Upload
kuper
View
59
Download
0
Embed Size (px)
DESCRIPTION
ŠRIFTAS. Šriftas (iš vok. schrift ) – įvairių simbolių piešinių, turinčių bendrų stiliaus ir didumo bruožų, rinkinys. Ne tik informacijos perteikimo priemonė,bet ir grafinio meno objektas. - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
ŠRIFTAS
Šriftas (iš vok. schrift) – įvairių simbolių piešinių, turinčių bendrų stiliaus ir didumo bruožų, rinkinys. Ne tik informacijos perteikimo priemonė,bet ir grafinio meno objektas.
Šriftą dažniausiai sudaro įvairių alfabetų raidės, skaičiai ir skyrybos ženklai, bet kai kuriuose šriftuose randami ir kitokie simboliai: ideogramos, matematikos ar kartografijos simboliai, dizaino elementai ir pan.
Šriftai skirstomi: Pagal atsiradimo pagrindus( lotyniškasis,
hieroglifai ir kt.); Tautiniu pagrindu(lietuviškas, suomiškas ir
kt.); Pagal rašymo priemonės paskirtį( meninis,
kompiuterinis ir kt.) Pagal pasvirimą, aukščio ir pločio
santykį( statusis, pasvirasis, platus, vidutinis).
Svarbiausia, kad šrifto raidžių kompozicija būtų paprasta, kad jis būtų įskaitomas, lengvai ir greit užrašomas ranka, kad brėžinius dauginant būtų aiškūs antspaudai.Šiuos reikalavimus atitinka standartinis šriftas, kurio raidžių linijos yra vienodo storio.
Standartiniu šriftu dažniausiai spausdinami skelbimai, afišos, knygų skyriaus antraštės.
STANDARTINIO ŠRIFTO PARAMETRAI, TIPAI IR
YPATUMAI
Šriftų dydis
Šrifto dydis h yra didžiųjų raidžių aukštis, matuojamas milimetrais statmenai eilutės pagrindui.
Standartiniai šrifto dydžiai: 1,8; 2,5; 3,5; 5; 7; 10; 14; 20mm.
Šriftų tipai
Standartas numato A ir B tipų šriftus. A tipo šriftą patartina rašyti pieštuku,o B
tipo – tušu. A ir B tipų šriftai gali būti statūs ir 75°
kampu pasvirę į eilutės liniją.
A tipo pasviręs šriftas
A tipo statusis šriftas
Raidžių plotis
Tiek A, tiek B tipų šriftų įvairių raidžių pločiai g skiriasi. Pavyzdžiui A, J ir M. Pasvirusio šrifto raidės plotis matuojamas statmenai pasvirimo linijoms.
Atstumas tarp raidžių žodyje
Atstumas a tarp greta esančių raidžių žodyje lygus dvigubam šrifto linijos storiui.
Ši taisyklė tinka raidėms, kurių abu kraštai uždari( H, I, M, N, U). Tačiau yra raidžių, kurių vienas kraštas uždaras( B, E, F, K, L) ir raidžių kurių abu kraštai atviri(A, T, V).
Deriniuose TA, LA, AN ir kt. Atstumai tarp raidžių mažinami, o atstumas tarp L ir T gali būti lygus nuliui.
Atstumas tarp žodžių sakinyje Atstumas e tarp žodžių lygus 6d. Jeigu tarp
žodžių yra skyrybos ženklų, tai matmuo e bus matuojamas nuo skyrybos ženklo iki žodžio pirmosios raidės.
Atstumas tarp eilučių pagrindų
A tipo šriftui atstumas b tarp eilučių pagrindų sudaro 22d.
A tipo šriftas (d = h/14)Šrifto parametrai
Žymėjimas
Santykis Matmenys mm
Šrifto dydis
(didžiųjų raidžių aukštis)
h (14/14)h 14d 2,5 3,5 5 7 10 14 20
Šrifto linijos storis
d (1/14)h d 0,18 0,25 0,35 0,5 0,7 1 1,4
Mažosios raidės aukštis
c (10/14)h 10d 1,8 2,5 3,5 5 7 10 14
Atstumas tarp raidžių
a (2/14)h 2d 0,35 0,5 0,7 1 1,4 2 2,8
Atstumas tarp žodžių
e (6/14)h 6d 1,1 1,5 2,1 3 4,2 6 8,4
Minimalus atstumas tarp eilučių pagrindų
b (22/14)h 22d 4 5,5 8 11 16 22 31
Diakritinių ženklų dydis ir vieta
Ženklai prie raidės, žymintys skirtingą garso tartį, vadinami diakritiniais( gr.k. diakritikos – skiriamasis)ženklais. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje E ir Ė, U ir Ū, S ir Š, Z ir Ž skiriasi tarimu.
Visų diakritinių ženklų viršutinė dalis turi būti viename lygyje.
Standartinio šrifto raidžių grupės ir jų rašymo metodika
Raidės pagal jų elementų pobūdį skirstomos į 3 grupes:
1) vertikalių ir horizontalių elementų raides
( E, F, H, L, I, T). Jos rašomos lengviausiai. 2) vertikalių, horizontalių ir pasvirusių
elementų( A, K, M, N, V, Y, Z). Brėžimo pirmumas teikiamas pirmosios grupės elementams, o po to įstrižiems. Išimtis A ir Y.
3) raidės su ovaliniais elementais( B, C, D, G, J, O, P, R, S, U). Sudėtingiausios. Apvalusis elementas derinamas su pirmosios grupės elementais(B, P), su pirmosios ir antrosios(R) ir su antrosios(S).
Tokiu principu skirstomi ir skaitmenys. Mažosios raidės, išskyrus i, k, t, v, z, x
priklauso trečiajai grupei.
Priemonės standartiniam šriftui rašyti
Rašant mažą standartinį šriftą pieštuku, naudojamas vidutinio kietumo pieštukas HB, didesnį – B arba 2B pieštukai. Kad nenusitrintu viena pieštuko pusė, jį reikia nuolat sukti tarp pirštų.