2012/priedas Nr. 1 93

„V i s u o m e n ė s s V e ik ata” O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I

Studentų rūkymo įpročiai ir požiūriS į rūkymąRūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras RazbadauskasKlaipėdos universitetas

SantraukaTabako rūkymas – labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Jaunimas Lie­tuvoje yra labiausiai rūkanti amžiaus grupė: net trečdalis 20–24 metų žmonių reguliariai rūko. Studijų metas yra kritiš­kas laikotarpis jaunų žmonių gyvenime, todėl labai palankus tabako kompanijoms laimėti būsimą vartotoją. Moksli­niai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena didele dalimi sudaro galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje, rūkančių studentų požiūrį į rūkymo įprotį bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą.Tyrimo tikslas – išanalizuoti Klaipėdos studentų rūkymo įpročių priežastis ir paplitimą bei įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Medžiaga ir metodai. 2011 m. balandžio mėn. – gegužės mėn. apklausta 245 (atsako dažnis 95 proc.) Klaipėdos mies­to dviejų mokymo įstaigų – Lietuvos policijos mokyklos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai (iš jų 120 vaikinų ir 125 merginos). Tiriamųjų amžius 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) metų. Apklausai buvo naudotas anoniminis klausimynas, sudarytas tyrėjų iš klausimų apie studentų rūkymo įpročius, priežastis bei studentų požiūrį į rūkymą. Tiriamieji buvo vertinami kaip „rūkantys“, jei surūkė nors vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų. Pagal rūkymo įpročius studentai buvo suskirstyti į reguliariai rūkančius (kasdien), nereguliariai rūkančius (ne kasdien) ir niekada nerūkiusius. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad rūkė 49,4 proc. studentų, iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė reguliariai, o 23,3 proc. – nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1 proc. studentų. Rūkymo paplitimas tarp vaikinų ir mergi­nų nesiskyrė. Penktadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, 50 proc. studijuodami rūko dažniau nei rūkė mokyklo­je. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais – patiriama psichoemocine įtampa (r = 0,15), su alkoholio vartojimu (r = 0,24), prasčiau vertinama subjektyvia bendra sveikata (r = 0,19) ir fizine sveikata (r = 0,16). Stu­dentų rūkymo įpročiams reikšmingos įtakos turėjo tėvo rūkymas (ŠS = 2,4 (PI 1,3–4,4); p = 0,004). Skyrėsi rūkančių ir nerūkančių studentų požiūris į rūkantį asmenį: rūkantieji dažniau toleravo rūkalius nei nerūkantieji (atitinkamai 61,2 ir 42,3 proc.).Išvados. Tyrimo duomenimis, 26,1 proc. studentų reguliariai rūkė, 50 proc. rūkančių studentų rūkė dažniau, nei rūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Rūkymo įprotis buvo susijęs su patiriama psichoemocine įtampa, dažnesniu alko­holio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata bei tėvo rūkymu. Rūkančių studentų požiūris į rūkymą buvo tolerantiškesnis nei nerūkančiųjų.

Reikšminiai žodžiai: studentai, rūkymo paplitimas, požiūris į rūkymą.

ĮVADASSveikatos ugdymas apima tris esminius komponen­tus: žinias apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, tei­giamą asmens požiūrį į sveiką gyvenseną bei tinka­mus įpročius ir elgesį. Tabako rūkymas  – labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Tai  – sudėtingas reiškinys, lemiamas individo, socialinės aplinkos, kultūrinių, ekonominių ir politinių veiksnių.

Studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyve­nime, tai yra permainų, eksperimentų ir atradimų

metas, kartu labai palankus tabako kompanijoms lai­mėti būsimą vartotoją. Pasaulio sveikatos organiza­cija (PSO) su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunų žmonių rūko [1]. PSO duomenimis, iki 18  metų rū­kyti pradeda apie 80 proc. visų rūkalių, o nepradėju­sieji rūkyti iki 25 metų dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja [2], todėl tokie jaunuoliai, atėję iš mokyklų į universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas, daž­nai jau turi priklausomybę nuo nikotino [3]. Pastaro­jo meto tyrimų duomenimis, kuo anksčiau pradeda­mi vartoti tabako produktai, tuo didesnė rizika, kad išsivystys stipri priklausomybė.

Dauguma studijuojančio jaunimo apibrėžiami kaip „socialiniai rūkaliai“, kurie rūko įvairioje socia­linėje veikloje, draugų kompanijose ir rūkymą laiko svarbiu socializacijos veiksniu, o ne priklausomybe nuo tabako vartojimo [4]. Kitų šalių studentų rūkymo priežasčių analizė parodė, kad, studentų manymu,

Adresas susirašinėti: Rūta Šaulinskienė, Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda. El. p. ruta.saulinskiene@gmail.com

94 2012/priedas Nr. 1

O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I „V i s u o m e n ė s s V e ik ata”

rūkymas streso metu palengvina jų socialinį bendra­vimą [5, 6]. Taip pat jaunuoliai gali pradėti reguliariai rūkyti dėl ketinimų sumažinti stresą [7]. Merginoms rūkymas dažnai yra svorio metimo ir reguliavimo įrankis [8]. Studijuojančiųjų rūkymas taip pat su­sietas su alkoholio vartojimu [9]. Mokslinių tyrimų duomenimis, studentų žalingų įpročių paplitimas turi ryšį su socialiniais veiksniais. Dažniau regulia­riai rūko iki studijų mieste gyvenę studentai, nei gy­venusieji kaime [10]. Studentų rūkymo paplitimą gali nulemti studijuojamas dalykas. Didžiausias rūkančių studentų dažnis nustatytas tarp studijuojančių kelių inžinerijos, kalbų bei kultūros studijų programas [11].

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išlieka daug problemų, susijusių su rūkymu. Moksliniai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena sudaro didelę galimybę prognozuoti rūkymo papli­timo tendencijas populiacijoje bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą.

Tyrimo tikslas  – išanalizuoti Klaipėdos studentų rūkymo įpročių priežastis ir paplitimą bei įvertinti studentų požiūrį į rūkymą.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI2011 m.  balandžio–gegužės mėn. buvo atliktas kie­kybinis vienmomentinis tyrimas, taikant anketinės apklausos metodą. Apklausai naudota anoniminė an­keta, kurioje buvo pateikti klausimai tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems studentams. Apklausa vykdyta raš­tu, visi anketos klausimai buvo uždaro tipo. Apklaus­ti 245  dviejų Klaipėdos mokymo įstaigų  – Lietuvos policijos mokyklos (LPM) ir Klaipėdos valstybinės

kolegijos (KVK) pirmojo ir antrojo kurso studentai (iš jų 120 vyrų ir 125 moterys). Apklausos vyko grupėse. Kiekvienos apklausos atsako dažnis buvo ne mažiau kaip 95 proc. Visų tiriamųjų amžius – 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) metų

Respondentai buvo vertinami kaip „rūkantys“, jei surūkė nors vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų. Pagal rūkymo įpročius tiriamieji buvo suskirstyti į reguliariai rūkančius (kasdien), nereguliariai rūkan­čius (retkarčiais) ir niekada nerūkiusius.

Tyrimui naudota anketa buvo sudaryta tyrėjų, re­miantis literatūros šaltiniuose pateiktų standartinių klausimynų, kurie jau buvo naudoti tyrimuose, susi­jusiuose su rūkymo problema, pavyzdžiais.

Respondentams skirtą klausimyną sudarė ketu­rios klausimų grupės:

Sociodemografinio pobūdžio klausimai. Tiriamie­ji nurodė savo amžių, lytį, mokymo įstaigą, kursą, šeimyninę padėtį ir kitus demografinius rodiklius (1 lentelė).

Klausimai apie rūkymo įprotį: ,,Kokio amžiaus jūs pradėjote rūkyti?“; ,,Ar rūkėte, besimokydami vi­durinėje mokykloje?“; ,,Ar dabar rūkote dažniau, nei mokydamiesi vidurinėje mokykloje?“; „Kiek dienų jūs rūkėte per pastarąsias 30 dienų?“; „Tomis dieno­mis, kai rūkėte, kiek vidutiniškai per dieną cigarečių surūkydavote?“

Klausimai apie rūkymo priežastis: „Kiek kartų per pastarąsias 30  dienų vartojote alkoholio?“; „Ar per pastarąsias 30  dienų patyrėte stresą, psichoemocinę įtampą?“; „Ar per pastarąsias 30 dienų bent 20 min. sportavote?“; „Ar rūko jūsų tėvas / motina / tėvai?“

1 lentelė. Sociodemografinė tiriamųjų (n = 245) charakteristika

Požymis Abs. skč. (proc.) Chi kvadratas (χ2)Lytis Vaikinai 120 (49,0) Merginos 125 (51,0)Mokymo įstaiga LPM 159 (64,9) KVK 86 (35,1)Kursas χ2 = 0,004, lls = 1, p = 0,949 Pirmas 123 (50,2) Antras 122 (49,8)Amžius, metai 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30)Šeiminė padėtis χ2 = 371,5, lls = 2, p = 0,000 Vienas(-a) 221 (91,7) Išsiskyręs(-usi) 1 (0,4) Vedęs(ištekėjusi)/gyvenanesusituokę 19 (17,9)Iki mokymosi mieste gyveno χ2 = 0,102, lls = 1, p = 0,749 Kaime 120 (49,0) Mieste 125 (51,0)

2012/priedas Nr. 1 95

„V i s u o m e n ė s s V e ik ata” O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I

Klausimai apie požiūrį į rūkymą: „Ar žinote, kad rūkymas yra daugelio ligų rizikos veiksnys?“; „Koks jūsų požiūris į asmenis, kurie rūko?“; teiginys „Rūky­mas kenkia sveikatai“.

Subjektyvi sveikatos būklė buvo vertinama pa­gal PSO rekomendacijas sveikatos tyrimams interviu būdu (su sveikata susijusios gyvenimo kokybės verti­nimo klausimynas SF­36, Jenkinson et al., 1996) pa­teikiant vieną klausimą: „Kaip Jūs bendrai vertinate savo sveikatą per pastaruosius 12 mėnesių?“ Galimi atsakymai: „gera“, „gana gera“, „vidutiniška“, „gana bloga“, „bloga“.

Statistinė analizė. Atsakymų į klausimą dažnis vertintas procentais, jų pasiskirstymo statistiniam reikšmingumui nustatyti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus, palyginimui grupėse pasitelktos kontin­gencijos lentelės ir chi kvadrato (χ2) kriterijus, tarpu­savio ryšiams įvertinti taikyta Spirmeno (Spearman) ranginė koreliacija. Naudojant logistinės regresijos modelius, rizikos veiksnio poveikio ir rūkymo papli­timo ryšys vertintas poveikio šansų santykiu (ŠS) ir jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė p < 0,05. Duomenų statistinei analizei nau­dotas statistinis programų paketas SPSS 15.

REZULTATAIPusė studentų rūkė (49,4  proc.), iš jų 47,9  proc. vai­kinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė regu­liariai, o 23,3  proc.  – nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1  proc. studijuojančiųjų. Rūkymo įpročio pasis­kirstymo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vai­kinų ir merginų nenustatyta. Beveik pusė (47,1 proc.) visų rūkančiųjų rūkė nereguliariai (1 pav.).

Lyginant rūkymo įpročių paplitimą skirtingose mokymo įstaigose, statistiškai patikimo skirtumo ne­nustatyta (p > 0,05). Rūkančiųjų dažnis tarp pirmo­jo ir antrojo kurso studentų buvo panašus (p > 0,05).

Taip pat nenustatyta rūkymo paplitimo skirtumo tarp lyčių. Todėl toliau analizuojami abiejų mokymo įstaigų duomenys kartu (n = 247).

Reguliarus ir nereguliarus rūkymasAtsižvelgiant į rūkymo dažnį, tiriamieji buvo suskirs­tyti į reguliariai (kasdieną per pastarąsias 30 dienų) ir nereguliariai (retkarčiais per pastarąsias 30 dienų) rūkančiuosius. Nustatyta, kad reguliaraus rūkymo įpročiams įtakos turėjo rūkymas vidurinėje mokyklo­je. Tik 9,4 proc. reguliariai rūkančių studentų nerūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Tuo tarpu net trečdalis (33,9  proc.) nereguliariai rūkančiųjų, besi­mokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė (p < 0,001). Reguliaraus rūkymo įpročiai buvo susiję su gyvena­ma vieta iki studijų. Palyginti su nereguliariai rūkan­čiais studentais, didesnė dalis reguliariai rūkančių­jų iki studijų gyveno kaime (p < 0,001). Retkarčiais rūkantieji dažniau nei reguliariai rūkantieji rūkė draugų kompanijose (atitinkamai 54,4  ir 20,3 proc.; p  <  0,001). Didžioji dauguma (82,6  proc.) neregulia­riai rūkančiųjų ryte pabudus pirmą cigaretę surūko tik po valandos, kai tokiu laiku pirmą cigaretę surūko tik 26,6 proc. reguliariai rūkančiųjų (p < 0,001). Net 79,3  proc. reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūky­ti ir tik trečdalis nereguliariai rūkančių tiriamųjų šio įpročio norėtų atsisakyti (p < 0,001) (2 lentelė).

Rūkymo ar bandymo rūkyti pradžiaPalyginus rūkymo pradžios amžiaus vidurkį, atsižvel­giant į lytį, nustatyta, kad merginos pradėjo / bandė rūkyti vėliau negu vaikinai (atitinkamai 15,2 ± 2,7 ir 16,3 ± 1,5 metų; p < 0,05). 7 proc. vaikinų nurodė pra­dėję / bandę rūkyti, būdami 8–11 metų. Anksčiausiai (12–13 metų amžiaus) pradėjo / bandė rūkyti 3 proc. merginų. Daugiau nei penktadalis rūkančiųjų pra­dėjo  / bandė rūkyti nuo 16 metų, ir daugiau nei du trečdaliai merginų pradėjo / bandė rūkyti, būdamos 16–18  metų (besimokydamos vidurinėje mokykloje).

1 pav.  Rūkymo įpročio pasiskirstymas tarp tiriamųjų

26,1 23,318,4

32,1

0

10

20

30

40

Taip Retkarčiais Rūkiau Niekadanerūkiau

Proc

.

n = 245p=0,02

96 2012/priedas Nr. 1

O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I „V i s u o m e n ė s s V e ik ata”

Nuo 19 metų amžiaus (studijuodami) pradėjo / bandė rūkyti 10,6 proc. rūkančių vaikinų ir 3,2 proc. rūkan­čių merginų (2 pav.).

Išanalizavus studentų rūkymo įpročius pagal rū­kymo dažnį, jiems besimokant vidurinėje mokyklo­je, nustatyta, kad pusė (50,4 proc.) studentų rūkė daž­niau, nei rūkė, besimokydami vidurinėje mokykloje. Penktadalis (20,7  proc.) rūkančiųjų, besimokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė, ketvirtadalis (24 proc.) rūkė tiek pat, kiek rūkė vidurinėje mokykloje. Statis­tiškai reikšmingo skirtumo tarp rūkymo dažnio mo­kykloje su dabartinio rūkymo dažniu tarp vaikinų ir merginų nenustatyta (p > 0,05).

Tiriamieji surūkydavo 9,7 ± 6,4 cigaretes per dieną. Merginos surūkydavo mažiau cigarečių per dieną nei

vaikinai (atitinkamai 6,3 ± 4,9 ir 9,7 ± 7,3 cigaretes per dieną; p = 0,005). Reguliariai rūkantieji surūkydavo 11,9 cigarečių per dieną, nereguliariai (retkarčiais) rū­kantieji – 3,4 cigaretes per dieną (p < 0,001) (3 pav.).

Rūkymo priežastysDu trečdaliai (66,1  proc.) tiriamųjų nurodė, kad juos paskatino rūkyti draugai, daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) nurodė norą viską išbandyti, 14,9 proc. – patiriamą stresą, tik 3,3  proc.  – netinkamą tėvų pa­vyzdį. Daugiau nei trečdalis studentų dažniausia rū­kymo priežastimi pažymėjo draugų kompanijas ir rūkymą be priežasties. Susinervinusios rūkė apie ke­tvirtadalis merginų (23,8 proc.), o vaikinai dažniau nei merginos rūkė būdami geros nuotaikos (atitinkamai

3,51,8 1,8

7,010,5

26,3

7,0

1,8 1,8

11,3

22,624,2

10,5 8,87,0

12,3

22,6

3,21,61,6

12,9

0

5

10

15

20

25

30

8 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

proc

.

Vaikinai (n = 58) Merginos (n = 63)

Amžius, metai

9,7

6,3

0

2

4

6

8

10

12

Vaikinain = 57

Merginosn = 63

p = 0,00511,9

3,4

0

2

4

6

8

10

12

14

Kasdien,n = 64

Retkarčiais,n = 57

p < 0,001

Ciga

reči

ų pe

r die

ną

Ciga

reči

ų pe

r die

ną

2 lentelė. Rūkymo retkarčiais ir kasdien ypatumų skirtumai

Rūkymo įprotisNerūkė

mokyklojeGyvenokaime

Gyvenomieste

Norėtųmesti rūkyti

Pirmą cigaretęsurūko ryte po 60 min.

Dažniausiai rūko draugų kompanijose

Reguliariai 9,4 64,1 35,9 79,3 26,6 20,3Retkarčiais 33,9 35,1 64,9 39,3 82,6 54,4p < 0,001 < 0,01 < 0,01 < 0,001 < 0,001 < 0,001

2 pav. Amžius, kada tiriamieji pradėjo rūkyti, atsižvelgiant į lytį (c2 = 26,7, lls = 12, p = 0,009)

3 pav.  Surūkomų per dieną cigarečių ir rūkymo įpročio (kairėje) bei lyties (dešinėje) ryšys

2012/priedas Nr. 1 97

„V i s u o m e n ė s s V e ik ata” O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I

8,6 ir 1,6 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtu­mo tarp rūkymo priežasčių, atsižvelgiant į lytį, nenu­statyta (c2 = 3,8, lls = 3, p = 0,28).

Studentų rūkymo įpročio ryšys su gyvensenos veiksniais (psichoemocine įtampa, alkoholio var-tojimu, fiziniu aktyvumu), subjektyviai vertinama sveikata ir tėvų rūkymuDu trečdaliai respondentų nurodė patyrę nedide­lę psichoemocinę įtampą, 16,8  proc. pažymėjo paty­rę ypač didelę psichoemocinę įtampą per pastarąsias 30  dienų. Patyrusių psichoemocinę įtampą merginų buvo daugiau nei vaikinų (atitinkamai 91,9  proc. ir 77,5 proc.; p = 0,007).

Per pastarąsias 30  dienų nevartojo alkoholio 12 proc. vaikinų ir merginų. Trečdalis vaikinų vartojo alkoholį 5–7 kartus. Alkoholio vartojimo dažnis tarp vaikinų ir merginų nesiskyrė (Mano ir Vitnio testas; p = 0,076). Keturis ir mažiau kartų per mėnesį alko­holį vartojo 60,8 proc. merginų ir 62 proc. vaikinų.

Per pastarąsias 30 dienų tiriamieji vaikinai nurodė užsiimantys aktyvia fizine veikla dažniau nei mergi­nos (atitinkamai 17 ir 10 kartų; Mano ir Vitnio testas; p < 0,001).

Palyginti su nerūkančiais tiriamaisiais, rūkantie­ji dažniau savo bendrą sveikatą vertino kaip „vidu­tinišką“ (atitinkamai 10 proc. ir 2,4 proc.; c2 = 10,45; p = 0,001).

Taip pat rūkantieji savo fizinę sveikatą verti­no prasčiau negu nerūkantieji (c2 =  6,45; p  =  0,012). Penktadalis jų (20,7 proc.) savo sveikatą vertino kaip „vidutinišką“, kai tuo tarpu „vidutiniška“ savo fizinę sveikatą įvardijo tik apie dešimtadalis (11,3 proc.) ne­rūkančiųjų.

Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gy­vensenos veiksniais – patiriama psichoemocine įtam­pa (r  =  0,15), su alkoholio vartojimu (r  =  0,24), su prasčiau vertinama subjektyvia bendra (r = 0,19) ir fi­zine sveikata (r = 0,16). Ryšio tarp rūkymo įpročio ir fizinio aktyvumo nenustatyta (3 lentelė).

Pritaikius daugiamatę logistinę regresinę anali­zę ir įvertinus lyties, mokymo įstaigos ir kurso įtaką,

nustatyta 2,4  karto didesnė tikimybė rūkyti, jei šei­moje rūko tėvas (ŠS = 2,4 (PI 1,3–4,4); p = 0,004). Ti­kimybė, kad ypač patiriantys stresą studentai rūkys, net 2,8 karto didesnė, palyginti su nepatiriančiaisiais streso (ŠS = 2,8 (PI 1,1–7,1); p = 0,028).

Požiūris į rūkymąTeiginio „Rūkymas kenkia sveikatai“ vertinimas at­skleidė, kad 95  proc. nerūkančių ir 74  proc. rūkan­čių studentų supranta rūkymo pasekmes. Absoliuti dauguma tiriamųjų (87 proc.) nurodė žiną apie rūky­mą kaip daugelio ligų rizikos veiksnį. Palyginus rū­kančiųjų ir nerūkančiųjų atsakymus, nustatyta, kad tarp rūkančiųjų buvo dažnesni atsakymai „iš dalies“ (14  proc.) ir „nežinau“ (5  proc.). Skirtumas tarp ne­rūkančiųjų ir rūkančiųjų nuomonių buvo statistiškai reikšmingas (c2 = 9,76, lls = 2, p = 0,002).

Beveik pusė tiriamųjų vaikinų ir merginų nu­rodė tolerantišką požiūrį į rūkymą, ketvirtadalio požiūris į rūkymą buvo neigiamas, beveik tiek pat šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau palyginus rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į rūkan­tį asmenį nustatyti statistiškai reikšmingi skirtu­mai: rūkantieji labiau toleravo rūkalius nei nerū­kantieji (atitinkamai 61,2  ir 42,3  proc.; p  =  0,001). Palyginti su rūkančiaisiais, nerūkantys tiriamie­ji daugiau nei tris kartus dažniau nurodė neigia­mą požiūrį į rūkančius asmenis (atitinkamai 39,8 ir 11,6 proc.; p = 0,001). Tam tikru aspektu rūkančių­jų ir nerūkančiųjų nuomonė apie rūkymą statistiš­kai reikšmingai skiriasi. Daugiau rūkančių tiriamų­jų (38 proc.) nei nerūkančiųjų (24,6 proc.) sutiko su teiginiu, kad retkarčiais rūkant prie nikotino nepri­prantama (p = 0,003).

REZULTATŲ APTARIMASMūsų tyrimo rezultatai parodė, kad per pastarąsias 30 dienų rūkė 49,4 proc. studentų, iš jų 47,9 proc. vai­kinų ir 52,1 merginų. Panašūs tabako rūkymo papliti­mo tarp studentų rezultatai gauti 2005–2006 m. išty­rus Lietuvos žemės ūkio universiteto 1475 studentus (iš jų 713 vaikinų ir 762 merginų). Tyrimo rezultatai

3 lentelė. Rūkymo ryšys su gyvensenos veiksniais (n = 245)

rPatiriapsichoemocinęįtampą,stresą 0,15*

Alkoholiovartojimas(kartaiperpastarąsias30dienų) 0,24**

Aktyvifizinėveikla(kartaiperpastarąsias30dienų) –0,02

Subjektyvusbendrossveikatosvertinimas 0,19**

Subjektyvusfizinėssveikatosvertinimas 0,16*

**Koreliacijareikšminga(p<0,01);*koreliacijareikšminga(p<0,05);r–Spirmenokoreliacijoskoeficientas.

98 2012/priedas Nr. 1

O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I „V i s u o m e n ė s s V e ik ata”

atskleidė, kad rūkė 42,7  proc. vaikinų ir 29,1  proc. merginų [12].

Nustatėme, kad reguliariai rūkė 26,1 proc. studen­tų, 29,3 proc. studentų rūkė retkarčiais. Panašius re­zultatus pateikė kiti tyrėjai [13, 14, 15, 16 17].

Rūkymo įpročiai susiję su išsilavinimu. Lyginant mūsų tirtų studentų, studijuojančių kolegines studi­jų programas, rūkymo įpročius su Mykolo Romerio universiteto studentų rūkymo įpročiais, pažymėtina, kad yra skirtumų. Nustatėme, kad niekada nerūkė 32,1 proc. studentų. Tuo tarpu iš apklaustų 680 My­kolo Romerio universiteto studentų, kad nerūkė nu­rodė apie 57 proc. vaikinų ir 70 proc. merginų. Taip pat, palyginti su Mykolo Romerio universiteto stu­dentais, mūsų tirti studentai vidutiniškai per dieną surūkė daugiau cigarečių (atitinkamai vaikinai – 10, merginos – 6 ir vaikinai – 8,6, merginos – 4,5 cigare­čių per dieną) [15].

Rūkymo įpročiams įtakos turi amžius, nuo kada pradedama rūkyti. Tyrimas parodė, kad dauguma rū­kančių studentų rūkyti pradėjo besimokydami vidu­rinėje mokykloje. 1994–2006  m. išanalizuotas rūky­mo paplitimas tarp 11–15 metų Lietuvos moksleivių. Tyrimo duomenimis, 2006 m. rūkė 3,1 proc. vienuo­likmečių berniukų ir 1,8  proc. mergaičių, 15,6  proc. trylikamečių berniukų ir 8,5  proc. mergaičių ir net 33,5 proc. penkiolikmečių berniukų ir 27,0 proc. mer­gaičių [18]. Mes taip pat nustatėme, kad net 7  proc. vaikinų pradėjo rūkyti, būdami 8–11 metų, o 3 proc. merginų – 12–13 metų amžiaus. Tačiau dauguma vai­kinų pradėjo rūkyti nuo 16 metų, o merginų – nuo 16–18 metų. Tą patį parodė ir A. Janušausko atliktas tyrimas [15]. Tačiau, kitų mokslininkų duomenimis, Lietuvos moksleiviai daugiausia pradeda ar pabando rūkyti būdami 12–13 metų [19].

Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad skyrėsi rū­kančių ir nerūkančių studentų požiūris į rūkantį as­menį: rūkantieji dažniau toleravo rūkalius nei nerū­kantieji.

Mes nustatėme, kad kiek daugiau nei penktada­lis (23,3 proc.) studentų rūkė retkarčiais. Tai sutam­pa su literatūros šaltiniais, kuriuose nurodoma, kad pastaraisiais metais daugėja „retkarčiais“ rūkančių­jų. Pabrėžiama, kad tokio rūkymo įpročių priežastis galėjo būti didėjančios cigarečių kainos bei paplitu­sios nerūkymo aplinkos ir tabako kontrolės progra­mos. Bendrojoje populiacijoje, palyginti su kasdien rūkančiais studentais, rūkantieji „retkarčiais“ yra jaunesni, išsilavinę, gaunantys didesnes pajamas [20, 21, 22].

Švedijoje atlikti nereguliariai ir reguliariai rūkan­čiųjų tyrimai patvirtino, kad nereguliaraus rūkymo įpročiai priklauso nuo geresnio išsimokslinimo bei profesijos [23]. Žinoma, kad žema socialinė ir eko­nominė padėtis veikia kaip psichosocialinis barjeras aktyviam socialiniam gyvenimui. Lyginant dvylikos Europos valstybių gyventojų rūkymo įpročius, nu­statyta, kad kuo aukštesnio išsilavinimo yra žmogus, tuo rūkymo paplitimas mažėja, ypač tarp jaunesnio amžiaus vyrų [24].

Daugelis pradedančių rūkyti nepakankamai įver­tina tiek sveikatai keliamą riziką, tiek ir pavojų tap­ti priklausomu nuo tabako. Mūsų tyrime daugiau nei trečdalis rūkančiųjų sutinka su teiginiu, kad retkar­čiais rūkant prie nikotino nepriprantama. Tačiau net ketvirtadalis nerūkančių tiriamųjų mano taip pat. Galima teigti, kad rūkantys asmenys suvokia taba­ko keliamą pavojų, bet teigia, kad jie šią riziką vertina menkiau nei nerūkantys asmenys. Kiti autoriai nuro­do, kad draudimai rūkyti darbo vietose sumažino rū­kymo intensyvumą, tačiau nesumažino rūkymo pa­plitimo [24].

Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gy­vensenos veiksniais – patiriama psichoemocine įtam­pa, alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjek­tyvia bendra ir fizine sveikata. Rūkymo įpročiai yra susiję su socializacijos procesu, su aplinka, kur var­tojamas alkoholis. Daugelio tyrimų duomenimis, rū­kymas streso metu palengvina jų socialinį bendra­vimą [5]. Ištyrus 1910 keturių Austrijos universitetų studentų rūkymo įpročius, nustatyta, kad net du treč­daliai rūkančiųjų rūkymo priežastimi nurodė poreikį atsipalaiduoti [16].

Rūkymo problemai atsirasti ir jai plėtotis povei­kį turi ir šeima. Mūsų tyrimo duomenimis, didžiau­sią įtaką rūkymo įpročiui atsirasti turėjo tėvo rūky­mas. Tuo tarpu motinos rūkymas reikšmingos įtakos studentų rūkymui neturėjo. Nors yra duomenų, kad, palyginti su tėvo rūkymu, rūkančios motinos įtaka jaunų žmonių rūkymui paplisti yra didesnė [2]. Du trečdaliai mūsų tyrimo respondentų nurodė, kad juos rūkyti paskatino draugai, daugiau nei trečdalis pažy­mėjo norą viską išbandyti, tėvų pavyzdį nurodė tik 3,3 proc. respondentų, 14,9 proc. – akcentavo patiria­mą stresą.

Tai, kad apie ketvirtadalis rūkančių studentų ne­rūkė mokykloje, o rūkę mokykloje (50  proc.) rūko dažniau, rodo, jog rūkymo profilaktikos programos turėtų būti taikomos ir ankstyvoje paauglystėje spe­cifinėse populiacijose, nes aplinka skatina rūkyti [2].

2012/priedas Nr. 1 99

„V i s u o m e n ė s s V e ik ata” O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I

Mūsų tyrime nustatytas rūkymo retkarčiais įpročio ryšys su nerūkymu mokykloje, gyvenimu mieste iki studijų, dažnu rūkymu draugų kompanijose bei ne­ketinimu mesti rūkyti. Svarbu identifikuoti studentų rūkymo rizikos pogrupius (pvz.: rūkė mokykloje, ne­rūkė mokykloje), prognozuojančius būsimų studentų rūkymo įpročius. Dauguma studentų pradeda rūkyti socializacijos procese, netikėdami, kad jie pripras rū­kyti. 2004 m. atliktoje studijoje buvo nustatyta, kad 51 proc. rūkančių studentų teigė pradėję rūkyti su ki­tais asmenimis ir socialinėje situacijoje, iš jų 19 proc. reguliariai rūkančiųjų ir net 71  proc. retkarčiais rū­kančiųjų [2]. Mūsų tyrimo rezultatai šiuos duomenis patvirtina – socialinėse situacijose nurodė rūkantys 54,4 proc. retkarčiais rūkančiųjų ir 20 proc. regulia­riai rūkančių studentų.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima įvertinti rūkymo paplitimo dinamiką, studentų požiūrį į rū­kymą, numatant rūkymo profilaktikos priemones.

IŠVADOS1. Rūkiusių studentų (per pastarąsias 30  dienų)

nustatyta 49,4  proc. Kasdien rūkė 26,1  proc.,

23,3 proc. nurodė, jog rūko tik retkarčiais. Rūkan­tieji retkarčiais sudarė 47,1 proc. visų rūkančių ti­riamųjų. Mokslo įstaigos, mokymosi kurso, lyties kintamieji neturėjo efekto studentų rūkymo daž­niui ir požiūriui į rūkymą.

2. Penktadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, 50 proc. rūko dažniau, nei rūkė mokykloje.

3. Rūkymo įprotis susijęs su tėvo rūkymo šeimoje faktu, tačiau tik 3  proc. rūkančiųjų nurodė tėvų pavyzdį.

4. Rūkymo įprotis susijęs su patiriama psichoemo­cine įtampa, dažnesniu alkoholio vartojimu, pras­čiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveika­ta bei rūkymu draugų kompanijose.

5. Vienodai suvokiant rūkymo kenksmingumą, rū­kančių studentų požiūris į rūkymą liberalesnis nei nerūkančių.

Straipsnis gautas 2012-03-23, priimtas 2012-06-15

Literatūra1. Juškevičienė V, Ustilaitė S.  Skirtingų Lietuvos edukacinių kon-

tingentų rūkymo įpročių socialinės prielaidos. Pedagogika. 2004;74:104-109.

2. Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Tabako kon-trolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kaunas, 2008.

3. Valstybės tabako kontrolės programa. Valstybės žinios. 1998;69-2010.4. Moran S, Wechsler H, Rigotti NA. Social smoking among US college

students. Pediatrics. 2004;114(4):1028-34.5. Nichter M, Nichter M, Carkoglu A.  The tobacco etiology esearche

network. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3):211-4.

6. Morrell HER, Cohen LM, McChargue DE. Depression vulnerability predicts cigarette smoking among college students: gender and ne-gative reinforcement expectancies as contributing factors. Addictive Behaviors. 2010;35:607-11.

7. File SE, Fluck E, Leathy A.  Nicotine has calming effects on stress-induced mood changes in females, but enhances aggressive mood in males. Int J Neuropsychopharmacol. 2001;4(4):371-6.

8. Zucker AN, Harrell A, Miner-Rubino K, Stewart AJ, Pomerleau CS, Boyd CJ. Smoking in college women: The role of the thinness pres-sures, media exposure and crucial consciousness. Psychology of Wo-men Quarterly. 2001;25:233-41.

9. Nichter M, Nichter M, Carkoglu A. The tobacco etiology esearche ne-twork. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3):211-4.

10. Kondratas D, Burneckienė JM, Dučinskienė D, Lukoševičius L, Vieželienė D, Burneckas D.  Studentų medikų gyvenimo kokybė

ir jų požiūris į rūkymą. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010;15(1):8-16.

11. Berg CJ, Klatt CM, Thomas JL, Ahluwalia JS, An LC. The relationship of field of study to current smoking status among college students. College Student Journal. 2008;43(3):744-54

12. Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevi-čienė S.  Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės (2005–2006  mokslo metų tyrimo duomenys). Medicina (Kaunas). 2007;43(2):153-60.

13. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Paalanen L ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2006 (Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2006, Helsinki). Kauno medicinos universitetas (Lietuva), Nacionalinis vi-suomenės sveikatos institutas (Suomija). 2007:11-105.

14. Razukevičius R, Laiškonis AP, Misevičienė I. Žalingų įpročių dažnis ir jų sąsaja su socialiniais veiksniais tarp skirtingų studijų krypčių universitetų studentų. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2008;12(11):729-737.

15. Janušauskas A, Aleksonis G.  Pareigūnų rengimas: sveikatos sti-prinimo problematika (Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka). 2011;6:136-147.

16. Glawisching M, Reichmann G, Sommersguter – Reichmann M. Aus-trian students and smoking: prevalence and characteristics. College Student Journal. 2009;43. http//www.freepatentsonline.com/article/College-Student-Journal/201608569.html.

17. Tong Z, Buoling F, Shiushing W, Won Choi, Shu-Hong Zhu. A comparison of smoking behaviors among medical and other

100 2012/priedas Nr. 1

O R IG IN A L Ū S S T R A IP S NI A I „V i s u o m e n ė s s V e ik ata”

college students in China. Health Promation international. Issue 2. 2004;19:189-196.

18. Zaborskis A, Šumskas L, Žemaitienė N, Grabauskas V, Veryga A, Petkevičius R. Lietuvos moksleivių rūkymas ir jo paplitimo pokyčiai 1994–2006 m. Medicina (Kaunas). 2009;45(10):798-806.

19. Jaruševičienė L, Valius L, Veryga A, Žemaitis M. Paauglių ir šeimos narių elgsenos sąsajos su medžiagų, sukeliančių priklausomybę, vartojimu paauglystėje. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2009;13(4):216-222.

20. Hassmiller KM, Warner KE, Mendez D, Levy DT, Romano E. Non-daily smokers: who are they? Am J Public Health. 2003;93:1321-27.

21. Wortley PM, Husten CG, Trosclair A, Chrismon J, Pederson LL. Non-daily smokers: a descriptive analysis. Nicotine Tob Res. 2003;5:755-59.

22. Centers for Disease Control and Prevention, Prevalence of current cigarette smoking among adults and changes in prevalence of cur-rent and some day smoking-United States. 1996–2001, MMWR Morb Mortal Wkly Rep. 2003;52:303-7.

23. Lindstrom M, Ostergren PO. Intermittent and daily smokers: two different socioeconomic patterns, and diverging influence of social participation. Tob Control. 2001;10:258-66.

24. Cavelaars AE, Kunst AE, Geurts JJ, Crialesi R, Grotvedt L, Helmet U et al. Educational differences in smoking: international comparison. BMJ. 2000;320:1102-7.

prevalence and attitude to smoking among college studentsRūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras Razbadauskas

Klaipėda university

SummaryThis quantitative study examines the smoking behaviors and the opinions about smoking of college students. A sur­vey was administered to college students at the Klaipeda, asking about their attitudes toward smoking and, if they smoked, about their smoking habits. A total of 245  stu­dents, mean age 20.6 (SD1.5), 120 males and 125 females, participated in the survey. 49.4  percent of the survey re­spondents were classified as “smokers,” again defined as anyone who had smoked at least one cigarette in the past 30  days. Of all smokers, 26.1  % was daily smokers and 23.3 % was occasionally smokers (47.1 % of current smok­ers). A chi­square analysis revealed that field and year of education, gender not affected the likelihood that a stu­dent smoked. One­fifth of college smokers began smoking after beginning college, the half smoked more frequently. 54.4 % of occasional smokers smoked in social situation, compared to daily smokers, 20 % of which smoke with oth­er people. Smoking was linked with perceived stress, also

was linked with alcohol use (in the past 30 days) among college students. Parental smokings have significant im­pact on the student’s smoking behavior.Both smokers and non­smokers believed that smoking was detrimental to good health. 95 % of college students were aware of the consequences of smoking, only 56 % of smok­ers desired to quit smoking.

Keywords: student, smoking, behaviors, attitude to smoking.

Received 23 March 2012, accepted 15 June 2012

Correspondence to Rūta Šaulinskienė, Klaipėda University, Herkaus Manto 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania. E-mail: ruta.saulinskiene@gmail.com