LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Denis Agafonov

VETERINARIJOS KLINIKOS DARBO ORGANIZAVIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas:

lektor÷ Lina Ašmenskait÷

Kaunas, 2009 m.

2

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Magistro darbas atliktas 2006-2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

Socialinių mokslų ir informatikos katedroje, UAB „xxx“ veterinarijos klinikoje, Vilniuje

Magistro darbą paruoš÷: Denis Agafonov

Magistro darbo vadovas (ai): lektor÷ Lina Ašmenskait÷

Recenzentas (ai):

3

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................4

1. DARBO ORGANIZAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI .............................................6

1.1. Darbo organizavimo samprata.......................................................................................6 1.2. Darbo organizavimo procesas .......................................................................................8 1.3. Darbo organizavimo principai .......................................................................................9 1.4. Personalo veiklos organizavimo ypatumai ..................................................................11

2.TYRIMO METODIKA.................................................................................................19

3.DARBO ORGANIZAVIMO YPATUMAI UAB „XXX“ VETERINARIJOS

KLINIKOS PAVYZDŽIU ...............................................................................................20

3.1 Trumpa UAB „XXX” veterinarijos klinikos charakteristika .........................................20 3.2 .Žmogiškieji ištekliai ir jų valdymas ..............................................................................21 3.3. „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s finansiniai ekonominiai ištekliai..................26 3.4. ,,XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s veiklos organizavimas .................................29

3.4.1 Veterinarijos klinikos veiklos organizavimas............................................................29 3.4.2 Veterinarijos vaistin÷s veiklos organizavimas ..........................................................37 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ..........................................................................................40

SANTRAUKA...................................................................................................................41

SUMMARY.......................................................................................................................42

LITERATŪRA .................................................................................................................43

4

ĮVADAS

Statistikos duomenimis, darbas užima 40-50 proc. mūsų laiko. Likęs laikas yra skirtas

laisvalaikiui, kuris dažniausiai būna skirtas darbo, darbo uždavinių ir panašiai, aptarimui su

draugais ir pažįstamais, darbo veiklos tobulinimui, kitaip tariant – mokymuisi. Tačiau šis

laikas gali būti skiriamas ir savo poreikių patenkinimui. Daugelis poreikių patenkinimą

supranta kaip organizacinių tikslų siekimą. Organizacijoje žmones vienija bendras tikslas,

simboliai, mitai, tradicijos, patirtis. Kiekvienai organizacijai būdingos tam tikros vertyb÷s ir

įsitikinimai, nerašytos taisykl÷s ir elgesio normos, kurios nustato, ,,kaip čia priimta elgtis”.

Dirbdami praleidžiame didelę dalį savo laiko, tod÷l labai svarbu, kaip jaučiasi žmogus

darbo aplinkoje, ar darbas, kurį jis dirba, suteikia jam malonumą, ar gauna gerų emocijų

pasiekęs norimus rezultatus, ar yra vertinamas savo kolektyve. Labai svarbu, kaip žmon÷s

bendrauja ir kartu dirba organizacijoje. Organizacijos darbo stilius rodo, kaip darbuotojas ir jo

kolegos įgyvendina vadovo sprendimus. Tokioje organizacijoje, kurioje labai svarbus

bendruomeniškumo jausmas, visi stoja vieni už kitus, dalijasi informacija ir ištekliais, visi

kartu išgyvena nes÷kmę ir švenčia pergalę, darbuotojai jaučiasi komfortabiliai. Žinoma, tokios

darbo sąlygos yra suteikiamos ne kiekvienoje įmon÷je. Organizacijos, kaip ir žmogaus,

individualumą sunku apibr÷žti. Organizacija gali būti šilta arba šalta, draugiška arba oficiali.

Kai konkurencija darbo rinkoje tokia įtempta, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas

dirbantis žmogus jau yra laimingas – jis turi pastovų pajamų šaltinį. Taip manantys vadovai

anksčiau ar v÷liau susiduria su problema: alga mokama laiku, ji vis auga, dar pridedamos

įvairios premijos, o darbuotojai kaip nepatenkinti, taip nepatenkinti – į darbą eina nenoriai,

dirba vangiai, atlieka tik tai, ko iš jų reikalaujama, patys nerodydami jokios iniciatyvos, o

atmosfera biure niūri ar net įtempta. Vadovas suka galvą, o dar pra÷jusio amžiaus pradžioje

psichologai įrod÷, kad žmogus dirba ne vien d÷l pinigų. Labai svarbus yra ir pats darbo

organizavimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti veterinarijos klinikos UAB „XXX“ darbo organizavimą.

Tyrimo uždaviniai:

• Išskirti teorinius darbo organizavimo aspektus.

• Išanalizuoti įmon÷s žmogiškuosius išteklius ir jų valdymą.

• Nustatyti ir įvertinti įmon÷s finansinius ekonominius išteklius.

• Išanalizuoti įmon÷s veiklos organizavimą.

• Nustatyti ir įvertinti įmon÷s darbo organizavimo privalumus ir trūkumus bei

tobulinimo galimyb÷s.

5

Tyrimo objektas – darbo organizavimo ypatumai.

Tyrimo metodai ir sąlygos. Darbo teoriniams tyrimams naudota mokslin÷ literatūra,

kuri buvo analizuojama, apibendrinama, sisteminta. Šių metodų pagalba iš tyrimo tema

studijuojamos literatūros buvo išskiriami esminiai klausimai ir paaiškinimai.

Praktinio tyrimo dalis paruošta naudojant informacijos sisteminimo, apibendrinimo

bei matematinių statistinių duomenų apdorojimo metodus. Tyrimo duomenų apdorojimui

buvo naudojamos statistin÷s lentel÷s, grafinis statistinių duomenų vaizdavimas, lentelių

sudarymas, grafin÷ duomenų analiz÷, gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.

Tyrime buvo naudojami duomenys gauti iš UAB „XXX“ veterinarijos klinikos

dokumentų: suteiktų paslaugų ir pardavimo ataskaitų.

Magistro darbą sudaro šios dalys: turinys, santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis),

įvadas, trys skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas.

6

1. DARBO ORGANIZAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Darbo organizavimo samprata

Atlikus literatūros analizę nustatyta, kad įvairūs autoriai pateikia skirtingas sąvokos

„darbo organizavimas“ definicijas. Teigiama, kad organizacijoje egzistuoja daugyb÷

elementų, kuriuos būtina struktūrizuoti tam, kad organizacija gal÷tų įvykdyti savo planus ir

pasiekti užsibr÷žtą tikslą. Organizavimas yra antroji valdymo funkcija, kuri ir struktūrizuoja

veiklą organizacijoje. Dažniausiai organizavimo funkcijai apibr÷žti naudojama šis

apibr÷žimas: organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingas struktūros

sukūrimas (Juz÷nien÷, Staponkien÷, 2002). Kiti autoriai organizavimą supranta kaip nuolatinį

valdymo procesą, santykių tarp atskirų individų struktūrą, „valdymo procesą, susijusį su

struktūros pokyčiais arba augimu“ (Kučinskas, 2001). Organizavimas – tai veiklos būdų

numatymas bei reikalingų veiklai sąlygų sudarymas. Organizavimas bendrąja prasme yra ko

nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą; kieno nors sandara ar

struktūra. Tai – žmonių, įrengimų, medžiagų, vientisų sistemų projektavimas, tobulinimas,

įgyvendinimas (Drejeris, 2004). Organizavimas – tai toks darbo, valdžios ir išteklių

paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti

organizacijos tikslus (Stoner James, Freeman,, Gilber, 2000). Kaip matome, organizavimas

bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymo į griežtą sistemą, vieną visumą arba

kieno nors struktūrą, sandarą, vientisų sistemų (techninių, technologinių, socialinių) kūrimas,

įgyvendinimas ir tobulinimas.

Kalbant apie darbo organizavimą teigiama, kad tai darbo proceso struktūros gamybos

procese, žmonių tarpusavio sąveikos su įrengimais bei darbo objektais tvarkymas, t.y. darbo

proceso sistemos sudarymas, jeigu organizuojamas naujas procesas ar veikusios sistemos

keitimas, jeigu kalbama apie veikiančius darbo procesus (Martinkus, 2003). Reikia

akcentuoti, kad svarbiausi organizavimo elementai yra žmogus ir jo darbas. Organizavimo

funkcija yra kiekvienam darbuotojui nurodyti jo darbą bei suteikti įgaliojimų tam darbui

kokybiškai atlikti, t.y. suteikti tam tikras teises ištekliams panaudoti ir atsakomybę už tų

išteklių panaudojimą.

Anot F. Teiloro (F. Taylor), vadybos pagrindas yra teisingas tiek darbininkų, tiek

vadovų darbo organizavimas. Pagrindin÷ jo darbo mokslinio organizavimo teorijos tez÷ yra:

„darbas tik tuomet gali būti našus, kai jis organizuotas pagal taisykles, principus, standartus,

7

parengtus, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę praktikos patirtį“ (Jewell,

2002). Ši tez÷ įgyvendinama realizuojant tokias organizacines priemones:

• Teisingai parenkant darbininkus, juos parengiant darbui atitinkamose darbo

vietose ir pavedant jiems tik tokius darbus, kuriuos jie sugeba atlikti geriausiai.

Vadovai neturi teis÷s palikti savieigai netgi paprasčiausių darbų paskirstymą –

jie privalo patikrinti ar darbininkai tinka tai ar kitai darbo vietai, išsiaiškinti, ką

jie turi daryti, netgi nurodyti pagrindinius darbo metodus.

• Optimaliai sudarant darbo operacijas. Kiekviena operacija savo apimtimi tur÷tų

būti analogiška kitoms, geriausia, kai visų jų sud÷tingumas būtų daugmaž

vienodas. Būtina parengti operacijų atlikimo aprašymus, nurodant sud÷tinius

elementus, jų įvykdymui skirtą laiką ir kitus aspektus.

• Siekiant, kad visi darbininkai dirbtų naudodami „idealius“ darbo metodus. Tuo

tikslu steb÷ti kaip kvalifikuoti darbininkai atlieka operacijas, jas išskaidyti į

sud÷tines dalis, chronometruoti. Po to visą šią medžiagą apibendrinti, „šalinti“

nereikalingus elementus, judesius bei kitas detales ir parengti optimalių darbo

metodų aprašus. Visa tai atliekant, naudoti matematinius skaičiavimus.

Reikalauti, kad darbininkai įsisavintų šiuos darbo metodus ir tokiu būdu didinti

darbo našumą.

• Racionaliai naudojant darbo įrankius, įrangą, mechanizmus, medžiagas.

Racionalus naudojimas – tai ne tik taupumas, gera technin÷ priežiūra, bet ir

reikiamų įrankių ar įrangos įsigijimas, pritaikymas darbo vietose, jų

racionalizavimas ir pan. Nevykdant šių reikalavimų, neįmanomą įgyvendinti

„idealių“ darbo metodų, optimizuoti darbo operacijų laiką.

• Teisingai apmokant už atliktą darbą. Tai atlikti geriausia taikant įvairių

modifikacijų vienetinę darbo apmok÷jimo sistemą. Norint objektyviai taikyti

šią sistemą, būtina sudaryti „standartines normas“, kurias įvykdžius mokamas

bazinis atlyginimas, jas viršijus, mokami priedai. Tod÷l darbo normavimas,

„standartinių normų“ sudarymas – labai svarbi darbo organizavimo sud÷tin÷

dalis.

Apibendrinant galima teigti, kad darbo organizavimas apibūdinamas kaip priemonių

sistema, pagal kurią galima racionaliai panaudoti darbuotojus valdymo procese, taikant

racionalų darbo pasidalijimą ir kooperavimą, darbo metodus, darbo vietų organizavimą ir

aptarnavimą, darbo sąlygas, darbo normavimą ir materialinį skatinimą.

8

1.2. Darbo organizavimo procesas

Paprastai didžiausia organizacijos (įmon÷s) narių dalis yra žmon÷s, tiesiogiai savo

pastangomis organizacijos darbo objektą verčiantys jos darbo produktu. Organizacijų teorija

skiria tris šio proceso technologijų tipus (žr. 1 pav.).

1 pav. Darbo organizavimo proceso technologijos

(remiantis B. Martinkumi (2003) sudar÷ darbo autorius)

Naudojantis nuosekliąja technologija visas darbas skaidomas į operacijas, kurias iš

eil÷s atliekant darbo objektas po truputį keičia savybes, kol galų gale virsta darbo produktu.

Tarpininkavimo technologija visai nekeičia darbo objekto savybių – darbo produktas yra tas

pats darbo objektas, tik kitoje vietoje. Vaizdžiausi tokios technologijos pavyzdžiai: prekyba,

gabenimai, ryšiai, bankininkyst÷. Intensyvioji technologija realizuojama keliems

kvalifikuotiems specialistams nuolat tarpusavyje artimai bendraujant ir kartu veikiant darbo

objektą. Tokių technologijų pavyzdžiai: žmonių gydymas ligonin÷se, kolektyvin÷ mokslin÷

arba menin÷ kūryba, sporto varžybos.

Kadangi du pirmieji technologijos tipai naudojami organizacijų, nuolat kartojančių

savo darbo procesą, tod÷l kultūringai valdomos, nuosekliąją ir tarpininkavimo technologijas

taikančios organizacijos svarbiausius technologinio proceso reikalavimus užfiksuoja

popieriuje ar magnetin÷je atmintyje, technologinio proceso kortelių arba darbo instrukcijų

pavidalu. Iš šių informacijos šaltinių galima sužinoti ne tik apie atliekamų darbų turinį bei

darbo vertinimo rodiklius, bet ir apie sveikatai kenksmingas darbo sąlygas. Tačiau tokios

informacijos nepakanka. Reikia žinoti, kaip tie smulkūs bendro darbo elementai siejami su

tam tikromis pareigyb÷mis, nes gali būti, kad vienam žmogui pavedamos kelios operacijos, o

vienos darbo instrukcijos numatyti darbai paskirstyti keliems darbuotojams. Šios problemos

n÷ra organizacijose, kuriose naudojama intensyvioji technologija, kadangi intensyvioji

Technologijos

Nuoseklioji Tarpininkavimo Intensyvioji

9

technologija ir būna reikalinga ten, kur iš anksto negalima numatyti būtinų atlikti darbų

turinio, ir darbuotojų ansamblio nariams tenka nemažai kolektyviai improvizuoti. Tose

organizacijose, kurios naudoja nuosekliąją ir tarpininkavimo technologijas, profesin÷

kvalifikacija yra didžiausia jos sud÷tin÷ dalis, kuri gali būti nustatyta tik vadybiškai

struktūrizavus organizaciją – visus jos narius sugrupavus struktūriniais daliniais sudarančiais

organizacijos vadybin÷s struktūros linijinį posistemį. Pirminiai to posistemio daliniai gali būti

sudaryti keturiais aspektais: laiko, teritorijos, produkto, operacijos. Tinkamiausio pirminių

organizacijos linijinių dalinių sudarymo pagrindų parinkimas yra vienas sud÷tingiausių

vadybos uždavinių (Butkus, 1998).

1.3. Darbo organizavimo principai

Reikia akcentuoti, kad darbo organizavimas priklauso nuo konkrečių ekonominių,

socialinių ir politinių sąlygų. Dažniausiai literatūroje yra išskiriamos šios darbo organizavimo

turinio sud÷tin÷s dalys (žr. 2 pav.).

2 pav. Darbo organizavimo turinys

(remiantis literatūros analize sudar÷ darbo autorius)

Darbo organizavimo turinys

darbo pasidalijimas

darbo kooperavimas

darbo vietų organizavimas

darbo vietų aptarnavimas

darbo būdai ir metodai

darbo normavimas

darbo sąlygų įvertinimas

darbo užmokestis ir materialinis skatinimas

planavimas

darbo apskaita

10

Negalima nuspręsti, kuriai darbo organizavimo turinio daliai reik÷tų skirti didesnį

d÷mesį, tačiau tikrai aišku, kad darbo vietoje nesprendžiami darbo pasidalijimo klausimai, bet

darbo vietos specializacija apibr÷žiama padalinių arba įmonių sistema pasidalinant darbą.

Darbo normavimas ir apmok÷jimas taip pat sprendžiamas padalinių arba įmon÷s lygyje, bet

konkrečios normos ir apmok÷jimo sistema privedama prie darbo vietos. Tokiu būdu, darbo

organizavimo elementai darbo vietoje priklauso nuo: darbo vietos specializavimo, jo

kooperacijos su kitomis darbo vietomis, darbo vietos organizavimo ir jo aptarnavimo

sistemos, darbo būdų ir metodų, darbo normų, taisyklių, apmok÷jimo, skatinimo arba

motyvavimo, planavimo ir apskaitos. Taigi, matyti, kad kiekviena darbo organizavimo turinio

sud÷tin÷ dalis gali būti nagrin÷jama bendrai su kitomis greta.

Reikia pasteb÷ti, kad kaip ir daugelis vadybinių teorijų, taip ir darbo organizavimas

negali egzistuoti be tam tikrų principų (žr. 3 pav.).

3 pav. Darbo organizavimo principai

(remiantis literatūros analize sudar÷ darbo autorius)

Kompleksiškumo principas reiškia, kad darbo organizavimo tobulinimo uždaviniai

turi būti sprendžiami visapusiškai, t.y. įvertinant organizacinius techninius, ekonominius,

socialinius, psichologinius, fiziologinius ir teisinius aspektus. Sisteminis principas parodo

visų darbo organizavimo krypčių ir aspektų visapusišką suderinimą, susijusį su gamybos

valdymo organizavimo tobulinimu, tai pat su darbo ir darbo procesų mechanizavimu ir

Principai

kompleksiškumo

sisteminis

reglamentacijos

specializacijos

stabilumo

kūrybiškumo

11

automatizavimu. Reglamentacijos principas – atitinkamų normatyvinių aktų laikymasis.

Specializacijos principas – nustatytos darbų apimties ir pobūdžio priskyrimas kiekvienam

struktūriniam padaliniui. Specializacija yra būtina pažangių darbo metodų ir priemonių, darbo

našumo, atliekamų darbų kokyb÷s prielaida. Stabilumo principas parodo kolektyvo darbo

stabilumą. Kolektyvo darbas nebus efektyvus, dažnai keičiant darbuotojus ir darbų pobūdį.

Tačiau stabilumo principas negali prieštarauti dinamiškumui, sugeb÷jimui greitai pakeisti

esamą darbo organizavimą, jeigu tai yra objektyviai būtina. Kūrybiškumo principas įgalina

pasiekti du susijusius tikslus: projektuoti bei diegti moksliškai pagrįstas darbo organizavimo

tobulinimo priemones ir maksimaliai naudoti darbuotojų kūrybinį potencialą kasdieniniame

darbe.

1.4. Personalo veiklos organizavimo ypatumai

Kalbant apie įmonių veiklos organizavimą ne kartą buvo akcentuojama personalo

svarba. Būtent personalo darbo efektyvumas turi tiesioginę įtaką gamybos rezultatams.

Vadovavimo personalui procesą sudaro keletas elementų: personalo parinkimas,

profesionalumo įvertinimas, atlyginimo motyvavimas, mokymas ir kvalifikacijos k÷limas.

Personalo parinkimas. Įmon÷s vadovas turi itin atidžiai formuoti personalą, t. y. jį

parinkti ir priimti. Parenkant naujus žmon÷s reikia tiksliai žinoti, kiek ir kokių yra laisvų

darbo vietų, kur ieškoti reikalingų darbuotojų, kaip atrinkti pačius geriausius (Sakalas, 2003)

Profesin÷s veiklos įvertinimas. Darbo s÷km÷ priklauso nuo teisingo darbuotojų

profesin÷s veiklos įvertinimo. Svarbiausi vertinimo tikslai yra tokie: padidinti gamybos

efektyvumą, išsiaiškinti darbuotojų sugeb÷jimą atlikti darbą, skatinti darbuotojų saviaukla,

ugdyti jų profesionalumą. Įvertinant profesionalumą, reikia skatinti suinteresuotumą ir

išsiaiškinti darbuotojų motyvaciją, siekti geresnio vadovo ir pavaldinių santykių, didinti

pasitenkinimą darbu, aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti darbuotojus apie jų veiklos

vertinimą. Darbuotojo darbo įvertinimo rezultatas paprastai būna atlyginimas

(apdovanojimas), mokymas, kvalifikacijos k÷limas.

Atlyginimo motyvavimas. Teigiama, kad ankstesniais istoriniais periodais buvo

taikomos tik atskiros darbuotojų motyvavimo priemon÷s. Šiandien motyvavimo priemonių

įvairov÷ didesn÷, tod÷l darbuotojų motyvavime tur÷tų būti taikomi jungtiniai kelių

motyvavimo priemonių deriniai. Reikia pastebti, kad literatūroje skiriamos ekonomin÷s,

12

teisin÷s, psichologin÷s motyvavimo priemon÷s, nepinigin÷s, pinigin÷s ir materialin÷s bei

demotyvuojančios, pinigin÷s ir socialin÷s, formalios, neformalios, pinigin÷s ir moralin÷s

motyvavimo priemon÷s. Atsižvelgiant į tai L. Marcinkevičiūt÷ (2005) suskirst÷ į dvi grupes

(žr. 1 lent.).

1 lentel÷. Lietuvos įmonių darbuotojų motyvavimo priemon÷s

(Marcinkevičiūt÷, 2005)

Materialin÷s motyvavimo priemon÷s

Pinigin÷s Nepinigin÷s

Psichologin÷s motyvavimo priemon÷s

Dalyvavimas pelno

padalijime, dirbo

užmokestis, kraustymosi,

telefono ir kt. išlaidų

kompensavimas,

paskolos iš kaupiamųjų

fondų nekilnojamam

turtui įsigyti, premijos,

sutaupytų l÷šų

padalijimas.

Vertingos dovanos,

nuolaidos įsigyjant

įmon÷s gaminamą

produkciją, sporto klubų

abonementai,

kelialapiai poilsiui,

laisvalaikio renginiai

įmon÷s l÷šomis, stažuo-

t÷s, valdiškas

automobilis.

Darbo įvertinimas, darbo sąlygos,

darbo turinys, sprendimų pri÷mimo

laisv÷, pad÷kos raštai, kvalifikacijos

tobulinimas, palankus psichologinis

klimatas, drausminių nuobaudų

panaikinimas, pasitenkinimas darbu,

pasitik÷jimas ir atsakomyb÷,

nusiskundimų analiz÷, saviraiškos

galimyb÷s, užimtumo garantijos,

racionalūs valdymo stiliai.

Kvalifikacijos k÷limas. Kvalifikacijos k÷limas – svarbi personalo ugdymo sritis. Jos

reikšm÷ did÷ja dabar, kai sparčiais tempais did÷ja informacijos srautai, diegiamos naujos

technologijos ir technologiniai procesai, tobul÷ja valdymas, kinta ryšiai su aplinka ir pan.

Kvalifikacijos k÷limo tikslas – išlaikyti darbuotojų teorinį ir praktinį pasirengimo lygį,

atitinkantį šiuolaikinius reikalavimu. Kvalifikacijos k÷limo būdai labai įvairus: žinios,

pratybos, atvejų analiz÷, originali problemų sprendimo komandoje technika ir projektų

ruošimo metodika, savianaliz÷, įvertinimas testais, praktinių įgūdžių lavinimo treniruot÷s

diskusijos ir kt.

Kiekviena įmon÷ turi rūpintis nuolatiniu savo darbuotojų kvalifikacijos k÷limu, t.y.

mokymusi. Neužtenka žinoti, jog reikiamų specialistų galima pasikviesti iš kitur, juos reikia

13

rengti ir pačioje įmon÷je, skatinti darbuotojus skirti laiko savišvietai, kaupti žinias ir jas

taikyti praktikoje (Sakalas, 2003).

Reikia akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas ir kiti teis÷s aktai

numato visą eilę garantijų, reglamentuojančių papildomo (padidinto) darbo užmokesčio

mok÷jimo sąlygas ir dydžius ar kitokio pobūdžio kompensavimo formas:

• esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų mokamas padidintas tarifinis

atlygis. Konkretūs padidinto apmok÷jimo dydžiai nustatomi kolektyvin÷je ar

darbo sutartyje (DK 192 str.);

• už darbą kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis apmokama ne mažiau kaip

pusantro darbuotojui nustatyto valandinio(dieninio) tarifinio atlygio;

• dirbantiems viršvalandinį darbą už jį mokama padidintai ir ne mažiau kaip

pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio ar m÷nesin÷s algos (DK 193

str.);

• dirbantiems nakties metu už šį faktiškai dirbtą laiką mokama padidintai, ne

mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio ar m÷nesin÷s

algos (DK 193 str.);

• už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kai toks darbas nenumatytas pagal grafiką

(tai yra dirbama papildomai), gali būti kompensuojama keliai būdais:1) mokant

ne mažiau kaip dvigubai; 2) darbuotojo pageidavimu kompensuojant (kartu

apmokant už tą dieną priklausanti atlygį): a) suteikiant darbuotojui per m÷nesį

kitą poilsio dieną arba b) tą poilsio dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

• už darbą švenčių dienomis pagal grafiką, DK įpareigoja mok÷ti ne mažiau kaip

dvigubu darbuotojo nustatytu valandinių ir dieninių atlygių.

Kalbant apie personalo darbo organizavimą reikia atkreipti d÷mesį ir į darbo bei

poilsio laiko organizavimą.

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam

prilyginti laikotarpiai. Darbo laiką mūsų respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos

darbo kodekso XIII skyrius. Į darbo laiką įeina:

• faktiškai dirbtas laikas, bud÷jimas darbe ir namuose;

• tarnybin÷s komandiruot÷s, tarnybin÷s kelion÷s į kitą vietovę laikas;

• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemon÷ms paruošti

ir sutvarkyti;

• pertraukos darbe, pagal norminius teis÷s aktus įskaitomos į darbo laiką;

14

• privalomų medicininių apžiūrų laikas;

• stažuot÷, kvalifikacijos k÷limas darboviet÷je ar mokymo centruose;

• nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis

ustatytos darboviet÷je tvarkos;

• prastovos laikas;

• kiti norminių teis÷s aktų nustatyti laikotarpiai.

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdienin÷

darbo laiko trukm÷ neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai,

vyriausyb÷s nutarimai ir kolektyvin÷s sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant

viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų).

Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas

nuo darbo laikas. Poilsio laiką mūsų respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo

kodekso XIV skyrius. Į poilsio laiką įeina:

• pertrauka pails÷ti ir pavalgyti;

• papildomos ir specialios pertraukos pails÷ti darbo dienos (pamainos) laiku;

• paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);

• savait÷s nepertraukiamasis poilsis;

• kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

Reikia pasteb÷ti, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą gali būti nukreiptos įvairiems

tikslams: l÷šas galima investuoti į švietimą, profesinį parengimą, sveikatos apsaugą ir

rekreacijos sferą, darbuotojų informuotumo ir mobilumo užtikrinimą ir t.t. Tačiau turbūt viena

svarbiausių ir aktualiausių investicijų į žmogiškąjį kapitalą – darbo užmokesčio dydis, t.y.

darbuotojo atliekamo darbo įvertinimas, paverčiant jį materialiąja išraiška – pinigais.

Kiekvienoje įmon÷je ar organizacijoje yra taikomos įvairios darbo užmokesčio formos ir

modeliai.

Darbo užmokesčio forma. Skiriamos dvi pagrindin÷s darbo užmokesčio sistemos:

vienetin÷ ir laikin÷. Kiekviena jų turi sistemas. Mūsų šalyje labiausiai paplitusi vienetin÷

forma. Darbininko uždarbis tiesiogiai susijęs su tuo, ką jis gamina: jam mokama fiksuota

išmoka už kiekvieną pagamintą gaminį. Paprastai vienetinis darbo užmokestis darbuotojams

skaičiuojamas atsižvelgiant į įkainius, taikomus už tam tikrą darbą ir atliktų darbų kiekį

atsižvelgiant į tos kategorijos tarifinį atlygį ir išdirbtą normą (Dessler, 2001). Pastaruoju metu

vienetinis darbo užmokestis daugiausia taikomas darbininkams, kurių darbą lengva išreikšti

kiekybiniais vienetais ir kurie dirba smulkiose ar vidutin÷se įmon÷se. Išsivysčiusiose šalyse

15

šios darbo apmok÷jimo formos taikymas maž÷ja. Vakarų Europoje vienetinis darbo

apmok÷jimas labiausiai paplitęs statyboje, metalurgijos pramon÷je, laivų statyboje, siuvimo ir

odos apdirbimo pramon÷je. Kitose ūkio šakose jis taikomas vis rečiau. Šią tendenciją lemia

trys priežastys (Žaptorius, 2005):

1. Technologijos pažanga aiškiai parod÷, kad vienetinis darbo užmokestis yra

neefektyvus tiek produkcijos išdirbio didinimo, tiek produkcijos kokyb÷s

gerinimo požiūriais. Šiuolaikin÷mis mechanizacijos ir automatizacijos

sąlygomis produkcijos išdirbio didinimas daugiau priklauso ne nuo

individualių darbuotojo pastangų, bet nuo kolektyvo bendrų pastangų geriau

panaudoti įrengimus, žaliavas, darbo laiką, tobuliau organizuoti darbą.

Produkcijos kokyb÷s gerinimas taip pat priklauso nuo bendrų visų darbuotojų

pastangų ir įmon÷s kokyb÷s politikos. Produkcijos kokyb÷s gerinimo klausimai

ypač svarbūs, nes kokyb÷ tampa lemiamu veiksniu konkurencin÷je vidaus ir

užsienio rinkų įsisavinimo kovoje.

2. Šiuolaikin÷s gamybos sąlygos yra labai dinamiškos, tod÷l labai dažnai reikia

keisti įrengimus ir darbo funkcijas bei veiksmus. Būtina dažnai keisti darbo

normas ir įkainius, o šių pakeitimų sąnaudos labai didel÷s. Taigi šiuolaikin÷mis

sąlygomis vienetinio darbo užmokesčio taikymas daugeliu atvejų tampa

ekonomiškai netikslingas.

3. Taikant vienetinio darbo užmokesčio formą yra sunku ekonominiais svertais

kontroliuoti pagrindinio ir papildomo apmok÷jimo už darbą išlaidas. Taikant

šią sistemą negalima sustabdyti min÷tų išlaidų did÷jimo, o tai savo ruožtu

sukelia infliaciją.

Užsienio šalyse vis didesnę lyginamąją dalį įgauna laikin÷ darbo užmokesčio forma

(Lukaševičius, Martinkus, 2001, p. 90). Taikant šią darbo užmokesčio formą, pagrindinis

matas yra ne darbuotojo atlikto darbo kiekis, bet dirbtas laikas. Tokia forma panaikina

tiesioginę darbo užmokesčio priklausomybę nuo pagamintos produkcijos ar atlikto darbo

(suteiktų paslaugų) kiekio. Nors laikomasi nuostatos, kad ši darbo užmokesčio forma

neskatina darbuotojo didinti darbo našumą, t. y. jis nesuinteresuotas padaryti daugiau, kad

gautų didesnį darbo užmokestį, tačiau, atliekamų darbų procesui tampant sud÷tingesniam bei

automatizuojant gamybą, laikin÷ darbo užmokesčio forma darosi vis populiaresn÷

(Dauskurdas, 2003). Laikin÷ darbo užmokesčio forma labai plačiai taikoma nustatant

specialistų ir vadovų darbo užmokestį. Jiems dažniausiai nustatomos pareigin÷s algos arba

m÷nesiniai atlygiai pagal vienodą tarifinę sistemą (Mačernyt÷-Panomoriovien÷, 2003).

16

Reik÷tų pažym÷ti, kad darbdavys turi teisę parinkti įmon÷je taikomą darbo

užmokesčio formą bei nustatyti tinkamiausias sistemas. Tačiau būtina prisiminti, kad

nesvarbu, kokia darbo užmokesčio forma ir sistema bus pasirinkta, turi būti išsaugoma

Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teis÷ į teisingą darbo užmokestį. Nors ši nuostata yra

gan÷tinai abstrakti ir subjektyvi (dažniausiai darbuotojo ir darbdavio nuomon÷s d÷l

atlyginimo teisingumo skiriasi), tačiau darbdavys negali jos ignoruoti. Tvirtindamas įmon÷s

darbuotojų darbo užmokesčio tvarką, jis tur÷tų atminti, kad pagal Darbo kodeksą pagrindiniai

kriterijai, lemiantys darbo užmokesčio dydį, yra darbo kiekis ir kokyb÷.

Darbo užmokesčio modeliai. Teigiama, kad darbo užmokesčio formų pagrindimas

dabartin÷mis sąlygomis remiasi trimis pagrindiniais apmok÷jimo organizavimo modeliais

(Dubinas, 1995): amerikietiškuoju, japoniškuoju ir Vakarų Europos šalių. Suprantama, tai tik

teoriniai modeliai. Praktikoje gali būti taikomos įvairios šių modelių atmainos, skirtingi

deriniai.

Amerikietiškam modeliui būdingas griežtas atliekamo darbo identifikavimas, t.y.

tiksliai apibūdinamas atliekamo darbo turinys ir darbdaviui keliami reikalavimai,

akcentuojami darbo rezultatai ir asmenin÷s darbuotojų savyb÷s (Martinkus, 2000, p. 123).

Šiame modelyje tarifinis atlygis arba pareigybin÷ alga sudaro 80 proc., o premijų ir papildomų

darbo apmok÷jimų dalis – 20 proc. (žr. 4 pav.).

80%

20%

Tarifinio atlygio ar pareigybin÷s algos

Premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis

4 pav. Amerikietiškas darbo apmok÷jimo modelis

(Dubinas, 1995)

Japoniškajame darbo apmok÷jimo modelyje darbo užmokestis organizuojamas

remiantis darbuotojų anketiniais duomenimis, t.y. atsižvelgiama į jų amžių, lytį, išsilavinimą,

17

darbo stažą ir samdos formą. Skirtingai nuo amerikietiškojo darbo apmok÷jimo modelio, čia

diferencijuojant darbuotojų tarifinį atlygį darbo turinys ir darbuotojo kvalifikacija yra ne tokie

reikšmingi kaip darbuotojo amžius ir darbo stažas. Darbo stažas ir darbuotojo amžius šiame

modelyje paprastai lemia daugiau nei darbo sud÷tingumo įvertinimas (Dubinas, 1995). Šiame

modelyje tarifinis atlygis arba pareigybin÷ alga sudaro 55 proc., o premijų ir papildomų darbo

apmok÷jimų dalis – 45 proc. (žr. 5 pav.).

55%

45%

Tarifinio atlygio ar pareigybin÷s algos

Premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis

5 pav. Japoniškasis darbo apmok÷jimo modelis

(Dubinas, 1995)

Vakarų Europos šalių darbo užmokesčio modelis yra tarpinis tarp amerikietiškojo ir

japoniškojo. Svarbiausias darbo apmok÷jimo nustatymo kriterijus yra profesinis pasirengimas,

pagal kurį vertinamas darbo sud÷tingumas. Darbuotojo amžius ir darbo stažas šiame modelyje

yra tik papildomi darbo apmok÷jimo kriterijai. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus formuojama

darbuotojo karjeros strategija. Ypač tai būdinga tarnautojams ir specialistams. Šiame

modelyje tarifinis atlygis arba pareigybin÷ alga sudaro 70 proc., o premijų ir papildomų darbo

apmok÷jimų dalis – 30 proc. (žr. 6 pav.).

18

70%

30%

Tarifinio atlygio ar pareigybin÷s algos

Premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis

6 pav. Vakarų Europos šalių darbo apmok÷jimo modelis

(Dubinas, 1995)

Apibendrinant galima teigti, kad s÷kmingas darbo organizavimas priklauso nuo to,

kaip teisingai parenkami darbuotojai, parengiant darbui atitinkamose darbo vietose ir

pavedant jiems tik tokius darbus, kuriuos jie sugeba atlikti geriausiai.

19

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimas buvo atliktas veterinarijos klinikoje UAB „XXX“, siekiant išanalizuoti įmon÷s

darbo ir veiklos organizavimą, nustatyti ir įvertinti klinikos darbo organizavimo privalumus,

trūkumus bei tobulinimo galimyb÷s.

Darbo teoriniams tyrimams naudota mokslin÷ literatūra, kuri buvo analizuojama,

apibendrinama, sisteminta. Šių metodų pagalba iš tyrimo tema studijuojamos literatūros buvo

išskiriami esminiai klausimai ir paaiškinimai.

Praktinio tyrimo dalis paruošta naudojant informacijos sisteminimo, apibendrinimo bei

matematinių statistinių duomenų apdorojimo metodus. Tyrimo duomenų apdorojimui buvo

naudojamos statistin÷s lentel÷s, grafinis statistinių duomenų vaizdavimas, lentelių

sudarymas, grafin÷ duomenų analiz÷, gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.

Tyrime buvo naudojami duomenys gauti iš UAB „XXX“ veterinarijos klinikos

dokumentų, suteiktų paslaugų ir pardavimo ataskaitų.

20

3. DARBO ORGANIZAVIMO YPATUMAI UAB „XXX“ VETERINARIJOS

KLINIKOS PAVYZDŽIU

3.1 Trumpa UAB „XXX” veterinarijos klinikos charakteristika

Veterinarijos klinika UAB „XXX“ – tai veterinarijos vaistin÷ – klinika, užsiimanti

veterinarin÷ praktin÷ ir veterinarine farmacine komercine veikla (smulkių gyvūnų gydymu,

mažmenine prekyba vaistais, pašarais naminiams gyvūnams bei gyvūnų priežiūros

priemon÷mis).

Veterinarijos klinika UAB „XXX“ įsteigta 1995 metais Vilniaus m. savivaldyb÷je.

Pagal teisinį statusą veterinarijos klinika „XXX“ yra uždara akcin÷ bendrov÷. UAB

Veterinarijos klinikos „XXX“ pagrindinis akcininkas yra fizinis asmuo, jis taip pat yra ir

veiklos valdytojas. UAB – tai tokia ūkin÷s veiklos organizavimo forma, kai įmon÷s įstatinis

kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos

įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.

(http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=157697).

Pagrindinis veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” tikslas – vykdyti pelningą verslą

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teisinius aktus, reglamentuojančius veterinarijos

klinikų ir veterinarijos vaistinių veiklą.

Veterinarijos klinikos „XXX” veterinarin÷s praktin÷s veiklos tikslai – gyvūnų vidaus

ir užkrečiamų lygų profilaktika bei gydymas, taip pat klientų konsultavimas juos

dominančiais klausimais apie gyvūnų laikymą ir veterinarinę priežiūrą. Klinikos klientams

teikiamos šios paslaugos: susirgimų profilaktika, terapijos, chirurgijos, stomatologijos,

oftalmologijos, taip pat atliekami kraujo ir šlapimo laboratoriniai tyrimai.

Veterinarijos vaistin÷s „XXX” veterinarin÷s farmacin÷s veiklos tikslai – profesionaliai

ir tvarkingai aptarnauti klientus, laiku užsakyti vaistus, juos tinkamai sand÷liuoti, parduoti,

suteikti vartotojams papildomą informaciją apie vaistus, jų naudojimą ir kontraindikacijas.

Veterinarijos klinika „XXX” bendradarbiauja su tokiomis įmon÷mis ir

organizacijomis kaip UAB ,,Magnum veterinarija“, UAB ,,Dimela Lietuva“, IĮ ,,Terra

Animals“, UAB ,,Vetfarmas“, IĮ ,,Tavo draugas“, Lietuvos Respublikos ,,Nacionalin÷

veterinarijos laboratorija“, UAB ,,Medicinos praktika“, VŠĮ Gyvūnų globos draugija, ,,Pifas“

ir kt.

21

3.2. Žmogiškieji ištekliai ir jų valdymas

Veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX” šiuo metu dirba 9 asmenys: 4 veterinarijos

gydytojai, 4 veterinarijos felčeriai ir buhalteris. Darbas vyksta viena pamaina. Veterinarijos

klinikoje – vaistin÷je „XXX” taikoma sumin÷ darbo laiko apskaita.

Klinikos administracijoje dirba tik du asmenys: klinikos vadovas ir buhalter÷.

Klinikos vadovas baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir yra veterinarijos

gydytojas. Jo darbo stažas dešimt metų. Vadovas prima visus organizacinius ir gamybinius

sprendimus. Jis atsakingas už tinkamą gydyklos personalo kvalifikaciją bei teikiamos į rinką

paslaugų ir prekių kokybę, tai pat patalpų eksplotavimą ir sanitarinį-higieninį tinkamumą.

Įmon÷s vadovas ypač didelį d÷mesį skyr÷ kvalifikuotų darbuotojų paieškai. Galima teigti, kad

darbuotojų paieška užtruko, kol pavyko suformuoti darnų ir patikimą kolektyvą. Darbuotojų

paieška įmon÷s vadovui ilgą laiką buvo opi problema, nes kvalifikuotų, turinčių patirties šioje

srityje darbuotojų pasiūla n÷ra didel÷.

Gydyklos buhalterin÷ apskaitą veda buhalter÷ M.A. Ji baigusi Vilniaus kooperacijos

kolegiją buhalterin÷s apskaitos studijas. Šioje klinikoje dirba šešerius metus. Jos darbo stažas

šeši metai. Buhalter÷ veda apskaitą, statistiką ir atlieka kitus darbus susijusius su

administraciniu bei ūkiniu klinikos valdymu.

Visi veterinarijos klinikos „XXX” gydytojai yra plataus profilio specialistai.

Pagrindin÷s klinikoje dirbančių veterinarijos gydytojų pareigos yra: gyvūnų gydymas, ligų

profilaktika ir gyvūnų šeimininkų konsultavimas.

Veterinarijos gydytojas P. G. baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją 2000 metais. Jo

darbo stažas septyneri metai.

Veterinarijos gydytoja D. V. baigusi Lietuvos veterinarijos akademiją 2004 metais.

Jos darbo stažas du metai. Šioje klinikoje dirba antrus metus.

Veterinarijos gydytojas A. L. baig÷s Lietuvos veterinarijos akademiją 2002 metais. Jo

darbo stažas penki metai.

Visi veterinarijos gydytojai Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka turi Valstybin÷s

maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) licencijas, suteikiančias teisę verstis veterinarijos

praktika ar teikti tam tikras kvalifikuotas veterinarijos paslaugas. Visi dibantis klinikoje

veterinarijos gydytojai yra Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos nariai. Kiekvienais

metais veterinarijos gydytojai savo profesinę kompetenciją didina tiek neformaliose, tiek

formaliose mokymo programose: kvalifikacijos k÷limo kursuose, seminaruose ir t.t. Tai

patvirtina jų turimi sertifikatai apie išklausytas paskaitas ir kursus.

22

Visų veterinarijos klinikoje „XXX” dirbančių veterinarijos felčerių pagrindin÷s

pareigos yra: pagalba veterinarijos gydytojams; vaistų ir priežiūros prekių gyvūnams

pardavimas vaistin÷je, vaistų užsakymas, pri÷mimas veterinarijos klinikai ir vaistinei;

pirminių dokumentų apskaita; švaros ir tvarkos klinikoje palaikymas (patalpų ir darbo vietos

tvarkymas, instrumentų plovimas po operacijų ir kt.).

Veterinarijos felčeris D. A. baigęs 1998 metais Buivydiškių aukštesniąją žem÷s ūkio

mokyklą ir įgijęs veterinarijos felčerio specialybę. Šioje klinikoje dirba nuo 1998 m.

Veterinarijos felčer÷ T. Š. 2005 metais baig÷ Vilniaus kolegijos agrotechnologijų

fakulteto veterinarijos studijų programą ir įgijo veterinarijos felčer÷s specialybę. Šioje

klinikoje dirba nuo 2005 metų. Jos darbo stažas 4 metai.

Veterinarijos felčer÷ O. J. 2006 metais baig÷ Vilniaus kolegijos agrotechnologijų

fakulteto veterinarijos studijų programą ir įgijo veterinarijos felčer÷s specialybę. Jos darbo

stažas 3 metai. Šioje klinikoje dirba nuo 2006 metų.

Veterinarijos felčer÷ L. V. 2003 metais baig÷ Vilniaus kolegijos agrotechnologijų

fakulteto veterinarijos studijų programą ir įgijo veterinarijos felčer÷s specialybę. Šioje

klinikoje dirba nuo 2005 metų. Jos darbo stažas 4 metai.

UAB „XXX“ veterinarijos klinikoje – vaistin÷je yra linijin÷ valdymo struktūra.

Veterinarijos gydytojai klinikoje pavaldūs tiesiogiai įmon÷s vadovui. Veterinarijos felčeriai

klinikoje pavaldūs įmon÷s vadovui ir veterinarijos gydytojams (žr. 7 pav.).

7 pav. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” valdymo struktūra

Įmon÷s vadovas

1. Veterinarijos felčeris D. A. 2. Veterinarijos felčer÷ T. Š. 3. Veterinarijos felčer÷ O.J. 4. Veterinarijos felčer÷ L.K.

1. Veterinarijos gydytojas P. G. 2. Veterinarijos gydytojas D.V. 3. Veterinarijos gydytojas A.L.

Buhalter÷ M. A.

23

Įmon÷s vadovas yra parengęs darbuotojų pareigybines instrukcijas, su kuriomis

darbuotojai supažindinami prieš priimant juos į darbą. Įmon÷s vadovas žiūri į pavaldinį kaip į

žmogų, atskirą individą su savo asmenin÷mis savyb÷mis ir renkasi bendravimo modelį su juo.

Vadovas naudoja demokratinį valdymo stilių. Savo pavaldinius jis valdo be šiurkštaus

spaudimo, remdamasis jų geb÷jimais ir gerbdamas juos. Jis linkęs daugumą klausimų spręsti

kolegaliai, pasitariant ir apsvarstant. Įmon÷s vadovas asmeniškai sprendžia tik ypač

sud÷tingus klausimus, visa kita palikdamas spręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių

iniciatyvą, suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, kartu stengdamasis ugdyti tokius

darbuotojus, kuriems įmon÷s tikslas taptų jų pačių tikslu.

Reikia akcentuoti, kad įmon÷je dirba kvalifikuoti specialistai. 8 iš jų yra baigę

aukštąsias mokyklas (žr. 8 pav.).

4 4

1

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

aukštasisuniversitetinis

aukštasisneuniversitetinis

aukštesnysis

8 pav. Įmon÷s darbuotojų pasiskirstymas pagal įgytą išsilavinimą, skaičius

89 proc. personalo įmon÷je dirba daugiau kaip 2 metus (žr. 9 pav.). Atsižvelgiant į

darbuotojų įgytą patirtį ir darbo pobūdį atitinkantį išsilavinimą galima teigti, kad įmon÷je

dirba kompetentingi ir savo darbą išmanantys specialistai.

24

45%

44%

11%

daugiau kaip 5 m. 2-5 m. iki 2 m.

9 pav. Įmon÷s darbuotojų pasiskirstymas pagal įmon÷je išdirbtą stažą, proc.

Analizuojant veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” personalą pagal lytį galime

pasteb÷ti, jog moterys sudaro 56 proc. visų darbuotojų, vyrai – 44 proc. (žr. 10 pav.).

44%

56%

vyrai moterys

10 pav. Įmon÷s darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, proc.

25

Kaip matome, veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX” vyrauja moteriškas kolektyvas.

Veterinarijos klinikos-vaistin÷s „XXX” personalo poreikis, t. y. darbo vietų skaičius yra

didinamas arba mažinamas, planuojamas atsižvelgiant į darbo apimtį. Klinikos – vaistin÷s

darbuotojų kaitos rodikliai 2003-2007 metais pateikti 2 lentel÷je.

2 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” darbuotojų kaita 2003-2007 m.

Metai

2003 2004 2005 2006 2007

Darbuotojai pagal

specialybę

Pri

imta

Atl

eist

a

Pri

imta

Atl

eist

a

Pri

imta

Atl

eist

a

Pri

imta

Atl

eist

a

Pri

imta

Atl

eist

a

Veterinarijos gydytojai 1 0 0 0 1 1 0 0 0 0

Veterinarijos felčeriai 0 1 1 1 2 1 1 0 0 0

Viso: 1 1 1 1 3 2 1 0 0 0

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad pati didžiausia darbuotojų kaita buvo 2005

metais, kai vienas veterinarijos gydytojas ir vienas felčeris buvo atleisti ir vienas veterinarijos

gydytojas ir du felčeriai priimti į darbą.

Tyrimu metu nustatyta, kad veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX“ darbuotojai dirba

pagal darbo sutartis ir darbo santykiai reglamentuojami remiantis LR darbo kodeksu (toliau –

DK). Per nagrin÷jamą laikotarpį veterinarijos klinikoje „XXX” 1 darbuotojas darbo sutartį

nutrauk÷ pagal LR DK 126 str., kuris reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą su÷jus

terminuotos darbo sutarties terminui ir 3 darbuotojai darbo sutartį nutrauk÷ pagal LR DK 127

str. – darbuotojo pareiškimu nutraukiama terminuota arba neterminuota darbo sutartis.

Apibendrinant 2003-2007 metų darbuotojų kaitos duomenis veterinarijos klinikoje

„XXX” galima daryti išvadą, kad priimamų naujų ir atleidžiamų darbuotojų skaičius n÷ra

didelis. Tai galima paaiškinti tuo, kad klinikoje yra sukurta jauki darbo atmosfera, darbuotojai

palaiko šiltus ir draugiškus santykius, o motyvavimo sistema už gerus darbo rezultatus

neskatina darbuotojų ieškotis darbo kitose įmon÷se.

26

3.3. „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s finansiniai ekonominiai ištekliai

Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” finansin÷ pad÷tis yra gera, nes įmon÷ neturi

ilgalaikių įsiskolinimų. Už trumpalaikius įsiskolinimus (prek÷s, medikamentai) atsiskaito per

1-2 m÷nesius.

Veterinarijos klinika – vaistin÷ „XXX“ su didmenin÷mis firmomis atsiskaito pavedimu,

retais atvejais grynaisiais pinigais. Toks prekių pirkimas sudaro įmon÷s trumpalaikius

įsiskolinimus. Trumpalaik÷s skolos turi būti greitai grąžinamos, tod÷l svarbu žinoti firmos

mokumą. Mokumas – tai geb÷jimas laiku grąžinti trumpalaikes skolas. Mokumo lygiui

nustatyti skaičiuojamas padengimo koeficientas, parodantis, kiek litų trumpalaikio turto tenka

kiekvienam trumpalaikių skolų litui. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ trumpalaikis

turtas 2005 m. buvo 64300 Lt, (iš jo atsargos 46800 Lt), 2006 m. – 83100 Lt, (iš jo atsargos

47090 Lt), 2007 m. – 91600 Lt (iš jo atsargos 66770 Lt). Įmon÷s trumpalaikiai įsipareigojimai

2005 m. sudar÷ 40730 Lt, 2006 m. – 65800 Lt, 2007 m. – 69600 Lt.

Veterinarijos klinikos – vaistin÷s mokumo rodiklis pateiktas 3 lentel÷je.

3 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ mokumo rodiklis 2005-2007 m.

Rodiklis 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Mokumas 1,57 1,26 1,31

Dauguma praktikų ir teoretikų teigia, kad priimtiniausias padengimo koeficientas yra

nuo 1,2 iki 2. Kaip matome, įmon÷s mokumas nagrin÷jamu laikotarpiu buvo tinkamas.

Apskaičiuotas padengimo koeficientas rodo, kad 2005-2007 m. vienam trumpalaikių skolų

litui įmon÷ tur÷jo atitinkamai 1,57 Lt, 1,26 Lt ir 1,31 Lt. trumpalaikio turto. Toks koeficientas

garantuoja, kad skolos tikrai bus grąžintos.

Norint tiksliau įvertinti firmos mokumą, reikia apskaičiuoti, ar ji gali nedelsiant

apmok÷ti skolas. Tam reikia įvertinti jos likvidumą. Likvidumas – tai galimyb÷ paversti turtą

pinigais. Jam įvertinti skaičiuojamas kritinio likvidumo koeficientas, parodantis, kiek litų

trumpalaikio turto be atsargų tenka kiekvienam trumpalaikių skolų litui.

Veterinarijos klinikos – vaistin÷s likvidumas pateikiamas 4 lentel÷je.

27

4 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ likvidumo rodiklis 2005-2007 m.

Rodiklis 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Likvidumas 0,42 0,54 0,35

Įmon÷ turi sunkumų turtą paverčiant pinigais, nes kiekvienam pasiskolintam litui ji turi

0,35 – 0,54 Lt mobilaus trumpalaikio turto. Dauguma praktikų ir teoretikų teigia, kad

normalus kritinio likvidumo koeficientas tur÷tų būti 1. Ateityje įmon÷ tur÷tų stengtis už

prekes atsiskaityti grynais pinigais.

Išlaidų mažinimas visada buvo aktualiausias verslo klausimas. Norint gauti didesnį

pelną, savininkas suinteresuotas racionaliai panaudoti išteklius.

Veterinarijos klinikos – vaistin÷s išlaidų struktūra pateikta 5 lentel÷je.

5 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” išlaidų struktūra 2005-2007 m.

Metai Kitimas Rodikliai

2005 2006 2007 Iš viso 2007 m.

lyginant

su 2005

m., %

Tūkst.,

Lt

Tūkst.., Lt Tūkst.., Lt

Materialaus turto

nusid÷v÷jimas

8242 17243 15325 40810 185,9

Darbo apmok÷jimas ir

socialinis draudimas

126986 134160 154782 415928 121,9

Materialin÷s išlaidos

(kuras, komunalin÷s

paslaugos, remontas ir

kt. išlaidos).

76343 95659 65272 237274 85,49

Iš viso 211571 247062 235379 694012 111,25

28

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2006 m. veterinarijos klinikoje – vaistin÷je

buvo didžiausios išlaidos, kurios sudar÷ 247 062 Lt.

Nagrin÷jant išlaidų struktūrą 2005-2007 metais pastebima, kad daugiausia 54-66 proc.

visų išlaidų sudaro darbo užmokestis, 27-39 proc. kitos materialin÷s išlaidos ir mažiausia 4-7

proc. ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas (žr. 11 pav.).

Versle svarbiausia, kad išlaidos būtų mažesn÷s ir did÷tų l÷čiau, nei gaunamos pajamos.

Tik tuomet bus gaunamas pelnas ir užtikrinama verslo pl÷tra.

8242

126986 76343

17243

134160 95659

15325

154782 65272

0 50000 100000 150000 200000 250000

2005 m

2006 m.

2007

Materialaus turto nusid÷v÷jimas

Darbo apmok÷jimas ir socialinis draudimas

Materialin÷s išlaidos (kuras, komunalin÷s paslaugos, remontas ir kt. išlaidos).

11 pav. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” išlaidų struktūra 2005-2007 m., tūkst.

Lt.

Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis matyti, kad per 2005-2007 m. daugiausia

padid÷jo išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu. Reikia pasteb÷ti, kad veterinarijos klinikoje

– vaistin÷je „XXX“ atlyginimo dydis priklauso nuo užimamų pareigu, darbo stažo ir darbo

rezultatų. Tai rodo, kad veterinarin÷je klinikoje dominuoja Rytų Europos darbo užmokesčio

modelis.

Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” darbuotojų darbo užmokesčio matas yra

atidirbtas laikas, o darbo užmokestis priskaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką, valandinį

29

tarifinį atlygį dauginant iš faktiškai dirbto laiko. Už darbą švenčių dienomis darbuotojams

mokama pagal dvigubai didesnį tarifinį atlygį. Taip pat apmokami ir viršvalandžiai. Už darbą

per išeigines darbuotojui kompensuojama suteikiant kitą laisvą dieną. Iš viso šito galima

daryti išvadą, kad veterinarijos klinikoje „XXX” naudojama laikin÷ darbuotojų darbo

apmok÷jimo forma. Pagal LR DK 192 str., kuris reglamentuoja priemokas prie atlyginimo už

darbą kenksmingomis sąlygomis, veterinarijos klinikos „XXX“ gydytojams ir felčeriams

kiekvieną m÷nesį nuo m÷nesinio atlyginimo yra mokamas 30 proc. priedas.

Priklausomai nuo klinikos apyvartos ir pelno veterinarijos gydytojai ir felčeriai gauna

papildomus priedus prie atlyginimo. Veterinarijos gydytojų priedas prie atlyginimo priklauso

nuo padarytos asmenin÷s apyvartos sumos per m÷nesį. Siekiant apskaičiuoti, kokį realų ind÷lį

į klinikos apyvartą įneš÷ kiekvienas gydytojas, naudojama veterinarin÷ programa „VET-

2006“. Veterinarijos felčeriams priedas prie atlyginimo priklauso nuo bendros klinikos –

vaistin÷s m÷nesin÷s apyvartos. Darbo užmokestis veterinarijos klinikoje „XXX“ mokamas 2

kartus per m÷nesį: m÷nesio pradžioje alga ir po 15 dienos avansas.

Apibendrinant įmon÷s finansinių-ekonominių išteklių apžvalgą galima daryti prielaidą,

kad įmon÷je didelis d÷mesys skiriamas darbuotojų motyvacijai dirbti.

3.4. ,,XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s veiklos organizavimas

3.4.1 Veterinarijos klinikos veiklos organizavimas

Veterinarijos klinika priskiriama paslaugų sričiai, nors ir turi savo specifiką. Darbas yra

susijęs su gyvūnais, bet daug d÷mesio skiriama ir bendravimui su klientais – gyvūnų

šeimininkais.

Veterinarijos klinikoje „XXX” gyvūnai profilaktiškai skiepijami nuo ligų, atliekama

infekcinių ir vidaus ligų diagnostika, gydymas bei profilaktika. Veterinarijos klinika teikia

šias gydymo ir susirgimų profilaktikos paslaugas:

1. Neurologiją ir ortopediją: neurologinį ištyrimą, šlubavimų gydymą, skeleto ir sąnarių

vystymosi sutrikimų gydymą, senatvinių sąnarių ligų gydymą, stuburo lygu ištyrimą ir

gydymą;

2. Šunų ir kačių odos ir ausų ligų gydymą: plauko mikroskopinį tyrimą, odos skutenų

mikroskopinį tyrimą, otoskopiją (ausies landos apžiūrą), tyrimą Vudo lempa;

30

3. Oftalmologiją ir stomatologiją: akies ragenos ir obuolio operaciją, akių dugno

apžiūrą, plastinę akių vokų operaciją, dantų apnašų valymą, dantų traukimą, skilusių, lūžusių

dantų gydymą bei plombavimą;

4. Rentgeną ir ultragarsą: rentgenogramą, kontrastine mielogramą, tyrimą ultragarsu

(echoskopu);

5. Veterinarijos chirurginę pagalbą šunims ir kat÷ms: žaizdų siuvimą ir gydymą, auglių

šalinimą, gimdymo pagalbą, šunų ir kačių kastraciją ir sterilizaciją;

6. Skubi reanimacinę ir traumatologinę pagalbą: inhaliacinę anesteziją, intubaciją

(deguonies padavimas), krūtin÷s ląstos operacijas, atvirų lūžių operacijas, pilvo ląstos

operacijas;

7. Vidaus ir širdies ligų gydymą: kraujo pa÷mimą tyrimams, auskultaciją,

elektrokardiogramą, infuzijas į veną bei injekcijas į raumenis ir į poodį;

8. Veterinarinę profilaktiką: vakcinaciją nuo šunų užkrečiamų ligų, vakcinaciją nuo

kačių užkrečiamų ligų, parazitų kontrolę (nuo blusų, erkių ir kirminų);

9. Laboratorinius tyrimus. Kraujo: klinikiniai – morfologiniai, biocheminiai(inkstų

veiklos rodikliai, kepenų veiklos rodikliai, kasos veiklos rodikliai, gliukoz÷, mikroelementai it

kt.); šlapimo: bendras – aparatu, nuos÷dų mikroskopavimas; išmatų (koprologinis): parazitų

atžvilgiu, pirmuonių atžvilgiu, virškinamumo; chlamidioz÷s.

2004-2007 metais klinikoje „XXX” užregistruotu gyvūnų susirgimų, ligų profilaktikos

ir eutanazijų skaičius pateiktas 6 lentel÷je.

6 lentel÷. Suteiktos paslaugos 2004-2007 m.

Metai Suteiktos paslaugos

2004 2005 2006 2007

Iš viso:

Neužkrečiamos vidaus ligos

ir profilaktika

1082 951 1148 1267 4448

Chirurgin÷s ligos (taip pat

šunų ir kačių sterilizacijos ir

kastracijos)

386 407 469 454 1716

Užkrečiamos ligos 296 281 425 438 1440

Vakcinacijos 1429 1911 2140 2146 7626

Eutanazijos 124 117 134 132 507

Iš viso: 3317 3667 4316 4437 15737

31

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad suteiktų paslaugų skaičius kasmet did÷jo.

2007 m., lyginant su 2004 m. jų skaičius padid÷jo daugiau kaip 1000 (žr. 12 pav.).

3317

3667

4316

4437

0 1000 2000 3000 4000 5000

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

12 pav. Suteiktos paslaugos 2004-2007 m.

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad dažniausiai yra atliekama gyvūnų

vakcinacija. Antroje vietoje – neužkrečiamų vidaus ligų gydymas ir profilaktika. Bene

mažiausiai atliekama gyvūnų eutanazija (žr. 13 pav.).

32

0

500

1000

1500

2000

2500

Neužkrečiamosvidaus ligos ir

profilaktika

Chirurgin÷sligos (taip patšunų ir kačių

sterilizacijos irkastracijos)

Užkrečiamosligos

Vakcinacijos Eutanazijos

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

13 pav. Suteiktos paslaugos 2004-2007 m. pagal rūšis

Lyginant 2004 ir 2007 metus matome, kad veterinarijos klinikoje „XXX” daugiausia

padid÷jo vakcinacijų skaičius – 33 proc. ir diagnozuotu užkrečiamų vidaus ligų skaičius – 32

proc., neužkrečiamų vidaus ligų skaičius padid÷jo 15 proc., chirurginių ligų skaičius padid÷jo

15 proc. ir eutanazijų skaičius padid÷jo mažiausiai – 6 proc.

2004-2007 metais klinikoje „XXX” atliktų pagrindinių paslaugų ir procedūrų skaičius

pateiktas 7 lentel÷je.

33

7 lentel÷. Pagrindinių paslaugų ir procedūrų skaičius 2004-2007 m.

Paslaugų/procedūrų

pavadinimas

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Iš viso

Ortopedinių ir neurologinių

ligų gydymas gyvūnams

173 229 247 283 932

Kalių sterilizacija 6 9 10 14 39

Kačių sterilizacija 49 45 68 74 236

Katinų kastracija 74 82 93 89 338

Šunų kastracija 6 7 11 16 40

Navikų, karpų šalinimas 13 20 34 36 103

Chirurginis žaizdų

gydymas

84 107 158 170 519

Dermatologin÷s paslaugos 121 124 187 226 658

Stomatologin÷s procedūros 72 95 108 122 397

Akių susirgimų gydymo

paslaugos

15 17 24 27 83

Ausų susirgimų gydymo

paslaugos

82 91 109 116 398

Iš viso 695 826 1049 1173 3743

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad daugiausia atliktų pagrindinių paslaugų ir

procedūrų klinikoje buvo užregistruota 2007 m. Reikia pasteb÷ti, kad jų skaičius kasmet augo

(žr. 14 pav.).

34

695

826

1049

1173

0 200 400 600 800 1000 1200

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

14 pav. Pagrindinių paslaugų ir procedūrų skaičiaus augimas 2004-2007 m.

Iš viso per 2004-2007 m. buvo suteikta 3743 pagrindinių paslaugų ir procedūrų.

Didžiąją dalį sudar÷ ortopedinių ir neurologinių ligų gydymas gyvūnams (žr. 15 pav.).

Katinų kastracija

9%

Šunų kastracija1%

Navikų, karpų šalinimas

3%

Kalių sterilizacija

1%

Kačių sterilizacija

6%

Ortopedinių ir neurologinių ligų gydymas

gyvūnams24%

Chirurginis žaizdų gydymas

14%

Dermatologin÷s paslaugos

18%

Stomatologin÷s procedūros

11%

Akių susirgimų gydymo

paslaugos2%

Ausų susirgimų gydymo

paslaugos11%

15 pav. Pagrindinių paslaugų ir procedūrų rūšys, proc.

35

Diagnozei patikslinti/nustatyti veterinarijos klinikoje „XXX” atliekami įvairūs

laboratoriniai tyrimai: kraujo klinikinis (bendras) tyrimas, kraujo biocheminiai (kreatinino,

GPT, GOT, bilirubino, gliukoz÷s, šlapalo ir kt.) tyrimai, dermatologiniai tyrimai (odos

skutenų mikroskopinis tyrimas, odos alerginis testas ir kt.), šlapimo tyrimai (bendras tyrimas,

šlapimo nuosedų tyrimas mikroskopuojant ir kt.). Kai kurie laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui

dermatologiniai, šlapimo, dalis biocheminių kraujo tyrimų atliekami pačioje klinikoje, o kiti

siunčiami į laboratoriją. 2004-2007 metais klinikoje „XXX” atliktų laboratorinių tyrimų

skaičius pateiktas 8 lentel÷je.

8 lentel÷. Atliktų laboratorinių tyrimų skaičius 2004-2007 m.

Laboratorinių

tyrimų

pavadinimas

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Iš viso

Klinikinis

kraujo tyrimas

59 88 79 125 351

Biocheminiai

kraujo tyrimai

195 366 425 826 1812

Šlapimo tyrimai 29 65 58 93 245

Dermatologiniai

tyrimai

52 69 98 149 368

Iš viso 335 588 660 1193 2776

Daugiausiai laboratorinių tyrimų buvo atlikta 2007 m. Lyginant su 2004 m., jų skaičius

išaugo beveik tris kartus (žr. 16 pav.).

36

335

588

660

1193

0 200 400 600 800 1000 1200

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

16 pav. Atliktų laboratorinių tyrimų skaičius 2004-2007 m.

Iš viso per 2004-2007 m. laikotarpį buvo atlikti 2776 laboratoriniai tyrimai. Didžiąją

dalį jų sudar÷ biocheminiai kraujo tyrimai (žr. 17 pav.).

Šlapimo tyrimai9%

Dermatologiniai tyrimai

13%

Biocheminiai kraujo tyrimai

65%

Klinikinis kraujo tyrimas

13%

17 pav. Atliktų laboratorinių tyrimų rūšys, proc.

37

Apibendrinant duomenis apie visas klinikoje suteiktas paslaugas matome, kad

veterinarijos klinikoje „XXX” darbų apimtys nagrin÷jamu laikotarpiu did÷jo.

3.4.2 Veterinarijos vaistin÷s veiklos organizavimas

Veterinarijos klinikoje „XXX” veikiančioje vaistin÷je galima įsigyti įvairių

profilaktinių, gydomųjų priemonių bei priežiūros prekių naminiams gyvūnams. Veterinarijos

vaistin÷je prekiaujama įvairias vaistais, vitaminais, maisto papildais, pašarais, priežiūros

prek÷mis bei žaislais gyvūnams.

Vitaminai, mineralai, maisto papildai. Yra tablečių, miltelių, kapsulių, aliejų, tirpalų

pavidalo, pav.: vitaminai šunims tablet÷mis arba milteliais „Pet Phos Canin“, vitaminai

kat÷ms tablet÷mis „Pet Phos Felin“, vitaminai „Kanavit“ ir mineralai „Calci-delice“

tablet÷mis šunims, vitaminai milteliais šunims „Can-Vit“ ir „SA-37”, vitaminai kapsul÷m

šunims „Viacutan Plus“, vitamininis aliejinis tirpalas šunims „Vitaderm“, vitamininis tirpalas

paukščiams „Vinka“, tokie maisto papildai šunims ir kat÷ms kaip „Vita-pet“, „Bezo-pet“,

„Calo-pet“, „Geri-pet“ ir kt.

Vaistai. Parduodami vaistin÷je išoriniai priešuždegiminiai vaistai skirti vietiniam

uždegimui slopinti, pav.: ausų lašai šunims ir kat÷ms „Epi-Otic“, „Aurizon“, „Surolan“,

„Fucidin“; emulsija odai „Cortizeme“ arba purškalas odai „Alamycin“ šunims; akių emulsija

šunims ir kat÷ms „Opticlox“ arba tepalas „Ophthalmic“ ir kt.

Parduodami priešuždegiminiai vaistai, skirti gyvūnams skausmui, uždegimui slopinti,

pav.: tablet÷s „Rimadyl“, „Ketofen“ ir kt.

Vaistin÷ turi didelį pasirinkimą vaistų, skirtų gyvūnų apsaugai nuo parazitų, pav.:

tablet÷s šunims ir kat÷ms nuo vidinių parazitų „Drontal plus“, „Drontal“, „Pratel“, „Dehinel

plus“, „Cestal Cat“; pasta nuo vidinių parazitų šunims „Vitaminthe“; lašai šunims ir kat÷ms

nuo išorinių parazitų „Frontline“, „Advantage“, „Advantix“, „Duowin Contact“; lašai šunims

ir kat÷ms nuo išorinių ir vidinių parazitų „Stronghold“ ir kt.

Fermentiniai preparatai gyvūnams virškinimo trakto mikroflorai atstatyti, tokie kaip:

milteliai šunims „Enteroferment“, pasta šunims ir kat÷ms „Pro-Kolin“ arba „Probican“,

milteliai graužikams „Synbiotic“ ir kt.

Veterinariniai vaistai rujai slopinti bei nukelti kal÷ms bei kat÷ms: tablet÷s „Perlutex“,

injekcinis tirpalas „Covinan“ ir kt.

38

Pašarai gyvūnams. Vaistin÷je parduodami aukščiausios kokyb÷s reguliarus ir dietiniai

pašarai šunims ir kat÷ms, taip pat pašarai paukščiams ir graužikams tokie kaip: „Hills“,

„Nutra Nuggets“, „Royal Canin“, „Virbac“, „Specific“, „Mera Dog“, „Vitakraft“ ir kt.

Priežiūros prek÷s gyvūnams bei žaislai. Veterinarijos vaistin÷je parduodama įvairių

naminių gyvūnų laikymui reikalingų priežiūros prekių. Tai specialūs šampūnai šunims ir

kat÷ms nuolatiniai priežiūrai bei gydomieji šampūnai, pav.: „Mr. Groom“, „Specicare“,

„Trixie“ ir kt. Paprasti arba silikoniniai kraikai kat÷ms, pav.: „Dr. Stern“, „Biokats“, „Finko“,

„Zverlit“ ir kt. Taip pat galima įsigyti įvairiausių šukų, šepečių, duben÷lių pašarui ir

vandeniui, antkaklių, pavad÷lių, antsnukių, gultų, transportavimo boksų, žaislų bei kitų prekių

gyvūnams.

Atvežus vaistus ir prekes, jie išpakuojami, patikrinamas jų galiojimo laikas,

užregistruojami. Dalis vaistų išstatoma į lentynas, kita – sand÷liuojama.

Pabrežtina, kad visa veterinarin÷ veikla vaistin÷je vykdoma pagal Lietuvos Respublikos

veterinarin÷s farmacijos įstatymus. Visi vaistin÷je realizuojami vaistai yra registruoti

Lietuvoje. Be to įmon÷je griežtai laikomasi valstybin÷s veterinarijos preparatų kontrol÷s ir

farmacin÷s veiklos veterinarijoje normatyviniais aktais.

Veterinarijos vaistin÷s „XXX” pelnas gaunamas realizavus vaistus bei kitas prekes.

Vaistams bei kitoms prek÷ms kainos vaistin÷je nustatomos priklausomai nuo to, kokiomis

kainomis jos gaunamos iš didmenininkų, o taip pat atsižvelgus į konkurentus, t.y. kokias

pardavimo kainas nustat÷ analogiškoms savo prek÷ms jos konkurentai. Skirtingiems vaistams

bei prek÷ms uždedamas skirtingas antkainis. Veterinarijos vaistin÷s „XXX” kai kurių vaistų

bei prekių kainos yra mažesnes, o kai kurių didesn÷s nei konkurentų.

2008 m. dalis prekių vaistin÷je parduodama su 18 proc. prid÷tin÷s vert÷s mokesčiu

(PVM), o dalis su 5 proc. Vaistams ir vaistin÷ms medžiagoms buvo taikomas 5 proc. PVM, o

vitaminams, maisto papildams, pašarams bei priežiūros prek÷ms taikomas 18 proc. PVM.

Dauguma vaistin÷s klientų yra aplinkinių mikrorajonų gyventojai, kurie šią vaistinę žino

seniai. Vaistin÷s darbuotojai yra pakankamai kvalifikuoti specialistai ir visada klientams

pataria, kokius vaistus ir kaip naudoti, kokiai ligai esant jie tinkamiausi. Klientai aptarnaujami

maloniai. Pastoviems veterinarijos vaistin÷s „XXX” klientams taikomos 5-10 proc. nuolaidos

vaistams bei kitoms prek÷ms.

Vaistų pirkimas vaistin÷je priklauso nuo savait÷s dienos, laiko. Darbo dienomis didysis

pirkimas prasideda per pietus. Iš pat ryto ir po pietų perkama mažiau, bet vakarais pirkimas

v÷l padaug÷ja. Išeigin÷mis dienomis prekyba vaistin÷je suaktyv÷ja.

39

Taip pat vienokių ar kitokių vaistų pirkimas priklauso nuo sezoniškumo. Atšilus

pavasari orams ir iki rudens būna išorinių parazitų antplūdis. Tuomet žmon÷s perka priemon÷s

prieš blusas, erkes. Vasaros metu intensyviai perkami tepalai, aerozoliai, milteliai žaizdų

gydymui. Veterinarijos vaistin÷s „XXX” 2005-2007 m. pardavimų kitimas, priklausomai nuo

sezono, pateikiamas 18 paveiksle.

0

5

10

15

20

25

30

35

pavasaris vasara ruduo žiema

2005 m.

2006 m.

2007 m.

18 pav. Pardavimų kitimas 2005-2007 m., proc.

Kaip matome, didžiausia prekyba vaistin÷je vyksta vasaros sezono metu. 2005-2007 m.

vasaros apyvarta sudar÷ 29-32 proc. visos metin÷s apyvartos. Žiemos apyvarta 2005-2007 m.

yra mažiausia ir siekia 19-22 proc. visos metin÷s apyvartos.

Apibendrinant darbo organizavimą galima teigti, kad įmon÷s veikla organizuota taip,

kad joje atsispindi d÷mesys klientams, siekimas pirmauti, pagarba ir galimyb÷s darbuotojams,

nuolatinis tobul÷jimas ir darnus komandinis darbas.

40

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Išanalizavus veterinarijos klinikos UAB „XXX“ darbo ir veiklos organizavimą padarytos

tokios išvados:

1. Veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX“ dirba 9 darbuotojai. 8 iš jų yra baigę

aukštąsias mokyklas. 89 proc. personalo įmon÷je dirba daugiau kaip 2 metus.

2. Darbuotojų kaita n÷ra didel÷. Didžiausia darbuotojų kaita buvo 2005 metais, kai

vienas veterinarijos gydytojas ir vienas felčeris buvo atleisti ir vienas veterinarijos

gydytojas ir du felčeriai priimti į darbą.

3. Nagrin÷jant išlaidų struktūrą 2005-2007 metais nustatyta, kad įmon÷s mokumas

nagrin÷jamu laikotarpiu buvo 1,26-1,57, likvidumo rodiklis - 0,35 – 0,54 Lt.

4. Daugiausia visų išlaidų sudar÷ darbo užmokestis - 54-66 proc., 27-39 proc. kitos

materialin÷s išlaidos ir mažiausia 4-7 proc. ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto

nusid÷v÷jimas. Didžiausios išlaidos veterinarijos klinikoje-vaistin÷je buvo 2006 m. ir

sudar÷ 247 062 Lt.

5. 2007 m. lyginant su 2004 m. suteiktų paslaugų skaičius padid÷jo daugiau kaip 1000.

Daugiausia padid÷jo vakcinacijų skaičius – 33 proc. ir diagnozuotų užkrečiamų ligų

skaičius – 32 proc., neužkrečiamų vidaus ligų skaičius padid÷jo 15 proc., chirurginių

ligų skaičius padid÷jo 15 proc. ir eutanazijų skaičius padid÷jo 6 proc. Laboratorinių

tyrimų skaičius, 2007 m. lyginant su 2004 m., išaugo beveik tris kartus.

6. Didžiausia prekyba vaistin÷je vyksta vasaros sezono metu. 2005-2007 m. vasaros

apyvarta sudar÷ 29-32 proc. visos metin÷s apyvartos. Žiemos apyvarta 2005-2007 m.

yra mažiausia ir siekia 19-22 proc. visos metin÷s apyvartos.

7. „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s darbas organizuotas taip, kad joje atsispindi

d÷mesys klientams, siekimas pirmauti, pagarba ir galimyb÷s darbuotojams, nuolatinis

tobul÷jimas ir darnus komandinis darbas. Visi šie veiksniai turi įtakos įmon÷s

pelningumui ir žinomumui rinkoje.

8. Atlikus „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s veiklos organizavimo analizę

nustatyta, kad čia puikiai organizuotas pats darbo procesas, tačiau efektyvumas

labiausiai priklauso nuo tinkamų darbo sąlygų, t.y. darbo humanizavimo ir darbuotojų

motyvacijos.

41

SANTRAUKA

Dirbdami praleidžiame didelę dalį savo laiko, tod÷l labai svarbu, kaip jaučiasi

žmogus darbo aplinkoje. Dar pra÷jusio amžiaus pradžioje psichologai įrod÷, kad žmogus dirba

ne vien d÷l pinigų. Labai svarbus yra ir pats darbo organizavimas.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti veterinarijos klinikos –

vaistin÷s „XXX“ darbo ir veiklos organizavimą.

Darbo teoriniams tyrimams naudota mokslin÷s literatūros analiz÷,

apibendrinamas, sistemintas. Praktinio tyrimo dalis paruošta naudojant informacijos

sisteminimo, apibendrinimo bei matematinių statistinių duomenų apdorojimo metodus.

Tyrime buvo naudojami duomenys gauti iš UAB „XXX“ veterinarijos klinikos

dokumentų: suteiktų paslaugų ir pardavimo ataskaitų.

Atlikus literatūros analizę nustatyta, kad darbo organizavimo turinį sudaro šios

dalys: darbo pasidalijimas ir kooperavimas, darbo vietų organizavimas ir aptarnavimas, darbo

būdai ir metodai, darbo sąlygos, darbo užmokestis ir materialinis skatinimas.

Atlikus „XXX“ veterinarijos klinikos-vaistin÷s darbo ir veiklos organizavimo

analizę nustatyta, kad čia puikiai organizuotas pats darbo procesas, tačiau būtina didesnį

d÷mesį kreipti darbo humanizavimui, darbuotojų motyvacijai ir darbuotojų kvalifikacijos

kelimui.

42

SUMMARY

As we spend major part of our time at work, it is very important how we feel in

the work environment. Already at the beginning of the last century psychologists proved that

the human being works not only for money. The organization of work is also very important.

The goal of the master's thesis is to analyse the organization of work and

activities at veterinary clinic - pharmacies "XXX".

The analysis, generalisation and systematisation of scientific literature were used

for theoretical research in this thesis. The practical research part was prepared using

information systematisation, generalization as well as statistical mathematical data processing

methods.

Data obtained from the documents of JSC "XXX" Veterinary Clinics - reports

on goods sold and services rendered – were used in the research.

After the literature analysis was carried out, it was determined that the

organization of work contains the following: work sharing and cooperation, workplace

organization and servicing, working methods and techniques, working conditions, wages and

material incentives.

After the analysis of the organization of work and activities of "XXX"

veterinary clinic-pharmacy was carried out, it was determined that the work process itself was

perfectly organized in the company, however, more emphasis had to be placed on work

humanization, motivation of employees and employees qualification improvement.

43

LITERATŪRA

1. Appleby R.C. Šiuolaikinio verslo administravimas. – Vilnius: Charibd÷, 2003.

218 p.

2. Bartkevičius S. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios

darbdavio mokamos išmokos: Kvalifikacijos kelimo kursai „Vnanta“. –

Vilnius, 2004, 39 p.

3. Bendikas V. Moralinio ir materialinio skatinimo derinimas įmon÷se. – Vilnius:

Mintis, 1992. 213 p.

4. Bučiūnien÷ I. Personalo motyvavimas. – Kaunas: Technologija, 1996. 76 p.

5. Butkus F.S. Personalo vadyba. – Vilnius, Technologija, 1998 m. 132 p.

6. Dauskurdas V. Darbo užmokesčio formos ir sistemos. Prieiga per internetą:

<http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/3fdb0e7d55bb3?vbanga2=13f5e729ada9

f38533fc5806c2d6a81b>.

7. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. – Kaunas: UAB “Poligrafija ir

informatika”, 2001. 343 p.

8. Dubinas V. Darbo apmok÷jimo organizavimas. – Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas, 1995. 72 p.

9. Karpavičius A. Valdymo aparato darbo organizavimas. – Vilnius, 1979. 85 p.

10. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Aktualu nuo 2002 m. birželio 4 d. Nr.

IX-926.// Valstyb÷s žinios, 2002 m. birželio 26 d., Nr. 64-2569.

11. Leonien÷ B. Darbuotojų vadyba. – Kaunas: Šviesa, 2001. 197 p.

12. Lukoševičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. – Kaunas: Technologija, 2001.

300 p.

13. Mačernyt÷-Ponamariovien÷ I. Apmok÷jimas už darbą ir jo užtikrinimas. –

Vilnius: Lietuvos teis÷s universitetas, 2003. 155 p.

14. Marcinkevičiūt÷ L. Savivaldyb÷s darbuotojų motyvavimo teoriniai ir praktiniai

aspektai. Prieiga per internetą: < http://www.smf.su.lt>

15. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija,

2001. 790 p.

16. Martinkus B., Sakalas A., Savanevičien÷ A. Darbo išteklių ekonomika ir

valdymas. – Kaunas: Technologija, 2006. 255 p.

44

17. Palidauskait÷ J. Viešojo administravimo etika: vadov÷lis. – Kaunas:

Technologija, 2001.236 p

18. Petrulis V., Staškevičius A. Personalo kūrybingumo skatinimas. //Vadyba

įmon÷je perinant į rinkos ekonomiką: Tarptautinio mokslinio seminaro tez÷s. –

V.-: Technika, 1991.

19. Sakalas A., Vanagas P. Pramon÷s įmonių vadyba. – Kaunas: Technologija,

1996. 399 p.

20. Sakalas A. Pramon÷s įmonių vadyba. – Kaunas: Technologija, 2000. 490 p.

21. Stoner J. A.F., Freeman E. R., Gilbert D. R. Vadyba. – Poligrafija ir

informatika, 2001.

22. Virvilait÷ R. Vadovų, specialistų ir tarnautojų darbo organizavimas. – Kaunas.

1989.

23. Žaptorius J. Darbo rinka: darbo užmokesčio tendencijų barometras. Filosofija.

Sociologija, – Vilnius: Mokslas, 2005, Nr. 4, p. 53-61.