SUDERINTAŠvietimo ir ugdymo skyriaus Vedėjo pavaduotojaOna Visockienė___________________________________2013 m. rugpjūčio 26 d.

PATVIRTINTA2013 m. rugpjūčio 30 d. Kauno ,,Aušros“ gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-257

KAUNO ,,AUŠROS“ GIMNAZIJA(mokyklos pavadinimas)

2013–2014 ir 2014–2015 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio antrosios dalies, vidurinio ir specialiojo ugdymo programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Gimnazijos ugdymo planas sudaromas vadovaujantis 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

2. Kauno ,,Aušros“ gimnazijos ugdymo plano tikslas – nustatyti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti pagrindinius principus, nuostatas, susitarimus dėl ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo.

3. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai: pateikti gaires mokymosi aplinkai kurti, mokyklos ugdymo turiniui, pritaikant jį mokinių mokymosi poreikiams bei nustatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias,

gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas– mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

1

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:5.1. 2013–2014 mokslo metai:

2013–2014 mokslo metai Klasės

Gimnazijos I Gimnazijos II Gimnazijos III Gimnazijos IV

Mokslo metų pradžia/Ugdymo procesopradžia

09-02*

Rudens atostogos 10-28–10-31

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-23–01-03

Žiemos atostogos 02-17–02-18

Pavasario (Velykų) atostogos

04-14–04-18***

Ugdymo procesopabaiga

06-06 05-29

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

35 34

Vasaros atostogos 06-09–08-31** 05-30–08-31****

*Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia gimnazijos tarybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos; **gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;***gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-22–04-23 dienas;**** gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

5.2. 2014–2015 mokslo metai:

2014–2015 mokslo metai Klasės

Gimnazijos I Gimnazijos II Gimnazijos III Gimnazijos IVMokslo metų

pradžia/Ugdymo procesopradžia

09-01

2

Rudens atostogos 10-27–10-31

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-22–01-02

Žiemos atostogos 02-17–02-18Pavasario (Velykų)

atostogos 03-30–04-03**Ugdymo proceso

pabaiga06-05 05-28

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

35 34

Vasaros atostogos 06-08–08-31* 05-29–08-31***

* gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;**gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-07–04-08 dienas;*** gimnazijų IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

6. Mokslo metai skirstomi pusmečiais (2013 m. gegužės 23 d. gimnazijos tarybos posėdžio protokolas Nr. P4-5, direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V- 256-1):

Pusmečiai 2013–2014 mokslo metai

Klasės I pusmetis

(nuo - iki)

II pusmetis

(nuo - iki)

Gimnazijos I, II, III Nuo 09-02 iki 01-31 Nuo 02-02 iki 06-06

Gimnazijos IV Nuo 09-02 iki 01-31 Nuo 02-02 iki 05-29

7. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.8. Gimnazijos direktorius iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus mokyklos vadovas informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

9. Jei oro temperatūra – 25 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti gimnazijos I–IV klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

10. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis

3

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

11. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Gimnazijos ugdymo planas maksimaliai tenkina konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius, Lietuvos visuomenės vertybes bei gimnazijos veiklos tikslus, kurie numatyti Kauno ,,Aušros“ gimnazijos 2013 m. veiklos plane bei 2013-2015 m. gimnazijos strateginėje veiklos programoje.

Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis, todėl ugdymo plane akcentuojama galimybė mokiniui dirbti aktyviai, stiprinti mokymosi motyvaciją, rinktis pagilintą dalykų mokymąsi nuo I gimnazijos klasės, įvairius pasirenkamuosius dalykus bei dalykų modulius, žinių, gebėjimų spragoms kompensuoti; siekiant išvengti galimų mokymosi nesėkmių, lankyti paskirtas konsultacijas; įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį, pasirenkant mokymąsi Kompetencijos gabių vaikų ugdymo centre; plėtoti kūrybiškumą ne tik pamokose, bet ir įvairiuose neformalaus ugdymosi užsiėmimuose bei kūrybinėje – projektinėje savaitėje ,,Mokomės kurdami“. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį dalyvauja ne tik mokyklos vadovai, mokytojai, bet ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) sudarant mokinio individualų ugdymosi planą (vidurinio ugdymo programoje), pasirenkant pagilinto mokymo programas ar dalykų modulius pasiekimų spragoms kompensuoti (pagrindinio ugdymo programoje) bei gimnazijos taryboje sprendžiant ugdymo turinio formavimo klausimus.

12. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro gimnazijoje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, ypač pilietiškumo, projektinės – praktinės veiklos ugdymo programomis, mokinių mokymosi poreikiais (priedas Nr. 2, 4). Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų (IV gimnazijos klasei – 7). Ji organizuojama mokyklos ugdymo plane nustatytu laiku, kuris atsispindi priede Nr. 2. Paskutinę gruodžio mėnesio savaitę (2013 m. gruodžio 16-20 d.) organizuojama kūrybinė – projektinė savaitė ,,Mokomės kurdami“, kurios metu I–IV klasių gimnazistai kuria dailės darbus, renka istorinę medžiagą apie gimnaziją, rašo literatūrinius kūrinius, atlieka mokslinius – tiriamuosius darbus. Tuo metu pamokos gimnazistams nevyksta. Mokiniai pasirenka kūrybines temas spalio mėnesį, rengia individualius arba grupinius darbus, juos pristato darbų vadovui, vertinimo komisijai bei gimnazijos bendruomenei konferencijos metu. Kūrybinių darbų savaitės tikslas yra skatinti moksleivius pažinti ir tirti istorinę – kultūrinę aplinką, gilintis į pasirinktą mokslo sritį, įamžinti savo kūrybą, idėjas, veiklą meno kūriniuose, tiriamojo pobūdžio darbuose. Birželio mėnesį tris dienas, kai vyksta valstybiniai brandos egzaminai, metodinės grupės organizuoja tiriamąją – pažintinę veiklą pagal paruoštas veiklos programas I – III klasių mokiniams, kurie renkasi pasirinktą veiklos kryptį. Mokslo metų eigoje (rugsėjo – balandžio mėnesį) dvi dienas klasės auklėtojai, kuratoriai vykdo klasių veiklos projektus, kuriuos numato veiklos programoje.

13. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimui nurodomas skiriamas valandų skaičius kiekvienai klasei (5 priedo 1 ir 3 lentelės) atsižvelgiant į nurodomų valandų skaičių Bendruosiuose ugdymo planuose.

14. Gimnazijos ugdymo plano projektą pagal 2013-04-06 direktoriaus įsakymą Nr. V-96 rengia darbo grupė, į kurią įtraukti gimnazijos vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai.

4

Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais. Darbo grupė, atsižvelgdama į metodinių grupių siūlymus dėl valandų paskirstymo, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pasiūlos, metodinės tarybos rekomendacijas dėl ugdymo turinio įgyvendinimo, planavimo, mokinių pasiekimų vertinimo, išanalizavusi mokinių ugdymosi poreikius, gimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenis, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas, teikia svarstyti gimnazijos ugdymo plano projektą klasių bendruomenėms, mokytojų, gimnazijos taryboms. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių bei Kompetencijos – gabių vaikų centro programų pasiūlą teikia metodinės grupės, ją svarsto gimnazijos taryba. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas (jei nėra Bendrųjų programų) rengia dalyko mokytojas pagal Bendruosius formaliojo švietimo programų reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d įsakymu Nr. ISAK-535. Programas gimnazijos direktorius tvirtina iki rugsėjo 5 d.

15. Gimnazijoje susitarta ugdymo planą rengti dvejiems mokslo metams, 2014–2015 mokslo metais papildant ugdymo plano lentelėmis, skirtomis konkrečioms klasėms.

16. 2013 m. birželio 18 d. mokytojų tarybos (protokolas Nr.P3-4) nutarimu bei Gimnazijos tarybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu (protokolas Nr.P4-5), susitarta dėl:

16.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų;16.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų;16.3. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus;16.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti;16.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus

planuojama integruoti ir pan.;16.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;16.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių;16.8. laikinųjų grupių sudarymo;16.9. švietimo pagalbos teikimo;16.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi

pagalbai teikti; 16.11. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.;16.12. dalykų mokymo intensyvinimo;16.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio

keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;16.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;16.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;16.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;16.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir

organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;16.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo;16.19. reikalavimų mokinių elgesiui;16.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo; 16.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų; 16.22. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų;16.23. kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

Visi šie punktai aptariami kituose gimnazijos ugdymo plano skyriuose. 17. Mokykla sprendimų dėl ugdymo organizavimo neprivalo kasmet atnaujinti, jei jie

atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus.18. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, gimnazija

ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio

5

individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

19. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, skiriamos: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

20. Mokyklos ugdymo plane gali būti numatoma bendradarbiauti su kitais švietimo teikėjais, taip siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2005, Nr. 46-1526; 2012, Nr. 54-2684), perimamumą ir didinti mokinių galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose.

21. Mokyklos ugdymo planą gimnazijos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

22. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. Dėl mokinio individualaus ugdymo(si) plano sudarymo priimti sprendimai 2013 m. birželio 18 d. mokytojų tarybos posėdyje (protokolo Nr.P3-4).

23. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą dvejiems metams. III-IV klasių gimnazistai, sudarydami individualius ugdymosi planus, renkasi dalykus, dalykų kursus, dalykų modulius, dalykui skiriamų valandų skaičių (5 priedo 3, 4 lentelės). Mokinio individualus ugdymosi planas (5 priedo 6 lentelė) turi atitikti bendruosius vidurinio ugdymo programos aprašo reikalavimus, kuriame išvardinamas privalomas ugdymo turinys, minimalus dalykui, savaitei ir maksimalus savaitei skiriamų valandų skaičius, minimalus ir maksimalus dalykų skaičius per dvejus metus. Sudaryti ugdymosi planai derinami. Grupės sudaromos, jei programą pasirenka ne mažiau kaip 15 mokinių.

24. Mokiniui, kuris mokomas namie sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

25. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojant Vaiko gerovės komisijai, klasės vadovui ar mokytojui sudaromas individualus ugdymo planas, kuris sudaro galimybes stebėti mokinio pažangą (6 priedas). Individualų ugdymo planą padeda sudaryti dalyko mokytojas, socialinis pedagogas ar psichologas. Jame numatoma mokinio veikla siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko pasiekimų gerinimu, numatomi mokinio prisiimti įsipareigojimai: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimas, darbas su kitokiomis mokymo priemonėmis ar kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Individualaus mokinio ugdymo planas sudaromas dažniausiai pusmečiui arba trumpesniam laikotarpiui atsižvelgiant į mokytojo ar Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas. Mokinių, kurie mokosi pagal individualius ugdymosi planus, pažangą stebi ir analizuoja klasės vadovas, bendradarbiaudamas su mokytojais, mokiniais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už klasių koncentrą, švietimo pagalbos specialistais. Pusmečiui pasibaigus, individualiame ugdymo plane analizuojami mokinio pasiekimai: vyksta įsivertinimas, mokytojai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), švietimo

6

pagalbos specialistai analizuoja mokymosi pasiekimus, reikalui esant numatomi kito pusmečio uždaviniai, Vaiko gerovės komisijoje aptariamas pagalbos organizavimas.

IV. MOKYMOSI APLINKA

26. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka turi būti fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam.

27. Gimnazija turi patirtį dėl ugdymo proceso organizavimo formų ir sąlygų mokytis aktyviai įvairiose aplinkose ir praktiškai veikiant sudarymo. Nuo 1995 m. gimnazijoje kasmet organizuojama kūrybinė – projektinė savaitė ,,Mokomės kurdami‘. Tuo metu pamokos gimnazistams nevyksta (priedas Nr. 4). Mokiniai pasirenka kūrybines temas spalio mėnesį, rengia individualius arba grupinius darbus, juos pristato darbų vadovui, vertinimo komisijai bei gimnazijos bendruomenei konferencijos metu. Gimnazistai kūrybiniuose darbuose naudoja internete randamą medžiagą, ieško ir apibendrina įvairią informaciją, daug laiko praleidžia bibliotekose, mokyklos skaitykloje, muziejuje, informatikos kabinetuose. Rašant kūrybinį darbą, mokiniai privalo laikytis bendrųjų reikalavimų kūrybiniams darbams. Kūrybinių darbų savaitės tikslas yra skatinti moksleivius pažinti ir tirti istorinę – kultūrinę aplinką, gilintis į pasirinktą mokslo sritį, įamžinti savo kūrybą, idėjas, veiklą meno kūriniuose, tiriamojo pobūdžio darbuose;

28. Gimnazija skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Gimnazijoje organizuojama mokinių pažintinė veikla: vykdomos edukacinės programos, organizuojamas muziejų lankymas, išvykos, ekskursijos, projektinė – praktinė veikla universitetų laboratorijose, botanikos soduose, draustiniuose, dailininkų dirbtuvėse ir pan. (priedas Nr. 2, 4);

29. Mokytojas, rengdamas teminį pamokų planą, numato ugdymo metodus, formas, mokymąsi kitose erdvėse, informacinių technologijų naudojimą, atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą gimnazijoje.;

30. Mokytojams sudarytos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą. Visi gimnazijos mokomieji kabinetai yra kompiuterizuoti. IKT taikymas ugdymo procese atsispindi Kauno ,,Aušros“ gimnazijos strateginėje veiklos programoje ir 2013 metų veiklos plane.

31. Gimnazijos direktorius atsako už mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje ir bendradarbiauja su savivaldybės vykdomąją institucija ar jos įgaliotu asmeniu, atstovu(-ais) gimnazijos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

32. Gimnazijos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės turi padėti mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų. Gimnazijoje vadovėliais ir kitomis mokymo(si) priemonėmis apsirūpinama pagal Gimnazijos aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašą. Kiekviena gimnazijos dalykinė metodinė grupė, išanalizavusi Galiojančių bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašą, informaciją apie užsienyje išleistus vadovėlius užsienio kalbai mokytis, specialiųjų mokymo priemonių sąrašus, turimų vadovėlių bei mokymo priemonių fondą, nutaria kokius vadovėlius ir mokymo priemones tikslinga užsisakyti, pateikia rašytinę informaciją apie reikalingus įsigyti vadovėlius ir mokymo priemones atsakingiems asmenims už vadovėlių ir mokymo priemonių pirkimą. Gimnazijos taryba apsvarsto reikalingų įsigyti vadovėlių ir mokymo priemonių sąrašą. Gimnazijos tarybai pritarus, direktorė tvirtina gimnazijos įsigyjamų vadovėlių ir mokymo priemonių sąrašus (Gimnazijos aprūpinimo bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais ir

7

mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorės 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V- 128).

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

33. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

34. Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus, motyvaciją, siekius, parinka ugdymo turinį, užduotis, metodus, priemones, tempą, teikia mokymosi pagalbą pamokoje diferencijuodamas ugdymo procesą pamokoje (pritaiko mokymosi užduotis, metodikas ir pan.)

35. Sudaromos atskiros grupės pagal pasirinktą ugdymo turinį (žiūr. į ugdymo plano lenteles).

36. I–II gimnazijos klasėse pirmosios užsienio kalbos pamokose grupės sudaromos pagal pasiekimų lygmenį.

37. Mokiniams sudaromos galimybės pagal poreikį lankyti konsultacijas arba rinktis programas kompetencijų plėtojimui gimnazijos Kompetencijos – gabių vaikų ugdymo centre, kuriame vykdomos šios programos: matematika, anglų kalba, prancūzų kalba, vokiečių kalba, biologija, fizika, chemija, informacinės technologijos, rinkodara;

38. Diferencijavimo klausimai analizuojami dalykų metodinių grupių, metodinės tarybos posėdžiuose, vadovų pasitarimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose. Juose aptariami diagnostinių testų, brandos egzaminų, ugdomosios priežiūros, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pamokose, analizuojama kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų. Metodinės grupės, metodinė taryba teikia siūlymus dėl kitų mokslo metų valandų paskirstymo (šiemet, atsižvelgiant į mokinių pasiekimus, pakeistas valandų skaičius matematikai pirmose gimnazijos klasėse), dalykų, dalykų modulio pasiūlos, ugdymo turinio integravimo, diferencijavimo, planavimo. Ugdymo plano projektas svarstomas metodinėse grupėse, vadovų pasitarimuose, gimnazijos taryboje, mokytojų taryboje, priimami sprendimai.

VI. ŠVIETIMO PAGALBOS MOKANTIS TEIKIMAS

39. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Švietimo pagalba teikiama pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Švietimo pagalbos teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2012-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V-408.

40. Direktoriaus pavaduotojo veikla, teikiant pagalbą mokiniui mokantis:40.1. Stebi ir analizuoja mokinių pasiekimus pamokose, neformalioje veikloje,

konkursuose, olimpiadose, rezultatus aptaria gimnazijos vadovų, pedagogų tarybos posėdžiuose;40.2. Inicijuoja diagnostinių testų rezultatų aptarimą metodinių grupių posėdžiuose,

vadovų pasitarimuose, aktyviai dalyvauja priimant sprendimus ugdymo(si) kokybės gerinimo klausimais, stebi kaip jie vykdomi;

40.3. Stebi ugdymo procesą pamokoje, kartu su mokytoju analizuoja ugdymo diferencijavimo veiksmingumą, pagalbos mokiniui teikimą pamokoje, priima sprendimus dėl ugdymo priemonių, mokymosi turinio, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymo mokinių skirtybėms, siekiant sėkmingo mokymosi;

40.4. Dalyvauja klasės vadovų, socialinio pedagogo inicijuotuose susirinkimuose indendifikuojant ugdymosi problemas ir priimant sprendimus dėl pagalbos mokiniui teikimo bei

8

Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, priimant sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, sprendžiant ugdymosi problemas;

40.5. Tiria konsultacijų įtaką teikiant mokymosi pagalbą mokiniui po pamokų, teikia išvadas gimnazijos direktoriui dėl konsultacijų efektyvumo;

40.6. Teikia konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams ugdymosi klausimais;

40.7. Informuoja mokinių tėvus visuotiniuose tėvų susirinkimuose dėl pagalbos teikimo mokantis.

41. Klasės vadovo veikla:41.1. Stebi ir analizuoja klasės mokinių mokymosi problemas, inicijuoja šių problemų

analizę klasėje dirbančių mokytojų pasitarimuose;41.2. Inicijuoja klasės valandėles mokymosi motyvacijos, karjeros ugdymo klausimais;41.3. Bendradarbiaudamas su mokytojais, mokiniu ir jo tėvais, švietimo pagalbos

specialistais teikia individualią pagalbą mokiniui sprendžiant mokymosi problemas.42. Mokytojo veikla:42.1. Stebi ir analizuoja mokiniui kylančius mokymosi sunkumus;42.2.Teikia mokymosi pagalbą pamokoje individualizuodamas ugdymo procesą

pamokoje (pritaiko mokymosi užduotis, metodikas ir pan.)42.3. Skiria trumpalaikes konsultacijas po pamokų mokiniui ar mokinių grupei po

nepatenkinamo kontrolinio darbo ar ligos, inicijuoja ilgalaikių (iki 3 mėnesio trukmės) skyrimą, (dalyko mokytojas pateikia mokinių prašymus gimnazijos direktoriui).

42.4. Analizuoja ugdymosi rezultatus gimnazijos vadovų, klasės mokytojų pasitarimuose, kreipiasi į gimnazijos socialinį pedagogą, psichologą dėl poveikio priemonių veiksmingumo.

43. Psichologo veikla:43.1. Konsultuoja mokinius mokymosi klausimais;43.2. Tiria mokinių adaptacijos klausimus ir teikia siūlymus gimnazijos bendruomenei;43.3. Tiria mokinių mokymosi motyvaciją ir teikia siūlymus gimnazijos mokytojams,

klasės vadovams, mokinių tėvams;43.4. Padeda mokiniui sudaryti karjeros ugdymo planą;43.5. Konsultuoja dėl mokymosi krypčių pasirinkimo;43.6. Padeda, konsultuoja mokinius, jų tėvus psichologiniais klausimais.44. Socialinio pedagogo veikla:

44.1. Aiškinasi mokinio socialines problemas ir poreikius; 44.2. Aiškinasi mokinių pamokų nelankymo priežastis, jas vertina; 44.3.Teikia individualią pagalbą mokiniui, sprendžiant pamokų lankomumo

problemas; 44.4.Individualiai dirba su socialinių problemų turinčiu mokiniu, jo šeima; 44.5. Inicijuoti vaiko gerovės komisijos posėdžius dėl mokinių prasto pamokų lankymo

(nelankymo);44.6. Teikia prevencinę pagalbą, inicijuoja prevencines programas.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRA VEIKLA

45. Bendradarbiavimas su mokinių tėvais vyksta vadovaujantis 2011-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V- 376 patvirtinta Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo tvarka.

9

45.1. Bendradarbiavimas su mokinių tėvais vyksta sprendžiant mokinių ugdymo(si) klausimus:

45.1.1. kiekvieno mėnesio priešpaskutinį ketvirtadienį organizuojami klasės mokinių tėvų susirinkimai. Rugsėjo mėnesio susirinkimuose supažindinama su Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Bendri mokinių tėvų susirinkimai pagal klasės koncentrus organizuojami 1– 2 kartus per mokslo metus;

45.1.2. gimnazijos taryboje mokinių tėvai kartu su mokytojais, mokiniais sprendžia ugdymo turinio formavimo, ugdymo organizavimo klausimus, priimami sprendimai dėl ugdymo plano. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) dalyvauja sudarant mokinio individualų ugdymosi planą (vidurinio ugdymo programoje) bei pasirenkant pagilinto mokymo programas ar dalykų modulius pasiekimų spragoms kompensuoti, sudarant individualus ugdymosi, mokymosi pažangos stebėjimo planą (pagrindinio ugdymo programoje);

45.1.3. esant reikalui, mokiniai, jų tėvai kviečiami į Vaiko gerovės komisijos posėdį sprendžiant vaiko ugdymosi problemas, priimami susitarimai;

45.1.4. esant reikalui mokinio tėvai individualiais klausimais kreipiasi į dalyko mokytoją, auklėtoją ar klasės kuratorių, direktoriaus pavaduotoją, direktorių;

45.1.5. elektroninis dienynas TAMO leidžia laiku informuoti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, užtikrina vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą. TAMO sistemoje tėvai gali kreiptis į mokytoją, tiek mokytojas į tėvus ir bendradarbiauti elektroninėje erdvėje, sprendžiant ugdymo(si) klausimus.

46. Gimnazijos taryboje, klasės mokinių tėvų atstovų susirinkimuose sprendžiami 2 proc. GPM, mokinių tėvų paramos panaudojimo kausimai, atsiskaitoma kaip vykdoma finansinių prioritetų realizacija.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

47. Gimnazijos tarybos 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu susitarta dėl dalykų mokymo intensyvinimo. Gimnazija intensyviai moko vidurinio ugdymo programoje šiuos dalykus: lotynų kalbą, informacinių technologijų bendrąjį kursą, psichologiją, skiriant 2 savaitines valandas III–iose gimnazijos klasėse.

48. Vidurinio ugdymo programoje pamokų tvarkaraštyje per dieną daugeliui dalykų skiriamos ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų;

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

49. 2013 m. birželio 18 d. mokytojų tarybos sprendimu į ugdymo turinį integruojamos:

49.1.Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos: mokymo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo. Šių programų turinys atsispindi mokytojų parengtosiose teminiuose pamokų planuose;

49.2. Prevencinės programos:49.2.1. Antikorupcinio švietimo integruojamąją programą integruoti į dorinio

ugdymo, pilietinio ugdymo, III-IV gimn. kl. ekonomikos dalykų programas;49.2.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

integruojamąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m.

10

kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), integruoti į dorinio ugdymo, biologijos, chemijos dalykų, klasės auklėtojų, kuratorių veiklos programas;

49.2.3. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), integruojama į biologijos, klasių auklėtojų, kuratorių veiklos programas, neformaliojo vaikų švietimo veiklas;

49.3. Žmogaus saugos bendroji programą III–IV gimn. kl. integruoti į dorinio ugdymo, istorijos ir gamtos mokslų dalykų ugdymo programas.

49.4. Antrose gimnazijos klasėse viena pamoka visų dalykų pamokose pirmame pusmetyje skiriama karjeros ugdymo programai vykdyti.

49.5. Laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas.

50. Dėl ugdymo turinio integravimo tarp dalykų ar temų priima sprendimus dalykų metodinės grupės, integravimas atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose bei programose.

51. Gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir mokytojų tarybai teikia pasiūlymus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

52. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta 2011 rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-396, Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų ir kontrolinių darbų stebėsenos bei kontrolės tvarka, kuri reglamentuoja mokiniams kontrolinių ir namų darbų skyrimo tikslus, nuostatas bei principus, vertinimą, mokytojų, klasės auklėtojų (kuratorių), metodinių grupių pirmininkų, gimnazijos vadovų veiklą, siekiant sumažinti mokinių mokymosi krūvį. Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkoje akcentuojama, kad ugdymo procese turėtų vyrauti mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika, jis planuojamas, atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose. Diagnostinio vertinimo informaciją panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus

53. Mokinių pažanga ir pasiekimai Kauno ,,Aušros“ gimnazijoje vertinami 10 balų sistema.

54. Pasirenkamieji dalykai, dailė, muzika, kūno kultūra, technologijos, pilietiškumo pagrindai vertinami pažymiais, dorinio ugdymo dalykai (tikyba ir etika), žmogaus sauga – įskaita. Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą. (TAMO elektroninis dienynas įvertinimus įrašo automatiškai). Dalyko modulio pasiekimai vertinami dviems (lietuvių k. – 2 arba 3) kaupiamaisiais pažymiais.

55. Gimnazijoje įvestas elektroninis dienynas, popierinis dienynas nepildomas. Elektroninis dienynas TAMO leidžia laiku informuoti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, užtikrina vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

11

56. Mokiniai gali būti atleidžiami, remiantis tėvų ar globėjų prašymais, nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu: yra baigę menų (dailės, muzikos) mokyklas; mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose; mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose – atsiskaitant vieną kartą per mėnesį, jei yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai per einamuosius mokslo metus pagal direktoriaus įsakymą įrašant aukščiausią įvertinimą; mokosi namuose, gydymo įstaigoje, sanatorijoje;

57. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

58. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

59. Mokytojai bendradarbiauja, sprendžiant mokymosi krūvio optimizavimo klausimus pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų ir kontrolinių darbų stebėsenos bei kontrolės tvarką ( patvirtinta 2010-08-31 Direktoriaus įsakymas Nr. 422), kurioje aptarti:

59.1. namų darbų skyrimo tikslai, namų darbų skyrimo nuostatos ir principai, darbų vertinimas;

59.2. kontrolinių darbų skyrimo tikslai, kontrolinio darbų skyrimo nuostatos ir principai, (mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, apie jį būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę, kontroliniai darbai neskirimai po atostogų ar šventinių dienų darbų), aptartas kontrolinių darbų vertinimas;

59.3. klasės auklėtojo, kuratoriaus veikla. Klasės auklėtojas, kuratorius nuolat domisi mokinių mokymosi krūviu, operatyviai bendradarbiaudamas su kuruojančiu vadovu, klasėje dirbančiais mokytojais, jį koreguoja. Kiekvienais metais rudenį atliekamas išsamus namų darbų krūvio tyrimas, jo rezultatai apibendrinami, svarstomi klasės bendruomenėje. Jei tyrimo rezultatai neatitinka higienos normų, klasės auklėtojas, kuratorius, bendradarbiaudamas su dėstančiais mokytojais, kuruojančiu vadovu, numato būdus, kaip šalinti trūkumus, atlieka pakartotiną tyrimą vasario mėnesį;

59.4. metodinių grupių veikla analizuojant pamokos kokybės klausimus, susijusius su mokymosi krūvio mažinimu: ugdymo turinio atranka, mokymosi priemonių pasirinkimu, tikslingu mokymosi metodų taikymus, kontrolinių, namų darbų užduočių turiniu bei apimtimi, kontrolinių darbų grafiko laikymusi, IKT panaudojimo ugdymo procese veiksmingumu;59.5. direktoriaus pavaduotojų ugdymui veikla. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui nuolat vykdo mokytojų pamokos organizavimo stebėseną, kaip laikomasi Tvarkoje išvardintų reikalavimų, organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

60. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis I–II klasių mokiniams skiriamas pagal mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymus dėl pagilinto dalyko mokymo, dalykų modulių, skirtų pasiekimų spragoms kompensuoti ar pasirenkamųjų dalykų.

61. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriant trumpalaikes ar iki 3 mėnesių trukmės konsultacijos, vadovaujamasi gimnazijos ugdymo planų 42.2. punktu. Konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

62. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas, remiantis tėvų ar globėjų prašymais, nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu: yra baigę menų (dailės,

12

muzikos) mokyklas; mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose; mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose – atsiskaitant vieną kartą per mėnesį, jei yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai per einamuosius mokslo metus pagal direktoriaus įsakymą įrašant aukščiausią įvertinimą; mokosi namuose, gydymo įstaigoje, sanatorijoje. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

63. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija kartu su tėvais užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą.

64. Per dieną nėra daugiau kaip 7 pamokų. Per savaitę – 35 pamokų.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

65. Gimnazija, įvertinusi ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius (prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje) ir atsižvelgusi į juos bei gimnazijos veiklos tikslus, turimų mokymo lėšų dydį numato vykdyti neformaliojo švietimo programas (priedas Nr. 3). Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos. Neformalaus ugdymo grupė sudaroma, jei yra ne mažiau 15 mokinių (gimnazijos tarybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu).

XIII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS

MAŽUMOS KALBA

Nevykdomas.

XIV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIOUGDYMO PROGRAMĄ

66. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį ir numato jo mokymąsi.

67. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

68. Gimnazija parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:

68.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;68.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą; 68.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);

13

68.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;

68.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą;

68.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.

69. Gimnazija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:

69.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;

69.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal sudarytą individualią programą jo nepasiekė.

70. Gimnazijos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, turi būti sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.

XV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

71. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

72. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

73. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu I –II gimnazijos klasėse skiriama 15 savaitinių pamokų, III–IV gimnazijos klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) – Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

74. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

XVI. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE

Nevykdomas.

14

XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASDĖSE

Nevykdomas.

XVIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

75. Gimnazijos tarybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu susitarta dėl klasių dalijimo į grupes principų, laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo ir skaičiaus atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas. Ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:

75.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką sudaromos atskiros grupės. Pasirinkus nediliam skaičiui mokinių (1-15) – jungiami paralelių klasių mokiniai į atskiras grupes;

75.2. kūno kultūros pamokas I-IV klasėse sudarant atskiras merginų ir vaikinų grupes. Tose klasėse, kuriose mažai berniukų ar mergaičių (1-15), jungiami paralelių klasių mokiniai į atskiras grupes;

75.3. užsienio kalboms. Pagrindinio ugdymo programoje skirstant mokinius per pirmosios užsienio kalbos pamokas į grupes, grupės sudaromas pagal panašų pasiekimų lygmenį. Maksimalus mokinių skaičius užsienio kalbos grupėje – 21;

75.4. technologijų pamokas; 75.5. informacinių technologijų pamokas;75.6. vidurinio ugdymo programoje sudaromos atskiros grupės mokiniams pagal

pasirinktų dalykų programas bei jų kursus, atskirus dalykus. Mobili grupė sudaroma, jei dalyką, dalyko kursą pasirinko ne mažiau kaip 15 mokinių, priešingu atveju vykdomas savarankiškas mokymas (išimtis IV gimnazijos klasėje vokiečių antrai užsienio kalbai, kurioje nesusidarė 15 mokinių). III klasėje mokiniams, siekiantiems užsienio kalbos B2 lygmens ir pasirinkusiems 4 savaitines valandas, siūloma Skaitymo ir kalbos vartosenos įgūdžių tobulinimo modulinė programa. Per antrosios užsienio kalbos pamokas, mokiniams, siekiantiems A2 ir B1 lygmens, mokiniai jungiami į vieną grupę, jei nesusidaro atskiros 15 mokinių grupės;

75.7. sudaromos atskiros mobilios grupės mokiniams, pasirinkusiems dalyko modulį. Minimalus mokinių skaičius mobilioje dalyko modulio grupėje bei Kompetencijos – gabių vaikų centre – 15 mokinių, maksimalus dalyko modulio grupėje – 30. Pagrindinio ugdymo programoje, jei šį modulį pasirinko nedidelis skaičius mokinių (1–15), gretimų klasių mokiniai jungiami į vieną grupę;

75.8. neformalaus ugdymo grupė sudaroma, jei yra ne mažiau 15 mokinių; 75.9. esant poreikiams, mokiniams skiriamos ilgalaikės konsultacijos (dalyko mokytojas

pateikia mokinių prašymus gimnazijos direktoriui). Šios valandos į mokinių mokymosi krūvį neįskaičiuojamos. Konsultacijos gali trukti iki 3 mėnesių. Minimalus mokinių skaičius grupėje – 15.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

76. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

15

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

77. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte (5 priedo 1,2,5 lentelės) ir siūlo mokiniams pasirinkti pagilinto dalykų mokymosi programas:

77.1. lietuvių, anglų kalbos, matematikos nuo I gimnazijos klasės; 77.2. mokiniai gali tęsti mokymąsi arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio

ugdymo (dailės) programą.78. Mokykla skiria adaptacinį dviejų savaičių laikotarpį pradedantiesiems mokytis

pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams Per adaptacinį laikotarpį mokinių pažangos ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

79. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje organizuojama pagal Mokinių socialinės veiklos aprašą, patvirtintą 2012 m. rugpjūčio 31 d. gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr.V. kuriame išskirta pilietinė, ekologinė ir pagalbos mokyklai veiklos kryptys.

80. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:80.1. skiria papildomas 0,5 val. matematikos mokymui pirmose gimnazijos klasėse;80.2. skatina iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o

projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje. Šias pamokas mokytojas planuoja ir numato pamokų teminiame plane. Birželio mėnesį tris dienas numatoma projektinė – praktinė veikla, kurioje bus mokomasi ne pamokų forma;

80.3. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą (priedas Nr. 2, 4);

80.4. dalykų bendrųjų programų turinį gimnazijos I–II klasėse skaidyti į modulius (informacinių technologijų ir technologijų), kurių turinys ir skaičius pasirenkamas, atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius.

81. Mokiniui sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius (5 priedo 2 lentelė) pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

82. Mokiniui, besimokančiam nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma, grupinėms – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

83. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma besimokantiems mokiniams lietuvių kalbos konsultacijoms skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos – 30 procentų, besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137, 187 punktuose (kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu) nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.

II. SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMOS, PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILE, MENINIO, MUZIKOS, SPORTO UGDYMO DALIMI

Nevykdoma.

16

III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

84. Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas. Mokytojai:

84.1. informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka;84.2. mokomąsias užduotis panaudojamos kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant

mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;84.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis

žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;84.4. vertinant mokinio pasiekimus teikia grįžtamąją informaciją ir apie kalbos

mokėjimą, nurodo privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;84.5. ugdo kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo

viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.85. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės

katalikų tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą renkamasi dvejiems metams (I–II klasėms).

86. Lietuvių kalba.86.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:86.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalyko modulius (5 priedo 2

lentelė);86.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas (rinktis mokytis laikinojoje grupėje renkanti dalyko modulį, lankyti konsultacijas);

86.1.3. integruojamos laivės kovų istorijos temos (lentelės apie vykdomą integraciją).86.2. Jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti

lietuvių kalbos mokoma pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą ir vykdomos kitos XIV skyriuje numatytos priemonės..

87.3. Užsienio kalbos.87.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa I–II klasėse orientuota į B1 kalbos

mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 87.3. II klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

87.4. Gimnazijoje sudarytos sąlygos mokytis pasirinktos antrosios užsienio kalbos (vokiečių ir rusų grupine mokymo forma).

87.5. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa I–II klasėse orientuota į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

87.6. Jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo:

87.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu;

87.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti gimnazijai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

17

87.7. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

87.7.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

87.7.2. susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar mokykloje, skiriamos dvi papildomos pamokos visai mokinių grupei;

87.7.3. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoj užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

88. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi rekomenduojama:88.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl.

TrendsinInternationalMathematicsandScienceStudy) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

88.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

89. Informacinės technologijos. Gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Gimnazija siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

90. Socialiniai mokslai.90.1. Gimnazija skatina mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grįsti tiriamojo

pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

90.2. Siekiant gerinti gimtojo miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą skatinama organizuoti netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose), kurios atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose.

90.3. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, skatina I–II klasėse mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 proc. dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus, pamokos nurodomos mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose.

90.4. Laisvės kovų istorijos temos integruojamos į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas (lentelės apie vykdomą integraciją).

90.5. Pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko temos metodinės grupės nutarimu integruojamos į istorijos, lietuvių kalbos pamokas, pilietines akcijas, projektinę veiklą.

91. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą siekiama:91.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA

(angl.ProgrammeforInternationalStudentAssessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

91.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

91.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, tam skiriant ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Gimnazijoje mokymosi aplinka yra

18

pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti: yra 2 biologijos, 2 chemijos ir vienas fizikos kabinetai, kuriuose sudarytos sąlygos naudoti informacines komunikacines technologijas, modernią kabineto organizacinę įrangą: interaktyvias lentas, dokumentų kameras, laboratoriniams darbams skirtas priemones.

92. Menai.92.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai. 92.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformaliojo švietimo programas.

Mokinys, remiantis tėvų ar globėjų prašymais, gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas: nuo dailės, muzikos jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal gimnazijoje galiojančią tvarką atsiskaitoma vieną kartą per mėnesį.

92.3. I gimnazijos klasėse, susidarius grupei mokinių, pageidaujančių mokytis pagal kryptingą dailės dalyko meninio ugdymo programą, organizuojamas kryptingas meninis ugdymas. Jis tęsiamas II gimnazijos klasėje. Minimalus mokinių skaičius – 15.

93. Technologijos. 93.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos

antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programa intensyvinama (vedama vieną pusmetį I gimnazijos klasėje, skiriant 2 savaitines valandas), panaudojant informacines komunikacines technologijas, organizuojant ekskursijas, susitikimus ir kt.

93.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai keičia pasirinktą technologijų programą po pusmečio.

94. Kūno kultūra. 94.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, stengiamasi sudaryti sąlygas

visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (šokio, teniso, krepšinio, tinklinio ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

94.2. Kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių klasių mokinių. Klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu berniukų ir mergaičių grupės yra didelės (po 15)..

94.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose turi būti atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

94.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Gimnazija numato kaip organizuoti šių mokinių ugdymą. Mokiniams sudaroma galimybes rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

94.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

94.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

94.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

19

94.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

95. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

96. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).

97. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284) vykdo parengtą Kauno ,,Aušros“ gimnazijos ugdymo karjerai programą, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr .V- 256-2. Antrose gimnazijos klasėse viena pamoka pirmame pusmetyje skiriama karjeros ugdymo programai vykdyti visų dalykų pamokose.

98. Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin.,2012, Nr. 46-2252).

99. Prevencinių programų įgyvendinimas aprašytas IX skyriuje, kuriama nurodoma kokias prevencines programas gimnazija pagal mokytojų tarybos 2013 m. birželio 18 d. nutarimą įgyvendins ir kokį jų įgyvendinimo būdą pasirinks.

100. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Gimnazija siūlo gimnazijos parengtas ir gimnazijos direktoriaus patvirtintas pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas (5 priedo 2 lentelė). Mokytojas, rengdamas šias programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 (Žin., 2004, Nr. 56-1960).Gimnazijos direktorius programas tvirtina iki rugsėjo 5 d.

101. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius I ir II gimnazijos klasei grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu pateikta 5 priedo 1 lentelėje, kurioje atsispindi Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte pateikiamas dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę.

102. Mokinys pagal poreikius gali pasirinkti pageidaujamus mokytis pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius (5 priedo 2 lentelė). I gimnazijos klasėje pasirinktas pagilinto dalyko mokymas tęsiamas II gimnazijos klasėje. Gimnazijoje įgyvendinamas pagilintas lietuvių, anglų kalbos, matematikos mokymas (5 priedo 5 lentelė). Mokyklos nuožiūra gali būti skirta mokymosi pagalba, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas (mokymosi pagalbos teikimas aprašytas V skyriuje). Maksimalus pamokų skaičius mokiniui negali būti didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

103. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, konsultacijoms, skirtoms mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti, numatytos Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

20

104. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

105. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą (priedas Nr. 6). ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.

106. Mokiniui, besimokančiam savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o grupėms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 187 nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

107. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas sudaro galimybes arba įgyvendina:

107.1. didina iki 15 procentų dalykui skiriamų pamokų, derindama su Vidurinio ugdymo bendrųjų programų turiniu (lietuvių kalbos, matematikos, istorijos išplėstiniams kursams);

107.2. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, tai atsispindi dalykų mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose;

107.3. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius, ypač tai atsispindi įgyvendinant informacinių technologijų programą;162.5. gimnazija intensyvina dalykų mokymą: lotynų kalbą, informacinių technologijų bendrąjį kursą, psichologiją, skiriant 2 savaitines valandas III–iose gimnazijos klasėse.

107.4.Vidurinio ugdymo programoje pamokų tvarkaraštyje per dieną daugeliui dalykų skiriamos ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų;

107.5. integruoja dalykų turinį, diferencijuoja ugdymą pagal V ir IX skyriuose pateiktus punktus;

107.7. siūlo mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius (5 priedo 4 lentelė).

108. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti:

108.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;108.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti

savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Gimnazijoje įgyvendinama ugdymo karjerai programa, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr.V ;

108.3. rengti ir įgyvendinti projektus pamokoje ir kūrybinės – projektinės savaitės ,,Mokomės kurdami“ metu;

108.4. formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai.

109. vidurinio ugdymo programoje mokiniai dalyką, dalyko kursą, dalyko modulį keičia pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Ugdymosi plano (dalyko programos ar programos kurso) keitimo tvarkos aprašą (2011-08-31 direktoriaus įsakymas Nr.V-376), pagal kurį mokinys gali keisti ugdymosi planą pusmečio pabaigoje. Pasirenkant dalyko išplėstinį kursą arba naująjį dalyką, mokinys laiko įskaitą. Pereinant į bendrąjį kursą, jei tenkina

21

esamas pažymys, įskaitos laikyti nereikia. Dalyko, dalyko kurso, dalyko modulio keitimas apiforminamas direktoriaus įsakymu.164. Į vidurinio ugdymo dalykų (dorinio ugdymo, istorijos ir gamtos mokslų) turinį integruojama Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa.

110. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai, gali būti skiriamossavanoriškai veiklai, veiklai, susijusiai su ugdymu karjerai (priedas Nr. 2, 4). gimnazijos IV klasės mokiniams šių dienų (pamokų) skaičius, jų pageidavimu ir gimnazijos tarybos 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu mažinamas iki 7.

II. SPECIALIZUOTŲ UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ VIDURINIO UGDYMO VYKDYMAS KARTU SU DAILĖS, MUZIKOS, MENŲ AR SPORTINIO UGDYMU

Nevykdomas.

III. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

111. Dorinis ugdymas. 111.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės –

katalikų tikybą) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą mokiniai renkasi etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

111.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi filosofinės etikos arba gali rinktis taikomosios krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.

111.3. Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai mokosi pagal pašaukimo gyvenimui dalyko modulį, bet gali rinktis: katalikybė ir pasaulio religijos, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

112. Lietuvių kalba ir literatūra.112.1. Išplėstiniu kursu mokyti nuo 2013 m. III gimnazijos klasėse sudaromos ne

didesnės kaip 25 mokinių grupės. 112.2. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis lotynų kalbą.112.3. Mokykla siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius

pasirenkamuosius dalyko modulius: teksto kūrimas, probleminiai lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos aspektai. Visiems mokiniams pasirinkus dalyko modulį, jis integruojamas į dalyką. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius.

112.4. Mokiniams siūloma atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, po pamokų sudaromos galimybės konsultuotis.

113. Užsienio kalbos.113.1. Mokinių užsienio kalbos pasiekimai tikrinami II gimnazijos klasėje

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“), organizuojant kalbos mokymosi grupes vadovaujamasi šio testo rezultatais. Gimnazijos III–IV klasėse dalis mokinių mokosi dviejų užsienio kalbų.

113.2. Mokiniui pageidaujant ir gimnazijos tarybai pritarus mokinys gali keisti vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y. tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją kalbą. Dalis III–IV klasės gimnazistų ispanų ir vokiečių kalbą mokosi kaip trečiąją kalbą (žiūr. į ugdymo plano leneles).

113.3. Trečiosios užsienio kalbos bendroji programa gimnazijos III–IV) klasėse pateikiama kursu, orientuotu į A1/A2 (ispanų) ir A2 (vokiečių) kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

113.4. Jei mokiniai pasirenka trečiąją užsienio kalbą, kurios mokėsi anksčiau, jų kalbos mokėjimo lygį nustato mokykla kalbos mokėjimo lygio nustatymo testu.

22

113.5. Mokiniai rinkasi tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t. y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį (B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį.

113.6. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

113.6.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;113.6.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;113.6.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.113.7. Užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas.

Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Anglų kalbos mokymui siūlomi šie moduliai: anglų k. gramatika, skaitymo ir kalbos vartosenos įgūdžių tobulinimas, rašymo įgūdžių tobulinimas, rusų kalbos mokymui: administracinė rusų kalba, rusų kultūros reiškiniai. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius, mokyklos specifiką.

113.8. Gimnazijoje pasirenkamasis dalykas debatai mokomas anglų kalba.114. Socialiniai mokslai. 114.1. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir verslumą,

filosofiją, psichologiją.114.2. Mokinys gali rinktis darbo su istoriniais šaltiniais modulį bei geografijai skirtus

turizmo geografijos ar politinės geografijos modulius.115. Menai. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės,

fotografijos, grafinio dizaino, kompiuterinių muzikos technologijų, muzikos, teatro. Mokinys gali rinktis kelias menų programas iš pasirenkamųjų dalykų bei dalykų modulius. Dailei skirti šie moduliai: tapyba, kompozicija; kompozicija, grafika; akademinis piešimas.

116. Technologijos.116.1. Mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: statybos ir

medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos. 116.2. Mokinys mokosi pasirinktos technologijų krypties pasirinktą modulį (arba kelis

tos krypties modulius) dvejus metus pagal bendrųjų ugdymo planų 187 punkte nustatytą pamokų skaičių. Vidurinio ugdymo programoje mokiniai dalyką, dalyko kursą, dalyko modulį keičia pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Ugdymosi plano (dalyko programos ar programos kurso) keitimo tvarkos aprašą (2011-08-31 direktoriaus įsakymas Nr.V-376), pagal kurį mokinys gali keisti ugdymosi planą pusmečio pabaigoje. Pasirenkant dalyko išplėstinį kursą arba naująjį dalyką, mokinys laiko įskaitą. Pereinant į bendrąjį kursą, jei tenkina esamas pažymys, įskaitos laikyti nereikia. Dalyko, dalyko kurso, dalyko modulio keitimas apiforminamas direktoriaus įsakymu.

117. Kūno kultūra.117.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba iš gimnazijos siūlomų sporto

šakų: krepšinį, tinklinį.117.2. Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Specialiosios medicininės

fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

117.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130,5 130,6 punktais.

118. Matematika.118.1. Organizuojant matematikos mokymą mokiniui siūloma pasirinkti

kompleksinių uždavinių sprendimo modulį.

23

118.2. Gimnazijoje sudarytos sąlygos naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias programas.

119. Informacinės technologijos: jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų modulių programas.

120. Gamtos mokslai.120.1. Organizuojant gamtos mokslų mokymą, sudarytos sąlygos naudoti

informacines komunikacines technologijas, modernią kabineto organizacinę įrangą: interaktyvias lentas, dokumentų kameras, laboratoriniams darbams skirtas priemones.

120.2. Mokiniai gali rinktis dalykų modulius, pagilinančius ir praplečiančius pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, padedančius pasirengti laikyti brandos egzaminus.. Biologijos mokymui siūlomi šie moduliai: genai ir paveldimumas, struktūrinės biologijos užduotys; chemijai – organinių junginių kiekybinė ir kokybinė sudėtis struktūrizuotų chemijos uždavinių sprendimas, fizikai – eksperimentinė fizika, kompleksinių fizikos uždavinių sprendimas.

121. Sveikatos ugdymas vykdomas vadovaujantis Sveikatos ugdymo bendrąja programa.

122. Ugdymas karjerai. Gimnazijoje įgyvendinama Kauno ,,Aušros“ gimnazijos ugdymo karjerai programa, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr .V- Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.

123. Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).

124. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu pateikta pamokų paskirstymo lentelėse bei 5 priedo 3, 4 lentelėse.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

Vykdoma pagal integruotą mokomųjų dalykų programą.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

125.Gimnazija, rengdama mokyklos ar individualaus ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą. Jei dėl objektyvių priežasčių negalima teikti ugdymo, tenkinančio mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ir būtinos švietimo pagalbos, mokiniui pasiūloma kitokia pagalba, padedanti mokytis, teisės aktų nustatyta tvarka, randama kita mokykla, galinti tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese.

24

126. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:

126.1. formaliojo švietimo programą;126.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;126.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi

poreikių vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);126.4. esamas mokyklos galimybes: specialistų komandą, mokymo(si) aplinkas,

mokymo ir švietimo pagalbos lėšas. Gimnazijoje dirba psichologas, socialinis pedagogas, visi kabinetai kompiuterizuoti.

127. Gimnazijoje pagrindinio ugdymo programoje mokosi vienas mokinys, turintis specialiuosius poreikius, jam pritaikoma lietuvių, užsienio kalbos, istorijos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, dorinio ugdymo programos. Mokinys mokomas kartu su kitais tos klasės mokiniais, pagal tos klasės pamokų tvarkaraštį. Vieną kartą per savaitę jam teikiamos psichologo konsultacijos.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

128. Mokinio, kuris mokosi dalyką pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 62–70 punktų nuostatomis.

129. Mokinio, kuris mokosi dalyką pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais. Kartą į ketvirtį Vaiko gerovės komisijoje aptariami mokinio pažanga ir pasiekimai.

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

130. Pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, organizuoja gimnazijos vaiko gerovės komisija, kurioje aprobuojamos pritaikytos ugdymo programos, gimnazijos psichologas konsultuoja su vaiku dirbančius mokytojus ugdymo klausimais, prireikus prašoma pagalbos Kauno miesto PPT specialistų.

131. Gimnazija pedagoginę pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

132. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais organizuoja gimnazija pagal Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

25

133. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 90–93 punktais

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲIR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO

PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

134. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ir bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 113, 114, 137, 150, 173, 187 ar 188 punktuose dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

135. Bendrojo ugdymo dalykų (lietuvių, užsienio kalbos, istorijos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, dorinio ugdymo) programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Gimnazijoje nėra švietimo pagalbos specialistų, mokytoją gali konsultuoti mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

136. Gimnazijoje nėra sutrikusios klausos, regos ar judėjimo mokinių, jiems esant jų ugdymas bus organizuojamas atsižvelgus į BUP 233-237 punktų reikalavimus. tarties

VI. MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMOINDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS

Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą gimnazijoje nėra. Jiems esant, jų mokymas organizuojamas pagal BUP 239 – 247 punktus.

VII. MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMAS

Mokinių, besimokančių pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, nėra.

VIII. APAKUSIŲ 18 METŲ IR VYRESNIŲ ASMENŲ SOCIALINIS UGDYMASNevykdoma

26

1 priedasMokiniams siūlomi moduliai (pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir

gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kiti)

Eil. Nr. Programos pavadinimas

Prog

ram

os

apim

tis

vala

ndom

is

Paskirtis (pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kiti) K

lasė

s ar

klas

ių

grup

ės

Pasi

rink

usių

m

okin

ių

skai

čius

(pag

al

pusm

ečiu

s)

1. Matematika gyvenime* 1 Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 1a 29

2. Matematika gyvenime* 1 Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 1a 30

3. Anglų kalba. Pasaulis aplink mus*. 0,5

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 1c 29/0

4. Anglų kalba. Pasaulis aplink mus*. 0,5

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 1d 0/28

5. Lietuvių kalba. Teksto suvokimas ir kūrimas* 1

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 2a 27

6. Lietuvių kalba. Teksto suvokimas ir kūrimas* 1

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 2c 27

7. Matematika. Realaus turinio uždaviniai* 1

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 2e 30

8. Anglų kalba. Pasaulis aplink mus*. 1

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 2d 27

9. Anglų kalba. Pasaulis aplink mus*. 1

Dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti 2b 30

Pastabos: moduliai pažymėti žvaigždute integruojami į dalyką. Visa modulių pasiūla 1-2 klasėms at-

sispindi 5 priedo 2 lentelėje; modulių paskirstymas pusmečiais atsispindi 5 priedo 5 lentelėje; 3-4 klasių dalykų moduliai išvardinti ugdymo plano lentelėse bei 5 priedo 4 lentelėje.

27