Jūsų socialinės apsaugos teisės - European …ec.europa.eu/employment_social/empl_portal/SSRinEU/Your...Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis Jūsų socialinės apsaugos

Vokietijoje

Jūsų socialinės apsaugos teisės

Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Jūsų socialinės apsaugos teisės Vokietijoje

2012 m. liepos mėn. 2

Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai

bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual

Information System on Social Protection, MISSOC) nacionaliniais pranešėjais. Daugiau

informacijos apie MISSOC tinklą rasite internete

(http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815).

Šiame vadove bendrais bruožais aprašomos socialinės apsaugos sistemos, kurios

veikia aptariamose šalyse. Daugiau informacijos galima rasti kituose MISSOC

leidiniuose; visi jie yra paskelbti nurodytoje interneto svetainėje. Taip pat galite

kreiptis į šio vadovo I priede išvardytas atsakingas institucijas.

Nei Europos Komisija, nei jokie Komisijai atstovaujantys asmenys neatsako už šiame

leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

© Europos Sąjunga, 2012 m.

Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815




Turinys

I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas ................................................... 4 Įžanga ........................................................................................................... 4 Socialinės apsaugos organizavimas ................................................................... 5 Finansavimas ................................................................................................. 6

II skyrius. Sveikatos priežiūra ............................................................................. 8 Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas? .............................................. 8 Ką apima? ..................................................................................................... 8 Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? .....................................10

III skyrius. Piniginės ligos išmokos .....................................................................11 Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas? .................................................11 Ką apima? ....................................................................................................11 Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas? ........................................................11

IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos ...........................................................13 Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas? ..................................13 Ką apima? ....................................................................................................13 Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas? .............................................13

V skyrius. Invalidumo išmokos ...........................................................................14 Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas? ......................................................14 Ką apima? ....................................................................................................15 Kaip galima gauti invalidumo išmokas? .............................................................15

VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos .............................................................16 Kada turite teisę gauti senatvės išmokas? .........................................................16 Tradicinė senatvės pensija (Regelaltersrente) ....................................................16 Ką apima? ....................................................................................................17

VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo ..............................................................18 Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo? ................................................18 Ką apima? ....................................................................................................18 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo? ..................................................19

VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos ........................20 Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas? .......20 Ką apima? ....................................................................................................20 Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus

profesine liga? ...............................................................................................22 IX skyrius. Šeimos išmokos ...............................................................................23

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai? ............................................................23 Ką apima? ....................................................................................................24 Kaip galima gauti išmokas šeimai? ...................................................................24

X skyrius. Bedarbio išmokos ..............................................................................26 Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas? .........................................................26 Ką apima? ....................................................................................................27 Kaip galima gauti bedarbio išmokas? ................................................................28

XI skyrius. Minimalios lėšos ...............................................................................29 Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą? .......................................................29 Ką apima? ....................................................................................................29 Kaip galima gauti šias išmokas? .......................................................................30

XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra ............................................................................31 Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą? ...............................................................31 Ką apima? ....................................................................................................32 Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?.............................................................33

Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai ..................................................34




I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas

Įžanga

Vokietijos privalomąją socialinės apsaugos sistemą sudaro penkios draudimo rūšys:

sveikatos draudimas, ilgalaikės slaugos draudimas, pensijos draudimas, nelaimingų

atsitikimų draudimas ir nedarbo draudimas. Šiame skyriuje, kalbant apie kiekvieną

draudimo rūšį, nurodoma, kas yra draudėjai ir apdraustieji asmenys, taip pat

aiškinamos registravimosi ir įmokų mokėjimo procedūros.

Ūkininkų socialinis draudimas, savarankiškai dirbančių asmenų draudimas ir socialinis

menininkų ir žurnalistų draudimas šiame leidinyje neaptariami. Reikiamos informacijos

šiais klausimais teiraukitės kompetentingose draudimo institucijose.

Ryšiams su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis palaikyti socialinės

apsaugos srityje yra sukurtos ryšių institucijos. Kilus problemų ar klausimų dėl

socialinės apsaugos Vokietijoje arba kitose valstybėse narėse, kreipkitės į

kompetentingą ryšių instituciją.

Išskyrus keletą profesijų (pavyzdžiui, tarnautojus, teisėjus ir karius), visi darbuotojai

draudžiami privalomai. Priešingai, asmenys, kurie dirba už mažą atlyginimą ir gauna

ne daugiau nei 400 EUR per mėnesį taip pat pagal trumpalaikio darbo sutartis

dirbantys darbuotojai, dirbantys mažiau nei 50 kalendorinių dienų, – yra atleidžiami

nuo prievolės draustis.

Pagal nedarbo draudimo sistemą iš principo leidžiama šiuo draudimu toliau draustis

savanoriškai, pateikus prašymą Federacinei užimtumo agentūrai. Tokiu atveju asmuo,

per 24 mėnesius iki jam pradedant savarankišką veiklą, turi būti draustas

privalomuoju draudimu 12 mėnesių arba gauti bedarbio pašalpas. Papildomos

informacijos ar patarimo teiraukitės vietinėje užimtumo agentūroje.

Be jau išvardytų socialinės apsaugos rūšių, dar yra valstybinė socialinė parama,

minimalios išmokos darbo ieškantiems asmenims, pagyvenusiems asmenims ir

sumažėjus asmens darbingumui, taip pat įvairios išmokos šeimai ir būsto pašalpos.

Registravimosi procedūra

Kai tik pradedate dirbti pagal darbo sutartį, Jūsų darbdavys privalo atlikti reikiamus

formalumus, kad būtumėte apdrausti socialiniu draudimu. Visų pirma Jūs būsite

apdraustas sveikatos draudimo įstaigoje (Krankenkasse), kuri apie tai praneša

ilgalaikės priežiūros pensijų ir nedarbo draudimo institucijoms. Jums bus suteiktas

socialinio draudimo numeris (Versicherungsnummer), pagal kurį pensijų draudimo

institucija registruos Jūsų draudimo laikotarpius ir nuo įmokų priklausančias išmokas.

Pirmojo įdarbinimo metu pensijų draudimo institucija atsiunčia socialinio draudimo

pažymėjimą (SV-Ausweis). Šiame pažymėjime įrašoma socialiniu draudimu apdrausto

asmens pavardė, pavardė iki santuokos, vardas ir socialinio draudimo numeris. Kai

kurių profesijų atveju (pavyzdžiui, statybų sektoriaus) tapatybės dokumentus (pasą,

tapatybės kortelę) privaloma turėti su savimi darbo metu. Apie tai jus informuos

darbdavys.




Visi naująjį draudimo numerį gavę asmenys iš karto gauna pranešimą, kuriame

nurodoma, kuriai pensijų draudimo institucijai jis yra priskirtas. Savarankiškai

dirbantys asmenys atitinkamoje sveikatos draudimo įstaigoje turi apsidrausti patys.

Socialinės apsaugos organizavimas

Privalomasis pensijų draudimas

Privalomąjį pensijų draudimą (Gesetzliche Rentenversicherung) organizuoja Federalinė

Vokietijos pensijų draudimo institucija (Deutsche Rentenversicherung Bund),

Vokietijos pensijų draudimo regioninės institucijos (Regionalträger der Deutschen

Rentenversicherung), Vokietijos šachtininkų, geležinkelininkų ir jūrininkų pensijų

draudimo institucija (Deutsche Rentenversicherung Knappschaft-Bahn-See) ir ūkininkų

senatvės pensijų kasos (Landwirtschaftliche Alterskassen).

Privalomasis sveikatos draudimas

Privalomuoju sveikatos draudimu (Gesetzliche Krankenversicherung) rūpinasi apie

145 sveikatos draudimo įstaigų. Kai kurios iš jų yra regioninės (pvz., vietos sveikatos

draudimo įstaigos, Ortskrankenkassen), o kai kurios – nacionalinės (pvz., dauguma

pakaitinių kasų, Ersatzkassen). Šiose kasose gali draustis visi asmenys,

neatsižvelgiant į profesiją ar įmonę, kurioje jie dirba, išskyrus ūkininkų kasas. Visi

darbuotojai, išskyrus kelias konkrečias kategorijas (pvz., tarnautojus, teisėjus,

karius), draudžiami privalomuoju draudimu, nebent jų atlyginimas vienus metus viršija

nustatytą metinę ribą. Dirbantiems nepilnamečiams taikomos specialios taisyklės.

Sveikatos draudimo įstaigos tvarko visų rūšių ir visų sričių socialinio draudimo įmokų

rinkimą.

Privalomasis ilgalaikės priežiūros draudimas

Kiekvienoje privalomojo sveikatos draudimo įstaigoje veikia atskira ilgalaikės

priežiūros draudimo įstaiga, iš kurios savarankiškai skiriamos išmokos gavėjams,

kuriems reikia ilgalaikės priežiūros. Visi privalomojo sveikatos draudimo įstaigoje

drausti asmenys toje pačioje kasoje draudžiami ilgalaikės priežiūros draudimu.

Privačiu sveikatos draudimu drausti asmenys turi atitinkamai pasirašyti privataus

ilgalaikės priežiūros draudimo sutartį (taip pat įmanoma apsidrausti savanorišku

ilgalaikiu priežiūros draudimu privačiose draudimo bendrovėse).

Privalomasis nelaimingų atsitikimų draudimas

Privalomąjį nelaimingų atsitikimų draudimą (Gesetzliche Unfallversicherung)

organizuoja pramonės sektoriaus nelaimingų atsitikimų ir žemės ūkio draudimo

institucijos (Berufsgenossenschaften) ir viešojo sektoriaus nelaimingų atsitikimų

draudimo institucijos.

Privalomasis nedarbo draudimas

Privalomuoju nedarbo draudimu (Gesetzliche Arbeitslosenversicherung) rūpinasi

Federalinė užimtumo agentūra (Bundesagentur für Arbeit, BA). BA sudaro centrinė

valdyba, regioniniai skyriai ir teritorinės agentūros. Privalomuoju draudimu nuo

nedarbo draudžiami visi darbuotojai (darbininkai, administracijos darbuotojai,

stažuotojai ir jauni neįgalieji).




Savarankiškai tvarkomas draudimas

Konkrečių sričių socialinį draudimą savivaldos principu tvarko draudimo įstaigos. Tam

jos sudaro savarankiškai valdomas institucijas (atstovų posėdžius ir valdybos

posėdžius arba administracines tarybas), kurias sudaro vienodas skaičius darbdavių ir

apdraustų asmenų atstovų. Nedarbo draudimo srityje viešojo sektoriaus atstovai

dalyvauja kaip trečioji šalis. Savarankiškai valdomų institucijų nariai yra renkami

darbdavių ir apdraustų asmenų kas šešerius metus rotacijos principu.

Priežiūra

Savarankiškai valdomos socialinio draudimo institucijos savo užduotis atlieka savo

atsakomybe ir laikydamosi įstatymų. Jas prižiūri valstybė, o priežiūrą vykdo priežiūros

institucija. Federalines draudimo įstaigas, kurių jurisdikcija aprėpia daugiau nei tris

žemes (Länder), prižiūri Federalinė draudimo tarnyba (Bundesversicherungsamt).

Kitas draudimo institucijas (vienos konkrečios žemės (Land) lygiu) prižiūri atitinkamos

žemės valdžia. Jūsų draudimo įstaiga informuos jus apie atitinkamą priežiūros

instituciją. Srityse, kuriose už pagrindinius dalykus ir horizontalias funkcijas yra

atsakingas Vokietijos pensijų draudimas – federalinė institucija, priežiūrą vykdo

Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija ir Federalinė draudimo tarnyba.

Finansavimas

Socialinės apsaugos sistema finansuojama iš nacionalinio draudimo įmokų, kurias

moka darbdaviai bei darbuotojai, ir iš bendrųjų mokestinių pajamų.

Jei esate dirbantis asmuo, o Jūsų pajamos viršija mažai apmokamos veiklos pajamų

dydį, Jūs privalote mokėti sveikatos draudimo, slaugos draudimo, nedarbo draudimo ir

pensijų draudimo įmokas. Jūsų privalomojo draudimo įmokos dydis atitinka tam tikrą

procentą Jūsų atlyginimo. Paprastai 53 % įmokos mokate Jūs, o 47 % – darbdavys.

Tačiau savarankiškai dirbantys asmenys moka visą sveikatos, slaugos ir pensijų

draudimo įmokų sumą. Nelaimingo atsitikimo draudimo įmokas moka tik darbdavys.

Darbdavys yra atsakingas už įmokų apskaičiavimą ir mokėjimą. Jūsų įmokos dalis

atskaitoma iš kiekvieno Jūsų atlyginimo. Jis / ji palaiko įmokų procentinę dalį ir

sumoka bendrus socialinio draudimo mokesčius (sveikatos, ilgalaikės priežiūros,

pensijos ir bedarbio draudimą jūsų pasirinktiems Privalomojo sveikatos draudimo

fondams, atsakingiems už visų socialinės apsaugos rūšių įmokų visos sumos

surinkimą.

Bendra sveikatos draudimo įmoka šiuo metu yra 15,5 % atlyginimo, tačiau negali būti

didesnė nei kiekvienais metais nustatomas dydis (2011 m. viršutinė atlyginimų riba

skaičiuojant įmokas buvo 45 900 EUR per metus). 7,3 % įmokos moka darbdavys.

Jeigu su pajamomis siejama įmoka neatitinka sveikatos draudimo fondų finansinių

reikalavimų, draudimo fondai gali nustatyti papildomą įmoką, kuri nėra siejama su

pajamomis. Jeigu privalomojo sveikatos draudimo vidutinė papildoma įmoka viršija

2 % Jūsų pajamų, nuo kurių mokate įmokas, turite teisę gauti socialinę kompensaciją

(Sozialausgleich).

Ilgalaikės priežiūros draudimo (Pflegeversicherung) įmoka yra 1,95 % 1940 m. arba

vėliau gimę bevaikiai apdraustieji asmenys nuo 23 metų dar moka 0,25 % įmokos

priedą.




Viršutinė pajamų riba privalomojo sveikatos draudimo ir ilgalaikės priežiūros draudimo

įmokoms apskaičiuoti buvo 50 850 EUR per metus.

Visa bendrojo pensijų draudimo įmokos suma yra 19,60 % atlyginimo, neviršijančio

galiojančios viršutinės įmokų apskaičiavimo ribos (metinė riba yra 67 200 EUR

senosiose žemėse ir 57 600 EUR – naujosiose žemėse). Pusę įmokos moka darbdavys.

Nedarbo draudimo įmoka yra 3,0 % atlyginimo, neviršijančio galiojančios viršutinės

nedarbo draudimo įmokų apskaičiavimo ribos. Iš esmės pusę įmokos moka darbdavys,

kitą pusę – darbuotojas.

Jokios įmokos nemokamos už pašalpas šeimai (jos finansuojamos iš valstybės lėšų).




II skyrius. Sveikatos priežiūra

Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas?

Pagal bendras taisykles privalomuoju arba privačiu sveikatos draudimu draudžiami visi

Vokietijos gyventojai, kurių metinės pajamos neviršija 50 850 EUR.

Sveikatos draudimo išmokas turi teisę gauti:

mokamą darbą dirbantys ir profesijos besimokantys asmenys, taip pat stažuotojai;

pakankamą darbo stažą turintys pensininkai;

bedarbio pašalpas gaunantieji bedarbiai;

remiamose darbo vietose dirbantys neįgalieji;

profesinio perkvalifikavimo programose dalyvaujantys ir specialiose pagalbos

jaunimui (Jugendhilfe) mokymo įstaigose profesijos besimokantys asmenys;

pagal patvirtintas aukštojo mokslo programas besimokantys studentai;

ūkininkai ir ūkyje dirbantys šeimos nariai;

menininkai ir rašytojai;

(tam tikromis sąlygomis) asmenys, neturintys kitų teisių į sveikatos priežiūrą.

Nereikalaujama jokio minimalaus draudimo laikotarpio.

Ką apima?

Prevenciniai tyrimai

Ligų diagnostikos pagrindu Jūs ir Jūsų šeima turite teisę į šiuos prevencinius

medicininius tyrimus:

vaikų ligų diagnostikos tyrimus, kol jie baigia šeštuosius metus, taip pat kol baigiasi

jų dešimtieji metai;

kasmetinį vėžio prevencinį tyrimą moterims nuo 20 metų ir vyrams nuo 45 metų;

kas dvejus metus apdraustiesiems asmenims nuo 35 metų – medicininius širdies ir

kraujagyslių sistemos, inkstų ligų arba diabeto tyrimus.

Sveikatos priežiūra

Kol esate apsidraudęs, Jūs ir Jūsų šeimos nariai turite teisę būti gydomi bendrosios

praktikos gydytojų, gydytojų specialistų ir dantų gydytojų.

Kiekvieną ketvirtį ir už kiekvieną pirmą gydytojo ar dantų gydytojo, į kurį kreipėtės be

siuntimo, konsultaciją tą patį ketvirtį privalote mokėti specialų 10 EUR mokestį

(Praxisgebühr). Šio mokesčio (Praxisgebühr) nereikia mokėti, jei 5 gydytoją

kreipiamasi antrą kartą per ketvirtį arba po pusmetinio profilaktinio apsilankymo pas

dantų gydytoją.




Vaistai, terapinės priemonės ir protezai

Vaistai, pateikus pagal sutartį dirbančio pripažinto gydytojo receptą, išduodami bet

kurioje vaistinėje. Paprastai už kiekvieną vaistinėje perkamą vaistą reikia primokėti 10

% jo kainos, ne mažiau nei 5 EUR ir ne daugiau nei 10 EUR, tačiau priemoka už vaistą

negali būti didesnė už patį vaistą. Vaistai nuo peršalimo ir gripo ir stiprinamieji vaistai

nekompensuojami, įskaitant medikamentus nuo slogos, nuskausminamuosius, kosulį

malšinančias ir atsikosėjimą lengvinančias priemones, vaistus nuo burnos ir gerklės

ligų, neįskaitant medikamentų nuo grybelinių infekcijų, vidurius laisvinamųjų vaistų

bei vaistų nuo pykinimo keliaujant.

Draudimas taip pat nepadengia išlaidų medikamentams, kurių pagrindinis tikslas yra

pagerinti gyvenimo kokybę. Pirmiausia iš sąrašo išbraukiami medikamentai, skirti

gydyti erekcijos sutrikimus, žadinti geismą ir didinti seksualinę potenciją, priemonės,

padedančios mesti rūkyti, mesti svorį ar sumažinti apetitą, reguliuoti kūno svorį ar

skatinančios plaukų augimą. Tačiau taisyklė, kad draudimo įstaiga nekompensuoja

nereceptinių vaistų kainos, turi išimtį: pavyzdžiui, dalis vaistų kainos kompensuojama,

kai vaistai yra skirti sutrikusio vystymosi vaikams iki 12 metų arba pagal Jungtinio

federalinio komiteto (Gemeinsamer Bundesausschuss) gaires yra laikomi vaistais

sunkioms ligoms gydyti.

Apdrausti asmenys turi teisę į terapiją (fizioterapiją, logopediją, profesinę terapiją,

pėdų gydymą). Asmenys moka 10 % paslaugos kainos priemoką, taip pat 10 EUR už

išrašytą siuntimą.

Sveikatos draudimo fondas taip pat prisiima įsipareigojimus apmokėti už gydymui

būtinas klausos pagalbines priemones, protezus bei kitas pagalbines priemones ir

įtaisus pagal sutartines kainas, o jei būtina – iki tam tikros fiksuotos sumos. Apdrausti

suaugusieji turi tik ribotą teisę į finansuojamas regos pagalbines priemones. Jei

sveikatos draudimo fondas nenurodo kitaip, prieš įsigyjant pagalbines priemones ir

įtaisus, būtina gauti išankstinį fondo patvirtinimą. Priemoka už pagalbines priemones ir

įtaisus sudaro 10 % kainos, mažiausiai 5 EUR, o daugiausia – 10 EUR. Vis dėlto

priemoka negali būti didesnė už perkamo produkto kainą. Priemoka už vartojimui

skirtas pagalbines priemones ribojama iki 10 EUR už mėnesiui reikalingą šių pagalbinių

priemonių kiekį.

Dantų gydymas

Būtino konservatyviojo ir chirurginio dantų gydymo kainą sveikatos draudimo fondas

visiškai kompensuoja.

Už ortodonto (netaisyklingo sąkandžio profilaktikos ir korekcijos) suteiktas paslaugas

apdrausto asmens priemoka yra 20 %. Šią 20 % sumą Sveikatos draudimo fondas

grąžina tik pabaigus gydymą. Apdraustiems asmenims iki 18 metų kompensuojama

visa būtinų ortodonto paslaugų kaina.

Apdrausti asmenys gauna su diagnozavimu susijusias išmokas dantų protezams ir

karūnėlėms, kuri atitinka 50 % fiksuotų standartinės priežiūros išlaidų – vadinamosios

standartinės išmokos (Regelleistung). Fiksuota išmoka didėja su reguliariai

užtikrinama prevencija. Be fiksuotos išmokos apdraustieji asmenys, kurių pajamos

nesiekia nustatytos ribos, turi teisę mokėti tą pačią sumą, taip pat į mediciniškai

būtiną standartinę išmoką nepermokant.




Priežiūra namuose ir pagalba buityje

Jei kartu su Jumis gyvenantis asmuo negali Jums suteikti būtinos slaugos ir pagalbos

ligos atveju, sveikatos draudimo įstaiga apmokės ne tik gydymo išlaidas, bet ir

slaugos personalo namuose Jums teikiamų paslaugų išlaidas. Tačiau tokia teise galima

pasinaudoti tik tuomet, jei ligoniui būtinas gydymas stacionare, tačiau tai neįmanoma,

arba jei gydymo ligoninėje galima išvengti arba jį sutrumpinti slaugymu namuose.

Iš esmės teisę gauti pagalbą buityje kiekvieną kartą susirgus galima gauti tik

keturioms savaitėms, jeigu dėl ligos negalite pasirūpinti savo buitimi. Tačiau ši

paslauga Jums priklauso tik tuomet, jei šeimoje auga vaikas iki 12 metų arba neįgalus

vaikas, kuriuo niekas be Jūsų šeimoje negali pasirūpinti.

Priežiūra ligoninėje

Jūs turite teisę gauti visą Jums būtiną priežiūrą ligoninėje. Būtinybę gydyti ligoninėje

turi patvirtinti Jūsų gydytojas. Išskyrus skubios pagalbos atvejus, norint, kad gydymo

išlaidos būtų apmokėtos, reikia iš anksto pateikti atitinkamą prašymą sveikatos

draudimo įstaigai. Už kiekvieną ligoninėje praleistą dieną 10 EUR priemoką ligonis

moka ne daugiau nei už 28 dienas per kalendorinius metus.

Kelionės išlaidos

Sveikatos draudimo įstaigos tam tikromis sąlygomis gali kompensuoti visas arba dalį

kelionės, susijusios su gydymu, išlaidų. Apdraustieji asmenys moka 10 % kelionės

išlaidų, bet ne mažiau kaip 5 EUR ir ne daugiau kaip 10 EUR už kelionę.

Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis?

Prieš pradėdami gydymą turite pateikti gydytojui savo sveikatos draudimo kortelę

(Krankenversicherungskarte). Skubos atveju Jumis bus pasirūpinta nereikalaujant

pateikti kortelę, šiuo atveju turėtumėte pateikti sveikatos draudimo kortelę per

artimiausias 10 dienų.

Gydymo paslaugas teikia sutartis pasirašę gydytojai ir dantų gydytojai – jie sudaro

daugiau nei 90 % medikų – iš kurių Jūs galite pasirinkti sau tinkamą prieš pradėdami

gydymą arba bet kurio kalendorinio ketvirčio pradžioje.

Šių gydytojų sąrašas pateikiamas Jūsų sveikatos draudimo įstaigoje.

Jei Jūsų gydytojo manymu Jums reikėtų kreiptis į specialistą, polikliniką ar panašią

instituciją, jis išrašys atitinkamą siuntimą (Überweisungsschein).




III skyrius. Piniginės ligos išmokos

Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas?

Vokietijoje darbdavys darbuotojui, kuris tampa nedarbingas dėl ligos, toliau moka

darbo užmokestį, nepriklausomai nuo jo darbo valandų skaičiaus per savaitę ar

mėnesį. Teisė toliau gauti darbo užmokestį (Entgeltfortzahlung) įgyjama tik tada, jeigu

darbo santykiai truko nepertraukiamas keturias savaites.

Ką apima?

Paprastai, jei esate nedarbingas dėl ligos, ir tai atsitiko ne dėl Jūsų kaltės, darbdavys

Jums toliau moka atlyginimą pirmąsias šešias nedarbingumo savaites.

Ligoniai, kuriems darbdavys nemoka ar nebemoka atlyginimo, turi teisę gauti

kasdienes išmokas ligos atveju (Krankengeld) iš sveikatos draudimo įstaigos. Jos

prilygsta 70 % įprasto atlyginimo (Regelentgelt), tačiau negali būti didesnės nei 90 %

šio atlyginimo sumos atskaičius mokesčius.

Kasdienės išmokos ligos atveju mokamos iki nedarbingumo laikotarpio, kuriam išduota

medicininė pažyma, pabaigos. Tačiau jos negali būti mokamos dėl tos pačios ligos

ilgiau nei 78 savaites per trejų metų laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, tam

tikromis sąlygomis galimas išmokų atnaujinimas naujam trejų metų laikotarpiui.

Kasdienės išmokos ligos atveju mažinamos arba jų mokėjimas nutraukiamas, jei

ligonis gauna kitas išmokas – visą arba invalidumo ar senatvės pensiją arba išmokas iš

užsienio.

Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas?

Apie nedarbingumą ir tikėtiną jo trukmę privalote pranešti darbdaviui nedelsiant.

Jeigu esate nedarbingas ilgiau kaip tris kalendorines dienas, turite pateikti savo

darbdaviui gydytojo pažymą ne vėliau kaip ketvirtą ligos dieną. Teisė gauti pinigines

ligos išmokas iš esmės įgyjama nuo kitos dienos po tos dienos, kurią gydytojas

nustatė nedarbingumą. Gydytojo pažymoje nurodoma prognozuojama nedarbingumo

trukmė. Ją turite pateikti darbdaviui.

Jūs privalote laiku atvykti paskirtai gydytojo apžiūrai. Neatvykus be svarbios

priežasties Jums gali būti nutrauktas kasdienių išmokų ligos atveju mokėjimas.

Jei gaunate kitas išmokas (pavyzdžiui, pensiją) arba jei Jūsų liga susijusi su

nelaimingu atsitikimu darbe ar profesine liga, privalote apie tai pranešti sveikatos

draudimo įstaigai. Nedarbingumo laikotarpiu negalima išvykti iš Vokietijos be sveikatos

draudimo įstaigos sutikimo, priešingu atveju nukentėsite finansiškai.




Jūsų teisė gauti pinigines išmokas susirgus vaikui

Jeigu esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai Jūsų vaikas (iki 12 metų)

suserga ir jam, kaip patvirtina gydytojas, reikia priežiūros, turite teisę gauti išmokas

ligos atveju ne ilgiau kaip 10 darbo dienų už vieną vaiką (iš viso ne ilgiau kaip 25

darbo dienas) per kiekvienus kalendorinius metus, jeigu Jūsų šeimoje nėra kito

asmens, galinčio prižiūrėti vaiką.




IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos

Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?

Visos moterys, gaunančios sveikatos draudimo išmokas natūra, taip pat turi teisę gauti

išmokas natūra nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys per motinystės atostogas ir už

gimdymo dieną gauna motinystės išmoką, kurios suma vienai kalendorinei dienai yra

13 EUR, jeigu jos turi teisę, tapusios nedarbingos, gauti ligos išmokas ir per

motinystės atostogas negauna jokio atlyginimo. Darbuotojos, kurios pačios nėra

apsidraudusios privalomuoju sveikatos draudimu (pavyzdžiui, privačiai apsidraudusios

moterys arba moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu pagal įgytą teisę

„familienversichert“), gauna motinystės išmoką, kurios bendra suma neviršija

210 EUR. Ją moka valstybė.

Ką apima?

Motinystės išmokos natūra apima:

gydymo ir akušerės paslaugas nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo;

akušerės, o prireikus – ir gydytojo priežiūrą gimdymo metu;

vaistus, tvarsliavą ir kitas medicinines paslaugas;

apmokamos išlaidos gimdant stacionare;

slaugos personalo teikiamas priežiūros namuose paslaugas;

pagalbą šeimai.

Jos mokamos šešias savaites iki gimdymo ir aštuonias savaites po jo (12 savaičių

priešlaikinio ar daugiavaisio gimdymo atveju). Jei gimdymas yra priešlaikinis,

motinystės atostogos po gimdymo pratęsiamos tiek dienų, kiek jos sutrumpėjo iki

gimdymo. Išmokų dydis priklauso nuo Jūsų atlyginimo, tačiau negali būti didesnis nei

13 EUR už kalendorinę dieną. Galimą šių išmokų ir Jūsų gauto atlyginimo skirtumą

atlygina darbdavys.

Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?

Nėščioji privalo įsigyti gimdyvės kortelę (Mutterschaftspass), kurioje nurodyta, kokius

medicininius tyrimus reikia atlikti.




V skyrius. Invalidumo išmokos

Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas?

Visi privalomuoju pensijų draudimu apsidraudę asmenys (t. y. visi darbuotojai ir kai

kurių grupių savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos yra didesnės už

minimalias pajamas) yra apdrausti ir invalidumo atveju.

Bendrojo invalidumo pensija (Erwerbsminderung)

Ši pensija skiriama, jei apdraustasis asmuo, sumažėjus jo darbingumui dėl sveikatos,

nebegali dirbti įprastinėmis darbo rinkos sąlygomis ne mažiau nei 6 valandas (kaip

dalinio nedarbingumo pensijos atveju) arba nors tris valandas (visiško nedarbingumo

pensija) per dieną.

Norėdami gauti šią pensiją, turite pateikti įrodymą, kad esate įmokėjęs ne mažiau nei

60 mėnesių draudimo įmokų (stažo laikotarpis). Be to, reikia įrodyti, kad mokėjote

privalomas įmokas trejetą iš penkerių metų iki bendrojo nedarbingumo laikotarpio

pradžios. Šis laikotarpis gali būti pailgintas, pavyzdžiui, įskaičiuojant nedarbingumo,

nedarbo, mokymosi ir vaikų auginimo laikotarpius. Jei apdraustasis tampa

nedarbingas nepraėjus šešeriems metams nuo profesijos įgijimo, stažo reikalavimai

švelninami.

Dalinio invalidumo pensija (teilweise Erwerbsminderung)

Lūkesčių apsaugos požiūriu apdraustieji asmenys gali taip pat gauti pensiją iš dalies

sumažėjus darbingumui, jei jie atitinka draudimo teisės nustatytus kriterijus, jei yra

gimę iki 1961 m. sausio 2 d. ir jei dėl sveikatos sumažėjus jų darbingumui jie nebegali

dirbti net šešių valandų per dieną savo dabartinio arba kito jiems priimtino darbo.

Pajamų sumavimo ribojimas

Jei dirbate darbą, iš kurio gaunate papildomųjų pajamų, galite prarasti pensiją. Todėl

prieš imantis tokios veiklos būtina pasitarti su kompetentinga pensijų institucija.

Specialios taisyklės šachtininkams

Kasybos sektoriuje laikoma, kad darbingumas yra sumažėjęs, jei dėl ligos ar

invalidumo nesate pajėgus dirbti savo ankstesnio ar panašaus darbo, išskyrus atvejus,

kai suteikiama analogiška darbo vieta ne kasybos sektoriuje. Papildomosios pajamos,

gaunamos iš ekonominiu požiūriu ne tokio pat darbo kaip ankstesnysis, neturi įtakos

Jūsų pensijai.

Nuo 50 metų amžiaus šachtininkai gali gauti pensiją, jei nebedirba ekonominiu

požiūriu tokio pat darbo kaip ankstesnysis darbas šachtoje. Tačiau jie turi turėti 25

metų darbo stažą.

Reabilitacijos priemonės

Pagal pensijų įstatymus skatinama profesinė reabilitacija, o ne pensijos mokėjimas. Jei

reabilitacijos priemonės gali padėti išsaugoti ir pagerinti apdraustojo asmens

darbingumą, pensijų draudimo institucija visų pirma sudaro galimybę apdraustajam




asmeniui pasinaudoti tokiomis medicininės ar profesinės reabilitacijos priemonėmis,

užuot skyrusi pensiją.

Ką apima?

Pensijos dydis priklauso nuo socialinio draudimo įmokų, įmokėtų per visą Jūsų

draudimo laikotarpį. Be įmokų mokėjimo laikotarpių, pensijos didėjimui gali turėti

įtakos kiti laikotarpiai, kai įmokų mokėti nereikėjo arba jos buvo mokamos mažesnės.

Kaip galima gauti invalidumo išmokas?

Pensijos paprastai skiriamos tik pateikus prašymą. Prašymas teikiamas atsakingai

socialinio draudimo institucijai.




VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos

Kada turite teisę gauti senatvės išmokas?

Visi privalomuoju pensijų draudimu draudžiami asmenys (t. y. visi samdomieji

darbuotojai ir kai kurių grupių savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos yra

didesnės už minimalias pajamas) turi teisę gauti senatvės pensiją.

Senatvės pensija skiriama atlyginant už darbinguoju gyvenimo laikotarpiu dirbtą

darbą. Jai taikomi amžiaus ir minimalaus draudimo laikotarpio apribojimai (įprastas

reikalaujamas laikotarpis išmokoms gauti yra penkeri įmokų mokėjimo metai kartu su

pakaitiniais laikotarpiais).

Skaičiuojant 5, 15 ir 25 metų stažo laikotarpius atsižvelgiama į visus kalendorinius

mėnesius, kuriuos Jūs mokėjote įmokas ir vaiko iki trejų metų auginimo laikotarpius.

Skaičiuojant 35 metų darbo stažą, atsižvelgiama į visus teisę į pensiją suteikiančius

laikotarpius. Tokie, pavyzdžiui, yra mokymosi ir vaiko iki dešimties metų auginimo

laikotarpiai.

Jei, sulaukęs pensinio amžiaus, norite sumažinti profesinės veiklos mastą, galite taip

pat paprašyti tik dalinės pensijos (trečdalio, pusės ar dviejų trečdalių visos pensijos

dydžio). Taip pat galite neprašyti skirti Jums pensiją. Jei, sulaukęs 65 metų, Jūs dar

nesate pateikęs prašymo mokėti senatvės pensiją, arba esate paprašęs tik dalies

pensijos, vėliau Jums mokama visa pensija didinama 0,5 % per mėnesį suma (6 %

per metus) nuo tos pensijos dalies, dėl kurios mokėjimo Jūs nesate pateikęs prašymo.

Tradicinė senatvės pensija (Regelaltersrente)

Įprastas pensinis amžius pagal įstatymus 2012–2029 m. laikotarpiu laipsniškai

vėlinamas iki 67 metų. Pirmiausia bus vėlinamas 1947 m. gimusių asmenų pensinis

amžius.

Visi po 1963 m. gimę asmenys išeis į pensiją kaip įprastai, sulaukę 67 metų.

Apdraustieji asmenys, 45 metus mokėję privalomojo draudimo įmokas darbo,

priežiūros ir vaikų iki 10 metų auginimo laikotarpiais, galės išeiti į pensiją sulaukę

65 metų ir jų pensijos dėl to nebus mažinamos.

Teisė kartu su įprasta senatvės pensija gauti kitų pajamų neribojama.

Paankstintas išėjimas į pensiją

Pakeitus įprastą išėjimo į pensiją amžių bus atitinkamai pakeistas paankstinto išėjimo į

pensiją amžius. Tačiau tų rūšių pensijų, kurių mokėjimas pamažu nutraukiamas,

gavėjų amžius nesikeis; šiuo atveju įprastas išėjimo į pensiją amžius liks 65 metai.

Ankstyvą (sumažintą) pensiją galima gauti nuo 63 metų, jei asmuo 35 metus buvo

draustas pensijų draudimu.

Senatvės pensijos sunkų neįgalumą turintiems asmenims apdraustieji asmenys gali

prašyti sulaukę 65 metų, jei jiems yra pripažintas sunkus neįgalumas ir jie turi 35




metų darbo stažą. Išankstinis tokios pensijos mokėjimas, sumažinus jos dydį, gali būti

pradėtas nuo 62 metų.

Iki 1952 m. sausio 1 d. gimę apdraustieji asmenys gali prašyti mokėti sumažintą

senatvės pensiją nuo 63 metų, jeigu:

turi 15 metų reikalaujamą laikotarpį pensijai gauti;

yra mokėję privalomų įmokų už 8 metus per paskutinius 10 metų iki pensijos;

prasidėjus pensiniam amžiui yra bedarbiai;

buvo bedarbiai iš viso 52 savaites po to, kai sulaukė 58 metų su puse, arba dirbo ne

visą darbo dieną dėl savo amžiaus (Altersteilzeitarbeit) ne mažiau kaip 24 mėnesius

iki pensijos.

Kai pensija mokama ilgiau, ji sumažinama 0,3 % už kiekvieną pensijos gavimo mėnesį

iki įprasto pensinio amžiaus (jei senatvės pensija mokama sunkų invalidumą turinčiam

asmeniui – iki 65 metų).

Šachtininkams galioja specialios nuostatos. Jie gali išeiti į senatvės pensiją sulaukę 60

metų, jei turi 25 metų darbo stažą.

Moterų senatvės pensija

Moterys gali išeiti į senatvės pensiją ir gauti mažesnę pensiją nuo 60 metų, jei mokėjo

privalomojo draudimo įmokas daugiau nei dešimt metų po savo keturiasdešimtojo

gimtadienio. Reikia būti išdirbus 15 metų. Tačiau 1952 m. ir vėliau gimusios

apdraustos moterys neturi teisės prašyti tokios senatvės pensijos.

Ką apima?

Pensijos dydis daugiausia priklauso nuo socialinio draudimo įmokų, įmokėtų per visą

Jūsų draudimo laikotarpį. Be įmokų mokėjimo laikotarpių, pensijos didėjimui gali turėti

įtakos kiti laikotarpiai, kai įmokų mokėti nereikėjo arba jos buvo mokamos mažesnės.

Kaip galima gauti senatvės išmokas?






VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo

Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo?

Visi privalomuoju pensijų draudimu draudžiami asmenys (t. y. visi samdomieji

darbuotojai ir kai kurių grupių savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos yra

didesnės už minimalias pajamas) taip pat yra draudžiami draudimu netekus

maitintojo.

Našlės arba našlio pensija skiriama pergyvenusiam (-iai) sutuoktiniui (-ei), oficialios

partnerystės atveju – pergyvenusiam (-iai) partneriui (-ei), kai kuriais atvejais taip pat

išsituokusiam (-iai) sutuoktiniui (-ei).

Asmenys turi teisę gauti našlės arba našlio pensiją, jei baigėsi reikalaujamas

laikotarpis išmokoms gauti (įmokos mokėtos penkerius metus, įskaitant pakaitinius

laikotarpius). Reikalaujamo laikotarpio išmokoms gauti gali ir nebūti, jei apdraustasis

asmuo miršta dėl sužeidimo darbe arba iškart po to, kai baigia studijas ar profesinį

mokymąsi. Be to, mirusį asmenį pergyvenęs (-usi) sutuoktinis (-ė) paprastai turi teisę

į pensiją tik tuo atveju, jei santuoka truko ne trumpiau kaip vienus metus.

Našlaičio pensija mirus apdraustajam asmeniui paprastai skiriama vaikams iki 18

metų; amžiaus riba nukeliama iki 27 metų, jei našlaitis mokosi mokykloje arba siekia

įgyti profesiją, jei metus dirba kaip socialinio ar ekologinio darbo savanoris arba jei dėl

neįgalumo negali užsidirbti pragyvenimui. Jei mokymasis mokykloje ar profesinėje

mokykloje nutraukiami dėl privalomosios karinės ar civilinės tarnybos, teisė gauti

našlaičio pensiją pratęsiama atitinkamos trukmės laikotarpiu po 27 metų. Pusė

našlaičio pensijos mokama, jei vienas iš tėvų yra gyvas; visa našlaičio pensija

mokama, jei mirę abu tėvai.

Ką apima?

Našlės ir našlio pensijos (Witwen-und Witwerrenten)

Našlės ar našlio pensija sudaro 25 % visos mirusiojo asmens invalidumo pensijos

(Rente wegen voller Erwerbsminderung) (tai vadinama mažąja našlės arba našlio

pensija). Ši išmoka mokama dvejus metus. Pensija didinama, jei jos gavėjas išlaiko

vaiką, jei jam jau yra 45 metai (nuo 2012 m. ši amžiaus riba laipsniškai vėlinama, kol

2029 m. pasieks 47 metus) arba jei jo darbingumas sumažėjęs 55 % (tuomet tai

vadinama didžiąja našlės arba našlio pensija). Be to, vaikų turinčioms našlėms ir

našliams mokamas priedas. Skyrybų atveju apdraustųjų asmenų kartu įgytos teisės į

senatvės ir invalidumo išmokas padalijamos buvusiems sutuoktiniams.

Pensijos padalijimas

Užuot gavę sutuoktinio išmokas ir našlio išmokas įprastine tvarka, sutuoktiniai bendru

sutikimu gali prašyti atskirti jų su pensija susijusias teises, įgytas per bendrą

gyvenimą. Galioja viena sąlyga: kiekvienas sutuoktinis turi turėti ne mažesnį nei 25

metų teisę į pensiją suteikiantį stažą. Santuoka turi būti sudaryta po 2001 m. gruodžio

31 d. ir (arba) abiem partneriams tuo metu turėjo būti ne mažiau nei 40 metų. Šias




sąlygas atitinkantys oficialią partnerystę sudarę partneriai taip pat gali prašyti atskirti

jų pensijas.

Našlaičio pensija (Waisenrente)

Vieno iš tėvų netekusiems našlaičiams mokama našlaičio pensija sudaro 10 %

mirusiojo asmens pensijos, prie kurios pridedamas našlaičio priedas. Pensija abiejų

tėvų netekusiems našlaičiams yra lygi 20 % mirusių tėvų pensijų sumos. Prie šios

sumos pridedamas našlaičio priedas. Jei apdraustasis asmuo mirė nesulaukęs

63 metų, našlaičio pensija sumažinama, bet ne daugiau kaip 10,8 %

Pajamų apskaičiavimas

Apskaičiuojant išmokas mirties atveju, tam tikru lygiu atsižvelgiama į iš darbo

gaunamas ar pakaitines išmokos gavėjo pajamas, taip pat gali būti atsižvelgta į jo

turtą. Dabartinis dydis šiuo metu yra 718,08 EUR senosiose žemėse (Länder) ir

637,03 EUR naujosiose žemėse. Ši suma didinama už kiekvieną teisę gauti našlaičio

pensiją turintį vaiką. Apskaičiuojant našlaičio pensijos dydį, į pajamas atsižvelgiama

tik tuomet, jei našlaitis vyresnis nei 18 metų. Našlaičiams nustatyta suma šiuo metu

yra 478,72 EUR senosiose žemėse ir 424,69 EUR naujosiose žemėse. Jei jo paties

uždirbamos pajamos yra didesnės nei nustatytas dydis, prie našlės, našlio ar našlaičio

pensijos pridedama 40 % grynųjų perteklinių pajamų dydžio suma.

Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo?






VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos

Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

išmokas?

Draustis nuo nelaimingų atsitikimų privalo visų pirma darbininkai ir stažuotojai.

Privalomai draudžiamos ir kitos asmenų grupės – vaikai, prižiūrimi dienos grupėse

arba vaikų priežiūros specialistų, bendrojo lavinimo įstaigose besimokantys mokiniai,

asmenys reabilitacijos laikotarpiu, taip pat aukštųjų mokyklų studentai profesinio

rengimo ar profesinio tobulinimosi laikotarpiu. Savarankiškai dirbantys asmenys

paprastai nėra draudžiami privalomuoju draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakingo

draudiko nuo nelaimingų atsitikimų įstatuose aiškiai nurodyta, kad šie asmenys turi

būti apdrausti. Bet kokiu atveju savarankiškai dirbantys asmenys gali draustis

savanoriškai.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmoka mokama tik atsitikus draudžiamajam

įvykiui – įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga.

Nelaimingais atsitikimais darbe laikomi ne tik patys nelaimingi atsitikimai, įvykę

užsiimant draudime numatyta veikla, bet ir nelaimingi atsitikimai, atsitikę pakeliui iš

vietos arba į vietq, kurioje užsiima draudime numatyta veikla. Profesinės ligos – tai

ligos, kuriomis apdraustieji asmenys suserga dėl savo draudime numatytos veiklos

arba užsiimdami ta veikla; jos nurodytos akte dėl profesinių ligų (73 patvirtintų ligų

sąraše). Jei ligos tame sąraše nėra, galima įrodyti, kad ji yra profesinio pobūdžio

(taikoma mišri sistema).

Tarp apdraustojo asmens veiklos ir nelaimingo atsitikimo (ligos), taip pat tarp

nelaimingo atsitikimo (ligos) ir sveikatai padarytos žalos turi būti nustatytas

priežastinis ryšys.

Ką apima?

Kaip kompensacija už draudžiamojo įvykio padarytą žalą Jūsų sveikatai Jums priklauso

šios išmokos:

Gydymas

Gydymas apima pirmąją medicinos pagalbą, medicininę priežiūrą, vaistus, terapines

paslaugas ir susijusias priemones, priežiūrą namuose, taip pat medicininę reabilitaciją.

Dalyvavimo darbo rinkoje išmokos

Grąžinimo į aktyvų gyvenimą išmokos, būtent yra išmokos, skirtos padėti išsaugoti

arba rasti darbą, darbo paieškoms, stažuotėms, pasirengimui dirbti, profesiniam

mokymuisi ir tobulinimuisi, taip pat perkvalifikavimui.




Dalyvavimo visuomenės gyvenime išmokos

Tai išmokos, kuriomis siekiama padėti žmonėms grįžti į visuomenės gyvenimą ir ypač

padėti:

įgyti praktinių žinių ir gebėjimų,

suvokti aplinką,

įsigyti, prižiūrėti ir įrengti neįgaliems asmenims pritaikytą būstą,

savarankiškai gyventi globos centre,

dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Papildomosios paslaugos

Papildomosios išmokos susijusios su reabilitacija per sportą grupėse gydytojui

paskyrus ir medicinine priežiūra, kelionės išlaidomis vykstant sportuoti , ir pagalba

namuose, taip pat su vaikų priežiūros išlaidomis.

Ilgalaikės priežiūros išmokos

Jei tapote priklausomas dėl draudžiamojo įvykio, turite teisę gauti priežiūros išmokas

arba kasdienės priežiūros išmokas (net jei jau gaunate pensiją).

Kasdienės išmokos nelaimingo atsitikimo atveju ir laikinosios išmokos

Kasdienė išmoka nelaimingo atsitikimo atveju Jums mokama visą nedarbingumo

laikotarpį. Ji siekia 80 % Jūsų atlyginimo neatskaičius mokesčių iki nedarbingumo

pradžios, ir yra ne didesnė nei Jūsų atlyginimas atskaičius mokesčius. Nelaimingo

atsitikimo atveju išmoka paprastai skiriama pasibaigus laikotarpiui, per kurį Jums buvo

mokamas atlyginamas, ir mokama ne ilgiau kaip 78 savaites arba tol, kol esate

gydomas (-a) gydymo įstaigoje. Kasdienė išmoka nelaimingo atsitikimo atveju

mokama tol, kol užbaigiamas gydymas ligoninėje. Išmokos mokėjimas nutraukiamas,

kai skiriama profesinės ligos pensija.

Laikinoji išmoka skiriama laikotarpiu, kuriuo Jums mokamos dalyvavimo darbo rinkoje

išmokos; šios laikinos pašalpos suma yra šiek tiek mažesnė už išmoką nelaimingo

atsitikimo atveju.

Pensija

Jei po nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos Jūsų darbingumas ilgiau nei

26 savaites po draudžiamojo įvykio buvo sumažėjęs ne mažiau nei 20 %, Jums

skiriama pensija. Jos dydis priklauso nuo to, kiek sumažėjo Jūsų darbingumas, taip

pat nuo Jūsų metinio atlyginimo (atlyginimas už dvylika paskutinių kalendorinių

mėnesių iki draudžiamojo įvykio).

Pensijos netekus maitintojo (Hinterbliebenenrenten)

Jei Jūsų sutuoktinio mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga,

Jums skiriama pensija netekus maitintojo. Pensija lygi 40 % mirusiojo asmens metinių

darbo pajamų, jei Jums jau yra 47 metai ir daugiau, jei esate nedarbingas ar apskritai

nepajėgus užsidirbti arba jei auginate vaiką, kuris turi teisę gauti našlaičio pašalpą. Jei

esate jaunesnis (-ė) ir neturite vaikų, Jums bus dvejus metus mokama 30 % mirusiojo

asmens metinių darbo pajamų dydžio pensija. Tačiau pensija yra mokama ilgiau nei




dvejus metus, jei mirties data ankstesnė nei 2002 m. sausio 1 d., arba jei sutuoktiniai,

kurių bent vienas yra gimęs iki 1962 m. sausio 2 d., susituokė iki 2002 m. sausio 1 d.

Vaikai iki 18 metų gauna našlaičio pensiją (Waisenrente). Tėvo arba motinos netekęs

našlaitis gauna 20 % apdraustojo asmens metinių darbo pajamų, o visiškas našlaitis –

30 % Jei vaikas vis dar mokosi, pensija jam mokama iki 27 metų.

Jei pensijos gavėjas gauna ir savo pajamas, prireikus pensija gali būti atitinkamai

sumažinta.

Vienkartinė išmoka

Tam tikromis sąlygomis vietoj pensijos gali būti išmokėta vienkartinė išmoka

(Abfindung).

Išmoka mirties atveju

Mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju asmeniui, kuris

rūpinasi laidotuvėmis, mokama išmoka mirties atveju (Sterbegeld). Pašalpos suma

atitinka 1/7 atskaitinio atlyginimo dydžio (4500 EUR, naujosiose žemėse – 3840 EUR).

Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga?

Ar nelaimingas atsitikimas yra draudžiamasis įvykis ir ar jis suteikia teisę gauti

išmokas, nustato kompetentinga nelaimingų atsitikimų draudimo institucija; prašymo

pačiam pateikti nereikia. Nelaimingų atsitikimų draudimo institucijai apie kiekvieną

nelaimingą atsitikimą turi pranešti darbdavys.

Jei patyrėte nelaimingą atsitikimą, paprastai turite kreiptis į nelaimingų atsitikimų

draudimo institucijos paskirtą gydytoją specialistą (vadinamąjį tarpinį gydytoją,

Durchgangsarzt). Šis tarpinis gydytojas, bendradarbiaudamas su Jūsų nelaimingų

atsitikimų draudimo institucija, sprendžia, koks turėtų būti tolesnis Jūsų gydymas.




IX skyrius. Šeimos išmokos

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?

Visi Vokietijoje gyvenantys asmenys, tenkinantys toliau nurodytas sąlygas, turi teisę

gauti išmoką vaikui (Kindergeld) ir pašalpą tėvams (Elterngeld) už savo vaikus,

įvaikius ir sutuoktinio vaikus. Suteikiant teisę gauti išmoką vaikui taip pat galima

atsižvelgti į tuose pačiuose namuose gyvenančius vaikaičius arba įvaikius.

Išmoka vaikui

Išmokos vaikui mokamos už visus vaikus iki 18 metų imtinai. Pilnametis turi teisę

toliau jas gauti tokiomis aplinkybėmis:

jei jam dar nėra 21 metų, jei jis nėra sudaręs darbo sutarties ir yra registruotas kaip

darbo ieškantis asmuo įdarbinimo biure Vokietijoje ar kitoje ES valstybėje narėje,

Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ar Šveicarijoje;

jei jam dar nėra 25 metų ir jis studijuoja ar mokosi profesinėje mokykloje arba

priklauso pereinamųjų dviejų mokymosi ciklų etapui (ne ilgiau nei keturis

mėnesius), arba dirba savanorišką darbą pagal Pajamų mokesčių įstatymo (EStG)

32 dalies 4 punkto 1 sakinio nr. 2 raidę d arba kurie negali pradėti ar tęsti profesinio

mokymo, nes nėra tinkamos vietos;

Jei jis nepajėgus užsidirbti pragyvenimui dėl fizinio, protinio ar psichinio neįgalumo,

atsiradusio iki sueinant 25 metams.

Išmoka gali būti mokama pilnametystės sulaukusiems vaikams, tik jei jie pabaigę

pirmuosius profesinius mokymus, jei jie nėra įsidarbinę. Leidžiamas darbas iki 20

valandų per savaitę, profesinis mokymas ar nedidelės apimties darbas.

Jei vaikas atliko karinę tarnybą arba pakaitinę civilinę tarnybą, išmoka už jį gali būti

mokama ir mokymosi ar pereinamuoju laikotarpiu arba tuo metu, kai vaikas ieško

darbo, net jei jis yra vyresnis nei pirmiau nurodyta. Šiuo atveju išmokos mokėjimo

laikotarpis pailginamas atsižvelgiant į tos tarnybos trukmę. Tačiau išmoka vaikui

nemokama tuo metu, kai jis atlieka karinę tarnybą arba pakaitinę civilinę tarnybą.

Teisės gauti išmokas vaikui neturi vaikai, už kuriuos Jūs, Jūsų sutuoktinis (-ė) arba

kitas asmuo, kuris yra to vaiko tėvas arba motina, gauna išmokoms vaikui

prilygstančias išmokas.

Pašalpa tėvams (Elterngeld)

Pašalpa tėvams mokama motinai ir (arba) tėvui, kurie gyvena su vaiku vienuose

namuose ir patys augina vaiką. Šią pašalpą gaunantis vienas iš tėvų turi teisę dirbti ne

visą darbo dieną, jei darbo savaitė ne ilgesnė nei trisdešimt valandų. Pašalpa gali būti

mokama iki vaikui sueis 14 mėnesiai.

Gimusį vaiką prižiūrintys sutuoktiniai arba partneriai (net jei jis nėra jų biologinis

vaikas) gali tokiomis pačiomis sąlygomis gauti pašalpą tėvams. Ją taip pat gali gauti

giminaičiai iki trečios eilės, jei tėvai dėl sunkumų (ligos, negalios ar mirties) negali

patys rūpintis vaiku.




Pašalpa tėvams už įvaikius ir šeimos globojamus vaikus, kuriuos numatoma įvaikinti,

gali būti mokama iki 14 mėnesių. 14 mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo

tada, kai vaikas tampa šeimos nariu. Pašalpa nebemokama, kai vaikui sukanka

8 metai.

Ką apima?

Išmoka vaikui

Išmoka vaikui yra 184 EUR už pirmus du vaikus, 190 EUR už trečią vaiką ir 215 EUR

už ketvirtą ir visus kitus vaikus.

Pašalpa tėvams

Vaiko tėvai gali gauti šią pašalpą ne trumpiau kaip du mėnesius (trumpiausią atskaitinį

laikotarpį) ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Paprastai abu vaiko tėvai kartu turi teisę gauti

iš viso 12 mėnesinių išmokų, kurios mokamos už vaiką kiekvieną mėnesį. Jie turi teisę

gauti dar dvi mėnesines išmokas, jei vaiko priežiūros pašalpa naudojasi abu tėvai ir jų

uždirbamos pajamos sumažėja bent dviem mėnesiams (tai yra bendro pašalpos

mokėjimo mėnesiai). Vieniši tėvai ir motinos gali gauti pašalpą tėvams iki 14 mėnesių

vietoj kitų pajamų.

Pašalpos tėvams (Elterngeld) suma iš esmės pakeičiama 67 % perskaičiuotų pajamų

atskaičius mokesčius. Jei grynosios pajamos siekia daugiau kaip 1200 EUR iki

gimdymo, keitimo tarifas palaipsniui mažinamas iki 65 %. Asmenims, gaunantiems

mažas pajamas, pajamos kompensuojamos iki 100 %. Pašalpa tėvams negali būti

mažesnė kaip 300 EUR (nepriklausomai nuo pajamų) ir didesnė kaip 1 800 EUR per

mėnesį. Mažas pajamas uždirbančioms šeimoms skiriami priedai. Kelis mažamečius

vaikus auginančios šeimos gauna priedą už antrą vaiką, sudarantį 10 % tėvams

skiriamos pašalpos, kurią jie turi teisę gauti, ir ne mažesnį kaip 75 EUR per mėnesį.

Kaip galima gauti išmokas šeimai?

Pašalpos šeimai skiriamos tik pateikus raštišką prašymą. Prašymo formą galima gauti

Užimtumo agentūroje ( pašalpų šeimai kasoje). Daugiau informacijos galite gauti

interneto svetainėje (http://www.familienkasse.de).

Užimtumo agentūra (pašalpų šeimai įstaiga) reikiamą mėnesį, už kurį numatyta skirti

išmoką vaikui, perveda šią pašalpą į nurodytą banko sąskaitą.

Užimtumo agentūrai (pašalpų šeimai įstaigai) savo iniciatyva ir nedelsdamas Jūs

privalote pranešti apie bet kokį prašymo pateikimo metu nurodytų duomenų

pasikeitimą, galintį turėti įtakos Jūsų teisei gauti šeimos pašalpas (pavyzdžiui, apie

vaiko profesinio lavinimo užbaigimą).

Už pašalpos vaikui mokėjimą atsakinga pašalpų šeimai įstaiga priklauso nuo

gyvenamosios vietos. Jūsų pašalpų šeimai įstaiga suteiks visą reikalingą informaciją.

Atsakingą įstaigą galite rasti interneto svetainėje http://www.familien-wegweiser-

regional.de/Kindergeld.113.0.html.

Pašalpa tėvams skiriama tik pateikus prašymą raštu. Už prašymo nagrinėjimą ir

išmokos mokėjimą atsako pašalpų tėvams skyriai. Įvairiose Bundesland šią užduotį

http://www/

http://www.familien-wegweiser-regional.de/Kindergeld.113.0.html

http://www.familien-wegweiser-regional.de/Kindergeld.113.0.html




atlieka atskiri skyriai. Jums reikalingą pašalpų tėvams skyrių ir prašymo formas rasite

internete adresu http://www.familien-wegweiser-regional.de/Elterngeld.73.0.html.

http://www.familien-wegweiser-regional.de/Elterngeld.73.0.html




X skyrius. Bedarbio išmokos

Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?

Standartinė bedarbio išmoka

Paprastai, jei esate samdomasis darbuotojas ar stažuotojas, ir prarandate darbą,

turite teisę gauti bedarbio pašalpas, jeigu:

pranešėte apie tai, kad nedirbate užimtumo biurui ir pateikėte prašymą gauti

pašalpą;

nesiverčiate jokia kita veikla arba ja verčiatės ne daugiau nei 15 valandų per

savaitę;

galite dirbti (t. y. esate darbingas ir pasirengęs priimti bet kurį tinkamą darbo

pasiūlymą) ir pats aktyviai ieškote darbo;

turite reikiamą darbo stažą, kad turėtumėte teisę gauti bedarbio išmoką, t. y. esate

dirbęs darbą ir ne mažiau nei dvylika mėnesių per pastaruosius dvejus metus

mokėjote įmokas. Tam tikromis aplinkybėmis iki 2012 m. liepos mėn. pakanka būti

dirbus 6 mėnesius, kad turėtumėte reikiamą darbo stažą.

Jei esate bedarbis (-ė), privalote visomis išgalėmis stengtis įsidarbinti. Turite vykdyti

įdarbinimo sutartyje, kurią sudarėte su užimtumo agentūra, nustatytus

įsipareigojimus.

Išmokos nemokamos, bet ne ilgiau nei 12 savaičių (Sperrzeit), jei be svarbios

priežasties:

Jūs išėjote iš darbo savo noru;

atsisakote darbo, kurį Jums siūlo įdarbinimo biuras;

atsisakote dalyvauti susijusioje profesinės integracijos veikloje;

nevykdote reikalavimo pranešti įdarbinimo tarnybai apie savo padėtį arba iškart

neužsiregistruojate darbo ieškančiu asmeniu.

Minimalios išmokos darbo ieškantiems asmenims (II tipo bedarbio pašalpos /

socialinės pašalpos)

Po bedarbio išmokų arba kaip priedą prie jų galite gauti II tipo bedarbio išmokas, jei

esate:

darbingas (-a);

neturtingas (-a);

nuo 15 iki 65 metų amžiaus (arba pasiekęs nustatytą diferencijuotą amžiaus ribą

pagal Socialinio kodekso II knygos Sozialgesetzbuch SGB II § 7a straipsnį);

Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinė Respublika.

Nedarbingi pajamų negaunantys išmokų gavėjai, gyvenantys su darbingu pajamų

negaunančiu išmokų gavėju „vienodų poreikių bendruomenėje“, poreikiams patenkinti

gali gauti socialines pašalpas, jei tik nepriklauso Socialinio kodekso XII tome nurodytų

asmenų kategorijai (Sozialgesetzbuch, SGB XII).




Ką apima?


Išmokos dydis priklauso nuo Jūsų atlyginimo, Jūsų mokesčių mokėtojo pažymėjime

nurodytos apmokestinimo kategorijos ir nuo to, ar turite vaikų.

Skaičiuojant išmoką atsižvelgiama į praėjusių metų vidutinį dienos darbo užmokestį,

tačiau išmoka negali viršyti 5 500 EUR per mėnesį senosiose žemėse (Länder) ir

4 800 EUR per mėnesį naujosiose žemėse.

Jei išmokos gavėjai turi vaikų, išmoka sudaro 67 % jų atlyginimo atskaičius

mokesčius, o jei jie vaikų neturi – 60 % atlyginimo atskaičius mokesčius.

Išmokų mokėjimo trukmė priklauso nuo įmokų mokėjimo stažo ir asmens amžiaus,

tačiau jos mokamos ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Jos mokamos šešis mėnesius

asmenims, kurie yra privalomai draudžiami 12 mėnesių, arba daugiausia 24 mėnesių,

jei asmuo yra vyresnio amžiaus ir buvo privalomai draudžiamas 48 mėnesius. Išmokų

mokėjimo trukmė – nuo trijų mėnesių iki penkių mėnesių išimtinėmis aplinkybėmis,

kai yra įgytas 10 mėnesių darbo stažo laikotarpis; ši nuostata taikoma tik iki 2012 m.

liepos mėn.



Minimalios išmokos darbo ieškantiems asmenims – tai pagal poreikius ir atsižvelgiant į

pajamas teikiama socialinė pagalba, kurios suma priklauso nuo socialinės paramos,

reikalingos priimtinam socialiniam ir kultūriniam gyvenimo lygiui užtikrinti. Minimalus

gyvenimo lygis užtikrinamas mokant federaliniu lygmeniu nustatytas ir visoje

Vokietijoje vienodas „įprastus reikalavimus“ (Regelbedarfe) atitinkančias išmokas. Jei

tikrosios būsto ir šildymo išlaidos yra pakankamai didelės, padengiama visa jų suma.

Iš nustatyto dydžio bendros pašalpos sumos padengiamos mitybos, asmens higienos,

buities reikmenų ir kasdienio asmeninio gyvenimo išlaidos. Be to, gali būti keliami

„papildomi reikalavimai“ (Mehrbedarfe) (pavyzdžiui, dėl mitybos, vienišiems tėvams ar

motinoms ir kt.) ir skiriamos specialios išmokos. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pertvarkyta

minimalių išteklių skyrimo vaikų, jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialiniam ir

kultūriniam ugdymui sistema (vadinamasis „švietimo paketas“). Iš šio paketo

tenkinami poreikiai, susiję su mokyklų ekskursijomis, asmeniniais mokymosi

reikmenimis, viešu maitinimu, mokykliniu transportu, sportu, kultūra ir laisvalaikio

užsiėmimais, o tam tikromis aplinkybėmis teikiama parama mokymuisi (studijoms).

Minimalios išmokos darbo ieškantiems asmenims mokamos iš esmės neribotą laiką, jei

vykdomos jų mokėjimo sąlygos; tačiau išmoka paprastai skiriama tik šešiems

mėnesiams, o šiam laikotarpiui pasibaigus reikia dar kartą įrodyti, kad asmuo turi

teisę ją gauti.

Kitos išmokos

Kol esate bedarbis, pagal nedarbo draudimo sistemą Jūsų vardu mokamos šios

įmokos:

sveikatos draudimo įmokos; šio draudimo išmokų skyrimo sąlygos paaiškintos

skyriuje apie sveikatos priežiūrą;

ilgalaikės priežiūros draudimo įmokos;

privalomojo pensijų draudimo įmokas.




Kol Jums mokamos bedarbio išmokos, esate taip pat apdraustas nuo kai kurių

nelaimingų atsitikimų.

Pagal Vokietijos teisę paankstinto išėjimo į pensiją išmokos nenustatytos. Tačiau

daugelio veiklos sektorių kolektyvinių sutarčių teisėje yra nuostatų dėl paankstinto

išėjimo į pensiją.

Kaip galima gauti bedarbio išmokas?


Išmoką galite gauti, jei pranešėte apie tai, kad nedirbate įdarbinimo biurui ir pateikėte

prašymą skirti išmoką.

Privalote nedelsdamas informuoti įdarbinimo biurą apie bet kuriuos savo asmeninės

padėties pokyčius, galinčius turėti įtakos Jūsų teisei gauti išmokas (pavyzdžiui, apie

paskirtą pensiją, įsidarbinimą).



Išmokų gavimo laikotarpiu Jūs privalote kviečiamas atvykti į minimalias išmokas

mokančią instituciją (vadinamąjį darbo centrą). Atsisakius patenkinti šį prašymą be

pagrįstos priežasties, gali būti pritaikytos sankcijos ir sumažintos išmokos.

Minimalios išmokos darbo ieškantiems asmenims skiriamos atlikus specialų vertinimą.

Prašymus skirti išmokas svarsto darbo centras. Asmens nedarbingumą taip pat

nustato darbo centras. Be to, apskundę šio centro sprendimą, turite gauti jo ekspertų

nuomonę. Prie darbo centro veikia atskira tarnyba, kurios užduotis yra kovoti su

sukčiavimu gaunant išmokas.




XI skyrius. Minimalios lėšos

Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą?

Socialinės paramos išmokos

Bet kuris Vokietijoje gyvenantis asmuo, nepajėgiantis savo jėgomis – finansinėmis

(pajamomis ar turtu) ar fizinėmis (galimybėmis dirbti) – ar su trečiojo asmens pagalba

užsitikrinti pragyvenimo, turi teisę prašyti socialinės paramos.

Socialinės paramos įstatymais išskiriamos kelios sritys, kiekvienoje kurių yra

nustatytos išmokos, atitinkančios išskirtinę padėtį. Šiame skyriuje aptariamos išmokos

priklauso iš mokesčių finansuojamai sistemai, kurioje, atsižvelgiant į pajamas,

užtikrinama, jog nedarbingi, tačiau remtini asmenys, kurių pajamų nepakanka šeimos

poreikiams patenkinti (Bedarfsgemeinschaft) arba kuriems nepakanka kitų asmenų

paramos, gautų minimalių lėšų ir galėtų pragyventi. Asmenys iki 65 metų, negalintys

užsitikrinti pragyvenimo ir laikinai nedarbingi, gauna paramos išgyvenimui išmokas

(Hilfe zum Lebensunterhalt). Vyresni nei 65 metų asmenys arba vyresni nei 18 metų

asmenys, kuriems dėl sveikatos priežasčių pripažintas visiškas ir nuolatinis

nedarbingumas, gali gauti jų poreikius atitinkantį pensijos priedą senatvėje arba

sumažėjus darbingumui (Grundsicherung im Alter und bei Erwerbsminderung).

Neturintys pajamų, tačiau galintys dirbti bedarbiai gali prašyti minimalių išmokų darbo

ieškantiems asmenims (II tipo bedarbio išmokų / socialinių pašalpų).

Kiekvienas paramos kriterijus atitinkančios šeimos narys turi teisę atskirai prašyti

socialinės paramos. Kuo didesnė šeima, tuo didesnė bendra paramos suma.

Skaičiuojant išmokas atsižvelgiama į jų prašančio asmens ir kartu su juo gyvenančio (-

os) sutuoktinio (-ės) arba partnerio (-ės) pajamas ir turtą.

2.9.2. Pašalpa akliesiems ir priežiūros pašalpa

Pagal atitinkamus žemių teisės aktus iš dalies arba visiškai akli asmenys tam tikromis

aplinkybėmis gali pasinaudoti pašalpa akliesiems ir priežiūros pašalpa

(Landesblindengeld ir Landespflegegeld). Kai kuriose žemėse kurtieji ir kai kurie

asmenys, kuriems pripažintas sunkus invalidumas, taip pat turi teisę prašyti priežiūros

pašalpos. Teisė gauti šias išmokas būtinai siejama su gyvenimu ar nuolatine

gyvenamąja vieta atitinkamoje žemėje.

Ką apima?


Standartinio dydžio (Regelsätze) išmokos nustatomos konkrečiose žemėse (Länder).

Standartinio dydžio išmokų sumos priklauso nuo gavėjo amžiaus ir padėties šeimoje.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. visoje Vokietijoje taikomi šie „įprasti reikalavimai“

(Regelbedarfe):

pagal įprastus reikalavimus šeimą išlaikančiam arba vienišam asmeniui mokama

374 EUR;

kartu gyvenantiems sutuoktiniams arba sugyventiniams pagal įprastus reikalavimus

mokama 337 EUR;




suaugusiam asmeniui, kuris negyvena savo namuose ar bendruose namuose su

sutuoktiniu, partneriu ar sugyventiniu – 299 EUR;

už šeimos narius, kol jiems sukanka 6 metai – 219 EUR;

už 6–14 metų amžiaus šeimos narius – 251 EUR;

už 14 metų ir vyresnio amžiaus šeimos narius – 287 EUR.

Prie standartinio dydžio išmokos gali būti pridedama:

priedai tam tikrų ypatingų poreikių turintiems asmenims (pvz., vaikams, vienišoms

motinoms ir vienišiems tėvams, nėščioms moterims, tam tikromis ligomis

sergantiems ir dėl to išskirtinių mitybos poreikių turintiems asmenims ir t. t.);

vienkartinės išmokos, neįskaičiuojamos į vienodo standartinio dydžio išmoką ir

skirtos pvz., būtiniausiems drabužiams įsigyti (taip pat nėštumo metu ir

pagimdžius), naujam būstui įrengti (taip pat buities įrangai įsigyti);

švietimo paketas (Bildungs- und Teilhabepaket) vaikams ir jaunimui, iš kurio lėšų

tenkinami konkretūs poreikiai, susiję su mokyklų ekskursijomis, asmeniniais

mokymosi reikmenimis, mokykliniu transportu, viešu maitinimu, sportu, kultūra ir

laisvalaikio veikla, o tam tikromis aplinkybėmis teikiama parama mokymuisi

(studijoms).

Kaip galima gauti šias išmokas?


Sprendimus skirti išmokas priima už socialinę paramą atsakinga institucija. Asmenų

nuolatinį visišką nedarbingumą kaip sąlygą gauti pagal poreikius skiriamą pensijos

priedą sulaukus senatvės ar sumažėjus sugebėjimui užsidirbti (Grundsicherung im

Alter und bei Erwerbsminderung), nustato valstybės pensijų draudimo institucija.

Konkrečias asmenų gyvenimo ir darbo sąlygas tiria atskira tarnyba prie socialinės

paramos institucijos.




XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra

Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?

Vokietijoje ilgalaikės priežiūros išmokos tais atvejais, kai asmeniui reikia priežiūros

(asmuo yra priklausomas), paprašius skiriamos privalomojo ilgalaikės priežiūros

draudimo sistemoje.

Socialinis ilgalaikės priežiūros draudimas (Socialinio kodekso XI knyga,

Sozialgesetzbuch SGB XI) yra atskira socialinio draudimo sritis, kurioje draudžiama

nuo rizikos, kad asmeniui reikės ilgalaikės priežiūros, panašiai kaip ir draudimas nuo

ligų, nelaimingų atsitikimų, nedarbo, taip pat senatvės pensijų draudimas. Daugybė

įvairių ilgalaikės priežiūros išmokų padeda sumažinti asmenų, kuriems reikia

priežiūros, fizinę, psichinę ir finansinę naštą ir naštą jų šeimų nariams, taip pat padeda

prižiūrimiems asmenims gyventi oriai ir atsižvelgti į jų pageidavimus.

Visi privalomuoju arba privačiu sveikatos draudimu draudžiami asmenys taip pat yra

privalomai apdrausti privalomuoju arba privačiu ilgalaikės priežiūros draudimu. Norint

gauti išmokas pagal privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo sistemą, reikia turėti

dvejų metų darbo stažą. Pagal privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo reikalavimus

asmeniui reikia priežiūros, jeigu jis dėl fizinio, emocinio ar psichikos sutrikimo arba

negalios bent šešis mėnesius negali atlikti kasdienio gyvenimo veiksmų be nuolatinės

kito asmens pagalbos. Atitinkami pagalbos poreikiai apima ir asmens higienos,

mitybos, judėjimo ir bendros priežiūros bei pagalbos namuose sritis. Ilgalaikės

priežiūros išmokų suma priklauso ne nuo amžiaus ar pajamų, o nuo priežiūros

poreikių, kuriuos nustato sveikatos draudimo medicinos tarnyba. Tai reiškia, kad

ilgalaikės priežiūros išmokas iš esmės gali gauti tik tie asmenys, kurie priklauso bent I

kategorijai. Norint gauti kai kurias išmokas (vadinamieji „išplėstiniai pasiūlymai“)

pakanka mažesnių priežiūros poreikių.

Asmenys, kurių priežiūros poreikiai yra nedideli (iki 90 minučių per dieną) arba iš

dalies apdrausti asmenys („Teilkaskoversicherung“), kuriems skiriamų apribotų išmokų

nepakanka tikrosioms išlaidoms padengti, gali konkrečiais atvejais gali gauti priežiūros

išmokas socialinės paramos sistemoje.

Socialinės paramos priežiūros išmokos (vadinamosios „pagalbos pašalpos“), mokamos

tik kai atitinkamas asmuo yra finansiškai nesavarankiškas, t. y. kai asmuo, kuriam

reikia priežiūros, negali nei pats padengti bendrų savo priežiūros išlaidų, nei tikėtis

kitų asmenų pagalbos.

Be to, privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo sistemoje asmenį, kuriam reikia

priežiūros, prižiūrintiems šeimos nariams ir kitiems neformalias priežiūros paslaugas

teikiantiems asmenims įskaitomos pensijų draudimo įmokos, nelaimingų atsitikimų

draudimo įmokos, nedarbo draudimo įmokos priežiūros laikotarpiais, taip pat jiems

skiriamos kitos papildomos įmokos, pavyzdžiui, nemokami mokymo kursai, galimybės

išeiti poilsio ir susirasti pavaduojantį asmenį ir t. t.




Ką apima?

Išmokos natūra

Kartu su privalomomis konsultacijomis apie priežiūrą išmokos natūra apima

daugiausia:

priežiūros namuose ir pagalbos buityje paslaugas, kurias teikia ambulatoriniai

centrai arba priežiūros paslaugas teikiantys asmenys;

vienkartinę išmoką institucinės globos (įskaitant trumpalaikę globą, Kurzzeitpflege)

išlaidoms padengti.

(III kategorijos darbuotojams išmokų natūra suma yra 1 510 EUR (nuo 2012 m.

sausio 1 d. – 1 550 EUR), o vadinamaisiais sunkiais atvejais suma yra 1 918 EUR).

Šių išmokų suma priklauso nuo priklausomumo laipsnio ir yra nustatyta įstatymų.

Be to, kartu su priežiūra namuose skiriamos papildomos išmokos, pavyzdžiui,

pavaduojamoji priežiūra (Verhinderungspflege), trumpalaikė priežiūra

(Kurzzeitpflege), taip pat priežiūra dieną ir naktį (Tages-und Nachtpflege).

Kartu su priežiūros namuose išmokomis, siekiant palengvinti asmens priežiūrą arba

namų ruošą, gali būti skiriama reikmenų ir prietaisų arba imamasi priemonių

gyvenimo sąlygoms pagerinti.

Papildomos priežiūros išmokos skiriamos asmenims, kuriems reikia visapusiškos

nuolatinės pagalbos (pvz., nuo demencijos kenčiantiems, psichiškai neįgaliems arba

psichikos ligomis sergantiems asmenims).

Išmokos mokamos neribotą laiką tol, kol vykdomos jų mokėjimo sąlygos.

Piniginės išmokos

Jei asmuo, kuriam reikia priežiūros, nori būti savarankiškas, jis gali gauti priežiūros

pašalpą, kad galėtų patenkinti būtinas savo priežiūros ir pagalbos namuose reikmes.

Šios išmokos suma nustatoma pagal asmens priklausomumo laipsnį. Išmoka

III grupės asmenims yra 685 EUR (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 700 EUR).

Galima kartu gauti išmokas pinigais ir išmokas natūra: jei asmuo, kuriam reikia

priežiūros, gauna tik dalį išmokų natūra, jis taip pat turi teisę gauti atitinkamą

priežiūros pašalpą. Asmuo, priežiūros paslaugomis besinaudojantis tik dieną, taip pat

turi teisę gauti 50 % atitinkamos priežiūros išmokos natūra arba priežiūros pašalpos.

Galima laisvai rinktis išmokas natūra arba išmokas pinigais.

Išmokos mokamos neribotą laiką tol, kol vykdomos jų mokėjimo sąlygos.




Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?

Sveikatos draudimo medicinos tarnyba, kurioje daugiausia dirba gydytojai ir priežiūros

specialistai, įvertina asmens ilgalaikės priežiūros poreikį.

Atliekant vertinimą svarstomi keturi rodikliai: asmens higiena, mityba, judumas ir

namų ruoša.




Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai

Daugiau informacijos apie nustatytas sąlygas ir socialinės apsaugos išmokas

asmenims Vokietijoje galima gauti iš socialinės apsaugos sistemą tvarkančių viešųjų

įstaigų.

Prašymus suteikti informacijos apie atvejus, kai siekiantis gauti išmokas asmuo yra

draustas dviejose ar daugiau valstybių narių, reikia siųsti:

Privalomasis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros draudimas

GKV Spitzenverband, Abteilung

Deutsche Verbindungsstelle

Krankenversicherung – Ausland (DVKA)

Krankenversicherung – Ausland (DVKA)

Pennefeldsweg 12 c

53177 Bonn

Tel. (49-228) 95300

http://www.dvka.de

Nelaimingų atsitikimų draudimas

Deutsche Verbindungsstelle

Unfallversicherung – Ausland

[Pramonės darbdavių atsakomybės draudimo asociacijų centrinė federacija]

Alte Heerstr. 111,

53757 Sankt Augustin

Tel. (49-2241) 231 01

http://www.dguv.de

Nedarbo draudimas ir išmokos šeimai

Bundesagentur für Arbeit

[Federalinė užimtumo agentūra]

Regensburger Straße 104

90478 Nürnberg

Tel. (49-911) 179 0

http://www.europaserviceba.de

http://www.arbeitsagentur.de

http://www.dvka.de/

http://www.dguv.de/

http://www.europaserviceba.de/

http://www.arbeitsagentur.de/




Privalomojo pensijų draudimo ryšių institucijos

Deutsche Rentenversicherung

http://www.deutsche-rentenversicherung.de

Graikijai, Lichtenšteinui, Šveicarijai, Kiprui

Deutsche Rentenversicherung Baden-Württemberg

76122 Karlsruhe

Tel. (49-721) 825 0

ir

70429 Stuttgart

Tel. (49-711) 848 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-bw.de

Lenkijai

Deutsche Rentenversicherung Berlin-Brandenburg

Knobelsdorffstr. 92

14059 Berlin

Tel. (49-30) 3002 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-berlin-brandenburg.de

engrijai

Deutsche Rentenversicherung Mitteldeutschland

Kranichfelder Straße 3

99097 Erfurt

Tel. (49-361) 482 0

Bulgarijai

Deutsche Rentenversicherung Mitteldeutschland

Paracelsusstraße 21

06114 Halle

Tel. (49-345) 213 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-mitteldeutschland.de

Slovėnijai, Slovakijai, Čekijai

Deutsche Rentenversicherung Bayern Süd

84024 Landshut

Tel. (49-871) 81 0

Austrijai

Deutsche Rentenversicherung Bayern Süd

81729 München

Tel. (49-89) 6781 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-bayernsued.de

Danijai, Suomijai, Norvegijai, Švedijai

Deutsche Rentenversicherung Nord

Ziegelstraße 150

23556 Lübeck

Tel. 0451 485-0

http://www.deutsche-rentenversicherung.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-bw.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-berlin-brandenburg.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-mitteldeutschland.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-bayernsued.de/




Estijai, Latvijai, Lietuvai


Platanenstr. 43

17033 Neubrandenburg

Tel. (49-395) 370 0

Airijai, Jungtinei Karalystei


Friedrich-Ebert-Damm 245

22159 Hamburg

Tel. (49-40) 5300 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-nord.de

Belgijai, Ispanijai

Deutsche Rentenversicherung Rheinland

40194 Düsseldorf

Tel. (49-211) 937 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-rheinland.de

Prancūzijai, Liuksemburgui

Deutsche Rentenversicherung Rheinland-Pfalz

Eichendorffstraße 4-6

67346 Speyer

Tel. (49-6232) 17 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-rlp.de

Italijai, Maltai

Deutsche Rentenversicherung Schwaben

Dieselstr. 9

86154 Augsburg Tél.

Tel. (49-821) 500 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-schwaben.de

Portugalijai

Deutsche Rentenversicherung Nordbayern

Friedenstraße 12/14

97072 Würzburg

Tel. (49-931) 802 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-nordbayern.de

Islandijai, Nyderlandams

Deutsche Rentenversicherung Westfalen

Gartenstraße 194

48125 Münster

Tel. (49-251) 238 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-westfalen.de

Ryšių institucija visoms valstybėms, kai įmokos mokamos draudėjui

Deutsche Rentenversicherung Bund

10704 Berlin

Tel. (49-30) 865 1

http://www.deutsche-rentenversicherung-bund.de

http://www.deutsche-rentenversicherung-nord.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-rheinland.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-rlp.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-schwaben.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-nordbayern.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-westfalen.de/

http://www.deutsche-rentenversicherung-bund.de/




Šachtininkų, geležinkelininkų ir jūrininkų ryšių institucija

Deutsche Rentenversicherung Knappschaft-Bahn-See

[Vokietijos šachtininkų, geležinkelininkų ir jūrininkų pensijų draudimo sistema]

Pieperstraße 14-28

44789 Bochum

Tel. (49-234) 304 0

http://www.deutsche-rentenversicherung-knappschaft-bahn-see.de

Ūkininkų senatvės pensijų ryšių institucija

Spitzenverband der landwirtschaftlichen Sozialversicherung

[Bendroji socialinio ūkininkų draudimo institucija]

Weißensteinstraße 70-72

34131 Kassel

Tel.: (49-561) 9359 - 0

http://www.lsv.de

http://www.deutsche-rentenversicherung-knappschaft-bahn-see.de/

http://www.lsv.de/

Documents

Jūsų socialinės apsaugos teisės - European …ec.europa.eu/employment_social/empl_portal/SSRinEU/Your...Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis Jūsų socialinės apsaugos