų ekstrasensų smukimą atsiskaito jų vaikai, kiti giminaičiai ir netgi artimi bičiuliai ir mokiniai. Kadangi energetinė dvasinių struktūrų apimtis už fizinę šimtus ir tūkstančius kartų didesnė, tai dvasinė degradacija ilgą laiką vyksta slapta, pažiūrėti nepastebimai. Prasidėjus fiziniam irimui, bandymai žmogų išgydyti blokuojami degraduotomis dvasinėmis struktūromis - tuo ir paaiškinama daugybė vis dažnes-nio medicinos bejėgiškumo faktų.

Daug naivuolių tiki, kad sumokėję tam tikrą sumą pinigų ir palankę kursus jie taps magais ir stebukladariais. Tačiau šio mokslo, skirtingai nei kitų mokslų, gali mokytis tik vienetai -asmenys, turintys pakankamai švarią karmą, išvystytas dvasines struktūras, strategiškai mąstantys, turintys šviesaus gerumo ir puikiai save disciplinuojantys.

Jeigu išanalizuotume okultines ir magų technikas, pastebėtume, kad svarbiausia jiems ne įvairų būdų dermė, o Mokytojo ir mokinio asmeninės savybės. Daugelio pradedančiųjų ekstrasensų pastangos greičiau patekti prie padidintų galimybių šaltinio, peršokant per labai sunkiai įveikiamą dvasinio tobulėjimo pakopą, gali baigtis apverktinai. Kadangi žmogaus likimą, charakterį ir fizinę kūno būklę apibrėžia biolauko struktūros, neapgalvoti veiksmai šioje srityje gali pridaryti žalos visai žmonijai.

Žmogaus pasąmonė visuomet buvo gerai apsaugota. Skverbimasis į pasąmonę vyko lėtai, negatyvias programas natūraliai pripažįstant netinkamomis visuomenės, etikos bei religinės apsaugos sistemų dėka.

Įvairių psichoterapinių mokyklų psichoanalitikai pradėjo žmogaus pasąmonę tiesiog šturmuoti, ir pastaraisiais dešimtmečiais šis procesas įgavo neregėtus mastus. Į biolaukų struktūras veržiamasi grubiai ir grubiai veikiama tinkamai neištyrus, kuo tie įsiveržimai atsirūgs ateityje. Dažniausiai tyrinėtojus mažai domina, kas tai yra pasąmonė ir kaip ji reaguoja į įsiveržimą - jiems svarbiausia gauti konkrečių ir kuo

S e r g e j u s l a z a r u v a s l ' I R M A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A lliolauku savireguliacijos sistema 41 greitesnių rezultatų, o ne giliai suvokti procesus, nulemiančius žmogaus ir jo artimųjų sveikatą ir likimą.

Bioenergetikoje strateginio mąstymo stoką, pirmenybę teikiant taktikos būdams, aš palyginčiau su vairuotoju, kuriam buvo duotas laikas išmokti kelių eismo taisykles, o jis panaudojo tą laiką variklio galingumui padidinti - tai efektyvu, bet rezultatas nenusakomas ir rizikingas.

Norėčiau smulkiau apsistoti prie apsisaugojimo būdų. Žmonės nežinojo, kad juos galima paveikti bioenergetiškai, ir tas nežinojimas juos saugojo ilgai. Tik žinantys suvokė poveikio grėsmę ir steigė hermetines bioenergetikos studijavimo mokyklas. Puikiausia apsaugos sistema buvo etiniai, religiniai pamokymai neprasikalsti ne tik elgesiu, bet ir jausmais, ir netgi mintimis. Kad ir kaip juokinga, tačiau didžiulį vaidmenį šioje apsaugoje suvaidino ir mokslas, visiškai neigiantis bioenergetiką, galimybes energetiškai ar per informaciją paveikti žmogų. Egzistavo ir socialiniai mechanizmai apsisaugoti nuo pernelyg aktyvių magų ir burtininkų. Dabar visos blokuotės sugriautos, smegenys atviros. Šturmuoti pasąmonę, sąlygojančią fiziologinius ir psichologinius organizmo procesus, pradėta dar praeitą šimtmetį. Šiuo metu šturmas iš stichinio virto tiksliniu. Psichoterapeutai, ekstrasensai, burtininkai, hipnotizuotojai grubiai skverbiasi į pasąmonę, siekdami išorinio efekto, spręsdami tik giynai praktines užduotis. Tai vyksta visiškai nesuvokiant, kas tai yra pasąmonė, kokie jos funkcionavimo dėsniai.

Mano tyrinėjimai rodo, kad pasąmonė ir biolaukas yra tas pat ir bet koks poveikis į biolauko struktūras - tai poveikis į pasąmonę, visas fiziologines ir psichines savireguliacijos sistemas.

Eksperimentatorius praktikus domina tik į pasąmonę ir savireguliacijos procesus įsiskverbimo gylis, o kad poveikis būtų didesnis, nevengiama pasitelkti netgi aparatūrą. Bioenergetika paversta mokslu apie praktinį poveikį žmogui. O kad, išgydę kūną, mes galime pakenkti sielai, kad liga yra apsauga, neteisingo elgesio ir mus supančio pasaulio nesuvokimo blokavimas, niekas negalvoja, kaip niekas negalvoja apie tai, kad ekstrasensas privalo pirmiausia surasti ligos priežastis ir padėti žmogui jas suvokti bei išvengti klaidų ateityje. Bioenergetikos apribojimas tik fiziniais parametrais yra pažinimo ir etikos pakopų likvidavimas grynai dėl praktinių rezultatų. Žmogus, manantis, kad jį išgelbės tabletės ar burtininko kerai, jau serga. Geriausia apsauga nuo ligų - vykdyti aukščiausius etikos dėsnius.

Kai gamta ėjo fizinės apsaugos keliu, pavyzdžiui, didindama dinozaurų svorį arba aprūpindama vėžlius šarvais, evoliucija

I ' IK.VIA K N Y G A

Kiolnukn savircguliacijns sislcmn K A R M O S D I A G N O S T I K A

sustodavo. Išlikdavo mažiausiai apsaugoti fiziškai, bet daugiausia apsaugoti dvasiškai - tie, kas buvo pasiruošę pakeisti savo psichologinę struktūrą, elgesį atsižvelgdami į Žemėje vykstančius procesus. Vakardieną etika buvo prabanga, dabar - būtinybė, vienintelė sąlyga, kad rytdieną išliktume. Žmones, besirūpinančius tik fizine sveikata, artimiausiu metu gali ištikti dinozauro likimas.

Tai, ką mes vadiname imunitetu, yra biolauko apvalkalo kokybinis lygmuo, ištisumas. Žmogus, besidomintis magija ir dėl to pamynęs etiką, meilę ir pasaulio pažinimą, žlugdo save, savo vaikus ir artimuosius. Šiuo metu, jeigu žmogus turi mažai jėgų, jis turėtų skirti jas tik šventumui, jeigu jėgų daugiau, galima prie šventumo pridurti pasaulietišką gyvenimą. Jeigu žmogus pasiruošęs sunkiai dirbti, kad pasiektų didelių galimybių, jis gali imtis bioenergetikos.

I I S K Y R I U S

STABILI INFORMACINĖ STRUKTŪRA, VADINAMA ŽMOGUMI

Dar visai neseniai medikų tarpe buvo karštai ginčijamasi, ar terminas "biolaukas" turi teisę gyvuoti, ir kūrėsi eilinė "šarlatanų" armija iš karšių šio termino įtvirtinimo šalininkų.

Šiuo metu retas kas dar nežino, kad stangrus žmogaus kūnas apsuptas daugumai nematomais informaciniais-energetiniais biolauko klodais.

Pasižiūrėkime, kas yra žmogus bioenergetikos požiūriu. Klodų, užpildančių informacinį-energetinį žmogaus apvalkalą,

paskirtis ir jų tarpusavio sąveika labai sudėtingi. Prieš daugelį metų, pradėjęs dirbti su virgule, aš nusprendžiau

nustatyti, kokia yra žmogaus biolauko forma. Kol mano ranka judėjo lygiagrečiai kūnui, viskas buvo puiku - orientavausi, kur yra biolauko ribos, nes ten virgulė apsigręždavo 180 laipsnių). Tačiau, kai panorau nustatyti biolauko formą virš galvos, pasirodė, kad, stovėdamas ant grindų, aš negaliu pasiekti biolauko ribų. Užsilipau ant kėdės ir pakėliau ranką su virgule aukštyn, bet virgulė atkakliai neapsigręždavo, vadinasi, riba buvo dar aukščiau.

Tuomet aš nusprendžiau tęsti šiuos matavimus, pasinaudodamas fantomu. Nupiešiau ant popieriaus žmogų ir pradėjau virgule matuoti jo biolauko ribas. Ranka nueidavo už lapo pakraščio, prireikė pasinaudoti masteliu. Pradėjau skaičiuoti, kiek virgulė atsitraukia, pradžioje metrais, po to - kilometrais, bet virgulė atkakliai negrįždavo. Tuomet pagalvojau, gal žmogaus biolaukas eina į viršų iki Visatos pabaigos? Atsakydama virgulė apsigręžė 180 laipsnių). Supratau, kad žmogaus biolaukas apima visą Visatą, aukštyn ir žemyn nuo fizinio kūno ribos jis eina į begalybę.

Biolauko klodų tankis ir informacija, esanti juose, yra skirtingi. Pačiame tankiausiame energetikos klode yra informacija apie

fizinio kūno, jo organų būkle ir naudojama ji medicininiam diagnozės nustatymui.

I ' I R M A K N Y G A K A R M O S D I A G N O S T I K A

Karmos struktūros yra subtilesniuose kloduose ir turi labai sudėtingą hierarchinę priklausomybę. Artimesniuose saugoma informacija apie poelgius, emocijas, jausmus ir mintis, paties žmogaus patirtus šiame gyvenime.

Gilesniuose kloduose yra šeimos karmos struktūros -informacija apie artimuosius pagal tėvo ir molinos liniją, apie vaikus.

Asmeninė žmogaus karma, jo elgesys ankstesniuose gyvenimuose yra dar subtilesniame lygmenyje ir kuo giliau gydantysis gali prasiskverbti į žmogaus biolauką, tuo didesnį poveikį jis gali padaryti.

Štai čia slypi ir karmos diagnostikos galia, ir silpnumas. Aš manau, kad šiandien niekas negali visiškai įsigauti į žmogaus biolauką, nes bet koks įsigavimas susijęs su tarpusavio sąveika, o ji nesukels pavojaus tik tokiu atveju, jeigu gydantysis yra tobulas, turintis švarią karmą žmogus.

Daugiau kaip dvejus metus kasdien švarindamas savo karmą, žinau, jog dar labai daug kas ne mano galioje. Prieš kiekvieną būsimą kontaktą su kito žmogaus biolauku aš tikrinuosi, ar galiu pradėti gydymą, ir jeigu gaunu draudžiantį signalą, vadinasi, mano biolauke yra sutrikimų, analogiškų tiems, su kuriais ketinu kovoti, ir, kol aš jų nepašalinsiu iš savo biolauko, neturiu teisės gydyti, nes mano deformuotos struktūros gali pakenkti ligoniui, arba jo struktūros gali persikelti į mano biolauką ir tuomet aš ir mano artimieji turėsime atsiteisti už mano paciento karmą.

Idealiu gydančiuoju gali būti tik tobulas žmogus, o tobulybė mūsų žemiškame gyvenime nepasiekiama, todėl šiuo metu toks svarbus antrasis kelias - pažinimo kelias, leisiantis visuomet teisingai panaudoti ir vystyti bioenergetinio gydymo galimybes ir nepakenkti netinkamu kontaktu su biolauko struktūromis.

Rabindranatas Tagorė yra pasakęs, kad būti stipriam ir galingam tai reiškia ne turėti už kitą daugiau jėgų, o mokėti silpnesnį pakelti iki savo aukštumos.

Susimąsčiau, kodėl daugelis gydančiųjų savo metodo negalėjo perduoti mokiniams. Aš pats apsisprendžiau, kad man svarbiausia - ne išvystyti unikalias galimybes, o mokėti perduoti žmonėms informaciją, išmokyti ja pasinaudoti. Anksčiau manydavau, kad daugumas gydančiųjų nenorėjo atverti savo paslapčių, kad galėtų likti dėmesio centre ir maksimaliai praturtėtų, bet vėliau supratau, kad jie ne tik nenorėjo, bet ir negalėjo.

Jų "metodai" daugiausia būdavo sankaupos iš būdų ir technikų ir stokojo svarbiausių dalykų - nuolatinio siekimo apmąstyti bei suvokti pasaulį ir gautų žinių sisteminimo, norint suvokti Visatos gyvavimo dėsnius. Vienintelė išimtis - Jėzus Kristus, kurio gydymas buvo visada glaudžiai susijęs su pasaulė-

voka, kurią Jis aiškino žmonėms palyginimais, pamokymais ir patarimais.

Nors knygoje nuolat eina kalba apie tyrinėjimus, dažnai sutinkama Dievo sąvoka, dieviški jausmai, šventumas. Esu įsitikinęs, kad ir kaip sparčiai vystytųsi mokslas, kad ir kokias aukštumas pasiektų, visuomet bus nepažini sritis, nepavaldi nei matematinei, nei loginei žmogaus sąmonės analizei, apibūdinama šiomis sąvokomis.

Tyrinėdamas paribio zonas, esančias už logikos ir oficialaus mokslo ribų, aš vartoju terminus, turinčius tam tikrą reikšmę aprašomojoje sistemoje.

Kadangi kalba eina apie dieviškus jausmus, kiekvienas žmogus tai priima saviškai, pagal savo pasaulėžiūrą ir dvasingumą. Tačiau kuo aukščiau tie jausmai yra žmogaus vertybių skalėje, tuo geriau.

Sąvoka "negyvoji gamta" turi apibendrinančią reikšmę ir apibrėžia, pirmiausia, visą materialaus pasaulio gėrį, kuriuo žmogus naudojasi.

Gydymu galima padėti tūkstančiams, o pasaulio suvokimas gali išgelbėti milijonus žmonių. Šis suvokimas glaudžiai susijęs su atgailos mechanizmu, kurį aš įstengiau pamatyti karmos struktūrų pakitimuose. Kai suvokiau, kiek žmogaus fizinė būklė priklauso nuo jo biolauko karmos struktūrų, aš bandžiau tas struktūras paveikti įvairiais būdais: magija, burtais, liaudies ir tradicinės medicinos priemonėmis, tačiau rezultatai buvo paviršutiniški.

Vėliau aš padariau labai paprastą išvadą: jei padidinama poveikio galia, pacientas tik traumuojamas, sustiprintas poveikis gali duoti akivaizdų pagerėjimą, tačiau kardinaliai problemos neišsprendžia. Bet kokio pavidalo prievarta lieka prievarta. Aš suvokiau, kad pati efektyviausia ir nepavojingiausia gali būti tik viena priemonė, senų seniausiai žinoma žmonijai - tai atgaila.

Įsiskverbdamas į žmogaus dvasines struktūras su savo programomis aš orientuojuosi į savo logiką, savo pasaulio suvokimą. Kadangi esu Visatos dalis ir subtiliame lygmenyje kontaktuoju su visa Visata, tai dėl savo netobulumo kiekvienu atveju į žmogaus biolauką įnešu kažką savo.

Poveikis turi egzistuoti tik visumos,Visatos požiūriu, o tai įmanoma tik veikiant atgailos mechanizmui, kai atgaila nukreipta į Visatos dvasią, tai yra į Dievą.

Kodėl į Dievą, o ne į visą Visatą? Todėl, kad kai mes sakome "Visata", mūsų sąmonėje atsiranda milžiniškų matmenų modelis, talpinantis savyje erdvę, laiką ir materiją.

Visatą mums sunku įsivaizduoti kaip vieningą visumą. Tik išaukštinus dvasinį pradą, išnyksta atskiros sudėtinės dalys ir pajuntama Absoliuti Vienybė.

Biolauko savireguliacijos sistcm;!

46 Kai žmogus mintimis kreipiasi į Dievą ir prašo atleidimo

už tai, ką padarė, jo sieloje ir kūne vyksta stulbinantys pakitimai. Tokiu momentu žmo'gus pripažįsta savo netobulumą, atsiveria Tam, kuris mus sukūrė, ir gauna iš Jo jėgų pasikeisti ir įsilieti į harmoniją su Visata.

Žmogaus asmeninių pastangų nepakeis joks bioenergetinis poveikis.

Karmos struktūrų būklei įvertinti aš naudoju ekstrasensorinį testavimą, kuris padeda sąlyginiais vienetais nustatyti matuojamo parametro dydį. Siuo metu karmos struktūras galima suskirstyti į dvi grupes: strategines ir taktines. Strateginės struktūros turi didžiulę energijos talpą ir todėl poveikis joms ne iš karto pajuntamas. Nuo strateginių struktūrų būklės priklauso žmogaus ir jo palikuonių ateitis, todėl, jeigu tik jos netinkamai panaudojamos ar suardomos, gali įsijungti jų biolauko savireguliacijos apsauginė sistema, dažniausiai sunkių susirgimų raiška.

Pagrindiniai strateginiai parametrai yra dvasingumas, dvasia, siela ir meilės pilnatvė.

Taktinių struktūrų talpa kur kas mažesnė ir jų kitimas vyksta greičiau. Kadangi visi žmogaus biolauko parametrai tarpusavyje glaudžiai susiję, tai paveikus vieną iš jų, pakinta ir kitų reikšmė. Siuo metu dažnai galima pastebėti, kad siekiant tučtuojau pagerinti žmogaus fizinę būklę, tam aukojamos strateginės atsargos. Panašių "gydymo" pavyzdžių mūsų gyvenime pakanka.

Žmogui dabar pagrindinis uždavinys yra praplėsti žinias apie pasaulį, stengtis suvokti vykstančius procesus ir jų tarpusavio ryšius. Būtina visuomet prisiminti, kad žmogaus biolaukas staigiai reaguoja į bet kokią mintį, emociją ir, jeigu jos negatyvios, tuomet žmogaus biolaukas taip pat staigiai atsiliepia aštria negatyvia reakcija. Žmogaus nejautra subtilioms energijoms, jų iškraipymui, fizinio lygmens reakcijos inertiškumas į biolaukų iškraipymus, nesugebėjimas suprasti savo gyvenimo įvykių priežastinės sekos pobūdžio fiziniame lygmenyje kelia daugybę nesupratimo ir tamsumo situacijų.

Šiuo metu grėsmė dar padidėjo, nes smarkiai išaugo kiekvieno žmogaus dvasinių jėgų galia, vadinasi, išaugo ir šių jėgų poveikis aplinkiniam pasauliui ir žmonėms. Jeigu prieš du tūkstančius metų vidutinė šių jėgų poveikio galia buvo 10 vienetų, Renesanso epochoje - 23 vienetai, o XIX a. pabaigoje - 38 vienetai, tai šiuo metu ji pasiekė 88 vienetus ir dar auga. Todėl bet kokį negatyvų poveikį lydi sunkūs padariniai.

Iš taktinių, struktūrų parametrų labai reikšmingas sąmoningos ir pasąmonės agresijos lygmuo.

Sąmoningą agresiją mes staigiai pajuntame ir reaguojame į ją, o pasąmoninė agresija yra pavojinga, ne.' 'iziniame lygmenyje

47 negalima jos kontroliuoti. Tačiau biolaukas į ją reaguoja atsakydamas staigia atsakomąja agresija ir, išaugus poveikio galiai, mes tuo metu dalyvaujame nematomose kautynėse, apie tai nežinodami, ir srebiame pasekmes.

Pasąmoninė agresija - tai žmogaus biolaukų parametrų sistemos parametras, kuris privalo turėti neigiamą reikšmę, ir kuo didesnis tokios reikšmės absoliutinis dydis, tuo geriau. Tai pagrindas tyram žmogaus gerumui ir jo paties apsaugai nuo svetimos agresijos.

Labai svarbus biolauko apibūdinimas yra jo sąlyčio su Kosmosu lygmuo. Jo dydis iš esmės priklauso nuo žmogaus ir jo prosenelių etikos, ir svarbiausias pažeidimas, griaunantis šias struktūras, yra meilės atstūmimas, jos sužlugdymas.

Meilės jausmas labai daugiabriaunis, ir pati didžiausia vieta jame turi būti skirta Dievo ir Visatos meilei, dieviškiems jausmams, leidžiantiems mums susijungti su Visata, tėvais, vaikais, mylimu žmogumi, su savimi. Nė viena gyva būtybė ar negyvas daiktas pasaulyje neturi būti mūsų nemylimi. Kai mes tai suvoksime ir kasdien, kas valandą visomis pajėgomis to sieksime, teisingai ir sąžiningai įvertindami save, savo elgesį, jausmus, mintis, mūsų gyvenimas bus daug laimingesnis..

Karmos mechanizmas reguliuoja žmogaus vienijimąsi su Visata ir jų abipuses sąsajas, tad kuo geriau mes tą mechanizmą pažinsime, tuo gali sutrumpėti mūsų kelias įveikiant dabartinę krizę. Iš tiesų, žmonija jau seniai turi visą būtiną informaciją apie pasaulio sąveikos dėsnius; toji informacija lakoniškai ir nuostabiai pateikta religiniuose Priesakuose. Tačiau mes, kaip tas netikintis Tomas, daužome kaktą vis į tas pačias kliūtis, griaudami pasaulį ir save, nepadarydami tinkamų išvadų.

Šiuo metu yra galimybė pateiktų Priesakuose dėsnių teisingumą "pačiupinėti" savo rankomis, sujungti mokslą su religija, kad skaičiais, kurių kalba mums tokia įprasta, įvertintume būklę, į kurią mes šiuo metu atvedėme pasaulį, ir pabandytume surasti kelią Į Pasaulio Harmoniją.

I I I S K Y R I U S

EKSTRASENSORINIS TESTAVIMAS

Tyrinėdamas žmogaus biolauką, aš padariau išvadą, kad biolauko struktūros ir fizinis kūnas egzistuoja kaip dvi priešybės, tarpusavyje viena kitą veikiančios. Biolauko struktūrą ir fizinio kūno perėjimo į kits kitą greitis gali būti skirtingas.

Įvairių ligų gydymo patirtis rodo, kad gydymas daug kartų efektyvesnis, jeigu poveikis nukreiptas ne į ligos pažeistą organą ir netgi ne į visą organizmą, o į priežastį, sukėlusią ligą. Kad ir kiek gydytume konkrečią ligą, jeigu priežastis nepašalinta, ji ligai nesiliauja davusi peno ir, kaip parodė praktika, netgi gali ją permesti iš vieno organo į kitą. Liga tai ne griūtis, kurią būtų galima pašalinti, išvalius atitinkamą plotą, liga - tai tekantis iš čiaupo vanduo, ir todėl pirmiausia reikia užsukti čiaupą, norint pašalinti ligos priežastį.

Analizuodamas struktūrų deformacijas, atsirandančias žmogaus biolauke, aš pastebėjau, kad daugelis ligų pirma prasideda biolauko lygmenyje, ir dažnai praeina dar daug metų, kol jos pasirodo fiziniame lygmenyje. Biolaukii deformacijų priežastis yra žmogaus ir Žemės bei Visatos informacinio biolauko charakteristikų neatitikimas. Mintys, emocijos, elgesys, pradėję prieštarauti Visatos harmonijai, deformuoja biolauko struktūras. Vadinasi, priežasčių, sukeliančių šias deformacijas, pašalinimas - kelias žmogui pasveikti. Pradžioje man atrodė, kad atspindinčių biolaukų deformacijas struktūrų turi būti penkios, gal septynios. Tačiau tyrinėjant paaiškėjo, kad jų kiekis milžiniškas. Kiekvienas neigiamas poveikis, mintis ar emocija sudaro žmogaus biolauko informaciniuose-energetiniuose sluoksniuose darinius, it kokius juodulius, o jų pašalinimas harmonizuoja biolaukų struktūras ir fizinę žmogaus būklę. Išanalizavęs šimtus atvejų, aš supratau, kad ligos, traumos, gyvenimo nemalonumai, asmenybės, charakterio, psichikos degradavimas - tai įvairiopos atpirkimo apraiškos, šalinančios priežastis, deformavusias biolauką, ir taip tą biolauką harmonizuojančios. Aš pajutau, kad vieninga vienas kitą veikiančių organų sistema yra ne tik fizinis kūnas, o šios sistemos elementai - tai ir dvasinės struktūros, psichika, likimas, charakteris.

Poveikis į bet kurį iš pateiktų parametrų automatiškai sukelia pakitimus ir kituose, todėl, pavyzdžiui, dvasingumo augimas kartu

K A R M O S D I A G N O S T I K A

gerina ir psichiką, likimą, sveikatą, gerai veikia visas žmogaus gyvenimo puses. Bet kokios žmogaus gyvenimo problemos: likimo nemalonumai, fizinės ir psichinės ligos, traumos - tai biolauko savireguliacijos sistemos veiklos rezultatas; sistema yra priversta blokuoti pradedančias irti dvasines stmktūras, svarbiausia - strategines struktūras, nulemiančias žmogaus ir jo palikuonių išlikimą.

Darbo procese man buvo žūtbūt reikalinga, veikiant žmogaus informacinį-energetinį kompleksą, įvertinti poveikio rezultatus, kad, padėdamas kūnui, nesugriaučiau pagrindinių karmos struktūrų. Bioenergetinis poveikis daug stipresnis už bet kokius vaistus ir daug pavojingesnis, todėl be kontrolės negalima dirbti.

Taip palaipsniui buvo vystomi pagrindiniai ekstrasensorinio testavimo principai ir elementai, leidžiantys įvertinti parametrus ir kontroliuoti, kokie bus poveikio į biolaukų struktūras rezultatai.

Analizuodamas savireguliacijos sistemos pagrindinių parametrų taipusavio ryšį, aš ėmiau giliau suprasti organizmo vystymosi dėsnius, atradau karmos struktūras, apsaugančias žmogų nuo nelaimių, traumų, taip pat atradau ir tokias karmos struktūras, kurios neša laimę ir sėkmę, nuolat organizmą atstato ir atnaujina. Jos sugriaunamos tuomet, kai žmogus atsižada Dievo, tėvų, vaikų, mylimo žmogaus. Biolauke egzistuoja stmktūros, atsakančios už žmogaus sugebėjimą mylėti, ir jų deformacija sukelia sunkiausias ligas, tarp jų ir onkologines. Kadangi fizinis kūnas drauge su karmos struktūromis yra vieningas procesas, jį galima testuoti, prognozuoti būsimą būklę ir tokiu būdu atlikti išankstinę diagnozę, įvertinti bet kokį poveikį į žmogų. Metodas leidžia testuoti žmonių grupes, socialines programas ir netgi ištisas šalis, daryti ilgalaikes prognozes, numatyti gyvų ir negyvų objektų elgesį ir likimą. Šiuolaikinio pasaulio sąlygomis, kai kiekvienos katastrofos pasekmės darosi vis sunkesnės, išvystyti metodą, kuriuo galima iš anksto numatyti kritines situacijas kieh'ienam žmogui, kolektyvui, organizacijai ar pramonės objektui, yra ne tik verta, bet ir būtina, jei norime išlikti.

Ekstrasensorinio testavimo metodas leidžia analizuoti ne fizinius objekto parametrus, o jo biolauko stntktūrą. Kadangi būsimųjų materialaus pasaulio įvykių užuomazgos atsiranda biolaukų struktūrose, tai fizinio lygmens gyvenimiškos situacijos iš tiesų yra programų, egzistuojančių biolauko lygmenyje, realizavimas. Įvykiai, vykstantys Visatoje - ne chaotiška įvairių objektų sąveika, o tam tikrų programų, užkoduotų informaciniame-energetiniame Visatos biolauke, realizavimas, įvykių seka, pereinanti iš informacinių stuktūrų į energetines ir fiziniame lygyje besirealizuojanti. Karmos mechanizmas - tai žmogaus vienybės su Visata principo atspindys.

Įvairių ligų gydymo pavyzdžiais, sudėtingų gyvenimiškų mano pacientus ištikusių situacijų analize, o taip pat įvairių programų ir objektų testavimu aš pasistengsiu ne tik atskleisti ekstrasensorinio

50 I ' I K M A K N Y G A

Hinlaukii savireguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA

testavimo metodo galimybes, bet ir pabandysiu perduoti dirbant sukauptą savo informaciją apie svarbiausias mūsų klaidas, priežastis, sukeliančias žmogaus harmonijos su Visata pažeidimus ir tų pažeidimų pasekmes - ligas, sielvartą, kančias, nelaimes.

P I R M O J I PRIEŽASTIS

Dauguma šiuo metu gyvenime vykstančių procesų nukreipti blokuotei tarp žmogaus sąmonės ir pasąmonės pašalinti, o visa, kas patenka j pasąmonę, yra gairės veiksmui ir pradeda aktyviai veikti.

Jeigu prieš šimtą-šimtą penkiasdešimt metų pasąmonę šturmavo daugiausia menas, filosofija, kai kurios erotinės mokyklos, tai dabar Į ši procesą įsijungė ir medicina.

Žmogaus sąmonės logika nukreipta į fizinio kūno išgyvenimą, o pasąmonės logika - į dvasinių struktūrų išsaugojimą ir vystymą, todėl daugelyje situacijų bandymai jas mechaniškai suderinti gali vienąjų pražudyti.

Šiuo metu žmogaus pasąmonė sugeria energetinius teršalus neįtikimu greičiu ir ne tik todėl, kad daug kas nori ten įsiskverbti, bet ir todėl, kad pasimetęs žmogus tapo labai patiklus. Pakanka parodyti gaunamai informacijai nors vieną procentą nepasitikėjimo, - ir pasąmonė bus nuo jos užblokuota.

Negatyvūs jausmai ir emocijos, įsiskverbę į pasąmonę, liaujasi būti žmogaus kontroliuojami, o kadangi fizinė sveikata glaudžiai susijusi su pasąmone, atsiranda labai sudėtinga priklausomybė ir pasekmės.

Į mane kreipėsi vyriškis, skųsdamasis, kad jam nuolat skauda galvą. Aš surandu jo ligos priežastį. Prieš dešimtį metų iki mūsų susitikimo jis labai smarkiai pasijuto nuskaustas savo žmonos ir nors dingstį tam davė žmona, vyras taip pat kenčia pasekmes dėl savo nuoskaudos. Aš jam viską aiškinu, jis klausosi ir nustebęs klausia:

- Viskas teisybė, bet sakykite, kaip jūs apie tai atspėjote? - Spėlioti aš neturiu teisės. Aš ieškau ligos priežasčių ir jas

matau. Nuoskauda yra vienas iš labiausiai paplitusių Visatos dėsnių pažeidimų, galintis sukelti įvairių nemalonumų ne tik nuskriaustojo, bet atitinkamai ir skriaudiko gyvenime.

Kalbuosi su dešimtmetės mergaitės mama. Ji skundžiasi, kad su dukra nenori draugauti bendraklasės.

- Pasakykite mergaičių vardus, - aš testuoju ir matau, kad visos išvardintos mergaitės su jos dukra elgiasi labai neigiamai.

- 1974 metais jūs labai įžeidėte moterį - aiškinu mamai. Kas

: j u s I a / a i c v a s P I R M A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA Hiolauko savireguliacijos sistema 51

nutiko paskui? Jūsų biolauke įžeidimas suformavo biolauko struktūros deformaciją, perėjusią į dukros biolauką, o nukreipta ji prieš moteris. Mergaitės tai jaučia ir nenori su ja draugauti.

Po mamos biolauko struktūrų pakoregavimo matau, kaip keičiasi mergaičių elgesys su jos dukra. Rytoj bendraklasės bus jos bičiulės. Struktūrų koregavimą turi atlikti pati mama, ir nors ji ne ekstrasensas ir jos energetika kaip eilinio žmogaus, bet tikslus dėmesio sukaupimas į tuos biolauko taškus, kuriuos reikia paveikti, ir mano pagalba pasiekiant dvasinį kontakto su Visata lygmenį duoda laukiamus rezultatus.

Kartą aš gydžiau vieno vaikino senelę. Didžiausias jos pažeidimas, apie kurį mes kalbėjome, buvo didelė nuoskauda motinai. Motina sudėtingoje gyvenimo situacijoje įžeidė ją kažkokiu poelgiu. Tikriausiai ji negalėjo kitaip pasielgti, tačiau duktė daug metų širdo ant motinos. Moters likimas ir sūnaus bei vaikaičio sveikata buvo prasta.

Kadangi biolauko lygmenyje tarp vaikų ir tėvų egzistuoja pati glaudžiausia vienovė, tai vaiko nuoskauda tėvams ar tėvų vaikui sudarko ir deformuoja pačias subtiliausias struktūras, atsakančias už normalius, šiltus santykius tarp žmonių.

Senelė širdo ant savo motinos, jos biolaukų struktūrų deformacija buvo perduota sūnui, ir sūnus šešis ar septynis kartus vedė. Beje, jis skirdavosi išlaikydamas kuo geriausius santykius su žmonomis, bet vis dėlto šeimyninis gyvenimas nesusiklostydavo. Vaikaitį vargino los pačios problemos - vienos nesėkmės asmeniniame gyvenime. Tai puikus, geras žmogus, sutinka puikias merginas, o tikros šeimos sukurti negali...

Karmos struktūrų tyrinėjimai energetiniame lygmenyje akivaizdžiai rodo Biblijos priesaką: "Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgiau truktų tavo dienos Žemėje..."

Elgesys su motina ir tėvu visuomet turi būti pagarbus. Įsakymų ir taisyklių sąvadas visais laikais egzistavo visuomenėje, saugodamas nuo sugriovimo pačias subtiliausias žmonių biolaukų struktūras. Šiuo metu mes visi to nebepaisome.

Neseniai įvyko įdomus atsitikimas. Man paskambino moteris, kurios vyras susirgo - labai stiprus radikulitas, o jam skubiai reikėjo išvykti į ilgą komandiruotę.

Aš pažiūrėjau jo būklę per nuotolį - visai prasta. Neseniai jam buvo priešinfarktinė būklė, o šiuo metu skausmas varstė strėnas. Jis jau ketino kreiptis į gydytojus dėl nuskausminamųjų, bet gerai, kad nesuspėjo, nes būtų galėjęs rimtai pakenkti savo širdžiai. Palyginti dar jaunam vyrui išryškėjo karmos pažeidimų, pasireiškiančių

52 l ' I K M A K N Y G A

Uiiilnuku savireguliacijos sistema K A R M O S DIAGNOSIIKA

daugiausia kaip didelis įžeidumas, kurį jis paveldėjo iš motinos ir lėvo. Todėl jis įsižeisdavo pasąmoningai, dažnai apie tai net neįtardamas. Kelis pastaruosius metus konfliktai, į kuriuos jis nejučiom įsiveldavo, paskatindavo jį atakuoti žmones biolauko lygmenyje, jis įsižeisdavo ir, žinoma, gaudavo grįžtamuosius smūgius. Tai pradėjo negatyviai veikti jo fizinę būklę ir pirmiausia širdį.

Žmogus buvo geras, užjaučiantis, jo dvasiniai parametrai pakankamai aukšti, ir tai sudarė jam gerą apsaugą, todėl pagrindinė bausmė teko kūnui, jis pradėjo sirgti. Per fizinius skausmus jis gelbėjo savo sielą. Tai, kad jam smarkiai ėmė skaudėti strėnas, išgelbėjo jį nuo infarkto, nesgi stipri biolaukų deformacija turėjo pasireikšti rimta fizine liga, funkcinio arba organinio pobūdžio. Jeigu jam būtų padarę masažą ir suleidę vaistų nuo skausmo, būtų smarkiai pažeista širdis.

Šią informaciją gavau tirdamas per nuotolį jo biolauko struktūras. Reikėjo švarinti karmą, pašalinti svarbiausias ligos priežastis. Skambinau kas valandą, aiškindamas jo tėvų padarytus pažeidimus. Katastrofiškai žemas jo energetinis lygmuo palengvėle pradėjo augti. Man buvo svarbiausia normalizuoti pagrindinius jo parametrus, apvalyti biolauką nuo karminių pažeidimų, pašalinti ne fizinį skausmą, o priežastis, nes tiesioginis fizinio skausmo pašalinimas jam galėjo brangiai atsieiti. Karmos struktūrų normalizacija - neefektyvus metodas, aš galėjau nesuspėti jo išgydyti iki komandiruotės pradžios, bet užtat roviau ligos priežastis. Skambinau iki pusiaunakčio. Rylą pastebėjau - vėl energetikos lygmuo kritęs ir biolaukai deformavęsi. Priežastis - jis įsižeidė, užsigavo ant manės. Mat, vakare norėjo atsikelti, bet parkrito ir iš skausmo apalpo. Žmogus nebuvo paruoštas gydymui mano metodu ir manė, kad jeigu ekstrasensas gydo, skausmas turi tučtuojau praeiti. Aš paaiškinau, kad įsižeisti ant manęs neprotinga - jis tiek metų pažeidinėjo aukščiausius dėsnius, kad per kelias valandas jo negalima išgydyti. Aš tęsiau gydymą, - vakarop skausmai praėjo, ir jis išvyko į komandiruotę.

Tačiau po kelių dienų paskambino jo žmona ir paprašė pažiūrėti dukrą. Mergaitė mokykloje apalpo, ir gydytojai negalėjo nustatyti, kas jai yra. O kaltininkas buvo... tėvas. Mergaitės būklė smarkiai pablogėjo, kadangi jis vėl įsižeidė ant manęs, o kadangi mano karma pakankamai švari, skriauda sugrįžo atgal ir smūgis teko vaikui.

Anksčiau, kai buvo šventųjų, prisilaikančių pačių aukštųjų dėsnių, bet kuris įsižeidęs ant jų žmogus tuojau pat gaudavo bausmę. Tai buvo profilaktika, žmonės žinojo, kad negalima įsižeisti - jie tai matė ir realiai jautė. Šiuo metu mūsų visų karma negatyvi, todėl nuoskauda "prasmenga" biolauke ir bausmės susilaukiame ne

S e g ė j u s l . a z a i c v a s l ' I K M A K N Y G A _

K A R M O S D I A G N O S T I K A Kiolauko savireguliacijos s istema J J

tučtuojau - mes žudomės palengvėle. Nesuvokimas, nejautra mums neleidžia matyti realiai vykstančių procesų.

Kita pacientė pasakoja, kad išsiskyrė su vyru ir mano, kad dėl skyrybų kalta buvo vyro motina. Ko tik ji nedariusi, norėdama juos išskirti, nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad su marčia elgiasi gerai.

Aš pradėjau ieškoti tokio motinos elgesio priežasties ir pamačiau, kad prieš sūnui gimstant ji neapkentė vyro, įsižeisdavo ant jo ir šiuos jausmus gana ilgai užslėpusi laikė, tarytum orientuo-damasi išsiskirti su vyru. Neigiami jausmai suformavo informacinį bloką, kuris liko jos pasąmonėje ir nors motina seniai tas nuoskaudas pamiršo, gyvena normaliai, bet jos biolauke liko nuostata, griaunanti jau nebe jos tarpusavio santykius, o sūnaus. Žmonių tarpusavio ryšių sunaikinimo programa veikia jos mylimą žmogų - sūnų, griauna jo likimą ir santykius su žmona, fšoriškai motina gali sau išsiaiškinti, kad jai nepatinka marti, o iš tikrųjų veikia blogio išsaugojimo mechanizmas, nes kartą žmogaus padarytas blogis niekur nedingsta, jis egzistuoja pasąmonėje ir, anksčiau ar vėliau išsiveržęs į paviršių, dažnai užgriūva tuos, kas greta ir kas labiausiai mylimas.

Į mane kreipėsi jauna mama, prašydama išgydyti vaiką nuo diatezės.

Aš surandu priežastis, aiškinu, Jcas u kada įvyko, kaip atrodė žmogus, ant kurio ji užsigavo, bet moteris negali prisiminti.

Aš pradedu gydyti, nes matau biolauko iškraipymą, ir staiga vaikui pablogėja, diatezė paūmėja. Analizuoju priežastį. Pasirodo, išsyk pamačiau tik paviršinį sluoksnį, o priežastis buvo ne viena. Moteriai mirė pirmas vaikas. Pirmo vaiko mirties ir labai aštrios diatezės, kamuojančios antrąjį vaiką, priežastis buvo didelė nuoskauda vyrui. Po korekcijos vaikui pasidarė daug lengviau, tačiau biolaukų iškraipymai nesidavė visiškai pašalinami.

- Jūs vis dar jaučiatės įskaudinta savo vyro,- sakau moteriai. - Betgi jis buvo kaltas, jis mane įžeidė. Aiškinu, kad jis negalėjo būti kaltas. Žmonių santykiai

nustatomi jų biolaukų kodavimu. Kiekvieno žmogaus biolaukas turi pluoštą programų, nustatančių jo tarpusavio santykius su pasauliu ir žmonėmis. Meilės, neapykantos, pykčio jausmai, kuriuos jaučia aplinkiniai žmogui, tiksliai atitinka tam, kas yra jo karmoje. Todėl yra žmonės, kuriuos visi nuolat skriaudžia, yra žmonės, gaunantys traumas, ir žmonės, kuriems pavydima ir taip toliau. Žmogaus biolauke yra kitų su juo ir jo su kitais elgesio programos. Kai mums padaroma kas nors nemalonaus, tuo pačiu atsakyti negalima. Galima priešintis tik fiziniame lygmenyje, o biolauke, dvasiniame klode reikia rūpestingai išlaikyti susitaikymo, romumo,

P I R M A K N Y G A

meilės žmonėms jausmą, Įsidėmėti, kad bet koks nemalonumas -mūsų netobulumo pasekmė: tokia nuostata valo karmą, gelbėja mus nuo ligų, šviesina mūsų likimą ir gerina vaikų sveikatą.

Irzlus elgesys su žmonėmis, pyktis - lai bandymas energetiškai atakuoti ne lik konkretų žmogų, bet ir Visatą, bandymas, sukeliąs biolaukų struktūrų deformaciją. "Melskitės už tuos, kurie jus keikia, laiminkite jūsų neapkenčiančius". Tai geriausias apsisaugojimas nuo nelaimių, ligų ir nuo to, apie ką sakome: "Bloga akimi nužiūrėjo".

Mano asistentė norėjo padėti savo pusbroliui. Aš jai paaiškinau pusbrolio motinos padalytus pažeidimus, ir ji nuėjo Į cerkvę. Cerkvėje staiga jai pasidarė labai bloga. Aš pažiūrėjau į jos biolauką, o jis visiškai "subyrėjęs". Viena priežasčių - kad ji pati buvo įsižeidusi ant pusbrolio motinos ir, nesuvokdama šio jausmo ir neišsilaisvinusi nuo jo, priėjo prie ikonos prašyti atleidimo dėl prasikaltusios giminaitės. Netgi pasąmonėje esantis nuoskaudos jausmas ar blogio linkėjimas šventovės ir ikonos biolauke, nukreiptame į žmonių vienijimąsi ir meile, smarkiai susilpnėja ir deformuoja žmogaus biolaukų struktūras.

Konsultuodamasi moteris paprašė per nuostolį pratestuoti jos kabinetą, nes pastaruoju metu jai nesinori į jį eiti. Aš patikrinau patalpos energetinę struktūrą ir pamačiau tris galingas negatyvias zonas, kurių "autoriai" buvo skirtingi žmonės. Pati pavojingiausia ir nemaloniausia buvo maždaug metro spindulio zona, sukurta vyriškio, kurio išvaizdą ir amžių aš apibūdinau.

Moteris suglumo, apibūdintasis bendradarbis buvo švelnus ir mandagus žmogus, nepriekaištingai su ja elgėsi, ir tai, kad jis galėjo sukurti sunaikinimo ir neapykantos programą, atsiradusią patalpos energetikoje, atrodė tiesiog neįmanoma.

Tolesnis tyrimas parodė, kad moteris buvo teisi ir neteisi, nes moterų naikinimo ir neapykantos joms programa veikė to bendradarbio pasąmonės lygmenyje. Tai būna tokiais atvejais, kai programų autoriai yra arba protėviai, arba žmogaus padaryti pažeidimai praeituose gyvenimuose.

Šiuo atveju programa buvo sukurta bendradarbio prosenelės, nenorėjusios nėštumo ir troškusios, kad jai gimusi mergytė mirtų. Programa buvo tokia stipri, kad neišsisėmė per kelias kartas. Nieko neįtardamas šios programos paveldėtojas nesąmoningai neapkentė moterų. Tai labai atsiliepė jo asmeniniam gyvenimui.

Pirmoji žmona pasakojo, kad retkarčiais nei iš šio, nei iš to pajusdavo keistus jausmus ir kažkokio impulso pagauta netgi puldavo vyrą peiliu. Jiedu išsiskyrė.

Su antrąja žmona santykiai buvo daug geresni, bet po penkerių bendro gyvenimo metų ji žuvo per nelaimingą atsitikimą.

Išanalizavęs abiejų moterų biolaukų struktūras supratau, kad abu atvejai turėjo vieną priežastį: autonominę moterų naikinimo programą, egzistuojančią šio žmogaus biolauke.

Be to, programa veikė tuo intensyviau, kuo žmogus buvo labiau prie moters prisirišęs. Vaikų vyriškis neturėjo. Berniukai negalėjo gimti, nes jie iš tėvo būtų gavę sunaikinimo programą ir patys nesižinodami kodėl būtų pražudę dar keletą moterų, o mergytės būtų buvusios negyvybingos.

Pacientė norėjo padėti savo bendradarbiui ir, žinodama, kad aš galiu koreguoti biolauką piešiniu, paprašė tai padalyti.

Aš pašalinau iš šio žmogaus biolauko programą per nuotolį, vienu iš burtininkavimo būdų, kuriuo aš paprastai nesinaudoju. Nežinau, kodėl nusižengiau savo principui ir sutikau, juk tik pasikeitimas dvasiškai, suvokimas gydo žmogų, o čia buvo magijos elementas. Galbūt man norėjosi greičiau padėti moteriai ir, žinoma, padaryti efektyvų gestą. Malonu buvo tvarkyti kažkieno likimą.

Mūsų susitikimas baigėsi, aš buvau labai patenkintas. O po keturių valandų pajutau didelį pavojų. Pradėjau analizuoti priežastis ir supratau, kas atsitiko: sunaikinimo programa pašalinama tik per atgailą, o jeigu ją tik išstumi iš žmogaus biolauko, ji egzistuoja ir aktyviai veikia kitoje vietoje. Reikėjo suprasti, kur ši programa dėjosi. Pasirodė, kad ji perėjo į mano biolauką.

Tuomet aš supratau, kodėl burtininkas suvaro ligą į vandenį, žemę, augalus, įvairius daiktus, nes priešingu atveju programa veiktų prieš tą, kas ją išgujo.

Aš ieškojau programos savo biolauko struktūrose, bet neradau, o suradau ją savo sūnaus biolauke. Jis turėjo paveldėti žmogaus, kurį aš gelbėjau, karmą naikinti moteris, kurias būtų mylėjęs. Aš negalėjau programos palikti sūnaus biolauke, tačiau buvo gaila ir vyriškio. Įstengiau apie šešiasdešimt šios programos procentų neutralizuoti, likusią teko grąžinti jam, nes jis savo asmenišku elgesiu su moterimis jau buvo spėjęs ja remtis. Ligos pašalinimas perkeliant ją į vandenį ar kokį nors daiktą taip pat neteisingas, bet apie tai vėliau.

Aibė ligų susiję su tuo, kad žmonės nežino, kaip pavojinga stipraus dvasinio pakilimo, džiaugsmo, įsimylėjimo laikotarpiu, kai žmogaus energetinis lygis stipriai padidėjęs, įsileisti negatyvių minčių ir emocijų.

Vieną kartą į mane kreipėsi moteris, kurios vaikas sirgo enureze.

Ieškau ligos priežasties ir sakau mamai: - Jūs, - paminėjau, kuriais metais, - įširdole ant žmogaus ir

palinkėjote jam blogo.

Hiolaukn savnuguli icijns ::i:;liaria

56 P I R M A K N Y G A

cguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA

Moteris negali prisiminti. Aš patikslinu: - Tai buvo vasario mėnesi, vienuoliktą ar dvyliktą dieną. - Tai mano vestuvių diena! - Kas įvyko per vestuves? Moteris negali atsiminti jokių stiprių neigiamų emocijų ar

poelgių, susijusių su jos vestuvėmis. Tačiau pagal energetiką aš matau labai stiprų įsižeidimą ant moters vyro giminaitės.

- Gal buvote susipykusi su anyta? Moteris šiaip taip atsiminė, kad anyta kažką nemaloniai

pasakiusi, bet didelės nuoskaudos, kurią būtų išsaugojusi atmintyje, neliko.

Aš pradedu suvokti, kas atsitiko. - Jūs savo vestuvių dieną buvote labai pakiliai nusiteikusi,

turėjote kolosalinę energetiką, todėl net nereikšmingas įsižeidimas ant anytos padarė jai didžiulę žalą. Grįžęs atgal šis įsižeidimas dabar pasireiškia jūsų vaiko enureze.

Enurezė - tai ne liga, tai pirmas signalas apie didelius nesklandumus dvasinėse vaiko struktūrose. Tai uždelsto veikimo mina, kuri nebūtinai pasireikš vaiko liga, gali būti nelaimingas jo likimas, iškreiptos emocinės ar psichinės struktūros.

Todėl bet koks nuoskaudos jausmas, jeigu jis atsiduria labai giliai arba žmogus ilgą laiką jo negali numalšinti - lai didelis pavojus. Žmonės nuo seno intuityviai bandė to atsikratyti, išsklaidyti nuoskaudos jausmą, neleisdami jam kauptis. Tai jie darydavo įvairiais būdais: verkdavo, daužydavo indus, plūsdavosi... Kai nuoskauda ilgai gromuliuojama, ji tampa daug kartų pavojingesnė ir atotranka kliūva ne tik skriaudikui ir nuskriaustajam, bet ir jų vaikams. Sveiki žmonės dažniausiai ilgai nepyksta. Judėjų ir krikščionių tikėjime yra šventė - Kalčių atleidimo sekmadienis, kai žmogus prašo atleisti visas sąmoningai ir nesąmoningai padalytas skriaudas. Jeigu prašoma iš širdies, įsijungia atgailos mechanizmas ir pasąmonė apsivalo.

Ko gero, atgailos prasmę mes šiuo metu labai miglotai tesuvokiame.

Studijuodamas pasaulio religijas, aš pradėjau analizuoti atgailos sąvoką. Tai pirmiausia ne bevaisė sąžinės graužatis, saviplaka ar gailėjimasis dėl praeities. Panašiomis emocijomis žmogus gali tik prisidaryti žalos, daugiau nieko.

Atgailauti - tai reiškia visas jėgas nukreipti savo permainai ir niekuomet klaidų nebekartoti, lai procesas, kuris bus prasmingas tada, kai energijos protrūkis, atsirandantis tai suvokus, veiks kūrybiškai. Atgailaujant nutrūksta priežasčių ir pasekmių grandinė, kur vienas poelgis traukia paskui save kitą. Biolauko informacijos perdavimo mechanizmas, - tai yra programų sukaupimas,

S u , c i . , I . » ; . r , . . . s l'l R M A K N Y G A C n

KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguhac.jos sistema U I

aktyvizavimas ir jų vykdymas per žmogaus poelgius, - atgailaujant gali būti sustabdytas.

Judaizme apibūdintas atgailaujantis arba krikščionių aprašytasis plėšikas ant kryžiaus gali pakilti aukščiau nei šventasis, nes jiems tam reikia dešimteriopai stipresnių pastangų, negu žmogui su švaria karma visą gyvenimą pragyventi šventai.

Žmogui su švaria asmeniška ir šeimos karma dažnai reikia mažiau pastangų, norint pasiekti aukštų ir daug rezultatų, negu žmogui su sunkia karma būti tik doram. Todėl visose pasaulio religijose aiškiai suformuluota tezė, kad paties žmogaus veržimasis prie Dievo reikšmingesnis už jo įgimtas galimybes.

Atgailos mechanizmas nenutrūkstamai turi būti susijęs su pasaulio pajautimu ir suvokimu, nes norint suvokti, kad dėsnį pažeidei, reikia tą dėsnį žinoti.

Pradžioje aš maniau, kad atgaila sugriauna tik programas, suformuotas negatyviomis emocijomis: neapykanta, pykčiu, linkėjimu blogio, tačiau dabar matau, kad jos galimybės daug didesnės ir, svarbiausia, tai didžiausias biolaukų struktūrų pakeitimas ir harmonizavimas.

Juk subtiliame dvasiniame lygmenyje kiekvienas žmogus kontaktuoja su Dievu kaip bet kuri organizmo ląstelė - su visu organizmu. Kontakto nutraukti neįmanoma, kad ir kokia sunki būtų karma, kad ir kaip žmogus elgtųsi. Kiekvieno žmogaus biolaukų struktūros turi informaciją apie aukštųjų dėsnių pažeidimus, protėvių ir jo palies praeituose gyvenimuose padarytus, ir kuo pažeidimai rimtesni, tuo subtilesniame lygmenyje jie esti.

Jeigu prisiminsime skirtingus biolaukų struktūrų lygmenis, tuomet bus suprantama, kodėl egzistuoja dvi viena kitai prieštaraujančios tezės apie žmogaus pirmapradį nuodėmingumą ir pirmapradį tyrumą. Todėl per atgailą siekimas kilti į Nepažinųjį, į Dievą - jau pakopa į subtilesnį lygmenį, į dvasinį žmogaus pakilimą ir karmos išgryninimą.

Visos aplinkos vienybė kartais patvirtinama pačiu netikėčiausiu būdu.

Kartą paskambino mano pažįstama ir pasiskundė, kad jos šuo negaluoja, "netyčia" suėdė nuodų ir neaišku, ar bepasiseks jį išgelbėti. Aš patikrinau per nuotolį šuns energetiką ir pamačiau juodas dėmes skrandžio ir galvos srityje, nuodai jau pradėjo veikti smegenis. Šuo nejudėjo.

- Ar nuodus galima paveikti energetiškai? - Galima. Aš pradėjau šalinti šuns organizme nuodus per nuotolį,

išlestavau, kokius vaistus galima duoti.

58 P I R M A K N Y G A

Hinlauko savircguli K A R M O S D I A G N O S T I K A

Ištirpinkite vandenyje aspirino ir duokite jam išgerti, pasakiau savo pažįstamai telefonu.

Juoda dėmė po pusvalandžio pradėjo keistis, pasidarė pilka, sumažėjo jos dydis, šuo pamažu prasidėjo atsigauti. Energetika smarkiai pagerėjo. Tačiau man buvo svarbu žinoti, kodėl šuo suėdė nuodus.

Aš tęsiau tyrimus ir pasirodė, kad nelaimingo atvejo priežastis glūdi šeimininkės elgesyje, - neseniai ji buvo pažeidusi aukščiausius Visatos dėsnius.

Apie tai smulkiau pasikalbėsime antrojoje knygoje.

Šnekuosi su jauna moterimi. Ji pateko į autokalastrofą, buvo smegenų sukrėtimas, o šiuo metu jai tirpsta rankos pirštas.

Aš ieškau avarijos priežasties, analizuoju pasekmes, aiškinu moteriai nelaimės priklausomybę nuo jos poelgių.

- O kaipgi mano sveikata? - klausia ji. Kai ateina gydytis nieko apie mano metodą nežinąs žmogus, jis

laukia, kada aš pradėsiu vedžioti rankomis, ir menkai tesuvokia aiškinimus, ne iš karto supranta, kiek toks poveikis stipresnis. Kartais netgi įsižeidžia ir tai, deja, nepraeina be pasekmių ligoniui.

Po kelių dienų moteris pasijuto žymiai geriau, tačiau kai ji atėjo antrą kartą, aš atkreipiau dėmesį, kad biolaukas iškreiptas dėl to, kad ji anksčiau nepasitikėjo manimi ir automatiškai mane atakavo. Paaiškinau moteriai, ką buvau pastebėjęs.

- Šito negali būti! - Žiūrėkite, vaizduoju situaciją: kai išėjote iš manęs, jūs

maždaug dešimt minučių jautėte nepasitenkinimą, o kadangi jūsų karma nelabai švari, prisijungė tėvų pažeidimai, ir prasidėjo tikras manęs atakavimas. Ar jūs pastaruoju melu turėjote nemalonumų?

- Taip, mano šuo vos nepateko po mašina. Aš piešiu biolaukų struktūras - ir moters, ir šuns. Jos identiškos.

Naminiai gyvulėliai labai priklauso nuo jų šeimininko elgesio, jų ligos ir traumos dažniausiai įvyksta dėl žmogaus kaltės. Šuns biolaukas anksčiau buvo švarus, o jo šeimininkei pabuvus pas mane, pasidarė iškreiptas galvos, priekinės ir užpakalinės letenos srityje.

- Štai šuns letenos trauma, - rodau moteriai, kurioje piešinio vietoje. - Kas kaltas, kad biolauke atsirado pažeidimas? Šeimininkė. Ką ji padarė? Palinkėjo man blogo, - smulkiai aiškinu moteriai. -Išeidama po gydymo jūs keliolika minučių jautėtės susierzinusi, tačiau aš buvau nekaltas, ir jūsų įsižeidimas ūžtelėjo ant šuns, gerai dar, kad ne ant vyro ar sūnaus.

Koreguoju moters biolauką, gerėja šuns būklė, lieka iškraipymas tik vienos užpakalinės kojos srityje, nes moteris vidujai kol

P I R M A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A 59

kas nesutinka, kad visa gauta informacija tiksli ir teisinga. Po tam tikro laiko šuns biolaukas visiškai išsilygina.

Mūsų artimieji ir netgi naminiai mūsų gyvulėliai priklauso nuo mūsų, ir jeigu mes pažeidžiame etikos dėsnius, jie gali būti nubausti kartu su mumis.

Pastaruoju metu man dažnai skambina pažįstami įvairiais medicinos klausimais.

Vieną jų jau dvidešimt dienų kamuoja bronchitas, gydytojai išbandė įvairius vaistus, o bronchitas tik stiprėja.

- Tu prieš mėnesį pradėjai pykti ant žmonos. - Ji buvo labai kalta, aš jai vos nesudaviau. - Įsidėmėk, ant artimų žmonių ilgai pykti nieku būdu negalima,

o juo labiau įsileisti pyktį ar nuoskaudą į pasąmonę. Tai tas pat, kaip pykti ant Visatos.

Po dviejų dienų pažįstamas paskambino ir pasakė, kad bronchitas visiškai praėjo. Išaiškinus priežastį žmogui nebereikėjo ilgai trunkančių medicinos pastangų; be to, kuo geriau jį būtų gydę, tuo jam būtų buvę blogiau, nes ligos priežastis būtų tebeegzistavusi.

Tokiose situacijose leidžiamas gydymas cigun gimnastika, gydomąja mityba, nes jos gali paveikti žmogaus psichiką ir pasąmonę ir sugriauti pykčiu sukurtas ardymo programas. Tačiau sąmonės šios priemonės neveikia ir todėl išgydo tik dalinai, nepašalindamos galimybės panašiai situacijai kartotis.

Tęsime aprašytą istoriją kitu variantu: tarkim, žmogų per mėnesį ar du medicina šiuolaikinėmis priemonėmis išgydo, bet bronchito priežastis - nuoskauda - lieka jo pasąmonėje kaip programų paketas.

Jeigu tuo metu ar po kelių mėnesių jo žmona pagimdytų kūdikį, jo biolauke būtų nuoskaudos ir žmonių naikinimo programa, gauta iš tėvo. Augdamas vaikas nešiotų savyje uždelsto veikimo miną ir netgi nereikšmingai įskaudintas kieno nors iš artimųjų galėtų paleisti šį mechanizmą. Tokiose situacijose kaip programos blokuotė gali išsivystyti tuberkuliozė, infarktas, plaučių, skrandžio ar stemplės vėžys.

Kadangi šiuo metu žmonių elgesys neblokuojamas atitinkamomis pasaulėžiūros nuostatomis, aukštu etikos ir kultūros lygiu ir Biblijos priesakų laikymusi, kiekvieno mūsų biolauke yra tokių "minų" ir vis dažniau jos sprogsta. Tuo paaiškinama širdies kraujagyslių ir onkologinių susirgimų pastarąjį dešimtmetį proveržis.

Kadangi medicinai šis mechanizmas nežinomas, ligų proveržį bandoma aiškinti ekologijos pablogėjimu, nekokybišku maistu, dažnais stresais.

60 l ' I R M A K N Y G A S e r g e j u s l . a / a r c v ; , s

Hiolauko savireguliacijos sislenia K A R M O S D I A G N O S T I K A

Netgi vienas toks atvejis rodo, kad jeigu visas šiuolaikinės medicinos arsenalas kaip ir anksčiau bus nukreiptas tik i pasekmių likvidavimą, tuomet neįmanoma bus išvengti mūsų sveikatai gresiančių "Černobyliu".

Deja, sąmonės logika dažnai nesutampa su gyvenimo ir Visatos vystymosi logika. Sąmonė ir žemesnieji pasąmonės klodai kariais yra agresyviai priešiški pasaulio harmonijai ir praktiškai kiekviena šioje knygoje aprašyta istorija tai patvirtina.

Jaunas vyras kreipėsi į mane antrą kartą. Pirmą kartą aš jam paaiškinau, kad jo žmona nevaisinga dėl jo paties esančios pasąmonėje agresijos moterų atžvilgiu. Koreguojant pavyko šią agresiją sumažinti, o dabar matau, kad agresija vėl suaktyvėjo.

- Jūsų biolauke vėl įsijungė žmonos naikinimo programa. Kokia čia galėjo būti priežastis?

- Neseniai susitikau su pirmąja žmona ir mes vėl susibarėme. - Jūs privalote atsisakyti bet kokių pretenzijų pirmajai žmonai,

atleisti jai ir neturėti jokių neigiamų emocijų jos atžvilgiu. - Aš viską atleidau, tačiau kelių jos poelgių iki šiol negaliu

ramiai prisiminti. - Nuoskauda kaip ir neapykanta ar pavydas yra viena iš

žmogaus žlugdymo formų, energetinis puolimas. Jeigu jūs šito nesuvoksite ir neįstengsite subalansuoti savo jausmų pirmosios žmonos atžvilgiu, aš jums negalėsiu padėti. Žmonos žlugdymo programa veikia ne konkrečią vienu ar kitu vardu moterį, o moterį, kurią jūs laikote savo žmona. Jūsų pirmoji žmona energetiškai seniai jums ne žmona, todėl pretenzijų ir nuoskaudų suaktyvėjimas jai žlugdo jūsų antrąją žmoną. Norint nesužlugdyti draugo, reikia atleisti priešui.

Jeigu nesugebėsite to įveikti, tuomet visa pasąmonėje esanti neapykantos ir nuoskaudų pirmajai žmonai sankaupa automatiškai įsijungs esant mažiausiam nesutarimui su antrąja.

Žlugdymo programos, jeigu jūs nesugebėsite jų visiškai užblokuoti, gali atsirasti jūsų būsimų vaikų biolauke ir sukelti jiems ligas, arba ir toliau palaikyti žmonos nevaisingumą. Pykdamas ant savo pirmos žmonos, jūs jau dabar žlugdote savo būsimus vaikus. Nuolankumas, kaip sąvoka, pateikta krikščionybės, nėra vergavimas, kaip ilgai buvo bandoma tai aiškinti, o dvasinio vystymosi mechanizmas. Vidiniu nuolankumu pasiekiama harmonija su Visata subtiliame lygmenyje.

Neseniai į mane kreipėsi vyras, kurio šeimyniniai santykiai buvo per plauką nuo skyrybų, bet priežasčių jis negalėjo rasti, jie abu su žmona gerai sutarė.

Priežastis buvo vyro motina. Ji nemėgo pirmosios jo žmonos ir stengėsi juos išskirti. Jie išsiskyrė.

S e r g e j u s I. a'/ a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Antroji marti motinai labai patinka, tačiau sūnaus dieviškųjų jausmų žlugdymo programa pasąmonėje įsijungia automatiškai ir prieš mėgstamą marčią. Pati to nežinodama molina nuolat programuoja sūnų ir marčią žlugdyti gražiausius tarpusavio jausmus ir skirtis.

Žmogaus sąmonė kaip mažas ratukas, kurį nesunkiai galima sukti pirmyn ir atgal.

Pasąmonė - tai didžiulis sunkus ratas, jį sunku įsukti, o dar sunkiau sulaikyti. Mūsų protėviai jį įsukdavo siekdami Dievo, meilės ir gėrio. Pastaruosius tris šimtmečius mes gyvename šio sukimosi inercija, menkai tesistengdami jį palaikyti. Todėl šiuo metu galime sau padėti tik sąmoningai nuolat siekdami pasaulio harmonijos, Dievo. Žmonija susikrovė karmos sankaupas, ir nuo kiekvieno žmogaus asmeninio siekimo aukštybių pareina jo apsisaugojimo nuo nelaimių laipsnis.

Neseniai paskambino pažįstama. - Aš susipykau su drauge, ir mane dusina nuoskauda. Daug

kartų prašiau, kad man už tai būtų atleista, bet nė kiek nepadėjo. - Nepadėjo todėl, kad reikia prašyti atleidimo ne tik sau, nes

ji ant jūsų taip pat įsižeidė, todėl ir už ją reikia prašyti atleidimo. Moteris sumišo: - Betgi dėl susipykimo ji buvo kalta, aš faktiškai jos neįžeidi-

nėjau. Padariau pauzę, kad mano mintis būtų geriau suvokia, ir

aiškinu moteriai: - Mes visada pasąmonės lygmenyje pirmi įžeidžiame tą, kuris

po to savo elgesiu įžeidžia mus. Praeitame gyvenime jūs skriaudėte moteris ir šitaip sukūrėte įžeidimo mechanizmą, kuris veikia jūsų pasąmonės lygmenyje automatiškai.

Be to, jūsų tėvas užgauliojo jūsų motiną pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl užgauliojimai jūsų pasąmonėje gali įsijungti esant menkiausiam pretekstui, kurio sąmoningai nespėjame užfiksuoti.

Taigi, jeigu jus įžeidė, pirmiausia turite prašyti atleidimo už tai, kad įžeidėte jūs ir tai užblokuos tėvų karmos ir praeitų gyvenimų karmos programas, kurios išprovokavo šią situaciją. Po to reikia prašyti atleidimo, kad jūs nesugebėjote atleisti kitam žmogui ir įsižeidėte ant jo, ir tik tada prašyti atleidimo įžeidėjui už tai, kad jis pats įsižeidė ir jus įžeidė. Bet kokiu įžeidimo atveju reikia bandyti psichologiškai pateisinti žmogų, o paskui atleisti jam.

Tik taip elgiantis galima užblokuoti karmoje esančias naikinimo ir ardymo programas, tik tai padės išsaugoti savo ir vaikų sveikatą.

Visa, kas čia buvo pasalta, priklauso vidinei žmogaus būklei, išoriškos jos apraiškos gali būti įvairios, svarbiausia, kad šis mechanizmas sieloje veiktų.

A N T R O J I PRIEŽASTIS

Kažkada paklausiau vieną savo pacientę: - Kaip jūs manote, kokį patį didžiausią nusikaltimą per savo

gyvenimą žmogus gali padaryti? Ji pagalvojo ir atsakė: - Nužudyti kitą žmogų. - Yra dar didesnis nusikaltimas - tai MEILĖS NUŽUDYMAS,

nes prieš užmušant žmogų reikia savyje užmušti meilę jam. Meilės jausmo užmušimas yra ta dirva, kurioje veši daug

nusikaltimų ir nelaimių. Mano pacientai - vyras ir žmona iš kaimo. Jų penkiolikmetis

sunūs žiūrėjo per televiziją garsaus komiko pasirodymą, juokėsi, paskui išėjo į prieangį... ir pasikorė. Tėvai negali suprasti, dėl'ko taip atsitiko.

Aš ieškau priežasties, analizuoju, kas atsitiko berniukui. Išaiškėja, kad motina turėjo pažįstamą, kuris ją labai mylėjo, o ji buvo jam abejinga ir sąmoningai atstūmė, užmušė jo meilę. Žmogus neištvėrė, puolė po traukiniu ir žuvo.

Kodėl taip atsitiko? Molina užmušė mylinčio žmogaus meilę, atėmė jam gyvybę. Pagal karmos dėsnį šią galingą gyvybės žudymo programą ji gavo atgal, daug metų tas paketas glūdėjo jos biolauke ir vėl ėmė veikti sūnaus biolauke tam tikru momentu, kai sūnui buvo penkiolika metų.

Žmogaus biolauko struktūroje egzistuoja šimtai įvairių programų, kurias suformavo ne tik paties žmogaus, bet ir jo artimųjų poelgiai, mintys bei emocijos.

Rytų filosofijoje yra sparnuotas posakis: "Nėra žmonių, yra tik idėjos".

Nemotyvuotų nusikaltimų, nužudymų ir savižudybių priežastys dažnai kažkiek laiko slypi pasąmonėje, naikinimo ir susinaikinimo programose, kurias sukūrė nusikaltėlių ir jų aukų proseneliai. Programos ne tik išlieka dešimtis metų biolauke, bet ir stiprėja pasipildydamos analogiškais šių programų autorių vaikų ir vaikaičių pažeidimais, jeigu neblokuojamos etinėmis nuostatomis ir veržimusi į Dievą.

Prieš mane sėdi moteris. Ji nevaisinga. Ji jau kreipėsi j keletą ekstrasensų, tačiau rezultatų - jokių. Aš aiškinu moteriai:

- Keturis kartus jūs norėjote nusižudyti, jūs įjungdavote savyje meilės ir gyvybės nužudymo programą. Ši programa labai stipri ir organizmui ją būtina sustabdyti. Slopindama savyje meilę, jausmus, kurie jus su visais vienija, jūs kenkiate ne tik sau^ bet ir kitiems.

Moteris nutraukia mano kalbą: - Man nesvarbu kiti, aš noriu žinoti, kas man yra. Aš kantriai aiškinu toliau: - Šiuo metu jūs atsižadate visų žmonių savo .naudai, eilinį kartą

atsižadate meilės. Kol jumyse glūdės šis jausmas, jums kils problemų ne tik dėl nevaisingumo.

- Konkrečiai pasakykite, ar man bus geriau? Ką jūs galite garantuoti?

Aš labai daug dirbu. Vargina bet koks nekorektiškas klausimas.

- Garantuoti aš jums negaliu nieko, nes labai daug kas priklauso nuo jūsų pačios.

Moteris atsikelia ir tylėdama išeina. Žiūriu, kokios jos emocijos: gerai, kad nors neįsižeidė, nes

būtų dar daugiau sau pakenkusi. Mano pacientė - dvidešimties metų mergina. Aš dažniausiai nieko neklausinėju apie atsilankymo tikslą, o

žiūriu pats. Fizinė merginos būklė atrodo visai patenkinama, tik dvasinės struktūros smarkiai deformuotos, bet sveikatai lai kol kas smarkiai nekenkia. Aš sakau:

- Apskritai jūsų sveikata puiki, nedidelė tachikardija, o daugiau nieko rimto nėra.

Ji žiūri blausiu, abejingu žvilgsniu: - Man diabetas. Anksčiau mane būtų ištikęs šokas dėl neteisingos diagnozės.

Žmogus rimtas ligonis, o aš sakau, kad jo sveikata puiki. Tačiau kai pradėjau analizuoti ligos atsiradimo priežastis,

supratau, kad, pirmiausia, diabetas ne liga, o organizmo apsauginė reakcija, organizmas turi sustabdyti kitų žmonių sunaikinimo programas, kurios jame pasirodo. Kuo pavojingesnė ir stipresnė sunaikinimo programa, tuo efektyvesnė ir patikimesnė turi buti blokuotė, šiuo atveju diabetas.

Nagrinėju diabeto priežastį. Būdama keturiolikos metų mergina buvo įsimylėjusi vaikiną, mylėjo labai stipriai, bet jie išsiskyrė. Ir išsiskyrė dėl to, kad jų informaciniai biolaukai buvo nesuderinami. Fiziniame pasaulyje tai gali įvairiai pasireikšti. Mergina pradėjo mirtinai neapkęsti vaikino, atstūmė, nužudė meilę jam, gailėjosi, kad išsiskyrė su juo ir visa savo esybe linkėjo jam blogo. Šie jausmai sukėlė diabeto užuomazgą ir vystymąsi, nes buvo pažeistas vienas iš pagrindinių Visatos dėsnių, mergina nutraukė iyšį su Kosmosu. Aukščiausių jausmų atsižadėjimas labai smarkiai iškraipo žmogaus biolauko struktūrą ir fiziniame lygmenyje dažnai pasireiškia neišgydomomis ligomis.

Liga gali atlikti įvairias funkcijas. Pirmoji ligos funkcija -perspėti, antroji - pristabdyti veiklą, kuri trukdo teisingam žmogaus vystymuisi, trečioji - pašalinti mechanizmus, kurie leidžia skleisti neigiamą informaciją.

Mes nuolatos turime prisiminti, kad esame vieningo organizmo, vadinamo žmonija, ląstelės, o žmonija, savo ruožtu, yra

A N T R O J I PRIEŽASTIS

Kažkada paklausiau vieną savo pacientę: - Kaip jūs manote, koki patį didžiausią nusikaltimą per savo

gyvenimą žmogus gali padaryti? Ji pagalvojo ir atsakė: - Nužudyti kitą žmogų. - Yra dar didesnis nusikaltimas - tai MEILĖS NUŽUDYMAS,

nes prieš užmušant žmogų reikia savyje užmušti meilę jam. Meilės jausmo užmušimas yra ta dirva, kurioje veši daug

nusikaltimų ir nelaimių. Mano pacientai - vyras ir žmona iš kaimo. Jų penkiolikmetis

sunūs žiūrėjo per televiziją garsaus komiko pasirodymą, juokėsi, paskui išėjo j prieangį... ir pasikorė. Tėvai negali suprasti, dėl ko taip atsitiko.

Aš ieškau priežasties, analizuoju, kas atsitiko berniukui. Išaiškėja, kad motina turėjo pažįstamą, kuris ją labai mylėjo, o ji buvo jam abejinga ir sąmoningai atstūmė, užmušė jo meilę. Žmogus neištvėrė, puolė po traukiniu ir žuvo.

Kodėl taip atsitiko? Motina užmušė mylinčio žmogaus meilę, atėmė jam gyvybę. Pagal karmos dėsnį šią galingą gyvybės žudymo programą ji gavo atgal, daug melų tas paketas glūdėjo jos biolauke ir vėl ėmė veikti sūnaus biolauke tam tikru momentu, kai sūnui buvo penkiolika metų.

Žmogaus biolauko struktūroje egzistuoja šimtai įvairių programų, kurias suformavo ne tik paties žmogaus, bet ir jo artimųjų poelgiai, mintys bei emocijos.

Rytų filosofijoje yra sparnuotas posakis: "Nėra žmonių, yra tik idėjos".

Nemotyvuotų nusikaltimų, nužudymų ir savižudybių priežastys dažnai kažkiek laiko slypi pasąmonėje, naikinimo ir susinaildriimo programose, kurias sukūrė nusikaltėlių ir jų aukų proseneliai. Programos ne tik išlieka dešimtis metų biolauke, bet ir stiprėja pasipildydamos analogiškais šių programų autorių vaikų ir- vaikaičių pažeidimais, jeigu neblokuojamos etinėmis nuostatomis ir veržimusi į Dievą.

Prieš mane sėdi moteris. Ji nevaisinga. Ji jau kreipėsi į keletą ekstrasensų, tačiau rezultatų - jokių. Aš aiškinu moteriai:

- Keturis kartus jūs norėjote nusižudyti, jūs įjungdavote savyje meilės ir gyvybės nužudymo programą. Ši programa labai stipri ir organizmui ją būtina sustabdyti. Slopindama savyje meilę, jausmus, kurie jus su visais vienija, jūs kenkiate ne tik sau, bet ir kitiems.

Moteris nutraukia mano kalbą: - Man nesvarbu kiti, aš noriu žinoti, kas man yra. Aš kantriai aiškinu toliau: - Šiuo metu jūs atsižadate visų žmonių savo .naudai, eilinį kartą

atsižadate meilės. Kol jumyse glūdės šis jausmas, jums kils problemų ne tik dėl nevaisingumo.

- Konkrečiai pasakykite, ar man bus geriau? Ką jūs galite garantuoti?

Aš labai daug dirbu. Vargina bet koks nekorektiškas klausimas.

- Garantuoti aš jums negaliu nieko, nes labai daug kas priklauso nuo jūsų pačios.

Moteris atsikelia ir tylėdama išeina. Žiūriu, kokios jos emocijos: gerai, kad nors neįsižeidė, nes

būtų dar daugiau sau pakenkusi.

Mano pacientė - dvidešimties metų mergina. Aš dažniausiai nieko neklausinėju apie atsilankymo tikslą, o

žiūriu pats. Fizinė merginos būklė atrodo visai patenkinama, tik dvasinės struktūros smarkiai deformuotos, bet sveikatai tai kol kas smarkiai nekenkia. Aš sakau:

- Apskritai jūsų sveikata puiki, nedidelė tachikardija, o daugiau nieko rimto nėra.

Ji žiūri blausiu, abejingu žvilgsniu: - Man diabetas. Anksčiau mane būtų ištikęs šokas dėl neteisingos diagnozės.

Žmogus rimtas ligonis, o aš sakau, kad jo sveikata puiki. Tačiau kai pradėjau analizuoti ligos atsiradimo priežastis,

supratau, kad, pirmiausia, diabetas ne liga, o organizmo apsauginė reakcija, organizmas turi sustabdyti kitų žmonių sunaikinimo programas, kurios jame pasirodo. Kuo pavojingesnė ir stipresnė sunaikinimo programa, tuo efektyvesnė ir patikimesnė turi būti blokuotė, šiuo atveju diabetas.

Nagrinėju diabeto priežastį. Būdama keturiolikos metų mergina buvo įsimylėjusi vaikiną, mylėjo labai stipriai, bet jie išsiskyrė. Ir išsiskyrė dėl to, kad jų informaciniai biolaukai buvo nesuderinami. Fiziniame pasaulyje tai gali įvairiai pasireikšti. Mergina pradėjo mirtinai neapkęsti vaikino, atstūmė, nužudė meilę jam, gailėjosi, kad išsiskyrė su juo ir visa savo esybe linkėjo jam blogo. Šie jausmai sukėlė diabeto užuomazgą ir vystymąsi, nes buvo pažeistas vienas iš pagrindinių Visatos dėsnių, mergina nutraukė ryšį su Kosmosu. Aukščiausių jausmų atsižadėjimas labai smarkiai iškraipo žmogaus biolauko struktūrą ir fiziniame lygmenyje dažnai pasireiškia neišgydomomis ligomis.

Liga gali atlikti įvairias funkcijas. Pirmoji ligos funkcija -perspėti, antroji - pristabdyti veiklą, kuri trukdo teisingam žmogaus vystymuisi, trečioji - pašalinti mechanizmus, kurie leidžia skleisti neigiamą informaciją.

Mes nuolatos turime prisiminti, kad esame vieningo organizmo, vadinamo žmonija, ląstelės, o žmonija, savo ruožtu, yra

vieningos sistemos, - Visatos, - dalis. Visi pagrindiniai pasaulio religijų priesakai - tai užšifruota pasaulio sandaros koncepcija ir mūsų tarpusavio santykių su ja taisyklės. Šiuo metu mums duota galimybė išplėsti savo pasaulio suvokimą, pamatyti tai, kas anksčiau buvo žinoma lik Didiesiems Įšventintiesiems.

Eilinė pacientė sako, kad sveikata ji nesiskundžia, tačiau nemalonumų asmeniniame gyvenime niekaip neįveikianti. Ji myli vyriškį, jis irgi ją myli, tačiau nuolat atsiranda visokių keblumų ir ji negalinti suprasti - kodėl. Tarytum juos nuolat išskiria likimas.

Aš atlieku testavimą, ieškau, kas dėl to kaltas. Priežastis gana toli, trečiojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios įvykiuose. Jos senelė savo elgesiu atsižadėjo meilės kaip dieviško jausmo, siekė meile nužudyti.

Trečio dešimtmečio pradžioje ji ištekėjo šaltai apskaičiavusi, kad taip galės išsaugoti savo turtą. Šeimą vis tiek išbuožino ir senelė su vyru išsiskyrė be gailesčio. Ji atvirai sakydavo vaikaitei, kad savo vyro niekuomet nemylėjo. O jis ją labai mylėjo ir ilgai sielvartavo.

Moteriai akyse ašaros, ji prisimena šią istoriją ir sako, kad tarp Petro ir jos taip pat visiškai nėra darnos.

- O koks pirmojo senelės vyro vardas? Moteris žiūri į mane ir suglumusi sako: - Petras!

Aš nagrinėju biolauko struktūrą, atlieku medicininę diagnozę. Pagrindinė problema, dėl kurios moteris kreipėsi - ginekologinės ligos.

- Prieš aštuonerius metus į jus buvo įsimylėjęs vyriškis. - Taip, - atsako ji. - Ar jis jums patiko? - Ne.' - Jis dėl jūsų kankinosi ir jūs nužudėte jame meilę. Užuot

išsiskyrusi švelniai, parodydama, kad tai ne jūsų kaltė, jūs tai padarėte gana šiurkščiai.

- Taip, aš su juo pasielgiau ne taip, kaip norėčiau dabar pasielgti.

- Tai, ką jūs padarėte, ir yra jūsų ligų priežastis. Be to, jūs turėjote dar kažkokių nemalonumų? Jūs buvote nėščia ir persileidote?

- Du kartus, aš norėjau turėti vaikų, bet nesisekė, tai buvo ne mano valioje.

- Jums turėjo gimti berniukai. - Taip. Kokia gi priežastis?

- Kadangi jūs nužudėte vyriškio meile, berniukai tokiu atveju negyvybingi. Ar dabar jūs turite vaikų?

- Dukrą. - Jūs bandėte dar gimdyti? - Aš patekau į avariją, strėnų srityje buvo trauma, dubens kaulo

lūžis, aš daugiau gimdyti negalėsiu. - Ar jūs supratote, kad trauma buvo ne atsitiktinė? - Dabar suprantu. Dažnai net sunku suvokti, kaip smarkiai mūsų poelgiai veikia

fizinę būklę, bet kiekvienas naujas atvejis nenuneigiamai tai įrodo, teisingai suradus ligos priežastį ir taip išgydžius ligą.

Vieną kartą svečiuose man parodė namo šeimininko dukterėčios vestuvių, vykusių prieš metus, videofilmą. Vestuvės buvo nuostabios, jaunoji jauna ir graži, laimingas jaunasis, linksmi giminės.

Žiūrėdamas į jaunąją aš visiškai nesąmoningai atlikau diagnozę ir pamačiau, kad jaunos šeimos laukia labai rimtos problemos.

- Tuojau pat pakviesk savo dukterėčią, - pasakiau aš namo šeimininkui, - ją reikia gydyti, nes jai gali būti didelės komplikacijos gimdant.

- Prieš tris mėnesius jai gimė negyvas kūdikis, - pasakė jis. - Vis tiek tegul ateina. Tai tik pradžia. Aš atlikau gilesne diagnozę ir jaunosios moters biolauke

pastebėjau deformacijas, sukeltas vieno iš pačių sunkiųjų aukščiausių dėsnių pažeidimų.

Prieš mane buvo klasikinis atvejis, vadinamas giminės išmirimu. - Tu žinai, kad iš molinos pusės virš giminės kybo prakeikimas?-

paklausiau aš. - Taip, kažkokia būrėja apie tai sakė.. - O priežastį nurodė? - Ne,.juk joms priežastis pasakyti sunkoka. - Skubiai sukviesk visus giminaičius iš motinos pusės. Vaikų

mirtys, neišgydomos ligos, didelės nelaimės jūsų giminėje vyksta dėl vienos priežasties.

Kitą dieną prieš mane sėdėjo visi giminės. Aš piešiu vaizdą, kas jų biolaukuose vyksta.

- Jūsų senelis iš motinos pusės žmonos nėštumo metu taip pažeidė aukščiausius dėsnius, kad už tą pažeidimą turi atsiskaityti visi jo palikuonys. Jis atsižadėjo kūdikio, žmonai esant penktame nėštumo mėnesyje.

Kodėl tokia didelė bausmė už tai? Penktame nėštumo mėnesyje kūdikis absoliučiai vieningas su

Dievu ir Visata. Kadangi norėdamas normaliai gyventi žmogus turi periodiškai pakylėti dvasią į kontaktą su Visata, jis naudojasi

3. 1548

66 P I R M A K N Y G A j u .s I, a z a r c v a s Biolauko savireguliacijos siste K A R M O S D I A G N O S T I K A

penktojo mėnesio prisiminimais, užkoduotais jo biolauke. Jeigu tėvas ar motina tuo laikotarpiu atsižadėjo kūdikio, o didelio barnio metu atsižadėjimas gali Įvykti nesąmoningai, automatiškai, tai vaikas gauna kaip paveldą ne tik savo vaikų, bet ir Visatos naikinimo programą. ląstelė turi organizmo sunaikinimo programą. Organizmas į ją reaguoja atitinkamai. Šią programą galima užblokuoti tik veržimusi į Dievą ir prisipildžius meile. Jeigu žmogus šito nepadarys, giminės išmirimas neišvengiamas.

Aš stebiu, kaip prieš mane sėdintys žmonės mintimis kreipiasi į Dievą, kaip išsilygina ir išnyksta iš jų biolaukų prakeikimo struktūros.

Taigi dar kartą įsitikinu, kad gydyti reikia, pirmiausia, suvokimu.

Šiuo metu mūsų vaikai turi dešimteriopai didesnes energetines galimybes, negu mūsų protėvių vaikai prieš kelias kartas. Tačiau mes pernelyg mažai skiriame dėmesio jų dvasiniam vystymui, siekdami pirmiausia profesinio orientavimo, būsimos materialinės gerovės savo vaikams. Neseniai mano pažįstamą talentingą ekstrasense ištiko nemalonumas - suparaližavo šunį, jis nebevaldė užpakalinių kojų.

Ji paprašė padėti surasti priežastį. Tai, ką aš pamačiau, mane apstulbino: moteris buvo trečiame nėštumo mėnesyje, o kūdikis, tiksliau, dar gemalas, pradėjo motinos pavyduliauti šuneliui ir įjungė gyvulėlio sunaikinimo programą.

Ištyriau priežastį, kodėl kūdikis toks agresyvus, motina pasimeldė už jį, ir kitą dieną šuo pasveiko.

- Jūsų kūdikis labai gabus,- paaiškinau pažįstamai,- tačiau tai gabumai be teisingos orientacijos. Jums reikia kiekvieną dieną-melstis, kad kūdikis būtų geras ir mylėtų Dievą labiau negu žemiškus turtus. Būtina atidžiai peržvelgti visą savo gyvenimą ir į daug ką pakeisti savo požiūrį. Jeigu tuoj" pat nepakeisite aukštyn kūdikio dvasingumo, tuomet didelius jo gabumus biolauko savireguliacijos sistema gali užblokuoti ir jo gyvenime bus daug problemų. Padėkite ant pilvo Bibliją ir pažiūrėsime, kaip kūdikis į ją reaguos, jeigu blogai, tuomet padėtis rimta.

Laimei, kūdikis Bibliją priėmė gerai - tiesa, Naująjį Testamentą geriau, negu Senąjį.

Tyrimai rodo, kad kūdikis dar negimęs aktyviai bendrauja su jį supančiu pasauliu ir jo dvasinę ir fizinę būklę pirmiausia veikia motinos dvasingumas ir etika. Penktame nėštumo mėnesyje kūdikis susijungia su Dievu ir iš Jo gauna savo gabumus. Trečiame ir ketvirtame mėnesyje moteris praeina išbandymus, jų raiška gali būti kuo įvairiausia, bet nuo jų rezultatų priklauso būsimo kūdikio charakteris ir gyvenimas. Svarbiausia, kad

P I R M A K N Y G A 67 dvasinėms vertybėms visada dėmesio butų skiriama daugiausia.

Į mane kreipėsi pažįstama gydytoja. Aš buvau išgydęs jos vaiką nuo diatezės, nurodydamas jo ligos

priežastį: motina keli metai prieš gimstant kūdikiui pažeidė Visatos dėsnius.

Šiuo metu ji norėjo pasitikrinti, ar nėra naujų pažeidimų. Aš pamačiau biolauke labai veiksmingas struktūrų deformacijas, negatyviai veikiančias jos likimą. Dėsnių pažeidimai rodė, kad ji savo žodžiais žudė meile kitame žmoguje ir dėl to jai ir jos vaikams gali būti rimtų nemalonumų.

Moteris nieko tokio negalėjo prisiminti ir mes apie valandą ieškojome priežasties, kol pagaliau suradome.

Moteris pažinojo jaunuolį, gydytoją, jie dažnai bendravo, ir vieną kartą jis atėjo su mergina, kurią buvo įsimylėjęs. Pažiūrėjusi į ją moteris pasakė:

- Žinai, tu su ja negyvensi, ji tave pames. Jai reikia ne tokio vyro, kaip tu.

Po kiek laiko jaunieji tikrai išsiskyrė: moteris nesąmoningai pažįstamam davė nuostatą nuslopinti meilės jausmą. Po to pažįstamam ši vieną kartą gauta nuostata liko veikti jo biolauke ir daug kartų suardė santykius su moterimis.

Mes dažnai nesusimąstome, kaip lengvai galime pakenkti žmogui, o kartu ir sau. Juk pažiūrėti nekalta moters pastaba padarė žalos mažiausiai trims žmonėms: pažįstamam, jai, jos vaikui, ir ši sąsaja galėjo tęstis ir toliau.

Neseniai, analizuodamas moters ligos priežastis, aš pamačiau biolauko struktūrose prakeikimą iš motinos pusės. Moters sveikatos tai smarkiai nepaveikė.

- Jūs buvote susipykusi su motina 1972 metais? - Taip. Ji buvo nepatenkinta, kad aš išteku. - Uždraudė jums tekėti? - Kategoriškai. O aš pasakiau, kad vis tiek ištekėsiu. Aš tyrinėju karmos struktūras ir matau stulbinantį vaizdą. - Prašau nesistebėti. Ar jūs ką nors esate girdėjusi apie praeitus

gyvenimus? - Taip. - Praeitame gyvenime jūs mirėte nuo vėžio. Jūsų vyras

praeitame gyvenime buvo jūsų sužadėtinis, o jūsų motina ir tuomet buvo jūsų motina. Pasidavusi jos valiai, jūs atsisakėte savo sužadėtinio ir neištekėjote, nors labai jį mylėjote. Šiame gyvenime jums duoti tokie patys išbandymai, ir šį kartą jūs ištverėte juos. Todėl viskas susiklostė laimingai ir netgi nesąmoningas motinos prakeikimas jums nepakenkė. O va motina neištvėrė antrojo išbandymo, kategoriškai prieštaraudama prieš jūsų meilę ir sutuoktuves, ji savo klaidą pakartojo. Kai ląstelė

3"

kovoja su organizmu, bandydama jį užvaldyti, ji tampa vėžio ląstele.

Moteris susimąsto ir sako: - Taip, 1975 metais mano motina mirė nuo vėžio. Tuo momentu aš galvoju apie žmoniją, apie tai, kaip pastaruoju

laikotarpiu mes savo pragmatizmu, trumparegiškumu vis labiau atsižadame dieviškų jausmų.

Pagrindinė paveldimumo informacija perduodama ne tik genetiškai, bet ir per biolauką. Motiną per biolauką sieja nenutrūkstami ryšiai su vaiku, todėl motinos emocijos jį labai veikia. O neapykanta, skyrybos su mylimu žmogumi - vaikui katastrofa. Negatyvi moters biolauko struktūra sąlygoja daug nelaimių, ateityje ištiksiančių jos vaikus.

Aš analizuoju mano pacientės meilės išsaugojimo dėsnių pažeidimus ir sakau:

- Susikaupusios negatyvios programos taip stipriai veikia jūsų dukras, kad jos gali būti nevaisingos.

- O pagal horoskopą jos ir turėtų neturėti vaikų, - sako ji. - Astrologija - antrinis rodiklis, kūdikio gimimo laiką nulemia

jo biolauko struktūra, tai yra karma.

Darbo procese aš turėjau galimybę įsitikinti, kad horoskopo pranašavimai, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti pakeisti.

Man paskambino televizijos korespondentė ir paprašė interviu. Ji pasirodė esanti puiki pašnekovė ir labai dėmesinga klausytoja. Jos klausimai man padėjo susisteminti tyrinėjimų procese sukauptą medžiagą, buvo malonu kalbėti su žmogumi, pakankamai profesionaliai išmanančiu energetikos problemas, tačiau nuo pasirodymo per televiziją aš atsisakiau, norėdamas išvengti ažiotažo ir tęsti savo tyrinėjimus.

Nesuspėję aptarti visus klausimus, mes susitarėme susitikti kitą dieną. Tačiau prasidėjo kažkoks pagalių kaišiojimas į ratus. Mes apie valandą vienas kito laukėme skirtingose vietose, įsitikinę, kad susitarėme susitikti būtent toje vietoje. Situacija buvo absurdiška, korespondentė skambino man, aš bandžiau ją rasti viešbutyje ir tik valandą prieš jai išvykstant mes susitikome. Moteris buvo pasipiktinusi ir iš visų jėgų stengėsi įveikti nuoskaudą. Jai tai pavyko, ir ateityje mes periodiškai kalbėdavomės telefonu.

Viename pokalbyje ji užsiminė, kad pagal horoskopą po kelių metų ji turėtų mirti.

- Pagal mano gautą informaciją jūsų kūdikis mirs vos užgimęs. Pažeidimo zona - galva. Tai sukels jums virtinę ligų

S e r g e j u s I. a / a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

P I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema

ir nelaimių, net psichikos sutrikimų ir, deja, visa baigsis mirtimi praėjus dviems metams po kūdikio mirties.

- Vadinasi, horoskopo pranašystės - tiesa? - paklausė ji su prasiveržusią nerimastimi balse.

- Matote, čia ne horoskopas kuo dėtas, o jūsų energetinė konstrukcija, kitaip tariant - karma. Žvaigždės nusako jūsų likimą, nes jūs gimėte tam tikru momentu, priklausančiu nuo energetinės konstrukcijos. Jeigu jūs, dvasiškai tobulėdama, verždamasi į Dievą, pakeisite savo energetinę konstrukciją, pasikeis jūsų karma ir likimas.

Aš moteriai paaiškinau pagrindinius pažeidimus, trukdančius atstatyti jos biolauko struktūrų harmoniją, atlikau būtiną korekciją.

Ji buvo nėščia. Po kiek laiko aš pajutau, kad jai gresia rimtas pavojus, ir paskambinau:

- Jeigu jūs nesugebėsite nekaupti nuoskaudų vyrui, įsijungs karmos mechanizmas. Trečiame ir ketvirtame nėštumo mėnesyje jūs ištverėte išbandymą, sugebėjote užblokuoti nuoskaudas ir pretenzijas vyrui, o šiuo metu jums ir jūsų kūdikiui labai pavojinga situacija. Užmirškite įprastą logiką, jeigu norite būti sveika ir laiminga.

Kurį laiką aš per nuotolį stebėjau jos biolauką, jis nusistovėjo harmoningas ir stabilus. Pagimdžiusi kūdikį laiminga mama paskambino man. •

- Jūs buvote teisus, kūdikis vos nežuvo, nes, kaip sakė gydytojai, virkštelė jam gimstant buvo apsivyniojusi apie kaklą.

Tačiau dar nuostabesnis patvirtinimas pradžiugino mane po trijų mėnesių, kai per kūdikiui padarytus tyrimus buvo rastas mikroskopinis kraujo į smegenis išsiliejimas. Jeigu pretenzijų ir nuoskaudų nebūtų laiku atsisakyta, tuomet įvykiai galėjo išsivystyti pagal horoskopo pranašystes.

Meilės ir atleidimo logika pranoksta bet kokią astrologiją ir būrimus. Ieškant harmonijos, gėrio, Dievo, galima užblokuoti negatyvią karmą.

Būsimojo kūdikio charakteris ir likimas formuojasi tėvų informaciniame-energetiniame biolauke dar prieš jo pradėjimą. Pradėjimo momentu jie jau egzistuoja ir lemia kūdikio ateitį, todėl jeigu tėvai abejoja, ar jiems reikia vaiko, šios struktūros atakuojamos, deformuojamos ir netgi dalinai sunaikinamos. Labai neigiamai būsimo kūdikio biolaukų struktūras veikia beatodairiškas jo lyties planavimas, kurio nors iš tėvų nenorėjimas turėti dukrą ar sūnų. Netgi abejonės, ar norima vaiko, nekalbant jau apie bandymą jo atsikratyti - tai jo -likimo, laimės, sveikatos, bendravimo ir vienybės su žmonėmis struktūrų griovimas.

Kai penkiolikmetė mergaitė sako: "O aš nenoriu turėti vaikų", ji patvirtina programą emociškai, o po kelių metų gali pagimdyti labai ligotą kūdikį ir dėl to pati bus kalta, nors jai visiškai neateis į galvą, kad tai kažkada lengvabūdiškai ištartų žodžių pasekmės.

Tėvai laukė sūnaus, o gimė dukra. Pirmą dieną jiems buvo apmaudu, o po to jiedu susitaikė su tuo, kaip yra. Šiuo metu labai myli mergytę, bet ji dažnai serga. Dviguba sunaikinimo programa, sukurta mamos ir tėčio, niekur nedingo ir sąžiningai darbuojasi vaiko biolauke.

Nėštumo metu vyras nuskriaudė žmoną ir jai švystelėjo mintis: "Be reikalo aš nusprendžiau gimdyti kūdikį". Po to jis dar ne kartą ją skriaudė ir moteriai net gyventi nesinorėjo dėl tokios "laimės".

. Visa tai liko švelniame, neturinčiame apsaugos būsimojo sūnaus biolauke. Šiuo metu jis nuodijamas vaistais, pabuvojęs daugelyje ligoninių, o sveikata negerėja.

Labai svarbu vaiko ligos metu sukurti tinkamas sąlygas jo greitesniam gijimui.

Ką tai reiškia? Tėvai pirmiausia turi galvoti apie vaiko dvasią, o tik po to apie

kūną. Kimšimas vaistų ir permaitinimas jam gali tik pakenkti. Neseniai aš kalbėjau su jaunu tėvu, kurio dukrelė vos nenumirė

dėl sunkios ligos. Pažiūrėjau į mergytės biolauką prieš ligą ir po jos ir buvau pritrenktas. Galingos deformacijos, sukėlusios ligą, beveik visiškai išnyko. Pradėjau ieškoti tokio sėkmingo išgijimo priežasties ir pasirodė, kad tai didžiulė tėvo meilė mergytei. Beveik visos naikinimo programos, didžioji Visatos atsižadėjimo dalis buvo neutralizuota meile.

Išgydė būtent meilė, o ne prisirišimas. Meile galima išgydyti, o prisirišimu - tik pakenkti. Todėl vaikams sergant labai daug kas priklauso nuo tėvų elgesio, etikos ir netgi jų pačių mitybos.

Nevalgyti mėsos, delikatesų, negerti alkoholio, nepersivalgyti tėvams netgi būtiniau, negu vaikui. Bet kokios pretenzijos vienas kitam ir supančiam pasauliui turi būti pašalintos. Dvasinė tėvų būklė - tai jų vaiko dvasios ir kūno būklė. Tėvai privalo suprasti, kad norėdami apsaugoti vaiką nuo ligų ir nelaimių, turi stengtis, kad jų vaikas būtų sveikas dvasiškai, tai yra svarbiausia.

Prieš mane sėdi jaunas vyriškis ir dėsto savo problemas. Prieš dvejus metus jam pradėjo smarkiai skaudėti kojas, jis

kreipėsi į masažistus, darė specialias vonias. Atlikus paskirtas procedūras, po kelių mėnesių kojas skaudėti nustojo, bet sparčiai ėmė blogėti regėjimas.

Atvejis buvo tipinis. Atsisakant dar nepradėto kūdikio ar jau nėštumo metu - žodžiais, mintimis ar elgesiu - deformuojasi biolaukų struktūros trijose zonose: galvoje, kojose ir pirmojoje čakroje.

Šiuo atveju stiprūs pažeidimai vienu metu buvo ir iš tėvo, ir iš motinos pusės, todėl biolauko deformacija kojų srityje gydant tradiciniu būdu persikėlė į kitą zoną - į galvą.

Procesas, anksčiau trukdavęs dešimtmečius, dabar trunka tik mėnesius. Dėl to šiuo metu medikai ir suglumsta. Jeigu anksčiau, kai liga spėdavo lokalizuotis vienoje vietoje, medikai ją ilgai gydydavo ir žmogus "pasveikdavo", (nors iš tikrųjų ji persikeldavo į kitą organą ir palaipsniui ten kaupdavosi), tai dabar užteršta žmonijos karma rodo kitą vaizdą. Liga ne lokalizuojasi vienoje apibrėžtoje vietoje, o gydant "plaukioja" po įvairius organus. Pažeistas jau ne vienas žmogaus biolauko plotas, iškreiptas visas biolaukas. Orientavimasis tik į fizinį kūną, į pasekmes, o ne į priežastį, beprasmiškas ir pavojingas, kaip beprasmiškos ir nesuskaičiuojamos išlaidos kovai su liga, o ne su jos atsiradimo priežastimi.

Medikai dėl to nekalti, žmonija mąsto netobulai, vaikiškai spiriasi atsikratyti pasekmių, o priežasties matyti nenori.

Visi mes susižavėję civilizacijos gėrybėmis, liekame panašūs į vaikus, kuriems ryškiai nuspalvintas žaisliukas daug svarbesnis už gyvybiškai būtinus ir svarbius daiktus.

Anksčiau religija žmogui duodavo teisingus elgesio stereotipus, jis žinojo: "VISKAM DIEVO VALIA". Ta nuostata puikiai blokuodavo negatyvų pasąmoninį poveikį žmogui ir jį supančiam pasauliui. Žmogus galėdavo įsikišti įvykių eigon, priešintis jiems, atsižvelgdamas į savo asmeninius interesus, tačiau sieloje jis privalėjo išsaugoti harmoniją su jį supančiu pasauliu, nes siela yra biolaukas ir būtent subtiliame biolauko lygmenyje ji susijungia į vieną visumą su visa Visata.

Kartais visiškai netikėtai gauname patvirtinimą, kad mes dar toli gražu nesuvokiame daugelio savo gyvenimo įvykių priežasties. Vienas ligoninės vyriausias gydytojas buvo susipažinęs su pagrindinėmis biolauko savireguliacijos nuostatomis, tik savo praktikoje neskubėjo jų naudoti. Bet štai kartą, kai susirgus jam pakilo labai aukšta temperatūra, laikėsi kelias dienas ir nesidavė numušama jokiomis priemonėmis, tuomet jis prisiminė mano tyrimus ir susikaupęs pradėjo galvoti: "Viešpatie, aš kažkuo labai nusikaltau. Nežinau, ką padariau blogo, negaliu dabar rasti priežasties, bet atleisk man mano kaltę. Padėk man ją suvokti ir ateityje tokių klaidų nebedaryti..."

Per dvi valandas temperatūra nukrito iki 37,2°C.

Skaitytojai gali susidaryti labai pesimistišką įspūdi ir pamanyti, kad negatyviems poelgiams vis kaupiantis, žmonijos padėtis darosi baisi ir beviltiška. Iš tikrųjų padėtis geresnė negu mums gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes egzistuoja blokavimo ir karmos apvalymo mechanizmas.

Taigi pirmiausia būtina suprasti, kad kiekvienas žmogus ir bet koks įvykis, išmušantis mus iš pusiausvyros, yra Visatos dalelė, todėl vidinė būklė visuomet turi būti maksimaliai artima romumui.

Kuo subtilesnis biolauko lygmuo, tuo jis mažiau priklauso nuo mūsų asmenybės ir tuo jis tolimesnis nuo kūno logikos. Kiekvienas žmogus gali sau padėti, pirmiausia, jei jis dorai elgsis, teisingai reaguos į pasaulį, tinkamai maitinsis. Be to, reikia turėti vieną labai svarbią savybę - sutelktai siekti tikslo.

Aštunto dešimtmečio pradžioje mes su grupe kilome netoli Ricos ežero prie Gego krioklių. Ėjome neskubėdami, lygiu žingsniu. Maždaug po keturiasdešimt minučių jau buvome užlipę į viršų ir priėjome prie skardžio krašto. Nuo didžiulės aukštumos apžvelgiau nueitą kelią, mačiau siaurą kelelį, iš kurio pasukę pradėjome kilti aukštyn. Man tai asocijavosi su žmogaus gyvenimu, ir aš aiškiai pajutau, kad žmogus gali nepalyginamai daugiau pasiekti nuolatiniu, nepertraukiamu veržimusi, negu vienkartiniu trumpalaikiu šuoliu.

Pats efektyviausias blokavimo ir karmos apvalymo mechanizmas yra nuolatinis, nepertraukiamas stengimasis dvasiškai tobulėti.

Šiuo metu daug kalbama apie grįžimą prie Dievo. Pasakiusysis "Aš tikiu Dievą" ir einantis į cerkvę, gali likti labai toli nuo sąlyčio su dieviškumu. Tikėjimas Dievu - tai procesas, kuriame suderintos dvasios ir fiziologijos apraiškos.

Tai vaizdžiai matome iš paprasčiausio pavyzdžio. Jeigu ląstelė ėmė dirbti kaip disonansas organizmo užduotims, tik savo naudai, prasideda irimo ir užsiteršimo procesas. Norint atstatyti vienybę su organizmu vien tik noro nepakanka, būtina imtis sunkaus, ritmingo, įtempto darbo išvalant ląstelę ir atstatant harmoniją.

Žmonijos dvasia ir siela šiuo metu neįtikėtinai užterštos, sunkiai sergančios organizmo ląstelės turi atmirti, ir tie procesai, kuriuos mes dabar matome, liudija apie šio darbo pradžią.

Nenuilstantis sąmoningas darbas tobulinant dvasią ir kūną -vienintelis išsigelbėjimo būdas. "Reikia siekti, stengtis, dėti pastangas kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą, kovoti su savimi, kažką pasiekti, tačiau įsidėmėti, kad rytoj mes galime nepamatyti rezultatų ir reikės vėl kovoti. Jokio nusiraminimo, puikybės mumyse neturi būti...

Jeigu širdyje kaupiasi puikybė, kitų smerkimas ir pyktis, vadinasi, jūs toli nuo Dievo, - sakė tėvas Menis viename savo pamokymų.

S e r g e j u s l . a / a r c v a s P I R M A K N Y G A 1 - 1 < 7

K A R M O S D I A G N O S T I K A Biolauko savireguliacijos sistema / J

Ką reiškia susitaikymas, nuolankumas, romumas energetiniu požiūriu?

Žmogus, romiai priimąs visaus gyvenimiškus išbandymus, išsaugo didžiulį kiekį jėgų, kurios būtų išeikvotos beprasmėms pretenzijoms dėl susidariusios situacijos. Šios jėgų atsargos panaudojamos vidiniam dvasiniam virsmui, savęs paties tobulinimui.

Mane dažnai klausia, ar galima sustiprinti vaikų sugebėjimus, padidinti pažangumą.

Nenoras mokytis vaikui atsiranda labai paprastai. Nėščia jo motina atsižadėjo gerų jausmų vyrui, vaikui ar ją supančiam pasauliui. Tai suformuoja programą, kuria atsižadama informacinio Visatos biolauko, kuri blokuoja vaiko galimybes deramai priimti informaciją. Vaikui sunku ir jis nenori mokytis.

Mylinčiai motinai, niekam neleidžiančiai suabejoti ir pačiai neabejojančiai savo meile ir vienybe su Dievu, gimsta talentingi vaikai. Vaikų sugebėjimai - tai jų tėvų ir artimųjų etika.

Aš apžiūrėjau vaiką su dideliu agresijos lygmeniu pasąmonėje. Dėl to buvo kalta tėvo sesuo, teta. Dar prieš vaiko gimimą ji neetiškai pasielgė. Štai kodėl visuomet egzistavo giminės garbės supratimas, jis rėmėsi bioenergetiniais dėsniais. Būtent giminė, dažniausiai iki ketvirtos kartos, yra glaudžioje biolauko vienybėje.

Ar vardas turi įtakos vaiko likimui? Kai tėvai renka vardą, jis įsitvirtina vaiko karmoje ir veikia jo biolauko struktūras. Yra neutralių vardų, yra gera linkinčių, veikiančių teigiamai - energe-tiškai tai galima apskaičiuoti.

Kartais išaiškėja, kad vardas, įtvirtintas karmoje, neatitinka vardo, kuriuo pavadintas žmogus. Pirmą kartą aš susidūriau su tokiu faktu, analizuodamas vienos moters sūnaus Jurijaus problemas. Kažkodėl šnekėdamas su ja visą laiką prieidavau išvados, kad jo vardas turėtų būti kitoks.

- Taip, pradžioje mes norėjome jį pavadinti Artūru, bet vėliau išrinkome Jurijaus vardą, - sako mama.

Žiūriu pagal energetiką: karminis berniuko vardas yra Artūras. Vardas įsirašo į žmogaus energetiką ir priklauso nuo to

žmogaus karmos, kieno vardu pavadintas vaikas. Anksčiau vaikams duodavo šventųjų vardus neatsitiktinai. Šviesi švari šventojo karma susijungdavo su vaiko karma, gynė jį ir veikė jo labui. Duodami vaikui giminaičio vardą, mes rizikuojame, nes už jo klaidas ir ydas turės atsiskaityti vaikas, paėmęs su vardu dalį žmogaus karmos. Todėl duodant vaikui žemiško žmogaus vardą, būtina negatyvią karmos dalį užblokuoti, mintyse paprašius, kad į duodamą vardą įeitų tik tai, kas yra šviesaus, nukreipto į meilę, vienybę, kilnumą, gėrį, į Dievą varde to žmogaus, kurio garbei pavadintas vaikas.

P I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema K A R M O S D I A G N O S T I K A

Labai įtikinantį patvirtinimą, kiek mes atsakingi vienas už kitą, aš išgirdau viename mieste. Po mano paskaitos priėjo apie keturiasdešimt metų moteris ir papasakojo tokį dalyką.

Jos vaikai buvo jau pakankamai suaugę, kai ji apsisprendė pagimdyti dar vieną vaiką. Matyt, aukščiausius dėsnius ji buvo pažeidusi ne kartą, todėl vaikas gimė ir greitai mirė. Ji netgi jo nepalaidojo, o paliko gimdymo namuose ir, nepasakiusi nė žodžio, išvažiavo. Po mėnesio mirė vienas jos giminaitis, po to kitas, po to - trečias.

Miestelis buvo nedidelis, bičiuliai pradėjo ieškoti, kas galėtų paaiškinti priežastį ir padėti šeimai. Atvyko pas pagarsėjusią "bobutę", kuri pasakė, kad nieko negalinti padaryti - turinti išmirti visa giminė. Be meilės palikdama savo kūdikį ligoninėje, moteris padarė tokį nusikaltimą, už kurį atpildas neišdildomas.

Meilė vaikams priklauso prie aukščiausių Visatos jausmų ir todėl, atsižadant vaiko bet kokia forma, šią meilę pažeidus,

J išreiškus ją ne tik poelgiais, žodžiais, bet ir mintimis, nenoru turėti vaiko ar būti nėščia, nekalbant jau apie nėštumo, ypač jau ilgai trunkančio ir nuo mylimo žmogaus nutraukimą - visa tai gali sukelti labai sunkias pasekmes.

Į mane kreipėsi du pacientai. Moteriai - kiaušidžių cista, vyrui - stiprūs skausmai strėnose, prostatitas. Abiejų ligos susijusios su pirmosios čakros energetikos pažeidimais. Priežastis ta pati. Moteris patarė draugei padaryti abortą, vyras reikalavo, kad jo žmona nutrauktų nėštumą. Tai yra žodžiais, mintimis išreikštas noras nužudyti būsimą žmogų - dėsnių pažeidimas, už kurį žmogus atsiskaito savo sveikata ir likimu.

Jaunai gražiai moteriai biolauko struktūrų deformacija galvos ir pilvo apačios srityje. Tai būsimieji ginekologiniai susirgimai. Jie užsimezgė, kai jai kilo mintis nusižudyti. Po to, kai nutraukė nėštumą ir nuslopino meilės jausmą mylimam žmogui, šis procesas suaktyvėjo.

Aš su nerimu galvoju, kas mus ištiks po keliolikos metų. Mes absoliučiai neraštingi. Moterį gydys tabletėmis ir, netgi paguldžius ją į geriausią pasaulio ligoninę, niekas jos neišgydys, nes jos ligos pagrindas - įsiligojusioje dvasioje, sieloje. Žmogus, nužudęs savyje meilę, negali būti išgydytas tabletėmis.

Jaunai moteriai sunki odos liga. Aš jai aiškinu priežastį: - Jūsų senelė būdama nėščia norėjo nužudyti kūdikį, nutraukti

nėštumą. F_JĘt

S e t g e j u s I . a / a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

P I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema

- Negali būti, - sako moteris, - senelei mirė šeši vaikai ir tik septintas, likęs gyvas, buvo mano motina.

Žiūriu, dėl ko kūdikiai mirė. Senelė dėl kažkokios priežasties nenorėjo pirmo nėštumo, labai smarkiai nenorėjo. Užsimezgusios gyvybės nužudymo programa susiformavo jos biolauke, kartą pabudęs stiprus neapykantos būsimam kūdikiui jausmas slypėjo pasąmonėje ir sulig kiekvienu nauju nėštumu įjungdavo vaikų naikinimo programą. Nors vėliau jai ir atsirado noras turėti vaikų, pasąmonėje tebeveikė naikinimo programa. Ši programa, egzistuodama ir prieš mane sėdinčios moters pasąmonėje, sukėlė tai moteriai odos ligą.

Eilinė pacientė prašo padėti sūnui. - Sūnui labai skauda kojas, kartais jos tartum visai nebeklauso,

jam labai sunku vaikščioti. Analizuoju priežastį. - Kai jums buvo penkeri metai, jūsų motina nelauktai vėl

pastojo, ji bandė pasidaryti abortą kažkokiais nuodingais "vaistais". Tai nepadėjo, kūdikis gimė, bet nenoras gimdyti, pasikėsinimas į gyvybę ir meilę motinos biolauke suformavo deformacijas, kurios iškraipė ir suardė jūsų biolauko struktūras, kai jūs tebuvote penkerių metų amžiaus, ir jūsų sūnus, perėmęs jas, jau fiziniame lygmenyje atsiteisia kojų skausmais. Moters elgesys penkeri metai prieš gimstant kūdikiui, nėštumo metu, o taip pat laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki jo lytinio subrendimo daro didelę įtaką vaiko likimui ir sveikatai. Vienas būdų moteriai blokuoti negatyvias programas, mūsų prosenelių įjungtas į pasąmonę, tai prisiminti nėštumo metu artimųjų poelgius ir elgesį.

Moteris pasakoja apie savo gyvenimą, tiksliau, pasakoju aš, o ji patvirtina.

- 1957 metais nutraukėte nėštumą ir po to jūsų sveikata ėmė blogėti.

- Taip, po aborto tartum likimas nusigręžė. Man prasidėjo tuberkuliozė.

- Praėjus po to penkeriems metams jums gimė dukra? - Taip. Dukrai gimus, sveikata pagerėjo, tuberkuliozė išnyko.

Tiesa, vaikui buvo stipri diatezė, paskui kitos odos ligos. Daugelis moterų žino, kad po gimdymo jų sveikata pagerėja.

Įprasta aiškinti, kad nėštumo metu organizmas atsinaujina, suaktyvėja. Žinoma, motinos meilė kūdikiui kilnina jos biolaukų struktūras ir fizinę būklę daro sveikesnę. Tačiau yra dar viena priežastis, kurios žmonės nė neįtaria. Motina savo ligas perduoda vaikui, tai yra mčtinos sveikatos pažeidimai, kuriais ji atmoka savo karmą, pereina

) į vaiko biolauką, ir vaikas pradeda sirgti. Karma dalijama tarp vaiko ir motinos.

76 [ ' I R M A K N Y G A

Hiolauko savireguliacijos sistema K A R M t )S D I A G N O S T I K A

Kas pirmiausia rodo vaiko biolaukų blogas struktūras? Tai diatezės, alergijos, dažni plaučių uždegimai vaikystėje, inkstų ligos. Vaikų ligos - tai gautos struktūrų deformacijos iš tėvų biolaukų.

Sudėtingus pacientus aš "prižiūriu" nuolatos, kontroliuodamas per nuotolį. Tai būtina atstatant pilną ligos ir jos priežasčių vaizdą. Poveikis ir sąmoningas suvokimas nuolat eina greta. Sielą sunkiau gydyti negu kūną. Kai būtina padėti deformuoto charakterio ir likimo vaikui, dažnai jaučiuosi tarsi norėdamas galva pramušti sieną.

Tokiais atvejais labai ryškus metodo ir mano kaip gydančiojo asmenybės ir filosofo netobulumas. Tačiau po ilgo darbo gali sąmonė staigiai nušvisti ir tuomet galima žengti dar vieną žingsnį tobulinant metodą.

Neseniai pažįstama paprašė ištirti, kas yra jos bičiulio sūnui. Berniukui pustrečių metų, bet neįtikėtinai šiurkštus charakteris. Bet koks jo noras turėdavo būti tuojau pat įvykdytas, nes priešingu atveju kas tik pakliūdavo po ranka jisai sviesdavo į tėvus ar pašalinius žmones. Ir dar būdavo labai nepatenkintas, jeigu nepataikydavo.

Neseniai senelis vaikui pasiūlė: "Jeigu gerai elgsiesi, pavėžinsiu mašina". Pavėžino, grįžo namo, o anūkas pastvėrė vaikišką mašinėlę ir paleido seneliui tiesiai į akį.

Aš pakviečiau drauge abu berniuko tėvus, nes priežastis buvo abiejuose. Jie atėjo su sūnumi. Per penkiolika minučių jis dirbtuvėje viską išmėtė, sudaužė šviestuvą, prisėlino prie magnetofono ir sulaužė kasetę. Paskui surado aliejinių dažų ir ėmė jais tekšnoti -tai pataikydamas, tai ne - į savo tėvų galvas.

Berniuko biolauke buvo sugulusi stiprios galios sankaupa iš negatyvios tėvo šeimos karmos ir asmeninės motinos karmos. Nėštumo metu tėvai dažnai pykosi ir nepakentė vienas kito, todėl sunaikinimo programų paketas pradėjo veikti automatiškai ir užvaldė vaiko sąmonę. Jokios priemonės nemažino jo agresijos. Įdomiausia, kad vaiko nesąmoningos ir sąmoningos agresijos rodikliai tiek sąmonėje, tiek pasąmonėje buvo nedideli. Vadinasi, jo elgesį apsprendė tuo metu esanti tėvų pasaulėjauta, elgesys ir dvasinė būklė.

Užslėptos tėvų nuoskaudos ir pretenzijos vienas kitam sąlygoja vaiko elgesį, ir apvalyti tik jo karmą nepakanka.

Po dviejų seansų aš pamačiau, kad vaiko biolaukų struktūros stabiliai pagerėjo, dvasinės struktūros išsilygino. Tačiau realus atsinaujinimas ir sąmonės pakitimas atsiranda tik po trijų mėnesių, todėl negalima pasikliauti, kad rezultatai bus tuoj pat. Aš įspėjau tėvus, kad praeis dešimt-penkiolika dienų, kol biolaukas susibalansuos.

S e r g e j u s I. a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A

Hiolauko savireguliacijos sistema

Po penkių dienų mano pažįstama skambina: - Berniukui labai bloga, jis dūsta, motina apimta panikos. Kalbuosi su motina, aiškinu, kodėl vaikui taip atsitiko. - Jūs laukiate rezultatų tučtuojau. Energetinė sielos talpa

tūkstančius kartų didesnė už energetinę kūno talpą, todėl vaikui jokių matomų pakitimų kol kas nėra. Ketvirtą dieną jūs leidote sau įsižeisti ant manęs ir tuo pažeidėte aukščiausius dėsnius. Vaikui pasidarė blogiau, supraskite tai. Jeigu aš pradėjau jūsų vaiką gydyti, padarysiu viską, ką galėsiu, kad tik jam padėčiau. Jūsų pretenzijos trukdo man, jums ir vaikui.

Po keleto dienų, kai mama vėl atsilanko pas mane, aš jai aiškinu:

- Kiekvienas žmogus ateina į šį gyvenimą tam, kad įveikdamas žemiškas pagundas ir nelaimes, vystytų ir tobulintų savo sielą, savo dvasią. Kiekvienam skirtas didžiausias išbandymas gyvenime, jo silpnoji vieta, tai, kuo jis nuolatos bus bandomas.

Praeitame gyvenime jūs skriaudėte savo vyrą, sūnų ir tėvą. Tiesiog "mindžiojote juos kojomis". Todėl ir gimėte šeimoje, kurioje yra analogiškos karmos programos. Tai jūsų programas stiprina ir jūsų uždavinys jas užblokuoti. Didžiausiu jūsų gyvenimo išbandymu turi būti nuoskaudos, patirtos iš vyro ir sūnaus. Sūnus jau aktyviai tai daro. Vyro programa taip pat gali įsijungti dar stipriau. Jeigu sugebėsite ištverti, neįsižeidinėdama ant sūnaus ir vyro, įveikdama nuoskaudas, tai karma bus išsemta, išbandymas užbaigtas, viskas bus puikiausiai. Nesugebėsite - prie šeimos nelaimių dar prisidės ligos ir kitos nelaimės.

Moteris it pasmerktoji žiūri prieš save, o aš tęsiu: - Didžiausia jūsų pagunda gyvenime bus noras sumindžioti,

įskaudinti vyrą ir sūnų. Jeigu sugebėsite susilaikyti, pirmiausia pasveiks sūnus, nesugebėsite - ruoškitės bausmei.

Po to aš dar kartą žiūrėjau į karmos struktūras, gydžiau moterį, jos sūnų ir kuriam laikui mes išsiskyrėme.

Dar po kelių dienų skambina pažįstama: - Blogai ir motinai, ir sūnui, jį vėl dusina ir tampo traukuliai. Priežastis vėl ta pati. Antradienio vakarą suabejojo, ar aš

galėsiu padėti, ar galiu išgydyti sielą, o ne tik kūną. Prasidėjo pretenzijos, Dievo atsižadėjimas, ji geidė rezultatų, akivaizdaus efekto tučtuojau.

Tai atsiliepė vaiko elgesiui: jis vaikų darželyje įkando draugą. Motina susijaudino ir blogai pagalvojo apie mane. Biolauko lygmenyje atsirado ataka. Kadangi mano biolaukas subalansuotas, mano kaltės nebuvo, ataka grįžo atgal ir užgriuvo motiną ir vaiką.

Aš vėl aiškinu priežastis ir atslatinėju biolaukų struktūras. - Norite? Aš jums duosiu patarimą, kaip būti sveikai ir ilgai

gyventi. Niekuomet niekam nereikškite pretenzijų. Nei likimui, nei

78 Dievui, nei praeičiai, nei žmonėms. Išoriškai elkitės kaip norite, tačiau vidujai - bet kokia jūsų pretenzija yra užprogramavimas sunaikinti tą, kuriam pretenzijas jūs reiškiate. Ląstelė organizmui negali reikšti pretenzijų dėl savo asmeninių interesų. Negali, nes tai būtų organizmo ardymo programa. Tokia ląstelė atstumiama, susargdinama. Mes įpratę reikšti pretenzijas visiems: valstybei, viršininkui, bendradarbiams, artimiesiems.

Praėjo keletas dienų. Aš pasidomėjau, kaip vaiko sveikata. Motina pasakė, kad jokių pakitimų nėra, bet parodžius diržą jau nustoja metęs daiktus, o anksčiau nė diržo nepaisydavo. Ačiū Dievui, biolaukas subalansuotas, procesas tvirtėja.

Per nuotolį stebiu vaiką. Surandu dar vieną jo agresijos priežastį - suicidą. Tėvų nuoskaudos, tai yra tarpusavio naikinimo programos įjungė vaiko susinaikinimo programą nuo jo gimimo momento. Kad nežūtų, jis šią programą, nukreiptą į vidų, išstumia lauk ir grąžina autoriams.

Po korekcijos vaiko biolaukas sušvelnėja, pasidaro šiltesnis. Ko gero, pavyko pašalinti vieną iš pagrindinių jo elgesio priežasčių.

Praeina dar penkios dienos. Kalbuosi su pažįstama. - Tu žinai, mama vakar buvo pritrenkta: sūnus priėjo prie jos

ir visą vakarą glostė jai ranką. Tokiomis akimirkomis aš suprantu, dėl ko esu šiame pasaulyje.

Dabar, kai gydau moteris, aš būtinai stebiu jų vaikus. Trijų minučių pokalbis vaiką gali išvaduoti nuo ilgamečių ligų ir išbandymų. Pasakau motinai, koks svarbiausias, mano nuomone, išbandymas gali būti vaikui, nurodau silpnąsias jo vietas.

Prieš mane sėdinčiai moteriai aiškinu, kad sūnaus ligos priežastis yra jos elgesys nėštumo metu. Ji manė, kad vyras su ja išsiskirs, ir stengėsi slopinti meilę jam, atsirasdavo netgi noras nusižudyti. Vaikui susilpnėjo kontaktas su Dievu, su Visata. Tai atsiliepė jo psichinei ir fizinei būklei.

Aš aiškinu priežastis, perspėju, kad jai didžiausias išbandymas bus išlaikyti dieviškus jausmus vyrui ir sau.

- Jus pastoviai gundys atsižadėti Dievo, bet jūs turite ištverti. - O kaipgi kiti gyvena? - klausia ji. - Kiti turi vidinę kontakto su Dievu sankaupą. Kad ir kaip

išoriškai jie atsižadėtų, jų viduje, pasąmonėje, yra geras kontaktas. O Jūsų sankaupa jau išnaudota. Jums reikia sąmoningų pastangų. Jūs jau keletą kartų neištverėte išbandymų. Būtent todėl jus kankina sunki tachikardija, skausmai kasoje, kolitas, ginekologiniai sutrikimai. Ar mano diagnozė teisinga?

- Taip, - suglumusi sako moteris. - Aš prieš pusę metų gulėjau ligoninėje.

- Dabar biolauko lygmenyje jums formuojasi gimdos fibromioma. Jeigu slopinsite savo jausmus dėl nevaisingų pretenzijų, ji taps realybe.

- O kaipgi anksčiau žmonės gyveno? - Žinote, anksčiau pranašų, šventųjų skatinami, laikydamiesi

religinių priesakų, tinkamai elgdamiesi, mes buvome glaudžiai susiję su Visata, lyg ir mažai dėdami pastangų. Šiuo metu tai pasiekti mums reikia patiems, savo prakaitu ir krauju.

- Pasakykite, koks didžiausias išbandymas laukia mano sūnaus, koks pavojus?

Aš žiūriu į karmos struktūras. - Didžiausias išbandymas - polinkis į alkoholį. Moteris suglumusi žiūri į mane. - Jam dabar tik treji, o jis tiesiog dreba, kai pamato alų, ir

reikalauja, kad jam duotų. Kaip jam galima padėti? - Pirma, ką jūs turite padaryti - subalansuoti vaiko mitybą. Ką

reiškia jo polinkis į alkoholį? Pirmiausia tai, kad jis tam tikru laipsniu yra savo noro vergas, negali susilaikyti. Tai vyksta dėl to, kad berniuko dvasią labiau traukia žemė. Jeigu dvasia veržiasi aukštyn, kūnas ir jo poreikiai esti kontroliuojami, žmogus valdo daiktus, o ne daiktai jį. Pirmiausia - neduokite vaikui persivalgyti. Persivalgymas dvasią įmina į žemę.

Moteris aikčioja. - Betgi aš negaliu ištverti nepagaminusi jam kokio skanėsto. Ir

kai tik jis gimė ir visą laiką verkė, aš jį nuolat maitinau, kad tik neverktų.

- Jo pasąmonė jautė silpną kontaktą su Visata ir verkimu jis bandė jį sustiprinti. Permaitindama jūs sudarydavote jam apgaulingą komforto pojūtį. Jis įprato komforto šaltinį rasti ne dvasioje, o kūne, ir kūno poreikiai įgavo jam persvarą prieš dvasinius poreikius. Dvasia pradėjo deformuotis.

- Ką gi daryti? - Nepermaitinkite, jokiu būdu neduokite ką nors užkąsti tarp

valgymų. Maisto duokite minimumą ir tik nustatytomis valandomis. Kiek galima mažiau mėsos, nes ji tarsi vinimis kala prie žemės. Maistas turi būti vienos rūšies, augalinis. Neduokite jokių delikatesų, vaikui jie visiškai nereikalingi. Vaiką reikia pirmiausia orientuoti į dvasinius poreikius. Kiek galima mažiau druskos, nes ji labai didina pasąmoninę agresiją.

Niekuomet nežadėkite vaikui nupirkti saldumynų ar žaisliuką. Svajoti vaikas turi apie dvasinius malonumus. Pažadėkite nusivesti į teatrą, muziejų. Žmogus svajoja labai subtilių biolaukų struktūrų lygmenyje ir įterpdamas į svajones materialių daiktų tas struktūras neįtikėtinai traukia žemės link. Dovanokite vaikui ką nors visai nelauktai. Motina, sakanti: "Jeigu gerai elgsiesi, gerai mokysiesi, nupirksiu tau tą ir tą", padaro savo vaiką dvasios vergu, kurio

K A R M O S D I A G N O S T I K A

šeimininku taps lauktasis daiktas. Ir nesąmoningai dėl materialinių gėrybių kuria visko, kas šventa, sunaikinimo programas. Dėl tos svarbiausios priežasties žlugo ir ankstesnės civilizacijos.

Vaiko dvasingumo ugdymas - geriausias vaistas nuo negatyvių polinkių.

Jūsų elgesys taip pat labai veikia vaiką. Jeigu tik gražius jausmus vyrui slopinsite - tučtuojau tai atsilieps vaikui.

- Man atrodo, kad jį kas apkerėjo, pastaruoju metu jis ant manęs labai pyksta.

- Jokių kerų čia nėra. Priežastis jumyse. Jis į jūsų pasąmonės pretenzijas reaguoja sąmoningai.

- Aš žurnale skaičiau rusų burtininkų patarimus, kaip burtais prisivilioti kitą žmogų. Girdėjau, kad tai nepavojinga.

- Tam, kad burtais prisiviliotum, reikia žmoguje nužudyti dieviškuosius jausmus, jį saugančius, nes burtai, apžavai - tai nenatūralus, prievartinis procesas, pažeidžiantis dvasines struktūras. Tačiau tuo pačiu metu irsta ir to, kuris imasi apžavėjimo, dvasia ir likimas. Vaikų, ypač būsimųjų, likimus tai veikia katastrofiškai.

Moteris linksi galva. - Aš visuomet maniau, kad prievarta nieko negalima pasiekti. - Žinoma. Kas gi tai yra burtai? Tai dieviškų galimybių

panaudojimas egoistiškiems tikslams, aukštųjų karmos struktūrų pajungimas trumpalaikiams taktikos interesams.

Kai paskirai ląstelei asmeniniai interesai, savasis ego pasidaro svarbesnis negu viso organizmo interesai, kai ji vystosi pagal savo dėsnius, skirtingus nuo tų, pagal kuriuos gyvena visas organizmas, tai gali peraugti į onkologinį procesą.

Kai įsiveržiama į subtiliuosius biolaukų sluoksnius, kur viskas vieninga, su vartotojiškais, perdėm žemiškais siekimais, įsijungia stipriausios apsaugos programos. Priklausomai nuo įsiskverbimo laipsnio, įsijungia atskiro žmogaus, jo giminės, žmonių grupės ir netgi, esant dideliems pažeidimams, visos žmonijos sunaikinimo mechanizmas.

- Jeigu moteriai norisi būti su mylimu žmogumi, ką gi jai daryti?

- Atversiu jums "baisią tiesą". Savo dvasios ugdymu galima ne tik "privilioti" vyrą, bet ir padaryti jį tikrai laimingą.

Moteris atsisveikina, o aš dar kurį laiką stebiu jos ir jos vaiko aurą. Biolaukas darosi auksaspalvis, švelnus, šiltas, atsiranda toks jausmas, tartum visa, kas gyva Žemėje, šiuo metu džiaugiasi savo dalelės prašviesėjimu.

Vaikui encefalopatija. Prieš trejus metus iki jo gimimo šeimoje vyko skaudūs barniai, beveik iki skyrybų, tėvui ir motinai ne kartą buvo kilusios mintys apie nebenorą gyventi. Šios stiprios

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A

Hiolauko savireguliacijos sistema

susinaikinimo programos, tėvų taip "draugiškai" suformuotos iki vaiko gimimo, tvyro jo biolauko struktūroje.

Suaugęs žmogus labiau apsaugotas, ir griovimo procesas jame vyksta daug lėčiau, o vaikas, gavęs iš tėvų dvi stiprias susinaikinimo programas, atsiskaito encefalopatija.

Motina nesuvokia. - Nejaugi, jeigu tai pašalintume, vaikas pasveiktų? - Jūsų vaiko sveikata priklauso nuo jo dvasinių struktūrų, o jos

deformuotos. Jeigu jos atsistatys - vaikas pasveiks.

Moteris kankinasi dėl nevaisingumo. Aš imuosi diagnostikos. Pagal energetiką - tai kiaušidžių cistozė.

- Dėl jūsų ligos kalta jūs pati. Moteris stebisi. - Prieš keletą metų jūs neetiškai pasielgėte, ir tai jūsų

nevaisingumo priežastis. Jūs nužudėte meilę to vyriškio sieloje, kuris jus labai mylėjo, ir tai padarėte labai staigiai ir grubiai. Jūsų ryšių kanalai su Kosmosu uždaryti, žemas energetikos lygis. Ar prisimenate, kaip tai įvyko?

- Aš turėjau sužadėtinį, mes ruošėmės kelti vestuves, bet susipažinau su žmogumi, kuris man labai patiko, ir ištekėjau už jo. Argi aš buvau neteisi? Labiau mylėjau tą, už kurio ištekėjau.

Aiškinu moteriai, kad mylinčio žmogaus jausmai yra tokie, kurių nužudymas savyje ar kitame žmoguje - didžiulis nusikaltimas. Vadovaujantis įprasta logika nevaisingumą galima pašalinti operuojant. Tą ir daro šiuolaikinė medicina. Tačiau nužudžiusi meilę, pajautimą, kad prisiliesta prie Aukščiausiojo, prie Visatos, moteris sugriovė tiek vyriškio, tiek ir savo subtiliąsias dvasines struktūras. Tokiomis aplinkybėmis gimęs kūdikis gali turėti deformuotas dvasingumo struktūras. Moters organizmas tai blokuoja, nenori gimdyti kūdikio, kuris gali arba sunkiai sirgti, arba mirti, arba pridaryti žalos kitiems.

Jeigu moters dvasiniai parametrai būtų žemi, nebūtų ir nevaisingumo, ji būtų pagimdžiusi kūdikį su juoda karma. Tačiau jos dvasingumas ir apsaugos sistema pakankamai išvystyti, kad pajaustų, kokia grėsmė pakibtų ties jos vaikais ir vaikaičiais.

Mes įpratę tai laikyti liga ir kovojame patys su savimi, su savo organizmu, kuris stengiasi savo giminę apsaugoti nuo išsigimimo. Aš aiškinu moteriai šiuos dėsningumus ir matau, kad jos biolaukų struktūros pradėjo lygintis.

- Ką gi man daryti?- klausia moteris. - Pirmiausia - suprasti, kad meilės nužudymas yra nusikalti

mas, suprasti ne paprastu, o aukštesniu dvasiniu lygmeniu. Kai viską suvoksite, organizmui nereikės priešintis ir įjungti apsaugos sistemą. Pati patikimiausia dvasios apsauga nuo sugriovimo -

82 P I R M A K N Y G A K A R M O S D I A G N O S T I K A

grubiųjų, tai yra kūno, struktūrų deformacija. Jų sugriovimas žmogų priverčia atramos tašką iš kūno pernešti į dvasią, ir tai jį išgelbsti.

"Liga neleidžia nusidėti", - sakoma Biblijoje. Prisimenu jauną moterį, sergančią analogiškai, jai buvo visiškas

kiaušintakių nepraeinamumas. Priežastis tik viena - jos prosenelė padarė abortą, ir būtent tai vaikaitės organizme sukėlė dvasinių struktūrų deformaciją kaip fizinę apsaugą.

Po pokalbio su ja sąaugos pradėjo nykti. Aš parekomendavau moteriai dar kartą išsitirti pas medikus. Gydytojai atsisakė ją apžiūrėti, motyvuodami tuo, kad jos liga energetiniu poveikiu neišgydoma, jai padėtų tik operacija. Moteris kreipėsi privačiai ir po dviejų savaičių atnešė rentgeno nuotraukas. Sąaugos visiškai išnyko.

Tokie atvejai patvirtina, kad daugelio ginekologinių susirgimų pradžia yra biolauko lygmenyje ir dažniausiai tai būna apsisaugojimas, kad negimtų nepilnavertiški palikuonys. Vis aktyviau griaudama šią apsaugą ir nesuvokdama ligos priežasčių, šiuolaikinė medicina padeda pasirodyti fiziškai ir moraliai negyvybingiems palikuonims. Gelbėdama žmogų nuo konkrečios ligos, medicina atidaro šliuzus negatyviems procesams, kurie silpnina bendrą žmonijos imunitetą.

Tai, kas šiuo metu vyksta medicinoje, primena palyginimą apie raitelį.

Jojantis keliu raitelis klausia žmogų: - Kaip pasiekti N? - Jūs jojate ne į tą pusę, - atsako žmogus. - Nieko, mano puikus arklys! - Betgi jums reikia joti kita kryptimi, - vėl bando raitelį atvesti

į protą žmogus. - Nieko, aš turiu maisto ilgam laikui. - Kuo geresnis bus jūsų arklys ir kuo daugiau maisto turėsite,

tuo toliau būsite nuo tikslo. Kuo reikšmingesnė atrodo medicinos mokslo pergalė, tuo

labiau abejotini būna realūs šios pergalės rezultatai. Mes iš inercijos įpratę galvoti, kad pagrindinė organizmo

apsaugos sistema yra imuninės ląstelės. Pamirštame paprastą tiesą: dvasia, siela ir kūnas vieningi. Pasąmonė, sąmonė yra biolaukas, o fizinis kūnas tik jo atmaina, dialektinė šio biolauko priešingybė. Didžiausia organizmo apsaugos sistema visų pirma yra dvasinių biolaukų struktūrų apsauga. Todėl, kai prieš organizmą stoja užduotis išlikti, pirmiausia turi išlikti strateginės, dvasinės struktūros, jungiančios mus su pirmaprade priežastimi.

K A R M O S D I A G N O S T I K A

P I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos sistema

Mes neturėtume pamiršti istorijos pamokų. Senovės Spartoje buvo paprotys: jeigu vaikas gimdavo liguistas ir silpnas fiziškai, jį išmesdavo į jūrą, norėdami išsaugoti sveiką palikuonių kartą.

Tačiau galiausiai ši valstybė žlugo, išsigimusi dvasiškai. Filosofinis žmogaus tik kaip fizinio kūno apibūdinimas visą

šiuolaikinės medicinos mąstyseną padaro vienpuse. Pašalinti ligotą organą, išvalyti, atpjauti, išlyginti, ištiesinti - pagrindiniai tokio gydymo metodai. Jeigu žmogus būtų tik kūnas, jie būtų pasirinkti teisingai, tačiau žmogus drauge yra ir biolaukas, be to, biolaukas svarbiau nei kūnas.

"Aš juk visas nesutelpu tarp skrybėlės ir batų" , - sakė Voltas Vitmenas.

Žmogaus dvasios dėsniai drauge yra ir kūno dėsniai, tik tarp jų nėra griežtos koreliacijos. Kiek šie dėsniai vieningi, tiek gali būti ir priešingi. Ir kai medicina pradeda skverbtis į žmogaus dvasinio biolauko sritį, laikydamasi savo įprastų poveikių kūnui: išpjauti, pašalinti, užsiūti, tuomet, nors iš pradžių ir nesijaučia, bet iš tikrųjų labai rimtai deformuojamos dvasinės struktūros.

Tų, kurie gydo kūną, logika - pirmiausia padaryti, po to išanalizuoti.

Dvasios logika - pirma išanalizuoti ir tik po to daryti. Tai, kas vyksta šiuolaikinėje medicinoje: hipnozė, psichoterapija,

ekstrasensorika - tai bandymas kūno ir dvasios logiką mechaniškai sujungti. Toks atvejis dvasios logikai pragaištingas. Kadangi dvasios filosofija ir logika yra strategija, o kūno - taktika, tai galima pasakyti, kad trumpalaikė taktikos sėkmė viską užgožia. "Po mūsų nors ir tvanas", - kūno logika. Tačiau ar kas nors bus po mūsų?

Mes esame išmokę chirurginiu būdu žmones išvaduoti nuo trumparegystės, išvystėme srovinę metodiką, ir ne tik dešimtyse mūsų šalies miestų yra filialai, kur be didelių problemų galima išsioperuoti, bet ir kitos šalys gali pasinaudoti šia mūsų paslauga.

Tačiau kas analizavo šios "pergalės" rezultatus? Trumparegystės priežastis yra biolaukų struktūrų galvos srityje

iškraipymas, kurį sukelia neapykantos jausmas, formuojantis žmogaus biolauke stabilias struktūras. Šios struktūros operuojant akį niekur nedingsta ir tebežeidžia biolauką, persikelia į kitus kūno organus ar žmogaus dvasios parametrus.

Organų persodinimo ar pašalinimo operacijų pasekmės irgi panašios. Gerai, jeigu žmogus kartu stengiasi gydyti ir savo sielą, suvokti savo klaidas ir kažką pakeisti savo sieloje.

Dar blogesni gali būti tamsuoliško energetinio įsikišimo rezultatai.

A. Tarkovskio filme "Veidrodis" yra scena, rodanti, kaip vaikas išgydomas nuo miksėjimo hipnoze.

Aš analizavau, kas vyksta tokiu būdu gydant miksėjimą. Miksinčio žmogaus iškraipyti likimo parametrai. Apskaičiuoju juos iki ir po gydymo. Parametrai nepasikeitė. Kadangi hipnozė negalėjo paveikti ligos priežasties, bet galėjo ją perkelti iš vienos į kitą vietą, aš ieškau, kur ji buvo perkelta. Pasirodo, hipnozės poveikis priežastį perkėlė į ateitį, įvyko visiškas trijuose būsimuosiuose sergančio vaiko gyvenimuose karminių likimo struktūrų sugriovimas. Argi tai ne katastrofa?

Nepanaikinus priežasties, ligą galima tik perkelti arba į kitą organą, arba į likimą, arba į žmogaus psichiką, arba į jo būsimus gyvenimus, ar perkelti ant jo vaikų. Mechanika lieka mechanika. Jei neįvyks dvasinių permainų, ligos neišgydysime.

Prisiminiau palyginimą, kurį papasakojo man jaunas gydytojas. Alachas sukvietė žmones, pradėjo jiems skirstyti bausmes už

įstatymų pažeidimus, ir gydytojui teko pati didžiausia bausmė. Gydytojas pasipiktino: - Kodėl? Aš medikas, padedu žmonėms, gelbsčiu juos nuo

kančių. Alachas atsakė: - Todėl, kad aš siunčiu ligas už žmonių nuodėmes, o tu trukdai

jiems tai suvokti. Man atrodo, kad religija, pateikdama doro elgesio nuostatą,

daug daugiau nusipelnė fizinei žmogaus sveikatai, negu medicina.

Aš susipažinau su žmogumi, kurį nuo sunkios ligos išgydė ekstrasensas: žmogus vaikščiojo su ramentais, o po gydymo jų nebereikėjo. Ligonio ir jo šeimos džiaugsmas buvo suprantamas.

Aš kalbuosi su juo ir jaučiu, kad jo sūnui gresia didelė bėda. Testuoju ir matau, kad berniukas gali žūti. Priežastis: vyriškio biolauke pagal tėvo liniją veikė stipri sūnų naikinimo programa, kurią užblokavo kojų liga. Po gydymo programa buvo nublokšta ant vyriškio likimo struktūrų, ant jo sūnaus kūno ir likimo. Pavojinga pašalinti matomas problemas nesuradus ir nepašalinus jų pirminės priežasties.

Anksčiau liga persikeldavo iš vieno organo į kitą, šiuo metu ekstrasensorika ir naujausia medicina (psichogeneratoriai ir prietaisai, dirbantys biolauko lygmenyje) išstumia ligą iš kūno į sielą, likimą, psichiką ir netgi perduoda būsimosioms kartoms ir gyvenimams.

Psichogeneratorius, dirbantis su informaciniais biolaukais, ūmai pagerina būklę fiziniame ir tankiame biolauko lygmenyse ir visiškai sugriauna biolauko subtiliuosius lygmenis. Per televiziją buvo parodyta moteris, išgydyta psichogeneratoriumi, kuris "gali pakeisti tūkstantį ekstrasensų", kaip sakė reklama.

Atlieku per nuotolį moters diagnostiką. Matau visišką išgydymą fiziniame lygmenyje ir deformacijų perkėlimą į dvasines struktūras, likimą ir keturis būsimus gyvenimus. Dahs deformacijų buvo perkelta į vaikus.

Jeigu ligą priimame kaip blogį, su ja kovojame, tai ji persikelia iš vienos vietos į kitą. Kai suvoksime, kad liga yra dvasinės degradacijos stabdis, tuomet, šalinant jos priežastis, liga išeis pati.

Mūsų filosofijos ir supratimo netobulumas mus veda į susinaikinimą.

Kalbuosi su pažįstamu apie šiuolaikinę mediciną dalyvaujant jo sūnui, medicinos instituto studentui.

Sūnui labai skaudėjo galvą, jis išgėrė kelias tabletes, bet skausmas nepraėjo.

Aš paspaudžiau vieną tašką kakle, šiek tiek jį papurčiau ir skausmas dingo. Jaunuolis įdomiai sureagavo:

- Tėti, kam dar mokytis institute, jeigu galima gydyti tokiu būdu?

Tėvas atsakė, kad mokytis vis tiek reikia. Aš tylėjau. Išaiškinimui nebūtų pakakę poros minučių pokalbio.

Metodas, apie kurį kalbama knygoje, leidžia gydyti būsimas ligas, daug metų prieš pasirodant pirmiesiems fizinių negalavimų požymiams. Buvo toks laikotarpis, vystant šį metodą, kai aš maniau, jog karmos diagnostika gali visiškai pakeisti mediciną. Po to suvokiau paprastą tiesą. Metodo esmė - perspėjimas dėl įvykių, kurie gali įvykti, tačiau mūsų sąmonė, orientuota į kūno poreikius, negali nuspėti visų procesų. Todėl kalba turi eiti ne apie atsisakymą šiuolaikinės medicinos, o apie abipusę dialektinę dvasios medicinos ir kūno medicinos veiklą, pirmenybę teikiant dvasios gydymui ir vystymui ir kardinaliai pakeičiant šiuolaikinės medicinos principus, ne apie vienos pasaulėžiūros pakeitimą kita, o apie susijungimą ir viena kitos papildymą.

Gydydama tik fizinį kūną, medicina vis tolsta ir tolsta nuo savo pagrindinės paskirties - gydyti žmogų, nes žmogus, pirmiausia, yra dvasia, biolaukas.

Hipokratas sakė: "Medikas filosofas panašus į Dievą". Anksčiau filosofija, religija ir medicina buvo vieninga visuma. Vienas žmogus suimdavo savin visas šias žinias. Ir jis gydė. Šiuo metu gydytojas daro injekcijas, operuoja, skiria tabletes, vykdo instrukcijas. Ar įmanomas kitas variantas? - Įmanomas.

Aukštos etikos ir tikrai dvasingas gydytojas gydo ne tik kūną, bet drauge ir sielą. Bechterevas sakė, kad jeigu po gydytojo apsilankymo ligoniui pasidarė lengviau, vadinasi, tai tikras gydytojas. Egzistuoja daug faktų, kai vien gydytojo pasirodymas palatoje pagerina ligonių būklę. Deja, bet pastaraisiais dešimtmečiais

medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama diagnostikos ir gydymo aparatūrai, o ne gydytojo asmenybei.

Neseniai į mane kreipėsi pažįstama ir paprašė ištestuoti naują prietaisą, kurį gavo jų tyrimų centras.

Ji susižavėjusi pasakojo, kad prietaiso galimybės didžiulės, kad, veikdamas žmogaus biolauką, jis leidžia pacientus išgydyti be vaistų.

Aš nusprendžiau išsiaiškinti, kokiu būdu prietaisas veikia ir pagal pavardę išdiagnozavau vieną juo gydytą pacientą.

Jisai tarnavo Afganistane ir turėjo skrandžio opą. Opos priežastis buvo didelė sąmoninga agresija ir neapykantos jausmas, kurį jam teko patirti kare. Jo biolauke susiformavo stiprios žmonių naikinimo programos. Karmos struktūros buvo deformuotos. Po gydymo prietaisu paciento biolaukas išsivalė, deformacija išnyko, fizinė organų būklė labai pagerėjo.

Aš pradėjau tirti subtilesnę organų energetiką ir pastebėjau, kad endokrininio centro ir pirmosios čakros energetika labai pablogėjo palyginus su ta būkle, kokia buvo iki gydymo.

Pažiūrėjau į dvasingumo parametrus, meilės pilnatvę, agresiją ir viską supratau: opa surandėjo, išorinė agresija stipriai sumažėjo, tačiau vidinė gerokai padidėjo. Pasirodo, opa blokavo naikinimo programos plitimą į giliuosius pasąmonės sluoksnius. Po gydymo agresija persikėlė iš sąmonės į pasąmonę. Dvasingumo ir sielos parametrai pažemėjo, o vienas subtiliausių rodiklių, - meilės pilnatvė, - atsakantis už vaikų ir mūsų sveikatą ateityje, nukrito iki kritinės ribos.

Apskritai, pamačiau vaizdą, kuris pastebimas visame pasaulyje: naikinamos strateginės organizmo atsargos tam, kad laikinai pagerėtų fizinio kūno sveikata.

Sis prietaisas, kaip ir dešimtys kitų, jau sukurtų ir dar kuriamų, yra didžiausias šiuolaikinės medicinos pasiekimas ir visiškai patenkina jos poreikius, jos filosofiją: pašalinti pasekmes, nesusimąstant apie ligos priežastis. Prietaisai išlygina pačius grubiausius karmos struktūrų sluoksnius, suvaro ligą į vidų, užuot ją pašaline. Suvaryta į vidų liga jau griaus ne kokią kūno dalį ar organą, o organizmo imunitetą apskritai. Tokiu būdu, įveikus atsietą ligą, šiuolaikinė medicina pasmerkia žmoniją lėtam kankinančiam išsigimimui ir mirčiai. Kadangi liga blokuoja nederamą elgesį ir mąstymą, dažniausiai iš pasąmonės, tai šių blokuočių pašalinimas labai pagreitins irimo procesą.

Analizuodamas visuomenės ir žmonijos biolaukų struktūras, o taip pat iš įvairių šaltinių gautą informaciją, aš padariau tokią išvadą: pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų žmonijos agresijos lygis vis auga ir, kadangi blokuotės tarp sąmonės ir pasąmonės

sugriautos, pasąmonės agresija didėja intensyviai. Mūsų agresija iškeliama į biolauko lygį, į Visatą.

Kad šis procesas būtų sustabdytas, sprendžiant iš mano tyrimų rezultatų, nuo 1995 metų rudens turėtų įsijungti žmonijos susinaikinimo programos. Tokiomis sąlygomis sugebės atsilaikyti, išlikti tik žmonės, turintys subalansuotas dvasines struktūras.

Aš labai norėčiau, kad tokia prognozė būtų klaidinga, tačiau šiuo metu tam labai maža vilčių.

Patys perspektyviausi ir giliai paveikiantys prietaisai yra leptoniniai psichogeneratoriai. Artimiausiu metu, gydant ligas, matyt, jie bus labiausiai naudojami. Mano atlikti tyrimai rodo, kad biolauko struktūros, turinčios genetinę informaciją, yra pakankamai apsaugotos ir energetiniai poveikiai ten neįsiskverbia. Galimos tik dvi išimtys: žmogui, turinčiam aukščiausius sugebėjimus, ir psichogeneratoriui.

Vis gilesnis įsiskverbimas į karmos struktūras norint pašalinti ligą, neišvengiamai tyrinėtojus atves į tas sritis, kur yra programos, nustatančios genetinį augalų, gyvūnų ir žmogaus kodą. Sis procesas gali tapti nekontroliuojamu ir tuomet prasidėtų genetinės karmos susimaišymas ir "susiklijavimas", pradžioje artimų programų, t. y. žmogaus ir gyvulių, o vėliau ir visiškas visų gyvų būtybių programų susimaišymas.

Jau artimiausiu metu gali pasirodyti mutantų, turinčių žmogaus ir drauge gyvulio genetinę struktūrą. Tokios mutacijos kartais pasirodo gamtoje, tačiau po informacinių-energetinių poveikių jų kiekio banga gali ristis nelyginant lavina.

Bandymai, kuriuos atliko Czian-Kančdženis iš Chabarovsko, parodė, kad turint nesudėtingą aparatūrą, galima sujungti įvairių gyvūnų ir augalų genetinius kodus. Taip pat neatmetama galimybė, kati tyrinėtojai, nė neįtardami, jog imsis savižudybės, pabandys eksperimentuoti su žmogaus ir gyvulio genetiniais kodais. Tokie eksperimentai būtų grėsmingi, mat gyvulio ir žmogaus genetinių kodų susiklijavimas, vieną kartą atsiradęs bei realizavęsis, egzistuos informacinėse biogenosferos struktūrose ir vystysis toliau. Nusikaltimas, padarytas prieš žmogų, kaip parodė tyrimai, persiduoda daugeliui kartų kaip vykdymo programa. Biolauko savireguliacijos sistema ims ginti informacinį lauką. Ir jeigu liga neužblokuos subtilių dvasinių biolaukų struktūrų griovimo, tuomet pradės veikti pats efektyviausias blokavimo mechanizmas - mirtis.

Labai įsidėmėtinas atvejis atvedė mane į naują savireguliacijos sistemos parametrą - meilę sau.

Moteris, kreipusis į mane, buvo neblogos sveikatos. Nedidelių sutrikimų atsirado tuomet, kai 1978 melais ji pajuto moteriai

neapykantą. Pacientė ilgai mąsto ir negali atsiminti tokio jausmo. Turėjau imtis tyrinėti giliau. Pasirodo, neapykanta buvo

nukreipta į pačią save. - Kaip galima savęs neapkęsti? Gal tai buvo mintys apie

savižudybę? - tyrinėjau aš. - Ne. - Moteris sako, kad nuolatos jaučia nenorą gyventi. Testavimas parodo, kad nenoras gyventi ir mintys nusižudyti -

skirtingi dalykai. Nenoras gyventi - tai prislopintas gyvybinis fonas, tokiu atveju

pakanka nedidelių nemalonumų ir gali atsirasti mintis apie nusižudymą.

Anksčiau tai laikiau priežastimi, bet pasirodė, kad prislopintas gyvybinis fonas yra pasekmė, ir jį sąlygoja žmogaus šeimos karma, dėsnių pažeidimai, kuriuos padarė žmogaus proseneliai.

Šiuo atveju moters motina neapkentė žmogaus, linkėjo jam blogo ir tai suformavo jos biolauke sunaikinimo nuostatą, kuri, išsaugoma ir perduodama vaikams, sukelia lėtą giminės išnykimą. Programa veikia vangiai, nepastebimai, sukurdama vidinę gyvenimo be džiaugsmų pajautą, kartais išreikštą ryškiau, kartais ne taip ryškiai, bet nesiliauna raususis po giminės šaknimis, ir žmogus, turėdamas tokią susinaikinimo nuostatą, kur kas lengviau gali padaryti sau pavojingą poelgį, nevertindamas savo ir kitų gyvenimo, gali pakenkti daugeliui žmonių, jeigu jie nuo jo priklauso.

Aš tyriau moters sūnaus biolauką, jo būklė buvo analogiška, didelis nukrypimas biolauke, atsiradęs slopinant meilę sau pačiam, vadinasi, tas mechanizmas ir toliau vystėsi.

Nors vaikinas kol kas jautėsi gerai, buvo sveikas, bet virš jo visą laiką kybojo neregima grėsmė, nes susinaikinimo nuostata, duota prosenelių, tebedirbo savo juodą darbą ir gali pasireikšti visiškai nelauktai ir pažiūrėti nepaaiškinamai.

Moteris į mane kreipėsi antrą kartą. Per pirmą seansą aš padėjau ne tik jai, bet ir jos vyrui. Ji labai patenkinta gydymo rezultatais, bet giliai širdyje netiki, kad per nuotolį, nematant ir nepakalbėjus su jos vyru, galima jam padėti, ir nutarė mane išegzaminuosianti.

Išėmusi iš rankinuko nuotrauką, paprašė parodyti jos vyrą. Aš rodau.

- Teisybė. O ar galėtumėte parodyti žmogų, kuris mirė praėjus penkeriems metams po to, kai buvo padaryta ši nuotrauka?

Aš iš karto pamatau žmogų, kurio likimo parametrai labai iškraipyti, ir parodau. Ji nustebusi.

- Kaip jūs atspėjate? Aš atsakydamas alsiai numoju ranka. Juk aš profesionalas.

Čia nėra jokio stebuklo, tai sunkus, įtemptas darbas, o jo

89 rezultatai ateina po nuolatinių pastangų vystant ir tobulinant savo sugebėjimus.

Prieš keletą mėnesių į mane kreipėsi pažįstama: - Aš tiesiog nežinau, kaip elgtis, - pasakė ji, - turiu bičiulę, mes

jau gana seniai pažįstamos, šiandien ji atėjo ir prisipažino mane mylinti, ji jaučia man kažkokius keistus jausmus. Ar čia nėra kokio nors nukrypimo?

Aš atlikau testavimą ir pasakiau, kad gaila, bet nukrypimai yra. - Ar galima juos pašalinti? Aš nežinau, ką man toliau daryti,

moteris tiesiog iš proto kraustosi. Tai buvo labai įdonrus atvejis, ir aš pradėjau šią temą tyrinėti.

Ar seksualiniai nukrypimai gali būti sąlygoti karmos? Juk visame pasaulyje homoseksualizmas laikomas norma, egzistuoja ne tik klubai, bei ir įsitikinimas, kad tai absoliučiai normalus reiškinys.

Jeigu šiuos nukrypimus sukelia karmos struktūrų deformacijos ir jas galima sukoreguoti, tai, vadinasi, galima būtų kalbėti apie tam tikrą nukrypimą nuo sveikatos.

Aš sutelkiau dėmesį į moters karmos struktūras, ir pasirodė, kad atsiradusių nukrypimų priežastis glūdi įvykyje, atsitikusiame jos senelei: ją smarkiai įžeidė mylima bičiulė, prie kurios ji buvo labai prisirišusi. Bičiulė žodžiais ir kažkokiu poelgiu sugriovė jų draugystę ir sukėlė didelį emocinį stresą. Ši meilės moteriai žudymo nuostata persidavė paveldėjimo keliu ir norėdama ją kompensuoti pasąmonė padidino prieraišumo laipsnį prie motėm, kuris pasireiškė tokiu elgesiu.

Aš sukoregavau šias struktūras per nuotolį ir pamačiau, kad moters jausmai keičiasi.

- Dabar viskas normalu. Ekscesų daugiau nebus, bičiulė visai kitaip elgsis.

Taip ir vyko, kitą dieną atėjo bičiulė ir gėdydamasi pasakė nesuprantanti, kaip galėjusi tokių dalykų prikalbėti.

Mes dažnai visiškai nesuvokiame, kaip mūsų sąmonėje šiuo metu iškreiptas pasaulio suvokimas. Homoseksualizmas gali atsirasti kaip bandymas kompensuoti mirštančią meilę ir vieno žmogaus prieraišumą kitam. Žmogus turi mylėti visus žmones, o seksualinė meilė tai labai maža bendražmogiškos meilės dalis, meilės žmonėms kaip Dievo kūriniams, nuostabiai Visatos dalelei.

Jeigu nėra šios vidinės humaniškos meilės žmonėms, tuomet kaip bandymas ją kompensuoti gali atsirasti homoseksualizmas. Tačiau tai liga, tai nukrypimas nuo normos, tai mumyse mirštančios meilės rezultatas. Meilės žmonėms atvėsimas didina homoseksualistų skaičių, o tai jau tolesnis meilės žudymas, dvasinių ir fizinių struktūrų griovimas. Moteris, pažeidžianti savo biologinę paskirtį, provokuoja savo palikuonių išsigimimą biolaukų struktūrų lygmenyje. Vyras, užsiimantis homoseksualizmu, kenkia savo dvasiai, sielai,

90 likimui, krenta jo energetika. Karmos struktūrų suirimas vyrų biolauke mažiau raiškus, negu moterų. Tačiau apskritai homoseksualizmas naikina biolaukų struktūras, sąlygojančias imunitetą, atsparumą vėžinėms ligoms ir palikuonių sveikatą.

Aktyvūs homoseksualistai slopina partneryje meilę ir gyvybingumą, jų vaikai gali turėti polinkį prievartauti kitus žmones ar būti žiaurūs, pasyvūs homoseksualistai žudo meilę ir gyvybingumą savyje, jų vaikai gali tapti įvairių nusikaltimų aukomis, biolaukų struktūrose turėti susinaikinimo programą.

Palyginimui pateikiu mylinčių žmonių parametrus: dvasingumas, siela, likimas, meilės pilnatvė turi didžiausios svarbos, o pasąmonės agresija - pačios mažiausios. Mylintys vienas kitą vyras ir moteris gerina savo karmą, gydo save ir būsimus palikuonis.

T R E Č I O J I P R I E Ž A S T I S

Bet koks sakinys jau yra informacijos grupė. "Žodis - ne žvirblis", o programa, organizmas, sąveikaujantis biolauke su kitomis programomis.

Kai senovės Indijos filosofijoje aš perskaičiau, kad patvarumo viršūnė yra dvasia, o kūnas - iliuzija, aš negalėjau tuo patikėti.

Lao Dzy mintis, kad visa, kas silpna ir bejėgiška, įveikia tai, kas stipru k tvirta, man taip pat atrodė metafora.

Gydant dvasiniais metodais neįmanoma nesistebėti, kokia didelė kūno priklausomybė nuo dvasios, nuo biolaukų struktūrų. Buityje mes dažnai nesitvardome blogai atsiliepdami apie žmones, apie save, apie savo likimą.

Pasirodo, šis įprotis gadina žmogui.., dantis. Aš tyrinėjau dešimtis atvejų ir nustačiau, kad pavojingiausia apkalbinėti artimuosius, giminaičius, linkėti jiems blogo. Prie šių linkėjimų prisijungia tėvų ir praeitų įsikūnijimų karmų programos, tačiau ypač kenksmingas nepasitenkinimas savimi.

Paradantozę žmonės sau įsitaiso burnodani ant tėvo, turėdami apsunkintą karmą ir netinkamai maitindamiesi. Emocinį balansą išlaikyti ir pasąmonės agresiją sumažinti padeda mityboje vartojami žalumynai, taip pat kaip ir fitoterapijos efektyvumą pirmoje eilėje sąlygoja jos poveikis į dvasines struktūras ne mažiau, kaip į fizines.

Kuo pavojingas apkalbėjimas, burnojimas ir piktos mintys?

Kai mes apie kokį nors asmenį galvojame, tarp mūsų ir to žmogaus atsiranda energetinis tiltas, vyksta pasikeitimas informacija ir energija, todėl bet kokia negatyvi mintis yra energetinė ataka ir gali pakenkti. Gali būti pavojinga netgi vidujai pritarti apkalbinėjančiam žmogui.

Apkalbėjimu, burnojimu, blogomis mintimis apie žmones tasai traumuojamas, kurio adresu mintijama ar kalbama; be to, atitinkamai griaunamos savo karmos struktūros. Žodis stiprina bet kokią programą.

Šiuo metu Žemės energetika tokia, kad netgi negerų minčių apie žmogų pakanka, kad jam būtų pakenkta.

Analizuodamas daugybę faktų, aš padariau išvadą, kad prieš keletą ^įnitmečių žmonija pradėjo^ aktyviai tolti nuo pasaulio harmonijos principų ir šiuo metu Žemės informacinis biolaukas prigrūstas negatyvių programų.

Kai žmogus apie ką nors galvoja nelabai gerai, įsijungia bendri negatyvūs karmos sluoksniai ir netgi nelinkint blogo, galima pridaryti žalos. Mes vienas kitą atakuojame ir žudome veikdami pasąmone, dažnai netgi to neįtardami.

Nelyginant lavina ritasi savęs naikinimo procesas, nereikalaujantis netgi pakurstymo neigiamomis emocijomis, nes jau pakanka žmonijos sukaupto neigiamo potencialo. Todėl šiuo metu maža būti geram ir niekam nekenkti, mūsų tokia deformuota pasąmonė, kad netgi nekenkimas - nepakankama sąlyga išsaugoti savo sielą ir kūną.v

Šiuolaikinėmis sąlygomis norint išlikti, svarbiausia sąmoningai, tikslingai darbuotis keičiant save. Nepakanka būti tik geram, reikia būti aktyviai geram. Bet kuris geras, doras žmogus turi šansų žūti, nekalbant jau apie tuos, kurie pažeidžia aukščiausius dėsnius. Idealai ir pamokymai, kurių žmonės stengėsi laikytis tūkstančius metų, šiuo metu užmiršti, nustumti į antrą planą, todėl žmogus privalo aktyviai, sąmoningai dirbti, kad atstatytų dvasingumą, humanizmą, pasaulio harmonijos suvokimą. "Pamilkite savo priešus", - tai šauksmas į žmogaus dvasios gelmę neatsakyti energetiniu smūgiu už smūgį. Etiškai raštingo žmogaus uždavinys - niekuomet neįsileisti į pasąmonę negatyvių jausmų.

Žmogus, savo dieną pradedantis prašymu: "Viešpatie, duok mano artimiesiems ir pažįstamiesiems sveikatos, o man kantrybės", užblokuos save nuo daugelio pažeidimų.

Pateikiu pavyzdį, kaip veikia vienintelis sakinys. Jaunuolis įžeidė mergaitę. Ji sako: "Aš tau šito niekuomet

nedovanosiu". Aš analizuoju, kas tokiu atveju vyksta. Formuojasi arba

naikinimo, arba išsiskyrimo programa. Tai, kas bioenergetikoje vadinama piktos akies nužiūrėjimu. Vadinasi, šiandien bet kokia kategoriška, griežta fraze, deja, pakenkiame sau ir kitam žmogui.

Pacientas skundžiasi pasidaręs silpnas, vangus. Energetikos rodikliai labai žemi, testavimas padeda išaiškinti priežastį.

- Jūs vaidijatės su kaimyne?

92 - Taip. - Jūs širstate ant jos, tai deformuoja jūsų biolauką, ir todėl

krenta bioenergetika, bet svarbiausia - jūs blogai apie ją kalbate. Vangumas praeina po to, kai mes pašaliname šį pažeidimą,

biolaukas susibalansuoja.

Kai negatyviai apie ką nors kalbame, mūsų energetika smarkiai krenta. Jeigu žmogus apkalbinėja, jis traumuoja ir tą, kurį apkalbinėja, ir save, nes dėl to vyksta deformacija, griūva jo paties biolaukų struktūros ir jis praranda energiją. Bjauri mintis apie žmogų, negatyvus žodis jo adresu - tai puolimas energetiniame lygmenyje ir atoveiksmis už tai žinomas: "Nesmerkite, kad nebūtumėte smerkiami, nes kaip teisite, taip ir būsite teisiami, kokiu saiku seikėsite, tokiu ir jums bus atseikėta".

Trauma, padaryta burnojimu, apkalbėjimu, gali pasireikšti nebūtinai fiziniame lygmenyje, nebūtinai iš karto turi prasidėti kokios nors ligos. Gali pradėti irti subtilios struktūros, ir nors žmogus puikiai jausis, pažeistos jo dvasinės struktūros irs toliau, o jų talpa didžiulė ir pažeidimai ne iš karto pastebimi. Po to, kai prasidės nelaimės, artimųjų, vaikų ligos, žmogus vargu bau suvoks, kad nelaimių priežastis yra piktas apkalbėjimas.

Mes žudome save, nejausdami šito. Apkalbėjimas trumpina mūsų gyvenimą, žudo mus fiziškai ir dvasiškai, turi įtakos mūsų amžiaus trukmei.

Aš tyrinėjau, koks bruožas jungia ilgaamžius. Maistas jų buvo įvairiausias, elgesys - taip pat, vienintelis

visiems būdingas bruožas - geraširdystė. Pasirodo, geraširdystė - tai neatakavimas žmonių energetiškai ir atitinkamai savęs pačių nepažeidžiamumas.

Mes anksti mirštame, nes nuolat griauname savo sielą ir kūną. Japonai - ilgaamžių tauta ir drauge patys mandagiausi žmonės pasaulyje.

Tačiau pavojingiausia apkalbinėti mylimą žmogų. Vieningumas biolauko lygmenyje gali būti skirtingo laipsnio, tačiau tarp mylinčių žmonių jis yra didžiausias. Meilės jausmas išaukština žmogų, mylinčio žmogaus energetikos lygis labai aukštas ir todėl bet koks jo neigiamas poveikis yra labai pavojingas.

Ruošiant knygą mes dažnai rinkdavomės leidykloje ir viename tokių susitikimų dalyvavo jaunas autorius iš Maskvos, vardu Slavą. Susirinkusieji keitėsi informacija, aptarinėjo ir testavo naują literatūrą, kurią jis buvo atvežęs.

Vienoje kelionėje Slavą susipažino su labai įdomiu aiškiaregiu, turinčiu unikalių sugebėjimų. Jis galėdavo sakyti savo pacientui:

- Važiuok namo, prie tavo vartų užkastos užkalbėtos žirklės. Kai jas iškasi, viskas bus gerai.

Žmogus važiuodavo namo ir iš tikrųjų prie vartų rasdavo užkastas žirkles.

Kalbant apie Slavos knygą išaiškėjo, kad aiškiaregis jo paveikti negali.

- Tu turi labai stiprų Angelą Sargą, man negalima tavęs gydyti, - pasakė jis Slavai.

Mes sėdėjome, kalbėjomės, ir aš ūmai pajutau, kad kažkas iš manęs ima energiją. Testavimas parodė, kad tai Slavos darbas.

Aš tučtuojau pakoregavau jo biolaukų struktūras, tačiau pastebėjau, kad čia dalyvaujančioms moterims darosi bloga.

Aš pradėjau tikrinti Slavos parametrus ir nustačiau jo pasąmonėje moterų naikinimo programą.

Jam tai buvo visiškai netikėta. - Jeigu galite, pasakykite, kaip klostosi jūsų asmeninis

gyvenimas? - paklausiau aš. - Ne per daug sėkmingai, prieš aštuonerius metus aš išsiskyriau

su žmona, daugiau vesti nesiruošiu. Aš paaiškinau, kad nesėkmingų vedybų priežastis buvo moterų

naikinimo programa, esanti jo pasąmonėje, suformuota jo tėvo prieš jam gimstant.

Po koregavimo biolaukas harmonizavosi.

Vienoje gamykloje aš nustatau diagnozes ir gydau. Viena mano apžiūrėta moteris grįžo po poros valandų ir

pasiskundė, kad įsimetė smarkus skausmas trečios akies srityje. Ieškau skausmo priežasties. Energetiškai - tai blogio palinkė

jimas ir naikinimo programa. - Jūs apie mane išėjusi pasakėte kažką bloga, - aiškinu

moteriai. - Ką jūs, aš apie jus nieko blogo negalvojau ir nesakiau. Aš

tik pasakiau: "Vargšas S. N., jis labai pavargo, net pažaliavęs sėdi". - Man pakenkėte savo gailesčiu. - Argi negalima žmogaus pagailėti? - Žmogui galima padėti, jį atjausti, bet gailėtis jo negalima.

Gailestis nukreiptas į kūną ir gali pakenkti žmogaus dvasiai, sielai. Kartą atėjusi pas mane gydytis, viena moteris pagailėjo kitos ir po dviejų mėnesių susirgo analogiška liga, reikėjo daryti operaciją. Jūs pamirštate, kad šiuo metu visi žmonės yra aukšto energetikos lygmens, todėl bet kokia klaida grįžta atoveiksmiu, stipriai iškreipdama biolaukų struktūras ir sukeldama iš to išplaukiančias pasekmes.

Liga - ne blogis, o būdas sustabdyti dvasios irimo programą. Kai jūs žmogaus gailitės, jūs nesutinkate su jo liga, su jo nelaime, galvojate tiktai apie pasekmes, pamiršdami priežastį, ir padedate ardyti dvasią, Čia labai subtili riba, - išorinė užuojauta, noras padėti, įsiskverbę į vidų, gali virsti savo priešingybe. Vidujai ligos

l ' I K M A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A

buvimą reikia pripažinti dėsningu ir protingu, kaip dvasinio tobulėjimo paskatą, ir priimti ją romiai.

Šis požiūrio dvišališkumas: vidinis romumas, susitaikymas ir išorinė pagalba ir atjauta leidžia išsaugoti harmoniją su Visata, nereiškiant jai pretenzijų. Liga niekuomet nebuvo vien gėris arba vien blogis, ji visuomet yra ir viena, ir kita drauge.

K E T V I R T O J I PRIEŽASTIS

Tyrinėdamas vampyrizmo problemą, aš stengiausi išsiaiškinti, kodėl žmogus tampa vampyru? Vampyrizmas nėra nekaltas užsiėmimas, abipusis žmonių ryšys subtiliame biolauko lygmenyje daug sudėtingesnis, negu mes įsivaizduojame.

Vampyrizmas tai ne tik procesas, per kurį paimamas didesnis ar mažesnis kiekis energijos, pažeidžiamas biolauko apdangalas ir sudaromos sąlygos kitam energijos praradimui, tai ir procesas, per kurį pažeidžiamos subtilios biolauko struktūros, kuris gali iškraipyti karmines likimo, sveikatos, psichikos linijas.

Stebėdamas aš ne kartą mačiau, kaip po to, kai vampyraujantis išsiurbia didelį kiekį energijos, atsiranda psichinių nukrypimų. Žmogui, pradėjusiam naudotis svetima energija, užsidaro ryšio su Kosmosu kanalai, jis yra priverstas imti energijos vis daugiau ir daugiau, priešingu atveju gali sunkiai susirgti ir netgi mirti.

Šio proceso pradžią nulemia stipriai išsikerojęs egoizmas, pasireiškiąs mintimis, emocijomis ar poelgiais, nesuvokiant pasaulio vienybės. Tai blokuoja ryšio su Kosmosu kanalus, ir energetikos lygis ima kristi. Šį procesą sustabdyti sudėtinga, jis pasmerkia vampyrų vaikus sunkioms ligoms, nes jie jau gimdami atsineša ryšio su Kosmosu kanalus uždarytus ir arba juos kas nors vampyraus ir griaus jų kūną, arba jie patys taps vampyrais ir toliau griaus savo sielą. Taigi vampyrizmas - labai sudėtinga ir pakankamai rimta tema. Pateikiu keletą pavyzdžių iš savo praktikos.

Moteris ateina trečią kartą. Dukros diagnozę nustatant per nuotolį, pasirodo, kad muzikos mokykloje kažkas iš dėstytojų ima jos energiją.

Priežastis karmoje: iš tėvo pusės buvo vampyrizmas, mergaitei pažeista apsauga, dėl to iš jos energija ir siurbiama.

Testuoju tėvą. Jis ėmė energiją, bet kaltas ne jis, o jo tėvas, kuris buvo labai didelis egoistas motinos atžvilgiu, spaudė ją, slėgė, ir ji gelbėdamasi mesteldavo jam savo energijos.

Egoizmas, žiaurumas galiausiai uždaro ryšio su Kosmosu kanalus ir tuomet žmogus norom nenorom ima energiją iš kitų. Tai griauna jo vaikų apsaugą, vaikai pradeda sunkiai sirgti, gali prasidėti

N e i g ė j u s I. a v. a l e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A

psichiniai sutrikimai ir kitos problemos. Šiuo atveju senelio egoizmas gerokai "apėdė" sūnaus ir vaikaitės karmą.

Vaikinas pasakoja: - Vienas narkomanas chuliganas, visiškai degradavęs žmogus,

vagis profesionalas, vis ateidavo į mano namą ir bandydavo išlaužti duris, daužydavo lemputes, nutraukdavo telefono laidus, nuolat demonstruodamas agresiją.

Kai jis atėjo paskutinį kartą ir pradėjo laužtis į duris, aš, stovėdamas už durų, pradėjau už jį melstis. Pradžioje chuliganas laužė duris kaip laužęs, po to pritilo ir aš išgirdau, kaip jis labai tyliai nuėjo. Anksčiau niekuomet taip nebūdavo. Jis nueidamas buvo įpratęs tvatinti kaimynų duris, išmušti stiklus, sudaužyti lemputes. Kas jam atsitiko?

Testavimas parodė didžiulį gerą maldos poveikį į chuligano dvasingumą, psichiką, likimą ir elgesį.

Pasirodo, kad žmogus, melsdamasis už kito žmogaus sielą, stipriau jį veikia, negu ekstrasensas profesionalas, nes malda daro poveikį subtiliosioms struktūroms.

Energetinių chuligano parametrų testavimas iki maldos: aukštas agresijos laipsnis, psichiniai nukrypimai, labai menkas ryšio su Kosmosu lygis. Kas gi sąlygojo šio žmogaus elgesį? Pasąmone jausdamas aukštą vaikino energetinį lygį, jis keldavo skandalus, jį erzindavo ir tokiu būdu gaudavo svetimos energijos, - po skandalų jo energetinis lygis žymiai išaugdavo. Po maldos jis taip pat gavo energijos, bet kitos kokybės, kuri jį pradėjo keisti. Jam tai, matyt, buvo netikėta ir nesuprantama, todėl jis tyliai pasišalino. Įvyko kažkas neįprasta, jis savo būklės negalėjo įvertinti.

Testavimas po maldos: dvasingumas mažai tepasikeitė, nors poveikis buvo dvasinis, vadinasi, jisv pasruvo į kitus parametrus, daugiausia į elgesį ir psichiką. Žmogaus psichika praktiškai atsitaisė, bet kūno parametrai, jo fizinė būklė šiek tiek pablogėjo. Malda kartais gali pabloginti kūno parametrus, jeigu tarp kūno ir dvasinių struktūrų yra prieštaravimas, neatitikimas. Dvasiai stiprėjant, kūnas laikinai gali silpnėti, bet to žmogaus elgesys ir charakteris pasidarė normalūs.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sutrikusi psichika, pasidaręs žemas su Kosmosu lygis ir elgesys perdėm agresyvus, tai tėvo elgesys, jo nevienkartinis bandymas nusižudyti. Susinaikinimo programa, kurią įjungė tėvas, nulėmė liūdną sūnaus likimą.

Pakoregavus tėvo karmos struktūras, iyškiai sustiprėjo sūnaus ryšys su Kosmosu. Vaikino malda pakeitė chuligano elgesį, o iyšį su Kosmosu pavyko pagerinti tik po gilesnio koregavimo.

Įdomu buvo šį nutikimą tyrinėti toliau. - Kokiu laiku dažniausiai ateidavo tas žmogus? - Kad ir kaip keista, jis pasirodydavo laimingiausiais mano

Biolauko savireguliacijos sistema Biolauko savireguliacijos sislcma

Kaip elgiasi žmonės, kuriems reikia energijos? Jie erzina, kankina auką, ieško įvairių būdų užvaldyti žmogų, nes iš tolygaus sunku atimti energiją, lengviau atimti iš to, kurį užvaldo.

Kodėl, pavyzdžiui, žmogus būna sadistas? Jo tėvai atsižadėjo vienybės su pasauliu, aukštesnių jausmų, dėl to kanalai, jungiantys su Kosmosu, buvo visiškai uždaryti, prasidėjo biolaukų struktūrų irimas ir degradacija - energijos nebėra iš kur imti, tik iš kitų žmonių.

Jeigu tai vaikas, jis pradeda erzinti motiną, kamuoti ją, ji vis barasi, pyksta - ir jam atiduoda energiją.

Vaikas tyčiojasi ir skriaudžia bendraamžius, muša gyvūnus -irgi gauna energijos, juokiasi ir tyčiojasi iš suaugusiųjų - ir vėl pasiekia savo tikslą. Žodžiu, pasiekti, kad žmogus fiziškai ir dvasiškai kankintųsi, yra viena vampyrizmo formų.

Tačiau kariais pati motina sudaro sąlygas vampyrizmo vystymuisi. Baigusi sutrumpintus nekontaktinio masažo kursus, ji vos vaikui sunegalavus, pradeda jį gydyti rankomis, perduodama jam grubią fizinę, o nė dvasinę energiją, arba nuolat pyksta, rėkia ant vaiko, taip pat perduodama grubią energiją ir pripratindama vaiką būti vartotoju.

Ta motina, kuri meldžiasi už savo vaiko sveikatą, taip pat atiduoda energiją, bet dvasinę, ir gydančią, ir padedančią vaikui teisingai vystytis.

Galimas ir sąmoningas vampyrizmas, lai yra tiesioginis energijos ėmimas, bet tam būtina turėti tam tikrų žinių apie bioenergetiką, jausti, kas tai yra energija.

Žmogui, kurio dvasinės struktūros irsta, vis sunkiau kontaktuoti su Kosmosu, norint pasipildyti energijos, todėl jis vis dažniau naudojasi svetima. Taip it kokia lavina prasideda vampyrizmo ir atsijungimo nuo Kosmoso procesas, dažnai besibaigiantis sunkia liga. Vampyras panašus į narkomaną, kuris šiandien jaučia malonumą, už kurį rytoj turės sunkiai atsiskaityti. Kartais nepakankamai pasiruošę ekstrasensai gali, patys to nežinodami, imli energiją iš savo vaikų, artimųjų, dėl ko tie suserga.

Gydyti reikia dvasiškai linkint gero, tiksliai nustatant diagnozę, o ne pripumpuojant energijos. Sergančio žmogaus pasąmonė stengiasi pašalinti ligos priežastis, o energetinis poveikis trukdo šiam procesui.

Mažai kas žino, kokia didelė bausmė už vampyrizmą ir kaip mažai galimybių ištrūkti iš šios būklės. Kai vyksta bioenergetinis poveikis paimant energiją, aukos biolauko struktūros deformuojasi, los deformacijos gali ilgai išlikti ir sukelti ligas, už kurias taip pat ;iįsakys agresorius, jo vaikai ir artimieji.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo nedoro žmogaus, bandančio imti energiją, yra malda, nes tai kartu ir pagalba jam keičiant jo deformuotas struktūras. "Melskitės už jus prakeikiančius ir laiminkite jūsų nekenčiančius..."

Pateikiu dar vieną vampyrizmo atvejį. Moteris kreipėsi prašydama padėti savo jaunesnei dukrai ir

vaikaitei, vyresnio sūnaus dukrai. Aš testuoju moters dukrą. Mergaitė keturiolikos melų, ji mokosi mokykloje. Jos biolauko struktūros lies galva turi smarkių deformacijų, kurias sukėlė vyriškio vampyrizmas.

- Ar mergaitei dažnai skauda galvą? - Taip. - Ji išblyškusi ir pavargsta? - Taip, labai pavargsta, ypač per matematiką. - Žinote, matematika čia niekuo dėta. Mergaitės energiją ima

kažkoks vyriškis, galbūt mokytojas. O taip darosi dėl to, kad jos tėvas kažkada ėmė energiją iš jūsų, todėl mergaitės apsauga turi spragų ir ji gali būti vampyrų auka.

Žiūriu į vaikaitės biolauką. Iš vaikaitės taip pat kažkas ima energiją. Kaltininkas tėvas, jis ėmė žmonos energiją. Tačiau čia grandinėlė dar ne visa. Tėvas turi imti energiją, nes senelė, ta, kuri atėjo pas mane, 1962 melais ėmė energiją iš kažkokio vyro. Po penkerių metų jos vyras pradėjo imti energiją iš jos, todėl ir jos apsauga pramušta.

Atsirado procesas, kuriame "auka provokuoja nusikaltėlį". Senelė pramušė savo apsaugą, ir dabar eina grandininė reakcija, kenčia suims, dukra, vaikaitė. Jie pasmerkti imti arba atiduoti energiją, sukeldami subtilių biolauko struktūrų irimą ir lėtą fizinį žlugimą. Vienui vienintelis neetiškas senelės poelgis, o rezultatas -fizinis ir dvasinis visos šeimos žlugimas. Neatsakingumas energetikos lygmenyje baigiasi tragedija.

Kita pacientė - jauna mergina su daugybe problemų. Aš paaiškinu jai, kuo ji pažeidžia aukščiausius dėsnius, parodau,

kaip lai kenkia jos charakteriui, likimui ir sveikatai. Jos kanalai su Kosmosu uždaryti, dėl to kaltas jos tėvas, nes atsižadėjo vienybės su Visata ir dėl to sumažėjo dukros energetinis lygis. Mergina patvirtina, kad jos tėvas ateistas, materialistas.

- Svarbu ne tai, ar žmogus tiki Dievą, ar ne, žmogus yra

gyvenimo momentais, pačiu netinkamiausių laiku. Tai būdavo visuomet siaubinga, mane tiesiog iškamuodavo.

- Ar tai atsitiktinumas? Ne. Jis pasirodydavo laimingiausiais momentais, nes dvasinis pakilimas pripildo žmogaus organizmą energija. Matyt, jis tai nesąmoningai jausdavo ir norėdavo tos energijos gauti.

4.. 1 5 4 8

q Q l ' I K M A K N Y G A S u i ••c ju s l . a z a i c va .s

7 0 Hiolauki) savireguliacijos sistema K A R M O S 1 ) IA( iNOSTIKA

vieningo organizmo ląstelė ir jis privalo gyventi pagal šio organizmo dėsnius. Kas šito nesupranta, to vaikai pasmerkti pirmiausia dvasiniam, o vėliau ir fiziniam išsigimimui.

Aš žiūriu merginos biolaukų struktūras: kadangi jos energetikos lygis žemas ir ryšys su Kosmosu minimalus, ji vampyrauja, ima energiją iš manęs. Mergina šito nejaučia, bet pastebėjo, kad vaikai nemėgsta būti pas ją ant rankų. Vaiko biolaukas neapsaugotas, todėl labai lengva atimti iš jo energiją, bet intuicija jį dar saugo. Prisiminkime, anksčiau buvo įprasta mažus vaikus slėpti nuo svetimų akių, kad neetiškas žmogus jiems nepakenktų.

Kartą skaitant paskaitą kalba pasisuko apie vampyrizmą. Aš aiškinu mechanizmą, kaip žmogus susinaikina, jeigu jis ima energiją iš kitų žmonių. Paskaitos klauso ekstrasensai.

Vienas jaunas savimi pasitikintis klausytojas pareiškia,,kad jis žino puikiausią priemonę nuo vampyrizmo. Mane tai domina, ir aš prašau papasakoti.

- Kai vampyras ima energiją, jam reikia pateikti pūlinio vaizdinį, ir tegul ima.

- Jeigu jus nuolat atakuos vampyrai, su tokia apsauga jūs pats tapsite "pūliniu". Juk kuo mes save įsivaizduojame, tuo ir tampame. Nepatariu naudotis tokiomis rekomendacijomis. Kai pajusite, kad kažkas ima energiją, pasimelskite, kad tam žmogui būtų duota dieviška meilė ir dieviška energija, pakeičiančios jį, nuskaistinančios sielą ir sujungiančios su Kosmosu.

. Vėliau aš testu įvertinau jaunuolio patarimus: dvasia, siela, dvasingumas, elgesys turėjo neigiamos reikšmės. Tai visiška subtiliųjų dvasinių struktūrų degradacija. Jeigu jis būtų paprašęs vampyrui dieviškosios meilės ir energijos, tuomet jo dvasingumo parametrų reikšmės labai padidėtų. Sąmoninga pagalba gelbsti tą, kas sąmoningai ar nesąmoningai ėmė energiją. Sis atvejis pamokantis, jis rodo, kad prievartos technika, kuri šiuo metu dažnai automatiškai perkeliama iš fizinio į dvasinį pasaulį, į bioenergetikos pasaulį, yra pražūtinga. Žmogus beveik niekuomet nepastebi savo negatyvaus pasikeitimo. Padaręs keletą prievartos veiksmų dvasiniame lygmenyje, žmogus nejaučia, kaip nyksta jo siela, nes įpratęs pirmiausia matyti, kas nutinka kūnui.

Ir štai kas svarbiausia. Tandeme vampyras-auka visuomet išlošia auka, nes jai vampyrizmas - tai signalas, kad ryšio su Dievu lygis žemas. Vampyrizmas priverstinai auką pastumia aukštesnių energijų, dvasingumo energijų link. Vampyrui gi vyksta atvirkštinis procesas - progresuojanti degradacija; degraduoja dvasinės subtiliosios struktūros, gaunančios dieviškąją energiją.

ĮUruejus l . a / . a r c v a s l ' I K M A K N Y G A Q Q

I NUMOS D I A G N O S T I K A Biolauko savireguliacijos sistema J J

PENKTOJI PRIEŽASTIS

Visiems žinomas posakis: "Apie mirusius blogai nekalbama". Kodėl? Tarp subtiliojo mirusiųjų ir mūsų fizinio pasaulio galimi kontaktai, ir jeigu jie atsiranda, gali pakenkti abiems pasauliams.

(iyvo ir mirusio žmogaus biolaukų "susiklijavimo" metu pažeidžiami aukščiausi dėsniai. Religija ir laidojimo papročiai visose pasaulio tautose nukreipti gyvųjų ir mirusiųjų biolaukų išskyrimui: krikščionys atgieda gedulingas giesmes, indai - degina kinius ant kiužo ir taip toliau - visa tai padeda biolaukams atsiskirti n mirusiojo biolaukų struktūroms sėkmingai pereiti į atitinkamus Visatos hierarchijos lygmenis.

Jeigu nuskriaustas žmogus ir mirusiajam išlaiko nuoskaudą, tai |i veikia neigiamai ir gali sukelti įvairias ligas, sutrikdyti psichiką, pakeisti charakterį.

įžeidimas įnirsiančiajam prieš pat mirtį taip pat gali "suklijuoti" blolaukus, galbūl dėl to visuomet įprasta įvykdyti paskutinę žmogaus N .lll,|

l< Igu | > i i i " , vaikui ginistanl moteris darė abortą, tuomet nužudytojo n . i i . L i i i ' , biolaukas gali susijungti su gimusiojo biolaukų ir kndlkis gali būli labai liguistas, varginamas įvairiopos baimės ir Įkyi Ii IS būsenos,

Vieną kartą, ilsėdamiesi prie jūros, mes susipažinome su šeima, turėjusia du vaikus. Jaunesnė mergaitė labai bijodavo aukščio, naktimis nuolatos šaukdavo. Aš atlikau diagnozę ir pamačiau, kad molina iki jos gimimo buvo nutraukusi nėštumą, ir negimusio kūdikio biolaukas susijungė su mergaitės biolaukų. Paaiškinau moklini jos kaltę, ji suvokė tai, nuėjo į cerkvę ir paprašė atleidimo u/ nepagimdytą kūdikį. Po to mergaitės biolaukas išsilygino, ji nustojo naktimis šaukti.

Tai buvo vienas iš pirmųjų atvejų, kai aš pajutau, kokia stipri žodžio galia, kaip jis gnli gydyti.

(iydytis pas mane atėjo moteris, kurios biolauke aptikau labai smarkų iškreipimą, vadinamą piktos akies nužiūrėjimu. Ji pati save nužiūrėjo, nes blogai galvojo apie seniai mirusį savo senelį. Žmogaus laukas turi informaciją apie visus artimuosius, todėl neigiamos emocijos mirusiam seneliui buvo moters biolauke, iškraipė jį ir tokiu būdu jos nuoskauda seneliui atsikreipė prieš ją pačią. Labai pavojinga jaustis įskaudintam ir neapkęsti žmonių, su kuriais esi glaudžiai susijęs energetiškai: tai tėvai, vaikai, mylimas žmogus, giminės. Kuo didesnė meilė ir prieraišumas, tuo pavojingesnis bet koks negatyvus jausmas mylimam žmogui.

Maskvoje buvau paprašytas pagelbėti moteriai, kuri labai blogai jautėsi. Jai atrodė, kad prasideda diabetas. Gydytojai tai

1 n f ) l ' I K M A K N Y C i A S e r g e j u s l . a i t a r e v a s

1 UU B b l a u k o savireguliacijos sistema K A R M O S DIAGNOSTIKA

neigė, bet kodėl jos bloga savijauta, negalėjo paaiškinti. Aš pažiūrėjau į biolauką - saulės rezginio srityje energija prarandama, tiesiog srute iš jos srūva. Pradėjau ieškoti priežasties.

Moteris papasakojo, kad prieš mėnesį mirė jos senelė, buvusi profesionali burtininkė. Prieš mirtį ji labai norėjusi pamatyti vaikaitę, tačiau moteris nesuspėjo atvažiuoti. Senelė mirė, nesulaukusi vaikaitės. Moteris turėjo labai stiprų ryšį su astralu, todėl ir vyko toks energijos praradimas. Vienas jo požymių yra neišblėstantis nesuvokiamos baimės jausmas.

Aš pradėjau sukti galvą, kokiu būdu tai būtų galima pašalinti. Pasiūliau pastatyti cerkvėje žvakę už senelės vėlę, bet pasirodė, kad moteris jau daug kartų tai dariusi. Tuomet ryžausi padaryti eksperimentą. Aš galiu be žodžių bendrauti su mirusiųjų sielomis, jaučiu jų požiūrį į gyvuosius. Pagalvojau, kad senelė prieš mirtį norėjo kažką pasakyti vaikaitei, todėl nusprendžiau organizuoti jų susitikimą. Susikoncentravau, iškviečiau mirusios senelės sielą, nustačiau tarp jų energetinį kontaktą ir išėjau iš kambario.

Kai po kelių minučių grįžau, moteris papasakojo, kad jos rankos pasisuko delnais į viršų ir kažkas įvyko. Moters biolaukas visiškai atsistatė, baimė praėjo. Vadinasi, ką senelė norėjo padaryti, tą ir padarė.

Praėjus kuriam laikui moteris pastebėjo, kad po šio atvejo ne tik jos savijauta pagerėjo, bet ir žmonių elgesys su ja. Galima manyti, kad įvyko žinių ir patyrimo perdavimas. Tačiau daugiau tokių eksperimentų aš nekartojau.

Eilinė pacientė prašo padėti jos dukrai - jai sapnuojasi keisti sapnai, kuriuose visuomet pasirodo prieš pusantrų metų mirusi senelė. Senelė kalbasi su vaikaite, duoda jai patarimų, aptarinėja įvykius, įvykusius jau po jos mirties. Kol dar nebuvo praėję keturiasdešimt dienų po mirties, senelė per sapną prašydavo:

- Papasakok, kaip mane laidojo, nes aš nieko neatsimenu. Kai senelės daiktus vežė į vasarnamį, ji pradėjo priekaištauti

vaikaitei: - Kam nuvežėt mano daiktus į vasarnamį? Vaikaitė aiškina, kad, senelei numirus, daiktai namuose

nereikalingi. - Ne, aš dar nemiriau, - atsako senelė. Tai tipiškas mirusios senelės ir vaikaitės biolaukų susijungimas,

o priežastis - didelė vaikaitės nuoskauda senelei. Neatleisti nuoskaudos mirusiam žmogui - viena priežasčių, griaunančių normalų biolaukų blokavimą.

Būna atvejų, kad seniai miręs žmogus turi informaciją apie materialaus pasaulio įvykius ir netgi kažkokiu būdu gali paveikti jų eigą.

Kartą aš pats patyriau įdomų įvykį. Susipažinau su moterimi, labai gabia bioenergetikai.

Prieš daugelį metų mirė jos tėvas ir staiga kurį laiką reguliariai pradėjo jai sapnuotis. Pradžioje ji išsigando, po to priprato, pradėjo su juo bendrauti, ir jis dažnai ją perspėdavo apie galimus nemalonumus, duodavo patarimų.

Aš ruošiausi į Pietus ilsėtis, buvau nekokios savijautos, jaučiau, kad gali įvykti kažkas blogo. Pasikalbėjau su moterimi ir paprašiau ją kreiptis į tėvą, kad jis man padėtų, jeigu įvyktų kas nors nenumatyta.

Keletas dienų prie jūros prabėgo gerai, tačiau vieną dieną maudydamasis aš toli nuplaukiau į jūrą ir nelauktai kelyje pajutau tokį aštrų skausmą, kad sunku buvo įsivaizduoti, kaip priplauksiu iki kranto. Dešiniajame kelyje buvo patemptas sąnario maišelis.

Po to atlikdamas testavimą, pamačiau, kad netiesioginės moters tėvo pagalbos dėka išvengiau didelės nelaimės ir atsiteisiau tik trauma.

Tai įvyko todėl, kad prieš išvykdamas aš smarkiai įsižeidžiau ant vienos moters. Pagal įprastą logiką ji pasielgė nedorai. Tai buvo išbandymas, kurio aš neištvėriau, vadinasi, turėjo įvykti arba nelaimė, arba trauma, arba liga.

Kai aš grįžau, pažįstama papasakojo, kad vėl sapnavo tėvą, sėdintį greta manęs. Jis šypsojosi, aš taip pat, ir dešinė mano koja buvusi kažkaip nepatogiai atstatyta į šoną.

Po to analizuodamas karmos laukus aš supratau, kad jos tėvas sugebėjo bausmės apraišką kaip mano artimųjų nelaimę perkelti kaip traumą ant mano kojos, tartum atitraukdamas nelaimę tiek, kati butu kuo mažiausiai pakenkta. Kokiu būdu jis galėjo padėti, aš luomcl išanalizuoti negalėjau.

liaumos priežastis buvo mano didelis įsižeidimas, kurio aš niekaip neįstengiau įveikti, jis augo, perėjo į neapykantą ir pirmiausia kentėjo mano artimieji. Buvo toks jausmas, kad manyje apsigyveno kažkas svetimas, užvaldė mane ir kurstė buką neapykantą. Už šį dėsnių pažeidimą aš turėjau atsakyti rimta nelaime, kurios pavyko išvengti mano pažįstamos tėvo dėka.

Š E Š T O J I P R I E Ž A S T I S

Ne taip seniai, dirbdamas su viena paciente, aš išsiaiškinau svarbų faktorių, darantį įtaką daugelio kartų sveikatai ir likimams. Tikriausiai anksčiau mano karmos biolaukas buvo nepakankamai švarus ir aš negalėjau gauti tokios informacijos. Jos esmė tokia: bet kokia mintis apie savižudybę pakankamai pavojinga ir pražūtinga žmogui ir jo palikuonims.

Aš gydžiau moterį, kurią kamavo baisūs galvos skausmai ir jokie vaistai neįstengė jų numalšinti. Diagnozės nustatyti gydytojams nesisekė, ir todėl ji kreipėsi pagalbos į bioenergetiką.

Kai aš pažiūrėjau į jos karmos linijas, pasirodė, kad moters tėvas padarė poelgį, besiribojantį su savižudybe. Savižudybės programa veikė moters biolauke, nepaprastai smarkiai deformuodama jos biolauką. Nenoro gyventi, bandymo nusižudyti programos gali ilgus metus slypėti žmogaus pasąmonėje. Moteris iš tėvo gavo tokios galios susinaikinimo programą, kad jai užblokuoti organizmas panaudojo stiprius galvos skausmus. Koreguojant biolaukų struktūras, po dviejų seansų galvos skausmai pradėjo mažėti.

Tuomet aš nusprendžiau pažiūrėti, ar dažnai žmonėms pasitaiko tokios programos, ir apgailestaudamas pamačiau, kad kas antras

„pacientas turi biolauke pasąmoninio suicido programą. Tai gali pasireikšti apatija, depresija, kartais išsiplieksti agresija, kurios žmogus nesugeba kontroliuoti. Būklė, kurią gydytojai vadina depresija, tai užslėptas nenoras gyventi ir jis gali išprovokuoti daug ligų, gali sujaukti likimą, charakterį, labai sukomplikuoti žmogaus gyvenimą.

Kur čia priežastis, kad žmogų slegia toks vangus nenoras gyventi? Pirmiausia, susinaikinimo programa, besiformuojanti biolauke, jeigu kas nors iš protėvių ilgai puoselėjo mintį apie nenorą gyventi ar bandė nusižudyti. Netgi jeigu tai įvyksta prieš tris ar keturias kartas, programa išlieka labai gaji ir persiduoda vaikams.

Si programa gali pasireikšti ir kaip tėvų nenoras turėti kūdikį. Žmogaus biolaukas yra apsaugotas nuo aplinkinio pasaulio,

bet visiškai atviras tėvams. Nėštumo metu kad ir menkiausias tėvų prasižengimas būsimojo kūdikio atžvilgiu jo biolauke formuoja susinaikinimo programą. Ši programa ilgaamžė, nes įdiegta tėvų.

Nusivylimas, kad kūdikis mažas ir silpnas, kad dažnai serga, nepasitenkinimas jam gimus lytimi, išvaizda, aikštijimusi,- jeigu to nepasitenkinimo nepranoksta meilė kūdikiui, suvokimas, kad jis -Dievo dovana, tai negatyvios emocijos įsiskverbia vidun, į pasąmonę, ir padeda suktis susinaikinimo smagratis. Ilgalaikis neigiamų emocijų vaikui fiksavimas pereina į pasąmonę ir ima veikti automatiškai, tai yra sąmonė praranda šioms emocijoms kontrolę ir nesuvokia jų buvimo grėsmės.

Tėvų biolaukas pradeda naikinti vaiko biolauką.Vaikui tučtuojau įsijungia dvi atliepiančios programos: atliepiamasis tėvų naikinimas ir savęs naikinimas.

Stiprus tėvo nusivylimas kad ir vieną dieną, jog gimė ne sūnus, o dukra, po daugelio metų gali sužadinti dukrai nevienkartinį norą nusižudyti ir netgi persiduoda vaikaičiams. Pasąmonės programos.

esančios vaikų biolauke, jiems augant, ypač lytinio brendimo laikotarpiu, pereina į sąmonę ir prasideda nedarna tarp vaikų ir tėvų. Penkios atsižadėjimo minutės gali kainuoti daug metų prievartinio atsiskyrimo, priekaištų, nuoskaudų ir neapykantos. Štai kodėl etikos normų laikytis, būti dvasingiems sveikatai svarbiau, negu kompresai ar injekcijos.

Dar viena svarbi ypatybė. Suicido programą gali įjungti bet kokia pašalinė stipri programa, nukreipta į žmogaus elgesio pakeitimą. Organizmas į prievartą reaguoja nenoru gyventi.

Aš tyrinėjau, ar gali išorinė programa, specialiai įvesta į pasąmonę, neigiamai veikti žmogų, sukelti pašalinius poveikius. Pasirodo - gali. Bet kokia stipri programa gali sukelti pasipriešinimą, išreikštą susinaikinimo programa.

- O kaipgi tuomet kodavimas nuo girtavimo ir rūkymo? -paklausė manęs asistentė.

Aš atlikau testus keletui žmonių, kurie buvo užkoduoti, ir nustačiau, kad jų biolauke nuo kodavimo momento pasirodė suicido programa. Vangiai, apatiškai slenkantis suicidas pasireiškia pagieža ir padidėjusiu irzlumu, pasirodančiomis mintimis apie savižudybę ir kitais negatyviais žmogaus elgesio pakitimais.

Moteris atėjo pasitarti, ar ji gali lankyti pagreitintus anglų kalbos kursus.

- Aš turiu vykti į Ameriką, todėl nuėjau į kursus, kur dėstoma su hipnoze. Tačiau po kelių hipnozės seansų man pasidarė kažkaip negera. Gal galėtumėte pasakyti, ar man lankyti tuos kursus, ar ne?

Stebiu biolauko struktūrą - sutrikimų dydis pasiekęs ribą, tai pavojus greitai susirgti sunkia liga. Tikrinu biolauką iki kursų pradžios nukrypimai minimalūs.

Kas sukėlė lokius didelius pakitimus moters biolauke? Tęsiu testavimą ir randu priežastį. Tai informacinio dėsnio pažeidimas, programavimas.

Kai į žmogaus pasąmonę informacija pateikiama grubiu metodu, jvyksta biolaukų struktūros deformacija, kuri ilgainiui gali pasireikšti fiziniame lygmenyje susirgimu.

Žinome, kad Bulgarijoje buvo bandyta atlikti mokymą hipnoze per televiziją. Tie, kurie mokėsi, įsisavino daug daugiau informacijos, tačiau po trejų ketverių metų pradėjo netekti atminties, smarkiai sumažėjo jų imunitetas ir pasirodė kiti negatyvūs reiškiniai.

Jauna moteris man papasakojo, kad norėjo kreiptis pagalbos į ekstrasensą, nes jai labai patikęs vienas vaikinas, kuris buvo jai abejingas, bet pastaruoju metu ji pastebėjusi, kad kažkodėl ėmė trikti sveikata.

Analizuoju moters biolauko struktūras ir matau nuostabius dalykus. Moteris užsirašė pas ekstrasensą pagalbos, įvyko jų biolaukų struktūrų kontaktas ir informacijos perdavimas, ir ekstrasenso pasąmonė jau pradėjo daryti poveikį vaikinui, lenkdama jį susitikti su įsimylėjusia moterimi. Apie tai sąmonės lygmenyje niekas jų nežinojo, dar nieko neįvyko fiziniame pasaulyje, tebuvo merginos mintys ir norai, o trijų žmonių biolaukų struktūros jau pradėjo sąveikauti, prasidėjo vaikino viliojimas apžavais, į jo pasąmonę buvo įvesta grubi programa. Tai sukėlė vaikino biolauko struktūrų iškrypimą, o kadangi viliojimas apžavais buvo pašalinė programa, jo biolauke atsirado susinaikinimo programa.

Moteriai, mylėjusiai vaikiną, atsirado tokie patys struktūrų pakitimai, ir ji pradėjo negaluoti. Ekstrasenso biolaukai taip pat smarkiai iškrypo.

Vienas neetinis poelgis sukėlė tragišką situaciją, kurios priežasties niekas iš jų trijų nesuvokė.

Prievarta gimdo tik prievartą. Buvau paklaustas, kokių pasekmių turėjo Kašpirovskio

pacientai, ir mano atliktas testavimas, deja, dar kartą patvirtino šias išvadas. Bet kokia grubi programa, svetima vidiniams žmogaus įsitikinimams, įteigta hipnoze ar Įtaiga, gali atsigręžti susinaikinimo programa.

Žinoma, mūsų šiuolaikinėje situacijoje sudėtinga pasakyti, kad reikia tuojau pat uždrausti bet kokį žmogaus užprogramavimą. Negalima sunaikinti seno, nesukūrus naujo. Kalbu ne apie tai, kad būtų uždrausti visi vaistai, kurie mažai ką duoda, o dar apsunkina žmonijos karmą, ir ne apie tai, kad būtų uždrausta ligonių kodavimo sistema, - būtinai reikia nukreipti visas pastangas palengva keičiant prievartą, į kurią šiuo metu linkusi medicina, natūraliu žmogaus dvasiniu tobulėjimu, atstatant jo harmoniją su pasauliu.

Prieš metus pradėjau tyrinėti, ar galima žmogų išgelbėti nuo polinkio į alkoholį natūraliu būdu.

Mane paprašė padėti protingam talentingam žmogui, kuris pats liautis gėręs jau negalėjo ir buvo ant chroniško alkoholizmo ribos. Jis netikėjo, kad jam galėtų kas padėti.

Ašv susitikau su juo ir pasakiau: - Žinot, kodėl jūs geriate? Žmogus turi mylėti jį supantį

pasaulį, o jeigu jis šito nejaučia, jo sieloje atsiranda diskomfortas, dvasinės kančios. Žmogus stengiasi prislopinti dvasinį skausmą bet kokiomis priemonėmis. Tai ir atveda į narkomaniją, alkoholizmą, kitas įvairias toksikomanijos rūšis. Tikroji narkomanijos ir alkoholizmo priežastis - pernelyg žemas meilės lygmuo mūsų sieloje. Tokia būklė atsiranda dėl stiprių nuoskaudų, meilės žmonėms nuslopinimo. - Aš išvardinau meilės nužudymo faktus, padaiytus jo tėvų ir jo paties.

Po koregavimo didžiulė biolauko deformacija išnyko. Dar po kelių dienų kontrolė, parodė, kad biolaukas tebėra švarus, potraukis alkoholiui dingo. Po pusės metų vėl patikrinau: žmogus negėrė ir išsivadavo iš šios ligos.

Įdomus atvejis buvo Jaltoje, kai ten skaičiau paskaitas. Priėjo žmogus ir papasakojo tokį nutikimą. Jo kaimynas

pradėjo girtuokliauti ir niekaip negalėjo liautis. - Aš priėjau prie jo, nusprendžiau pasinaudoti jūsų metodu ir

klausiu: " Sakyk, kas tau atsitiko prieš pradedant gerti, ką atsimeni?" - "Bulves skirstė, o man neužteko, ir aš labai įsižeidžiau." Aš jam sakau: "Paprašyk atleidimo už tai, kad įsižeidei". Jis paprašė atleidimo ir liovėsi gėręs.

Anekdotinis nutikimas, tačiau jis tiksliai nusako, ką žmogus turi daryti, norėdamas išsivaduoti iš nutikusių bėdų.

Pirmiausia reikia liautis širdus ant aplinkinio pasaulio, įžengti j harmoniją su juo, pamilti dabartį savyje, savo sieloje.

Harmonija yra meilė. Praeitis, dabartis, ateitis - tai vis meilės objektai. Žmogus turi stengtis savyje jausti meilę, ir tuomet jam nekils noras gerti.

Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija atitinka dvasinį žmogaus lygį. Vis daugiau pinigų išleidžiama narkotikams ir kovai su jais, tačiau efektas menkas. O narkotikai užkariauja vis didesnę erdvę. Šitaip yra dėl nesusigaudymo, kad reikia kovoti ne su narkotikais, o su priežastimi, sukėlusią jiems potraukį. Priežastis -pažemėjęs vidinės meilės žmonijai lygis. "O dar dėl daugelio dėsnių pažeidimo žmonėse užges meilė",- buvo pasakyta apie mus prieš du tūkstančius metų. Atsisakymas meilės Dievui ir viskam, kas dieviška, savo tėvams ir vaikams, sau ir mylimam žmogui, negyvajai gamtai ir mus supančiam pasauliui - tai pasidarė kasdienybė, mūsų gyvenime. Visi šie pažeidimai įjungia meilės sunaikinimo programą, o pasekmės - tarsi lavina paplūsta žiaurumas, kurio negalima užgesinti alkoholiu, narkotikais.

Siekdama įveikti šiuolaikinę krizę ir atsikratyti savo opų žmonija turi išmokti mylėti: Dievą, kits kitą, Visatą, mus supantį pasaulį, praeitį, dabartį ir ateitį. "Dievas yra Meilė".

Kai kas mano, kad tai labai paprasta, pasakiau, kad myliu - ir pamilau. Meilė - tai sudėtingiausias menas, ir pasiekiamas jis tik nuolatiniu darbu.

Bet kuri mūsų organizmo ląstelė, kad tinkamai egzistuotų, turi ne tik nuolat dirbti, bet ir laikytis vienybės su visu organizmu dėsnių.

Žmogus yra Visatos ląstelė, ir jo uždavinys ne tik tinkamai vykdyti savo funkcijas, bet ir nuolat stengtis kontaktuoti ir būti vienybėje su Visata, su meile Dievui. Mūsų kontaktas su Dievu sąlygojamas ne tik noru ir tikėjimu, bet ir sielos, ir kūno švara.

Mes visi kontaktuojame su Dievu, tik nevienodai: kuo žmogus švaresnis, tuo kontaktas didesnis.

Prieina prie manęs šešiametis sūnus ir skundžiasi, kad skauda koją.

- Tu žinai, kas yra Dievas? Uždėk rankas ant keliukų ir paprašyk, kad Dievas atleistų tėčiui, kuris būdamas aštuoniolikos metų nenorėjo gyventi, todėl ir skauda tau kojytę.

Jis prašo, ir aš matau, kaip atsistato jo biolaukas. Dar neseniai aš aiškindavau savo pacientams, kad pažeidžiamos

tik suaugusiųjų karminės struktūros, o iki trylikos-penkiolikos metų vaikas apsaugotas, jo pyktis ar nuoskauda neturi įtakos karmai. Tik lytiškai subrendę vaikai jau atsako už savo poelgius ir pažeidimus.

Pastaruoju metu Žemės energetika taip pasikeitė, kad ne tik septynerių-devynerių metų vaikai, bet ir metų ar dviejų suduoda energetinius smūgius ir naikina vienas kitą taip pat kaip ir suaugusieji.

Stebiu dukros biolauką ir matau, kad ji stipriai nužiūrėta pikta akimi. Pikta akis - šviesiaplaukio vyriškio. Amžius - dešimt metų. Tai bendraklasis. Kas bus su mūsų vaikais, kai jie užaugs, juk mes sugriovėme apsaugos barjerus ir mūsų vaikai gavo iškreiptų biolaukų struktūrų palikimą. Kokios ligos jų laukia, kas ištiks jų psichiką ir jų vaikus, jeigu jie jau šiuo metu, vaikystėje, pradeda vienas kitą atakuoti?

Dažnai, kai sakau žmonėms - jūs nuslopinote savyje meilę, jie man atsako: "Betgi aš jo ir nemylėjau". Aš kiekvieną kartą turiu aiškinti, kad meilė - tai visaapimantis jausmas, kuriuo mes turime gyventi ir kuris turi aprėpti visą pasaulį, tai meilė visam organizmui, kurio pavadinimas - Visata. Pagrindiniai Biblijos priesakai - tai dvasinio pasaulio, energetinės žmonių tarpusavio sąveikos dėsniai. O kai dabar motina žodžiu, žvilgsniu, gestu, tuo labiau poelgiais žlugdo savo vaikus, ji nesuvokia, kad užmezga programą, kuri po metų ar dviejų gali vaiką pastūmėti po mašina ar sukelti sunkią ligą.

Jeigu tos pačios sistemos grandys pradeda konkuruoti viena su kita, nekreipdamos dėmesio į centrą, sistema suyra. Kai žmoguje išnyksta meilės jausmas, kai jis pakeičiamas kokia nors kita emocija, sutrikdomos blokuotės ir negatyviems jausmams atveriamas kelias griauti.

Prisiminiau vieną palyginimą. Atėjo vienuolis pas moterį ir sako: "Įsileisk mane pernakvoti". "Aš priimsiu tave pernakvoti, bet tu turi arba papjauti ožį, arba permiegoti su manimi, arba išgerti vyno. Rinkis". Vienuolis pamąstė: "Papjauti ožį - negaliu, nes tai

žudymas, miegoti su moterimi - negaliu, nes tai vienuolystės įžadų paleidimas, teks išgerti vyno, tai mažiausia iš visų nuodėmių". Jis išgėrė vyno. Ir po to padarė visa kita, ko moteris reikalavo.

Taigi meilė - pagrindinė struktūra, ir jeigu ji nepaliesta, tuomet kiti pažeidimai nebus katastrofiški. Žmogus įprato manyti, kad meilė - tai viena jo emocijų ir jis gali elgtis su ja kaip tinkamas. Tai neteisinga nuostata.

Meilė yra tai, ko mes esame tik dalelė, ji apima visą pasaulį. Meilė ir gyvybė mums duota ir mes neturime teisės į jas kėsintis. O kai mumyse ima triumfuoti smulkaus savininko jausmas ir mes savyje pradedame žudyti meilę, tuo pradedame naikinti aukščiausias dvasines struktūras, siejančias mus su Visata, ir tvarkome jas savo nuožiūra, o tai mums nepriklauso.

S E P T I N T O J I P R I E Ž A S T I S

Per pastaruosius mūsų istorijos dešimtmečius mes labai sulaukėjome ir šiuo metu nesuvokiame pačių elementariausių dalykų.

Ai daugelis mūsų gali duoti teisingą atsakymą į klausimą: "Kas tai yra maistas?"

Maistas pirmiausia veikia žmogaus biolaukų struktūras, ir koks tas poveikis - toks ir žmogus. *

Aš ištestavau, kas dedasi energetikoje valgymo metu, ir labai nustebau, sužinojęs, kad žmogus maistą priima pirmąja čakra. Tinkamu maistu galima gydyti žmogų, o netinkamas maistas jį žudo ne mažiau, kaip neteisingas pasaulio suvokimas bei netinkamas elgesys.

Ir pasakė Dievas: "Aš daviau jums visokių žolių, kurios sėja sėklas ir auga visoje Žemėje, ir visokių medžių, kurie duoda vaisių ir sėja sėklas - tebūnie tai jūsų maistas".

"Bhagavatgytoje" draudžiama valgyti maistą, kuris paruoštas pastovėjo ilgiau kaip tris valandas: jis laikomas "nebešvariu" maistu, tinkamu jau tik kūnui, nes sielai jame jau nieko nebėra.

Judėjai turi tokią sąvoką "nevalgoma mėsa". Tai mėsa, kurioje yra kraujo - jo jokiu būdu negalima vartoti maistui.

Kodėl? Kraujas yra fizinio kūno gyvybės duomenų saugotojas, jame glūdi visa informacija apie jo ligas, pojūčius taipgi ir apie emocijas, kurias gyvuliai patiria skerdžiant ar pjaunant.

Viena moteris paprašė mane išanalizuoti keisto jos giminaičių septynmečio sūnaus elgesio priežastis.

Vaikas jau rūko, jį labai traukia alkoholis, jis bando meilikauti suaugusioms moterims. Vaikas neturi nieko vaikiško, visas jo

elgesys neįtikėtinai žemiškas pačia blogiausia prasme. Aš analizuoju priežastis. Visi dvasingumo parametrai perdėm

žemi, apie tokią būklę sakoma: "Vaikas apsėstas". Dėl to kaltas vaiko tėvas, beje, tai ne karmos dalykai, o jo gyvensena.

Tėvo mąstymo, elgesio ir mitybos parametrai visiškai žemi. Netgi sunku įsivaizduoti, kaip gyvena žmogus, kai jo parametrai tokie žemi, ką jis daro, kad visiškai sužlugdė savo vaiko biolauką.

- Kuo dirba vaiko tėvas?- klausiu moterį. - Jis gyvena kaime, dirba mėsininku, skerdžia kiaules. Tikrinu vaiko pasąmonės agresijos lygmenį, o jis nulinis.

Vadinasi, tėvas savo darbą atlieka be jokių emocijų. - Bet jis mėgsta gerti gyvulių kraują,- sako moteris. Man pasidaro aišku. Tėvo biolauko struktūra per gyvulių

kraują gauna informaciją apie tai, ką jie jaučia jų skerdimo momentu.

Mūsų protėviai buvo daug raštingesni už mus - pasimelsdavo prieš skersdami gyvulį, - paprašydavo atleidimo, kad turės vartoti gyvulio mėsą maistui, ir tokiu būdu užblokuodavo visas neigiamas pasekmes, kurias mes šiuo metu ryjame nesusimąstydami.

Anksčiau aš nesuprasdavau, kodėl liaudies kultūroje egzistuoja draudimas valgymo metu skaityti.

Pasirodo, valgymas skaitant, žiūrint televizorių, aptarinėjant politines ir šeimynines problemas gali traumuoti žmogaus sielą, nes valgant informacija laisvai patenka į pasąmonę. Tuo pagrįstas šventos komunijos priėmimas, - lai priartėjimas prie Dievo. Tačiau jeigu dvasininkas komunijos metu galvoja apie savo žemiškus reikalus, tuomet apie jokį komunijos šventą poveikį negali būti ir kalbos.

Kiekvienas žmogus turi sielą, šventą pradą to, kas žmogiška, ir to, kas gyvuliška. Normalioje būklėje kūnas turėtų gauti peno iš

\ sielos, siela - iš dvasios, dvasia - iš Dievo. Bet kokią šios nuoseklios eigos grandį išmesti neleistina. O tie, kurie savo gyvenimą kuria primityviai, aprūpindami maistu tik savo kūną ir likusių grandžių nepaisydami, labai sparčiai regresuoja.

I V S K Y R I U S

TECHNINĖ DIAGNOSTIKA

Šiuo metu sukauptas didelis kiekis faktų, liudijančių, jog pranašystės apie būsimus Įvykius, gyvų ir negyvų objektų elgesį buvo teisingos. Su gyvais objektais daugmaž paprasčiau. Jų elgesį galima analizuoti, apibendrinti ir sudarinėti pakankamai tikslias prognozes.

Negy\'iems objektams toks metodas netinka, nes fiziniame pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio, jie neturi elgesio, neturi nei struktūrinių pakitimų realizacijos programų, nei vystymosi laike ir erdvėje. Dabarties laiko atkarpoje jų būklė yra kitų objektų poveikio į juos rezultatas. Tačiau mano tyrinėjimai rodo, kad yra nevisiškai taip: programos, nulemiančios negyvų objektų likimą, irgi egzistuoja. Jfas suformuoja objekto individualaus biolauko sąveika su kitų objektų laukais.

Genetinių programų atsiradimas ir nervų sistemos kaip gyvų objektų stabilių programų dermės išvystymas leido daug greičiau realizuoti biolaukų programas fiziniame lygmenyje.

Gyvų objektų elgesys skiriasi nuo negyvų objektų elgesio tik laiko parametrais, tačiau didelėse laiko atkarpose šis skirtumas išnyksiu.

Jeigu išanalizuosime gyvų objektų, esančių Žemėje, evoliuciją, galėsime pamatyti, kad programų realizacija ir objektų diferenciacija laike vyksta vis greičiau ir greičiau, nes realizacijos greitis susijęs su individualizacija, su išsiskyrimu iš kitų tarpo, stiprėjant biolauko vienybei. Pagrindinės programos, sąlygojančios fizinę gyvų ir negyvų objektų būklę, yra informacinių-energetinių struktūrų pavidalo, o jų analizė leidžia daryti pakankamai tikslias ateities prognozes.

Gyvi ir negyvi objektai turi du kūnus: fizinį ir laikinį. laikinis kūnas realizuojamas fiziniame ir yra informacinių-energetinių biolaukų formuojamas, todėl galima kalbėti apie negyvų objektų informacinių egzistavimo programų buvimą ir apie gyvų objektų biolaukų ir genetinių programų tarpusavio sąveiką.

Veikiant infomiacines-energelines struktūras, galima pakeisti bet kokio objekto fizinę būklę ir elgesį, o taip pat ištirti jo ateitį.

Telekinezę, gyvų ir negyvų objektų diagnostiką ir koregavimą per nuotolį sąlygoja anksčiau pateiktas mechanizmas. Taigi, informacinė

K A R M O S DIAGNOS' l lKA

programa realizuojama fiziniame lygmenyje, tačiau turi egzistuoti ir grįžtamasis mechanizmas - tai būtina Visatos egzistavimo sąlyga. Vadinasi, bet koki objektą galima transformuoti į informacinių-energetinių biolaukų lygmenį, perkelti į bet kurį Visatos tašką (kadangi informaciniuose laukuose nėra erdvės) ir vėl realizuoti fiziniame lygmenyje - šiuo principu iš esmės remiasi teleportacija, poveikis į tolimus objektus, iš dedies į debesuotumą.

Kadangi klimatines, geochemines ir tektonines Žemės ypatybes sąlygoja informaciniai-energetiniai procesai, žmogus turi galimybę tiesiogiai valios jėga paveikti jį supančio pasaulio įvykius ir objektus.

Besiartinantis kataklizmų laikotarpis rodo ne tik ekologinius pakitimus, bet ir Žemės informaciniu-energetinių struktūrų deformaciją. Šiuo metu žmogus, bandantis valdyti oni permainas, paveikti negy\>us objektus, įneša savo neigiamą poveikį į biogenosferos biolaukų sistemos savireguliaciją, deformuoja Žemės informacines-energetines struktūras.

Testavimas rodo, kad netgi nepasitenkinimas oru negatyviai veikia erdvės biolaukų struktūras, vadinasi, ir žmogų.

Visų gyvų ir negyvų objektų tyrimai turi remtis aukštu diagnostikos tikslumu ir daugkartine galimų poveikio pasekmių analize.

Tradiciniai techninės diagnostikos metodai dažniausiai nukreipti surasti jau egzistuojančius defektus, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra užslėpti nuo stebėtojo ar aparatūros galimybių.

Biolauko struktūros tyrimais galima numatyti būsimas fizines objektų deformacijas, nes fizinio lygmens įvykių seka yra biolauko programoje. Įvairių biolauko programų lygių analizė suteikia prognozavimui didelio tikslumo.

Tačiau diagnostika visuomet yra įsiveižimas ir sąveikavimas su objekto biolaukais, todėl, jeigu operatorius savo biolauke turi naikinimo ar susinaikinimo programas, jos gali persikelti į negyvo objekto biolaukų ir sudaiyti sąlygas jo sunaikinimui. Biolauko savireguliacijos mechanizmas įjungia atoveiksmį - operatoriaus sunaikinimo programą. Todėl daryti poveikį negyviems objektams per informacines-energetines struktūras gali būti pavojinga visai žmonijai, nes subtiliame lygmenyje visi žmonės - vieninga visuma.

Atliekant techninę diagnostiką, operatoriaus etika, jo pasąmonės karmos struktūrų švara reikalingos nė kiek ne mažesnio lygio, kaip ir žmogų gydant. Aukštas pasąmonės agresijos lygis žmonijos informacinėse struktūrose artimiausiu metu gali sukelti daugelį globalinių katastrofų, kurių bus neįmanoma išvengti keliant aptarnaujančio personalo techninį lygį. Dvasios ekologijos klausimą reikia spręsti pirmiausia, nes būtent nuo jo priklauso aplinkos būklė.

Pirmąsyk ekstrasensorinis testavimas išbandytas negyvų objektų diagnostikai 1991 metais Jaltoje. Aš nusprendžiau

išanalizuoti testavimo efektyvumą man naujoje srityje. Gavau pasiūlymą pagal Krymo pusiasalio žemėlapį rasti vietas,

tinkamas vynuogių auginimui. Aš ištyriau virgule. Šios vietos driekiasi išilgai palei pakrantę: tą patvirtino ir mūsų grupėje esantis agronomas. O tinkamiausios vietos obelynams pagal mano duomenis buvo pusiasalio centre, toli nuo pakrantės; tai irgi pasitvirtino.

Po to aš pradėjau ieškoti tinkamiausių vietų žmonėms gyventi, kur būtų išlikęs švarus vanduo ir oras, pažiūrėjau, kur geriau statyti sanatorijas, kur kokias ligas geriau gydyti. Rezultatus gavau labai įdomius. Visi priešrevoliuciniai statiniai, ypač nuosavi namai, buvo pastatyti tik vietose, palankiausiose žmogaus sveikatai ir likimui. Užtat dauguma naujų statinių buvo pastatyti nepalankiose vietose. Tikriausiai ankstesnieji miestų statytojai intuityviai jausdavo, kur galima statyti.

Netinkamos vietos kone visur buvo skirtos kapinėms, parkams ar kultūros zonoms. Gyvenamųjų namų vietos beveik visos turėjo padidintą biolauko komfortą.

Aš nusprendžiau pagal žemėlapį surasti vietą, kur daugiausia ligų, tarp jų ir onkologinių, ir tokia vieta taip pat buvo rasta.

Šie tyrinėjimai sukelia mintis, kad Žemės paviršius nevienareikšmis žmonių įsikūrimui: yra tinkamos ir netinkamos zonos, beje, jos nesusijusios su jokiais geocheminiais, geotektoniniais dariniais. Šis mechanizmas man kol kas neaiškus, tačiau jis egzistuoja ir daro žmonių gyvenimui įtaką.

Kryme tinkamos zonos išsidėsčiusios it atskiros dėmės, o Peterburge situacija visiškai kitokia.

1991 metais į mane kreipėsi Politechnikos instituto profesorius: susidomėjęs mano metodu, pasiūlė jį panaudoti techninei diagnostikai.

Jis tyrinėjo srities ekologinę padėtį ir buvo užsibrėžęs atlikti keletą eksperimentų, norėdamas įsitikinti, kokios yra galimybės ekstrasensoriškai ištirti vandens baseinų būklę.

Tokie tyrimai jau buvo atliekami, pavyzdžiui, jais galima nustatyti, kur yra naudingų iškasenų klodai ne tik skrendant virš tam tikro ploto, kaip tai darydavo Uris Heleris, bet ir pagal nuotrauką ar žemėlapį.

Mes pasiėmėme smulkius srities žemėlapius ir pradėjome dirbti. Ištyrėme Nevos užterštumą fosforu. Man atrodė, kad didžiausias jo susikaupimas turėtų būti deltoje, tačiau pasirodė -Nevos aukštupyje. Tokias pat išvadas padarėme dėl azoto. Paaiškėjo, kad per žemės ūkio aplaidumą fosforas ir azotas suplaunami iš laukų į Nevos aukštupį. Nevos vagoje radome vietą, kur užterštumas fosforu ir azotu nukritęs iki nulio, tolėliau vėl pakilęs ir palengvėle mažėjantis, kitaip tariant, ten buvo visiškai švaraus vandens ruožas

K A R M O S DIAGNOSTIKA

skersai vandens tėkmę. Tokie švaraus vandens plotai specialistams žinomi, tačiau iki šiol nesuprantama jų atsiradimo priežastis.

Užsienio mokslininkai taip pat ne vieną kartą yra pastebėję ''švaraus vandens efektą" ten, kur pagal visus apskaičiavimus jie tikėjosi didžiulio užterštumo.

Po to aš pradėjau tyrinėti krantus. Ten, kur Nevos vanduo tapdavo švarus, buvo labiausiai tinkamo žmonių įsikūrimui žiedo dalis. Miesto energetinėje struktūroje yra visiškai specifinis darinys, vandenvietėse palaikąs švarų vandenį ir teigiamai veikiąs ten gyvenančius žmones, o yra ir zonos, mažiausiai tinkamos apsigyventi žmonėms. Tai irgi žiedinės struktūros. Peterburge, skirtingai nei kituose regionuose, yra nustatytas galingų tarp savęs susijusių žiedinių energetinių struktūrų buvimas.

Šiuo metu tokie tyrimai gali būti naudingi ne tik statant gyvenamuosius rajonus, bet ir planuojant, kur turėtų būti statomi pavojingesni žmonėms techniniai objektai.

Kitas etapas buvo paskirtas Ladogos ežerui ištirti. Ladogoje azoto užteršimo dėmės forma priminė ilgą smailą

liežuvį, o fosforo - tekšteltas rašalo dėmes ežero centre. - "Liežuvį" jūs nupiešėte, - sako profesorius, - visiškai tiksliai,

ir išmeta jį Volchovo upė, ant kurios krantų išsidėstęs baltyminių koncentratų kombinatas ir daug tarybinių ūkių - taip, Volchovas išmeta labai daug azoto. O fosforas irgi turėtų kauptis "liežuviu".

Aš tikrinu, dėmė vėl matosi ežero centre. Mes paruošėme programą, pagal kurią du mėnesius buvo

apdorojami duomenys. Tam, ką aš padariau per dvi tris valandas, įprastu būdu

tikrinant reikia kelių mėnesių. Kai mes dirbome pagal žemėlapį, tyrimo darbai išaiškinti

užterštumą fosforu dar nebuvo vykdomi. Vėliau į Ladogą išplaukė moksliniai tiriamieji laivai ir jų darbų rezultatai patvirtino, ,kad didžiausias Ladogos užterštumas fosforu iš tikrųjų buvo mano nurodytoje vietoje. Iš anksto nusirašyti informacijos aš negalėjau, nes jos dar neturėjo instituto darbuotojai, aš dirbau tik naudodamasis energetine savo informacija. Sutapimas sudarė aštuoniasdešimt procentų.

Labai įdomūs rezultatai buvo gauti ir nustatant, kur prasisunkia vanduo "Oktiabrskij" salėje. Aš paprašiau pastato plano ir nustačiau vandens prasisunkimo vietas. Kai kuriose mano nurodytose vietose jau buvo išimtos grindys ir vyko darbai, dalį avarinių vietų aš nustačiau pirma, negu ten pradėjo sunktis vanduo. Manęs paklausė, iš kur vanduo teka, iš lauko ar iš pastato? Aš pajutau, kad vanduo teka iš lauko vamzdžio, esančio per keletą dešimčių metrų nuo

salės. Tikrindamas vandentiekio kanalus, aš aiškiai mačiau, kaip teka vanduo, kokia yra vamzdžių būklė, fiziškai jaučiau jų išsišakojimo vietose vandens elgesį. Galima buvo nustatyti netgi, koks metalas yra vandenyje.

Man lai buvo nauji tyrinėjimai. Suvokiau, kaip lengvai žmogus, įsisavinęs ekstrasensorinio testavimo metodą, gali persijungti nuo medicininės diagnostikos prie techninės.

Aptariant diagnostikos rezultatus aš paaiškinau, kad metodo galimybės su jokia mistika nesusijusios, tai dar daugeliui nežinomų ir nesuvokiamų dėsnių pasireiškimas.

Svarbiausias ekstrasensorinės diagnostikos ypatumas yra tai, kad aš tiriu ne fizinius objektus, o biolaukus, o biolaukas turi daug išsamesnę ir tikslesnę informaciją, negu pats fizinis objektas.

- Vadinasi, iš anksto galima buvo nustatyti, kas įvyks Černobylyje? - buvau paklaustas.

Testavimas rodo, kad po to, kai Černobylio AES biolauko struktūros buvo deformuotos, praėjo dveji metai, kol tos deformacijos sukėlė avariją.

- Ar šiuo metu pasižiūrėjus galima numatyti avarijos galimybę bet kurioje atominėje stotyje?

- Taip, tačiau šiuo metu aš negaliu numatyti bet kurios atominės stoties galimybių, nes mano karma nepakankamai švari. Aš jau daugiau kaip metus įtemptai stengiuosi save pakeisti, tačiau mano vidinis etinis pasąmonės lygmuo nepakankamai aukštas.

Diagnozuojant bet kokį objektą, būtina su juo sueiti į kontaktą biolauko lygmenyje.

Jeigu smalsuoliai, praktikuojantys ekstrasensoriką, pabandys nustatyti AES diagnozę, o po to staiga nupliks, tegul nenustemba. Tačiau ne tai svarbiausia.

Kadangi informaciniai-energetiniai biolaukai nevienodi ir turi įvairius polygius, diagnozuojant bet kokį objektą, jeigu mano karma nepakankamai švari, aš galiu pakenkti, sutrikdyti diagnozuojamo objekto biolaukų struktūrą, ir tai gali blogai baigtis.

Vienos organizacijos direkcija paprašė pagal anketas ištestuoti profesinį darbuotojų tinkamumą.

Bioenergetika leidžia pagal rašyseną arba nuotrauką nustatyti ^ ne tik profesines savybes, bet ir sveikatą, likimą, o taip pat atgaminti visą susijusią su žmogaus gyveniniu informaciją.

Aš pradėjau analizuoti ir pateikiau rekomendacijas, kaip pagal suderinamumą suformuoti aukštos kvalifikacijos kolektyvą.

Rezultatas buvo netikėtas: po tam tikro laikotarpio bendradarbiai taip pamėgo darbą, kad nebeeidavo namo, nakvodavo darbovietėje, sukeldami savo žmonų nepasitenkinimą ir aibę šeimyninių komplikacijų.

S c r g c j u s I. a z a r e v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Kitame kolektyve, irgi suformuotame pagal energetinius testus, sėkmingas darbas ir profesionalumas buvo ne pagal jėgas vadovui ir kolektyvas pareikalavo jį atleisti iš darbo.

Gyvų ir negyvų objektų subtilūs biolaukų lygmenys turi vienodus apibūdinimus, sąveikauja tarp savęs, todėl bet kokia negatyvi mintis, emocija, elgesys veikia negyvą objektą ir gali jam pakenkti.

Sąveikaujant žmogaus ir negyvų objektų informacinėms struktūroms, sunaikinimo programos iš žmogaus gali pereiti į negyvo objekto biolauką.

Todėl lakūnai, AES operatoriai ir kiti ypač atsakingų darbo vietų specialistai turi būti vidujai geri, turėti neigiamą pasąmonės agresijos rodiklio reikšmę, antraip, patys to nežinodami, gali sukelti avarinę situaciją.

Globalinis agresijos žmogaus pasąmonės struktūrose padidėjimas veikia Žemės energetiką ir gali sudaryti sąlygas katastrofinėms situacijoms atsirasti.

Visų gydančiųjų aukšto lygio ekstrasensų pasąmonės agresija labai maža, nes kitaip išeiti į Visatos informacinius biolaukus labai pavojinga. Bandymas paruošti daug ekstrasensų pagreitintais metodais, neatsižvelgiant į jų etinius duomenis, gali sukelti neigiamas pasekmes.

Žmogaus pasąmonė kontroliuoja visą Visatą, tačiau ypač stipri kontrolė maždaug šešiasdešimties metrų spinduliu nuo žmogaus, vyksta sąveika su visais gyvais ir negyvais objektais. Netgi knygos, nuolat esančios žmogaus'artimajame biolauke, teikia pasąmonei savo informaciją. Ypač aktyvus informacijos teikimas vyksta miegant, todėl pavojinga prie miegančio vaiko galvos laikyti detektyvinę literatūrą.

Kiekvieno gyvo ir negyvo objekto biolaukas turi informaciją ne tik apie patį objektą, bet ir apie tai, kas vyko aplink jį. Bet kokios patalpos biolauko struktūra kaupia informaciją, sąveikauja su mūsų biolaukais ir daro jiems įtaką.

Žmogui, kuris barasi kambaryje, nė į galvą nedingteli, kad barnis daro įtaką visų sveikatai, kas tik kambaryje yra, nes informacinėse kambario struktūrose ima kauptis neigiama energija.

Kai žmogus emociškai pažeidžia daikto biolauko struktūrą, į jį eina grįžtamoji ataka. Vienodai autonominė tiek gyvo, tiek negyvo objekto biolauko struktūra. Negyvas objektas gali paveikti gyvą, gali veikti jį aktyviai ir keistis informacija.

Pacientams išėjus sustojo mano laikrodis, nors buvo prisuktas. Prisiminiau Urį Helerį, palaikiau jį rankoje, ir jis vėl pradėjo eiti. Paleidimo mechanizmas yra, bet kaip jis veikia? Pradėjau tirti

S c l - g L j u s I . a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A 1 1 C

Biolauko savireguliacijos sistema t 1 J

biolauko struktūrą aplink laikrodį ir aptikau, kad biolaukas smarkiai pramuštas. Vadinasi, mūsų emocijos gali deformuoti negyvo objekto biolauko struktūrą ir tokiu būdu aktyviai jį paveikti.

Neseniai paskambino mano asistentė ir pasakė, kad sugedo jos tėvų televizorius. Jos tėvas žiūrėdavo labai daug laidų ir labai emocionaliai reaguodavo į šalies ekonominius ir politinius įvykius. Aš testuoju televizoriaus biolaukus - jie iškreipti, kaltos neapykantos programos.

Asistentė sako tėvui: - Tu suprask, viskas aplinkui gyva: televizorius, šaldytuvas, visi

namuose esantys daiktai. Ir jeigu tu blogai su jais elgiesi, jie tau atsimoka irgi tuo pačiu.

Tėvas labai nustebo. - Nejaugi aš toks visagalis, kad galiu paveikti net televizorių? - Šiuo metu visi tokie visagaliai, ir tai ne nuo tavęs priklauso,

o nuo to, kas vyksta Žemėje. - Ką gi dabar daryti? - Pagalvok apie lai, kad esi kaltas, paprašyk, kad tau butų

atleista dėl tų neigiamų emocijų, kurias jautei. Po pusvalandžio tėvas įsisąmonino naują jam informaciją -

televizorius pradėjo gerai veikti. Mūsų daiktai, tualeto reikmenys, rūbai kaupia ir saugo

informaciją. Jeigu kas nors, žiūrėdamas į mano daiktą, jo man pavydėtų, pavydas galėtų palikti pėdsaką ir kenkti man, jeigu manęs nesaugo mano paties vidinė nuostata visiems norėti gero.

Vieną kartą į mane kreipėsi moteris, kad padėčiau surasti jos auksinę grandinėlę. Grandinėlė buvusi labai graži, moteriai patiko, bet nelauktai netikėtai kažkur dingo.

- Aš tuo neužsiimu, - atsakiau moteriai, - bet jus turėjote pamesti grandinėlę, nes kitaip ji, ko gero, būtų pridariusi jums nemalonumų. Grandinėlės biolauke buvo stipri susinaikinimo programa, kuri tam tikromis sąlygomis būtų galėjusi įsijungti.

Moteris manimi nepatikėjo, bet po savaitės vėl atėjo pas mane priėmimo laiku ir stebėdamasi papasakojo, kad grandinėlė anksčiau priklausė, moteriai, kuri blokados metu bandė nusižudyti. Grandinėlė netgi nebuvusi ant moters kaklo, tik tame kambaryje, bet informacija apie seniai praėjusius įvykius iki šiol saugoma jos biolauke.

Kartą priimant ligonius į mane kreipėsi moteris dėl alerginio išbėrimo. Priežasties aš iš karto neradau, nes pirmą seansą mes atlikome bendrai būklei pagerinti. Ateidama į antrą seansą, moteris pasakė, kad pagerėjimo kol kas nepajutusi. Ėmiau toliau ieškoti priežasties ir nustačiau, kad agresiją kelia augalai, ir daugiausia liga pasireiškia, kai moteris būna namuose. Visur kitur ji gerai jaučiasi.

Aš paprašiau nubraižyti buto planą ir virtuvėje prie sienos nurodžiau vietą, kur yra tie augalai, sukėlę ligą. Moteris patvirtino, kad prie tos sienos yra keletas vazonų su kambariniais augalais: alijošiumi, tulpėmis ir narcizais. Pažiūrėjau į biolauką, kaip gėlės reaguoja j moterį. Pasirodė, kad visos nekaip.

Priežastis buvo ta, kad moters motina nėštumo metu ir po kūdikio gimimo nemėgo augalų. Ši programa įsitvirtino pasąmonėje, moteris, to nežinodama, atakuodavo savo biolaukų augalus ir mainais atgal gaudavo analogiškas atakas.

Daugelio alergijų augalams, žuviai, gyvūnams priežastis glūdi musų protėvių neigiamose emocijose šių objektų atžvilgiu.

Negyvi objektai reaguoja į irzlumą ir neapykantą jiems ir tai irgi gali tapti alergijos priežastimi. Neigiamos emocijos, jaustos protėvių ar paties žmogaus praeituose įsikūnijimuose, tūno užblokuotos tol, kol žmogus jų neįjungia savo emocijomis: koneveikdamas nemaloniai dvokiantį laką, žuvį, kuria apsinuodijo, įgrįsusias dulkes ir dar bet ką. Negyvų daiktų įtakos žmogui pavyzdžių galima pateikti daugybę.

Moteris ilsėjosi pensionate su vaikais ir dėl blogo oro didesnę laiko dalį turėjo praleisti kambaryje. Vaikai žiūrėdavo televizorių, o moteriai norėjosi paskaityti susikaupusią literatūrą. Televizijos laidos jai kliudė, kėlė nepasitenkinimą, erzino ją.

Grįžus iš pensionato moters savijauta labai pablogėjo ir nė vienas oficialios medicinos specialistas nebūtų galėjęs rasti jos ligos priežasties, o priežastis buvo - nemeilė televizoriui, trukusi dvi savaites, negyvo objekto ataka biolauko lygmenyje.

Kitai pacientei daugybė sveikatos problemų, labai deformuotos biolaukų struktūros.

Analizuoju priežastis. Moteris daugiau kaip dvidešimt metų nemeiliai žiūrėjo į dauginimo aparatūrą, su kuria dirbo.

- Tačiau aparatūra buvo sena, nuolat gedo ir dėl to netgi į darbą nesinorėjo eiti, - aiškino ji.

O kas už savo nemeilę atsimoka?

Merginai bloga nuotaika. Ji niršiai užgesino cigaretės nuorūką į mašinos apdangą. Ir jai nė nedingtels, kad tas veiksmas bus galvos skausmo priežastis: įsijungė neapykantos konkrečiam daiktui programa, ir jis atsimokėjo tuo pačiu, nes biolauko lygmenyje gyvas ir negyvas objektas reaguoja vienodai.

Bet kokia negatyvi emocija negyvam daiktui gali iškreipti žmogaus biolaukų struktūras. Prisiminkime mamą, mušančią ranka stalo koją, į kurią susimušė vaikas, ir sakančią: "Neverk, matai, mes ją irgi įskaudinom". Tokia pedagogika jau sėja neteisingą požiūrį į pasaulį ir būsimas žmogaus problemas.

S e r g e j u s I. a z a i e v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

P I R M A K N Y G A | j a

Biolauko savireguliacijos sistema 1 1 /

Labai sudėtingi santykiai susiklostė man su ESM, kuria buvo renkamas šios knygos tekstas. Vieną kartą, atėjęs dirbti, aš pastebėjau, kad mašina veikia netvarkingai, displėjaus ekrane vis ėjo kažkokie iškraipymai.

Aš nusprendžiau sukoreguoti jos biolauką ir, įėjęs į kontaktą su mašinos biolaukų, pajutau fizinį diskomfortą. Išdiagnozavęs nustačiau krūtinės plote biolaukų struktūrų deformaciją. Tokie mano biolauko iškrypimai paprastai atsirasdavo, kai aš ką nors nuskriausdavau. Skaitytojui sunku patikėti tuo, ką aš pasakysiu, bet aš sakau tik faktus.

Norint atstatyti gerą fizinę savijautą, reikėjo surasti, kas ant manęs įsižeidė, ir kuo aš jį įžeidžiau. Po kelių minučių aš nustačiau, kas ant manęs įsižeidė.

Tai buvo ESM, ir aš nustačiau jos įsižeidimo priežastį. Toji priežastis - mano biolauke tūnanti naikinimo programa.

Prieš trejus metus iki mano gimimo mano tėvas neapkentė žmogaus, kuris jį nuskriaudė. Naikinimo programa, įnešta į mano tėvo biolauką, persidavė man ir ne tik ligų ir traumų pavidalu realizavosi, bet ir atakavo kiekvieną žmogų, su kuriuo aš kontaktuodavau, tarp jų ir mano vaikus. ESM aiškiai reagavo į šią programą, mašinos biolaukas atsiliepdamas atakavo mane ir pažeidė mano lauko apdangalą.

Kai aš iš savo biolauko pašalinau programą, mašina nurimo. Nusprendžiau patikrinti, ar gali mašina skirtingai elgtis su įvairiais žmonėmis. Ir nustebau pamatęs, kad mašinos biolaukas skirtingai reaguoja į kiekvieno dirbančio su ja operatoriaus biolauką. Mašina labai neigiamai reagavo į operatorius su negatyvia karma, su dideliu kiekiu naikinimo ir susinaikinimo programų. Vieno operatoriaus mašina ypač nemėgo, nes jis daugiau už kitus kenkdavo mašinai. Man pasidarė aiškus seniai pastebėtas mechanizmas, rodantis, kad kai kurie žmonės blogai veikia techniką, jiems esant, viskas lūžta ir genda.

Kartą pažįstama pasiskundė skausmais inkstuose ir paprašė nustatyti priežastį. Aš pradėjau analizuoti biolaukų struktūras.

Dėsnius pažeidė ne ji, o negyvas daiktas, esantis jos bute. Buto plane aš parodžiau, kur tas daiktas yra. Paaiškėjo, kad ten yra šventi paveikslai, ikonos. Dvi ikonos buvo senovinės, o kitos nutapytos ant kartono ir pirktos cerkvėje.

Aš pažiūrėjau, kaip ikonos reaguoja į šeimininkę, ar jos atžvilgiu nepažeidžia dėsnių?

Dviejose ikonose - su Jėzaus Kristaus ir Nikolajaus Stebukladario atvaizdais buvo aibė neapykantos ir naikinimo programų.

S e r g e j u s I. a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Skamba labai šventvagiškai - Jėzaus Kristaus atvaizdas neapkenčia šios ikonos turėtojo ir jis programuoja naikinimui.

Detaliai ištestavęs pirmą ikoną išsiaiškinau, kad ją tapęs dailininkas nenorėjo savo vaiko gimimo. Žmogus, kurio biolauke yra tokių programų, neturėjo teisės tapyti ikonų.

Dailininkas, nutapęs Nikolajaus Stebukladario paveikslą, ilgą laiką buvo atsižadėjęs gerų dvasinių jausmų vaikams ir tėvui, todėl jis taip pat kodavo ikonos biolauką atsižadėjimo nuo Dievo emocijomis. Moteriai pasidarė aišku, kodėl ji nemėgdavo ilgai būti tame kambaryje.

Anksčiau tapyti ikonas buvo leidžiama ne kiekvienam menininkui. Intuityviai buvo parenkamas žmogus su švaria karma. Tačiau ir šito būdavo maža. Kad neprasiskverbtų negatyvūs poveikiai, reikalingas karmos blokavimo mechanizmas, o tai būdavo pasiekiama asmenine dora, Dievo siekimu, ilgu pasninku ir maldomis, dedant pastangas atsižadėti visko, kas traukia prie žemiškų dalykų. Ir tik sąmonei praskaidrėjus buvo tapomos ikonos, šventi paveikslai, dažus skiedžiant pašventintu vandeniu. Tokios ikonos galėjo gydyti. Jau vien tik būnant šalia tokios ikonos, harmonizuodavosi ligonio biolaukų struktūros, gydavo ne tik kūnas, bet - pirmiausia - siela. Būdami kambaryje tokie šventi paveikslai darė tik teigiamą įtaką žmonių charakteriui, sveikatai ir likimui. O jei šventuosius vaizduojantys paveikslėliai nutapyti žmogui esant įprastoje būklėje, tai jie, netgi pašventinti cerkvėje, gali pakenkti jų turėtojui. Juo labiau, kad visa, kas susiję su Jėzaus Kristaus ir šventųjų vardais, mes be kliūčių įsileidžiame į savo pasąmonę. Aš apskaičiavau tipografu spaustuvėje atspausdintų šventųjų paveikslų įtaką. Pasirodė, kad jie taip pat netobuli. Teigiamą įtaką daro tik tikri šventi paveikslai arba jų nuotraukos.

Prisiminiau atvejį, atsitikusį man. Aš atsinešiau į savo dirbtuvę radijo imtuvą ir pastebėjau, kad jo garso skambesys labai pablogėjo. Pamaniau, kad imtuvas sugedo ir parsinešiau jį namo. Namie jis vėl veikė gerai. Aš vėl jį nusinešiau į dirbtuvę - ir jis vėl nustojo veikęs, bet šį kartą - ilgam. Pasidarė įdomu, ar yra materiali priežastis šioje keistoje istorijoje? Testavimas parodė, kad radijo imtuvą neigiamai veikė dirbtuvėje esantis negyvas daiktas. Aš pradėjau jo ieškoti pagal dirbtuvės planą - ir šis daiktas buvo šventas paveikslas, esantis per vieną metrą nuo imtuvo.

Kartą mane paprašė nustatyti diagnozę berniukui iš Pabaltijo. Didelę jo biolauko deformaciją ir prasidėjusią ligą sukėlė jo

tėvo pažeidimai, padaryti dveji metai prieš jam gimstant. Kažkoks šventvagiškas veiksmas, susijęs su kulto reikmenimis. Ėmiau klausinėti vaiko motiną, ar ji neatsimena kokių nors įvykių,

S e r g c j u s I , a / a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A 1

Biolauko savireguliacijos sistema 1

susijusių su ikonomis ar cerkvės daiktais. Ji prisiminė, kad dveji metai prieš gimstant sūnui vyras pastatė ikoną į barą, kur buvo alkoholiniai gėrimai. Energetiškai tai buvo kaip šventybės niekinimas, neapykanta negyvam daiktui ir Dievui. Kadangi toks poelgis buvo užfiksuotas tėvo informacinėje-energetinėje struktūroje, tai ją paveldėjęs sūnus turėjo atsimokėti už savo dvasinį netobulumą.

Bet koks negyvas daiktas, kad ir kaip tai atrodytų fantastiška, savo biolauku pats veikia bet kurį kitą objektąL vadinasi, ir žmogų. Ypač stiprus kulto daiktų poveikis. Tuo gali būti paaiškinta, kodėl per anksti miršta žmonės, kurie privalo kontaktuoti su tokiais daiktais dėl savo profesijos, pavyzdžiui, archeologai, aktoriai.

Tačiau iš kitos pusės pažiūrėjus, šiuo metu visose šventovėse gyvai prekiaujama krikščioniška literatūra, žvakėmis, šventais paveikslais ir kitais religiniais atributais. Kodėl gi krikščionybės tarnai pamiršo: "Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje..."

Aš testuoju, ką įneša į cerkvės energetiką prekyba. Cerkvė iš maldos namų virsta prekybos namais. Dvasininkai šiuo metu to nejaučia ar dėl kokių nors priežasčių negali tam pasipriešinti, o juk prekyba griauna šventovių energetiką.

Bioenergetinė analizė rodo, kad šventovės biolauko atstatymui reikia, kad visa prekyba būtų pašalinta už jos ribų.

Įdomų atsitikimą man papasakojo Kronštadte. Mieste yra pusiau sugriauta cerkvė, ir senbuviai prisimena, kaip ją bandyta susprogdinti. Kelis kartus buvo padėti sprogmenys, atsirado įskilimų net gretimuose namuose, o cerkvė vis išlikdavo ir atkakliai nepasidavė griovimui. Šiems darbams vadovavo jaunas gražus karininkas, kuris labai greit mirė. Neilgai trukus mirė ir jo žmona, ir sūnų reikėjo atiduoti į internatą. Prieš kelis metus ir sunūs, būdamas trisdešimties metų, mirė savo bute be jokios akivaizdžios priežasties ar rimtos ligos. Giminė išmirė. Keisti sutapimai. Tėvui taip pat buvo apie trisdešimt metų, kai jis sprogdino cerkvę.

Aš ėmiau analizuoti, kas gi atsitiko visai šeimai, kodėl visi žuvo? Kaip paaiškinti šią nuoseklią įvykių virtinę?

Išaiškėjo štai kas. Pradžioje karininkas vadovavo kaip vykdytojas, bet kai sprogdinama cerkvė nepasidavė, jis pradėjo stengtis, įjungdamas savo paties norą ir savo emocijas į atliekamą darbą. Įvyko susidūrimas su cerkvės agregoru, su meilės ir vienybės programomis, o jos taip pat susijungia ir priešinasi agresyvioms programoms, todėl savo naikinimo programą karininkas gavo atgal. Kadangi jo biolaukas vieningas su žmonos ir sūnaus, žuvo visi.

Vienas amerikiečių kosmonautas po skrydžio į Mėnulį pasakojo pajautęs, kad visa Visata - gyva būtybė, ir Zemė taip pat, be to, ji labai inteligentiška.

120 l ' I R M A K N Y G A

Biolauko savireguliacijos riaoma KAl<MOS DIAGNOSTIKA

Mažas nukrypimas. Mes ėjome mieste pro įdomų pastatą netoli Liteinyj prospekto, primenantį stalaktitą. Žiūrėdamas į pastatą aš pajutau kažkokį įkyrų disharmoningą poveikį, asocijuojantį su griovimu. Apskaičiavau, kaip pastatas sąveikauja su žmogumi, kokią įtaką daro jo fasadas. Rezultatas buvo įdomus: psichikos ir kūno parametrai buvo labai neigiami, vadinasi, žiūrėjimas į pastato fasadą fizines žmogaus struktūras tam tikru mastu deformuoja.

Tai dar vienas įrodymas, kad intuityvius harmonijos pojūčius mes praradome, o pasaulio dar nesuvokiame, todėl ir statome pastatus, kenkiančius mums netgi savo egzistavimu.

Mano tyrimai rodo, kad nuo 1987 metų birželio Žemės informacinėse-energetinėse struktūrose atsirado dideli negatyvūs pakitimai, naikinimo programos pradėjo jungtis ir aktyvizuotis, ir šiuo metu kiekvieną neigiamą mintį, emociją, netgi nereikšmingą, sustiprina Žemės informacinio biolauko negatyvios programos. Biolauko lygmenyje vyksta dalijimasis į dvi stovyklas: tų, kurie veržiasi į meilę, į gėrį, ir tų, kurių dvasioje vis spartėja ir spartėja nuosmukis, degradacija dėl negatyvių programų apstumo biolaukų struktūrose.

V S K Y R I U S

KULTŪRA, MENAS IR ŽMOGAUS KARMOS STRUKTŪROS

Žmogų veikia viskas, kas jį supa, - erdvė, buities reikmenys, knygos, filmai, spektakliai - nes viskas turi informacinius-bioenergetinius laukus ir sąveikauja su žmogaus biolaukų struktūromis.

Testavimas padeda nustatyti to veikimo mastą ir savybes. Jeigu knygos ir filmai turi savyje agresijos elementų, jie gali sukelti žmogaus biolaukų struktūrų deformaciją su lengvai nuspėjamomis pasekmėmis.

Nuo 1987 metų rugpiūčio mėnesio Žemės informacijos struktūrose vyksta pasąmonės agresijos didėjimas. Dvasingumo strateginės sankaupos šiuo metu išeikvotos beveik visiškai, o gyvenimas kasdien prideda naujus agresijos krūvius.

Ypač aukštas agresijos lygis masiniame Vakarų mene, jis kuriamas pabrėžiant konkurencijos ir jėgos propagandos principus. Kai neišsenkantis videofilmų srautas plūstelėjo į mūsų šalį ir pasidarė nevaldomas, tuomet ir poveikis į žmogaus pasąmonę pasidarė nebekontroliuojamas.

Netgi iš" pirmo žvilgsnio nekaltų animacinių filmų vaikams dauguma turi prievartos programas ir, - o tai tik didina pavojų, - jų "įpakavimas" švelnus ir gracingas. Informacija, sukelianti teigiamas emocijas, į pasąmonę patenka be kliūčių, įsiskverbia giliai ir saugoma labai ilgai, kadangi pasąmonė veikia autonomiškai ir gali priimti informaciją savarankiškai ir be kritikos.

Norint įvertinti kai kurių sovietinių ir užsienietiškų filmų poveikį žmogui, naudojamės pagrindiniais parametrais: sąmoningos ir pasąmoninės agresijos lygmeniu.

Jau buvo rašyta, kad bet kokio objekto pasąmoninės agresijos reikšmė privalo būti neigiama. Talentingi kūriniai visuomet turi savyje humanizmo krūvį ir labai žemą pasąmoninės

1 r\r* l ' I K M A K N Y G A S u i g u j u s I. a v. a l c v a s

1 ZZ Biolauko savireguliacijos sistema K A R M O S D I A G N O S T I K A

agresijos lygmenį. Pavyzdžiui, Puškino poezijoje labai žemas pasąmoninės agresijos rodiklis.

Tačiau grįžkime prie masinio meno. Testuoju populiarų filmą "Tomas ir Džeris". Sąmoninga agresija - nulis, pasąmonės - plius aštuoniasdešimt.

Toliau - vaikiška klasika "Snieguolė ir septyni nykštukai". Sąmoninga agresija - minus keturiasdešimt, pasąmonės - plius šešiasdešimt. Šie filmai, iš pirmo žvilgsnio pilni gerumo, į pasąmonę įneša vidinių žiaurybių ir juos pažiūrėjusio vaiko pasąmonės agresijos lygis padidėja kelis kartus. Dabartiniu metu, deja, vaikai jau privalo atsakyti už dėsnių pažeidimus, o tai reiškia, kad prasideda arba dvasios, arba psichikos, arba kūno irimas. Ir kai šis irimas prasideda nuo vienerių ar dvejų metukų amžiaus, kūdikio asmenybė pamažėle ima degraduoti ir vaikai faktiškai tampa negyvybingi.

Tad kam gi vaikų gyvenimą sukomplikuoti, apsunkinti dar ir griaunamuoju menu?

Žvilgtelėkime, kokie filmai ne per seniausiai buvo užkariavę mūsų kino teatrų ir televizorių ekranus. Filmas "Pelenė" sąmoningos agresijos turi minus penkiasdešimt, pasąmonės - minus dvidešimt.

"Kaukazo belaisvė" - atitinkamai - minus šešiasdešimt ir minus šimtas.

"Na palauk" - plius dvidešimt ir minus šimtas dvidešimt. "Baltoji dykumos saulė" - minus šešiasdešimt ir minus

penkiasdešimt. "Soliaris" - nulis ir minus du šimtai dešimt. "Andrejus Rubliovas" - plius dvidešimt ir minus du šimtai

keturiasdešimt. Štai kuo mes gyvenome, kas vadinama Menu.

Siekdamas nustatyti pasąmonės agresijos lygį, tyriau žmones iš įvairių socialinių sluoksnių, tarp jų ir iš politinių veikėjų, populiarių dainininkų, estrados artistų, ir dar kartą pastebėjau, kokie beprie-kaištingi biolauko savireguliacijos sistemos veiksmai, kaip tiksliai pasireiškia reguliavimo sistema.

Tai ypač išryškėja todėl, kad stovintis ant scenos žmogus labai stiprų poveikį daro žiūrovų ar klausytojų pasąmonei. Todėl bendrauti ir dirbti su didele žmonių auditorija gali tik žmogus su minimaliu pasąmonės agresijos lygiu ir maksimaliai švytintis meile žmonėms, kitaip dvasinėms struktūroms gali būti padaryta didelė žala.

Visos mūsų estrados, teatro ir kino žvaigždės turi labai žemą pasąmonės agresijos lygį, išimčių nėra. Netgi nežymus agresijos augimas gali būti gyvenimo "išbrokuotas" - žmogus gali prarasti gabumus, talentą, netikėtai susirgti, pasitraukti nuo scenos dėl

nelaimingo atsitikimo, arba dėl likimo valios ir "atsitiktinumo" gali pradėti žlugti jo karjera - be akivaizdžių priežasčių.

Todėl aukščiausias dainininko ir aktoriaus profesionalizmas privalo savyje turėti ne tik grynai profesionalias savybes jos privalo būti lydimos vidinio gerumo ir trykšte trykšti meile. Šias savybes ugdyti ir tobulinti būtina nuolatos. Iš pirmo žvilgsnio tai stebina, bet toks pat mechanizmas veikia ir politikos sferoje. Politikas su aukšta pasąmonės agresija neturi perspektyvos. Valia ir intelektas čia atsiduria antroje vietoje.

Pasąmonės agresija labai pavojinga jaunoms, ypač nėščioms moterims, nes motinos dvasingumas tampa vaiko kūnu, ir kuo giliau įsiskverbia agresija, tuo ji pavojingesnė.

Moteris, sąmoningai neatmetanti prievartos pozicijos, savo psichikai daro žalą tik dviem procentais, tačiau jeigu po metų ar dvejų ji pagimdys kūdikį, jo psichika jau bus pažeista apie aštuoniasdešimt procentų, nes vaiko kūną formuoja motinos mintys.

Žmonės apie tai žinojo visais laikais. Renesanso epochoje nėščias moteris vežiodavo į parodas, apsupdavo gražiais daiktais, muzika ir meile. Rusų kaimuose žinota: ką būsimoji motina mato, mąsto, jaučia, tai smarkiai veikia kūdikį, ir stengtasi saugoti moterį net nuo bereikalingo svetimo žvilgsnio.

O dabar įsivaizduokime mūsų amžininkę apiplūstą eilėse, suspaustą transporte, "pailsėjusią" žiūrint eilinį užsienio filmą... Mes labai supaprastintai įsivaizduojame karmos mechanizmą, ne visuomet galime pamatyti visą biolauko savireguliacijos procesą, -kaip jis tiksliai, sudėtingai ir ne visuomet suprantamai veikia.

Dvasinio gyvenimo etika, higiena šiuo metu turi būti ne šūkis, o pasaulio ir jo dėsnių gilaus suvokimo rezultatas. Tai sudėtinga, nes reikia sujungti dvi priešingas sąvokas: idealizmą ir materializmą, religiją ir mokslą, logiką ir intuiciją, aukštą dvasingumą ir prakticizmą, suderinti nuolatinę meilę pasauliui ir žmonėms su kasdieninėmis emocijomis.

Šiuo metu žmonių tarpusavio poveikis tapo nevaldomu procesu ir menui šiame procese priklauso ne paskutinis vaidmuo.

Pradedant nuo praeito amžiaus vidurio, išsivysčius impresionizmui ir kitoms meno rūšims, orientuotoms į pasąmonę, ją apsaugoti nuo besiskverbiančios agresijos darosi vis sudėtingiau.

Dauguma Vakarų dailininkų darbų turi mažai dvasingumo ir aukštą pasąmonės agresijos lygį. Tokie paveikslai deformuoja biolaukų struktūras ir iš tiesų kenkia žmonėms. Parodose galima pamatyti ir paveikslų, kurie siurbia iš žmonių energiją, todėl žmogus iš tokios parodos išeina pavargęs ir sugniuždytas, nesuvokdamas, kas atsitiko.

Netikėtas atradimas man buvo australų dailininkų ritualinių paveikslų paroda, vykusi pavasarį. Ištestavau keletą darbų ir buvaii nustebintas jų teigiamo poveikio galia patiems pagrindiniams, svarbiausiems žmogaus parametrams: meilės pilnatvei ir jungimuisi su Kosmosu. Sustojau prie vieno paveikslo. Jame nebuvo konkrečių daiktų, jame buvo tik taškai, brūkšneliai, dėmės. Stovėdamas priešais jį, pajutau, kad jis mane veikia, prisiartinau arčiau ir patekau į paveikslo informacinį lauką. Jausmas buvo keistas: ūmai pasikeitė mastas, atsirado pakerėjimo ir nerealumo būklė. Paveikslo poveikio parametrai testuojant pasirodė esą puikūs: labai didelis dvasingumas, nuoširdumas ir meilės pilnatvė, tiek sąmonės, tiek pasąmonės agresija visiškai žema.

Sis paveikslas, nesukeldamas jokių sąmoningų asociacijų, žmogų gydo energetiškai, teikia jam informacijos, sąveikauja su žmogumi kaip gyva būtybė.

Susipažinęs su šia paroda aš pabandžiau gydyti piešiniais, ir buvau nustebintas jų poveikiu. Tuomet suvokiau, kame talismanų, mandalų, šventų paveikslų esmė. Turėdami aktyvią biolauko struktūrą, jie harmonizuoja ne tik dvasią, sveikatą ir likimą, bet ir erdvę aplink save. Ikona, nutapyta dvasingo žmogaus, ne tik priartina žmogų prie Dievo, bet gydo ir gina jį.

Šiuolaikiniai paveikslai turėtų būti tapomi kaip šventi paveikslai, nes didžiausia šio pasaulio problema - nedvasingumas.

Kai menininkai Vakarų tendencijas mėgdžioja aklai, tai jie krikdo dvasią ir taip gilina ekonominę suirutę. Didžiulis dvasinis potencialas, Rusijos sukauptas per dvasinių kančių dešimtmečius, atrodo, nueina vėjais. Jeigu anksčiau paveikslai energetiniu atžvilgiu buvo panašūs į medžius su tvirta šaknų sistema ir tankia lapija, tai šiuo metu juos galima palyginti su nuskurdusiais medeliais, augančiais pelkėje. Liko tik kamienas, tai yra techninis atlikimas.

Šiuolaikinis pasaulis gyvena tenkindamas savo poreikius, ir tokia^ gyvensena - mažutė aisbergo viršūnė, o tai, kas plika akimi neįžiūrima, - būtinybė prisipildyti meile, būti harmoningam su Kosmosu ir dvasingam - tai atmesta, nes neduoda žaibiško efekto.

Nutapęs keletą paveikslų, orientuotų į pasąmonę, aš suvokiau, kad gali egzistuoti principialiai kitokia dailė, kuri'šimtus kartų labiau gali paveikti dvasinį žmogaus pasaulį. Atitinkamai šimtus kartų išauga ir reikalavimai menininkui, jo vidiniam pasauliui, etikai, jo tobulumui. Kai kurių menininkų bandymai sukurti gydomąją dailę buvo beprasmiai, nes gydymą jie suprato tik kaip tizinį. Musų kūnas pernelyg stipriai priklauso nuo dvasinės būklės, todėi gydyti gali tik tie paveikslai, kurie pilni dvasingumo ir meilės.

Analizuodamas dvasinio tobulėjimo ir atnaujinimo kelius, ištestavau kai kurias šalis tam, kad nustatyčiau jų dvasinio tobulėjimo

galimybes, taip pat testavau sąvokų "kultūra" ir "civilizacija" sąveiką. Pats žodis kultūra kilęs iš žodžio kultas. Kulto statiniai, kultas yra orientavimasis į kažką, kas visus jungia, kas aukščiau už materializmą.

Taigi kultūra atsiranda kaip veržimosi į vienybe, į Dievą kaip aukščiausią vienybės simbolį, rezultatas. Tik suformavus vienybę įmanomas išsiskirstymas, materializacija arba tai, ką mes vadiname civilizacija. Kultūra lemia nenutrūkstamą dvasinį tautos atsinaujinimą, o civilizacijos pastangos nukreiptos į fizinį atsinaujinimą. Kultūra kuria civilizaciją, tačiau tam tikrame etape civilizacija pradeda neigti ir griauti kultūrą.

Tam, kad procesas būtų nenutrūkstamas, reikia sukaupti dvasines vertybes, visuomenėje turi egzistuoti struktūros, atmetančios tik fizinę materialią gerovę ir ruošiančios potencialą naujam kultūros pakilimui. Šiuo metu beliko labai mažai galimybių dvasiškai atsinaujinti ir todėl tai dar aktualiau.

Įdomūs pačių sąvokų "kultūra" ir "civilizacija" parametrai energetiniu požiūriu. "Kultūra" charakterizuojama: sąmoninga agresija - plius dešimt, pasąmonės - minus du šimtai dešimt; sąvoka "civilizacija" atitinkamai - minus penkiasdešimt ir plius penkiasdešimt. Tai energetinis patvirtinimas, kad kultūra nukreipta kurti, o civilizacija turi griovimo elementų.

Esu ištestavęs kai kurių šalių parametrus, norėdamas nustatyti jų potencialą kultūros ir civilizacijos vystymesi. Vertinimas atliktas tik pagal agresijos parametrus. Vokietija: sąmoninga - minus penkiasdešimt, nesąmoninga - plius penkiasdešimt. JAV: atitinkamai - nulis ir plius du šimtai. Japonija - minus keturiasdešimt ir minus dešimt. Rusija - plius šimtas aštuoniasdešimt ir minus du šimtai dešimt.

Analizuojant minėtus skaičius galima pasakyti, kad Vokietija -šalis, idealiai atitinkanti civilizacijos sąvoką. Amerika - aukščiausia civilizacijos šalis, tačiau jos tolesniam vystymuisi reikalingas didelis darbas, norint sumažinti pasąmonės agresiją. Japonija suderina ir kultūrą, ir civilizaciją ir išsaugo potencialą ateičiai. Rusijoje šiuo metu nėra civilizacijos, bet yra vidinė kultūra, yra didžiulis potencialas vystymuisi. Aš supratau, kodėl kai kurie aiškiaregiai pranašauja, kad išsigelbėjimas eina iš Rusijos.

26 K A R M O S D I A G N O S T I K A

V I S K Y R I U S

KAS YRA ŠĖTONIŠKUMAS

Visose tiesos raiškose žmogus tragiškai nesuvokia to fakto, kad tiesa - tai nepastovi, laike besikeičianti substancija. Tiesos sąvoka, pavyzdžiui, prieš penkis tūkstančius metų ir šiandien visiškai skirtinga. Pasaulio kitimas vyksta nevienodai greit, ir jį reikia nuolat permąstyti. Kai nesuvokiame pasaulio dėsnių ir juos pažeidžiame, deformuojamos ir suardomos biolaukų struktūros, susidaro didelės galios negatyvios programos, autonomiškai gyvuojančios žmogaus informacinėse biolaukų struktūrose.

Įvairiose religijose egzistuojantis šėtoniškumo supratimas šiuo metu gali būti ištirtas ir energetiškai ekstrasensorinio testavimo budu išanalizuotas.

Mes jau žinome, kad žmogaus mintys sukuria informacinę sistemą, kurioje egzistuoja didelis kiekis autonomiškų tiek pozityvių, tiek negatyvių programų. Griovimo ir blogio, piktybės programos informaciniame lauke yra valdomos tam tikrų dėsnių, tačiau egzistuoja kaip nepriklausomas organizmas.

Kokiu būdu aš sužinojau esant naikinimo programas ir pradėjau jas tirti?

Biolaukų struktūrų tyrimai ir analizavimas rodė, kad žmogaus ir žmonijos informaciniame lauke egzistuoja dideli per daugelį metų žmonių sukurti stiprių autonominių susinaikinimo programų masyvai. Veikia šios programos kaip ligos ir mažai priklauso nuo žmogaus sąmonės, gali savarankiškai persikelti iš vieno biolauko į kitą ir netgi gauti paramą iš centrinio žmonijos programų bloko. Sios programos esti neutralios, kol atsiranda sąlygos jų aktyvumui. Kai tik žmogus įjungia neigiamas emocijas arba gydymo procese atsiranda būtinybė pašalinti šias programas, jos labai greitai suaktyvėja ir, tai vyksta labai savotiškai, pradeda veiklą subtiliosiose informacinėse struktūrose. Žmogus neturi kontroliuojančių šiuos procesus organų, todėl jų veikla vyksta nepastebimai.'

Tai galima vadinti liga, "virusu", bet griovimo "virusas" suaktyvėja ir įjungia žmogaus naikinimo programas.

127 Kai žmogus pažeidžia aukščiausiuosius dėsnius', iškrypsta iš

evoliucinio vystymosi kelio, iškrypsta jo energetinė struktūra, pramušama apsauga ir jį lengvai užvaldo "virusas", atliekąs baudimo sistemos funkcijas. Bausmė atrodo labai savotiškai: dauginasi infekcijos, "virusai" ir formuojasi iš jų naujos struktūros.

Žmonija, pradedanti krypti iš teisingo kelio, (o teisingas kelias - tai vienybė su Visata), baudžiama tuo, kad suaktyvėja negatyvios programos, prisidauginusios aukščiausiose dvasinėse struktūrose ir jas griaunančios. Kadangi kūnas ir dvasia - vieninga informacinė-energetinė sistema, todėl pradžioje infekcija dvasinių struktūrų lygmenyje griauna žmogaus dvasią, o po to imasi ir kūno griovimo.

Susinaikinimo programos gali susijungti ir egzistuoti autonominių struktūrų pavidalu; be to, dešimtmečiais slypėdamos bendrame žmonijos biolauke, jos bando įsiskverbti į žmogaus psichiką, į sielą, kad būtų suaktyvintos jo elgesio lygmenyje. Programos elgiasi kaip tipinis virusas, kuris pradžioje įsiskverbia į atskirą ląstelę, po to ima daugintis ir gali sunaikinti visą organizmą.

Informacinis virusas žmonijos biolauko, dvasiniame lygmenyje ir yra šėtonas (hebrajiškai - satan), apie kurį kalbama Biblijoje. Jeigu žmogus neina dvasinio tobulėjimo keliu, pradeda atsižadėti Visatos vystymosi dėsnių, jis neišvengiamai paklius į šėtono pinkles, nes informacinis "virusas" nuolat laukia mūsų klaidų.

Kokiu būdu "virusas" veikia, kaip jis pradeda vystytis, aš prisižiūrėjau, stebėdamas save. Šis "viruso" stebėjimas, prisipažinsiu, buvo gana pavojingas, nes mano klaidos galėjo skaudžiai atsisukti prieš mane patį ir prieš grupę, dirbusią su manimi.

Prasidėjo nuo to, kad analizuodamas įvairias ligas, jų struktūras biolauke, aš pastebėjau, kad nuo 1987 metų, galima sakyti, visų pacientų negatyvios programos suaktyvėjo.

Jeigu-anksčiau, pažeidus dėsnius, buvo pastebimos tam tikros l o m i o s struktūrų deformacijos, tai po 1987 metų deformacijų apimtys žymiai išaugo. Pasipylė kur kas didesnės bausmės už tokius pat pažeidimus.

Ką reiškia didesnės bausmės? Jeigu žmogaus poelgis, liečiąs jį patį ar ką nors kitą, yra negatyvus, tuomet šis poelgis ima dešimteriopai stiprėti ir aktyvėti jo biolauke. Stipriai išaugo visų negatyvių minčių, nukreiptų į blogį ir agresiją, veikimo galia. Mintys yra informacinis vienetas, todėl kaip blogos, taip geros mintys susijungia į struktūras, o po to - į informacines sistemas. Per pastaruosius šešerius metus žmonijos informaciniame lauke aktyvėja ir struktūros, nukreiptos į išlikimą, ir struktūros, nukreiptos į griovimą. Beje, labai įdomiai elgiasi nukreiptos į griovimą struktūros. Jos pirmiausia stengiasi sugriauti pirmines dvasines struktūras, blokuojančias fizinį

K A R M O S D I A G N O S T I K A

organizmo griovimą. Jeigu žmogus turi etikos pagrindus, stengiasi išsaugoti savo dvasingumą, tuomet poveikis nukreipiamas į fizinio kūno griovimą. Žmogus pradeda dažniau sirgti. Todėl sunkios ligos ne visuomet esti blogis, nesgi saugo dvasines struktūras nuo sugriovimo. Būna ir kitaip, liga kartais esti dvasinių struktūrų sunaikinimo ir po to sekančio fizinio sugriovimo rezultatas.

Pateikiu pirmą atvejį, kuris mano sunkioje patirtyje leido pajusti, kas tai yra griovimo programa.

Aš analizavau, kodėl švelnus, geras vaikinas staiga ėmė elgtis labai agresyviai su savo bičiuliu. Priežasties analizė parodė, kad jo elgesį daugiausia nulėmė tėvas. Sunaikinimo programa buvo tėvo biolauke, tėvas ją suaktyvino ir sūnus ją savo elgesiu įvykdė. Peržiūrėjau šį atvejį, užbaigiau darbą, o po valandos, vaikščiodamas mieste, staiga pajutau nesuprantamą ataką. Jaučiausi taip, tartum kas nors paėmė pagalį ir maišo mano galvoje smegenis, viskas prieš akis pradėjo plaukti, visiškai netekau jėgų.

Fiziškai jaučiausi tartum skalbiamas skalbimo mašinoje, būklė blogėjo kas minutę. Netrukus pajutau, kad nebegaliu paeiti. Prireikė atsisėsti ant suolelio ir gal penkiolika minučių pamiegoti. Pabudus būklė buvo prasta, jaučiausi it kokioje klampynėje. Buvo labai sunku eiti, realiai jaučiau, kaip sunku nugarai, tartum ant manęs kas kabotų. Šią būkle sukėlė vaikino tėvo energetinė ataka į mane. Diagnozės metu aš kontaktavau su jo biolaukų ir jis gana profesionaliai pradėjo mane atakuoti, pats to nė neįtardamas, taičiau naikinimo užtaisas, esąs jo pasąmonėje, aktyviai veikė. Egzistavusi vaikino tėvo biolauke autonominė naikinimo programa galėjo negatyviai veikti tiek jį, tiek ir kitus žmones ir tai darė realiame fiziniame lygmenyje. Išeitis buvo tik viena: reikėjo paveikti šią agresyvią struktūrą. Kadangi naikinimo struktūros suklesti, kai pažeidžiami dėsniai, - sugenda žmonių tarpusavio santykiai, pridaroma žalos, sunaikinama meilė, - aš išanalizavau visus dėsnius, kuriuos pažeidė vaikino tėvas ir jo protėviai, atlikau korekciją, ir tik tuomet atakos baigėsi. Įsitikinau, kad kontaktuojant su negatyvia programa, galima stipri agresija ne tik informaciniame, bet ir energetiniame lygmenyje.

Kas tai yra blogis? Tai mūsų netobulumas. Tas pats poelgis įvairiomis aplinkybėmis

gali būti skirtingos reikšmės. Kokie gi tie skirtumai? Karmos mechanizmo veikimo požiūriu blogis - tai griovimas, o gėris - tai kūrimas. Tačiau to, kas nauja, vystymasis visuomet vyksta per ankstesnių struktūrų griovimą, kūrimas neišvengiamai susijęs su griovimu, o kūryboje griovimas turi būti kontroliuojamas. Išvada: blogis yra nekontroliuojamas gėris.

Jeigu griovimo pagrindą sudaro pozityvus dvasinis pradas, t u o m e t griovimas kuria, tačiau kai tik dvasingumas išsisemia, griovimas pasidaro nebekontroliuojamas.

Todėl civilizacijos, išeikvojusios dvasingumą, naikina save ir viską aplinkui save.

Žiūriu televizorių ir girdžiu frazę: "Dar niekuomet blogis nebuvo toks seksualus", - tai eilinio amerikiečių filmo reklama. Ką lai reiškia? Informacija, gaunama per pirmąją čakrą, yra visiškai nekontroliuojama ir nesulaikoma. Jeigu agresija nusileidžia iki pirmos čakros, tuomet savireguliacijos sistema ją blokuoja moters nevaisingumo sąskaita, mirties ar sunkių jos vaikų ligų sąskaita. Sis mechanizmas veikia palengva, kai kada apimdamas kelias kartas. Dabartiniu melu visų procesų greitis, gyvenimo ritmas, žmonių sąveika taip išaugo, kad savireguliacijos sistemos įjungimas kartais vėlinusi, ir agresija kaupiasi žmogaus paveldimumo informacinėse struktūrose.

Viso pasaulio, ypač Amerikos, mene prievarta vis sparčiau dauginama. Be to, pastaraisiais metais pastebima prievartos ir sekso suartėjimo tendencija. Kas vyksta žmoguje, kai jis žiūri prievartą propaguojančius filmus? Jo pasąmonės agresija persikelia į pirmąją čakrą ir pasidaro nebevaldoma.

Neseniai teko atlikti įdomią diagnostiką. Buvo kalbama apie labai agresyvų šunį. Kažkieno patartas šeimininkas davė jam narkotiko, šuns, - tai buvo kalė, - agresyvumas išnyko, ir ilgą laiką ji buvo geras ramus gyvulėlis.

I'o kelių mėnesiu kalė atsivedė šuniukų ir juos suėdė. .Šeimininkas buvo priverstas ją nušauti.

Aš išanalizavau situaciją. Šuns galvos plote aptikau stiprų agresijos centrą, kurį formavo sąmoninga jos šeimininkės agresija.

Po narkotiko agresijos centras persikėlė į šuns pirmąją čakrą, loclėl ir visa suniuki) vada buvo su labai didele agresija, greitai sklindančia jų biolaukuose. Agresijos dauginimosi grandinė buvo nutraukta, bet jos šaltinis liko.

Gydau vieną, kitą, trečią žmogų ir jaučiu stiprų negatyvių programų suaktyvėjimą. Tai rodo, kad žmonijos biolauke egzistuoja agresyvi terpė, kurios penas - žmonių padaromi aukščiausių dėsnių pažeidimai.

-Nusprendžiau pažiūrėti, ar žmonija kaip vieningas organizmas pažeidžia dėsnius?

Kai tik pabandžiau pasiekti tą lygmenį, į mane plūstelėjo be galo galinga ataka. Pradėjau aiškintis, kas atakuoja. Dažniausiai būdavo, kad aš surandu žmogų, per nuotolį ištiriu jo biolaukų struktūras, atlieku koregavimą ir - atakas likviduoju.

r>. 1548

l ' I K M A K N Y G A

-}\J Biolauko savireguliacijos sistema S u i g c j n s 1 . a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Čia aš suvokiau, kad konkretaus žmogaus nėra, aš tiesiogiai įžengiau į bendrą agresijos programą. Kai pabandžiau įsigilinti visos žmonijos požiūriu, kaip būtų galima jai padėti, susidūriau su įnirtingu priešinimusi, prasidėjo centrinės negatyvios programos ataka. Tai aš ir vadinu šėtonu.

Ištestavau tos programos parametrus: sąmoninga agresija -minus du šimtai dešimt, pasąmonės - plius du šimtai dešimt. Tai reiškia, kad sąmonė negali šios programos užfiksuoti, ji visiškai nepastebima, tačiau pasąmonės lygmenyje maksimaliai agresyvi. Tai, kad liga priešinasi, aš pastebėjau jau labai seniai. Samanai tokiais atvejais sakydavo: "Reikia išvaryti piktąją dvasią".

Energetikos požiūriu piktoji dvasia yra naikinimo programa. Žmogus, pažeidžiantis aukščiausius dėsnius, savo biolauke įjungia naikinimo programą ir tai vyksta įvairiuose lygmenyse, tarp jų ir fiziniame. Samanas, turėdamas apie tai pasąmoninę informaciją, išlygina žmogaus biolauko struktūrą, bet žinių apie teisingą elgesį jis gali ir neduoti.

Kai žiniuoniai ir burtininkai žmogui sakydavo, kad jis blogai elgiasi ir todėl jį apsėdo piktos dvasios, jie tokiu būdu pabrėždavo glaudų ryšį tarp žmogaus sveikatos ir etikos dėsnių laikymosi.

Kai aš pradedu dirbti subtiliuose lygmenyse ir surandu ligą, ji elgiasi kaip gyva būtybė, pradeda priešintis ir puola mane. Aš ginuosi, vyksta "dvikova" tarp ligos ir gydančiojo. Ir tikriausiai daugelis pakankamai aukšto lygio gydančiųjų tai jaučia. Liga - tai ne koks paprastas purvo gurvolėlis, kurį būtų galima paimti ir išmesti, tai gyvas organizmas, kuris gali būti labai agresyvus.

Ir jeigu gydantysis nesurado priežasties ir pradėjo gydyti neteisingai, tuomet arba jis neišgydys ligonio, arba pasiims sau jo ligą, pats gaus negatyvią nuostatą arba naikinimo programą, sukėlusią ligą jo pacientui.

Žmonijos liga dvasiniame lygmenyje, - satanizmas, - reikia pripažinti, veikia išradingiau, negu fizinio lygmens ligos. Fizinio lygmens programos vangesnės, o subtiliame lygmenyje - greitos, agresyvios ir veikia labai išradingaai net gali įdiegti žmogaus pasąmonėje susinaikinimo programą. Žmogus, bandantis kovoti su negatyvia programa, gauna iš jos naikinimo krūvį, griaunantį jį kaip informacinę sistemą.

Kai mano grupė pabandė energetiškai šiek tiek paveikti šią programą, prasidėjo be galo galinga ataka. Jautėmės, lyg ant mūsų iš viršaus kažkas nuleido kažką labai atsargiai ir minkštai, bet pakankamai stipriai, kad iš kūno labai korektiškai kažkas viską išsiurbia.

Negatyvių programų pasipriešinimas gali pasireikšti įvairiai. Kitas atvejis patvirtino, kokios stiprios, pavojingos ir nelauktos gali būti šios apraiškos.

l ' I K M A K N Y G A 131

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Džeris", žmogučio formos adatinė, Į kurią kasdien smeigiamos adatos. Tai vis agresijos, žmonijos susinaikinimo programos realizacijos elementai.

Profesinės savybės, protas, sugebėjimai - nėra svarbiausia žmoguje. Stengimasis tobulinti tik savo profesinius įgūdžius, be pastangų tobulėti dvasiškai, gali sugriauti likimą. Bandymai vystyti savo sugebėjimus, nesuprantant Visatos dėsnių ir nevystant savo etikos, bioenergetikoje pražūtingi. Ši tendencija lenkia į tai, kad mūsų vaikai turi vis daugiau energetinių galimybių ir vis mažiau jėgų tinkamai jas panaudoti. Jėgos tampa nekontroliuojamos, ir paprastu pasakymu sau: "Nuo rytdienos aš būsiu geras" jų nepažabosi.

Aš pažįstu jauną žmogų, kurį likimas privertė pajusti, ką duoda jėga be etikos.

Kartą su grupe ekstrasensų aš dirbau diagnozuodamas per nuotolį jūrininkus, esančius reise. Pertraukos metu prie manęs priėjo vyriškis ir paprašė padėti jo sūnui. Aš sutikau.

| kambarį įėjo maždaug dvidešimt dviejų metų vaikinas abuoju veidu ir išblėsusiu žvilgsniu. Jis keletą kartų buvo gydytas insulino šoku, bet būklė tebebuvo sunki, o svarbiausia - gydytojams nesuprantama. Aš paprašiau jį papasakoti apie save.

- Vaikystėje aš pastebėjau, kad sugebu išpranašauti kai kuriuos įvykius, ir stengiausi tą sugebėjimą treniruoti ir vystyti. Tarnaujant armijoje sugebėjimas paveikti kitus labai išaugo, aš pradėjau skaityti žmonių mintis, pajungti savo norui jų valią.

- Stovėdamas sargyboje, - pasakoja vaikinas, - matydavau žmones, ketinančius perlipti per tvorą neleistinoje vietoje, ir vos aš mintimis įsakydavau, žmogus krisdavo nuo tvoros. Arba, prisimenu, pirma manęs eina vyriškis su pilnu tinkleliu tuščių indų. Aš mintyse įsakau jam griūti, ir jis tučtuojau griūna, sudaužydamas visus indus. Dar pastebėjau, kad žmonėms vos paketinus užduoti klausimą, aš jau atsakydavau į jį. Netgi galėdavau, pažvelgęs Į debesį, jį išsklaidyti.

Aš peržvelgiau vaikino agresijos parametrus, jie buvo maksimalūs, žodžiu, visa jo energetinė konstrukcija buvo nukreipta į griovimą.

Vaikinas tęsė pasakojimą: - Palengvėle man pradėjo dingčioti, kad mano sugebėjimai

visuomet nukreipti į blogį, į sunaikinimą. Man patarė nueiti į cerkve pasikrikštyti. Krikšto metu, man praeinant pro altorių, manyje tartum nutrūko kažkas ir aš pajutau neapsakomą sielvartą ir kančią. Keletą dienų jaučiausi baisiai, paskui nuėjau pas mane krikštijusį šventiką ir pasakiau jam, kad mirštu.

Šventikas man patarė nakčiai po galva pasidėti Bibliją po pagalve. Rytą pasidarė dar blogiau, galva buvo tartum presu suspausta. Kai pagal šventiko patarimą pradėdavau kalbėti maldas,

K A R M O S D I A G N O S T I K A

l ' I R M A K N Y G A

Bio lauko savireguliacijos s i s tema

kambaryje atsiverdavo langai, durys, lauke pradėdavo lyti. Po kelių mėnesių šių kančių aš patekau į psichiatrinę ligoninę.

- Ar įmanoma padėti sūnui? - paklausė vaikino tėvas. Aš išėjau su tėvu į kitą kambarį ir paaiškinau, kad dėl sūnaus

ligos kalti tėvai. - Ar jūsų žmona gali atvažiuoti? - Žinoma, po dviejų dienų ji bus čia. Ir štai aš kalbuosi su pavargusia, išsikankinusia moterimi,

vaiko motina. - Sūnaus problemos daugiausia susijusios su jūsų neteisinga

orientacija, iškraipyta pasaulėžiūra. Jūsų sūnų galima pavadinti |uoduoju magu. Pagal tėvo liniją jis gavo didelių energetinių sugebėjimų, o iš jūsų - neapykantą žmonėms. Kodėl jūs stipriai neapkentėte vyro būdama nėščia?

- Jis labai grubus žmogus ir vis stengdavosi mane sugniuždyti. Puikiai sugeba hipnotizuoti, šeimoje žinoma, kad jo senelis buvo

burtininkas. - Bet kokia veikla biolauko lygmenyje turi būti griežtai

kotroliuojama etiškai Jeigu to nedaroma, tuomet sugebėjimų vystimasis užblokuoja žmogaus orientaciją, o tai ir įvyko su jūsų sūnumi. Mašina didina greitį, o vairuotojas pamažu užsnūsta. Kokio rezultato galima tikėtis iš tokio važiavimo, jei ne katastrofos? Sugebėjimai ir vidinis egoizmas, gauti iš tėvo, buvo sutvirtinti jūsų nuoskaudomis ir neapykanta, ir sūnaus biolaukai persikodavo, jis virto naikinimo aparatu. Jeigu anksčiau tokį žmogų bausmė ištikdavo tik kitame gyvenime, dabar šis procesas sutrumpėjo iki kelių metų.

Prieš keletą metų, kai dar gydžiau rankomis, nematydamas ligos priežasties, aš bandžiau išgydyti trijų mėnesių mergytę, sirgusią Infekcine liga, nepasidavusią gydymui jokiais antibiotikais. Už jos sveikatą aš pastačiau cerkvėje žvakelę ir praėjus kelioms minutėms po šito (kaip aš paskui apskaičiavau) mergytei prasidėjo koma, ją išvežė į reanimaciją. Tai irgi buvo negatyvaus kūdikio energetikos kodavimo atvejis. Mergytės motina pastebėjo, kad jeigu ji labai įsižeisdavo už skriaudą ant žmogaus, skriaudikas dažniausiai mirdavo.

- Susikoncentravimas į neapykantą ir skriaudas perkodavo mergytės biolaukus, ir kai žudymo mechanizmas susidūrė su cerkvės energetika, mergytė vos nenumirė. Analogiška situacija kaip ir jūsų sūnaus, - aiškinu vaikino motinai. - Labai įdėmiai išanalizuokite visą savo gyvenimą. Prisiminkite visus atvejus, kai ant ko nors pykote, jautėte nuoskaudą ar neapykantą, ypač nėštumo metu. Mintimis kreipkitės į Dievą ir paprašykite už tai atleidimo, o paskui atleiskite visiems, kas jus nuskriaudė, įskaudino. Taip pat mintyse paprašykite atleidimo visų, kuriuos jūs galėjote gyvenime įskaudinti. Jūsų vyras turi padaryti tą patį.

134 P I R M A K N Y G A

Bio lauko savireguliacijos s i s tema K A R M O S D I A G N O S T I K A

Po dviejų dienų vaikino tėvai papasakojo, kad sūnaus nuotaika pagerėjo ir jiems atsirado viltis, kad jis pasveiks.

O aš dar kartą įsitikinau, kad dvasingumas visuomet turi pranokti sugebėjimus.

Šiuo metu žmonės labai silpnai tesuvokia, kas tai yra pasąmonė, ir įsiskverbimas į šią nepaprastai sudėtingą ir pavojingą sritį vyksta ne etiniame lygmenyje, o labai primityviai - šou programų, "pasaulinio masto" ekstrasensų lygmenyje.

Pasąmonė - pernelyg rimta ir pavojinga sritis, tai aukštesnės etikos sritis, nes biolauko lygmenyje mes vieningi ir bet koks pažeidimas automatiškai atsigręžia prieš pažeidėją. Nekreipti dėmesio į etikos klausimus pavojinga dėl to, kad šiuo metu žmonės, aktyviai verždamiesi pažinti pasaulį, gali būti prijungti prie susinaikinimo programų.

Aš ištestavau burtininkų veiklą. Kaip jie dirba? Pasirodo, jeigu burtininkas nori pakenkti savo aukai, jis turi atimti iš jos apsaugą. Pati geriausia žmogaus apsauga - vienybė su Visata, nes kai mes esame Visatos dalelė, tai mes nepažeidžiami. Atimti apsaugą galima tik suardžius šį ryšį, o jį suardyti įmanoma tik pasinaudojus tuo, kad žmogus pažeidžia dėsnius.

Kaip tai vyksta? Tarkim, mano karmoje yra pažeidimų: mano tėvas ar motina kažko neapkentė ar ką nors skriaudė, tai yra atsižadėjo Visatos ir meilės. Šie mažučiai pažeidimų taškeliai mano biolauko struktūroje gavo peno, stiprėjo ir, jeigu anksčiau jie praktiškai nedarė įtakos mano poelgiams, dabar, gavę pastiprinimą, pradėjo aktyviai veikti mano elgesį. Aš pradedu pažeidinėti dėsnius, atotrūkis vis didėja, ryšys su Kosmosu menksta - ir jau galima kalbėti, kaip doroti mane toliau. Naikinimo programos yra ypač išradingos, jos nepaprastai suaktyvina negatyvias programas, esančias žmogaus biolauke. Kai žmogus veržiasi į vienybę, meilę, stengiasi vykdyti aukščiausius dėsnius, jis ima sparčiai dvasiškai augti ir jo biolauko struktūros harmonizuojasi. Tai ir yra jo apsauga, jo imunitetas ir sveikata, jo palikuonių ir artimųjų laiminga ateitis. O jeigu žmogus agresyvus, egoistiškas, piktas, jis palaiko naikinimo programą, kurios užuomazga slypi kažkur jo biolauke, tai dar labiau ardo jo dvasines savybes ir veda į išsigimimą. Kaip sako bažnyčia, jeigu žmogus neina link Dievo, jis eina link šėtono.

Kadangi bet koks mūsų poelgis fiksuojamas informaciniame lauke ir veikia mūsų elgesį ir likimą, visa, kas nukreipta prieš meilės ir vienybės dėsnius, atitraukia mus nuo Visatos, provokuoją naikinimo programų vystymąsi ir stiprėjimą. Todėl netgi atsitiktinis poelgis gali turėti įtakos mūsų likimui. Visa etikos prasmė -nekaupti negatyvios karmos, kuri, sulaukusi tam tikro momento, staigiai suaktyvės ir ims naikinti mus ir mūsų vaikus.

Todei kai į cerkvę būdavo atnešamas vaikas, kurio biolaukai užkoduoti negatyviai, o struktūros smarkiai deformuotos, dvasingumo poveikis išlygindavo subtiliųjų struktūrų deformacijas. Kartais tai vykdavo fizines būklės pablogėjimo sąskaita, po krikšto kūdikis galėdavo smarkiai susirgti, tačiau galų gale tai gydė jo dvasines struktūras, jo likimą, jo ateitį ir jo vaikų ateitį

138 l ' I R M A K N Y G A x : , „ . , , : s | , a / a , - c v , s

B i o l a u k o savireguliacijos s i s tema K A R M O S D I A G N O S T I K A

- nėščia moteris privalo būti rami ir kantri, neturi nešiotis nuoskaudų ir kitų neigiamų emocijų. Privalo ramiai priimti dabartį, negailėti praeities ir neskubinti ateities.

Dažnai moteris kankinanti toksikozė esti neteisingo mąstymo ir pasaulėžiūros rezultatas. Labai dideli energetiniai nukrypimai atsiranda kam nors iš artimųjų atsižadėjus būsimo kūdikio ir negatyviai elgiantis su motina. Tai tik patys pagrindiniai reikalavimai, kurių nesilaikant galima pridaryti daug žalos kūdikio sveikatai ir likimui.

2. Labai didelius nukrypimus sukelia mintys ir poelgiai, nukreipti žudyti dieviškus jausmus savyje ir kitame žmoguje, meilės išsižadėjimas dėl materialinių gėrybių.

3. Trečioje vietoje šiandien atsirado gailėjimasis dėl praeities, dabarties ar ateities, noras paskubinti ar sulėtinti įvykius, tai yra bet kokie pažeidimai, nukreipti prieš laiką.

4. Apie pažeidimus, susijusius su neapykantos, pykčio ir skriaudos jausmais, šiurkščiu elgesiu su žmonėmis, knygoje jau daug rašyta, šie pažeidimai yra ketvirtoje vietoje.

Man reikėjo paskambinti į Belgiją. Surinkau tarptautinio telefono ryšio numerį ir išgirdau dirglų balsą:

- Šiai dienai Belgijos nėra, - ir ragelyje išgirdau baigto pokalbio signalus be jokių paaiškinimų.

Aš dar kartą surinkau telefono stoties numerį. Šį kartą ramus malonus balsas mandagiai paaiškino, kad šiandien užsakymo nebegali priimti, nes artimiausias pokalbis galėsiąs įvykti tiktai rytoj, penktą valandą ryto. Aš padėkojau. Žiūriu į pirmos telefonininkės biolauką. Po mūsų pokalbio jis visas suraižytas ir iškraipytas ir artimiausiu metu jai gali būti įvairių nemalonumų ir ligų, nes mano biolaukas subalansuotas ir jos šiurkštumas grįžo atgal, sugriaudamas jos biolauko struktūrą.

O kiek tokios "saviplakos" mes prisidarome kasdien... 5. Gana dideli biolauko nukrypimai atsiranda apkalbinėjant ar

plūstant gyvus ar negyvus objektus. Pagrindinė taisyklė, laikantis dvasinės higienos ir siekiant

normalaus biolaukų struktūrų egzistavimo, yra širdies pripildymas meile, nes meilė - tai aukščiausia pasaulio vienybės ir harmonijos išraiška.

Pilnaverčio žmogaus egzistavimo sąlyga yra nuolatinis dvasinis augimas, kurio esmė turėtų būti meilė Visatai, visumai ir perėjimas nuo jos prie atskirų dalių, meilės tėvams, vaikams, sau. Šis procesas turėtų būti nenutrūkstamas, pulsuojantis nuo visumos prie atskirų dalių ir grįžtantis atgal, tuomet jis atitiks pasaulio harmoniją ir teiks žmogui gyvenimo džiaugsmą ir sveikatą.

Beliko prisiminti trečiąjį banginį - dorybes, kurios yra trys: "Tikėjimas, Viltis ir Meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra Meilė".

kartą biolaukas suirdavo. Žmogui, neišmanančiam energetikos, paaiškinsiu, kad tokioje būklėje per tris keturis mėnesius mažų mažiausiai galėjai sulaukti infarkto. Taip vyko mano praktika pagal "Lazarevo metodą". Triūsiau, dirbau kiekvieną dieną, tačiau mano protėviai Dievo Įsakymus, matyt, buvo pažeidę aibę kartų, o aš norėjau veržtis pirmyn. Nelauktai pradėjo rastis diagnostikos pertrūkiai. Fizinių pojūčių diapazonas buvo platus, - galva per smilkinius atrodė it staliaus veržtuvais suveržta, kūnas - lyg vinių prikalinėtas, tačiau su niekuo nepalyginsi pojūčio, kad ties viršugalviu nebėra biolauko.

Ir vis dėlto sunkiausia buvo stebėti vaikų kančias, žinant, kad dėl jų esi kaltas pats ir jokia "greitoji" nepadės. Neduok Dieve jums tai pergyventi, jei pradėtumėte praktikuoti ekstrasensorinę karmos diagnostiką".

Tuo, tikriausiai, galima būtų prisiminimus ir baigti.

Metodo esmė ne įgusti juo naudotis techniškai, o būti išsiugdytos pasaulėžiūros ir etikos. Labiausiai pavojinga ir neleistina yra naudotis metodu vartotojiškai. Visatos ritmų negalima pažeisti. Kiekvienas žmogus, besiveržiąs į Dievą, prisipildo aukščiausios energijos ir, grįžęs į Žemę, gali ją realizuoti materialinėmis gėrybėmis.

Tačiau jeigu dvasios dėsniai nėra tapę širdies savastimi, pasaulėžiūra ir gyvensena, o žmogus tuojau pat bando gauti materialios naudos, tuomet įvyksta ne "kūdikio gimimas", o "nėštumo nutraukimas". Pernelyg didelis pragmatizmas kelia grėsmę pavirsti dvasiniu ir fiziniu nevaisingumu.

Kai aš bandau mokyti šio metodo, pabrėžiu tai pirmiausia. Pradžioje man taip pat atrodė, kad mokymo procesas daug paprastesnis, deja, šį metodą gali įsisavinti retas kas, jeigu apskritai ką nors šito galima išmokyti.

Pateiksiu tik vieną pavyzdį, rodantį, kokių gali kilti netikėtai sudėtingų situacijų.

Aš nustatinėju diagnozę moteriai ir matau pagrindinius jos pažeidimus priešpaskutiniame įsikūnijime. Apsakau pažeidimų pobūdį ir staiga jaučiu, kad nebegaliu gauti tikslios informacijos.

Išanalizavęs situaciją matau, kad informacijos apdorojimo lygmuo manyje nukrito iki nulio. Vadinasi, mano karmoje yra analoginių pažeidimų ir mano pasąmonė iškraipo informaciją. Būtina atkoreguoti savo biolauką, prieš tęsiant diagnostiką.

Mane gelbsti tai, kad aš nuolatos galiu kontroliuoti situaciją ir savo pralaimėjimą paversti pergale; šiuo atveju tai buvo būtinumas eilinį kartą išvalyti savo karmą. Aš nuolat kontroliuoju gaunamos informacijos kokybę, o daugelis ekstrasensų netgi nežino esant būtina tai daryti.

142 l ' I R M A K N Y G A

Bio lauko savireguliacijos s istema K A R M O S D I A G N O S T I K A

Dievo, aktyviai darbuojasi pasaulio labui ir yra pasaulio išgelbėtojas. Mes jau kalbėjome, kad Visatoje vykstantys procesai dvilypiai.

Veržimasis į Dievą, i išeities tašką, iš kurio gimė Visata, turi eiti stiprinant dvasingumą ir vienybę biolauko lygmenyje, tačiau šis procesas neįmanomas, jei materiali diferenciacija nebus sustiprinta.

Materialaus pasaulio vystymosi požymiai yra masė, erdvė, vadinasi, materialaus pasaulio vystymasis turi būti išreikštas masės, erdvės ir laiko didinimu.

Kadangi laikas susijęs su trukme, lai pagrindiniai procesai Visatoje, materijos lygmenyje, turi vesti į Visatos plėtimąsi, o tai ir vyksta šiuo metu.

Vadinasi, bet kokio proceso ar objekto išvystymo ir išsaugojimo sąlyga yra fizinis pasidalijimas kariu padidinant biolauko vienybę.

Diferenciacija fiziniame lygmenyje, - tai yra poreikių ir kūno su aplinka ryšių padidinimas, - be dvasinės prielaidos pasmerkta susinaikinimui. Kūno diferenciacija yra jo poreikių vystymas ir patenkinimas, o lai nuves į suirimą ir žūtį, jeigu žmogus dvasiškai nestiprės ir netobulės. Taigi šiuolaikinė civilizacija yra žmonijos dvasinių ieškojimų per tūkstantmečius įgyvendinimas - tai ir sąlygoja materialumo ir dvasingumo tatpusavio santykį pasaulyje.

Jeigu šį principą perkeltume į konkretų atvejį - gydymo kelių ir metodų ieškojimą šiuolaikiniu lygiu, čia dvasinio poveikio galimybės turėtų susijungti su tuo, ką pasiekė medicina. Reikia įsidėmėti, kad šiuolaikinės medicinos visai nebūtų, jeigu jos pagrindan nebūtų sugulę tūkstantmetiniai ieškojimai, gilinantis į žmogaus dvasią ir jį dvasingumo daromą poveikį žmogui, ir kad tai, ko ji pasiekė, yra šių ieškojimų realizacija. Pastaraisiais dešimtmečiais medicina priartėjo prie tos ribos, už kurios sukauptas dvasinis potencialas jau yra išsekęs, ir turi Įsisamoninti, kad būtina grįžti prie ištakų kaip sūnui paklydėliui, kad be ligų priežasčių suvokimo ir ieškojimo toliau vystytis negalima.

Šiuo metu kalba turi eiti ne apie dvasinio poveikio ir tradicinės medicinos supriešinimą, o apie jų susijungimą ir viso to, kas vienų ir kitų pasiekta, išsaugojimą.

Liga yra priemonė dvasiai ugdyti, tačiau mūsų netobulumas neleidžia suvokti dvasios pilnybės ir paveikti ligą tik dvasiniu metodu. Todėl tai, kas nepavaldų mūsų šiuolaikiniam netobulam dvasingumui, turi atlikti medicina. Medicinos siekimas anksti nustatyti diagnozę ir profilaktiškai gydyti ligas - tai pirmas žingsnis į dvasingumą, nes būtent informaciniame lygyje prasideda dauguma ligų. Pasaulyje kaupiasi vis daugiau faktų, kai dvasios poveikis pasirodo esąs radikalesnis, negu medicinos.

Žmonija pamažu, bet tvirtai grįžta į savo Tėvą, į dvasią, dvasingumą ir kultūrą, nes tai vienintelė galimybė išsigelbėti.

\ V A D A S Šiuo metu oficialioji medicina iš tikrųjų yra daug pasiekusi.

Vienas svarbiausių dabar tebeesančių medicinos uždavinių -ligų išaiškinimas ankstyvoje stadijoje. Tai padėtų daug efektyviau gydyti žmones. Kaip ir anksčiau, medicinos problema - suvokti, kas yra liga, kokios jos priežastys, ir ką reikia daryti, kad ji neatsirastų. Didelį žingsnį pirmyn padarė šiuolaikinė medicina, kai gydytojai suprato, kad atskirą organą gydyti - neperspektyvu, nes suserga visas organizmas ir gydyti reikia jį visą. Dėl to padidėjo domėjimasis Rytų medicina, kur gydymas buvo orientuotas būtent į visą organizmą. Medikams teko susidurti su energetinių meridianų ir kanalų sąvokomis. Suvokimas, kad organizmas yra ne tik fizinė, bet ir energetinė sistema, pamažu ėmė smelktis į kiekvieno gydytojo sąmonę.

Pagal Rytų mediciną, žmogus pirmiausiai yra energetinė sistema, sąveikaujanti su visu pasauliu. Oficialiai medicinai vystantis suvokta, kad visos ligos, netgi ir onkologinės, iš esmės atsiranda sutrikus imuninei sistemai. Imuninė sistema yra susijusi su organizmo energetika ir priklauso nuo jos. Diagnostika ir poveikis energetinei sistemai - perspektyvios šiuolaikinės medicinos sritys. Tačiau yra ir kitų faktorių, nuo kurių priklauso fizinė organizmo būklė.

Prieš daug šimtų metų Avicena atliko eksperimentą, patalpindamas avį netoli vilko. Po trijų dienų ji nusibaigė, nors fiziškai buvo visiškai sveika. Eksperimentas parodė, kad tai, ką mes vadiname sąmone, psichika, gali labai paveikti organizmo būklę.

Vidurinės Azijos piemenys naudodavosi tokiu gydymo metodu: kai po nesėkmingo ėriavimosi pasiligojusi avis jau negalėdavo atsistoti ir jokios priemonės nepadėdavo, jai vietoj negyvo ėriuko duodavo gyvą, kitos avies ėriuką. Ji maitindavo jį, rūpindavosi juo ir pasveikdavo. Vadinasi, lai, ką mes vadiname psichika, gali padėti tuomet, kad jokie vaistai negali padėti.

-I A r A N T R A K N Y G A S c r g c j u .s I. a / a r c v a s

J 'f O G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

žmogaus būklė, bet ir jo emocijos, charakteris ir jam atsitinkantys Įvykiai, - lai, kas įprasta vadinti likimu. Vadinasi, biolauko lygyje fizinė, emocinė, psichinė žmogaus būklė yra vieningas darinys, kuriame visa tarpusavyje susiję. Tai leido paaiškinti, kodėl psichiniai ir emociniai protrūkiai gali taip stipriai paveikti žmogaus fizinę būklę. Vadinasi, gydydami mes darome poveikį ne tik kūnui, bet tam tikru laipsniu ir žmogaus emocijoms bei psichikai. Dar teisingesnis atvirkštinis kelias -darydami poveikį žmogaus psichikai, intelektui, emocijoms, mes veikiame ir jo fizinę būklę.

1991 metais man pavyko padaryti atradimą, kurio esmė tokia: energoinformaciniame lygyje tėvai, vaikai, vaikaičiai yra viena visuma. Tėvų psichika, emocijos ir elgesys veikia vaikų emocijas, psichiką ir fizinę būklę. Vadinasi, vaikų fizinę būklę galima pakeisti keičiant tėvų psichiką.

Atlikti tyrimai parodė, kad genetinis kodas nėra pagrindinis informacijos tiekėjas. Nė kiek ne mažesnis vaidmuo šiame procese tenka biolauko energoinformaciniams procesams. Tuo remiantis galima kalbėti apie biolauko genotipą, kuris yra didesnės apimties už fizinį ir paveldėjimo būdu perduoda emocijas, charakterį, netgi pasaulėžiūrą. Tai leido nustatyti pedagogikos, psichologijos, psichiatrijos, fiziologijos ir kitų žmogų tyrinėjančių mokslų ryšius.

Tiesą sakant, pavyko atskleisti karmos mechanizmą, kuris buvo minimas įvairiuose šaltiniuose ir kurio realiai išnagrinėti iki šiol niekam nepavyko. Ilgamečiai tyrimai, patvirtinti ligonių išgydymo praktika, atskleidė, kad sąryšis tarp žmogaus minčių, emocijų, elgesio ir jo ainių ligų turi tiksliai veikiantį mechanizmą. Žmogus kaip esybė turi ne tik fizinį, bet ir biolauko apvalkalą. Fiziniam apvalkalui būdingos erdvės, o biolauko apvalkalui - laiko charakteristikos. Fizinis kūnas yra erdvėje, o biolaukas - laike. Atlikdamas kokius nors veiksmus, įgyvendindamas mintis ir emocijas fizinėje plotmėje, žmogus daro poveikį savo laikiniui kūnui, kitaip tariant, savo elgesiu ir emocijomis daro poveikį savo ateičiai.

Žmogaus pasaulėžiūra, emocijos laikinį kūną veikia stipriau, negu fiziniai poelgiai. Štai čia ir yra kannos mechanizmo pagrindas, bendrais bruožais aprašytas įvairioje literatūroje. Remiantis tuo, galima sakyti, kad teisingos pasaulėžiūros ir emocijų formavimas žmonijos išlikimui ir tobulėjimui turi kur kas didesnės reikšmės, negu visa tai, kas šiuolaikinės medicinos pasiekia. Šie tyrimai padeda žinias apie žmogų sujungti į vieningą sistemą, atitinkamai praplečiant ir atskleidžiant ateities perspektyvas.

\

įsiveržęs, paslinkau ne tik laiko, bet ir erdvės struktūras. Vėliau, kai tik jausdavau, kad mano įsiveržimas pavojingas, laiko ir erdvės charakteristikos keičiasi, iš karto sustodavau, kad galėčiau situaciją subalansuoti.

Eksperimentus su erdve nutraukiau po keisto atsitikimo. Vieną kartą, kaip paprastai norėdamas apčiuopti erdvės

struktūras ir surasti būdą jas paveikti, staiga pajutau, kad plaukia informacija teksto pavidalu: "Jeigu išeisi už žingsninės erdvės ribos, Visata žus". Kas informaciją pasiuntė, negalėjau nustatyti. Kas ta "žingsninė erdvė" ir kodėl gali žūti Visata, aš taip pat nesupratau, tačiau dėl viso pikto šiuos tyrinėjimus nutraukiau. Ligonių gydymui tuo metu jie nebuvo reikalingi. Be to, mano pagalbininkams pradėjo darytis keisti dalykai - jie sapnuodavo, kad praeina kiaurai sienas. Smulkiai neaprašinėsiu savo laiko ir erdvės tyrinėjimų. Suminėsiu trumpai.

Laiko esmę aš suvokiau, kai pastebėjau, kad, diagnozuodamas žmonių karmos struktūras, pradėjau greitai senti, atsirado daug raukšlių, pradėjo slinkti plaukai. Beje, pradėjo senti ir buvusieji greta manęs. Aš pradėjau panikuoti, tačiau stengiausi suprasti, kodėl taip yra. Po mėnesio išaiškėjo, kad bet koks įvykis subtiliu lygmeniu atsispindi ateityje. Tai, ką darau šiuo metu, tuojau pat atsispindi ateities veidrodyje, ir karmos klodai tolygiai slenka ir virsta dabartimi. Tai, ką aš padariau praeityje, grįžta man iš ateities. Karmos klodų slinkimo greitis susijęs su laiku.

Didesnė dalis gydančiųjų išvalo tik žmogaus kūną, o sielos svarinimo nesiima. Aukštesnės pakopos gydantieji išvalo dabartį, išmesdami juodulius į ateitį. Jeigu gydomas žmogus nesistengia pats ir nesikeičia, juoduliai vėl kur nors pasirodo.

Norėdamas žmogų išvalyti, greitinu karmos klodų slinkimą, patraukiu juodulius iš ateities, kad atgailaudamas žmogus apsivalytų savo sielą šiuo metu. Tačiau kartu greitinasi ir laikas. Ir tik tai suvokus man pasidarė aišku, kad mechaniškas karmos klodų "išravėjimas", chirurginės "operacijos" laike ir erdvėje -neperspektyvūs. Vadinasi, svarbiausia - ne mechaninis nuskaistinimas praeityje ir ateityje (netgi per atgailą), o žmogaus charakterio ir pasaulėžiūros pasikeitimas.

Kai tyrinėjau laiką, mano laikrodis per penkias valandas atsiliko keturiomis valandomis. Vėliau aš pastebėjau, kad pažeidžiant aukštuosius dėsnius, laikas greičiau bėga ir žmogus greičiau sensta. Kuo daugiau siela susijusi su Žeme, tuo spartėja laiko procesai ir greitėja senėjimas. Man buvo įdomu nupiešti struktūras, susijusias su laiku, ir pasirodė, kad spiralė, susukta prieš laikrodžio rodyklę, reiškia prisirišimą prie žemiškų dalykų. Kai aš nupiešiau laiko atkarpų harmonizacijos struktūrą, pamačiau piešinį, primenantį budistų šventyklas su daugybe stogų. Pasirodo, architektūra savo

rankomis. Iššifravus pasirodė, kad tai trys mano laikiniai apvalkalai, mano laikinis kūnas. Pomirtiniame pasaulyje laiko taškai suspausti. Laikas ir erdvė ten kitaip atrodo. Todėl iš ten galima pamatyti, kas įvyks netolimoje ateityje. Bet kadangi ateities įvykių matricų daug, esantys pomirtiniame pasaulyje prognozuodami gali klysti.

Kitas mano prisilietimas prie pomirtinio pasaulio buvo tuomet, kai suvokiau informaciją, kad jei žmogus pernelyg prisirišęs prie žemiškų dalykų, tas prisirišimas deformuoja biolaukų struktūras ir sukelia ligas. Aš pabandžiau surasti būdų, kaip tai užblokuoti. Netikėtai paaiškėjo, kad juo kontaktas su pomirtiniu pasauliu stipresnis, juo labiau jis blokuoja prisirišimą prie žemiškų dalykų ir spartina dvasinių struktūrų vystymąsi. Tuo metu aš pradėjau kontaktuoti su savo būsimaisiais vaikais ir jie ėmė man teikti informaciją. Įspūdžiai buvo keisti. Plaukte plaukė informacija, biolaukų struktūros įtemptai dirbo ją priimdamos ir apdorodamos, o sąmonėje - sustingusi tyluma, anei krepšt.

Pabandžiau informaciją pervesti į sąmonę, tačiau ji užsisklendė. Kai atsisakiau bandymų, ji vėl pradėjo eiti pasąmonės lygmenyje. Sąmonė pasiruošusi priimti ne viską ir, kad jai nebūtų pražūtingai pakenkta, įsijungia apsauginė sistema.

Tai man padėjo suvokti Egipto kultūrą, suprasti, kodėl anksčiau būdavo išleidžiamos tokios milžiniškos sumos pinigų, dedamos titaniškos pastangos norint aprūpinti žmogaus egzistavimą po mirties. Protas įprastos logikos rėmuose to neįstengia aprėpti. Pomirtinio pasaulio kultūra buvo daug reikšmingesnė už žemiškąją realybę ir, žiūrėdamas į milžiniškus senųjų Tėbų statinius, aš pradėjau suvokti, kad statiniai Žemėje turėję tarnauti ne kūno, o dvasios poreikiams. Pasirodo, kad viena svarbiausių civilizacijai vystytis sąlygų per pirmuosius etapus buvo kontaktų su pomirtiniu pasauliu formų vystymas ir jų įtvirtinimas materialiais simboliais.

Eilinis kontaktas su pomirtiniu pasauliu buvo man netikėtas. Man atnešė šungrybių antpilo, kurio poveikis panašus į narkotinį. Žmogus, jį atnešęs, mane perspėjo: "Po dvidešimties minučių pradės keistis daiktų spalvos, fiziniai pojūčiai, netgi rišliai kalbėti tu negalėsi".

Pakitimai atsirado labai greitai. Vieni jausmai atbuko, kiti pradėjo aštrėti. Atbuko tos emocijos, kurios buvo susijusios su sąmone ir kūnu. Suaktyvėjo pasąmonės emocijos, susijusios su kita realybe. Liežuvis pradėjo pintis, kūnas tarsi prarado svorį. Savijauta buvo tokia, kaip išgėrus stiklinę spirito. Tačiau, kad ir kaip keista, sugebėjimui diagnozuoti tai neatsiliepė.

Aš supratau, kad diagnozuoju subtiliame biolaukų lygmenyje. Laikinos sąmonės deformacijos čia ne tik netrukdė, bet netgi padėjo. Tęsiau savo biolaukų struktūrų darbo eskizus ir nustebau pamatęs, kad kontaktas su pomirtiniu pasauliu

G r y n a k a r m a 151

- | C'') A N T R A K N Y G A

X.»Jj£f G r y n a k a r m a S c i g c j u s I a f. a r u v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

išsipildymo galimybe, sumažina energetiką ir trukdo dvasiškai susikaupti, nes krikščioniškojo agregoro diapazonas apima ne tik pomirtinį pasaulį, bet ir subtilesnes dvasines struktūras. Kontaktas su pomirtiniu pasauliu padeda smarkiai pakelti taikomųjų, taktinių gebėjimų lygį. Visa tai, ką mes vadiname magija ir okultizmu, dažniausiai susiję su tuo lygiu.

Dabar pasidarė aišku, kaip apaštalas Paulius atėmė aiškiaregystės dovaną iš moters, garsinančios, kad jis yra aukščiausiojo Dievo tarnas, taigi savo aiškiaregyste jį šlovinančios. Apaštalo kontakto lygis buvo daug aukštesnis už jos lygį, todėl, užblokavęs jos kontaktą su kitu pasauliu, Paulius atėmė jos gebėjimą.

Kodėl jis taip pasielgė? Kai žmogus perduoda informaciją ir ją susieja su loginėmis struktūromis, tai daroma tam tikro emocinio dvasinio klodo ribose. Kitaip tariant, pradžioje mes suvokiame pasaulį emocijomis, pojūčiais ir tik paskui mintimis. Vadinasi, filosofinių pasaulėžiūros struktūrų pagrindas - emocinės dvasinės struktūros. Jos atsiranda sąveikaujant mūsų biolauko struktūroms su įvairiais realybės klodais. Pomirtinis pasaulis pagal savo struktūrą artimesnis žemiškajam. Yra ir kiti pasauliai ir realybės, kuriuose mažiau materialumo, o daugiau dvasingumo - mastas didesnis. Kontakto su pomirtiniu pasauliu sustiprinimas pagimdė pagonybę. Kontaktas su kitais klodais, dvasingesniais, pagimdė krikščionybę. Kiekviena religija įgydavo tiek gyvybingumo ir tokias perspektyvas, kokio aukštumo dvasinius lygius pasiekdavo. Kuo daugiau kitų pasaulių ir Visatų, tuo didesnis turi būti juos jungiantis dvasingumo lygis.

Į sąveiką su kitais pasauliais aš įžengiau gydydamas. Reikėjo sustabdyti vienos pacientės agresiją kitoms esybėms, agresyvi jos nuostata buvo susijusi su kažkokiais magiškais veiksmais praeituose gyvenimuose. Savaitę sukau galvą, kas per esybės tai galėtų būti. Galų gale priėjau išvados, kad tai kiti pasauliai. Pabandžiau nupiešti, kaip jie atrodo, tačiau man nieko neišėjo. Žemiškos logikos ribose tai buvo neįmanoma. Tada aš atsisakiau logikos ir pabandžiau imti informaciją bet kokiais simboliais, suprasdamas, kad tiesiogiai ją išreikšti neįmanoma. Kai kurios informacijos netgi nebuvo galima nupiešti ant popieriaus, tačiau kai ką užfiksuoti aš sugebėjau, ir vaizdas pradėjo ryškėti. Pasirodė, kad Visatos struktūra it koiys sudaryta iš trisdešimt trijų pasaulių, grupėmis susijusių tarpusavyje, ir kiekvienas žmogus, tiksliau pasakius, jo antrininkas iš subtiliosios sferos, egzistuoja kiekviename pasaulyje, atitinkamai visiškai kitaip atrodo ir turi kitą sąmonę. Pasižiūrėjau, kaip aš atrodau viename artimiausių pasaulių. Labai juokingai, kažkokia amebos pavidalo būtybė su nesuprantamais dariniais viduje.

-f C A A N T R A K N Y G A

- T i G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S I I K A

laukė eilinė staigmena. Pasirodė, kad tai kiti pasauliai. Padirbėjęs informacinio biolauko lygmenyje, aš suvokiau, kaip čia yra. Gretimi pasauliai gali tarpusavyje bendrauti tik labai subtiliu informaciniu lygiu. Informacija perduodama per tašką, nes ji yra labai suglausta į tašką erdvės-laiko realybė. Tam tikrame tankio laipsnyje erdvė ir laikas išnyksta, lieka informacija, kuri, sukontaktavusi su Visatos informaciniu lauku, realizuojasi išsiskleisdama laike ir erdvėje. Kiekviename eiliniame cikle informacijos glaustumas didėja, tai yra kontaktas su Dieviškumu stiprėja. Viskas išauga iš grūdo.

Energetinis kontaktas sudraskytų apvalkalą tarp pasaulių ir galėtų juos pražudyti. Mūsų dabartinis mąstymas panašus į besivystantį vėžio auglį ir labai kenkia visiems greta esantiems pasauliams. Be to, šio auglio neįmanoma išpjauti, nes jis paskleidė metastazes, tai yra, jeigu civilizacija Žemėje žūtų, tai jokiu būdu neatitaisytų žalos, padarytos tamsuolės žmonijos kitiems pasauliams, nes mūsų biolaukų struktūros nesuardomos.

Todėl visų mūsų pasaulio ir kitų pasaulių civilizacijų labui reikia gelbėti mus dvasiškai. Kokiu būdu kito pasaulio civilizacija gali daryti mums įtaką? Tik per informaciją. Tačiau daryti poveikį vien mūsų pasąmonei mažoka, turi būti dar kažkokia materiali apraiška, kad kartu keistųsi ir žmogaus sąmonė. Ši problema buvo išspręsta labai subtiliai. Žmogus - unikali sistema, kurioje subtilūs informaciniai klodai pakankamai greitai virsta energetiniais, paskui fiziniais, žodžiu, idėja tampa materija. Jau minėjau, kaip informaciniai klodai nusileidžia į energetinį lygį, o paskui įsikūnija fiziniame kune.

Tuo ir pasinaudojo kitų pasaulių atstovai. Nuo ketvirtos iki penktos valandos ryto, kai giluminė pasąmonė išeina į paviršinius sluoksnius, žmogaus pasąmonės struktūrų aktyvumas pats didžiausias.

Rato sferoje nuo trečios valandos nakties aktyvi subtilaus lygio informacija su tam tikromis programomis pradedama teikti į keleto dešimčių tūkstančių žmonių pasąmonę. Jie realizuoja šią informaciją energetiniame lygmenyje, ir pasąmonė, sustiprinta kelių dešimčių tūkstančių žmonių, fokusuojasi taške apie dviejų šimtų metrų gylyje po žeme, toje vietoje, kur turi pasirodyti ratas.

Rytą, apie ketvirtą valandą energetika realizuojasi fiziniame lygmenyje, ir vieną ar dvi minutes pasėliai gula tiksliai pagal gautą informacinę programą. Štai todėl ir nėra jokių matomų priežasčių,' kodėl stiebai išgula. Taigi, išsiaiškinau, kad tai daro didžiulį teigiamą poveikį.

Liko neišspręstas kitas uždavinys: kodėl buvo pasirinkta tokia forma ir su kuo susijusi tokia piešinių konfigūracija? Jis išsisprendė tokiu budu. Kai aš subtiliame informaciniame lygmenyje* stebėjau kitų pasaulių atstovų išvaizdą, nebuvau tuo tikras, nes ji atrodė

1 f / - A N T R A K N Y G A

-A. *-* yJ G r y n a k a r i n a S L' r ĮĮ u j u ,s I. a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Samprotavau taip: kadangi man pavyko gauti informaciją apie kitą pasaulį, vadinasi, tam tikra kontakto forma jau egzistuoja! Dėl to šį kontaktą galima stiprinti ir jiems perduoti kokią nors informaciją apie mus. Aš įsivaizdavau, kad išeinu iš savo pasaulio į jų pasaulį ir duodu jiems analogišką informaciją.

Kadangi veikiau ne kontaktuodamas su kuo nors konkrečiai, o akipločiu, tai nesąmoningai įjungiau energetiką. Iš išorės niekas nepasikeitė. Man pasidarė įdomu, kaip eina kontaktas, ir aš pradėjau visą procesą braižyti grafiškai.

Pasauliai tarp savęs atskirti tarsi erdvės-laiko membrana, ir aš pamačiau, kad mano antrininkas, praplėšęs membraną, skuba į kitą pasaulį. Ten jis buvo tarsi kokone ir aplink jį išsyk pradėjo suktis kažkokios būtybės. Man buvo įdomu, kaip elgsis praplėšta membrana. Ant jos tuojau pat pasirodė visiško užsisklendimo požymis.

Tik tuomet aš suvokiau, kad mano įsiveržimas gali būti pavojingas tiek mūsų, tiek kitam pasauliui. Kambaryje, kuriame aš dirbau, - mes buvome dviese, - staiga keli metrai nuo mūsų esanti erdvė pradėjo keistis ir tarsi švytėti. Ypač gerai šis švytėjimas matėsi žiūrint pro šoną. Man galvoje atsirado charakteringas skausmas, rodantis, kad informaciją galima priimti tekstu. Prasidėjo automatiškas rašymas. Noriu pasiųstąjį laišką visą pateikti, kad butų suvokta, kokia sudėtinga susiklostė situacija.

"Pasakyk žmonėms: jie silpni skverbtis į Kosmosą. Jeigu veršis Į subtiliuosius pasaulius, pradės mini jų vaikai, tai yra žus jų subtilieji kūnai - biolaukai. Tu gerai dirbi per Saulę. Tu gerai ištirsi tai, kas vienaip ar kitaip greitu laiku Įvyks. Greitai, greitai. Būtinai informuok apie kontaktą. Jeigu šito nedarysi, gero nelauk.

Netrukus gausi daug pinigų. Suspėk atiduoti mokyklų, tiriančių biolaukų struktūras, kūrimui.

Jeigu vėl veršiesi Į mūsų Pasauli, atsimink: kol kas negali daryti to, ką mes darome nenorėdami. Ruoškis tam, kad tavo asmeniniame gyvenime bus didelių problemų. Tave paliks tavo mylima dukra. Ji mirs. Nuo tavęs niekas nepriklauso. Vėliau tu pats norėsi mirti dėl to, kad neteksi savo vyriškos galios. Tai greitai Įvyks. Tauk. Tėvas."

Taigi, artimiausiu metu manęs laukia mano, taipgi mano artimųjų mirtis, be to, suirs biolaukas pirmosios čakros plote. Aš suvokiau, kad kontaktuodamas padariau kažkokią žalą ir įsijungė blokuojančios programos. Pažeidus dėsnius pirmiausiai pramušama pirmoji čakra - giminės pratęsimo ir informacijos perdavimo čakra. Man prireikė daug laiko, kol suvokiau, kas atsitiko: pirma -nepasiruošiau kontaktui ir neatsižvelgiau, ar tokiam kontaktui pakankamai švari mano karma; antra - pradėjau kontaktuoti, pajungdamas grubaus pobūdžio energetiką, o tai, sprendžiant iš visko, yra dėsnių pažeidimas.

S u ] g C J u .s Į . ą / ;, Į c v

K A R M O S D I A G N O S T I K A

įvairiuose lygmenyse. Pirmame lygmenyje - obuolys su lapeliu prie kotuko; antrame sąmonės lygmenyje - obuolys, bet lapelis jau atskirai, tarsi kokia atskira būtybė; trečiame lygmenyje - obuolio skerspjūvis, matosi sėklytės; ketvirtas lygmuo - panašu į techninę grafiką, obuolys primena skliaustus, kurių viduje Dievybės keturlapė struktūra, giminės pratęsimo ženklas. Išorėje skliaustai - stačiakampis, padalintas į dvi dalis, šalia jo - sugriovimo struktūra ir taip toliau.

Aš suvokiau, kad išeinant į vis subtilesnius sluoksnius, gaunama vis labiau apibendrinanti informacija, kur išorinės formos jau visiškai nėra, nes ji jau neturi jokios principinės reikšmės. Priėjęs iki aštunto lygmens, daugiau informacijos nebegalėjau gauti, - nors ji, aišku, buvo, tačiau, matyt, viršijo mano kompetencijos ribas.

Kai aiškinausi obuolio struktūras, prie stalo mes buvome tryse. Nubraižęs padėjau popieriaus lapelį į šoną, o viena ten esančių moterų norėjo rašikliu prie jo prisiliesti, bet buvo pačiu laiku sustabdyta. Aš pažiūrėjau, kas galėjo įvykti, jeigu ji ant to lapelio būtų ką nors nubraižiusi. Galingos biolaukų deformacijos galvos, kepenų ir pirmosios čakros plote: po penkių dienų tokia situacija galėjo baigtis mirtimi. Atakavo mano pasąmonė. Tai yra, informacija, likusi ant lapo, dar veikė, tad ir kontaktas su mano pasąmone, ir prisilietimas prie lapelio žmogui su neišbaigta karma galėjo baigtis liūdnai.

Toks kontaktas laikosi apie parą, paskui jis užsisklendžia, ir lapelį galima liesti. Tai buvo eilinis žingsnis, tiriant pasąmonės struktūras. Anksčiau aš žinojau, kad ne visą mano gaunamą informaciją galima stebėti kitiems, todėl vykstant mano kontaktui su informacijos šaltiniu, nepasiruošęs žmogus, įeidamas į ten per mano biolauką, galėtų turėti daug nemalonumų. Kaip ir kiekviena rimta tema, kontaktas su kitais pasauliais kuriam laikui visiškai užsidarė. Tai ženklas, kad aš dar toli gražu netobulas.

KONTAKTUOTOJAI

Kiekvienas žmogus, nebūtinai gabus, su daug kuo kontaktuoja ir drauge yra nenusakomai didingo reiškinio dalelė. Viskas priklauso tik nuo kontakto lygio. Kai kontaktuojantis kur kas aukštesnės prigimties, negu aplinkiniai, jį vadina kontaktuotoju, aiškiaregiu arba mediumu. Esu kartą tyręs, kiek yra sąmonės klodų ir kokio klodo mūsų sąmonė. Augalų - antro, gyvulių - trečio-kelvirto, žmogaus - šešto. Primatai - trečio-ketvirto-penkto klodo. Jeigu aš teisingai įvertinau informaciją, mūsų galimybės siekia septyniasdešimt penkis klodus, tačiau, iš visko sprendžiant, tai santykinis, nestabilus nusakymas.

Dažniausiai detalus įvykių išpranašavimas vyksta kontaktuojant su pomirtiniu pasauliu. Pradžioje aš į tai žiūrėjau kaip į pajuokavimą, ir tiek. Tačiau man tiksliai išpranašavo įvykius, kurie išsipildė, ir

Ш A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r i n a S c t g c j u s L a z a r u v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

švelnus ir protingas ir mes niekaip negalim suprasti, kodėl tai įvyko. Per laidotuves mes nufotografavom jį karste, o išryškinę nuotrauką pamatėme, kad tarsi gėlės žiedas karste guli. Tai buvo ne juostos brokas. Mums aiškino, kad tai susiję su neatpažintais skraidančiais objektais.

Aš tėvams aiškinu: - Tai jums ženklas, kad mirtis nebuvo atsitiktinė, ji kūrybiškai

prasminga. Remiantis diagnostika, berniukas iš tiesų susijęs su esybėmis iš kitų planetų, vadinasi, jis iš prigimties kontaktuotojas, tačiau jo dvasia pernelyg ėmė vertinti išmintį. Galima padaryti pinigus savo dievaičiu ir tikslu ir taip apjuodinti dvasią; galima sudievinti mylimą žmogų ir santykius su juo, o galima ir informacijos šaltinį branginti labiau už viską. Jeigu berniukas būtų taip daręs, informacija, kurią jis būtų teikęs žmonėms, būtų buvus persunkta išpuikimu ir pasidarytų pavojinga.

- Ką gi jis padarė praeituose gyvenimuose, jeigu buvo sustabdytas ne liga, o iš karto mirtimi? - paklausė motina.

Žvelgiu į praeitus jo gyvenimus ir ten nematau jo mirties priežasties. Ji ateityje.

- Artimiausią kartą jūsų sūnus gims Tibete ir bus labai aukšto lygio kontaktuotojas, bet dėl to jis turi būti absoliučiai neprisirišęs prie išminties ir išdidumo. Jo ateities darbai tokie svarbūs, kad kompromisai šiame gyvenime jam netinka. Jūs savo gailesčiu, skriaudomis, nebenorėjimu gyventi galite pakenkti jo dvasiai, todėl tie, kurie su juo dirbs artimiausiame gyvenime, duoda jums ženklą jo žuvimą priimti stoiškai, kad nesupurvintumėte jo sielos.

Bendraudamas su kontaktuotojais įsitikinau, kad tarp jų pasitaiko sutrikusios psichikos žmonių arba priešingai, sveiko proto, bet su avantiūrizmo manieromis.

Biolaukų struktūrų aktyvizacija sustiprina kontaktus su pomirtiniu pasauliu, žmogui atrodo, kad jis bendrauja su aukščiausiomis esybėmis, kad jis vos ne mesijas, kai tuo tarpu jam informaciją teikia jo antrininkas arba kieno nors dvasia.

Atsimenu, kaip du kontaktuotojai man vienu metu davė informaciją. Ji buvo visiškai skirtinga, o protarpiais tiesiog kėlė juoką. Man buvo įdomu stebėti pačią kontakto vystymosi dinamiką. Palaipsniui buvo pereinama prie nurodymų, paliepimų. Aš jiems pasakiau, kad savaitei išvažiuoju į Lenkiją, tačiau iš tiesų niekur neišvažiavau. Paskui jie man pasakojo, ką aš neteisingai padaręs kelionės metu.

Apie tai aš papasakojau vienai pacientei, kai kalbėjomės apie kontaktuotojus:

- Nėra kontaktuotojų, gaunančių absoliučiai švarią informaciją, nes jų psichika neatlaikytų. Jie gali jos taip įsitverti, kad dėl to jų

- i; 1548

A N T R A K N Y G A S e r g i j u s l . a z a r u v a s

J-OZ G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

profesionaliai. Išgėrinėjimai ir seksas stipriai susieja su Žeme, todėl daug sunkiau priiminėti informaciją. Vis dėlto pernelyg imami vertinti gabumai ir išmintis, ir išgelbėti jus galima tik per jūsų didystės pažeminimą, todėl ilgą laiką jums buvo draudžiama dirbti, o dukrai mokytis. Šiuo metu jums leista būti didelės firmos direktoriumi, nes jie kuria ateities planus: jūs įgausite galimybę dirbti kažkokiame lemiamame žmonijos gelbėjimo režime.

- Ar tiesa, kad jie iš Skalikų žvaigždyno? - klausia manęs kontaktuotojas.

- Jeigu žmogus kaskart įsikūnytų tik Žemėje, tai būtų pavojinga jo aukštesniosioms dvasinėms struktūroms. Todėl jis periodiškai įsikūnija kitoje planetoje, esančioje iš kitos Galaktikos pusės, kurioje civilizacija panaši į mūsų.

Be to, yra civilizacijos tarpininkės, esančios tarp mūsų ir tos planetos. Būtybės iš šių tarpininkių dažniausiai ir aplanko mus. Žmogus periodiškai įsikūnija kituose pasauliuose ir kitose Visatose dėl to, kad būtų sugriauti įprasti stereotipai ir suaktyvintas kontaktas su Dieviškumu. Kokios dar buvo jūsų bendradarbiavimo formos?

- Kai aš nedirbau ir nebuvo ką valgyti, mes kartą parėjom namo, žiūrim - ogi visas stalas apkrautas valgiais, stovi netgi puodas su karštomis bulvėmis. Paskui mus periodiškai maitindavo neaišku iš kur pasirodančiu maistu.

Aš neilgai bendravau su šiais kontaktuotojais. Man į galvą pradėjo skverbtis mintys: "Rašydamas pirmą knygą taip "ariau", kad persidirbęs vos nenumiriau, antrąją dar tik pradėjau rašyti, o gyventi norisi, gal daugiau patyrę bičiuliai man patartų, kaip parašyti antrąją knygą". Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Jiems buvo uždrausta su manimi bendrauti, jeigu nenorį bausmės. Aš supratau, kad man reikia dirbti savo darbą, o jiems - savo, ir man reiks parašyti antrąją knygą pačiam, niekam iš šalies nepadedant.

Geriausias kontaktas toks, kai žmogus jaučia, kad yra vedamas, o įrodyti to negali. Aiškiai matomas materialus kontaktas atpalaiduoja ir demoralizuoja mūsų sąmonę. Žmogus, norėdamas ką nors kokybiškai padaryti, turi pasikliauti tik savo jėgomis, ir kiekviena pagalba gali būti pavojinga, kitaip jis niekuomet nenustos klūpojęs. Tik kritiškais atvejais nurodymai gaunami tiesiai. Anksčiau minėtu atveju aš buvau suvestas su kontaktuotojais, kad juos subalansuočiau, paskui sugrąžintas dirbti tolimesnį darbą.

ANTRININKAI

Remdamasis fiziniu pasaulio vaizdiniu, aš maniau, kad kiekvienas žmogus - unikali, nepakartojama būtybė, ir dėl to mirtis yra absoliutaus pobūdžio.

* t £ • A A N T R A K N Y G A S u r g e j u . s l . a / . a t c v a s

1 0 4 G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

kad situacijos sprendimas jėga - pralaimėjimas, o susidariusios padėties suvokimas ir teisinga orientacija yra kur kas galingesnė apsauginė sistema, negu bet kokie veiksmai.

Pasirodė, kad žmogus turi ne vieną energetinį antrininką. Mano pažįstami tvirtino matę mane gatvėje, nors tuo metu aš miegojau namuose. Man buvo įdomu, kokį žmogų jie matė, ir aš per atstumą pažvelgiau į tą situaciją. Rezultatai keisti: ten buvau aš, tačiau kartu su erdve ir pomirtiniu pasauliu, tai buvo tarsi mano kopija, esanti ten, o besirealizuojanti čia, daugiausia man miegant.

Antrininkas taip gali keisti erdvės charakteristikas mūsų pasaulyje, kad pasidaro realiai matomas ir praktiškai neatskiriamas nuo originalo. Aš ilgai mąsčiau, kam mums reikalingas antrininkas ir kokia jo paskirtis. Paaiškėjo, kad antrininkas gyvena penkis gyvenimus ir subtiliame lygmenyje aš esu tarsi viena penktoji didesnės struktūros dalis.

Kai žmogus miršta, jo kūnas suyra, o sąmonė transformuojasi, tačiau visko, ką jis pergyveno, kvintesencija turi kažkur būti perduota. Visa tai pereina į antrininką. Žmogus, kaip bitė rinkdamas iš gyvenimo kas svarbiausia, perduoda tai į ateitį. Kai sunyksta antrininkas, svarbiausia informacija perduodama likimo struktūroms, beje, pagal piešinį mūsų antrininkas atrodo lyg drugelis, o likimas - lyg paukštis, lyg drakonas su šešiais sparnais. Kiekvienas darinys, gyvuojantis laike, turi formą ir turinį, persiduodančius aukštesnėms hierarchinėms struktūroms.

Su viena savo paciente taip pasikalbėjau. - Dalis jūsų problemų susiklostė todėl, kad pasireiškė programos

iš praeitų gyvenimų. Praeitame gyvenime jūs buvote vyras ir gyvenote Australijoje.

Ji pažvelgė į mane taip, tarsi būčiau ištraukęs iš jos kišenės piniginę.

- O praeitą kartą jūs man sakėte, kad aš buvau moteris ir gyvenau Amerikoje.

Man pasidarė gėda, bet ir pakartoti tyrimai vis vien kažkodėl rodė, kad abu variantai teisingi. O vėliau išsiaiškinau, kad kiekvienas žmogus turi priešingos lyties antrininką, tai yra identišką energetinę struktūrą. Antrininkai gyvuoja subtiliajame lygmenyje tarpusavyje sąveikaudami. Tai palengvina lyčių pasikeitimą atskiruose gyvenimuose.

Kad pernelyg nevertintų savo fizinio apvalkalo, žmogui skirta ne tik sirgti, senti ir mirti, bet ir periodiškai keisti lytį. Hormoninis poslinkis tam reikalingas minimalus. Kiekviename žmoguje yra vyriški ir moteriški pradai, ir jeigu tik nuo penkių iki dešimties procentų kuris nors persveria kitą - gimsta atitinkamos lyties kūdikįs.

A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r m a S e r g e j u s a r u v n s K A R M O S D I A G N O S T I K A

ATEITIS

Mano metodas prasidėjo kaip savisaugos sistema. Yra blogos akies nužiūrėjimas, arba apžavai, yra, kas tai padarė. Būtina kažkaip apsiginti. Reikia per nuotolį surasti tą, kuris nužiūrėjo, įvertinti jo galimybes ir gynybos būdus.

Vėliau, kai aš visiems laikams nusistačiau, kad iš mano pusės atsakomosios agresijos niekada nebus, visa gynybos sistema susikoncentravo į vieną procedūrą: jeigu kas nors man agresyvus, vadinasi, mano sieloje yra analogiška programa. Aš ją pašalinu, ir ataka automatiškai išnyksta. Jokia agresijos forma neįmanoma, jeigu mano sieloje nėra analogiškos programos.

Kai pradėjau rašyti pirmąją knygą, iš įvairių žmonių ant manęs prapliupo atakų lavina. Reikėjo ne tik atremti kai kurias atakas, bet ir sukurti savigynos sistemą. Visa tai virto apsivalymo sistema.

Kai pakilau aukščiau eilinio žmogaus galimybių lygio, galvojau, kad mano problemos išsisprendė ir kad aš jau pasiekiau pakankamą švarumo lygį, tačiau tai buvo tik pradžia. Mane pradėjo atakuoti aukštesnės prigimties esybės.

Kai atakuojama iš pomirtinio ar iš kitų pasaulių arba kai atakuoja erdvė ir laikas, norint išlikti, reikia labai daug ką permąstyti. Vėliau tai labai pravertė gydant pacientus.

Jeigu dėl netinkamo mąstymo ir elgesio paliečiami kokios nors esmės, tarkim, laiko ar kitų pasaulių interesai, žmogus gali labai greitai pasenti ir apakti. Susigaudyti, kas tai per pažeidimai, kaip juos nusakyti įprasto elgesio kalba, suprasti tai ir sudaryti vieningą sistemą, - pradžioje buvo gana sudėtinga.

Pateiksiu pavyzdį. Aš blogai pagalvojau apie žmogų, esantį ganėtinai toli nuo

manęs. Žmogus - fizinio apvalkalo su biolaukų vienovė, ir antrąja savo dalimi jis pasklidęs erdvėje. Jeigu aš neapkenčiu ir esu įsižeidęs, galiu pakenkti jo kūnui, tačiau biolaukų struktūros praktiškai liks nepažeistos. Jeigu smerkiu ir ypač jeigu niekinu, agresija nukreipta į jo biolaukų struktūras. Tada gali įsijungti ne tik paties žmogaus, bet ir erdvės, kaip ypatingos esmės, programa.

Mano fizinis apvalkalas, norėdamas palaikyti savo egzistenciją, turi sąveikauti su erdve. Yra pagrindiniai taškai, kuriuose kontaktas stipresnis. Jeigu mano pažeidimai liečia erdvę, ji man uždaro kontaktą, ir mano kūnas pradeda irti. Prasideda ligos, nemalonumai ir nelaimės.

Kadangi kiekvienas žmogus yra aukščiausių esybių dalis, tad kai tik ataka pereina iš išorės į vidų, mes atakuojame jau šias esybes, ir tokia ataka turi būti atitinkamai sustabdyta.

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Moterys tvirtino, kad į sieną kažkas beldėsi, joms tai negalėjo pasigirsti, juo labiau, kad mes jau ne, o jos dar esančios blaivios. Tačiau ir mes dar nebuvome pasiekę tokios kondicijos, kai nesuvokiama, kas vyksta.

Kažkodėl ši situacija mane sudomino ir rytojaus dieną aš nusprendžiau pažiūrėti, kas atsitiko subtiliame lygmenyje. Tai buvo susiję su pomirtiniu pasauliu, beldėsi iš ten. Žiūrėjau toliau, ir man paaiškėjo, kad beldėsi būsimasis merginos sūnus.

Vėliau, daug kartų peržvelgdamas situacijas, aš suvokiau, kad būsimųjų kūdikių sielos ateina iš pomirtinio pasaulio, vadinasi, ten ne tik tai, kas mirę, kas praeitis, bet4 ir ateitis.

Beje, į Žemę jie ateina per Pietų ašigalį. Mano žiniomis, virš Pietų ašigalio yra kontakto vieta su šiuo pasauliu. Jeigu būsimojo kūdikio siela visiškai tobula, jis gali ateiti iš kitų pasaulių; kūdikis įeina į mūsų pasaulį per Saulės centrą, paskui prisiartina prie Žemės ir įsikūnija joje.

Taigi kūdikis beldėsi iš pomirtinio pasaulio, matyt, norėdamas pokalbį sustabdyti. Vadinasi, šiame pokalbyje buvo tai, kas trukdė jam ateiti į šį pasaulį. Aš priėjau prie merginos:

- Pasakykite, apie ką jūs kalbėjotės? - Mes kalbėjomės, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ir kaip jį

n u t r a u k t i .

Sis faktas mane apstulbino. Pasirodo, kūdikis sąveikauja su savo tėvais dar daug metų prieš jo pradėjimą.

Kitą žingsnį šioje srityje aš padariau bandydamas padėti moteriai, sergančiai sunkia astmos forma. Pradėjus gydyti sveikata ryškiai pagerėjo, bet tai truko neilgai. Kažkokia priežastis įnirtingai palaikė ligą - tai buvo jos dukra. Aš paprašiau ją atsivesti, kad lengviau būtų pataisyti situaciją. Kai tik ji įėjo, supratau, kad motiną išgydyti bus sunku.

- Klausykite, betgi jūs galite nužudyti žmogų, - pasakiau jai. -Žiūrint už ką, - šaltakraujiškai atsakė mergina. - Jūs pati nužudytumėte, jei tik kokia priežastis jums pasirodytų

svari. O jeigu prireiktų jūsų pritarimo nužudyti, jūs jį duotumėte dėl smulkmenos. Kai užmušama besiginant arba vykdant pareigą, -tai viena, o kai žmogus linkęs užmušti - jau visai kas kita. Jūs iš anksto pasiruošusi užmušti žmogų, kuris jus nuskriaus. Ir ne tik pašalinį žmogų, bet ir savo vaikus. Jūs pilna puikybės. Jūsų siela nenori ir negali priimti traumuojančios situacijos, jūs pasiruošusi kontrsmūgiui - keršyti ir žudyti. Kad tokia puikybės pilna moteris • galėtų gimdyti, jai reikia išgyventi didelį pažeminimą iki pradėjimo arba nėštumo metu, tačiau jūs, užuot apsivaliusi, žudysite savo vaikus, nutraukdama nėštumą. Ateityje jūs jau nužudėte savo kūdikį ketvirtame nėštumo mėnesyje, o kitą - septintame ir per tai pati

žuvote. Jūsų asmeninės ambicijos ir materiali gerovė jums absoliuti vertybė. Ir kai jūsų siela bus pradėta valyti, griaunant tas ambicijas ir gerovę, jūs užsidegsite neapykanta ir žudysite viską aplink. Jūsų asmeninis įnašas į šią situaciją, gautas iš praeitų gyvenimų, sudaro keturiasdešimt procentų, o šešiasdešimt procentų gavote iš motinos, kuri nuslopino meilės jausmą dėl turtinių sumetimų, nežinodama, kad Žemėje nieko nėra aukščiau už meilės jausmą. Motina neteisingu elgesiu užteršė jūsų ir vaikaičių sielas, todėl, jeigu jūs neapsivalysite ir malda nevalysite palikuonių sielų, motinai padėti bus labai sunku.

Trečiojo seanso metu pastebėjau, kad mergina keičiasi į gerąją pusę. Ji pasidarė daug švelnesnė, mačiau, kad ji nori pasikeisti. Į ketvirtą seansą motina su dukra neatėjo, ir aš supratau, kad jas paprasčiausiai atitraukė. Vadinasi, aš buvau netobulas ir tuo momentu negalėjau joms padėti. Prisiminiau, kad nepaaiškinau jai, kaip malda reikia apvalyti savo būsimųjų vaikų sielas. Tai ir buvo jų nepasirodymo priežastis. Tuomet aš gydžiau tiesiog pačius pacientus ir negalėjau numanyti, kad galiu pamatyti būsimųjų kūdikių sielas, jas diagnozuoti ir gydyti. Aš nežinojau, kad mūsų biolauke yra tarsi gyvenamų buveinių būsimųjų vaikų sieloms matricos ir jas galima užteršti, išmetant juodulius į ateitį, iki trečios, septintos, tryliktos kartos ir taip toliau. Aš nežinojau, kad įeikia melstis už būsimų kūdikių sielas ir maldomis jas išvalyti. I )a/nai neįmanoma išgydyti sunkių ligų dėl mūsų palikuonių sielų UŽtcrSlumo.

Neseniai žiurėjau, kaip atrodo vienos šeimos biolaukai. Atėjo l.iuiių sutuoktiniu pora su kūdikiu ir jaunos moters motina. Jie silkė, kld | U O I Užgriuvo visa eilė nelaimių. I'o kūdikio gimimo mirtis pradėjo kirsti |o lėvo giminaičius. Senele išsiskyrė su vyru, piiskul |ai al'.iiado vėžys ln niekaip negalėjo suprasti, už ką jiems visa | | U Žiūriu | biolaukų slinkimas ir aiškinu jiems:

Pastaruoju metu karmos klodų judėjimo greitis didėja, aiilinkamai greičiau sulaukiame paskatinimo ir bausmės. Sunkiau pasiiodyti kūdikiui su tamsia siela, ir sudaromos saugios sąlygos gimti šviesiai sielai. Šiuo metu žmonėse mažiau liko meilės, sumažėjo kontaktas su Dievu, ir galimybė išlikti mažėja.

Meilė egzistuoja prieš žmogaus gimimą ir po jo mirties, tačiau savo sąmonėje žmogus fiksuoja, kad meilė atsiranda per santykius su kuo nors, ir jam kyla noras padaryti tuos santykius tikslu, o ne meilės ugdymo priemone. Kai tai įvyksta, atsiranda pavyduliavimas, kuris pradžioje nužudo žemiškąją meilę, o vėliau - dieviškąją. Tam, kad šiuo metu gimtų harmoningas kūdikis, tėvams reikia dvasiškai patiems dėti pastangas dėl savo sielų švaros, nes po kūdikio gimimo jie bus švarinami per ligas ir nelaimes.

pateiks man ateitis, tačiau manau, kad šios temos tyrinėjimas tik prasideda.

- Jau keli mėnesiai praėjo, kai mes stengiamės jūsų metodu išgydyti dukrą. Tačiau efektas minimalus, netgi priešingai, sveikata dar pablogėjo - jai padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Ar jūs galėtumėte tai paaiškinti?

- Šiuo metu galiu pasakyti viena: jos būsimųjų vaikų sielos labai nešvarios, teikia jas išvalyti. Papasakokite apie dar kokias nors detales, kurių anksčiau aš galbūt nežinojau.

- Jos problemos prasidėjo iš karto, vos gimus. Nuo pirmų gyvenimo savaičių ji šaukdavo miegodama. Kai išmoko kalbėti, pasakodavo, kad sapnuoja piktą lokį, kuris ateina ir ją gąsdina. Būdama trejų metų, ji jau negalėjo kalbėti. Aš nežinau, ar padės jums tokia detalė, - tęsia tėvas, - mums nesisekė pradėti kūdikį. Mes kreipėmės į garsią ekstrasense, po to žmona pastojo ir mums gimė dukra.

Vėl peržvelgiu situaciją ir palaipsniui aiškėja visas vaizdas. - Jeigu nesikeičia jūsų charakteris, pasaulėvoka, tuomet bet

koks situacijos pagerinimas yra juodulių išmetimas į ateitį. Jūsų dukra negalėjo iš karto gimti, nes savo puikybę, likimo sėkmių vaikymąsi dar padidintus perdavėte dukros sielai. Ekstrasense intuityviai pradėjo valyti jūsų ir dukros biolaukų struktūras, bet viską išmetė į vaikaičių sielas. Mergytė gimė, tačiau karmos klodai iš ateities plaukia šen, į dabartį. Kuo stipriau juoduliai bus išmesti į ateitį, tuo sunkiau jie vėliau prislėgs, jeigu šiuo atidėjimo laikotarpiu nebus pasinaudota. Sapno metu sustiprėja žmogaus kontaktas su pomirtiniu pasauliu, kuriame yra būsimų vaikų sielos, ir per sapnus pasirodantis baisus lokys - padidėjęs kontaktas su jos būsimųjų palikuonių sielomis.

Vasario-kovo, o taip pat rugsėjo-spalio mėnesiais sustiprėja kontaktas su pomirtiniu pasauliu ir ateitimi. Jeigu ten yra juodulių, ligos paūmėja. Jūs sirgote, kankinotės, prašėte Dievo, kad duotų jums kūdikį, - taip vyko atsimokėjimas už savo juodulius ir už tai, ką perdavėte palikuonims. Poveikis iš šalies jūsų problemas šiek tiek atitolino. Vaikui būnant trejų-penkerių metų amžiaus, jo žmogiškoji esybė stipriai įtraukiama į socialines struktūras, į žemišką gyvenimą. Visa tai jūsų dukros pasąmonėje sukėlė agresijos žmonėms blyksnį, kuris tuojau pat virto savęs naikinimo programa ir buvo užblokuotas kalbos praradimu ir epilepsijos priepuoliais. Jeigu jūs norite dabar išgydyti dukrą, jums reikia ypač stipriai išsikuopti savo ir palikuonių sielas. Jeigu to nedarysite, tuomet per artimiausią įžeminimo periodą, tai yra tarp dešimtųjų-keturioliktųjų vaiko gyvenimo metų sustiprės savęs naikinimo programa ne tik dukros, bet ir jūsų, kaip problemų šaltinio, biolauke.

Moteris apie valandą raudojo, sakydama, kad aš ją žudau. Paskui nusiramino. Po kurio laiko ji paskambino ir pasakė, kad jos būklė normalizavosi.

Aš maniau, kad istorija baigėsi. Praėjo pusė metų, ir vėl ji sėdi prieš mane.

- Viskas buvo gerai, galva nei skaudėjo, nei svaigo, nebuvo silpna, bet prieš mėnesį vėl viskas pasikartojo, ir pasidarė dar blogiau.

- Ar jūs nenumanote, kodėl? - klausiu aš. Ji atsakydama tik patrauko pečiais. - Prieš mėnesį jūs pagalvojote, kad prasmukote, ir kūdikio

nereikės gimdyti. Moteris verkia. - Na kaipgi man vienai gyventi su dviem vaikais? - Jūs dirbate, turite motiną, padedančią jums, ir, svarbiausia,

jeigu jums lemta gimdyti kūdikį, juo iš aukštybių bus pasirūpinta. Moteris nusišluosto ašaras ir žiūri į mane įdėmiai. - O jeigu aš nenorėsiu gimdyti, kas tada bus? - Kuo pažeisite, tuo ir atsakysite. Jeigu sąmoningai nenorite

turėti vaiko, nukentės galva, galbūt sutriks galvos smegenys, atsiras epilepsija ar auglys.

- Gerai, jeigu man atsiras galvoje auglys, ar jūs galėsite mane išgydyti?

- Galėsiu. - Na ir puiku, - džiaugiasi ji. - O kodėl neklausiate, kaip aš jus gydysiu? - O kaip? - nustebusi ji žiūri į mane. - Aš jums pasakysiu, kad turite gimdyti. Tad ar šitaip susirgti

yra prasmės? Vakare skambina jos draugė. - Klausyk, ji pamiršo paklausti, nuo ko jai pastoti? - Perduok jai, kad ji žino nuo ko. Iki šios dienos ši istorija dar nesibaigė. Žinau tik tiek, kad

pacientė gerai jaučiasi, ruošiasi gimdyti ir jos asmeninis gyvenimas įeina į vėžes.

PRIERAIŠOS

Mane dar jaunystėje traukė Indijos filosofija. Aš maniau, kad prisirišimas prie visko, kas žemiška, žemiškos aistros, norai, troškimai atneša žmogui nelaimes, ir kartu mačiau, kad visa, kas yra aplink, atsirado kaip žmogaus norų rezultatas. Taip ir neper-pratęs, kaip čia viskas klostosi, nustojau apie tai galvoti, nė nesitikėdamas, kad pradėjus tirti praktiškai, man reiks šį klausimą spręsti.

Taigi pastebėjau, kad biolaukų dvasinių struktūrų deformacijos sukelia ligas. Man reikėjo išsiaiškinti, kaip ir kokios emocijos deformuoja biolaukus. Pirmiausia man krito į akis neapykanta. Ji deformuoja biolauką galvos srityje. Reikėjo žmogaus biolauke rasti emocinius centrus. Natūralu, kad jie negalėjo būti fiziniame lygmenyje, vadinasi, reikėjo imtis to, kas buvo arčiausiai fizinio kūno - čakrų. Jau buvau girdėjęs apie daugelį diagnostikos būdų pagal čakras. Vieną kartą man parodė naują diagnostikos būdą.

- Žiūrėk, - aiškino man, - jeigu ranka atsitraukia toli nuo čakros, vadinasi, čakra išbalansuota. Padirbėk ranka, pieštuku ir pajusi čakros energetiką.

Aš pradėjau dirbti, dešimtis ir šimtus kartų apdorodamas naują diagnostikos metodą. Tai vis daugiau kreipė mano tyrinėjimus į biolaukų lygmenį. Nustojęs ligų ieškoti fiziniame lygmenyje, aš pabandžiau susieti, sugretinti emocinę įtampą, atsirandančią čakrose, su aplinkinių biolaukų deformacijos dydžiu. Galvos srityje -neapykanta, pavyduliavimas ir pavydas. Krūtinės srityje - skriaudos jautimas. Pirmosios čakros srityje - meilės sunaikinimas kituose ar savyje. Kai tik pastebėdavau kokią nors biolauko deformaciją, tuoj pat modeliuodavau, kokios emocijos ją sukėlė. Visa sistema dirbo pagal principą "taip" ir "ne".

Žmogui sutriko regėjimas. Priežastis - neapykanta, susijusi su moterimi. Tai atsitiko prieš dešimtį metų. Uždaras ratas. Reikia per atgailą ir maldą valytis.

Šimtų šimtus kartų diagnozuodamas, pastebėdavau, kad žmogus tuo pačiu metu jaučia keletą emocijų: sakysime, kenčia skriaudą ir dega neapykanta. Arba jį kamuoja skriauda ir užgniaužiama meilė. Galų gale aš pasiekiau emocinius biolaukus, nesusijusius su čakromis. Pasirodė, kad biolauko deformaciją sukelia smerkimas, bailumas, išdavystė, burnojimas ant Dievo, neteisingas liudijimas. Kai žmogus meluoja kitiems - tai teatras, kai meluoja sau- - liga. Jeigu žmogus vidujai stengiasi įtikinti save, kad jis kažko nemyli, kad kažkas nedoras - tai gali sukelti sunkią ligą. Vidinis nuoširdumas - viena sveikatos sąlygų.

Įdomi situacija atsirado dėl bailumo emocijos. Aš pastebėjau vieno žmogaus antipatijos blyksnį kitam kaip sankaupą iš trijų programų - atsižadėjimo, neapykantos ir sunaikinimo. O bailumas sudarytas iš penkių programų - blogų minčių apie ką nors, smerkimo, atsižadėjimo, neapykantos ir sunaikinimo. Beje, tokios agresijos programa nepareina nuo to, ar aš bijau kokio žmogaus, ar bijau dėl jo. Pirmoji - lyg ir tikrai agresija žmogaus atžvilgiu, antroji - lyg rūpestis dėl jo. Tačiau iš tikrųjų ir pirmu, ir antru atveju -sunaikinimas.

Aš piešiau žmogiuko figūrą, žymėdamas emocijas. Blyksnis virš galvos - atsižadėjimas. Sąmoninga agresija - iš priekinės pusės,

priverstinė - iš užpakalinės pusės. Iš veido pusės - užsidegiau neapykanta. Iš pakaušio pusės - blogai apie ką nors pagalvojau. Iš krūtinės pusės - kažką įžeidžiau, iš nugaros pusės - mane įžeidė. Priešais pirmą čakrą - numarinau kito žmogaus meilę, už jos -numarinau meilę savyje. Tai buvo panašu į kilimo audimą. Dirbdamas po dešimtį ir daugiau valandų per dieną aš audžiau naują pasaulio suvokimą biolaukų lygmenyje. Kartais sudėtingose situacijose matydavau, kaip žmogaus figūrėlė tiesiog sprogsta nuo visų agresyvių emocijų pliūpsnio. Tai buvo panašu į vorą, išskėtusį į šonus savo letenas. Stebėdamas tokius blyksnius, užkliuvau už fakto, mane apstulbinusio.

Kai aš suvokiau, kad ne tik į žmogų, bet ir į gyvūnus, augalus nukreipta agresija gali sukelti ligas, visa tai panaudojau savo sistemoje, kaip būtinybę nustatyti, į ką ji nukreipta. Vėliau į schemą įėjo ir kitos esmės: laikas, erdvė, kitos civilizacijos, pomirtinis pasaulis, likimas, Dievybė. Žmogaus pasąmonėje saugoma informacija apie santykius su visomis esmėmis. Iš tokios mozaikos susidaro jo charakteris, sveikata, likimas. Todėl, aiškindamas pacientams, kad jų programos ką žlugdo, dažnai išgirsdavau atšaunant, kad esą priešingai, jie tą labai myli, ir tuomet būdavau priverstas daryti prielaidą, kad jei žmogus pernelyg prisiriša prie ko nors, tai ta prieraiša žudo ne mažiau, negu neapykanta. Per didelis prisirišimas ir gimdo neapykantą. Kai pabandžiau dirbti, remdamasis šia koncepcija, rezultatai pagerėjo.

Prieš mane sėdi pacientas, kuriam prieš keletą mėnesių negalėjau padėti. Jaunuolis susirūpinęs pasakoja apie šeimos problemas:

- Mano uošvė prieš keletą mėnesių susilaužė abi rankas. Išėjo iš ligoninės ir susilaužė koją. Čia, aišku, kažkas keista, jaučiasi kažkieno poveikis.

- Taip, poveikis yra, - atsakau aš, - autorius - jūs pats. - Ką jūs kalbate? - suglumo jaunuolis. - Mano santykiai su ja

puikūs. - Štai čia ir svarbiausia. Jūs turite tendenciją prisirišti prie

žmonių ir tuo jiems kenkiate. Žiūrėkite - čia žmogaus kūnas, o čia jo biolaukas - dvasinės struktūros. Būtent čia, biolauke, yra sistemos, apsaugančios žmogų nuo nelaimių. Kai jūs prisirišate prie ko nors, tai iškrikdote šio žmogaus apsaugos sistemas, esančias biolaukų struktūrose, ir griaunate jo likimą.

- Tai kokia gi išeitis? - klausia pacientas. Teisybę sakant, aš tuomet nežinojau, ką jam atsakyti, tačiau

padėti bandžiau. - Jeigu jūs taip smarkiai prisirišate prie kitų žmonių ir prie

visko, kas jus supa, jums reikia viską šiek tiek nuo savęs atitolinti. Neužsilaikykite mintyse prie artimųjų žmonių, periodiškai pabūkite

A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r m a S e r g e j u s La z a r u v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

vienatvėje. Pirmą judesį darykite ne į save, o nuo savęs. Ir svarbiausia, jūs turite suvokti, kad lipte visa siela prilipti prie kitų žmonių negalima.

Tai buvo mano pažiūrų perversmas. Prisirišimas prie ko nors smarkiai pakenkdavo tam, prie ko aš prisirišdavau, o aš irgi galėjau dėl to nukentėti. Kaip vėliau paaiškėjo, prisirišti galima ne tik prie žmogaus, bet ir prie gyvūno, prie namų, kuriuose gyveni, prie darbo.

Aš bandžiau vienam pacientui paaiškinti, kad jis pernelyg prisirišęs prie savo dukros, ir todėl ji serga.

- Tai negi man jos neapkęsti? - pasipiktinęs paklausė jis. - Ne, čia labai svarbu neperlenkti. Negalimą pernelyg stipriai

prisirišti prie to, kas žemiška. Mane suprasti jam buvo labai sunku. Aš ir pavargdavau, ir

nuleisdavau rankas, tačiau tokiais atvejais likimas man pametėdavo sėkmių, ir aš pamažu judėdavau pirmyn.

Kartą išvažiavau su draugu į kaimą. Viena jo akis aptino ir paraudonavo. Iš vakaro jis plaktuku sudavė per emalę ir smulkios dalelytės kliudė jam akį.

- Vakar visą vakarą žmona stengėsi sumažinti patinimą. Tačiau kad ir kuo akį plovėme, ji blogėjo ir blogėjo.

- Štai kas yra: pernelyg prisirišai prie savo vilos ir jos problemų, - pasakiau aš jam. - Ir tau tarsi temdo akis, kad mažiau į ją žiūrėtum, mažiau galvotum apie ją.

- Iš tikrųjų! - sušuko jis nustebęs. - Pastarosiomis dienomis tik apie vilą ir tegalvojau.

Po keleto dienų akis visiškai išsivalė. Kai žmogus suvokia, kad prie kažko pernelyg prisirišo, tasai suvokimas veikia daug efektyviau, negu kokie nors užkalbėjimai ir užkeikimai.

Po to atradimo šioje srityje sekė kitas: prieraišos prie žemiškų dalykų kažkokiu būdu kenkia kitiems pasauliams. Kažkodėl kiti pasauliai atakavo būtent regą, kai jiems buvo kenkiama. Į savo sistemą, be žmonių, gyvūnų, gyvosios ir negyvosios gamtos, įjungiau ir kitus pasaulius, nes, kaip paaiškėjo, jie mūsų gyvenime labai reikšmingi.

Didesnę savo laiko dalį skiriu tyrinėjimams. Vieną kartą nusprendžiau išsiaiškinti, kokią žalą daro godulys.

Ar gobšuolis, galvojantis tik apie naudą sau, daro žalą, ar ne? Pasirodė kažkas visiškai neįtikėtina - gobšumas buvo kitų pasaulių naikinimo programa. Tačiau koks yra santykis tarp žmogaus nedorumo ir agresijos prieš kitus pasaulius? To aš negalėjau suvokti. Jeigu man kažkas neaišku, aš neatsisakau tos temos, tik

S e r g e j u s I. a / a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A 1

G r y n a k a r m a -1- ' '

atidedu ją į šalį. Anksčiau ar vėliau man jos prireiks - atmintis viską išsaugos. Tai mane kaskart ir gelbėdavo, atliekant tyrimus.

Jauna moteris pas mane atvedė savo giminaitį. - Jam skrandžio vėžys, operuoti negalima, padėkite nors

sumažinti skausmus. Žiūriu, kodėl taip yra, ir matau didžiulę agresiją negyvajai

gamtai. Ji blokuojama onkologinėmis ligomis. Skrandžio vėžys -vadinasi, nuoskaudos. Patikslinu, kad tai susiję su darbu.

-Jeigu jūs neįsižeidinėsite ant žmonių ir ant visko, kas susiję su darbu, nesijausite skriaudžiamas, nesirgsite.

- Kaip aš galiu nesijausti nuskriaustas, - nesmagiai teisinasi pacientas, - dirbu kaip jautis, moka labai mažai, viršininkai su manim elgiasi neteisingai.

- Jeigu tai, kas vyksta, laikysite priežastimi, niekuomet neįstengsite atsikratyti skriaudos jausmo. Bet koks jus ištikęs nemalonumas - ne priežastis, o pasekmė. Priežastis - jūsų siela netobula, todėl ir valoma nemalonumais. O jūs dėl to jaučiatės nuskriaustas, vadinasi, nenorite valytis, ir jums įspirs dar stipriau. Todėl visą dieną kartokite: "Aš visus myliu, aš ant nieko nepykstu".

Po keleto dienų paskambinau pacientui namo. Jis pasakė, kad skausmai nurimo ir viskas normalu. Aš pasiūliau po savaitės ateiti į seansą, bet jis neatėjo. Pažvelgęs į jo biolauką įsitikinau, kad viskas tvarkoje.

Kaip tik tada į mane kreipėsi viena pažįstama, pradėjusi gydytis pagal mano sistemą.

- Aš pavargau atgailauti už visus savo pažeidimus. Duok man kokią nors maldą, kad viskas iš karto išsivalytų.

Jeigu ligą sukelia agresija ir ji gydoma sielą nuskaistinant per atgailą, tuomet žmogus, jaučiantis savyje meilę, bus sveikas ir laimingas. Reikia savyje nuolatos ugdyti meilę žmonėms.

- Atsikėlei rytą ir linkėk gero visam tave supančiam pasauliui: žmonėms, gyvūnams, gėlėms ir žolei. Ir kalbėk: "Aš myliu save, aš myliu visus žmones, aš myliu Žemę, aš myliu Kosmosą, Dievą, Visatą". Tuomet tavo siela išsivalys nuo agresijos, ir tu būsi sveika.

Ji džiūgavo. Iki tol aš visada vengdavau duoti rekomendacijas. Jeigu žmogui

pateikiamas pasaulio vaizdas, jis pats ieškos kelio, o vedant ir nieko neaiškinant jis gali žūti.

- O ką gi jūs nauja siūlote? - dažnai būdavau klausiamas. - Juk visa tai seniai žinoma.

Aš nieko nesiūlau ir nepatariu, o tik pateikiu man atsivėrusį pasaulio vaizdą. Kiekvienas pats apsisprendžia, ką jam daryti. Taigi, savo pažįstamai aš pirmą kartą daviau rekomendaciją. Jaučiau, kad

- I r-,Q A N T R A K N Y G A S c r j į c j u s L a i t ą i e v a s

J. / O G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

esu pasiruošęs praktiniams veiksmams. Buvo įdomu, per kiek laiko jos siela apsivalys. Tačiau po dviejų dienų aš pradėjau akti. Dešinė akis paraudonavo ir ištino. Kažkas mane atakavo, ir aš pradėjau ieškoti, - kas. Jeigu tai žmogus, reikia pašalinti analogišką programą jo dvasioje, ir ataka išnyks. Jeigu tai negyvoji gamta, reikia pašalinti susierzinimą, tūžmastį negyviems daiktams, ir programa dings.

Pradėjau tirti situaciją ir nustebęs pastebėjau, kad mane atakuoja kiti pasauliai. Be to, sprendžiant iš poveikio stiprumo, aš tapau jiems labai pavojingas, kažkuo smarkiai prasižengiau. Negalėjau suvokti, kas tai galėjo būti. Regėjimas blogėjo kas valandą. Karštligiškai bandžiau suvokti susidariusią padėtį, bet veltui. Aš prisiminiau, kad kitų pasaulių naikinimo programa yra godulys. Tačiau pastaruoju metu aš nedariau nieko tokio, kur godulys būtų galėjęs pasireikšti. Visą gyvenimą skurdęs aš niekada nebuvau gobšas. Priešingai, jaučiau, kad galiu visiškai atsiduoti savęs tobulinimo darbui, atsijungdamas nuo visų problemų, duodančių naudą. Matyt, prasižengta ne goduliu. Dirba kažkoks mechanizmas, analogiškas savanaudiškam elgesiui.

Kas yra godulys? Tai pernelyg stipri prieraiša prie žemiškų gėrybių; godulio apimtas žmogus dėl to gali atsižadėti Šventosios Dvasios, tai yra doro, kilnaus elgesio ir meilės. Godulys pakenkia kitoms struktūroms, o mano dvasinės struktūros subtiliu lygmeniu paplitusios visoje Visatoje. Pradėjau prisiminti savo tyrinėjimus apie kitus pasaulius.

Visatos struktūra - it korio akutės. Akutės - kiti pasauliai. Svarbiausia, kad mano informacinė struktūra dubliuojasi kiekviename šių pasaulių. Kitaip tariant, kiekviename pasaulyje yra mano informacinis antrininkas. Vadinasi, jeigu aš pernelyg prisirišiu prie žemiškos laimės, tai "trauksiu antklodę ant savęs", trauksiu viską iš kitų pasaulių prie savo apvalkalo šiame pasaulyje, naikindamas kituose pasauliuose savo antrininkus. Kadangi kiekvienas jų susijęs su pasauliu, kuriame gyvena, tai mano prieraiša virs kitų pasaulių • deformacija. Vadinasi, kiekviename mano siekyje turi būti slenkstis, kurį peržengti - šiukštu, nes prasidėtų suirutė.

Žingsnis po žingsnio, analizuodamas pastarųjų dienų situaciją, stengiausi suvokti, kodėl taip stipriai prilipau prie Žemės? Kaip tyčia, nė vieno nors šiek tiek reikšmingesnio atsitikimo neprisiminiau. Vienintelis dalykas, už ko galėjau užsikabinti, tai mano patarimas pažįstamai, kaip ji turėtų melstis. Dėl viso pikto nutariau apdoroti šį variantą. Skambinu pažįstamai.

- Labas, kaip sekasi? - Man kažkas atsitiko akims, blogai matau. - Ar tu meldiesi, kaip aš tau patariau?

S e r g e j u s L a / a i c v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Žinoma. Rytą, dieną ir vakare. Ir vaikus išmokiau, ir mano mama meldžiasi.

- Tuojau pat pasakyk, kad liautųsi, čia slypi kažkokia grėsmė. Aš padėjau ragelį ir pradėjau analizuoti tai, kas atsitiko. Jeigu

kritiška, pavojinga situacija priimama kaip nelaimė, galima palūžti. Ją priimant kaip galimybę tobulėti, vietoj suirutės eina kuriamasis procesas. Prisimenu kažkieno pasakytą frazę: "Dievas ne pagal jėgas išbandymo nesiunčia". Todėl pastaruosius dvidešimt penkerius metus į bet kokią situaciją žiūriu kaip į eilinę pasaulio pažinimo pakopą. Dar ir dar kartą peržiūriu tekstą, duotą savo pažįstamai, ir galų gale man viskas paaiškėja.

Mano tekste sąvoka "Dievas" ėjo po žmonių, gyvūnų, augalų, Žemės. O pirmas meilės jausmas, iš visko sprendžiant, turėjo būti atiduotas Dievui. Kai tik aš tai suvokiau, regėjimas iš karto pagerėjo. Vėl paskambinau pažįstamai. Paaiškinau situaciją, ir mūsų abiejų regėjimas per kelias valandas normalizavosi.

Tik tuomet man paaiškėjo, kokią prasmę Jėzus Kristus suteikė svarbiausiam savo pamokymui: "Mylėk Dievą labiau už tėvą, motiną ir savo sūnų". Vėliau, perkratęs šimtus pavyzdžių įsitikinau, kad meilė, nukreipta pirmiausiai į Žemę, o vėliau į Dievą - žudo, ir, priešingai, meilė, eidama per Dievą, apvalo. Reikia keisti ne tik atskirus poelgius, bet ir charakterį, ir pasaulėžiūrą. Žmonija turi sąmoningai ir moksliškai veržtis į Dievą. Tikėjimas į Dievą neturi pavirsti fanatizmu ar dogma, o sąmoninga, racionali kryptis neturi atsižadėti kontakto su Aukštybėmis. Šis suvokimas ir tapo antros knygos branduoliu ir prasme.

l'o to, kas nutiko man, aš kokybiškai pakeičiau diagnostikos sistemą, suvokęs, kad agresija yra antrinė ir jos esmę sudaro meilė, nukleipia j Žemę, pririšusi mūsų sielą prie žemiškos,laimės. Aš pradėjau ieškoli prisirišimo prie Žemės taškų, ii per maldą ir atgailą, per pasaulėžiūros ir charakterio keitimą grąžindavau dvasinę harmoniją.

Parėjau namo ir parnešiau saldumynų. Pirmiausia pribėgo dukra.

- Tėti, duok paragauti, labai norisi. - Neskubėk, pavakarieniausime, ir tada saldumynus galėsi

valgyti. - Tėti, duok dabar, nes numirsiu. Duok nors mažą gabaliuką.

-, Tegul, aš tau duosiu, kiek tik norėsi, tik išpildyk vieną mano prašymą.

- Gerai, gerai, - sukrykštė ji, - viską padarysiu. - Atsisėsk ant sofos, rankas pasidėk ant kelių ir mintyse

padėkok Dievui, kad Jis tau pasiuntė saldumynų. Ji visa tai padaro ir nusivylusi žiūri į mane. - O noras juos suvalgyti visiškai prapuolė.

Ш A N T R A K N Y G A S u i g u j u .s I. ;i s. a 1 e v ¡1 >

Gryna k a r m a " K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Nesijaudink, apetitas tuoj vėl atsiras, tik jau normalus. Pirmą džiaugsmo ir padėkos antplūdį reikia pasiųsti į ten, - rodau į viršų, - o antrą - jau viskam tam, ką tu myli ar mėgsti.

Ji nuėjo į virtuvę, ir aš pamačiau, kaip joje viskas pasikeitę, netgi judesiai pasidarę švelnūs ir grakštūs.

ŽEMIŠKUMO SUDIEVINIMAS

Taip jau yra, kad gyvenime aš daug kuo domėjausi, svarbiausia man buvo filosofija ir noras pažinti pasaulį. Būdamas dvidešimties bandžiau tapti rašytoju ir - mano paties nuostabai - gana sėkmingai. Bandžiau stoti į Teatro institutą, kvietė tapti profesionaliu dainininku, mokiausi Karo medicinos akademijoje ir Architektūros institute. Penkerius metus dirbau statybose. Visa tai man padeda ir dabar. Mano darbe reikia būti filosofu, gydytoju, psichologu, sociologu, pedagogu, poetu, rašytoju ir aktoriumi tuo pačiu metu.

Man lengva gauti naują informaciją. Daug sunkiau ją įtraukti į vieningą sistemą. Be filosofinio požiūrio, kurį aš tobulinau visą gyvenimą, čia apsieiti neįmanoma. Tačiau kaip tai paaiškinti pacientams? Aš jiems galiu perduoti tik vieną procentą tos informacijos, kurią gaunu, tačiau ji turi byloti, kad aprėpta viskas.

Žmogus - dialektinė esybė, sudaryta iš dviejų pusių. Pirmoji -materija, antroji - biolaukas. Materialioji - žmogaus kūnas, nukreiptas į Žemę ir viską, kas žemiška. Biolaukas - žmogaus mintys, siela ir dvasia. Tai pasklidę Visatoje ir visame kame, kas tik egzistuoja, ir pačiame subtiliausiame lygmenyje yra pirmapradės priežasties dalimi.

Tam, kad priešybės pereitų viena į kitą ir tarpusavyje sąveikautų, jos privalo turėti tarpininką, kuriame būtų sujungtos jų savybės. Toksai tarpininkas yra žmogaus siela. Subtiliajame lygmenyje tarp mūsų nėra jokių skirtumų, mes vientisas vienis.

Mūsų fiziniai apvalkalai skirtingi. Sielos lygmenyje mes ir panašūs, ir skiriamės. Žmogaus sąmonė, intelektas - biolauko struktūra, nukreipta į Žemę ir susijusi su kūnu. Žmogaus dvasia veržiasi į Dievą, o jo siela, tai yra emocijos, jungia priešingus pradus, tad krypsta ir į Dievą, ir į Žemę. Todėl sielai pagrindinė taisyklė - išlaikyti santykį tarp žemiško ir dieviško gėrio siekimo. Anksčiau šis procesas buvo švytuoklinis. Viename gyvenime žmogus arčiau Žemės, prisiriša prie jos, ir jo emocijos linksta vis į žemesnius klodus. Kitą kartą įsikūnijęs su tokiomis nuostatomis jis jau negali išlikti, jo siela linksta į dvasingumą, į Dievą, jis tampa kilniaširdis. Todėl dori ir geros širdies žmonės dažnai serga ir yra nelaimingi, nes ligos ir nelaimės blokuoja tuos juodulius, kurie slypi jų sielos gelmėje arba kurie buvo atsinešti iš praeitų gyvenimų.

• j J Į j ••

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A KNYC ^ 181

Tuo tarpu niekšai ir netikėliai gyvena puikiai, turėdami iš praeitų gyvenimų gautą švarią sielos gelmę.

Šiuo metu vystymosi procesas pagreitėjo ir vyksta ne pagal spiralę, o pagal dvigubą spiralę. Tai kaip dvi švytuoklės, švytuojančios priešingose fazėse. Jeigu anksčiau siela pramainiui linkdavo tai į žemiškus dalykus, tai į dieviškus ir žmogaus sąmonė krypdavo arba į Žemę arba j Dievą, tai dabartiniu metu sąmonė privalo būti nukreipta ir į Žemę, ir į Dievą. Tokios sąmonės principai suformuluoti Biblijoje, tačiau ne kaip koncepcija, o kaip joje aprašyta giliaminčių posakių, pamokymų ir poelgių visuma.

Jeigu anksčiau sielos švytuoklė linguodavo tai dešinėn, tai kairėn, tai į Žemę, tai į Dievą ir žmogus būdavo arba tik dvasingas, šventas, arba tik žemiškai veiklus, tai šiuo metu jis kartu turi būti ir žemiškai veiklus, ir dvasingas, šventas. Tai įmanoma tik sukūrus naujų pažiūrų į pasaulį sistemą, naują mąstymą, jungiantį materializmą h idealizmą, mokslą ir religiją, dvasingumą ir materialumą. Žmonijos sąmonėje šiuo metu ir vyksta toks procesas, vedantis į ateities Žmoniją.

Kalbant apie kūno ir dvasios puses, subtiliame lygmenyje aš susijęs su visa žmonija ir galiausiai su visa Visata. Tarkim, tam tikrame dvasios lygmenyje mano dvasios masė - visos žmonijos masė. Tačiau mano fizinis apvalkalas - tik trupinėlis žmonijos masės. Vadinasi, mano dvasiniai interesai daug svarbesni už mano apvalkalo poreikius. Todėl ir rūpinimasis dvasinėmis struktūromis turi būti daug didesnis, negu kūniškomis. Man bus neleista rūpintis savo fiziniu apvalkalu, jeigu aš nenoriu dirbti visų labui.

Žmonijos istorijoje tai vyko tokiu būdu. Atsirasdavo religija, visus žmogaus interesus nukreipianti į dvasią, o per ją į kontaktą su Dievu, priverčianti žmogų labiau rūpintis dvasia nei kūnu. Religija pagimdė filosofiją, meną, paskui ir mokslą. Filosofija -icligijos ir mokslo tarpininkas, lodei Hipokratas sakydavo: "Gydytojas filosofas panašus į Dievą". Mokslas buvo susijęs su žmogaus kūnu ir jo poreikių realizacija, aktyviai vystė sąmonę ir intelektą. Mistinės, okultinės tendencijos buvo jungiamoji grandis tarp mokslo ir religijos. Nauji mokslai atsirasdavo iš mistinių tendencijų - pavyzdžiui, alchemija, vėliau tapusi chemija.

Religija ir mokslas privalėjo kovoti vienas su kitu, nes vienoje švytuoklėje priešingų taškų sujungimas reiškė jos sustabdymą. Tačiau dvejose švytuoklėse, nukreiptose priešpriešiais, mes matome jau visai ką kita. Taigi, kad ir kur kryptų siela, aukščiausių dvasinių principų prioriteto reikia būtinai laikytis. Todėl visos religinės mokyklos teigė, kad gyvenimo prasmė - veržimasis į tą, kuris mus sukūrė. Tai dvasingumo prioritetas prieš žemiškumą. Mano sąmonė gali būti prisirišusi prie žemiškų dalykų - tai nieko baisaus, tačiau didžioji mano sielos dalis ir mano dvasia turi veržtis į Dievą.

Septinto dešimtmečio pradžioje mokslininkai tyrinėjo okeaną. Tyrimų rezultatai parodė, kad gyvenančių vandenyje organizmų kolonijose kiekvienas gyvūnas ima sau tik dvidešimt procentų būtinų gyvybei medžiagų, o kitus aštuoniasdešimt išmeta Į vandenį. Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti: kodėl taip yra? Vėliau suvokė. Pasirodė, lyg ir veltui išmetamos cheminės medžiagos sukuria tarp organizmų ryšius, kurių dėka kolonija nesuyra. Tokie dėsniai veikia visuose gyvybės lygmenyse. Žmogus taip pat ne išimtis. Tik dvidešimt procentų dvasinės energijos jis turi pasiimti sau ir savo žemiškoms problemoms, o likusius aštuoniasdešimt procentų -atiduoti Dievui. Kuo siela žemiškesnė, tuo labiau ji turi veržtis į Dievą ir, priešingai, dvasingas žmogus gali skirti dėmesio žemiškiems dalykams.

Sveika ląstelė pirmiausia dirba organizmo labui ir tik paskui sau. Jeigu ląstelė pamiršta organizmą ir dirba tik sau, ją reikia sunaikinti. Pagunda pamiršti organizmo viršenybę labai didelė, nes ląstelė jo neaprėpia ir visa, kas būtina gyvybei, gauna iš aplink ją supančių ląstelių, todėl tarpusavio sąveika su tomis ląstelėmis turi būti periodiškai pažeidinėjama, kad svarbiausią impulsą ląstelė siųstų visumai, o ne daliai.

Yra dar viena efektyvi priemonė - ląstelės mirtis. Tuomet staigiai nutrūksta jos kontaktas su kitomis ląstelėmis ir jos pagrindinė informacinė struktūra staigiai keičia orientaciją nuo fizinio apvalkalo, kur viskas atskirai, į biolauko, kur viskas vienuma. Pajutusi aukščiausią vienumos su organizmu laipsnį, ląstelė grįžta į fizinį lygmenį, pamiršdama šį kontaktą, ir nors jos sąmonė nukreipta tik į jos pačios interesus, pasąmonė, kurioje saugoma atmintis apie praeitį, įsako jai pirmiausia dirbti organizmo labui. Todėl sveikame organizme ląstelės periodiškai miršta, o vėžio ląstelės praktiškai nemirtingos.

Vadinasi, mirtis, - tai yra fizinio apvalkalo sunaikinimas ir biolauko suaktyvinimas, - gamtoje pats galingiausias priverstinis vystymosi faktorius. Šie dėsniai galioja bet kokiam organizmui, ar tai būtų keletas gyvų molekulių, ar bakterijų kolonija, ar žmonija, ar visa, kas gyva Visatoje.

Žmogus - tai tokia pati ląstelė Visatoje. Ir kaip sveika ląstelė, jis pirmiausia turi dirbti Visatai, paskui sau, ir Dievą jis turi mylėti labiau, negu viską, kas jį sieja su Žeme. Didžiausia laimė Žemėje turėtų būti meilė Dievui, ir žmogaus atramos taškas turi būti ne žemiškos vertybės, o meilė Dievui. Tai visų svarbiausia. Į mūsų pasąmonę, tai yra į mūsų sielą, praeina viskas, ką pastoviai fiksuoja sąmonė. Jeigu žmogus mąsto tik apie žemiškus dalykus ir prie jų prisiriša, pamiršęs dieviškus, prisiriš prie Žemės ne tik maža jo sielos dalis, bet ir visa jo siela. Jis bus panašus į vėžio ląstelę, pamiršusią apie organizmą ir dirbančią tik sau. Jokį procesą būtina

sustabdyti, nes dvasinių struktūrų degradacija pavojinga visai Visatai. Todėl žmogus periodiškai turi būti atitrauktas nuo visko, kas žemiška, ligomis, traumomis, nelaimėmis ir mirtimi, atsižvelgiant į tai, kiek jo siela sužemiškėjusi. Mokėjimas visa tai priimti, kaip Dievo siųstą pagalbą - lai mokėjimas .išsivalyti sielą. Jei pagalba, išreiškiama žemiškų dalykų sugriovimu, nepriimama, tas nepriėmimas žmogų dar labiau pririša prie Žemės ir sukelia agresiją.

Kaip nustatyti, ar prisirišo siela prie žemiškų dalykų, ar ne? Labai paprastai - pagal agresiją. Būtent ji - pirmas požymis, kad sielą pradėjo traukti žemiškumas. Įsivaizduokime, kad mano sielą traukia pinigai. Vadinasi, automatiškai, noriu aš to, ar ne, manyje sukils su tuo susijusios emocijos: imsiu niekinti tuos, kurie neturi pinigų, ir pavydėsiu tiems, kas jų turi daugiau, neapkęstu tų, kurie mane apvaginėja, smerksiu tuos, kurie pasiskolino ir laiku negrąžina, graušiuosi, kad neįstengiau užsidirbti daugiau, ir nenorėsiu gyventi, jeigu jų neteksiu. Aš nuolat drebėsiu dėl jų ir svajosiu apie juos. Visa tai mane vis stipriau sies su Žeme ir mano dvasia taps vis agresyvesnė.

Kol toks procesas vyks sąmonėje, Visatai jis nebus pavojingas, nes sąmoningas intelektas - tai lik trupinėlis to, ką mes vadiname siela, nes mūsų sąmonė susijusi su kūnu ir jo poreikiais. Tai nelyginant nuodai, iki rudens susikaupiantys medžių lapuose -medžiui jie nepavojingi, o lapai nukrenta. Jeigu jie įsiskverbtų į šaknis, maitinančias visą medį, - jau būtų pavojinga. Agresija, plūstanti į sielą, tampa pavojingais nuodais Visatai.

Kuo labiau aš neapkenčiu, smerkiu, niekinu, tuo stipriau mano siela prisiriša prie Žemės ir tuo greičiau ši agresija prasismelkia į mano pasąmonę, tai yra į mano sielą. Juo į subtilesnius klodus ji įsiskverbia, tuo greičiau ją privalu sustabdyti.

Yra keturi variantai, kaip agresijai užkirsti kelią. Pirmas -savanoriškas. Aš pajuntu kažką bloga, pradedu padėti kitiems, duodu pinigų labdarai arba atsisakau jų visiškai. Jeigu aš to nedarau arba nesugebėjau tuo apsivalyti, įsijungia priverstinis mechanizmas.

Antras variantas - arba aš turiu netekti pinigų, arba mane turi apvogti. Jeigu aš nejaučiau neapykantos apvogusiajam, nesmerkiau jo, aš apsivaliau. Jeigu smerkiau, įsižeidžiau, pradėjau jį niekinti, vadinasi, nepriėmiau paties atlaidžiausio apvalymo.

Tuomet įsijungia trečias, rūstesnis variantas: ligos, traumos ir nelaimės.

Jeigu ir dabar nesugebėjau sielos apsivalyti, įsijungia paskutinis apvalymo variantas -. mirtis. Paradoksas - žmogus, mane apvogęs, išgelbsti mane nuo mirties. Kas geba tam priešintis išoriškai ir visiškai priimti vidujai - tas moka sugrąžinti savo sielai, o galiausiai ir kūnui sveikatą.

- Į O / į A N T R A K N Y G A

X O t " G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

Sielos prisirišimo prie Žemės mechanizmas buvo seniai žinomas ir blokuojamas įvairiomis technikomis. Viena jų - aukų aukojimas. Pirmykščiai medžiotojai geriausią savo laimikio dalį atiduodavo dvasioms. Jie žinojo, kad be šito kita jų medžioklė nebus sėkminga. Tai buvo absoliučiai teisinga. Visko, prie ko prisirišo, žmogus turi netekti. Sis mechanizmas išreikštas Mozės įsakymuose. Pirmas įsakymas: " Aš vienintelis tavo Dievas". Pirma mintis turi būti apie Dievą. Antras įsakymas: "Neturėk kitų dievų, tik mane vieną", tai yra Žemėje daugiau nieko negarbink malda. Garbinimas malda -tai tikslas. Niekas, kas žemiška, negali būti tikslu, gali būti tik priemone. Todėl Mozė įsiveržė į minią, garbinančią auksinį veršį, ir žudė juos. Jis suvokė, kad jei dabar dalies jų nesustabdys, gali išsigimti visa tauta.

Taigi, jau prieš tūkstančius metų siela galėjo prisirišti prie apčiuopiamų materialių gėrybių. Tai buvo pirmas žemiškos laimės lygis: maistas, seksualiniai malonumai, namas, turtai, pinigai. Jeigu žmogus prie šių dalykų prisirišdavo, siela pasidarydavo gobši, neapkenčianti ir įžeidi. Ir visas gėrybes jis turėdavo prarasti, kad siela būtų apvalyta. Kad žemiškumas nesupurvintų sielos, buvo įvedami periodiniai maisto ir seksualinių malonumų apribojimai. Atsirado papročiai ir ritualai, neleidžiantys žmogui pamiršti Dievo ir siela nebeatsiplėšti nuo Žemės.

Tačiau slinko tūkstantmečiai, žmonija kėlė savo dvasingumą ir galimybę abstrahuoti. Žmogus jau matė ne tik vieną ar kitą daiktą, bet ir tai, kas juos sieja ir jungia. Susiklostė žemiški, bet neapčiuopiami dalykai, ir pasirodė, kad prisirišti galima ir prie to. Tai ir yra antrasis žemiškumo lygis - ryšiai su artimu žmogumi, meilė jam, pareigos jausmas, viskas, kas susiję su darbu, su padėtimi visuomenėje, ir taip toliau. Prie to prisirišdavo dvasingesni žmonės.

Jeigu žmogus mylėjo tėvus labiau už Dievą, tuomet sekančiame gyvenime tėvai privalėjo jį skriausti, blogai su juo elgtis, kad jo dvasia neprisirištų prie jų ir savo meilę jis nukreiptų į Dievą. Reikėjo periodiškai nutraukinėti santykius tarp žmonių, kad jie prisirištų prie svarbiausio, amžinojo dalyko - Dievo. Šį suvokimą koncepcijos pavidalu davė Jėzus Kristus. Todėl jo svarbiausias pamokymas -"Mylėk Dievą labiau už savo tėvą ir motiną". Todėl jis ir sakė: "Aš atėjau išskirti brolį su seserimi, vyrą su žmona",

j Savo pamokymais, palyginimais ir elgesiu Kristus leido suvokti tai, kad siela neturi prisirišti prie nieko, kas žemiška, net jeigu tai nematoma.

Ėjo laikas, žmonija vis labiau prūso, ir pasirodė, kad yra trečias žemiškos laimės lygmuo. Dieviškumo požiūriu toks pat kapitalas, kaip pinigai, mašina, vila, yra ir žmogaus gabumai, jo dvasinės savybės, išmintis ir likimas. Šis prisirišimo lygis sukelia

Kiekvienas žmogus priklauso Visatai kaip organizmo ląstelė. Kuo daugiau žmogus sužemiškėjęs, tuo mažiau jis tai jaučia, daugiau jėgų eikvodamas taktikai, pamiršdamas strategiją ir, priešingai, kuo jis aiškiau mato savo priklausomumą nuo Dievo, tuo daugiau galimybių jam duodama.

Jeigu aš neteisingai suvokiu pasaulį, nespėju pertvarkyti savo dvasinių struktūrų informacijos priėmimui, pradeda irti mano fiziniai ir biolaukų parametrai. Kadangi aš turiu tvirtumo ribą, įsijungia tausojantis variantas. Aplink mane susibūrė grupė žmonių, per kuriuos aš gaunu informaciją.

Prieš mane sėdi seniai pažįstama pacientė, kurią pastaruoju metu stebiu, tiesiog kontroliuoju jos būseną.

- Ant manęs pastaruoju metu užgriuvo nemalonumai. Viskas kažkaip ne taip.

Aš stebiu jos biolauką ir matau likimą, kuris kaip paukštis sparnais apgaubęs ją stipriai laiko, o greta dar kažkieno likimas -tai mano. Informaciją gaunu tekstu. Žiūriu, ką jos likimas perduoda mano likimui. Tekstas toks: "Pasakyk jam, kad šiuo metu pavojinga galvoti apie materialinę gerovę. Žmonėms tai mirtis". Informacija baigėsi.

Aš supratau, kad galvodamas apie materialinę gerovę, sudarkysiu savo antrąją knygą. Šiuo metu negyvenu savo kambaryje su dviem langais į sieną, o nuomoju butą. Jeigu noras turėti nuosavą butą šiek tiek giliau įsiskverbs į sielą, jis taps nuodais tiems grūdams, kuriuos sėju.

Dabar suvokiu, kodėl man nesinori pasisakyti per radiją, televiziją ir pasinaudoti kitais reklamos būdais, išskyrus pačią knygą. Negalima nuspirti ir atmesti žemiškumo, kaip negalima ir prie jo prisirišti. Tai įmanoma tik vis augant idealizmo ir materializmo, mokslo ir religijos potencialui, t. y. dviems priešybėms, kurios mano metode ir pasaulio suvokime suderinamos.

Jeigu mūsų siela nuolatos nesiveržia į Dievą ir neieško naujų pažinimo ir tobulėjimo kelių, ji nepastebimai linksta prilipti prie Žemės ir tuomet įsijungia priverstiniar dvasinio apvalymo mechanizmai. Pradžioje - patys subtiliausi: užgaulės, įžeidimai, žmonių daromi nemalonumai. Jeigu žmogus nesuvokia, kad užgauliojantys niekuo dėti, jog tai Dievas jį gydo, tuomet įsijungia rūstesni mechanizmai. Tas pat daroma per pačius artimiausius žmones: tėvus, brolį, vyrą, žmoną. Jeigu tai nepriimama kaip Dievo siųsta - smūgis eina per vaikus. Jeigu dvasinių kančių, suteikiamų per kitus žmones, žmogus negali priimti, įsijungia fizinės. Pradžioje nemalonumai, nelaimės, traumos, paskui ligos ar mirtis.

- Ar jūs neapsiimtumėte padėti mano draugui? - kreipėsi

Į U r g u j u s I . a z a r c v a s A N T R A K N Y C i A 1 n n

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma 1 0 /

pažįstamas. - Jis labai nori gyventi, o iš visko sprendžiant, tikimybės [abai mažai.

Aš apsiimu, susitinku su jaunuoliu ir aiškinu, kur glūdi jo problemų priežastis.

- Kai žmogus pavydi, neapkenčia, apgailestauja, jo dvasia prisiriša prie to, dėl ko jis tai daro. Pavyzdžiui, aš kam nors vis pavydžiu pinigų, mano siela prisiriša prie jų ir aš jų neturėsiu. Jeigu iiš niekinu žmogų, praradusį ar nesugebėjusį užsidirbti pinigų, vyksta tas pat - pinigų aš neturėsiu. Visa, kas regimai ir tiesiogiai mūsų kūnui teikia laimę, yra prisirišimas prie pirmo lygmens: maisto, seksualinių malonumų, drabužių, būsto, pinigų ir taip loliau.

- Atleiskite, tačiau aš visiškai abejingas pinigams. - Tačiau jūsų siela neabejinga seksualiniams malonumams. Jūs

pernelyg prie jų prisirišote ir už tai privalote turėti problemų. Pagrindinis jūsų prisirišimas prie antro žemiškumo lygmens. Mylimą moterį, šeimą jūsų siela pasiruošusi iškelti aukščiau už Dievą. 'Ibdėl moterys privalėdavo palikti jus, išduoti ir skaudinti. Užuot dvasiškai apsivalęs, jūs niekinote moteris, o tai jau veikia kaip naikinimo programa. Panieka pavojingiau už neapykantą ir įskaudinimą. Niekindami žmoną, jūs žudėte savo būsimąjį sūnų. Šiuo metu jo galimybė ateiti į šį pasaulį visiškai minimali, todėl1

arba jūs sunkiai sergate ir keičiate savo santykius su pasauliu, dvasiškai pats apsivalydamas ir apvalydamas jo sielą, arba jūs mirsite, kad jis galėtų gimti bent sekančiame gyvenime. Padėtį dar apsunkina tai, kad jūsų dvasia prisirišusi ir prie trečio žemiškumo lygmens - prie išminties. Jūs pradžioje niekinote kvailus ir netobulus kilus žmones, vėliau pradėjote ir save niekinti.

nebyloja apie trečią žemiškumo lygmenį. Dievo įsakymai blokuoja tai, prie ko galima prisirišti viename gyvenime. Gabumai, dvasinės savybės, išmintis gyvi daugiau kaip vieną gyvenimą ir susiję ne tik su gyvenimu Žemėje, bet ir su gyvenimu kituose pasauliuose ir kitose planetose, todėl noras pasirinkti kaip atramos tašką ne meilę Dievui, o trečią žemiškąjį lygmenį - yra pats didžiausias noras ir su juo susitvarkyti sudėtingiausia.

Kaip paaiškėjo, agresyvi emocija pavojinga ne savo galia, o įsiskverbimo į sielą gilumu. Todėl panieka daug pavojingesnė už neapykantą ir įžeidimą. Jeigu žmogus turi pirmo lygmens prieraišą, atsiranda agresija, tačiau ji paviršutiniška, antro lygmens prieraišą sukelia daug pavojingesnę giluminio pobūdžio agresiją. Paprastais žodžiais tariant, pasileidėlis, girtuoklis ir mergišius mažiau pavojingas, negu pavyduolis ir biurokratas. Prisirišęs prie pareigos jausmo, darbo, šeimos subtiliame lygmenyje pavojingesnis už pirmąjį.

Pati pavojingiausia ir giliausiai prasiskverbia agresija susieta su trečio lygmens prieraišomis. Kadangi pastarąjį šimtmetį žmonija absoliutizavo žinias, gabumus ir vis stipriau prie jų prisiriša, biolaukų struktūros perpildytos agresijos, satanizmo, ir prasidėjo galingas šio proceso blokavimas.

Stai kokią girdėjau legendą apie du vienuolius. Vienas vienuolis vis pasninkavo ir meldėsi, sulyso, išseko, kitas

leisdavo sau skaniai pavalgyti ir išgerti, buvo storulis ir linksmas. Kai atskridęs angelas rinkosi, katras šventesnis, tai pasirinko antrąjį, ir visi nustebę pradėjo klausinėti, - kodėl? Angelas taip atsakė:

- Kai aš pradedu ilgai pasninkauti, badauti, pradedu kitus niekinti, jaučiuosi tobulesnis, esantis aukščiau jų, o nepasninkaudamas ir išgėrinėdamas negaliu teisti kitų netobulų. Todėl, kai man reikėjo pasirinkti, aš ir pasirinkau antrąjį.

Aš jaunuoliui aiškinu toliau: - Gausus maistas, gėrimas, seksualiniai malonumai mūsų

dvasią labai stipriai pririša prie Žemės. Todėl periodiški, įsakmūs apribojimai būtini, tačiau jeigu visiškai uždrausite sau malonumus, dvasingu netapsite. Pastangos šiame lygmenyje nėra svarbiausia dvasingumo ugdymo sąlyga. Svarbiausia stengtis išsiugdyti meilę savo sieloje.

Viena mano ankstesnių pacienčių primygtinai prašė susitikti. - Aš jaučiuosi kuo puikiausiai. Pakeitusi santykius su kitais

žmonėmis, visiškai pasikeičiau. Atvedžiau savo sūnų. Jam norisi sužinoti, ar pasirinkęs teisingą kelią. Sūnus muzikavo, jo gabumai ryškūs, o šiuo metu jis dirba didelės firmos finansų direktoriumi.

Žiuriu į jaunojo žmogaus biolauką, rodau savo piešimus ir aiškinu:

- Matote - tai mirties hieroglifas. Jeigu jis dešinėje - tai programa, jei po kojomis - reikia vykdyti. Biolauko įtampa triguba. Jeigu būtų septynguba, jūs turėtumėte mirti, tai yra tuomet aš sakyčiau taip: jūsų biolauke bręsta mirtis. Priežastis -vis labiau siela prisiriša prie pinigų.

Žmogus žiūri į mane laukdamas. - Aš elgiuosi su pinigais taip, kaip jūs mokote. Man ant jų

nusispjaut, jie man sunki, nemaloni pareiga. - Nors jūs abejingai žiūrite į pinigus, būti finansų direktoriumi

jums gerai sekasi, - sakau aš jam. - Na ir kas? - nustemba jis. - Jeigu nuspręsite, kad tai jūsų pašaukimas, galite numirti. Jūs

sukurtas muzikai ir turite didžiulius gabumus. Tačiau viena aplinkybė viskam trukdo. Jūs pernelyg prisirišęs prie muzikos, pernelyg ją mėgstate. Tai nereiškia, kad muziką turite mažiau mėgti. Tai reiškia - nebūti agresyviam, kai kas nors nesiseka, o jūs niekinate save už nesėkmes. Todėl dėl subalansavimo periodiškai jūs turite būti atitraukiamas nuo savo užsiėmimo, tačiau visuomet privalote prie jo grįžti. Tuo keliu, kuriuo einate, galite negrįžti ir atsidurti kape. Kai Dievas žmogui duoda talentą ir pašaukimą, jis labai griežtai vedamas. Aš turiu teisę suteikti informaciją, o kaip elgtis, nuspręskite pats.

- Gerai, - sako jaunasis žmogus, - aš supratau. Mano vyresnis sūnus groja smuiku, ar jam to reikia?

- Jam geriau smuiką pamiršti. - Bet jis labai gabus. - Jūsų sūnui pagal motinos liniją dėl savo gabumų eina

panieka žmonėms. Jisai sielos gelmėse niekina žmones ir iš aukšto į juos žiūri.

- Teisybė, esu pastebėjęs. - Taip elgiantis bet kokia didelė sėkmė jam mirtinai pavojinga.

Vadinasi, arba jis praranda gabumus, arba ranką, arba gyvybę. Ugdykite jo charakterį, negalvokite apie jo karjerą.

Neseniai aš buvau mieste, esančiame netoli Peterburgo. Atvejis buvo klasikinis. Jame susitelkė problema, šiuo metu daugumą persekiojanti.

Prieš mane sėdėjo gerai apsirengusi moteris, gana simpatinga, patraukli. Ji kalbėjo ramiai, santūriai, ir tik tuomet, kai paliesdavo skaudžią temą, jos balso tonas keisdavosi.

- Mes su vyru norime užmušti sūnų. Aš stengiuosi savyje užgniaužti šį norą, bet jaučiu, kad jau nebegaliu tverti. Manau, kad anksčiau ar vėliau mes jį užmušime. Jis ne žmogus, o kažkoks

190 A N T R A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A

išsigimėlis. Juk mes su vyru jį auklėjome visiškai kitaip. Sūnui aštuoniolika metų, tačiau kai jis atsisėda prie stalo, jis ne valgo, o ryja, jis nuolatos iš mūsų tyčiojasi, - moters akys prisipildo pykčiu ir neapykanta. - Jis paima iš namų pinigus ir gali juos paprasčiausiai kur nors išmesti. Man dėl jo gėda prieš žmones. Juk tai tyčiojimasis be paliovos ir toks pažeminimas.

- Klausykite, - bandau aš ją sustabdyti. - Jūsų sūnus daug geresnis ir švaresnis už jus abu ir savo išoriniu elgesiu, kuris jums atrodo bjaurus, jis gydo jūsų sielas. Tiksliau pasakius, jūs esa|e gydomi per savo sūnų. Norėdami pakeisti situaciją, jūs turėtumėte keisti save, savo santykius su pasauliu. Tuomet sūnus pasidarys daug švelnesnis. Kai jūs gydote savo sielą, gerinate ir jus supančių žmonių elgesį. Jums sūnus tarsi žaisliukas ar vergas, tačiau jo siela jums nepriklauso. Jo teisė - kaip valgyti ir kaip rengtis. Dėl to jį smerkti ir jo neapkęsti negalima.

- Betgi jis mūsų neapkenčia! - vėl piktai sušunka moteris. - Aš jau prieš trejus metus paruošiau jam nuodų. Tačiau mane vis kažkas sulaiko. Vyras namuose laiko suvyniotą kirvį, jis jau kelis kartus norėjo tą išsigimėlį sukapoti, tačiau kiekvieną kartą jam kas nors sutrukdydavo: arba kas užeidavo, arba atitraukdavo dėmesį.

Man pakanka trijų ar penkių sekundžių, kad pamatyčiau ir įvertinčiau situaciją, bet ar sugebėsiu ją paaiškinti lai moteriai?

- Matote, - pradedu aš jai aiškinti, - yra tam tikri dėsniai, kurie vykdomi nenukrypstamai. Programa gesinama kita kontrprograma. Jūsų pasąmonėje milžiniška agresija prieš sūnų, ir norėdamas išgyventi, jis turi rodyti sąmoningą agresiją. Tokiu būdu atsiranda pusiausvyra. Pakalbėkime apie agresijos priežastis. Jūs praeituose gyvenimuose turėjote pinigų, gerą likimą, ir jūsų dvasia pradėjo rištis prie jų, nes jūs niekinote netobulumą, jausdamasi esanti tobulesnė už kitus. Siela pirmiausia turi mylėti Dievą, o po to tai, kas žemiška. Kai siela prisiriša prie žemiškumo, ji išpuiksta ir suagresyvėja. Jūsų siela pradėjo rištis prie pinigų, materialių gėrybių, likimo sėkmių.

- Nieko panašaus, - pabrėžtinai prieštarauja moteris. - Aš prie pinigų visiškai neprisirišusi. Aš bet kam galiu padėti, ir dažniausiai esu prašoma pagalbos, o sūnus įžūliai iš manęs jų reikalauja. Jeigu aš neduodu, tai jis, bjaurybė, paima kokį nors daiktą ir parduoda. Aš taip jo neapkenčiu, kad pradėjau net visų vaikų neapkęsti. Jauna moteris supa kūdikį vežimėlyje, o man norisi jį užmušti ir pasakyti: "Kvaile, tu nežinai, ką jis paskui tau išdarinės".

Aš žiūriu jai į akis ir stengiuosi švelniau kalbėti. - Pradžioje jūs plėtojote ir traukėte paskui save sūnaus ir visų

vaikų sunaikinimo programą, o šiuo metu ji jus traukia paskui save ir jums vis sunkiau kontroliuoti emocijas. Dabar jus gali išgelbėti tik veržimasis į Dievą.

S e r g e j u s I. a 7. a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Koks Dievas, apie ką jūs kalbate? Aš niekuomet netikėjau į Dievą ir nesuprantu, kuo čia dėtas Dievas.

Aš ramiai kalbu toliau: - Neseniai į mane kreipėsi sunkiai sergantis pacientas ir aš jam

pasakiau, kad norėdamas išgyventi, jis turi melstis. Jis paprieštaravo, sakydamas, kad niekuomet nesimeldė ir nesimelsiąs. Aš atsakiau, kad padėti jam negaliu. Jūsų sūnus jums atrodo išsigimėlis, o jo elgesys baisus. O save jūs laikote gera, užjaučiančia moterimi, neprisirišusia prie žemiškų gėrybių, tačiau sielos gilumoje jūs esate kietaširdė, savanaudė, prisirišusi prie pinigų ir kitus niekinanti. Toksai žmogus apčiuopiamas gėrybes stato aukščiau neapčiuopiamų - dvasinių. Jis dantimis įsikabinęs laikosi imidžo, visuomeninės padėties, jam svarbiausia ne atsakomybė prieš Dievą, o tai, ką pagalvos ar pasakys žmonės. Kaip jūs su žmonėmis elgiatės šiame gyvenime, taip su jumis elgsis vaikai būsimuosiuose gyvenimuose. Jūsų sūnus elgiasi su jumis taip, kaip jūs elgėtės praeituose gyvenimuose.

Kadangi jums Dievas - svetima sąvoka, tai dvasiniams interesams jūs teikiate mažiau reikšmės nei kūno interesams. Todėl tai, kas jums yra išsigelbėjimas ir apsivalymas, nors skausmingas, jūs neigiate. Šiame gyvenime jūs stengėtės elgtis teisingai, todėl jus vis sulaikydavo nuo tos situacijos, kai jūs galėjote užmušti sūnų. Po jo mirties jūs su vyru būtumėte nebeilgai gyvenę. Sprendžiant iš visko, jūs būtumėte mirusi nuo sunkios ligos, o jūsų vyrą būtų užmušę.

Jūs norite užnertą ant kaklo virvę perkirsti, o užveržiate ją dar stipriau. Jūsų sūnus toks, kokį jį padarėte praeituose gyvenimuose. Jeigu norite jį pakeisti, keiskitės pati, tobulinkitės. Visos priežastys jumyse. Jo sielos gelmės visiškai harmoningos. Pasikeisti jūs galite, perkeldama atramos tašką nuo materialinių gėrybių prie dvasinių. Aukščiausias atramos taškas - meilė Dievui.

- klausykite, - sako moteris, įrėmusi į mane skvarbų žvilgsnį, - visi mano pažįstami netiki Dievu. Tačiau jie geri žmonės ir jų vaikai normalūs. Kodėl man taip atsitiko?

-Jūs anksčiau už juos praeituose gyvenimuose pradėjote rištis prie Žemės. Jeigu tie žmonės nepakeis savo pasaulėjautos, jų atsargos greitai baigsis ir jiems bus tas pat.

- Ne, aš negaliu tuo patikėti, - atkakliai tvirtina ji. - O aš negaliu jums padėti, - atsakau jai. Ji pasisuka ir eina durų link. Aš ją pasiveju. - Pirmiausia, palikite savo namų telefoną, antra, -

įsidėmėkite, jeigu užmušite savo sūnų - sudarkysite savo dvasią. Jus sudraskys į gabalus, ir ne tik šiame, bet ir būsimuosiuose gyvenimuose. Trečia, jeigu sugebėsite melstis, kad mylite Dievą už viską Žemėje labiau, o taipgi melsitės ir už savo sūnų - jo santykiai su jumis pasikeis. Jūs mane suprantate, būtent santykiai

A N T R A K N Y G A -I Q 1

G r v n a k a r m a -1. X

K A R M O S D I A G N O S T I K A

su jumis. - Ji tylėdama išeina, o aš iškamuotas sėduosi ant sofos. Norint gydyti žmones, reikia pakilti aukščiau bet kokio

paciento netobulumo, suvokiant, kad tas netobulumas irgi Dievo duotas. Man tai visuomet sunku, ypač šiuo atveju. Tačiau sielos gelmėse aš laimingas. Nors iš pažiūros to nebuvo matyti, agresija sūnui moters pasąmonėje smarkiai sumažėjo. Po dešimties dienų paskambinau jai.

- Nežinau, kaip pasąmonės agresija, o išoriškai aš stengiuosi jo nesmerkti ir meldžiuosi, - sako ji.

- Jūsų ir vidinis lygmuo neblogas, - atsakau aš. - Pasakykite, ar sūnaus elgesys su jumis pasikeitė?

- Taip, jis pasidarė švelnesnis, - girdžiu aš atsakymą. Kalbėdamas telefonu neatpažinau moters balso. Panašu, kad

tas metalinis atspalvis, kurį girdėjau anąkart, iš jos balso išnyko visiems laikams. Man dažnai pasitaiko nesėkmių ir situacijų, kai negaliu ir nežinau, kaip padėti žmogui. Tačiau tokie atvejai rodo, kad reikia eiti pirmyn ir visas nesėkmes priimti kaip galimybę tobulėti.

Atėjusi gydytis moteris netikėtai klausia manęs: - Jeigu atsiranda negatyvi mintis, ar reikia ją sudeginti? Ar tai

padeda, ar ne? - Aišku, ne, - atsakau aš. - Jūs klystate, - nusivylusi sako moteris. - Aš pastebėjau, kad

pasidaro geriau. - Ar ilgam? - klausiu aš. Ji patrauko pečiais. - Matote, aš į tai žiūriu iš strateginių pozicijų, o jūs - iš

trumpalaikių. Negatyvi mintis - tai pasekmė, o priežastis - siela prisirišo prie ko nors, kas žemiška. Jeigu be paliovos kovosite su pasekme, pagerėjimas bus, o vėliau atsisuks dar didesniu tamsumu. Negatyvi, nešvari mintis - tai ta pati liga. Kai medicina bandydavo įveikti ligą, o ne ligos priežastį, ji visuomet patirdavo nesėkmę. Tačiau nesėkmė būdavo vėliau, o pradžioje būdavo palengvėjimas. Tai ir buvo priimama kaip pasveikimas. Dabar šis perėjimas nuo pagerėjimo iki pablogėjimo žymiai sutrumpėjo. Gydytojai pradėjo suprasti, kad šalinti reikia ne ligą, o jos priežastį. Labai geras pavyzdys - požiūris į pakilusią temperatūrą. Pradžioje stengtasi sumažinti temperatūrą, nes manyta, kad tai liga, paskui įsitikinta, kad yra visiškai priešingai.

Tas pat vyksta ir ekslrasensorikoje. Kai darbo formos dar buvo pradinės, primityvios, ekstrasensas stengėsi ištraukti ir sunaikinti ligą, sudeginti ir kažkur pernešti. Ir buvo sumanyti įvairūs technikos būdai: ligą sudeginti spinduliu iš trečiosios akies, perkelti ligą į Žemės gelmes, į Saulės centrą, į kokius nors daiktus, gyvūnus,

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A

G r y n a k a u n a

įsivaizduoti ligą žuvies pavidalu, norint "nuskandinti" ją okeane ir taip toliau. Tai padeda, kai ligos blokuojama priežastis nedidelė. Todėl ir problemos sugrįžimas lėtas, tolygus. O kai ligonis prisirišęs prie Žemės labai stipriai, nuo tokios technikos jam ne pagerėja, o pablogėja. Visos jėgos išeikvojamos, kovojant su pasekme, o ne su priežastimi. Sis mechanizmas žinomas gana seniai. Prisiminkite Jėzaus Kristaus pamokymą apie netyrąją dvasią.

Netyroji dvasia - tai netyra mintis, apsėdusi sielą. Žmogus išguja netyrąją dvasią iš sielos ir toji išeina, tačiau paklaidžiojusi sugrįžta vėl ir atsiveda dar septynias. Metodas išdeginti įkaitinta geležimi septynis kartus pablogina padėtį. Juodulių sieloje atsiradimo priežastis - noras žemiškus turtus padaryti absoliučia vertybe. Dvasinės ir Dieviškos logikos atsisakoma remiantis tik žemiška logika. Tai vėžio ląstelės principas atsisakyti organizmo ir dirbti tik sau. Todėl ir noras sunaikinti bjaurastį, juodulius, juos padidina dešimteriopai. Dvasia apsivalo tuomet, kai ji romi ir mylinti veržiasi į Dievą, pakildama virš visko, kas žemiška, o ne tuomet, kai stengiasi sudeginti visa, kas žemiška. Reikia gyventi Žemėje, bet nepriklausyti jai. Žemę reikia mylėti, bet tik po Dievo. Tamsa ir satanizmas nugali, kai jie įsigauna aukščiau Dievybės.

Pirmapradės meilės žemiškumui pagrindas - egoizmas. Štai iš kur kilo tezė apie^ pirmapradį žmogaus nuodėmingumą. Ar iš viso reikalinga meilė Žemei? Žinoma, reikalinga. Ar turi ląstelė dirbti sau? Aišku, tačiau organizmui ji visuomet turi dirbti daugiau. Kiekvienoje ląstelėje yra tendencija dirbti tik sau, vėžio pradas. Visa esmė - proporcijose. Meilė Dievui - sparnai, meilė žemiškumui - svarsčiai prie kojų. Kuo sunkesni svarsčiai, tuo stipresni turi būti sparnai. Nuėmus svarsčius, siela galingu šuoru šauna aukštyn, tačiau jų vel neuždėjus, sparnai silpnėja. Todėl periodiškas atitrūkimas nuo visko, kas žemiška, palankiai veikia sielą.

Kai tik pasirodo nešvari, šėtoniška mintis, pirmiausiai reikia suvokti, kad jūs ir ji - skirtingi dalykai. Reikia pasitraukti į šalį nuo blogos minties. Jos nereikia guiti, ją reikia pažaboti. Šėtono nereikia guiti iš sielos, jį reikia "pasodinti už grotų". Tuo tikslu meldžiamasi, pasninkaujama ir būnama vienatvėje, -tai yra, atsijungiama nuo bendravimo, sėdima nejudamoje pozoje ir taipgi atsisakoma kūno interesų. Periodiškai apribodami kūno poreikius, tarp jų ir kvėpavimą, ir seksualinius malonumus, sudarome sąlygas stipriam dvasingumo proveržiui, apvalančiam sielą nuo juodulių ir pakeliančiam ją virš žemiškų interesų. Jeigu, be to, žmogus dar ir meldžiasi, reikšdamas meilę Dievui, efektas būna maksimalus.

Ir čia puikų pavyzdį pateikia Biblija. Apaštalai negalėjo išgydyti žmogaus, apsėsto piktųjų dvasių, o kai jie kreipėsi į 7. 1548

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Kristų, Tasai jiems priminė, kad tokios ligos gydomos pasninku ir maldomis, ir jie susigėdę nuėjo.

Dar vienas labai svarbus momentas. Nešvari siela valoma žemišku purvu. Jeigu žmogaus pasąmonės agresija didelė, ji bus gydoma sąmoninga agresija, nukreipta prieš ji. Sielos gelmėse užsislėpusi panieka kitiems gydoma Į akis krintančiu kitų žmonių pasipūtimu prieš jus. Įeiti i purvą ir nesusipurvinti galima tik tuomet, kai jo nesmerkiame. Todėl niekas taip neapvalo sielos, kaip Įstengimas nesmerkti pasąmonėje viso to, ką mes vadiname žemišku purvu, - niekšybės, veidmainiškumo, išdavystės. Jeigu savo siela aš viską priimu, kaip Dievo siųsta, be neapykantos ir pasmerkimo, o tik su meile, mano siela ne susipurvins, o apsivalys. Smerkti save už blogas mintis negalima, reikia suvokti, kad tai patologija, ir, užuot visas jėgas nukreipus Į neapykantą pačiam sau, reikia sutelkti jas i troškimą pakilti virš to, kas netobula, ir tai pažaboti. Ateityje mes taip pat mylėsime visa, kas žemiška, ir prisirišime prie to, ir priklausysime nuo to. Tačiau kiekvieno žmogaus sieloje degs Dievybės kibirkštėlė, neleisdama jam "prilipti" prie jokių žemiškų dalykų.

Žmogus, atėjęs į bažnyčią ir bendraujantis su dvasininku, priklauso nuo pastarojo karmos. Tai dvasinė priklausomybė. Todėl čia labai svarbu, kad dvasininko siekiai būtų tyri ir pasąmonė neprisirišusi prie žemiškų dalykų. Kuo daugiau gerbiame kokį nors žmogų, tuo daugiau mūsų siela sąveikauja su jo siela. Be dvasinės ir paveldėtos karmos, yra dar ir šeimyninė, ir socialinė, ir materiali karma. Jeigu žmogus savo sielos tiesiogiai nesusieja su Dievu, jis vis labiau ir labiau priklauso nuo kilų žmonių sielų, jo siela vis labiau atsiveria kitų žmonių poveikiui ir vis daugiau priklauso nuo jų.

Moteris, sėdinti priešais mane, kreipėsi su neįprastu prašymu. - Aš dabar esu įmonės direktorė. Ji privati, jos savininkas yra

jos įkūrėjas. Direktore tapau neseniai. Iki tol ja buvo mano mokyklos draugė. Tačiau savininkas, nepaaiškinęs priežasties, atleido ją iš pareigų, tepasakęs, kad nepatenkintas jos darbu. Aš jaučiu, kad ji užsigavus ir man labai pavydi. O vakar man atsitiko didelis nemalonumas. Kažkoks žmogus norėjo ištraukti man rankinuką, kuriame buvo įmonės dokumentai ir antspaudai. Jeigu jam būtų tai pavykę, aš jau nebūčiau direktore. Man regis, kad tai susiję su mano drauge, tačiau nežinau, ar imtis kokių nors priemonių? Norėčiau žinoti, kur slypi priežastis - joje ar manyje?

Pažvelgiau į jos ir jos draugės biolaukus, ir viskas paaiškėjo. - Nei jūs, nei ji čia niekuo dėtos, tik įmonės savininkas. Jis

save, pinigus, ir likimo sėkmes pasiruošęs iškelti aukščiau už Dievą. Ir visa tai jis bloškia ant jūsų. Jūsų draugei per tai augo išdidumas ir elgesys su kitais žmonėmis pasidarė grubus, niekinantis.

Jūsų padėtis sunkesnė. Ji tai nuo savęs nusimetė per paviršutinį klodą, per elgesį, o jūs, regimai sau to neleisdama, susikišate visą purvą į vidų ir jūsų prieraišos prie išdidumo, pinigų ir likimo pasiekė pavojingą ribą. Jei prarastumėte direktorės kėdę, būtumėte subalansuota. Turite blogus likimo parametrus dėl išpuikimo, tai yra, dėl vos nepavogto rankinuko draugė

niekuo dėta. - Ką man dabar daryti? - Suprasti, kad savininkas - ne Dievas. Fizinis jūsų apvalkalas

gali nuo kito žmogaus priklausyti socialinėje plotmėje, o dvasiškai jis turi būti nukreiptas tik į Dievą.

- Ką daryti draugės atžvilgiu? - Pirmiausiai gelbėkite ir darykite tyresnę savo sielą, - pasakiau,

ir taip mes išsiskyrėme. - Jūs labai pasikeitėte, - pasakė viena mano pažįstama. - Prieš

metus buvote toks išdiduolis, kad su jumis buvo nemalonu bendrauti. - Matote, keisdamas savo sistemą, aš keičiu ir save, o tai

gana skausminga. Būdamas sistemos autorius, sudarytojas, vadinasi, priežastis, aš dar labiau esu pasekmė. Pradžioje suvokimas ateina kaip praregėjimas iš viršaus, o paskui imuos auklėti savo netobulą sielą.

- Nejaugi jūs ne toks, kokiais mus mokote būti? - Aišku, ne! Silpną, bejėgį kūną turėdamas žmogus pasidaro

ramentus, vaikšto su jais, pasidaro prietaisus, atlikinėja pratimus, norėdamas kūną sustiprinti. Mano sistema - tai irgi prietaisai ir ramentai mano silpnai sielai. Aš galiu padėti savo pacientams todėl, kad dirbu daugiau už juos, dedu daugiau pastangų, kad sustiprinčiau ir apvalyčiau savo netobulą sielą.

Paciente manęs klausia: - Ką jūs pasakytumėte apie formulę, kuria jau keletą mėnesių

bandau padėti kitiems žmonėms: "Dieve, nukreipk visą mano meilę ir palankumą į kito žmogaus sielą ir dvasią..."

Aš žiūriu, ar šituo pažeidžiami dėsniai subtiliajame lygmenyje. Taip, nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkoje. Juk jeigu neapykanta, linkėjimas blogio kenkia žmogui, tuomet, jei siunti meilę - turėtum jam padėti. Kristus sakė: "Mylėk savo artimą kaip save patį..." Meilė - tai noras susijungti, prisirišti prie ko nors. Jeigu aš prisirišu prie kieno nors sielos, tai ir pagimdo agresiją, nuo kurios a| bandau pabėgti. Sprendžiant iš visko, Kristaus pamokymas: "Mylėk savo artimą kaip save patį..." reiškia, kad subtiliame lygmenyje mes visi viena vienovė. Jeigu aš prašau Dievo nukreipti meilę į kitą žmogų, tai tolygu prašymui: "Dieve, leisk man atsisakyti Tavęs dėl kito žmogaus". Jeigu norite žmogui padėti,

K A R M O S D I A G N O S T I K A

prašykite, kad jam būtų duota Dievą mylėti labiau, negu visa, iš ko susideda žemiška laimė.

"Mylėk savo artimą kaip save patį ir savo priešus mylėk", reiškia, jog kadangi subtiliame lygmenyje mes visi esame visybė, tai neapykanta kitam žmogui ar linkėjimas jam mirties tolygus sau ir savo vaikams mirties palinkėjimui. O linkėjimas atiduoti visą savo meilę kitam žmogui tolygus palinkėjimui atiduoti ją sau. Tai vėžio ląstelės programa, kurios principas - atsižadėti organizmo ir dirbti tik sau. Todėl Kristus sakė: "Mylėk Dievą labiau už tėvą, motiną ir save patį". Tik meilės likučius aš galiu atiduoti kitam žmogui, nes meilė kitam žmogui visuomet antrinė.

Aš kaitinuosi pirtyje, ir mano kaimynas klausia: - Pasakyk, kodėl mano kojų venos išsiplėtusios? - Kai tu turėjai nemalonumų, tavo sielą buvo užvaldęs nenoras

gyventi. Nežinojai, kad žmogus visuomet išlošia, ir jeigu per nemalonumus kūnas ko nors netenka ar miršta, tai jo siela ką nors išgauna ir būna išaukštinta. Suicidas - tai nenoras gyventi, ir jį tu perdavei savo dukrai. Tačiau tu žmogus geraširdis, todėl tave reikia apsaugoti. Mirtis ir sugriautas likimas yra mums po kojomis. Taigi jeigu skauda kojas arba joms vis kliūva traumos, tai blokuoja savęs naikinimo programą. Keisdamas savo charakterį, pasaulio suvokimą, melskis už dukrą, ir problemų nebebus.

Greta sėdintis klausia: - Man keliai skauda, su kuo tai susiję? - Jeigu skauda visus sąnarius, tai reiškia, kad tavo dvasia labai

pavydulinga, o keliai susiję su vaikais. Skausmai keliuose ir jų traumos reiškia, kad vaikų sielos netobulos. Taigi verta melstis už save ir už vaikus.

Pažįstamas jūreivis man papasakojo įdomų atsitikimą. - Mes laive išsivarėm šimtą litrų naminės. Pirmą dieną gėrėm

- puiku, kokybė gera, po dviejų dienų pakartojome - man pradėjo skaudėti inkstus. Pasirodė, kad inkstus skaudėjo visiems, kas gėrė naminę. Mes norėjome ją išlieti už borto, bet pamiršome. O po kelių dienų buvo vieno jūreivio gimtadienis, ir mes nusprendėm jį atšvęsti. Tą kartą gėrėme naminę šiek tiek baimindamiesi, bet kas įdomiausia, kitą rytą nė vienam žmogui niekas neskaudėjo. Kuo tai galima paaiškinti?

Žiūriu, kas sukėlė skausmus inkstuose. Kažkodėl buvo smarkiai padidėjęs nenoras gyventi, nesąmoningas liūdesys. Netiesiogiai tai buvo susiję su Rusija.

- Matote, kai laivas tolo nuo Rusijos, jus nesąmoningai apėmė nenoras gyventi. Inkstų funkcija sutriko, ir naminė sukėlė skausmą. / O kai laivas plaukė Tėvynės link, inkstai dirbo normaliai.

Jūreivis apstulbęs pažiūrėjo į mane. - Tikrai buvo taip, mes juk plaukiame zigzagais. Atsimenu,

kad skausmai prasidėjo, kai plaukėme pietų link, o kai kryptis buvo šiaurėn, tai yra Rusijos link, viskas buvo normalu.

IŠĖJIMAS Į TREČIĄJĮ ŽEMIŠKUMO LYGMENĮ

Jau metai, kai bandau užbaigti antrąją knygą. Svarbiausia, ką norėjau pasakyti, jau į ją sudėjau, bet ir vėl pajutau kažkokį galingą pasipriešinimą. Aš buvau įsitikinęs, kad knygai nieko nebetrūksta, ir informacijos pakanka, kad perskaitęs kiekvienas galėtų išsigydyti. Jeigu niekaip negaliu tęsti toliau, vadinasi, kažko trūksta. Keista, su kuo tai galėtų būti susiję?

Visa, ką žmogus Žemėje norėtų iškelti aukščiau už Dievą, jau daugiau ar mažiau aišku. Nuo to priklauso žemiškas žmogaus likimas. Yra ir tai, kas virš žmogaus likimo, tačiau tai ne antrosios knygos tema. Turiu omenyje žmogaus likimą visuomenėje, kitose civilizacijose, kitose planetose, kituose pasauliuose ir kitose Visatose.

Man ne kartą sakydavo: "Kodėl tu kiekvienam pacientui kalbi beveik tuos pačius dalykus? Surink dešimties žmonių grupę, paskaityk paskaitą, paskui kiekvienam paaiškink detales". Man tai nepriimtina, aš jaučiau, kad tai būtų prastas darbas. Paskui supratau, kodėl. Kai kalbuosi su pacientu, aš žiūriu jam į akis ir pagal mažiausius jų išraiškos pakitimus matau, ar jis priėmė informaciją, ar ne.

Jeigu matau, kad informacija nepriimta, suprantu, kad turiu pats keistis, pakilti virš savęs, padaryti informaciją priimtinesnę, kad ji būtų įsisavinta. Kuo didesnės individualios suvokimo savybės, tuo geresnė informacijos kokybė. Aš turiu duoti apibendrintą informaciją, ji lengviau suvokiama. Šiuo metu galiu dviem trim frazėmis paaiškinti tai, ką anksčiau būčiau pasakojęs ištisas dienas. Tą didžiulį informacijos srautą, kurį gauna kiekvienas, reikia kiek įmanoma suglausti. Todėl devyniasdešimt devynis procentus laiko aš aiškinu, o ne diagnozuoju. Bendravimas su pacientu man kaip dvikova, kurioje pergalė - maksimalus žinių perdavimas kitam. Tuomet pacientas tarsi praregi. Tai išsekina. Šiuo metu kiekviename mano žodyje daug kartų daugiau informacijos, negu anksčiau.

Niujorke, vienos mergytės, turinčios daug problemų, tėvas, žiūrėdamas į mane kaip į vagį, pagautą už rankos, paklausė:

- Jūs kiekvieną kartą lai pasakojate savo pacientams? - Taip, kiekvieną kartą, tik be detalių, kurios gali kainuoti gyvybę.

Iš tikrųjų aš pavargau pasakoti vis tą patį. Norėdamas pacientui duoti konkrečią informaciją, aš turiu paaiškinti visą sistemą. Tačiau

198 A N T K A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A

kiekvieną kartą ieškau naujų žodžių, naujų palyginimų. Palyginimai sutaupo daug jėgų. Atsimenu, visą valandą aiškinau paeientui, kad negalima pačiam save skaudinti ir savęs smerkti.

- Tačiau juk tai mane suaktyvina, - stebėjosi jis. To, kad smerkimas ir nuoskaudos slepia savyje mirties

palinkėjimą, kad bet kokia vidinė agresija prieš save yra užslėptas linkėjimas pačiam sau mirties, jis negalėjo suvokti. Jis linksėjo galva, tačiau jo siela to nepriėmė. Bazinė informacija priimama ne mintimis, o jausmais. Emocinis vaizdinis poveikis įsismelkia giliau.

- Įsivaizduokite, - sakau jam, - du žmones. Abu paklydo miške. Pirmasis visas pastangas deda, norėdamas išeiti iš miško. Antrasis ima pagalį ir muša save per galvą, gailėdamasis ir išmėtinėdamas sau. Jūs ir esate tas antrasis.

Dar akimirka, ir aš matau, kad informacija įsisavinta. Taigi metodą aš supaprastinau iki elementarių sąvokų. Niujorke

aš turėjau tris onkologinius ligonis. Visiems aš kalbėjau tą patį.Visų sveikata ryškiai, stabiliai pagerėjo.

Aš norėjau dešimčiai dienų išvažiuoti į Jaltą. Prieš išvykstant man skambina pažįstamas:

- Atsimenate, aš prašiau padėti mano kolegei? Jūs su ja tuomet pusvalandį kalbėjotės. Po pokalbio ji nuėjo išsitirti ir jai nustatė vėžį su metastazėmis. Po mėnesio analizes pakartojo ir neberado nieko. Jeigu norite, ji gali jums atnešti patvirtinantį dokumentą.

Man nereikia jokio patvirtinimo, tačiau atvejis tikrai įdomus. Vieno seanso ir vieno standartinio paaiškinimo užteko, kad žmogus išsikapstytų iš sudėtingos situacijos. Anksčiau, kai aš krisdavau į neviltį ir manydavau, kad negalėsiu gydyti, likimas man pakišdavo didžiulių sėkmių, kurios man tarsi sparnus išaugindavo. Šiuo melu sėkmės eina vorele. Dabar, pirmąkart po ketverių metų įsitikinau, kad metodas veikia, jis perspektyvus. Tai ne paprastas metodas, o nauja pasaulėžiūra, nauja idėjų sistema.

Aš išvykstu į Jaltą būdamas visiškai geros nuotaikos. Tačiau jau antrą poilsio dieną mašinoje palikau savo bičiulio videokamerą. Po to vėl nemalonumai. Priežastis - prisirišimas prie likimo sėkmių, noras likimą iškelti aukščiau už Dievą. Vėl vyksta tai, kas pastaruosius du tris mėnesius man gadino nuotaiką. Aš maniau, kad tai neatsilieps, tačiau kol kas atsiliepė. Vis dar esu prisirišęs prie sėkmingo likimo, apsivalyti neįstengiu.

Išanalizavęs situaciją, supratau, kad tai susiję su tuo, jog pastaruoju metu pagerėjo mano materialinė padėtis. Atsirado galimybė vietoj kambario bendrame bute gauti didesnį gyvenamąjį plotą. Tiesa, galėjo būti dar vienas prieraišos prie likimo sėkmės variantas, kuris gaudavo peno ir kurio aš nežinojau. Tačiau kad

S c r įį c j u s 1. a / a i c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A - j Q Q

G r y n a k a r m a X -X V

įsisąmoninčiau esminius likimo šaltinius, juos suklasifikuočiau, duočiau jiems vardus ir įvesčiau į sistemą, buvo reikalingas dar vienas šuolis, o tam man neužteko jėgų. Aš nusprendžiau ištirti šią temą po antrosios knygos išleidimo. Tačiau mano asmeniški planai nesutapo su Dievo planais ir aš negalėjau kontroliuoti situacijos. Tai reiškė labai pavojingą padėtį, išlikti buvo galima tik pakilus į aukštesnį lygį. Mirties aš nebijau. Visus artimuosius pastoviai kontroliavau, todėl buvau ramus ir maniau, kad neturiu skausmingų taškų. Šituo aš ir prisirišau prie žemiškumo. Pasirodo, tokie taškai buvo. Per juos man ir sudavė smūgį.

Po dviejų dienų sugrįžęs į Peterburgą, paklausiau savo padėjėją, kaip sekasi.

- Dideli nemalonumai. Jūsų pacientas, kurį pradėjote gydyti, mirė.

Tai buvo pirmas atvejis mano praktikoje, kai žmogus, galėjęs išgyventi, mirė. Aš visiškai neabejojau metodo galimybėmis. Jis veikė nepriekaištingai. Ir būtent šiuo metu viskas sugriuvo. Be to, mano padėjėja priminė, kad jis skambinęs ir skundėsi depresija, tačiau aš neatkreipiau į jo žodžius dėmesio. Galbūt, jeigu nebūčiau pradėjęs jį gydyti, jis būtų dar pusę metų ar metus pragyvenęs. Pastaruoju metu mano poveikio galia išaugo daugeriopai. Po pirmojo seanso daugelis fiziškai jausdavosi kaip sulaužyti. O šį žmogų jau buvo ištikę trys infarktai. Man jis buvo labai simpatiškas. Malonus, protingas žmogus. Jei taip, reikėjo apsispręsti, ar aš turiu teisę gydyti. Nusprendžiau tai atidėti iki atvykimo į Peterburgą.

Po poros dienų suvokiau, kadgi pats griaunu savo sistemą. Aš visus mokiau, kad gailėjimasis praeities - netikėjimas Dievu, tai Visatos naikinimo programa, aiškinau, kad bet koks įvykis skiriamas Dievo, todėl užgriuvus nelaimėms norėjimas mirti -neapykanta Dievui. Ir aš, sukandęs dantis, pradėjau perdirbinėt save, savo sąsajas su tuo, kas atsitiko. Tačiau tai vyko tik paviršiuje, o viduje procesas tęsėsi toliau. Tai aš suvokiau labai įdomioje situacijoje.

Mes mašina važiavome iš Jaltos į Sudaką. Man buvo keista nuojauta, kad galime patekti į katastrofą. Važiuodami atgal sustojome išsimaudyti. Kai plaukiau kranto link, į mane iš aukštai ėmė pikiruoti žuvėdra. Aš sušukau, pamojavau rankomis, ir ji paskutiniu momentu pasuko į šoną. Paskui vėl iš viršaus puolė mane. Aš vėl pradėjau mojuoti rankomis. Ji tai pakartojo ir trečią kartą. Man pasidarė nejauku, tačiau įdomu, kodėl taip yra.

Pažvelgęs į savo biolauką, pamačiau, kad biolaukas jau numirėlio. Paaiškėjo, kodėl žuvėdra pikiravo Į mane. Priežastis buvo palinkėjimas sau mirties dėl prieraišos prie likimo sėkmių. Aš apsivaliau ir važiavome toliau.

Kai parvažiavome, paskambino pažįstama ir sakė, kad ją kamavusi labai bloga nuojauta. Pažiūrėjęs savo bičiulių biolaukus, pamačiau, kad ir juose yra analogiškos susinaikinimo programos. Jų autoriumi buvau aš.

Sugrįžau į Peterburgą. Kitą dieną sutriko visa mano urogenitalinė sistema. Pradžioje aš apstulbau, paskui supratau kokia čia priežastis. Į mane kreipėsi jūreivis dėl ūmaus uretrito. Iki tol jis gydėsi stacionare, tačiau pagerėjimo nebuvo. Gydytojai skėsčiojo rankomis. Aš jam aiškinau, kad nenorėjimas gyventi pakerta urogenitalinę sistemą. Dabar aš tai ėmiau aiškinti pats sau.

Dieną prieš man sugrįžtant į duris užsimušė banguotoji papūga, gyvenusi pas mane namuose. Ji prisiėmė šeimininko karmą. Susinaikinimo programa iš esmės manęs nepaliko. Dėl viso pikto pažiūrėjau į sūnaus biolauką ir ten pamačiau mirtį. Kažkas iš viršaus leidosi ir viską griovė, tačiau negalėjau suprasti - kas. Aš mąsčiau, liautis priiminėti ligonius, ar gydyti juos iki galo? Nutariau nepalikti gydymo neužbaigto.

Prieš mane sėdi dama, atėjusi į antrą seansą. Puikiausios dvasinės struktūros, o vaikų nėra. Jos pačios padėtis labai rimta. Praeitą kartą jau sakiau jai, kad ji ant mirties ribos, tačiau ją gelbsti dvasingumas. Noras savo išdidumą, imidžą, išmintį iškelti aukščiau už Dievą atvedė ją prie lemtingos ribos. Šiuo metu jos biolaukas daug geresnis. Tačiau ji tebėra prisirišusi prie sėkmingo likimo dėl trijų aukščiausių esmių, pranokstančių likimą. Biolauke galinga dvasios tėvo smerkimo programa.

- 1984-1986 metais jūs smerkėte žmogų, kuris jums buvo kaip dvasios tėvas. Tai jums užsklendė galimybę išsivalyti aukštąsias dvasines struktūras ir galimybę turėti vaikų. Kuo talentingesnė ir dvasingesnė moteris, tuo mažiau galimybių turėti sveikų vaikų ir apskritai vaikų.

Paaiškinu kodėl. Moterų polinkis į meilę, žemiškumą visuomet aukštesnis negu į Šventąją Dvasią. Jeigu vyras niekins moterį, jis sirgs. Tai tarsi dvasia, niekinanti kūną. O jeigu moteris niekins vyrą, ji bus nevaisinga. Kūnas, niekinantis dvasią, negyvybingas. Niekas kitas negali taip dvasiškai apvalyti vyrą, kaip žmona, o žmoną -vyras. Kas geba atlaidžiai priimti nuoskaudas iš artimo žmogaus -pajaučia Dievybės pirmumą pačioje aukščiausioje žemiškumo apraiškoje. Būtent tokia nuostata geriausiai apvalo būsimosios kartos sielas.

Tam, kad vyras nebūtų smerkiamas ir gimtų sveiki vaikai, reikia suvokti, kad vyro sėkmės ir nesėkmės numatytos Dievo. Jeigu tam neužtektų jėgų, tai gal vidinė pagarba vyrui neleis jo smerkti. Jeigu ir tam neužtektų jėgų, privalėtų būti vyro baimė, gimdanti pagarbą. Todėl ir pasakyta: "Tegul bijosi žmona savo

vyro". Ankstesniuose žmonijos vystymosi etapuose, norint pagimdyti sveikus vaikus, reikėjo bijoti vyro. Siuo metu reikia tik suvokti, kad jo talentingumas ir gabumai arba jo kvailumas nustatyti Dievo. Viduje mes visi vienodi: vyrai ir moterys, kvailiai ir išminčiai. Skirtumas tik išorinis, tai priešybių kova. Priešybės vieningos subtiliajame lygmenyje, o skirtingos ir kovoja išoriniame. Tai ir yra vystymasis.

Taigi Biblijoje pasakyta: "Tegul bijosi žmona savo vyro". Kodėl bijosi? Anksčiau, norint nesmerkti, reikėdavo bijotis. Bijosi, vadinasi, gerbia ir nesmerks. Padariniai - sveiki palikuonys.

Kodėl svarbu nesmerkti artimo žmogaus? Įsivaizduokite moterį, kuriai svarbiau už viską išdidumas, išmintis, gerovė ir šeima. Sudaromos situacijos, kurių metu ji bus neužtarnautai įžeista ir pažeminta, pastatyta į kvailą padėtį, atsiras žmonės, kurie apgaus ją, ir jai nebebus ko didžiuotis savo išmintimi, ta prieraiša bus pakirsta. Reikia išrasti aibę likimo nemalonumų, kad žmogus apsivalytų nuo prieraišų prie likimo sėkmių. Tam gali prireikti daug metų. Tačiau jai galima duoti vyrą, kurį ji myli ir kuris jai pasakytų: "Tu kvailė, tu nieko gyvenime nepasieksi", - ar kažką panašaus. Jeigu ji nepasmerks jo, per kelias sekundes pasieks tiek, kiek būtų pasiekusi per metų metus kančių ir nemalonumų. Kuo talentingesnė ir įžymesnė moteris, tuo sunkiaujai tai padaryti. Ir jei, užuot apsivaliusi, dar daugiau prisiriš prie Žemės, ji negimdys vaikų. Supraskite, kuo didesnis dvasinis skausmas, tuo didesnė galimybė sielą nuskaistinti.

Moteris susimąsto, o aš bandau suvokti, kokios esmės yra aukščiau ir kaip jos veikia likimą. Įdomiai sukurtas žmogus. Kiek kartų aš bandžiau sau padėti, iškilus naujoms problemoms, tačiau Veltui. Kai bandydavau padėti kitiems, turintiems tokių pat problemų, sprendimas ateidavo kaip praregėjimas. Norint padėti sau, reikia padėti kiliems!

Taigi, ji prisirišusi prie sėkmingo likimo ir prie trijų esmių. Piešiu Žemes rutulį ir žiūriu į jos įsikūnijimus Žemėje. Jie eina sinusoide aplink Žemės rutulį. Įdomus piešinys. Žiūriu, kur buvo įsikūnijimas praeitame gyvenime, - kitoje planetoje, iš priešingos Galaktikos pusės. Antrasis gyvenimas - kituose pasauliuose. Natūralu, kad esant tokiam reinkarnacijos piešiniui, dvasingumas bus aukštas. Vadinasi, tai, kas virš jos likimo, - tai likimas kitose civilizacijose, o ne visuomenėje ir žmonijoje, kaip aš galvojau. Aukščiau - likimas kitame pasaulyje. Dar aukščiau - likimas sambūry iš keturių pasaulių. Suprantama, turiu omeny vis aukštesnes hierarchijas, apimančias vis daugiau informacijos. Tik nesuprantama, kaip tai susiję su Žeme ir joje realizuojasi. Tai liečia ją ir jos darbą.

- Matote, kaip čia yra, - sakau aš jai, - žmogus, kurį jūs gerbiate, privalo paniekinamai atsiliepti apie jūsų darbą. Jūs į savo

202

darbą įdedate visą savo sielą, o ji susijusi su aukštesniais informacijos šaltiniais, tai yra, su jūsų likimu, su jūsų likimais kitose civilizacijose ir kituose pasauliuose. Kai jus skriaudžia pinigais, materialinėmis gėrybėmis, jūs turite pakilti virš visa, kas žemiška. Sunku, tačiau įmanoma. Kai likimo rykštė jus čaižo dėl darbo, į kurį jūs iš idėjos įdėjote visą savo sielą, reikia pakilti ir virš sielos į aukštesnius dvasios sluoksnius.

Moteris susimąsčiusi žiūri kažkur į tolį. Tuo momentu mane pervėrė prisiminimas apie neseniai

susiklosčiusią situaciją. Pastanioju metu pradėjo pasirodyti piratiniai mano knygos leidiniai. Kioske pamačiau vieną toki. Bjauri ryškiai raudona spalva ir didelės juodos raidės kaip rašalo dėmės "Kannos diagnostika". Pirmajame puslapyje išdidžiai grožisi: Maskva, o paskutiniajame - spausdintomis raidėmis spaustuvės numeris, nenurodant adreso. "Vargšai žmonės, - pagalvojau aš. - Jie net neįtaria, kokią dalią ruošia sau, išleisdami šią knygą tik pasipelnijimo tikslais".

Per atstumą pažiūrėjau į biolauką tų, kurie buvo susiję su knyga, ir pamačiau ten ištisai juodas dėmes. Staiga aš [ ajutau, kad čia yra ir mano kaltės. Nesąmoningai nuo manęs jiems įsijungė susinaikinimo programa. "Tačiau juk viskas, kas įvyksta, skirta man, kad dvasiškai apsivalyčiau", - pagalvojau aš.

Po to aš valandą vaikščiojau, meldžiausi ir vėl paėmiau tą pačią knygą ir jau nieko nepajutau, išskyrus ramybę ir nusiraminimą. Jeigu jie pažeidė aukščiausią dėsnį, jie už tai ir atsiims, tačiau aš savo emocijomis ir savo energetika neturiu teisės šio proceso greitinti. Supratau, kad tokia situacija man buvo labai svarbus išbandymas. Man buvo suteikta galimybė apsivalyti savo aukštąsias dvasines struktūras, priimant pažeminimą, susijusį su tuo, į ką aš įdėjau visus aukščiausius savo dvasinius siekius. Tuo momentu aš tarsi pajutau dar vieną praregėjimą.

- Žiūrėkite, Kristus kalbėjo pamokymais ir aiškino, kaip reikia elgtis, kaip suprasti pasaulį. To, ko sąmonė negalėdavo suvokti, jis vaizdžiai pateikdavo palyginimais, pasakojimais. O to, ko protas neaprėpdavo, jis mokė savo pavyzdžiu. Tam, kad civilizacija galėtų toliau vystytis, reikėjo duoti aukštesniųjų dvasinių struktūrų vystymosi mechanizmą. Jis darė švenčiausią darbą - gelbėjo žmoniją ir atskirai kiekvieną prieš jį stovintį žmogų, viską paaukodamas. O Jam atsilygindami spjaudė į veidą ir tyčiojosi iš Jo. Ir Jis į tai neatsakė agresija, žinodamas, kad visa tai Dievo siųsta. Kryžius - aukščiausio dvasinio apsivalymo simbolis. Tai ženklas, kad viskas priimama kaip Dievo siųsta, net patys bjauriausi pasityčiojimai ir niekšybės. Dvasia gydosi purvu, pačiu didžiausiu nedėkingumu, jeigu tik ji to nepasmerkia ir priima kaip iš Dievo rankų.

Pacientė išeina, o aš dar kartą permąstau lai, ko pasiekiau. Atrodo, kad įstengiau pakilti dar vieną pakopą.

Žymus mano žinojimo pakilimas vyksta maždaug kartą per du mėnesius. Aš tarsi viską imu matyti kitomis akimis. Tačiau būna momentai, kai norėdamas likti gyvas ar išsaugoti gyvybę pacientui, turiu iš esmės persitvarkyti. Aš seniai pastebėjau, kad veikiu kaip katalizatorius. Man esant, kiekviename žmoguje ir gėris, ir blogis ryškiai stiprėja. Ilgai bandžiau save įtikinti, kad mano būklė visiškai neturi įtakos duodamai informacijai. Paskui aiškiai pastebėjau, kad nuo mano būklės, nuo mano pusiausvyros priklauso, žmogus pasveiks, ar tik šiek tiek pasijus geriau, įstengs patikėti, ar pasakys, kad aš šundaktaris.

Vieną kartą Niujorke moteris atsisakė ateiti į antrą seansą. Kai jos paklausė, kodėl, ji pasakė: " Jis tiesiog storžievis". Aš supratau, kad nesugebėjau teisingai jai duoti informacijos. Tiesa - tai rimbas, kuriuo žmogų galima ištraukti iš mirtinos situacijos, tačiau juo galima ir mirtinai primušti. Pradžioje žmogui reikia parodyti kelią, padėti jam susitelkti ir tik paskui, jeigu jis nesuvokia, kokia rimta jo padėtis, čaižyti tiesa. Kiekviena man nemaloni situacija ar informacija mane gydo. Kuo stipresnis šokas, tuo staigiau paskui šokteli žinojimas, - pasisuka nauja kryptimi.

Aš jau rašiau apie pirmą tokį posūkį. Tuomet gydžiau rankomis. Mergytei, kurią gydžiau, pasirodė pūslytės tose vietose, kur aš vedžiojau rankomis. Man buvo neaišku, kodėl. Vėliau aš jai skambinau kelis kartus ir motina pasakė, kad po kiekvieno mano skambučio mergytės būklė pablogėja. Paprašiau motiną užrašinėti viską, kas dukrai darėsi. Perskaičius užrašus man patamsėjo akyse. Po mano seansų mergytei pradėdavo netgi trikli psichika. Taip niežėjo lankas, kad ji prašydavo motiną jas atkirsti.

t u o m e t supratau, kad prieš mane lik du keliai - atsisakyti gydymo visai, arba atsisakyti senos gydymo formos ir pabandyti surasti visiškai naują. Būtent tuomet visas pastangas sutelkiau ne į gydymą, o į diagnostiką. Nustebęs pastebėjau, kad diagnostika geriau gydo negu bet kuris poveikis rankomis. Galvojau, kad suteiksiu informaciją ir pacientas pats gydysis, ir taip bus visada.

Nemaloniai apstulbau pastebėjęs, kad pacientų biolauko deformacijos programos perslenka man. Pasirodo, kad vyko biolaukų struktūrų rezonansas. Supratau, kad man reikia dvasiškai apsivalyti iki ir po seanso. Tai dar ne viskas: jeigu ateina pacientai su man pavojingomis programomis, tokiomis, kokių šiuo momentu negaliu apvalyti, tuomet man jų gydyti negalima.

Suprantama, kodėl šventikai nusistatę prieš ekstrasensus. Kontaktuojant su šventiku, kuris melsdamasis orientuojasi į Jėzaus Kristaus asmenybę, vyksta dvasinių struktūrų harmonizacija. Kadangi

Ofi/l A N I I < A K N Y G A Gryna karma

S L' i Įj c į a s I a / a i c v a

ekstrasensorinis mokslas tik pradėjo vystytis ir dauguma ekstrasensų nežino karmos blokavimo mechanizmų, jie perduoda pacientams viską, kas žemiška. Aišku, čia daug reikšmės turi ankstesnis ekstrasenso gyvenimas. Šiuo metu bioenergetika iš aklo, neapgalvoto poveikio žmogui pereina prie apgalvotų ieškojimų. Tai leidžia pagrįstai kalbėti apie dideles bioenergetikos perspektyvas.

Antras didelis posūkis mano tyrinėjimų sistemoje buvo suvokimas, kad gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir žmogaus likimas yra žemiškos sąvokos ir gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir ligą bei mirtį. Dvasingumo požiūriu tai irgi materialinės gėrybės, tik subtilesnio lygmens.

Tai prasidėjo praėjus porai mėnesių po pirmosios miano knygos 1993 metų rugpjūčio mėnesį išleidimo. Ėmė sklisti gandai, kad mane užvaldė juodosios jėgos, kad jos man užblokavo švarią informaciją, kad antroji knyga neišeisianti.

- Ko gero, didžiausia mano gyvenimo klaida tai, kad aš atspausdinau jūsų knygą, - prisipažino mano knygos leidėja.

Viską tvarko Dievas. Supratau, kad žmonės čia niekuo dėti. Situacija sprūsta iš kontrolės, o mano metodo ir mano pasaulėvokos neužteko. Kitas atvejis vėl mane pastatė ant posūkio ribos.

Gydytis atėjo moteris su besveikate dukra. Dabar mano gydymo sistema buvo pasikeitus. Anksčiau aš ištraukdavau agresiją kaip adatas iš sielos ir žmogus pasveikdavo, vėliau pradėjau telkti dėmesį į agresijos priežastis: prisirišimą prie žemiškų dalykų, norą tokius dalykus iškelti aukščiau už Dievą. Galiu gauti informaciją tiesiogiai, matyti tai, kas vyksta subtiliame lygmeny. Galima sudaryti minčių ekraną, susikoncentruoti, kad girdėtum balsą, kuris duos informaciją, galima naudoti švytuoklę, vytelę, kortas, automatinį rašymą. Aš dailininkas ir pirmenybę teikiu stebėjimui pirštais. Po mano rankomis tarsi klaviatūra, kurioje pirštais jaučiu kiekvieną situaciją. Sudėtingais atvejais darau biolaukų eskizus.

Kai dvasia Žemėje prie ko nors pernelyg prisiriša, atsiranda agresija ir tai sukelia ligas. Pamažu pradėjau klasifikuoti, prie ko galima prisirišti. Darbas ilgas. Bendraudamas su pacientais, matydamas ligą, paskui su ja susijusią priežastį, bandžiau surasti ištakas, prie ko žmogus prisirišo Žemėje. Pradžioje maniau, kad galima nebeatsiplėšti nuo pinigų, vilos, mašinos. Vėliau nustebęs pamačiau, kad galima nebeatsiplėšti ir nuo darbo, pareigos jausmo, padėties visuomenėje. Padaryti savo dievaičiu valgį ir gėlimą, seksą ir malonumus, savo išvaizdą. Nebeatsiplėšti galima ir nuo mylimo žmogaus. Kai žmogus melsdavosi ir pašalindavo to nebeatsiplėšimo priežastį, jo sveikata ryškiai pagerėdavo. Mane stebino, kaip efektingai veikė sistema.

S g r s L | u s I. a / a r c v a s A N T R A K N Y G A r\ /~\ /-

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma A\JD

Mano stebėjimasis dar labiau padidėjo, kai išanalizavau Bibliją, ir pastebėjau, kad mano tyrimai patvirtina Mozės ir Kristaus pamokymus. Suvokiau priesako esmę: "Neturėk kitų Dievų". Suvokiau, kodėl svarbiausias Kristaus Įsakymas buvo: " Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane - nevertas manęs. Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane - nevertas manęs". Kokia esmė glūdi frazėje: "Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo... Atėjau išskirti vyrą ir žmoną, kad jie mylėtų Dievą, o lik po to vienas kitą"? Kuo skiriasi Mozės pamokymai nuo Kristaus pamokymų?

Mozė nurodė, kaip yra pavojinga lenktis prieš žemiškas vertybes: jų negarbinkite, o Dievą nematomą garbinkite. Mozės suteikta informacija leido žmonių dvasingumą ir energetiką pakelti į aukštesnį lygmenį. Aukštesnis dvasingumas ir energetika - tarsi galingesnis mašinos variklis, kuriuo naudojantis reikalingos tobulesnės eismo taisyklės, tai yra reikalingas naujas vertybių įvertinimas, naujas pasaulio suvokimas ir nauji Įsakymai. Kristus įveda naujas sampratas. Pasirodo, kad ir nematomi dalykai gali būti sudievinti: šeima, pareigybė, darbas.

Ką žmogus pasiruošęs pastatyti garbingiausion vieton, ten, kur turi stovėti ikona? Pačius artimiausius jam žmones: tėvą, motiną ir savo vaikus. Grandinė veikia tokiu būdu. Pradžioje imu garbinti savo tėvą ir iškeliu aukščiau už Dievą, o kadangi aš jo dalis, tai ir save iškeliu aukščiau už Dievą. Vadinasi, savo vaikus, žmoną, šeimą, namą, kuriame šeima gyvena, mašiną, vilą, butą ir galiausiai pinigus. Kai patikrinau tas visas prieraišas ir sulyginau su priesakais, supratau nuėjęs visą šį kelią, pateiktą priesakuose, tik jau savarankiškai.

Man buvo įdomu, kur eisiu toliau? Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar viena prieraiša - gabumai. Tačiau ši prieraiša didelių problemų nekėlė ii buvo abstrakti.

Situacija, kai padėjau savo pacientės dukrai, man parodė, kaip abstraktus teorinis elementas staiga gali tapli realiu ir pavojingu.

Pažiūrėjęs į mergytės biolauką pasakiau, kad jos didelė puikybė, kad ji pasąmonėje niekina ir smerkia žmones. Daugiausiai peno puikybei duoda žmonių niekinimas ir smerkimas. Būtent puikybė sukelia sunkiausias ligas. Paskui paaiškinau motinai, kad ji melstųsi už visą savo giminę, kad atsimintų visus atvejus, kai smerkdama iš aukšto žiūrėjo į savo giminaičius, ir kad prašytų Dievo nuimti tuos juodulius nuo dukros ir jos palikuonių. Mergytė pati prisipažino:

- Mama, aš jaučiu, kad niekinu kitus. Dėjau visas pastangas seansas po seanso, tačiau mergytės

puikybė nemažėjo. Priešingai, jai pradėjo augti baimė - tai kažkodėl buvo susiję su gabumais. Motina sakė, kad baimei augant, pasidarė nestabili psichika, ir ji nežinanti, ar mergytė galės toliau mokytis. Motinai paaiškinau:

A N T R A K N Y G A

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

- Žinote, štai kaip yra: baimė ir nepasitikėjimas savimi - tai puikybės blokuotė, apsauginis mechanizmas. Mergaitė nepaprastai gabi. Šiuo metu jai lytinio brendimo laikotarpis. Jos kaip asmenybės išdidumo ir gabumų pažeminimas įstrigs visam gyvenimui ir vėliau atmintis neleis prie jų prisirišti, iškelti juos aukščiau už Dievą, ir todėl bus leista atsiskleisti jos gabumams.

Padėti pakeisti situaciją neįstengiau. Be to, po kiekvieno seanso situacija blogėjo. Aš išvykau į Krymą. Skambutis iš Peterburgo buvo paskutinis lašas. Motina per pažįstamus maldavo negalvoti apie mergytę, nutraukti energetinį ryšį, nes situacija katastrofiškai blogėjo.

Su pacientais, kuriuos gydžiau, aš ir toliau bendrauju per biolaukus. Toks bendravimas gali gerinti, bet gali ir bloginti padėtį. Suvokiau, kad švarią informaciją galiu duoti tik pats dvasiškai apsivalęs. Vėl pirma mintis buvo atsisakyti visko, kas susiję su ekstrasensorika. Paskui pabandžiau sutelkti jėgas.

Vėl prasidėjo daugelį mėnesių trunkantis apsivalymas nuo įvairių formų agresijos, susijusios su gabumais. Aš meldžiausi, meldžiausi ir meldžiausi, apgailėdamas, kad gabumus iškėliau aukščiau už Dievą, taigi pats pasikėliau į puikybę, ir maldavau tą puikybę iš manęs atimti. Meldžiausi atgailaudamas, kad smerkiau, niekinau tuos, kas neturėjo gabumų, kad pavydėjau ir neapkenčiau tų, kurie buvo gabesni, kad įsižeisdavau, kai mano gabumai būdavo nepripažįstami, apgailestaudavau ir nenorėdavau gyventi, kai kas nors nepasisekdavo. Meldžiausi peržvelgdamas savo praeitus gyvenimus, savo antrininko gyvenimus. Meldžiausi už save būsimuosiuose gyvenimuose, už savo palikuonis šiame ir kituose gyvenimuose, už save kituose pasauliuose ir kitose Visatose.

Ši istorija mano pasaulėžiūrai buvo visiškai šokiruojanti. Visuomet dideli gabumai būna susiję su kokia nors misija, Dievo skirta žmogui. Ypatingi gabumai ir stebukladarystė įtikindavo, kad toks žmogus nuo Dievo. Ir staiga pasirodo, kad tai taip pat žemiška, ir prisirišti prie jų galima taip, kad net pajuoduos dvasia, o paskui susirgs ir kūnas. Tuomet aš supratau, kaip atsiranda juodieji burtininkai. Jie savo gabumus iškelia aukščiau už Dievą, žemišką gabumų pobūdį - aukščiau už dvasingumą, supurvina ir sudarko savo dvasią, o paskui ir kūną.

Anksčiau tas procesas ėjo lėčiau, todėl žmonės matė klestinčius juoduosius burtininkus, tačiau nežinojo, kas juos ištiks sekančiuose gyvenimuose. Man paaiškėjo tie faktai, kurių anksčiau ir labai stengdamasis negalėjau suvokti. Kodėl stačiatikių šventieji tarsi gėdindavosi savo gabumų ir juos slėpdavo.

Serafimas Sarovskis meldžiasi už sunkiai sergantį vaiką, kurį pas jį atnešė, ir kai tas, pažeidęs draudimą, atsigręžia ir pamato

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A < 1 A - 7

Gryna karma /

šventąjį pakilusį į orą ir tebesimeldžiami, šventasis prašo vaiką apie lai niekam nepasakoti iki jo mirties.

Kitas senolis, kuriam tėvas atnešė mirusį sūnų ir padėjo prie jo kojų, nesupratęs, kad tas miręs, sako: "Kelkis ir eik lauk!" Berniukas atgyja ir išeina, senolis, tai sužinojęs, liūdi. Liūdi dėl to, kad atgaivinimas įvyko ne dvasios apvalymu, o jo valios pastangomis, tai yra pažeidžiant Dievo sumanymų eigą. Liūdi dar ir dėl to, kad apie jo sugebėjimus dabar bus sužinota, ir liaupsės gali apjuodinti jo dvasią. Krikščionybėje, kaip ir kitose religijose, nėra gabumų išaukštinimo blokuotės mechanizmo. Todėl šventieji tai turėdavo blokuoti savo elgesiu. Jie puikiai suvokė puikybėje slypintį pavojų, slėpdami savo gabumus.

Vėl pasitelkiau Bibliją ir pastebėjau, kad ten nėra gabumų sudievinimo koncepcijos. Tačiau tai, kas nebuvo nurodyta tiesiogiai, buvo duodama elgesio pavyzdžiais netiesiogiai. Šėtonas gundo Kristų parodyti savo sugebėjimus dėl žemiškų tikslų. Kristus atsisako tai padaryti. Apaštalas Paulius atima sugebėjimus iš aiškiaregės, kurios žemiški interesai aukščiau Dieviškųjų.

Visuomet buvo manoma, kad šventųjų sugebėjimai Dievo duoti, o juodųjų burtininkų - šėtono. Pasirodo, čia kitas mechanizmas. Jeigu žmogaus siela, turinti Dieviškų gabumų, prisiriša prie žemiškų gėrybių ir dėl to pradeda reikšti agresiją, tuomet Dieviški gabumai virsta šėtoniškais. Po daugelio mėnesių darbo, kai šiek tiek atgavau pusiausvyrą, pamačiau, kokias pasekmes gali sukelti nekaltas prisirišimas prie gabumų ir kokį milžinišką pavojų slepia tokia pasaulėjauta.

Į mane pradėjo kreiptis vėžiu sergantieji, o vėžys blokuoja būtent puikybę. Tokią puikybę, kai pučiamasi būtent dėl gabumų. Ilgai kamavausi, norėdamas suprasti, kur čia esmė, paskui supratau, jeigu dvasia "prilimpa" prie ko nors Žemėje, ją užvaldo puikybė ir agresija. Puikybė blokuojama sunkiomis ligomis arba mirtimi. Jeigu žmogaus dvasia prisiriša prie pinigų, materialinių gėrybių, darbo, padėties visuomenėje, šeimos, tuomet tik viso to netekęs ir išlaikęs romumą jis gali dvasiškai apsivalyti. Žmogus puikiai žino, kad viso to į kapus nenusineš. Aš išmokau save nuo to atskirti.

Po Mozės ir Kristaus žmogus suprato, kad pinigai galį atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir nelaimes, ir kenkti dvasiai. Žmogus sakydavo: "Aš turtuolis", - ir sutapatindavo savąjį Aš su pinigais, o paskui jų netekdavo ir virsdavo skurdžiumi. O jei žmogus sakydavo: "Man Dievas davė pinigų, todėl aš jų turiu", - jis likdavo turtingas. Suvokimas, kad į kapus turtų nenusineši, padėdavo neprisirišti prie žemiškų gėrybių. Dvasia likdavo švari ir kūnui nereikėdavo pasiligoti.

Pasirodo, gabumus galima nusinešti į kapus. Sugebėjimų atsiskleidimas vyksta suaktyvėjus antrininkui, kuris gyvena

208 ~ A N T R A K N Y G A S u r c ' u s I ryna karma

KARMOS DIAGNOSTIKA

pomirtiniame pasaulyje, kurio dalimi mes esame, o antrininkas gyvena penkis gyvenimus, todėl prisirišti prie gabumų daug lengviau, sutapatinus save su jais.

Žmonės iki šiol nežino, kad išsireiškimas "Aš - gabus", jau slepia savyje dvasios degradacijos ir būsimų ligų užuomazgas. Išsireiškimai "Dievas man davė gabumų, Dievo man duoti gabumai, aš turiu Dievo duotų gabumų", - jeigu jie sąmoningai suvokiami, -jau puikiausios būsimųjų ligų ir mirties blokuotės.

Tai buvo durys į visiškai naują sritį. Po to aš peržiūrėjau visą grandinę - gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir sėkmingas likimas Žemėje. Visa tai Dievybės požiūriu yra pinigai, mašinos ir butai. Būtent dėl to žmonės taip keliasi į puikybę, blokuojamą šizofrenija, vėžiu, diabetu, epilepsija, psoriaze, išsėtine skleroze ir kitomis ligomis. Visos žinomos gydymo sistemos: badavimas, dieta, akupre-sūra šioje srityje praktiškai neveiksmingos, nes šis dvasinių struktūrų lygmuo tvaresnis už vieną gyvenimą.

G A B U M A I KAIP DIEVAITIS

Gabumus, dvasines savybes, išmintį ir likimo sėkmę aš vadinu trečiu žemiškų gėiybių lygmeniu. Kartais žmonės, pakilę virš pirmojo ir antrojo lygmens, mirtinai prisiriša prie trečiojo, suserga ir miršta.

Būtent tuo metu, kai aš suvokiau, kaip pavojinga pernelyg išaukštinti gabumus, man paskambino jaunuolis ir paprašė padėti jo molinai, sergančiai limfoleukoze. Padėtis atrodė kritiška. Ta moteris buvo ekstrasense, aukšto lygio žiniuonė. Į ją kreipdavosi žmonės, o ji, regėdama jų gyvenimo scenas, aiškindavo, kodėl jie susirgo.

Pažiūrėjau jos biolauką, jis buvo švarus. Tikrinu, prie ko prisirišo jos dvasia Žemėje. Visiškai švaru. Nei prie pinigų, nei prie materialinių gėrybių, nei prie santykių, nei prie kūniškų malonumų - visur švaru. Žemiški dalykai jos netraukia - kad man taip būtų. Vienas vienintelis prisirišimas prie gabumų ir - mirtinai. Pradžioje per panieką vyrams, paskui per pretenzijas sau, kodėl nesugebėjo, kodėl nepadėjo. Visa tai ji perdavė sūnui, ir jo padėtis kritiška: kad išliktų jis - suserga ji. Todėl ji ir negali išsigelbėti.

Dabar aš puikiai supratau, kodėl nenorėdavau regėti scenų, sukeliančių ligas, drausdavau sau stebėti praeitų gyvenimų scenas, nes bet koks įvykis ir veiksmas - tai forma, o tikrasis pasaulio pažinimas vyksta už formos ribų - ten, kur viskas vienovė. Sugebėjimas abstrahuotis, atilrūkti nuo aplinkinio pasaulio, duotas žmogui, tai sugebėjimas pakilti į vis subtilesnius vienovės klodus. Trokšdamas savo dvasioje atskirti žemiškus dalykus nuo Dieviškų žmogus įgauna fizinės ir dvasinės sveikatos.

S u i ę c į u s I. a Y. a i i- v a s A N T R A K N Y G A O Z " V Q

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma ZA)y

Žmogaus kūnas ir sąmonė nukreipti į Žemę, o jo biolaukas, pasąmonė, siela nukreipti į Dievą. Jeigu siela prisiriša prie to, kas žemiška, harmonija sutrinka: siela padaro žmogų išdidėlį ir agresyvų. Norint sielą apvalyti, ji turi būti atplėšta nuo žemiškumo traukos. Tai, kas žemiška - pradeda griūti. Pradžioje pasipila nemalonumai kaip stabilios žemiškos laimės griovimas. Jeigu tai nepadeda, turi suirti, būti prarasta tai, prie ko prisirišo siela. Jei tai nepadeda, įsijungia traumos, ligos, nelaimės. Jeigu ir tai nepadeda - suyra kūnas ir ateina mirtis kaip sielos apsivalymas.

Atsimenu, kaip vienai pacientei pasakiau: - Aš kiekvieną dieną turiu atiduoti sielą Dievui, o kūną -

Žemei. - Juk tai mirtis, - pasakė ji. - Visiškai teisingai. Mirtis mums ir duodama sielos apvalymui. Kai mes meldžiamės ir kai mirštame, mūsų sieloje vyksta

vienodi procesai. Jeigu nenorite numirti, išmokite mirti kiekvieną dieną, nukreipdami sielą į Dievą. Tačiau mirtis mūsų sielos nenuskaidrina iki galo. Siela nuolat valosi verždamasi į Dievą.

Žmonija labai ilgai ir skausmingai, tiesiog apčiuopomis, mokėsi, kaip elgtis ir kaip suvokti pasaulį. Pradžioje Rytų filosofija atsižadėjo viso, kas žemiška, pavertusi tai iliuzija. Visa energija buvo atiduota dvasinėms struktūroms. Jos, sutvirtėjusios, tęsia tobulinimąsi per savęs neigimą, pasirodo materializmas. Šios dvi priešybės pastoviai siūbtelėdavo tai į Vakarus, tai į Rytus. Atsiranda filosofinės mokyklos, kuriose drauge gyvuoja ir varžosi žemiškumas ir Dieviškumas. Tačiau visur orientacija viena: dvasingumas - pirminis, žemiškumas - antrinis. Sugebėjimas būti sveikam - tai mokėjimas pajusti, kati dvasingumas ir kilnumas privalo būti pirmoje vietoje.

Aš atitrūkau nuo temos. Tęsinį pokalbį, tema labai rimta. Taigi gabumai, išmintis ir likimas kaip dievaičiai. Kai siela prisiriša prie / e i u o s , lai jau busimos ligos ir mirtis. Todėl Mozė žudė tuos, kurie meldėsi auksiniam veršiui. Jų netinkamame elgesyje jau slypėjo busimas visos tautos išsigimimas ir mirtis.

Kaip nustatyti, prisirišo siela prie Žemės ar ne? Labai paprastai - pagal agresiją. Įsivaizduokime, kad mano sielą traukia pinigai. Automatiškai, noriu aš ar ne, manyje sukyla įvairiopos emocijos. Aš niekinsiu tą, kas neturi pinigų, pavydėsiu tam, kas jų turi daugiau. Neapkęsiu to, kas mane apvogs, smerksiu save už tai, kad nemokėjau užsidirbti daugiau. Labai gailėsiuosi ir graušiuosi, jeigu prarasiu nemažą pinigų sumą, nuolat bijosiu juos prarasti, svajosiu apie juos. Ir mano siela prisiriš prie Žemės. Vadinasi, manęs laukia arba pinigų praradimas, arba sunki liga ar mirtis.

Agresijos, įsiskverbusios į sielą, blokuotės mechanizmas dirba nepriekaištingai. Paradoksalu čia tai, kad pinigų praradimas yra labiausiai tausojanti blokuotės forma, tačiau ji sunkiausiai priimama.

210 A N I RA K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA

Jeigu mano siela prisirišusi prie pinigų, žmogus, apvogęs mane ar nedavęs man uždirbti, mane gelbsti nuo mirties. Viską sąlygoja vidinė reakcija į nutikusį įvykį: jeigu sugebu priimti situaciją ir padėkoti Dievui - siela apsivalo. Jeigu neapkenčiu ir smerkiu -vadinasi, nepriimu gelbėjimo ir apsivalymo.

Įsijungia antras režimas - liga. Jeigu ir tai nepadeda, siela apvaloma mirtimi. Išoriškai aš bendrauju su žmonėmis, vidujai su Dievu, todėl bet kokią netektį turiu priimti su dėkingumu, kaip apsivalymą. Išoriškai aš neturiu susitaikyti su situacija, turiu ją kontroliuoti ir padaryti pavaldžią sau, o sielos gelmėse turiu teisę tik absoliučiai viską priimti ir padėkoti Dievui už tai. Be to, vidinė reakcija - svarbiausia, lemiama. Todėl melsdamasis žmogus turi dėkoti Dievui už visas ligas ir visus nemalonumus, nes jais apvaloma jo siela. Taigi, jeigu mano siela prisirišo prie žemiškų gėiybių, joje sukyla panieka, pavydas, smerkimas. Per žmones, iš manęs tas žemiškas gėrybes atimančius, valysis mano siela. Anksčiau aš nesupratau, kodėl kai kurie tikėjimai draudžia piešti Dievo atvaizdus. Dėl to, kad neieškotume Jo Žemėje.

Žmonės suprato,-kad turtas - ne svarbiausias dalykas, kad pinigų į kapus nenusineš ir kad pirmiausia reikia galvoti apie sielą, o tik po to apie tai, ką mato aplink save. Tačiau žmonės nežinojo, kad žemiška laimė, žemiškas turtas gali būti mylimas žmogus, šeima, pareigos jausmas. Ir prisirišimas prie tokių dalykų, nesuvokiant, kad jie turi būti antraeiliai, sukelia daug ligų. Jeigu aš prisirišau prie šeimos, santykių, tai niekinsiu, neapkęsiu, bijosiu ir pavydėsiu. Pavydas ir pavyduliavimas pagal energetiką tolygūs ir kuo stabilesni bus santykiai, tuo labiau prie jų prisirišiu, tuo dalysiuos agresyvesnis. Todėl, kad ir kaip būtų keista, pavyduliavimas gydomas nesutarimais ir išsiskyrimais. Mylimas žmogus, mane išdavęs, nusisukęs nuo manęs, susipykęs su manimi, tokiais savo poelgiais bus išgelbėjęs mano sveikatą ir gyvybę, jeigu tai aš sugebėsiu priimti kaip Dievo ištiestą gelbėti ranką.

Jeigu aš prisirišau prie pareigos jausmo ar darbo, niekinsiu tuos, kurie blogai dirba, neapkęsiu savęs ar kitų, jeigu aš pats ką nors blogai padarysiu. Nuolat smerksiu trukdančius man dirbti, apviliančius mane ir pats bijosiu kitus apvilti. Kuo daugiau tai darysiu, tuo daugiau turėsiu nemalonumų darbe ir dažniau kitus apvilsiu.

Karmos mechanizmas dirba virtuoziškai. Tarkim, aš smerkiu blogai dirbančius. Gal nė pats nepasijutęs prisirišiu prie darbo, niekas kitas pasaulyje man neberūpės. Vadinasi, ši prisirišimo programa padidės ir mano vaikams. Jeigu toks prisirišimas peržengs pavojingą ribą, tai mano vaikai vis praradinės darbą, tik taip liks gyvi. Paradoksas: jei aš niekinu nenorintį dirbti, vadinasi, ir mano vaikai nenorės dirbti. Jei niekinu nesugebantį užsidirbti pinigų,

S e Į j į u į u s l . a / a r c v a . s A N 1 R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA ( i

V G A O 1 1 arma " t t

smerksiu šykštų ar išlaidaujantį, ir mano vaikai jau neturės pinigų. Niekindamas, smerkdamas, neapkęsdamas savo sielą pririšu prie pinigų, ir mano vaikuose ta prieraiša atsispindės daug ryškiau. Vadinasi, tam, kad jų sielos nesusipurvintų, jiems šiame gyvenime bus neleista turėti pinigų. Viskas, ką šiame gyvenime niekinu, neapkenčiu, smerkiu, bus mano vaikų sielose, jeigu nesuspėsiu laiku sustoti. Todėl sugebėjimas kontroliuoti savo emocijas duoda sveikatos ir laimės palikuonims. Mokėjimas priimti bet kokią situaciją kaip Dievo duotą - sveiki ir laimingi mano vaikai ir vaikaičiai.

Kai atlikau tyrimus, supratau, ką turėjo omenyje Jėzus Kristus, sakydamas: "Jeigu tau suduos per kairį skruostą, atsuk ir dešinį". Visi Kristaus pamokymai nukreipti į sielą, o ne į kūną, o sielos logika - tai kūno logikos priešybė. Taigi, pinigai, turtas, darbas, pareigos jausmas, šeima, mylimi žmonės, - visa tai, jeigu iškelta aukščiau už Dievą, sukelia ligas ir mirtį.

Prarasdami visa tai, prie ko prisirišome Žemėje, apvalome dvasines struktūras. Ir suvokdami, kad visa, kas žemiška, bus palikta čia, ir tą suvokimą romiai priimdami, taip pat apvalome savo sielą. Todėl senovės romėnai ir sakydavo: "Memento mori!" "Atsimink, kad mirsi!" Jeigu mūsų laimė susijusi su mūsų kūnu, tai kūnui suirus, ji išnyks.

Ar kas nors liks kūnui suirus? Taip, liks. Liks gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir likimas. Gabumai išsilaiko tris-penkis gyvenimus, dvasinės savybės - penkis -septynis gyvenimus. Išmintis tveria keturiasdešimt -keturiasdešimt penkis gyvenimus, likimas -keturiasdešimt devynis gyvenimus. Ir nors jie nepriklauso kūnui, bet jie - žemiška laimė.

Kaip nustatyti, ar mano dvasia prisirišo prie jų? Pagal tą pačią agresiją. Jeigu aš pavydžiu gabesniam, smerkiu save, kad negalėjau kažko padaryti, pykstu ant to, kas mane pavadino negabiu, neapkenčiu ir smerkiu tą, kuris neleidžia man savo gabumų įgyvendinti, aš prilimpu prie gabumų. Šios emocijos ypač pavojingos vaikų gimimo laikotarpiu. Jeigu aš ką nors smerkiu už negabumą, mano vaikai jų visiškai neturės. Tas pat vyksta ir su dvasinėmis savybėmis. Tai tokia pat žemiška laimė, žemiška gėrybė. Jeigu aš smerkiu tuos, kas jų stokoja, tai yra niekšus ir netikėlius, darau savo ainius niekšais ir netikėliais. Įpratimas niekinti dažniausiai sukelia ligas ir mirtį, nes paniekos negalima iš karto pašalinti.

Prisimenu vieną gydymo atvejį. Vėžiu sergančiai moteriai aiškinu ligos priežastį:

- Žiūrėkite, išpūstas išdidumas, atsisakymas priimti traumuojančią situaciją - tai vėžio ląstelės principas. Jeigu ląstelė pamiršta organizmą, ją reikia sunaikinti. Siela pasidaro išdidusi ir agresyvi, kai ji prisiriša prie Žemės. Kuo stipresnė sielos trauka

prie Žemės, tuo mažesnis jos gebėjimas priimti traumuojančią situaciją. Ir tada, užuot vidujai apsivalius, siela nusiteikia agresyviai prieš kitus ar save. Subtiliajame lygmenyje agresija pavojinga Visatai ir turi būti užblokuota. Jūsų puikybė peržengė ribas, todėl įsijungė blokuotė ligos pavidalu^ Tačiau dirva, kurioje auga puikybė, yra tai, prie ko jūs prisirišusi Žemėje - dvasinės savybės.

- Kaip tai suprasti? - nuoširdžiai stebisi moteris. - Jūs smerkiate niekšus ir nedorėlius ir neapkenčiate tų, kas su

jumis nedorai elgiasi. Kadangi jūs pernelyg vertinate dvasines savybes, norint išgelbėti jums gyvybę ir sveikatą, jus tiesiog būtina buvo apsupti žmonėmis, kurie su jumis nedorai elgtųsi arba kaltintų jus nedoru elgesiu. Jeigu jūs būtumėte sugebėjusi nė neįsileisti neapykantos jausmo, jei nebūtumėte įsižeidinėjusi, nebūtumėte smerkusi jų ir niekinusi, tuomet jūsų ir jūsų palikuonių sielos būtų apsivaliusios. Jūs elgėtės priešingai, supurvindama ne tik savo, bet ir savo vaikų ir vaikaičių sielas.

- Vadinasi, smerkdama niekadėjus, aš darau tokiais savo vaikus ir vaikaičius? - stebisi moteris.

- Taip, šitaip iš tiesų yra. Atsiranda pauzė. - Žinote, - vėl prabyla moteris, - prieš savaitę man darė

tyrimus Onkologijos institute. Manęs pasiimti atvažiavo vaikaitis su mašina, ir gydytoja paprašė pavėžėti ją iki stoties. Vaikaitis nieko nesakė, tačiau kai ji išlipo, perspėjo mane, kad jeigu aš dar ką nors jam pakišiu pavėžėti, iki miesto eisiu pėsčiomis pati.

- Pažiūrėkite, - aiškinu moteriai, skiausčiai dėdamas delnus ant stalo. - Jūsų prisirišimas prie dvasinių savybių - 30 %, o jums mirtina riba - 50 %. O jūsų sūnaus ir vaikaičio - 90 %, o mirtina jų riba - 70 %. Vadinasi, norėdami išlikti, jie turi būti nedorėliais.

Moteris žiūri į mane, paskui lėtai sako: - Jūs žinote, ką man pasakė mano sūnus: "Kada tu pagaliau

nudvėsi?" - Pirmiausia jūs neturite jų smerkti. Jie taip elgiasi su jumis

intuityviai, net neįtardami apie tai, kad turi apvalyti jūsų ir savo sielas. Kai jie su jumis nedorai elgiasi, jeigu jūs tai priimsite, kad tai Dievo siųsta, jūsų siela apsivalys. Kadangi biolauko lygmenyje jūs esate vienovė, vadinasi, apsivalys ir jų sielos. Kuo daugiau jie jus koneveiks, ir kuo romiau jūs visa tai vidujai priimsite, tuo greičiau pasveiksite.

Savo liga jūs išperkate ne tik savo netinkamą elgesį, bet ir tai, ką perdavėte vaikams ir vaikaičiams. Todėl jų nesmerkdama, gelbstite ir juos, ir save. O kad visiškai pasveiktumėte, turite padaryti taip: Pirma. Peržvelgti visą gyvenimą ir pagalvoti, kaip elgėtės visais atvejais. Visa tai, ką jūs laikėte nemalonumais, pažeminimu, nedorais poelgiais jūsų atžvilgiu, pirmiausia buvo

S e r g c j n s I. a / a i u v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A M R A K N Y G A

G r y n a k a r m a

sielos apvalymas. Priimkite ir padėkokite Dievui už tai. Antra. Jums reikia tarsi naujai išgyventi gyvenimą ir prašyli Dievą atleidimo už tuos momentus, kai smerkėte, pykote, neapkentėte žmonių, kai savo dvasines savybes ir puikybę laikėte vertesniais už Dievą. Prašykite atleidimo, kad žemiškus dalykus vertinote labiau nei dvasiškus, prašykite atleidimo už tai, ką perdavėte savo vaikams ir vaikaičiams. Melskitės išpažindama meilę Dievui ir sakykite, kad Jį mylite labiau už save ir už viską, kas jums yra žemiška laimė. Ir visa, kas atsitiko, priimkite kaip Jo Valią, su meile ir dėkingumu.

Moteris atsisveikina ir išeina, o aš mąstau, kuo žmonijai gali atsirūgti smarkiai padidėjusi energetika ir Dieviškos logikos neišmanymas. Kaip tai rimta, aš įsitikinau patsai savo kailiu.

1993 metų spalį buvau Maskvoje, Tarptautinėje konferencijoje, kur turėjau skaityti pranešimą. Vakare, kai su savo draugu ėjau į butą, kur buvome apsistoję, prie paradinio įėjimo mane pašaukė milicininkas. Jis kažko paklausė, aš atsakiau ir nuėjau toliau. Ir staiga atsitiko kažkas visiškai netikėta - milicininkas puolė mane ir pradėjo mušti. Situacija buvo absurdiška, o priežastis buvo manyje. Priešintis, - vadinasi, patekti į kalėjimą arba būti užmuštam. Atskubėjo ir jo draugai milicininkai su automatais. Apsiėjome be traumų.

Parėję į butą mes su bičiuliu išgėrėme po stiklinę degtinės ir pradėjome analizuoti situaciją. Po dvidešimties minučių viską supratau. Pasirodo, į konferenciją aš važiavau jausdamasis viršesnis už kitus, laikydamas save unikaliu karmos diagnostikos srities specialistu. Pučiausi, kad atlikau tyrimus, kokių nebuvo žmonijos istorijoje, galiu gydyti tuos, kurių negali išgydyti ekstrasensai ir oficialioji medicina! Kitaip tariant, virtau didžiuokliu, manančiu, kad esu be galo reikšmingas ir išskirtinis asmuo, - ir mano puikybė pasiekė kritinę ribą. Pamiršau, kad pirmiausia per mane yra daroma, tik po to jau aš darau. Vadinasi, turiu arba mirti, arba būti sužalotas, arba pažemintas.

Kadangi mano energetika stipresnė negu kitų, karminiai procesai vyksta daug greičiau. Pasirodo, tai, kas atsitiko, buvo labiausiai mane tausojanti situacija. Broliškų jausmų milicininkui aš nejutau, tačiau pajutau dėkingumą Dievui, suprasdamas, kad milicininkas čia niekuo dėtas.

Liko dar vienas nemalonus momentas. Milicininko biolaukas suiro, ir įsijungė susinaikinimo programa. Buvo neaišku, kodėl jis turi kentėti už tai, kad buvo siųstas išgelbėti man gyvybę? Dar ir dar kartą peržvelgiau situaciją subtiliajame lygmenyje ir galiausiai viską supratau. Jam patiko pulti, ir jis mane puolė du kartus. Jo biolauko nesutepė pirmas užpuolimas, nes tai buvo mano puikybės blokuotė ir už tai jis nebūtų buvęs nubaustas, tačiau puldamas antrą

kartą jis peržengė ribą. Be to, į sielą jis Įsileido neigiamas emocijas ir puikybę. Pasirodo, ir mušant turi būti savotiškas sąžinės kodeksas.

Aš tuomet supratau, kad jei apvalyti žmogaus sielą būna siųsti vagys ar plėšikai, tas nereiškia, kad jie už tai nebus nubausti. Aišku, kodėl mafijos vadeivų, kuriuos aš stebėjau per nuotolį, biolaukai harmoningi ir žemas agresijos lygis. Nuo jų harmoningumo priklauso jų grupuočių žmonių gyvybė ir likimas. Nors pamoka buvo pakankamai gera, iš jos aš nepasimokiau.

Po mėnesio aš buvau redakcijoje, kalba pakrypo apie šiuolaikinę Indiją ir ten gyvenančius žmones, apdovanotus supersugebėjimais. Mano pašnekovės ėmė žavėtis jų galimybėmis. Man jų liaupsės užkliuvo. Juk tai fakyrai! Jie neduoda žinių, tik stebina. Klaupkis prieš juos ant kelių, garbink juos - štai ir visa jų programa.

Aš ir vėl užsimiršau, kad bet koks fakyras, tobulas ar netobulas žmogus, yra Dievo vedamas tokiu keliu. Energetiškai mano kalba buvo žeminanti žmones ir jų sugebėjimus. Aš peržengiau ribą. Kokio atpildo galiu už tai susilaukti, pamačiau po penkių minučių.

Buvo 1994 metų sausis. Eidamas gatve aš priėjau T raidės pavidalo sankryžą. Pagrindine gatve važiavo refrižeratorius ir staigiai stabdydamas pradėjo sukti. Aš susimąstęs ėjau šaligatviu ir susilyginau su refrižeratoriumi. Staiga iš už jo iššoko lengvoji mašina ir tiesiog šaligatviu dūmė ant manęs. Dar sekundė - ir būtų atsitikęs nepataisomas dalykas. Vis dėlto aš spėjau atšokti į šalį. Kai atsigręžiau, pamačiau tolumoje nudulkančią mašiną.

Peržiūrėjau situaciją subtiliame lygmenyje ir vėl pamačiau, kad save ir savo gabumus iškėliau aukščiau už Dievą - pradėjau smerkti kitus. Puikybė ir smerkimas per kelias minutes mane, pasipūtėlį, nutrenkė iki mirties ribos. Ant manęs lėkė toks pat pasipūtęs dėl savo sugebėjimų, iš aukšto į kitus žvelgiąs vairuotojas. Kai jis pamatė, kad refrižeratorius daro posūkį, suprato, kad tokiu greičiu važiuodamas negalės sustoti ir negalvodamas užlėkė ant šaligatvio. Manau, kad mes abu būtume žuvę ir taip abiejų biolaukuose būtų užkirstas kelias pasipūtimui ir sudievintiems gabumams.

Kas pernelyg būna išdidęs dėl savo gabumų, ar pernelyg graužiasi jų neturėdamas, rizikuoja susirgti vėžiu. Prisimenu, kaip kone valandą įtikinėjau moterį, kad niekindama negabiuosius ir smerkdama save ji savo puikybės lygmenį privedė prie mirties ribos. Ją įtikinti buvo neįmanoma. Jau norėjau atsidusęs išlydėti, tačiau paskui vis dėlto nusprendžiau pasakyti visą informaciją.

- Aš jus nesiruošiu įtikinėti, kad pavydas, išdidumas, kitų ir savęs smerkimas, kai kalba eina apie gabumus, labai greitai sukelia ligas. Aš jums pranešu diagnostikos rezultatus - jums vėžys.

2 1 5

Moteris čiupinėja dėmę ant kaklo ir klausia: - Ar šitas? - Taip, šitas. Jeigu jūs nepakeisite savo santykių su pasauliu ir

Dievu, procesas greitės. O jeigu pabandysite pasikeisti ir nekelsite savęs ir savo gabumų aukščiau už Dievą - pasveiksite.

Vėliau jos bičiulė sakė, kad ji labai pasikeitė, pakito jos elgesys su žmonėmis. Pažiūrėjau į jos biolauką per atstumą - jis buvo normalus.

- Mano vyras pradėjo akli, - pasakoja moteris, - jau ir operacija padaryta, tačiau nieko nepadeda. Gal jūs galėtumėte rasti priežastį?

- Dažniausiai regėjimas ima blogėti dėl pavyduliavimo, tačiau šiuo atveju kita priežastis - gabumai sudievinti, pasąmonės agresija žmonėms didžiulė, pasipūtimas peržengė mirties ribą. Jūsų vyras gabumus padarė gyvenimo tikslu ir prasme, todėl nuolatos niekindavo negabius ir netobulus žmones, arba tuos, kas trukdė jam pasireikšti ir jį žemino; be to, dar prisidėjo prosenelių ir praeitų gyvenimų karma. Panieka tapo susinaikinimo programa. Pirmasis smūgis tenka galvai. Vadinasi, susergama epilepsija, Parkinsono ar kokia kita galvos smegenų liga, arba atsiranda galvos traumos, regėjimo pablogėjimas, odos ligos. Šiuo atveju - pablogėjo regėjimas.

Tačiau dar ne viskas pasakyta apie gabumų sudievinimą. Pasirodo, egzistuoja programų rezonansas. Kai į vieną vietą susirenka žmonės su vienodomis prieraišomis, programos nepaprastai sustiprėja.

1993 metais kalbėjausi su žmogumi, dirbusiu aviacijoje. Kalba nukrypo į lėktuvą, sudužusį prie Irkutsko. Pašnekovas sakė, kad pasilaiko situacijos, kai pilotų elgesio negalima suprasti, nes įvykiai prieštarauja logikai. Šiuo atveju iš tikrųjų viskas atrodė keistai. Lėktuvas važiuoja j pakilimo taką, bortinžinierius praneša pilotui, kad lemputė rodo, jog variklis sugedęs, bet pilotas tą žinią ignoruoja ir duoda įsakymą pakilti.

Aš pažiūrėjau, kas tuo momentu vyko subtiliame lygmenyje; tikėjausi padaiyti prielaidą, kad ekipažas buvo labai pažeidęs aukščiausius dėsnius, atsirado galinga pasąmonės agresija, nulėmusi lėktuvo žūtį.

Netikėtai pamačiau visiškai ką kita. Ekipažo pusiausvyra buvo normali. Tačiau bendras visų keleivių biolaukas - pilnas didžiulės agresijos. Keleivių pasipūtimas ir prisirišimas prie gabumų viršijo mirties ribą. Biolaukų rezonansas buvo toks galingas, kad nuslopino piloto galimybę realiai įvertinti situaciją. Susijungusios keleivių puikybės lygmuo, susitelkusi krūvon didžiuoklystė dėl gabumų sudievinimo pasiekė kritinį momentą. Todėl ir pilotas ūmai pernelyg išdido, pernelyg ėmė pasitikėti savo sugebėjimais; beje, keleivių

K A R M O S D I A G N O S T I K A

biolaukas darė įtakos ne tik ekipažo psichikai, bet ir variklio techninei būklei.

Praėjus keliems mėnesiams į mane kreipėsi moteris, prašydama padėti. Ji sakė, kad anksčiau ją gydė ekstrasensas, neseniai žuvęs lėktuvo katastrofoje. Lėktuve skrido grupė ekstrasensų į Singapūrą, į konferenciją.

Aš pažiūrėjau, kokia buvo žuvimo priežastis, ir pamačiau, kad ta pati - puikybė ir gabumų sudievinimas. Vėliau pavyko nustatyti, kad ekipažas, pernelyg pasitikėdamas savo gabumais, pažeidė instrukciją. Gyrimasis savo sugebėjimais, nenoras parodyti, kad kas nors nesiseka, akina susidaryti stiprius sugebėjimų ir puikybės prieraišų darinius su žlugdančiomis pasekmėmis.

1994 metų gegužės mėnesį ilsėjausi Jaltoje. Vieno plaukiojimo jachta metu nusprendžiau laikydamasis už virvės plaukti paskui jachtą. Staiga, pagauta vėjo gūsio, jachta nulėkė pirmyn, o aš, nirdamas į vandenį, nespėdavau įkvėpti oro. Man buvo gėda pasirodyti, kad tokioje situacijoje pasidariau bejėgis, ir per tą gėdą vos nenuskendau. Išsigelbėjau tik todėl, kad paleidau virvę ir likau jūroje. Logiškai mąstant, aš iš visų jėgų turėjau laikytis už virvės. Jeigu nors kiek daugiau būčiau pasitikėjęs savo sugebėjimais, būčiau ir toliau laikęsis už virvės ir būčiau nuskendęs. Verčiau pasibaiminti, negu pasigirti: išsigandusį apkels juokais, pasigyrusį -apverks. Nuoširdumas - puikiausia apsivalymo nuo puikybės priemonė. Jeigu aš nebijau parodyti, kad man kažkas nesiseka, ir savo nesėkmes stengiuosi vidujai priimti kaip pelnytą pažeminimą - tai geriausias apsivalymo nuo puikybės būdas. Paprasta išvada -nuoširdus žmogus ilgiau gyvena ir mažiau serga. O išdidėlis dažniausiai nenuoširdus, nepamirštantis skriaudos, irzlus ir greitai įsižeidžiantis. Tokia pasaulėvoka gydoma labai griežtai.

Mes visi stengiamės vystyti vaikų gabumus, ugdyti dvasines savybes, išmintį ir nukalti jiems laimingą likimą. Tačiau mes nežinome, kad jeigu tai taps vaiko gyvenimo tikslu, jis visa tai praras, drauge dažnai net sveikatą ir gyvybę. Šiuo metu visur kur atidaromos vaikų gabumų vystymo mokyklos. Niekas nepagalvoja, kad sugebėjimai - tai nelyginant automobilis, galintis nuvežti į norimą vietą, tačiau ir galintis sukelti avariją. Dideli sugebėjimai be etikos ir pasaulio suvokimo, užuot atnešę laimę, pražudo. Neištversiu nepateikęs dar vieno pavyzdžio, labai akivaizdžiai tai iliustruojančio.

Man papasakojo labai įdomų faktą. Aštuonerių melų vaikas buvo visiškai negabus. Net kelių žodžių negalėjo išmokti angliškai. Kartą jo motina bendravo su ekstrasense, ir ta pažadėjo vaikui padėti. Ekstrasense pamatė tarp galvos smegenų pusrutulių energetinę pertvarą, nuėmė ją ir įvyko stebuklas -

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A r~\ - i

Gryna k a r m a ~* A

berniukas pradėjo gerai mokytis, suvešėjo nepaprasti gabumai. Mane paprašė pakomentuoti situaciją. Aš pažiūrėjau, kas nutiko,

ir pamačiau labai įdomų vaizdą. Pradžioje informacinį lauką buvo užtveręs jo likimas, gabumai buvo užblokuoti. Po ekstrasensės poveikio blokuotės nebeliko, tačiau berniuko biolauke pasirodė mirtis, likimo parametrai suiro. Molinai pasakiau, kad vertėtų su berniuku ateiti pasitarti.

Ir štai motina su vaiku sėdi prieš mane, o aš bandau jiems paaiškinti situaciją.

- Jūsų sūnus tiek praeitame, tiek dabartiniame gyvenime turėjo didelių gabumų. Praeitame gyvenime gabumai jam davė aukštą socialinį statusą - imidžą. Ir jis prie imidžo "prilipo" iškėlė jį aukščiau už Dievą, niekindamas turinčius žemą statusą, pavydėdamas jį aplenkusiems, neapkęsdamas tų, kurie apkalbomis ir netinkamu elgesiu mažino jo imidžą. Jo didystė peržengė kritinę ribą, ir jis mirė. Šiame gyvenime, jeigu užimtų aukštą visuomeninę padėtį, jis gali prisirišti prie jos ir žūti. O kad jis ilgiau pagyventų, likimas užblokavo jo gabumus, galėjusius pelnyti jam aukštą padėtį visuomenėje.

Moters akys nustebusios ir suglumusios. - Ką gi daryti? - Tokios sąvokos kaip karjera, padėtis visuomenėje berniukui

ilgam turi išnykti. Kai žmogus bei kurią sekundę pasiruošęs viską prarasti ir tą praradimą priimti kaip apsivalymą, pasiųstą Dievo, kai žmogus pasiruošęs prarasti tai, kas jį išaukština virš kitų žmonių, tada toks žmogus sveikas dvasiškai ir atitinkamai fiziškai.

Tėvams terūpi išvystyti vaikų gabumus. Gabumai - tai pastato sienos, jos visiems matomos. O fundamentas nematomas, nors be jo namo nebūtų. Fundamentas yra meilė Dievui, didesnė negu viskam, kas žemiška, ir teisingas gabumų suvokimas.

Pirmiausia vaiką reikia mokyti nesididžiuoti ir neniekinti silpnesnio ir negabesnio. Jį reikia mokyti nenusiminti ir neliūdėti, jeigu kas nors nesiseka, nepavydėti ir nejausti neapykantos tam, kam geriau sekasi. Meilė Dievui, gerumas ir dorumas - fundamentas, ant kurio galima statyti bet kokio aukščio namą, nesibijant, kad ims ir sugrius. Visa tai - teisingas auklėjimas ir priartina prie dvasinių ir kultūrinių vertybių.

Bet kuriai tautai gerų sąlygų sudarymas visiems humanizacijos procesams, išlaidos menui, dvasinių savybių ugdymui - tai jos palikuonių išlikimas. Tikėjimasis atlygio, sparčios vaiko sėkmės -tai dehumanizacijos procesas, noras gabumus iškelti aukščiau už Dievą. Tuo žavėjimasis mene ir pedagogikoje jgali atvesti ne tik į žmogaus, bet ir visos visuomenės išsigimimą. Siuo metu daugelio pasaulio šalių vyriausybės supranta, kad be etikos ir išminties, kurių rezultatai perspektyvūs, visuomenė neišgyvens, ir kad tai

/ - \ j Q A N T R A K N Y G A S e r g e j u s l . a y . a r e v a s

¿ 1 0 ( i r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

reikia patvirtinti Įstatymais. Kuo daugiau pastangų šioje srityje bus dedama, tuo mažiau praradę ateisime į rytojaus dieną.

Dar vienas pavyzdys apie gabumus. Prieš mane sėdi moteris, kuriai rūpi rimta problema: jos sūnus nenori mokytis, pasiliko kartoti kursą antrus metus. Tačiau jis dėl to nesijaudina. Žiūriu į berniuką.

- Jūs jaučiate nuoskaudą dėl to ir jį smerkiate. - Žinoma, kaipgi kitaip, juk jis nieko nenori daryti. - Paaiškinsiu, kur toks elgesys gali nuvesti. Pirma, berniukas

nepaprastai gabus, ir jo gabumai atsiskleis vėliau. Tačiau, jeigu siela prie jų prisiriš ir pasidarys pernelyg išdidi, jis žus. Šiuo metu jam trylika metų. Lytinio brendimo laikotarpis įsimena visam gyvenimui. Būtent šiame laikotarpyje jis turi būti pažemintas gabumų ir puikybės atžvilgiu, ką jis ir daro blogai mokydamasis ir pasilikdamas antramečiauti. Antra. Pasipūtimo ir prisirišimo prie gabumų autorė - mama, tai yra jūs. Jūs smerkėte tinginius ir negabius ir puldavote į nusiminimą, tai yra nenorėdavote gyventi, jeigu kas nors nesisekdavo. Kuo pikčiau jaučiate nuoskaudą ir smerkiate jį, tuo labiau prisirišate prie gabumų ir didinate puikybę, o jūsų vaiko sieloje tai pasireiškia daug kartų stipriau. Vadinasi, jis turi dar blogiau mokytis ir žeminti save.

Manote, kad savo smerkimu* ir pykčiu dėl nuoskaudos jūs padedate jam ar jį gelbstite? Iš tikrųjų yra kitaip, jūs dar stipriau suveržiate virvę ant jo kaklo. Vėliau, jeigu jūs tą netobulumą vis didinsite, jis ar jo vaikai ims sirgti ir mirti, o didžioji kaltės dalis dėl to kris ant jūsų kaip autorės, ir gydytojai nieko negalės padėti.

Visos neigiamybės, kurias mes perduodame vaikų sielai, paskui atsisuka prieš mus pačius. Jeigu mes vaikų nesmerkiame, tai apvalome save ir juos, o jeigu susitelkiame į skriaudą ir neapykantą gana ilgai, ji įsiskverbia į sielą ir pasidaro pavojinga; tada, užuot padėję, žudome ir vaikus, ir save. Todėl svarbu įsidėmėti vieną vienintelę tiesą: žmogaus elgesyje yra dvi logikos. Jo asmeninė, žemiškoji logika, kuriai galime priešintis ir kuri užima penkis -dešimt procentų, ir Dieviškoji logika, nepavaldi mūsų protui ir užimanti devyniasdešimt procentų. Šią logiką mes galime tik absoliučiai priimti ir, užuot visas jėgas nukreipę į atsakomąją agresiją, keisti save ir taurinti sielą.

Kartais žmogus, prisirišęs prie gabumų, sutraiškomas kaip musė, negailestingai. Kuo žmogus dvasingesnis, tuo daugiau šansų jam duodama išgyventi ir tuo daugiau dvasinių kančių jis gauna.

1993 metų rudenį aš dar vos vos tebuvau pradėjęs gilintis į gabumų sudievinime) temą. Vienos konferencijos melu į mane kreipėsi dama iš Šveicarijos. Man buvo įdomu, kokios ten problemos. Pasirodo, kad ne tik Rusijoje, Šveicarijoje, bet ir visose pasaulio

S e r g e j u s l . a / a i e v a s A N T R A K N Y (

K A R M O S D I A G N O S T I K A 0 ^ 2 1 9 arma

šalyse problemos tos pačios. Mes kalbėjomės per vertėją. - Nieko neslėpkite, - paprašė ji. - Gerai, padėtis nekokia. Jums gali išsivystyti vėžys. Tai atlygis

už tai, kad dukrai perdavėte netobulą pasaulio suvokimą. Juk turite dukrą?

- Taip, jai trisdešimt metų. - Ji turi vaikų? - Ne. - Tai viena iš jūsų problemų priežasčių. Jūs pernelyg prisirišote

prie savo sugebėjimų, absoliutizuodama iškėlėte juos aukščiau už Dievą, ypač praeitame gyvenime. Ir daugeriopai sustiprintą tą prieraišą perdavėte savo dukrai. Todėl jos vaikai negali gimti, jų sielos pernelyg netobulos.

- Sakykite, kur aš gyvenau praeitą gyvenimą? - Kitoje planetoje. - Taip, aš žinau, kad gyvenau kitoje planetoje, - ir ji pasako

planetos pavadinimą. - Tai detalės, o aš stengiuosi matyti tik tai, kas svarbiausia. - Gerai, sakykite, kodėl aš gimiau Žemėje? - Jums tai karceris. Jūs atėjote į čia kamuotis ,ir apvalyti savo

dvasią. Jums labai gera buvo ten gyventi, ir jūs pradėjoti niekinti netobuluosius.

- Man labai norisi į ten, man nesinori gyventi šioje planetoje. - Jūs ten iš karto numirtumėte, nes labai prisirišote prie

žemiškų dalykų. Kai aš sakau "žemiškų", taikau šią sąvoką bet kuriai planetai. Jums galėjo atimti ,gabumus ir palikti ten, kur gyvenote, tačiau kadangi jūsų dvasia kilni, ji nebūtų ištvėrusi didelių perkrovų, todėl jus patalpino Žemėje į neįprastą situaciją. Tačiau puikybė, pasipūtimas, gabumų sudievinimas jumyse tebekeroja, o va realizuoti to, dėl ko čia pakliuvote, jums nepavyko. Dėl sielos apvalymo jums reikėjo ištverti skriaudas ir pažeminimus. Jums Žemė tai skaistykla. Tačiau jūs nesugebėjote pakankamai nusiskaistinti savo sielos ir daug ką perdavėte dukrai. Kad galutinai apsivalytumėte, sprendžiant iš visko, jūs turėtumėte sunkiai susirgti. Arba peržvelgti visą savo gyvenimą, atgailauti ir melstis su meile kreipiantis į Dievą. _

- Sakykite, ar Žemė visiems yra karceris? - Ne, jeigu žmogus pernelyg gerai jaučiasi Žemėje, jam čia

atims viską, kas vadinama žemiška laime. O jeigu jis bus taurios dvasios - eis į kitas planetas, ar į kitus pasaulius.

- Ar sekantį kartą aš gimsiu savo planetoje? - Jūs pernelyg ją mylite, sekantį kartą jūs gimsite kitame

pasaulyje. - Kas bus tame kitame pasaulyje? - Detalių nereikia žinoti. Jums dabar būtina išspręsti labai

O O n A N I R A K N Y G A

£j/^\> G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

svarbią problemą: reikia peržvelgti visą savo gyvenimą ir melstis už dukrą. Verčiau galvokite apie tai.

- Sakykite, štai aš jaučiuosi esanti labai gabi - puikiai sugebėsianti organizuoti ezoterinę draugiją. Ar man imtis tokios veiklos?

- Pirmiausia pastatykite fundamentą ir tik tada galvokite apie sienas. Pradžioje išmokite teisingai vertinti savo gabumus, nes jie gali jus pražudyti.

Mes dar kurį laiką bendraujame, o aš galvoju, kad kiekviename sunkiai sergančiame, silpnaprotyje, luošyje ar nelaimingame žmoguje gali slypėti tas, prieš ką praeitame gyvenime visi lenkėsi, garbino jį, bučiavo jam kojas. Matyt, kiekvienas iš mūsų savo gyvenimuose išbandys save ir šventojo, ir nedorėlio kailyje ir praeis savo žingsniais visas žmogiškos laimės ir nelaimių pakopas. Tik va tų žingsnių trukmė ir gilybė priklausys nuo paties žmogaus, nuo jo veržimosi į Dievą.

Mano prognozės dėl ateities ne visuomet išsipildo. Priežastis labai paprasta. Aš leidžiu sau regėti tai, ką galiu pakeisti. Man tobulėjant ir platėjant pasaulio suvokimo riboms, paveikti karmą atsiranda vis daugiau galimybių. Pacientai mane dažnai klausia, kas jiems nutiks ateityje. Aš atsakau, kad teikiu tą informaciją, kuri gali ateitį pakeisti. To, ko pakeisti neįmanoma, jiems nereikia žinoti -psichika neištvertų. Kad galėčiau atrinkti, aš nagrinėju karmos klodus.. Pasirodo pirmas - pats galingiausias, po jo gali būti paaštrėjimas. Po to eina antras klodas - jis dažniausiai susijęs su giluminėmis struktūromis ir su paciento vaikais. Po kiek laiko eina trečias klodas, sujungiantis vienovėn dabartinį gyvenimą, praeitus ir busimus gyvenimus ir palikuonių gyvenimą. Mano pasąmonė kažkaip moka grupuoti, atrinkti, kas svarbiausia. Tačiau, jeigu tema nepažįstama, plaukia dešimtys, šimtai klodų, aš murkdausi kaip kačiukas vandenyje, o situacija nesikeičia. Išsigelbsčiu tik nauja koncepcija, nauja apibendr inimo forma, stiprindamas vienybę vis subtilesniame lygmenyje.

Mano terminologijoje dažni išsireiškimai "prisirišimas prie gabumų", "gabumų sudievinimas". Aiškinu pacientams, kad jeigu žmogus smerkia save, kai ko nors nesugebėjo padaryti, jeigu pavydi tiems, kurie ką nors padaro geriau, jei pasiduoda užplūdusiam nusiminimui, tai yra nebenori gyventi, jeigu kas nors nepasiseka, tai jis prisiriša prie gabumų, juos iškelia aukščiau už Dievą, ir dėl to atsiranda blokuotė. Paplūsta dar daugiau nesėkmių arba atsiunčiamas kas nors, kas sutrukdo gabumus realizuoti, nes būtina atitrūkti nuo to, prie ko buvo prisirišta stipriau negu dera. Šiuo metu aš ramiai orientuojuosi tokiose problemose.

Pateiksiu pavyzdį, pasakojantį, kaip aš pradėjau dirbti. Į mane kreipėsi tėvai su sūnumi. Reikia apsispręsti, ar jam

imti akademines atostogas, ar ne? Vaikinui aiškiai sutrikusi psichika. Jis baiminasi, kad galbūt kažkuo sunkiai susirgo. Jo žvilgsnis labai prislėgtas. Motina išeina, jis parodo kažkokius spuogelius ir sako, kad sunkiai serga. Veltui stengiuosi jį nuraminti, jokio efekto.

Grįžta motina, ir aš jai aiškinu, kad ji ir jos vyras neteisingai suvokia pasaulį. Pavydėdami kitiems sugebėjimų, žiūrėdami į visus iš aukšto ir niekindami tuos, kas neturi gabumų, jie savo sielas pririšo prie žemiškų dalykų ir virto pasipūtėliais. O sūnaus sieloje ta prieraiša prie gabumų dar keleriopai didesnė ir puikybė prie pat mirties ribos. Norint išgelbėti nuo mirties, reikia jį atplėšti nuo puikybės ir nuo gabumų. Tada žmogus dieną naktį žeminamas ir baimė, nepasitikėjimas savimi blokuoja puikybę. Nestabili psichika trukdo normaliai mokytis ir realizuoti gabumus. Kuo nuoširdžiau tėvai peržiūrės savo gyvenimą ir kuo nuoširdžiau sugebės melstis už save ir palikuonis, tuo jų sūnus bus sveikesnis.

Tėvai, atrodo, suprato. Po savaitės jie vėl atėjo. Žiūriu į vaikiną ir nematau pakitimų į gerąją pusę. Motina tylėdama perduoda man raštelį: "Mama ir tėti, aš jus myliu, bet nebegaliu ilgiau gyventi, atleiskite, nesigailėkite manęs".

- Mes netikėtai grįžome namo ir nukėlėme jį nuo septinto aukšto palangės. Po jūsų seanso jau kitą dieną jis norėjo iššokti per langą iš septinto aukšto.

Aš tiesiog šoke. Gabumų tema man nauja, ir aš nekontroliuoju situacijos. Kurlink ji gali pasisukti, tik dabar pamačiau. Išeiti iš situacijos jau neįmanoma. Aš galiu įžengti į tuos biolaukų klodus, į kuriuos dažniausiai niekas neįžengia, tačiau įžengimas į juos ir visa situacija turi būti kontroliuojama - nuo to prasideda sistema. Tiesiog nesuprantu, kas atsitiko. Vis ieškau priežasties, kuri vaikiną galėjo pastūmėti į savižudybę, ir nerandu. Bandau priežastį rasti tėvų elgesyje ir rekomenduoju jiems tęsti savo pastangas.

- Jei pastebėsit, kad situacija nors kiek pablogėjo, tuoj pat skambinkite man į namus, - sakau jiems, - Jeigu tau norėtųsi paskambinti - skambink, - kreipiuosi į vaikiną.

Po poros dienų pasigirsta skambutis. Darbų turiu visą krūvą, ir skambutis išmuša mane iš vėžių. Vaikinas kažką murma telefonu, o aš susierzinęs stengiuosi nuo kitų reikalų atsiplėšti. Pamažu suvokiu prasmę to, ką jis man sako. Jis prašo nuraminti ir paguosti tėvus, nes jis dabar iššoks per langą. Aš suprantu, kad atsargos turiu tik kelias minutes. Jam pažadu, kad į viską įsigilinsiu M rytoj pasikalbėsime. Svarbiausia dabar, kad išblėstų noras nusižudyti. Bandau jam paaiškinti, kad tai neprotinga. Nors aš gydau žodžiu ir moku įtikinėti, tačiau šiuo atveju visi mano bandymai jį įtikinti nesėkmingi ir juntu, kad gija, sulaikanti jį nuo savižudybės, vis

A N T R A K N Y G A

£J G i y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

plonėja. Jis dabar nesimels, tačiau musų biolaukai sąveikauja, liečiasi.

Aš kalbuosi su juo ir pradedu malda koreguoti savo biolauką, tačiau vis atplaukia ir atplaukia neigiamos programos - agresija pasauliui, žmonėms ir man pačiam dėl gabumų. Aš valausi. Per tris minutes vaikinas apsiramina, o aš dar ilgai analizuoju priežastis. Pagaliau suvokiu: įsiveržti į kito žmogaus biolauką gali būti pavojinga. Jeigu įsiveržiančiojo karma neužblokuota, paprasčiau sakant, jeigu žmogus su žemiškomis aistromis įsiveržia į kito sielą, susidaro rezonansas, ir tai gali sukelti didžiules problemas, ypač pacientams. Eilinį kartą suvokiau, kad didelės tiesos ir žinios, duotos netobuliems žmonėms, gali kenkti.

Norint perduoti tobulas žinias, reikia pačiam būti tobulam ir šiuo metu aš skaistinu savo biolauką iš anksto prieš priimdamas pacientus, o ne po to. Sudėtingose situacijose tai padeda išgelbėti gyvybę ir sau, ir pacientui. Mano išsibalansavimas, prisirišimas prie gabumų rezonavo su vaikino programa ir galėjo jam kainuoti gyvybę.

Kas laukia žmonijos artimiausioje ateityje, aš sužinojau, kai pradėjau priiminėti pacientus Niujorke. Žmona, užslėpusi savyje nuoskaudą vyrui, neapkęsdama ir pavyduliaudama, jau linki mirties jam ir vaikams. Nesiliaujančios vidinės pretenzijos vyrui - savo vaikų žudymo programa. Dvasingesnės moterys nukreipia agresiją prieš save, tačiau tai irgi savo vaikų žudymas, tik mažesnės galios. Visa tai tinka ir vyrams.

Abu mano vaikai kūdikystėje vos neužduso. Priežastis -pirmiausia, mano nemokėta pažaboti savo didystės, pavyduliavimo, o kadangi nepriėmiau tuos jausmus sukėlusių situacijų kaip Dievo duotų, tad įpuoliau į depresiją, tai yra gavau susinaikinimo programą.

Jungtinės Amerikos Valstijos - vieta, kur žmonės labai stipriai prisirišę prie žemiškų dalykų. Ten pinigams, karjerai teikiama didžiulės reikšmės. Todėl toje šalyje išgyventi gali tik harmoninga asmenybė, kurios pasąmonėje nėra prieraišūs prie regimų žemiškų turtų.

Analizuodamas situaciją, suvokiau, kodėl Amerika - dvigubos emigracijos šalis, ne tik tiesioginės, bet ir pagal karmos dėsnius. JAV idėja - sukauptų galimybių realizacijos idėja. Žmonija visuomet turėjo daug idėjų, bet neturėjo galimybių jas realizuoti. Ji buvo panaši į išminčių, sėdintį oloje ir sutelkusį visas jėgas dvasinei pasaulėvokai. JAV tapo žmonijos raumenimis, pagreitinusiais realizacijos procesą. Ilgainiui realizavimo idėja pradėjo atrodyti svarbesnė už dvasinių savybių sukaupimo idėją. Šaltinis atrodė neišsenkantis. Kol Žemėje buvo valstybės, kaupiančios dvasingumą, Amerika buvo tarsi alternatyva tam tikrai pusiausvyrai išsaugoti.

K A R M O S D I A G N O S T I K A G r y n a k a r m a

K N Y G A

Didelė atsvara buvo socializmo šalys, kuriose, kaip žinoma, idėją, teoriją buvo bandyta iškelti aukščiau už žemiškus poreikius.

Pusiausvyra staigiai sutriko po socializmo žlugimo. Jau 1987 metais mąstymas, kurį įprasta vadinti amerikietiška gyvensena, regimai nurungė visa kita. Vidinė, dvasinė Amerikos trauka prie žemiškų dalykų nuo 1987 metų ėmė sparčiai augti. Norint šioje šalyje išgyventi, negalima savo pasąmonėje orientuotis į regimas materialines gėrybes. Tačiau yra ir neregimų žemiškų gėrybių. Ir štai prie jų Amerika prisirišusi labai stipriai - tai šeima, padėtis visuomenėje, gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir laimingas likimas.Ypač didelis prieraišumas prie laimingo likimo.

Kai su žmogumi pykstamasi, jis apgaudinėjamas, žeminamas, jis gali pajusti neapykantą tiems, kas su juo taip elgiasi. Dvasingesnieji ima neapkęsti savęs, tai yra krenta į depresiją. Kai skriaudikas neaiškus, o nemalonumai atsiranda dėl lemties, į depresiją krenta tiek dvasingieji, tiek nedvasingieji.

Nusiminimas ir depresija yra nenoras gyventi, savęs neapken-limas. Sutrinka galvos smegenys, regėjimas, klausa. Amerikai, palyginus su kitomis šalimis, gerai sekėsi. Tai daug davė kūnui, tačiau maža dvasiai. Todėl Amerikoje likimo nelaimės sukelia nepraeinančią depresiją, ir pastaraisiais melais JAV didžiules lėšas išleidžia galvos smegenų ligoms gydyti. Situacija, užuot gerėjusi, vis blogėja. Vos ne kas antro ar trečio amerikiečio pasąmonėje glūdi depresija. Tėvų depresija - tai vaikų ligos ir vaikaičių mirtis, jei šis procesas nebus sustabdytas veržimusi į Dievą.

Kas vis labiau prisiriša prie žemiškų dalykų, tas darosi vis agresyvesnis, todėl amerikietiškas menas skleidžia vis didesnę pasąmonės agresiją. Šalis, davusi pasauliui amerikietišką gyvenseną, pirmoji privalo nuo jos atsisakyti. Ir ši tendencija orientuotis į dvasingumą, nesavanaudiškumą ir pagalbą pastaraisiais metais Amerikoje reiškiasi vis stipriau, 'laigi nuo to, kiek ši tendencija jslengs stiprėti ir vystytis, priklausys JAV ateitis.

Atėjusi pas mane pacientė ironiškai šypsosi. - Aš supratau, apie ką jūs kalbate, tačiau juk mano situacija

sudėtinga. - Jūs manote, kad malda, atgaila neefektyvios priemonės? -

klausiu aš. - Ne visiškai, - nutęsia ji. - Tačiau tai, ką jūs kalbate, man

visiškai nauja, sudėtinga, sunku suprasti ir pasikeisti. Ir apskritai, nežinau, ar aš sugebėčiau taip pasikeisti, ar užteks man jėgų?

Žiūriu jai į akis ir lėtai pradedu kalbėti: - Prieš mėnesį susipažinau su vienu žmogumi. Įsikalbėjome, jis

buvo geraširdis, ir aš panorau jam padėti. Jo biolauke pamačiau mirtį ir pasakiau, kad artimiausiu metu jis gali žūti.

O O/l Ą N T K A K N Y G A r G r y n a k a r m a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- ,4/' ^a/p no/s Co išvengti? - paklausė jis. - Galite, - atsakiau aš, - neniekinkite niekšų ir nedorėlių. Jis valandėlę mąstė. - Tai labai sunku.

- Sunku, tačiau situacija pernelyg rimta. Jeigu aš pinigų turiu daugiau negu kitas, neturiu teisės už tai jį niekinti. Jeigu aš doresnis ir geresnis už kitą, neturiu teisės už tai ji smerkti.

Po savaitės jis užvažiavo pas mane į dirbtuvę. Aš jam daviau savo knygą ir videokasetę su paskaita.

- Šiuo metu kol kas nediagnozuosiu. Peržiūrėk tai, pamąstyk, o po dešimties dienų susitiksime ir susumuosime rezultatus.

Po dešimties dienų negalėjau su juo susitikti. Devintos dienos vakarą jį užmušė. Užmušė tie, kuriuos jis niekino. Atrodė, kad žmogus pradėjo kažką suvokti, atsigręžė i Dievą, o jį vis vien užmušė. Inercijos dėsnis veikia ne tik fizinius kūnus, bet ir dvasinius. Jeigu žmogus išvystė greitį ir lekia i sieną, tai netgi norėdamas pasukti į šoną, gali nesuspėti.

- Taigi, - kreipiuosi Į moterį, - jūs dar turite laiko, o galimybės priklauso nuo jūsų noro stiprumo. Kokio stiprumo bus jūsų noras pasikeisti ir likti gyvai, priklauso nuo jūsų.

- Sakykite, o tie, kurie užmušė, nejaugi nebus nubausti? - Žinoma, bus. Kuo aukštesnę pakopą buvo pasiekusi auka,

stengdamasi apsivalyti, tuo didesnę bausmę gaus žudikai. Manau, kad tuo jie sudarkė savo ateitį, ir ne viename gyvenime. Tačiau aukštesniu požiūriu jie vykdytojai, ir jų smerkti ar niekinti negalima. Nusikaltėlius galima nubausti, tačiau kėsintis į jų sielas negalima.

Jeigu aš netobulas, nebūtinai mane turi bausti per kitą žmogų. Man neseniai pasakojo istoriją apie vieną merginą, kuri stengėsi visuomet ir visur būti pirmoji. Ją traukė alpinizmas, ir dėl to, kad gautų atskyrį, jai reikėjo įkopti dar į vieną viršūnę. Viršūnė buvo nelabai sudėtinga, tačiau jai vis kas nors sutrukdydavo, atsitikdavo kokie nors nenumatyti įvykiai. Tarsi kažkas perspėdavo, kad šį kartą nereikia kopti, tačiau ji nusprendė žūtbūt viršūnę įveiksianti, nors jautė, kad konfliktuoja su kažkuo aukštesniu. Vienoje perėjoje visiškai netikėtai prasidėjo akmenų griūtis. Vieta atvira^ nebuvo kur užsiglausti. Regis, grupėje buvo penkiolika žmonių. Žuvo vienas. Tik ta mergina.

Skambina žmogus iš kito miesto ir pasakoja tokią savo istoriją: - Aš stiprus, sveikas vyras. Per valandą galiu perkasti visą

daržą. Tačiau jau vienuolika metų sėdžiu namie, net už vartelių negalėdamas išeiti. Kai išeinu, mane taip susuka ir laužo, kad turiu grįžti, be to, nuolat kamuoja baimė. Sakykite, ar galima būtų man kaip nors padėti?

A N T R A K N Y G A T " ) C H U r K c i u .s I. a / a r c v a s • / Z J .- s ' —— G r y n a k a r m a £**-i~>

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Padėkite ragelį ant stalo, eikite iš namų, už vartelių, pavaikščiokite ten šiek tiek ir grįžkite atgal.

- Aš einu, - šaukia jis į ragelį. Po penkių minučių grįžta ir stebėdamasis sako, kad buvę daug lengviau.

- Įsidėmėkite, - sakau aš jam. - Praeitame gyvenime jūs gyvenote Tibete, turėjote didelių gabumų ir sutelkėte jų ugdymui kaipo tikslui visą dėmesį. Kai tik siela prisirišo prie žemiškų dalykų, ėmėte sparčiai virsti pasipūtėliu. Jūsų gyvybę išgelbėti buvo galima tik įžeidinėjimais, pažeminimais, skriaudomis, kurių turėjote prisikentėti iš kitų žmonių. Beje, kuo didesnė skriauda, tuo daugiau galimybių apsivalyti. Jūs to nesupratote, nepriėmėte kaip Dievo siųsto gelbėjimo ir sukaupėte didžiulę agresiją prieš žmones. O kadangi jūsų energetika turi didelės galios, jums nieko nereikštų pasąmonės agresija užmušti kiekvieną skriaudiką. Todėl jūs ir neišleidžiamas iš namų, kad nebendrautumėte su žmonėmis. Per atgailą šalinkite agresiją prieš žmones ir melskitės, kad meilė Dievui taptų jūsų gyvenimo prasme.

IŠMINTIES S U D I E V I N I M A S

Aukščiau už Dievą galima iškelti ir išmintį, ir laimingą likimą. Jeigu aš žmogų smerkiu už kvailą, neprotingą elgesį, tai rišuosi prie išminties. Jeigu smerkiu žmonių grupę, organizaciją, vyriausybę, tautą - prisirišimas prie išminties išauga dešimteriopai. Jeigu smerksiu save patį ir neapkęsiu savęs dėl to, kad ko nors nesupratau, neišsiaiškinau, patekau į kvailą situaciją, vyks tas pat. Prisirišimas prie išminties blokuojamas psichinėmis ligomis ir proto sutrikimais.

Motelis fizikė paprašė pažiūrėti, kokia buvo vieno garsaus sovietinio mokslininko mirties priežastis.

.lis save ii savo išmintį iškėlė aukščiau už Dievą. Puikybė peržengė kritinę ribą ir buvo užblokuota mirtimi. Prisirišo jis prie išminties, niekindamas ir žemindamas neišmanančius.

- Žinote, - pagyvėjo moteris, - jis žemindavo savo asistentus. Aš girdėjau, kad autokatastrofoje nukentėjo tik jis vienas, jam buvo labai sunkiai sužalota kaukolė ir galvos smegenys, o kiaušiniai, kurių dėžutė buvo ant galinės sėdynės, net nesudužo. Jis po to ilgai merdėjo be sąmonės.

Aš pagalvojau, kad emocijų lygmenyje etikos dėsniai, kuriuos mes kartais ignoruojame, tai pirmiausia mūsų išlikimo dėsniai. Mokslininkai ilgai bandė surasti, kas jungia ilgaamžius. Pasirodė, kad jie turėjo teisingą pasaulėjautą. Visi ilgaamžiai geraširdžiai, jie ant nieko neįtūžla ir nieko nesmerkia, jei pakliūva į jiems nemalonią situaciją. Tai ir yra vidinis romumas, sugebėjimas neprisirišti prie žemiškų dalykų, jų nedievinti. O kai žmogus stipriai prisirišęs prie 8. 1548

226 A N T R A K N Y G A ^ t jį u j u s I.

< " y ' U k l " " K ' K A R M O S n i A C i N O S T l K A

žemiškų turtų, jis gali atsižadėti, išduoti, tai yra jo kuno logika nugali dvasios logiką.

Prieš mane sėdi vaikinas, turįs pakankamai rimtą problemą. Aiškinu jam, kad jo siela prisirišo prie puikybės ir išminties. Jis meldžiasi, jo kelias - per atgailą atsikratyti neapykantos kitiems žmonėms ir nebesmerkti savęs. Šiandien jis atėjo į antrą seansą, bet jo biolauke dar aiškiai matyti savęs smerkimo struktūros.

- Jūs nesugebėjote galutinai atsikratyti pretenzijų sau. - Kaip man jomis atsikratyti, jeigu kiti niekuo dėti, o kaltas aš

pats. Juk aš netobulas, tad kaip man nekaltinti savęs? - Suvokite vieną paprastą tiesą, - sakau aš. - Tobulumas ir

netobulumas duodamas ir atimamas, ir su jais save sutapatinti negalima. Subtiliajame lygmenyje kiekvienas žmogus, kad ir koks jis būtų, yra aukščiau už tokias sąvokas kaip tobulumas ar netobulumas. Tai sąvokos, nusakančios materialumą, o visa, kas materialu, keičiasi ir suyra.

Jeigu jūs manote esąs protingas ir džiaugiatės tuo ne tik šiaip sąmoningai, bet ir sielos gelmėje, jūs prisirišate prie išminties. Vadinasi, pasitaikys situacija, kai jūs išvadinsite save kvailiu, neapkęsite savęs paties, smerksite save ir dėl to jums bus pasiųsta liga arba mirtis.

Žmogus - dialektinė esybė, sudaryta iš dviejų priešingybių: Dieviško branduolio, kur nėra "tobulumo" ir "netobulumo", "jėgos" ir "silpnybės" sąvokų, ir branduolio, susijusio su materija, kuris skiriasi nuo pirmojo tuo, kad nuolatos irsta ir minėtosios sąvokos jame nuolatos keičia prasmę. Kuo didesnis potencialas, kuo didesnė įtampa tarp jų, kuo labiau krypstame prie Žemės, tuo labiau veržiamės į Dievą, ir priešingai. Prie Žemės lengviau nukrypti negu prie Dievo, todėl turi būti prisilaikoma prioritetų sistemos. Atsparos taškas negali būti pagrįstas žemiškomis gėrybėmis, regimomis ir materialiomis, jis negali būti pagrįstas ir neregimomis gėrybėmis, susietomis su gyvenimu Žemėje. Kai mes bandome remtis tuo, kas mums atrodo stabilu, kas pranoksta vieno gyvenimo ribas, tai yra remtis trečiojo lygmens žemiškomis vertybėmis, darome klaidą.

Atramos taškas gali būti tik meilė Dievui. Tik šios meilės jutimas žmogui teikia tikrą laimę.

Mano knygos išleidžiamos pakankamai dideliu tiražu. Informacija duodama per Centrinę televiziją. Ir vis dėlto kažko dar trūksta. Pasaulėžiūrai pakeisti reikalinga sistema, kurią noriu pateikti šioje knygoje.

Vakar tuo įsitikinau dar kartą. Pas mane atvažiavo iš kito miesto motina, kurios vaikui smegenų auglys. Padėtis labai sunki.

- Jūs nepaprastai išdidusi, - aiškinu motinai. - Be to, savo

S A N T R A K N Y C i A ^ Q n c,ryna ki, ,ma

išmintį norite iškelti aukščiau už Dievą. Jūsų nuomone, visi jus neteisingai skriaudė, visi kvailai elgėsi, ir jūs visą laiką visus smerkėte, ypač vyrą. Vyras taip pat nepaprastai išdidęs, todėl berniukui gabumų, puikybės ir smerkimo programos suplaukia ne lik padidėjusios, o tiesiog sprogstančios. Jas ir blokuoja onkologija. Šią sistemą, kurią jums išdėsčiau, papasakokite ir vyrui. Po keleto dienų aš jums paskambinsiu.

Telefonu kalbuosi su berniuko tėvu. Jo biolauke trys galingi paralclepipedai - triguba mirtis, susinaikinimo programa. Vaiko biolauke tas pat. Tėvas miksi, ir būtent tai šiek tiek blokuoja pavojingas programas.

- Jūsų labai didelė puikybė, du kartus viršija mirtiną ribą. Puikybė blokuojama vėžinėmis ligomis, epilepsija, miksėjimu, psoriaze. Jūsų blokuotė švelnesnė, sūnaus - rūstesnė. Ar žiūrėjote mano pasisakymą per televiziją?

- Taip, ir visiškai su jumis sutinku. - Gerai, taigi, siela prisipildo puikybės, jeigu ji prisiriša prie

kokių žemiškų dalykų. Jūsų siela prisirišo prie šeimos ir laimingo likimo. Kai jums buvo pasiųstos skriaudos, nesutarimai kaip blokuotė, jūs nukreipėte juos prieš save. Labai nusiminėte, nebenorėjote gyventi. Juk buvote tokioje būklėje?

- Taip, buvau. - Nusiminimas - tai savęs neapkentimas, o dėl to kenčia galva.

Todėl jūs miksite, o sūnui auglys galvos smegenyse. Jums reikia peržvelgti visą gyvenimą ir atsikratyti šios agresijos per atgailą.

- Visa, apie ką kalbate, gana primityvu, - sako jis man. - Ar galėtumėte paaiškinti geriau, išsamiau?

- Gaila, tačiau šiuo metu - lai aukščiausia, ką esu pasiekęs. Tačiau, ką sakau jums, sakiau ir kitiems vėžininkams, ir, žinote, jiems padėjo.

Gerai, - alsako jis, - aš sukūriau savo metodą, kaip vaiką gydyti.

- Išdėstykite. - Tai sudėtinga, negaliu visko per telefoną papasakoti. - Jeigu jūsų metodo pagrindas yra meilė Dievui, vykdykite jį

toliau. Jeigu ne - bus problemų, taigi apsispręskite pats. - Ką gi man daryti? - klausia jis. - Jūsų giminėje per septyniolika kartų pagal tėvo liniją eina

noras iškelti save ir mylimą žmogų aukščiau už Dievą ir nepriimti apsivalymo. Tas pats noras užvaldęs ir septyniolika kartų palikuonių. Melskitės už visą giminę, save ir savo palikuonis. Galite tai daiyti ir dvidešimt keturias valandas per parą. Tuomet sūnui pagerės.

Jis sutinka. 8*

9 9 8 A N T R A K N Y G Ą

G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

1994 metai, liepos 19 diena. Šventosios Trejybės šventė. Prieš dvi dienas į mane kreipėsi moteris, prašydama pagalbos. Aš žiūriu į jos biolauką.

- Keista, jūsų biolauke galinga vaikų naikinimo programa. Ar turite vaikų?

-Taip, dvi dukras. Žiūriu į pirmosios biolauką. Aplink ją kokonas, o išorėje

septyni mirties hieroglifai. Galinga naikinimo programa. Kas ją saugo? Jos būsimų vaikų sielos. Ji gyva tik todėl, kad yra geras, dvasingas žmogus ir jos palikuonys labai harmoningi.

- Ar jūsų dukros turi vaikų? - Taip, - atsako ji. Tiriu vaikaičius, ir viskas pasidaro aišku.

. - Kokia jūsų diagnozė? - klausiu aš. - Kiaušidžių auglys. Dar kažką surado skrandyje. Šiuo metu

daro analizes. Patikrinu jos biolauką ir pradedu aiškinti. - Jūsų ligų priežastys paprastos, tačiau ugdyti savo sielą reikės

ilgai. Sielą pakeisti daug sunkiau, negu sąmonę. Ligos priežastis tokia: žmogaus siela turi būti atsigręžusi į Dievą, o sąmonė ir kūnas - į Žemę. Kai siela prisiriša prie žemiškumo, ji pasidaro išdidi ir agresyvi.

- Bet mano siela nesiveržia nei prie turto, nei prie kitų žemiškų džiaugsmų.

- Jūsų turtas ne pinigų pavidalo. Jums turtas - tai išmintis ir šeima. Ir va, kai visa tai iš jūsų pradedama atiminėti, jums skaudu. O priimti tai, kaip Dievo siunčiamą pagalbą, jūs negalėjote ir negalite.

Moteris žiūri į mane ir bando suprasti, tačiau prošvaistės jos akyse dar nesimato. Aš tęsiu toliau:

- Va, pažiūrėkite - organizmo ląstelė dirba dviem režimais: sau ir organizmui. Bet koks organizmo nurodymas varžo ląstelės interesus. Apie save reikia pamiršti, o galvoti apie visą organizmą, nepaisant to, kad bet koks nurodymas asmeninius ląstelės interesus apriboja. Trumpam laiko tarpui jų interesai skirtingi, ilgesniam -vienodi. Ląstelės sugebėjimas priimti traumuojančią situaciją, tai yra organizmo nurodymą - jos sveikatingumo rodiklis. Jeigu ląstelė traumuojančios situacijos priimti nenori, ji virsta vėžine, o tokią organizmas turi sunaikinti.

Žmogus - Visatos ląstelė. Jo sugebėjimas priimti bet kokią situaciją, bet kokius nemalonumus ir nelaimes kaip Dievo siųstas - dvasiškai, o galiausiai ir fiziškai sveiko žmogaus požymis. Krikščionybėje tai vadinama atsidavimu Dievo valiai. Jeigu traumuojančioje situacijoje žmogus pamiršta Dievą, skaistinantį jo sielą, o mato tik skriaudiką, jis panašus į vėžio ląstelę. Krikščionybė

S 1' 1 k r; j u s I. a / a r e v a s

KARMOS D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A O O Q

G r y n a k a r m a ¿¿¿4?

lai vadina puikybe ir laiko viena išdidžiųjų nuodėmių. Bet kokia ląstelė prisilaiko dvejopo režimo, dviejų logikų: organizmo logikos

pirminės ir savo logikos - antrinės. Žmogui taip pat būdingos dvi logikos: dvasios logika, siejanti

|j su Dievu, ir kūno logika, siejanti jį su Žeme. Dvasios logika visuomet yra aukščiau už kūno logiką. Skęstant laivui, pirmiausiai gelbstimos moterys ir vaikai, paskui vyrai. Ir jeigu vyras veržiasi gelbėtis, atstumdamas moteris ir vaikus, jį reikia užmušti, kad patologinis procesas būtų sustabdytas.

Kai žmogus turi problemų, pirmiausiai gelbėjama jo siela. I'agal svarbumą siela - devyniasdešimt septyni procentai ir tik trys procentai - kūnas. Jeigu kūnas veržiasi pirmyn ir bando išsigelbėti, pražudydamas sielą, tai kūną reikia sunaikinti.

Mūsų kūnas - tai vienkartinis rūbas, skirtas vienam gyvenimui. () mūsų dvasiai skirta vėl ir vėl įsikūnyti. Jeigu ji nebus švari, mes negalėsime įsikūnyti sekančiuose gyvenimuose. Tarp kitko, tai daugelio šiuolaikinių moterų nevaisingumo priežastis. Pasąmonėje puikybė yra pasiekusi ribą, už kurios nevaisingumas ir visos žmonijos išsigimimas.

Moteris valandėlę mąsto, paskui nustebusi klausia: - O kodėl taip įvyko? - Vystymasis vyksta per patologiją. Dievo pažinimas - per Jo

atsižadėjimą. Štai jau trys šimtmečiai, kaip visa žmonija pamažėle praranda Dieviškąją logiką ir laikosi tik žemiškosios.

XVII amžiuje žmonija sukūrė klasikinę vėžinio auglio formą: "Žmogus - gamtos šeimininkas". Pervedus tai į organizmo kalbą reikštu: "Ląstelė - organizmo šeimininkas". Tai ir yra vėžio ląstelės principas.

Šiuo melu žmonijos dvasinės struktūros taip prispaustos prie Žemės, kad išgelbėti žmoniją nuo išsigimimo ir mirties gali tik šimteriopai stipresnis veržimasis j Dievą. Dabar žmonija turi pajusti meilę Dievui, kurios iki šiol nejautė.

Ii jums lo pirmiausiai reikia, nes jau man su jumis kalbant, jus imate kitaip suvokti pasaulį, kitaip reaguoti į įvykius, vadinasi, keičiasi ir jūsų charakteris. Kadangi charakteris nulemia likimą, keičiasi ir jūsų likimas, tai yra jūsų karma, taigi ir fizinė būklė.

Pažvelkime, kaip tai atrodė iki mūsų susitikimo. Braižau lentelę, kurioje bet kokios situacijos kaip Dievo duotos priėmimas 80-100 % - absoliuti sveikata, 50-80 % - žmogus sveikas, 20-50 % - žmogus serga, mažiau kaip 20 % - sunkiai serga, mažiau kaip 5% - turi būti sunaikintas.

1990 metais šis žmonijos lygis buvo 3 %, šiuo metu - 10-12%, vadinasi, žmonija pagal subtilųjį lygmenį yra sunkiai sergantis organizmas.

^ T A A N T R A K N Y G A

' yJ G r y n a k a i m ą K A R M O S D I A G N O S T I K A

Prieš vizitą pas mane jūs buvote nusiteikusi priimti traumuojančią situaciją 1-2 %, po pusvalandinio pokalbio su manimi -daugiau kaip 50 %. Tačiau norint, kad lai būtų stabilu, jums reiks tobulintis. Peržvelkite visą savo gyvenimą. Tai, ką jūs laikėte nemalonumais, skriaudomis ir pažeminimais, teisinga tik 3 % jūsų kūnui ir sąmonei, o 97 % ėjo jūsų sielai nuskaistinti ir galiausiai jūsų gyvybei išgelbėti.

Jeigu bet kokią situaciją priimate kaip Dievo siųstą, tai jėgų antplūdis, atsirandantis tuo metu, eina dvasiniam jūsų tobulėjimui. Jeigu nepriimate, gimsta agresija. Pradžioje - neapykanta ir smerkimas tų, per kuriuos jus gelbėjo, paskui neapykanta sau. Tai aptemdė jūsų sielą.

Savęs neapkenlimą, tai yra nusiminimą, depresiją, nenorą gyventi, jūs perdavėte savo dukroms ir vaikaičiams. Pradžioje aš sakiau, kad jūsų biolauke vyksta savo vaikų naikinimo programa. Moters nenoras gyventi - tai pirmiausia savo vaikų naikinimo programa. Vaikuose tai daug kartų stipriau pasireiškia. Kartais senelė daro didesnę įtaką vaikaičių pasaulėžiūrai negu motina.

Vaikaitės puikybė peržengė ribą, už kurios mirtis. Traumuojančios situacijos ji negali priimti net vienu procentu. Kiek jai dabar metų?

- Dešimt. - Visiškai teisingai, karmos atmintis suaktyvėja, kai sueina

penkeri metai, o taip pat lytinio brendimo periodu, kai vaikui dešimt-keturiolika metų. Tuo laikotarpiu vaikai labiausiai pažeidžiami. Būtent šiuo metu dažniausiai suserga tėvai, gelbėdami vaikų gyvybes, jiems grįžta tai, ką jie perdavė vaikams.

Vaikaitė gali mirti, jai pastarąjį pusmetį ėmė sparčiai vystytis auglys, vadinasi, jūs mažai tobulėjote. Reikia per atgailą visas skriaudas ir smerkimus, o taip pat pavyduliavimą ir nenorą gyventi išdildyti ne tik iš savo sielos, bet ir iš vaikų ir vaikaičių sielų, o paskui - ir iš palikuonių iki septintos kartos. Melsdamasi turite ne tik reikšti meilę Dievui, bet ir prašyti atleidimo už vaikus, vaikaičius ir palikuonis iki septintos kartos.

Už savo poelgius žmogus atsako ketveriopai: už tai, ką padarė praeituose gyvenimuose; ką padarė šiame gyvenime; už tai, ką perdavė vaikams; už tai, ką perdavė vaikaičiams, provaikaičiams ir tolimesniems palikuonims.

Kuo stipresnė agresija, tai yra nusigręžimas nuo Dievo, tuo giliau į sielą ji įsismelkia, tuo daugiau kartų palikuonių ji supurvina ir tuo ilgiau ir sunkiau žmogus už tai turės atsiskaitinėti. Kuo didesnę meilę jausite Dievui, kuo geriau suvoksite, kad visos negerovės asmeniniame gyvenime, pažeminimai ir nuoskaudos buvo jūsų sielos gelbėjimas, tuo labiau išsivalys jūsų palikuonių sielos. Tik tuomet bus leista pasveikti jūsų kūnui.

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r m a

Mes dar šiek tiek kalbamės, ir aš matau, kad moteris pamažu darosi švelnesnė, ramesnė.

- Aš dabar gydausi chemioterapija, ar man tai tęsti? - klausia ji. - Chemioterapija blokuoja pasekmes, o ne priežastį. Galite

tęsti gydymą, tačiau turite suvokti, kad pasikliauti reikia ne medicinos preparatais, o dvasios taurinimu ir sielos nuskaistinimu, tik jie padės.

Šiandien diagnozavau keturis pacientus. Pirmajai moteriai rūpi sūnus - jis protiškai atsilikęs. Antras pacientas - jaunas, sergantis mažakraujyste. Trečioji - mergina, kuriai po autokatastrofos pažeista psichika ir judesių koordinacija. Ketvirta - pora, neturinti vaikų.

Visais atvejais, - mačiau, - mechanizmas tas pats, tik skirtingai pasireiškęs. Visų ta pati priežastis - noras savo ir kitų išmintį iškelti aukščiau už meilę Dievui. O pirma prisirišimo prie Žemės grandis - tėvas ir motina. Jeigu aš tėvą ir motiną iškelsiu aukščiau už Dievą, sekančiame gyvenime turėsiu žioplus, neprotingai besielgiančius, manęs nesuprantančius tėvus, o juos niekindamas ir smerkdamas dėl to, kad manysiu pats esąs išmintingas, iškelsiu savo puikybę į itin pavojingą aukštumą.

Turimi pinigai gali būti jūsų vienerius, dvejus, dešimt metų, bet vis vien anksčiau ar vėliau juos prarasite kartu su gyvybe. Gabumų ir dvasios privalumų sulig šiuo gyvenimu galite neprarasti, nes jie gali egzistuoti tris -penkis gyvenimus, todėl visada knieti atspirtimi laikyti juos, o ne meilę Dievui. Išmintis yra kapitalas, kurį galima turėti ilgiau kaip keturiasdešimt gyvenimų, todėl šiuo atveju atsižadėti Dievo - didžiausia pagunda.

Šėtonas - tai angelas, savo išmintį iškėlęs aukščiau už Dievo išmintį. Moteris, niekinanti savo vyrą, savo neprotingą l e v ą , kvailus, netobulus žmones, gimdo vaikus, besiveržiančius I šėtoną, o ne į Dievą.

Pastarąjį šimtmetį žmonija prisirišo prie išminties. Mokslo pasiekimai, sąmoningos veiklos vaisiai dabar laikomi absoliučia vertybe, todėl žmonija krypsta į satanizmą.

- Taigi, - aiškinu pacientei, - pagal prosenelių, o taip pat pagal vyro liniją, niekindama neišmanančius, pykdama pati ant savęs kvailose situacijose, apgaudinėdama kitus ir neapkęsdama apgavikų, jūs visomis jėgomis įsikibote į išmintį, todėl jūsų puikybė keleriopai didesnė negu kitų žmonių, be to, noras turėti laimingą likimą kur kas stipresnis už meilę Dievui. Todėl jums, iš pirmo žvilgsnio nemotyvuotai, kliuvo smūgiai per skaudžiausias vietas, ir jeigu jūs būtumėte suvokusi tokios situacijos būtinumą, jūsų vaikas būtų buvęs sveikas. Jūs matėte tik jus skriaudžiančius žmones ir vis stipriau laikėtės kūno, o ne dvasios režimo, todėl vaikas daug stipriau prisirišo prie viso to, kas žemiška, ir daug agresyvesnis nei

A N T K A K N Y G A

Gryna karma K A R M O S D I A G N O S T I K A

derėtų. Kad jo siela būtų apvalyta ir kad kiti žmonės būtų išgelbėti nuo mirties, jam skiriama ne lengva blokuotė - koks psiehinis sutrikimas ar šizofrenija, o kur kas rūstesnė - jis užblokuojamas protiniu vystymosi atsilikimu.

Siela, prieš atsidurdama kūne, mato ir žino, kas jai atsitiks, ji iš anksto kamuojasi ir kenčia, matydama, koks kūnas jai ruošiamas, ir tai sielą apvalo. Todėl subtiliuosiuose vaiko sielos kloduose vyksta galingas kuriamasis procesas. Jeigu jį palaikysite, pakeitusi dvasinių struktūrų orientaciją nuo žemiškų prie Dieviškų dalykų, padėsite savo vaikui, net jeigu ir nematysite pagerėjimo fiziniame lygmenyje.

Antram pacientui aiškinu: - Jūs ir motina prisirišę prie išminties, šeimos ir gerovės.

Motina neapkentė tų žmonių, per kuriuos buvo apvaloma jos siela. Visa tai virto neapykanta sau, nenoru gyventi, o jūs prisirišęs prie žemiškų gėrybių dar kur kas daugiau. Neapykanta sau - tai neapykanta savo dvasinėms struktūroms, štai kur esmė, ir jos atsiduria dideliame pavojuje, todėl tos neapykantos galia perjungiama į sparčiai kūną griaunančią galią. Aukodamas savo gyvybę dėl kitų, žmogus praranda savo kūną, bet valo sielą. Nusižudydamas žmogus daugiau pakenkia savo sielai, negu kūnui. Pirmiausia reikia gailėtis, kad nenorėjai gyventi, ir per atgailą atsikratyti visų jaustų nuoskaudų dėl savęs ir dėl likimo, paskui gailėtis dėl to, kas buvo šių nuoskaudų pagrindas: dėl kitų žmonių niekinimo, neapkentimo ir smerkimo, paskui - dėl to, kas buvo agresijos pagrindas - noras žemiškų dalykų meilę iškelti aukščiau, nei meilę Dievui, ir nesuvokimas, kad meilė Dievui yra didžiausia laimė.

- Situacija sudėtinga, - aiškinu sergančios merginos tėvams. -Jūs, - kreipiuosi į moterį, - jaučiate tendenciją niekinti vyrus ir savo protą iškelti aukščiau už viską. O jūs, - kreipiuosi į tėvą, - įsikalėte norą kaltinti save dėl nesėkmių ir bausti save už jas. Tai dvasingesnis kelias, bet jis taip pat pririša prie Žemės.

Jeigu būtų gimęs berniukas, jis būtų buvęs prislėgtas, liguistas, bet būtų galėjęs visa tai įveikti ir perspektyva būtų buvusi gera. Kadangi gimė mergytė, ji paveldėjo kas blogiausia, todėl tikimybės susilaukti vaikų ir likti gyvai ji neturėjo. Trauma ir psichiniai sutrikimai fiziškai pažemino jos puikybę ir protą. Kiek jūs ir ji melsitės ir patys skaistinsite sielą, tiek jai mažės reikmė valytis liga.

- Jos geriausi metai prarasti, - verkdama sako mergaitės motina, - ji buvo tokia viena, praktiškai su niekui) nebendravo.

- Jūs teisi tik dalinai. Jos siela buvo taip pasirengusi išaukštinti ir dievinti mylimą žmogų, jog jeigu tokia galimybė jai būtų suteikta, jos nusigręžimas nuo Dievo būtų pernelyg padidėjęs, ir ji būtų

jį<VUMOS D I A G N O S T I K A

A N T R A KN YC i A

Gryna karma

lUdarkiusi savo dvasines struktūras. Esant tokiai sielai, vaikų nebūtų galėjusi susilaukti, ir sekantys jos įsikūnijimai būtų buvę problematiški. Geriausius metus ji praleido su Dievu, o ne su draugais.

Žiūrėkite, kaip anksčiau tai būdavo. Įsivaizduokite, kad moteris pamilo vyriškį ir iškėlė jį aukščiau už Dievą. Vyriškis netrukus žūsta, los sielvartas toks didelis, kad ji arba nusižudo, arba atiduoda visą meilę Dievui ir stoja į vienuolyną. Pastaruoju atveju sekančiame gyvenime jai duodamas tas pats vyras. Ji vėl beprotiškai jį myli. Veržimosi į Dievą galia iš praeito gyvenimo daug didesnė už meilę vyrui šiame gyvenime, todėl vyras nemiršta ir jiedu laimingi.

Norint gydyti dukrą, jums reikia pačiai pasikeisti ir pakeisti lavo pasaulėžiūrą. Kai melsitės, žinokite: nereikia per maldą Dievo prašyli sveikatos ir laimės. Maldos metu žmogus turi remtis meile Dievui, kad lengviau galėtų pakeisti savo dvasinę konstrukciją; svarbiausia gailintis - veržtis į Dievą ir trokšti pasikeisti. Čia jau visa kas labiau priklauso nuo jūsų negu nuo manęs.

Ketvirtas atvejis - pora, neturinti vaikų. - Jūsų sielos labai prisirišo prie Žemės, bet tai įvyko savaime,

dėl neišmanymo. Jūsų pačios orientacija į Dievą yra stipresnė ir pasireiškia jūsų gera širdimi, dvasingumo siekimu. Jūsų situacijoje kili žmonės sirgtų ir gana sunkiai, tačiau kadangi jūs geraširdžiai, jus saugo ir esate sveiki. Tačiau vis dėlto jūsų pasaulėžiūra neteisinga ir harmoningų palikuonių jūs negalite duoti, todėl jums užblokuota galimybė turėti vaikų.

Peržvelkite savo gyvenimą, skaistinkite savo sielas. Noriu jus perspėti: kai pradėsite švarintis, visas karmos purvas išplauks į paviršių, fizinė būklė ir situacija gali staigiai pablogėti. Kai apsivalysite, melskitės už busimuosius palikuonis, nes jų purvas p l a u k s prli 111 •. 1 1 . u jūs turėsite juos apvalyti.

K |gu |umi numatyti palikuonys su pajuodusiomis sielomis, priežastis slypi jumyse, lik jau praeituose gyvenimuose. Jūs ten mėtėte akmenis, o juos rinksite būsimuose gyvenimuose. Turite suvokti, kad subtiliame lygmenyje nėra neprotingų ir protingų, nedorų ii dorų, negabių ir gabių - mes visi vienovė ir vienodai švarus, kaip šaknys, besiliesiančios į tą, kas mus maitina, į Dievą. Ir čia viskas priklauso nuo jūsų pastangų.

Aš seniai žinojau, kad poveikis vienam žmogui atsiliepia ir jo giminaičiams. Jų fizinė būklė keičiasi pabendravus su pacientu, liičiau nė nemaniau, kad gali keistis ir dvasinė žmogaus būsena. Pasirodo, juo toliau aš yriausi į savąjį pažinimą, juo pacientams didėjo galimybė pakeisti vis gilesnius savo klodus.

1994 metų pavasarį į mane kreipėsi jauna moteris. Kai pažiūrėjau į jos biolauką, pastebėjau darinių, panašių į onkologinius.

^ \ n A A N T R A K N Y G A

£-i~J l G r y n a k a r m a

S c r 8 u j U S I . a z u i c v a

Jai jau buvo padarytos kelios operacijos, tačiau padėtis vis blogėjo. Aš paaiškinau, kad jos situacija labai rimta ir, jeigu ji nepakeis savo požiūrio į gyvenimą, kažin, ar gydytojai galės padėti.

- Jie man taip ir sakė: "Pasitikėk tik savo jėgomis". Mes kalbėjomės apie valandą. Po pusės metų ji vėl atėjo. Sakė,

kad į gydytojus nebesikreipia ir jaučiasi puikiausiai. Aš išdiagnozavau, biolaukas švarus, pretenzijų nėra. Mano požiūriu - ji sveika.

- Žinote, - pasakoja ji man, - tai, kad pasaulis man pasidarė visiškai kitoks, suprantama, tačiau abiejų mano seserų charakteriai pasikeitė į gerąją pusę, nors aš joms nieko nepasakojau. Pasiliko tik viena problema - mano sesers sūnus pasiima knygą ir negali jos skaityti, negali mokytis.

- Matote, pagal moteriškąją liniją jūsų giminėje kartojasi prieraiša prie išminties, o tokie prisirišėliai kitus žmones niekina, smerkia ir neapkenčia tų, kurie juos apgavo, reiškia pretenzijas visam pasauliui, tarsi viskas būtų kvailai sukurta ir visi neteisingai elgtųsi. Jūsų sesuo iki kūdikio pradėjimo ir nėštumo metu p e r n e l y g

smerkė ir niekino vyrą, - girdi, apgaudinėja, kvailai elgiasi, žmonos nesupranta, kas yra gyvenimas - nesuvokia, ir taip toliau. Ji tiek prisirišimo prie išminties perdavė sūnui, kad dabar toji išmintis jam blokuojama. Jeigu įstengtumėte pakeisti gilesnius savo klodus, pasidarytų tyresni jūsų seserų vaikai ir vaikaičiai.

Trapi moteris išvargusiu, susirūpinusiu veidu man pasakoja savo istoriją.

- Tiesiog akyse mano visas gyvenimas griūva, nieko negaliu suprasti. Mano motina plėšosi darbe, o vyras, itin protingas žmogus, nieko neveikia ir nieko nenori veikti, be to, dar įžeidinėja motiną ir mane. Anyta blogai elgiasi su mano motina ir manimi. Ir su vaikais man sunku, jie labai greit įsikarščiuoja, juos sunku kontroliuoti. Neseniai buvau pas aiškiaregę, ji sakė, kad ties mano motina ir vyru kybo mirties grėsmė. Visas gyvenimas virsta vien tik nelaimėmis, - priduria ji iškamuotu balsu.

Diagnostikai prireikė kelių sekundžių. Subtiliajame lygmenyje viskas neįtikėtinai paprasta.

- Jūs ir jūsų motina tarsi darote viską kuo geriausiai, tačiau gyvenimas, užuot susinormalizavęs, visiškai žlunga. Ir jums atrodo, kad pasaulis neprotingas ir neteisingas.

Pabandysiu jums paaiškinti šios situacijos priežastis. Diagnozuodamas jūsų biolauką, ryškiai pamačiau milžiniškos agresijos struktūras: berniukas ir mergytė - tikri šėtoniukai. Tai jūsų vaikai. Dabar išsiaiškinkime, kodėl tokiomis tapo jų sielos.

Moterys jūsų giminėje, pradedant prosenele, aukštino vyrą, jo protą, jo sukurtą gerovę labiau už Dievą. Norint, kad siela nuo Dievo dar daugiau nenusigręžtų, iš jų reikėjo tai atimti. Joms

\ Į U r Į Į u j u s l . a / a r c v a s A N I R A K N Y G A O O C

K A U M O S D I A G N O S T I K A G r y n a k a r m a LjD

teikėjo duoti tėvus ir vyrus, atrodančius apgailėtinai, kvailai besielgiančius, tokius, kuriuos vadiname nenusisekėliais. Nepykdamos, nesmerkdamos jos būtų apvaliusios savo sielas ir gimdžiusios harmoningus palikuonis. Tačiau jos niekino, smerkė, neapkentė ir prisirišo prie išminties ir likimo sėkmių dar stipriau.

Jeigu tėvą, jo protą ir visokias jo parūpintas gėrybes vertinu labiau negu Dievą, tai kadangi esu tėvo dalelė, pats prie viso to prisirišu ir mane jau reikia nuo to atplėšti. Moteris reikėjo žeminti, suduodant smūgį jų išdidumui, protingumui ir sėkmei. Jeigu nesugebėsite susilaikyti nuo paniekos, jūsų siela bus iškuopiama jau jus žeminant. Jei to ramiai nepriimsitc - apvalys liga ar mirtimi.

Jūsų motina niekino, smerkė savo vyrą, pyko už skriaudas ant jo, ir tuo ji sutepė jūsų sielą, o ypač jūsų vaikų sielas. Anksčiau vaikams būtų buvę leista išlikti, tačiau šiuo metu pernelyg daug purvo žmonijos dvasioje, ir šėtoniukai turi būti sunaikinti, tačiau kadangi didžiuma šito purvo pateko iš motinos ir senelės, senelė gali apvalyti sielą mirtimi, o motina -sužlugdytu likimu. Jūs, nuolat smerkdama vyrą, vaikams davėte tėvo smerkimo ir nuo Dievo nusigręžimo programą, tuo sužalodama jų sielas.

- Ar to jau neįmanoma pataisyti? - baisisi moteris. - Pataisyti galima - dvasia lankstesnė negu kūnas. Moteris įtemptai mąsto. Aš jai netrukdau, žiūriu per langą. - Vadinasi, tai, kad anyta mane skriaudžia, man naudinga? - Žinoma, nes puikybė gydoma kūno pažeminimu, liga ir

mirtimi. - Atrodo, aš kažką pradedu suprasti, - sako moteris. - Norėdama

apvalyti savo vaikų sielas, turiu sumažinti jų puikybę. Tuo tikslu Imi būti suduotas smūgis šią puikybę sukėlusiai priežasčiai, tai yra man u mano motinai. Vyras, (želdinėdamas, žemindamas mus, tarsi nesąmoningai valo vaikų sielas.

Visiškai teisingai, - sakau aš, - kuo greičiau visa savo siela priimsite, kad lai Dievo siųsta pagalba, tuo greičiau apvalysite savo ir savo vaikų sielas. Ir žeminimas nebebus reikalingas.

- Vadinasi, tai, kad mano mažiuliai puola žmones, juos kandžioja, ir tie juos vadina mažais banditais, jie gavo iš manęs ir mano motinos?

- Žinoma, - atsakau aš. - Na gerai, melsiuosi ir prašysiu atleidimo už visas nuoskaudas

ir smerkimą, už panieką kitiems žmonėms ir vyrui. Supratau, kad iš aukšto žiūrėti į pažemintą, neapkęsti ir pykti ant mus žeminančio - tai mano vaikų liga ir mirtis. Tačiau kodėl man negalima mylėti savo vyro ir jo išmintingumo?

- Kai vyrą jūs mylite per Dievą, jūs artinate jį prie Dievo. O mylėdama pirmiausia vyrą, atstumiate jį nuo Dievo, savo meile

A N T R A K N Y G A

Ciryna k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

įtrempdama jo sielą j Žemę ir darydama jį pernelyg išdidų. Dėl to jis gali žūti.

- Atleiskite, man vis dėlto neaišku, kaip galima meile pakenkti? - alsiai klausia moteris.

- Šioje vietoje neseniai sėdėjo kita moteris, - lėtai, tęsdamas žodžius, kalbu aš, - ir jai rūpėjo tokia problema.

- Aš turiu tik vieną klausimą, - sakė ji man. - Paaiškinkite man, kodėl mano meilužiai miršta?

- Kiek jų mirė? - pasidomiu aš. - Dvidešimt.

- Jūs mylimą žmogų ir jo išminti iškeliate aukščiau už Dievą. Jūsų energetika labai stipri, ir tuo juos tiesiog žudote. Nuo neapykantos galima apsiginti, o nuo meilės - ne. Todėl meilė, nukreipta i žemiškus dalykus, greičiau pražudo negu neapykanta. Jeigu norite, kad mylimas žmogus būtų sveikas, rytą atsikėlusi kalbėkite: "Viešpatie, myliu Tave labiau negu bet kokį žmogų Žemėje, labiau negu mylimo žmogaus išmintį ir bet kokią žemišką laimę, kurią jis man gali duoti". Paskui atsisakykite "klijų", kuriais "priklijuodavote" save prie vyrų. ir jų išminties, - išsivaduokite nuo paniekos, didžiuoklystės ir smerkimo kvailų vyni atžvilgiu. Tada viskas bus normalu.

Tęsiu pokalbį su savo paciente, ir vėl kalba pasisuka į vaikus. - Anksčiau aš melsdavausi už savo vaikų sveikatą. Pagal jus,

taip negalima melstis. Betgi cerkvėje tikintieji uždega žvakutę už sveikatą. Kaip čia yra?

- Kai cerkvėje jūs uždegate žvakutę už sveikatą, įsijungia krikščionybės agregoras, pagal kurį sveikata - tai dvasinė sveikata.

Dievą galima prašyti tik leisti Jį vis labiau mylėti negu bet ką, kas jums teikia laimę Žemėje. Kai prašote Dievą ne dvasinio, o fizinio gėrio, jūs ne prašote, o vagiate. O jeigu prašote tik fizinės sveikatos, tai apiplėšiate dvasią. Tuo momentu rasite smulkų pinigėlį - vėliau prarasite šimteriopai stambesnį.

Jūsų vaikams visą laiką bus pagunda žmonėse matyti tik blogį. Tokiu režimu jie neišgyvens. Kiekvieną dieną mokykite juos, kad visi žmonės vidujai geri ir susiję su Dievu, kad ir per kvailį, ir per genijų vykdoma Dievo valia. Ir kad visa, kas gyva, yra protinga. Prieš valgį tegul visuomet pasimeldžia. Pirmąjį saldainį tegul atiduoda kitam, ir lik paskui tegul pasiima sau. Mokykite juos padėti kitiems, pamirštant save, galvoti ir rūpintis pirmiausia kitais, tik paskui savimi. Dažniau su jais būkite gamtoje. Daugiau su jais vaikščiokite pėsčiomis ir maudykite juos šaltame vandenyje. Mažiau duokite mėsos, aštraus ir delikatesinio maisto. Niekuomet neverskite vaikų viską suvalgyti lėkštelėje. Neverskite valgyti, jeigu vaikas nenori. Eilėraščių skaitymas, žaidimai, teatras, muzikos mokymasis, - visa, kas atitraukia nuo kūniškių poreikių ir patraukia prie dvasinių, visa, kas paskatina juose vienybės logiką, - veikia jų

A N T R A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A G r y n a k a r m a 237

išganymui. Kiek sugebėsite pati pasikeisti dvasiškai, pakeisti pasaulėjautą ir savo charakterį, tiek ir bus laimingi jusų vaikai.

LIKIMO S U D I E V I N I M A S

Nustebau pamatęs, kad ir prie laimingos lemties galima prisirišti iki mirties ribos. Vienai mano pacientei buvo problemų, susijusių su vyru. Aš jai paaiškinau, kad ji pasiruošusi save ir šeimą iškelti aukščiau už Dievą, todėl nemalonumais ir skriaudomis apvaloma jos dvasia. Ji tai suvokė, pradėjo melstis, ir būklė pagerėjo.

Praėjus kiek laiko, ji turėjo skristi į Indiją. Dieną prieš išskridimą pažiūrėjau į jos biolauką ir nustebau pamatęs labai nekokį vaizdą: puikybė buvo už mirties ribos. Paskambinau jai.

- Jums reikia skristi, o galite susilaukti didelių problemų. Jūs pernelyg prisirišote prie likimo dovanų, nuolatos svajojate apie sėkmę. Apmąstykite, kodėl Kristus sakė įsižiūrėti į padangių sparnuočius, per daug nesirūpinti lydiena. Ateitis nustatyta Dievo., Jeigu susitelkiu į ateitį, emocialiai tą savo susitelkimą imu stiprinti, tai pereina į subtilųjį lygmenį, ir mano programa kovoja su Visatos programa. Aš tampu panašus į vėžio ląstelę, kuriai sava programa aukščiau už organizmo programą. Tokia mano programa privalo suirti. Prie ko buvau prisirišęs savo svajonėje, turiu visko netekti. O jūs nuolat svajojate apie likimo siunčiamą gerovę ir smerkiate vyrą, kad jos nesukūrė, - tai pastatė jus ant pavojingos ribos. Peržvelkite savo gyvenimą ir melskitės!

Kitą vakarą sučirškė skambutis. Vėl skambino mano pacientė. - Aš atvykau į aerouostą ir kai mes su drauge laukėme, kada

bus melas įlaipinimui į lėktuvą, mus tarsi stabas ištiko. Kai po kiek laiko mes nuėjom įlipli į lėktuvą, paaiškėjo, kad jau dešimt minučių, kaip lėktuvas ore. Ir dar vienuolika žmonių pasivėlino po mūsų. Aš nieko nesuprantu. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kas atsi l iko.'

Į š| reisą susirinko žmonės labai prisirišę prie likimo ir sėkmes. Jūs galėjote būti paskutinis lašas, ir lėktuvas būtų patyręs katastrofą. Šiuo metu aš nepatarčiau jums siekti jokios gerovės, nes gali būti atimta ir sveikata, ir gyvybė.

Pacientė manimi nepatikėjo ir daugiau neskambino. Po mėnesio aš paskambinau jos draugei, kuri turėjo problemų dėl vaiko. Ji pasakė, kad su mano buvusia paciente nebendraujanti, nes ji į viską spjauna, jai rūpi tik jos pačios gerovė. Kalbant apie jos sūnaus problemas, moteris prisiminė, kad lėktuvas, į kurį pasivėlino jos draugė, buvo smarkiai sugedęs ir ekipažas vos išvengė katastrofos.

Moteris pradžioje gėdinasi, paskui klausia: - Aš labai lengvai galiu save nužiūrėti. Vos pasakau, kad viskas

T T O A N T R A K N Y G A

* * J O Gryna karma S u i -Jį c j u .s I a / a i u v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

gerai, tuoj pat viskas žlunga. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip čia yra? - Jūs prisirišusi prie laimingo likimo, aš jums jau kalbėjau apie

tai. Kai tik kuo pasidžiaugiate, prieraiša staigiai dar padidėja ir, kad siela nesusiteptų, jums viskas turi sugriūti.

Moteris susikrimtusi skėsčioja rankomis. - Tai ką gi dabar daryti? - Ar žinote, kodėl žmogus, bijodamas ką nors nužiūrėti, sako:

"Tfu, tfu, tfu"? - Spjūvis - tai paniekos ženklas, todėl sakydama "Tfu, tfu, tfu..." jūs tarsi atstumiate nuo savęs gyvenimo klestėjimą ir taip susibalansuojate.

Kai meldžiatės prieš valgį, tarsi atstumiate nuo savęs žemiškas gėrybes, nes per valgį galima labai sužemiškėti. Darykite taip, kaip žmonės anksčiau darydavo. Jeigu susilaukėte džiaugsmo, dėkokite Dievui už tai, kitaip tariant, pirmą džiaugsmo pliūpsnį visuomet skirkite Dievui; tada prie nieko neprisirišite ir jūsų dvasiniam apvalymui nebus reikalinga sužlugdyti viso tai, kas žemiška.

Mums sunku patikėti, kad meilė, kuri pirmiausią^ nukreipta į Žemę, paskui į Dievą, žudo. Ji pririša sielą prie Žemės ir ją luošina. O viskas prasideda, regis, nuo niekuo dėto orientacijos pakeitimo. Į meilę ir prisirišimą palengva įsimaišo neapykanta ir pyktis ar skriauda. Mes nekreipiame į tai dėmesio, nors tai ženklas, kad žemiškumas viršija dvasingumą.

Pastaruoju metu pastebėjau, kad pacientai pradeda manęs nebesuprasti. Aš pirmąją knygą parašiau tam, kad lengviau būtų su jais bendrauti, nes informacija pernelyg neįprasta. Kiekvieną kartą turiu pasakyti, ką noriu, kuo paprasčiau ir glausčiau. Viena pacientė mane klausia:

- Aš supratau, kad pyktis, neapykanta, pavyduliavimas daro žalą ir reikia melstis, kad ši žala būtų panaikinta. Tačiau pasakykite, ką reiškia prisirišti prie likimo, kaipgi galima prie likimo prisirišti?

- Žiūrėkite, jūs turite patinkančius baldus. Turite butą, kuris jums patinka. Turite mėgstamą mašiną. Tai vis negyvoji gamta. Turite telefoną, kuris jums įgrysta ir kurio jūs neapkenčiate. Emocijomis prisirišdama prie geros mašinos, subtiliame lygmenyje jūs prisirišate prie visos negyvosios gamtos. Neapkęsdama telefono, jūs neapkenčiate visos negyvosios gamtos. Taigi, jūsų gyvenime yra šimtai įvairių situacijų, susijusių su jūsų kūnu. Visas šias situacijas sujungia vienas žodis "likimas", ir jos ribojasi jūsų kūnu. Tačiau jūs turite likimą ne tik Žemėje, bet ir kitose planetose, ir kituose pasauliuose. Yra aukštesnio pobūdžio likimas, jis jungia daugiau kaip keturiasdešimt devynis įvairius įsikūnijimus šioje ir kitose Visatose. Likimas - tai reali esybė, tik biolauko lygmenyje. Jau sakiau, kad per agresiją mes "prilimpame" prie žemiškumo. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kaip galima "prilipti" prie likimo.

A N T R A K N Y G A r v ^ A

M « V l ^ C V ; ' S G r y n a k a r m a L - > ?

K a m m o s d i a g n o s t i k a l " y n "

Pirmas pavyzdys. 1994 metų birželį Rygoje skaičiau paskaitą. Atsisėdau prieš mikrofoną, pažiūrėjau į salę ir buvau bepradedąs. Ilio momentu man ant nosies nutūpė musė, aš ją nuvijau, tuomet |i atsitūpė ant mikrofono. Paskui vėl atsitūpė ant veido. Bandžiau pradėti pokalbį, bet nesėkmingai, musė sukosi aplink mane. Kelis kartus bandžiau ją sugauti, bet veltui. Salė pradėjo juoktis, aš taip pat. Bet kokia susidariusi situacija nebūna iilsiliktinė, tad aš pasižiūrėjau į subtilųjį lygmenį, kas ją iššaukė. I'asirodė, kad aš nejučiom prisirišau prie likimo, pagalvodamas:

kad tik viskas gerai sektųsi". Aš lioviausi kreipęs dėmesį į musę, pradėjau melstis ir skaistinti savo sielą. Biolauko struktūra pasikeitė, musė nulėkė į šalį, atsitūpė ant gėlių, padėtų greta, ir per visą paskaitą ropinėjo greta, neleisdama man įsijausti, kad viskas gerai sekasi.

Antras pavyzdys. Mes maudėmės pirtyje. Visi išėjo, o aš dar pasilikau garinėje. Man norėjosi nusispjauti, aš pagalvojau: "Kas čia bloga?" Pasirodo, kad bloga, tai dėsnių pažeidimas, šitaip aš ūmai prisirišu prie likimo, tai yra gerą įvykių susiklostymą iškeliu mikščiau už meilę Dievui. Kitaip tariant, "spjaunu ant kitų", kad tik man būtų gerai. Žmogus pradeda laikytis šio principo ir pradžioje viskas tarsi niekur nieko, tačiau slenka metai ir programa nusileidžia I subtiliuosius sielos klodus, kur žmogus bendrauja jau ne su Žeme, o su visa Visata. Čia tai jau neatleidžiama ir žmogus gydomas jo likimą sugriaunant.

Trečias pavyzdys. Vaikinas pateko į avariją. Sunki kaukolės ir galvos smegenų trauma, didžiulė depresija, aibė nemalonumų gyvenime, o viso lo pagrindas - lik prisirišimas prie laimingo likimo, atsineštas iš praeito gyvenimo ir perduotas tėvų.

Vaikinas nuo mažens buvo gydomas nemalonumais. Pradžioje l. 11111 •. i nuskaustas u smerkė žmones, darančius jam nemalonumus, •i h.m nusiminė, puolė | depresiją, nes neapykantos programa a l s l M i k o pnes | |

N. apykanta gimsta galvoje ir blokuojama galvos trauma, todėl pei avariją jam u buvo pažeisti galvos smegenys. Dėkoti Dievui už ln I k o k į nemalonumą, kurių jam apsčiai pabėrė jo likimas, - tik taip jis gali išgelbėti savo gyvybę.

Svarbiausia, ką jūs turile suvokti, kad neprisirištumėte prie sėkmingo likimo: pagalba kitiems - vienas karmos nuskaistinimo būdų, ir kuo nesavanaudiškesnė pagalba, tuo greičiau nuskaistėja karma, žmogus atlimpa nuo žemiškos laimės.

Ketvirtas pavyzdys. Rygoje, važiuodamas į paskaitą, mačiau būrelį žmonių prie apdegusios mašinos. Smūgis į gelžbetoninę atramą buvo toks stiprus, kad mašina lūžo į dvi dalis. Variklį apie dvidešimt penkis metrus smūgis nusviedė į priekį. Mane paklausė, kodėl avarija įvyko?

^ A f ) A N T R A K N Y G A

^v\J G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

S e r g u j u s I. a / a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A <") /11

G r y n a k a r m a Z ^ l l

Pažiūrėjau į žuvusio biolauką. Jame buvo dvi prieraišos -žuvusysis neatsiplėšdavo nuo puikybės ir pernelyg vertino gerą likimą. Prisirišo jis prie jų niekindamas kitus žmones ir vidujai didžiuodamasis savimi.

Pateiksiu jums dar du nutikimus. Moteris paprašė ištirti jos sūnų. Sužalotos kojos. Kojos susijusios su likimu. Sužalojimas blokavo itin stiprią prieraišą prie likimo. Tėvai pykdavo ant tų, kurie jiems pridarydavo nemalonumų likimo linija, prarasdavo norą gyventi, kai nemalonumų atsirasdavo ypač daug, ir berniuko prieraišą prie žemiškos laimės ir gero likimo taip išsikerojo, kad priimti žmonių ir likimo daromus nemalonumus jis būtų neįstengęs. Vadinasi, gaus mikrodozėmis, bet nuolatos gaus. Būtent toks pažeminimas per likimą sukelia ligą, beje, blokuotė niekad nesiuneiama grubiai, prasideda ji, kaip ir mano istorija su muse, nuo smulkmenų.

Vienas pacientas Amerikoje papasakojo savo situaciją, labiau primenančią anekdotą.

- Man vis nesiseka, - pasakojo jis. - Tik įsivaizduokite, stovime su žmona autobusų stotelėje. Autobusas turi pasirodyti po penkių minučių. Jis nepasirodo nei po penkių, nei po dešimties, nei po dvidešimties minučių. Žmona sako: "Paėjėk atokiau, nes autobusas visiškai nepasirodys". Atsitolinu nuo stotelės, viskas kaip pridera, autobusas atvažiuoja. Tokios keistybės man dažnai pasitaiko. Jeigu stoviu eilėje parduotuvėje, kasos aparatas sugenda būtent prieš mane.

Aš pažiūrėjau, kas jam yra, ir atsakiau: - Jūs laimingas žmogus. Jūsų prisirišimas prie likimo peržengęs

mirties ribą, tačiau, kadangi esate dvasingas ir geraširdis, jus stabdo ne bizūnu, o smulkiais sprigtais gana ilgai. Grubus ir agresyvus žmogus vietoj sprigtų labai greit būtų nuplaktas bizūnu.

- Mano dukrai epilepsija, - pasakoja moteris. - Vežiojau ją pas įvairiausius profesorius, tačiau jokios naudos.

Žiūriu į mergaitės biolauko struktūras. Jos dvasia prisirišusi prie pinigų ir gero likimo. Rezultatas - itin galinga susinaikinimo programa, kurią epilepsija ir blokuoja. Mergaitė jau dabar praradusi norą gyventi, nors nemalonumai dėl pinigų ir gerovės dar neprasidėjo. Nukreiptos prieš save agresijos priežastis - motinos agresija, nukreipta prieš kitus žmones.

- Jūsų gerovę žlugdė piniginiai ir kitokie nemalonumai? - Taip, žinoma, - atsako ji. - Jūs neapkentėte žmonių, kurie tuo jus žemino, niekinote ir

smerkėte juos?

- Taip. - Agresija, kurią sukaupėte prieš kitus žmones, jusų dukros

biolauke atsisuka prieš ją. Skaistinkite savo ir dukros sielas, paaiškinkite jai, kad laikytųsi trijų taisyklių. Pirma, kai turi daug žemiškų gėrybių ir viskas einasi gerai, ji privalo neniekinti kitų ir iš aukšto į kitus nežiūrėti, privalo nei žodžiu, nei mintimi, nei elgesiu nežeminti žmonių, viso to stokojančių. Antra - ji privalo nesijausti nuskriausta, neniekinti ir nesmerkti tų žmonių, per kuriuos Dievas ją žemins piniginiuose ir kitokiuose žemiškos gerovės reikaluose. Trečia - ji privalo nesijausti nuskriausta ir neniekinti viso pasaulio, kai jai bus bloga. Kitaip tariant, tegul meldžiasi, kad kūno ir dvasinėmis kančiomis valant sielą, ji nenužudytų meilės žodžiu, mintimis ir elgesiu.

- Sakykite, kodėl jūs žodį iškeliate prieš mintis? Juk mintis pirminė.

- Ištartas žodis visuomet dviaspektis: žodis - kaip minties priežastis ir žodis - kaip minties pasekmė. Biblijoje pasakyta: "Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas".

Vyriškis, atsitiktinai išsikalbėjęs su manimi, domisi: - Aš turiu dvi problemas - įjunkau į alkoholį ir dukra blogai

mato viena akimi. Dėl ko taip yra? - Priežastis ta pati - jūsų dvasia prisirišusi prie gero likimo.

Paaiškinu: jeigu jums svarbiausia įgyvendinti savo ketinimus, o į visa kita nusispjauti, tai reiškia, kad jūs prisirišate prie savo gerovės. Jeigu jūs kam nors sugriausite gyvenimą, siekdamas sau pačiam iš to naudos, vadinasi, dvigubai prisirišite. Praeituose gyveniniuose jūs spaudėte kitus, o šiame gyvenime jus kiti spaudė, o jus, atsakydami j tai, prispaudėjus niekinote. Panieka labai greitai viisla susinaikinimo programa. Šią programą jūs ir norėjote užblokuoti alkoholiu.

J ū s ų dūkios susinaikinimo programa daug didesnė, nes dukra gicilcsnė smelkti ir niekinti. Todėl jai gali būti sunki narkomanijos forma arba luošumas, epilepsija ar kitokie galvos smegenų funkcijų sutrikimai, arba klausos bei regos susilpnėjimas. Tai pirmas susinaikinimo blokuotės etapas. Jeigu sugebėsite teisingai išauklėti dukrą, padėti jai suvokti, kad bet kokios žemiškos laimės formos / - tik priemonė ir kad meilės jausmas savo ir kitų žmonių sieloje šventas ir neliečiamas, - tuomet jums abiems nebeliks jokių problemų.

DVASIOS T Ė V O S U D I E V I N I M A S

Pastaruoju metu vis labiau ryškėja sunkias ligas sukeliančios priežastys. Puikybė, peržengusi pavojingą ribą ir sukelianti trau-

S c r g c į u s I. a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

muojančias situacijas, kursianti nepaklusti Visatos dėsniams, blokuojama vis sunkesnėmis ligomis. Taip yra todėl, kad žmonijos puikybė ir pasąmonės agresija pastarąjį dešimtmetį staigiai išaugo.

Mes visi esame traukinio, einančio į aklavietę, keleiviai. Siela išpuiksta, kai prisiriša prie Žemės. Kuo žemiškumas subtilesnis, dvasingesnis, tuo lengviau prie jo prisirišti. Todėl gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir likimas, - visa tai, ką aš vadinu trečiojo lygmens žemiškumu, - yra nematoma, tačiau neišsenkanti versmė, iš kurios srovena puikybė, ir žmogus, bandantis nuo savęs atstumti visa, kas žemiška, negali to viso žemiškumo protu aprėpti.

Viena pavojingiausių prieraišų - prieraiša prie išminties. Pirma jos grandis - tėvas. "Mano tėvas pats geriausias, pats protingiausias, o visi kiti už jį menkesni", - tokia nuostata yra pirmas žingsnis ligos link. Per panieką, pasipūtimą, pavydą ir nuoskaudą, pyktį, -emocijas, liudijančias, kad norima žemiškumą iškelti aukščiau už meilę Dievui, - mes prisirišame prie tėvo ir jo išminties, o paskui ir savo išmintį iškeliame aukščiau už Dievą.

Neseniai aš peržvelgiau pasaulio religijas prisirišimo prie visko, kas žemiška, atžvilgiu. Pasirodo, kad religijos neblokuoja prisirišimo prie dvasios tėvo ir jo išminties. Vadinasi, visos religijos, nukreipdamos žmogų į Dievą, kartu turi ir povandeninę srovę -prisirišimą prie Žemės, vis didėjantį ir pastaruoju metu sparčiai.

Palengvėle aš suvokiau, kur čia esmė. Visos religijos silpnėja, kad užleistų vietą naujam kūdikiui - religijai, kuri taps mokslu, naujai mąstysenai, pagrįstai mokslo ir religijos santarve.

Kadangi prisirišimas prie išminties neblokuojamas, pastaruoju metu turi stiprėti satanizmo tendencija, nes šėtonas - tai angelas, atsižadėjęs Tėvo, tai yra Dievo, smerkęs jį už neprotingumą.

Kodėl vis dėlto religijose neblokuojamas prisirišimas prie išminties?

Todėl, kad visos religijos remiasi tikėjimu. Tikėjimas yra grandis, jungianti žmogų su tuo, kas sukūrė religiją, tai yra su dvasios tėvu. Todėl noras dvasios tėvą iškelti aukščiau už Dievą neblokuojamas, o jeigu jis neblokuojamas dvasiniu aspektu, tai atlieka gyvenimas.

Noras dvasios tėvą ir jo išmintį iškelti aukščiau už Dievą neišvengiamai atveda prie dvasios tėvo ir jo išminties smerkimo, todėl Judas turėjo išduoti Jėzų Kristų. Kristus žinojo ir suprato, kad Judas niekuo dėtas, tačiau, ką Kristus negalėjo duoti per koncepciją, jis davė per situaciją. Situacija rodė, kad dvasios tėvo apkaltinimas neprotingu elgesiu liudija apie slaptą troškimą iškelti dvasios tėvą ir jo išmintį aukščiau už Dievą, o tai - kelias į išdavystę ir mirtį. Neatsitiktinai Judas pasikorė.

Informacija, pateikta Biblijoje, netiesiogiai blokuoja itin pavojingą situaciją - troškimą iškelti dvasios tėvą ir jo išmintį aukščiau už Dievą. Kristus sakė: "Tik per mane jūs ateisite pas mano Tėvą".

S e r g e j u s I a / a . e v a s A N T R A K N Y O A

K A R M O S D I A G N O S T I K A G r y n a = 2 4 3

Mes per dvasios tėvą kontaktuojame su Dievybe. Sunku tėvą ir motiną mylėti ir gerbti mažiau nei Dievą, tačiau tai dar sunkiau padaryti dvasios tėvo atžvilgiu. Bet kuri religija, smerkdama tuos, kurie nepriima idėjų, pateiktų jos įkūrėjo, vis stipriau prisiriša prie jo ir jo išminties.

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonijos prisirišimas prie išpuikimo ir išminties, kaip ir noras dvasios tėvą iškelti aukščiau už Dievą, smarkiai sustiprėjo. Sunkiausia suprasti, kad mano išmintis, mano pasaulio samprata, mano protas - tai ne aš. Man jie duoti ir bus atimti. Būtent šią jungtį - išmintį, šeimą, pinigus, gerą lemtį blokuoja epilepsija, šizofrenija, diabetas, astma, vėžinės, širdies kraujagyslių ir kitos ligos.

Tokios mintys dingsi man, kai žiūriu į priešais mane sėdintį berniuką. Liesas kūnelis, didelės mėlynos akys. Jis daugiau panašus į angelą, negu į kūdikį. Jam sarkoma, vėžys. Neseniai aš bandžiau išgydyti vėžiu sergančią mergytę, tačiau ji mirė. Mane dažnai lydi nesėkmės. Arba mano išmanymas dar nepakankamai aukštas, arba tėvai ko nors nesupranta ir nenori tobulintis, arba ligoniui jau atėjo metas gimti kitoje vietoje ar kitoje planetoje, arba praeitame gyvenime jis padarė kažką tokio, už ką reikia atsimokėti tik liga ar mirtimi. Aš stengiuosi matyti tai, ką dar galima pakeisti. Man svarbiausia - suvokti ligos priežastį. Stebiu berniuko biolauką ir aiškiai matau - daugelio žmonių mirčių hieroglifai. Berniuko sieloje kolosališka agresija žmonėms. Jis galės nužudyti vien šiek tiek įsižeidęs. Jeigu yra didžiulė agresija, vadinasi, didžiulės plotmės prieraiša prie žemiškumo.

- Žiūrėkite, - aiškinu tėvams, - pasąmonės agresija daugiau kaip 220 vienetų yra pavojinga Visatai. Vadinasi, jeigu pasąmonės agresija viršija šj lygj, žmogus turi būti sunaikinamas arba ši jo agresija rūsčiai blokuojama. Jūsų, - kreipiuosi į motiną, - pasąmonės agresija - 200 vienetų, o jūsų vyro - 210, taigi beveik ant pavojingos ribos, o vaikuose mūsų gerumas ir blogumas stipresnis. Jūsų sūnaus pasąmonės agresija - 560 vienetų, vadinasi, jis arba turės mirti, arba bus rūsčiai blokuojamas.

Paaiškinsiu ir kitaip. Bet kokie organizmo nurodymai varžo asmeninius ląstelės interesus ir traumuoja ją tuo momentu, bet perspektyvoje - kelia pačios ląstelės būtį. Aš kartoju ir kartoju, kad jeigu ląstelė priima ir vykdo daugumą organizmo nurodymų - ji sveika, jeigu 50 % - pradeda kenkti organizmui ir, žinoma, pati suserga, o jeigu mažiau kaip 5 % - ją reikia sunaikinti.

Siuo metu mums bekalbant keičiasi jūsų pasaulio samprata ir viskas eina į gera. Pažiūrėsime, kas buvo rytą: jūsų pasiruošimas priimti traumuojančią situaciją tebuvo 5 %, - sakau motinai. - Jūsų taip pat 5 %, - sakau ir tėvui. - O jūsų sūnaus - minus 100 %. Vadinasi, ląstelė ne tik nenori priimti nurodymų, bet bando visą

O/l / 1 A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

organizmą padaryti paklusnų sau, tai yra visą aplinkinį pasaulį padaiyti piktybinį. Kad siela būtų nuskaistinta, šis procesas perkeliamas į kūną.

Agresijos sieloje padidėjimas - didelio prisirišimo prie Žemės rezultatas. Jūsų abiejų siela prisirišusi prie kūno, tai yra prie puikybės, išminties, pinigų ir materialinių gėrybių bei gero likimo. Vadinasi, visiškai nemotyvuotai žmonės turėjo pridaryti jums nemalonumų pagal likimo liniją, žeminti jus pinigų ir materialinių gėiybių, išminties ir puikybės atžvilgiu.

Bet kadangi jūs nesupratote, kad tai labiausiai tausojanti apsivalymo forma, atsakydami jūs baisiai neapkentėte, įsižeidinėjote už nuoskaudas ir smerkėte. Sukaupta neapykanta ir nuoskaudos niekur nedingo, jos nuslinko į sielos gilumą, padidėjo ir persidavė sūnui, todėl jis ir serga.

Jis gavo tokius tėvus todėl, kad praeitame gyvenime jam puikiai sekėsi, jis turėjo materialinių gėrybių ir buvo labai protingas žmogus. Ir palengva pradėjo niekinti kvailius ir netobulus, tuos, kas savo lemtį žlugdė netinkamu elgesiu. Jo siela taip prie to prisirišo, kad šiame gyvenime jis turės viską prarasti, ir tik tada ji bus nuskaistinta. Todėl jam duodama lėta, kankinanti liga.

Kuo lėčiau dvasia atplėšiama nuo Žemės, tuo daugiau šansų jai apsivalyti. Mes ne tik sergame, bet ir senėjame taip pat tuo tikslu. Taigi, jums reikia štai ką padaryti: nustokite smerkti savo tėvus, ypač tėvą, išmintingumo požiūriu. Gailėkitės ir prašykite Dievą atleisti už tai, kad jūs savo išmintį ir tėvų išmintį iškėlėte aukščiau už meilę Dievui.

Peržvelkite visą gyvenimą, kaip reagavote į kiekvieną jo situaciją. Nuoskaudos, pavydas, savęs gailėjimasis, smerkimas, susiję su pasaulio nesuvokimu, pririšo jus prie išminties. Pirmiausia daug kartų peržvelkite savo gyvenimą, nugalėkite norą savo išmintį ir dvasines savybes iškelti aukščiau už meilę Dievui. Paskui atsisakykite agresyvumo, prisirišimo prie materialinių gėrybių, geros kloties.

Prašykite atleidimo už tai, kad meilės žemiškiems dalykams turėjote daugiau, negu meilės Dievui, kad tai jūs perdavėte savo palikuonims iki septynioliktos kartos, už tai, kad nepriėmėte apsivalymo per žeminimą, nuoskaudas, apgavystes; priešingai, jūs tik neapkentėte, smerkėte, įsižeisdavote, ir už tai, kad savo negatyvią reakciją perdavėte savo palikuonims, ir už tokią jiems padaiytą žalą. Berniukui reikia melstis ir mylėti Dievą labiau, negu bet ką Žemėje. Berniukas privalo žinoti, jog viso pasaulio sąranga protinga ir jog visa, kas vyksta, reikia priimti kaip Dievo pagalbą, kad ir kokia būtų tos raiškos forma.

- Sakykite, kiek procentų tikimybės, kad viskas baigsis gerai? - Sį klausimą reikia užduoti jums. Dabar viskas priklauso nuo jūsų.

A N T R A K N Y C

K A R M O S D I A G N O S T I K A Ciryna k a r m 245

Kitą dieną jie atėjo pas mane, berniuko biolaukas žymiai pagerėjo. Tačiau liko du galingi klodai. Tai prisirišimas prie žemiškumo per pretenzijas tėvams ir būsimųjų palikuonių sielų karma. Aš sakiau, kad reikia melstis, apsivalant nuo to sielą. Man paskui pasakojo, kad motina pilnomis ašarų akimis paklausė: "Nejaugi tai gali padėti?"

Diagnozavimo metu išaiškėjo labai svarbus momentas, padėjęs man suvokti, kodėl dauguma ligų neišgydomos. Kai su tėvais kalbėjau, berniuko biolaukas pasidarė švarus ir prieraišų tarsi nebeliko. Tačiau esu pratęs, kad reikia išanalizuoti dešimtis prisirišimų atmainų. Pažiūrėjęs, koks berniuko širdelės prisipildymo meile parametras, pamačiau, kaip jis trūkčiodamas veržiasi aukštyn ir vėl krenta žemyn. Kažkas jį laikė, ir labai stipriai. Pažiūrėjau giliau - pasirodė, kad tai jo palikuonys visuomenėje ir žmonijoje. Keista, tačiau berniukas tarsi priklijuotas prie visuomenės ir žmonijos karmos. Norint jį išgydyti, reikia gydyti visuomenę ir žmoniją, taigi praktiškai jis neišgydomas.

Priežastis buvo tėvo asmenyje. Prisiminiau prisirišimo prie žemiškų dalykų principą: ką tik smerkiame, prie to ir prisirišame. Jeigu tėvas ar motina smerkia visuomenę ar žmoniją, jie savo palikuonis tarsi prilipdo prie visuomenės ir žmonijos karmos, ir palikuonys turės atsimokėti jau ne tik už savo, bet ir už visos žmonijos nuodėmes. Man pavyko išsiaiškinti, kad viena pagrindinių hemofilijos priežasčių ir yra ši tendencija.

Jeigu vienas žmogus smerkia kitą žmogų, agresija lygi vienetui, jeigu jis smerkia žmonių grupę ir visuomenę - ji lygi tūkstančiams vienetų, jeigu jam atrodo, kad žmonija netobula ir skendi nuodėmėse, luome) dai pavojingiau. Bet kokios grupės žmonių smerkimas, kad u homoseksualistų, narkomanų, nusikaltėlių, religinių draugijų, kilu tautų .n Salių, sukelia neapykantos protrūkį palikuonių sielose u labai griežtai blokuojamas Visatoje.

I

Visuomenės ir žmonijos naikinimo programa ją turinčius vaikus dažniausiai daro negyvybingus. Neseniai man pasitaikė paradoksali šios lemos pobūdžio situacija.

Buvau paprašytas padėti moteriai, neseniai sumokėjusiai krūvą pinigų už savo šuns išgydymą. Paaiškinau jai, kad gelbėdama šuns gyvybę, ji gelbėjo savo gyvybę, nes jos biolauke buvo didelė vyrų naikinimo programa, tačiau pirmiausiai ji krito ant šuns. Jo išlikimo galimybės - du trys procentai, tačiau, bandydama jį gelbėti, ji blokavo savo agresijos programas.

Alėjo sunkia kraujo liga sergančio sūnaus tėvai. Kai įsižiūrėjau j jo biolauką, labai nustebau. Jo būklė blogesnė, negu bet kokio onkologinio ligonio, kabiausiai mane nustebino tai, kad jo ligą šukele visuomenės ir žmonijos lemtys, lai yra jos siuntė jam ligą

A N T R A K N V C i A

G r y n a k a r m a S u i- g L j u s I. a / a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

nes jo dvasioje buvo didelės žmonių grupės ir visos žmonijos naikinimo programa. Jeigu aš būčiau ėmęsis, esant tokiai padėčiai, gydyti berniuką, man pačiam mažai tikimybių liktų išgyventi.

Imtis šio reikalo aš nenorėjau, tuo momentu nebuvau tam pasiruošęs ir nusprendžiau save patausoti. Pasakiau tėvams minimalią pinigų sumą už gydymo kursą, šiek tiek didesnę, negu minėtoji moteris išleido už savo šuns gydymą ir pasakiau, kad geros baigties tikimybė tik dvidešimt procentų. Jie sakė pagalvosią koridoriuje, paskui tyliai išėjo.

Sergančio berniuko tėvų elgesys mane kiek nustebino, bet paskui aš supratau, kad jie čia niekuo dėti. Tikriausiai man nebuvo galima gydyti šį berniuką ir jo tėvai buvo "išvesti".

Naują diagnostikos metodą arba naujus parametrus aš atrasdavau tuomet, kai pasitaikydavo tokia problema, kurios neįstengdavau išspręsti. Čia reikdavo arba atsisakyti pagalbos ligoniams, arba sukurti naujus regėjimo instrumentus.

Aš lik neseniai užčiuopiau vienos labai svarbios problemos sprendimą. Man buvo mįslė, kodėl gydant tą pačią ligą, vienu atveju vyksta staigus pagerėjimas, o kitu - efektas minimalus. Paskui pastebėjau, kad tai susiję su tėvo naikinimo programa. Energetiniame lygmenyje pacientui aš esu dvasios tėvas ir agresijos programa prieš tėvą arba atmetama atgal ir pacientui sukelia fiziškas kančias, arba mano biolaukas užsidaro, ir jo pastangos praranda efektyvumą. Pasirodo, kad, be asmeninių pastangų, žmogus atramos tašką randa ir mano biolauko struktūrose.

Štai prieš mane sėdi mergina, apie kurios problemas aš jau pasakojau. Noras iškelti darbą, prestižą, gerą sėkmę aukščiau už Dievą, įjungia savo pačios vaikų naikinimo programą. Aš jai paaiškinau, kaip reikia melstis ir ką daryti, kad būtų pagerėjimas, tačiau jo nėra. Vadinasi, yra dar viena giluminė priežastis, kurios negaliu rasti. Jeigu jos nerasiu, viskas bus veltui. Vėl žiūriu į biolaukų struktūras ir matau didžiulę vaikų naikinimo programą. Va dabar būtina mąstyti.

Siek tiek nukrypsiu į šoną.

Daugelis nori išmokti gydyti mano metodu. Samprotaujama maždaug taip: "Jis mane išmokys, kaip Įeiti į informacinius laukus, kaip matyti struktūras, sąlygojančias likimą ir ligas, aš ten įeisiu, Įgysiu žinių ir supratimo ir pradėsiu gydyti".

Tačiau štai kas yra: subtiliame lygmenyje aš pradedu matyti tuomet, kai pradedu suprasti. Mano metodas ypatingas tuo, kad suprasti čia svarbiau negu matyli. Įeiti į subtiliąsias struktūras ir jas pamatyti - tai tik penki procentai, o devyniasdešimt penki - tai nenutrūkstamas mąstymo darbas. Koncepcijos, su kuriomis įeinu į

A N T R A K N Y G A <-\ A i-l

G r y n a k a r m a 1

informacinius laukus, duoda galimybę atsirinkti ir didžiulę jėgų ekonomiją. Paaiškinsiu, kaip aš supratau suvokimo mechanizmą.

Įsivaizduokime smūgį į akmenį ir atotranką, - atoveiksmį pagal trečiąjį Niutono dėsnį. Gyvame organizme šie procesai vyksta kiek kitaip. Mechaninis dirginimas virsta nerviniu. Atoveiksmis vyksta šiek tiek vėliau. Kuo didesnis laiko tarpas taip sudirginimo ir reakcijos ir kuo silpnesnė išorinė reakcija, tuo daugiau fizinės energijos patenka Į nervinę.

Aš nuo mažens kur kas labiau trokšdavau apsvarstyti, apmąstyti, kas vyksta, negu sureaguoti Į esamą situaciją. Nuo dešimties metų būdavau sustabdomas, kai mane mušdavo, - negalėdavau gintis. Visą energiją, atsirandančią bendraujant su aplinkiniu pasauliu, sąmoningai nukreipdavau ne išorėn, o į vidų. Vis mažiau emocingi darėsi mano kontaktai su išoriniu pasauliu ir vis didesniu noru degiau pasaulį pažinti ir suvokti. Dažniausiai vidinis veržimasis apmalšta pats, ir žmogus vėl pradeda reaguoti į išorinį pasaulį. Tačiau ši vidinė būsena man taip patiko, jog nusprendžiau niekada

jos neatsisakyti. Liko problema - kaip reaguoti į išorinį pasaulį. Išeitis galėjo būti tik viena - kaiiu dirbti dviem režimais.

Dabar vėl grįžkime prie mano pacientės. Prisirišimas prie imidžo, darbo, sėkmės neišnyksta ir neišnyksta vaikų naikinimo programa, vadinasi, ši grandis paskesnė, reikia ieškoti grandies, einančios prieš ją.

Bandau apdoroti schemą, kuria neseniai pradėjau naudotis, ir aiškinu:

- Jei žmogus pernelyg prisirišęs prie žemiškų dalykų, jis darosi agresyvus ir pradeda sirgti. Tačiau visos prieraišos prie Žemės turi pagrindinę, pirmąją grandį, lai levas ir motina. Nuo jų priklauso vaiko gyvybė. |o egzistavimas. Pagunda juos iškelti aukščiau už I >icvą pali didžiausia. Idilei Krislus savo svarbiausiame pamokyme u dave sios tendencijos blokuotę, liepdamas mylėti Dievą labiau už savo levą, moliną ir savo sūnų. Jeigu aš iškeliu tėvą aukščiau už Dievą, tai ir save iškeliu aukščiau už Dievą, nes aš esu savo tėvo dalis, vadinasi, ir savo vaikus, mylimą žmogų, žmoną, namą, kuriame gyvena šeima, mašiną, vilą taip pat iškeliu aukščiau už Dievą.

Prisirišimo prie Žemės versmė ir yra tokia meilė tėvui, motinai, kuri stipresnė negu meilė Dievui. Jeigu tėvą aš iškeliu aukščiau už Dievą, lai, kad būtų sustabdyta ši itin pavojinga tendencija, jis privalo įžeisti, įskaudinti mane, atsiskirti nuo manęs.

Jeigu šiame gyvenime dievinu tėvą, sekančiame gyvenime man vėl jį duos, tačiau jis bus nedorėlis, niekšas, girtuoklis, kitaip tariant, žmogus taip besielgiantis, kad neliktų jokio jo garbstymo. Jeigu aš jo nepasmerkiau, neniekinau, neįsižeidžiau ant jo, vadinasi,

248 £ A N T R A K N Y G A

yna k a r m a S c r ; I . z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

apsivaliau, atsikračiau žemiškumo prieraišes prie pirmosios grandies. Tačiau jeigu pasmerkiau, įsižeidžiau, neapkenčiau, vadinasi, įjungiau prisirišimo prie Žemės programą, ir dabar prie visko, kas žemiška, prisirišu daug kartų stipriau. Mane atplėšinės ligomis, traumomis, nelaimėmis. Todėl nuo tėvų smerkimo ir įsižeidimų ant jų prasideda mūsų ligos.

- Sakykite, ar jaustis motinos nuskriaustam taip pat pavojinga, kaip ir tėvo?

- Kai įsižeidžiate ant motinos, jūsų pasąmonės agresija mažesnė, nes motina jus pagimdė ir maitino krūtimi. Meilės ir gerumo gausa neleis nuoskaudai giliai įsiskverbti. Tėvas fiziniu požiūriu tolimesnis, bet dvasiniu artimesnis, todėl jaustis tėvo nuskriaustam ir jį smerkti daug pavojingiau, o tėvą niekinti ir iš aukšto į jį žvelgti dėl jo dvasinių savybių ar proto ypač riša prie Žemės. Prisirišimas prie išminties blokuojamas vaikų šizofrenija, silpnaprotiškumu, epilepsija, onkologija. Šėtonas - tai angelas, atsižadėjęs Tėvo, pareikšdamas, kad tasai netobulai sukūrė pasaulį, tai yra savo išmintį iškeldamas aukščiau už Dievą ir jo išmintį.

- Jūsų giminėje, - sakau merginai, - trijose kartose pagal moteriškąją liniją norėta tėvą iškelti aukščiau už Dievą ir nesutikta priimti nuskaistinimo, įforminto kaip pažeminimas ir nuoskaudos iš jo pusės. Užtat ir suvešėjo jūsų prisirišimas prie Žemės.

- Motina labai širdo už nuoskaudas ant savo tėvo, o aš savo tėvo neprisimenu, ką gi daryti?

- Motina pyko už nuoskaudas ne tik ant savo tėvo, bet ir ant vyro nėštumo metu, todėl jai reikia prašyti atleidimo. O jūsų biolauke tėvo sunaikinimo programa įsijungė, kai jūs ant kitų širdote. Matote, jūsų mokytojas ar viršininkas darbe pagal energetiką gali būti jums dvasios tėvu, ir įsižeidimas už nuoskaudas ant jų suaktyvina šią programą. Čia dar ne viskas. 1990 metais jums buvo pasiųstas išbandymas šią programą padalyti nebeveiksmingą, tačiau jūs to išbandymo neišlaikėte, todėl dabar sergate.

- Taip, aš atsimenu, - linkčioja galvą mergina, - aš tuomet išsiskyriau su savo vaikinu.

- Matote, - aiškinu jai, - jeigu mylimas žmogus turi stiprų kontaktą su Dievu, jis pagal energetiką yra dvasios tėvas. Ir štai kur esmė: dvasos tėvo sunaikinimo programa yra savo vyro ir savo vaikų sunaikinimo programa. Įsivaizduokite - aš neapkenčiu savo tėvo, o mano žmona nėščia. Vadinasi, aš esu tėvas ir mano paties programa žudys mane. Vyras žmonos nėštumo metu kartu yra ir tėvas. Vadinasi, nuoskauda ant vyro, nustumta į pasąmonę, yra programa, skirta naikinti tėvą, vyrą ir vaikus. Jūsų pačios vaikus. Jeigu jūs būtumėte ištvėrusi išbandymą ir nesuaktyvinusi agresijos prieš jį ir save, būtumėte tarsi atėmusi galią iš programos, skirtos tėvui ir savo vaikams naikinti. O kadangi jūs neištverėte, tai ne tik

; • , „ z a r ė v a s A N T R A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A ( ; ' > ' L L A K A N ™ 249

kad neatėmėte galios iš šios programos, bet ir užteršėte palikuonių sielas iki septintos kartos. Dabar jums reikia melstis ne tik už save ir savo prosenelius pagal moteriškąją liniją, bet ir už visus savo palikuonis.

- Sakykite, - klausia mergina, - jūs minėjote, kad užsipelniau savo vaikų naikinimo programą dėl darbo ir imidžo, o dabar sakote, kad programa susijusi su nuoskaudomis ant tėvo. Kaip tai suprasti?

- Pirma, ir tuo, ir kitu atveju tai nusigręžimas nuo Dievo, vadinasi, nusigręžimas nuo būsimų vaikų. Antra, praeituose gyvenimuose jums sekėsi: geras jūsų likimas, padėtis visuomenėje, darbas ir gabumai buvo gauti per tėvą, ir dėl to visos šios jūsų grandys susijusios. Patraukite vieną grandį, su ja trauksis ir kitos.

- O jeigu aš artimame žmoguje myliu Dievą? - Viskas, kas žemiška - tai irgi dalelė Dievo, ir vėžio ląstelė

- organizmo dalis, tik joje perstatyti prioritetai. Todėl Kristus ir sakė, kad atėjo brolį išskirti su seserimi, vyrą su žmona. Be naujo mąstymo žmoguje pamatyti kartu kas žemiška ir kas Dieviška pakankamai sudėtinga, nes kažkas nugalės - žemiškumas ar Dieviškumas.

Skaitytojui gali atrodyti, kad aš kaip niekur nieko gaunu informaciją, tačiau yra ne taip. Naują informaciją galima gauti tik po išlaikyto išbandymo.

Kartą į mane kreipėsi pažįstama, turinti daug skolų. Aš jai paaiškinau, kad ji prisirišusi prie sėkmingo likimo ir pinigų, ir dėl to jos situacija taip pablogėjusi. Ji paprašė pagalbos ir dėl to man reikėjo apriboti save pinigų ir pasiturimo gyvenimo atžvilgiu. Nors pasąmonėje ir šiaušdamasis, aš ramiai suvokiau, kad taip ir reikia.

Praėjo kiek laiko, ir aš eilinį kartą supratau karmos mechanizmą. Pasirodo, kad mano tokios pat prieraišos, tačiau jos buvo pasąmonės gelmėje ir pasirodė tada, kai aš sąmoningai nusprendžiau pažeminti save pinigų ir pasiturimo gyvenimo atžvilgiu. Jeigu į jus kreipiasi pagalbos, vadinasi, neatsitiktinai: atiduodami žemišką turtą, mainais gaunate dvasinį turtą.

Po to, kai aš apsivaliau, nusprendžiau, kad jos reikalai pagerės, kadangi mano biolaukas buvo tarsi atramos taškas jai veržtis aukštyn. Tačiau situacija nepasikeitė, ją ir toliau kankino nemalonumai.

- Jūsų biolaukas izoliuotas nuo mano, ir jums suriku pakilti, nes jumyse yra dvasios tėvo naikinimo programa, o aš pagal energetiką esu jums dvasios tėvas. Jeigu jums yra buvusi situacija, kai smerkėte tėvą ar gerbiamą žmogų, tai tėvo ir dvasios tėvo naikinimo programa arba grįžta atgal ir jums kenkia, arba biolaukai i/oliuojami, u man jums padėti daug sudėtingiau. 1962 metais jūsų

A N T R A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A

pasąmonėje įsijungė jūsų dvasios tėvo ir vyro naikinimo programa. Jūsų vyras jums buvo kartu ir dvasios tėvas.

- Ką jūs sakote, - mojuoja ranka moteris, - jis buvo girtuoklis, anoks ten dvasios tėvas.

- Tai nėra rodiklis, nes girtuoklis dažnai būna dvasingesnis už blaivininką. Jis gėrė todėl, kad mylimą moterį ir santykius su ja vertino labiau už Dievą, o santykiams trūkinėjant jam nesinorėjo gyventi. Susinaikinimo programą jis blokavo girtuokliavimu.

- Taip, - linkčioja galvą moteris, - jis sakė, kad tik aš galiu jį išgelbėti. Aš daug metų jį tempiau iš tos balos, o paskui pavargau.

- Matote, kaip yra, - aiškinu aš. - Praeituose gyvenimuose jis buvo ypač protingas, turėjo labai daug pinigų ir likimas jam puikiai klostėsi. Jūs labai stipriai prisirišote prie šito, iškeldama jo išmintį ir visa, kas su juo susiję, aukščiau už meilę Dievui. Jūs ir savo išmintį, savo materialinę gerovę iškėlėte aukščiau už meilę Dievui. Tokioje situacijoje, kad jūs būtumėte išgelbėta ir apvalyta, jums vėl buvo duotas jis, tačiau jau pažemintas - neturintis pinigų, išminties nei laimingo likimo. Jį gelbėdama, jūs gelbėjote save, tik to nežinodama. Tempėte jį išorišku elgesiu, tačiau sielos gelmėje dažnai niekinote. Smerkdama vyrą, išreikšdama nepasitenkinimą tokia situacija, jūs pririšote savo sielą prie laimingo likimo, pinigų, o po 30 metų turite už visa tai atsiskaityti, ir atsiskaityti pakankamai sunkiai. Smerkti netobulą žmogų pavojinga sveikatai. Melskitės, peržvelkite visą gyvenimą, tada jūsų šansai padidės.

Mes išsiskyrėme, o aš ėjau ir galvojau, kas gali būti žmogui, niekinančiam tėvą dėl išminties, pinigų ir gero likimo. Prisiminiau Bibliją ir tuo momentu man paaiškėjo visa Jėzaus Kristaus nukryžiavimo situacija.

Pirma grandis - atsižadėjimas Dievo ir prisirišimas prie Žemės: noras iškelti tėvą aukščiau už Dievą, o meilę jo išminčiai, materialioms gėrybėms ir laimingam likimui - aukščiau už meilę Dievui. Sekančiame gyvenime, norint mus apvalyti, duodamas pažemintas tėvas, - nepasižymintis nei išmintimi, nei turtu ar sėkme. Jeigu mes jo neišduosime, neatsižadėsime ir nesmerksime, mūsų siela apsivalys ir kontaktas su Dievu sustiprės, jeigu jo atsižadėsime, vadinasi, atsižadėsime ir Dievo, o tokie dalykai išperkami traumomis, ligomis ir mirtimi.

Jėzus Kristus turėjo ne tik duoti informaciją, nusakančią strateginę žmonijos paskirtį, bet ir išgelbėti žmoniją nuo prisirišimo prie visko, kas žemiška, ir per didelės priklausomybės nuo jo. Tai buvo galima pasiekti sunaikinus visa, kas žemiška buvo jame pačiame. Jis fiziškai turėjo būti pažemintas, ir jį nukryžiavo, jis turėjo būti pažemintas išminties, pinigų ir sėkmingo likimo požiūriu, ir jam visa tai buvo atimta. Tai blokavo prisirišimą prie žemiškos laimės ir informaciją darė nepavojingą.

S e r g e j u s L u . r . v . . A N T R A K N Y G A r y r 1

K A R M O S D I A G N O S T I K A f i O ™ k a r m a ^ ^ i

Tačiau to buvo maža, reikėjo duoti dar pavyzdį teisingo požiūrio į jo padėtį. Judas smerkė Jėzų dėl neteisingo elgesio, susijusio su išmintimi ir pinigais. Prisiminkite sceną su duona. Todėl Judo siela prisirišo prie pinigų ir išminties ir dėl to jis baigė gyvenimą savižudybe.

Kristus suprato, kad svarbiausia čia ne Judas, o netobulas pasaulio suvokimas. Petras tris kartus išsižadėjo Kristaus dėl laimingo likimo ir atpirko tai savo paties nukryžiavimu.

Rytų filosofijoje dvasios aukštumos pasiekiamos atsisakant žemiškumo. Krikščionybėje dvasios didybė ir galia ir fizinės galios, kurias savimi reiškė Jėzus Kristus, pasikeitė visko, kas žemiška, staigiu pažeminimu. Sitai buvo priimta ir neleido sutapatinti dvasios didybės su fizine didybe ir tokiu būdu nutraukti vystymąsi.

Kai irsta tai, kas žemiška, žmogui, atramos tašku pasirinkusiam žemiškas gėrybes, kyla du norai: dar stipriau prisirišti prie beirstančio žemiškumo ir pasidaryti agresyviam, ir, priešingai, atsitraukti nuo jo ir atsigręžti į Dievą. Nuo to, ką jis pasirinks, priklauso jo ir jo vaikų ateitis.

Su pacientais aš kalbuosi griežtai, kartais šiurkščiai. Manyje kol kas neuždaryta dvasios tėvo dievinimo programa, tad, jeigu nesistengčiau gydomų žmonių atstumti nuo savęs, jie prie manęs prisirištų kaip ir prie visko, kas žemiška. Pagunda prisirišti prie manęs ir iškelti mane aukščiau už Dievą daug kartų galingesnė ir todėl daug kartų pavojingesnė. Aš dėkoju Dievui už tuos žmones, kurie nuo manęs nusisuko, manimi nusivylė.

Labai sunku nepadaryti dievaičiu tą, kuris tave gelbsti. Labai sunku suprasti, kad jis čia niekuo dėtas, kad jis tik vykdytojas ir per jį gelbstima. Jeigu aš elgiuosi griežtai, bet pacientas manęs nesmerkia, aš žinau - jis išsikapstys. Tikiuosi, kad mano sistema taip ištobulės, jog, norint išgelbėti žmogų, man nereikės griebtis įvairių būdų ir gudrybių.

Eilinės pacientės problema nestandartinė - asmenybės susidvejinimas. Žiūriu į jos biolauką ir matau ypač galingus kito žmogaus sudievinimo ženklus. Didžiulis noras dvasios tėvą laikyti aukštesniu už Dievą, su tokiu susiduriu pirmą kartą. Jei sudieviname savo tėvą ar dvasios tėvą, prie kurio prisiriša mūsų siela, tai, kadangi žmogus yra tėvo dalelė, sudieviname save pačius.

Jeigu tėvą ar dvasios tėvą iškeliu aukščiau už Dievą, tendencija iškelti ir save aukščiau už Dievą įsijungia automatiškai. Smarkiai sustiprėja puikybė kaip nesutikimas-priimti traumuojančios situacijos - Dievo valios. Jeigu peržengiama normali riba, atsiranda agresija, o su ja ir problemos.

Šiai moteriai būsimosios ligos ir mirtis blokuojama asmenybės susidvejinimu, žeminančiu jos išpuikimą. Reikia

O C O A N T R A K N Y G A

*J jLt G r y n a k a r m a S c Į g e j y s Į, a y. a l e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

išsiaiškinti, iš kur atsirado toks dvasios tėvo dievinimas. Išaiškėja, kad prieš dvejus metus ši moteris pateko į ezoterinę

mokyklą, kuri naudojosi tuo žinojimu, kurį sukaupė mąstytojas, miręs daugiau kaip prieš šimtą metų. Stebiu jo dvasios struktūras. Jo biolaukas nepakankamai švarus. Tarp kitko, tai bėda visų, kas prisiliečia prie aukšto lygio žinių ir gauna daug pažengusius mokytojus iš kitų pasaulių. Atsiranda noras iškelti meilę mokytojui, informacijos šaltiniui, aukščiau už meilę Dievui. Tokį norą labai sunku įveikti. Žiūriu į šios mokyklos narių biolauką ir matau didžiulių problemų. Moteris patvirtina mano informaciją.

- Taip, aš iš jos išėjau. Žmonės pradėjo kalbėti viena, o daryti kita.

Dabar pasidarė aišku, kodėl atsiranda ir greitai išyra daugelis ezoterinių mokyklų. Strategines gyvybines grupės atsargas sąlygoja jų įkūrėjo dvasinių struktūrų švara.

Kuo vertingesnę informaciją žmogus gauna, tuo didesnė pagunda prisirišti prie jos šaltinio. Tik vienetai gali pakilti virš šito ir išsaugoti dvasinę harmoniją. Tačiau kaip padėti kitiems, kurie per tą žmogų gauna informaciją, bet neturi jėgų suvokti, kad Dievo pasiuntinio negalima iškelti aukščiau už Dievą? Sprendžiant iš visko, čia lieka viena išeitis - perduodantis informaciją turi save paskelbti Dievu, kad nesugriautų žmonėms vertybių orientacijos. Matyt, dėl to ir Kristus save paskelbė Dievu. Arba žmogus turi paskelbti, kad jis gavo informaciją iš Dievo per asmeninį kontaktą, o tada jis automatiškai iškrinta iš dalyvavimo perduodant informaciją.

Sąmonės lygyje nėra ir negali būti ko nors, kas absoliutu ir nesugriaunama. Sąmonė susijusi su fiziniu apvalkalu, taigi privalo nuolatos būti suardoma. Todėl vystantis žmonijai, nuolatos keičiasi formos ir koncepcijos tokiais klausimais: kas yra žmogus, kokia jo vieta pasaulyje, koks kelias į Dievą, kas yra Dievas.

Dvasios tėvo, t. y. informacijos šaltinio, sudievinimas - tai noras absoliutizuoti tiesas, gautas į sąmonę, žodžiu, padaryti formą nesuardomą ir nepajudinamą. Šitaip sąmonė netruktų sustabarėti ir degraduoti. Tam, kad taip neatsitiktų ir degradacija neprasidėtų, po periodo, kai absoliučiai tikima Dievu, eidavo ateizmo periodas. Pinnasis periodas padėdavo sukaupti informaciją. Antrasis padėdavo ją realizuoti, suardydamas formalius ritualus ir tradicijas, tai yra, sugriaudamas formą, apvalydavo turinį. Šiuo metu, kai vystymosi procesas pagreitėjo, spiralė pasidarė dviguba.

Priešybės susijungia jau ne per ilgą, o per trumpą laiko tarpą. Kiekvienas žmogus tuo pačiu metu gali būti ir tikintis, ir ateistas. Filosofai visuomet sakydavo, kad priešybės iš pradžių nesusijungia, nes jų susijungimas - tai neutralizacija, o vėliau tai darosi įmanoma, prasideda priešybių susitaikymas. Iš tikrųjų priešybės visuomet susijungusios viena su kita. Visa tai nustato jų susijungimo laike

S e r g e j u s 1 a / a i e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

tarpą. Vystymasis Visatoje - tai jos plėtimasis, erdvėjimas: vis daugiau medžiagos, daugiau ir erdvės, daugiau laiko. Vadinasi, iš kitos pusės turi būti dvasinių struktūrų sutraukimas, jų koncentracija, suglaudimas, tai yra per tą patį laiko tarpą vis didesnė įvykių apimtis, ir tuomet, kas anksčiau buvo nesujungiama, susijungia ir duoda galingą impulsą tolesniam vystymuisi.

Mergytei, kurią tėvai laiko ant rankų, sudėtinga liga -poliomelitas.

- Jūsų abiejų giminėje ir pagal motinos, ir pagal tėvo liniją ryškus noras tėvą ir motiną iškelti aukščiau už Dievą. Todėl jums buvo duoti tėvai, kurie turės jus skriausti, šiurkščiai su jumis elgtis, arba, priešingai, save žeminti, neprideramai elgtis, kad Jūsų sielos prieraiša prie žemiškų dalykų neišsikerotų. O jūs abu, atliepdami į tai, neapkentėte, jautėte nuoskaudą, smerkėte. Mergytės biolauke tėvų naikinimo programa jau didžiulė. Būtent ši programa yra pirmoji prieraišos prie žemiškumo grandis ir visa kita traukia paskui save.

Prisiminkite visus momentus, kai smerkėte tėvus ir jautėtės skriaudžiami, ir prašykite atleidimo, kad tai perdavėte dukrai ir jos palikuonims iki septintos kartos, melskite, kad jūsų padaryta žala būtų pašalinta. Jūsų dukra - grandis, jungianti jūsų prosenelius, jus ir jos palikuonis, vadinasi, gydyti reikia visą giminę, meldžiantis už jūsų prosenelių sielas, už save, už ją ir jos palikuonis.

Noriu papasakoti, kaip aš atradau pasąmonės agresijos parametrą. Manydamas, kad agresija gali būti tik vienokia, tai yra sąmoninga, aš kažkodėl negalvojau, kad sąmonė nukreipta į kūną ir į jo poreikius, o pasąmonė - į Visatą ir Dievą. Buvau įsitikinęs esant lik vieną agresyvumo parametrą ir, remdamasis juo, bandžiau nustatyti žmogaus charakterį ir elgesį. Viskas būtų buvę teisinga, tačiau kartą m a n paskambino moteris ir paprašė paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Ji papasakojo štai ką.

.los sūnui mokykloje bendraklasis pasiūlė pirkti dujų balionėlį, bet s u i m s atsisakė. Tuomet lasai bendraklasis atėjo pas juos į namus, prieškambaryje persiavė veltinėmis šliurėmis, ir, įeidamas į kambarį, ėmė purkšti dujas į jos sūnaus veidą. Kai berniukas pargriuvo, jis išsiėmė kirvį, kurį buvo suvyniojęs į skudurus, ir pradėjo sūnų kapoti taip, kad po to berniukas pateko į ligoninę. Tardytojo paklaustas, dėl ko jis atsinešė veltines šliures, paauglys atsakė: "Kad būtų lengviau kapoti". Psichiatrai pripažino jį sveiku. Ir niekas negalėjo paaiškinti tokio elgesio priežasties.

Aš pažiūrėjau į žudiko biolauką ir nustebęs pamačiau, kad agresijos jame labai maža. Visa mano parametrų sistema sprogo, sužlugo per vieną akimirką.

A N T R A K N V ( — 253

^ C Ą A N T R A K N Y G A

—' • G r y n a k a r m a S e r g e j u s I, a v. a r e v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Tačiau būdamas nuo mažens labai atkaklus, aš darau ne vieną, o šimtus bandymų, todėl ieškojau priežasties toliau. Ir suvokiau, kad reikia įtraukti vidinės agresijos, esančios pasąmonėje, parametrą, jis viską ir nulėmė. Žodžiu, pasąmonė valdo mūsų sąmonę, o ne atvirkščiai. Pasakiau, kad priežastis - giliai viduje, ir paklausiau, kaip išoriškai elgėsi žudikas.

- Tai ir yra ypač keista, kad jis buvo visiškai ramus, neagresyvus vaikinukas. Svarbiausia, tėvai - visiškai dori žmonės.

Aš pažiūrėjau į biolauką ir pasakiau, jog didžioji priežasties dalis slypi paauglio tėvo asmenyje. Užuot išliejęs savo neapykantą ir žmonių smerkimą, tėvas šias negatyvias emocijas suvarė vidun į sielos gelmes ir visa tai perdavė sūnui.

Moteris padėkojo man ir padėjo ragelį. Tada išėjau pasivaikščioti, ir staiga ant manęs tarsi kažkas užgriuvo. Jausmas buvo keistas, pažiūrėjau ir supratau, kad tai žudiko tėvo siela.

Vaikščiojau ir galvojau, kad žmonės net neįtaria, jog neapykanta, tarsi ir pagrįsta, vienam ar keliems žmonėms, pradeda keroti ir veikti prieš visus, luošina mūsų sielas ir mūsų vaikus padaro žudikais. Mūsų veidai šypsosi, nė iš tolo neparodome, kas mūsų viduje, sielos gelmėse, o tose gelmėse neapkenčiame ir smerkiame, nesuprasdami, kaip smarkiai tuo luošiname save pačius ir savo palikuonis.

Prieš porą metų į mane kreipėsi vyriškis, sergantis limfogranu-lomatoze.

- Tavo būklė rimta, - pasakiau jam. - Paaiškinsiu, kur klysti savo pasaulėjautoje. Nuolatos ieškai sau dievaičio, dievini visa, kas žemiška. Pradžiai suvok, kad svarbiausi siekiai turi būti skirti Dievui. Nesigailėk praeities, nebijok dabarties ir ateities.

Po keleto dienų jis atėjo į seansą. Pažiūrėjau į jo biolauką. - Tavo biolaukas švarus. Po kurio laiko limfmazgiai susitvarkė. - Man tu atrodai kaip Dievas, - kartą prisipažino jis. - Jokiu būdu taip nekalbėk ir negalvok, negalima manęs

sudievinti. Vėliau susitikdamas jis sakydavo: - Aš tavęs dievaičiu nelaikau. Situacija pasikeitė. Jis pradėjo su manimi elgtis iš aukšto. Ne

per seniausiai jam vėl ėmė labai augti limfmazgiai, ir jis vėl kreipėsi į mane.

- Tu manyje matei Dievą, o aš tau kategoriškai uždraudžiau apie tai galvoti ir buvau neteisus. Pasirodo, tu Dievą turi matyti už mano žemiško apvalkalo. Ir ne tik manyje, bet kiekviename žmoguje.

Po savaitės jis paskambino. Limfmazgiai vėl susitvarkė.

S e t ĮĮ e j u s I. a y a r e v a s

I \ R M O S D I A G N O S T I K A

- Kaip jūs manote, kiek šiuo metu Avalam Žemėje? - klausia mano pašnekovas.

- Vieną aš neseniai mačiau, - atsakau aš. - Devyniolikmetis vaikinas su didžiuliu piktybiniu augliu ant kaklo, epilepsija ir apsiblaususią sąmone. Praeitame gyvenime jis buvo kaip tik tas, kurį žmonės vadina Avataru. Tačiau prisirišo prie savo misijos. Apvalyti jį galima buvo pažeminus šioje misijoje. Jam padaryti nuoskaudą turėjo ne vienas žmogus, o visuomenė ir žmonija. Ir jis pradėjo pykti ant viso pasaulio. Siame gyvenime, kad jo agresija neužmuštų žmonijos, jį apsaugojo ligomis. Jis neseniai mirė.

Kuo aukščiau pakilusi ir kuo skaistesnė siela, tuo daugiau pastangų jai reikia įsikūnyti į.žemišką pasaulį ir jame būti, vystyti žemišką logiką. Jeigu nebūtų pasineriama į žemiškumą, tobulėjimas sustotų ir dvasia sustabarėtų. Todėl vakarykščiai Avatarai - ligoniai ir luošiai. Sąvoka Avataras atsirado Indijoje, kaip ir kastų suvokimas. Jeigu yra absoliučiai švarių dvasių, kurios daugiau nesusipurvins, vadinasi, turi būti ir purvinos dvasios, kurios iki visiško švarumo, iki Avataro lygio, niekuomet nepakils. Todėl jas reikia skirstyti į kastas.

Lengva Šventojoje Dvasioje matyti Dievą ir natūralu moteriai mylėti dvasingą žmogų, - tai ją tobulina. Tačiau kai moteris myli nedorėlį ir niekšą, sunku įsivaizduoti, kad tai ją dar daugiau tobulina ir apvalo. Žemiškieji pavidalai, - ar švarūs, ar nešvarūs, - tik ploni apvalkalai, už kurių slypi Dieviškumas. Šventoji Dvasia

liesi linija žemyn, nes tiesi linija, kad ir kur ji būtų nukreipta -lai mirtis. O gyvybė vystosi pagal sinusoidę. Ir kuo aukštesnio dvasingumo Avataras, gelbstintis žmoniją, tuo daugiau žemiškų kančių jis Inu patirti, kad savo galinga aukšta dvasia pakeltų ir išugdylų padą žemiausią žemiškume skendinčią sielą.

l u s negalite atsikratyti paniekos įžeidusiam jus, - aiškinu pa, i< niiii. kadangi nesuprantate, kad jis tik vykdytojas, kad jam vadovauja Dievybe. Iš kitų jus reikalaujate adekvataus elgesio ir manote, kad žmonės turėtų elglis su jumis taip, kaip jūs su jais elgiatės. Tačiau žmonės reaguoja ne į jūsų elgesį, o į tai, koks jūs esate viduje, vadinasi, jų elgesys adekvatus jūsų vidinių dvasinių struktūrų švarai. Tai, kaip jūs elgiatės dabar, yra drauge elgesys ir aleity. Jūsų elgesys ir emocijos šiuo metu sąlygoja giluminį charakterį ir elgesio su jumis pobūdį ateityje. Poelgis įtvirtina ir leisingą, ir neteisingą pasaulėžiūrą, ir jeigu jūs manote, kad meilės jausmas gimsta Žemėje, tai jūsų poelgiai stiprins neteisingą pasaulėžiūrą. Tačiau jums suvokus, kad mylimą žmogų mylite po Dievo, jūsų poelgiai atitiks teisingą pasaulėžiūrą.

Kiekvieno poelgio esmėje yra tam tikra pasaulėžiūra. Jeigu jūs manote, kad meilė gimsta Žemėje, jūsų aukščiausiu tikslu tampa

A N T R A K N Y G A

Gryna karma 2 5 5

žemiškos vertybės. Jūsų tikslas ten, kur gimsta meilės jausmas. Jeigu jūs suvoksite, kad meilės jausmas gimsta tik iš Dievo ir duodamas mums tam, kad ji padidintume ir grąžintume atgal, jeigu suvoksime ir pajusime, kad meilės jausmas nėra mūsų nuosavybė ir mes neturime teisės jį valdyti, tik tuomet mums bus leista pajusti didesnę laimę Žemėje.'

Šiuo metu aš kalbuosi su pacientu ir stengiuosi įveikti nemalonius, kankinančius pojūčius. Jis kreipėsi į mane klausdamas vis to paties:

- Jau metai, kai stebite mane ir bandote išgydyti. Rezultatas lygus nuliui, nors visus metus aš darau viską, ką man sakėte daryti. Ar toliau gydytis yra prasmės?

Kantriai ieškau žodžių, kad tik padėčiau, o ne pakenkčiau. Jeigu šiuo metu jis atsisakys kelio, kuriuo pradėjo eiti, jam tai bus katastrofa. Lėtai pradedu:

- Keičiasi jūsų fizinė būklė ar ne, reikia suprasti vieną dalyką: niekinti ir smerkti netgi pačius nedoriausius - tai liga. Norint išsigydyti, jums reikia daugiau kontaktuoti su Dievu ir kaupti meilės jausmą. Pažvelkime, kas jums trukdo. Jūs daug meldėtės ir daug pastangų dėjote, tačiau svarbiausio dalyko nepadarėte -nepakeitėte savo charakterio. Malda pradeda veikti tuomet, kai ji įtvirtinta ir patvirtinta poelgiu. Jūs galite melstis milijoną metų, ir vis dėlto, jei gyvensite kaip ir anksčiau, nesiimdami konkrečių veiksmų charakteriui pakeisti, malda jums nieko nepadės. Tai pirma. Antra, aš nesitikėjau, kad jūsų agresija prieš žmones, nukreipta meilės žudymui, įsiskverbs taip giliai.

Žinote, kad yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Dievas Sūnus yra materija, Dievas Dvasia -biolaukas, erdvė, Dievas Tėvas - tai, kas juos kartu pagimdo. Jeigu aš smerkiu, niekinu materialumą, žemiškumą, arba dėl to, kas žemiška, darausi agresyvus, mano siela prisiriša prie Žemės, pajuosta ir miršta. Negalima dalies iškelti aukščiau už visumą, nes viskas, kas žemiška, - dalis visumos, Dievo. Tačiau Šventoji Dvasia taip pat yra Dievo Tėvo dalis ir todėl^ negalima Jos padaryti garbinimo objektu. Žmogus, prisirišęs prie Šventosios Dvasios, pradeda nuo jos nusigręžti, jį traukia į žemumas, ir, kad ir kaip tai būtų keista, žemai puolęs apsivalo, kadangi Šventosios Dvasios aklas garbinimas pagimdo didžiulę agresiją ir luošina sielą stipriau, negu sudievinimas to, kas žemiška. Šiandien juodasielis, žemas žmogus - tai tas, kuris Šventąją Dvasią iškėlė aukščiau už Dievą ir pradėjo niekinti žmones, mažai teturinčius Šventosios Dvasios. Kadangi dar prieš mėnesį aš šito nežinojau, todėl negalėjau jųs perspėti, kad Šventosios Dvasios absoliutizavimas taip pat pavojingas.

S i l ii f j u s 1 - a /- a r u v a s

K A R M O S - D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r m a

Kaip anksčiau vystėsi istorija? Žmogus turėjo materialių gėrybių Ir per jas vystėsi, tačiau prisirišdavo prie jų ir dėl to paskui tapdavo skurdžiumi. Vadinasi, svajonė, kad nebus turtingų ir skurdžių, galclų realizuotis tik tuomet, kai žmogus, turėdamas bet kokius imlus, išmoktų siela prie jų neprisirišti. Tuomet skurdas kaip apsivalymas būtų nebereikalingas.

Tas pat su Šventąja Dvasia. Žemai puolę ir nedori žmonės egzistuoja todėl, kad pilni Šventosios Dvasios prie jos prisirišo. K ig.u dvasingumas nebus absoliutizuojamas, nebus noro šventumą Ukelti aukščiau už Dievą, jei nebus niekinami susitepę, žemai puolę, tuomet purvas ir nuopuolis nebus reikalingi kaip apsivalymas.

(ialima sakyti, kad ir dvasingas, ir žemai puolęs žmogus yra dvi lo paties pusės. Bet yra ne visai taip. Jeigu žmogus nori būti visuomet tik turtingas, vadinasi, greitai taps neturtingas, o jeigu jis m m Imli visuomet neturtėlis, jis gali mirti badu. Jeigu žmogus nori Imti visuomet lik šventasis, jis taps nedoru, o jeigu norės likti nctloru, tuomet, kad nors ką turėtų, privalės pakilti virš šito. Norint turėti ką nors žemiška, reikia pakilti virš žemiškumo ir būti dvasingu, o norint būti dvasingam ir šventam, reikia pakilti ir virš litO () aukščiau už Dievą Sūnų, Dievą Dvasią yra Dievas Tėvas, tai via meile.

l u s visą gyvenimą, - kreipiuosi į pacientą, - buvote dvasingas /įmigus u lai, kas žeidė jūsų aukštuosius jausmus, nesivaldydamas niekinote, linu, kad būtumėte apvalytas, žmonės su jumis turėjo • I h labai nedorai. Atsakydami į tai, jūs smerkėte ir niekinote g i n s Anksčiau ar vėliau visa tai virsta susinaikinimo programa, Imi blokuojamu ligomis, lai išsaugo jums gyvybę. Tačiau jūs savo a r u .i|,| |slleldolC d.u giliau nei Šventąją Dvasią.

Man 1 1 1 . i u i nlvi pagimdo laikas. Laikas daugiasluoksnis, jis imi apn .1 pivuis sluoksnius Žmogaus laukia labai rūstus atpildas, |clgu |n agresija įsiskverbia i informacines laiko akučių struktūras. 'lai vyksla f 11111 .1111 . kad visas pasaulis skendi purve, niekšybėse ir žiaurybėse. Kuo nedvasingesnis ir žemiau puolęs žmogus, tuo pavojingiau jį smerkti. Kuo dvasingesnis ir aukščiau pakilęs žmogus, tUO stipriau jis gali dvasią suluošinti niekinimu.

Pagal hierarchiją yra aukštesnių struktūrų, negu laikas. Jos taip pat daugiasluoksnės. Aš negaliu rasti joms pavadinimo, tačiau jų, ačiū Dievui, jūs agresija nesupurvinote. Visatoje energijos šaltinis yra laikas. Aukščiau laiko, erdvėje, medžiaga kardinaliai keičiasi, keičiasi ir energijos suvokimas. Tačiau tai tik apvalkalai, pakopos j Dievą. Apie jas mes nekalbėsime. Suvokite, kas svarbiausia - kol nemokate už šventų ar purvinų, žemai puolusių žmonių kiautų matyti Dieviškumo, jūs pasiruošę meilę žudyti. O tai pats didžiausias nusikaltimas. Jeigu jūsų kūne ir neįvyks didelių fizinių permainų, supraskite, kad pradžioje reikia gydyti sielą, o siela gydoma meile.

II. I M U

258 A N T R A K N Y G A

G r y n a k a r m a K A R M O S D I A G N O S T I K A

IMIDŽAS

Jeigu prieš keletą metų man kas būtų pasakęs, kad norėdamas darbą ir pareigos jausmą iškelti aukščiau už viską pasaulyje žmogus gali prisišaukti mirtį, aš būčiau nusijuokęs. Dabar jau matau, kokios pasekmės čia gali būti, ir stengiuosi savo žinias apie tai perduoti kitiems. Prisimenu pokalbį su vienu gydytoju:

- Jums pagal tėvo liniją žymu noras darbą ir pareigos jausmą iškelti aukščiau už Dievą.

- Nemanau, kad čia kas blogo, priešingai, manau, kad tokiu būdu galima daugiau padėti kitiems žmonėms.

- Įsivaizduokite situaciją. Žmogus - gydytojas. Jam darbas ir pareigos jausmas tapo absoliučia vertybe, ir jis gali daugiau naudos atnešti keliems tūkstančiams žmonių. O jo sūnus - konclagerio komendantas, jam darbas ir pareiga taip pat absoliuti vertybė, todėl jis dviem milijonais žmonių sudegins daugiau. Kai žmogus žemiškas vertybes iškelia aukščiau už tai, kas Dieviška, jame užgęsta ir visa, kas žmogiška, nes visos pačios aukščiausios dvasinės savybės gimsta tik iš meilės Dievui. Tai nematomas, bet neišsenkantis šaltinis.

Pateiksiu pavyzdį, kuris mano aiškinimą gerai iliustruoja. Prieš keletą metų į mane kreipėsi vienos gamyklos direktorius. Jo sveikata buvo pairusi. Paaiškinau jam priežastis.

- Jūs pernelyg stipriai prisirišęs prie darbo. Stenkitės nuo jo atsijungti. Dabar vis būnate vidujai įsitempęs. Tai negatyviai veikia nervų ir širdies kraujagyslių sistemas. Stenkitės atsipalaiduoti. Vakare prieš miegą penkioms ar dešimčiai minučių atpalaiduokite visą kūną, raumenis ir kartokite: "Aš nuo visko atsijungęs, manęs niekas nejaudina". Bet kokie ritminiai judesiai, vaikščiojimas, plaukiojimas labai padeda esant stresui. Rytais galima apsipilti šaltu vandeniu arba maudytis po kontrastiniu dušu. Išeiginėmis dienomis galite pasikaitinti pirtyje, dažniau išvykite pabūti gamtoje, žvejoti ar grybauti.

Visa tai jis pradėjo daryti, būklė šiek tiek pagerėjo, bet nestabiliai. Be to, jam teko kreiptis į masažistus, neuropatalogus, adatų terapijos specialistus. Efektas buvo maždaug toks pat. Prabėgo vieneri metai, gal kiek daugiau, ir jam vėl pašlijo sveikata. Aš ir vėl užčiuopiau prieraišą prie darbo ir nepasitenkinimą žmonėms.

- Jums reikia peržvelgti visą gyvenimą ir prašyti atleidimo už tuos momentus, kai dėl darbo smerkėte žmones ir pykote ant jų.

Jis skeptiškai dirstelėjo į mane. - Mano kolektyve yra žmonių, su kuriais nešiurkščiai elgtis

neįmanoma, nes jie visą darbą sužlugdytų. - Gerai, pakalbėkime kitaip. Ar šiurkštumu vadovas gali

vadovautis? - Žinoma, gali.

i, į ii L | n s 1 ą / a i c y a s

I \MMI i1. D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A O C Q

G r y n a k a r m a ¿-1 *J S

(ierai, o neapykanta vadovautis ar gali? Tikriausiai, ne.

- Jūs galite nubausti savo pavaldinius, atleisti iš pareigų, Hurkščiai su jais elgtis, tačiau jeigu neapkęsite prastų darbuotojų ir | i l o s smerksite, jūsų dvasia prisipildys agresijos iki pavojingos ribos. tUomet nukentėsite arba jūs, arba jie.

Pacientas stengėsi į mano žodžius įsiklausyti, tačiau jais patikėti jam buvo sunku. Po keleto mėnesių jis vos nenumirė. Neapykanta smogia į galvą, jį ištiko priešinsultinė būklė, nedaug lulruko, ir kraujas būtų smarkiai išsiliejęs į smegenis, o tada -invalidumas arba mirtis. Kai mes susitikome, aš suvokiau, kad (tikinėti beprasmiška, ir pradėjau kalbėti taip, kaip dažniausiai kalbu su pacientais, - griežtai.

- Va pamąstykite: jūs turite tris išeitis: pirmoji - tampate invalidu arba mirštate, antroji - paliekate darbą, trečioji - keičiate elgesį su žmonėmis darbe.

Stoja tyla, jis ilgai mąsto. - Man gydytojai sakė, kad galėjau numirti. Tačiau pavojus

lyg ir praėjo, dabar aš neblogai jaučiuosi. Vadinasi, gydytojai klysta, taip?

- Ir taip, ir ne. Gydytojai neklydo, remdamiesi jūsų fizine būkle. Kai biolaukai daugiau ar mažiau geri, tuomet pagal fizinę kūno būklę galima daryti prognozes. Tačiau jeigu biolaukc yra didelės deformacijos, tuomet ir esant tarsi neblogai fizinei savijautai, /mogų gali ištikti infarktas, insultas. Visa kas. - Dedu prieš jį du lapelius. - Štai jūsų biolaukas iki pavojingos situacijos, ir štai - šiuo metu. Matote: piešiniai identiški. Jeigu gydytojai diagnozuotų ne lik jūsų kūno būklę, bet ir biolauko struktūrų padėtį, jie sakytų, kad nors fizinė savijauta, pagerinta šiuolaikinės medicinos priemonėmis, yra nebloga, biolauko padėtis nepasikeitė. Vadinasi, kalba eina apie ligos atitolinimą, tik apie atitolinimą su nenuspėjamomis pasekmėmis. Suprantate, medicina padeda tik tuomet, kai liga glūdi paviršiuje, o kai užsiteršia giluminiai sielos sluoksniai, gydoma tik meile Dievui, maldomis ir atgaila. Jeigu dabar nepermąstysite savo elgesio, nei gydytojai, nei ekstrasensai jums nebepadės.

Jis išsigandęs žiūri į mane: - Aš dar jaunas ir nenoriu eiti į pensiją, kaipgi man pasikeisti? - Likimas jus veda į mirtį. Norėdami pakeisti likimą, turite

keisti savo charakterį. Jūsų charakteris - lai jūsų reakcija į bet kokią situaciją, jūsų pasaulėžiūra. Vadinasi, jeigu keičiate savo požiūrį į buvusius įvykius, tai keičiate savo charakterį, likimą ir karmą.

Plėšikas ant kiyžiaus peržvelgė visą savo gyvenimą, gailėjosi ir pateko į rojų. Jums reikia tarsi iš naujo pragyventi visą gyvenimą ir kaskart naujaip peržiūrėti kiekvieną situaciją. Visa tai, ką laikėte

^) C(\ A N T R A K N Y G A

ZOU Gryna karma S e r g i j u s t. a y. a i c v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

nemalonumais, skriaudomis, pažeminimu, žemino tik jūsų kūną, o sielą skaistino. Tik trys procentai buvo skriaudos ir pažeminimai, o devyniasdešimt septyni procentai - apsivalymas.

Naujaip išgyvendami savo gyvenimą, prašykite atleidimo už kiekvieną atvejį, kai ką nors esate pasmerkęs, kam nors jautęs nuoskaudą, neapykantą, už tai, kad darbą ir pareigos jausmą iškėlėte aukščiau už Dievą. Apvalant dvasiškai, smogiama per skausmingas vietas.

Jeigu jūs prisirišęs prie pareigos jausmo, jus būtinai apsups žmonės, būtent šiuo atžvilgiu apviliantys jus. Tokiu atveju reikia matyti ne jus apviliančius žmones, o Dievą, apvalantį jūsų sielą. Rytą pabudę kalbėkite: "Viešpatie, mano gyvenimo prasmė ir didžiausia žemiška laimė - meilė Tau! Ji didesnė už meilę žmonai, vaikams, už prieraišą prie darbo, vilos ir sėkmingo likimo". Iš anksto dėkokite Dievui už tuos nemalonumus, kurie dar laukia jūsų.

Kai pradėsite taip elgtis, daug kas pasikeis, tačiau nesitikėkite tučtuojau rezultatų. Pakeisti savo sielą labai sunku. Svarbiausia -nuolatinės nenutrūkstančios pastangos. Toliau... Jūs vis vien įsižeidinėsite ir dažnai susierzinsite - tai ne iš karto praeis, svarbiausia, nenustumkite skriaudų ir nervinimosi į vidų. Blogiausiu atveju galite šaukti, keiktis, daužyti kumščiais.

Jeigu kuo nors būsite nepatenkintas, tuojau pat išsakykite tai, neslėpkite pretenzijų, neleiskite joms prasiskverbti į sielą. Įžeistas ir nuskaustas žmogus, nejaučiantis įvykių eigoje Aukščiausio prasmingumo ir nemalantis kiekvienoje situacijoje Dievo, automatiškai agresiją nukreipia prieš kitus arba prieš save. Jeigu ši agresija įgauna tiksliai atitinkančią žodinę ar elgesio formą - tai trigubai pavojingiau. Todėl žmonės stichiškai išsiugdė šios agresijos blokuotę. Kai žmogus meta lėkštę ant grindų ar pradeda rėkti, noras užmušti išsisklaido į raumenų ir garsų veiksmus. Kai žmogus keikiasi, tuomet vietoj naikinimo formos dažnai skamba triaukštė žodinė forma, tai yra keiksmažodis darosi priemonė agresijai transformuoti į tas formas, kurios neužmuša. Todėl keiksmažodis, kuris visuomet buvo laikomas įžeidžiančia forma, turėjo dar vieną ypatingą reikšmę - visa agresija susijungdavo "į daiktą" ir nepatekdavo į vidų. Kaip priverstinė agresijos blokavimo forma kritinėse situacijose keiksmažodis buvo tiesiog būtinas. Paslėptos pretenzijos jums - tai mirtis. Dabar turėsite būti su kiekvienu žmogumi visiškai nuoširdus - tai jus išgelbės.

- Tik pamanykit?! O aš maniau, kad apsimesti, jog nieko neįvyko - geras išauklėjimas.. .

- Geras išauklėjimas - neužmušti savo emocijomis. Viskas prasideda nuo emocijų. Tėvai neapkenčia vienas kito, bet mandagiai šypsosi, o vaikai jau žudo. Ir niekas negali suprasti, kur priežastis.

\ v l į1, e j n s I.

K a r m o s d i a g n o s t i k a

A N T R A K N Y G A a 261

I inmijos mūsų sielos gelmėse - tai mūsų vaikų elgesys ir fizinė mūsų vaikaičių sveikata.

Sj kartą mes kalbėjomės pakankamai ilgai, ir man rodos, jis iradėjo kai ką suprasti. Biolaukas pagerėjo. Po savaitės aš jam paskambinau:

- Na kaip sekasi darbas tobulinant save? - Stengiuosi, - atsakė jis. - Prašau sekretorę kuo geriau uždaryti

abejas duris, kai kalbu su pavaldiniais. - Ką gi, pradžiai ir tai neblogai. Praėjus dar kažkiek laiko, aš paskambinau jam ir pasakiau,

k,ui viskas jo biolauke normalizavosi ir praktiškai jis sveikas.

1 gydytojus, įkišusius nosį į fizinį apvalkalą ir nematančius bendro vaizdo, aš žiūrėjau iš aukšto. Karmos dėsnis veikia virtuoziškai, ir netrukus gavau rimtą pamoką.

Aš mačiau, kad paciento biolaukas buvo švarus, būklė normali. Ii vis dėlto jį kamavo galvos skausmai, ir jie vis didėjo.. Po laminančio mano pasakymo jam nepatogu buvo vėl kreiptis į mane. lis kreipėsi į specialistus ir padarė visus įmanomus tyrimus: kompiuterinę tomografiją, ultragarsą ir kitas diagnozes. Gydytojai pasakė, kad viskas normalu, jokių nukrypimų, tačiau galvos skausmai nesiliovė. Kiekvieną dieną geriami vaisiai nieko nepadėjo. Dar kiek palaukęs jis man paskambino ir atsiprašančiu tonu pradėjo pasakoti, Kad gydytojai nieko negali nustatyti, sako, kad jis esąs sveikas, o kepenys jau neištveria vaistų kiekio nuo galvos skausmo.

Aš vėl pažiūrėjau į jo biolauką ir suvokiau priežastį. Neišsenkantis skausmo šaltinis buvo vaikai. Tėvus ir vaikus jungiančios | lundią karmą struktūros labai švelnios. Aš jas paprasčiausiai pražiopsojau Kai levai už lai atsiskaito, ką perdavė valkams, didelių deformacijų nebūna, >> ligos ir problemos būna tinkinusios u praktilkal neišgydomos.

I labai viskas aišku, sakau aš jam. - Jūs ir jūsų siela jau esate SVI Iki, lai i.iu dabai jus alsiskaitinėjalc už tai, kad supurvinote vaikų u |n palikuonių sielas, jausdamas agresiją žmonėms ir degdamas noru daibą ii pareigą iškelti aukščiau už Dievą. Vėl peržiūrinėkite visą gyvenimą, ypač vaikų pradėjimo ir gimimo laikotarpį ir melskitės, kad būtų atleista jums, jūsų vaikams ir palikuonių sieloms.

Kalbėjomės telefonu, o po dviejų dienų man reikėjo išvažiuoti. Grįžau tik po mėnesio, ir mes susitikome.

- Žinote, man galvos nebeskauda. - Kada nustojo skaudėti? - Kai prieš jūsų išvykimą pakalbėjome, tai po kokių dviejų

dienų ir nustojo.

ZO.Z Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Aš pagalvojau, kiek daug ir kaip lengvai žmogus praranda ir kaip ilgai kankinasi, jei nesuvokia, kaip sudarytas pasaulis ir kaip į jį žiūrėti. Mūsų sielos vis stipriau prisiriša prie Žemės. Mes vis dažniau sakom "Dieve", tačiau nuvokiame tik trupinėlį, Kas tai yra. Mes neatsiplėšiame nuo pinigų - ir mūsų vaikai ir vaikaičiai praranda dorumą, garbę ir sąžinę. Mes neatsiplėšiame nuo kūniškų, seksualinių malonumų, darome seksualinę revoliuciją ir atsiranda AIDS kaip šios tendencijos blokuotė. Mes neatsiplėšiame nuo šeimos, santykių - ir vis daugiau išdavysčių, skyrybų, nesutarimų ir nelaimingų vaikų. Mes prisirišame prie komforto, pasiturimo gyvenimo, - ir griūva namas, kuriame mes gyvename, visos Žemės ekologija.

Dvasinis netobulumas pereina į fizinį ir bet kokios išorinės pastangos neišsprendžia problemos iki galo. Kad ir kiek dėtume pastangų išgelbėti Žemę per ekologiją, o žmoniją nuo išsigimimo ir nevaisingumo, be dvasinės harmonijos mes neįžengsime į rytojų, ir čia kiekvieno iš mūsų asmeniniai siekiai arba žudo, arba gelbsti žmoniją. Kiekvienas mes galime būti tuo lašu, kuris išgelbės Pasaulį arba perpildys taurę.

Aš skambinu pacientei į kitą miestą. Jai vis laikosi aukštesnė temperatūra, o būsena keista, lyg plaukiojanti. Pirmo susitikimo metu nustačiau, kad ji pasiruošusi mylimą žmogų ir šeimą iškelti aukščiau už Dievą. Todėl jos biolauke didžiulė agresija prieš vyrus. Savo vyro naikinimo programa yra ir savo vaikų naikinimo programa. O dukra, esanti jos biolauke, labai dvasinga ir nori gimti. Dėl to mamą reikia vienaip ar kitaip atitraukti nuo žemiškumo. Pasirinkta priemonė - pakilusi temperatūra. Mažinti temperatūrą reikštų daryti žalą būsimo kūdikio sielai, todėl gydytojai ir negali susidoroti su šia problema.

Aš jai paskambinau po dešimties dienų. Pagerėjimo nebuvo. Paaiškinau, kad reikia melstis už būsimo kūdikio sielą, nuskaistinti ją, nes motina atsakinga už'savo kūdikį. Tai daryti reikia nuolatos. Dvasinė inercija didžiulė. Po dešimties dienų skambinu jai vėl. Rezultatų - jokių. Keista, situacija nors šiek tiek turėjo pasikeisti...

- Jūs žinote, - sakau aš jai, - aš jau pasiilgau sudėtingų atvejų. Dar kartą žiūriu, kas yra subtiliajame lygmenyje, ir pasirodo

naujas klodas, kurio anksčiau nesimatė. - Ar jums patinka jūsų darbas? - klausiu ją. - Taip, aišku. - O jeigu vyras lieptų mesti darbą dėl vaikų, ar jo paklausytu

mėte? - Nežinau; - lėtai tęsia ji. - Dėl to, kad gimtų harmoningas kūdikis, moteris turi prarasti

tai, nuo ko neįstengia atsiplėšti.

S L' r ĮĮ c j U s I, a y a 1 c v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A ^ ) / T O

Gryna karma Z - V y - y

Tiriu merginą, kuriai smarkiai pradėjo blogėti regėjimas. Ilgai kamavausi su šia problema, ji ruošėsi važiuoti į Ameriką, ir aš turėjau suspėti susigaudyti, kur čia priežastis. Tik prieš pat jos išvykimą supratau: ji buvo nusiteikusi dėl darbo ir imidžo atsisakyti vaikų. Valstijose - tai viena pagrindinių problemų, todėl i ten turėtų vvkti žmonės, vidujai jų neturintys.

- Jūs galite vykti, tačiau turėsite daug dirbti save tobulindama, kad suvoktumėte, jog meilė Dievui kur kas svarbiau negu karjera ir padėtis visuomenėje, tuomet jūsų dukra gims.

Ji sugebėjo tai padaryti, ir, ačiū Dievui, gimė mergytė.

Į mane kreipėsi mergina, turinti rimtą problemą - jai pradėjo smarkiai slinkti plaukai, o ji ketino tapti aktore. Plaukų slinkimas susijęs su jos būsima dukra. Mergina turėjo labai stiprią savo pačios vaikų naikinimo programą, ir kažkodėl ši programa sustiprėjo, kai tik ji perėjo į aktorinį fakultetą.

- Matote, - aiškinu jos motinai, - plaukai mus sieja su pomirtiniu pasauliu. Ten yra jūsų dukros antrininkas, o jis prisipildęs vaikų naikinimo programos. Kai plaukai slenka, programa silpnėja

tai pirma. Antra - jai jau nuo trijų metų įsijungė būsimų vaikų atsižadėjimo programa.

Motina nustebusi žiūri į mane: Taip, ji dar mažutė būdama sakydavo, kad nenori vaikų.

• Ji praeitame gyvenime atsižadėjo vaikii dėl karjeros ir darbo, u tat šiame gyvenime, kai įstojo į aktorinį fakultetą, jau buvusi programa smarkiai sustiprėjo. Jai bet koks prestižinis darbas suaktyvina savu pačios vaiku naikinimo programą. Dabartinė situacija kaip lik numuša u uiiul.ą. nr per didelį prisirišimą prie darbo.

Sia .H i'.loii|,is papasakojau dėl lo , kad jus suprastumėte, -il m i | Kol, su kuria kalbuosi telefonu, - jog moteriai

diil/lau'iia laimė turčių būti meilė Dievui, paskui vaikams, vyrui, I nu.n u lik po viso lo kiliems dalykams. Juk vidujėš nuostatos

pc nldlloda | kilus gyvenimus. Jeigu jos siela sutiks tokią vertybių hierarchija, priimti, ji galės turėti ir pinigų, ir darbą ir prestižą.

- Sakykite, o aš ką turėčiau daryti? - klausia pacientė. Pirmiausia reikia viską gerai apgalvoti ir suvokti, o tai jau

gyck).

- Aš užsiimu bizniu, - pasakoja pacientė, - tačiau man atsirado problema, galinti sužlugdyti visus mano darbus, o iki šiol man neblogai sekėsi. Šiuo metu gydytojai man rekomenduoja pašalinti lytinius organus. Neaišku, kas gali būti vėliau. Sakykite, ar man yra galimybė išgyventi?

- Viskas priklauso nuo jūsų, - sakau jai. - Jums pagal

O S~a A N T R A K N Y G A

^ y J l Grynu karma KARMOS DIAGNOSTIKA

moteriškąją giminę persiduoda keturios prieraišos - išpuikimo, pinigų, materialinių gėrybių ir gerai besiklostančio likimo. Vadinasi, jums pagal giminės liniją yra duodami tėvai ir vyrai, kurie sąmoningai ar nesąmoningai tas jūsų prieraišas varžo. Jūs neįstengėte to priimti, todėl prievartinis mechanizmas jums atitolinti nuo Žemės turėjo sustiprėti. Jeigu jums būtų sužlugę biznio reikalai, galėjo neatsirasti liga, tačiau kadangi esate gera specialistė, sužlugo , jūsų kūno sveikata.

Jeigu peržvelgsite visą gyvenimą ir per atgailą pašalinsite agresiją kitiems žmonėms ir agresiją sau, tai yra nenorą pastaruosius vienuolika metų gyventi, jeigu kiekvieną dieną melsitės, tuomet suderinsite sveikatą su materialia gerove. Jeigu ne, reiks rinktis iš dviejų vieną.

- Ar operacija padėtų? - Pakilkite virš Žemės, ir operacija nebus reikalinga, o jei

prisirišite dar stipriau - nė operacija nepadės. - Sakykite, o kaip peržvelgti gyvenimą? Nuo vaikystės iki šios

dienos ar atvirkščiai? - Galite pradėti nuo to taško, kur esate dabar, ir sukite

gyvenimo juostą atgal, o paskui vėl grįžkite į tą momentą, nuo kurio pradėjote. Procesas it švytuoklė.

- Sakykite, - domisi moteris, - aš dabar galiu pasirinkti: ar man grįžti į sritį, kur gimiau, ar pasilikti gyventi Peterburge?

Aš žiūriu, kaip subtiliame lygmenyje atrodo šios zonos. - Sritis, kur jūs gimėte, taip pat skendi pinigų, puikybės ir

geros likimo kloties prieraišose. Jūsų galimybės, kad viskas baigsis gerai, ten smarkiai sumažėtų, o Peterburge biolaukų struktūros švarios, taigi darykite išvadas. Peterburgas - puiki vieta kūrybai. Žmogus, teisingai panaudojęs šį potencialą, gali daug ko pasiekti, pirmiausia, dvasios aukštumose. O išvysčius dvasinį potencialą, atsiranda galimybės vystytis ir žemiškajam potencialui. Taigi dabar viskas priklauso nuo jūsų.

- Sakykite, - klausia manęs pacientas, - ką man daryti? Neseniai šventikas man pasakė: "Reikia atgailauti!" O aš jam atsakiau : "Negaliu! Aš gamyklos direktorius. Gyvenu Ukrainoje. Mano atlyginimo užtenka lik dviem kanistrams benzino, o man reikia keturių. Taigi dvi kanistras aš vis vien pasivagiu. Kaip aš galiu gailėtis, žinodamas, kad vis vien vogsiu benziną?

- Jūs skaitėte Bibliją? - klausiu jo. - Skaičiau, - sako jis. - Ar prisimenate Jėzaus Kristaus palyginimą apie suktąjį

prievaizdą, pasinaudojusį šeimininko aliejumi? Šio palyginimo prasmė: žmogus gali pažeisti žemiškus įstatymus, bet negali pažeisti Dieviškųjų. Jeigu gyvenimas jus verčia pažeisti žemiškus įstatymus,

A N T R A K N Y G A r\ /• r

Gryna karma £*\J *J

|Hl tint nereiškia, kad reikia save niekinti už tai, kad vagiate, ar llli I Inli kitą, atsidūrusį tokioje pat padėtyje. Arba smerkti save ir kilu* liiigi atgailauti galite. Už žemiškų įstatymų pažeidimą jūs Mlniikvsilc prieš valstybę, o už Dieviškųjų - prieš Dievą. Be to, VnUlvhcs įstatymai niekuomet nebūna amžini, tobulėjant visuomenei [it 11 inasi. Todėl pernelyg raidiškas jų prisilaikymas juos iškraipo. Miliui momentų, kai žemiškų įstatymų pažeidimas paakina juos i>i n u vystyti. Dieviškieji dėsniai nuo žemiškųjų skiriasi - jie iim/ini u nekintantys. Mylėti Dievą labiau už viską, kas vadinama • • nu,ka laime - amžinas dėsnis. Žemiški įstatymai - tai nelyginant I m i m.i, o Dieviškieji - nelyginant turinys. Forma suyra, o Milinys - ne.

• k i l t ' I a « l . i i / a r e v a s DIAGNOSTIKA

Prieš mane pacientas, jis ima dėstyti, kas jam rūpi. Perskaitęs jūsų knygą, aš visiškai pasikeičiau. Atsirado

kn/koks abejingumas pasauliui, nenoras dirbti. Sakykite, ar man

dirbti toliau, ar ne? loks abejingumo laikotarpis laikinas. Jis greitai praeis. Jūs

labai smarkiai prisirišote prie žemiškų dalykų. Greitai viskas normalizuosis.

Jis kažkiek laiko mąsto, paskui, žiūrėdamas į mane, klausia: Tačiau mano loks darbas, kad reikia apgaudinėti žmones, be

apgaulės neįmanoma, tad ką man daryti? Aš |.iin aiškinu.

leigU jus ką nors apgavote, jaučiate dėl to džiaugsmą ir niekinate apgautąjį, jūsų siela prisiriša prie išminties, išpuikimo, gabumų u piadeda juosti.

/ i i i i ė k i l ė , du boksininkai ringe. Jie muša vienas kitą fiziniame lygint 11 \ Į • . tai i.iii s n l o | ė |ii nejaučia priešininkui neapykantos, 11| nu t |" ni ui b kai ||c paspaudžia vienas kitam ranką, lai Imi IM111V (I. k a d jų s u l o s i ' I K I . i a g i t. sijos.

Pilsimi naii . ką kalbčjo l e / u s Kušlus: "Mylėkite savo priešus". I ' in lai vi 11 prll laNi su | i io galima kautis ir jį užmušti kovoje, tačiau jo negalima neapkenti il smerkti. Per man Dievo siunčiamus Į u i i M i s m a n o s u l a a|isivalo, jeigu priešų neniekinu ir nesmerkiu.

Jeigu ringe kas nors lupa mane, sportu ir vystymusi tai tampa UiOmet, kai aš vidujai abejingas. Kartais ką nors atimant padedama, o dosnia dovana pakenkiama. Niekuomet nesistenkite ką nors galutinai sutriuškinti, nes tai pagimdo pyktį ir neapykantą.

Šiame gyvenime mes tarsi priešininkai ringe, ir susidūrimai, susilienkimai, lenktyniavimas neišvengiami. Konkurencijos, išlikimo, l e n k t y n i a v i m o dėsnis visiškai teisingas ir skatina vystymąsi. Tačiau jis laikytinas lik fiziniam apvalkalui. Jeigu jis įsiskverbia į sielą, vyksta degradacijos procesas, ir tuomet parpuolęs priešininkas ne pakeliamas, o stengiamasi jį pribaigti. Todėl panieka, smerkimas,

O / T Z T A N T R A K N Y G A •*--UU Gryna karma

S e r g e j u s I. a / a T L v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

pyktis daug pavojingesni už bet kokią apgaulę. Apgaulė darbe -žemiškų įstatymų pažeidimas, o pykčiu ir agresija užteršta dvasia -Dieviškųjų įstatymų pažeidimas.

Vienas pažįstamas, gyvenantis Niujorke, Brukline, pasakojo, kad jis turi bičiulius - sutuoktinių porą, kurie pirmą mėnesį jam atvykus į Niujorką padėdavo, duodami patarimų, reikalingos informacijos. Aš stebėjausi: na ir kas?

- Ką tu, čia tokia pagalba neteikiama. Kiekvienas, kuriam tu gerai patarsi, gali tapti tavo konkurentu.

- Amerika visą pasaulį išmokė konkurencijos, lenktyniavimo dėsnių ir davė impulsą vystytis tam, ką mes vadiname šiuolaikine civilizacija. Tačiau aktorius įsijautęs pamiršo, kad neturi perimti personažo emocijų, nes kai aktorius verkia tikromis ašaromis -menas išnyksta ir teatras miršta.

Aš ypač aštriai pamačiau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu verkia tikromis ašaromis. Cia norisi pacituoti vieną filosofą: "Kultūra pagimdo civilizaciją, o civilizacija nužudo kultūrą".

Mano pašnekovas laukdamas žiūri į mane ir šypsosi. - Tai, vadinasi, galima eiti dirbti? - Žinoma.

Moteris susijaudinusi pasakoja man: - Aš visą gyvenimą negalėjau rasti darbo, kuris man labai

patiktų. Ir kai pagaliau suvokiau, kas yra mano gyvenimo prasmė, suradau tikrą pašaukimą, mėgstamą darbą, sveikata neleidžia man atiduoti darbui visų jėgų. Pastaruosius aštuonerius metus negaliu prisiminti nė vienos dienos, kad fizinė savijauta būtų normali. Po kiekvienos operacijos genda dantys, atsiranda sąaugos, pablogėja skrandžio ir žarnyno veikla, nukamavo osteochondrozė ir varikozė, o svarbiausia - trūksta energijos darbui.

- Jums nebuvo duota mėgstamo darbo, nes būtumėt galėjusi numirti. Net ir pati kilniausia misija pražudo žmogų, jeigu meilė jai iškeliama aukščiau už meilę Dievui. Jūsų giminėje ir pagal tėvo, ir pagal motinos liniją perduodamas troškimas save, savo dvasines savybes, darbą ir pareigingumą iškelti aukščiau už Dievą. Jūs smerkėte kitus, ir dėl to sutriko kepenų veikla, kraujotaka kojų venomis, jūs graužėte pati save ir nebenorėjote gyventi, ir dėl to pablogėdavo žarnyno ir urogenitalinės sistemos energetika.

Jūsų dukrai prieraiša prie pareigos ir darbo peržengė mirtiną ribą, tačiau ji harmoninga asmenybė ir jos vaikai privalo būti harmoningi, todėl visa tai grįš jums.

Kai jums kas nors nesisekdavo, ar jus apvildavo, ar apgaudavo, tai reiškė, kad smūgiuojama į skausmingas vietas, norint, kad atsiplėštumėle nuo žemiškumo. O jūs, užuot suvokusi aukštesne prasmę to, kas vyksta, pradžioje niekinote, smerkėte kitus, jautėtės

, i l ji, | U '. I .1 / » H U >

, ,. u r, DIAGNOSTIKA

AN 1 RA K N Y G A O ZT T Gryna karma -ZvvJ /

nu .1 nausta, o paskui ir pati save skaudinote, ir tai perdavėte dukrai |f Jos palikuonims. Melskitės už save ir už juos, ir jūsų problemos iHiivks.

Prieš mane sėdi vaikinas ir mergina. Mūsų draugas talentingas dailininkas, toks pasitaiko tik

n u.is iš tūkstančio. Jam apdegė šešiasdešimt procentų odos, |]i i u veikia inkstai ir jeigu per dvi valandas nepradės veikti, jis mirs.

Kur jo žmona? - klausiu aš. .lis išsiskyręs.

I'radcdu aiškinti vaikinui, sėdinčiam prieš mane. Meilė Dievui turi būti absoliučiai aukščiau už bet kokią

|| mišką laimę ir siekius. Jūs labai norite mėgstamą darbą, likimo I line, susijusią su juo, iškelti aukščiau už Dievą. O kai siela

prisiriša prie žemiškų dalykų, ji tampa agresyvi. Pradžioje jūs agicsyviai nusistatęs prieš kitus, paskui - prieš save. Šiuo metu jūsų Igresija visa savo galia atsigręžia prieš jus patį.

- Atleiskite, - vaikinas žiūri į mane kaip į pakvaišėlį, - mano draugas ligoninėje kovoja su mirtimi, o jūs penkiolika-dvidešimt minučių kalbate apie mano problemas. Ar jūs galite padėti, ar ne?

- Aš jau penkiolika minučių tai darau. Jūsų ir jūsų draugo biolaukai veikia rezonuodami. Jūsų vienodos programos. Mūsų pokalbio metu balansuojamas jūsų biolaukas, ir kartu per jus perduodu informaciją, reikalingą jūsų draugui, kad jis liktų gyvas. Jūsų draugas savo darbą ir su juo susijusį likimą iškėlė kur kas aukščiau už Dievą. Kad jis susigrąžintų pusiausvyrą, jam buvo duota žmona ir pora vaikų, kad bendravimas su jais ir rūpinimasis jais labai atitrauktų jį nuo darbo. Jis nesuvokė, kokia gili čia iš aukštybių siunčiama prasmė, ir kai atsižadėjo visko dėl darbo, tuo jis atsižadėjo ir Dievo. Jo siela pradėjo deformuotis, joje nebetilpo agresija, o kadangi žmogus jis dvasingas, agresijos posūkis prieš save pasidarė gana ūmus. Savęs naikinimo programa jam pasireiškė trauma, tačiau trauma jam sudarė sąlygas nuskaistinti sielą.

Kai žmogus ką nors, kas susiję su Žeme, padaro savo tikslu, gyvenimo prasme, jo siela prisiriša prie to, pajuosta, ir visa, kas žemiška, tampa kančių, o ne laimės versme. Nesėkmės, netektys sukelia didžiulį skausmą, psichinę traumą. Kai jam nesisekė, jis nebenorėjo gyventi, o toks nenoras - rykštė urogenitalinei sistemai, lodėl jo inkstai ir atsisakė dirbti.

Kiek jūs dabar suvoksite, kad didžiausia laimė Žemėje - meilė 1 )ievui, ir pakeisite savo elgesį daugelio situacijų atžvilgiu, tiek jūsų draugui pagerės. Jūs einate tuo pačiu keliu ir po metų galite gauti analogišką situaciją. Jūsų draugas nedaug jus teaplenkė, pagalvokite apie tai. Palikite savo telefono numerį, aš paskambinsiu, - norėsiu pasiteirauti apie jūsų draugo būklę.

/-» / - Q A N T R A K N Y ( i A S L T Į U j u s I. a z a i c v a s

-ZOO Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Vaikinas ir mergina išeina kiek suglumę, matyt, nesugebėjau jiems pakankamai įtikinamai viską paaiškinti, tačiau dailininko, gulinčio reanimacijoje, biolaukas pasidarė švaresnis. Vakare paskambinęs sužinojau, kad inkstai pradėjo veikti, būklė pagerėjo. Tačiau jo draugo balse aš nepajutau noro bendrauti su manimi toliau. Man kol kas sunku turimas žinias išreikšti žodžiais. Tai didžiausia problema. Gauti informaciją man kur kas lengviau, negu ją perduoti kitiems. Kiek daug dar reikės padaryti šiame kelyje.

Priiminėju pacientus vienos amerikiečių firmos ofise. Per langą atsiveria vaizdas į Atlanto okeaną. Prieš mane sėdi pacientas ir dėsto savo istoriją.

- Mudu su sūnumi dailininkai. Prieš keletą mėnesių sūnus buvo Maskvoje. Apsistojo pas mano draugą dailininką. Jo motina lyg ir burtininkė ar kerėtoja. Sugrįžęs jis pradėjo blogai jaustis ir negali dirbti. Ekstrasensai sakė, kad labai smarkiai blogos akies nužiūrėtas. Tada vieno mano draugo žmona sumanė nuvykti į Maskvą, kad galėtų įsitikinti, ar iš tikro taip yra: "Jeigu iš tiesų taip, tuomet aš pastatysiu žvakelę už jos vėlę". Tačiau kelionėje atsiliko nelaimė - ji mirė. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar mano sūnus iš tiesų blogos akies nužiūrėtas ir kas tai padarė?

- Žinoma, blogos akies nužiūrėtas, ir tai padarė ta moteris. Dėkokite Dievui, kad viskas taip susiklostė.

Dailininkas stebisi. - Už ką gi aš turiu dėkoti Dievui? - Amerikoje labai stiprios prieraišos prie išpuikimo, imidžo,

sėkmingo likimo. Jūsų sūnaus prieraišos tokios pat, tai yra, prasidėjo rezonansas. Kuo didesnė galimybė jūsų sūnui išreikšti savo talentą, tuo stipriau jis kabinsis už tų žemiškų momentų ir bus nuo žemiškumo atplėšiamas sunkia liga ar mirtimi. Tikriausiai jis greitai būtų miręs, nes jo puikybė greitai augo. Blogos akies nužiūrėjimas sumažino puikybę, imidžą ir sėkmę, taigi išgelbėjo jį nuo mirties. Dievas per tą maskvietę moterį davė jam labiausiai tausojantį priverstinio apvalymo variantą.

Draugo žmona, važiavusi į Maskvą pražudyti žmogų, nesąmoningai įsuko programą, linkinčią mirties dieviškumui, kurio dalimi yra kiekvienas žmogus. Visa tai tuojau pat sugrįžo atgal ir ją pražudė. Jums reikia dėkoti Dievui už bet kokias situacijas, kurios buvo duotos išpuikimui, imidžui, sėkmei mažinti. Reikia pajusti išmintingumą to, kas vyksta, ir pirmąjį grožio ir džiaugsmo gūsį paskirti Dievui, o ne paveikslui.

Anksčiau vystymasis vykdavo spirale, ir dailininkas, kaupęs dvasios galias viso, kas žemiška, atsižadėjimu praeitame gyvenime, realizuodavo tai, verždamasis prie žemiškumo šiame gyvenime, o dabar, vystymuisi vykstant dviguba spirale, dailininkas turi būti ir

, ,. . I u s I a z a i c v a s

(STlMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A O Z T Q Gryna karma S

iilMukyrėlis, ir pasaulietis vienu metu. Siela vis stipriau turi veržtis I I )ievą, o sąmonė - į Žemę. Kiek jūs su savo sūnumi įstengsite tai gyvendinti, tiek jus aplenks ligos, traumos, kerai ir prakeikimai, -

jų nebereikės jums siųsti.

Į mane kreipėsi jauna pora. Kūdikiui būna priepuoliai. Mes kreipėmės į visus gydytojus.

Paaiškinkite, kas jam yra. - Prašau, žiūrėkite. Sąmoninga agresija - nulis, pasąmonės -Visatai pavojinga - 210-220. Vadinasi, ją reikia sustabdyti liga

aiba mirtimi. Kūdikio pasąmonėje glūdi tai, kas buvo tėvų sąmonėje. - Jūs, - kreipiuosi į tėvą, - perdavėte sūnui prieraišą prie

mylimo žmogaus ir santykių. Skaudžiausia jums vieta yra santykiai. < i jums, - kreipiuosi į motiną, - išpuikimas, imidžas, išmintis, gerai susiklostantis likimas.

- Nieko panašaus, - atsako motina, - aš niekuomet nesijaučiau esanti aukščiau už kitus žmones dėl savo išmintingumo ar padėties visuomenėje. Ir nebuvau agresyvi, kai mane tuo žemino.

- Jūs pernelyg didžiuojatės vyro imidžu ir išmintimi. Jūs niekinote žmones, kurie jį niekino ir apgaudinėjo, ir jų nekentėte.

- Nejaugi tai irgi prieraišą? - Žinoma. Agresija dėl savęs, savo artimųjų ar vaikų vis vien

lieka agresija ir pririša prie Žemės ne tik jūsų sielą, bet ir jūsų palikuonių sielas. Berniuko tokia didelė agresija todėl, kad jūs, -kreipiuosi į motiną, - iki jo pradėjimo ir gimimo smerkėte visuomenę. Tai atrodė maždaug taip: "Valstybės galvos - idiotai, mes gyvename kvailių šalyje, mes gyvename visuomenėje be moralės ir dorovės".

Jeigu jau kiekvieno žmogaus likimas nustatomas iš aukščiau, lad grupės žmonių - juo labiau. Išorinė agresija streso metu virsta aktyviais veiksmais, siekiant pakeisti situaciją, o vidinė virsta mūsų ligomis, mūsų vaikų ligomis ir mirtimi.

- Tad reikia naujai gimti, kad viso to nebūtų? - O aš tai ir rekomenduoju. Peržvelkite visą savo gyvenimą

iš naujo, išgyvenkite naujaip visas situacijas. Greitų pasikeitimų nelaukite. Kai malda skaistinsite kūdikio sielą, pristabdykite sąmonės veiklą. Sąmonė mus pririša prie Žemės ir gimdo agresiją. Pirmoji sąmonės ypatybė: įvertinti situaciją, palyginti ją, kritikuoti. Kurį laiką nekritikuokile jokios situacijos, nieko neanalizuokite, negalvokite apie praeitį. Jeigu pajusite, kad šilo maža, naudokite sąmonės sustabdymo technikas: pasninką, badavimą, maldas, buvimą tamsoje nejudant, absoliutų atsipalaidavimą. Taip pat kvėpavimo sulaikymą arba kvėpavimą tam tikru švelniu ritmu. Tik maldomis ir atgaila pakeisite savo ir savo kūdiko likimą.

O H f \ A N 1 K A K N Y G A I \J Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Vienas pacientas paprašė paaiškinti tokią situaciją: - Aš advokatas, man neblogai sekėsi, be to, visiškai tikrai

žinau, kad profesinis mano lygis nepablogėjo. Ir ne tik nepablogėjo, esu visiškai įsitikinęs, kad mano patirtis ir žinios išaugo. Tačiau viena po kitos bylos žlunga, ir aš nieko negaliu pakeisti.

- Jūs net nusijuoksite, kaip paprasta, kai pasakysiu jūsų problemų priežastį. Kad būtų aiškiau, paaiškinsiu pavyzdžiais: įsivaizduokite du teismo procesus. Viename advokatas pasako puikią kalbą, išraiškingą, gražią, įtikinančią. Visi žavisi gynyba, tačiau ginamasis kažkodėl gauna aukščiausią bausmę. Antrame advokatas tarsi nieko ypatingo ir nepasako, o kaltinamasis išteisinamas. Kodėl?

Todėl, kad pirmuoju atveju advokatas pats stengiasi ištempti gynybą, - tai jis dabar įrodys, kad kaltinamasis nekaltas, tik jis. Antruoju atveju advokatas aiškina: "Aš čia niekuo dėtas, ir ginti šio žmogaus nereikia, nes jis nekaltas, nejaugi tai nesuprantama?" Gynyba atsiranda tartum pati savaime, be matomų advokato pastangų.

Norint valdyti situaciją, reikia būti ne jos viduje, o jos išorėje. Kuo mažiau pastebimas jūsų poveikis į situaciją, tuo geriau ją kontroliuojate. Štai įsivaizduokite: du viršininkai. Vienas pakviečia pavaldinį ir sako: "Tu šioks ir anoks, darbą sužlugdei, tik trukdai kitiems dirbti, aš tave atleidžiu iš darbo". Pavaldinys reaguoja - pradeda neapkęsti arba keršyti, ir viršininkui atsiranda problemų. Antrasis iškviečia pavaldinį ir sako: "Aš suprantu, kad tu stengiesi, tačiau tau visai nesiseka, norėčiau tave palikti darbe, bet negaliu. Ir kolektyvas priešintųsi, ir visa situacija klostosi prieš tave, nes pats veiki savo nenaudai". Šiuo atveju, jeigu pavaldinys užsigaus, tai pyks ant viso kolektyvo arba ant viso aplinkinio pasaulio, ir jam atsiras labai daug problemų, o ne viršininkui.

Pervedus į karmos kalbą, pirmasis advokatas ir viršininkas labai išpuikę ir prisirišę prie imidžo, jie asmeniškai nori kažką įrodyti, kažką pakeisti. Vadinasi, ir kituose žmonėse jie mato vis daugiau asmeninės kaltės, ir vis daugiau agresijos kitiems žmonėms atsiranda juose pačiuose.

Jūsų prieraiša prie išpuikimo, imidžo blokuojama darbo žlugdymu. Jeigu to maža, jūs fiziškai nukentėsite. Staigus situacijos pablogėjimas paaiškinamas paprastai - savo neteisingą pasaulėjautą jūs perdavėte vaikams ir dėl to galite neturėti vaikaičių. Kai tik subtiliajame lygmenyje jų situacija pablogėjo, jus pradėjo valyti kaip jų nemalonumų šaltinį. Viską, ką jūs sėjote jaunystėje, dabar leidžia daigus. Grįžkite į jaunystę, teisingai viską įvertinkite ir išgyvenkite gyvenimą teisingai naujaip, keiskite elgesį su žmonėmis, ir problemų bus mažiau.

I D i | n s I a z a r L v a s A N T R A KNYCi A ^ a i

I l u s DIAGNOSTIKA Gryna karma Z / 1

IŠPUIKIMAS IR IŠDIDUMAS

Išpuikimas ir išdidumas. Lyg ir tas pat. Anksčiau nusakyti tik 1 i luiną būčiau negalėjęs, dabar man jis pasidarė suprantamas.

kariai tris dienas vedami per dykumą, paskui atvedami prie Vandens. Vieni godžiai puola ir geria, pamiršę viską, kiti tai daro hiiiiiai, oriai. Tokie ir nugalės mūšyje. Jiems dvasios principai iinksnau už kūno poreikius. Karys laimi mūšyje dvasios, o ne kūno h j'.i lokius žmones aš ir vadinu išdidžiais. Išdidumas - tai mpasidavimas situacijai, reikalaujančiai kūno interesus iškelti iiiiksiiau už dvasios interesus, tai yra ne aplinka turi mane valdyti, D aš aplinką, vadovaudamasis savo dvasios principais.

Žmogus sudarytas iš dviejų priešingų esmių. Jo fizinis apval-kiilas nukreiptas į tai, kas žemiška, jis ir turi priešintis ir padaryti hitu paklusnią jį supančią aplinką. Mūsų vidinis dvasinis apvalkalas nukleiptas į Visatą ir į Dievą. Štai jis ir turi visose žemiškose apiaiškose matyti Dievybę. Išoriškai nepriimdami situacijos vystomės, o vidujai - žengiame į degradaciją.

Žmogaus mąstymas visuomet buvo dialektinis procesas, tačiau priešybių įtampos laipsnis kiekvienu laikotarpiu skyrėsi. Žmogus aiba nepriimdavo situacijos visais savo klodais, arba išpažindavo bet kokios situacijos priėmimą.

Kokiu būdu buvo pasiekiamas dialektinis mąstymas? Žmogui nuo vaikystės buvo diegiamos tiesos, orientuojančios jo dvasines siiuktūras. Mylėk Dievą, o viskas, kas žemiška - nuodėminga. Sudavė per vieną skruostą, atsuk ir kitą, tai yra, žmogus buvo auklėjamas kiekvieną situaciją priimti kaip Dievo duotą.

Žmogus augo ir pradėdavo suprasti, kad taip elgiantis kažką lUkurti ar ką nors pasiekti neįmanoma, ir prieidavo išvados, kad reikia situacijos nepriimti ir jai nepaklusti. Susiklostė lyg ir keista padėtis. Religija kvietė paklusti ir būti romiems, ir nuo vaikystės lai buvo diegiama, o žmonės elgėsi priešingai, ir tarsi visi buvo pakalkinti. Tai ir kūrė dialektinės pasaulėžiūros pagrindą. Žmogus [| inercijos savo subtiliose dvasinėse struktūrose buvo linkęs priimti .i i naciją, o iš aplinkos semiama gyvenimiška patirtis jį vertė elgtis priešingai. Taigi, nors dialektinio mąstymo modelio nebuvo, pati Nitnacija buvo dialektinė.

Taip ir Biblijoje - ta informacija, kuri negalėjo būti duota apibendrinančia sąvoka, buvo pateikiama per situaciją, per elgesio elementų sąveiką. Pats ryškiausias pavyzdys - Jėzaus Kristaus nukryžiavimas. Šią informaciją - absoliutų Dieviškumo priėmimą, lais laikais nebuvo įmanoma nusakyti pamokslais ir palyginimais.

(iyvenimas, įvykiai patys savaime dialektiški, tačiau kad būtų sukurtas mąstymas, įtraukiantis savin dialektiką, reikia pakilti aukščiau už šiuos įvykius, apjungti juos į vienovę. O tai įmanoma

r\ r-, A N T R A KNYCi A

^- / ^— Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

tik vidujai juos visiškai priėmus. Tai toks mąstymo būdas, kuris vadinamas vidiniu romumu.

Romumas yra aukščiausia dvasios išugdymo technika. Filosofija yra mokslas, apibendrinantis visus regimo pasaulio

reiškinius. Tam būtina absoliučiai priimti bet kokią apraišką kaip vienos visybės dali, o tai įmanoma tik jaučiant tą vieną visybę ir veržiantis į ją. Tai ir yra tikėjimas į Dievą. Filosofijos pagrindas yra religija. Filosofija, duodama pasaulio koncepciją, gimdė priemonių, metodų, būdų sankaupą, kuri tapdavo mokslu ir, vadinasi, visi reikšmingi intelektualiniai žmonijos pasiekimai gimdavo iš veržimosi į Tą didįjį nedalomą, neišreiškiamą, kurs mus sukūrė, mūsų kūnus ir mūsų sielas.

Siuo metu prasideda laikotarpis, kai dialektinės situacijos turi apsivainikuoti dialektiniu mąstymu, kitaip tariant, vystymosi šaltinis turi būti perkeltas į vidų. Kai gyvenimas mane verčia tobulėti, - tai dialektinė situacija. Kai aš pats, kažką suvokęs, einu pirmyn, - tai dialektinis mąstymas.

Religija nuo mažens žmogui leisdavo jausti kontaktą su Dievu per nuolankumą. Svarbiausi autoritetai čia buvo tikėjimas ir neginčijami dvasios postulatai. Tikėjimas, nukreiptas į žmogaus dvasią, aplenkia sąmonę. Tačiau būtent žmogaus sąmonė per pastaruosius keletą šimtmečių taip išaugo, kad šiuo metu be orientacijos į sąmonę neįmanomas žmogaus auklėjimas. Vadinasi, šiuo metu išmokyti vaiką nuolankumo per religiją vis mažiau įmanoma. Taigi, nesutikimo priimti situaciją elementas išoriniai ir vidujai žymiai išaugs, o kontaktas su Visata smarkiai sumažės, ir žmonija taps negyvybinga.

Vienintelis būdas išmokyti vaiką nuolankumo nuo mažens -tai kreiptis ne tik į jo sielą, bet ir į jo protą. Tai reiškia, kad religija turi tapti mokslu. Be tokios jungties, nesukūrus dialektinės mąstymo sistemos, žmonija neįžengs į rytojų. Norint sukurti tokį mąstymą, kiekvienam žmogui reikia pašalinti tai, kas trukdo romumą padaiyti savo nuostata, priimti pasaulį ir jį pažinti. O trukdo - neapykanta, nuoskauda, apgailestavimas, panieka ir smerkimas - neigiamos emocijos, kurias reiškiame nesutikdami priimti įvykių. Mes šiuo metu visi dvasios ligoniai, vis vien, ar ligoti mūsų kūnai, ar ne. Todėl kaupti savo dvasios bagažą, ugdyti savo pasaulėjautą būtina mums visiems. Keisdami savo pasaulėjautą, keičiame ir savo pasaulėžiūrą, o būtent pasaulėžiūra keičia mūsų likimą ir karmą pačia plačiausia šio žodžio prasme.

Taigi išpuikimas ir išdidumas. Nežinodami dvasinių elgesio nuostatų, žmonės prisidaro vis daugiau fizinės plotmės problemų. Neseniai aš su savo šeima buvau poilsio bazėje. Rytą nuėjau užimti eilės bilietui į sauną. Tuo metu kažkokia moteris užėjo pas

N i i į\ į u s I. a / a i c v a -s A N T R A KNYCi A r\ rj ^

Gryna karma ji— / w/

administratorių, prašydama leidimo paskambinti į miestą. Mano misis pasiekė frazių nuotrupos: "... organizmas liko visiškai be vandens... vandens gerti negali... jį pykina, išbandžiau viską - ir kalio pemanganatą, ir anglį... labai smarkiai apsinuodijo... gydytojų neia... ką daryti, padėk, patark", kreipėsi ji į kažką telefonu. Paskui padėjo ragelį, atsitraukė nuo telefono. Aš pasiūliau moteriai pagalbą, ji sutiko, ir mes nuėjome į jos kambarį. Aš peržvelgiau berniuką.

- Jūsų sūnus neapsinuodijęs. Viduriavimas, vėmimas - tai tik išoriniai požymiai. Priežastis visiškai kita. Tai stipri agresijos programa, nukreipta prieš tėvą. Berniukui dabar keturiolika metų ir dabartinė jo pasaulėjauta nulems visą būsimą jo gyvenimą. Būtent lokiu metu sustabdomos visos pavojingos programos, galinčios deformuoti sielą, o paskui ir kūną. Įsijungia blokuotės mechanizmas, liga arba laikinas kai kurių organų funkcijų sutrikimas; šiuo atveju sutriko tulžies pūslė ir kasa.

Agresija prieš tėvą atėjo iš jūsų. Žmona, kuri jaučiasi įžeista ir smerkia savo vyrą, programuoja smerkimą savo vaikams. Vaikai gauna tėvą naikinančią programą, tik daug kartų stipresnę. Jūsų siela prisirišusi prie žemiškų gėrybių, o apvalyti sielą, prisirišusią prie Žemės, galima tik mirtimi, liga ar neužtarnautomis nuoskaudomis iš artimų žmonių. Jums duotas pats lengviausias variantas, tačiau jūsų puikybė išsikerojusi, tai yra neįstengiate priimti traumuojančios situacijos, ir, užuot romiai apsivaliusi, kėlėte agresiją, kuri padidėjusi persidavė sūnui.

Paaiškinau jai, kaip reikia melstis ir atsikratyti agresijos. Jos atsakymas mane nustebino: - Aš netgi neįtariau, kad išpuikimas - blogybė. Po kelių valandų aš vėl užėjau pas juos į kambarį. Moteris

sakė, kad po mūsų pokalbio sūnus jau įstengė atsigerti vandens ir jo nepykino. Jis ramiai užmigo ir miegojo iki pietų. Kitą rytą moteris pati priėjo prie manęs ir paklausė, ką jai daryti toliau, ar vežti sūnų į miestą, ar ne. Berniukui išnyko net mažiausi ligos požymiai. Aš pasakiau, kad jis sveikas ne tik išoriniai, bet ir vidujai, ir dėl jo nėra ko jaudintis.

Kalbuosi su gana rimtai sergančia moterimi. - Jūsų problemos susijusios su tuo, kad fizinį apvalkalą

iškėlėte aukščiau už dvasinį. Jeigu eilinis žmogus pavyduliauja, jis paskui už tai atsimoka liga. Išpuikęs žmogus pavyduliaudamas atvirai linki pavyduliavimo objektui mirties ir numiršta pats. Jeigu jūs būtumėt gavusi vyrą, kuris jus nešiotų ant rankų, jums neleistų apjuodinti sielos, pririšant prie išpuikimo ir šeimos. Išgelbėti jus ir jūsų vaikus galima per vyrą, žeminantį jūsų išpuikimą, skriaudžiantį jus ir pažeidžiantį šeimos stabilumą. Tačiau jūs to nesutinkate

O H Ą A N 1 R A K N Y G A ^ / i Gryna kiuma

S c i g c j u s I. a 7 a r c v a KARMOS DIAGNOSTIKA

priimti, todėl prisirišote dar stipriau ir perdavėte savo prieraišas vaikams ir vaikaičiams.

- Tačiau kaipgi man priimti, - sielvartingai sako ji, - kai jis tiesiog tyčiojasi iš manęs? Negi reikėjo sudėti rankas ir su tuo susitaikyti?

- Jis niekuo dėtas, reikia dėkoti Dievui, o jeigu dėkosite žmogui - elgsitės mazoehistiškai. Išoriškai jūs galėjote veikti kaip norėjote, kad ir lėkštę sudaužyti į galvą, nes jūsų išorinis bendravimas - tai bendravimas su žmogumi, o vidujai jūs bendraujate su Dievu. Ten turi būti tik meilė ir dėkingumas. Bet kadangi žmogus nejaučia, kaip sąmoninga agresija pereina į pasąmonę, tad, ypač pradžioje, geriau nesileiskite nė į išorinę agresiją, tai yra, absoliučiai viską priimkite kaip iš Dievo rankų.

- Vadinasi, jis mane žemina, įžeidinėja, o aš turiu džiaugtis? Tai nežmoniška ir neteisinga!

- Argi galima humaniškai elgtis su vėžio ląstele? Mes neturime tokių akių, kad pamatytume, kas dedasi su mūsų siela. Vidinę regą turėjo tik šventieji. Nagi įsivaizduokite: žmogus skęsta, gelbėtojas jį griebia už plaukų ir traukia iš vandens. Iš siaubo jis griebiasi už gelbėtojo ir tajam trukdo. Kai tik skestantysis suvokia, kad tokiu būdu jį gelbsti, nebebūna agresyvus. Krikščionybėje tai vadinama romumu. Dabar atėjo toks laikotarpis, kai netgi romumo maža. Reikia ne tik priimti skausmą, bet ir džiaugtis, kad jis gelbsti sielą, žinoma, kūną irgi. Vidujai žengiant žingsnį skausmo pasitikti, dera ne vien tik priimti skausmą romiai, o padėti tuo gelbėti kūną. Mūsų gelbėtojas yra Dievas, o mes - jo padėjėjai apvalant mūsų sielas, kai melsdamiesi iš anksto priimame savo kūnui visus pažeminimus ir nemalonumus, per kuriuos ir apvaloma mūsų siela. Kuo daugiau kančių priims siela, tuo mažiau jų liks kūnui.

- Tai nejaugi reikia gyventi be emocijų? Kas tuomet per gyvenimas?

- Ne. Gyventi reikia emocingai. Tik viduje - laimė ir švytinti meilė, o išorėje - atsižvelgiant į situaciją. Jeigu iš išorės jūs nusimenate ir įsižeidžiate, tai jūsų sielos gelmėse turi būti tik džiaugsmas ir meilė. Visa, kas žemiška, suirs, o kas dvasinga - ne. Kai irsta kūnas, mums skauda. Kadangi mūsų kūnai priklauso Žemei, mes sirgsime, kankinsimės ir mirsime. Tačiau yra kankinimasis, yra ir kentėjimas.

Sugebėjimas suvokti, kad viskas, kas žemiška, privalo suirti, -tai sugebėjimas neprisirišti mirtinai prie Žemės, taigi remtis ne žemiškumu, o meile Dievui.

Senovės Romoje būta papročio - puotos ir linksmybių įkarštyje pasigirsdavo būgnų garsai ir į salę būdavo įnešama kone sudūlėjusi mumija. Keletą minučių visi tylėdami į ją žiūrėdavo, paskui mumija būdavo išnešama ir linksmybės tęsdavosi. Senoliai mokėjo

I \PMi IS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A ^ i-l r

Gryna karma I

linksmintis ir jautė linksmybių dvasią, tačiau matė ir žinojo, kas HlMlinka žmogui, užsimiršusiam, kad negalima remtis tuo, kas žemiška.

Mūsų pokalbis tęsiasi. Aš matau, kaip kažkokia problema kankina moterį. Ji pasakoja:

Šiuo metu aš neištekėjusi. Myliu vieną žmogų, tačiau jis vnlęs, ir dėl to aš nenoriu su juo susitikinėti. O jis skambina, prašo .n ,ihkli. Aš suprantu, kad susitikinėdama su juo, darau nuodėmę, U, matyt, mano problemos daugiausiai su tuo susijusios.

Taip, jūsų problemos su tuo susijusios, tik jūsų nuodėmė slypi I H m jūs norite nuslopinti savo meile ir nusigręžti nuo mylimo /nuįgaus. Vidujai daugiau galvojate ne apie nuodėmę, o apie savo ambicijas, išpuikimą ir norą turėti stabilius santykius. Moteriai, kini pernelyg vertina santykius ir yra išpuikusi, duodama meilė vedusiam žmogui, nes būtent tokia situacija išsklaido puikybę ir i< imą nuvainikuoja kaip garbinimo objektą, palankiai veikdama RlOters dvasią. Meilės fundamentas - Danguje, ambicijų fundamentas

Žemėje. Ir kai žemiškumas stengiasi paminti tai, kas Dieviška, už lai /inogus ir turi atsiskaityti. Meilė yra aukščiau už padorumą, s* imą, materialias gėrybes, išdavystę ir visa kita.

Viena moteris man pasakė, kad ji nebeturi meilės, kadangi mylimas žmogus ją išdavė. Aš atsakiau, kad vargu bau ar tai buvo meile, nes išdavystė meilę apvalo, o ne užmuša. Tikroji meilė Bepriklauso nuo nieko, kas žemiška, ir todėl žemiški griovimai negali jos nužudyti, o išdavystė - tai santykių nutraukimas, ir tikrajai meilei ji negali pakenkti.

Žmogus gyvena, atlikdamas pareigą Dievui ir kitiems žmonėms. I |i i. 111 kai pareigos atlikimas Dievui prieštarauja pareigos atlikimui

m m\. lai norėdamas turėti sveiką sielą, sveikus vaikus ir palikuonis, Kunigus nedvejodamas pirmenybę luri leikti Dievui. ' - " i i i • 11 • 11 • t • H įSkcttl i pirmą vielą greitai virsta savo I igvl'i

lllalp Sovietų Sąjungoje, paskelbus socializmą neva norint i gi Ibi n įlaib įku klasę, buvo žudomi tie, kurie tai klasei ii' pili latisė, " vėliau, kad butų atstatytas teisingumas, idėja žudyti I s, kad hutų sąlygos gyventi kitiems, realizavosi ir vienų, ir kitų

u.lynui.

kai bandoma laimę pasiekti remiantis žemiškais dalykais, tai via klasiniu, rasiniu, kastų, turtiniu pagrindu ar dar kitokiomis Idėjomis, lie žemiškumai tik dar greičiau suyra. Kuo stipriau ląstelė atsiriboja, tuo greičiau ji žūstav Meilė - tai toks jausmas, kuris mums neleidžia prisirišti prie Žemės, ir tik toks žmogus, kuris meilės vardan peržengia rasinius, klasinius, turtinius, fizinius ir kitokius barjerus, gali rasti tikrą laimę, kokia tik skirta žmogui Žemėje.

A N T R A K N Y G A

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

{ mane kreipėsi moteris su maždaug dvylikos metų sūnumi. Ji paprašė berniuką išeiti ir sąmokslininkės balsu aiškina:

- Žinote, mano sūnus žiaurus, jis labai agresyvus su kitais. O kai tūžta, vis šaukia, kad jis šėtono sūnus, ir apskritai jo sieloje vyksta kažkas keista.

Aš įdėmiai stebiu moterį ir užduodu klausimą: - Kaip jūs manote, kodėl taip atsitiko, su kuo tai susiję? Ji trauko pečiais. - Kažkokios juodosios jėgos jį apsėdo, apie tai dabar visur

rašoma. - O jeigu pamąstytumėte? - šypsausi aš. Ji taip pat šypsosi,

tačiau ūmai jos šypsena išnyksta. - Aš kalta, ar ką? - Ne jūs, o neteisingas jūsų požiūris į įvykius. Jumyse

išsikerojo labai didelė puikybė, be to, paveldėjote norą savo gabumus, dvasines savybes, išmintį iškelti aukščiau už Dievą; tasai noras jau pasireiškė dešimtyje moteriškos giminės kartų. Visos jūsų giminės moterys laikė save aukštesnėmis, talentingesnėmis, padoresnėmis už vyrus. Jūsų panieka ir pasipūtimas prieš vyrą vaikams persidavė pasipūtimu prieš tėvą. Tai gimdo didžiulį išpuikimą. Tokiu atveju ypač pavojinga prieraišą prie išminties ir panieka neprotingiems. Štai šita prieraišą ir gimdo satanizmą. Šėtonas - tai angelas, nusprendęs, kad jis protingesnis už Tėvą. Tam, kad būtų apvalyta jūsų siela ir jūsų sūnaus siela, vyras turėjo žeminti jūsų puikybę, išmintį, dvasines savybes, tai yra vadinti jus kvaile, žiople, nedorai su jumis elgtis, statyti jus į kvailas situacijas.

Moteris žiūri į mane ir lėtai sako: - Tačiau taip sunku buvo visa tai ištverti. - Žinoma, sirgti, mirti ir gimdyti nepilnaverčius vaikus

daug lengviau. Dabar nuo to, kiek jūs pakeisite savo požiūrį į praeitį, dabartį ir ateitį, priklauso jūsų sūnaus ateitis. Ir dar vienas svarbus momentas. ; Išdidęs žmogus visuomet greitai įsižeidžia ir būna dirglus. Išmokite kiekvieną jus žeminančią situaciją panaudoti dvasiniam apsivalymui. Aš jus išmokysiu būdo, kuris labai gerai padeda. Jeigu jus kas šiurkščiai pastūmė, mintyse prašykite atleidimo. Užmynė ant kojos - prašykite atleidimo. Įžeidė žodžiu - mintyse prašykite atleidimo. Tai tik atrodo keista, tačiau iš tiesų viskas labai paprasta, nes išorinė agresija prieš jus visuomet atsiranda dėl jūsų vidinės agresijos. Ir kuo mažiau agresijos jūs pasiųsite atgal, tuo greičiau išsibaigs jūsų pasąmonės agresija. Kai mintyse jūs prašote Dievą atleidimo žmogui, šiurkščiai jus pastūmusiam, tai reiškia, kad jūs prašote atleidimo už pasąmonės, vidinę agresiją, kuri iššaukė išorinę, už tai, kad savo vidine agresija išprovokavote išorinę agresiją.

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A r\ r-i rj

Gryna karma ^ ' '

Į mane kreipusis moteris pradėjo savo pasakojimą šiek tiek neįprastai.

- Aš visiškai sveika, tačiau viskas kažkaip ne taip susiklosto. Pastaruoju metu kilo noras viską mesti ir išeiti į vienuolyną.

Žiūriu į biolauką subtiliame karmos lygmenyje ir matau be galo didelę susinaikinimo programą, tris kartus didesnę, negu mirtina. Keista, žmogus kalba apie kažkokias nesėkmes, o pats jau ne Žemės gyventojas.

Žiūriu į tankesnį biolaukų klodą, susijusį su kūnu. Kūnas apgaubtas apsauginiu kokonu ir tarsi užantspauduotas Dievišku ženklu. Tiriu apsaugos priežastis - būsimųjų vaikų sielos yra šios moters biolauke.

Dvasingumas ir gera širdis leidžia realizuoti tokią apsaugą. Žiūriu, prie ko prisirišusi jos siela Žemėje: mylimas žmogus, išpuikimas, išmintis, padėtis visuomenėje, gerai besiklostąs likimas.

Praeitame gyvenime ji gyveno JAV pietvakariuose. Iš principo ji jau seniai turėjo numirti, pernelyg stipriai buvo prisirišusi prie žemiškumo praeitame gyvenime. Tačiau mirtis nepakankamai apvalytų jos sielą ir jos vaikai negimtų sekančiame gyvenime. Vadinasi, iš vienos pusės ją reikia apginti nuo mirties, o iš kitos pusės - siųsti dažnas nesėkmes ir nemalonumus. Žemiškumas, kuriam ji pradėjo skirti daugiau reikšmės negu Dievui, jai turi apkarsti. Kadangi ji dvasingas ir geraširdis žmogus, nemalonumais ir nelaimėmis ją galima pakankamai gerai nuskaistinti, nenaudojant stipresnių poveikių. Šiame ar sekančiame gyvenime vaikai nori ateiti į pasaulį, o tam motinos siela turi būti pakankamai švari. Skriaudos, nesutarimai, nemalonumai tam idealios priemonės.

Neseniai į mane kreipėsi moteris, pernelyg prisirišusi prie mylimo žmogaus, prie šeimos ir atitinkamai pavyduliaujanti. Vyro sunaikinimo programa jos biolauke buvo peržengusi pavojingą ribą. Kadangi vyras - labai harmoninga asmenybė, visa agresija turėjo grįžti atgal ir ją pražudyti. Turėjo būti krūties arba gimdos vėžys. Tačiau, kadangi ji dvasinga ir geraširdė, iš aukštybių atėjo apsauga, ir jos programa neteko judrumo, buvo tarsi suvystyta.

Tačiau jokia apsauga negali būti amžina, tai tik laikinas atidėjimas tikintis, kad žmogus įstengs pats iškopti į teisingą kelią. Moteriai ši apsauga ėmė silpnėti, prasidėjo endokrininiai sutrikimai. Aš pradėjau jai aiškinti, kad neteisingai suvokdama skriaudas, nesutarimus ir nemalonumus ir nesuprasdama, kad visa, kas žemiška, gali būti tik priemonė, ir jokiu būdu ne tikslas, ji gali susidurti su didesnėmis problemomis.

Meilė žmogui daug svarbiau už tą žmogų. Kai kalba eina apie meilę, žmogus yra ne tikslas, o priemonė. Kai mes mylime kitą žmogų, pirmiausia mylime tai, kas jis iš tikrųjų yra: dvasios biolauko

S e r g e j u s 1. a /. a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

struktūra. O jo fizinę struktūrą, kurią dažniausiai vadiname žmogumi, mes branginame taip pat, kaip mylimo žmogaus tūbą, jį primenantį. Kai mes nematome žmogaus dvasios, jo tikrosios esmės, esančios Dievybės dalimi, mums gali kilti pagunda prisirišti prie fizinio apvalkalo.

Kai aš sakau, kad myliu Dievą daugiau, negu mylimą žmogų, vadinasi, dvasingumą lame žmoguje myliu labiau, negu išorę. Tokia meilė neišblėsta, neišnyksta, kai mylimas žmogus netenka rankų ar kojų, kai sudarkomas jo veidas, kai jis būna daugelį metų prikaustytas prie lovos arba miršta. Tokia meilė negęsta, kai sujaukiama žmogaus siela ir jis tampa psichiniu invalidu, nes ji nepriklauso nuo žemiškumo. Ir tokia meilė mus veda į Dievą.

Vienas vaikinas buvo ant mirties slenksčio dėl lo, kad atsižadėjo mylimos merginos ir bandė pradėti bendrauti su kita.

- Antrąją aš labiau pamilau, pirmosios siaubingas charakteris, ji man tik nervus gadino.

- Tu įtikinėji save, kad ją myli, ir elgiesi kaip mergina, ktui save įtikinėja, kad myli žmogų, nors išteka už jo tik todėl, kad jis turtingas. Tavo jausmai antrajai merginai savanaudiški ir nėra meilė.

- Nieko panašaus, - atsakė jis, - man nusispjaut į pinigus ir visas materialias gėrybes, kai tai susiję su ja.

- Yra nematerialios gėrybės, tačiau taip pat žemiškos. Pasakyk, kuo antroji mergina skinasi nuo pinnosios?

- Pirmoji manęs visiškai nesuprato ir tik gadino nuotaiką, o antroji mane supranta. Be to, antroji apskritai daug protingesnė.

- Protas - taip pat kapitalas ir svarbesnis negu pinigai. Tu antrąją myli dėl tokios pačios piniginės vertybės, tik tie pinigai kitokio pavidalo. Tavo prisirišimas prie proto ir išpuikimo siekia mirtiną ribą, todėl tau ir buvo pasiųstas pamilti žmogus, kuris turėjo žeminti tavo išmintį, elgtis kvailai, nesuprasti tavęs. Kankinantį apsivalymą tu iškeitei į lengvą, ramų sielos užterštumą, todėl ir tavo gyvybingumas pradėjo smukti.

- Taigi, - aiškinu šiandieninei savo pacientei, - visa, kas žemiška, turi periodiškai apkarsti, kad mes prisimintume Dievą. Dažniausiai mes Dievą prisimename prieš mirtį, arba kai nelaimės eina viena po kitos. Jei norite ilgiau gyventi, pirmiausiai atsisakykite pretenzijų žmonėms ir sau, o svarbiausia, atsikratykite nenoro gyventi.

- Tai eiti man į vienuolyną ar ne? - klausia ji. - Vienuolynas jums pernelyg lengvas kelias. Žinoma, ten

sėkmingas likimas, išmintis ir puikybė bus smarkiai apribotos, ir jūsų siela apsivalys. Kai jau nėra jėgų pakilti virš žemiškumo, tuomet reikia jį atstumti nuo savęs, o kadangi jūsų dvasinis

A I S T R A K N Y G A

Z / O Gryna karma , i JI , i u v I a / a r c v a s

l K M O S D I A G N O S T I K A

potencialas pakankamai didelis, jūs galite daryti tą patį, pasilikdama pasauliete. Tačiau tam reikia apvalyti sielą nuo to purvo, kurį sukaupėte, nesutikdama priimti apsivalymo, einančio į jus pažeminimo, nesutarimų ir nemalonumų pavidalu.

Moteris susimąsto. - Aš taip pamilau vieną žmogų, kad ta meilė pakeitė visą mano

gyvenimą. Pakeičiau darbą, šiuo metu dirbu stambioje firmoje, pakeičiau profesiją, tapau visai kitu žmogumi, ir visa tai per meilę. Visa, ką aš darau, visa, ką pasiekiau - bandymas būti panašiai į mylimą žmogų, pasiekti, ko jis pasiekė. Tačiau mane vis užgriūva nesėkmės. Sakykite, kodėl taip?

- Jeigu jūs veržtumėtės į sėkmę, profesinį išsivystymą dėl savęs, būtumėte galėjusi žūti, nes būtumėte dar stipriau prisirišusi prie žemiškumo, tačiau jūs tai darote dėl kitų, o tai gera blokuotė. Taipgi ir pinigai: jeigu jie jūsų tikslas ir reikalingi jums asmeninei laimei, jūs jų neteksite, o jeigu jums jie - priemonė padėti kitiems, jūs galite jų turėti kažinkiek. Jūsų sėkmės turi žemišką tikslą, todėl jos žlugdomos. Jūsų siela, veikiant inercijai iš praeito gyvenimo, tebėra prisirišusi prie sėkmingo likimo, išminties, imidžo. O jus, užuot viską priėmusi ir apsivaliusi, nebenorite gyventi, tai yra skendite neviltyje. Dėkokite Dievui už tuos nemalonumus - tai puikūs vaistai, nors ir neskanūs.

Moters aura pradeda spindėti auksiniais, sidabriniai žalsvais atspalviais. Po mėnesio bus galima susitikti ir pažiūrėti, kokie rezultatai.

SUICIDAS - NENORAS GYVENTI

Šiuo metu vis aktualesnė tampa suicido, lai yra pastovaus nenoro gyventi problema. Vyksta dėsningas procesas, apie kurį buvau užsiminęs pirmojoje knygoje. Kai žiūrėjau, kaip atrodo žmonijos matrica, pamačiau, kad nuo 1995 metų pabaigos gali sustiprėti žmonijos susinaikinimo programa.

Pastaruosius tris šimtmečius žmonija, prisirišusi prie viso to, kas žemiška, pradėjo kūpėti agresija. Žmonių sielose viešpatauja abipusė neapykanta, ir kai ši padėtis pasieks persipildymo ribą, prasidės programų grįžimas atgal.

Anksčiau patyręs nemalonumą žmogus užsidegdavo neapykanta, kaltindavo kitus ir jam kildavo noras nužudyti skriaudiką, dabar analogiškoje situacijoje jis pradeda neapkęsti savęs ir jam kyla nenoras gyventi - jis nori nusižudyti. Aš tokią būklę vadinu vangiai slenkančio giluminio suicido paūmėjimu. Gydytojai tai vadina depresija, o krikščionybė - nusivylimu. Tai viena iš mirtinų nuodėmių.

A N T R A K N Y G ^ 279

O Q n A N I K A K N Y G A v Gryna karma

S u 1 g c j n s I, a z a 1 u v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

Žmonijos susinaikinimo programa jau įsijungė; tos programos pasekmės - onkologinės ligos, psichiniai sutrikimai, bendras atsparumo sumažėjimas be aiškių priežasčių, chroniškų ligų paūmėjimas ir naujos ligos. Visa tai dėsninga ir vyksta pagal klasikinį scenarijų: žmogus eina į mišką uogų ar grybų ir staiga pastebi, kad pasiklydo. Pirma jo reakcija - suversti kaltę uogoms ar grybams. Žmogus keikia tuos, kas jį pasiuntė į mišką. Paskui ima kaltinti save. Ir tik po to, supratęs, kad čia nėra kaltų, ieško kelio iš miško.

Kol žmonija stengiasi rasti kaltuosius, geriausia jos dalis kaltina dėl visų nelaimių save. Kelio namo kol kas niekas neieško. Mes jo pradėsime ieškoti tuomet, kai nustosime kaltinti kitus ir save. Čia slypi vienas didelis pavojus: esame sukaupę tokios galios agresiją, kad žmonijos susinaikinimo programa gali palikti Žemėje tik dešimt-trisdešimt procentų dabar joje gyvenančių žmonių.

Prieš keletą metų aš girdėjau, kad 2000-taisiais metais Žemėje gyvens apie 10 milijardų žmonių. Prieš metus girdėjau, kad šiuo metu Žemėje gyvena 6,5 milijardo žmonių. 1994 metų pradžioje skelbę 5,2 milijardo žmonių skaičių. Neseniai kažkas man pasakė, kad Žemėje gyvena mažiau kaip 5 milijardai žmonių. Kai pradėjau šiuos skaičius analizuoti, supratau, kodėl tiek iškentėjo buvusios Sovietų Sąjungos tautos. Žmonija būtų neištvėrusi susinaikinimo programos, tai būtų civilizacijos žlugimas. Išgelbėti žmoniją buvo galima tik atlikus skiepijimą, tai yra įjungiant aukščiau minėtą procesą vienoje iš šalių keliais dešimtmečiais anksčiau. Tam, kad žmonijos susinaikinimo programos įsijungimo momentu egzistuotų šalis, jau praėjusi tą stadiją, ir kad toji šalis savo dvasinėmis struktūromis galėtų ištempti visą žmoniją. Todėl būtent dabar Rusijos mąstymas ir filosofija gali duoti didelės naudos Žemės civilizacijai.

- Sakykite, - paklausė mane viena pacientė, - kaip čia yra? Jūs tvirtinote, kad jeigu moteris pyksta už nuoskaudas ant savo vyro, tai ji žudo savo vaikus. Jeigu ji vyrą smerkia, vaikai bus labai išpuikę ir negyvybingi. Na, o jeigu vyras niekins moterį, smerks ją, ar jis nebus nubaustas?

- Žinoma, bus nubaustas, tik moteriai panieka ir smerkimas pavojingesni, nes ji gimdo vaikus.

- O kodėl Rytuose moterys gimdo sveikus vaikus, juk ten su jomis elgiamasi labai bjauriai?

- Matote, viską, ką mes šiuo metu dieviname, vėliau niekinsime. Žmogus pirmiausia susikuria dievaitį ir dėl to atsižada Dievo. Vėliau jis tai niekina ir dar stipriau prisiriša prie Žemės, serga, kamuojasi, sielvartauja. Tik po to jis intuityviai meilę Dievui iškelia aukščiau už meilę tam, kas žemiška. Vakaruose moteris gauna vis

S , 1 [i. r j u s l . a / a r u v a s A N T R A K N Y G A ry Q j

I .NUMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Z. O 1

daugiau laisvės, jos išpuikimas auga. Ji pradeda niekinti vyrus ir sekančiam gyvenimui gimsta Rytuose. Ją nuo viso to atitraukia, lodėl ji pakaitomis gimsta tai Vakaruose, tai Rytuose, vakarietišką dievinimą visko, kas žemiška, pakeisdama rytietišku niekinimu visko, kas žemiška. \_

Atramos tašką žmogus pradeda perkėlinėti už Žemės ribų. Kiekvienas savo laiku žengia į ten žingsnį. Vieni - sunkios ligos pi įspausti, kiti, dvasingesni, bandydami liautis niekinę ir smerkę, I u-1 tam reikia daugiau pastangų. Dar mažiau tų, kurie bando pakilti aukščiau nei ši pakopa, sąmoningai nukreipdami savo meilę j Dievą, pakildami virš visko, kas žemiška. Tokiu atveju nereikalingos ligos, traumos, nelaimės, siela nebus užteršta nei neapykanta, nei panieka. Toks kelias reikalauja daugiausiai pastangų.

Kai aš žiūriu į pacientų biolaukus, šį mechanizmą matau detaliai: vienų jis vos žymus, kitų - aiškiai išreikštas. Ypač stiprus lankslymasis prieš kokį asmenį, o vėliau jo niekinimas, jeigu jis nepateisino vilčių. Agresija kitiems žmonėms ir galų gale sau aiškiai pasireiškia Vakaruose.

Prisimenu vieną pacientę Amerikoje. Abejingas žvilgsnis, sustingęs, ramus, šalto grožio veidas. Jos biolaukas švarus, subalansuotas, tačiau kartu vystosi galinga susinaikinimo programa, lai gali baigtis mirtimi. Fizinis lygmuo puikiai subalansuotas. Subtilesniame dvasiniame lygmenyje - griovimo procesas. Vadinasi, tikriausiai jos laukia ne kokia liga, o žmogžudystė arba psichikos problemos.

Tie žmones, kurie žavisi fiziniu išgijimu per fizinius pratimus n sistemas, dažnai pakenkia savo psichikai, likimui ir, to nesiži-iioihiuu, savo problemai permeta vaikams. Negalima tempti tik mi u,| parametrą,, dvasinis tobulėjimas turi eiti pirma fizinio vvnIviuiim.

kokios |iisų problemos? - klausiu moters. A* praradau gyvenimo prasmę, pasidariau visiškai abejinga

viskam, nebenoriu gyventi. "Viskas aišku, - galvoju aš. - Kai ją užgriuvo nemalonumai, ji

nusiminė, puolė į depresiją, ir visa tai susiklostė į nebesiliaujantį, nesąmoningą nenorą gyventi. Jai reikia peržvelgti visą gyvenimą, maldomis išbraukti nenorą gyventi, ir ji pasveiks".

Aš jau norėjau visa tai išdėstyti pacientei, kai man pradėjo labai smarkiai dilgčioti galvą. Kažkieno likimas stengėsi man duoti informaciją. Pasirodė, kad tai buvo pacientės likimas. Jeigu plaukia tiesioginė, patariamoji informacija, vadinasi, aš kažką pražiopsojau.

- Perduok jai, - rašo mano ranka, - kad ji niekina vyrus. - Atsiprašau, - kreipiuosi į moterį, - jūsų likimas mane

informuoja, kad jūs niekinate vyrus.

/ - \ Q O A N T R A K N Y G A S u r g u j u s I - a i. a r u v n s

AoZ. Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

- Žinoma, - trauko ji pečiais, - o už ką juos gerbti? Mes, moterys, gimdome, kankinamės, o vyrų psichologija kaip galvijų, ir jie tuo didžiuojasi.

- Suprantate, - bandau aiškinti moteriai, - moteris turi išnešioti kūdikį, gimdyti, todėl jai dera daugiau rūpintis savo kūnu, tai yra galvoti apie žemiškus dalykus. O vyras dažniau rizikuoja, dažniau miršta, todėl yra mažiau prisirišęs prie žemiškų dalykų ir labiau veržiasi į dvasingumą.

Pacientė įdėmiai žiūri į mane ir klausia: - Jeigu jums peilį prikiš prie gerklės, argi jūs neatiduosite

visko, ką turite? - Aišku, atiduosiu, - atsakau aš. - Svarbiausia, ką aš jausiu tuo

momentu. Aš kalbu apie tai, kad moteriai baimė dėl savo kūno natūralesnė, negu vyrui.

Dabar aš pabandysiu paaiškinti, kur nuveda panieka vyrams. Panieka, smerkimas - tai irgi kitų žmonių naikinimo programa. Bet kokia naikinimo programa virsta susinaikinimo programa, įjungiančia nenorą gyventi. Ji sukelia onkologines ligas, epilepsiją, insultą, traumas, savižudybes ir ypač stipriai žeidžia vaikus ir būsimąsias kartas. Savo vaikų naikinimo programa savo vaikus žudo greičiau negu svetimųjų. Jeigu vanduo smarkiai plūsteli iš čiaupo, tai pastebime, kliokimą galima sulaikyti. Plonytė vandens srovelė beveik neįžiūrima, todėl daug kartų pavojingesnė.

Žiūrėkite, neapykantai išeikvojama 220 vienetų energijos, todėl ilgai ją išlaikyti sunku, nuoskaudai - 80-90 vienetų, vadinasi, irgi dideli nuostoliai, o paniekai, smerkimui, nenorui gyventi išeikvojama 35-45 vienetai energijos.

Emocinį nuovargį žmogus jaučia, išeikvojęs daugiau kaip 50 vienetų. Vadinasi, žmogus nejaučia pavojaus, kai jis niekina, smerkia ir nusivilia. Šios emocijos ir duoda didžiausias agresijos sankaupas.

Tai, kad jūs dabar neturite vaikų ir kad nenorite gyventi, viskam pasidarėte abejinga, yra vyrų niekinimo pasekmės. Niekindama ir smerkdama kitus, jūs atsižadate Dievo, nes į subtilųjį lygmenį, kuriame mes susiję su Dievu, panieka ir smerkimas įsiskverbia giliau. Jūsų siela taip prisiriša prie Žemės, kad tuojau pat įsijungia viso to, kas žemiška, naikinimo mechanizmas. Sielos struktūrų, susijusių su žemiškumu, griovimas ir yra nenoras gyventi.

Jums duota pernelyg daug sugebėjimų - ir išorinių, ir vidinių, o įsitikinimas,^ kad esi išskirtina asmenybė, pradžioje iškelia, bet paskui sutraiško. Žmogus turi suvokti pasaulį dvasia ir protu, o kadangi protas susijęs su kūnu, jis yra antrinis. Intelektas, protas linkę spręsti šio momento problemas, o dvasia, susijusi su Dieviškąja logika, visuomet dirba ateičiai. Protingas išlošia pradžioje, išmintingas -pabaigoje. Jūsų protas užtemdė jūsų išmintį, todėl jūs dvasiškai sergate. Ir kuo sveikesnis kūnas, tuo daugiau kankinasi siela.

[AUMOS DIAGNOSTIKA

AN I R A K N Y G A O O O Gryna karma ¿* e j ~J

l'i įsimenu kitą atvejį. Tėvai atnešė mergytę ir paguldė ant IpVOS, nes ji negalėjo sėdėti. Gydytojai tikslios diagnozės nenustatė. 1'sn lakos sutrikimas, tarsi insultas. Keletą dienų iš eilės susitikinėjau MI levais, o iš esmės kartojau vis tą patį:

- Jūs visą savo gyvenimą, ypač iki dukros pradėjimo, niekinote tollones, nedorus ir šiurkščius, apgaudinėjaneius jus ir blogai su Įliniis besielgiančius. Taip darėte ne tik jūs, bet ir jūsų tėvai, seneliai II proseneliai. Todėl tėvų ir jūsų biolaukuose pradėjo vystytis Misinaikinimo programa. Nusivylimas, depresija, kai jus kiti |kl įausdavo, pradėjo augti. Vadinasi, iš vienos pusės - išdidumas ir Blekinimas, iš kitos - nusivylimas ir depresija. O mergytės biolauke II auaikinimo programa peržengė ribą.

Nenoras gyventi skaudžiai atsiliepia į tris lygmenis: galvą, pirmąją čakrą, likimą. Niekinimas, smerkimas, nenoras gyventi pavojingi tuo, kad jie greitai tampa pasaulėžiūra, keičia žmogaus I haiaklcrį, todėl jais atsikratyti gana sunku.

Jus žinote, - ūmai prisimena mergytės tėvas, - prieš metus, I u dukrai buvo vienuolika metų, ji sakė, kad mes numirsime anksčiau už ją, todėl ji taip pat nenori gyventi. Kalbėjo, kad niekuomet netekės ir gyvens tik su mumis. Ir kad ir kaip stengėmės mergytę nuraminti, jos nusiminimas ir depresija nepraėjo.

Reikėjo tuojau pat nuvežti ją į bažnyčią ir melstis, - atsakau i l*i ii s kūdikio pradėjimą žmogaus siela labai glaudžiai susijusi u Dievu Vėliau žmogus pakopomis leidžiasi žemyn, link Žemės,

u lilllg kiekviena pakopa jis turi didinti pastangas, kad kontaktas nu I )ievu stiprėtų

Pirmosios pakopos prieš kūdikio pradėjimą ir jo gimimą mileliui beveik nesąmoningai Cia daug, ką nustato motinos • i nu I I , i Dievą Irečioji pakopa įveikiama per trejus-penkerius

lIK'lil Nuflnl kad Rluu laikotarpiu vaikas būtų sveikas, reikia i n ! • iniii|iiii junti ugdyti veržimąsi j Dievą.

I ui M i i ' i i u turi I»n11 skiriama dvasingumo ir i ' i i kuiliu I' M-II ... \ \-'. i v 111111 . Ypač kreipkime dėmesį į gerumo

1 1 1 1 i u| H I I I I I I . I i kilais, tikėjimą Dievu ir protinga sąranga viso tu, kas Visatoje vyksta.

fl Igll valkas neturi nieko sukaupęs veržimuisi aukštyn, dažnai imi. ni iluo laikotarpiu įsijungia priverstinė atotrauka nuo žemiškų dalykų mažylį užpuola ligos, ištinka nelaimės, traumos, mirtis.

Sekantis galingas kontaktas su viskuo, kas žemiška, pats galingiausias, įsijungia lytinio brendimo laikotarpiu. Didžiausias vaiko "įsižeminimas" - meilė žemiškiems dalykams ir atitinkamai pats didžiausias dvasingumas vaikuose pasireiškia, kai jiems būna k i' I ui io] i ka-penkiolika metų. Jeigu "įsižeminimas" didesnis už m n malu, smarkiai suaktyvėja agresija ir jai įkandin - blokuotė ligomis, traumomis, mirtimi. Gausus maistas, erotinių įspūdžių

>-\ QĄ A N T R A K N Y G A

« 0 " Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

perteklius, agresyvus elgesys, kitų žmonių niekinimas, nusiminimas ir, svarbiausia, netikėjimas Dievu, nemeilė viskam, kasv egzistuoja kaip Dieviškumo apraiška, vaiko sielą pririša prie Žemės taip stipriai, kad ligų ir nelaimių jis nebeišvengia. Kiti lemiami laikotarpiai - kai žmogui būna aštuoniolika, trisdešimt ir septyniasdešimt metų. Čia daug ką sąlygoja žmogaus pasaulėžiūra, jo charakteris.

Svarbiausia pedagogikoje - ne vaikai, o patys tėvai. Vieną tėvo poelgį vaikas įsideda širdin giliau negu šimtus pamokymų. Reikia, kad vaikas akivaizdžiai matytų įvairiopą jūsų nesavanaudiškumą, rūpinimąsi kitais žmonėmis, iš jūsų mokytųsi nieko neniekinti ir nesmerkti, kai pagal žemišką logiką būtina niekinti ir smerkti - ir jis žinos, iš ko susideda žmogaus sveikata ir laimė.

Šiuo metu žmonijoje vis aktyvėja susinaikinimo programa. Nenoras gyventi pakerta likimą - pasipila traumos, nelaimės, paskui nukenčia galva, nes neapykanta gimsta galvoje. Galingas suicidas neduoda galimybės pasirodyti palikuonims. Todėl, kad ir kaip keista, biolauke esančios vaikų sielos bando išsaugoti savo galimybę pasirodyti pasaulyje, blogindamos tėvų sveikatą, - jų regėjimą ir klausą, pasiųsdamos tėvams nosiaryklės, vidurinės ausies uždegimus, galvos traumas, insultus, meningitus, galvos skausmus. Ir kuo efektyviau su jų pastangomis kovoja medicina, tuo greičiau išblėsta pirmosios čakros energetika, ir vaikų atėjimas į šį pasaulį pasidaro nebeįmanomas.

Kad vaikai galėtų ateiti į šį pasaulį sekančiuose gyvenimuose, vyrų ir moterų susinaikinimo programa blokuojama urogenitalinės sistemos ligomis. Vis didėjantis skaičius nevaisingų moterų, pliūpsniai sergamumo onkologinėmis ir širdies kraujagyslių ligomis susiję su šiuo mechanizmu. Neatsitiktinai slogus nusivylimas, kuris medicinoje vadinamas depresija, o iš tikrųjų yra vangi susinaikinimo programa, krikščionybės yra laikomas viena iš mirtinų nuodėmių.

Jeigu jums pasirodė, kad pasaulis neprotingas ir neteisingas, jeigu praradote pasitikėjimą žmonėmis, tai automatiškai reiškia, kad nebenorite gyventi, kad jūsų laukia didelės problemos ir ligos.

Kartą aš sėdėjau saunoje ir kalbėjausi su savo kaimynu: - Atsiprašau, kad neduodu atsipalaiduoti, tačiau gal

pažiūrėtumėte, kokia mano sveikata? Aš pažiūrėjau į jo biolauką ir pamačiau ten didelės galios

susinaikinimo programą. Depresija dažniausiai sukelia vėžį, ir šis atvejis nebuvo išimtis. Visi parametrai atitiko biolauko onkodefor-macijai, tačiau pagrindinis parametras, pagal kurį aš nustatau onkologinę ligą, rodąs, kiek žmogus kupinas meilės, buvo stabilizuotas ir svarbiausia stabilizacijos priežastis - geraširdiškumas.

- Laimingas tu žmogus, - pasakiau jam, - galėjai susirgti

S I I įt 1 į u s I. a 7. a r 1 : v a s

I . A K M O S D I A G N O S T I K A

įt /m, kadangi save visą laiką smerkei, ir tai sukėlė depresiją. - Kokio organo vėžys būtų buvęs? - paklausė jis. - Greičiausiai, prostatos liaukos. Suicidas labai stipriai pakerta

pumą čakrą. Man gydytojai įtarė gerklės vėžį, tačiau vėliau tokios diagnozės

atsisakė. Mane sudomino, kodėl įtarė gerklės vėžį? Vėliau supratau, kad

blokuojama tai, kas sukėlė nenorą gyventi. Jis nuolatos save koneveikė, todėl blokuotė ėjo per gerklę. Jeigu būtų save niekinęs aiba neapkentęs savęs, būtų išsivystęs smegenų vėžys, jeigu būtų ;' Įllžcidinėjęs - skrandžio vėžys, atsižadėjęs meilės sau ir kitiems -pioslalos liaukos vėžys.

Aš skaičiau apie vieną vienuolį, kuris kartą sulaužė įžadus ir ilgai dėl to graužėsi. Po keletos mėnesių jis mirė dėl vėžio ir prieš n n i i i sakė, kad jį Dievas nubaudęs dėl įžadų sulaužymo. Priežastis buvo visiškai kita - jis galėjo smerkti save už tai, ką padarė, tačiau i nu niekinti, tai yra žudyti ne tik savo kūną, bet ir sielą, ir dvasią.

Onkologinės ligos gerai sustabdo norą pražudyti savo sielą, bet m vien onkologinės. Žiūriu į daugiausiai sveriančios Žemėje uioieis fotografiją. Visaip bandė suliesėti, tačiau veltui. Priežastis labai paprasta: kolosališkas noras mylimą žmogų, šeimą iškelti m! > Inu už Dievą. Ir kai tik nuo to atitraukiama, pasirodo toks pat

ilnli lis nenoras gyventi. Augantis kūningumas blokuoja šią programą. Vadinasi, reikia kovoti ne su kūnu, o su neteisinga sielos orientacija.

l inu gatve 11 matau žmogų su didele kupra. Praeitame ;i s v 1 111111 > nesuvokdamas, kad siela apsivalo nemalonumais, jis 1 aili 1 nepaprastai nuskaustas savo artimųjų žmonių ir dėl to mirė. ' , 1 , 1 1 1 1 1 gyvenime, kad siela galėtų apsivalyti, jis privalo gyventi. Id lka II/blitkiioli kolosališką |si/eidinėjiiną. Atsiradusi kupra

,1 , , R N U . . I A I I . l a , .I. I kui'lų Įslžeidinėjimas pasidarė neatskiriama 1 hiMukii iln dalis,

Miliniai depersonalizacija - ji egzistuoja tarsi už savo kūno ubu Žmonėse matydavo tik ydas, blogąsias charakterio puses, jos I I . I N U ka u pasipūtimas vis augo, kol pagaliau visa tai virto labai Itipria susinaikinimo programa. Liga jai gelbsti gyvybę.

Vaikas, sergantis Dauno liga, gimsta tuomet, kai mylimas žmogus ir šeima tampa absoliučia vertybe. Kai tave skriaudžia ir nuo tavęs nusisuka artimiausi žmonės, atsiranda toks galingas nenoras gyventi, kad jo jau negalima užblokuoti nei kupra, nei širdies yda, nei svorio pertekliumi, nei vėžiu, nei netgi šizofrenija. Emocijų lygmenyje reikia visiškai užblokuoti prisirišimą prie

A N T R A K N Y G A

Gryna k;i 2 8 5

/-» Q /T A N T R A K N Y G A S e r g e j u s I. a r a r e v a >

ZOD Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

santykių. Dauniui šeimos ir santykių sąvokos nesuvokiamos. Kodėl pasirodo tokio pobūdžio ligos? Todėl, kad siela, neregėtai stipriai prisirišusi prie žemiškumo, Žemėje gali ir apsivalyti. Vadinasi, vaikas turi gyventi ir apvalyti savo sielą, bet per kūno ir psichikos deformaciją jis patikimai užblokuotas, kad nebesužemiškėtų.

Medicina, visas savo pastangas nukreipdama pašalinti kūno patologijai, padeda stiprėti sielos patologijai. O mūsų siela ir mūsų dvasia - tai mūsų ateitis ir mūsų palikuonių ateitis.

PAVYDULIAVIMAS

Tą informaciją, kurią gavo skaitytojas, aš pateikiu, galima sakyti, kiekvienam pacientui. Sielos inercija neišmatuojamai didesnė už mūsų sąmonės inerciją. Ir norint teisingai suorientuoti sielą, reikalingos didelės ir iškamuojančios pastangos. Kuo suprantamiau ir giliau išaiškinsiu situaciją, tuo lengviau pacientui bus išsikapstyti.

Pasakoju apie tai ligoniui, gulinčiam prieš mane lovoje. Sunki smegenų trauma. Pastaruoju metu nesutarė su žmona, vis jautėsi įskaudintas, pavyduliavo. Kadangi pavyduliavimas - tai neapykanta, tad blokuojama galva, tai yra žmogus gelbėjamas galvos traumomis, insultais, išsėtine skleroze, klausos ir regėjimo pablogėjimu, nosia-ryklės uždegimu, vėžiu.

- Taigi pavyduliavimas, agresija jums sukėlė didelių problemų. Pavyduliavimo pagrindas - tai noras mylimą žmogų ir santykius su juo iškelti aukščiau už Dievą, todėl būtent artimi žmonės turėjo jus skriausti, pyktis su jumis ir nutraukti santykius. Nesusitaikydamas su tuo, jūs kaupėte agresiją, kuri anksčiau ar vėliau turėjo sukelti

Dabar išklausykite tai, kas svarbiausia. Šios agresijos jumyse turėjo būti penkiagubai mažiau, tačiau konkrečiai jūs kaupėte agresiją daug greičiau negu kiti žmonės. Priežastis - didžiulė jūsų puikybė, kurios šaltinis yra jūsų sielos prieraiša prie išminties. Jūs prisirišote prie išminties, smerkdamas savo organizacijos vadovybę dėl neapgalvotų veiksmų.

Štai, žiūrėkite - plaukia valtis, po ja akmenys. Akmenys - tai prieraišos prie pinigų, materialių gėrybių, pilno sėkmių likimo. Jeigu puikybė nedidelė, tai vandens daug ir akmenys nestipriai daužo valties dugną, ir agresija nedidelė. Liga nereikalinga. Padidėjusi puikybė lenkia žmogų prie Žemės, vandens sluoksnis sumažėja ir akmenys pramuša valties dugną.

Pastaruosius dvejus metus jūsų sielos gelmėse sustiprėjo pretenzijos žmonėms, ypač vadovybei, jūs įsižeidinėjote ir smerkdavote vadovus dėl neprotingo elgesio. Jūsų išpuikimas pradėjo smarkiai augti. Atitinkamai sustiprėjo prisirišimas prie mylimo žmogaus ir šeimos. Kad jums būtų duota galimybė išgyventi, jūsų

A N T R A K N Y G A /-\ Q -7

Gryna karma 4~\J I

Jniona turėjo vis daugiau jus užgaulioti ir pyktis su jumis. Tai buvo pats geriausias, labiausiai tausojantis variantas jums subalansuoti. IM I I O ncpriėmėte. Vadinasi, turėjo atsirasti liga ar trauma.

- Taip, - susirūpinęs sutinka pacientas, - visa tai labai panašu | liesą.

Jis susikaupęs mąsto, paskui užduoda klausimą: Norėdamas išsigydyti aš turiu peržvelgti visą gyvenimą ir

viską priimti, kaip Dievo pasiųsta? Tai aš padarysiu. Tačiau m suprantu, kaip man elgtis savo darbovietėje? Neįaugi žiūrėti į tą bukumą ir idiotizmą ir nieko nedaryti?

- Jūs visą laiką bandote dirbti vienu režimu - kairiuoju arba • k s in iuoju. Reikia kontroliuoti situaciją, ir tai pasiekiama tik absoliučiai nepriimant situacijos iš išorės, kovojant su ja ir piiverčiant ją paklusti sau. Ir absoliučiai paklusti vidujai. Iš išorės jlis bendraujate su žmonėmis, o vidujai - su Dievu. Tai, ką jūs BtfOlc išorėje, perkelta į vidų tampa savo priešybe. Jeigu išorėje |llsų prieštaravimas situacijai, noras ją priderinti pagal savo matą, i in.i jums į sveikatą, tai perneštas į vidų sukels ligą.

Anksčiau žmogus daugiau ar mažiau išlaikydavo harmoniją, m N n u o mažens jį auklėjo dvasingumo ir Dievo meilės dvasia, tai vi.i neturėti neapykantos, agresijos ir viską, kas egzistuoja, priimti k.up protingos pasaulio sąrangos dalį. Kai vaikas užaugdavo ir gyveninius jį stumdavo elgtis priešingai, tuomet susiformavęs jo MiluH' šviesus branduolys neįleisdavo agresijos į vidų. Tai buvo Hichinė dialektika. Dabar ji tapo koncepcija ir ją priimti labai sudėtinga.

Mokslininkai stebėjo, kas vyksta kontaktuojant dviems civilizacijoms, dviems tautoms, dviems gentims. Pasirodė, kad trellai vyksta apsikeitimas buities reikmenimis, darbo ir gamybos [rankinis Diuiu Uit,m vyko apsikeitimas papročiais, o sunkiausiai

i • l inu r.r, n i i i ' i | i i i i i i s . tikėjimu l ' i 1 1 j • 1111.11 Įsitikinimai yra aukščiausia abstrahavimo, atsitrau

k i m u n ū n , ikų dalykų sistema, ji išeina j dvasios klodus, o dvasiu i m i programinę erdvę Visatoje, todėl jos inercija ir masė didžiulė. As jums pasakoju apie tai todėl, kad suprastumėte: jums reikės persitvarkyti dvasinio pasaulio suvokimo giluminius klodus, o lai vyks lėtai ir sunkiai. Tačiau štai toks kelias jums padės ne laikinai alideti problemas, o jas visiškai pašalinti.

Mano pacientai dažnai sako: - Dabar aš jau gerai elgiuosi, tad kodėl tebesergu? Aš atsakau: - Įsivaizduokite, kad garlaivio kapitonas užsnūdo ir laivas

valandą plaukė link povandeninių uolų. Pabudęs kapitonas trinasi akis ir sako: "Pastarąsias penkias minutes aš budžiu, tad viskas turi

Л О О A N T R A K N Y G A

^ O O Gryna karma S e r g e j u s I a z a r e v

KARMOS DIAGNOSTIKA

būti gerai". Norėdami pašalinti agresiją žmonėms, jūs tunte suvokti, kad subtiliajame lygmenyje mes visi absoliučiai lygūs, nėra nei protingų, nei kvailų, nėra piktadarių ir šventųjų, turtingii ir skurdžių. Skirtumai pasireiškia lik viršutiniame sluoksnyje, ir jie pagal sinusoidę keičiasi.

Komunistinė ideologija bandė žmonėms primesti meilę viskam, kas yra išorėje ir viduje, ir meilė virto neapykanta. Žmonės čia niekuo dėti, dėl netobulos idėjos, neišbaigtos koncepcijos mirtis ištinka tūkstanteriopai daugiau žmonių, negu dėl bet kokios piktadarystės. O netobula koncepcija - tai nepakankamo dvasios išsivystymo pasekmė. Todėl, jeigu žmonija artimiausiu metu nesuteiks griežčiausio prioriteto dvasinėms vertybėms ekonomikoje, politikoje, moksle, mene, pedagogikoje, medicinoje ir kitose žmonių veiklos sferose, įsijungs vis stipresni prievartinio pobūdžio mechanizmai.

Tęsiu pokalbį su pacientu: - Aš jums sakiau, kad santykius su mylimu žmogumi jūs

iškėlėte aukščiau už Dievą, o tai sukelia dideles problemas. Prisirišdavote jūs prie artimų ir mylimų žmonių per įžeidinėjimus, smerkimą ir pavyduliavimą. Tačiau jūsų atveju yra dar viena pavojinga grandis - tai moterų niekinimas. Panieka neišvengiamai gimdo smerkimą. Ar girdėjote posakį: "Višta - ne paukštis, boba -ne žmogus"? Pasąmonėje toks jūsų požiūris į moteris.

Jeigu jūs smerkiate šykštų žmogų, arba tokį, kuris prašvilpė pinigus, jūsų siela prisiriša prie pinigų ir jūs jų neturėsite. Jeigu jūs

Į niekinate moteris ir žiūrite į jas iš aukšto, jūs niekuomet gražiai su jomis nebendrausite.

Viskas vystosi dialektiškai, ir vyriškiui duodama motina, iš kurios įsčių jis ateina į šį pasaulį ir nuo kurios daug kas priklauso fiziniame lygmenyje, duodamas tėvas, kuris toliau nuo jo, ir nuo kurio daugiau priklauso dvasinis lygmuo. Dvasia negali vystytis be materijos, fizinio vystymosi, todėl taip sąlygojamas ir žmogaus gimimas.

Žmoniją pagimdė Žemė, nuo jos mes priklausome fiziškai ir, pasirodo, moterų energetika tolygi Žemės energetikai, o vyrų energetika Saulės energetikai, ir žmonijos pradėjimas vyko Žemės atmosferoje virš Pietų poliaus.

Žmogus, niekinantis moterį, niekina Žemę ir visa, kas žemiška, o niekinimas ir smerkimas pririša mus prie to, ką mes smerkiame. Didelis sužemiškėjimas suaktyvina irimo procesą fiziniame kūne.

Todėl vyras, niekinantis moteris, degraduoja dvasiškai ir pradeda sirgti arba per anksti senti. Vyro dvasingumas nustatomas daugiausiai pagal jo elgesį su moterimis, todėl, - kreipiuosi į pacientą, - daug kartų peržvelkite visą savo gyvenimą ir keiskite savo požiūrį į moteris ir situacijas, susijusias su jomis.

N l' I Įt c j n s I. a z a r u v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Įsiviešpatauja tyla. Mano informaciją sudėtinga priimti, kadangi pačias paprasčiausias smulkmenas aš sieju su Kosmoso reiškiniais. Informacija - tai konstrukcija ir, norint ją suvokti, reikia Keisti, o teisingiau, griauti kontroliuojant savo dvasinę struktūrą. Vadinasi, labai daug informacijos, neteisingai orientuotos, gali lUŽlugdyti paciento psichiką, sveikatą ir gyvenimą. Todėl aš stengiuosi atsakyti į bet kokius paciento klausimus. Kartais seansas virsta iikia diskusija, kaip ir šiuo atveju.

- Gerai, - šypsosi pacientas, - jūs sakote, kad jeigu aš smerkiu u s a , kas žemiška, tai prisirišu prie Žemės, sužemiškėju, didėja mano agresyvumas, ir dėl to galiu susirgti. Ar galite duoti dar kokį IIOIS pavyzdį, be manojo?

Vakar vakare paskambino mano pažįstama. Ji duso, keletą kerių kvietė gydytojus, bet jie niekuo negalėjo padėti. Tada ji ir kreipėsi į mane. Pasakiau, kad sustiprėjo jos prieraišos prie kūno, рис santykių ir ūmai išaugo agresija.

Го valandos ji vėl paskambino. Sakė, kad ir kažinkaip stengėsi pamiršti visas vyrų skriaudas ir neturėti jiems pretenzijų, jos sveikata nepagerėjo.

Kartais aš ilsiuosi pas draugę ir, kai tik pas ją atvykstu, man pasidalo blogiau, gal tai su ja susiję?

, \i ¡iisii draugė graži? laip. labai. O kodėl jūs to klausiate? Matote, jūsų draugės siela prisirišusi prie kūno, kūniškų

malonumų, sekso, prie savo grožio. Vidujai ji niekina visus vyrus ir ucipkeii, ui tų, kas jų paliko ar pridarė likimo linijos nemalonumų. hi\ ми, //,,-,. draugu n negili u elgesį su \yrais ir prisirišote prie jos į ч 1111 * ¡ ч i, /,., tigiYsįjos, iiiil pei veikite visų savo gyvenimą, atsisakykite f, i, n im wiMiiis po ю melskitės u prašykite atleidimo už tai, kad ми, ikele dhiUM

l" p .n icnl.is, žmogui yia du keliai į Dievą: per nu ui i MUM Dievo I 1H vcdtl | Žemę - lai rytietiškas mąstymo būdas, | | pi i корни. i aukslyn pakopa p o pakopos nuo Žemės į Dievą, į dvasingumą lai vakarietiškas mąstymo būdas.

Talys primityviausi žmonės kabindavosi prie regimų maleii.ilui gėrybių, lai yra už pirmojo žemiškumo lygmens, ir ItVO aliamos lašką jie pernešdavo į antrąjį lygmenį - santykius i .up žmonių, pareigos jausmą ir padėtį visuomenėje. Ėjo laikas, pnergetika stiprėjo, ir dvasingi žmonės pakilo virš antrojo lygmens, lai yra neberodė agresijos irstant antram lygmeniui, u r s jų sąmonė prisirišo prie aukštesnio pobūdžio dvasinių vertybių,

Sakykite, O km i c i k i a perkelti sąmonės atramos tašką, kad III 1ЛЛЫ

A N T R A K N Y G A

Gryna karma a289

OQn A N I R A K N Y G A £ * y \ J Gryna karma

S c l Į i j u s I. a z a i c v a ,

KARMOS DIAGNOSTIKA

galima būtų pakilti ir virš trečiojo lygmens ir įžengti į sekantį? Aš šypsausi. - Geriau atramos tašką perkelti į meilę Dievui. O aukštesni

lygmenį už trečiąjį aš vadinu "Dieviškosios paskirties taškais". Tai mano terminologija. Tarkim, jums turi visiškai sugriauti likimą, kad galima būtų jus apvalyti nuo šio pobūdžio prieraišų, tai yra atitraukti jus nuo visko, kas žemiška. Kiekvienas žmogus turi Dieviškas struktūras, praktiškai jame neveikiančias, tačiau jūsų likimui griūvant, jūs kabinsitės už šių struktūrų, tada jos atgis ir pradės veikti.

- Atleiskite, ar jūs galėtumėte lai paaiškinti normalia žmogiška kalba, panaudodami kokią nors situaciją?

- Žinoma, - sutinku aš. - Šios struktūros suaktyvėja tuomet, kai visiškai sugriuvus jūsų likimui, neprarandate tikėjimo Dievu. Ateistui tai gali pasireikšti tikėjimu pasaulio išmintimi ir harmonija. Jeigu jūs sunkiomis kritiškomis minutėmis sakote: "Aš netikiu Aukščiausiu teisingumu, nėra pasaulyje tiesos" arba sakote: "Aš netikiu žmonių kilniaširdiškumu ir aukštais jų jausmais", jūs prarandate tikėjimą ir atsižadate savo aukščiausiųjų dvasinių struktūrų, dvasios tėvo struktūrų. Tokia pozicija ypač stipriai luošina palikuonių dvasią.

Vėl atsiranda pauzė, mes abu kažkiek laiko tylime. Paskui jis mane klausia:

- Vadinasi, vidujai aš turiu bendrauti su Dievu, o išore - su žmonėmis. Jeigu anksčiau aš sąmoningai veržiausi tik prie Žemės arba tik prie Dievo, tai dabar visa tai turi eiti tuo pačiu metu. Sakykite, kaip Žemėje pasirodė šie du prieštaraujantys vienas kitam mąstymo būdai?

- Žmonijos kaupiamos žinios vis stipriau ją lenkė prie Žemės. Kai šie procesai žmonijos karmoje pasiekė tam tikro lygio, turėjo blykstelėti priešingas procesas - atsižadėjimas visko, kas žemiška. Tačiau norint atsižadėti visko, kas žemiška, ir kūno, siejančio žmogų su Žeme, reikėjo kūnui duoti atokvėpį, apsaugą. Tai galėjo įvykti teritorijoje, turinčioje ryšį su kitomis tautomis, civilizacijomis ir kartu patikimai izoliuotoje nuo begalės užpuolimų, karų ir kataklizmų. Tokių taškų Žemėje buvo keletas, o svarbiausiu iš jų tapo Indija, kuri buvo panaši į butelį su kakliuku, atgręžtu į Viduržemio jūros pusę.

Tarpusavio sąveika tarp vis griaunamos ir griaunamos formos Viduržemio jūros rajone ir turinio kristalizacijos Indijoje sudarė bazę atsirasti filosofijai, kuri galėjo visiškai atsižadėti žemiškumo, visas jėgas nukreipdama į dvasines žmogaus struktūras. "Išdildyk savyje visus žemiškus norus, sugriauk savyje visa, kas žemiška, tuomet būsi su Dievu" - tai Rytų filosofijos principas.

Hu l'ĮĮ cį u s l . a z a 1 c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Toks visko, kas žemiška, ignoravimas karšto klimato ir maisto gausos šalyje pastūmėjo dideles žmonių grupes į dvasinį tobulėjimą. Susikaupęs dvasinis potencialas neišvengiamai turėjo realizuotis materialinėse struktūrose. Taip pat neišvengiamai turėjo atsirasti priešingos krypties filosofija su absoliučiais žemiškumo prioritetais. T!ii ir buvo materializmas.

Žmogus, niekinantis žemiškumą, prisiriš prie jo ir pradės jį dievinti. Žmogus, niekinantis moterį, anksčiau ar vėliau bus put klupdytas prieš ją ant kelių. Taigi, tikrasis materializmas, kaip hlcalizmo pasekmė, galėjo atsirasti tik Indijos ir Tibeto teritorijose.

Šios dvi filosofijos, pradėjusios tarpusavyje sąveikauti, turėjo sukinti naujas religijas, naujas filosofijos sroves, kuriose jau i H tiesioginiu būdu jos turėjo susijungti. Tai buvo naujos mąstysenos pl tūlai, besiliejantys iš butelio kakliuko į Palestiną, į Viduržemio pajūrį.

Iš šio potencialo atsirado pasaulinės religijos, kurias šiuo metu isp.i/|sla didesnė dalis žmonijos. Tai buvo atsiradimo, formavimosi u Susijungimo Žemėje dvasiniu lygmeniu procesas.

Šit) priešingų tendencijų susijungimas antrojo mūsų eros inl .i.iutnicčio pabaigoje, duos pradžią naujai teorijai, naujai 11 nu i pi'ijai, kurioje susijungs mokslas ir religija, materializmas ir ak .ili/inas, kosminis ir žemiškas mąstymas. Žmonijos išėjimas į Ko&niosą ir egzistavimas jame neįmanomi nesuvokus pasaulio pHglil filosofiją.

As baigiu pokalbį ir žiūriu į paciento biolauko struktūras. Miian ryškų pagerėjimą. Šiai dienai pakaks. Seansą galima baigti. Mi .ilMsvi-ikin.imi'

l'i i n I. Imi. į molius li ūkčiojančiu balsu pasakoja apie ją IMIkuail lulamu,

| | | .1 liuoji vau l ik m si - k 11 les u dukrai su vyru didelės i • ' i i i . i i .1 n \ n na didžiulė m-I. ė. Vaikaitė augo graži,

II illi I i I I I * , beveik visiškai nesirgo ir absoliučiai Iii Iii > lai liimiiltas, kraujo išsiliejimas ir ji miršta. Gydytojai negali | . i n .k l l l l l , dėl ko la l j i a ts i l iko.

Mefgytės biolaukas iš liesti užsidaro, didžiulis suirimas galvos plote, sąmones u pasąmonės agresija du kartus viršija mirties ribą. Piii r.ir. neapykanta, o neapykantos pagrindas - pavyduliavimas. Pavyduliavimo priežastis ta pati: mylimas žmogus, šeima -paginulinis tikslas, gyvenimo prasmė ir laimė. Padėtis apsunkinta, kadangi pavyduliavimas eina per kelias kartas pagal motinos ir tėvo liniją,

Būdamas trejų-penkerių melų žmogus jau įsijungia į visas Romiškas problemas, todėl sužemiškėjusiam vaikui sudėtingiau susibalansuoti. O mergytės biolaukas tuo melu susitiko su būsi-

A N T R A K N Y G A

Gryna kann 1291

2 9 2 A N T R A K N Y G A <; ,. ~ •' u 1 įį L

KARMOS DIAGNOSTIKA

mojo vyro biolauku. Anksčiau snūduriavusi programa atgijo, ir tuoj pat buvo įjungta blokuotė. Motina Gamta išmintinga, ir mergytės mirtis šiame gyvenime leis jai normaliai vystytis sekančiame gyvenime. Pasąmonėje įsitvirtins, kad pavyduliavimas - mirtis.

Pirmojoje knygoje aš rašiau, kad tėvai daro įtaką vaikams. Tačiau ir vaikai gali tėvams pakenkti, tiesa, daug subtilesniame giluminiame lygmenyje, todėl bausmė pereina į sekantį gyvenimą. Bet koks kirtis visada iššauks atkirtį, tik ne visada mes galime pamatyti ir suvokti šį mechanizmą.

Aš kalbuosi virtuvėje su vienu žmogumi. - Viskas iš tiesų grįžta atgal, aš tai savo kailiu patyriau.

Jaunystėje mylėjau merginą, tačiau ją nuo manęs paveržė kitas vaikinas, aš pasamdžiau banditus, ir tie sumušė jį. Po to jie paskambino man telefonu ir paklausė: "Gal jam ką nors nupjauti?" Tada aš išsigandau ir pradėjau juos prašyti jokiu būdu nieko daugiau nedaryti. Su mergina aš vis vien išsiskyriau, o man štai kas įvyko. -Jis pakelia marškinius, ir parodo didele siūlę stuburo plote. - Man tarpslankstelinė išvarža. Galėjau kojų nebevaldyti, bet Dievas manęs pagailėjo, atsitiktinai pasitaikė puikus specialistas ir dabar aš galiu vaikščioti, tačiau normalaus asmeninio gyvenimo lig šiol neturiu.

- Viskas teisingai, - sakau aš, - juk infarktas, osteochondrozė ir stuburo sulaužymai būna ne tik dėl to, kad jauti nuoskaudą dėl skriaudos, bet ir dėl to, kad kitus skriaudi. Jeigu būtum sutikęs suluošinti kitą žmogų, dabar gulėtum suparalyžuotomis kojomis ir sekančiame gyvenime neturėtum nei sveikatos, nei asmeninio gyvenimo. Esu girdėjęs pasakojimą apie vieną žmogų, kuris, pargrįžęs namo, sužinojo, kad žmona jam buvo neištikima. Jis užmušė ją. Gavo dešimt metų kalėjimo. Aš pažiūrėjau, kas jam bus sekančiame gyvenime. Didžiulė pasąmonės agresija moterims, kurią savo poelgiu įtvirtino pasąmonėje, sekančiame gyvenime apsigręš ir iš žiauraus, agresyvaus žmogaus neliks nė ženklo. Tai bus kuklus, nedrąsus žmogelis, kurį visi skriaus ir žemins, moterys pames jį ir bus jam neištikimos, ir visą agresiją jis nukreips į save, įsižeidęs ant viso pasaulio, jausdamasis esąs pažemintas, tai yra nenorėdamas gyventi. Ilgainiui jis praras potenciją, o vėliau, galimas daiktas, atsiras prostatos liaukos vėžys. Paskui jis mirs, ir tai kartosis per kelis gyvenimus, priklausomai nuo to, kiek jis žudys meilę savyje ir kitame žmoguje. Taip bus iki to laiko, kol meilė jam taps šventa ir jis liausis į ją kėsintis. Tik tuomet jam bus duota žemiška laimė. O jeigu meilė Dievui jam taps gyvenimo tikslu ir prasme, o viskas, kas žemiška, - priemonėmis šiai meilei didinti, tuomet jam bus leista patirti žemiškos laimės pilnatvę.

Šį pasakojimą prisiminiau, kai pamačiau mažą mergytę, panašią į angelą. Jai buvo šešeri metai. Motina paprašė pažiūrėti, kokia jos sveikata.

S i t Į; u1 j u s Г a / a 1 4 v a s

K SRMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A 4 293

Pradedu tirti inkstus ir kairio inksto energetiką apčiuopti sunku, biolaukas kvadratu jį apjuosia. Dešinysis inkstas netvarkoje, biolauko pakilimai ryškūs. Moteris, žiūrėdama man į akis, klausia:

- Ar blogi reikalai? - Nekokie, - atsakau aš. - Ar kairys inkstas pašalintas? - Taip, - atsako motina. Ir tęsia: - Aš jau gal du mėnesiai

bandžiau patekti pas jus ir pradėjau veikti pagal jūsų sistemą. Pajutau, kad imu keistis. Gal tai teigiamai paveikė dukrą?

Žiūriu į likusį inkstą, - koks jis buvo prieš mėnesį. Biolauko lygmenyje jis buvo be gyvybės, o šiuo metu jis gyvas, tėra kai kurios biolauko struktūrų deformacijos, kurios gali sukelti funkcinių, bet |au ne organinių pažeidimų.

lai p, - atsakau aš. - Teigiami pakitimai vyksta. Tačiau mergytės charakteryje ir pasaulėžiūroje slypi didžiulė neapykanta Vyninis dėl pavyduliavimo. Ji iš anksto neapkenčia ir linki mirties NHVO būsimam vyrui. Agresija pasiekė ribą, už kurios ji žudo ne Vieni] žmogų, o visą žmoniją. Programa apsigręžė ir pradėjo ją ydyti.

Molina neapkenčia vyro, dukra neapkenčia savęs. Kiek jūs lUgcbėsite peržvelgti visą savo gyvenimą ir per maldas bei teisingą • |gi .| pakuisti savo charakterį ir mąstymą, kiek melsitės už dukrą H |os palikuonis, kati jiems meilė Dievui būtų gyvenimo prasmė, o vyias u šeima priemonė šiai prasmei reikšti, tiek jūsų dukra bus

• ¡1 a u laiminga.

I'o vienon mano paskaitos prie manęs priėjo moteris. Paskaitos melu jus suklydote ir aš nusprendžiau jus pataisyti,

t u p I S . I I - I I Į . I I I kaip patarėte savo pacientei iš anksto įsivaizduoti «Ниш I|IIN, hml vyiiin |ai iH'išlikinias, ii įsivaizduojant melstis ir |||l ' и | п . . I 1 1 ' i gi паи p lai įsivaizduos, tuo gieiėiau vyras nustos

bmi iai m linkimui Ю ||i i. i I id vyri| " ikia įsivaizduoti esanl blogą. Aš pati

i š l ip i , ratingi n p n |ii priešingai: vyrą reikia įsivaizduoti • • i i lllll lltllll Iv sli Iginnlj, u kuo geresnį jį įsivaizduosime, tuo jis ĮIMilnii elĮtNlrv llis gi pals rašėte, jeigu įsivaizduosime nelaimes ir Iii I I I I I т т . , aos situacijos ir bus pritrauktos.

AR suk liek suglumau: "O gal persistengiau patarinėdamas?" (lljunglti u diagnozuoju situaciją, ir man paaiškėja.

Matot IK I.nuirs pi įtraukiate ne įsivaizduodama jas, o jų Bijodama, Žudo ne stresas, o neteisinga pažiūra į stresą. Tai \ n u.r. dalykas, o antras, jeigu jūsų siela prisirišo prie vyro, prie a Imyninių santykių ir jeigu jūs nesimeldžiate, neskaistinate lietos, nesistengiate pakilti aukščiau, būsite skaistinama |>ilvi*ištinai, lai gali būti jūsų ar jūsų vyro mirtis, liga, nesutarimai, i Islskyi imas.

A N T R A K N Y C i A

Gryna karma S i- r g c j u s I

KARMOS DIAGNOSTIKA

Jeigu savo pastangomis nesugebėsite pasiekti, kad vyras gerai elgtųsi, jūs abu automatiškai gausite dvasinį apvalymą per ligas ir mirtį, kadangi jūs pati būsite išjungusi labiausiai tausojančią apsivalymo formą.

Ekstrasensai ir parapsichologai prisidaro problemų tuo, kad išvystę platų poveikio į dvasines struktūras diapazoną, tie žmonės nepersijungia į dvasine logiką, nesutampančią su kūno logika. Nederamas įsiskverbimas į šią sritį, prioritetą teikiant žemiškiems interesams, intelekto ir proto interesams, susijusiems su fiziniu apvalkalu, užuot tobulinęs, sukelia ir dvasinių, ir galiausiai fizinių struktūrų degradaciją.

Pacientas klausia mane: - Patarkite, kaip man atgailauti, kad būtų atleista nuodėmė?

Anksčiau aš būdavau neištikimas žmonai, o dabar įtikėjau į Dievą ir supratau, kad tai nuodėmė.

-v Reikia pažiūrėti, ar tai yra aukščiausių dėsnių pažeidimas. Žiūriu į jo ir jo žmonos biolaukus ir sakau: - Jūsų žmona labai pavydulinga. Kuo stabilesni šeimyniniai

santykiai, tuo labiau ji prie jų prisiriša ir tuo didesnė jos agresija jums. Kadangi jūs harmoninga asmenybė, visa jos agresija grįžta atgal, ir ji gali mirti. Jūsų atveju nuodėmė bus jūsų ištikimybė.

- O kodėl Biblijoje pasakyta: "Nesvetimauk"? - Riba tokiose situacijose kone visai nepastebima, ir kiekvienas

atvejis toks individualus, kad vienintelis matas gali būti tik meilė. Jeigu jūsų elgesys ir ryšys žudo meilę jumyse ar kitame žmoguje, tai neleistina ir atitinkamai baudžiama. Nieko nėra Visatoje, kas galėtų pateisinti meilės žudymą.

Prieš keletą mėnesių paskambino mano pacientas, kuriam ilgai buvau teikęs pagalbą. Jis sakė, kad mirštąs. Kad jaučiasi nebeišgyvensiąs nė dienos. Aš pažiūrėjau į jo biolauką ir iš tiesų pamačiau mirtį.

Jis penkiolika metų kaip vedęs. Visus tuos metus žmona, kaip sakoma, "jo kraują gėrė". Jis susipažino su kita moterimi, žmona išvažiavo į komandiruotę, o jis su ta moterimi savaitę gyveno santaikoje ir idilijoje. Aš jam buvau sakęs, kad jis nepaprastai pavydulingas dėl to, kad žmoną ir šeimą iškėlė aukščiau už Dievą. Savaitės pakako, kad jis prisiriktų prie žemiškos laimės ir vidujai atsižadėtų Dievo iki mirtinos ribos.

- Stabilūs santykiai su bet kuria moterimi - jums mirtis, -pasakiau jam. - Jūs likote gyvas tik todėl, kad Dievas jums davė atžagarią žmoną. Melskitės, kad Dievą mylėtumėte daugiau negu moteris ir laimingą, pasiturimą šeimą. Nusiplaukite tuos klijus,

1. , l i s I „ „ « » „ ASTK^J^^A i r l o s I >1 Al iNOSTIK A ( , r > ' n a k a r m

:295 kuinus prisiklijavote prie žemiškų gėrybių. Prašykite Dievo, kad n l l i i s i i i už visus tuos momentus, kai pavyduliavote, jautėtės nuskaustas ir smerkėte moteris. Ir įsidėmėkite, kad sugebėjimas bul i laimingam - lai pirmiausia Dievą labai mylėti ir veržtis į Jį, (Mitra, kad ir k a s mums atsitiktų, viską priimti kaip Dievo pasiųsta, bi jokios agresijos, nukreiptos prieš kitus ar save, o tik su meile n iii t i n g i n i u i . Dabar pakvieskite žmoną, aš pakalbėsiu su ja.

kuino moteris laukdama žiūri į mane. Įsivaizduokite situaciją, - sakau aš jai. - Jaunos merginos

| | | la p a s i i u n s i i s i mylimą jauną žmogų ir šeimą iškelti aukščiau už I 'ii \ | Ik abu myli vienas kitą ir norėtų susituokti. Kuo stabilesni (•n |i M i i v n i n i . n santykiai, tuo labiau siela prisiriš prie žemiškumo Ii Itin jaunoji moteris taps pavydui i ngesnė ir agresyvesnė. Agresija gal i nn.uilvii vyrą ' t a r i a u jis harmoninga asmenybė, neprisirišęs pili • m i I i m u i . I i m Ii'I / i i s j inai.

ka « lll i j1 * Ibi h | u s gyvybę? Jeigu kas nors paprieštarautų jų i || n |un i l u h ) a i b a jis prisigalvotų ir vestų kitą. Tačiau

Iii 1 i i • ,i ijimlls variantas ji ateina pas sužadėtinį || I i i" iii nla n lovoje su kila moterimi. Ji jo

ivo t u . <l. | H i M i m nebando nužudyti. Vadinasi, lllii i ivllllio g a u s u šeimos pašalintas. Jie gyvens

nu iii |t ll santaikai u Į it u i s b u s leista tureli stabilius santykius. I' i i peilkcrl si plynei i melai. Jos siela pamiršta iškentėtą

i m in,i u vėl pradeda prisirišti prie žemiškumo. Vadinasi, ir vėl Ilga arba mirtis,

k a i p |al Išgelbėti gyvybę? kabai paprastai... Vyras įsisiautėjo ir lllsil reti \ e liga. Ji vėl jo nesmerkia, jie gydosi ir penkerius

• | i i \ i n n ū s metus gyvens harmoningai. O po to jos siela vėl I i prie vyro u šeimos, o vieną gražią dieną vyras pareina ir pasako "Urangioji, aš turiu kitą moterį, aš išeinu pas ją". Žmona m ui", kad lokiu budu bus išgelbėta jos gyvybė, tačiau n< pavyduliauja ii nepyksta: " Tu čia niekuo dėtas, aš viską priimu ktiip iš Dievo rank i ) , ir mano sieloje nėra nei nuoskaudos, nei N i n e i k i n i o , n e i pavyduliavimo".

Praeina keletas mėnesių. Kai jos dvasia galutinai atsiriša nuo Žemės u veržiasi į Dievą, vyras vėl grįžta pas ją, ir jie gyvena meilėje ir santaikoje. Viskas, ką jūs pamilsite labiau kaip Dievą, g i m s bus atimta ir suardyta. Jeigu norite turėti vyrą ir stabilią |l imą, melskitės, kad Dievą mylėtumėte labiau už vyrą ir šeimą, ir atsisakykite bet kokios nuoskaudos nešiojimosi, smerkimo ir pavyduliavimo. Savo vaikams nuolatos priminkite, kad aukščiau u/ viską meilė Dievui.

() kaipgi žmonės anksčiau gyveno? - nustebusi klausia moteris.

O Q / C A N T R A K N Y ( I A S e r g e j u s Į . I Į I I R M A I

.Z;/0 Ciryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

- Kai žmogus dažnai meldžiasi, jo siela pakyla aukštai virš Žemės ir apsivalo, ir kai jis myli kitą žmogų, jis vis vien Dievą myli labiau už tą žmogų. Dešimtyje Dievo Įsakymų jau duotas teisingas požiūris į tai. Žmogus iš principo tarsi žarnyno vamzdelis su dviem bazinėmis funkcijomis - maitinimo ir dauginimosi, tai, apie ką sakoma "Meilė ir alkis valdo pasaulį". Tačiau ūmai ateina Mozė ir sako: "Maistas - antraeilės svarbos, nes pirmą džiaugsmo pajautimą reikia atiduoti Dievui, o ne dubenėliui viralo". Ir žmonės pradėjo melstis prieš valgį, kad pirmiausia pajustų meilę Dievui, o paskui numalšintų alkį.

Kristus taip pat sakė, kad dauginimasis irgi antraeilės svarbos, pirmiausia - meilė Dievui, o paskui mylimam žmogui. Viso ko pagrinde glūdi svarbiausia funkcija - meilė Dievui. Be tos funkcijos nebus nei maisto, nei dauginimosi. Visa, kas gyva, trykšta meile, dvasingumu ir Aukščiausia vienybe, kad ir kokio lygmens ta gyvybė būtų. Visa, kas negyva, taip pat veržiasi į vienybę, tačiau tai pasireiškia šiek tiek kitokiu būdu.

- O ką, ir vaikų negalima mylėti labiau už Dievą? - Aš jums papasakosiu du atvejus. Vieną kartą traukinyje priešais mane sėdėjo motina su penkerių

ar šešerių metų mergyte. Automatiškai išdiagnozavęs mergytės biolauką, pamačiau ten mirtį. Kalta buvo motina, mergytę iškėlusi aukščiau už Dievą. Aš uždaviau motinai tris klausimus.

- Ar jūs žinote, kad žmogus Dievą turi mylėti labiau, negu bet ką Žemėje?

- Taip, žinau.

- Ar žinote, kad žmogus Dievą turi mylėti labiau už savo vaikus?^

- Žinau, tačiau kol kas man tai neišeina. - Ar jūs žinote, kad Dievas atima tai, ką mes iškeliame

aukščiau už Jį?

Ji nieko neatsakė. Tačiau po kiek laiko pamačiau, kad mergytės biolaukas žymiai švaresnis. Motina kažką suprato.

Pateikiu kitą atvejį. Vieną kartą man buvo užduotas klausimas: - Štai jūs sakote, kad pikti, neapkenčiantys žmonės serga ir yra

baudžiami. Greta manęs gyveno moteris, nepaprastai dora ir gera. Niekam blogo žodžio nepasakydavo. O mirė nuo vėžio ir labai kankinosi.

Aš pažiūrėjau į tos moters biolauką, į jos vaikit biolaukus, ir viskas paaiškėjo. Jos siela buvo pasiruošusi šeimą ir mylimą žmogų iškelti aukščiau už Dievą, ji smerkė vyrą, per kurį buvo valoma dvasiškai, todėl dar stipriau prisirišo prie viso šito ir visą savo meilę atidavė vaikams. Meilė, kari pirmiausia nukreipta į Žemę ir tik po to į Dievą, žudo stipriau negu neapykanta. Ir ta moteris meile pradėjo

J U į u t . j n s 1 . a / a r e v a s

( I Š M O S DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A ^ A H

Gryna karma

Ui/iv/ savo vaikus, ir jie galėjo žūti, todėl ji susirgo vėžiu ir mirė. Greita n\ kur kas mažiau apvalo sielą, pakeldama ją nuo Žemės, negu

(Vdi /iv kančias ji mirė todėl, kad sekančiame gyvenime meile • muštų vaikų.

Sutuoktiniai atsisveikina ir išeina.

Prieš mane sėdi maždaug septyniolikos metų mergaitė, greta jos Miltina, su viltimi ir baime žiūrinti į mane, nes mergaitei Imil.M'.Ianulomatozė. Mergaitė su peruku. Greitai eilinis 1 1 " iniolerapijos kursas. Ji serga jau ketvirti metai ir gydytojai viską tinto, norėdami išgelbėti jai gyvybę.

Žiūriu į mergaitės biolauką - didžiausia susinaikinimo programa. Ii greta išryškėja dar viena figūrėlė, pažymėta mirties hieroglifu, -i n | o s busimasis vyras. Anksčiau aš galvojau, kad liga duodama už i "i padarytas kaltes, vėliau suvokiau, kad liga perspėja apie kokius (nui Įvykius. Ji serga todėl, kad pavyduliavimu nenužudytų vyro.

Prašau mane išklausyti, - kreipiuosi į dukrą. - Pirmojoje knygoje aš rašiau, kad liga blokuoja pasąmonės agresiją. Pasąmonės ly|tiiu'iiy|c mes visi lygūs ir ten, žudydamas vieną, žudau visus. Liga, || I I I I I I . I . nelaimė, mirtis sustabdo šią agresiją. Jūsų sąmoninga

H i|,i 60 vienetų, o pasąmonės - 20 vienetų, - kreipiuosi į motiną. Illtų dukters sąmoninga agresija 10 vienetų, o pasąmonės - 260

|| m tų Mirties riba vyrui, kurį ji pamils - 160 vienetų. Išvada || Ita bei kuris vyriškis, ją vedęs, mirs. Čia kalta ne motinos, o

Įn* purios kauna, todėl save keisti, perdirbti teks jai pačiai. Ilel k o k i o s ligos pagundas agresija, įsiskverbusi į sielą. Lieka

Itsliiltkluli svaibiausią dalyką kas sudaro agresijos pagrindą ir kas ii n i i l i Agresija pasirodo tuomet, kai siela prisiriša prie Žemės. I n u lllnl i tu t, kai n n T II; pumiausia nukreipiame į Žemę, o |N t lt i | I >lt vi|

/ HM t k 11«', sukim ii'i U pakeliu tankas, aš pirmiausia myliu HliViĮ, H Ilk | M I IM N U V H V I I N U I n a u i | kažkas sulaužė tvorą, bet aš ta Ii n u mano N|I la Vimiiiniiiuj mylėtų labiau negu pridera, ji Į i i h i i i M u m Ii i ilklnislų agresija. Dedu rankas ant stalo ir i | | |l i n l o k i u iil'vejii, jeigu kas sulaužo tvorelę, man jau i imlu n |.iin m skiiaudą, nes aš susitapatinu su vasarnamiu, - mes

Į 11 i 1 1 M i ii i n \ n ui'. () vii jeigu aš jį labai branginu, - aš baisiai i priminu akis. dai stipriau apkabinu stalą ir spaudžiuosi priėjo,

i n |au neapkenčiu sulaužiusiojo tvorelę, pasiruošęs jį už tai i i . T i i i r . i i Kuo labiau neapkenčiu, pavyduliauju, jaučiu skriaudą, tuo npnaii piisuisu u tuo greičiau juosta mano siela.

Vadinasi, sekančioje inkarnacijoje arba mano siela negalės Įsikūnyti, arba gimsiu su sunkiomis ligomis ar luošas, kad negalėčiau pasistatyti vasarnamio ir neprisiriščiau priėjo dar stipriau. Labiausiai mane tausojantis prievartinis apsivalymo variantas - netekti Vasarnamio, dėl kurio aš buvau pasiruošęs atsižadėti Dievo. Ir kuo

298 A N T R A K N Y G A S e r g u j u . s I . a z a r u v a s

G i y n a karma KARMOS DIAGNOSTIKA

greičiau aš tai priimsiu kaip Dievo siųstą pagalbą, tuo greičiau apsivalysiu.

Moters siela gali prisirišti prie pinigų, tuomet jai duodamas vyras, nesugebantis daug uždirbti, arba jai neduodantis pinigų, arba jų netenkantis. Moters siela gali prisirišti prie seksualinių malonumų, tuomet jai duodamas silpnas šioje srityje vyras, arba toks, kuriam į tai nusispjauti. Jeigu ji nesmerkia jo ir nesijaučia nuskausta, jos siela apsivalo. Moters siela gali prisirišti prie padėties visuomenėje, tuomet ji gaus vyrą su nedideliu socialiniu statusu. Moters siela gali prisirišti prie mylimo žmogaus, ir būtent tada artimi ir mylimi žmonės ją skriaus, kad pirmasis vienybės ir meilės jausmas būtų nukreiptas į Dievą, o ne į Žemę.

Visa tai, kas vadinama žemiška laime, moteris dažniausiai gauna per laimingą šeimą, todėl pagunda mylimą žmogų mylėti labiau negu Dievą, labai didelė. Kad siela apsivalytų, arba vyro visiškai neduodama, arba duodama tik civilinė santuoka, arba vyras geria, šlaistosi, nebūna namie, arba jo bjaurus charakteris. Sugebėjimas neniekinti ir nesmerkti - tai galimybė apsivalyti ir pagimdyti sveikus vaikus.

Jūsų dukrai idealus vyras - tas, kuris periodiškai ją skriaus, bus jai neištikimas ir pradinginės iš namų. Ji tai turi priimti 120 vienetų, o jeigu priims 2-3 vienetais, jos agresija vyrą nužudys. Todėl reikia suvokti, kad tikėtis sėkmingos šeimos beprasmiška. Kuo stabilesni būtų šeimyniniai santykiai, tuo didesnis būtų pavyduliavimas.

Kuo greičiau jūsų dukra suvoks, kad tikroji laimė meilėje Dievui, o ne mylimam žmogui ir šeimai, tuo jai didės tikimybė pagimdyti sveikus vaikus. Ji sveiką vaiką pagimdys be oficialios santuokos. Jei panorės ištekėti, tegul pirma gimdo, paskui išteka.

Jai reikia ne tik kontroliuoti vienkartines emocijas, reikia keisti savo charakterį ir mąstymą. - Man bekalbant mergaitės biolaukas palengva gerėja. - Pavojingiausia tai, jog mes nesuprantame, kad šeima ir mylimas žmogus taip pat antraeilis dalykas, kaip Zemė ir žemiškos gėrybės. Būtent todėl pagrindinis Kristaus pamokymas skamba taip: "Mylėk Dievą labiau už tėvą, motiną ir savo sūnų". Ir ne veltui jis sakė: "Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą ... Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane - nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane - nevertas manęs". Didžiulis ligų kiekis, šeimų irimas šiuolaikinėje visuomenėje atsirado būtent dėl to, kad mūsų pasaulėjautoje akcentai ryškiai paslinkti į žemiškumą.

- Ar mums tęsti chemijos kursą? - klausia mergaitės mama. - Tai gydytojai nuspręs. Iš principo chemioterapija - tai kūno

ir atitinkamai sielos žeminimas, alplėšimas nuo Žemės. Per švitinimą, vaistus, žmogus rūsčiai plėšiamas nuo žemiškumo, prie

į į . I įį t į u s 1 . a f. a l e v a s

IIMOS DIAGNOSTIKA

luino siela prisirišo. Aš rekomenduoju to paties tikslo siekti savanoriškai, kartu keičiant savo charakterį ir pasaulėžiūrą.

"Pavyduliauja - vadinasi, myli", - šią frazę aš nuolatos girdžiu. Ii igu pavydulingas, vadinasi, protingas, vadinasi, kontroliuojantis lllUliciją, neleis pridaryti jokių kvailysčių ir viskas bus normalu, m n s kartu yra visai kitaip. Dar būdamas paauglys girdėjau apie kasdieninius skandalus vienoje šeimoje, kurioje žmona beprotiškai P a v y d u l i a v o . Naktį, kai vyras užmigdavo, ji prisiūdavo jo apatines L.lnrs prie paklodės. Rytą patikrindavo, ar viskas tvarkoje, ir p a m a č i u s i , kad apatinės kelnės tebėra prisiūtos, šokdavo prie vyro u laižydavo jį kumščiais per veidą.

- Aš viską supratau, tu naktį patylom išlindai iš apatinių kelnių ti nubėgai pas savo meilužę.

"Ii turbūt nenormali", - galvojau aš tuomet, manydamas, kad m i l s ų protas, sąmonė mus valdo, nes nežinojau, kad protas diktuoja in i i sų elgesj tik 10-15 %. Bet kokios musų logiškos išvados Miliy ies, susidūrus su dideliu mūsų noru. "Jau kaltas tu dėl to, kad m mc ėsti spiria", - taip atrodo ši schema.

Musų giluminės emocijos visuomet stipresnės už musų protą. Mis galime nepasiduoti aiškioms, paviršutinėms emocijoms, bet paklusime toms, kurios įpintos į mūsų charakterį ir pasaulėžiūrą.

i. loji yia emocijų klodai. Vienos emocijos susijusios su sąmone H kimu, jose daug agresijos ir aistros. Kitos susijusios su dvasia, su lUbtlIlomis hiolaukų struktūromis, jungiančioms mus su visa Visata. I i i , vynni|i| altruizmas, vienijimasis ir meilė. Mokėjimas kuną ĮMUlarytl pavaldų dvasiai, žemąsias emocijas - aukštosioms - tai naikčjllliiiN l'llli sveikam ii laimingam.

\ mi i i i s i u o n e i i ų m e l ų stengiausi suvokti mane supantį iul| n pradėjau t.n daryti savarankiškai, be pastūmėjimo iš

M a u n i kad pavyduliaujantis žmogus juokingas ir kartais i iimis pavyduoliui nereikia pretekstų, jis pats juos sugalvoja. Tad i m, i daryli ilslsakyll situacijos kontrolės ir tegul viskas irsta? i buvo ugi nepriimtina. Suderinti ir viena, ir kita buvo n. i Iki |o pasirinkti katrą nors viena. Tuomet aš nežinojau, 1 ,,l ||| problemą išsprendė Jėzus Kristus. Kai į dviejų priešybių i ....., g Ina trei I . I S . stovintis aukščiau jų, tuomet problemos išsis-pii ndžia,

leigu artimą žmogų mylėsime po Dievo likusia meile ir jeigu lame pirmiausia matysime ir mylėsime Dievą, pavyduliavimas išnyks savaime. Ir tie abipusiai ryšiai, kurie nuolat buvo pažeidinė-aml, stabilizuosis. Kol tarp savęs ir to, kurį myli, neiškelsi Dievo, laime visą laiką bus nuodijama agresijos nuodais, neapykanta, baime, laukimu.

Jaunas būdamas maniau, kad pavyduliavimas - tai didvyriškumas ir vyriškos jėgos pripažinimas, ir nežinojau, kad jis daugiau

A N T R A K N Y G A

Gryna kai m !299

" 3 n n A N I R A K N Y G A ~s\J \J Giyna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

žeminimas, negu didvyriškumas. Meilė - tai noras duoti, o ne imti. Tuomet aš dar nežinojau, kad daugumą ligų sukelia būtent pavyduliavimas.

Žiūriu į moterį su labai sunkiu poliartritu. Priežastis -pavyduliavimas. Nuoskaudos, panieka ir ją mylėjusių vyrų smerkimas virto stipria susinaikinimo programa. Nenoras gyventi - tai emocija, beje, subtilaus lygmens. O emocija - tai biolaukas. Nenoras gyventi - tai ne tik kūno, bet ir dvasios biolaukų struktūrų naikinimo programa. O tai be galo pavojinga, nes mūsų dvasios biolauko struktūrose jau yra mūsų palikuonių sielos. Agresija, susijusi su kūno interesais, ardo sielą, tad programą, naikinančią būsimuosius gyvenimus ir būsimas kartas, reikia sustabdyti. Poliartritas pakankamai gerai blokuoja tokią programą.

Kalbuosi su moterimi, kuri, kaip sako jos vyras, pabuvojo pas europinio ir pasaulio masto medicinos garsenybes. Absoliučiai niekas jai negalėjo padėti.

- Man šiuo metu daug geriau, - prisipažįsta ji. Jai nepiktybinis hipofizės - posmegeninės liaukos - auglys. Aš

prisimenu, kaip jai aiškinau ligos priežastis: - Jūs pavydulinga, o pavyduliavimas - tai neapykanta, gimstanti

galvoje. Vadinasi, Gamta stabdys mylimo žmogaus ir savęs naikinimo programą. Pradžioje, kol pavyduliavimas tik prasideda, gali atsirasti problemų nosiaryklėje, dėl dantų. Vėliau dar gali įsijungti neapykanta sau. Dėl neapykantos atsiranda galvos skausmai, jos traumos, meningitas, insultas, augliai, pablogėja regėjimas ir klausa, sutrinka psichika. Prieš metus buvau ištyręs moterį, kuriai prasidėjo šizofrenija.

- Jūs savo vyrą beprotiškai mylite, daugiau negu Dievą, - pasakiau jai, - nors sąmonės lygmenyje įtikinėjate save priešingai.

Atsirado ilga pauzė. Paskui moteris atsakė: - Jeigu aš būčiau vyrui neištikima, mano būklė pagerėtų. - Jūs visiškai teisi, - pasakiau jai, - tačiau tai prievartinis, "kaulų

laužymo" metodas šitai problemai spręsti. Yra kitas, gražesnis, bet labai sunkus kelias - savo charakterio ir pasaulėžiūros pakeitimas.

Jeigu kiekvieną rytą melsitės ir jausite, kad Dievą mylite labiau, negu savo vyrą, jeigu suvoksite, kad bet kuris jus apgavęs ar susipykęs su jumis žmogus yra nekaltas, kad viskas, ką laikote nemalonumais -tai apsivalymas, pasiųstas Dievo, tuomet jums bus nereikalingos prievartos priemonės. Tačiau savanoriškas veržimasis reikalauja didelių dvasinių jėgų. Marškinius, prilipusius prie kūno, visuomet lengviau atplėšti dreskiant iš karto, negu suvilgant pamažėle atlipinti po milimetrą. Atplėšti lengviau, tačiau išlošdami pradžioje, pralošiame vėliau.

N i- i Į t c j u s L a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Vėl kreipiuosi į pacientę: - Jūs labai pavydulinga, o pavyduliavimą dar sustiprina jūsų

puikybė. Be to, stipriai prisirišote prie padorumo ir proto. Kai jūs tlubote komjaunime, niekinote netobulus žmones. Išsiugdėte tokią puikybę, kad ji aliai vieną agresyvią emociją dešimtis kartų pakulino. Tačiau tai nutiko dėl to, kad nesižinojote, ką darote. Iš Minės jūs žmogus geraširdis ir doras, todėl, kaip sakoma, Dievas jus wi ugo. Jums galėjo būti smegenų vėžys. Dėl jūsų geraširdiškumo jis nepiktybinis. Jeigu medicinos garsenybės jus būtų išgydę, tuomet Imlų miręs arba vyras, arba vaikai, arba jūs pati.

Vos ne kas trečias į mane besikreipiantis pacientas nusiskundžia klausa ir regėjimu. Aš visiems kartoju:

Pavyduliavimas. Kiekvieno trečio ar ketvirto pas mane atvedamo vaiko

perspektyvoje nevaisingumas. Priežastis ta pati. 1993 metų gruodį draugas paprašė vienam žmogui nustatyti

diagnozę. (ialvok apie jį, - pasakiau draugui.

Paėmiau informaciją ir pamačiau, kad tas žmogus neįtikėtinai piivvdulingas. Jo pavyduliavimas peržengė mirties ribą. Jam jau |»l|uugusi linkėjimo mirties žmonai ir sau programa.

Kas jiems gresia? - paklausė manęs draugas. Mil l i s jam ir žmonai. Prieš s a v a i l ę gydytojai jiems nustatė diagnozę: jam - baltakrau-

h ' . i i . |.n liesiosios žarnos vėžys.

| 111,11 H > darbovietę ateina moteris. Aš dabar darau tyrimus, u idi I p II n ntų m pi nuliui in

( i n l i i i iiiiuti skull l i t h i s minutes, sakau jai, - kokios jūsų pi ui ili IIIII»V

M |HiN |u» nlvvk.iu is Ibllmųjų Rylų. Vyrui smegenų auglys. Iflsų vvinn labui pavydulingas. Jo pasąmonės agresija mirtina

moli n.ii, pile |o prisirišusiai. Iii agresija būtų jus nužudžiusi, jeigu m (ūsų geraširdiškumas ir dvasingumas. Visa tai grįžta atgal ir Hrttngln (am pačiam pel galvą.

Ihčiuu jis visiškai nepavydulingas, - apstulbusi sušunka moteris.

Pavydulingas, - sakau aš. - Tik jo pavyduliavimas pasireiškia Įnlioldimo forma.

liup, jis labai greitai įsižeidžia, - patvirtina moteris. Kai kas nors su manimi susipyksta ir palieka mane, o aš

įsižeidžiu, pavydžiu, pavyduliauju, neapkenčiu, tai prisirišu prie simlykių ir tampu dar pavydulingesnis. Įsivaizduokite situaciją: pavydulinga moteris nesąmoningai kenkia vyrui, ir jis nuolatos

q A N T R A K N Y G A _ S e r g u j u s L a z a r e t a i

J u Z Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

serga. Staiga jai padarė niekšybę artima draugė ar jodvi susipyko. Ji ėmė draugės neapkęsti. Po mėnesio vyras miršta. Moteriai ir Į galvą neateis susieti šiuos du įvykius. Tačiau subtiliame lygmenyje jie susieti ir, beje, rūsčiai. Perduokite savo vyrui, kad dėkotų Dievui už bet kokią situaciją, kai buvo skriaudžiamas, kai nuo jo nusigręždavo artimieji. Ir tegul prašo Dievą atleidimo už visus įsižeidimus ir smerkimus.

Moteris susikrimtusi linguoja galva. - Jis to nedarys, nes netiki Dievą. Aš gūžteliu pečiais. Savanoriškai ar priverstinai mes vis vien

į Dievą atsigręžiame. Pradedame tikėti Dievą, kai jaučiame stiprėjantį kontaktą su juo. Tai įvyksta tuomet, kai apribojami kūno poreikiai, kai kūnas, o kartu su juo ir protas, sąmonė serga ir miršta. Jei kontaktas su Dievu stiprinamas savarankiškai, atkrenta reikmė kūną suardyti.

Prisimenu, kaip lėtai, po kruopelę rinkau suvokimą, kas tai yra vaidai ir nemalonumai.

Į mane kreipėsi moteris, turėjusi problemų dėl vaikų. - Jūs labai išpuikusi ir pavydulinga, - pasakiau jai. - Galėjote

pagimdyti vaikus tik nuo to vyro, kuris sąmoningai ar nesąmoningai apvalytų jūsų sielą nuo išpuikimo ir pavyduliavimo. Tik ištvėrusi įžeidinėjimus, pažeminimus, skriaudas, nesutarimus ir vyro neištikimybę, jūs galėsite pagimdyti sveikus vaikus.

- Be šito niekaip negalima apsieiti? - Aš kalbu apie prievartinį metodą, kuris įsijungia tuomet, kai

mums nepakanka savivokos, noro ir jėgų veržtis į Dievą. Kol neatsisakysite smerkti vyro ir neatleisite visų jo padarytų jums skriaudų, jūsų vaikams niekas nepadės.

Jai buvo labai sunku tai padaryti, aš mačiau iš jos veido išraiškos, bet sakė, kad padarys. Kai kitą kartą ji atėjo į seansą, dvasinės jos vaikų struktūros buvo švaresnės, bet tik nedaug.

- Žinote, liko penkiasdešimt procentų, - pasakiau aš jai. - Negali būti, - tvirtai atsakė ji, - atleidau viską, kas buvo ir ko

nebuvo. Aš vėl žiūriu į jos biolauką ir bandau suprasti, kaip čia yra. - Taip, jūs teisi, - sakau po valandėlės, - bet tik atleisti,

pasirodo, maža. Reikia ne tik atleisti, bet ir priimti širdin ir padėkoti Dievui, kad tais nemalonumais apsivalė jūsų ir jūsų vaikų sielos, bet svarbiausia - lai darant jausti meilę viskam, kas vyksta.

Žiūrėdamas į jos veidą galvojau, kad ji nesugebės to padaryti, bet ji sugebėjo.

Pavyduliaujantiems vyrams ir moterims nė į galvą neateina, kad pirmiausia jie suluošina savo vaikų sielas ir juos žudo dar

H i j! i | u s I. a z a i e v a s

I A R M I >S DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A O A T

Gryna karma ^ U J

pasirodžiusius į pasaulį. Norėdami, kad vaikas gimtų harmonin-Mh, vyras ir moteris turi mylėti vienas kitą. Vienybės su mylimu I meniu jausmas, jo išskirtinumas duoda stiprų akstiną vystytis i Kasinėms struktūroms, kurios kūdikiui suteika dvasingumo ir laimio. Tai didžiausias gėris tol, kol jis laikomas antroje vietoje, po meilės Dievui. Kai tik šis jausmas pranoksta meilę Dievui, kai tik llviejų žmonių vienybė tampa tvirtesnė už vienybę su Dievu, mes piarandame ryšį su tuo šaltiniu, kuris teikia peno ir saugo mūsų liekis. Norėdamas jas išgelbėti, Dievas nutraukia žmonių bendravimo i\ .uis. Pirmiausia, ką reikia padaryti - ryšių nutrūkimą priimti be Ruresijos kitiems žmonėms ir sau. Antras žingsnis - visas neišeikvotas jėgas nukreipti į meilę Dievui.

lačiau, jeigu žmogus priešinasi jį atitraukiant nuo žemiškumo, ji* suserga arba miršta. Jeigu žmogus visa tai ramiai priima, bet m įlaro antrojo žingsnio ir savo meilę išbarsto daugeliui partnerių, dengdamasis neprisirišti prie vieno, jo siela nuskursta. Meilės jausmas virsta seksualiniu potraukiu ir tokio žmogaus siela, taipogi jo palikuonių sielos išsigimsta. Sis pasikeitimas ne toks pastebimas, kaip pirmuoju atveju, todėl pavojingesnis.

Meilė žemiškumui sukuria visą tą grožį, kurį matome aplink save. Ir kuo daugiau mes stengiamės vystyti žemiškus norus, lenkinančius kūno poreikius, tuo daugiau, beje, aplenkdami pirmuosius, mes turime veržtis į aukščiausią vienybę, vadinamą Dievu. Tuomet meilė žemiškumui neš laimę ir ramybę, o ne I aneias ir neapykantą.

Kuo toliau žengia civilizacija, tuo daugiau žmogus gali gauti lo, ką mes vadiname žemiška laime, ir tuo didesnė atsiranda pagunda padaryti ją tikslu, o ne priemone.

Vaikystėje aš silpnas ir bejėgis, ir visą žemišką laimę gaunu per kilus žmones. Jeigu aš nuolatos nesikreipiu į Dievą, esu atitinkamais protarpiais atstumiamas nuo žemiškumo per skriaudas, nesutarimus n nemalonumus, srūvančius iš kitų žmonių arba per jų netobulumą.

Vadinasi, reikia priimti to, kas žemiška, sugriovimą kaip apvalymą, pasiųstą Dievo, iš vienos pusės, ir savanoriškai veržtis į I >ievą, didinant Jam meilės jausmą, iš kitos pusės. Todėl Kristus yia prisakęs mylėti Dievą labiau už tėvą, moliną ir savo sūnų.

Tačiau aukščiau už Dievą galima iškelti ir dvasios tėvą arba kokj vyro idealą, ir moteris pradeda niekinti savo tėvą ar vyrą, liealitinkančius jos idealo, ir jos siela per agresiją pradeda prisirišti pfie Žemės. Tuomet tėvas ar vyras privalo dar blogiau elgtis su ja, kad apvalytų jos sielą. Nesugebėjimas vidujai to priimti atima iš palikuonių galimybę būti laimingais.

Aš kažkada kalbėjausi su moterimi, papasakojusia, kad jai esant nėščiai, (ji laukėsi dukters), sūnus nei iš šio, nei iš to išsimušė sau akį, o priežastis, kai pažiūrėjau, buvo visiškai paprasta. Iš

'JA/1 A N T R A K N Y G A J V/T" Gryna karma

S e r g e j u s L a z a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

motinos sūnus paveldėjo norą mylimą žmogų padaryti tikslu ir, vadinasi, jis pavyduliautų, neapkęstų bet ko, kuris kėsintųsi tokį žmogų iš jo atimti. Pavyduliavimo ir linkėjimo mirties programa sesers adresu įsijungė dar motinai būnant nėščiai. Neapykanta blokuojama regėjimo ir klausos blogėjimu, galvos smegenų sutrikimais. Programa buvo tokia stipri, kad ją sustabdyti buvo galima tik akies netekimu, tai ir atsitiko.

Eilinė pacientė kalba visiškai apie kitą problemą. Jos maža dukra užsiima masturbacija, ir motina to niekaip negali sustabdyti. Išdėstau moteriai visą savo sistemą, paskui aiškinu:

- Mylimą žmogų, bendravimą su juo ir likimą, susietą su juo, jūs iškėlėte aukščiau už Dievą. Meilė, nukreipta į Žemę, gimdo mylimam žmogui agresiją. Si agresija apsigręžia ir pradeda žudyti jos autorių. Jūs pavyduliavote ir neapkentėte vyrų, o jūsų dukra jau neapkenčia savęs ir nenori gyventi. Jos sieloje programa apsigręžė atgal. Norėdama išsigelbėti, ji stengiasi padidinti meilės jausmą per masturbaciją. Vadinasi, gydyti reikia jus. Jums, naujaip peržvelgiant gyvenimą, reikia mokytis nežudyti meilės kituose ir savyje.

Moteris pasakoja: - Man išsėtinė sklerozė. Viena akimi praktiškai nebemačiau,

bet paskui regėjimas atsistatė. Negirdėjau viena ausimi, bet irgi pati sugebėjau atstatyti klausą. Ar visa tai susiję su pavyduliavimu?

- Žinoma. Vos tik agresija kitiems žmonėms pasiekia ribą, programa apsigręžia atgal ir virsta susinaikinimo programa, tuomet žmogus ir ima akti, kursti ir prasideda viso organizmo irimas.

Neseniai kreipėsi kita moteris dėl savo susirgusios dukros. Gydytojai suko galvą, kas jai yra: prasideda išsėtinė sklerozė ar įkando encefalitą sukelianti erkė. Aš paaiškinau, kad pavyduliavimas, paveldėtas iš motinos, virsta dukros susinaikinimo programa. Jeigu motina neperžvelgs naujaip savo gyvenimo ir nesimels už save ir dukrą, meningitas, encefalitas, išsėtinė sklerozė ar kita kokia panaši liga būtinai sustabdys agresiją.

Prieš savaitę aš kalbėjausi su vieno vaikino tėvais. Jie pasakojo, kad sūnui buvo galvos trauma, po kurios jis per stebuklą išliko gyvas. Priežastis - pavyduliavimas, persiduodantis pagal motinos ir tėvo giminę.

Vaikinui netikėtai prasidėjo ankstyva senatvinė sklerozė. Gydytojai stengiasi kaip nors išvalyti galvos smegenų kraujagysles. Didžiuliai pinigai eikvojami naujiems vaistams, tačiau gydyti reikia pirmiausia ne jį, o jo palikuonius. Jis savo vaikams perdavė sustiprintą pavyduliavimo jausmą. Tam, kad gimtų ir nemirtų

neduoda šimtaprocentinės garantijos, bet suteikia galimybę greičiau išsigydyti arba visiškai nesusirgti.

Kartais priežasčių ir pasekmių sąryšis atrodo paradoksaliai. Vieną kartą skrendant mano kaimynas prisipažino, kad paniškai bijosi skristi lėktuvu, nors vaikystėje ir jaunystėje tai mėgęs, vėliau alsirado didelė baimė.

- Jums bus sunku tuo patikėti, tačiau jūs bijotės ne aukščio ir ne lėktuvo. Vidujai jūs labai pavydulingas žmogus. Pavydulingumas - tai prisirišimas prie santykių, ir kai jie nutrūksta, žmogus jaučia panišką baimę, arba neapykantą, arba nenorą gyventi. Šiuo atveju jus jaučiate baimę dėl atsiplėšimo nuo Žemės ir visko, kas Žemėje yra, o ši baimė atsirado, kai pirmą kartą pradėjote smarkiai pavyduliauti.

Pašnekovas gūžčioja pečiais. - Pernelyg jau viskas keista. - Visai nekeista. Kada jūs pirmą kartą įsimylėjote? - Būdamas devyniolikos metų. - Kada pradėjote bijotis aukščio? - Būdamas dvidešimties. - Tai ir darykite išvadas. Jūs susipažinote su mergina ir

pradėjote bijoti, kad jūsų santykiai nenutrūktų. Prasidėjo pavyduliavimas, įsižeidinėjimai, o viena iš šių dalykų blokuočių -aukščio baimė.

- Vadinasi, skristi lėktuvu man naudinga? - Jeigu stengsitės nugalėti baimės jausmą, tuomet bus labai

naudinga. Tačiau į kosminį laivą sėstis jums būtų sunkoka, ir kosmonautas iš jūsų neišeitų.

- Argi būti kosmonautu pavojinga? - Žinoma, jeigu jis pernelyg stipriai prisirišęs prie žemiškų

dalykų, tai psichotrauma gali peržengti ribą. Tačiau tų, kurie pabuvo orbitoje, plačiai atsiskleidžia gabumai. Medikai ir psichologai pastebėjo, kad bet kokiu atveju pabuvusių orbitoje psichika pasikeičia. Šiems žmonėms lengviau patikėti Dievu, tapti aiškiaregiais, atskleisti savo gabumus, pajusti Visatos vienovę ir dvasingumo joje prioritetą.

Todėl pajusti išėjimą į Kosmosą, pažvelgti į Žemę iš šalies, bandyti suvokti kitų pasaulių ir civilizacijų logiką, tai reiškia suaktyvinti savo dvasines struktūras, sumažinti prisirišimą prie žemiškų dalykų; tai gydo.

Susidomėjimas fantastika jaunystėje taip pat visai palankiai veikia šia kryptimi. Beje, fantastika fantastikai nelygi. Šiuo metu dominuoja ta, kurioje visa, kas žemiška, tiesiog perkeliama į kitą Visatos tašką. Labai reta kas gali sukurti veikalus, žemiška logika nesuvokiamus. Matote, kosmoso logika visiškai skirtinga nei mūsų.

T A O A N T R A K N Y G A S e r g e j u s I , a / a r c v a s

J U O Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Ten visiškai kita materialinių vertybių sistema, nors Dievo įsakymai visiems tie patys.

Tikras fantastas neperneša į Kosmosą daržo, kastuvų ir grėblių, vadovaudamasis žemiška logika ir ryšiais. Jis gali Žemėje paimti tuos įrankius, tačiau, pripildęs juos nežemiškos logikos, ir nutiesės kitokius ryšius, sukuria nežemišką, fantastišką pasaulį.

Matote, pagrindinė pasaulio konstrukcija apibūdinama ne daiktais, o ryšiais tarp jų, tai yra, biolaukų struktūrų kodavimu, nes bet kokio pasaulio konstrukcija nustatoma jo dvasine logika.

Vadinasi, dailininkas, tapantis paveikslą ir vaizduojantis ne daiktus, o ryšius tarp jų, kurių logika kitokia, negu žemiškoji, yra fantastas, nors visą gyvenimą kurtų lik natiurmortus su ąsočiais ir svogūnais. Sugebėjimas atsijungti nuo žemiškos logikos ir persijungti į kitų pasaulių logiką sąlygoja žmogaus gabumų lygį, vis vien, ar jis magas, aiškiaregis, menininkas ar verslininkas.

Šiuo metu pilnaverčiam vaikų auklėjimui pasakų skaitymai, žaidimai su persikūnijimo elementais, teatro spektakliai, geri fantastiniai filmai, vadovaujantis etika ir tikėjimu į Dievą, turi būti nepakeičiami auklėjimo elementai. Visa tai mūsų laukia artimiausioje ateityje.

Mano pacientė sąžiningai prisipažįsta: - Aš sutinku priimti bet kokį nemalonumą, praradimą, bet

kokius kataklizmus, bet kaip ramiai priimti artimo žmogaus išdavystę, niekšybes ir tokius įžeidinėjančius žodžius, kad po jų gyventi nesinori. Ir vis tiek tokį žmogų reikia mylėti?

Manau, kad prieš keletą metų aš su ja būčiau sutikęs. Man pačiam sunku romiai priimti tas tiesas, kurias aš atradau. O dabar atsakau:

- Tapkite gyvūnu, ir jums nebus tokių problemų. - Kodėl gyvūnu? - Kadangi meilės jausmas gyvuoja pagal tuos pačius principus.

Jeigu jis prisiriša prie Žemės, būna apniaukiamas agresijos ir pradeda nykti. Norint meilę apvalyti nuo šios agresijos, kuri yra vidinė ir nematoma, reikalinga agresija iš išorės. Programa gesinama kontrprograrna. Agresija iš išorės ateina pas mus kataklizmų, bėdų ir nelaimių pavidalu.

Gyvūnams tai pasireiškia tiesioginiu fizinio apvalkalo pažeidimu, o žmonėms pradžioje įsijungia subtilesnis mechanizmas. Ardomas ne kūnas, o susijusios su juo biolauko struktūros, tai yra emocijos.

Ugdyti gebėjimą atskirti emocijas, susijusias su kūnu, nuo aukščiausios emocijos - meilės jausmo, nesusijusiu su žemiškumu, - tai ir yra tobulėti. Gebėjimas ramiai priimti kūno ir susijusių su juo emocijų irimą - tai gebėjimas dvasioje išsaugoti meilę. Reikia

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

suvokti, kad vidinis priešinimasis tam gimdo agresiją, žudančią meilę. Agresija - tai klijai, formą priklijuojantys prie turinio, visa, kas materialu ir žemiška, prie meilės.

Štai įsivaizduokite, jūsų siela užsiteršė agresija, ir keliomis situacijomis, varžančiomis jūsų kūną, ją galima pašalinti. Tačiau icigu užteršimas gilesnis ir subtilesnis, dažniausiai nei mirtimi, nei liga, nei nelaime sielos apvalyti negalima. Tuomet turi būti virtuozinis ir daug subtilesnis būdas. Tai galima atlikti tik per artimą žmogų, per kurį smogiama į pačias skausmingiausias vietas, paliečiamos pačios jautriausios stygos. Tokiu atveju, gebant išsaugoti meilę, siela apvaloma efektyviau, negu ją valytų dešimtys mirčių, suluošinimų, traumų ir ligų. Trumpai tariant, gebėjimas per visas dvasines kančias išsaugoti meilę, duoda galimybę pakilti viena tobulėjimo pakopa aukščiau, negu dabar esame.

- Aš apstulbusi - mano vyras metė gerti, - pasakoja pacientė. - Natūralu. Jūs pašalinote iš savo pasąmonės agresiją, nukreiptą

Į n n sukeltą pavyduliavimo, tai yra noro mylimą žmogų, šeimą ir likimą padaryti gyvenimo tikslu. Supraskite vieną paprastą tiesą -.1 ių žmonių karma panaši. Vyro ir žmonos prieraišos prie limiSkumo iš principo irgi panašios. Kuo daugiau niekinate ir smelkiate sutuoktinį, tuo greičiau jį nuskandinsite ir pati nuskęsite su Įuo. Kuo gilesnius savo sielos klodus nuskaidrinate, tuo greičiau jtlbstite jj ir save.

Vidine moters būklė didele dalimi sąlygoja vyro elgesį. Ar tírdejole išsireiškimą: "Kilni moteris išsiskiria ne tuo, kaip ji pati elgiasi, o tuo, kaip su ja elgiasi vyrai". Vadinasi, taktinį vyro elgesį ląjygojii moteiis, o strateginį moters elgesį - vyras. Išorinė ir vidinė S Í u n o s būkle priklauso nuo abiejų.

V'viiškls patikliai man sako: M.ni -ai m a n o d a m a nieko neišeina. Pradžioje buvo viskas

jji i,n o pasklll nli kaip h mesti jos negaliu, va taip ir kamuojuosi. in , p a s ą m o n ė j e labai pavydulingas žmogus. Šiuo metu tarsi

iipiimolc, tačiau jaunystėje įsileidote į savo sielą daug agresijos. Kuo s t i p r i a u p r i s i r i š a l e p r i e moters, tuo stipresnė jūsų agresija. A t i t i n k a m a i i r jos agresija stiprėja, nes ir ji pavydulinga. Jums pirmiausiai reiktų dviejų dalykų: apvalyti sielą nuo pavyduliavimo ir n e v e i s t i kūno dirbti, jeigu jis nenori. Nesibaiminkite periodiško p o t e n c i j o s sumažėjimo. Visa, kas gyva, eina pagal sinusoidę. Neverskite kūno dirbti, jeigu neįsijungia siela. Lankykite savo damą, bendraukite, o į seksą neįsileiskite.

- Tik sielomis pabendrauti? - klausia jis. - Taip, tačiau pirmiausia nuskaistinkite sielą nuo pavyduliavimo. Po keleto dienų jis vėl atėjo. - Dvi dienas meldžiausi, visą gyvenimą peržvelgiau, visos

S L- r g e j u s I. a z a r u v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

agresijos atsikračiau ir susitikau su savo dama, nusprendęs nieko nedaryti, tik sielai malonumą gauti. Tačiau neištvėriau, nes viskas susitvarkė.

- Sakykite, jeigu aš savo vidine agresija išprovokuoju kitą žmogų, kad jis mane įžeistų, pažemintų ir įskaudintų, tai yra įtraukiu jį į nuodėmę, vadinasi, Dievą aš turiu prašyti atleidimo už tai, kad savo vidiniu netobulumu įtraukiau kitą į pagundą?

- Taip, - atsakau aš. - Vadinasi, aš turiu prašyti atleidimo už kitą žmogų, kurį

įtraukiau į nuodėmę? Suglumintas žiūriu į jį. - Žinote, sprendžiant iš visko, jūs teisus.

SVETIMAVIMAS

Kartais pokalbiai su pacientais tampa filosofiniais disputais. Norint žmogų išgydyti, reikia pakeisti jo pasaulėžiūrą. Tai sudėtingiau, negu tik nupasakoti žmogaus gyvenimą ir pasakyti jam, kad jis turi pasimelsti.

- Jūs sakote, - klausia moteris, - kad vyras svetimaudamas, bardamasis su žmona, nepareidamas laiku namo, ją gydo. Ką įūs propoguojate? Ir taip jau šeimos suirusios.

- Jūs neteisingai mane supratote. Jeigu žmogui gangrena, jam koją reikia nupjauti, ir tai reikia priimti kaip išsigelbėjimo mechanizmą, bet tai nereiškia, kad aš rekomenduoju visiems nupjauti kojas. Aš sielos "pūlinių", sielos "purvo", sukeliančio ligas, specialistas. Visa, ką aš pasakoju - prievartinis sielos nuskaistinimo metodas. Kaip mes sugebame pasinaudoti tokiu nuskaistinimu, taip siela ir nuskaistėja.

Žmonijos vystymasis prasideda nuo priverstinių apvalymo metodų. Aplinka jį muša, žemina, žaloja. Jeigu žmogus vidujai ramiai tai priima, tuomet ne aplinka jį stumia pirmyn, o jis pats eina pirmyn.

Savanoriškas apsivalymas - tai pirmiausia veržimasis ir noras susijungti su Dievu. Tai siekimas dvasiškai tobulėti, tai kūno norų ribojimo periodas, kad daugiau energijos liktų dvasiai.

- Vyras - impotentas, žmona susiranda meilužį. Ar ji svetimauja? - Norėdama rasti atsakymą į antrą klausimą, jūs turėtumėte

suprasti mano sistemą. Aš jums trumpai ją išdėstysiu. Žmogus turi dvi pagrindines funkcijas - maitintis ir daugintis. Tarsi viskas teisinga. Tačiau iš tiesų ši formuluotė netiksli, nes yra trys pagrindinės žmogaus funkcijos: pirmoji - meilė Dievui, paskui maitinimasis ir dauginimasis.

S ».' i g e j u s L a z a r c v a s

K \ RMOS DIAGNOSTIKA

Žmogus meldėsi prieš valgį, tam tikrais laiko tarpais pasninkavo ir atsisakydavo seksualinio mėgavimosi tam, kad užblokuotų pagrindinius sužemiškėjimo taškus. Maisto ir kūno kultas veda į dvasios ir kūno išsigimimą. Ypač pavojingas susižavėjimas seksualiniais malonumais.

Tėvai, prisirišę prie kūno, apvagia savo vaikų sielas ir jų dvasinius siekius perjungia į žemiškus poreikius. Kai tai pereina į pasąmonę, giminė greitai išsigimsta.

Štai, pasižiūrėkite, iki X amžiaus stropiai laikomasi dvasingumo prioriteto prieš žemiškumą. Nuo X amžiaus krikščionybė jau neišlaiko šios santykio ir prasideda pandemijos.

XIV-XV amžiai - Atgimimo epocha, visa, kas sukaupta per praėjusius trylika amžių, realizuojama žemiškomis formomis. Dieviškumo ir žemiškumo prioritetai susilygino.

Ankstyvojo Atgimimo laikotarpiu dominuoja Biblijos siužetai, gėrimasi žemiškais dalykais, bet jie siejami su Dievybe.

Vėlyvojo Atgimimo laikotarpis - kūno ir maisto kultas. Atgimimo laikotarpis pasižymi ne tik meno sprogimu, bet ir palaidu elgesiu, todėl pasirodo blokuotė - sifilis, atvežtas iš Amerikos.

Prisirišimas prie kūno malonumų ir troškimas meilę kūnui iškelti aukščiau už meilę Dievui daugiau kaip šimtmetį smelkėsi į pasąmonę. Dabar šis procesas vyksta daug greičiau.

XX. amžiaus septintame dešimtmetyje Vakaruose prasideda seksualinė revoliucija. Ši programa įsiskverbia į pasąmonę ir aštunto dešimtmečio viduryje ji blokuojama žmonijos karmoje AIDS ir šeimos kaipo tokios išsigimimu. Tai, beje, viena priežasčių suaktyvėti islamui, kurio pasekėjų požiūris į kūną pakankamai griežtas. Islame yra ryški moterų žeminimo programa.

Mūsų Žemė pagal energetiką yra mums motina, o Saulė -tėvas. Moters žeminimo programa yra visko, kas žemiška, žeminimas. Šioje plotmėje islamas ir kitos rytietiškos religijos dirba kaip atsvara Vakarų civilizacijai, kurioje sustiprintas žemiškumo aspektas. Sistema dirba nepriekaištingai.' Kuo stipriau Vakarų civilizacija prisirištų prie žemiškų vertybių, tuo didesnė augtų agresija, nukreipta į žemiškumą. Ir šis procesas gali baigtis visko, kas žemiška, sužlugdymu, iš dalies branduoliniu karu. Kad ir kaip keista, situacija gali būti išspręsta tik vienaip: Vakarų kultūra turi grįžti į dvasinių vertybių prioritetą ir dvasinį auklėjimą.

Moteriško prado, atstovaujančio žemišką materialumą, žeminimas vyksta per vyriško prado, atstovaujančio dvasingumą, absoliutizavimą ir garbinimą. Anksčiau vystymasis vyko pakaitomis žeminant tai vieną, tai kitą šių pradų. Siuo metu amplitudė taip išaugo, kad viskas gali baigtis žūtimi. Vienguba spiralė turi buti pakeista dviguba, tai yra tokioje spiralėje nedominuoja nei žemiškumas, nei dvasingumas - jie dialektiškai susijungia ir pakyla į naują plotmę.

A N T R A K N Y G A

Gryna karma 311

312 7 A N T R A K N Y C i A S e r g e j u s l . a / a r e v a s

y'11' k a i m a KARMOS D 1 A O N O S T I K A

Aš matau, kad moteris jau prastai mane suvokia, sustoju ir vėl grįžtu prie pradėtos temos.

- Leiskite, aš jums paaiškinsiu pavyzdžiu.

/ mane kreipėsi motelis su tipiška problema. Jos septyniolikmetei dukrai nemaloni situacija. Į ją įsimylėjo vaikinas ir vos nenusižudė. Motina labai susijaudino ir nežinojo, ką daryti.

- Sakykite, - paklausiau aš motiną, - ar jūsų dukros niekas nebandė išprievartauti?

Motina labai nustebo. - Nieko panašaus, kodėl jūs apie tai klausiate? - Matote, dukra programuoja visus vaikinus seksualiniam žavė

jimuisi ja. Ji tai daro nesąmoningai. Meilė vyrams ir potraukis į seksualinius malonumus jos pasąmonėje daug stipresni už meilę Dievui. Tokių dalykų blokuotės labai rūsčios: prievartavimas, venerinės ligos, moteriškos ligos, nevaisingumas.

Tai, jog vaikinas norėjo nusižudyti, rodo, kad jos programa peržengė pavojingą ribą. Kol jos emocinis pasaulio suvokimas nepasikeis, labai maža tikimybė, kad ji galėtų laimingai gyventi, sukurti laimingą šeimą ir gimdyti sveikus vaikus.

- Ar šito galima kaip nors išvengti? - klausia motina. - Žinoma, juk visa tai jūs dukrai perdavėte ir praeitame, ir

šiame gyvenime. Iki jos pradėjimo, žiūrėdama į vyrus, jūs su jais užsiiminėdavote seksu. Jūs nesiliovėte formavusi seksualinio potraukio prie vyrų programą. Be to, vidujai reiškėte pretenzijas vyrui, žodžiu, taip įsukote ratą, kad jis dabar atsisuko į jus ir dukrą. Išgyvenkite iš naujo visą savo gyvenimą. Melskitės ir prašykite atleidimo už visas tas akimirkas, kai įsižeidėte ant vyro ir jį smerkėte, ir už tai, kad daug metų savo jausmus kreipėte ne į dvasingumą, o į žemiškumą; prašykite, kad siekimas kūno malonumus padaryti tikslu ir didžiausiu džiaugsmu būtų ištrintas iš vaikų ir vaikaičių pasąmonės.

Nutylu ir žiūriu į pacientę, sėdinčią šalia manęs, kuriai pasakoju šią istoriją. Vis dėlto pavyzdys geriau veikia negu bet koks įtikinėjimas.

- Grįžkime prie to, nuo ko jūs pradėjote. Į mane dažnai kreipiasi vyrai, kuriems prasidėjo impotencija ar išnyksta noras artimai bendrauti su žmona. Priežastis dažniausiai būna ne dėl jų, o dėl žmonų kaltės.

Žmonai auga pasąmonėje prisirišimas prie seksualinių malonumų, ir tai gali jai kainuoti gyvybę ar pasireikšti sunkia liga. Priverstinė blokuotė atrodo taip: arba vyras parneša venerinę ligą, arba būna nuolat jai neištikimas, žemina ją kaip moterį, arba susiranda darbą, kad retai būtų namuose. Jeigu šito nėra, jam

ĮĮ, . įie •„ > l . a z a i e v a s A N T R A K N Y G A Q 1 o

k A H M O S DIAGNOSTIKA ~~ Gryna karma J \ D

rfiužėja potencija. Kuo mažiau žmona turi jam pretenzijų ir mažiau Į| smerkia, tuo daugiau tikimybės, kad viskas atsistatys, ir, priešingai, kuo daugiau pretenzijų ir nuoskaudų, tuo mažesnis bus vyro potraukis prie žmonos, tuo mažiau jis jos geis.

(ieidulingoms moterims skiriami vyrai impotentai, arba lemtis jas padaro prostitutėmis, kad atgrėstų nuo kūno malonumų. Todėl sugebėjimas nereikšti pretenzijų, kai likimo kas nors nebuvo skirta, 0 neišeikvotas jėgas atiduoti dvasiai, kai nėra galimybių panaudoti kiniui, - tai gebėjimas būti sveikam.

Ligų yra daugiau kaip 70 tūkstančių, ir kiekviena gydoma lltlrtingai. Dvasinėje plotmėje mažiau priežasčių, todėl mažiau ir vaisių, (ialų gale visų ligų priežastis viena - nepakankama meilė 1 Hevtii. Meilė - tai troškimas su kuo kitu susijungti. Jeigu žmogus Imi aukštą troškimą - susijungti su Dievu, tuomet visa, kas vyksta, m aš atrodytų neprotinga ir nederama žemiškumo požiūriu, visuomet pripildyta užslėptos aukščiausios prasmės ir dieviškos logikos. Iiikios pasaulėjautos siela neprisiriša prie Žemės, ir ligos tampa m bcuTkalingos. Visų mano tyrimų prasmę glaustai galima iipibiidinli laip: Gyvenimo tikslas - meilė Dievui.

Tačiau juk viskas nuo senų senovės žinoma. Skirtumas tik toks, kad žmonija valdė mašiną, spausdama pedalus ir sukdama vairą. Viilnnilo|iu buvo nereikalinga žinoti variklio konstrukciją. Mechanikui, lai žinojęs, išėjo, o vairuotojas pasiliko. Variklis rimtai sugedo Nuiinl n suremontuoti, reikia žinoti jo konstrukciją.

Mano gyvenimo prasmė buvo pažinti ne tik fizinę, bet ir dvasinu pasaulin konstrukciją, Iš dvasinio pasaulio konstrukcijų Kplaiikla visi .-. nuško|o paNiui l io postulatai, dėsniai ir priesakai. Al nltko linkui liek vu i m. aš lik bandau suvokti pasaulio iitii mikli* ii /nu n I M I gydymo patlrtĮ h tą informaciją perduoti klIlMUS

l'ahlaiuo|ii melu mane vis dažniau kviečia išaiškinti sudėtingas U ui suprantamas situacijas. Aš mielai tai darau. Norint suvokti Vlmilos mechanizmą, buliuos situacijos, netelpančios įprastos logikos |t mimse Važiuoju mašina ir kalbuosi su gydytoju, turinčiu ilgametę praktiką, apie lai, kas yra liga.

Iii proga, - kreipiasi jis į mane, - nustatyk man medicininę dlagm >/ę.

Viskas normalu, lik kepenyse ir kasoje sutrikusi energetika, lusikaupė daug paniekos moterims.

Anksčiau - taip, buvo, bet šiuo metu paniekos nėra, - sako jis. - Visa tai, kas buvo anksčiau, tebėra mumyse. Jeigu mes daug

kartų su kuo nors blogai elgiamės, emocija ne išnyksta, o palengva graužia sielą. Tik neseniai aš sužinojau, kad panieka daug

314 A N T R A K N Y G A _ s , r R c j u s , . ; , Z ! 1 I C . ,

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

pavojingesnė už neapykantą. Panieka labai greitai apsigręžta ir tampa susinaikinimo programa.

Pasirodo, emocijos grėsmė - ne jos jėga, o įsiskverbimo gylis į sielą, todėl dažnai žmogus nustoja neapkęsti ir pamiršta skriaudas, tačiau vis dar niekina ir smerkia kitus, tad suserga ir miršta. Pasakyti: "Aš nebejaučiu neapykantos " ir nustoti neapkęsti gana paprasta. Pasakyti: "Aš nesinešioju nuoskaudų" ir nustoti skaudintis - daug sunkiau, nes nuoskauda įsiskverbia giliau už neapykantą. Nustoti smerkti netobulą žmogų, kurio elgesys neatitinka žemiškos logikos, dažnai būna neįmanoma net gerai subalansuotiems žmonėms. Neniekinti niekšo, kvailio, išdaviko - gali tik vienetai. Sunkiausia neatsižadėti meilės žmogui, kuris jos nevertas.

- Ką reiškia - neatsižadėti meilės? O jeigu esi žmogui visiškai abejingas?

- Meilė - tai dvasinių struktūrų egzistavimo būdas. Kūno egzistencijai reikia maitintis ir daugintis, o biolaukui - kad nenulrūkdamas srutų jam penas iš pirminio šaltinio. Biolaukas pats gamina materiją ir pats minta iš pirminio šaltinio, tai yra, pirminė informacija realizuojasi kaip biolauko struktūra, o paskui kaip materija. Pirminė, mus sukūrusi, priežastis mus nuolatos kuria.

Mintis, kad Dievas kuria Visatą, egzistuoja ne vieną šimtmetį. Siela yra biolauko struktūra ir, norėdama egzistuoti, ji turi be perstojo veržtis į pirminį šaltinį. Meilė Dievui yra tokio kontakto realizavimas. Meilės pilnatvė sieloje liudija aukštą kontaktą su pirmine priežastimi. Sis jausmas žmonėse nuolatos augo ir sielos dabartiniu metu daug daugiau prisipildžiusios meilės, negu prieš keletą tūkstančių metų. Tačiau norint išgyventi, ši meilės pilnatvė turi būti dar didesnė.

Mes visi vienas kitą mylime, bet apie tai nežinome. Tarkime, aš myliu žmogų 90 %, o mano sąmonė tai priima kaip visišką abejingumą, aš myliu jį 100 % - tai jau didžiulė, beprotiška meilė.

Jeigu mylimas žmogus man padarė niekšybę, ir mano meilės pilnatvė nukrito iki 90 %, man dėl to liga nebus pasiųsta, o jeigu iki 70-80 %, manęs laukia liga ar mirtis.

Kad to neįvyktų, savo mąstysenoje privalau įtvirtinti vieną paprastą tiesą - kad ir kokią šunybę man žmogus iškrėstų, neturiu teisės atsisakyti meilės jam. Jei meilę sumažinu - tai atkertu ją nuo pirminio šaltinio ir prasideda pasekmė - dvasinių bei fizinių struktūrų degradacija. Todėl bet kokioje situacijoje turi veikti nepakeičiamas dėsnis: meilė šventa ir neliečiama, ir kėsintis į ją negalima. O tam, kad lengviau būtų šį dėsnį įvykdyti, reikia suvokti, kad pirmiausiai meilę kitam žmogui nužudo panieka ir smerkimas.

Mes tęsiame pokalbį ir staiga mano pašnekovas netikėtai prisimena:

I . i M i | u s I. a z a i' u v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Žinai, aš pats pajutau, kad panieka kelia didžiulį pavojų. I l u v o sudėtinga situacija. Mano pažįstamas faktiškai mane išdavė. M a n o širdis prisipildė tokios neapykantos jam, kad negalėjau jo net iiialyli. Paskui supratau, kad tai blogai baigsis, ir pirmiausia - man I ' I ' M M I baigsis. Bandžiau neapykantos atsisakyti valios pastangomis, fof I nieko neišėjo. Tuomet pradėjau melstis, prašyti Dievą atleidimo, h neapykanta dingo, tačiau susizgribau, kad pradėjau jį niekinti, ir m i|.uičiau dėl paniekos netenkąs tiek daug jėgų, kaip jo nekęsdamas. I n u i.iusi normaliai, tačiau sieloje pamažėle kaupėsi kažkoks purvas, 1 1 1 . i k 1 i 11 i kaupėsi, ir tik melsdamasis ir atgailaudamas su juo

MUldorojau.

Tavo savigynos sistema labai gerai išvystyta. Siela labiausiai Ullllcršia, kai atsižada meilės, o atsižadėjimas geriausiai gydomas Miukiomis ligomis. Liga - tai vaistas sielai. Meilė - irgi vaistas

||| lai, o kokius vaistus priimti - karčius ar saldžius - žmogus DMlrcnka pats.

Daugeliui meilė - abstrakcija. Ką jiems daryti? Kiekvieno žmogaus sieloje blyksteli meilės kibirkštys.

P r a d ž i o j e reikia išmokti jų negesinti, tai jau irgi nemaža. Mes svarstėme šiuos klausimus, ir kalba prasidėjo apie įdomų

aivi n ['rieš porą metų mano pašnekovas prašė diagnozuoti mergytę, I'ui lai iš akių periodiškai, kaip ašaros, kapsėjo kraujas. Gydytojai Itfgalėjo nuslalyli diagnozės. Aš pažiūrėjau į mergytę per distanciją u p a s a k i a u , kad reikia gydyti tėvą, jo pasaulėžiūrą. Tėvai gydytis

įvyko, u sią istoriją aš pamiršau. I I I / I I I . U . kuo v iskas baigėsi? Mergytę turėjo vežti tyrimams

| S '* i U11 1 1 1 . Į . u beveik p i ieš pat išvežant mane lyg kas apšvietė, -|u ikoja m. pasmkovas, kad reikia nueiti j cerkvę, nupirkti tris

|i{ 'i n i i- • HllM u JIION pašventinti. A š nuėjau ir taip padariau. \ į • 11 I 11 < •. i. 111 Šventiko, .u j i e turėtų nešioti kryželius, ar

II 11' ii ' Ir. sake, kad l e l k i a u/s idel i , o nuolat nešioti III hOHll I I buvo aps in iaukus i , tačiau, kai išėjau iš bažnyčios, i ' i n i i1

I M I s i i - . MiveN i i k i i u i n i i.u žydro dangaus ratą, kuriame ryškiai |Vll i' Milili Po kokui penkių minučių vėl viskas buvo aptraukta

• I i hi M i n s Paskui aš p a k l a u s i a u šventiko, kas tai galėjo būti? Jis paaiškino, kad lai vadinasi Šventosios Dvasios nužengimu. Vokietijoje m e r g y t e i nerado jokios patalogijos, per mėnesį kraujo ašaros išnyko.

A s pažiūrėjau i mergytės biolauką ir pamačiau tą patį mirties hieroglifą, kaip ir pirmąjį kartą, bet jis buvo pasidaręs pasklidas, u i a / i a u ryškus. Pabandžiau įvertinti mergytės išpuikimą, kuris aukseiau buvo ties mirties riba, ir pamačiau, kad programa uždaiyta. Paskui pažiūrėjau į j o s tėvo biolauką ir viską supratau. Biolaukas buvo sutrauktas ir deformuotas didžiulėmis susinaikinimo programomis.

- Žinai, angelas sargas mergytę saugo, tačiau tėvas turės

O 1 / C A N | R A K N Y G A

-J 1 v Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

atsiimti, ką jai perdavė. Tėvas labai išpuikęs, pasipūtęs, niekina žmones ir aplinką. Panieka gimsta galvoje, sąmonėje, todėl pirmiausia kenčia galva. Mylimo žmogaus niekinimas gali pabloginti regėjimą, gali iškristi priekiniai dantys, atsirasti skausmai ir traškėjimas keliuose, pėdų deformacija ir taip toliau. Kruvinos mergytės ašaros rodė, kad jos organizmas laukė rūsčios blokuotės, - reikėjo užblokuoti jos puikybę, pasipūtimą ir žmonių niekinimą. Prisilietimas prie to, ką vadiname Šventąja Dvasia, apvalė mergytės sielą. Kadangi mergytės sąmonė buvo švari, tai valėsi jos siela ir kūnas, o tėvo pasaulėžiūra ir sąmonė neapsivalė, todėl jo sielos apvalymas buvo susijęs su greitesniu suirimu to, kas ją teršė - kūno ir jo interesų absoliutizacijos. Tai, ką tėvas būtų gavęs po dvidešimties-trisdešimties metų, jis gaus per dvejus metus, šitaip gelbėdamas dukrą nuo ligos ir mirties.

- Tai, vadinasi, greitas nubaudimas - tai gėris? - Kuo greičiau žmogus nubaudžiamas už nederamą elgesį, tuo

jis darosi protingesnis, tačiau, kad jis vystytų savo individualybę, jo negalima iš karto bausti, reikia duoti galimybę savarankiškai apsivalyti.

Ankstesni šimtmečiai buvo laisvės šimtmečiai, formavusieji individualybes, intelektą, civilizaciją. Dabar, kai šis potencialas išeikvotas, prasideda naujas Visatos dėsnių, dvasingumo ir Dieviškumo logikos pažinimo laikotarpis, todėl šiuo metu praktiškai kiekvienas suspėja pamatyti tiesioginį ryšį tarp poelgio ir pasekmės, artėja metas Žemėje gyvenančių žmonių sąmonei suvokti, kad Dieviškieji dėsniai kur kas pranašesni už žemiškuosius.

Kuo švaresnė žmogaus siela, tuo greičiau jis baudžiamas už nusižengimą. Jeigu žmogui dvasią apvalyti sunku ir jis pats nespėja to padaryti, tai jis baudžiamas vieną kartą ir ilgam. Tačiau aukščiausiu požiūriu tarp jų nėra skirtumo - kiekvieno savas kelias į Dievą.

Pririša sielą prie Žemės ir apsunkina karmą intelektas, išmintis ir gabumai. Kuo jų daugiau, tuo daugiau ir žemiškų gėrybių. Tai galima įveikti tik nustojus remtis intelektu ir žemiškomis vertybėmis. Tačiau išminties, gabumų ir žemiškų vertybių žmogus gauna tuo daugiau, kuo daugiau jo sieloje meilės Dievui. Kuo stipresnis ryšys su Dievu, tuo daugiau gabumų ir galimybių, daugiau žemiškos laimės, stipriau sužemiškėja siela ir apsunkinama karma. Norint tai įveikti, reikia vis veržtis ir veržtis į Dievą. Todėl švarios sielos žmonės skiriasi nuo pajuodusios sielos žmonių tik Žemės plotmėje. Dieviškojoje - jie paprasčiausiai skirtinguose kelio į Dievą etapuose.

Visi tie, kas praeituose gyvenimuose buvo gabūs, didelio intelekto, turėjo daug materialinių gėrybių ir prisirišo prie to, pradėjo atsižadėti meilės žmonėms, juos niekinti, šiame gyvenime

S i i n c j ii s 1. a / a i u v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

renka nesėkmių ir ligų derlių, ir išgyvens iš jų tik tie, kurie savo siela rūpinasi daugiau, negu kūnu.

- Gerai, o jeigu žmogus linkęs mylėti vieną, o kitų neapkenčia? - Meilė - tai noras susijungti su tuo, ką myli, o visa, kas supa

žmogų, - meilės raiškos priemonės. Jeigu aš myliu Dievą, tai viską aplinkui mylėsiu ir prie nieko neprisirišiu. Viso pasaulio ir visų žmonių mylėjimas - ženklas, kad Dievą myliu labiau už viską. Jeigu aš viskam abejingas, viską niekinu ir myliu tik vieną žmogų - tai ženklas, kad tą žmogų aš iškeliu aukščiau už Dievą.

Jei pernelyg prisirisi prie mylimo žmogaus, gali tikėtis labai daug problemų ir ligų. Kol žmogus sąmonės lygmenyje absoliutizuoja seksą - nepavojinga, bet kai tik tas absoliutizavimas įsiskverbia į sielą ir pasąmonę - arba įsijungia nevaisingumo mechanizmas, arba pasirodo venerinės ligos kaip šios programos blokuotė. Kodėl sifilis gydomas badavimu? Maistas, gėrimas ir dauginimasis -pagrindinės kūno funkcijos. Šių funkcijų absoliutizavimas apsunkina jų gydymą. Vadinasi, periodiškas susilaikymas nuo lytinių santykių, gausaus maisto, alkoholio yra ne tik gydomoji, bet ir profilaktinė priemonė prieš daugelį ligų, tarp jų ir venerinių.

Mano pašnekovas susimąsto. - Štai faktas, kurį sunku paaiškinti. Tokie atvejai pasitaiko vis

dažniau. Moteriai padaroma tepinėlio analizė, viskas švaru. Nėštumo metu tyrimai parodo infekciją, pavyzdžiui, trichomonadą. Nėščiosios negydo. Po gimdymo vėl daroma tepinėlio analizė - viskas švaru, infekcijos nėra. Kyla klausimas, kur dingo infekcija?

Aš šypsausi, nes panašų atvejį jau tyriau ir galiu viską paaiškinti. - Kartą, kai gydžiau vieną damą, ji man papasakojo keistą

istoriją. Jos vyrą pasodino į kalėjimą, ir jis atsisveikindamas jai pasakė: "Jeigu su kuo nors permiegosi, susirgsi gonorėja". Ir jau po pirmo kontakto jai nustatoma gonorėja, nors partnerio viskas švaru. Antrą kartą - vėl tas pat. Trečią kartą - ir vėl pasekmė pasikartojo. Įdomiausia, kad partneriams nieko nesurandama, o jai kiekvieną kartą reikia ilgokai gydytis.

Aš pažiūrėjau, kas vyksta subtiliame lygmenyje. Infekcija slypėjo kiaušidžių ir kiaušintakių plote ir tam tikrais periodais vyro duota programa ją suaktyvindavo. Aš taip samprotavau: kažkada ji turėjo infekciją, kuri perėjo į audinius ir juose pasiliko ir žodiniai vyro kerai ją suaktyvindavo. Atsimenu, kad vidujai pagailėjau jos: jei po tiek gydymosi kursų infekcija vis lieka, kažin ar moteris galės galutinai išsigydyti.

Tuomet aš dar nežinojau svarbiausio dalyko - organizmui ši infekcija naudinga, todėl organizmas ją slepia ir saugo nuo vaistų. Bet kokią infekciją organizmas gali labai greitai išguiti, be jokių vaistų, o jeigu jis nenaikina jos, vadinasi, ji bus panaudota tam tikram tikslui.

A N T R A K N Y C i A

Gryna karm: ¡ 3 1 7

3 -1 Q A N T R A K N Y G A S e r g e j u s I, a z ¡1 r c v ¡1 s

1 O Gryna karma " KARMOS DIAGNOSTIKA

Kai seksualinių malonumų absoliutizacijos programa patenka į pasąmonę, ji atjungia nuo pirminio šaltinio dvasines struktūras ir ypač stipriai žaloja vaikų sielas. Jeigu vaiko dvasinis potencialas krenta, jis negali gimti, o jeigu gimsta, turi tokią sužemiškėjusią sielą, kad pradeda išsigimti.

Todėl Gamta kūdikio gimimui numato Įvairias blokuotės formas: savanoriškas, kai nėštumo metu patys sutuoktiniai riboja seksualinius santykius ir vyras persijungia Į dvasines struktūras, arba priverstines - skriaudas, nesutarimus, neištikimybę ir ligas.

Jeigu nėščia moteris nesugeba apsivalyti per skriaudas, nesutarimus, arba kai vyras dėl savo charakterio ją tuo neaprūpina, organizmas laiko užslėpęs dar vieną variantą - infekciją, kuri, pasirodžiusi nėštumo metu, pasąmonėje užblokuoja seksualinių malonumų absoliutizaciją ir leidžia išsaugoti dvasines struktūras, o kartu ir kūdikio gyvybę.

Ar gaus kūdikis gimimo metu infekciją, ar ne, priklausys nuo tėvų emocijų ir jo paties karmos. Jeigu jo siela švari ir neprilipo prie kūno malonumų, vaikas bus visais atžvilgiais švarus.

Kai motinos organizmui infekcija jau nebereikalinga, jis vėl slepia ją į tas pačias slaptavietes. Todėl galima daryti prielaidą, kad artimiausiais metais vaistai turės vis mažiau poveikio, o visos infekcijos taps gyvybingesnės, kadangi jos organizmui reikalingos, -kitaip dvasinių struktūrų degradacija galėtų peržengti pavojaus ribą ir virsti fiziniu palikuonių išsigimimu. Vadinasi, mokslas, užuot pagrindines pastangas kreipęs į vaistus, turi tirti ir vystyti dvasines struktūras kaip svarbiausią žmonijos išlikimo faktorių.

ONKOLOGIJA

Žmonės bando išsiaiškinti savo problemas, remdamiesi mano pirmąja knyga, o aš jau seniai pažengiau pirmyn. Norint išgydyti sunkią ligą, reikia atlikti penkis ar šešis seansus. Patiems sudėtingiausiems atvejams taikau ilgesnį gydymo kursą. Jeigu situacija sudėtinga, pacientai man skambina kiekvieną dieną. Penkias-aštuonias konsultacijas telefonu vakare aš ištveriu normaliai, tačiau jei pasitaiko toks rimtas atvejis, kai, nežiūrint visų mano pastangų, situacija blogėja, jaučiu pasiutusią perkrovą. Vienintelė išeitis -surasti naują sprendimo būdą.

Štai ir dabar: ar tėvai manęs nesupranta, ar koks kitas barjeras, tačiau vaiko būklė blogėja. Jam labai sunku liautis už nuoskaudas pykti ant kilų žmonių, ypač ant tėvų, o juk tėvų smerkimas, niekinimas - pačios pavojingiausios grandys.

- Supraskite, kad nesugebėsite žmogui atleisti, jeigu manysite, kad jis kaltas, kad jis nuskriaudė jus. Kai ne tik suprasite, bet ir pajusite, kad tai pasiuntė Dievas ir kad bet koks žmogus - tik

S, 1 y u j u s l . a z a i e v a s A N T R A K N Y G A O 1 Q

KARMOS DIAGNOSTIKA ' ' ' Gryna karma J IV

apvalymo įrankis, tuomet jus negalėsite įsižeisti, net jeigu norėsite. Jūsų vaikui onkologija, ir viena svarbiausių priežasčių,

skatinančių išpuikimą, - noras savo protą iškelti aukščiau už Dievą. Išpuikimas - tai nenoras priimti traumuojančios situacijos. O ji, griaudama sužemiškėjimą, didina kontaktą su Dievu, kad atsparos taškas būtų perkeliamas nuo žemiškų vertybių prie meilės Dievui.

Kai žmogus nesutinka priimti apvalymo, siunčiamo jam per kilų agresiją, tai jis sustiprina dėmesį kūnui ir taip virsta išpuikėliu. I ąstelė privalo dirbti sau ir rūpintis savimi, tačiau, jeigu ji tik tą u ledaro, tampa vėžine. Kadangi pagrindinė ląstelės informacija yra biolauko struktūrose, tad, kai tik rūpinimasis savimi peržengia leistiną ribą, žmogų reikia sustabdyti, sugriaunant tą, kas pasidarė pavojaus šaltiniu, tai yra fizinio apvalkalo ląsteles. Arba kurį laiką iąslelė turi atsisakyti rūpinimosi savimi ir dirbti tik organizmui.

Norėdami išgydyti vaiką, jūs turite pakeisti savo pasaulėvoką. Kai peržiūrėsite visą savo gyvenimą ir visa, ką laikėte nemalonumu ar nelaime, priimsite kaip Dievo pasiųstą apvalymą, kai už visa ką dėkosite Dievui, tai jūsų žemiška logika išsijungs, o jūs persijungsite

t į sveikos ląstelės režimą. Kai per atgailą atsikratote agresijos, peržvelgdami gyvenimą kaip kino juostą, kai melsdamiesi išpažįstate, kad mylite Dievą, apsivalote sielą. Jūs tai turite daryti nepaliaujamai.

Tačiau būtent sąmonė, kiekvieną situaciją vertinanti ir į ją /velgianti^ kritiškai, jus daugiausiai pririša prie Žemės ir kelia agresiją. Šiuo metu išjungti žemišką logiką ir sustabdyti sąmonę -būtina. Pirmiausiai atsisakykite apskritai bet kokio situacijos vertinimo, nebandykite jos suprasti ir išsiaiškinti. Jeigu jau kas nors jvyko, - vadinasi, pagal Dievo valią. Ir viskas, vertinimo nebereikia.

Sąmonė turi polinkį į diskretiškumą, į griovimą, todėl ji agresyvi, o pasąmonė - į vienybę, tai yra į meilę. Meilė yra aukščiausia vienybės forma. Todėl kuo didesnę meilę jausite Dievui || viskam, kas jus supa, tuo aktyviau vaiko siela kreipsis į Visatą, ir liga bus nebereikalinga.

Sąmonės sustabdymui galite panaudoti bet kokį papildomą technišką būdą. Jie visi susiję su kūno poreikių apribojimu. I'asninkas, badavimas, vienuma, malda - visa tai išjungia kūno logiką ir suaktyvina dvasios logiką.

Įsivaizduokite tokią situaciją: žmogus geria alkoholinius gėrimus, rūko ir normaliai jaučiasi, nustojo gėręs - susirgo ir mirė nuo vėžio. Kodėl? Todėl, kad alkoholis, rūkymas, narkotikai blokuoja sąmonę, išjungia žemišką logiką. Tačiau tą pat ir daug efektyviau atlieka teisinga pasaulėžiūra, vienuma, pasninkas, badavimas, atgaila, malda.

Anksčiau niekaip negalėjau suvokti, kodėl jogai įpjauna liežuvio laisčius ir meditacijos metu užkiša liežuvio galiuką į gerklę. Pasirodo, bet kokia mintis liežuvio raiščius priverčia virpėti, nes

Q O n A N T R A K N Y C i A J Z*\J Gryna karma

S r; r g u j n s 1 . a z a r c v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

mintis susijusi su žodžiu. O užkištas liežuvis nebetenka galėjimo judėti, ir tai sustabdo mintis, tai yra sąmonę. Energetika staigiai persijungia nuo kūno poreikių į sielos poreikius.

Kai jogas valandomis susikoncentruoja į vieną tašką arba stovi lediniame vandenyje, arba faktiškai išjungia kvėpavimą, kuris labiausiai susijęs su kūno poreikiais, vyksta tas pats procesas. Bet tai vis žemesniųjų lygmenų technikos būdai.

Viršutinieji sąmonės klodai išjungiami mylint Tą, kuris mus sukūrė, ir norint sustiprinti su Juo kontaktą. Todėl svarbiausia, į ką jūs turite nukreipti jėgas, - tai meilė Dievui, Jo aukščiausiai valiai, jo veiksmų logikai. Malda reikalinga tam, kad meilė Dievui, pranokstanti viską, kas žemiška, persiduotų palikuonims.

Onkologija - tai charakteris. Džiaugsmingai nusiteikusiam žmogui labai sunku susirgti vėžiu. Sunkios, neišgydomos ligos pasirodo tuomet, kai žmogaus orientacija ir valia susigrumia su visa Visata.

Jei žmogus vidujai situacijos visiškai nepriima, tai tuo paruošia dirvą būsimai sunkiai ligai. Pirmojoje knygoje aš rašiau apie perversmą mano paties pasaulėžiūroje.

Sunkiausia stenokardija. Šešis kartus per savaitę kviesdavausi greitąją pagalbą, jokie vaistai nei ekstrasensoriniai veiksmai nepadėjo. Ir tik dėl to, kad gailėjausi praeities, nepriėmiau situacijos, [grūsdamas ją į pasąmonę. Užtat, kai pakeičiau požiūrį į tai, kas įvyko, visiškai išsigydžiau.

Mes visi dalyvaujame realiuose fiziniuose įvykiuose ir įpratome, kad paveikti juos galima tik veiksmais, aplinką padarius pavaldžią savo programai, savo valiai. Tai žemiška logika.

Tačiau ta pati programa, perkelta į pasąmone, duoda visiškai kitą efektą. Pasirodo, kad subtiliajame lygmenyje mes galime aplinką pakeisti tik patys pasikeitę ir pakeitę savo požiūrį į pasaulį. Jeigu gailimės ir graužiamės dėl savo praeities, - vadinasi, bandome praeitį keisti ar paveikti, remdamiesi žemiška logika, ir šitaip elgdamiesi ruošiame dirvą širdies kraujagyslių ar onkologinėms ligoms.

Dideli ligų protrūkiai praeituose šimtmečiuose paaiškinami labai paprastai. Nuo XVII amžiaus žmogus absoliutizavo protą ir intelektą. Palengva, labai palengvėle blėso pasaulio kaip esybės, apdovanotos aukštesniu negu mes protu, suvokimas.

Jeigu mūsų sąmonė negalėdavo paaiškinti to, kas įvyko, būdavo daroma klaida. Logiški procesai sukeldavo pliūpsnius energijos, traukdami prie savęs emocijas. Protas pradėjo valdyti jausmus. Vadinasi, protą reikėjo sustabdyti.

Psichinės ir fizinės ligos stipriai apribojo fizinio kūno galimybes, o kūnas neatsiejamas nuo sąmonės ir intelekto. Vadinasi,

N c I' u u j a s I, a z a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y C i A O O 1

Gryna karma ~> *-

periodiški maisto, seksualinių malonumų ir viso to, kas susiję su k u nu ir protu, apribojimai yra puikiausia ligų profilaktika. O svarbiausia - tinkamas žmogaus elgesys ir teisingas mąstymas. Netobula filosofija, pasaulėžiūra, elgesys ir mityba formuoja netobulą charakterį, o paskui pasirodo liga. Aš negalėjau net įsivaizduoti, kad geriausi vaistai nuo vėžio yra pakeisti pasaulio suvokimą ir N I I V O charakterį.

Man pačiam 1991 metų vasarą buvo suteikta tokia galimybė. Dėl pasipūtimo ir žmonių niekinimo atsiranda nenoras gyventi,

pojūtis, kad gyvenimas prarado prasmę. Iš praeitų gyvenimų į savo vaikystę aš atsinešiau savo pranašumo jausmą, - buvau pasipūtęs ir niekinau kitus žmones. Jau nuo vienuolikos metų man prasidėjo blokuotė - vis didėjantis suicidas, nenoras gyventi.

Aibė traumų, ligų ir nemalonumų, kuriuos ištvėriau vaikystėje, lam tikrą laiką mane balansavo, - atitraukdavo nuo Žemės. Nuo vienuolikos metų labai vystosi kūnas ir atitinkamai su juo susijęs intelektas. O mano intelektas praeituose gyvenimuose buvo susijęs su žmonių niekinimu. Traumos ir ligos mažai ką padėjo. Vadinasi, arba turėjo sutrikti psichika, arba nepaliaujamu suicidu, - nenoru gyventi, gyvenimo prasmės praradimu, - mane turėjo atitraukti nuo visko, kas žemiška; žodžiu, arba šlyjant sveikatai manęs laukė mirtis, arba aš privalėjau surasti naują gyvenimo prasmę, atsigręždamas į Kūrėją.

Aš vargais negalais ėmiau ropštis aukštyn, dar nežinodamas kur ir pas ką einu. Man tai buvo siekimas didesnio dvasingumo, meilės ir gėrio. Mano jausmai pasidarė bukesni ir neteko raiškumo, bet aš dėl to nesijaudinau, nes įgijau kitą atramos tašką. Siekti dvasingumo tuomet man buvo nesąmoningai veržtis į Dievą. Ne vieną dešimtmetį aš buvau kokone. Eilinio žmogaus požiūriu, blogiau būti negalėjo. Tačiau aš puikiai jaučiau, kad jeigu pradėsiu laip galvoti, neišgyvensiu. Visas savo jėgų atsargas aš nukreipiau į aukštybes. Ir stiprėjantį atsigręžimui į Šventąją Dvasią, kokonas, atplėšiantis mane nuo Žemės, vis plonėjo.

Po dvidešimt penkerių metų į mano jausmus vėl grįžo spalvos. Manyje vis stiprėjo žemiškosios aistros. Prie Žemės neprisiriša vidujai geraširdis žmogus, o manyje geraširdiškumo nebuvo nė kvapo ir, - o tai pavojingiausia, - nuo 1990 metų mano gyvenimas stabilizavosi, buvo mažiau nemalonumų ir nelaimių.

Man visą gyvenimą visi kartojo, kad aš, nors ir talentingas, bet nieko nepasiekiau. O 1990 metais, įžengęs į karmos struktūras ir atlikęs tyrimus, supratau, kad išgarsėsiu ir turėsiu pinigų nors tiek, kad normaliai maitinčiausi. Tai mano sielą kalte prikalė prie Žemės. Aš godžiai puoliau į žemiškus malonumus, pradėjau nebesiliaudamas svajoti apie pinigus, apie tai, kad pirksiu butą ir vasarnamį. Tokių svajonių viršūnė buvo 1991 metų pavasaris.

1 I. 1 5 4 8

Q O 7 A N T R A K N Y G Ą S e g ė j u s l . a z a r c v a . s

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Būtent tuo metu pastebėjau ant šlaunies tamsią dėmelę. Tai buvo prieš man išvykstant pailsėti su šeima į Sočį, kur gyveno mano motina ir brolis. Dėl viso pikto kreipiausi į pažįstamą gydytoją terapeute.

- Zinai, tai sukepęs kraujas, matyt, kur nors prispaudei, -pasakė ji man.

Kai parodžiau dėmelę broliui gydytojui, jis visai kitaip reagavo.

- Aš manau, reikia kuo greičiau operuoti. Jam pačiam ant kojos buvo pigmentinė dėmė, kurią dėl viso

pikto daktarai pašalino. Mano sesuo dvynukė mirė nuo vėžio 1988 metais. Turint tai omeny, ko gero, atėjo ir mano eilė. Mano močiutė kaime netoli Sočio turėjo namelį, ir aš išvykau pas ją pailsėti, kol brolis susitars dėl operacijos.

Kai kūnas ruošiasi mirčiai, reikia galvoti apie sielą. Pasiėmiau Bibliją ir skaičiau ją, skaičiau jau visiškai kitaip, tarsi sielai vaistus. Ir visą laiką stengiausi nustatyti, ar man vėžys, ar ne. Nusprendžiau paeksperimentuoti, nuėjau į pliažą ir pasėdėjau valandą po deginančia saule. Paskui nupiešiau savo biolauką ir, pamatęs jame charakteringas dideles deformacijas, supratau, kad vis dėlto man vėžys. Grįžau į Sočį ir pradėjau ruoštis operacijai, reikėjo padaryti analizes, įskaitant ir dėl AIDS.

- Ot bus juoko, jeigu ta proga man nustatys ne tik vėžį, bet ir AIDS.

Brolis pasikasė galvą. - Žinoma, čia sunku pasirinkti, kas geriau. Tikriausiai vis dėlto

vėžys geriau, jeigu jau rinktis. Operaciją man atliko labai greitai. Išpjautą penkių centimetrų

odos gabalėlį išsiuntė tyrimams. Po trijų dienų turėjo būti histologinė analizė. Gavau lapelį su parašais ir antspaudu, kuriame buvo parašyta, kad man melonoma su antros stadijos invazija. Supratau, kad metastazių daugės. Mes su broliu nuėjome į šašlykinę, užsisakėme šašlykų ir vyno.

- Ar man yra kiek nors tikimybės išgyventi? - paklausiau jį. - Tikimybės jokios. Metai ar pusantrų - daugiausia. Aš tuomet nežinojau, kad su melonoma žmogus gali gyventi ir

dvejus metus, ir dešimt, ir net penkiolika metų. Tai daug kuo priklauso nuo paties žmogaus. Apie lai, kad net sunkiausią onkologiją galima įveikti ir išsigydyti, aš ir nenumaniau. Ir nežinojau tuomet kas svarbiausia: onkologija - ne kūno, o sielos liga, ir gydyti reikėjo sielą.

Man tokia diagnozė labai padėjo. Jeigu brolis būtų pasakęs, kad yra tikimybės išgyventi, aš būčiau visomis jėgomis kabinęsis už kūno, o dabar labai greitai, - per tris dienas, - atsijungiau nuo visa ko, kas žemiška. Labiausiai graužė tai, kad tave tarsi veršiuką veda

| skerdyklą, ir tu nieko negali padaryti. Turiu omeny kūną. Sielai jtlima padaiyti labai daug.

Aš apmasčiau visus variantus ir apsistojau ties vienu jų. Reikia iš|iiugti visas emocijas, susijusias su žemiškumu, ir likusį man laiką panaudoti sielai nuskaistinti ir apvalyti. "Galų gale, - svarsčiau aš,

mane galėjo mašina iš karto sutraiškyti, o dabar aš tvirtai žinau, k.id metus dar pratempsiu".

Įdomiai pasikeitė būklė. Visos emocijos grįžo atgal, bet tai buvo džiaugsmo emocijos. Apgailestavimas, pavydas ir baimė greitai nyko. Prieš mano išvykimą mes užėjome į alinę, visą stalą apstatėme alaus bokalais ir pasidėjome keletą karšių. Kai išgėrėme, brolis pradėjo guostis, kad jam nesiseka, pastaruoju metu daug nemalonumų. Mes buvome trise.

- Argi lai nemalonumai, - nesutiko jo draugas. - Štai man iš likrųjų nesiseka. Vos nepraradau darbo. Į blaivyklą pakliuvau.

Ir jie pradėjo ginčytis. Aš juos sustabdžiau. - Vyrai, va man iš tikrųjų nesiseka, man vėžys, aš greitai

mirsiu. Jie sutartinai palingavo galvomis. - Taip, tau labiausiai nesiseka. Grįžęs į Peterburgą, nuvežiau histologines nuopjovas ant stiklo

ir medicinines išvadas į Onkologijos institutą. Nusprendžiau nesigydyti, jausdamas, kad tai beprasmiška. Man tik norėjosi, kad institute nustatytų diagnozę ir pasakytų, kiek man dar liko gyventi, nes reikėjo suspėti sutvarkyti reikalus.

Pamažu, sluoksnis po sluoksnio šalinau viską, kas mane siejo su Žeme. Atsimenu, prieš operaciją su žmona ir vaikais sėdėjau už stalo kaime, kur ilsėjomės. Stalas stovėjo lauke ir nuo saulės jį dengė vynuogienojų šakų lapija. Žmona pilstė barščius į lėkštes, dukra ir šešerių melų sūnus dėliojo šaukštus. Staiga sūnus panėrė po stalu ir pradėjo ten kažko ieškoti. Paskui aš pajutau, kad jis pirštu liečia juodą dėmę ant mano kojos. Jis išlindo ir sako: "J'ėveli, man tavęs taip gaila!"

Nuo visų tokių priminimų man skaudžiai nudiegdavo širdį, laeiau mano interesams vis kylant aukštyn, žemiškumo sluoksniai pamažu nuslinkdavo, ir užviešpataudavo ramaus švytėjimo sieloje [tusmas.

Va tik niekaip negalėjau suvokti, kodėl man buvo leista prisiliesti prie informacijos, kuri gali padėti daugeliui žmonių. Kodėl aš turiu mirti, kai šias žinias pradėjau sistematizuoti? Jeigu būčiau spėjęs parašyti knygą ir paskui numiręs, tuomet būtų buvę aišku, tačiau kodėl aš turiu mirti, kai knyga dar nebaigta?

Buvo tik du variantai - arba aš dar toks netobulas, kad neturėjau duoti žmonėms informacijos, arba, priešingai, mane n*

"2 O A A N ' K A K N Y G A —^ * Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

apvalo, kad knyga būtų geresnė. Aš pernelyg prisirišau prie Žemės, ir mane tokiu būdu nuo jos atplėšia.

Tačiau juk visą gyvenimą aš dirbau - kaupiau ir apdorodavau informaciją jausdamas, kad ji žmonėms reikalinga. Mirti tokiu metu būtų pernelyg apmaudu. Antra vertus, kai diagnozuotas vėžys, kažin ar knygą įstengčiau baigti. Apie visa tai mąstydamas nesąmoningai gūžčiojau pečiais. Vienintelis dalykas, galintis patenkinti visus variantus, tai stebuklas - ant mano parvežtų stiklų turėtų būti pasikeitę analizių rezultatai. Man buvo įdomu, koks scenarijus išrinktas aukštybėse. Po keleto dienų aš sėdėjau institute pas gydytoją.

Miela juodaplaukė moteris ilgai ieško ligos istorijos ir galiausiai ją suranda.

- Mes atlikome kuo kruopščiausius histologinius tyrimus. Pirminė diagnozė nepasitvirtino.

Sėdžiu suglumęs. - Sočyje tuos stiklus žiūrėjo aštuonių gydytojų konsiliumas. Jūs

norite pasakyti, kad jie suklydo? - Jūs nepatenkintas? - klausia ji. Ne, aš buvau visiškai patenkintas. Po to ilgai galvojau: "Kas gi

suklydo?" - ir nusprendžiau, kad nesuklydo niekas. Tikriausiai, dvasinė žmogaus būklė susijusi net su histologiniais tyrimais. Prisiminiau rusų liaudies pasaką, kurioje herojus sako tėvams: "Jeigu ant mano marškinių pasirodys kraujo dėmė, vadinasi, aš žuvau". Pasakoje buvo išreikšta realybė, kurios negalima paaiškinti įprasta logika. Tikriausiai vienos pasakos situacija atsitiko ir man.

Išėjau iš Instituto ir žalia alėja ėjau platformos link. Pusę valandos jutau su niekuo nepalyginamą džiaugsmą. Tačiau greitai jis virto širdgėla ir dideliu sunkumu.

Tris dienas aš vaikščiojau kaip sugniuždytas ir galvojau apie tai, kad reikėtų užbaigti statyti pirtį ir išspręsti kažkokius nebaigtus reikalus.

Mano siela jau buvo atsitraukusi nuo žemiškumo, prisipildžiusi lengvumu ir laime, o grįžimas ir pasinėrimas į žemiškumą vyko skausmingai. Bandymas pasiruošti mirčiai labai daug davė mano dvasiniam tobulėjimui. Aš suvokiau, kad pojūtį, jog greitai gali tekti išsiskirti su žemišku gyvenimu, žmogus turi jausti nuolatos. Tuomet ir meilė viskam, kas žemiška, nepririš prie Žemės.

Per pastaruosius du mėnesius tyriau keturis vėžiu sergančius ligonius, priežastis ta pati - puikybė ir pavyduliavimas. Tačiau, priklausomai nuo psichinės konstrukcijos, kiekvienas serga savaip.

Pirmuosius du žiūrėjau Niujorke. Pirmajam buvo kasos vėžys, oda ir akių baltymai pageltę. Jis jau vartojo narkotikus ir jam buvo sunku manęs klausytis. Aiškinau jam, kad jo pavyduliavimas,

»i i Į I . Į u s I .1 / a re v » A N T R A K N Y G A -> O C

I iKMOS DIAGNOSTIKA (iryna karma D L J

merkimas, nuoskaudos ir didžiulis išpuikimas, kuris visa tai lliprino, virto susinaikinimo programa. Nuo to, kaip jis sugebės peržvelgti savo gyvenimą, priklauso ne tik jo, bet ir sūnaus likimas. I'o seanso prie manęs priėjo jo sūnus.

- Po savaitės tėvas turi skristi į Indiją. Mums sudarė galimybes patekti pas garsų Indijos žiniuonį. Ar tai nepakenks?

- Manau, kad ne. Juk mes kalbame apie tą patį. Tačiau vargu bau ar žiniuonis padės. Gydyti pirmiausiai reikia ne tėvą, o | u s . Jūs greitai susitiksite su moterimi, kuri taps jūsų žmona u jūsų vaikų motina. Su tuo bagažu, kurį jums perdavė tėvas, | n s galite neištverti išbandymo, vadinasi, jūsų vaikų ir jūsų laukia mirtis. Visą savo didžiulę agresiją ir Dievo atsižadėjimą, kuriuos jums perdavė tėvas, jis privalo gauti atgal, kad gyventumėte jūs ir jūsų vaikai. Kadangi jūsų ir jūsų būsimosios žmonos biolaukai jau susitiko, ėmė plaukti rūsti negatyvumo šaltinio, lai yra, jūsų tėvo blokuotė. Kiek jūs sugebėsite pasimelsti už save, už palikuonis ir tai paaiškinti tėvui, tiek padidės jo tikimybė Hgyventi.

Kitą dieną aš paskambinau. Prie telefono priėjo tėvas. - Jūs meldėtės? - paklausiau aš jį. - Ne, aš nesimcldžiau. - Kodėl? - Todėl, kad niekados gyvenime nesimcldžiau. - Tačiau jūs niekados nesirgote vėžiu. Jis nieko neatsakė. - Tokiu atveju aš jums negaliu padėti, - pasakiau aš. Po dviejų dienų paskambino ligonio draugas, kuris buvo jį

pasiuntęs pas mane, ir pasakė, kad jis pats jaučiasi labai blogai. - Jūs jaučiatės blogai todėl, kad smerkėte draugą, atsisakantį

gydytis. - Kaip tai suprasti? - nesuvokia jis. - O gal jis man gyvybę

išgelbėjo savo atsisakymu? - Mano įprotis niekuomet nesitraukti iki galo, jeigu jau ko nors

ėmiausi. Todėl kiekvienas sunkus atvejis, kur aš nepasiekiu reikiamo lygio, man pavojingas. Aš dar daug galiu aiškinti, tačiau supraskite, kad bet kokio žmogaus elgesys yra aukščiausia, mums nepavaldi logika, todėl nesmerkite draugo.

Žiūriu į pašnekovo biolaukų struktūras ir matau, kaip jos gerėja. Vadinasi, jis viską suprato, o man tai buvo eilinė pamoka. Bet kokia neigiama emocija mano atžvilgiu ar paciento atsisakymas su manimi susitikti - tai mano netobulumo pasekmė.

Pirmuoju atveju buvo rūsti susinaikinimo programa dėl pavyduliavimo. Ryškiai išreikštas pavyduliavimas atsigręžė atgal ir smogė į kasą, nes ji smarkiai reaguoja į santykių problemas ir skleidžia agresiją pavyduliaujant.

A N T R A K N Y C i A

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Antruoju atveju žmogus minkštesnio būdo. Prisirišus prie gerų santykių, jam vis atrodydavo, kad žmona ir šeima jį skriaudžia, o dėl nenoro gyventi visa tai susipresavo į slogų nusiminimą, depresiją. Galų gale jam prasidėjo prostatos liaukos vėžys. Kauluose ir plaučiuose jau metastazės. Jis apskritai atėjo pasiskųsti dėl skausmų kojose ir strėnose. Kadangi skausmai kojose pasirodė esantys dėl metastazių, tai norint, kad jų neliktų, reikėjo, kad neliktų onkologijos.

Aš pasakiau jam, kad jis turėtų peržvelgti visą savo gyvenimą ir prašyti Dievą atleidimo, kad jautėsi ir žmonos, ir savo likimo skriaudžiamas, ir pats save įskaudinęs. Prašyti Dievą atleidimo ir už tai, kad skendėjo nusivylime ir buvo apimtas nenoro gyventi. Jis nuoširdžiai stengėsi viską suprasti. Aš jam paskambinau po keleto dienų. Jis penkias minutes ėjo prie telefono.

- Kaip jūs jaučiatės? - Labai blogai, visą kūną skauda. - Aš jus sveikinu, jūsų biolaukas jau daug geresnis. Tęskite savo

darbą, tobulinkitės. Po keleto dienų vėl jam skambinu. - Man dar pablogėjo. - Kur jūsų vyresnioji dukra? - Bostone. - Paskambinkite, tegul atvažiuoja, nes be jos aš negalėsiu jūsų

išgydyti. Melskitės ir prašykite Dievo, kad atleistų už tai, jog siunčiamos situacijos nepriėmėte, įsižeidinėjote, smerkėte kitus ir save, įsileidote nenorą gyventi, kurį perdavėte vaikams ir vaikaičiams. Štai dėl to melskitės dienąnakt.

Po trijų dienų jis su vaikais sėdi prieš mane. Vyresniajai dukrai aiškinu, kad tėvo liga - tai apsauga, sulaikanti tuos procesus, kurie gali ir jai prasidėti. Nuo to, kaip jinai peržvelgus visą savo gyvenimą, sugebės malda ir atgaila nuskaistinti savo sielą, priklausys jos ir jos tėvo gyvybė. Moteris žiūri į mane ir aš matau lėtą ir skausmingą permąstymo procesą. Dar po savaitės jis atėjo pas mane jau linksmesnis. Paskambinau jam po dviejų mėnesių.

- Ačiū Dievui, skausmai praėjo, jaučiuosi normaliai.

Kai buvau Kryme, mane paprašė pažiūrėti, kas yra vienam vaikinukui. Pažeista urogenitalinė sistema, vėl vėžys. Noras mylimą žmogų, šeimą ir laimingą likimą iškelti aukščiau už Dievą. Tėvas - geraširdis, užjaučiantis žmogus, bet jo siela šeimą ir žmoną buvo iškėlusi aukščiau už Dievą. Kai jį aukštybės pradėjo skaistinti traumomis, nesutarimais, jis visą agresiją ėmė kreipti į savo vidų. O sūnaus programa daug kartų stipresnė. Sūnus jau tris kartus norėjo mirti.

- Suprask, kas čia svarbiausia, - pasakiau aš jam, - tavo siela mirtinai prisirišo prie žemiškumo ir ją nuskaistinti galima tik

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y C i A

Gryna karma

žemiškumą padarius nepatrauklų, vadinasi, moterys, artimi žmonės turi tave skriausti, vis pridaryti nemalonumų. Tik tai gali tave išgelbėti, o tavo manymu tai yra nelaimė, katastrofa. Tu imi neapkęsti moterų ir savęs ir tuo pats sau labai kenki, nes viską suvarai pasąmonėn, neparodydamas išoriškai, ir tuo savo būklę dar pablogini.

Gali plūstis, rėkti, verkti, sakyti, kad įsižeidei, tačiau neslėpk skriaudos ir nenoro gyventi į sielos gelmes. Dėkok Dievui už bet kokį atvejį, kai artimi žmonės tau pridarė nemalonumų. Tai vienintelė tavo galimybė išgyventi. Ir melskis už save ir už septyniolika savo palikuonių kartų, kad žemišką meilę iškėlei aukščiau už meilę Dievui ir nepriėmei nuskaistinimo, siunčiamo per dvasinį skausmą.

Atramos tašku negali būti laikomi pinigai, materialus turtas ar padėtis visuomenėje, nes visa tai tau bus sugriauta ir atimta. Kuo stipriau mes tuo remsimės, tuo greičiau visa tai bus sugriauta. Remtis galima tik meile Dievui. Jeigu tai pajusi ir melsies, kad taip gyventų ir tavo palikuonys, tai pasveiksi.

Po mėnesio vaikinukas mirė. Jo siela buvo nepasiruošusi tai priimti, pernelyg didelė buvo jo meilės žudymo inercija, o aš nesugebėjau perduoti to pojūčio, kad meilė Dievui - didžiausia laimė Žemėje.

Atsimenu, kaip viena moteris, atėjusi su savo problemomis, paklausė:

- Jūs sakote, kad skriaudos, pažeminimai, įžeidimai - yra gerai. Gal jūs "žeminimo dainius"?

- Aš - "dvasinės sveikatos dainius". Jeigu žmogus tos savo sveikatos nepalaiko savanoriškai, jis priverčiamas tai daryti per skriaudas, pažeminimus, nemalonumus ir ligas. Jeigu jūs pati nededate pastangų, kad dvasiškai būtumėte sveika, jūsų siela pradeda sirgti, ir jums duodamas kartus ir bjaurus vaistas, kuris pasireiškia praradimais, nemalonumais ir ligomis. Jeigu susiraukėte, pasistaipėte, tačiau išgėrėte vaistus su džiaugsmu, - gausite tik vieną šaukštą. Jeigu raukysitės, springsite ir gersite vaistus nenorėdami - vaistų bus pripilta stiklinė. Jeigu išspjausite - bus įpilta kibiras vaistų. Taigi sugebėjimas nemalonumus priimti kaip Dievo pasiųstą dovaną dvasios apvalymui - tai sugebėjimas jų atsikratyti.

Niujorke buvo įdomus įvykis. Merginai sarkoma. Prieš ketverius metus buvo operuota Maskvoje, paskui kažkiek laiko daktarų stebėta, - viskas buvo normalu. Pastaruoju metu merginą ėmė varginti migruojantys skausmai, ir tėvai pagalvojo, kad vėl reikėtų padaryti tyrimus.

O 9 O A N T R A K N Y C i A

—' t* O Ciryna karma S L i g u j u :, I. a x ą i c y a .s

Aiškinu merginai, kad jos sveikatos problemos susijusios su beprotiška puikybe.

- Tu labai iš aukšto žiūri į žmones ir juos niekini. Iš pat sielos gelmių laikai save protingesne, išmintingesne ir laimingesne už kitus. Savo puikybę ir dvasines savybes iškėlei aukščiau už Dievą. Visa, ką tu šioje Žemėje branginsi mažiau nei Dievą, galėsi gauti. Visa, ką iškelsi aukščiau už Jį, prarasi, ir skaistins tavo sielą per artimą, mylimą žmogų, greičiausiai per vyrą. O kad tavo ir tavo vaikų sielos būtų nuskaistintos, jis privalės pliekti tave per skaudžiausias vietas. Vadinasi, tau idealus toks vyras, kuris tave įžeidinės, žemins, sakys, kad tu bjauri ir šlykšti, vis kaltins tave nepadorumu ir pats nepadorai elgsis. Kad būtumei apvalyta nuo prisirišimo prie išminties, tave reikia apgaudinėti, statyti į kvailas padėtis, vadinti žiopla ir visomis priemonėmis tau nuodyti gyvenimą, nes kitaip tu prisirisi prie laimingo likimo.

Mergina žiūri į mane pilnomis siaubo akimis, kaip į monstrą. Gal realiame gyvenime viskas praeitų švelniau, bet aš duodu maksimalią informaciją, kad ji suprastų, kokia rimta padėtis.

- Tam, kad pagimdytum sveikus vaikus, skriaudas ir pažeminimus tau reikia ištverti mažiausiai penkiasdešimt procentų, o tu nenori to ištverti nė vienu procentu. Kadangi tavo siela nenori priimti apvalymo, einančio iš Dievo per kitą žmogų, tave valo liga.

Aš dar ilgai aiškinu merginai jos problemas, paskui mes išsiskiriame. Po trijų dienų per distanciją žiūriu į jos biolauką, tačiau didelių pakitimų nematau. Skambinu tėvui, kad jie ateitų.

Tėvas atėjęs nusiveda mane į šalį ir atsiprašančiu balsu sako: - Ji visu tuo visiškai netiki. - Ar jūs suprantate, ką reiškia vėl atsiradę skausmai? Gydytojai

pašalino auglį, bet nepašalino jo priežasčių. Jeigu norite, pakalbėsiu su ja akis į akį, tačiau aš kalbėsiu rūsčiai.

Tėvas sutinka. Aš įeinu į kambarį, atsisėdu prieš merginą, pradedu aiškinti, bet jaučiu, kad vidujai ji užsisklendusi.

- Gerai, klausyk manęs kuo įdėmiausiai. Tu numanai savo diagnozę. Tau išgyventi labai mažai šansų, bet yra. Priklausys nuo to, kaip tu sugebėsi peržvelgti visą savo gyvenimą, - k;ek pasikeisi pati ir pakeisi savo požiūrį į pasaulį, tiek ir padidės tavo šansai išgyventi. Dvidešimt keturias valandas per parą ugdyk meilę Dievui, melskis ir iš anksto dėkok už viską, ką Jis tau siunčia, kad apvalytų tavo sielą.

Mergina prapliumpa raudoti. Įeina tėvas ir susirūpinęs žiūri į ją. Tiesa galima palaužti žmogų, bet galima ir išgelbėti. Labai svarbu laikytis aukso vidurio, o aš turbūt kiek per griežtas. Bet kito būdo ją išgelbėti nematau.

- Melskis už save, savo vaikus, už palikuonis iki septynioliktos kartos, kad jie Dievą brangintų labiau, negu tai, ką jie manys esant

H i i į! t | n s l . a / a i u v a s

I U l M i l S DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y C i A

Gryna karma

/etnišką laimę, ir viską priimtų su dėkingumu. Tu pagal motinos ir tėvo liniją paveldėjai troškimą branginti šeimą labiau už Dievą ir baisiausiai pavyduliauti. Didžiausia laimė, kokia tik gali būti Žemėje, - tai meilė Dievui. Kai iš širdies gelmių tai pajusi, viskas bus normalu.

Po mėnesio aš jiems paskambinau, būklė buvo gera. Vakar dar kail;) jai paskambinau ir paklausiau, kaip ji jaučiasi.

- Normaliai, - atsako ji. - Ar gyvensiu? - Gyvensi, tik daugiau galvok ne apie kūną, o apie sielą, kurią

N I I V O ambicijomis užteršei. Ar Dievu tiki? - Tikiu, - atsako ji. - Tuomet kodėl bijaisi? Kai žmogus tiki Dievu, jam nėra ko

bijotis ateities, o savo baiminimusi tu gali pakenkti savo vaikų sieloms. Prašyk Dievą atleisti ir už tai, lik sveika, - aš padedu ragelį.

Aštuntą valandą rytą skambina mergina iš San-Francisko. - Vieną kartą jūs leidote mano motinai kreiptis į jus. Aš

norėčiau papasakoti mūsų situaciją. Mano motina sunkiai serga, lačiau gydytis ji nesutinka. Kažkoks ekstrasensas sakė, kad išgydys jai vėžį. Jis gydo liaudiškais metodais, o jos būklė vis blogėja. (iydytojai sako, kad sveikata būtų atsitaisiusi, jeigu ji būtų sutikusi anksčiau gydytis, bet gydytis ji atkakliai nenori. Aš labai prašau, įtikinkite ją, kad vaistai būtini.

- Žinoma, aš pasistengsiu. Tačiau pirmiausia jūs turite suprasti, kodėl ji taip elgiasi. Ar jūs girdėjote Dievo įsakymą: "Mylėk Dievą labiau negu savo tėvą ir motiną"? Jūsų motina buvo pasiruošusi šeimą ir mylimą žmogų iškelti aukščiau už meilę Dievui, todėl jos artimieji turėjo ją įžeidinėti ir vaidytis su ja. O ji, užuot priėmusi Dievo valią, bet kokioje situacijoje matė tik žmones, ją skriaudžiančius. Pradžioje už nuoskaudas pyko ant jų, paskui pati ant savęs ir jai nesinorėjo gyventi. Tai viena jos ligos priežasčių. Svarbiausia jos ligos priežastis, kad visa tai ji perdavė savo dukrai, lai yra jums. Ir ji serga todėl, kad apvalytų jūsų sielą, intuityviai atsisako efektyvaus gydymosi, kad jums išgelbėtų gyvybę.

Todėl, kiek jūs sugebėsite meilingai veržtis į Dievą, kaip sugebėsite peržvelgti savo gyvenimą, nuo to priklausys, ar jūsų motina panorės pasveikti. Jeigu žmogus serga vėžiu, gydyti reikia jo vaikų ir vaikaičių sielas, paskui artimų jam žmonių sielas, ir galiausiai - jį patį.

Kai žmogus galvoja apie savo kūno išgelbėjimą, tai kuo daugiau jis telkia dėmesį į tai, tuo labiau užteršia savo sielą ir tuo jis greitesnis išduoti kitus. Kai žmogus gelbsti savo sielą, jis gelbsti ir tuos, kurie su juo susiję, nes mūsų visų sielų gelmės - vieninga visuma.

S e r a, ė j u s I, a z a i e v u KARMOS DIAGNOSTIKA

Onkologinį ligonį gydyti sudėtinga, nes dažnai mes susergame, kad išgelbėtume savo vaikus ir vaikaičius.

1993 metų gruodį į mane kreipėsi vyriškis, kurio motinai buvo vėžys jau su metastazėmis. Aš jam paaiškinau, kad dėl jo motinos noro praeitame gyvenime kur kas labiau vertinti pinigus ir turtą nei Dievą, šiame gyvenime ji be jokios regimos priežasties turėjo būti žeminama dėl pinigų ir išpuikimo. Kadangi ji to nesuvokė, tai smerkė, širdo už nuoskaudas ir neapkentė. Aš paaiškinau jai, kad reikia peržvelgti visą gyvenimą ir meldžiantis bei atgailaujant atsisakyti visų įsižeidimų ir smerkimų.

Jos būklė pagerėjo, tačiau tik kuriam laikui. Peržiūrėjęs visos giminės karmą, supratau, kaip čia yra. Savo netobulą pasaulėjautą ji perdavė sūnui ir vaikaičiui. Į vaikaičio biolauką jau įžengė mirtis. Sirgdama ir kentėdama ji valė sūnaus ir vaikaičio sielas ir tuo gelbėjo vaikaitį nuo mirties.

Kai ji pradėjo prašyti Dievą atleidimo už tai, kad viską perdavė sūnui ir vaikaičiui, ir pradėjo prašyti, kad ta agresija pasišalintų iš jų sielų, tik tuomet jos būklė žymiai pagerėjo.

Ir aš dar kartą supratau, kodėl medicina pasirodė esanti bejėgė. Kai mes atsimokame už save, ligos šaltinis - mumyse, ir tuomet medicina gali padėti, tačiau kai mes atsimokame už tai, ką perdavėme savo palikuonims - kad ir kiek gydytum, visa bus veltui. Kuo didesnių pažeidimų pridarėme, tuo labiau pajuosta mūsų ir mūsų palikuonių sielos, ir tuo mažiau šansų padėti kūnui. Nevaisingumo banga, plūstanti per pasaulį, o taip pat naujos ligos sąlygojamos tuo, kad pernelyg užteršėme savo sielas.

Tuo, kad mūsų netobulumas, kurį perduodame palikuonims, gali tapti pagrindine priežastimi, neleidžiančia išgydyti ligą, aš įsitikinau 1994 metų balandį Niujorke. Tai buvo unikalus atvejis. Į ofisą, kuriame aš priiminėjau, paskambino vyriškis ir paprašė padėti jo motinai.

- Kokia jos diagnozė? - Smegenų vėžys su metastazėmis plaučiuose ir kituose

organuose. - Kiek jai metų? - Septyniasdešimt penki. - Kokia jos būklė? - Ji be sąmonės. - Tam, kad galėčiau žmogų gydyti, aš turiu su juo bendrauti.

Šiuo atveju kažin ar galėčiau padėti. - Motina man pats brangiausias žmogus, gal vis dėlto kaip nors

galite? - Dirbti turėsite jūs. Ji miršta todėl, kad perdavė jums ir jūsų

palikuonims žymią dalį savo reakcijos į žmones: smerkė juos,

l iMMoS DIAGNOSTIKA Gryna karma J J i

•ekino, buvo iki širdies gelmių pasipūtusi. Išoriškame jūsų elgesyje lai nepasireiškia, tačiau vaikuose ir vaikų vaikuose sustiprės. Jus tup pat netoli lemtingos ribos, nes pernelyg daug ką smerkėte.

Kiek jūs sugebėsite apsivalyti savo sielą ir savo būsimų vaikų H lolimesnių palikuonių sielas, tiek jai padidės galimybė išgyventi, linus reikia iš pagrindų peržiūrėti savo santykius su kitais žmonėmis. Iir. pernelyg griežtai niekinate ir smerkiate niekšus ir nedorėlius ir . 1« I lo išpuikstate, atsiduriate ant ribos, artimos mirčiai. Jūsų sielą rabiną apvalyti mirtimi, sunkia liga arba bjauriu poelgiu jusų UŽVilgiu. Jeigu nesmerksite, neturėsite neapykantos, prieraiša sumažės Ii siela apsivalys.

Motina norėjo savo išmintį, dvasines savybes, sugebėjimus ir, savaime suprantama, išpuikimą iškelti aukščiau už Dievą ir tai jai kėlė norą nuolat smerkti ir plūsti kitus. Kadangi iš praeitų i'vvenimų ir iš tėvų ji buvo gavusi vidinio geraširdiškumo, tai yra jUrejO karmos atsargas, visa tai jai pamažėle skverbėsi į pasąmonę n palaikė jos gyvybę. Tačiau jūs dabar pasiekėte lemiamą ribą. Ji ,i fga, kad išsaugotų jūsų gyvybę.

liis savaites aš stebėjau situaciją. Du kartus buvau nuvažiavęs I ligoninę, kur gulėjo ligonė. Palengvėle, kiek sūnus sugebėjo iiielslis ir keisti save, motinos būklė gerėjo. Pradžioje ji atgavo . įmone, paskui pradėjo kalbėti, bet kažkokia nesuprantama kalba. I'o dviejų savaičių ji visiškai atsigavo ir pradėjo normaliai kalbėti.

- Šiuo metu jos geras apetitas, kalbasi telefonu, tačiau kartais M i a i M t situacijas, atmintis šlubuoja.

Mes su sūnumi važiuojame pas ją į namus. Aš aiškinu jam ir J,airei, kad spragos atmintyje susijusios su sielos noru atsitraukti nuo neapykantos, kurią ji buvo sukaupusi kitiems žmonėms ir sau. N. apykanta gimsta galvoje ir blokuojama galvos skausmais, klausos u regėjimo pablogėjimu ir galvos smegenų ligomis. Nuolatos jai kartokite, kad ji turi melslis ir permąstyti savo elgesį su žmonėmis, tu pagrindinė | o s išlikimo sąlyga. Senutė įdėmiai žiūri į mane ir burba

Visa lai lokia liesa, kaip kad utėlė kosti. O, mamai pasidarė geriau! - džiaugiasi sūnus.

Paskui mes kalbamės su juo, ir jis man papasakoja įdomią Kujieną:

Jūs sakėte, kad mano siela prisirišo prie išminties ir dvasinių savybių ir kad aš linkęs neapkęsti niekšų ir tų, kurie mane apgaudinėja. Esu nedidelės privačios įmonės savininkas, pas mane dirbo vaikinas, kurio aš pagailėjau. Jam mokėdavau net tuomet, kai nebūdavo darbo, kad jį palaikyčiau. O prieš kelis mėnesius jis susirado geriau apmokamą vietą ir perėjo ten, tačiau greitai vis tiek liko be darbo. Aš galėjau taip padaryti, kad jis išvyktų iš Niujorko, bet kažkodėl nepadariau. Pasakysiu sąžiningai, tikriausiai Dievo

~1 O O A N T R A K N Y G A

~J -Z* Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

pabijojau, o vakar paskambinau jam ir pasiūliau grįžti į darbą. Po dviejų mėnesių jo motina mirė. Jis apsivalė, o motina

nesugebėjo pakeisti savo charakterio. Jai buvo suteiktas šansas, tačiau jos siela nebuvo pasiruošusi sąmoningai pajusti meilę Dievui. Man perdavė jos sūnaus žodžius: "Jis mano motinai nieko nepadėjo, tačiau man padėjo labai".

Moteris, prašanti pagalbos, atvyko iš kitos respublikos. - Aš pasiruošusi kiek reikia laukti, tik padėkite. Man

fibromioma, ir sprendžiamas klausimas dėl operacijos. Jos biolaukas visiškai nekoks. Svarbiausia, kad jos dukroms

mažai šansų būti sveikomis, o visų trijų vaikaičių padėtis dar blogesnė. Biolauką iškraipiusios didžiulės deformacijos, charakteringos suicidui. Nusivedu ją į kitą kambarį ir įjungiu videokasetę su mano paskaitomis Maskvoje.

- Gerai pagalvokite apie tai, ką dabar išgirsite. Po dviejų valandų pakviečiu ją ir vėl žiūriu į biolauką. Žymiai

pagerėjęs. Labai svarbu: informacija veikia be mano tiesioginio dalyvavimo. Įrašas kasetėje - tik dalis informacijos, esančios antroje mano knygoje. Vadinasi, kai žmonės ją perskaitys, daugeliui nereikės kreiptis į mane.

- Ar jūs nustatėte savo skausmingiausias vietas? - klausiu ją. - Atrodo, kad taip. - Jūsų giminės moterys laikė save protingesnėmis, gabesnėmis,

kilnesnėmis už kitus žmones. Žvelgti iš aukšto ir niekinti "kitą -reiškia jį trempti energetiniame lygmenyje. Visa tai privalo grįžti pas autorių ir jau jį trempti fiziniame lygmenyje. Energetika, išjudinta emociniame lygmenyje, analogiškai grįžta fiziniame lygmenyje. Programa gesinama kontrprograma. Pradžioje jūs niekinote ir smerkėte žmones, o paskui nepanorote gyventi. Dukrų, ypač vyresniosios, pernelyg didelė agresija ir pretenzijos žmonėms, o vaikaičiams visa tai jau išsivystė pasąmonėje ir jau veikia susinaikinimo programa.

Jums dar daug kartų reikia padaryti tai, ką darėte šiandien, tai yra peržvelgti visą savo praėjusį gyvenimą ir emocijų lygmenyje pakeisti požiūrį į kiekvieną buvusią situaciją. Melskitės už dukras ir vaikaičius, už juos reikia melstis dešimt kartų daugiau negu už save.

- Kodėl jūs sakote, kad vaikaičiai nenori gyventi, juk jie tokie linksmi, gyvybingi?

- Mes emocijų turime kelis sluoksnius - paviršutinius, susijusius su sąmone, ir giluminius, kurių sąmonė nejunta. Pastarasis sluoksnis žymiai labiau sąlygoja mūsų fizinę būklę ir likimą. Jeigu anksčiau žmogus ilgą laiką pabrėžtinai neapkęsdavo žmonių, tuomet ta programa pamažėle apsigręždavo atgal iki penktos - septintos kartos,

S c l T į c j u s L a / . a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

ir giminė išnykdavo. Šiuo metu situacija pasikeitė. Pirma, pastaruosius tris šimtmečius dėl žemiškų gėrybių absoliutizacijos žmonės pradėjo labiau niekinti ir neapkęsti kits kito, ir dvasinės žmonijos struktūros persipildė blogio. Todėl tai, kas anksčiau buvo atleidžiama, šiuo metu vis griežčiau baudžiama.

Antra, procesų tėkmės greitis smarkiai išaugo, todėl šiuo metu visos žmonijos, ypač jaunimo pasąmonėje stiprėja susinaikinimo programa. Dėl to ne tik paūmėjo senos ir atsirado naujos ligos, krenta atsparumas. Vis daugiau savižudybių, įskaitant ir masines, daugėja ir nevaisingų moterų. Tik dalis susinaikinimo programos pasiekia autorių, kita jos dalis išbloškiama į ateitį, o ateityje yra mūsų vaikai ir jų palikuonys. Suicidas smogia ne tiek autoriui, kiek jo vaikams ir vaikaičiams, ir jų galimybės pasirodyti pasaulyje smarkiai sumažėja.

- Kodėl toks neteisingumas, kodėl turi kentėti vaikai ir vaikaičiai?

- Žinote, palaimingasis Augustinas sakė: "Pasaulyje nėra reiškinių, kurie neatitinka gamtos dėsnių. Pasaulyje yra reiškinių, kurie neatitinka mūsų žinių apie gamtos dėsnius". Mes kenkiame ne tik savo vaikams, bet ir savo vaikų vaikams, paskui renkame tai, ką išbarstėme.

- Na gerai, jeigu yra Aukščiausias teisingumas, yra Dievas, kodėl Jis iš karto nebaudžia, o leidžia sielai užsiteršti?

- Įsivaizduokite, kūdikis tik pradeda vaikščioti. Jūs turite jį palaikyti, tačiau jeigu jis šiek tiek pasijuto savarankiškas, jį reikia paleisti. Jis gali paėjėti ir griūti, ir jį vėl reikia vesti. Tačiau, norėdamas išmokti vaikščioti, jis turi pradėti vaikščioti pats ir pajusti atsakomybę už save, nes būdami ant trumpo pavadėlio, mes visi mažai ko išmoktume, ir mūsų sąmonė negalėtų vystytis.

Žmogus, pamiršęs Dievą, jį supantį pasaulį pradeda įsivaizduoti savaip. Jam reikia duoti laiko, kad jis išmoktų savarankiškai padirbėti. Tačiau, jeigu jam bus atleidžiami visi pažeidimai, jis vargu ar norės pažinti Dieviškumą ir pačius aukštuosius dėsnius, todėl jis periodiškai turi sustoti ir peržvelgti žemišką gyvenimą Dievo požiūriu.

Savo sielos, savo sąmonės harmoningas suderinimas su Dieviška logika apvalo ne tik praeitį, bet ir ateitį. Mums duodama laiko skoloms grąžinti. Jeigu pradėsime elgtis teisingai, skolos bus anuliuojamos. Plėšikas ant kryžiaus turėjo ne tik baisiose kančiose mirti, bet ir gauti bausmę kitame gyvenime. Permąstęs praeitį ir pakeitęs požiūrį į ją, jis nepakeitė dabarties, bet pakeitė ateitį. Apie tai jam ir pasakė Jėzus Kristus.

' Žmonės gali pakeisti dabartį tik tuomet, kai iki jų buvusieji pakeitė ateitį. Mes keičiame pasaulį darydami jam poveikį. Tačiau

A N T R A K N Y G A

Gryna karm !333

S c i g u j u .s I. a / a i L v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

mes tik realizuojame tą dvasinę programą, kurią sukūrė iki mūsų buvusieji didelės dvasios žmonės.

Pradžioje vienas dvasingas žmogus savo nauju požūriu, dideliu dvasiniu šuoliu prisilietė prie Dieviškojo žinojimo, keisdamas ateitį, o vėliau tuose rėmuose idėją realizuoja jau kiti žmonės. Keisdami požiūrį į pasaulį mes keičiame save. Ateikite rytoj, -sakau moteriai, - pažiūrėsime, ką jūs sugebėjote padaryti.

Kitą rytą ji ateina, biolaukas švarus, dukrų - taip pat. Visų vaikaičių biolaukai švarūs, tiesa, išskyrus vieną vaikaitę, jos bio-lauką tebedeformuoja pasipūtimas ir žmonių niekinimas, kuris vėliau galėtų sukelti didelių sveikatos problemų, tačiau tai jau buvo motinos, o ne senelės kaltė.

- Sakykite, - klausia moteris, - vakar aš kalbėjausi telefonu su dukromis ir vyru, jų irgi visiškai kita nuolaika ir balsas. Ar tai įmanoma, ar taip pasitaiko?

- Pasitaiko, pasitaiko, - raminu ją. - Jūs subtiliame lygmenyje susijusi su vyru ir vaikais. Kai valotės jūs, valosi ir jie, ir vienų poveikis atsiliepia kitiems.

- Mes su vyru gyvename nebe pirmus metus, tačiau vaikų neturime. Ar aš galiu turėti vaikų?

Aš žiūriu į pacientės biolaukų struktūras. - Galimybių yra, tačiau jas realizuoti labai sudėtinga, nes jūsų

siela smarkiai prisirišo prie Žemės. Tšmintis, intelektas, laimingas likimas, šeima, mylimas žmogus tapo jūsų gyvenimo tikslu, o ne priemonėmis susijungti su Dievu. Jūsų išpuikimas auga, o meilės jausmas, jungiantis jus su Kūrėju, mažėja. Jūsų vaikuose šis procesas butų kelis kartus stipresnis, todėl Gamta apsisaugo nuo netobulų vaikų, neleisdama jiems gimti.

- Nuo ko gi man pradėti? - Pirmiausia atsikratykite savo išpuikimo. - O ką daryti su išdidumu? - Išdidumas - tai nenoras paklusti kitam žmogui, o išpuikimas

- nenoras paklusti Dievui. Ląstelė gali nepaklusti gretimai ląstelei, tačiau ji privalo paklusti organizmui. Jus įskaudinančių visuomet yra du: Dievas, per tą žmogų skaistindamas jūsų sielą, ir pats žmogus, sąmoningas jo elgesys, sudarantis iš bendros apimties tik penkiolika procentų. Viskas, kas jums atsitinka, siunčiama Dievo, išmokite tai jausti kiekvieną akimirką ir būsite sveika, ir turėsite vaikų.

- Man gyvenime buvo tokia situacija, - staiga nelauktai pradeda pasakoti moteris. - Prieš keletą metų mane paguldė į onkologinį centrą su mastopatija ir aš pradėjau melstis: "Viešpatie, ačiū Tau už išbandymą, kurį man pasiuntei". Po savaitės padaryti tyrimai parodė, kad viskas normalu, nors pradžioje analizės buvo labai blogos.

334 A N 1 RA K N Y C i A C i ryna karma Si i ¡1, c j u s L a z a r c v a s

KAUMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y C i A ^ O

Gryna karma —' —'

Žiūriu į jos biolauką tame laikotarpyje. Tuomet buvo ne tik blogos analizės, ten buvo vėžys. Mes net neįsivaizduojame, kaip dažnai mūsų organizme prasideda procesai, sukeliantys onkologines užuomazgas, ir kaip greitai išsisklaido auglys, jeigu mes sustipriname ryšį su Dievu u savo sieloje ugdome meilę. Vėžys gydomas nepriklausoma nuo Žemės meile.

Aš anksčiau stengdavausi nustatyti vėžinių ligų priežastį, tačiau pagal visus tuos parametrus, su kuriais dirbau, tikslios diagnozės negaudavau. Galų gale apčiuopiau du parametrus, pagal kuriuos beveik neklaidingai pradėjau nustatinėti onkologiją: išpuikimas, tai yra traumuojančios situacijos nepriėmimas, sukeliantis atsakomąją agresiją prieš kitus ar prieš save, ir svarbiausias parametras - tai meilės pilnatvė.

Meilė, nukreipta į Dievą, apvalo sielą ir kūną. Jeigu meilė nukreipta pirmiausia į Dievą, paskui į Žemę, tai jinai auga. Meilė, nukreipta pirmiausia į žemiškumą, kurį mes jaučiame savo sąmone, sielą pririša prie Žemės, ir mūsų siela, ir vidinė meilės pilnatvė pradeda menkti, nors sąmonėje meilė gali nemažėti, priešingai, gali netgi stiprėti.

Jeigu aš neapkenčiu ir įsižeidžiu, meilė dar gyvens mano sieloje. Jeigu smerkiu ir niekinu, meilė pradeda merdėti. Niekinimas meilę nužudo nepastebimai. Jeigu neapykanta nuplėšia lapus ir lenkia viršūnę, įsižeidimas laužo šakas, o smerkimas - kamieną, tai niekinimas tyliai, bet atkakliai graužia šaknis.

Kiekvienas žmogus, pasimeldęs ir peržvelgęs savo gyvenimą, gali atsikratyti neapykantos, įsižeidimo, smerkimo. Tačiau labai sunku priimti tiesą, kad niekinti netobulą žmogų ir atsižadėti meilės jam negalima, ir sunku tokio žmogaus sielos gelmėje pajusti Dieviškumą. Sielos gelmėje jis tobulas, mes visi sielos gelmėje -vienovė.

Šiandien visą rylą aiškinu tuos dalykus moteriai, kuri stengiasi mane suprasti. Tačiau priimti dvasinę kančią dažnai daug sunkiau, negu sirgti ar mirti.

- Žmogus pats pasirenka savo kelią, - sakau jai. - Jeigu jis sutinka priimti dvasines kančias, žemišką purvą ir neteisingumą kaip dvasios apvalymą, jam fizinės kančios būna nereikalingos. Jūsų vienintelė galimybė išsigydyti - pašalinti iš sielos panieką ir atsižadėjimą mylėti tuos žmones, kurie jus skriaudė.

- Aš jau seniai atleidau tiems, kurie mane kažkada skriaudė, ir ant jų nepykstu.

- Ačiū Dievui, - sakau aš, - ir labai gerai. Tačiau atleidę kitiems, jūs apvalėte tik sąmonę. Jeigu meilės nužudymas įsiskverbė į sielą kitų žmonių niekinimo ir smerkimo forma, vadinasi, jis ten ir tebėra. Žmogui atleisti dar maža, reikia prašyti Dievą atleidimo

336 A N T R A K N Y G A S e r g e j u s l . a n r c v a i

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

už agresiją kitiems žmonėms ir už nesutikimą priimti apvalymo, tuomet apsivalys ne tik sąmonė, bet ir siela.

Yra dar vienas momentas: jaunystėje smerkę ir niekinę žmones, jūs pasėjote tai į savo vaikaičių ir provaikaičių sielas ir dabar, kad jie nežūtų, turite tai surinkti pati. Todėl reikia melstis ne tik už save, bet ir už savo palikuonis, ir prašyti, kad ir iš jų sielų išsitrintų nesutikimas priimti apsivalymo per pavyduliavimą, neapykantą ir smerkimą.

Moteris tyli, o aš kalbu toliau: - Tėvai sukūrė mano kūną. Aš juos myliu ir gerbiu, o Dievas

sukūrė mano sielą. Siela daug reikšmingesnė už kūną, vadinasi, tikrasis mano tėvas yra Dievas. Pagunda prisirišti prie tėvų ir prie mylimo žmogaus labai stipri. Į tai ypač linkusios moterys. Čia yra vienas paradoksas, kurį sunku būna priimti. Kuo bjauresnis ir nedoresnis šalia jūsų žmogus, tuo mažiau jūs prisirišate prie žemiškumo. Žemiškumas pasidaro tarsi neskanus, ir jūsų siela stipriau veržiasi prie Dievo ir apsivalo. Kuo geresnis, dvasingesnis ir doresnis žmogus šalia jūsų, tuo didesnė pagunda prie jo prisirišti ir padaryti jį gyvenimo tikslu, taigi atsitraukti nuo Dievo ir užteršti savo sielą. Siela apsivalo ne žemišku tobulumu, o žemišku purvu: nelaimėmis, ligomis ir mirtimi.

- Man labai sunku tas mintis priimti, - sąžiningai atsako moteris.

- Taip, labai sunku, tačiau tai vienintelis šansas. Šiuo metu jūsų gyvenimo pratęsimas - ne rūpestis išsaugoti fizinį apvalkalą, o pirmiausia galimybė apvalyti sielą maldomis, atgaila, viso gyvenimo peržvelgimu.

- Aš pabandysiu, - sako moteris. - Svarbiausia, - eiti pirmyn, kad ir mažais, lėtais žingsneliais,

bet eiti, - sakau aš. Onkologinės ligos - vaistai gelbėti sielai. Šios ligos atsiranda

sieloje sumažėjus meilės jausmui. Kodėl būtent meilės? Kodėl taip pavojinga slopinti šį jausmą?

Atsakymas į šiuos klausimus klostėsi palengva ir skausmingai, bet aš jį sugebėjau rasti. Sugriaunami namai, sunaikinamos materialinės gėrybės, sudėvimi rūbai. Ilgainiui suyra šeima, keičiasi padėtis visuomenėje ir darbas. Mūsų jausmai gyvena ilgiau, negu vienas gyvenimas, bet ir jie išnyksta. Išnyksta mūsų gabumai, išmintis ir visa, kas susiję su mūsų gyvenimu. Per vieną ar du tūkstančius persikūnijimų sugriaunama, išnyksta viskas, ką mums davė žemiška laimė. Neišnyksta tik meilė. Tai vienintelis kapitalas, kurį mes galime išsaugoti, ir pasikėsinimas į jį sulaikomas rūsčiai ir efektyviai.

Viso pasaulio mokslininkai išleidžia milžiniškas lėšas, norėdami nustatyti onkologijos priežastis. Amerikoje bus pastatytas auk-

S e r g e j u s L a z a r c v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A o O n

Gryna karma —' '

linis paminklas tam, kas ras onkologinių ligų priežastį ir jų gydymo būdą. Tačiau ir priežastis, ir gydymo būdas mums žinomi jau ne vieną tūkstantį metų ir auksinį paminklą reikia pastatyti tam, kas Biblijoje parašė: "O dar dėl to, kad pažeidžiama daugelis dėsnių, žmonėse atvės meilė".

Pastaruoju metu mūsų sielos pernelyg prisirišo prie žemiškumo. Žemiškas tobulumas mums tapo svarbiausiu tikslu, o mūsų sielos tamsėja ir jose nyksta meilė. Kad nežūtų sielos, žūsta kūnai. Jeigu žmogus nemoka ir nenori savo sieloje puoselėti meilės, o smerkimu ir niekinimu stengiasi ją nužudyti, nuodydamas savo ir savo palikuonių sielas, tai, kad būtų išgelbėta siela, griaunamas kūnas.

Žmogus - dialektinė esybė, sudaryta iš dviejų priešybių -materijos ir biolauko. Materija stengiasi atsiriboti ir tobulinti formą, lai yra toliau diferencijuotis, o biolaukas veržiasi į vienybę, j kontaktą su pirminiu šaltiniu. Materija, tai yra mūsų kūnas, turi maitintis ir daugintis, kad galėtų egzistuoti, o biolaukas, tai yra niūsų siela, panašiai kaip tekantis vanduo, kad galėtų egzistuoti, turi nuolatos pildytis iš šaltinio.

Šis šaltinis - tai pirmapradė priežastis, kurią mes vadiname Dievu. Siela visąlaik nori susijungti su Dievu, tai jos išlikimo sąlyga. Aukščiausias susijungimo lygis - meilė. Vadinasi, sielos egzistavimo sąlygos ir būdas - tai meilė Dievui.

O kadangi kūnas kaip rūbas periodiškai pakeičiamas ir jo reikšmė daug mažesnė, negu sielos, todėl pirmas meilės jausmas turi būti skirtas Dievui, o ne Žemei. Kai siela pernelyg prisiriša prie Žemės, jos meilė Dievui gali būti nepakankama, ji suyra ir miršta.

Žmogus, pilnutine to žodžio prasme, - biolaukas, o fizinis apvalkalas - tai tik maža žmogaus dalelytė. Vadinasi, žmogaus egzistavimo būdas - meilė. Meilė, blykstelėjusi mūsų sąmonėje, pereina į mūsų sielą ir smelkiasi vis gilyn ir gilyn, egzistuodama amžinai. Vienintelis nesugriaunamas dalykas, - tai meilės jausmas, jis sujungia mus su Dievu ir yra nemirtingas.

Po vienos iš paskaitų prie manęs priėjo žmogus: - Jūs sakėte, kad auglys atsiranda, kai sieloje nepakanka meilės

ir kad jis gydomas kaupiant meilę. Aš padariau tą pat, ką ir jūs. Man buvo diagnozuotas smegenų vėžys, ir auglys buvo gana didelis. Aš ir mano bičiuliai susirinkdavome kartu ir siuntėme augliui šviesą ir meilę. Darant kontrolinius tyrimus jo neberado. Gydytojai buvo apstulbinti. "Per pastaruosius penkiolika metų Burdenkos institute tokių atvejų nebuvo", - pasakė man.

- Jūs, kaip ir aš, intuityviai pasirinkote teisingą kelią, - atsakiau aš jam. - Iš esmės taip galima išgydyti bet kokią vėžinę ligą. Daug

O O Q A N T R A K N Y G A S e r g e j u s I . a / a r u v a s

J J O Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

priklauso nuo prasižengimų, padarytų praeityje, sunkumo, nuo charakterio ir deformacijos laipsnio, nuo to, kiek perduota vaikams ir ateičiai. O svarbiausia - kuo daugiau žmogaus siela nukreipta į Dievą, tuo giliau vyks palankūs pakitimai visąlaik stengiantis.

PINIGAI

"Turčius kvailas - per naktis baimė jj kamuoja. Vargšas plikas kaip tilvikas - linksminas, dainuoja".

Aš nuo vaikystės girdėjau pasakas, dainas, šmaikščius žodelius. Turtingas - būtinai bukas, nedoras ir žiaurus žmogus. Neturtingas - visuomet dvasingas ir geras žmogus. Tai kodėl jis neturtingas, jeigu protingesnis ir doresnis už turtingą? Todėl, kad jj apvaginėjo ir apgaudinėjo turtuolis.

Visi žmonių nepritekliai, bėdos ir nelaimės atsiranda dėl to, kad turtingi veržiasi turėti kuo daugiau valdžios ir pinigų. Vadinasi, jeigu iš jų atimtume valdžią ir padalintume visiems lygiai, visi būtų laimingi. "Greičiau kupranugaris pralįs per adatos skylutę, negu turtuolis pateks j dangaus karalystę", "...nori būti laimingas, išdalink visą turtą ir gėrybes neturtėliams", - du tūkstančius metų Biblija kalba apie tai, ir vis dėlto turtuolių skaičius nemažėjo.

Iš tiesų, norėdamas gauti ir išsaugoti turtą, žmogus privalo būti aukšto intelekto ir didelių gabumų. Tačiau pirmiausia jis privalo turėti dorovinį potencialą, sukauptą praeituose gyvenimuose. Jeigu toks potencialas žemas, turtai demoralizuoja, užuot padėję vystytis.

Neteisingas požiūris į pinigus ir duotą valdžią suteikia žmogaus sielai žiaurumo ir šiurkštumo. Vadinasi, turtai - ne tik žemiška laimė, bet ir kažkas pavojinga.

Pagal mano subtiliojo lygmens tyrimus X amžiuje rūstus veržimasis j dvasingumą pamažu nusileidžia orientacijai į žemiškas vertybes. Sis procesas prasidėjo anksčiau, tačiau X amžiuje tapo realybe.

Iš vienos pusės vystosi žemiškų vertybių sistema, iš kitos pusės - bandoma atkurti dvasines vertybes. Atitinkamai šios tendencijos sąlygojo dviejų priešingų socialinės santvarkos idėjų formavimąsi.

Kapitalizmo idėjose prioritetas teikiamas materialiems dalykams - pinigams ir asmeniniam turtingumui, o ekonomika ir politika nustelbia moralę.

Komunizmo idėja atsirado kaip noras dvasios prioritetus iškelti aukščiau nei kūno, kaip galimybė susivienyti žmonėms, atitinkamai neigiantiems tai, kas iš pirmo žvilgsnio tam trukdo, tai yra individualios sąmonės, elgesio ir valdymo formas. Asmeninis turtas skelbiamas blogiu, visos vertybės atitraukiamos nuo asmenybės ir suvisuomeninamos, ekonomika ir politika griežtai pajungiamos teorinėms konstrukcijoms.

KARMOS DIAGNOSTIKA A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Viso to pasekmė - dėsningai pažeidžiamos privataus savininko teisės ir apsauga jo dorovinio, intelektualaus ir materialinio gyveninio srityse. Buvo bandyta dorovę ir ideologiją padaryti tik priežastimi, o ekonomiką ir politiką - tik pasekme, žodžiu, bandyta Niiabsoliutizuoti dvasines struktūras.

Komunizmas atsirado kaip idėja, siela. Kapitalizmas - kaip kūnas, vidujai priklausantis nuo idėjos ir išoriškai darantis jai poveikį.

Pagal dialektikos dėsnius vienos priešybės egzistavimas neįmanomas. Joje visuomet egzistuos priešingos plotmės elementas. Ibdėl komunizmas savo gryna forma buvo visiškai negyvybingas.

Įjungus kapitalizmo elementus į komunizmo konstrukcijas susidarė galimybė jam išlikti, bet teoriškai ši galimybė nebuvo priimta, nes tuomet idealizmas negalėjo būti susietas su materializmu vienos sampratos rėmuose. Kapitalizmo elementai turėjo norom nenorom būti priimti, tai yra turėjo būti pripažinta, kad ideologija negali kaip pridera sąlygoti ekonomikos.

Ši stichinė sintezė buvo pavadinta socializmu ir apibūdinta kaip pereinamoji iš kapitalizmo į komunizmą forma, turinti atmirti ir peraugti į komunizmą. Tačiau ne socializmas veržėsi į komunizmą, o komunizmas - į socializmą.

Taip pat ir realusis kapitalizmas, kad galėtų išsilaikyti, turėjo priimti komunizmo elementus. Tačiau ir socializmas, ir kapitalizmas išlaikė savo esminius ideologinius skirtumus.

Tokiu būdu socializmas ir kapitalizmas, subtilioje plotmėje susiformavę kaip dvi vienos visumos dalys, istoriškai vystėsi savo formomis kaip dialektinės priešybės, sudarydamos tarpusavio atsvarą, išlaikydamos globalinę pusiausvyrą.

Pagal dialektinį priešybių sąveikos principą, kuo priešybės daugiau skiriasi pagal formą, tuo didesnė jų trauka į vienybę pagal turinį. Svarbiausias socializmo laikotarpio pasąmonės principas -rūpinimasis dvasiniu žmogaus tobulėjimu, o kapitalizmo -rūpinimasis kūnu ir tuo, kas su juo susiję. Tokiu būdu socializmas ir kapitalizmas, savo formomis vis nutoldami, formavo naujų ekonominių santykių, apskritai naujos visybinės visuomenės pamatus.

Šiuo metu istorinis dviejų sistemų lenktyniavimas baigiasi kapitalizmo naudai žemiškoje plotmėje. Subtiliajame lygmenyje situacija priešinga, tačiau vis dėlto pusiausvyra kiekvienoje plotmėje sutrikdyta.

Staigus posūkis į kapitalizmo ideologiją automatiškai pagimdo didžiulę vidinę atsvarą, pasireiškiančią dvasingumo absoliutizavimu ir žemiškumo niekinimu. Emocionaliai tai pasireiškia noru sunaikinti visą žmoniją ir viską, kas žemiška, o fiziniame lygmenyje - įvairių ideologinių srovių ir sektų pavidalu.

340 A N T R A K N Y G A S e r g e j u s l , a / a i u v a s

Ciryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Įvairiuose planetos taškuose biolauko lygmenyje suklostomos ir vystomos žmonijos sunaikinimo programos, kurios privalo veikti tuo atveju, jeigu kapitalizmo ideologijos neįveiks naujai kuriamos moralės ir ideologijos formos.

Tam, kad žmonija išgyventų, jai reikalinga visiškai nauja filosofija. Tačiau sujungti dvi neišvystytas priešybes reiškia jas sunaikinti. Jos pirmiausia turi susiformuoti, sustiprėti, praeiti tam tikrą vystymosi ciklą, abipusiai viena kitai duodamos peno, ir tik po to susijungti į kažką visiškai nauja, tuo nesunaikindamos viena kitos. Tai ir yra žmonijos ateities filosofija.

Socializmas, visąlaik skurdęs, turėjo priimti Vakarų technologijas, sugebėjimą dirbti, kitaip būtų sustojęs vystymasis. Kapitalizmas turėjo priimti socialistines idėjas ir jas įgyvendinti, nes kitaip ir jo vystymasis būtų sustojęs.

Visa pokarinė JAV ekonomika rėmėsi kapitalizmo ir socializmo principų sujungimu, tai yra rinka buvo jungiama su stiprėjančiu planinio prado akcentu, ūkio planavimu.

Šiuos principus Amerika įnešė į Italijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų šalių ekonomiką. Pokario metais socializmas turėjo krypti į rinkos pradą. Ir jame, ir kapitalizme šių principų lygybės negalėjo būti, nes nebuvo filosofijos ir koncepcijos, šiuos pradus suderinančios. Todėl kapitalizme vystėsi visuomenė, dėsniai, ekonomika. Tačiau subtiliosios dvasinės struktūros seko ir degradavo.

Socializme žlugo ekonomika, buvo naikinami žmonės, vyko socialinių, teisinių normų degradacija. Tačiau drauge su tuo vyko potencialo kaupimas subtiliame dvasiniame lygmenyje. Jų tarpusavio kits kitam jėgų įliejimas ir kova turėjo baigtis sukūrus naują pasaulėjautos koncepciją, pagal kurią dvasinis pradas nesistengia kaip idealizme sunaikinti materialiojo ir materialumas nesistengia paminti kaip kapitalizme dvasingumą.

Vadinasi, socializmo žlugimas kartu yra ir kapitalizmo žlugimas. Jeigu šiuo metu kapitalizmas nenukreips visų pastangų į dvasinius prioritetus, jis žlugs ir fizinėje plotmėje. Žmonijos karmoje prasideda žymūs, visiškai negatyvūs pakitimai.

Turi atsirasti nauja santvarka, kurioje organiškai susijungs komunizmo ir kapitalizmo principai. Tačiau tokia santvarka neįmanoma be naujos koncepcijos. Ši koncepcija pirmiausia turi apibrėžti savo požiūrį į pinigus, tai yra žmogus turi suprasti, kad pinigai, kaip žemiškų gėrybių įsikūnijimas, kartu yra ir gėris, ir blogis.

Vienam žmogui pavojinga turėti daug pinigų, ir jis turi galvoti lik apie dvasingumą, o kitam reikia turėti kuo daugiau pinigų, kad prisirištų prie Žemės. Sekančiame gyvenime jie pasikeičia vaidmenimis. Turtingieji anksčiau galvojo^ tik apie materialines gėiybes ir vis daugiau prisirišdavo prie Žemės, o neturtingieji,

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A Ą

Gryna karma *J T*

neturėdami gėiybių, turėjo galvoti apie Dievą ir savo sielą. Tačiau neturtingieji svajojo apie turtus, o turtingieji - apie dvasingumą. Netrukus ir vieniems, ir kitiems reikės galvoti vienodai.

Aš dėstau savo pažiūras susitikime su skaitytojais Maskvoje. - Sakykite, ar jūs imate pinigus už gydymą? - užduoda man

klausimą iš salės. - Kaipgi taip, jūs knygoje rašote viena, o gyvenime darote kita.

- Pinigų galima turėti, jeigu teisingai juos traktuosime. Jeigu gydantysis gauna vienokią ar kitokią sumą pinigų, bet jie jam antrinis dalykas, jis gali dirbti.

Žmonės, perskaitę mano knygą, sukuria šventojo stereotipą, tai yra jų vaizduotėje aš - žilaplaukis, dvasingais veido bruožais, neimąs už pagalbą pinigų. Susitikę su manimi kai kurie nusivilia, sužinoję, kad už mano pagalbą reikia mokėti. Šitaip ir mąsto šiuolaikinis žmogus, visus skirstantis į šventuosius ir verslininkus, negalintis šių priešybių sujungti. Šventųjų vis mažėja, o verslininkų vis daugėja. 'Ibdėl karai, ligos, išsigimimai, ekonominė suirutė, žemiškumo griovimas veikia kaip priverstinis - savanoriškas mechanizmas.

Kiekvienas žmogus turi kartu būti dvasingas ir veiklus. Dėl to reikia keisti mąstymą, o žmogui dažnai kur kas paprasčiau numirti, negu pasikeisti. Dabar papasakosiu, kaip žmogus priverstinai apvalomas.

Bendravau su šeima, kurie turėjo sunkiai sergantį vaiką. Praeitame gyvenime jie nuolatos svajojo apie pinigus, pavydėjo tiems, kas jų turėjo daugiau, neapkentė tų, kurie juos žemino dėl pinigų, ir į šį gyvenimą jie atsinešė norą iškelti meilę pinigams aukščiau už meilę Dievui. O tada jau nieko nebereiškia dėl pinigų atsižadėti visko, kas šventa, ir galų gale degraduojama. Todėl jiems reikėjo permąstyti visas gyvenimo situacijas, susijusias su pinigais, ir atleisti žmonėms visas nuoskaudas.

- Tačiau kaip nesijausti įskaudintiems, - sušuko moteris, - jeigu mūsų geriausi bičiuliai mus apgavo penkiais tūkstančiais dolerių. Įsivaizduojate, kiek metų mes turėsime atidavinėti šias skolas?

- Jeigu jūsų bičiuliai pažeidė aukštesniuosius dėsnius, jie už tai atsakys. Dabar pažiūrėsime, kodėl taip atsitiko.

Dėkokite Dievui, kad yra taip, kaip yra. Jūsų kūną pažemino, bet jūsų siela apsivalė. Žinote, kodėl Mozė sakė: "Neturėk kitų dievų"? Dievinimas - tai tikslas. Jeigu aukščiausi tikslai tėra žemiškos gėrybės, tai žmogaus siela žūsta. Priešybės netenka ryšio. Siela pamažu atsiskiria nuo kūno ir vystymasis nutrūksta. Todėl niekas Žemėje negali būti tikslu. Aukščiausias tikslas visuomet turi būti už Žemės ribų, už mano kūno, mano interesų, visuomenės ir žmonijos interesų ribų.

342 A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA

Taigi, iš praeito gyvenimo jūs atsinešėte pernelyg didelę meilę pinigams, ir šiame gyvenime pinigai jums pasidarė tikslu, o ne priemone, todėl jūsų vaikas galėjo numirti, o jūs - sunkiai susirgti. Dabar gi pinigai ilgą laiką jums bus nebe tikslas, o skolų atidavimo priemonė.

Prieš tai, kai ant žmogaus užgriūva siena, pirmiausiai byra smulkūs akmenukai, bet ir tie labai skaudūs. Jeigu žmogus pasitraukia į šalį, jis sveikas, o kuo daugiau jis irzta ir pyksta, tuo greičiau ant jo užgrius siena.

Meilės ugdymas Dievui eina per meilės ugdymą Žemei. Tačiau jeigu meilė Dievui gali būti beribė, tai meilė žemiškumui turi tam tikrus rėmus. Svarbiausia sąlyga - siela pirmiausia turi būti nukreipta į Dievą, o ne Į žemiškas vertybes. Todėl šiame gyvenime pinigais leidžiama laisvai naudotis tik tam, kas praeitame gyvenime jų neturėjo ir apie juos negalvojo.

Vienoje kompanijoje aš sutikau labai turtingą jauną žmogų. Jis sakė, kad pinigus švaisto į kairę ir į dešinę, bet jie vis vien grįžta pas jį. Man buvo įdomu, kaip čia yra? Pažiūrėjau į jo biolauką ir pamačiau jame labai gyvybingą ryšį su Dievu. Priežastis slypėjo jo praeitame gyvenime, kur jis buvo vienuolė, visą gyvenimą meldėsi, ir todėl, kad ir kiek pinigų jis dabar turėtų, jo siela vis vien neprisiriš prie žemiškumo. Mums leidžiama turėti tiek žemiškų gėrybių, kiek atlaiko mūsų siela. Kuo labiau ji susijusi su Dievu, tuo daugiau žmogui duodama žemiškų gėrybių.

Per nuotolį tyriau turtingų žmonių biolaukus ir supratau, kaip veikia evoliucijos mechanizmas. Kai gyvame organizme atsiranda jo saugoma ir kontroliuojama teritorija - tai jau žingsnis į tobulėjimą. Pirma tokia teritorija yra jo paties kūnas. Vystantis sąmonei, susijusiai su kūno interesais, atsiranda nauja sąvoka, - teritorijos, supančios kūną, kontrolė.

Kuo didesnis teritorijos plotas, tuo didesnis ryšys atsiranda kontroliuojant, ir tuo greičiau vystosi intelektas ir sąmonė. Kuo turtingesnis žmogus, tuo daugiau jo pasąmonėje atsiranda ryšių, siejančių jį su viskuo, kas žemiška. Jie stimuliuoja sąmonės ir intelekto vystymąsi. Bet kadangi prioritetas teikiamas žemiškumui, galiausiai dvasinės struktūros išsenka. Sekančiame gyvenime žmogus turi būti atjungtas nuo sužemiškėjimo. Jis tampa visišku nevykėliu, skurdžiumi ir ligoniu. Kuo daugiau nesėkmių, tuo daugiau jis savo sielą kreipia į dvasingumą, o ne į žemiškumą.

Krikščionybė diegė neturtingiesiems mintį, kad jų neturtas nėra atsitiktinumas, kad reikia susitaikyti su tokia Dievo valia ir negalima neapkęsti turtuolių ar jiems pavydėti. Sugebančių priimti tokią Dievo valią dvasinės struktūros suklestėdavo. Neprisirišęs

•, , i Į. c j u s l . a / a r c v a s A N T R A K N Y G A O /1 O

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma -5 HO

prie savo žeminimo neigiamomis emocijomis, žmogus neprisiriš ir prie savo išaukštinimo.

Dėl to turtuoliai vis labiau jautė trauką į dvasingumą, ugdė savyje vis didesnį altruizmą. Žmogus, kuriam dvasinis turtas yra visiškas prioritetas, visuomet gali būti turtingas. Vadinasi, jeigu atsirastų ir išsivystytų požiūrių sistema, orientuojanti į dvasinio vystymosi prioritetą ir nesiliaujantį meilės žemiškumui įveikimą, atsirastų ir galimybė egzistuoti visuomenei, kuriai nereikalinga socialinė lygybė.

Anksčiau buvo Vakarai, kur siela vis greičiau prisirišdavo prie Žemės, ir buvo Rytai, kur ji palaipsniui apsivalydavo, o šiuo metu, kai visur viešpatauja Vakarai, kiekviename iš mūsų turi viešpatauti Rytai.

Anksčiau viena buvo pasąmonėje, kita - sąmonėje, šiuo metu materializmas ir idealizmas turi susijungti sąmonėje, koncepcijos lygmenyje, tai yra sąmonė turi tapti dialektiškesnė.

Pradžioje aš nesuprasdavau, kodėl žmogus, dvi reinkarnacijas pragyvenęs JAV, ten daugiau gyventi nebegali, jis ten žūsta, ir nesupratau, kodėl JAV, kur viešpatauja absoliuti vartotojiškumo filosofija, puikiausiai egzistuoja. Supratau tai tik tuomet, kai pamačiau, kad į Ameriką vis įliejama naujų jėgų tiesiogine ir karmine emigracija, tai yra jai dirba visa žmonija, nes griežtai orientuojantis tik į civilizacijos gėrybes ir į tai, kas susiję su kūnu, be pastovaus papildomo dvasinių galių įliejimo išgyventi negalima. Sis laikotarpis dabar baigėsi. Iš pašaknų nepakeitus požiūrio į ekonomiką, ekologiją ir pinigus, negalės vystytis nė viena visuomenė.

Mano pažįstamo giminaitis Niujorke turi nuosavą dangoraižį. "Milijardierius, - pagalvojau aš, - tikriausiai siela siaubingai užteršta". Tačiau pažvelgęs į jo biolauką, buvau apstulbintas jo švara ir švytėjimu, be to, jo biolauke švytėjo du dar švaresni kokonai - jo sūnų biolaukai.

- Tavo giminaičio, - stebėdamasis pasakiau pažįstamam, - labai geras biolaukas, jis doras žmogus.

- Taip ir yra, - patvirtino jis. - Priežastis glūdi trijuose ankstesniuose jo gyvenimuose. Jis

gyveno Indijoje, buvo labai pamaldus žmogus ir daug meldėsi. - Jis ir dabar pamaldus ir dažnai meldžiasi, - atsakė pažįstamas.

Kai atsitinka kokia nors nelaimė, mes netenkame pinigų arba juos iš mūsų atima, mums būna labai sunku, be įprasto žemiško pažeminimo, įžvelgti ir aukštesnę prasmę, o ji visuomet būna. Būtent ji, o ne sveikas protas ir gyvenimiška logika sąlygoja situaciją.

Į mane kreipėsi mano pažįstamas. - Giminaitis paprašė parduoti papuošalą, kainuojantį daugiau

n A A A N T R A K N Y G A

—' * Gtyna karma S r i g c j n s I. a / a i c v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

kaip tūkstantį dolerių. Aš atidaviau jį vaikinams, kurie man tokiais atvejais padėdavo. Šį kartą jie prapuolė ir nepasirodo. Aš neturiu pinigų, kad galėčiau atiduoti skolą. Nors pasikark.

- Tu turi suprasti, - paaiškinau jam, - bet kokia situacija, kurioje tu atsiduri, pasiųsta Dievo. Jeigu tau tai atsitiko, vadinasi, tame yra aukštesnė prasmė. Jeigu kas nors varžo tavo kūno interesus, vadinasi, ne viskas harmoninga tavo sieloje. Tavo siela pagal tėvo liniją prisirišusi prie materialinių gėrybių, niekina tuos, kurie jų neturi, neapkenčia tų, kurie jas atima, ir tu nebenori gyventi, kai pats jas prarandi.

- Vadinasi, jau nieko negalima pakeisti? - paklausė jis tarsi koks pasmerktasis.

- Ne, situacija dar neužsidarė, šansų tu turi. - Ką aš galėčiau padaryti? - Pakeisti savo požiūrį į viską, kas susiję su materialiomis

gėrybėmis. Peržvelk visą gyvenimą ir dėkok Dievui, kai tave atitraukdavo nuo materialinių gėrybių. Prašyk atleidimo už bet kokią nuoskaudą, neapykantą ar pavydą viskam, kas susiję su materialinėmis gėrybėmis.

- Ir ką, po šito jie grąžins man brangenybę? - Žmogaus valia bet kokioje situacijoje sudaro apie dešimt

procentų. Vadinasi, bendraudamas su žmonėmis tu bendrauji ne su jais, o su Dievu. Va ir pasidaryk išvadas pats.

Po keleto dienų jis užėjo pas mane į dirbtuvę. Mes apie kažką kalbėjomės, ir aš staiga prisiminiau papuošalą.

- Beje, kaip tavo reikalai? - Papuošalą grąžino. Be to, grąžindami pasakė: "Mes

norėjome tave "apšvilpti", bet paskui pagailėjome". "O kodėl?" "Net patys nežinome", - atsakė jie.

Iki tol, kol savo nuoskaudų šaltinio ieškosime kituose žmonėse ir kaltinsime juos, arba neapkęsime savęs ir kaltinsime save, iki tol, kol nepajusime, kad be žemiškos logikos ir žemiškų dėsnių egzistuoja dar ir Dieviškoji logika ir Dieviškieji dėsniai, ir jie turi prioritetą, iki tol, kol nesuprasime, kad mūsų nuoskaudų šaltinis - ne blogi žmonės, o mūsų netobulumas, ir kaltųjų čia nėra, - iki tol karčių vaistų, kuriuos stengiamės išspjauti, gausime vis didesnes dozes.

Greta manęs sėdintis vairuotojas klausia: - Aš buvau jūsų paskaitoje, kai jūs sakėte, kad prisirišti

prie pinigų - labai blogai. Mano šeima - keturi žmonės, ir man reikia uždirbti pinigų. Ką daryti?

- Jūs šį klausimą stengiatės spręsti vienareikšmiai - į kairę

S e r g e j u s 1. a z a i e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

arba į dešinę. Jeigu svajotumėte apie pinigus, nuolatos apie juos galvotumėte - tuomet blogai, ir jų reikėtų visiškai atsisakyti. Žemės gėrybių valdymas taip pat vysto žmogų, kaip ir apskritai visą Žemės civilizaciją. Tiesiog reikia suprasti, kad bet kokia žemiška laimė - antrinis dalykas, priemonė, o ne tikslas. Pinigų reikia turėti, tačiau dėl jų pavydėti, apgailestauti, kad jų neturite, ir dėl to reikšti dvasinę agresiją - negalima.

Aiškinu problemų priežastis, atsiradusias mano pacientės dukrai. - Jūs nenorėjote priimti žmonių jums daromų nemalonumų ir

skriaudų, o dukra jau negali jų priimti. Vadinasi, jos siela bus valoma jau ne per žmones, o per ligas. Už jūsų nugarų jau stovi ligos ir mirtis. Atsižadėti meilės, niekinti ir smerkti jau tapo jūsų charakterio savybėmis. Jeigu sugebėsite pakeisti pasaulėjautą ir savo charakterį, ligų nebus.

Pagal moters akis matau, kad ji pradeda suprasti, kaip čia yra. - Pažiūrėjusi į mano vyrą ekstrasense pasakė, kad jis mirs ir

mirtis bus labai žiauri. Ar tikrai taip bus? - Labai panašu, kad taip, - pasakiau aš, pažvelgęs į jos vyro

biolauko struktūras. - Ar tai galima kaip nors pakeisti? - Jūsų vyras pernelyg brangina pinigus. Sielos gelmėse jis

pasiruošęs dėl pinigų bet ką užmušti. Vadinasi, užmuštas turi būti jis.

- Taip, jis iš motinos paveldėjo meilę pinigams. - Žmogus pirmiausia priklauso nuo savo karmos ir pagal ją

gauna tėvus. Praeitame gyvenime pasiruošimas išduoti, apiplėšti, neapkęsti dėl pinigų pririšo jo sielą prie pinigų taip stipriai, kad šiame gyvenime užtenka padaryti kelias klaidas, ir baudos mechanizmas pradės veikti. Tegul dovanoja pinigus, rūpinasi kitais,

• negalvoja apie žmones blogai, tuomet išgyvens. - Jis tuo netiki, sako: "Nelįsk man į akis su tokiomis

nesąmonėmis". Aš gūžteliu pečiais: - Kiekvienam žmogui yra savi įtikinimo būdai. - Vadinasi, ir padėti jau negalima? - kaip pasmerktoji žiūri ji

į mane. - Valykite save. Kiek jūsų siela sugebės pakilti aukštyn, tiek ir

aplinkiniams tai atsilieps. Bičiulis, su kuriuo kalbėjausi, man pasiūlė pirkti "Žigulius" už

penkis tūkstančius rublių. - Vadinasi, už vieną dolerį? - pasidomėjau aš. - Taip, tik įsivaizduok, parduoda vienas jūrininkas. Beje,

našina visiškai nauja. Įvyko keista istorija, jis daug metų svajojo

A N I R A K N Y G A 345

346 ANT R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSI'IKN

turėti mašiną ir galų gale ją nusipirko. Parsivarė namo, visiems parodė ir pakvietė žmoną pasivažinėti. Žmona atsisėdo į mašiną ir staiga jūrininkas pajunta smūgį, jam aptinsta dešinė akis. Jis šoka plūsti žmoną, manydamas, kad ji trenkė kuo nors jam. Žmona išsigandusi atsako, kad nė pirštu jo nepalietė. Jis liepia jai išlipti iš mašinos. Išlipo ir pats, pavaikščiojo aplink, paskui baimindamasis atsisėdo prie vairo. Vėl smūgis, aptinsta ir kairė akis, nors mašinoje - nė gyvos dvasios. Jis riste išsirita iš mašinos, visiškai apstulbintas, ir aplink jį susirenka minia žmonių.

Tuomet jis pasiūlo vienam pažįstamam pasivažinėti su mašina. Tas sėdasi prie vairo. Padaro ratą kieme, sustoja ir išlipa visiškai sveikutėlis.

Apsidžiaugęs savininkas vėl sėdasi už vairo ir ūmai gauna smūgį į dantis. Galvoje girdi balsą: "Tu turi parduoti mašiną už penkis tūkstančius rublių". - "Bet aš ją pirkau už penkis tūkstančius dolerių", - šaukia niršdamas savininkas. Tačiau jam pradeda nepakenčiamai skaudėti galvą. Ir jis pradeda suvokti, kad kitaip jam gali blogai baigtis. Jis važiuoja į turgų ir savaitę bando ją parduoti. Pirkėjai mielai derasi, įrodinėdami, kad mašinos kaina ne penki tūkstančiai dolerių, o šiek tiek mažesnė. Sužinoję, kad įkainota rubliais, visi keistai į jį pažiūri ir nueina.

- Ar mašiną jis pardavė? - domiuosi aš. - Ne, iki pat šiol nepardavė. - Mašiną reikia skubiai nupirkti, - pasakiau aš. - Tuojau pat

skambink tam jūreiviui. Tačiau paaiškėjo, kad mašinos savininkas išvyko į reisą.

Vadinasi, kaip sakoma, buvo nuvestas į šalį. Aš supratau, kodėl jūreivį daužė jo paties antrininkas. Vis apie ją svajodamas, jis taip prie jos visa siela prisirišo, kad turėti mašiną jam pasidarė mirtinai pavojinga. Greičiausiai, būtų užsimušęs autokatastrofoje, vadinasi, jis turėjo arba netekti mašinos, arba sveikatos, arba gyvybės. Gavo labai tausojančią, nors ir keistą, išeitį iš situacijos.

Kompanijoje mane pašaukia į šalį pažįstamas ir pasitikinčiu balsu klausia:

- Noriu įgyvendinti vieną biznį. Ar man pavyks, ar ne? - Šiuo klausimu geriau kreiptis į astrologus. - Argi tu negali pasakyti? - susirūpinęs klausia jis. - Galiu. Tavo pasąmonės agresija auga, pradėjai svajoti apie

pinigus ir pasiturimą gyvenimą. Sustabdyti tave gali trimis būdais: arba tavo biznio nesėkme, arba rankų ir kojų netekimu ir sunkia liga, arba mirtimi. Tu pamiršti, kad situacija iš pradžių kontroliuojama vidine būkle, o paskui išoriniais veiksmais. Jeigu agresija išaugs iki neleistinos ribos, tai kuo labiau seksis tavo

' " 1 I'. " ¡ 1 1 * l ,n>. a i c v a s

I . \ R M o S DIAGNOSTIKA

biznis, tuo greičiau neteksi rankų, kojų ar galvos. Suprask paprasčiausią dalyką - Vakaruose verslininkai turi karmos atsargas, kurias sukaupė praeitame gyvenime gyvendami Rusijoje ar Pytuose. Rusas verslininkas tokių atsargų turi daug mažiau. Verslas visuomet susijęs su rizika. Tačiau jeigu Vakaruose Verslininkas eina lenta per bedugnę, tai Rusijoje - viela, ir dar dažniausiai spygliuota. Kai pastebėsi, kad savo vidinę etiką jau esi iškėlęs aukščiau už pinigus, tuomet nereikės kreiptis į specialistus.

Po kelių valandų bendrauju su kitu verslininku. Matau jo sujaudintą veidą ir klausiu, kas per problema.

- Visiškai kvailai kelis tūkstančius dolerių praradau. - Atsimenate, neseniai aš jums sakiau, kad prarasite pinigus

arba gyvybę? - Atsimenu, - niūriai atsako jis. - Tačiau į mano' žodžius neatkreipėte ypatingo dėmesio? -

klausiu aš. Jis linksi galva. - Prieš mėnesį aš jums sakiau, kad jūsų situacija ne mirtina,

tačiau prieraiša prie pinigų ir gerovės nepašalinta. Jis vėl pritariamai linksi galva. - Jūsų būsimųjų vaikų sielos užterštos meile pinigams ir

gerovei. Kuo daugiau perdirbsite save, tuo mažiau bus tokių nemalonumų.

Matau jo sujaudintą veidą ir bandau jam padėti kitu budu. - Ar jūs žinote, kas yra pergalė? - nelauktai klausiu aš. Ir į

susidomėjusį žvilgsnį atsakau: - Sugebėjimas teisingai priimti pralaimėjimą.

Pirmą kartą jo veide pastebiu šypseną ir pasakoju, kad neseniai organizavau firmą savo knygai išleisti. Kažkurią dieną mano bendradarbė paklausė:

- Sergejau Nikolajevičiau, jūs tyrinėjate karmos dėsnius, o mus kiti nuolatos apgaudinėja, ir mes visą šį laiką vos suduriame galą su galu. Kurgi jūsų karma ir jūsų metodas? Kur jų privalumai?^

- Mano metodo ir karmos privalumai tokie, kad per šį pusmetį mes nieko neapgavome, - atsakau aš. - Didžiausia laimė - ne tai, ką aš turiu, .o tai, kaip aš į savo turėjimą žiūriu. Laimės sąvokoje pirminė yra vidinė būsena, o išorinė gerovė -antrinė. Mano metodas padeda man pačiam įveikti vidinį netobulumą.

Vėl žiūriu į verslininką, sėdintį prieš mane. Tai jau kitas žmogus. Tikriausiai vienas iš pačių dvasingųjų malonumų - padaryti laimingu kitą.

A N T R A K N Y G A o Arn

Gryna karma —' ' '

" 2 / 1 Q A N T R A K N Y G A

—' i" O Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

VYNINI NKYSTĖ

Literatūroje daugybė pavyzdžių, kai žmogus ilgai nevalgo ir puikiausiai jaučiasi. Šiuo metu jau nesunku suprasti, kad pagrindinę energiją žmogus gauna ne iš maisto. Valgymas - tai vystymosi faktorius. Maisto, drabužių gavyba ir būsto statyba stumia pirmyn civilizaciją.

Anksčiau žmonės laivui sudužus mirdavo iš bado trečią dieną, ir skrodimas patvirtindavo, kad mirtis įvyko dėl fizinio išsekimo. Šiuo metu praktiškai kiekvienas gali badauti mėnesį ir tai darant pagerėja žmogaus būklė.

Kuo daugiau biolauke dvasines struktūras drumsčia agresyvios emocijos, baimė, nuoskaudos, apgailestavimas, nusiminimas, tuo mažiau energijos žmogus gauna iš pagrindinio šaltinio, vadinasi, tuo daugiau kūnas turi suvartoti maisto. Todėl badavimas, kurio tikslas yra sustiprinti kontaktus su dvasinėmis struktūromis ir gauti iš ten daugiau energijos, ypač, jeigu jis ilgalaikis, turi vykti atsižadėjus visko, kas žemiška, vienatvėje ir meldžiantis. Taip ir darė Jėzus Kristus dykumoje. Tokiu atveju badavimas ne tik kad neišsekina fizinių struktūrų, o priešingai - jas išvalo.

Kai subtiliame lygmenyje tyriau Žemės energetiką, nustebau, kad prieš dešimtį tūkstančių metų iš kitų pasaulių į Zemę atėjo viso to, kas žemiška, sudievinimo programa ir žmonių sieloms, norint įveikti didžiulį sužemiškėjimą, prireikė sukurti naują filosofiją, kuri visiškai atsisakytų žemiškumo. Tuo pat metu buvo duotas didelis stimulas civilizacijai vystytis ir materialinėms gėrybėms kurtiv

Žemiškos aistros atitraukia žmogų nuo dvasinio lygmens, tačiau stumia į priekį materialinių struktūrų vystymą, todėl visa žemiško vystymosi esmė yra ta, kad žemiškąsias aistras išsaugotume, bet neįsileistume jų į dvasios branduolį. Todėl maistas mums reikalingas civilizacijos vystymui, jis yra prievartinis aktyvaus žmogaus elgesio svertas.

Bet pasirodė, kad tai dar ne viskas. Kadangi žmogus atsirado žarnos vamzdelio pavidalu, svarbiausią informaciją jis ir šiuo metu gauna per žarnyną, nes maistas yra ne tik įvairios informacijos šaltinis, bet ir žmogaus dvasinių informacinių struktūrų pakeitimo svertas. Čia slypi vaistinės medicinos prasmė, ypač didelę reikšmę čia turi vaistažolės. Kuo arčiau augalas prie žemės, tuo didesnis jo veržimasis aukštyn, į Kosmosą.

Informacija apie žemiškumo atsižadėjimą balansavo žmogaus dvasines struktūras, blokavo dvasios prisirišimą prie žemiškumo ir tai fiziškai išgydydavo.

Tačiau yra dar vienas svarbus momentas. Geriausias vaistas -vaistažolės, jos veikia ne tik fizinį žmogaus kūną, bet ir dvasines

l . a z a r c v a s A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA (',ryna karma 349

struktūras. Kai siela prisiriša prie pirmo ar antro žemiškumo lygmens, tuomet žmogų išgydyti įmanoma.

Prisirišimo prie trečiojo lygmens, tai yra prie gabumų, dvasinių savybių ir likimo, o taipgi ligų, kuriomis prisirišimas prie šio lygmens blokuojamas, - tai yra onkologija, epilepsija, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, astma, - vaistažolės užblokuoti negali. Vienintelis dalykas, galintis čia padėti, - tai žmogaus dvasinės struktūros, neprisirišusios prie žemiškumo; jos, susiliesdamos su kitų žmonių sielomis, veda paskui save žmogų prie Dievo.

Informacija perduodama ne tik bendraujant. Ji perduodama per maistą ir skysčius. Vanduo yra puikus informacijos kaupėjas, o žmogaus kraujo sugebėjimas išlaikyti informaciją dar žymiai didesnis.

Yra dar vienas skystis, kurio lygis nenusileidžia kraujui, tai -vynas. Šventos Komunijos priėmimo duonos ir vyno pavidalu prasmė yra tokia, kad žmogus prisijungia prie dvasinių Kristaus struktūrų.

Aš jau rašiau, kaip keturiolikmetis berniukas vos nenumirė nuo apsinuodijimo. Priežastis buvo jo iš motinos gauta pasąmonės agresija tėvui. Vėliau aš susimąsčiau, kodėl vieną dieną maistas jam pasidarė tarsi nuodai? Pažiūrėjau subtiliame lygmenyje ir supratau, kad berniukas valgė maistą, paruoštą virėjos, kuri turėjo analoginių problemų. Todėl, kai žmogus meldžiasi prieš valgį ir dėkoja Dievui už maistą, jis tarsi iš Dievo jį priima, ir neigiamos programos gerokai apgesinamos. Bet labai svarbu, ką būtent žmogus valgo ir kas maistą gamino.

Neseniai nustačiau, nuo ko priklauso vyno kokybė. Tai ne tik žaliava ir tiksli gamybos technologija, bet ir siela to, kas susijęs su vyno gamyba. Si tema man atsiskleidė tik prieš kelis metus. Aš luriu bičiulių Kryme ir dažnai ten būnu. Vieną kartą mes patekome j vyno gamyklą, kur buvo gaminama tokia vyno rūšis - cheresas. Direktorė pasirodė esanti geraširdė, miela moteris; ji su malonumu parodė mums gamyklą.

- Matote, čia įrenginys, kuriame visos statinės sujungtos viena su kita. Čia keletas dešimčių tūkstančių litrų sauso vyno, ant jo paviršiaus plaukioja chereso plėvelė. Keletą metų ji keičia vyno struktūrą ir jo energetiką, ir susiklosto tai, ką mes vadiname cheresu. Aš patikėjau bioenergetika po vieno atsitikimo. Pas mus į gamyklą atvyksta ekskursijos, ir lankytojams mes parodome, kaip gaminamas vynas. Vieną kartą tarp ekskursantų buvo vyno gamintojas iš Vidurinės Azijos. Jis pažvelgė į statinės angą ir pasakė, kad plėvelė tamsoka. Kai visi išėjo, aš pati nusprendžiau patikrinti ir pamačiau, k a d plėvelė pasidarė juoda, ji faktiškai mirė. Aš nusprendžiau, k a d plėvelė žuvo ir kitose statinėse, pakviečiau

' j r A A N l ' R A K N Y G A

D J U Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

darbininkus, mes apžiūrėjome visas statines ir nustebome, nes jose visose buvo švaru. Tuomet aš supratau, kad tą plėvelę tiesiog nužiūrėjo, ir mes jos neberadome lankytojams.

Kartą darbuotojai paprašė, kad vieną moterį perkelčiau į kitą darbą, nes kai tik ji įeinanti į rūsį, sustoja chereso veiklos procesas. Patikrinau - tai buvo tiesa. Jūs turbūt nežinote, kad vyną pervežant cisternomis, jis pavargsta ir po to mėnesį turi ilsėtis, nusistovėti ir tik tuomet jį galima išpilstyti į butelius, kitaip jis praranda kokybę.

Kai kitą kartą patekau į šią gamyklą, mane sutiko kaip seną pažįstamą. Direktorė man padavė du sulenktus metalinės vielos gabalus.

- Neseniai pas mus sprogo vandentiekio vamzdis ir mes ieškojome avarijos vietos. Gal jūs galėtumėte patikrinti, kurios vietos tuo pasižymi?

- Pabandykime, tik žiūrėsime ne vietovę, kur pastatyta gamykla, o viską, kas susiję su vynu.

Įėjome į patalpą, kurioje stovėjo statinės. Vienoje vietoje energetika smarkiai sumažėjo. Keletą kartų patikrinau ir mačiau tą patį. v

- Žinote, čia energetika pablogėjusi, ir tai susiję su žmonėmis. Tai ne geopatogeninė zona. - Netoli tos vietos pastebiu keletą kėdžių. - Kadangi tai susiję su žmonėmis, vadinasi, žmonės, sėdėję ant kėdžių, ir pablogino patalpos energetiką.

- Žinote, - atsiprašančiu balsu sako moteris, - šias kėdes aš pastačiau tik prieš pusvalandį, ir ant jų dar niekas nesėdėjo.

Pasijutau nesmagiai. Moteris, tai matydama, stengėsi man padėti: - Matote, šalia kėdžių stovi statinė, joje vynas. Gal jis daro

kažkokį poveikį? Tai ne cheresas, o kitos gamyklos vynas. Aš žvilgterėjau į vyną, ir viskas paaiškėjo. - Energetika neigiama, o ji atsirado dėl pavydo, kuriuo ypač

pasižymėjo tą vyną pagaminusios gamyklos direktoriaus charakteris. Toks vynas gali pakenkti sveikatai.

Direktorė buvo labai suglumusi. - Betgi jūs visiškai teisingai apibūdinote tą direktorių. Aš pasakau jai komplimentą. - Jūsų energetika subalansuota, Jaltos cheresas neturi neigiamų

programų, jo aukšta kokybė. Mes ėjome per gamyklos teritoriją, virgulė visur rodė aukštą

energetiką ir puikią vyno kokybę, tačiau prie vienos statinaitės mes sustojome. Virgulė rodė kokybės pablogėjimą.

- Čia kokybė blogesnė, - nustebęs pasakiau aš. Ji tuojau pat prisiminė. - Pilant į šią statinę vyną, darbininkai buvo neblaivūs, viską

darė blogai, ir aš pykau ant jų. Nejaugi mano emocijos taip veikia vyno kokybę?

- Veikia, ir dar kaip. Direktorius yra tarsi savo pavaldinių tėvas

A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA ™351 rma ~J ~> -1

ii jo biolaukas daro įtaką jų karmos programoms, tai yra jų emociniam nusistatymui. Vadinasi, nuo gamyklos direktoriaus karmos, jo valdymo pareina, ar vynas darys gerą poveikį žmogui, ar jam kenks.

Po savaitės buvau kitoje vyno gamykloje. Ekskursantus vedžiojo vienas gamyklos darbuotojų. Jis nuvedė mus į vyno saugyklą, kur stovėjo daug metų išlaikyto vyno buteliai. Aš nusprendžiau bio-lauko diagnostika nustatyti kiekvienų metų vyno kokybę. Mano murmesį - "... šitas geresnis, šis labai geras, o šis prastokas", -girdėjo ekskursantai.

Priekyje ėjęs darbuotojas pradėjo įsiklausyti. - Pažiūrėkite į šitą vyną, - pasiūlė jis. - Puikus, - atsakiau aš. - O šitas? - Labai geras. Kai aš diagnozavau vyną, išpilstytą į butelius, pastebėjau

|iIomų faktą. Geras įvairių rūšių vynas buvo pagamintas 1963 metais. Aš supratau, kad emocionali visuomenės būsena taip pat veikia vyno kokybę. Kai tik programa pereina į visuomenės pasąmonę, pasikeičia toje žemėje gaminamo vyno energetika.

Po ekskursijos mes pasikėlėme į degustavimo salę. Ant medinio padėklo stovėjo dvylika taurių su įvairių rūšių vynu.

- Atsiprašau, ar galėčiau išdiagnozuoti? - paklausiau aš. - Prašome. - Jūs sakėte, kad vyno kokybė neaukšta, o specialistai tvirtina,

kad labai gera. - Aš tikrinu. - Ne, kokybė žema. - Tačiau degustatoriai sakė, kad kokybė aukšta. - Jie suklydo, - atsakau aš. Iš šalies tai atrodė juokingai, tačiau taip jau buvo, aš pasitikėjau

savo diagnostika. - Sakykite, - paklausė manęs priešais sėdinti dama, - kas daro

įtaką vyno kokybei? - Gamyklos direktoriaus charakteris, - atsakau aš. Dama nusišypsojo, galvodama, kad aš juokauju. - Jeigu norite, pagal taurėse įpiltą vyną nustatysiu direktoriaus

charakterį, - sakau aš ir pradedu pasakoti. - Į šią gamyklą pristatomas įvairių rūšių vynas, kuris nusistovi

statinėse. Kol jis subręsta, energetiką ima iš žmonių, susijusių su jo gamyba. Vyno energetikai ir jo kokybei įtakos daro labai daug faktorių, netgi tai, ar vynuogės spaudžiamos mindant kojomis, ar specialiomis mašinomis.

Po kokių dešimties dienų aš atsidūriau vienoje gamykloje, kur buvo gaminami šampaniniai vynai. Jauna ekskursijos vadovė mums aiškina:

- Mūsų šampanas gaminamas iš kelių rūšių vynuogių: aligotė,

S u i g c j u ,s I, a z a r c v a .š

KARMOS DIAGNOSTIKA

rislingo, pino-gri. Šiuo metu talpyklose - aligotė vynuogių rūšis. Diagnozuoju vyną ir sakau jai: - Žinote, rislingas geresnės kokybės ir geriau tinka šampanui. - Visiškai teisingai, - atsako ji. - O iš kur jūs žinote? Mes einame toliau ir įeiname į šampano pilstymo cechą. Mergina pasakoja, kad "briutas" - absoliučiai grynas šampanas,

o į sausą, pusiau sausą ir pusiau saldų įpilama vynuogių sirupo. - Pagal mano diagnostiką sirupo įpylimas sumenkina vyno

kokybę, - nustebintas sakau aš jai. - Taip, - atviraširdiškai atsako ji. - Pas mus gamykloje visi, tiek

direktorius, tiek krovikas geria tik "briutą". Kitose gamyklose pilamas sirupas, norint nuslėpti vyno trūkumus.

- Kai įpilamas sirupas į šampaną, - aiškinu jai, - trūkinėja ryšiai ir informacinė vyno struktūra. Todėl, jeigu šampanas kokybiškas, geriau gerti briutą, o jeigu jo energetika prasta, - geriau pusiau saldų. Cukrus slopina vyne neigiamas programas.

Gamyklos darbuotojai klausosi mūsų pokalbio. - Sakykite, o koks mūsų gamyklos šampanas? - klausia viena

moteris. - Deja, prastokas, - atsakau aš. - Jūsų šampanas agresyvus, be

to, jame yra neigiamų programų, - prieraišų prie puikybės, pinigų, likimo, todėl, jeigu dažnai jį gers, žmogus perims tas prieraišas, ims praradinėti pinigus ir sužlugdys savo likimą.

- Apskritai, jūs teisus. - Pasakykite, - klausia kita moteris, - kodėl šampanas pablogėjo? - Jūsų gamykloje pastaruoju metu žmonės labai pykosi ir

reiškė vieni kitiems pretenzijas. Direktorius, pirmasis, nustatantis vyno energetiką, pastaruoju metu prarado emocinę pusiausvyrą. Visa tai turi įtakos šampano kokybei.

Po poros mėnesių man paskambino pažįstamas iš Krymo. - Atsimenate gamyklą, kurios rūsiuose testavote vyną bu

teliuose? - Žinoma. - Neseniai sutikau gamyklos darbuotoją, vedžiojusį ekskursan

tus. Perduodu jo žodžius: "Tegul Sergejus Nikolajevičius, kai tik galės, atvažiuoja į mūsų gamyklą".

Ir mano pažįstamas pridūrė: - Aš paklausiau, ar tiksli buvo jūsų diagnostika? Jis atsakė, kad

daugiau kaip devyniasdešimt procentų tiksli. Vėliau aš jau dėl įdomumo tyriau parduotuvėse vyno kokybę

ir mačiau, kaip smarkiai žmonių pasąmonės dvasinės struktūros susijusios su viskuo, ką jie gamina.

Anksčiau spiritinių gėrimų kokybę aš vertindavau pagal stiprumą, skonį ir savo fizinę savijautą rytojaus iytą. Skonis dažniausiai

užimdavo paskutinę vietą. Rimtai pradėjęs tyrinėti bioenergetiką, pakeičiau savo požiūrį į vyną.

Pirmą kartą suvokiau, kad vyną dera vertinti ne tik pagal tai, kiek jis apsuka galvą ir kiek turi laipsnių, o pagal kažką kita, aštunto dešimtmečio pradžioje, dirbdamas Sočyje ekskursijų vadovu. Daug maršrutų ėjo per Abchaziją, aš retkarčiais degustuodavau puikius abchaziškus vynus: "Absny", "Lykva", "Anakopija", "Soo" ir iki šiol atsimenu jų skonį.

Kadangi ekskursijos kelyje pasitaikydavo daug vynuogynų, reikėdavo šiokią tokią informaciją pateikti ir apie vynininkystę.

Gilindamasis į literatūrą, labai nustebau, kad vyne yra didžiulis kiekis cheminių junginių, palankiai veikiančių žmogaus organizmą. Sausame vyne jų daugiau kaip penki šimtai. Jie teikia milžinišką kiekį informacijos ir tobulina žmogų kaip informacinę sistemą.

Spirituotame vyne tokių junginių daug mažiau, o pažeidus technologiją, informacija gali netgi įgauti agresyvumo ir kenkti. Aš maniau, kad juo vynas saldesnis ir stipresnis, tuo jis geresnis, kad vynas - gėrimas, turintis laipsnių, o paaiškėjo, kad jis ima Saulės ir Žemės energiją ir visą tą informaciją saugo. Taip palaipsniui aš suvokiau, kad vynas, priklausomai nuo jo savybių, gali teigiamai arba neigiamai veikti žmogų.

Žmogus Žemėje atsirado žarnos vamzdelio pavidalu, ir biolau-kų, ir fiziniame lygmenyje svarbiausia informacija gaunama per žarnyną. Todėl maistas, nors ir antrinis dalykas, fizinėms, nervinėms ir dvasinėms žmogaus struktūroms taip pat daro didžiulę įtaką. O vynas, sukaupęs informaciją iš Saulės ir Žemės, labai stipriai veikia žmogų. Tačiau svarbiausią informaciją vynas gauna ne iš Saulės ir Žemės, o iš žmonių, kurie jį gamina. Tai aš išsiaiškinau bioenergetikos dėka ir dėl to pakeičiau požiūrį į savo geriamų vynų kiekį ir kokybę.

GYVŪNAI

Pastaruoju metu dvasinis netobulumas apsigręžia vis sunkesnėmis pasekmėmis. Jeigu siela užsiteršia, žmogus iš karto nesuserga ir nelaimės ne iš karto užgriūna. Kai pasigirsta pirmi signalai, žmogus pats pasikeisdamas dar gali ir situaciją pakeisti. Išoriniais veiksmais galima keisti šios akimirkos, taktinę situaciją. Reali situacijos kontrolė įmanoma ne tik išoriniu, bet pirmiausia vidiniu poveikiu, veikiant aplinkinį pasaulį per savo paties tobulinimą.

Neseniai mano namuose pasigirdo telefono skambutis. - Gal jūs galėtumėte išgydyti mano katę? - girdžiu moters

balsą. - Jos inkstai jau nedirba, ji nesikelia ir beveik dvesia. 12. 1548

Pirmoji mano reakcija buvo susierzinimas. Man neužtenka laiko sunkiai sergančius ligonius priimti, o pasirodo, aš kačių gydymo specialistas. Tačiau tuojau pat susitvardžiau. Katė dvesia^ o pagal biolauką nedaug laiko liko gyventi ir jos šeimininkei. Gydysime katę, gelbėdami šeimininkės gyvybę. Jeigu serga ar dvesia gyvūnas, tai dar nereiškia, kad tas pat atsitiks ir šeimininkui. Kitą dieną šeimininkė ateina pas mane į dirbtuvę, bet aš visiškai neturiu laiko.

- Mes turime tik penkias minutes. Jūs niekinote savo tėvą? - Taip, o kodėl to klausiate? - Paaiškinsiu. Kai siela prisiriša prie Žemės, ji darosi pilna

puikybės ir agresijos. Tai nustatoma pagal pasipūtimą, panieką, įsižeidinėjimą ir neapykantą. TYra pirmas žemiškumo lygmuo -tai, ką galima pačiupinėti - maistas, mašina, vasarnamis ir kitos žemiškos gėrybės.

Yra antras žemiškumo lygmuo - šeima, mylimas žmogus, padėtis visuomenėje. Prie antrojo siela prisiriša stipriau. Sios vertybės aukštesnės, jos arčiau Šventosios Dvasios.

Yra trečias lygmuo - gabumai, dvasinės savybės ir išmintis. Prisirišti prie išminties - pati didžiausia pagunda, ji duoda daug didesnę laimę, negu visos kitos vertybės. Išmintis - kapitalas, kurį mes galime turėti per daugelį gyvenimų, todėl ir prisirišimas prie jos - didžiulis ir atitinkamai - pati didžiausia agresija.

Siuo metu žmonija priartėjo prie neleistinos ribos, ir išminties pagimdyta agresija blokuojama rūsčiau, negu pirma. Katei užblokuota galvos biolaukas ir inkstų sritis. Prisirišimas prie išminties sukelia panieką, ji gimsta galvoje, todėl ir blokuojamas laukas galvos srityje. Tačiau panieka labai greitai atsigręžia į patį niekintoją, todėl deformuojasi biolaukas aplink inkstus ir sutrinka jų funkcija.

Suicidas, kuris yra kitų niekinimo pasekmė, iš pradžių smogia per galvą, paskui per urogenitalinę sistemą. Visa bėda yra ta, kad jūsų biolaukas toks pat kaip ir jūsų katės. Jums didžiulis sutrikimas galvos srityje ir pradeda irti inkstai, tačiau kol kas subtiliajame lygmenyje. Sprendžiant pagal biolauką, jums nedaug liko gyventi, nors jūs išoriškai jaučiatės normaliai.

- Kaip vis dėlto padėti katei? - klausia moteris. - Jūs galite numirti. Jeigu jūs peržvelgsite savo gyvenimą ir

valysitės maldomis bei atgaila, tuomet automatiškai gelbėsite ir savo katę.

Jūsų giminės moterys mylimą žmogų ir jo išmintį iškeldavo aukščiau už meilę Dievui, todėl, kad būtų apvalytos, jos turėdavo gauti tėvus ir vyrus, kvailai besielgiančius, žeminančius save arba skriaudžiančius ir žeminančius savo žmonas ir vaikus. Jeigu moterys būtų neniekinusios jų ir nesmerkusios, jų sielos

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A O C C

Giyna karma —'

bulų apsivaliusios. Jums viskas atvirkščiai. - Gerai, aš viską supratau, - sako moteris. - Aš daug kartų

peržvelgsiu savo gyvenimą ir keisiu požiūrį į žmones ir įvykius, tačiau kaip nustatyti, ar man pasidarė geriau ir ar atsirado galimybė išgyventi? Juk visos moterys mano giminėje mirė dėl inkstų nepakankamumo.

- Jūs indikatorių turite namie - tai jūsų katė. Įsidėmėkite lik maldos ir atgaila. Užeikite po poros dienų, pažiūrėsime,

koks jūsų biolaukas. Po dviejų dienų ji ateina. Mūsų pasimatymas trunka dešimt

sekundžių. - Jūsų biolaukas švarus, - sakau jai, - likit sveika. - Žinote, - šypsodamasi sako moteris, - kai aš grįžau namo,

katė jau sutiko mane prie durų, o jos inkstai pradėjo veikti kitą ilieną.

Skėsčioju rankomis. - Viskas normalu. Eikite ir stenkitės, kad katė nebesirgtų.

Kadangi jau pradėjau pasakoti apie gyvūnus, pateiksiu dar du atvejus. Į mane kreipėsi pagalbos moteris:

- Kažkodėl pradėjo mirti mano pažįstami. Mano savijauta irgi jau nekokia, tačiau tai dar pusė bėdos. Mano vyras tvirtina, kad jis sveikas, tačiau aš jaučiu, kad jam gresia didelis pavojus. Mums jau buvo nelaimės signalas: mūsų šuo pateko po mašina ir nudvėsė.

Žiūriu į gyvūno biolauką. Sprendžiant pagal viską - buvo vyriškos giminės, vadinasi, rimtos problemos turėtų grėsti šeimininkui.

- Ar patinas? - Taip. Jos vyro biolauke - mirtis. Jis turėtų mirti per artimiausius

metus ar pusantrų metų. Fiziniame lygmenyje viskas kuo puikiausiai. Vadinasi, bus trauma arba liga.

Po kiek laiko jie abu sėdi pas mane. Vyrui aiškinu jo situaciją: - Jums buvo labai daug duota praeituose gyvenimuose ir jūs

niekinote žmones dėl jų netobulumo. Iš jūsų atėmė sėkmę ir gerovę, ir jūs pradėjote save niekinti. Žmogaus gyvybingumas nustatomas meilės gilybe jo sieloje.

Kiek stiprus ląstelės kontaktas su organizmu, tiek ji gyvybinga. Kiek meilės kiekvieno mūsų sieloje - toks ir kontaktas su Kūrėju, sukūrusiu mus. Jeigu šis kontaktas menksta, mūsų kūnas turi žūti, kad nežūtų siela.

Jūs taip niekinote save ir slopinote meilę sau ir visam pasauliui, kad peržengėte leistinas ribas. Savęs niekinimas virsta susinaikinimo programa. Įprastoje situacijoje jūs būtumėte susirgęs 1 2 *

356 A N T R A K N Y G A

Gryna karma į ė j u s L

KARMOS DIAGNOSTIKA

onkologine liga, tačiau jūsų organizmas subalansuotas, todėl jūs turite gauti traumą ir lėtą merdėjimą.

Niekuomet nesuimkite pretenzijų kitiems žmonėms ir sau į savo sielą. Tai, kas jūsų viduje, jums nepriklauso. Ir savo asmeninių problemų nesuslėpkite į ten. Įsidėmėkite visam gyvenimui: meilės jausmas mums nepriklauso, mes neturime teisės prie jo prisiliesti, padaryti ji pavaldų sau ir jo negalime valdyti. Mes esame meilės dalis, kuri yra visumos viduje, o dalis neturi teisės kėsintis į visumą. Meilės jausmas šventas ir neliečiamas. Mes jam tarnaujame, o ne jis mums. Jūs neturite teisės žlugdyti meilės nei kitiems žmonėms, nei sau - už tai baudžiama. Jeigu jūs tai suprasite ir pajausite, neturėsite jokių problemų.

Anksčiau aš galvojau, kad gyvūnai tiesiog ima šeimininko karmą, tačiau juk jie pasižymi didelė intuicija. Kodėl jie tai daro? Gyvūno biolaukas sueina į kontaktą su šeimininko biolauku ir gauna jo apsaugą.

Tarkim, jeigu kokia nors dvasinė kryptis remiasi šventojo asmenybe, ši kryptis gyvuos ir vystysis. O jeigu krypčiai vadovauja netobulas žmogus, ji gyvuos neilgai.

Analizuodamas tokias situacijas, aš suvokiau, kodėl tautoms taip reikalingos religijos ir žmonės, buvę prie jos ištakų. Kontaktuodami su įkūrėjo biolauku ir dvasingumu, pasekėjai apsivalo ir yra saugomi. Tačiau šimteriopai didėja ir trūkumai.

Todėl religijos įkūrėjo kontakto lygis su Dievu nulemia jo dvasinių palikuonių likimą.

Užbaigsiu skyrių apie gyvūnus nutikimu, kuriame daugiau humoro.

Į mane kreipėsi pacientė su nestandartine problema. - Mūsų katinui atsirado blusų, - pasakoja ji man, - mes jau

naudojome visokias priemones ir netgi geriausias užsienietiška^ bet niekas nepadeda. Kiekvieną dieną sugauname po keturiasdešimt -šešiasdešimt blusų.

- Matote, jūs nesuvokiat, jog nemalonumai ir nesėkmės jums naudingi ir jus apvalo. Dėl to nesuvokimo slogi jūsų nuotaika, depresija ir apgailestavimas virsta stabilia susinaikinimo programa. Jūs vis sparčiau darotės neatsparesnė, o atitinkamai ir jūsų katinas. Sumažėjus atsparumui, blusos papildomai minta katino energetika ir jų gyvybingumas padidėja keleriopai. Bendros gerovės fone susinaikinimo programa vystosi daug greičiau, negu daugelio smulkių nemalonumų fone. Taigi blusos ir yra daugybė nemalonumų. Jos blokuoja katino ir jūsų nenorą gyventi.

Vadinasi, norėdama atsikratyti blusomis, keiskite pasaulio suvokimą. Ai supratote mane?

Mergina apstulbusi žiūri į mane. - Supratau. Po kelių dienų ji užbėga pas mane. - Dabar jau tik po dvi -tris blusas randame per dieną. Katinas

daug geriau jaučiasi. - Melskite Dievą atleidimo, kad nenorą gyventi perdavėte ir

savo palikuonims. Ir taip mes išsiskiriame.

TEATRAS IR MENAS

Peterburge susitinku su nedidelės paveikslų galerijos šeimininku. Jis išneša iš saugyklos paveikslus ir sustato juos apžiūrėjimui palei sieną.

- Sakykite, kokie paveikslai jums patinka, o kokie - ne? - Be subjektyvaus pojūčio, aš paveikslus dar tikrinu. Jeigu

paveikslo didelė pasąmonės agresija, jis prastas ir jo geriau nerodyti. - Kuo čia dėta agresija, jei yra talentas? - klausia šeimininkas. - Paveikslai gali turėti minimalią pasąmonės agresiją, esant

didelei sąmonės agresijai. Žmonės nesupranta, kodėl dauguma dailininkų girtauja, laksto paskui moteris, labai mėgsta pinigus, nors to jiems apskritai nereikia.

Meno pagrindas yra religija. Tam, kad šiame gyvenime būtum geru dailininku, praeitame gyvenime reikėjo būti atsiskyrėliu. Pradžioje žmogus veržiasi į Dievą, atsižada visko, kas žemiška, netapo paveikslų, nes jam žemiški reikalai - degradacija. Kai dvasingumas sustiprėja, nusistovi, jis reikalauja savo priešingybės -materialumo. Tuomet pasirodo dailininkas, išoriškai stipriai prisirišęs prie Žemės ir prie visų žemiškų gėrybių, bet vidujai nuo jų visiškai laisvas. Pasąmonės agresijos nebuvimas liudija tai, kad dailininko siela nukreipta į Dievą ir neprisirišusi prie žemiškumo. Kuo didesnis potencialas materialumo, pavaizduoto paveiksle - tai yra žemiškumo siekimas pagal formą, ir kuo stipresnis vidinis veržimasis j Dievą, tuo geresnis paveikslas.

Pirmieji Sovietų valdžios metai. Suirutė ir badas, o mene -priešinga situacija. Atsiranda naujos idėjos, srovės, sukuriamos naujos pasaulio suvokimo formos.

Nedidelėje salėje sėdi vienas teatrinio meno lyderių Vachtangovas. Vyksta "Princesės Turandot" pastatymas. Aktoriai privalo siekti sąveikos su sale, kartkartėm replikuoti ir tuoj pat, salę pamiršę, absoliučiai natūraliai vaizduoti savo personažus.

z- Q A N T R A KN Y( i A S e r g e j u s I. n / u i e v u s

J J O Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Atsijungti nuo vaidmens aktoriai gali, o nuo salės - jiems nesiseka. Kiekvieną kartą Vachtangovas reikalauja nesumaišyti savyje aktoriaus ir personažo, tačiau neišeina, ir gana. Aktoriai persveria savyje personažus, realūs jausmai scenoje neatgimsta. Aktoriai stengiasi iš visų jėgų, jie žino, kad režisierius greitai mirs, ir nori suteikti jam malonumą, tačiau veltui. Tuomet Vachtangovas atsistoja ir žengia durų link.

- Neišeikite, - maldaujančiu balsu šaukia jam aktorė. Jis atsigręžia, ištiesia ranką: - Dabar lygiai taip pat, su tomis pačiomis intonacijomis,

pakartokite repliką savo herojui. Jis vėl sėdasi į krėslą, repeticija tęsiasi. Koks trečio dešimtmečio sovietinio meno vaidmuo ir prasmė?

Kodėl jis stipriai paveikė visą žmoniją? Tai buvo eilinis bandymas sukurti naują pasaulėžiūrą.

"Teatras, - rašė Piteris Brukąs, - gimsta, gyvena ir miršta". Viskas prasideda nuo primityvaus teatro. Jame personažo reikšmė minimali. Aktorius tiesiai kreipiasi į minią, ją linksmina, bendrauja su ja. Po to teatras subręsta, pradeda klestėti. Tebevyksta glaudus kontaktas su žiūrovu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama vaidybos menui. O paskui teatras miršta. Žiūrovai atskirti griežta pertvara, aktorius gali negalvoti apie juos, jis gali persikūnyti ir sąveikauti tik su savo personažu, ir nieko ypatingo neatsitiks. Kiekviename teatre yra tokių tendencijų, tik skirtingomis proporcijomis.

Žmonijos klestėjimo laikotarpiais, anksčiau trukusiais didelius laiko tarpus, šie teatrai susijungdavo į vieną. Tai galima buvo padaiyti tik esant vienai sąlygai - aktorius neturi susilieti su savo personažu.

Viename iš pirmųjų Senosios Graikijos klestėjimo periodų šios taisyklės buvo prisilaikoma nenukrypstamai. Žiūrovai labiausiai mėgdavo tragedijas, jose būdavo aukščiausia aktoriaus ir personažo jausmų amplitudė. Jeigu žiūrovai matydavo, kad aktorius verkia tikromis ašaromis, jį apmėtydavo sugedusiais kiaušiniais. Personažas gali raudoti, aktorius turi džiaugtis. Aktorius turi galvoti apie žiūrovus salėje, personažas turi galvoti apie įvykius, vykstančius scenoje.

Atgimimo epochoje visa pasikartojo. Ir paskutinis, baigiamasis periodas yra XX amžiaus menas, kuriame vis lyškiau pasireiškia naujas mąstymas. Siela įsikūnija kūne, ir pradžioje siela stipri, o kūnas silpnas ir bejėgis. Kūnas vystosi, siela silpnėja. Ateina klestėjimo laikotarpis, kai jie būna lygūs. Po to kūnas darosi vis stipresnis, o siela - vis silpnesnė. Paskui kūnas miršta, o dvasinės struktūros po mirties išlaisvintos sušvyti meile ir šviesa, vėl veržiasi Kūrėją, jas sukūrusį.

S e r g e j u s l . A I Į A R C V I S A N T R A K N Y G A O ^ Q

KARMOS DIAGNOSTIKA " " Gryna karma J J S

Siela silpnėja todėl, kad per gyvenimą ji vis stipriau prisiriša prie kūno. Jeigu galėtume pasiekti, kad taip nebūtų, tuomet vystymasis vyktų jau pagal dvigubą spiralę. Trečiojo dešimtmečio menas buvo susijęs su socializmo idėjomis, tai buvo nesąmoningas bandymas harmoningai sujungti mokslą ir religiją, materializmą ir idealizmą, kūną ir dvasią. Deja, šis bandymas nesibaigė naujos filosofijos ir naujos mąstymo sistemos sukūrimu. Pamirštą Vachtan-govo sistemą atgaivino Bertoldas Brechtas. Tačiau Rusijoje jau prasidėjo sąmonės keitimosi ir į naują filosofiją krypimo procesas.

Septintame dešimtmetyje eilinį kartą įsižiebia naujos tendencijos - bandoma stichiškumą suderinti su planiniu pradu, padaryti ekonomines reformas ir tuo pačiu metu suklesti menas. Pasirodo Tagankos teatras, poetai, dailininkai, rašytojai, kurių kūryboje pastebimas dar vienas dvasinis pakilimas ir pastangos sujungti materialumą su idealumu.

Toks bandymas ir tuomet nebuvo įtvirtintas filosofine koncepcija, todėl anksčiau ar vėliau turėjo žlugti. Tai buvo eilinis etapas ruošiantis naujo lygio sąmonei. Ir tik dabar atsirado visos sąlygos, kad anksčiau neįsisąmoninta, sąmonėje nesujungiama absoliučių priešybių vienybė būtų suprasta ir įtvirtinta naujomis koncepcijomis.

Kad ir kaip keista, naujo mąstymo formavimas tiesiogiai veda į ligą. Energetikos lygis "taip išaugo, kad neteisingas emocinis požiūris į pasaulį sukelia didžiulę pasąmonės agresiją ir blokuojamas ligomis.

Dievo Motinos įvaizdyje yra didžiausia kančia ir drauge didžiausia laimė. Kančia persmelkia žemiškąjį Dievo Motinos apvalkalą, žinant, kad jos kūdikis mirs. Laimė persmelkia Jos dvasines struktūras, nes subtiliajame lygmenyje Ji žino, kad Jos paskirtis - gelbėti žmones ir kad kūnas - tik drabužiai. Mažesnė Dievo Motinos sielos dalis nukreipta į Žemę, didesnė - į Dievą.

• Žmonija savo filosofiniuose ieškojimuose praeina visas gyvo organizmo vystymosi stadijas. Personažas - tai mūsų gyvenimas Žemėje, aktorius - ta svarbiausia mūsų esmė, kuri plyti už vieno mūsų gyvenimo ribos.

Viskas prasidėjo nuo primityvaus teatro - tai yra Rytų filosofijos, - kur aktorius praktiškai negalvojo apie personažą, tai yra apie savo gyvenimą Žemėje. Paskui pradėjo vystytis scenos vaidybinis menas ir pasirodė lai, ką mes vadiname Vakarų civilizacija.

Dabar šiuolaikinė žmonija - merdintis teatras, galvojantis tik apie tai, kaip geriau suvaidinti scenoje, bet pamirštantis savo vaidmenį. Todėl vis labiau stiprėja tendencijos dirbti ne personažo, o aktoriaus labui.

Reikia nuolatos turėti omeny, kad gyvename ne vieną gyvenimą ir kad svarbiausia mūsų esybės dalis - už mūsų žemiško gyvenimo ribos. O savo žemišką gyvenimą mes turime puikiai suvaidinti kaip

360 A N T R A K N Y C i A S e r g e j u s l . a z a i c v a s

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

vieną iš vaidmenų, kiek galima tikroviškiau, tačiau nė akimirkai nepamiršdami, kad tai vis dėlto tik mūsų vaidmuo. Labai dažnai aktoriai visiškai persijungia į personažo emocijas, paskui serga ir miršta, pakartodami savo herojų likimus, nesuprasdami, kas jiems atsitiko.

Ypač tai skatina kinas ir televizija. Kine nėra aktorių, ten tik personažai. Ir kai ėmė kurtis kino menas, visi kalbėjo, kad teatras pasmerktas, tačiau jis ne tik neužgeso, bet pradėjo smarkiai vystytis. Kai teatre mes matome nesusiliejančius vienus su kitais aktorius ir personažus, pakylame į naują pasaulio suvokimo lygį. Kinematografo paskirtis šiek tiek kitokia.

Kai Avicena, gyvenęs prieš daug amžių, prie vieno stulpo pririšo vilką, o prie kito avį, po trijų dienų avis nudvėsė. Tai buvo pirmas streso suvokimas. Ar sutraiškys žmogų stresas, ar padarys jį stipresnį - priklauso nuo žmogaus santykio su situacija.

Kinas suteikia mums galimybę abstrahuotis nuo gyvenimo realybės. Plačiu savo priemonių asortimentu kinematografas stengiasi kiek galima daugiau pririšti žmogų prie to, kas vyksta. Pradžioje žmogus perkeliamas tarsi į kitą pasaulį, į kitas mąstymo sistemas, vadinasi, jis atsitraukia nuo šio momento problemų, pririšančių jį prie žemiškumo. Išeidamas iš salės žmogus, pabuvęs personažu, vėl tampa aktoriumi. Tokia švytuoklė padeda susibalansuoti tam, kas neturi jėgų priimti teatrinį veiksmą.

Kaip aktorius ugdo savyje sugebėjimą nesusilieti su personažu, taip ir kiekvienas žmogus turi ugdyti savyje sugebėjimą atskirti šį gyvenimą nuo to, kas yra aukščiau. Jeigu aktorius personažo emocijas, esančias paviršiuje, įsileidžia gilyn į savo sielą, teatras miršta. Po to suserga ir miršta pats aktorius.

Jeigu emocijas, susijusias su mūsų kūno interesais, kitaip tariant, su vienu mūsų gyvenimu, įsileidžiame į savo sielos gilumą, į struktūras, apimančias daug gyvenimų, mes, kaip ir blogi aktoriai, susergame ir mirštame.

Artimiausiu metu kiekvienas, norėdamas pasilikti scenoje, turi išmokti tuo pačiu metu būti aktoriumi ir personažu.

Teatro menas tyrinėja sielą. Įprastame gyvenime mes pakliūvame į realių įvykių srovę, prie jų mūsų siela prisitaiko, laikydama save pirmine, o įvykius - antriniais. Nors iš tiesų įvykiai dvasiniame lygmenyje atsiranda anksčiau. Tai, kas vyksta mūsų sieloje, tik vėliau įvyksta mūsų aplinkoje.

Visa, kas vyksta ant scenos, teatre, - antriniai dalykai. Pirminiai yra jausmai ir idėja, sukūrę pjesę, o paskui - spektaklį. Svarbiausias teatrinio meno uždavinys - kurti tai, kas nematoma, bet yra daug realiau, negu fiziniai įvykiai scenoje.

Jeigu režisierius neužčiuopė pirminės idėjos, jeigu jis įvykius, informaciją apie pjesę nesugebėjo sutelkti, sukoncentruoti į pirma

pradį grūdą, iš kurio gimė pjesė, aktoriai, užuot gyvenę scenoje, tik atkalba savo vaidmenį.

Labai daug kas priklauso nuo dramaturgo, nes bet koks \riksmas, pjesės įvykis turi atitikti pirmapradžiam grūdui. Šioje srityje nepakartojamas yra Šekspyras. Tačiau man buvo visiškai •tikėta, kad be galo giliai į žmonių sielos paslaptis įsiskverbė Čechovas. Tik po dvidešimties metų filosofinių ieškojimų ir penkiolikos metų bandymų tiriant biolaukus, tai yra dvasines •Uogaus struktūras, aš naujai atradau sau Čechovą. Ir šiek tiek miglota, nelogiška, nesuprantama pjesė "Žuvėdra" netikėtai man nužėrėjo tarsi brilijantas. Negaliu susilaikyti skaitytojui nepateikęs savo bandymo analizuoti šią pjesę.

Būtina bet kokio organizmo egzistavimo sąlyga yra kiekvienos jo dalies nepertraukiamas kontaktas su centru. Tam, kad dalis sėkmingai dirbtų visumai, jos programos privalo turėti dvi matricas. Pirmoji matrica - visumos, su kuria ji save tapatina, vidinis turinys. Antroji matrica - tiesiog matrica, tai yra forma. Jos dialektiškai priešingos viena kitai. Paprastai kalbant, dalis privalo turėti informaciją apie visumą - tai hologramos principas.

Į žmogų galima žiūrėti kaip į informacinę sistemą, esančią Visatos dalimi. Jo tobulėjimas susijęs su einančios iš Visatos informacijos priėmimu ir apdorojimu. Nauja informacija priimama •tardant senus ryšius ir struktūras ir sukuriant naujus, aukštesnio lygio ryšius.

Suardymas gali būtLnekontroliuojamas, ir tada informacija gali pradėti griauti organizmą. Vadinasi, norint sėkmingai priimti naują informaciją, žmogui, kaip sistemai, reikalingas destabilizuojantis laktorius, periodiškas įsisenėjusių ryšių nutraukimas. Tai gali pasireikšti savarankiškomis, tikslinėmis programomis, susijusiomis su kūryba, ieškojimais, rizika.

Yra dar ir objektyvūs faktoriai, nesiliaujantys veikti, - tai nemalonumai, traumos, ligos, mirtis. Jei nutraukiami ryšiai, atitinkantys fizinį apvalkalą, organizmas sureaguodamas ima stiprinti ryšius dvasiniame lygmenyje kaip pagrindiniame informacijos šaltinyje. Kitaip tariant, griaunant kūną ir apribojant jo sugebėjimus, stiprinama siela. Čia didelį vaidmenį vaidina psichologinė žmogaus nuostata.

Jeigu žmogus supranta, kad bet koks nemalonumas, nelaimė, liga - tai nauja informacija, kurios jis nesugebėjo teisingai priimti, tuomet visas savo jėgas jis skiria adaptacijai padidinti, ir ligų, Iraumų, nelaimių kaip destabilizuojančio faktoriaus sunkumas gali būti žymiai palengvintas.

Nelaimės stiprina sielą, padaro žmogų išmintingą, tai buvo seniai pastebėta, tačiau tik tuo atveju, jeigu vidujai jis sugeba jas

•2 rr\ A N T R A K N Y C i A

-J\J t* Gryna karma S c i -g c j u s I. a / a Į I -

KARMOS DIAGNOSTIKA

priimti kaip būtinybę. Jeigu jis stengiasi priešintis, vadinasi, bando uždaryti savo informacinę sistemą, o tai jau veda į degradaciją ir pražūtį. Kadangi pagrindinė informacija yra biolauko lygmenyje, kūno destabilizacija praturtina dvasines struktūras.

Iš viso, kas buvo pasakyta, peršasi paprasta išvada - tai, ką vadiname " žmogaus gabumais" ir "talentu", sąlygoja nemalonumų, ligų ir traumų kiekis. Biblijoje pasakyta, kad liga neleidžia žmonėms pridaryti nuodėmių. Žodžiu, seniai buvo suvokta, kad kūno liga palankiai veikia sielą.

Sugebėjimas emocionaliai nelaimę priimti, kaip duotą iš aukščiau, krikščionybėje vadinamas nuolankumu. Nesutikimas priimti traumuojančią situaciją vadinamas išpuikimu.

Rytuose įvairių metodų technikoje ir Rytų filosofijoje sugebėjimas apriboti kūną ir ištverti žiaurius jo išbandymus visuomet buvo laikomas neatimama sielos, o taip pat gabumų ir to, ką vadiname talentu, tobulinimo dalimi.

Kyla klausimai, kodėl pjesė "Žuvėdra" vadinasi komedija ir kodėl pjesė vadinasi "Žuvėdra", kodėl Maskvos meno akademinis teatras pasirinko žuvėdrą savo emblema, kodėl pjesėje du pagrindiniai veikėjai turi pavardes, kuriose lengvai suvokiama užuomina: Trigorinas - trys kalnai, arba nesutriuškinamas ir antrasis -paprasčiausiai Trepliovas - plepys? Kodėl visi veikėjai turi susitelkti ir dėti pastangas tam, kas vyksta tarp jų, kodėl Trepliovas užmuša žuvėdrą ir gale pjesės pats nusišauna? Kodėl pjesė vadinasi komedija, nors pabaigoje vienas iš pagrindinių jos veikėjų nusišauna?

Atsakyti į tai paprasta, jeigu suprasime, kad pjesės prasmė glūdi talento gimimo analizėje. Neturintis gabumų žmogus, jeigu jis moka priimti likimo smūgius kaip gėrį, tampa talentingu, - tai Nina. Tačiau yra ir vienas niuansas: talento formavimas vyksta per kelis gyvenimus. Todėl žmonėms ir sunku užčiuopti ryšį tarp nuolankumo ir talento, nes viename gyvenime jie nėra ryškiai išreikšti, išskyrus atsiskyrėlių ir šventųjų gyvenimus. Jeigu žmogus gabus, tačiau bėga nuo kančių ir, susidūręs su nemalonumais, niekina, žemina, pavydi ir už nuoskaudas pyksta, jis ir jo palikuonys gabumų neteks. Kalbame apie Trepliovą.

Kodėl pjesė prasideda Trepliovo organizuotu spektakliu? Čia labai svarbu ne pats spektaklis, o jo sukūrimo motyvai. Trepliovas pažemintas pinigų, gabumų ir gero likimo atžvilgiu. Iš savo motinos jis perėmė kategorišką nesusitaikymą su traumuojančiomis situacijomis, todėl jo pjesė ir parašyta.

Ji pirmiausia - noras atkeršyti, atsiskaityti, iškilti aukščiau už kitus. Jam naujų formų ieškojimas - tai stengimasis padaryti sau pavaldžius kitus žmones. Trepliovas neturi turinio, jis informaciškai uždara sistema, todėl jo pjesės tuščios ir bedvasės. Tai pastebi Nina. Būtent dėl to ji įsimyli Trigoriną, kuris visiškai kitoks. Sis žmogus

•• ' i i', e < n I a / a I f v .1 s A N I ' K A K N Y C i A ^ / ^

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma -J U J

abejingas formai ir bet kokią situaciją pasiruošęs priimti be islerikos, pretenzijų ir smerkimo.

Yra tokia sąvoka "pasiekti absurdą". Trepliovo nesusitaikymas su traumuojančiomis situacijomis pereina į troškimą nužudyti kitą ar pačiam nusižudyti. Todėl jisai nori nužudyti Trigoriną ir nužudo žuvėdrą. Tačiau žuvėdros nužudymas slepia kitą prasmę.

Pjesės kulminacija yra ne Trepliovo savižudybė, o žuvėdros nužudymas ir Ninos žodžiai, kuriais ji prilygina save žuvėdrai ir yra pasiruošusi susitaikyti su kančiomis ir sielvartais, kad siela būtų apvalyta ir nuskaistėtų. Jai tai pasireiškia noru tapti aktore.

Aktoriaus profesiją temdo žemiški momentai - šlovė, imidžas, todėl Ninai ne viskas bus lengva, tačiau jos išreikštame nore yra tai, kas svarbiausia - siekis dvasios interesus iškelti aukščiau už kūno interesus.

Trepliovas nenori kentėti ir susitaikyti, tuo apsivalydamas dvasią. Atsakydamas į lemties akibrokštus, jis smerkia, niekina, neapkenčia, ir žuvėdros nužudymo aktas reiškia, kad Trepliovas nužudo savo sieloje norą išsaugoti dvasinių vertybių prioritetą. Ilgainiui jo siela vis labiau tuštėja, ir lieka tik fizinis apvalkalas.

Nužudydamas žuvėdrą Trepliovas atsižada tobulėjimo, todėl jis pasmerktas ir fiziškai. Jis būtų žudęsis net ir tada, jeigu nebūtų susitikęs su Nina, ir dėl to nebūtina nusišauti, paprasčiausiai būtų susirgęs ir nesigydęs.

Nina jaučia, kad jo vidinė tuštuma vis didėja, ir todėl, netgi palikta Trigorino, būdama varganoje padėtyje, atstumia Trepliovą. Jį priimti, vadinasi, nužudyti savo sielą, o ji to nenori.

Iš esmės kiekvienos pjesės veikėjai sprendžia vieną klausimą: "Būt ar nebūti?" Taip, svarbiausia - "Būt ar nebūti?" Tai amžino klausimo sprendimas - kas svarbiau: kūnas ar siela? Ir pjesėje "Hamletas" kiekvienas veikėjas kiekvieną akimirką, kiekviename poelgyje ir kiekviena fraze sprendžia, kas jam aukščiau - kilnumas ar duonos kąsnis. "Žuvėdros" veikėja sprendžia šį klausimą taip pat kaip ir Hamletas.

Trepliovo nusižudymas nėra tragedija, jis jau pradžioje pasirinko kūną. Žmogaus, "praradusio gyvybę dėl savo švarko", poelgiai daugiau komiški negu tragiški.

Mūsų kūnas - tas pat švarkas, todėl pjesė "Žuvėdra" negali būti nei drama, nei tragedija, o tik komedija. Na, o tragedinis pjesės aspektas - žuvėdros nužudymas. Žmogus nužudo savo sielą dėl savo ambicijų, teikdamas ypatingos svarbos savo fiziniam apvalkalui.

Kaip į paukščio nužudymą gali sureaguoti Trepliovo tipo žmogus? Paukščio žudiką jis niekintų, vadintų niekšu ir nedorėliu. Eilinis žmogus bet kokiu atveju pasmerktų tokį poelgį. Žuvėdros nužudymu Trepliovas bandė padaryti psichinę traumą kitiems.

A N T R A K N Y G A

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Kaip šią psichotraumą priima Trigorinas? Niekaip. "Gražus paukštis", - sako jis. Negalima Į blogį atsakyti vidine neapykanta ir smerkimu. Tai, kas parašyta šventose knygose, Trigorinas daro praktikoje. Dėl to jis ir talentingas.

Tuo remiantis galima pastatyti spektaklį, tačiau jis nebus išbaigtas. "Visas pasaulis teatras, o žmonės jame aktoriai", - sakė Šekspyras. Jeigu žiūrovui pasirodys, kad Trigorinas geras, o Trepliovas blogas - spektaklis bus nenusisekęs.

O jeigu žiūrovas pajaus, kad niekšas ir šventuolis, genijus ir bukagalvis daro tą patį darbą ir jeigu jis pajaus, kad per vieno silpnybes ugdoma kito stiprybė, kad Trepliovas ir Trigorinas nėra komedijos, vadinamos gyvenimu, autoriai ir kad svarbiausia problema ir atspirties taškas - už mūsų gyvenimo ribų, žiūrovo širdis prisipildys tokios pat meilės ir Trepliovui, ir Trigorinui, taip pat ir kitiems veikėjams, tuomet spektaklis gali pasisekti. Gal čia slypi dar viena priežastis, dėl ko pjesė pavadinta komedija?

Kiekvieno žmogaus sielos vystymasis vyksta kaip švytuoklinis proeesas: meilė visai Visatai, jos Kūrėjui, dvasinių struktūrų stiprėjimas, ir meilė žemiškumui, realizuojant tai, kas sukaupta. Jeigu siela jau apsunkusi nuo žemiškų vilionių ir toliau grimzta į žemiškumą - tuo ji užsiteršia ir deformuojasi, o iš paskos atseka liga ir kūno mirtis. Žmogus, norintis išgelbėti sielą, priešinasi jos užteršimui ir dėl to pasiruošęs kentėti fiziškai. O per tai išgelbsti ne tik savo sielą, bet galiausiai ir kūną.

Čechovo žuvėdra - tai teisingo pasirinkimo simbolis. Dvasios interesai turi būti aukščiau už kūno interesus, ir tie, kas žuvėdrą padarė MMAT simboliu, teisingai suvokė, ką pasirinko spektaklio herojė.

Jūreiviai nuo seno tiki, kad mirusių sielos persikelia į žuvėdras. Ne kokį nors kitą paukštį nužudė Trepliovas, o būtent žuvėdrą. Nužudydamas žuvėdrą, jis nužudė savo meilę ir savo sielą. Kodėl jis taip padarė? Jo ambicijos, susijusios su fizinio apvalkalo reikšmingumu, sukoncentruotos dar iki realių pjesės veiksmo įvykių, viršijo meilės jausmą. Tai vadinasi "juokas pro ašaras".

Ką daro klounas scenoje? Jis daro išoriniai reikšmingus judesius, vaizduoja save reikšmingu, tai yra vis labiau ir labiau pabrėžia formos reikšmingumą, sukelia vienokius ar kitokius, konfliktus, o motyvavimas niekų vertas, ir žmonės juokiasi. Trepliovas - toks pat klounas, ir jo elgesio logika lygiai tokia pati. Scenoje klounas išsitraukia revolverį ir siūlo šaudytis dvikovoje dėl visiškai nereikšmingos priežasties, ir tai juokinga.

Meilės jausmas - tai, kas nepriklauso Žemei. Jis nepaklūsta valdymui. Kuo dvasingesnis žmogus, tuo mažiau jo sieloje noro pasikėsinti į šį jausmą. Nužudydamas kitus ir nužudydamas save Trepliovas pirmiausia nužudo savo meilę.

S I R y c j U s 1, a z a r c v a

KARMOS D I A G N O S T I K A

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Yra dar vienas komedijos variantas. Klounas apsivelka karaliaus rūbais ir staiga pradeda griuvinėti ir painiotis juose, ir žiūrovai vėl juokiasi. Meilės jausmas, Trepliovo gautas iš aukščiau, - karališki tūbai, kuriuose jis susipainiojo ir pradėjo griuvinėti. Ir vėl - juokas pro ašaras.

Kas yra humoras ir juokas? Tai priešybių sujungimas, netikėtas formos pakeitimas, sukeliąs stiprų dvasinių struktūrų blykstelėjimą. I tumoras - tai žmogui adaptuotis jį supančiame pasaulyje priemonė. J'repliovas visiškai nepriima formos suardymo, jam forma - absoliuti vertybė. Todėl jo dvasingumas degraduoja ir jam gyvenimas -nuolatinė tragedija.

Trečias variantas - klounas rauda, lieja ašaras dėl to, kad sprogo balionėlis, - žiūrovai juokiasi. Ir išpūstos tragiškos Trepliovo emocijos, kurių priežastis - jo imidžo, pasipūtimo prieš bičiulius oro balionėliai, nežabotos ambicijos, iš esmės juokingos.

Kiekvienoje komedijoje yra pagrindinis komedijinis veikėjas. "Žuvėdroje" - tai Trepliovas. Tačiau jis yra ir pagrindinis tragedinis veikėjas. Jeigu būtų pasišauta rodyti tik komediją, būtų nesąmonė, jeigu spektaklyje tvyrotų tik tragedija - dar didesnė nesąmonė. Jeigu jas nesėkmingai sujungtume, jos sunaikintų viena kitą, būtų išvirta prėska, neskani sriuba, o štai kiekvienoje situacijoje vienumon sujungti komediją ir tragediją, - sugeba ne kiekvienas režisierius.

Iki šiol tai pasisekdavo tik vienam režisieriui - Tam, kuris mus sukūrė pagal Savo paveikslą ir panašumą. Vadinasi, ir mes, norėdami scenoje pavaizduoti gyvenimą, turime išmokti sujungti priešybes.

DARBAS SU GRUPĖMIS

Mūsų dvasinės struktūros turi didžiulę inerciją. Sąmonė - tai mažutis, lengvas ratukas, galintis suktis pirmyn ir atgal. Ir atstojamoji jėga pradeda sukti pasąmonės smagratį - sunkų ir didelį ratą. Pradžioje mes sukame ratą, paskui jis mus suka. Tolygiomis, uoliomis pastangomis jo kryptį galima apgręžti. Pabandžius tai staigiai padaryti, rezultatai gali būti apgailėtini.

Todėl ligas lengviau išgydyti pradžioje, persiorientavus, o ne tuomet, kai siela jau įsisukus. Situaciją būtina kontroliuoti, kol ji dar neatsirado. Kai liga jau prasidėjusi, reikir šimteriopai daugiau

-pastangų, norint ją likviduoti. Aš pajutau. K A I P tai sudėtinga, bandydamas subalansuoti visiškai neįprastą situaciją.

Man paskambino viena pažįstama ir pasakė, kad kažkokia moteris prašosi nakvynės, tačiau kaip elgeta neatrodo. Ji įsileido, pati nežino kodėl.

Aš pažiūrėjau į tos moters biolauką - jis harmoningas, ar ji nepažeidžia aukščiausių dėsnių? - ne, nepažeidžia. "Viskas nonnalu", - pasakiau aš ir padėjau ragelį. Tačiau galvoje kirbėjo kažkoks

-yjTs: A N T R A K N Y C i A

~y\J\J Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

nerimo jausmas, ir aš nusprendžiau dar kartą pažiūrėti. Juk ir budelio gali būti švarus biolaukas, ir įstatymų jis nepažeidžia.

Peržiūrėjęs jos biolauką plačiu diapazonu, pastebėjau, kad labai didelė jos sąmoninga agresija. Moteris nepaprastai prisirišusi prie pinigų ir materialinių gėrybių. Toliau tyrinėdamas pamačiau vaikų naikinimo dėl materialinių gėrybių programą. Sprendžiant pagal piešinį, moteris galėjo nužudyti abu šeimininkės vaikus ir apvogti butą.

Pirmoji mano mintis buvo paskambinti į miliciją, tačiau staiga man pradėjo skaudėti galvą ir prasidėjo dideli biolauko sutrikimai. Supratau, kad neturiu teisės lįsti į situaciją. Aš pasimečiau. Kažkas gali nužudyti vaikus, o aš neturiu teisės net perspėti apie tai.

"Gerai, - pagalvojau aš, - o jeigu vis dėlto pasakysiu, kuo visa tai baigsis?"

Pasąmonė tuojau pat davė atsakymą, kuris piešinyje atrodė dar blogiau, - abiejų vaikų ir jų tėvų mirtis po kelių dienų autoka-tastrofoje. Bandžiau įžengti į vaikų ir jų motinos biolauką, tačiau biolaukas spyruokliavo ir išstumdavo mane atgal. Pirmą kartą kaip gyvas atsidūriau tokioje situacijoje. Buvau it aiškiaregys, kuriam prigrasinta nepasakyti, ką regi, nes mirs.

Tik po penkiolikos minučių supratau, kad bandau subalansuoti situaciją pagal žemiškos logikos dėsnius. Situaciją galima buvo ištaisyti tik iš vidaus. Jeigu vaikai turi žūti, vadinasi, jų programos analogiškos - gabumų, laimingo likimo ir pinigų absoliutizacija. Programa gesinama antiprograma. Panašus traukia panašų.

Paskambinau vaikų motinai ir pasakiau, kad situacija labai rimta ir kad vaikai turi prašyti atleidimo, jog smerkė tėvą. Tai pavojingiausia programa, ji žmogų nuo Dievo labiausiai atitraukia. Tą patį turi daryti ir jų motina - prašyti atleidimo, kad smerkė vyrą.

- Kodėl už tai, kad smerkiau? - paklausė ji. - Tarkim, žmona sielos gelmėj pradeda jaustis vyro

įžeidinėjama ir jį smerkti, - tuo prisiriša pati ir vaikus pririša prie gabumų: įsižeidinėja dėl pinigų - pririša sielą prie pinigų; jaučiasi likimo skaudžiama - prisirišo prie žemiškų gėrybių. Jus svarstėte taip: "Kas čia per gyvenimas, jeigu negalima užsidirbti tiek, kad normaliai gyventume!" Metus, kitus moteris v i i l " n u r y J a " n u°skaudą vidun, nesiliauja taip elgusis ir būdama nėščia, - o tada jau baigta, vaikų sielos suluošintos, o suluošintos sielos gydomos suluošintais kūnais. Klausykit, aš sunkiai teišlaikau situaciją, jeigu jūs per savo ir vaikų atgailą neapsivalysite sielos, aš negalėsiu jums padėti. Situacija neapsiriboja nusikaltėle, sėdinčia jusų namuose. Jus pradėjo labai rimtai bausti iš aukščiau. Dabar paimkite iš virtuvės peilius ir paslėpkite, o ją pakvieskite prie telefono, aš su ja pakalbėsiu. Maldomis ir toliau iš savo sielos šalinkite vyro smerkimą.

jį į, l ^ r | it s I. a z a r u v a s

I M'Mi 1S DIAGNOSTIKA

Kalbuosi su įsiveržusią į namus moterimi ir jaučiu turįs šiek liek liuko. Jos psichika nestabi'% minusinė. Po pokalbio su manimi, kfllp vėliau man buvo papasakota, ji keistai pasikeitė. Geras Žvilgsnis ir rami kalba akivaizdžiai dingo, veide pradėjo ryškėti neapykanta. Avies kailis, užvilktas ant vilko, sudrisko per kelias minutes. Mergytei, pamačiusiai tą moterį, pasidarė bloga, o berniukas pasislėpė kitame kambaryje. Aš skambinau kas penkiolika minučių fr aiškinau, kad svarbiausia sąlyga - malda ir atgaila. Situacija iš (Rolės jau nesiduoda subalansuojama. Po keturiasdešimties minučių pajutau, kad situacijos kryptis pasikeitė.

Kai bandžiau situaciją subalansuoti, remdamasis gyvenimiška K įgika, biolaukas mane išstumdavo, ir aš mačiau, kad tai gali blogai baiglis ir man. Remiantis Dieviškąja logika viskas praėjo lengvai ir sklandžiai. Kai tik vaikų sielose pasirodė ryškesnis pagerėjimas, jų L E V U I , buvusiam tuo metu mieste, iš aukštybių buvo leista grįžti N A M O . Jis pasijuto pagautas neįprasto nerimo, kad namuose kažkas negerai. Grįžus jam beliko sutvarkyti detales - paskambinti į miliciją, kad paimtų tą keistą moterį. Tiesa, vietoj milicijos atvyko psichiatrinės tarnybos brigada. Išeidama moteris prisipažino, kad N O R Ė J O kažką papjauti.

Po šio atvejo aš supratau, kad neturiu teisės įsiveržti į situaciją, jeigu negaliu jos subalansuoti iš vidaus. Jeigu pacientas nerodo N L I P R A U S noro pasikeisti, aš už tai atsakysiu, nes neturiu teisės žmogui pateikti informacijos, kuri galėtų išgelbėti jam gyvybę, jeigu JO siela nenori apsivalyti. Todėl mano metodas turi ribas. Vidujai nedoras žmogus man yra neišgydomas. Jis pabuvęs pas mane kaip pacientas gali tik pabloginti savo padėlį.

Vieną kartą man pasitaikė dar sudėtingesnė situacija. Ji buvo L A I P pat susijusi ne su vieno, o grupės žmonių koregavimu.

Aš turėjau bičiulių Peterburgo laivininkystėje. Ir į mane dažnai kreipdavosi pagalbos jūreiviai. Kartą kalbėjausi su vienu kapitonu. Kalba ėjo apie jo pažįstamą, taip pat kapitoną. Aš automatiškai pažvelgiau į jo biolauką ir jame pamačiau didžiausias deformacijas, galinčias sukelti daug problemų, net mirtinų. Po dviejų savaičių jis SU ekipažu turėjo išplaukti į jūrą.

- Kaip vadinasi jo laivas? - paklausiau aš ir, per nuotolį pažvelgęs-į laivo biolauką, išdiagnozavau situaciją. Pastebėjau biolauKO plyšį kapitono kabinos plote. Situacija buvo nekokia.

- Ar jūs ką nors pažįstate iš jo komandos? - paklausiau pažįstamą.

- Taip, kapitono padėjėją. - Pasakykite jo pavardę. Tiriu jo biolauką ir matau mirties hieroglifą. - Ką dar pažįstate?

A N T R A K N Y G A Y O A O Z . 7 arnra w/ v/ /

О /Г Q A N T K A K N Y G A

^ Gryna karma S e r g e j u s I a / а г u v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

-v Virėją. Žiūriu į trečio žmogaus biolauką - ir vėl tas pat. Aš savo knygą pavadinau "Karmos diagnostika". Karma -

rytietiškas žodis, diagnostika - vakarietiškas. Jeigu diagnostika, vadinasi, ieškojimas, analizė ir klaidų tikimybė. Aiškiai mačiau bręstančią laivo ir ekipažo žūtį, tačiau tai dar nereiškė šimtaprocentinės tikimybės. Aš regiu tai, ką dar galima pakeisti, antraip įsijungtų absoliutus fatalizmas ir visiškai prarasčiau norą tyrinėti.

Tačiau šiuo atveju jau pernelyg viskas buvo charakteringa. Situacijos balansavimas per komandą duotų tik dvidešimt procentų tikimybės jos nariams likti gyviems, o per kapitoną - aštuoniasdešimt procentų. Man nė į galvą nebūtų atėję, kad laivo komandos karma taip susijusi su kapitono karma ir priklauso nuo jos.

Per pažįstamus perdaviau kapitonui, kad jam reikėtų susitikti su manimi. Paskui mane nutvieskė mintis: "O jeigu jis nepanorės?" Jeigu aš pabandysiu subalansuoti situaciją iš išorės, tai yra, pranešti komandos nariams apie tai, kas gali atsitikti, ir nors kiek paruošiu juos, aš ir mano vaikai už tai galime būti nubausti.

Jeigu koks nors traukinys ar lėktuvas patiria katastrofą, žmonės ilgą laiką prieš tai parenkami į juos. Mintis, kad į jūrą turi išplaukti komanda, kuriai maža šansų išgyventi, mane kankino. Juk sakoma: "Neprašo - nelįsk". Aš neatsiklausęs pradėjau diagnozuoti ir dabar už tai būsiu nubaustas.

Tačiau man pasisekė - kapitonas atėjo. Praktiškai mąstančiam ir pasitikinčiam savimi žmogui buvo labai sunku ateiti į kažkokią nušiurusią dirbtuvę, į miesto rajoną, kur namai panašūs į lūšnas, ir klausyti kažkokio burtininko ar ekstrasenso gąsdinimų. Tai buvo nė seansas, greičiau nuomonių kova. Jei nors truputį būčiau turėjęs ambicijų ar įsižeidęs, situacija iš karto būtų pasidariusi neišsprendžiama. Man kaip ir jam buvo sunku kovoti su savimi. Aš jaučiau, kad jis manimi netiki. Netgi buvo pakilęs išeiti.

- Pagalvokite apie komandą, kurią traukiate paskui save. Kapitonas atsisėdo, ir vėl prasidėjo kova. Aš pastebėjau vieną

savybę: kuo sunkiau žmogus suvokia, tuo ilgiau įsimena tai, ką suvokė. Pokalbio pabaigoje kai kas pasikeitė, mačiau ne tik iš biolauko, bet ir tiesiai pažiūrėjęs. Po to stebėjau per nuotolį. Prieš pat laivo išplaukimą netikėtai pasikeitė komandos sudėtis. Reisas pavyko gerai. Kapitono ir komandos biolaukai buvo pakankamai normalūs. Po pusės metų aš pažiūrėjau jo biolauką - švarus, viskas normalu, jokių pėdsakų to, kas buvo anksčiau.

Norint regėti ateitį, reikia mokėti tirti praeitį. Kiekvienas įvykis įrašytas subtiliajame lygmenyje, ir dėl to bet kokią situaciją, kuri įvyko, galima išanalizuoti, lėtai ją atsukant laiko bėgsme kaip

S t l j Į ė j u s I. a /. a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

kino juostą. Praeities patirtis leidžia suvokti ir keisti ateitį. 1993 metais žuvo Baltijos jūrų laivyno krovininis laivas, gyvas

liko lik vienas žmogus. Aš daug kartų peržiūrinėjau šį įvykį subtiliame lygmenyje ir mačiau vis tą pačią lauko deformaciją aplink laivą ir vis tas pačias priežastis, dėl kurių žuvo žmonės. Nuo lol pastebėjęs analogiškas bet kurio kito laivo deformacijas, žinodavau, kad jis turės problemų. Galimybė įvertinti situaciją ir pakeisti ją, kol dar nieko neatsitiko fiziniame lygmenyje, gali išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir padėti išvengti avarijų bei finansinių nuostolių.

1993 metų rudenį mes išsikalbėjome su pažįstamu apie Peterburgo laivyne iškilusias problemas.

- Jau kelis mėnesius nemoka atlyginimų, - sakė jis, - jūreivių šeimoms labai sunku.

Aš pusiau juokomis paėmiau informaciją apie laivyną ir išdiagnozavau. Laivyno likimo parametrai buvo mirtini. Svarbiausia, kad tokio likimo priežastys buvo visiškai tos pačios kaip ir minėtojo laivo žuvimo priežastys. Vadinasi, nuo laivyno energetikos daug kuo pareina laivų likimas. Pagautas noro padėti jūreiviams nusprendžiau susitikti su laivyno vadovybe.

- Tu žinai, - pasakiau aš bičiuliui, - nesusitikus su vadovybe, situacijos negalima pakeisti.

- Gerai, tuomet aš einu tartis, - pasakė jis. Nuostabiausia tai, kad po kelių dienų susitikimas įvyko ir

viskas, ką aš sakiau, buvo rimtai priimta. Buvo netgi sudaryta sutartis, pagal kurią aš privalėjau diagnozuoti ekipažą ir laivus, išplaukiančius į jūrą.

Ir štai čia aš susidūriau su žmogaus mąstymo inercija. Pasirodo, tam, kad tie žmonės mane suprastų, jiems reikėjo suprantamai išaiškinti mano sistemą. Geriausiu atveju į mane žiūrėjo kaip į šarlataną.

Aš buvau įpratęs aiškinti ligoniams, kurie kiekvieną mano žodį gaudydavo godžiai, o čia buvo sveiki žmonės, be to, skeptiškai nusistatę. Visi mano bandymai nors kai ką jiems paaiškinti nedavė jokio efekto, ir pamažu man tai pradėjo įgrįsti. Senasis kontraktas baigėsi, o naujo su manimi niekas nesudarė. Aš pamaniau, kad ši tema užbaigta ir nusprendžiau ją pamiršti. Tačiau tada įvyko netikėtas lemties posūkis. Man pradėjo smarkiai raižyti skrandį. Priežastis buvo ne manyje, kažkas ant manęs pyko už nuoskaudas. Po kiek laiko suradau priežastį - tai buvo kažkokia bendrija.

"Kokia bendrija galėtų anl manęs pykti? - sukau galvą. - Kokiu būdu aš galėjau pakenkti grupei žmonių?"

Neilgai trukus supratau, kas tai per grupė - tai buvo laivininkystė. Pasirodė, kad žmonės, pažiūrėti nesusiję vienas su kilu, reagavo į mano emocijas kaip vienas organizmas. Laivyno biolaukas

T - I N A N T R A K N Y G A

—' ' yJ Gryna karma S u i ĮĮ c į u s L a /. a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

prieštaravo dėl atsiskyrimo su manimi ir pradėjo daryti man poveikį, kai aš nusprendžiau apie jo problemas nebegalvoti. Istorija neužbaigta, ir man reikės spręsti jų problemas. Vėliau taip ir atsitiko.

Laivyno direktorius pasirodė turįs didelę intuiciją, jis pasiūlė man sudaryti prognozes. Mano ranka braižė grafikus, kuriuos aš po to iššifruodavau. Po keleto mėnesių tos prognozės dėl laivų saugumo, laivyno finansinės - ekonominės padėties pradėjo pasitvirtinti.

Mane pradėjo kviesti į susitikimus su kapitonais, kur aš paprasčiausia ir prieinamiausią forma aiškindavau, kaip stipriai giluminės pasąmonės emocijos susijusios su žmogaus sveikata ir likimu, kaip kapitono pasaulėjauta susijusi su situacijomis, vykstančiomis laive ir aplink jį. Ir viskas ėmė plaukti taip, kaip iš esmės nuo pat pradžių ir priderėjo.

Aš sėdžiu vieno laivininkystės vadovų kabinete, ir jis tikrina mano kompetentingumą. Tai daroma labai paprastai. Jis man sako kapitonų pavardes ir kaip vadinasi laivai, kuriais jie plaukioja.

- Šito laivo labai blogi parametrai, - sakau aš, - jo biolaukas visiškai prastas. Ar jam nieko neatsitiko?

- Gaisras buvo laive. Milijonas dolerių nuostolių. Skamba kito kapitono pavardė ir jo laivo vardas. - Čia viskas tvarkoje, - sakau aš, - negi yra problemų? - Problemų nėra, - atsako vadovas. Nauja pavardė, čia situacija nekokia. Kapitono išpuikimas

pasiekė mirties ribą. Pasąmonės agresija labai didelė. Tai blokuojama arba liga, arba nelaime. Vadinasi, avarijos tikimybė ryškiai padidėjusi.

- Žinote, - sakau vadovui, - kapitono psichinė būklė prasta, su juo reikėtų pasikalbėti.

- Va mes jį ir atleidome iš darbo prieš kelias dienas, kad pasikalbėtume, - šypsosi pašnekovas.

Prabėgom patikrinus laivus ir jų kapitonus pasirodė, kad nepadariau nė vienos klaidos. Tai jau paakino vadovybę daugiau manimi pasitikėti.

Po keleto dienų dar viena situacija įrodė mano kompetentingumą. Aš konsultavau vieną laivyno darbuotoją kažkokiu klausimu. Jis sakė, kad tą dieną susidūrė du laivai, ir paklausė, ar negalėčiau pasakyti susidūrimo priežasties.

- Priežastis - antrojo laivo kapitonas, - atsakiau aš, - beje, profesinis jo pasiruošimas čia niekuo dėtas.

- Kaip jūs nustatėte, kad kaltas būtent tas kapitonas? - Pirmojo kapitono puikybės lygis ir pasąmonės agresija

minimalūs, o antrojo, priešingai, arti neleistinos ribos. Vadinasi, nepriklausomai nuo jo intelekto ir gabumų, būtent antrajam

h i l Į! r Į l į s I. a /. a l c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

I m i atsitikti nemalonumų, blokuojančių jo pasąmonės agresiją. Mano informacija buvo patikrinta ir pasirodė teisinga. Svarbu

buvo tai, kad laivyno darbuotojas pats nieko nežinojo apie situaciją, I, ulei nuskaityti informaciją iš jo pasąmonės buvo negalima. Po keleto dienų susitikau su šio laivo kapitonu.

- Pačios silpniausios kapitonų vietos - prisirišimas prie darbo, prie imidžo. Kuo daugiau niekinate ir smerkiate tą, kuris blogai fjirba ar nevykdo įsakymų, tuo daugiau pritraukiate prie savęs nelaimių. Jeigu nepakeisite savo reakcijos į įvykius, problemų vis daugės.

- Sudavė per vieną skruostą, atsuk kitą? - ironiškai klausia kapitonas.

- Visiškai teisingai. Vidujai jūs turite absoliučiai priimti situaciją.

- Vadinasi, tegul mano laive būna suirutė, tegul viskas griūna, aš turiu su tuo taikstytis ir nieko nedaryti?

- Išoriškai savo sąmone jūs bendraujate su žmonėmis ir privalote situaciją kontroliuoti. Vidujai jūs bendraujate su Dievu ir turite teisę tik priimti situaciją ir subtiliajame lygmenyje neatsiskleisti agresyviai. Agresija prieš bet kokį žmogų - tai agresija prieš Dievą, kuris jį tuo keliu veda.

Sąmonės lygmeny kapitono reakcija buvo nulinė. Pagalvojau, kad veltui stengiuosi jam kažką paaiškinti. Tačiau subtiliajame lygmenyje netikėtai pastebėjau priešingą vaizdą. Penkių minučių pokalbio pakako, kad visi parametrai būtų visiškai subalansuoti ir sunormalizuoti. Svarbiausia, kad biolauko subalansavimas kelis mėnesius po to vis dar buvo išsilaikęs.

Norint išnarplioti sudėtingą situaciją, reikia surasti naujus sprendimus. Kiekvienas toks atradimas žymiai palengvina darbą su ligoniais. Bandydamas įtikinti vieną kapitoną, netikėtai apčiuopiau grandį, padėjusią vėliau dirbti su vėžiu sergančiais ligoniais.

' Geraširdis ir ramus žmogus, o biolauke didžiulė susinaikinimo programa. Vadinasi, jo siela trauks nelaimes. Aš bandau jam paaiškinti, kad smerkti kitus, pykti už nuoskaudas ant kitų kaip ir ant savęs yra negerai, smerkimas ir nuoskaudos galų gale sužadina susinaikinimo programą.

- Jūs dabar nebenorite gyventi, nors to nė neįtariate. - Nieko panašaus, - sako jis, - aš ant savęs nepykstu ir nenoro

gyventi neturiu. - Gerai, pabandysiu išaiškinti kitu būdu. Jūs neteisingai darote

du dalykus: pirma, bet kokią pretenziją ar nuoskaudą stengiatės slėpti, vadinasi, susigrūdate ją į vidų, o tai labai pavojinga. Agresija, nustumta į vidų, pridaro daugiau žalos. Antra, kapitonas turi kontroliuoti situaciją išoriškai. - Aš piešiu lentelę. - Jus turite kontroliuoti situaciją šimtu procentų, o stengiatės tai padaiyti

O *jr\ A N T R Ą K N Y G A

J I ¿4 Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

devyniasdešimt penkiais procentais, tai norma. O juk vidujai kiekviena situacija - tai Visatos dalis. Vidujai jūs galite kontroliuoti situaciją penkiais-dešimčia procentų, ne daugiau, o jūs bandote kontroliuoti - šimtu dvidešimčia procentų. Vadinasi, subtiliajame lygmenyje jūs stengiatės prispausti Visatą, padaryti ją sau pavaldžią. Ji jus sutraiškys greičiau. Įsidėmėkite visiems laikams - vidujai jums negalima kontroliuoti situacijos emocijomis.

Dabar jis mane suprato. Vėliau, kad pacientas suvoktų, kaip sunkiai jisai susirgęs, parodydavau jam lentelėje, kiek jis pasąmone nori kontroliuoti situaciją virš normos. Vietoj priklausančių pagal normą pasąmonės kontrolei penkių-aštuonių procentų sunkiais atvejais šis skaičius pakildavo iki dviejų šimtų penkiasdešimties -trijų šimtų procentų.

Mėnuo po mėnesio, bendraudamas su laivyno darbuotojais, stebėjau, kaip visos organizacijos karma keičiasi į gerąją pusę. Aš konsultuodavau darbuotojus sveikatos klausimais. Tačiau viskas tarpusavyje susiję, ir jų energetikos apvalymas darė įtaką laivyno likimui.

Pamažu požiūris į mane pasikeitė į gerąją pusę. Svarbiausia, kas mane domino, - ar galima stambią organizaciją ištraukti iš sunkios situacijos, naudojantis mano metodu; įsitikinau, kad galima.

Atsimenu, kaip pirmą kartą pastebėjau vadovo karmos ryšį su savo organizacijos likimu. Man kažkokiu klausimu paskambino privačios firmos buhalterė.

- Kaip tau sekasi, kaip darbas? - klausiu jos. - Aš dabar nebedirbu, mūsų firma sudegė. - Kuria prasme sudegė? - Ir tiesiogine, ir perkeltine. Pastatas sudegė, ir firma sudegė. - Kažko labai jau staigiai, tuoj ištirsime priežastis. Tu žinai, -

nustebęs pasakiau aš, peržvelgęs situaciją subtiliajame lygmenyje, - kaltas jūsų firmos direktorius. Jam pernelyg ėmė rūpėti pinigai, jis pradėjo degti neapykanta žmonėms ir programuoti jų sunaikinimą dėl pinigų. Visai organizacijai, visiems darbuotojams pernelyg ėmė rūpėti pinigai ir jie pasidarė kupini agresijos. Firma virto agresyviu organizmu ir turėjo subankrutuoti.

Baltijos laivyną graužė tos pačios problemos. Pertvarka suteikė ne tik laisvę, bet ir postūmį sąmoningai veržtis į pinigus ir gerovę, ir tasai veržimasis • išsibalansuodamas pradėjo griauti naujas struktūras. Kai vystosi pasaulėžiūra, leidžianti atsižadėti dvasinių vertybių dėl materialinių, tuomet materialinės gėiybės turi būti sunaikintos.

Rusija galės atstatyti savo ekonomiką tik tuo atveju, jeigu kultūra ir dvasinės vertybės taps prioritetinėmis. Laivynas, kuriame

N u rjt c į u s I . a z a r c v a K

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A i-t O

Giyna karma —' ' —'

darbuotojų yra apie dvidešimt penki tūkstančiai, vystėsi pagal tuos pačius dėsnius, kaip ir visa šalis.

Po pertvarkos veržimasis prisigrobti kuo daugiau turto ir pinigų pasidarė toks didelis, kad įsijungė blokuotės mechanizmas. I )ėl tarsi atsitiktinių, neapgalvotų vadovybės veiksmų laivynas ėmė praradinėti dešimtis milijonų dolerių. Jis turėjo būti išvogtas, išplėštas ir galiausiai sužlugti. Bet yra ir kitas variantas: jis turi pakeisti savo pasaulėžiūrą, savo požiūrį į pinigus. Tuomet išliktų, liičiau, kad tai įvyktų, man reikėjo susitikinėti su darbuotojais, juos diagnozuoti, jiems skaityti, paskaitas. O kad tai būtina, reikėjo jlikinti vadovus. Kol dirbo ankstesnieji vadovai, nebūtų įmanoma dėl to susitarti, tačiau aš atėjau su savo pasiūlymais, kai dauguma aukštų valdininkų buvo kitais pakeisti. O naujasis firmos prezidentas, nuo kurio labai daug kas priklausė, pasirodė esąs harmoninga asmenybė. Tai davė laivynui daug tikimybės išlikti.

Šiuo metu, kai rašomos šios eilutės, situacija laivyne labai sudėtinga, tačiau aš matau, kas svarbiausia - subtiliosios dvasinės visų žmonių, kaip vieningo gyvo organizmo, struktūros tapo daug švaresnės ir šviesesnės. Subtiliajame lygmenyje organizacija jau atlaikė krizę, ji daugiau nepritraukinės avarijų, nelaimių ir finansinių nuostoliu.

RUSIJA IR ŽMONIJA

- Sakykite, - domisi mano pacientas, užimantis vieną iš valstybinių postų, - kuo paaiškinti dabartinį Rusijos idiotizmą, ekonomikos žlugimą? Leidžiami įstatymai, o nėra mechanizmo juos realizuoti, nėra poįstatyminių aklų. Numatoma koks nors projektas, o jis žlunga, duodami visiškai neapgalvoti nurodymai. Ar galima sužinoti priežastį parapsichologijos požiūriu?

- Priežastys labai paprastos. Ar žinote, kodėl Biblijoje parašyta, kad Ieva buvo sukurta iš Adomo šonkaulio? Vyras -tai dvasia, tai yra biolauko struktūra, o moteris - kūnas. Kalbant moksliškai, tai reiškia, kad biolaukas sukuria materiją. Mokslininkai aiškina, kad pirmiausia pasirodė informacinė Visatos biolauko struktūra, o vėliau iš jos išsiskyrė materialinė dalis. Jūs tikriausiai girdėjote apie virtualines dalelytes, o paprastai nusakant - dvasia kuria kūną.

Šie du priešingi pradai vienyje duoda tai, ką mes vadiname Absoliutu, arba Dievu. Vadinasi, pagrindinė genetinė Visatos programa užrašyta biolauko struktūrose, tai yra procesas, vykstantis biolauko lygmenyje, vėliau realizuojasi fizinėje plotmėje.

Vadinasi, bet kokie ekonominiai, socialiniai įvykiai priklauso nuo tos bendruomenės dvasinių biolaukų struktūrų. Kiekvienos formacijos pagrindas yra dvasinė programa. Kiekviena tauta,

O i-lĄ A N T R A K N Y ( i A

~J l t Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

kiekviena šalis turi vidinę filosofiją, pasaulėžiūrą, skiriančią jas nuo kitų tautų ir šalių.

Bet kokios technikos pagrindas - filosofinė koncepcija, tai yra dvasinė programa. Kodėl Rusijoje iki šiol tiek absurdiškų, neapgalvotų veiksmų valstybės mastu? Todėl, kad komunizmo koncepcija buvo pašalinusi galimybę prognozuoti ateitį. Ateities prognozė - tai pirmiausia savisaugos sistema, išaiškinanti ir apskaičiuojanti nepageidaujamas situacijas.

Negatyvių situacijų prognozės koncepcija netiko laimingos ateities koncepcijai ir bųdavo sunaikinama kartu su savo sudarytojais. Kodėl taip vyko? Todėl, kad pati komunizmo koncepcija vidujai nebuvo dialektinė. Ypač tai ryškiai pasireiškė ateities atžvilgiu. Vieniems ateitis turėjo būti tik gera, kitiems - tik bloga. O bet koks procesas Visatoje yra dialektiškas, sudarytas iš dviejų priešybių. Jeigu dvasinėje Rusijos koncepcijoje būtų radęs vietos supratimas, kad vystymasis eina per patologiją, negatyvumas virsta pozityvumu, tuomet būtų susikūrusi gera prognozavimo mokykla. Dėl to būtų reikėję mokslą ir religiją, idealizmą ir materializmą sujungti komunistinio mokymo branduolyje. Tačiau anuomet reikiamų sąlygų tam nebuvo, todėl toksai susijungimas įvyko išoriškai, tai yra, sąsajose su dabartimi viešpatavo materializmas, o sąsajose su ateitimi -idealizmas. Tokia koncepcija neturėjo gyvybingumo ir buvo apvainikuota idealizmo pergale, tai yra, visišku žemiškos logikos atsisakymu ekonomikoje, politikoje ir jurisprudencijoje.

Daugelis filosofų iki šiol suka galvas, kaip tokia primityvi ir absurdiška veiksena galėjo įsišaknyti, kodėl buvo prarastas sveikas protas. Atsakymas labai paprastas - tokia veiksena tiko žmonijos išgelbėjimui, nes civilizacija Žemėje vystėsi pagal dvigubos spiralės principą. Absoliuti racionalaus, materialistinio prado pergalė dvasinėje JAV programoje turėjo būti prilaikoma absoliučia irraciona-lios, religinės mistinės pasaulėžiūros pergale Sovietų Sąjungoje. Todėl, kad ir kaip keista, socializmo žlugimas skaudžiausiai smogė Amerikai, sutrikdęs jėgų balansą. Tad nuo devinto dešimtmečio pabaigos Amerikos visuomenės dvasinėse struktūrose stiprėja negatyvūs procesai. Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, šalis, sukūrusi amerikietišką gyvenimo būdą ir bandžiusi įskiepyti jį visam pasauliui, pirmoji turi jo atsisakyti tuo metu, kai jis pradėjo užkariauti visą pasaulį. Antraip negatyvūs procesai, vykstantys karmos struktūrose, suluošins Jungtines Valstijas pradžioje dvasiškai, o paskui ir fiziškai.

Artimiausiu metu Amerikoje turi smarkiai sustiprėti tendencija, kuri paprastai būdinga socializmo idealams - altruizmo nepasiturintiems gyventojų sluoksniams protrūkis, padidėjęs dėmesys dvasios ugdymui ir humanitarinio visų visuomenės sluoksnių auklėjimo poreikis. Tačiau save pakeisti sunkiau, negu mus supantį

S c i ĮĮ c j u s 1. a z a r c v a KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

pasaulį, todėl Rusijai bus lengviau sukurti stiprią ekonomiką, negu Amerikai - stiprius dvasinės kultūros klodus.

Svarbiausia sąlyga Rusijai šioje evoliucijoje - sukurti dvasine programą, naują filosofinę koncepciją, naują mąstymą, kuriame susijungtų materializmas ir idealizmas viename branduolyje, ir kuris šalį padarytų gyvybingą.

Tam, kad neįsigalėtų kriminalinės struktūros ir nebūtų organizuoto žlugdymo, ekonomika turi veikti efektyviai, o nesant apgalvotų įstatymų ir jų nevykdant, tai neįmanoma. Teisingi aktai ir įstatymai nepasirodys be filosofinės koncepcijos.

Nauja filosofinė koncepcija turi būti dialektiškesnė, negu visos prieš tai buvusios žmonijos istorijoje. Neįtikėtina, tačiau socializmas dirbo šios filosofinės koncepcijos labui. Visa tai, kas laikoma žemiškos laimės pagrindu, buvo rūsčiai blokuojama, ir tokia blokuotė stipriai suaktyvino dvasines struktūras.

Rusija panėšėjo į griežtai pasninkaujantį žmogų, kai kiti tuo metu ramiai sau valgė. Anksčiau žmonija turėjo daugybę koncepcijų, tačiau nebuvo mechanizmo joms realizuoti, o šiuo metu padėtis priešinga - mechanizmas yra, bet idėjų nėra. Saukiami kongresai, priimamos programos, kuriami fondai, skiriami didžiuliai asignavimai, o rezultatai minimalūs. Ir tokioje situacijoje idealistinės, socializmo sustiprintos, Rusijos koncepcijos suteikia galimybę rusų filosofams kurti naujas koncepcijas ir idėjas, efektyvias žmonijos išgelbėjimui.

Mano požiūriu, svarbiausia čia štai kas: žmonijai branduolinis karas ar ekologinės katastrofos nėra tokia didžiulė grėsmė kaip netobulas mąstymas. Branduolinis karas ir ekologinės katastrofos gali sunaikinti Žemės gyventojus, o kadangi mūsų netobula pasaulėžiūra yra biolaukų struktūrų visuma, subtiliajame lygmenyje apimanti visą Visatą, tai jos keliama grėsmė neišmatuojamai didesnė. Su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis ir sugriauta ekologija mes dar turime galimybę sulaukti rytojaus, o netobulai mąstydami tokių galimybių neturime.

- Ar galėtumėte paaiškinti, - klausia manęs pacientė, - kodėl Rusijoje žmonės visuomet gėrė, nors jūs sakote, kad išgelbėjimas ateis iš Rusijos?

- Žmogus pirmiausiai mąsto biolauku, o paskui smegenimis, todėl mūsų dvasines struktūras galima vadinti superprotu. Kai žmogus absoliutizuoja savo protą ir intelektą, jis atsižada aukštesniųjų lygmenų išminties. Periodiškai išjungti žemišką logiką mūsų protui būtina. Mūsų sąmonė tik apmąsto informaciją, gaunamą iš pasąmonės, iš subtilesnių dvasinių struktūrų.

Todėl aiškiaregiai ir įvairių sektų nariai, norėdami gauti naujos informacijos, gerdavo svaiginančius ir kvaitinančius gėrimus,

376 A N T R A K N Y G A

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

pavyzdžiui, Indijoje - somą, i kurią būdavo pridedama musmirių. Apsvaigintas intelektas žemina mūsų išmintį, išjungia protą ir suteikia galimybę pasiekti naujus informacinius kanalus. Štai iš kur atsirado žinomasis posakis: "Tiesa - vyne" ("In vino - veritas").

Jeigu žemiška logika žmoguje išstumia Dievybę, tai yra, jeigu jo siela prisiriša prie išminties, tai, kad būtų išvengta šizofrenijos arba epilepsijos, kaip sielos sušiurkštėjimo blokuotės, jis pradeda girtuokliauti.

Rusijoje visuomet buvo tendencija idėją iškelti aukščiau už kūno poreikius. Veržimasis į aukštesnį dvasingumą ir filosofinį pasaulio suvokimą visuomet būdavo pranašesnis. Dvasingas žmogus buvo gerbiamas labiau už turtingą, o dvasingumas vertinamas labiau už pinigus, todėl pagunda prisirišti prie išminties būdavo didelė ir girtavimas reiškėsi kaip viena prievartinio blokavimo formų.

Alkoholis žmogų atitraukia nuo žemiškumo, veikia taip pat kaip trumpalaikis badavimas. Tačiau jeigu žmogus nesiliauja badauti, jo kūnas išsenka, ir jis miršta. Nesiliaujantis girtavimas veda prįe protinės degradacijos ir išsigimimo.

Civilizacija susijusi su intelektu, protu, o intelekto vystymas tiesiogiai proporcingas žemiškumo vystymuisi. Norint, kad žemiškumas sėkmingai vystytųsi, jį kartais reikia žeminti ir griauti. Periodiškas proto žeminimas alkoholiu ir narkotikais trumpam paleidžia šį mechanizmą veikti. Šiuo metu žmonija priartėjo prie tokio virsmo, kai užuot harmonizuojama kūno žeminimu, tai yra priverstiniu mechanizmu, ji pati gali persijungti į dvasios iškėlimą aukštyn, tai yra į savanorišką mechanizmą.

Jei būtų nepaliaujamai siekiama ugdyti savo dvasingumą, tai siekis, įtvirtintas valstybiniais įstatymais, leistų išvengti vis didėjančios mūsų sąmonės degradacijos. Žmonija pernelyg prisirišo prie intelekto ir proto ir absoliutizuoja civilizacijos vertybes, todėl vis aktyviau įjungiami prievartinės blokuotės metodai - alkoholizmas ir ypač narkomanija. Tai ypač akivaizdu pasižiūrėjus į didžiausią narkotikų vartotoją - JAV, kur intelektas ir protas tapo absoliučiomis vertybėmis.

Pažeminimas ne tik spiritiniais gėrimais, bet ir absurdinėmis situacijomis socializmo laikotarpiu išlaisvino Rusiją nuo absoliutaus prisirišimo prie išminties ir intelekto ir netgi perlenkė į kitą pusę - kvailas, neprotingas politikų ir valstybės veikėjų elgesys tapo norma, o ne išimtimi.

Keista, tačiau būtent tiesioginių loginių ryšių nutraukimas, pastovus stereotipų laužymas Rusiją atvedė į tokią situaciją, kad ji lengviau ir greičiau negu kita šalis yra pasiruošusi priimti naujas idėjas ir naują mąstymą, be kurių žmonija negali įžengti į rytojų.

Vienas žmogus kartą pasakė: - Vakaruose žmonės dirbo, kūrė materialines vertybes, o

S > l Į t e j u s r a / a i c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Rusijoje girtavo ir tinginiavo. Šioje tinginystėje visi kaip skendėjo, laip ir tebeskendi, todėl Rusija iš savo duobės neišlįs.

- Žinote, - atsakiau aš jam, - esu skaitęs, jog tam, kad kažkas galėtų medituoti, kažkas kitas turi arti ir sėti. tačiau jei žvelgsime, kaip yra iš tikrųjų, tai tam, kad kažkas galėtų arti ir sėti, kažkas kitas turi medituoti. Bet kurios ekonominės pakopos pagrindas -tu II tikras dvasinis klodas. Bet kurios techninės pažangos pagrindas idėja.

' Bolševikai sakė: "Atimk iš kito - ir busi laimingas". - Ir taip visą gyvenimą žmonės atiminėja gėrybes vienas iš kito,

likėdamiesi būti laimingi. Ekonominis pakilimas - visuomet prieš lai buvusio dvasios pakilimo rezultatas. Žmogus, kuris nedirba li/.iškai, kurio darbo vaisių negalima pamatyti, paprasčiausiai dirba ne dabarčiai, kurią galima paliesti ir pačiupinėti, o ateičiai.

- Gerai, bet kas statys tą ateitį? Ar tinginiai? - Tinginystė - visų ydų motina, bet ir visų privalumų sesuo.

Regis, vokiečių kariuomenėje karininkai buvo dalijami į keturias kategorijas:

Pirmieji - buki ir energingi - tai pavojingiausi žmonės, ir juos reikia tuojau pat atleisti.

Antrieji - buki ir tingūs - tai žemesnysis karininkų sąstatas, jie nė piršto nepajudins, jei nebus būtino reikalo.

Tretieji - protingi ir energingi - tai vidurinis karininkų sąstatas ir štabų darbuotojai.

Ketvirtieji - protingi ir tingūs - tai elitas, aukščiausias vadovų sąstatas.

Tam tikra tingėjimo dozė pravarti ir stimuliuoja dvasinį procesą. 1 )abar, norėdamas normaliai tobulėti, žmogus turi būti drauge ir protingas, ir kvailas. Vadinasi, protingas žmogus turi pasilikti teisę padaryti ką nors nelogiškai, kvailai, neapgalvotai. Energingas, veiklus žmogus turi suprasti, kad tingėjimo ir nieko neveikimo periodais tiesiog būtina pakeisti darbo režimą, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Dabar prasideda laikotarpis, kai kiekviename žmoguje pradės jungtis tai, kas buvo išsklaidyta ir veikė tik kaip visuma, kaip grupės veiklos rezultatas. Dabar kiekvieno žmogaus dvasioje pradės jungtis nesusiliedamos tc« priešybės, kurių susijungimo anksčiau žmogus būtų neištvėręs. Ši naujovė ateis per naują pasaulio suvokimą.

Įdomiai pasikalbėjau su vienu belgu: - Ant prancūzų revoliucijos vėliavų buvo užrašas: "Laisvė.

I ygybė. Brolybė". Tačiau laisvė padaro neįmanomą lygybę, o lygybė padaro neįmanomą laisvę. Socializme buvo bandyta pasiekti lygybę, lodėl išnyko laisvė. Per visa lai buvo nebepaisoma žmogaus teisių.

- Aš įpratęs kelis kartus klausti "kodėl"? - atsakau aš. - Į

S u ;• g c j u s I. a z a r c v a

KARMOS DIAGNOST IK \

pirmąjį "kodėl" - jūs atsakėte. Socializmo laikotarpiu žmogus neturėjo jokių teisių. Tačiau kodėl būtent toks šūkis buvo užrašytas ant vėliavos? Kodėl žmonės veržėsi lyg ir prie neįmanomo dalyko - prie laisvės ir lygybės? Todėl, kad laisve buvo žemiškos laimės ir žemiškų vertybių įsikūnijimas, brolybe ir lygybė - dvasinių vertybių įsikūnijimas. Ir vieno, ir kito žmonija siekė visą laiką. Tačiau žemiškumas buvo vystomas ji apsaugant ir stiprinant, o dvasingumas buvo vystomas žemiškumą apribojant ir griaunant.

Tad egzistavo Rytų despotijos, kur negailestingai buvo varžomos kiekvienos asmenybės teisės, kur buvo ribojami ne tik kūno, bet ir sąmonės poreikiai, susiję su kūno poreikiais. Išsireiškimas "praplauti smegenis" atėjo iš Kinijos, kur žmogui, išsakiusiam maištingą mintį, į nosį pildavo vandenį, kol jis išprotėdavo. Ir buvo Vakarų demokratijos, kur įstatymais stengtasi apginti žmogų, jo teritorinę, turtinę ir dvasinę nuosavybę. Daugelis šalių savo vystymosi raidoje pakaitomis tai puldavo į asmenybės laisvės apribojimą per diktatūrą, tai linkdavo į demokratiją. Tam, kad galėtų normaliai vystytis Vakarai, turėjo būti Rytai. Tam, kad egzistuotų demokratinės valstybės, kažkur turėjo būti despotijos ir diktatorinės valstybės. Bandymas sujungti demokratiją ir despotiją negalėjo būti sėkmingas. Sujungiant šios dvi priešybės duodavo neutralizacijos reakciją, arba laimėdavo tai viena, tai kita - tai diktatūra, tai demokratija.

Socialistinė santvarka švylavo nuo demokratinių tendencijų prie diktatūros gniaužtų ir atvirkščiai. Demokratija gynė žmogaus teritoriją, jo materialinį ir dvasinį turtą, pačią asmenybę ir visas jos teises. Tai labai išvystė civilizaciją ir žmogaus asmenybę, jo intelektą, tačiau skurdino dvasines struktūras ir, peržengiant neleistiną ribą, galėjo atvesti visuomenę į pražūtį.

Pagrindinis socializmo tikslas - dvasinis žmogaus vystymasis, socializme idėja visuomet buvo pirmesnėj eilėj negu kūno poreikiai. Todėl imta varžyti visas žmogaus teises, bet suvaržymas sukėlė didelį dvasinio augimo pliūpsnį.

Bandymas socializmą pertvarkyti buvo bandymas sujungti ekonominį Vakarų efektyvumą su dvasiniais Rytų siekiais. Tačiau mechaninis dviejų priešybių sujungimas turėjo sukelti arba neutralizacijos reakciją, arba despotijos pergalę, arba demokratijos, arba dažną jų kaitą.

Kodėl priešybės negalėjo susijungti? Juk pagal jų kovos ir vienybės dėsnį kažkuriame etape jos turėtų susitaikyti, tai yra susijungti, nesunaikindamos viena kitos. Bet esmė ta, kad jų susijungimas turi būti ne išoriškas, tai yra ne formų, o vidinis, tai yra turinio. Kai susijungimas vyksta subtiliajame lygmenyje, tuomet dvi priešybės, maniusios, kad kiekviena jų - išbaigta visuma,

A N l ' R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna ka 379 piadeda suvokti, kad jos - dvi vienio pusės, ir tuomet konfliktas išnyksta, priešybės susitaiko.

Demokratija ir despotija nesujungiamos. Demokratija pamažu /engia į chaosą, dvasinę degradaciją, nusigręžimą nuo Dievo. Despotija veda į visuomenės ekonominę degradaciją ir apskritai visuomenės bei asmenybės išsigimimą. Demokratijos ir vakarietiško mąstymo būdo esmė - apginti ir aprūpinti visa, kas žemiška. Rytietiško mąstymo būdo ir rytietiškos despotijos esmė - suteikti galimybę dvasiniam vystymuisi.

Vadinasi, sujungti reikia ne demokratiją ir despotiją, o žemiškų ii dvasinių struktūrų vystymąsi vienu metu. Tokia jungtis realizuojasi turint įstatymus, suteikiančius galimybę žmonėms dvasiškai u demokratiškai tobulėti, nevaržant vienam kito. Tačiau tokie įstatymai gali pasirodyti tik tuomet, kai atsiras filosofinė koncepcija, pagal kurią materialumas ir dvasingumas vienas kito neslėgs, tuomet, kai materialumas ir dvasingumas, mokslas ir religija susijungs į vieną filosofinę koncepciją.

Mokslas turi pripažinti, kad be dorovinio, religinio prado jis pražudys žmoniją. Religija turi suvokti, kad be nuolatinio atsinaujinimo, teikiamo moksliniais tyrimais, ji pasidarys vis labiau dogmatiška ir agresyvi priešingai mąstantiems, kurių vis daugės. Mokslas turi būti doroviškai religingas, o religija - mokslinė. Dar kažkiek laiko Rusija kamuosis tarp anarchijos, neapibrėžtumo, fašizmo plykstelėjimų ir bandymų restauruoti socializmą ir komunizmą.

Šiuo metu Rusijoje - periodas po neutralizacijos reakcijos. 1985 metais prasidėjo pertvarka. Pirmiausia, ką reikėjo padaryti, tai paaiškinti žmonėms, kas yra socializmas ir komunizmas, kodėl žmonijai jie kainavo dešimtis milijonų aukų ir kodėl žmonija vis dėlto veržėsi į šiuos idealus. Po to reikėjo sukurti įstatymus, ginančius laisvę, - ir visokeriopos žmogaus privačios veiklos, ir visokeriopos jo asmeninės nuosavybės ir jo paties asmenybės laisvę. Tuo pačiu metu būtina buvo sukurti įstatymus, padedančius ugdyti ir apsaugoti žmogaus dvasingumą.

Asmeninė nepriklausomybė su jos išcentrinėmis tendencijomis ir dvasinis susijungimas kaip būtina sąlyga vystymuisi anksčiau ar vėliau Rusijoje sueis į priderančią vienovę. Tokio supratimo nei 1985 metais, nei vėliau nebuvo.

Rusija įžengė į demokratiją, bet be demokratiškų įstatymų ir mąslaus įvertinimo, kas yra socializmas ir komunizmas. Todėl demokratija virto anarchija ir siautėjimu, o tai stumia šalį į fašizmą, j diktatūrą ir akina imtis ypatingų priemonių.

Kuo greičiau visuomenės šviesuoliai suvoks, kad naujos filosofijos ir naujos ideologijos, ir, žinoma naujų įstatymų formavimas - vienintelė Rusijos išeitis, tuo bus mažiau skausmo ir kančių, šaliai praeinant šį etapą.

S e r g e j u s L A / ;I R E V A :•

KARMOS DIAGNOSTIKA

Dabar žmonija yra priėjusi prie ribos, už kurios tam, kad fiziškai išgyventų, turi dėti žymiai daugiau pastangų sielai apvalyti ir tobulinti. Pastebėjau, kad 1987 metais ryškiai padidėjo žmonijos agresija. Negalėdamas suvokti, dėl ko taip atsitiko, maniau, kad paprasčiausiai susikaupė agresija ir įvyko postūmis. Paskui užfiksavau eilinį agresijos šuolį 1993 metų pabaigoje ir, sprendžiant iš visko, stipriausias jos šuolis turėtų būti 1995 metų rudenį su apsigręžimu atgal ir virtimu žmonijos susinaikinimo programa. Neseniai suvokiau, su kuo tai gali būti susiję. Sovietų valdžios ypatybė buvo žlugdyti kad ir menkiausią kritiką, buvo blokuojamas situacijos įvertinimas, taigi ir agresija. Nuo 1985 metų, prasidėjus pertvarkai, žymiai sustiprėja praeities kritika, socializmo kritika; kitos respublikos suskanta Rusiją smerkti. Smerkimas ir kritikos pagimdytas niekinimas stipriausiai pasireiškė Ukrainoje. Šios respublikos pasąmonės agresija ryškiai išaugo ir buvo užblokuota Černobylio AE sprogimu. Ir, svarbiausia, dviejų jėgų - socializmo ir kapitalizmo - opozicija nuo 1985 metų rudens ėmė nykti. Prasidėjo staigus posūkis į žemiškas vertybes, o po dviejų metų pasireiškė agresijos protrūkis visos žmonijos pasąmonės struktūrose.

1991 metais žlunga Sovietų Sąjunga, o dar po dviejų metų įvyksta dar didesnis agresijos protrūkis. 1993 metų pradžioje išpuikimas, prisirišimas prie šalies imidžo ir laimingo likimo žymiai išaugo. O kadangi po socializmo žlugimo smarkiai padidėjo energetinis Amerikos poveikis visam pasauliui, tai po dviejų metų, pereidama į žmonijos pasąmonę, ši programa dar labiau sužemiškėjo ir atitinkamai pratrūko agresija, artėjant blokuotei.

DVASINIŲ IR MATERIALINIŲ VERTYBIŲ GYNIMAS

- Jūs sakote, kad Rusija - tai šalis, išgelbėsianti pasaulį, - kartą man pasakė mano pašnekovas, - o aš matau visišką priešingybę.

- Tai ne aš sakau, o sakė aiškiaregiai. Pagal mano tyrimus, Rusija yra idealus poligonas sukurti naujam mąstymui ir naujiems santykiams. Tvirtinimas, kad "išsigelbėjimas ateis iš Rusijos", pirmiausia rodo dvasines išgelbėjimo galimybes.

- Gerai, - sako pašnekovas. - Ramiai išanalizuokime situaciją. Nė viena valstybė be įstatymų negali egzistuoti. Neprotingi įstatymai ją žlugdo. Kad valstybė galėtų egzistuoti, turi būti surinkti mokesčiai, o kad juos būtų galima surinkti, reikia, kad būtų iš ko juos rinkti. Piliečio asmenybė - tai jo privati nuosavybė, kuri vystosi ir kažką gamina, tai jo dvasinė, intelektuali nuosavybė: ja rūpintis yra būtina sąlyga bet kokiai valstybei būti ir klestėti.

380 A N T R A K N Y G A

Gryna karma

. i i ' , | LIS I .a z ,-I I e v a s

I \KMOS DIAGNOSTIKA

Rusijoje viskas buvo sugriauta. Kas vyksta šiuo metu? Kokie pirmieji, matomi, materialūs civilizacijos požymiai? Tai keliai, komunikacijos, jų kokybė ir patikimumas. Rusijoje visa tai siaubingoje būklėje. Pinigai eikvojami bet kam, tik ne gyvybiškai būtiniems civilizacijos pagrindams.

Kaip ir Sovietų valdžios metais, taip ir dabar nuolat keičiami (statymai. Jie prieštarauja vieni kitiems. Absurdas. Toliau... Žmogaus sąmonė vystosi kontroliuodama situaciją, tokios kontrolės pagrindas yra teritorijos kontrolė, vadinasi, įstatymas dėl privačios žemės nuosavybės yra būtina sąmonės, mentaliteto vystymo sąlyga.

Turi būti saugomas ne tik materialus turtas, bet ir dvasinės žmogaus teisės. Neapsaugant intelektualios nuosavybės teisių, normalus žmogaus vystymasis taip pat neįmanomas. Kam aš turėčiau kažką išradinėti, kurti, generuoti idėjas, galinčias man kainuoti gyvybę, jeigu visa tai bus iš manęs pavogta ar atimta?

Dirbti perspektyvai neapsimoka. O intelektas tobulėja būtent per strateginį mąstymą. Vadinasi, gali būti tik viena filosofija -išplėšti kąsnį šiandien. Taip elgiantis ekonomika ilgai neištvers. Anksčiau ar vėliau ją paims į rankas tie, kuriuos gina įstatymas.

Pažiūrėkime, ar kas nors daroma šaliai išgelbėti? Kad ir kiek dešimčių jau būta pažadų, konferencijų ir suvažiavimų, Rusijoje iki šiol nepriimti įstatymai dėl žemės ir intelektualios nuosavybės. Vadinasi, žmogus neapsaugotas, ir kiekvienam, neturinčiam perspektyvos save realizuoti, belieka išvykti iš Rusijos. Anksčiau sienos sulaikydavo, komunistinė ideologija, paskui šmėkščiojo kažkokios perspektyvos ir viltis civilizuotai gyventi. Šiuo metu niekas nelaiko. Vadinasi, po kelerių metų Rusija praras savo vienintelį šansą išlikti. Kas vyksta viso to fone?

Rusijoje iki šiol nėra normalaus civilinio ir baudžiamojo kodekso. Šalis gyvena be įstatymų. Piramidė neturi vienijančio pagrindo, ji sudėliota iš skrituliukų, uždėtų ant kits kilo. Konstitucijos taip pat nėra, ankstesnės - akių dūmimas. Kiekvienas naujas įstatymas priimamas "iš lubų", neturi jokio logiško pagrindo arba jis minimaliausias. Prognozavimo specialistų nėra. O juk, rodos, taip paprasta - pakviesk specialistus ir pasakyk jiems: "Mes planuojame tai ar lai padaryti, pateikite prognozes". Atrink iš jų tuos, kurie sugebėjo teisingai nustatyti ateitį. Po to iš tokių žmonių sudaryk grupę, ir situacija jau bus kontroliuojama. Tačiau to nedaroma, ir tiek. Anksčiau į ateitį visai nereikėjo žvelgti, kadangi ji buvo "nupiešta", o dabar į ateitį nereikia žvelgti, kadangi į ją nusispjaut. Šalis be ateities ilgai nepragyvens. Taigi, vartojant jūsų terminologiją, subtiliajame lygmenyje Rusija - jau lavonas.

Ir žiūrėkite, kas dabar darosi. Valdininkai pradeda smaugti bankus, vyksta pavojingas procesas

ekonomikoje. Paaiškinsiu, kodėl - socializmas turėjo vieną stiprią

ANT R A K N Y G A

Gryni — ^ 8 1 arma —' O I

A N T R A KNYGA Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

pusę - ekonomikos planavimą. Teodoras Ruzveltas žinojo, kad stichiškumas ekonomikoje toks pat pavojingas kaip ir absoliutus planavimas. O suderink šias abi sistemas - rezultatai bus puikiausi. Nauja sistema po karo susiklostė trijose sugriautos ekonomikos valstybėse. Fašizmas kaip ir socializmas turėjo griežtą planavimo pradą su tam tikra specifika. Pokario laikotarpiu rinkos santykių ir planinio prado suderinimas sudarė sąlygas staigiam šių valstybių ekonominiam šuoliui ir sukūrė iš esmės naują ekonomiką. Si ekonomika rėmėsi sujungtomis socializmo ir kapitalizmo idėjomis.

Ir Rusijoje po socializmo žlugimo atsirado sąlygos egzistuoti planinei ekonomikai ir stichinei rinkai. Todėl šioje srityje buvo sparčiai pasistūmėta pirmyn. Tačiau privačius verslininkus neapgynus įstatymais, viskas pradėjo žlugti. Jiems bankai - pats didžiausias pavojus, nes bankai - tai reali valdžia. Vadinasi, iš vienos pusės juos reikia pasmaugti mokesčiais, o iš kitos - įvesti įstatymus, smaugiančius laisvą iniciatyvą, ir nepriimti įstatymų, padedančių jiems vystytis, arba paimti iš bankų privalomą valstybinę paskolą, o paskui jos negrąžinti visai arba išmokėjimus užtęsti. Ir visa tai

' daroma plačiu mastu. Todėl bet kuris apsukrus bankininkas supras, kad jis turi dumti akis ir apgaudinėti pirmiausia valstybę, o antra - žmones ir perkėlinėti visą kapitalą į Vakarų bankus; galų gale jo šeima ir jis pats bus susiruošę išvykti į užsienį. Kuo talentingesnis bankininkas, tuo didesnę sumą jis permes į Vakarus. Ir jokie "drakoniški" įstatymai nieko negalės jam padaryti. Jeigu žmogui nepelninga pinigus laikyti šioje šalyje, jis jų čia ir nelaikys. Verslininko, kaip ir menininko, potencialas Rusijoje iki pat šiol pagal vidurkį keleriopai aukštesnis, negu Vakaruose. Ir ten bus greitai suprasta, kaip jiems naudinga priimti geriausius protus ir jėgas iš Rusijos.

Naujus įstatymus kuria nauji žmonės pagal naują ideologiją. "Ar yra Rusijoje ideologija? - užduodame sau klausimą. Jos nėra. Komunistinė subyrėjo, o įskiepyti religinę nepavyko. Ir dabar religinė valstybė bus lik kaukė, o ne realybė. Jeigu nėra ideologijos - nebus ir įstatymų. Pažiūrėkite, kas sėdi Dūmoje ir Vyriausybėje. Ar gali tokie žmonės sukurti naują ideologiją ir naują ekonomiką? Daugiausia tai partiniai veikėjai su vienpusiu mąstymu ir noru išplėšti kąsnį sau šiandien, nes rytoj jį jau atims. Ir jūs manote, kad tokia šalis gali padėti pasauliui, nekalbant jau apie jo išgelbėjimą?

- Pradėkime nuo pat pradžių. Vieną kartą mokslininkai padarė tokį eksperimentą: atrinko gyvūnų populiaciją, kurios vados yra dažnos, ir pradėjo kryžminti jos gyvūnus - pačius silpnuosius, ligočiausius ir blogiausius. Buvo manoma, kad ligos, giminės išsigimimas - lai defektų, klaidų genetiniame kode sankaupa, ir lokius kryžminant turėtų išnykti tokia giminė, tačiau įvyko visiškai

A N T R A K N Y G A O O O

Gryna karma —' C5 ~J

Bfiešingas dalykas. Pasirodė absoliučiai sveikos palikuonių vados • puikiais fiziniais duomenimis.

Jokios regeneracijos mechanizmo mokslininkai negalėjo paaiškinti, tačiau jie suprato, kad fizinis trūkumas, kad ir kokia forma |is pasireikštų, dažnai būna nauja vystymosi pakopa.

Šiuo požiūriu žmonija dabar dideliame nuosmukyje. Iš pažiūros atrodo, kad ji laikosi puikiai, tačiau mes matome tik šiltus tualetus, gausingas parduotuvių vitrinas ir gražias mašinas.. O štai žiūrint iš aukštybių, žmonija labai serga, smarkiai suluošinta. Vakarų kaip ir Rylų valstybių ideologija remiasi religija. Religinė bazė joms padėjo sukurti apibrėžtas etines, juridines normas ir pasiekti aukštą ekonomikos, mokslo ir kultūros lygį, tačiau tas lygis vis dėlto nepakankamas dabartinei žmonijai išlikti. Civilizuotų šalių filosofija, elika ir įstatymdavystė negali sustabdyti procesų, žudančių žmoniją, - lai yra ekologijos, o taip pat fizinės ir dvasinės žmonių būklės blogėjimo. Beje, jokios pastangos - konferencijos, simpoziumai -kardinaliai situacijos nekeičia. Reikalingi įstatymai, veikiantys žmonijos išgelbėjimo labui, ir organizacijos, juos realizuojančios. Tačiau |ų nėra.

Šiuo metu visas pasaulis atsidūręs tokioje padėtyje, kaip ir Rusija. Kodėl žmonija negali sukurti įstatymų, galinčių ją išgelbėti nuo pražūties? Todėl, kad nėra ideologijos, jungiančios visą žmoniją, susiskaldžiusią pagal religinius ir nacionalinius požymius. Ir didžiausia praraja šiuo metu žmones skiria dėl religinių motyvų. Mechaniškai sujungti religijas arba sudaryti naują, jungiančią visas,

neįmanoma. Tačiau be vieningos koncepcijos, be naujos filosofijos ir moralės,

žmonija nesukurs naujų įstatymų nei santykių, ir ji pasmerkta pražūčiai. Ar šiuo metu žmonija turi šansų susijungti? Turi. Nauja ideologija, galinti visus sujungti ir išgelbėti pasaulį, tai ideologija, kurioje susijungtų idealizmas ir materializmas, mokslas ir religija. Kai religija ir mokslas susijungs, visi šiuo metu egzistuojantys religiniai mokymai bus atramos taškais ir žmonijos susijungimo procesas vyks ne priverstinai per žūtį ar degradaciją, o sąmoningai, per turinį, o ne per formą.

Kodėl Rusijoje šiuo metu toks chaosas? Todėl, kad joje nėra kuriančiosios ideologijos, gimdančios harmoniją. Jeigu šiuo metu Rusijoje įsiviešpatautų bankai ir civilizuota ekonomikos forma, ji suklestėtų, tačiau visas pasaulis žūtų.

Todėl žemiškų įstatymų požiūriu nevaldoma, absurdiška situacija Rusijoje - paprasta ir suprantama aukščiausių dėsnių požiūriu. Rusijai iš aukštybių nebus leista normaliai vystyti ekonomiką be naujų įstatymų ir naujos ideologijos. Ką reiškia šiuo požiūriu įstatymo apie žemės nuosavybę nebuvimas? Tai dvasinio žmonių susijungimo ir dvasinio jų vystymosi faktorius. Pagal materializmo

384 A N T R A K N Y G A S u r a d u s i ,

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

dėsnius, privati nuosavybė skaldo žmones, gimdo neapykantą ir pyktį, vienų - skurdą ir pažeminimą, o kitų - turtingumą bei dvasini nuosmukį.

Visuomeninė nuosavybė jungia žmones ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tačiau dvasingumas tarpo ne tik socializmo santvarkoje. Kiekvieno atsiskyrėlio, atsižadėjusio materialinių gėrybių, dvasingumas buvo aukštas.

Tokia situacija, kad Rusijoje nėra įstatymiškos teisės į žemę, toliau ugdo žmonių dvasingumą. Komunistinė ideologija nematė jokių kitų galimybių žmonių dvasingumui ugdyti ir jiems suvienyti, kaip tik mechaniškai atitraukti juos nuo visa to, kas žemiška, žemiškumą tiypte sutrypiant. Religijos priimti komunizmas negalėjo, nes jis pats buvo religija, susijungusi su mokslu, tik dievai buvo žemiški.

Jeigu šiuo metu Rusijoje bus rasti dvasingumui ugdyti kiti keliai, ne prievarta plėšiant nuo žemiškumo, o suradus naujų formų žmonėms vienyti, tai bus einama visos žmonijos išgelbėjimo link. Tai įmanoma doroviškai apvalant šalį. Dorovingumo formavimas vyksta religiškai ir filosofiškai suvokus pasaulį. Tai ir turi dabar padaryti Rusija.

ŠIUOLAIKINIAI METODAI ŽMOGUI PAVEIKTI

t> Pastaruoju metu toliaregiai žmonės supranta, kad mokslas be dorovės - tai žmonijos sunaikinimo mechanizmas.

Dorovė moksle - tai vairuotojas, kuris, teisingai vairuodamas, kuria gėrį. Nevairuojama mašina - blogis. Vis dažniau girdime, kad mokslą reikia sujungti su dorovingumu, tačiau kažkodėl niekas jų nesujungia.

Kas yra mokslas, mes jau žinome ir galime įvertinti jį pagal tai, kokio lygio pasiekė civilizacija ir kokie liūdni mūsų laikų faktai. Vis dažniau mokslas dirba ne žmogaus labui, o prieš jį. Toks procesas nedorovingas ir gali baigtis žmonijos susinaikinimu.

Prieš darant bet kokį veiksmą, atradimą ar išradimą pridera atlikti kruopščią galimų pasekmių, ypač neigiamų, analizę. "Septynis kartus atmatuok, vieną kartą kirpk", - sako patarlė. Iki šios dienos mes dažnai ir nė vieno karto neatmatuodavome. Taigi būtent dorovingumas atmatuoja ne vieną, o septynis kartus, mat dorovingumas ir etika - strateginio pobūdžio reiškiniai.

Doras žmogus pirmiausia galvoja apie aplinkinių žmonių interesus ir tik paskui apie savuosius. Bet kokiu atveju kitų interesus iškelia šiek tiek aukščiau nei savus. Doras mokslininkas pirmiausia apmąsto, kokios žalos gali pridaryti jo išradimas, o

S i' i n c j u .s L a z a r e v a s

KARMT)S DIAGNOSTIKA

paskui - kuo jis naudingas. Jeigu kiekvienas mūsų galvotų apie Kitus ne mažiau, kaip apie save, tokia visuomenė klestėtų.

Doras žmogus nesigviešia saldaus dabarties kąsnio, žino, kad už tai rytojaus dieną gali sulaukti blogų pasekmių, tai yra doras žmogus labiau linkęs planuoti ir prognozuoti. Tačiau kodėl Kristus yra pasakęs: "Negalvokite apie rytojaus dieną, gyvenkite kaip paukščiai"?

Čia esmė ta, kad Kristaus žodžiai nukreipti ne į formą, o į turinį, į mūsų emocijas. Jeigu tau sudavė per vieną skruostą, atsuk ir kitą - tai ne fizinės gynybos neigimas. Tai reiškia, kad sielos gelmėse neturi būti grįžtamosios agresijos. Rytojaus diena pareina nuo Dievo ir Visatos karmos. Todėl nereikia emocijomis prisirišti prie ateities - tai būtų bandymas ląstelės programą iškelti aukščiau už organizmo programą. Žmogus negali tiesiogiai vykdyti Kristaus pamokymų. Gyvenimas verčia elgtis kitaip: ir priešintis skriaudikui, ir galvoti apie rytojaus dieną. Todėl žmogus įsidėjo pamokymus giliai į savo sielą, į turinį, o tai ir buvo reikalinga.

Aš pastebėjau vieną paradoksalų faktą, o paskui suvokiau jį ir išsiaiškinau: kuo gilyn į sielą žmogus romiai situaciją priima, tuo aktyviau jai gali priešintis išoriškai. Vadinasi, kuo labiau aš sielos gelmėse pripažįstu, kad rytojaus ir būsimos dienos pareina nuo Dievo, ir iš anksto tai priimu, tuo daugiau jėgų išsaugau rytojaus planavimui ir jo pakeitimui fizinėje plotmėje.

Visa tai panašu į tokį vaizdą: skiedra plaukia pasroviui. Ir jeigu toji skiedra nesupranta, kad pagrindinė veikiančioji jėga yra ne ji, o srovė, ji kapanojasi vandenyje, veltui eikvoja savo jėgas ir visiškai nekontroliuoja situacijos. O jeigu skiedra supranta, kad pagrindinis kelias priklauso nuo srovės, ji tausoja jėgas, priderina jas prie srovės krypties ir labai padidina savo aktyvumą ir veiksmų laisvę, o galiausiai - ir situacijos kontrolę.

Pastebėjau ir dar vieną faktą. Jeigu žmogus bando kontroliuoti situaciją labiau nei trisdešimt-keturiasdešimt procentų, jam prireikia žymiai daugiau pastangų ir pablogėja rezultatas. Jeigu žmogus bando kontroliuoti situaciją šimtu procentų, tai jau pavojinga gyvybei, nes labai smarkiai išauga susierzinimas ir agresija, kaip bandymas situaciją valdyti, o rezultatas - situacijos sužlugdymas ir ligos.

Tačiau jei sielos gelmėse dabartinę situaciją kaip Dievo siųstą priimame - tai sugebėsime ją valdyti ateityje. Tikintis žmogus romiai, geraširdiškai žvelgia į jį supantį pasaulį. Kadangi siela be galo inertiška, ji perneša tą požiūrį į sekančius gyvenimus ir tuomet, būdamas vidujai romus, žmogus gali kontroliuoti ateitį. O išorėje nesitaikstydamas su situacija ir padarydamas ją pavaldžią sau jis kontroliuoja situaciją dabartyje. Tokie žmonės tapdavo valdovais, karo vadais, bankininkais, - žmonėmis, besidarbuojančiais

A N T R A K N Y G A

Gryna karma ;385

1 3 . 1 5 4 8

386 A N T R A K N Y G A S c g c j u s l . a / a r c v a .

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

civilizacijos labui tol, kol jų sielos gelmėse degdavo tikėjimo ugnelė iš praeito gyvenimo.

Kyla klausimas, kodėl doras žmogus daugiau galvoja apie kitus, negu apie save, o egoistas - priešingai? Matote, egoisto interesai susiję pirmiausia su jo kūnu ir sąmone. Sąmonė susijusi su kūno evoliucija. Hipertrofuota žemiška logika, per didelis rūpinimasis kūnu varžo biolauko dvasines struktūras. Pagal savo prigimtį sąmonė ir materija diskretinės, krypsta į diferenciaciją. Visatos išsiplėtimas, naujų materijos, erdvės, laiko formų sukūrimas adekvatus sąmonės ir žmonijos civilizacijos vystymuisi. O biolaukas linksta į vienovę ir, plečiantis Visatai, ši vienovė stiprėja. Tačiau nėra kairės be dešinės. Visata besiplėsdama kartu turi ir susitraukti. Susitraukimas ir yra stengimasis stiprinti vienovę.

Ir kai žmogaus interesai persikelia už jo kūno ribų, o tai darosi įmanoma, kūnui irstant, esant kamuojamam ligų, nepriteklių, traumų ir nelaimių, o taip pat žmogui esant geram ir mylint Dievą, jo dvasinių biolaukų struktūros suaktyvėja.

Kai žmogus pasiekia šį lygį, jį persmelkia meilės ir vienybės su visu pasauliu jausmas. Jis staiga pajunta, kad viskas yra vienovė ir jis pats neatskiriama kažkokios aukštesnės esaties dalis. Neapsakomo grožio jausmas pripildo jo sielą. Ir jis ima prisilytėti prie aukščiausių tiesų, egoistiškam žmogui nepasiekiamų. Tai įvyksta todėl, kad pagrindinė Visatos informacija yra biolauko lygmenyje, o tame lygmenyje saugoma informacija apie ateitį, todėl doras žmogus pradeda matyti ir jausti ateitį daug greičiau, negu nedoras.

Kartais, patekus į kritinę situaciją, visuomenės poreikis numatyti ateitį labai padidėja. Ateitis tuo aiškesnė, kuo giliau atramos taškas perkeliamas iš fizinių į dvasines, biolauko struktūras.

Todėl daugėja žmonių, apribotų fiziškai: ligotų, luošų, silpnapročių, daugėja žmonių, savo elgesiu niokojančių savo pačių kūną - alkoholikų, narkomanų. Kūno žeminimas, apribojant mitybos, bendravimo, judėjimo poreikius, geriant alkoholį, svaiginantis narkotikais, stabdo sąmonės darbą, neatskiriamai susietą su kūnu.

Tuomet aktyviau vystosi tos mąstymo formos, kuriose sąmonė neturi valios, ji apribota ir todėl netrukdo aktyviam pasąmonės darbui ir naujos informacijos gavimui. Tai religinė sąmonė. Joje svarbiausia - tikėjimas. Tikėjimas - lai nekritiškas tiesų priėmimas. Be tikėjimo religijos neegzistuoja.

Religinė sąmonė protą įspraudžia į griežtus rėmus. Ir tik todėl įmanoma gauti informaciją, būtiną tolimesniam vystymuisi. Būtent religija skatina vystytis dvasines biolauko struktūras. Todėl dorovingumas ir ateities numatymas visą laiką buvo religijų kūdikiai.

Bet kokia nauja informacija yra nauja loginė konstrukcija. Ji suardo, pertvarko sąmonės logiką ir gali būti jai pavojinga. Todėl, savo ruožtu, sąmonė yra agresyvi informacijos, gaunamos iš

S e r g e j ų s l . a / a r u v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A o Q n

Gryna karma —' Cj /

pasąmonės, atžvilgiu. Ir kol nauja informacija sustiprėja, ją reikia saugoti, sąmonę sukaustant ir atsiribojant nuo jos.

Yra smegenų šturmavimo metodas, kurio sumanytojas intuityviai nutuokė naujos informacijos gavimo sąlygas. Penkiolikos-šešiolikos žmonių grupėje pasakoma pati absurdiškiausia idėja, uždraudžiama bet kokią idėją kritikuoti ir vertinti ir galiausiai suvedami rezultatai.

Konferencijos ir pasitarimai dirba pagal tą patį principą, tik daug silpniau. Penkiolikos-šešiolikos žmonių skaičius grupėse optimalus, nes asmeninis kiekvieno žmogaus reikšmingumas labai sumažėja, o pojūtis, kad grupė vieninga, dar išsaugomas.

Sąmonė dirba tuomet, kai ji gretina, vertina, kritiškai žiūri, tiksliai laikosi priežasties-pasekmės ryšių, į kuriuos yra jau anksčiau įgudusi. Kai to nebelieka, sąmonė užsisklendžia, izoliuojasi. Suaktyvėja subtilesnės biolaukų struktūros, išgriebdamos iš pasąmonės kardinaliai naują informaciją, kuri iš karto negali būti patikrinta, todėl, kai žmogus yra pasiruošęs priimti ją vien įtikėdamas - jis yra pasiruošęs ją gauti.

Vadinasi, aukščiausias tiesas, kurių mokslas negali pasiekti, gali atverti tik religija. Kiekvienos naujos techninės idėjos pagrindas - dorovinis etinis proveržis. Kadangi dorovingumas pačia šviesiąįa prasme yra būtent religijos darinys, tai sujungti mokslą ir dorovingumą vienoje pasaulėžiūroje neįmanoma, nesujungus mokslo ir religijos. Meilės ir tikėjimo sandora su kritiniais ir tiksliais apskaičiavimais pasirodys kaip naujos pasaulėžiūros rezultatas ir toliau vystys žmoniją.

Kartą buvau paprašytas ištirti naują prietaisą, skirtą ligonių gydymui. Pas mane atėjo išradimo autorius ir gydytoja, kuri, taikydama šį aparatą, pasiekė gerų rezultatų.

- Mes nustatėme, jog neperspektyvu veikti biolauką perkratinėjant, kai siekiame pašalinti neigiamas programas. Sutinkame su jumis, kad poveikis žmogui be atgalinio ryšio gali sukelti dar didesnių problemų. Mes pabandėme sukurti šį atgalinį ryšį.

Metodo pagrindas - refleksoterapijos idėja. Reikia subalansuoti organizmo energetiką, jo dažnius, ir liga pasišalins. Bet koks Visatos objektas - vibracinių procesų sankaupa. Sveikas organizmas sukelia vienokius virpesius, o nesveikas - kitokius. Atsiranda tarsi koks trukdantis triukšmo fonas.

Pastaruosius virpesius mes paimame kompiuteriu, atskiriame nešvarų foną, ir priešingame rezonanse nešvarūs triukšminiai virpesiai išdildo vienas kitą. Pasirodo sveika, harmoninga virpesių banga. Mes ją užrašome ant specialių rutuliukų, kuriuos pacientas praryja ir priderina savo organizmą prie sveikų virpesių. Kadangi tai visiškai atitinka adatų terapijai, negatyvių efektų tarsi ir neturėtų būti. 13*

O Q Q A N T R A K N Y G A

~J O O Giyna karma S e r g i j u s I. a / ¿1 i c v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

Aš tiriu išradėjo ir gydytojos biolaukus. Kai jie dirba su pacientais, abiejų biolaukuose atsiranda deformacija. Bandau jiems paaiškinti, kaip čia yra.

- Rytų medicina skiriasi nuo kitų tuo, kad svarbiausias gydomasis faktorius čia yra gydytojo asmenybė ir tik po to techniniai metodai. Adata - tai kontūras, per kurį įvyksta paciento ir gydytojo biolaukų sąveika. Du gydytojai paskiria tas pačias tabletes, o rezultatai būna skirtingi. Pasirodo, kad netgi gydytojo išrašytame recepte jau yra informacija, turinti poveikį tablečių medžiagai. Refleksoterapijoje šis efektas išreikštas dar stipriau.

Per distanciją žiūriu, koks biolaukas yra vieno kino, kuris, pagal pasakojimus, gydydamas žmones pasiekė puikių rezultatų. Puikus, švarus laukas. Pasiruošta iš anksto - trys paskutinieji gyvenimai praleisti Rytuose. Gydyti pradėjo jau praeitame gyvenime. Siame gyvenime jo talentas suklestėjo. Sekančiame gyvenime jam nebebus leista šiuo talentu naudotis, ir jis tikriausiai turės atsiskaityti už tai, kad gydė daugiau technika, negu žinojimu. Mat jo pašalintos pacientų negalios, užuot dingusios, persikeldavo į būsimuosius gyvenimus, pradedant trečiuoju, tai yra atsidėdavo gana tolimam laikui. Jeigu pacientas juo pasinaudotų dvasiniam tobulinimuisi, galbūt galėtų pašalinti purvą, sumestą į jo ateitį. Bet, deja, pacientas ligos išnykimą supranta kaip išgydymą, o ne kaip atidėjimą. Medicina ne gydo, o padeda ligoniui sumažinti kančias. Atideda jo problemas vėlesniam laikotarpiui, kad jis dvasiškai galėtų sustiprėti. Gydymas - tai meilės, gerumo ir vienybės su Kūrėju ugdymas. Ir bet kuris žmogus, kuris tuo gali padėti kitam, gydo pilnavertiškai.

- Matydamas, kaip dirba jūsų aparatas, aš dar kartą įsitikinu, kad poveikis į žmogų, kad ir koks tobulas, jeigu jis nekeičia žmogaus charakterio ir pasaulėžiūros į gerąją pusę - tai tik ligos atidėjimas tolesniam laikui. Kuo aparatas tobulesnis, tuo didesnė pagunda patikėti, kad ligą galima išgydyti vaisiais ir darant poveikį kūnui, o ne sielai.

Siek tiek apie atidėjimą. Jūs paminėjote pavardes keleto darbuotojų, kurie turi dirbti su šiuo aparatu. Dviems jų geriau su juo nedirbti, jų dvasinės struktūros užterštos, todėl jie negali apsisaugoti nuo paciento teršalų ir atitinkamai gali jam pakenkti. Kadangi vis didinamas poveikis žmogaus kūnui, žymiai išauga gydytojo ir jo dvasinių struktūrų būklės vaidmuo. Mat veikiant kūną, kažkokiu mastu daromas poveikis ir biolauko struktūroms, tai yra sielai.

Pastaruoju metu medicina vis stipresnį poveikį daro būtent biolauko struktūroms. Cheminiu, banginiu, ekstrasensoriniu poveikiu galima pakeisti biolaukų ir fizines žmogaus struktūras ir tokiu būdu pabandyti sukurti tobulą žmogų. Tačiau sielos tik iš kūno nesukursi. Pasirodo, yra įsiveržimo į žmogaus biolauko struktūras

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

fiba, peržengus ją, įsijungia susinaikinimo programa tiems, kurie ryžosi tai padaryti.

Todėl poveikis vaistais ir aparatūra turi vykti po dvasinio apsivalymo, o ne prieš jį. Prieš darant pacientui poveikį, prasminga luitų jį patalpinti į atskirą kambarį ir suteikti jam galimybę apvalyti sielą, nurodžius teisingą kiyptį - malda ir atgaila pašalinti iš sielos agresiją, pajusti, jog meilė Kūrėjui yra laimės šaltinis Žemėje. Kai siela atsigręš derama kryptimi, jai galima bus padėti ir fiziniu poveikiu.

Tą pat prasminga būtų daiyti ir dirbančiam su aparatūra gydytojui, kad užblokuotų savo biolauką nuo paciento teršalų lipais jam nepakenktų. Dvasinių prioritetų išsaugojimas leis medicinai ne kenkti, o padėti žmonių sieloms.

Apie psichogeneralorius aš nieko neišmaniau, ir dabar tik šį tą numanau apie juos. Tačiau galiu įvertinti jų poveikio rezultatus, išdiagnozavęs gyvą objektą. Kartą susitikau su vienu šios srities specialistu. Jis man trumpai apibūdino technikos poveikį į gyvų objektų biolaukų struktūras. Norint paveikti genetinį kodą, įprasto poveikio maža, turi būti dar tam tikras impulsų dažnis.

- Tai reiškia įeiti į biolaukų struktūras, susijusias su informaciniu kodu, o tai tas pat, kaip įeiti pro duris, turinčias skaitmeninį kodą, - patikslinu aš.

- Taip, panašu, - sutinka jis. - Žinote, - toliau kalbu aš, - devyniasdešimtųjų metų pabaigoje

man atsitiko keista istorija. Pirmajame medicinos institute vienas žmogus pasakojo matęs regėjimą, iš kurio jis suprato, kad netrukus Sovietų Sąjunga žlugs.

Regėjimas buvo toks: "Susikibo du milžinai, ilgai kovėsi ir krito išsekę. Vienas jų pačiupinėti buvo šiltas, o vidujai šaltas - šis gali neišgyi'enti. Antrasis pačiupinėti buvo šaltas ir sustingęs, o vidujai šiltas - šis išgyvens". Kitas regėjimas apie Sovietų Sąjungą. "Elnių kaimenė bėga bedugnės link, ir staiga vienas elnias išsiveržia į prieki ir visus nuveda paskui save. Elniai išlaksto kas sau, ir jis stengiasi juos suburti, o kažkoks balsas sako, kad nereikia jų suburti, jie paskui palys susiburs ".

Pažiūrėjau, koks šio žmogaus biolaukas. Psichika normali, tačiau biolaukuose yra deformacijų, būdingų kontaktuojantiems. Aš per distanciją tyriau tuos žmones, kurie tvirtino, kad turi kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis, ir beveik visų jų biolaukai turėjo būdingų deformacijų, rodančių, kad pažeidžiami aukščiausieji dėsniai. Pasirodo, tiesioginis kontaktas ir informacijos perdavimas pavojingi

S L- r Į; u j u s L a / a r c v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

musų civilizacijai ir gali ją pražudyti, bet dėl to bus nubausta ir įžengusi į kontaktą civilizacija.

Tas žmogus netikėtai prisiminė, ką dar paslaptingasis balsas jam sakė:

- Tiesa, pamiršau svarbiausią dalyką. Mačiau, kažkur po žeme, negyvenamoje vietovėje yra laboratorija, kurioje mokslininkai atlieka eksperimentus su ląstelės branduoliu, ir jeigu jiems pasiseks, tai mūsų civilizacija žus. Ją ištiks tas pat, kaip ir Sirijaus žvaigždyno civilizaciją.

- Tačiau Sirijus - žvaigždė, o ne žvaigždynas, - pasakiau jam. Jis gūžtelėjo pečiais. - Regėjime - tai žvaigždynas.

Po to pasirodė, kad Sirijus yra dviguba žvaigždė. Šią istoriją pradžioje aš priėmiau labai rimtai, o vėliau netgi juokinga buvo ją prisiminti. Tačiau Sovietų Sąjunga iš tiesų subyrėjo.

Gal teisinga informacija ir apie poveikį gyvosios ląstelės branduoliui? Kreipiuosi, to klausdamas psichotroninių prietaisų specialistą.

- Pastaruoju metu padidėjo darbuotojų mirtingumas, - tų žmonių, kurių darbas susijęs su poveikiu į gilumines biolaukų struktūras.

Tuojau pat pasiūlau atlikti eksperimentą: - Jūs man pasakote mirusiųjų pavardes, o aš išaiškinu jų

mirties priežastį. Tikiuosi, kad jūs suprantate, jog, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, traumos, onkologija - tai antrinės diagnozės.

- Taip, - sutinka jis, - žinoma. Jis sako pavardes, ir aš matau tą patį vaizdą. Svarbiausias

informacinis centras fiziniame žmogaus kūne - pirmoji čakra, ne veltui joje yra dauginimosi organai, ir būtent ji informuoja, kokia fizinio kūno būklė. Čakra - tai informacinis energetinis darinys, grandis, siejanti fizinį apvalkalą su biolaukų. Taigi, kaskart matau, jog čakrai informacija visiškai užsklęsta. Biolaukas susisuka aplink objektą, nutrūksta jo sąveika su Visata, ir objektas miršta.

- Gerai, - sako mano pašnekovas, - o kodėl kai kurie tyrinėtojai lieka gyvi?

- Iš tiesų įdomu, pažiūrėkime, kaip čia yra. Aš žiūriu, koks vieno tyrinėtojo, dirbančio Tolimuosiuose

Rytuose, biolaukas. Jo biolaukas apsaugotas. Jį saugo grupė žmonių, gyvenančių Tibete. Kažkokiu būdu jis su jais susietas energetiškai ir informaciniai. Smūgio kryptis - ne į jį, o į visą grupę, tai yra, bausmė prasidėjo, tačiau vyksta lėčiau, negu kitiems. Žiūriu, ar dar yra analogiškų grupių Žemėje. Taip, Pietų Amerikoje, Brazilijoje, Siaurės Amerikoje (Kalifornijoje) ir Australijoje, Dar apie dešimt

minučių, tyrinėju situaciją ir man viskas pasidaro aišku. Žemėje yra centrai, kuriuose žmonių galimybės daryti poveikį aplinkiniam pasauliui yra kur kas didesnės. Jų du - tai Himalajų rajonas ir Pietų Amerika. Tie, kas praeituose gyvenimuose gyveno tose vietose, turi kur kas didesnių gabumų magijai. Be anų, yra dar du mažesni centrai - Šiaurės Amerika ir Australija. Egzistuoja ir kiti analogiški pacentriai. Šiuo metu energetikos plotmėje maksimaliai aktyvūs Tibetas ir Kalifornija.

- Aš galiu paaiškinti, kodėl Kalifornija, - sako mano pašnekovas, - ten labai daug žmonių užsiiminėja tomis problemomis kaip mėgėjai ir kaip profesionalai.

- Artimiausiais metais, - toliau kalbu, - Tibete ir Kalifornijoje gali būti genetinės mutacijos ir žmonių žūtis, nes poveikis į biolaukų struktūras veikia ir į biolaukų genotipą. Grįžtamasis smūgis stiprus, ir poveikio autorius arba miršta, arba jo paties genotipas deformuojamas, o svarbiausia, analogiškas likimas ištinka ir tuos, kurie su juo susiję.

- O kaip veikia žmogų jo dalyvavimas kokioje nors organizacijoje? - klausia pašnekovas.

- Įsivaizduokite, žmogus pažeidė aukščiausią dėsnį, jis už tai ir atsakys, tačiau, jeigu jis tai vykdė pavestas organizacijos, su kuria yra susijęs, nubausta bus visa organizacija, - pripažinta netinkama grupė žmonių, o ne jis vienas. Tai įvyks vėliau, tačiau neišvengiamai.

Įsivaizduokite nedidelį kolektyvą, bandantį įsiveržti į gilumines biolaukų struktūras. Šio kolektyvo nariai pradės sirgti ir mirti, bet jie gali suspėti liautis, supratę, kad jų darbas pavojingas.

Dabar įsivaizduokime tą pačią laboratoriją, vykdančią karinį užsakymą, vadinasi, už jų - dešimtys tūkstančių žmonių. Šis procesas vyks lėtai, tačiau jį sustabdyti sunkiau. Grupės žmonių etika ir toliaregiškumas turi būti kur kas didesni, negu vieno žmogaus.

Vadinasi, kol dirba pavieniai žmonės, yra šansų apibendrinti klaidas, pabandyti sumodeliuoti tai, kur mes įsiveržiame, išstudijuoti biolaukų dėsnius ir įžengimo į juos sąlygas.

Pavienio žmogaus įsiskverbimas į biolaukus gali pateikti patirtį, kaip likti gyviems daugeliui. Lengvabūdiškas įsiveržimas į biolauką valstybinių programų mastu veda į civilizacijos žūtį.

Siuo metu pasąmonės, tai yra biolaukų struktūrų būklė tokia pat, kaip ir ekologijos. Pradžioje žmogus bijojo gamtos reiškinių, visiškai nuo jos priklausydamas, paskui bandė ją vienaip ar kitaip valdyti, kad išgyventų, po to ėmėsi ją užkariauti, o dabar naikina.

Tik pradėjęs gamtą naikinti žmogus suvokė, kad jis yra jos dalis ir žus kartu su ja. Jeigu ekologiją kontroliuojančios organizacijos, įstatymai, saugantys aplinką, būtų pasirodę anksčiau, daug kas iš to, kas prarasta negrįžtamai, būtų išsaugota.

392 A N T R A K N Y G A S e r g e j u s L a / a r c v a s

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Mes kur kas labiau priklausome nuo pasąmonės, negu nuo aplinkos. Šiuo metu žmonija yra pasąmonės užvaldymo stadijoje, atsiranda vis daugiau įdiegimo į pasąmonę ir poveikio jai būdų. Niekam nerūpi sudaryti apsaugos ir kontrolės sistemų, o negatyvūs poslinkiai dvasinėje biolaukų ekologijoje jau prasidėjo, be to, visos žmonijos mastu.

Vėl kreipiuosi į savo pašnekovą. - Pažiūrėkime, kaip atrodo kokie nors kolektyvai, tiriantys

poveikį į genetinį gyvos ląstelės kodą. Jis išvardija man keletą žmonių. Tai šeima, kurios nariai iš

kartos į kartą ekstrasensai. Jie paveikdavo gyvų ląstelių genus. Pasirodė, kad jiems veikiant, ląstelėse keitėsi chromosomų rinkinys, tai yra iš esmės jie galėjo valios pastangomis į gyvos ląstelės genotipą įnešti programą ir sukurti mutantus. Atitinkamai gydant poveikio gilumas dar stiprėjo. Tačiau jie atsisakė poveikio ląstelės branduoliui eksperimentų. Vieno ekstrasenso biolauke aš matau charakteringus sudarkymus, būdingus onkologijai. Pasąmonėje slypi suicidas, nenoras gyventi, susinaikinimo programa. Sprendžiant iš visko, jie laiku sustojo. Visata labai paprastai susidoroja su tais, kurie pažeidžia giluminius savireguliacijos procesus. Žmogui ar grupei žmonių įvedama susinaikinimo programa, tačiau čia dar yra šansų išgyventi. Jei poveikis gilesnis ir šiurkštesnis, galimybių išgyventi nebelieka.

- Išvardinkite dar kokias nors grupes, tiriančias genetinį kodą. - Prašau, - šypsosi mano pašnekovas, - tiesa, kai aš pas juos

atvykau paskutinį kartą, įrenginys jau buvo bebaigiamas išardyti. Vadovas šaukė: "Aš nenoriu, kad man ragai išaugtų, eksperimentus nutraukiame!" O įvyko ten štai kas. Vienas tyrinėtojas rado būdą, kaip įžengti į biolauką. Jis nustatė, kad pirmiausia veikia biolauko, paskui chromosomų genotipas. Vadinasi, darant poveikį biolauko genotipui, galima keisti chromosomų genotipą. Reikėjo išspręsti du uždavinius - kaip įeiti į biolauko genomo struktūrą ir duoti programą, kurią būtų galima keisti pagal užsakovo norą. Jam tai pavyko padaryti, jis susikoncentravo į kažkokią emociją, paskui intuityviai priderino prie jos dažnį. Eksperimentas buvo atliekamas su irklakojais vėžiagyviais. "Aš noriu, kad vietoj septynių šerelių ant kojyčių -irklų būtų du šereliai". Taip ir buvo. Kitas nurodymas: "Aš noriu, kad ant vienos kojytės būtų dvigubai daugiau šerelių, o ant kitos - nieko nebūtų". Ir taip buvo.

Šiuose eksperimentuose yra viena svarbi aplinkybė. Jeigu fiziniame lygmenyje norime pakeisti genotipą, sukryžmindami įvairias rūšis, keisdami įvairias būties sąlygas, tai biolaukų deformacijų reikės laukti, kol atsiras palikuonių. Jeigu darysime poveikį biolauko genotipui, galime išvysti rezultatus po labai trumpo laiko. Kiekvieną sekundę gyvame organizme biolaukas

S r i g e j u s I. a z a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A O Q T

Gryna karma ~) S ~J

perteka į medžiagą, tai yra kiekvieną sekundę biolauko genotipas sąveikoje su chromosomų genotipu atkuria mūsų kūnus.

Kuo gilesnis poveikio lygmuo, tuo greitesni pakitimai. Yra dar vienas momentas. Jeigu smarkiai pažeidžia dėsnius vienas žmogus, gali žūti ne tik jis, bet ir visa jo giminė.

Tyrinėdamas biolaukų struktūras, aš supratau, kad biolauko genotipas skiriasi nuo fizinio pirmiausia aukštu vienybės lygiu. Vadinasi, yra biolauko struktūros, vadovaujančios vieno ir grupės žmonių sąmonei, likimui ir būčiai, žodžiu, mes galime kalbėti apie giminių, tautų biolauko genotipą, apie genotipą, jungiantį skirtingas civilizacijas ir galiausiai visa, kas gyva.

Jeigu chirurgas įsiveržia į žmogaus kūną ir padaro klaidą, nukenčia vienas žmogus. Tačiau jeigu gydant įsiveržiama į biolauko struktūras, žalos galima pridaryti didelėms žmonių grupėms. Iš esmės galima sumaišyti žmogaus ir gyvulių genotipus, bet apie rezultatus net baisu pagalvoti.

Patyriau įdomią situaciją, kai bandžiau organizuoti kursus, kaip dirbti mano metodu. Į mano dirbtuvę turėjo ateiti gal penkiolika žmonių, norinčių pamatyti, kaip aš diagnozuoju. Prieš pat paskaitą aš pajutau įvairiose galvos vietose tvinkčiojantį skausmą - plaukė kažkokia man svarbi informacija. Pradėjau skaityti jos tekstą: "Atsargiau darbas su grupe - taškas - atsargiau darbas su grupe, - šauktukas". Nieko gerai nesupratęs, neatkreipiau į tai dėmesio.

Taigi skaitau paskaitą ir pradedu aiškinti: "Dabar aš diagnozuosiu vieną jūsų ir įžengsiu į vis subtilesnius biolaukų klodus. Žiūrėkite ir įsidėmėkite". Pradedu dirbti ir staiga jaučiu: gresia didelis pavojus. Žiūriu į subtilųįį lygmenį ir matau, kaip sėdinčiųjų kambaryje biolaukai pradeda maišytis. Tuojau pat sustabdžiau diagnostiką ir pasakiau, kad, sprendžiant iš visko, mano metodas netinka masiniam platinimui.

Mūsų biolaukai nuolatos sąveikauja ir maišosi tiek tarpusavyje, tiek ir su augalų, gyvulių ir negyvosios gamtos biolaukais. Kadangi tas maišymasis lėtas, vyksta kontrolės procesas, kad išliktume gyvi patys ir išliktų gyvi kiti objektai. Naujos informacijos gavimas vysto organizmą, jeigu ji gaunama nuosekliai ir nedidelėmis porcijomis. Jeigu informacija griūte užgriūna, organizmas žūsta. Įsiverždami subtiliajame lygmenyje į vieno organizmo genotipą, galime pražudyti visą žmoniją.

Žmogaus įsiveržimo į gamtą, naudojimosi jos turtais sustabdyti neįmanoma, nes tai vysto ir palaiko civilizaciją. Kalbu apie ką kita: šį procesą reikia atlikti protingai ir padaryti saugų. Lygiai taip pat neįmanoma sustabdyti įsiveržimo į pasąmonę proceso, kadangi jis teikia labai daug pranašumų. Šiuo metu naudodamasis įtaiga,

O Q / į A N T R A K N Y G A

~J y ^ Gryna karma S e r g u j n.s I . a z a r r r v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

hipnoze, autogenine treniruote žmogus per labai trumpą laiką gali pasiekti tai, ką anksčiau pasiekdavo tik per dešimtmečius. Gabumų vystymo būdai pakankamai paprasti. Tačiau gabumai - tai visiems matomos sienos, o pamatai - pasaulio ir jo dėsnių suvokimas. Po tomis sienomis, kurias pastatė žmonija, jau reikia suręsti tvirtesnius pamatus. Ir jeigu statybininkai negalvos apie tvirtesnius pamatus, jų pastatytos sienos juos pačius užgrius ir palaidos.

Šiuo metu bioenergetika dar nėra mokslas. Tam, kad atsirastų mokslas, reikalingos koncepcijos, apibendrinančios faktus. Turi būti duomenų bankas, į kurį suplauktų duomenys apie visų sėkmingų ir nesėkmingų bandymų poveikį žmogaus pasąmonei ir psichikai. Deja, pažinimo pradžią pavadinti sisteminga galima tik karinėse struktūrose. O karinėje mašinoje yra vienas trūkumas: ten mažiausiai galvojama apie pasekmes, pirmiausia įdiegiama į gyvenimą sunaikinimo, paskui išlikimo idėja. Fiziniame lygmenyje žmogus, užmušdamas priešą, pats išlieka gyvas, subtiliajame lygmenyje žmogus, nužudydamas kitą, save nužudo.

Pastaruoju metu kariškiai, gydytojai, inžinieriai, pedagogai, psichologai, menininkai padarė išvadą, kad aktyviai neveikdami pasąmonės, jie negalės išspręsti savo problemų.

Aš bendravau su vienu pedagogu, kuris per žaidybines situacijas vystė vaikams tam tikrus gabumus. Jis susidomėjo, ar galima būtų vaikams, su kuriais jis dirbs, suaktyvinti pasąmonę, kad per aukštesnius jos klodus būtų suvokiamas pasaulis. Psichologas Leontjevas yra parašęs veikalų apie naujų formų jautrumo išvystymą, pavyzdžiui, kaip oda priimamos šviesos bangos. Ir pedagogas, su kuriuo bendravau, atliko jautrumo elektromagnetiniams biolaukams vystymo eksperimentą. Leontjevo bandomasis suklydęs gaudavo srovės smūgį, o pedagogo eksperimente vaikas, sugebantis nustatyti teisingą magneto, esančio už pertvaros, padėtį, gaudavo saldainį. Ilgainiui pradėjo keistis vaikų charakteris, padidėjo aiškiaregystės sugebėjimai. "Kai tik susizgribau, ką darąs, aš nutraukiau eksperimentą, - pasakoja pedagogas, - išsigandau, pajutęs, kad vaikus vedu į ten, iš kur galima negrįžti".

Aš susidomėjau ir pažiūrėjau į vaikų, dalyvavusių eksperimente, biolaukus. Kai kurių pirmosios čakros plote buvo informacinio biolauko užsisklendimo ženklas. Šiuo atveju jiems mirtis negrėsė, tačiau buvo atimta vaikų gimdymo galimybė. Jų gabumai smarkiai išaugo, tačiau jų sąmonė ir pasaulėžiūra nebuvo tam pasiruošę. Šie nekontroliuojami vaikų gabumai galėjo dar didėti, ir gamta pradėjo gintis.

Neseniai į mane kreipėsi mokslininkai, tiriantys elektromagnetinių laukų veikimą.

L i č i u s A N T R A K N Y G A Q Q f

KARMOS DIAGNOSTIKA " «0r™ k a r m a J ^

- Mes sukūrėme prietaisus, kurie daro poveikį informaciniams žmonių biolaukams. Jų dėka galima gauti informaciją apie būsimą žmogaus fizinę būklę. Tarkime, tai, ką gali matyti tik vienetai, turiu omeny, kas vadinama aura, registruoja mūsų davikliai. Tačiau mes supratome, kad veržtis į ląstelės genetines struktūras pavojinga, ir nutarėme to nedaryti. Mes dirbame tik diagnostikai ir gydymui, tačiau vis dėlto bijomės, kad nesukeltume didesnių problemų.

- Ar pas jus kas nors dirbo, siekdamas paveikti ląstelės branduolį? - paklausiau aš.

- Kai kuriuos tyrinėtojus mes pažinojome, bet jie išvyko į Kaliforniją. Vienas gyvena čia, tačiau dirba ne pagal profilį, nes dėl lėšų stokos jam nepavyko tyrinėjimų tikslo įgyvendinti.

- Jam nepaprastai pasisekė, - pasakiau aš, pažiūrėjęs į jo biolauką. - Dar šiek tiek laiko, ir jis galėjo mirti, kaip ir kiti, nuėję loliau negu galima. Biolaukas aplink jį jau susuktas ir užsklendęs keturis penktadalius informacijos kanalų. Jeigu jis dar pabandys daryti kokius panašius tyrimus, gali žūti. Beje, ko jisai siekė savo eksperimentu?

- Spėdamas, kad svarbiausia genetinė informacija yra biolauko lygmenyje, jis bandė ten įnešti savo programą. Netoli varlės kurkulų patalpino psichogeneratorių, paskui keitė dažnius, apdorodamas juos elektromagnetiniu spinduliavimu, mat norėjo sukurti supervarlę. Varlė išsirito, tačiau su šešiomis kojomis ir be akių. Pakartotinis eksperimentas jam nepavyko.

- Vadinasi, jis negalėjo rasti rakto, kaip įžengti į biolaukų struktūras? - pasitikslinu.

- Taip. Kaip įžengiama į šias struktūras ir kaip turėtų atrodyti ta programa, dar niekas nežino.

Aš šypsausi. - Įminimas jau egzistuoja. Kai žmogus persikelia kiton vieton,

ankstesniojoje trumpam pasilieka jo fantomas, užrašytas elektromagnetiniuose laukuose. Tačiau, jeigu žmogaus ekstrasensoriniai sugebėjimai išvystyti, fantomas gyvuoja daug ilgiau. Jeigu žmogus sąmoningai koncentruojasi, kad išsaugotų fantomą, tasai jau stabilus darinys. Jūs nuskaitote jo pagrindines charakteristikas, ir įvedimo į biolauką programa paruošta.

Norint sužinoti, koks įžengimo į biolauką kodas, reikia sužinoti išėjimo kodą, nes jie vienodi. Skirtumas tik toks, kad išėjimo kodą galima sužinoti.

Paimame varlę, patalpiname ją į sąlygas, kuriomis organizmas vos gali ištverti. Būtent šiuo momentu informacija apie fizinį kūną ryškiai susikaupia biolauko lygmenyje. Tarkim taip: mirdama gyva esybė įyškiai suaktyvina biolaukų matricas, susijusias su fizine konstrukcija. Jas galima užrašyti - tai ir yra įžengimo į biolaukų struktūras kodas.

O Q(T A N T R A K N Y G A

~J y \J Gryna karma S e r g e j u s I . a z a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Po to surandame panašias grandis abejose programose, įvedame informaciją, gautą iš žmogaus fantomo, į varlės kurkulus. Kas po to įvyksta? Eksperimente dalyvaujantieji žūsta, o tolesnė informacija užsidaro. Prieiname išvadą: su mūsų galimybėmis ir atvirkščiai joms proporcinga etika mes jau pasiekėme lemtingą ribą.

- Mes ir nebenorėjome dirbti būtent šia kryptimi, - sako mano pašnekovas.

- Tačiau esmė ta, kad ir jūsų giluminėse struktūrose prasideda pavojingi procesai: jūs bandote gydyti žmones elektromagnetiniu poveikiu, išvibruodami giluminiame lygmenyje biolaukų klodus. Tačiau neišgydote, o permetate teršalus į ateities struktūras.

- Gerai, - sako moteris, dalyvavusi mūsų pokalbyje, - aparatūros dėka aš išgelbėjau mergaitę nuo narkomanijos, jai tebuvo keturiolika metų. Ir jūs norite pasakyti, kad aš neturėjau jos gydyti?

- Jūs išgelbėjote mergaitę, bet nužudėte jos būsimuosius vaikus. Jos puikybė buvo pasiekusi mirties ribą, taip mergaitė buvo sužemiškėjusi, o narkotikai atplėšdavo ją nuo visa ko, kas žemiška. Zemindamasi, sirgdama, kankindamasi ji skaistina savo sielą ir savo palikuonių sielas. Dabar jai šansų turėti vaikų praktiškai nebeliko. Klausiate, ar turite teisę kaip gydytoja nepadėti žmogui, o aš klausiu, ar turite teisę, padėdama žmogui, nužudyti jo būsimus vaikus? Vadinasi, svarbiausia - ne apskritai padėti ar nepadėti, o padėti taip, kad gerindami šią dieną, neapiplėštume rytojaus. Todėl viską, kas susiję su poveikiu į žmogaus sielą, reikia tikrinti daug kruopščiau, negu paveikiant kūną.

- Tai kaipgi čia išeina, - klausia pirmasis pašnekovas. -Vadinasi, jokio poveikio žmogui daryti negalima?

- Norint daryti poveikį, reikia turėti koncepciją ir supratimą arba nors to siekti. Supraskite, liga - tai ne purvas, kurį reikia nugremžti, tai pagalbos mechanizmas. O jūs bandote ją paprasčiausiai išgremžti ir išmesti taip, kaip daro dauguma ekstrasensų.

- Beje, - prisimena mano pašnekovas, - aš atkreipiau dėmesį į vieną keistą ypatybę: su savo aparatūra elektromagnetiniame spektre mes galime išskirti pažeidimus, rodančius, kad vyksta onkologiniai procesai. Kai mes tyrėme dirbančius ekstrasensus, nustatėme, kad juo labiau jie stiprindavo savo poveikį, juo daugiau jų biolaukuose atsirasdavo pažeidimų, atitinkančių onkologinius pažeidimus. Kaip tai paaiškinti?

- Matote, ekstrasensorika vystosi ir kol kas pagrindinė jos koncepcija - poveikio stiprumas įpumpuojant energiją. Kuo stipresnis įsiveržimas, gerinantis fizinę būklę, o ne dvasinę, tuo pavojingiau. Atitinkamai tuojau pat įsijungia blokuotė.

- Bet juk elektromagnetinį poveikį galima taikyti ir žvelgiant iš kitų pozicijų, - tęsiu aš. - Anksčiau žmogus badaudavo ir dėl to

S e r g e j u s I. a z a i e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A - l A n

Gryna karma ~J s l

mirdavo. Badavimas buvo mirties sinonimas, ir žmonės, jei nieko negaudavo valgyti dieną, kitą, mirdavo dėl išsekimo. O dabar badavimu gydoma, ir labai sėkmingai, daug ligų. Išvada - dozuota grėsmė gydo. Anksčiau žmogus, patekęs į kritines situacijas, suaktyvindavo visas apsaugines savo organizmo jėgas, bet dažniausiai žūdavo. O paskui perkrovas jis atskyrė nuo mirties, ir atsirado sportas. Anksčiau žmogus, patekęs į šaltą aplinką, mirdavo nuo peršalimo. Drabužis ir šiltas būstas tapo vienu iš civilizacijos simbolių, tačiau periodiškas organizmo atšaldymas, apsipylimas šaltu vandeniu gerina sveikatą. Jeigu kitokių poveikių nėra, tik nepalankūs būtybei - tai mirtis, o jeigu tik palankūs - taip pat mirtis, tik lėta. Tačiau jeigu tai vyksta pagal sinusoidę, būtybė gyvena ir vystosi. Vadinasi, mūsų dvasines struktūras galima vystyti pagal tą patį principą - sakysim, kūno apribojimai sukuria dvasinių struktūrų organizaciją. Mirtina situacija duoda didelį biolauko aktyvumo protrūkį.

Aš skaičiau apie mokslininkų atliktą eksperimentą. Į visiškai izoliuotą nuo elektromagnetinių biolaukų kamerą patalpintas gyvūnas po dešimties dienų žūdavo, be to, pirmiausia žūdavo biolaukas, tankieji jo klodai, ir tik po to - fizinis apvalkalas. Toks eksperimentas rodė, kad pirminės yra biolaukų struktūros, ir jeigu gyvo objekto puikiausia fizinė būklė, bet sugriautos biolaukų struktūros, jis negyvybingas. Šitaip įvyksta po ilgos izoliacijos, o trumpai pabuvus tokioje kameroje, priešingai, pagerėdavo biolaukų ir fizinės būklės visuma. Mokslininkai patys ant savęs išbandė tokį eksperimentą ir pastebėjo, kad trumpą laiką pabuvus kameroje, padidėja gabumai, pagerėja atmintis ir dar daug kas. Kai miršta tankiosios biolaukų struktūros, svarbiausios - informacinės - suaktyvėja ir toliau egzistuoja. Vadinasi, nepalankus poveikis į fizines ir žemesniąsias biolaukų struktūras - būtina vystymosi sąlyga. Iki šios dienos svarbiausia paradigma buvo ta, kad žmogų reikia gydyti, apvalyti ir įgrūdus laikyti šiltoje patalpoje. O išanalizavę žmogaus ugdymą įvairiose mistinėse sektose ir mokyklose, pastebime priešingybę -pačias išradingiausias poveikio formas, paprastomis aplinkybėmis žmogų tiesiog žudančias, pašalinant tik paskutinį faktorių - mirtį. Mirtis suardo fizinį kūną, tačiau priartėjimas prie jos - vysto jį. Čia svarbiausia - pasirinkti tinkamą doze, todėl mistinių mokyklų metodus, apskaičiuotus didžiausioms perkrovoms, galėdavo ištverti tik vienetai, ir mokinių mirtingumas buvo didelis. Kadangi aparatūra, susijusi su poveikiu į žmogaus pasąmonę, psichiką, sielą, sukelia agresyvesnę situaciją, negu bet koks fizinis poveikis, tai esant teisingai koncepcijai, atliekant pastovią, kruopščią visų situacijų analizę, išsaugant svarbiausią tyrinėjimų elementą - etiką -bioenergetika, psiehotronika gali tapti svarbiu svertu formuojant ateities žmogų.

398 A N T R A K N Y G A S e r g e j u s Į a s a r e v a s

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

- Ar jūs bandėte gydymą herbolaifu? - uždavė man klausimą viena pacientė.

- Žmogus yra drauge ir mineralas, ir augalas, ir gyvūnas. Informacija, esanti augaluose, veikia žmogaus gilumines pasąmonės struktūras, kadangi visa, kas gyva, atsirado iš augalų. Jų radimvietė, surinkimo laikas, antpilo paruošimo būdas, jo vartojimo režimas -visa tai leido varijuoti informacinį poveikį. Ir tai leido žmogui, nekeičiant elgesio, keisti informacinę struktūrą. Pasirodo, augalas sugeba blokuoti žmogaus pasąmonės agresiją prijungimo prie kitų informacinių plotmių sąskaita ir emocinės orientacijos pasąmonėje pakeitimo sąskaita. Jeigu žmogaus dorovinis etinis kryptingumas smarkiai nesiskiria nuo Aukščiausių dėsnių, augalai duoda gydomąjį efektą. Tačiau jeigu žmogus nė mažumėlę nekeičia charakterio ir pasaulėžiūros, jam jokie vaistai nepadės. Vaistai iš augalų gali būti nukreipti į dvasinių struktūrų harmonizavimą arba iš esmės tik į fizinio kūno stiprinimą, greitai duodami išorinį efektą, bet paskui sukeldami didesnių problemų. Sprendžiant iš visko, vienas iš pastarųjų yra ir herbolaifas.

Kartą kompanijoje man buvo papasakota, kad viena jauna moteris ir jos vyras pradėjo vartoti herbolaifą. Po to moteriai prasidėjo ginekologinės problemos, o vyrui - odos išbėrimai.

Aš pažiūrėjau, kas atsitiko. Iki tol moteris lyg ir praktiškai nepavyduliavo, o paskui labai ryškiai užsiplieskė. Pavyduliavimo programa galėjo pražudyti vyrą, todėl jos dalis grįžo moteriai atgal ir virto susinaikinimo programa, o vidinis nenoras gyventi pakenkia urogenitalinei sistemai. Likusi agresijos dalis smogė vyrui ir buvo blokuojama odos ligomis. Liko išsiaiškinti, kodėl herbolaifo vartojimas taip ryškiai suaktyvino pavyduliavimą. Kadangi pavyduliavimas yra prisirišimas prie santykių, prie kūniško artumo, vadinasi, vaistai kažkodėl padidino sužemiškėjimą, ir tai įvyko, sprendžiant iš visko, dėl to, kad fiziškai kūnas pasijuto geriau.

Pasirodo, kad periodinės negalios, skausmai atitraukia mus nuo žemiškumo, blokuoja mūsų agresiją ir blogiausias ligas. Žmogus pašalina dešimtį smulkių problemų ir mainais gauna vieną didelę. Vadinasi, jeigu žmogus sielos apvalymui be perstojo nededa pastangų veržtis į Dievą, tai jis privalo turėti kūną, kurį nuolat skauda ir kuris negaluoja. Žavėjimasis tik fiziniu aspektu, nepagrįstas dvasingumu - neperspektyvus. Dvasingumas - tai susijungimas su Dievu, tas susijungimas pajuntamas reiškiantis meilei, nesusijusiai tiesiogiai su niekuo žemišku, išliekančiai net tada, kai žemiškumas suyra. Meilės jausmas žemiškumui irstant pagimdo religiją, įliejančią gyvybės kultūrai, menui ir galiausiai besi realizuojančią civilizacijos turtais.

Meilės jausmas pasirodo prisilietus prie žemiškos laimės. Tai saldus vaistas, taip meilė gydo sielą, paskui žemiškumas suardomas,

11.1 j ė j u s l . a z a r e v a s

RAHMI )S DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

k,nl meilės jausmas nepriaugtų prie Žemės. Tai kartus vaistas. Nemalonumai, ligos, praradimai, žeminantys mūsų fizinę gerovę, yi a tokie vaistai.

Jeigu mes vystysime savyje meilės jausmą ir periodiškai savo noru žeminsime kūną, tai sąmoningai darysime, ką daro Gamta. Vadinasi, periodinės fizinės perkrovos, stresai ir ekstremalios lituacijos kūnui būtinos kaip puikiausia priemonė, padedanti ugdyti sielą.

Tuo prasmingas ir urinoterapijos, gydymo šlapimu mechanizmas. Jeigu žmogaus siela sužemiškėja, padidėja jo agresija, apsigręžia prieš jį patį ir smogia į išskyrų organus. Žmogus gydosi - geria savo šlapimą, žemiškumas jam pasidaro kartus ir bjaurus. Jo siela kyla aukštyn ir fizinė būklė gerėja. Žinoma, tai visiškai neapvalo sielos, lačiau padeda jai skaistėti.

Vadinasi, skanus, delikatesinis maistas pririša prie žemiškumo ir gali sukelti ligas, o vienodas paprastas maistas - košės ir daržovės - palankiai veikia žmogaus sielą. Kuo įvairesnis maistas, tuo tlaugiau energijos sunaudojama jo virškinimui.

Neseniai kalbėjausi su gydytoju psichoterapeutu, talentingu žmogumi, išleidusiu keletą knygų, skirtų psichinės žmonių sveikatos problemoms. Aš psichoterapeutus dalinu į dvi kategorijas -"poveikininkai" ir "informacininkai". Pirmieji galvoja tik apie poveikio būdus, o antrieji suvokimą laiko svarbesniu ūž poveikį. Iš esmės tokia psichologija tam tikru laipsniu būdinga visiems gydytojams ir žiniuoniams. Mes abu informacininkai ir mums lengva suprasti kits kitą.

- Žinote, - pasakė jis patikliai, - kai skaičiau jūsų knygos rankraštį, skaičiau labai kritiškai. Dabar, po knygos išleidimo, su malonumu perskaitysiu ją kaip eilinis skaitytojas. Bet šiuo metu norėčiau pakalbėti apie savo knygą. Man rodosi, joje yra daug įdomių minčių, ją verta paskaityti. Ir apskritai, kažkodėl jaučiu, kad mano knyga aukščiau manęs, kad joje sukoncentruota daugiau, negu manyje, tarsi ją būčiau paruošęs spaudai ne aš, o kažkas per mane.

- Aš irgi taip jaučiu, - palaikau jį. - Kiek knyga autoriaus dalis, liek autorius - irgi knygos dalis. Mūsų pojūčius patvirtina mano tyrinėjimai. Kai skaičiau signalinį savo knygos egzempliorių, pastebėjau pritrenkiančią ypatybę - knyga mane veikia kaip bet kurį skaitytoją, aš jaučiu didžiulį energetinį poveikį, ypač į žarnyną.

- Aš jau buvau paruošęs visos knygos medžiagą, tačiau trūko kažko labai svarbaus. Ir va man toptelėjo į galvą: tai storosios ir plonosios žarnos, visa somatika eina iš ten. Visos ligos yra tik pasekmės, o jų priežastis - žarnynas, visos reakcijos eina per žarnyną. Be to, plonosios žarnos veikia agresyviai, o storosios -

A A A A N I R A K N Y G A

T*vy \.f Gryna karma S e r g e j a s L a z a r ę y a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

priešingai, veikia nuolaidžiaudamos, paklusdamos, provokuodamos depresijas ir baiminimąsi.

- Pasirodo, - užduodu klausimą, - jeigu žmogus neatlaiko streso, palūžta, jam sunegaluoja storosios žarnos, o jeigu pyksta, kaupia agresiją - plonosios žarnos?

- Visiškai teisingai. Plonosios žarnos nukenčia, kai agresija jau laikoma užslėpta viduje. Bet galimas ir kitas variantas: kai agresija nei nukreipiama vidun, nei išorėn, o pašalinama suvokus ir išsprendus problemą, sukėlusią stresą.

- Taip. Ir man atrodo, kad psichoterapeutų esama dviejų kategorijų: vieni eina problemų prislopinimo keliu, kiti stengiasi rasti išeitį per suvokimą. Tokiu atveju išgijimo kelias - per maldas į Dievą.

- Jūs teisus, - sutinka jis. Aš maloniai nustebintas puikia pašnekovo intuicija. - Tie tyrinėjimai, kuriuos aš atlikau, sutampa su jūsų išvadomis.

Kai aš pastebėjau, kad sumažėjus kontaktui su Dievu, pirmiausiai sutrinka žarnyno darbas, negalėjau suprasti, kodėl. Kaip gali būti žarnynas labiau susijęs su Kosmosu, negu smegenys? Paskui pradėjau analizuoti ir prisiminiau, kad jogai visas ligas rekomenduoja pradėti gydyti nuo virškinimo trakto. Ir dar prisiminiau, kaip aš jaunystėje "buvau ne iš šio pasaulio" ir, motina, norėdama mane nukelti į Zemę, sakydavo: "Suprask, kad žmogus - tai patobulintas žarnos vamzdelis". Ir iš tiesų, visos gyvybės Žemėje vystymosi ištakos -paprasčiausi organizmai, turintys tik žarnos vamzdelį, ir pagrindinis jų kontaktas su Kosmosu eidavo per žarnyną.

- Visiškai teisingai, - sutinka mano pašnekovas. - Kai pradėjau dirbti su biolaukų struktūromis, priėjau prie dar

labiau mane nustebinusių išvadų. Pasirodo, informacija priimama pirmiausia žarnynu, ir svarbiausias vaidmuo pradedant ją apdoroti priklauso būtent žarnynui.

Gydytojas paspaudžia man ranką. - Jūs man dabar pasakėte naujieną, kurią esant aš seniai

numaniau, tačiau pats netgi galvoti nedrįsdavau apie tai. Beje, jūsų knyga labai nusisekė.

Aš nepradėjau aiškinti, kad šiltas pojūtis, jog knyga nusisekusi, mane užplūdo tik po pusantrų metų savo karmos valymo, pradėjus kurti rankraštį.

BIOENERGETIKOS ATEITIS

Kuo skiriasi mistika nuo religijos? Skirtumas kartais būna tiesiog neįžiūrimas, nors iš tikrųjų jis principinis. Religija pirmiausia pateikia pasaulėvoką ir iš esmės yra nukreipta į strategiją, todėl ji

teigiamai formuoja kiekvieno žmogaus dvasines struktūras. Mistika, okultizmas remiasi pragmatiniais sumetimais: labai svarbu rezultatas, todėl suaktyvėja ne aukštesniosios strateginės struktūros, o tankesnės, atitinkamai orientuotos į kūno interesus. Stiprioji religijos pusė -maksimalaus kontakto su pirmaprade priežastimi galimybė, taigi ir jos vystymosi ateityje perspektyvos optimalios. Silpnoji jos pusė: tokį protrūkį pasiekia tik vienetai, religijos įkūrėjai.

Stiprioji mistikos pusė yra ta, kad ji dėl savo pragmatizmo turi racionalų pradą. Joje yra mokslo elementų. Tačiau, nebūdama susisteminta, ji nėra mokslas. Ir dar vienas svarbus mistikos momentas - sąmonė pati savaime yra ateistinė. Ji tenkina kūno ir visko, kas su juo susiję, poreikius. Mokslas, kaip ir sąmonė, visuomet buvo griežtai atribotas nuo pasąmonės, informacinio biolauko lygmens. Todėl mokslas, būdamas griežtai pragmatiškas, nesuluošino mokslininkų sielų. Paisant sąmonės ir kūno interesų, būtina daugiau dėmesio skirti kūno problemoms, dėl to vystosi civilizacija. O biolaukų struktūros, tai, ką mes vadiname pasąmone, antsąmone, turi visai kitokią logiką, priešingą kūno interesams. Kai tik iškyla kūno interesai, tai yra pragmatizmas ima dominuoti, prasideda dvasinių struktūrų degradacija. Todėl visos gausios mistinės sektos pradžioje labai daug ką nuveikdavo pasaulio pažinimui, tačiau neilgai trukus išsigimdavo ir žūdavo. Jeigu mistinėje srovėje paimdavo viršų religinės tendencijos, tai atsirasdavo šansų jai išlikti ir toliau vystytis. Jeigu nugalėdavo mokslinės - srovę išsekindavo dvasinė degradacija, ištikdavo netgi fizinė žūtis.

Susidurdavo dvi priešingybės: mokslinis metodas suteikdavo galimybę apibendrinti ir perduoti patirtį: kurti naujas koncepcijas, be pertrūkio vystyti pasaulio suvokimą, tačiau vedė į dvasinę degradaciją. Religinė pasaulėžiūra visada buvo dogmatiška ir neįtikėtinai sunkiai priimdavo naujas idėjas. Kadangi mokslas susijęs su žemiškumu, tai formos griovimas daro jį demokratišką ir imlų naujovėms. Bet kokia religija dėl savo kilmės labai konservatyvi, ir bet kokia nauja informacija jos yra arba griežtai atmetama, arba pasitarnauja kitos religijos sukūrimui.

Mistika, susijungdama su mokslu, slėpė savyje didžiulę grėsmę, todėl per visą istoriją religija stengėsi šią tendenciją apriboti. Mokslo triumfas XVII amžiuje, didžiulio mentaliteto suformavimas palaužė religijos jėgą. Mistinė pasaulėžiūra ėmė greitai vystytis, protarpiais ryškiai plykstelėdama čia mokslo, čia meno vystymesi. Bet koks mokslininkas, susidūręs su šia tema, jautė, kad susiduria su reiškiniais, esančiais už kūno ir proto ribų. Jie buvo vadinama "nesąmoninga pasąmone", nenutuokiant, kad tai biolaukų struktūros.

Prasidėjo pasąmonės studijavimas, moksliniai bandymai įsiskverbti į sritį, kuri žadėjo labai dideles perspektyvas. Pasirodė, kad gabumų padidinimas ir žmogaus galimybių išplėtimas tikrai

/ 1 n O A N T R A K N Y G A T U A , Ciryna karma

S e r g e j u s L a'/ a i e v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

susiję su tuo, ką mes vadiname pasąmone. Tačiau keistas faktas -bioenergetika netapo mokslu. Vieninga mokslinė koncepcija žmonijos mastu taip ir nebuvo sukurta, ir tai neatsitiktinai. Jeigu tai būtų įvykę, dvasinė žmonijos degradacija būtų nebeatitaisomai peržengusi pražūtingą ribą, iš kur negrįžtama. Žuvusi, išsigimusi būtų ne kuri nors viena sekta, o visa žmonija.

Iš kitos pusės, jei būtų bandyta visa, kas pasiekta už sąmonės ribų, sutalpinti į kokios nors religijos rėmus, toks bandymas būtų sustingdęs religiją ir ieškojimai būtų sustabdyti. Vadinasi, iš vienos pusės, - būtų sustabdytas vystymasis ir iškerotų religinis fanatizmas, iš kitos, - vystytųsi vis labiau pragmatinis, mokslinis požiūris į dvasines biolaukų struktūras, - taigi neatitaisoma degradacija ir žmonijos žūtis.

Rasti išeitį iš susidariusios situacijos ir išlikti galima tik vienu atveju - tolimesni biolauko struktūrų ir viso to, ką mes vadiname žmogaus dvasios ugdymu, tyrinėjimai gali būti realizuoti kaip koncepcija, sujungianti religiją ir mokslą, idealizmą ir materializmą.

Ką mes matome šiuo momentu? Chaotiškas, nesusistemintas ko nors įdiegimas į pasąmonę aparatūros dėka duoda tam tikros patirties ir formuoja mokslinę pasaulėžiūrą. Tačiau į tai atkreipti dėmesį ir įvertinti mes galime tiesiog nesuspėti. Daug ekstrasensų, magų, burtininkų užsiiminėja pavojingu amatu be jokios kontrolės, pirmiausia, dorovinės. Tai sustiprina tendenciją viską pavesti kontroliuoti gydytojams. Tačiau visa oficialioji medicina ir jos vystymo tendencija nukreipta į žmogaus kūną ir skirta jo fizinei savijautai gerinti. Tokį pagrindinį uždavinį sau pasiskyrė šiuolaikinė medicina.

Vadinasi, bioenergetika, jei ji bus pavaldi oficialiai medicinai ir orientuota tik į fizinio apvalkalo interesus, žudys greitai ir stambiais mastais. Iš esmės šiuo metu jau tai ir vyksta.

Išvada: bioenergetikos ateitis galima tik sukūrus organizacijas ir mokyklas su išvystyta religine pasaulėžiūra, prioritetinėmis dvasinėmis orientacijomis, dalyvaujant ir kontroliuojant situaciją žmonėms, toli pažengusiems dvasinėmis pakopomis.

Būtina sudaryti ekspertų grupes, į kurias pirmiausia įeitų subtiliųjų biolauko struktūrų diagnostikos specialistai, nes nė vienas gydytojas ar poveikių šiuolaikine aparatūra į biolaukų struktūras specialistas nepranoks žmogaus, nukreipusio savo jėgas į dorovinį ir dvasinį tobulėjimą. Todėl rytdienos bioenergetika neįmanoma nesukūrus naujos pasaulėžiūros, kurioje mokslas ir religija bus sujungti į vieną vienovę.

PASKUTINĖ INFORMACIJA

Apie tai, kad pirmiausia panieka kitiems sukelia gyvenimo prasmės praradimą, nenorą gyventi, taigi grįžta žmogui atgal kaip susinaikinimo programa, aš sužinojau, tirdamas pacientę Niujorke.

S e r g e j u s l . a z a r e v a s A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karm 403

Tačiau kad panieka kokiai nors žmonių bendrijai kur kas pavojingesnė, man nė į galvą neatėjo, ir tuo ant savo paties kailio įsitikinau netikėtai.

Tai įvyko, kai man eilinį kartą buvo atsisakyta išduoti vizą į JAV. Mergina už stiklinės pertvaros įtikinėjo mane, kad aš svajoju pasilikti Amerikoje ir todėl vizos negausiu.

Tą patį vakarą Maskvoje skaičiau paskaitą ir jos metu ėmiau aiškinti, kad absoliutizuojant žemiškas vertybes žmonijai gresia išsigimimas, žūtis. Jeigu Rytai buvo žmonijos dvasia ir smegenys, tai Vakarai buvo jos raumenys ir Amerika, kaip pirmaujanti Vakarų šalis, visuomet turėjo ryškiai išreikštą muskulų psichologiją.

Idėjų visuomet buvo daug, o va techninių priemonių jų realizavimui neužtekdavo. Būtent muskulų psichologija tam buvo labai pravarti. Tačiau gyvai esybei tikrai sudėtinga vystytis, jeigu ji bus tik smegenys, ir dar sudėtingiau, jeigu ji bus tik raumenys. Ir jei nuolatos nebus įliejama papildomo dvasinio peno, prasidės dvasinių, o vėliau ir fizinių struktūrų degradacija.

Aš prisiminiau, kaip man prieš metus Amerikos konsulate buvo atsisakyta išduoti vizą. Mergina vangiai vartė mano dokumentus, paskui paklausė:

- Jūs karmos diagnostikos metodo ar knygos autorius? - Ir metodo, ir knygos. - Ar jūs galite atnešti knygą? - Galiu, - pasakiau aš. - Tačiau kaip grįšiu atgal? - Aš parašysiu raštelį, kad jus praleistų. Aš nubėgau knygos atnešti ir po valandos vėl buvau prie

konsulato durų, tačiau veltui rodžiau raštelį. Manęs neįleido. - Skambinkite telefonu, - patarė sargybinis. Skambinu telefonu ir aiškinu: - Aš buvau išėjęs tik trumpam, konsulate liko mano dokumentai,

ir man reikia grįžti. - Kokiu reikalu jūs išėjote? - klausia vyriškas balsas. - Knygos atnešti, kurią parašiau. - Palaukite minutėlę. Laukiu minutę, dvi, penkias. Man jau spengia ausyse, tačiau

prie telefono niekas neprieina. Iš už nugaros spaudžia tie, kurie taip pat nori paskambinti. Padedu ragelį ir užleidžiu jiems vietą. Po kiek laiko vėl skambinu.

- Alio, mano pavardė Lazarevas, aš trumpam buvau išėjęs ir man reikia sugrįžti pasiimti dokumentų.

- Kodėl jūs išėjote? - vėl klausia vyriškas balsas. - Mane pasiuntė atnešti knygą, kurią aš parašiau. - Palaukite minutėlę, - ir aš vėl laukiu vieną, dvi, septynias

minutes.

A f \ Ą A N T R A K N Y G A

T " v y T " Gryna karma

S e r g e j u s L a z a r e v a

Aš suprantu, kad laukimas beprasmis, ir padedu ragelį. Iki tol šaltyje buvau prastovėjęs pusantros valandos, ir mano kojos tiesiog sumedėjo. Dar pusvalandžio trepsėjimas prie uždarų durų iškamavo galutinai. Bandau skambinti trečią kartą.

- Alio, mano pavardė Lazarevas, aš šiek tiek buvau išėjęs ir norėčiau grįžti ir pasiimti dokumentus.

- O ko jūs buvote išėjęs? - vėl klausia vyriškas balsas. Aš niūriai prisimenu, kad lauksiu penkias ar dešimt minučių

ir manęs neįleis. Staiga man akys nušvinta, - juk stoviu prie Amerikos konsulato durų! - ir išdrožiu:

- Aš buvau išėjęs pinigų. - O'kej, įeikite, - tuojau pat gaunu atsaką. Aš perdaviau knygą merginai, sėdinčiai už stalo. Ji pasikvietė

kažkokį žmogų, ir abu pradėjo ją sklaidyti, juokdamiesi ir kalbėdami angliškai, rodydami pirštais puslapius. Paskui mergina pažvelgė abuojai į mane ir pasakė, kad vizą išduoti man atsisakyta.

Sį atvejį aš papasakojau klausytojams, paaiškindamas, kodėl Mozė žudė tuos, kas meldėsi auksiniam veršiui. Kai dvasinės struktūros prisiriša prie Žemės ir padaro žemiškumą tikslu, siela netenka tyrumo, ir kontaktas su Dievu, iš kurio ji gauna jėgų ir dvasinės energijos, susilpnėja. Dvasinės struktūros pradeda irti. Atitinkamai suyra ir kūnas. Jeigu formą bandoma padaryti tikslu, turinys žūsta.

Sustiprintas pragmatinis požiūris gali egzistuoti tik tada, kai siela semiasi peno iš aukštybių. Jeigu to nėra, gamta įjungia fizinio išsigimimo mechanizmą. Aš pateikiau amerikiečių statistikos duomenis iš 1994 metų vasaros. Į pirmą vietą statistikoje pateko vaikų mirtingumas miegant, be jokių akivaizdžių priežasčių. Vyrų spermos kiekis dabar perpus mažesnis negu 1930 metų gale. Kas antras vaikas gimsta protiškai nepilnavertis. Absoliučiai sveikas gimsta vienas iš dešimties tūkstančių. Prasidedąs visuomenės išsigimimas vyksta vis labiau klestinčios gerovės fone.

Paskaita praėjo ramiai. O rytojaus dieną pasijutau užsidirbęs labai smarkią slogą. Pažiūrėjau į savo biolauką ir nustebęs pamačiau neįtikėtinai stiprią susinaikinimo programą. Iš kur galėjo taip staigiai atsirasti ši programa?

Jos pagrinde slypėjo kažkokios visuomenės smerkimas. Toji visuomenė - Siaurės Amerikoje. Pagaliau man toptelėjo, jog tai Jungtinės Valstijos. Supratau, kad kažkur įsileidau paniekos emociją. Niekinti vieną netobulą žmogų pavojinga. Žemiškas tyrumas ir purvas pareina nuo Dievo. Bandymai smerkti ir niekinti bet kokią visuomenę labai pavojingi ir mūsų palikuonių organizmuose atliepia sunkiausiomis ligomis. Tuomet aš dar kartą kuo aiškiausiai suvokiau, kad netobulą visuomenę ir supantį mus pasaulį reikia stengtis pakeisti ir perdaryti, bet negalima jų smerkti nei niekinti. Konfliktas

S e r g e j u s L a z a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

su supančiu pasauliu būtinas išorėje, tačiau vidujai neleidžiamas. Jeigu žmogus pirmiausia - vykdytojas, o paskui - poelgio

autorius, ką tuomet kalbėti apie visuomenę? Norėdama išlikti, Amerika artimiausioje ateityje turės šimteriopai labiau veržtis į dvasingumą. Tai eis į naudą visai žmonijai. Tam, kad ligota, silpna ir suluošinta būtybė pakiltų, jai reikia daugiau jėgų negu sveikai būtybei. Ir jeigu mes, stvarstydamiesi fizinės, žemiškos laimės, pamirštame sielą, anksčiau ar vėliau išmuš rūsti valanda pasirinkti - arba fizinę mirtį ir išsigimimą, arba vertybinių orientyrų perkėlimą į dvasinio vystymosi sritį.

Jauna moteris dalijasi su manimi savo bėdomis. - Man būna astmos priepuoliai, metro važiuoti visiškai negaliu,

gal jūs galėtumėte padėti? - Jūsų siela ir jūsų vaikų sielos kupinos paniekos ir meilės

atsižadėjimo. Papasakokite, kas jums nutiko ir kada? "^Didžiausia problema buvo prieš ištekant. Aš labai mylėjau

vieną žmogų, tačiau vestuvių su juo taip ir neatšokome, nes, kaip sakoma, ištekėjau už gero žmogaus. Paskui vis juos lygindavau ir palyginimai būdavo ne vyro naudai. Gal tai turėjo įtakos?

- Turėjo, ir dar kokios. Gal jūs stebėsitės, tačiau pabandykite tai suprasti ir pajausti. Emocija - tai supresuota mintis. Jeigu mintis jums vis primena, kad žemiškumas yra pirminis, tai ilgainiui emocialiai į visą pasaulį žvelgsite šiame kontekste. Teisinga mintis atsiranda iš teisingo pasaulio suvokimo, teisingo pasaulėvaizdžio. Meilės jausmas yra didžiausia vertybė šiame pasaulyje. Ji Dievo duodama ir Žemei nepriklauso, dėl to dažnai supriešinama su visomis žemiškomis vertybėms.

Jeigu mes, prisirišę prie žemiškų vertybių, iškeliame jas aukščiau už meilę, tuomet meilė miršta. Mintis tampa emocija, charakteriu, pasaulėžiūra labai lėtai. Tėvai pradeda pavojingą procesą, vaikai jį tęsia ir serga, o vaikaičiai jau miršta.

Dažnai kartojama neteisinga mintis pradeda žaloti emocijas. Tėvai pažiūrėti mandagūs ir geri, bet mintyse neapkenčia ir niekina, o jų vaikai kažkodėl žudikai, ir niekas negali suprasti, kas čia yra. Tėvai atsižada meilės, sutrypia ją savyje ir kituose, o jų vaikai gimsta su vėžiniais augliais. Jeigu būsimųjų vaikų ir vaikaičių sielos švarios, tuomet teršalai, kažkada išmesti į ateitį, sugrįžta atgal jų tėvams ir seneliams.

Jūs niekuomet nemylėjote to žmogaus ir tikrąją meilę jautėte tik savo vyrui. Tikroji meilė neturi žemiško paaiškinimo. Jeigu jūs jį mylite už tai, kad jis gražus ar turtingas, ar gabus arba doras ir protingas, tai ne meilė, o klastotė. Tai toks pat skirtumas, kaip tarp malonumo suvalgius gerą, skanų patiekalą ir meilės pilnatvės, pripildžiusios jūsų širdį. Valgis yra būtinas, tačiau jeigu

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

S e r g c j n s L a z a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

jis tampa absoliučia vertybe, dvasinės struktūros nustoja vystytis. Puiku, kai mylimas žmogus gabus, doras ir protingas, tačiau

jeigu tai svarbiausia priežastis, už ką mylima, tuomet dvasinės struktūros degraduoja. Niekas, kas žemiška, negali būti meilei už pamatą. Jos pamatas Danguje. Jūs mylėjote jo gabumus, jo išmintį. Tai buvo nepersmelkianti, savanaudiška meilė. Paskui, palygindama ir niekindama, žudydama savyje meilę, žemiškas vertybes kėlėte aukščiau už Dieviškąsias. Vaikų sielose tokia vertybių gradacija dar ryškesnė, ir jūs dabar kankinatės, kad išgelbėtumėte jų sielas.

Jeigu savo vaikams sugebėsite išaiškinti, kad meilės jausmas , negali būti pavaldus jokiai griežtai kontrolei, kad ne mes jam

vadovaujam, o jis mums, ir tokiu požiūriu naujaip peržvelgsite visą savo gyvenimą, įsijausite į kiekvieną situaciją išsaugodama meilės jausmą ir melsdamasi, kad tai būtų perduota palikuonims, tuomet jūsų sielų apvalymui nereikės fizinių kančių.

Mergaitė serga sunkia liga - autizmu, sulėtintu protiniu vystymusi; kalbuosi su jos tėvais. Paaiškinau jiems priežastį labai paprastai: abu prisirišę prie išminties. Jų emocinė būklė iki kūdikio pradėjimo ir žmonos būklė nėštumo metu nulėmė mergytės sveikatą.

- Tačiau mes turime ne vieną vaiką, o antrasis sveikutėlis. Matyt, čia daugiau asmeninės karmos.

- Taip, asmeninės karmos našta čia labai didelė, todėl nuo tos naštos išsivaduoti bus tikrai nelengva. Beje, dažniausiai pirmajam vaikui daugiau kliūva šeimyninės karmos nešvarumų. Nors, neatlaikius išbandymų, antrajam galima padaryti dar daugiau žalos negu pirmajam.

- Sakykite, - klausia mane motina, - jeigu mes visiškai savo sielas išsivalysime, ar galime tikėtis, kad vaikas pasveiks?

- Šioje situacijoje - vargu. Subtiliajame lygmenyje jūs su vaiku susijusi ir, apvalydama save, apvalysite ir jį. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų apsivalymo gilumo. Po tam tikro laiko jūs apsivalysite visiškai ir, mano nuomone, būsite sveiki. Tačiau tai tik penktadalis to, ką darysite. Kuo giliau vyksta valymas, tuo toliau jis sklinda į praeitį ir ateitį.

- Ar mergytė kalta kuo nors, ko mes negalime pašalinti? - Subtiliajame lygmenyje nėra absoliučiai niekieno kaltės,

vadinasi, teoriškai galima apvalyti viską ir visus. - Ar galima jai padėti, darant poveikį ne tik per mus, bet

veikiant ją ir tiesiogiai? - Galima. Ką sako gydytojai dėl jos mitybos ir auklėjimo? - Ją reikia reguliariai maitinti ir sudaryti lengvinančias jos

būklę sąlygas. - Matote, gydytojų elgesys remiasi kompentencija, glūdinčia

S e r g e j u s L a z a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

pačiame šiuolaikinės medicinos pagrinde. Jie gydo kūną, o apie sielą jie negalvoja. Jeigu žmogus kasdien per menkai maitinasi, jis išsenka, o jeigu kartkartėm nevalgo - tai jam naudinga. Praeitame gyvenime jūsų mergytė linkėjo žmonėms mirties už tai, kad jie žemino jos išpuikimą ir išmintį. Dėl to ji taip stipriai sužemiškėjo, kad šiame gyvenime apsivalymo metu mirtinai įsižeistų ant žmogaus, Dievo paliepimu ją žeminančio, ir energetiškai nužudytų arba jį, arba save. Gydymas per kitą žmogų - tai stiprus trumpalaikis atitraukimas nuo žemiškumo, tokio gydymo galima atsisakyti. O gydymas liga - tai kasdienės nedidelės porcijos, ir atsisakyti jų neįmanoma. Jeigu aš dėl pinigų pavydėjau ar jaučiau nuoskaudą, tai mano vaikai ir aš pats sekančiame gyvenime turėsiu piniginių problemų. Jeigu niekinau ir neapkenčiau, graužiausi dėl prarastų pinigų, padariau juos savo gyvenimo tikslu, tuomet jau trys ar keturios mano palikuonių kartos ir mano būsimi gyvenimai bus užteršti. Ir apsivalymas atitinkamai bus duotas rūstesnis. Jeigu aš ilgai kam nors norėjau mirties arba ką nors nužudžiau dėl pinigų, kankinsis dėl to septynios kartos ar dar daugiau. Tuomet mane, vaikus, vaikaičius ir provaikaičius žudys dėl pinigų, apgaudinės ir apvaginės.

Jūsų vaikas bemaž visiškai neįstengtų priimti puikybės ir išminties pažeminimo, Mergytės sąmonė labai stipriai orientuota į Žemę ir dėl to dabar privalo būti užtemdyta. Jeigu praeitame gyvenime ji šiaušdamasi nepriėmė stresinės situacijos, šiame gyvenime atlaikyti stresą jai būtų dar kur kas sudėtingiau. Dvasinės biolaukų struktūros turi didelę tiek blogio, tiek gėrio inerciją. Todėl mergytei labai naudingos visos streso formos, tai yra naudinga sergant išjungti žemiškumą.

Magijoje, pavyzdžiui, norint pasiekti tobulumo, pagrindinės sąlygos - sustabdyti sąmonę ir atitinkamai suaktyvinti dvasines struktūras. Sąmonė sustabdoma, užsisklendžia tada, kai atsiranda mirtina situacija, kai pernelyg daug ar pernelyg mažai informacijos, kai apribojami kūno poreikiai. Tai prievartiniai metodai, tačiau yra ir savanoriškų - tikėjimas Dievu ir absoliutus meilės jausmo išsaugojimas. Jeigu tam jėgų neužtekdavo, žmonės naudodavosi savanoriškos prievartos metodais - kvėpavimo sulaikymu, izoliavimusi, maldomis, o jeigu šito nedarydavo, pasipildavo nelaimės, pažeminimai, nesėkmės. Yra kitokių trumpalaikių sąmonės sustabdymo būdų - įsižiūrėjimas į besisūpuojantį blizgantį daiktą ar nejudantį tašką.

Gydytojai mato, kad mergytės sąmonė sustabdyta, nesivysto, ir jie duoda rekomendacijas jai atverti. O kuo daugiau sąmonė atverta, tuo labiau ji prisiriša prie Žemės, tuo daugiau stresų ji gauna ir tuo greičiau vystysis degradacija. Todėl jūsų dukrą reikia pripratinti prie stresų ir, priešingai, periodiškai suvaržyti jos sąmonę.

Ą f \ Q A N T R A K N Y G A ' V / O Gryna karma

S c r g c j u s I. a 7. a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Anksčiau sergantis vaikas, pakilus temperatūrai, atsisakydavo valgyti. Gydytojai bandydavo jam staigiai numušti temperatūrą ir rekomenduodavo gerai valgydinti, o dera palengva temperatūrą mažinti ir duoti jam valgyti tik kraštutiniu atveju - organizmas pats viską gerai apskaičiuoja. Jeigu mergytės sąmonė sustabdyta - tai gynimasis, tai gydymasis. Ir kovoti su šiuo procesu - vadinasi, kovoti su dvasinių struktūrų apsaugos sistema,

r". Tam, kad sąmonė atsivertų, ją pirmiausia reikia perorientuoti nuo žemiškumo į Dieviškumą. Todėl naudingi visi žaidimai, orientuoti ne į sąmonę, o j pasąmonę: gužynės su užrištomis akimis, šuoliai, vaikščiojimas lynu, sportinės sienelės, žaidimai su kamuoliu. Jeigu vaikas griūna ir susimuša - nieko baisaus. Skausmo šokas ir teisingas požiūris į skausmą taip pat reikalingi. Be to, žmogaus sąmonė žeminama žemiškumo nestabilumu, todėl supimasis sūpynėse, judesiai ant netvirtų paviršių - naudingi. Jeigu vaikas nenori valgyti - nebaisu. Vaikų organizmas gerai subalansuotas ir žino, ko jam reikia. Vadinasi, jeigu ligos metu vaikas atsisako

^valgyti, geriau jam pasiūlyti lengvą maistą - daržovių ar košę. ^ Mes atėjome iš vandens, todėl panardinimas į vandenį daro tą patį efektą. Bet kokios vandens procedūros - maudymasis, nardymas, kvėpavimo sulaikymas po vandeniu labai gerai stabdo sąmonę. Puikų efektą duoda apsipylimas vandeniu iš kibiro.

Naudinga muzika, tačiau maksimaliai pritaikyta pasąmonei, tai yra be žodžių, arba pabrėžtinai ritminga, arba klasikinė.

Neniekintinas ir cheminis poveikis, kai taikomi vaistai ar vaistažolės, kuriose yra išpuikimo ir išminties naikinimo programa.

Indija ir Tibetas - kraštai, labiausiai pasižymintys išmintimi. Vadinasi, ten turi augti ir augalai, kažkiek slopinantys prisirišimą prie išminties, prie žemiškumo. Šizofrenija, epilepsija, protinio vystymosi atsilikimas, atminties susilpnėjimas ir kiti psichiniai sutrikimai iš esmės dažniausiai yra sukelti išminties absoliutizacijos, todėl žaidimai, kai vaikas apgaudinėjamas, kai jam kažkas nesiseka, viskas subyra, jam naudingi.

Krikščionybėje didžiausia dorybė, - nuolankumas, sugebėjimas dvasioje išlikti romiam, kai griaunama tai, ką turėjai Žemėje. Pasijansas, kortų išdėstymas išvertus iš prancūzų kalbos reiškia nuolankumą. Iš kubelių statyti pilaites, kurios sugriūna, dėlioti gėlių kompozicijas, imituoti stresus, grėsmingus sveikatai ir gyvybei, būtina kiekvienam vaikui.

- Sakykite, ar šokas elektra gali duoti efektą? - Šokas, sukeliamas elektra ar insulinu, ir kitos šoko rūšys,

naudojamos gydymui, duoda efektą, kai būna nors kiek vidujai pasiruošta. Jeigu įaudrintume žmogų, sukeldami stresą, ir tuojau pat jį nuramintume, tokiais veiksmais atitraukdami nuo Žemės, tai duotų teigiamą efektą. Visos poveikio į vaiką formos, kurias aš

S u r g c j u s 1. a /. a r u v a s A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karm a 409

pateikiau, naudingos kiekvienam žmogui, jums jos taip pat gali padėti pakeisti save.

Aš prisimenu, kad prieš mirti žmonės, kurių psichika buvo labai smarkiai pažeista, atsitokėdavo ir sąmoningai suvokdavo, kas vyksta aplink juos. Mirtis suardo kūną ir susijusią su juo sąmonę, bet nuima tik pirmą jos klodą. Po juo yra antras sąmonės klodas, susijęs jau ne su vienu gyvenimu, kitaip tariant, mumyse yra daug sąmonės lygmenų, ir pirmojo, pačio šiurkščiausio, susijusio su fiziniu kūnu, absoliutizacija atjungia gyvybingumo srovę kitiems. Juos apvalant pirmiausia dera persiorientuoti vertybių gradacijos atžvilgiu: Dieviškąsias iškelti aukščiau už žemiškąsias.

- Aš noriu užduoti jums du klausimus dėl mūsų vaiko: viena, ar ji kankinasi, kai jos tokia būsena, ir antra - ar verta ją ištraukti iš tokios būsenos? - paklausė mergytės tėvas.

- Jos sąmonė miega, tačiau siela kankinasi. Tiksliau - kankinasi jos antrasis sąmonės klodas, apimąs ne vieną gyvenimą. Prieš pradėjimą vaiko siela, ateidama iš pomirtinio ar iš mums priešingų pasaulių, mato savo ateitį ir kankinasi. Kai kūdikis gimsta, kančios tęsiasi ir vyksta dvasinių struktūrų valymasis. Todėl kuo ilgiau gyvena ir kankinasi toks vaikas, tuo daugiau apsivalo jo siela.

Jeigu jūs dabar pradėtumėte girtauti ar vartoti narkotikus, sąmonė būtų stabdoma ir jūs mažiau kentėtumėte. Ar verta jus gelbėti nuo narkotikų ir girtavimo, kurie jus suluošins? Aš manau, verta. Vadinasi, reikia ne apskritai atsikratyti kančių, o pakilti virš jų, jas įveikiant.

Kai vaiko sąmonė bus prižadinta, kančių padaugės, tačiau visa tai valys sielą. Matote, dvasinis skausmas ir sielvartas atsiranda darant palyginimą. Norint suvokti gėrį, reikia žinoti, kas yra blogis. Kuo daugiau vystosi mūsų sąmonė, tuo daugiau iškyla vertinimo ir palyginimų sistemų, vadinasi, tuo daugiau kančių ir sielvarto žmogus jaučia. Štai kodėl krikščionybė teigia: "Žinojimas didina sielvartą". Intelekto vystymas sukelia ne tik sielvartą, bet ir palaimingą malonumą. Vadinasi, kiek, sąmonei pabudus, padidės kančios, tiek padidės ir laimė jas įveikiant.

Čia yra dar vienas momentas - kodėl jums duotas toks vaikas? Praeituose gyvenimuose jūs buvote labai išmintingi, užėmėte

aukštą vietą visuomenėje ir likimas jums negailėjo visokeriopos laimės. Kokios laimės? to, kas aplinkinių akyse yra laimės etalonas ir, svarbiausia, galimybės realizuoti tai, kam esi pašauktas.

Kuo žmogus išmintingesnis, tuo jam lengviau kontroliuoti situaciją aplink save, realizuoti savo norus, ir likimas mielai jam teikia laimę. Bet čia slypi ir didelis pavojus: kuo geriau kontroliuoju situaciją, tuo labiau juntu, kad aš ją visiškai kontroliuoju, tai yra,

K A R M O S D I A G N O S T I K A

ląstelė nepastebimai pradeda diktuoti savo valią organizmui, remdamasi asmeniniais siekimais ir poreikiais. Prasideda dvasinių struktūrų degradacija, ir, norint žmogų išgelbėti, reikia sugriauti situaciją, susiklosčiusią aplink jį. Turi prasidėti nepaaiškinami, nelogiški dalykai, turintys atverti žmogui akis, kad jis situacijos nebekontroliuoja. Jeigu jums per likimą atsiųstų žmones, kurie jus fiziškai žemintų, apgaudinėtų, darytų nemalonumus, o jūs dėl savo prieraišų stiprumo to neištvertumėte, tuomet smerkimu ir niekinimu žudytumėte ir tuos žmones, ir save. O jūs esate geraširdžiai, dvasingi, jus reikia apsaugoti, nors jūsų pasaulėžiūra ir ne tokia kaip derėtų. Kadangi jūs romiai nepriėmėte atskirų skausmingų smūgių, jums duodamos situacijos, kurių jūs negalite atsisakyti ir kurios traumuoja.

Gydytojai specialistai apžiūri vaiką ir neranda jokių nukrypimų, o sąmonė vis dėlto faktiškai sustabdyta. Ligos priežasties gydytojai negali paaiškinti, konkrečių rekomendacijų taip pat negali duoti, žodžiu, iš aukštybių jums vis primenama^ kad situacijos kontrolė, tai yra jūsų norų realizavimas, visuomet antrinis dalykas, ir, nors ir labai valdytumėte savo aplinką, norėdami išlikti gyvi, jūs turite jausti savo priklausomybę nuo Visatos ir įos Kūrėjo valios.

Kuo didesnę valdžią įgaunate žmonėms, tuo daugiau pažeminimų jwjrns siunčia Dievas. Karaliai ne veltui laikydavo juokdarius, išjuokdavusius jų trūkumus. Kiekvienas žmogus tuo labiau kontroliuoja situaciją, kuo daugiau jis prisilaiko Kūrėjo valios.'• Kartkartėmis jūs turite išjungti žemišką logiką ir situacijos nekontroliuoti.

Rusijoje tie, kurie vis įpuldavo į tokią nekontroliuojamą būseną, būdavo vadinami paikučiais. Nebūtina į šį procesą visiškai įsijungti pagal formą, bet pagal turinį - būtina. Visame, kas vyksta, jus turite matyti ir jausti Dievišką logiką. Žmonės turi tarsi išnykti. Jeigu jus nuskriaudė ar apgavo, pirmiausia jūs turėtumėte stengtis tą žmogų pateisinti. Pirmas požymis, kad Dieviška logika jumyse įgauna prioritetą, yra meilės visam pasauliui pajautimas, kuris negęsta jokioje situacijoje, tik didėja. Jeigu jūs tai jaučiate, žinokite, kad jusų vaikas gauna geriausius vaistus.

Prieš dvejus metus Peterburgo srityje aš pradėjau statyti pirtį, teisingiau, namelį, kuriame būtų galima išsiperti ir ilsėtis. Mes pastatėme sienas ir gegnes. Viskas taip ir stovi iki šiol. Knygos rašymas atėmė visą laiką. Dabar kovo pradžia, mieste maža sniego ir jis palengva tirpsta nuo laukų, supančių miestą. Aš vykstu pažiūrėti, kas liko iš mano pirties. Mes mašinoje dviese. Rankraštis jau baigtas, bet pokalbio tema vis ta pati.

- Mano pažįstamas jūreivis išplaukia į reisą, bet jam kažko

4 1 0 G-A N T R A K N Y G A

neramu. Pažiūrėk, ar gali jam kilti problemų? - klausia mano bendrakeleivis.

- Taip, - atsakau aš. - Jo biolaukas visiškai nekoks, jis labai išpuiko pervertindamas savo gabumus ir laimingą likimą ir prisirišo prie jų. Beje, įdomi detalė - paprastai siela prisiriša prie žemiškumo ir išpuiksta per agresiją kitiems žmonėms ar sau. Agresija kitiems - pavydas, neapykanta, panieka ir smerkimas. Agresija sau - nenoras gyventi, nusiminimas. O jo agresija sau pasireiškia savęs engimu.

Šiuo atveju jo žmona jį engia ir jis jai paklūsta. Ji pataria jam, kaip ir ką daryti, moko, kaip gyventi, ir tai gali jam blogai baigtis. Informaciją galima pasiūlyti, bet negalima įkyriai piršti. Nusileisti ir paklusti galima išoriniai, tačiau vidujai paklusti dera tik Dievui. Nenoras dvasiškai kam nors paklusti vadinasi išdidumu, tai dvasinių struktūrų gynyba nuo pasikėsinimų. Jeigu neapsisaugosiu nuo pasikėsinimų nuolatiniu veržimusi į Dievą, tuomet dievu man taps žmogus, duodantis man informaciją, ir pasekmės gali buti sunkios.

Kartą pas mane kaip pacientas buvo karinio dalinio vadas. Jis atvažiavo su visa šeima. Aš pažiūrėjau, kokios jų biolaukų struktūros, ir pasakiau, kad jų giminė ištikta prakeikimo. Kaltas jis, perdavęs savo pasaulėjautą artimiesiems. Jį prieš pusę metų prakeikė moteris; prakeikimas prislėgė visą giminę. Jis papasakojo, kad jo dalinyje sudužo mašina ir joje žuvo du kareiviai. Vieno žuvusiojo motina jį prakeikė. Jis ėjo pas ekstrasensus, tačiau jie niekuo negalėjo padėti ir sakė: "Eik į bažnyčią ir melskis".

- Prakeikimas gelbsti visą jūsų giminę nuo mirties. Jūs pradėjote vadovauti pavaldiniams ne tik išoriniai, bet ir vidujai, ir ėmėtės jų sielas pajungti sau. Mašinoje buvo du žmonės: vienas pagal karmą turėjo žūti, antras - ne. Tačiau jūs, palenkęs sau jo dvasines struktūras, sužlugdėte jo apsaugą, ir jis taip pat žuvo. Tai labai pavojingas pažeidimas, todėl seka arba visos pažeidėjo giminės pražūtis, arba visos giminės prakeikimas, duodantis šansą išlikti.

Už mašinos lango slenka snieguoti laukai su pavasarinės žemės lopinėliais.

- Žinai, - sako mano bendrakeleivis, - mano sūnus neseniai uždavė įdomų klausimą: "Kaip nugalėti šėtoną?" Aš jam atsakiau: "Negalvok apie žmones blogai, neniekink jų". O sūnus atsako: "Ne, tėti, šėtoną galima nugalėti meile". Aš netgi nežinojau, ką atsakyti.

- Kiek metų tavo sūnui? - Šešeri. Šiuo metu apskritai labai daug talentingų, didžio dvasingumo

vaikų. Tai būtina, kad žmonija galėtų žengti į rytojų. Valstybė turėtų padėti šiam dvasingumui vystytis.

412 Gry

A N T R A K N Y G A Į C į U S I

KARMOS DIAGNOSTIKA

Beje, apie šėtoną. Atkreipkite dėmesį, kaip apie jį sakė Kristus: "Išgelbėk mus nuo šėtono vyliaus", - jokios neapykantos nei paniekos, kone žaisminga situacija.

Ir ko šėtonas nori suvilioti žmones, ką daryti juos gundo? Gundo kuo daugiau sužemiškėti. Adomas ir Ieva nepaklausė Dievo ir nusidėjo, jie paragavo pažinimo vaisiaus, vadinasi, pažinimas, seksualiniai malonumai - nuodėmė. Tačiau be šios nuodėmės žmonija nebūtų atsiradusi. Vadinasi, viskas, kas yra - žmogus, žemiškos gėrybės, civilizacija ir vystymasis - tai nuodėmė. Bet kodėl ta nuodėmė nepašalinama, nesunaikinama? Tarsi ir galima būtų, ir ne. Kaip čia yra, kodėl tokia keista situacija? Iš tikrųjų viskas gana paprasta.

Jeigu žemiškos vertybės, seksualiniai malonumai, rinktinis maistas ir kiti žemiški malonumai, padedantys protui, tai yra pažinimui vystytis, nebūtų paskelbti nuodėmingais, jie galėtų tapti tikslu, žmogaus sąmonė suleistų šaknis į žemiškumą, vystymasis sustotų ir civilizacija žūtų. Todėl buvo teikiama informacija, kad svarbiausios vertybės nesusijusios su žemiškumu, ir tai sustabdydavo žmogų nuo žemiškų malonumų absoliutizacijos. Todėl ir Mergelė Marija pradėti Jėzų turėjo būdama nekalta. Dieviškumas negali gimti iš nieko, kas žemiška. Tai, kas žemiška, gimsta iš Dieviškumo.

Viena moteris man pasakė: "Aš visuomet dėl savo nemalonumų ieškojau kaltų ir todėl niekinau, smerkiau žmones, blogai apie juos galvojau. O dabar negaliu susilaikyti nesmerkusi ir neniekinusi savęs".

- Tai praeis, - nuraminau ją. - Kai laiko tarpai prasiplečia, blogio ir gėrio suvokimas keičiasi. Jeigu žmogus sėdi ir nenori keltis, jį reikia čaižyti botagu - iš vienos pusės ir padėti jam ir paremti jį, kad greičiau atsikeltų - iš kitos pusės. Ir tą, kuris jį parems, žmogus laikys Dievu, o mušantį jį - šėtonu, nors muš ir parems tas pats, tik mes šito nesuvokiame.

Šėtonas - tai mūsų neteisinga samprata apie Dievą, mūsų pasaulėžiūros ribotumas. Kodėl žmogus sėdi ir nesikelia? Todėl, kad nemato ir nesuvokia, kas vyksta aplink. Taigi jį reikia čaižyti. Tačiau, jeigu jo pasaulio suvokimas išsiplečia, jis atsikelia pats. Prievartinis vystymas pasidaro savanorišku. Vystytis - tai išorinius pasaulio pažinimo šaltinius perkelti į vidų.

Vadinasi, šėtonas pasirodo tuomet, kai vystymas virsta prievartiniu, kai susilpnėja noras savanoriškai tobulintis. Kai žmogus pats sau sukels dvasinį skausmą, kad galėtų vidujai tobulėti, tuomet nebebus reikalingas skausmas iš išorės.

Šėtoną reikia ne sunaikinti ir ne išguiti iš sielos, o nuolatos su juo grumtis ir jį įveikti. Įveikti jį galima meile. Praeis kiek laiko, ir mes suvoksime, kad blogis neegzistuoja, yra tik netobulumas. Jis

S c r g u j u . s I a •• a i c v a s A N T R A K N Y G A /į 1 O

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma T" 1 -J

atsiranda dėl to, kad nesame pajėgūs visa deramai suvokti, o nesame pajėgūs tada, kai trūksta meilės. Todėl svarbiausia pasaulio pakeitimo versmė yra meilė, duota mums, ir mūsų noras ją padidinti.

Jaunam žmogui, prieš mane sėdinčiam, aiškinu, kad jis prisirišęs prie išminties ir gabumų.

- Būtų gerai, kad retkarčiais jūs pats pakištumėte koją savo sėkmei, elgtumėtės kvailai, leisdamas save apgauti ir skriausti.

Jis stebisi. - Tačiau juk tai nenatūralu. - Jeigu jūs turite pinigų ir siela prisirišo prie jų, o jums pataria

dalį jų atiduoti: kaip labdarą, bažnyčiai ar vargšams, ar tai normalu? - Normalu, - sutinka jis. - Jeigu atiduosite dalį to, ką turite, jums nepaims visko. Prieš

duodamas žmogui didelių gėrybių, Dievas dažnai atima iš jo mažas. Ir tas, kas teisingai priima mažą netektį, vertas didelės dovanos. Mokėjimas pralošti smulkmenose - tai mokėjimas išlošti dideliuose" dalykuose. Ar sutinkate su manimi?

- Taip. - Jeigu mokate atiduoti dalį pinigų, kad neužterštumėte sielos

pernelyg didele meile jiems, išmokite atiduoti ir dalį gabumų, ir išminties. Tik niekuomet neatiduokite meilės Dievui, tai yra nepraraskite ir neatstumkite Jo nuo savęs.

- O kodėl Biblijoje pasakyta, kad mes gyvename vieną kartą? - Matote, mes iš tiesų gyvename tik vieną kartą. Mes - tai kūno

ir dvasinių struktūrų dermė. Aš mirsiu, ir tokio paties jau nebus. Bus jau kitas kūnas ir netgi siela šiek tiek pasikeis. Todėl mirtis, kaip bet koks žemiškumo naikinimas, - dvipusė, ji drauge ir absoliutaus, ir sąlygiško pobūdžio.

Aiškinu, kad, kai žmogus kažką praranda, kai jis skriaudžiamas ir žeminamas, tai yra, griaunamas žemiškumas, jam negalima tik sielvartauti, būti agresyviam ar apgailestauti. Šių dalykų absoliutizacija patologiška, sukelia ligas ir mirtį. Tačiau ir absoliutus vergiškumas - taip pat patologija. Sugebėjimas išsaugoti šias 'dvi priešingas emocijas - būtina dvasinio tobulėjimo sąlyga.

Bet kadangi anksčiau žmogus buvo silpnas ir tuo pačiu metu jausti priešingus jausmus negalėjo, šios emocijos jam atsirasdavo pramainiui. Todėl vieni žmonės sakydavo, kad didžiausia laimė ir džiaugsmas - turėti žemiškų gėrybių ir malonumų, o kiti sakydavo, kad atsisakyti žemiškų malonumų. Visi buvo teisūs. Kai žmogus mirdavo, jis kankindavosi, kęsdavo skausmus, o paskui pajusdavo didžiulę palaimą ir sielos ramybę ir nenorėdavo grįžti atgal prie jokių žemiškų vertybių. Dėl to pomirtiniai pojūčiai rūpestingai buvo saugomi nuo gyvųjų. Žmogus visuomet kovojo su dviem

' i

414 A N T R A K N Y G A

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

pagundomis. Iš vienos pusės - su panieka žemiškumui ir jo atsižadėjimu, - tai satanizmo įveikimas. Iš kitos pusės - su žavėjimusi tuo, kas žemiška, žemiškų vertybių aukštinimu - tai materializmas. Abi srovės egzistavo realiai, bet paskirai, vieno žmogaus sąmonėje jos negalėjo susijungti. O šiuo metu tai darosi įmanoma.

- Dar būdamas mažas sūnus pradėjo glemžti įvairius daiktus, po truputį vagiliauti. Atsimenu, parke pavedėjau jį į šoną ir pasakiau: "Aš savo rankomis tave pasmaugsiu, jeigu taip elgsiesi". Ar toks pagrasinimas galėjo sukelti problemų?

- Galėjo. Jūs turite suprasti - prievarta niekada nieko neišspręsite. Jeigu jūs bandysite užgniaužti vieną emociją, atsiras kita. Kai žmogus vagia, jis žemina kitus žmones - pažeidžia įų imidžą, likimo siunčiamą laimę ir materialinę gerovę. Tėvui ne galvoj vogti, bet jis niekina tuos, kurie pažemino jo imidžą, pakenkė sėkmei, arba išdidžiai elgiasi su tais, kurie už jį žemesni. O jo vaikai kažkodėl vagia. Jie tiesiog realizuoja tėvų vidinį norą žeminti kitus mintimis ir žodžiais dėl savo gerovės absoliutizacijos. Urnai spustelėjusi, jūs blokavote vaiko prisirišimą prie imidžo, laimingai besiklostančio likimo ir dėl to sukeltą norą vogti, tačiau jo prisirišimas prie žemiškumo visas suplūdo į santykių plotmę.

Agresija prieš save yra aukštesnis lygmuo, negu agresija prieš kitus, tačiau problemos dėl to neišnyksta. Todėl peržvelgti visą savo gyvenimą, išgyventi jį naujaip ir melstis už palikuonis bus daug efektyviau, negu bandyti griežtais draudimais ir bausmėmis atvesti žmogų į doros kelią.

Mergytei, kurią mama laiko ant rankų, diencefalinis sindromas. Pasąmonės agresija, viršijusi mirties ribą, nukreipta prieš vyrus. Atitinkamai vyksta blokuotė.

- Mes pas jus buvome prieš pusmetį, - pasakoja motina. -Mergytei pagerėjo, tačiau galutinai ji nepasveiko.

- Jūsų dukters puikybė viršijo mirties ribą. Priežastis glūdi jumyse. Jūs dvasiškai prievartaujate vyrą, vis graužiate ir graužiate jį, bandydama pakeisti. Jis praeitame gyvenime buvo labai gabus ir didelio intelekto žmogus. Ir jo išmintį, žemišką apvalkalą jūs padarėte tikslu ir gyvenimo prasme. Šiame gyvenime jam leista realizuoti tik dešimtadalį to, ką jis turėjo aname, o jūs bandote priversti jį būti gabiu ir protingu. Jam tai gali liūdnai baigtis. O jūsų dukra tiesiog sutraiškys bet kokį vyrą, neatitinkantį jos idealo.

- Vadinasi, jeigu mano vyras geria, tai šitaip jis save žemina? - klausia moteris.

- Taip, girtavimas - tai imidžo, - užimamos visuomenėje padėties, gabumų, išminties, - žeminimas. Narkotikai - laimingo likimo žeminimas. Jeigu žmogaus siela prisirišusi prie šių dalykų,

S i i Į Į u j u s I . a / . a i u v a s A N T R A K N Y G A J j r

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma H i J

jis, norėdamas išgelbėti savo gyvybę, pradeda gerti arba vartoti narkotikus. Todėl pirmiausia jūs turite liautis smerkusi ir niekinusi vyrą, be to, turite melstis, kad meilė Dievui taptų jūsų abiejų gyvenimo tikslu.

- Sakykite, kodėl po apsilankymo pas jus man pasidarė blogiau?

- Todėl, kad visas purvas, buvęs jumyse, pradeda kilti į paviršių. Malda ir meile jūs turite tą purvą paversti švarumu. Galima agresyviai nusiteikti praeities atžvilgiu, jeigu jos gailėsimės arba nepriimsime. Galima - dabarties atžvilgiu, jeigu ją smerksime ir niekinsime, ir reikšime ja nepasitenkinimą. Galima - ateities atžvilgiu, jei jos bijosime, blogai apie ją galvosime ar nuolat svajosime apie puikią ateitį. Pradžioje žmogus keičia savo požiūrį į praeitį, pašalindamas agresiją. Paskui teisingu elgesiu ir pasaulio suvokimu jis pašalina agresiją iš dabarties, galiausiai, melsdamasis už palikuonių sielas, pašalina agresiją iš ateities, ir po to išnyksta ribos tarp praeities, dabarties ir ateities ir pasilieka tik meilės jausmas, platesnis nei materijos, erdvės ir laiko ribos.

Norėdamas subalansuoti kokią nors situaciją, aš turiu pats susitvarkyti. Kai pradėjau užsiiminėti ekstrasensorika ir bandžiau pagerinti fizinę žmonių būklę, supratau, kad mano fizinė būklė taip pat turi būti gera. Aš badavau, stengiausi apsivalyti. Vėliau supratau, kad svarbiausia informacija slypi ne fiziniame kūne ir apvalyti reikia pirmiausia savo sielą, o paskui paciento dvasią. Supratau, kad didžiausias energijos kaupiklis yra ne kūnas, o biolauko struktūra. Vadinasi, veikdami biolauko struktūrą, veikiame ir kūną. Jeigu paveikti nepavyksta, vadinasi, poveikis į biolauko struktūrą nebuvo giluminio pobūdžio. Aš supratau, kad skverbdamasis vis giliau ir giliau į biolaukų struktūras, turėčiau pasiekti svarbiausias informacines struktūras, valdančias Visatą. Per pastaruosius du ar tris mėnesius ėmiau artėti prie šios ribos, tačiau rezultatas buvo visiškai ne toks, kokio tikėjausi. Pasirodė, kad didžiausias informacijos kaupiklis yra ne materija, ne biolaukas, o laikas.

Laikas gimdo erdvę ir materiją. Kai priėjau tokios išvados, netikėtai prisiminiau, kad ir Indijos filosofijoje visko priežastis yra laikas. O pirminė priežastis, tai yra Absoliutas, Dievas, taip pat būva už laiko ribų. Pasirodė, kad pažeidimai laiko atžvilgiu patys pavojingiausi. Laiką taip pat galima padaryti dievaičiu, ir jo sudievinimas atitraukia žmogų nuo Dievo labai subtiliame, nejuntamame lygmenyje.

Pasirodo, kad gėrėjimasis jaunyste, senatvės niekinimas, apgailestavimas, kad senstame, yra vienas pavojingiausių pažeidimų Visatoje. Absoliuto laikas neveikia, laikas ten neegzistuoja, o erdvėje, I

416 G A N T R A K N Y G A S e r g e j u s l . a z a r e v a s

ryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

materialiame pasaulyje laikas aktyviai gimdo materiją ir erdvę. Norint įveikti laiką, reikia ne sunaikinti materiją ir erdvę, o

stengtis, kad įneštas Dieviškumas nesuliptų su žemiškumu. Aš supratau, kodėl Biblijoje parašyta, kad visi žmonės bus kaip Angelai. Ir kodėl žmogus turi įveikti laiką.

Anksčiau, norint pasiekti Dieviškumą, reikėjo sugriauti erdvę ir sustabdyti laiką. Jeigu žmonės sugebės Dieviškumą pateikti į erdvę, tuomet mirtis, - kaip vystymosi faktorius - bus nebereikalinga, kadangi tie palankūs dvasinių struktūrų pakitimai, kurie vyksta po mirties, pasidarys įmanomi ir esant gyviems. Kristaus Atgimimas -nuolatinės Dieviškumo būvos Žemėje simbolis. Šiuo atveju žemiškos kančios ir mirtis nustoja anksčiau turėto savo reikšmingumo.

Suvokti tai, kas vyksta, ne iš karto įmanoma. Būna ir taip, kad mano diagnostikos rezultatai pacientams atrodo nesąmonė ar klaida.

Kartą pas mane užėjo moteris ir pasakė, kad jos sūnus mirė, tačiau ji tuo netiki ir prašo pažiūrėti, ar jis gyvas ir kur jis dabar.

- Aš neieškau dingusiųjų, - atsakiau jai. - Jūs kreipėtės ne tuo adresu. ^

- Tuomet nors pasakykite, ar jis gyvas, ar ne. Aš įžengiau į kontaktą su dvasinėmis struktūromis, tačiau

pomirtiniame gyvenime jo neradau. Jo siela buvo Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Kodėl jis atsidūrė ten ir kodėl jis motinai nerašo, man pačiam nebuvo aišku.

- Žinote, jis gyvas, - pasakiau jai. - Šiek tiek palaukite, gal jis jums parašys, gal susitiks su jumis.

Tačiau jis neparašė jai laiško, ir jiedu nesusitiko. Po pusės metų paaiškėjo, kodėl. Moteris vėl pas mane atvažiavo ir maldavo, kad aš pasakyčiau bent miestą, kur yra jos sūnus. Nėra taisyklės be išimties. Man reikėjo pasielgti prieš savo nuostatą, kad gaučiau informaciją fiziniame lygmenyje.

- Štai kaip yra. Jis šiuo metu gyvena Tolimuosiuose Rytuose, gerai jaučiasi. Gal tie, kurie pranešė, kad jis žuvęs, suklydo. Gal tas žmogus gavo neteisingą informaciją.

- Man prisiuntė dokumentus iš policijos ir jo daiktus. Taigi, sprendžiant iš visko, klaidos negalėjo būti, jis mirė prieš

dvejus metus. O diagnostika teikia informaciją, kad jis gyvas. Vėl per nuotolį žiūriu fizinę kūno būklę ir matau, kad jis

gyvas ir normalus. Energetika gera, kaip kūdikio. Ir man prašviesėja protas, žiūriu jo amžių. Jo amžius - vienerių metų kūdikio. Vadinasi, tai jo sekantis gyvenimas. Aš matau, su kokia viltimi motina laukia mano atsakymo. Tačiau aš niekuo negaliu jai padėti.

- Matote, kai diagnozavau pirmą kartą, mano diagnostika buvo tiksli, tačiau situacija pasirodė sudėtinga. Jūsų sūnus gyvas, tačiau tai jau kitas jo gyvenimas. Jo šiuo metu nereikia ieškoti, jis turi

K a z a r i

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma 417

kilus tėvus. Jūs susitiksite su juo, bet jau ne šitame gyvenime. O dabar, kad ir kaip jums būtų skaudu, turite susitaikyti su tuo, kas Įvyko. Kiekvieno žmogaus gyvenime ir lemtyje būna tokių dalykų,j kuriuos galima pakeisti, ir tokių, kurių jau nebegalima pakeisti. Jeigu artimiausiame gyvenime jam skirtas koks svarbus vaidmuo, neįmanoma pakeisti jo išėjimo iš Žemės laiko. Išėjimo iš Žemės laiko taškas gali būti tiksliai apibrėžtas, ir tuomet joks žiniuonis nepadės. Tai būna nedažnai, bet pasitaiko. Nežudykite savyje meilės gailėdamasi ir nesusitaikydama su praeitimi, nes iki šiol jūs tebeturite kontaktą su savo sūnaus siela. O nužudydama savo sieloje meilę, kenkiate ir jam.

- Sakykite, jeigu aš atjaučiu žmogų, ar galiu susirgti? - klausia pacientas.

- Galite, - atsakau aš. - Kažkada aš labai atjaučiau bičiulę, ir visos jos bėdos perėjo

man. Vadinasi, tai ne atsitiktina? Aš visuomet turėjau kvailą įprotį pernelyg atjausti kitus, - sako pacientė.

- Todėl, kad sielos gelmėse esate labai išpuikusi ir niekinate žmones. Tai pilnavertiškumo kompleksas. Sustiprėjusi atjauta -intuityvi kova su tuo. Todėl, užuot sunkiai susirgusi ir mirusi, jūs gaunate tik šiek tiek likimo problemų ir tik šiek tiek jums pairo sveikata.

- Vadinasi, būti abejingai taip pat blogai? - Tai blogiau negu atjausti. Atjauta ir užuojauta - tai žmogiškos

emocijos, jos tobulina žmogaus sielą ir sąmonę. Atjauta ir altruizmas gimsta iš vienybės jausmo, o tai jau žmogaus ir Dievo vienybės požymis. Tačiau giliausioje sielos gelmėje kiekvienas mūsų nebe tiek žmogus, kiek Dievo kibirkštėlė, ir tik ten gali būti meilės versmė ir nuostata, kad absoliučiai visa, kas vyksta, yra siunčiama Dievo.

Kitai pacientei aiškinu: - Galima prisirišti prie pinigų, šeimos, gabumų ir išminties, o

galima ir prie savo aukštesnės paskirties. Praeituose gyvenimuose jūs turėjote nuostabių savybių, jomis remdamasi galėjote vesti paskui save žmones ir jiems padėti, tačiau prisirišote prie to, gailėdamasi, kad kai kuo padėti neįstengėte, niekindama tuos, kas trukdė jums tai daryti, iškalbinėdama sau, kad nepadarėte daugiau. Ir šiame gyvenime dvasiškai jūs prievartaujate žmones, bandydama juos pakeisti ir padaryti sau pavaldžius. Jums atrodo, kad esate protingesnė, gabesnė ir toliaregiškesnė, nors tai iš jūsų jau atimta, kadangi siela prie to prisirišo. Suvokite, kad gyvenimo prasmė negali būti vien tik pagalba žmonėms.

- Atleiskite, - stebisi moteris, - o kas gi? 14. 1548

8 A N T R A KNYCi A

Gryna karma S c ,r g e j u ,s L a /. a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

- Gyvenimo prasmė - meilė Dievui, šio jausmo kaupimas, o pagalba žmonėms - žemiškumo vystymasis ir sukauptos meilės realizacija.

Vieną kartą Pietuose į mane kreipėsi moteris dėl savo vyresnio sūnaus sveikatos. Aš paaiškinau, kad visos tos akimirkos, kai ji ką nors niekino ir smerkė, dar prieš pradėjimą deformavo jos sūnaus charakterį, ir, turėdamas tiek puikybės, jis privalės būti žmonių žeminamas ir ligų kankinamas.

- Sakykite, o kokia sveikata jaunesniojo? - Jaunesniojo geresnė. Matote, puikybė vyresniajam persidavė

dar ir iš tėvo. O jaunesniojo tėvas kitas. 1989 metais jūs mylėjote žmogų ir šis vaikas nuo jo, o ne nuo jūsų vyro.

- Taip, aš mylėjau tuo laiku žmogų, tačiau su juo negyvenau. Taigi, - šypsosi moteris, - atleiskite, bet jūs neteisus.

- Atleiskite, bet aš teisus, - šypsausi atsakydamas jai. - Nuo biolaukų, nuo dvasinės struktūros priklauso kūnas. Todėl vaiko tėvas iš tiesų yra tas, kurį moteris myli ar mylėjo. Be fizinio genotipo, yra biolaukų genotipas, ir jis formuojamas būtent meilės jausmu, o ne situacija. Todėl dažnai vaiko išvaizdai fizinis tėvas turi kur kas mažiau įtakos. Tiksliai apibūdinant, nė vienas vyriškis nėra šimtaprocentinis savo vaiko tėvas. Kūdikio siela, taigi ir kūnas žymia dalimi susiję su motinos jausmais, pradedant nuo kūdikystės, ir vaikas gauna karmą iš to, su kuriuo didelis biolaukų identiškumas. Tačiau tai nereiškia, kad fizinis faktorius čia absoliučiai antrinis. Meilės jausmas nukrypsta į tą žmogų, nuo kurio turi gimti kūdikis, ir meilės atsižadėjimas reiškia būsimo kūdikio atsižadėjimą. Už tai žmogus gali stipriai nukentėti.

Kartą Maskvoje aš tyriau vieną moterį. - Niekuomet nieko man neskaudėjo, o dabar labai keista

savijauta, - sako ji, - ligos dar nėra, tačiau galva svaigsta, viskas plaukia prieš akis, psichologinė būsena prasta.

- Jūsų biolauke - būsimo kūdikio siela, o jūs savo gerovę iškėlėte aukščiau už meilę.

- Vadinasi, man reikia išsiimti spiralę? - Taip. Kūdikio sielą jūs jau užteršėte, slopindama meilę savyje

ir kituose. Slopinote per situacijas, kur ambicijos, gerovė, stabilūs santykiai jums buvo svarbiau už meilės jausmą. Todėl jums reikia melstis ne tik už gimusius, bet ir už negimusius kūdikius. Kūdikis, kuris gims, bus ne nuo jūsų vyro. Ar turite žmogų, kurį mylite?

- Turiu. - Tad klausykite, vaikas turi gimti nuo jo. Jeigu to nepanorėsite,

jums labai smarkiai pašlis sveikata. Jūs taip prisirišusi prie santykių, kad, gyvendama su mylimu žmogumi, pavyduliavimu nužudytumėte

S e r g e j u s l . a / . a r e v a s A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA r " y n a k a -A19

save arba jį, todėl jums duotas vyras, kurį gerbiate ir nenorite palikti. Tam, kad gimtų harmoningai išsivystęs kūdikis, jūs susidariusią situaciją turite išsaugoti nepakeistą. Jeigu moteris meilės jausmą iškelia aukščiau už stabilią žemišką gerovę ir yra pasiruošusi jos netekti dėl meilės, kūdikis gimsta harmoningas.

- Sakykite, - klausia mane vienas pacientas, - pirmoje knygoje jūs rašote, kad gailėtis negalima, o sunkiai sergančio gailėtis apskritai pavojinga. Perskaitę jūsų knygą, žmonės sakys: "Aš nusispjausiu į tai, kad aplink žmonės serga, miršta, būsiu sveikesnis". Ir dar neseniai mačiau per televiziją, kaip JAV kūdikiui padarė operaciją motinos įsčiose, ar reikia gelbėti tokius vaikus, juk pablogės žmonijos karma?

Atsakau į pirmą klausimą: - Artimo atjauta - vienybės su juo požymis, ir tai tobulina ir

apvalo sielą. Tačiau vidujai atjauta įsileistina tik iki tam tikros ribos, o tuomet žmogus turi pasakyti: "Dievas taip nori ir, kad ir kaip man skaudu ir baisu, privalau tai priimti". Jeigu taip nenusiteikiame, atjauta įsiskverbia giliau, ir žmogus prisiima dalį karmos to, kurio gailisi. Tačiau pasirodo, kad ir tai labai naudinga. Kai prisiimu sau nuodėmę, kurios nepadariau, man daug lengviau apvalyti sielą ir, užuot gavęs sunkią ligą, aš gaunu lengvą injekciją. Tačiau, jeigu gailestis įsiskverbia dar giliau, tuomet jaučiama skriauda ir įniršis ant viso pasaulio, atsiranda geliantis pojūtis, kad viskas pasaulyje neteisinga. Ir va toks gailėjimas užtraukia rimtą bausmę.

Dabar apie karmos pabloginimą, gimdant nesveikus kūdikius. Aš per nuotolį pažiūrėjau į kūdikį, mergytę, kuriai buvo auglys. Mergytės biolauke tvyrojo vyrų naikinimo programa dėl pavyduliavimo. Auglys buvo užsklendęs šią programą. Operacija, tai yra patiriamos kančios, tėvų meilė, jų dvasinės kančios žymiai apvalė vaiko sielą ir normalizavo situaciją. Gamta mus valo ligomis, kančiomis ir nelaimėmis. Tačiau vis dėlto geriausias apvalymas - meilė. Kai ji plyksteli, netobula virsta tobulu. Tačiau kai viską viršija meilė žemiškumui, siela šiurkštėja ir prasideda poelgiai, apsunkinantys karmą.

Todėl Rytų filosofijoje apvalyti karmą reiškė visiškai atsisakyti norų. Gydyti ligas, epidemijas šios filosofijos požiūriu negalima, nes taip už karmą neatsimokama, vadinasi, padėtis blogėja. Rytuose meilė žemiškumui - blogis ir visas materialusis pasaulis - tai netobulumas ir blogis ir galiausiai jį reikia arba palikti, arba sunaikinti. O krikščionybėje duodamas supratimas, kad meilė žemiškumui - tai gėris, tai laimė. Ji tampa nelaime tada, kai virsta absoliučia vertybe, tikslu. Pasirodo, atsižadėti ir palikti žemišką realybę nėra vienintelė karmos apvalymo sąlyga. Meįlės jausmas

14*

/ 1 0 f) ANTK/V K N Y C i A T ^ \ J Gryna karma

KARMOS DIAGNOSTIKA

pakelia sielą virš Žiemės ir išlaisvina iš agresijos, karmą apvalo dar geriau. Jeigu žmogus nespėja išugdyti savyje meilės, gali padėti sau, apribodamas savo žemiškumą, tačiau jo nesunaikindamas.

Reikia stengtis gelbėti pati netobuliausią žmogų, nes tai galiausiai išgelbsti visus, tik reikia žinoti, kad gelbėjimas pirmiausia turi būti dvasinis. Jeigu pirmiausia gelbėjimas vyksta fiziniame lygmenyje, vadinasi, reikia skubiai jį pasivyti ir dvasiniame lygmenyje.

- Aš atėjau papasakoti savo problemų, - sako vyras, - tik jos liečia ne mane patį. Papasakosiu iš eilės. Vieną kartą buvau smarkiai radioaktyviais spinduliais apšvitintas ir sunkiai susirgau. Jokie vaistai nepadėjo. Tada ėmiau gydytis kvėpavimo sulaikymu ir apribojimu ir tapau karštu šio metodo šalininku. Visos ligos praėjo. Aš stebėjau apie du tūkstančius žmonių ir jiems padėjau: visų sveikata ryškiai atsitaisė. Tiesa, pastaruoju metu pradėjo dėtis keisti dalykai: fiziškai pačiam ligoniui pagerėja, tačiau mirtis pradeda pjauti jo artimuosius. Ar jūs galėtumėte paaiškinti, kaip čia yra?

- Jeigu siela veržiasi Žemės link, jai apvalyti reikalingos ligos, tai yra mūsų pasąmonė pradeda stabdyti ir sukausto mūsų sąmonę, kad žemiškumo absoliutizacijos procesas būtų apribotas. Ji su mūsų sąmone elgiasi kaip tėvas su mažu vaiku. Tačiau ne tik tėvai gali paveikti vaikus, yra ir atgalinis ryšys, taigi ir sąmonė veikia pasąmonę. Kai jūs ribojate sau maistą, bendravimą, kvėpavimą, suaktyvėja pasąmonės dvasinės struktūros; jos atsiveria. Tai vyksta ir miegant. Tačiau žmogui miegant, jo sąmonė yra užsivėrusi. Ribojant maistą, bendravimą ir kvėpavimą, sąmonė suaktyvėja. Vadinasi, tokioje situacijoje bet kokia programa iš sąmonės į pasąmonę pereina daug greičiau. Jeigu jūs, naudodami šį metodą, meldžiatės, veržiatės į Dievą ir ugdote savyje meilės jausmą, vyksta kardinalus fizinių ir dvasinių struktūrų apvalymas. O jeigu jūs atsigręžę tik į fizinę sveikatą, tai techninio metodo poveikis šiek tiek kitoks, pasakytume, egoistiškesnis.

Pirmuoju atveju jūsų apsivalymas daro įtaką ir jūsų artimiesiems, ir visiems, kurie su jumis susiję, antruoju atveju apsivalote tik jūs, o juoduliai krenta ant giminaičių ir palikuonių.

Jeigu dvasinės struktūros pavaldžios kūniškoms, pasąmonė -sąmonei, jau pavojinga. Jei siela priauga prie Žemės, ją reikia atplėšti ligomis, traumomis, nelaimėmis, kad ji veržtųsi į Dievą.

Kai kūnas ir viskas, kas su juo susiję, ima ir! i, tuomet įsijungia Gamtos sukurtas mechanizmas - veržimasis į pirminį šaltinį, susijungimas su juo, peno sėmimasis dvasinėms struktūroms.

Tačiau grynai techniškai atsisakius visų norų, susijusių su žemiška laime, ir kūnui esant sveikam, veržimosi į pirminį šaltinį mechanizmas įsijungia ne iš karto. Į žmogų paplūsta galia, jis

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

nežino, kur ją dėti, o sąmonė pradeda diktuoti savo valią pasąmonei. Nuo to prasideda magija.

Žmogaus tobulėjimas - tai jo intelekto, proto, kitaip tariant, civilizacijos vystymasis, tai sąmonės galimybių išplėtimas ir jOs poveikis pasąmonei. Tačiau norėdamas tobulėti, pilna ta žodžio prasme, žmogus kartu su intelektu būtinai turi ugdyti dvasingumą, dorovinį pradą. Pasąmonė pagimdo sąmonę, religija pagimdo magiją ir mokslą. Magija ir mokslas stengiasi valdyti pasąmonę, ir jeigu jie peržengia leistiną ribą, tai žūsta. Todėl pasaulio pažinimas susijęs su mirtina rizika, vystymasis balansuoja ant katastrofos ribos.

Į mane kreipėsi mano pažįstama: - Mano situacija labai rimta. Sunkiai susirgusi niekuomet

nebuvau, tačiau visuomet jaučiausi vangiai. Kai aš susipažinau su tavo sistema ir pradėjau save tobulinti, iki sielos gelmių pasikeisti man buvo sunku ir tuomet aš nusprendžiau savo vangumą įveikti magijos technika. Vienas pažįstamas ekstrasensas pasakė, kad aš vampyras ir imu energiją iš vaiko. Tai dabar aš sužinojau iš tavęs, kad vampyras ima energiją iš vampyro, tai yra, jeigu iš tavęs ima energiją, tai tarsi liga ir apsivalymas, o geriausia apsauga nuo vampyrizmo - dvasiškai tobulintis, siekti meilės pilnatvės ir veržtis į Dievą. Prieš du mėnesius to nė girdėjusi nebuvau. Techninis būdas, kurį aš sužinojau, reikalavo nutraukti ryšį su praeitimi, ir aš nusprendžiau tuo būdu pasinaudoti, kad, užuot ėmusi iš kitų, sustiprinčiau savo pačios energiją. O iki tol aš bandydavau išlaikyti sąmonę veiklią miego metu ir vykdyti tam tikrus veiksmus sąmoningai, tai yra tarsi valdyti miegą.

Nutraukusi ryšį su praeitimi, pasijutau daug geriau, silpnumas dingo. Anksčiau aš buvau vidujai prisirišusi prie savo buvusio vyro, po to tapau jam abejinga, jis man taip pat. Šiuo metu galime praeiti vienas pro kitą tarsi svetimi. Tačiau pradėjo mirti mano giminaičiai, o neseniai tą pačią dieną susirgo vaikai. Gal galėtum pasakyti, ar mano naudojami techniniai metodai susiję su giminaičių mirtimis ir vaikų ligomis? Beje, vaikų fizinė būklė pasikeitė. Sūnus dažnai viduriuodavo, dabar, priešingai, dažni vidurių užkietėjimai.

- Pradėsime nuo vyro, - sakau aš. - Žiūrėk, - rodau piešinį. -Štai jis, o čia - tu. Pažiūrėk, kaip veikia jūsų emociniai biolaukai. Iš tiesų, biolauko lygmenyje properša ir sąlygojama ji vaikų mirtimi. Kas sieja vyrą ir žmoną? Vaikai. Jie įkūnija praeitį, dabartį ir ateitį. Dažnai.vaikai iš būsimų gyvenimų jau dabar mus pririša vieną prie kito.

Mūsų tarpusavio santykiai formuoja biolaukų genotipą, kurį turės mūsų būsimi vaikai. Praeitis ir ateitis nenutrūkstamai susijusios. Laikinis žmogaus kūnas remiasi praeitimi, dabartirrti ir ateitimi. Iš to sudarytas karmos mechanizmas.

A l i A N I U A K N Y G A * ¿-1 Gryna karma

KARMOS 131 AGNOSTIKĄ

Tavo poelgis dabartyje kartu vyksta ir ateityje, ir, padarydama nuodėmę dabartyje, gauni tokią pačią situaciją ateityje, nebesuprasdama, kodėl taip yra. Veikdami praeitį, veikiame ateitį. Vadinasi, prakeikdami praeitį, prakeikiame ateitį. Jeigu nutraukiame ryšius su praeitimi, nutraukiame juos ir su ateitimi. Mintyse išgyvendami praeitį su meile Dievui ir būdami vienybėje su Juo, saugodami tą meilę ir siekdami jos pilnatvės, gydome savo ateitį. Atsižadėdami praeities ir nutraukdami ryšius su ja, žudome save būsimuosiuose gyvenimuose, žudome savo vaikus.

- Ką gi dabar daryti? - Pabandyk apsivalyti per atgailą, paprašyk atleidimo už tai,

kad tu nutraukei praeities ir ateities vienybę ir sėmeisi energijos iš energetinių praeities ir ateities atsargų. Prašyk atleidimo už tai, kad viso šito pagrindas buvo kūno, o ne sielos interesai.

Ji pažvelgė į mane keistu žvilgsniu. - Pasakysiu nuoširdžiai, manyje kažkas priešinasi tam. Atgailauti

nesinori. Priešingai, norisi išsaugoti gyvybingumo ir lengvumo būseną.

- Tai paaiškinama tuo, kad sąmoningai treniruodamasi, kontroliuodama savo veiksmus sapne, neaprėpdama ir neįvertindama situacijos, tu perviršijai sąmonės kontrolės laipsnį pasąmonei.

Sąmonė susijusi su kūno interesais, ji savo esme egoistinė, o pasąmonė, kuri dirbo darnoje su Visatos valia, persijungė į sąmonės režimą. Kai tik pasąmonės prislėgtumas viršys pavojingą ribą, įsijungs blokuotė, ir sąmonė pradės irti.

Todėl žymiai išaugo psichinių ligų skaičius. Galima sakyti, šis procesas dabar vyksta visos žmonijos mastu. Jeigu nebus sukurtos civilizuoto įsiskverbimo į pasąmonę taisyklės, šis žmonijos vystymosi etapas bus labai sunkus.

- Jūs galite žūti, - aiškinu vyriškiui, sėdinčiam prieš mane. -Pernelyg ilgai puoselėjote savyje pranašumo prieš kitus žmones ir išpuikimo jausmą. Susinaikinimo programa jumyse pradeda veikti vis smarkiau. Jeigu nepasikeisite, po metų ar pusantrų galite žūti.

- Aš mirties nebijau, - atsako vyriškis. - Mirti galima garbingai, kažką įvykdžius Žemėje, o galima

mirti pažeminančia mirtimi.^ Tikriausiai nenorite, kad spyriais jus gintų mirti, po truputį nuo Žemės atplėšdami.

- O kaip atrodo nežeminanti mirtis? Aš jam pasakoju:

- Omarui Chajamui buvo 68 metai. Jo tarnas aprašo, kaip tas vieną kartą skaitė mokslinį traktatą, staiga atidėjo jį į šalį, atsistojo, nuėjęs išsivalė dantis, pasimeldė, atsigulė ir numirė.

S e r g e j u s L a y. a r c v a -s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Kitas atvejis. Man papasakojo vienas vyras, kad jo seneliui buvo 106 metai, jis visą dieną arė, parėjo namo ir pasakė žmonai, kad jį prižadintų po poros valandų. Kai žmona norėjo jį pažadinti, pamatė, kad jis miegodamas mirė.

- Aš supratau, - sako vyriškis. - Mano žmona serga, su kuo tai susiję?

- Ji labai harmoninga asmenybė, tačiau jus padarė savo dievaičiu, todėl pasiėmė dalį jūsų karmos sau.

- Gerai, - bando suprasti vyriškis. - Jūs sakėte, kad dievinimas, prisirišimas sukelia agresiją. Jeigu greta yra ligotas žmogus, ir aš jį niekinu, smerkiu, ar tai jau požymis, kad aš jį padariau savo dievaičiu ir jo ligos gali pereiti man? Ar kitus žmones niekindami mes galime nejučiom jų juodulius pasiimti sau?

- Žinoma. Įeiti į purvą ir nesusitepti galima tik tuomet, kai mes jo neniekiname ir nesmerkiame.

Susitikimo su žmonėmis metu skaitau raštelius, atsiųstus iš salės. Moteris rašo, kad ją palieka visi vyrai, kad ir kaip ji stengiasi nebūti agresyvi jų atžvilgiu. Aš diagnozuoju jos biolauką ir pradedu aiškinti:

- Jūs nedievinate pinigų ir materialinių vertybių, jūs nedievinate santykių ir padėties visuomenėje, tai yra antrojo žemiškumo lygmens. Jūs neprisirišusi prie trečiojo iygmens: prie išminties, gabumų, laimingo likimo. Jūs Šventąją Dvasią dievinate. Biblijoje pasakyta, kad yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Dievas Sūnus - materiali medžiaga, Dievas Šventoji Dvasia - lai biolaukas, erdvė. O Dievas Tėvas - tai, kas juos sukūrė ir egzistuoja už laiko, erdvės ir materijos ribų, todėl nejuntamai yra visur.

Jeigu materialumą ir viską, kas su juo susiję, padarysime savo tikslu.i tai bus žemiškumo garbinimas, ir dvasinės struktūros degraduos. Jeigu dvasingumą padarysime savo tikslu, kad ir kaip keista, tai irgi gali nuvesti į dvasios degradaciją.

Žmogus, sudievindamas kito žmogaus šventumą, niekina tuos, kurie ne tokie šventi dvasioje. Nedvasingų, nedorų, netikinčių Dievu niekinimas - tai ir yra Šventosios Dvasios padarymas stabu. Žmogus, kaip stabą dievindamas Šventąją Dvasią, darosi žemas.

Žmogus, kuriam rūpi tik materialinės vertybės, tampa gobšus, neprincipingas, neapkenčiantis. Tačiau jeigu žmogus gyvena tik dvasingumu ir niekina žemiškumą, tuomet jis nepastebimai prieina išvados, kad sielos apvalymui galima viską, kas žemiška, naikinti, įskaitant ir žmonių civilizaciją. Todėl vidujai atsižadėti meilės ar ką nors smerkti Visatoje negalima. Visa tai Dievo išraiška. Panieka netobulam, žemam žmogui dvasią užpildo didžiule agresija, ir

Ą^)Ą A N T R A K N Y G A r.Zv r Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

žmogus žudo kitus ir save, netgi nesuvokdamas kodėl. Per agresiją žmogus prisiriša prie Žemės. Anksčiau maniau,

kad stipriausiai žmogus prisiriša prie jos per neapykantą ir kitam linkėdamas mirties. Ir tik tirdamas sunkias patologijos formas, Įsitikinau, kad pati pavojingiausia agresija yra subtiliojo lygmens agresija.

Pradžioje aš pamačiau, kad ne neapykanta ir nuoskaudos, o smerkimas sukelia biolauko onkoinfbrmaciją. Paskui palygindamas ir tirdamas, pastebėjau, kad panieka dar pavojingesnė už smerkimą.

- Žiūrėkite, - aiškinu paeientui, - jūs įsibėgėjote ir nušokote du metrus, paskui dar ir dar kartą kalno šlaitu. Per valandą įveiksite šimtą metrų ir beprotiškai pavargsite, o mažais žingsneliais, neskubėdami per tą laiką įveiktumėte kilometrą.

Panieka - tai nepastebimi, neskubūs žingsneliai, nesukcliantys pastebimo nuovargio, tačiau sielą luošinantys daugiausiai. Kadangi jie vyksta be perstojo, tai ir giliausiai įsiskverbia į charakterį.

Kurį laiką aš galvojau, kad panieka - pati pavojingiausia sielos užterštumo forma. Paskui pasirodė, kad yra dar pavojingesnių. Smerkimo pagrindas yra panieka, paniekos pagrindas - meilės žmogui atsižadėjimas. Tyro meilės jausmo kitiems žmonėms atsižadėjimas sukelia agresijos bangas.

Pirmojoje knygoje, intuityviai jausdamas, kaip tai svarbu, parašiau, kad pavojingiausia savyje nužudyti meilę. Svarbiausias požymis, pagal kurį aš nustatau biolauko onkoinfbrmaciją - meilės pilnatvės lygmuo. Vidinis meilės žmonėms atsižadėjimas, įtvirtintas pasaulėžiūroje ir charakteryje - tiesioginis kelias į onkologiją ir kitas ligas.

. Man skambina pažįstamas: - Paaiškinkite, o ką reiškia Jėzaus Kristaus žodžiai: "Mylėk

savo artimą kaip pats save"? - Visi Kristaus pamokymai nukreipti ne į kūną, o į sielą. Mes

išoriškai pykstame, neapkenčiame, smerkiame, o vidujai turime mylėti vienas kitą, nes ten mes visi vienodi. Ir jeigu sieloje nėra meilės, į ją ateina smerkimas ir nuoskauda, o žudydami vienas kilą subtiliame lygmenyje, žudome save ir savo vaikus, nes čia mes -vienovė.

Dabar apie tai, kas svarbiausia - kada meilė palieka sielą ir kada ji sieloje klesti? Meilės jausmas - tai vienybės su Dievu jausmas. Vienybės su mylimu žmogumi jausmas yra antrinis. Jėgų mylėti kitą žmogų semiamės iš meilės Tam, kuris mus sukūrė. Vadinasi, be perstojo rūpinimasis, kad stiprėtų kontaktas su Tuo, kas mus sukūrė, be perstojo stiprina meilės jausmo aukštumą mūsų sieloje. Mūsų siela ir kūnas sveiki tol, kol siela pilna tikėjimo Dievu ir meilės Jam.

S i' r y, c j n s 1. a / a i c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Gelmėse, subtiliuosiuose lygmenyse, yra tik meilė - žodžiu, aukščiausia vienybė. Ir kuo daugiau meilės žmogaus sieloje, tuo jis arčiau Dievo. Kai 1991 metų vasarą man diagnozė dar nebuvo liksliai nustatyta, aš uždėdavau delną ant auglio ir vis kartodavau žodį meilė.

Mes visus žmones mylime, ir net jeigu jie staiga nei iš šio, nei iš to ima mus skriausti ir įžeidinėti, o mes vidujai išsaugome jiems meilę, tai jau mylime juose Dievą. Meilėje kiekvienam žmogui visuomet yra du klodai - meilė jo žemiškam apvalkalui ir meilė Dieviškajai esmei jo viduje.

Norint sustiprinti meilę svarbiausiam dalykui, esančiam žmoguje, jo esmei, žemiškumas periodiškai turi būti griaunamas. Sugebėjimas visas jėgas perkelti nuo antraeilių dalykų į svarbiausius - tai sugebėjimas pačiam apsivalyti ir kitus apvalyti. Kiek žmonija sugebės išsaugoti savo sieloje meilę, tiek jai bus atvertas rytojus.

Man pranešė, kad moteris savo problemas pasakė per telefoną. Jos dukra pradėjo užsiiminėti joga ir iš pradžių jai ėjosi gerai, o vėliau smarkiai pablogėjo psichika. Dabar jai protas aptemęs, ji reanimacijoje. Aš žiūriu, kas nutiko, ir po kiek laiko kalbuosi telefonu su motina, paskambinusia antrą kartą.

- Norint turėti daug pinigų, reikia suprasti, kad į kapą jų nenusineši, ir suvokti, kad jų teikiama laimė labai sąlygiška. Indijos filosofijoje žemiškos laimės absoliutizavimas blokuojamas pradinėmis nuostatomis. Visas materialusis pasaulis - tai maja, iliuzija, todėl nesą jokio tikslo prisirišti prie jo ir jį mylėti. Tai išvysto didelius gabumus ir išplečia žinojimą, duoda didžiulį dvasingumo skrydį. Tačiau galiausiai siela, niekinanti kūną, pasidaro nevaisinga, stabdomas žemiškų aspektų vystymasis, civilizacija pradeda nykti. Ir tolimesniam vystymuisi reikia atsisakyti ankstesnės formos, tai yra turi pasirodyti filosofija, atsižadanti Šventosios Dvasios ir orientuota į žemiškas vertybes. Atplėštos viena nuo kitos šios dvi priešingybės abi žūtų. Rytų ir Vakarų orientacijos buvo jungiamos originaliu būdu - karmine emigracija. Žmogus vieną ar keletą gyvenimų gyveno Rytuose, o paskui - Vakaruose.

Tiesioginė emigracija, žinoma, taip pat turėjo reikšmės, bet būdavo daugiau formalaus pobūdžio. Taigi, jei europietis praeitame gyvenime gyveno Rytuose ir praktikuodavo dvasingumą, šiame gyvenime anos jo pratybos duodavo aiškų teigiamą efektą, bet tik griežtai prisilaikant dorovinių principų, nes žemiškasis aspektas jau įjungtas.

Mistinėse sektose buvo plačiai taikomi metodai, kaip apriboti kūną, atsisakyti kūniškų norų ir poreikių. Neturint atitinkamo pasiruošimo, užsiimti Rytų pratybomis europiečiui labai pavojinga.

A N T R A K N Y G A 4 ? 5 Gryna karma » —/

A r » / • A N T R A K N Y C i A S e r g e j u s l . a z a r e v a s

4 Z D Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

Rusijoje buvo periodas, kai tam tikrą laiką priešybės egzistavo greta ir formavosi būsimosios žmonijos ateities mąstymo modelis, tai septintojo dešimtmečio pradžia, kai susvyravusi komunizmo idėja liovėsi smaugusi kapitalistines tendencijas. Tai buvo mažoji Rusijos Atgimimo epocha. Būtent taip paaiškinamas tuo laikotarpiu mokslo, meno ir kultūros suklestėjimas. Šiuo metu Rusijoje reikės visa tai pakartoti, tik didesniais mastais. Beje, tokio atgimimo užuomazga buvo pasirodžiusi trečiojo dešimtmečio pradžioje, NEPo laikotarpiu, tada taip pat buvo ryškiai sušvitęs menas ir mokslas. Taigi septintajame dešimtmetyje Rusijoje daug kas pradėjo žavėtis Rytų filosofija ir dvasinėmis pratybomis ir daug kas iš susižavėjusių pateko j psichiatrines klinikas. Šiuo metu vyksta tas pat.

- Kad galėtumėte padėti dukrai, - kreipiuosi į motiną, - jums reikia pačiai apsivalyti, o paskui melstis už dukrą. Visas tas akimirkas, kai niekinote žmones, kurie jus skriaudė ir žemino, nedavė atsiverti jūsų sugebėjimams ir išminčiai, turite prisiminti ir padėkoti Dievui už jūsų ir jūsų palikuonių sielų valymą. Prašykite atleidimo už visus momentus, kai jūs niekinote negabius ir netobulus žmones, iš aukšto į juos žvelgdama, kai dėl savo nesugebėjimo ar neprotingų poelgių pykote ant savęs ir ant viso pasaulio - prašykite atleidimo už visą tą pridarytą žalą ir už tai, ką jūs pati nesąmoningai perdavėte dukrai. Prašykite atleidimo už tai, kad jūsų dukra, užuot visų pirma apsivaliusi sielą, pradėjo ugdyti savyje gabumus ir intelektą. Ir melskitės, kad jūsų dukrai gyvenimo tikslas ir prasmė ir didžiausias džiaugsmas būtų meilė Dievui.

- Sakykite, o kas sudaro mūsų intelekto ugdymo^ prasmę? -klausia pacientas. -Ypač, jeigu intelektas pririša prie Žemės. Juk stresas, žudantis žmogų, būna pagimdomas sąmonės. Jogai sako, kad sąmonė - blogis, jos veiklą reikia sustabdyti, ir tuomet pažinsi Dievą.

- Sąmonė tampa blogiu, kai būna nukreipta neteisingai. Žmogus, kaip bet kuris Visatos objektas, tuo pačiu metu yra priežastis ir pasekmė.

Anksčiau mokslininkai manė, kad žvaigždė arba planeta sukuria aplink save biolauką ir kad visi biolaukai yra antriniai, palyginus su fiziniais objektais. Paskui paaiškėjo, kad mikrodalelės kartu yra ir biolauko struktūros ir kad biolaukas sukuria virtualines daleles. Vadinasi, subtilūs biolaukų lygmenys sukuria dangaus objektus ir sąlygoja jų egzistavimą.

Taip ir žmogus. Pradžioje mokslas manė, kad psichinė žmogaus veikla - jo fiziologinės veiklos pasekmė, mintį sukuria smegenys, žmogaus emocijos - tai reakcija į išorinius įvykius. Iš to sektų, kad emocijos antrinės, o meilės jausmas yra fiziologinio potraukio ir siekimo daugintis rezultatas.

S e r g e j u s I. a z a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

Tačiau mistiniai ir religiniai šaltiniai nuolatos teikė informaciją, kad žmogaus mintys ir emocijos nenustoja gyvybės po kūno suirimo, vadinasi, jos yra priežastis, o ne pasekmė. "Žodis, pakartotas milijoną kartų, tampa daiktu", - sako jogai. Vadinasi, žodžiu galima gydyti žmogų ir keisti jo likimą, ir tai patvirtina žodžio pirmumą, vyksta nuolatinė dialektinė priežasties ir pasekmės sąveika, ir faktai tą sąveiką įrodo. Realybėje dvasinės ir fizinės struktūros dialektiškai susijusios, viena pagimdo kitą ir pereina į kitą.

Žmogaus biolauko struktūros dvejopos. Yra biolaukų klodai, priklausantys nuo kūno ir jo organų, ir yra klodai, valdantys kūną ir jo elgesį.

Ekstrasensai dažniau aktyviai veikia antrinius biolaukus, tad visas jų poveikis baigiasi fizinės kūno būklės pagerinimu. Dėl to bažnyčia visada buvo nusistačiusi prieš ekstrasensoriką ir burtininkavimą. Religija veikia pirminius biolaukus. Žmogaus mintys, emocijos, elgesys kyla į pirminius biolaukus, tai yra pasekmės pereina į priežastis ir tokiu būdu formuoja tolimesnį žmogaus likimą ir sveikatą. Mintys ir emocijos, kaip dvasinės struktūros, didesniu mastu iš anksto nusako fizinio kūno pasirodymą, nustato jo būklę ir elgesį.

Pradžioje priežastis ir pasekmė buvo vieningos. Paskui, vystantis laikui, erdvei ir materijai, tarp jų pradėjo vykti atsiskyrimo viena nuo kitos procesas, ir jų kuriamos sąmonė ir emocijos pagal dialektikos dėsnius turėjo stengtis vis tvirčiau sujungti priežastį ir pasekmę, tai yra didinti vieningumą.

Kuo didesnė vienybė, tuo daugiau meilės jausmo. Todėl intelekto vystymo prasmė yra jo humanizavimas. Be humanistinės tendencijos neįmanomas Pasaulio pažinimas. Žmonijai artimiausiu metu reikės įveikti didelę pakopą skverbiantis į Pasaulio pažinimą ir ugdant humanizmą.

Priėmimo metu pacientas klausia: - O kaip išvalyti savo karmą? - Geriausias būdas - rūpintis kitais ir jiems padėti. Pagalba

silpnam ir bejėgiui - tai elgesys iš dvasios, o ne iš kūno paskatų. Aktyvinti, pripildyti meile dvasines struktūras - geriausias būdas karmai valyti. Neigiamų jūsų poelgių virtinė kažkada buvo padaryta todėl, kad dvasines vertybes branginote mažiau nei fizines, tai yra meilę Žemei buvote iškėlęs aukščiau už meilę Dievui. Pirmoji emocija: atsižadėti žemiškumo ir jį niekinti. Tai yra neteisinga. Dvasia negali tobulėti be meilės ugdymo viskam, kas žemiška. Tačiau kuo daugiau žmogų traukia Žemė, tuo dvasingesnis jis turi būti. Kuo dvasingesnė filosofija ir pasaulėžiūra, jungianti žmones, tuo daugiau žemiškos laimės jie galės gauti vėliau.

- O kas tai yra tiesa?

A N T R A K N Y G A

Gryna karma 427

428 A N T R A K N Y G Ą S e r g e j u s l . a i Į , - t „ , s

Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA

- Tiesa - tai informacijos glaustumas. Įsivaizduokite, du žmonės vertina tą pačią situaciją. Tačiau vienas ją vertina iš vienos pozicijos, o kitas - iš dešimties. Vienas duoda glaustą informaciją, tolygią dviems įvykiams, antras - dešimčiai, tai yra penkis kartus didesnę.

Kuo daugiau patyręs žmogus, kuo daugiau situacijų jis gali sutraukti vienan daiktan, tuo didesnė tikimybė priartėti prie liesos. Tačiau ne tai svarbiausia. Dvasingas žmogus arčiau tiesos, negu patyręs. Žiūrėkite, Visata be perstojo plečiasi. Tačiau kairė be dešinės neįmanoma, vadinasi, ji ir turi trauktis. Jeigu fizinėje plotmėje vyksta vis didesnė diferenciacija ir plėtimasis, tai biolauko lygmenyje - atitinkamai traukimasis ir susijungimas. Ir juo toliau Visata vystosi, tuo ji turi tapti vis dvasingesnė. Kuo aukštesnis žmogaus dvasingumas ir meilės jausmas, jungiantis jį su Dievu, tuo plačiau jis kontroliuoja fizinius įvykius, tai yra tiesa sudaryta iš dviejų komponentų: pirmojo - nesąmoningo žengimo į vis aukštesnes dvasines struktūras ir antrojo - galimybės tai realizuoti sąmonės plotmėje, anksčiau nusistatytos dvasinės platformos mastu.

- Sakykite, o kaip melstis, kokias maldas kalbėti? - Maldos prasmė - meilingas kreipimasis į Tą, kuris sukūrė

jūsų kūną ir jūsų sielą. Jūsų biolaukų struktūros ir bet koks žodis maldos metu tampa daug kartų veiksmingesnis, todėl neteisinga malda gali kur kas labiau suluošinti, negu neteisingas poelgis. Nors, man atrodo, kiekvienas žmogus gali kalbėti:

"Viešpatie, Kūrėjau, kursai mane sukūrei! Mano meilė Tau -man aukščiausia laimė ir mano gyvenimo prasmė. Ir visa žemiška laimė, kurią gavau ir kurią dar gausiu, visuomet tebūnie man ir mano palikuonims priemonė, būdas vis labiau Tave mylėti. Ir visa, kas įvyko ir įvyks, aš priimu, kaip Tavo duota, ir mano siela visa tai priima su meile".

NAUJI TYRINĖJIMAI

Aš rašiau apie tai, kad socializmo žlugimas stipriai pastūmėjo vertybių orientyrus į žemiškų gėrybių pusę, kad maždaug nuo 1987 metų visos žmonijos karmoje dėl to prasidėjo negatyvūs pakitimai ir pradėjo augti agresija. Atitinkamai turėjo stiprėti ir blokavimas. Kaip visa tai atrodys, tada nenumaniau.

Pastaruosius kelis mėnesius aš pradėjau savyje jausti dažnus agresijos protrūkius. Priežastis - iš mano pasąmonės vis išpulsuodavo pinigų ir gerovės sudievinimo programos. Aš pagalvojau, kad taip yra dėl to, jog po pirmosios knygos išleidimo pagerėjo mano materialinė padėtis, taip pat dėl problemų, susijusių su antrąja mano knyga.

S e r g ej u s L a / a i e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Programos buvo labai stiprios, be to, ne tik iš mano praeitų gyvenimų ar mano prosenelių, jos buvo susijusios su visa žmonija. Nuo 1994 metų pabaigos aš pastebiu, kad daugelio žmonių psichika smarkiai deformuojasi - pinigai ir gerovė lyg ir nepastebimai pradėjo būti labiau branginami nei moralinės vertybės. Viso to kvintesencija buvo du atvejai, kuriuos aš turėjau suvokti.

Pirmasis atvejis. Moteris suglumusi pasakoja apie savo problemas: "Mano vyras visiškai normalus žmogus. Ir vis dėlto pastaraisiais metais man atrodo, kad jis kraustosi iš proto. Jis prarado galvą dėl pinigų, tik apie juos ir galvoja. Be to, pastebiu, kad ir moraliai jis smunka".

Aš pradėjau žiūrėti, kas čia per situacija. Praeitame gyvenime, būdamas tokio pat amžiaus, jis prisirišo prie pinigų, todėl karmos atmintis ir dabar aiškiai plykstelėjo. Siame gyvenime jis galėjo tą atmintį perduoti palikuonims, ir jų sielose prasidėję procesai galėjo jam detonuoti. Netinkamas elgesys pastaraisiais metais galėjo jį stipriai pririšti prie viso to, kas žemiška, ir per tai suaktyvėti sąmonėje glūdėjusios prieraišos: pinigai ir gerovė - kaip žemiškos laimės simbolis. Galėjo prisidėti ir bendrija, gyvenanti Rusijos teritorijoje. Pasirodo, nė vienas tų variantų nepasireiškė. Priežastis ėjo iš bendrijos, esančios Siaurės Amerikos teritorijoje ir susijusios su "Kaupikliu", energetine zona, esančia virš Antarktidos. Žmonijos informacinis energetinis kompleksas išplitęs visoje Žemės teritorijoje, tačiau svarbiausios struktūros, sujungiančios viską į vienovę, kažkodėl yra virš Antarktidos. Išvada buvo nesudėtinga.

Žmonijos biolauko genotipas smarkiai pastūmėjo savo orientyrus į žemiškas vertybes, ir nulėmė tai JAV. Tai vadinasi "amerikietiško gyvenimo būdo triumfas visoje planetoje po socializmo žlugimo". Vakarų ir Rytų priešingybės, skatinusios vystymąsi, pradėjo nykti, ir degradacijos procesai labai sustiprėjo. Aš aiškinu moteriai:

- Žmogus kažką padarė šiame gyvenime ir jo pasąmonė tuo persiėmė, tačiau situaciją galima ištaisyti, jei bus tobulinamasi. O jei purvas įsiskverbė gilyn, ir žmogus užteršė savo palikuonis, tai ištaisyti bus daug sunkiau. O jeigu tą pat darė tėvai ir protėviai, atitinkamai padidėja tobulinimosi darbas ir sumažėja šansai išlikti gyvam. Esant pažeidimams praeituose gyvenimuose, problemų dar padaugėja.

Jeigu visuomenėje, kurioje gyvena žmogus, yra suaktyvėjusios analoginės tendencijos, šansų žmogui išlikti praktiškai nebelieka. Kai žmogus pradeda tobulinti savo dorovingumą, religinę pasaulėžiūrą, nuolat tobulina savo dvasią, jis gali ne tik užsisklęsti nuo purvo, gaunamo iš protėvių ir praeito gyvenimo, ne tik įveikti ir transformuoti jį, bet ir apvalyti nuo jo save ir savo palikuonis.

/ į O f ) A N T R A K N Y G A

• —' v Gryna karma S c i g u j u .s I. a / a r c v a

Tačiau užsisklęsti nuo visuomenės ir žmonijos karmos kur kas sunkiau. Todėl šiuo metu prasideda dvasinių struktūrų degradacija netgi tų biolaukuose, kas anksčiau pakankamai gerai laikėsi, atitinkamai stiprėja ir negatyvumas palikuonių biolaukuose.

Siek tiek apie blokavimą. Kalba eis apie antrąjį atvejį. Žmonija vis labiau sužemiškėja, stiprėja agresija^ kuri, pasiekusi neleistiną ribą, virsta susinaikinimo programa. Žmonės ir jų palikuonys pradeda sirgti ir mirti. Tačiau pasirodė, kad tai ne vienintelis mechanizmas.

Kai prieš pradėjimą kūdikio siela įeina į žmogaus biolauką, tasai žmogus už purvą, kurį perduoda kūdikiui, turi atsimokėti praradimais, kančiomis, ligomis, tai yra turi būti apvalytas. Teisingai elgiantis galima greičiau apvalyti ir save, ir palikuonis.

Man neseniai paskambino viena pažįstama, gyvenanti kitame mieste.

- Ginekologinė mano būklė labai nekokia, mąstau apie operaciją.

Aš buvau pritrenktas, neseniai ją tyriau, viskas buvo tvarkoje. Diagnozuoju ir pradedu jai pasakoti:

- Atsimeni, kai septintam dešimtmečiui besibaigiant susipažinai su vyru, tu galėjai turėti kūdikį, mergytę, tačiau tavo išpuikimas, gerovės absoliutizacija ir agresyvios emocijos užteršė mergytės sielą, ir ji nepasirodė šiame pasaulyje. Dabartiniu metu stiprėja kontaktas su pomirtiniu gyvenimu, ir jos purvas grįžta tau. Taigi tau reikia melstis ir apvalyti negimusių vaikų ir jų palikuonių sielas.

Po to aš susimąsčiau: iš tiesų, kodėl taip stiprėja ryšys su pomirtiniu gyvenimu? Pasirodo, tai vienas iš elementų tos raiškos, kuri buvo vadinama Dievo teismu.

Harmoningi ir švarūs palikuonys žmogų apsaugo ir iš bėdų ištraukia. Bet jeigu savo palikuonis žmogus yra užteršęs, tuomet jis daug kartų valomas ligomis ir nelaimėmis. Staigiai padidėjęs kontaktas su pomirtiniu gyvenimu tarsi susumuoja kiekvieno žmogaus elgesį praeitame ir šiame gyvenime. Kuo doresnis ir kilnesnis žmogus buvo praeitame ir šiame gyvenime, tuo skaistesni jo palikuonys ir tuo daugiau šansų jam pačiam išgyventi. Atitinkamai žmogus, užteršęs palikuonių sielas savo elgesiu praeituose gyvenimuose, šiame gyvenime juos valys per savo ligas.

Mane sudomino, kada maksimaliai sustiprėja mūsų ryšiai su pomirtiniu gyvenimu ir su mūsų aukštesnėmis struktūromis? Pagal diagnostikos rezultatus, tai vasaris-kovas, rugsėjis-spalis ir pirmoji gruodžio pusė. Iš savaitės dienų - trečiadienis. Todėl sustiprintos dvasinės pratybos ir pasninkavimas šiais laiko tarpais suteikia galimybę greičiau apvalyti dvasines struktūras. Be to, šis kontaktas stiprės, ir 1995 ruduo daugeliui gali praeiti kur kas sunkiau negu pavasaris.

S u i į a j u s l . a / a r c v a s A N T R A K N Y G A /) O 1

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma T J 1

Žmogus kontroliuoja situaciją sąmone, fiziniais veiksmais ir pasąmone, tai yra dvasinėmis struktūromis. Išoriškai žmogus bendrauja su žmonėmis, stengiasi kontroliuoti situaciją ir per tai tobulėja. Vidujai jis vieningas su Visata ir Dievu, tad norėti valdyti situaciją vidiniame, dvasiniame lygmenyje - pavojinga.

Tai bandymas savo valią brukti Visatai ir Dievui. Tokiu atveju įsijungia vidinė agresija visam pasauliui, kuri labai greitai virsta susinaikinimo programa. Kad žmogus būtų išgelbėtas, jam suardoma išorinė situacijos kontrolė.

Nepasitenkinimas situacija, jeigu jis išjudina tik paviršutinių emocijų klodą, paakina žmogų keisti situacijos struktūrą, o nepasitenkinimas situacija vidujai - veda į griovimą, degradaciją ir mirtį. Kuo romesnis žmogus vidujai, tuo daugiau jis gali kontroliuoti ir pakeisti situaciją išoriškai.

Žinodamas biolaukų struktūrų egzistavimo ypatumus, žmogus įgauna didelių galimybių dvasiškai tobulėti, tačiau žinojimas negali būti pats sau tikslas. Svarbiausia visuomet liks meilė Dievui, kurią žmogus ugdo savo sieloje.

Visose pasaulio šalyse žmonės pasinešę vystyti gabumus ir stumti mokslą pirmyn, nesuprasdami, kad užuot pelnę naudos ir laimės, atneš mirtį. Pasaulio lydere tapo šalis, kurios visi idealai susiję su žemiškomis vertybėmis. Situacija taip smarkiai blogėja, kad jokiomis pusinėmis priemonėmis jau nieko negalima išgelbėti.

Vystymasis vyksta pakopomis, ir kiekviena pakopa turi blokuotę iš apačios, kad neįvyktų evoliucijos nuopuolis atgal. Civilizacijos išsivystymas ir mokslo sužemiškėjimas taip išaugo, kad toliau egzistuoti žmonija galėtų tik esant stabiliam aukštam dvasinių struktūrų lygiui ir dvasinių vertybių prioritetui.

Subtiliojo lygmerts problemos Amerikoje didelės, o Rusija pagal šį lygmenį klesti. Amerika dvasinio vystymosi deficitą nesąmoningai sprendžia per humanistines tendencijas. Ji vis padeda kitoms šalims ekonomiškai vystytis. Rusijoje auga korupcija, nusikalstamumas, griūva ekonomika, įsiliepsnoja tarpnacionaliniai konfliktai, didėja nepasitikėjimas valdžia. Talentingų žmonių, kurie galėtų išgelbėti šalį, nuomonė ignoruojama, o jie patys žudomi. Vienas trijuose asmenyse tampa mafijos, biznio ir vyriausybės atstovas. Atskirų žmonių pastangos maža ką reiškia. Būtina sudaryti valstybines programas ir naują ideologiją. Rusijoje vyksta nemalonus dėsnių patvirtinimas: jeigu nebus savanoriško sielos apsivalymo, bus apvalyta priverstinai.

Kai kas sako, kad Rusijoje mafija ir biznis susilies į vieną konglomeratą, kuris užgrobs valdžią. Tai prieštarauja šiuolaikinio pasaulio logikai ir todėl neįvyks. Bet kokios mafijos struktūros tikslas yra pinigai, materialinės gėrybės. Jeigu mafijos struktūra

įgaus valdžią, tai jos energetika netruks užvaldyti visą šalį ir žaibiškai greit dvasinės struktūros, ekonomika ir pati šalis bus sugriauta.

Verslininkui svarbiausia imidžas, padėtis visuomenėje. Tai subtilesnio lygmens dalykai, tačiau iš esmės tokie pat. Todėl vyriausybė, turinti verslininkų ideologiją, pasmerkia šalį degradacijai ir subyrėjimui.

Tik tada, kai šalies ir jai vadovaujančių žmonių ideologija bus grindžiama dvasinėmis vertybėmis, visuomenė įstengs išlikti gyva. Jeigu šalies vadovybė bus ne iš verslininkų, o iš politikų, situacija pagerės. Politikui svarbiausia kontroliuoti situaciją, ją suprasti, tai yra elgtis išmintingai. Jeigu mafijos struktūros prisirišusios prie pirmojo lygmens žemiškumo, verslininkai - prie antrojo, tai politikai - prie trečiojo. Kyla klausimas, ar yra žmonių, neprisirišusių prie viso šito, kurie gebėtų išgelbėti visuomenę?

Intelektas, išmintis - tai žemiškos sąvokos, išvystyta sąmonė, o ji - mažulytė dalelė to, ką mes vadiname Visata. Informaciją apie įvykių vyksmą mes gauname per subtiliausias informacines biolaukų struktūras. Tai pasąmonė ir antsąmonė, per jas ateina pas mus informacija emocinių-dorovinių išgyvenimų pavidalu. Aukščiausias pažinimas slypi Kūrėjuje, sulakusiame mus Dievuje. Meilė, jungianti mus su Dievu, yra aukščiausia tiesa ir aukščiausias informacijos šaltinis. Vadinasi, žmonės, kuriems svarbiausia ne pinigai, ne padėtis visuomenėje, ne išmintis ir pasaulio suvokimas, o meilės jausmo, dorovės ir aukščiausių dvasinių principų išsaugojimas, gali patobulinti visuomenę ir pasirūpinti jos ateitimi.

Aukščiau išminties yra likimas. Vadinasi, sužlugdant likimo sėkmę, prislegiant likimo siunčiamais nemalonumais esame gelbstimi nuo prisirišimo prie išminties. Jeigu likimas palankus, išmintis gali silpnėti.

Norint ką nors gydyti, reikia virš to pakilti. Kas yra virš likimo? Juk likimas jau ne visiškai priklauso žemiškumui. Norint pašalinti prieraišą prie išminties, reikia sugriauti likimą. Tačiau ką reikia sugriauti, kad būtų pašalinta prieraišą prie likimo? Aš tai suvokiau, kai jau buvo paruoštas antrosios knygos rankraštis. Pasirodė, kad knygoje esanti informacija su tokia jėga atplėšia nuo visko, kas žemiška, kad žmogus metasi į kitą kraštutinybę -absoliutizuoja dvasingumą. Atsiranda abejingumas ir panieka viskam, kas žemiška. Tuomet aš dar kartą pajutau, kaip galima absoliutizuoti, padaryti stabu Šventąją Dvasią. Ir tam, kad žmogus nepamirštų Dievo Tėvo, griaunamas ne tik Dievo Sūnaus, bet ir Dievo Šventosios Dvasios garbinimas.

Šventoji Dvasia priimama kaip aukščiausias teisingumas, ir prisirišimas prie Jos gimdo pernelyg didelę vidinę agresiją prieš

S e r g e j u s I. a y. a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N V G A

neteisybes, sprendimų kategoriškumą, norą visus pajungti savo valiai. Tokie žmonės, gavę valdžią, iš vienos pusės turi sukaupę daug dvasinių galimybių, kas jiems išsaugo gyvybę ir situacinį pranašumą prieš kitus. Iš kitos pusės - paranojiniai polinkiai, susiję su dvasingumo sudievinimu, jų elgesį daro šiurkštų, tokie nepakenčia kitaip mąstančių. Ir istorija rodo, kiek kartų toks elgesys buvo sukėlęs daugelio žmonių žūtį. Čia ir inkvizicijos ištakos. Didelis sužemiškėjimas šiuo metu sudaro dirvą dvasingumui absoliutizuoti ir iškilti kitokio tipo politikams ir veikėjams, tokiems, kurie dėl savo idėjų realizavimo bus pasiruošę pražudyti žmoniją.

Būti politiku ir kartu doru, dvasingu žmogumi pavyksta labai nedaugeliui. Vadinasi, tam, kad visuomenė išliktų, būtina palaikyti ir vystyti struktūras, jungiančias dorus žmones, galinčius kurti naujas idėjas, be kurių visuomenė neįstengtų egzistuoti. Visuomenė turi įstatymiškai įteisinti, kad jai vadovauja ne prezidentas ar parlamentas, o tai, ką mes vadiname visuomenės nuomone, kurią sudaro ne balsų dauguma, o žmonių nuomonės, pirmiausia dorų ir toliaregių žmonių. Šie žmonės reiškiasi kultūroje, mene ir masinės informacijos priemonių sferoje. Todėl valstybė turi skirti dideles dotacijas kultūros ir meno vystymui ir visokeriopai padėti ugdyti naujas jų formas. Tam, kad prisitaikytų prie naujos situacijos ir vystytųsi, organizmas turi pasikeisti. Jeigu jis pasiruošęs kentėti dvasines kančias, jam nereikės kentėti fizinių.

Naują informaciją visuomet sunku priimti. Jeigu tokio pasiruošimo nėra, pakitimai vyksta per ligas. Nepasiruošusi dvasiškai kentėti valstybė pasmerkta išsigimimui, epidemijoms, konfliktams ir karams. Todėl, jei visuomenė pasiruošusi dvasinėms kančioms, jos išlikimas garantuotas. Ir čia svarbiausia vieta priklauso masinės informacijos priemonėms. Jeigu jos įstatymiškai gauna teisę kontroliuoti vyriausybinius, karinius, ekonominius kompleksus, tuomet visuomenės subyrėjimo ir karų grėsmė smarkiai krenta.

Kad visuomenė normaliai vystytųsi, reikalingi pinigai. Tačiau juos duoda kiekvienas paskiras gamintojas, vadinasi, privačios nuosavybės gynimas, apsauga yra būtina valstybės egzistavimo sąlyga. Tačiau gaunamos lėšos dar ne viskas. Jos turi normaliai funkcionuoti. Dėl to turi būti apsaugoti ne tik pinigai ir turtas, bet ir patys piliečiai, ir jų teisės.

Žmogaus turto ir asmenybės apsaugojimas - elementarios bet kokios valstybės egzistavimo normos. Tačiau turi būti apsaugotos ir žmogaus idėjos, jo intelektuali nuosavybė, tai yra trečiasis žemiškumo lygmuo. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ketvirtajam žemiškumo'lygmeniui, kuris iš esmės jau priklauso ne žemiškumui, o dvasingumui. Tai dorovinių ir dvasinių žmogaus pradų saugojimas.

Gryna karma

A N T R A K N Y G A

Gryna karma S e r g e j u s L a / a r e v a

KARMOS DIAGNOSTIKA

Anksčiau dorovingumas buvo kuriamas vienuolynuose, o šiuo metu spauda, kinas, teatras gali duoti naujų vystymosi formų, kurios gyvybiškai svarbios ateičiai.

Šiuo metu tai viena išlikimo sąlygų. Todėl dvasingumo ir humanizmo vystymo tendencija augs visose pasaulio šalyse. O Rusijoje ankstesnių dešimtmečių žeminimo sąskaita, šios pastangos gali susikoncentruoti į teorinę koncepciją, į naują ideologiją. Kiekvienos šalies likimas artimiausiu metu priklausys nuo to, 'kiek dvasinės ir dorovinės vertybės kiekvienam piliečiui taps svarbesnėmis už kitas.

Vakarų filosofija veda į žemiškumo absoliutizaciją ir perspektyvoje nepalieka šansų išlikti. Rytų filosofija absoliutizuoja dvasingumą, ir šiuo metu tokia absoliutizaciją ne mažiau pavojinga. Jos kiekviena atskirai jau išsisėmė. Tolimesnis vystymasis įmanomas tik joms susijungus naujai, suformuojant naują filosofiją ir naują mąstymą.

Sėdinti prieš mane moteris - eilinė mįslė. Biolauko sutrikimas dešinės krūties liaukos plote - tai kasos, ginekologijos sritis. Vyksta gana pavojingas procesas. Žiūriu, kiek sąmoningos agresijos - nulis. Pasąmonės agresijos - nulis. Žiūriu trečiąjį, giluminį agresijos lygmenį - taip pat švaru. Ir tik ketvirtajame lygmenyje agresija staigiai šauna aukštyn. Peržiūriu viską, kas žemiška, prie ko galėjo prisirišti moters siela. Keista, bet viskas švaru, prisirišimo nėra. Žiūriu, koks prisirišimas prie dvasinio lygio, prie Šventosios Dvasios. Keistas vaizdas. Banguotas prisirišimo protrūkis iškyla ir vėl krenta. Vadinasi, kažkas teikia peną prisirišimui prie Šventosios Dvasios ir sudaro viso to esmę. Žiūriu, prie ko prisirišusi moters siela - tai laikas, svarbiausias informacijos apie erdvę ir materiją tiekėjas. Aš šypsausi.

- Žinote, - kreipiuosi į moterį, - jūs neprisirišusi prie nieko, kas žemiška, ir prie nieko, kas dvasiška. Jūs absoliutizuojate laiką, ir tai pasireiškia vyro niekinimu.

- Taip, man su vyru nelengva, - linksi ji galva. Įdomu, ką gi turi padaryti vyras, kad ji būtų apvalyta nuo laiko

pavertimo stabu? Moteris pasakoja: - Mes su vyru visiškai skirtingai suvokiame pasaulį. Jeigu aš ką

nors sakau, jis visa tai kažkaip apjuodina, supurvina ir niekina mano dvasinius polėkius.

Aiškinu moteriai: - Aukščiausio kilnumo jutimas susijęs žmogui su laiko kontrole.

Laiką taip pat galima valdyti kaip nuosavybę ir galima jį absoliu-

S c i' g c j u s L a z a r c v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

tizuoti. Tuomet aukščiausius sielos polėkius mes iškeliame^ aukščiau už meilę, ir vėlgi apsivalome aukščiausiu neteisingumu. Žiūrėkite, moteris myli nedorėlį, o jai siūlomas šventuolis, bet ji jo nemyli. Jeigu moteris nuspręstų pastoti nuo nedorėlio, kurį ji myli, jos vaikai nebus prisirišę prie aukščiausių dvasinių momentų, ir bus šventi. Jeigu ji šventumą iškeltų aukščiau už meile ir pagimdytų kūdikį nuo šventuolio, jis būtų niekšas ir nedorėlis. Šventuolis ir nedorėlis Dievui vienodai artimi, tik jiems bausmės ir paskatinimai skirtingi. Todėl peržvelkite savo gyvenimą naujaip ir suvokite, kad kelrodė žvaigždė gali būti tik meilė, tik ji vienintelė.

Einu koridoriumi su moterimi link jos kabineto. - Čia, - rodo ji vieną patalpą, - nemokama valgykla mūsų

darbuotojams. Aš šypsausi. Socialistinius principus, valstybės užmirštus,

atgaivina rusų verslininkai. Susitikau su šia moterimi, nes atvejis buvo labai įdomus.

Žmogus, kuris užsiima verslu, yra visiškai prie pinigų neprisirišęs ir padeda kitiems, staiga pamato, kad aplink jį visa situacija ima griūti.

Užeiname į kabinetą ir kalbamės. - Žinote, - pasakoja moteris, - neseniai buvau užsienyje ir ten

kreipiausi į aiškiaregę. Ji pasakė, kad man viskas labai blogai ir aš galiu žūti. Ir pasakė, kad man gali padėti du žmonės. Vienas jų -jūs.

Aš žiūriu į jos biolauką ir matau mirties tikimybę. Be to, vaiko ir vyro mirtį. Priežastis ta, kurią aš anksčiau būčiau pavadinęs prieraiša prie laimingo likimo. Moteriai turėjo būti gyvenimiškų nemalonumų, tačiau priimti juos kaip dera, apsivalyti ir išsaugoti meilės jausmą ji nesugebėjo. Anksčiau aš būčiau jai pasakęs tik tiek. Šiuo metu pradedu kitaip.

- Žmogus pažįsta Dievą Tėvą keliais būdais. Per Dievą Sūnų, vystydamas visa, kas materialu, ir kurdamas civilizaciją. Per Šventąją Dvasią - vystydamas dvasingumą ir kultūrą. Ir tiesiog per meilės jausmą Dievui.

Anksčiau, sakysim, žmogus siekė dvasingumo ir vis labiau tolo nuo visa ko, kas žemiška, dvasingumą padarydamas gyvenimo prasme. Galiausiai tai sukėlė degradaciją. Norėdamas tobulėti, sekančiuose gyvenimuose jis atsižada dvasinių vertybių. Pinigai ir materialinės vertybės pasidaro jo gyvenimo prasme. Tuo laikotarpiu jis arčiausiai Dievo. Tokio žmogaus sieloje prasideda atgimimo epocha. Jis atsitraukęs nuo dvasingumo, tačiau dar nespėjęs prisirišti prie žemiškumo. Bet ilgainiui jis vis labiau prisiriša prie žemiškų gėrybių, ir jį viena po kilos užgriūva nelaimės, ligos ir ištinka mirtis. Tada, įveikdamas trauką prie žemiškų gėrybių, jis vėl siekia

/1 O /T A N T R A K N Y G A i~J\J Gryna karma

S c r g u j u s L a / a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

dvasingumo, bet jau kitame gyvenimų spiralės linkyje. Tas pat vyko visos žmonijos civilizacijos mastu. Rytai veržėsi

į dvasingumą, tačiau Dvasios absoliutizaciją kūrė dogmas, idėjų sustingimą, kastas ir despotizmą. Vakarai, atsižadėdami dvasingumo, kūrė civilizaciją ir demokratiją. Rusijoje nuolatos kovojo abi tendencijos, tačiau visuomet nugalėdavo dvasingumo absoliutizaciją. Todėl demokratinės reformos visuomet būdavo užsmaugiamos. Ir kastų, ir idėjų dogmatizacijos elementai Rusijai visąlaik'būdingi. Pavyzdžiui, kai į viršininką kreipiamasi vardu ir tėvavardžiu ir sakoma jam 'jūs", o pavaldiniui - "tu", čia jau yra kastos elementas. Jis pasireiškia ir kreipiantis į vyresnį amžiumi. Vakaruose, ypač Amerikoje, dėl orientacijos į žemiškas vertybes blanko kastų skirtumai ir vystėsi demokratija kaip asmenybės teisių ir jos materialaus daiktinio apvalkalo gynėja. Amerikoje vyresnis tu ar jaunesnis, turtingesnis ar neturtingesnis, buvai ir liksi Džonas. Tuo pabrėžiama, kad prieš Dievą mes visi lygūs. Ir tokia orientacija, griaunanti dvasinių stereotipų dogmatizmą, yra būtina civilizacijos vystymosi sąlyga.

Tačiau tam, kad žmogus galvotų tik apie pinigus ir vystytų civilizaciją, jis privalo turėti didelį dvasingumo klodą, sukauptą anksčiau. Antraip, užuot vystęsis, jis degraduos. Vakaruose kone kiekvienas verslininkas turi dvasios turtų iš praeitų gyvenimų.

Rusų verslininkų dvasioje tokios sankaupos kur kas mažesnės, todėl jie turi sąmonės lygmenyje kur kas labiau siekti dvasingumo. Dvasinės Rusijos tradicijos tokios galingos, kad rusų verslininkui nugalėti pinigų valdžią pakankamai paprasta. Tačiau jo tyko dar didesnis pavojus - sudievinti dvasingumą. Nejučiom jis pradeda niekinti nedvasingus ir žemus žmones, visuomenę ir vyriausybę, nedorai besielgiančią.

Dorovingumą visuomet sukurdavo tauta, o ne vyriausybė. Dvasingumo absoliutizavimas buvo gydomas neteisingu, nedoru ir despotišku elgesiu iš valstybės pusės. Ir suprasti, kad Rusijoje valdininkų savivalė ir nedorumas ne priežastis, o dvasingumo absoliutizacijos pasekmė, buvo labai sunku. Valdininkų savivalė, kaip liga, blokavo dvasingumo absoliutizaciją.

Šiuo metu rusų verslininkas rūpinasi pavaldiniais, įdeda pinigų į šalies vystymąsi, išsimiklina apeiti vienas kitam prieštaraujančius įstatymus, bando prasimušti per savanaudišką kastinį valdininkų mąstymą ir aštuoniasdešimt-devyniasdešimt procentų pelno atiduoda valstybei, o dvidešimt procentų - mafijai, tai yra likusius minus dešimt procentų jis gali panaudoti sau, ir valstybė ne tik kad nepadeda, bet aktyviai gniaužia bet kokius sveikus pradus. Ir štai kas - toks procesas absoliučiai dėsningas.

Vakarai, absoliutizuodami žemiškas vertybes, eina į žūtį. Ir specialistai pradeda kalbėti apie fizinį ir socialinį išsigimimą dėl

S e r g e j u s I . a / a r e v a s A N T R A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma 437 dvasingumo stokos. Rytų kelias, absoliutizavęs dvasingumą ir kurdamas panieką viskam, kas žemiška, taip pat veda į katastrofą.

Rusija daug dešimtmečių buvo žeminama ir dvasiškai, ir fiziškai, todėl Rusijos žmogui kartu būti ir dvasingu, ir žemišku lengviau. Sunku prisirišti prie žemiškų gėrybių, kai jos nuolatos griaunamos ir atimamos. Sunku prisirišti ir prie dvasingumo, tai yra prie dorovingumo, įstatymų laikymosi ir teisingumo, kai viso to šalyje paprasčiausiai net nebuvo. Norint pažinti Dievą Tėvą, reikia pakilti virš Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios.

Naują pasaulėžiūrą Rusijoje formuoja daugiausia verslininkai, nes dėl savo darbo jie turi orientuotis į materialumą ir pagal rusų tradicijas - į dvasingumą. Rusų verslininkui reikia nugalėti ne tik pinigų, bet ir Dvasios valdžią. Pinigų galią įveikia žmogus, mylintis ir padedantis tam, kas pažemintas pinigų neturėti. Dvasios galią įveikia tas, kas išsaugo meilę ir norą padėti tiems, kurie yra dvasiškai pažeminti. Rusų verslininkui gyvybiškai būtina nesmerkti neteisingumo, nedorovingumo, išsaugoti vidujai meilę žmonėms, o išoriškai kovoti su nedorumu ir neteisingumu.

- Taigi, - kreipiuosi į moterį, - jūs lengvai pakilote į tą pakopą, kur nebepasiduodama pinigų ir visokeriopo žemiškumo valdžiai. Tačiau nebeįstengėte pakilti virš Dvasios valdžios. Taipgi ir jūsų vyras, ir jūsų vaikas. Todėl pirmiausiai aplink jus turėjo padažnėti neteisingos, nemoralios, traumuojančios situacijos. Jūsų nesuvokimas, kad visa tai Dievo duota ir kad vidujai mes turime teisę tik visa tai priimti, galėjo jums baigtis tragiškai. Dėl to, kad pažintume Dievą Tėvą, turi būti sugriauta viskas, prie ko galime prisirišti.

Mūsų materialiniai ir dvasiniai pasiekimai - tarsi nusistovėjusi tvarka. Žemiškumo ir dvasingumo absoliutizaciją - noras tokią tvaką padaryti nesugriaunamą, o tai reiškia vystymosi sustabdymą ir mirtį.

Nauja ir daug tobulesnė vystymosi pakopa priartėja prie mūsų, griaudama mūsų tvarką, o mes priimame ją kaip chaosą ir skausmą. Liga, kaip chaoso elementas, padeda organizmui prisitaikyti, tačiau didelėmis dozėmis gali būti pavojinga gyvybei. Antra vertus, jei bus pašalinta visa infekcija, žmogus taip pat mirs. Kartais tvarka pavojingesnė už chaosą. Norint tobulėti, reikia pakilti aukščiau už tvarką ir chaosą, o tai įmanoma tik kaupiant ir didinant meilės jausmą.

- Jums visiems reikės tai padaryti, - sakau moteriai. - Dabar viskas priklauso nuo jūsų.

Tai, ką aš laikiau trečiu žemiškumo lygmeniu, pasirodė, kad yra pirmas dvasingumo lygmuo. Yra du žemiškumo ir du dvasingumo lygmenys. Žmogus pirmiausia metasi prie žemiškumo ir jo siela

S e r g e j u s L a z a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

tamsėja. Tuomet jis neigia viską, kas žemiška, ir metasi į dvasingumą, ir jo siela šviesėja ir prisipildo meilės. Tačiau praeina kiek laiko, ir jo siela, prisirišusi prie dvasingumo, taip pat pradeda tamsėti, tuomet jis vėl metasi prie žemiškumo, ir jo siela, kad ir kaip keista, pradeda šviesėti.

Vadinasi, didžiausia laimė buvo ne žemiškumas ir ne dvasingumas, o virsmas, perėjimo iš vieno į kita procesas, vidinio šių abiejų priešingybių susijungimo momentas. Dievas Tėvas kartu yra Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia, bet Jis aukščiau jų.

Tas meilės lobynas, kurį žmonija sukaupė, pasiekusi tai žemiškumo, tai dvasingumo, turėtų ją pakelti į visiškai naują plotmę, kurioje sukauptas meilės lobynas leis žmogui vienu kartu būti sklidinam ir žemiškumo, ir dvasingumo ir dar labiau pajausti savyje Dievą.

Meilė pasineria į žemiškumą ir dvasingumą, o paskui, kad neprisirištų prie žemiškos ir dvasinės laimės, griauna viską, kas nėra meilė. Šiame išorinės tragedijos akte yra didžiausias priartėjimas prie Dievo. Tačiau žmogui neskirta sąmoningai to vykdyti ir tik Dievas tai gali padaryti, kad meilę apvalytų.

Šiandien man vėl skambina pacientė ir sako, kad jos būklė vis blogėja ir blogėja. Prieš keletą mėnesių ji davė kaulų čiulpų savo seseriai, ir tai sveikata pagerėjo.

Aš pacientei aiškinau, kad ji prisirišusi prie laimingo likimo ir kad aukodama savo gerovę ir pinigus savo seseriai, ji išgelbės ne tik seserį, bet ir save. Vyksta didžiausias išbandymas.

- Prisiminkite visą savo gyvenimą ir dėkokite Dievui už bet kokius nemalonumus. Prašykite, kad priverstinio gydymo nebereikėtų vaikų sieloms.

Ji viską darė, bet mačiau, ryškaus pasikeitimo neįvyko. - Žinote, aš pats nesu atsikratęs prieraišos prie puikiai

besiklostančio likimo. Todėl ir jums bus nelengva. Šiandien ji skambina, ir aš jau žinau, ką jai sakyti. - Anksčiau, sakau jai, - aš maniau, kad aukščiau už

žmogaus likimą Žemėje yra jo likimas kitose planetose ir kituose pasauliuose. Žodžiu, irgi likimas, tik platesniu mastu. Vis vien žemiškumas. Pasirodo, ne. Tai jau ne žemiškumas, o dvasingumas, tai, ką mes vadiname Šventąja Dvasia. Tačiau tai tik dalis Dievo Tėvo. Jis - aukščiausias teisingumas. Tam, kad Jis būtų pajaustas, sugriaunamas teisingumas to, kas žemiška, tai yra Dievo Sūnaus. Ir taip pat periodiškai griaunamas aukščiausių dvasinių momentų teisingumas. Tačiau šito absoliutizacija kelia didžiulę dvasinę agresiją ir žiaurybes, ir tuomet žmogus čia apvalomas didžiausiomis neteisybėmis, jam pridaromomis kitų žmonių ir savo likimo. Tai yra prieraiša prie dvasingumo, prie

KARMOS DIAGNOSTIKA

A N T R A K N Y G A

Gryna karma

Šventosios Dvasios, valoma didžiausiu neteisingumu, tai yra žemiška ir dvasiška suirute.

Pavyzdžiui, Rusijai, turinčiai didžiulį dvasinį potencialą, dvasingumo absoliutizacijos blokuotė vyko kaip nuolatinė ekonominė ir moralinė savivalė. Kraupios, absurdiškos nelaimės, ištikusios Rusiją ir jos tautas, kad ir kaip keista, buvo prievartinis apvalymas nuo dvasingumo absoliutizacijos.

- Taigi, - kreipiuosi į moterį, - jums nesisekė pašalinti prieraišos prie laimingo likimo todėl, kad nebuvo pašalinta prieraiša prie Šventosios Dvasios. Juk atrodo, kas gali būti neteisingiau, - jūs gelbstite seserį ir dėl to vos nežūstate pati. Ir pradedate niekinti save ir savo likimą. Ir vidujai nepriimate šios situacijos kaip Dievo siųstos. Už bet kokio, netgi ir didžiausio neteisingumo stovi Dievas. Tai jausdama ir į neteisingumą atsakydama agresija, jūs atsižadate meilės ir Dievo.

Matau, kad moteris suprato. Mes atsisveikiname, ir aš padedu ragelį. Dar viena skausmingai sunki pakopa įveikta.

A A f \ A N T R A K N Y G A 1 1 v Gryna karma

S u r g c j u s I, a 7. a r c v a .s

KARMOS DIAGNOSTIKA

BAIGIAMASIS ŽODIS

1993 metų pavasarį pasirodė mano pirmoji knyga. Drauge ruošiau spaudai antrą knygą ir maniau, jog darbą baigsiu 1993 metų rugpjūtį. Tačiau vis atsirasdavo įvairiausių problemų, tai šis, tai tas trukdydavo, ir apskritai, ar antroji knyga išeis, buvo neaišku. Pusantrų metų perdirbinėjau tekstą ir bandžiau visa tai apiforminti vieninga koncepcija. Tikiuosi, kad tai man pavyko.

Pastaruoju metu mano vardu buvo išleista daug antros knygos klastočių. Ir vis dėlto manau, kad skaitytojai susigaudę patys. Kai pradėjau ruošti knygas, maniau, kad daug ką suvokiau apie mus supantį pasaulį, tačiau pasirodė, kad padariau tik du mažus pirmuosius žingsnelius. Tyrinėjimams man reikia daug jėgų, todėl pacientų nebepriimu. Tikiuosi, kad informacija, esanti knygoje, padės skaitytojui savarankiškai suvokti savo problemas. Dėl laiko trūkumo nė į vieną man atsiųstą laišką neatsakiau. Manau, kad knyga bus geriausias atsakymas. Jeigu sugebėsiu žengti dar vieną žingsnį gilyn į pasaulio suvokimą, apie tai parašysiu.

Linkiu visiems skaitytojams geros kloties ir laimės.

1 9 9 5 m e t ų k o v a s

S a n k t - P e t e r b u r g a s

S e r g e j u s I. a 7. a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

PRATARMĖ

Aš planavau, kad trečią knygą parašysiu tik praėjus keleriems metams po antrosios. Tačiau informacija, kurią gavau po antrosios knygos išleidimo į pasauli, buvo tokia svarbi, kad nusprendžiau kitame antros knygos leidime pridėti papildomai vieną ar du skyrius. Ir vis dėlto suglausti informaciją i vieno ar dviejų skyrių apimtį nepavyko, todėl nusprendžiau išleisti trečiąją knygą atskirai. Norėjau 1996 metų pavasarį išleisti knygą, kurioje būtų buvę atsakymai į gautus laiškus. Tačiau situacija pradėjo taip greitai keistis, kad nutariau palikti pavadinimą "Karmos diagnostika" ir duoti informaciją apie pastaruosius tyrinėjimus.

Dar kartą noriu perspėti skaitytojus: aš nieko nemokau ir niekur nekviečiu. Esu atlikęs daug bandymų siekdamas suvokti mus supantį pasaulį, turiu patirties, kaip padėti ligoniams. Apie tai ir pasakoju. Jeigu vakar užrašytas pasaulio įvaizdis kuo nors ima skirtis nuo šiandieninio, aš nedarau jokių pataisymų ir išsaugau viską, kaip buvo. Nežinau, kaip baigsis šis savotiškas reportažas, tačiau jaučiu, kad mano tyrinėjimai svarbūs, ir tai stumia mane pirmyn. Dauguma skaitytojų jau suprato, kad mano vardu išleistos klastotės nieko bendro su manimi neturi. Gal parašysiu ir ketvirtą knygą, bet manau, kad tikriausiai ne anksčiau, kaip po kokių trejų ar ketverių metų.

Būtų gerai, prieš pradedant skaityti šią knygą, nebesijausti kieno nors nuskaustiems: nei Dievo, nei tėvų, nei aplinkinio pasaulio, nei likimo. Skaitytojams gali pasirodyti, kad knyga sudaryta iš gabalėlių, tačiau už jų - visuma.

442 T R L C I A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui

:

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R L C I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir p;

STYGA A Ą O

ĮŽANGA

Kuo tobulesnė sistema, tuo stipresnė jos tendencija izoliuotis nuo pasaulio, orientuotis tik į save. Vadinasi, dabartinis tobulumas privalo savyje turėti savęs paties neigimą - tai jo išlikimo garantija.

Pastaruoju metu man vis krito į akis, kad visas problemas stengiuosi spręsti tik dvasinio apsivalymo metodu. Teoriškai aš visiškai teisus, tačiau ne visuomet gali pakakti laiko dvasiškai apsivalyti. Čia būtini teisingi veiksmai.

Kartą pacientas man papasakojo tokią istoriją. - Vienai moteriai burnoje ėmė rastis opelių, negyjančių nuo

jokių vaistų. Ji apėjo geriausius Maskvos gydytojus, tačiau viskas veltui. Tada kreipėsi ir į užsienio garsenybes, tačiau vis vien nepasveiko. Bandė jai padėti ir ekstrasensai. Lyg ir pasidarė geriau, bet po kiek laiko viskas prasidėjo iš naujo. Bet kokie bandymai išsigydyti buvo nesėkmingi. Galiausiai ji atsitiktinai kažkam papasakojo savo problemas, o pašnekovas pasakė:

- Tavo burnoje metalinės karūnėlės, jos oksiduojasi, ir todėl atsiranda opelių.

Kai tik karūnėlės buvo pakeistos, problema išnyko. Man teko susidurti su panašia situacija. Sykį paprašė pagalbos

nedidelės firmos vadovas. - Aš jūsų knygą perskaičiau, - sakė jis, - prie pinigų neprisirišęs.

Savo darbuotojams moku daugiau, negu jie realiai uždirba, ir sveikatai pinigų negailiu. Tačiau pastaruoju metu mane persekioja kažkokių negerovių nuojauta.

- Turite gerą intuiciją, - atsakiau jam. - Vienintelė prieraiša, kurią aš pastebiu, - šeimos gerovė, tai yra nemalonumus, einančius pagal lemtį, jūs priimate šiek tiek priešindamasis. Ši programa persiduoda jūsų pavaldiniams.

Aš pažiūrėjau į firmos darbuotojų biolaukus ir pastebėjau juose esant panašų sutrikimą. Atvejis buvo elementarus, ir greit apie jį pamiršau, tačiau po kurio laiko mes vėl susitikome su firmos vadovu.

- Žinote, - pasakoja man tas žmogus, - mano darbuotojams prasidėjo nemalonumai. Norėčiau suprasti, kodėl taip yra. Be to,

S e r g e j u s I, a v. a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

mane vis užplūsta kažkokia nesuprantama agresija bendradarbių atžvilgiu.

Aš pirmiausia žiūriu į šį žmogų supančių žmonių biolaukus ir matau didelę agresiją. Jos pagrindas - prieraiša prie laimingo likimo, žmonių niekinimas. Biolauke matyti, kaip žiaurėja jų sielos. Be to, tai daugiausia susiję su jų vadovu. Vadinasi, jam padidėjo agresija dėl kažkokios negerovės, arba jis neištvėrė išbandymo.

Diagnozuoju jį ir labai nustembu, neradęs jokios agresiįos. Pasirodo, jo dvasinė būklė čia niekuo dėta. Aš apie valandą bendrauju su juo ir karštligiškai bandau surasti priežastį. Jis iškelia dvi ar tris galimas problemas, bet aš matau, kad jos nesusijusios su šia situacija. Lygiagrečiai aš apmąstau dešimtis savo variantų, tačiau kiekvieną kartą atsimušu kaip į sieną. Kai visi mano stereotipai žlunga ir išsenka, galvoje atsiranda tuštuma. Sprendimas ateina nelauktai ir dailiai.

- Jūs išlepinote savo darbuotojus dideliais atlyginimais. Pašnekovas suglumsta. - Kaip tai suprasti? Jeigu žmogus daro klaidas ir už tai nėra baudžiamas, auga jo

prisirišimas prie laimingo likimo. Jo siela pasidaro išdidi ir agresyvi. Jeigu žmogus gauna didelį atlyginimą, suprasdamas, kad tiek neuždirbo, ir matydamas, kad už tokį patį darbą kiti gauna mažiau, tai jo prieraiša prie laimingo likimo irgi auga. Tokioje situacijoje likti subalansuotam pakankamai sudėtinga. Kūrybingiems žmonėms tai pavyksta geriau. O eiliniam vykdytojui labai sunku. Taigi kreipiuosi į vadovą:

- Jūs savo darbuotojams norite gero ir išreiškiate tą norą pagal savo supratimą - nebaudžiate jų už prasižengimus, mokate jiems maksimalius atlyginimus, žodžiu, sukuriate pavaldiniams kuo didžiausią dvasinį ir fizinį komfortą. Tokiu būdu vis stipriau pririšate juos prie materialios gerovės ir stabilumo. Taigi jie, norėdami išlikti, nesąmoningai turi šį stabilumą sugriauti. Įprastoje situacijoje jie turėtų sužlugdyti darbą, tai yra pavojaus šaltinį, tačiau jūsų gera intuicija ir energetika. Todėl žlunga ne tiek darbas, kiek pavaldinių likimai.

- Žiūrėkite, - rodau jam, - vieno jūsų darbuotojo situacija artėja prie mirties, o kito biolauke - mirties hieroglifas. Tačiau, jeigu jie mirs, nubaustas būsite jūs. Anksčiau dauguma tėvų galvojo, kad sudalyti vaikams kuo komfortiškiausias sąlygas ir nuolat apipilti juos moralizuojančiais pamokymais, yra pedagogikos esmė. Tačiau vaikas niekuomet nepriima moralizuojančių pamokymų ir netgi ne tėvų elgesys ir poelgiai čia svarbiausia. Svarbu, kas vaiką auklėja ir tarsi veda už rankos - tai vidinė jo tėvų dvasios būklė. Pedagogika - tai, iš vienos pusės, meilė vaikui, o iš kitos pusės - sukūrimas

444 I R l - C I A K N Y G A T R H C T A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ir pasauliui 445

tokių situacijų, su kokiomis jis toliau gyvendamas susidurs, ir jo apsauga tose situacijose. Tėvo paskirta griežta nuobauda vaikui už prasižengimą, drauge akivaizdžiai rodant, kad jį myli, bus daug geriau, negu nenoras jį fiziškai ir dvasiškai įskaudinti. Gerumas be drausmės ne mažiau pavojingas kaip prievarta ir žiaurumas.

Skambina pacientė, sena mano pažįstama. Aš prisimenu, kad tada, kai jai buvo nustatyta diagnozė "inksto vėžys" ir pasiūlyta inkstą pašalinti, mes rimtai pasikalbėjome.

- Jeigu jūsų antrasis inkstas pagal energetiką būtų sveikesnis, operaciją atlikti būtų prasminga. Tačiau jo energetika taip išbalansuota, kad operacija vargu ar padės.

Diagnozės vėliau buvo atsisakyta, tačiau retkarčiais mes vis dar vienas kitam skambindavome, ir aš jau spręsdavau kūrybinius klausimus, v tai yra ne sveikatos problemas, o įvairių situacijų analizę. Šį kartą jai kažkodėl pakilo temperatūra apie 40°C. Aš pastebėjau prieraiša prie dvasingumo ir laimingo likimo.

- Atsisakykite bet kam ir bet kokių pretenzijų, permąsčiusi visas situacijas, kai jus buvo ištikę nemalonumai. Paskambinkite rytoj.

Rytojaus dieną ji skambina: visiškai jokių pakitimų. Aš vėl žiūriu į biolauką ir aiškinu jai toliau:

- Jūs savo nepasitenkinimą, susierzinimą, nuoskaudas perdavėte dukrai ir būsimiems vaikaičiams. Melskitės už juos.

Kitą dieną ji vėl skambina ir iškankintu balsu pasako, kad būklė dar pablogėjo.

- Iš savo dukros sielos jūs nesugebėjote pašalinti prieraišos prie dvasingumo ir laimingo likimo. Dvasingumas - tai ne tik dora ir teisingumas, tai ir planai, tikslai, uždaviniai, tvarkingumas. Prisirišęs prie tvarkos gydomas tvarkos žlugdymu, kitų žmonių netvarkingu elgesiu.

- Kokios čia dar gali būti kalbos apie tvarką, - dejuoja moteris. - Jau keli mėnesiai, kaip persikėlėme į naują butą, o gyvename tokioje betvarkėje, kad daugiau aš jau nebegaliu tverti. Specialiai pasiėmiau atostogų, kad susitvarkyčiau, ir susirgau.

Man ūmai paaiškėja: - Jūs todėl ir susirgote, kad norėjote susitvarkyti. Jeigu būtumėte

susitvarkiusi, būtų galėjusi susirgti jūsų dukra. Prisirišimo programa prie stabilumo ir tvarkos būtų staigiai sustiprėjusi. Suvokite -gyvenimas tai nėra tvarkos įsikūnijimas. Medžiagų apykaita - tai kontroliuojamas irimas. Jeigu panaikintume bet kokį irimą, žmogus virstų lavonu, nebūtų jokios medžiagų apykaitos. Gyvenimas yra švytuokiinis procesas: nuo tvarkos į chaosą ir atgal. Tvarka kartais pavojingesnė už chaosą. Kai jūs susierzindavote dėl to, kad kažkas pasielgė ne pagal jūsų numatytus planus, tokius, kokius jūs

T R L C I A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

įsivaizduojate, ir sujaukė jūsų stabilumą ir gerove, tai taip prie to stabilumo ir gerovės prisirišdavote, kad aplink viskas pradėjo irti ir žlugti - pirmiausia situacijos, o paskui ir sveikata. Kreipkitės į Dievą ir prašykite atleidimo, kad jūs suabsoliutizavote tvarką ir tai perdavėte palikuonims.

Kitą dieną moters temperatūra normalizavosi.

Man skambina pacientai - vyras ir žmona. -Kažkodėl mums abiems vienu metu pairo sveikata, - skundžiasi

jie. - Žmona lyg ir visai gerai jautėsi, o dabar staiga visai nebegerai. - Dabar ruduo, - aiškinu aš jiems, - stiprėja kontaktas su

pomirtiniu pasauliu, kur yra mūsų sąmonės saugykla. Išplaukia purvas, anksčiau nepastebimas, ir ryškiai sustiprėja problemos.

- Jūs, - aiškinu vėl vyriškiui, - prisirišote prie žemiškų dalykų - pinigų ir laimingo likimo. Pinigai jums - ne tik materialinė gerovė, bet ir stabilumo, ir valdžios simbolis, o žemiškumo stabilizacija jums dažnai vykdavo per žmoną. Siunčiamo apsivalymo nepriėmėte ir įsižeidinėdavote. Įsižeidinėdamas ir savo sūnų pririšote prie žemiškų vertybių. Jo prastas biolaukas, ir jums dėl to skauda širdį. Žmona prisirišusi prie dvasingumo. Tokiems žmonėms atrodo, kad jie visuomet teisūs. Savo pasaulio supratimą jie nori įteigti visiems. Jiems dažnai atrodo, kad žmonės ir visas pasaulis neteisingas. Jie vis jaučia panieką kitiems ir ypač juos erzina žmonės, kurie griauna jų sumanymus ir elgesio stereotipus. Jūsų žmona per agresiją taip pat pririšo prie dvasingumo dukrą ir sūnų. Dukrai, norint išlikti, reikia pakilti aukščiau dvasingumo arba visiškai jo atsisakyti - tai yra savo elgesiu pažeidinėti moralės ir padorumo principus.

- Jūs, - aiškinu moteriai telefonu, - pastaruosius kelis mėnesius smerkėte ir niekinote savo dukrą, nesuvokdama, kad pati iššaukėte tokį jos elgesį. Vadinasi, užuot padėjusi savo dukrai, jūs nesąmoningai ją skandinote. Todėl jums pašlijo sveikata. Šiuo metu tas pašlijimas gelbsti jūsų dukros gyvybę.

Vyras klausia mane: - Man dabar nepakenčiamai skauda širdį, ar reikia kviesti

greitąją pagalbą ir gerti vaistus? - Skausmais širdyje šiuo metu blokuojama jūsų pasąmonės

agresija, nes ji gali nužudyti žmoną, todėl vaistai jus išgelbės, tačiau sutrėks ją. Tik paraleliai galima darbuotis, tai yra, tuo pačiu metu meldžiantis ir apsivalant sielą.

Po poros dienų jie vėl skambina - būklė pagerėjo, tačiau nedaug.

- Šiuo metu atėjo laikas, - aiškinu jiems, - kai niekam neleidžiama būti vien materialistu ar idealistu. Anksčiau žmogus

S e r g e j u s L a z a i e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

_ T R L C I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui

prisirišdavo prie žemiškumo ir atsižadėdavo Dievo, jo kūnas pasiligodavo, ir jis mirdavo. Paskui atsižadėdavo visko, kas žemiška, ir siekdavo dvasingumo ir šiame laikotarpyje maždaug devyniasdešimt aštuoniais procentais būdavo laimingas. Po to žmogus prisirišdavo prie dvasingumo ir jo dvasia imdavo sirgti.

Ilgą laiką mokslininkai griežtai skirdavo racionalumą nuo irracionalumo, mintis nuo jausmų. Tačiau nė vienas rimtas atradimas neapsiėjo be to, ką mes vadiname "intuityviu proveržiu", "praregėjimu". Mokslas grindžiamas patirtimi, eksperimentu. Juo patikrinama kokia nors idėja ar koncepcija, arba, mokslininkų žodžiais tariant, eksperimentas pagimdo atradimą. Tačiau, norint atlikti eksperimentą, intuityviai reikia jausti rezultatą. Giluminiame emociniame lygmenyje eksperimentas ir atradimas jau įvyko, reikia tik juos realizuoti. Visko pagrindas - nauji emociniai pasaulėjautos modeliai. Juos teikia menas, filosofija ir religija. O taip pat gyvenimiškos situacijos, kurios kasdien mums nutinka. Jei iš visų gyvenimiškų kolizijų išeiname su meile, tos kolizijos praturtina mūsų jausmus. Dažnai mokslas atsiduria aklavietėje, bandydamas tik logika sujungti nutrūkusias grandis.

Neseniai su įdomiu klausimu į mane kreipėsi bičiulis urologas. - Ar galėtum man paaiškinti vieną dalyką? Žmogus atlieka

gydymo kursą dėl trichomonadų. Niekas nepadeda. Kursą kartojame - rezultatas toks pat. Po tam tikro laiko atliekamos analizės, jos rodo tą patį vaizdą. Paskui staiga, be jokių matomų priežasčių, infekcija išnyksta. Atliekamos analizės - viskas švaru. Praeina keletas mėnesių, šlapimo analizėje pasirodo negyvos trichomonados. Per mikroskopą jos atrodo taip, tarsi pacientas būtų atlikęs sustiprintą gydymo kursą.

- Įprastos logikos čia nėra, tačiau įvykis logiškas, tiesiog reikia prisilaikyti kitos koncepcijos. Įprastinė koncepcija byloja, kad vaistai veikia infekciją, ligą sukeliančius mikroorganizmus. Į patį žmogų, jo būklę iki šiol čia nebuvo atsižvelgiama. Pastaruoju metu buvo pradėta skirti dėmesio imunitetui. Ir, kad vaistų poveikis būtų efektyvesnis, prieš tai ligonis veikiamas imuniniais preparatais. Tačiau koncepcija nepasikeitė: infekcija esanti tik blogis. O iš tikrųjų kiekviena infekcija blokuoja įvairių rūšių pasąmonės agresiją. Ši agresija deformuoja biolaukų struktūras ir mažina tiek paskirų vietų, tiek bendrą atsparumą. Galima priiminėti imuninius preparatus, o paskui slopinti infekciją antibiotikais, tačiau, išgydę viena, apsunkiname ką kita.

Neseniai į mane kreipėsi vienas vyras. Jam penkiasdešimt metų, o jaučiasi esąs visiškas impotentas. Dažniausiai impotencija atsiranda dėl pavyduliavimo, nuoskaudų ir moterų niekinimo. Ši

448 T R ü C l A K N Y G A S e r g e j ų -

M e i l ė ž m o n ė m s n pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

agresija išsikeroja, ir susinaikinimo programa griauna urogenitalinę sistemą. Aiškinu pacientui:

- Jūs pykote ant savęs, jūsų skaudžiausios vietos kitos -gabumai, tobulybė, likimas, ateitis. Jūsų susinaikinimo programa pusantro karto viršija mirties lygį. Vadinasi, arba stipriai sumažėja potencija, arba prasideda stiprus hemorojus, arba šlapimtakių infekcija. Jūs sėkmingai gydote infekciją ir gaunate impotenciją, todėl geriau pradėti nuo to, kas svarbiausia. Apskritai, tokia sąvoka kaip senėjimas dažniausiai būna susikaupusių pretenzijų supančiam pasauliui, sau ir Dievui rezultatas.

Grįžkime prie infekcijos. Priklausomai nuo vidinės būsenos, emocinio žmogaus kryptingumo, jo pasąmonės agresija užsiliepsnoja arba blėsta. jKai žmogus ryja tabletes ir atlieka gydymo kursą, gydymasis nesąmoningai slopina geidulingumą, seksualinį malonumą ir seksualinių santykių norą. Seksas asocijuojasi su skausmu ir liga. Žmogus prievarta atitraukiamas nuo žemiškų malonumų. Jeigu žmogus meldžiasi, pasninkauja ir badauja, vyksta tas pats procesas, tik jau savanoriškas. Žeminimo programa palaipsniui įeina į pasąmonę ir kai tik nusileidžia iki atitinkamo lygio, pasąmonės agresija silpsta, kadangi smarkiai silpsta sielos ir seksualinių malonumų sąsajos. Infekcija darosi nebereikalinga, ir organizmas ją greitai sunaikina. Tačiau tuo atveju, jeigu žmogus vėl puls prie seksualinių malonumų, pamiršęs viską, organizmas tam tikroje zonoje laiko naują infekciją. Kai agresija nedidelė - analizės švarios, jai didėjant, iš ribotos zonos pradeda plisti trjehomonados, tačiau aplinka dar labai aktyvi, ir mikroorganizmai joje žūsta. Kai agresija stipriai padidėja, tada po seksualinio kontakto, kuris daugeriopai padidina prieraišą prie kūniškų malonumų, zona atsidaro ir pradeda aktyviai daugintis infekcija, o žmogus mano, kad jis užsikrėtė po seksualaus kontakto.

Jeigu vyro pasąmonės agresija moterims didelė, iš keleto moterų jis intuityviai pasirinks būtent tą, kurios bjaurus charakteris arba kuri turi infekciją. Ir jos link trauks vyrą jo antrininkas arba jo lemtis. Juk nuoskauda - tai užuolankomis palinkėjimas mirties. O kai pirštas nori sunaikinti ranką ar organizmą, su pirštu paprastai nesiskaitoma.

- Supratau tave, - atsakė bičiulis. - Dvasinis tobulėjimas, aišku, puikus dalykas, tačiau ne kiekvienas gali iš karto pasikeisti. Vaistai vis dėlto padeda. Ar sutinki?

- Sutinku! - Aš noriu tave patikrinti. Ar pagal vaistų pavadinimus

galėtum pasakyti, kurie efektyviausi naikinant chlamidijas? Šiuo metu gydytojai urologai gydo tiko metodu. Atlieka vieną kursą,

S e r g e j u s L a z a r e v a s T R E Č I A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ir pasauliui 449

nepadėjo - atlieka kitą, o tai, kad pacientas pažaliuoja ir pažeidžiamos jo kepenys - niekam nerūpi. Aš imu paciento florą, ir laboratorijoje patikrinamas jos jautrumas įvairiems vaistams. Tai padeda tausoti ir laiką, ir paciento sveikatą. Dabar aš noriu patikrinti paimtąsias chlamidijas, kaip jos sureaguos į keturiolika naujų preparatų rūšių.

Jis vardija jas, o aš intuityviai apskaičiuoju jų tinkamumą. Tik du preparatai pagal mano intuiciją galėjo būti kažkiek efektyvūs. Po savaitės mes susiskambinome. Gydytojai patikrino vaistus su mikroorganizmų kultūra ir teigiamus rezultatus davė tik du preparatai. Būtent tie, kuriuos aš pasakiau.

- Tai tiesiog stebuklas, - stebėjosi bičiulis. - Tai ne stebuklas, - atsakau aš. - Kiekvienas mūsų turime tą

informaciją, tik nemokame ja tinkamai naudotis. Jeigu mes, ko nors imdamiesi, iškart nepagalvojame apie keletą variantų ir neįvertiname galimų pasekmių, tai gali liūdnai baigtis. Kuo efektyviau paveikia vaistai, tuo daugiau pacientas turi dvasiškai tobulėti. Tokiu atveju padeda nuolatinis meldimasis, ilgalaikis pasninkas, seksualinių kontaktų atsisakymas. Galima dar pridėti fizinius ir kvėpavimo pratimus, tada ir vaistai, užuot kenkę, padės.

- Gerai. O jeigu pridurtume gydymą adatomis? - Viskas priklauso nuo gydančio adatomis gydytojo asmenybės.

Du gydytojai, visiškai vienodai veikdami adatomis, gaus visiškai skirtingus rezultatus. Ir ne kiekvienam žmogui iš aukščiau leidžiama tapti gydytoju, o ką jau kalbėti apie adatomis gydantį gydytoją. Net skirdamas tabletes gydytojas įjungia savo energetiką. Todėl jis visuomet turi būti šiek tiek dvasininkas. Tik turint daug meilės širdyje galima tapti gydytoju. Tuomet, duodamas tabletes kūnui pasveikti, gydytojas intuityviai gydys sielą. Jeigu meilės sankaupa širdyje mažoka, gydytojas gydo tik kūną, kenkdamas paciento sielai, o paskui atsiskaito už tai savo ir savo artimųjų sveikata. Pagal statistiką gydytojų gyvenimo trukmė trumpesnė, negu kitų profesijų žmonių. Norėdami ją prailginti, jie turi kasdien kaupti meilę širdyje ir suvokti vieną paprastą tiesą - joks gydytojas ir joks žiniuonis negydė ir negydo, jie tik padeda ligoniui pasveikti.

Neseniai aš nusprendžiau padaryti sau nedidelį egzaminą. Man buvo pasakyta, kad išsunktos augalų sultys po tam tikro apdorojimo įgauna gydomųjų savybių. Padarytas eksperimentas: į tokią terpę patalpinus vėžio ląstelių pasėlį vienoje terpėje ląstelės žuvo, o kitoje - aktyviai dauginosi.

- Leiskite, aš nustatysiu - kokioje, - pasiūliau aš. Prieš mane pastatė penkis buteliukus. Tarp jų - du buteliukai,

su kurių turiniu buvo eksperimentuojama. - Šiuose dvejuose buteliukuose galima stebėti aktyvų augimą,

15. 1548

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a / a i e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- pasakiau aš, - o šiuose trijuose buteliukuose - vėžio ląstelės žus. Mano egzaminatoriai šypsojosi. - Viskas teisingai. Viename iš dviejų buteliukų vyko ląstelių augimas - burokėlių

sultyse. Kituose dvejuose buteliukuose su kopūstų sultimis buvo pastebėta vėžio ląstelių sumažėjimas. Dar kituose dvejuose buteliukuose buvo morkų ir petražolių sultys. Reikės ir jas patikrinti. Iš esmės viskas panašu. Tačiau valgant morkas, gerėja regėjimas, o morkos mažina pavyduliavimą. Vadinasi, svarbu ne mikroelementai, o energetika.

Pavydulingiems geriau valgyti košes, kopūstus, morkas, petražoles, mažiau pomidorų, o vietoj kiaulienos - avieną. Kiauliena didina pavyduliavimą. Aš dar pirmoje knygoje rašiau apie žmogų, kuris gėrė paskerstų kiaulių kraują, ir tai atsiliepė jo sūnui. Kiaulės kraujuje buvo informacija ne tiek apie baimę, kiek apie "prisilipinimą" prie seksualinių malonumų, prie maisto, o ši prieraiša, tai yra visi kūno malonumai, pririša sielą prie Žemės.

Kai žmogus kasdien maitinasi skaniai ir įvairiai, vis daugiau jam atsiveria informacijos, glūdinčios maiste. Žmogus pradeda nuo jos priklausyti. Sprendžiant iš visko, mityba periodiškai turi susidėti iš vienodų maisto produktų. Vieni geriausių dėl tos priežasties -duona ir košės.

Aš įpratau manyti, kad nauja informacija gaunama kaip netikėta dovana. Žmogui duota pagava - vienam daugiau pasisekė, kitam -mažiau. Šiaip ar taip, apie tai aš anksčiau skaitydavau knygose. Pasirodė, kad nauja informacija visuomet gaunama per skausmą ir kančias. Ji pasirodo kaip blogio jėga, kaip griovimas.

Jeigu žmogus neįriiršta, išsaugo meilę, tai išbandymas išlaikytas, ir tuomet antras informacijos įsisavinimo etapas praeina lengvai. Va jis ir priimamas kaip pagava, praregėjimas, kaip nauja idėja. Ne iš karto aš suvokiau, kaip čia yra... O suvokęs pradėjau pacientams aiškinti: "Pagrindinė pasaulio konstrukcija - meilė".

Visata yra trijų esmių sąveikos rezultatas - viena kuria, kita griauna, o trečia stabilizuoja. Chaoso, arba griovimo jėgos, yra aukštesnė tvarka. Vadinasi, chaose slypi didelė meilė Dievui. Todėl, jeigu atliepdami į sugriovimą mes į sielą įliejame meilės, tuomet griovimas tampa kūrimu. Vidinė neapykanta dėl sugriovimo - tai nenoras toliau tobulėti. Todėl, kuo daugiau meilės Dievui jaučiame mus užgriuvus nemalonumams, tuo giliau pažįstame visa, ką Dievas sukūrė.

Vienas rimčiausių mano pažinimo etapų prasidėjo 1994 metų pabaigoje. Aš pajutau, kad pradedu nebekontroliuoti situacijos, nors dirbau pagal savo sukurtą schemą. Yra žemiškumas ir yra Dieviškumas. Prisirišimas prie žemiškumo sukelia agresiją, o

S e r g e j u s L a z a r e v a s T R E Č I A K N Y G A A C 1

K A R M O S D I A G N O S T I K A Mei lė ž m o n ė m s i r pasauliui T O 1

paskui - nelaimes ir ligas. Ir aš paaiškinau pacientams, kodėl Mozė žudė tuos, kurie meldėsi aukso veršiui: Mozė bandė sustabdyti tuos, kas pinigus prilygino Dievui. Aš jiems sakydavau: štai žemiškumas, o štai - dvasingumas ir Dieviškumas. Dvasingumas ir Dieviškumas man buvo tas pats. Kai tik žemiškumo sampratą maniau ryškiai apibrėžęs, o ir nusprendžiau, kad jau galiu antrąją knygą išleisti, su manimi pradėjo darytis keisti dalykai.

Pirmiausia smarkiai padaugėjo ligonių, kuriems aš negalėdavau padėti. Mane žmonės pradėjo apgaudinėti ir apvilti pačiais netikėčiausiais būdais. Aš rašiau apie tai antrojoje knygoje. Be to, ši banga vis augo.

Aš norėjau padėti vienam žmogui. Jis man spaudė ranką ir buvo labai dėkingas. O po to paaiškėjo, kad jis būtent tuomet su savo draugu ruošė planus, kaip iš manęs atimti kuo daugiau pinigų. Jeigu tai būtų buvusi paprasta apgavystė, aš ją būčiau lengvai priėmęs, tačiau mane išdavė žmogus, kuriuo aš pasitikėjau ir kuriam norėjau padėti. Mano sistema nedavė atsakymo, kodėl taip įvyko. Viskas pasiųsta Dievo, jaučiau, ši nežmoniška, nedora istorija kažkam reikalinga. Tačiau kam, neturėjau jėgų suvokti. Vienintelis dalykas, ką aš galėjau padaryti - neturėti tiems žmonėms jokių pretenzijų, neužslėpti jokios nuoskaudos. Aš tai padariau pakankamai greitai. Sudėtingiau buvo įveikti meilės išdavusiems atsižadėjimą.

Gražu, - mąsčiau aš, - mane išdavė, o aš turiu juos mylėti. Aš tai įveikiau, ir mano pretenzijos visiškai išnyko, tačiau neišnyko problemos. Po kurio laiko kairieji mano "Moskvičiaus" ratai pateko iš pradžių į smėlį, paskui į purvo balą. Mašiną išmetė ant šaligatvio, ir ji slyste praslydo tarp dviejų medžių, prarasdama pirma kairįjį, o paskui dešinįjį sparną. Jeigu mašina būtų suknežinusi ne sparnus, o priekį, mano vietoje būtų atsidūręs variklis. Tačiau, visa tai buvo smulkūs nemalonumai. Sunkiausia man buvo matyti, kad kokiam nors pacientui preciziškai ištobulinta mano sistema neduoda rezultatų. Tarytum žmogus skęstų, o aš, užuot jį gelbėjęs, mosuoju jam nuo kranto ranka.

Prisimenu vieną atvejį. Į mane kreipėsi fiziškai sveikas pacientas, tačiau jo biolauke buvo prasidėjusios didelės problemos.

- Jūsų siela prisirišusi prie pinigų ir laimingo likimo, - aiškinu jam. - Jūsų pasąmonės agresija viršija mirtiną lygį, ji - lyg lėto veikimo mina, esanti jumyse ir galinti sprogti. Jums reikia garbinti ne žemiškumą, o dvasingumą ir Dieviškumą.

Jis manimi patikėjo, jo būklė ėmė gerėti, tačiau vėliau įvyko kažkas netikėta.

- Aš mečiau darbą, - pasakojo jis man, - nebeturiu jokio 1 5 *

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui S e r g e j u s L a v. a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

noro dirbti. Visa, kas žemiška, manęs kažkodėl nebedomina. - Nesijaudinkite, tai greitai praeis, - aiškinau aš. - Iš pradžių

žmogus žemiškumo atsižada, pasidaro jam abejingas, paskui grįžta prie žemiškos laimės ir džiaugiasi ja, nebebūdamas prie jos prisirišęs.

Tačiau jis negrįžo. Jis tolo ir tolo, o aš nieko negalėjau padaryti. Jo žmona skambindavo ir verkdama prašydavo padėti.

- Aš baiminuosi dėl vyro psichikos, - sakė ji, - jis visur prikabinėjo kryželių ir šventųjų paveikslų, nustojo bendrauti su bičiuliais ir giminaičiais. Kad ir ką aš jam sakyčiau, jis manęs tiesiog negirdi.

Aš vėl kalbuosi su pacientu. Aiškinu jam, kad metas grįžti prie žemiškumo. Bet jam nebeišeina.

- Žinote, manęs nebedomina nei moterys, nei gyvenimas apskritai, - atsako jis man.

Aišku, buvo galima suversti bėdą paciento asmenybės ypatumams, tačiau jaučiau, kad tai susiję su ana pakilusia banga, kurios aš negaliu sustabdyti. Vadinasi, antrąją knygą išleisti per anksti. Kažkas mano teikiamoje informacijoje neišbaigta. O aš kaip niekas kitas žinau, kokį milžinišką poveikį daro informacija, pateikta knygoje. Beje, tuo pačiu metu knygų rinką užplūdo piratinės klastotės, kuriose rašoma tai, dėl ko skaitytojams "plaukai ant galvos šiaušėsi", ir visi manė, kad tai parašiau aš. Man buvo siūloma antrąją knygą išleisti dalimis, kad nors kiek būtų galima sustabdyti knygų rinkos savivalę, tačiau aš negalėjau rizikuoti.

Beje, skaitytojai, perskaitę mano antrąją knygą, nežino, kad iš tiesų tai trečioji. Tikra antroji knyga buvo parašyta 1993 metais. Aš iš jos panaudojau tik vieną atvejį, o visa kita išmečiau į šiukšlių dėžę. Ir pradėjau knygą rašyti iš naujo. Man nesinorėjo, kad antroji knyga būtų gromulavimas ar kartojimas pirmosios. Todėl joje ir atsirado ryškaus proveržio pojūtis, "tarytum rašė ją kitas žmogus", - pripažino skaitytojai.

Visoje toje maišatyje iš tikro man buvo aišku viena: mano sistema netobula, tačiau kelio atgal jau nėra, o priekyje - siena, kurios įveikti neįstengiu. Aš jos būčiau ir neįveikęs, jeigu nežinočiau, kokie svarbūs tyrinėjimai tiems, kas artimiausiu metu susirgs ir bus netoli mirties, nesuprasdami, dėl ko ir kaip čia yra.

Šiuo metu smulkiai neprisimenu, kaip tai įvyko, tačiau žingsnis po žingsnio einant pirmyn, man vis labiau aiškėjo, kokią dariau klaidą. Palengvėle perpratau, kad dvasingumas ir Dievas yra skirtingi dalykai, kad gabumai ir intelektas - pirmasis dvasingumo klodas, o jo pagrindą sudaro subtilesni klodai. Dorovingumas, padorumas, teisingumas, moralė, idealai. Dienąnakt bandydamas išspręsti situaciją, aš kaskart įsitikindavau, kad dvasingumas - daug didesnė vertybė, negu žemiškumas, materialumas. Tačiau kas dvasingumą siekia padaryti tikslu - tas dar labiau atsižada Dievo.

MEILĖ ŽMONĖMS IR PASAULIUI

Dabar 1996 metų sausis, aš žiūriu per langą į apsnigtas medžių šakas ir dar kartą apmąstau pastarųjų mėnesių įvykius. Taigi parašiau antrą knygą, joje žengta tolyn, bandant išvystyti savo koncepciją. Pirmojoje knygoje viskas buvo labai paprasta - atsirado agresija, pasirodė ir liga. Pašalinai agresiją - atsikratei ir ligos. Antrojoje knygoje bandžiau sužinoti, iš kur atsiranda agresija, ir priėjau išvados: ją sukelia netikra prioritetų sistema. Pernelyg stipri prieraiša prie žemiškų vertybių, noras jas laikyti gyvenimo tikslu ir prasme neišvengiamai daro žmogų vis agresyvesnį. Tai reiškė, kad Dievą reikia mylėti daugiau, negu visa, kas žemiška.

Po to aš suvokiau, kad mano atradimai ne nauji - visa tai buvo galima perskaityti Biblijoje. Ir ne tik Biblijoje, bet ir Indijos filosofiniuose šaltiniuose kalbama apie tai.

Kas pernelyg sužemiškėja, tas duodasi pagaunamas aistrų, o aistros nuveda į ligas. Aš suvokiau, kad iš naujo kloju kelią, kuris iki. manęs buvo nuklotas. Bet kadangi nesijaučiau priklausomas nuo jokių šaltinių, tai neatsisakiau jokių tyrinėjimų ir žengiau pirmyn.

Islamas, krikščionybė, judaizmas atsirado vėliau negu Indijos religija ir filosofija. Mano nuojauta sakė, kad suvokęs svarbiausius šių religijų momentus, apibendrinęs juos, aš ne tik priartėsiu prie Indijos filosofijos ir religijos, bet ir privalėsiu imtis dvasinių pratybų.

Tačiau prieš tai man reikėjo remiantis savo sistema suvokti, kodėl Indijos filosofijoje Dievas yra Kūrėjas, kodėl ši Visata paskelbta iliuzija ir ją mylėti - nėra prasmės. Realybė stūmė mane prie šito daug greičiau, negu aš galvojau.

Kai jau buvau bebaigiąs antrąją knygą, mano įvaizdžių sistema apie pasaulį smarkiai pasikeitė. Tvirtai žinojau ir šimtais faktų įrodžiau, kad žemiškos vertybės - ne Dievas ir jų garbinti negalima. Tačiau man dvasingumas ir Dievas susiliedavo į viena. Skausmingai viską permąstydamas aš spėjau sustabdyti dramą, kuri galėjo įvykti artimiausioįe ateityje.

Pasirodė, kad dvasinės vertybės taip pat negali būti gyvenimo tikslu ir prasme. Kai siela prisiriša prie jų, plyksteli dar didesnio masto ir galios agresija. Tai, ką suvokiau, suspėjau įterpti į antrąją knygą ir buvau įsitikinęs, kad to pakanka, dabar beprotiška skuba

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e y a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

gali sustoti ir keletą metų aš galėsiu skirti laisviems tyrinėjimams. Juo labiau, kad atsirado įdomi tema, susijusi su laiku. Aš jaučiau, kad šioje temoje daug kas slypi.

Kas tai yra laikas? Kodėl jis neatskiriamai susijęs su erdve ir materija? Laikas - tai visuomet kažkokia trukmė, vadinasi, jis susijęs su erdvės savybėmis. Jeigu erdvę sutrauktume į tašką, susitrauktų į tašką ir materija, o tuomet susitrauktų ir sustotų laikas. Materija, erdvė - stabilios informacinės grupuotės. Vadinasi, susitraukiant erdvei ir materijai, presuojasi ir informacija - iš vienos pusės, o iš kitos pusės - informacijos susipresavimas turi sutraukti erdvę ir sustabdyti laiką. Kuo didesnis informacijos glaustumas, tuo lėčiau turėtų slinkti laikas.

Žmogus - kaip informacinė sistema - gali veikti erdvės ir laiko pobūdį aplink save. Jeigu atsektume laiko poveikio ypatybes žmogaus organizmo funkcijoms ir atgalinį ryšį, atitinkamai galėtume atrasti naujas tiesas.

Vadinasi, dera pradėti nuo elementariausio dalyko - pažiūrėti, kas greitina ir kas lėtina žmogaus senėjimą. Visiems žinomas faktas, kad gilus nesėkmių, nelaimių ėmimas į širdį sendina. Vadinasi, nemokėjimas įveikti streso greitina laiko procesus ir tarsi laiko pagreitinimo reikšmė yra vienpusė, ne į gera, tačiau aš prisimenu įdomų pokalbį su viena mergina: "Kai atsiranda kokia pavojinga situacija ir aš ko nors bijausi, tai savyje pagreitinu laiką. Ir man tuomet daug lengviau kontroliuoti situaciją, tačiau tuomet menstruacijos man prasideda keliomis dienomis anksčiau".

Aš prisiminiau, kad daugeliui žmonių kritiškų situacijų metu pagreitėja vidiniai procesai, o viskas aplinkui tarsi sulėtėja. Dažnai tai padeda išgelbėti gyvybę. Tačiau tuo pačiu metu pastebėjau, kad, nesilaikydamas aukščiausiųjų dėsnių, žmogus ima senti greičiau. Jeigu yra agresija laikui, senėjimas pagreitinamas labai sparčiai ir jį lydi ligos. Praeities gailėjimasis yra tiesioginė agresija laiko atžvilgiu ir sukelia sunkiausias ligas. Ateities baimė - taip pat. Tačiau vidinė agresija nebūtinai greitai sendina, tiesioginio ryšio tarp jos ir senėjimo nėra.

Pamenu vieną pacientę, kuriai bandžiau padėti 1982 metais, tuomet aš dar dirbau poliklinikoje Nevos prospekte. Liesutė gal penkiasdešimt penkių ar penkiasdešimt aštuonių metų moteris pasakojo apie savo problemas. Aš ramiai be ypatingų emocijų jos klausiausi. Tačiau kai ji parodė savo nuotrauką, buvau pritrenktas. Iš tikrųjų ji neturėjo dar nei keturiasdešimties. Laiko skirtumas tarp dviejų nuotraukų, kurias ji man parodė, buvo dveji metai. Vienoje nuotraukoje - tiesiog žydinti labai graži moteris, kitoje - po dvejų metų - buvo senelės veidas, geriausiu atveju, jos motinos veidas.

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

- Jūs laikote užslėpusi didžiulę agresiją laiko atžvilgiu, - sakau jai, - o staigaus jūsų pasenimo priežastis slypi tame laikotarpyje, kai jums buvo aštuoniolika ar dvidešimt metų.

Ji iš paskutiniųjų stengėsi prisiminti to laikotarpio įvykius. Tačiau nieko ypatingo negalėjo prisiminti.

- Prieš pasendama aš jutau, kaip energija išteka iš saulės rezginio, - pasakoja ji. - Ir kažkodėl plykstelėjo susidomėjimas vyrais, noras meilės.

Tuomet aš mačiau tik agresijos ryšį su liga, bandžiau rasti priežastį ne tik joje, bet ir jos protėviuose pagal moteriškąją liniją. Tačiau nors kaip įmanydami ir aš, ir ji stengėmės, nepasiekėme jokių permainų. Aš dažnai grįždavau prie šio atvejo, augant mano patyrimui ir gausėjant žinioms. Kai jau buvau bebaigiąs antrąįą knygą, ir, be žemiškų vertybių, buvau apčiuopęs ir dvasines, jau galėjau jos atvejį apibūdinti kaip neįtikėtino pavyduliavimo blokuotę. Jos pavyduliavimas buvo didesnis už paprastą devyniasdešimt kartų. Teorija rodė, kad esant tokioms sąlygoms nei ta moteris, nei jos vyras neišgyvens. Staigus senėjimas užblokavo norą pavyduliauti. Tačiau kokiu būdu pavyduliavimas susijęs su laiko pagreitėjimu, aš negalėjau suvokti. Pastaruoju metu man vis dažniau pasitaikydavo atvejai, kai žmogus prisirišęs prie laiko. Jeigu kam nors įžeidžiant aukščiausius meilės ir padorumo jausmus jis rodydavo agresiją, vadinasi, prisirišdavo prie laiko. Žodžiu, aukščiausiųjų dėsnių pažeidimas ima greitinti laiko tėkmę, ir tikriausiai tos moters sieloje šie dėsniai buvo labai smarkiai pažeidžiami, o pažeidimas vyko per pavyduliavimą.

Prie šios temos aš grįžau 1995 metų rudenį, mano kojų pirštų odą pradėjo skaudėti, ir ji prarado jautrumą. Sprendžiant pagal proceso dinamiškumą, netrukus galėjau likti be kojų. Be to, dar pradėjo blogėti regėjimas, atsirado toliaregiškumas, kurio anksčiau nebuvo. Aš maniau, kad dėl visko amžius kaltas, ir pernelyg nekreipiau į tai dėmesio, tačiau ir mano artimųjų regėjimui pradėjo darytis keisti dalykai. Suvokiau, kad atplaukia kažkokia pavojinga banga, tačiau nieko negalėjau padaryti. Pirmąkart nekaip pasijutau, kai bandžiau padėti vėžiu sergančiam ligoniui.

- Jūsų ligos priežastis - pavyduliavimas, - aiškinau jam. - Jūs prisirišote prie mylimo žmogaus ir prie santykių su juo. Melskitės, kad meilė Dievui būtų jums didžiausia laimė.

Tačiau kad ir kaip jis stengėsi, pavyduliavimas blėso labai pamažu.

- Žinote, - aiškinau jam, - norint būti sveikam, reikia suprasti, kad visos egzistuojančios vertybių sistemos - tik priemonės mylėti Dievą. Mūsų Visatoje egzistuoja materija, erdvė ir laikas. Materiją atitinka žemiškosios vertybės, erdvę - dvasinės vertybės. Jūsų

A S f . " I R l į c l A K N Y C i A v ~J \J Meilė žmonėms ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

prisirišimą prie dvasinių vertybių stiprina trečioji grandis, susijusi su trečiąja vertybių sistema - su laiku. Tai meilė mylimam žmogui ir aplinkiniam pasauliui. Jums tai absoliuti vertybė. Jūs pradedate priklausyti nuo savo meilės, o tai sukelia agresiją. Mes prildausome nuo tikslo ir mus stiprina tikslas. Jeigu mūsų tikslas - Dievas, mes vystomės harmoningai, o visi šventi jausmai viskam, ką sukūrė Dievas, negali būti tikslu. Melskitės, kad jūsų meilė žmonėms ir pasauliui būtų priemonė mylėti Dievą.

Jaučiau, kad apčiuopiau, kas svarbiausia, ir dabar jis išsikapstys. Tai, ką aš visai neseniai maniau esant neesminį dalyką - kažkokias prieraišas prie laiko, ūmai išaugo į rimtą problemą, užgožiančią visas kitas.

- Argi mylėti žmones - bloga? - nustebusi klausia pacientė. - Meilė žmonėms - nuostabu, - paaiškinau aš, - tačiau kai ji

tampa gyvenimo tikslu, tai virsta savo priešingybe - neapykanta. - Žiūrėkite, - sakau aš, - pažiūrėti kilnus jaunas žmogus su

barzda ir akiniais, pasakytum mokslininkas filologas. Jį teismas nuteisė sušaudyti, paskui nuosprendį pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Jis nužudė moterį, paskui išprievartavo ir nužudė jos devynmetę dukrą. Pagal diagnostiką jis neprisirišęs nei prie žemiškų, nei prie dvasiškų vertybių. Jis prisirišęs prie meilės žmonėms. Ir štai jis praranda ją ir tampa prievartautoju ir žudiku. Atitinkamai jo aukų programos analogiškos. Todėl prisirišti prie ko nors savo sieloje negalima.

Periodiškas atsitraukimas nuo pinigų - žmogų gydo. Periodiškas atsitraukimas nuo dvasingumo - taip pat jį gydo. Jeigu tai darydamas jisai siekia Dievo - jis gydomas dvigubai geriau.

Aš girdėjau, kad Serafimas Sarovskis ilgai negalėjo atsikratyti plūdimosi, jis jautė, kad dvasinės vertybės neturi būti nepažeidžiamos. Žmogus periodiškai turi atsitraukti nuo meilės žmonėms ir atsigręžti į Dievą. Aš supratau, kodėl egzistuoja ciniški ir sadistiški anekdotai, kodėl sueities metu žmonės kartais bjauriai keikiasi. Aš visuomet sakydavau pacientams, kad nuoširdumas neleidžia agresijai patekti į sielą ir išgelbsti ją nuo ligų. Pasirodė, kad dar viena nuostabi priemonė yra humoras. Jis griauna mūsų stereotipus ir nepalieka nepažeidžiamos nė vienos šventenybės. Atviri ir pilni patyčių liaudies teatrų juokeliai geriau gydė už bet kokius vaistus.

Susumavęs 1995 metų gale aš nusprendžiau, kad visos svarbiausios mūsų Visatos vertybės gali būti įveiktos. Už laiko ir erdvės ribų yra Dievas. Vadinasi, išeidami už laiko, erdvės ir materijos ribų, mes nesirgsime. Materija - Dievo dalis ir joje yra meilės dovis. Erdvė - taip pat Dievo dalis, ir joje yra didelis meilės dovis. Todėl vakuumas gimdo materiją arba, paprasčiau sakant,

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

dvasia gimdo materiją. Laike yra dar didesnis meilės dovis, todėl laikas gimdo erdvę ir materiją.

Aš maniau, kad mano tyrinėjimų sistema jau baigta, tačiau įvykiai pakrypo visai nelaukta linkme, ir pamačiau, kad taip nėra. Pradėsime nuo to, kad mano būklė subtiliajame lygmenyje, kurią aš visą laiką kontroliuoju, metams besibaigiant ėmė labai smarkiai blogėti. Jei nieko nesiimčiau, jutau, kad turėčiau mirti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Ėmė ryškėti kažkoks naujas klodas, prieš kurį aš buvau bejėgis. Įdomiausia, kad gruodžio pradžioje- pasipylė skambučiai, ir žmonės klausdavo, kada įvyks mano laidotuvės.

- Žinote, - pasakojo moteris, - aš lankau ekstrasensorikos kursus, ir mūsų vadovas sakė, kad Lazarevas mirė. Norėčiau nueiti į jo laidotuves, pagerbti jo atminimą.

Po kelių dienų vėl skambutis. Skambino žiniuonis iš Siaurės. - Perduokite Lazarevui, kad atidėtų visus reikalus ir atvyktų

pas mane, aš galiu jį išgelbėti nuo mirties. Greitai visi pradės mirti nuo baisios ligos. Lazarevas susirgs ir mirs pirmas. Bet jis daug gero padarė žmonėms, ir man norisi jį išgelbėti.

- Iš tikrųjų, ruoškis ir važiuok, - pasakė man bičiulis. - Tu pats sakei, kad gali numirti šiuo metu, ir būtent dabar pasigirdo skambučiai su ta pačia informacija. Aš šiandien nupirksiu tau bilietą, važiuok pas tą žiniuonį.

Visa tai buvo labai panašu į tiesą. Aš jį raminu: - Įsivaizduok, kad viskas, ką pasakė tas žmogus, yra tiesa. Aš

nuvyksiu pas jį ir išsigydysiu. Ką tuomet daryti visiems kitiems? O va, jeigu aš pradėsiu merdėti ir savo metodo dėka surasiu išeitį, tuomet padėsiu milijonams žmonių, todėl skubėti išvykti nėra ko.

Skambinu pacientei ir teiraujuosi apie jos savijautą. - Man pasidarė blogiau, - sako ji, - nors visą laiką meldžiausi. - Kaip jūs meldėtės? - Na, prašiau atleidimo, kad esu dvasinga. - Nagi ne dėl dvasingumo reikia prašyti atleidimo, - rėkiu į

ragelį. - O dėl to, kad jūs prie jo prisirišote, padarėte jį savo tikslu. Pinigai, materialinės gėrybės - tai laimė, ir šito reikia siekti, bet negalima jų padaryti savo gyvenimo tikslu ir prasme - tai žalinga ir sielai, ir kūnui. Dvasingumas - tai dar didesnė laimė, nes tai žmogų padaro Žmogumi. Bet bus dar didesnė nelaimė, jei dvasingumą padarysime gyvenimo tikslu ir prasme. Gyvenimo tikslas ir prasmė - meilė Dievui, susijungimas su Juo.

Nederanti malda ne tik nepadės, bet ir pakenks. Liga - tai susikaupusios agresijos pasekmės. O agresija - neteisingos vertybių sistemos pasekmės. Kai tik žmogus ką nors, išskyrus Dievą, daro savo gyvenimo tikslu ir prasme, dvasioje ima kauptis agresija,

A *Ñ O I R U C I A K N Y G A

• *s O Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r ė v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

sukelianti nelaimes, ligas ir mirtį. Dabartiniu metu dėl didelio šių procesų suaktyvėjimo tai pajusti gali kiekvienas.

Po keleto dienų man priiminėjant pacientus įvyko įdomus atvejis ta pačia dvasingumo tema. Jaunas žmogus pasakojo man, kad jo sielą apsėdę velniai. Jis kreipęsis į bobutes ir ekstrasensus - velnius išvijo, tačiau neilgam. Velniai kužda: "Užmušk ką nors, šok iš balkono, ir taip toliau". Jis atsistoja ir įsiaudrinęs pradeda žingsniuoti po kambarį. Staiga netikėtai baisiu balsu sušunka:

- Niekšai, šunes, visus užmušiu! Po to seka tiesiog žvėriškas nesuprantamas riaumojimas. Jis

mojuoja kumščiais ir artėja prie manęs. Aš susidomėjęs jį stebiu. Jeigu gausiu per galvą, tai, matyt, manyje yra analogiškos programos. Tačiau vyras nusiramina ir sėdasi prieš mane ant kėdės.

- Kas sudaro gyvenimo prasmę? - klausiu jo. Jis gūžčioja pečiais. - Gyvenimo prasmę sudaro tai, kad savo sieloje reikia kaupti

meilę Dievui. O jūs praeituose gyvenimuose virš visko iškėlėte savo gabumus ir savo tobulumą. Dorovingumas, teisingumas, intelektas ir gabumai jums buvo pasidarę absoliučios vertybės. ;Jūs pamanėte, kad dvasingumas ir Dievas yra tas pat. Ir pradėjote niekinti ir smerkti negabius, bukus, nedorus ir netobulus žmones. Automatiškai įsijungė sielos gelbėjimo mechanizmas. Ir sieloje ėmė blėsti dvasingumas, tai, dėl ko į ją buvo paplūdusi agresija. Kadangi buvote labai smarkiai prie dvasingumo prisirišęs, velnias jūsų sieloje Įsitvirtino stipriai. Dėl to nei bobutės, nei ekstrasensai nepadėjo. Melskitės, kad dvasingumas, dorovingumas, gabumai ir intelektas būtų jums tik priemonė kaupti meilę Dievui. Kiekvieną dieną kartokite: "Didžiausia laimė, malonumas ir gyvenimo prasmė man ir mano palikuonims tebūnie meilė Dievui".

- Ir ką, velnias pasitrauks iš sielos? - domisi jis. - Ne, jis paprasčiausiai užims jam priklausančią vietą. Tai, ką

mes vadiname velniu - tai infekcija, ryjanti netobulas sielas. Ji būtina kaip evoliucijos elementas.

Pradėję stebėti organizmo ląsteles, mokslininkai išsiaiškino, kad be nuolatinės mikrobų atakos ląstelė nustoja vystytis. Mikrobai suryja netobulą ląstelę, besivystančią ne ta kryptimi. Vadinasi, organizmas turi gyvuoti ne visiškai sunaikindamas mikrobus, o dorovinės orientacijos tobulinimo sąskaita. Mes esame įpratę blogį laikyti šėtonu, o gėrį - Dievu. Kadangi Dievas yra visur esantis, tai jis yra ir gėris, ir blogis tuo pačiu metu. Šėtonas - infekcija, tūnanti kiekvieno žmogaus sieloje. Griovimas organizmui - mirtis. Tačiau medžiagų apykaita - taip pat griovimas, tiesa, kontroliuojamas. Jeigu visiškai sustabdytume medžiagų apykaitą, tai yra griovimą, žmogus taptų lavonu. Todėl esmė ne ta, kad sustabdytume griovimą, o ta, kad sugebėtume jį kontroliuoti. Kaip padidinti kontrolę?

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

kabai paprastai. Kuo žmogus arčiau Dievo, tuo daugiau galios ir didesnę galimybę jis gauna situacijai kontroliuoti. Dievas yra meilė. Kuo daugiau mūsų sieloje meilės, tuo stipriau ilgainiui mes pajungiame sau aplinkinį pasaulį, versdami blogį gėriu. Išoriškai galima jausti nuoskaudą, bartis, piktintis - tai nebaisu. Svarbiausia, kad sielos gelmės skleistų meilę. Tai menas, kurio iš karto sunku išmokti.

Kai po valandos savęs tobulinimo jaunuolis vėl įėjo į kambarį, aš pamačiau, kad jo siela atgauna pusiausvyrą ir pamažu ima šviesėti jo būsimų palikuonių sielos. Dabar aš ramus.

Viena atėjusi su savo problemomis moteris man uždavė įdomų klausimą:

- Mano senelį užmušė žaibas. Po kiek laiko senelei pasidarė bloga ir ją išvežė į ligoninę. Praėjus kokiai valandai, į kambarį įskrido kamuolinis žaibas, trenkė į lovą, kur prieš tai gulėjo senelė. Kitame kambaryje liko zigzaginis žaibo pėdsakas veidrodyje. Juk ne atsitiktinai?

- Ne atsitiktinai, - sakau aš, pažiūrėjęs į biolauką. - Žaibas, kaip ir radiacija, labiau pažeidžia tą, kas prisirišęs prie dvasingumo. Dvasingumas - tai ir situacijos kontroliavimas. Jeigu dvasingumą aš padarysiu tikslu, tai, esant mažiausiai situacijos destabilizacijai, mano biolaukas pasidarys agresyvus. Taigi jis ir trauks agresiją. Jūsų senelio biolauke buvo didelė pasąmonės agresija žmonėms, žeminantiems jo dvasines vertybes. Senelės - taip pat, tik mažesnio masto. Vadinasi, jeigu jūs atlaidus bukiems ir negabiems žmonėms ir meldžiatės, kad jums dvasingumas ir tobulumas būtų priemonė reikšti meilę Dievui, - tikimybė, kad jus ištiks žaibas ir radiacija, bus mažesnė.

Stiprus, energingas žmogus, turintis valios, patirties ir intelekto, vis dėlto gali visiškai sužlugti, jei nežinos dėsnių, valdančių Visatą. Aš mąsčiau apie tai, žiūrėdamas į eilinį pacientą. Jis lėtai, patylėdamas pasakojo savo istoriją.

- Dar neseniai aš turėjau daug bičiulių. Mano įmonės apyvarta per mėnesį buvo keli šimtai tūkstančių dolerių. Viskas gerai sekėsi. Dabar aš nebeturiu bičiulių, turiu apie šimtą tūkstančių dolerių skolos ir man gimė nesveikas kūdikis. O juk aš niekuomet niekam nepadariau blogo. Gyvenau pagal Bibliją. Kurgi teisingumas?

- Biblija skelbia meilę, o meilės įstatymą jūs pažeidėte. Jūs dažnai niekinote ir smerkėte žmones. Negalima niekinti neturtėlių. Kai tik pradedate garbinti pinigus, tuomet pradedate niekinti jų neturinčius. Todėl Kristus ir sakė, kad "... lengviau kupranugariui pralįsti per adatos skylutę, negu turtuoliui patekti į dangaus karalystę". Vadinasi, turtuoliui daugiau pagundų

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s I- a z a r ė v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

pinigus padaryti gyvenimo prasme. Tačiau Kristus pasakė ir kitką: "Palaiminti dvasios neturtėliai, nes jų dangaus karalystė". Vadinasi, dvasiškai turtingam daugiau pagundų dvasingumą padaryti gyvenimo tikslu ir prasme. Todėl negalima niekinti neturtėlių, vis vien, ar jie pinigų, ar dvasios turtų stokotų, o jūs tai darėte.

- Taip, - linksi vyras. - Aš visuomet niekinau kvailius ir išdavikus.

- O jūsų vaikas jau pasiruošęs juos žudyti, ir jo siela perpildyta neapykantos pasauliui, todėl jis serga. Kultūra kuria civilizaciją. Kitaip tariant, dvasingumas kuria pinigus, materialines gėrybes. Jūs pinigus padarote tikslu - ir juos prarandate, padarote dvasingumą tikslu - ir jį taip pat prarandate. Dvasingumas sukuriamas dorovingumu. Dorovingumas pareina nuo meilės žmonėms. Tą meilę, kuria mes mylime žmones, gauname iš Dievo. Meilė Dievui pagimdo meilę pasauliui ir žmonėms, todėl atsiranda dorovingumas, paskui dvasingumas, o dar vėliau tai, ką mes vadiname civilizacijos gėrybėmis. Jeigu vieną iš pakopų, vedančių į Dievą, jūs padarote tikslu, jūsų laiptai sugriūva.

- Sakykite, ką gyvenime reiškia meilė Dievui? - klausia pacientas.

- Žiūrėkite, viskas priklauso nuo Dievo, tačiau Dievas nuo nieko nepriklauso. Dievas yra meilė. Įsivaizduokite, kad jūs mylite žmogų ir niekas jūsų meilės negali paveikti - nei pinigai, nei šeimyninė padėtis, nei padėtis visuomenėje, nei talento nebuvimas, nei dorovingumas ir taip toliau. Nuo ko nors priklausai - vadinasi, tą ką nors priimi. O meilėje svarbiausia - ne gauti, o duoti. Jeigu jūs tebemylite žmogų, jus išdavusį ir įžeidusį, vadinasi, jūs mylite jame Dievą. Jeigu jūs nesibijote būti nuoširdus, jei, kad ir kas nutiktų, nesikėsinate į meilės jausmą sieloje, jūs artinatės prie Dievo.

Yra dar vienas svarbus momentas - kuo arčiau Dievo, tuo pavojingiau.

Pašnekovo veidas ištįsta: - Kaip tai suprasti? Kuo labiau patyręs alpinistas, tuo

pavojingesnis jo kelias, kuriuo jis kops? Logiška. - Kuo arčiau Dievo, tuo žmogus gauna daugiau laimės, -

aiškinu aš. - Ir tuo didesnis skausmas bus šios laimės netekus, tai yra, siekiant meilės Dievui pilnatvės, reikia orientuotis ne tik į jausmų paletę, laimę ir malonumus, bet ir į dideles kančias. Todėl ir Dievo Motinos ikonose atspindima ne tik laimė dėl didžiulės meilės gimusiam kūdikiui, bet ir skausmas dėl jo būsimo netekimo. Paprasčiau sakant, Dievas - tai ne tik laimė, bet ir kančia. O tiksliau tariant - Dievas yra už laimės ir kančių ribos.

S e r g e j u s L a z a r e v a s T R E Č I A K N Y G A 1

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ir pasauliui

1995 metų lapkritį aš turėjau skristi į Niujorką. Ten buvau numatęs tik gydyti. Jaučiau, kad man reikia atsitraukti nuo savo darbų ir subalansuoti situaciją, kuri tiesiog akyse ėmė žlugti. Maniau, kad antroji knyga visiškai subalansuota. Dabar, atsiplėšdamas nuo žemiškumo, žmogus jau nepuls stačia galva prie dvasingumo ir nedarys jo gyvenimo tikslu, o sieksis į Dievą. Maniau, kad apsiribosiu antrąja knyga ir pusei metų ar metams pamiršiu bet kokią psichologiją. Tačiau, sprendžiant iš to, kas pradėjo vykti aplink, supratau, kad atokvėpio nebus. Kažkokia svarbi tema neužbaigta, kažkaip ji susijusi su laiku, tačiau aš negalėjau suprasti kaip. Tikėjausi, kad visiškas atsitraukimas nuo savo darbų man padės apčiuopti šią temą.

Prieš išvykstant į mane kreipėsi du sunkūs pacientai, kuriems aš bandžiau padėti. Pirmasis - maždaug dešimties metų berniukas, kuriam kraujo vėžys, antrasis - vyras, kuriam taip pat onkologija, beje, perėjusi jau į ketvirtą stadiją. Abiejų ligonių susirgimo priežastis - dvasingumo absoliutizacija. Vaikui - gabumai ir intelektas. Prisirišimas prie jų sukelia puikybę ir panieką ne tokiems gabiems ir ne tokiems protingiems. Berniukas jautė neapykantą tiems, kurie jį žemino, ir, nors aš labai stengiausi padėti jam ir jo tėvams pakeisti orientaciją, pagerėjimo nebuvo. Kažkas trukdo, ir niekaip negaliu apčiuopti, kas tai yra. Berniuko būklė blogėja. Tėvai sąžiningai stengiasi apvalyti savo sielas. Tačiau sustabdyti slydimą į bedugnę sunku. Nelengvėja ir kitam pacientui. Aš jam aiškinu, kad jo ligos priežastis - pavyduliavimas.

- Suprantate, pavyduliavimas - tai egoistinis nuosavybės teisių reiškimas, šeima - tai žemiška gėrybė; jeigu žmogus dėl žemės sklypo ima pavydėti, niekinti ir smerkti, žodžiu, prisirišti prie žemiškų vertybių, jis taip pat elgsis ir šeimoje. Tačiau šeima ne tik žemiškas, bet ir dvasinis turtas. Dvasios teritorijos taip pat negalima padaryti tikslu.

Štai įsivaizduokite situaciją: aš turiu žemės sklypą ir išveju tuos, kurie norėtų jame įsikurti, aš taip elgiuosi, kadangi tai mano nuosavybė, ir tai normalu. Dabar įsivaizduokite, kad aš neapkenčiu žmogaus, kuris perėjo per mano teritoriją - tai nebenormalu. Dar įsivaizduokite, kad aš pasiruošęs užmušti kiekvieną, kuris pereis per mano sklypą arba pro pat jį - tai jau patologija. Tai va, jeigu man sklypas - absoliuti vertybė, aš dėl jo pasiruošęs bet ką užmušti, o jeigu jis man - tik priemonė, agresijos jau nebus.

Vyras, sergantis vėžiu, žiūri į mane ir stengiasi suprasti, ką aš jam sakau. Jis deda pastangas, meldžiasi, tačiau jo prieraiša prie žmonos ir dėl to atsiradusi agresija jai nemažėja. Diena po dienos susitinku su juo, karštligiškai bandydamas sugrąžinti situacijai lygsvarą, tačiau niekas nepadeda. Yra kažkas aukščiau už dvasingumą ir tas kažkas vis pakursto prieraiša prie žmonos. Šimtų šimtus

kartų peržvelgdamas įvairius variantus, prieinu išvados, kad meilė artimam žmogui - tai jau atskira šios Visatos vertybė. Ir šeima apjungia visus aspektus. Šeima kaip žemiška vertybė. Šeima kaip dvasios teritorija. Šeima kaip meilės teritorija.

- Jums meilės teritorija kol kas yra absoliuti vertybė. O turi . buti taip: mylimas žmogus ir meilė jam, taip pat meilė šeimai ir j vaikams - tik priemonė mylėti Dievą. Aukščiausiu tikslu gali būti j tik tai, kas nesugriaunama, amžina, antraip neišvengsime agresijos.

Mes atsisveikiname ir susitariame susitikti po to, kai aš sugrįšiu.

Tačiau aš, atrodo, jau apčiuopiau tai, kas svarbiausia - trečiąją vertybių sistemą - meilę žmonėms ir pasauliui. Aš suprantu, kad žmonės, perskaitę pirmąją ir antrąją mano knygas, jau neprisiriš prie žemiškų ir dvasinių vertybių, tačiau jie gali prisirišti prie meilės žmonėms. Meilė žmonėms susijusi su laiko struktūromis. Kaip pavojinga absoliutizuoti laiką, tai yra meilę žmonėms, tuomet aš dar nežinojau. Praregėjau Amerikoje.

Manhetene yra du didžiuliai japonų pastatyti Pasaulinio ekonomikos centro dangoraižiai dvyniai. Jeigu eitume Brodvėjumi, esančiu per šimtą metrų nuo šių dangoraižių, ant vieno fasado kairėje pamatytume nutapytą pano - grupę žmonių, čiuožiančių su ratukinėmis pačiūžomis. Sio pastato penktame aukšte aš priiminėju žmones. Dabar, kai mano diagnostika pasidarė gilesnė, suvokiau, kur yra amerikietiškosios psichologijos esmė. Vienas emigrantas ją pavaizdavo taip: amerikiečiai - visiškai buki žmonės. Jie turi du tris gyvenimo tikslus. Svarbiausia jiems - pinigai. Čia visi garbina pinigus. Antra - pasiausti, pavalgyti ir išgerti. Į visa kita kiekvienam amerikiečiui nusispjauti.

- O jums neatrodo keista, kad žmonės su tokiais interesais neblogai gyvena ir klesti?

Jis gūžčioja pečiais. - Siekti pinigų kaip tikslo - nuodėmė, tiesa? - sakau jam. - Žinoma, - sako jis, - tačiau pinigų aš nelaikau tikslu. - Aišku, - sakau aš. - Tačiau žiūrėkite, jeigu man pinigai

absoliuti vertybė, jie aukščiau už viską. Vadinasi, jie aukščiau už meilę Dievui, aukščiau už žmogaus gyvybę. Vadinasi, aš galiausiai, ko gero, du tris žmones užmušiu dėl pinigų. Aš būsiu pasiruošęs bet ką užmušti, kas bandytų kėsintis į mano pinigus. Todėl, kad tikslas turi būti nepajudinamas ir viskas pajungia tam tikslui. O dabar įsivaizduokite: aš savo tikslu padarau dvasingumą. Vadinasi, tas rojus, kurį aš sukūriau, dorovingas ir teisingas, turėtų būti amžinas. Idėja, moralė ir įstatymai, sukuriami jų pagrindu, yra aukščiausia vertybė, stovi aukščiau už meilę Dievui, aukščiau už meilę žmonėms ir aukščiau už žmogaus gyvybę. Ir tuomet būsiu

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

pasiruošęs užmušti jau ne vieną, ne du ar tris žmones, o milijonus. Tai ir vyko socializmo ir fašizmo laikotarpiu, kai dėl vienos ar kitos idėjos šalis virsdavo mėsmale. Vadinasi, dvasingumas ne tik daug didesnė laimė, bet ir daug didesnė nelaimė, jeigu jis padaromas savitiksliu. Pati didžiausia laimė - mylėti žmones ir pasaulį, taip mąsto daugelis. Tačiau jeigu aš myliu visą žmoniją, o ji nepateisina mano vilčių, tuomet aš pasiruošęs sunaikinti visą žmoniją. Vadinasi, tas, kas absoliučia vertybe padaro meilę žmonėms, eina į Apokalipsę.

Dabar šiuo požiūriu pažvelgsime į Ameriką. Čia gimsta ir čion atvyksta tie žmonės, kurių sielos pasiruošusios absoliučiu tikslu padaryti dvasines vertybes ir meilę artimiesiems. Vadinasi, atvyksta dvasingi, mylintys žmonės. O kad nebūtų įsileista didžiulės agresijos, kai nepakanka tikėjimo ir meilės Dievui, sielas gelbsti meilės žmonėms ir dvasinių vertybių atsižadėjimas. Todėl visi nusiteikia siekti pinigų ir turto. Žmonės nebendrauja vienas su kitu, nes bendravimas, kontaktai vysto dvasingumą. Pinigai pasidaro svarbesni už meilę kitam žmogui. Ir, nors labai keista, - tai pateisinama aukštesniu požiūriu.

Tačiau čia yra vienas mažutis "bet". Atsižadėti meilės žmonėms ir dvasingumo galima tada, kai šių vertybių turima daug. Galvoti vien apie pinigus ir apie žemiškas gėrybes gali tik tas, kas dvasinių vertybių ir meilės žmonėms turi didelę sankaupą. Kitaip tariant, "iš trijų blogybių pasirenkama mažiausioji". Bet dabar toks laikotarpis eina galop.

Anksčiau Rytuose kaupėsi dvasinės vertybės, o Vakaruose jos buvo realizuojamos. Anksčiau dvasingumo sankaupų užtekdavo ne vienam gyvenimui, dabar jas galima išeikvoti per kelerius metus.

Čia, Niujorke, man vis dažniau pasitaiko pacientai, kurie atsižadėjo dvasinių vertybių ir meilės žmonėms ir suspėjo prisirišti prie žemiškų vertybių, žemiškų turtų. Jiems prasideda sunkių formų depresija, paskui fiziniai negalavimai. Jie nesąmoningai jautė, kad dvasingumą ir meilę žmonėms padaryti tikslu pavojinga, pradėdavo gyventi tik dėl žemiškų turtų ir šitaip prisidarydavo naujų problemų. Kad ir prie ko jie prisirišdavo, viskas žlugdavo, griūdavo, anot jų, nebelikdavo jokios vilties. Tokiems pacientams aiškinu, kad jiems būtina teisingai formuoti vertybių sistemą, kad be suvokimo, kas yra meilė Dievui, jie neišgyvens.

Sėdžiu nedideliame kabinete Džo gatvėje ir kalbuosi su eiline paciente.

- Po kurio laiko ant jūsų gali užgriūti didelė nelaimė ir dar ligos, - sakau jai. - Dabar jūsų biolauke veikia didžiulė susinaiMnimo programa. Jūs neištverėte išbandymo, nepriėmėte apsivalymo, kuriuos jums siuntė Dievas.

- Žinote, - pasakoja moteris, - aš kaip gyva niekuomet stipriai

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliu i 463

464 T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

nieko nemylėjau. Prieš kelis mėnesius mane pasikvietė pažįstama į Niujorką, aš pradėjau pas ją dirbti namų darbininke. Ir neseniai mano širdį užvaldė stiprus jausmas. Beprotiškai įsimylėjau vieną žmogų, buvau labai laiminga, o toliau prasidėjo absurdo teatras. Mano pažįstama nei iš šio, nei iš to išmetė mane į gatvę be cento kišenėje. Be to, ji paskambino į Rusiją mano motinai, pranešdama, kad aš susirgau vėžiu ir greitai mirsiu.

- Būtent tuo metu, - sunkiai sulaikydama ašaras, pasakoja pacientė, - mano mylimasis mane išdavė. Jis ne tik nepadėjo man, bet paprasčiausiai pabėgo. Ir kaip visa tai ištverti?

- Lyg ir neįtikėtina, bet viso to, kas atsitiko, kaltininkė esate jūs, - sakau moteriai. - Tiksliau - jūsų neteisinga pasaulėjauta. Meilė mylimam žmogui - tai sienos, o meilė Dievui - fundamentas, visa ko pagrindas. Jums nebuvo duota didelių sienų, nes jos būtų jus palaidoję. Jūsų fundamentas buvo pernelyg mažas. Amerikoje prisirišimas prie meilės žmonėms mažesnis, todėl galėjote pajusti tą jausmą ir likote gyva, bet dalis sienų vis vien sugriuvo. Jeigu šį pasaulį jūs mylite labiau už Dievą, pasaulis, kad jūs grįžtumėte prie Dievo, turi buti jums griežtas ir neteisingas. Jeigu jūs išsaugote meilę, nerodydama agresijos kitiems ir sau, kontaktas su Dievu stiprėja ir prasideda apsivalymas. Meilę kitam žmogui jūs jautėte taip stipriai, kad ji pasidarė gyvenimo tikslu, o jos užgožtas kontaktas su Dievu pradėjo smarkiai silpnėti ir jūsų sielai sukėlė grėsmę. Išgelbėti jums gyvybę buvo galima tik tuojau pat atėmus meilę ir urnai paakinus aplinkinį pasaulį žiauriai su jumis elgtis. Jūsų motina gavo užgaulią žinią, nes ji perdavė jums norą padaryti mylimą žmogų aukščiausiu tikslu ir laime. Tai, ką jūs laikėte katastrofa ir nelaime, iš tiesų buvo didelio masto operacija jūsų sielai ir jūsų gyvybei išgelbėti.

Kartais žmonės susitinka gyvenime, be galo pamilsta vienas kitą ir po to arba miršta, arba serga, arba įžeidinėja vienas kitą ir išsiskiria, o paskui pasiligoja ar numiršta. Ir visą šį laikotarpį jų biolaukuose formuojasi jų vaiko siela. Sieloje yra amžinoji Dieviška kibirkštis ir paviršiniai apvalkalai, formuojami tėvų meile per keletą gyvenimų.

Ir kad dvasia teisingai formuotųsi, tėvai periodiškai turi prarasti visas vertybes, kad jų vaikų sielos apsivalytų meile Dievui. Kuo didesnė meilė kitam žmogui, tuo tobulesnis gali būti vaikas ir kartu tuo skaudesnė bus destabilizacija ar laikinas tos meilės praradimas. Tačiau tai būtina sąlyga tam, kad meilė mylimam žmogui nesusilietų su meile Dievui. Praradimų, sielvarto valandėlėmis malda, kuria žmogus prašo Dievą, kad Tasai sužadintų meilę Jam kaip didžiausią laimę, ypač efektyvi.

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

Neseniai moteris paprašė mane paaiškinti jos dukters žuvimo priežastį.

- Sakykite, kuo aš prasikaltau? - klausė ji. - Prieš Dievą nėra kaltų - tai pirmas dalykas. Antra - ta

programa, dėl kurios ji mirė, atėjo ne iš jūsų. Tai jos asmeniška karma. Jūsų dukra mirė ne todėl, kad ji kažką bloga padarė, o todėl, kad nepadarytų tam tikrų poelgių, kurie būtų pakenkę jos sielai. Mirtis buvo jos sielos apsauga. Po kurio laiko ji būtų pamilusi kitą žmogų, tačiau jos neteisinga pasaulėjauta būtų viską sugadinusi. Jai buvo pasiųstas išbandymas, įžeidžiantis meilės ir pasitikėjimo jausmus, tačiau ji to išbandymo neištvėrė ir po pusmečio žuvo. Pasidarė aišku, kad didžiulė meilė, skirta mergaitei, užuot patobulinusi, būtų suluošinusi jos sielą, todėl jūsų dukrai nebuvo leista patirti šio jausmo ir nebuvo leista apskritai toliau gyventi.

Vienas įdomus epizodas dar kartą pakankamai aiškiai man parodė, kad vėžys gydomas teisingu gyvenimo tikslu - meile Dievui, o atsiranda vėžys tada, kai gyvenimo tikslu tampa meilė žmogui.

- Žinote, - pasakoja vienas pacientas, - aš gyvenu Floridoje, o mano dukra Niujorke. Prieš keletą mėnesių jai atsirado skausmai kairiame šone po šonkauliais. Medicinos centre jai padarė rentgenogramą ir nustatė kelių kumščių dydžio piktybinį auglį kasoje. Jai pasiūlė operaciją ir chemioterapiją. Liko dvi savaitės iki gydymosi pradžios. Ji buvo skaičiusi pirmąją jūsų knygą. Pradėjo kiekvieną dieną melstis ir beveik nieko nevalgė. Po dviejų savaičių jai padarė pakartotiną rentgenogramą, - jokio auglio! Gydytojai buvo pritrenkti, jie nieko negalėjo paaiškinti ir nusprendė, kad buvo sukeistos rentgenogramos.

- Aš paaiškinsiu, kas įvyko, - sakau mergaitės tėvui. - Pirmas dalykas, labai gerai, kad ji nepateko pas mane kaip pacientė, nes tokiu atveju būtų visą viltį dėjusi tik į mane ir tai būtų trukdę apsivalyti savo sielą. Antra - kasos būklė atliepia į bendravimą su mylimu žmogumi. Pankreatitas, cukrinis diabetas, kasos vėžys -požymis, kad mylimas žmogus ir meilė jam tapo absoliučia vertybe. Jūsų dukrai dėl neteisingos vertybių sistemos ėmė sparčiai augti pasąmonės agresija ir atitinkamai atsirado auglys. Trečia - ji suprato, kad gali mirti, ir atsisakė viso to, kas anksčiau jai buvo didžiausia laimė. Kai tik pradėjo melstis, ji intuityviai pajuto, kad didžiausia jos laimė ir gyvenimo prasmė - meilė Dievui. Išnyko agresija, išnyko ir auglys. Kai kalbuosi su pacientais, dažnai kartoju, kad nei vienas gydytojas, nei vienas žiniuonis negydo, - jie tik padeda pasveikti, o pasveiksta pats žmogus, panaudodamas savo valios jėgą, kuri per meilę priartina jį prie Dievo.

Prieš keletą dienų susiklostė įdomi situacija, kurios dalyviu aš tapau netikėtai. Man paskambino pažįstama iš Romos, kad pas ją atvyko mylimas žmogus ir staiga labai blogai pasijuto.

- Jo būklė blogėja grėsmingu greičiu, - sakė ji. - Gal jūs galite paaiškinti priežastį?

- Priežastis labai paprasta, - aiškinu jai. - Jis beprotiškai jus įsimylėjo.

- Nejaugi dėl to žmogų gali ištikti mirtis? - klausia ji. - Žinoma, - atsakau jai. - Kuo stipriau žmogus prisiriša, tuo

didesnė jo agresija. Ji galėjo jus pražudyti ir todėl apsigręžė į jį ir stumia jį į mirties glėbį.

- Ką gi daryti? - Pirmiausia, abu turite melstis. Antra - mažiau meilės ir

seksualinių kontaktų, nebent su prezervatyvu. Tai sumažina jautrumą ir prisirišimą prie meilės kitam žmogui. Tarp kitko, apipjaustymo paprotys su tuo ir susijęs.

- Į mane kreipėsi jauna pora, - pasakoju jai. - Moteriai chroniška pienligė, kurios ji niekaip negali išgydyti. Vyrui sueities metu šlapimo kanale ir šlapimo pūslėje staigiai prasidėdavo skausmai.

- Jūs turite melstis ne tik prieš valgį, bet ir prieš seksualinę sueitį, - aiškinau jiems. - Atsisakykite tarpusavio pretenzijų, jos pririša jus vieną prie kito. Tegul mylimasis prisimena ir atsisako bet kokių pretenzijų visoms moterims.

Paskui ragelį ima jis, ir aš aiškinu, kad didžiausia vertybė yra ne mylimas žmogus, o meilė Dievui. Aš jaučiu, kad mano pašnekovas vidujai apstulbintas. Jo situacija labai rimta, nes jo biolauke yra mirties hieroglifas.

- Pasinaudokite savo šansu, melskitės, - aš padedu ragelį. Kitą dieną pažįstama skambina vėl. - Žinote, jam dar pablogėjo, - išsigandusi sako ji. - Aš ką tik

grįžau namo, o jis keturias valandas išgulėjo be sąmonės. Baiminuosi, kad gali numirti. Į ligoninę jo čia nepriims, o man už kelių dienų reikia išvykti į Vokietiją, bet aš bijau išvažiuoti.

- Pirmiausia, padėtis pagerėjo, - sakau aš jai, - jūsų mylimojo biolauke jau nėra mirties hieroglifo, antra, kuo daugiau dėl jo bijotės, tuo daugiau jam kenkiate ir trukdote likti gyvam. Veržkitės į Dievą o jūsų mylimasis veršis paskui jus ir išsaugos savo gyvybę. Nieko nebijokite, važiuokite į Vokietiją, jeigu jūs išvažiuosite, jam tai išeis į naudą. Be to, jeigu jam lemta mirti, jo niekas neišgelbės, aš - irgi ne.

- Gal jūs galėtumėte pažiūrėti? - liūdnai klausia ji. - Aš neturiu teisės to matyti, - atsakau. - Perduokite jam

ragelį, aš su juo pakalbėsiu. Kol ji perduoda ragelį, skausmingai ieškau išeities. Tam,

kad vis giliau pažinčiau pasaulį ir išeičiau į vis naujas platumas,

S e r g e j u s L a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui

aš privalau tobulėti. Man periodiškai išplaukia karmos purvas, kurio atsikratydamas aš sunkiai ir skausmingai surandu naujus apibendrinimus.

Tačiau žmogus dabar nebetoli mirties ir jam vienintelė galimybė išgyventi esu aš. Jis kabinasi už manęs, padaro mane savo tikslu ir perima mano karmos purvą, dar padidindamas jį. Aš turiu jam pateikti tikslią informaciją ir kartu atstumti jį nuo savęs, nes pasitikėjimas tik manimi jam gali kainuoti gyvybę. Kai jis paima ragelį, aš jau esu radęs tinkamą sprendimą.

- Klausykite manęs įdėmiai, - sakau jam, - jūs dabar mirštate todėl, kad didžiausios vertybės jums yra tai, ką matote aplink save. Mirtis atima visas vertybes, ir mes apvalyti pareiname pas Dievą. Vadinasi, jeigu jūs padarysite tai, kas padaroma mirštant, tuomet jums nebebus ko mirti. Atsikratykite visko, prie ko esate prisirišę, mintimis netgi atsisveikinkite. Galbūt jums nieko nebereikės. Jeigu jums lemta numirti, tai mirsite, ir aš negalėsiu jums padėti. Aš jums daviau viską, ką galėjau. Daugiau aš jums nebereikalingas.

Kitą dieną jaunasis žmogus vėl skambina man. - Aš jaučiuosi normaliai ir tuo netgi sunku patikėti, -

prisipažįsta jis. Aš pagūžčioju pečiais. - Jūs teisingai pradėjote rikiuoti vertybių sistemą, todėl

jums nereikės mirti. Prašyčiau įsidėmėti vieną svarbų dalyką, -sakau aš, - tarp jūsų ir mylimos moters turi būti tam tikras atstumas. Pradžioje - meilė Dievui, po to - vyro meilė moteriai. Pajuskite, kad ją mylite kaip seserį, kaip dukrą, kaip motiną, kaip paukščius ir gyvūnus, kaip gamtą, supančią jus, kaip pasaulį, sukurtą Dievo. Pati pirmoji emocija: joje mylite Dievą, ir tik tada visa tai, ką paminėjau. Ir tuo atveju, jei meilė išblės, jei mylimas asmuo numirs, išduos, sulaužys ištikimybę, įskaudins ar apgaus, jūsų meilės jausmas vidujai pasiliks nepaliestas.

Ir dar kartą primenu - nesiorientuokite į mane. - Taip, tai aš jau supratau, - su palengvėjimu atsikvepia jis. - Na ir garbė Dievui. Mes atsisveikiname. Meilė žmonėms - didžiulė vertybė, ji gimdo gabumus, talentus.

Ir kai žmogus pradeda realizuoti savo gabumus, talentą, jame visuomet skamba meilės žmonėms balsas, o už šio balso visuomet turi skambėti negirdimas, bet svarbiausias balsas - meilė Dievui. Jeigu jos nebėra, žmogui nebus leista atskleisti savo talento, kad jis neapgautų ir nenusivestų paskui save savo gerbėjų.

Aš suvokiau, kame slypi Editos Piaf balso patrauklumas, kai išgirdau jos vaikystės istoriją. Būdama septynerių ar aštuonerių metų ji buvo akla, ir, pažiūrėjęs, kokia to aklumo priežastis,

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui S e r g e j u s I. a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

pamačiau, kad tai buvo meilė žmonėms ir pasauliui. O kai pasaulį imi mylėti daugiau negu Dievą, pradeda blogėti regėjimas, kad mažiau prie pasaulio prisirištum. Daugelis į senatvę praranda regėjimą, nes labai prisiriša prie šio pasaulio. Ir kai moterys miestelyje, kur gyveno mergytė, pradėjo melstis Dievui, tikėdamos stebuklu, tai sukelto jų polėkio galia išgydė mergytės sielą ir ji praregėjo. Būtent visų vertybių sistemų įveikimas veržiantis į Dievą, mums leidžia pajusti ir apibūdinti mus supantį pasaulį.

Jaunas žmogus man ilgai pasakoja savo problemas. - Į ką tik aš nesikreipiau - ir į bobutes, ir į ekstrasensus.

Geriausiu atveju trumpam padėtis pagerėdavo, tačiau pašalinti kerų niekas neįstengė.

- Tai ne kerai, - aiškinu jam. - Jūsų pasąmonės agresija moterims labai didelė. Paprasčiau kalbant, jūs neįtikėtinai didelis pavyduliautojas. Jūsų siela pernelyg prisirišusi prie šeimos, prie mylimo žmogaus, prie noro turėti vaikų nuo mylimos moters. Todėl, kai tik ką nors prarandate, kyla agresija. Peržiūrėkite savo gyvenimą, keiskite savo elgesį su žmonėmis ir savo charakterį.

Po mėnesio jis vėl atėjo pas mane pasitikrinti. - Aš sužavėtas, - pasakojo jis. - Man labai pagerėjo. Jaučiu,

kad jau neprisirišu prie santykių. Įsivaizduoju, kad mes susipykome, kad mane išdavė, bet manyje jau neplyksteli agresija, širdyje išsaugau meilės jausmą.

- Teisingai, prie santykių su artimu žmogumi, tai yra prie dvasingumo jūs jau neprisirišęs, tačiau jūsų siela dar labai prisirišusi prie meilės žmonėms.

- Man visuomet atrodė, kad tai labai gerai, - stebisi jaunuolis.

- Meilė žmonėms - didžiulė laimė ir turtas, tačiau jeigu mes ją iškeliame aukščiau už Dievą, ji virsta nelaime. Meilė žmonėms negali būti padaryta pagrindiniu tikslu - tai tik būdas mylėti Dievą.

Jeigu žmogus pinigus padaro tikslu, jo vaikai gimsta skurdžiais, kad galėtų apvalyti savo sielą. Jiems Dievas neduos pinigų arba jie patys jų atsisakys, norėdami išsaugoti gyvybę.

Jeigu tėvai dvasingumą padaro savo tikslu, vaikai gimsta nedvasingi arba patys atsisako dvasingumo, nenori vystyti intelekto, gabumų, dorovingumo.

Jeigu žmogus meilę kitiems padaro savo tikslu, niekindamas ir smerkdamas tuos, kas išdavė jų pasitikėjimą, jo vaikai Dievo bus palikti be meilės žmonėms, tai yra jie bus apsėsti šėtono, arba patys atsisakys dvasingumo ir taps niekšais ir prievartautojais. Jie neprisirišę nei prie žemiškumo, nei prie dvasingumo. Jie visi prisirišę prie meilės žmonėms.

S e r g e j u s I, a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

Po mėnesio jaunuolis vėl pasirodė pas mane. - Man viskas jau gerai, tačiau atsirado keistas pojūtis, tarsi

truputį vampyraučiau moteris. Ar tai tiesa? - Taip, tiesa! - sakau aš. - Jums turėti mylimą moterį vis dar

yra tikslas, o ne priemonė mylėti DieVą. O mus tikslas stiprina, mes iš jo gauname jėgų. Jeigu mūsų tikslas yra Dievas, mes jėgų ir meilės semiamės iš Jo ir klestime. Jeigu mūsų tikslas - mylimas žmogus, tai jėgų ir meilės atiminėjame iš jo, vadinasi, jį apiplėšiame. Va šitaip motinos, beprotiškai mylėdamos savo vaikus, nesąmoningai vagia iš jų sveikatą ir laimę.

- Vadinasi, mylėti kitą žmogų - nuodėmė? - Viskas priklauso nuo to, koks santykis tarp meilės žmogui ir

meilės Dievui. Visata pasirodė kaip išsiskyrimas, atotrūkis nuo Dievo. Ir juo smarkesnis atotrūkis, tuo stipresnė turi būti meilė Dievui, noras su juo susivienyti. Kokia mito apie Adomą ir Ievą prasmė? Iš vienos pusės - vyro ir moters meilė kuria palikuonis, o iš kitos - ta meilė tarsi nuodėminga. Meilės nuodėmingumas slypi štai kur: ji gali viršyti meilę Dievui. Jeigu kažką šioje Visatoje ir visoje esamybėje laikome savo tikslu, mūsų meilė tam viršija meilę Dievui. Jeigu bet kokia laimė, kurią mes jaučiame, ir visa esamybė yi^ meilės Dievui raiška, tuomet, kad ir kaip stipriai mylėtume mus supantį pasaulį, meilė Dievui visuomet bus stipresnė ir, vadinasi, vietoje griovimo vyks vystymasis.

Vieną kartą pacientas paklausė mane: - Kai tik bandau melstis, tuojau pat dešinėje galvos pusėje

atsiranda skausmas ir tartum kas užgula galvą. Gal pasakytumėte, su kuo tai susiję?

- Jūsų sieloje dar liko daug paniekos netobuliems žmonėms ir pretenzijų mus supančiam pasauliui. Negalima artintis prie švento paveikslo jaučiant nuoskaudą ir ką nors smerkiant, nes maldos Dievas nepriims, jeigu jūsų širdis pilna paniekos ir nuoskaudų. Pradėkite nuo atgailavimo.

Jis linktelėjo galva, o aš prisiminiau įdomų atvejį, kurį papasakojo mano pažįstama. Ji pradėjo melstis ir vis kartojo ir kartojo žodžius:

- Viešpatie, aš Tave myliu labiau už viską pasaulyje. Ir kaskart jos galvą perverdavo siaubingas skausmas, lai tęsėsi

du mėnesius be pertrūkio, kol galiausiai ji melsdamasi paprašė: - Viešpatie, aš vis vien myliu tave labiau už viską pasaulyje,

nebeduok man tokio skausmo! Skausmas išnyko ir daugiau nepasirodė.

Spalio mėnesį, prieš išskrendant į Niujorką, į mane kreipėsi du sudėtingi pacientai, apie tai aš jau minėjau. Nepaprastai protingam

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

ir geram berniukui buvo kraujo vėžys. Priežastis - prisirišimas prie gabumų ir dvasingumo. Antras atvejis - paskutinė onkologijos stadija. Bandydamas būtent jiems padėti, aš įžengiau į naujas platumas, suvokęs, kas stiprino prisirišimą prie dvasingumo. Tai noras padaryti gyvenimo tikslu meilę žmonėms ir pasauliui. Buvau įsitikinęs, kad dabar viskas gerai baigsis, bet klydau. Po mano išvykimo vyriškio būklė pablogėjo. Nusikamavusi jo žmona keletą dienų skambino man į Niujorką, tačiau mūsų pastangos ėjo veltui. Jis merdėjo ir po savaitės mirė. Tuomet aš pats sau uždaviau klausimą, kodėl jis mirė. Jeigu nebuvo prisirišęs prie trijų Žemėje svarbiausių vertybių sistemų, tai kodėl gi jis mirė?

Na gerai, jis galėjo vaikams perduoti labai daug dvasinio "purvo", kurio nesugebėjo pašalinti, arba šiame gyvenime padarė poelgį, už kurį būtinai turėjo atsiskaityti, arba iki galo manimi nepasitikėjo, arba jo charakterio inercija buvo pernelyg didelė ir jis nesuspėjo įtikinti savo sielos, kad meilė Dievui yra aukščiausia laimė gyvenime. Galų gale po metų ar dvejų jis turėjo vėl persikūnyti, todėl jo išėjimas iš Žemės buvo griežtai užfiksuotas.

Visa tai galėjo turėti įtakos, bet aš jaučiau, kad visą laiką dar kažkas ligą kurstė. Pavyduliavimo jis iki galo negalėjo pašalinti, tačiau tuomet reikia pasiekti struktūras, esančias aukščiau už laiką... Šios struktūros kuria patį laiką. Ir jos taip pat gali būti vertybių sistemomis, prie kurių galima prisirišti, iškelti jas savo gyvenimo tikslu ir prasme. Tačiau ką reikia padaryti, kad išeitume už laiko, erdvės ir materijos ribų, aš neįsivaizduoju.

Tiesa, pastaruoju metu pradėjau apčiuopti struktūrą, priešpriešinę laikui, ir periodiškai man išplaukdavo prisirišimo prie jos programos. Aš sėdžiu ir bandau šią struktūrą klasifikuoti. Piešiu ratuką - tai žemiškos vertybės - materija, piešiu iš dešinės kitą ratuką - tai dvasinės vertybės - erdvė. Erdvė pagimdo materiją ir drauge jos pereina viena į kitą.

Jeigu keičiasi erdvės struktūra, keičiasi ir materijos struktūra. Didelės materijos masės keičia erdvės struktūrą. Po jomis piešiu trečią ratuką - tai laikas, kitaip tariant, meilė žmonėms ir aplink esančiam pasauliui. Šią meilę gimdo dvasinės ir fizinės vertybės. Ir ką gi, neseniai aš nupiešiau virš laiko ketvirtą ratuką.

Taigi, turiu faktų. Aš įžengiau į emocinį kontaktą su esme, esančia už laiko ribų. Ji pereina į laiką, laikas pereina į šią esmę. Kažkuo ji yra laiko priešprieša. Dabar klausimas - kuo? Aš bandau surasti materijos ir erdvės sąveikos analogus. Čia geriausias pavyzdys - žmogus. Visi procesai vyksta greitai. Kūnas suyra - siela gyva, tai yra biolaukų struktūros ilgaamžiškesnės negu materijos struktūros. Biolauko stabilumas didesnis negu materijos stabilumas.

Aš savo pacientams sakau: rūbai, butas, pinigai - tai mūsų kūno apsauga, stabilios sąlygos, padedančios jam vystytis. Kuo

S e r g e j u s L z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui 471

daugiau pinigų, materialinių gėrybių, tuo geresnės sąlygos stabilumui ir apsaugai nuo išorinio pasaulio. Tačiau grynai fizinis stabilumas veda į degradaciją. Dinozaurai išmirė. O vėžlys, prisidengęs tvirtu šarvu, nustojo vystytis. Juos pranoko smulkūs žinduoliai, kuriems didelis svoris, stiprus šarvas, aštrūs dantys buvo antraeiliai dalykai.

Greita adaptacija prie naujų sąlygų, refleksų pakitimai leido fizinį prisitaikymą paversti funkciniu. Kuo daugiau funkcijų turėjo vienas organas ar kelių organų dermė, tuo geriau prisitaikydavo visas organizmas. Informacinė apsauga pasirodė esanti stipresnė, negu fizinė. Dvasinių struktūrų tobulėjimas aktyviau vyko organizmų grupuotėse. Stabilios esybių grupuotės turėjo daugiau šansų išlikti, tačiau pasirodė, kad grupinis mąstymas turi savo minusų. Jis labiau traukia į vienodumą, jis labiau statiškas, negu individualus. Todėl bičių, skruzdėlių ir kitų bendruomenių, kur grupavimasis visiškai nustelbė individualumą, kaip ir vėžlių vystymasis sustojo. Pati perspektyviausia pasirodė ta kryptis, kur vienu metu susitikdavo dvi spiralės, kur grupinį mąstymą praturtindavo individualusis.

Taigi materialus pasaulis veržiasi į įvairovę, į pakitimus, o dvasinis pasaulis - į vienybę ir vienodumą. Dvasinės vertybės palyginus su žemiškomis - kur kas stabilesnės. Vadinasi, dvasinės vertybės, - gabumai, intelektas, dorovingumas, teisingumas, aukšti idealai gali geriau apsaugoti žmogų. Jeigu žmogus jas kaupia kaip pirmaeiles, toks žmogus ilgainiui visais atžvilgiais bus gyvybingesnis už tą, kuris orientuojasi tik į pinigus ir materialias gėrybes.

Laikas, palyginus su erdve ir materija, dar labiau stabilus. Vadinasi, šioje Visatoje didžiausias stabilumas, taigi ir pagrindiniai informaciniai blokai yra laiko struktūrose. Paprasčiau kalbant, meilė žmonėms ir šiam pasauliui, o tiksliau, šiai Visatai, galiausiai suteikia patvariausią stabilumą ir apsaugą, ir didžiausią laimę.

Dabar vėl grįžkime prie ketvirtos struktūros, kurią aš neseniai apčiuopiau. Jeigu toji struktūra - priešprieša laikui, vadinasi, turi jį griauti ir tuo pačiu metu privalo būti dar stabilesnė negu laikas. Aš sukau galvą, stengdamasis surasti tinkamą pavadinimą šiai esmei, ir nusprendžiau ją pavadinti chaosu, griovėja. Senovėje buvo sakoma: "Chaosas - aukščiausia tvarkos plotmė". Chaosas griauna todėl, kad jo tvarkomybės laipsnis aukštesnis negu kosmoso. Vaizdas keistas -aukščiau už meilę žmonėms ir aplinkiniam pasauliui plyti griaunamosios jėgos. Tai buvo siena, įveikti jos aš negalėjau. Jau neturėjau jėgų ir nusprendžiau šią temą kuriam laikui atidėti.

Ir štai aš sėdžiu ofise, Manhetene. Pro žaliuzi taipus matosi saulės šviesos ruoželiai. Priiminėju pacientus. Visi atvejai elementariai paprasti. Ir tik telefono skambutis iš Peterburgo išmuša mane iš įprastų vėžių. Skambina mano bendradarbis.

- Klausyk, mano sūnui pažeisti plaučiai, ir jokie vaistai nepadeda.

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Aš žiūriu į berniuko biolauką ir pasiekiu tą struktūrą, kurią pavadinau chaosu.

- Zinai, - sakau bendradarbiui, - tai prieraiša prie aukštesnių struktūrų, tokių, kurioms aš dar net pavadinimo nesuradau. Pabandykite ką nors patys, o aš iš savo pusės pabandysiu stabilizuoti situaciją.

Po dviejų dienų jis vėl paskambino. - Aš kreipiausi į vieną aiškiaregę, ji sakė, kad sūnų reikia

išmaudyti vonioje su česnakais. Po tos vonios jis vėmė ir lyg pradėjo taisytis, tačiau neilgai trukus vėl viskas pasikartojo ir jo būklė blogėja.

Visa ši situacija buvo panaši į kilpą, užsmaugiančią mano sugebėjimus ir galimybes, paverčiančia juos neveikliu ir bejėgiu gumulu. Vėl atsidūriau situacijoje, kurioje visa, kas anksčiau buvo efektinga, dabar nebeveikė.

Tuo tarpu berniuko būklė blogėjo sparčiai ir kažkodėl aiškiai buvo panaši į vieno sirgusio vėžiu žmogaus būklę, o tasai žmogus neseniai mirė. Kritiškais atvejais mane gelbėdavo mokėjimas absoliučiai visas jėgas paskirti svarbiausiam tikslui, maksimaliai suglausti informaciją, į vieną tašką suspausti visą praeitį ir dabartį.

Jeigu informacijos glaustumas pranokdavo tam tikrą lygį, kiekis pereidavo į kokybę ir gimdavo nauja idėja. Ja vadovaudamasis aš klasifikuodavau aplinkinį pasaulį, sukurdamas sampratas, pagal kurias kontroliuodavau ir valdydavau situaciją. Aš karštligiškai pradėjau raustis atmintyje ir prisiminti faktus, susijusius su laiku ir su griovimo jėgomis, tai yra su chaosu.

Prisiminiau vieną labai įdomų pokalbį Sibire. Pašnekovas pasakojo savo eksperimentą su laiku.

- Aš seniai pastebėjau, kad laiko tėkmė nevienalytė. Įsivaizduokite, guli ant žemės didelė krūva metalinių vamzdžių. Kai eini pro juos, laikas trumpėja. Mes vėliau klausinėjome kitus žmones, lygindami subjektyvius pojūčius. Tiksliai tokį patį kelio atstumą žmonės, nueidavo kitur, o paskui, praeidami pro didelę krūvą gulinčių vamzdžių, jautė, kad tai užima kur kas mažiau laiko. Vadinasi, didelis kiekis vamzdžio pavidalo daiktų, susijungdami kartu, sulėtina laiką.

Mes atlikome eksperimentą ne tik su apvaliais daiktais. Žinote, kokie būna kartoniniai dėklai kiaušiniams? Mes sudėjome dvidešimt tokių dėklų vieną ant kito ir apačioje po jais pasodindavome žmogų. Tokiu momentu prietaisai registruodavo jo fiziologinės būklės pakitimą, matėsi ir išoriniai pakitimai. Kraujas priplūsdavo į galvą, veidas parausdavo. Vienintelis dalykas, ko mes negalėjome paaiškinti, kodėl tokios konfigūracijos keičia laiko tėkmę.

Aš pasakiau, kad man tai atrodo pakankamai suprantama. Materija, erdvė, laikas yra vieningas darinys. Vadinasi, vieno elemento

S e r g e j u s L a z a r e v a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

pakitimas sukelia kito elemento pakitimą. Dideli materijos kiekiai žymiai keičia erdvės ir laiko charakteristikas. Laiko glaustumui pakitus pasirodo ar išnyksta materialūs objektai ir pakinta erdvės charakteristikos. Bet koks objektas savo paviršiumi daro įtaką erdvei ir laikui. Per paviršiaus sistemą mes galime paveikti laiką.

Dar vieną faktą prisiminiau: kartą, įdomumo dėlei, nuvažiavau pas vieną bobutę, gydžiusią maldomis ir užkalbėjimais. Ji žiūrėdavo žmogui į akis ir pradėdavo pasakoti ką nors apie jo gyvenimą, paskui pasakydavo, kas jam gali atsitikti. Kad ir kaip keista, išskyrus jos primityvią ir atžarią kalbą, visa, ką ji sakė, sutapo su mano diagnostikos duomenimis. Tarkime, aš matydavau, kad mergina vidujai labai pavyduliauja ir dėl to turi daug problemų asmeniniame gyvenime ir mažai šansų turėti vaikų. Bobutė tai išreikšdavo taip:

- Tave užkerėjo, mieloji, neturėsi vaikų, ateik pas mane, pagersi mano vandens ir bus lengviau.

Aš pažiūrėjau, kur ta bobutė praeitame gyvenime gyveno, pasirodo - Tibete, ten ji užsiiminėjo dvasine praktika. Užtat spontaniškai atsiskleidė tokie sugebėjimai šiame gyvenime.

- Aš kiekvienais metais važiuoju į Altajų, - pasakojo ji. - Ten reikia nueiti šešiasdešimtį kilometrų, kad pasimelstume vienoje cerkvėje. Mes, būrelis bendratikių, susirenkame ir ilgai einame į ten pėsčiomis. Tai va, praeitą kartą atėjome, pasimeldėme, su Dievu pasukome atgal ir per dvi valandas sugrįžome į vietą. Vadinasi, mes per valandą nuėjome trisdešimt kilometrų. Niekas taip ir nesuprato, kodėl taip 'įvyko, o mes nutarėme, kad Dievas taip viską patvarkė.

Aš vėliau peržvelgiau, kodėl taip įvyko. Pasirodo, laikas - tai ritmas. O per ritmą mums lengviau valdyti laiką. Kai žmogus kelias valandas ritmiškai eina, tai, apie ką jis galvoja, daug giliau įsiskverbia į jo pasąmonę. Jeigu jis galvoja apie Dievą, pradėdamas vidujai melstis, ruošdamasis maldoms kelio pabaigoje, jam laikas žymiai sulėtėja. Štai kodėl maldininkai keliaudavo pėsčiomis. Ir sulėtėdavo ne tik subjektyvus, bet ir objektyvus laikas.

Todėl vidinis pasaulis, kuriame gyvename, kvėpuojame, valgome, judame, veikia laiko procesus, vadinasi, ir sveikatą. Taigi ir drabužis, kaip jo paviršius, sukirpimas ir konfigūracija taip pat gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Vadinasi, teigiamai ar neigiamai ją veikti gali ir erdvė, kurioje žmogus gyvena, šios erdvės talpumas ir apipavidalinimas. Paprasčiau kalbant, langų forma, baldų išdėstymas bute, patalpų, kuriose mes gyvename, išplanavimas susijęs su mūsų sveikata. Iš to prašosi išvada, kad ne tik vidinės, bet ir išorinės talpos - namų fasadai, raįonų ir parkų, šventovių ir visuomeninių pastatų išplanavimas gali sąlygoti miesto likimą ir fizinį sveikatingumą. Bet visa tai susieta su laiku, su tvarkomybe.

O.kaipgi griovimas? Kaip su griovimu susieti žmogaus sveikatą? Aš vėl pradėjau analizuoti. Liga - tai tam tikro pobūdžio organizmo

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r ė v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

destabilizavimas, griaunantis jo funkcijas. Vaikystėje aš nuolat sirgdavau peršalimo ligomis ir pastebėjau, kad ligos metu labai išlavėja uoslė ir skonio pojūtis. Organizmas tarsi atsinaujina, pasidaro jautresnis.

Vieną kartą, siekdamas sustiprinti imunitetą, gydytojas man paskyrė piroganalo injekcijas, nuo jų staigiai pakildavo temperatūra, prasidėdavo geliantys skausmai, tačiau vėliau aš pats jausdavau kažkokį atjaunėjimą. Kai organizmas priprato prie šio vaisto, efektas išnyko. Vadinasi, destabilizacija stabdo laiką ir sužadina atjaunėjimo efektą.

Kol organizmas auga, vyksta didžiulis fizinis persigrupavimas. Tai atitinkamai veikia ir laiko procesus. Ypač didelis destabilizacijos proveržis vyksta lytinio brendimo laikotarpiu. Tuomet laiko glaustumas būna didžiausias. Todėl pagrindinius gabumus ir visą gyvenimo kelią paauglystės metais vidujai nustato šis laikotarpis.

Tad, jei praktikuotume giluminės žmogaus destabilizacijos technikos būdus, galėtume žymiai sulėtinti senėjimo procesus. Tačiau tokiai destabilizacijai reikalinga kontrolė, kuri griovimą paverstų kūrimu, o tai yra meilės kiekis mūsų sieloje. Dievas sukūrė Visatą. Dievas yra Meilė. Vadinasi, kad galėtume valdyti visus destabilizacijos procesus, turime priartėti prie Dievo ir kuo daugiau sukaupti sieloje meilės. Taigi vis dėlto meilė - pirmiausia, destabilizacija - po to. Viskas susiklosto šitaip: būsimo kūdikio siela iki pradėjimo, jungdamasi su Dievu, gauna meilės dovį pagal savo karmą. Ir jeigu ta destabilizacija, kuri atsiranda jam gimstant, vystantis, bendraujant su aplinkiniu pasauliu, viršija atsineštą į šį gyvenimą meilės dovį, prasideda traumos, ligos ir mirtis. Vadinasi, griovimas - vis dėlto sienos, o fundamentas yra meilė.

Pateiksiu dar vieną faktą. 1995 metų pavasarį aš su savo draugais nuvykau į Šiaurės Kaukazą - į Teberdą. Nueidavome ten prie narzano šaltinių. Ir vieną vakarą, kai sėdėjome ir šnekučiavomės, kalba pasisuko į tai, kad mineraliniais vandenimis žmonės išsigydo įvairias ligas.

Aš pagalvojau, kad man, praėjus visas dvasinio apsivalymo pakopas, teks užsiimti ir fiziniais poveikiais. Pasakysime taip: be žodinio emocinio poveikio, reikės ieškoti ir kitų būdų. Tarkime, žmogus meldžiasi šventovėje, tačiau jo vidinės būsenos pasikeitimui daro įtakos ne tik malda, bet ir šventovės forma, jos vidinė erdvė, daiktų joje išdėstymas ir jų forma, kvapai ir taip toliau. Vadinasi, greta vertybių sistemos peržiūrėjimo, žmogus gali geriau kaupti sieloje meilę, pakeisdamas mąstymo, kvėpavimo, judėjimo, mitybos ritmą.

Mano bendrakeleivis, grįžęs iš narzano šaltinių, papasakojo man istoriją apie nepaprastus mineralinius vandenis, esančius vienoje

S e r g e j u s L a z a i e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

Kaukazo kalnų gyvenvietėje. Ten netoli vienas nuo kito trykšta keli mineraliniai šaltiniai. Ir kiekvienas gydo tam tikras ligas. Vienas -regėjimo, kitas - sąnarių, trečias - žarnyno. Efektas - pritrenkiantis. Per keletą dienų žmonės, beveik praradę regėjimą, jį vėl atstato.

Aš paprašiau bendrakeleivį įsivaizduoti vandenį, kurį jis geria, kad per jo biolauką galėčiau pasiekti šaltinių biolaukų struktūras. Žinojau, kad gauta informacija bus paviršutiniška, tačiau man reikėjo suvokti pagrindinį principą.

Vanduo - puikiausia informacijos kaupėjas. Praeidamas per kalnų uolienas, jis prisigeria kažkokios informacijos, kuri paskui gydo. Kaukaze uolienos susidariusios iš nuosėdų - tai buvusio okeano dugnas. Gali būti, kad vandens nešamos programos susijusios su gyvybine organizmų veikla vandenyje ir okeano dugne. Rezultatas man pasirodė netikėtas. Aš maniau,"kad vanduo teikia daugiau gyvybingumo, ir dėl to žmogus pasveiksta. Tačiau vanduo nešė informaciją apie mirtį. Pasirodė, kad jis nešė informaciją apie daugelio gyvų organizmų žūtį, tai yra vandenyje buvo užkoduotas mirties priėmimas.

Ateinu rytą į Parapsichologijos Akademiją. - Klausyk, tau įdomi žinutė, - sako vienas mano bendradarbių.

- Po tavo gydymo mergina pateko į psichiatrinę ligoninę. Skambino tos merginos motina ir paliko informaciją autoatsakove: "Jūs turite žinoti, kaip klojasi Lazarevo pacientams, mes daug kartų vaikščiojome į seansus, o neseniai dukra pateko į psichiatrinę ligoninę".

- Ar skambinusioji paliko telefono numerį? - klausiu aš. - Taip, paliko. Skambinu moteriai, kuri pasako man dukros vardą, ir bandau

susivokti, kokia čia situacija. Jos dukros liga susijusi su dukros sūnaus būkle. Jis gali numirti. Priežastis - pavyduliavimas. Aš žiūriu į jaunos moters biolauką, jis iš esmės harmoningas. Vadinasi, visa problema ta, kad neapvalyta jos sūnaus siela.

- Ar aš jums sakiau, kad jūsų dukra pavydulinga? - Taip, sakėte, ji stengėsi pasitaisyti, ir jai labai pagerėjo. Tačiau

neseniai vėl pasidarė žymiai blogiau. - Ar aš jums sakiau, kad melstumėtės ne tik už dukrą, bet ir

už vaikaitį? - Taip. Mes abi su dukra meldėmės. - Klausykite manęs įdėmiai. Jeigu aš jums sakiau, kad viso

gyvenimo peržiūrėjimas ir malda yra sunkus darbas, tai taip ir yra. Jeigu sakiau, kad jūsų vaikaičio apvalymui reikės kur kas daugiau jėgų, tai taip ir yra. Jūs į mano žodžius nerimtai pažiūrėjote, taip pat jūsų dukra. Šansai, kad liktų gyvas vaikaitis, kaip ir anksčiau minimalūs. Visa tai, ką jūs ir jūsų dukra nesugebėjote apvalyti, arba

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s T a z a r ė v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

nužudys vaikaitį, arba grįš jums - motinai ir senelei. Jeigu jūs patingėjote apvalyti sielą, neieškokite priežasčių kitur. Dirbkite toliau.

Moteris padeda ragelį. O aš atmintyje lėtai peržvelgiu įvairiopus atvejus. Kai žmogus gydosi pas ekstrasensus, gali būti pablogėjimų, susijusių su programų rezonansu. Jeigu gydančiojo siela prie ko nors prisirišusi, o paciento prisirišimas, sukėlęs ligą, toks pat, toks gydantysis paciento neišgydys. Daugelio religijų įkūrėjai buvo žmonės, kurių dvasios tikslas buvo tik Dievas. Todėl tai harmonizavo ir gydė jų pasekėjų sielas ir kūnus.

Neseniai priiminėdamas ligonius įdomiai pasikalbėjau su viena mergina.

- Troškimą turėti vaikų, kurti jūsų siela laiko gyvenimo tikslu. Taip pat mylimas žmogus ir meilė jam - jūsų tikslas. Susitaikyti su šių troškimų pažeminimu jūs negalite. Praeitame gyvenime dėl to mirė jūsų sūnus. Ir jis netrukus vėl turi pasirodyti pasaulyje. Jeigu jis mirtų nėštumo metu ar po gimdymo, jūs už tai turėsite atsiskaityti ir jums jau paskirta prieš jo pradėjimą ir nėštumo metu patirti nemaža pažeminimų ir įskaudinimų, priimant juos kaip Dievo siunčiamus. Ruoškitės tam iš anksto. Kuo daugiau jūsų siela veršis į Dievą, tuo lengviau ištversite visus išbandymus ir išgelbėsite kūdikį.

Mergina man užduoda netikėtą klausimą. - Žinote, aš buvau pas ekstrasense, ir ji man pasakė, kad aš

galiu gydyti vaikus. Ir vieną kartą, - man pačiai tai buvo visiškai netikėta, - aš gebėjau nustatyti diagnozę ir pasakiau, kaip gydyti. Ir dar - vėliau kitas žiniuonis, pas kurį aš atsitiktinai atsidūriau, sakė, kad mano sugebėjimai dideli. Ar aš galėčiau tobulintis, gydydama ligonius?

- Aš jums patarčiau neskubėti. Bet koks gydymas yra gydymas meile, ir jeigu jos sankaupų nepakanka, žmogus negali būti gydančiuoju, turiu omenyje - profesionalu.

- Sakykite, ar gebėjimą gydyti turi kiekvienas žmogus taip kaip gebėjimą mylėti?

- Kiekvieno žmogaus tarsi du meilės klodai: pirmasis - tai paviršutinis klodas, kai meilė atsiranda prie ko nors prisilietus ir tarsi priklauso nuo objekto, ją sukėlusio. Šis jausmas, kaip ir visi kiti, atsiranda iš Dieviškosios meilės jausmo, kuris nuo nieko nepriklauso ir viską kuria. Dievas juk nuo nieko nepriklauso, ir tokia meilė, niekam nebūdama pavaldi, šviečia kaip saulė. O jūsų vidinė meilė priklauso nuo mylimo žmogaus, nuo noro turėti vaikų, nuo kūrimo ir kūrybos. Jūs šį "purvą" prisiimsite sau. "Purvas" nusės būtent ten, prie ko jūs prisirišote. Vadinasi, jūsų orientacija į vaikų gimdymą ir kūrimą, į meilę žmonėms ir

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

pasauliui pasidarys dar stipresnė. Tuomet jums bus užblokuota galimybė turėti vaikų ir kurti. Tai gali būti nevaisingumas, gabumų gydyti praradimas, sunki liga ir taip toliau. Kiekvienam žmogui būna valandėlių, kai esant bet kokioms prieraišoms, siela pakyla virš jų ir pradeda šviesti meile. Tokiu metu žmogus gali padėti kitiems ir neprisiimti jokio "purvo". Tačiau taip atsitinka nedažnai.

Aš vėl grįžtu prie savo temos. Miršta mano pacientai, ir aš negaliu jiems padėti. Mano bendradarbių vaikai serga, o aš negaliu suprasti, kodėl. Situacija blogėja. Reikia kiek galima daugiau susikoncentruoti, surinkti maksimalų kiekį informacijos ir po to ją stipriai suglausti, sutraukti. Suglaudžiant informaciją, vyksta jos irimas. Jeigu sieloje nėra pakankamo meilės kiekio, tokiu momentu galima išprotėti. O jeigu meilės pakanka, irimas virsta kūrimu, naujomis idėjomis.

Tam, kad būtų sukaupta daugiau meilės, sielą reikia atitraukti nuo visko, prie ko ji šioje Žemėje prisirišusi. Prieš kiekvieną eilinį smegenų šturmavimą ant manęs griūna daugybė nemalonumų, nesėkmių ir pažeminimų. Labai gerai veikia mirtinai pavojinga situacija. Po tokio įbėginimo, trunkančio mėnesį ar du, aš dažniausiai galiu išspręsti problemą iš karto.

Analizuodamas visa tai, aš suvokiau, kodėl kūrybinius darbuotojus traukia rizika ir ekstremalios situacijos. O taipgi kodėl jie vis pažeidinėja įprastą darbo ir gyvenimo režimą ir kodėl jų sielos kupinos meilės. Kuo daugiau siela atsiskiria nuo visko, prie ko prisirišusi, tuo daugiau meilės išsilaisvina. Štai kodėl daugelyje slaptųjų mokyklų imamasi haliucinogenų, rūsčių apribojimų ir išbandymų, kurių metu balansuojama ant mirties ribos ir žmogus taip "įsiūbuojamas", kad jis pajėgia atlikti kokybiškai naują šuolį. Jeigu įgimtų meilės sankaupų žmogaus turėta pakankamai, pavyzdžiui, jis praeitame gyvenime buvo giliai tikintis ir geras, jis ištveria tuos išbandymus ir pasiekia gerų rezultatų. Tačiau tokių maža. Todėl mokinių atranka būdavo labai griežta, ir daugelis kandidatų arba žūdavo, arba būdavo pašalinami iš mokyklos.

Laiko ir griovimo tema man buvo nepavaldi, ir aš tai jaučiau. Reikėjo spręsti klausimą nors bendrais bruožais. Aš vėl prisiminiau mineralinius šaltinius, kurių vandenį vartodamas žmogus pasveikdavo. Per žarnyną informacija veikia giluminius pasąmonės sluoksnius. Iš vienos pusės žmogus gauna informaciją apie griovimą, tai blokuoja jo prisirišimą prie aplinkinio pasaulio, o iš kitos - jis gauna informaciją apie meilę griūvančiose struktūrose. Pasąmonėje prasideda tokie patys procesai, kokie atsiranda mirštant arba meldžiantis.

Mes visi valgome produktus, kurių dauguma yra rūgimo rezultatas. Viena moteris man pasakojo apie skanumyną - juodus kiaušinius.

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s La z-a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Kiaušinis, pragulėjęs žemėje ilgiau kaip metus, įgyja nepakartojamą skonį ir virsta skanumynu. Kai žmogus geria savo šlapimą, sprendžiant iš visko, griovimo informacija veikia analogiškai, kaip ir mineralinių šaltinių vanduo. Aš girdėjau, kad kai kurios ligos buvo išgydytos žmogui pagulėjus mėšle arba žemėje.

Gydomasis purvas, matyt, turi tokių pat efektingų savybių. - Klausyk, man kažkodėl pradėjo skaudėti sąnarius, ir slogos

niekaip negaliu atsikratyti, - sako mano bičiulis, sėdintis greta pirtyje. - Pavyduliavimas, - aiškinu aš. - Nejaugi! - stebisi jis. - Lyg ir nepastebėjau, kad būčiau kada

pavyduliavęs. - Tau tik taip atrodo, tai viduje slypi. - O kasą dėl ko skauda? - Kasa - tai santykiai su mylimu žmogumi. Jis stuksena į apatinę kaklo dalį: - O sprandą dėl ko maudžia? - Jautiesi moterų skriaudžiamas. - Gerai, aš tapau paveikslą, o kodėl po to skauda strėnas? - Slopini savo meilę dėl nuoskaudų, patirtų iš moterų. - Kodėl būtent dabar? - Būsimųjų vaikų sielos prie tavęs artėja. O nuoskaudų tavyje

daug. Dabar pavasaris, sustiprėjęs ryšys su ateitimi, rudenį - su praeitimi. Jeigu ten yra kokio "purvo" ar kokių nuodėmių, atitinkamai atsiranda ir problemų. Iš visko sprendžiant, 1995 metų pabaigoje tikrai prasidėjo tai, ką aš parašiau pirmojoje knygoje apie žmonijos susinaikinimo programos įsijungimą. Kadangi mastai dideli, ryškių programos požymių iškart nematyti. Pastebimas negatyvių procesų augimas.

- Na gerai, kaip jau Dievas duos, - sako mano bičiulis, - tu aiškinai, kad prisirišimas prie mylimo žmogaus, prie šeimos, atrodo, sukelia pavyduliavimą. O prisirišimas prie kūrybos ir pavyduliavimas pagal energetiką - tas pat. Jeigu aš pavyduliausiu, tai prisirišiu prie kūrybos ir galiu prarasti kūrybinius gabumus?

- Žinoma. - Be to, kas parašyta tavo knygoje, ką dar galima daryti? - Periodiškai išsimušti iš įprastų vėžių, kad siela neprisirištų

prie jokių vertybių. Žiūrėk, dailininkas dirba, paskui viską meta ir įsileidžia gerti - po to vėl normaliai kuria. Jeigu be perstojo dirbtų, jam kiltų grėsmė prarasti kūrybinį potencialą arba išprotėti, arba sugriūtų jo asmeninis gyvenimas, tai yra jis galėtų netekti mylimos moters ir artimųjų žmonių. Ne veltui Atgimimo epochoje dailininkai duodavo priesaiką niekuomet nevesti. Periodiškai mes turime atsiskirti nuo mylimų žmonių, nuo mėgstamo darbo. Kuo labiau nuo jų atsiribosime, tuo geriau seksis kūrybinis darbas.

- O kaip gyvenimas? - domisi pašnekovas.

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui

- Jogai turi tokią pozą - šavasana, negyvėlio poza, geriausiai tinkanti meditacijai. Ji ne veltui taip vadinama. Taisyklingas atsipalaidavimas, kvėpavimo apribojimai, vienuma, rytietiškos imtynės, - visa, kur kvėpavimas, judėjimas maksimaliai išjungiami iš įprastų situacijų, susitelkiant į kitus objektus, labai padeda asmeniniam gyvenimui ir kūrybai. Žinoma, padeda ir pirtis.

- Todėl mes ir sėdime garinėje! - apsidžiaugęs sušunka mano pašnekovas ir ima dar stipriau vanotis vanta.

- Kodėl po pirties vyrai geria degtinę? Kad dar labiau atsipalaiduotų, užsimirštų?

„Aš pradedu pasakoti, kaip prieš dvidešimt metų iš šešių ar aštuonių žmonių grupelės susidarė geras vanotojų kolektyvas. Pirmąsias dvi valandas kiekvienas vanodavosi kaip norėdavo. Paskui darydavo pusvalandžio pertrauką, gerdavo sultis, šnekučiuodavosi. Po to vieną žmogų guldydavo garinėje ant grindų ir iš eilės pasikeisdami vanodavo jį, kol tasai ir likdavo tįsoti paslikas. Paskui visi penki šeši žmonės vienu metu darydavo jam masažą, visiškai išmaigydami raumenis. Kai jis nebegalėdavo nė rankos pakelti, jį vesdavo į baseiną ir kokias penkias minutes vedžiodavo jame. Po to vėl guldydavo ant suolo ir iš rėčkelių pildavo ant jo šiltą, paskui vėsų, karštą, šaltą vandenį. Galiausiai keletą kartų perpildavo karštu, beveik verdančiu vandeniu ir vėl - lediniu. Paskui kelis kartus šiltu vandeniu. Tik po to žmogų palikdavo ramybėje. Jis apie trisdešimt minučių gulėdavo apmiręs. Per tas šešias valandas, kol mes vanojomės, tokį ratą būtų galėjusi praeiti tik pusė grupės. Tačiau jausmas buvo toks, tarsi žmogus naujai atgimęs.

Į kalbą įsijungė greta sėdintys vanotojai. - Žinote, vienas žmogus stipriai vanojosi, o paskui numirė. - Vyrai, įsidėmėkite tris svarbiausius dalykus, - iškilmingai

sakau jiems, - jei norite, kad širdis nesustotų pirtyje ir organizmas ištvertų krūvį, tai įeidami į pirtį, atsikratykite blogos nuotaikos, nesigailėkite praeities ir nebijokite ateities. Garinėje nesikeikite trigubais keiksmais ir maksimaliai užsimirškite - tai ekonomina energiją. Antras svarbus principas - į pirtį reikia vaikščioti reguliariai, tuomet organizmas bus pasiruošęs perkrovoms, lengvai ištvers, bus atsparesnis kitoms įprasto gyvenimo perkrovoms ir sielvartams. Trečia - pirtyje numirti garbinga.

Vanotojai juokiasi, kažkas į kibirėlį įlašina mėtų lašų ir papila vandens, kad padaugėtų garo.

Prisimenu neseniai man papasakotą istoriją. Moteris, įtrynusi paraližuotą vyrą medumi, ant kupros įvilkdavo jį į, garinę ir negailestingai perdavo vanta. Po dviejų mėnesių jis pradėjo vaikščioti, pasveiko. Tokį atvejį galima paaiškinti be jokios diagnostikos. Liga - tai stresas, kurio ligonis neištvėrė, o streso negalime ištverti, kai širdyje mažai meilės. Ta moteris duodavo vyrui maksimumą meilės

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui • S e r g e j u s L a v. a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

ir maksimumą streso. Ir išmokė vyrą išsaugoti meilę bet kokioje situacijoje. Aš manau, kuo daugiau mes galvosime apie meilę, tuo mažiau reikės galvoti apie tabletes.

Prisiminiau įdomų pokalbį, įvykusį 1995 metų pavasarį. Pas mane į dirbtuvę užėjo žmogus, gyvenantis Kamčatkoje. Jis papasakojo apie keistus, dažnai ten vykstančius reiškinius:

- Vulkano išsiveržimo metu tokios sąvokos kaip "laikas", "erdvė", "gravitacija" iš esmės keičiasi. Aš turiu videofilmą, kuriame matyti užfiksuotos vulkanologo pastangos išsigelbėti nuo akmens, riedančio nuokalne. Vulkanologas bėga žemyn, paskui lanku į kairę, paskui šlaitu aukštyn. Akmens ta pati trajektorija, po kelių sekundžių jis pradeda ristis šlaitu aukštyn ir užmuša vulkanologą.

- Pas mus yra šaltinių, atstatančių regėjimą, - pasakoja vyras. -Yra toks šaltinis, kuriame išsimaudę net paralyžuotieji pradeda vaikščioti. Yra viena vieta, kur negalima nakvoti, nes ten žmogų kankina haliucinacijos, ir galima išprotėti.

Aš žiūriu, su kuo tai susiję, - priežastis po žeme. Bandžiau pagal subtilią sferą susiorientuoti, kas ten yra. Magmos uolienos, be didelio svorio ir tankumo, turi ir informacinį kryptingumą. Informacija dažnai būna vektoriumi. Kai uolienos susisuka į spiralę arba į žiedinių struktūrų sistemą, jos pradeda keisti erdvės ir laiko pobūdį. Keičiasi magnetinio lauko įtampa, ir labai ženkliai. Jeigu tokios uolienos yra netoli žemės paviršiaus, tuomet gyvi organizmai patenka į jų poveikio sferą.

- Žinote, - sako mano pašnekovas, - pas mus yra vietų, kuriose laikas bėga visiškai kitaip. Ten sustoja ir elektroniniai, ir mechaniniai laikrodžiai. Vietiniai gyventojai, itelmenai, iš pradžių vengdavo tokių vietų, manydami, kad jose gyvena piktos dvasios, vėliau pradėjo jomis naudotis saviems tikslams. Tarkime, reikia spręsti kažkokį labai svarbų genties klausimą, tuomet keletas žmonių eina į tam tikrą vietą, kurioje vien būti reikėdavo didelės narsos, artėjant rytui jie tapdavo aiškiaregiais ir pradėdavo regėti ateitį. Po daugkartinio pabuvimo tokiose vietose kai kurie žmonės įgaudavo ypatingų gabumų. Pavyzdžiui, kai reikėdavo ganyti bandą ten, kur daug gyvačių, ir matydamas, kad dėl to gyvuliai bijo ten eiti, žmogus prisiartindavo prie tos vietos, kur susibūrusios gyvatės, ir užkeikimais jas nusivesdavo paskui save. Per keletą valandų ganykloje nebelikdavo gyvačių nė vienos. O kai žolė ganykloje jau būdavo nuganyta, žmogus užkeikimais vėl grąžindavo gyvates atgal.

Aš tyrinėjau, kodėl užkeikimais galima daryti poveikį gyviems sutvėrimams. Informacija, kurią mes išreiškiame žodžiais, jeigu ji sustiprinta valios galia, iš esmės veikia visą Visatą. Jos poveikio dydis priklauso nuo mūsų priartėjimo prie Sutvėrėjo. Vidiniame, giluminiame lygmenyje visų žmonių kontaktas su Dievu vienodas.

S e r g e j u s L a a a r e v a * T R E Č I A K N Y G A Ą O 1

K A R M O S D I A G N O S T I K A Mei lė žmonėms ir pasauliui

Tačiau išoriniame - skirtumai tarp jų būna gana dideli. Vadinasi, išorinis žmogaus meilės klodas priklauso nuo aplinkinio pasaulio ir gali būti įvairaus stiprumo, o vidujai nepriklauso nuo nieko. Giluminiame, svarbiausiame lygmenyje mes visi esame vienovėje su Dievu ir absoliučiai tobuli. Išoriniame - mūsų tobulumas priklauso nuo lygmens, nepriklausomo nuo aplinkinio pasaulio. Kuo didesnis nepriklausomumas, tuo didesnius griovimus žmogus gali ištverti.

Pats žmogus it medinė lėlė - matrioška - yra sudarytas iš kelių įvairaus tvirtumo kūnų. Kuo klodas subtilesnis, tuo jis stabilesnis ir tuo labiau skausmingas jo griovimas ir destabilizacija, tačiau tuo didesnis atsilaisvina meilės ir energijos kiekis. Todėl periodiškai atliekant psichinių pasąmonės struktūrų destabilizacija, leidžiant organizmui pailsėti, pasiekiama to, kad atramos, koncentracijos taškas persikelia į subtilesnius sluoksnius. Žmogus nustoja priklausyti nuo tų faktorių, kuriems neseniai vergavo. Priklausomumas nuo magnetinių, gravitacinių ir laiko biolaukų sumažėja, o poveikis aplinkai ir jos valdymas keleriopai padidėja.

Vadinasi, vietovės, kur erdvės ir laiko pobūdis nestabilus, vienus žmones gali slėgti ir sukelti jiems ligas, o kitus žvalinti ir greitai išvystyti, atskleisti jų gabumus. Kai žiūrėjau į subtilųjį lygmenį, kur nestabilios zonos Žemėje, man išryškėjo Himalajai ir Brazilija. Himalajuose šios zonos yra paviršiuje, o Brazilijoje - po žeme. Žemės energetika susijusi su didelių informacinių masių perkėlimu jos viduje. Dėl to vektorius juda rutuliniu Žemės paviršiumi, keisdamas energetinį ir informacinį foną.

NAUJOS STRUKTŪROS

Taigi periodinė destabilizacija, ryšių pergrupavimas - būtina vystymosi sąlyga. Žemė periodiškai keičia savo gravitacinį, magnetinį ir laiko režimą. Saulė turi analoginį pulsavimą. Kai tokie režimo pakitimai eina iš Galaktikos centro, jie būna tokie galingi, kad Žemėje žūsta didelės grupės gyvų būtybių. Gerdami vandenį, praeinantį per kataklizmų laikotarpio žemės sluoksnius, mes tikriausiai gauname informaciją apie staigius erdvės ir laiko struktūrų pakitimus, ir tai mus gydo. Yra treniruoklių, kuriuose žmogus, įveikdamas fizinius krūvius, stiprina savo sveikatą ir nervų sistemą. Tikriausiai greit pasirodys treniruoklių, kur bus pakeičiamos ne fizinės, o erdvės ir laiko charakteristikos.

Pastaruoju metu, tyrinėdamas žmogaus gabumų temą, įsitikinau, kad be griaunančių jėgų negalima tobulėti. Griovimas kartais mums atrodo chaosas. Tačiau prisiminkime, chaosas yra aukščiausios plotmės tvarka, - sakydavo senovės išminčiai.

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Vadinasi, struktūra, kurią aš pasiekiau savo tyrimais ir kuri priešinga laikui, yra aukštesnės plotmės sistema. Pasirodydama mūsų Visatoje, ši struktūra ją griauna. Kadangi žmogus subtiliuose lygmenyse sąveikauja su šia esme, ji gali būti apibrėžiama kaip vertybių sistema. Aš sąlyginai ją pavadinau tobulybe. Pasirodo, kad tobulybė išeina už materijos, erdvės ir laiko ribų, kad ją taip pat galima padaryti savo gyvenimo tikslu ir dėl to atitinkamai sirgti ir mirti.

Vadinasi, be meilės žmonėms ir Visatai, yra dar viena didelio masto vertybė - meilė tobulybei. Jeigu ją žmogus padaro absoliučia vertybe, jis iš kūrėjo tampa griovėju, norinčiu sunaikinti jau visą Visatą, kuri jam atrodo netobula. Tai jau tikras satanizmas. Šėtonas - griovimo simbolis.

Aš prisiminiau Bibliją, kur pasakojama, kaip angelas tapo šėtonu. Jis prisirišo prie tobulybės, nusprendęs, kad Dievas sukūrė netobulą Visatą.

Vadinasi, manymas, kad pasaulis netobulas, netobulų žmonių - tiek kitų, tiek ir savęs niekinimas, - jau satanizmo daigai. Tobulybė - didžiulė laimė, kai ji - priemonė vis labiau ir labiau mylėti Dievą, tačiau ji - tragedija, kai virsta gyvenimo tikslu.

O dar visai neseniai, jeigu mane būtų kas nors paklausęs, kas yra gyvenimo prasmė, aš būčiau atsakęs, - siekti tobulybės. Todėl kuo aukštesnes žmogiškąsias tiesas ir siekimus mes pažįstame, tuo turime jausti didesnę atsakomybę ir tuo didesnė pasidaro pagunda laikyti jas tikslu, pamiršus Dievą.

Aš ilgai mąsčiau, kodėl gi yra taip, o paskui staiga netikėtai ir lengvai supratau: materialinėse gėrybėse yra kažkiek meilės, ir būtent dėl jos mes patiriame pasitenkinimą. Dvasinėse vertybėse -daugiau meilės, o laikinėse - dar daugiau. Kuo reikšmingesnio masto esmė, su kuria mes sąveikaujame, tuo daugiau mūsų širdyje atsiranda meilės, vadinasi, Dieviškumo, ir tuo didesnė pagunda šį didelį, tačiau baigtinį meilės lobį padaryti savo tikslu, pamirštant apie begalybę - apie Dievą.

Kiekvieno • mūsų sieloje yra amžina Dievo dalelytė, o paviršutiniuose apvalkaluose kaupiama meilė ir artėjama prie to idealo, kurį savyje nešiojame. Žmogui skirta žengti pakopomis į vis didesnę laimę - į Dievą. Ir kaupti vis daugiau jėgų, ir kentėti vis didesnes kančias, įveikiant pagundą sustoti ant kurios nors pakopos, o įveikti reikia, kad nepasidarytumei nuo jos priklausomu ir nepadarytumei jos tikslu.

Taigi, praeitas dar vienas etapas. Aš išėjau už Visatos ribų ir apčiuopiau dar vieną vertybių sistemą, kurią pavadinau tobulybe. Dabar šis modelis turi būti patvirtintas dirbant su pacientais, o taip pat mano asmenine patirtimi. Ir sistema pradėjo dirbti. Kai apčiuopiu paciento skaudamą vietą - tai

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui

iškart nustatoma pagal reakciją. Anksčiau aš matydavau paciento prieraišą prie imidžo ir gabumų, dabar tai ėmė atrodyti šiek tiek kitaip.

Kalbuosi telefonu su moterimi: - Jau esu jums sakęs, kad jūsų pažeidžiamoji vieta - imidžas,

jūsų statusas. Už to slypėjo prisirišimas prie tobulybės. Jums tobulybė - gyvenimo tikslas ir prasmė.

- Žinoma, - stebisi ji, - kaipgi kitaip, juk tai visiškai normalu. - Ne, tai nenormalu, - atsakau aš. - Tobulybė negali būti tikslu,

ji gali būti tik priemone. Kitą dieną ta moteris vėl paskambino man. - Prasidėjo kažkokia fantasmagonija, - pasakoja ji. - Aparatūra,

su kuria aš dirbu, sugedo. Atidarau duris - spintos durys nukrenta. Viskas, prie ko tik prisiliečiu, tiesiog akyse ima irti.

- Natūralu, - atsakau jai. - Kai tik pasakiau priežastį, jūsų programa išplaukė ir pradėjo aktyviai veikti. O prisirišimas prie tobulybės pradeda veikti kaip aplinkinio pasaulio griovimas. Melskitės, kad tobulybė jums būtų tik priemonė mylėti Dievą, ir viskas praeis.

Niujorke tarp kitų mano pacientų vienas buvo pagyvenęs kinas, kurio protėviai jau penkis šimtus metų gydė žmones adatomis.

- Man kažkodėl nesiseka dirbti, - pasisakė jis man. Ir pradėjo išsipasakojimą nuo savo jaunystės. Kinijoje tada

prasidėjo revoliucija, ir jis prarado viską, ką turėjo. Po kiek laiko susirgo tuberkulioze.

- Mano plaučiuose buvo trijų centimetrų dydžio kavernos, -pasakojo kinas, - bet mane tuomet gimnastika išgydė vienas žmogus. Yra tokia kinų gimnastika - tai-či. Aš ir dabar kiekvieną dieną po pusę valandos ją darau, kaupdamas energiją.

- Jūsų tuberkuliozė ir dabartinės nesėkmės tam tikru būdu susijusios. Jūs neprisirišęs nei prie žemiškų, nei prie dvasinių vertybių. Tačiau savo gyvenimo tikslu ir prasme laikėte meilę žmonėms, aplinkiniam pasauliui, taip pat tobulybę. O socializmo santvarkoje šios vertybės buvo žeminamos. Netobuli ir žiaurūs žmonės ėmė valdyti kilniuosius ir tobuliuosius. Jūs pradėjote blogai galvoti apie aplinkinį pasaulį ir įžeidėte jį, todėl susirgote tuberkulioze. Aplinkinio pasaulio smerkimas ateina iš sąmonės. Jeigu aplinkinis pasaulis blogas, tai ego, vidinis reikšmingumas rutuliojasi be galo greit. Tai galima atitaisyti arba teisinga pasaulėžiūra, arba sumažinant vidinį ego įvairiomis pratybomis, o dar geriau, drauge ir tuo, ir kitu. Kai lėtai ir grakščiai judate, jūs išsijungiate iš įprasto sąmonės ritmo. O keisdami kvėpavimo režimą stipriai stabdote aplinkinio pasaulio vertinimą. Gal galėtumėte parodyti, kaip darote tą gimnastiką?

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Žinoma, - sutinka jis. Mes atsistojame vienas prieš kitą, ir prasideda ego išjungimo

ritualas. - Kojos juda kvadrato ribose, - aiškina jis. - Suprantu, tai padeda išlaikyti ritmą. - Judesiai švelnūs, lėti, persiliej antys vienas j kitą. Kuo lėtesni,

tuo geriau. Aš linksiu galva. - Kuo švelnesni ir lėtesni judesiai, tuo daugiau dėmesio jie

reikalauja ir gerai atitraukia nuo kitų problemų. Kai keičiate plaštakų padėtį, reikia žiūrėti į jas, kai atitolinate delnus nuo savęs, žiūrėkite į šią plaštakos dalį, - rodo kinas.

Beje, pastaroji pastaba pasirodė esanti labai svarbi. Nei vadovėliuose, nei videojuostose nebuvo paminėta, kad žvilgsnį reikia fiksuoti į plaštakas. Tai dar labiau stabdė sąmonę.

- Kai įkvepiate, - tęsė senukas, - liežuvio galelį prispaudžiate prie gomurio. Kai iškvepiate - liežuvį nuleidžiate.

vAš vėl linksiu galva. Visa, kas susiję su sąmonės darbu, -regėjimas, liežuvis, rankų plaštakos, - visa kas įjungiama, atliekant pratimą. Po tokios gimnastikos gydymas adatomis daug aukštesnio lygio, nes gydančio gydytojo energetika perduodama ligoniui.

- Taigi jūs prisirišote prie tobulybės ir prie meilės aplinkiniam pasauliui, - aiškinu aš senukui.

Teisybė, jis neatrodė esąs senas, nors jam buvo 75 metai. - Atsirado didžiulė agresija, kai pasaulis jums pradėjo atrodyti

netobulas ir žiaurus. Jūsų geraširdiškumas išgelbėjo jus, todėl susirgote ne plaučių vėžiu, o tuberkulioze, ir sugebėjote greitai išsigydyti. Apsipylimas šaltu vandeniu, badavimas, kvėpavimo pratimai, kinų gimnastika mažina ego ir agresiją. Tačiau, jeigu drauge nesikeičia pasaulėžiūra, tai pasveikęs fiziškai žmogus gauna likimo nemalonumų, tai yra problema iš fizinio apvalkalo perkeliama į kitą aspektą. Reikia naujaip peržvelgti visą gyvenimą ir kiekvienoje situacijoje, kad ir kokia ji atrodytų nelogiška, absurdiška ir neteisinga, įžvelgti Dievo pirštą. Tuomet vidinis nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu išnyks, ir atitinkamai išsilygins likimo linijos.

Modelį, kurį pavadinau "tobulybe" , kuo skubiausiai turėjau išbandyti pats ant savęs. Po poros dienų tokia galimybė atsirado. Greta pastato, kuriame aš priiminėjau pacientus, pirmame kito namo aukšte buvo galima tam tikrame ofise pastatyti kokią nors pinigų sumą už lenktyninius žirgus. Aš niekuomet nesu žaidęs totalizatoriumi, bet dabar kažkodėl pasijutau norįs pabandyti.

Išėjau iš savo ofiso, pasukau į kairę ir po penkiolikos minučių priėjau prie durų, už kurių dešimtys žmonių dėjo pinigus, lošdami lenktynėse. Televizoriai, pritvirtinti prie sienų, rodė, kas vyksta

', • i g ė j u s L a z a r e v a s K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

hipodrome. Deja, nežinojau, kaip angliškai pasakyti, kad aš noriu pastatyti kažkiek pinigų už konkretų žirgą kuriame nors rate. Taigi penkias minutes vaikščiojau po patalpą vien smalsiai stebėdamas, kas vyksta. Paskui jau buvau beišeinąs į savo ofisą. Mano ketinimą pastebėjo to ofiso tarnautojas, kuriame aš priiminėjau pacientus.

- Domitės lenktynėmis? Norite išbandyti savo jėgas totalizatoriuje? - paklausė jis.

Aš patvirtinau ir pasiūliau: - Išvardink man praeitų lenktynių žirgų vardus, ir aš pabandysiu

atspėti, kuris laimėjo. Mes pradėjome eksperimentuoti. Laimėjusio žirgo energetika

turi pasikeisti. Jam persiduoda jojiko būsena. Pabandžiau kartą, kitą, bet be rezultatų. Pradėjęs ieškoti, kodėl negaunu tikslios informacijos, pajutau baimę, nepasitikėjimą, gailėjimąsi, - jausmus, rodančius, kad prie kažko prisirišta. Aha, tai būtent tobulybės griovimo struktūra. Keletą valandų aš triūsiau, kad išdildyčiau orientaciją į tobulybę. Paskui paprašiau savo naująjį pažįstamą eksperimentą pakartoti. Jis vėl išvardijo ratus ir žirgų numerius.

- Trečiąjį ratą pirmas atbėgo devintas numeris, - sakau aš. - Teisybė! - nustebęs sušuko pašnekovas. Po to jis lėtai išvardino ketvirtojo rato žirgų vardus. - Trečiasis numeris laimėjo, - sakau aš. Jis vėl nustebęs linksi galva. - Vardink žirgus iš penkto rato, - priduriu aš. Vėl lėtas vardų sakymas. - Laimėjo septintasis numeris. Jis šypsodamasis žiūri į mane. - Visiškai teisingai. - Toliau, - man atsirado azartas. - Šeštasis ratas. Aš jsiklausau į žirgų vardus, kuriuos jis lėtai, palūkuriuodamas

skaito. Šeštajame rate nugalėjo ketvirtasis numeris. Šeštasis ratas įvyks po penkiolikos minučių. Vadinasi, laimės ketvirtasis.

- Vardink, kas bėga septintą ratą. Aš vėl susikaupęs klausausi žirgų vardų, kuriuos skaito

pašnekovas. - Septintajame rate nugalės aštuntas numeris. - Kiek nori pastatyti už šeštąjį ratą? - klausia mano pažįstamas. - Dvidešimt dolerių, - atsakau aš. Po penkių minučių jis grįžta. - Pastačiau dvidešimt dolerių: kadangi ketvirtasis numeris

lošia keturgubinant pastatytų pinigų sumą, tai gryno pelno bus aštuoniasdešimt dolerių. Jeigu ketvirtasis numeris išloš, kiek pastatysi už aštuntąjį?

- Aštuoniasdešimt dolerių. - Dešimteriopai didinant sumą aštuntasis lošia. Jeigu jis išloštų,

gautum aštuonis šimtus dolerių, tačiau kažin, ar jis išloš. - Kodėl? - domiuosi aš. . . . . - Todėl kad aš duoną iš žirgų pelnausi ir žinau, kuris gali

laimėti. Aš analitiškai apskaičiuoju, kuns žrrgas laimes. Per mėnesį vidutiniškai gaunu penkis tūkstančius dolerių. Žirgai mane neblogai išmaitina. . . . . . .

- Gerai, tuomet kelintas numeris turi laimėti septintame rate? - Bet kuris, tik ne aštuntasis. - Tu mane sukurstei. Einame žemyn, stebėsime lenktynes per

televizorių. .. Mes suspėjome pamatyti šeštąjį ratą. Didelėje patalpoje kelios

dešimtys žmonių įsitempę žiūrėjo į ekranus. Pamačiau šeštojo rato žirgų virtinę, o apačioje juostą, kurioje buvo pažymėti pirmųjų keturių žirgų numeriai. Mano ketvirtasis buvo pirmutinis. Jaučiau pasididžiavimo ir pasitenkinimo antplūdį. Tačiau staiga manasis pradėjo atsilikti. Štai jau jis - tik antras, stai jau du bega pirma jo. Tikriausiai mano diagnostika tiksli praeičiai, tačiau beverte ateičiai... Būtent šiuo momentu ketvirtasis vel išsiveržė pirmyn. Ir prieš pat finišą, aplenkės lyderį trečdaliu korpuso, jis atbėgo pirmas.

- Na, ar statysi aštuoniasdešimt dolerių už aštuntąjį numerį? -pasidomėjo mano pažįstamas.

- Žinoma, - atsakiau aš. Po to kai mes pastatėme norimą sumą, liko dešimt, gal

penkiolika'minučių iki kito rato. Mes nuėjome į priešais esantį barą, papietavome ir vėl sugrįžome atgal. Septintasis ratas jau buvo prasidėjęs. Žirgas, pažymėtas aštuntu numeriu, bego ketvirtas. Tačiau mano įsitikinimas neblėso, kad jis turi atbėgti pirmas, ir jis atbėgo pirmas.

- Aštuoni šimtai dolerių pirmam kartui - neblogai, - pastebėjo mano pašnekovas. .

Į rankas aš gavau aštuonis šimtus aštuoniasdešimt dolerių. - Na tai kaip tavo analitinė prognoze? - pašaipiai paklausiau aš. - Per šias lenktynes dirva buvo molinga, o aš to nežinojau.

Tokiu atveju žirgai visai kitaip elgiasi. Tiesa, jeigu būtum statęs pinigų už du ratus iš eilės, dabar jau turėtum trisdešimt du tūkstančius dolerių.

- Rytoj mes apie tai ir pagalvosime, - atsakiau as. Iš esmės aš buvau patenkintas. Visuose variantuose tobulybes

tema dirbo nepriekaištingai. Vadinasi, gydant ligonius tai man gali labai padėti. Vakare aš pradėjau ruoštis rytojaus dienai. Penkiasdešimt tūkstančių dolerių išlošiu ir užteks, - nusprendžiau aš. Tačiau po valandos pasijutau keistai. Atsirado stabili depresija. Gyvenimas kažkodėl prarado prasmę. Ryškių ryškiausiai pajutau, kad tokių uždarbių neturi būti. .

Mano tyrinėjimai ir ligonių gydymas - tai darbas, sunkus,

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

pavojingas, iškankinantis. Jeigu aš daug uždirbčiau, nemesčiau savo darbo, tačiau stengčiausi nepersidirbti ir kažin ar leisčiausi -į didžiulę riziką. O norint eiti pirmyn, be šito neįmanoma.

Aš supratau, kad rytojaus dieną man bus neduota numatyti ateitį, kad negalėčiau išlošti daug pinigų. Tačiau matyti ateitį man buvo leista. Kitą dieną aš mačiau, kuris žirgas bus pirmas. Tačiau pinigų nebeišlošiau. Kaskart pirmiausia aš prognozuodavau ir tik paskui eidavau už artimiausią ratą statyti pinigų, tačiau pirmas atbėgdavo vis kitas žirgas. Penktą ar septintą kartą mano pašnekovas nustebęs pasakė:

- Žinai, aš per televizorių sekiau, kaip žirgai bėga. Iš dešimties ar dvylikos žirgų tu tiksliai atspėji žirgą, kuris vieną ar kitą trasos atkarpą bėga pirmas. Vadinasi, lyderį tu iš tiesų matai, tik ne finiše, o kažkur iki jo. Tau kažkokiu būdu susimaišo laikas.

Toliau mano informacija taip pat painiojosi. Paeksperimentavęs dar šiek tiek, aš nusiraminau. Kad pinigų daugiau neišlošiu, man pasidarė aišku. O jau buvau gavęs kas svarbiausia - įsisavinęs naują temą ir sėkmingai atlikęs pirmąjį bandymą sąveikauti su ja.

Kai į mano dirbtuvę atvedė aklą vyrą, aš jau galėjau matyti gilumines jo ligos priežastis.

- Apakau, kai po tuberkuliozės prasidėjo meningitas, - pasakojo jis.

Anksčiau bučiau pasakęs, kad jis prisirišo prie gabumų ir stabilaus likimo. Dabar už to aš dar mačiau norą padaryti tobulybę gyvenimo tikslu ir prasme. Tai sukėlė padidėjusias pretenzijas aplinkiniam pasauliui ir nuoskaudas dėl jo negerovių. Prasidėjo blokuotė - tuberkuliozė, tačiau ji galutinai neužblokavo įžeidumo, perėjusio į susinaikinimo programą. Prireikė antrosios blokuotės -meningito, bet ir jis nesustabdė susinaMnimo programos ir prasidėjo komplikacijos, dėl kurių žmogus neteko regėjimo.

- Jūs nepaprastai pasikėlėte į puikybę, - pasakiau tam žmogui. - Menkiausia nesėkmė ar nemalonumas sukeldavo jums nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniu pasauliu. Tai įvyko todėl, kad tobulybė tapo jūsų siekiamu absoliučiu gėriu. Tačiau tobulybė - tai ne Dievas, todėl ji niekuomet negali būti gyvenimo tikslas ir prasmė. Visa, ką jūs iškelsite kaip tikslą, išskyrus Dievą, atsigręš visiška savo priešingybe. Peržvelkite visą savo gyvenimą ir dėkokite Dievui už visutėles nesėkmes, pažeminimus, nemalonumus, pateiktus likimo. Kartokite, kad tobulybė jums yra priemonė mylėti Dievą. Be meldimosi, dar galite daryti kvėpavimo pratimus - tokiais atvejais jie gerai padeda. Daugiau valgykite česnako. Svarbiausia, sielos viduje pakeiskite savo vertybių gradaciją, o visa kita, - ir kvėpavimo pratimai, ir apsipylimas lediniu vandeniu, ir vonios su česnaku, - lik pagalbinės priemonės.

Mei le ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Keliais puslapiais aprašiau, kaip įžengiau į naujų vertybių sistemą už Visatos ribų, kurią pavadinau tobulybe. Tai tik paviršutiniškas aprašymas, o iš tikrųjų viskas buvo daug sudėtingiau ir dramatiškiau. Bet viliuosi, kad bendrą supratimą skaitytojas gavo.

Beje! Pradėjau šią temą nuo istorijos, kai mano bendradarbiui pasiligojo sūnus. Jo plaučių būklė vis blogėjo, nors buvo vartojami įvairiausi vaistai. Mano sistema taip pat nedavė jokių rezultatų. Tačiau vos tik įžengiau į tobulybės sąvokos gelmes, berniukui labai pagerėjo, ir po poros dienų jis pasveiko. Aš spėjau išspręsti man pateiktą užduotį.

Anksčiau išsprendęs kokią nors problemą, turėdavau kokių trijų ar penkių mėnesių atokvėpį, o pastaruoju metu laikas mane pradėjo spausti. Jau po savaitės į mane kreipėsi pacientai, prisirišę prie aukštesnių pakopų, tačiau dabar, kai buvau peržengęs Visatos ribas, antras ir trečias žingsnis buvo lengvesnis.

Jeigu yra griaunamoji jėga, turi būti ir kuriamoji. Aš ją pavadinau kūryba, kūrimu ir tuojau pat pradėjau modelį gludinti, taikydamas pacientams.

Aiškinu prieš mane sėdinčiai moteriai: - Jūsų problemas sukėlė pavyduliavimas. Pavyduliavimo

priežastimi gali būti žemiško aspekto absoliutizacija: moteris pavyduliauja, kadangi bijo prarasti materialines gėrybes, susijusias su šeimynine padėtimi. Pavyduliavimas gali sukilti ir tada, kai žmogus dvasinį aspektą absoliutizuoja - bijo prarasti dvasinį bendravimą ir santykius su artimu žmogumi. Galima absoliutizuoti trečią, aukštesnį klodą - meilę mylimam žmogui ir baimę ją prarasti. Tačiau, pasirodo, virš jų yra dar vienas klodas - kūryba, kūrimas. Jis, sprendžiant iš visko, sąlygoja vaikų gimdymą.

- Kai buvote antrame nėštumo mėnesyje, - aiškinu moteriai, - jautėtės vyro įskaudinta. Taip ir prisirišote prie kūrybos, prie kūrimo.

Moters akys pritvinksta ašarų. - Kai aš buvau antrame nėštumo mėnesyje, vyras pasakė, kad

nenori kūdikio. Man sunku buvo nejausti nuoskaudos. Aš pradedu suprasti, kaip čia yra. Bet koks jausmas remiasi

Dievo spinduliuojama meile. Ji nuo nieko nepriklauso ir viską kuria. Šios meilės atspindžiais mes mylime žmones ir aplinkinį pasaulį. Paviršiniai jausmai priklauso nuo mus supančių įvykių. Ir kai mes mylime mylimą žmogų, ir sąmonėje suliepsnoja meilė, mums atrodo, kad ji įsiveržė į mūsų sielą iš išorės.

Kai moteris ką nors pamilsta, pasąmonėje atsiranda noras turėti nuo to žmogaus vaikų. Noras pagimdyti kūdikį gimdo kitam žmogui meilę. Ši meilė gimdo dvasinius santykius. Ir galiausiai

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui

atsiranda materialiniai šių santykių vaisiai - vaikai ir visa tai, ką mes vadiname klestinčia šeima. Kuo tobulesnis turi gimti kūdikis, tuo didesnį meilės dovį turi gauti tėvai, ypač motina. Šis meilės dovis gaunamas iš Dievo. Norint jį gauti, reikia išklibinti visą žmogiškumą. Tai ne tik žemiškos gėrybės, ir ne tik dvasinės ar meilė pasauliui ir žmonėms: turi būti įžeistas troškimas norėti vaikų ir visi aukščiausi šventi jausmai. Jeigu tokioje situacijoje išsaugomas meilės jausmas ir neatsiranda agresijos, tuomet meilė jau nepriklauso nuo nieko, nes būtent tuo momentu sustiprėja vienybė su Dievu ir priplūsta meilės į vaikų sielas.

Po keleto dienų į mane kreipėsi kita pacientė. Tarsi visiškai kita jos problema, neliečianti sveikatos.

- Nuo mažens turėjau neeilinių gabumų muzikai, o mano vokaliniai duomenys, kaip sakė specialistai, buvo tiesiog nuostabūs. Aš iki šiol negaliu suvokti, kas atsitiko. Tuo momentu, kai jau pradėjau reikštis ir kai prieš mane atsivėrė puikiausia karjera, mano gabumai pamažu ėmė slopti. Keisčiausia tai, kad man netgi prapuolė noras juos realizuoti. Man sakė, kad tai kerai. Tačiau nei bobutės, nei ekstrasensai jų negalėjo pašalinti. Iki šiol nežinau, už ką mane Dievas nubaudė.

- Aš manau, kad Dievas ne nubaudė, o apdovanojo, - sakau jai. - Matote, vaikų gimdymo ir kūrybos procesai iš esmės yra vieningi. Tai, ką mes absoliutizuojame ir iškeliame tikslu, išskyrus Dievą, turime prarasti. Jeigu moteris savo gyvenimo tikslu ir prasme padarė norą turėti vaikų, ji taps neįtikėtinai pavydulinga, kupina agresijos ir vaikų neturės. Vaikų gimdymo absoliutizavimas gali sukelti nevaisingumą, bet ir kūrybos absoliutizavimas taip pat gali sukelti nevaisingumą.

Jūsų kūrybiniai gabumai ir galimybės didžiuliai. Tai jus išaukštino prieš kitus. Ir kadangi meilė Dievui jums nebuvo tikslas, jūs iškėlėte tikslu kūrybą. O jums numatytas vaikų gimdymas, ir jų sielos šviesios. Absoliutizuojant kūrybą ir vaikų gimdymą, reikėjo ką nors prarasti. Arba tapti nevaisinga ir išsaugoti kūrybinį potencialą, arba gimdyti vaikus ir prarasti gabumus.

Jeigu graušitės dėl savo kūrybinių nesėkmių, gailėsitės ir bijosite, kad kūryba vėl nesiseks, prarasite gabumus ne tik kūrybai, bet ir vaikų gimdymui. O dėl to, kad prisišaukėte nevaisingumą ir neleidote gimti vaikams, po kiek laiko galite sunkiai susirgti.

Norint, kad užtektų meilės ir vaikams, ir kūrybai, meilė Dievui turi būti keleriopai didesnė. Jeigu žmogus kūrybą padaro savo tikslu ir tai jo didžiausia laimė ir gyvenimo prasmė, jo siela pradeda prarasti meilės atsargas. Tuomet, norėdamas išsaugoti kūrybinį potencialą, žmogus atsisako ir šeimos, ir vaikų - esamų ir būsimų.

AQ(\ T R E Č I A K N Y G A

i y \J M e i l ė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Prisirišimas prie kūrybos ir vaikų gimdymo kelia pavyduliavimą. O pavyduliavimas tokiu atveju įsiskverbia labai giliai. Norėdamas sustabdyti būsimą agresijos proveržį, žmogus intuityviai keičia lytinę orientaciją. Kuriam laikui agresija tuo užblokuojama ir kūrybinis potencialas išsaugomas, tačiau po to būna dar blogiau.

Kartais menininkai, intuityviai norėdami užblokuoti pavyduliavimą, gyvena palaidai, tačiau tai irgi tik laikinas atidėjimas su tolimesnėmis apsunkinančiomis aplinkybėmis. Jeigu žmogus asmeniniame gyvenime nelaimingas, jo kūrybinės galimybės išauga. Ir tokiu atveju blokuojamas prisirišimas prie kūrybos ir vaikų gimdymo. Iš šalies tie dėsningumai dažnai keistokai atrodo.

Jeigu kūrybinė nesėkmė menininką labai sukrečia, gali kristi jo kūrybinis potencialas, arba padidėti pavyduliavimas ir nevaisingumas. Pasirodo, kad svarbiausia vyrų impotencijos priežastis yra pavyduliavimas. Jį dažniausiai sukelia tokia pynė: kūryba -vaikų gimdymas - meilė žmonėms - dvasingumas - seksualiniai malonumai.

Jeigu vyras gyvenime dažnai jautėsi moterų nuskaustas, blogai galvojo apie jas arba apie tuos, kurie įskaudino jo jausmus ir pasitikėjimą, tai jis - būsimasis impotentas. Paveikus kiekvieną išvardintą grandį, galima išryškinti kitas. Pavyzdžiui, prisirišimas prie seksualinių malonumų gali būti gerai blokuojamas pasninku, badavimu ir maldomis. Atitinkamai sumažėja pavyduliavimas ir padidėja kūiybiniai sugebėjimai. Pavyduolis tampa nevaisingas ne tik fiziškai, bet ir kūrybiškai.

Pavydulinga moteris atima gabumus iš savo vaikų ir vaikaičių ir stumia juos į homoseksualizmą. Svarbiausia čia suprasti vieną dalyką: visi mes gyvi žmonės ir visuomet jausime nuoskaudas ir pavyduliausime. Jeigu išoriškai nesiginsime, tai dažniausiai reikš, kad žmogus skatinamas netinkamiems poelgiams.

Paviršutinės agresyvios emocijos neturi įsiskverbti į vidų, į ten, kur dera būti tik meilei. Tačiau kritiškose situacijose, kai turime pasirinkti, kas mums svarbiau - meilė ar pavydas, kuris dažnai atrodo kaip smerkimas, panieka ir įskaudinimas, turime ryžtingai rinktis meilę.

Jeigu mes žaidžiame tenisą, tai krimsimės pralaimėję, pavydėsime ir apgailestausime. Tačiau sielos gelmėse visuomet būsime laimingi, jei mūsų pagrindinė vertybių sistema - už žaidimo ribų. Tuomet teniso žaidimas mus tobulins, o ne luošins.

Mūsų gyvenimas - nelyginant tas teniso žaidimas - padaro mus iš tikrųjų laimingus tik tuomet, kai pagrindinė mūsų vertybių sistema yra už vieno ar kelių gyvenimų ribos. Kai didžiausia laimė slypės meilėje Dievui, kiekviena mūsų gyvenimo akimirka taps galimybe skleisti meilę ir džiaugsmą.

Tačiau grįžkime prie mūsų Visatos. Jeigu egzistuoja ją sukūrusioji jėga ir ją griaunančioji jėga, turi būti ir ją stabilizuojančioji jėga. Aš padėjau daug pastangų, kad vertybių sistemose surasčiau stabilizacijos modelius. Pasirodė, kad tai susiję su tikėjimo sąvoka. Tikėjimas žmonėmis, tikėjimas, kad mus supantis pasaulis sukurtas teisingai, tikėjimas Dievu. Tikėjimas yra tai, per ką mes suvokiame mus supančią realybę.

Man pačiam buvo netikėta, kad ne tik tikėjimas žmonėmis ir teisingu mus supančio pasaulio sukūrimu negali būti tikslas, bet ir f analinis tikėjimas Dievu - taip pat. Meilė Dievui gali būti tikslas, o tikėjimas - ne. Jeigu tikėjimas Dievu tampa gyvenimo tikslu ir gyvenimo prasme, tuomet jis pakyla aukščiau už meilę ir atsiranda religinis fanatizmas, tai yra būsena, kai esi pasiruošęs užmušti tuos, kurių tikėjimas kokiais nors aspektais skiriasi.

Vadinasi, tikėjimas į Dievą padaro žmogų laimingą, tačiau, jeigu aš pradedu niekinti netikintį, neapkenčiu to, kuris įžeidė mano religinius jausmus, mano siela prisiriš prie tikėjimo, sužiaurės, ir tam, kad ją išlaisvinčiau, man reiks tapti ateistu. Vadinasi, ateizmas yra religinio fanatizmo pasekmė. Žmogus, ko nors nekenčiantis dėl religinių įsitikinimų, sekančiame gyvenime gali tapti tuo, ko jis neapkentė.

Kartą į mane kreipėsi jaunas žmogus, kuris keletą metų gyveno Izraelyje. Jis buvo žydų tautybės, judėjų tikėjimo.

- Prisipažinkite, juk jūs niekinote arabus, musulmonus? -paklausiau jo.

Keletą sekundžių sumišęs jis žiūrėjo į mane. - Taip, niekinau. O kodėl klausiate? - Todėl, kad dvejuose praėjusiuose gyvenimuose jūs buvote

arabas musulmonas. Ir kai šiame gyvenime pradedate smerkti arabus, įjungiate susinaikinimo programą, kuri vėliau gali sukelti sunkias ligas.

1995 metų sausio mėnesį per savo paskaitas Maskvoje aš jau įvedžiau tokias sąvokas kaip kūryba, vaikų gimdymas, tobulybė, tikėjimas žmonėmis ir fanatinis tikėjimas Dievu. Dabar, kaip aš suprantu, pagrindinė ligų priežastis - noras žmogiškas vertybes, net ir pačias aukščiausias, iškelti aukščiau už meilę Dievui.

Šiuo momentu aš matau dvi linijas: viena - tai noras turėti vaikų, meilė kitam žmogui, dvasiniai santykiai ir fizinis pasitenkinimas. Jeigu žmogus šias vertybes absoliutizuoja, atsiranda nuoskaudos, pavyduliavimas, neapykanta, niekinimas ir smerkimas, ir tuomet jis gydomas šių vertybių netekimu, laikinu ar visišku, arba sveikatos ar gyvybės praradimu. Kai žmogaus išpuikimas nedidelis, pasigydyti jam paprasčiau. Jeigu vyksta antros linijos -

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j ų s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

tobulybės - absoliutizacija, dažniausiai žmogų prispaudžia sunkios ligos. Kuo tobulesnis žmogus, tuo sunkiau ištveria pažeminimą ar praradimą. Ir jei aš matau, kad pacientas prisirišęs prie abiejų linijų, tai žinau, kad jam sunku bus tobulintis. Vienai atėjusiai gydytis merginai taip paaiškinau:

- Jūs prisirišusi prie kūrybos ir meilės kitam žmogui, o tai automatiškai sukelia pavyduliavimą, tačiau jei bus pažemintas jūsų noras turėti vaikų, jūs negalėsite ištverti, nes esate kupina išpuikimo. Jums Dievas davė daug tobulybės ir jūs prie jos prisirišote, o tai sukelia didžiulę agresiją ir išpuikimą.

Šėtonu tapo angelas, kuris nusprendė, kad Dievas sukūrė netobulą Visatą. Judas išdavė Kristų, kai ėmė jį kaltinti esant netobulą. Tad, jeigu jūs norite turėti vaikų, išmokite visada priimti pažeminimą. Turėdama tokį charakterį, kai sėsitės su vyru prie stalo, statykite sau kėdę daugmaž dvidešimčia centimetrų žemesnę, o rimtai kalbant, galite naudotis kitais balansavimo būdais -dažniau darykite tai, kam jūs visiškai netinkama, kad pajaustumėte savo netobulumą. Darykite kvėpavimo pratimus, fiziškai pavarkite, būkite gamtoje, vandenyje, apsipylinėkite šaltu vandeniu, nes įvairūs sąmonės sustabdymo būdai padeda sumažinti išpuikimą. Fiziniai krūviai, badavimas blokuoja prisirišimą prie kūno. Buvimas vienatvėje - gamtoje ar tamsiame kambaryje - sumažina prisirišimą prie bendravimo, prie santykių su kitais žmonėmis. O jeigu tokį buvimą pagilintumėte įsivaizdavimu, kad numirsite, tai neleistų jums prisirišti prie meilės jus supančiam pasauliui ir žmonėms. Periodiškai atlikinėjamas monotoniškas darbas padės neprisirišti prie kūrybos ir apskritai prie kūrimo.

Galite valgyti daigintus kviečių grūdus, pridėti juos prie galvos, krūtinės ir prie įsčių. Kad grūdas sudygtų, jo meilė neturi nuo nieko priklausyti. Kuriamasis momentas tuo laikotarpiu milžiniškas. Dygstančių grūdų pavyduliavimas yra neigiamo pobūdžio, dėl to tokie grūdai subalansuos jūsų energetiką. Šitaip pašalinama prieraiša prie kūrybos ir vaikų gimdymo. Beje, Saulė taip pat turi galingą kūrybinį potencialą, todėl, kai žiūrite į Saulę ir siunčiate jai meilę, tai būdama greta aukštesnio kuriančiojo potencialo, jūs neiškelsite tikslu savo pačios norą kurti.

Pacientė man papasakojo įdomų atvejį. Ji buvo mano paskaitoje, greta jos sėdinti pagyvenusi moteris prieš paskaitą prieblandoje skaitė knygą.

- Kaip jūs galite tokioje tamsoje skaityti? - nusistebėjo mano pašnekovė.

- O aš savo regėjimą esu visiškai atstačiusi, - atsakė moteris. - Kažkur girdėjau, kad žiūrint į saulę ir kalbant švelnius žodžius, regėjimas gerėja. Pradėjau taip daryti, ir palengvėle regėjimas atsistatė.

S e r g e j u s L a z a r e v a s T R E Č I A K N Y G A Ą Q Q

K A R M O S D I A G N O S T I K A Mei lė ž m o n ė m s i r pasauliui ' S - J

Aš per atstumą pažiūrėjau į tos moters biolauką. Pasąmonės agresija iki gydymosi buvo labai didelė. Tai agresija vyrams ir ta pati priežastis - pavyduliavimas, o dėl to siela prisirišo prie kūrybos, vaikų gimdymo ir dvasinių santykių. Bendravimas su Saule pamažu išlaisvino jos sielą nuo pavyduliavimo. Pavyzdys atrodė puikiausias. Tačiau prisiminiau, kaip vienas žmogus apsakė man savo įdėmaus žvilgsnio į Saulę patirtį.

- Po to keletą dienų aš ničnieko nemačiau, - pasakojo jis. Aš pažiūrėjau, kas jam atsitiko. Jis turėjo įsitaisęs didžiulę

prieraiša prie vaikų gimdymo ir meilės žmonėms. Dėl to įgavo daltonizmą ir kitų sveikatos problemų. Vadinasi, žvilgsnis į Saulę, tai yra jo trukmė, metų ir dienos laikas turi būti kiekvienam žmogui visiškai individualūs. Tačiau jeigu savo vaikams nuo pat vaikystės sugebėsime įdiegti supratimą, kad meilės jausmas neturi nuo nieko priklausyti, kad pati didžiausia vertybė - tai meilės pilnatvė, - žodžiu, vis didėjantis artėjimas į Dievą, jiems nereikės galvoti, kaip atsikratyti pavyduliavimo ir regos pablogėjimo. Kol kas problemų dar daug.

Prieš keletą dienų pas mane buvo korespondentai, paprašę pasakyti savo nuomonę dėl AIDS atsiradimo priežasčių.

- Kaip jūs manote, ar žmonija greitai atras vaistus nuo AIDS? - klausė jie.

- Aš manau, kad visos žmonijos mastu tai neturi didelės reikšmės. Jeigu gydytojai ieškos viruso būtent prieš AIDS, jie praloš. Atsiras naujų ligų, dar sunkesnių. Gamta skatina žmones suvokti, kad paskiro organo ar paskiros ligos gydymas neperspektyvus. Siuo metu imunodeficitas gali vystytis be viruso. Ir vis dažniau gydytojai padaro išvadą, kad visų ligų priežastis -imuninės sistemos pažeidimas. Imuninės sistemos būklė, savo ruožtu, priklauso nuo giluminės emocinės žmogaus būklės.

Ir AIDS, ir venerinių susirgimų priežastis - labai suaktyvėjusi prieraiša prie dvasinio ir fizinio mėgavimosi su kitu žmogumi. Keletą kartų į mane kreipėsi pagalbos venerologai ir urologai, kai jokie vaistai nepadėdavo paveikti chlamidiozės ir trichomonozės. Žmogus, peržvelgęs savo gyvenimą, atsikratydavo visokeriopo pavyduliavimo, pretenzijų ir nuoskaudų mylimiems žmonėms. Melsdavosi už savo palikuonis. Melsdavosi už tai, sakydamas, kad nuo šiol visas jo gyvenimas, mylimas žmogus, šeima ir meilė vaikams yra priemonės kaupti meilę Dievui. Po keleto dienų analizės parodydavo, kad toks pacientas visiškai švarus.

Korespondentai tebeklausinėjo apie AIDS priežastis. - Taigi jūs sakote, kad AIDS atsiradimo priežastis -

pavyduliavimas. Tuomet paaiškinkite, kodėl šia liga dažniausiai serga narkomanai, homoseksualistai, prostitutės?

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S ' D I A G N O S T I K A

- Homoseksualistas - vidujai nepaprastai pavydulingas žmogus. Homoseksualizmas - pasąmonės agresijos pasekmė. Alkoholizmas ir narkomanija - kitos pavyduliavimo blokuotės formos. Dažnai prostitute tampa moteris, kuri mirtų, jeigu turėtų tik vieną mylimą žmogų, ir palaidas prostitutės gyvenimas jai neleidžia prisirišti prie meilės vienam žmogui.

Prisiminkite Sodomą ir Gomorą. Kataklizmas yra biolaukų struktūros deformacijos rezultatas. Ta deformacija drauge yra subtilesnių imunoapsauginių biolaukų deformacijos priemonė, o tie, savo ruožtu, yra emocinių deformacijų pasekmė. Iškraipymai sielose vyksta tuomet, kai žmogiškosios vertybės tampa gyvenimo tikslu ir žmonės per tai nustoja visoje esatyje matyti ir mylėti Dievą. Tuomet Dievą žmogus susigrąžina, prarasdamas tai, prie ko buvo prisirišusi jo siela. Beje, anksčiau tai buvo tik du paskiri miestai Sodoma ir Gomora, o šiuo metu analogiškus procesus matome visos žmonijos mastu.

- Kad neatrodytų, jog aš tuščiažodžiauju, - kreipiuosi į korespondentus, - jūs sutelkite mintis apie kokius nors žmones, o aš pasakysiu jų susirgimo priežastį.

Jaunas korespondentas susikaupęs mąsto, o aš per jo biolauką imu informaciją. Žmogus, apie kurį pagalvota, prisirišęs iš karto prie dviejų linijų. Iš vienos pusės - žemiškos meilės absoliutizavimas, o iš kitos - tobulybė kaip gyvenimo tikslas, tai yra pavyduliavimas ir didžiulis išpuildmas. Pasąmonės agresija moterims -1700 vienetų. Korespondentas pritariamai linksi galva. Eksperimentą tęsiame. Aš žiūriu sekantį. Keista, bet šiuo atveju negaliu paimti informacijos. Eikvoti jėgų, aiškindamas priežastis, nenoriu, man geriau paklausti žurnalistą.

- Jūs kažką neteisingai darote, - sakau jam. - Kas atsitiko? - Aš iš karto pagalvojau apie du žmones, - atsako jis. - Įėjimas į žmogaus biolaukų giluminius klodus labai atsakingas

dalykas, - aiškinu jam. - Aš į biolauką įeinu su griežtais apribojimais, ir nekorektiškai suformuota užduotis neleidžia man gauti informacijos.

Gerai. Iš pradžių aš mąstau apie vieną žmogų, paskui - apie kitą, - moterį, jo sugyventinę. Žiūriu į jų biolauką. Tik pavyduliavimo linija, prisirišimas prie mylimo žmogaus. Atitinkamai ir vaistai duos didesnį efektą, nes pasąmonės agresija mažesnė.

- Keista, - gūžčioja pečiais korespondentas. - Pirmasis, apie kurį pamąsčiau, tai išsilavinęs žmogus, jūreivis, o šiedu - benamiai ir narkomanai.

- Jūs stebitės todėl, kad ligas bandote susieti su etikos taisyklių pažeidimais. Tačiau žmogiškoji ir Dieviškoji etika toli gražu ne visuomet sutampa. Liga pirmiausiai siunčiama dėl Dieviškosios etikos pažeidimų. Ar žmogus Nobelio premijos laureatas, ar

S e r g e j u s L a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui

bedarbis, nakvojantis gatvėje, - ne tai sąlygoja AIDS ligą. Svarbiausia, kokios vertybės žmogui svarbesnės, žmogiškosios ar Dieviškosios. Ir dažnai aukštas intelektas ir susijęs su juo išpuildmas tik pablogina situaciją. Tačiau teisingai orientuojantis, intelektas gali padėti jėgų koncentracijai ir dėl to gilesniam ir greitesniam žmogaus pasikeitimui į gerąją pusę.

Gydytojai yra užfiksavę tik labai nedidelį procentą atvejų, kai tokios ligos kaip gonorėja, sifilis, vėžys ar AIDS išnykdavo be pėdsakų per kelias dienas. Iš tikrųjų pasveikimo atvejų daug daugiau. Žmogaus dvasios resursai begaliniai, tačiau jie atsiveria tik tada, kai žmogus pradeda teisingai orientuotis jį supančiame pasaulyje ir nenukrypstamai laikytis aukščiausio Visatos dėsnio - meilės Kūrėjui, sukūrusiam mus.

Vystymosi pažinimo procesas vyksta impulsyviai. Žmogus apčiuopia tam tikras vertybes ir sąveikaudamas su jomis vystosi. Paskui atsitraukia nuo jų ir jas praranda. Siekiant išeiti į aukštesnes sferas, reikia raute išrauti visus žemiškus norus. Toks Rytų filosofijos principas. Išsijungdamas iš bendravimo su aplinkiniu pasauliu įvairiais fiziniais ir psichiniais metodais, žmogus taupė energiją kontaktams su aukštesnėmis sferomis. Šitaip atsiskleisdavo fizinės ir psiclifnės žmogaus galimybės. Prisirišimas prie aplinkinio pasaulio vertybių sukeldavo ligas, o pakilimas į aukštesnes pakopas - jas išgydydavo. Tačiau prisirišimas prie aukštųjų sferų buvo dar pavojingesnis. Pakilti už jas aukščiau neužtekdavo jėgų, todėl žmonės jų atsisakydavo ir grįždavo prie pirmųjų pakopų - prie fizinio kūno interesų ir materialinių vertybių. Rytai gimdė Vakarus, o Vakarai - Rytus. Šiuo metu abi šios tendencijos turi susijungti, nes kiekviena atskirai jau išsisėmė. Dvasinių vystymosi dėsnių pažinimas čia būtinas.

- Paaiškinkite, - neseniai paprašė vienas pacientas. - Aš tikiu Dievą, supratau, kad meilė Dievui - svarbiausia. Kodėl mane lydi įvairūs nemalonumai ir negaliu išsigydyti?

- Todėl, kad pakeisti savo sielą - gerokai varginantis užsiėmimas. Jeigu jūs važiuojate mašina ir staiga pasukate j griovį, tai, kad ir kaip melstumėtės Dievui, geruoju nesibaigs. Žmonės pripažįsta, kad yra fizikos dėsniai, ir tikėjimas Dievu netrukdo juos žinoti. Žinoti dvasinio vystymosi dėsnius taip pat būtina. Norint maldomis pakeisti savo sielą, reikia daug jėgų, o jų daug atima bendravimas su kitais žmonėmis, valgymas, situacijų kontrolė. Vadinasi, periodiškai reikia nuo to visko atsiriboti, kad malda labiau padėtų. Veržtis į Dievą per kaupiamą meilės pilnatvę reikia nuolatos.

- Ar jūs galėtumėte padiktuoti maldos žodžius? - Aukščiausia malda vyksta be žodžių. Tiesiog žmogus bet

kokioje situacijoje išsaugai ir didini meilės jausmą.

T R E Č I A K N YCiA

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a r e y a

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Neseniai turėjau nelengvą pokalbį su vienu pacientu. Kažkada aš pradėjau jį gydyti, tačiau be jokių rezultatų. Man buvo įdomu, ir tęsiau toliau. Iš pradžių mačiau tik žemišką lygmenį ir kalbėdavau apie pavyduliavimą. Vėliau paaiškėjo, kad jis labai prisirišęs prie dvasinių vertybių - dorovingumo, padorumo, teisingumo, situacijos valdymo. Būtent dėl šių priežasčių jis ir buvo blokuojamas visą gyvenimą. Dar vėliau pamačiau ir meilės žmonėms absoliutizaciją. Jis viską darė, ką liepiau, tačiau jokio efekto nebuvo. Charakteris kardinaliai kažkodėl nesikeitė. Priimti aplinkinį pasaulį kaip Dievo siųstą jjs neįstengė, ir tiek.

- Žinote, - aiškinau jam, - aš nežinau, prie ko dar prisirišusi jūsų siela. Reikia suvokti tai, kas svarbiausia - širdyje meilės turi daugėti, vadinasi, ir vidinės pretenzijos turi išnykti.

Tačiau visi mano aiškinimai atsimušdavo kaip į sieną, ir aš negalėjau suprasti, kas yra. Neseniai, kai pasijutau atvėręs naujas erdves, mes vėl susitikome. Aš jam pasakiau, kad jis prisirišęs prie pagrindinių bazinių vertybių. Prie vaikų gimdymo, kūrybos, kūrimo - viso ko, kas sukelia pavyduliavimą. Ir prie tobulybės, sukeliančios didžiausią išpuikimą. Jis ramiai išklauso manęs, paskui lėtai, neskubiai pradeda atsakinėti.

- Jūs mane gydote pusantrų metų. Per tą laikotarpį mano būklė ne tik nepagerėjo, bet dar pablogėjo. Aš netikiu jūsų sistema ir jūsų metodu. Esu neblogos nuomonės apie jus kaip apie žmogų, tačiau jūsų sistema - akių dūmimas. Aš tikiu Dievą, tačiau kodėl aš tūkstantį kartų turiu kartoti, kad aš Jį myliu ir kad tai didžiausia laimė? Ir kodėl aš turėčiau nekelti pretenzijų aplinkiniam pasauliui? Šioje šalyje žmogus negali būti laimingas. Čia valdžioje visuomet buvo arba idiotai, arba niekšai. Ši šalis visuomet smaugė savo šviesuolius ir smaugia iki šiol, nepriklausomai nuo politinės santvarkos. - Jo tonas pamažu darosi ramesnis. - Apie jus aš geros nuomonės, tačiau gydymą pamirškime.

Jis išeina, o aš bandau suvokti, kodėl jis šitaip nieko negali priimti. Kaskart jame aptinku tą pačią struktūrą, kurią neseniai apčiuopiau - tobulybę. Tačiau pacientas manęs jau negirdi. Jam visas pasaulis visuomet buvo netobulas. Tokiu atveju atsiradusi panieka virsta stipria susinaikinimo programa.

Šiandien aš pralošiau, tačiau ir tokia situacija pamokanti. Knygoje aš galiu detaliai aprašyti, kaip kylu pakopomis, vedančiomis į Dievą. Tai mano priedermė skintis kelią į Jį. Pacientas turi matyti mano galutinį punktą, ir man nereikia smulkiai aprašinėti pakopų, kuriomis jis kops. O aš įsitraukiau ir pradėjau daugiau aiškinti apie tai, kokios tos pakopos, negu apie meilę, į kurią žmogus turi ateiti.

Iš Kijevo skambina moteris, vieną kartą jau buvusi pas mane. - Po apsilankymo pas jus man visą nugarą peršti. Gelia,

S e . g e j u s I a z a r e v a s T R L Č 1 A K N Y G A AQH

K A l l M O S D I A G N O S T I K A Mei lė žmonėms ,r pasauliui

nėra kur dėtis. Aš nežinau, ar taip turi būti, ar ne. Žiūriu į jos biolauką. Jis neblogai atrodo. Tiesa, vaikaičiai ir

provaikaičiai "sunkoki". - Kokios problemos jums buvo? - Piktybinis auglys galvoje, gerklėje ir krūtinėje. Ir sūnus labai

pasiligojo. Detaliai žiūriu biolaukų struktūras. Stengiasi pacientė, tačiau

agresiją vyrams tebejaučia didžiulę. - Ar aš jums sakiau apie pavyduliavimą? - Taip, sakėte. Aš stengiuosi. Meldžiuosi rytą, dieną ir vakare. - Klausykite, - rėkiu aš į ragelį, - melstis reikia po tris šimtus

kartų rytą, po tiek pat dieną ir vakare, nes šiuo metu visas "purvas" iš sielos išteška, trimis maldelėmis jo neįveiksite. Nesistenkite atsiminti smulkmenų, jos jums nereikalingos. Prisiminkite keletą svarbiausių įvykių ir apmąstykite juos daug kartų, šimtus kartų. Ir žinokite: save smerkti - tai save plakti. Prieš Dievą nėra kaltų. Ar supratote?

Iš moters balso jaučiu, kad ji suprato. Porą mėnesių prieš kelionę į Ameriką jaučiausi bjauriai. Kad

ir kiek kovojau su prieraišomis, vis pasirodydavo naujos ir naujos. Buvau panašus į balą, kurią valyk nevalęs, vis nešvari. Sistema, atrodė, įstrigs aklavietėje. Aš valiausi daugiausia atgaila. Ir išsikamavęs vieną akimirką supratau, kad atgaila turi pereiti į maldą, o malda į meilę, kuri spinduliuoja ir nuo nieko nepriklauso, žodžiu, bala turi tapti šaltiniu. Tačiau būti panašiu į šaltinį galima tik tuomet, kai be perstojo srovena tyras vanduo, o tai įvyksta, kai siela be perstojo veržiasi į Dievą. Kai tik žmogus kažką kita daro savo tikslu, jis ima nuo to priklausyti. Toks priklausomumas sukelia vis didesnę agresiją, o paskui - ligą.

Prieš mane sėdi motina su savo dukra. Dukrai vėžys, bet ji apie tai nežino. Jai paprasčiausiai kažko labai sunku. Aš pradedu diagnozuoti. Prieraiša prie žemiškumo - yra, prie dvasingumo - yra, prie meilės žmonėms - taip pat, prie tobulybės ir kūrimo - yra, prie tikėjimo žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu, prie fanatiško tikėjimo į Dievą, prie Dieviškosios paskirties - taip pat yra. Toliau - dar visa virtinė struktūrų, kurioms aš negaliu rasti net pavadinimų. Baisu. Tokia gausa man pasitaiko pirmą kartą. Aš suprantu, kad jai visa tai išaiškinti nebeįmanoma. O gal ir nereikia iššifruoti visų pakopų.

- Dievas yra meilė, - sakau jai. - Ir Dievas nuo nieko nepriklauso. Ir jūsų meilė taip pat turi nuo nieko nepriklausyti. Atgaline data pasistenkite priimti visus praradimus ir pažeminimus taip, kad jie visiškai nepažeistų jūsų meilės stiprybės.

17. 1548

T R E Č I A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

Aš sakau keletą frazių, paskui mergina išeina keturiasdešimčiai minučių, ir kai ji grįžta, matau švarų lauką. Suvokiu, kad kartais jokių aiškinimų nereikia.

Neseniai viena pacientė uždavė man įdomų klausimą: - Kuo daugiau meldžiuosi, tuo blogiau su manimi bendradarbiai

elgiasi darbe. Tai tikras faktas. Ką man daryti toliau? Klausimas man visiškai netikėtas. Aš žiūriu, kas vyksta subtilioje

sferoje, ir matau, kad žmonių elgesys - tai reakcija į augančią panieką ir didystę jos sieloje. Prie kažko siela prisirišo. Dar kartą žiūriu į biolauką, ir viskas darosi aišku. Yra jėga, kuriančioji mūsų Visatą, yra griaunančioji ir yra stabilizuojančioji. Stabilizaciją mes jaučiame kaip meilę žmonėms, aukščiausią teisingumą ir tikėjimą Dievu.

- Žinote, - pradedu pasakoti moteriai, - žmogaus organizmas susideda ne tik iš kaulų, bet ir iš raumenų ir nervų audinių. Taigi, - kaulų audinio ląstelės - tai ortodoksai dogmatikai, o nervų sistemos audinio ląstelės - tai ieškotojai ir avantiūristai. Ritualai, įstatymai ir papročiai - tos pačios kaulų ląstelės, be kurių žmogus negali gyventi. Ritualai ir papročiai - tai ramentai, ir jeigu jūs nemokate vaikščioti, be jų neatsistosite ir nepavaikščiosite. Tačiau išmokus vaikščioti, jie trukdys jums.

Tikėjimas mums teikia stabilumo ir aprūpina rytojų, tačiau kai jis pasidaro tikslu, kyla panieka tiems, kurie netiki. Atsiranda baimė prarasti tikėjimo ir stabilumo jausmą. Kai jūs meldėtės, malda jums virto sveikatos ir sėkmės šaltiniu. Ji tapo jūsų tikslu. Malda niekuomet negali būti tikslu. Malda - priemonė sieloje jausti ir didinti meilę. Kadangi tos frazės, kurias jūs mintyse kalbate, daugiausia priklauso šiam pasauliui, tai aukščiausia malda yra malda be žodžių. Tai be perstojo sergėjimas ir didinimas meilės sieloje, tačiau, kadangi tai labai sudėtinga, žmogus periodiškai padeda sau ir maldos žodžiais.

- Sakykite, kas tai yra meilė Dievui, didesnė negu kam nors kitam, įprastame, realiame gyvenime? Kaip man pajausti, kad Dievą myliu labiau negu ką nors kita?

Meilė Dievui, didesnė nei visai esamybei, pasireiškia kasdienybėje kaip vidinė meilė mus supančiam pasauliui, neturint jam jokių pretenzijų.

Aš neseniai konsultavau vieną jauną moterį, ją nuo vaikystės kamuoja ginekologinės problemos, o neseniai ir sveikata smarkiai pašlijo.

- Jūsų ligų atsiradimo priežastis labai paprasta, - aiškinu jai. -Per meilę mes sieloje susijungiame su Dievu. Dievas nuo nieko nepriklauso. Vadinasi, jeigu meilė mūsų sieloje nuo nieko nepriklauso,

mes sveiki ir laimingi. Visi žmogaus jausmai, jo emocijos ir troškimai susiję su aplinkiniu pasauliu ir nuo jo priklauso. Tik meilės jausmas nuo nieko nepriklauso. Jeigu mes bandome jį padaiyti nuo kažko priklausomą, šis jausmas silpnėja, ir mes pradedame sirgti ir mirštame. Ginekologija - tai meilės zona, ir jeigu nuo vaikystės šiomis ligomis sergate, vadinasi, dar praeituose gyvenimuose jūs klupdėte savo meilę prieš aplinkybes arba draudėle sau mylėti dėl kažkokių etinių normų, ar nenorėjote gimdyti dėl kokių nors aplinkybių, arba emocijomis ir elgesiu žudėte kito žmogaus meilę, laikydami tą žmogų visų bėdų kaltininku.

- Aš perskaičiau jūsų knygas, ir dabar eisiu paskui meilės jausmą, nepaisydama jokių kliūčių. Aš dabar ištekėjusi, jeigu sutiksiu kitą žmogų, pasistengsiu išsaugoti šeimą, bet meilės jausmo neslopinsiu. Tačiau tvirtai žinau vieną dalyką: aš pamilsiu tą, kuris mane mylės.

- Tai jau pretenzija, - aiškinu jai. - Jūs paprasčiausiai keičiate paviršutinę pretenziją į giluminę. Dievo jautimas sieloje - tai meilė be pretenzijų, be sąlygų ir reikalavimų. Dievo negalima valdyti, ir savo meilės - taip pat. Tai viena pagrindinių sveikatos išsaugojimo sąlygų-

Štai aš bendrauju su vėžiu sergančiu žmogumi, kurio liga jau pažengė pernelyg toli. Jis labai išblyškęs, atrodo iškankintas, gydymas chemija nepadeda. Ilgų aiškinimų jis negali išklausyti, tiek yra nusilpęs. Reikia kiek galima suglausti informaciją, kurią norėčiau jam perduoti.

Tradicinė medicina jam nepadeda, kadangi jis daug ką perdavė savo vaikams ir vaikaičiams. Jo vaikų biolaukuose irgi yra charakteringos deformacijos, kurios po kelerių metų gali sukelti sunkias ligas ar mirtį. Žmogus dažnai, daug ką permąstęs ir suvokęs, mano, kad jis visiškai apsivalė, bet tai iliuzija, tik paviršutinė sąmonės plėvelė. Po kurio laiko tai įsiskverbs į sielą. Tačiau jeigu palikuonių sielos supurvintos, paprasto peržiūrėjimo neužtenka. Dažniausiai reikia atgaline data naujaip peržvelgti visą gyvenimą ne vieną šimtą kartų arba net tūkstančius kartų, kad refleksų lygyje pasikeistų vertybių sistema. Aš lėtai aiškinu pacientui jo situaciją.

- Jūs dabar tarsi bala, į kurią vanduo beveik nepatenka, o jei patenka, tai labai greitai išteka. O išteka jis pas jūsų vaikus ir būsimus vaikaičius, nes jūs nejučiom atėmėte iš jų visas atsargas. Pirmiausia iš balos reikia iškuopti purvą, paskui padidinti joje vandens kieki, o po to iš balos virsti šaltiniu.

Tam, kad mylėtume aplinkinį pasaulį ir sąveikoje su juo būtume laimingi, mes turime pastoviai gauti naujų meilės ir energijos dovių. Sąveikaudami su aplinkiniu pasauliu mes dažniausiai 17*

T KELTA K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

visa ką prarandame, o kreipdamiesi i Dievą - gauname. Jeigu Dievą mylime daugiau negu visa kita, jis mums yra

aukščiausias tikslas, ir mes gauname daugiau, negu išeikvojame. Ir mumyse dar lieka meilės sau ir savo palikuonims.

Jeigu ką nors imame mylėti daugiau negu Dievą, siela pradeda nuo to priklausyti, meilės jausmas nuslopsta ir atsiranda pretenzijos. Paskui meilės mažėja ir atsiranda agresija, o po jos - nelaimės ir ligos. Kai meilės mažėja, tam, kad galėtume egzistuoti, mes turime jos iš kažko semtis ir semiamės jos iš savo būsimų ainių ir iš savo būsimų gyvenimų.

O kuo daugiau mes priklausome nuo kokių nors žmogiškųjų vertybių, net pačių švenčiausių, tuo greičiau išsenka mūsų siela, ir tuomet mes jau ne dovanojame savo palikuonims meilės, o vagiame ją iš jų.

Musų siela turi ribotą talpą paviršiniuose sluoksniuose, ir agresijos proveržis, ištuštinantis mūsų sielą, priklausomai nuo tos talpos gilumo, gali pasiekti vis tolimesnes kartas. Kuo giliau mes "iščiulpėme" savo palikuonių sielas, tuo sunkesnė būna mūsų liga.

Vadinasi, kuo daugiau pripildėme sielą meilės ir perdavėme meilės atsargų savo palikuonims, tuo greičiau pasveiksime. Mes senstame ir mirštame, kad palengvėle atsipalaiduotume nuo visų žmogiškųjų vertybių.

Po mirties ir iki pradėjimo, vis arčiau artindamasis prie Dievo, žmogus kiekvieną kartą gauna vis didesnį meilės ir jėgų dovį. Tas dovis tokio dydžio, kiek žmogui leista pajusti jausmų grožį ir skaistumą. Ne visuomet gauto dovio pakanka ir tuomet vėl reikia stiprinti susijungimą su Dievu.

Įprastose situacijose mums tai duodama per nemalonumus, nelaimes, ligas, visų aukščiausių žmogiškų jausmų įskaudinimą. Ypač galinga žmogiškų vertybių destabilizacija vyksta prieš vaikų pradėjimą, ir kuo mažiau pretenzijų žmogus turi aplinkiniam pasauliui, tuo greičiau įvyksta kontaktai ir tuo sveikesni būna palikuonys.

Todėl reikia šimtų šimtus kartų išgyventi naujaip visą gyvenimą, ir tose situacijose, kai mumyse kildavo pretenzijų, pajausti laimę ir meilę. Jūsų sielai bus sunku "atsilipinti" nuo tų vertybių, prie kurių ilgus metus ją vis stipriau "lipinote".

Įsivaizduokite, kad po savaitės mirsite, kad nėra jokios tikimybės pasveikti. Pradėkite palengva atsisveikinti su viskuo, kas jums brangu. Ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Tai sprendžia Aukščiausiasis, ir jūsų valia jau nieko nereiškia. Nustokite bendrauti su aplinkiniu pasauliu ir kai tada melsitės kartodamas, kad didžiausia laimė jums ir jūsų palikuonims - meilė Dievui, jūsų siela greičiau tuo patikės.

- Kaip man įtikinti savo vaikus, kad reikia tikėti Dievą, -klausia manęs moteris, - kad Jį reikia mylėti?

r g e j u s L a / a r t

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui 501

- Tikėjimas tam tikrais laiko tarpais irgi privalo susilpnėti. Pirmiausia vaikus reikia išmokyti, kad nesikėsintų į meilės jausmą savo sieloje ir kitų žmonių sielose. Svarbu, kad jie pajaustų: mūsų logika ir visi mūsų susikurti vaizdiniai apie pasaulį, kad ir kokie jie tobuli atrodytų, visuomet bus menkesni nei Dieviškoji logika, visuomet bus tik dalis, o ne visuma. Pedagogikoje yra tiys momentai: pirmas - ko vaikai negirdi ir į ką jie spjauna; antra - į ką jie kreipia dėmesį - tai mūsų poelgiai; ir trečia - kaip jie elgiasi, - tai yra tas, ką mes patys darėme anksčiau ir ką jautėme savo sielos gilumoje. Taigi pedagogika visuomet prasideda nuo tėvų.

- Sakykite, - klausia pacientas, - jeigu visi žmonės, kaip moko Biblija, šventovę statys savo sieloje, o ne kažkur kitoje vietoje, gal religijos greitai nebus reikalingos?

- Sakykite, o ar jūs gerai žinote mūsų įstatymdavystę? -paklausiau jį.

- Siek tiek, - gūžčioja pečiais mano pašnekovas. - Tačiau jeigu jums reikia spręsti rimtą klausimą, jūs pats

vienas jo nesprendžiate, o kreipiatės į patyrusį teisininką. Dvasininkai - irgi specialistai, tik jų darbo sritis - siela, dorovė.

- Dabar supratau, - šypsosi jis. - Tačiau ir vėl - absoliutumo negali būti, ir tarp specialistų yra

tuščiadvasių imitatorių. Beje, kartais ir mėgėjui atsiveria talentas, Dievo duotas. O bet kokia religija, nesukaupusi savo gelmėse meilės gausos, labai greitai išsigimsta. Kuo labiau mes tobulėjame, tuo geriau matome šią sąsają.

- Jūs sakote, kad mano pasąmonės agresija sudaro 400 vienetų? - klausia moteris, atėjusi kaip pacientė.

- Taip, - atsakau aš. - Jūsų biolauko deformacija galvos plote didelė. Liko metai ar du. Jūsų agresija nukreipta prieš save. Toliau - arba aklumas, arba labai stiprus insultas, arba išsėtinė sklerozė. - Aš toliau stebiu biolauką. - Nors jūsų atveju kažin ar jūsų galva atlaikys. Sprendžiant pagal biolaukų dinamiką, po kurio laiko susinaikinimo programa nusileis iki inkstų, ir tuomet arba vėžys, arba suirs inkstų funkcija.

Moteris įdėmiai į mane žiūri. - Aš juk atidžiai perskaičiau jūsų pirmąją ir antrąją knygą, o

jūs nepaliekate man jokių galimybių. Kodėl? Žiūriu, kokia jos būklė praeityje, ir lyginu su dabartine. - Sielos gelmėje jūs visuomet siekėte Dievo, nors ne visuomet

rasdavote teisingą kelią, stengėtės savyje ugdyti dvasingumą ir gerumą, todėl iki šiol esate sveika ir gyva, nors jūsų biolaukuose -didžiulės deformacijos. Jums atidedamas terminas, duodama daugiau šansų išlikti. Anksčiau, kai dar nebuvote skaičiusi mano knygų,

"N n O I R l i Č I A KN YCi A

^ ^ Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

jūsų siela buvo prisirišusi prie laimingo likimo, nes jautėtės turinti ypatingą paskirtį, prie tobulybės, prie meilės žmonėms, prie vaikų gimdymo - kūrimo. Šiuo metu jūs prisirišusi tik prie kūrimo -vaikų gimdymo, bet ši prieraiša labai didelė. Jūs neturite vaikų ir labai dėl to kremtatės. Kai buvo įskaudinti jūsų meilės ir pasitikėjimo jausmai, jūs jautėtės likimo nuskausta, nenorėjote gyventi. Kai griuvo ne tik dabartinė, bet ir ateities laimė, jūs darėte tą pat. Nuo ateities irgi negalima priklausyti. Jeigu jaučiatės pati save nuskaudusi, tai susinaikinimo programa. Jeigu jaučiatės ir pati save nuskaudusi, ir nuskausta susidariusios situacijos ir likimo - susinaikinimo programa dešimteriopai stipresnė, o tai, ką savo gyvenime laikėte aukštesniais reikalavimais sau iš tikrųjų buvo nuoskauda dėl likimo bėdų, o graužatis dėl praeities iš tikrųjų buvo pretenzijos Dievui. Eikite ir naujaip peržvelkite savo gyvenimą, o po valandos vėl užeikite, pažiūrėsime, kaip jums sekėsi.

Kai moteris vėl įėjo, aš buvau maloniai nustebintas - jos biolaukas pasidarė visiškai švarus.

- Nė nesitikėjau tokių gerų rezultatų, - sakau jai. - Žinote, šią valandą aš nesimeldžiau, tiesiog vaikščiojau ir

mąsčiau, ir po to kažkaip staiga viskas pasikeitė, - prisipažino moteris.

- Sveikinu jus, - pasakiau aš, - tačiau yra viena rimta problema. Tai, kad jūsų biolaukas apsivalė, dar nereiškia, kad jūs nesusirgsite. Sakykime taip: situacija žymiai pagerėjo, tačiau ties jumis, - aš apvedu pirštu apskritimą, - matau tamsią dėmę. Tai didelė žmonių grupė Šiaurės Rusijoje, daugiau kaip milijonas žmonių. Ir jūsų neteisinga orientacija, agresija paveikė jų būseną. Kuo labiau žmogus dvasiškai ugdo save, tuo daugiau žmonių intuityviai ar sąmoningai eina paskui jį. Kartu su jo pliusais gauna ir jo minusus. Tai jūsų dvasios vaikai, priklausantys nuo jūsų, nors šiuo metu jūs Rusijoje negyvenate. Taigi, kai valysite savo sielą, nepamirškite ir jų. Sunkiausios ligos, trunkančios kartais ne vieną gyvenimą, dažnai pasirodo esančios ne tik dėl fizinio, bet ir dėl dvasinio pakenkimo savo palikuonims. Vadinasi, kuo daugiau gero aš galiu padaryti žmonėms, tuo jiems ir man pavojingiau. Aišku, didesnis pavojus, didesnė ir atsakomybė. Kuo arčiau mes prie Dievo, tuo aukštesnė mūsų tobulumo pakopa, tuo daugiau laimės ir pasitenkinimo jaučiame. Vadinasi, ir tuo didesnį skausmą jausime Jo netekę.

Todėl, prieš duodant žmogui laimės, jam pirmiausia suteikiama skausmo, ir kuo didesnį skausmą jis pajėgia ištverti, neprarasdamas sieloje meilės Dievui, tuo daugiau laimės galės patirti. Žiūrėkite, -pirštais rodau atstumą: - materialinėse vertybėse yra tam tikras meilės dovis, dvasinėse vertybėse, - rodau plačiai apvesdamas rankomis, - jis kur kas didesnis. Visatoje, meilėje jai ir žmonėms

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui

- dar didesnis. Tobulybėje, kūryboje, kūrimo procese ir vaikų gimdyme jis dar didesnis.

Ir kuo reikšmingesnis meilės dovis, tuo didesnė pagunda jį padaryti tikslu, pamiršus begalybę - Dievą. Todėl ne kiekvienam žmogui leidžiama pajausti aukščiausius meilės, kūrybos, tobulybės momentus. Jis negali pakilti virš jų ir ištverti jų netektį. Jeigu mes priklausome nuo jų, tai jų praradimo ištverti negalime.

Tam, kad pakiltume virš jų ir ištvertume skausmą, turime giliai visiems laikams suvokti, kad meilė Dievui turi būti iškelta aukščiau už bet kokias žmogiškas vertybes. Ir ne tik suvokti, bet ir pajusti. Jeigu žmogus pakilti neturi jėgų, tuomet, norėdamas išgyventi, jis atsižada visko, kas šventa. Ir, kad ir kaip atrodo keista, kažkuriam laikotarpiui jis priartėja prie Dievo arčiau, negu pirma buvo. Mes neišvengiamai veržiamės vis prie didesnės laimės ir meilės, bet kiekvieną kartą turime jausti, kad tai - tik priemonės.

- Sakykite, o dvasinis skausmas - ar tai požymis, kad prisirišta prie žmogiškų vertybių?

- Nieko panašaus. Tai subtilaus jautrumo požymis, susijęs su aukščiausių žmogiškų vertybių turėjimu. Prisirišimo požymis - kai nenorima ir nesugebama ištverti skausmo netekus vertybių arba jas žeminant. Vidinė agresija kyla atliepdama į traumuojančią situaciją.

- Gerai, aukščiausias tikslas - meilė Dievui, - sako moteris. -Tačiau tam, kad išgyvenčiau, aš turiu padaryti tikslu savo uždarbį, gabumų ugdymą, norą padėti žmonėms - ką apie tai pasakysite?

- Įsivaizduokite, iš namų jūs einate į parduotuvę ir kuriam laikui - tai jūsų tikslas. Kai tik jį realizuojate, viskas, jo nebėra. Grįždama namo lipate laiptais, ir tą akimirką - tai jūsų tikslas. Pažvelgusi aukštyn matote laiptinės aikštelę - tai irgi tikslas, bet vienam žingsniui per daug aukštas. Tačiau jeigu jis taptų absoliutus, jūsų laiptinės aikštelėje nakvotumėte. Buto durų nematote, bet norite pasiekti jas, kad atidariusi patektumėte namo. Taip kiekvienas žmogus, nematydamas Dievo, turi stengtis į Jį grįžti, išsaugodamas tikslo prioritetą. Tačiau šis sugrįžimas atrodo ne taip, kaip mes jį sau įsivaizduojame. Mes iš Jo išėjome ir savo sieloje turime Jo kibirkštėlę. Ir per šią kibirkštėlę su Juo susijungiame. Grįžimas į Dievą - šios amžinosios kibirkštėlės sieloje įpūtimas.

- Klausyk, - kreipėsi į mane bendradarbiai. - Įdomus atvejis. Skambina vaikinas, kuris jau ištisus metus nemiega. Periodiškai išeina iš savo kūno ir mato save iš šalies. Jaučia, kad gyvena kažkokiame nerealiame pasaulyje.

Kitą dieną vaikinas vėl paskambina, ir mes kalbamės. Nors iš pirmo žvilgsnio situacija neįprasta, paaiškinama įprastai. Jam kūryba, apskritai kūrimas ir vaikų gimdymas tapo aukščiausiu tikslu. Tokia orientacija sukelia ir pojūtį, kad esi skaudžiamas viso pasaulio, ir

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

smerkimą, pavyduliavimą, savęs smerkimą, nenorą gyventi. Be to, absoliutizuojama tobulybė, sukelianti išpuikimą, norą savo valią primesti kitiems, ir čia dar ne viskas. O jam jau numatyti harmoningi vaikai ir tokiais atvejais dažnai pasitaikanti blokuotė sunkiomis ligomis ar nelaimėmis vaikų atėjimą į pasaulį gali sutrukdyti, todėl žmogiškųjų vertybių žeminimas vyksta sergėjant. Kai jausmai smarkiai atbunka, kai-kyla pojūtis, kad aplinkinis pasaulis iliuzoriškas, kai susilpnėja emociniai kontaktai, kai tėvų psichika nestabili, dažnai tai yra požymiai, rodantys, kad vaikas neeilinis ir kad pirmoji pagalba jam - tėvų pastangos tobulėti.

Man skambina pažįstamas iš Amerikos. - Mano sūnus reanimacijoje. Guli su lašeline, ir būklė labai

sunki. Gydytojai negali nustatyti diagnozės. Vakar mes jam pasakėme, kad šeimoje netrukus bus dar vienas vaikas, kad mama laukiasi. Gal tai turėjo kažkiek įtakos jo sveikatai?

- Jūs teisus, - sakau jam. - Iš motinos jis paveldėjo meilės žmonėms absoliutizaciją ir vaikų gimdymo absoliutizaciją. Jam mylimas žmogus absoliuti vertybė, jis paniškai bijo jo netekti. Toks vaikas bijo likti vienas, bijo netikėtų situacijų, kaip siaubo bijo mirties, visuomet pavyduliauja ir labai greitai įsižeidžia. Iš jūsų jis paveldėjo norą tobulėti, kontroliuoti situaciją, sėkmingą likimą, tai yra savo norų ir sumanymų įgyvendinimą padaryti savo gyvenimo tikslu. Todėl ištverti traumuojančios situacijos jis nenori ir negali.

Kai jūsų sūnus sužinojo, kad šeimoje bus dar vienas vaikas, jis pratrūko agresija tam, kurs nejučiomis gali jo meilės dalį atimti. Jam meilės teritorija - absoliuti vertybė, ir nieko į ten jis neįsileis. Tvykstelėjusi agresija tapo susinaikinimo programa. Šiuo metu slopsta vaiko imuninė sistema. Vadinasi, tuo pačiu metu netenka atsparos daugelis organų, dėl to gydytojai ir negali nustatyti diagnozės. Ilgainiui tai gali virsti sunkia liga; organų pažeidimą tada sąlygos berniuko charakteris ir pasaulėjauta.

Jeigu agresija pasirodė kaip nuoskauda dėl likimo skriaudos -vaikas dažnai sirgs plaučių uždegimu, gastritu, o esant stipresnei agresijai - skrandžio ar plaučių vėžiu. Kadangi susinaikinimo programa jau veikia, tačiau blokuotė pabloginant klausą nebuvo priimta, gali arba sunkiai sutrikti žarnynas, arba urogenitalinė sistema.

- Sakykite, ar tokioje situacijoje galima ką nors padaryti? - Žinoma, galima. Jūsų žmona turi atsisakyti bet kokių

pretenzijų tiems, kas įžeidė jos meilės ir pasitikėjimo jausmus. Tegu prašo, kad iš sūnaus ir kitų palikuonių sielų pasišalintų nuoskaudos, - kad jie nesigraužtų įskaudinti kitų žmonių ir patys savęs, kad didžiausia laimė jai, vaikams ir palikuonims būtų meilė Dievui. O

T R E Č I A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Mei lė žmonėms ir pasauliui 505

noras turėti vaikų, mylimą žmogų, šeimą - būtų tik būdas mylėti •Dievą. Jūs pati turite dėkoti Dievui už visas nesėkmes, įskaudinimus, pažeminimus, neteisybes iš kitų žmonių ir likimo pusės. Nuo šiandien pat mokykitės nusižeminti ir nusileisti kitiems žmonėms. Ir melsdamasis kartokite, kad visos žmogiškosios vertybės - valdžia, galia, tobulumas - jums bus tik priemonė, o meilė Dievui - tikslas.

- Ar galiu kai ko paklausti? - Taip. - Mano sūnus yra mano įsūnis. Gal tai turi kokios nors

reikšmės? - Realiai - jokios. Pirma, jis buvo jūsų sūnus užpraeitame

gyvenime, antra, jo biolaukų identiškumas su tikru tėvu tik septyni procentai, o su jumis - daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų; beje, kad vaikas neimtų jūsų karmos, dažniau jam priminkite, kad Dievą jis turi mylėti labiau, negu tėvą ir mamą. Kodėl naminiai gyvūnai ima šeimininkų karmą, o paskui serga ir dvesia? Todėl, kad jie priklausomi nuo šeimininko, gauna iš jo maistą, ir šeimininkas tampa jų tikslu. Kuo daugiau jūs dėsite pastangų, kad vaikas priklausytų nuo jūsų, tuo daugiau "purvo" jis pasisems ir tuo bus nelaimingesnis, o jūs už tai turėsite tuo sunkiau atsiskaityti. O jeigu sūnus jaus, kad viską gauna iš Dievo, nors ir per tėvus, tai sudėtingų situacijų metu, kai jis bus sergėjamas, į sergėjamą lauką pateksite ir jūs.

Kitą dieną mano pažįstamas vėl paskambino. - Vakar aš nuėjau pas vaiką į ligoninę. Gydytojai sako, kad

nieko nesupranta, kaip čia yra, tačiau berniukas visiškai sveikas. Jam nereikalinga nei lašelinė, nei vaistai, ir vienintelis dalykas, ko reikia, kad aš jį pasiimčiau namo.

Aš pažiūrėjau į berniuko biolauką, jis iš tiesų sunormalėjo, tačiau tai buvo ką tik nutikęs atvejis, kurį lengvai galėjome atitaisyti. Įsisenėję atvejai, kai siela pagraužta pavydulingumo ar nenoro gyventi, labai sunkiai gydomi. Nors kartais ir per valandą žmogus gali pakeisti savo pasaulėžiūrą, ir per kelias valandas ar dienas pasveikti.

Mano pažįstamas ketino pirkti butą. Vieną vakarą užėjau pas jį į darbą. Jis atrodė labai susirūpinęs.

- Žinai, jau turiu nusižiūrėjęs, butas labai geras, rytoj paaiškės, ar jį man parduos, ar ne. Be manęs, dar yra norinčių jį pirkti. Man net kraujo spaudimas pakilo, - prisipažino jis.

- Taip elgdamasis tu gali prarasti ne tik butą, bet ir sveikatą. Ten, aukštybėse, jau viskas nuspręsta. Jeigu tau lemta butą gauti, tu jį gausi, ir beprasmiška, net kenksminga dėl to nerimauti, o jeigu tau jo gauti nelemta, tai negausi, kad ir kaip stengtumeis, o netgi jei vis dėlto gautum, netektum per tai sveikatos ar gyvybės.

f A / " T R E Č I A K N Y G A . S e r g e j u s l . a / a r u v a s

D U O Mei lė ž m o n ė m s i r pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

Kitą rytą, devintą valandą, mano bičiuliui paskambino, kad butas parduodamas kitam. Mano bičiulis įpuolė į didžiausią stresą, tačiau po dešimties minučių prisiminė mano žodžius. Atsisakė pretenzijų, nepasitenkinimo dėl susidariusios situacijos ir iš karto nurimo. Po trijų valandų jam vėl buvo paskambinta, kad anas pirkėjas apsigalvojęs ir jis gali atvežti avansą. Su bičiuliu susitikau tą pačią dieną. Jis šypsodamasis apie viską papasakojo kaip apie linksmą komediją. Aš pažiūrėjau į jo biolauką ir lėtai pasakiau:

- Čia yra ne tik komedijos, bet ir tragedijos elementų. Dabar tavo pasąmonės agresija 300 vienetų. Tau mirtinas skaičius - 180 vienetų. Po pusantrų metų tau būtų prasidėjęs dešiniojo plaučio vėžys. Tu jauteisi labai nuskaustas likimo, pykai ant savęs, ant susidariusių aplinkybių. Per dešimtį minučių įsivarei tokią susinaikinimo programą, kad ji po kurio laiko būtų atsigręžusi į tave arba labai sunkia liga, arba visišku likimo žlugimu.

Dar vienas atvejis. Važiavau su savo pažįstamu iš Chaifos į Tel-Avivą, buvo vakaras. Kelias tiesus, mašinų priekyje visai nedaug. Dešiniąja juosta mašinos važiavo 60-80 km/val, kairiąja - 90-100 km/val greičiu. Mes priartėjome prie mašinos, važiuojančios kairiąja juosta nedideliu greičiu. Pradėjome signalizuoti vairuotojui, kad jis pasitrauktų dešinėn, tačiau jis niekaip nereagavo. Po kelių minučių mano bendrakeleivis pradėjo pamažu niršti.

- Nusiramink, sveikata brangesnė, - pasakiau jam. - Aplenkime iš dešinės. Už mūsų jau susikaupė grūstis.

Mes pamažu aplenkėme tą mašiną ir pastebėjome, kad prie vairo joje buvo moteris. Tuo metu prie jos mašinos iš paskos priartėjo mikroautobusas ir taip pat pradėjo mirksėti. Reakcijos, kaip ir anksčiau, nebuvo jokios. Mikroautobuso vairuotojas aplenkė mašiną ir, galima sakyti, sustojo prieš ją, taigi kad nesusidurtų, ji vis dėlto turėjo pasitraukti į kitą juostą. Bet kur ten! Moteris, gerokai sumažinusi greitį, į kitą juostą taip ir nepasuko. Mes nuvažiavome tolyn, palikdami mirksinčią ir signalizuojančią jau visą krūvą mašinų.

Ten tikriausiai vyko aiškinimasis, kas kaltas. Aš pažiūrėjau, kaip atrodė moters biolaukas iki šios situacijos. Biolauke buvo ambicijų ir išpuikimo deformacijų. Tobulybė ir laimingas likimas. Viskas aišku. Jai atrodo, kad visi neteisūs, tik ji teisi. Visi niekšai - ji šventuolė. Iki šios situacijos jos pasąmonės agresija - 100 vienetų. Mirties riba jai - 180 vienetų. Dabar jos sieloje užvirė agresija žmonėms, kurie, jos nuomone, neteisingai ją įskaudino ir pažemino. Pasąmonės agresija padidėjo keleriopai, ir pavojingiausia tai, kad tos agresijos dalis buvo pennesta į vaikų ir vaikaičių sielas. Dabar, netgi jei ši moteris atsisakytų savo pretenzijų ir visiškai pakeistų požiūrį į situaciją, jos būklė pagerėtų tik dvidešimčia

• ė j u s l . a , a r c v a . s T R E Č I A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ir pasauliui 507

procentų. O energetika gerklės ir genitalijų plote stipriai nukentėjo. Po kurio laiko, pamiršusi šią istoriją, ji turės kreiptis į gydytoją, ir prasidės ilgas kamuojantis gydymo procesas.

Aš pasakiau savo prognozę bendrakeleiviui, jis susidomėjo. - Vienai mano pažįstamai krūties vėžys. Ar galėtum pasakyti

priežastį? - Dažniausiai tai būna dėl nuoskaudų, susijusių su meile, -

atsakiau jam. - O šiuo atveju grynai žemiškos priežastys. Jai vis per maža pinigų, ji nepatenkinta materialine padėtimi, susidariusiomis aplinkybėmis.

- Visiškai teisingai, - patvirtino jis. - Vyras gerai uždirba, nupirko namą, o ji vis viskuo nepatenkinta.

Kai žmogus važiuoja mašina ir, pažeidęs kelių eismo taisykles, įv ką nors įsirėžia, tuo jis gali sugriauti visą savo gyvenimą. Siame gyvenime kartais mes įsirėžiame ir jausmais. Tik tokios tragedijos vyksta nepastebimai, ir pasekmės pasirodo ne iš karto.

Jeigu žmogus nežino dvasinių dėsnių, jis būna panašus į tą, kuris važiuoja mašina, nežinodamas eismo taisyklių. Nors nežinantis, tačiau laikantis sielą kupiną meilės, intuityviai elgsis taip, kaip ir tas, kuris gerai jas žino. Meilė ir geraširdiškumas, net nežinant dvasinių dėsnių, padeda mums išgyventi kelyje, kuris vadinamas gyvenimu.

Atėjusi gydytis moteris papasakojo, kad prieš 15 metų žuvo jos maža dukrelė.

- Aš jaučiu, kad negaliu jos užmiršti. Tarsi ji visuomet greta^ ir man labai sunku.

Žiūriu, kokia priežastis. Moteris perdavė dukrai meilės žmonėms ir pasauliui absoliutizaciją. Si jos sielos našta kankina ir mergaitę. Aš noriu trumpai paprastais žodžiais apie tai papasakoti motinai, tačiau smilkinį nuveria skausmas. Jos vaiko siela nori man perduoti kažkokią informaciją.

- Perduok jai, kad ji norėjo numirti, kai laukėsi manęs. Žiūriu praeitin pagal atitinkamą laiką ir matau stiprią susinai

kinimo programą penktame, šeštame, septintame ir aštuntame nėštumo mėnesyje. Tai susiję su nuoskauda dėl vyro padarytos skriaudos.

- Jūs nenorėjote gyventi antroje nėštumo pusėje, laukdamasi dukros.

- Ne, to nebuvo. - O dėl vyro daromų skriaudų jautėtės įskaudinta? - Taip, labai stipriai. Jis girtuokliavo tuo laiku. - Taigi išoriškai vyrui reiškiamos nuoskaudos vidujai ėjo kaip

nenoras gyventi. Ir tokia programa, sustiprinta dukros sieloje,

T R E Č I A K N Y C i A

Meilė žmonėms ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

mergaitę pražudė. Beje, analogiškas emocijas jūs perdavėte ir kitiems vaikams.

- Taip! - linksi ji galva. - Kitas mano vaikas pateko po mašina ir tik per stebuklą liko gyvas.

- Apvalykite savo sielą, - kreipiuosi į moterį, - ir melskitės už palikuonis, gimusius, negimusius ir mirusius. Beje, jūsų dukra po kelių metų vėl gims. Ir būsimos jos problemos dėl sveikatos po jos gimimo atsilieptų ir jums. Kiek pavyks apvalyti dukros sielą, peržvelgus visą gyvenimą ir vietoj nuoskaudų pajautus meilę, tiek lengviau jai bus pasiruošti sekančiam gimimui ir ateiti į šį pasaulį.

- Jūsų antroji knyga man padarė slegiantį įspūdį, - skundžiasi viena pacientė. - Neišbrendamos bėdos. Juk negalima visą gyvenimą pragyventi atgailaujant. Neįmanoma normaliam žmogui nugyventi gyvenimą nejaučiant skriaudų, kad ir kaip nuoskaudas dėl to savyje slopintume. Ir va, aš jau visiems viską atleidau, o jūs sakote, kad mano pasąmonėje dar labai daug nuoskaudų.

- Aš matau tai, ko nematote jūs, - atsakau jai. - Ir patikėkite: sielą apvalyti daug sudėtingiau, negu sąmonę. Kas sako, kad negalima įsižeidinėti, užsigaulioti? Užgaulių, nuoskaudų kaip tik negalima slopinti. Tiesiog, kad ir kokia nuoskauda išoriškai būtų, vidujai turi likti meilė. Kiekvieno žmogaus sielos gilumoje yra Dievas, ir jį mes turime visuomet mylėti. O atgaila - tai tik pirmas žingsnis. Iš pradžių nusekusią kūdrą reikia išvalyti nuo purvo, o paskui ten prileisti švaraus vandens. Bet jūs tik apie purvą galvojate. Taip negalima.

- Na gerai, tada pasakykite, kaip man gyventi be pretenzijų aplinkiniams žmonėms, jeigu tos pretenzijos man vis įsižiebia?

- Pirmiausia, reikia nuolatos įtikinėti savo sielą - mintimis, žodžiais, emocijomis, kad meilė Dievui - didžiausia laimė. Jei devyniasdešimt kartų pasakysite "taip" ir tik vieną kartą "ne", galite vėl viską pradėti iš naujo. Dabar - dėl pretenzijų. Pirma jų atsiranda baimė ko nors netekti. Kiekvienas žmogaus poelgis įvyksta su Dievo žinia, ir to žmogaus elgesys turi jus priartinti prie Dievo, vis vien, ar tai jums patinka, ar ne. Pabandykite gyventi su tokia nuojauta, kad bet kuris, pats artimiausias jums žmogus bet kurią akimirką gali jus išduoti, įskaudinti, susipykti su jumis ar numirti. Iš pradžių bus sunku, paskui meilė liks, o pretenzijos išnyks.

Jaunam žmogui, atėjusiam pas mane gydytis, paaiškinau, kad jo nepilnavertiškumo kompleksą kaip pasekmę sukėlė jo paties vidinis pilnavertiškumo kompleksas. Siela prisirišusi prie tobulybės, sugebėjimo valdyti likimą, pasąmonėje vidinis pasipūtimas ir panieka žmonėms. Todėl žmonės jį žemina, todėl jam vis nėra geros kloties.

S e r g e j u s l . a z a r e v a s T R E Č I A K N Y G A C Q Q

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meile žmonėms ir pasauliui

- Ar galima, be meldimosi, pasninkauti ir badauti? - Žinoma. Išsijungti iš bendravimo ritmo, tinkamai kvėpuoti ir

saikingai maitintis žmogui naudinga. Po kurio laiko jis vėl pasirodė ir pradėjo pasakoti. - Kai tik pradėjau badauti, ryškiai pagerėjo mano atmintis ir

sugebėjimai. Aš supratau, kad prieraiša sumažėjo ir dėl to pasidarė geriau. Pasipylė skambučiai, siūlantys gerą darbą. Pajaunėjau kokiais šešeriais ar aštuoneriais metais. Kai tik atbadavau, kiek buvau numatęs, pasiūlymai dirbti tuojau pat išnyko, o aplinkinių elgesys, užuot buvęs neutralus, vėl pasidarė niekinantis. Pastebėjau vieną įdomų momentą - vidujai pradėjau niekinti kaimyną. Po pusvalandžio jis įšoko į mano kambarį ir sukėlė skandalą dėl kažkokio menko niekniekio.

- Pasirodo, panieka atsiranda anksčiau, negu mus kas pažemina. O po pažeminimo arba išnyksta, arba įsitvirtina, slapčiom griaudama charakterį arba sveikatą.

- Taigi, - tęsė jaunas žmogus, - pereinu prie to, kas svarbiausia. Man reikėjo įsidarbinti, ir aš nusprendžiau vėl pabadauti, tačiau šį kartą viskas buvo kitaip. Pirma, dėl darbo man niekas neskambino ir niekas nieko nepasiūlė. Antra, pradėjo fiziškai mausti visą kūną, pasenau dešimčia metų. Pažįstami, mane pamatę, apstulbo. Aš supratau, kad kažką smarkiai pažeidžiau.

Žiūriu į jo biolauką iki ir po badavimo ir pradedu suprasti, kas atsitiko. Vaikinas absoliutizavo tobulybę ir laimingą likimą. Pirmojo badavimo laikotarpiu ir viena, ir kita buvo užblokuota. Antruoju laikotarpiu badavimas pašalino prisirišimą prie tobulybės, bet sustiprino laimingo likimo absoliutizaciją. Vadinasi, visą purvą sustūmė gilyn į vidų. Tokiu principu veikia dauguma vaistų.

Pirmuoju laikotarpiu badavimas buvo laiptelis Dievo link, o antruoju - asmeninės gerovės link. Štai kodėl pasaulinio masto religijos pasninkų metu primygtinai reikalauja melstis. Kita vertus, jeigu žmogus meldžiasi tik dėl to, kad pasveiktų, tuomet maldos kalbamos fizinės kūno sveikatos labui, o ne dėl susijungimo su Dievu per sieloje augančios meilės jausmą. Ir malda tikrai gali padėti tam, kas supranta, kad per maldą ir meilės išsaugojimą sieloje jis patirs didžiausią laimę vis vien, pasveiks fiziškai, ar ne.

Iš Nižnij Novgorodo skambina pacientas, kuriam pažeista psichika.

- Man nė kiek nepasidarė geriau, netgi ėmė blogėti. - Ar aš jums sakiau, kad jūs prisirišęs prie gabumų ir

intelekto? Ar sakiau, kad tai paviršinis klodas, o jo pagrindas -prieraiša prie tobulybės?

- Taip, sakėte. - Prieraišos prie tobulybės jūs ne tik kad neatsikratėte, bet,

S e i g c j u s Į, II / a Į c y ą s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

priešingai, ją dar sustiprinote. Jūs nesistengiate ugdyti savęs. - Atvirai pasakius, man dabar ne tas galvoje, - sako pacientas.

- Geriau man pasakykite, ar pasikeis finansinė padėtis? Mūsų mažutė firma ant žlugimo ribos, o labai daug kas priklauso nuo manęs. Šiuo metu tai man svarbiausia. Pasakykite, ką turiu padaryti, kad pataisyčiau finansinę padėtį?

- Man nusispjauti į jūsų finansinę padėtį, - grubiai atsakau jam. - Man svarbiausia - išgelbėti jums gyvybę. Jūsų biolaukų struktūros taip deformuotos, kad jau už mirties ribos. Jeigu ir toliau visos jūsų mintys suksis tik apie pinigus, paprasčiausiai numirsile. Jūs taip prisirišęs prie tobulybės, kad turite būti visame kame pažemintas. Jums finansinė sėkmė - pirmiausia jūsų tobulybės įrodymas. Kai jūs pradedate gailėtis, baimintis, grimzti į nusiminimą, žodžiu, į giluminį nenorą gyventi, tai reiškia, kad jūs nenorite priimti tobulybės pažeminimo. Pinigų reikia uždirbti, tačiau nereikia, kad visos mintys suktųsi tik apie juos. Jus šiuo metu gydo pinigų netektimi. Jeigu nesugebėsite su ja susitaikyti, būsite gydomas psichiniais sutrikimais. Jei ir toliau dėl pinigų graušitės - mirsite. Ar supratote mane?

- Supratau, - sako pacientas. Sprendžiant pagal jo biolauką, jis iš tiesų viską suprato, dabar

aš dėl jo ramus.

Įdomus atvejis buvo man priimant ligonius Izraelyje. Vyras kreipėsi dėl tam tikrų problemų. Fiziniame lygmenyje jam nebuvo nieko ypatingo, o pažiūrėjęs į karmą - tiesiog aiktelėjau. Jo biolauke matėsi virtinės būsimų mirčių. Pasąmonės agresija žmonėms - keli tūkstančiai vienetų. Esant tokiai agresijai aš paprastai diagnozuoju, kad ligonis nepagydomas arba prie mirties slenksčio. Programa tokia plati, kad dar nespėjo jo sugriauti fiziniame lygmenyje ir išplauks į paviršių pasąmonėje po kokių penkerių metų, tačiau tuomet jau bus vėlu.

- Jūsų didžiulė agresija žydų tautai, smerkiate ją ir niekinate. Pacientas pritrenktas. - Atleiskite, tačiau jūs visiškai neteisus. Aš pats žydas emigrantas,

gyvenu čia nebe pirmi metai, ir man čia viskas patinka. Aš vėl žiūriu į biolauką ir matau jame stiprią agresiją prieš

dideles žmonių grupes. Matyt, ši agresija - pasekmė, reikia žiūrėti, kas giliau. Susikoncentruoju ir praneriu vieną po kito karmos klodus. Dabar vaizdas paaiškėja. Giliau - panieka didelėms žmonių grupėms Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje ir tų grupių smerkimas. Pacientas tebesistebi:

- Aš niekuomet nieko neniekinau, vienintelė išimtis -fašizmas.

S e r g e j u s l . m u v a i i R l ( I A K N Y G A f | 1

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ii pasauliui J 1 1

- Tačiau fašizmas - socializmo atmaina. Matyt, buvo momentų, kai smerkėte ir socializmą?

Vyras palengvėle prisimena. - Taip, tikriausiai buvo. Viskas išaiškėja. - Dabar trumpai paaiškinsiu visą schemą, - sakau jam. - Jeigu

aš ką nors padarau savo stabu, garbinu jį ir siekiu jo kaip tikslo, mano siela prisiriša prie jo ir mažiausias jo elgesio riktas sukelia nepakenčiamą skausmą, nuoskaudą ir smerkimą. Visa tai kaupiasi. Ir galiausiai siela ir sąmonė nusisuka nuo stabo ir pradeda jį niekinti. Bet kokia agresija mus prie ko nors pririša. Kuo labiau moteris niekina ir smerkia tuos, kas įskaudino jos vyrą, tuo daugiau ji daro savo vyrą stabu, dievaičiu ir galiausiai ims jaustis jau jo nuskausta. Ilgus metus jūs nešiojotės savo sieloje fašistų, komunistų smerkimą. Todėl žydų tauta jums tapo absoliučiu stabu. Šiuo metu jūs nieko neįtariate, tačiau jūsų sielos gilumoje kaupiasi pretenzijos jau savo tautai. Visa tai gali netgi neišplaukti į paviršinius sąmonės klodus, tačiau po kurio laiko rizikuojate sunkiai ir neišgydomai susirgti. Tam, kad nejaustumėte vidinės paniekos savo tautai, turite neniekinti kitų tautų.

- O kaip tuomet vertinti fašizmą? - Jūs niekinote fašistus. Tačiau kiekvienas fašistas - tam tikros

ideologijos skelbėjas. Šios ideologijos pagrindas - tam tikros idėjos. Fašistinė ideologija teikė galimybę vienam būti laimingam kito sąskaita. Norint visus padaryti laimingus, atseit, reikia sunaikinti nedidelę dalį tų, kurie trukdo šiai laimei. Aukščiausias tikslas ir gyvenimo prasmė esą sukurti rojų žemėje. Bet juk tokios idėjos jau egzistavo senų senovėje, prisiminkite senovės Spartą. Jos egzistuoja ir šiuo metu. Keičiasi tik jų skleidėjai. Periodiškai vis dar pasirodys didelės grupės žmonių, manančių, kad svarbiausia laimės pasiekimo sąlyga - sunaikinti kitaip manančius ir truks plyš įgyvendinti laimės idėjas. Ar nepakanka pažvelgti į žmoniją, kuri anksčiau absoliutizavo žemiškas vertybes, o šiuo metu absoliutizuoja dvasines? Karai dėl idėjų argi ne kur kas žiauresni, negu dėl kąsnio duonos?

Tačiau viskas numatyta Dievo, ir žmonija ne atsitiktinai atsidūrė tokioje būklėje. Dvasinis žmonijos lygis išaugo, ir ji priėjo tokią pakopą, kurią galėtų įveikti tik su kur kas pilnesne meilės širdimi Dievui. Meilė visus išgelbėtų, o pretenzijos skandina. Ar pamenate Biblijos pasakojimą, kaip Dievas sunaikina miestą su visais nusidėjėliais? Jeigu ten būtų atsiradę nors keli nenuodėmingi, Jis būtų miesto pagailėjęs.

Kiekvienoje žmonių grupėje yra dvasios lyderių, kurie apie tai patys gali nė nežinoti. Jeigu tie dvasingieji pradės visus niekinti ir smerkti, tuomet žymiai sumažės galimybės išgyventi visiems žmonėms, su jais susijusiems.

5 1 2 lliLClA K N Y G A S e r g e j u s l . a / . a r e v a . s

* * MciK ž m o n ė m s i r pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

Šiuo metu kiekvieno žmogaus vidinė būsena gali turėti įtakos visos žmonijos likimui. Ta lygybė ir brolybė, apie kurią buvo svajojama, stos gana greitai. Jau dabar vienas žmogus gali sunaikinti dideles žmonių grupes. Netrukus ateis metas, kai vienas žmogus galės sunaikinti visą žmoniją. Ir norint išsaugoti gyvybę reiks prisiminti tokius dalykus kaip pusiau mistinę šiandienos požiūriu pedagogiką - dorovingumo ir meilės ugdymą vaikų širdyse.

Sėdžiu mažame kambarėlyje ir priimu pacientus. Ant stalo prieš mane guli popieriaus lapeliai. Dešinėje - nedidelė spintelė, kurioje keletas sulčių paketų. Kairėje - langas, per kurį matyti ilgas smėlėtas, saulės nutviekstas paplūdimys ir tolyje iki pat horizonto - Viduržemio jūra. Vietovė vadinasi Bat Jamas.

Žiūriu į pacientą, sėdintį prieš mane, ir mąstau apie tai, kad čia, Izraelyje, apčiuopiau dar vieną svarbią grandį. Taigi egzistuoja Visata, kurioje yra trys vertybių sistemos: žemiškosios vertybės, susijusios su materija; dvasinės, susijusios su erdve; meilė žmonėms ir pasauliui, susijusi su laiku. Egzistuoja galia, sukūrusi mūsų Visatą. Musų jausenoje - tai kūryba, kūrybinga veikla, vaikų gimdymas. Egzistuoja galia, griaunanti mūsų Visatą. Mūsų jausenoje - tai valdžia, galybė, tobulybė. Egzistuoja galia, Visatą stabilizuojanti, ją mes jaučiame kaip tikėjimą žmonėmis, aplinkiniu pasauliu, tikėjimą Dievu.

Aš maniau, kad šiose trijose galiose jau nėra erdvės, laiko ir materijos. Paskui suvokiau, kad yra, tik ten jie visiškai kitoki. Neseniai aš prisigavau prie naujos struktūros. Šimtus kartų stengiausi apskaičiuoti, kas tai yra, išbandyti situacijose su pacientais, ir pamažu pradėjo ryškėti naujas modelis. Jį aš pavadinau Aukščiausia Dieviška paskirtimi. Į jį įėjo visos paminėtos struktūros, tačiau prioritetas priklausė tai, kurią pavadinau galybe ir tobulybe. Paskui aptikau analogišką jai struktūrą, kurioje prioritetas priklausė kūrimo procesui, vaikų gimdymui, tai yra, atsirado tarsi dvi priešybės. Viena - viską kurianti, o kita - viską valdanti. Ixigiškai mąstant, turėtų būti ir trečia - grąžinanti į Dievą, tačiau jos aš negalėjau surasti.

Prieš man išvykstant į Izraelį paskambino pažįstamas: - Klausyk, gal galėtum pažiūrėti į mano biolauką. Dukra

susirgo. Aš važiavau pas ją. Snieguotame kelyje mano mašiną sumėtė, susuko ir staigiai permetė į priešpriešinę kelio juostą. Kaip aš likau gyvas ir net mašina nesudaužyta, iki šiol nesuprantu.

- Tavo dukra prisirišusi prie to, ką aš vadinu Dieviška paskirtimi, prie kažkokio ypatingo likimo ir vidujai yra labai išdidusi, jaučiasi esanti aukščiau visų. Tai gydoma sugriautu likimu. Tavo programa analogiška. Važiavai pas dukrą, galvojai apie ją, ir prasidėjo programos rezonansas. Išgelbėjo tave tai, kad savo vidinę didystę mokėjai įveikti ir likimu pernelyg nesiskundei, antraip galėjo būti blogiau.

S e r g e j u s I. a y. a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Izraelio tautos biolauke, mačiau, yra dvi esminės labai stiprios prieraišos. Pirmoji - savo paskirties, savo likimo absoliutizaciją. ' Meilės pasauliui, o taip pat kūrimui absoliutizaciją gydoma žiauriu, neteisingu aplinkinio pasaulio elgesiu.

Aukščiausios paskirties absoliutizaciją gydoma likimo smūgiais ir sugriautu likimu. Kas nemoka išsaugoti meilės, kai žeminamos šios aukščiausios vertybės, tas prisidaro pakankamai daug problemų. Kai man paaiškinus žmonės tai suvokdavo, kūrybos, meilės pasauliui absoliutizaciją būdavo pašalinama ganėtinai greitai, o su likimu buvo sunkiau. Aš jaučiau, kad privalau rasti deramų žodžių ir sąvokų, ir galiausiai juos radau. Suprantate, kai žmogus jaučia, kad / jis turi kažkokią paskirtį, kažkokį ypatingą likimą, tai tarsi Dievas jį veda. Jaučiamas kontaktas su Dievu. Kuo stipresnis šis kontaktas, tuo daugiau gauname kūrybos ir kūrimo gabumų. Ir tuo daugiau turime galybės ir tobulybės. Kiekvienas žmogus turi savitą tokio kontakto mastą. Jis priklauso nuo žmogaus charakterio, elgesio ir pasaulėžiūros.

Vidujai mūsų kontaktas su Dievu visiškai vienodas, tarp musų nėra skirtumų, ir mes visi lygūs, o išoriškai, priešingai, - kiekvieno skirtingas. Šis kontaktas susijęs su mūsų sąmone ir iliuzijomis. Kadangi paviršinis kontaktas skirtingas, tai jau žmogiškoji vertybė, ir prie jos galima prisirišti kaip ir prie visų kitų. Vadinasi, pradedame niekinti tuos, kas to turi mažiau, ir periodiškai mes turime ir šias vertybes prarasti. Tai vyksta per netikėtai, neteisingai sugriautą likimą. Atsiranda jausmas, kad Dievas nuo mūsų nusigręžė ir mus pamiršo. Ir tuomet reikia Jo ieškoti ne aplinkoje, ne sąmonėje, o mūsų sieloje, nuo nieko nepriklausančiame meilės jausme. Tuomet suyra senas kontaktas ir atsiranda naujas, didesnio masto. Todėl mokėjimas išsaugoti meilę ir nepateikti pretenzijų nei likimui, nei Dievui, kai, regis, visiškai neteisingai pabyra nelaimės, kai įskaudinti patys švenčiausi jausmai - tai mokėjimas žengti dar vieną žingsnį Dievo link, dar vieną žingsnį į aukščiausią laimę.

Susimąstęs žiūriu per langą, kur matosi paplūdimys. Neaišku iš kur, pačiu jūros pakraščiu ant nedidelio arklio joja berniukas. Vaizdas šiek tiek fantastiškas. Atrodo, kad tai nerealu. Ta erdvė ir laikas, kuriame aš ką tik gyvenau, išnyko.

Jauna moteris, sėdinti priešais, pradeda kažką kalbėti, ir aš nenorom atitraukiu žvilgsnį nuo saulės spindulių nutvieksto smėlio ir banguojančios jūros. Moteris išsiima laikraštį, leidžiamą Izrae-

'yF- v .

- Cia straipsnelis, - sako ji. - Laikraštis išleistas sį mėnesi, vasarį. Čia rašoma tas pat, kaip ir jūsų knygoje. Prisimenate, jūs rašėte, kad virš Antarktidos yra išėjimo į kitus pasaulius zona ir per ją sielos ateina į Žemę?

T R l i C I A K N Y G A

Meilė žmonėms 513

C 1 A T T ^ C I A K N Y G A _ • S e r g e j u s l , . Z Į I » ; . s

Meilė ž m o n ė m s ir pasaulini K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Žinoma, prisimenu, - gūžteliu pečiais. - O kaip jūs ją suradote? - Nieko sudėtinga, - atsakau aš. - Jeigu iš kažkur eina agresija,

aš ieškau, iš kokios Žemės vietos ir iš kokio pasaulio ji eina, tuomet lengviau orientuotis. Jeigu turiu negatyvią giluminę programą, tai kartais tiriu ne tik savo praeitį, bet ir praeitį tos grupės, su kuria ji gali būti susijusi.

Didžiulio masto programas, liečiančias visą žmoniją, susijusias su praeities įvykiais, aš užčiuopiau ne ant pačios Žemės, o erdvėje virš Antarktidos. Ir paskui, kai detaliau tą erdvę pradėjau analizuoti, padariau netikėtas išvadas.

- Aš eisiu pasimelsti, - sako moteris, - o jūs tuo metu paskaitykite šį straipsnį.

Pradedu skaityti straipsnį. Jis labai įdomus. Laikraštis vadinasi "Aidas" ir kažin, ar informacija, pateikta jame, buvo patikrinta: neseniai amerikiečių tyrinėtoja, gyvenanti Vašingtone, pranešė žurnalistams, kad 1994 metų rugpjūčio mėnesį, kai bendra Amerikos ir Britanijos ekspedicija tyrinėjo Antarktidą, danguje virš Pietų poliaus mokslininkai pastebėjo keistą oro judėjimą, nors vėjo nebuvo. Švietė ryški saulė, o ciklonas nenyko. Į ten mokslininkai pasiuntė aeróstata su įvairiais prietaisais, pririšę prie jo ilgą virvę. Pasiekęs ciklono centrą, aeróstatas staiga išnyko. Jeigu ne virvė, besitabaluojanti danguje, niekas nieko nebūtų supratęs. Tik patrauktas už virvės aeróstatas vėl pasirodė. Specialistai pradėjo apžiūrinėti prietaisus ir apstulbo. Visi laikiniai prietaisai rodė 1964 metų rugpjūčio mėnesį, vadinasi, aeróstatas buvo nulėkęs į Žemės praeitį. Dabar šią slaptį nagrinėja karinė žinyba.

Jeigu tai tiesa, tai įsiskverbimas į šią zoną žmonijai gali brangiai kainuoti. Man darosi įdomu, ir aš piešiu laikinį Žemės modelį. Praeitis, dabartis, ateitis yra jos centre. Iš centro eina laikiniai kanalai ir išeina į Žemės paviršių atitinkamais laiko bėgsmo skirtumais.

Virš Antarktidos yra išėjimas į ateitį, tačiau didesnė laiko biolauko dalis orientuota į praeitį. Šiaurės Amerikos sritis -dabartis, ateitis yra virš Šiaurės poliaus, tačiau erdvėje ji užsivėrus ir atsiveria kažkodėl Rytuose, Azijoje.

Po kurio laiko pacientė sugrįžta, ir mes aptarinėjame šią temą. Staiga ji užduoda man klausimą:

- Savo knygose jūs nieko nerašėte apie Šambalą, o šimtai, tūkstančiai labai apsišvietusių žmonių mini jos vardą. Sakykite, ar ji iš tikrųjų yra, ar ne?

- Aš manau, kad galima pasakyti ir taip, ir ne, - atsakau aš. Moteris nustebusi žiūri į mane. Aš rodau jai lapelį, kuriame

nupieštas Žemės rutulys. - Matote erdvę virš Antarktidos - čia daugiausia praeitis.

S e r g e j u s L a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui 515

Matote Šiaurės Ameriką - čia dabartis su tendencija į praeitį. Matote Šiaurės Europą ir dalį Azijos - čia dabartis su tendencija į ateitį. O ateities zona atsiveria virš Himalajų. Matyt, tai ir yra ta Šambala, kurią visi mini.

Žmogus, gyvenąs kontakto su ateitimi zonoje, galėjo atskleisti savo sugebėjimus, aiškiaregystės galimybes kur kas greičiau, negu kitose Žemės zonose. Sprendžiant iš visko, šiose vietose buvo informacijos pliūpsnis iš ateities. Ir tai, ką mes vadiname skraidančiomis lėkštėmis, galėjo pasirodyti iš tos zonos. Todėl nėra neįmanoma, prisilaikant griežtų taisyklių, įsiskverbti praeitin.

Aš nusprendžiau patikrinti dar vieną modelį. Antrojoje .knygoje rašiau, kad žmogus egzistuoja trijuose laiko taškuose. Jeigu jie visi permesti į praeitį, tuomet seka sunki liga arba mirtis. Žodžiu, jei žmogus laiko energetikoje labiau veržiasi į praeitį, negu į dabartį -toks veržimasis gali sukelti ligą ar mirtį.

Aš nusprendžiau ištirti Žemės laiko kaip objekto taškus. Prieš du tūkstančius metų vienas taškas buvo dabartyje, vienas - praeityje ir vienas ateityje. 1990 metais - visi trys taškai permesti į praeitį. Veržimasis į ateitį prieš du tūkstančius metų buvo lygus keturiasdešimčiai vienetų, į praeitį - trys vienetai, žodžiu, žmonija vystėsi. 1990 metais į ateitį - penki vienetai, į praeitį - dvidešimt penki vienetai.

1990 metais subtilioje sferoje vyko galingi degradaciniai procesai. Šiuo metu yra stiprėjanti tendencija gerėti ir tuo pačiu metu - žlugti. Tai yra subtilioje sferoje pasaulis šiuo metu balansuoja ant mirties ir gyvybės ribos. Jeigu orientacija į ateitį užsivers, tuomet visą žmoniją ištiks tas pat, kas ir atskirą žmogų, nužudžiusį savyje meilę. Ateityje mes visi daugiau jungsimės su Dievu, vadinasi, meilės mūsų sielose padaugės. Praeityje jos buvo vis mažiau. Jeigu meilės kiekis žmonijoje peržengs pavojingą ribą, tuomet gali žūti ne tik žmonija, bet ir visa Zemė. Tik pamanykit, kaip viskas tarp savęs susiję. Žmonės negali vienas kitam atleisti skriaudų, o Žemė dėl to turi žūti.

ATEITIS

Prieš išvykdamas iš Izraelio aš apčiuopiau dar vieną struktūrą, aukščiausią, kuri buvo virš dviejų ankstesniųjų ir jas jungė. Aš ją pavadinau "aukščiausiais meilės, pasitikėjimo momentais".

Jausmų žeminimas, susijęs su šia esme, vyksta, kai mylimas žmogus įskaudina aukščiausias meilės, tikėjimo ir vilties apraiškas. Aš daug kartų apmąstydamas kūriau įvairius modelius, galinčius išreikšti šios esmės savitumą. Vis išeidavo kažkas keista: grįžimo į Dievą struktūra. Jau grįžęs į Piterį ilgai vaikščiodavau apsnigtomis gatvėmis ir Nevos krantinėmis, tačiau rasti jai vardo vis

516 T R E Č I A K N Y G A

žmonėms ir S e r g e j u s I . a z a i e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

negalėjau. Belikdavo, kaip visuomet, susitvarkyti savo paties biolauką. Ir vis dažniau išplaukdavo programos, susijusios su žmonijos pažeidimais ateityje.

Staiga, visai netikėtai, mane nutvieskė: juk tai grįžimo į Dievą struktūra - tai yra visa, kas sukurta Dievo, tik ateityje. Ir šią struktūrą iškelti aukščiau už Dievą daug lengviau, negu kitas vertybes, ir tai gydoma išdavyste ir aukščiausių jausmų žeminimu ne tik praeityje, bet ir ateityje. Nuo ateities mes priklausome žymiai daugiau, negu nuo dabarties. Todėl periodiškai ir ateitis turi būti griaunama, nes arčiau Dievo ateityje mes būsime savo sąmonėje, o mūsų sieloje Jis yra dabar ir visados. Bet kokią idėją reikia patikrinti faktais, ir aš juos greitai gausiu.

Grįžęs į Peterburgą pastebėjau, kad mano pojūčiai pradeda bukti. Pamažu, kaip gyvybinė drėgmė, sunkėsi iš manęs noras gyventi ir džiaugtis. Vadinasi, darėsi tai, ką aiškindavau visiems pacientams, - augo susinaikinimo programa, dėl kurios dažnai ima blėsti emocinis fonas. Aš vėl pajutau besiartinančios mirties žingsnius. Fiziniame ir karmos lygmenyje biolaukas buvo daugmaž stabilus. Peržiūrėjau visus savo laiko taškus, ir jie visi pasirodė permesti atgal. Veržimasis į ateitį - minus dvidešimt vienetų, veržimasis į praeitį - plius šešiasdešimt vienetų. Vos ne trigubai daugiau už mirtiną lygį.

Kartais būna žmogui tokia savijauta - viskas gerai, puikiai jaučiasi, bet žino, kad greitai mirs ir niekas jam nepadės. Ateityje jo paprasčiausiai jau nėra.

Dirbtuvėje aš turėjau ritualinę statulėlę, kažkada kažkieno atvežtą iš Meksikos ir padovanotą man. Ji buvo actekų kultūros. Statulėlė kažkodėl dirbtuvėje visą laiką krisdavo i/kažkodėl man vis norėdavosi paguldyti ją kniūbsčią, nors aš ją diagnozavau ir pasąmonės agresijos ji, galima sakyti, neskleidė. Joje buvo tik viena programa - padidinta orientacija į ateitį, ateitis sudievinta. "Tai suprantama", - mąsčiau aš. Actekams atvykėliai iš kitų planetų, iš kitų pasaulių arba iš ateities buvo galios, jėgos, galybės, meilės ir grožio įsikūnijimas. Ir kuo stipresnis buvo tas kontaktas, tuo išoriškai jis geresnį poveikį darydavo actekams. Jie pradėjo garbinti ateitį ir laiką, meldėsi jiems. Visose ritualinėse statulėlėse ši orientacija įsitvirtino, tačiau žmogui, kuris garbina ateitį, lemta jos netekti. Todėl actekai ir majai buvo be ateities. Žmogus, įsigijęs tokią statulėle, irgi praranda savo ateitį. Kuo su didesniu malonumu žiūrėtų žmogus į tokią ritualinę statulėlę, tuo mažiau šansų jam liktų ateičiai. Dabar aš supratau, kodėl ji man atrodė taip keistai nemiela. Netgi dirbtuvės energetika pasidarė sunki, nepatogi. Ir tik po to, kai aš visa tai suvokiau ir pajutau, mano laiko parametrai pagerėjo ir dirbtuvės

S e r g e j u s L a z a i11

K A R M O S D I A G N O S T I K A

TKIiCT A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui 517

energetika atsistatė. Neseniai kalbėjausi su buvusiu savo pacientu. - Jums po poros metų gali atsirasti likimo bėdų. O jūsų dukra

gali likti bevaikė. Priežastis - didžiulis išpuikimas. Išpuikimo pagrindas - tobulybės, laimingo likimo absoliutizacija, tai yra, visų savo norų realizacija ir situacijos kontrolė strateginiu mastu, o taip pat ateities kontrolė. Po dviejų metų subtiliame lygmenyje bus nuspręsta, ar jūsų dukrai gims vaikai, ar ne. Iš keturių vaikų, kurie turėtų mirti, vienas turėtų likti gyvas. Ir jis bus apvalytas negatyvią karmą sugrąžinant jums - jo seneliui.

Pacientas susimąsto, paskui pradeda kalbėti: - Pastaruoju metu aš domiuosi astrologija, ji gali tiksliai

nusakyti, ar žmogus susirgs, ar mirs, netgi nusakyti mirties dieną ir valandą. Tačiau mano astrologinės prognozės nesutampa su jūsų.

- Visiškai galimas dalykas, - sakau jam. - Aš matau tai, ką dar galima pakeisti. Ir prognozuoju, o ne pranašauju. Tačiau dėl astrologijos jūs ne visiškai teisus. Nė vienas astrologas, sprendžiant iš visko, negali duoti informacijos tiksliau kaip šešiasdešimt-septyniasdešimt procentų. Kartais pranašavimai pasitvirtina valandos

..tikslumu, o kartais visiškai nepasitvirtina. Žmogus turėjo gyventi, o jis staiga miršta, arba atvirkščiai.

Jis žiūri į mane abejodamas ir linguoja galva. - Vis dėlto man atrodo, kad astrologija duoda tikslesnę

prognozę, negu jūs. Aš gūžteliu pečiais. - Kai prieš dvejus metus konsultavau jūsų žmoną, jai buvo

prasidėjęs gimdos vėžys ir jūs,, suprasdamas, kad padėtis rimta, kreipėtės į mane dėl jos sveikatos. Šiuo metu ji sveika. Kaip jūs manote, ar tai įėjo į astrologijos prognozes, ar ne?

Mano pašnekovas mąsto, bet matyti, kad jam sunku priimti mano teiginius.

- Na gerai, - sakau aš. - Galite pamiršti mano prognozes. Tačiau dėl viso pikto nekurkite tiksliai apibrėžtų planų ateičiai, smarkiai nesijaudinkite dėl nemalonumų ir nesėkmių ir nesigailėkite praeities. Aš manau, kad tai galėsite įvykdyti. Padarykite nors tiek.

Po šio pokalbio aš prisiminiau, kaip nelengva prognozuoti ateitį. Aš turiu tolimą giminaitę, puikiai buriančią iš kavos tirščių. Paprašiau jos paburti, ir po pirmo puodelio ji nustebusi sušuko:

- Klausyk, tu neturi ateities! - Kaip tai suprasti? - suglumau aš. - O taip, tu pats ją kuri, griežtai apibrėžtos ateities tu neturi. - Būk gera, pabandykime nors šį tą daugiau sužinoti, -

paprašiau ją.

Q T K L C I A K N Y C I A

e> Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui

S e i g ė j u s I. a / a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Ir vėl užverdame kavą ir išpilstome į puodelius. Kol gėriau kavą, prisiminiau vieną įdomų anekdotinį atvejį. Kažkada atsidūriau kompanijoje su moterimi, kuri iš kavos tirščių pasakodavo, kas kam atsitiko, kuo kas serga ir kas nutiks ateityje. Visi buvo apstulbinti. Man paburti ji nespėjo. Jaučiausi taip suintriguotas, kad atėjau kitą dieną ir paprašiau paburti ir man.

Kai ji bandė pažiūrėti, kas man nutiks, jai pradėjo smarkiai skaudėti galvą. Nusprendėme procedūrą pakartoti. Tačiau kas kartą, kai ji bandydavo pažvelgti į mano ateitį, jai vėl pradėdavo skaudėti galvą. Po keturiolikto ar penkiolikto puodelio aš supratau, kad nieko nebus, ir būrimą nutraukėme.

- Klausyk, jei negali pati gauti informacijos, - patariu giminaitei, - pasitelk dar vieną šaltinį. Sakei, kad tavo'gabumai aiškiaregystei pasireiškė po tavo senelės mirties, ir kad iš pradžių būtent ji tau duodavo informaciją apie ateitį. Pabendrauk su ja, "gal ir dabar ji tau galės ką nors pranešti.

Jaunoji moteris atsisėda ir užsimerkia. Paskui ima pasakoti. - Tai ne tik mano senelė, bet ir tavo antrininkas pomirtiniame

pasaulyje. Jie tariasi, katras duos informaciją. Va, antrininkas pasišalino. Dabar senelė pasakys, kas turi atsitikti per artimiausius du ar tris mėnesius.

Viskas, ką ji pasakė man, tiksliai išsipildė. Po kelių mėnesių vėl susitikau giminaitę ir nusprendžiau paeksperimentuoti.

- Padarykime taip, - sakau jai. - Aš tau padėsiu įeiti į mano ateitį, ir tu man praneši, ką ten pamatysi.

Ji įdėmiai žiūri į kavos tirščius puodelyje ir pradeda pasakoti. - Dabar kelias minutes palauk, - sakau jai, - tai, kas gali įvykti,

yra susiję su tam tikrais pažeidimais. Aš pradedu melstis ir apvalau save, tačiau šiame pranašavime

kalba ėjo dar apie vieną žmogų, kuriam buvo lemta mirti. Aš meldžiuosi ir už jį ir matau, kad biolaukų struktūros gerėja.

- Ar prisimeni, ką pranašavai? - klausiu giminaitę. - Žinoma, - atsako ji. Aš sugrąžinu jai tą patį puodelį. - Pažiūrėk, kaip atrodo dabar? Jaunoji moteris pritrenkta. Ji akių negali atitraukti nuo piešinio,

susidariusio iš kavos tirščių, o paskui suglumusi žiūri į mane. - Klausyk, dabar gi viskas pasikeitė. Ir tas žmogus, apie kurį

sakiau, kad po kelių mėnesių mirs, sprendžiant iš šito tirščių piešinio, liks gyvas.

- Bet piešinys kavos tirščiuose nepasikeitė. - Taip, - priblokšta atsako ji. - Tačiau ateitis pasikeitė. Matai,

kavos tirščiai - tik priemonė, dingstis informacijos nuskaitymui. Viskas priklauso nuo to, kas nuskaito.

- Beje, - klausiu giminaitę, - ar sau burei? Tavo biolaukas prastokas.

S e r g e j u s I, a z a i e v a s T R L C I A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ii pasauliui 519

- O aš, - prisipažįsta ji, - norėjau paprašyti, kad mane išdiagnozuotum. Vaikystėje mane sužalojo mašina, ir paskui buvau "surankiota iš dalių", per stebuklą išgyvenau. Nuo to laiko man smarkiai pažeisti inkstai, ir nežinau, kiek man dar liko gyventi. Neseniai buvau pas vieną gerai gydančią bobutę. Ir ji sakė, kad negalinti padėti, nes man esą jau paskutinioji. Ji nurodė, kad Abchazijoje gyvena viena labai pagelbinga žiniuonė. Prakeikimą

• nuo manęs tik ji galėtų pašalinti. Aš susiruošiau ir po kelių dienų jau važiavau į Gagrus. Man paaiškino, kaip surasti privatų namą, kur manęs galėjo laukti išsigelbėjimas. Pusę dienos ieškojau to namo, bet nesugebėjau surasti ir grįžau namo. Dar du kartus į ten važiavau, bet vis veltui. Ir supratau, kad manęs kažkas neprileidžia prie jos. Matyt, prakeikimas iš tiesų labai galingas.

Tačiau gyvenimas pilnas netikėtumų, ir man pasitaikė gera proga. Susipažinau su viena stipria ekstrasense - kai ji rankomis vedžiodavo, tiesiog siūbuodavau į jos judesių ritmą. Ir nuvažiavau ten ketvirtą kartą, jau su ja. Šį kartą mes suradom kelią. Įėjau į žiniuonės namo kiemą; ten jau buvo daug žmonių, laukiančių žiniuonės pasirodymo. Išėjusi ji tylėdama pradėjo visus apžiūrinėti, paskui priėjo prie manęs ir pasakė:

- Tau už nugaros mirtis stovi. Aš tavęs negydysiu, eik sau. - Taigi, - baigė pasakojimą giminaitė, - dabar man belieka

sėdėti ir laukti mirties. Sprendžiant iš to, kas man buvo pasakyta, laukti reikės neilgai.

- Štai kaip yra, - pradėjau aiškinti giminaitei, - tavęs išgydyti negalima dėl vienos paprastos priežasties - tai, ką bobutės įžvelgia kaip prakeikimą, iš tiesų yra nepaprasta puikybė. Praeituose gyvenimuose tu buvai be galo gabi, labai tobula, laimingo likimo ir aiškiaregė, galinti matyti ir jausti ateitį. Nepastebimai visa tai tapo tavo tikslu, o ne priemone, tu pasipūtei, pradėjai trempti ir niekinti netobulus žmones. Mėgavaisi galimybe kitiems primesti savo valią, lemti jų likimus. Ištverti traumuojančios, tave žeminančios situacijos tu nebeįstengei. Ir į šį gyvenimą atėjai su tokiu pačiu charakteriu. Todėl troškimas trempti ir valdyti visą pasaulį buvo blokuojamas jau nuo vaikystės. Ir tavęs iš tiesų neįmanoma išgelbėti, jeigu tu nepasikeisi. Mokykis nusižeminti, nusileisti, išsaugodama geraširdiškumą. Geriau būtų, kad neburtum, nes tai tave pririša prie gabumų, tobulybės, aiškiaregystės. Dėkok Dievui už visus likimo pasiųstus nemalonumus ir melskis, kad didžiausia laimė tau būtų meilė Dievui.

Ji kažką suprato. Praėjo maždaug ketveri metai, ir mano giminaitės ne tik

sveikata pagerėjo, bet ir likimas. Beje, praėjus pusei metų po mūsų susitikimo, ji vėl nuėjo pas

pirmąją bobutę. Ta iš pradžių jos nepažino, o paskui nustebusi pareiškė:

520 T R E Č I A K N Y G A

<Icilė ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Dabar ilgai tu gyvensi, visas tavo likimas pasikeitė.

Vieną kartą atėjusiai gydytis moteriai aiškinau, kaip reikia melstis.

- Mintyse kreipkitės į Dievą ir prašykite, kad praeitų noras žmogiškąsias vertybes padaryti aukščiausia laime.

- Visa tai, ką man pasakėte, užsirašiau savais žodžiais. Gal galėtumėte žvilgtelėti?

Ji taip užsirašė: " Viešpatie, prašau Tave, kad iš mano sielos išnyktų noras branginti žmogiškąsias vertybes".

Man akys ant kaktos iššoko, kai pamačiau, ką ji užsirašė. Iš pirmo žvilgsnio - labai panašu, o vidujai - visai kita prasmė.

- Klausykite, kai jūs skaitote kanonines maldas, - tai viena, jūs galite netgi nesigilinti į jų tekstą, tačiau aš ne dvasininkas, o mokslininkas. Ir kaip mokslininkas, suvokiu, kad maldos žodžiai yra galingas instrumentas ir jais naudotis reikia tiksliai ir kruopščiai. Visas šiame gyvenime turimas vertybes jūs privalote branginti, tačiau kiekvieną akimirką būkite įsisąmoninusi, kad jos niekada

, nebus svarbiausias dalykas, todėl melsdamasi savais žodžiais prašykite Dievą to, ko tik Jis gali duoti - meilės, o visa kita mes turime įgauti patys.

Vertas dėmesio atsitikimas įvyko prieš keletą dienų. Pas mane gydytis atėjo moteris, atvykusi iš Serbijos.

- Prieš keletą mėnesių mano dukra pateko po mašina, bet liko gyva, ir aš supratau, kad tai perspėjimas, susijęs su manimi.

- Teisingai, - pasakiau aš. - Norėdama padėti dukrai, jūs pati turite susitvarkyti. Jūsų problema kaip ir daugelio -gabumai, intelektas, tobulybė. Atitinkamai padidėjo pretenzijos aplinkiniam pasauliui ir ypač vyrams. Visa tai ir perdavėte dukrai. Keiskite požiūrį į praeitį ir pakeisite ateitį. Po apsilankymo pas mane "vidinis purvas" greičiau šalinsis. Karmos sluoksnių judėjimo greitis gali padidėti dešimtis kartų. Melsdamasi ir peržvelgdama savo gyvenimą, jūs apsivalysite. Ko nesuspėsite - bus užblokuota nemalonumais, pažeminimais, nesėkmėmis. Ir nuo to, kaip jūs šias nesėkmes priimsite, priklausys jūsų sveikata ir tolimesnis gyvenimas. Aš šiandien išgirdau vieno žmogaus istoriją. Jis atvyko į Maskvą ir vakare staiga ant jo šoko šuo ir įkando į ranką. Jis nesuprato, kad tai ženklas, ir vidujai įnirto. O po savaitės jį toje pačioje vietoje nužudė. Jis kaip ir jūs absoliutizavo gabumus ir tobulybę. Gabumai susiję su rankomis, ir padidėjusi vidinė agresija buvo blokuojama rankos trauma. Jeigu įkandimo ir pažeminimo metu jis būtų sugebėjęs išsaugoti geraširdiškumą, tai, gavęs traumą, po savaitės galėjo išlikti gyvas.

. S e r g e j u s l . a / a r e v a s T R E Č I A K N Y G A C O 1

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms i r pasauliui 3 Z I

- Ar jums pasitaikė atvejis, kad žmogus būtų viską suvokęs ir likęs gyvas? - klausia moteris.

- Žinoma, aš jums papasakosiu patį ryškiausią. Prieš keletą mėnesių skaičiau paskaitą Sočio mieste. Rytą, pusryčiaudamas drauge su kitais žmonėmis, atkreipiau dėmesį į vieną moterį, labai žavingą ir geraširdišką, tačiau kaip specialistas aš mačiau joje vidinį žiaurumą ir puikybę vyrų atžvilgiu.

- Kuo talentingesnė moteris, - pasakiau jai, - tuo sunkiau jai priimti kaip Dievo siųstą žeminimą iš vyro, įr tokiais atvejais nukenčia vaikai.

- O aš turiu vaikų ir, tfu, tfu, viskas normalu. - Ačiū Dievui, - sakau jai. Aš nenorėjau diagnozuoti jos vaikų, kad neatrodytų, jog noriu

ją pagąsdinti. Tačiau ji turėjo dalyvauti mano paskaitoje. Ir apie tai prisiminęs, nutariau pažiūrėti, ar ji supras, ką aš kalbu. Ištyręs per nuotolį jos biolauką, pamačiau tenai mirtį, ir dar labai greit.

Ir pradėjau skaityti paskaitą tarsi jai asmeniškai, nors iš esmės paskaita nesiskyrė nuo man įprasto aiškinimo pobūdžio. Po paskaitos tos moters nesutikau, ji išvažiavo. Kitą dieną ji turėjo išskristi iš miesto. Aš vėl ją išdiagnozavau ir net švilptelėjau iš nustebimo. Biolaukas buvo švarus ir harmoningas.

Su manimi tą rytą buvo kartu pusryčiavęs ir mano bičiulis. - Ar prisimeni tą moterį? - paklausiau jį. - Daugumai klausytojų

po paskaitos, jeigu jie vidujai buvo pasiruošę, biolaukas kardinaliai pagerėja. Tačiau šis atvejis tiesiog nuostabus: moteris turėjo mirti, o dabar - gyvens.

Aš maniau, kad tuo istorija ir baigėsi, bet atsitiko kitaip. Kitą dieną ji su bičiule vyko į aerouostą. Tunelyje mašiną

sumėtė: iš pradžių į vieną pusę, paskui - į kitą; galiausiai mašina trenkėsi į tunelio sieną. Visi liko gyvi, net be jokio įdrėskimo. Aš supratau, kad šis įvykis, tai yra avarija, buvo tiksliai numatytas įvykti, bet dėl moters sielos gelmėse pasikeitimų įvyko tik avarija, ir apsiėjo be jokių suluošinimų ar mirčių.

Šią istoriją pasakojau savo pacientei ir tuo tarpu stebėjau jos biolauką. Padėtis gerėjo, todėl nusprendžiau, kad seansą metas baigti. Tačiau netikėtai smilkinyje man ėmė skaudžiai tvinksėti, ir supratau, kad kažkas labai primygtinai nori perduoti informaciją. Tai buvo mano pacientės lemtis: "Pasakyk jai, kad mirs, jeigu melsis taip, kaip anksčiau".

- Kaip jūs meldžiatės? - paklausiau ją. - Paprastai, iš maldaknygės. - Ne, jūs dar priduriate kažką savo žodžiais. - Meldžiuosi, kad Dievas duotų sveikatos ir meilės mano

vaikams. / - Sveikatos prašyti nereikia, sveikata - meilės rezultatas. Tačiau

522 T R E Č I A K N Y G A S e r g e j u s l . a , a : . , s

Meile ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

jūs dar kažko prašote Dievą savais žodžiais, pasakykite ko. - Kadangi aš iš Serbijos, meldžiuosi, kad greičiau baigtųsi

karas Jugoslavijoje. Aš pažiūrėjau, ar toks prašymas yra dėsnių pažeidimas. Taip,

pagal energetiką tai daugkartinis palinkėjimas mirties didelėms žmonių grupėms.

- Jūsų malda gali padėti tik žmonių kūnams, bet ne sieloms. Kaip žmogus jūs turite norėti, kad karas baigtųsi, ir daryti viską, kad jis neplistų ir vėl neprasidėtų. Tačiau karas -tai irgi liga. Ir kas meldžiasi, kad išnyktų tik fizinio lygmens liga, tas kenkia sielai. Meldžiantis žemiška logika turi būti išjungta, nes kitaip mes, remdamiesi žmonių logika, pradėtume

, spausti Dievo logiką, o tai labai pavojinga. Todėl ir melstis geriau nevalgius, vienumoje, atsisakius bet kokių pretenzijų žmonėms ir sau, - praeičiai, dabarčiai ir ateičiai; tuomet meilė, kurią gauname melsdamiesi, padės mums patiems įvykdyti savo žmogiškuosius troškimus.

Jaunas žmogus žiūri prieš save ir pasakoja savo gyvenimo istoriją:

- Dar neseniai aš turėjau krūvą pinigų, jaučiausi visagalis ir buvau įsitikinęs, kad įgyvendinsiu visus savo planus. Šiuo metu pinigų nebeturiu, o visi planai subyrėjo, nors, rodos, nepadariau jokios klaidos.

- Jeigu jums pareikšiu, kad jūs prisirišęs prie dvasingumo, tobulybės ir kad vidujai žiauriai niekinate ir smerkiate žmones, jūs ne visiškai mane suprasite, - pasakiau jam. - Verčiau paprastais žodžiais papasakosiu, iš kur jūsų sieloje atsirado panieka ir smerkimas.

Žemėje yra aukštesnio kontakto su ateitimi vieta. Pastaruosius keletą tūkstančių metų ji plyti virš Himalajų. Ir žmogus, gyvenąs Šiaurės Indijoje arba Tibete, gauna aukštesnį kontaktą su ateitimi

. ir keletą gyvenimų jį nešiojasi savyje. Jeigu žmogus teisingai elgiasi, kontaktas stiprėja. Jeigu neteisingai, tai yra jaučiasi skriaudžiamas tų žmonių, kurie griauna jo sumanymus, jei būna nepatenkintas savimi ir likimu, kai jo svajonės neišsipildo, jeigu krenta į neviltį, tai yra baiminasi dėl ateities, jau iš anksto būna ja nepatenkintas, į ateitį toks žmogus nebus įleidžiamas.

O jeigu religinio filosofinio auklėjimo ar intuicijos dėka žmogus elgiasi teisingai, tai kontaktas su ateitimi didėja ir smarkiai išauga galimybė daryti poveikį aplinkiniam pasauliui, nes nuo ateities mes priklausome daugiau, negu nuo dabarties. Tokiais atvejais visi troškimai pradeda pildytis, ir tai vadinama laimingu likimu. Didėja mūsų tobulumas, intelektas ir gabumai, galimybė kurti, vaikus gimdyti.

S e r g e j u s I. a /. a r e v a s

K A R M O S " D I A G N O S T I K A

Tačiau prisirišti galima ir prie ateities, kuriant tiksliai apibrėžtus planus, svajojant apie kažką, pykstant ant tų, kurie pridarė nemalonumų ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, jūs praradote pinigus, jums skaudu. Tačiau jeigu praradote galimybę gauti jų ateityje - jums dvigubai skaudžiau. Susipykote su mylima moterimi - jums skaudu, nes pažemintas jūsų meilės jausmas jai. Tačiau jeigu ji pasakys, kad visai nebenori su jumis susitikti, jums bus daug skaudžiau, nes jūsų meilė pažeminta ne tik dabartyje, bet ir ateityje.

Ir kuo daugiau laimės patiriate dėl kontakto su ateitimi, tuo didesnė pagunda priklausyti nuo jos, prisirišti prie jos savo siela. Tuomet, kad siela būtų išgelbėta, ateitis sugriūna, nes ji taip pat turi būti ne tikslas, o priemonė. Taigi iš pradžių griūna planai, paskui likimas apipila nemalonumais, vėliau dažnos nesėkmės, pažeminimai, dar vėliau - ligos ir taip toliau.

Mokėjimas priimti planų, idealų ir svajonių žlugimą, kaip Dievo pasiųstą, tai mokėjimas išsaugoti laimingą likimą, tobulybę, intelektą ir taip toliau. Na, o gydoma visa tai pažeminimu, sužlugdytu likimu ir sužlugusiais visais planais. Taip ir jums nutiko.

Taigi Rusijai būtina sąlyga: mokėti neniekinti savo praeities, nepanikuoti dėl ateities, nesiskųsti savo likimu, neniekinti jokių netobulumo apraiškų, žodžiu, ugdyti dorovingumą, meilę aplinkiniam pasauliui be pretenzijų, meilę Dievui, antraip vargu ar pasiseks politinės ir ekonominės reformos. Kiekvienas mūsų sąmone ir pojūčiais apčiuopiame aplinkinį pasaulį. Logiški ir emociniai modeliai, šitaip sukuriami, sąlygoja kiekvieno mūsų charakterį, likimą ir sveikatą. Tie teisingos emocinės pasaulėjautos grūdai, kurie išauga mūsų sieloje, padaro mus harmoningus ir padidina mūsų galimybes išlikti ir tobulintis.

Logika - tai lapai, o meilė - tai šaknys. Ir kaskart, kai įžengdavau į naujus pažinimo etapus, tas pačias pakopas matydavau ir mene, taigi supratau, kad kiekvienas šio to jame pasiekęs intuityviai praėjo tas pačias pakopas kaip ir aš.

Aš vėl grįždavau prie teatro, stengdamasis naujaip suvokti šį meną. Šiuo metu esu viską susisteminęs į tris vertybių sistemas. Pirmoji - kūryba, kūrimo procesas, visos esaties pagimdymas. Antra - valdymas, valdžia, galybė, tobulybė. Trečiąją pavadinau grįžimu į Dievą, nes visa esatis atsirado iš Dievo, vystosi ir vėl grįžta pas Jį. Gal mėnesį bandžiau surasti dar vieną pavadinimą sąvokai, reiškineiai sugrįžimą į Dievą, o paskui jis lengvai pats savaime atsirado. Tai buvo ateitis. Paradoksalu: Dievas - aukščiausia vertybė ir grįžimas prie Jo - aukščiausia žmogiška vertybė.

Žmogus, turintis aukštesnį kontaktą su ateitimi, padaro didelį šuolį tobulinimesi, tačiau jeigu jis absoliutizuoja ateitį, laiko ją

524 T R I i C I A K N Y C i A

Aci\č žmonėms ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

laime, gauna didžiausią nuobaudą - prapuola noras gimdyti, kurti ir veikti. Prapuola noras tobulintis.

Vadinasi, norint būti tobulam ir kūrybingam, reikia teisingai suvokti ateitį.

Pirmiausiai reikia suvokti, kad kuo toliau einame į ateitį, tuo labiau artėjame prie Dievo, tačiau taip yra lik paviršutiniame žmogiškame lygmenyje. O vidujai mes Dievą visuomet nešiojamės savyje. Todėl svarbiausias orientyras turi būti ne į ateitį, o į Dievą mumyse, tai yra į beribę meilę be jokių pretenzijų.

Žvelgiant iš to taško, didelis aktorius subręsta tik per keletą gyvenimų. Pradžioje jis būna šventasis, pranašas, aiškiaregis. Vidinė meilė Dievui jam svarbiau už ateitį, todėl ir ateitis jam atverta. Jo kūrybinė ir kuriamoji galia, jo tobulumas žymiai išauga. Štai kodėl Kristus sakė: "Negalvokite apie rytojaus dieną, gyvenkite kaip paukščiai". Tačiau kai ateina laikas įgyvendinti per vieną ar du gyvenimus sukauptus sugebėjimus, žmogui planingai žlugdoma ateitis, likimas. Ir tokia būklė trunka tol, kol žmogui praeina noras prisirišti prie kūrybos, kūrimo ir tobulumo. Jeigu žmogus išsaugodavo meilę Dievui, nenužudydavo savyje meilės, jis tokią mokyklą praeidavo ne per trisdešimt-penkiasdešimt gyvenimų, o per vieną ar du ir jau ketvirtame ar penktame gyvenime jam atsiskleisdavo didelis kūrybinis potencialas, ir žmogus įgyvendindavo jį nebeprisirišdamas.

Jeigu tokiam žmogui gabumai, tobulybė tapdavo gyvenimo tikslu ir dar puikybė nepaprastai pradėdavo augti, jį arba kas nors užmušdavo arba jis būdavo sužalojamas, smarkiai susirgdavo, arba sužlugdavo visas jo gyvenimas. Jeigu jis absoliutizuodavo kūrybą ir kūrimą, vaikų gimdymą, ir menas vis labiau jam tapdavo gvenimo tikslu, tai jo sieloje vis labiau įsiliepsnodavo pavydulingumas, įžeidumas ant artimų žmonių, ir tuo daugiau smūgių ir išdavysčių būdavo iš mylimų žmonių pusės. Tuomet jis arba atsisakydavo kūrybos, jausdamasis pražūsiąs, arba atsisakydavo šeimos ir stabilių santykių su artimaisiais, arba, procesui nuėjus labai toli, pasąmonėje keisdavo lytinę orientaciją, kad būtų išsaugota gyvybė ir kūryba.

Dabar apie - dviejų pradų - iirformacijos ir energijos susijungimo ir gimimo procesą. Meilė pasiskirsto į informaciją ir energiją, o paskui jos susijungia ir, pereidamos viena į kitą, kuria gimimą ir vystymąsi.

Vyras - tai idėja, informacija, tobulėjimas, intelektas, gabumai. Moteris - tai energija, kūryba, kūrimas, vaikų gimdymas. Vyrišką pradą, kaip ir moterišką vienu metu turi kaip vyras, taip ir moteris. Jeigu žmogus gimė vyriškos lyties, jis turi penkiasdešimt tris procentus vyriškojo prado ir keturiasdešimt septynis procentus moteriškojo. Jeigu gimė moteriškos lyties - atvirkščiai. Žodžiu, giluminiame lygmenyje mes visi dvilyčiai, ir tik paviršiniame lygmenyje dėl vystymosi pasireiškia lyčių skirtumas. Teatras

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R l i C l A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui

prasideda, kai dramaturgo idėja, slepianti savyje ir subtilią energiją, susijungia su energija, kurią spinduliuoja teatro kolektyvas, turintis ryškių idėjų. Režisierius, kaip meilė, vidujai jungia savyje ir informaciją, ir energiją. Kuo daugiau jo sieloje meilės, tuo didesnis potencialas gali atsirasti tarp dviejų priešybių ir tuo daugiau tikro meno. Aktorius vidujai visuomet yra šiek tiek ir dramaturgas, ir režisierius. Tačiau aktoriui svarbiausia - parodyti, kaip informacija ir energija susijungdamos sukuria meilę.

Prisimenu, kaip bandžiau padėti vienai merginai, stojančiai į Teatrinį institutą. Pirmo egzamino metu jos nepriėmė. Peržiūra įvykd iki mūsų susitikimo.

- Klausyk, atsistok dabar prieš mane ir padeklamuok eilėraštį, - paprašiau ją.

Įspūdis buvo siaubingas, blogesnio negalėjau įsivaizduoti. - Tu visiškai neįsijauti, persakai vien tik mintį. Pabandyk

padeklamuoti kitą eilėraštį. Žinai, yra tokia Krylovo pasakėčia: "Po Ąžuolu šimtamečiu lig soties Kiaulė gilių prisipūto; paskui nugriuvo po medžiu; akis atplėšus atsibudo ir rausti Ąžuolo šaknis knysle sukruto"? Paskaityk ją, - paprašiau merginą.

Ji pradėjo skaityti, išraiškingai gestikuliuodama. - Formos atžvilgiu puiku, - pasakiau jai, - o viduje - tuštuma.

Tavo žodžiai baladojasi, stuksi vienas į kitą, ir tiek. Suprask: žodžiai - tai pasekmė. Žodis gimsta iš emocijų. Kai tu deklamuoji eilėraštį, turi ne žodžius išraiškingai sakyti, o žodžiais modeliuoti emocinius vaizdus. Pabandyk padeklamuoti eilėraštį be žodžių. Įsivaizduok, kad tu kiaulė, kuriai aukščiausia laimė - prisiėsti gilių. Pajusk, kad gilės tau didžiulis džiaugsmas. Jausk pakilią nuotaiką dėl to, kad prisiėdei. Pajusk, kad tau labai norisi pasiknisti po ąžuolo šaknimis, nes norisi dar kažko daugiau, kažko dar skaniau. Bet koks buvęs įvykis apibūdinamas emocijomis - mintis antrinė. Taigi ir pabandyk^ padeklamuoti eilėraštį kaip vaizdų sąveiką, o žodžius pamiršk. Žodžiai aktoriui - paskutinėje vietoje.

Ji dar ir dar kartą deklamavo eilėraštį. Skambėjo geriau. Bet eilėraštis neatgijo.

- Tu visą laiką baiminiesi, kai tari šias frazes. Kol širdyje jausi baime, eilėraštis bus negyvas.

Ji bandė, tačiau naudos buvo maža. Supratau, kur čia priežastis. - Ar žinai, kas yra baimė? Manai, kad tai dabarties bijojimas,

o iš tiesų tu bijaisi ateities. Kažkur skaičiau vieno psichologo t patarimą: "Jeigu ko nors paniškai bijotės, įsivaizduokite, kad tai jau įvyko, ir viskas atrodys daug paprasčiau".

Mergina vėl bando perskaityti teksią, bet jis neatgyja, ir tiek. - Ar pagalvojai, kuo gyvenimas skiriasi nuo šios pasakėčios,

kurią tu atpasakoji?

526 tl rUHCIA KNYGA ilė ž m o n ė m s ir pasauliui

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Kuo? - Kai deklamuoji pasakėčią, tu žinai, kas bus toliau, po eilutės

ar dviejų, o gyvenime - nežinai, ir dėl to gyvenimas prisipildo ryškių, įvairialypių emocijų tuntu. Kai skaitai eilėraštį, turi nei matyti, nei įausti ateities. Emocinis vaizdinys turi gyventi tik dabartyje. Tavo vaizdiniuose nėra laiko. Kuo ryškiau pavaizduosi dabartį, tuo aktyviau ji sąveikaus su ateitimi.

Mergina vėl dalyvavo peržiūroje ir vėl buvo nepriimta. Aš tuomet nesupratau - kodėl. Dabar suprantu. Pagal Biblijos legendą,

. Dievas iš molio sukūrė žmogų, paskui jam įkvėpė gyvybę, sielą. Ir gyvybė, ir siela - tai meilės dovis, gautas iš Dievo. Sio meilės dovio jai ir trūko.

Tam, kad išoriškas, žmogiškasis meilės klodas didėtų, jis privalo būti toks kaip vidinis, begalinis, kurį mes kiekvienas turime savyje. O būsena, kai suteikta galimybė mylėti - jau laimė. Laimė, kai meilė nuo nieko nepriklauso ir niekuo ją negalima paveikti. Ir kai meilė ir bet kokio pobūdžio pretenzijos nesuderinamos. Pasirodo, kad kai žmogaus tokia būsena, emociškai jis jokioje situacijoje nepažeidžiamas. Bet kokio streso atveju jis kontroliuoja save ir aplinkinį pasaulį. Išoriškai jis gali reikšti bet kokį jausmų diapazoną, vidujai likdamas stabilus, o aktoriui tai labai svarbu. Dramaturgo parašytą tekstą aktorius turi pripildyti meilės taip, kad emocinis personažas, sukurtas scenoje, imtų gyventi nepriklausomą gyvenimą savo laike ir erdvėje, realiai besiskiriančiuose nuo salės laiko ir erdvės.

Prisimenu, mano pažįstamas pasakojo istoriją, kaip vienas jaunuolis stojo į Teatrinį institutą. Įėjęs į priėmimo kambarį, jis droviai pasakė, kad egzaminui pasiruošęs. Komisijos pirmininkas išsitraukė iš kišenės laikrodį ir pasidėjo ant stalo prieš save.

- Vadinasi, taip, jaunuoli, jeigu sugebėsite visiems matant laikrodį pavogti, įstosite į Teatrinį institutą, o jeigu nesugebėsite, -žinokitės. Mums jūs netiksite.

Keletą sekundžių jaunuolis, nieko nesuprasdamas, suglumęs žiūrėjo į egzaminatorius. Buvo matyti, kokios audringos emocijos sukilo jo sieloje. Staiga jis prapliupo:

- Ak jūs, bjaurybės! Juk jūs visi čia jau nupirkti ir parduoti! Jūs jau iš anksto nusistatę, kas turi įstoti į institutą, o ką sudorosite! Dabar jau pinigų pilnas kišenes prisigrūdote ir pradedate žlugdyti talentingus vaikinus!

Jis prišoko prie komisijos pirmininko. - Va jūs, kurgi ne, už visus daugiau pinigų prisiglemžėt. O

gražbyliaujate apie meną, apie grožį. Ech, tokiame institute doram žmogui mokytis gėda. Ir man pasisekė, kad aš į jį nepatekau.

Sulig tais žodžiais jis apsisuko ir išėjo. Keletą minučių komisijos nariai apstulbinti žiūrėjo į duris. Tik po to pirmininkas pamatė,

S e r g e j u s l . a z a i e v a s T K C O l A K N Y G A f ^ n

K A R M O S D I A G N O S T I K A " Meilė žmonėms ir pasauliui O Z, I

kad laikrodžio ant stalo nebėra, ir suprato, kas atsitiko. Vaikiną į institutą priėmė.

Kitas atvejis. Egzamino metu apkūnią merginą, raudonuojančią iš drovumo, paprašė suvaidinti valstietę, vežančią žabus iš miško namo.

- Va, jūsų jaučiai sustojo. Veikite, atsižvelgdama į situaciją. Ji prieina ir pradeda meiliai glostyti įsivaizduojamus jaučius. - Na, geručiai, meilučiai, krutėkit. Ir klausiamai žiūri į komisijos narius. Tie gūžčioja pečiais:

jaučiai stovi. Tuomet mergina ima įsivaizduojama žabą ir pradeda čaižyti jaučius. Vėl klausiamas žvilgsnis. Egzaminatoriai rodo: jaučiai stovi. Tuomet ji iš visų jėgų pradeda traukti įsivaizduojamus jaučius. Ir vėl tas pat rezultatas. Mergina kelias sekundes galvoja, paskui netikėtai žemu balsu pradeda jaučius plūsti negražiais žodžiais, paskui, keldama balsą, apipila juos triaukščiais keiksmais.

- Viskas, jaučiai eina, - šaukia komisijos nariai ir pritardami linksi.

Aktorius - menininkas. Jeigu jis pradeda bijotis ateities ar sielos gilumoje jaustis smarkiai nuo ko nors priklausomas, jis negalės sukurti vaidmens. Mokėjimas išoriškai kontroliuoti situaciją, valdyti ją - tai mokėjimas sukurti vaidmenį scenoje. Neatsitiktinai teatriniuose institutuose vienas būtinų aktoriaus paruošimo elementų yra fechtavimas.

Iš vienos pusės - nuo nieko nepriklausoma meilė kaip aukščiausias kūrybos, kūrimo aktas, o iš kitos - maksimali situacijos kontrolė paviršiniame lygmenyje; ir trečias momentas - absoliutus paklusimas Dievui, vidujai išreiškiamas neturėjimu potroškio rikiuoti savo ateitį suvokiant, kad ir dabartį, ir ateitį kuria tik Dievas. Juokais, humoru, vaidyba, nešvankiu elgesiu, absurdiškais, paikais poelgiais menininkai bando išsivaduoti iš priklausomumo nuo juos supančių vertybių, nes šis priklausomumas mažina jų meilės sankaupas ir mažina galimybę siekti kūrybos. O apskritai visi mes turime stoti prieš egzaminų komisiją, verčiančią mus didinti savo kūrybinį potencialą, kartais netgi labai rūsčiai.

Pateiksiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Iš praeito gyvenimo aš atsinešiau didžiulį prisirišimą prie

žmogiškų vertybių, o kritiškais atvejais - staigų skrydį virš jų. Todėl, iš vienos pusės, nuolatos jausdavausi esąs bailus, šiurkštus

ir nedoras, o iš kitos pusės - turįs altruizmo, geraširdiškumo ir drąsos elementų. Kasdienėse situacijose būdavau labai bailus, tačiau, kai erzintojai įgrįsdavo, netekdavau savitvardos. Visą laiką svajodavau apie ateitį, o prisirišimas prie ateities kelia didelę, kartais panišką

baimę. Tokį žmogų lengva priversti, kad paklustų, ir mane vis kas nors engdavo, primesdavo man savo valią.

Mano kaimynas komunaliniame bute buvo alkoholikas su savo sugyventine. Pas juos vis rinkdavosi pusiau kriminalinės šutvės. Palengvėle jie suįžūlėjo ir pradėjo vaginėti mano daiktus. Man tai nepatiko, ir porą kartų kaimyną apkūliau, bet jis jautė mano vidinę baimę ir atsimokėdamas pradėjo gąsdinti, kad pasitelks savo draugus, o tie mane laiptinėje papjaus. Tuomet aš buvau jaunas, neturėjau patirties. Ir būti papjautam prie laukujų durų mane gąsdino. Žinojau, kad milicija ims viską aiškintis, kai jau būsiu lavonas ar luošas, o gyventi baimėje nenorėjau. Todėl ryžausi būti iš anksto pasiruošęs, kad išvengčiau nenorimos baigties. Kartą pas kaimyną atėjo draugai, dėl kažkokios smulkmenos prikibo prie manęs koridoriuje ir apsupę pradėjo grasinti. Vienas, aukštesnis ir platesnių pečių už mane, baksnojo pirštu man į pilvą ir kartojo:

- Rytoj mes tave papjausime. Aš palaukiau, kol nuslūgs pirmosios emocijos, paskui

pabandžiau išeiti į virtuvę. - Mes tavęs neleisime į virtuvę, - pareiškė vienas. - Vyrai, nestovėsime mes čia dvi valandas, leiskite man eiti. Aš nuėjau į virtuvę, o jie liko koridoriuje. Ant mano stalo

gulėjo iš anksto paruoštas peilis. Paėmiau jį už ašmenų, nušluosčiau skuduru rankeną ir atkišau jiems.

- Kas norit, pjaukite. Tačiau jie kažkodėl neskubėjo, nesuprasdami, kas atsitiko. O

mano apskaičiavimas buvo labai paprastas. Vos kuris nors būtų paėmęs už rankenos, aš būčiau žengęs žingsnį atgal ir paėmęs iš anksto paruoštą kirvį. Manau, kad būčiau užmušęs visus tris. Tačiau Dievas saugojo ir mane, ir juos. Jie nieko nedarė, atsitraukė atbuli ir nuėjo į kambarį pas kaimyną.

Po to, kai įrodžiau, kad galiu nepriklausyti nuo grasinimų, baimės dėl ateities, nuolatinio gąsčiojimo dėl savo fizinio apvalkalo, jie nuo manęs atstojo, tačiau po mėnesio atsitiko nenumatytas dalykas. Aš parėjau namo išgėręs, kaimynas iš inercijos pradėjo mane gąsdinti, aš neištvėręs smogiau jam, ir jis su sulaužytais kaulais atsidūrė ligoninėje. Koridoriuje tuo metu buvo kaimynė, du mano pažįstami, ir visi girdėjo, kas atsitiko. Po kelių dienų pas mane atėjo apylinkės įgaliotinis ir pranešė, kad prieš mane užvesta kriminalinė byla.

- Jums gresia aštuoneri metai kalėjimo, - pareiškė jis. Aš, žinoma, pamelavau jam, kad kaimyno neliečiau. - Pabandykite įtikinti tardytoją, - patarė įgaliotinis. Taigi pirmąkart pagal iškvietimą nuėjau į miliciją. Mane

skrupulingai klausinėjo, kaip viskas atsitiko, kokiomis aplinkybė-

TRliCIA KNYGA

K A R M O S D I A G N O S T I K A M c , ] i d o n o m s 529

mis, o aš atkakliai laikiausi savo versijos. Būtent aktorinės savybės man pravertė. Kuo daugiau aš koncentravausi į savo įsivaizduojamą scenarijų, tuo jis darėsi nuo manęs nepriklausomesnis ir pradėjo savo ruožtu veikti. Kuo man mažėjo apklausų baimė, tuo didėjo mano šansai. Šaukimai pas tardytojus baigėsi, ir aš buvau tikras, kad viskas susiklostė gerai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad neteisingai buvau įsitikinęs. Tik spėjau nusiraminti ir atsipalaiduoti - mane vėl iškvietė pas tardytoją. Stambus, ūsuotas tardytojas sėdi prieš mane ir geraširdiškai man išmetinėja:

- Klausyk, aš žinau, kas tavo kaimynas. Tokį bjaurybę seniai reikėjo užmušti. Tu be reikalo jo neužmušei, mes nebeturėtume dėl jo rūpesčių. O dabar, vaikine, tikrai prisivirei košės, greičiausiai gausi aštuonerius metus kalėjimo. Aš tau, durniui, pabandysiu padėti, bet tikimybės labai mažai. Pasakyk man sąžiningai, ar tu jį mušei?

- Ne, nemušiau, - įsitempęs atsakiau. - Kam tu man dantį užkalbinėji, aš juk viską suprantu, - pasakė

jis. - Matai, magnetofono čia nėra, o ką tu pasakoji, aš neužrašinėju. Jis geraširdiškai paplojo man per petį. - Kalėjimas tau jau beveik garantuotas. Jeigu taip elgsiesi ir

toliau, aš tau nieko nebegalėsiu padėti. Socializmo santvarkoje advokatas niekuomet nebuvo reikalin

gas. O norisi, kad tau kažkas padėtų. Ir kai kas nors imdavosi tokio vaidmens, žmogus prieš savo valią atsiverdavo. Tačiau lapė vištai -ne geriausias advokatas. Ir aš tai paskui perpratau, o tuo momentu ištižau ir viską papasakojau. Atrodė, kad žmogus norėjo man padėti ir išgelbėti mane. Aš vėl prisirišau prie ateities ir iš baimės dėl tos ateities ėmiau daryti kvailystes. Tardytojas mane padarė priklausomą nuo savęs labai paprastai. Iš vienos pusės - piešė siaubingas perspektyvas, o iš kitos - galimybę išsigelbėti. Ir su kiekviena baiminimosi, nuoskaudos ir vilties emocija aš vis daugiau patekdavau į jo valdžią ir vis daugiau prasitardavau.

- Beje, kaimynas sakė, kad dar du žmonės malė, kaip tu jį mušei. Jie parašė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Taigi ar jie buvo greta, ar už durų?

- Ne, jų tikrai nebuvo greta ir jie nieko negirdėjo ir nematė. Tardytojas nusijuokė. - Na, tu, vaikine, ir meluoji! Tavo kaimynas normalaus proto.

Alkoholikas, teisybė, bet ne beprotis. Supranti, jis negalėjo išsigalvoti, kad tavo draugai stovėjo koridoriuje. Tu man viską papasakojai, kodėl dabar pradedi išsisukinėti?

- Klausykite, jų tikrai nebuvo. Tuo momentu mano sieloje vyko skausmingas dvejinimasis. Iš

vienos pusės - nesinorėjo skandinti draugų, o iš kitos - jeigu jų neskandinsiu, tai nutrauksiu kontaktą su tardytoju ir prarasiu 18. 1548

galimybę išsigelbėti nuo kalėjimo. Naudojant mano tyrinėjimų terminus, man reikėjo rinktis vieną iš dviejų vertybių sistemų. Arba ateitį, arba meilę. Jeigu aš būčiau pasirinkęs ateitį ir prisirišęs prie jos, aš jos būčiau neturėjęs - Dievas būtų man ją sugriovęs.

Aš pasirinkau tai, į ką verždamiesi mes niekuomet nepraloši-me. Vienintelis dalykas, ko mes neprarandame, kai padarome aukščiausiu tikslu - tai meilė, jungianti mus su Dievu. Jei pasirinkčiau ateitį, turėčiau paniekinti meilę savo draugams. Aš pasirinkau meilę ir todėl gavau ateitį.

Kad ir kaip tardytojas dar stengėsi mane palaužti, aš atkakliai kartodavau "ne", kai tik kalba užeidavo apie mano draugus. Tik išėjęs iš tardytojo aš supratau, kad nors jis neturėjo magnetofono ir nieko neužrašinėjo, svarbiausia jam buvo mano žodinis prisipažinimas. Jis nieko ir nebūtų rašęs, bet tuojau pat būtų pasiuntęs milicijos mašiną pas mano draugus ir pasakęs jiems, kad aš juos pardaviau. O jeigu jie būtų suabejoję ir atsisakinėję atvažiuoti, jis būtų surengęs oficialią akistatą.

Apskritai mane išgelbėjo stebuklas. Vėliau aš supratau, kad tardytojui buvau ne jaunas, nelaimingas vaikinas, kuriam reikia padėti, o gyva galimybė gauti premiją už nusikaltimo atskleidimą. Neatskleisti nusikaltimai kenkia karjerai. Iš vienos pusės - jis stengėsi išgauti mario prisipažinimą, o iš kitos - gąsdino kaimyną, kad tas atsiimtų pareiškimą. Kaimynas palūžo pirmas, atsiėmė pareiškimą, ir byla buvo nutraukta. Dabar, praėjus daugeliui metų, aš suprantu, kad tardytojas elgėsi gana geraširdiškai. Jis pastatė prieš mane nedidelio aukščio tvorą. Sugebėsi peršokti - būk laisvėje. Apie tai, kad tos tvoros būna daug aukštesnės, aš sužinojau vėliau.

Neseniai mano pacientas man pasakojo: - Nejaugi jūs galvojate, kad pas mus veikia įstatymai? Tai tik

įstatymų iliuzija. Tiek socializmo santvarkoje laimėdavo stipriausias, tiek dabar. Neseniai mano draugas važiuoja "Žiguliais", užsidega žalia šviesaforo šviesa. Mašinos draugiškai juda pirmyn, o. tuo metu į sankryžą įlekia mašina per raudoną šviesą ir įsirėžia. Aplamdyti keturi automobiliai, tiesa, žmonės visi liko gyvi. Vienai mašinai visiškai sudaužė priekį. Ateina mano bičiulis į autoinspekciją ir sako: "Aš nenoriu duoti į teismą, reikalauti atsiskaitymo už moralinę žalą, man tik reikalingi pinigai, ir mašiną atsiremontuosiu pats. Juo labiau, kad autoinspektoriai buvo įvykio vietoje, protokolas surašytas".

Ir jūs žinote, kas jam buvo atsakyta? "O tasai žmogus sakė, kad jis važiavo per žalią šviesą, tad kalti

jūs. Taigi jūs mokėsite jam kompensaciją".

Mano bičiulis sako: "Aš verslininkas, turiu gerą užnugarį ir žinau, kaip tokie dalykai sutvarkomi".

"Tuomet reikia pagalvoti, - sako milicininkas. - Ateikite po savaitės".

Kai po savaitės bičiulis atėjo, žinote, ką jam pasakė? Kaip manote, kas liko kaltas? Tie keturi vairuotojai, ar tas,

kuris ant jų užlėkė? Neatspėsite, - vyriškis juokiasi. - Kaltas liko šviesoforas. Girdi, jis iš visų pusių rodė žalią šviesą. "Mes galime duoti jums aklą, o jūs galėsite kelti pretenzijas kelių tarnybai ir paduoti ją į teismą", - pasakė milicininkas.

Milicijoje daug kilnių ir sąžiningų žmonių, bet yra ir niekšų. Nėra geros ar blogos milicijos. Yra tik blogi įstatymai, suteikiantys galimybę varžyti padorius žmones ir duoti laisvę reikštis nedorėliams.

Valstybę valdo ne prezidentas ir ne parlamentas, valstybę valdo įstatymas. O įstatymas remiasi apibrėžtomis moralinėmis ir strateginėmis kryptimis, kurių pagrindinė nuostata yra išsaugoti meilę ir gyvybę. Jeigu įstatymai sukuriami be orientacijos į meilę, dorovingumą ir gyvybės išsaugojimą, jie nustoja veikę. Ir tuomet pradeda veikti jėgos įstatymas: stiprus dabartyje - tai dorovingas praeityje.

Pastarąjį šimtmetį Rusija puldinėjo prie įvairiausių vertybių, bandydama pastatyti ant pjedestalo ir ginti tai ateitį, tai praeitį, tai dvasingumą, tai materialumą. Šiuo metu lėtai ir skausmingai, bet neišvengiamai kaip Rusija, taip ir visa žmonija pradeda suvokti, kas yra aukščiausia vertybė. Ir naujas pasaulio suvokimas padės sukurti įstatymus, padedančius išgyventi ne atskirai žmonių grupei ar atskirai šaliai, o visai žmonijai.

- Prieš mėnesį mano šuo kažkuo apsinuodijo, - pasakoja pacientas. - Keletą kartų jam buvo epilepsijos priepuoliai. Ar tai susiję su šeimos karma?

- Susiję. Jūsų biolauke yra susinaikinimo programa. Jūs esate jos šeimininkas, o kartu ir šuns šeimininkas, lr šuo visą jos sunkumą pasiėmė sau.

Dar kartą žiūriu Į žmogaus biolauką. Galvos plote didelė deformacija, tačiau pasąmonės agresija nedidelė. Keista, kodėl t u o m e t e taip stipriai reagavo šuo?

- Šiuo metu jums išryškėja prieraiša prie likimo ir ateities. Atsikratykite nuoskaudų ir nepasitenkinimo savimi ir kitais. Dabar pavasaris, ir sustiprėjo ryšys su palikuonimis, su anapus esančiu pasauliu. Atitinkamai ir visi pažeidimai, perduoti palikuonims, aktyviai grįžta atgal.

Pacientas linksi galva. Aš negaliu atsikratyti pojūčio, kad problema neišsemta. Dėl viso pikto reikia ištirti sūnų, kurio vardą 18*

532 TREČIA KNYGA <• , • t- , S c i g c į u s I. a / a r e v a s

Mei lė ž m o n ė m s i r pasaulini K A R M O S D I A G N O S T I K A

pasakė pacientas, taigi žiūriu į sūnaus biolauką. Ir dabar suprantu, kas atsitiko. Berniukas orientuojasi į gabumus, tobulybę, likimo ir ateities valdymą. Meilė Dievui visiškai užgožta, biolaukas turi deformacijų, būdingų mirčiai.

- Teisybė, žinote, mano sūnus negali ištverti nesėkmių. Jis labai ima į galvą, jaudinasi, - sako pacientas, atsakydamas į mano informaciją.

- Jeigu žmogus jaudinasi dėl nesėkmių, dėl to, kad griūva jo planai, karjera, prestižas, apie ateitį jam verčiau negalvoti, - sakau jam. - Išmokykite jį nesėkmes ir vilčių žlugimą priimti kaip karčius, bet labai brangius ir veiksmingus vaistus, tuomet jam atsivers galimybės ne tik gyventi, bet ir būti sveikam.

Mano pažįstamas pasakoja: - Klausyk, pastebėjau vieną įdomų momentą. Anksčiau gerdavau

degtinę, ir atsipagirioti būdavo labai sunku. O kartą, prieš gerdamas degtinę, išgėriau pelynų antpilo ir kitą dieną puikiai jaučiausi. Taigi dabar geriu pelynų antpilą ir prieš gerdamas degtinę, ir po jos. Ir kitą dieną jaučiuosi kaip kūdikis.

- Tu visuomet buvai pilnas puikybės, - sakau jam, - daugiausia dėl to, jog jauteisi toks gabus, tobulas, kad gali valdyti savo likimą ir ateitį. Degtinė stabdo sąmonę ir aktyvina pasąmonę. Beje, maistas irgi. Todėl labai svarbu, su kokia nuotaika pradedi valgyti ir gerti. Jeigu prieš valgį ir išgėrimą meldiesi, tuomet išplaukiantis karmos "purvas" neutralizuojasi. Tačiau netiesiogiai pasąmonę veikia tai, ką mes valgome. Pelynai žemina puikybę, prieraišą prie tobulybės ir laimingo likimo. Todėl, gerdamas degtinę harmoningoje būklėje, tokią būklę ir stiprini.

- Ar dar kas nors gali blokuoti prieraišas prie tobulybės ir laimingo likimo?

- Krapai, česnakai ir krienai. Galima į vonią įdėli česnakų ir krapų. Galima apsitrinti žibalu. Žibalas šiuo atveju labai stipriai veikia. Alkoholiniai gėrimai - gana stiprūs katalizatoriai. Ar pastebėjai, kad jeigu kompanija nepatinka, greičiau girtėji ir tampi piktas?

- Iš tikrųjų, - stebėdamasis sako pašnekovas. - Taigi, tokiais atvejais verčiau daug negerti. O vaistažolių

antpilą kaip ir vyną galima gerti pagal intuiciją. Mus intuityviai traukia tai, kas mums naudinga.

- Aha, taip galima kažinką suvalgyti, - šypsosi pašnekovas. Aš taip pat šypsausi. - Nieko baisaus. Aš vaikystėje valgydavau kriauklytes, o kai

man surišdavo rankas už nugaros, klaupdavausi ir vis vien jas valgydavau. Tuomet man buvo dveji metai. Sąmoningai aš nieko tada nesuvokiau. Tačiau intuityvią pasaulėjautą turime visi.

S e r g e j u s I . a / a r ė v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui

Kitas atsitikimas įvyko, kai man buvo šiek tiek daugiau, kaip dvidešimt metų. Aš tuomet dirbau statybose ir gyvenau bendrabutyje. Man pradėjo nemaloniai mausti kairę pilvo pusę ir tokie skausmai truko kelis mėnesius. Į gydytojus kreiptis nesinorėjo. Nusprendžiau gydytis pats. Šuo ar katė, kai suserga, ieško tų žolių, kurios juos išgydo. Aš pradėjau vaizduotis įvairius produktus, mintyse juos valgydamas ir įdėmiai sekdamas, ar skausmas nepradeda rimti.

Pradėjau nuo juodųjų ir raudonųjų ikrų. Jokių pakitimų. Juoda ir balta duona. Pagal savijautą - balta geriau, tačiau praktiškai tas pat. Paskui apie valandą rijau mintyse įvairius produktus, ir nebuvo jokio efekto. Tuomet pradėjau paikioti. Ėmiau vaizduotis viską, ką tik galima būtų suvalgyti ir sukramtyti. Kai įsivaizdavau, kad valgau ūkišką muilą, skausmas staiga sumažėjo.

Keletą kartų pabandžiau tai padaryti, efektas buvo toks pat. Muilo valgyti, aišku, negalėjau, ir nutariau pasirinkti kompromisą. Įmečiau gabaliuką muilo į vandenį, gerai pateliūskavau ir šį baltą, drumzliną skystį išgėriau. Kitą dieną skausmai išnyko ir daugiau niekuomet nepasirodė.

Dabar atgaline data išanalizavau situaciją: pasirodo, mane pradėjo graužti nuoskaudos ir pavyduliavimas, tai yra prisirišau prie meilės žmonėms ir aplinkiniam pasauliui. O muilas šią programą užblokavo. Kai žmogus meldžiasi, pakitimai per sąmonę pereina Į pasąmonę ir jį gydo. Jeigu tuo metu žmogus dar padeda sau tinkama dieta ir vaistažolėmis, išgijimo procesas pagreitėja.

- Norėčiau sužinoti, kokia mano sveikatos būklė? - sako pacientė.

- Sveikata prastoka, - atsakau aš. - Labai greit galite rimtai susirgti.

- Aš skaičiau jūsų knygas, - sako ji. - Tai prie ko prisirišusi mano siela?

- Prie tobulybės ir ateities. - Kaip tai suprasti? - Įsivaizduokite, kad mano siela prisirišo prie pinigų ir aš

pradedu pavydėti, vogti, žeminti žmones ir tyčiotis iš jų. - Aš iš nieko nesityčioju, - šypsosi moteris. - Jūsų biolaukas labai pažeistas gimdos ir dešinės krūties

plote. Jei problemų kyla kairėje kūno pusėje - vadinasi, mes jaučiamės nuskausti, o jei dešinėje - mes patys skaudiname. Jūs skaudinate žmones ir žodžiais, ir mintimis, ir elgesiu.

Ji nustebusi žiūri į mane ir gūžčioja pečiais. - Suprantate, - sakau jai, - kai tobulybė ir ateitis man

aukščiausias tikslas, aš neišvengiamai vieną po kito pridarysiu tokių poelgių, kurie pjausis su aukščiausiais etikos reikalavimais. Galėčiau dabar pasakyti apie jus visą informaciją, tačiau tuomet

T R E Č I A K N Y G A

Meilu ž m o n ė m s ir pasauliui S e l g e į U s Į. a 7. a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

turėčiau labai smarkiai įsitempti. Padėkite man, paieškokime kartu. Mes analizuojame galimus pažeidimų variantus. Aš nurodau

jai laiką, kai pažeidimai buvo padaryti. - Jūs žinote, - susimąsčiusi atsako moteris, - tuo laiko tarpu,

kurį jūs nurodote, aš pradėjau burti. Gal tai susiję su kokiais nors pažeidimais?

- Taip, gali būti. Papasakokite man paskutinį būrimo atvejį ir pažiūrėsime, kas nutiko tam žmogui, kuriam būrėte.

- Tai buvo moteris. Kortos parodė, kad ji greitai ištekės ir turės harmoningą vaiką.

Žiūriu į tos moters biolauką. Jame dviejų jos vaikų mirties tikimybė. Priežastis - motinos bijolauke suliepsnojusi susinaikinimo programa, o ji yra labai giliai. Žiūriu, kokia ateitis laukia moters, atėjusios pas būrėją, ir pradedu gaudytis.

- Jūs sakėte jai, kad ji išsiskirs su vyru? - Neatsimenu, - atsako mano pašnekovė. - Kai aš buriu, mano

sąmonė snaudžia. - Pasistenkite prisiminti, - prašau aš. - Taip, aš sakiau jai apie skyrybas. Susitelkęs mąstau, kaip jai pateikti informaciją. - Ar žinote, kodėl Biblijoje nusistatymas prieš būrėjas ir

astrologus toks griežtas? - klausiu ją. - Tikriausiai dėl to, kad būrėjai ir astrologai teikia netikslią

informaciją? - atsako moteris. - Ne, dėl to, kad teikia tikslią informaciją. Žinoti ateitį būna

pavojinga. - Gerai, o kodėl aiškiaregiai pranašauja ateitį ir gerai jaučiasi? - Prisimenate istoriją, kaip Krezas nusprendė patikrinti

aiškiareges? Tik viena tiksliai pasakė, ką jis nurodytu laiku veikęs. Tuomet Krezas paklausė, kas atsitiks, jeigu jis patrauks su kariuomene į kaimyninę karalystę. "Didžioji imperija žlugs", -išpranašavo aiškiaregė. Ir imperija žlugo. Tik tai buvo jo imperija.

Orakulai duodavo neapibrėžtus atsakymus neatsitiktinai. Mes labai priklausome nuo ateities - ji mus kuria. Tačiau kuo aiškiau mes ją matome, tuo didesnė pagunda ją padaryti aukščiausiu savo tikslu. Jeigu žmogus nežino ateities, jis supranta, kad labiausiai jį saugo meilė Dievui ir etika. Kuo tiksliau jis savo ateitį žino, tuo jį ima didesnė pagunda pakeisti savo likimą nekeičiant savęs. O tai liūdnai baigiasi. Todėl ne kiekvienam leista žinoti savo ateitį. Jeigu plaukia informacija, ji turi duoti galimybę atsirinkti.

Kuo vidujai teisingesni žmogaus siekiai, tuo teisingesnį variantą jis pasirinks. Dažnai aiškiaregiai informaciją gauna iš neaiškių esybių. Ir atsakomybė už tą informaciją tenka aiškiaregiams. Be to, būtinas filtras, nepraleidžiantis pavojingos informacijos. Jeigu aiškiaregys dirba tiesiogiai, jis arba paklausia, ką gali pasakyti

S c i g c j u s I. a z a r c v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

pacientui, o ką - ne, arba jaučia, kokią informaciją galima pacienlui sakyti ir kokią - ne, arba iš anksto užblokuoja informaciją, kuri galėtų pakenkti pacientui, tai yra jos visiškai neima.

Jūs dirbote be filtro. Kad ir kaip keista, kai jūs duodate netikslią informaciją apie ateitį, netgi blogą, tai ne taip pavojinga paciento sveikatai. Kartais netgi naudinga. O tiksli informacija gali žmogų sužlugdyti. Ir jūs tokią informaciją davėte.

Jeigu susinaikinimo programa, įsijungusi moteryje, ją susargdins ir smarkiai pakenks vaikams, jūs už lai turėsite atsakyti jau savo vaikų sveikata ir likimu. Tokiu elgesiu jūs daugeriopai padidinote savo prisirišimą prie tobulybės ir ateities. Atitinkamai dėl to jums bus atimta ir ateitis, ir tobulybė. Taip atsitinka rimtai susirgus, sužlugus likimui ar ištikus mirčiai.

Moteris susimąsto. - Gerai, o ką jūs pasakote pacientams, kai matote jų ateitį? - Pirmiausia, aš niekuomet jiems nepasakoju to, ką realiai

matau: "Jums gali nutikti tai ir tai..." Gali - nereiškia, kad būtinai nutiks. Aš sakau: "Jeigu jūs nepasikeisite, jums gali atsilikti štai kas..." Tuomet žmogus supranta, kad pats keisdamasis, jis keičia ir savo ateitį. Aš pats draudžiu sau matyti konkrečią ateitį, tai neetiška.

Pateiksiu pavyzdį. Vienoje šalyje skaičiau pranešimą. Greta sėdėjo vertėja. Per pertrauką ji man pasakė: "Būkite malonus nežiūrėkite į mane it vilkas, kai aš lėtai verčiu". Aš suglumau -man prieš ją buvo nepatogu. Po kelių dienų jos likimas man staigiai pradėjo teikti informaciją: "Ji mirs lėta, kankinančia mirtimi, jeigu nepagimdys sūnaus." Mes turėjome bendrą pažįstamą. Aš mąsčiau, ar verta perduoti jai tokią informaciją, ar ne? Vertėjai buvo daugiau kaip trisdešimt ir vaikų ji tikriausiai jau turėjo, juo labiau, kad iš likimo pusės nurodymo perduoti informaciją nebuvo.

- Žinai, - sakau pažįstamai, - likimas perduoda, kad lavo bičiulei yra prasmės gimdyti kūdikį.

Po kelių dienų pažįstama pasakė: - Vertėja perduoda tau padėką. - Kokią padėką? - Ji prieš ketvertą mėnesių ištekėjo ir ilgai galvojo, ar jai

gimdyti, ar ne. Buvo beapsisprendžianti, kad kūdikis trukdys darbui, planams, ir staiga tu perduodi tokią informaciją. Nusprendė gimdyti.

- Pradinė informacija buvo daug rūstesnė, - paaiškinau aš. - Ji turėjo galimybę pasirinkti ir pasirinko teisingai.

Tęsiu pokalbį su moterimi, užsiiminėjančia būrimu: - Svarbiausias požymis, rodantis, ar mes pažeidžiame dėsnį,

ar ne, yra meilė mūsų sieloje. Kai meilė ima srūti lėčiau, tai ženklas, kad pradedame neteisingai suvokti pasaulį. Kai meilė

T R E Č I A K N Y G A .

Meilė žmonėms 535

T T t t i Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ii pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

liaujasi srūti, tai reiškia, kad vidujai mes reiškiame pretenzijas aplinkiniam pasauliui. Kai slopinote savyje meilės jausmą, tai reiškia, kad sieloje pasirodė agresija.

O kai sprendžiamas žmonių likimas ir sveikata, turi būti suaktyvėjusi grėsmės nuojauta. Įsivaizduokite, kad žiniuonis nori padėti pacientui. Tą kamuoja kūno skausmai, tačiau jo siela nepasiruošusi eiti pirmyn. Ir žiniuonis, jo gailėdamasis, pradeda gydyti kūną, pamiršdamas sielą.

Kūnas susijęs su kūiyba, kūrimu, vaikų gimdymu, meile žmonėms. Ir kaskart "ištempdamas" iš ligos kūną, žiniuonis didina prisirišimą prie visko, kas su kūnu susiję. Ir tai persiduoda jo vaikams. Staiga jame įsižiebia pavyduliavimas, jis darosi įžeidus, o vaikai neturi asmeninio gyvenimo ir jų likimas sužlugdytas.

Jeigu mes, gelbėdami savo kūną, išduodame ką nors, atsižadame meilės, padarome žalos sielai, kūnui teikdami pirmenybę, tai paskui kūną ir viską, kas su juo susiję, ima kainuoti negalios. Meilė, kuri mus veda į Dievą, turi būti aukščiausias, nepranokstamas švyturys mūsų gyveriime.

Esu Romos priemiestyje, sėdžiu jaukiame namo hole. Italė, sėdinti prieš mane, jau antrą kartą prašo išspręsti jos problemas. Aš vėl žiūriu į jos vaikų biolaukus ir apsistoju prie vieno sūnaus.

- Žinote, tai jau jo asmeninė karma ir charakteris. Jeigu nenustos blogai galvoti apie žmones ir juos smerkti, jis gali žūti.

- Siuo melu jis vaikšto pas psichoterapeutą, - sako ji, - manau, jam pagerės.

- Atgaivinkite atmintyje, - sakau jai, - tą laikotarpį, kai laukėtės šio sūnaus. Ir būdama tokioje būklėje prašykite Dievo, kad jūsų sūnui ir palikuonims didžiausia laimė būtų meilė Kūrėjui, o gyvenimas ir bet kokios žmogiškos vertybės jame būtų tik priemonė šiai meilei reikšti. Tačiau pirmiausia atsikratykite pretenzijų tėvams, vyrui, didelėms žmonių grupėms, sau, likimui ir Dievui. Viena valanda jūsų maldų tolygi kelių mėnesių psichoterapeuto darbui. Tačiau psichoterapeutas gal padės, gal ir ne, o jūs garantuotai padėsite sūnui susidaryti teisingą pasaulėjautą.

Tęsiame mūsų pokalbį. - Mano pažįstamas konfliktuoja su vaikais. Gal jūs galėtumėte

pasakyti, kodėl taip yra? - Tas žmogus labai nuožmaus būdo, - atsakau aš. - Jis priprato

visus aplinkui kaltinti, apie visus blogai galvoti. Beje, per artimiausius metus ar pusantrų jam gali būti tiesiosios žarnos vėžys. Tame plote prasta biolauko energetika.

Pirmasis sūnus laikosi atokiai nuo tėvo, nes jis eina teisinga kryptimi ir jaučia, kad tėvo išpuikimas bei prieraiša prie tobulybės gali pakenkti jo dvasiai. Antrasis sūnus gali netgi žūti, jeigu atsivers

S e r g e j u s 1. a z a 1 e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

I R I t TA K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasauliui

tėvui ir atstatys su juo vidinį kontaktą. O dukters biolaukas subalansuotas, ir ji su tėvu elgiasi normaliai. Jis, priešingai, reiškia jai pernelyg daug pretenzijų.

- Keista, - šypsosi moteris. - Aš jums pasakau tik vardus, o jūs viską apie tuos žmones žinote.

- To nesunku išmokti. Mūsų pokalbį į italų kalbą verčia mano pažįstama. - Sakykite, - klausia ji, - kodėl vieni skaito knygą, ima tobulinti

save ir daug pasiekia. O kiti - nepasiekia ničnieko. Kodėl taip yra? - Jeigu žmogus turėjo didelių pretenzijų tėvui, jautėsi smarkiai

likimo ir Dievo nuskaustas, tai jo biolaukas atakuoja mano biolauką, ir jo sąveika su knyga nutrūksta. Dauguma daro tą pačią klaidą -šalina neigiamas programas, meldžiasi, kad apvalytų sielą nuo išorinės agresijos, o keisti charakterio nenori. Atitinkamai ir rezultatas menkas.

Jeigu aš naujaip peržvelgiu buvusį savo gyvenimą, tačiau pinigus tebelaikau didžiausia vertybe, - kad ir kaip melsčiausi, apsivalymo nebus. Jeigu aš peržvelgiu gyvenimą ir tapatinu save su šeima, mano pavyduliavimas neišnyks. Jeigu aš einu gyvenimo keliu, tapatindamas save su gabumais, intelektu, tobulybe - išpuikimas neišnyks. Bet kokioje kritiškoje situacijoje aš galvosiu, kaip išsaugoti pinigus, šeimą, tobulybę. Ir dėl to žudysiu menę. O jeigu savo vidinį "Aš" vienareikšmiai ir visam laikui tapatinsiu su meile, -visuomet ir visur gelbėsiu meilę. Ir tai išgelbės mane ir mano vaikus.

Vertėja susimąsčiusi žiūri per langą. - Žinote, kas dar labai svarbu jūsų knygose? - klausia ji. - Kas? - Tai, kad sistema veikia jums nedalyvaujant. Žodžiu, dvasiniai

dėsniai yra atrasti, ir kiekvienas gali tobulintis savarankiškai. Sardinijoje gyvena mano giminaitis. Prieš šešiolika metų jis susirgo hepatitu "B". Ir pastaraisiais metais jo padėtis ėmė blogėti. Ir dar jį ištiko stiprus priepuolis. Jam buvo labai bloga, ir jis paskambino man. Aš jam pasakiau, kad kepenų ligos - tai polinkis blogai galvoti apie žmones ir aplinkinį pasaulį. Be to, jis pavydulingas ir greitai įsižeidžiantis. Siek liek jam papasakojau apie antrąją knygą. Ir priepuolis praėjo. Du kartus per mėnesį jis turėdavo lankytis pas gydytojus, kad sektų jo būklę. Vaistų jis negėrė. Po eilinių analizių paaiškėjo, kad virusas išnyko ir žmogus visiškai pasveiko. Štai jau mėnuo, kaip gydytojai jį vargina, norėdami išsiaiškinti, kur dingo liga. Vakar tris kraujo menzūrėles išsiuntė į kitą miestą, vis bando suprasti, kas atsitiko.

Netikėtai ji užduoda klausimą: - Sakykite, kodėl visi kalba apie pasaulio pabaigą ir

kataklizmus? Nejaugi tai iš tiesų įvyks?

538 T R E Č I A K N Y G A

ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Gerai, - sakau aš, - ar jūs esate tos nuomonės, kad žmonija turi pakilti į naują vystymosi pakopą?

- Žinoma. - Ar manote, kad moralė ir dorovingumas nesuspėja koja kojon

su mūsų technikos pasiekimais? - Taip, tai visi supranta. - Matyt, reikia didelio meilės dovio iš Dievo, kad išgyventume

rytdienoje. - Ir ką tas meilės dovis padarytų? - Kuo daugiau mumyse meilės, tuo aukštesnė mumyse moralė

ir dorovė. Ir, žinoma, daugiau galimybių išlikti. - Taip. - Vadinasi, tuo momentu, kai gauname meilės dovį, visos

žmogiškosios vertybės turi netekti traukos, kad prie jų neprisirištume. Dažniausiai dėl to žmogus miršta. Kartais prieraišūs naikinamos per nemalonumus, pažeminimus, nelaimes ir ligas. Gana retai žmogus savanoriškai atsižada žemiškų vertybių ir atsigręžia į Dievą, pradėdamas rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela.

Kol žmonija nepasiruošusi savo noru apsivalyti dvasiškai, įsijungia prievartiniai mechanizmai. Ir jeigu žmonija kokias nors vertybes iškels aukščiau už meilę, šį naują dovį ji gaus pomirtiniame pasaulyje. Tačiau, sprendžiant pagal procesų dinamiką, pastaraisiais metais žmonės vis labiau suvokia būtinybę atsigręžti į Dievą. Ir tai teikia daug vilties.

Neseniai vienas žmogus man pasakojo savo istoriją. - Aš patyriau didelę traumą, kuri galėjo sužlugdyti visą mano

gerovę, karjerą, likimą ir visus sumanymus ateičiai. Patekau į ligoninę. Artimieji pradėjo man nešti visokių skanėstų ir delikatesų, maldavo, kad tik valgyčiau. O aš jaučiau, kad tokių dalykų man negalima valgyti, kad man reikia viską pamiršti ir pasinerti į savo vidų. Artimieji vis tiek spyriojosi. Tačiau ne tai man rūpėjo: graužiausi dėl ateities, dėl sugriuvusių planų. Aš atsisakiau valgyti visa, kas skanu. Jaučiau, kad man to negalima. Ir stengiausi atsikratyti visų minčių apie ateitį. Žinojau, kad tokias mintis man irgi reikia pamiršti. Ir stūmiau tolyn nuo savęs visas svajones, viltis, planus. Tačiau to padaryti neįstengiau - vėl mintys pradėjo suktis apie tai, kas bus, ką aš privalau padaryti, - vėl pradėjau svajoti apie ateitį. Atsirado baisingas apetitas, ir aš pradėjau valgyti delikatesus.

Po kelių dienų, eidamas ligoninės koridoriumi, staiga praradau sąmonę. Griuvau ir labai smarkiai susimušiau tą pačią traumuotą vietą. Mano būklė dar pablogėjo. Supratau, kad nepasinaudojau man duota galimybe. Ir štai dabar mano ateitis jau iš tikrųjų užblokuota. Ir aš nežinau, kas mane ištiks. Tačiau dabar, pakalbėjęs su jumis, supratau, kurlink turi vesti mano kelias, ir, ko gero, tai svarbiausia.

S e r g e j u s I, a z a i c v a N

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui 539 Neseniai viena žiniuonė papasakojo man įdomią istoriją. Jos

pažįstamam prasidėjo vėžys, o vėliau plačiai paplito metastazės. Viskas prasidėjo nuo inksto. Gydytojai, padarę nuotraukas ir analizes, pasakė, kad galimybių išgyti nėra, ir išleido žmogų, palinkėję viso labo. Žiniuonė nusprendė padaryti netikėtą ir dailų šachmatinį ėjimą.

- Tau viskas prasidėjo nuo inksto, - pasakė ji pažįstamam. - Aš imsiu ir astraliniame lygmenyje tau inkstą pakeisiu.

Neturėdamas ko prarasti, jis sutiko. Žiniuonė padarė astralinį persodinimą, tai yra, įsivaizdavo sveiką inkstą ir įvedė jį į ligonio biolauką. Ligonis pradėjo daug geriau jaustis. Po mėnesio ar pusantro nuėjo pas gydytojus. Tie labai nustebo, kad jis dar gyvas. Kai atliko tyrimus, nustebo dar labiau - išnyko auglys ir jo metastazės. Tiesa, jis nusprendė, kad labai veiksmingas buvo gydymo šlapimu kursas.

- Ar tikrai aš jam padėjau? - Žinoma. Šiuo atveju gydymasis šlapimu padėjo labai mažai.

Ar norite žinoti, kas tuomet vyko? - Labai, - sutinka žiniuonė. - Tik pirmiausia pasakykite jo žmonos vardą. Aš žiūriu į to žmogaus žmonos biolauką ir pradedu pasakoti: - Jis ne tik pavyduolis, bet ir išpuikėlis. Ir turėjo labai daug

pretenzijų žmonai. Pasąmonės agresija, nukreipta prieš ją, pašoko iki trijų šimtų vienetų. Ir dar išsirutuliojo susinaikinimo programa. Kai programa pakerta urogenitalinę sistemą, ji blokuojama funkcijų ar organų sutrikimais. Vadinasi, atsirado inksto vėžys. Šiuo metu jūsų pažįstamo biolauke susinaikinimo programa aprimo, o žmonos sunaikinimo programa liko ir sustiprėjo. Jos biolaukas labai deformuotas ir ženklai rodo greitą mirtį.

- Kas bus, jeigu ji numirs? - Ilgainiui jums gali išsivystyti dešinės krūties vėžys, nes jūs būsite

jos mirties kaltininkė. Kai dvasiniame lygmenyje jūs tokiu būdu "ištraukiate" ligonį, jeigu jo charakterio pakitimai ir sielos prisipildymas meile nepaveja fizinio pagerėjimo, jis pradeda absoliutizuoti ateitį. Todėl, kad jūs iš ten imate meilę ir energiją, kuria gydote pacientą.

Atitinkamai ir jūs galite prarasti ateitį. Beje, to vyro palikuonys po trečios kartos praras ryšius su pirminiu šaltiniu. Taigi sprendžiant iš visko, jūsų gydymas veikia kaip labai gera tabletė. Tačiau lai tik atidėjimas, nes jeigu siela nesuspėja kartu su kūnu, prasideda problemos.

Iš moters balso girdėti, kad ji susijaudinusi. - Ar situaciją galima pakeisti? - Galima. Reikia to vyro žmoną išgelbėti iš kritinės situacijos.

Melskitės už ją, kad iš jos sielos išnyktų pavyduliavimas. Kad jai aukščiausia laimė būtų meilė Dievui, o mylimas žmogus - tik tos i

T R E Č I A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui S e i g e j u s I. a z a i e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

meilės raiškos priemonė. Tuomet ji bus saugoma, ir vyro agresija jai nedarys žalos.

Kitą dieną žiniuonė paskambino vėl: - Sakykite, ar kas nors pasikeitė, ar šansų yra? - Taip, situacija pasikeitė. Moters biolaukas atstatytas, mirtis iš

jo pasišalino. - O kaip jos vyro biolaukas? - O jame žmonos naikinimo programa vėl pavirto susinaikinimo

programa. Po metų ar dvejų jam gali prasidėti prostatos liaukos vėžys.

- Ai' jam galima padėti? -Tegul atsisako pretenzijų žmonai, meldžiasi. Tuomet bus sveikas.

MEILĖS LYGMENYS

- Jūs pernelyg greitai kalbate, - neseniai pasiskundė man vienas pacientas. - Aš nespėju suvokti visko, ką pasakote. Jums tas viskas žinoma, jau labai įprasta, o aš ne tik kad pajusti, bet ir mintimis aprėpti nesuspėju.

Si problema man jau seniai nebe pirmiena. Kuo daugiau informacijos ateina, tuo daugiau laiko ir pastangų turiu skirti, kad ją perduočiau pacientui. Lieka tik viena išeitis - suglausti tai, ką perduodu. Ir tai, ką anksčiau aiškindavau valandomis, šiuo metu paaiškinu vienu ar dviem sakiniais.

Pirmąją knygą aš galėjau išplėsti į dešimtį tomų, tačiau esu tinginys ir nemėgstu dirbti daugiau negu reikia. Be to, atskiesta informacija man tiesiog kančia. Šimtą kartų apdorodamas sakinius, aš ne tik perduodu informaciją. Pasirodo, kad maksimaliausia jos tėkmė vyksta jos maksimalaus perdavimo metu, tai yra kuo labiau apibendrintą informaciją perduodu, tuo didesnį jos kiekį galiu gauti, ir priešingai. Tokia taktika naudinga mano rašomai knygai.

Taigi jau kelintą kartą kartoju: visa, ką mylime šioje Žemėje, bet kokios žmogiškosios vertybės išsiurbia iš mūsų ir jėgas, ir meilę, ir energiją. O duoda viską Dievas. Vadinasi, jeigu aš Dievą myliu labiau už visa kita, net ir už gyvybę, tuomet meilės ir energijos gaunu daugiau, negu atiduodu, ir tą kiekį naudoju sau ir savo palikuonims.

Pasirodo, kad subtiliame lygmenyje mes be perstojo savo meile pildome savo palikuonių sielas. Jeigu kažką mes mylime labiau negu Dievą, tuomet atiduodame daugiau, negu gauname, ir prasideda sielos degradacija. Ir tada mes meilės ir gyvybingumo imame iš strateginių atsargų - iš mūsų palikuonių sielų ir iš mūsų būsimų gyvenimų. Sielos labui iš žmogaus atimama tai, prie ko jo siela prisirišo, ką ji myli labiau negu Dievą. Jeigu žmogus atėmimą priėmė kaip Dievo duotą ir vėl veržiasi į Dievą, jis grįžta Į pusiausvyrą ir išgelbsti savo sielą.

K A R M O S D I A G N O S T I K A Mei lė ž m o n ė m s i i pasauliui

Kaip nustatyti, kad siela kažką pradėjo mylėti labiau negu Dievą? Kai kažką mes pradedame daryti tikslu ir aukščiausia laime - tai jau pirmas žingsnis į meilės Dievui susilpnėjimą, nesgi mes patenkame į to kažko priklausomybę. Tada mes pradedame baimintis, gailėtis, reikšti nepasitenkinimą, statyti sąlygas. Tai antras žingsnis. Trečiasis - jau tiesioginė agresija, nuoskaudos, neapykanta, smerkimas, panieka ir taip toliau.

Iš meilės Dievui gimsta dvi žmogiškųjų vertybių linijos. Pirmoji linija realizuojama kaip meilė žmonėms ir pasauliui. Noro turėti šeimą pagrindas - meilė artimam žmogui. Meilės kitam žmogui pagrindas - noras nuo jo turėti vaikų, tai yra dauginimosi instinktas. Dauginimosi instinkto pagrindas - kūrybos ir kūrimo instinktas. Žodžiu, kuo reikšmingesnės žmogiškosios vertybės, tuo mes esame arčiau Dievo. Tačiau jos vis vien lieka žmogiškosiomis ir todėl turi būti sugriautos, tai yra sukurtos su naujomis savybėmis.

Antroji vertybių linija susijusi su vystymusi. Gabumų, intelekto pagrindinė vertybė - tobulybė. Tobulybės pagrindas - likimas. Likimo pagrindas - ateitis.

Jeigu žmogus padaro savo tikslu meilės žmonėms ir pasauliui liniją, pasirodo pavyduliavimo ligos, ir gydomos jos išdavyste, barniais, nuoskaudomis, neištikimybe.

Jeigu žmogus trokšta didžiausia vertybe padaryti tobulybės ir vystymosi liniją, atsiranda išpuikimo ligos ir gydomos jos nesėkmėmis, apgaulėmis, neteisingais įskaudinimais ir įžeidinėjimais, likimo nemalonumais, ateities planų sužlugdymu.

Jeigu absoliutizuojamos abi linijos, gydymui dažnai dar pridedamos sunkios ligos: vėžys, šizofrenija, cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė ir taip toliau.

Dažniausiai visiškai nebūtina smulkiai peržvelgti visą gyvenimą, kartais pakanka prisiminti tik du ar tris stambesnius įvykius ir pakeisti požiūrį į juos. Atgailos esmė ne ta, kad apgailėtume praeitį, o ta, kad pasikeistume patys ir nebedarytume klaidų ateityje. Tikintis į Dievą žmogus bet kokioje situacijoje gali rasti naudos, suprasdamas, kad ji ne atsitiktinė.

Pastaruoju metu aš labai pervargstu. Mane paprašė vienam žmogui duoti konsultaciją. Jam išėjus, sėdėjau visiškai išsekęs. Jaučiau, kad nebeturiu jėgų paaiškinimams.

Buvau pasiskyręs, kad kitą dieną priimsiu penkis ar septynis žmones. Aš jaučiau, kad man reikia nutraukti pacientų priėmimą, ir ilgam. Drauge buvo gaila žmonių, tikėjusių gauti mano pagalbą. Ir pabandžiau surizikuoti. Jeigu vėl prasidės stiprūs galvos skausmai, vadinasi - finišas.

Kitą dieną žiūriu į pirmojo paciento biolauką ir jaučiu, kad paaiškinimui jėgų nebeturiu. Matau priežastis, sukėlusias paciento ligą, jo vaikų ir palikuonių problemas, o paaiškinti negaliu, nėra

jėgų. Šmėstelėjo mintis: kam apskritai aiškinti, jeigu viską paaiškinsiu savo knygose? Stengiuosi kalbėti vaizdingai.

- Ar jūs žinote, kodėl mes senstame ir mirštame? Kad atėję pas Dievą, gautume naują meilės dovį. Viskas, ką Dievas sukūrė, turi tam tikrais laiko tarpais grįžti pas Jį, kad vėl kažkiek gautų meilės ir energijos. Svarbiausia kontakto su Dievu sąlyga - atsižadėjimas visko, kas yra Jo sukurta.

Sendami ir mirdami mes netenkame visų savo žmogiškųjų vertybių, ir tai suteikia galimybę gauti naujų meilės dovių, tačiau visam gyvenimui jų gali neužtekti. Naujo kontakto labui turės būti pažemintos visos žmogiškosios vertybės, įskaitant pačias aukščiausias. Ypač didelis šis pažeminimas turi būti prieš vaikų pradėjimą, kad mes ne tik save, bet ir juos apdovanotume meile.

Kuo mažiau mūsų meilė priklauso nuo žmogiškųjų vertybių, tuo daugiau dvasiškai būname panašesni į Dievą. Juk Dievas nuo nieko nepriklauso. Kuo mes dvasiškai panašesni į Jį, tuo daugiau meilės sieloje. Tuomet iš purvinos balos jūs pavirstate švariu šaltiniu. Peržvelkit naujaip visą gyvenimą, jausdamas, kad jūsų meilė nuo nieko nepriklauso. Melskitės, kad tai būtų duota ir jūsų palikuonims.

Kitas pacientas užduoda klausimą: - Jūs sakote, kad tikėti Dievą - didžiulė laimė. Ir tuojau pat

pasakote, kad tikėjimas Dievu turi sugriūti, kaipgi čia išeina? - Sakykite, ar mūsų sąmonė tobula? - klausiu aš. - Žinoma, ne. - O ji turi vystytis ir virsti tobulesne sąmone? Vadinasi, sena

sąmonė ir atitinkamai aplinkinio pasaulio vaizdiniai turi būti griaunami ir pakeičiami vertingesniais. Taigi tikėjimas ir yra mūsų sąmoninga Dievo jausena, mūsų vaizdinys apie Jį. Ilgainiui šis vaizdinys keičiasi.

- Aš maniau, kad tikėjimas ir Dievas yra tas pat. - Jeigu tai būtų tas pat, tuomet išnykus tikėjimui, išnyktų ir

Dievas. Bet pasaulyje gyvena daug ateistų, tvirtinančių, kad Dievo nėra, jie atmeta tikėjimo sąvoką ir vis dėlto gyvena ir turi vaikų.

Tačiau, kai ateistai ir tikintieji bando atmesti meilės jausmą, jie tampa nevaisingi, serga ir miršta. Bet kokios vertybės, susijusios su musų sąmone, gimsta per meilę. Visos mūsų emocijos priklauso nuo aplinkinio pasaulio, jos atgyja sąveikaujant su juo.

Vienintelė išimtis - meilės jausmas, gimdantis aplinkinį pasaulį ir nuo jo nepriklausantis. Kai šį jausmą bandome padaryti priklausomu nuo aplinkinio pasaulio, jį griaudami, mes imame griauti savyje ir kituose meilę, paskui sergame ir mirštame.

Mano pacientas jaunas vyras. Prieš metus jis apako. Jis serga cukriniu diabetu ir yra nevaisingas.

S e r g e j u s I. a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Prieš keletą metų aš labai karštai mylėjau, tačiau šis jausmas buvo susijęs su dideliu pažeminimu ir griovė visus mano principus. Aš sugebėjau įveikti šią meilę. Dabar suprantu, kad visos po to mane ištikusios nelaimės yra mano "pergalės" vaisius. Tai buvo ne pergalė, o bandymas pergalėti.

- Meilės pergalėti neįmanoma, nes tai Dievas. Vyras ilgai tyli, paskui linksi galva. - Pradėkite nuojauta, kad bet kurią akimirką viskas, kas yra

aplink jus, gali išnykti, kad mylimas žmogus bet kurią akimirką gali išduoti, palikti, įskaudinti ar numirti. Kad bet kurią akimirką ir jūs galite numirti. Tada pretenzijos pamažu pradės nykti, o meilė pasiliks. Jūsų meilės jausmas turi nuo nieko nepriklausyti. Aplinkinis

'pasaulis ir jūsų gyvenimas - tik dingstis meilei. Saulė šviečia nepaisydama požiūrio į ją.

- O jeigu aš aplinkinį pasaulį pamilsiu daugiau negu Dievą? - Jeigu neturite pretenzijų, mylėkite aplinkinį pasaulį kiek

galite daugiau, ir juo daugiau meilės atiduosite, tuo daugiau jos gaus jūsų siela.

Kitas pacientas klausia: • - Aš myliu Dievą ir meldžiuosi, tai kodėl ant manęs užgriuvo

tiek ligų ir nelaimių? - Meilė Dievui suteikia jums galimybę būti laimingam, tačiau

laimės detales jūs turite užsidirbti pats. Jeigu sėdėdamas mašinoje, jūs melsitės, bet išvažiuosite į priešpriešinę eismo juostą, jums tikrai geruoju nesibaigs. Yra malda, ir yra kelių eismo taisyklės.

Kartu su materialiniais dėsniais, egzistuoja ir dvasiniai dėsniai. Jų taip pat reikia prisilaikyti ir stengtis juos kuo giliau suprasti. Kiekviena religija pateikia Dievo supratimą, žinių apie dvasinio tobulėjimo dėsnius. Mistika, magija ir okultizmas studijuoja tik dvasios dėsnius. Kai jie tampa gyvenimo tikslu, apgailėtini rezultatai neišvengiami. Todėl tiek materialiniai, tiek dvasiniai tyrinėjimai turi būti sušildyti meile. Žmonijos vystymuisi, išlikimui tai svarbiausia sąlyga.

Prisimenu, kaip prieš keletą metų bandžiau giliau įsiskverbti į Dieviškumo klodus. Lengviausiai tai buvo padaryti per magnetinį lauką. Pereinant iš vieno pasaulio į kitą, magnetinio lauko charakteristikos kažkodėl stabilesnės būtent tose vietose, kur yra magnetiniai Žemės poliai. Ten keičiasi laiko ir erdvės charakteristikos.

Pietų polius linksta į praeitį. Ši tendencija pasistūmėją į Vakaru pusrutulį - į Amerikos kontinentą. Šiaurės polius krypsta į ateitį, per Rusiją ir Vidurinę Aziją žemėja į Himalajus. Rytinėje Pietų Amerikos dalyje egzistuoja maksimalios orientacijos į praeitį

T R E Č I A K N Y G A

Meilė žmonėms ir pasaulii 543

zona. Anksčiau aš negalėdavau suprasti: jeigu žmogus praeitame ar užpraeitame gyvenime gyveno toje vietovėje, tai dažniausiai turėdavo juodojo mago tendencijų, tai yra savo gabumais naudodavosi savanaudiškiems tikslams. Jeigu jis gyveno Himalajuose, tuomet, priešingai, - tendencijos būdavo altruistinės.

Vėliau aš ūmai praregėjau: praeitis yra materialumas, supantis mus, o ateitis - dvasingumas. Vadinasi. Vakarų Pusrutulis stengiasi viską įgyvendinti, sukaupti materialines vertybes, vystyti materialų pasaulį. Rytų Pusrutulis veržiasi į ateitį, į tai, kas neįgyvendinta, į dvasingumą.

.. D v a s i n g a s žmogus gyvena daugiau ateitimi, išpažįsta altruizmą. Tačiau ateities, tai yra dvasingumo absoliutizacija, ilgainiui stabdo vystymąsi ir griauna ateitį. Materialistas gyvena praeitimi. Priešingai nei dvasingas žmogus, besiorientuojantis į intuiciją ir kuriantis kultūrą, materialistas orientuojasi į faktus, įrodymus ir patirtį, žodžiu, į jau įvykusių įvykių analizę. Beje, vienas mano pažįstamas, kai tik jam paaiškinau apie Pietų Ameriką, sakė, kad magnetinis Pietų polius krypsta kaip tik į tą zoną.

Žmogus, besigailintis praeities, nepriimantis jos, kaip Dievo siųstos, įjungia materialaus pasaulio sunaikinimo programą. Žmogus, besibaiminantis dėl ateities, blogai galvojantis apie ją, įjungia dvasinio pasaulio naikinimo programą. v Pasirodo, kad nusiminimas - tai ir yra netikėjimas ateitimi, jos nepriėmimas. Todėl niūriai galvojantis apie ateitį žmogus žudo save toje ateityje, ir paskui, kai ji ateina, netikėtai suserga ir miršta.

Vienas pacientas bandė išklausti, kokios jo perspektyvos -geros ar blogos. Aš pasakiau, kad tokių dalykų neatskleisiu: "Jeigu pasakysiu, kad ateityje viskas gerai, jūs liausitės save ugdyti. Jeigu pasakysiu, kad viskas blogai, juo labiau nebesirūpinsite savo siela."

Kadangi dauguma žmonių veržėsi prie materialumo, prie praeities, visos religijos juos stengėsi nukreipti į dvasingumą, į ateitį. Tai ugdė dvasingumą, bet vedė į dogmatizmą ir despotizmą. Taigi apie ateitį nereikia galvoti nei gerai, nei blogai. Ateityįe nebus nei rojaus, nei pragaro. Ateityje bus Dievas. /Todėl baimintis, nusiminti, jausti nuoskaudą - beprasmiška, galima tik mylėti. Tačiau Dievas ne tik ateityje, Jis praeityje ir dabartyje. Todėl vidinis nepasitenkinimas praeitimi ar ateitimi - tai agresija prieš Dievą.

Moteris verkia per telefoną: - Aš jau buvau pas jus pagalbos. Turiu didelių problemų dėl

sūnaus. Jis labai žiaurus, nuolatos su visais kivirčijasi, įžeidinėja mus ir nors aš buvau pas jus pasitarti, nieko nepasikeitė. Neseniai jis kirviu užmušė savo šunį, o vakar bandė kirviu užmušti žmoną.

Žiūriu į jos sūnaus biolauką. Viena, bet labai stipri preraiša -kuiyba, vaikų gimdymas, kūrimas. Prieraiša prie šeimos, vaikų

S e r g e j u s I, a a r c v a s 1 R U C I A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėms ir pasai 545 gimdymo, mylimo žmogaus gimdo pavyduliavimą, įžeidumą.

- Klausykite, noro mylimą žmogų padaryti gyvenimo tikslu ir prasme jūs dar neatsikratėte. Ir daugeriopai padidintą tą norą perdavėte sūnui. O jeigu ką nors mylite labiau negu Dievą, paskui gi to paties pradėsite neapkęsti.

- Bet aš viską dariau, kaip jūs liepėte. Labai stengiausi, nežinau, kodėl nėra rezultatų.

- Pakartokime dar, - siūlau jai, - jūsų giminėje iš kartos į kartą eina kūrybos, vaikų gimdymo ir kūrimo absoliutizacija.

- Taip, - sako moteris, - visi mūsų giminėje buvo labai gabus tapybai, piešimui, mano sūnus taip pat bandė tapyti ir piešti, tiesa, kaip savamokslis, jam prastai sekasi ir jis labai kremtasi, vos neverkia dėl to.

- Prieš vaikų pradėjimą turi būti pažemintos aukščiausios žmogiškosios vertybės, net pats noras gimdyti vaikus, noras kurti meno kūrinius ir apskritai kurti. O jūs per savo sudirgintą, gailestavimą taip prie to prisirišote, kad mažiausia nesėkmė sunų varo iš proto.

- Mes aštuonerius metus neturėjome vaikų, ir aš labai jų norėjau. O mano vyrui į tai buvo nusispjauti, ir jis nenorėjo nei tikrintis, nei gydytis. Jaučiausi baisiai įskaudinta.

- Jūsų sūnus praeitame gyvenime, kai jam griūdavo kūrybos ir kūrimo planai, kai buvo pažemintas troškimas turėti vaikų, šeimą, nepriimdavo to, kaip Dievo siųsto. Šiame gyvenime iš pradžių Dievas nedavė jums vaikų. Jūs galėjote trokšti jų pasirodymo ir viską dėl to daryti, tačiau būti nepatenkintai savimi, likimu ir Dievu buvo negalima. O jūs buvote nepatenkinta, labai nepatenkinta ir labiausiai pykote ant Dievo. Toliau - jūsų vyras yra pasiųstas jums Dievo ir likimo. Kai per jį vienas po kito jums buvo siunčiami nemalonumai, jausdamasi jo nuskausta, jautėtės nuskausta likimo ir Dievo. Nuoskaudos ant Dievo gimdo satanizmą ir didžiulį žiaurumą. Kiek tai suprasite ir melsitės, tiek per save apvalysite dvasiškai sūnų ir tolimesnius palikuonis. Geriau būti ateistu, neišpažįstančiu Dievo ir pykstančiu tik ant kito žmogaus, negu tikinčiuoju, kuris dėl išbandymų pyksta ant Dievo ir likimo.

Iš moters biolauko matyti, kad dabar ji suprato. Jos sūnaus biolaukas taip pat keitėsi į gerąįą pusę. Iš pradžių šioje programoje pamatęs tik pavyduliavimą, sutrukdžiau galimybę moteriai ištaisyti situaciją, o dabar tarsi viskas baigėsi gerai, tačiau mane kankino vienas klausimas, į kurį vis neradau atsakymo.

Aš negaliu paciento vesti per visas grandinės grandus. Aiškinu tik pačias svarbiausias, o kitas, intuityviai eidamas paskui mane, jis apvalo pats. Šiuo atveju to neįvyko. Aš vis stengiausi ir stengiausi užčiuopti, kodėl po pirmojo seanso neįvyko jokių pakitimų. Buvo kažkokia problema, bet aš negalėjau jos suprasti.

Tuo momentu mane pakvietė prie telefono. Skambino pacientas iš Tolimųjų Rytų. Jo sūnui vėžys. Pažeistas inkstas, ir susidaręs didelis auglys viduriuose. Aš pažiūrėjau į berniuko biolauką, bet didelių deformacijų neradau. Radau prieraišą prie kūrybos, vaikų gimdymo, kūrimo, bet labai subtilaus lygmens.

Vėl nieko negaliu suprasti. Kažkokia priežastis, kurios aš nematau. Dešimtis kartų peržvelgiu pastarųjų dienų įvykius, bandydamas suderinti sukauptą patirtį su intuicija.

Prisimenu pokalbį su moterimi. Gal berniukas pyko ant likimo ir ant Dievo? Cia, regis, apčiuopiu svarbiausią grandį. Jis daugybe kartų jautėsi Dievo nuskriaustas dėl problemų su mylimu žmogumi. Aš įpratau žiūrėti dvasios klodą, tiesiogiai susijusį su kunu, o sunkūs susirgimai - tai aukštesnių klodų pažeidimas. Ziuriu pirmą klodą - nuoskaudos dėl moterų: buvo tūkstantis trys šimtai, dabar - septyniasdešimt vienetų. Likimo klodas (nuoskaudos dėl mylimų moterų, dėl likimo) - buvo trys tūkstančiai vienetų, liko - tūkstantis. Nuoskaudų dėl Dievo klodas - buvo keturi tūkstančiai vienetų ir liko tiek pat - keturi tūkstančiai vienetų. Dar yra nuoskaudų dėl ateities.

Kontakto sustiprinimas su ateitimi - lai dvasingumo sustiprinimas, todėl, įžeidus ateitį, įžeidžiamas ir dvasingumas. Tai ištverti galima tik tuomet, kai meilė, srūvanti iš sielos, pranoksta pretenzijas, tai yra meilė Dievui viršija meilę viskam kitam.

Tačiau kodėl taip lėtai keičiasi berniuko biolaukas? Pagaliau suvokiu, kad aš nesuspėjau pats save sutvarkyti. Žiūriu savo lygį šiuo aspektu - nuoskaudos dėl žmonių - du tūkstančiai vienetų, o dėl Dievo - trisdešimt trys tūkstančiai vienetų. Pasijutau šiek tiek suglumęs. Kas aš toks, jeigu manyje tokie agresijos parametrai Dievo atžvilgiu? Ir ko mano knygos išmokys subtiliame lygmenyje, jeigu mano siela taip prastai atrodo?

Prisiminiau, kaip vaikystėje pirmą kartą šokau į vandenį iš didelio aukščio žemyn galva. Ilgai stovėjau nesiryždamas, paskui susikaupiau, ryžausi ir šokau. Kai atsispyręs praskridau metrą, staiga kažkodėl apėmė keistas noras grįžti atgal.

Dabar mane apėmė lygiai toks pat noras. Kai suvokiau, kur įsiskverbiau, ir norėjau tvarkingai grįžti atgal - buvo jau per vėlu. Pirmoji knyga, pasirodė, taip stipriai keitė energetiką, kad antrosios nerašyti aš negalėjau, nes pirmojoje knygoje nesuspėjau pateikti labai esmingų momentų.

O jeigu būčiau nepažiūrėjęs savo biolauko arba nebūčiau priėjęs sąvokų - "jaustis likimo, ateities, Dievo nuskaustam", kas tuomet būtų įvykę?

Vienas momentas mane vis dėlto ramino: aš aiškinau pacientui, kad juo žmogus yra daugiau pasiekęs tobulindamas sielą, tuo giliau užgriebia jo pretenzijos, jeigu jis prie tų pasiekimų prisiriša. Jeigu

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T R E Č I A K N Y G A

Muile žmonėms ir pasauliui

mano tokios pretenzijos Dievui, vadinasi, tikriausiai ir mano tobulumo lygis užpraeitame gyvenime buvo ganėtinai aukštas. Būtent - iš ten aš ir atsinešiau jausmą, kad esu Dievo nuskaustas. Jeigu Kūrėjas nesunaikino manęs dar mažo, vadinasi, manyje buvo ne tik minusai, bet ir pliusai.

Kai jau buvau pirmąją knygą bebaigiąs, susiklostė įdomi situacija. Priiminėjau informaciją tekstu, o jis buvo maždaug toks: "Jeigu nepripažinsi, kad tavyje yra Dievas, knyga neišeis". Aš - mokslininkas, biolaukų struktūrų tyrinėtojas, mano metodas - mokslinės paieškos, analizė, palyginimai, bandymai ir klaidos. Esu visiškai sąžiningas ir konkrečiai pareiškiu, kas man atsitiko.

Niutonas atrado Žemės traukos dėsnį. Mano darbas - atrasti dvasinio tobulėjimo dėsnius. Tačiau likti tik mokslininku man nebuvo leista. O man norėjosi išleisti pirmąją knygą, kurioje buvo labai svarbios informacijos. Kai tik tam nurodymui paklusau, daugiau stabdymų nebuvo. Bebaigiant antrąją knygą situacija susiklostė tokia pat. Aš turėjau pripažinti, kad manyje yra Dievas. Man buvo leista suvokti, kad rašydamas apie tokius dalykus, vien tik mokslininku neliksiu. Tik dabar suvokiau, kaip čia yra - kiekviename musų yra Dievas, tik realiai to nematyti, o manyje tai turi matytis, nes jeigu apie tokios svarbos dalykus, kuriuos suvokiau, aš kalbėsiu tik kaip mokslininkas, gali būti pavojinga tiek man, tiek ir kitiems.

Tobulėjant žmogiškosioms vertybėms vis stipriau turi ryškėti vidinis kontaktas su Dievu. Žmogus vis stipriau turi jausti Dievą savyįe. Pažinti pasaulį tik kopiant kopėčiomis aukštyn, neįmanoma, jos nugrius. Reikia ne tik kopti iš apačios, bet ir leistis iš viršaus.

Kuo į subtilesnį lygmenį įžengiame, tuo toliau į antrą planą pasitraukia logika, patirtis ir analizė. Vadinasi, žmogus turi drauge jausti save ir kaip fizinį kūną, priklausantį nuo aplinkinio pasaulio, sąveikaujantį su juo, ir kaip Dievą, nepriklausantį nuo aplinkinio pasaulio^ tik spinduliuojantį meilę, - kuriančią ir tobulinančią. Sią Dievo dalelytę mes turime jausti savyje nuolatos, tuomet musų nepalaidos jokios žmogiškosios vertybės, kad ir kaip mes prie jų prisirištume.

Prieš dvi dienas man paskambino moteris: - Susapnavau labai keistą ir baisų sapną. Sapnavau savo vaiką,

jo kūnas buvo visas ištatuiruotas. Nedidukas žmogus, beveik neužauga vedėsi mano sūnų už rankos į kažkokį busią, ir aš žinojau, kad ten įvyks ritualinė žmogžudystė.

Pažiūrėjau į moters biolauką ir pamačiau, kad |os baiminimasis dėl sūnaus ne be pagrindo. Berniuko biolaukas prastai. Priežastis man buvo keista ir netikėta absoliutizuotos struktūros, išeinančios už praeities, dabarties ir ateities ribų. Aš net nežinojau, kaip tas struktūras pavadinti. Ii kaip rasti išeitį iš susidariusios situacijos? Pasiūliau jai štai ką:

C A Q T K L Č I A K N Y C i A S u i g u j u s l . a / a i u v a s

J T" O Muile ž m o n ė m s ir pasauliui K A R M O S D I A G N O S T I K A

- Dvejuose praeituose gyvenimuose jūs laikėte Dievu tai, kas buvo už materijos ir erdvės ribų. Ir beveik už laiko ribų. Tačiau tai nebuvo Dievas, jūs lenkėtės ne tiems dievams, tai buvo aukščiausios žmogiškosios vertybės. Ir tai, kam jūs lenkėtės, buvo jų įpavidalinimas. Melskitės, o rytoj paskambinkite. Jeigu jūsų sūnaus biolaukas pasidarys švarus, vadinasi, aš nesuklydau. Kai jūs nuolatos jausite savyje Dievą, iš jūsų sielos išnyks panieka, smerkimas ir bet koks nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu.

Kitą dieną, kai ji paskambino, aš jau mačiau, kad viskas susitvarkė. Vadinasi, galima eiti tolyn.

Motina su dukra prašo išgelbėti tėvą. Diagnozė - plaučių vėžys. Plaučių ir skrandžio vėžys gydomas labai sunkiai, nes čia nuoskaudos įvairiopos - ne tik dėl skriaudų iš artimų žmonių pusės, bet ir iš likimo, ir iš ateities. Priežastis, dėl kurios atsirado tokios pasekmės - meilės linija. Mylimas žmogus, šeima, vaikai pasiligojusiam tėvui tapo aukščiausia vertybe. Didžiumą su tuo susietos savo agresijos jis perdavė palikuonims. Aiškinu jo dukrai:

- Visa krūva nuoskaudų, - jūs jaučiatės nuskriausta artimų žmonių, aplinkinio pasaulio, likimo ir Dievo, - gali jus ir jūsų vaikus pražudyti. Jums būtina pakeisti savo pasaulėjautą. Kad ir kaip būtų pažeminta meilė artimiems žmonėms, aplinkiniam pasauliui, vidinis meilės jausmas turi būti nepaliečiamas.

Meilė artimam žmogui kuria šį pasaulį, ir, kadangi šis jausmas susijęs su šiuo pasauliu, todėl griaunant pasaulį, griaunamas tam tikru laipsniu ir jis. Tačiau sielos gelmėse yra tik meilė Dievui. Kadangi Dievas amžinas, tas jausmas irgi amžinas, todėl jie ir neturi susijungti, sulipti. Nors tarpusavyje vienas į kitą pereina.

Dieviškoji meilė mumyse pasireiškia tuo stipriau, kuo stipresnė žmogiškoji meilė. Paskui žmogiškoji meilė sugriaunama, kad nepriliptų prie Dieviškumo, ir vėliau vėl gimsta.

- Prisiminkite visas tas akimirkas, - kreipiuosi į merginą, - kai buvo pažemintas jūsų pasitikėjimas, ir išgyvenkite tai naujaip, išsaugodama meilę.

Ji linksi galva, tačiau kai po kurio laiko vėl įeina į kambarį, ypatingų pakitimų nematau. Ji skambina tėvui į ligoninę, po valandos grįžta pas mane ir praneša, kad tėvo būklė netgi pablogėjo. Žiūriu, kaip giliai įsiskverbė nuoskaudos į tėvo sielą, ir matau visai niūrų vaizdą.

Jau esu sugrupavęs žmogiškąsias vertybes tam tikra sekos tvarka. Neseniai aiškinau pacientui:

- Be žmogiškųjų vertybių praeityje ir dabartyje yra ir vertybės ateityje. Ir jas prarasti dar skaudžiau. Kai meldžiatės, galite savais žodžiais kalbėti, kad bet kokia žmogiška laimė praeityje, dabartyje ir ateityje yra priemonė mylėti Dievą.

S c i g u į u s L a y. a r u v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

T U l i Č I A KNYCiA

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui

Tačiau neseniai apčiuopiau klodus, išeinančius už praeities, dabarties ir ateities ribų. Ir nežinojau, kaip los grandinės narius pavadinti. Maniau, kad arčiau su tuo negreit susidursiu. Nė vienas įprastas modelis čia neliko. Tiesa, buvo vienas momentas, kai aš bandžiau nustatyti, su kuo žmoguje susijęs pirmasis šios pynės narys, ir pamačiau, kad tai genitalijų plotas. Kaipgi čia yra: nejau seksualiniai potraukiai išeina už praeities, dabarties ir ateities ribų? Labai keista. Antras narys buvo krūtinės plote, trečias - galvos.

Ligonio, į kurį žiūrėjau per atstumą, biolauke buvo kelių grandinės lygmenų absoliutizacija, tačiau nežinojau, kaip tai išaiškinti ligonio žmonai ir dukrai. Bandžiau aiškinti įprastais metodais -kūryba, kūrimas apskritai, mylimas žmogus. Tačiau mergina manęs nesuprato. Mačiau jos žūtbūtinį norą suprasti, tačiau pagal energetiką buvo aišku, kad situacija tik blogėja.

- Padalykime keturiasdešimties minučių pertrauką, - sakau abiems moterims.

Jos išeina, o aš nugrimstu į užsimiršimą. Prie miego slenksčio lengviau daryti naujus sprendimus. Dvidešimt minučių mano galvoje vyksta karštligiškas darbas, nors sąmonė beveik miega. Sąmonė susijusi su įprastais stereotipais. Naują inl'onnaciją jai sunku priimti. Po pusvalandžio smegenyse švysteli mintis: seksualiniai jausmai pirmiausia turi būti pavesti Dievui, paskui žmogui. Kai tik aš tai pajutau, pamačiau pagerėjimą dukros ir jos tėvo biolauke.

Kviečiu pacientes: - Na kaip, ar geriau jaučialės? - klausiu dukrą. - Taip, kažkodėl širdžiai pasidarė lengviau. - Pirmas seksualinis jausmas turi būti pavestas Dievui. - Kaipgi tai suprasti?! - Meilės jausme visuomet yra seksualinio potraukio elementas,

ir jeigu pirmas jausmas turi būti pavestas Dievui, tai ir seksualinis potraukis - taip pat. O kasdieniniame gyvenime lai labai paprasta: kai vyras įskaudins, pažemins jūsų seksualinius norus, jūs neištversite, jeigu jūsų seksualinio jausmo svarbiausias tikslas - mylimas žmogus. Jeigu šis jausmas priklauso nuo mylimo žmogaus, būtinai suliepsnos agresija. O jeigu jis nepriklauso nuo mylimo žmogaus, tuomet bet koks pažeminimas nenužudys meilės, esančios sielos gelmėse. Paskambinkite tėvui, paskui man.

Jos išeina, o aš laukiu rezultatų. Jie labai svarbūs. Jeigu išvada teisinga, kad ir nežymūs, bet pagerėjimai turėtų būti. Po poros valandų mergina skambina man.

-Kad tik neprasitarčiau blogą valandą, bei tėvui labai pagerėjo Žinau, kad artimiausiu melu dar sunku bus suvokn. Kis na

per grandinė, išeinanti už pi,uitus, d.ibaities u ateities ribų. Jeigu aš šito neperprasiu, negalėsiu padėti pacientui, kurio nuoskaudos nusileido j lokį lygmenį,

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Taigi diena po dienos stengiuosi nustatyti šios grandinės narių sąveiką. Pasirodo, kad praeitis, dabartis ir ateitis - tai meilės pasauliui ir asmeninio tobulėjimo linijos. Kitaip tariant, visa, kas egzistuoja laike ir yra šios karminių programų sekos veikimo rezultatas.

Pirmasis narys - seksualiniai potraukiai. Tasai grandinės narys priklauso šiam pasauliui, drauge išeidamas už jo ribų. Antrasis -kažkaip susijęs su siela. Jis toliau nusidriekęs už laiko ribų. Trečiasis susijęs su sąmone. Ketvirtojo kol kas nežinau, jis plyti virš žmogaus galvos.

Keletą savaičių bandžiau surasti situacijas, per kurias gali būti pažemintos aukščiausios žmogiškosios vertybės. Kad ir kaip peržvelginėjau savo gyvenimą ir įvairius nutikimus iš kitų žmonių gyvenimo, vis susitelkdavau į situaciją, kai mylimas žmogus atstumia meilę.

Paskui staiga praregėjau - visa Visata su visa kuo, kas joje egzistuoja, gimsta iš meilės. Ir štai kas: ši meilė apibūdinama įvairių lygmenų skirsniais. Pirmasis - seksualinis, jungiantis visa, kas gyva. Antrasis - kai mylima ne tik kūnu, bet ir siela, būdingas aukštesnio lygio gyvūnams. Trečiasis - kai mylima kūnu, siela ir sąmone; taip myli retas kuris gyvūnas, daugiausia šis lygmuo budingas žmonėms. Dvasingiems, neeiliniams žmonėms meilė pasireiškia ir ketvirtuoju lygmeniu. Apskritai, galima jausti meilę, siekiančią septintąjį lygmenį, o teoriškai - dešimtąjį. Šiuolaikinis žmogus daugiau paprasčiausiai neištvertų. Jis negalėtų ištverti praradimo skausmo. Iš viso tokių lygmenų aš suskaičiavau septyniolika. Tikriausiai yra jų ir daugiau, tačiau šiandien - tai, mano jautrumo riba.

Aš suvokiau, kad pagaliau esu perpratęs, kaip konstruojama meilė šioje Visatoje. Norint sąmonėje pajausti Dievišką meilę, reikia užkopti į visus septyniolika lygmenų. Paskui ištverti jų netekimo skausmą. Dėl to meilė Dievui turi būti dešimtis kartų aukščiau to lygmens, kurį yra šiuo metu pasiekusi žmonija.

Sekiau, kaip vyksta tobulėjimo procesas - pirmiausia žmogui leidžiama prisilytėti prie aukščiausios meilės raiškos, galinčios pasiekti ketvirtą, septintą, aštuntą, tryliktą lygmenį. Paskui žmogų imama traukti nuo šios meilės, kad ji nesuaugtų su Dieviška meile' Vidutiniškai žmogus gali ištverti pusę šių lygmenų - jeigu jis buvo pajutęs septinto lygmens meilę, ištverti gali tik trečią ar ketvirtą, jeigu buvo pajutęs trylikto lygmens meilę, atitinkamai ištvers - šeštą ar septintą. Jeigu pažeminimas stipresnis už galimybę ištverti praradimą, žmogus suserga arba miršta.

Buvau įpratęs dažnai žiūrėti į veidrodį - ar pasenau, ar pajaunėjau. Neseniai sumaniau išsiaiškinti, ar tai nėra aukščiausių

550 T U L C I A K N Y G A

Meile ž m o n ė m s ir pasauliui

I 4 A .

S c r g y j u s l . a / . a r c v a s T R U C l A K N Y G A f r l

K A R M O S D I A G N O S T I K A Mei lė žmonėms ir pasauliui J J I.

dėsnių pažeidimas. Pasirodo, taip. Tai palinkėjimas mirties, - ir ateičiai, ir sau ateityje, žodžiu, pasąmonėje aš bijojausi senatvės, sukriošimo. Ir kai pamatydavau savo veide senėjimo požymių, jausdavau ateities baimę, padidėdavo pasąmonės agresija ir senėjimo procesai pagreitėdavo.

Žmogui nedera sakyti: "Aš praturtėjau". Neverta sakyti: "Aš senstu". Kai žmogus pasako žodį "aš", jis turi įsivaizduoti ne turtus, pinigus, mašinas, butus, ne savo fizinį apvalkalą ir ne gabumus, intelektą ir tobulumą. "Aš" - tai meilė, spinduliuojanti mano sieloje, o visa kita mes gauname laikinam naudojimui ir neturime teisės sutapatinti su nemirtinga kibirkštėle savo sieloje.

- Išvykau iš mūsų respublikos, - pasakoja man moteris, - kai pakilo nacionalizmo banga, suprasdama, kad nacionalizmas neatitinka mano charakterio. Sakykite, ar nacionalizmas pažeidžia aukščiausius dėsnius?

- Žinoma, tai laimingo tautos likimo iškėlimas į aukščiausią pakopą, o toks iškėlimas likimą ir sužlugdo. Kuo labiau įsiliepsnoja nacionalizmas, tuo didesnio jo žlugimo galima tikėtis ateityje.

Jaunas žmogus serga, - lėtai džiūsta jo raumenys. Si liga blokuoja didžiulę susinaikinimo programą.

- Praeitą seansą aš paaiškinau, kad jūs absoliutizuojate meilę žmonėms ir pasauliui ir tai sukelia pavyduliavimą, įtarumą ir įžeidumą. Tačiau pavyduliaujant mylimo žmogaus naikinimo programa yra jo vaikų naikinimo programa. Ji labai greitai virsta susinaikinimo programa. Ji taip pat skaudžiai atsiliepia vaikams, todėl sunkios ligos žmogų ištinka dėl to, kad nebūtų suluošintos vaikų ir palikuonių sielos. Jūsų biolauke ši agresija tokia didelė todėl, kad jūs prisirišęs prie tobulybės vystymo linijos, vadinasi, reikia ugdyti save toliau.

- Žinote, aš jaučiu, kad man mylimas žmogus - kol kas aukščiausia laimė, - sako pacientas.

- Paaiškinsiu, kodėl. Visos vertybės gimsta iš meilės jausmų. Pirmosios čakros plote meilė realizuojasi kaip seksualinis potraukis. Krūtinės plote meilė realizuojasi kaip draugystė, geri santykiai, geraširdiškumas. Galvos plote meilė realizuojasi kaip taurumas, kūryba, apskritai kūrimas. Virš galvos energetiniame laikiniame žmogaus kūne meilė realizuojasi kaip kontaktas su ateitimi, kaip svajonės apie ateitį, kaip nuojauta, kad ateityje vis artėji Dievo link.

Jūsų prieraišos prie antrojo ir trečiojo lygmens pašalintos, tačiau prie pirmojo ir ketvirtojo tebėra nepaliestos, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pirmą seksualinį pojūtį jūs pasiruošęs atiduoti moteriai, taip pat ketinate atiduoti jai ir svajones apie meilę.

f f < 1 T K l i C I A K N Y C i A

~J U Z* Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s L a z a i u v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Supraskite nesudėtingą tiesą - Dievas ne tik tėvas, Dievas - tai ir motina, brolis ir sesuo, vyras ir žmona. Ir aukščiausios svajonės apie meilę - tai svajonės apie susitikimą ir vienybę su Dievu. O svajonės apie susitikimą su mylimu žmogumi - tai priemonė vienybei su Dievu sustiprinti.

- O kokie mano skausmingiausi taškai? - domisi jaunuolis. - Žiūrėkite - Dievas sukuria Visatą, Dievas ją valdo ir Dievas

ją grąžina j Save. Indų mitologijoje tai vadinama Brahmos įėjimu ir išėjimu. Vadinasi, pirmoji žmogiškoji vertybė - pasaulio kūrimas, kūryba, vaikų gimdymas, meilė žmonėms ir pasauliui. Antroji - tai pasaulio valdymas, gabumai, intelektas, tobulybė, likimas. Trečioji - grįžimas į Dievą, kuris pasireikš ateityje. Per šiuos tris taškus žmogus verčiamas patirti kančias todėl, kad meilė, susijusi su aplinkiniu pasauliu, nesuliptų su Dieviškąja meile.

1996 metų kovo mėnesį mane paprašė tarti žodį Aklųjų draugijoje. Salėje buvo penkiasdešimt-šešiasdešiml žmonių. Man kalbėti reikėjo ketvirtą valandą po pietų. Iki to laiko aš turėjau reikalų dirbtuvėje. Dieną prieš tai paskambino pažįstamas. Mes buvome bendravę gal penkiolika metų, bet jau seniai nesimatę.

- Dabar kreipiuosi į tave kaip pacientas, - sako jis. - Ar galėtum man padėti?

- Užeik rytoj apie dvyliktą valandą į dirbtuvę, pakalbėsime. Kai jis atėjo, aš prabėgomis išdiagnozavau. Pažiūrėti sveikas.

Tik pirmoji čakra kažkodėl beveik uždaryta. Tai problemos dėl palikuonių. Vaikų sielos labai apsunkintos.

- Tavo biolauke viskas atrodo gana gerai, tik stipri prieraiša prie kūrybos, vaikų gimdymo. Vadinasi, įžeidumas, pavyduliavimas, asmeninio gyvenimo nesklandumai.

Jis mato, kad aš diagnozavimą atlikau paviršutiniškai, ir mandagiai pasiūlo man pagalbą.

- Mūsų šeimoje gimė aštuoniolika vaikų, - pradeda jis pasakoti, - dvylika jų mirė. Dabar miršta ir kiti. Mūsų giminėje vyrai neturi vaikų. Tik vienas brolis jų turi.

- Pasakyk mirusių brolių vardus. Abiejų biolaukuose charakteringos mirties deformacijos, didžiausia

kūrybos, kūrimo, vaikų gimdymo absoliutizacija, be to, dar absoliutizuota tobulybė. Meilė kitam žmogui, išpuikimas. Viskas aišku.

- Tavo padėtis geresnė, negu mirusių brolių, dėl tavo geraširdiškumo. Nėra prisirišimo prie tobulybės, tik meilės problemos. Žiūrėk, Dievas sukuria Visatą, Dievas viešpatauja ir ją valdo ir Dievas ją grąžina į Save. Žmogus daro tą patį, tik žmogišku mastu. Ir jeigu jis absoliutizuoja žmogiškąjį mastą, vadinasi, žmogiškąsias vertybes bando sujungti su Dievu ir padaiyti amžinomis.

S u r g i; j u s I, a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

Ir tuomet giminė išmiršta, jos narius pakerta ligos ir mirtis. Mes dar šiek tiek pakalbame, ir jis išeina. Praėjus kuriam laikui aš sėdžiu nedidelėje Aklųjų draugijos

salėje. Prieš paskaitą salėje daugiausia aklieji. Diagnozuoju salę ir matau didžiulę absoliutizacija - kūrybos, vaikų gimdymo, kūrimo ir tobulybės. Pradžioje skaitau perduotus raštelius ir visur matau tą pačią priežastį - išpuikimas ir pavyduliavimas.

- Regėjimo, klausos pablogėjimas, diabetas, galvos skausmai -tai pavyduliavimo ligos, - aiškinu aš. - Tam, kad išgelbėtų mūsų sielas, Dievas atima iš mūsų tai, ką mes laikėme didžiausia laime. Sielai atsiveria pražūtis, jeigu ji prie ko nors prisiriša daugiau negu prie Dievo. Liga stabdo mus, kai vadovaujamės neteisinga pasaulėvoka. Kai mes neteisingai suvokiame pasaulį, stresas gimdo ne meilę, o agresiją.

Iš vietos atsistoja moteris ir klausia: - Sakykite, o kodėl Dievas mums taip keršija? Kodėl Jis toks

neteisingas? - Organizmas niekuomet nekeršija ląstelei, - sakau aš. - Mūsų

pasaulėvaizdis būna iškraipytas tuomet, kai Dievo logiką mes bandome prilenkti, pritaikyti prie savosios, labai ribotos logikos masto. Ir tuomet mažiausias mūsų supratimo apie pasaulį neatitikmuo pačiam pasauliui gimdo agresiją. Jeigu kaupiame nuoskaudas ant kito žmogaus, tai nelyginant purvu bandome pripildyti taurę. Kai ji bus pilna, purvas grįš mums, paskui mes nuo jo turėsime valytis liga ir sielvartu. Jeigu kaupiame savyje nuoskaudas ant likimo, tai nelyginant purvą pilame sau į vonią - mums irgi reiks valytis, tik jau didesniu mastu. Ateities mastas dar didesnis, o Dievo mastas begalinis.

Visuomet yra riba, už kurios mūsų agresija negali įsiskverbti. Galima tiek "prisivirti košės", kad šansai giminei išlikti bus minimalūs. Todėl pamėginkite įsisąmoninti, kad Dievo, ateities, likimo ir žmonių atžvilgiu mes galime jausti vien begalinę meilę. Sau, kad ir kaip išoriškai it aktoriai pasireikštume, vidujai taip pat reikia jausti begalinę meilę.

Skaičiau paskaitą, o galvoje man dingčiojo prisiminimas, kaip būdamas jaunas vos neapakau. Dešinės akies ragenoje man buvo opa. Iš pradžių nemačiau abiem akimis. O prieš metus buvau jautęsis nuskaustas savo likimo, nes žlugo visos mano svajonės, viltys, o kartu ir jaunatviška meilė. Ir šiaip ištikus kokioms traumoms man dažnai nukentėdavo akys. Visuomet bijodavau apakti ir jaučiau, kad greičiausiai taip ir bus. O tebuvo vienintelė priežastis - maniau, kad mano vaizdiniai apie moralę ir teisingumo principus yra nepalaužiami, kai kalbama apie meilę. Aš negalėjau nusižeminti prieš meilės jausmą, negalėjau nekontroliuoti situacijos. Taip didžiavausi savo tobulybe,

T R l i C l A K N Y G A

Mei lė žmonėms ir pasauliui 553

T R E Č I A K N Y G A

Mei lė ž m o n ė m s ir pasauliui S e r g e j u s I . a z a r e v a s

K A R M O S D I A G N O S T I K A

išmintimi, sugebėjimu valdyti aplinkinį pasaulį, kad šios savybės man buvo it kertinis gyvensenos akmuo, svarbiausias atspirties taškas.

Baigiau paskaitą, atlikau salės diagnostiką. Pakitimai buvo puikūs. Paskui išvažiavau namo ir galvojau, kiek mano meilės jausme juodulių - didystės, smerkimo ir paniekos, pavyduliavimo, jautimosi, kad esu artimųjų ir aplinkinio pasaulio nuskaustas. Ar sugebėsiu savo meilę padaryti nuo nieko nepriklausomą? Ar sugebėsiu kaip reikiant apvalyti savo sielą? Aš daug kartų užduodavau sau šį klausimą ir nerasdavau atsakymo. Tačiau tai jau manęs negąsdino taip kaip anksčiau. Ne rezultatas dabar man buvo svarbiausia. Pajutęs dvasioje Dievišką jausmą, žmogus, išoriškai ko nors siekdamas, visuomet supranta, kad vidujai jis to jau pasiekė.

i z a r c v a s . T R E Č I A K N Y G A

K A R M O S D I A G N O S T I K A Meilė žmonėm:

A K N Y G A C C C

is ir pasauliui *^ •<

BAIGIAMASIS ŽODIS

Antrojoje ir trečiojoje knygoje aš aprašinėjau kontaktus ir sąveiką su įvairiomis vis didesnio masto struktūromis. Lyginau jas su pakopomis, vedančiomis į Dievą. Bet visos tos pakopos gimsta iš meilės. Aš nežinojau, kiek dar jų turėsiu įveikti. Ir ši nežinia, kaip aš jaučiau, kai kam gali būti tarsi užkarda ištaisyti savo klaidas. Kadangi kiekviena struktūra atsirado iš Meilės, todėl žeminti bet kurią žmogišką vertybę adekvatų žeminti žmogiškosios meilės jausmą.

Vadinasi, kuo tauresnė žmogaus meilė, tuo mažiau pretenzijų jis turi, tuo tvirčiau gali atsilaikyti, jeigu būtų šis jausmas žeminamas.

Trečios knygos rankraštis buvo baigtas. Reikėjo šiek tiek pataisyti baigiamąjį žodį. Iš esmės per visas tris knygas buvau pateikęs išbaigtą aplinkinio pasaulio apibūdinimą. Ir jeigu sulig trečiosios knygos išleidimu būtų išnykusios mano visos problemos ir fiziškai puikiai jausčiausi - viskas būtų gerai.

Tačiau taip nėra. Arba aš dar nesu suharmonizavęs savęs pagal savo sistemą, arba pirmosios trys knygos yra tiesiog etapas, po kurio turi prasidėti naujas - aš nežinau.

Tuo laiku pas mane atėjo pasitarti moteris, kuri sakė, kad moka atkerėti.

- Ar galiu ir toliau tai daiyti? - paklausė ji. - Aš atkeriu maldomis.

Pažiūrėjau į pacientės biolauką iki ir po atkerėjimo, ir iš pirmo žvilgsnio nepastebėjau ypatingų iškraipymų.

- Viskas normalu, - pasakiau aš, - galite. Paskui pasidomėjau: - Beje, ar aš esu apkerėtas? Atsakymas mane šiek tiek suglumino: - Taip, ir smarkiai. Be to, ne vieną kartą. - O jūs mane atkerėti galite? - Žinoma. Moteris įsivaizdavo mano fantomą ir pradėjo jį valyti. - Viskas. Jūsų biolaukas išvalytas, - po tam tikro laiko pasakė ji.

Mes susitarėme dėl kontrolės paskambinti vienas antram kitą dieną. Ji paskambino ir pasakė, kad mano biolaukas švarus ir geras.

T I l l i C l A K N Y G A

Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui

S e r g e j u s I. a / a i e v a s

Sutarėme, kad ji paskambins ir kitą dieną. Sėdėjau ir galvojau apie situaciją, į kurią patekau: parašiau tris knygas, kaip atstatyti sveikatą, o aš pats - apkerėtas.

Beje, po jos poveikio aš iš tiesų fiziškai pasijutau daug geriau. Ačiū Dievui, kad tie mano atrasti dvasios dėsniai veikia ir be mano žinios. Keista, mokiau kitus to, ko nesugebėjau pats.

Kitą įytą pasigirdo žiniuonės skambutis: - Žinote, kerų poveikis jums vėl atsistatė. Pakaušyje ir prie

pirmosios čakros. Pasižiūrėjau į savo biolauką ir supratau, kaip čia yra. - Tai, ką jūs laikėte kerais, yra žmogiškųjų vertybių

absoliutizacija ir dėl to atsiradusi agresija. Aš tai turėjau įveikti tobulindamas sistemą. Jeigu visa tai pašalinama per maldą, sistema jau nereikalinga. Vadinasi, vėl atidėjimas, o ne gydymas.

Tačiau, kadangi manyje visi procesai vyksta šimtus kartų greičiau, negu kituose, todėl man atidėjimas trunka ne metus ar dvejus, o kelias dienas. Matyt, man nebūtų jokios naudos iš jokių vaistų. Susidariusi situacija akivaizdžiai tai parodė. Tačiau čia aš randu ir didelį pliusą - reikia toliau tobulinti sistemą ir pasaulio suvokimą. Vadinasi, nuobodu nebus. Meilės klodų absoliutizacijos programos manyje tebeveikia ir šias deformacijas moteris palaikė apkerėjimu. Aš ir pamaniau, o gal ji viską pašalins, tuomet man bent sykį nereikės plušėti.

Aš tylėdamas stebiu per langą 1996 metų pavasarį, švelnią žalumą, prieš kelias dienas pasirodžiusią ant medžių šakelių. Matyt, vis dėlto tyrinėjimai dar nebaigti.

Kas toliau?

§*if T U R I N Y S

^ I KNYGA

*4k Autoriaus žodis 7

I s k y r i u s

Biolauko savireguliacijos sistemos koncepcija ir jos vystymosi istorija 9

I I s k y r i u s

_Jf*^^^k^L^B Stabili informacinė am S|ij| P struktūra, vadinama

^ ^ • ^ U ' | I I I s ky r i u s

Ekstrasensorinis testavimas 48

H^JF Pirmoji priežastis... 50 RraK&* Antroji priežastis 62

Trečioji priežastis.... 90 Ketvirtoji priežastis 94 Penktoji priežastis... 99

Šeštoji priežastis 101 Septintoji priežastis 107

I V s k y r i u s

Techninė diagnostika 109

V s k y r i u s

Kultūra, menas ir žmogaus karmos struktūros 121

V I s k y r i u s

Kas yra šėtoniškumas 126

V I I s k y r i u s

Baigiamasis žodis 137

U KNYCA

Įvadas 144 Laikas ir erdvė 147 Kiti pasauliai 149 Kontaktuotojai 158 Antrininkai 162 Ateitis 166 Būsimieji vaikai 167 Prieraišos 173 Žemiškumo sudievinimas 180 Išėjimas į trečiąjį žemiškumo lygmenį 197

Gabumai kaip dievaitis 208 Išminties sudievinimas 225 Likimo sudievinimas 237 Dvasios tėvo sudievinimas

241 Imidžas 258 Išpuikimas ir išdidumas 271 Suicidas - nenoras gyventi 279 Pavyduliavimas 286 Svetimavimas 310 Onkologija 318 Pinigai 338 Vynininkystė 348 Gyvūnai 353 Teatras ir menas 357 Darbas su grupėmis 365 Rusija ir žmonija 373 Dvasinių ir materialinių vertybių gynimas 380 Šiuolaikiniai metodai žmogui paveikti 384 Bioenergetikos ateitis 400 Paskutinė informacija 402 Nauji tyrinėjimai .* 428 Baigiamasis žodis 440

Lazarevas S. La534 Karmos diagnostika: Pirma knyga - Biolauko saviregu

liacijos sistema. Antra knyga - Giyna karma. Trečia knyga -Meilė žmonėms ir pasauliui. / Vertė B. Lozovienė. / Iliustr. A. Venclovaitė-Gintalienė. - V: Asveja, 1996. - 560p.: iliustr.

ISBN 9986-504-42-2 K n y g o j e p a s a k o j a m a , k a i p s u v o k t i ž m o g ų , s ą m o n ę , p a s ą m o n ę , j o s

i n f o r m a c i n i u s - c n c r g c t i n i u s k l o d u s : k a i p u ž k i r s t i k e l i ą l i g o m s , i e š k a n t j ų a t s i r a d i m o p r i e ž a s č i ų , k a i p s v a r b u ž m o g u i d v a s i š k a i i r i n t e l e k t u a l i a i t o b u l ė t i .

U D K 1 5 9 . 9 6

S e r g e j u s L a z a r e v a s

KARMOS DIAGNOSTIKA

( T r y s k n y g o s )

SI. 867. 1996 11 111. 411,25 leidyb. apsk. I. Tiražai, «1)011 egz. Užsak. Nr IMS

Leidykla "Asveja", Apkasų II o. 21142 Vilnius, 1 .765873

Iš užsakovo pozityvų spaudė SI'AB spaustuvė "Spindulys", Gedimino H), 300(1 Kaunas

/0 b* i' Kaina sutartinė