Embed Size (px)
Citation preview
MODELIAVIMO PRADMENYS SOLIDWORKS APLINKOJE
Sonata VDOVINSKIENĖ, Violeta VILKEVIČSonata V
DO
VIN
SKIENĖ, Violeta V
ILKEVIČ
MO
DELIAVIM
O PRA
DM
ENYS SO
LIDWORKS A
PLINKO
JE1250-S
ISBN 978-609-457-060-5
Sonata VdoVinSkienė, Violeta VilkeVič
Vilnius „Technika“ 2011
Vilniaus Gedimino Technikos uniVersiTeTas
mokomoji knyga
ModeliAViMo PRAdMenYS SOLIDWORKS APlinkoJe
Pirmoji dalis
2
UDK 004.92(075.8) Vd-05
S. Vdovinskienė, V. Vilkevič. Modeliavimo pradmenys SolidWorks aplinkoje: mokomoji knyga. Vil-nius: Technika. 2011. 128 p.
Mokomojoje knygoje pateikti SolidWorks kompiuterinės programos ypatumai. Leidinį sudaro du skyriai: pirmasis skirtas pagrindinėms dvimačio eskizo kūrimo ir redagavimo komandoms aprašyti, antrajame pateikiami parametrinio trimačio kompiuterinio modeliavimo pagrindai. Parodytų pavyzdžių atlikimo algoritmai leidžia geriau įsisavinti apra-šytas komandas.
Leidinys skirtas pirmojo ir antrojo kurso inžinerinių specialybių studentams, studijuojantiems inžinerinę kompiu-terinę grafiką, ir visiems, besidomintiems parametriniu erdviniu modeliavimu.
Leidinį rekomendavo VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto studijų komitetas
Recenzavo: dr. Rymantas Kvietkauskas, VGTU Inžinerinės grafikos katedra, dr. Ana Usovaitė, VGTU Grafinių sistemų katedra
VGTU leidyklos TECHNIKA 1250-S mokomosios metodinės literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt
ISBN 978-609-457-060-5 eISBN 978-609-457-059-9 doi:10.3846/1250-S
© Sonata Vdovinskienė, 2011 © Violeta Vilkevič, 2011 © VGTU leidykla TECHNIKA, 2011
3
TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................................................................. 4
I skyrius. TŪRINIŲ ELEMENTŲ ESKIZO KŪRIMAS ................................................................................................... 5
1.1. Eskizo aplinkos nustatymas .................................................................................................................................... 5
1.2. Darbo lauko paruošimas .......................................................................................................................................... 6
1.3. Pagrindinių eskizo elementų braižymas ................................................................................................................ 16
1.4. Objekto vaizdavimo ekrane keitimas .................................................................................................................... 29
1.5. Nereikalingų elementų šalinimas ir objekto atnaujinimas ..................................................................................... 30
1.6. Eskizo redagavimas............................................................................................................................................... 30
1.7. Teksto kūrimas eskize ........................................................................................................................................... 46
1.8. Matmenų dėstymas eskize..................................................................................................................................... 47
1.9. Eskizo geometriniai ryšiai ..................................................................................................................................... 54
1.10. Eskizo kūrimo pavyzdžiai ................................................................................................................................... 63
II skyrius. ERDVINIS MODELIAVIMAS ...................................................................................................................... 75
2.1. Erdvinio modelio sudarymas ................................................................................................................................. 75
2.2. Informacinės geometrijos elementai ..................................................................................................................... 91
2.3. Modelių redagavimas .......................................................................................................................................... 103
2.4. Modelio vaizdavimo erdvėje būdai ..................................................................................................................... 109
2.5. Modelio medžiagos ir tekstūros parinkimas ........................................................................................................ 112
2.6. Dokumentų peržiūra ............................................................................................................................................ 114
2.7. Modelio kūrimo pavyzdžiai ................................................................................................................................ 116
LITERATŪRA ............................................................................................................................................................... 127
4
ĮVADAS
SolidWorks – tai JAV korporacijos sukurtas kompiuterinio projektavimo paketas, skirtas erdviniams kū-nams projektuoti. Ši projektavimo sistema naudojama Microsoft Windows aplinkoje. SolidWorks suteikia galimybę konstruktoriui įgyvendinti sprendimus erdvėje, virtualioje aplinkoje, atlikti detalizavimą ir parengti konstrukcinę dokumentaciją.
SolidWorks – parametrinis, objektinio orientavimo metodologija pagrįstas automatizuotas mechanikos objektų projektavimo paketas. Erdvinis kūnas modeliuojamas dvimačio eskizo pagrindu. Be to, labai patogu sukurti parametrinį detalės modelį, kuris gali būti toliau naudojamas skirtingų matmenų detalei kurti.
Mokomoji knyga skirta studentams ir visiems besidomintiems kompiuterine grafika bei SolidWorks erdvinio modeliavimo galimybėmis.
Leidinys yra dviejų skyrių. Pirmajame supažindinama su dvimačio eskizo kūrimo, redagavimo ir kitų komandų vykdymu, antrajame – su erdvinio modelio kūrimo ypatumais.
5
I skyrius. TŪRINIŲ ELEMENTŲ ESKIZO KŪRIMAS
1.1. Eskizo aplinkos nustatymas Atidarius naują SolidWorks dokumentą, reikia pasirinkti vieną iš trijų darbo režimų (1.1 pav.): – Part (skirtas detalei kurti), – Assembly (skirtas surinkimo brėžiniams), – Drawing (skirtas dvimačių detalių vaizdams kurti).
1.1 pav. Naujo dokumento (New Document) dialogo langas
Detalės erdviniam modeliui kurti parenkame Part darbo režimą, paspaudę mygtukus ir OK. Šis darbo režimas leidžia projektuoti detalę trijose pagrindinėse plokštumose: Front Plane (priekinė plokštuma), Top Plane (viršutinė plokštuma) ir Right Plane (dešinioji plokštuma) (1.2 pav).
1.2 pav. Plokštumų parinkimas eskizui braižyti
Priklausomai nuo planuojamo objekto konstrukcijos, galima pasirinkti bet kurią plokštumą, kuri auto-matiškai orientuojama statmenai į stebėtoją, kad projektuotojui būtų lengviau įsivaizduoti kuriamą detalę. Be to, komandų zonoje tampa aktyvūs eskizo braižymo įrankiai.
6
1.2. Darbo lauko paruošimas 1.2.1. Programos lango pagrindiniai elementai
Pirmiausia turėtume susipažinti su pagrindiniais programos lango elementais Part režime (1.3 pav.).
1.3 pav. Pagrindiniai programos lango elementai
Su kai kuriais iš jų susipažinsime plačiau.
1.2.1.1. Komandų redaktoriai Bet kuri komanda gali būti iškviečiama trimis būdais: spaudžiant reikiamą įrankių mygtuką komandų
juostoje, išplečiant meniu juostą arba aktyvuojant komandą kontekstiniame meniu. Populiariausias ir grei-čiausias komandos iškvietimo būdas – komandų redaktoriaus įrankių naudojimas.
Aptarsime svarbiausias Part darbo režime naudojamas komandas. Eskizui braižyti reikalingų komandų redaktorių iškviesime atidarę meniu juostos Tools langą ir jame pasirinkę Customize komandą (1.4 pav.).
Reikalingas komandas pažymime spragtelėję pelės klavišu ties atitinkamu pavadinimu.
7
1.4 pav. Customize lango atidarymas
Valdymo komanda Sketch (Eskizas) Valdymo komanda Sketch (Eskizas) skirta eskizams kurti tiek dvimatėje, tiek trimatėje aplinkoje bei su-
kurtų elementų matmenims ir ryšiams pateikti (1.5 pav.).
1.5 pav. Valdymo komandos Sketch (Eskizas) dialogo langas
Trūkstamus įrankius išsirenkame Customize dialogo lange (1.6 pav.): paspaudę ties reikiamos komandos mygtuku kairįjį pelės klavišą ir jo neatleisdami perkeliame į įrankių juostą.
8
1.6 pav. Komandų įrankių išrinkimas
Valdymo komanda Dimensions / Relations (Matmenys / Ryšiai) Valdymo komanda Dimensions / Relations (Matmenys / Ryšiai) skirta geometriniams ryšiams tarp atski-
rų eskizo elementų sudaryti arba jiems panaikinti. Šios komandos juosta sudaryta iš daug įrankių (1.7 pav.).
1.7 pav. Valdymo komanda Dimensions / Relations
(Matmenys / Ryšiai) dialogo langas
Valdymo komanda Reference Geometry (Pagalbinė geometrija) Ši komanda naudojama baziniams elementams kurti (bazinės plokštumos ir ašys, koordinačių sistemos)
(1.8 pav.).
1.8 pav. Valdymo komandos Reference Geometry
(Pagalbinė geometrija) dialogo langas
Valdymo komanda Features (Elementai) Valdymo komanda Features (Elementai) turi įrankius, skirtus erdviniam kūnui modeliuoti, kuriais nu-
braižytas dvimatis eskizas paverčiamas erdviniu elementu (1.9 pav.).
9
1.9 pav. Valdymo komandos Features (Elementai) dialogo langas
Valdymo komanda Curves (Linijos) Tai įrankių, skirtų įvairių tipų linijoms (projekcijų linijoms, spiralinėms kreivėms, sudėtingoms lauž-
tėms ir kt.) braižyti, rinkinys (1.10 pav.).
1.10 pav. Valdymo komanda Curves
(Linijos) dialogo langas
Valdymo komanda Surfaces (Paviršiai) Valdymo komanda Surfaces (Paviršiai) yra skirta įvairaus sudėtingumo paviršiams modeliuoti. Šie pa-
viršiai taip pat gali būti transformuojami į ištisinius erdvinius kūnus (1.11 pav.).
1.11 pav. Valdymo komanda Surfaces (Paviršiai) dialogo langas
Valdymo komanda Sheet Metal (Lakštinis metalas) Objektams iš lakštinio metalo modeliuoti skirta valdymo komanda Sheet Metal (Lakštinis metalas). Ji
turi tokiems modeliavimo darbams reikalingus įrankius (1.12 pav.).
1.12 pav. Valdymo komanda Sheet Metal (Lakštinis metalas) dialogo langas
Valdymo komanda Molds (Liejimo formos) Ši valdymo komanda skirta liejimo formoms projektuoti. Ja galima pašalinti liejimo formos vidines
ertmes (1.13 pav.).
10
1.13 pav. Valdymo komanda Molds (Liejimo formos) dialogo langas
Valdymo komanda View (Vaizdas) Valdymo komanda View (Vaizdas) skirta erdvinei projektuojamo modelio padėčiai nustatyti ir modeliui
pasukti. Šios komandos įrankiai reikalingi keičiant vaizdų matmenis ir spalvinant kuriamą objektą (1.14 pav.).
1.14 pav. Valdymo komandos View (Vaizdas) dialogo langas
Valdymo komanda Standard Views (Standartiniai vaizdai) Šios komandos įrankiai leidžia gauti pagrindinius arba aksonometrinius modelio vaizdus (1.15 pav.).
1.15 pav. Valdymo komanda Standard Views (Standartiniai vaizdai) dialogo langas
Valdymo komanda Tools (Įrankiai) Valdymo komanda Tools (Įrankiai) skirta matmenims, išreikštiems lygtimis, taip pat ir pagrindinėms
inžinerinėms ar fizikinėms charakteristikoms (masės inercijos momentams ir kt.) nurodyti (1.16 pav.).
1.16 pav. Valdymo komanda Tools (Įrankiai) dialogo langas
1.2.1.2. Koordinačių pradžia Koordinačių pradžios ženkliukas (1.17 pav.) vaizduojamas eskizo aplinkos ekrano viduryje. Jis sudary-
tas iš X ir Y ašių kryptis žyminčių rodyklių. Jų susikirtimo taškas rodo koordinačių pradžią (koordinatės ly-gios nuliui).
1.17 pav. Koordinačių pradžios
ženkliukas ekrane
11
Jeigu to ženkliuko nėra, jį galima įjungti pažymėjus meniu View (Vaizdas) komandą Origin (Koordina-čių pradžia) (1.18 pav.).
1.18 pav. Koordinačių pradžios ženkliuko įjungimas
1.2.1.3. Projektavimo naršyklės medis Feature Manager Vienas iš svarbesnių programos elementų – tai projektavimo naršyklės medis (Feature Manager). Jame
parodomi pagrindiniai duomenys apie darbą – sukurti elementai, naudojamos plokštumos, elementų redaga-vimo funkcijos ir kt. Jis leidžia lengvai ir greitai redaguoti bet kokį elementą, prieš tai aktyvuotą naršyklės medyje (1.19 pav.).
1.19 pav. Naršyklės medžio naudojimas elementams redaguoti
1.2.2. Bendrųjų sisteminių parametrų nustatymas Sisteminiai parametrai ir dokumento savybės yra nustatomos parinkus meniu komandos Tools (Įrankiai)
juostoje Options (Parametrai). Iš karto atsidarys numatytasis dialogo langas System Options – General (Bendrieji sisteminiai parametrai) (1.20 pav.), kuriame galima nustatyti daugybę įvairių parametrų, tokius kaip brūkšniavimo tipas, ekrano stilius, fonas arba modelio spalva ir kiti.
12
1.20 pav. Dialogo langas skirtas bendrosioms sisteminėms ir dokumentų savybėms nustatyti
1.21 pav. Dialogo langas System Options-Color
Pavyzdžiui, norint pakeisti ekrano fono spalvą, nurodytajame lange pasirenkame parametrų grupę Color (Spalvos) ir aktyvuojame reikiamas funkcijas (1.21 pav.).
Svarbiausiems dokumentų parametrams priskiriami matmenys, todėl dialogo lange Document Proper-ties – Detailing (Dokumentų parametrai – detalizavimas) aktyvuojame funkciją Dimensions (Matmenys) ir pagal šį pavyzdį (1.22 pav.) nustatome pagrindinių matmenų žymėjimo elementų parametrus, atitinkančius standartų reikalavimus (LST ISO 129-1: 2006).
13
1.22 pav. Matmenų parametrų nustatymo langas
Matmens vertės pozicija parenkama dialogo lange Dimension Leaders /Text (Matmenų užrašai / Teks-tas) (1.23 pav.), ankstesniame lange paspaudus klavišą Leaders...
1.23 pav. Matmens vertės pozicijos nustatymas
Norėdami pakeisti matavimo vienetus aktyvuojame funkciją Units (Matmenys). Aktyviuosiuose lange-liuose įrašę reikiamus duomenis, galime pasirinkti vieną iš siūlomų matavimo sistemų arba susikurti savo (Custom). Įprastinėje matavimo vienetų sistemoje linijiniai matmenys (Length units) yra milimetrai (mm), todėl numatytoji programa siūlo MMGS (mm, g, s) matavimo vienetų sistemą (1.24 pav.).
Grupėje Angular units (Kampo matavimo vienetai) įrašome Degrees (Laipsniai).
14
1.24 pav. Matavimo vienetų parinkimas
SolidWorks aplinkoje kuriant eskizą, kursorių galima nustatyti judėti tik tam tikru atstumu. Tuomet ir kuriamų objektų matmenys taip pat kis tik numatytu dydžiu. Kitaip tariant, naudojame objektų traukos ko-mandą – Snap. Šios komandos parametrams nustatyti dialogo lange Documet Properties (Dokumentų para-metrai) aktyvuojame funkciją Grid / Snap (Tinklelis / Trauka) arba paspaudžiame mygtuką ir nurodome pasirinktas vertes (1.25 pav.).
1.25 pav. Objektų traukos komandos parametrų nustatymas
Šiame pavyzdyje atstumas tarp pagrindinių tinklelio linijų (Major grid spacing) yra 50 mm, o intervalų kiekis tarp pagrindinių linijų (Minor-lines per major) – 10, vadinasi, žymeklio žingsnis bus 5 mm.
Kuriant eskizą SolidWorks aplinkoje, galima nustatyti kursorių judėti tik tam tikru atstumu. Tada ir ku-riamų objektų matmenys taip pat kis tik nustatytu numatytu dydžiu. Kitaip tariant, naudojame objektų trau-kos komandą Snap. Šios komandos parametrams nustatyti dialogo lange Documet Properties (Dokumentų parametrai) aktyvuojame funkciją Grid / Snap (Tinklelis / Trauka) arba spaudžiame mygtuką ir nuro-
15
dome pasirinktas vertes (1.25 pav.). Pateiktajame pavyzdyje atstumas tarp pagrindinių tinklelio linijų (Major grid spacing) yra 50 mm, o intervalų kiekis tarp tų pagrindinių linijų (Minor-lines per major) – 10, vadinasi, žymeklio žingsnis bus 5 mm. Pažymėjus Display grid, įjungiamas tinklelis (1.26 pav.).
1.26 pav. Įjungto tinklelio vaizdas ekrane
1.2.3. Pagrindiniai eskizo kūrimo aplinkos terminai ir spalvos
1.2.3.1. Kreipiamosios linijos Kreipiamosios linijos – tai laikinos brūkšninės linijos, automatiškai atsirandančios ekrane, pasirinkus
bet kurį braižymo įrankį. Jas sudaro galiniai arba koordinačių pradžios taškai (1.27 pav.).
1.27 pav. Kreipiamosios linijos ekrane
16
1.2.3.2. Įrankis Select (Pasirinkti) Įrankis Select (Pasirinkti) naudojamas eskizo objektui išrinkti arba aktyvaus įrankio darbui nutraukti. Jį
parenkame paspaudę Standard (Standartinių) komandų grupėje mygtuką . Jo atsisakome paspaudę mygtuką Esc.
1.2.3.3. Eskizo spalviniai kodai Detalės modelio kūrimas prasideda nuo eskizo braižymo. Todėl labai svarbu teisingai sudaryti eskizą. SolidWorks eskizo ypatumai išskiriami skirtingomis spalvomis. Kūrimo pradžioje eskizas pateikiamas
mėlynos spalvos (vadinamas neapibrėžtu eskizu), o nurodžius matmenis ar ryšius jis nusidažo juodai (tampa apibrėžtu eskizu). Jeigu pateiksime per daug matmenų ar ryšių, jis taps raudonos spalvos (vadinamas perpil-dytu), todėl jį būtina koreguoti. Kartais, kai braižant eskizą dėl ypatingos jo geometrijos neįmanoma rasti tinkamo sprendimo, šis nusidažo raudonai ir jokių pakeitimų atlikti negalime. Nedažnai pasitaiko ir geltonos spalvos eskizas – tai netinkamai nubraižytas eskizas.
Taigi, kad tolesniame detalės kūrimo etape būtų galima išvengti klaidų, reikia siekti, kad eskizas taptų juodos spalvos.
1.3. Pagrindinių eskizo elementų braižymas 1.3.1. Linijos brėžimas
Linija – vienas iš svarbiausių braižymo elementų SolidWorks projektavimo pakete. Linija, kaip atkarpa, yra trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų. Kadangi SolidWork yra parametrinio modeliavimo paketas, to-dėl nubrėžtos linijos ilgį ir jos posvyrio kampą į kurią nors plokštumą galima keisti bet kada vėliau.
Linijos brėžimo įrankis yra Line (Linija). Patogiausia jį nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.28 pav.). Spragtelėję pelės žymekliu ant rei-
kiamo ženkliuko, ekrane pamatysime pasvirusios linijos ir pieštuko simbolius.
1.28 pav. Linijos brėžimo įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
Nurodyti linijos braižymo komandą galima ir meniu Tools (Įrankiai) juostoje (1.29 pav.).
1.29 pav. Linijos brėžimo įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
17
SolidWorks galima braižyti linijas dviem būdais: formuojant liniją iš atskirų atkarpų arba braižant vientisą liniją.
1.30 pav. Linijos savybių redaktoriaus langas
Vartotojas pelės žymekliu privalo nurodyti pradinį ir galinį linijos taškus. Parinkus linijos pradžią, kai-rėje ekrano vietoje atsiranda linijos savybių redaktoriaus langas (1.30 pav.), kuriame pateikiami galimi brė-žiamos linijos ryšiai ir kuriame, nurodžius galinį linijos tašką, suteikiama daugiau informacijos: nurodomas linijos ilgis, posvyrio kampas ir jau egzistuojantys ryšiai. Be to, bet kada galima pakeisti kurio nors paramet-ro vertę.
Tik ką nubrėžta linija būna žalios spalvos, kuri yra išsiskirianti (su kvadrato simboliais galuose). Kai-riuoju pelės klavišu paspaudę ant vieno iš kvadratėlių, galime pakeisti linijos ilgį. Baigus braižyti liniją arba pradėjus iš karto brėžti kitą, pirmoji taps mėlynos spalvos, o brėžiamoji – žalios (1.31 pav.).
1.31 pav. Linijos braižymo etapai
Brėžiant liniją, žymeklis teikia informaciją apie elemento brėžimo eigą. Jis rodo brėžiamos linijos ilgį ir ryšį: šalia vertikalios linijos pamatysime simbolį, o šalia horizontalios – simbolį . Tiesių braižymo pro-cesas baigiamas paspaudus klavišą Esc.
Pagalbinių linijų brėžimas Pagalbinės linijos reikalingos eskizui braižyti, bet nėra jo pagrindiniai elementai. Šios linijos brėžimo
įrankis yra Centerline (Ašinė linija)
18
1.32 pav. Centerline (Ašinės linijos) braižymo įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
Jį galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.32 pav.). Spragtelėję pelės žymekliu ant reikiamo ženkliuko, ekrane pamatysime pasvirusios linijos ir pieštuko simbolį, informuojantį, kad galima pradėti brai-žyti.
Nurodyti linijos braižymo komandą galima ir meniu Tools (Įrankiai) juostoje (1.33 pav.).
1.33 pav. Centerline (Ašinės linijos) braižymo įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
1.34 pav. Ašinė linija ekrane
Center line (Ašinė linija) brėžiama tokiu pat principu kaip ir paprasta linija (1.34 pav.). Beje, paprastą liniją bet kuriuo metu nesunku paversti ašine linija ir atvirkščiai – tai reikia nurodyti linijos savybių redakto-riaus lange, pažymint funkciją For construction (Pagalbinė) (1.35 pav.).
1.35 pav. Ašinės linijos nurodymas
Komanda Line ir lanko braižymas Jei dokumente yra nubraižyta bent viena linija, tada nesunku nubrėžti lanką linijos liestinės kryptimi
(1.36 pav.) arba liniją, statmeną pasirinktai linijai. Tokiu atveju brėždami liniją nustatome jos pradinį ir gali-
19
nį taškus, o paskui tempiame žymeklį taip, kad linija taptų tampri. Prie galinio taško priartinus žymeklio ro-dyklę, automatiškai ekrane atsiras lanko brėžimo simbolis, kurį taip pat galima nurodyti ir kontekstiniame meniu (komanda Switch to Arc), spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu.
1.36 pav. Lanko brėžimas komanda Line
1.3.2. Apskritimo braižymas Apskritimo brėžimo įrankis yra Circle (Apskritimas). Patogiausia jį nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.37 pav.). Spragtelėję pelės žymekliu ant rei-
kiamo ženkliuko, ekrane pamatysime pieštuko ir šalia esančio apskritimo simbolius.
1.37 pav. Apskritimo braižymo įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
Nurodyti apskritimo braižymo komandą galima ir meniu Tools (Įrankiai) juostoje (1.33 pav.), kaip ir braižant liniją.
Apskritimo braižymas pradedamas pirmiausia nurodant apskritimo centrą (pelės žymekliu) ir tempiant apskritimą iki numatyto dydžio, kurį parodo šalia pelės žymeklio spindulys R (1.38 pav.).
1.38 pav. Apskritimo braižymas
20
Apskritimo spindulio dydį ir centro koordinates galima nurodyti ir apskritimo savybių dialogo lange Circle (1.39 pav.).
1.39 pav. Circle (Apskritimas) dialogo langas
Jei apskritimą reikia pažymėti ašine linija, tada savybių lange aktyvuojama funkcija For construction (Pagalbinė) (1.40 pav.).
1.40 pav. Apskritimo braižymas nurodant ašinę liniją
Norint gauti apibrėžtinį apskritimą apie tam tikrą trikampį (ar kitą daugiakampį), galima pasinaudoti komanda Perimeter Circle (Apibrėžtinis apskritimas).
Nurodyti šią komandą patogiausia meniu Tools (Įrankiai) juostoje (1.41 pav.).
1.41 pav. Perimeter Circle (Apibrėžtinis apskritimas) įrankis meniu
Tools (Įrankiai) juostoje
21
Braižant tokį trikampį reikia nurodyti tris pasirinktus taškus (dažniausiai trikampio viršūnės) (1.42 pav.).
1.42 pav. Apibrėžtinio apskritimo braižymas
1.3.3. Lankų braižymas SolidWorks kompiuterinėje programoje lankai braižomi 3 būdais: 1. Pagal nurodytas centro koordinates , 2. Pagal tris taškus , 3. Liečiant objektą arba statmenai jam . Braižymo įrankius galima rasti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.43 pav.) ir meniu Tools (Įrankiai)
juostoje (1.44 pav.).
1.43 pav. Lanko braižymo komandų įrankiai Sketch (Eskizas) juostoje
1.44 pav. Lanko braižymo komandų įrankiai Tools (Įrankiai) juostoje
22
Pradėjus vykdyti lanko braižymo pagal centro koordinates komandą, pelės žymekliu ekrane pirmiausia nurodome būsimo lanko centrą (1.45 pav.). Po to pelės žymeklį tempiame iki norimo spindulio dydžio ap-skritimo, kuris parodomas punktyrine linija. Brėžiamo lanko pradinis taškas bus toje vietoje, kurioje sprag-telsime kairiuoju pelės klavišu, galinį tašką pažymėsime taip pat spragtelėję pelės klavišu.
1.45 pav. Lanko braižymas nurodant jo centrą ir galinius taškus
1.46 pav. Lanko savybių dialogo langas
Lanką pakoreguoti galima savybių dialogo lange (1.46 pav.). Lanko brėžimo pagal tris taškus komanda naudojama tada, kai žinomi tik galiniai taškai. Todėl pirmiau-
sia nurodomi būsimo lanko du galiniai taškai (1.47 pav., a), o tik po to ir trečiasis taškas (1.47 pav., b).
1.47 pav. Lanko brėžimas pagal tris taškus
23
Pasirinkus komandą Tangent Arc (Besiliečiantis lankas), braižomas objektą liečiantis lankas (1.48 pav.) arba lankas, statmenas pasirinktam objektui (1.49 pav.). Tuo objektu gali būti bet koks nubraižytas ekrane elementas (linija, kitas lankas ir kt.).
1.48 pav. Objektą liečiančio apskritimo braižymas
1.49 pav. Stataus lanko braižymas
1.3.4. Daugiakampių braižymas Stačiakampio braižymas
Dažniausiai brėžinyje naudojamas daugiakampis yra stačiakampis. Jo braižymo komanda yra Rectangle (Stačiakampis). Patogiausia jį nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.50 pav.) arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje
(1.51 pav.).
1.50 pav. Rectangle (Stačiakampis) braižymo komandos įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
24
1.51 pav. Rectangle (Stačiakampis) braižymo komandos įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
Spragtelėję pelės žymekliu ant reikiamo ženkliuko, ekrane pamatysime pieštuko ir stačiakampio simbo-lius, reiškiančius braižymo pradžią.
Stačiakampiu būtina nurodyti dviejų priešpriešais esančių viršūnių taškus (1.52 pav.). Pirmiausia pelės kairįjį klavišą spragtelim ties pirmąja, po to pelės žymeklį velkame iki antrosios viršūnės. Greta žymeklio pamatysime ir besikeičiančius stačiakampio parametrus (x ir y kryptimis).
1.52 pav. Stačiakampio braižymas
Kadangi stačiakampis yra suprantamas kaip objektas, sudarytas iš atskirų keturių linijų, tad norėdami jį redaguoti, pirmiausia pažymime kurią nors liniją (1.53 pav., a) ir, kairėje ekrano pusėje atsiradus savybių langui, pakeičiame jos parametrus (1.53 pav., b). Priešpriešiais esanti linija taip pat pakinta, kadangi stačia-kampio savybės turi būti išlaikytos (1.53 pav., c).
25
1.53 pav. Stačiakampio redagavimo procesas
Lygiagretainio braižymas Lygiagretainis braižomas komanda Parallelogram (Lygiagretainis). Nurodžius šią komandą, pradedama braižyti pirmoji lygiagretainio kraštinė (1.54 pav.). Po to velkame
žymeklį reikiama kryptimi, formuodami atitinkamo aukščio statųjį lygiagretainį (1.55 pav., a) arba pasvirusį-jį lygiagretainį (1.55 pav., b), kurį braižydami žymeklį velkame kartu nuspaudę klaviatūros klavišą ctrl.
1.54 pav. Lygiagretainio brėžimo pradžia
1.55 pav. Stačiojo (a) ir pasvirusiojo (b) lygiagretainio braižymas
Lygiagretainis redaguojamas taip pat kaip ir stačiakampis (1.53 pav.), kadangi taip pat sudarytas iš ketu-rių linijų.
26
Taisyklingų daugiakampių braižymas Taisyklingas daugiakampis braižomas komanda Polygon (Daugiakampis) Nuspaudus šios komandos mygtuką ekrane pasirodo pieštuko ir šešiakampio simboliai. Pirmiausia bus
braižomas taisyklingas šešiakampis apie nurodytą apskritimą. Pirmu pelės klavišo spragtelėjimu nurodomas daugiakampio centras, po to žymeklis velkamas iki numatytos viršūnės (1.56 pav., a) ir ten pelės klavišas nuspaudžiamas antrą kartą. Gaunamas pradinis daugiakampio variantas, kurį iš karto arba vėliau galima re-daguoti savybių dialogo lange (1.56 pav., b). Pagalbinis apskritimas išskiriamas ašine linija, be to, jį galima tiesiog nutrinti.
1.56 pav. Apibrėžto apie apskritimą daugiakampio braižymas (a) ir jo redagavimas (b) naudojant savybių keitimo langą
1.57 pav. Įbrėžto į apskritimą daugiakampio braižymas
1.3.5. Kreivalinijinių objektų braižymas Tolydžiosios kreivės braižymas
Tolydžioji kreivė braižoma komanda Spline (Tolydžioji kreivė). Patogiausia jį nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.58 pav.). Spragtelėję pelės žymekliu ant rei-
kiamo ženkliuko, ekrane pamatysime pasvirusios linijos ir pieštuko simbolius.
27
1.58 pav. Spline (Tolydžioji kreivė) braižymo komandos
įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
Pelės spragtelėjimu nurodomi būdingieji kreivės taškai (1.59 pav.).
1.59 pav. Kreivės braižymas nurodant būdinguosius taškus
Nurodyti šią komandą galima ir meniu Tools (Įrankiai) juostoje (1.60 pav.).
1.60 pav. Spline (Tolydžioji kreivė) braižymo komandos įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
Elipsės ir jos lanko braižymas Elipsė braižoma komanda Ellips (Elipsė). Ją nurodome Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.61 pav.) arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje
(1.60 pav.) kaip ir braižant tolydžiąją kreivę. Jeigu šios komandos simbolio nėra Sketch (Eskizas) įrankių juostoje, jį galima įkelti (1.6 pav.).
28
1.61 pav. Ellips (Elipsė) braižymo komandos įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
Pirmiausia pelės žymeklį pastatome numatytosios elipsės centro taške ir nuspaudžiame pelės klavišą, po to velkame žymeklį, nurodydami pirmąją elipsės ašį (1.62 pav.), kurios spindulio R dydis rodomas šalia žy-meklio.
1.62 pav. Elipsės braižymo pradžia, pirmiausia nurodant centrą
Kai spindulys tampa tinkamas, tada nuspaudžiamas pelės klavišas ir žymeklis dar kartą tempiamas, ieš-kant tinkamo antrosios elipsės ašies spindulio r dydžio (1.63 pav.).
1.63 pav. Nubraižyta elipsė
Kai reikalinga tik dalis elipsės, naudojame komandą Partial Ellipse (Elipsės lankas). Elipsės lanko formavimo pradžioje nubraižoma pati elipsė (1.64 pav., a ir b), tik po to dviem taškais ant
jos nurodomas ir lankas (1.64 pav., c).
1.64 pav. Elipsės dalies braižymo procesas
29
Parabolės braižymas Parabolės braižymo komanda yra Parabola (Parabolė). Atsiradus ekrane pieštuko ir parabolės simboliams, pirmiausia pelės žymekliu ir klavišo spragtelėjimu
nurodome parabolės židinio tašką, punktyrine linija parodome būsimos parabolės padėtį, o paskui pradiniu ir galiniu taškais patiksliname ir pačią parabolę (1.65 pav.).
1.65 pav. Parabolės braižymas
1.4. Objekto vaizdavimo ekrane keitimas SolidWorks pateikia daug pagalbinių įrankių, skirtų objekto vietai ir masteliui keisti ekrane. Tai paleng-
vina įvairiapusiškai atvaizduoti formuojamą objektą. Komandų mygtukų pavadinimai ir paskirtis pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Komandų mygtukų pavadinimai ir paskirtis Įrankis Komandos pavadinimas Komandos paskirtis
Previous View
(Ankstesnis vaizdas) Grąžina į ekraną buvusį vaizdą. Galima peržiūrėti iki dešimties
ankstesnių vaizdų.
Zoom to Fit
(Keisti vaizdą) Objekto vaizdą padidina (arba sumažina) taip, kad užimtų visą ekraną. Tai paprasčiausias būdas gauti visą modelio vaizdą.
Zoom to Area (Didinti vaizdą) Pažymėtą rėmeliu objekto dalį išplečia per visą ekraną.
Zoom In / Out
(Padidinti / Sumažinti) Sumažina arba padidina vaizdą. Komanda vykdoma laikant nuspaustą
pelės klavišą ir stumdant pelę.
Zoom to Selection
(Padidinti pasirinktinai) Per visą ekraną padidina parinktą ir prieš vykdant komandą pažymėtą ob-
jekto elementą.
Rotate View (Sukti vaizdą) Suka vaizdą apie briauną, tašką ir kt.
Pan
(Perstumti) Perstumia objektą norima kryptimi laikant nuspaustą pelės klavišą. Šių įrankių grupė pateikta View (Vaizdas) įrankių juostoje (1.66 pav.) arba meniu View (Vaizdas) juosto-
je Modify (Redaguoti) komandų grupėje (1.67 pav.).
1.66 pav. View (Vaizdas) įrankių juosta
30
1.67 pav. Vietos ir mastelio keitimo komandų įrankiai Modify (Redaguoti) komandų grupėje
1.5. Nereikalingų elementų šalinimas ir objekto atnaujinimas Kartais objekto kūrimo procese lieka nepageidaujamų elementų. Juos galima pašalinti komanda Delete
(Pašalinti), nuspaudžiant reikiamą klaviatūros klavišą arba pagrindiniame meniu Edit (Taisymas) pažymint šią komandą (1.68 pav., a). Nereikalingi elementai gali būti pažymėti keliais būdais: pelės žymekliu, apibrė-žiant rėmeliu dalį objekto, ir įrankiu Select (Pasirinkti) (1.2.3.2). Išrinkti elementai nusidažo žalia spalva.
a)
b)
1.68 pav. Nereikalingų elementų pašalinimo (a) ir objekto atnaujinimo
(b) komandų aktyvavimas dialogo languose
Kartais ekrano vaizdą pravartu atnaujinti, kadangi gali užsilikti nereikalingų elementų. Tai atliekame komanda Redraw (Atnaujinti), kurią galima rasti pagrindiniame meniu View (Vaizdas) (1.68 pav., b).
1.6. Eskizo redagavimas Eskizą redaguoti galima šiais būdais: – naudojant įvairius redagavimo įrankius, – formuojant masyvus, – perkeliant, kopijuojant arba sukant eskizo objektus, – keičiant eskizo mastelį.
1.6.1. Eskizo redagavimas naudojant redagavimo įrankius
1.6.1.1. Kirpimas Kirpimo komanda Trim (Kirpti) skirta nereikalingoms eskizo objekto dalims, apribotoms kitais ob-
jekto elementais, pašalinti. Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.69 pav.) arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje
(1.70 pav.).
31
1.69 pav. Trim (Kirpti) komandos įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
1.70 pav. Trim (Kirpti) komandos įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
Nurodžius Trim komandą, atsidarys dialogo langas, kuriame galima nurodyti elementų atkirpimo būdą (1.71 pav.).
1.71 pav. Trim (Kirpti) komandos dialogo langas
Dialogo lange esantis komentaras primena, kaip turi būti atliekama pasirinkta operacija. Tai paspartina šį procesą. Pvz., šalinant elemento, apriboto kitais, vidinę dalį, pirmiausia nurodomi ribojantys elementai (jie nusidažo žalia spalva), o tik paskui šalinamas elementas (jis nusidažo raudona spalva) (1.72 pav.). Kerpant elementus kampu, nurodomi tik patys kerpamieji elementai (1.73 pav.).
32
1.72 pav. Pasirinkto elemento vidinės dalies, apribotos kitais elementais, šalinimas
1.73 pav. Pasirinkto elemento kirpimas kampu
1.6.1.2. Ištempimas Ištempimo komanda Extend Entities (Ištempti objektus) pasirinkti eskizo elementai pailginami iki
susikirtimo su kitais elementais. Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Spragtelėjus
komandos mygtuką, šalia pelės žymeklio ekrane pasirodo šios komandos simbolis. Pelės žymekliu paliečia-me elementą, kurį tempsime – jis iš karto nusidažo raudona spalva. Spragtelėjus pele, komanda baigiama (elementas tampa mėlynas kaip ir visas objektas) (1.74 pav.).
1.74 pav. Elemento ištempimo komandos vykdymas
33
1.6.1.3. Apvalinimas Supvalinimo komanda Sketch Fillet (Apvalinimas) apvalinami du atskiri elementai: dvi nelygiag-
rečios tiesės, du lankai, dvi kreivės, lankas ir linija, kreivė ir tiesė bei lankas ir kreivė. Kaip ir kitas redagavimo komandas, apvalinimo komandą galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juos-
toje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Spragtelėjus komandos mygtuką, atsidaro dialogo langas, kuriame nurodome apvalinimo spindulį (1.75 pav., a), paskui paeiliui nurodome pirmąjį ir antrąjį apvalinamus ele-mentus (1.75 pav., b). Naudojant šią komandą galima gauti ir sklandų lanko ir tiesės sujungimą (1.76 pav.).
1.75 pav. Apvalinimo komandos vykdymas
1.76 pav. Sklandus lanko ir tiesės sujungimas
Norėdami redaguoti apvalinimo lanką, ant pažymėto spindulio matmens du kartus spragtelime pelės kai-riuoju klavišu ir atsivėrusiame lange nurodome reikiamą spindulio dydį (1.77 pav.).
1.77 pav. Suapvalinto lanko redagavimas
1.6.1.4. Nuožulų sudarymas Komanda Sketch Chamfer (Eskizo nuožula) formuojama nuožula tarp dviejų gretimų eskizo ele-
mentų. Kaip ir kitų anksčiau pateiktų redagavimo komandų, mygtukus galima rasti Sketch (Eskizas) įrankių
juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje.
34
Nurodę šią komandą atsiradusiame dialogo lange pažymime, kokiu būdu nurodysime nuožulos dydį: dviem linijiniais matmenimis (1.78 pav.) ar linijiniu ir kampiniu (1.79 pav.). Kai abu linijiniai matmenys yra vienodi, nėra svarbu, kurį iš dviejų gretimų elementų nurodysime pirmiau, tačiau jei linijiniai matmenys skir-tingi arba nuožula nurodoma linijiniu ir kampiniu matmenimis, tada svarbu pirmuoju pažymėti matmenį, kuriam bus priskirta dialogo lange nurodytas dydis D1 (1.80 pav.).
1.78 pav. Nuožulos sudarymas nurodant du linijinius matmenis
1.79 pav. Nuožulos sudarymas nurodant linijinį ir kampinį matmenis
1.80 pav. Nuožulos sudarymas nurodant skirtingus linijinius matmenis
1.6.1.5. Lygiagretus kartojimas Paprasčiausias būdas formuoti lygiagrečias linijas arba koncentriškus apskritimus ir lankus yra naudoti
redagavimo komandą Offset Entities (Lygiagrečiai kartoti objektus). Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Atsidariusia-
me komandos dialogo lange turime pažymėti pageidaujamus darbo režimus (1.81 pav., a). Pirmiausia reikia nurodyti atstumą, kuriame bus dedamas norimas pakartoti objektas. Kiti laukai žymimi: kai ekrane norime matyti matmenį (Add dimensions) (1.81 pav., b), kai norime keisti kartojimo kryptį (Reverse) (1.82 pav., a), kai žymima objektų grupė (Select chain), o ne vienas elementas (1.82 pav., b), kai reikia vykdyti komandą dviem kryptimis (Bi-directional) (1.82 pav., c).
35
1.81 pav. Komandos Offset Entities (Lygiagrečiai kartoti objektus) dialogo langas (a) ir jos vykdymas (b)
a)
b)
c)
1.82 pav. Skirtingi komandos Offset Entities (Lygiagrečiai kartoti objektus) vykdymo būdai
Geltona spalva nusidažo pakartoti elementai, kurie pabaigus komandą tampa mėlyni.
1.6.1.6. Veidrodinis atvaizdavimas Komanda Mirror Entities (Veidrodinio atspindžio objektai) leidžia sudaryti eskizo veidrodinį at-
spindį nurodytos ašies atžvilgiu. Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje.
1.83 pav. Komandos Mirror Entities (Veidrodinio atspindžio objektai) dialogo langas (a) ir jos vykdymas (b) ir (c)
Pirmiausia pažymime eskizo elementus, kurių veidrodinį atspindį norime gauti. Jų pavadinimai automa-tiškai atsiras komandos dialogo lango laukelyje Entities to mirror. Spragtelime pelės kairiuoju klavišu ant laukelio Mirror about, kad jis būtų aktyvus, ir tada nurodome liniją, kurios atžvilgiu bus gaunamas veidrodi-nis atspindys. Žymeklį priartinus prie reikiamo elemento, šis nusidažo raudonai, tačiau spragtelėjus pelės klavišu jis tampa žalias. Baigus komandą visas eskizas tampa įprastos mėlynos spalvos (1.83 pav.).
36
1.84 pav. Nurodyto elemento savybių langas
Tiek veidrodinio atspindžio būdu gautus elementus, tiek pradinius eskizo elementus nesunku redaguoti. Pažymėję pele redaguojamą elementą, atsidaro savybių langas, kuriame nurodome reikiamus dydžius (1.84 pav.).
1.6.1.7. Dinaminis veidrodinis atvaizdavimas Kartais patogiau naudoti dinaminio veidrodinio atspindžio komandą Dynamic Mirror Entities (Di-
naminio veidrodinio atspindžio objektai), kuri automatiškai formuoja brėžiamų elementų veidrodinį atspindį. Nuspaudus komandos mygtuką, atsidaro dialogo langas (1.85 pav., a), kuriame pasirodo komandos pra-
nešimas, prašantis nurodyti liniją, kurios atžvilgiu vyks dinaminis veidrodinis atvaizdavimas. Šios linijos galuose atsiranda simetrijos simboliai, reiškiantys proceso pradžią. Vienoje pusėje braižomi eskizo elementai automatiškai atsispindi ir kitoje pusėje (1.85 pav., b).
a)
b)
1.85 pav. Komandos Dynamic Mirror Entities (Dinaminio veidrodinio atspindžio objektai)
dialogo langas (a) ir komandos vykdymas (b)
1.6.2. Masyvų kūrimas Kartais keletą vienodų elementų tenka išdėstyti tam tikra tvarka, kitaip tariant, apskritimu arba tiesia
kryptimi. SolidWorks pateikia specializuotus įrankius, leidžiančius sukurti apskritiminį arba linijinį masyvus pagal vieną nubraižytą objektą.
37
1.6.2.1. Apskritiminio masyvo sudarymas Apskritiminio masyvo sudarymo komanda Circular Sketch Pattern (Apskritiminis eskizo masyvas)
galima sukurti apskritimu išdėstytus elementus. Ją patogiausia nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.86 pav.). Tačiau dažniausiai šio mygtuko
įrankių juostoje nėra, tad jį pravartu išsikelti meniu juostos Tools lange pasirinkus Customize komandą (1.87 pav.). Atsidariusio dialogo lango Commands įrankių juostoje nurodome komandos Sketch mygtuką Circular Sketch Pattern, esantį dešinėje lango pusėje. Nuspaudę kairįjį pelės klavišą velkame mygtuką į ek-rane išskleistą Sketch įrankių juostą.
1.86 pav. Circular Sketch Pattern (Apskritiminis eskizo masyvas)
komandos įrankis Sketch (Eskizas) juostoje
1.87 pav. Circular Sketch Pattern (Apskritiminis eskizo masyvas) komandos
įrankio iškėlimas iš Customize dialogo lango
Komandą galima nurodyti ir meniu Tools (Įrankiai) juostoje, aktyvavus komandų grupę Sketch Tools (1.88 pav.).
38
1.88 pav. Circular Sketch Pattern (Apskritiminis eskizo masyvas)
komandos įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
Nuspaudus komandos mygtuką, atsidaro dialogo langas (1.89 pav.), o ekrane greta žymeklio atsiranda komandos simbolis, reiškiantis šios komandos vykdymo pradžią.
1.89 pav. Komandos Circular Sketch Pattern (Apskritiminis eskizo masyvas) vykdymo pradžia
Spragtelime pelės klavišu ant tuščio pirmojo laukelio Reverse direction, tada antrasis ir trečiasis lauke-liai tampa aktyvūs. Juose turėtų būti nurodytos kuriamo apskritiminio masyvo centro koordinatės. Centro tašką galima nurodyti ir pelės žymekliu, tada laukelyje automatiškai atsiras taško X ir Y koordinatės. Lauke-lyje Number įrašome pageidaujamą vienodų elementų, išdėstytų apskritiminiu masyvu, skaičių. Jei elementai turi būti išdėstyti pilnu apskritimu ir vienodais intervalais, tada turi būti pažymėtas laukelis Equal spacing, o laukelyje Spacing įrašomas 360. Galiausiai spragtelime pelės klavišu ant paskutinio laukelio Entities to Pat-tern, kad jis taptų aktyvus ir užfiksuotų pažymėtą elementą (jį galima žymėti pirmiausia). Po šių operacijų
39
ekrane pamatysime preliminarų masyvą, kuriame atsiranda pagalbinė linija, rodanti elementų sukimo trajek-toriją, ir sukimo rodyklė. Apskritiminio masyvo centrą, apie kurį ketinama sukti eskizo elementą, taip pat žymi rodyklės galas. Užpildžius reikalingus dialogo laukelius ekrane pamatysime geltonos spalvos vienodus elementus, kurie taps mėlyni komandos vykdymo pabaigoje (1.90 pav.).
1.90 pav. Komandos Circular Sketch Pattern (Apskritiminis eskizo masyvas) vykdymo etapai
Jei dialogo lange pažymėsime laukelį Add dimensions (Pridėti matmenis), eskize bus pateiktas atstumas nuo masyvo centro iki bet kurio iš vienodai išdėstytų elementų ir kampas tarp tų elementų (1.91 pav.).
1.91 pav. Matmenų išdėstymas gautame masyve
Bet kurį iš apskritimu išdėstytų elementų nesunku nutrinti komanda Delete. Tereikia pažymėti nepa-geidaujamą elementą ir paspausti komandos mygtuką.
1.6.2.2. Tiesinio masyvo sudarymas Tiesinio eskizo masyvo sudarymo komanda Linear Sketch Pattern (Tiesinis eskizo masyvas) lei-
džia sukurti vienodų elementų, išdėstytų pagal tiesę, masyvą. Ją patogiausia nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje. Jei komandos mygtuko šioje įrankių juostoje
nėra, tada jį galima įsikelti meniu juostos Tools lange pasirinkus Customize komandą (1.87 pav.), kaip ir anksčiau aprašytuose skyriuose.
40
Komandą taip pat galima nurodyti meniu Tools (Įrankiai) juostoje, aktyvavus komandų grupę Sketch Tools (1.92 pav.).
1.92 pav. Linear Sketch Pattern (Tiesinis eskizo masyvas)
komandos įrankis Tools (Įrankiai) juostoje
Atvertame dialogo lange pirmiausia nurodome elementą, pagal kurį formuosime tiesinį masyvą. Todėl spragtelime kairiuoju pelės klavišu ant kol kas tuščio laukelio Entities to Pattern, po to pažymime ir patį elementą. Jo užrašas atsiras minėtame laukelyje.
Elementų kartojimo žingsnį masyve galima nurodyti viena arba dviem kryptimis. Jei masyve elementai dėstomi tik viena kryptimi (Direction 1), dialogo lange parašome atstumo tarp elementų, jų kiekio ir posūkio kampo dydžius (1.93 pav.).
1.93 pav. Elemento, pagal kurį numatomas masyvo formavimas,
nurodymas komandos dialogo lange
Nurodę elementų kartojimo krypties parametrus atitinkamuose dialogo laukeliuose, ekrane pamatysime preliminarų tiesinio masyvo vaizdą, kuriame pakartoti elementai yra geltonos spalvos, bei rodyklę, rodančią kartojimo kryptį (1.94 pav.). Galutiniame vaizde visi sudaryto masyvo elementai taps mėlyni.
41
1.94 pav. Tiesinio masyvo formavimas
Pageidaujant kurti masyvą dviem kryptimis, aktyvinami antrosios krypties (Direction 2) laukai, elemen-tų skaičiaus laukelyje nurodžius reikšmę 2 ir daugiau (1.95 pav.).
1.95 pav. Masyvo formavimas dviem kryptimis
Jei masyve svarbu nurodyti matmenis, tada reikia pažymėti laukelį Add dimension (1.96 pav.).
42
1.96 pav. Matmenų išdėstymas masyve
1.6.2.3. Masyvų redagavimas Norint redaguoti kurį nors masyvą arba jo elementą, reikia jį pažymėti dešiniuoju pelės klavišu, o atsi-
dariusiame kontekstiniame meniu aktyvuoti komandą Edit Linear Pattern (1.97 pav.) arba Edit Circular Pat-tern (kai elementai išdėstyti apskritiminiu masyvu). Elemento savybes pakeisime jo dialogo lange įrašę rei-kiamus dydžius.
1.97 pav. Masyvo redagavimas
1.6.3. Eskizo elementų perkėlimas Perkėlimo komanda Move Entities (Perkelti elementus) nurodytus eskizo elementus perkelia į kitą
ekrano vietą. Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Atsidarius komandos dialogo langui, pirmiausia nurodome perkeliamą elementą, paskui ∆X ir ∆Y lauke-
liuose nurodome reikiamus dydžius (X ir Y ašių krytimis), po kurių ekrane pamatysime preliminarią perke-liamo objekto padėtį, pažymėtą žalia spalva. Baigus komandą elementas bus naujoje vietoje (1.98 pav.).
43
1.98 pav. Komandos Move Entities (Perkelti elementus) vykdymas
1.6.4. Eskizo elementų kopijavimas
Perkėlimo komanda Copy Entities (Kopijuoti elementus) kopijuoja nurodytus eskizo elementus. Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Parinkus kopijavimo komandą, atsidaro komandos dialogo langas, kurio langeliai yra analogiški anks-
čiau aprašytoje komandoje. Taigi, pirmiausia nurodome kopijuojamą objektą, kuris nusidažo žaliai. Nurodę dydžius X ir Y ašių krytimis, pamatysime preliminarią nukopijuoto objekto padėtį (geltonos spalvos) (1.99 pav.).
1.99 pav. Komandos Copy Entities (Kopijuoti elementus) vykdymas
Objektą galima kopijuoti velkant jį pelės žymekliu. Tada reikia pažymėti laukelį From / To (1.100 pav.). Taip patogu iškart kopijuoti keletą kartų.
44
1.100 pav. Objekto kopijavimas velkant jį pelės žymekliu
1.6.5. Eskizo elementų sukimas Perkėlimo komanda Rotate Entities (Pasukti elementus) pasuka nurodytus eskizo elementus. Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Komandos
vykdymo pradžioje atsidaro Rotate dialogo langas (1.101 pav., a), kuriame yra trys laukeliai: – pirmajame parodomi pažymėti ekrane elementai (1.101 pav., b), kuriuos suksime, – antrajame laukelyje atsiranda užrašas nurodžius ekrane tašką, apie kurį suksime (1.101 pav., c), – trečiajame įrašome sukimo kampo dydį, ekrane pasirodo sukamo objekto preliminari žalios spalvos
padėtis (1.101 pav., d). 1.101 pav., e pateiktas šios komandos galutinis rezultatas.
a)
b)
c)
d)
e)
1.101 pav. Komandos Rotate Entities (Pasukti elementus) dialogo langas (a),
jos vykdymo etapai (b), (c), (d) ir gautas rezultatas (e)
45
1.6.6. Eskizo mastelio keitimas Eskizo mastelis keičiamas komanda Scale Entities (Objektų mastelis). Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje arba meniu Tools (Įrankiai) juostoje. Nuspaudus komandos mygtuką reikia pažymėti objektą, kurio mastelį norime pakeisti, ir tašką, kurio at-
žvilgiu keisime mastelį, bei nurodyti mastelio dydį komandos dialogo lange (1.102 pav.).
1.102 pav. Komandos Scale Entities (Objektų mastelis) dialogo langas ir jos vykdymas
1.103 pav. Objekto kopijavimas
Mastelio keitimo komanda leidžia ir kopijuoti pageidaujamą objektą. Tokiu atveju dialogo lange reikia pažymėti laukelį Copy (1.103 pav.).
46
1.7. Teksto kūrimas eskize Tekstui kurti eskizo braižymo aplinkoje galima rašyti tekstą komanda Text (Tekstas). Ją galima nurodyti Sketch (Eskizas) įrankių juostoje (1.104 pav.) arba meniu Tools (Įrankiai) juostos
komandų grupe Sketch Entities.
1.104 pav. Text (Tekstas) komandos įrankis
Sketch (Eskizas) juostoje
Komandos vykdymo pradžioje pelės žymekliu ekrane apibrėžiame teksto rašymo vietą. Teksto turinys rašomas komandos dialogo lango laukelyje Text (1.105 pav., a). Dialogo lange Choose Font galima nustatyti teksto šriftą, aukštį ir kitus parametrus (1.105 pav., b).
1.105 pav. SkettchText (a) ir Choose Font (b) dialogo langai
Jei teksto vietos nenurodyta, tada eskize tekstas pradedamas rašyti nuo koordinačių pradžios (1.106 pav.).
1.106 pav. Teksto rašymas nuo koordinačių pradžios
47
Norėdami redaguoti tekstą (atverti teksto komandos dialogo langą), pažymime jį dešiniuoju pelės klavi-šu ir atsidariusiame kontekstiniame meniu aktyvuojame funkciją Properties (Savybės) (1.107 pav.).
1.107 pav. Teksto redagavimas
Galima rašyti tekstą išilgai kurios nors eskizo linijos. Tokiu atveju, parašę tekstą rašymo laukelyje, pa-žymime pageidaujamą liniją ekrane, taip pat nuspaudžiame skirtingus teksto rašymo variantus rodančius mygtukus (1.108 pav.).
1.108 pav. Teksto rašymas palei nurodytą ekrane liniją
1.8. Matmenų dėstymas eskize Eskizo matmenų įvedimas yra labai svarbus etapas. Kadangi SolidWorks programa yra parametrinė, to-
dėl, keičiant matmenis, pasikeičia ir pats eskizas. Projektuojamo elemento matmenys įvedami įrankiu Smart Dimension (Automatinis matmuo) (1.109 pav.) arba meniu juostos Tools komandų grupėje Dimensions aktyvuota Smart funkcija (1.110 pav.).
1.109 pav. Smart Dimension (Automatinis matmuo) komandos įrankis
48
1.110 pav. Smart funkcija Tools (Įrankiai) juostoje
Matmens tipas priklauso nuo nurodyto elemento formos (1.111 pav.).
1.111 pav. Skirtingų formų matmenų žymėjimas
Nuspaudus matmens įvedimo komandos mygtuką, reikia pelės žymekliu nurodyti matuojamą elementą (1.112 pav.) ir dar kartą spragtelėti pelės klavišu toje vietoje, kur numatomas dėti matmuo. Tada atsidarys dialogo langas Modify (Keisti), kurio aktyviajame laukelyje pamatysime esamo matmens reikšmę. Jei tai tenkina, tada išsaugome šį užrašą atitinkamu mygtuku (1.113 pav.).
1.112 pav. Dimension dialogo langas ir matuojamo elemento nurodymas
49
1.113 pav. Modify dialogo langas
Kaip matyti, dialogo lange Modify yra ir kitų mygtukų, reikalingų matmeniui redaguoti. SolidWorks suteikia galimybę nurodyti ryšį tarp matmenų arba tiesiog atlikti aritmetinius matmenų
veiksmus specializuotoje skaičiuoklėje, kuri atsidaro dialogo lange Modify aktyvavus funkciją Add Equation (Pridėti formulę) (1.114 pav.).
1.114 pav. Add Equation funkcijos aktyvavimas
Atlikus reikiamus matematinius veiksmus tam skirtame laukelyje spaudžiame mygtuką OK ir eskize turi atsirasti tik ką gauta matmens reikšmė (1.115 pav.).
1.115 pav. Add Equation dialogo langas
50
1.8.1. Linijiniai matmenys Tiesės ilgiui arba tiesiam atstumui tarp elementų matuoti yra skirti horizontalūs ir vertikalūs matmenys. Šios komandos pradedamos vykdyti nuspaudus atitinkamus įrankius Dimensions / Relations (Matmenys
/ Ryšiai) įrankių juostoje (1.116 pav.) arba meniu juostos Tools komandų grupėje Dimensions.
1.116 pav. Dimensions / Relations (Matmenys / Ryšiai) įrankių juosta
Nuspaudus pageidaujamos komandos mygtuką, pelės žymekliu pažymime taškus, tarp kurių matuoja-mas atstumas (jie nusidažo raudonai). Matmens vietą pasirenkame paspaudę pelės kairįjį klavišą ir paslink-dami į pageidaujamą vietą. Atleidus klavišą, matmuo pasiliks nurodytoje vietoje ir nusidažys žaliai (1.117 pav.). Pabaigus komandą, matmuo taps įprastinės juodos spalvos.
Matuodami atkarpos (linijos) ilgį, pirmiausia ją pažymime pelės žymekliu ir velkame matmenį iki rei-kiamos vietos (1.118 pav.). Rekomenduojamas matmens atstumas nuo žymimo elemento yra 10 mm (LST ISO 129-1: 2006).
Kairėje ekrano pusėje atsidaro komandos dialogo langas Dimension (Matmuo). Pirmiausia rekomenduo-jama nustatyti lauką Dimension Favorite (Dažniausi matmenys), turintį keletą mygtukų (1.119 pav.). Norint priskirti pasirinktas savybes pažymėtiems matmenims (matmenų tikslumas, rodyklių dydis, teksto stilius ir kt.), reikia paspausti pirmąjį mygtuką Apply the default attributes to selected dimensions (Panaudoti pasi-rinktas savybes pažymėtiems matmenims). Naujas stilius matmenims suteikiamas paspaudus mygtuką Add or Update a Favourite (Atnaujinti arba įvesti dažniausiąjį). Atsidariusiame tokiu pat pavadinimu dialogo lange parenkame pageidaujamą stilių (1.120 pav.). Trečiuoju mygtuku Delete a Favourite (Nutrinti dažniausiąjį) panaikinsime anksčiau parinktą matmenų stilių. Mygtukas Save a Favourite (Išsaugoti dažniausiąjį) išsaugo-ja pasirinktą stilių faile su plėtiniu *.sldfvt, kurį galima panaudoti kitame dokumente. Paskutinysis mygtukas Load Favourites (Įkrauti dažniausiuosius) prieš tai išsaugotą matmenų stilių panaudoja naujame dokumente.
1.117 pav. Linijinio matmens, žyminčio atstumą tarp apskritimo centrų, vietos parinkimas
51
1.118 pav. Linijinio matmens, žyminčio nurodytos atkarpos ilgį, vietos parinkimas
1.119 pav. Dimension dialogo langas
1.120 pav. Naujo pavadinimo suteikimas pasirinktam matmenų stiliui
Dimension komandos dialogo lange yra langas Tolerance / Precision (Nuokrypis / Tikslumas), skirtas nuokrypiui ir tikslumui nustatyti. Paprastai pateikiama numatytoji reikšmė None, kuri reiškia, kad nuokrypio nerodoma (1.121 pav.). Kitu atveju nuokrypis parenkamas išskleidus pateiktą nuokrypio tipų rinkinį (1.122 pav.).
52
1.121 pav. Dimension komandos lango
laukas Tolerance / Precision
1.122 pav. Pateiktas nuokrypio tipų rinkinys
Kitas Dimension komandos lango laukas yra Dimension Text (Matmens vertė)
1.123 pav. Dimension komandos lango laukas Dimension Text
Jis reikalingas, kai matmens vertę pageidaujame redaguoti arba tiesiog papildyti (1.123 pav.). Pavyz-džiui, jei eskize yra keletas vienodo dydžio kiaurymių, matmuo žymimas tik prie vienos iš jų, nurodžius kiaurymių skaičių (LST ISO 129-1: 2006). Tokiu atveju aktyviajame laukelyje parašome reikiamą skaičių ir daugybos ženklą, kurie iškart turi atsirasti prieš esamą matmens vertę (1.124 pav.).
53
1.124 pav. Matmens redagavimo procesas
Žemiau lauko Dimension Text esantys mygtukai skirti atitinkamiems simboliams įterpti. Paskutinysis aktyvusis matmenų komandos laukas Witness / Leader (Baigmų tipas) skirtas tinkamoms
matmens baigmoms parinkti (1.125 pav., a). Viršuje esančiais mygtukais galima parinkti baigmų vietą mat-menyje (išorėje, viduje arba parenkama automatiškai), o baigmų tipą – pagal išskleidžiamą sąrašą (1.125 pav., b).
a)
b)
1.125 pav. Dimension komandos lango laukas Witness/Leader Display
(a) ir rekomenduojamų baigmų tipų sąrašas (b)
Matmenų parametrus bet kuriame eskizo kūrimo etape galima keisti matmenų komandos Dimension dialogo lange paspaudus mygtuką More Properties, kuris atveria dialogo langą Dimension Properties (Mat-menų parametrai).
1.8.2. Kampiniai, spindulio ir skersmens matmenys Kampiniai, spindulio ir skersmens matmenys eskize pažymimi vykdant komandą Smart Dimension (Automatinis matmuo). Paeiliui pažymėję pelės žymekliu dvi tieses, automatiškai turi atsirasti kampinis matmuo, kurio tinkamą
padėtį nustatome patys, ir nuspaudžiame kairįjį pelės klavišą (1.126 pav.). Rekomenduotina kampinį matme-nį žymėti taip, kaip parodyta paveiksle (LST ISO 129-1: 2006).
54
1.126 pav. Kampinių matmenų žymėjimas tarp tiesių
Kampinį matmenį galima nurodyti ir taškais. Tokiu atveju pirmiausia pažymimas matuojamo kampo viršūnėje esantis matmuo (1.127 pav.).
1.127 pav. Kampinio matmens žymėjimas tarp taškų
Apskritimų ir lankų matmenys žymimi taip pat naudojant Smart Dimension komandą. Pagal nustatytus standartų reikalavimus apskritimams žymėti naudojamas skersmens ženkliukas Ø, lankams – spindulys R.
Paspaudus komandos įrankį atitinkamai pelės žymekliu pažymime matuojamą apskritimą arba lanką. Automatiškai atsiradusio matmens padėtį nurodome paspaudę pelės kairįjį klavišą (1.128 pav.).
1.128 pav. Apskritimo ir lanko matmenų žymėjimas
1.9. Eskizo geometriniai ryšiai Eskizo geometriniais ryšiais nustatomi atskirų eskizo elementų (briaunų, plokštumų, viršūnių) tarpusa-
vio ryšiai. Ryšiai gali būti automatiniai – juos nustato pati programa eskizo braižymo metu. Automatinio ryšių žymėjimo funkciją galima įjungti ar išjungti. Tai atliekama iškvietus dialogo langą System Options (Parametrai) ir pasirinkus Sketch (Eskizas) ir Relations / Snaps (Ryšiai / Traukos objektai) (1.129 pav.).
55
1.129 pav. Automatinių ryšių funkcijos valdymas
Norint eskizą papildyti naujais ryšiais, iš meniu ar įrankių juostos iškviečiama komanda Add Relations (Papildyti ryšius) (1.130 pav.). Šią komandą galima pasirinkti ir kontekstiniame meniu, kuris atsiranda grafi-nėje dalyje spragtelėjus pelytės dešiniuoju klavišu.
1.130 pav. Dialogo langas Add Relations (Papildyti ryšius)
Dialogo lango Add Relations (Papildyti ryšius) lauke Selected Entities (Atrinkti objektai) matomi eskizo elementai, kuriems bus pritaikyti nauji ryšiai (pažymėti elementai eskize išskiriami žalia spalva). Dialogo lango lauke Existing Relations (Esami ryšiai) parodomi jau esami pažymėtų eskizo elementų geometriniai ryšiai. Šiuos ryšius galima bet kada pašalinti. Tai atliekama pažymint pelės žymekliu ryšį ir dešiniuoju klavi-šu atidarytame kontekstiniame meniu pasirenkant funkciją Delete (Trinti) (1.131 pav.). Pasirinkus Delete All (Trinti viską), bus panaikinti visi esami eskizo elemento ryšiai. Lauke Add Relations (Papildyti ryšius) patei-kiami geometriniai ryšiai, kuriuos bet kada galima papildyti.
Automatinis ryšių žymėjimas
56
1.131 pav. Esamo ryšio trynimas
Smulkiau panagrinėsime, kokius geometrinius ryšius galima naudoti eskizo elementams. Ryšys Horizontal (Horizontalumas)
Šis ryšys naudojamas, kai norime pasirinktą liniją orientuoti horizontaliai. Pažymėję linijas, dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) pasirenkame ryšį Horizontal (Horizontalumas). Eskize pažymėtas
elementas pasidaro horizontalus, lauke Existing Relations (Esami ryšiai) atsiranda naujas ryšys Horizontal (Horizontalumas) (1.132 pav.).
a)
b)
1.132 pav. Ryšio Horizontal (Horizontalumas) pritaikymas: a – pažymėtas eskizo elementas, b – sukurtas papildomas horizontalumo ryšys
57
Ryšys Vertical (Vertikalumas) Ryšys Vertical (Vertikalumas) pažymėtas linijas padaro vertikalias arba nurodytus taškus išdėsto verti-
kalia kryptimi. Dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) pasirinkus ryšį Vertical (Vertikalumas) , pažymėti taškai orientuojami vertikaliai, lauke Existing Relations (Esami ryšiai) atsiranda
naujas ryšys Vertical (Vertikalumas) (1.133 pav.).
a)
b)
1.133 pav. Ryšio Vertical (Vertikalumas) pritaikymas: a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas vertikalumo ryšys
Ryšys Collinear (Linijiškumas) Ryšys Collinear (Linijiškumas) pažymėtas linijas išdėsto išilgai vienos linijos. Ryšys papildomas dialo-
go lange Add Relations (Papildyti ryšius) pasirinkus funkciją Collinear (Linijiškumas), tada lauke Existing Relations (Esami ryšiai) atsiranda naujas įrašas – Collinear (Linijiškumas) (1.134 pav.).
a)
b)
1.134 pav. Ryšio Collinear (Linijiškumas) pritaikymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas linijiškumo ryšys
Ryšys Perpendicular (Statmenumas) Dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) suaktyvinus ryšį Perpendicular (Statmenumas)
, pažymėtos linijos išdėstomos statmenai viena kitos atžvilgiu. Lauke Existing Rela-tions (Esami ryšiai) atsiranda naujas ryšys Perpendicular (Statmenumas) (1.135 pav.).
58
a)
b)
1.135 pav. Ryšio Perpendicular (Statmenumas) papildymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas statmenumo ryšys
Ryšys Parallel (Lygiagretumas) Ryšys Parallel (Lygiagretumas) pažymėtas linijas padaro lygiagrečias. Lauke Existing
Relations (Esami ryšiai) atsiranda naujas ryšys Parallel (Lygiagretumas) (1.136 pav.).
a)
b)
1.136 pav. Ryšio Parallel (Lygiagretumas) papildymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas statmenumo ryšys
Ryšys Coradial (Sutapdinimas) Dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) suaktyvinus ryšį Coradial (Sutapdinimas),
suvienodinami pažymėtų apskritimų ar lankų spinduliai ir sutapdinami jų centrai. 1.137 pav. parodytas ryšio Coradial (Sutapdinimas) papildymas. Sukūrus eskizo elementams naują ryšį, prie elemento grafinėje dalyje atsiranda ryšio simbolis, o lauke Existing Relations (Esami ryšiai) – naujo ryšio pavadinimas.
59
a)
b)
1.137 pav. Ryšio Coradial (Sutapdinimas) papildymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas sutapdinimo ryšys
Ryšys Tangent (Lietimasis) Pasirinkus dialogo lange ryšį Tangent (Lietimasis), pažymėti eskizo elementai susilieja
tarpusavyje artimiausiame taške. Šį ryšį galima naudoti apskritimams, lankams, kreivėms, tiesėms suliesti. 1.138 pav. parodyta, kaip ryšys Tangent (Lietimasis) pritaikomas apskritimui ir tiesei.
a)
b)
1.138 pav. Ryšio Tangent (Lietimasis) papildymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas lietimosi ryšys
Ryšys Concentric (Koncentriškumas) Dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) suaktyvinus ryšį Concentric (Koncentriškumas)
, pažymėtų apskritimų ar lankų centrai sutapdinami. 1.139 pav. parodytas ryšio Concentric (Koncentriškumas) papildymas apskritimui ir lankui. Sukūrus šį ryšį eskizo elementams, šalia jų ekrane atsi-randa ryšio simbolis, o lauke Existing Relations (Esami ryšiai) – naujo ryšio pavadinimas.
60
a)
b)
1.139 pav. Ryšio Concentric (Koncentriškumas) papildymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas koncentriškumo ryšys
Ryšys Equal (Sulyginimas) Ryšys Equal (Sulyginimas) sulygina pažymėtų linijų ilgius arba apskritimų ir lankų spin-
dulius. Nurodžius šį ryšį, lauke Existing Relations (Esami ryšiai) atsiranda naujas ryšys Equal radius / length (Sulyginimi spinduliai / ilgiai) (1.140 pav.).
a)
b)
1.140 pav. Ryšio Equal (Sulyginimas) papildymas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas sulyginimo ryšys
Ryšys Symetric (Simetriškumas) Dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) suaktyvinus ryšį Symetric (Simetriškumas),
pažymėti eskizo elementai nuo pasirinktos ašinės linijos išdėstomi vienodu atstumu ir jų mat-menys tampa vienodų dydžių. 1.141 pav. parodytas ryšio Symetric (Simetriškumas) papildymas. Pažymėjus apskritimus ir ašinę liniją, lauke Add Relations (Papildyti ryšius) atsiranda naujas ryšys Symetric (Simetriš-kumas). Sukūrus eskizo elementams šį ryšį, šalia elementų grafinėje dalyje atsiranda ryšio simbolis, o lauke Existing Relations (Esami ryšiai) – naujo ryšio pavadinimas.
61
a)
b)
1.141 pav. Ryšio Symetric (Simetriškumas) panaudojimas:
a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas papildomas simetriškumo ryšys
Ryšys Fix (Įtvirtinimas) Ryšys Fix (Įtvirtinimas) įtvirtina pažymėtą eskizo elementą į tam tikrą padėtį. Panaudojus
šį ryšį apskritimui, jo padėties keisti nebus galima (1.142 pav.). Pritaikius ryšį atkarpai ar lankui, jų padėties taip pat keisti nebus galima, bet tempiant už galinio taško, matmenys galės kisti.
1.142 pav. Ryšio Fix (Įtvirtinimas) panaudojimas
Ryšys Merge Points (Sujungti taškus) Šis ryšys skirtas eskizo pažymėtiems taškams sujungti. Pasirinkus taškus dialogo lange Add Relations
(Papildyti ryšius) ir suaktyvinus ryšį Merge Points (Sujungti taškus), pažymėti taškai sujungiami viename taške (1.143 pav.).
62
a)
b)
1.143 pav. Ryšio Merge Points (Sujungti taškus) panaudojimas: a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas pasirinktas ryšys
Ryšys Coincident (Sutapimas) Ryšys Coincident (Sutapimas) naudojamas pasirinktam taškui sutapdinti su kitu eskizo
elementu (tiese, apskritimu, lanku). Taškui ir pažymėtam elementui sukūrus šį ryšį, ekrane atsiranda ryšio Coincident (Sutapimas) simbolis, o lauke Existing Relations (Esami ryšiai) – naujo ryšio pa-vadinimas (1.144 pav.).
a)
b)
1.144 pav. Ryšio Coincident (Sutapimas) panaudojimas: a – pažymėti eskizo elementai, b – sukurtas pasirinktas ryšys
Ryšys Midpoint (Vidurio taškas) Dialogo lange Add Relations (Papildyti ryšius) suaktyvinus ryšį Midpoint (Vidurio taškas) ,
pasirinktas taškas perkeliamas į tiesės vidurį (1.145 pav. a, b). Jeigu šis taškas priklauso kuriai nors kitai tie-sei, tai pasirinkus šį ryšį jis keliamas kartu su tiese ir tampa ne tik vienos iš tiesių vidurio tašku, bet ir dviejų tiesių sankirtos tašku (1.145 pav., c, d). Sukūrus eskizo elementams šį ryšį, prie elementų ekrane atsiranda ryšio simbolis, o lauke Existing Relations (Esami ryšiai) – ryšio Midpoint (Vidurio taškas) pavadinimas.
63
a)
b)
c)
d)
1.145 pav. Ryšio Midpoint (Vidurio taškas) panaudojimas:
a, c – pažymėti eskizo elementai, b, d – sukurtas pasirinktas ryšys
1.10. Eskizo kūrimo pavyzdžiai 1.10.1. Pratimas Nr. 1
1. Paleidžiame SolidWorks programos paketą ir atsidariusiame programos dialogo lange (1.146 pav.) nuspaudžiame naujo dokumento kūrimo komandos mygtuką New (Naujas).
2. Atsidaro dialogo langas New SolidWorks Document (Naujas SolidWorks dokumentas), kuriame yra įspaustas numatytasis mygtukas Par (Detalė). Spaudžiame mygtuką OK.
3. Naujo dokumento lango kairėje pusėje yra eskizo projektavimo naršyklės medis, kuriame pasirenka-me eskizo braižymo plokštumą. Šiuo atveju aktyvuojame Front Plane (Frontalioji plokštuma).
4. Kadangi detalė simetriška, tai patogu pradėti braižyti nuo simetrijos ašies (kad vėliau galėtume pa-naudoti veidrodinį atvaizdavimą). Nuspaudžiame linijos braižymo komandos įrankį Line (Linija).
Atsidariusiame komandos dialogo lange aktyvuojame funkciją For construction (Ašinė). Pelės žymeklį velkame virš koordinačių pradžios taško, kol ekrane atsiras vertikali brūkšninė linija (1.147 pav., a). Tada spragtelime pelės žymekliu viename tos linijos gale, antrą kartą – kitame linijos gale ir suformuojame verti-kalią ašinę liniją (1.147 pav., b).
5. Toliau formuojame išorinio kontūro linijas.
64
1.146 pav. Programos dialogo langas
a)
b)
1.147 pav. Simetrijos ašies braižymas
Nuspaudžiame komandos Line įrankį ir pirmiausia brėžiame apatinės eskizo dalies horizontalią liniją. Patogu ją pradėti brėžti nuo koordinačių pradžios taško. Todėl čia spragtelime kairiuoju pelės klavišu ir velkame žymeklį horizontaliai, kol ilgį rodantis skaičius bus arti 15 (mm) (1.148 pav., a). Užfiksuojame linijos padėtį dar kartą spragteldami kairiuoju pelės klavišu.
Toliau tokiu pat būdu, t. y. naudodami tą pačią komandą Line, nubrėšime linijas, kaip parodyta 1.148 pav., b, c, d, g, f. Viršutinę horizontalią liniją braižome iki susikirtimo su ašine linija, kuri, priartinus žymeklį, tampa raudona (1.148 pav., h).
65
a)
b)
c)
d)
e)
f)
g)
1.148 pav. Išorinio eskizo kontūro tiesių linijų brėžimas
6. Dabar reikėtų patikslinti linijų ilgius, kadangi jų ilgis buvo nustatomas tik apytikriai. Todėl spragte-lime pelės kairįjį klavišą ant pasirinktos linijos, kuri tampa žalios spalvos. Ekrano kairėje atsiranda dialogo langas Line Properties (Linijos savybės), kuriame įrašome reikalingą ilgio dydį ir aktyvuoja-me laukelį Horizontal (Horizontali) (1.149 pav.). Taip patiksliname visas nubrėžtas linijas.
7. Vidinį kontūrą pradedame nuo apskritimo braižymo (galima pradėti braižyti ir nuo stačiakampės kiaurymės). Apskritimo centras yra nutolęs nuo viršutinės ir kraštinės linijos per 10 mm. Todėl jam surasti patogu naudoti komandą Offset Entities (Lygiagrečiai kartoti objektus) (1.150 pav.).
8. Apskritimą braižome komanda Circle (Apskritimas). Komandos dialogo lange spindulio laukelyje įrašome reikalingą dydį (1.151 pav.).
9. Tiesias vidinio kontūro linijas braižome komanda Line (Linija) (1.152 pav.). 10. Išorinis eskizo kontūras turi nuožulą, kurią suformuojame komanda Sketch Chamfer (Eskizo nuožu-
la). Kadangi abiem kryptimis nuožula lygi, todėl aktyvuojama funkcija Equal distance ir įrašomas jos dydis (10 mm) (1.153 pav.).
66
1.149 pav. Suformuoto eskizo kontūro tikslinimas
1.150 pav. Komandos Offset Entities gautas rezultatas
1.151 pav. Apskritimo braižymo etapas
67
1.152 pav. Tiesių vidinio kontūro linijų braižymo etapai
1.153 pav. Eskizo nuožulos formavimas
11. Komanda Line nubraižomos apkritimo ašys (1.154 pav.).
1.154 pav. Nubraižytos apskritimo ašys
12. Kairioji eskizo pusė gaunama komanda Mirror Entities (Veidrodinio atspindžio objektai). Pelės kai-riojo klavišo paspaudimu suformuotu langu pažymime visus norimus kopijuoti objektus, kurių pa-vadinimai atsiranda komandos dialogo lange. Po to pažymime ašį, kurios atžvilgiu norime gauti veidrodinį atvaizdą (1.155 pav.). Atsiradusius eskize geometrinių ryšių simbolius (1.156 pav.) gali-ma nutrinti komanda Delete.
68
1.155 pav. Eskizo kairiosios pusės gavimas komanda Mirror Entities
1.156 pav. Suformuoto eskizo geometriniai ryšiai
13. Paskutiniame eskizo braižymo etape matmenys sudedami taip, kaip pavaizduota 1.157 pav. (žr. 1.7 sk.).
1.157 pav. Galutinai suformuotas eskizas nurodant matmenis
69
1.10.2. Pratimas Nr. 2 1. Pirmuosius tris žingsnius atliekame tokius pat kaip ir pirmajame pratime. 2. Toliau braižome ašines linijas (1.158 pav.).
1.158 pav. Nubraižytos pagrindinės eskizo ašys
3. Braižomi 12, 26 ir 40 mm skersmens apskritimai, kurių centras yra ašių susikirtimo taške (1.159 pav.).
1.159 pav. Apskritimų braižymas
4. Offset Entities (Lygiagrečiai kartoti objektus) komanda formuojamos išorinio kontūro linijos (nuo ašinės linijos 10 mm atstumu) (1.160 pav.).
1.160 pav. Išorinio kontūro dalies formavimas
5. Nuo pagrindinės vertikaliosios ašies į dešinę pusę 97 mm atstumu Offset Entities komanda gaunama ašinė linija. Jos susikirtimo su horizontaliąja ašine linija taške braižomas 20 mm skersmens apskriti-mas (1.161 pav.).
1.161 pav. 20 mm skersmens apskritimo braižymas
70
6. Trim (Kirpti) komanda aktyvavus funkciją Trim to closest (Kirpti iki artimiausios) panaikinamos ne-reikalingos linijos (1.162 pav.).
1.162 pav. Eskizo vaizdas panaudojus Trim komandą
7. Prieš formuojant apatinę eskizo dalį reikiamu kampu nubrėžiamos linijos (1.163 pav.).
1.163 pav. Kampu nubraižytos linijos
8. Braižomi 26, 30, 34 ir 39 mm skersmens apskritimai (1.164 pav.), kurių nereikalingos dalys pašali-namos Trim komanda (1.165 pav.).
1.164 pav. 26, 30, 34 ir 39 mm skersmens apskritimų braižymas
71
1.165 pav. Apskritimų nereikalingų dalių pašalinimas
9. Braižomi 8 ir 18 mm skersmens apskritimai, kurių centrai yra kampu nubraižytų linijų ir lanko susi-kirtimo vietoje ir Trim komanda pašalinamos nereikalingos dalys (1.166 pav.).
1.166 pav. Apatinės dalies lankų (apskritimų) braižymas
10. Nubraižytus elementus reikia sklandžiai sujungti. Todėl pirmiausia braižome apskritimus 4, 5 ir 8 mm skersmens sujungimo vietose. Tam, kad jie būtų tinkamai prijungti jau prie esamų elementų, reikia at-likti keletą papildomų veiksmų. Pažymime du jungiamus elementus (anksčiau nubraižytą elementą tikslinga užfiksuoti funkcija Fix), atsidariusiame savybių dialogo lange aktyvuojame funkciją Tangent (Lietimasis). Ekrane turi pasirodyti atitinkamas geometrinio ryšio simbolis (1.167 pav.).
11. Tą patį atliekame trijose sujungimo vietose (1.168 pav.). 12. Galutiniame sklandaus sujungimo formavimo etape nutrinamos nereikalingos linijos (1.169 pav.). 13. Vidinį eskizą pirmiausia formuojame Offset Entities komandą, kaip parodyta 1.170 pav.
72
1.167 pav. Sklandaus sujungimo formavimas
1.168 pav. Suformuojami visi sklandaus sujungimo elementai
1.169 pav. Galutinis sklandaus sujungimo formavimo etapas
73
1.170 pav. Offset Entities komandos rezultatas
14. Naujai gautų linijų susikirtimo vietoje braižome 8 mm skersmens apskritimus (1.171 pav.) ir nutri-name nereikalingas linijas (1.172 pav.).
1.171 pav. 8 mm skersmens apskritimų braižymas
1.172 pav. Nereikalingų linijų nutrynimas
15. Baigus formuoti eskizo kontūrą, reikia sutvarkyti ašis, t. y. jas pratęsti už žymimo kontūro 3–5 mm. Tai daryti galima įvairiai. Paprasčiausias būdas – braižyti papildomas linijas (1.173 pav.).
16. Paskutiniame eskizo braižymo etape matmenys sudedami taip, kaip pavaizduota 1.174 pav. (žr. 13 sk.).
74
1.173 pav. Ašinių linijų pratęsimas
1.174 pav. Galutinai suformuotas eskizas nurodant matmenis
75
II skyrius. ERDVINIS MODELIAVIMAS
Valdymo komanda Features (Elementai) turi pakankamai įrankių įvairaus sudėtingumo detalėms mode-liuoti (2.1 pav.).
2.1 pav. Valdymo komanda Features (Elementai)
2.1. Erdvinio modelio sudarymas 2.1.1. Detalių modeliavimas ištempiant eskizą
Prieš pradedant modeliuoti detalę SolidWorks aplinkoje, nubraižomas ir suredaguojamas būsimos deta-lės eskizas (2.2 pav.).
2.2 pav. Detalės eskizas
Šio eskizo pagrindu bus formuojama detalė, ištempiant jį (kitaip tariant, suteikiant jam reikiamą storį) įrankiu Extruded Boss / Base (Ištempti pagrindą / Eskizą). Šį įrankį galima aktyvuoti pagrindiniame meniu (2.3 pav., a) arba įrankių juostoje (2.3 pav., b) pažymėjus komandą Features (Elementai) (2.3 pav., c).
76
a)
b)
c)
2.3 pav. Ištempimo įrankio aktyvavimas
Paspaudus ištempimo komandos mygtuką, eskizo vaizdas persijungia į trimatę erdvę ir atsidaro dialogo langas Extrude (Ištempimas) (2.4 pav.). Grafinėje ekrano dalyje matome išankstinį detalės modelio vaizdą. De-talės ištempimo dydį galima keisti pažymėjus rodyklę pelės kairiuoju klavišu ir tempiant rodyklės kryptimi.
2.4 pav. Modeliavimo aplinka
Dialogo lange Extrude (Ištempimas) reikia pasirinkti norimus parametrus. Lauke From (Nuo) nusako-mos pradinės sąlygos Start Condition, t. y. kieno atžvilgiu pradedama modeliuoti: Sketch Plane (Eskizo plokštumos) (2.5 pav., a), Surface / Face/Plane (Paviršiaus), Vertex (Viršūnės) (2.5 pav., b) ar Offset (Nuro-dytu atstumu nuo eskizo plokštumos).
a)
b)
2.5 pav. Pradinių sąlygų parinkimas
77
Eskizo vaizde atsiradusi rodyklė rodo eskizo ištempimo kryptį. Jos kryptį galima keisti išskleidžiamame lauke Direction 1 esančiu mygtuku Reverse Direction (Keisti kryptį) (2.6 pav.).
2.6 pav. Ištempimo krypties keitimo mygtukas
Dialogo lange Extrude yra du išskleidžiamami laukai Direction 1 ir Direction 2, todėl eskizą nuo plokš-tumos galima tempti dviem kryptimis (2.7 pav.).
2.7 pav. Eskizo ištempimas dviem kryptimis
Lauke Direction 1 yra išskleidžiamas sąrašas End Condition (Ribinės sąlygos), kuriame galima pasirink-ti ištempimo nuo plokštumos būdą. Pasirinkus pirmąjį variantą Blind, eskizas tempiamas nurodytu atstumu (2.8 pav.).
2.8 pav. Tempimo parametrų keitimas
Eskizo ištempimo parametrus galima keisti įrašant reikiamus dydžius dialogo lange Extrude arba skai-tikliu Depth (Gylis) (spaudžiame rodyklių mygtukus) (2.9 pav.).
2.9 pav. Tempimo parametrų keitimas
78
Eskizą galima tempti rodyklės kryptimi iki reikiamo ilgio. Tada greta rodyklės atsiranda simbolis Pan (Transportuoti vaizdą), pasikeičia krypties rodyklės spalva ir matomas esamas tempimo parametras (2.10 pav.).
2.10 pav. Tempimo parametrų keitimas
Pasirinkus kitą tempimo sąlygą Mid Plane (Vidurio plokštuma), eskizas tempiamas nuo plokštumos į abi puses vienodu atstumu (atstumas lygus pusei nurodyto ištempimo gylio) (2.11 pav.).
2.11 pav. Mid Plane eskizo ištempimas
Modeliuojant detales ištempimo būdu, galima keisti ir jų elementų polinkio kampą (kūgiškumą) mygtu-ku Draft On / Of (Polinkį įjungti / Įšjungti) (2.12 pav.). Reikalingas pasvirimo dydis įrašomas lauke Draft Angle (Polinkio kampas).
2.12 pav. Modelio elemento polinkio kampo keitimas
Jeigu mygtukas Draft outward (Polinkis į išorę) nepažymėtas, tai tempiamas elementas siaurės nurodytu dydžiu (2.13 pav., a), jei jis pažymėtas – platės (2.13 pav., b).
Ištempimo gylis
79
a)
b)
2.13 pav. Detalių modeliavimas keičiant polinkio kampą
Norint, kad tempiamas elementas platėtų ar siaurėtų proporcingai į abi puses nuo eskizo plokštumos, pa-sirenkama ištempimo sąlyga Mid Plane (Vidurio plokštuma). Tada eskizas tempiamas vienodu atstumu ir kūgiškumas bus skirtingomis kryptimis toks pat (2.14 pav.).
2.14 pav. Modelis, gautas simetriškai tempiant eskizą į abi puses
Jeigu reikia sumodeliuoti detalę, kurios elementai turi skirtingų parametrų kūgiškumą, tuomet tempiama dviem kryptimis. Tada aktyvinamas ir laukas Direction 2. Šiame lauke nurodomas reikiamas polinkio kam-pas ir ištempimo kampo kryptis (2.15 pav.).
2.15 pav. Dviem kryptimis ištemptas eskizas
80
2.1.2. Sudėtingesnės formos detalių modeliavimas Modeliuojant sudėtingesnės formos detales, modelio elementai gali būti sudaromi skirtingose plokštu-
mose, kuriose yra nubraižyti jų eskizai. Tada, atliekant tempimo operacijas, taikomos kitos lauko Direction 1 išskleidžiamo sąrašo End Condition ribinės sąlygos. 2.16 paveiksle parodyta jau sumodeliuotoje detalėje parinkta plokštuma, kurioje braižomas naujas eskizas.
2.16 pav. Naujo detalės elemento eskizo braižymas pasirinktoje plokštumoje
Iš sąrašo End Condition (Ribinės sąlygos) pasirenkamas variantas Through All (Per visą). Tempimo kryptį galima keisti mygtuku Reverse Direction (Keisti kryptį).
2.17 pav. Eskizo tempimas pasirinkus Through All (Per visą)
Dialogo lange Extrude yra mygtukas Merge Result (Prijungti rezultatą) (2.17 pav.), kurį aktyvavus, naujai sukurti elementai automatiškai prijungiami prie esamų modelio elementų (2.18 pav.).
2.18 pav. Modelis, sudarytas iš kelių susietų elementų
Prijungti rezultatą
81
Iš sąrašo End Condition (Ribinės sąlygos) pasirinkus variantą Up To Next (Iki kito), naujas detalės ele-mentas sudaromas tempiant eskizą nuo plokštumos iki kito paviršiaus, kuris kerta sudaromą elementą (2.19 pav.).
2.19 pav. Eskizo tempimas pasirinkus Up To Next (Iki kito)
Kita ribinė sąlyga iš sąrašo parenkama Up To Vertex (Iki viršaus). Pasirinkus šį variantą, modelio naujas elementas sudaromas tempiant eskizą nuo jo plokštumos iki lygiagrečiai per pasirinktą tašką einančios plokš-tumos. 2.20 paveiksle pasirinktas taškas pažymėtas rodykle.
2.20 pav. Eskizo tempimas pasirinkus Up To Vertex (Iki viršaus)
Pažymėjus sąraše variantą Up To Surface (Iki paviršiaus), eskizas tempiamas nuo jo plokštumos iki pa-sirinkto paviršiaus, kuris ekrane pažymimas kita spalva (2.21 pav.).
82
2.21 pav. Eskizo tempimas pasirinkus Up To Surface (Iki paviršiaus)
Kita ribinė sąlyga, pateikta vykdomos komandos dialogo sąraše End Condition (Ribinės sąlygos), yra Up To Body (Iki kūno). Naudojant šį variantą, eskizas tempiamas iki kito jo tempimo kryptimi esančio ele-mento (kūno). Tempimo riba ekrane pažymima kita spalva (2.22 pav.). Šiuo atveju nesvarbu, ar tas kūnas yra tas pats modelis, ar tai atskira detalė.
2.22 pav. Eskizo tempimas naudojant variantą Up To Body (Iki kūno)
Detalės su standumo briaunomis modeliuojamos braižant briaunos storį atitinkantį stačiakampį ir nuro-dant briaunos tempimo kryptį (tam nubraižoma pagalbinė linija). Dialogo lange Extrude pasirenkamas va-riantas Up To Surface (Iki paviršiaus) ir nurodomas paviršius, iki kurio bus tempiama briauna (2.23 pav.). Jis brėžinyje bus pažymėtas kita spalva. Po to nuspaudžiamas mygtukas Direction of Extrude (Tempimo kryptis) ir nurodoma tempimo krypties linija.
83
2.23 pav. Detalės standumo briaunos sudarymas
2.1.3. Išpjovų formavimas detalėje Norint sumodeliuoti erdviniame kūne bet kokios formos kiaurymę, pasirinktoje plokštumoje nubraižo-
mas jos eskizas. Po to įrankiu Extruded Cut (Ištempta išpjova) formuojama išpjova. Šį įrankį galima akty-vuoti pagrindiniame meniu arba įrankių juostoje iškvietus komandą Features (Elementai) (2.3 pav.). Atsida-riusiame dialogo lange Cut-Extrude pasirenkami reikiami parametrai. Ši komanda, kaip ir prieš tai nagrinėtoji, turi du išskleidžiamus laukus Direction 1 ir Direction 2 ir yra tokios pat ribinės tempimo sąlygos (2.24 pav.).
2.24 pav. Detalės kiaurymių formavimas
Mygtukas Flip side to cut (Pakeisti išpjovos pusę) skirtas pažymėti išpjovos pusei, kurios medžiaga bus pašalinta (2.25 pav.).
Direction of Extrude
Tempimo krypties linija
Plokštuma, iki kurios tempiama
84
2.25 pav. Detalės kiaurymių formavimas keičiant išpjovos pusę
Jei šis mygtukas dialogo lange Cut-Extrude nepažymėtas, tada bus pašalinta medžiaga, apibrėžta eskizo kontūru (2.26 pav., a). Jeigu šis mygtukas nurodytas, tada bus pašalinta medžiaga, esanti eskizo išorėje (2.26 pav., b).
a)
b)
2.26 pav. Detalės kiaurymė sudaryta: a – neįjungus mygtuko Flip side to cut,
b – įjungus mygtuką Flip side to cut
Plonasieniai elementai sudaromi taip: nubraižomas išėmos eskizas, atidaromas langas Thin Feature (Plonasienis elementas), pažymimi reikalingi parametrai (2.27 pav., a). Jei, atliekant išėmimo veiksmą, mo-delis perskiriamas, atsidaro dialogo langas Bodies To Keep (Palikti medžiagą). Tada reikia pasirinkti, kurį iš modelių elementų palikti (galima palikti visus), o kurį pašalinti (2.27 pav., b).
Pakeisti išpjovos pusę
85
a)
b)
c)
2.27 pav. Plonasienio elemento sudarymas: a – pradinis vaizdas, b – dialogo langas Bodies To Keep, c – galutinis rezultatas
2.1.4. Plonasienių detalių modeliavimas Plonasienės detalės modeliuojamos įrankiu Extrude. Pradžioje nubraižomas detalės eskizas. Jis gali būti
tiek atviro, tiek ir uždaro kontūro. Jei eskizas yra atviro kontūro, dialogo lange Extrude automatiškai išsklei-džiamas laukas Thin Feature (Plonasienis elementas). Jame reikia nurodyti būsimos detalės sienelių storį. Eskizo tempimo kryptį galima keisti mygtuku Reverse Direction (Keisti kryptį) (2.28 pav., a). Taip pat gali-ma nurodyti tempimo tipą. Aktyvavus poziciją One-Direction (Viena kryptimi), eskizas tempiamas tik viena pasirinkta kryptimi, aktyvavus Mid-Plane (Nuo plokštumos), eskizas nuo plokštumos vienodu atstumu tem-piamas į abi puses (atstumas lygus pusei nurodyto sienelės storio). Pažymėjus Two Direction (Dviem krypti-mis), eskizas nuo plokštumos tempiamas skirtingais atstumais į abi puses. Atstumai nurodomi dialogo lange (2.28 pav., b).
2.28 pav. Dialogo lango Extrude laukas Thin Feature (Plonasienis elementas)
Jeigu modeliuojamos plonasienės detalės briaunos turi būti suapvalintos, nebūtina lankus braižyti eski-ze. Lauke Thin Feature yra mygtukas Auto-fillet corners (Automatinis kampų suapvalinimas), kurį pažymė-jus visos modelio briaunos bus suapvalintos nurodyto spindulio lanku (2.29 pav., a).
86
2.29 pav. Plonasienės detalės modeliavimas: a – pradinis vaizdas, b – gautas rezultatas
Jei nubraižytas eskizas yra uždaro kontūro, dialogo lange Extrude laukas Thin Feature (Plonasienis elementas) automatiškai neatsidaro ir eskizas tempiamas visas. Tik išskleidus lauką Thin Feature pradeda-mas modeliuoti plonasienis elementas (2.30 pav.).
2.30 pav. Uždaro plonasienio detalės elemento modeliavimas
Modeliuojant plonasienius uždaro kontūro elementus, galima suformuoti galinę sienelę. Norint tai atlik-ti, reikia lango Extrude išskleidžiamame lauke Thin Feature (Plonasienis elementas) pažymėti mygtuką Cap Ends (Galinė sienelė). Tuomet atsidaro langas Cap Thickness (Dangčio storis), kuriame nurodome galinės sienelės storį (2.31 pav.).
87
2.31 pav. Uždaro plonasienio detalės elemento galinės sienelės modeliavimas
2.1.5. Detalių modeliavimas sukant eskizą Nubraižytas eskizas sukamas įrankiu Revolved Boss / Base (Sukti pagrindą / Eskizą). Įrankį galima ak-
tyvuoti pagrindiniame meniu (2.32 pav., a) arba įrankių juostoje (2.32 pav., b) nurodžius komandą Features (2.32 pav., c).
Atsidariusiame dialogo lange Revolve (Sukti) pasirenkami reikalingi sukimo parametrai. Pirmasis lauke Revolve Parameters (Sukimo parametrai) mygtukas – Axis of Revolution (Sukimosi ašis) (2.33 pav.). Čia nurodome, kuris eskizo elementas bus sukimosi ašis.
Sukimosi kryptį rodo ekrane esanti rodyklė, kurios kryptis keičiama mygtuku Reverse Direction (Keisti kryptį). Pasirinktas sukimo profilis visada turi būti vienoje sukimosi ašies pusėje (2.34 pav.). Lauke Revolve Parameters (Sukimo parametrai) galima nurodyti sukimosi tipą: One-Direction (Viena kryptimi), kai eskizas nuo pradinės jo padėties sukamas tik viena pasirinkta kryptimi nurodytu kampu; Mid-Plane (Nuo plokštu-mos), kai eskizas sukamas nuo plokštumos dviem kryptimis (sukimo kampas lygus pusei nurodyto kampo dydžio) ir mygtukas Reverse Direction (Keisti kryptį) tampa neaktyvus (negalima keisti sukimosi krypties).
Aktyvavus poziciją Two Direction (Dviem kryptimis), eskizas sukamas į abi puses nuo plokštumos skir-tingais kampais. Sukimosi kryptį galima keisti mygtuku Reverse Direction (Keisti kryptį). Kampų dydžiai nurodomi dialogo lange Revolve (Sukti) laukuose Angle1 (Kampas 1) ir Angle 2 (Kampas 2) (2.35 pav.).
a)
b)
c)
2.32 pav. Sukimo įrankio aktyvavimas
88
2.33 pav. Detalės modeliavimas sukant: a – eskizas, b – sukimosi kūno pradinis vaizdas
2.34 pav. Eskizo profilio sukimas apie pasirinktą ašį
2.35 pav. Eskizo sukimas naudojant komandą Two Direction (Dviem kryptimis)
Sukimosi kampai
Keisti sukimo kryptį
89
2.1.6. Plonasienių sukimosi detalių modeliavimas Plonasienės sukimosi detalės būna tiek atviro, tiek uždaro kontūro. Norint sumodeliuoti tokio tipo deta-
lę, reikia nubraižyti eskizą ir sukimosi ašį (jei ji nepriklauso eskizui). Ašis negali kirsti eskizo elementų. Ak-tyvuojamas įrankis Revolved Boss / Base (Sukti pagrindą / Eskizą). Lauke Revolve Parameters (Sukimo pa-rametrai) išskleidžiamas laukas Thin Feature (Plonasienis elementas) ir nurodomas pageidaujamas sienelės storis (2.36 pav.).
a)
b)
2.36 pav. Plonasienės detalės modeliavimas sukant: a – eskizas, b – sukimosi kūno pradinis vaizdas
Jeigu sudaromas plonasienis modelis yra atviro kontūro, aktyvavus įrankį Revolved Boss / Base (Sukti pagrindą / Eskizą) atsidaro informacinis SolidWorks langas (2.37 pav.). Jame įspėjama, kad eskizo kontūras yra atviras ir siūloma automatiškai jį uždaryti. Paspaudus mygtuką Yes (Taip), bus nubrėžta tiesė, jungianti pirmąjį ir paskutinįjį eskizo elementus. Pasirinkus No (Ne), informacinis langas užsidaro ir komanda vykdo-ma toliau.
2.37 pav. Informacinis dialogo langas
Analogiškai, kaip ir sukant uždaro kontūro eskizą, lauke Revolve Parameters (Sukimo parametrai) myg-tuku Reverse Direction (Keisti kryptį) galima keisti sukimo kryptį, nurodyti reikiamą sukimo kampo dydį laukelyje Angle (Kampas) ir sienelės storį laukelyje Direction 1 Thickness (Sienelės storis) (2.38 pav.).
2.38 pav. Atviro kontūro plonasienės detalės modeliavimas sukant:
a – eskizas, b – sukimosi kūno pradinis vaizdas
90
2.1.7. Detalės modelio sudarymas išskiriant eskizo kontūrą Detalės modelis gali būti sudaromas pažymint eskizo kontūrą. Tokiu būdu modeliuojant galima paspartinti
patį modeliavimo procesą. Visų pirma nubraižomas eskizo kontūras. Po to, paspaudus dešinįjį pelės klavišą, kontekstiniame meniu pasirenkamas Contour Selected Tool (Kontūrų pasirinkimo įrankis) (2.39 pav., a). Tuo-met šalia pelės žymeklio atsiranda plokštumos simbolis, o pažymėtas kontūras išskiriamas kita spalva. Pasirin-kus reikiamą modeliavimo operaciją (tempimas ar sukimas), sudaromi modelio elementai (2.39 pav., b).
a)
b)
2.39 pav. Eskizo tempimas pasirinkus Contour Selected Tool (Kontūrų pasirinkimo įrankis)
Pažymėti kontūrą galima ir modeliavimo metu. Tuomet dialogo languose Extrude (Ištempti) arba Revol-ve (Sukti) išskleidžiamas laukas Selected Contours (Pažymėtas kontūras) ir pažymimas reikalingas mode-liuoti kontūras. Jis išskiriamas kita spalva, o dialogo lango laukelyje Selected Contours (Pažymėtas kontūras) atsiranda nurodyto kontūro užrašas (2.40 pav.).
2.40 pav. Eskizo tempimas pasirinkus kontūrą
91
2.2. Informacinės geometrijos elementai Dauguma mechanikoje naudojamų detalių yra sudėtingos. Jos sudarytos iš įvairių elementų, sujungtų į
visumą. Kad būtų galima lengviau tuos elementus sudaryti, naudojami darbo elementai: plokštumos, ašys, taškai ir koordinačių sistemos.
2.2.1. Darbinės plokštumos Modelio elementai dažnai kuriami skirtingose plokštumose. Prieš braižant eskizą reikia pasirinkti darbi-
nę plokštumą. Po to būtina nurodyti svarbiausią vaizdą, kuris geriausiai išreiškia būsimos detalės formą. Kad vėliau reikėtų kuo mažiau papildomo darbo, geriau pasirinkti tokią pat plokštumą kaip ir braižomas detalės vaizdas (pvz., braižome detalės vaizdą iš viršaus – pasirenkame Top Plane (Viršutinė plokštuma)). Tempiant įrankiu Extruded Boss/Base (Ištempti pagrindą / Eskizą) ar sukant įrankiu Revolved Boss / Base (Sukti pa-grindą / Eskizą) nubraižytą eskizą, kuriamas modelio pagrindas. Naujiems modelio elementams sudaryti parenkamos jau esamos modelio plokštumos arba kuriamos naujos. 2.41 paveiksle pateiktą modelį sudaro:
– pagrindas Base (Modelio bazė); – kiti elementai sudaryti įvairiose plokštumose tempiant ar sukant eskizus; – iškyšos gaunamos bazės ar kitose plokštumose ištempus nubraižytus eskizus; – išpjovos gaunamos iškerpant nubrėžtą eskizą.
2.41 pav. Modelis, sudarytas iš keleto elementų
Pradėjus kurti naują modelį, reikia pažymėti, kurioje plokštumoje bus braižomas eskizas. Kuriant eskizą SolidWorks aplinkoje, galima pasirinkti vieną iš trijų pagrindinių plokštumų: Front Plane (Priekinė plokštu-ma), Top Plane (Viršutinė plokštuma) ir Right Plane (Dešinioji plokštuma). Pasirinktoji plokštuma turi būti išskirta naršyklės medyje (2.42 pav.). Modelio erdvinė padėtis priklausys nuo šios plokštumos.
Naujiems modelio elementams sudaryti naršyklės medyje pagrindinės plokštumos nepateikiamos. Var-totojas turi jas pasirinkti pats arba sukurti naujas. Eskizas gali būti braižomas ant modelio sienelės. 2.43 pav. parodyta, kad pasirinkta modelio sienelės plokštuma brėžinyje išskiriama žalia spalva.
Naujos plokštumos sudaromos paspaudus mygtuką Plane (Plokštuma). Jį galima pasirinkti keliais bū-dais (2.44 pav.).
92
2.42 pav. Pagrindinės plokštumos pasirinkimas
a)
b)
2.43 pav. Naujo modelio elemento eskizo braižymas:
a – plokštumos pasirinkimas, b – eskizo braižymas ant modelio sienelės
a)
b)
c)
2.44 pav. Naujos plokštumos sudarymo įrankio aktyvavimas: a – pagrindiniame meniu, b – įrankių juostoje, c – naudojant komandą
93
Aktyvavus įrankį Plane (Plokštuma), atsidaro dialogo langas Plane (Plokštuma) (2.45 pav.).
2.45 pav. Naujos plokštumos sudarymo dialogo langas
Šiame dialogo lange esantis mygtukas Through Lines / Points (Per linijas / Taškus) skirtas plokštumai per pasirinktas linijas ar taškus brėžti. Ta linija gali būti bet kuri modelio briauna, eskizo linija ar ašis. Pasi-rinktas taškas gali būti modelio viršūnė arba eskizo taškas. Plokštumą galima nubraižyti ir per tris nurodytus taškus (2.46 pav.). Pažymėtų taškų pavadinimai pateikiami dialogo lango Plane (Plokštuma) lauke Reference Entities (Darbo objektai). Brėžinyje braižoma plokštuma sąlygiškai atvaizduojama geltonos spalvos stačia-kampiu.
2.46 pav. Nauja plokštuma, braižoma per tris taškus
2.47 pav. parodyta brėžiama nauja plokštuma, nurodant viršūnę (Vertex<1>) ir briauną (Edge<1>). Šie objektai brėžinyje išskiriami žalia spalva.
2.47 pav. Nauja plokštuma, braižoma per viršūnę ir briauną
Reference Entities (Darbo objektai)
94
Paspaudus mygtuką Ok, dialogo langas Plane (Plokštuma) užsidaro ir projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager) atsiranda naujos darbo plokštumos vardas Plane 1 (2.48 pav.).
2.48 pav. Naujai sudaryta plokštuma Plane 1
Plokštumos vardą bet kada galima pakeisti. Naujai sudaryta plokštuma brėžinyje žymima žalia spalva. Kitas dialogo lange Plane (Plokštuma) esantis mygtukas – Parallel Plane at Point (Lygiagreti plokštu-
ma, einanti per tašką). Jis skirtas plokštumai, lygiagrečiai su pasirinkta plokštuma, brėžti. (2.49 pav.).
2.49 pav. Sudaroma nauja plokštuma, lygiagreti su pasirinktąja
Pirmiausia pasirenkamas modelio objektas (sienelė), paskui nurodomas taškas, per kurį bus brėžiama nauja plokštuma, lygiagreti su pasirinktąja plokštuma. Sienelė ir taškas brėžinyje išskiriami žalia spalva.
2.50 pav. Nauja plokštuma, lygiagreti su pasirinktąja
95
Paspaudus mygtuką Ok, projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager) atsiranda naujos darbo plokštumos vardas Plane 1 (2.50 pav.).
2.51 pav. Naujų plokštumų sudarymas
Jeigu reikia naujos plokštumos, kuri sudarytų tam tikrą kampą su modelio sienele ir eitų per pasirinktą briauną ar eskizo liniją, dialogo lange Plane (Plokštuma) paspaudžiame mygtuką At Angle (Kampu). Tada nurodome plokštumą ir briauną ar liniją, per kurią bus brėžiama nauja plokštuma (brėžinyje jos pažymimos žalia spalva). Kampo dydis įrašomas laukelyje greta mygtuko At Angle (Kampu) arba nurodomas spaudant mygtukus su rodyklėmis. Plokštumos su pasirinkta plokštuma sudaromą kryptį galima keisti mygtuku Re-verse direction (Keisti kryptį). Dialogo lange Plane (Plokštuma) taip pat galima nustatyti reikiamų plokštu-mų skaičių. Tam langelyje Number of Planes to create (Plokštumų skaičius) įrašomas reikalingas skaičius arba nustatomas spaudant mygtukus su rodyklėmis. 2.51 paveiksle pateikiamos naujai sudarytos plokštumos, einančios per pasirinktą liniją ir tarpusavyje sudarančios nurodyto dydžio kampą.
2.52 pav. Naujos plokštumos, pasvirusios tam tikru kampu į modelio sienelę
Visos naujai sudarytos plokštumos atsiranda projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager) (2.52 pav.).
96
Dialogo lange Plane (Plokštuma) esantis mygtukas Offset Distance (Paslinkimo atstumas) skirtas plokš-tumoms, nutolusioms nuo pasirinktosios tam tikru atstumu, sudaryti. Langelyje Distance (Atstumas) reikia įrašyti paslinkimo atstumą arba nustatyti spaudant mygtukus su rodyklėmis, o langelyje Number of Planes to create (Plokštumų skaičius) įrašyti reikalingą plokštumų skaičių. Mygtuku Reverse direction (Keisti kryptį) gali būti keičiama plokštumų išdėstymo nuo pasirinktos plokštumos kryptis (2.53 pav.).
2.53 pav. Naujos plokštumos, paslinkusios nuo pasirinktos sienelės tam tikru atstumu
Plokštumas, nutolusias nuo pasirinktos plokštumos tam tikru atstumu, galima sudaryti ir nepasirinkus dialogo lango Plane (Plokštuma). Tereikia projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager) pelės žymek-liu pažymėti plokštumą, nuspausti klavišą Ctrl ir perkelti ją į pageidaujamą vietą. Pažymėjus plokštumą, atsidaro dialogo langas Plane (Plokštuma), kur galima koreguoti plokštumos atstumą.
Norint sudaryti paviršių liečiančią plokštumą, dialogo lange Plane (Plokštuma) pasirenkamas mygtukas On Surface (Paviršiuje). Tuomet pažymimas paviršius, kurį lies plokštuma ir taškas, per kurį ta plokštuma eis (2.54 pav.).
2.54 pav. Paviršių liečiančios plokštumos sudarymas
Paslinkimo atstumas
97
2.2.2. Darbo ašys Darbo ašys sudaromos paspaudus mygtuką Axis (Ašis). Jį galima nurodyti keliais būdais (2.55 pav.).
a)
b)
c)
2.55 pav. Naujos plokštumos sudarymo įrankio aktyvavimas: a – naudojant komandą, b – pagrindiniame meniu, c – įrankių juostoje
Aktyvavus mygtuką, atsidaro dialogo langas Axis (Ašis). Jeigu ašis bus pasirenkama ant modelio briau-nos ar eskizo tiesės, spaudžiamas mygtukas One Line / Edge /Axis (Viena tiesė / Briauna / Ašis). Pažymėta pasirinkta briauna nuspalvinama žaliai, o jos pavadinimas atsiranda lauke Reference Entities (Darbo objek-tai) (2.56 pav.). Paspaudus mygtuką Ok projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager) atsiranda naujos darbo ašies vardas Axis 1.
2.56 pav. Darbo ašies sudarymas ant modelio briaunos
Paspaudus antrąjį dialogo lango Axis (Ašis) mygtuką Two Planes (Dvi plokštumos), galima sudaryti dar-bo ašis dviejų nurodytų plokštumų sankirtoje. Pasirinktos plokštumos brėžinyje išskiriamos žalia spalva, o jų vardai atsiranda lauke Reference Entities (Darbo objektai) (2.57 pav.).
98
2.57 pav. Darbo ašies sudarymas dviejų plokštumų sankirtoje
Paspaudus mygtuką Ok, naujai sudarytai darbo ašiai skirtas vardas atsiranda projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager). Pasirinkus dialogo lango Axis (Ašis) mygtuką Two Points / Vertex (Du taškai / Viršūnės), galima sudaryti darbo ašį, einančią per du taškus ar viršūnes (2.58 pav.).
2.58 pav. Darbo ašies sudarymas per du taškus
Dialogo lango Axis (Ašis) mygtukas Cilindrical / Conical Surface (Cilindrinis / Kūginis paviršius) skir-tas sudaryti darbo ašims, kurios eina per cilindro ar kūgio centrą. Aktyvavus šį mygtuką, reikia pažymėti paviršių ar elementą, kuris brėžinyje išskiriamas žalia spalva (2.59 pav.).
2.59 pav. Darbo ašies, einančios per cilindrinio paviršiaus centrą, sudarymas
99
Norint sudaryti darbo ašį, statmeną paviršiui ir einančią per nurodytą paviršiaus tašką, aktyvuojamas mygtukas Point and Surface (Taškas ir Paviršius) (2.60 pav.). Pažymėjus tašką ir paviršių, spaudžiamas mygtukas Ok.
2.60 pav. Darbo ašies, einančios per paviršiaus tašką ir statmenos plokštumai, sudarymas
Visos naujai sudarytos ašys matomos grafinėje dalyje, o jų vardai atsiranda naršyklės medyje (Feature Manager) (2.61 pav.).
2.61 pav. Naujai sudarytos darbo ašys
100
2.2.3. Darbo taškai Darbo taškai naudojami ryšiams ir matmenims įvesti. Jų dialogo langą Point (Taškas) galima atidaryti
keliais būdais (2.62 pav.).
a)
b)
c)
2.62 pav. Darbo taškų sudarymo įrankio aktyvavimas: a – naudojant komandą, b – pagrindiniame meniu, c – įrankių juostoje
Norint nurodyti darbo tašką lanko ar kreivos briaunos centre, dialogo lange Point (Taškas) pasirenkamas mygtukas Arc Center (Lanko centras), pažymimas lankas ir jo centre atsiranda violetinės spalvos taškas (2.63 pav.). Pažymėtos kreivos briaunos vardas atsiranda lauke Reference Entities (Darbo objektai).
2.63 pav. Lanko centre sudarytas darbo taškas
Norint sudaryti darbo tašką pažymėto paviršiaus svorio centre, spaudžiamas mygtukas Center of Face (Paviršiaus centras) (2.64 pav.). Pasirinkus paviršių, spaudžiamas mygtukas Ok.
101
2.64 pav. Paviršiaus svorio centre sudarytas darbo taškas
Dialogo lango Point (Taškas) mygtukas Intersection (Sankirta) skirtas tiesių, briaunų ir pagalbinių linijų sankirtai pažymėti (2.65 pav.).
2.65 pav. Briaunų sankirtos darbo taškas
Mygtukas Projection (Projekcija) naudojamas jau esantį tašką suprojektuoti į pasirinktą plokštumą. Te-reikia nurodyti tašką, kuris bus projektuojamas, ir projekcijos plokštumą (2.66 pav.).
102
2.66 pav. Darbo taško projektavimas į pasirinktą plokštumą
Detalės modelio briaunoje ar eskizo tiesėje galima pažymėti keletą darbo taškų. Tai atliekama dialogo lange Point (Taškas) paspaudus mygtuką Along curve distance or multiple referente points (Taškai kreivėje nurodytu atstumu). Išskleidžiamas laukas Selection (Pasirinkimas). Pažymėjus briauną, laukelyje Enter the distance / percentage value according to distance (Įvesti skaitinį atstumą / procentine ilgio išraiška) reikia nurodyti atstumą tarp taškų. Toliau esančiame laukelyje Eter number of reference points to be created along the selected entity (Darbo taškų skaičius) įrašomas reikiamas darbo taškų skaičius. Be to, reikia pasirinkti, kaip tie taškai bus išdėstyti. Pasirinkus Distance (Atstumas), atstumas tarp taškų bus nustatomas skaitiniais matmenimis (2.67 pav.), pažymėjus Percentage (Procentai) – atstumas tarp taškų bus nurodomas procentine išraiška. Tuomet pasirinktos briaunos ilgis imamas 100 %. Pasirinkus Distribute (Tolygiai paskirstyti) – at-stumas tarp taškų paskirstomas tolygiai per visą briaunos ilgį. Šiuo atveju skaitinio atstumo tarp darbo taškų nurodyti nereikia.
2.67 pav. Darbo taškų žymėjimas briaunoje pasirinkus Distance (Atstumas)
2.2.4. Vartotojų kooordinačių sistema Vartotojų kooordinačių sistema reikalinga kuriant naujus modelio elementus. Mygtuką Coordinate Sys-
tem (Koordinačių sistema), kaip ir kitų anksčiau aptartų informacinės geometrijos elementų komandas, gali-ma aktyvuoti pagrindiniame meniu arba įrankių juostoje. Atsidariusiame dialogo lange Coordinate System (Koordinačių sistema) reikia pasirinkti naują koordinačių sistemos pradinį tašką ir koordinačių sistemos ašių X, Y ar Z kryptis (2.68 pav.). Renkantis ašių kryptį, pakanka nurodyti tik dviejų ašių kryptis – trečiosios ašies kryptis nustatoma automatiškai.
103
2.68 pav. Dialogo langas Coordinate System (Koordinačių sistema)
2.3. Modelių redagavimas Geriausi modeliavimo rezultatai gaunami naudojant kuo paprastesnės geometrijos eskizus. Tada yra
lengviau ir kurti eskizą, ir modifikuoti jau sudarytą modelį. Todėl eskize dažniausiai neatvaizduojama kampų apvalinimų, nuožulų. Visa tai atliekama naudojant atitinkamus komandos Features (Elementai) įrankius.
2.3.1. Briaunų apvalinimas Mechanikoje dažnai naudojamos detalės, kurių vidinės ar išorinės briaunos yra suapvalintos. Norint su-
apvalinti modelio briauną, komandos Features (Elementai) įrankių juostoje pasirenkamas mygtukas Fillet (Suapvalinimas) (2.69 pav.).
2.69 pav. Mygtukas, skirtas briaunoms suapvalinti
Atsidariusiame dialogo lange Fillet (Suapvalinimas) visų pirma reikia pasirinkti suapvalinimo tipą. Pa-žymėjus Constant radius (Pastovus spindulys), spindulio reikšmė nurodoma laukelyje Radius (Spindulys) arba nustatoma spaudant mygtukus su rodyklėmis. Pažymima briauna, plokštuma ar elementas, kurį reikia suapvalinti (jis išskiriamas žalia spalva). Grafinėje ekrano dalyje matomas išankstinis suapvalintos briaunos vaizdas (jei pažymėtas Full preview ar Partial preview) ir spindulio dydis, kurį galima keisti prie briaunos esančiame laukelyje Radius (Spindulys) (2.70 pav.). Pakeitus spindulio reikšmę grafinėje ekrano dalyje, ji automatiškai pasikeičia ir dialogo lange Fillet (Supvalinimas).
104
a)
b)
2.70 pav. Briaunos apvalinimas pastovaus dydžio spinduliu:
a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
Dialogo lange Fillet (Suapvalinimas) pasirinkus kitą apvalinimo tipą, Variable radius (Kintamas spin-dulys), galima apvalinti kampą ar briauną kintamo dydžio spinduliu. Pažymėjus šį tipą, išskleidžiamas laukas Variable Radius Parameters (Kintamo spindulio parametrai). Jame reikia pasirinkti briauną, nurodyti dali-jimo segmentų skaičių ir apvalinimo spindulį pradiniame ir galiniame briaunos taškuose (2.71 pav.).
a)
b)
2.71 pav. Briaunos apvalinimas kintamo dydžio spinduliu: a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
Dialogo lange Fillet (Suapvalinimas) pažymėjus funkciją Face Fillet (Suapvalinta plokštuma), reikia nurodyti dvi plokštumas, kurių sankirtos briauna bus apvalinama, ir apvalinimo spindulio dydį (2.72 pav.). Pažymėtos plokštumos išskiriamos kita spalva: pirmoji nurodyta plokštuma bus žalios spalvos, antroji – vio-letinės.
Pasirinkus funkciją Full round fillet (Visai suapvalinti), reikia nurodyti tris modelio plokštumas, iš kurių centrinė bus visiškai suapvalinta. Visos plokštumos brėžinyje nudažomos skirtingomis spalvomis (2.73 pav.).
105
a)
b)
2.72 pav. Kampo apvalinimas nurodant plokštumas: a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
a)
b)
2.73 pav. Modelio sienos apvalinimas nurodant plokštumas: a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
2.3.2. Nuožulų sudarymas Nuožulos detalėse sudaromos pasirinkus įrankį Chamfer (Nuožulos) komandos Features (Elementai)
įrankių juostoje (2.74 pav.).
2.74 pav. Nuožulų sudarymo komandos mygtukas
Atsidaręs dialogo langas Chamfer (Nuožulos) turi tik vieną išskleidžiamą lauką Chamfer Parameters (Nuožulų parametrai). Aktyvavus Angle distance (Kampo dydis), laukelyje Distance (Atstumas) įrašomas
106
nuožulos dydis, o laukelyje Angle (Kampas) – kampo dydis. Mygtuku Flip direction (Pakeisti kryptį) galima keisti nuožulos kryptį. Toliau belieka nurodyti briauną ir, paspaudus mygtuką OK, gaunamas rezultatas (2.75 pav.).
a)
b)
2.75 pav. Nuožulos sudarymas nurodant kampą ir atstumą: a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
Pasirinkus Distance distance (Atstumai), laukeliuose Distance1 (Atstumas 1) ir Distance2 (Atstumas 2) įrašomi atstumai nuo pasirinktos briaunos (2.76 pav.). Jei pažymimas mygtukas Egual distance (Lygūs at-stumai), vietoj dviejų laukelių Distance (Atstumas) lieka tik vienas. Jame įrašomas reikalingas atstumo dydis. Tuomet Distance1 (Atstumas 1) ir Distance2 (Atstumas 2) (matomi išankstiniame vaizde) dydžiai bus tokie patys.
2.76 pav. Nuožulos sudarymas nurodant atstumus: a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
Dialogo lange Chamfer (Nuožulos) pasirinkus Vertex (Viršūnė), atsiranda trys laukeliai: Distance1 (At-stumas 1), Distance2 (Atstumas 2) ir Distance3 (Atstumas 3). Juose reikia nurodyti atstumus nuo pasirinktos viršūnės (2.78 pav.). Paspaudus mygtuką Egual distance (Lygūs atstumai), visi trys atstumai bus lygūs.
107
a)
b)
2.77 pav. Nuožulos sudarymas pasirinkus Vertex (Viršūnė): a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas 2.3.3. Standumo briaunos sudarymas
Detalės su standumo briaunomis gali būti modeliuojamos ištempimo būdu braižant briaunos storį ati-tinkantį stačiakampį ir nurodant briaunos tempimo kryptį (prieš tai nubraižoma pagalbinė linija). Yra ir kitas standumo briaunos sudarymo būdas – pasirenkant įrankį Rib (Standumo briauna) komandos Features (Ele-mentai) įrankių juostoje (2.78 pav.).
2.78 pav. Standumo briaunos sudarymo mygtukas Pradžioje nubraižoma pagalbinė linija. Paspaudus komandos Rib (Standumo briauna) mygtuką, atsidaro
jos dialogo langas. Išskleistame lauke Parameters (Parametrai) pasirenkama, kurioje pusėje nuo linijos bus sudaroma sienelė: į kairę – First Sides (Pirmoji pusė), į abi puses – Both Sides (Abi pusės), į dešinę – Second Sides (Antroji pusė). Reikiama sienelės storio reikšmė įrašoma laukelyje Rib Thicknes (Sienelės Storis) arba nustatoma spaudant mygtukus. Pasirenkama išstūmimo kryptis Extrusion direction (Išstūmimo kryptis) – lygiagrečiai su eskizu ar pagal eskizą. Mygtuku Flip material side (Keisti medžiagos pusę) galima pakeisti sienelės sudarymo kryptį. Mygtuku Draft On/ Of (Polinkio kampas) galima keisti standumo sienelės kūgiš-kumą. Būtinas pasvirimo dydis įrašomas lauke Draft Angle (Polinkio kampas) (2.79 pav.).
2.79 pav. Standumo briaunos sudarymas: a – išankstinis vaizdas, b – galutinis rezultatas
108
2.3.4. Įsriegtų kiaurymių sudarymas Mašinų gamyboje dažnai naudojamos detalės, turinčios sriegius kiaurymėje. Tokioms detalėms mode-
liuoti SolidWorks skirta komanda Hole Wizard (Kiaurymė sriegiui formuoti) įrankių juostoje Features (Ele-mentai) (2.80 pav.).
2.80 pav. Mygtukas Hole Wizard (Kiaurymė sriegiui formuoti)
Paspaudus mygtuką Hole Wizard (Kiaurymė sriegiui formuoti), atsidaro dialogo langas Hole specifica-tion (Reikalavimai kiaurymei) (2.81 pav.). Aktyvavus Type (Tipas) pasirenkamas kiaurymės tipas – Hole (Kiaurymė). Po to reikia nurodyti naudojamus brėžinių standartus – Standard (Standartai). Pasirenkami įsriegtos kiaurymės parametrai: Type (Tipas), Size (Dydis), End Condition (Ribinės sąlygos), Options (Pasi-rinkimai).
2.81 pav. Kiaurymės parametrų pasirinkimas
Kiaurymės vietai parinkti aktyvuojame Position (Vieta). Paspaudus mygtuką OK detalėje atsiranda kiau-rymė.
Norint modelyje santykinai pažymėti sriegį, pagrindiniame meniu aktyvuojamas instrumentas Cosmetic Thread (Sąlyginis sriegio žymėjimas) (2.82 pav.).
109
2.82 pav. Instrumento Cosmetic Thread (Sąlyginis sriegio žymėjimas) aktyvavimas
Atsidariusiame dialogo lange Cosmetic Thread (Sąlyginis sriegio žymėjimas) (2.83 pav.) laukelyje End Condition (Ribinės sąlygos) pasirenkamas parametras Through (Kiaurai), nurodomas pagrindinis kiaurymės skersmuo Major diameter (Pagrindinis skersmuo) ir pažymima briauna Circuliar Edges (Apvalios briaunos). Aplink nurodytą kiaurymę atsiranda santykinis sriegio žymėjimas apskritimo pavidalu (brūkšnine linija).
2.83 pav. Dialogo langas Cosmetic Thread (Sąlyginis sriegio žymėjimas)
2.4. Modelio vaizdavimo erdvėje būdai Trimatėje erdvėje modelį galima sukti įvairiomis kryptimis. Taip galima kuo geriau apžiūrėti visus jo ele-
mentus. SolidWorks turi standartinius erdvinius vaizdus. Jie aktyvinami spaudžiant mygtuką Standard View (Standartinis vaizdas) įrankių juostoje View (Vaizdas) (2.84 pav., a). Komanda Normal To (Statmenai) aktyvi tik eskizo aplinkoje. Standartinius vaizdus galima pasirinkti ir dialogo lange Orientation (Orientacija), spau-džiant toje pačioje įrankių juostoje esantį mygtuką View Orientation (Vaizdo orientacija) (2.84 pav., b).
110
2.84 pav. Įrankių juosta View (Vaizdai): a – išskleidžiama juosta Standard View (Standartiniai vaizdai),
b – dialogo langas Orientation (Orientacija)
Dialogo lange Orientation (Orientacija), pasirenkant modelio padėtį erdvėje, reikia du kartus spragtelėti pelės klavišu. Šis langas automatiškai uždaromas iškvietus kitą komandą. Kad dialogo langas nebūtų užda-romas, pasirenkamas mygtukas Push-Pin (Pritvirtinti) (2.84 pav., b). Nuspaudus mygtuką New View (Naujas vaizdas), atsidaro dialogo langas Named View (Vadinamas vaizdu), kur tekstiniame lauke įrašomas vaizdo pavadinimas. Sukurto vaizdo vardas atsiranda ir dialogo lange Orientation (Orientacija). Kiti du mygtukai – Update Standart View (Atnaujinti standartinį vaizdą) ir Reset Standart View (Atkurti standartinį vaizdą) – skirti standartiniams vaizdams keisti vietomis ir jiems grąžinti į ankstesnę padėtį.
Įrankių juostoje View (Vaizdas) esantis pirmasis mygtukas Previous View (Ankstesnis vaizdas) grąžina modelio vaizdą į prieš tai buvusią padėtį. Kitas mygtukas – Zoom to Fit (Vaizdo mastelio keitimas pagal lan-go dydį) – keičia vaizdo mastelį pagal grafinio lango dydį. Mygtuku Zoom to Area (Vaizdo mastelio pokytis pagal plotą) galima pamatyti reikalingą modelio dalį, nurodžius tos dalies lango ribas (2.85 pav.).
a)
b)
2.85 pav. Vaizdo mastelio pokytis: a – nurodant lange, b – gautas rezultatas
Pasirinkus mygtuką Zoom In/Out (Padidinti / Sumažinti vaizdą), vaizdo mastelis didėja (jei pelės žy-meklis juda į išorę) arba mažėja (jei juda į vidų). Mygtukas Zoom to Selection (Padidinti išskirtą elementą) skirtas išrinktam modelio elementui – briaunai padidinti. Mygtuku Rotate View (Pasukti vaizdą) galima sukti modelį laisvai bet kokiu kampu. Mygtukas Pan (Perkelti) skirtas modelio vaizdui perkelti iš vienos vietos į kitą.
111
a)
b)
c)
d)
e)
f)
2.86 pav. Modelio pateikimo būdai: a – karkasinis, b – karkasinis su brūkšninėmis linijomis,
c – tik su matomomis briaunomis, d – nuspalvintas su išryškintomis briaunomis, e – tik nuspalvintas, f – su šešėliu
Modelį galima atvaizduoti keliais būdais: ištisiniu, karkasiniu, su šešėliais ir kt. Pasirinkus mygtuką Wi-reframe (Karkasas), modelis bus vaizduojamas su visomis – tiek matomomis, tiek ir nematomomis linijomis (2.86 pav., a). Nuspaudus mygtuką Hidden Lines Visible (Parodyti nematomas linijas) nematomos linijos bus atvaizduojamos brūkšnine linija (2.86 pav., b). Mygtuku Hidden Lines Removed (Paslėpti nematomas linijas) paslepiamos nematomos linijos (2.86 pav., c). Mygtuku Shaded With Edges (Nuspalvinti su briauno-mis) galima parodyti nuspalvintą modelį su išryškintomis briaunomis (2.86 pav., d), mygtuku Shaded (Nu-spalvinti) modelis tiesiog nuspalvinamas (2.86 pav., e). Pasirinkus mygtuką Shadows in Shaded Mode (Šešė-liai spalvinimo režimu), bus rodomas modelio metamas šešėlis (2.86 pav., f).
Modelio pjūviams gauti skirtas mygtukas Section View (Pjūvis). Paspaudus jį, atsidaro tokio paties pa-vadinimo dialogo langas. Prieš atliekant pjūvį visų pirma reikia pasirinkti jo plokštumą. Mygtuku Reverse Section Direction (Keisti plokštumos kryptį) galima pakeisti pjūvio plokštumos kryptį. Laukelyje Offset Dis-tance (Atstumas) įrašomas atstumas nuo modelio simetrijos ašių iki pjūvio plokštumos. Žemiau esančiais mygtukais X Rotation (X kryptis) ir Y Rotation (Y kryptis) galima keisti pjūvio plokštumos padėtį X ir Y ašių atžvilgiu. Mygtuku Edit Color (Redaguoti spalvą) pasirenkama pageidaujama pjūvio spalva. Ji bus matoma tik išankstiniame vaizde, kai pažymėtas mygtukas Show Section cap (Rodyti pjūvio spalvą) (2.87 pav.). Ga-lima atlikti tris pjūvius laisvai pasirinktose plokštumose: Section 1, Section 2, Section 3.
112
a)
b)
2.87 pav. Modelio pjūvio gavimas: a – nustatomos plokštumų padėtys, b – gautas rezultatas
Modelio pjūvio komandą atšaukti galima vėl paspaudus mygtuką Section View (Pjūvis). Pjūvį rekomenduotina naudoti įvairioms kiaurymėms atvaizduoti (2.88 pav.).
a)
b)
2.88 pav. Detalėje parodytos kiaurymės: a – nurodyto gylio kiaurymė, b – kiaurymė su nuožula
2.5. Modelio medžiagos ir tekstūros parinkimas Detalių modeliams yra gana paprasta parinkti medžiagą, reikia tik pasirinkti pagrindiniame meniu esan-
čią komandą Material (Medžiaga) (2.89 pav.).
2.89 pav. Komandos Material (Medžiaga) pasirinkimas
113
Atsidariusio dialogo lango Materials Editor (Medžiagos redaktorius) (2.90 pav.) lauke Materials (Me-džiagos) yra pateiktos medžiagų grupės. Nurodžius tinkamą grupę, atsidaro medžiagos markių sąrašas. Pa-žymėjus reikiamą medžiagą, modelis atitinkamai nuspalvinamas. Išskleidžiamame lauke Visual Properties (Matymo savybės) matome medžiagos tekstūrą, o slankikliais Scale (Mastelis) ir Angle (Kampas) galima keisti tekstūros mastelį ir žiūrėjimo kampą. Lauke Physical Properties (Fizinės savybės) matomos medžiagos fizinės savybės.
2.90 pav. Dialogo langas Materials Editor (Medžiagos redaktorius)
Mygtuku Remove Material (Pašalinti medžiagą) galima pašalinti netinkamą medžiagą. Detalių paviršiai gali skirtis ir tekstūra. Tai galima nurodyti komanda Texture (Textūra), esančia pagrin-
diniame meniu (2.91 pav.).
2.91 pav. Komandos Texture (Textūra) pasirinkimas
Atsidariusio dialogo lango Texture (Textūra) (2.92 pav.) lauke Selection (Pasirinkti) visų pirma reikia nurodyti detalės elementus, kuriems bus parenkama tekstūra: Select Faces (Parinktos plokštumos), Select Surfaces (Parinkti paviršiai), Select Bodies (Parinkti kūnai), Select Features (Parinkti elementai). Išsklei-džiamame lauke Texture Selection (Tekstūros parinkimas) pateiktos tekstūrų grupės. Nurodytam detalės elementui parenkama atitinkama tekstūra. Išskleidžiamame lauke Texture properties (Tekstūros savybės) matome tekstūrą, o slankikliais Scale (Mastelis) ir Angle (Kampas) galime keisti tekstūros mastelį ir žiūrėji-mo kampą.
114
2.92 pav. Dialogo langas Texture (Textūra)
2.6. Dokumentų peržiūra Norint peržiūrėti duomenų bazėje esančius dokumentus, pagrindiniame meniu pasirenkame komandą
File (Failas) – Open (Atidaryti). Atverti dialogo langą Open (Atidaryti) galima ir pasirinkus mygtuką įrankių juostoje Standard arba paspaudus mygtukus Ctrl ir O.
Šiame dialogo lange Open (Atidaryti) (2.93 pav.) matome detalių ir brėžinių sąrašą, kuriuos galima įkel-ti į SolidWorks darbo lauką.
2.93 pav. Dialogo langas Open (Atidaryti)
Dialogo lango išskleistame sąraše Look In (Aplankas) pasirenkame aplanką, kuriame yra išsaugotas rei-kiamas dokumentas. Lauke File name (Failo vardas) matomas dokumento vardas. Failų tipai pateikiami sąraše Files of type (Failo tipas). Jame galima pasirinkti konkretų failo tipą (gali būti ir DWG failas) (2.94 pav.).
Dialogo lange Open (Atidaryti) pažymėjus mygtuką Preview (Peržiūra), pasirinkto dokumento modelį ar brėžinį matysime dialogo lange Preview (Peržiūra) (2.93 pav.). Jeigu bus pažymėtas kitas mygtukas – Advanced (Papildomai), tai lange Configurations (Konfigūracijos) matysime visas galimas šio dokumento konfigūracijas. Dialogo lange Open (Atidaryti) pažymėjus mygtuką View-Only (Tik peržiūra), pasirinktas dokumentas bus atidarytas tik peržiūrai. Dirbant šiuo režimu naudojami tik peržiūrai skirti įrankiai. Peržiūros režimu atidarytą modelį galima didinti, mažinti, sukti, perkelti. Taip pat galima pasirinkti modelio vaizdavi-mo būdą, tačiau negalima modelio redaguoti, nes projektavimo naršyklės medis čia nerodomas (2.95 pav.).
115
2.94 pav. Sąrašas Files of type (Failo tipas)
2.95 pav. Modelis atidarytas peržiūros režimu
Redaguojant modelį, brėžinio lauke reikia spragtelėti pelės dešiniuoju klavišu ir atsidariusiame konteks-tiniame meniu pasirinkti Edit (Redaguoti) (2.96 pav.).
2.96 pav. Išėjimas iš peržiūros režimo
116
Kai išeinama iš peržiūros režimo, rodomas projektavimo naršyklės medis, kuriame galima redaguoti modelį (2.97 pav.).
2.97 pav. Modelis paruoštas redaguoti
2.98 pav. Tik skaityti skirtų dokumentų atidarymas
Dialogo lange Open (Atidaryti) pažymėjus mygtuką Lightweight (Suprastinti) modelių junginiai patei-kiami supaprastintu režimu. Tuomet juos galima tik peržiūrėti, bet neredaguoti.
Parametras Open as read-only (Atidaryti tik skaitymui) atidaro tik skaityti skirtus dokumentus. Jį galima pasirinkti paspaudus greta mygtuko Open (Atidaryti) esančią rodyklę (2.98 pav.).
2.7. Modelio kūrimo pavyzdžiai 2.7.1. Pratimas Nr. 1
1. Paleidžiame SolidWorks programos paketą ir atsidariusiame programos dialogo lange (2.99 pav.) pa-sirenkame mygtuką Open (Atidaryti). Dialogo lango išskleistame sąraše Look In (Aplankas) atidaro-me aplanką, kuriame yra išsaugotas modelio eskizas. Lange Preview (Peržiūra) matome eskizo vaiz-dą (2.99 pav.). Spaudžiame mygtuką Open (Atidaryti).
2.99 pav. Atidaromas eskizo brėžinys
117
Atsidariusiame SolidWorks programos lange kairėje pusėje matome eskizo projektavimo naršyklės me-dį, o grafiniame lange – eskizo brėžinį (2.100 pav.).
2.100 pav. Eskizo brėžinys, paruoštas modeliuoti
2. Pažymėję bet kurį eskizo elementą, pasirenkame įrankį Extruded Boss / Base (Ištempti pagrindą / es-kizą) (2.101 pav.).
2.101 pav. Pasirenkamas įrankio Extruded Boss/Base (Ištempti pagrindą / eskizą) parinkimas
3. Eskizo vaizdas perkeliamas į trimatę erdvę – atsidaro dialogo langas Extrude (Ištempimas). Grafinėje ekrano dalyje matome išankstinį detalės modelio vaizdą (2.102 pav.).
2.102 pav. Dialogo langas Extrude (Ištempimas)
118
4. Dialogo lange Extrude (Ištempimas) nurodome reikiamus parametrus (užduotyje turi būti pateikti visi modeliui kurti būtini dydžiai – ištempimo atstumas ir kampas). 2.103 paveiksle pateiktas detalės mo-delis, gautas ištempimo būdu.
2.103 pav. Detalės erdvinis modelis
2.7.2. Pratimas Nr. 2 Sudėtingesnės geometrijos detalės eskizą galima įkelti iš AutoCAD kompiuterinio paketo. Šiame prati-
me parodysime, kaip sumodeliuoti detalę, vietoj eskizo DWG formatu naudojant atliktus brėžinio fragmen-tus. Detalei modeliuoti parenkame vaizdą iš kairės, kadangi šiame vaizde geriausiai matomos detalės pavir-šių formos (2.104 pav.).
160
1030
10
130
90
5
70
3010060
Ø100Ø80
Ø70
R50
2xØ10
70
100
20
Ø4050
10
Ø50
Ø30
60
20
AØ80
20
120 R15
4xØ14
R 1 0
A
R5R5
R5
25
2.104 pav. AutoCAD brėžinys
119
1. Paleidžiame SolidWorks programos paketą. Atsidariusiame programos dialogo lange pasirenkame mygtuką Open (Atidaryti). Dialogo lango sąraše Look In (Aplankas) atidarome aplanką, kuriame yra išsaugotas eskizas. Sąraše Files of type (Failo tipai) pasirenkame DWG formatą (2.105 pav.). Spau-džiame mygtuką Open (Atidaryti).
2.105 pav. Failo tipo parinkimas
2. Dialogo lange DXF / DWG Import nurodome failo atidarymo metodą – parenkame Part darbo režimą (2.106 pav.).
2.106 pav. DWG failas atidaromas Part darbo režimu
3. Paspaudę mygtuką Next (Kitas), atsidaro dialogo langas, kuriame nurodome reikalingus eskizo sluoksnius (2.107 pav.).
2.107 pav. Reikalingų eskizo sluoksnių nurodymas
4. Mygtuku Finish (Pabaiga) baigiamas brėžinio įkėlimas į SolidWorks aplinką. Rezultatą matome 2.108 paveiksle.
120
2.108 pav. Eskizas, naudojamas detalei modeliuoti
5. Prieš pradėdami parenkame modeliavimo eigą, t. y. nusprendžiame, kokį detalės elementą pradėsime modeliuoti pirmiausia. Šiame pavyzdyje iš pradžių formuosime galinę detalės sienelę, todėl aktyvuo-jame įrankį Extruded Boss / Base (Ištempti pagrindą / eskizą). Atsidarius dialogo langui Extrude (Iš-tempimas), parenkame tempimo kryptį ir ištempimo nuo plokštumos būdą Blind – eskizas bus tem-piamas 20 (mm) atstumu ( 2.109 pav.). Pažymime kontūrus, kuriuos reikia ištempti.
2.109 pav. Galinės sienelės modeliavimas
6. Toliau, nurodžius tempimo ilgį 120 (mm), formuojamas detalės korpusas (pagrindas, atraminė sienelė ir cilindrinė detalės dalis) (2.110 pav.).
121
2.110 pav. Detalės pagrindinių elementų formavimas
7. Kitame etape sudaroma korpuse esanti iškyša. Pažymėjus eskize apskritimą, įrankio Extruded Boss/Base (Ištempti pagrindą / eskizą) dialogo lange Extrude (Ištempimas) nurodomas ištempimo nuo eskizo plokštumos atstumas – 130 (mm) (2.111 pav.).
2.111 pav. Detalės iškyšos sudarymas
8. Detalėje esančios išpjovos sudaromos išpjaunant nubrėžtą eskizo elementą. Pasirenkamas įrankis Ex-truded Cut (Ištempta išpjova) ir nurodomas išpjovos eskizas. Kadangi pirmoji detalėje esanti išpjova nuo eskizo plokštumos nutolusi 100 (mm) atstumu, dialogo lango Cut-Extrude lauke From (Nuo) pa-renkama pradinė sąlyga Offset (Nurodytu atstumu nuo eskizo plokštumos). Nurodomas reikiamas at-stumas. Po to lange Depth (Gylis) įrašomas išpjovimo gylis – 30 (mm) (2.112 pav.).
9. Toliau formuojame kitą detalėje esančią kiaurymę, kuri prasideda ne eskizo plokštumoje, todėl atlie-kame analogiškus veiksmus kaip ir 5 punkte, tik nurodome kitus parametrus: atstumas nuo plokštu-mos – 10 (mm), išpjovos ilgis – 90 (mm) (2.113 pav.).
122
2.112 pav. Detalės išpjovos sudarymas
2.113 pav. Detalės antrosios išpjovos formavimas
10. Modeliuojame kitą detalėje esančią išpjovą. Kadangi jos eskizo nubraižyto nėra, pasirenkame eskizo plokštumą ir nubraižome joje apskritimą. Nurodome apskritimo spindulį (2.114 pav.).
2.114 pav. Apskritimo, reikalingo detales trečiajai išpjovai formuoti, brėžimas
123
11. Sukūrus eskizą jau galima formuoti pačią išpjovą. Kadangi ji detalėje prasideda eskizo plokštumoje, todėl įrankio Extruded Cut (Ištempta išpjova) dialogo lange Cut-Extrude pakanka nurodyti tik išpjo-vos ilgį – 10 (mm) (2.115 pav.).
2.115 pav. Detalės trečiosios išpjovos formavimas
Visa detalės modeliavimo eiga matoma ekrano kairėje pusėje esančiame projektavimo naršyklės medyje (Feature Manager). Norint kuo geriau apžiūrėti visus jau sudarytus detalės elementus, erdvėje modelį galima sukti įvairiomis kryptimis mygtuku Rotate View (Sukti vaizdą) (2.116 pav.).
2.116 pav. Detalės sukimas erdvėje
12. Išpjovai detalės pagrinde formuoti modelio pagrindo plokštumoje nubraižomas stačiakampis (2.117 pav.).
2.117 pav. Stačiakampio braižymas
124
13. Įrankiu Extruded Cut (Ištempta išpjova) nurodžius iškirpimo kryptį ir gylį 5 (mm), formuojama iš-pjova (2.118 pav.).
2.118 pav. Išpjovos detalės pagrinde formavimas
14. Norint sumodeliuoti detalės elementus, esančius už galinės detalės sienelės, pasirenkama sienelės plokštuma, kurioje braižomas apskritimas. Įrankiu Extruded Boss / Base (Ištempti pagrindą / Eskizą) sudaroma cilindro formos iškyša. Dialogo lange Extrude (Ištempimas) nurodomas ištempimo nuo eskizo plokštumos atstumas 30 (mm) (2.119 pav.).
2.119 pav. Iškyšos sudarymas
15. Kitoms iškyšoms formuoti, kaip ir 9 punkte, pasirinktoje plokštumoje braižomi reikalingi apskriti-mai, paskui išstūmimo ir iškirpimo įrankiais suformuojami modelio elementai (2.120 pav.).
2.120 pav. Detalės elementų modeliavimas
125
16. Išėmą, einančią per kelis detalės elementus, galima formuoti atskirai kiekvienam elementui, naudo-jant tą patį eskizą ir nurodant reikiamą išpjovos gylį (2.121 pav.). Bet racionaliau tokią išėmą suda-ryti sumodeliuojant visus elementus ir dialogo lange Cut Extrude nurodant dvi iškirpimo kryptis ir skirtingus gylius. Tai nurodoma lango laukuose Direction 1 ir Direction 2.
2.121 pav. Detalės išėmos modeliavimas
17. Detalės pagrinde esančios kiaurymės modeliuojamos taip pat kaip 9 punkte aprašytos kiaurymės. Kiaurymių modeliavimas parodytas 2.122 paveiksle.
a)
b)
2.122 pav. Detalės pagrindo kiaurymių modeliavimas: a – kiaurymių modeliavimas, b – galutinis rezultatas
18. Paskutiniame etape briaunos apvalinamos. Įrankių juostoje Features (Elementai) pasirenkamas myg-tukas Fillet (Apvalinimas), paskui pažymima reikalinga briauna ir nurodomas apvalinimo spindulys (2.123 pav.).
2.123 pav. Briaunų apvalinimas
126
Galutinį modeliavimo rezultatą matome 2.124 paveiksle.
2.124 pav. Detalės modelis
Sumodeliuotai detalės formai parodyti galima naudoti pjūvius. Tuomet dialogo lange Section View (Pjū-vis) parenkame pjūvio plokštumos kryptį ir vietą. Taip pat yra galimybė vienu metu parinkti ir kelias pjūvio plokštumas (2.125 pav.).
a)
b)
c)
2.125 pav. Detalės modelio pjūviai, gauti kertant detalę: a) frontaliąja plokštuma,
b) dešiniąja plokštuma, c) dviem plokštumomis vienu metu
127
LITERATŪRA Dundulis, R.; Povilionis, A. B. 2009. Erdvinis modeliavimas: mokomoji knyga. 1 dalis. Kaunas. 203 p. LST ISO 129-1: 2006. Techniniai brėžiniai. Matmenų ir leidžiamųjų nuokrypų žymėjimo nurodymai. 1 dalis.
Bendrieji principai (ISO 129-1:2004). Tickoo Sh. SolidWorks for designers. 2004. CADCIM Technologies. 769 p. Дударева, Н.; Загайко, C. 2007. Самоучитель SolidWorks 2007. БХБ-Петербург. 352 с. Прохоренко, В. П. 2006. SolidWorks 2005 практическое руководство. Москва: Бином. 511 с.
128
Sonata VDOVINSKIENĖ, Violeta VILKEVIČ
MODELIAVIMO PRADMENYS SOLIDWORKS APLINKOJE Pirmoji dalis Mokomoji knyga Redaktorė Nijolė Žuvininkaitė Maketuotojas Antanas Dvilevičius Viršelio dizainerė Eglė Gylytė 2011-12-30. 9,72 aut. l. Tiražas pagal poreikį. El. versija pagal leidinio identifikatorių doi:10.3846/1250-S Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius http://leidykla.vgtu.lt Spausdino UAB „Ciklonas“ J. Jasinskio g. 15, 01111 Vilnius, www.spaudoscentras.lt
