ALKOHOLIO, TABAKO, NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ … tabakas, narkotikai_3.pdf• Ligotumo narkomanija bei visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant

Projektas „Visuomenės sveikatos plėtros

strateginių krypčių nustatymas“ (VP1-4.3-VRM-02-V-

05-014)

Krypties vadovas: Valerij Dobrovolskij

Krypties specialistai: Rūta Baltrušaitytė, Eva Januševičienė,

Ernestas Jasaitis, Vaida Liutkutė

2014-04-08, Vilnius

ALKOHOLIO, TABAKO, NARKOTINIŲ IR

PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS IR

JO SUKELIAMŲ PROBLEMŲ

VALDYMAS

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas

• 2012 m. 26 proc. vyrų ir 9 proc. moterų vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę

• 2012 m. daugiau nei šeši iš dešimties 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutiniąsias 30 d. yra vartoję alkoholinių gėrimų (66,7 proc.)

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas

Metai 1995 1999 2003 2007 2011

Berniukų, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų 57 76 78 65 63

Mergaičių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų 62 71 76 65 64

Mokinių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų 59 73 77 65 63

• Alkoholio vartojimo rodikliai tarp moksleivių yra beveik tokiame pačiame lygyje kaip ir bendrojoje populiacijoje

2008 2009 2010 2011 2012

Tenka absoliutaus (100 %)

alkoholio, litrais

vienam gyventojui 11,8 11,1 11,6 12,7 13,0

vienam 15 metų ir vyresniam

gyventojui

13,9 13,1 13,6 14,9 15,2

• Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas 2008–2012 m.

(Parduota mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse)

• Nuo 2008 m. iki 2010 m. neapskaitomo alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 ltr. absoliutaus alkoholio: 2008 m. – 0,84 ltr., 2009 m. – 0,63 ltr., 2010 m. – 0,8 ltr.

ALKOHOLIO VARTOJIMO PADARINIAI

• Sergamumas ir ligotumas alkoholinėmis psichozėmis 2008–2012 m.

ALKOHOLIO VARTOJIMO PADARINIAI

2008 2009 2010 2011 2012

Neblaivių asmenų

kaltė

Kelių eismo įvykių

skaičius

674 428 534 510 537

Sužeistųjų skaičius 946 552 705 767 857

Žuvusiųjų skaičius 63 48 63 70 87

Neblaivių vairuotojų

kaltė

Kelių eismo įvykių

skaičius

509 312 289 302 317

Sužeistųjų skaičius 772 426 401 434 416

Žuvusiųjų skaičius 50 39 32 32 40

• Neblaivūs asmenys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu 2008–2013 m.

Tabako vartojimo paplitimas

• 2012 m. tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų rūkė 36,1 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 2008 m. iki 2012 m. asmenų, per paskutiniąsias 30 dienų, dalis užaugo.

• Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų 1994–2012 m., proc.

Tabako vartojimo paplitimas

Metai 1995 1999 2003 2007 2011

Per paskutines 30 dienų rūkiusių berniukų 34 49 49 39 39

Per paskutines 30 dienų rūkiusių mergaičių 18 30 33 29 35

Per paskutines 30 dienų rūkiusių 15–16 metų mokinių 25 40 41 34 37

• 2011 m. tabaką vartojusių per paskutiniąsias 30 dienų mokinių buvo 37 proc. (39 proc. berniukų, 35 proc. mergaičių).

Metai 2008 2009 2010 2011 2012

Tenka tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt. cigarečių

vienam gyventojui 63 42 40 46 45

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui 74 50 47 54 53

Legalių tabako gaminių suvartojimas (Parduota mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse)

TABAKO VARTOJIMO PADARINIAI

• Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis (užregistruota naujų susirgimų, tenkančių 100 000 gyventojų), 2008–2012 m., proc.

• Lietuvos statistikos departamento duomenims, nuo susijusių su rūkymu piktybinių navikų 2012 m. mirė 1 594 asmenys:

dėl lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų 2012 m. mirė 237 asmenys dėl trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų 2012 m. mirė 1 357 asmenys.

Narkotikų vartojimo paplitimas 9

• Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15–64 m. amžiaus respondentų, 2004, 2008 ir 2012 m., proc.

• Narkotikų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp 15–16 m. amžiaus paauglių, 2007 ir 2011 m., proc.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PADARINIAI 10

• Ligotumo narkomanija bei visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines arba psichotropines medžiagas, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2004–2012 m.

• Asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus, ir gaunančių pakaitinį gydymą, skaičius Lietuvoje 2008–2012 m. gruodžio 31 d.

PSO rekomendacijos (Alkoholis)

PSO dokumentuose išskiriama dešimt pagrindinių alkoholio vartojimo

mažinimo veiklos sričių:

kainų politika;

alkoholio prieinamumo mažinimas;

alkoholinių gėrimų rinkodara;

vairavimo išgėrus prevencija;

sveikatos sektoriaus atsakas;

kontrabandinio ir nelegaliai pagaminto alkoholio vartojimo mažinimas;

stebėsena ir vertinimas;

bendruomenės įsitraukimas;

neigiamų alkoholio pasekmių ir apsinuodijimų mažinimas;

lyderystė, dėmesys ir įsitraukimas

11

Pasaulio sveikatos organizacijos

siūlomos priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimams

Kainų politika: Lietuvoje vykdoma alkoholio kainų politika iš esmės prieštarauja PSO rekomendacijoms.

Prieinamumas: Ilgą laiką alkoholinių gėrimų prieinamumas augo ir tik pastaruoju metu imtasi priemonių jam mažinti, todėl

galima teigti, kad tik pastarųjų metų alkoholio kontrolės politikos priemonės atitinka PSO rekomendacijas.

Rinkodara: Lietuvoje vykdoma alkoholinių gėrimų rinkodaros politika iš dalies sutampa su PSO rekomendacijomis,

tačiau galimos maksimaliai efektyvios priemonės buvo sustabdytos.

Nelegaliai gaminamų ar

parduodamų alkoholinių gėrimų

kontrolė:

Lietuvoje vykdoma nelegalios alkoholio prekybos ir gamybos sistema egzistuoja, tačiau taikomi ne visi

galimi elementai.

Vairavimo išgėrus prevencija: Kelis metus taikytos efektyvios alkoholio vartojimo ir eismo priežiūros priemonės davė gerų rezultatų, tačiau

šiuo metu išsisėmė. Galima teigti, kad Lietuvoje taikomos politikos ir kontrolės priemonės iš dalies atitinka

PSO rekomendacijas.

Gėrimo aplinka: Galima teigti, kad Lietuvoje yra sukurtas teisinis pagrindas šioms alkoholio kontrolės rekomendacijoms

įgyvendinti, tačiau praktiškai tai nėra taikoma ir įgyvendinama.

Sveikatos sektoriaus

intervencijos:

Apibendrinus išdėstytą informaciją, galima teigti, kad sveikatos sektoriaus atsakas į problemą apsiriboja tik

jau su alkoholio vartojimo sukeltos žalos mažinimu ir šalinimu. Ankstyvasis nustatymas ir intervencija nėra

vykdoma ir sveikatos sektoriaus vaidmuo yra nepakankamas.

Visuomenės sąmoningumo

didinimas:

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje esančios šios srities priemonės yra labai fragmentiškos tinkamai

nefinansuojamos, o kai kurios visiškai neįgyvendinamos.

Priemonės bendruomenėse ir

darbo vietose:

Apibendrinant galima pasakyti, kad šios srities rekomendacijos įgyvendinamos tik iš dalies, tačiau nėra

sisteminės, gerai finansuojamos ir tęstinės, nes skirtingai nei įstatyminės priemonės reikalauja didesnių

finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Stebėsena ir vertinimas: Apibendrinant galima teigti, kad dauguma rekomenduojamos rinkti ir sisteminti informacijos yra renkama,

tačiau jos analizė yra komplikuota dėl skirtingų informacijos valdytojų, o apibendrintai yra skelbiama tik pati

esminė informacija. Todėl galima teigti, kad dauguma PSO rekomendacijų šioje srityje yra įgyvendinamos.

12

Valstybės alkoholio kontrolės principai Įgyvendinimo vertinimas

1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; Neįgyvendinama

2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės, gyventojų

sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų finansavimą;

Įgyvendinama iš dalies.

3) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą; Įgyvendinama iš dalies.

4) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus; Įgyvendinama iš dalies.

5) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės

alkoholio kontrolės politiką;

Neįgyvendinama.

6) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos

sveikatai ir ūkiui klausimais;

Neįgyvendinama.

7) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių gėrimų

nevartojančių gyventojų skaičių;

Įgyvendinama.

8) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; Neįgyvendinama.

9) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą; Neįgyvendinama.

10) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą; Įgyvendinama iš dalies.

11) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai skleidimą

visuomenei;


12) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.


13

Alkoholio prieinamumas

2013 m. Lietuvoje galiojo 19809 licencijos verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais

viena prekybos alkoholiniais gėrimais vieta „aptarnavo” 150 gyventojų

(miestuose „aptarnauja“ 133 gyventojus, rajonuose – 169 gyventojus)

alkoholinių gėrimų prekybos vietų tinklas tankėja

valstybės rinkliava už licencijos išdavimą tesiekia vos 1300 LT

išduodamos licencijos yra neterminuotos (išskyrus vienkartines licencijas)

Kitos priemonės vykdomos fizinio alkoholio prieinamumo ribojimo

kryptimi:

namų gamybos alkoholinių gėrimų draudimas

alkoholio pardavimo vietų apibrėžimas

minimalaus amžiaus pirkti alkoholinius gėrimus įtvirtinimas

pardavimo laiko reguliavimas

alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimas mokesčiais

14

Alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimas ir

kontrole

visuomenės informavimas apie alkoholį, jo vartojimo

daromą žalą sveikatai ir ūkiui,

asmens neblaivumo (girtumo) vairuojant kontrolės tvarkos

nustatymas,

narkologinės priežiūros organizavimas,

alkoholio pardavimo skatinimo ir reklamos ribojimas

ES ŠALIŲ GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI

(Alkoholis)

• Padidinus alkoholio kainą, jo suvartojimas mažėja.

Apskaičiuota, kad nustatyta minimali kaina − 0,06 euro už gramą sumažintų bendrą vartojimą 2,6 proc. Apskaičiuota, kad po minimalios kainos nustatymo, mirčių, hospitalizacijų, nusikalstamų veikų skaičius susijusiu su alkoholio vartojimų sumažės. Atliekant tyrimą apskaičiuota, kad sumažėjusios žalos visuomenei vertė − 6,2 milijardo eurų per 10 metų.

• Atsitiktinis tikrinimas alkotesteriu (angl. Random breath testing – RBT)

Suomijoje yra aukščiausias RBT taikymo lygis Europoje – joje patikrinama 34 proc. vairuotojų; Švedija – antra, joje patikrinama 17 proc. vairuotojų. Danijoje nuo 2003 m. visi vairuotojai, kuriems taikomi įprasti policijos patikrinimai (dėl greičio viršijimo ar saugos diržų naudojimo) kartu tikrinami dėl alkoholio vartojimo. Per dvejus metus nuo šios priemonės taikymo pradžios su alkoholiu susijusių avarijų skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Perspėjamieji žymėjimai ir pranešimai ant pakuočių

17

Prancūzijoje nuo 2005 m. veikia įstatymas, reglamentuojantis privalomą alkoholinių gėrimų pakuočių žymėjimą specialiais ženklais ir pranešimais, skatinančiais susilaikymą nuo alkoholio vartojimo nėštumo metu. Tuo pat metu vykdyta ir informacinė kampanija, susilaukusi daug dėmesio ir užtikrinusi didelę sklaidą žiniasklaidoje.

• Trumpalaikėmis intervencijomis pavyksta sumažinti suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekį, vartojimo dažnumą ir intensyvumą.

Tyrimais nustatyta, kad alkoholio vartojimui mažinti skirtos trumpalaikės intervencijos veiksmingesnės nesikreipiantiems dėl gydymo (neieškantiems pagalbos) negu pacientams, kurie kreipėsi dėl specializuotų paslaugų. Įvairių specialistų taikytos intervencijos pasižymi teigiamu poveikiu, tačiau nustatyta, kad tas poveikis didesnis, jeigu intervenciją atlieka gydytojas.

PSO rekomendacijos (Tabakas)

2013 m. PSO ataskaitoje apie pasaulio tabako epidemiją pateikiamos šios apibendrintos tabako kontrolės priemonės, kurias rekomenduojama įgyvendinti siekiant sumažinti tabako vartojimo paplitimą:

• stebėti tabako vartojimo paplitimą ir įgyvendinamas prevencijos

priemones, • apsaugoti žmones nuo tabako dūmų, • teikti pagalbą norintiems nustoti rūkyti, • perspėti apie tabako vartojimo pavojus, • uždrausti tabako reklamą, skatinimą rūkyti ir rėmimą, • didinti mokesčius tabakui.


PSO siūlomos priemonės Lietuvoje vykdomos politikos atitikimo PSO rekomendacijoms įvertinimas

Kainų politika Lietuvoje vykdoma tabako kainų politika iš esmės neprieštarauja PSO

rekomendacijoms, tačiau juntamas neryžtingumas dididant tabako gaminių

kainas. Dėl šios priežasties Lietuva vis dar atsilieka nuo ES taikomo akcizų tarifo

minimumo.

Apsauga nuo priverstinio kvėpavimo

tabako dūmais

PSO rekomendacijos iš dalies įgyvendinamos, tačiau reikalinga skatinti

savivaldybių naudojimąsi joms suteiktomis teisėmis tabako kontrolės srityje.

Tabako gaminių reklama, pardavimo

skatinimas ir rėmimas

PSO rekomendacijos iš dalies įgyvendinamos.

Pagalba norintiems mesti rūkyti

PSO rekomendacijos neįgyvendinamos.

Neteisėta tabako gaminių prekyba

PSO rekomendacijos neįgyvendinamos.

Tinkamas visuomenės informavimas apie

tabako žalą

PSO rekomendacijos įgyvendinamos iš dalies, daugiausiai dėmesio skiriant

jaunimo švietimo programoms, kurio veiksmingumas yra vertinamas prieštaringai.

Mažai dėmesio skiriama mokslu grįstam rūkančiųjų informavimui apie tabako žalą,

pasitelkiant įspėjimus ant pakuočių.


• Lietuva pagal tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą šešiose srityse – kaina ir mokesčiai; draudimas rūkyti viešose vietose; visuomenės informavimas; rinkodaros reguliavimas; įspėjimai apie tabako žalą sveikatai ant tabako gaminių pakuočių; pagalbos metantiems rūkyti prieinamumas – vertinama kaip silpną tabako kontrolę turinti šalis ir užima 22 vietą iš 30 Europos šalių .

• 2007 m. Lietuva užėmė 21 vietą iš 29 šalių. • Tai rodo, kad tabako sukeliamų problemų valdymas Lietuvoje nėra

tobulinimas, nesivadovaujama pateikiamomis rekomendacijomis.

Remiantis Europos tabako kontrolės skale 2010 (The Tobacco Control Scale 2010 in Europe)


(Tabakas)

• Tabako gaminių pakuočių ženklinimas kombinuotais vaizdiniais įspėjimais, kartu su tekstiniais, yra žymiai veiksmingesnis nei ženklinimas vien tik tekstiniais įspėjimais

Studijos, atliktos Prancūzijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad įspėjimai su šokiruojančiais vaizdais (pvz. sugedusių dantų ar gerklės vėžio navikų) buvo įvertinti kaip efektyviausi

• Dideli mokesčiai tabako gaminiams yra labai veiksminga tabako vartojimo mažinimo priemonė, ypač veikianti jaunimą.

Atliktos tyrimų ir studijų sisteminės apžvalgos rodo, kad padidinus cigarečių kainą 10 proc., cigarečių vartojimas sumažėja nuo 2,5 proc. iki 5 proc. Kelių studijų rezultatai rodo, kad paklausą tabakui galima sumažinti dvigubai, tiek trumpesniam, tiek ilgesniam laikotarpiui, jei tabako kaina nuolat būtų koreguojama atsižvelgiant į infliaciją.

• ES informacinė kampanija „Ex-rūkaliai nenugalimi“

Kampanijos dėmesio centre buvo inovacinė internetinė konsultavimo priemonė „iCoach“, kuria rūkaliams padedama iš karto arba artimoje ateityje mesti rūkyti per tiek laiko, kiek prireiks. Ligi šiol pasiekti rezultatai buvo nuostabūs: daugiau kaip 30 % pradėjusių programą rūkančiųjų liovėsi rūkyti.Iki 2012 metų pabaigos, beveik 300 000 ES piliečių buvo prisijungę prie „iCoach“.


(Tabakas)

• Trumpos rūkymo intervencijos dažniausiai trunka nuo penkių iki dešimties minučių ir gali apimti kai kuriuos arba visus toliau išvardintus etapus: paprastas patarimas nutraukti rūkymą; paciento įsipareigojimo mesti rūkyti įvertinimas; farmakoterapijos ar elgesio terapijos skyrimas; aprūpinimas informacine medžiaga, aprašančia, kaip asmuo savarankiškai galėtų nutraukti rūkymą; pasiūlymas kreiptis dėl intensyvesnės pagalbos.

Jungtinėje Karalystėje, pasitelkus pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis rūkymo nutraukimui, tikimybė mesti rūkyti gali padidėti iki keturių kartų nei bandymas mesti rūkyti be jokios pagalbos.

• Nikotino pakeitimas ir kitos terapijos

Gydytojų patarimai mesti rūkyti parodė turintys reikšmingą įtaką mažinant rūkymą. Nikotino pakeitimo terapijos (NPT) parodė galinčios padvigubinti šansus sėkmingai mesti rūkyti, jei taikomos kartu su gydytojų patarimais. Keletas analizių taip pat parodė, kad NPT yra ekonomiškai efektyvios lyginant su kitomis medicininėmis intervencijomis.

ES tabako gaminių direktyva

ne vėliau nei 2016 m. Lietuvoje bus:

draudžiamos būdingo kvapo ir skonio cigaretės ir sukamasis tabakas;

reikalaujama, kad tabako sektorius pateiktų išsamias tabako gaminiuose, visų pirma

cigaretėse ir sukamajame tabake, naudojamų sudedamųjų medžiagų ataskaitas

valstybėms narėms;

reikalaujama, kad ant tabako ir susijusių gaminių pakuočių būtų įspėjimai apie pavojų

sveikatai. Įspėjimai (bendrai tekstiniai ir vaizdiniai) privalo užimti 65 % cigarečių ir

sukamojo tabako pakuočių priekinės ir galinės dalies;

nustatomas minimalus įspėjimų dydis ir pašalinamos mažos tam tikrų tabako gaminių

pakuotės;

draudžiami visi tabako gaminių reklamos ir klaidinantys elementai;

įvedama ES masto sekimo ir stebėjimo sistema siekiant kovoti su neteisėta prekyba

tabako gaminiais;

valstybėms narėms leidžiama drausti prekybą tabako ir susijusiais gaminiais

internetu;

nustatomi plataus vartojimo elektroninių cigarečių saugos ir kokybės reikalavimai;

gamintojai įpareigojami pranešti apie naujus tabako gaminius prieš juos pateikiant ES

rinkai.

Alkoholio ir tabako kontrolės programa

(tarpinstitucinis veiklos planas)

Programos tikslas – mažinti visų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą Lietuvoje

Programos uždaviniai:

1) riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą, vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kontrabandos ir nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo prevenciją;

2) vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių rinkodaros kontrolę;

3) kurti sveiką gyvenamąją ir darbo aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako vartojimo žalą ir įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones;

4) mažinti alkoholio vartojimo pasekmes saugiam eismui keliuose;

5) plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencija;

6) vykdyti situacijos ir veiksmų, kuriais siekiama mažinti alkoholio ir tabako gaminių vartojimą, stebėseną.

TARPSEKTORINIS BENDRADARBIAVIMAS Alkoholio ir tabako kontrolės programa (tarpinstitucinis veiklos planas)

Metai Įgyvendinančios institucijos (priemonių sk.) Priemonių

skaičius

Asignavimai

tūkst. Lt

(VISO/ du)

2012 SAM (12)

ŠMM (2)

SADM (1)

TM (1)

Ūkio ministerija (2)

Susisiekimo ministerija (3)

NTAKD (6)

Lietuvos statistikos departamentas (1)

27 194 / 44

2013 SAM (2)

ŠMM (2)

SADM (1)

Ūkio ministerija (1)

NTAKD (5)


12 415,7 / 16

2014 SAM (1)

ŠMM (5)

NTAKD (3)


VMVT (1)

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (1)

11 992,3 / 525

Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos

prevencijos 2010–2016 metų programa

tikslas yra „stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių

medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą ir paklausą,

Programos prioritetai:

1) pasiūlos mažinimas;

2) paklausos mažinimas, ypač tarp vaikų ir jaunimo;

3) tarptautinio ir nacionalinio valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų, asociacijų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės

bendradarbiavimo ir koordinavimo narkotikų kontrolės ir

narkomanijos prevencijos srityse stiprinimas;

4) informacinių sistemų ir mokslinių tyrimų plėtra.“ Taigi pagrindiniai

tikslai – narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimas.

• Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas įgyvendina Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programoje numatytas priemones

TARPSEKTORINIS BENDRADARBIAVIMAS Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos

2010–2016 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas

Metai Įgyvendinančios institucijos / institucijų

skaičius

Priemonių

skaičius

Asignavimai

tūkst. Lt

(VISO/ du)

2013 Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos

ministerija, Vidaus reikalų ministerija (Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie

Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos), Teisingumo

ministerija (Kalėjimų departamentas prie Teisingumo

ministerijos), Finansų ministerija (Muitinės

departamentas prie Finansų ministerijos), Narkotikų,

tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. (8)

30 2 907,6 / 1 252,3

2014 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų

tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų

departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos,

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba

prie Vidaus reikalų ministerijos. (8)

27 2 343,2 / 1 159,2

!!! 2011 m . TVP įgyvendinimui buvo skirta 14 721,4 tūkst. Lt

TARPSEKTORINIS BENDRADARBIAVIMAS

• Daugelyje savivaldybių yra įsteigtos Narkotikų kontrolės komisijos,

• Joms trūksta žinių apie tinkamą Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos programų rengimą bei numatytų priemonių įgyvendinimo vertinimą

• 2011 m. tik 14 savivaldybių buvo parengusios Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas

2013–2020 m. ES kovos su narkotikais

strategija ir 2013–2016 m. ES kovos su

narkotikais veiksmų planas

- didėjanti kombinuoto narkotikų vartojimo tendencija, įskaitant teisėtų medžiagų, kaip antai alkoholis ir kontroliuojami receptiniai vaistai, ir neteisėtų medžiagų derinimą; - ne opiatų narkotikų vartojimo tendencija, taip pat naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimas ir plitimas; - poreikis užtikrinti ir pagerinti galimybę gauti receptinių kontroliuojamų vaistų; - poreikis gerinti narkotikų paklausos mažinimo paslaugų kokybę, aprėptį ir diversifikavimą; - tai, kad tebėra didelis intraveninių narkotikų vartotojų sergamumas per kraują plintančiomis ligomis, ypač hepatito C virusu, ir potencialus ŽIV infekcijos bei kitų per kraują plintančių ligų, susijusių su intraveninių narkotikų vartojimu, naujų protrūkių pavojus; - tai, kad su narkotikais susijusių mirties atvejų skaičius ES tebėra didelis; - poreikis kovoti su narkotikų vartojimu pasitelkiant integruotą požiūrį į sveikatos priežiūrą, kuriuo, be kita ko, sprendžiama sergamumo gretutinėmis psichinėmis ligomis problema; - neteisėtų narkotikų rinkų dinamika, įskaitant pasikeitusius narkotikų prekybos maršrutus, tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir naujų ryšių technologijų naudojimas neteisėtų narkotikų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų platinimui palengvinti; - poreikis užkirsti kelią pirmtakų, pirminių pirmtakų ir kitų neteisėtai narkotikų gamybai naudojamų cheminių medžiagų patekimui iš teisėtos prekybos į neteisėtą rinką ir tam tikrų cheminių medžiagų, naudojamų kaip primaišymo medžiagos, patekimui


(Narkotinės ir psichotropinės medžiagos)

• Narkotikų vartojimo prevencijos programa „Gyvai“ (angl. Unplugged)

Programa veiksmingai sumažina kanapių vartojimo nors kartą per paskutines 30 dienų bei apsvaigimo nuo alkoholio riziką. Šios programos efektyvumą lemia tai, kad „Gyvai“ pamokose ne tik suteikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, bet ir ugdomi moksleivių gyvenimo įgūdžiai. Mokiniai dalyvauja 12–oje pamokų, kuriose mokosi bendrauti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, apginti savo nuomonę, atpažinti bendraamžių įtaką, supažindinami su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliama žala. Programoje dalyvaujančių moksleivių tėvai taip pat yra kviečiami dalyvauti praktiniuose seminaruose. Nuo 2009 m. programa „Gyvai“ yra įgyvendinama ir Lietuvoje .

• Ankstyvosios intervencijos jauniems narkotikų vartotojams projektas „FreD goes net“

Tikslas vykdyti ankstyvosios intervencijos priemones jauniems asmenims (nuo 14 iki 21 metų amžiaus), pirmą kartą pastebėtiems (mokyklos, policijos ar darbovietės) vartojant narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, siekiant jiems padėti atsisakyti šių medžiagų vartojimo ir apsaugoti juos nuo priklausomybės išsivystymo. Ankstyvosios intervencijos programa, kurią sudaro pradinis pokalbis ir aštuonios valandos užsiėmimų, siekiama motyvuoti jaunus psichoaktyviųjų medžiagų vartotojus apmąstyti ir pakeisti savo elgesį.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

• Lietuvoje vykdoma alkoholio kainų politika iš esmės prieštarauja PSO rekomendacijoms.

• Lietuvoje vykdoma tabako kainų politika iš esmės neprieštarauja PSO rekomendacijoms, tačiau juntamas neryžtingumas didinant tabako gaminių kainas.

• Lietuvoje gydymo įstaigose nėra taikomi minimalios intervencijos principai.

• Vaikai ir jaunimas, kartu ir jų tėvai, yra pagrindinė tikslinė grupė, kuriai turi buti skiriami švietimo sveikatos klausimai ir suvokimo didinimo veiksmai.

• Siekiant žmones informuoti apie alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą ir skatinant nėščiųjų blaivybę, tikslinga ant alkoholinių gėrimų pakuočių pateikti sveikatos įspėjimus, informuojančius apie alkoholio vartojimo pasekmes.

• Rekomenduojama vykdyti ilgalaikes, nuoseklias, integraliu požiūriu ir gerąja patirtimi pagrįstas sveikos gyvensenos formavimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos veiklas. Į vaikams skirtų prevencinių programų procesą būtina įtraukti ir jų tėvus, nes pirmiausia už vaikus atsakyti tėvai, o tik po to ugdymo įstaiga.


• Barai ar naktinio pasilinksminimo vietos, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais nėra suinteresuoti mažinti alkoholio vartojimą ir neskatinti gėrimo iki intoksikacijos. Vietos, kur šis reiškinys yra labiau paplitęs, tokios, kaip naktiniai klubai, mieliau samdosi apsaugą, kuri padeda suvaldyti girtų asmenų keliamus konfliktus, nei neparduoda alkoholio nuo jo jau apsvaigusiems asmenims. Todėl tikslinga pradėti glaudų bendradarbiavimą su verslo atstovais, siekiant mažinti alkoholio vartojimą.

• Tikslinga mokyti alkoholį parduodančių įmonių darbuotojus kaip spręsti konfliktus ir neparduoti alkoholio neblaiviam asmeniui.

• Pradėti taikyti minimalios intervencijos principus gydymo įstaigose, mokyti gydytojus.

• Glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis, teisėsaugos institucijomis, rengti rekomendacijas ir mokymus.


• Programose ir strategijose nurodomas nepakankamas integracijos ir bendradarbiavimo lygis, o tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimas tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo dokumentuose išskiriamas kaip vienas iš uždavinių ar prioritetų.

• Tikslinga daugiau dėmesio skirti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonėms, vykdomoms darbo vietose, nes ši sritis Lietuvoje vis dar neplėtojama.

• Lietuvoje dažniausiai vykdomos bendrosios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės, kur kas rečiau vykdomos atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės. Šioms prevencijos rūšims turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir finansavimas. Taip pat nepakankamai išplėtotos ankstyvosios intervencijos paslaugos.

• Tam, kad psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonės būtų efektyvios ir veiktų vieninga sistema, labai svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas ir integracija tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų ir kitų įstaigų: teisėsaugos (policijos, prokuratūros, probacijos tarnybų, teismų, įkalinimo įstaigų ir kt.), socialinių paslaugų (reabilitacijos ir reintegracijos įstaigos, įdarbinimo, apgyvendinimo ir pan.) bei švietimo (mokyklų, kvalifikacijos kėlimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją vykdančių ir kt.).

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Documents

ALKOHOLIO, TABAKO, NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ … tabakas, narkotikai_3.pdf• Ligotumo narkomanija bei visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant