Šiuolaikiniai didaktikos Šiuolaikiniai didaktikos principaiprincipai

PRINCIPAI POŽYMIAI

Moksliškumo principas

• Formuojamas mokymo (si) turinys, sudaromi mokymo planai, programos, vadovėliai. Turinys turi būti susietas su faktais, atspindėti šiuolaikinio mokslo situaciją.

• Mokomojo dalyko logika sąlygoja žinių konstravimą, t. y. perėjimas nuo senų žinių prie naujų ir dalykų ryšių.

• Mokymas (is) turi remtis mokslinėmis žiniomis apie mokinį, jo psichinius procesus (pojūčiai, suvokimas, dėmesys, atmintis ir kt.).

Teorijos ir praktikos ryšio principas

• Taikomas visoms mokyklos pakopoms, visiems mokomiesiems dalykams.

• Teorinės žinios aiškinamos remiantis praktika: stebėjimais, pavyzdžiais, pratimais ir kt.

• Naujas žinias galima praktiškai įtvirtinti, pritaikyti bei patikrinti.• Remiamasi praktine mokinių patirtimi.

Nuodugnumo principas

• Mokoma suprasti mokslo dalykų ir praktinės veiklos pagrindus.• Be pagrindų neįmanomas aktyvumas, sėkmingas mokymasis.• Išmokstama paviršutiniškai, žinios sujauktos, fragmentinės.• Žinių pagrindai, vengimas spragų.

Šiuolaikiniai didaktikos Šiuolaikiniai didaktikos principaiprincipai

PRINCIPAI POŽYMIAI

Ugdomojo mokymo principas

• Žinios panaudojamos kaip priemonė mąstymui plėtoti.• Garantuoja bendrąjį mokinių vystymąsi , nes mokymo

procese ugdoma visa asmenybė (proto, jausmų, valios, charakterio).

• Jis apima asmenybės dorovinį ugdymą bei santykius su aplinka ir savimi (mokant auklėjama ir auklėjant mokomasi).

Frontalaus, grupinio ir individualaus mokymo derinimo principas

• Mokymas įmanomas tik tada, jeigu atsižvelgiama į mokinių charakteristikas: amžių, gebėjimus, individualias savybes.

• Niekam negabių vaikų nėra.• Mokymas sėkmingas, kai mokytojas pažįsta ne tik klasės

ypatumus, bet ir kiekvieno mokinio sugebėjimus, darbo stilių, tempą, polinkius ir pan.

• Protingai derinama klasės pažintinė veikla su individualia aktyvia kiekvieno mokinio veikla pamokoje.

Šiuolaikiniai didaktikos Šiuolaikiniai didaktikos principaiprincipai

PRINCIPAI POŽYMIAI

Sąmoningumo ir aktyvumo principas

• Susijęs su stipria vidine mokinio motyvacija ir su jo valios pastangomis.

• Mokiniai noriai ir aktyviai mokosi, suprasdami mokomąsias užduotis ir veiklos rezultatus.

• Principo teorinis pagrindas – žmogus yra ne pasyvus aplinkos produktas, o aktyvus savo gyvenimo kūrėjas, aktyvus mokymosi subjektas.

• Reikalavimas mokytojui – skatinti mokinio iniciatyvą ir aktyvumą.

• Daug svarbiau išmokyti mokinį ieškoti tiesos, ją rasti ir ginti, išmokyti abejoti, ugdyti norą pažinti ir mokytis.

Vadovavimo ir mokinių savarankiškumo derinimo principas

• Padėti mokiniams išmokti savarankiškai dirbti bei formuotis jų savarankiško mokymosi gebėjimams.

• Pagarba vaiko norui savarankiškai dirbti.• Iš pradžių mokinių darbo pobūdis remiasi mokytojo

mėgdžiojimu, po to seka savarankiškas užduoties interpretavimas ir kūrybinis darbas.

• Sudaro pagrindą ir galimybes realizuoti tęstinio mokymosi koncepciją.

Šiuolaikiniai didaktikos Šiuolaikiniai didaktikos principaiprincipai

PRINCIPAI POŽYMIAI

Išmokimo tvirtumo principas

• Principas reikalauja, kad žinios įsitvirtintų mokinių atmintyje, taptų sąmonės dalimi, gero elgesio pagrindu.

• Kartojimas laikomas vienu iš pagrindinių būdų tvirtoms žinioms pasiekti, patvariems mokėjimams ir įgūdžiams susiformuoti. Svarbu kartoti sąmoningai ir saikingai. Jis turi būti įvairus, įdomus ir sistemingas.

• Žinios tvirtai įsisavinamos, jei mokinys yra aktyvus, todėl mokytojas turi būti pasirengęs taikyti šiuolaikinius mokymo (si) metodus.

• Tvirtumo esmę sudaro nuolatinis žinių ir mokėjimų gilinimas, tikslinimas bei vertinimas (mokymo(si) rezultatų ir savęs vertinimu, refleksija).

Vaizdumo principas

• Tai absoliutus visokio pažinimo pagrindas, todėl mokymas turi remtis ne abstrakčiais žodžiais, bet konkrečiais, mokinio tiesiogiai suvokiamais vaizdais.

• Šiuolaikinės techninės mokymo priemonės padeda pavaizduoti daiktų savybes, reiškinius, procesus, nesuvokiamus natūraliu stebėjimu.

• Mokymosi priemonių naudojimo tikslas – sudaryti aplinką, kuri įgalintų mokytis, padėtų maksimaliai realizuoti pamokos uždavinius, skatintų mokinių aktyvumą ir savarankiškumą.

Šiuolaikiniai didaktikos Šiuolaikiniai didaktikos principaiprincipai

PRINCIPAI POŽYMIAI

Prieinamumo principas

• Mokytojas turi žinoti kiekvieno mokinio pažintines galimybes, žinių apimtį, patirtį ir reikalauti iš jo pagal sugebėjimus.

• Optimalių sąlygų kiekvieno mokinio mokymui (si) sudarymas.• Naujas mokytojo vaidmuo – individualus priėjimas prie kiekvieno. Vienam

daugiau pagalbos, kitam daugiau savarankiškumo.• Tinkamai organizuotas mokymas ir tikslingi metodai sunkią medžiagą daro

suprantama.• Mokinio pažintines galimybes, jo protinius ir praktinius sugebėjimus lavina

amžius, aplinka ir mokymo individualizavimas.

Sistemingumo ir nuoseklumo principas

• Mokant ir mokantis žinios įsisavinamos tam tikra tvarka, sistemingai: “Nuo artimo ir toliau eiti prie tolimo, nuo mažiau sudėtingo prie sudėtingesnio, nuo žinomo prie nežinomo”.

• Mokyti mokinį konstruoti naujų ir senų žinių, mokėjimų, įgūdžių bei veiklos sistemas.

• Vieninga žinių ir mokėjimų sistema formuojasi laikantis tarpdalykinio ryšio ar siejant giminingas žinias į vieningą sistemą, kad mokinys susidarytų vieningą tikrovės vaizdą.

• Vykstant žinių sintezei, labai svarbi mokytojo pagalba.

Mokytojo vaidmenys Mokytojo vaidmenys mokinių mokymosi procesemokinių mokymosi procese

Asmeninė

vizija ir

moralinis

tikslas

Asmeninė

vizija ir

moralinis

tikslas

Mokosi ir

sugeba

dirbti

komandoje

Mokosi ir

sugeba

dirbti

komandoje

Domisi, kuria ir diegia

naujas idėjas

Domisi, kuria ir diegia

naujas idėjas

Organizuoja

ugdymo

procesą

Organizuoja

ugdymo

procesą

Atlieka taikomuosius tyrimus

Atlieka taikomuosius tyrimus

Organizuoja mokymąsi ir išmokimą

Organizuoja mokymąsi ir išmokimą

Padeda nugalėti kliūtis

Padeda nugalėti kliūtis

Daro Įtaką

pozityviam

mikroklimatu

i

Daro Įtaką

pozityviam

mikroklimatu

i

Rengia

ugdytinius

gyvenimuiRengia

ugdytinius

gyvenimui

Moko

naudotis

informacijaMoko

naudotis

informacija

Moko mokytis

Moko mokytis

Ugdo asmeniniu pavyzdžiu

Ugdo asmeniniu pavyzdžiu

Pateikia pagrindinę informaciją

Pateikia pagrindinę informaciją

Skatina

kūrybiškumą

ir norą

tobulėtiSkatina

kūrybiškumą

ir norą

tobulėti

Geba ir

padeda

mokiniams

tobulėti

Geba ir

padeda

mokiniams

tobulėti

Mokymo (si) metodams būdingi bruožaiMokymo (si) metodams būdingi bruožai::

Klasikiniams metodams Šiuolaikiniams metodams• Poreikis suteikti žinių • Poreikis išmokyti mokytis

• Dalyko žinios nepriklauso nuo mąstymo, kuris jas suvokia, analizuoja, vertina, pritaiko

• Dalyko žinios yra suvokiamos, pritaikomos, analizuojamos ir vertinamos mąstant. Jos jungiamos į tarpdalykines žinias sprendžiant praktines problemas

• Vertinamas mokymo rezultatas, t. y. sugebėjimas atsiminti, pakartoti žinias

• Vertinama mokinio pažanga, atliktas darbas, o ne vien įsisavintos žinios

• Mokymas(is) remiasi vadovėliuose pateiktais apibrėžimais. Skirtingų dalykų žinios ne tik nėra integruojamos, bet suskaidomos į elementus, kurių mokoma atskirai

• Mokymas (is) remiasi išvadų darymu, problemų sprendimų paieška, sprendimų priėmimu. Mokiniai turėtų sujungti, pritaikyti skirtingų dalykų žinias, palyginti analogiškus įvykius ar situacijas.

• Pagrindiniai skaitymo ir rašymo gebėjimai ugdomi neakcentuojant kritinio mąstymo ugdymo. Dėmesys skiriamas tiesioginiam teksto suvokimui, o tik po to jo prasmei įžvelgti

• Pagrindiniai skaitymo ir rašymo gebėjimai ugdomi kartu, ugdant kritinį mąstymą. Dėmesys skiriamas interpretacijoms, jų lyginimui, analizei, įvertinimui

• Privalo klausyti mokytojo nurodymų. Tikrinami gebėjimai atsiminti apibrėžimus, formules, faktus. Klasės tylumas laikomas privalumu, šnekumas – trūkumu

• Mokiniai įtraukiami į diskusijas, organizuoja aktyvų, kritišką klausinėjimą ir klausymą. Teigiamas požymis – turėjimas specifinių ir tikslių klausimų. Klasėje daug diskutuojama.

• Mokiniai įgyja žinių nesiekdami ir nevertindami. Mažai dėmesio skiriama mokinių įsitikinimams. Dėstomoji medžiaga pateikiama iš vienintelio požiūrio taško

• Mokinys tampa visą gyvenimą besimokantis ir mąstantis asmuo. Reikalaujama panaudoti tarpdalykines žinias. Dėmesys skiriamas mokinio įsitikinimui, yra sąlygos išreikšti savo požiūrį

• Mąstymo ir jo funkcijų suvokimas nėra svarbus ir nebūtinas. Mokiniams nereikia suprasti išmoktų dalykų racionalaus pagrindo ar gilesnės logikos. Moksliniai paaiškinimai pateikiami kaip duotybės, o ne kaip medžiaga, kurią reikia pagrįsti

• Mąstymo ir jo funkcijų suvokimas yra svarbus ir būtinas. Mokymo(si) pagrindas yra racionalumo siekimas, giluminis pagrindinių konceptų ir principų suvokimas. Mokiniai skatinami aptarti, pagrįsti, analizuoti ir vertinti

• Už mokinio mokymąsi atsakingas mokytojas. Mokiniai neturi galimybės planuoti savo mokymo(si) proceso. Mokytojas – organizatorius, vadovas. Mokytojas taiso mokinių klaidas.

• Mokiniams sudaromos sąlygos formuoti savo suvokimą, mokyti kitus. Atsakomybė perduodama mokiniui. Mokiniui suteikiama galimybė pačiam nuspręsti, susirasti reikiamų žinių.

• Mokymas(is) yra asmeniškas, monologinis procesas. Mokytojų atsakymai yra esminiai mokinių mokymosi vertinimo standartai.

• Mokinio patirtis turi didelę reikšmę mokymo(si) procesui. Mokymas(is) yra visuomeniškas, dialogiškas, dialektiškas procesas. Mokiniai patys ieško tiesos ir atsakymų.

Skaitymo metodaiSkaitymo metodai

Žinojimas, kodėl skaitomas vienas ar kitas tekstas.

Svarbiausių teksto aspektų nustatymas. Dėmesio sutelkimas į svarbiausius, o ne į

sąlygiškai svarbius dalykus. Darbo nuolatinis stebėjimas, siekiant nustatyti

ar išsamiai ir logiškai jis atliekamas.

Rašymo metodaiRašymo metodai

Lavina kritinį ir lyginamąjį mąstymą, žadina mokinių smalsumą.

Moko vertinti savo mintis, ir įsitikinimus. Skatina atidžiai stebėti aplinką, padeda suvokti

draugų pažiūras ir patirtį. Skirti:

paprastam aprašymui, bruožams, pokyčiams nusakyti;

išrinkti svarbiausius dalykus ir sustruktūruoti suvokimą (pabraukimai, paryškinimai tekste);

informacijos grupavimui, rūšiavimui.

Klausinėjimo metodaiKlausinėjimo metodai

Klausimai padeda tiesti kelius į nežinomybę.

Gebėjimas formuluoti apgalvotus klausimus yra įgūdis, kurį reikia ugdyti.