Sueigų planai Ryšininko specialybei

2

TURINYS

VADAS .......................................................................................................................................................... 3

SPECIALYBI PLANAI .................................................................................................................................... 4

SKAUTAI ........................................................................................................................................................ 6

SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. TEKSTO IFRAVIMAS. ...................................................7

SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. SKAUTIKI KELIO ENKLAI. VALSTYBI SIMBOLIKA. ........................... 10

SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. BALT TAUT SIMBOLIAI. BRIMO AIDIMAI. ...................................... 13

SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. PATAS. .............................................................................................. 17

SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. ABCLS. ............................................................................................ 19

PATYR SKAUTAI ........................................................................................................................................ 22

PATYR SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. HERBAS. ........................................................ 23

PATYR SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. ENKLAI VLIAVLMIS. ......................................................... 26

PATYR SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. KNO KALBA. .......................................................................... 28

PATYR SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. MORZS ABCL. ............................................................. 30

PATYR SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. KASDIEN SUTINKAMI ENKLAI. ............................................. 33

PRIEDAI ......................................................................................................................................................... 35

PRIEDAI. AIDIMAI SUEIGOS PRADIAI. .................................................................................................. 35

PRIEDAI. APTARIMO METOD PASILYMAI. .......................................................................................... 37

PRIEDAI. PAPILDOMOS PRIEMONS. ...................................................................................................... 37

INFORMACIJOS ALTINIAI ........................................................................................................................... 53

3

VADAS

iame sueig plane pateikiami penki skaut ir penki patyrusi skaut sueig apraymai, parengti

pagal jaunimo programos skyriaus patvirtint ryininko specialybs plan. Tai lengvas bdas rasti

kuo usiimti sueig metu ir padti skautams gyti ryininko specialyb.

Pagrindins veiklos iuose planuose yra suskirstytos penkias grupes:

1. Sueigos pradia trumpas, lengvas aidimas, skirtas sijausti skilties dvasi prie pradedant

sueig. Prie sueig pateikiamos aidim rekomendacijos i ir alternatyvi aidim

apraymus rasite priede.

2. Diskusija skirta uvesti vaikus ant kelio, t.y. pagalvoti apie tem, kuri adame nagrinti,

prisiminti, k apie tai jau inome. Sueigos plano tinklelyje pateikiami klausimai, kuriuos

siloma uduoti skautams diskusij metu.

3. Susipainimas neilgas vadovo parengiamas pristatymas, suteikiantis vaikams teorini

ini, kurias gyti turi kiekvienas skautas, norintis puikuotis ryininko specialybe.

4. Usimimas tai aidimai praktika, kuri metu skautai ne tik smagiai leidia laik, bet ir

mokosi, lavina gudius, reikalingus ryininkams. Usimimus visada galite koreguoti pagal

ikilusias aplinkybes.

5. Aptarimas aptarimo metu svarbu padti skautams sivertinti, k per sueig imoko ir kaip

jiems seksi. Aptarimas gali vykti paprasta diskusijos forma arba naudojantis aktyvesniu

metodu. Refleksijos metod pasilym galite rasti priede.

4

SPECIALYBI PLANAI

SKAUTAI (11-14 m.)

Teorija

1. ino skautikus kelio enklus.

2. ino ir atpasta: senuosius Lietuvos valstybs enklus, baltikus simbolius.

3. ino ir atpaysta Europos Sjungos ir Nato ali vliavas. Tarptautini organizacij vliavas.

4. Perskaito ir urao romnik ir graikik abcl, kirilic ir romnikus skaiius.

5. ino, kaip veikia patas, kokios enklinimo sistemos ten naudojamos.

6. ino 3 tradicinius brimo aidimus, moka juos aisti.

7. ino 3 bdus kaip uifruoti tekst.

Praktika

1. ygio metu naudodamasis skautikais kelio enklais randa keli.

2. Romnikais skaiiais gali urayti piln ios dienos dat.

3. Stovyklos metu sukuria skautik pat.

4. Sueigos/stovyklos/ygio metu praveda brimo aidim.

5. Savo pasirinktu bdu uifruoja tekst ir deifruoja atsakym.

Povilo Baranovo nuotrauka

5

PATYR SKAUTAI (15-18 m.)

Teorija

ino, kaip sudaromas herbas, k reikia jo spalvos ir simboliai.

ino semafor (enklus vlevlmis).

ino jrines vlevles.

ino gest kalb.

ino morzs abcl.

ino, kokius bendravimo judesius daro mons (kno kalba).

ino pasirinktos religijos simbolius.

ino, kaip enklinami cheminiai produktai, maisto produktai, pavojingos mediagos, kokie

yra prekiniai enklai.

ino, kas yra enklas, ikona, indeksas, simbolis.

Praktika

1. Paaikina neinom herb.

2. Naudodamasis semaforu perduoda praneimus ir gauna atsakymus.

3. Naudodamasis jrinmis vliavlmis perduoda praneimus ir gauna atsakymus.

4. Naudodamas signalin lau, vilpuk arba veidrod perduoda praneimus ir gauna

atsakymus.

5. Sukonstruoja aparat, kuriuo galima sisti ir priimti morzs abcl, j ibando stovyklos ar

ygio metu.

6. Apsilanko monje, teikianioje ryio paslaugas.

7. gyvendina projekt, pagerinant pasirinktos bendruomens tarpusavio supratim ir ry.

Lauros Liubinaits nuotrauka

6

SKAUTAI ... -.- .- ..- - .- ..

(Lauros Liubinaits nuotr.)

7

SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. TEKSTO IFRAVIMAS.

Trukm: ~1h 30min

Trukm Veikla Plaiau Priemons/Pastabos

10 15 min Sueigos pradia Signalo perdavimas PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.

Psl. 35, Nr. 1

10 min Diskusija Apie ryininko specialyb

Kas yra ir k veikia ryininkas? Ko

mokysims gilindamiesi ryininko specialyb?

5 min Susipainimas Ryininko specialyb - kas tai i tikrj yra, k imoksime ir k

veiksime Psl. 8

Teksto ifravimas

10 15 min Susipainimas Kas yra ifras? Kaip jis veikia? Kur j

panaudoti? Psl. 8

20 min Usimimas Isidalinam ifruotes ir bandom

ukoduoti tekst, o po to iifruoti draugo ukoduot tekst

Psl. 9 PRIEDAI, Psl. 38

30 min Usimimas Skautai poromis sukuria savo

ifruotes, siunia inutes vienas kitam

Psl. 9

Aptarimas, sivertinimas

8

Susipainimas. Ryininko specialyb.

Ryininko specialyb tai sktins Pionieriaus specialybs dalis.

Pionierius tas, kuris gali igyventi negyvenamoje saloje.

Ryininkas tai tarpininkas, ryi specialistas. Ryininkas nusimano apie vairius komunikavimo ir

informacijos perdavimo bdus, moka slapta perduoti inutes, atpasta vairi organizacij

simbolius.

Susipainimas. ifras.

Jau sen senovje monms kilo poreikis apsaugoti svarbi informacij nuo nesav moni aki,

neleisti konkurentams ja pasinaudoti. Itin aktualu tai buvo karyboje, prekyboje srityse, kur,

suinojus j paslaptis, bet koks prieinink ingsnis galjo atneti neskm. Todl buvo galvojama,

kaip bt galima uifruoti informacij, kad ji bt neprieinama konkurentams.

Taigi, kriptografija turi ilg istorij. Madaug prie 4000 m., kai buvo irastas ratas, prasidjo

pirmieji bandymai ifruoti tekstus. Egiptieiai, indai, kinai, mesopotamieiai buvo vieni pirmj,

sugalvoj ifravimo metodus ir ifrav tekstus. inoma, j ifravimo schemos buvo labai primityvios,

nesudtingos ir veikiausiai tai buvo tiesiog aidimas, o ne noras slaptinti tikrai svarbi informacij.

Pirmasis duomen ifravim siekiant perduoti tikrai slaptas inutes panaudojo Julijus Cezaris. Nordaas nusisti inut savo generolams ir nepasitikdamas savo pasiuntiniais, jis savo inutje pakeit visas raides A raides D, visas B E ir t.t. Kiekvienas, kuris inojo ukodavimo bd galjo perskaityti inut. Raidi keitimas kitomis ar sutartais enklais iliko daniausiai naudojamas ifravimo bdas daugyb imtmei. Dja, toks ifravimas, ypa jei tarp odi yra paliekami tarpai ar skyrybos enklai, yra labai lengvai iifruojamas.

XX amiaus pradioje valgybose buvo paplits kitas, daug sunkiau ar net visikai neveikiamas ifravimo bdas, itisus odius ymint nuorodomis tam tikros knygos puslap, eilut ir pozicij koke. Jei praneimo permjai neino, kokia knyga remiasi ifras, tai jo perskaityti nemanoma, ypa, jei ifruotojai veng t pat pasikartojant od ymti ta paia knygos nuoroda.

Toks iravimas turjo ir dideli trkum: vos paiupus prieo valg, inant kokia knyga naudojama ifravimui, kaip mat jis bdavo veikiamas. Bet dar didesnis minusas buvo tai, kad ifravimas vyko labai ltai, mat knygoje reikjo surasti visus reikalingus odius, taigi kaskart j skaityti i naujo.

Todl grta prie to paties Julijaus Cezario principo, taiau vietoje paprasto perstmimo per kelias raidyno pozicijas, imta naudoti daug sudtingesnius ir irlgesnius, keiiamus ifro raktus. Tokiu principo II pasaulinio karo metais veik ir pirmoji neveikiama ifravimo maina Enigma.

Kai atsirado kompiuteriai, elektroninis patas, kasdieninis gyvenimas buvo nesivaizduojamas be kriptografini priemoni. Pradjus naudotis kompiuteriais, internetu, norint apsaugoti gaunam ir siuniam informacij, subrendo poreikis sukurti informacijos ifravimo sistem, kuri bt galima naudoti verslo, finans, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. JAV nacionalini standart biuras 19731974 m. paskelb konkurs sukurti toki standartizuot plataus vartojimo kriptosistem. I daugelio kandidat buvo atrinktas IBM projektas. IBM pasil kriptosistem, kurios pagrindines

9

idjas sukr Horstas Feistelis. Kadangi tuo metu jau buvo sukurtas kompiuteris, todl ir ifravimas Feistelio ifrais buvo atliekamas kompiuteriais.

Usimimas. ifravimas 1.

Skilties nariams idalinamos parengtos ifruots/koduots. Kiekvienas dalyvis bando naudodamasis

ifru ukoduoti savo sugalvot inut ir iifruoti i draugo gaut inut. Ibandomi keli skirtingi

ifrai. (PRIEDAI, Psl. 38)

Usimimas. ifravimas 2.

Dalyviai poromis bando sukurti savo ifruotes ir susirainti tarpusavyje.

10

SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. SKAUTIKI KELIO ENKLAI. VALSTYBI

SIMBOLIKA.

Trukm: ~2h


10 15 min Sueigos pradia Tiesiai tiksl PRIEDAI, aidimai

sueigos pradiai Psl. 35, Nr. 2

Valstybi simbolika

5 min Diskusija Apie simbolius Kokius simbolius turi

valstybs? Kam jie reikalingi?

20 min Susipainimas Vliav atsiradimas Psl. 11

20 min Usimimas Susipastame su NATO ir ES ali

vliavomis.

aidimas vliav painimui

http://lizardpoint.com/flags/flags_of_Europe.ph

p

Kelio enklai

10 min Diskusija Apie kelio enklus

Kas yra kelio enklai? Kam jie reikalingi? Kur

naudojami? Kokius inom?

5 10 min Susipainimas Vadovas trumpai pristato, kaip

atrodo ir k reikia skautiki kelio enklai.

Psl. 11

30 40 min Usimimas Rask keli Psl. 12

PRIEDAI, Psl. 39


11

Susipainimas. Vliavos.

Vliava tai viena i seniausi bendravimo form, kuomet simboliai, spalvos, enklai pasakydavo

daugiau nei odiai. Vliav atsiradimo istorija siekia dar Egipto civilizacijos laikus. Tiek tuo metu,

tiek vlesniais laikais tai buvo ne tik skiriamasis dviej prieing karo stovykl bruoas, bet ir

garbs simbolis. Pralaimtojams tekdavo pripainti stipresnij pergal, nuleisti vliavas ir

pasitraukti. Nugaltojai visuomet svetimose teritorijose keldavo savo vliavas kaip rodym to, jog

ios vietovs tapo j emi dalimi.

mogus, kuriantis vliavas, vadinamas veksilografu, o vliavas studijuojantis veksilologu.

Kiekvienas vliavoje pavaizduotas simbolis turi tam tikr reikm:

Nemaai vliav yra sudarytos i trij vertikali arba trij horizonali skirting spalv juost.

Tokias vliavas turi ir Pranczija (mlyna, balta ir raudona vertikalios juostos), Vengrija

(raudona, balta ir alia horizontalios juostos). Afrikos valstybse danai naudojamos spalvos

alia, raudona, juoda, geltona.

Skandinav alys savo vliavose danai naudoja kryiaus simbol, simbolizuojant

krikionyb. Vienas seniausi tokios vliavos pavyzdi Danijos vliava, sukurta XIII

amiuje.

Vliavose danai naudojami ir kiti religiniai simboliai. Vienas j pusmenulis reprezentuoja

islamo religij ir yra naudojamas Turkijos, Algeriojs ir Pakistano vliavose. eiakamp

(Dovydo) vaigd, puoianti Izraelio vliav, reprezentuoja judaizm.

Kaikuriose vliavose (pvz., Ispanijos) matomas valstybs herbas.

Kalbant apie Lietuvos vliav, ji oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybs metais, soviet

okupacijos metu udrausta ir vl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d. Lietuvos vliava susideda i trij

spalv, geltona spalva reikia saul, vies ir gerov, alia simbolizuoja gamtos gro, laisv ir vilt,

raudona em, drs, praliet u tvyn krauj.

NATO iaurs Atlanto Sutarties Organizacija tarptautin gynybin sjunga, kurta 1949 metais.

ES Europos Sjunga dvideimt atuoni valstybi ekonomin bei politin bendrija. Jos pirmtak

yra 1957 m. Romos sutartimi ei Europos valstybi sukurta Europos Ekonomin Bendrija (EEB). 18-

oje ES ali galioja bendra valiuta euras. Bendras Europos Sjungos ali gyventoj skaiius 500

mln.

Susipainimas. Skautiki kelio enklai.

Pristatyti skautams kelio enkl reikmes ir j naudojimo bdus, pateiktus broiroje broiroje

priede. (PRIEDAI, Papildomos priemons)

Svarbu paminti, jog enklai gali bti paliekami vairiomis priemonmis pastatyti i akeli,

sudlioti akmenukais, suriti auktoje olje ar tiesiog pagaliuku nubrti ant takelio.

12

Usimimas. Rask keli.

Skiltis pasidalina dvi dalis. Pirmoji grup ieina anksiau ir eidama kelyje palieka skautikus enklus,

kuriais besivadovaudami antrosios grups skautai turi rasti keli. veikus uduot, komandos keiiasi

rolmis antroji grup palieka enklus, o pirmoji jais seka. enkl ifruots pateiktos priede.

(PRIEDAI, Psl. 39)

13

SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. BALT TAUT SIMBOLIAI. BRIMO

AIDIMAI.

Trukm: ~1h 40 min


10 15 min Sueigos pradia Trikamp mano kepur PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.

Psl. 35, Nr. 3

5 min Diskusija Apie Balt gentis K inome apie Balt

gentis?

10 min Susipainimas Balt enklai Psl.14

PRIEDAI, Psl. 40, 41, 42

10 min Usimimas Pieiame Balt simbolius Psl. 14

Pieimo priemons

Brimo aidimai

5 10 min Diskusija Apie brimus Kas yra brimai? Kokius

inome?

10 min Susipainimas Senoviniai vaik brimo aidimai Psl. 14

15 20 min Usimimas Lietaus brimas, Dievo karvut Psl. 15

15 20 min Usimimas Velyk brimai Psl. 15

15 20 min Usimimas Ki vakaro brimai Psl. 16


14

Susipainimas. Balt enklai.

Gyvybs medis Pasaulio medis. Jis atsirado Vlyvojo neolito ir alvario amiais. Medis

augo visatos centre. Trys jo dalys simbolizuoja tris visatos zonas: aknys - poem,

kamienas em, akos, virn dang. Jis siejamas ir su laiku: praeitis, dabartis ir

ateitis. Gyvybs medis knija ir gyvybs vystymsi: atsiradim, augim ir inykim .

Ratas reikia atsinaujinim ir atgimim.

Saul anksiau, mogaus supratimu, sukosi dangus, o em stovjo vietoje. Tautosakoje

Saul vadinama motinle, rat vanyiotoja, balta avele. Ji vaizduojama kaip mergel ar

moteris, avinti sidabro kurpaitmis, pasipuousi raudon papario ied vainiku .

Mnulis jaunikaitis, ponaitis, laims nejas. Jaunas mnulis - tai dubens kratas, raguolis,

duonos riek. Dainose jis - sauls laivas, vyg, spuokls. Pilnatis buvo labiausiai vertinama

kaip vieianti, raminanti, duodanti naudos, laims. Senas mnulis, arba delia, laikomas

mirusij globju, danai vaizduojamas kapini koplytstulpiuose ir stogastulpiuose. Kartais

vaizduojamas kaip rag ar pasagos pavidalo enklas.

Vjas gyvj ir mirusij tarpininkas. Jis vaizduojamas kaip mogus, pamyns kaukol,

puiantis trimit. is simbolis pasitaiko saulutse, vjarodiuose.

altys gyvenimo enklas, derlingumo, eimos saugumo simbolis. Garbinamas ne jo

knas, o jga, dvasia. alio enklu puotos langins, juostos, kryiai.

Pauktis buvo siejamas su nuolatiniu judjimu ir reik ry tarp dangaus ir ems. Vieni j

laikomi vaisingumo ir derlingumo simboliais (gulb, gaidys), kiti - mirusij siel buvein

(gegut, balandis, laktingala, sakalas).

irgas is simbolis labiausiai dominavo liaudies mene. irgo galvos atvaizdu iki XX a.

puotos verpsts, audimo stakls, jaunavedi lovos. Tikta, kad arklys turs dievikos

galios, jame slypinios vaisingumo jgos.

Mikas ypa svarbus balt simbolikoje. Medi hierarchijoje aukiausi viet um

uolas, beras, liepa, uosis, egl. Mikas - tai venta vieta, atstojanti ventykl.

Balt simboli pavyzdai pateikiami priede. (PRIEDAI, Psl. 40, 41, 42)

Usimimas. Pieiame Balt simbolius.

Atsivelgiant Balt simboli reikmes pieiamas skilt atspindintis pieinys.

Susipainimas. Senoviniai vaik brimo aidimai.

Atmosferos reikini, lemiani derliaus gaus, valdymas magijos priemonmis tradicinse

emdirbikose kaimo kultrose uima svarbi viet. Tiek balt, tiek slav, taip pat daugelio kit

pasaulio taut folklore inoma vairi brim ir apeig norimam orui priaukti. Vieni brimai ir

apeigos atliekami tik suaugusij, kiti ir suaugusij, ir vaik, treti tik vaik. Lietui priaukti ar

nuvaryti danai naudotasi odio magija. iai magijos riai galima priskirti lietuvi piemen

daineles ir vaik brimus, kuriais kreipiamasi Dievo karvut. Kituose brimuose danai sujungiama

ir odio, ir veiksmo magija. Bene rykiausi viet lietuvi vaik lietaus brimuose uima piemen

dainos, kuriomis per sausr lietus auktas, o lietingu metu bandytas nuvaryti. J daugiausia urayta.

15

Auktaitijoje ir Dzkijoje. ie krinliai kartais vadinami dainelmis kreipiniais arba piemen

brimais.

Usimimas. Lietaus brimas, Dievo karvut.

Lietuvi folklore plaiai paplit vaik brimai, kuriais kreipiamasi Dievo karvut. Jie labai panas

piemen dainas. Net urayta viena piemenuk dainuojama lietaus aukimo daina su kreipimusi

Dievo karvut, vadinam Petriuku:

Duok, Dieve, pagad, pagad,

Piemenliam vigad, vigad.

Duok, Dieve, liet, liet,

Piemenliam viet, viet.

Ataina lietus atnea pietus,

Petriuk broliuk,

Kad bus ryt pagada skrisk,

Kad nebus neskrisk.

LTR 4820(272)

Usimimas. Velyk brimo aidimai.

Paskutinis sekmadienis prie Velykas vadinamas Verb sekmadieniu. Svarbiausias

ios dienos burtas pamus verb ar kadagio akel reikia plakti artimus mones,

sakant odius ne a lupu verba lupa. Manyta, kad tai atnea skm ir sveikat

plakamam mogui.

Didysis ketvirtadienis (ketvirtadienis prie Velykas) varos diena. T dien lietuviai

prausdavosi, varindavosi, valydavo namus, tikdami, kad tuomet vara ir skm

juos lyds visus metus.

Antr Velyk dien reikia kuo anksiau atsikelti ir mieganius namikius aplieti

vandeniu. Manyta, kad tie, kuriuos apliejo, visus metus bus miegaliai.

Jei nori didelis uaugti, Velyk pirm dien reikia truput pastovti lietuje.

16

Usimimas. Ki vakaro brimai.

Senovje lietuviai tikjo, kad tiems, kurie Ki dien i miko parsive bent vien

veim malk, seksis visus metus. Laikui bgant veim niekas nebeve, taiau vis dar gajus

paprotys parsineti namus glb ar du malk.

Per Kias rengtos savotikos varybos: apklot dviese traukdavo kiekvienas save.

Kam pavykdavo nugalti, to laukdavo visokeriopai gauss metai.

Itin gajus paprotys Ki nakt palikti dvasioms vaii. Tikta, kad itaip jos bus

mielesns ir globos savus gyvuosius.

Jeigu norite, kad ateinanti vasara bt be audr, nedirbkite Ki dien joki

triukming darb.

Labai skubanios itekti merginos stodavo eil prie dur ir mesdavo bat. Jei batas

smaigaliu atsisukdavo duris, tai reik, kad ateinaniais metais reikia laukti vestuvi.

inoma, i karto po io burto tos, kurioms lemta itekti, skubdavo lauk klausyti, kurioje

pusje unys loja, mat jaunikis tursis atkeliauti btent i tos puss.

Nemaai reikms Ki nakt turdavo ir sapnai. Pavyzdiui, tikta, kad Ki nakt

isiplovus galv, isiukavus plaukus medinm ukom ir pasidjus jas po pagalve, merginos

nakt turt susapnuoti savo antrj pus.

Gajus paprotys buvo Ki vakar bgti lauk ir apkabinti tvor. Jei apkabintos

tvoros stulpeli skaiius lyginis kitmet atsiras antroji pus.

Drsuoliai Ki nakt irdavo veidrod, taiau jame buvo galima ivysti ne tik

troktamus dalykus: jei pro akis praslinkdavo karstas, tai reik mirt. Vis dlto jei irintis

veidrod pamatydavo mergin ar vaikin, tai reik skm iekant antrosios puss.

Po balta staltiese, klojama ant Ki stalo, buvo dedama ieno arba iaud. Pavalg

vakarien visi paeiliui traukdavo iaud i po staltiess. Kieno itrauktas iaudas bdavo

ilgiausias, tas gyvensis ilgiausiai. Jei itrauktas iaudas sutrupjs, susisuks, negraus,

kreivas to laukia varganas gyvenimas, o jei iaudas storas, akotas turtingas.

Tikta, kad Ki nakt po pagalve pasidjus dvilyp (dvigub) lazdyno rieut, o

Kald ryt sidjus j pinigin, ioje visada bsi pinig.

Net ir maiems vaikams Ki dien duodavo smulki pinigli, kad ie turt juos

kienje. Manyta, kad btent itaip bus prisiaukta finansin skm ir visus ateinanius

metus kiekvienam eimos nariui netrks pinig. Be to, galvota, kad maudyns altame

vandenyje, kuriame paberta aukso ir sidabro monet, taip pat priaukia pinigus namus.

17

SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. PATAS.

ios sueigos metu rekomenduojama suorganizuoti ekskursij pat, o tik neturint galimybs

naudotis sueigos planu.

Trukm: ~1h 30min


10 15 min Sueigos pradia Septyni PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.

Psl. 35, Nr. 4

10 15 min Diskusija Apie pat Kam reikalingas patas?

Kaip jis veikia?

20 25 min Usimimas Gaminame pat Psl. 18

D, kartonas, irkls, klijai, guaas

15 min Susipainimas Pato enklai, ymjimai, simboliai

Psl. 18 Filmukas:

https://www.youtube.com/watch?v=WX16-

52bHvg

20 min + tstinis

Usimimas Laikas kitai draugovei.

Psl. 18 Susitarti su kitu vienetu

dl laik main. Raymo, pieimo

priemons.


18

Usimimas. Gaminame pat.

Panaudodami d ir vairias kanceliarines prekes skautai pagamina pato dut. J padovanojame

savo krato skaut centrui arba patalpiname vietoje, kurioje skiltis rengia savo sueigas. Dabar

galime vieni kitiems sisti inutes, laikelius.

Susipainimas. Patas.

Pato istorija Lietuvoje skaiiuojama jau nuo XVI amiaus. 1562 m. liepos 11 d. Lietuvos didysis

kunigaiktis ir Lenkijos karalius ygimantas Augustas paved Kristupui Taksiui organizuoti reguliar

pato veimo marrut Vilnius Krokuva Viena Venecija. Anuomet laikai i Krokuvos Vilni

pasiekdavo per 7 dienas.

Pato svarba dar labiau iaugo, kai 1583 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras suteik patui

vieum nustat vienodus mokesius. Galimyb pasinaudoti patu turjo kiekvienas mogus. Tuo

metu patas pradtas pristatyti reguliariai.

Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryiai, nebeliko pato transporto, nebuvo ir

susisiekimo geleinkliais. Lietuvos ryi veikla buvo visikai priklausoma nuo Maskvos.

2012 met pabaigoje Lietuvos pato viej tinkl sudar 835 pato paslaug teikimo vietos 702

stacionarieji patai ir 133 paslaug teikimo vietos, kurias aplanko mobilieji bendrovs patai.

Akcin bendrov Lietuvos patas didiausia pato paslaugas teikianti bendrov alyje, kas mnes

aptarnauja daugiau nei 800 tkstani klient. Visas akcins bendrovs Lietuvos patas akcijas valdo

valstyb, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

Usimimas. Laikai.

Raome laik draugovei/skiliai i kito miesto ir kartu keliaujame pat, kur laik isiuniame.

Kitos sueigos metu gav atsakym apirsime ne tik laiko turin, bet ir jo ymjim antspaudus,

pato enkl ir pan.

Svarbu pasiruoti i anksto susirasti draugov, su kuria keisims laikais.

19

SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. ABCLS.

Trukm: ~1h 40min


10 15 min Sueigos pradia Skalbiam skalbiam rbus PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.

Psl. 36, Nr. 5

5 10 min Diskusija Apie abcles

Ar visame pasaulyje tekstas ir skaiiai raomi

vienodai? Kokius dar ramenis inome? Kodl

jie skiriasi nuo t, kuriuos naudojame

mes?

10 15 min Susipainimas Kaip atrodo kirilica ir graik abcel, romniki skaiiai? Kodl jie skiriasi

nuo msiki? Psl. 20

20 min Usimimas Raome savo vard ir pavard

graikik abcle ir kirilica, naudodamiesi abcle kaip ifru.

Psl. 21 PRIEDAI, Psl. 43, 44

20 min Usimimas Mokoms rayti romnikus skaiius, uraome jais iandienos dat, savo gimimo dat, skaut krimo dat


30 min Usimimas Lobio iekojimas

Psl. 21 Lobis specialybi enkleliai. Paruoti

uduotis ir lob, bei jas paslpti i anksto


20

Susipainimas. Abcels.

Babelio boktas boktas, kurio statymas apraomas Biblijos Senojo Testamento Pradios knygoje.

Padavimas apie Babelio bokt paaikina skirting kalb atsiradim pasaulyje (religiniu poiriu).

Pasak io padavimo, po pasaulio tvano mons buvo viena tauta ir kalbjo viena kalba. Jie suman

pastatyti dang siekiant bokt, taiau buvo u tai nubausti Jahvs jie prabilo skirtingomis

kalbomis, negaljo vienas kito suprasti, tad boktas liko nepastatytas.

i laik lingvistai niekaip negali isiaikinti, kaip atsirado pirmieji odiai ir sakiniai. Ties sakant, ko

gero, monms niekada nepavyks to padaryti. Vis tik, yra sukurta viena teorija, realistikiausiai

paaikinanti, kodl mons neka skirtingomis kalbomis. Manoma, kad kalbos krsi monms

pradedant dirbti kartu ir mokant vieniems kitus kaip usiimti kasdieniais darbais ar naudotis

rankiais. Taip moni kartojami garsai gaudavo tam tikras prasmes, kurias suprasdavo tik nedidel,

udara kartu gyvenani moni bendruomen. Bgant metams ir tokioms bendruomenms

susiduriant, kalbos jugsi, krsi, nyko ir keitsi.

Pasaulyje yra apie 6800 kalb, kuriomis kalbama 200 valstybi. 2261 kalb turi it rato sistem

(kitomis manoma tik susinekti) ir madaug 300 i j yra trauktos internetinius odynus (tarp j ir

lietuvi kalba). Taiau, jei imtumme skaiiuoti ir dialektus, kalb bt apie 41000.

Ar inote, kad:

Pus pasaulio moni moka dvi ar daugiau kalb.

Suskaiiuota, kad daugelio pasaulio kalb odynuose yra apie 50 tkstani odi. I j

kasdienje kalboje aktyviai vartojama tik apie 2 imtus.

Lotyn abcl yra plaiausiai paplitusi abclin rato sistema pasaulyje. Kai kurios slav

kilms tautos vartoja kirilic, o graikai, armnai, gruzinai ir ydai turi savo unikalias rato

sistemas. Manoma, kad visos inomiausios iandien pasaulyje vartojamos abcls kilo i

vienos rato sistemos, sukurtos semit taut dar prie 3600 met.

Dl didiuli migracijos bang Europa iandien tapo daugiakalbiu emynu. Vien Didiosios

Britanijos sostinje Londone kalbama trimis imtais skirting kalb, tarp j ir tokiomis kaip

arab, turk, kurdi, berberi, hindi, punjabi ir kt.

Beveik kiekviena pasaulio kalba odis mama prasideda raide m. Iimi pasitaiko tik tarp

nekani uralo kalbomis, pavyzdiui, vengr (anya), suomi (iti), est (ema) ir kt.

Verslo pasaulyje oficialiomis laikomos eios kalbos: angl, prancz, ispan, kin, rus ir

arab.

Siloma i karto isidalinti sekaniai uduoiai surinktas broiras ir padiskutuoti, kuo ratai skiriasi,

kuo yra panas.

21

Usimimas. Rayba.

Skautai rao savo vard ir pavard graikika abcle ir kirilica. Raidyno ifrai pateikiami prieduose.

(PRIEDAI, Psl. 43, 44)

Usimimas. Skaiiai.

Skautai romnikais skaiiais urao iandienos dat, savo gimimo dat, skaut krimo dat.

Skaii ifrai pateikiami prieduose. (PRIEDAI, Psl. 45)

Usimimas. Lobis.

Prie sueig reikia paruoti vairias uduotis su informacija i specialybs sueig. Lapeliai paslepiami

skirtingose vietose. Specialybs vedjas duoda pirm uuomin, kur rasti pirmj uduot. J vykd

skautai gauna uuomin, kur rasti antrj uduot ir t.t. kol skautai randa lob specialybi

enklelius.

22

PATYR SKAUTAI .--. .- - -.-- .-. . ... -.- .- ..- - .- ..

23

PATYR SKAUTAI. PIRMOJI SUEIGA. VADIN SUEIGA. HERBAS.

Trukm: 1 h 30 min


10 - 15 min Sueigos pradia Daikt siminimo kimas PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.

Psl. 36, Nr. 6

10 min Diskusija Apie ryininko specialyb

Kas yra ir k veikia ryininkas? Ko

mokysims gilindamiesi ryininko specialyb?

10 min Susipainimas Vadovas pristato ryininko

specialyb kas tai i tikrj yra, k imoksime ir k veiksime

Psl. 24

Herbas

5 min Diskusija Trumpa diskusija kas yra herbas,

kam jis naudojamas?

10 15 min Susipainimas Herbas

Psl. 24

Filmukas:

https://www.youtube.co

m/watch?v=tU17LRoXZf

w

10 15 min Usimimas Skiltis susikuria savo herb. Jei skiltis neturi gairels, galima apipavidalinti

kaip gairel

Psl. 24 Su kuo kurti, jei kurs

gairel

10 15 min Susipainimas enklas, ikona, indeksas, simbolis Psl. 24


24

Susipainimas. Ryininko specialyb.

Ryininko specialyb tai sktins Pionieriaus specialybs dalis.

Pionierius tas, kuris gali igyventi negyvenamoje saloje.

Ryininkas tai tarpininkas, ryi specialistas. Ryininkas nusimano apie vairius komunikavimo ir

informacijos perdavimo bdus, moka slapta perduoti inutes, atpasta vairi organizacij

simbolius.

Susipainimas. Herbas.

Herbas valstybs, miesto, teritorinio

vieneto, organizacijos, luomo, gimins, asmens skiriamasis enklas,

esantis vliavose, monetose, antspauduose, ant pastat, buities rakand, knygose. Herbai kuriami

vairia technika pagal grietas heraldikos taisykles.

Svarbaiusioji herbo dalis skydas. Skydas gali bti suskaidytas laukais. Danai puoiamas

simboliniais pieiniais skydo figromis (geometriniai motyvai, daiktai, moni, vri, fantastini

btybi atvaizdai). Be skydo herbas danai turi alm, karn, mantij, skydininkus, uraus

(vadinamus devizais arba moto). Herbe labai svarbus vaidmuo tenka spalvoms. Kartais skyde

sukomponuojami keli herbai.

Usimimas. Herbas.

Skiltis susikuria savo herb. Norint, j galima perkelti ir sukurti skilties gairel. Tada usimimui

papildomai reikalinga mediaga ir pieimo priemons, tinkanios pieti ant mediagos.

Susipainimas. Simboliai.

enklas abstraktus, daugiaprasmis dalykas, reikiantis kokio nors objekto bding natrali ym,

kito kokio nors objekto daiktin ar vaizdin ym.

enklo prasm paprastai abstrakti, sutartin. enklai yra raids, skaiiai, vairs kiti grafiniai dariniai

(pvz., kelio enklai, ikabos, simboliai), nusakantys platesn moni jiems suteikt prasm. enklai

yra ir gestai, mimikos, vairs reikiniai. Kad enklas turt prasm, jis turi bti sutartinai

suprantamas kokios nors grups moni, taiau skirtingose moni grupse tas pats enklas danai

turi skirting reikm. enklas gali vaizduoti savo reikms objekt (daugelis grafini simboli) arba

bti sutartinis, nesukeliantis asociacijos su vaizduojama reikme (raids, skaiiai).

Ikona sakralinis paveikslas, atsirads bizantikos kultros aplinkoje, vaizduojantis ventus asmenis,

scenas i j gyvenimo, biblins ar liturgikai simbolines scenas. Bdinga ryt krikioni banyioms,

ksaitant staiatiki ir graik.

25

Simbolis daiktinis, vaizdinis ar garsinis enklas, perteikiantis koki nors svok ar idj, turintis

tradicin reikm. I tikrj simbolio svoka labai priklauso nuo to, kur jis naudojamas ir i kokios

puss j irima psichologins, sistemins ar kt. velgiant i sistemins puss, simbolis yra

bendravimo, praneimo enklas: tai grafikai, ratu ar balsu perteikta svoka, apibdinanti

abstraktesn reikin. Neretai simbolis ir enklas naudojami kaip sinonimai. Taiau simbolis nuo

enklo skiriasi tuo, jog enklas idj vaizduoja gana tiesiogiai, o simbolis daniausiai turi platesn

prasm, jis gerokai turtingesnis asociacijomis (tiek kultrikai slygotomis, tiek asmeninmis).

26

PATYR SKAUTAI. ANTROJI SUEIGA. ENKLAI VLIAVLMIS.

Trukm: ~1h 30min


20 - 25 min Sueigos pradia aidimas arados PRIEDAI, aidimai sueigos pradiai.

Psl. 36, Nr. 7

10 min Diskusija Apie komunikacij odiu

Kaip dar mons komunikuoja

tarpusavyje? Kokiose situacijose kalba nra

tinkamas komunikavimo bdas?

enklai semaforu

25 30 min Susipainimas,

usimimas Semaforas


enklai jrinmis vliavlmis

10 min Susipainimas Jrins vliavls

Psl. 27 PRIEDAI, Psl. 47, 48

Uduotis: pakamantinti jr skautus ar danai

naudoja tokius enklus

20 min Usimimas aidimas jrinmis vliavlmis

(ifras) Psl. 27


27

Susipainimas/Usimimas.

Bandome sisti ir gauti inutes naudodamiesi semaforo vliavli ifru, pateiktu priede. (PRIEDAI,

Psl. 46)

Susipainimas. Jrins vliavls

Signalins jr vliavos vliavos, kuri pagalba siuniami praneimai kitam laivui.

Vliavos bna skirting spalv ir rat. Kiekvienai vliavai priskirta lotynikosios abcls raid,

skaiius (nuo 0 iki 9). Taip pat kiekviena vliava ar j derinys turi ir savo tam tikr sutart reikm.

(PRIEDAI, Psl. 47, 48)

Usimimas. aidimas

Naudodamiesi riftu pieiame vliavles ir keiiams inutmis. (PRIEDAI, Psl. 47, 48)

28

PATYR SKAUTAI. TREIOJI SUEIGA. KNO KALBA.

Trukm: ~1h 40min


10 15 min Sueigos pradia Ryto simuliacija PRIEDAI, aidimai sueigos

pradiai. Psl. 36, Nr. 8

Kno kalba

5 10 min Diskusija Apie mogaus kno kalb K galime matyti i mogaus kno

kalbos? Kaip j naudoti?

20 min Susipainimas Kno kalba

Psl. 29

Filmukas:

https://www.youtube.com/watch?

v=rk_SMBIW1mg

20 25 min Usimimas Simuliacija Psl. 29

5 min Diskusija Apie bendravim kno kalba Kaip dar mons bendrauja

naudodamiesi tik kno kalba?

Gest kalba

10 15 min Susipainimas Gest kalba

PRIEDAI, Psl. 49 Filmukas:

https://www.youtube.com/watch?

v=eCXAUATESfE

20 min Usimimas Bandom bendrauti gest

kalba

Psl. 29 Turint interneto prieig http://zodynelis.lkd.lt/

15 min Diskusija

Kokioms bendruomenms priklausome? Kas kuria j

tarpusavio ry? Kaip pagerinti bendruomens

tarpusavio supratim ir ry?

Jei kyla auni idj, galima silyti bandyti jas gyvendinti.


29

Susipainimas. Apie kno kalb.

Kno kalba tai neverbalinio bendravimo forma, kai tarpusavio santykiai reikiami kno judesiais

arba kitais signalais. Kno kalba judesi, manier, gest visuma, kuri skirtingose situacijose

perduoda tam tikr informacij. mogus savo odine kalba gali kak nuslpti, taiau tai, ko jis

nepasako odiais, iduoda jo kno kalba. Taigi, mes kalbame ne tik balsu, bet ir visu knu. Atidiai

klausydamiesi bei stebdami kit moni kno judesius galime suinoti be galo daug informacijos.

Panekovo kno kalba atskleis, ar mogus meluoja, ar sako ties, mgsta jus ar ne.

Usimimas. Simuliacija.

Dalyviai isitraukia lapelius, kuriuose raytos vairios bdo svybs emocingas, kuklus, drsus,

hyperaktyvus, pesimistas, ir t.t. Draugininkas sugalvoja situacij (pvz., kiviras namie, draugai skuba

lktuv, darbo pokalbis, ir pan.) ir skiria dalyviams vaidmenis. Skautai stengiasi suvaidinti scen kuo

geriau atskleisdami itrauktsias bdo svybes. aidimo pabaigoje dalyviai spja, kas koki bdo

svyb turjo, diskutuojame, kaip ji buvo atskleista.

Susipainimas. Gest kalba.

Gest kalba (arba enkl kalba) kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rank (bei ne rank)

gestais. Gest kalba turi labai savit ir turining gramatik, kur svarbu erdv ir veido iraika.

Usimimas. Bandom bendrauti gest kalba.

Gest kalbos ifruot pateikiama preide. (PRIEDAI, Psl. 49)

30

PATYR SKAUTAI. KETVIRTOJI SUEIGA. MORZS ABCL.

Trukm: 1h 40min


10 15 min Sueigos pradia Sugeds telefonas PRIEDAI, aidimai sueigos


10 min Diskusija Apie inutes Kaip keliauja inuts? Kaip inut lengviausia perduoti

mike paiam?

10 15 min Susipainimas Morzs abcl, jos perdavimo

bdai Psl. 31

15 min Usimimas ifras i morzs poromis Psl. 32

PRIEDAI, Psl. 50

30 40 min Usimimas Morzs abcls perdavimas

kitais bdais, aparatas

Psl. 32 Morzs abcls kod perduodant aparat sukonstruoti galima

pasitelkiant i instrukcij http://www.instructables.com/id/Scout-project-Morse-

Code-Oscillator-Telegraph/?ALLSTEPS


31

Susipainimas. Morzs abcl.

Morzs abcl informacijos kodavimo sistema (kodin lentel) ilg bei trump impuls (paprastai

vadinam takais ir brkniais) sekomis. Skirta informacijos perdavimui. Metodas buvo sukurtas

apie 1830 metus Samuelio Morzs. Ilg laik vyravusi radijo, telegrafo ir kitose komunikacij srityse,

Morzs abcl dabar daug kur uleido viet tiesioginiam balso garso virpesi perdavimui bei

vairiems kitiems kodavimo bdams, nors ji vis dar naudojama radijo vyturiuose ir plaiai

tebetaikoma radijo mgj.

Kadangi esama tik dviej ri signal (takas ir brknys), Morzs abcle ukoduot praneim

galima persisti daugeliu vairi bd, pradedant radijo sistuvais (jie paprastesni nei analogiki

bals perduodantys sistuvai) ir baigiant automobilio ibint ybsniais, gongo diais, kjo smgiais

uol (naudoja ugriuv achtininkai) ar net akies mirkiojimu (jei mogus nepajgia arba jam

udrausta kalbti). Mirksnio ar smgio kju atveju signalo trukms reguliuoti negalima, todl

keiiama pauzs tarp signal trukm.

Taikymo sritys:

Tolimas radijo ryys nors net ir radijo mgj tarpe iuo metu galima dirbti nemokant

Morzs kodo, jis tebetaikomas ir lieka populiarus. Taip yra todl, kad esant labai silpnam ar

trukdi ugotam signalui daug lengviau suprasti Morzs kod nei perduodam mogaus

kalb. Dl radijo bang ypatybi galima gaminti itin siauros pralaidumo juostos (nejautrius

trukdiams) sistuvus ir imtuvus, kurie gerai perduoda bei priima Morzs siganlus, taiau

negali perduoti kalbos (tam bt reikalinga platesn danio pralaidumo juosa). Radijo

mgjai danai naudoja nedidels galios sistuvus bei mgina susisiekti itin dideliais

atstumais, todl naudoti Morzs kod jiems naudinga. Be to, buvo pastebta, jog telegrafo

inutemis lengviau susikalbti gerai bendros kalbos nemokantiems operatoriams.

Mobilieji telefonai iuo metu kai kurie telefon modeliai gali Morzs abcle perskaityti

gaut SMS inut (patogu, jei mogaus rankos uimtos ar iaip nra galimybs pasiirti

telefono aparat). Jei naudojamas telefono vibratorius, inut galima priimti visikai

nematant aplinkiniams. Telegrafistai kalba, jog jie pageidaut inutes rinkti vienu mygtuku

pagal Morzs kod (irgi nereikia irti aparat bei greiiau nei kiekvienam mygtukui

koduojant tris raides).

Ekstremalios situacijos 1966 metais iaurs Vietnamo karo belaisvis Jeremiah Denton, savo

saugotoj atgabentas televizij, akies mirksniais visam pasauliui perdav od TORTURE

(angl. kankinimai). bd kai kada naudja ir kalbti bei rank pajudinti negalintys mons,

jei jie ir kita kalbanti pus ino Morzs kod (pasitaikydavo elektros ok gavusiems

telegrafistams). Jei tokiam mogui reikia valdyti kompiuter ar kit prietais, taip pat

anudojamas oro vamzdelis (puiant bei traukiant or perduodami enklai). Ugriuv

achtininkai (ar kiti mons) smgiais sien Morzs kodu susiino su gelbtojais. viesos

signalais informacija nakt gali bti perduodama net keleto kilometr atstumu, kai kit

susisiekimo priemoni nra. Tarp kitko, visiems inomas signalas S. O. S. Nra anglikos

frazs save our souls (lietuvikai gelbkite ms sielas) trumpinys. J tiesiog labai lengva

greitai perduoti.

32

Usimimas. Morzs abcl.

Poromis ifruojame, siuniame ir deifruojame inutes morzs abcle.

(PRIEDAI, Psl. 50)

Usimimas. Aparatas.

Su skautais aptariame, kaip morzs signalas gali bti perduotas (garsu, vaizdu, virpesiu). Bandome

perduoti signal skirtingomis materijomis riant mazgelius ant virvs, skambinant varpeliu,

spaudant draugui rank. Tuomet kartu su visa skiltimi konstruojame morzs abcl perduodant

aparat.

33

PATYR SKAUTAI. PENKTOJI SUEIGA. KASDIEN SUTINKAMI ENKLAI.

Trukm: ~1h 50min


10 15 min Sueigos pradia Tylusis perjimas PRIEDAI, aidimai sueigos


5 10 min Diskusija Apie kasdien sutinkamus

enklus Su kokiais kasdieniais enklais

susiduriame?

10 min Usimimas Etikets Psl. 34

10 15 min Susipainimas Kaip enklinami cheminiai

produktai, maisto produktai, pavojingos mediagos


Filmukas apie tarptautin

chemini produkt ymjim:

https://www.youtube.com/watch

?v=YIVOOV-Ju5g

5 min Diskusija

Apie reklam

Vardinam inomus preks enklus, simintiniausias

reklamas. Kodl jos tokios? Kas svarbu reklamai?

15 20 min Usimimas Reklama Psl. 34

10 min Diskusija Apie religij Religijoje naudojami enklai.

Kokie, kur, kodl?

15 20 min Usimimas Kokia tai religija? Psl. 34

PRIEDAI, Psl. 52

20 min Usimimas Protmis Psl. 34

Nugaltojai gauna specialybi enklelius, pralaimtojai - irgi


34

Usimimas. Etiks

Visi kartu bandome surasti kuo daugiau etikei aplink mus. Susirinke pakuotes ir etiketes jas

pairime, aptariame ir palyginame.

Susipainimas. Kaip enklinami cheminiai produktai, maisto produktai, pavojingos

mediagos.

enklinant maisto produktus btina nurodyti i informacij:

produkto pavadinim;

produkto sudt (tame tarpe nurodomos ir sudedamosios dalys, galinios sukelti alergij ar

netoleravim);

daugiau kaip 1,2 trio proc. alkoholio turini grim faktin alkoholio koncentracij trio

procentais;

minimal tinkamumo vartoti termin;

jei reikia, specialisias laikymo slygas;

jei reikia, specialisias vartojimo slygas (vartojimo instrukcij);

informacij apie kilms viet, tuo atveju, jei, tokios informacijos nepateikus, pirkjas bt

klaidinamas dl tikrosios maisto produkto kilms;

Europos Sjungoje sisteigusio gamintojo, pakuotojo ar pardavjo pavadinim ir adres;

fasuot maisto produkt grynj kiek;

papildomus privalomuosius uraus (pvz., Su saldikliu (saldikliais), Turi fenilalanino altin

ir kt., kai reglamentuota).

Pavojing mediag enklinimo pavyzdiai pateikiami priede. (PRIEDAI, Psl. 51)

Usimimas. Reklama.

Skiltis pasiskirsto tris grupes. Visos grups sukuria po prekin enkl ir jo reklam. Reklamos

pristatomos, renkama geriausia.

Usimimas. Kokia tai religija?

aidimas vyksta taip arba ne principu. Vienas i skilties nari isitraukia vien i parengt korteli,

kuriose yra uraytas tam tikros religijos pavadinimas, pavaizduoti keli j atitinkantys simboliai ir

trumpas apraymas. Kiti skilties nariai paeiliui skauto klausia klausim, kuriuos jis atsakyti gali tik

taip arba ne. Pirmasis atspjs apie koki religij ia nekama gauna tak. Taip aidiama tol, kol

inaudojamos visos religij kortels. Jei skiltis didel aidim galima aisti komandomis - tada

klausimus atsakinti gali vadovas.

Kortels pateikiamos priede. (PRIEDAI, Psl. 52)

Usimimas. Protmis.

Informacija i vis penki sueig.

35

PRIEDAI

PRIEDAI. AIDIMAI SUEIGOS PRADIAI.

Tai tik keletas rekomenduot sueigos pradios aidim apraym. Alternatyvi aidim taip pat

galima rasti adresu: http://www.skautai.lt/document/download/id/2371

1. Signalo perdavimas

Dalyviai sustoja ratu ir susikimba rankomis, o vienas j vedantysis stovi rato viduryje. Rate

stovini dalyvi tikslas paeiliuj sisti signal, spustelint alia stovinio brolio ar sess rank,

bet tai daryti kuo nepastebimiau. Vedjo uduotis pastebti, kurioje vietoje yra siuniamas

signalas. Tuomet vedjas stabdo aidim ir prisijungia prie rato, o nauju vedju tampa skautas,

pagautas siuniant signal. aidimas tsiamas tol, kol smagu.

2. Tiesiai tiksl

Viename aikts gale paymima tiesi starto linija. Prie j, u koki 10m, yra smeigta lazda ar

nubrytas apskritimas. aidjai paeiliui sustoja prie starto linijos prie lazd, pasiiri j, po

to jiems uriamos akys. Uritomis akimis aidjai turi prieiti prie lazdos, jos nepaliesdami ir

padti kuo ariau kok nors daiktel (pvz., akmenuk). Lazd paliets aidjas pralaimi. Laimi

tas, kuris savo daikt padeda ariausiai prie lazdos. aidjai prie lazdos eina paeiliui.

3. Trikamp mano kepur

Dainuojama daina ir atliekami veiksmai, atitinkantys dainos odius. Pirm kart daina

dainuojama normaliai, antr iimant od mano, trei iimant odius mano ir ji ir

t.t., kol nebelieka odi ir tiesiog rodome gestus. Atliekami veiksmai: kepur ir ji

rodome galv, mano rodome save, trikamp ore pieiame trikamp. odiai:

Trikamp mano kepur,

Kepur mano trikamp.

O jeigu ji ne trikamp,

Tai ji ne mano kepur

4. Septyni

Skautai sustoja ar susda ratu aplink vedj. is paliepia skaiiuoti paeiliui: vienas, du, trys,

keturi ir t.t. Kai priartjama prie septyni, skaiiaus, kuris dalijasi i septyni ar skaiiaus,

kuriame yra 7, aidjas vietoje to skaiiaus turi zvimbti kaip bit. Apsiriks aidjas turi

persiversti per galv arba atlikti kit aidj pasilyt uduot. aidimas trunka numatyt laik.

36

5. Skalbiam skalbiam rbus

aidimo metu dainuojama daina ir rodomi judesiai, atitinkantys dainos odius. Pirm kart

daina dainuojama normaliai, antr pakeiiant visas balses raide o, trei raide a, ir t.t., kol

ibandomos visos abcls balss (a, e, i, o, u). Dainos tekstas:

Skalbiam skalbiam rbus, x2

Pu pu pu pu pu, x2

Idiovino saul, saul idiovino x2

Miau miau, kaiuko sai x2

Kas i js nori ms darovi? x2

6. Daikt siminimo kimas

Priemons: 15 20 vairi smulki daikteli, lapelis popieriaus ir raiklis kiekvienam aidjui.

Ant padklo, stalo ar grind padedama 15 20 vairi smulki daikteli (keli ri sag, keli

spalv pietuk, akmenuk, rieut, spalvot sil gal, atviruk ir pan.). Visa tai turi bti ryku

ir gerai matoma. aidj irinktas vedjas lentoje ar ant didelio popieriaus lapo nusibraio

lentel, kurioje surao daiktus ir aidjus.

daiktus aidjai iri 1min. (galima ir ilgiau) ir juos gerai sidmi. Tada vedjas daiktus

udengia staltiese ar kitkuo.

Pirmas aidjas po minuts prieina prie vedjo ir tyliai aus ivardija tuos daiktus, kuriuos jis

simin. Vedjas juos pasiymi lentelje sutartu enklu (kryeliu, taku ar pan.). Kai visi

ivardija, vedjas suskaiiuoja, kuris daugiausiai j simin. Laimtojas tampa vedju.

7. aidimas arados

Skiltis padalijama dvi (jei dalyvauja daugiau moni, gali bti dalijama daugiau) komandas.

aidim pradedanioji komanda irenka vien nar, kuris isitraukia draugininko paruot

lapel su odiu. Skautas od turi suvaidinti taip, kad jo komandai pavykt j atspti. Jei per 2

minutes komandai to padaryti nepavyksta, splioti pradti gali ir antroji komanda. Tak

gauna od atspjusi komanda ir tada vaidinti siuniamas kitos komandos narys. aidimas

aidiamas tol, kol visiems aidimo dalyviams tenka bent po kart suvaidinti arba tol, kol

smagu. odius rekomenduojama parinkti taip, kad jie bt susij su sueigos tema.

8. Ryto simuliacija

Skiltis susikirstoma poromis. Vienas poros narys pirmiausia be odi vaidina tai, k iandien

veik kaip atsikl, praussi, jo mokykl, ir t.t., o kitas stengiasi kuo tiksliau atkartoti jo

veiksmus. Vliau aidjai susikeiia vietomis.

9. Sugeds telefonas

Dalyviai sdi eilje. Vedjas sugalvoja od (geriausia kuo sunkesn arba kuo artimesn sueigos

temai) ir tyliai nabda j pirmajam eilje sdiniam skautui aus taip, kad niekas kitas to

neigirst. Pirmasis eilj sdjs skautas tokiu pat bdu od persako antrajam ir t.t., kol

pasiekiamas eils galas. Paskutinysis skautas igirst od pasako garsiai.

37

10. Tylusis perjimas

Vienos skilties skautai, iskstomis kojomis, irikiuoti vienoje eilje. Kiekvieno aidjo kojos

lieia kaimyno kojas. J akys uritos. Kitos skilties skautai stengiasi pereiti tarp

isirikiavusios skilties skaut j nepaliesdami. Jie mgina pralsti tarp koj ar tarp j pai.

Eilje stovintieji skautai rankas laiko nuleistas, nebent igirsta, kad pro juos eina prieininkas,

kur reikia gaudyti. Koj taip pat negalima suglausti. Kiekvienas aidjas, kuris pro eil

praeina eilje stovinio skauto nepaliestas, laimi vien tak savo skiliai. Kai visi vienos

skilties skautai praeina pro eil, skiltys pasikeiia vaidmenimis. Laimi daugiausia tak gavusi

skiltis.

PRIEDAI. APTARIMO METOD PASILYMAI.

Aptarimo metod pasilym galima rasti internete

http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-

praktika/aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/ (Vertinimo ir

sivertinimo, refleksijos metod taikymo pavyzdiai)

PRIEDAI. PAPILDOMOS PRIEMONS.

Sekaniuose puslapiuose pateikiama dalomoji mediaga, skirta sueigoms.

52

Krikionyb

Atsirado I a. II pusje Sirijoje. Kulto vieta banyia,

cerkv. Dievo vardas Viepats Dievas. Paplitimas -

iaurs ir Piet Amerika, Europa, piet Afrika,

Australija. Ipainj skaiius 2087 mln. (32,71 %).

Pagrindinis simbolis kryius sibolizuoja iganytoj

Jz Krist, mirus u gyvj nuodmes.

Hinduizmas

Atsirado III tkstm. Pr. M. e. Indijoje. Kulto vieta

ventykla. Turi daug diev, pvz. Brahma, Vinus, iva.

Paplitimas Indija ir jos apylinks. Ipainj skaiius

847 mln (13,28 %). Pagrindinis simbolis Om

simbolizuoja em, atmosfer ir roj.

Islamas

Atsirado VII a. Arabijoje. Kulto vieta meet. Dievo

vardas Alachas. Paplitimas iaurs Afrika,

pietvakari Azija. Ipainj skaiius - 1255 mln. (19,67

%). Pagrindinis simbolis pusmnulis ir vaigd su

Islamu asocijuoti imtas Otoman imperijos dka.

Budizmas

Atsirado apie 500 m. pr. M. e. Indijoje. Kulto vieta

pagoda. Dievas nra iskiriamas. Paplitimas vakar

Kinija, Mongolija, Indokinijos pusiasalis. Ipainj

skaiius 372 mln. (5,84 %). Pagrindinis simbolis

Dharmachakra reprezentuoja taur atuonialyp keli.

intoizmas

Atsirado apie I tkstm. Pradi Japonijoje. Kulto vieta

ventykla. Turi daug diev, garbinimo objektas

gamta. Paplitimas Japonija. Ipainj skaiius 106

mln. (1,70 %). Pagrindinis simbolis Torii vartai

reprezentuoja rib tarp gyvj pasaulio ir begalinio

diev pasaulio.

Judaizmas

Atsirado apie VII VI a. Pr. M. e. Judjoje. Kulto vieta

sinagoga. Dievo vardas Jahv. Paplitimas daugiausia

Izraelyje, bet plaiai paplitusi visame pasaulyje.

Ipainj skaiius 15 mln. (0,23 %). Pagrindinis

simbolis Dovydo vaigd, kruios ei kampai

simbolizuoja eias pasaulio sukrimo dienas, o vidurys

septint poilsio dien.

53

INFORMACIJOS ALTINIAI

Ieva Urbonait (2010) Verbos: iki Velyk nevalia bartis, skolintis ir pavydti, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/verbos-iki-velyku-nevalia-bartis-skolintis-ir-pavydeti.d?id=30462659

(2015) Kno kalba kas tai?, http://www.kunokalba.lt/

(2012) domu inoti pasaulio kalbos, http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/laisvalaikis/tai-idomu/idomu-zinoti-pasaulio-kalbos-572-247101

(2015) Apie mus, http://www.post.lt/lt/apie-mus

(2008) Ki nakties burtai, http://www.cosmopolitan.lt/zvaigzdes/kuciu-nakties-burtai.d?id=19759829

(2014) Kriptografija, http://www.esecurity.lt/content/kriptografija

Katherine Schulz Richard Vexicollogy The Study of Flags, http://geography.about.com/od/politicalgeography/a/Vexillology-The-Study-Of-Flags.htm

(2010) Balt simboliai, http://www.sarmatija.lt/index.php/temu-turinys/55-pagonybes-ir-krikscionybes-sankirta/1084-balt-simboliai

Jurgita Macijauskait Bonda (2006) Lietaus ir sniego aukimas bei nuvarymas lietuvi vaik folklore, http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367151407290/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content

(2009) Bendroji enklinimo informacija, http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/maisto.zenklinimas/bendroji.zenklinimo.informacija./

(2014) Morzs abecl, http://lt.wikipedia.org/wiki/Morz%C4%97s_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97

(2013) enklas, http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDenklas

(2013) Babelio boktas, http://lt.wikipedia.org/wiki/Babelio_bok%C5%A1tas

(2015) Religija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Religija

Documents

Sueigų planai Ryšininko specialybei