Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo …socialinisdarbas.vdu.lt/lt/system/files/MDD_nurodymai_2013_0.pdf · Teorinis tyrimo pagrindimas (ontologija ir teorijos)

Vytauto Didžiojo Universitetas

Socialinės gerovės fakultetas

Socialinio darbo katedra

Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos

RENGĖ Jonas Ruškus

APROBUOTA VDU Socialinio darbo katedroje

Vytauto Didžiojo universitetas

Kaunas 2013

Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.

2

Turinys

Įvadas ........................................................................................................................................... 3

Socialinio darbo studijų kryptis ir tyrimo etika ........................................................................... 4

Magistro darbo struktūra ............................................................................................................. 6

Įvadas ........................................................................................................................................... 6

Teorinis tyrimo pagrindimas ....................................................................................................... 10

Tyrimo metodologija ir imtis ....................................................................................................... 11

Tyrimo rezultatai ......................................................................................................................... 17

Diskusija ...................................................................................................................................... 18

Išvados ......................................................................................................................................... 18

Rekomendacijos .......................................................................................................................... 18

Santrauka ..................................................................................................................................... 18

Magistro darbo rengimo organizavimas ...................................................................................... 18

Pasirengimas magistro darbo gynimui, gynimo ir vertinimo procedūra ..................................... 19

Magistro darbo apipavidalinimo reikalavimai ............................................................................. 20

Literatūros šaltinių naudojimas ................................................................................................... 21

Magistro darbo kokybės vertinimo kriterijai ............................................................................... 25

1 Priedas. Magistro darbo titulinis lapas ..................................................................................... 26

2 Priedas. Vytauto Didžiojo bibliotekoje esanti literatūra tyrimo metodologijos klausimais ..... 27


3

Įvadas

Lietuva dalyvauja Bolonijos procese, kurio tikslas yra iki 2010 m. apjungti skirtingas aukštojo

mokslo sistemas į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Šio proceso rezultatai yra 2004

metais Dublino darbo grupės parengti skirtingų studijų pakopų kvalifikacijos aprašai. Šiuose

aprašuose magistro studijos apibrėžiamos kaip antroji pakopa, tarp bakalauro ir daktaro.

Aprašuose pabrėžiama, kad baigusieji magistro studijas turi gebėti savitai kurti ir/ar taikyti

idėjas mokslinių tyrimų kontekste, taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus naujoje

aplinkoje bei platesniuose (ar multidisciplininiuose) kontekstuose, integruoti žinias ir

formuluoti sprendimus ribotos informacijos sąlygomis prisiimant socialinę ir etinę atsakomybę,

perteikti savo išvadas, žinias ir sprendimus specialistams ir nespecialistams, tęsti mokymąsi ir

savarankiškai studijuoti.

Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo (2009-04-30 d. Nr. XI-242) 48 straipsio 2

punkte teigiama, kad magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam

mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.

Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų

krypties magistro laipsnis.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2010-06-3 d. nr. v-826)

patvirtintas magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas numato (3 skyriaus

16.1.-16.4. punktai), kad magistro studijų programą baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį

įgijęs asmuo turės reikšmingai aukštesnes, nei pasiekiamos per pirmosios pakopos studijas,

kompetencijas:

- bus įgijęs savitam ir savarankiškam mokslinių idėjų plėtojimui ir taikymui pakankamų

studijuotos mokslo šakos žinių, susipažinęs su naujausiomis tos šakos mokslo teorijomis,

metodais ir technologijomis;

- bus įgudęs įgytą žinojimą ir supratimą, šiuolaikinius metodus taikyti analitinių gebėjimų,

inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant mokslinius

tyrimus, išmanys analizės metodų taikymo ribas, mokės įvertinti tyrimų rezultatus ir

nustatyti jų patikimumą;

- galės įgytą žinojimą, supratimą ir gebėjimą spręsti problemas taikyti naujoje, nežinomoje ar

nuolat kintančioje aplinkoje bei plačiuose (tarpkryptiniuose, tarpsritiniuose) kontekstuose,

susijusiuose su savo studijų sritimi;

- gebės nuolat savarankiškai mokytis, pažinti ir kritiškai vertinti studijuoto pažinimo ar

kūrimo lauko teorines bei praktines naujoves, efektyviai veikti aplinkybėmis, kai stokojama

išsamios informacijos bei instrukcijų, pagrįsti daromas išvadas ir jas deramai pateikti

įvairaus išsilavinimo suinteresuotiems asmenims, suvokti etinius ir socialinius savo žinojimo

ir jo pagrindu priimamų sprendimų padarinius ir atsakomybę už juos.

Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše numatyta (3 skyrius, 20

punktas), kad magistro studijų baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais

tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas,

atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu magistrantas turi

parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų

anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šių rekomendacijų atveju, socialinio darbo) darbus,

savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (socialinio darbo) tyrimus, aprašyti savo atliktą

tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal universiteto patvirtintus

reikalavimus.


4

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas yra parengti

socialinį darbuotoją, gebantį tirti kontekstualizuotą praktiką integruojant ir plėtojant

profesines žinias, gebėjimus, vertybes; skatinant žmonių tarpusavio santykių ir asmens

sąveikos su aplinka problemų sprendimą; inicijuojant socialinius pokyčius bei inovacijas

siekiant asmens gerovės, stiprinant pilietinę visuomenę bei tobulinant asmenines profesines

kompetencijas.

Minėtos bendrosios socialinio darbo kompetencijos plėtojamos integruojant žinias, įgyjamas

teorinių studijų ir praktinio mokymosi procese. Nuoseklaus integravimo procese susiformavęs

žinojimas leidžia studentams išsiugdyti gebėjimus, užtikrinančius kompetentingą veiklą

įvairiose socialinio darbo srityse, skirtinguose lygmenyse. Studentai turėtų būti pasirengę veikti

ne tik psichosocialinės sąveikos, bet ir organizacijos, bendruomenės, socialinės politikos

lygmenyse. Išskirtinis socialinio darbo magistrų kompetencijos bruožas yra gebėjimas inicijuoti

ir įgyvendinti novacijas, grindžiamas reflektavimu ir tyrimais.

Tyrimo metodologijos dalykai kartu su baigiamuoju magistro darbu sudaro 40% visos Vytauto

Didžiojo universiteto socialinio darbo magistrantūros studijų programos. Specifinės socialinio

darbo tyrimo kompetencijos VDU Socialinio darbo magistro programoje įgyjamos dalykuose

„Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“, “Socialinio darbo

tyrimų modeliavimas”, “Kokybinių tyrimų metodologija“. Tyrimo kompetencijos plėtojamos

ir teorinių dalykų metu rengiant savarankiškus darbus.

Magistrantas, atlikdamas tyrimą ir rengdamas magistro darbą vadovaujasi šiame dokumente

pateiktomis rekomendacijomis. Rekomendacijose apibrėžiami bendrieji metodologiniai

tiriamojo darbo parametrai bei kokybės vertinimo kriterijai. Magistrantas savarankiškai, taip

pat vadovo bei Socialinio darbo katedros konsultuojamas, sprendžia tyrimo temos ir

metodologijos pasirinkimo klausimus.

Rekomendacijose pavyzdžiais pateikiami Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės gerovės

fakulteto studentų darbai. Akivaizdu, kad pavyzdžiai neaprėpia visų galimų tyrimo parametrų

formuluočių variantų, todėl magistrantai privalo nekartoti pateiktų pavyzdžių, bet ieškoti

originalių formuluočių. Rekomendacijos remiasi šaltiniais, kurie yra nurodyti šio dokumento

išnašose (dauguma jų yra VDU bibliotekoje) ir 3 priede.

Socialinio darbo studijų kryptis ir tyrimo etika

Socialinio darbo magistro tyrimas turi atitikti studijų kryptį. Socialinio darbo STUDIJŲ KRYPTĮ apibrėžia VDU Socialinės gerovės fakultete veikiančioje socialinio darbo magistro

studijų programoje nurodytos mokslinių socialinio darbo kompetencijų sritis. Tai - socialinio

darbo tyrimų inicijavimas ir organizavimas, kritiškas tyrimų rezultatų reflektavimas ir taikymas

profesinėje veikloje kuriant naujas žinias apie socialinio darbo tapatumą, socialinio darbo

metodus ir atskleidžiant socialinio darbo paslaugų gavėjų perspektyvas. Socialinio darbo

tyrimas yra specifinis, atitinka studijų kryptį, pagal tyrimo klausimą ir tyrimo objektą.

Socialinio darbo tyrimo atitikimą studijų krypčiai nurodo VDU Socialinio darbo magistro

programoje apibrėžtos bendrųjų socialinio darbo kompetencijų sritis:

a) profesinės bei asmeninės patirties reflektavimas, vertinimas ir konceptualizavimas plėtojant

socialinio darbo profesiją;

b) išteklių vertinimas, paieška, efektyvus panaudojimas ir plėtotė;

c) socialinės politikos kritiškas reflektavimas inicijuojant žmogaus teises ir socialinį

teisingumą skatinančius pokyčius;

d) sąveikos su įvairiais paslaugų vartotojais kūrimas atsakingai ir sistemingai taikant įvairius

socialinio darbo metodus, atsižvelgiant į kompleksines situacijas.

Magistro darbo atitiktis studijų krypčiai taip pat reiškia, kad magistro darbas atitinka tarptautinę


5

socialinio darbo sampratą, pagal kurią socialinio darbo profesija skatina socialinius pokyčius,

žmonių santykių problemų sprendimą, žmonių išlaisvinimą dėl jų gerovės. Socialinis darbas,

naudodamas žmogaus elgsenos ir socialinių sistemų teorijas, įsiterpia į žmonių ir aplinkos

sąveiką. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra esminiai socialiniame darbe.1

Daugiau informacijos apie tyrimų atitikimą socialinio darbo krypčiai yra pateikiama socialinio

darbo tyrimų metodologijos knygose (Richard, Grinnell, 1997; Corby, 2006). Kokybinių tyrimų

metodų taikymas ir tyrimų etikos laikymasis sustiprina socialinio darbo tyrimo tapatumą.

Socialinio darbo tyrėjo ir respondento ar tyrimo dalyvio santykis aprioriškai yra apibrėžiamas

galiomis ir pasitikėjimu. Todėl ETIKA yra vienas esminių tiriamojo darbo bruožų, būdingų

visiems tyrimo komponentams ir etapams. Konkrečių tyrimo etinių klausimų ir dilemų

sprendimas turėtų būti aprašytas magistro darbe. Tyrėjas privalo laikytis šių nuostatų

(Kardelis, 2002; Bryman, 2008; Žydžiūnaitė, 2008; Code of Ethics for Social Work and Social

Care Research. Joint University Council):

1. Išlaikyti visuose tyrimo etapuose ryšį su socialinio darbo tikslais ir vertybėmis, laikytis

etinio sąmoningumo, prisiimti atsakomybę už savo darbą.

2. Ieškoti galimybių įgalinti klientus, gerinti jų socialinę gerovę ir socialinio kapitalo

prieinamumą.

3. Kartu su klientais, organizacija ir bendruomene siekti emancipacinių tyrimo tikslų: plėtoti

socialinį teisingumą, klientų savarankiškumą, lygiateisiškumą ir galių balansą, siekti

asmens išlaisvėjimo iš įvairių visuomeninių, socialinės aplinkos sukeltų suvaržymų.

4. Nekelti fizinės ar psichinės žalos, diskomforto ir pavojaus tyrimo dalyviams, netrikdyti jų

kasdieninio gyvenimo ritmo ir nepažeisti privatumo.

5. Netoleruoti diskriminacijos pagal amžių, gebėjimus, lytį, tautiškumą, religiją, lytinę

orientaciją, sveikatą, šeimyninį statusą ar pan.

6. Tyrimo duomenis grįsti tyrimo dalyvių perspektyva bei patirtimis.

7. Apsisprendžiant dėl tyrimo klausimo ir tikslo įvertinti galimas tyrimo pasekmes socialinio

darbo klientams, taip pat socialines paslaugas teikiančioms organizacijoms,

bendruomenėms, įsitikinti, kad nebus statomi į pavojų klientų interesai.

8. Įvertinti savo kompetenciją atlikti tyrimą prieš pasirenkant tyrimo objektą ir

metodologiją, suvokti savo paties atliekamos ekspertizės ribas.

9. Atsakingai galutinėje tyrimo ataskaitoje aprašyti tyrimo metodologiją, procedūras,

instrumentus bei duomenis. Metodologiniai ir procedūriniai tyrimo komponentai yra

vieši.

10. Saugoti asmenų ir institucijų duomenų konfidencialumą, išskyrus tuos atvejus, kai

respondentai ir institucijų atstovai sutinka būti įvardinti.

11. Gerbti respondento ar tyrimo dalyvio teisę atsisakyti dalyvauti tyrime, ypač jei tyrėjas turi

hierarchinio pobūdžio santykį su tyrimo dalyviu. Jei tyrėjas turi hierarchinį santykį su

tyrimo dalyviu, tai galima netgi abejoti duomenų patikimumu. Tokiu atveju derėtų

sąmoningai atsisakyti tyrimo dalyvio.

12. Leisti respondentui ar tyrimo dalyviui laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo tyrime,

informuoti jį apie tyrimo tikslus. Jei respondento suvokimo ar komunikaciniai gebėjimai

yra sutrikę, būtinas trečiojo asmens, teisiškai atsakingo už respondentą, sutikimas.

13. Remtis stipriųjų pusių perspektyva akcentuojant ne individo ir aplinkos problemas, o jų

sprendimo, taip pat individo ir aplinkos pokyčių galimybes. Tyrėjas privalo atminti, kad

1 www.ifsw.org


6

problemų akcentavimas, jų iškėlimas į tyrimo centrą stiprina neigiamus stereotipus ir

bejėgiškumo pozicijas, tuo tarpu pozityvo ir galimybių akcentavimas skatina

emancipaciją, stiprina kūrybiškumą, iniciatyvas, teigiamas nuostatas.

14. Duomenys turi būti pateikti tiksliai, rūpestingai, vengiant bet kokių iškraipymų, galinčių

turėti įtakos duomenų interpretacijai ir rezultatams. Tyrėjas savo tyrimu neturi kurti ir

stiprinti neigiamus stereotipus apie socialines paslaugas, jas teikiančias organizacijas ir

jas gaunančius klientus.

Magistro darbo struktūra

Rekomenduojama magistro darbo struktūra ir apimtis puslapiais:

Turinys ............................................................................................................................. 1

Santrauka ......................................................................................................................... 1

Summary ..........................................................................................................................1

Įvadas ............................................................................................................................... 2-3

Tyrimo praktinis ir mokslinis aktualumas, klausimas, hipotezė (nestruktūruoto tyrimo atveju

neprivaloma), objektas, tikslas, uždaviniai, trumpas metodo ir imties apibūdinimas

Teorinis tyrimo pagrindimas (ontologija ir teorijos) ....................................................... 17-22

Tyrimo metodologija.... ................................................................................................... 5-10

Tyrimo epistemologija, operacionalizacija (kiekybinio tyrimo atveju), metodas ir instrumentas, imties

charakteristika, duomenų analizės metodai, patikimumas ir tinkamumas, etiniai tyrimo principai.

Tyrimo duomenys. ........................................................................................................... 17-22

Duomenys pateikiami struktūruojant pagal uždavinius arba kategorijas

Diskusija .......................................................................................................................... 2-3

Išvados ............................................................................................................................. 2-3

Tyrimo refleksija, sugretinimas su kitų tyrėjų duomenimis, neišnaudotų tyrimo galimybių įvardijimas.

Rekomendacijos.......................................................................................................... .... 1-2

Literatūra

Priedai

Magistro darbo įvadas.

TYRIMO KLAUSIMAS parodo, ką savito tyrėjas siekia atrasti, suprasti (Richard, Grinnell,

1997; Engel, Schutt, 2005; Anastas, 1999; Bryman, 2008). Tradiciškai tyrimas prasideda nuo

tyrimo klausimo. Tačiau neretai, ypač kokybiniuose tyrimuose, tai nėra taisyklė. Kokybinį

tyrimą tyrėjas pradeda būdamas atviras naujoms žinioms, kylančioms iš praktikos atliekant

tyrimą. Antai Maxwell (2005) tvirtina, kad gerai sukonstruoti ir fokusuoti tyrimo klausimai

labiau yra interaktyvaus tyrimo projektavimo rezultatas, o ne tyrimo projektavimo startinė

padėtis.

Tyrimo klausimas, anot Maxwell (2005) atlieka dvi esmines funkcijas. Tyrimo klausimas

padeda 1) fokusuoti, tinkamai nukreipti, tyrimo procesą (susiejant su tyrimo tikslu ir teorine

koncepcija); 2) realizuoti tyrimo procesą (susiejant su tyrimo metodais ir patikimumu).

Tyrimo klausimas tiesiogiai nurodo tyrimo problemiškumą, kuris apibūdinamas atskiru


7

paragrafu aptariant tyrimo praktinį bei mokslinį aktualumą. Neretai pradedantieji tyrėjai

painioja tyrimo problemą su socialine problema. Atsitinka, kad tokie tyrėjai socialines

problemas (pavyzdžiui, socialinę atskirtį, stigmatizavimą, asmens teisių pažeidimus ir t.t.)

įvardija kaip tyrimo problemą, tačiau akivaizdu, kad tai yra socialinės, bet ne tyrimo,

problemos arba tyrimo klausimai. Tyrimo problema ir klausimas yra mokslinio pobūdžio.

Kita pradedančiųjų klaida yra ta, kad jie bando savo tyrimo idėją perteikti dar pačioje

pradžioje formuluodami temą. Tačiau pradėti tyrimą nuo temos formulavimo pavojinga, nes

neretai temų formuluotės nenumano tyrimo problemos, nepasižymi moksline intriga,

nenurodo socialinės realybės prieštaringumo ir tyrimo kryptingumo bei pragmatiškumo.

Dažnai pradedantys tyrėjai kelia pernelyg abstrakčius klausimus. Tyrimo klausimas neturi

būti per platus, nei per siauras, jis turi būti įmanomas atsakyti vienu tyrimu, ištirtinas. Geras

tyrimo klausimas atspindi individualų tyrėjo smalsumą, motyvaciją ir patirtį, sužadina

dėmesį, intelektinę intrigą, nurodo realybės prieštaravimus. Antai tyrimo klausimai „Kaip

pasireiškia socialinių darbuotojų vaidmenų prieštaringumas pataisos inspekcijoje“, „Kokie

socialinių vaidmenų konfliktai yra būdingi paauglėms motinoms?“ ir „Kokius vaidmenų

konfliktus patiria socialiniai darbuotojai dalyvaudami vaiko paėmimo iš šeimos procese?“

akivaizdžiai nurodo į probleminius socialinio darbo realybės prieštaravimus. Klausimas

„Kaip socialinės rizikos šeimas įtraukti į jų patiriamos krizinės situacijos sprendimą?“

numano ne tik procesų aprašymą, bet ir veiklos tyrimą: tyrėjas akivaizdžiai ieškos kelių, kaip

aktyvinti ir įgalinti socialinės rizikos šeimas. Analogiškas, į įgalinimą orientuotas, yra tyrimo

klausimas „Kaip šeimoje plėtoti neįgalaus vaiko gebėjimą savarankiškai priimti

sprendimus?“.

Tyrimo klausimas taip pat dažniausiai netiesiogiai nurodo į teorinį tyrimo pagrindą, ir tyrimo

tipą, kiekybinį ar kokybinį. Teorinį tyrimo pagrindą tyrimo klausime galime įžvelgti iš

naudojamų terminų, logikos. Pavyzdžiui, tyrimo klausimas „Kaip savo stiprybių suvokimo

sustiprinimas gali padėti vaikui įveikti dėl tėvų skyrybų patiriamus išgyvenimus?“ numano

teorinę stipriųjų pusių perspektyvą bei įveikos teoriją. Klausimas „Kaip nevyriausybinių

organizacijų socialiniai darbuotojai išlaiko vidinę darną dirbdami stresinėse situacijose su

socialinės rizikos šeimomis?“ numano streso ir vidinės darnos teorijų panaudojimą magistro

darbe. Tuo tarpu klausimas „Kaip dalyvavimas visuomeninėse veiklose plėtoja pagyvenusių

moterų saviaktualizaciją? numano socialinio dalyvavimo ir saviaktualizacijos konceptų

panaudojimą tyrimo pagrindimui.

Tyrimo klausimas neturi būti ypač tikslus, nurodyti konkrečius tyrimo rezultatus. Tyrimo

klausimas detalizuojamas toliau, hipotezės (jei ji yra) ir uždavinių formuluotėmis. Kokybinio

tyrimo klausimai būna tiriamojo, aiškinamojo ar aprašomojo pobūdžio: tyrimu siekiama

suprasti, įsigilinti, atskleisti ir išaiškinti. Toks, kokybinio pobūdžio, yra klausimas „Kaip

neįgalų vaiką turinti šeima suvokia vaiko savarankiškumo plėtotę?“. Tuo tarpu kiekybinio

tyrimo klausimai yra konfirmacinio (patvirtinamojo) pobūdžio: tyrimu siekiama patvirtinti,

įrodyti, prognozuoti ar pan. Toks, kiekybinio pobūdžio, yra klausimas „Koks yra ryšys tarp

socialinių darbuotojų profesinės motyvacijos ir gebėjimo įžvelgti kliento vidinį potencialą

pokyčiams?“

Keldami tyrimo klausimą atsakykite sau: kokią problemą, žmones, įvykius, santykius,

aplinkybes jūs planuojate tirti? Kokius specifinius aspektus norite tirti ir kodėl? Kokiu

metodu ruošiatės tirti? Kokių duomenų rinkimo šaltinių jums prireiks? (plačiau žr. Kardelis,

2002; Žydžiūnaitė, 2007).

Maxwell (2005) tyrimo klausimus klasifikuoja į a) bendrinius ir specifinius (bendrieji apima

plačią populiaciją, specifinei – atskiras visuomenės grupes); b) instrumentinius ir tikroviškus

(instrumentiniai klausimai grindžiami stebėjimu matuojamais duomenimis, tikroviškieji

grindžiami tiesiogiai nestebimų ir nematuojamų reiškinių, kaip emocijos, intencijos,

įsitikinimai ir pan., duomenimis, todėl duomenys turi būti kritiškai įvertinami); c) variacijos ir


8

proceso (variacijos klausimai nukreipti į skirtumus, santykius ir ryšius, prasideda „ar“, „kiek

plačiai“, „kiek stipriai“ ir pan., proceso klausimai nukreipti į tai, kas vyksta, prasideda „kaip“ ir

pan.). Pirmieji tyrimo klausimai labiau būdingi kiekybiniams, antrieji – kokybiniams tyrimams.

Tyrimo klausimas yra pateikiamas magistro darbo įvade, apibrėžus tyrimo praktinį ir

mokslinį aktualumą. TYRIMO AKTUALUMAS tradiciškai apibrėžiamas dviem parametrais:

praktiniu ir moksliniu aktualumu arba problemiškumu. Tyrimo praktinio ir mokslinio

aktualumo apibrėžimas padeda geriau fokusuoti tyrimo problemą, pagrindžia, aktualizuoja ir

tikslina tyrimo klausimą. Apibrėžiant tyrimo praktinį aktualumą būtina įkomponuoti

nagrinėjamą klausimą į socialinės politikos kontekstą, pasitelkiant teisinius dokumentus bei

apibendrintus socialinės statistikos duomenis, galima trumpai nurodyti praktikos aktualijas ir

prieštaravimus. Labai gerai, jei tyrimas yra taikomojo pobūdžio, t.y. jo rezultatai bus

panaudoti kliento, organizacijos ar bendruomenės naudai. Tokiu atveju būtent tyrimo

praktinio aktualumo dalyje nurodomas naudos gavėjas ir naudos turinys. Apibrėžiant tyrimo

mokslinį aktualumą būtina nurodyti naujausius pagrindinius Lietuvos ir užsienio autorius,

atlikusius tyrimus magistranto keliamu klausimu, labai glaustai pateikti, ką minimi autoriai

yra atradę. Čia yra vieta, kur pateikiama ir apibrėžiama pagrindinė teorinė koncepcija

(apibrėžimas), kuria grindžiamas tyrimas. Mokslinį aktualumo apibrėžianti įvado dalis yra

savotiška teorinės dalies santrauka ar rėmas.

Geras tyrimo klausimas išvedamas iš praktinio bei mokslinio tyrimo aktualumo (dar kitaip,

tyrimo problemiškumo) ir veda į klausimą detalizuojančias hipotezes/prielaidas ir uždavinius.

TYRIMO HIPOTEZĖ, tai loginė prielaida, teorija ar duomenimis pagrįstas spėjimas,

numatantis bandymą paaiškinti tiriamąjį reiškinį (Leedy, Ormrod, 2001). Hipotezė padeda

tyrėjui kryptingiau nukreipti pastangas atliekant tyrimą. Hipotez4 visada remiasi 5 tyrėjo

praktinę patirtį ir/ar vieną ar kitą teoriją. Kokybiniuose tyrimuose hipotezės dažniausiai yra

vadinamos prielaidomis, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, nes ir hipotezos ir prielaidos

prigimtis bei funkcija yra panašios. Skirtumas tik tas, kad hipotezės , jas grindžiant teorinėmis

įžvalgomis, formuluojamos dar prieš pradedant tyrimą, numanant jų tikrinimą surinkus

duomenis. Tuo tarpu prielaidos yra išvedamos ne prieš pradedant tyrimą, o jau jį pradėjus,

tyrimo eigoje, jas grindžiant gaunamais rezultatais.

Tinkama hipotezės/prielaidos logika yra tada, kai nurodomi galimi priežasties pasekmės

ryšiai, tikimasi demografinių kintamųjų ir konstrukto ryšio, poveikio priemonių

veiksmingumo tikimybės, konstrukto turinio ypatumų ir pan. Dažnai tyrimo pradžioje yra

keliamos vadinamosios darbinės hipotezės, kurios yra tikslinamos tyrimo eigoje.

Dažnai klaida daroma, kai teigiama, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Išvada, kad

hipotezė (ne)pasitvirtino yra formuluojama negerai, nes iš esmės tiriamojo reiškinio (objekto)

nepaaiškina, nenurodo į reiškinio ypatybes ar turinio aspektus. Hipotezė gali būti atmetama,

kaip netinkama, kai tyrimo eigoje atrandama tinkamesnė hipotezė tyrimo problemai

paaiškinti, tyrimo klausimui atsakyti.

Netinkama hipotezės/prielaidos logika yra “tinkamas-netinkamas”, “yra-nėra”, “neigiama-

teigiama”, „geras-blogas“ ir pan. Kartais keliama iš principo neteisinga hipotezė, pavyzdžiui,

„socialinės nuostatos į socialinės rizikos šeimas yra neigiamos“. Tokia hipotezė yra

neteisinga dėl to, kad ji dirbtinai suabsoliutina nagrinėjamą reiškinį. Juk akivaizdu, kad

nuostatos turi žymiai daugiau įvairių savybių, niuansų, nei tik neigiamumą, be to, negali būti,

kad 100% respondentų akcentuotų išimtinai neigiamas nuostatas. Kiekybiniu tyrimu

tikriname hipotezes, kokybiniu tyrimu jas (prielaidas) generuojame.

Tyrimo hipotezių/prielaidų formulavimas ir pateikimas gali būti bent dvejopas. Hipotezės

visuomet rašomos kiekybinio tyrimo atveju, po tyrimo klausimo. Kokybiniame tyrimo

hipotezės po tyrimo klausimo rašomos tik pusiau struktūruoto tyrimo atveju. Jei tyrimas

remiasi etnografine, hermeneutine, naratyvine ar kita kokybinio tyrimo metodologija, tyrimo


9

pradžioje formuluojama tyrimo prielaida, kuri gali sutapti su tyrimo klausimu. Kiekybinio

(dedukcinio) tyrimo atveju hipotezės remiasi teorine koncepcija ir grindžia empirinį tyrimą.

Čia hipotezė nurodo teorinių idėjų empirinį patikrinimą. Tuo tarpu kokybinio tyrimo atveju

hipotezės yra kildinamos ir konceptualizuojamos remiantis empiriniais duomenimis, dar

tokios hipotezės vadinamos generuojančiomis (naujus apibendrinimus, koncepcijas).

Hipotezė „Tikėtina, kad pagalbos namuose paslaugos yra labiau orientuotos užtikrinti

fiziologinius poreikius nei stiprinti orią senatvę“ yra tinkama ir kokybiniam, ir kiekybiniam

tyrimui. Hipotezės „Tikėtina, kad vaikų, išėjusių iš globos įstaigų, profesinę karjerą

apsprendžia vaiko lyties ir gyvenamosios vietos veiksniai“ ir „Sutuoktinių savaitgalių

programa yra efektyvi stiprinant sutuoktinių tarpusavio santykius“ labiau tinkama

kiekybiniam tyrimui. Tuo tarpu prielaida „Vaikai, kurių tėvai yra įkalinimo įstaigose,

pasižymi įvairiai savęs stigmatizavimo būdais“ nurodo į kokybinį tyrimą. Tokia prielaida

pradedant kokybinį tyrimą numano tikimybę, kad, tyrimo eigoje, vis labiau gilinantis į vaiko

išgyvenimus ir patirtis, ji keisis, bus atmesta ar formuluojama nauja prielaida, labiau

tikslesnė, pagrįstesnė. Taip kokybiniame tyrime darbinės (pradinės) hipotezės

transformuojamos į galutines hipotezes, pereinama į teoretizavimo lygmenį (teorija vadinama

specifinį reiškinį paaiškinanti organizuota konceptų ir principų visuma) (Leedy, Ormrod,

2001).

Normalu, jei kokybiniame tyrime hipotezės nėra. Pusiau struktūruoto, fokusuoto tyrimo

atveju hipotezės galimos ir tyrimo pradžioje, ir tyrimo pabaigoje (plačiau žr. Kardelis, 2002;

Žydžiūnaitė, 2007; taip pat žr.2).

TYRIMO OBJEKTAS nurodo magistranto tiriamą reiškinį. Tyrimo objektas apibrėžiamas

vienu sakiniu ir pateikiamas įvade prieš tyrimo tikslą. Dažniausia klaida apibrėžiant tyrimo

objektą būna pernelyg plati, daug talpinanti, reiškinio formuluotė. Tokiu atveju

rekomenduojama apibrėžti tyrimo dalyką. Tyrimo dalykas, tai reiškinys, kuriuo aiškinamas,

tikslinamas tyrimo objektas. Tyrimo dalykas turi būti labai konkretus, santykinai lengvai

teoriškai apibrėžiamas, tuomet jis ne tik patikslina tyrimo objektą, tačiau sukuria papildomą

mokslinę intrigą, nurodo į dviejų konceptų (reiškinių) santykį. Tyrimo objektas „Socialinių

paslaugų prieinamumas“ arba „Socialinių darbuotojų vaidmenų konfliktai“ pakankamai

tikslai apibrėžia socialinį reiškinį, iš dalies numano problemą ir teorinį pagrindimą, todėl nėra

pernelyg siauras, nei pernelyg platus. Tuo tarpu tyrimo objektas „Neįgaliųjų socialinė

integracija“ yra pernelyg platus, jam būtinas tyrimo dalykas, pavyzdžiui, „Bendraamžių

nuostatos“ arba „Socialinių paslaugų prieinamumas“. Tuomet tampa aišku, kad neįgaliųjų

socialinė integracija bus nagrinėjama bendraamžių nuostatų arba socialinių paslaugų

prieinamumo aspektu.

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI nurodo bendrą (tikslas) ir detalizuotą (uždaviniai)

tyrimo kryptį (plačiau žr . Kardelis, 2002). Tyrimo tikslas, kaip ir tyrimo klausimas, numano

teorinį ar konceptualujį tyrimo pagrindą. Tyrimo tikslas leidžia turėti galutinį orientyrą,

kuriuo remiantis tyrėjas priima kitus su tyrimu susijusius sprendimus dėl tyrimo klausimo,

metodų pasirinkimo, teorinio pagrindimo, duomenų rinkimo, konceptualizavimo ir t.t.

Tyrimo tikslai būna asmeniniai, praktiniai ir intelektiniai (Maxwell, 2005). Gerai, kai

asmeniniai tikslai ir asmeninė patirtis sutampa su praktiniais ir intelektiniais tyrimo tikslais,

tuomet galima tikrėtis didesnės magistranto motyvacijos ir įsitraukimo. Praktiniu tikslu

siekiama problemų išsprendimo, situacijų pokyčių, poreikių tenkinimo, intervencijos

programų realizavimo ir pan. Intelektiniu tikslu siekiama didesnio supratimo apie reiškinius

(apie tai, kas ir kaip vyksta, kodėl tai vyksta ir pan.). Maxwell (2005) apibūdina kokybinio

tyrimo intelektinius ir praktinius tikslus. Intelektiniai tyrimo tikslai: a) suprasti prasmes

atskleidžiant dalyvių (klientų) perspektyvas, jas interpretuoti; b) suprasti specifinius

kontekstus, kuriuose dalyviai (klientai) veikia atskleidžiant, kaip šios specifinės aplinkybės

2 http://www.accessexcellence.org/21st/TL/filson/writhypo.html

http://www.accessexcellence.org/21st/TL/filson/writhypo.html


10

veikia įvykius, veiksmu, prasmes; c) nustatyti nenumatytus reiškinius ir įtakas kuriant naujas

teorijas apie juos; d) suvokti procesus, kuriuose gimsta įvykiai ir veiksmai; e) plėtoti

priežastinius interpretacinius ar aprašomuosius paaiškinimus. Praktiniai tyrimo tikslai: a)

generuoti suprantamus, patirtimi grįstus rezultatus ir teorijas; b) vykdyti ugdančius

vertinimus reflektuojant ir gerinant praktiką; c) inicijuoti bendradarbiaujančius ar veiklos

tyrimus.

Tyrimo uždaviniai detalizuoja, patikslina tyrimo tikslą, kyla iš tyrimo klausimų ir/ar

hipotezių. Uždaviniai yra lyg ir tarpiniai, daliniai tikslai. Tradiciškai magistro darbe būna nuo

2 iki 5 tyrimo uždavinių, kurių kiekvienas atspindi tiriamo reiškinio (objekto) idėją,

atskleidžia, kas bus tiriama. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami bendratimi.

Kiekybiniam tyrimui labiau tinka tokios tikslo ir uždavinių formuluotės, kaip „nustatyti“, tuo

tarpu kokybiniam tyrimui labiau tinka tokia formuluotė, kaip „atskleisti“. Formuluotės

„įvertinti“, „pagrįsti“ gali būti naudojama ir kokybiniuose, ir kiekybiniuose socialinio darbo

tyrimuose (pavyzdžiui, „įvertinti veiklos veiksmingumą iš kliento perspektyvos“, „pagrįsti

subjektyvias socialinių paslaugų sampratas“ gali būti tiriamas ir vienu, ir kitu būdu). Tyrimo

tikslas „Išanalizuoti vaikų dienos centro klientų požiūrį į jiems teikiamų paslaugų kokybės

vertinimą“ numano tiek kiekybinį, tiek kokybinį tyrimą panaudojant vieną ar kitą paslaugų

kokybės koncepciją. Tačiau tikslas „Atskleisti tėvų, kurių vaikai serga šizofrenija,

įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą patirtis, plėtojant tėvų įsitraukimą į bendruomenės

gyvenimą“ numano labiau kokybinį, nei kiekybinį tyrimą.

Pavyzdžiui, tyrimo klausimą „Kaip socialinė pagalba namuose padeda stiprinti senų žmonių

orią senatvę?“ studentė detalizavo tokiais uždaviniais: 1) apibūdinti senėjimo proceso eigoje

atsirandančių pokyčių reikšmę senų žmonių gyvenime“; 2) išsiaiškinti svarbiausius orumo

bruožus gerontologinio socialinio darbo kontekste; 3) išsiaiškinti, kaip pagalbos namuose

paslaugos yra tobulintinos prisidedant stiprinti orumą senatvėje“.

Svarbu žinoti, kad tyrimas nėra atliekamas linijiniu būdu, kai pradžioje tiksliai įvardijama

problema, vėliau tikslas, uždaviniai, hipotezės ar prielaidos, o dar vėliau atliekama teorinis ir

empirinis tyrimas. Toks linijinis modelis labiau būdingas kiekybiniam tyrimui, kai teorija

operacionalizacijos būdu apsprendžia empirinių duomenų rinkimą ir jų analizę. Atliekant

kokybinį tyrimą labiau laikomasi reflektyvumo principo, kai vienu metu atliekamas tyrimo

klausimo, tikslų ir uždavinių formulavimas, teorinis tyrimo „įrėminimas“, duomenų rinkimas,

jų interpretavimas bei konceptualizavimas. Kokybinio tyrimo metu nuolat grįžtama prie

tyrimo komponentų apibrėžties, iš naujo, renkant duomenis, reflektuojami ir, juos tikslinant,

performuluojami tyrimo klausimai, tikslai, uždaviniai, validumo argumentai, taip pat ir

teorinės prielaidos.

Teorinis tyrimo pagrindimas

Teorinėje magistro darbo dalyje magistrantas privalo sistemiškai, susietai APIBŪDINTI

TEORIJAS, konceptus, kintamuosius, kurios reikalingos atsakyti į tyrimo klausimus, atliepti į

tyrimo tikslus bei uždavinius. Reikia atminti, kad tyrimo klausimas, taip pat ir hipotezės, tikslas

bei uždaviniai, gali būti tikslinamas (dažniausiai praktikoje taip ir yra) vis labiau gilinantis į

teorinius tyrimo pagrindus. Juolab, kad ir išvados turi būti susiejamos su teorinėmis tyrimo

prielaidomis. Kartais magistrantai persistengia ir siekia panaudoti kuo daugiau teorijų. Tai nėra

tinkama strategija. Tinkama teorinės analizės strategija yra teorijų atsirinkimas, gilinimasis į

vieną pagrindinę ir kelias gretutines teorijas siekiant geriau išryškinti nagrinėjamą aspektą, jį

konceptualiai apibrėžti. Kritinis magistranto požiūris į teorijas pasireiškia gebėjimu gretinti ir

analizuoti teorijas, išskirti pagrindinius koncepto komponentus, apibrėžti jų turinį. Svarbu, kad

šiame skyriuje magistrantas pateiktų ir išaiškintų pagrindines tyrime naudojamas sąvokas:

klausimą, objektą, uždavinius. Teorinė dalis struktūruojama pagal uždavinius, tačiau gali būti ir

kiti struktūravimo būdai (Bryman, 2008).


11

Negalima teorinės dalies pavadinti „Literatūros apžvalga“ (Maxwell, 2005). Tai nėra tinkamas

dalies pavadinimas ir apskiritai teorinės dalies samprata, nes literatūros apžvalga veda į

apsiribojimą spausdintais šaltiniais nuošalyje paliekant kitus, nespausdintus, šaltinius, tokius,

kaip reikšmingi visuomenės faktai ir įvykiai, teisinis kontekstas ir pan. Be to, literatūros

apžvalga numano aprašomąjį, net kompiliacinį teksto pobūdį, kai tuo tarpu teorinė dalis turi

būti kritinė ir analiztinė atskleidžiant teorinių tyrimo prielaidų ryšius, prieštaravimus, esmines

idėjas, kurios grindžia tyrimą. Šaltiniai, ypač kokybiniame tyrme, turi būti traktuojama ne kaip

absoliutus autoritetas, o kaip idėjų, neretai priešingų, visuma. Tokiu būdu, teorinė dalis turi būti

paties magistranto konstruojama atskleidžiant įvairų idėjų, susijusių su tyrimo problema,

sąryšius. Taip teorinė dalis tampa originaliu tekstu. Yra rekomenduotina magistro darbe

apibendrinti visas naudojamas teorines prielaidas schematiškai, vienu modeliu jį pavadinant

„tyrimo konceptualiu žemėlapiu“.

Teorinė darbo dalis turi būti aiški, turėti loginę struktūrą ir pademonstruoti magistranto įgytus

tam tikro lygio gebėjimus. Teorinėje dalyje magistrantas įrodo savo gebėjimą surasti tinkamus

teorinius šaltinius, atrinkti tinkamas teorijas, tinkamus autorius. Ieškant teorinių šaltinių būtina

naudotis ne tik bibliotekos resursais, tačiau ir internetinėmis duomenų bazėmis, kurių

prisijungimo adresus galima rasti VDU bibliotekos tinklapyje. Tarptautinėse duomenų bazėse

galima surasti įvairių užsienio autorių straipsnių pasaulyje pripažintuose žurnaluose. Tokių

straipsnių naudojimas ne tik gali ryškiai pagerinti magistro darbo teorinės dalies kokybę, tačiau

sudaro puikias prielaidas rengti diskusijos dalį, be to, parodo magistranto gebėjimą surasti

reikalingus šaltinius analizei atlikti. Kiekvienas darbe panaudotas literatūros šaltinis turi būti

korektiškai nurodomas, citatos dedamos į kabutes nurodant šaltinio puslapį, kuriame yra citata.

Teorinio tyrimo pagrindimo kokybės prielaida yra ne tik teorijų ir jų tarpusavio santykių

apibūdinimas. Išskirtinis magistro darbo kokybės bruožas yra ontologinis tyrimo objekto

apibūdinimas. TYRIMO ONTOLOGIJA nurodo, kokia yra nagrinėjamo reiškinio - tyrimo

objekto - prigimtis. Iš esmės skiriamos dvi pagrindinės ontologinės pozicijos (plačiau žr.

Bryman, 2008):

Objektyvistinė ontologija, kuri numano, kad žmogus socialinius reiškinius traktuoja kaip

išorinius faktus, t.y. žmogus gali būti su jais nesusijęs. Žmonės gimsta ir gyvena

socialiniame pasaulyje, kuris nepriklauso nuo žmogaus, tačiau nuolat jį veikia. Pavyzdžiui,

kultūrinės vertybės nepriklauso nuo jose socializuoto žmogaus.

Interpretuojamoji - konstruktyvistinė ontologija, kuri numano, kad socialiniai reiškiniai ir jų

prasmės neegzistuoja savaime, juos konstruoja socialiniai veikėjai, žmonės, tyrėjai. Kalba ir

reprezentacijos (vaizdiniai) apibrėžia veikėjų realybės suvokimą – žmonės realybę mato per

kalbos ir stereotipų prizmę.

Kas yra rasė, kas yra socialinis darbas, kas yra nusikalstamumas, kas yra socialinės problemos,

kas yra lytiškumas, kas yra įgalinimas ir t.t. – visa tai yra ontologiniai klausimai. Atliekant

tyrimo objekto ontologinę analizę, aptariama nagrinėjamo reiškinio prigimtis, skirtingos, neretai

net prieštaringos, jo traktuotės, pasitelkiamos didžiosios socialinių mokslų teorijos (grand

theories), paradigmos, požiūriai.

Pavyzdžiui, A.Dorelaitienė Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. apgintame savo magistro

darbe „Socialinių darbuotojų vyrų profesinis identitetas“ ontologinį tyrimo aspektą aptaria

aprašydama, kaip socialiniai darbuotojai vyrai konstruoja savo profesinį identitetą pasakodami

savo profesinio gyvenimo istoriją. Čia profesinis identitetas yra neatsiejamas nuo tyrimo

dalyvių pasakojimų apie save, rekonstrukcinių pastangų atskleisti svarbiausius praeities

momentus, nulėmusius atėjimą į socialinio darbo sritį. Laikomasi nuostatos, jog profesinis

identitetas yra formuojamas ir konstruojamas viso gyvenimo eigoje, kaupiant profesinę ir

asmeninę patirtį. Akivaizdu, kad šiame magistro darbe remiamasi interpretuojamąja–

konstruktyvistine ontologija. Aptardama socialinės fenomenologijos, struktūrinio


12

funkcionalizmo požiūrius, A.Dorėlaitienė aprašo lytiškumo formavimosi – vyriškumo ir

moteriškumo identifikacijos – traktuotes. Tai – ontologiniai tyrimo aspektai, nurodantys darbe

nagrinėjamų reiškinių esmines savybes.

Kitas pavyzdys yra R.Motiečienės Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. apgintas magistro

darbas „Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis: klientų ir socialinių darbuotojų

patirties kritinė refleksija“. Žemiau pateikiama ištrauka iš R.Motiečienės darbo: „Kas yra šeima

ir kokią realybę ji kuria? Dar Aristotelis prieš daugelį metų šeimą apibrėžė kaip „iš prigimties

paskatų kasdieniniam reikalui susikūrusią bendriją“ ir kuri yra aukščiau už valstybę

(Aristotelis, 2009). Ontologiniu aspektu svarbi tampa šeimos patirta ir reflektuota socialinė

gerovė. Subjektyvu tampa tai, ką šeima jaučia, suvokia, kaip jausmus, patirtis. „Žmogaus

ontologinis pašaukimas yra būti Subjektu, kuris veikia ir keičia pasaulį ir tai darydamas artėja

prie vis naujų galimybių kiekvienam atskirai ir visiems kartu gyventi visavertiškiau“ (Freire,

2000, p. 13). Pasaulis nėra statiškas ir uždaras, jis neturi būti duotoji tikrovė, tačiau jis turi būti

suprastas kaip problema, kurią reikia išspręsti. Tyrimo dalyviai iš daugiaprobleminių šeimų

įsivaizduoja savo gyvenimą kaip duotybę, kaip nekintančią tikrovę, kurios pakeisti neįmanoma,

todėl tokios šeimos kritinės refleksijos pažinimui būtina remtis prielaida, jog pasaulis yra

socialiai konstruojamas žmonėms sąveikaujant tarpusavyje bei kritiškai vertinimas, siekiant

pozityvių iki tol nelauktų pokyčių ir suvokimo, jog gali būti kitaip.“

Dar vienas pavyzdys yra I.Eskytės Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. apgintas magistro

darbas „Socialiniu dienos paslaugu alzheimerio liga serganciam asmeniui. Poreikio analizė

Kauno regione“. Žemiau pateikiama ištrauka iš I.Eskytės darbo: „Kalbant apie Alzheimerio

liga sergančiam asmeniui teikiamas socialines paslaugas, būtina atskirti patologinį ir

saliutogeninį modelius. Patologinis modelis traktuoja neįgaluma kaip bet kokių fiziologinių

sutrikimųu, sužalojimų ar ligų rezultata (Llewellyn, Hogan, 2000) < --- > Patologiniam

modeliui priešingas yra saliutogeninis požiuris, kuris orientuojasi į sveikatą, jos šaltinius,

testinumą ir užtikrinimą., A. Antanovsky (1987) išplėtota saliutogenezės teorija pagrindinį

dėmesį skiria asmens istorijai, o ne sutrikimui. Asmuo tai atvira sistema, aktyviai saveikaujanti

tiek su vidine, tiek su išorine aplinka (Langeland, Wahl, Kristoffersen, Hanestad, 2007).

Ruškaus ir Mažeikio (2007) teigimu, panaudojant šiuos vidinius ir išorinius resursus, siekiama

įveikti asmens raidos ar funkcionavimo sutrikimus, į kuriuos žiūrima ne kaip į individualias ir

koreguotinas problemas, o kaip įveikiamas problemines situacijas. Remiantis šiuo požiuriu,

Alzheimerio ligos nulemtas problemines situacijas siekiama iveikti kuriant saugią, individualią,

turimus gebėjimus ir igūdžius stimuliuojančiąa ir palaikančią aplinką (draugai, šeima) ir

stiprinant asmens pozityvumą.“

Mokslinėje literatūroje nurodoma ir kitokios socialinės realybės ontologijos rūšys (Morris,

2006; Corby, 2006). Magistrantas turėtų apibūdinti savo tyrimo ontologiją pateikdamas

esminius filosofinius postulatus, apibūdindamas esmines nagrinėjamo reiškinio savybes ir jų

traktuočių prieštaravimus pasitelkdamas didžiąsias, dar vadinamis makro, socialines teorijas ar

paradigmas. Tyrimo objekto ontologinis ir teorinis aptarimas turi būti atliktas teorinėje

magistro darbo dalyje.


13

Tyrimo metodologija ir imtis

Dėmesys tyrimo metodologijai yra pagrindinis bruožas, skiriantis magistro darbą nuo

bakalauro darbo.

Metodologija apima epistemologiją (kaip traktuojamas realybės pažinimas?) ir metodą (koks

duomenų rinkimo ir analizės būdas naudojamas?) (Plačiau žr. Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė,

2008; Tidikis, 2003; Jupp, 2006; Deltuva, 1999). Esminis magistro darbo kokybės argumentas,

jei magistrantas papildomai apibūdina savo tyrimo patikimumą ir tinkamumą.

TYRIMO EPISTEMOLOGIJA ieško atsakymų į klausimus, kaip gimsta žinios, kaip žmogus

kuria žinias, pažįsta pasaulį. Tradiciškai socialiniuose moksluose yra apibrėžiamos dvi

pagrindinės epistemologinės pozicijos (Bryman, 2008):

Pozityvistinė epistemologija, kuri numano gamtos mokslų metodų taikymą socialiniuose

moksluose. Žinios dedukciniu būdu gaunamos empiriniu būdu, per pojūčius. Kiekybiniai

tyrimai yra pozityvistiniai. Objektyvistinė epistemologija numano kiekybinius tyrimus, kai

operacionalizacijos būdu tyrimo konceptas perkeliamas į tyrimo instrumentą, kurio tiriamas

vienas ar kitas socialinis reiškinys. Tai yra dedukcinė pozicija, kai socialinė realybė tiriama

remiantis teoriniais konstruktais ir jų pagrindu sudarytais irnstrumentais. Vadinasi, tyrimo

objektas yra aiškinamas taip, kaip jį aiškina teorijos.

Subjektyvistinė - interpretuojamoji epistemologija, kuri numano hermeneutine –

fenomenologine tradicija grįstą mokslą. Socialinė realybė suprantama ją interpretuojant.

Subjektyvistinė epistemologija grindžia kokybinius tyrimus, kai vienas ar kitas socialinis

reiškinys interpretuojamas remiantis dalyvių perspektyva. Tai yra indukcinė pozicija, kai

dalyvių perspektyvos tampa teorinių konstruktų pagrindu. Vadinasi, tyrimo objektas yra

aiškinamas taip, kaip jį aiškina dalyviai. Realybė yra subjektyvi. Pasaulis matomas iš

žmogaus perspektyvos, socialinio darbo tyrimuose – dažniausiai iš kliento perspektyvos.

Yra visa subjektyvistinės - interpretuojamosios epistemologijos įvairovė, galima išskirti

tokias pažinimo rūšis: subjektyvistinis (pažinimas atkleidžiant, kaip kiekvienas savaip

supranta realybę), konstruktyvistinis (žinios yra konstruojamos žmonėms sąveikaujant),

dalyvaujantis (pažinimas dalyvaujant praktikos pokyčiuose), emancipacinis (pažinimas

plėtojant socialinį teisingumą, klientų savarankiškumą, lygiateisiškumą ir galių balansą),

pragmatinis (pažinimas sprendžiant problemas), feministinio požiūrio (pažinimas

atkleidžiant moterų bei atskirtųjų požiūrius ir patirtis), postmodernistinis (pažinimas

analizuojant skirtingus diskursus). Šios epistemologijos rūšys yra susijusios, galimi

įvairūs jų deriniai, tyrėjams tenka nemenka užduotis gerai apsibrėžti savo tyrimo

epistemologiją.

Magistrantas turėtų iš esmės apibūdinti savo tyrimo epistemologiją apžvelgdamas pasirinktos

epistemologijos krypties esminius postulatus, kuriais grindžiami pasirinkti duomenų rinkimo ir

analizės metodai. Svarbu žinoti, kad tyrimo ontologija, epistemologija, teorija ir metodai yra

glaudžiai susiję. Epistemologiją (kaip ir ontologiją) galėtume pavadinti tyrimo superstruktūra,

nes jos yra bendresnės ir abstraktesnės nei teorija ar metodai.

Nereta magistrantų klaida yra kokybinį tyrimą laikyti paprastesniu tyrimo metodu.

Magistrantas turi atminti, kokybinio tyrimo kokybė priklauso nuo gebėjimo suprasti, aprašyti ir

taikyti tyrimo metodologiją. Kokybinis tyrimas dėl ontologinio ir epistemologinio

argumentavimo pareikalauja didesnių tyrėjo pastangų. Geras kokybinis tyrimas yra tas, kuris

aiškiai apibrėžia tyrimo ontologinį pamatą ir epistemologinį rėmą. Todėl metodologinėje

magistro darbo dalyje kokybinį tyrimą atliekantis magistrantas turi negailėti laiko ir vietos

skirti ontologiniam ir ypač epistemologiniam tyrimo pagrindimui naudojant metodologinę

literatūrą.


14

Tuo tarpu kiekybiniam tyrimui ontologinis ir epistemologinis pagrindimas nėra tiek svarbus.

Čia svarbiau yra tikslus tyrimo kintamųjų apsibrėžimas. Tam yra naudojama

operacionalizacijos procedūra (Engel, Schut, 2005; David, Sutron, 2004). Operacionalizacija,

tai tokia procedūra, kai tyrimo objektas, teorijos ar teorijų pagrindu, detalizuojamas bendrais ir

konkrečiais tyrimo kintamaisiais. Bendrieji tyrimo kintamieji dar vadintini tyrimo objekto

sritimis, o jas sudarantys konkretūs kintamieji - empiriniais požymiais (indikatoriais). Todėl

magistrantas, atlikdamas kiekybinį tyrimą, daug laiko ir vietos turi skirti tyrimo objekto

operacionalizacijai.

Pusiau struktūruoto tyrimo atveju svarbu ir tyrimo ontologija bei metodologija, ir

operacionalizacija, kadangi čia visuomet startuojama nuo operacionalizacijos procedūros,

tačiau apsiribojama tik bendraisiais objekto kintamaisiais. Svarbu tai, kad pusiau struktūruoto

tyrimo eigoje neretai išankstinė tyrimo objekto struktūra (kintamųjų sugrupavimas remiantis

teorija) keičiasi priklausomai nuo naujų, tyrimo eigoje atrastų, nagrinėjamo objekto prasmių.

Pusiau struktūruoto tyrimo atveju magistrantas metodologinėje tyrimo dalyje pateikia

išankstinę operacionalizacijos schemą, nes ji buvo vieno ar kito metodo (interviu, stebėjimo ar

kt.) išeities taškas.

TYRIMO METODAI, tai technikos ir procedūros, kuriomis siekiama gauti duomenis ir juos

analizuoti atsakant į tyrimo klausimą. Yra skiriami kiekybiniai ir kokybiniai metodai.

Kiekybinių tyrimo metodų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie yra struktūruoti ir uždaro tipo.

Tai reiškia, kad tyrimo kintamieji yra duoti iš anksto, operacionalizacijos būdu. Dažniausiai

socialinio darbo kiekybiniuose tyrimuose naudojami tokie metodai, kaip apklausa, stebėjimas ir

turinio analizė (dar socialiniuose moksluose dažnai taikomas eksperimentas, tačiau

socialiniame darbe - labai retai). Apklausai, stebėjimui ar turinio analizei atlikti magistrantas

pasirengia teoriškai pagrįstą požymių skalę. Apklausos metu respondentai atsako pagal iš

anksto duotus atsakymų variantus, stebėjimo metu ar atlikdamas turinio analizę tyrėjas žymi

stebimus reiškinius taip pat pagal iš anksto duotus atsakymo variantus. Labai svarbu, kad

tyrėjas skirtų ir mokėtų taikyti pagal paskirtį nominalines, dichotomines ir rangines skales.

Duomenų analizei reikia naudoti aprašomuosius, o dar geriau, tikimybinius statistinius

metodus. Magistrantas, atlikdamas kiekybinį tyrimą, turėtų neapsiriboti vien tik elementariais

aprašomosios statistikos metodais (procentais, dažniais, vidurkiais), tačiau taikyti ir

sudėtingesnius hipotezių tikrinimo (ANOVA ar kitus metodus) ir tikimybinės analizės metodus

(koreliaciją, faktorinę analizę, klasterinę analizę). Būtent tikimybinės analizės metodai leidžia

pasiekti aukštą duomenų interpretavimo lygį.

Kokybiniai tyrimo metodai yra įvairūs, ir, kaip minėta, glaudžiai susiję su ontologiniais ir

epistemologiniais postulatais. Tyrėjas privalo pasirinkti vieną ar kitą duomenų rinkimo

metodą: individualus interviu (pusiau struktūruotas, nestruktūruotas, giluminis pokalbis ir kt.)

ar grupinė diskusija (focus grupė), dalyvaujantis stebėjimas ar dokumentų analizė.

Magistrantas privalo pasirinkti vieną iš šių duomenų analizės metodų: atvejo ar turinio

analizė, fenomenologinis, fenomenografinis, hermeneutinis, etnografinis, naratyvinis tyrimas,

veiklos tyrimas, pagrįstoji teorija ir kt. (plačiau žr. Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė, 2008;

Tidikis, 2003; David, Sutron, 2004; Patton, 2002, taip pat žr.3). Kokybinės duomenų rinkimo ir

analizės metodai yra aprašomi praktiškai visuose 3 priede nurodytuose šaltiniuose (Bryman,

2008 ir kituose). Reikia žinoti, kad kokybiniai duomenų analizės metodai neretai turi bendrų

bruožų. Vis dėl to magistrantas turėtų gebėti teoriškai apsibrėžti savo naudojamą duomenų

analizės metodą. Gero kokybinio tyrimo bruožas yra metodo reikalavimų ir duomenų

interpretavimo susiejimas. Tam reikalinga nemenkas magistranto metodologinis pasirengimas.

Todėl svarbu, kad magistrantas jau studijų pirmais metais apsispręstu dėl tyrimo metodologijos,

kad turėtų užtektinai laiko pasirengti empirinių duomenų rinkimui - ontologijos,

3 http://www.qualres.org

http://www.qualres.org/


15

epistemologijos ir metodo analizei. Tam studijų programoje numatyti specialūs tyrimų

metodologijos dalykai, projektai bei teoriniai studijų dalykai.

Magistrantas turi skirti savo magistro darbe keletą puslapių metodo aprašymui. Tenka

pripažinti, kad ši dalis yra didelis iššūkis magistrantui, nes lietuvių kalba metodinės literatūros

yra labai mažai, tenka naudoti šaltinius anglų kalba, kurių VDU bibliotekoje yra pakankamai.

Metodologinis tyrimo kokybės parametras yra TYRIMO PATIKIMUMAS IR TINKAMUMAS. Svarbu suprasti, kad duomenų rinkimo ir analizės metodai dar negarantuoja

adekvataus realybės aprašymo. Ar galima pasikliauti tyrimo rezultatais? Ar tyrimo rezultatai

yra įtikinami? Ar jie atspindi tikrovę? Būtent į šiuos klausimus atsako tyrimo patikimumo ir

tinkamumo argumentai. Patikimumo ir tinkamumo nepaisymas atliekant tyrimą veda į

neteisingus rezultatus. Kiekybiniame tyrime vidinis patikimumas (reliability) ir tinkamumas

(validity) apskaičiuojami taikant SPSS programą taikant atitinkamas reliabilumo bei faktorinę

analizes (Vaitkevičius, Saudargienė, 2006; Leonavičienė, 2007; Čekanavičius, Murauskas,

2001; Brase ir kt, 2003). Išorinis patikimumas įvertinamas pagal tai, kiek reprezentatyvi buvo

imtis. Taip įgyvendinami tyrimo objektyvumo reikalavimai (plačiau žr. Merkys, Vaitkevičius,

Urbonaitė-Šlyžiuvienė, 2004). Kokybinio tyrimo patikimumas ir tinkamumas apibrėžtinas

specifinių konkretaus metodo reikalavimų laikymųsi ir tinkamu pasirinktos krypties tyrimo

ontologijos ir epistemologijos taikymu (Patton, 2002). Patikimumą kokybiniame tyrime lemia

tyrimo proceso jautrumas su tyrimu susijusioms aplinkybėms, aprašomas tyrėjo refleksijoje.

Taip pat patikimumą nurodo skirtingų duomenų rinkimo ir analizės metodų naudojimas tyrime,

kas dar vadinama trianguliacija. Tinkamumą kokybiniame tyrime apibūdina tai, kiek tinkamai

tyrimo rezultatai atspindi tyrimo dalyvio perspektyvą. Objektyvumas kokybiniame tyrime

siekiama pasitelkiant išorinius ekspertus ir sulyginant jų bei tyrėjo interpretacijas duomenų

rinkimo etape. Aukštas kokybinio tyrimo tinkamumas pasiekiamas, kai tyrėjas įvertina galimą

savo šališkumą ir integruoja jį į duomenų analizę. Tyrimo objektyvumas pagilinamas pateikiant

alternatyvias tyrimo rezultatams hipotezes ar paaiškinimus.

Maxwell (2005) išskiria kokybinio tyrimo patikimumo ir tinkamumo parametrus:

Ilgas ir intensyvus įsitraukimas ar dalyvaujantis stebėjimas, kai pakartotinai atliekami

stebėjimai ar interviu, atrandami kuo įvairesnės ar net alternatyvios hipotezes ir

paaiškinimai. Taip surenkama daug duomenų apie specifinius įvykius bei situacijas.

Turiningi duomenys, kai įvairiais duomenų rinkimo metodais (interviu, stebėjimu,

dokumentų analize, statistikos analize ir t.t.) surenkami įvairiausi duomenys, galintys

suteikti kuo platesnį nagrinėjamo reiškinio vaizdą.

Tyrimo dalyvių atliekamas duomenų validavimas kai tyrimo dalyviai patys patikrina ir

koreguoja tyrimo rezultatus. Čia svarbus lygiavertiškas tyrėjo ir dalyvių santykis,

pasiekiamas užtikrinant grįžtamąjį ryšį.

Intervencija, kai tyrėjas, stebėdamas realybę, įsiterpia į ją inicijuodamas tyrimo dalyvius

diskutuoti, reflektuoti, inicijuoti pokyčius.

Paieška prieštaringų įdarymų ir priešingų atvejų, kai tyrėjas atskleidžia skirtingus,

prieštaringus atvejus, taip išryškindamas pagrindinių tyrimo atvejų ypatumus, savitumus.

Prieštaringų įrodymų ir priešingų atvejų atskleidimas, nagrinėjamų atvejų interpretavimas

prieštaringų atvejų atžvilgiu yra vienas esminių kokybinio tyrimo patikimumo ir

tinkamumo kriterijų.

Trianguliacija, kai tyrime panaudojami įvairūs ir skirtingi metodai tam pačiam reiškiniui

nagrinėti. Trianguliacija reiškia žiūrėjimą iš kelių pusių, taip pasiekiamas objektyvesnis

nagrinėjamo reiškinio vaizdas.

Kvazi-statistika, kai tyrime panaudojama tam tikra statistika, kad ir labai elementari,

aprašant kiek ko buvo panaudota tyrime. Kvazi-statistika suteikia tyrimui kiekybinį


16

pagrindą ir argumentus.

Lyginimas panaudojamas, kai tiriami keli ar daug atvejų, taip atrandamos unikalios ir

atvejams bendros temos.

Vidiniu ir išoriniu validumu pasižymintys kiekybiniai tyrimai leidžia tyrėjui atlikti išorinę

generalizaciją, t.y. tyrimo duomenų apibendrinimą visai populiacijai. Tuo tarpu kokybiniai

tyrimai kelia vidinės generalizacijos siekį, kai tyrimo duomenys apibendrinami tiriamos

aplinkos ar grupės rėmuose (Maxwell, 2005). Vidinė generalizacija argumentuojama taip: a)

nėra galimybės netikėti, kad gauti duomenys negali būti taikomi plačiau; b) tyrimu siekiama

konceptualizavimo ar teorijos plėtojimo; c) tyrimo dalyviai gali patys įvertinti ir numanyti, kiek

gauti tyrimo duomenys tinka bendresniai populiacijai.

Magistranto gebėjimas apibrėžti savo tyrimo kokybės kriterijus ir požymius laikytinas magistro

aukštos metodologinės erudicijos ir jo darbo aukštos metodologinės kokybės bruožu. Todėl

reikalinga tyrimo ataskaitos metodologijos dalyje apibūdinti, kaip buvo siekiama užtikrinti

duomenų patikimumą ar tinkamumą.

TYRIMO IMTIS. Kur atlikti tyrimą, ką įtraukti į tyrimą,- tai esminiai tyrėjo sprendimai.

Tyrimo imties apibūdinimas yra privaloma magistro darbo dalis, kurioje, laikantis tyrimo

etikos reikalavimų, aptariama respondentų ar tyrimo dalyvių charakteristika (lytis, amžius,

šeimyninis statusas, gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos ar kitos socialinės demografinės

aplinkybės, svarbios atsakant į tyrimo klausimą). Kiekybinio tyrimo atveju naudotina

respondentų, o kokybinio – tyrimo dalyvių sąvoka. Kiekybinio tyrimo atveju pateikiami

bendrieji imties bruožai procentais arba dažniais, tuo tarpu kokybinio tyrimo atveju

pateikiamos tyrimo dalyvius apibūdinančios individualios charakteristikos. Labai gerai, jei,

interpretuojant tyrimo duomenis, grįžtama prie šių charakteristikų, jos susiejamos su

duomenimis. Kiekybinio tyrimo atveju imtis privalo viršyti šimto respondentų skaičių.

Kokybinio tyrimo atveju naudojamos tikslingos arba kriterijais apibrėžtos imties atrankos

strategijos. Tai reiškia, kad vieno ar kito reiškinio analizei atlikti atsirenkami tie žmonės,

kurie yra geriausiai informuoti, yra tos srities ekspertai arba to įvykio liudininkai ar dalyviai.

Rekomenduojamos tokios kokybinių tyrimų atrankos strategijos (Bitinas, Rupšienė,

Žydžiūnaitė, 2008; Tidikis, 2003; Patton, 2002, taip pat žr.4):

Teorinė – žmonių, įvykių ir pan. atrinka remiantis jų potencialiu reikšmingumu ir

atstovavimu kuriant teorinius konstruktus.

Ekstremalių, deviantiškų atvejų - atranka labai neįprastų, ribinių, normų neatitinkančių

analizuojamo reiškinio atvejų.

Tipinių atvejų - įprastų, tradicinių, normas atitinkančių atvejų atranka.

Intensyvumo – turiningų, nuostabių (bet ne ekstremalių) nagrinėjamo fenomeno atvejų

atranka.

Politiškai svarbių atvejų atranka siekiant patraukti kitų (politikų, specialistų, visuomenės

ar pan.) dėmesį.

Kritinių atvejų – keleto svarbių atvejų, kurie pateikia vertės turinčios informacijos kuriant

žinias, atranka; tokie atvejai turėtų geriausiai nušviesti nagrinėjamą reiškinį . Būtina

apibrėžti atvejo kritiškumo dimensijas.

Sluoksninė tikslinga – respondentų grupių sluoksnių ar lizdų išskyrimas pagal kažkokį

pasirinktą požymį (pvz. miestas – kaimas).

Prisitaikymo ar naujai atsiradimo– atranka tyrimo metu atsiradus naujam tyrimo

poreikiui. 4 http://www.qualres.org/HomeSamp-3702.html


17

Tikslingo atsitiktinumo –atvejų atranka atskleidus interesų įvairovę.

Homogeninė – atranka siekiant giliai suprasti ir aprašyti specifinę grupę.

Maksimalios variacijos – atranka siekiant atskleisti požiūrių, vertybių, interesų įvairovę,

populiacijos heterogeniškumą.

Patvirtinančių / nepatvirtinančių atvejų – atranka siekiant paremti, praturtinti, pagilinti

duomenis / pateikti alternatyvius paaiškinimus (parodyti duomenų ribotumą) .

Sniego gniūžtės ar grandinės –turiningą informaciją turinčių subjektų, kurie

rekomenduoja kitus tokius pačius subjektus, atranka. Rekomendacijų grandinė baigėsi,

kai nurodomi tie patys subjektai.

Kriterijaus – atranka pagal pasirinktą kriterijų (pavyzdžiui, apklausti tuos, kurie paslaugas

įvertinimo neigiamai).

Patogi imtis – atranka nenaudojant jokių kriterijų ar argumentų, kai tyrimo dalyviais

pasirenkami žmonės tik dėl to, kad jie yra nesunkiai pasiekiami. Tai - silpniausia ir

vengtina, todėl nerekomenduojama, atrankos strategija.

Magistrantas turi nurodyti, kurią ar kurias imties sudarymo strategijas jis naudojo savo darbe.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo duomenų pateikimas yra struktūruojamas pagal tyrimo uždavinius. Jei yra trys

uždaviniai, vadinasi, turi būti ir trys tyrimo duomenis pristatančios dalis. Tačiau kokybinio

tyrimo atveju (tiek pusiau struktūruoto, kai pasirengiama išankstinė teorinė struktūra, tiek

nestruktūruoto, kai į tyrimo lauką einama be išankstinės teorinės struktūros) tyrimo duomenų

pateikimo struktūra gali neatitikti uždavinius tada, kai tyrimo metu paaiškėja nauji duomenys,

atrandamos netikėtos nagrinėjamo reiškinio prasmių kategorijos. Tuomet rekomenduojama

skyrelius įvardinti ne pagal tyrimo pradžioje suformuotus uždavinius (dažniausiai grįstus

teorine medžiaga), tačiau pagal tyrimo metu atrastas prasmines kategorijas. Prasminių

kategorijų įvardijimai tampa skyrelių pavadinimais. Šiuo atveju galimas grįžimas prie

uždavinių ir jų performulavimas priderinant juos prie naujai gautų kategorijų.

Analizuojant tyrimo duomenis svarbu tinkamai pateikti pakankamai empirinės medžiagos, kuri

atsako į tyrimo klausimą, pagrindžia hipotezes, atsako į tyrimo tikslą. Kiekybinio tyrimo atveju

empirinė medžiaga yra aprašomoji ar tikimybinė statistika, pateikiama tekstu, lentelėmis ir

paveikslais. Kokybinio tyrimo atveju empirinė medžiaga yra ištraukos iš interviu su tyrimo

dalyviais išrašų, situacijų ir reiškinių aprašymai, pasakojimai ir dialogai (naratyvai), dokumentų

turinio pateikimas ir pan. Neužtenka vien tik pateikti empirinę medžiagą – būtina ją analizuoti,

interpretuoti. Lentelių, paveikslų, ar kokybinio tyrimo duomenų (išrašų, pasakojimų ir kt.)

atpasakojimas yra duomenų pateikimas, bet ne analizė ar interpretacija. Kokybinio tyrimo

atveju empirinės medžiagos (kuri visada yra tekstas) atpasakoti nereikia. Analizuojant

empirinius duomenis remiamasi subjektyviomis tyrimo autoriaus įžvalgomis pasitelkiant kitus

autorius, kurių mintys ar duomenys leidžia lengviau interpretuoti magistranto surinktus

empirinius duomenis. Kokybiniuose tyrimuose duomenų interpretacijai neretai pasitelkiami ir

patys tyrimo dalyviai. Toks tyrimas įgauna emancipacinį pobūdį, nes tokiu būdu tyrimo

dalyviai reflektuoja savo pateiktus duomenis, taip pastiprinamas tyrimo patikimumas.

Svarbu, kad empiriniai tyrimo duomenys būtų atrinkti. Patys savaime empiriniai duomenys

nieko nereiškia. Antai, netinka sudėti visą interviu medžiagą, būtina atrinkti reikšmingiausias

interviu dalis. Empiriniai duomenys nuolat artikuliuojami kartu su interpretacijomis,

apibendrinimais, konceptualizacija.


18

Diskusija

Diskusija, tai dalis, skirta individualiai magistro darbo refleksijai. Diskusijos dalyje magistrantas turi sugretinti su kito tyrėjo ar tyrėjų atlikto tyrimo duomenimis, tuo parodyti

originalų įnašą nagrinėjamos problemos analizę. Diskusijoje magistrantas gali reflektuoti savo,

kaip tyrėjo, vaidmenį tyrimo procese. Ypač tai aktualu kokybiniame tyrime, nes kokybiniame

tyrime tyrėjas yra dalis tos realybės kurią jis analizuoja, be to, jis pats yra tyrimo instrumentas.

Tyrėjas čia turėtų parodyti, kokį poveikį jam pačiam turėjo tyrimas, kokias pozicijas ir

supratimus jis turėjo pradedant tyrimą, jam atliekant ir baigus, kaip tos pozicijos ir supratimai

keitėsi. Diskusijos dalyje magistrantas apibrėžia savo kaip tyrėjo vaidmenį tyrime. Diskusijos

dalis turėtų baigtis neišnaudotų tyrimo galimybių aptarimu, tyrimo tęstinumo krypčių

įvardijimu.

Išvados

Magistro darbas baigiamas išvadomis, kurios rodo tyrėjo atlikto tyrimo vertę. Išvados

rengiamos tik pagal empirinio tyrimo rezultatus, pateikiama tik tai, kas tyrimu atrasta, sužinota.

Išvados pateikiamos pagal tyrimo uždavinius arba kartais, kokybinio tyrimo atveju, tyrimo

duomenys yra konceptualizuojami generuojant naujas hipotezes.

Rekomendacijos

Rekomendacijos formuluojamos remiantis gautais baigiamojo darbo rezultatais, atsakymais į

iškeltus tyrimo klausimus ir pateikiamos konkrečiam adresatui. Rekomendacijos turi būti

konkrečios, jų vertė tuo didesnė, kuo jos labiau yra konkrečios ir pragmatiškos, nurodančios

tyrimo rezultatų taikymo kryptis socialinio darbo praktikoje, studijose ir/ar tyrimuose.

Santrauka

Santraukos pradžioje patiekiamas baigiamojo darbo bibliografinis aprašas: nurodomas

autoriaus vardas ir pavardė, magistro darbo pavadinimas, vadovo pavardė, institucija, metai ir

kt. Santraukoje pateikiamas tyrimo klausimas, tikslas, teorinė koncepcija, tyrimo metodologija,

tyrimo išvados. Santrauka rašoma lietuvių kalba ir kitame puslapyje pakartojama anglų kalba.

viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbų. Santrauka rašoma baigus darbą. Santrauka

magistro darbe segama iš karto po titulinio lapo, dar prieš darbo turinį.

Magistro darbo rengimo organizavimas

Magistro baigiamojo darbo rengimo organizavimą reglamentuoja Baigiamųjų darbų rengimo ir

gynimo bendrosios tvarkos aprašas5. Minėtame įsakyme nurodoma, kad magistro darbų tyrimų

kryptis Socialinio darbo katedra skelbia viešai ir fakulteto interneto svetainėje prieš pavasario

semestro pradžią ir nurodo šioje tematikoje dirbančius katedros dėstytojus. Pasirinktą darbo

temą studentas derina su darbo vadovu. Pasirinktas bei suderintas temas ir vadovus tvirtina

katedros vedėjas ne vėliau kaip iki vasario mėnesio pabaigos. Baigiamųjų darbų temas tvirtina

Rektorius katedros vedėjo teikimu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki viešo gynimo datos.

Rektoriaus patvirtintos baigiamųjų darbų temos nekeičiamos. Leidžiama tik patikslinti

baigiamojo darbo pavadinimą. Studentas rengia darbą savarankiškai, konsultuojant darbo

vadovui nustatytomis konsultacijų valandomis.

5 Patvirtinta VDU Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1.


19

Pasirengimas magistro darbo gynimui, gynimo ir vertinimo procedūra

Magistro darbus gali ginti studentai įvykdę visą socialinio darbo studijų programą. Apie studijų

programos įvykdymą sprendžia Socialinio darbo katedra. Ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki

viešo gynimo pradžios magistrantas baigiamąjį darbą pristato 3 dėstytojų komisijai, kuri turi

peržiūrėti ir įvertinti pateiktus užbaigtus baigiamuosius darbus. Magistrų baigiamiesiems

darbams sudarytos katedros komisijos pagrindinė funkcija yra įvertinti, ar įvykdyti visi

provalomi reikalavimai baigiamojo darbo struktūrai, turiniui, apimčiai ir apiforminimui, ir

nurodyti, kokius trūkumus būtina ištaisyti. Po darbo svarstymo katedroje etapo iki nurodytos

datos studentas gali pataisyti tik katedros komisijos nurodytus trūkumus. Pilnai užbaigto darbo

du egzempliorius kartu su kopija elektroninėje laikmenoje studentas atiduoda Socialinio darbo

katedrai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki baigiamųjų darbų viešo gynimo pradžios.

Darbo vadovas turi pateikti atsiliepimą apie magistro darbą. Magistro darbą katedros paskirtam

recenzentui studentas įteikia ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbo viešo gynimo. Recenzentas

atsiliepimą apie darbą studentui įteikia ne vėliau kaip vieną dieną iki viešo gynimo.

Jeigu baigiamojo darbo vadovo atsiliepime darbas vertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų ir

nerekomenduojamas viešam gynimui, studentas turi teisę kreiptis į kvalifikacinę komisiją,

sudarytą Socialinės gerovės fakulteto dekano teikimu ir Rektoriaus įsakymu su prašymu leisti

ginti darbą, raštiškai išdėstant motyvus. Prašymą ir darbą magistrantas turi įteikti komisijos

sekretoriui ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki paskelbtos viešo gynimo pradžios. Apsvarsčiusi

prašymą komisija nusprendžia ar magistrantui leidžiama darbą ginti.

Magistro darbo gynimas yra viešas ir vyksta Rektoriaus įsakymu paskirtos gynimo vertinimo

komisijos posėdyje egzaminų sesijos metu. Darbo vadovo, katedros vedėjo, paties magistranto

ar institucijos, kurioje darbas buvo parengtas, prašymu darbas gali būti ginamas uždarame

komisijos posėdyje (jei panaudoti viešai neskelbtini duomenys ir rezultatai neviešintini).

Viešo gynimo metu magistro darbo autorius trumpai pristato darbą, nurodydamas tyrimo

klausimą, tikslą, uždavinius, apibūdina objektą, metodologiją, gautus rezultatus, supažindina su

išvadomis ir jas pagrindžia, pateikia rekomendacijas. Magistro baigiamojo darbo pristatymui

skiriama iki 10 min.

Po darbo pristatymo magistrantui klausimus pateikia gynimo vertinimo komisijos nariai ir kiti

viešame gynime dalyvavusieji asmenys. Po to magistrantas atsako į recenzento pateiktus

klausimus.

Jei darbo vadovas ir recenzentas nedalyvauja gynimo posėdyje, jų atsiliepimus perskaito

komisijos sekretorius. Sėkmingai apgynus darbą, komisija siūlo suteikti studentui atitinkamą

laipsnį, numatytą studijų programoje. Komisijos sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka

neskundžiamas. Apeliacijos dėl procedūrų pažeidimų svarstomos VDU Studijų reguliamine

nustatyta tvarka.

Magistrantas, negynęs arba neapgynęs baigiamojo darbo šalinamas iš Universiteto.

Antrą kartą ginti neapgintą magistro darbą, sudarius sutartį su Universitetu, leidžiama

egzaminų sesijos metu ne anksčiau kaip po pusės metų, jei susidaro ginančiųjų grupė (ne

mažiau kaip 5 studentai). Antrą kartą neapgynus magistro darbo, sudarius atitinkamą sutartį,

turi būti rengiamas naujas baigiamasis darbas.

Magistro darbas ne vėliau kaip po dviejų metų vieną kartą gali būti ginamas eksternu,

pasirašant eksterno studijų sutartį, jei darbas ankstesniais studijų metais buvo parengtas, įteiktas

ir rekomenduotas ginti.


20

Magistro darbas vertinamas pasibaigus gynimui uždarame komisijos posėdyje pagal iš anksto

nustatytus ir Socialinio darbo katedroje aprobuotus vertinimo kriterijus (pateikti žemiau).

Kiekvienas komisijos narys magistro darbą vertina atskirai. Galutinis baigiamojo darbo

įvertinimas yra lygus visų komisijos narių vertinimų aritmetiniam vidurkiui, suapvalintam iki

sveiko skaičiaus. Komisija atsižvelgia į recenzento pareikštą nuomonę apie baigiamąjį darbą ir

į vadovo atsiliepimą. Apie kvalifikacinės komisijos vertinimą balais kiekvienas gynęs

baigiamąjį darbą informuojamas raštu asmeniškai.

Magistro darbo apipavidalinimo reikalavimai

Rašoma tik vienoje lapo pusėje A4 formato popieriuje paliekant tokias paraštes: viršutinė ir

apatinė – po 20 mm, kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm.

Puslapiai, išskyrus titulinį, numeruojami. Puslapio numeris rašomas lapo apatinės paraštės

centre, arabiškais skaitmenimis, be taškų ir kablelių.

Kiekvienos pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo kairiosios 15 mm. Tekstas sulygiuojamas

ir pagal dešiniąją, ir pagal kairiąją paraštes.

Tarp eilučių paliekamas 1,5 eilutės intervalas. Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2

eilučių intervalą, poskyrių – per 1,5 eilutės intervalą.

Darbas spausdinamas Times New Roman šriftu, pagrindinio teksto simbolių aukštis 12 pt.

Darbo ir skyrių pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis, poskyrių –

paryškintomis mažosiomis. Skyrių pavadinimų raidžių aukštis – 16 pt., poskyrių – 14 pt.,

skirsnių – 12 pt.

Magistro darbai turi būti įrišti laikantis vieningų VDU Rektorato sprendimu nustatytų

reikalavimų. „Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarka“ yra paskelbta VDU FirstClass

sistemoje rubrikose „VDU skelbimai“, „Studijas reglamentuojantys dokumentai“, „Studijų

organizavimas“.

Magistro darbe kiekviena nauja turinio dalis (skyrius, poskyris, skirsnis) rašoma naujoje

eilutėje. Pagrindinės darbo dalys pateikiamos naujame puslapyje.

Magistro darbe skyrių ir poskyrių pavadinimai numeruojami paprastais skaitmenimis eilės

tvarka – 1. – skyrius; 1.1. – poskyris; 1.1.1. – skirsnis; 1.1.2. – skirsnis; 1.2. – poskyris, 1.2.1.

– skirsnis; 1.2.2. – skirsnis; 2. – skyrius ir t.t.

Visos iliustracijos pateikiamos magistro darbe – lentelės ir paveikslai turi būti numeruojami

paprastais skaitmenimis eilės tvarka: 1 lentelė, 2 lentelė ir atitinkamai 1 paveikslas, 2

paveikslas ir pan. Kiekviena iliustracija darbe turi turėti pavadinimą. Tiek lentelių tiek

paveikslų sąrašas turi būti pateikiamas šalia turinio (kitame po turinio lape) nurodant

kiekvienos iliustracijos numerį, pavadinimą bei puslapį.

Magistro darbe derėtų vengti nereikalingų apipavidalinimo ar iliustravimo elementų:

paryškinto ar pasvirusio teksto, su turiniu nesusijusių iliustracijų, spalvoto teksto, margų

grafikų ir pan. Magistro darbe naudojamos iliustracijos (diagramos, paveikslai, lentelės,

schemos) turėtų būti aiškios ir suprantamos, derėtų vengti spalvų ir stilių įvairovės. Būtina

išlaikyti santūrų akademinį stilių.

Trečiame darbo viršelio puslapyje (nugarėlės viduje) įklijuojamas vokas, kuriame įdėtas

kompaktinis diskas su pilnu baigiamojo darbo tekstu, duomenų matrica (jei tyrimas kiekybinis),

apklausų, pokalbių ar stebėjimo protokolais (jei tyrimas kokybinis), nuotraukomis ir kitais

dokumentais. Magistro darbas turi būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų, mintys

išdėstytos aiškiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Darbas turi būti spausdintas

kompiuteriu. Braukymai ir taisymai neleistini. Atskirais atvejais Socialinės gerovės fakulteto


21

dekanas gali leisti rengti ir ginti baigiamuosius darbus užsienio kalba. Minimali socialinio

darbo studijų krypties magistro darbo apimtis yra 45 puslapiai, maksimali - 65 puslapiai.

Literatūros šaltinių naudojimas

Magistro darbe pateikiamos citatos ir nagrinėjamos literatūros nuorodos turi būti tinkamai

įformintos pagal bibliografinio aprašo tradicijas mokslo leidiniuose.

Kiekvienas teiginys, paimtas iš kito autoriaus darbo (knygos, internetinio šaltinio, periodinio

leidinio, straipsnio ar kito bakalauro ar magistro darbo ar disertacijos), privalo turėti nuorodą į

originalų šaltinį, nesvarbu, ar tekstas cituojamas pažodžiui, ar perfrazuojamas, ar

reziumuojamas. Citavimas nenurodant šaltinio yra laikomas plagijavimu ir autorinių

teisių pažeidimu! Todėl taisyklingai pateiktos nuorodos yra ypatingai svarbios. Būtinos

nuorodos ne tik naudojamam tekstui, bet ir iliustracijoms – schemoms, lentelėms ir pan.

Nuorodos į kitus šaltinius tekste rašomos skliausteliuose, nurodant autoriaus(-ių) pavardes ir

leidinio metus.

Autorius nurodo kelis svarbiausius kompetencijos bruožus (Coleman, 2005). Apibendrinant,

kompetencijos bruožai sudaro ...

Jeigu apibendrintai nurodoma kokio nors autorius mintis, ši mintis niekaip neišskiriama, o po

autoriaus pavardės skliausteliuose nurodomi tik metai (pavyzdžiui, Coleman (2005) teigė, kad

karjeros kompetencija yra vienas mažiausiai nagrinėtų klausimų).

Jei pateikiama tiksli autoriaus citata, tuomet ji tekste išskiriama, o skliausteliuose, šalia metų,

po kablelio nurodomas ir puslapis. Kitų autorių cituojama teksto dalis išskiriama iš teksto

sakinį įdedant į kabutes (pavyzdžiui, „autorius nurodo, kad „karjeros kompetencijos tyrimams

nūdien skiriamas labai mažas dėmesys“ (Coleman, 2005, p. 225)).

Empirinius duomenis - tyrimo dalyvių ar respondentų pasakojimų citatas, klausimynų teiginius

– pateiki kursyvu (pavyzdžiui, kol neiškyla labai didelių problemų, jos savo sveikata rūpintis

nelinkusios; jos kažkaip įsivaizduoja, kad viskas praeis ir be gydytojų, kad nebūtina ten eiti

(socialinė darbuotoja J.J.)).

Išskyrimas kabutėmis (cituojant autorius iš knygų) ar kursyvu (cituojant tyrimo dalyvius ar

pateikiant klausimyno teiginius) leidžia gerai matyti citatos pradžią ir pabaigą. Taip aiškiai

matoma citatos pradžia ir pabaiga. Pasirinktą išskyrimo būdą reikia naudoti nuosekliai visame

tekste.

Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kiekvieną kartą nurodyti abiejų autorių pavardes.

Kai autorių 3 ir daugiau, tai pirmą kartą pateikiant nuorodą, minimi visi autoriai, o vėliau

nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė ir priduriama frazė „ir kt.“.

Fenomenologine filosofija yra grindžiami ir karjeros tyrimai (Mickūnas, Stewart, 2005).

Autoriai pateikia kelis svarbiausius šios filosofijos bruožus, kurių pagrindinis – orientavimasis į

tikrovės tyrimą, kaip ji suvokiama konkretaus žmogaus. Kiti autoriai papildo fenomenologijos

taikymo galimybių sąrašą (Jurgutis, Karvelis, Vitutė, 2001).

Jeigu tekste minimi autoriai, turintys vienodas pavardes, būtina pateikti jų inicialus. Pateikiant

nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu.

”Rūpinimasis vaikais bei tinkamas vaikų auklėjimas yra viena pagrindinių šeimos pareigų”

(Barker, 1995; Leonavičius, 1993).

Jeigu leidinys neturi autoriaus, tuomet nurodomas leidinio pavadinimas ir metai:

”Įvaikinimas yra socialinė ir teisinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti netekusius tėvų globos

vaikus” (Civilinis kodeksas, 2000).


22

Jei naudojami internetiniai šaltiniai, būtina nurodyti pilną prieigos adresą (ne tik tinklapį,

kuriame galima rasti naudojamą tekstą, bet ir pilną nuorodą iki naudojamo dokumento) ir datą,

kuomet paskutinį kartą šaltinis buvo naudotas internete.

Naudojant iliustracijas iš kitų šaltinių, nuoroda pridedama prie iliustracijos pavadinimo,

skliausteliuose nurodant autoriaus pavardę ir metus.

Lentelės numeris rašomas dešinėje pusėje, pavadinimas - virš lentelės (1 lentelė). Lentelėje

naudotinas 10 pt šriftas, 1 eilutės intervalas.

1 lentelė

5-11 klasių mokinių pasiskirstymas pagal klases ir lankomų būrelių kiekį (N=7321)

Lankomų būrelių

kiekis

Klasė

5 6 7 8 9 10 11

%

Nieko nelanko 28 25 36 37 40 44 52

Vieną būrelį 50 52 46 46 40 40 33

Du būrelius 17 16 15 13 15 13 12

Tris būrelius 6 7 3 4 4 3 4

Paveikslo numeracija ir pavadinimas rašomi po paveikslu (1 pav.).

83

17

72

28

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

moterys

vyrai

%

Neformaliojo švietimo įstaigų

Bendrojo lavinimo mokyklų

1 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal lytį neformaliojo švietimo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose

Literatūros sąrašas

Literatūros sąrašas sudaromas pagal autorius abėcėlės tvarka, pirmiausia pateikiant leidinius

lotyniška abėcėle, po to – slavų abėcėle. Literatūra užsienio kalba pateikiama originalo kalba.

Literatūros sąrašo pateikimo pavyzdžiu naudojamos mokslo žurnalų Socialiniai mokslai ir

Specialusis ugdymas taisyklės.

A. Periodiniai leidiniai:

Didžiąja raide rašomas tik pirmas pavadinimo bei jo antrosios dalies (jei tokia yra) žodis.

Pavadinimas nerašomas kabutėse ir neryškinamas.

1. Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Baranauskienė, I. (2006). Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinės adaptacijos

ypatumai: darbdavių ir bendradarbių požiūris. Specialusis ugdymas, 1 (14), 19–26.

2. Dviejų autorių straipsnis žurnale

Mockevičienė, D., Straubergaitė, L. (2006). Hipoterapijos vaidmuo fiziškai neįgalių žmonių

reabilitacijoje. Specialusis ugdymas, 1 (14), 112–122.

3. Trijų ir daugiau autorių straipsnis žurnale


23

Borman, W.C., Hanson, M.A., Oppler, S.H., Pulakos, E.D., White, L.A. (1993). Role of early

supervisory experience in supervisor performance. Journal of Applied Psychology, 78, 443–

449.

Tekste pateikiant tokio straipsnio nuorodą, nurodomas tik pirmas autorius ir rašoma „ir kt.“

arba „et al.“ – (Borman et al., 1993) arba „ir kt.“ – (Levandauskas ir kt., 1995).

4. Dar nepublikuotas straipsnis

Večkienė, N. (leidykloje). Profesinio rengimo modernizavimas. Socialiniai mokslai:

Edukologija.

5. Straipsnis savaitiniame ar mėnesiniame žurnale

Nurodykite publikacijos datą – dieną ar mėnesį – ir žurnalo numerį bei puslapį (-ius).

Baršauskienė, V. (1996, gruodis). Svajoju išauklėti naują šviesuolių kartą. Gabija, 26, 17–18.

6. Straipsnis dienraštyje

Alksninis, G. A. Sabonis: atėjo laikas liautis žaisti su praeitimi (1997, kovo 29). Lietuvos rytas, p.

1.

7. Jeigu tekste naudojamas antrinis šaltinis, tekste paminėkite pirminį šaltinį ir jo citavimą

antriniame šaltinyje (pvz., Seidenberg ir McClelland studija cituojama Coltheart ir kt. darbe).

Coltheart, M., Curtis, B., Atkins, P., Haller, M. (1993). Models of reading aloud: Dual-route

and parallel-distributed-processing approaches. Psychological Review, 100, 589–608.

Tekste nurodoma:

Seidenberg ir McClelland studija, cituojama Coltheart, Curtis, Atkins & Haller (1993).

B. Knygos ir knygų skyriai

1. Vieno autoriaus knyga

Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

2. Dviejų autorių knyga

Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Logopedija. Kaunas: Šviesa.

3. Trijų ir daugiau autorių knyga

Levandauskas, R., Levandauskienė, O., Simanavičius, Ž., ir kt. (1981). Kauno Rotušės aikštė.

Vilnius: Mintis.

4. Knyga, kurios autorius – organizacija ar grupė žmonių

Toks leidinys literatūros sąraše nurodomas pagal pirmąją pavadinimo raidę.

Kai autorius ir leidėjas sutampa, leidyklos vietoje nurodoma: Author.

Lietuvos statistikos departamentas (2007). Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius: Informacijos

ir leidybos centras.

5. Vieno redaktoriaus parengta knyga

Jucevičienė, P. (Red.) (1996). Lyginamoji edukologija. Kaunas: Technologija.

6. Dviejų ar daugiau redaktorių parengta knyga

Marinskienė, N., Markevičienė, R. (Red.). (1993). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: BKC.

Leidiniams, turintiems daugiau nei vieną redaktorių, galima nurodyti vieną pagrindinę pavardę

ir pridėti „et al.“ arba „ir kt.“


24

7. Knyga be autoriaus ar redaktoriaus

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2001). Kaunas.

Tekste pateikiant nuorodą, tokio šaltinio skliaustuose vietoje autoriaus nurodomas knygos

pavadinimas: (Merriam-Webster’s Collegiate Dictionary, 1993).

8. Enciklopedija ar žodynas

Tarptautinių žodžių žodynas (2005) / Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera.

Knygų skyriai ir straipsniai

9. Straipsnis ar skyrius dviejų redaktorių parengtoje knygoje

Bjork, R.A. (1989). Retrieval inhibition as an adaptive mechanism in human memory. In

H.L.Roediger III & F.I.M.Craik (Eds.), Varieties of memory & consciousness (p. 309–330).

Hillsdale, NJ: Erlbaum.

Pateikiant straipsnį iš knygos, neturinčios redaktorių, In nurodomas prieš knygos pavadinimą.

Kundrotas, V. (1993). Atrankos į Lietuvos aukštąsias mokyklas tobulinimo būdai. In A. Čižas

ir kt. (Red. kol.), Inžinierių rengimas Lietuvoje (p. 70–78). Vilnius: Technika.

10. Skyrelis enciklopedijoje

Autizmas (2002). Visuotinė lietuvių enciklopedija (t. 2, p. 303–304). Vilnius: Mokslas.

C. Konferencijų ir simpoziumų medžiaga

1. Pranešimas, straipsnis ar skyrius, publikuotas konferencijos medžiagoje

Konferencijos ar simpoziumo pavadinimą reikėtų rašyti kitu šriftu.

Jucevičius, R. (1992). Valdymo reorganizavimo prielaidos. Vadyba ir rinkos ekonomika:

tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga (p. 15–19). Kaunas: Technologija.

2. Konferencijoje skaitytas, bet nepublikuotas pranešimas

Vainauskas, A. (1996). Laisvųjų ekonominių zonų kūrimo Lietuvoje prielaidos. Pranešimas,

skaitytas Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavime, 1996 m. spalio 12 d. Vilnius.

D. Daktaro disertacija (santrauka)

1. Publikuota daktaro disertacija

Gudavičius, A. (1994). Ekonominių veiksnių įtaka Lietuvos demografinei situacijai (Daktaro

disertacija, Vilniaus universitetas).

2. Nepublikuota daktaro disertacija

Targamadzė, V. (1994). Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo

prielaida (Nepublikuota daktaro disertacija, Kauno technologijos universitetas).

E. Nepublikuoti rankraščiai

1. Rankraštis, nepateiktas spaudai

Petraitis, J., Vaičiūnas, R. (1995). Greitojo skaitymo įgūdžių formavimas (Nepublikuotas

rankraštis).

2. Rengiamas ar pateiktas spaudai, bet dar nepatvirtintas publikacijai rankraštis

Janonis, D. (1996). Lietuvos darbo rinkos restruktūrizavimo problemos. Pateiktas spaudai

rankraštis.

Sąraše neminimas žurnalas ar leidykla, kur yra pateiktas rankraštis.


25

Jau patvirtintas publikacijai rankraštis turėtų būti aprašomas kaip „in press“ (žr. A 4 punktą).

Nurodant dar rengiamus rankraščius vietoj paskutinio sakinio rašoma „Manuscript in

preparation“ arba „Rengiamas rankraštis“.

Magistro darbo kokybės vertinimo kriterijai

Magistro darbo kokybės ir vertinimo kriterijai yra priemonė, kuria naudodamiesi magistro

darbą vertina gynimo komisija. Komisija, remdamasi kriterijais, įvertina magistro darbą

pažymiu.

Magistro darbo kokybės ir vertinimo kriterijai

Atitiktis Studento kompetencijos Balai

Tyrimo

metodologijos

reikalavimams

Tinkamai apsibrėžti tyrimo objektą (ir dalyką), jį apibūdinti

remiantis teorijomis, tinkamas konceptualizavimas.

4

Tinkamai argumentuoti pasirinktą tyrimo tikslą (praktinis ir

mokslinis tyrimo aktualumas, tyrimo klausimas(-ai), uždaviniai,

hipotezė(s), jų sąryšis.

Tinkamai pagrįsti pasirinktą tyrimo metodologiją susiejant

tyrimo ontologiją, epistemologiją ir duomenų rinkimo ir analizės

metodą.

Tinkamai atlikti duomenų analizę ir interpretavimą.

Tinkamai parengti diskusiją, išvadas, rekomendacijas.

Bendriesiems

reikalavimams

Tyrimo ir profesinė etika

3

Studento savarankiškumas

Tyrimo teorinis metodologinis originalumas, įtaigumas

Tyrimo pragmatiškumas (praktinė nauda)

Bendrosios ir profesinės kalbos taisyklingumas

Socialinio darbo

magistrantūros

studijų

programos

tikslams

Kompetencijų sritys:

Psichosocialinė sąveika.

Išteklių vertinimas, paieška,

panaudojimas ir vystymas.

Socialinės politikos sprendimai.

Naujų socialinio darbo žinių ir

metodų kūrimas.

Patirties reflektavimas ir

konceptualizavimas.

Pastaba:

vertinama ne suminis

atskirų kompetencijų balas,

o studento gebėjimas

magistro darbe atlikti

krypties tyrimą socialinio

darbo studijų kompetencijų

lauke.

3


26

1 Priedas. Magistro darbo titulinis lapas

Pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Vardas Pavardė

MAGISTRO DARBO PAVADINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Socialinio darbo studijų programa, valstybinis kodas 621L50004

Socialinio darbo studijų kryptis

Vadovas moksl.laips. Vardas Pavardė

Apginta SMF dekanas

Kaunas, 2013


27

2 Priedas. Vytauto Didžiojo bibliotekoje esanti literatūra tyrimo metodologijos klausimais

Socialinio darbo tyrimų metodologija

1. Allen G., Langford D. (2008). Effective interviewing in social work and social care: a

practical guide. Basingstoke: Palgrave Macmillan.

2. Alston M., Bowles W. (2003). Research for social workers: an introduction to methods.

London New York: Routledge.

3. Anastas J.W. (1999). Research Design for Social Work and Human Services. 2nd ed.

Columbia University Press.

4. Corby B. (2006). Applying research in social work practice. Maidenhead: Open University

Press.

5. Dawson B.G., Klass M.D., Guy R.F., Edgley Ch.K. (1991). Understanding social work

research. Boston etc: Allyn and Bacon.

6. Engel R.J., Schutt R.K. (2005) The Practice of Research in Social Work. Sage.

7. Fuller R., P etc A. (1999). Practitioner research: the reflexive social worker. Buckingham

[Eng.] Philadelphia: Open University Press.

8. Grasso A.J., Epstein I. (eds.) (1992). Research utilization in the social services: innovations

for practice and administration. New York London: Haworth Press.

9. Hartford M.E. (1971). Groups in social work: application of small group theory and research

to social work practice. New York: Columbia University Press.

10. Helppikangas P. (ed.). (2000). The International Seminar on Social Work Research and

Practice. - Rovaniemi: Lapin yliopisto.

11. Hudson W.W., Paula S. N. (eds.) (1994). Controversial issues in social work research.

Boston etc.: Allyn and Bacon.

12. Morris T. (2006). Social Work Research Methods. Four Alternative Paradigms. Sage.

13. Richard M. Grinnell (Eds.) (1997). Social work research and evaluation. Itasca: Peacock

Publishers.

14. Sherman E., Reid W.J. (1994). Qualitative research in social work. New York: Columbia

University Press.

15. Shireman J.F. Johnson P.R. (1976). The uses of research in a social work agency. Chicago

Child Care Society.

16. Tripodi T. (1974). Uses & abuses of social research in social work. Columbia University Press.

Socialinių tyrimų metodologija

1. Abbott H.P. (2002). The Cambridge Introduction to Narrative. Cambridge University Press.

2. Bitinas B. (2002). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta.

3. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis

vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda: Jokužio leidykla-spaustuvė.

4. Brace, N, Kemp, R., Shelgar, R. (2007). SPSS for psychologists: a guide to data analysis

using SPSS for Windows. Basingstoke: Palgrave Macmillan.

5. Bryman A. (2008). Social research methods. Oxford University Press.

6. Cassell C., Symon G. (2004). Essential guide to qualitative methods in organizational

research. London: Sage.

7. Čekanavičius V., Murauskas G. (2001). Statistika ir jos taikymai. Vilnius: TEV. 1, 2 dalys.

8. Charles C.M. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius, Alma litera.

9. Charmaz K. (2007). Constructing grounded theory: a practical guide through qualitative

analysis. Introducing qualitative methods. Los Angeles: Sage.

10. David M., Sutton C.D. (2004). Social research: the basics. London: Sage.

11. Deltuva A. (1999). Asmenybės saviraiška ilgalaikėse jaunimo lyderių mokymo grupėse.

Daktaro disertacija: socialiniai mokslai, psichologija. Vilniaus universitetas


28

12. Flick U. (2006). An introduction to qualitative research. Thousand Oaks: Sage.

13. Flick U. (2007). Managing Quality in Qualitative Research. The Sage.

14. Have P.T. (2004). Understanding qualitative research and ethnomethodology. London: Sage.

15. Jupp V. (Ed.). The Sage dictionary of social research methods. London, Sage, 2006.

16. Leonavičienė, T. (2007). SPSS programų paketo taikymas statistiniuose tyrimuose. VPU

leidykla.

17. Luobikienė I. (2000). Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimo metodika. KTU leidykla.

18. Miller R.L., Brewer J.D. (2003). The A-Z of social research: a dictionary of key social

science research concepts. London: Sage.

19. Kardelis K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex leidykla.

20. Patton M.Q. (2002). Qualitative Research & Evaluation Methods. Sage Publications.

21. Rienecker L., Jorgensen P.S. (2003). Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.

22. Silverman D. (2004). Qualitative research: theory, method and practice. London: Sage.

23. Silverman D. (2005). Doing qualitative research: a practical handbook. Los Angeles: Sage.

24. Silverman D. (2007). Interpreting qualitative data: methods for analyzing talk, text and

interaction. Los Angeles: Sage.

25. Tamošiūnas T. (2003). Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra. ŠU leidykla.

26. Tidikis R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: LTU leidykla.

27. Travers M. (2001). Qualitative research trough case studies/Introducing qualitative methods.

London: Sage.

28. Vaitkevičius R., Saudargienė A. (2006). Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose.

VDU leidykla.

29. Wengraf T. (2001). Qualitative research interviewing: biographic narrative and semi-

structured methods. London: Sage.

30. Wolcott H.F. (2001). Writing up qualitative research. Thousand Oaks: Sage.

31. Yin R.K. (2003). Case study research: design and methods. Applied social research methods

series; Vol. 5. Thousand Oaks: Sage Publications.

32. Žydžiūnaitė V. (2001). Slaugos mokslinių tyrimo metodologijos pagrindai. Vilnius: SDTSC.

33. Žydžiūnaitė V. (2006). Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius: Pedagogų

profesinės raidos centras.

34. Žydžiūnaitė V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. KTU leidykla

Papildomi šaltiniai internete

1. www.slais.ubc.ca/RESOURCES/research_methods/action.htm

2. www.socialresearchmethods.net

3. www.accessexcellence.org/21st/TL/filson/writhypo.html

4. www.qualres.org

5. www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm

6. www.ifsw.org

7. www.qualitative-research.net

8. http://www.qual.auckland.ac.nz

Papildomai rekomendacijose naudota literatūra

1. Jupp V. (Ed.). The Sage dictionary of social research methods. London, Sage, 2006. Didelę

dalį knygos galima rasti internete adresu:

2. http://books.google.com/books?id=U1CkVYJzcioC&printsec=frontcover&hl=lt&source=gb

s_ViewAPI#PPA95,M1

3. Leedy P.D., Ormrod J.E. (2001). Practical Research: Planning and Design. (7th Ed.). Upper

Saddle River, NJ: Merrill Prentice Hall.

4. Maxwell J.A. (2005). Qualitative Research Design. An Interactive approach. (2nd Ed.) Sage

http://www.slais.ubc.ca/RESOURCES/research_methods/action.htm

http://www.socialresearchmethods.net/

http://www.accessexcellence.org/21st/TL/filson/writhypo.html

http://www.qualres.org/

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm

http://www.ifsw.org/

http://www.qualitative-research.net/


29

Publications.

5. Merkys G., Vaitkevičius S., Urbonaitė-Šlyžiuvienė D. (2004). Užsakomųjų tyrimų

ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos tyrėjams.

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm.

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm

Documents

Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo …socialinisdarbas.vdu.lt/lt/system/files/MDD_nurodymai_2013_0.pdf · Teorinis tyrimo pagrindimas (ontologija ir teorijos)