NORBERTAS VLIUS

SenovsbaltpasauliraStruktros bruoai

VILNIUS MINTIS" 1983

r . ( Z)Ve 98

Ats. redaktorius

filologijos daktaras VYTAUTAS AMBRAZAS

Recenzavo:

istorijos daktar RIMUT RIMANTIENE, filologijos daktaras LEONARDAS SAUKA, filosofijos daktaras profesorius BRONIUS GENZELIS

0302010000

r 10501 375M 851 (08) 83

54 82 Leidykla Mintis", 1983

VADINES p a s t a b o s

Jau keli imtmeiai, kai tiriamos balt kalbos ir atskiros j tarms, renkami archeologijos ir etnografijos duomenys, tautosaka, liaudies menas. Nemaa surinktos mediagos dalis paskelbta. Tyrintojams tapo prieinami unikals prs kalbos paminklai (Trautmann, 1910; Maiulis, 1966), leidiami isams lietuvi, latvi ir prs kalb odynai (Dabartins lietuvi kalbos odynas, 1954, 1972; Lietuvi kalbos odynas, 1941 1978;. Latvieu valodas vrdnca, 1923 1946; Latvieu literrs valodas vrdnca, 1972 1980; Latvieu valodas bieuma vrdnca, 1966 1976; , 1975 1980), paskelbta dalis balt vietovardi ir asmenvardi (Kalvaitis, 1910; Gerulis, 1922; Trautmann, 1925; Lietuvos TSR upi ir eer vardynas, 1963; Endzelns, 1956 1961; Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo inynas; 1974 1976; Latvijas PSR administratv i teritorilis iedaljums, 1972; Zinkeviius, 1977). Lietuvi ir latvi kalbomis nuo X V I a. (kai 1547 m. pasirod pirmoji lietuvika knyga, o 1585 m. latvika) ik i i dien jau yra sukurta gausi ratija ir groin literatra (r. Lietuvi literatros istorija, 1957 1968; Latvieu literatras vsture, 1956 1963). Pasirod daug verting lietuvi ir latvi tautosakos rinkini, i kuri mintini dideli A. ir J. Juk, J. Basanaviiaus, K. Barono, L. Berinio, R. Klaus- tinio ir J. Endzelyno, P. Smito, P. Birkerto ir lietuvi bei latvi tarybini folklorist parengti rinkiniai. Paskelbta verting lietuvi ir latvi liaudies meno kolekcij (Lietuvi liaudies menas, 1956 1974; Bernotien, 1974; Latvieu tautas mksla, 1961 1967). Kolektyviniuose ir monografinio pobdio darbuose aprayta lietuvi ir latvi liaudies buitis ir paproiai (Lietuvi etnografijos bruoai,

5

1964; Latvieu etnografija, 1969) *, itirtos kai kurios tautosakos problemos (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963; Latvieu folklor, 1959) **. Seniai paskelbti svarbiausieji balt mitologijos altiniai (Mierzynski, 1892 1896; Man- nhardt, 1936), bandyta apvelgti vis senj balt mitologij ir atskiras jos sritis (Narbutt, 1835; Mannhardt, 1875; Usener, Solmsen, 1894; Basanaviius, 1903; Smits, 1926; Balys, 1930 1978; Thomas, 1934; Jansons, 1937; Klemen, 1938; Ivinskis, 1938; Adomovis, 1935; 1937; 1940; - nieks, 1940; Slavinas, 1947; Biezais, 1953 1976; Jaskie- wicz, 1952; Pisani, 1950; Balys, Biezais, 1965; Johansons, 1964; , 1972; Strom, Biezais, 1975; Vlius, 1977; Greimas, 1979; Dundulien, 1979 ir kt.). Ypa daug nauj fakt apie tolimiausi balt praeit surinko ir ianalizavo archeologai (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, 1974 1978; Latvijas PSR arheologija, 1974; Engei, 1935; Engei, Baume, 1937)***.

* Papildomai r.: Galaun, 1930; Glemait, 1958; Juceviius, 1959; Dundulien, 1963; 1979 c; Katkus, 1965; Butkeviius, 1971; Kudirka, 1973; Lietuvninkai, 1970; Vyniauskait, Laniauskait, 1977; Morknas, 1977; Merkien, Milius, 1979; Tamoaitis, 1979; Bielenstein, 1907 1919; mits, 1912 1923; Brasti, 1923; boli, 1935; Austrums, 1939; Aizsils, 1941; Ldeks, 1940; 1942; Niedre, 1946 1947; Ligers, 1942; 1952; 1954; Brzi, 1958; Cimermanis, 1959; Krastia, 1959; Leinasare, 1962; Dumpe, 1964; Slava, 1966; Arheoloija un etnogrfija, 1957 1979; Zintnisks atskaites, 1972 1980; Etnogrfijas un folkloras raksti, 1953; , 1954; , 1956; , 1959; , 1959 ir kt.

** 2r.: Sruoga, 1957; Kritopait, 1965; iurlionyt, 1969; Sauka L., 1968; 1978; Sauka D., 1970; Jokimaitien, 1970; Kerbelyt, 1970; Aleksynas, 1971; , 1972; Grigas, 1976; Vlius, 1977; Jonynas, 1979; Brzi, 1940; Niedre, 1948; Vtoli, Melngailis, 1951 1953; Ozols, 1968; Latvieu folklora, 1977; , 1978; straipsniai ir studijos tstiniuose leidiniuose: Ms tautosaka, 1930 1935; Tautosakos darbai, 1935 1940; Latvieu folkloras krtuves materili, 1932 1941; Folkloras institut raksti, 1950 ir kt.

***Papildomai r.: Gaerte, 1927; 1929; Okulicz, 1973; Tarasenka, 1928; Gimbutas, 1965; 1968; Volkait-Kulikauskien, 1970; Rimantien, 1979; 1980 a, b; , 1971; Lietuvos archeologiniai paminklai, 1968; Lietuvos prekybiniai ryiai, 1972; Lietuvi materialin kultra, 1978; Lietuvos archeologija, 1979; Antoniewicz, 1979; , 1980; Vaitkunskien, 1981; Hausmann, 1910; Baltische Studien, 1914; Latvijas. arhaioloi j a,. 1926; turms, 1927; 1936; . Arhaioloi jas raksti, 1928 1933; Otrs kongress, 1931 1936; Latvieu aizvstures

Nemanoma ivardyti vis net ir svarbiausi baltistikos

gio ir naudojam altini pobdio. Darbe remiamasi tautosaka, paproiais, liaudies menu, tikjimais ir kita me^ diaga, kuri, nors daugiausia yra ufiksuota X IX ir X X a.r atspindi vairiais laikotarpiais, pradedant nuo seniausi akmens ami, vyravusias pairas ir sitikinimus. Liaudies atmintis, kaip teigia tarybinis rus archeologas P. Rybakovas, yra matuojama deimtimis tkstantmei11 (, 1981, p, 95). vairi laikotarpi vaizdiniai

yra usikonservav ir XIIIXVII a. ufiksuotuose balt mitologijos altiniuose (kurie irg i panaudojami darbe), nes religini vaizdini evoliucija vyksta ne senuosius tikjimus pakeiiant naujais, bet prie ilikusi sen tikjim pridedant naujus" (ten pat). Marksizmo-leninizmo klasikai jau yra paymj, kad religija, kart atsiradusi, visuomet ilaiko tam tikr vaizdini atsarg, paveldt i ankstesni laik, nes apskritai visose ideologijos srityse tradicija yra didel konservatyvi jga" (Marksas, Engelsas, 1950, p. 360). O kol nra nors apytikriai nustatytas naudojam altini informacijos amius, bt per daug rizikinga bandyti konkretesnius laiko rmus sprausti pagal tuos altinius irykint pasaulir. Ir vis dlto darbe labiau orientuojamasi senj balt pasauliros etap. Todl i turim altini stengiamasi atrinkti senesn informacij ir ja remiantis ikelti monijos kultros prieaur siekianias prieprieas (opozicijas). Aptariamos pasauliros ir j suformavusios socialins diferenciacijos pamatai tikriausiai jau buvo paveldti i proindoeuropiei laik, o baltams isiskyrus i kit indoeuropiei, jie padjo organizuoti ir. stiprinti j socialin gyvenim. Balt gentims pradjus skaidytis ir tolti vienoms nuo kit, neivengiamai turjo irti ir senoji j socialins diferenciacijos bei pasauliros sistema. Taiau atskiri tos sistemos reliktai dar ilgai isilaik tradiciniame balt pasaulvaizdyje, nes va irs antstatiniai, ideologiniai reikiniai, turintys santykik savarankikum, pakitus juos pagimdiusiai bazei, gali dar ilgai i lik ti moni smonje (Marksas, Engelsas, Leninas, 1982, p. 23 24).

G ilintis senovs balt pasaulir skatina tarybiniame filosofijos moksle susidariusi tradicija kiekvienos tau

8

tos filosofijos istorij pradti nagrinti nuo seniausios liaudies pasauliros, usifiksavusios mitologijoje, folklore ir kitose tradicins kultros formose. Senja mitine liaudies pasaulira pradedama rus, baltarusi, Kaukazo ir Vidurins Azijos taut filosofijos istorija ( , 1968, p. 47, 59 60, 82, 228 230 ir kt.). i tradicija paremta tuo didiuliu dmesiu, kur mitologijai ir apskritai visai pirmyki moni pasaulirai rod marksizmo-leninizmo klasikai; ias problemas K. Marksas ir F. Engelsas nagrinjo per vis savo mokslin veikl ir io darbo rezultatai buvo knyti ne tik klasikiniame marksizmo veikale ,,eimos, privatins nuosavybs ir valstybs kilm", bet ir ymiai ankstesniuose K. Markso ir F. Engelso veikaluose: Ikikapitalistins gamybos for* mos", ,rDl politins ekonomijos kritikos, Kapitale", Ari- ti-Diringe", Gamtos dialektikoje" ir kt. (, 1961, p. 5).

iame pradiniame tyrimo etape balt pasaulir mginama tirti pagal universalias prieprieas (emaiauktai, vakarai ry ta i, vanduougnis, juoda balta, naktis diena, mnulissaul, senasjaunas ir kt.), kuriomis buvo reikiamas bendriausias kolektyvo poiris aplink. Prieprieos paprastai esti nesismonintos, ir, analizuodamas jas, tyrintojas pro nuolat kintant reikini paviri gali pasiekti objektyvius paios visuomens nesuvoktus dsni- kumus (-, 1980, p. 37 40). Toks nagrinjimo bdas galina atsiriboti nuo konkrei, nuolat kintant i, atskirose vietose kiek skirting pasauliros form. Tuo neignoruojama ir neneigiama didel vis tradicins balt kultros reikini vairov ir istorin j kaita, o tik laikinai atsiribojama nuo jos, norint apiuopti bendriausius, kad ir nerykius, senosios socialins sistemos ir pasauliros kontrus. Panaiai irykinant universalias j prieprieas kultros jau senokai yra tiriamos tarybini ir usienio mokslinink. ia vis pirma mintinos prancz antropologo K. Levi-Stroso, tarybini lingvist ir kultrolog V. Toporovo, V. Ivanovo, J. Lotmano ir kit studijos. Be to, iame darbe siekiama ne parodyti pavienius balt pasauliros bruous, o nustatyti bendriausius

9

tos pasauliros dsnikumus, nubrti kad ir nerykius sistemos kontrus, aikinant atskiras prieprieas ir ypa geografin j orientacij.

Mstymas prieprieomis ir j gausumas viso pasaulio taut kultrose yra nulemtas seniausios ir universaliausios dualistins visuomens organizacijos, kuri ymiu mastu slygojo pirmykio mogaus poir pasaul kaip dviej prieing poli, prieing prad vienov. Jos pagrindu buvo sudaroma pirmoji mogaus protui pasiekiama iorinio pasaulio klasifikacija, susikuriamas primityvus, bet savotikai logikas poiris pasaulio sandar" (, 1964, p. 292). Tai paliko neidildom pdsak monijos mstyme, kalboje, pasauliroje. Antra vertus, prielaidas dualistinei klasifikacijos sistemai susiformuoti sudar pati mogaus smegen ir mstymo proceso struktra (r. , 1978). Dualistins organizacijos relikt pastebima daugelyje indoeuropiei visuomeni (, 1964; , , 1965 ir kt.). J esama ir senovs balt socialinje struktroje. Taiau, nordami juos irykinti, susiduriame su akivaizdia klitim i: daugelis dualistinei pasaulirai bding reikini balt (kaip ir kit indoeuropiei) kultroje yra suvelninta, ilyginta vedus savotik tarpinink. Pastebta, kad visoje dualistins visuomens klasifikavimo sistemoje dominuoja dvinaris principas, o balt sistemoje trinaris. Tai veria manyti, kad dualistins organizacijos ir pasauliros reliktai balt areale yra labai susipyn su trinars visuomens organizacijos bei pasauliros reikiniais. O ita visuomens organizacija, kaip modernesn, formavosi ant dvinars pamat, perimdama atskirus jos elementus.

Pradti senovs balt pasaulir nagrinti nuo dualistinei visuomenei bding prieprie (nuosekliai stengiantis irykinti j tarpines grandis) galime dl gana didelio daugelio balt kultros form archaikumo, pastovumo ir tstinumo. Kaip rodo archeologiniai duomenysr tarp Vyslos ir Dauguvos (Prsijos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, iaurins Lenkijos, vakarins Ukrainos ir pietvakarins Rusijos teritorijoje), kur nuo vlyvo neolito daugiausia gyveno balt gentys, ik i vliau prasidjusi

10

kontakt su slavais ir germanais nra buv geni dideli susidrim, kelioni ar persigrupavim. Nuo pat neolito la ik ia ryks ir kai kurie archeologini paminkl paplitimo bei raidos dsnikumai. Pavyzdiui, i neolito la ikotarpio Vakar Lietuvoje rasta daugiau kap, o Ryt ir Pietryi Lietuvoje gyvenviei (r. Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 57 64, 81 82. Iimt ia sudaro tik Nerija); kai Ryt Lietuvoje neolito laikotarpiu gyvenviets kuriamos kalnse (ne ant kaln), Vakaruose mirusieji kasami em (ten pat), o kai Ryt Lietuvoje alvario laikotarpiu gyvenviets pakyla piliakalnius, Vakar ir Pietvakari Lietuvoje m irusieji imami laidoti pilkapiuose (ten pat, p. 89 94). Nuo neolito ik i pat istorini laik ventojiNerisNemuno vidurupis iliko svarbi dviej skirting kultros areal riba (ten pat, p. 58, 198, 242, 278r 377; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2, emlapis nr. 2, 3, 7, 8, 9, 11; t. 4, em. nr. 1, 2, 5, 10, 67, 68 ir kt.; -, 1955, p. 10, 13), kita svarbi ri- apie Dauguv (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 105 106) ir pan. Nepertraukiam kultr ry balt teritorijoje lietuvi archeolog Rimut Rimantien iri netgi ,,nuo ankstyvojo neolito ik i ankstyvojo geleies ir dar vlesni ami" (, 1980, p. 24). Taiau nereikia manyti, kad balt gyvenimas buvo ramus, vyko be didesni ar maesni revoliucini perversm, sukrtim, susidrim su kaimynais. Nuolat ikylantys nauji socialiniai poreikiai veik senj pasauliros sistem, kuri vis buvo papildoma naujais elementais, kito ne tik kiekybikai, bet ir kokybikai. Taiau mginti atkurti va iriaspalvio balt socialinio gyvenimo ir pasauliros raid, kol dar nra nustatyti bendriausi dsnikumai, bt per ankstyvas sumanymas.

Viename darbe atskleisti vis senovs balt (kurie, pavyzdiui, I tkstantmetyje pr. m. e. nuo Vyslos plaiu ruou tssi Ryt Europos gilum ik i pat Okos ir Kliaz- mos upi baseino". , 1981, p. 415) pasauliros vairum bt nemanoma. Todl ioje studijoje stengiamasi isiaikinti tik tai, kaip vairavo senovs balt pasaulira pagal prieprie vakarairytai. Tam tikslui

u

parankesn buvo lietuvi, uimani vidurin zon tarp pietini bei iaurini balt, ir i dalies prs mediaga, kuria daugiau ir remiamasi. Vadinasi, ir pagal orientacij vakarairytai daugiau lieiama vidurini, o ne pietini ir iaurini balt pasaulira. Todl, savaime aiku, kad dauguma teigini ir ivad nra galutins. Net kai kurios svokos yra laikinos, vartojamos tik kaip darbo instrumentas, kol bus detaliau inagrintas visas reikinys ir surastos geriausiai j nusakanios svokos. Tai lieia net ir svarbiausius balt pasauliros ir socialins struktros elementus. Grietesnes ivadas bus galima padaryti tik analogikai inagrinjus balt kultros orientacij, einant i iaurs pietus, nuodugniau sigilinus latvi, prs, jotvingi ir kit balt taut kultr.

Patikrinti daugel darbe ikelt hipotezi (ypa senovs balt pasauliros struktros santyk su anuo metu sivaizduotu pasaulio modeliu ir t pasaulir lmusi atskir socialini sluoksni tak) bus galima, analogikai ityrus kit indoeuropiei pasaulir ir socialinio gyvenimo organizacij, nes dauguma dsnikum turt bti bdingi ir kitoms tautoms.

Nors darbe daugiau remiamasi dabartinje Lietuvos TSR teritorijoje ufiksuota mediaga, taiau rekonstruojami senesni pasauliros ir socialinio gyvenimo reikiniai, bdingi laikotarpiui, kai dar nebuvo isiskyrusios atskiros balt tautos. Todl darbe ir vartojama senovs bait, o ne senovs lietuvi, senovs prs ir panaios svokos. Taip daroma dar ir dl to, kad, remiantis lietuvi (ir i dalies prs) mediaga, nustatoma bendra balt kultros orientacija, einant i vakar rytus. O tai manoma padaryti tik todl, kad i mediaga yra i vis svarbiausij areal, kuriuose pasireik aiks kokybiniai balt pasauliros ir socialins diferenciacijos skirtumai pagal padt vakarai rytai.

i studija susideda i trij skyri. Pirmajame aptariamos svarbiausios prieprieos, pasireikianios senuosiuose laidojimo paproiuose, antkapiniuose paminkluose, liaudies mene, architektroje. Remiantis vairi liaudies kultros srii duomenimis, iskiriami trys senovs balt pasau

12

liros arealai, kuriuose dsnikai dominuoja prieingi daugelio prieprie poliai. Antrajame skyriuje apvelgiama, kaip atskiros prieprieos pasireikia t areal mitologijoje, tautosakoje, kalendoriniuose paproiuose, vietovardiuose. Ir treiajame bandoma apibrti senovs balt pasauliros sistemos kontrus, aikinti i sistem lmusias prieastis. Daugiau palieiamos socialinio pobdio prieastys, kurios buvo vienos i svarbiausi, formuojantis savitai balt pasaulirai. Jai, be abejo, turjo takos ir gamtins slygos, ryiai su kaimynais, substratas bei k iti faktoriai, taiau viename darbe nemanoma visko aprpti.

Naudodamasis balt istorijos, archeologijos, etnografijos, tautosakos, kalbos ir kit srii duomenimis, io darbo autorius ne kart konsultavosi su Lietuvos TSR Moksl Akademijos Istorijos bei Lietuvi kalbos ir literatros institut moksliniais bendradarbiais, su Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto profesoriais ir dstytojais. Verting pasilym autoriui pateik spaudai parengt rankrat redagav filologijos daktaras Vytautas Ambrazas ir V V U Filosofijos katedros vyr. dstytojas Ipolitas Ledas, rankrat recenzav istorijos daktar Rimut Rimantien, filosofijos daktaras profesorius Bronius Genzelis, filologijos daktaras Leonardas Sauka ir j skait istorijos kandidatai Vacys M il ius , Adolfas Tautaviius, filologijos kandidatas Simas Karalinas. Ypa daug autoriui padjo Leonardas Sauka, ne tik vis laik palaikydamas ir skatindamas pradt darb, bet ir nurodydamas nauj duomen atskiroms problemoms sprsti. Visiems jiems autorius nuoirdiai dkoja.

Pirmas skyrius

PRIEPRIE PLOTMJE

Kiekviena visuomen operuoja daugeliu prieprie, taiau j kiekis nra neribotas. J kiek ir hierarchij lemia konkretus visuomens isivystymo lygis bei jos raidos tendencijos. Be abejo, norint atskleisti kokios nors visuomens pasaulvaizd, nebtina aptarti visas prieprieas (tai padaryti tiesiog nemanoma viename darbe), o tik svarbesnisias. ioje studijoje pasirenkant prieprieas nagrinjimui, buvo atsivelgiama j pobd ir baltikos mediagos specifik. K iek didesnis dmesys kreipiamas erdvs (emaiauktai, vakarairytai), laiko (naktis diena), spalvos (juoda balta) ir stichijos (vanduo ugnis, akmuo medis) santyki reikim. Tam tikras orientyras, pasirenkant atskiras prieprieas, buvo V. Ivanovo ir V. Toporovo senosios slav kultros (vis pirma m itologijos) tyrinjimai (, , 1965), nes svarbiausios prieprieos daugelio taut kultrose sutampa (ten pat, p. 9). Aptariant pasirinktsias prieprieas, daugiausia domimasi geografine j orientacija.

1. EM AIAUKTAI, V A K A R A IRYTAI

Pirmyktse dualistinse visuomense ypa didelis vaidmuo tenka prieprieoms emaiauktai, vakarai ry ta ir nes jos dominuoja, kuriant bendruomens stovyklas ir tarp gimini padalijant turim teritorij (, 1964, p. 71 76; 141 143; , , 1965, p. 201 212). Tai rykus orientyras ir aptariant senj balt pasaulir (atitinkamai irykinus tarpines j grandis). Jeigu tam tikroje teritorijoje gyvenanios bendruomens socia

14

lin organizacija buvo gana archaika, ji, reikia manyti, buvo susiformavusi i prieprie pamatu. itokiai organizacijai palankus buvo jau pats balt gyvenam viet reljefas, kuriame pagal vidutin pakilim nuo jros lygio rykiai isiskiria trys arealai:

1. Lietuvos pajrio emuma, pietuose pereinanti Priegliaus baseino emum, o iaurje Latvijos pajrio emum, tik 0 50 m tepakilusi vir jros lygio. Rytin jos riba Lietuvos pietuose siekia Jros ups baseino vakarin dal (tik Nemuno slniu nusitsia ymiai toliau rytus), o iaurje Minijos, Bartuvos auktupius.

2. Lietuvos vidurio emuma, iaurje pereinanti Latvijos vidurio emum, pakilusi vir jros lygio 50 100 m. Jos rytin riba eina ventosios upe, o ties Nemunu madaug apie Prienus suka vakarus. i emum yra siterpusios emaii auktumos, vir jros lygio pakilusios apie 100 150, o vietomis 150 200 m, iaurje pereinanios Kuro auktum.

3. Baltijos auktumos, pakilusios vir jros lygio 150 200 m, vietomis 200 250 m, iaurje pereinanios V id ems auktum Latvijoje, rytuose venioni auktum, kuri silieja plat Baltarusijos auktum ruo (Lietuvos TSR fizin geografija, 1958, p. 101 103. iuos tris arealus ypa akivaizdiai parodo Lietuvos TSR hipsomet- rinis emlapis", kur perspausdiname ir ioje knygoje; r. pav. 1).

Tuos tris arealus toliau atitinkamai vadinsime vakar, v idur io ir ry t arealais.

i areal ribos u Lietuvos teritorijos, kol dar neinagrintas balt kultros kitimas iaurspiet kryptimi, tiksliau neapibriamos. A iku tik, kad Priegliaus emuma, esanti Kaliningrado srityje, itisai jo vakar areal ir ko gero kartu su Nemuno emupio baseinu sudar jo centr, o ryt arealas u Lietuvos rytus tssi tiek, kiek tssi balt apgyventas kratas (arba bent jau tiek, kiek tssi brkniuotosios keramikos kultra). Pavadinimas ry t arealas yra slygikas, nes jo riba Lietuvos teritorijoje eina pietvakari kryptimi, o u Lietuvos ji gali dar labiau pa-

15

1 pav. L ietuvos TSR hipsometrin is emlapis. Spausdinama i: L ie tuvos TSR fizin geogra ii ja . V., 1958. T. 1.

sikeisti pasaulio ali atvilgiu. Lietuvos TSR teritorijoje, klasifikuojant vairius materialins ir dvasins kultros reikinius, vakar arealui priskiriami Skuodo, Kretingos, Klaipdos, iluts rajonai ir Plungs, ilals, Taurags rajon vakariniai pakraiai, o ryt arealo vakarine riba skaitytinai laikomi Rokikio, Anyki, Ukmergs, Kaiiadori, Alytaus, Lazdij rajonai bei Prien rajono rytin dalis (deiniajame Nemuno krante). Kai toliau darbe kartais vartojami tradiciniai terminai Vakar Lietuva, Vidurio Lietuva ir pan., tai atsimintina, kad Vakar Lietuva yra priskiriama vakar arealui, emaitija, iskyrus pai vakarin dali, Suvalkija ir Vidurio Lietuva - vidurio, o Dzkija ir Ryt Lietuva, iskyrus Kupikio, Bir rajonus, ryt arealui.. '.u

16

Kaip matome, vakar arealas dabartins Lietuvos teritorijoje yra pats maiausias jam itisai priklauso tik 4 rajonai. Tuo tarpu didiausias yra vidurio arealas, kuriam, priklauso net 23 rajonai. Tai reikia turti galvoje, analizuojant bet kurio reikinio populiarum atskiruose arealuose ir naudojant statistinius duomenis.

-2 p n V j . Y iYMVo,M-neoMo III tkstantmeio pabaigos II tkstantmeio orados fkltr^ p a ^ tim a sr Pabaltijy: 1 Pabaltijo ukins-duobtosios keramt&s. k u l l r a ;^ (fadneprs kultra; 3 Pamari kultra; 4 Mhnckiu kultros takos iiis emlap surinr R. Rimantien.

17

Vakar arealas pagal pakilim nuo jros atitinka kair j prieprieos emaiauktai poli, ryt deinj, o plotas tarp j pereinamj sfer. Labai svarbu, kad reljefas (bent jau Lietuvos ruoe) palaipsniui auktja ryt (pietryi) kryptimi. Lygiai taip pat ie trys arealai atitinka ir prieprieos vakarairytai polius. domu patyrinti, kaip mintosios prieprieos pasireikia iuose trijuose .nevienodo auktumo" arealuose sikrusi balt tradicinje liaudies kultroje.

Bandant iuo aspektu pairti balt kultr, i karto dmes patraukia laidojimo paproiai, kurie yra pastoviaus i i vis paproi ir griM sia l atspindi to meto gyventoj pasaulir. Kadangi alvario ir Ankstyvojo geleies periodo (XVI I a. pr. m. e.) laidojimo paminklai Lietuvoje maai teitirti, ir archeologai netgi neband diferencijuoti j atskirais arealais, tenka daugiau remtis ms eros paminklais.

I IV a. Lietuvoje rykiai isiskiria 3 laidojimo bdai, kurie i dalies sutampa su trim Lietuvos landafto arealais. Vakar areale ik i Jros bei Salantos upi, pagal Nemun kiek toliau nusidriekianiame rytus (atskiri idiniai pasiekia net Dubysos, Neries ir Nemuno santak) mirusiej i kasami em (laidojama emai). V idurio Lietuvoje mi- Tusieji laidojami pilkapiuose (aukiau negu vakaruose). Tuo tarpu ryt areale u ventosios laidojimo paminkl archeologams visai nepavyko surasti (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 158 177; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3, p. 10 11, em. nr. 7; TayraBHHioc, 1980, p. 81 82, em. nr. 2; r. pav. 3). Vadinasi, pagal aukistUvidurkiu imant ems paviri, m irusieji tuo metu laidojam i jyrzeme-^-ant ems. Grafikai tuos laidojimo bdus galima itaip pavaizduoti:

Vakar arealas Vidurio arealas Ryt arealas

em----- i------ 1------ (

18

Klasins visuomens-Jormavimosi metu (V VIII a.) ir ankstyvoj o feodalinio, susiskaidymo laikotarpiu (VIII Xir'H^jT]a isiskyrus atskiroms balt tautybms, .laidojimo paproiai smarkiai kinta, ima formuotis nauji regioniniai savitumai, taiau pati tendencija vakaruose laidoti emai, o ryJii&s&^uiukJai ilieka. ir toliau: Vakar ir V idurio L ietuvoje .mirusieji laidojami duobse, o Ryt Lietuvoje pilkapiuose (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 277 303, 376 394; Lietuvos TSR archeologijos, atlasas, t. 3, p. 12 18, em. nr. 8; TayraBKraoc, 1980,

3 pav. IIV a. kultrins sritys dab. Lietuvos TSR teritorijoje: 1 kap su akmen vainikais; 2 Nemuno deltos senkapi; 3 pilkapi; 4 centrins Lietuvos senkapi; 5 brkniuotosios keramikos. Spausdinama< i: Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1975. T. 2.

p. 82 87r em. nr. 3; r. pav. 4). Smulkiau diferencijuoti pirmj areal bt galima pagal duobi gilum (remiantis archeologinje literatroje pasitaikaniomis uuominomis, kad V idurio Lietuvoj g _mi*stei_buvo laido-

19

jam l negiliose duobse". Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 283) arba pagal kitus veiksnius, atitinkamai sustiprinanius arba susilpninanius prieprieos emaiauktai vien ar kit nar (ypa kn deginim, akmen naudojim laidojimo paminkluose ir kt.). Pavyzdiui, rytinje v idurio arealo dalyje Nevio baseine em kasami tik sudegint mirusij palaikai (Lietuvos TSR archeologi-

alks. Spausdinama i: Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1975. T 3

dojant tik maa mirusiojo palaik dalis eina po eme. Todl toks laidojimo bdas ir pagal opozicij emai auktai skiriasi nuo prasto mirusiojo ukasimo em. (domu, kad nevienodas ir pats pilkapi auktum ai Laimiausiai vir jros lygio pakilusioje Ryt Lietuvoje pilkap ia i yra 2 3 metr aukio, o labiau Vakarus ir kiek emesnse vietose pietinje Unemunje ir deiniajame

20

Nemuno Jkrante. tik ik i 1,5 metro (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3, p. 12, 14).

Pagal prieprie emai auktai rykiai skyrsi ne tik senieji balt laidojimo paproiai, bet ir ymiai vlesn lietuvi maoji arhtMra^Jies, kaip yra pastebjs J. Basanaviius (1970, p. 138 139), P. Galaun (1930, p. 103 111; 1974, p. 36) ir k iti tyrintojai (erbulnas, 1966r p. 98 121; Lietuvi liaudies menas, 1970, p. VII), didl dais maosios architektros yra kilusi i senj mirusiems pagerbti statyt paminkl. Maosios architektros auktis atskirose Lietuvos srityse yra nevienodas. Pajrio emumoje vyrauja emos koplytls, danai nesiekianios n dviej metr aukio, kriktai ne daugiau dviej metr aukio" (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI; koplytls esanios 0,3 3 m, o kriktai 1 2 m aukio. erbulnas, 1966, p. 106 107) ir koplytstulpiai, kuri stiebas paprastai esti nuo trij ik i penki metr aukio" (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XII; K. erbulnas nurodo, kad Lietuvos koplytstulpiai es 34 m aukio ir daugiausia paplit Vakar Lietuvoje, nors pasitaiko ir iauli, Panevio, Bir bei Rokikio rajonuose 1966, p. 112). V idu- rio Oetuvoe vyrauj.koplytls ir koplytstulpiai, o Ryt stogastulpiai nuo septyni ik i devyni metr aukio" (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI; erbulnas, 1966, p. 110; r. pav. 5). Kaip, einant i Vakar Rytus, maja em koplytli bei koplytstulpi, o daugja aukt stogastulpi, vaizdiai matyti i 1 lentels, kurioje nurodyta, kiek koplytli, koplytstulpi ir stogastulpi iauriniuose Lietuvos rajonuose (kur j tradicijos buvo gyvybingiausios) yra pripainta vietins ir respublikins reikms kultros paminklais. I paminkl kiekio apytiksliai galima sprsti ir apskritai apie vienos ar kitos maosios architektros formos populiarum. Lentel sudaryta, remiantis- Lietuvos TSR kultros paminkl srau" (V., 1973).

Pana vaizd ivystame ir Lietuvos kapinse: tradiciniai antkapiniai paminklai, einant i vakar rytus, palaipsniui auktja. emaitijoje gana daug em geleini^ ir akmenini paminkl (net ir mediniai kryiai ia masyvs, emi), o Ryt Auktaitijoje ir Dzkijoje aukt me-

2 r

5 pav. A n tka p in ia i pam ink la i: 1 Pakruo jo ra j.; 2 Nida, iluts ra ].; 3 V id ik ia i, Ukmergs raj. Spausdinama i: M ao j i a rch itek t ra j Sudar i r pareng K. Cerbulnas, F. Bie linskis, K. Seelgis. V., 1970, ii. 8, 368, 120. (L ie tuv i l iaudies menas; Kn. 1).

1 lentel *

Lietuvos TSR maosios architektros paminkl kiekis vairiuose arealuose

Arealas Rajonas KoplytlikiekisKoplytstulpi

kiekisStogastulpi

kiekis

Z?Vh3 Kretingos 87 22 1

1Skuodo 66 9 1

Plungs 56 46 4Teli 35 16 2Maeiki 13 8 1Akmens 3 7 1

o Jonikio 4 1m iauli 10 6 2"d Radvilikio 4 7 2> Pakruojo 3 10 I

Pasvalio 4 3Panevio 2 1 5Bir 1 3 1Kupikio

3 2

Anyki 2 1 4Rokikio 1 6

% Utenos 1 2 10a: Zaras 2 1 3Ignalinos 1 2 4

dimJu^m- (kalbdamas apie Lietuvos medinius kryius. K. erbulnas nurodo, kad jie es aukti, ik i 9 m ir auktesni. 1966, p. 115). Gaila tik, kad Lietuvos kapini paminklai ik i iol neinventorizuoti ir ito negalima parodyti konkreiais skaiiais. Taiau neretai tyrintojai, domjsi kapinmis, nurodo emaii kapini paminkl emum, o auktaii ir dzk auktum (Pocius, 1970, p. 222; 1968, p. 161).

Lietuvi koplytstulpiai pasiymi dar viena labai domia savybe, kuri irg i galima susieti su prieprieomis emai auktai, vakarai rytai: kartais j stiebas suskaidomas dvi ar.tris dalia, Daugumos V idurio Lietuvos koplytstulpi stie l^ a ig^ ska id^ emaii suskaidyti. Pastebta, kad Pajrio emumoje, daniau negu emaii auktumose, stiebai suskaidomi tris dalis. Vadinasi, einant i Ryt

Vakarus, stieb padal skaiius didja, ir susidaro regimyb, kad koplytstulpiai emja. O rytinje koplytstulpi paplitimo zonoje pasitaiko koplytstulpi ne tik su nesuskaldytais stiebais, bet dar ir su dviem auktais (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI, 312). Vadinasi, jie ir pagal savo iliuzin aukt priartja prie stogastulpi.

prieprie emaiauktai tarsi buvo atsivelgiama ir kuriant gyvenvietes. Gaila tik, kad kol kas dar nedaug balt gyvenviei te tirta, ypa i alvario ir ankstyvojo gelees amiaus. Todl platesniems apibendrinimams trksta mediagos. Taiau kai kurias tendencijas jau galima ir dabar velgti. Pirm ieji tirti Lietuvos pliakalnii, apgyventi nuo alvario amiaus ik i I-o j o m. e. tkstantmeio, kaip tik yTals Ryt bei Piet Lietuvos auktum ruoo (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 89 92, 115 125). Nors naujausi tyrimai parod (Daugudis, 1970 1978), kad tuo metu apgyvent piliakalni bta ir vidurio areale, taiau vis dlto atrodo, jog ia j bta maiau. Tuo tarpu stipriaLjtvirtint, pritaikyt ne gyvenimui, o gynybai, piliakalni vidurio areale VIIIXII a. jau buvo daugiau, negu ryt areale. itoks piliakalni isidstymas anuo metu, kaip nurodo V. Daugudis, gerokai priklaus nuo santyki su kaimynais (Lietuvi materialin kultra, 1978, p. 18). Taigi galima manyti, kad seniau ryt areale baltai ne tik savo mirusius laidojo aukiau, bet galbt aukiau stengsi kurti ir savo gyvenvietes.

Be to, prie daugelio vidurio areale esani seniausij piliakalni aptikta I m. e. tkstantmeio pirmosios puss gyvenviei, ir net kai kur I tkstantmeio pr< m. e. antrosios puss gyvenviei (Daugudis, 1970 a, p. 34; 1974 a, p. 64, 67; 1978 a, p. 19; 1978 b, p. 24; Stankus, 1978, p. 32; Merkeviius, 1978, p. 118 ir kt.). Ir piliakalni tyrintojas V. Daugudis pastebi, kad ankstyvj, ypa I tkstantmeio pr. m. e. II puss bei m. e. pradios Lietuvos piliakalni gyvenviets dar retai aptinkamos. Atrodo, kad pastarosios kiek anksiau pasirod pietiniuose bei vakariniuose rajonuose" (1974 a, p. 67 68). Vadinasi, vidurio arealo baltai m kraustytis i piliakalni emyn irg i anksiau u ryt ^arealo baltus. Pagal prieprie., emai aukiai pastebtas

ryys tarp gyvenam viet ir laidojimo bdo: kai balt gyvenviets bna ant piliakalni, j laidojimo paminkl nerandama, o kai tik nuo kaln jie nusikr aus to emyn, savo mirusiuosius im laidoti pilkapiuose. V idurio areale tai vyko I IV m. e. a., o ry t-VIVIII a. Piliakalniai tada pagal reikal pritaikomi gynybai.

Koki bta senosios balt medins architektros skirtum, irint pagal prieprie emaiauktai, sunku pasakyti, nes ji i viso dar labai maai teitirta. Taiau jau ir dabar akis krinta kai kurios skirtingos detals. Pavyzdiui, vidurio arealo piliakalni pastatuose idiniai buvo rengiami duobutse, o ryt ant ems paviriaus (Dau- gudis, 1974 a, p. 64; 1978 b, p. 27; Volkait, Kulikauskas, 1978, p. 87; Grigalaviieri, 1978, p. 95 96).

Polinkis gyvenviet parinkti tarsi atsivelgiant prieprie emaiauktai ir su tuo susijusi kai kuri rengini specifika iliko ik i pat i dien. Kaip jau yra pastebta tyrintoj, Vakar Lietuvoje sodybos daniausiai buvo kuriamos emumose, slniuose (emai), vidurio areal, (pvz., emaii auktumose) kalv ir - kalneli atlaitse (per vidur), o Ryt Lietuvoje ir Dzkijoje aukiau, ariau kalv virns (Kudaba, 1974, p. 92 93). i mint patvirtina ir etnografas I. Butkeviius, daug met tyrs lietuvi liaudies architektr (remiamasi odine informacija).

Einant i vakar rytus, keiiasi ir kai kurios pastat architektros bei juose esani rengini detals. Pirmiausia akis krinta skirtingas idini auktis. emaitijoje daugiau paplitusiuose ir ilgiau ia isilaikiusiuose namuose idinys buvo rengiamas tiesiog ant ems, o kartais net duobje. O Ryt Lietuvoje iplitusiose dminse pirkiose buvo statoma aukta krosnis, kurios vien pamat sudarydavo du trys rst vainikai (Butkeviius, 1971, p. 143 144; erbulnas, 1958, p. 123; M ilius, 1958, p. 190; Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija, t. 2, p. 223 ir kt.). Ir vlesns kilms emaii trobose ugniaviet kamine tik siek tiek (apie 30 40 cm) pakeliama nuo ems, o auktaii bei dzk pirkiose ir toliau ilieka panaios ant aukto pamato statytos krosnys (Milius, 1958, p. 191, 192; Butkeviius, 1971, p. 144). domu, kad vairiuose arealuose

25

skyrsi net puod auktis. R. Rimantien, tyrinjusi neolito epoch, yra pastebjusi, kad ankstyvojo metal laikotarpio vakar Lietuvos puodai yra emesni, negu ryt (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1, p. 19).

Skirtum pagal prieprie emai auktai galima irti net atskir areal balduose. Paimkime kad ir tradicines lietuvi skrynias, kurias bdavo kraunamas mergin, kraitis ir kurios vaidino svarb vaidmen lietuvi vestuvi paproiuose. Kai kuri Lietuvos rajon skrynios jau gana gerai itirtos, duomenys paskelbti, ir jais ia kuo puikiausiai galima pasinaudoti. K. erbulnas (1941, p. 296), tyrs Unemuns (t. y. suvalkiei, priskiriam viduriniam balt arealui) skrynias, nustat, kad jos yra nuo 60 ik i 70 cm aukio". Skryni su pusiau lenktais dangiais (vadinam kuparais), K. erbulno teigimu, Unemunje retai tepasitaiko (ten pat, p. 288). V isai gretim rajon, taiau jau esani kitoje Nemuno pusje (Dzkijoje, priskiriamoje rytiniam balt arealui), skrynias apra menotyrininkas. A. Keturka. Jo duomenimis, vidutinikas dzk skryni auktis yra 6580, o kupar 74 78 centimetrai (1961, p. 208). Vadinasi, dzk (netgi pai vakarini, esanioje artimiausioje suvalkiei kaimynystje) skrynios yra auktesns negu suvalkiei. Panaias ivadas padar ir etnografas A. Daniliauskas (1969, p. 229), tyrs Birtono apylinki (kur susikryiuoja suvalkiei ir dzk tradicijos) skrynias. Jo teigimu, suvalkietikos Birtono apylinki skrynios esanios 56 76 cm aukio, o ..skrynios, atvetos i Dzkijos, skiriasi kiek didesniu aukiu"* Vaj^nink kupar auktis 7176 cm (Daniliauskas, 1974, p. 265). Ryt Lietuvos skrynios irg i auktesns ttegu suvalkiei. Daugumos Rokikio raj. Juodups apyl. skryni auktis 70 80 cm, o kupar 75 85 cm (Daniliauskas, 1968r p. 96).

Norint patikrinti, kaip keiiasi skryni auktis Lietuvos teritorijoje, einant i vakar rytus, buvo paimtas didesnis kiekis skryni pieini, esani Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje, prie kuri nurodyti skryni matmenys arba mastelis, i kurio galima nustatyti skrynios dyd, ir apskaiiuota, koks yra vidutinis skryni auktis

26

bei ilgis atskiruose arealuose. I vakar arealo (Skuodor Kretingos, iluts rajon) skaiiavimui buvo paimtas 81 pieinys (EMIK 2814, 2846, 2847, 2854, 2863, 2866 2868, 2875, 2881 2883, 2889, 2918 2925, 2933 2936, 2943, 2947r 2953, 37453749, 3156, 3161 ir kt.), i vidurio (Kelms, Raseini, Radvilikio, Pasvalio, Pakruojo, Jonavos, Kupikio ir kit rajon) 91 (EMIK 2914 2916, 2928 2930, 2932, 3605, 3622, 3630, 3647, 3650, 3651, 3740, 3741, 3743, 3744, 3912 3920, 39313957, 5217, 5226, 5228, 5231 5233, 6154 6160 ir kt.), o i ryt (Anyki, Utenos, Molt, irvint, Ukmergs ir kit rajon) 129 pieiniai (EMIK 2643, 3061 3070, 3073 3077, 3081, 3100 3118, 10901 10910 ir kt.). Pasirod, kad vakar arealo skryni vidutinis auktis yra madaug 63,2 cm (ilg is 110,8 cm), vidurio arealo,, skryni 67,4 cm_ {ilgis 111,9 cm), o ryt 70,6 cm (ilg is 106,3 cm). Vakar arealo skryni aukio ir ilg io matmen santykis yra 0,57 1, vidurio 0,61 1, o ryt 0,67 1. Akivaizdu, kad vakar arealo kraitins skrynios yra emesns, o einant i vakar rytus, skryni auktis didja. (2r. pav. 6.)

Pastebta ir kita domi kraitini skryni savyb, kuri irg i galima susieti su priepriea emai auktai. Paprastai skryniose yra iskiriamos trys konstrukcins dalys: apatin io ji (pakojos), vidurin ioji (skrynios d) ir virutinioji (antvoas) (Cerbulnas, 1941, p. 297). Vakar ir vidurio arealuose labiau mgstama paauktinti apatinij skrynios dal pakojas, o rytinje virutinij antvo. Suvalkiei skryni pakojos bna ik i 24 cm aukio {erbu- lnas, 1941, p. 300), o Juodups apyl. (Rokikio ra j.) skryni kojeli auktis 5 11 cm, kupar 9 11 cm (Daniliauskas, 1968, p. 96). O kparai su auktu ilenktu antvou kaip tik labiausiai yra paplit ryt areale.

2. VAN D UO UGNIS

Aptarti prieprieos vanduougnis reikm ir raikos bd atskirose balt gyvenimo srityse bei arealuose be galo sunku, nes j i apima pirmapradius, visur pasitaikanius

27

6 pav. Kra it ins skrynios: 1 D apknik i k., A nyk i r a j .; 2 A r io gala, Raseini ra j.; 3 Plateliai, Plungs raj. Spausdinama i L ie tuvos TSR is to ri jos i r e tnogra ii jos muziejaus fond (E M IK 3080, 3916, 2919),

elementus. Turbt nebuvo tokio balt visuomens sluoksnio, nebuvo toki paproi ir apeig, kur visu rykumu nepasireikt vyraujantis i element vaidmuo. Ir vakaruose ir rytuose, ir iemos ir vasaros ventse, ir vestuvse ir laidotuvse visur ir visada sutinkami ie abu pirmapradiai elementai, abu prieprieos poliai, tik keiiasi j intensyvumas ir derinys su kitomis prieprieomis. Sunkoka nustatyti, koks ioje prieprieoje buvo tarpinis narys. Atrodo, kad tarpininkas, jungiantis iuos du prieingus elementus, turt bti medius ir visus augalus auginanti em.

Remiantis archeologijos, etnografijos ir kt. duomenimis, galima nustatyti itok prieprieos vanduougnis ry su tradicine balt kultra: vakar arealo balt kultroje kiek labiau dominuoja kairysis ios prieprieos polius, o ry t deinysis.

Visur, kuriant gyvenviet, irima, kad nebt per toli vanduo, taiau atstumas ik i vandens nevienodas. Pavyzdiui, pajrio zonoje namai statomi visai arti vandens, vanduo ia kartais tarsi atstoja kaimo gatv (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 180, 200; Butkeviius, 1958, p. 174). emaii auktum sodybos, bdamos kalnse, savaime aiku, yra atokiau nuo pakalnse esani upeli, pelki ar eerli, o tarp auktaii sodyb, esani ant kalneli, ir vandens nuotolis dar didesnis. Be to, vidini areale prie sodyb vietoj vandens ima dominuoti medis. Kaip teigia etnografai, gausiausiai apeldintos emaii sodybos, neretai jos ir kuriamos mik aiktelse arba pamikse (Butkeviius, 1971, p. 216). Gausiai apeldintos ir V idurio Lietuvos bei Unemuns sodybos. Tuo tarpu Ryt Lietuvoje ir Dzkijoje medi ymiai maiau (ten pat, p, 217). Tam tikru mastu priepriea vanduougnis atsispindi ir architektros puoyboje. Ryt arealejom nugja sauls; ugnies SnffioIiair vidurip augal. Tai-pastebima netgi medio dirbini ornamentuose. Pavyzdiui, verpstse, kurios paplitusios tik Ryt Lietuvoje, danokai pasitaiko sauls simboli (Lietuvi liaudies menas, 1956, iliustracijos nr. 6, 19, 54, 57, 69, 72), o vidurio arealo prieverps-

tse gausu augalini motyv Jten pat, ii. 101, 120, 123 125,141I337T4r67147 ir daugelis kit). KaLkriose prie- verpstse augaliniai motyvai yra dominuojantys, kartais jie formuoja net ir mentels siluet (ten pat, ii. 188 197, 199 204 ir daugelis kit). Ryt auktaii ir dzk moter drabui (prijuosi, juost, markini) puoyboje vyrauja sauluts, vaigduts aikiai su ugnies simbolika susij ornamentai (r. Glemait, 1955, p. 71 87, 109 116; Lietuvi liaudies menas, 1974, ii. 1 223).

Orientavimosi pagal prieprie vanduougnis relikt randame ir laidojimo paproiuose. A r vakar areale ^prie jros gyvenantys baltai savo mirusiuosius sudegintus ar nedegintus paleisdavo vanden, kaip kartais darydavo kitos prie jros gyvenanios tautos, vargu ar suinosime, nes tokio laidojimo pdsakai greitai inyksta; be to, vanduo dar tebra ms archeologams neinoma em". Taiau pastebta, kad vakar arealo laidojimo paminklai beveik visada esti prie didesnio vandens telkinio (r. Lietuvos archeologiniai paminklai, 1968, p. 12, 56, 112, 115, 123, 137, 143, 161). Tuo tarpu ryt areale neretai pakakdavo ir simbolinio griovelio apie pilkap, o kartais ir to nebdavo. domu, kad, kai I m. e. tkstantmetyje vl m. sigalti mirusijj riRgimmo^paprotys.. prmiejimirusiuQ&ius-m degntLi^ip.tik^auk.taia o emaitijoje is paprotys iplito tik II m. e. tkstantmetyje.

Beveik visuose lietuvi* X IX-XX a. tradicini paproi apraymuose vandim.ir.,iigni&...yra neatskiriami^ apeig elementai. Taiau pastebta, kad pajrio areale labiau dominuoja vandens, o ryt ugnies pradas. Pavyzdiui, emaii vestuvse parvdlaujant jaunj skersai keli ikasamas gilus griovys, be abejo, simbolizuojantis vandens k li t (Mickeviius, 1933, p. 109). Prsijoje, parvdlavus jaunj, buvo plaunamos jai kojos; visi sveiai, jaunosios lova, gyvuliai, namas ir visi nam apyvokos daiktai lakstomi vandeniu (Mannhardt, 1936, p. 256). Tuo tarpu Dzkijoje per vestuves atvaiuojantis svetimas pulkas api- brstojoaas pelenais (Krv, 1930, p. 19), Ryt Lietuvoje {priklausanioje ryt arealui ir vidurio arealo rytiniam

30

pakraiui), okinant, mari, ibinamos vaks arba balanos (Buraas, 1935, p. 272; Slavinas, 1955 c, p. 588) ir pan.

3 /AK M U O (MEDIS?)

Akmens ritualin reikm praeityje neabejotina. Tai puikiausiai rodo senieji laidojimo paminklai. Taiau ji nra tokia didel kaip vandens arba ugnies. Todl ne taip lengva nustatyti, kas buvo akmens priepriea. Atrodo, kad akmuo, kaip nedegantis deganiam, kaip neaugantis auganiam (arba kaip augantis be akn auganiam su aknimis), kaip negyvas, bekraujis gyvam, gali sudaryti prieprie mediui. Kad akmeniui ir mediui seniau ms liaudis priskirdavo mintas savybes, rodo etiologins sakms apie velnius, norinius akmenyje, kaip nedeganioje mediagoje, paslpti ugn (BLS 11), apie visiems laikams sulaikyt akmen augim (LPK 3015), dainos apie akmen be kraujo" (LDK V 481) arba akmen, kuris auga be akneli" (JLD III 735), tikjimai apie medi gyvum, skausmo jutim (r. Slavinas, 1947, p. 181 185) ir daugelis kit tautosakos fakt.

Akmuo ypa gausiai naudotas vakar arealo laidojimo paminkluose. Jau alvario amiuje pajrio Lietuvos p ilkapiuose randama daug akmen: kai kur sudegint miru- sij palaikai randami tiesiog ant akmen grindinio. ie pilkapiai artimi semb-natang srityse gyvenusi prs pilkapiams, kuriems bdingi koncentriniai akmen vainikai (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 92 99). Ir ankstyvajame geleies amiuje (V I a. pr. m. e.) vakar areale mirusij palaikai pilkapiuose apdedami trim, dviem arba vienu akmen vainiku; kartais laidota ant akmen grindinio (ten pat, p. 128 138). Gaila tik, kad i alvario ir ankstyvojo geleies amiaus kit areal la idojimo paminkl beveik neaptikta ir negalima nustatyti, kas tenai analogikoje situacijoje pakeit akmen. Daugiau iuo poiriu duomen turime i ms eros laik.

31

Pirmaisiais ms eros amiais (I IV a.) vakar arealo iaurinje dalyje mirusieji laidoti viena ar keliomis akmen eilmis apdtose duobse; akmen primesta ir duobse. Taiau pietinje vakar arealo dalyje (Nemuno deltoje) laidojimo paminkluose akmen nerasta. Akmen vainikai juosia ir vidurio arealo pilkapius. Taiau vidurio Lietuvoje (Nevio baseine) mirusij kapai jau be akmen vain ik u tik kapuose alia^kakols ir i abiej koj kaul pusi...landama^^o^akmen, kuriais tikriausiai buvo paremiami skobtiniaLkrstai (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3r p. 10 12; em. nr. 1). Manoma, kad m irusieji ia buvo laidoti mediniuose kaistuose.

A ik ia i matyti, kad daugiausia akmen laidojant mirusius vartota vakar areale, einant rytus, akmen vartojama vis maiau.

Vliau (VXII a.) mint dsningum nelieka. Kiek netikti yra V XIII a. akmen pilkapiai pietinje Unemunje ir deiniajame Nemuno krante ik i Strvos ups iaurje ir Auktadvario Beioni iaurs rytuose (ten pat, p. 14 15, em. nr. 8). J atsiradim galima paaikinti migracija i vakar. Vakar arealo iaurinje dalyje ilgiausiai isilaik tradicija m irusj apdti akmenimis (ten pat, p. 17).

Kruopiau perirjus vis laidojimo paminkl kasinjim mediag, gal bt galima pastebti ir dsnik akmen eili bei vainik kiekio skirtum. Vakar areale neretai aptinkami trij e ili 3^ ikai (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 131, 132) vidurio dviej (ten pat, p. 162 163), o ryt- tik vienos eils vainikai (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3, p. 123). Tai irg i rodo, kaipr einant i vakar rytus, akmens vaidmuo laidojimo paproT iuose vis maja. Taiau reikia atsiminti, kad ie duomenys yra i skirting laikotarpi, ir j negalima daryti platesni apibendrinim.

Panai tendencija pastebima ir lietuvi maojoje architektroje. Vakarinje Lietuvos dalyje koplytls ~daniau statomos ant akmen (mro), o rytinje keliamos medius. Pavyzdiui, i 87 Kretingos rajono Lietuvos TSR kultros paminkl sra traukt koplytli 8 stov

32

ant akmen, o n vienos nra pritvirtintos prie medi (Lietuvos TSR kultros paminkl sraas, 1973, p. 659 673). I 66 Skuodo rajone uregistruot koplytli 2 stovi ant akmen, o 5 pritvirtintos prie medi (ten pat, p. 738 747). O ryt Lietuvoje i viso nra tradicijos statyti koplytles ant akmen, nes, kaip nurodo K. erbulnas (1966, p. 115), koplytls ant ems, akmen, pamryt pamat yra paplitusios tik emaitijoje. Vakar ir V idurio Lietu- vos tradicinse knrujg^ ir .gl^riikryi, o Ryt Lietuvos ir Dzkijos medini. Ir paias kapines vakaruose labiau mgstama aptverti akmenine tvora, o rytuose medine.

Akmen vaidmens-'majimas, o medi-4idjimas,. .einant i vakar rytus, pastebimas ir kai kuriuose nam renginiuose, v i s i d i n i u o s e . - K a i p rodo archeologin mediaga, Vakar Lietuvoje idiniai kartais buvo grindiami akmenimis, o vliau (I m. e. tkstantmeio pabaigoje II pradioje) ia i akmen kraunamos krosnys (Stankus, 1978, p. 29; Daugudis, 1978 b, p. 25 26; Daugu- dis, 1978 c, p. 41 42 ir kt.). Tuo tarpu Ryt Lietuvoje idiniai daniausiai tik apdedami akmen, vainiku (Volkai- t, Kulikauskas, 1978, p. 87 88; Grigalaviien, 1978, p. 95 96 ir kt.). Be to, kasinjant Ryt Lietuvos p iliakalnius, j pastatuose buvusi krosni pamatuose bei onuose aptinkama rsteli liekan, i kuri galima spti, kad Ryt Lietuvoje tuo metu krosni pamatui buvo vartotas ne tik molis, akmenys, bet ir medis (Daugudis, 1978 c, p. 37). domu, kad Varnupi (Kapsuko ra j.) piliakalnyje aptiktas idinys su dviem akmen vainikais (DaugudisT1976, p; 62)v O kadangi is piliakalnis priklauso vidurio arealui, kyla mintis, ar ir ia neama panaaus ^ dsnikumar kaiprir^tai- dojimo paminkluose.

Sflvntikfl fikmp^ns irip (j/n p r i p p r i r statant krosnis, ilikOlkTpaT musTSlk^ kamnsL .statomas i akmen ir molio, ugniaviet jame apkraunama akmenimis (Milius, 1958, p. 191). Ant akmen statoma ir emaii duonkep krosnis (Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija, t. 2, p. 223). Tuo tarpu Ryt Lietuvoje krosnys statomos ant medio rsteli.

3. N. Vlius 33

emaiiai akmenimis kartais aptveria net savo sodybas (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 204). Viena tokia akmenimis aptverta^sodyba yra atstatyta net Lietuvos TSR liaudies buities muziejuje Rumikse. Apie akmen garbinim daugiausia informacijos irg i turime i vakar bei vidurio areal (Juceviius, 1959, p. 81 84; Gimbutas, 1958, p. 95).

4. JU O D A -B A LTA , NAKTIS DIENA,MNULISSAULE IR KT.

Nustatyti skirting spalv pomg vairiose Lietuvos etnografinse srityse ne taip jau lengva, nes archeologini duomen iuo klausimu beveik nra, o istoriniai duomenys i vairi srii yra skirtingo amiaus ir priklauso nuo daugelio reikini, lmusi laikin vienos ar kitos spalvos vyravim. Geriausia atskir spalv pomg galima nustatyti pagal tautinius drabuius ir audinius. Taiau reikia atsiminti, kad drabui spalvos buvo derinamos prie atskir met laik, veni, net darb. Pavyzdiui, vasar buvo neiojami viesesni drabuiai negu iem, per ventes viesesni negu iokiadieniais, per lin sjim ar rugiapjt viesesni negu per bulviakas ir t. t. (visoje Lietuvoje per rugiapjt buvo stengiamasi baltai apsirengti. 2r. Petrulis, 1934, p. 98 99). Seniau Lietuvoje i viso labiau buvo mgstama balta spalva (Kairiktyt, 1976, p. 156 163). Ir vis dlto lietuvi audini ir drabui tyrintojai yra vieningos nuomons, kad ryt auktaiiai (ir dzkai) labiau mgsta viesias spalvas, o emaiiai tamsias. Pavyzdiui, Lietuvi etnografijos bruouose" (p. 319) teigiama, kad emaii ilgadryi lovatiesi fonas daniausiai juodas. i lovatiesi tamsum dailininks A. Briedelyt ir D. ilainyt sieja su skirtingu io krato moni charakteriu, nuotaika. emaitikos lovatiess yra gilesns, santresns, sodresns, kartais netgi nirokos. O V ilniaus krato skersadryi lovatiesi spalvos skambios, linksmos^giedrios. ia tartum jauiamas ir kitoks moni charakteris. Sakytume, aud emaits savo lovatieses

34

susikaupim, gilum ir santrum, o auktaits audjos linksmum, skaidr diuges, gyvum" (Briedelyt, ilainyt, 1954, p. 248). emaitijos (ir Unemuns) moter tradicini sijon koloritas tamsokas, fon paprastai sudaro tamsesn spalva", o auktaii sijonuose vyrauja viesesni ir iltesni atspalviai" (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 345 346). Auktaitms ir dzkms bdingos baltos prijuosts, emaitijoje pasitaiko tamsesni, o klaipdietms bdingos ir visai tamsaus fono ilgadrys prijuosts (ten pat, p. 348 350). Klaipdiei ir austins juostos tamsi spalv (ten pat, p. 355).. Kad klaipdieiai mgsta juod spalv, o ryt auktaiiai balt, paymi daugelis lietuvi tautini drabui tyrintoj. (Glemait, 1955, p. 71, 117; Bernotien, 1974, p. V, VIII; Kairiktyt, 1976, p. 163). T ik to pomgio prieasi danai ieko atsitiktiniuose dalykuose. Pavyzdiui, vieni klaipdiei drabui tamsum sieja su liuteron tikjimu, k iti su miesto taka ar pan. Taiau tokie aikinimai neilaiko kritikos. Jeigu klaipdiei drabui juoda spalva priklausyt nuo liuteron tikjimo, tai latvi, kuri dauguma buvo liuteronai, tautiniai kostiumai perdm turt bti juodi. O jei spalv tamsumas priklausyt nuo miesto takos, tai tamsiausi drabuiai turt bti apie didiausi miest V iln i. Taiau taip nra. Matyt, prieastys, lmusios klaipdiei drabui juodum, o auktaii baltum, yra kur kas senesns, tos paios, kurios lm skirting sodyb padt landafte, skirting antkapini paminkl aukt, ornamentik ir kt.

Pagal prieprie juodabaltei skiriasi ne tik atskir Lietuvos region tautiniai drabuiai, audiniai, bet ir baldai (kraitins skrynios, kuparai, spintos), kurie ta ip tik yra daomi vienokia ar kitoki spalva. Dailtyrininkai jau seniai yra atkreip dmes nevienod kraitini skryni, bei kupar daym. ia irg i buvo pastebti tie patys dsni- kumai, kaip ir audiniuose: vakaruose vyrauja tamsesns spalvos, o rytuose viesesns. Jau 1929 m. A. Rktel (p. 39) yra pastebjs, kad spalvos skryni dayme va iriose Lietuvos vietose turi skirtum. Pav.: emaiiuos stiprios, rykios ir sunkios, o iaurs ryt auktaiiuos dominuoja spalv lengvumas (kaip dangika spalva)".

35

Jam pritaria K. erbulnas (1941, p. 318), pridurdamas, kad jei emaii (spalvos) stiprios, rykios ir sunkios, o iaurs ryt auktaii lengvos, tai Unemuns skryni spalv gama saikinga ir nuosekli". Ir Maojoje lietuvikojoje tarybinje enciklopedijoje" (1971, t. 3, p. 227) raoma, kad Auktaitijoje jos (skrynios) buvo daomos viesesnmis, emaitijoje sodresnmis spalvomis". ios ivados pasitvirtino ir perirjus didesn kraitini skryni ir j pieini, esani Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejaus fonduose, kiek (apie 1000).

A ik ia i matyti, kad vakaruose labiau mgstama juoda spalva, o rytuose balta; einant i vakar rytus, audiniuose, drabuiuose tamsi spalva vis viesja. Vadinasi, kairysis prieprieos juodabalta polius tarsi lokalizuojamas vakar areale, deinysis ryt.

Susiejimas emumoje gyvenani vakarini balt su juoda spalva, o auktumose gyvenani rytini balt su balta labai prasmingas. Be to, juoda spalva asocijuojasi su naktim, o balta su diena. Todl priepriea juodabalta visai pagrstai gali bti gretinama su naktis diena. Toks gretinimas padeda nustatyti ir i prieprie tarpines grandis. Perjimas i dienos viesos nakties tams ir atvirkiai yr vakaro ir ryto brkma, ara. domu, kad iems odiams emaiiai ir auktaiiai suteikia skirting reikm. Vakaruose gyvenantiems emaiiams daniausiai brkti reikia temti", o rytuose gyvenantiems auktaiiam s visti", ara emaiiams daniausiai yra vakaro viesa, o auktaiiams ryto (LKK; LK I 1028). O vakaro ir ryto arai bdinga daugelis spektro spalv, i kuri vyraujanti yra raudona. Todl tarpin spalva tarp juodos ir baltos galjo bti raudona arba visos spektro spalvos. Raudonos spalvos tarpin padt tarp juodos ir baltos rodo tai, kad vienose pasaulio gentyse ji laikoma priepriea baltai spalvai, o kitose juodai (, , 1965, p. 194, 196 197).

Kad raudona spalva lietuvi liaudies (kaip ir daugelio kit indoeuropiei) buvo vidurin prieprieos juoda balta, spalva, patvirtina ms tautosaka ir etnografin mediaga. Lietuvi liaudies pasakose, ukalbjimuose daniausiai pasitaiko ios trys spalvos: juoda raudonabalta

36

arba mlyna raudona balta (mlyna spalva savo reikme danai atitinka juod). r. lietuvi liaudies pasak Ragana praryja siuvjl", kurioje raganos diena baltas raitelis ant balto irgo, naktis juodas raitelis ant juodo irgo, o aura raudonas raitelis ant raudono irgo (LPK 2027B; AT 334), pasak ,, Na laite ulinyje" (AT 480), kurioje mergaitms daniausiai silomos mlyna, raudona ir balta dut (Seselskyt, 1975, p. 152), kai kuriuos pasakos rrEys karaliaus entas" (AT 441) variantus, kuriuose jaunikis eys pas karali atjoja pakaitomis tai ant raudono, tai ant mlyno, tai ant balto gaidio (LMD I 318/10/), dain Plaukia antel, plaukia sieroji", kurioje diena balto ilko tinklas, naktis juodo, o aura raudono (TD V 13 14; LT I 623 625); ukalbjimus apie balt, mlyn bei raudon ro (LT V 897 898) ir daugel kit lietuvi tautosakos krini.

Danguje prieprie naktisdiena atitinka mnulis saul, nes mnulis vieia nakt, o saul dien. nyss^ios, ^ abejo, yra Venera Vakarin ^ kuri vakare pirmiausia pasirodo, o ryte vliausiai prapuola, tarsi sujungia nakt su diena, mnul su saule. Kadangi ryte ir vakare pasirodani Vener mons laik ^ skirtingomis vaigdmis, tai vidurinysis ios prieprieos narys buvo laikomas poriniu. M itologijoj jai^ atstovauja pati sudievinta Aurin ir jai artimi dievai dvyniai. JTiek Aurin, tiek dievai dvyniai daugelio indoeuropiei tradicijose siejami su arkliais ir , paukiais (Ward, 1968, p. 12, 15 18; Keith, 1925, p. 114, 119; , 1972, p. 119), o senj ind m itologijoje tiesiog ir vadinami Avinais, tai yra arkliais (avieniais) (Keith, 1925, p. 118; , 1972, p. 198). Todl visai natralu, kad auros dievas sinis senj iaurini balt (latvi) mitologijoje beveik tapatinamas su arkliu, 6 svarbiausiu jo bruou laikoma santykiai su arkliais (, , 1964, p. 73).

V idurin io prieprieos mnulissaul nario ireikimas dviem vaigdmis (Vakarine ir Aurine), o m itologijoje dievais dvyniais yra be galo reikmingas atskir skaii prieprieoms nustatyti; apie tai bus kalbama vliau, o ia porikumo svoka bus panaudota tik tiek, kiek ji padeda irti ry su kitais dangaus knais.

Be abejo, daugiausia prieprieos ^ relikt yra ilik .lietuvi irk it balt mitologijoje, paproiuos se ir liaudies mene. Taiau pasinaudoti liaudies menu kaip

37

argumentu, aikinant atskir prieprieos poli intensyvum skirtinguose arealuose, sunkina tai, kad liaudies menas yra taikomojo pobdio; dauguma papuoim, ornament yra ant specifins paskirties daikt. Praktin daikto paskirtis vis pirma ir lm bendr pieinio bei ornamento pobd, simbolik (ji ik i iol labai maai tetyrinta), o regioninius skirtumus kartais tenka nustatyti tik i, atrodo, visai nereikming detali. Taiau toki skirtum vis dlto esama. Paimkim kad ir lietuvi verpsi bei prieverpsi puoyb (r. Lietuvi liaudies menas, 1956). Jos, kaip ir kultuvs bei k iti daiktai, susijusios su lin apdirbimu, buityje vis pirm vartojamos emje iaugintiems linams apdirbti. Todl j puoyboje galima iekoti dirbamos ems bei lino dievybs simboli. Dirbam em ko gero ireikia visos, verpsts ir prieverpsts ploktumos skaidymas kryminmis linijomis.ivediotus kvadratus, rombus ir nenutrkstama lin ija einanius trikampius. Toki ivad buvo galima padaryti, iifravus paleolito ir neolito simbolius, kurie susij su moters ir ems semantika (, 1965 ar p. 29 33; 1965 6, p. 26; 1981, p. 41 48, 86 94; , 1972, p. 86 87 ir kt.). Drauge ie simboliai sietini ir su svarbiausiais ornamentuot daikt vartotojais moterimis, nes ems ir moters simboliai vairi ami ir taut mene yra panas. Realistikiau ipuotose verpstse bei prievrpstse i simbolik i dalies pakeiia tankiausiai'susipynusi^gali, j stieb ir lapeli raizginys. Nustatyti lino ir j globojanio dievo simbol kur kas sunkiau, nes i dievyb ms m itologijoje dar i viso netirta. Taiau galima spti, kad j rodo segmentins vaig- ts^Jkiuri taip gausu ant vis lino apdirbimo ranki ir kurios gerokai primena lino ied, o ant kai kuri verpsi jos tiesiog ir vaizduojamos kaip reali augal iedai. Liaudies meno simbolikos tyrintojai segmentines vaigdes sieja su dangaus sfera: viesa, saule, perknu (, 1981, p. 295, 303, 419, 456 ir kt.). Segmntos vaigds apskritimuose paprastai yra vadinamos perkno (Jupiterio) ratais. J ypa gausu Vakar Europos liaudies mene.

38

Brkniuot kvadrat, romb, trikampi bei segmentini vaigdi yra ant daugelio verpsi bei prieverps- i, taiau kur tie regioniniai skirtumai, kuriais remiantis galima atskir areal verpstse bei prieverpstse irti skirting prieprie poli dominavim?

Ornamentuotose verpstse bei prieverpstse, kaip ir daugelyje kit sakralin ar buitin paskirt turini, atitinkamai papuot daikt, pvz., koplytstulpyje (Gimbutas, 1958, p. 90) ar net vestuviniame karvojuje (, , 1974, p. 243 258), liaudis pavaizdavo savaip suprast pasaulio sandaros princip, kuris daniausiai reikiamas pasaulio (arba visatos) medio vaizdiu.

Kad ant ranki, kuriais apdirbamas linas, vairiais ornamentais ir simboliais gali bti reikiama visatos sandaros idja, rodo ir tai, kad linas poetinje kalboje siejamas su uolu, kuris lietuvi tautosakoje ir m itologijoje neretai yra laikomas pasaulio arba visatos mediu. tai kaip linas apibdinamas lietuvi liaudies mslse: uollis imta- akis mari merg aukia"; uollis aliuklis/ Devyn- akis devynlapis/ Vosilkom praydo"; Lygus uollis. . . /Ant virns gurguollis" (LT V 477). Kai kurios verpsts ir prie verpsts pasaulio modelio idj perduoda gana akivaizdiai. J ploktuma vertikaliai (arba horizontaliai) suskirstyta tris dalis, atitinkanias tris pasaulio sferas. Viena i j apatinioji, kurioje kartais net pavaizduotas altys (gyvat) (Lietuvi liaudies menas, 1956, ii. 69, 75, 79), ymi apatin pasaulio sfer, kita vidurin, o dar k ita virutine, kurioje komponuojama saul, paukiai (ii. 6, 8, 29, 32, 57, 59, 60 ir kt.). Verpsi bei prieverpsci puoyboje irti pasaulio modelio idj skatina ir kai kuri, daugiausia orientalini, antikini taut mediaga. Susidaro spdis, kad ir iose tautose pasaulio medis" kartais buvo sivaizduojamas verpsto pavidalu (r. Holm- berg, 1922, p. 105 108).

Vaizduojant pasaulio.model, ypa atskiras jo sferas,verpstse bei prieverpstse ir pasireikia lengvai apiuopiami arealiniai skirtumai.

Ryt arealo verpsi mentelse atskiros pasaulio sferos projektuojamos vertikalioje linijoje, ir daugiau kaip pu

sje vis verpsi trys atskiros pasaulio sferos atitinka tris atskiras segmentines vaigdes. Taiau neretai vietoj vir- utiniosios segmentins vaigds yra aikiai saul simbolizuojantis ratas, kryius (ii. 6r 19, 54, 57, 69, 72), paukiai (ii. 8, 29, 32, 52, 59, 60), o kartais ir spinduliuojantis ratas, ir paukiai (ii. 57, 71). K itur vietoj vienos vidurins segmentins vaigds yra dvi maesns vaigds (ii. 3, 17, 20, 23, 24, 28, 31, 33, 34, 38, 74) arba dvi (o kartais ir keturios) vaigdels i on papildo vidurinij vaigd (ii. 6, 12, 27, 36, 37, 40, 44, 49, 50, 57, 69, 79).

Daugumos^vidurio arealo prieverpsi ploktumoje do- mmoja dvi, o ne trys. segmentins vaigds, nuo ko neretai priklauso ir pats prieverpsi siluetas. domiausia tai, kad pasaulio medis11 io arealo -prieverpst^.,danai- pro- j ektuo j amaTTTe^lIIc^YeFtikalioj e f bet ir horizontalioj e lini- joje, o kartais tik horizontalioje (ii. 91 375). itaip projektuojant, pabriamas ne auktis, o plotis J r labiau irykinamas por ikurns, ikeliamas dvyni vaidmuo, kuri ryys su Vakarin ir Aurine neabejotinas'.

Tuo tarpu ant daugumos vakar arealo prieverpsi i viso nra segmentini vaigdi (ii. 106, 107, 171 174). Taiau ipjaustintose apskritose kiaurymse galima irti mnulio pilnat, o kai kur deli. (2r. pav. 7.)

Vadinasi, kad ir nerykiai, vis dlto ryt arealo verpstse ikeliamas sauls vaidmuo, vakar auktaii ir em aii Aurins bei Vakarins (per porikum), o pajrio emaii mnulio.

Panaios^atniMJ^sJ^ei.semanJLiko^yra ir k ra itin ii sk ry

n i bei kupar, ku ru asa j ^ g ia ^auj^,r puoyba. T ik ia pasaulio modelio idja -daniau ijgiki&ma ne segmentinmis vaigdmis, o JLradiciniu augalu (mediu/') . io jnedia^ ijnj e neretai vazdoja- m r^ uK ^raTTkartais paukiai snapuose la iko arba kerta ant ems*besirangant sliek (chtonikj padar). Priekin skryni ploktuma tris laukus daniau dalijama ne vertikalioje lin ijoje (i apaios vir), o horizontalioje (i kairs dein). Arealin iai skryni pieini skirtumai pagal prieprie mnulissaul yra panas kaip ir verpstse bei prieverpstse. Rytinio arealo skryni priekin plok-

40

7 pav. Verpsts i r prieverpsts: 1 Beroro k. (P late li apyl.), Plungs ra j . ; 2 Pluog k., Akmens r a j 3 Raki k., Utenos raj. Spausdinama i: Medio d irb in ia i / Sudar i r paruo P. Galaun. V., 1956, ii. 318, 71, (L ie tuv i l iaudies menas; Kn. 1); i r i L ietuvos TSR is to r i jos i r etnogra f i jos muziejaus fond (E M IK 4907).

tuma daniausiai clalijama tris laukus, tarp kuri dominuoja vienas, centrinis laukas; jame ir pieiamas pasaulio medis. io arealo skryni pieiniuose, kurie danai yra ne tapyti, o spausdinti (tampuoti), yra palyginti daug sauls, ugnies simboli (kryiuk", saului", vaigdui". . .) (Keturka, 1962, p. 213 214; Daniliauskas, 1968, p. 97 101). Tuo tarpu vidurio arealo skryni priekin ploktuma danai dalijama du laukus, kuriuose pieiami du mediai (erbulnas, 1941, p. 309). Sauls simboli ia maiau negu ryt areale, o pabrtas porikumas leidia io arealo skryni pieinius susieti su dievais dvyniais ir juos atitinkaniais dangaus knais (vis pirma su Vakarine bei Aurine).

Prieprieos mnulissaul relikt galima rasti ir lietuvi,, ypa moter, tautini drabui ornamentuose. Taiau, norint jais pasinaudoti, irg i ikyla daug sunkum. Tautini drabui komplektas nra atsitiktini mediagos form, spalv ir rat derinys, o sudaro viening sistem. Taiau kuo pagrsta ta sistema? Vadinamojoje pasaulio medio epochoje" (terminas V. Toporovo. 1972, p. 93), j i tikriausiai turjo bti organizuota pagal sivaizduot pasaulio model, o tos sistemos atgarsi galjo i lik ti ik i i dien. M int, kad tautini drabui komplektas galjo ireikti pasaulio sandaros idj, pera daugelio senj indoeuropiei tikjimas, kad visata yra sukurta i didiulio mogaus (milino) kno. Pavyzdiui, senovs indai tikjo visat esant kilusi i milino Puruo (, 1972, p. 259 261, 403405), germanai i milino Imiro ( , 1963, p. 32) ir t. t. Indoeuropiei poetin vaizduot i milino galvos, galvos kiauo kildino dang, i aki saul, i kno em (, 1971P p. 21 50). Jeigu, diachroniniu poiriu, visata sukurta i milino kno, tai ir sinchronikai nesunku sivaizduoti j esant didiuliu mogumi. Juk Puruas yra visata", sakoma ved himne apie Puru (, 1972, p. 259). O neolito mene vaizduojamas mogus, peraugs visas tris visatos sferas-poem, em, dang (, 1965 6r p. 22 24; ii. nr. 36). Vadinasi, indoeuropiei tradicijose mogus milinas, kaip ir pasaulio medis, buvo vartojamas

42

aikinti vieningai visatos sandarai. Neatsitiktinai lietuvi liaudies poezijoje taip danai mogus gretinamas ir lyginamas su mediu, jo rankos su akomis. Todl ir mogaus drabuiai, jeigu jie susij su pakankamai senomis tradicijomis, turt ireikti t vieningos visatos sandaros idj pasaulio medio'1 idj. T ik metus ak lietuvi moter tautini drabui komplektus (Glemait, 1955; Bernotien, 1974; Lietuvi liaudies menas, 1974 ir kt.), aikiai matyti, kad jie i ties toki idj ir galt reikti. Galvos apdangalas, kuris paprastai esti baltos spalvos ir dar papuotas saulutmis, vaigdutmis, tarsi reprezentuoja dangaus sfer. Ja i priskirtinos ir visada baltos, tomis paiomis saulutmis ir vaigdutmis papuotos apykakls. A r tik ne dl galvos dangos ryio su virutine sfera (dangum) skarels vartojamos burtuose, kuriais siekiama nuo dangaus nuvaikyti debesis? O pasakose dangaus viesuliai kaip tik vaizduojami ant mogaus galvos (saul kaktoj, mnuo pakauy, apie ausis vaigdyts". LT III 480; r. taip pat kitus pasakos Trys auksiniai sns" lietuvikus variantus AT, LPK 707). Liemen dengiantys drabuiai, kurie daniausiai esti languoti; dryuoti, sutampa su vidurinija pasaulio medio dalim eme. Gal todl diras, juosiantis liemen, ir juosta lietuvi liaudies odinj e^kurybo j e (mslse) danai yra vadinami aliu (LT V 557), o tai asocijuojasi su senj indoeuropiei tiktu pasauliniu aliu arba gyvate, kuri juosia vis em. Ir pagaliau koj apavas (vyos ir nagins) lietuvi liaudies mslse danai vadinamos kurmiais, kiaulmis (LT V 555) padarais, kurie gyvena po eme, arba knisa em. Su vyomis bei naginmis susijs *ir lietuvi tautosakos velnias, paprastai gyvenantis poemyje. mogui jis pasirodo kaip tik tada, kai tas ima pinti vyas (LTR 462/480/, 795/41/, 797/20/, 951/15/, 1001/70/ ir kt.), veja vyoms ar naginms raukti virveles (BLV 33; LSA 148; LTR 470/5/, 552/716, 776/ ir kt.), arba pamerkia vyas eer (LTR 481/35/).

Jeigu lietuvi tautini drabui komplektas i tikrj reik pasaulio modelio idj, ito negalima ileisti i aki,

43

iekant jame argument vienoki ar kitoki prieprie lokalizacijai.

Pyt auktaii ir dzk moter drabuiuose vyrauja sauluts, kryiukai aiks dangaus, ugnies simboliai. Saului pasitaiko ne tik ant balt skareli, apykakli, bet ir ant prijuosi, juost, kartais net ant sijon. Tuo tarpu emaii ir suvalkiei drabuiuose saului ymiai maiau. Net ant viesaus galvos apdangalo esanias saulutes maits danai mgsta pridengti stambiai languota skara. Be to, gyvus, mirganius, tiesiog vreianius mauius dzki ir auktaii sijomj iangetitii kryelius ia pakeiia dideli, rams dryiai, kuriuose aikiau., galima irti ems ar vandens simbolius. Auktaii ir dzk saulutes ant markini, prijuosi ir kit drabui Suvalkijoje neretai pakeiia augaliniaTlntrtyvat^ (ypa le lij os). Ir vargu ar tai galima laikyti'TOTvlsni laik taka. Kai kuri emaii juost ratuose labai rykus simetrikas, porinis atskir ornament idstymas, o patys ratai kartais primena dievikj dvyni simbolius irgelius.

Visa tai irgi rodo, kad deinysis prieprie mnulis saul, naktis diena, juodabalta polius akivaizdiau pasireikia rytini lietuvi tradicijose, o kairysis vakarini.

5. SENASJAUNAS

Nors rytini balt pasaulvaizdis labiau susijs su diena, saule, o vakarini su naktim, mnuliu, taiau bt k la idinga manyti, kad mnulis rytini balt gyvenime, mitologijoje, paproiuose,liaudies mene ir kitur, i viso nevaidino jokio vaidmens. Kadangi visw--pag3^ skaiiuojamas laikas, pagal mnul buvo sjama, pjaunama, -veniamos vents ir Jko gero,, kariaujama, tai visur jam buvo rodoma priderama pagarba. Skyrsi tik tos pagarbos pobdis ir intensyvumas. Iekant sritini mnulio garbinimo skirtum, akis pirmiausia krinta nevienodas dmesys atskiroms jo fazms. Kad ir nerykiai, Ryt Lietuvoje (bei Dzkijoje) didesn dmes galima irti jau- narii mnuliui. Jauno mnulio pavidalo ornamentas bdin-r

44

gas brkniuota j ai keramikai, kuri, kiek galima spti i radini, labiausiai buvo paplitusi ir ilgiausiai isilaik rytiniame balt areale (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2, p. 10 14, 22 24). Jaunas mnulis su kryium v iruje puikuojasi i rytini balt kilusi Gediminaii X IV X V a. antspaud enkluose (Gudaviius, 1980, p. 99, pav. 63). Jauno mnulio motyv galima irti, kad ir retai, Ryt Lietuvoje tepasitaikaniuose poriniuose lkiuose (apatin lkio dalis paprastai esti ilenkta kaip pusmnulio, o smailjantys galai, tarsi jauno mnulio ragai, ikelti vir) (Lietuvi liaudies menas, 1957 a). Tuo.tarpu V idurioLietuvos ir emaitijos poriniai lkiai labiau primenairgeli galvas.(j apatin dalis susijungia smailu arbastaiu kampu, p virutiniai galai neretai esti nukneb emyn). Ryt Lietuvoje bei Dzkijoje daugiausia urayt maldeli jaun mnul, vairiausi su jaunu mnuliu susijusi gydym, tikjim, burt bei prietar. Beveik du tredaliai vairiuose leidiniuose paskelbt maldeli mnul yra i Ryt Lietuvos ir Dzkijos (TD IV 184; Balys, 1951, p. 17 23; 1966, p. 51 52). Ir Lietuvi tautosakos1' V tome i 9 paskelbt maldeli jaun mnul net 6 yra uraytos Ryt Lietuvoje (LT V 913 915). domu, kad, pavyzdiui, Ryt Lietuvoje karpas daniausiai gydo, esant jaunam mnuliui, o emaitijoje esant deliai (Balys, 1951, p. 24 25).

Jauno mnulio iklimas ryt areale, t. y. ios fazs prieinimas kitoms fazms aikiai susijs su platesniu apskritai jauno iskyrimu ir iklimu priejsenfUabia.u gerbiam vakar ir vidurio arealuose. Tai i dalies pastebima ir Lietuvos metrai padavimuose. Padavime apie kunigaikt Palemon ir tris jo snus sakoma, kad vyriausias i j Borkus apsigyveno kaip tik vakarinje Lietuvos dalyje, vidutinysis Knas vidurinje, o jauniausias Spera Ryt Lietuvoje (Lietuvos metratis, 1971, p. 43 45)* Prieprie senasjaunas . ryk senojoje balt m itologijoje (apie kuri bus kalbama toliau) ir tautosakoje^. Pasa- kos, kuriose raginama gerbti senelius, ikeliama j imintis, nada, -eimai^ir visai bendruomenei, -Labiau yra paplitusios, y kar ir vidurio areal. ia populiaresns ir pasa

45

kos apie diev senel, vaikiojant po em, mokant mones vairiausi darb, padedant geriesiems, kukliesiems ir baudiant tinginius bei pagyrnus. O kai kuriuose ia uraytuose pasakos Velnias (ragana) nea heroj maie" (AT 327C) variantuose vaizduojami ne gudrs vaikair o senelis, kuris apgauna laumes, iverda j vaikus, o pats, sumaniai isigelbjs, laimingai gyvena (DPM 108).

iuose arealuose populiaresns ir tokios patarls bei prieodiai,Hcuriuose ikeliama seno imintis, sumanumas, raginama nusilenkti ilam plaukui ir pan. (pvz., Jaunas seno nepamokys", Senam dera patfrti, jaunam paklausti", ilo plauko sveikas protas", Prie il plauk turi atsistot", Senas protu, jaunas gvoltu" ir kt.).

Esant jaunam mnuliui, ryt areale buvo atlikinjamos ir kai kurios senosios religins apeigos. Kaip matyti i 1711 1773 m. Vilniaus akademins kolegijos pastoracins veiklos dienoraio, kaip tik esant jaunam mnuliui prie pduoto akmens buvo aukojama duona, vilnos, linai, p inigai, norint atgauti prarast sveikat, vis pirma, koj, aki ir rank stipryb (Lebedys, 1976, p. 210).

Duomen geografinei nagrinjamos prieprieos orientacijai atsekti galima rasti ir lietuvi liaudies tikjimuose. Kaip inome, seniau buvo tikima ne tik keturis atskirose pasaulio alyse esanius perknus (LTR 832/221, 230, 232/), bet ir keturis vjus. O ymaus lietuvi tautosakos rinkjo Mato Slaniausko uraytame tikjime usimenama ir apie nevienod atskirose pasaulio alyse esani vj ami. Ryt vjas kaip tik ess jaunas, be barzdos", o vakar senas, su plaia barzda" (VVU F 119 115).

6. TRYSVIENAS

Balt skaiius reikt pradti nagrinti nuo t r i j mgstamiausio, vairiose kultros sferose labiausiai paplitusio skaiiaus.

Su trimis susiduriame vos ne kiekviename ingsnyje: trys akmen vainikai senuosiuose balt laidojimo paminkluose (Engei, 1935, r. lenteles nr. 59, 60; Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 130 131 ir kt.).

46

trys pakabuiai senuosiuose papuoaluose, trikamps smeigtuk galvuts (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 210, 214, 215, 342; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 4, emlapis Nr. 46 ir kt.), trys segmentins vaigds ant lietuvi verpsi, prieverpsi, rankluostini, net kultuvi (Lietuvi liaudies menas, 1956), trys stogastulpi vainikai (Lietuvi liaudies menas, 1970, ii. nr. 114 116; 120, 124 127), trys svarbiausieji dievai, trys likimo lmjos laims mitologinse sakmse (Vlius, 1977, p. 69), trys broliai stebuklinse pasakose, trys veiksmo pakartojimai (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963, p. 341, 345; Sauka D., 1970, p. 65, 80; LT III 52 53 ir kt.), tris kartus sakomos ukeikim bei ukalbjim formuls (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963, p. 432) ir t. t., ir t. t. Neretai trys dauginami i trij, ir susidaro magikas skaiius devyni, taip mgstamas ukalbjimuose, mirusij pagerbimo paproiuose ir kitur. Prie io pridjus dar tris, susidaro d vy l ik a tuzinas, o deimt kart pamus po tris, susidaro trisdeimt puskapis, prie kurio pridjus tris deimtis, ir visa kapa. 9, 12, 30, 60 tradiciniai balt skaii matai, pasitaikantys vairiausiose kultros sferose, ir visus juos sudarant ieities takas buvo tas stebuklingasis skaiius trys.

Taiau rodinti jo populiarum baltuose nra reikalo jis ir taip visiems aikus, ne kart paymtas daugelio kultros sfer tyrintoj. Todl, nesileidiant t r i j paplitimo registravim, be galo domi io ir kit jam gimining skaii kilms teorij ir simbolik, ia reikia ike lti tik tuos t r i j ir kit skaii vartojimo aspektus, kurie susij su trim iskirtais balt arealais, o kartu ir su senuoju balt pasaulvaizdiu.

Skaiius trys visuose balt arealuose yra labai mgstamas ir pasitaiko vairiausiose kultros sferose, taiau ne visur vienodai paplits: ryt areale kiek labiau mgstamas skaiius vienas, vidurio du, o vakar trys.

Vakar areale alvario ir ankstyvojo geleies amiaus m irusij palaikai apdedami trim akmen vainikais (Engei, 1935, p. 82 98; Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 130 131). Tuo tarpu vidurio areale aptiktas pilkapis su dviem akmen vainikais (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 162 163). Gaila, kad nra aptikta io laikotarpio laidojimo paminkl i ryt arealo. Taiau vlesnij laik (IV VII a.) pilkapiai ia paprastai buvo apdedami viena akmen vainiku, o dar vlesni apjuosiami vienu grioviu (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 292 294; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3, p. 12).

iemgals moterys apsiaust (skar) V VIII a. segdavo dviem grandinle sujungtais smeigtukais. emaits,

47

palaidotos- s u dviem smeigtukais, padta is ant krtins ar juosmens (Tautaviius, 1981, p. 28). O tiek minimos iemgalsriiek emaits priklaus viduriniam balt arealui.

Skirting skaii pomg skirtinguose arealuose galima nustatyti i atskir architektros ir liaudies meno detali. Pavyzdiui, Ryt Auktaitijoje ir Dzkijoje namo kraig mgstama ubaigti viena auktyn smailjania lentute vadinamuoju pavieniu lkiu, o vidurio areale populiariausi yra poriniai lkiai, sudaryti i dviej lentui. Tuo tarpu vakar areale pasitaiko ir miri j lki, sudaryt, i trij lentui; tai tarsi ryt ir vidurio arealo lki suma. Gaila, kad i savita, senuosius tikjimus ypa aikiai parodanti architektros detal kol kas nra nuodugniau tirta, neirykinta jos raida ir etnografiniai skirtumai, nra net leidinio, kuriame bt apraytas didesnis j kiekis. Todl tenka remtis atsitiktinai ufiksuotais duomenimis. Taiau ir jie rodo aiki atskir lki tip paplitimo Lietuvoje tendencij. Suskaiiavus visus lkiais papuotus pastatus, kuri nuotraukos ispausdintos leidinyje Lietuvi liaudies menas. Architektra" (1957), pasirod, kad madaug i 40 poriniais lkiais papuot nam daugiau kaip dvideimt priklauso vidurio arealui, o i 8 miri lki net ei priklauso vakar arealui. Tuo tarpu i 12 pavieni lki. 6 priklauso ryt arealui, o 6 vakar. Taiau vakar arealo pavieni lki virnse danai galima irti tris dominuojanius takus (r. Butkeviius, 1958, p. 181; Butkeviius, 1971, p. 172). Todl pavieniams lkiams jie priskirtin i tik pagal lentui skaii, o ne pagal savo simbolik. iaip vakar arealo pavieni lki formos gretintinos su originaliais io krato laidojimo paminklais kriktais.

Panai atskir lki tip paplitimo tendencija atsiskleidia, susipainus ir su didesniu j kiekiu. Pavyzdiui, perirjus 3000 Lietuvos gyvenamj nam ir atskir j detali nuotrauk, esani Lietuvos TSR Moksl Akademijos Istorijos instituto Etnografijos skyriaus fototekoje, pasirod, kad beveik i 40 ryt areale ufiksuot lki tik 5 yra poriniai,, o visi kiti pavieniai, madaug i 20 Vidurio Lietuvoje ir emaitijoje, (iskyrus pajrio ruo) ufiksuot lki tik 8 yra pavieniai, o visi kiti poriniai, ir madaug i 260 pajrio ruoe ufiksuot lki apie 180 yra. pavieni, 75 poriniai ir 5 mirieji. Taiau dauguma fototekoje esani, pavieni pajrio ruoo lki, kaip ir mintame lietuvi architektros albume, labai skiriasi nuo Ryt Lietuvos pavieni lki jie labai or-

AS

namentuoti, ipjaustinti, o j virnse neretai isiskiria trys dominuojantys takai. Todl prie pavieni lki juos irgi galima priskirti tik pagal lentui skaii, o ne pagal simbolik. (2r. pav. 8).

Dar rykiau, skirting skaii paplitimas ir ypa poros pamgimas vidurio areale atsispindi verpsi bei prie- verpsi~ puoyboje. Ryt Lietuvoje paplitusios verpsts, kuri nuotraukos ispausdintos leidinyje Lietuvi liaudies menas. Medio dirbiniai" (1956, kn. 1), paprastai baigiasi viena virne, o visoje mentels ploktumoje vertikaliai yra idstytos trys segmentins vaigds, pagal pasaulio medio struktr, tarsi atstovaujanios trims atskiroms pasaulio sferoms. Antrajai sferai ia neretai atstovauja dvi vaigds ,(teJ pat, ii. 3, 17, 20, 23, 24, 28, 31f 33, 38, 74). Gaila, kad nemaas kiekis prieverpsi, paplitusi vidurio ir vakar arealuose, mintame leidinyje neturi smulkesni metrik (tik nurodoma, kad i emaitijos) ir nemanoma j sugretinti pagal atskirus arealus. Taiau matyti, kad dauguma antrajame areale rast prieverpsi yra modeliuotos ne vertikaliai, o horizontaliai ir JrdaLai- kiai padalytos; i r dein (ten pat, ii. 126 220). O tais atvejais, kai jos yra modeliuotos vertikaliai, j puoyboje daniausiai dominuoja ne trys, o dvi segmentins vaigds (ten pat, ii. 221 336).

Panaias tendencijas galima irti ir kraitini skryni bei kupar puoyboje. K. Cerbulnas, apibdindamas Unemuns (priklausanios vidurio arealui) skrynias (1941, p. 308 309) nurodo, kad daugumos io regiono skryni priekin j^ktum a dalijama ji du jaukus, 'kuriuose paprastai yra pieiami du augalai (mediai"). Tuo tarpu A. Ke- turka (1962, p. 211 214) ir A. Daniliauskas (1968, p. 97) paymi, kad Dzkijos ir Juodups apylinki (priklausani rytiniam balt arealui) skryni priekin ploktuma danai dalijama tris laukus, su vienu dominuojaniu centriniu lauku, kuriame neretai pieiamas vienas medis.

i autori teiginiai pasitvirtino, patikrinus ymiai didesn mediagos kiek. Perirjus apie 1000 kraitini skryni bei kupar pieini* nuotrauk ir pai original, esani Lietuvos TSR Istorijos ir etnografijos muziejuje, paaikjo, kad skryni priek padalyti du laukus ir juose nupieti du medius" labiausiai mgstama vidurio ir vakar arealuose. Toki skryni yidurio areale aptikta apie 140, o vakar per 50.

4. N. Vlius 49

S pav. Lkia i: 1 Nida, iluts ia j . : 2 Dimi k., iauli ra j.; 3 Ryt L ietuva. Spausdinama i: A rch ite k t ra / Sudar i r paruo F. Bielins- Jiis, K. erbulnas, K. eelgis. V., 1957, ii. 71, 57, 274. (L ie tuv i l iaud ies menas; Kn. 1).

Ryt areale aptikta tik keliolika netipik pavyzdi. Utat ryt areale daugiausia yra skryni, kuri priekin ploktuma padalijama tris laukus su dominuojaniu vienu centriniu lauku, kuriame danai pieiamas- vienas medis". Toki skryni ia aptikta per 280 (vidurio areale apie 190, vakar 30).

Kad ir ne taip rykiai, skaiius du dominuoja ir vidurio arealo audini ornamentikoje. Audini ratuose ia matyti polinkis simetrikurn, o kai kuriuose (pvz., juost ratuose) net galima irti tradicinius dvyni simbolius irgelius.

Vieno dominavimas rytiniame balt areale, o dviej viduriniame yra labai prasmingas, nes, kaip vliau pamatysime, ryt arealas ms liaudies tradicijose yra siejamas, su dangaus sfera, o vidurio - su ems. Vadinasi, galima manyti, kad senieji baltai dang siejo su skaiiumi vienas, o em su skaiiumi du. itok atskir pasaulio sfer ir skaii derinim galima irti daugelyje indoeuropiei, (ir ne tik indoeuropiei) tradicij. J rodo senieji ritualiniai, daniausiai klausim atsakym forma sukonstruoti tekstai apie pasaulio sukrim (pirmas klausimas ia paprastai yra apie dangaus sukrim, antras apie ems, arba vaizduojama, kaip pirm dien kuriamas dangus, o antr em ir pan.). Dangus su vienu, o em su dviem siejama senojoje kin tradicijoje ir kt. (, 1971, p. 51). Kad vienas ir lietuvi m itologijoje yra dangikj m itini btybi skaiius, o du chtonikj *, i dalies rodo kad ir tokia detal: lietuvi liaudies sakmse, pasakose velnias, ta rykiausia chtonikoji btyb, negali paksti vieno smgio. Gavs vien smg, jis prao, kad pridt ir antrj. Todl tikima, kad, norint nugalti velni, j muant, reikia sakyti: Viens! Viens!" Vadinasi, velnias negali paksti dangikojo dievo, su kuriuo jis santykiauja antagonistikai, skaiiaus (vieno), o jo paties skaiius (du) jam ne kenksmingas, o naudingas, jeigu net ir palydimas smgiu.

* Chtonikaisiais (i gr. chthon em) vadinami tie dievai ir mitins btybs, kurie susij su poemiu ir eme. Rykiausias chtonikasis ^personaas lietuvi tautosakoje velnias, senojoje mitologijoje buvs, vienu i svarbiausij diev, mirusij ir gyvuli globju.

51

* * *

Norint visapusikiau irykinti senovs balt pasaulir, reikt dar panagrinti tokias bendriausias prieprieas, kaip nelaim laim, mirtisgyvenimas, socialinius santykius reikianias prieprieas savassvetimas, tolimasartimas, moterikasvyrikas ir daugel kit. Taiau ir i apvelgtosios, kad ir negausios, mediagos jau aikja vienas i svarbiausi balt pasauliros bruo geografin prieprie orientacija. Skirtinguose pagal padt vakarai ry ta i ir pagal pakilim nuo jros lygio balt arealuose labiau aktyvizuojami, atliepiami skirtingi prieprie poliai: vakar areale atliepiami kairieji poliai, ryt deinieji, o vidurio tarpins j grandys. (r. pav. 9).

9 pav. Apytiksls senj balt areal ribos dab. Lietuvos TSR teritorijoje: 1 vakar arealas; 2 vidurio arealas; 3 ryt arealas.

* Antras skyrius

REGIONINIAI YPATUMAI

Pirmajame ios knygos skyriuje buvo apvelgtos universalaus pobdio abstrakios prieprieos. Toliau pairsime, kaip ios prieprieos pasireikia vairiose tradicins, balt kultros sferose: mitologijoje, tautosakoje, paproiuose ir kt. Tuo bdu atskiri m itiniai personaai, su jais susietas gyvnijos bei augmenijos pasaulis, netgi kalendorins vents (kaip ir laidojimo paminklai, liaudies meno> pavyzdiai ir kt.) gyja savotik klasifikatori prasm. Konkrei ir abstraki klasifikatori santyki visuma ir turt padti bent i dalies atskleisti senovs balt pasauliros savitum.

Apibdinant atskirus kultros reikinius, bus praplstas ir nagrinjamj prieprie ratas: bus stengiamasi irykinti kiekvienam reikiniui bdingas prieprieas ir pasekti, kaip jos pasireikia atskiruose balt arealuose. Tuo* bdu turt paaikti nagrinjamj reikini regioniniai ypatumai, kurie savo ruotu, kaip ir aptartosios abstrakios prieprieos, turt padti nustatyti balt pasauliros ir j socialins diferenciacijos sistemos kontrus.

1. BALT MITOLOGIJOS ATM AINOS

Balt mitologija ik i iol daniausiai bdavo traktuojama dvejopai: kalbant apie senuosius laikus, j irta ka ip tam tikr viening, taiau su geografija nesusijus abstrakt reikin, tinkant bet kurioje vietoje gyvenusiems, baltams * apibdinti, o lieiant vlesnj jos raidos etap, iskiriamos atskir balt taut (prs, lietuvi, latvi) mitologijos, paprastai neprojektuojamos bendr vis balt

53.

gyvent plot. iame darbe balt m itologij mginama pairti kaip viening, visiems seniesiems baltams bendr sistem, realizuot visame j gyventame plote. Kadangi atskiruose balt regionuose, (jie ne visada sutapo su balt vliau susiformavusi valstybi plotais) buvo realizuojami ir labiau irykinami atskiri balt mitologins sistemos elementai, susidar tarsi atskiros savarankikos balt mitologijos atmainos, kurias ir bus mginama ia atskleisti.

O panagrinti balt mitologij regioniniu aspektu tiesiog skatinte skatina patys senieji m itologijos altiniai, kuri yra ilik i vis trij balt gyvent areal. T ik gaila, kad tie altiniai yra nevienalaikiai, nevienodos reikms ir patikimumo. ini apie ryt balt dievus yra i XIII a.r o apie vidurio ir vakar i X V IXVII a. Tiesa, uuomin pasitaiko ir i ymiai senesni laik.

inios apie ryt balt garbintus dievus yra terptos rus Volyns metrat ir vakarinje Rusijos dalyje padaryt Jono Malalos Kronikos" vertimo rus kalb nuora. (Ryt baltams jos priskiriamos dl dviej prieasi: abu informacij autoriai buvo ryt balt kaimynai, todl, be abejo, geriau buvo su j mitologija susipain, ir, raydami apie vis balt dievus, daugiausia naudojosi rytin i balt duomenimis; be to, Volyns metratyje konkreia i kalbama apie Lietuvos didiojo kunigaikio M indaugo, kilusio i ryt arealo, garbintus dievus ir tikjimus.)

ios inios jau daugelio yra skelbtos ir tirtos (, 1851, p. X IXXXI; , 1882; Mierzynski, 1892, p. 127 129; , 1886, p. 175 176; Wolter, 1887; , 1890, p. 190 201; Mannhardt, 1936, p. 49 68; , 1970; 1972 a ir kt.).

Volyns metratyje, kuris eina Ipatijaus metrat, apraant 1252 met vykius ir kalbant apie Mindaugo krikt, sakoma, kad kriktas jo buvo melagingas: slapta aukojo savo dievams, pirmajam Nunadieviui, ir Televeliui, ir Diverikuzui, zuiki dievui, ir Medeinai < ...> ; ir savo dievams aukojo, mirusij knus degino, ir atvirai savo pagonyb ipaino". ( II 198). Tame paiame metratyje, dstant 1258 met vykius apie Romano ir lietuvi

.54

sugrim sudegint miest, sakoma, kad jie tmingai krimtsi ir auk savo dievus Andaj ir Diviriks. (II 195). O J. Malalos Kronikos nuorao intarpe, kuris datuojamas 1261 m.r perpasakojus mit apie Sovij (kaip buvo vestas mirusij deginimo paprotys lietuvi ir kitose balt giminse), sakoma, kad ten sigaljo Sovijaus pagunda aukoti aukas bjauriems dievams Andaevui ir Perknui, vadinamajam griaustiniui, Zvorounai, vadinamajai, kalei, ir Televeliui, kalviui, nukalusiam saul, kuri vieia emei, ir klusiam saul dang" (, 1851,. p. X IX XXI).

Visos trys pastabos apie rytini balt dievus yra padarytos beveik tuo paiu laiku (vieno deimtmeio ribose) artim lietuvi kaimyn, gerai painojusi j paproius bei tikjimus, ir todl gali bti laikomos patikimu altiniu: rytini balt m itologijai tirti. Visose jose pirmuoju dievu laikomas , . Kaip teisingai yra pastebjs V. Toporovas (, 1972 a, p. 311), iais vardais galjo bti vadinamas dangaus dievas (* N u / / deiv?, * An(t) deiv). Diviriks V. Toporovas gan tik inamai sieja su dievo rykte perifrastiniu perkno pavadinimu (, 1970, p. 535). Dviejose informacijose po dangaus dievo tuoj eina Perknas (Diviriksas), o vienoje Televelis, kur V. Toporovas laiko Perkno pagalbininku (, 1970). Vadinasi, po dangaus dievo eina griausmo dievas arba jo pagalbininkas, ir tik po j M edeina, Zvorouna. Be to, kaip svarbiausias Televelio bruoas rytini balt m itologijoje ikeliama tai, kad jis nukal saul. O jeigu dar sutiksime su V. Toporovo aikinimu (1966, p. 148 149), kad Sovijaus vardas yra tos paios kilms, kaip ir saul, susidaro spdis, kad rytini balt m itologija ymiu mastu yra dangaus mitologija. domu, kad ia nenurodoma n viena ems arba gyvuli dievyb, o tik Medeina (ir Zvorouna, kuri kai kas laiko Medeinai artima vrine) miko ir vri deive, kuri tikriausiai buvo ir mediotoj globja.

Perkno iklimas pirm viet po dievo leidia manyti, kad ryt arealo m itologijoje labiau pasireik deinysis prieprieos senasjaunas polius, nes Perknas lietuvi.

55.

kalboje ir tautosakoje kartais tiesiog vadinamas dievaiiu (r. LK2 II 515; LT V 911; Lasickis, 1969, p. 19 ir kt.). Priesaga -aitis rodo, kad jis sivaizduojamas jaunu, nevedusiu dievo snum. Senuosiuose altiniuose kartais jis tiesiog ir vadinamas jaunuoju dievu (dei junge Gott. r. Lebedys, 1956, p. 526). akis taip pat krinta vyrik diev gausumas ryt areale. Net Medeina ia ko gero buvo suprantama kaip vyrikos (mikinis), o ne moterikos lyties dievyb.

Atkreiptinas dmesys tai, kad rytini balt m itologijoje yra tik viena moterika deiv Medeina (vorouna). Taiau ir tos paios deivs moterikumas abejotinas. Kaip teisingai yra pastebjs kalbininkas Vytautas Ambrazas (remiamasi odine informacija), Volyns metratyje is personaas raomas Mhug^uHy (dat.), o rus k. vienaskaitos naudininko galn y veikiau rodo vyrik, o ne moterik gimin. O jeigu taip, tai m itin persona tiksliau bt versti Medeiniu (Mikiniu), o ne Medeina, kaip ik i iol yra daroma.

Pirmsias inias apie rytini balt tiktus dievus paremia beveik dviem imtmeiais vliau ufiksuotos lenk kronikininko Jono Dlugoo pastabos apie lietuvi senuosius tikjimus. Paymjs, kad lietuviai, kaip ir romnai, garbina ugn, jis pirmiausia ikelia j griausmo diev, kur romniku stilium vadina Jupiteriu, ir tik po to nurodo k itus dievus: btent, miko dievus Dian, Silvan, gyvats pavidalo diev gydytoj Eskulapij. O lietuvi ugnies diev romniku pavyzdiu irg i vadina Vulkanu.

Dangikj dievybi populiarumas ryt areale matyti ir i vlesni altini. Pavyzdiui, Vilniaus Akademins Kolegijos pastoracins veiklos 1718 1719 m. dienoratyje raoma, kad buvo rasta moni, kurie garbino saul ir mnul, ir ligas gyd, aukdamiesi sauls ir mnulio" (Lebedys, 1976, p. 209). i informacija, atrodo, yra i Vilniaus krato, nes minimas Skirlioni kaimas (Skirlany plg. Skir- ln k. dab. Vilniaus ir venioni raj. Lietuvos TSR ad- m inistracinio-teritorinio suskirstymo inynas, 1976, p. 280). Toliau tame paiame dienoratyje raoma, kad viename aplankytame krate dar lig i iol kaimiei lpos su pagarba

*56

taria penki dievaii vardus: Saul, Mnulis, aibas, Ugnis ir Duona; jie plaiai tamsi moni dievais (paprastai dievaitiey) vadinami. Dar ir dabar ugniai prietaringu bdu teikiamos aukos" (Lebedys, 1976, p. 209).

V idurio arealo balt m itologijai atstovauja J. Lasickio 1615 m. apraytieji emaii dievai (Lasickis, 1969). Kadangi daugum ini apie emaii paploius ir tikjimus J. Lasickis tikriausiai m i emaiiuose valak reform vykdiusio ir utat juos gerai painusio J. Laskausko (ten pat, p. 56 57), todl jomis galima i dalies pasitikti. inios apie emaii dievus ufiksuotos m