2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“

projektas „Lietuvos Biochemikų draugijos potencialo kurti ţinių visuomenę didinimas“

(Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-022)

dr. Danas Baniulis LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Augalų „imuniteto“ genetiniai tyrimai ir genomika

Kodel augalai serga: augalų patogenai

Ligos trikampis

Kokybinis (vertikalus) ir kiekybinis (horizontalus)

atsparumas

Su patogenu susiję molekuliniai raštai ("PAMP")

Genas uţ geną

R genai

PR baltymai

Superjautrumas

Sisteminis atsparumas

Augalų atsparumo ligoms tyrimai LAMMC SDI

Turinys

• Augalai sudaro didelę žemės biomasės dalį.

• Augalai yra pagrindiniai organizmai transformuojantys saulės energiją į maistą.

• Visi gyvūnai, tame tarpe ir žmonės, yra priklausomi nuo augalinio maisto.

Augalų svarba

• Augalų ligos lemia maisto ir kitų ekonomikai reikšmingų medžiagų praradimą

• Kai kurie augalų patogenai gamina toksinus

• Augalų ligos keičia aplinką

• Kovai su augalų ligomis naudojami milijardai tonų pesticidų

Augalų ligų ţala

• Pasaulyje yra apie 50000 augalų ligų ir kasmet surandama

vis naujų.

• Dėl augalų ligų pasaulyje nuolat prarandama apie 12%

derliaus.

• Ligų priţastis yra sunku pašalinti, kadangi patogeniai

mikroorganizmai greitai adaptuojasi.

Augalų ligos

• Virusai

• Bakterijos

• Grybai

• Oomicetai

• Pirmuonys

• Nematodai

Augalų ligų sukėlėjai

1. Obelys:

• rauplės - Venturia ineaqualis;

• miltligė - Podosphaera leucotricha;

• filostiktozė - Phyllosticta mali;

• paprastasis vėžys - Nectria galligena;

• rūdys - Gymnosporangium tremelloides

• bakterinė degligė - Ervinia amylovora

Turinys Sodo augalų ligų sukėlėjai

2. Vyšnios ir trešnės:

• kokomikozė - Blumeriella jaapii;

• moniliozė - Monilinia laxa;

• šratligė - Clasterosporium carpophilum.

3. Slyvos:

• moniliozė - Monilinia laxa;

• šratligė - Clasterosporium carpophilum;

• rūdys - Transzchelia pruni-spinosae;

• sidabraligė - Chondrosterium purpureum;

• vaisių vyžligė – Taphrina pruni.

Sodo augalų ligų sukėlėjai

4. Serbentai ir agrastai:

• miltligė - Sphaerotheca mors-uvae;

• deguliai - Pseudopeziza ribis;

• šviesmargė - Mycosphaerella ribis;

• rūdys – Cronartium ribicola;

• serbentų reversijos virusas.

Sodo augalų ligų sukėlėjai

• Biotrofai – patogenai, kurie kolonizuoja ir augą gyvuose

augalo audiniuose.

• Nekrotrofai nuţudo augalo audinius ir maitinasi iš audinio

išlaisvintomis medţiagomis.

Turinys Patogenų gyvenimo būdas

Liga

Nepakankamas augalo atsparumas

Ligos trikampis

• Kiekybinis (horizontalus) atsparumas:

- Uţtikriną dalinį atsparumą,

- Atsparumas daugeliui patogenų.

• Kokybinis (vertikalus) atsparumas:

- Uţtikrina visišką atsparumą,

- Specifiškas konkrečiai patogeno rasei.

Kiekybinis ir kokybinis atsparumas

Atsparumas – įgimta augalų savybė apsisaugoti ar sumaţinti

uţkrečiamų ligų vystymasį.

Nespecifinį atsparumą sąlygoją kompleksinis augalo atsakas:

- pastovūs apsaugos barjerai,

- indukuojamas atsakas.

Kiekybinis atsparumas

• “Bendrieji elicitoriai” - mikrobinės kilmės junginiai, kurie suţadiną

apsauginį atsaką nepriklausomai no augalo rūšies ar genotipo:

(gliko)baltymai, peptidai, angliavandeniai ir lipidai.

• Daugelis PAMP yra panašūs kaip ir stuburinių ir bestuburių

organizmų:

- Gram-neigiamų bakerijų lipopolisacharidai (LPS),

- Gram-teigiamų bakterijų peptidoglikanai,

- eubakterijų flagelinas,

- bakterinė DNR,

- grybų ląstelės sienėlės glukanai, chitinai, mananai ir baltymai.

• Augalo ląstelės sienelės skaidymo produktai: celiuliozės

skaidymo produktai oligosacharinai.

PSMR (PAMP)

• Kokybinis atsparumas yra specifiškas ir būdingas tam tikram

genotipui (veislei), kaip atsakas į sąveika su konkrečia patogeno

rase.

• Kokybinį atsparumą uţtikrina komplementari augalo-šeimininko ir

patogeno genų alelių pora: patogenui būdingas avirulentiškumo

genas Avr, o augalui - atsparumo genas R.

• Jei dviejų genų poros sąveika yra nesuderinta, tuomet augalas

nesugeba aktyvuoti apsauginio atsako ir patogenas sukelia ligą.

Genas uţ geną

Harold Henry Flor - geno uţ geną teorijos

pradininkas

H.H. Flor tyrė linų atsparumą svylarūdėms

(Melampsora lini) ir 1955 m. suformulavo dvi

pagrindines kokybinio atsarumo idėjas:

- infekcijos pobūdis yra ne vien tik augalo

šeimininko savybė, bet yra augalo ir patogeno

genų sąveikos pasekmė;

- paveldimi fenotipo poţymiai yra atsakas ir

patogeniškumas.

Genas uţ geną

Patogenui būdingi

virulentiškumo (a) ir

avirulentiškumo (A)

aleliai

A a

Augalui būdingas atsparumo

genas

RR rr

Jei patogenas turi avirulentiškumo geną Avr, o augalui šeiminkui būdingas

atsparumo genas R, patogenas nesukelia infekcijos.

RR RR rr rr

Genas uţ geną

• Avirulentiškumo genai koduoja suţadintojo (elictoriaus)

molekulę arba baltymą, kuris reguliuoja elicitoriaus sintezę.

• Virusai: apvalkalo baltymas, replikazės, transportiniai baltymai

• Bakterijų ir grybų Avr genai gali koduoti citoplazminius

fermentus sintetinančius sekretuojamą elicitorių,

sekretuojamus baltymus, ląstelės sienelės baltymai (pvz.,

harpinas), ląstelės sienelės skaidymo produktai (pvz.,

heptaglukanas), grybų toksinai.

Avr genai

Patogenas Avr genas Augalo genotipas AVR homologai

Cladosporium

fulvum

Avr9

Avr4

Avr4E

Avr2

Ecp1

Ecp2

Ecp4,5

ICf-9 pomidoras

Cf-4 pomidoras

Hcr9-4E pomidoras

Cf-2 pomidoras

Cf-ECP1 pomidoras

Cf-ECP2 pomidoras

Cf-ECP4,5 pomidoras

Karboksiipeptidazės inhibitorius

Chitiną surišantis baltymas

Nėra

Nėra

TNF receptorius

Nėra

Nėra

Magnaporthe

grisea

AVR-Pita

AVR1-CO39

Pi-ta ryţiai

CO39 ryţiai

Metaloproteazė

Nėra

Rhynchosporium

secalis

NIP1 Rrs1 mieţiai Hidrofobinas

Phytophthora

parasitica

parA1 Nicothiana tabacum Nėra

Phytophthora

infestans

inf1 Nicotiana spp. Nėra

Avr genai

• Atsprumo genai koduoja receptoriaus molekulę, kuri „atpaţįsta‟

elicitorių.

• Dauguma R genų būdingi tik tam tikriems rušies genotipams.

• R genų raiška daţniausiai labai nedidelė ir pastovi. Kartais raiška

padidėja aplink patogeno infekcijos vetą.

• Iki šiol carakterizuoti R genai pagal struktūrą skirstomi į šešias

klases.

• Vienos klasės R genai gali sąlygoti atsparumą skirtingiems

patogenams.

• Tas pats patogenas gali būti specifiškai atpaţintas keletos skirtingų

tipų R genų.

R genai

TIR CC

NB

LRR

kinazė

CC

ECS

PEST kinazė

1. NB-LRR

- TIR-NB-LRR

- CC-NB-LRR

2. LRR-TM

3. LRR-TM-kinazė

4. Baltymų kinazės

5. CC-TM

6. CC-LRR-TM-PEST

ląstelės

sienelė

membrana

citoplazma

LRR

TM

CC

R genai

LRR domenas

R genas Augalas / Patogenas Struktūra Avr genas

L6, M, N, P Linai / Melampsora lini TIR-NB-LRR nenustatyta

RPP1, 4, 5, 10, 14 Arabidopsis / Peronospora parasitica TIR-NB-LRR nenustatyta

RPP8, 13 Arabidopsis / Peronospora parasitica CC-NB-LRR nenustatyta

Mla Mieţiai / Peronospora parasitica CC-NB-LRR nenustatyta

R1 Bulvė / Phytophthora infestans CC-NB-LRR nenustatyta

Dm3 Salota / Bremia lactucae NB-LRR nenustatyta

I2 Pomidoras / Fusarium oxysporum NB-LRR nenustatyta

Rp1 Kukurūzai / Puccinia sorghi NB-LRR nenustatyta

Pto Pomidoras / Pseudomonas syringae kinazė AvrPto

Pi-ta Ryţiai / Manaporthe grisea NB-LRD Avr-Pita

Cf-2 Pomidoras / Cladosporium fulvum LRR-TM Avr2

Cf-4 Pomidoras / Cladosporium fulvum LRR-TM Avr4

Hcr9-4E Pomidoras / Cladosporium fulvum LRR-TM Avr4E

Cf-5 Pomidoras / Cladosporium fulvum LRR-TM nenustatyta

Cf-9 Pomidoras / Cladosporium fulvum LRR-TM Avr9

Rpw8 Arabidopsis / Erysiphe cichoracearum CC-TM nenustatyta

Ve1, 2 Pomidoras / Verticillium dahliae CC-LRR-TM-PEST nenustatyta

R genai

R geno klasė Teorinis R genų skaičius

Arabidopsis Ryţiai Tuopa

TIR-NB-LRR 104 0 95

CC-NB-LRR 46 400 141

TM-LRR 56 90 105

R genai

Kinazė

Signalo kelias ([Ca2+], RDJ, genų raiška)

Mem

bra

na

Leucino receptoriaus domenas

Elicitorius

Transmembraninis domenas

Augalo ląstelė Ląstelės sienelė

Xa21 geno veikimo mechanizmo modelis

R genai

AvrPto

arba AvrPtoB

pto

Pto

SR atsparumas patogenui

AvrPto ir AvrPtoB

nežinoma sąveika

Prf

Padidėja

patogeno

virulentiškumas

Jautrus Atsparus

pagal Jones ir Dangl (2006) Nature

Pseudomonas syringae

Tiesioginis atpaţinimas: pomidoro Pto - AvrPto

ląstelės

sienelė

plazminė

membrana

R genai

Netiesioginio atpaţinimo mechanizmai:

1. Priklausomas nuo proteazės

2. R geno ”koreceptoriaus” modelis

3. R geno “sargo” hipotezė

A P R

R

Ap

sau

gin

is a

tsakas

K A

R T A

R genai

AvrRpm1

or AvrB

AvrRpm1

sąveikauja su RIN4

ir kitas baltymais

RPM1

RIN4 P

P P

NDR1

nėra RPM1

RIN4 P

P P

NDR1

Pseudomonas syringae

Netiesioginis atpaţinimas: Arabidopsis RPM1- AvrRpm1

pagal Jones ir Dangl (2006) Nature

Jautrus

Padidėja

patogeno

virulentiškumas

SR atsparumas patogenui

Atsparus

R genai

A. Suderinama sąveika

Virulentiškumo

taikinys Avr

B. Nesuderinama sąveika

AvrB/ RIN4 RPM1

AvrRpm1

Avr2 Rcr3 Cf-2

Atsparumas

patogenui

Padidėja

patogeno

virulentiškumas

Virulentiškumo

taikinys Avr R3

R genai

Efektyvus atsparumas

ligoms.

R geno naudojimas didėja.

Didėja atrankos spaudimas

patogeno populiacijai.

Pradeda dominuoti naujos rasės

praradusios funkcionalią Avr geno

alėlį.

Atsparumas ligai prarastas.

R geno naudojimas

nutraukiamas.

Naujo R geno ingresija.

Selekcininkai ieško naujų

R genų.

R geno kilimas ir ţlugimas

Piramidinis atsparumas

pagal RK Joshi ir S Nayak 2010 Biotech. Mol. Biol. Rev.

Piramidinis atsparumas

Augalas Atsparumo poţymiai Genai Šaltinis

Kviečiai rudosios rūdys (Puccinia

triticina)

miltligė (Blumeria graminis)

Lr41, Lr42, Lr43

Pm-1, Pm-2

Cox et al., 1994

Liu et al., 2000

Mieţiai geltonosios ţemaūgės virusas rym4, rym5, rym9,

rym11

Werner et al., 2005

Soja sojos mozaikos virusas Rsv1, Rsv3, Rsv4 Zhu et al., 2006

Ryţiai ryţinis deguliagrybis

(Magnaporthe grisea)

Xa4, Xa5, Xa13,

Xa21

Huang et al., 1997,

Singh et al., 2001,

Narayanan et al.,

2002

Branduolys

Citoplazmos signalo kelias

RAR1

CC-NBS-LRR

EDS1

OP

SGT1

SR

NDR1

NO

Pto

kinazė

RPW8

TIR-NBS-LRR

Ankstyvas apsauginis

atsakas

HSP90

SA

NPR1

PR ir kiti apsauginio atsako baltymai

MAP kinazių

grandinė

CC-NBS-LRR

WRKY

W box TGAs

TIR-NBS-LRR-NLS-WRKY

Apsauginio atsako aktyvavimas

pagal Kangasjarvi J 2005 Plant, Cell and Environment

H2O2 MAP kinazės etilenas salicilo r. jazminų r.

laikas, h

Streso diena

• Struktūrinę apsaugą sudaro lipnios išskyros ar kietos

audinių sienelės.

• Cheminės apsaugos pagrindas yra augalų antriniai

metabolitai (fenoliniai junginiai, alkaloidai, saponinai ir kt.).

• Patogenezės aktyvuojami baltymai pasiţymi patogeno

plitimą slopinančiu poveikiu, tokiu kaip patogeno sienelės

ardymas.

• Apsauginiu atsaku indukuojama reaktyvių deguonies

junginių sintezė.

• Patogeno aktyvuojamos superjautrumo reakcijos metu

indukuojama valdoma ląstelių ţūtis patogeno infekcijos

vietoje ir stabdomas jo plitimas.

• Sisteminio atsparumo indukcija suteikia atsparumą nuo

infekcijos nutolusiuose audiniuose.

Atsparumo patogeno infekcijai mechanizmai

• Nesuderinamos sąveikos vienas pirmųjų poţymių yra RDJ sintezė

ląstelės paviršiuje (daugiausiai -O2, H2O2, HO-).

• RDJ funkcijos superjautrumo atsako metu:

- antimikrobinis poveikis,

- oksidacinis sienelės glikobaltymų sujungimas,

- viduląstelinio signalo kelių indukcija (salicilo rūgšties sintezė, MAP

kinazių pakopų aktyvavimas)

- sisteminis oksidacinio pliūpsnio plitimas aktyvuoja sisteminį įgytą

atsparumą.

Oksidacinis pliūpsnis

[Lamb C, 1997]

Oksidacinis pliūpsnis

Noriyuki Doke RDJ gamybos augalų nesuderinamos

sąveikos metu pradininkas:

- ištyrė Phytophthora infestans ir bulvės

nesuderinamos sąveikos oksidacinį pliūpsnį (1983).

- -O2 sintezė plasminėje mebranoje superoksidą

gamina membranos NADPH oksidazė (1985).

- bifazinė RDJ sintezė ir jos reikšmė atsako ir

sisteminio atsparumo signalo kelių indukcijai.

PR baltymai

• Baltymai koduojami augalo-šeimininko genų ir indukuojami

patogenezės ar panašių procesų metu. PR baltymai paprastai yra

susiję su patogeno infekcijos slopinimu.

• Pirmi PR baltymai tirti TMV infekuotuose pomidoro augaluose

(van Loon ir Van Kammen, 1970).

• PR baltymų raišką gali induokuoti ir nepatogeniai mikrooganizmai

bei abiotinis stresas.

• PR baltymai skirstomi į 14 grupių. Pastaraisiais metais pasiūlytos

papildomos grupės.

PR baltymai

Šeima Būdingas baltymas Funkcija Molekulinė masė,

kDa

PR-1 Tabako PR-1a Neţinoma 15-17

PR-2 Tabako PR-2 β-gliukanazė 30-41

PR-3 Tabako P, Q I, II, IV, V, VI, VII tipo chitinazė 35-46

PR-4 Tabako R I, II tipo chitinazė 13-14

PR-5 Tabako S Taumatiną panašus baltymas 16-26

PR-6 Pomidoro inhibitorius I Proteinazės inhibitorius 8-22

PR-7 Pomidoro P69 Endoproteinazė 69

PR-8 Agurko chitinazė III tipo chitinazė 30-35

PR-9 Tabako “ligniną-formuojanti

peroksidazė”

Peroksidazė (POC) 50-70

PR-10 Petraţolės “PR1” Ribonukleazę panašus baltymas 18-19

PR-11 Tabako V klasės chitinazė I tipo chitinazė 40

PR-12 Ridiko Ps-AFP3 Jonų transportas (defensinas) 5

PR-13 Arabidopsis TH12.1 Tioninas 5-7

PR-14 Barley LTP4 Lipidų transporto baltymas 9

PR-15 Oksalato oksidazė 22-25

PR-16 Oksalato oksidazę panašus baltymas 100 (heksameras)

PR baltymai

• PR-1 paprastai yra didţiausia vruso infekcijos indukuojama

baltymų grupė, kuriai būdinga didelis raiškos intensyvumas

(iki 1-2% bendro lapų audinio baltymo). Funkcija nenustatyta.

• PR-2: β-1,3-gliukanazės slopina infekcija kartu su chitinazėmis

ardydamos patogeno sienelę bei atpalaiduodamos junginius, kurie

indukuoja apsauginį atsaką.

• PR-3, -4, -8, -11: chitinazės skaido patogeno sienelės chitiną.

Pirmieji PR, kurių buvo nustatyta funkcija, išskirta ir ištirta daug

skirtingų chitinazių pasiţyminčių skirtingomis patogeno augimą

slopinančiomis bei apsauginį atsaką indukuojančiomis savybėmis.

PR baltymai

• PR-5: taumatiną panašūs baltymai pasiţymi dideliu tirpumu ir

atsparumu proteazėms. Priklausomai nuo koncentracijos, TPB

ardo arba permeabilizuoja grybų ląstelės membraną.

• PR-14: lipidų pernašos baltymai galimai dalyvauja kutikulos

sintezėje. Infekcijos metu kaupiasi didele koncentracija ląstelės

sienelėje ir pasiţymi patogeno ląstelės membraną

permeabilizuojančomis savybėmis.

• PR-6: patogeno seketuojamų serino-, cisteino-, aspartato- ir

metalo-proteazių inhibitoriai indukuojami patogeno infekcijos metu.

PR baltymai

• PR-9: perksidazių funkcija svarbi ląstelės sienelės sintezei

(struktūrinio uţtvaro stiprinimas) ir reaktyvių deguonies junginių

sintezei (toksiški patogenui ir indukuoja apsauginį atsaką).

Ekstraląstelinės ir su membrana surištos.

• PR-15,-16: oksalato oksidazės skaido oksalo rūgštį į CO2 ir

H2O2.

Mur L A J et al. J. Exp. Bot. 2007;59:501-520

© The Author [2007]. Published by Oxford University Press [on behalf of the Society for

Experimental Biology]. All rights reserved. For Permissions, please e-mail:

journals.permissions@oxfordjournals.org

Elvin C. Stakman ir superjautrumo atsakas

Aviţa - Puccinia graminis sąveika (1915)

Superjautrumo atsakas

• Nesuderinamos sąveikos metu tiesiogiai infekuotose augalo

ląstelėse indukuojamas greitas (keletos valandų) apsauginis

atsakas. Daţnai atsakas yra susijęs su signalo perdavimu į

aplinkines ląsteles ir baigiasi keletos atsake dalyvaujančių ląstelių

ţūtimi.

• SA būdingi programuotos ląstelių ţūties poţymiai.

• Priimta manyti, kad SA apsauginė funkcija pasireiškia patogeno

maisto šaltinio ribojimu ir antimikrobinių junginių išlaisvinimu iš

ţuvusių ląstelių.

• SA ne visada yra būtinas patogeno infekcijos sustabdymui. Galimai,

tokiu atveju su SA susijusi ląsteių ţūtis yra pasekmė kitų apsauginių

mechanizmų nesuderinamų su ląstelių išgyvenimu.

Sisteminis atsparumas

Sisteminis atsparumas – tai viso augalo audiniams būdingas

atsparumo atsakas, kurį suţadina lokalizuota sąveika su

patogenu.

• Chester, K. 1933. The problem of acquired physiological immunity

in plants. Quar Rev Biol 8: 129–154, 275–324.

• Ross, A.F. 1961. Systemic acquired resistance induced by localized

virus infections in plants. Virology 14:340–358

Sisteminis atsparumas

Indukuotas sisteminis atsparumas Sisteminis įgytas atsparumas

Jazminų rūgštis

Etilenas

NPR1

Atsako parengtis

Apsauginis atsakas

NPR1

Atsako parengtis

Apsauginis atsakas

PR baltymų

raiška

Salicilo rūgštis

Lokali patogeno

indukuojama nekrozė

Augalo augimą

skatinančios rizobakterijos

1938 m. - Sodo ir darţo augalų bandymų stotis įkurta Dotnuvoje. 1940 m. - bandymų stotis persikėlė į Vytėnus. 1968 m. - baldymų stotis persikėlė į Babtus. 1987 m. - bandymų stotis buvo reorganizuota į Lietuvos sodininkystės ir darţininkystės institutą (LSDI).

1992 m. - suteiktas valstybinio instituto statusas. 2010 m. - LSDI sujungtas su LMI ir LŢI į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą (LAMMC).

20１N m. - LAMMC bus prijungtas prie Kauno universiteto?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro

Sodininkystės ir darţininkystės institutas

vadovas prof., habil. dr. Vidmantas Stanys

11 mokslininkų, 4 doktorantai, 12 techninių darbuotojų.

Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius

Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius

Sodo augalų selekcijos pradininkai LAMMC SDI

Ipolitas Štaras

1964 - 1967

Aldona Misevičiūtė

1964 - 1986

Mokslinė veikla:

• Sodo augalų genetinių išteklių saugojimas ir tyrimas

• Sodo augalų selekcija ir veislių tyrimai.

• Augalų atsparumo ligoms genetiniai tyrimai • Ţemos temperatūros streso biologija • Vaisių kokybės tyrimai

• Augalų vystymosi biologija ir biotechnologinių metodų taikymas

Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius

• Juodojo serbento atsparumo grybinėms

ligoms miltligei (Sphaerotheca mors-uvae),

šviesmargei (Mycosphaerella ribis),

deguliams (Pseudopeziza ribis) tyrimai

(vadovas T. Šikšnianas)

• Juodojo serbento atsparumo

Cecidophyopsis ribis P geno molekulinių

ţymeklių kūrimas. (vadovas T. Šikšnianas)

•Braškių atsparumo šaknų šerdies

raudonligės (Phytophthora fragariae) geno

Rpf1 molekulinių ţymeklių kūrimas. (R.

Rugienius)

• Vyšnios atsparumo moniliozei (Monilia

laxa) ir kokomikozei tyrimai.

(vadovas V. Stanys)

Sodo augalų atsparumo ligoms tyrimai LAMMC SDI

Obels atsparumo ligoms tyrimai

Malus x domestica – Rosaceae šeimos augalų genetinių tyrimų modelis:

- vienas ekonomiškai reikšmingiausių šeimos augalų,

- obels genomas sekvenuotas 2010 metais [Velasco R. et al. 2010

Nat Genet. 42(10):833-9].

Obels atsparumo ligoms tyrimai

Obels atsparumo rauplėms genai

Obels genotipų atsparumo rauplėms tyrimai sisteminiais kryţminimais. (B.

Gelvonauskis, D. Gelvonauskienė)

Obels atsparumo juvenilinėje vystymosi fazėje in vitro sąlygomis metodo kūrimas

(D. Gelvonauskienė, V. Stanys)

Obels atsparumo ligoms tyrimai LAMMC SDI

2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

įgyvendinimo priemonės VP1-3.1-ŠMM-07-V Visuotinės dotacijos projektas

Patogeno indukuojamo superjautrumo atsako reguliacijai reikšmingų Malus genties

augalų genų identifikavimas

Malus x domestica proteomos genolapis

M. x domestica – V. inaequalis

patosistemos in vitro modelis

Sisteminį atsparumą indukuojantys

mikroorganizmai

Patogeno indukuojamo superjautrumo atsako reguliacijos funkcinė genomika.

Atsako reguliacijos genetinė įvairovė.

SA reguliacijai reikšmingų genų molekuliniai žymekliai. SA atsparumo genų donorai selekcijai.

Žinios apie Rosaceae šeimos augalų SA reguliacijos genus.

Obels atsparumo ligoms tyrimai LAMMC SDI

“Nemuno” slėnio JTC Biologinių ţymenų laboratorijos infrastruktūra

Augalų baltymų, metabolitų ir DNR molekulinių ţymenų kūrimas ir analizė:

- DIGE baltymų elektroforezė,

- Skysčių ir dujų chromatografija / didelės raiškos masių

spektrometras Q-TOF,

- VNP analizės sistema (naujos kartos sekvenatorius),

- Realaus laiko PGR.

Ačiū uţ dėmesį !