SPECIALIOSIOS MOKYMO PRIEMONĖS

VEIKLŲ (KOMUNIKACINĖS) MOKYMUI

METODINĖS REKOMENDACIJOS MOKYTOJUI

kaip naudotis pratybų sąsiuviniais,

skirtais vidutiniškai ir ţymiai sutrikusio intelekto mokinių

bendravimo ir paţintinių įgūdţių ugdymui

Įvadas

Pateikiamą specialiąją mokymo priemonę sudaro 2 pratybų sąsiuviniai:

1. Kas tai?

2. Noriu kalbėti ir bendrauti.

Pratybų sąsiuvinius papildo ir praplečia trečioji priemonės dalis – kortelės.

Priemonės tikslas – padėti asmenims, turintiems vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą,

suvokti juos supančią daiktinę ir socialinę aplinką bei įgyti kompetencijų, kurios padėtų

jiems geriau orientuotis ir veikti šioje aplinkoje, bendrauti, laikantis pagrindinių elgesio

taisyklių bei kiek įmanoma labiau savarankiškai gyventi visuomenėje. Kiekvieną pratybų

sąsiuvinį sudaro keletas teminių blokų, kurie bus aprašyti ţemiau.

Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti specialiesiems pedagogams, kitiems

švietimo pagalbą teikiantiems specialistams ugdyti vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą

turinčių mokinių bendravimo įgūdţius, orientacines, paţintines, komunikavimo,

socialines kompetencijas. Priemonėse pateikiamų uţduočių pobūdis ir sudėtingumo lygis

neriboja mokinių, kurie turėtų pajėgti šias uţduotis atlikti, amţiaus, kadangi, kaip ţinoma,

vidutiniškai ir ţymiai sutrikusio intelekto asmenų gebėjimus lemia ne tik/ne tiek amţius,

kiek sutrikimo pobūdis ar sutrikimų kompleksas.

Vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams svarbu suvokti, kad

komunikaciniai/bendravimo įgūdţiai yra vieni iš svarbiausių kiekvieno ţmogaus

gyvenime, todėl, nesant galimybei ţodţiu reikšti savo poreikių ir norų, reikia ieškoti

alternatyvių bendravimo būdų (šias temas daugiausia apima priemonė ,,Noriu kalbėti ir

bendrauti“). Šių mokinių ugdymo procese ne maţiau svarbu formuoti paţintinę ir

orientacinę kompetenciją, lavinti suvokimą ir atmintį, turtinti ir aktyvinti ţodyną (į šį

aspektą daugiau orientuota priemonė ,,Kas tai?“). Ugdant minėtus suvokimą, gebėjimus,

praplečiama asmens galimybė savarankiškai veikti, tikslingai bendrauti ir tenkinti savo

poreikius konkrečioje visuomeninėje aplinkoje.

Vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams dėl nepakankamo

regimojo suvokimo ir orientavimosi erdvėje daug sunkumų kyla mokantis paţinti ir rašyti

raides, atpaţinti ţinomas, bet neįprastose padėtyse esančias figūras. Šioje mokymo

priemonėje pateikiama uţduočių, skirtų regimojo suvokimo lavinimui. Daugelyje

mokymosi situacijų mokinys gali tiesiogiai veikti – piešti, braukti, spalvinti, kirpti. Tokiu

būdu pratybų sąsiuviniai sudaro mokiniams sąlygas veikti praktiškai, pasinaudojant visais

pojūčiais, taigi ir mokytis šį sutrikimą turinčių mokinių grupei geriausiai priimtinu būdu.

Pedagogai, naudodami specialiąją priemonę, turės galimybę:

ugdyti mokinių savigarbą ir pasitikėjimą savimi;

formuoti gyvenimo įgūdţius, padėsiančius padaryti teisingus sprendimus įvairiose

situacijose ir skirtingose aplinkose;

ugdyti gebėjimą ţinias taikyti praktikoje;

organizuoti mokinių individualią ir/ar grupinę veiklą;

suteikti mokiniams vizualiai pagrįstą patarimą ir pagalbą;

uţtikrinti ţinių, įgūdţių ir nuostatų formavimo tęstinumą, keičiantis mokinių

poreikiams;

aktyvinti mokinius taikant netradicinius mokymo/si metodus;

taikyti tarpdalykinio integralumo principą.

Pratybų sąsiuviniuose pateikiamos uţduotys iliustruotos daiktiniais ar siuţetiniais

paveikslėliais bei sukurtais simboliais. Jas lydi trumpi ţodiniai nurodymai, paaiškinimai

(daugiausia mokytojui, kadangi patys vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą turintys mokiniai

neturi pakankamų skaitymo gebėjimų). Visgi, uţduotis siekta pateikti kuo paprastesne

kalba, skirtinguose puslapiuose kartoti jų ţodinę struktūrą, nes kai kurie mokiniai po tam

tikro laiko išmoksta atpaţinti sakinį arba bent jį lydintį prasminį simbolį. Tokiu atveju

rekomenduojama raginti mokinį perskaityti uţduotį pačiam.

Vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų ir jaunuolių ugdymo sėkmė

didele dalimi priklauso nuo mokytojo/pedagogo profesionalumo: dalykinių ir profesinių,

bendrųjų kompetencijų, nuo gebėjimo tinkamai parinkti ir naudoti mokymo metodus,

atpaţinti mokinio galias ir gebėjimus. Rengėjos tikisi, kad siūlomas idėjas, uţduotis

ugdytojai taikys kūrybiškai, atsiţvelgdami į konkretaus mokinio sutrikimo specifiką,

individualius gebėjimus ir poreikius, mokyklos resursus. Pateiktas uţduotis mokiniai gali

atlikti savarankiškai ar su kito asmens pagalba, priklausomai nuo intelektinių, motorinių

gebėjimų. Uţduotis galima skaidyti dalimis, jas sunkinti (uţduodant papildomą klausimą,

prašant aiškiai tarti naują ţodį ir pan.) ar lengvinti (nereikalaujant tobulo kirpimo,

pasitenkinant pirmojo skiemens arba ţodţio ,,kontūro“ tarimu, pan.). Priemonė leidţia

individualizuoti ugdymo turinį taip, kad mokinys patirtų sėkmę, išmoktų ieškoti ţenklų,

informuojančių apie atliktos uţduoties rezultatą (teisingai ar neteisingai), ir galėtų

vizualiai įvertinti savo darbą.

Vidutiniškai/ţymiai sutrikusio intelekto mokinių ugdymas remiasi dalykinio

integralumo principu, todėl pratybose pateikiamos komunikavimo, ţodyno plėtros

uţduotys suponuoja ir elementarių skaitymo, skaičiavimo gebėjimų ugdymą ir taikymą,

motorinius veiksmus (kirpimą, spalvinimą, klijavimą) ir, ţinoma, kalbėjimą. Kad šios

ugdymo sritys ,,nepraslystų” pro pedagogo dėmesį, jas reikėtų iš anksto numatyti,

nagrinėjant vieną ar kitą pratybų temą.

Ţinant neišlavėjusią mokinių smulkiąją motoriką, mokytojai gali suabejoti dėl

kirpimo uţduočių tikslingumo. Visgi daugiau nei 30-ties metų autorių darbo patirtis

parodė, kad dauguma sutrikusio intelekto vaikų mėgsta (netgi labai) kirpimo uţduotis ir su

malonumu jas atlieka, tegu ir netobulai. Jeigu klasėje yra mokinių, kuriems tokios

uţduotys neprienamos, mokytojams siūlome ugdymo situaciją kurti kitu būdu: pavyzdţiui,

uţuot kirpusi, mokinė gali nubrėţti brūkšnį, sujungdama vieną daiktą su kitu, nuspalvinti;

nesant ir tokiai galimybei, mokinei gali padėti mėgstantys kirpti mokiniai arba įsitraukti

tėveliai.

Uţduočių formulavimas. Kadangi vidutiniškai ir ţymiai sutrikusio intelekto

asmenys dėl jų intelekto ypatumų yra pakankamai egocentriški, uţduočių formuluotėmis

siekta kreiptis tiesiogiai į mokinį, naudojant II asmenį ir liepiamąją nuosaką. Uţduočių

suasmeninimas, tiesioginis kreipimasis leidţia siekti labai svarbaus tikslo – ugdyti

mokinio savęs paţinimą, adekvatesnį savęs vertinimą, paţvelgti į situaciją tarsi ,,iš

vidaus”, remtis asmenine patirtimi.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bet kurio pratybų puslapio tema nebūtinai suponuoja

tik vieną pamoką (veikiau - kelias). Pratybose siūloma tema yra gairės, primenančios

mokytojui, kokius sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių gebėjimus galima ugdyti

pasirinkus vieną ar kitą temą ir siūlančios būdų, kaip tai daryti. Be to, kiekvienas

pedagogogas ţino, jog komunikacinių gebėjimų ugdymas, susipaţinimas su profesijomis,

transporto priemonėmis ir kt. turi vykti realiose situacijose, naudojant realius daiktus.

Verta prisiminti svarbų ugdymo sėkmės principą – sutrikusio intelekto mokinės/io

gebėjimą galime vadinti suformuotu tik tada, kai jis ar ji gali jį pademonstruoti skirtingose

aplinkose, skirtingose komunikacijos situacijose ar su skirtingais tos pačios kategorijos

daiktais.

Kaip ţinoma, ugdant sutrikusio intelekto asmenis, laiko, kurį leidţia mokyklos

erdvė, daţniausiai nepakanka. Todėl ugdantis komunikacijos įgūdţius, mokantis suprasti

bendravimo taisykles, susipaţįstant su artimiausios ir tolimesnės aplinkos daiktais

sutrikusio intelekto vaikui ar jaunuoliui (taigi ir jo mokytojui) labai reikia tėvų pagalbos.

Taupant vietą ne kiekviename pratybų puslapyje paminėta galimybė įtraukti į konkrečią

uţduotį tėvus, bet autorės neabejoja, kad mokytojai pastebės, kurios temos, uţduotys yra

palankios tėvų dalyvavimui jų vaiko ugdymo procese.

Autorės supranta, kad dalis uţduočių patyrusiems pedagogams praktikams

pasirodys pernelyg ambicingos, tačiau pasiryţo palikti erdvės kūrybinėms

interpretacijomis, metodų įvairovei ir pedagogų pasirinkimui, kurią temą ir kiek gvildenti,

atsiţvelgiant į klasės mokinių gebėjimus ir poreikius.

Kortelės.

Svarbi priemonės dalis – kortelės. Jų paskirtis: a) pateikti struktūruotą veiksmų

seką, leidţiančią atlikti ir/ar įtvirtinti vieną ar kitą gebėjimą (daugiausia bendravimo

gebėjimus su skirtingo statuso asmenimis ir skirtingose situacijose), b) ugdyti mokinių

paţintinius įgūdţius, plečiant ir atkyvinant ţodyną, praplečiant ţinias apie socialinę ir

daiktinę aplinką. Kortelės pratęsia ir įtvirtina pratybų sąsiuviniuose plėtojamų temų turinį,

elementariai praplečia kai kurių temų teorinį kontekstą (pvz., pratybų sąsiuvinyje ,,Kas

tai?” mokiniai mokosi, kad yra naminiai paukščiai, o kortelėje suţino - kodėl ţmonės šiuos

paukščius augina).

Įvykiai, iliustruojantys pratybų sąsiuvinių temas, veiksmų schemos, daiktai

kortelėse vaizduojami paveikslėliais, papildant minimaliu tekstu elementarių skaitymo

gebėjimų turintiems mokiniams. Tokie tekstai - paprasti pasakojimai, kitame kontekste

supaţindinantys mokinius su pratybų sąsiuviniuose nagrinėtais reiškiniais – elgesio

normomis, daiktų paskirtimi, ţmonių darbu, gyvūnų nauda ar pan. Keletoje kortelių

pateikiamas konkrečios komunikacinės situacijos procesas, kalbėjimosi eiga, tuo būdu

pakartojant ir įtvirtinant pratybų sąsiuviniuose pateikiamomis uţduotimis ugdomus

komunikacijos gebėjimus ir elgesio taisyklių supratimą.

Kortelėse pateikiami komunikacijos etapai iliustruoti simboliais ir piešiniais. Ypač

daţnai tariamus ţodţius (,,Labas“, ,,Ačiū“), paros laiką (rytas, vakaras), esminius ţodţius

,,Taip“ ir ,,Ne“ kortelėse, kaip ir pratybose, ţymi simboliai. Tuo siekiama, kad mokiniai ne

tik išgirstų, bet ir vizualiai įsisąmonintų esminių ţodţių vartojimo situacijas, gebėtų geriau

susivokti laike.

Taigi kortelėse pateikiama:

a) bendros taisyklės, kada ir kaip vartoti esminius ţodţius (taip, ne, ačiū, prašau);

b) paprasto sakinio sudarymo schemos;

c) komunikacinių veiksmų seka, mokant išreikšti savo poreikį, ,,valdyti“

bendravimo procesą, tinkamai elgtis konkrečioje tipinėje situacijoje

(pavyzdţiui, perkant autobuso bilietą);

d) svarbiausios bendravimo taisyklės formaliose ir neformaliose situacijose;

e) trumpi paprasto turinio tekstukai, praplečiantys mokinių ţinias apie pratybų

sąsiuviniuose nagrinėtus daiktus ir reiškinius.

Pedagogai pastebės, kad nors abu pratybų sąsiuviniai – ,,Kas tai?” ir ,,Noriu

kalbėti ir bendrauti” skiriasi savo turiniu, tačiau dalis kortelių (pirmame ir ypač antrame

aplanke) šiuos sąsiuvinius sujungia į organišką visumą: viena vertus, mokiniai mokosi

komunikuoti (sąsiuvinis ,,Noriu kalbėti ir bendrauti”), kita vertus, komunikuodami jie

mokosi paţinti profesijas ir bendravimo su skirtingų specialybių ţmonėmis taisykles bei

ypatumus (sąsiuvinis ,,Kas tai?”, profesijų skyrius).

Tiek pratybų sąsiuviniuose, tiek kortelėse laikomasi svarbaus šiuolaikinės

didaktikos principo – plėtoti ne tik ţinias ir ugdyti gebėjimus, bet ir formuoti tinkamas

vertybines nuostatas, kurios palengvintų vaiko ir jaunuolio dalyvavimą visuomenėje. Prieš

detaliau aptariant kiekvieną pratybų sąsiuvinį, jo atskiras temas, nurodoma, į kokių

vertybinių nuostatų ugdymą galėtų būti sutelktas pedagogo dėmesys.

Apibendrinant, pateikiame dar keletą bendrų patarimų, kaip išnaudoti visas

pratybų siūlomas galimybes:

a) vadovautis pratybų sąsiuviniu kaip veiklos planu; jei yra poreikis,

papildyti tam tikrą temą atitinkamomis kortelėmis;

b) padauginti tam tikrai temai skirtas uţduotis (padaryti kopijas), kad

mokinys galėtų tas uţduotis atlikti keletą kartų (pavyzdţiui, apibraukiant

naminius gyvūnus, pakartojant komunikacinės situacijos seką, pan.); toks

kartojimas suponuoja ir mokytojo kūrybiškumą – skirtingų metodų

panaudojimą tai pačiai temai įsisavinti;

c) uţduotis galima diferencijuoti, individualizuoti. Jas atlikus, pedagogas

turėtų paskatinti mokinį įsivertinti savo darbo rezultatus, - tam galima

panaudoti paskutiniame pratybų puslapyje įdėtus lipdukus. Įsivertinimas

didina mokymosi motyvaciją, ugdo savarankiškumą ir plėtoja mokymosi

gebėjimus;

d) siūlome kiek galima kūrybiškiau pasinaudoti kasdieninio gyvenimo

situacijomis – atkreipti mokinių dėmesį į bendravimo epizodus, lankytis

ir bendrauti bendruomenės įstaigose, TV ar video siuţetuose stebėti ir

mėgdţioti (arba kritiškai įvertinti) mokymuisi tinkamus epizodus;

e) į ugdymo procesą įtraukti tėvus – skatinti juos rodyti tinkamo

bendravimo pavyzdţius, formuoti adekvačias verbalines ir neverbalines

savo vaikų reakcijas, gebėjimą tinkamai reikšti poreikius, pan.;

f) skatinti mokinius ,,išbandyti” turimus komunikacinius gebėjimus

kasdienėse situacijose su skirtingų profesijų, statuso ţmonėmis; aktyvinti

jų ţodyną, kalbėjimo gebėjimus veikiant artimoje ar tolimesnėje

aplinkoje.

Pratybų sąsiuvinių aprašymas

Sąsiuvinis “Noriu kalbėti ir bendrauti ”

Pratybų sąsiuvinyje pateiktos uţduotys padės pedagogams tobulinti mokinių

kalbinius-komunikacinius, bendravimo gebėjimus, lavinti orientavimąsi laike, plėtoti

asmenines kompetencijas (mokant reikšti savo poreikius, laikantis elgesio taisyklių prie

stalo, viešose vietose, pan.) ir, apskritai, ugdyti savarankiškumą.

Uţduotys padės vidutinį/ţymų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams išmokti:

a) atpaţinti, paţinti ir skirti paros laiko sąvokas;

b) rasti informaciją apie tai, kaip ir kada reikia pasisiveikinti - atsisveikinti;

c) “perskaityti” ir atpaţinti parašytus ţodţius: pasisveikinimus - atsisveikinimus;

d) atpaţinti kavinę tarp kitų visuomeninės paskirties pastatų;

e) suprasti, kad meniu yra valgiaraštis, kuriame surašyti valgiai ir gėrimai;

f) ţinoti, kaip elgtis prie stalo ir kitose viešose vietose;

g) atpaţinti teigiamas ir neigiamas emocijas;

h) išreikšti savo poreikius (pvz., noriu... eiti, gerti, valgyti ir pan.).

Pateikti uţduočių pavyzdţiai yra siejami su realiame gyvenime vykstančiomis

veiklomis, jas atspindinčiais simboliais, kad mokiniui būtų lengviau susieti pratybas su

realia veikla: kur, kada ir su kuo reikia sveikintis, kur galima praleisti laiką, ko einame į

kavinę, kokiu būdu atpaţinti kito ţmogaus nuotaiką, emocijas.

Sąsiuvinyje pateiktomis uţduotimis ugdomos šios vertybinės nuostatos:

dėmesingumas, atidumas kitiems ţmonėms, pagarba skirtingo amţiaus ţmonėms, pagarba

ir tinkamas bendravimas su šeimos nariais, draugais, pagarba ţmonių sukurtoms elgesio

taisyklėms.

Teminiai blokai:

Sąsiuvinyje “Noriu kalbėti ir bendrauti ” pateiktos uţduotys yra suskirstytos į 5

atskirus temų blokus:

1. Kaip pasisveikinti – atsisveikinti: 1-9 psl.

2. Kavinė: 10-16 psl.

3. Kaip pasakyti “Noriu...”: 17-22 psl.

4. Kada ir kaip bendrauti: 23- 27 psl.

5. Emocijos ir elgesys: 28 – 35 psl.

Toliau mokiniams pateikiamos uţduotys aptariamos pagal atskirus temų blokus.

KAIP PASISVEIKINTI – ATSISVEIKINTI (1- 9 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: dėmesingumas ir mandagumas bendraujant su

kitais ţmonėmis, pagarba ţmonių sukurtoms bendravimo taisyklėms – kaip būtina gero

elgesio sąlyga.

Visi esame girdėję posakį „pirmas įspūdis svarbiausias“. Pirmą kartą susitikus su

ţmogumi, labai svarbu sudaryti apie save teigiamą įspūdį. Vienas pagrindinių dalykų yra

mandagumas. Intelekto sutrikimus turintiems vaikams svarbu ţinoti ir taikyti pagrindines

mandagumo taisykles: pasisveikinti – atsisveikinti, padėkoti, pasakyti ačiū, atsiprašyti.

Mandagiai elgdamiesi su kitu asmeniu parodote, kad jį gerbiate, be to esate malonus ir

patikimas. Ši taisyklė galioja ne tik bendraujant su mokytojais, draugais mokykloje, bet ir

bendraujant su šeimos nariais. Visi ţinome ţodţius „ačiū“, „prašom“, o ar ţinome kaip

tinkamai pasisveikinti, paspausti ranką?

1 psl. uţduotyje PAROS LAIKO SIMBOLIAI pateikti paros laiką ţymintys

simboliai – ţenklai (toliau – simboliai), kurie turi savo reikšmes: RYTAS, DIENA,

VAKARAS, NAKTIS. Kiekvieno simbolio turinys skiriasi. RYTAS simbolyje yra

nupiešta saulė ir rodyklė, rodanti, kad ryte saulė teka, dieną – saulė šviečia, vakare – saulė

ir rodyklė, rodanti, kad saulė leidţiasi. Simbolyje naktis nupieštas mėnulis ir ţvaigţdės.

Visų simbolių fonas skirtingas, kad intelekto sutrikimus turintiems vaikams būtų lengviau

skirti simbolius. Intelekto sutrikimus turintys vaikai ne visi išmoksta rašyti, skaityti, tačiau

dalis jų geba atpaţinti parašytą ţodį, todėl šios uţduoties antroje dalyje prašoma parašyti ir

įsiminti ţodţių RYTAS, DIENA, VAKARAS, NAKTIS reikšmes. Vaikams, kurių

intelektiniai gebėjimai yra aukštesni, mokytojas uţduotį gali sunkinti - paprašyti ţodţius

RYTAS, DIENA, VAKARAS, NAKTIS parašyti ant atskiro popieriaus lapo ar į sąsiuvinį.

2-o psl. uţduotis KAIP KAS SVEIKINASI.

Prieš atliekant uţduotį mokytojas aiškina, mokiniams primena, kad

pasisveikinimu prasideda diena arba tiesiog pokalbis. Sutiktą artimą ar paţįstamą ţmogų

taip pat visada sveikiname. Sveikinamės ir nuoširdţiai ir maloniai. Nereikia laukti, kol

kitas pasveikins mus. Nieko blogo, jeigu pirmi pasveikinsime paţįstamą – galbūt jis mūsų

nepastebėjo arba jei ilgai nesimatėme, gal nepaţino. Net ir labiausiai skubėdami ar būdami

išsiblaškę, neturime pamiršti, kad neatsakyti į pasisveikinimą yra nemandagu.

Pasisveikinimas – tai pagarbos ir draugiškumo išraiška. Šių mandagaus elgesio taisyklių

reikia mokyti praktiškai kiekvieną dieną: kai mokinys ateina į mokyklą - pasisveikina,

išeidamas – atsisveikina.

Po pokalbio mokinio prašoma atlikti pateiktą uţduotį - sujungti linija tuos

paveikslėlius – simbolius, kuriuose vaikai sveikinasi tuo pačiu paros metu. Šia uţduotimi

siekiama ne tik gerinti bendravimo įgūdţius, įtvirtinti sąvokas RYTAS, DIENA,

VAKARAS, NAKTIS, bet ir susieti šias sąvokas su pasisveikinimais: LABA DIENA,

LABAS RYTAS, LABAS VAKARAS, LABOS NAKTIES. Uţduotį galima papildyti,

paprašant mokinio surasti ir apibraukti simbolyje esantį ţenklą, kuris ţymi paros laiką.

3-as psl. uţduotis KADA, KAIP SVEIKINAMĖS.

Šioje uţduotyje autorės siūlo pirmiausia įtvirtinti paros dalis (galima pakartoti 1-ą

uţduotį): rytas, diena, vakaras, naktis, o vėliau aiškinti, kad sveikinimasis susideda iš

dviejų dalių: ţodţių (verbalinės) ir veiksm (techninės). Pasisveikindami daţniausiai

linkime sutiktam ţmogui gero (labo) ryto, dienos ar vakaro ţodţiais ”Labas rytas”, ”Laba

diena”, ”Labas vakaras”. Mokiniui aiškinama, kad su artimais ţmonėmis ar bičiuliais

sveikinamės laisviau. Pateikiami pasisveikinimo pavyzdţiai: ”Labas”, ”Sveikas”,

”Labutis”, ”Sveikutis”, ”Sveikas gyvas”, ”Sveikas drūtas”. Svečius sutinkame ţodţiais:

”Sveiki atvykę”.

Uţduotį ”Kiekviename simbolyje surasti ţenklą, kuris ţymi paros laiką. Surastą

ţenklą apibraukti”, mokiniai turi atlikti neskubėdami, lygindami ir derindami simbolių

detales. Daugelis mokinių su intelekto sutrikimais turi lyginimo – derinimo sunkumų,

todėl, prieš atliekant uţduotį, reikėtų kiekvieną simbolį, paveikslėlį aptarti, ”išryškinti”

jame esančias detales. Papildoma veikla galėtų būti: atlikti praktinę uţduotį, suvaidinti

situaciją ir paprašyti, kad mokiniai pasisveikintų vienas su kitu, sakydami ”Labas rytas”,

”Laba diena”, ”Labas vakaras”. Jeigu mokinys neturi verbalinės komunikacijos galimybių,

pasisveikinti gali rodydamas pasisveikinimo simbolį.

Pasisveikinti – atsisveikinti mokiniai mokosi ir atlikdami 4 psl. uţduotį

PASISVEIKINAME – ATSISVEIKINAME. Šios uţduoties atlikimui pateikiami

iškerpami paveikslėliai. Mokinys turi juos sugrupuoti, t.y. suklijuoti į tuščius langelius

temomis: ką sakome, kai pasisveikiname ir ką sakome, kai atsisveikiname. Stuplelių

viršutiniuose langeliuose yra pateikti paveikslėliai, kurie ”sufleruoja”, kada vaikai

pasisveikina (vienas kitam duoda ranką) ir kada atsisveikina (mergaitės atsukusios vienai

kitai nugaras, eina viena nuo kitos).

5, 6 psl. MOKU PASISVEIKINTI ir ŢINAU, KAIP PASISVEIKINTI

paveikslėliuose pateikti įvairūs tinkamo ir netinkamo pasisveikinimo variantai. Sveikinasi:

”ploja” ranka draugui per petį; mandagiai kilsteli ranką; paduoda ranką, o tuo metu kita

ranka kišenėje; graţiai paspaudţia ranką; dešine ranka sveikinasi, o kaire ranka krapšto

nosį ir kiti pavyzdţiai.

Mokytojas primena bendras pasiveikinimo ţodţiu taisykles, supaţindina ar

primena pasisveikinimo su skirtingo statuso, lyties asmenimis ypatumus:

1. Berniukas (vyras) visuomet pasisveikina su mergaite (moterimi) pirmas.

2. Mokinys pirmas pasisveikina su mokytoju (ar kitu vyresniu ţmogumi).

Labai daţnai sveikinamasi rankos paspaudimu. Sveikinantis rankos paspaudimu

reiškiamas mandagumas. Paspausdami ranką parodome norą pradėti pokalbį. Rankos

neduodame tais atvejais, kai skubame ar nenorime šnekėtis. Rankos paspaudimas rodo

pokalbio pradţią ir pabaigą. Mokinys turi ţinoti ir prisiminti, kad nepaspausti kito

žmogaus ištiestos rankos yra nemandagu.

Reikia prisiminti, kad pagal vyraujančias elgesio taisykles sveikinantis rankos

paspaudimu:

1. Vyresnis ţmogus pasisveikina su jaunesniu. Mokytojas paduoda ranką mokiniui.

(Aukštesnio statuso ţmogus pasisveikina su ţemesnio statuso asmeniu).

2. Moteris pirmoji ištiesia ranką vyrui.

Kartu verta prisiminti, kad šios nuostatos gali keistis (ir palengva keičiasi), -

neretai tas, kuris pirmas pastebi kitą asmenį, jam ir ištiesia ranką.

Kaip tinkamai paspausti ranką? Vieni ranką suspaudţia stipriai, kiti ranką paima

ir laiko pernelyg glebiai ir vangiai. Geriausia, laikytis „aukso viduriuko“: nei per stipriai,

nei per lengvai, nei per ilgai. Ranką paspausti pakanka kelių sekundţių. Daţniausiai

asmuo, kurio ranka yra per ilgai laikoma ir dar kratoma, pasijunta nejaukiai. Rankos

paspaudimo mokiniai gali pasimokyti klasėje, praktiškai suvaidindami įvairias situacijas.

Mokytojas paaiškina ir kitus pasisveikinimo būdus: rankos bučiavimas, bučiavimas

į skruostą, apkabinimas, sveikinimasis per atstumą.

Rankos bučiavimas. Rankos bučiavimas laikomas pasenusiu dalyku. Tačiau

šventės proga galima moteriai pabučiuoti ranką. Tai turi būti menamas bučinys, lūpos

rankos neturėtų liesti. Be to, vertėtų atminti, kad ranka bučiuojama tik patalpoje, jokiu

būdu ne gatvėje. Svarbu mokiniams pasakyti, kad tokį pasisveikinimo būdą jie turi ţinoti

(juk mato, kad taip sveikinasi ţmonės kino filmuose, teatre), bet bučiuoti rankos, net ir

artimam ţmogui, nereikia.

Bučiavimas į skruostus. Taip sveikintis geriausia kasdienybėje. Beje, tai turėtų

būti pseudobučinys (neliečiant lūpomis skruostų), tarsi bučinys į orą arba švelnus

prilietimas skruostais. Mokiniams reikėtų priminti, kad daţniausiai taip sveikinasi artimi

šeimos nariai (ši tema nagrinėjama ir pratybų sąsiuvinyje ,,Kas tai?).

Apkabinimu, kaip ir pabučiavimu, išreiškiama ypač didelė simpatija ţmogui. To

nedera daryti sutikus ţmogų I-ą kartą. Kartais sveikinantis ar atsisveikinant ir apkabinama,

ir pasibučiuojama. Tokiu atveju reikia tik priglausti skruostą prie skruosto, lūpomis

neliečiant veido ir lūpų.

Sveikindamasis gatvėje vyras lengvai linktelėdamas nusivoţia skrybėlę ir laiko ją

maţdaug pečių aukštyje. Ţieminės kepurės ar beretės nusimauti nereikia, pakanka linktelti.

Šaukti sutiktąjį ar garsiai jį sveikinti nederėtų.

Sėdint kavinėje sveikinamasi tik galvos linktelėjimu. Vyriškis linktelėdamas

kilsteli nuo kėdės, o atsistoja tik tuo atveju, jei prie jo prieina moteris.

Išsiaiškinus visus galimus pasisveikinimo variantus, 5 ir 6 psl. uţduotyse mokinys

turi apibraukti paveikslėlius, kuriuose mandagiai (5 psl. uţduotis) ir nemandagiai (6

psl.uţduotis) sveikinamasi.

PASISVEIKINTI REIKIA MOKĖTI yra 7 psl.uţduotis, kurioje įtvirtinamos 5, 6

psl. uţduotyse įgytos ţinios, gebėjimai. Įvadiniame pokalbyje mokytojas kalba apie kitus

pasisveikinimo ypatumus: primena, kad sveikindamiesi ţiūrime į akis, o ne į ausį, pro šalį;

kai sveikinamasi, rankos ištrauktos iš kišenių; įėjus į patalpą pirmiausia reikia nusimauti

pirštines ir tik tada sveikintis su esančiais patalpoje; nemandagu sveikintis, kai valgome

(kąsnis burnoje), kai kramtome kramtomą gumą.

Atlikdamas uţduotį mokinys turi sugrupuoti paveikslėlius, sujungti juos linija.

Poroje esantį paveikslėlį, kuriame netinkamai, nemandagiai sveikinasi reikia išbraukti. Ši

uţduotis lavina mokinių pastabumą, gebėjimą lyginti detales, derinti paveikslėlių turinį.

Uţduotimi siekiama įtvirtinti pagrindines mandagaus elgesio (pasisveikinimo) taisykles.

8 psl. uţduotis KAIP SVEIKINAMĖS skatina mokinį suprasti, kad su skirtingo

amţiaus, skirtingo rango ţmonėmis sveikinamės skirtingai. Uţduotį sudaro langeliai, į

kuriuos reikės įklijuoti ”pasisveikinimus”, ”atsisveikinimus”. Kad mokinys geriau įsimintų

pasisveikinimą, jam reikia pasisveikinimą parašyti, tai yra atkartoti kontūrinėmis raidėmis

parašytus ţodţius.

I-ąją potemę uţbaigia 9 psl. uţduotis ”PARAŠYK ŢODŢIUS”. Uţduotimi

įtvirtinami pasisveikinimai ”Labas rytas”, ”Laba diena” ”Sveiki”, ”Labas vakaras”,

atsisveikinimai ”Viso gero”, Labos nakties”, Iki pasimatymo”, Ate”.

Pristatydamas uţduotį, mokytojas su mokiniai pasikartoja visus pasisveikinimo –

atsisveikinimo būdus, ”suvaidina” juos ţaidybinėse situacijose ir, kaip galutinį rezultatą,

šiuos ţodţius parašo. Aukštesnio intelekto mokiniams galima duoti papildomai parašyti

tokių pačių ţodţių į sąsiuvinius, sudėlioti raidyne ar parašyti kompiuteriu.

Sietinos kortelės:

KORTE

LĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

1. PARA YRA 1 DIENA

IR 1 NAKTIS.

gebės skirti paros dalis: rytas, diena, vakaras, naktis

(jas įvardinti ar parodyti)

aktyviau kalboje vartos paros metą ţyminčias

sąvokas

elementariai įvardins, parodys simboliu pagrindinius

gamtos reiškinius (saulė leidţiasi, kyla, pan.)

2. KAIP KAS

SVEIKINASI.

mokės pasisveikinti: labas rytas, laba diena, labas

vakaras

tinkamai vartos ,,labanaktis“: supras, kad tai yra

atsisveikinimas, kurį sakome tik vakare

3. PASISVEIKINAME – ţinos, kuo skiriasi pasisveikinimas nuo

APSISVEIKINAME atsisveikinimo: konkrečiose situacijose vartos

adekvačius ţodţius

gebės pasisveikinti – atsisveikinti su kitu ţmogumi

ţodţiu arba naudojant simbolį

4. KAIP

PASISVEIKINTI.

gebės pasisveikinti – atsisveikinti su kitu ţmogumi

ţodţiu, naudodami simbolį ir atlikdamas veiksmą

sveikindamasis ţiūrės į akis, nusimauti pirštinę ir

sveikintis tik švaria ranka

5. SVEIKINAMĖS

SKIRTINGAI.

gebės pasisveikinti - atsisveikinti skirtingais

(tinkamais) būdais su šeimos nariais, draugais, kitais

ţmonėmis

aktyviau vartos šnekamojoje kalboje pasisveikinimo-

atsisveikinimo ţodţius

KAVINĖ (10-16 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: pagarba skirtingų profesijų ţmonėms, pagarba

supančiai aplinkai, ţmonių sukurtoms bendravimo taisyklėms.

10 psl. uţduotis skirta išsiaiškinti, ar mokinys ţino ir supranta, kas yra KAVINĖ.

Mokytojas pasakoja, kad kavinė yra patalpa ar atskiras pastatas, kur geriama kava, arbata ir

kiti gėrimai, uţkandţiaujama. Kavinė visada turi iškabą, o lange gali būti valgiaraštis, dar

vadinamas MENIU, kad svečias dar lauke galėtų susipaţinti su siūlomų patiekalų

asosrtimentu, kainomis. Mokytojas papildomai paaiškina, kad valgiaraštis kitaip vadinamas

MENIU. Mokinys, susipaţinęs su mokytojo pateikta informacija apie kavinę, paveikslėlyje,

tarp kitų pastatų, turi surasti kavinės pastatą. Atlikęs šią uţduotį, mokinys suranda kavinės

iškabą tarp kitų iškabų, ir ją apibraukia. Uţduotį uţbaigia parašydamas – apvedţiodamas

pavadinimą KAVINĖ. Mokytojas pasakojimą gali papildyti ţiniomis apie kitas maitinimo

paskirties vietas: restoraną, bufetą ir valgyklą. Visgi, autorių nuomone, nebūtina pateikti

labai daug smulkių detalių, nes intelekto sutrikimus turintiems mokiniams suvokti subtilius

šių įstaigų skirtumus bus sudėtinga, o informacijos gali būti perdaug.

11 psl. uţduotis KĄ VEIKIAME KAVINĖJE.

Mokinys turi suprasti kavinės paskirtį ir pasakyti, ko einame į kavinę: iš kelių

pateiktų atsakymų apibraukti pasirinktą. Galima plačiau pakalbėti apie kavinės patalpas,

pasakyti, kad kiekviena kavinė turi holą, kuris maloniai nuteikia, salę, kurioje stovi stalai.

Priminti, kad ţmonės į kavinę ateina pabendrauti, pavalgyti, paklausyti muzikos, kartais –

pašokti. Šioje uţduotyje įtvirtinamos 2, 3 uţduotyse įgytos ţinios - kaip pasisveikinti,

atsisveikinti, kaip padėkoti, pasakyti AČIŪ.

12 psl. uţduotis PADAVĖJAS yra 10 ir 11 uţduočių tęsinys.

Nagrinėjant šią temą toliau kalbama apie kavinės paskirtį, aiškinama, kad

kiekvieną svečią, kuris įeina pro duris, pasitinka padavėjas. Jis pasisveikina lengvu galvos

linktelėjimu ir palydi iki staliuko, prie kurio gali svečias atsisėsti. Padavėjas būna

tvarkingai apsirengęs, drabuţiai išlyginti, nesuplyšę, kairėje pusėje prisegta vardinė

kortelė, kad svečias ţinotų, kas jį aptarnauja. Kai svečiai jau susodinti, padavėjas atneša

meniu ir paduoda kavinės lankytojui, iš kurio šis išsirenka patiekalus. Kiekvienas

padavėjas turi rašiklį su knygele (uţsakymui uţsirašyti) bei piniginę su smulkiais pinigais.

Kai svečias pavalgo, padavėjas atneša sąskaitą, kurioje nurodyta pinigų suma, kurią reikai

sumokėti.

Uţduotyje pateikiama situacija, kurioje mokinys tarp keleto ţmonių turi atrasti

padavėją, vėliau turi surasti meniu, jį apibraukti ir parašyti ţodţius MENIU ir

PADAVĖJAS. Atliekant uţduotį reikėtų aptarti padavėjo aprangą, laikyseną.

Autorės siūlo situaciją KAVINĖJE suvaidinti praktiškai. Mokiniai gali

pasiskirstyti vaidmenimis, vėliau vaidmenis pakeisti. Esant galimybei, siūlome apsilankyti

kavinėje, praktiškai išbandyti ,,uţsakymo“ padavėjui procesą.

13 psl. uţduotis MENIU -VALGIARAŠTIS.

Mokiniui reikia priminti, kad MENIU yra knygelė, kurią pasklaidęs kavinės

lankytojas gali susipaţinti su siūlomų patiekalų asortimentu, kainomis, o po to uţsisakyti

norimą patiekalą. Siūlytume mokytojui papildyti, paįvairinti uţduotį - parodyti kurios nors

kavinės MENIU – originalą (galima padaryti ir jo/jų kopijas), pasiţiūrėti, aptarti, kaip

sugrupuoti patiekalai, kur surašytos jų kainos. Paaiškinti, kuriuos patiekalus valgome

pirmiausiai, kuriuos vėliau. Po to sudaryti meniu iš uţduotyje pateiktų iškerpamų

paveikslėlių. Kalbėti ir aiškintis, iš kokių produktų pagaminti patiekalai. Galima uţduotį

papildyti, kad mokinys: 1) tarp pateiktų patiekalų surastų savo mėgstamiausius pateikalus

ir juos apibrauktų; 2) nupieštų savo labiausiai mėgstamą patiekalą (ar parašytų jo

pavadinimą) bei jį priskirtų patiekalų grupei: I-as, II-as, III-ias patiekalas.

14 psl. uţduotis KUR KAS EIS.

Prieš atliekant uţduotį mokiniai susipaţįsta su paveikslėlyje nupieštais pastatais,

aplinka, aptaria vaikų aprangą ir daiktus, kurie yra šalia vaikų. Mokinio prašoma sujungti

linija kur kuris vaikas eis. Po to reikia apibraukti detales, daiktus, iš kurių nusprendė, kur

tie vaikai eina. Ši uţduotis skatina mokinius būti atidţius, sutelkti dėmesį į smulkias

detales. Jeigu mokiniui sunku, savarankiškai nepavyksta atrasti „išskirtinių“ daiktų, būtina

suteikti pagalbą: parodyti, o po to paprašyti, kad mokinys parodytų pats.

15 psl.uţduotis. KAIP RENGTIS.

14 psl. temos kontekste vykęs pokalbis apie vaikų aprangą laikytinas įvadu į šią 15

psl. uţduotį. Autorės siūlo pirmiausia aptarti daiktus, kurie yra nupiešti iškerpamuose

paveikslėliuose, palyginti juos ir išsiaiškinti, kur einant galima juos vilktis. Galima kalbėti

ne tik apie drabuţių paskirtį, bet ir aptarti jų spalvą. Apibendrinant uţduotį, išsiaiškinami

paties mokinio poreikiai. Šis pasako, kur būtent jis labiau norėtų eiti - į kavinę ar iškylą.

16 psl. uţduotimi KAIP ELGTIS PRIE STALO uţbaigiamos šios teminio bloko

uţduotys. Elgesys prie stalo yra aktualus ne tik kavinėje, bet ir bet kurioje kitoje vietoje:

mokyklos valgykloje, valgant namuose, svečiuose. Rekomenduoujame surašyti ir

valgykloje pakabinti elgesio prie stalo taisykles, kuriose primenama, ko negalima daryti,

kai sėdi prie stalo ir valgai. Kadangi uţduotyje pateikti tik keli pavyzdţiai kaip negalima

elgtis, reikėtų mokiniams pateikti daugiau netinkamo elgesio atvejų (negalima imti maisto

iš kito lėkštės, negalima naudotis bendrais stalo įrankiais ir kita).

Kaip ir 12 psl. uţduotyje, jeigu yra galimybė, būtų labai naudinga nueiti į kavinę ir

praktiškai pamatyti jos aplinką, pabendrauti su padavėju ir iš meniu sąrašo išsirinkti

patiekalus.

Sietinos kortelės:

KORTE

LĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

6. KAVINĖ. supras kavinės paskirtį ir ţinos, ką ţmonės

veikia kavinėje

supras sąvoką PADAVĖJAS ir gebės pasakyti

(parodyti simboliu), kokį darbą jis/ji dirba

aktyviau vartos kalboje išmoktas sąvokas

7. KAVINĖS MENIU –

VALGIARAŠTIS. ţinos, kad meniu yra valgiaraštis; gebės

vartoti vieną iš šių sąvokų (pagal galimybes)

gebės iš meniu išsirinkti patiekalus, gėrimus

skirs ir gebės tinkamai derinti I-ą, II-ą

patiekalus, desertą

aktyviau vartos kalboje išmoktas: sąvokas:

patiekalas, desertas, kavinė

8. KAIP REIKIA

RENGTIS.

supras, kad skirtingomis progomis reikia

rengtis skirtingai; gebės paveikslėliuose

parodyti tinkamą aprangą

gebės pasirinkti drabuţius, tinkamus eiti į

kavinę

9. ELGESYS PRIE

STALO.

laikysis elgesio prie stalo taisyklių

reikiamoje situacijoje tinkamai naudosis

servetėle

Kaip ir pratybų sąsiuviniuose, naudojant korteles siūlome laikytis tos pačios kūrybinės

nuostatos: trūkstamą produktų, elgesio būdų, frazių arsenalą papildyti pagal poreikį:

pavyzdţiui, kavinėje, analizuojant valgiaraštį, pakalbėti apie darţovių, miltinius, šaltus ar

karštus produktus ir panašiai.

KAIP PASAKYTI ,,NORIU....“ (17-22 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: pagarba ir dėmesingumas ţmogui, su kuriuo

bendraujama, gebėjimas bendraujant palikti kitam psichologinės erdvės (nekalbėti vienam,

mandagiai klausytis kito, pan.).

Ţmonės, neturintys verbalinės komunikacijos gebėjimų, patiria sunkumų, kada nori

ko nors paprašyti, išreikšti savo poreikius. 17 psl. uţduotyje SUGRUPUOK surašyti

pagrindiniai poreikiai: noriu valgyti, gerti, eiti, tualetas. Uţduotyje pateikti pagrindinių

poreikių iškerpami paveikslėliai – simboliai: WC, Namai, ,,Taip“, ,,Ne“. Aptariant

iškerpamus simbolius, mokiniams reikia paaiškinti, kad tualetas gali būti ţymimas

raidėmis WC. Paprašoma, kad mokiniai surastų šį simbolį tarp kitų simbolių. Mokinys

turi iškirpti uţduotyje esančius simbolius, pridetinti juos prie lentelėje esančių ţodţių.

Uţduotį galima papildyti, paprašant, kad lentelėje esančius ţodţius, parašytus

kontūrinėmis raidėmis, parašytų savo ranka.

Mokiniams reikia paaiškinti, kad tualetas gali būti ţymimas uţrašu TUALETAS,

kad yra mergaičių – moterų ir berniukų – vyrų tualetai. Jie ţymimi simboliais ar

kitokiais (kadangi pastaruoju metu galima rasti ir tokių – humoristinių - simbolių kaip

,,gaidys-višta“, pedagogai turėtų patys juos pasirinkti, išnagrinėję artimiausios aplinkos

vizualinį apipavidalinimą).

Atliekant 18 psl. uţduotį PARAŠYK SAKINĮ mokiniai skatinami išreikšti savo

norus, poreikius ne vienu ţodţiu, bet sakiniu. Pakartojami jau ţinomi simboliai. Po to,

mokinys turi perskaityti parašytą sakinį ir į tuščius langelius sudėlioti simbolius, t.y.

simboliais parašyti sakinį. Uţbaigdamas uţduotį, mokinys ranka parašo tą patį sakinį.

Vaikai, kurie neturi verbalinės komunikacijos, skatinami išreikšti savo norus simboliais.

19 psl. uţduotyje PERSKAITYK mokinio prašoma perskaityti parašytą ţodį ir

sujungti su jį atitinkamu simboliu. Atlikdamas uţduotį mokinys raginamas atpaţinti

simbolį, parašytą ţodį. Mokinys turi būti skatinamas bendrauti kalba ar simboliais

reiškiant savo norus, poreikius. 20 psl. uţduotis UŢBAIK SAKINĮ padeda formuoti

bendravimo įgūdţius. Mokinys turi pasakyti, ko jis nori (bendrai) ir įvardinti tą norą

konkrečiai. Pvz.: Aš noriu..(Ko noriu?) – gerti. Gerti (ko?) – pieno. Visas sakinys: Aš

noriu gerti pieno.

21 psl. uţduotis PARAŠYK SAKINĮ papildo, pratęsia 20 psl.uţduotį. Mokinio

prašoma iškirpti uţduotyje esančius iškerpamus simbolius, atsakyti į klausimus Kas?

Koks? ir sudėlioti iš simbolių sakinius:

Raudonas obuolys.

Geltonas puodelis.

Mėlynas pieštukas.

Žalia eglė.

Šia uţduotimi įtvirtinami daiktų pavadinimai, ugdomi paţintiniai gebėjimai:

mokinys mokosi skirti spalvas, jų pavadinimus.

Galima šią uţduotį papildyti kitomis: paprašyti, kad mokinys parašytų ar perrašytų

sakinį (jei turi elementarių rašymo gebėjimų), derindamas daiktavardį su kitu būdvardţiu.

Pzv. Mėlynas puodelis. Ţalias pieštukas ir kt.

22 psl. uţduotis PASAKYK, KO NORI.

Šia uţduotimi formuojami savarankiškumo įgūdţiai, mokant mokinį savarankiškai

paprašyti, ko jis nori. Prašymus mokinys turi sudėlioti simboliais:

AŠ NORIU GERTI.

AŠ NORIU VALGYTI.

AŠ NORIU Į TUALETĄ.

Mokinys skatinamas nepamiršti mandagumo taisyklių ir visada padėkoti, pasakyti

AČIŪ. Tuo tikslu uţduoties pabaigoje reikia surasti simbolį AČIŪ ir jį apibraukti.

Sietinos kortelės:

KORTEL

ĖS

Nr.

KORTELĖS

TEMA

UGDOMI GEBĖJIMAI

10. PAGRINDINIAI

POREIKIAI.

gebės įvardinti (parodyti simboliais)

pagrindinius ţmogaus poreikius

atpaţins ir įvardins pagrindinių poreikių

simbolius

11. TAIP – NE.

ţinos, kad TAIP sakome, kai sutinkame su

kito ţmogaus nuomone, ir adekvačiai vartos

šį ţodį

ţinos, kad NE sakome, kai nesutinkame su

kito ţmogaus nuomone ir adekvačiai vartos šį

ţodį

atpaţins TAIP ir NE simbolius (parodys,

pasakys)

12. PARAŠYTI

SAKINĮ.

ţinos, kad sakinį galima ”parašyti” ne tik

ţodţiais, bet ir simboliais ir gebės tai padaryti

prieinamu būdu

gebės simboliais išreikšti savo poreikį,

paprašyti, pan.

13. KAIP

PAPRAŠYTI

GERTI,

VALGYTI?

atpaţins pagrindinius poreikius

vaizduojančius simbolius, įvardins

(pavaizduos) jų reikšmę

pasakys, ko nori

pasakys ne tik, kad nori valgyti, bet ir ką nori

valgyti

14. PARAŠYTI

SAKINĮ.

gebės iš simbolių sudėlioti sakinį,

nurodydamas daikto pavadinimą ir daikto

spalvą

ţinos, kad tokios pat rūšies, t.y. tokie patys

daiktai gali būti skirtingos spalvos ir įvardins

(ar parodys) jų spalvą

KADA IR KAIP BENDRAUTI (23- 27 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: pagarba ir dėmesingumas ţmogui, su kuriuo

bendraujama, ţmonių sukurtoms bendravimo taisyklėms, tausojantis elgesys supančioje

aplinkoje.

23 psl. uţduotis DIALOGAS supaţindina mokinį su sąvoka ,,dialogas“ ir padeda

suprasti, kad dialogu vadinamas dviejų ir daugiau ţmonių pasikalbėjimas. Kalbėdamiesi

ţmonės keičiasi informacija. Uţduotyje pateikta situacija, kurioje kalbasi du vaikai. Reikia

skaityti tekstą ir įrašyti praleistus ţodţius. Uţduoties palengvinimui ţodţiai jau yra įrašyti

kontūrinėmis raidėmis ir jas reikia tik atkartoti. Jeigu mokinys negeba skaityti, tekstą gali

perskaityti mokytojas, asistentas ar kitas asmuo. Aukštesnius intelektinius gebėjimus

turintiems mokiniams uţduotį galima papildyti kitomis uţduotimis. Pvz., galima paprašyti

mokinio, kad dialoge surastų vaikų vardus ir juos apibrauktų, kad surastų pasisveikinimus

ir juos apibrauktų.

Baigiamoji uţduoties dalis intelekto sutrikimus turintiems vaikams gali būti sunki,

todėl autorės siūlo skaityti dialogą tuo pačiu metu vedant (brėţiant) liniją nuo vieno

pašnekovo iki kito.

24 psl. uţduotis TAIP–NE reikalauja atidaus klausymosi, nes pasirinkti teisingą

atsakymą galima tik girdint, kas sakoma. Uţduoties lape esančioje iškerpamoje juostoje

sudėti simboliai TAIP, NE. Juos reikia iškirpti ir įklijuoti į tuščius langelius, priklausomai

nuo to, kokį atsakymą pasirinko mokinys. Atliekant uţduotį įtvirtinama ţodelių TAIP, NE

rašyba. Mokinys turi savarankiškai ar su pagalba parašyti šiuos ţodelius. Pratybas galima

tęsti, parenkant daugiau uţduočių, kuriose būtų reikalingi atsakymai TAIP, NE.

25 psl. uţduotis KĄ VEIKI LAISVALAIKIU. Kaip ţinoma, bendravimas vyksta

įvairių veiklų metu, todėl pateiktoje uţduotyje mokinys turi iš visų veiklų atrinkti savo

mėgstamiausias. Pasirinktas veiklas reikia aptarti ir ir išsiaiškinti, kodėl jas pasirinko,

kodėl jas mėgsta. Šiuo poţiūriu uţduotis turi diagnostinę reikšmę. Pasirenkant veiklas

išryškėja mokinio charakterio bruoţai: ar vaikas labiau mėgsta būti vienas ir jam labiau

patinka individuali veikla, ar jam labiau patinka būti kartu su kitais ir veikti bendrai. Jeigu

mokinys pasirenka paveikslėlį, kuriame dvi draugės kalbasi ar paveikslėlį, kuriame du

vaikai ţaidţia, tai gali rodyti, kad jis ar ji labai nori bendrauti ir mėgsta tai daryti.

Kitoje uţduoties dalyje įtvirtinamas ţodelių TAIP–NE vartojimas. Atsakymą

galima patikrinti praktiškai ţaidţiant ţaidimą/us (pvz., domino). Konkrečioje ţaidybinėje

situacijoje mokytojas turėtų klausti, ar mokinys nori pradėti ţaidimą Domino, tai yra

ţaisti pirmas. Toks klausimas suponuoja ţodţių TAIP arba NE vartojimą.

25 psl. uţduotis yra įvadas į 26 psl. uţduotį DOMINO ŢAIDIMAS ir į 27 psl.

esančią uţduotį ATSAKYK Į KLAUSIMUS.

Atlikdamas 26 psl. uţduotį, mokytoja pirmiausia aptaria su mokiniais iškerpamus

paveikslėlius (nupieštus daiktus), perskaito (mokytoja ar mokinys) jų pavadinimus. Vėliau

skaitomas tekstas. Kad mokiniams būtų lengviau atrinkti tinkantį paveikslėlį, mokytoja

klausia: Prie ko (kur?) sėdi Lina ir Tadas? Kokį žaidimą žaidžia vaikai? Mokytoja vis

primena, kad mokiniai paţiūrėtų į virš teksto esantį paveikslėlį. Mokiniai pirmiausia

paveikslėlyje gali parodyti atrinktą daiktą, o tik vėliau tokį pat daiktą surasti iškerpamuose

paveikslėliuose. Uţduotis yra atlikta, kai visi langeliai uţpildomi paveikslėliais. Atlikus

uţduotį, autorės siūlo tekstą perskaityti dar kartą.

27 psl. uţduotis ATSAKYK Į KLAUSIMUS skatina mokinį prisiminti 26 psl.

tekstą apie Liną ir Tadą. 27 psl. uţduotyje mokinys turi atsakyti į klausimus: Kas sėdi prie

stalo? Kokį žaidimą žaidžia Lina ir Tadas? Kur sėdi Lina ir Tadas? Kas laimėjo

žaidimą? Kas supyko? Uţbaigiant uţduotį mokinys turi įvertinti Tado poelgį ir pasakyti,

ar buvo dėl ko Tadui supykti. Šis atsakymas ,,prašosi” papildomo mokytojo paaiškinimo

apie ţaidimo taisykles, patiriamas emocijas ţaidimo metu ir apie tai, kaip turi elgtis

ţaidėjas, jeigu jis pralaimi ţaidimą.

Sietinos kortelės:

KORTE

LĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

15. DIALOGAS.

supras, kad dialogas yra dviejų ir daugiau ţmonių

pokalbis, ir gebės nepertraukti pašnekovo šiam

kalbant

gebės atsakyti į klausimą ir pats paklausti

16. LAISVALAIKIS.

supras, kad laisvalaikis yra laisvas laikas, kurio

metu galima daryti tai, ką nori (tam tikrų taisyklių

ribose)

gebės laisvalaikiu iš kelių veiklų pasirinkti vieną

norimą veiklą

17. KAIP ŢAISTI SU

DRAUGU?

supras, kad ţaidimas turi pradţią ir pabaigą;

laikysis ţaidimo taisyklių

valdys neigiamas emocijas, pyktį tuo atveju, jei

pralaimės ţaidimą

Aptariant laisvalaikio prasmę ir skirtingas laisvalaikio formas, siūlome kreipti

mokinių dėmesį ne tik į veiklas ar pomėgius, kurie jiems ,,tradiciškai“ prieinami (TV

ţiūrėjimas, kompiuterio ţaidimas ar pan.), bet ir į galimybę daugiau būti bendruomenės

renginiuose: sporto varţybose, koncerte, kinoteatre ir kt. Visgi, kadangi intelekto

sutrikimą turinčių vaikų dalyvavimas tokiuose renginiuose daţnai sunkiai įsivaizduojamas

be lydinčių suaugusių ar neturinčių negalios bendraamţių, kortelėse nurodytos ir tos

laisvalaikio formos, kurios įgalina šiuos vaikus jaustis patogiai, būti nestebimiems ir

maţiau nuo kitų priklausomiems. Šie aspektai – svarbi tikro poilsio prielaida.

EMOCIJOS IR ELGESYS (28 – 35 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: atsakingas poţiūris į laisvalaikio praleidimą,

pagarba ţaidimo partneriui, ţmonių sukurtoms bendravimo ir elgesio taisyklėms.

Šiame skyriuje mokytojui siūloma papildomai kalbėti apie tai, kad renginių,

išvykų, ekskursijų metu (kurie vyksta mokykloje ir uţ mokyklos ribų) mokiniai privalo

laikytis saugaus elgesio reikalavimų; mokyklos bibliotekoje, valgykloje ar kitose bendrose

mokyklos patalpose mokiniai privalo laikytis tose patalpose nustatytos tvarkos.

28 psl. uţduotyje KĄ GALI DARYTI ŢAISDAMAS aptariamos bendros elgesio

taisyklės ţaidimų metu, kalbama ir diskutuojama, ką mokinys gali daryti, kai ţaidţia su

kitais vaikais. Svarbu priminti, kad kiekvienas ţaidimas turi savo taisykles ir reikia jų

laikytis. Ţaidimo metu negalima pykti, šaukti, - geriau tyliai sėdėti (jeigu ţaidţiamas stalo

ţaidimas), šypsotis, kantriai laukti savo ţaidimo eilės. Intelekto sutrikimus turintiems

mokiniams nėra lengva suprasti elgesio taisykles ir, tuo labiau, valdyti emocijas ţaidimo

metu. Aiškinti ir mokyti elgesio taisyklių galima ţaidţiant konkretų ţaidimą. Pvz., jeigu

vienam mokiniui nesiseka “ridenti kamuoliuko”, “suskirstyti ţaidimo korteles” ar kt.,

galima paprašyti, kad kitas jam padėtų. Primenama, kad tą, kuris laimėjo, galima

pasveikinti paduodant ranką, o tam, kuris pralaimėjo, tinka sakyti, kad yra “šaunuolis”,

stengėsi ir labai graţiai ţaidė: “Tau šiandien nepasisekė, bet kitą kartą pasiseks”.

Prieš atliekant uţduotį ar ją baigus, galima aptarti mokinių elgesio mokykloje,

klasėje bendrąsias taisykles: kaip elgtis prieš pamokas, pamokų ir pertraukų metu. Svarbu

mokiniams priminti, kad, jeigu draugui ar kitam šalia esančiam mokiniui nesiseka, labai

graţu jam padėti, paguosti.

29 psl. uţduotyje ŢAIDIMAI PARKE mokinys turi apibraukti vaikus, kurie elgiasi

netinkamai. Prieš atliekant uţduotį, mokytojas su mokiniais turi išsiaiškinti, ką mato

nupieštame paveikslėlyje, ir visi kartu turi įvertinti vaikų elgesį (ką daro, ir kodėl daro

negerai). Pvz.: Viena mergaitė ”čiuožia nuo kalnelio”, o kita stovi ir neleidžia jai čiuožti.

Kuri elgiasi netinkamai? Ką reikia daryti, kad būtų išvengta pavojaus? Išsiaiškinus visas

situacijas, mokiniai savarankiškai atlieka uţduotį.

Šioje uţduotyje mokytojas turėtų remtis pozityvaus elgesio skatinimo teorijos

principu – išryškinti teigiamą, gerą elgesį, sėkmę, nepastiprinant netinkamo elgesio,

nesėkmės.

Mokant tinkamo elgesio svarbu nemoralizuoti, bet aiškinti. Negalima auklėti

vaiko vien draudimais: ”nestovėk”, ”laikykis, nes nukrisi”, ”neuţgauk” ”negalima”.

”nebėk – pargriūsi” ir pan. Reikėtų elgesio taisykles aiškinti ir drausminti pozityviais

ţodeliais – bėk lėčiau, elkis gražiai, prašau paduoti man ir t.t. Svarbu, kad ţodţiai

mokinį nuteiktų teigiamai, skatintų teigiamas emocijas ir uţprogramuotų sėkmę.

30 psl. uţduotyje ELGESYS ĮVAIRIOSE VIETOSE primenamos elgesio

taisyklės. Elgesio taisyklės įtvirtinamos daug kartų jas kartojant. Šioje uţduotyje autorės

siūlo išsiaiškinti, kas iš mokinių lankėsi koncerte, kino teatre, šventėje. Siūlome, kad

mokiniai papasakotų ar atsakytų į klausimus, ką jie veikė tų renginių metu ar tose vietose.

Pasakojimui, atsakymams į klausimus siūloma naudoti uţduotyje pateiktus iškerpamus

paveikslėlius: aptarti, kas kiekviename paveikslėlyje pavaizduota ir kokiose situacijoje

galima dainuoti, šokti, ploti, ţaisti, ţiūrėti ir kt.

Aptariant ką galima daryti pamokų metu, tereikia pakartoti tai, ką mokiniai daro

kiekvieną dieną: pamokų metu svarbu kelti ranką, kalbėti, rašyti, klausytis, kai prašo

mokytoja, ir t.t.

31 psl. uţduotį NUOTAIKOS – EMOCIJOS atlikti nėra sudėtinga. Pimiausia

mokytojas su mokiniais aptaria kiekvieną ”nuotaiką”, kalba apie tai, kad gera, puiki

nuotaika būna tuomet, kai kas nors pasiseka, kai ţmogus jaučiasi gerai. Bloga,

patenkinama nuotaika būna, kai kas nors nepasiseka, kai bloga savijauta. Prasta nuotaika

sukelia neigiamas emocijas ir liūdesį. Daţnai neigiamos emocijos perauga į pyktį.

Atliekant uţduotį reikia linija sujungti vienodas nuotaikas turinčius veidukus.

”Nuotaikų” veidukai–simboliai turi skirtingą spalvinį foną, todėl mokiniams nebus

sudėtinga atlikti šią uţduotį. Autorės tiki, kad šia uţduotimi galima mokyti mokinius

suprasti, kad savo nuotaikas, emocijas galima kontroliuoti, Mokytojas turi kalbėti su

mokiniais, aiškinti jiems, jog pyktis, susierzinimas – yra ţmogiška ir normalu, tačiau

reikia mokytis šias emocijas valdyti. Intelekto sutrikimus turintiems mokiniams suprasti

emocijų valdymą tikrai yra sunku. Jie turi to mokytis ilgai ir sistemingai. Mokytojas gali

priminti, kad gerą nuotaiką pakelia malonūs dalykai, maloni ir mėgstama veikla: pvz.

ţaidimai su balionais, kamuoliu, muzikos klausymas, piešimas, supimasis sūpynėmis,

maudynės, susitikimas su draugais, saldainiai ir kt.

Intelekto sutrikimus turintiems mokiniams kartais būna sunku pasakyti, kokia yra

jų nuotaika pamokos metu, todėl prieš piešiant nuotaiką, reikia individualiai su kiekvienu

mokiniu aptarti, kokia yra veido išraiška, veido bruoţai, kai būname geros ir kai būname

blogos nuotaikos.

32 psl. KODĖL LIŪDIME ir 33 psl. NEREIKIA LIŪDĖTI uţduotys tarpusavyje

labai susijusios ir viena kitą papildo. Pateikti pavyzdţiai, iš kurių reikia išrinkti tuos

atvejus, dėl kurių vaikas gali liūdėti. 32 psl. uţduotį galima išplėsti ir pateikti daugiau

”liūdnų” pavyzdţių. Pavyzdţius gali pateikti tiek mokytojas, tiek ir patys mokiniai,

prisimindami įvairias ”liūdnas” situacijas. Į 33 psl. uţduotį yra perkelti pavyzdţiai iš 32

psl. uţduoties. Mokinys paveikslėlyje turi surasti ”liūdnus” vaikus ir juos apibraukti.

Uţduotyje įtvirtinami ir paţintiniai gebėjimai: mokinys turi suskaičiuoti, keli vaikai yra

liūdni ir apibraukti atitinkamą skaitmenį.

34 psl. uţduotyje KAIP BENDRAUJAME mokinys turi surasti ir nuvesti liniją nuo

šone esančio paveikslėlio iki siuţetiniame paveikslėlyje pavaizduotų taip pat

bendraujančių ţmonių. Uţduotis reikalauja iš mokinio susikaupimo, pastabumo, detalių

lyginimo ir gretinimo. Autorės siūlo pirmiausia aptarti siuţetinį paveikslėlį, esantį

uţduoties lapo centre, po to aptarti maţų paveikslėlių siuţetą ir tik tada atlikti uţduotį.

35 psl. uţduotimi BENDRAVIMO PAVYZDŢIAI mokiniams sudaromos

galimybės prisiminti bendravimo taisykles. Primenama, kad bendraujant reikia ţiūrėti į

akis, kalbėti mandagiai, atidţiai klausytis, ką kalbėtojas – pašnekovas sako. Negalima

šaukti, rėkauti, pykti. Mokinys turi išbraukti paveikslėlius, kuriuose ţmonės bendrauja

netinkamai. Autorės tikisi, kad mokinys, išbraukdamas netinkamus bendravimo būdus,

geriau atsimins, ko negalima daryti. Uţduotis įtvirtinama, kai mokinys apibraukia simbolį,

parodantį, koks jis būna, kai bendrauja su kitu ţmogumi. Jeigu mokinys apibraukia

simbolį PIKTAS, būtina aiškintis, kodėl jis pasirinko tokį variantą, aptarti situaciją,

aiškinti, kad pyktį galima ir reikia valdyti.

Sietinos kortelės:

KORTE

LĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

18. ŢAIDIMAI PARKE.

supras ţaidimų aikštelės paskirtį ir laikysis joje

saugaus elgesio taisyklių

supras pavojų, pasekmes, jeigu nesilaiko saugumo

taisyklių ir vengs tokių situacijų 19. ELGESYS

ĮVAIRIOSE

VIETOSE.

ţinos skirtingo tipo renginių, veiklų paskirtį ir

tinkamai elgsis renginio metu

ţinos, kada ir kokių veiklų metu galima ploti,

šokti, dainuoti, kada reikia sėdėti tyliai, klausytis

ir tinkamai taikys šias ţinias

20. NUOTAIKOS.

atpaţins liūdną ţmogų iš jo veido išraiškos ir

pasakys (parodys), kaip ţmogus elgiasi, kai jam

liūdna

atpaţins linksmą ţmogų iš jo veido išraiškos ir

pasakys (parodys), kaip ţmogus elgiasi, kai jam

linksma

skirs liūdnos ir linksmos nuotaikos veidus

(realybėje ir simboliuose)

Rekomenduotume plačiau panagrinėti saugaus elgesio taisykles, kurių pavyzdţių pateikta

18-oje kortelėje. Galima sukurti įvairių situacijų, kurios padėtų nustatyti, kaip mokiniai tas

taisykles įsisavino.

Sąsiuvinis: ,,Kas tai?“

Šiame sąsiuvinyje pateikiamos uţduotys, kurios padės mokiniams:

a) susiformuoti šeimos nariams, giminėms įvardinti vartojamas sąvokas, suprasti

skirtingo socialinio artumo ryšius;

b) suvokti ţmonių keitimąsi amţiaus poţiūriu, įvardinti skirtingo amţiaus asmenis;

c) paţinti įvairias profesijas ir jų reikšmę, ţinoti skirtingų sričių specialistų

pavadinimus bei jų darbo priemones/įrankius;

d) sieti skirtingą profesinę veiklą su tipine darbo vieta – skirtingo tipo įstaigomis;

e) ţinoti artimiausios aplinkos – namų, klasės – daiktų pavadinimus, jų paskirtį;

f) paţinti transporto priemones ir jas valdančių profesionalų pavadinimus;

g) ţinoti, kad ţmonės gyvena skirtingoje aplinkoje (kaime, mieste) ir skirtingo tipo

būste;

h) paţinti naminius, laukinius gyvūnus, ţinoti jų gyvenamąją vietą.

Sąsiuvinyje pateikiamomis uţduotimis ugdomos šios vertybinės nuostatos: meilė

ir dėmesingumas šeimos nariams, pagarba ţmonių skirtingumui, pagarba skirtingų

profesijų atstovams, atsakingas poţiūris į savo gyvenamąją aplinką, daiktus, atidumas

gamtai, pagarba ţmonių sukurtoms taisyklėms – kaip būtinai saugumo ir gerovės sąlygai.

Itin svarbus sąsiuvinio sudarymo principas – spalviniai kodai, kurių tikslas –

palengvinti uţduoties suvokimą ir jos atlikimą. Pavyzdţiui, 19 psl., kur reikia iškirpti ir

atitinkamose vietose priklijuoti virėjui reikalingus instrumentus, tikėtina, kad dėl

suvokimo sutrikimų diferencijuoti panašius instrumentus mokiniams bus pakankamai

sunku. Tačiau šią uţduotį palengvina spalviniai kodai – kiekvienos priemonės, kurią reikia

iškirpti dešinėje juostoje, fonas atitinka kontūro foną didţiajame paveiksle.

Sąsiuvinyje “Kas tai?” pateiktos uţduotys yra suskirstytos į 5 atskirus temų

blokus:

Teminiai blokai:

1. Infomacija apie mane: (1-2 psl.).

2. Šeimos nariai ir kiti ţmonės: (3-5 psl.).

3. Naminiai ir laukiniai gyvūnai: (6-10 psl.).

4. Klasės ir namų daiktai: (11-12 psl.).

5. Profesijos. Paslaugas teikiančios įstaigos: (13-35 psl.)

Toliau mokiniams pateikiamos uţduotys aptariamos pagal atskirus temų blokus.

INFORMACIJA APIE MANE (1-2 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: pagarba sau, pastangos tausoti artimiausią aplinką.

Pratybos pradedamos mokinio dėmėsio į savo asmenį ir asmeninę situaciją

atkreipimu: prašoma uţrašyti savo vardą, pavardę, amţių ir adresą (1 psl.). Kartu trumpai

aptariami skirtingo tipo būstai: kadangi vidutiniškai ir ţymiai sutrikusio intelekto

mokiniams sudėtinga apibūdinti daiktus, prašoma tik pasirinkti (parodyti) pastatą, panašų

į tą, kuriame mokinys gyvena. Ši uţduotis – proga pakalbėti apie skirtingas gyvenamąsias

vietas.

2 puslapyje pavaizduoti daiktai, pastatai, situacijos, kurias galima stebėti skirtingo

tipo gyvenamosiose vietovėse – kaime ir mieste. Prie skirtingų gyvenviečių įvardijimo

prieinama per praktinę uţduotį: siūloma apibraukti tuos daiktus, pastatus, kuriuos mokiniai

mato pro savo kambario (namų) langą. Kairėje pusėje nupiešti daiktai, kuriuos, tikėtina,

gali matyti mieste gyvenantis mokinys (nebūtinai visus), dešinėje – vaizdai, daugiau

atspindintys kaimiškąją vietovę. Ši uţduotis leidţia išvengti sudėtingų apibendrinimų ir

kartu vaizdţiai parodyti kaimo ir miesto skirtumus. Jei yra poreikis, mokytoja gali

praplėsti šią temą, pateikdama daugiau skirtingų gyvenamųjų vietų tipų vaizdų,

organizuodama išvykas ir pan.

ŠEIMOS NARIAI IR KITI ŢMONĖS (3-5 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: meilė ir dėmesingumas šeimos nariams, pagarba

ţmonių skirtingumui, pagarba ţmonių sukurtoms bendravimo taisyklėms – kaip būtinai

saugumo ir gerovės sąlygai.

Daţniausiai mokiniai ţino, kaip vadinti savo šeimos narius, gimines, tačiau ne

visuomet suvokia santykio su šiais ţmonėmis ypatingumą kitų ţmonių (svetimų) poţiūriu.

Įprastai giminės suvokiami kaip ţmonės, su kuriais daţniau susitinkama, kurie daugiau

rūpinasi, tenkina poreikius, tačiau ne kaip atskiros, kraujo ryšiais susijusios, grupės nariai.

Kalbėti apie tokį ryšį su šiais mokiniais pernelyg sudėtinga, tačiau atkreipti dėmesį į

gimines kaip į grupę, kuriuos sieja ypatingi, giminystės, ryšiai, tikslinga. 3-ame puslapyje

siūloma uţduotimi ir atkreipiamas dėmesys į ŠEIMĄ IR ARTIMIAUSIUS GIMINES kaip

į grupę. Ši uţduotis – priklijuoti artimiausių ţmonių nuotraukas – neabejotinai pareikalaus

tėvelių ar globėjų įsitraukimo, kad šie padėtų tas nuotraukas rasti ar padaryti.

Tuo atveju, kai artimų giminių maţiau nei siūlomų ,,kvadratėlių” jų nuotraukoms

įklijuoti, mokytojas gali pakalbėti apie tai, kad šeimos gali būti maţos, bet gali būti ir

didelės. Jei kaţkurie artimieji jau yra mirę, verta pakalbėti apie tai, kad išėjimas iš šio

gyvenimo – natūralus, nors ir skaudus, dalykas.

Priešingu atveju, - kai šeima daugiavaikė arba mokinys/ė turi labai daug giminių,

galima arba a) paprašyti priklijuoti tik tų nuotraukas, su kuriais daţniausiai susitinka, arba

b) priklijuoti daugiau giminių nuotraukų papildomame lape.

Kalbėjimas apie gimines, šeimos narius, yra gera proga atkreipti mokinių dėmesį į

SKIRTINGĄ ŢMONIŲ ,,ARTUMĄ“, taigi ir skirtingą bendravimo, santykių pobūdį. Šiai

temai skirtas 4 psl. Jame mokinio prašoma dar kartą padirbėti su nuotraukomis (galima ir

su tomis pačiomis, iškirpus jas iš 3 psl.). Padedamas pedagogo mokinys suklijuoja

nuotraukas toliau ar arčiau nuo rato centro, kuriame yra jis pats (AŠ). Mokytojas turėtų

paaiškinti mokiniui, kad kuo tolimesni ţmonės, tuo daugiau nepriimtina juos liesti,

bučiuoti bei liestis jų liečiamiems. Šiam suvokimui įtvirtinti siūloma iš laikraščio (ţurnalo)

iškirpti nepaţįstamųjų nuotraukas, priklijuoti jas toli nuo savojo ,,AŠ” ir aptarti

bendravimo su tokiais ţmonėmis taisykles. Jeigu mokiniai nuotraukų neturi, uţduotį

galima modifikuoti – pasiūlyti uţrašyti vardus ar nupiešti.

Su šeimos narių ir kitų ţmonių paţinimu susijusi tema – SKIRTINGO AMŢIAUS

ŢMONĖS (5 psl.). Pirmiausia pateikiama paveikslėlių, kuriuose pavaizduoti įvairaus

amţiaus ţmonės augimo/brendimo seka. Mokiniai mokomi įvardinti ţmonių amţių:

maţas, paauglys, pagyvenęs, pan. Sūloma šią temą jungti su šeimos ar giminių tema,

aptariant, nagrinėjant giminių nuotraukas, nustatant, kokiai amţiaus kategorijai priklauso

brolis, pusseserė ar teta. Toliau mokinio prašoma iškirpti dešinėje esančius paveikslėlius ir

surikiuoti juos senėjimo (augimo) tvarka – nuo jauniausio iki vyriausio. Kartu

rekomenduojama amţių sieti su jam būdingomis veiklomis: pvz., mokinys dirba prie

kompiuterio, jaunuolis/ė draugauja su priešingos lyties atstovu, suaugęs ţmogus dirba prie

automobilio ir pan.

Su šia (giminių, artimųjų) tema glaudţiai siejasi ţemiau pateikiamos kortelės (ţr.

lentelę ţemiau). Lentelėje nurodomi ir gebėjimai, kurių ugdymą suponuoja kortelės

naudojimas.

Sietinos kortelės:

KORTE

LĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

21. ŠEIMA. įvardins šeimos narius, vartodamas sąvokas ,,mama”,

,,tėtė”, ,,brolis” ir pan.

įvardins (ar parodys gestais, simboliais) šeimos narių

emocinės bendrystės lygį, bendravimo stilių ir

tarpusavio pareigas: myli, rūpinasi, apkabina, kt.

22. DRAUGAI. adekvačiai vartos sąvoką ,,draugas”, priskirdamas savo

aplinkos ţmonėms

įvardins (ar parodyti gestais, simboliais) draugų

bendrystės lygį, bendravimo stilių ir tarpusavio

pareigas: apkabina, ramina, aplanko sergant, pasveikina

23. KAIMYNAI. vartos sąvoką ,,kaimynas/nė”, įvardindamas netoliese

gyvenančius ţmones

įvardins (ar parodyti gestais, simboliais) kaimynų

bendrystės lygį ir bendravimo pobūdį: mandagiai

pasisveikina, priţiūri gėles išvaţiavus, pan.

24. GATVĖJE. gebės vartoti sąvoką ,,nepaţįstamas”, įvardindamas

ţmones, kurių neţino, sutinka atsitiktinai (nesant

galimybei šio ţodţio ištarti, mokiniai gali vartoti tik

ţodţio kontūrą arba pakaitalą, pvz., ,,neţinau”)

gebės įvardinti (ar parodyti gestais, simboliais)

nepaţįstamų ţmonių bendravimo pobūdį: gatvėje

netinka su visais sveikintis

pasakys, kad dauguma ţmonių dienos metu dirba

(supras, kad tokia yra visuomenės tvarka)

pasakys (parodys), kad viešose vietose (gatvėse),

ţmonės turi būti tvarkingai apsirengę ir rengsis

tinkamai

Dėl vietos kortelėse stokos, 24-oje kortelėje paminėtos tik kelios transporto priemonės.

Rekomenduotina aptarti su mokiniais, kaip jie, jų šeimos nariai ar paţįstami pasiekia

darbo vietą, parduotuvę ar pan.

NAMINIAI IR LAUKINIAI GYVŪNAI (6-10 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: pagarba gamtai ir jos kūriniams, atsakomybė uţ

augintinius, pagarba ţmonių, auginančių naminius gyvulius ir paukščius, darbui.

Nuo šeimos narių detalesnio aptarimo nuosekliai pereinama prie kitų šeimos

,,narių” – NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ. Ši tema – įvadas į teminį bloką, supaţindinantį su kai

kuriais populiariais gyvūnais. 6 psl. mokinių prašoma a) pirmiausia suvokti ir įvardinti

savo situaciją – ar augina namie gyvūną, kokį, kuo jis vardu, b) susipaţinti su dešinėje

pavaizduotais gyvūnais, atrasti, kurie jų gali būti auginami namuose, išmokti jų

pavadinimus. Mokytojui padedant mokinys gebės pasakyti arba parodyti, kad vilkas, lapė,

varna nėra auginami namų sąlygomis, kadangi yra pavojingi, gali ,,suėsti“, padaryti daug

ţalos ir pan. Degutis (rečiau mokiniams ţinomas naminis gyvūnas), ţiurkėnas, triušis,

priešingai, yra ţmonių prijaukinti, taikūs, meilūs, todėl gali būti auginami namie.

6 psl. suponuoja ir mokinių tarpusavio sąveiką, tai yra, sukuria palankią situaciją

komunikacijai – skatinama paklausti klasės draugės/o, ką ši/šis augina namuose. Esant

pakankamiems kalbėjimo gebėjimams, mokiniai gali daugiau klausti apie draugų

augintinius.

Atlikus 6 psl. pateikiamą uţduotį, toliau tęsiama GYVŪNŲ, šįkart LAUKINIŲ,

tema (7 psl.). Lapas simboliškai ir labai apibendrintai padalintas į 3 dalis: dangus, ţemė,

vanduo. Šiose skirtingose ,,gyvenamosiose aplinkose“ ryškėja jose matomų/sutinkamų

gyvūnų kontūrai. Kadangi pateikti paukščiai gyvena ne ,,danguje“, siekiant išvengti

dalykinės klaidos ir kartu vaikų supainiojimo, siūloma vartoti teiginį ,,galima pamatyti“:

varną, gegutę, gandą galima pamatyti skrendant, danguje, bet kartu (pratęsiant mintį) – ir

pievoje, prie vandens.

Gyvūnų kontūrai pateikti su tikslu palengvinti pedagogui ugdymo procesą.

Mokinių klasėje yra keletas, ir daţniausiai jie pasiţymi skirtingo lygio gebėjimais, todėl

mokytojui yra sunku tinkamai paskirstyti dėmesį, reaguojant į mokinių neveiklumą,

neţinojimą, ką daryti ir pan. Todėl pradiniame mokymosi etape gyvūnų šešėliai (kontūrai),

nupiešti jiems tinkamose aplinkose, padės mokiniui susiorientuoti, kur klijuoti iškirptą

gyvūną. Tolesniame etape arba kartojant uţduotį, kai mokinys jau įsisavins gyvūnams

įprastas erdves, mokytojas gali paimti atskirą lapą, kurį nesunku padalinti į 3 simbolines

dalis (dangų, ţemę ir vandenį), ir paprašyti šią uţduotį atlikti visiškai savarankiškai (be

sufleruojančių kontūrų).

8 psl. analogiška uţduotis atliekama su NAMINIAIS GYVULIAIS IR

PAUKŠČIAIS (auginamais ūkyje). Tarp jų ,,įsimaišiusiu“ naminių gyvūnų grupei

nepriklausančiu ,,šernu“ siekiama ugdyti mokinių dėmesį, suvokimą, kritiškumą (kiek tai

įmanoma). Jei mokinys nepastebės, kad vienas gyvūnas lieka be ,,kontūro“, tai yra, niekur

netinka, pedagogas turėtų paaiškinti, kad šernas – laukinis ir čia nupieštas ,,netinkamai“.

9 psl. pateikiama uţduotimi – iškirpti ir priklijuoti reikiamoje rato vietoje

NAMINIUS IR LAUKINIUS GYVŪNUS – siekiama ugdyti mokinių atmintį,

apibendrinimo gebėjimus, plėtoti ţodyną, aktyvinti ankstesnėse uţduotyse išmoktus

gyvūnų pavadinimų vartojimą. Kartu sukuriama proga mokinių atidumui, kritiškumui

ugdyti: tarp gyvūnų, kuriuos prašoma iškirpti, nupieštas šiai grupei netinkantis daiktas –

obuolys. Tai – proga mokytojui a) patikrinti, kiek sąmoningai mokiniai atlieka uţduotį, b)

paaiškinti, kad ne visi daiktai priklauso ,,gyvūnų“ grupei.

10 psl. uţduotimi lavinimas mokinių suvokimas, skatinama nusišypsoti atradus

absurdą (geras būdas ugdyti intelektą!), pakartoti išmoktas sąvokas.

Visos su gyvūnų paţinimu susijusios uţduotys sudaro progą mokinių motorinių

įgūdţių, akies ir rankos koordinacijos lavinimui.

Sietinos kortelės:

KORTE

LĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

38 ir 39. NAMINIAI

GYVULIAI. pavadins svarbiausius naminius gyvūnus (pasakys ar

parodys simbolius)

pasakys, dėl ko auginami naminiai gyvuliai (svarbiausia

paskirtis)

ţinos ir/ar vartos sąvokas ,,kiauliena“, ,,jautiena“,

,,aviena“

kalboje vartos pieno produktų pavadinimus

supras, kad pieno produktus ir mėsą valgyti sveika

(gebės tai pasakyti)

40. NAMINIAI

PAUKŠČIAI. gebės pavadinti svarbiausius naminius paukščius

(pasakys ar parodys simbolius)

pasakys, dėl ko auginami naminiai paukščiai

(svarbiausia paskirtis)

ţinos ir/ar vartos sąvokas ,,vištiena“, ,,ţąsiena“,

,,antiena“

KLASĖS IR NAMŲ DAIKTAI (11-12 psl.)

Ugdomos vertybinės nuostatos: atsakingas poţiūris į savo gyvenamąją aplinką,

daiktus, pagarba skirtingų profesijų atstovams, saugus elgesys su elektros prietaisais.

11 psl. mokiniai supaţindinami (įtvirtinamos ţinios, jei mokinys pajėgesnis) su

NAMUOSE esančiais DAIKTAIS. Siekiant suteikti šiems daiktams aiškesnę sistemą,

atsiţvelgiant į sutrikusio intelekto mokinių apibendrinimo galimybes, jie suskirstyti į

prietaisus, naudojančius elektrą, baldus ir ,,kitus“ daiktus, kuriuos mokinys turi atpaţinti,

nustatyti, ar toks daiktas yra jo namuose, iškirpti ir priklijuoti į tam skirtą vietą. Toks

pakankamai ,,grubus“ namų apyvokos daiktų sugrupavimas visgi leidţia a) atkreipti

mokinio dėmesį į elektros prietaisus, saugumo jais naudojantis taisykles, pakalbėti apie

elektros taupymo galimybes; b) susieti mokinių betarpiškos gyvenamosios aplinkos

daiktus su tam tikromis profesijomis (tolesniuose pratybų skyriuose bus supaţindinama su

staliaus profesija, taigi bus galima grįţti į šį puslapį ir pakalbėti apie tai, kiek staliaus

pagamintų daiktų yra artimiausioje aplinkoje – namie, klasėje).

Kai kuriuos dešinėje esančius paveikslėlius gabesnis mokinys gali priskirti viršuje

nurodytoms grupėms (skalbyklė – elektros prietaisas, knygų lentyna – baldas).

Su KLASĖJE esančiais DAIKTAIS supaţindinanti tema 12 psl. grįsta kitu

principu: mokinys turi ,,įrengti“ tuščią klasę, kaip dizaineris panaudodamas dešinėje

juostelėje esančius daiktus. Uţbaigus šią uţduotį, mokiniui siūloma savarankiškai nupiešti

dar keletą daiktų, tai yra, papuošti savo klasę. Mokiniai, negebantys nupiešti savarankiškai

ar labai nemėgstantys to daryti, gali iš kurio nors reklaminio lankstinuko (ţurnalo) iškirpti

norimus daiktus ir juos įklijuoti.

PROFESIJOS. PASLAUGAS TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS (13 – 35 psl.)

Didţiausias pratybų sąsiuvinio teminis blokas yra skirtas mokinių supaţindinimui

su skirtingomis profesijomis bei jų reikšme visuomenėje.

Ugdomos vertybinės nuostatos: pagarba skirtingų profesijų atstovams, jų darbui;

atsakingas poţiūris į savo gyvenamąją aplinką, daiktus.

Teminis blokas pradedamas įţangine uţduotimi, kurios tikslas – atkreipti mokinio

dėmesį į save patį, kritiškai įvertinti savo galimybes ir gebėjimus, ugdyti pagarbą

ţmonėms, kurie išmano kokį nors amatą ir tuo būdu pasitarnauja visuomenei. Parenkant

aptariamų profesijų sąrašą buvo išnagrinėtos profesinių mokyklų programos, siūlomos

sutrikusio intelekto asmenims, tikintis, kad būtent tose srityse mokiniai ateityje galbūt

turės galimybę vykdyti tam tikrą veiklą (arba joje asistuoti). Taip pratybose atsirado ir

tokios retesnės profesijos kaip ,,patalpų tvarkytoja“, ,,ţeldynų darbininkas“.

13 psl. mokinys turi nustatyti, ką jis GEBA PADARYTI PATS ir ko ne. Mokiniui

paaiškinama, kad daugelį darbų atlieka specialiai tam pasirengę ţmonės, nes nė vienas

ţmogus negali mokėti visko. Savo atliktas uţduotis mokiniai gali palygint tarpusavyje, -

tai paskatins pokalbį, klausimus, atsakymus.

14-15 psl. uţduočių tikslas – ne tik supaţindinti su SVARBIAUSIOMIS

PROFESIJOMIS, bet ir mokyti perskaityti (jei mokinys sugeba) arba įsiminti vizualinį

įstaigų, aplinkų, kuriose tam tikros profesijos ţmonės dirba, pavadinimus. Ne visi

pavadinimai vienodai svarbūs (pvz., ţodį ,,kiemas“ maţiau svarbu perskaityti nei

,,policija“), tad pedagogams siūlome pasirinkti tuos ţodţius, kuriuos mokiniai daţniau

mato aplinkoje (pvz., ,,Parduotuvė“) arba tuos, kurie yra gyvybiškai reikšmingi (pvz.,

,,Poliklinika“). Ties svarbiausiomis sąvokomis reikėtų padirbėti įvairiuose kontekstuose,

keičiant šriftą, mokant atpaţinti tarp ţodį tarp į jį panašių.

Laikantis panašaus principo kaip ankstesniuose puslapiuose (kur reikėjo gyvūno

paveikslėlį suderinti su jo kontūru), mokinys turi priderinti iškirptą įstaigos pavadinimą

prie atitinkamo ţodţio kontūro po veiklą iliustruojančiu paveikslėliu: tikimasi, kad toks

būdas padės įsmininti sąvoką, kartu lavinant regimąjį suvokimą.

Nuo 16 psl. iki 35 psl. mokiniai supaţindinami su profesijomis, jų paskirtimi

(daţniausiai pastarąją apibūdina temos pavadinimas) bei konkrečiai PROFESIJAI

REIKALINGAIS DARBO INSTRUMENTAIS. Kai kuriose temose parodomi ir tam tikrų

specialistų darbo rezultatai (pavyzdţiui, siuvėjos, staliaus, statybininko).

Šio teminio bloko uţduotys sukurtos laikantis tokio principo: supaţindinus mokinį

su profesijos paskirtimi (pvz., STALIUS DIRBA, KAD TAVO NAMUOSE BŪTŲ

BALDŲ), mokinys turi iškirpti dešinėje pateiktus darbo įrankius, rasti jų atitikmenį

didţiajame paveiksle ir priklijuoti. Skaitantys mokiniai gali perskaityti ir pasimokyti

svarbiausių įrankių pavadinimus (nebūtinai visų), o neskaitantiems mokiniams šiuos

pavadinimus perskaito mokytojas. Jei mokiniai gali suvokti, o ypač jei jie mokosi kokių

nors darbinių operacijų mokykloje ar ugdymo centre, galima paaiškinti ir kai kurių įrankių

paskirtį: lengviausia yra aptarti virtuvėje naudojamus įrankius, o kitų profesijų kontekste

tai galima padaryti pasirenkamai.

Siekiant, kad mokinių darbas nebūtų mechaniškas, kiekvieno puslapio dešinėje

(iškerpamojoje juostoje) šalia tam tikrai profesijai svarbių daiktų yra sąmoningai įterptas

kitos srities specialistui priklausantis daiktas. Viena vertus, tai priverčia mokinius būti

atidesnius, kita vertus, jei ,,netinkančio“ darbo instrumento pavadinimo jau buvo

mokytasi, leidţia pakartoti sąvoką ir to daikto paskirtį. Tikėtina, kad neţymiai nukreipus,

mokiniai gali pajusti nederančio daikto komiškumą, o tuo atveju pamoką gali praturtinti

ugdymo situacijoje labai svarbus humoras.

24 psl. uţduotis, supaţindinanti su PARDAVĖJOS IR KASININKĖS darbu,

pateikiama kiek kitaip: kadangi pastarųjų profesijų atstovai nieko negamina, mokiniui

paaiškinama, kad šie specialistai teikia paslaugas – padeda nusipirkti reikiamą daiktą.

Toliau uţduotys orientuoja į mokinio asmeninę ir šeimos patirtį: prašoma pasirinkti

daiktus, kuriuos perka daţnai ir kuriuos - retai. Pedagogas gali praplėsti temą (jei yra toks

poreikis) pokalbiu apie tai, kodėl kai kurie daiktai perkami retai, o kiti – daţnai. Galima

pasinaudoti papildomomis priemonėmis – parduotuvių reklaminiais ţurnalais, pan. – ir

iškirpti daugiau daiktų.

25 psl. pateikiamas trumpas SOCIALINĖS DARBUOTOJOS veiklos sričių/atvejų

,,aprašas“. Kaip ţinoma, socialiniai darbuotojai yra būtent tie specialistai, kurie

sudėtingose gyvenimo situacijose padeda negalią turintiems asmenims spręsti problemas.

Šios temos tikslas – supaţindinti mokinius su šia profesija, kad ateityje susidūrus

(tikėtina!) su šiais darbuotojais, mokinys suvoktų jų darbą ir gebėtų pasitikėti. Labai

rekomenduotina, kad mokytojai, kiek leidţia galimybės, aptartų su mokiniais galimas

sunkias situacijas ir ugdytų suvokimą, jog yra ţmonės, kurie gali padėti jas spręsti tada,

kai šalia nėra artimųjų (arba šie neveiksnūs).

Kiek daugiau dėmesio skiriama VAIRUOTOJO PROFESIJAI ir TRANSPORTO

PRIEMONĖMS. 26-28 psl. uţduotys gali atrodyti pernelyg sudėtingos, jei gilintumėmės į

sąvokos ,,vairuotojas“ atspalvius. Mokiniams gi uţtenka paaiškinti, kad vairuotoju įprasta

vadinti ţmogų, kuris vairuoja privačią (individualią) ar viešojo transporto priemonę. Kiti

gi – kosmonautas (raketa), policininkas, dviratininkas nors ir vairuoja/valdo transporto

priemonę, bet įprastai įvardijami ne vairuotojais, o minėtomis sąvokomis. Išimtis –

lakūnas (pilotas), traukinio mašinistas, laivo kapitonas – šie, nors ir valdo viešojo

transporto priemones, bet nėra vadinami ,,vairuotojais“. Šių niuansų, ţinoma, mokiniams

nepavyks paaiškinti, bet jie bent jau susipaţins su minėtomis sąvokomis.

Susipaţinimas su profesijomis ir jose naudojamais instrumentais baigiamas

KARTOJIMO UŢUOTIMIS: 34 psl. pateiktus paveikslėlius (įrankius) iškirpus, 33 psl. ( ir

jo priešlapyje) siūlomas kartojimo ţaidimas. Mokiniai daţniausiai labai mėgsta tokio

pobūdţio uţduotis, kai reikia paimti paveikslėlį (prieš tai visus uţvertus), įvardinti (esant

galimybei) jame pavaizduotą daiktą ir priskirti daiktą kuriam nors specialistui. Šį ţaidimą

galima ţaisti poroje, trise arba didesnėje grupėje.

Apibendrinant, visose su profesijų paţinimu susijusiose temose svarbu mokyti

suprasti, kur/į ką kreiptis, iškilus tam tikram poreikiui, tinkamai išreikšti savo poreikius,

mandagiai bendrauti įvairiose socialinėse situacijose.

Sąsiuvinio pabaigoje (35 psl.) mokinys supaţindinamas su savo vaidmeniu

(statusu) įvairiose įstaigose bei naujomis sąvokomis ,,KLIENTAS“, ,,PACIENTAS“, kt.

Siūloma, siejant su kortelėmis, aptarti ir bendravimo normas, esant šiame vaidmenyje.

Su šiuo teminiu pratybų sąsiuvinio bloku glaudţiai siejasi kortelės, kurios papildo

profesijų tematiką bei parodo bendravimo su įvairiais specialistais normas (tipines

situacijas). Kaip minėta, būtent šių temų kortelės glaudţiai susieja abu pratybų sąsiuvinius

- ,,Kas tai?“ ir ,,Noriu kalbėti ir bendrauti“, nes pastarajame ugdomus bendravimo

įgūdţius ,,įdeda“ į realias sąveikos su paslaugų teikėjais situacijas. Taigi ţemiau

aprašytomis kortelėmis pedagogai gali naudotis, nagrinėdami abiejų sąsiuvinių temas.

Svarbu paminėti, kad dauguma šios temos kortelių suponuoja vaidmeninius

ţaidimus: pasirėmę pasiūlytais tekstais, pedagogai ir gabesni mokiniai galėtų sugalvoti

daugiau panašių bendravimo su profesionalais situacijų ir jas kartu su mokiniais vaidinti,

modeliuojant tinkamus bendravimo būdus.

Naudojant korteles, ypač svarbu ugdyti mokinių pagarbą visų profesijų atstovams

ir jų sunkiam ir svarbiam darbui.

Sietinos kortelės:

KORTELĖS

Nr.

KORTELĖS TEMA UGDOMI GEBĖJIMAI

25. KIRPYKLOJE. įvardins (parodys simboliu, paveikslu)

kirpėjos teikiamas paslaugas

mandagiai išreikš poreikį ţodţiu ar gestu

(simboliu)

26. PAS ŠEIMOS

GYDYTOJĄ.

pasakys (parodys simboliu, paveikslu), kur

reikia eiti negaluojant, susirgus

mandagiai išreikš poreikį ţodţiu ar gestu

(simboliu)

mandagiai ţodţiu ar gestu (simboliu)

atsakys į gydytojo (ar jį vaizduojančio

asmens) klausimą apie sveikatą

27. LIGONINĖJE.

pasakys (parodys simboliu, paveikslu), kada

ţmogus gali atsigulti į ligoninę

mandagiai ţodţiu ar gestu (simboliu)

atsakys į gydytojo (ar jį vaizduojančio

asmens) klausimą apie sveikatą

28. PAS SIUVĖJĄ. įvardins (parodyti simboliu, paveikslu)

siuvėjos teikiamas paslaugas

mandagiai išreikš poreikį ţodţiu ar gestu

(simboliu)

mandagiai ţodţiu ar gestu (simboliu)

atsakys į siuvėjos (ar ją vaizduojančio

asmens) klausimus

29. PARDUOTUVĖJE. įvardins (parodyti simboliu, paveikslu)

pardavėjos teikiamas paslaugas

mandagiai išreikš poreikį ţodţiu ar gestu

(simboliu)

gebės sumokėti uţ pirkinį (realiai ir/ar

ţaidybinėje situacijoje; apytiksliai,

turėdamas reikiamą pinigų sumą)

30. PRIE KASOS. įvardins (parodys simboliu, paveikslu)

kasininkės teikiamas paslaugas

gebės išdėlioti daiktus ant konvejerio

(prekystalio)

gebės paduoti pinigus ir palaukti grąţos

mandagiai pasisveikins, padėkos ir

atsisveikins

31. AUTOBUSE. įvardins (parodys simboliu, paveikslu)

vairuotojo teikiamas paslaugas (pvz.,

,,nuveţa, kur man reikia“)

mandagiai nurodys kelionės tikslą ţodţiu ar

simboliu (ţemėlapyje) ir bilieto tipą

(,,prašau vieno su nuolaida“)

mandagiai pasisveikins, padėkos ir

atsisveikins

32. GAISRAS. gebės iš poţymių nustatyti, kad įvyko

nelaimė

gebės paskambinti 112 ir įvardinti įvykį

(pvz., ,,dega namas“) – ţaidybinėje

situacijoje

gebės pasakyti savo adresą

33. KELYJE. pasakys (parodys simboliu, paveikslu),

kokių taisyklių reikia laikytis kelyje (pvz.,

vaţiuojant dviračiu)

gebės mandagiai bendrauti su policininku

34. VAISTINĖJE. įvardins (parodys simboliu, paveikslu)

vaistininko teikiamas paslaugas

išsakys poreikį (ţodţiu, simboliu ar gestu)

gebės paduoti pinigus ir palaukti grąţos

mandagiai pasisveikins, padėkos ir

atsisveikins

35. ŪKYJE. pasakys (parodys simboliu ar paveikslėliu)

ūkininko darbo rezultatus (produktus):

medų, grūdus, kt.

pasakys, kad medus padeda sergant

36. KIEMSARGIS. įvardins (parodyti simboliu, paveikslu)

kiemsargio teikiamas paslaugas

mandagiai pasisveikins, padėkos ir

atsisveikins

37. PAS SOCIALINĘ

DARBUOTOJĄ. įvardins (parodyti simboliu, paveikslu)

socialinės darbuotojos veiklą

mandagiai atsakys į klausimą, išreikšti savo

poreikį

Jeigu mokinių galimybės leidţia, tai yra, jie gali atlikti elementarius skaičių

lyginimo veiksmus, dirbant su kortele ,,Prie kasos“ galima mokyti panagrinėti gautą kasos

kvitą: pakartoti, kiek sumokėjo, uţ ką sumokėjo ir ar teisingai gavo grąţą. Visgi daugeliui

ugdytinių šios uţduotys, tikėtina, bus neįveikiamos be suaugusiųjų pagalbos.

Pavyzdiniai pamokos planai

1 pavyzdys: Apsilankymas pas gydytoją

(Pratybų sąsiuvinis ,,Kas tai?” 17 psl., kortelė Nr. 27)

Ugdomi gebėjimai:

1. Apaţins specialistą, įstaigą, į kurį/kur reikia kreiptis susirgus.

2. Įvardijus parodys gydytojo naudojamus instrumentus ir, esant galimybei, juos

pavadins.

3. Mandagiai išreikš su sveikata susijusį poreikį/problemą ţodţiu ar gestu (simboliu).

4.Mandagiai ţodţiu ar gestu (simboliu) atsakys į gydytojo (ar jį vaizduojančio asmens)

klausimą apie sveikatą.

Priemonės, būtinos pamokai: ţirklės, klijai, gydytojo instrumentai, didesnėse

kortelėse uţrašytos sąvokos (gydytojas, kitos 3 – pasirinktinai; poliklinika, kitos 3 –

pasirinktinai); kortelės Nr. 27 kopijos (pagal mokinių skaičių).

Pasirengimas pamokai:

1) ant sienos/lentos pakabinami 3-4 padidinti įvairių profesijų pavadinimai/uţrašai

(gali būti ne specialistų pavadinimai, o įstaigų uţrašai, priklausomai nuo poreikio: pvz.,

arba Gydytojas , arba Poliklinika , arba ir tai, ir tai );

2) esant galimybei, mokytoja turėtų atsinešti į klasę pratybų sąsiuvinyje

pavaizduotas realias gydytojo naudojamas priemones (galbūt jų turi slaugytoja).

Įvadas: probleminė situacija

Prasidėjus pamokai, mokytoja pasako mokiniams, kad šiandien jai labai skauda

ranką ir dantį. Klausia mokinių: ką man daryti? Tikėtina, kad vaikai pasiūlys arba gerti

vaistus, arba eiti pas gydytoją. Jei mokinių galimybės savarankiškai rasti sprendimą ir

reikšti mintis per menkos, klausimą mokytoja gali palengvinti, rodydama uţrašus/iškabas

lentoje: Pas ką/kur aš turiu eiti? Man labai skauda ranką...

Kartu su mokiniais išsiaiškinama, kad tada, kai ką nors skauda, reikia eiti pas

gydytoją, į polikliniką. Mokytoja (arba mokiniai) parodo tinkamą uţrašą lentoje/ant

sienos.

Praktinė veikla

Mokytoja prašo atsiversti pratybų sąsiuvinį, gydytojų temą

(iš anksto įdėjus skirtuką reikiamoje vietoje, jei mokiniai to negali padaryti patys).

1. Paveikslėlių aptarimas: kokie specialistai čia nupiešti? Kokius instrumentus/priemones

jis/ji naudoja? (mokytojas sako instrumento pavadinimą, prašo jį parodyti, pakartoti ţodį;

jei mokiniai instrumento nepaţįsta, mokytojas parodo arba pasako pats). Pademonstruoja,

leidţia paliesti instrumentus/priemones. Klausia, ar matė, pan.

2. Kirpimas. Mokytojas išdalija ţirkles (arba jos jau yra ant stalo, jei leidţia mokinių

elgesys ir asmeninės savybės), klijus ir paprašo iškirpti dešinėje esančius paveikslėlius.

Kol mokiniai kerpa, pedagogė vaikšto po klasę ir įvardija mokinio kerpamo daikto

pavadinimą, tuo būdu formuodama sąvoką arba ją įtvirtindama. Pagal galimybę mokinys

sąvoką pakartoja.

Iškirpti paveikslėliai padedami ant stalo šalia mokinio ar prieš jį.

3. Klijavimas.

Šį veiksmą galima atlikti 2 būdais, priklausomai nuo mokinių galimybių. Galima abu

būdus derinti, diferencijuojant uţduotį pagal sunkumą.

1 būdas: mokytojas sako: aš sakysiu gydytojo instrumento/priemonės pavadinimą. Jūs

paimkite tą daiktą, kurio prašau, ir raskite jo šėšėlį paveiksle. Uždėkite ant

kontūro/šėšėlio. Jei nerandate, ieškokite pagal spalvą. (Vaikščiodamas

patikrina). Dabar priklijuokite iškirptą paveikslėlį toje vietą; pakartokite pavadinimą.

Įtvirtindamas pedagogas gali pademonstruoti realią priemonę ir dar kartą pasakyti

pavadinimą.

Be abejo, retas mokinys gebės ištarti ,,fonendoskopas” ar įvardinti odontologo

profesiją, to nereikia ir reikalauti. Tačiau mokiniai turėtų išmokti parodyti daiktą, kurio

pavadinimą pedagogas taria.

Mokytojas paaiškina kiekvieno instrumento paskirtį mokinių suvokimo galimybių

ribose.

Tokia veikla atliekama su visais puslapyje esančiais daiktais.

2 būdas (gabesniems mokiniams). Iškirpus paveikslėlius mokytojas sako: dabar iškirptus

paveikslėlius priklijuokite ten, kur jų šešėliai. Prisiminkite pavadinimus

(perskaitykite)........ Uţduotį atlikus: pasakykite, kaip vadinasi daiktai, kuriuos rodau

(demonstruoja realius daiktus). Parodykite tokį patį daiktą savo lape. Pasakykite, kas tai.

(Arba sako žodį ir prašo pakartoti).

Praktinės uţduoties įsivertinimas:

Mokytojas: dabar atsiverskite paskutinį lapą. Kaip manote, ar pavyko/pasisekė ši

užduotis? Paimkite veiduką, kuris tinka, ir priklijuokite savo pratybų lapo apačioje (ar

viršuje). (Mokiniai jau ţino veidukų reikšmes, nes ši uţduotis – ne pirmoji).

Komunikacinės situacijos modeliavimas (darbas su kortele Nr.27).

Įvadinis pokalbis:

Jonai, Lina....ar buvote pas gydytoją? Ką skaudėjo? Ar seniai? Pas kokį? Ko

gydytojas klausė? – tokius ir panašius klausimus gali uţduoti mokytojas priklausomai nuo

mokinių gyvenimo ir/ar sveikatos situacijos.

Mokytojas paima kortelę, išdalija mokiniams jos kopijas ir perskaito joje pateiktą

pokalbį. Mokytojui skaitant, mokiniai pagal galimybes uţbaigia sakinius pavadindami

kortelėje pateiktus paveikslėlius. Jei geba skaityti, skaito kartu.

Pokalbio su gydytoja vaidinimas:

Mokytojas: o dabar pažaisime. Aš būsiu gydytoja, o jūs – pacientai (šis ţodis

pratybų sąsiuvinyje įvedamas vėliau, bet jau čia galima jį pavartoti; kitu atveju galima

vartoti sąvoką ,,ligonis”).

Aptariamos pokalbio taisyklės:

1) kalbėsimės mandagiai;

2) atsakysime į gydytojos klausimus.

Toliau mokytojas kartu su mokiniais (paeiliui) suvaidina keletą galimų gydytojo ir

paciento pokalbio situacijų. Šioje uţduotyje svarbu mokyti mokinius aiškiai pasakyti ar

parodyti, ką/kur skauda, išreikšti savo poreikį, atsakyti į gydytojo klausimus, tiksliai

vykdyti jo nurodymus.

Esant galimybei, pajėgesnis mokinys gali suvaidinti gydytoją vietoj pedagogo.

Pamokos uţbaigimas

Mokytojas paprašo paimti lapus, kuriuose mokiniai atliko uţduotis, ir dar kartą

pakartoja gydytojų instrumentų pavadinimus (po vieną). Mokiniai juos parodo savo

lapuose (atitinkamai). Jei yra galimybė, mokiniai (gabesni) be priminimo įvardija tai, ką

rodo mokytojas. Pabaigoje galima trumpai prisiminti svarbiausias sveikatos saugojimo

taisykles, kad pas gydytojus reikėtų eiti kuo rečiau.

2 pamokos pavyzdys: Elgesys skirtingose aplinkose

(Pratybų sąsiuvinis „Noriu kalbėti ir bendrauti”, 30 psl. užduotis, kortelė Nr. 19)

Ugdomi gebėjimai:

1. Skirs (gebės įvardinti ar parodyti) įvairius renginius, veiklas ir ţinos jų paskirtį.

2. Gebės tinkamai elgtis renginio metu: ţinos, kada galima ploti, šokti, dainuoti, o kada

sėdėti tyliai ir klausytis.

3. Gebės įvertinti savo elgesį.

Priemonės, būtinos pamokai: ţirklės, klijai, uţduotyje pateiktų iškerpamų simbolių

kopijos (padidintos). Demonstracinės kortelės – piešiniai: koncertas, kinas, pamoka,

šventė.

Įvadinis pokalbis

Mokytojas pradeda pokalbį apie mokinių elgesį pamokos metu. Paprašo mokinių

pasakyti, ką jie gali daryti, kaip jie turi elgtis pamokos metu. Mokiniai pasako. Vėliau

mokytojas rodo mokiniams paveikslėlius: koncertas, kinas, šventė (pvz. gimtadienis,

kalėdų ar kita šventė), prašo mokinių prisiminti, kas iš mokinių buvo koncerte, kine,

šventėje, kaip jie elgėsi tuo metu.

Mokomoji veikla

Mokinių prašoma paimti 19 kortelę ir susipaţinti su joje pateikta

medţiaga. Mokytojas kartu su mokiniais skaito kortelėje esantį tekstą, suranda ţodţius

„koncerte, kine, šventėje, pamokų metu“. Aiškinasi, tekste pateiktų simbolių reikšmę.

Vėliau prašo mokinių surasti simbolius „sėdėti , ţiūrėti , skaityti ir

kitus. Kada mokiniai atpaţįsta simbolius, mokytojas sako: „Jums reikia atrinkti, kuriai

veiklai kokie simboliai tinka. Įsivaizduokite, kad jūs sėdite kino salėje ir ţiūrite kino

filmą“. Mokiniai įdėmiai klauso. Taip aptariamas elgesys ir kitose situacijose bei

aplinkose: elgesys pamokų metu, koncerto metu, elgesys šventėje.

Prisiminus ir įtvirtinus ţinias apie mokinių elgesį įvairiose vietose, mokytojas

lentoje (ar kitoje vietoje) pritvirtina demonstracines korteles – piešinius (koncertas, kinas,

pamoka, šventė), rodo mokiniams iškerpamų simbolių padidintas kopijas ir mokiniai turi

priskirti, kuriai veiklai, renginiui kuri kortelė tinka.

Praktinė veikla

Atliekama pratybų sąsiuvinyje „Noriu kalbėti ir bendrauti“ 30 psl. esanti uţduotis

„Elgesys skirtingose aplinkose“.

Veiklos seka:

1. Atsiversti pratybų sąsiuvinio 30 psl.

2. Aptarti uţduotyje esančių simbolių reikšmę.

3. Išklausyti mokytojo skaitomos uţduoties.

4. Atlikti I-ą uţduoties dalį – iškirpti simbolius:“dainuoti, šokti, ţaisti, ploti, ţiūrėti, sėdėti,

klausytis, kelti ranką, kalbėti, rašyti“.

5. Atlikti II-ą uţduoties dalį: priklijuoti iškirptus simbolius į jiems skirtas vietas.

Pvz . ;

Mokiniai uţduotis atlieka savarankiškai, su minimalia pagalba ar mokytojas parodo,

„pasufleruoja“, kurį simbolį, kur reikia klijuoti.

Didaktiniai ţaidimai „Elgesys skirtingose aplinkose“

Mokytojas pagal poreikį ir savo klasės patirties ,,istoriją“ gali sumodeliuoti įvairias

situacijas. Pavyzdţiui:

1. Situacijos vaidinimas pasiskirstant vaidmenimis: „Kaip elgtis šventėje, pamokų

metu ir kt. situacijose“.

2. Prisiminti ir įtvirtinti 29 psl. buvusią uţduotį „Ţaidimai parke“ ar sukurti kitas,

pvz. elgesys autobuse, parduotuvėje ir kt.

Būtų labai gerai, jeigu mokiniai kartu su mokytoju turėtų galimybę kartu apsilankyti

kino teatre, koncerte, prieš tai aptarus, kaip reikės elgtis. Po renginio prisiminti, aptarti,

kaip kas elgėsi ir ką veikė renginio metu. Kai kuriais atvejais prisiminti neseną praeitį

padeda išvykos/renginio metu padarytos nuotraukos.

Pamokos uţbaigimas ir vertinimas

Atlikus 30-tą uţduotį pratybų sąsiuvinyje, ją arba įvertina mokytojas, arba įsivertina pats

mokinys, paţymėdamas atliktą uţduotį pratybų sąsiuvinyje esančiais lipdukais (labai

gerai – ţalios spalvos lipdukas, gerai – geltonos spalvos lipdukas, reikia pasistengti –

raudonas lipdukas).

Esant poreikiui, pavyzdţiui, jei išvykos metu vaikų elgesys neatitiko gero elgesio

taisyklių, galima vertinimą padaryti ir ,,dvejopą“: vieną lipduką skirti uţ atliktą uţduotį,

kitą – uţ elgesį renginio metu.