Socialinės apsaugos teisė__2011

SOCIALINS APSAUGOS TEIS J. Maculevi paskaitos 2011 m. !

Vilt Kristina Steponnait 1"!

!!!!!!!!!!!!!!

Socialins apsaugos teis!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

SOCIALINS APSAUGOS TEIS J. Maculevi paskaitos 2011 m.

Tekstas neredaguotas. Pirmoji paskaita Egzamino forma klausimynas. Egzaminas vyksta test pagalba (teising atsakym parinkimas i penki variant). SOCIALINS APSAUGOS SAMPRATA

1. Socialins apsaugos svoka ir modeliai

Tai yra labai jauna teiss aka. Darbo teis (toliau DT) atsiskyr nuo civilins teiss (toliau CT) apie 1970 m., o socialins apsaugos teis (toliau SAT) nuo DT 1979 m. Tai teis nukreipta nedarbing asmen apsaug. Apsauga, vykdoma DT ir SAT labai isiplt, augo atskir teiss ak poreikis. Vaidmuo yra majantis, nes Lietuva pasirinko atr kapitalistinio vystymosi bd. Daugelio darbinio teisi, kurios buvo nekvestionuojamos anksiau, vaidmuo sumenko. SAT vaidmuo su kiekvienais metais didja, nes ioje srityje atsiranda labai daug statym ir postatymini akt. Draudiminiai santykiai yra labai susij su darbo santykiais. Vieni santykiai keiia kitus arba egzistuoja paraleliai. Socialinio draudimo santykiai nepanaikinta darbo santyki, taiau alia pastarj atsiranda socialinio draudimo, t.y. socialins apsaugos santykiai (motinyts, tvysts paalpos, reabilitacijos paalpos visi ie santykiai egzistuoja alia darbini). Priklausymas ir susiejimas su DT yra labai glaudus. Ssaja su administracine teise (toliau AT) ( labiau negu su DT). Rykiausi pavyzdiai Didioji Britanija ir JAV. Visuotins gerovs ir valstybs teorija. Ten nra dstoma nei DT, nei SAT. Dstoma btent Visuotins gerovs ir valstybs teorija. is modelis suprantamas labai skirtingai, taiau tai yra daug platesn problematika negu nagrinsime mes. Plaiausiai palieiama ekonomikos ir sociologijos moksluose. Nagrinjama per pinigin prizm. Koncentruosims ties subjektinmis teismis ir pareigomis, j realizacija; nesikoncentruosime piniginius dalykus, kurie labiau domina ekonomistus. BVP vienam gyventojui yra labai panaus. Taiau socialins apsaugos imokos yra labai skirtingos (Lenkijoje), nes sugebama daug finansuoti i valstybs biudeto (o tai nevyksta Lietuvoje). Kalbant apie socialin apsaug pasaulyje galima paymti, kad yra dvi pagrindins tendencijos, kryptys, kuriomis socialin apsauga yra vykdoma vairiose pasaulio alyse. Tai kartais vadinama dviem socialins apsaugos modeliais:

a. Vokikasis Oto Bismarko modelis. Jis buvo viesi asmenyb, Vokietijos kancleris; jam vadovaujant buvo sukurtas socialins apsaugos modelis, kur, jeigu daug nesigilinant detales, galima apibdinti kaip tris pagrindinius statymus, i kuri buvo ivesta visa koncepcija. Tai yra 1) Vokietijos sveikatos draudimo statymas 2) Draudim nuo nelaiming atsitikim statymas 3) Draudim nuo senatvs ir negalumo. Los renkamos darbuotoj ir darbdavi l pagrindu. Socialin apsauga yra daugiausiai tos los, kurias sunea dirbantieji ir darbdaviai (socialiniai partneriai), o po to los paskirtstomos tarp t, kurie yra socialinje rizikoje. Tai reikia, kad kiekvienas mogus turi sau usidirbti ir valstybs vaidmuo ia yra maesnis.



b. Anglo Lordo Beverido koncepcija. Didiojoje Britanijoje buvo suaukta komisija, kuriai vadovao Beveridas. Tikslas sukurti visuotin socialins apsaugos koncencij. 1942 m. ta koncepcija buvo paskelbta. Jos esm buvo ta, kad: - pilieiai turi teis socialin apsaug; - valstyb turi savo pilieiais rpintis tiek, kiek igali; - socialinis draudimas lieka antrame plane pagrinde yra socialin parama i

valstybs; - didiausias pasiekimas sukurta visuotin nemokama sveikatos apsauga.

ios dvi koncepcijos egzisuoja iki iol, vadinamos pagrindiniais socialins apsaugos modeliais. Kartais socialins apsaugos modeliai yra nagrinjami iek tiek kitaip, pagal kitokius kriterijus. Galima bt paminti kelis socialins apsaugos modelius:

- Liberalusis modelis; reikia tai, kad valstyb turi pasirpinti savo pilieiais tik paiu minimaliausiu lygiu, o patys pilieiai turi susikurti sau gerov senatvei, sau, savo eimoms ir pan. Valstyb prisideda labai minimaliai.

- Konservatyvusis modelis. Jis yra labai panaus Vokietijos Bismarkin model, kuris kalba apie privalom socialin draudim. Pagrindins los esant socialinms rizikoms yra garantuojamos imokant las i fond, sudaryt dirbanij ir darbdavi. Valstyb utikrina draudimo kontrol ir tokiu bdu garantuojama socialin apsauga.

- Socialdemokratikasis modelis. Valstyb vykdo socialin apsaug ir vykdo remdamasi savo institucijomis, pilnai kontroliuodama proces.

Kiti autoriai skirsto dar vairiau. Mgina skirstyti modelius pagal konkreias alis.

- Galima paminti koncepcij, kurioje iskiriamas Skandinavijos ali modelis, kur piliei apsauga vykdoma daugiausiai i biudeto ir administruojama valstybs ir valstybs organ bendru pagrindu.

- Didioji Britanija, Airija. Socialin apsauga yra finansuojama daugiausiai biudeto pagrindu. Pilieiai aprpinami priklausomai nuo to, kiek met pragyveno toje alyje, kiek met yra pilieiais.

- Vokietija, Pranczija, Beniliukso alys (Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai); galioja tradicinis Vokietijos socialinio draudimo modelis, paremtas darbdavi ir dirbanij draudiminiais naais, socialini partneri dialogu.

- Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, t.y. pietins Europos alys. Vyrauja mirus modelis tarp socialinio draudimo ir socialins rpybos.

- Ryt Europos alys. Nuo 1988 m. iki 1991 m. atgavusios nepriklausomyb. Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, kur visa socialin apsauga buvo i esms reformuota. Socialin apsauga vykdoma socialinio draudimo pagrindu; imokos labai priklauso nuo to, kiek idirbta met, koks buvo atlyginimas. Tai labai bdinga Lietuvai.

Vakar alyse gyvendinta koncepcija besivystanioms alims yra neinoma. Tos alys yra labai skirtingos, neverta diskutuoti. Pvz. Indija, Pakistano alyse vakarietiku supratimu socialins apsaugos nra ko iekoti.


Galima rasti kitoki, domi ali, pvz. ilje socialinis draudimas yra tik privatus. Kinijoje yra vykdoma vieno vaiko politika.

i teiss aka yra nei kodifikuota, nei sistematizuota, todl ir yra reikalinga tokia schema. Lietuvoje socialin apsaug suprantame kaip socialin draudim + socialin param. Dabar nra tokios alies, kur socialin apsauga bt gyvendinama

tik socialinio draudimo, arba tik socialins paramos pagalba. Socialinis draudimas iuo metu visgi yra vyraujanti socialins apsaugos forma. Kuo skiriasi socialinis draudimas nuo socialins paramos? Jie skiriasi technikomis, kaip surenkamos los fondus. Socialinio draudimo atveju los yra surenkamos i dirbanij ir darbdavi, mokant socialinio draudimo mokas. Socialins paramos atveju eimos aprpinamos i valstybi ir savivaldybi biudet ir tai neturi nieko bendro su socialiniu draudimu. Tai yra socialins apsaugos formos; nagrinsime detaliau kitose paskaitose. Socialinis draudimas iuo metu penkios draudimo rys:

a. senatvs pensij, netekto darbingumo, pajam, nalaii draudimas b. draudimas nuo nelaiming atsitikim c. sveikatos draudimas d. nedarbo draudimas e. ligos ir motinysts draudimas

Socialin parama imokos i savivaldybi ir valstybs biudeto. Imokos vaikams, socialins paslaugos ir visa eil privilegijuot pensij. Privilegijuotomis pensijomis laikomos tokios, kurias gauna ne visi mons, o tik tam tikros privilegijuotos grups. Tai yra dvi pagrindins socialins apsaugos formos, kurios ir sudaro socialin apsaug. Deinje lentels pusje suraytos imokos, kurios panaios socialinio draudimo imokos, bet jos tikrai nra tokios. Prie socialins apsaugos jokiu bdu negalime priskirti darbo umokesio, premij, labdaros imok. Socialin apsauga yra tai, k mogus netiesiogiai gauna u savo darbin indl. Socialin apsauga yra centralizuoti, valstybs priirimi, kontroliuojami reikiniai. Dl kairje pusje esani grietos nuomons nra; susiformuoti patiems. Lietuvoje pensijinis draudimas yra trij pakop:

1. SODROS draudimas; pagrindas socialinio draudimo statymas

SOCIALIN APSAUGA Socialinis draudimas

Socialin parama

Darbo umokestis

Los pagal moni kolektyvines sutartis

Privatus pensij draudimas

Darbdavi ir dirbanij organizacij los

Premijos

Labdara



2. L dalis, kuri pervedama i SODROS privaius pensij fondus. mogus kaupia vis gyvenim. iuo metu tai yra 2%.

3. mogus sudaro sutartis su bendrovmis dl pensijinio draudimo. Pirmoji pakopa socialinis draudimas per SODR yra tikrai socialin apsauga. Treioji pakopa tikrai ne socialin apsauga (mogus draudiasi savarankikai). Antroji pakopa gal tai civilin teis, kiti dalykai? Dl antrosios pakopos vlgi nra tvirtos nuomons. Vis laik po nepriklausomybs atkrimo fondai dirba labai neefektyviai. Lietuvos mons yra labai patikls. Darbdavi ir dirbanij organizacij los: Kitose valstybse tai yra labai populiaru; daugelis moni, pradirbusi monse keliasdeimt met, gauna i t organizacij nemaas las. ias las reikt priskirti socialinei apsaugai, bet kadangi nra visuotinumo poymiu, tai lieka klausimu. Los pagal moni kolektyvines sutartis Tai yra papildomos los, paslaugos, imokos, kurias gauna tik tam tikros mons darbuotojai, kai tai yra numatyta kolektyvinse sutartyse. Lietuvos statymai nedraudia dalinti papildom imok, pensij. Vienas populiariausi bd privaios medininos klinikos; mons sudaro sutartis (ypatingai usienio kapitalo mons) dl savo darbuotoj medicininio aptarnavimo. Charekterizuojant socialin apsaug Lietuvoje galima iskirti tokius bendrus bruous:

- Socialins apsaugos priemoni pagalba daugiausiai tenkinami elementars moni poreikiai, kurie yra gyvenimikai btini.

- Apsauga yra vykdoma i visuomeniko pobdio fond (t.y. i fond, kurie yra visuotinai priimti, turi daug gavj, akumuliuoja dideles las)

- Prie socialins apsaugos priskiriamos tik tokios rys, kurios yra reglamentuotos norminiais aktais.

- Apsauga yra suteikiama tik esant socialins rizikos aplinkybms, pvz. senatv, nepriteklius, motinyst, invalidumas ir pan.

- Socialin apsauga yra suteikiama arba visikai neatlygintinai, arba i dalies neatlygintinai. Einant pas odontolog privaiai tai gryni civiliniai santykiai, reglamentuojami civilins teiss; einant poliklinik socialin apsauga, taiau tam jau reikia drsos.

2. Socialins apsaugos teiss reguliavimo dalykas ir metodas

Pagrindinis kriterijus skirstymo reguliavimo dalykas. Tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kur galima iskirti socialins apsaugos teis i kit ak. Vlgi, tai yra labai svarbu, nes socialins apsaugos teis nra sistematizuota, nra inkorporacijos; norminiai aktai nra sudlioti nuoseklia seka. Kaip ir bet kurios kitos akos dalykas, socialins apsaugos teiss dalykas yra visuma gimining visuomenini santyki, kuriuos reguliuoja savo prigimtimi panaios teiss normos. Socialins apsaugos teisiniai santykiai, skirtingai nuo darbini, neegzistuoja kaip vieningas santykis. Mes turime panaias santyki grupes ir visi tie santykiai turi ir grupin pavadinim. Tos grups priklauso socialins apsaugos santykiams. Tai yra pirmoji ypatyb, kuri skiria iuos santykius nuo kit.


Antras poymis yra tai, jog santykiai yra arba visikai neatlygintiniai, arba atlygintiniai tik i dalies. Pvz. imoka vaikui gimus (kuri gauna eima) yra visikai neatlygintina imoka; valstyb privalo iduoti imok, o eima turi teis ja pasinaudoti. Kita grup i dalies neatlygintiniai santykiai. Pvz. mogus gauna sanatorin gydym. Visos medicinins paslaugos suteikiamos nemokamai, bet mogus sumoka u maitinim ir pan. Tokie santykiai bt i dalies neatlygintiniai. Jie priklauso socialins apsaugos sriiai. Skaitant MRU Socialins apsaugos teiss vadovl galima rasti, kad ie santykiai nra neatlygintiniai, o vliau argumentuojama, kad atlygintiniai (nes pinigai yra surenkami, o vliau idalinami). iais teiginiais nereikt vadovautis, tai yra klaidingas supratimas. Nra toki socialins apsaugos santyki, kurie nebt sureguliuoti socialins apsaugos teiss normomis. Taip yra todl, kad materialins grybs, skirstomos i fond, yra sureglamentuotos. Santykiai yra a priori teisikai sureguliuoti; yra teisini santyki pavidale. O tai skiriasi nuo darbini santyki, nes ten diskutuotina ar tam tikri santykiai turi bti reguliuojami, ar neturi bti reguliuojami. Socialins apsaugos sferoje toki santyki negali bti; viskas yra sureguliuota. Kita santyki ypatyb: vienas i subjekt yra valstyb arba jos galiotas valstybinis ar visuomeninis organas, t.y. materialini grybi ar paslaug tiekjas, o kitas subjektas yra fizinis asmuo arba eima, kuri gauna tam tikrus grius, tam tikras vertybes, vykus tam tikroms socialinms rizikoms. Subjektas yra fiziniai asmenys. Socialins apsaugos teisje gavjas negali bti juridinis asmuo ar koks nors valstybinis organas. Kita ypatyb santykiai skirstomi tris grupes:

1. Materialiniai santykiai. i santyki pagrindu gaunamos imokos, paslaugos, lengvatos, kompensacijos.

2. Procedriniai santykiai. i santyki pagrindu pirmieji yra aptarnaujami. Vienas dalykas yra turti subjektin teis paalp, o kitas realiai j gauti. Jeigu jauna mama niekada nesikreips SODR, tai paalpos niekada ir negaus. Tik kai yra skiriama motinysts paalpa tik tada atsiranda materialiniai santykiai; klasikinis socialins apsaugos santykis. Iki tol bna tik procedriniai santykiai, kuri metu buvo rodinjama pati galimyb gauti paalp. Teis buvo, bet savo realizacij pasiek tik tada kai buvo skirta paalpa. Procedriniai santykiai tai vairiausi juridini fakt nustatymo santykiai.

3. Ikilusi gin sprendimo santykiai. Tik kai yra paeidiama teis arba jeigu ji nepaeidiama, bet asmeniui atrodo, kad ji yra paeista. - Pensij santykiai; - Paalp santykiai; - Socialins apsaugos imok santykiai; - Socialini paslaug santykiai; - Socialini lengvat santykiai; - Socialini kompensacij santykiai; - Kiti panas santykiai, kurie pasitaiko socialins apsaugos sferoje.

eimai remti visuomet buvo naudojamas terminas paalpos, o vliau buvo pervadinta imokas. Taip pat yra rentos. Skirtumas tarp rentos ir pensijos, kuo tai skiriasi klausimas yra domus. I esms visos rentos yra pensijins imokos.

Ssajos



SAT glaudiausiai susijusi su DT. Taip pat susijusi su finans teise (nes reikia surinkti pinigus); per biudet ir socialinio draudimo biudet. Taip pat glaudus ryys su civiline teise. Einant poliklinik socialin apsauga, einant pas odontolog ir susimokant civilin teis. Kitas pavyzdys civiliniai santykiai gali egzistuoti greta socialins apsaugos juos papildydami. Pavyzdys nelaiming atsitikim ir profesini lig draudimas. Imokas moka ne darbdavys, o SODRA, kadangi jis buvo apdraustas. Galimi atvejai, kad jis visdar nebuvo apdraustas, tada kilt atsakomyb pagal civilin ir pagal darbo teis. Taip pat gali bti kai civilin atsakomyb darbdaviui kils vir tos alos, kuri atlygino SODRA. Darbdavys gali atsakyti vir alos rib ir tai daniausiai lieia neturtin atsakomyb. inoma, darbdaviai ireikia nepasitenkinim, nes jie ir taip moka mokas, taiau teism praktika yra nujusi kitu keliu ir yra daugyb atvej, kai ala yra atlyginama vir t nuostoli, kuriuos atlygino SODRA.

Su eimos teise taip pat yra glaudios ssajos. Galima nagrinti per t prizm, kaip eim supranta eimos teis ir kaip supranta socialinis draudimas. Vien socialins apsaugos teisje eimos nariai labai skiriasi.

Su administracine teise yra panaum tame, kad yra daug valdymo element, ypatingai SODROS sistemoje (padalini pavaldumas). Tai vlgi nra socialins apsaugos teis, tai administracin teis.

Nemaai ssaj su baudiamja teise. Pastaruoju metu tas dalykas buvo labai irykjs: atsirado veikj, kurie pasamdydavo nias moteris, darbindavo su dideliais atlyginimais, o po to i SODROS buvo isieikomos didiuls motinysts paalpos. Tai buvo padaryta todl, kad statym leidjas buvo nepakankamai nurods reikalingo stao reikalavimus. Buvo nustatyta vir 100 atvej, ikelta daug baudiamj byl.

Teisinio reguliavimo metodas

Tai yra visuotinai teiss literatroje pripainta priemon. Teisini priemoni visumos pagalba yra tam tikru bdu veikiami, reguliuojami visuomeniniai santykiai.

- Valdymo ir pavaldumo metodas - Lygi galimybi metodas (dispozityvus) abi alys turi vienodas teisines

galimybes Yra teiss aki, kuriose aikiai dominuoja vienas arba kitas metodas. Poymiai:

- subjekt teisin padtis (arba pavalds, arba jie yra lygioje padtyje). Klasikinis pavyzdys civilin teis subjektai visikai lygioje padtyje. Finans teisje vienas privalo sumokti mokesius, o kitas privalo ireikalauti mokesi.

- Teiss norm ileidimo pobdis - Paeist teisi gynimo galimybs ir gynimo tvarka

Vadovaujantis iais kriterijais galime pasakyti kad SAT turi ir imperatyvij, ir dispozityvij pus. inoma, svarbesnis yra imperatyvusis metodas. Visos normos, ileidiamos ioje sferoje, turi labai daug centralizuotumo poymi. inoma, yra ir tam tikros subjekt lygybs.


Yra daugyb atvej kai subjektai gali pasirinkti savo elgesio variant. Nagrinjant it problematik labiausiai aktualu, koki pasirinkimo laisv turi fizinis asmuo. Pagal dabar galiojant socialinio draudimo ir pensij statym mogus gali pasirinkti, jeigu jam yra nustatytas negalumas, kuri i pensij pasirinkti (ar negalumo, ar senatvs pensij); tai mogus daro savo laisva valia. Jau nuo i met asmuo gali pasirinkti, ar jam dalyvauti privaiose pensij fonduose, ar ieiti i privai pensij fond (anksiau tokia galimyb nebuvo numatyta). Paeist teisi gynybos sferoje SAT yra didiuliai ypatumai. ioje teiss akoje paeist teisi gynyba gali bti vykdyma ir teisminiu, ir neteisminiu bdu. Tai klasikinis pavyzdys, jeigu kakuris i pensinink galvoja, jog jam pensija yra paskirta netinkamai ar per maa. Yra dvi galimybs: sksti SODROS teritorinio skyriaus sprendim valdybai arba kreiptis teism su iekiniu.

3. Socialins apsaugos teiss itakos Trumpa istorijos apvalga. Socialins apsaugos uuomazg galima rasti labai seniai vairiose valstybse (Senovs Romoje, Rusijoje). Nedetalizuojant sistem ypatybi galime sakyti, kad iuolaikine prasme socialin apsauga atsirado madaug XIX a. viduryje. vairios alys vystsi vairiais keliais kol susiformavo du pagrindiniai socialins apsaugos modeliai, kuriuos minjome praeit paskait (Bismarko socialinio draudimo modelis ir Beverido socialins rpybos modelis). Socailin apsauga, kaip ir kitos sritys, buvo daugiau inoma labiau isivysiusiose alyse. Anglijoje nuo XVII a. pradios (kai buvo ileistas Varg statymas). Vokietijoje buvo labai stipri ligoni kas tradicija, savitarpios pagalbos tradicija. Pramoninse monse m kurtis savitarpio pagalbos arba ligoni kasos. Las kreip ir patys dirbantieji, ir darbdaviai. Kas veikla pirm kart teisikai forminta buvo Vokietijoje 1845 m. pramoninje teisje. Vliau kasos atsirado daugelyje ali; pagrinde imokos buvo mokamos ryium su tokiom socialinm rizikom kaip senatv, maitintojo netekimas, sveikatos sualojimas ir pan. inoma, buvo ir kitas altinis valstybi, savivaldybi biudetai, i kuri buvo aprpinamos tam tikros asmen grups, kategorijos, pvz. Prsijos 1775 m. valdinink ir nali aprpinimo statymas. Tas pats buvo padaryta XIX a. Bavarijoje, 1825 m. Prsijoje. Kalbant apie Bismarkin sistem, kuri suvaidino didiausi vaidmen Lietuvos socialinei apsaugai, galima paminti, kad XIX a. viduryje Vokietijoje subrendo supratimas, kad pramons darbininkus reikia apdrausti nuo trij pagrindini rizik, t.y. nuo sveikatos netekimo rizikos, nuo nelaiming atsitikim, senatvs bei invalidumo. Btent tuo tikslu 1883 m. Vokietijoje buvo priimtas sveikatos draudimo statymas, kuriame numatyti subjektai, turintys mokti naus bei na dydiai. 1889 m. ileistas statymas dl senatvs ir invalidumo draudimo. 1911 m. Vokietijoje socialins apsaugos teis buvo kodifikuota. Visikai kitu keliu nujo Anglija ir Skandinavija, kuriose dmesys buvo sutelktas ties socialine rpyba. iose alyse socialin apsauga buvo vykdoma ne tiek draudiminiu pagrindu, bet tuo pagrindu, jog valstyb pripaino, kad privalo rpintis vargingiausiais ir paeidiamiausiais gyventoj sluoksniais. alia to Anglijoje buvo labai rykus profesini sjung judjimas ir profesins sjungos i savo l irgi labai daug skyr dmesio nedirbantiesiems, ypatingai laikinai netekusiems darbo. 1941 m. pradjo posdiauti Beverido komisija, 1942 m. buvo paruota socialins apsaugos koncepcija, kurioje centrinis elementas buvo socialin rpyba ir nemokama medicinin pagalba visiems Anglijos gyventojams.



Nereikia umirti tarptautins darbo organizacijos ir jos vaidmens socialinje apsaugoje. i organizacija jau 1919 m. prim konvencij Nr. 2 ir pareigojo valstybes kurti darbinimo biurus ir kovoti su bedarbyste. Socialinio draudimo sistemos buvo sukurtos taipogi ir Amerikoje. Pamintinas JAV 1935 m. socialins apsaugos ir draudimo statymas, juo buvo vestas privalomas socialinis draudimas, taiau jo sfera buvo siauresn negu europini ali ir apm tik privalom draudim nuo nedarbo ir privalom draudim senatvs ir invalidumo atvejams. Tuo metu krsi socialins apsaugos sistemos ir Lotyn Amerikos alyse, taiau pvz. ilje tai buvo visikai privatus dalykas. Socialin parama, socialin rpyba yra labai pastebima. Imok, paalp rys yra vystomos, pleiamos ir tokiu bdu ie du socialins apsaugos modeliai yra labai susij. Dabartiniu metu motinysts-tvysts paalp galima gauti iki 2 m. Motinysts paalpa mokama 100 proc. ir labai ilg laik. Tarybiniais laikais motinysts paalpa ir jos terminas buvo labai aikus: 26 d. iki ir po gimdymo. Akivaizdus skirtumas nuo dabartini garantij moterims. Treioji paskaita SAT formos ir rys

1. Socialinis draudimas kaip pagrindin socialins apsaugos forma 2. Socialin apsauga, vykdoma i valstybs bei savivaldybi biudet 3. Pagrindins socialins apsaugos rys

Socialinis draudimas kaip pagrindin socialins apsaugos forma Oto Bismarko modelis kaip pagrindin socialins apsaugos forma. Tai lm:

- europin (kontinentin) Lietuvos teiss tradicija - tarpukario Lietuvos praktika ioje srityje (pagrindin socialinio draudimo rys buvo

gyvendintos tarpukario Lietuvoje) - tarpukario Lietuvos tradicija (tradicijos yra tsiamos)

Socialinis draudimas pagrindin socialins apsaugos forma Lietuvoje. Socialinio draudimo pagrind sudaro valstybinis socialinis draudimas. Ir pagal aprpinamj kiek, ir pagal norminius aktus tai yra priimama beslygikai, taiau alia to yra savanorikas, laisvanorikas socialinis draudimas, kuriuo gali draustis visi be iimties gyventojai, sudar su SODRA socialinio draudimo sutartis dl papildomo (savanoriko / laisvanoriko) draudimo. Nuo 2003 m. atsirado privats pensijiniai fondai. Tam tikras procentas l, apskaiiuot nuo draudiamj pajam, yra pervedama privaius kaupiamuosius fondus. Socialinis draudimas yra nevienalytis, jis yra labai vairus. Svarbus dalykas: ne visi draudiamieji yra draudiami visomis draudimo rimis. Klasikinis atvejis: mogus, dirbantis pagal darbo sutart, ir draudiamas visomis draudimo rimis, taiau reikia turti omenyje, kad pastaruoju metu vis daugiau moni, dirbani ne pagal klasikin darbo sutart, todl j draudimas yra iek tiek kitoks. Toki moni daugja. Supratimas ateis kai bus susipainta su visomis penkiomis socialinio draudimo rimis.


Po Nepriklausomybs atkrimo buvo ileisti du kertiniai statymai, iniciav proces: - 1990 m. socialinio aprpinimo sistemos pagrind statymas (labai trumpas) - 1991 m. valstybinio socialinio draudimo statymas (gana ilgas)

Antrojo statymo pagrindu buvo kuriama visikai nauja, nepriklausoma, autonomin nuo valstybs biudeto valstybin socialinio draudimo sistema. Tai yra procesas, kuris buvo kuriamas nuo nulio. Sistem sukurti reikjo todl, kad visi Lietuvos gyventojai (dauguma) tarybinje sistemoje buvo socialiai draudiami. Taiau draudimas buvo domus socialistinis; turi skirtum nuo dabartinio draudimo. Visas draudimines las iki SODROS sukrimo vald centralizuotos profsjungos. Socialinio draudimo pavadinimas buvo inomas ir tais laikais, taiau esm buvo visikai kitokia. Visa sistema buvo valdoma profsjung, o jos buvo toli grau ne tokios, kokios yra dabar. Tuo metu profsjungos buvo labai galinga organizacija, valdiusi ne vien socialin draudim, bet ir kitus dalykus. Esm vald vis socialin draudim, t.y. milinikas las. Kai Lietuva atsiskyr nuo Taryb Sjungos reikjo kakokiu bdu mokti paalpas, pensijas, ilaikyti staigas ir pan. Todl buvo sukurta sistema SODRA (valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). I pat pradi buvo deklaruojama, kad visas fondas, atiduodamas SODRAI bus autonominis; tai buvo visikai naujas dalykas socialinio draudimo sferoje. Kuriant nauj dalyk nebuvo manoma ivengti klaid jos pasirod po 1991 m. statymo primimo. Galima paminti kelias klaidas:

- Lietuvos socialiniame draudime 1991 m. socialinis draudimas nebuvo iskirtas atskirus socialinio draudimo fondus (dabar tai jau yra padaryta, tada nebuvo). Visas socialinio draudimo fondas buvo vieningas, nors ir buvo usimenama apie visas pagrindines socialines rizikas (nelaiming atsitikim, nedarbo, ligos ir motinysts, sveikatos praradimo ). Pagal ias penkias rizikas buvo sukurti atskiri fondai.

- Nebuvo sukurtas trialis socialinio draudimo principas, kuris bdingas daugybei ali ir labai plaiai vartojamas. Trialis mok surinkimo principas. Darbdaviai, dirbantieji ir valstyb. 1991 m. buvo aikus akcentas darbdavi pus darbdaviai ne vis nat socialinio draudimo mok mokjimui. Dirbantieji tuo metu mokjo 1 proc. nuo darbo umokesio, o valstyb realiai ne tik nenedavo ymesni l, bet ir buvo danai skolinga socialinio draudimo biudetui tas las, kurias SODRA mokdavo pagal valstybs ileistus statymus.

- Pagal nelaiming atsitikim ir profesini lig socialin draudim nebuvo paskirstytas mok tarifas ir visos mons mokjo t pat tarif. T.y. nepriklausomai nuo to, ar tai yra universitetas (kuriame nelaiming atsitikim nra), ar tai yra Achema (kur visi yra nuodijami), buvo vienodas tarifas.

1991 m. valstybinio socialinio draudimo statymas 1994 m. valstybinio socialinio draudimo pensij statymas, kuris sigaliojo 1995 m. sausio 1 d. ir sureguliavo socialinio draudimo pensijas 2001 m. ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas Pensij reformos statymas Nedarbo socialinio draudimo statymas ir kt. Dabar turime viening socialinio draudimo sistem; ji apibdinama statyme kaip socialins apsaugos sistemos dalis, kurios priemonmis visikai arba i dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims bei, statym numatytais atvejais, j eimos nariams dl draudiamj vyki prarastos darbo pajamos arba papildomai apmokamos ilaidos. Dl socialins apsaugos sistemos, socialins apsaugos draudimo kaip sistemos sudedamosios dalies rekomenduojama paskaityti ger, nedidel veikaliuk D. Peters vadas pagrindinius



socialins apsaugos teiss principus. Knyga sukuria vaizd apie sistemas Europoje, socialin draudim, socialin param, i dalyk finansavim bei socialines rizikas. Valstybinio socialinio draudimo statymas ir statymai, nustatantis visas draudimo ris:

1. Pensij socialinis draudimas 2. Ligos ir motinysts socialinis draudimas 3. Nedarbo socialinis draudimas; draudiama imokomis, numatytoms nedarbo

socialinio draudimo statyme 4. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig draudimo statymas 5. Sveikatos draudimas kai draudjas draudia sveikatos prieiros paslaugoms ir

kompensacijoms Pagrindinis valstybinio socialinio draudimo statymas su vlesniais papildymais ir pakeitimais. inotini dalykai

1. Draudiamieji: - Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis - Kandidatai notarus - Asmenys, einantys renkamas pareigas vairiose savivaldybse ir pan. - Valstybs politikai ir pareignai - Teisjai - Asmenys, deleguoti tarptautines ir ES institucijas - vairs asmenys, dirbantys kitokiose organizacijose (pvz. kaljim departamentas,

saugumo departamentas) Viso 26 kategorijos; skaityti statymus (4 str. yra vos 7-8 kategorijos ir nukreipia kitus statymus).

2. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutart, draudiami visomis draudimo rimis. Yra kitos kategorijos, kurios yra draudiamos ymiai siauriau. Nagrinjant valstybinio socialinio draudimo pensij statym matosi, kad socialinio draudimo pensija yra suskirstyta dvi dalis: pagrindin ir papildom. Vidutin pensija Lietuvoje yra 800 Lt. Pus ios sumos sudaro pagrindin dalis, kit pus papildoma. Dvi pagrindins grups asmen, kurie draudiami tik pagrindine pensijos dalimi:

1. Asmenys, turintys verslo liudijimus. Daugeliu atveju tai yra mons, gaunantys milinikas pajamas.

2. Valstybs pripaint religij bendruomeni, vienuolyn vienuoliai Kita asmen kategorija asmenys, draudiami tik nuo nelaiming atsitikim ir nuo profesini lig:

3. studentai, dirbantys praktikos metu 4. reabilitacijos staigose dirbantys asmenys (tuo metu kai jie bna staigose) 5. nuteistieji laisvs atmimo staigose

Jeigu asmuo pagal galiojanius norminius aktus nebtinai turi bti pilnai apsidrauds, bet jis to nori, jis gali su SODRA sudaryti sutartis ir mokdamas papildomas mokas t padaryti. Socialinio draudimo staas skaiiuojamas

1. Laikotarpis, kai darbdaviai moka u dirbaniuosius SODRAI naus


2. Laikotarpiai, kai patys apdraustieji moka naus u save (savarankikai dirbantys asmenys, pagal verslo liudijimus, pagal individuali veikl, tam tikr profesij asmenys). Visas staas irgi yra skaiiuojamas.

3. Asmenys, kurie yra ligos, profesins reabilitacijos, motinysts, tvysts paalpas gaunantys, taip pat paalpas nuo nelaiming atsitikim, lig, nedarbingumo tuo laikotarpiu, kai jie gauna paalpas, irgi yra skaiiuojamas socialinio draudimo staas.

Vliau draudiminis staas yra sumuojamas; nesvarbu, ar moka darbdavys, ar pats asmuo susimoka visi laikotarpiai sumuojami. Susumavus gaunamas bendras draudiminis staas, kurio trukm yra labai reikminga. Norint susumuoti sta reikia inoti taisykles. Yra tam tikros taisykls kai mogus dirba su maesniu minimaliu atlyginimu negu skaiiuojamas tam staui tuomet skaitomi maesni laikotarpiai. Reikia inoti, nuo kuri imok yra skaiiuojamos socialinio draudimo mokos (r. statymo 7 str.). Darbo umokestis, premijos, papildomi atlygiai, politik ir pareign atlygiai, kompensacijos u neinaudotas atostogas ir pan. 8 str. pamintos imokos, kurias gauna apdraustieji ir nuo kuri socialinio draudimo mokos neskaiiuojamos (pvz. suluoinimo, sveikatos paeidimo imokos, imokos komandiruotms, keliamai kvalifikacijai ir pan.); nuo mint imok mokos yra nemokamos. Konkreias imokas pagal konkreias ris ir teises jas nagrinsime kai kalbsime apie kokreias ris. mok moktoj pareiga mokant SODROS fondus bendrasis draudimas yra 30,8 proc. nuo sumokt draudiamj mok, i kuri pensij socialiniam draudimui yra sumokama 23,3 proc., ligos ir motinysts 3,4 proc., nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc., sveikatos draudimui 3 proc. vairioms moni rims is procentas yra nustatytas skirtingas priklausomai nuo darbo slyg kenksmingumo. Visos mons yra suskirstytos tris grupes:

- 0,9 proc. - 0,33 proc. - 0,18 proc.

Kuo veiksmingesn mons veikla, tuo didesnis procentas. I 30,8 proc. 23,3 proc. yra pensijins mokos absoliuiai daugiausiai l yra skiriamos pensijai. I it skaii matome kit dom dalyk ligos ir motinysts socialiniam draudimui yra skiriama 3,4 proc. Taiau tie skaiiai nieko nesako neinant, k jie reikia: visiem iem asmenim tie 3,4 proc. yra milijardas trkumo kiekvienais metais. Tai yra milijardas permokt l mamoms. Mamos gerai gyveno iki liepos 1 d., dabar gyvena blogiau. Visas draudiminis staas turi bti sumuojamas; irima pagal kiekvienos socialinio draudimo ries reikalavimus. Pagal dabartin pensij socialinio draudimo statym minimalus reikalavimas yra 15 m. Neturint io stao negalima pretenduoti nei senatvs, nei netekto darbingumo pensijas. Maitintojo netek asmenys vlgi kiti reikalavimai. Kartais mogui gali atrodyti, kad idirbta 15 m., taiau paanalizavus laikotarpiais gali paaikti, kad reikiamas met kiekis yra neidirbtas. Ketvirtoji paskaita Pajamos, nuo kuri yra skaiiuojamos draudimins mokos ir nuo kuri nra skaiiuojamos. Yra skaiiuojamos:

- darbo umokestis



- visi papildomi priedai u darbus - darbo umokestis valstybs politikams, teisjams ir pagal kt. statymus - ieitins imokos - apskaiiuotos kompensacijos u ieitines ir tikslines atostogas - premijos, paalpos ir kt. imokos

Nra skaiiuojamos:

- paalpos darbuotojui mirus - imokos, kurios mokamos sutuoktiniui ir vaikams po dirbaniojo mirties - vairios imokos u komunalines paslaugas, ildym, elektr ir pan. - Imokos, skirtos komandiruoi ilaidoms atlyginti - Imokos turtinei alai dl suluoinimo ir panai atvej atlyginimui - vairios imokos, kurios skiriamos kelti kvalifikacijai - Ligos paalp imokos, mokamos u pirmas dvi nedarbingumo dienas - vairios kt. kompensacins imokos, nuo kuri nemokami draudiminiai naai

Socialinio draudimo valdymas. Socialinio draudimo valdymo sistema i sistem sudaro:

- Socialins apsaugos ir darbo ministerija (toliau SADM) - Valstybinio socialinio draudimo taryba (toliau VSDT) - Valstybin socialinio draudimo fondo valdyba (toliau VSDFV) - SODROS teritoriniai skyriai

SADM ir VSDT siekia nustatyti perspektyvius planus, gaires. Fondo taryba tvirtina met draudiamsias pajamas, j apskaiiavimo metodik; priskiria staigas prie skirting grupi; nagrinja bylas kai prasiskolinusi draudj skola virija 100 000 Lt. Svarbus rodiklis met draudiamosios pajamos. is rodiklis byloja apie vidutin udarb liaudies kyje ir nuo jo labai priklauso imokos. Nuo 1995 m. (kai jis buvo vestas) jis labai augo, o per kriz j teko mainti. 1488 Lt ! 1070 Lt. SODRA numato mok dyd, sudaro sutartis su atskiromis monmis dl socialinio draudimo funkcij vykdymo, koordinuoja fondo valdybos teritorini skyri veikl. Dal mok SODRA perveda privaius pensij kaupimo fondus. iuo metu yra statymikai nustatyta, kad tuos fondus yra pervedami tik 2% nuo apdraustj mok SODR. Nors pagal 2003 m. pensij reformos koncepcij turjo bti pervedami 5,5%. Teritoriniai skyriai organizacijos, kurios betarpikai apskaiiuoja, skiria pensijas, imoka, tvarko apskait ir pan. Dalyviais taip pat yra:

- draudjai ir apdraustieji - valstybin mokesi inspekcija; priiri moni finansines atskaitomybes, ieko

klaid (kiek tai lieia socialinio draudimo mokas) - darbo bira; tvarko tas las, kurias gauna ir organizuoja l imokjim, bedarbi

mokym, perkvalifikavim, vieuosius darbus - valstybin ligoni kasa - privaios pensij kaupimo bendrovs (gauna mokas ir einamajame laike kiekvienas i

pensij fond dalyvi gali pasiirti, kiek turi surinks l vienu ar kitu momentu)


Du norminiai aktai, kuriuos btina perskaityti: 1. 2011 m. balandio 20 d. Vyriausybs nutarimas Nr. 485 2. 2010 m. Vyriausybs priimta Valstybinio socialinio draudimo ir pensij sistemos

pertvarkymo koncepcija Pastarajame norminiame akte yra paymti trkumai, su kuriais susiduria sistema. Pagrindiniai trkumai:

- SODROS sistemoje iki iol nra kaupiamas pakankamas piniginis rezervas, kad esant krizinei situacijai i jo bt galima finansuoti deramo lygio socialines imokas Buvo sumaintos pensijos dirbantiems pensininkams; jokio pagrindimo tam negali bti tai yra neteistas veiksmas; todl yra reikalingas rezervas

- Dabartin SODROS sistem reguliuoja 19 pagrindini statym (nekalbant apie galyb kit statym), todl yra labai daug dubliavimosi reikalinga pertvarkyti vis statym baz

- Nuo kit met sigalios naujasis pensijinis amius. Pradedant nuo 2012 m. pensijinis amius ilgs kasmet, o 2026 m. bus pasiektas 65 m. amius. Kiekvienais metais mons vis vliau ieis pensij. Santykis ateityje pasikeis 1:1,5. Dirbantiesiems reiks labai daug dirbti tam, kad ilaikyti pensininkus. Kuo labiau atsilikusi alis, tuo didesnis skirtumas tarp vyr ir moter gyvenimo ilgio. Isivysiusiose alyse skirtumas gali bti apie 3-4 m., taiau tokiose alyse niekada nerasime skirtumo 10-11 m. Labai daug moni dl vairi prieasi mirta labai anksti. Todl yra kitas rodiklis kiek mons igyvena po ijimo pensij: vyrai 13,34 m., moterys beveik 18 m. Ms karta geriausiu atveju eis pensij bdami 70 m. amiaus.

Los, kurios yra mokamos kiekvienai socialinio draudimo riai, turt bti adekvaios imokamom imokom. Negali bti taip, kad ligos ir motinysts socialiniam draudimui per metus buvo vidutinikai surenkama 1 mlrd. lit maiau negu imokama imok. Taip pat reikt labiau diferencijuoti mones pagal j kenksming poveik sveikatai numatant, kad kuo mons darbo slygos kenksmingesns, tuo labiau turt didti procentas t mok, kurios mokamos pagal i draudimo imok. 2. Socialin parama kaip antroji socialins apsaugos forma Jeigu socialinio draudimo atveju mokos surenkamos draudimini na pagalba ir mok dydis bei mokjimo laikas labai priklauso nuo pai draudimini mok ir j mokjimo laiko, tai socialins paramos atveju imokos yra skiriamos i valstybs ar savivaldybi biudet. Jos priklauso nuo atskir asmen ar eim poreikio, kur statymo leidjas pripasta svarbiu. i teis nra siejama su joki mok mokjimu. Visos valstybins pensijos ir rentos pagal MRU nepriskiriamos paramai, o traktuojamos kaip specialios imokos. Dstytojo manymo specialios imokos yra ne kas kita kaip socialin parama. Socialin parama yra labai daug kas ir pinigins imokos, ir natrin pagalba. 3. Socialins apsaugos rys

1. Skirstymas btinas norint geriau suprasti paskirt, todl manoma vairi klasifikacija. Tai gali bti imokos i socialinio draudimo fond, socialins paramos fond. Draudimins pensijos, valstybins pensijos, rentos, alpos pensijos jos yra mokamos



i valstybs ar savivaldybi biudet ir turi socialin pobd, bet ne socialinio draudimo pobd.

2. Antras skirstymo pagrindas pagal laik, kur imokos yra mokamos. Tai gali bti

viekartins imokos, pvz. vaikui arba laidojimo. Tai gali bti ir periodins imokos, kurios mokamos tam tikr period nuo vieno iki kito juridinio fakto, pvz. ligos paalpa, motinysts paalpa.

3. Taip pat imokos gali bti klasifikuojamos pagal tikslin paskirt:

- tikslins imokos eimai remti - imokos, kurios pakeiia darbo umokest - socialin paalpa

Ligos paalpa gali bti mokama tik tada kai nra mokamas darbo umokestis. Taip pat yra ir su motinysts imoka. Pagal tikslin paskirt gali bti mokamos imokos, kurios papildo nedideles pajamas turini asmen piniginius iteklius. Aikiausias pavyzdys socialin paalpa.

4. Pagal pavadinimus:

- pensijins imokos - socialins apsaugos paalpos - kitos socialins apsaugos imokos - lengvatos - kompensacijos - socialins paslaugos

II tema. SAT funkcijos. SAT altiniai Kas yra SAT funkcijos? Tai yra pagrindins statymo leidjo kryptys socialins apsaugos srityje. Apie klausim galima skaityti MRU vadovl, taip pat reikia paskaityti teiss teorijos dalel, kurioje kalbama apie bendrsias teiss funkcijas, taip pat ir D. Peters knygel. Funkcij galima rasti labai daug ir galima kalbti apie kiekvieno instituto funkcijas, taiau dstytojas iskiria penkias pagrindines funkcijas, pagal kurias galima suklasifikuoti visas kitas:

- Apsaugin. Tai yra pagrindin funkcija vien todl, kad SAT pavadinimas orientuoja tai, kad i teiss aka ir jos paskirtis yra apsaugoti labiausiai paeidiamus visuomens sluoksnius nuo t socialini rizik, kurios jiems gali nutikti. Rizikos yra statym leidjo pripastamos svarbiomis ir teisinamos norminiuose aktuose. Visa socialin apsauga yra labiausiai orientuota silpnesniuosius, t.y. gali bti labai turting moni, kurie vis tiek gaus socialin apsaug, pvz. imokos vaikams. Tai diskutuotina, taiau taip yra. Vaik darelis ar tai yra socialin apsauga galima diskutuoti, taiau labiau linkstama prie to, kad tai yra labiau socialin apsauga. Kalbant apie apsaugin funkcij irima, kaip ji yra realizuojama. Realizacija gali bti nustatant poreikius. Savaime suprantama, kad ne visuomet valstybs vystymosi laikotarpiu poreikiai nekinta. Atsiranda nauj poreiki, kai kurie inyksta. statym leidjui svarbu laiku juos atspindti. Pvz. buvo atsiradusi


btinyb remti priepensijinio amiaus mones, todl atsirado iankstins pensijos ir daugelis paalp. Socialins apsaugos imokos turi bti apsaugos nuo infliacijos. iuo metu tai yra visikai negyvendinta, nra jokios sistemos. Laikotarpis po nepriklausomybs atkrimo tik 1992-1993 m. buvo iek tiek reaguojama infliacij, kuri tuo metu buvo labai didel. O dabartiniu metu toks mechanizmas neegzistuoja. Socialins apsaugos imokos ir j minimumai turi atitikti darbo umokesio ir kit imok, skirt u darb, padidjim arba sumajim. Prieingu atveju tai bt disbalansas ir kai kurie sluoksniai atsidurt labai prastose pozicijose.

- Paskirstymo. i funkcija gali pasireikti per labai vairius dalykus. Kiekvienoje valstybje, kiekvienoje visuomenje yra labai daug vairi socialini poreiki. Svarbu, kad statym leidjas tinkamai vertint poreik ir tinkamai paskirstyt las. Antra pasireikimo kryptis statymo pagalba reguliuojami poreikiai tam tikroms loms. Esm tokia: statym leidjas pvz. gali reguliuoti pensinink skaii. Jeigu vedamas skaiius yra 70 met, tuomet sumaja pensinink. Tokiu bdu reguliuojama. iame reguliavime yra labai atrus ir kart santykio klausimas. Pensininkai visuomet bus u tai, kad pensijos bt mokamos nuo kuo maesnio amiaus ribos ir kuo didesns. Tuo tarpu jaunimo karta bus visikai prieing interes. Dar vienas ios funkcijos pasireikimas: pensija sudaryta i dviej dali (pagrindin ir papildoma). Dabartiniu metu ios dalys yra beveik lygios pus pensijos mogus gauna nepriklausomai nuo to, kiek dirbo, antr pus priklausomai nuo to. statym leidjas turi isprsti dilem, ar toks santykis yra pateisinimas, galbt reikia, kad du tredaliai priklausyt nuo darbinio indlio, o galbt tik vienas tredalis? Tai yra dilema statym leidjui. Dar vienas dalykas, kur turi sprsti statym leidjas santykis tarp valstybini ir privai pensij. Valstybini pensij skaiius sulyg kiekvienais metais Lietuvoje labai uauga.

- Bedarbi rmimo. Tai yra nustatymo slygos, kada asmuo turi bti pripastamas bedarbiu; slygos, pagal kurias mokamos bedarbio imokos.

- Demografin. Tai yra supratimas to, kad SAT priemoni pagalba mes galime padidinti gimstamum. ia yra labai daug klausim: Ar iomis priemonmis galima tai daryti? Atsakymas aikus galima daryti. Remiant eimas tai yra akivaizdiai matoma analizuojant Lietuvos vaik gimimo rodiklius. Parama skatina gyventoj skaiiaus augim. Emigracijos ir imigracijos santykis yra labai neigiamas ir nieko nedarant Lietuva greitai isivains. Lietuvoje yra daug asociali eim, o iomis priemonmis yra skatinamas vaik gimimas iose, net ir asocialiose eimose. Lietuvoje daugiavaiks eimos daugiausiai yra asocialios.

- Fiskalin. i funkcija yra labai aiki. I dalies i funkcija dabar yra labai stipriai vykdoma. mok surinkimas. Kuo daugiau mok tuo daugiau imok. Turdami daug mok mes galime sugalvoti daug socialins apsaugos ri, kelti dydius ir pan. Taiau tam reikalinga surinkti mokas. Kaip? Pirmiausia reikia plsti apdraustj rat. Taip pat reikia surinkti mokesius u vairius neoficialius darbus ir tokiu bdu darbo rinka maksimaliai iplatinti.

Penktoji paskaita Socialins apsaugos teiss altiniai



Teiss altiniai teiss norm iraikos bdas, t.y. kokiu bdu yra idstomos, patalpinamos teiss normos. Istorikai susiklost

1. Inkorporacija 2. Kodifikacija

statym leidjas siekia vienu ar kitu bdu susisteminti teiss normas tam, kad jos turt login iraik ir bt lengviau surasti vien ar kit teiss norm. Taip ir ms teiss sistemoje vienos akos yra kodifikuotos, kitos ne. Su socialins apsaugos teise yra blogiausia padtis, nes jokia sistematizacija neegzistuoja; nra nei kodekso, nei sisteminimo inkorporavimo bdu. Tai yra vienareikmikai reikalinga (bent jau sistematizuoti i ak inkorporacijos bdu yra btina). Svarbu idstyti norminius aktus arba pagal institutus, arba pagal j ileidimo datas arba pagal sritis. Todl galime kalbti apie atskirus altinius, kuriais turime remtis taikydami teiss normas ir domdamiesi ia teiss aka.

1. Konstitucija. Normos, ireikianios pagrindines asmen teises socialins apsaugos srityje, pvz. teis materialin aprpinim senatvje, invalidumo atveju, netekus maitintojo. Konstitucijoje ireikiama aiki parama eimai, invalid ir nusenusi socialinis aptarnavimas, medicinin pagalba. Konstitucijos normos yra deklaratyvios, todl realizuojamos per konkreias subjektines teises ir subjektinius santykius.

2. Bendro pobdio SAT aktai. Socialinio aprpinimo sistemos pagrind statymas (1990 m.), numatantis vis socialins apsaugos sistem, pagrindinius institutus bei asmen teises.

3. Pagrindiniai statymai. Tai lieia atskiras sritis. Valstybinio socialinio draudim pensij statymas, ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas, socialinio aptarnavimo statymas ir pan.

4. Vyriausybs nutarimai. Konkretizuoja, iaikina pagrindinius statymus, pvz. valstybs socialinio draudimo statymas yra konkretuozajamas vyriausybs (socialinio draudimo skyrimo ir mokjimo). Taip pat motinysts ir ligos paalp skyrimo nuostatai.

5. Ministerij aktai. SADM ir SAM. 6. Sodros aktai. Yra daugyb iaikinim, instrukcij. 7. Kolektyviniai susitarimai, kiti lokaliniai aktai. Darbo kolektyvas gali susitarti su

darbdaviu dl kit imok, sanatorinio-kurortinio gydymo ir pan. 8. Dvials LR ir usienio valstybi sutartys socialins apsaugos srityje. Toki sutari

yra pasirayta nemaai (kelios deimtys). 9. Tarptautins socialins apsaugos teiss altiniai. altini yra nemaai. Vis ES teis

galime suskirstyti pirmin SAT ir antrin SAT. Pirminje teisje yra reglamentuotos pagrindins asmen teiss, pagrindins deklaracijos, kuriomis realizuojamos programins ES idjos, todl ios teiss turi deklaratyv programin pobd. Jos nra taikomos betarpikai; turi tik deklaracij-pagrindini princip pobd. Tikslas iplsti vis ES piliei teises ioje sferoje, nustatyti maksimalius standartus. I kitos puss utikrinti netrukdom darbo jgos judjim tarp ali nari, numatant teisi utikrinim ir isaugojim vien ali pilieiams, kurie juda europinje erdvje ir kurie gyja teises socialins apsaugos srityje ne vienoje, o dviejose ar daugiau ali. Norima nustatyti taisykl, jog t piliei teisin padtis nebt blogesn negu t, kurie vis gyvenim dirbo vienoje alyje. - 1951 m. Europos angli ir plieno bendrijos sutartis - 1957 m. Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutartis - 1957 m. Europos ekonomins bendrijos steigimo sutartis


- 1986 m. Suvestinis Europos aktas - 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartija - 1992 m. Maastrichto sutartis dl ES - 1997 m. Amsterdamo sutartis, kurios pagrindu ET ileido dvi svarbias politikos

rekomendacijas (1. Dl bendrj kriterij nustatant pakankam itekli ir socialins paramos dyd socialins apsaugos sistemose 2. Dl socialins apsaugos tikls ir politikos srii suartinimo)

- Sutartis dl Konstitucijos Europai, LRS ratifikavo 2004 m. ir kt. aktai 10. Antriniai ES aktai. ET reglamentai. Pagrinde trys reglamentai: 1. ET reglamentas

Nr. 1408-71 2. 3. 2000 m. baland EP ir ET reglamentas Nr. 883-2004 Dl socialins apsaugos sistem koordinavimo, kuris turs pakesti reglament Nr. 1408-71. ie reglamentai danai vadinami darbuotoj-migrant reglamentais, kadangi j tikslin paskirtis yra migruojantys darbuotojai, j eimos nariai. Ten yra nustatomos taisykls, kuri tikslas nepabloginti migruojani asmen teisi socialins apsaugos srityje palyginus su vienoje alyje nuolat dirbaniais asmenimis. ET ir ESTT yra ne kart pabr, kad t reglament nuostatos negali bti inkorporuotos vienos ar kitos alies statym leidyb, o tos normos yra virnacionalinio lygio, todl kalba eina ne apie j patalpinim kiekvienos alies statyminje bazje, o apie j taikym koordinuojant vairi ali teisines normas. Taip yra, nes tos normos socialins apsaugos srityje gali bti ir yra labai skirtingos vairiose alyse priklausomai nuo daugelio faktori: ir nuo pasirinktos apsaugins sistemos, ir nuo alies tradicij, nuo isivystymo lygio ir nuo kit dalyk. Dar viena reglament funkcija likviduoti teiss spragas. Teiss spragos gali bti arba pozityvios, arba negatyvios. Pozityvi spraga asmuo u vien ir t pai rizik gauna dvigub socialin apsaug pagal keli ali socialins apsaugos teis; negatyvi spraga tam tikra rizika nra saugoma nei vienos i ali statymais. Reglament uduotis yra ivengti ir pozityvi, ir negatyvi sprag. alys privalo laikytis pagrindini princip, kuriuos tvirtina reglamentai. Pagrindiniai principai: - pagal darbo sutart arba savarankikai dirbantiems asmenims gali bti taikoma tik

vienos alies socialins apsaugos sistema - socialins apsaugos teiss, gytos vienoje alyje, gali bti eksportuojamos kit

al tuo atveju, jeigu ten gyventi ivyksta asmuo, gijs teises pirmoje alyje - yra draudiama bet kokia diskriminacija dl pilietybs - visi draudimo laikotarpiai, gyti kiekvienoje i ali, yra sumuojami Reglamentai taikomi visiems asmenims, dirbantiems pagal darbo sutart, savarankikai dirbantiems asmenims, studentams, pabgliams, j eimos nariams ir pan. Kitas svarbus klausimas kokios imokos yra koordinuojamos i reglament pagalba? Socialinje apsaugoje yra nerayta taisykl, kuri labiausiai taikoma norint apibrti io reikinio ribas. Daniausiai remiamasi tarptautins darbo organizacijos konvencija Nr. 102, kuri buvo priimta 1952 m. i konvencija yra dl minimali socialins apsaugos



garantij ir ten yra pavyzdinis socialini rizik sraas, nuo kuri turi bti draudiami pilieiai ir kokios mokos turi bti utikrintos: - motinysts ir ligos imokos - invalidumo imokos (skaitant tas, kurios skirtos darbingumui isaugoti ir atgauti) - senatvs imokos - imokos maitintojo netekusiems asmenims - imokos dl nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig - imokos mirties atveju - nedarbo imokos - imokos eimai Tai yra pavyzdinis imok sraas, kurios turt bti koordinuojamos remiantis reglament nuostatomis. Ikyla vairi problem: 1. Socialin apsauga nra vien kart duota sistema, kuri yra pastovi ir nesivysto

tai yra spariai besivystanti sistema, daugja mok, kurios nebepatenka i imok rat

2. Pagal vairi valstybi teis yra labai daug specifini imok, kurios ia nepatenka.

Reglamentuose yra nuostatos, kad visos imokos, susijusios su apsauga ir imokomis, kurios gaunamos u buvusius karinius veiksmus, ko pasekoje asmenys tapo nukentjusiais, materialij reglamentavimo srit nepatenka. Tai yra didiul specifika ir kitose alyse nesuprantama, apie k eina kalba. Lietuvoje plaiai reglamentuotos ir mokamos pensijos nukentjusiems asmenims; usienieiams tai sunkiai suprantamas dalykas. Todl tokios imokos yra nekoordinuojamos ir tai yra kiekvienos i ali specifika.

Socialins apsaugos teisiniai santykiai Klausimai:

- Samprata, subjektai, objektai, turinys - Socialini rizik ir socialins apsaugos teisini pagrind esm ir reikm - Subjektini teisi realizacijos mechanizmas socialins apsaugos teisje

Samprata, subjektai, objektai, turinys Socialinje apsaugoje visuomeniniai santykiai egzistuoja tik teisini santyki pavidalu. Tai reikia, kad tik atsirad i karto yra sureguliuoti teiss normomis; subjektai turi tam tikras grietai ir aikiai apibrtas teises ir pareigas. Santykius galime klasifikuoti pagal du pagrindinius kriterijus:

1. Pagal pobd: materialiniai, procedriniai ir procesiniai 2. Pagal institucin kriterij: pensij, paalp, imok, aptarnavimo, lengvat,

kompensacij santykiai. Specifika yra ir santyki eilikume: i pradi atsiranda procedriniai santykiai, o tik tuomet materialiniai. Procedrini santyki pagrindu pirmiausiai reikia rodinti, kad subjektin teis priklauso asmeniui ar eimai. Materialiniai santykiai, kuri pagalba gaunama paslauga ar aprpinimas. Kalbant apie subjektus jie materialiniuose santykiuose i vienos puss yra asmenys arba eimos, i kitos puss valstybs galioti organai, suteikiantys tam tikros ries aprpinim.


Praeitos savaits KT nutarimo esm: eima nra tik susituok asmenys. Svokos eima ir santuoka nra tapaios. eima gali bti laikomas ymiai platesnis asmen ratas. Todl daugelyje teiss ak, tame tarpe ir socialins apsaugos teisje reiks i naujo vertinti situacij. Iaikinimo esm tikriausiai buvo ta, kad labai daugjant asmen, kurie gyvena nesantuokoje, taiau realiai kaip eimoje, todl j teiss yra paeidiamos. Tai lieia visas imokas eimai, paalpas ar kitas socialines imokas, nali ir nalaii pensijas ir kai kurias kitas sritis. Istorikai pavelgus institut kaip nali ir nalaii pensijos anksiau tai buvo maitintojo netekimo pensijos. Ten buvo grup faktiniai sutuotkiniai; dabartiniu metu i svoka inyko ir toki sutuoktini nra. Ryiumi su KT iaikinimo tokia svoka vl turt atsirasti. Klausimas kas turi gauti imok: eima, mama, vaikas? Parama eimai, bet tikslin paskirtis vaiko aukljimas, taigi gavjas lyg ir vaikas. Objektas daniausiai yra pinigins imokos, taiau gali bti ir daug vairesni dalyk, pvz. paslaugos, ilaikymas, lengvatos, kelialapiai, vairios gydymo procedros, kurios yra gaunamos nemokamai. Tai gali bti ir natra apibriami daiktai, pvz. protezai, invalid veimliai, drabuiai, maistas ir daugelis kit dalyk. Turinys yra ne kas kita kaip subjekt elgesys, kur apibria subjekt teiss ir pareigos. Santykius galima iskirstyti pagal j pobd procedrinius, einanius prie materialinius. Vliau jie gali eiti kartu su materialiniais. Pvz. vykus nelaimingam atsitikimui mogus susialojo ir prarado tam tikr darbingumo lyg, ireikt procentaliai. Taiau nedarbingumo netekimo laipsnis gali keistis gali sumati, gali padidti. Abiem atvejais tai turi nustatyti gydytoj komisijos. Visi santykiai, kurie atsiras rodinjant sumajim ar padidjim, bus procedriniai, kurie galios kartu su materialiniais. Asmuo gaus imok, taiau kartu su imokos gavimu dar bus keliami klausimai apie darbingumo netekimo laipsnio padidjim ar sumajim. Kit kart kalbsime apie teisi realizavim, rodinjim procedriniuose santykiuose. Situacija kai vienas turi griet teis gr gauti, o kitas privalo gr suteikti. Tai bus paskutin bendrosios dalies tema. etoji paskaita Socialini rizik ir socialins apsaugos teisini pagrind esm ir reikm Socialinei apsaugai ir SAT bdinga tai, kad vairios imokos, aptarnavimas, reabilitacija, protezavimas ir kt. dalykai (j gavimas) yra siejamas su socialins rizikos aplinkybmis, t.y. su tokiomis aplinkybmis kai realiai pablogja asmens ar eimos materialin padtis ir tie mons arba ivis praranda darbo umokest, sveikat arba dalinai. Atsiranda btinyb juos palaikyti i socialins apsaugos fond. Dauguma autori sutaria ties poiriu, kad tas socialins rizikos aplinkybes reikt apibrti atsivelgiant TDO 1952 m. 102 konvencij, kur yra pateikiamas minimalus sraas socialins apsaugos imok ir ten nurodoma, kad tai yra medicinin prieira, kompensacijos susirgus, nedarbo imokos, senatvs pensijos, pinigins imokos nelaiming atsitikim darbe atveju, eimos paalpos, invalidumo pensija, maitintojo netekimo pensija. Taigi toks yra pavyzdinis sraas. I to galima sprsti, kad tokios universalios socialins rizikos aplinkybs, kurios yra inomos daugeliui pasaulio valstybei, yra: sveikatos sutrikimai, liga, nedarbas, senatv, susialojimas darbe, eimos rpesiai, motinyst, invalidumas, mirtis. Toliau socialins rizikos aplinkybs:



Senatv Sulauks tam tikro amiaus mogus praranda vis ar dal darbingumo, todl j btina remti. Senatvs rizika vairiose alyse suprantama skirtingai; yra labai daug visokiausi iimi, bet i esms aplinkyb turt bti suprantama, pririta prie tam tikro amiaus. Kadangi visose isivysiusiose alyse moni amius ilgja, vadinasi, ta rizikos aplinkyb turt bti atitolinta. Neigiama praktika reikt laikyti t ali praktik, kuriose pensijin riba yra labai ema, t.y. mons gali ieiti labai anksti, pvz. Rusija, Graikija moter pensijinis amius yra 55 m. Bendrj tvarka moteris sulaukusi 55 m. gali realizuoti savo teis pensij. Lietuvoje dabar yra 60 m. su prailginimu iki 2027 m. kai susilygins vyr ir moter amius ir bus lygus 65 m. Socialin rizika gali atsispindti ir per senatvs pensijas, ir per itarnauto laiko pensijas, ir per utarnauto darbo sta (gali pasireikti vairiai). Pensijinis aprpinimas ms ir kitose isivysiusiose alyse gali bti skirstomas tris sistemas:

- privalomasis ir laisvanorikas pensij socialinis draudimas. I fond, taiau gali bti ir i moni l pagal kolektyvines sutartis, ir i privai pensij fond, sudarius atitinkamas sutartis.

- pensijos pagal kolektyvin sutart - pensijos pagal individualias schemas

Priklausomai nuo alies i socialin rizika siejama daugiau su socialiniu draudimu arba daugiau su privaiu aprpinu. Ta socialin rizika, jeigu ji valstybje labiau susieta su socialiniu draudimu, tai kitos dvi rys (kolektyvinis ir individualus draudimas) vaidina maesn vaidmen ir atvirkiai. Socialin rizika senatvje gali bti surita ir su momentu, kada statym leidjas leidia manyti, kad ji yra vykusi. T.y. mogus kartais gali nusprsti, ar rizika jo atvilgiu atsirado, ar ne. Tam yra vairi ali praktika: kai kuriose mogus gali pasirinkti ijimo pensij laikotarpt per penki met laikotarp. Kitas institutas prielaikins pensijos galima pensijas gauti anksiau negu sujus pensijiniam amiui. Kadangi vis ali pensijins sistemos yra skirtingos ir ypatingos, tai, velgiant Lietuv, matome ne visoms alims inom institut: kompensacijos u ypatingas darbo slygas: numatoma, kad iankstin kompensacija, kuri pakeiia pensijas, gali bti mokama 5 ar 10 met iki pensijos. Mirtis Rizikos ypatyb yra ta, kad i aplinkyb suteikia galimyb gauti socialines imokas ne paiam mirusiajam, nes anam jau neaktualu, taiau aktualu kit eimos nari atvilgiu. i rizikos aplinkyb Lietuvoje daniausiai siejama su imoka mirties atveju, su nali ir nalaii pensijomis, vienkartine imoka kai yra mirtama dl nelaimingo atsitikimo arba profesins ligos. statym leidjas danai tas rizikas sieja su giminysts ryiu ir su eimos nari amiumi. Nal, nalys jei nedarbingas ar senatvs pensininkas. Nalaiiai jei nepilnameiai arba studijuojantys. Lietuvoje nali pensija yra visiems, kurie yra nedarbingi. Nalaiiai gauna visi, net jeigu gyvena kitose eimose. Nedarbingumas


Nedarbingumas gali bti ir yra klasifikuojamas pastov ir laikin nedarbingum. Kartais darbingumas nustatomas procentaliai, kartais nenustatomas, taiau visikai aiku, kad mogus, turintis tam tikro laipsnio darbingum, turi poreik socialins apsaugos imokas. ios imokos Lietuvos teisje daniausiai siejamos su dviem dalykais:

- kai yra mokamos netekto darbingumo pensijos, kurios yra trij ri, priklausomai nuo procento

- netektas darbingumas dl nelaiming atsitikim arba profesini lig inoma, nedarbingumas gali kisti. Usitsus gali bti netekto darbingumo pensija. Nelaiming atsitikim ar profesini lig atveju gali bti mokamos periodins kompensacijos. Rizika mogus prarado darbingum ir, palyginus su sveiku mogumi, yra nuskriaustus; jo skriauda yra matuojama netekto darbingumo procentais. Nedarbas Tai nereikia, kad netekus darbo i karto gyji teis socialin imok. Nedarbo imoka yra susieta su tam tikrom slygom. Be to, reikalaujama, kad bedarbis priimt kitus pasilymus: persikvalifikavimas, mokymas ir t.t. Vaik gimimas ir ugdymas Preziumuojama, kad jeigu eima turi vaik, turi ir papildom ilaid palyginus su tomis eimomis, kurios vaik neturi. Todl dal ilaid reikia kompensuoti. statym leidjas kompensacij ir rizik priria prie vaik amiaus, skaiiaus. Tas rizikas ir realias imokas mes nagrinsime kai kalbsime pagrinde apie du statymus: ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas ir imok vaikams statymas. Priklausomyb labai gerai matosi priklausomai nuo to, ar moteris buvo drausta. Gali bti draustas vyras, o ne moteris. Priklausomai nuo vaik amiaus ir skaiiaus matosi daug dalyk, kuriuose Lietuvos statym leidjas (dstytojo nuomone) yra labai nenuoseklus ir teikia prioritetus netinkamiems dalykams. Sveikatos sutrikimai Rizikos iraika yra medicinin pagalba, gydymas labai vairi form ir ri. Tai taip pat yra ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir t.t. Nepriteklius mogus arba eima gali turti nepakankamai materialini itekli dl dviej prieasi: nepriteklius, suritas su tam tikros kategorijos moni fizine ar psichine bkle, pvz. gali bti nepriteklius dl invalidumo arba dl psichins bkls. Kita ris nepriteklius, siejamas su eimos pajamomis. Pagrindins priemons niveliuoti i rizik:

- socialins paalpos (pinigins imokos, mokamos eimoms kai pajamos vienam nariui nesiekia tam tikro skaiiaus)

- vairiausia parama maisto produktais ir kitokia parama - maai aprpint eim lengvatos ir kompensacijos mokant u bsto ildym bei

kt. lengvatos, pvz. transporto



Socialins rizikos turi praktin reikm tik tada, kai yra vardintos teiss aktuose. SAT pagrindai teiss aktuose tvirtinta juridini fakt visuma, kuriai vykus asmeniui atsiranda teis gyvendinti savo reikalavimus tam tikr ri aprpinim (vykus tam tikriem juridiniam faktam, j visumai, mogus gali reikalauti imokti tam tikr pinig sum arba suteikti tam tikras paslaugas, kompensacijas, lengvatas). manomi atvejai kai egzistuoja realios socialins rizikos, bet jos neatspindtos socialins apsaugos pagrinduose, ir gali bti taip, kad tuose pagrinduose bus atspindtos rizikos, kurios arba nra, arba ji nra aktuali. Todl leidjo udavinys kad rizikos bt teisingai atspindtos. Teis reikalauti tam tikros imokos, aptarnavimo ar kt. dalyk. Tam, kad galimyb reikalauti atsirast, daniausiai reikia keli juridini fakt. Taiau gali bti, kad bus reikalingas tik vienas juridinis faktas (yra toki atvej). Aikiausias pavyzdys (pagrindas, kur statym leidjas sieja atsiradim tik su vienu juridiniu faktu) gimimas. Pats gimimo faktas yra pakankamas pagrindas, kad medicinos staiga suteikt visokeriop pagalb naujajam savo pilieiui jam tik gimus. Standartin situacija yra kai reikia dviej juridini fakt. Pvz. draudiminio stao ir susirgimo fakto. Motinysts paalpai: jeigu kdikis gimsta ijus ntumo ir gimdymo atostotog ijimas atostog ir draudiminis staas. Jeigu kreipiamasi po gimimo tam tikras staas ir vaiko gimimas. Taiau gali bti atveju kai reikalinga ir daugiau juridini fakt. Pvz. artimo asmens mirtis, jo teis gauti pensij, nali ar nalaii statusas, t.y. tai, kad mons atitikt t status. Asmen socialins apsaugos teisi realizacijos mechanizmas Konstitucins teiss ! Poreikiai ! Soc. apsaugos teisiniai pagrindai ! Procedriniai santykiai ! Materialiniai santykiai Teis aprpinim senatvje, parama eimai, sveikatos prieira ir kt. teiss jos yra deklaratyvios. Valstyb deklaruoja, kad tokios teiss yra utikrinamos, bet tai nereikia, kad asmuo tikrai gaus paalp ar pensij: tam reikia visos eils slyg. Poreikis turi atsispindti socialins apsaugos teisiniuose pagrinduose: turi bti nustatyti tie juridiniai faktai, slygos, kada bus galima tai gyvendinti. Vliau prasideda gyvendinimas kartais reikia surinkti nemaai rodym, kad asmuo teistai pretenduoja t imok. Todl tarp jo ir vairi staig gali atsirasti daugyb santyki, procedr, kurie nustato jo teises. Kai yra surinkti rodymai, tuomet kompetetingas organas priima sprendim pensij arba paalp paskirti. Socialinio draudimo arba teritorinio skyriaus vedjo sprendimas paskirti pensij ar paalp. Tuomet asmuo ar eima turi konkrei subjektin teis tam tikros ries ir dydio aptarnavim. Reziume Ms socialins apsaugos sistema galioja vienokiu ar kitokiu pavidalu isivysiusiose alyse. Lietuva yra priskiriama prie isivysiusi ali priklauso pagal du poymius:

- yra ES nar - socialins apsaugos sistema yra ipltota (kai kur net labiau negu reikia) -

Lietuva patenka pasaulio ali elitin klub. Pasaulyje yra apie 6 mlrd. moni, o tik 1 mlrd. gali naudotis tokio pobdio imokomis. Aikiausias pavyzdys Indija (mogus nieko


nereikia) ir Kinija (i 1,5 mlrd. daugiau kaip 1 mlrd. yra valstiei, kuriems nra jokios socialins apsaugos). Specialioji dalis Valstybinio socialinio draudimo (toliau VSD) pensijos

1. VSD samprata, rys ir pagrindiniai reikalavimai besikreipiantiems pensijos Pensija tokia socialin imoka, kuri mokama ryium su senatve, netektu darbingumu, maitintojo netekimu. Turi nuolatin ir ilg mokjimo trukm, mokoma i speciali fond. Skyrimas ir mokjimas grietai reglamentuotas normini akt. altinis yra socialinio draudimo naai, mokami vadovaujantis VSD pensij statymu, VSD pensij skyrimo nuostatais, kt. norminiais aktais. ios mokos sudaro santykinai didiausi dal lyginant su kitomis pensijomis, pvz. alpos pensijomis. Labiausiai koncentruosims ties trimis pagrindinmis rimis (senatvs, netekto darbingumo ir nali bei nalaii). Taip pat aptarsime iankstines pensijas, kompensacines imokas u ypatingas darbo slygas. Nagrinsime pensij sandar ir matysime, kad pensija gali susidaryti i vienos, dviej ir trij dali. I vienos kai kalbame tik apie pagrindin dal, dviej pagrindin ir papildom, trij kai yra ir priedas. Taip pat nagrinsime kaip subjektins pensinink teiss gali priklausyti nuo stao, amiaus, ilaikytini skaiiaus, darbingumo netekimo laipsnio ir pan. dalyk.

2. Senatvs pensijos 3. Netekto darbingumo pensijos 4. Nali ir nalaii pensijos 5. VSD pensij skyrimas ir mokjimas

Septintoji paskaita Pensija = pagrindin + papildoma = pagrindin + 0,005 * S * k * D + 0,005 * S * K * D Pensij skaiiavimo modelis, kuris leidia skaiiuoti visas socialinio draudimo pensij ris. Skaiiukai ir raids reikalauja tam tikr duomen ir dydi, kuriuos turi atitikti besikreipiantis asmuo dl VSD pensijos. i formul taikoma tik VSD pensijoms. Be VSD pensij ri Lietuvoje yra ir ymiai daugiau pensij ri, pvz. alpos pensijos, valstybins, kuriuos papildo VSD pensij ir kitos pensijins imokos, kurios tiesiogiai nevadinamos pensijomis, taiau j esm yra tokia pati valstybs mokamos rentos prezidentui, signatarams, artistams. ioms imokomos i formul netaikoma, ji taikoma tik VSD pensijoms. Visi reikalavimai ir skaiiavimo tvarka sigaliojo nuo 1995 m. Galioja dabar ir tikriausiai galios ilg laik, nes kako naujo nra paminta. VSD pensij statyme ir skyrimo nuostatose yra redakcij skirtumas tarp to, kas galioja iki 2012 m. Svarbu tai, kad bus nauja redakcija nuo sausio mn., o egzaminas i jos (naujos). Tokio skaiiavimo iki 1995 m. nebuvo, buvo skaiiuojama daug paprasiau. Tai vesta siekiant aikaus tikslo, t.y. statym leidjas siek, kad draudimo pensijos nebt visikai vienodos visiems; siek, kad socialinio aprpinimo teis bt diferencijuota priklausomai nuo trij pagrindini dydi:

1. Socialinio draudimo staas (jo ilgis yra ymimas S) 2. K draudiamj pajam koeficientas. Kuo daugiau mogus udirbo, tuo daugiau u

j turt bti sumokta socialinio draudimo fondus ir atitinkamai turt bti didesn pensija.



3. D met draudiamosios pajamos. Tai yra dydis, kuris yra nustatomas centralizuotai kiekvienais metais ir byloja apie du faktorius: - vidutin darbo umokest tais metais - socialinio draudimo fondo bkl

Kuo didesnis dydis D, tuo didesn pensija. Dinamika

Nuo 1995 m. D dydis vis laik augo, iskyrus 2008 m. kai jis buvo sumaintas nuo 1480 iki 1170 Lt.

Socialinio draudimo staas gali bti gytas trejopai (trimis skirtingais bdais):

1. kai draudimo naus moka darbdavys 2. kai pats dirbantysis moka u save draudimo mokas 3. kai mogus nevykdo jokios veiklos, taiau nori draustis, sudaro savanoriko pensij

draudimo sutartis su SODRA ir pats moka naus VSD pensij statymo 2 str. kalba apie asmenis, kurie turi draustis privalomai. Absoliuti dauguma asmen (2 str.) draudiasi visai pensijai, taiau dvi grups asmen draudiasi tik pagrindinei pensijos daliai, t.y. asmenys, dirbantys pagal verslo liudijim ir tradicini valstybs pripaint religini bendruomeni dvasininkai ir vienuoliai. Koks skirtumas? Skirtumas tas, kas i vienos puss tie, kas draudiami tik pagrindinei daliai, u juos reikia mokti maesnius naus VSDF. I kitos puss jie gauna tik pus pensijos. Visa pagrindin dalis yra madaug 400 Lt, o visa vidutin pensija yra apie 800 Lt. Sakoma, kad pats pensininkas gali pasirinkti pensijos r. Nemanoma gauti netekto darbingumo ir senatvs pensij tuo paiu metu. gijs teis dvi pensijas asmuo turi pasirinkti. Nali ir nalaii pensijos mokamos kartu arba su netekto darbingumo pensijomis, arba su senatvs pensijomis. Gali bti mokama kartu tik su viena arba netekto darbingumo, arba senatvs. Taigi matome, kad pensija susideda i pagrindins ir papildomos dalies. Pagrindin dalis yra vienoda visiems, jeigu turimas btinasis draudimo staas. Jeigu turimas btinasis draudimo staas, tai pagrindin dalis yra 110 proc. nuo bazins socialinio draudimo pensijos, kuri iuo metu yra 360 Lt. is dydis nesikeiia jau nemaai met. Papildoma pensijos dalis apskaiiuojama priklausomai nuo asmens stao, udarbio ir vidutini draudiamj pajam. Formulje nra paymta, taiau yra pridedamas pensijos priedas u stao metus tiems, kas labai ilgai dirbo, t.y. vir 30 m. Dirbantiems vir 30 m. yra pridedamas priedas 3 proc. nuo bazins pensijos dalies u kiekvienus metus, t.y. 10 Lt u kiekvienus metus, dirbtus vir 30 m. T.y. jeigu dirbta apie 50 m., tai susidaro grai suma. Staas nebtinai yra tas laikotarpis, u kur buvo moktos socialinio draudimo mokos. Tai gali bti ir laikotarpis, u kur yra imoktos ligos, motinysts, tvysts, profesins reabilitacijos ir nedarbo socialinio draudimo imokos. Tai yra tas laikotarpis kai darbuotojas dirba pagal darbo sutart ar kitais pagrindais, taip pat tie laikotarpiai, kai asmuo u save moka socialinio draudimo mokas. Taip pat ir tie laikotarpiai, kai buvo mokamos pamintos imokos. Visi ie laikotarpiai yra sumuojami.


Pilni metai yra skaitomi tik tada, kai mogus gavo nemaiau kaip minimal darbo umokest arba kit pajam, nuo kuri mokjo nemaiau kaip minimalias mokas. Iki naujojo statymo primimo nebuvo inomas toks terminas kaip vidutins mnesins draudiamos pajamos ir metins draudiamos pajamos. Todl skaiiuojant koeficient K, kuris yra asmens draudiamj pajam koeficientas, buvo imamas vidutinis darbo umokestis. Nuo 1995 m. sausio 1 d. imamos vidutins metins draudiamosios pajamos. Vidutinis darbo umokestis yra skirtingas nuo vidutini metini draudiamj pajam. Dabar nra laiko aikinti, kur yra skirtumas. Jeigu kam nors yra domu, pasiaikinkite seminar metu arba paskaitykite, taiau esm ta, kad dydis yra visikai skirtingas. U 2011 m. jos bus nustatytos 2012 m. Pirmoji formul dalis taikoma iki 1995 m. sausio 1 d., o antroji nuo to laikotarpio. Kaip realiai yra apskaiiuojama (ypatingai po 2012 m. sausio 1 d.)? S dydiai yra aiks, o K dydis (asmens draudiamj pajam koeficientas) yra apskaiiuojamas u kiekvienus metus; imamos visos draudiamos pajamos, kurias asmuo gavo u tuos metus, dalijama i tiek mnesi, kiek jam skaitoma sta ir dalinama i vidutini metini draudiamj pajam. Po 2012 m. sausio 1 d. tas koeficientas bus apskaiiuota u 3 palankiausius metus nuo 1994 m., o K didelis bus apskaiiuojamas u visus metus (?) r. statyme. Dauguma dabartini dirbani moni yra sudariusi sutartis su privaiais pensij kaupimo fondais, todl 2 proc. nuo viso to, kas yra pervedama SODRA, yra nukreipiama privaius pensij kaupimo fondus. Kadangi ta dalis yra nukreipiama, tai statym leidjas yra numats tuos mones iek tiek nuskriausti, todl kiekvienais metais jiems yra mainamas K dydis (pagal formul, kuri yra tokia: C = (tp tk) / tp) Tokia yra bendroji pensij apskaiiavimo formul. Senatvs pensija Apskaiiuojama taip pat. Tai yra pensijins imokos, slygojamos tokios socialins draudimo rizikos kaip senatv. Toji senatv ne visuomet sutampa su tikrja senatve, todl kyla labai daug klausim teisiniame reguliavime. 20 statymo straipsnis kalba apie bendrsias senatvs socialinio draudimo pensij skyrimo slygas. Bendrosios slygos yra dvi:

1. Senatvs pensijinis amius 2. Minimalus valstybinio socialinio draudimo staas

Subjektin teis konkrei senatvs pensij atsiranda tik tuo atveju, kai asmuo sulaukia reikiamo pensijinio amiaus ir kai turi minimal reikalaujam sta senatvs pensijai gauti. Gali kilti klausimas, kaip gyvens mons, kurie neipildys bent vienos i slyg. Atsakymas yra dvejopas: arba ivis negaus jokios pensijins imokos, arba gaus pensijin imok pagal kitus statymus, pagal kitas sistemas, t.y. arba alpos pensij, arba pensijines imokas, arba pensijines kompensacijas. Taiau tuomet, kaip taisykl, j socialin apsauga bus labai pablogjusi, palyginus su reguliaria padtimi, kai asmuo turi teis gauti socialinio draudimo pensij. Reikalavimai:

- Minimalus staas 15 m. Neturint io stao nra galimybs gauti ios pensijos. Pensininkas, turintis tik 10 m. sta gali bti pasiruos sumokti SODRAi sum u likusius 5 m. Leisti ar neleisti? iuo metu tokia tvarka nra numatyta. Klausimas kodl? Bt visai



logika, jeigu asmuo galt sumokti ir gauti teis. Taiau taip mstant gali kilti kitas klausimas ar gali asmuo apskritai niekur nedirbti, o u visus metus tiesiog susimokti? statym leidjui kyla dilema: vis dlto is draudimas turi bti draudimas, kuris trukt tam tikr laikotarp. statym leidjas turt sivesti minimali rib (3-5 m.) Kit sumos dal apdraustasis galt neti pats (iki 15 m.) Kada pagal dabar galiojanius statymus asmuo turi teis pensij, bet neturi teiss piln pensij? Kada neturi teiss piln pagrindin pensijos dal? Kadangi kitas rodiklis yra btinasis draudimo staas, kuris yra 30 m. Tik tiems garantuojama pilna pagrindin dalis. Visiems kitiems ji proporcingai maesn t draudimo met skaiiui. Jeigu tai bus 15 m. tai bus tik pus draudimo stao ir asmuo gaus tik pus pagrindins dalies. Jeigu asmuo turs 22 m. stao, tai pagrindin dalis bus apskaiiuojama pagal toki formul: (Pagrindin * 20) / 30. D dydis yra vidutins metins draudiamos pajamos, kurios nustatomos kiekvieniems metams. Dydis priklauso nuo idirbt met skaiiaus, nuo darbo umokesio, nuo vidutinio umokesio, nuo SODROS padties alyje Pensijinis amius 62,5 m. ir 60 m. Nuo 2012 m. kasmet ilgja. 2027 m. pensijinis amius susivienodint (abiems lytims 65 m.) Pensijos gali bti mokamos ir anksiau pagal 2003 m. LR VSD senatvs pensij iankstinio mokjimo statym. Gali bti imokamos net 5 m. anksiau. VSD pensij statymas numato kompensacijas u ypatingas darbo slygas. Pensijinis amius gali bti sumaintas nuo 5 iki 10 m. Taiau i tvarka lieia labai neym skaii asmen, nes tam reikalinga labai daug slyg. Netekto darbingumo pensija Apskaiiuojama lygiai taip pat pagal t formul, taiau ... Nali ir nalaii Irgi ivestin formul. r. statymus. Atuntoji paskaita Senatvs pensijos mokamos kai asmeniui sueina pensijinis amius, iskyrus du atvejus:

1. Jei dirbo kenksmingose slygose, tuomet jam mokamos iankstins kompensacijos ir tos kompensacijos atstoja senatvs pensij. Iankstins kompensacijos pradedamos mokti 5 ar 10 m. iki to laiko, kai asmuo turt gauti pensij normaliomis slygomis

2. Iankstins senatvs pensijos. statym leidjas suteikia galimyb gauti pensij anksiau susidarius tam tikroms slygoms maksimaliai u 5 m. laikotarp. Reglamentuoja VSD pensij iankstinio mokjimo statymas. Yra daug griet slyg, kuri reikia laikytis tam, kad gauti iankstin pensij. Tos slygos labai minimalizuoja t pensij gavimo galimyb. Slygos: - Tai turi bti asmenys, kuriems iki senatvs pensijos amiaus yra lik 5 ar maiau

met. I tokios statym leidjo nuostatos aiku, kad moterys turi privilegij palyginus su vyrais. Jeigu moter pensijinis amius yra 60 m., tai iankstins pensijos gali kreiptis sulaukusios 55 m. Galima kreiptis bet kuriuo metu vliau, atitinkamai iki 60 arba 62,5 m. Nuo 2012 m. prasideda pensijinio amiaus


ilginimas ir tai reikia, kad iankstins pensijos gales bti skiriamos skaiiuojant t ilginim.

- Asmenys turi turti ne maesn kaip 30 m. VSD sta. 30 m. yra kertinis laikotarpis, su kuriuo statym leidjas susieja teis iankstin pensij. Tai laikotarpis, kuriam statym leidjas nustato btinj sta; dirbant ilgiau skaiiuojami 3 proc. nuo bazins pensijos.

- Per paskutinius 12 mn. iki kreipimosi dl iankstins pensijos toks asmuo turi bti registruotas bedarbiu darbo biroje

- Asmuo neturi gauti kit pensij (nei VSD, nei valstybini, nei alpos, nei usienio valstybi, nei kit pensijini imok, pvz. rent)

- Negali bti kininkas pagal kinink kio statym - Turi atitikti visus reikalavimus socialinio draudimo pensijai skirti, iskyrus

amiaus cenz statym leidjas yra nustats tvark, kad kuo ilgiau mogus gauna t (iankstin) pensij, tuo maesn vliau skiriama senatvs pensija. 4/10 procento u kiekvien piln mnes kai asmuo gauna t pensij. Nesunku paskaiiuoti, kad jei iankstin pensija gaunama u maksimal termin, tai u metus pensija maja 4,8 proc. ir u 5 m. pensija sumas 24 proc. mogus, ijs normali pensij, gaus 24 proc. sumaint senatvs pensij. Reikia siminti, kad kiek kitokia tvarka yra netekto darbingumo pensininkams. Skaitant statymus matosi, kad daugelyje atvej netekto darbingumo pensininkai yra labiau privilegijuojami. Viena i j turintiems netekto darbingumo pensij iki pensijinio amiaus normali pensij nra mainama. Tik sujus senatvs amiui ta pensija pradedama mainti aukiau paminta tvarka (4/10 proc. per metus). Pagal VSD pensij statym asmuo gali gauti arba senatvs pensij, arba netekto darbingumo pensij. Kartais bna atvej, kad turi teis abi, tuomet turi pasirinkti vien i j, o nepasirinkus yra skiriama didesnioji. Iankstins pensijos instituto funkcin paskirtis yra labai aktuali iuo metu, kai yra enklus nedarbas. Priepensijinio amiaus mons, kurie neranda darbo, gali gauti apsaug i socialinio draudimo fond. Netekto darbingumo pensijos Netekto darbingumo pensijas turi teis gauti tie asmenys, kuriems negalij socialins integracijos statymo nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kurie yra pripainti arba i viso nedarbingais, arba i dalies darbingais. Asmens darbingumo lyg, jo prieast, atsiradimo laik, termin ir asmens netekto darbingumo procentus nustato negalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos. Netekto darbingumo procentai raomi asmeniui iduotame darbingumo lygio paymjime. Norint gauti i pensij yra daug slyg:

- nustatytas nedarbingumo lygis - asmuo turi bti draustas VSD - asmuo turi turti minimal socialinio draudimo sta iai pensijai gauti

Panaiai kaip ir senatvs pensijose, netekto darbingumo pensijose irgi yra nustatytas minimalus ir btinasis socialinio draudimo staas. Visikai aiku, kad to stao reikalavimai yra ymiai velnesni, maesni negu senatvs pensijose, kadangi tas nedarbingumas gali atsirasti bet kuriuo momentu. Pavyzdys (31 str.): kol asmuo nesulaukia 22 m., pakanka turti 2 mn. stao minimalaus, o btinojo 1 m., taiau amiaus riba dar didesn 24 m. Tai reikia, kad jeigu asmuo turi 24 m., tai turdamas tik 1 m. draudiminio stao jis jau turi teis t pensij.



Pensija = Pagrindin + papildoma = Pagrindin + 0,005 * s * k * D * 0,005 * S * K * D S = S1 + S2 Ypatumai yra susij su tuo, kad netektas darbingumas gali bti trij skirting lygi. Pirmas ir didiausias lygis 75-100 proc., antras lygis 60-70 proc., treias lygis 45-55 proc. netekto darbingumo. Kuo didesnis netekto darbingumo lygis, tuo didesn turi bti pensijin imoka. Jeigu skaiiuotume pagal tai, kaip skaiiuojama senatvs pensija, tuomet netekto darbingumo pensija bt labai maa (kadangi jie neturi stao). Todl sta reikia pridti. Dydis S susideda i S1 ir S2. Dydis S socialinio draudimo staas po 1994 m. Dydis susideda i dviej dali, nes S1 yra met skaiius, kur asmuo realiai idirbo. S2 trkstamas met skaiius. Pvz. jeigu moteris neteko darbingumo turdama 50 m., tai S2 bus lygus 10 m. Tendencija i pensija bna didesn nei senatvs pensija, nes danas senatvs pensininkas nebtinai idirba maksimal sta (30 m.) Priklausomai nuo netekto darbingumo lygio statym leidjas nustato tris dydius:

- didiausio netekto darbingumo pensininkams pagrindin pensijos dalis yra 150 proc. bazins mnesins algos (senatvs pensininkams 110 proc.)

- 60-70 proc. netekusiems skaiiuojama pagal formul su S1 ir S2 - 45-50 proc. netekusiems pensija apskaiiuojama kaip netekusiems 60-70 proc.,

bet sumainama per pus Skaiiavimo ypatyb kai turimas minimalus, bet neturima btinojo stao: senatvs pensij atveju proporcingai mainama tik pagrindin pensijos dalis; iuo atveju mainama ir pagrindin dalis, ir dydis S2. Netekto darbingumo pensininkams taip pat yra lengvata dl procentini punkt, jeigu netekto darbingumo pensininkas dirba ir dalyvauja pensij kaupime tuomet i jo na daromos mokos ir vliau tam mogui netekto darbingumo pensija nemainama koeficientu C, kur nagrinjome praeitos paskaitos metu (kai visiems pensininkams yra taikomas koeficiento mainimas). Nali ir nalaii pensijos Skaiiuojamos visikai skirtingai. Tam, kad gauti teis ias pensijas reikalinga, kad:

- pats maitintojas arba mirt, arba bt pripaintas neinia kur esaniu - reikalinga, kad jis arba gaut vien i socialinio draudimo pensij, arba turt

teis netekto darbingumo pensij pagal socialinio draudimo stao reikalavimus; kitais odiais tariant mirusysis vertinamas taip: jeigu jis dar negavo pensijos, tai tuomet, ar turt jis teis netekto darbingumo pensij, jeigu tokiu asmeniu tapt, t.y. ar atitikt minimalaus stao reikalavimus

- minimal sta jis turi gyti dirbdamas arba ES, arba Europos ekonomins erdvs susitarim pasiraiusi valstybi nari monse (Norvegija, veicarija ir Lichtenteinas; tai paios turtingiausios pasaulyje valstybs)

Valstyb nali pensij baz. 70 Lt per mnes. Teis suteikiama visiems ribot darbingum turintiems monms:

- beslygikai suteikiama, jei nalys sulaukia senatvs pensijos amiaus - jeigu nalys tampa nedarbingas arba i dalies darbingas, tai teis irgi gyja, bet tam

reikia dar papildom slyg: 1. nalys t teis gyja, jeigu tampa nedarbingas maitintojo gyvenimo metu

arba ne vliau kaip 5 m. jam po mirties arba nedarbingu jis tampa iki kol


auklja mirusi vaikus iki 18 m. arba po to laikotarpio, bet su slyga, kad jie nedarbingais arba invalidais tampa iki 18 m.

2. atvejis, kai nalys su mirusiuoju neturi vaik turi santuokoje igyventi ne maiau nei 1 m.

Nali pensija neskiriama dar kart susituokus. Nalaii Skaiiavimas yra skirtingas. Teis i pensij gali gauti vaikai ir vaikiai iki 18 m., taip pat vyresni, jeigu jie tapo invalidais iki 18 m. Atskira grup besimokantys asmenys (vyresni nei 18 m., bet besimokantys). Jiems i pensija mokama, kol jie baigs ias mokyklas. Didiausia privilegija dieninio skyriaus mokiniams, kurie turi teis gauti ne iki moksl pabaigos, o iki rugpjio 31 d. Nalaii pensijos dydis yra 50 proc. nuo paio maitintojo pensijos. Du apskaiiavimo variantai:

- pats maitintojas jau gavo pensij (senatvs arba netekto darbingumo); tuomet kiekvienam nalaiiui skiriama po 50 proc. netekto darbingumo pensijos

- yra atvejai kai maitintojas dar buvo sveikas, gyvas, bet ijo kit pasaul anksiau laiko. Tuomet jam pensija apskaiiuojama pagal formul kaip netekus 60-70 proc. darbingumo; pensija mainama per pus vienam nalaiiui. Jeigu yra du nalaiiai, jie gauna po 50 proc. ir Jeigu daugiau nalaii visi gauna po maiau nei 50 proc. 3 nalaiiai 33,3 proc. ir t.t.

Yra ali, kur eimos yra didesns. VSD pensij skyrimas ir mokjimas Pasiskaityti patiems. VALSTYBINS PENSIJOS

1. Samprata, reikm, rys 2. LR pirmojo ir antrojo laispnio valstybins pensijos 3. Nukentjusi asmen valstybins pensijos 4. Pareign ir kari valstybins pensijos 5. Mokslinink valstybins pensijos 6. Teisj valstybins pensijos

Samprata, reikm, rys Tos pensijos yra labai skirtingos nuo VSD pensij. Jos yra skirtingos ir subjekt ratu, ir mokjimo altiniais, ir apskaiiavimo tvarka. J mokjimas nra susijs su socialinio draudimo stau, su socialinio draudimo mokomis, o yra susijs su statymo leidjo tam tikru poiriu, koncepcija, kad atskiras profesijas, atskir socialini grupi atstovus reikia paremti. Kitais odiais tariant, tos pensijos yra skiriamos alia valstybinio socialinio draudimo; jos reikia papildom socialin apsaug tam tikroms asmen grupms. Todl is socialins apsaugos teiss institutas yra bene labiausiai kritikuotinas, labai seniai kalbama apie



btinum tas pensijas arba panaikinti, arba i esms reformuoti; iki iol nieko nra padaryta ir tai kelia labai kontraversikas nuomones ir nuotaikas visuomenje. statym leidjas suteikdamas galimyb toms asmen kategorijoms gauti pensijas jis tam tikras apsaugas ia nustato tam tikslui, kad vienas asmuo negaut labai dideli sum. statym leidjas nustato, kad galima gauti tik vien valstybin pensij, alia jos tik vien nali ar nalaii pensij. Kaip taisykl, tos pensijos nemokamos kai asmenys turi draudiamj pajam. Nustatoma maksimali riba, kuri gali pasiekti visos pensijos kartu sudjus. Vienas asmuo maksimaliai gali gauti keturias pensijas (valstybin, VSD pensij, nali ir nalaii ir x), o maksimali vis pensij riba yra 1,3 vidutinio metinio udarbio, nustatyto u upraeit ketvirt. Kalbant apie maksimal pensij dyd kalbame apie 2 800 Lt. Vidutinis maiausias atlyginimas i Baltijos ali yra Lietuvoje. Pagal Tartil bendras pensij riavimas:

- valstybins - alpos - grindiamos specialiu valstybini pensij aprpinimu

Devintoji paskaita Valstybins pensijos gali vadintis pensijomis, pensijinmis imokomis. Prie pensijini imok priklausyt signatar ir prezident rentos. Rentos skiriasi nuo pensij, nes nra nustatyta kit reikalavim, iskyrus reikalavimus dl ypating nuopeln. Tik viena valstybin pensija gali bti mokama. Su ja gali bti mokama VSD pensija, o su ja dar nali ir nalaii. Vidutinis darbo umokestis iuo metu yra ~2 100 Lt, taiga visos pensijos kartu negalt viryti 3 000 Lt (pagal skaiiuotuv 2 730 Lt) Ministerijos puslapyje visuomet yra skirtis socialin informacija / socialin statistika. Skaiiai nuolat kinta ir tikrai kis kitais metais. Pirmoji i valstybini pensij pirmojo ir antrojo laipsnio valstybins pensijos Tai yra pensij ris, mokama asmenims u ypatinga veikl ir ypating naud visuomenei. Kadangi ie kriterijai yra labai ginytini, tai labai daug gin sukelia ir pats i pensij institutas. Paskutiniu metu reformavimas pamau vyksta ir pakeitimuose, kurie yra paskutiniai (nuo 2011 m. sausio 1 d.), nebeliko 4 str. 1 d. 1 p., kuris numat, kad tokias pensijas gauna asmenys ypa nusipeln Lietuvai kurdami ir pltodami jos valstybingum, k gindami nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. Tokia nuostata buvo teisingai panaikinta, nes pagal iuos kriterijus pensij gali skirti kone bet kam. Nra jokio konkretumo. Buvo palikti tie asmenys, kuriuos galima isiaikinti pagal konkreius pasiekimus. Tuo bdu buvo paliktos tokios asmen grups, kurios ivardintos sakmiai (kas pirmojo laipsnio, kas antrojo): Pirmojo

- ginkluotojo pasiprieinimo rezistencijos dalyviai, kariai savanoriai - olimpini aidyni empionai


- aukiausi alies pareignai, kuri tarp eina Seimo pirmininkas, Vyriausybs vadovas, Konstitucinio teismo pirmininkas ir Aukiausiojo teismo pirmininkas

Antrojo - olimpini aidyni prizininkai - motinos, pagimdiusios arba vaikinusios 5 ar daugiau vaik ir juos iauginusios

iki 8 m. - asmenys, kuriems yra suteiktas garbs donoro vardas

Pensijos matuojamos kaip valstybini bazi tam tikro kiekio pensij dydiai. Valstybins pensijos baz yra 200 Lt (jau kur laik nekinta). Tai yra skirtingas dydis nuo VSD bazs pensijos dydio. VSD bazin pensija yra 360 Lt, o valstybin bazin pensija 200 Lt. Pirmojo laipsnio pensij gavjai gauna 4 (t.y. 800 Lt), o antrojo laipsnio 2 (t.y. 400 Lt). Nuo 2012 m. sausio 1 d. sigalios nuostata, kur yra sakoma, kad iskyrus ginkluotojo pasiprieinimo rezistencijos dalyvius, daugiavaikes motinas ir garbs donorus kiti asmenys neturi teiss gauti t pensij, jeigu turi draudiamj pajam, nuo kuri mokamos draudimo mokos arba gauna ligos, motinysts, tvysts, profesins reabilitacijos paalpas ir nedarbo socialinio draudimo imok. Dl pareign. Pensijos skiriamos, jei pareigose buvo ne maiau kaip 2 m. ir jeigu prie j nebuvo vykdoma apkalta arba nebuvo atleistas i pareig dl tyinio nusikaltimo padarymo. Teisjai gauna nemaas pajamas ir jiems skirti pensijas vien dl to, kad jie jo tas pareigas jokios logikos dstytojas ia nemato. Nali pensijos numatytos 20

Documents

Socialinės apsaugos teisė__2011