Teisės istorijos Teisės istorijos paskaitapaskaita “Lietuvos “Lietuvos Didžiosios Didžiosios Kunigaikštystės Kunigaikštystės statutai”statutai”

Pagrindiniai temos klausimai:

LDK statutų kūrimo epochoje

Pirmojo Lietuvos Statuto kūrėjai

Statutų struktūros ir kodifikuotos juose teisės bendrieji bruožai

Statutų galiojimo laikas ir erdvė

Statutų reikšmė LDK ir nūdienai

LDK statutų kūrimo epochoje

Tai renesanso epocha Europoje, intensyvių visuomeninių bei ekonominių pokyčių laikmetis ir kas mums aktualu – brandus teisės kūrimo laikotarpis. Šiuo požiūriu niekuo neišsiskiria ir Lietuvos Didžioji KunigaikštystėXVI a. pradžioje LDK jau buvo susiformavusi, nors ir negausi, bet galinga feodalų viršūnė. Ji valdė didžiulius žemės plotus ir gausius turtus.Valstybės visuomeninis-politinis gyvenimas darėsi vis sudėtingesnis ir įvairesnis.1492 m. Ldk Aleksandro privilegija – įtvirtino Ponų tarybos galias, o Ldk Žygimantas Senasis 1506 m. jas dar labiau išplėtė.Radvilų, Goštautų bei kitos ponų giminės, jau XVI a. buvo suinteresuotos juridiškai įteisinti dominuojančią savo padėtį visoje valstybėje. Taip pat galingi ponai stačiatikiai nenorėjo kęsti jų politinio statuso suvaržymų, jiems reikėjo naujo teisinio dokumento, kuris bent formaliai sulygintų stačiatikių ir katalikų teise valstybėje.

LDK teisės kodifikavimo istorinės sąlygos ir priežastys:

Dvasiniai feodalai tarpusavio santykius reguliavo pagal kanonų teisės normas. Tačiau savo latifundijų nuosavybės teises bei savo statuso prioritetą LDK visuomenėje siekė įteisinti visos valstybės įstatymų sąvade.Privilegijos negalėjo pakankamai visapusiškai užfiksuoti tos aukštos visuomeninės padėties, kurią buvo pasiekęs feodalų elitas. Tik valstybės įstatymų sąvadas turėjo galią visiškai ir ilgam įteisinti visas ponijos teises bei privilegijas, sulyginti įvairių feodalų grupių, pirmiausia – katalikų ir stačiatikių, dvasininkų ir pasauliečių – teises. Įstatymais pradėjus reguliuoti turtinius santykius – išaugo bendrosios teisės normų poreikis, be to vienodų visai valstybės teritorijai.Teismams ir administracijos įstaigoms iškildavo vis daugiau praktinio darbo sunkumų.Siekis sustiprinti LDK politinį valstybinį identitetą, sukurti luominės santvarkos teisinę sistemą.

1522 m. pradžioje Gardino Seime į prašymą rengti ir priimti Lietuvos Statutą reaguota

labai greitai.Kokios priežastys tai lėmė?

Statuto priėmimo klausimas iškylantis jau nuo XVI a. pradžios (pirma kart užsiminta apie statuto rengimo būtinybę 1501 m., 1514 m. – įstatymų ir teisių suteikimo problema svarstoma Vilniaus seime, tik tam buvo labai nepalankios sąlygos – karas su Rusija).

XVI a. 3 dešimtmečio pabaigos gilūs ir spartūs socialinių bei politinių struktūrų pokyčiai .

Sutapo LDK feodalų ir karališkosios šeimos interesai – Bona Sforca pareikalavo vos 2 metų Žygimantą Augustą paskelbti LDK sosto paveldėtoju, o už tai luomams suteikiant rašytinę teisę.

Žygimanto Senojo 1522 m. gegužės 8 d. įsake (edikte) Lietuvos Statutui patvirtinti rašoma:

...mes iš ypatingos meilės, įgimto gerumo ir karališkosios mūsų dorybės nutarėme paskelbti, duoti ir amžiams suteikti ... Vieną rašytinę teisę ir vieną įstatymą...

Statutas duodamas kaip atsidėkojimas už jo sūnaus Žygimanto Augusto būsimą išrinkimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

Statuto tekstas buvo skubiai paruoštas ir jau 1522 m. vasarą svarstomas Vilniaus seime.Lenkijos karalius ir

Ldk Žygimantas Senasis (1506-1548)

Pirmasis Lietuvos Statutas paskelbimas 1529 m.

1529 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsaku Pirmasis Lietuvos Statutas paskelbtas veikiančiu įstatymų sąvadu.

Kodėl Lietuvos Statutas įsigaliojo tik 1529 m.?

1 versija: Vilniaus aplinkos spaustuvėse nebuvo LDK kanceliarinės slavų kalbos šrifto ir dėl to statutas nebuvo išspausdintas.

2 versija: statuto išspausdinimui kliudė – politinės vidaus ir išorės priežastys

3 versija: naujasis kancleris Albertas Goštautas blokavo Statuto pirmosios redakcijos įsigaliojimą dėl asmeninių ambicijų prieš Radvilas ir norėdamas pats prisidėti prie jo tobulinimo.

Pirmojo Lietuvos Statuto autoriai:

Mikalojus Radvila Jaunesnysis –LDK kancleris ir Vilniaus vaivada (1510-1522)

Jonas Radvila – Ldk teismo atšakos – žemės maršalkos teismo teisėjas

Albertas Goštautas LDK kanclerisir Vilniaus vaivada (1522 – 1539)

1529 m. Pirmojo Lietuvos Statuto šaltinai:

Paprotinė teisė (lietuvių ir kitų tautų) Teismų praktika Didžiųjų kunigaikščių privilegijos Ponų tarybos nuostatai Europos feodalinių valstybių teisynai Romėnų teisė (paveikusi Statutą per kanonų teisę)

1529 M. PIRMOJO 1529 M. PIRMOJO LIETUVOS STATUTO LIETUVOS STATUTO

STRUKTŪROS STRUKTŪROS PALYGINIMAS SU PALYGINIMAS SU

JUSTINJANO JUSTINJANO KODIFIKACIJAKODIFIKACIJA

Justiniano kodekso sistema:

Bažnytinė teisė ( 1-oji knyga )

Civilinė teisė ( 2-8 knygos )

Baudžiamoji teisė ( 9-oji knyga )

Valstybinė teisė ( 10-12 knygos)

1529 m. Pirmojo Lietuvos Statuto struktūra

1 skyrius „Apie valdovo asmenį“2 skyrius „ Apie šalies gynybą“3 skyrius „ Apie bajorijos laisvę ir apie Didžiosios Kunigaikštystės išsiplėtimą“4 skyrius „ Apie moteris ir merginų ištekinimą“5 skyrius „ Apie globėjus“6 skyrius „Apie teisėjus “7 skyrius „ Apie smurtą šalyje ir apie sumušimą, ir apie šlėktų nužudymus“ 8 skyrius „ Apie žemės bylas, apie ribas ir apie ežias, apie kuopas“9 skyrius „ Apie kitus turtinius ginčus“ 10 skyrius „ Apie praskolintus ir įkeistus dvarus“11 skyrius „ Apie bausmes už smurtą prieš valstiečius“ 12 skyrius „Apie atsakomybę už turto grobimą“13 skyrius „ Apie atsakomybę už vagystes“

Šiuose skyrių yra 243 straipsniai

1566 m. Antrajame LS yra 14 skyrių, kurie suskirstyti į 368 straipsnius

1588 m. Trečiajame LS yra 14 skyrių, kurie suskirstyti į 488 straipsnius

Lietuvos Statutų struktūra

Pirmasis Statutas yra svarbus ir vertingas tuo, kad jis buvo pirmas bandymas sukodifikuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisę, o jį išleidus, teisės kūrybos darbas nebuvo nutrauktas, bet buvo tęsiamas dar keletą dešimtmečių. Statuto vertę labai gerai pabrėžia tai, kad dauguma tyrinėtojų nori Statuto turinį priskirti kiekvienas savo tautai;Statutas buvo dėsningas tos epochos ir Lietuvos valstybės bei visuomenės raidos reiškinys. Didelį pranašumą lyginant su ankstesniais teisynais lėmė ir Renesanso epochos idėjos, suteikusios Pirmajam Statutui daug humanizmo bruožų bei išskirtinį pasaulietiškumą.

PirmojoPirmojo Lietuvos statuto reikšmė

Lietuvos Statutų galiojimo erdvė

- Pirmojo (1529 m.) ir Antrojo (1566 m.) LDK statutų galiojimo ribos

- Trečiojo (1588 m.) LDK statuto galiojimo ribos

Lietuvos Statutų galiojimo laikasPirmasis Lietuvos Statutas galiojo iki 1566 m.Antrasis Lietuvos Statutas iki 1588 m. (teritorijose po Liublino unijos atitekusiose Lenkijai iki valstybės padalijimo)Trečiasis Lietuvos Statutas ne tik iki Abiejų tautų Respublikos padalinimo 1795 m., bet iki 1840 m. – kai buvo carinės Rusijos uždraustas.

Rusijos Įstatymų Sąvado X tomo laidose (1842 m., 1900 m.) buvo įjungtos teisės išimtys, besiremiančios Lietuvos statutu ir iki pat 1917 m. galiojusios Kairiakrantėje Ukrainoje (Černigovo ir Poltavos gubernijose). Rusijos Įstatymų Sąvado X tomo civilinės teisės normos buvo recepuotas Lietuvoje 1918-1940 m. Trečiasis Lietuvos Statutas pagrindiniu šaltiniu (šalia Prūsijos žemės teisės normų) buvo ir 1600 m. “Hilcheno žemės teisės projektui” Livonijoje

Statutų reikšmė LDK ir nūdienai

Lietuvos statutai – ne tik LDK teisės, bet ir vienas svarbiausių valstybės brandos požymių

Lietuvos statutai – padeda giliau suvokti to laikmečio teisės ir visuomenės realijas

Lietuvos statutų ir jų atsiradimo epochos studijos suteikia mums pasididžiavimo jausmą, skatina plačiau apmąstyti valstybės identitetą, nesureikšminti XX a. Renesansas atrado Antiką, mes turime atsigręžti į renesanso vertybes.