Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
ROBERTA BAJORAITĖ
TAURAGĖS RAJONO NAMŲ DARŽELIUOSE AUGINAMŲ VAISTINIŲ
AUGALŲ ETNOBOTANINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Živilė Pranskūnienė
KAUNAS, 2021
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė
Data
TAURAGĖS RAJONO NAMŲ DARŽELIUOSE AUGINAMŲ VAISTINIŲ AUGALŲ
ETNOBOTANINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Živilė Pranskūnienė
Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
Roberta Bajoraitė
Data Data
KAUNAS, 2021
3
Turinys
SANTRAUKA ................................................................................................................................ 4
SUMMARY ................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS ............................................................................................................................. 9
ĮVADAS ....................................................................................................................................... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .......................................................................................... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA.................................................................................................. 12
1.1. Namų darželių kultūra Lietuvoje ..................................................................................... 12
1.2. Namų darželių etnobotaniniai tyrimai .............................................................................. 13
2. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................. 16
2.1. Tiriamosios vietos aprašymas .......................................................................................... 16
2.2. Tyrimo organizavimas, tiriamųjų atranka ir metodai ........................................................ 17
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................................ 19
3.1. Respondentų demografiniai duomenys ir žinių šaltiniai ................................................... 19
3.2. Archyvinės medžiagos pateikėjų duomenys..................................................................... 21
3.3. Vaistinių augalinių žaliavų rinkimo ir laikymo sąlygos .................................................... 23
3.4. Namų darželiuose auginami augalai kaip vaistų šaltiniai ................................................. 24
3.4.1. Vartojimo indikacijos ............................................................................................... 24
3.4.2. Populiariausi vaistiniai augalai ir augalų dalys bei šeimos ......................................... 26
3.4.3. Augalinių žaliavų ir jų paruošimo būdų palyginimas ................................................. 30
3.5. Namų darželiuose auginami augalai, kurių paskirtis - maistinė ........................................ 33
3.6. Prieskoniai ir laisvalaikio arbatos .................................................................................... 37
3.7. Vaistiniai augalai kaip dekoras ........................................................................................ 38
3.8. Tauragės rajone naudojamų vaistinių augalinių žaliavų palyginimas su Europos vaistų
agentūros pateiktomis rekomendacijomis. .............................................................................. 39
4. IŠVADOS ................................................................................................................................. 42
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS......................................................................................... 43
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ..................................................................................................... 44
PRIEDAI ...................................................................................................................................... 48
SANTRAUKA
Robertos Bajoraitės magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė docentė dr. Živilė
Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmacinių technologijų
institutas. Kaunas.
Darbo tikslas: surinkti ir įvertinti Tauragės rajono namų darželiuose auginamų vaistinių
augalų etnobotanines žinias. Tyrimo uždaviniai: įvertinti namų darželiuose auginamų vaistinių
augalų, jų šeimų, ruošiamų farmacinių formų ir vartojimo indikacijų paplitimą tiriamojoje Tauragės
rajono teritorijoje; nustatyti vaistinių augalų rūšis, kurių paskirtis namų darželiuose yra ir maistui bei
dekorui; įvertinti tyrimo metu nustatytų namų darželiuose auginamų vaistinių augalų vartojimo
indikacijų atitikimą su Europos vaistų agentūros vertinimu; palyginti tyrimo metu gautus duomenis
su neskelbtu E. Šimkūnaitės darbu, paruoštu 1948 m.
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 metų liepos iki 2020 spalio mėnesio Tauragės
rajone. Tyrimui atlikti gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro
(Nr. BEC-FF-17). Ruošiantis tyrimui atlikta mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Etnobotaninė
informacija surinkta taikant struktūrizuoto interviu metodą, naudojant iš anksto sudarytą klausimyną.
Tiriamoji grupė suformuota pasitelkiant vedlį, taikant ,,sniego gniūžtės‘‘ metodą. Atlikta surinktos
etnobotaninės medžiagos analizė.
Tyrime dalyvavo 27 respondentai. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių yra gana
tolygus, vyresni nei 50 m. sudarė 41 %. Dažniausiai tradicinės liaudies medicinos žinios respondentų
gaunamos iš tėvų, senelių (48% ), kaimynų ar pažįstamų (25%), knygų ir laikraščių (12%).
Tyrimo metu užfiksuota 100 augalų rūšių, augintų medicininiais ir/arba maistiniais
tikslais ir priklausantys 36 augalų šeimoms. Išskirtos populiariausios šeimos Lamiaceae - 15 augalų
rūšių, Rosaceae - 12, Asteraceae - 11. Dažniausiai vartojami vaistiniai augalai yra paprastoji
kiaulpienė (Taraxacum officinale L.) minėta 26 kartus, vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) -
26, vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) - 25, paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) - 24, pipirinė
mėta (Mentha x piperita L.) - 23, mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) - 22, kartusis kietis (Artemisia
absinthium L.) - 21, vaistinė ramunė (Matricaria racutita L.) - 21, tikroji levanda (Lavandula
angustifolia L.) - 20.
Vaistinės augalinės žaliavos dažniausiai vartojamos tokioms indikacijoms kaip
virškinimo sistemos (18% bendro citavimų dažnio), kvėpavimo sistemos (17%), lyties ir šlapimo
sistemos (9%) ligos ir sutrikimai.
Nustatyta, kad iš 100 respondentų naudojamų augalinės kilmės žaliavų, tik 37 aprašytos
EVA vertinime, likusios 63 augalinės kilmės žaliavos respondentų naudojamos be moksliškai
pagrįstų rekomendacijų, remiantis tradicinės liaudies medicinos patirtimi.
Gauti duomenys palyginti su E. Šimkūnaitės 1948 m. archyviniais duomenimis ir
lyginta kiek nustatyta auginamų vaistinių augalų, jų šeimų, ruošiamų farmacinių formų ir vartojimo
indikacijų. Šiame tyrime nustatyta 100 augalų rūšių, priklausančių 38 šeimoms. Archyviniuose
duomenyse aprašytos 76 rūšys, priklausančios 38 šeimoms. 2019 m. dažniausiai vaistinės žaliavos
vartojamos arbatų pavidalu, minėtos 140 kartų, o 1948 m. daugiausiai paminėti nuovirai - 99 kartus.
Pagrindinės vartojimo indikacijos nustatytos kvėpavimo sistemos (2019 m. sudarė 17%, 1948 m. -
22%) ir virškinimo sistemos ligos (2019 m. - 18%, 1948 m. - 17%).
SUMMARY
The final research is made by Roberta Bajoraitė. Supervisor is associate professor dr.
Živilė Pranskūnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Institute of Pharmaceutical
Technologies Kaunas, Lithuania.
The aim of the work: to collect and evaluate the ethnobotanical knowledge of medicinal
plants grown in Tauragė district home gardens. Objectives of the research: to evaluate the prevalence
of medicinal plants grown in home gardens, their families, prepared pharmaceutical forms and
indications for use in the research territory of Tauragė district; to identify the species of medicinal
plants, the purpose of which in home gardens is also for food and decor; to evaluate the compliance
of the indications for the use of medicinal plants grown in home gardens established during the study
with the assessment of the European Medicines Agency; to compare the data obtained during the
research with the unpublished work of E. Šimkūnaitė, prepared in 1948.
The study was conducted from July 2019 to October 2020 in Tauragė district. The study
was approved by the Bioethics Center of the Lithuanian University of Health Sciences (No. BEC-FF-
17). In preparation for the research, an analysis of scientific and subject literature was performed.
Ethnopharmaceutical information was collected using a structured interview method using a pre-
designed questionnaire. The study group was formed using a guide, using the “snowball” method.
The analysis and systematization of the collected ethnopharmaceutical material were performed.
The study involved 27 respondents. The age distribution of respondents is fairly even,
older than 50 years accounted for 41%. The most common knowledge of traditional folk medicine is
received from parents, grandparents (48%), neighbors or acquaintances (25%), books, and
newspapers (12%).
The study recorded 100 plant species grown for medicinal and/or nutritional purposes
and belonging to 36 plant families. The most popular families of Lamiaceae - 15 plant species,
Rosaceae - 12, Asteraceae - 11. The most commonly used medicinal plants are dandelion (Taraxacum
officinale L.) mentioned 26 times, calendula (Calendula officinalis L.) - 26, thyme (Thymus vulgaris
L.) - 25, raspberry (Rubus idaeus L.) - 24, peppermint (Mentha x piperita L.) - 23, blueberry
(Vaccinium myrtillus L.) - 22, bitter starch (Artemisia absinthium L.) - 21, chamomile (Matricaria
racutita L.) - 21, lavender (Lavandula angustifolia L.) - 20.
Medicinal herbal raw materials are most commonly used for indications such as diseases
and disorders of the digestive system (18% of the total citation rate), respiratory system (17%), sex,
and urinary system (9%).
It was found that out of the 100 herbal raw materials used by the respondents, only 37
described in the evaluation of the European Medicines Agency, the remaining 63 herbal raw materials
are used by the respondents without scientifically based recommendations based on the experience
of traditional folk medicine.
The obtained data are compared with E. Šimkūnaitė's 1948 archival data and compared
the number of cultivated medicinal plants, their families, prepared pharmaceutical forms, and
indications for use. In this study, 100 plant species belonging to 38 families were identified. Archival
data describe 76 species belonging to 38 families. 2019 most of the medicinal raw materials are
consumed in the form of teas, mentioned 140 times, and in 1948 the most frequently mentioned was
decoctions - 99 times. The main indications for use in both cases were respiratory system (17% in
2019, 22% in 1948) and diseases of the digestive system (18% in 2019, 17% in 1948).
8
PADĖKA
Skiriu padėką Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vyresn.
muziejininkei Zenonai Šimaitienei už pagalbą ieškant pirminių archyvinių šaltinių. Taip pat dėkoju
savo darbo vadovei doc. Živilei Pranskūnienei už pagalbą ir patarimus ruošiant šį baigiamąjį darbą.
SANTRUMPOS
EVA – Europos vaistų agentūra
ES – Europos sąjunga
10
ĮVADAS
Covid – 19 pandemija suteikė sąlygas įvertinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų
teikimas per maistą namų ūkio lygmeniu yra labai svarbus visuomenės sveikatos klausimas, nes
naminiai maisto produktai yra pagrindinės sveikatos priežiūros priemonės, kuriomis bendruomenės
remiasi krizės metu [1]. Pasaulyje pastebima tendencija, kad vietiniuose turguose parduodami augalai
daugeliu atveju yra laukinės rūšys ir tai aišku kelia gamtosauginius klausimus [2], o auginami augalai
išsprendžia laukinių augalų rūšių išsaugojimo problemą. Rytų Europoje auginamų augalų ir apdorotos
maistinės produkcijos pardavimai glaudžiai susiję su šalių ekonomika [3], Lietuvoje ši tendencija taip
pat stebima dėl sunkios vyresnio amžiaus žmonių ekonominės padėties. Svarbus ir kultūrinis
aspektas, nes vaistiniai ir maistiniai augalai Lietuvoje buvo nuo seno renkami arba auginami.
Lietuvos teritorijoje liaudies medicinoje buvo žinoma daugiau kaip 500 augalų. Galima
spėti, nuo senovės lietuvių pagrindiniu verslu buvusią žemdirbystę. Nuolat susidurdamas su augalais,
tiek dirvą ruošdamas, kovodamas su piktžolėmis, valydamas derlių ar naujų vertingų augalų
ieškodamas, žemdirbys gerai pažino augalus. Lietuvių liaudies medicinoje didelis dėmesys ne mažiau
kaip gydymo priemonėms buvo skiriamas vaistingų augalų rinkimui, paruošimui bei su tuo
susijusiems papročiams [4].
Lietuvos gyventojams vaistinių prieinamumas yra vienas didžiausių palyginti su kitų
Europos sąjungos šalių gyventojais. 100 000 gyventojų tenka 47 vaistinės ir pastarąjį dešimtmetį šis
skaičius išlieka stabilus [5]. Pirminė sveikatos priežiūra mūsų šalyje taip pat yra gerai prieinama,
tiesa, gana brangi [6].
Šio tyrimo metu buvo siekiama patikrinti mokslinę hipotezę, kad, nepaisant didelio
vaistinių pasirinkimo, kuriose galima rinktis preparatus iš plataus augalinės kilmės asortimento,
tiriamo regiono gyventojai iki šiol tradiciškai savo namų darželiuose kartu su maistui arba funkciniam
maistui auginamais augalais augina vaistinius augalus ir patys gamina farmacines formas gydymosi
tikslais. Tad darbo tikslas - surinkti ir įvertinti Tauragės rajono namų darželiuose auginamų vaistinių
augalų etnobotanines žinias, įvertinti vaistinių augalų, farmacinių formų ir vartojimo indikacijų
paplitimą. Galiausiai palyginti su archyviniais duomenimis ir Europos sąjungos vaistinių augalų
monografijomis pateiktomis Europos vaistų agentūros vertinime.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: surinkti ir įvertinti Tauragės rajono namų darželiuose auginamų vaistinių
augalų etnobotanines žinias
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti namų darželiuose auginamų vaistinių augalų, jų šeimų, ruošiamų farmacinių
formų ir vartojimo indikacijų paplitimą tiriamojoje Tauragės rajono teritorijoje;
2. Nustatyti vaistinių augalų rūšis, kurių paskirtis namų darželiuose yra ir maistui bei
dekorui;
3. Įvertinti tyrimo metu nustatytų namų darželiuose auginamų vaistinių augalų vartojimo
indikacijų atitikimą su Europos sąjungos vaistinių augalų monografijomis pateiktomis
Europos vaistų agentūros vertinime;
4. Palyginti tyrimo metu gautus duomenis su neskelbtu E. Šimkūnaitės darbu, parengtu 1948
m.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 . Namų darželių kultūra Lietuvoje
Etnobotanikos studijos yra svarbios norint atpažinti vietinius augalus, ypač kai augalai
naudojami gydymo tikslais. Tradicinės medicinos žinios, susijusios su gydomaisiais augalais, turėjo
įtakos modernios medicinos atsiradimui. Lietuvių tauta nuo seno pasitikėjo liaudies medicina ir taikė
ją gydant įvairias ligas [7]. Lietuvių liaudies medicinos tradicijos dar tebegyvuoja ir daugelyje
Lietuvos miestų ir miestelių. Dažnai ligų gydymui pasitelkiamos gydomosios žolelės, įvairūs užpilai
bei nuovirai, išbandyti mūsų protėvių ir perduodami iš kartos į kartą. Senovės lietuviai sugebėjo
atskirti šimtus įvairių augalų, paaiškindami jų gydomąsias savybes, kai kuriuos vaistinius augalus
augino ir savo namų darželiuose.
Gėlių darželis – dažniausiai aptverta, tradicinių ar dekoratyvinių augalų kompozicija,
rengiama sodybose. Gėlių darželis yra gamtos ir kultūros pėdsakas, sukurtas žmogaus, kūrybinėje
veikloje naudojančio gamtinius elementus [8]. Augalų kompozicijos bruožai, jų pasirinkimas, vieta
sodyboje atspindėjo to kaimo įpročius bei tradicijas. Darželio paskirtis nebūtinai būdavo tik
puošybinė, juose sodindavo ir vaistinius augalus. Dažniausiai namų darželius prižiūrėdavo moterys.
Namų darželių kultūra Lietuvoje, žinant gilias žemdirbystės tradicijas, tikrai buvo ir yra
išvystyta. Lietuvoje augalų vartojimo tradicijos labai senos ir tai atsispindi XVI a. rašytiniuose
šaltiniuose. Jonas Bretkūnas, laisvos prūsės ir vokiečio sūnus, klebonavęs Karaliaučiaus priemiesčio
lietuviškoje parapijoje, viename iš savo veikalų „Postilėje“ (baigė rašyti 1589 m.) aprašo lietuvių
ligas, jų priežastis ir gydymą. Autorius pastebi, kad Prūsijoje yra daug gydomąsias žoles ir šaknis
vartoti mokančių, sergančius išgydančių žolininkų [9].
Botanikos ir etnobotanikos žinių Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos išlikę labai mažai.
Pirmieji duomenys apie Renesanso epochos Lietuvos augalus randami 1542 – 1547 m. Radvilų rūmų
sodo aprašyme [10]. Žinių apie Vilniaus krašto augalus augintus darželiuose ir kitose sodybos vietose
pateikė floros tyrinėtojai Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761 – 1847) ir Jozefas Jundzilas (1794 –
1877). Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771 – 1849) – gydytojas, dvasininkas, vienas pirmųjų Lietuvos
botanikų, kuris botanikos veikalus pradėjo rašyti lietuvių kalba. Jis aptarė gėlių darželių ir kitų sodybų
augalų auginimą Žemaitijoje, nurodė to krašto augalų tarminius pavadinimus ir veisles. Žmonės,
kurdami ūkį, ne tik statėsi trobesius, bet ir sodino dekoratyvinius medžius ir krūmus, sodybose
atsirasdavo sodai, daržai, gėlių darželiai. Darželio gėlių neparduodavo, jas sodindavo savo reikmėms
- įvairioms apeigoms, vaistams [11].
13
Tradicinei Lietuvos kaimo sodybai būdingas bruožas – apsodinimas įvairiais želdiniais.
Žinios apie užsieninius augalus plito per dvarus kaimo žmonių tarpe, vėliau šis ryšys tapo
grįžtamuoju. Nauji Vakarų Europos floros augalai tapo introdukuoti ir pradėti kultyvuoti Lietuvoje,
praturtindami vietinius gyventojus žiniomis, kurios randamos ir liaudies medicinos receptuose [12].
Nuo XV – XVI a. ( Lietuvoje vykdyta Valakų reforma ), valstiečiai, gavę žemės, kūrė
ūkius - ne tik statėsi trobesius, bet ir sodino medžius bei krūmus, sodybose atsirado sodai, daržai,
gėlių darželiai. Augalai prie namų buvo vertinami dėl buityje reikalingų savybių (maistui, vaistams)
bei dėl puošybos [13]. XIX a. antrojoje pusėje be sodo ir daržo augalų Lietuvoje išplito darželiai,
priešais namą būdavo puošnus gėlynas[14].
XX a. pradžioje apie augalus Lietuvos kaime žinota tikrai nemažai. Žinios apie augalus
atkeliavo iš protėvių kaip palikimas ir buvo naudojamos kasdieninėje buityje. Tuo metu pagal augalų
vertinimo kriterijus nustatyta, kad kvapas buvo svarbiausias gėlės akcentas. Žmonės jį labiau vertino
nei gėlių grožį. Malonus gėlių kvapas išreiškė emocinę žmogaus būseną, asocijavosi su namų,
sodybos jaukumu, kūrė teigiamą emocinį ryšį su namų erdve. Kiti, ne tokie svarbūs aspektai buvo
gėlės žiedas, jo spalva, žydėjimo trukmė. Gėlės darželiuose buvo auginamos ne tik dėl grožio, bet ir
dėl savo naudingųjų savybių. Atsirado augalų skirstymas į vaistinguosius, skirtus maistui –
prieskonius ir dekoratyvius [8]
Kilmės atžvilgiu, augalai sudaro didžiausią vaistinių žaliavų grupę. Lietuvos teritorijoje
liaudies medicinoje buvo žinoma daugiau kaip 500 augalų. Galima spėti, nuo senovės lietuvių
pagrindiniu verslu buvusią žemdirbystę. Nuolat susidurdamas su augalais, tiek dirvą ruošdamas,
kovodamas su piktžolėmis, valydamas derlių ar naujų vertingų augalų ieškodamas, žemdirbys gerai
pažino augalus. Lietuvių liaudies medicinoje didelis dėmesys ne mažiau kaip gydymo priemonėms
buvo skiriamas vaistingų augalų rinkimui, paruošimui bei su tuo susijusiems papročiams [4].
Didelę žalą tradicinei lietuvių liaudies kultūrai padarė po Antrojo pasaulinio karo
prasidėjusi kolektyvizacija. Ji įtakojo tradicinių augalų, naudojamų liaudies medicinoje, nykimą
žmonių daržuose bei soduose [11]. XX a. – XXI a. pradžioje pastebimi pagrindiniai pokyčiai: keičiasi
auginamų gėlių rūšys, išpopuliarėja visžaliai dekoratyviniai augalai, taip pat, keičiantis papročiams,
vis daugiau vaistinių augalų rūšių sodinama daržuose [8].
1.2. Namų darželių etnobotaniniai tyrimai
Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad namų darželiai dažnai pasižymi sudėtingomis
struktūromis, įvairiomis floristinėmis kompozicijomis, atlieka kelias funkcijas ir nereikalauja didelių
14
investicijų. Pagrindinė namų darželių funkcija yra aprūpinti namų ūkius maistu, vaisiais, daržovėmis,
pašarais, degalais, vaistais ir kitomis buitinėmis medžiagomis. Augalų variaciją darželiuose dažnai
lemia aplinkosaugos, kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai bei rinkos poreikiai [15].
Ankstesnis tyrimas apie auginamus augalus Lietuvoje parodė, kad yra populiaru auginti
medicininius augalus prie namų, tačiau nebuvo skirta dėmesio augalų vartojimui mitybos tikslais ir
maisto - vaisto sąsajai, nors tokia tendencija ir pastebėta [17]. Archyvinės analizės iš Lietuvos
medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvų apie namų darželiuose auginamus augalus, jų
vartojimą medicininiais ir maistiniais tikslais nebuvo atlikta. Buvo išanalizuota tik archyvinės
medžiagos dalis kaimyninės šalies tyrėjų apie archyvinius duomenis iš Lenkijos - Lietuvos ir
Baltarusijos pasienio [18].
Baltarusijoje nebuvo atlikta jokių konkrečių tyrimų susijusių su vaistinių augalų
auginimu namų soduose. 1930 m. lenkų etnografas iš Lvovo Adomas Fischeris surinko archyvinių
duomenų rinkinį skirtą augalų naudojimui tradicinėje slavų kultūroje, kuriame įvardija kai kuriuos
namų darželiuose auginamus augalus. Tik nuo 1960 m. pradėti vykdyti išsamesni etnobotaniniai
tyrimai ir analizuojama namų darželių sąvoka. Baltarusijoje Liuban rajone atlikto tyrimo metu siekta
surinkti informaciją apie augalus, naudojamus gydymo tikslais. Respondentai naudojo 45 augalų
rūšis, priklausančias 27 šeimoms. Pagrindinės minimos šeimos Lamiaceae, Rosaceae, Poaceae
Solanaceae ir Asteraceae. Dažniausiai vaistinius augalus naudojo širdies ir kraujagyslių ligoms
gydyti, tuomet sekė kvėpavimo sutrikimai ir virškinimo trakto sutrikimai. Šiame tyrime taip pat
sakoma, kad, nors ir nėra atlikta daug tokio pobūdžio tyrimų, iš turimų duomenų galima teigti, kad
namų darželiuose auginami augalai vis dar svarbūs ir yra naudojami žmonių, pasitelkiant ir oficialią
mediciną [18].
Norint sužinoti, kokie vaistingieji augalai auginami namų darželiuose XIXa., atliktas
tyrimas kaimyninėje šalyje Latvijoje. Jo metu nustatyta, kad iš 211 augalų rūšių, dažniausi buvo
paprastoji kraujažolė Achillea millefolium L., vaistinė ramunė Matricaria chamomilla L., valgomasis
svogūnas Allium cepa L., kartusis kietis Artemisia absinthium L., ir plačialapis gyslotis
Plantago major L. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, kuriems gydyti naudojami namų darželiuose
auginami augalai, buvo virškinimo sistemos sutrikimai, kvėpavimo sistemos sutrikimai ir odos ligos.
Gydymui dažniausiai naudojami lapai ir žiedai, o žaliavų farmacinė forma, kuria gydomi sveikatos
sutrikimai, buvo arbata [19].
Estijoje atliktas tyrimas, kurio metu apžvelgta vaistinių augalų naudojimo kaita XIX -
XX a. Teigiama, kad prieš šimtmetį kaimo gyventojai gydėsi vien tik namų darželiuose augintais
augalais. Po antrojo Pasaulinio karo prasidėjus urbanizacijai, sumažėjo kaimo gyventojų ir namų
darželių, tačiau gydymasis augalais išliko. Dažniausiai naudojami augalai buvo plačialapis gyslotis
15
Plantago major L., valgomasis svogūnas Allium cepa L., vaistinė ramunė Matricaria
chamomilla L., paprastoji kraujažolė Achillea millefolium L., paprastasis kadagys Juniperus
communis L., plaukuotasis beržas Betula pubescens. L., ir paprastoji ieva Prunus padus L. [20].
Lenkijoje XIX a. pabaigoje buvo naudojama tik 30 augalų mitybos tikslais ir tik XX a.
jų pradėjo daugėti. Pagrindinis skirtumas nuo Rytų Azijos tradicinės medicinos, lenkų liaudies
medicina beveik visiškai atmeta tiesiogiai vartojamų žaliavų kaip vaistų naudojimą. Dažniausiai
peroraliai vartojamos žaliavos buvo užpilų ar nuovirų pavidalu, ypač pipirinė mėta Mentha x piperita
L., didžioji dilgėlė Urtica dioica L., vaistinis čiobrelis Thymus vulgaris L. ir dirvinis asiūklis
Equisetum arvense L. Priešingai, vaisiai, kurie renkami tiek kasdieniam vartojimui, tiek kaip vaistas,
dažnai valgomi švieži arba kaip uogienės ar padažai, pvz. mėlynė Vaccinium myrtillus L. ir paprastoji
avietė Rubus idaeus L. [21].
Apžvelgus literatūrą galima teigti, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje namų darželių
etnobotaniniai tyrimai nėra gausūs. Didžioji dalis medžiagos apie namų darželiuose auginamus
augalus ir jų panaudojimą yra surinkta nesistemingai, neretai atliekant kitus etnobotaninius tyrimus.
Nėra aštrios linijos, skiriančios vaistinių augalų vartojimą medicininiais ir maistiniais tikslais.
Tradiciškai Lietuvos klimato sąlygomis auginamų vaistinių augalų ir globalizacijos įtakotų lietuviams
nebūdingų vaistinių augalų rūšių sujungimas gali būti idėjų šaltinis kuriant šiuolaikiniam vartotojui
priimtinas farmacinių produktų receptūras.
16
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tiriamosios vietos aprašymas
Tyrimas atliktas Tauragės rajone, tai vietovė vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos
žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Liaudyje vyrauja žemaitiški papročiai ir tradicijos. Per
miestą prabėga geležinkelis ir magistralinis kelias Šiauliai – Tilžė ir miestas Tauragė yra žymi savo
vardo kilme, mat čia žmonės rasdavo didelius tauro ragus ir miestą pavadino Tauro ragu. Pirmą kartą
jis paminėtas 1507 metais. Tauragės rajone yra didžiuliai saugomų miškų plotai, pelkynai bei
Pagramančio regioninis parkas - upių slėnių ir miškų parkas. Rajono miškingumas 35,19%. Auga
daugiausia eglynai, yra mišriųjų miškų, beržynų, drebulynų. Ypatingi čia Akmenos ir Jūros upių
slėniai su stačiais šlaitais, terasomis, daugybe įvairiausių atodangų, skardžių, su natūraliomis
pievomis bei įstabiais miškais. Dėl miškingų ir vandeningų vietovių vyrauja gyvūnų bei augalų
įvairovė. Daugybė retų rūšių augalų auga Plynosios aukštapelkėje [22].
Tauragė ir jos apylinkės XVII–XVIII a. priklausė Prūsijos valdovams. Tarp šių
laikotarpių Tauragės valda priklausė didikams Radviloms ir valdos savininkas buvo Prūsijos karalius.
Miestelyje buvo turgaus aikštė, kuri užėmė ketvirtį valako ir iš jos išėjo kelias, vedęs į Gaurę ir
Jurbarką. Tai buvo puiki susitikimo vieta, kurioje vyko įvairūs sandoriai bei mainai. Tarp užstatytos
gatvės ir Jūros upės buvo evangelikų – liuteronų ir katalikų bažnyčios žemės. Pokario laikotarpiu
1946 m. Tauragė tapo apskrities pavaldumo miestu, vėliau - apylinkės centru ir tik 1994m. įsikūrė
miesto seniūnija. Visais laikais vyravo liaudies medicina, tačiau su metais keitėsi vietinė augmenija
ir liaudiški papročiai [23].
Šiuo metu Tauragėje gyvena 38tūkst. gyventojų. Bendras rajono plotas 1179 km², iš
kurio 2,12% užima miestai ir gyvenvietės. Savivaldybės teritorija teka Jūra. Rajone yra 2 miestai –
Skaudvilė ir Tauragė, 8 savivaldybės bei 320 kaimų. 1 paveiksle pateikiama Tauragės rajono teritorija
su pažymėtomis vietovėmis, kuriuose vykdytas struktūrizuotas interviu. Tyrime dalyvavusių
respondentų 52% sudaro kaimo gyventojai. Tauragės vieta Lietuvos žemėlapyje pavaizduota 1
priede.
17
2.2. Tyrimo organizavimas, tiriamųjų atranka ir metodai
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 metų liepos iki 2020 spalio mėnesio Tauragės
rajone. Tyrimo tikslas pateikiamas kiekvienam interviu teikėjui ir informuota sutikimo forma
pasirašoma prieš tyrimą. Tyrimas atliktas vadovaujantis tarptautinės etnobiologijos organizacijos
etikos principais (the Code of Ethics of the International Society of Ethnobiology) [24]. Interviu buvo
įrašyti ir sukoduoti. Tyrimui atlikti gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Bioetikos centro (Nr. BEC-FF-17). Tyrimo metu apklausta 30 respondentų, iš kurių etnobotaninę
medžiagą pateikė 27 (6 vyrai, 21 moteris). Namų darželių priežiūra ir auginamų augalų naudojimas
maistui ir namuose pagamintiems vaistams kaip ir visa tradicinė medicina Lietuvoje buvo moterų
sritis [17]. Šiuo metu Lietuvoje namų darželiai dažnai būna ir garbaus amžiaus vyrų laisvalaikio dalis,
todėl šio tyrimo metu interviu pateikė ir daugiau nei įprasta vyrų. Sąvoka „namų darželiai“ šiame
tyrime įvardijami kaip tik savo reikmėms savo gyvenamosios vietos plote auginamų ar savaime
augančių augalų visuma, skirta maistui ir/ar vaistams.
Tyrimo pradžioje buvo surinkta informacija apie tiriamąją vietovę, susipažįstama su
vietove, žmonėmis ir bendravimo kultūra. Gautas leidimas atlikti tyrimą iš vietinės bendruomenės
vadovų. Pasirenkamas tyrimo gidas, pažįstantis žmones ir vietovę, kuris nurodo tikslinės grupės
narius – namų darželiuose auginančius vaistinius augalus ir naudojančius juos medicininiais tikslais
bei maistui. Vedlio funkciją tyrimo metu atliko Tauragės miesto gyventoja – pati besiverčianti
žolininkyste ir puikiai išmananti liaudies mediciną. Tyrimo imtis sudaroma remiantis „sniego
gniūžtės“ metodika, kai vienas respondentas rekomenduoja kitą tikslinės grupės narį. Pirmasis
susitikimas su respondentu vyko jo namuose. Gautai informacijai patikslinti buvo grįžtama pas tuos
pačius respondentus dar kartą. Tyrimo metodas – struktūrizuotas interviu. Jis vykdomas 2 etapais.
Pirmojo etapo metu naudojant paruoštą klausimyną tyrėjas pats užrašo atsakymus į pateiktus
klausimus. Paruoštą klausimyną sudaro 17 klausimų. Antrojo etapo metu siekiama surinkti kuo
daugiau informacijos apie namų darželiuose auginamus vaistinius augalus, jų paskirtį (vaistams,
maistui, kaip prieskonius, dekorui), išskirti medicininiais tikslais vartojamas vaistines žaliavas, jų
paruošimo metodus, vartojimo indikacijas, vartojimo dozes ir trukmę. Tyrimo metu nustatytos
vartojimo indikacijos palygintos su Europos sąjungos vaistinių augalų monografijomis pateiktomis
Europos vaistų agentūros vertinime (EVA) [40]. Tokiu būdu bandyta nustatyti, kiek šio tyrimo metu
gautų vartojimo indikacijų sutampa su EVA tyrimais patvirtintomis indikacijomis.
Taksonominė identifikacija, botaninė nomenklatūra ir priskyrimas augalų šeimai
atliekamas remiantis patvirtintomis duomenų bazėmis: the Plant List database [25] ir Angiosperm
18
Phylogeny Group IV [26]. Augalų rūšys buvo identifikuojamos naudojant tradicinės Lietuvos floros
užrašus [27-29].
Remiantis lyginamosios analizės metodu, tyrimo metu gauti duomenys palyginti su
nepublikuotu E. Šimkūnaitės 1948 m. darbu. Viena didžiausių lietuvių vaistažolininkystės žinovių
dr. E. Šimkūnaitė (1920 - 1996) - sukaupė baigiančias išnykti liaudies medicinos žinias, atliko
vaistingųjų augalų išteklių ir jų žaliavos racionalaus panaudojimo tyrimus. Svarbiausias kriterijus,
kodėl pasirinktas šis pirminis archyvinis šaltinis palyginamajai analizei yra jo tiksliai aprašyta
metodika, mokslinė struktūra ir identifikuotos augalų rūšys. Tyrimas buvo ruoštas disertacijai ginti,
bet dėl nepalankios situacijos nebuvo ginamas ir publikuojamas. Darbo esmė pateikiama vadovo
atsiliepime: „E. Šimkūnaitė savo darbu „Liaudies medicinos vaistingieji augalai“ užsibrėžė pateikti
liaudies medicinos vartojamas žinias, jas įvertinti, palyginant su žiniomis naudojamomis mokslo
medicinoje. Pateikti liaudies medicinos paaiškinimai, liaudies vaistingųjų augalų rinkimo, paruošimo
bei vartojimo būdai, liaudies nomenklatūra savo ligoms žymėti ir kt. Nurodyta vaistingųjų augalų
vardai, augimvietės, vaistams vartojamas dalis, vaisto paruošimas, vartojimo būdai bei pritaikymas.
Aprašyti kai kurių vaistingųjų augalų pačios autorės atlikti biologiniai veikimo tyrimai. Yra
pastebėtas liaudies medicinos papročių bei įtakos nykimas mokslinės medicinos progreso įtakoj“
[30].
Tyrimo duomenys saugomi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos
ir farmacijos istorijos muziejuje.
19
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Respondentų demografiniai duomenys ir žinių šaltiniai
Apklausta 30 respondentų, iš jų 27 (6 vyrai ir 21 moteris) sutiko pateikti duomenis apie
namų darželiuose auginamus vaistinius augalus.
Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą pateikiamas 1 paveiksle.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Daugiausiai etnobotaniniame tyrime dalyvavusių respondentų sudaro gyventojai iš
Tauragės miesto - 44%, Batakių - 18%, Mažonų - 15%, Skaudvilės ir Gaurės - po 7% bei Lauksargių
ir Žygaičių - po 4% visų apklaustųjų. Tačiau kai kurios respondentų etnobotaninės žinios gali būti
persipynusios su kito krašto žiniomis dėl ankstesnės gyvenamosios vietos. Tik 12% tyrime
dalyvavusių respondentų anksčiau gyveno kituose rajonuose ar miestuose.
Šaltiniai, kuriais remiantis respondentai sukaupė etnobotanines žinias, yra svarbi
etnobotaninės medžiagos autentiškumo dalis. Jais naudojantis papildomos liaudies medicinos žinios,
vaistinių augalų pritaikymo būdai ir galimybės gydyti įvairias ligas. Tyrimo gauti duomenys apie
informacijos gavimo šaltinius pateikti 2 paveiksle.
44%
18%
15%
7% 7%
4% 4%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Tauragė Batakiai Mažonai Skaudvilė Gaurė Lauksargiai Žygaičiai
Resp
on
den
tų p
asi
skir
stym
as
Gyvenamoji vieta
Gyvenamoji vieta
20
2 Pav. Respondentų įgytų tradicinės liaudies medicinos žinių šaltiniai
Informacijos šaltiniu, kaip ir kokius augalus auginti namų darželiuose 48% respondentų
buvo tėvai ir seneliai. Tai parodo, kad daugumos respondentų šeimose etnobotaninė medžiaga išlikusi
autentiška ir perduodama iš kartos į kartą. Taip pat vyrauja žodiniai informacijos mainai ir net 25%
respondentų rėmėsi kaimynų ir kitų žmonių patirtimi. Tik 12% ieškojo informacijos spaudoje
(knygos, žurnalai), kuria rėmėsi norėdami pasitikslinti turimą informaciją ir papildyti turimas žinias.
7% naudojosi internetu, tačiau priduria, kad šis šaltinis gali būti klaidinantis ir aklai nepasikliauja
rasta informacija. Gydytojas ir/arba vaistininkas kaip žinių gavimo šaltinis buvo tik 8% respondentų.
To priežastis negali būti vyresnis respondentų amžius, nes respondentų pasiskirstymas
pagal amžių yra gana tolygus (žiūrėti 3 pav.).
3 pav. Tauragės tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Iš tėvų,
senelių
48%
Iš kaimynų,pažįstamų
25%
Iš knygų, laikraščių
12%
Iš radijo,televizijos,
interneto
7%
Iš šeimos gydytojo, vaistininko
8%
Informacijos gavimo šaltiniai
<307%
30-4022%
40-5030%
>5041%
Respondentų amžius
21
Internetas kaip žinių šaltinis buvo naudojamas mažiausiai todėl, kad jaunų žmonių buvo
tik 7% ir būtent jie naudojasi internetu. Taip pat 63% respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33%
vidurinį ir tik 4% pagrindinį. Vadinasi, tam tikrų rūšių pasirinkimas auginti namų darželiuose ir
naudoti maistui bei namų gamybos vaistams yra glaudžiai susijęs su verbaliniu būdu perduodamomis
tradicijomis. Liaudies medicinos žiniomis noriai dalinamasi su kitais, ypač savo šeimos nariais,
anūkais. Kaip ir patys respondentai teigia, kad labai svarbu išsaugoti šias žinias, nes tai yra gamtos
dovana, kai kurie teigia, kad augalai ir yra tikrieji vaistai, o ne „šiuolaikinė medicina su cheminiais
vaistais, kurie tik labiau susargdina“.
3.2. Archyvinės medžiagos pateikėjų duomenys
Archyvinės medžiagos duomenys rodo, kad žinios rinktos 1925 - 1947 m. Darbe yra
viso 60 liaudies medicinos žinių pateikėjų: I grupė: 40 pateikėjų – „liaudies gydytojai, žolininkai,
bobutės, užkalbėtojai, kurie užsiima gydymais“: iš jų - 16 vyrų, moterų - 24; II grupė: 20 pateikėjų,
kurie „turi liaudies medicinos žinių, naudoja savo reikalams, gydymu neužsiima“: vyrų - 10, moterų
- 10. Šiuolaikinių etnobotaninių tyrimų Lietuvoje, kaip ir šio tyrimo Tauragės rajone, rezultatai rodo,
kad didžioji dalis pateikėjų buvo moterys. Pagrindine priežastimi įvardijama tai, kad tradiciškai šios
žinios buvo perduodamos per moterų liniją ir nėra įprasta šiuolaikiniams vyrams domėtis tradicinėmis
gydymo priemonėmis [12]. Ankstyvesniuose šaltiniuose stebimas didesnis dėmesys tradicijai.
Perduodant iš kartos į kartą paveldėjimo keliu - žinios perduodamos visiems šeimos nariams, o įvairūs
užkalbėjimai ir būrimai perduodami tik vienam asmeniui atitinkamos lyties: tėvo - sūnui, motinos -
dukteriai. Be perdavimo paveldėjimo keliu, žinios buvo perduodamos ir mokymo keliu. Žolininkas
(kaimo gydytojas, žiniuonis) galėjo turėti kelis mokinius ir perduoti jiems bendrines žinias, tačiau
svarbesnes ir užkalbėjimus gali perduoti vienam verčiausiam. Vadinasi ne tik moteris, bet ir vyras
galėjo tapti žolininku (pvz. šiame šaltinyje yra pateikėjai du vyrai, kurie „vertėsi tik gydymu“).
22
1 lentelė. Pateikėjų raštingumas
Pateikėjai Beraščiai Mažai raštingi Raštingi Nėra
duomenų
Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys
I grupė 3 9 3 3 9 12 1
II grupė 1 1 10 5 3
2 lentelė. 1 grupės pateikėjų amžius
Iki 50m 50-70m >70m Nėra
duomenų
I grupė - vyrai 6 9 1
I grupė - moterys 2 11 9 2
3 lentelė. 2 grupės pateikėjų amžius
50-70m >80m Nėra
duomenų
II grupė - vyrai 8 1 1
II grupė - moterys 8 1 1
Pateikėjai vyrai buvo valstiečiai, išimtis 2 vienuoliai, 1 - altaristas, 1 - farmacijos sodo
darbininkas. Moterys - valstietės, namų šeimininkės. Pagal užsiėmimo pobūdį nenuostabu, kad 33%
pateikėjų buvo neraštingi arba mažai raštingi. Didelė tikimybė, kad gauta etnobotaninė informacija
buvo perduodama verbaliniu būdu, nesinaudojant rašytiniais šaltiniais.
23
3.3. Vaistinių augalinių žaliavų rinkimo ir laikymo sąlygos
Kaip ir daugelis produktų, vaistinė augalinė žaliava turi ribotą galiojimo laiką,
priklausantį nuo augale esančių biologiškai aktyvių medžiagų. Taip pat labai svarbu, kad žaliavos
būtų neužterštos pesticidais bei auginamos švarioje aplinkoje. Tyrimas parodė, kad renkant žaliavas
respondentams svarbu ir gamtos sąlygos bei rinkimo laikas (4 pav.). Labiausiai apklaustieji kliaujasi
metų laiku – (93% citavimų dažnio), taip pat labai svarbios oro sąlygos (70% citavimų dažnio).
Nemažai respondentų (33% citavimų dažnio) teigė augalus renkantys saulėtomis dienomis arba anksti
ryte, nukritus rasai. Net 26% respondentų remiasi dangaus kūnų išsidėstymu. Dauguma jų teigė, kad
augalus būtina rinkti per jaunatį arba pilnatį. Kiti nurodė, kad per Jonines stengiasi surinkti kuo
daugiau vaistažolių, nes tada jos turi daugiausiai gydomųjų savybių.
4 pav. Veiksniai, į kuriuos atsižvelgia respondentai, rinkdami vaistažoles
Nors klausimo apie surinktų vaistažolių laikymą neklausėme, dauguma respondentų
patys nurodė, kad surinktas vaistažoles peržiūri, susirūšiuoja ir dalį jų iškart padeda džiovinimui.
Džiovina sausoje, uždaroje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Dažniausiai žaliavas
deda plonu sluoksniu ant laikraščių, natūralaus pluošto audeklo arba deda į natūralius medžiaginius
maišelius, pintines. Sudžiovintas žaliavas laiko popieriniuose maišeliuose, stiklainiuose ar tam
tikruose induose.
Tyrimo metu siekėme sužinoti, ką respondentai daro su gydymui nebetinkamomis
augalinėmis žaliavomis, kurių tinkamumo vartoti laikas yra pasibaigęs. Duomenys pateikiami 5 pav.
0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%
100%
Metų laikas Oro sąlygos Paros laikas Dangaus kūnųišsidėstymas
CIT
AV
IMŲ
DA
ŽNIS
VEIKSNIAI
24
5 pav. Vartojimui nebetinkamų vaistažolių apdorojimo būdas
Etnobotaninio tyrimo Tauragės rajone metu respondentai nurodo, kad pirmiausia
bandoma prisirinkti tiek augalinių žaliavų, kad užtektų sezonui, bet neretai pasitaiko, kad nespėja
suvartoti visų atsargų. Išanalizavus duomenis pastebima, kad respondentai žino apie ribotą augalinių
žaliavų galiojimo laiką. Dažniausiai nebetinkamas vartoti žaliavas respondentai sudegina (53%
citavimų dažnio) arba išmeta (36% citavimų dažnio). Rečiau (11% citavimų dažnio) respondentai
užkasa žemėje. Kiti (20% citavimų dažnio) minėti žaliavų apdorojimo būdai buvo sušėrimas
gyvuliams, kompostavimas, vonių ruošimas.
3.4. Namų darželiuose auginami augalai kaip vaistų šaltiniai
3.4.1. Vartojimo indikacijos
Kaip parodė ankstesnis tyrimas Lietuvoje apie auginamus vaistinius augalus, pirminė
namų darželių funkcija yra auginimas maistui, tačiau visos rūšys vartojamos ar vartotos medicininiais
tikslais [17]. Atliekant 2019 m. tyrimą buvo siekta išsiaiškinti, kokioms indikacijoms Tauragės rajono
gyventojai vartoja vaistinius augalus. Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, dažniausios
indikacijos yra virškinamojo trakto (18% bendro citavimų dažnio), respondentų įvardijami tokie
virškinimo sistemos veiklos sutrikimai kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, virškinimo ir kepenų
veiklos sutrikimai. Antroje vietoje pagal vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijas yra
kvėpavimo takų ligos (17% bendro citavimų dažnio). Didžiausi kvėpavimo takų ligų simptomai:
kosulys, gerklės skausmas, sloga, karščiavimas. Trečioje vietoje - lyties ir šlapimo takų ligos (9%
53%
36%
20%
11%
S U D E G I N A M O S I Š M E T A M O S K I T A U Ž K A S A M O S Ž E M Ė J E
CIT
AV
IMŲ
DA
ŽNIS
APDOROJIMO BŪDAS
25
bendro citavimų dažnio). Kalbant apie šlapimo sistemos sutrikimus, pagrindinės cituotos ligos buvo
inkstų veiklos sutrikimai ir šlapimo takų uždegimai. Su lytimi susijusiems negalavimams priskiriami
tokie simptomai, kaip menstruacijų sutrikimai, skausmas, nereguliarus ciklas.
Panašūs rezultatai gauti ir ankstesnių tyrimų Lietuvoje metu [6,17]. Jau aptarta, kad tai
dažniausios indikacijos, galimai dėl atšiauraus Lietuvos klimato ir sunkaus bei kaloringo vartojamo
maisto. Archyvinių duomenų analizė parodė, kad pagrindinės indikacijos buvo: kvėpavimo sistemos
(22% bendro citavimų dažnio), virškinimo (17% bendro citavimų dažnio) ir kraujotakos sistemos
ligos (9% bendro citavimų dažnio). Didžiausias skirtumas stebimas onkologinių ligų gydyme. 1948
m. tyrimo metu onkologinės ligos buvo arba nepažįstamos arba tiek neišplitusios, tuo tarpu šiandien
tai yra tikrai dažna indikacija (9 % bendro citavimų dažnio). Nenuostabu, kad akademinei medicinai
kyla dar daug klausimų, todėl onkologinių ligų gydymui neretai pasitelkiama ir tradicinė medicina.
Onkologinių ligų gydymui ar prevencijai Tauragės rajono tyrime vartojami ir nebūdingi lietuviams
augalai - raudonėlis, rozmarinas, pomidorai, čiobrelis ir kt., galimai žinios gautos pasitelkiant
rašytinius šaltinius ir žiniasklaida.
Kraujotakos sistemos ligos svarbios ir šiomis dienomis, jos buvo paminėtos 8%. Taip
pat 8% citavimų dažnio surinko ir psichikos ir elgesio sutrikimai, tokie kaip nerimas, nemiga ar
depresija. Archyviniuose duomenyse psichikos ir elgesio sutrikimai buvo cituojami tik 4%. Kitas
sveikatos sutrikimas, 2019 m. paminėtas 7% - sužalojimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai,
tokie kaip nudegimai, įpjovimai, nubrozdinimai, įkandimai, 1948 m. buvo paminėtas 5%. Taip pat,
kaip ir sužalojimai, istoriniuose duomenyse 5% bendro citavimo dažnio sudarė lyties ir šlapimo
sistemos ligos, tačiau šiomis dienomis, kaip minėjau anksčiau, lyties ir šlapimo sistemos ligos
cituotos 9%. Ryškus skirtumas pastebimas ir infekcinių ir parazitų sukeliamų ligų skaičiuje: 1948 m.
tai buvo gan dažnos ligos, cituotos 6%, o 2019 m. citavimų dažnis sumažėjo iki 2%. Rečiau vaistines
augalines žaliavas 2019 m. Tauragės rajono gyventojai vartoja kraujo ir kraujodaros organų ligų (5%),
odos ir poodžio ligų (5%), o rečiausiai endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų (2%), akies
ir jos priedinių organų ir jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų (2%) gydymui ir
profilaktikai. Istoriniuose duomenyse rečiausiai minimos akies ir jos priedinių organų ligos (2%) ir
minėti navikai (1%).
Duomenys apie respondentų vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijas
pateikiami 6 paveiksle. Nuoroda 2019 m. - tai tyrimo duomenys, atlikti esamuoju laiku Tauragėje,
nuoroda 1948 m. - pirminio archyvinio šaltinio duomenys.
26
6 pav. Vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijų palyginimas
Apibendrinus rezultatus nesunku pastebėti, kad bėgant metams pagrindinės vaistinių
augalinių žaliavų vartojimo indikacijos nelabai pakito. Dažniausiai respondentai vartoja augalines
žaliavas lengvesniems kvėpavimo sistemos bei virškinamojo trakto ligoms gydyti norėdami
palengvinti ligos simptomus ir išvengti ligos pasunkėjimo.
3.4.2. Populiariausi vaistiniai augalai ir augalų dalys bei šeimos
Tyrimo kaimyninėje Baltarusijoje, (Liuban regionas) metu buvo užfiksuota 45
kultūrinių augalų rūšių, priklausančių 27 šeimoms. Dažniausiai naudojamos Lamiaceae (šešios
rūšys), Rosaceae (penkios), Poaceae (keturios), Solanaceae ir Asteraceae (po tris rūšis) šeimos [13].
Mūsų tyrimo Tauragės rajone esamuoju laiku užfiksuota 100 augalų rūšių, augintų medicininiais
ir/arba maistiniais tikslais ir priklausantys 36 augalų šeimoms ir išskirtos populiariausios šeimos
(Lamiaceae - 15 rūšių, Rosaceae - 12, Asteraceae - 11). Rezultatai matomi 4 lentelėje.
0 5 10 15 20 25
NavikaiAkies ir jos priedinių organų ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimaiEndokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
Odos ir poodžio ligosSužalojimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai
Lyties ir šlapimo sistemos ligosTam tikros infekcinės ir parazitų sukeliamos ligosJungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos
Kraujo ir kraujodaros organų ligosKita
Kraujotakos sistemos ligosVirškinimo sistemos ligosKvėpavimo sistemos ligos
Citavimų dažnis %
Pasiskirstymas pagal ligas
2019m.
1948m.
27
4 lentelė. Augalų šeimos ir rūšių skaičius jose
Augalų šeima Rūšių
skaičius
Augalų šeima Rūšių
skaičius
1. Acoraceae 1 2. Juglandaceae 1
3. Amaranthaceae 2 4. Lamiaceae 15
5. Amaryllidaceae 2 6. Linaceae 1
7. Apiaceae 5 8. Lythraceae 1
9. Asphodelaceae 1 10. Malvaceae 1
11. Asteraceae 11 12. Menyanthaceae 1
13. Betulaceae 1 14. Oleaceae 1
15. Brassicaceae 3 16. Onagraceae 1
17. Cannabaceae 2 18. Papaveraceae 1
19. Cucurbitaceae 3 20. Pinaceae 2
21. Cupressaceae 2 22. Plantaginaceae 1
23. Elaeagnaoceae 1 24. Polygonaceae 2
25. Equisetaceae 1 26. Primulaceae 1
27. Ericaceae 4 28. Ranunculaceae 1
29. Fabaceae 3 30. Rosaceae 12
31. Fagaceae 1 32. Rutaceae 2
33. Grossulariaceae 3 34. Solanaceae 5
35. Hydrangeaceae 2 36. Urticaceae 1
37. Hypericaceae 1 38. Vitaceae 1
Archyvinė analizė populiariausias šeimas įvardijo Asteraceae - 9, Brassicaceae - 9,
Poaceae - 4. Likusios minėtos populiariausios šeimos 1948 - 2019 m. išliko tos pačios, pvz. salierinių
(Apiaceae), bulvinių (Solanaceae), pupinių (Fabaceae) ir kt. Tačiau archyviniuose duomenyse
cituotos tokios šeimos kaip spriginiai (Balsaminaceae), bijūniniai (Paeoniaceae), palemoniniai
(Polemoniaceae), razetiniai (Resedaceae), nasturtiniai (Tropaeolaceae) 2019 m. respondentų
nepaminėti nei karto. Vietoje jų, matomos naujos augalų šeimos, šiomis dienomis jau gerai žinomos
ir paplitusios Lietuvoje, tai būtų erikinių (Ericaceae), beržinių (Betulaceae), dilgėlinių (Urticaceae),
puplaiškinių (Menyanthaceae), bukinių (Fagaceae) ir kt. šeimos.
28
Baltarusijoje šeši dažniausiai naudojami augalai buvo dvi Allium rūšys (valgomasis
česnakas Allium sativum L. ir valgomasis svogūnas Allium cepa L.), taip pat kambarinis augalas
tikrasis alavijas Aloe Barbadensis L., valgomoji bulvė Solanum tuberosum L., juodavaisė aronija
Aronia melanocarpa L. ir gūžinis kopūstas Brassica oleracea L. [18]. Tauragės tyrimo metu
dažniausiai medicininiais tikslais vartotų augalų dešimtukas (7 pav.): paprastoji kiaulpienė
(Taraxacum officinale L.), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), vaistinis čiobrelis (Thymus
vulgaris L.), paprastoji avietė (Rubus idaeus L.), pipirinė mėta (Mentha x piperita L.), mėlynė
(Vaccinium myrtillus L.), kartusis kietis (Artemisia absinthium L.), vaistinė ramunė (Matricaria
racutita L.), tikroji levanda (Lavandula angustifolia L.). Medetka, ramunė, avietė, mėta, kartusis
kietis yra iš esmės dažniausiai auginami augalai, labai būdingi lietuvių darželiams. Tai rodo ir
ankstesnis tyrimas, kuriame tik Tilia cordata L. buvo išskirtinai populiari rūšis [17].
7 pav. Tauragės rajono populiariausi vaistiniai augalai
Vaistinių augalų tyrimais Italijoje nustatyta, kad didžiausias citavimo dažnis yra
paprastosios kiaulpienės Taraxacum officinale L., kreisvių Crepis vesicaria L., valgomojo svogūno
Allium cepa L., valgomojo česnako Allium sativum L. [31]. Pagal citavimo dažnį Tauragės rajone
paprastoji kiaulpienė Taraxacum officinale L. Lietuvoje taip pat yra populiariausias augalas.
„Auginamas“ gal būtų neteisinga teigti, nes tai iš esmės yra nepageidauja piktžolė. Mūsų apibrėžime
„namų darželiai“ kiaulpienė gali būti priskiriama prie augančių pateikėjų pievoje, kieme, apink
darželį ir kuri nėra naikinama, o atvirkščiai, pageidaujama ir panaudojama gydymui. Kasamos šaknys
ir gaminama šaknų kava, taip pat žinoma kaip gerinanti kepenų darbą. Viena močiutė pasidalino savo
kiaulpienių sirupo receptu: „nuplauti kiaulpienių žiedai (maždaug dvi pilnos riečkutės (saujos)) lėtai
verdami ant silpnos ugnies kol pradeda kunkuliuoti (užverda), tada pastatoma į vėsų kambarį ir
paliekama per naktį. Kitą dieną nukošiama ir įdedamas 1 kg cukraus, arba tiek kiek norisi. Vėl
kaitinama ant silpnos ugnies, kad išgaruotų vanduo, bet ne vitaminai. Turime gauti nei per tirštą nei
26 26 25 24 23 22 21 21 20
0
5
10
15
20
25
30
Taraxacumofficinale L.
Calendulaofficinalis
L.
Thymusvulgaris L.
Rubusidaeus L.
Mentha xpiperita L.
Vacciniummyrtillus L.
Artemisiaabsinthium
L.
Matricariaracutita L.
Lavandulaangustifolia
L.
Cit
avim
ų d
ažn
is
Augalo pavadinimas
Populiariausi vaistiniai augalai
29
per skystą sirupą, kurį galima valgyti vieną ar užsitepus ant batono“. Išskirtinai medicininiais tikslais
vartojama antžeminė dalis, pagrinde tulžies ir kepenų ligoms. Tai iš esmės sutampa su indikacijomis,
aprašytomis EVA monografijose. Kaip laukinis augalas, vartojamas maistiniais tikslais, Lenkijoje
buvo žinomas kaip „bado“ maistas, o Estijoje vartotas kaip sveikas maistas. Estijoje kiaulpienių
sirupas (dažnai vadinamas „kiaulpienių medumi“) ir vynas išpopuliarėjo 1980 - 1990 m., ir kai kurie
žmonės jį vis dar gamina namuose [21].
Tyrimo metu be kiaulpienės respondentai minėjo ir vaistinę medetką (Calendula
officinalis L.), kuri pasižymi gydomųjų savybių gausa. Iš medetkų žiedų ruošiamos arbatos, nuovirai
bei tepalai, kurie naudojami žaizdų, nudegimų gydymui, virškinimo gerinimui, kepenų ligų gydymui
ir bendro organizmo imuninės sistemos stiprinimui. Taip pat vienas respondentas teigė, kad ruošia
medetkų užpiltinę su degtine, kurią naudoja kirminų organizme naikinimui.
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) buvo cituotas 25 kartus ir tai parodo, kad jo
gydomosios savybės neblėsta ir yra vertinamos metų metus. Čiobrelio žolę respondentai naudoja
arbatoms ruošti, kurios padeda kvėpavimo takams, esant bronchitui ar peršalimui. Taip pat ruošiamas
čiobrelių nuoviras spazmams malšinti.
Paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) cituota 24 kartus. Respondentai teigia, kad avietės
vaisių, lapų ir stiebų arbata stiprina bendrą organizmo imunitetą ir mažina karščiavimą susirgus. Taip
pat avietė pasižymi ir gražinančiomis savybėmis, kuomet geriama jos lapų arbata, mat ji skatina odos
atsinaujinimą bei didina kolageno kiekį odoje. Be to, užkandžiaujant avietėmis, mažinamas alkio
jausmas ir tai padeda numesti svorį.
Nedideliu citavimų skaičiaus skirtumu nuo avietės atsilieka pipirinė mėta (Mentha x
piperita L.). Ji cituota 23 kartus. Pagrindinis mėtos paruošimo būdas – lapų arbata, naudota tulžies
pūslės akmenligei gydyti, apetitui gerinti, spazmams malšinti ir gydyti uždegimą.
Po pipirinės mėtos seka mėlynė (Vaccinium myrtillus L.), kuri paminėta 22 kartus ir
dauguma ją įvardija kaip vitaminų šaltinį regėjimui gerinti. Taip pat aviečių uogų arbata naudojama
virškinimui gerinti, skatinti šlapimo išsiskyrimą ir kai kurie teigia, kad tai natūrali apsauga nuo vėžio.
Kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) ir vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.)
cituoti po 21 kartą. Kartusis kietis liaudyje dar žinomas kaip pelynas ar pelūnas. Respondentai
naudoja karčiojo kiečio lapus su žiedais, ruošia arbatą, kuri vartojama virškinimo trakto ligų gydymui,
apetito gerinimui bei dujų kaupimosi žarnyne mažinimui, taip pat kirmėlėms organizme naikinti.
Vaistinės ramunės, kitaip vadinamos ramunėle, žiedų arbata dažnai naudojama virškinimo trakto
sutrikimams, tokiems kaip skausmas ar pilvo pūtimas lengvinti. Daromi žiedų kompresai, nuovirai
esant karščiavimui ir nemigai, dantų bei sąnarių skausmui, o tepalas ruošiamas kuomet norima gydyti
akių uždegimą.
30
Tikrosios levandos (Lavandula angustifolia L.), cituotos 20 kartų, žiedai naudojami
kaip aromaterapija dėl raminančio ir atpalaiduojančio ne tik raumenis, bet ir bronchus poveikio. O
žiedų arbata veikia kaip antiseptikas ir mažina kosulį ir dusulį.
Archyvinėje analizėje dėl neapibrėžtos metodikos sunku įvardyti populiariausius
augalus, bet pagal negalavimų skaičių galima išskirti 3 plačiausią indikacijų spektrą turinčius augalus:
valgomasis krienas Armoracia rusticana L., sėjamasis grikis Fagopyrum esculentum L. ir pipirinė
mėta Mentha x piperita L. (5 lentelė).
5 lentelė. 1948m. populiariausi augalai
Augalo pavadinimas Indikacijos
1. Armoracia rusticana L. Mažina kosulių priepuolius, dusulį, gydo skorbutą, slogą,
gydo plaučių uždegimą, gerina virškinimą, mažina sąnarių
skausmą, mėnesinių skausmą, dantų uždegimus, gydo
mėlynes, sumušimus
2. Mentha x piperita L. Malšina silpnumą, gydo askaridozę, padeda virškinti,
atgaivina veido odą, mažina galvos, dantų skausmus, gydo
peršalimą
3. Fagopyrum esculentum L. Virškinimui, apetitui gerinti, naikinti votis, mažinti
reumatinius skausmus
Įvertinus abiejų tyrimų rezultatus, galime matyti skirtumus tarp archyviniuose
duomenyse ir šių dienų tyrime minėtų vaistinių augalų ir jų šeimų pasirinkimo. Tai rodo, kad tyrimo
dalyviai domisi botanika bei pasitikti liaudies medicina ir atsirenka kokį augalą jiems naudoti
geriausia.
3.4.3. Augalinių žaliavų ir jų paruošimo būdų palyginimas
Etnobotaninio tyrimo metu gauta informacija apie vaistinių augalinių žaliavų paruošimo
būdus. Tauragės rajone pagrindiniai augalinės kilmės žaliavų paruošimo būdai (8 pav.) buvo arbata
31
(citavimų dažnis 140 kartų) - tiesiog užpilama karštu vandeniu, nuoviras (85 cit. dažnis) - paverdama
kelias minutes ir tiesiog naudojamas šviežias augalas be jokio paruošimo (80 cit. dažnis). Šiam
vartojimo būdui priskiriami šviežios žaliavos vartojimo atvejai, pvz. valgomos mėlynių, braškių,
serbentų, spanguolių uogos, morkos ar kopūstų lapai, bei atvejai, kai žaliava ruošiama kaip maistas.
1948 m. analizė parodė, kad populiariausi buvo nuovirai (99 cit. dažnis), arbata (9 cit. dažnis) labai
retai - vaistai neruošiami tik užpylus vandeniu, reikia pavirti ilgiau, taip pat populiarus buvo antpilas
su degtine - ilgesnis laikymo terminas ir taip pat tiesiog šviežias. Šviežio augalo vartojimas glaudžiai
susijęs su jo vartojimu kaip funkcinio maisto, kai vaistas ir maistas yra viename ir sunku nubrėžti ribą
tarp jų. Be šių žaliavų paruošimo būdų buvo naudojamos ir augalų sultys (2019 m. paminėti 41 kartą,
1948 m. - 30 kartų), kompresai (2019 m. - 14 kartų, 1948 m. – 9 kartus) ir tepalai (abiejų tyrimų metu
paminėti po 8 kartus). Didžiausi skirtumai matomi antpilo su degtine ruošime, šio žaliavų ruošimo
būdo citavimų skaičius (1948 m.) sumažėjo nuo 59 kartų iki 5 kartų (2019 m.). Šiomis dienomis
dažniau respondentai ruošia užpiltines su degtine (cituota 20 kartų), kuomet 1948 m. šis būdas
paminėtas tik porą kartų. 2019 m. tyrimo rezultatuose matome ir naujų žaliavų ruošimo būdų, kurie
nebuvo paminėti archyviniuose duomenyse. Tai būtų paruošos burnos skalavimui (5 cit. dažnis),
nealkoholiniai užpilai (4 cit. dažnis), užpiltinės su taukais (1 cit. dažnis) arba su actu (2 cit. dažnis).
8 pav. Vaistinių augalinių žaliavų paruošimo būdai 2019 ir1948 m.
0 20 40 60 80 100 120 140
Užpiltinė su actu
Užpiltinė su taukais
Užpilai
Skalavimai
Užpiltinė su aliejumi
Tepalas
Užpiltinė su medumi
Užpiltinė su degtine
Kompresas
Antpilas su degtine
Sultys
Šviežias
Nuoviras
Arbata
Citavimų dažnis
Pasiskirstymas pagal paruošimo būdus
2019m. 1948m.
32
Svarbu įvertinti, kad įvairiose vaistinio augalo morfologinėse dalyse kaupiasi skirtingos
biologiškai aktyvios medžiagos, kurios lemia gydomąsias savybes. Struktūrizuoto interviu metu buvo
norima sužinoti kokias vaistines augalines žaliavas gydymui naudoja tyrimo dalyviai. Tauragės
tyrimo metu dažniausiai naudotos augalų dalys buvo lapai paminėti net 157 kartus. Antroje vietoje
respondentai daugiausiai minėjo naudojantys žiedus - 82 citavimų kartai. Trečioje vietoje 63 kartus
paminėti vaisiai. Toliau sekė visa augalo žolė, uogos ir šaknys, minėti atitinkamai 45, 39 ir 29 kartus.
Tik keletas tyrimo dalyvių paminėjo tokias augalo dalis kaip ūgliai, žievė ir ankštys. Siekiant nustatyti
skirtumą tarp 2019 m. ir 1948 m. vaistinių augalų dalių naudojimo tendencijų, gautus duomenis
palyginome su archyvinės analizės duomenimis. Pirmoje vietoje, skirtingai nei šių dienų rezultatai,
nustatyti žiedai, kurie buvo paminėti 50 kartų, antroje vietoje - lapai, minėti 47 kartus ir trečioje
vietoje - šaknys su 33 citavimų kartais. Mažiausiai respondentų įvardijamos augalų dalys buvo
ankštys bei žievė, paminėti tik po vieną kartą. Latvijos mokslininkų archyvinės analizės duomenys
taip pat pateikia panašius rezultatus: lapai ir žiedai buvo dažniausiai naudojamos dalys, o vaistažolių
arbata - dažniausiai vartojama vaisto forma [19]. Gydymui naudojamų vaistinių augalinių dalių
palyginamas pateikiamas 9 paveiksle.
9 pav. Vaistinių augalų dalių, naudojamų gydymui 2019m. ir 1948m., lyginimas
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
LaiškaiAnkštysAugliaiSpurgai
PelaiPumpurai
ŠakniastiebiaiŠakos
ŽiedynaiSpygliai
ŽievėStiebagumbis
StiebaiGrūdaiSėklos
ŽolėŠaknysUogosVaisiaiŽiedaiLapai
Citavimų dažnis
Au
galų
dal
ys
Pasiskirstymas pagal augalų dalis
2019m. 1948m.
33
Remiantis 1948 m. archyvinės analizės duomenimis, galima išskirti retai naudotus,
tačiau įdomesnius paruošimo būdus.
Brasica nigra L. – „suvilgius drobinius skudurus skystoje tyrelėje iš grūstų sėklų ir
drungno vandens santykiu žiupsnį į kvortą vandens ir pridedant saują žirninių miltų. Daromi
kompresai nuo plaučių uždegimo ir reumatinių skausmų, kompresas paliekamas kelias valandas ar
pernakt“. Vaistinėse praeityje populiari priemonė buvo garstyčių lapeliai, kuriuos galima įsigyti ir
dabar.
Cannabis sativa L. - „kanapių pienas, emulsija gaunama grūdžiant kanapių sėklas su
drungnu vandeniu, geriamas nuo įvairių vidurių skausmų, nuo viduriavimo grūdžiamas pienas iš
grūdinių kanapių vaisynų su beveik prinokusiomis sėklomis“. Grūstos kanapių sėklos iki šiol yra
populiarus žemaičių gavėnios patiekalas, vartojamas tiesiog kaip maistas be jokių indikacijų ir turintis
platų indikacijų spektrą jei vartojamos kaip gydomoji priemonė (3 lentelė).
Cucurbita pepa L. - „išraižytos sėklos grūdžiamos į tirštą pieną, kuris geriamas nuo
vidurių parazitų. Skrudintos sėklos stambiai grūdžiamos iš gautų miltelių verdama kava ar arbata nuo
vidurių parazitų“.
Fagopyrum esculentum L. – „į karštus išlydytus sakus įmaišo drėgnų grikių miltų iki
gausis kietoka masė, kurią dar karštą deda ant furunkulų/šunvočių/, prilipusi masė laikoma kelias
valandas per parą“.
3.5. Namų darželiuose auginami augalai, kurių paskirtis - maistinė
Paveikslėlyje 10 pavaizduota, kad Tauragės tyrimo metu iš 100 užfiksuotų augalų rūšių,
47 buvo vartojamos maistui. Atitinkamai archyviniai duomenys iš 76 rūšių, 29 maistui.
34
10 pav. Kitos augalų vartojimo paskirtys
Visų tyrimo metu užfiksuotų augalų rūšių paskirtis buvo medicininė, tačiau medicininė
labai dažnai persipina su maistine. Pavyzdžiui, auginamas česnakas tikrai naudojamas maistui
kiekvieno pateikėjo, tačiau jam priskiriamos ir tokios „super galios“ kaip „naikina tuberkuliozės,
difterijos bakterijas“ ir „kraujotakai gerinti, peršalimui lengvinti“ indikacijos sutampa su EVA
vertinimu (4 priedas). Paruošimo būdai dažnai yra šviežias, kas glaudžiai siejasi su vartojamu tiesiog
kaip funkcinio maisto ir užpiltinė su degtine arba medumi bei actu. Šis paruošimo būdas skirtas
ilgesniam laikymui ir galimai veikliųjų medžiagų ekstrakcijai. Terminas „valgomi vaistai“ vartotas
Nina Etkin ir priimtas kitų tyrėjų [1] tiksliai atspindi namų darželiuose auginamų augalų vartojimą
maistui, kuris iš esmės atlieka ir sveikatinimo funkciją.
Covid-19 pandemija taip pat pakeitė gyventojų požiūrį į maistą, atsirado poreikis auginti
sau. Lietuvoje stebimi padidėję sėklų pardavimai ir namų sąlygomis auginami maistiniai augalai tikrai
išgyvena Renesansą. Informacija rinkta per pirmąją bangą (2020 pavasarį), kuri Lietuvoje buvo
nestipri, todėl nefiksuota vartojimo, susijusio su Covid-19 situacija. Ši grupė buvo išskirtinai tikslinė,
pateikėjai gausiai ir nuolat auginantys vaistinius - maistinius augalus savo reikmėms. Sudėtinga
išskirti tik maistui ar tik vaistams, ypač jei naudojamas terminas „imunitetui, sveikatinimui, kad
sveikas būtum“.
Atliktas plataus masto tyrimas apie naminius augalinius maistus ir gėrimus, naudojamus
COVID-19 metu, siekiant užkirsti kelią infekcijai ir (arba) gydyti simptomus [1]. Jo metu vertintas ir
Lietuvos gyventojų požiūris. Lyginant su Lenkija ir Baltarusija, įvairiausi maisto vartojimo būdai
kaip vaisto buvo užfiksuoti Lietuvoje. Nustatyta, kad pandemijos naujienų diskusijų forumuose
žmonės dažniausiai dalijosi būdais, kaip sustiprinti imuninę sistemą. Augalinės naminės arbatos, kiti
gėrimai ir „praeities“ maisto produktai yra pirminis atsakas į visuomenės sveikatą neapibrėžtumo
metu ir kai spaudžiamos visuomenės sveikatos tarnybos. Jie aktyviai propagavo augalų ir naminių
6
47
29
11
57
47
0
10
20
30
40
50
60
Prieskonis Dekoratyvus Maistas
Au
galų
ska
ičiu
s
Vartojimo paskirtys
Kitos vartojimo paskirtys
1948m.
2019m.
35
bičių produktų naudojimą COVID-19 gydymui ir profilaktikai [1]. Bičių produktų vartojimas
archyviniuose šaltiniuose ir dabar yra plačiai apžvelgtas ir tikrai Lietuvoje iki šiol populiarūs šie
produktai imunitetui stiprinti [32]. Medus, vartojama ne tik kaip pagrindinė, bet ir kaip pagalbinė
medžiaga ruošiant farmacines formas (11 pav.). Tinka skaninti vaistus ne tik vaikams, bet ir
suaugusiems, pvz. vaistinės augalinės žaliavos kartumui paslėpti. Kita priežastis kaip konservuojanti
medžiaga, leidžianti paruoštas formas laikyti ilgesnį laiką [32].
11 pav. Naminis medus
Dažniausiai vartojamas augalų rūšis per pandemiją lietuviai įvardijo: česnakus, dilgėles
ir Tropaeolum majus L. [1]. Pastebima tendencija seniau auginamus ir nebūdingus augalus vartoti
kartu. Mūsų preliminarus vertinimas rodo, kad pandemija plačiai sustiprino vaistinių augalų ir sveiko
maisto, kaip namuose gamintų vaistų, svarbą ir naudojimą net didžiuosiuose miestuose, kur vietinės
tradicijos ir „importuota“ praktika, pagrįsta „naujų“ augalų gydymo būdais, gali prisitaikyti ir
sugyventi [1]. Dėl šiltėjančio klimato ir naujų žinių, mūsų tyrimo metu Lietuvoje pažymėta, kad pvz.
arbūzai auginami maistui ir sveikatinimui (12 pav.).
36
12 pav. Arbūzai namų darželyje
Atskira grupė maistas - vaistas gali būti išskiriama, nes kartais sunku apsispręsti.
Pavyzdžiui, Juglans regia L. vaisiai Baskijoje Ispanijoje paprastai vartojami žali prieš pietus arba
kaip popietės užkandžiai be sąmoningo medicininio vartojimo, tačiau taip pat vartojami tikslingai
siekiant išvengti didelio cholesterolio kiekio ir širdies problemų [33]. Archyvinė 1948 m. analizė,
parodė, kad maisto - vaisto sąsaja arba funkcinio maisto buvo dar glaudesnė.
Grūstų svogūnų užpilas su degtine geriamas nuo „senatvės, bendro nusilpimo“.
Runkelių viralams, raugų runkelių sunkai ir parūgoms priskiriamos stiprinančios savybės.
Valgomasis griežtis Brassica Napus L. - plačiai auginamas: šaknys kremtamos, „kad dantys būtų
tvirti ir neklibėtų“. Žiedų ir sėklų nuovirus geria „nuo slabnumo“. Šiuo metu ši daržovė nėra populiari
auginti ir vartoti. Virškinimui gerinti - juodoji garstyčia Brassica nigra L. „užpilas su degtine,
žiupsnis į pusbonkę, geriama gurkšniais ar taurelėmis apetitui pagerinti“. Profilaktikai - nuo vidurių
šiltinės ir choleros apsisaugoti kramtomi garstyčios grūdai. Brassica oleracea L. – kopūstas, - „kotai
duodami vaikams graužti, ypač žiemą ir pavasarį, kad dantys būtų tvirti“. Levisticum officinalis L. -
džiovintų šaknų užpilas su degtine „virškinimui pagerinti, nuo bendro nusilpimo, nuo vidurių ligų
apsisaugoti“.
37
3.6. Prieskoniai ir laisvalaikio arbatos
Kaip prieskoniai namų darželiuose auginama atitinkamai 11 ir 6 augalų rūšių (10 pav.).
Lietuviška virtuvė yra kaloringa, todėl prieskoniai virškinimui gerinti yra būtini [34]. Archyviniuose
šaltiniuose 1948 m. duomenimis randami tokie prieskoniai kaip Citrus medica L. - „vaisių su
apyvaisiais užpilas su degtine geriamas gan dideliais kiekiais 50 - 70 cc iš karto nevirškinant riebaus
mėsiško maisto“. Amoracea rusticana L. - valgomasis krienas, paruoštos tarkuotos šaknys, be
prieskonių vartojimo, dar naudojamos nuo slogos, įvairių vidurių ligų apsisaugojimui, virškinimo
pagerinimui, nuo apetito stokos, bendram organizmo stiprinimui. Tauragės tyrimo metu nustatyti
Viduržemio jūros prieskoniams priskiriami Origanum vulgare L., Rosmarinus officinalis L.,
tendencija populiari ir kitose šalyse. Šiuolaikinė lietuviška virtuvė yra lengvesnė, todėl ir prieskoniai
jau kitokie, tačiau auginami namų darželiuose.
Augalų auginimas namuose turi daug privalumų: norint gauti geresnį derlių,
pasirenkamos augalų rūšys, parenkama žemė ir joms tinkamos sąlygos, o augalai visada yra „po
ranka“, kas aktualu ir prieskoniniams augalams [17].
Tyrėjos R. Soukando paminėtas terminas „laisvalaikio arbatos“ apibūdina tuos žolelių
gėrimus, kurie paruošti kaip užpilai ir kurie vartojami maisto produktuose dėl jų bendros socialinės
ir (arba) rekreacinės vertės arba dėl bendrų „sveikų“ gėrimų savybių [35]. Lietuvoje tikrai pastebima
tendencija vartoti vaistinguosius augalus tiesiog kaip „arbatą“, ypač užaugintą savo namų
darželiuose. Respondentų įvardijamos priežastys, kad ją gerti sveikiau, kad užauginta savo darže yra
ekologiška ir svarbiausia - visada „po ranka“ šiltuoju sezonu, o žiemą geriama džiovinta. Mūsų tyrimo
metu išskirti vaistingieji augalai, kurie vartojami kaip rekreacinė arbata yra: aviečių arbata, čiobrelių,
dilgėlių, kanapių, ramunėlių, kiaulpienių žiedų, mėtų, melisų, svarainių. Atliktas tyrimas, vertinantis
vaistinių augalų rūšių pasiskirstymą skirtinguose Europos regionuose, vartojančių laisvalaikio arbatas
kaip gaivinantį gėrimą be specifinių medicininių indikacijų [36]. Rytinėje Europos dalyje
populiariausia rūšis buvo Rubus idaeus L. ir tyrimo Tauragės regione Lietuvoje ši tendencija taip pat
pasitvirtino. Pagal ankstesnius tyrimus [35,36], dažnai laisvalaikio arbatoms vartojami augalai, kurių
medicininis pritaikymas yra susijęs su klimatinėmis sąlygomis ir dažniausiais to regiono
negalavimais. Ši tendencija pastebėta ir šio tyrimo metu Lietuvoje. Minėti vaistiniai augalai
vartojami peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų negalavimams lengvinti, imuniteto stiprinimui bei
virškinamojo trakto negalavimams (4 priedas). Taip pat laisvalaikio arbatoms svarbios juslinės
savybės, tokios kaip kvapas, skonis, spalva turi būti tinkamos arbatai ruošti. Be abejo, vyksta
38
diskusijos apie ilgalaikį tokių arbatų vartojimo saugumą, nes tai yra augalinės kilmės žaliavos,
turinčios veikliųjų medžiagų [36].
3.7. Vaistiniai augalai kaip dekoras
Kita svarbi namų darželių paskirtis yra dekoras. Tauragės tyrimo metu šiai paskirčiai
priskiriami 57 augalai, pagal archyvinę analizę suskaičiuota 47. Namų dekoravimas medžiais,
krūmais, darželių paplitimas bei puoselėjimas išryškėjo 18 - 19 a. Dekoravimo priežastimi įvardinama
puošybinė funkcija [11]. XX a. pirmoje pusėje bijūnai ir rūtos buvo pagrindinės darželio gėlės,
debesylą dažnai augindavo kaip vaistą. Alyvos, Syringa vulgaris L., Oleaceae, buvo bene dažniausiai
augintas krūmas, jį galima buvo rasti beveik kiekviename kieme [37]. Vaistinė baltašaknė,
Polygonatum odoratum Mill. Convallariaceae buvo ir yra darželių augalas, kurį augindavo vaistams
ir kosmetikos reikalams: merginos šakniastiebio nuoviru prausdavo veidą, kad skruostai būtų raudoni.
Ankstesnio tyrimo Lietuvoje metu nustatyta, kad dauguma tradiciškai Lietuvoje augintų
dekoratyvinių augalų rūšių buvo naudojamos medicinoje. Buvo aprašytos 153 dekoratyvinių augalų
rūšys, 125 iš visų tirtų augalų buvo panaudoti medicinos tikslams [38]. Tauragės tyrimo metu
pastebimas polinkis auginti levandas, nebūdingas lietuviškam darželiui. Vis dar populiaru prie
sodybų sodinti medžius, pvz. kriaušes, obelis, liepas, riešutmedžius (13 pav.).
13 Pav. Namų darželis, Tauragės rajonas, Lietuva
39
14 pav. Namų darželis, Lietuva, Tauragė
Pastebima tendencija augalais apsodinti vežimus ar puodynes, prisodinti į senas
panaudotas padangas. Taip pat anksčiau nebuvo būdinga darželius puošti dekoratyviniais dirbiniais,
tokiais kaip varlyčių ar nykštukų statulėlės (14 pav.). Vis rečiau darželiai apjuosiami medinėmis
tvoromis, kurios saugodavo nuo vištų ar galvijų, kad nesutryptų augalų. Jas keičia akmenukai, kurie
naudojami kaip aplinkos dekoras (14 pav.).
Namų darželio augalų sudėtis, forma ir jo planas priklauso nuo kiekvieno sodybos
šeimininko, o tam įtakos turi ir besikeičiančios tendencijos ar mados. Nepaisant to, kad namų
darželiuose keičiasi sodinami augalai ir kiti kompoziciniai aspektai, jie išlieka svarbia namų dekoro
dalimi.
3.8. Tauragės rajone naudojamų vaistinių augalinių žaliavų palyginimas su
Europos vaistų agentūros pateiktomis rekomendacijomis.
Augalinės kilmės medicinos produktų komitetas (Committee on Herbal Medicinal
Products) yra Europos vaistų agentūros (EVA) komitetas, atsakingas už agentūros nuomonių apie
augalinius vaistus rengimą. Šis komitetas EVA vardu teikia mokslines rekomendacijas apie augalines
40
medžiagas ir preparatus bei informaciją apie rekomenduojamus naudojimo būdus ir saugias sąlygas
[39]. ES augalinių vaistų monografijose nagrinėjamas klinikinis saugumas ir veiksmingumas, jos
taikomos tiek gerai žinomiems, tiek tradiciniams augaliniams vaistams ir yra tarptautiniu mastu
pripažintos įvairių sveikatos priežiūros specialistų [40]. Norint įsitikinti respondentų vartojamų
vaistinių augalinių preparatų saugumu ir efektyvumu, atlikome Tauragės rajone naudojamų vaistinių
žaliavų palyginimą su EVA pateiktomis rekomendacijomis.
Išsami archyvinė studija atlikta kaimyninės šalies Latvijos mokslininkų išskyrė
virškinimo sistemos negalavimus, kvėpavimo sistemos sutrikimus ir odos sutrikimus. Tik 59 iš 211
augalų, paminėtų šiame tyrime, yra įtraukti į oficialias Europos vaistų agentūros vaistinių augalų
monografijas [19]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad iš 100 esamuoju laiku Tauragės rajone ir
1948 m. archyvų 76 augalų rūšių vartotų medicininiais tikslais EVA vaistažolių monografijose
atitinkamai buvo aprašyta 37 (32%) ir 10 rūšių (30%) (skliausteliuose nurodytas indikacijų sutapimo
procentas). Vadinasi didelė dalis namų darželiuose auginamų/augintų rūšių buvo naudojami be EVA
patvirtintų medicininių indikacijų ir buvo grindžiami tik liaudies medicinos žiniomis ir patirtimi.
Pastebima tai, kad net 25 vaistinių augalinių žaliavų indikacijų neatitinka EVA
rekomendacijų. Dažniausiai vartojami augalai, kurių vartojimo indikacijos neatitinka EVA
išvardinamos žemiau:
1. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) dažniausiai respondentų vartojama inkstų akmenligei
gydyti. Ši vartojimo indikacija yra patvirtinta EVA, tačiau nėra patvirtinti kiti vartojimo būdai,
tokie kaip mažakraujystės, skrandžio vėžio ar nuovargio gydymas.
2. Respondentai vartoja ne tik avietės (Rubus idaeus L.) lapus spazmams mažinti ar viduriavimui
gydyti, kaip patvirtinta EVA rekomendacijose, bet ir uogas imuninei sistemai stiprinti ir
karščiavimui mažinti.
3. Liepos (Tilia cordata L.) žiedų kompreso vartojimas nudegimams gydyti nėra patvirtintas
EVA monografijose.
4. Vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris L.) naudojimas kosuliui ir peršalimui gydyti atitinka
EVA rekomendacijas, tačiau respondentai nurodė, kad čiobrelį vartoja ir spazmų mažinimui
bei vėžio gydymui.
5. EVA monografijose patvirtintas rozmarino (Rosmarinus officinalis L.) poveikis virškinamojo
trakto sutrikimams gydyti, bet respondentai jį naudoja ir diabeto gydymui.
6. Pipirinė mėta (Mentha x piperita L.) respondentų vartojama ne tik vidurių pūtimo ar
dispepsijos gydymui, kaip nurodyta EVA rekomendacijose, bet ir tulžies pūslės akmenligei
gydyti, apetitui didinti, burnos gleivinės uždegimui gydyti.
41
7. Respondentai kosuliui ir dusuliui malšinti naudoja levandos (Lavandula angustifolia L.)
žiedus, tačiau šios indikacijos nėra nurodytos EVA rekomendacijose.
8. Juoduosius serbentus (Ribes nigrum L.) respondentai nurodo, kad vartoja imunitetui stiprinti,
inkstų, kepenų veiklai gerinti bei reumatui ir tuberkuliozei gydyti. Iš šių indikacijų EVA
patvirtintos tik sąnarių skausmo mažinimas ir šlapimo išsiskyrimo aktyvinimas.
9. Dažnai minimas mėlynių (Vaccinium myrtillus L.) naudojamas regėjimo gerinimui yra
nepagrįstas EVA.
10. EVA monografijose nurodoma, kad paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale L.)
vartojama virškinimo sutrikimams gydyti, kuomet respondentai žaliavą naudoja gliukozės
kiekiui kraujyje mažinti, kraujo skystinimui ir aknės gydymui.
11. Rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea L.) vartojimas visiškai neatitinka EVA
rekomendacijų. Respondentai nurodo, kad žaliavą vartoja imunitetui stiprinti ir uždegimui
mažinti, tačiau EVA rekomenduoja gydyti peršalimo simptomus, aknę ar paviršutines žaizdas.
12. EVA monografijose patvirtintas vaistinės medetkos (Calendulla officinalis L.) išorinis
vartojimas, tačiau respondentai vartoja žiedų arbatą virškinimui gerinti, imuniteto stiprinimui,
kepenų ligoms gydyti.
Etnobotaninio tyrimo Tauragės rajone užfiksuotų vaistinių augalinių žaliavų vartojimo
indikacijų neatitikimas EVA monografijose pateiktoms rekomendacijoms rodo, kad respondentai
augalus vartoja remdamiesi tradicinės liaudies medicinos patirtimi, o ne moksline literatūra.
42
4. IŠVADOS
1. Etnobotaninio tyrimo Tauragės rajone metu nustatyta 100 vaistinių augalų rūšių, priklausančių
38 šeimoms, iš kurių populiariausios šeimos Lamiaceae, Rosaceae bei Asteraceae. Dažniausiai
cituotos vaistinių augalų rūšys yra paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale L.), vaistinė
medetka (Calendula officinalis L.), vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.). Pagrindinė ruošiama
farmacinė forma buvo arbatos. Vaistinės augalinės žaliavos dažniausiai vartojamos tokioms
indikacijos kaip kvėpavimo, virškinimo bei lyties ir šlapimo sistemos ligos.
2. Tauragės rajone tyrimo metu auginamos 57 vaistinių augalų rūšys, kurių paskirtis dekorui ir 47
rūšys, kurių paskirtis maistinė bei 11 prieskonių.
3. Tyrimo metu nustatyta, kad iš 100 Tauragės rajone gydymo bei profilaktikos tikslais naudojamų
augalinės kilmės žaliavų, 37 yra aprašytos Europos vaistų agentūros vertinime. Likusios 63
augalinės kilmės žaliavos yra vartojamos be mokslinio pagrindo, remiantis tradicinės liaudies
medicinos patirtimi.
4. Lyginant 2019 m. tyrimo gautus duomenis su 1948 m. E. Šimkūnaitės darbu, nustatyta, kad
pagrindinės ligos, kurioms naudojamos vaistinės augalinės žaliavos yra kvėpavimo (2019 m.
sudarė 17%, 1948 m. - 22%) ir virškinimo sistemos ligos (2019 m. - 18%, 1948 m. - 17%). 1948
m. dažniausiai naudojama vaistinė augalinė žaliava buvo žiedai (cituota 50 kartų), 2019 m. tyrime
- lapai (cituota 157 kartus). Atitinkamai dažniausias paruošimo būdas nuoviras (cituota 99 kartus)
ir arbata (cituota 140 kartų).
5. Nepaisant plataus vaistinių tinklo ir gerai prieinamos pirminės sveikatos priežiūros Lietuvoje,
Tauragės rajono gyventojai iki šiol savo namų darželiuose augina vaistinius augalus ir vartoja
juos įvairioms reikmėms - nuo namų gamybos vaistų iki maisto - vaisto produktų. Ši maisto -
vaisto sąsaja yra tokia pat tampri kaip ir archyviniame 1948 m. tyrime, rodanti išlikusią lietuvių
tradiciją namų darželiuose auginti ir maistą ir vaistus.
43
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tyrimo metu surinkta etnobotaninė medžiaga bus saugoma Lietuvos medicinos ir
farmacijos istorijos muziejuje ir naudojama edukaciniais tikslais.
Tyrimo medžiaga (žr. 4 priedas) ir darbe nepateikta (saugoma Lietuvos medicinos ir
farmacijos istorijos muziejuje) archyvinės medžiagos išsami analizė gali būti naudinga
mokslininkams, kuriantiems farmacinius produktus etnopaveldo pagrindu.
Tradiciškai Lietuvos klimato sąlygomis auginamų vaistinių augalų ir globalizacijos
įtakotų lietuviams nebūdingų vaistinių augalų rūšių sujungimas gali būti idėjų šaltinis kuriant
šiuolaikiniam vartotojui priimtinas farmacinių produktų receptūras.
44
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pieroni A, Vandebroek I, Prakofjewa J, Bussmann RW, Paniagua-Zambrana NY, Maroyi A,
et al. Taming the pandemic? The importance of homemade plant-based foods and beverages
as community responses to COVID-19. J Ethnobiol Ethnomed. 2020;16(1):75.
2. Kasper-Pakosz R, Pietras M, Łuczaj Ł. Wild and native plants and mushrooms sold in the
open-air markets of south-eastern Poland. J Ethnobiol Ethnomed. 2016;12(1):45.
3. Sõukand R, Stryamets N, Fontefrancesco MF, Pieroni A. The importance of tolerating
interstices: Babushka markets in Ukraine and Eastern Europe and their role in maintaining
local food knowledge and diversity. Heliyon. 2020;6(1):e03222.
4. Šimkūnaitė E. Lietuvių liaudies medicinos vaistingieji augalai. 1948.
5. State Medicines Control Agency [elektroninis išteklius]. 2021 [žiūrėta 2020-10-19]. Prieiga
per internetą: https://vvkt.lt/Front-Page
6. Pranskuniene Z, Dauliute R, Pranskunas A, Bernatoniene J. Ethnopharmaceutical knowledge
in Samogitia region of Lithuania: where old traditions overlap with modern medicine. J
Ethnobiol Ethnomed. 2018;14(1):70.
7. Tilvikas J. Lietuvininkų liaudies medicina nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios [elektroninis
išteklius]. Klaipėda, 2017 [žiūrėta 2020.12.05]. Prieiga per internetą:
http://www.ekgt.lt/media/dokumentai/veikla/Tyrimai/2017tyrimai/Tilvikas_tyrimas.pdf.
8. Martynėnaitė L. Gamtos sukultūrinimas gėlių darželio erdvėje XX a. pirmojoje pusėje. Res
humanitariae. 2010;8:105–121.
9. Ribašauskienė E., Marcinkevičienė N., Žumbakienė G. Augalų ir jų produktų būdingų
konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui specifikacijų nustatymas pagal papildytą
tradicinių amatų klasifikacijos dalį. „Žolininkystė“ [Elektroninis išteklius]. 2014 [žiūrėta
2021-02-15]. Prieiga per internetą:
https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Mokslas_mokyma
s_ir_konsultavimas/Moksliniu_tyrimu_ir_taikomosios_veiklos_darbu_galutines_ataskaitos/
0darbas2014%20(1)
10. Klimienė A, Vainorienė R, Grišaitė A. Augalų parinkimas tradiciniams gėlių darželiams
Šiaulių universiteto Botanikos sodo pavyzdžiu. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir
perspektyvos [Elektroninis išteklius]. 2009 [žiūrėta 2021-02-12];3. Prieiga per internetą:
https://gs.elaba.lt/object/elaba:6108793/
45
11. Žumbakienė G. Senieji Lietuvos gėlių darželiai. Lietuvos liaudies buities muziejus: 2016
12. Tschirch A. Handbuch der Pharmakognosie/von A. Tschirch. Band 1: Allgemeine
Pharmakognosie. Abt. 2. Tauchnitz; 1910.
13. Klimienė A; Vainorienė R.; Grišaitė A.; Tradiciniai kaimo darželių augalai // Lietuvos kaimo
vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos įgyvendinimas: konferencijos medžiaga. - Kaunas, 2009.
14. Gudžinskas Z. Tradiciniai Lietuvos darželių augalai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos
centras; 2010.
15. Huai H, Hamilton A. Characteristics and functions of traditional homegardens: a review. Front
Biol China. 2009;4(2):151–7.
16. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba [elektroninis išteklius]. 2010 [žiūrėta 2020-11-20].
Prieiga per internetą: http://www.meteo.lt/lt/klimato-rajonavimas?inheritRedirect=true
17. Pranskuniene Z, Ratkeviciute K, Simaitiene Z, Pranskunas A, Bernatoniene J. Ethnobotanical
study of cultivated plants in Kaišiadorys district, Lithuania: Possible trends for new herbal
based medicines. Evid Based Complement Alternat Med. 2019;2019:3940397.
18. Sõukand R, Hrynevich Y, Prakofjewa J, Valodzina T, Vasilyeva I, Paciupa J, et al. Use of
cultivated plants and non-plant remedies for human and animal home-medication in Liubań
district, Belarus. J Ethnobiol Ethnomed. 2017;13(1):54.
19. Sile I, Romane E, Reinsone S, Maurina B, Tirzite D, Dambrova M. Medicinal plants and their
uses recorded in the Archives of Latvian Folklore from the 19th century. J Ethnopharmacol.
2020;249(112378):112378.
20. Sõukand R, Kalle R. Change in medical plant use in Estonian ethnomedicine: a historical
comparison between 1888 and 1994. J Ethnopharmacol. 2011;135(2):251–60.
21. Łuczaj Ł, Pieroni A, Tardío J, Pardo-de-Santayana M, Sõukand R, Svanberg I, et al. Wild
food plant use in 21st century Europe: the disappearance of old traditions and the search for
new cuisines involving wild edibles. Acta Soc Bot Pol Pol Tow Bot. 2012;81(4):359–70.
22. Tauragė [elektroninis išteklius]. 2015 [žiūrėta 2020-10-13]. Prieiga per internetą:
https://www.vivmu.lt/wp-content/uploads/2018/08/Taurag%C4%97-GPP-
ai%C5%A1kinamasis-ra%C5%A1tas.pdf.
23. Visuotine lietuviu enciklopedija [elektroninis išteklius]. 2021 [žiūrėta 2020-12-06]. Prieiga
per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/taurage/.
24. The ISE Code of Ethics [elektroninis išteklius]. Ethnobiology.net. 2011 [žiūrėta 2020-11-24].
Prieiga per internetą: http://ethnobiology.net/code-of-ethics.
46
25. Home - The Plant List [elektroninis išteklius]. Theplantlist.org. 2013 [žiūrėta 2021-03-23].
Prieiga per internetą: http://www.theplantlist.org.
26. Stevens PF. Angiosperm Phylogeny Website, version 13 [elektroninis išteklius]. 2016 [žiūrėta
2021-01-24]. Prieiga per internetą: http://www.mobot.org/MOBOT/research/APweb/.
27. Jankevičienė R. Botanikos vardų žodynas. Botanikos instituto leidykla; 1998.
28. Ragažinskienė O, Rimkienė S, Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas :
Lututė; 2005.
29. Vilkonis K. K. Lietuvos žaliasis rūbas. Kaunas: Lututė; 2008.
30. Grybauskas, K. Recenzija E.Šimkūnaitės darbui. 1948.
31. Guarrera PM, Savo V. Perceived health properties of wild and cultivated food plants in local
and popular traditions of Italy: A review. J Ethnopharmacol. 2013;146(3):659–80.
32. Pranskuniene Z, Bernatoniene J, Simaitiene Z, Pranskunas A, Mekas T. Ethnomedicinal uses
of honeybee products in Lithuania: The first analysis of archival sources. Evid Based
Complement Alternat Med. 2016;2016:9272635.
33. Alarcόn R, Pardo-de-Santayana M, Priestley C, Morales R, Heinrich M. Medicinal and local
food plants in the south of Alava (Basque Country, Spain). J Ethnopharmacol. 2015;176:207-
24.
34. Dmuchovska D, Cuisine MLL. Food and celebrations. Terra Publica: Vilnius; 2014.
35. Sõukand R, Kalle R. Where does the border lie: locally grown plants used for making tea for
recreation and/or healing, 1970s-1990s Estonia. J Ethnopharmacol. 2013;150(1):162-74.
36. Sõukand R, Quave CL, Pieroni A, Pardo-de-Santayana M, Tardío J, Kalle R, et al. Plants used
for making recreational tea in Europe: a review based on specific research sites. J Ethnobiol
Ethnomed. 2013;9(1):58.
37. Pabrėža J. Skutki Lekarskie Niektórych Roślin i Sposób używania Tychże Roślin w rożnych
Chorobach, wyjęte z Dzieła Symona Syreniusza Doktor: Akad. Krak. przez Xiędza Jérzego
Pabreża Altarysty Korcianskego. In 1814. p. 158.
38. Gudelyte U. Tradiciškai Lietuvoje augintų dekoratyvinių augalų etnofarmacinis tyrimas.
2010.
39. European Medicines Agency. Herbal medicinal products [elektroninis išteklius]. 2021
[žiūrėta 2020.12.05]. Prieiga per internetą: https://www.ema.europa.eu/en/human-
regulatory/herbal-medicinal-products
40. European Medicines Agency, Guideline on the assessment of clinical safety and
efficacy in the preparation of community herbal monographs for well-established and
of community herbal monographs/entries to the community list for traditional herbal
47
medicinal products/substances/preparations [elektroninis išteklius]. 2017 [žiūrėta 2021-04-
05]. Prieiga per internetą: https://www.ema.europa.eu/en/documents/scientific-
guideline/guideline-assessment-clinical-safety-efficacy-preparation-eu-herbal-monographs-
well-established_en.pdf.
PRIEDAI
1 priedas
Respondentų apklausos vietos Tauragės rajone
49
2 priedas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro
leidimas (Nr. BEC-FF-17)
50
3 priedas
Tyrimo anketa su struktūrizuota interviu dalimi
Klausimynas
1. Respondento amžius, lytis
2. Išsilavinimas, profesija
• Pradinis
• Pagrindinis
• Vidurinis
• Povidurinis
• Aukštesnysis
• Aukštasis
3. Gyvenamoji vieta
• Priemiestyje
• Miesto centre
• Kaime
4. Kokias vaistažoles auginate?
5. Ar patys gydotės vaistažolėmis?
• Taip
• Ne
6. Kokius augalus naudojate dažniausiai ir kokioms ligoms gydyti?
7. Ar gydymui naudojate vaistinių žaliavų mišinius? Jei taip, iš ko ir kaip juos paruošiate?
8. Kiek šiuo metu turite vartojimui paruoštų vaistažolių?
9. Ar Jums svarbus vaistažolių rinkimo laikas ir astronominių dangaus kūnų išsidėstymas?
• Sezoniškumas
• Paros laikas
• Dangaus kūnų išsidėstymas, mėnulio fazės
• Saulėta ar ūkanota diena
• Kita
10. Kaip ir kur laikote sudžiovintas vaistažoles?
11. Ką darote su vaistažolėmis, kurių galiojimo laikas pasibaigęs?
12. Iš ko išmokote gydyti(-s) vaistažolėmis?
51
• Iš tėvų, senelių
• Iš kaimynų, pažįstamų
• Iš knygų, laikraščių
• Iš radijo, televizijos, interneto
• Iš šeimos gydytojo, vaistininko
• Kita
13. Ar gydymosi vaistažolėmis patirtį perduodate kitiems asmenims?
• Taip (kaimynams, draugams, vaikams, giminaičiams, anūkams, bendradarbiams)
• Ne
14. Ar žmonės prašo Jūsų surasti kokią nors jiems reikalingą vaistinę žaliavą?
• Taip
• Ne
15. Kokiu atstumu nuo gyvenamosios vietos yra:
• Vaistinė
• Poliklinika
16. Kaip dažnai per 5 pastaruosius metus lankotės poliklinikoje:
• Kartą per metus
• Kartą per pusę metų
• Dažniau nei kartą per mėnesį
• Kartą per mėnesį
• Nesilankau
17. Kaip dažnai lankotės vaistinėje?
• Kartą per metus
• Kartą per pusę metų
• Dažniau nei kartą per mėnesį
• Kartą per mėnesį
• Nesilankau
52
Struktūrizuota interviu dalis
Liaudiškas pavadinimas
Botaninis pavadinimas
Vartojama dalis Žiedai Lapai Šaknys
Sėklos Vaisiai Žievė
Pumpurai Metūgliai Visas augalas
Paruošimo būdas Arbata Užpiltinė su etanoliu Kompresai
Nuoviras Sultys Milteliai
Užpilas Tepalas Kita
Kokioms ligoms gydyti ir kaip
vartojama?
Mišiniai (jų sudėtis ir gamyba)
53
4 priedas
Etnobotaninio tyrimo Tauragės rajone metu užfiksuotų augalinių žaliavų
apžvalga
Augalų
šeima
Botaninis
vardas
Kita
paskirt
is
Priesko
nis - P
Dekorat
yvus -
D
Maistas
- M
Vartojimo
paskirtis
(Citavimo dažnis)
Augalo dalis Paruošimo
būdas
Rec
eptū
ra
Išori
niai
- I
Vidi
niai
- V
EVA
vertinimas
Acoraceae Acorus
calamus L.
D Skrandžio
sutrikimai, apetito
netekimas (1),
Hepatitas (1),
Angina (1)
Šakniastiebiai
Šakniastiebiai
Šakniastiebiai
Nuoviras
Nuoviras
Arbata/sultys
V
V
V
Amaranth
aceae
Beta
vulgaris L.
M Virškinimo
sutrikimas (1),
Artritas (1)
Anemija (1)
Šaknys
Šaknys
Šaknys
Šviežias/sultys
Kompresai
Šviežias/sultys
V
I
V
Amaranth
aceae
Spinacia
oleracea L.
M Antsvoris (1),
Toksinai (1),
Skydliaukė (1)
Lapai
Lapai
Lapai
Šviežias
Šviežias
Šviežias
V
V
V
Amaryllid
aceae
Allium cepa
L.
M
P
Peršalimas (3),
vėžys (1), imuninė
sistema (1).
Silpni plaukai (4).
Odos sutrikimai
(4)
Antžeminė
dalis/stiebagu
mbis
Antžeminė
dalis/stiebagu
mbis
Užpiltinė su
aliejumi
Sultys
V
I,
Pla
uka
ms
skal
auti
54
Amaryllid
aceae
Allium
sativum L.
M Silpnas imunitetas
(1),
Silpna kraujotaka
(4),
Padidėjęs
cholesterolio
kiekis (4),
Kosulys ir
peršalimas (3).
Tuberkuliozė,
difterija (3)
Stiebagumbis
Stiebagumbis
Stiebagumbis
Stiebagumbis
Šaknys
Šviežias,
užpiltinė su
actu ir
medumi
Šviežias
Šviežias
Šviežias
Šviežias,
Užpiltinė su
degtine
V
V
V
V
V
EMA/HMPC/7
685/2013
(česnakas)
Aterosklerozės
profilaktikos
adjuvantas.
Peršalimo
simptomų
palengvinimas.
Apiaceae Anethum
graveolens
L.
P
M
Uždegimas (2)
Šlapimo
išsiskyrimas (2),
Virškinimo
sutrikimas (4),
Mažas
prakaitavimas (1)
Vaisiai, lapai
Sėklos
Vaisiai
Lapai
Užpilai,
nuovirai
Nuovirai
Nuovirai
Užpilai,
nuovirai
V
V
V
V
Apiaceae Carum carvi
L.
P
M
Virškinimo
sutrikimas (9),
Peristaltika,
vidurių
užkietėjimas (2),
Pilvo pūtimas (3)
Sėklos
Sėklos
Vaisiai, sėklos
Arbata
Arbata
Užpilai,
nuovirai
V
V
V
EMA/HMPC/7
15092/2013
(vaisiai)
Simptominis
virškinimo
sutrikimų, tokių
kaip pilvo
pūtimas ir
vidurių
pūtimas,
palengvinimas.
Apiaceae Coriandrum
sativum L.
P Toksinai (2),
Šlapimo
išsiskyrimas (2)
Sėklos, lapai
Sėklos
Šviežias
Nuoviras
V
V
55
Virškinimo
sutrikimas (2)
Sėklos Nuoviras V
Apiaceae Daucus
carota L.
M Antioksidantas
(1),
Sausa oda (1),
Vidurių
užkietėjimas,
virškinimo
sutrikimas (2),
Silpnas regėjimas
(1)
Šaknys
Šaknys
Šaknys
Šaknys
Šviežias
Šviežias
Šviežias
Arbata
V
V
V
V
Apiaceae Petroselinu
m sativum
L.
P
M
Kojų patinimas
(6),
Uždegimas (1).
Širdies veiklos
sutrikimai (2),
Sąnarių būklė (3)
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
V
V
V
V
Asteracea
e
Arctium
lappa L.
D Nudegimai,
egzema,
pleiskanos (1),
Šlapimo
išsiskyrimas (1),
Sąnarių skausmas
(1)
Lapai, sėklos
Šaknys
Šaknys
Kompresas,
sultys,
nuoviras
Nuoviras
Šaknų
užpiltinė su
degtine,
kompresas
I
V
I
EMA/HMPC/2
46763/2009
(šaknys)
Adjuvantas
esant
nedideliems
šlapimo takų
skundams.
Vartojamas
laikinai
praradus
apetitą.
Seborėjinės
odos būklės
gydymas.
56
Asteracea
e
Artemisia
absinthium
L.
D Virškinimo trakto
sutrikimai (10),
Apetito
praradimas (4),
Dujų kaupimasis
(2),
Vidaus parazitai
(5)
Lapai ar
žiedai
Lapai ar
žiedai
Lapai ar
žiedai
Lapai ar
žiedai
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
V
V
V
V
EMA/HMPC/7
51490/2016
(žolė)
Laikino apetito
praradimo
gydymui, esant
lengviems
dispepsiniams /
virškinimo
trakto
sutrikimams.
Asteracea
e
Calendula
officinalis L.
D Žaizdos (5)
Nušalimai,
nudegimai (3)
Kojų grybelis (1)
Odos vėžys (1)
Virškinimo
sutrikimai (6)
Imuniteto
stiprinimas (3)
Kepenų ligos (2)
Kirminai (1)
Karpos, niežai (1)
Skausmingos
mėnesinės,
gimdymo
skausmai (3)
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Nuoviras
Nuoviras,
tepalas
Tepalas
Nuoviras
Arbata
Arbata
Arbata
Užpiltinė su
degtine
Nuoviras
Tepalas
I
I
I
I
V
V
V
V
I
I
EMA/HMPC/4
37450/2017
(žiedai)
Simptominis
nedidelių odos
uždegimų (pvz.,
nudegimo)
gydymas ir
kaip pagalba
gydant
nedideles
žaizdas.
simptominis
lengvų burnos
ar gerklės
uždegimų
gydymas.
Asteracea
e
Echinacea
purpurea L.
D Imuniteto
stiprinimas (13),
Uždegimas (7)
Antžeminė
dalis, šaknys
Antžeminė
dalis
Arbata
Arbata
V
V
EMA/HMPC/4
24583/2016
(šaknys)
Peršalimo
simptomų
57
palengvinimas.
Dėmėms ir
spuogams
naikinti.
EMA/HMPC/4
8704/2014
(žolė)
Mažų
paviršinių
žaizdų
gydymas.
Asteracea
e
Helianthus
annuus L.
M
D
Artritas (1),
Mažas
prakaitavimas (1)
Šaknys
Šaknys
Antpilas su
degtine
Nuoviras
I
V
Asteracea
e
Inula
helenium L.
D Sausa oda (2),
Astma (2),
Kosulys (2)
Žiedai
Šaknys, žiedai
Žiedai
Tepalas
Tepalas
Tepalas
I
I
I
Asteracea
e
Matricaria
recutita L.
D Pilvo
skausmas(7),
Nemiga (4),
Karščiavimas (4),
Dantų bei sąnarių
skausmas (2).
Akių uždegimas
(4)
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Užpiltinė su
aliejumi,
arbata,
tepalas
Arbata,
nuoviras
Kompresas
Nuoviras
Tepalas
V
V
I
I,
skal
auti
bur
ną
I
EMA/HMPC/5
5843/2011
(žiedai)
Simptominis
nedidelių
virškinimo
trakto
sutrikimų, tokių
kaip pilvo
pūtimas ir
nedideli
spazmai,
gydymas.
Peršalimo
simptomų
palengvinimas.
Nedidelių opų
ir burnos bei
gerklės
58
uždegimų
gydymas.
Pagalbinė odos
ir gleivinių
dirginimo
išangės ir
lytinių organų
srityje terapija,
nedidelio odos
uždegimo
(saulės
nudegimo),
paviršinių
žaizdų
gydymas.
Asteracea
e
Silybum
marianum
L.
D Virškinimo trakto
sutrikimai (9),
Hepatitas (5)
Sėklos
Sėklos
Arbata
Užpiltinė
V
V
EMA/HMPC/2
94187/2013
(vaisiai)
Simptominis
virškinimo
sutrikimų
gydymas,
pilnumo
pojūčio
mažinimas bei
kepenų
funkcijos
palaikymas
Asteracea
e
Tanacetum
vulgare L.
D Virškinimo
sutrikimai, vidaus
organų parazitai
(1)
Žiedai Užpiltinė su
degtine
V
Asteracea
e
Taraxacum
officinale L.
D Tulžies ir kepenų
ligos (16),
Lapai, stiebai,
žiedai
Arbata
V
EMA/HMPC/4
7428/2020
(šaknys)
59
Didelis gliukozės
kiekis kraujyje (2),
Kraujo krešėjimo
sutrikimai (3).
Bėrimas, spuogai
(1).
Uždegimas (4)
Šaknys
Žiedai
Šaknys
Lapai, žiedai
Arbata
Arbata
Šviežias
Kompresas
V
V
I ,
ant
odo
s
I
EMA/HMPC/5
79636/2008
(lapai)
Adjuvantas
esant
nedideliems
šlapinimosi
skundams.
EMA/HMPC/2
12895/2008
(šaknys su žole)
Simptomų,
susijusių su
lengvais
virškinimo
sutrikimais
(pvz., pilvo
pilnumo
jausmas,
vidurių pūtimas
ir lėtas
virškinimas) ir
laikino apetito
praradimo,
palengvinimas.
Padidina
šlapimo kiekį.
Asteracea
e
Tussilago
farfara L.
D Uždegimas (1),
Skrofuliozė (1),
Bronchitas (1),
Faringitas, astma
(1)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Kompresai
Nuoviras
Arbata
Arbata, sultys
I
I
V
V
Betulacea
e
Betula
pendula L.
D Kvėpavimo
sistemos
sutrikimas (3)
Pumpurai Džiovinti I,
aro
mat
EMA/HMPC/5
73241/2014
(lapai)
60
erap
ija
Pagalbinė
priemonė esant
nedideliems
šlapinimosi
skundams.
Brassicac
eae
Armoracia
rusticana P.
P
M
Antioksidantas
(1),
Uždegimo
mažinimas (1),
Virškinimo
sutrikimai (3),
Artritas (1)
Šaknys, lapai
Šaknys, lapai
Šaknys
Lapai
Šviežias
Kompresas
Užpiltinė su
degtine
Kompresas
V
I
V
I
Brassicac
eae
Brassica
oleracea L.
M Uždegimas,
artritas (1),
Skrandžio opa (1)
Lapai
Lapai
Sultys,
kompresas
Šviežias
I
V
Brassicac
eae
Raphanus
sativus L.
M Kvėpavimo
sistemos
sutrikimas (3)
Bronchitas (3)
Sloga (2)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Užpiltinė su
medumi/ sultys
V
Cannabac
eae
Cannabis
sativa L.
D Grybelinė liga (1),
Kraujo apytakos
sutrikimas (1),
Hormonų
disbalansas (1),
Silpnas imunitetas
(1),
Kūno svoris (1),
Spuogai (1),
Vėžys (3)
Sėklos, lapai
Sėklos, lapai
Lapai
Lapai
Sėklos, lapai
Sėklos, lapai
Sėklos, lapai
Šviežias
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
I
V
V
V
V
V
V
Cannabac
eae
Humulus
lupulus L.
D Virškinimo
sutrikimas (1),
Nemiga, nerimo
priepuoliai (2)
Spurgai
Spurgai
Užpilai,
nuovirai
Nuovirai
V
V
EMA/HMPC/6
82384/2013
(spurgai)
Psichinis
stresas ir
61
miego
sutrikimai.
Cucurbita
ceae
Citrullus
vulgaris L.
M Virškinimo
sutrikimai (1),
Inkstų veiklos
sutrikimai (1)
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias
Šviežias
V
V
Cucurbita
ceae
Cucumis
sativus L.
M Odos ligos (1)
Virškinimo
sutrikimai (3)
Žaizdos (1)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias
Sultys
Šviežias
I
V
I
Cucurbita
ceae
Cucurbita
pepo L.
M Veido odos
sutrikimai (2),
Vidaus organų
parazitai (1)
Sėklos
Sėklos
Sultys
Nuoviras
I
I
EMA/HMPC/1
36024/2010
(sėklos)
Apatinių
šlapimo takų
simptomų,
susijusių su
gerybine
prostatos
hiperplazija,
arba su
padidėjusia
šlapimo pūsle,
malšinimas.
Cupressac
eae
Juniperus
communis
L.
D
M
P
Uždegimas (1),
Bakteriozė (1),
Peršalimas (1)
Uogos
Uogos
Uogos
Nuoviras,
arbata,
šviežias
Užpiltinė su
aliejumi
Arbata
V
V
V
EMA/HMPC/4
41929/2008
(uogos)
Adjuvantas
esant
nedideliems
šlapimo takų
skundams,
simptominis
virškinimo
sutrikimų, tokių
kaip dispepsija
62
ir vidurių
pūtimas,
palengvinimas.
Cupressac
eae
Thuja
occidentalis
L.
D Artritas, kosulys,
silpnas
prakaitavimas (1)
Ūgliai Užpiltinė su
degtine
I, V
Elaeagnao
ceae
Hippophae
rhamnoides
L.
D Nudegimai (5),
Skrandžio opa (2)
Uogos
Uogos
Sultys
Užpiltinė su
aliejumi
I
V
Equisetac
eae
Equisetum
arvense L.
D Uždegimas,
šlapimo pūslės
ligos (1),
Pielonefritas (1)
Stiebai
Stiebai
Arbata
Arbata
V
V
EMA/HMPC/2
78091/2015
(žolė)
Pagalbinė
priemonė esant
nedideliems
šlapinimosi
skundams,
paviršinėms
žaizdoms.
Ericaceae Oxycoccus
palustris L.
M Aterosklerozė (3),
Silpnos
kraujagyslės (2),
Šlapimo takų
infekcija (7)
Dantenų
uždegimas (2),
Stresas (1)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias Sultys
Šviežias
Sultys
Nuoviras
Šviežias
V
V
V
I
V
Ericaceae Vaccinium
corymbosum
L.
D Antioksidantas
(1),
Silpnumas (1),
Širdies sutrikimas
(1),
Silpnas regėjimas
(1),
Uogos
Uogos
Uogos
Uogos
Uogos
Šviežias,
Šviežias
Arbata
Sultys
Arbata
V
V
V
V
V
63
Šlapimo takų
infekcija (1)
Ericaceae Vaccinium
myrtillus L.
M Silpnas regėjimas
(15),
Virškinimo
sutrikimas (2),
Mažas šlapimo
išsiskyrimas (3),
Vėžys (2)
Uogos
Uogos
Uogos
Uogos
Šviežios,
arbata
Sultys
Arbata
Sultys
V
V
V
V
EMA/HMPC/3
75808/2014
(uogos)
Palengvinti
nemalonius
pojūčius ir kojų
sunkumą,
susijusius su
nedideliais
venų
kraujotakos
sutrikimais.
palengvinti
odos kapiliarų
trapumo
simptomus.
Ericaceae Vaccinium
vitis - idaea
L.
M Silpnas imunitetas
(2),
Inkstų veiklos
sutrikimai (3),
Šlapimo pūslės
uždegimas (6)
Uogos
Uogos
Uogos
Šviežias.
Nuovirai
Nuovirai
V
V
V
Fabaceae Phaseolus
vulgaris L.
M Kepenų, inkstų
veiklos sutrikimai
(7)
Vaisiai Šviežias V EMA/HMPC/3
17319/2012
(vaisiai
(ankštys be
sėklų))
Adjuvantas
esant
nedideliems
šlapimo takų
nusiskundimam
s.
64
Fabaceae Pisum
sativum L.
M Virškinimo
sutrikimas (1)
Ankštys Nuoviras V
Fabaceae Trifolium
hybridum L.
D Egzema (2),
Krūtų vėžys (5)
Žiedai
Žiedai
Antpilas,
nuoviras
Nuoviras
I
V
Fagaceae Quercus
robur L.
D Uždegimas (2) Žievė Nuoviras I,
bur
nos
skal
avi
mui
EMA/HMPC/3
203/2009
(žievė)
Simptominis
lengvo
viduriavimo
gydymas.
Simptominis
burnos
gleivinės ar
odos gydymas,
simptominis
niežulio ir
nudegimo
malšinimas,
susijęs su
hemorojais.
Grossulari
aceae
Ribes
nigrum L.
M Silpnas imunitetas
(5),
Energijos
trūkumas (4),
Inkstų veiklos
sutrikimai (2),
Kepenų veiklos
sutrikimai (2),
Reumatas (2)
Tuberkuliozė (2)
Lapai, vaisiai,
stiebas
Lapai, vaisiai,
stiebas
Lapai, vaisiai,
stiebas
Lapai, vaisiai,
stiebas
Lapai, vaisiai,
stiebas
Lapai, vaisiai,
stiebas
Arbata,
šviežias
Arbata
Sultys,
nuoviras
Sultys,
nuoviras
Sultys
Sultys
V
V
V
V
V
V
EMA/HMPC/7
45353/2016
(lapai)
Nedidelio
sąnarinio
skausmo
malšinimas.
Padidina
šlapimo kiekį,
pagalbinis
vaistas esant
nedideliems
šlapinimosi
65
nusiskundimam
s
Grossulari
aceae
Ribes
rubrum L.
M Aukštas
cholesterolio
kiekis kraujyje (3),
Silpna širdis ir
kraujagyslės (2),
Karščiavimas (6)
Lapai, uogos
Lapai, uogos
Lapai
Arbata
Arbata
Arbata
V
V
V
Grossulari
aceae
Ribes uva-
crispa L.
M Silpnas imunitetas
(5)
Vaisiai
Šviežias,
arbata
V
Hydrange
aceae
Philadelphu
s coronarius
L.
D Nerimo
priepuoliai (1)
Epilepsija (1)
Žiedai
Žiedai
Nuoviras,
antpilas
Nuoviras,
antpilas
V
V
Hydrange
aceae
Philadelphu
s pubescens
L.
D Depresija (1),
Stresas, nerimo
priepuoliai (2),
Nemiga (1),
Galvos skausmas
(2).
Bronchitas (2),
Astma (2),
Kosulys (2)
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Užpiltinė su
degtine,
nuoviras
Užpiltinė su
degtine,
nuoviras
Užpiltinė su
degtine,
nuoviras
Užpiltinė su
degtine,
nuoviras
Skalavimas
Sultys
Skalavimams
V
V
V
V
V
V
V
66
Hypericac
eae
Hypericum
perforatum
L.
D Nervų sutrikimai
(2),
Nemiga (2),
Menstruacijų
sutrikimai (3)
Lapai
Lapai
Lapai
Užpiltinė su
degtine,
užpiltinė su
aliejumi
Užpiltinė su
degtine,
užpiltinė su
aliejumi
Arbata
V
V
V
EMA/HMPC/1
01304/2008
(žolė)
Lengvų ar
vidutinio
sunkumo
depresijos
epizodų
gydymas,
trumpalaikis
lengvų
depresijos
sutrikimų
simptomų
gydymas.
Juglandac
eae
Juglans
regia L.
D Virškinimo
sutrikimai (1),
Vidurių
užkietėjimas (1),
Kraujo
detoksikacija (1)
Kosulys (1)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Užpiltinė su
degtine
Nuoviras
Nuoviras
Arbata
V
V
V
V
EMA/HMPC/3
46737/2011
(lapai)
Lengvų odos
uždegiminių
ligų
palengvinimui.
Vartojamas
pernelyg
prakaituojant
rankoms ir
kojoms.
Lamiacea
e
Agastache
foeniculum
L.
D
P
Bronchas (1)
Uždegimas (1)
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Arbata
Nuoviras
V
V
Lamiacea
e
Hyssopus
officinalis L.
D Vyro potencija (1)
Viduriavimas (1)
Žarnų skausmas
(1)
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Nuoviras
Nuoviras
Nuoviras
Nuoviras
V
V
V
V
67
Vidurių putimas
(1)
Rėmuo (1)
Veido valymas (1)
Žiedai
Žiedai
Nuoviras
Antpilas
V
I
Lamiacea
e
Lavandula
angustifolia
L.
D Nerimo
priepuoliai (12)
Uždegimas (2)
Kosulys (4)
Dusulys (2)
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Šviežias
Arbata
Šviežias
Arbata
V
V
V
V
EMA/HMPC/7
34125/2010
(žiedai)
Lengviems
psichinės
įtampos ir
išsekimo
simptomams
palengvinti ir
miegui gerinti.
Lamiacea
e
Leonurus
cardiaca L.
D Nerimo
priepuoliai (5),
Aritmija (5),
Spazmai (1),
Nemiga (2),
Dusulys (2)
Skydliaukės
sutrikimai (3),
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Antžeminė
dalis, žiedai,
lapai
Arbata
Užpiltinė su
degtine
Nuoviras,
sultys
Nuoviras
Arbata
Nuoviras
V
V
V
V
V
V
EMA/HMPC/1
27428/2010
(žolė)
Palengvinti
nervinės
įtampos
simptomus.
Palengvinti
nervinių širdies
nusiskundimų
simptomus,
tokius kaip
neritmiškas
širdies
plakimas
Lamiacea
e
Majorana
hortensis M.
M Virškinimo
sutrikimai (2),
Lapai ar
antžeminė
dalis
Nuoviras
Nuoviras
V
V
68
Dusulys (1),
Plaučių ligos (1)
Lapai ar
antžeminė
dalis
Lapai ar
antžeminė
dalis
Nuoviras
V
Lamiacea
e
Melissa
officinalis L.
D Nerimo
priepuoliai (2),
Aukštas
kraujospūdis (1),
Virškinimo
sutrikimai (1),
Migrena (1),
Nemiga (1)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Arbata,
nuoviras
Arbata
Nuoviras
Kompresai
Arbata
V
V
V
I
V
EMA/HMPC/1
96745/2012
(lapai)
Lengvų
psichinės
įtampos
simptomų
malšinimas ir
miego
gerinimas.
Simptominis
lengvų
virškinimo
trakto
sutrikimų,
įskaitant
vidurių pūtimą,
gydymas.
Lamiacea
e
Mentha
arvensis L.
D Peršalimas (2)
Gripas (3)
Galvos skausmas
(3)
Atminties
sutrikimai (1)
Lapai,
antžeminė
dalis
Lapai,
antžeminė
dalis
Lapai,
antžeminė
dalis
Lapai,
antžeminė
dalis
Arbata
Arbata
Kompresas
Nuoviras
V
V
I
V
69
Vėžys(1) Lapai,
antžeminė
dalis
Nuoviras V
Lamiacea
e
Mentha x
piperita L.
D Tulžies pūslės
akmenys (5),
Apetito trūkumas
(7),
Spazmai (4),
Burnos gleivinių
uždegimas (7)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Arbata
Arbata
Arbata
Skalavimai
V
V
V
I,
skal
auti
bur
ną
EMA/HMPC/5
72705/2014
(lapai)
Simptominis
virškinimo
sutrikimų, tokių
kaip dispepsija
ir vidurių
pūtimas,
palengvinimas.
Lamiacea
e
Mentha
piperita
lemon L.
D Nerimo
priepuoliai (2)
Nuovargis (2)
Nemiga (1)
Vidaus organų
kirminai (1)
Dantų skausmas
(2)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Arbata
Arbata
Arbata
Užpiltinė su
medumi
Šviežias
V
V
V
V
I,
kra
mtyt
i
Lamiacea
e
Mentha
spicata L.
D Žarnyno veiklos
sutrikimai (3),
Maža tulžies
sekrecija (1)
Antžeminė
dalis, lapai,
žiedai
Antžeminė
dalis, lapai,
žiedai
Nuoviras ar
arbata
Nuoviras ar
arbata
V
V
Lamiacea
e
Ocimum
basilicum L.
P Virškinimo
sutrikimai (8),
Angina (1),
Lapai
Lapai
Šviežias
Užpiltinė su
medumi
V
I,
skal
avi
mai
70
Konjunktyvitas
Galvos skausmas
(2)
Lapai
Lapai
Kompresas
Nuoviras
I,
ant
akie
s
V
Lamiacea
e
Origanum
vulgare L.
P Antioksidantas (7)
Šlapimo takų
uždegimas (8)
Vėžys (4)
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Šviežias
Užpiltinė su
aliejumi
Šviežias
V
V
V
Lamiacea
e
Rosmarinus
officinalis L.
P Vėžys (1),
Diabetas (3),
Silpna peristaltika
(4),
Stresas (1)
Lapai,antžemi
nė dalis
Lapai,antžemi
nė dalis
Lapai,
antžeminė
dalis
Lapai,
antžeminė
dalis
Šviežias/
arbata
Arbata
Užpiltinė su
medumi
Arbata
V
V
V
V
EMA/HMPC/1
3633/2009
(lapai)
Simptominis
dispepsijos ir
lengvų
spazminių
virškinamojo
trakto
sutrikimų
palengvėjimas.
Pagalbinė
priemonė
malšinant
nedidelius
raumenų ir
sąnarių
skausmus bei
esant
nedideliems
periferinės
kraujotakos
sutrikimams.
71
Lamiacea
e
Salvia
officinalis L.
D Gerklės skausmas
(6),
Gausus
prakaitavimas (4),
Kepenų veiklos
sutrikimai (1),
Dujų kaupimasis
(1),
Apetito gerinimas
(1),
Kraujo
detoksikacija (1),
Dantenų
uždegimas (3)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Užpiltinė su
actu
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
I,
skal
auti
V
V
V
V
V
V
EMA/HMPC/2
77152/2015
(lapai)
Lengvų
dispepsijos
sutrikimų, tokių
kaip rėmuo ir
pilvo pūtimas,
palengvinimas.
per didelio
prakaitavimo
palengvėjimas.
Burnos ar
gerklės
uždegimų
malšinimas.
Lengvų odos
uždegimų
malšinimas.
Lamiacea
e
Thymus
vulgaris L.
D Bronchitas (9),
Kvėpavimo takų
ligos (13),
Vėžys (1),
Spazmai (2)
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Antžeminė
dalis
Arbata
Arbata
Arbata
Nuoviras
V
V
V
V
EMA/HMPC/3
42332/2013
(žolė)
Vartojamas
esant
produktyviam
kosuliui,
susijusiam su
peršalimu
Linaceae Linum
usitatissimu
m L.
M
D
Kosulys (1),
Viduriavimas (1),
Vidurių
užkietėjimas (1),
Kraujavimas (1)
Sėklos
Sėklos
Sėklos
Sėklos
Nuoviras
Nuoviras
Nuoviras
Nuoviras
V
V
V
V
EMA/HMPC/3
77675/2014
(sėmenys)
Simptominiam
lengvo
diskomforto
virškinimo
72
trakte
palengvėjimui
Lythracea
e
Punica
granatum L.
M Veido odos
senėjimas (1)
Sėklos Šviežias arba
sultys
V
I,
dėti
ant
veid
o
odo
s
Malvacea
e
Tilia
cordata
Mill.
D Kvėpavimo
sistemos
sutrikimai (13),
Nerimo
priepuoliai (1),
Inkstų veiklos
sutrikimai (1),
Opos (1),
Nudegimai (3)
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
Kompresas
V
V
V
V
I,
ant
nud
egi
mų
EMA/HMPC/3
37066/2011
(žiedai)
Peršalimo
simptomų
palengvinimas.
Lengvų
psichinės
įtampos
simptomų
palengvinimas.
Menyanth
aceae
Menyanthes
trifoliata L.
M Stomatitas (1)
Apetito trūkumas
(1),
Uždegimas (1),
Skausmas,
spazmai (2)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Skalavimams
Šviežias
Šviežias
Šviežias
I
V,
su
mai
stu
V
V
EMA/HMPC/6
37830/2018
(lapai)
Alkio
stimuliavimas,
nesant apetitui.
Oleaceae Syringa
vulgaris L.
D Žaizdos (1)
Moteriškos ligos
(1)
Lapai, žiedai
Lapai, žiedai
Šviežias
Nuoviras
I,
sutri
nti
V
73
Onagrace
ae
Chamaeneri
on
angustifoliu
m L.
D Uždegimas (8),
Skrandžio opa (2),
Gastritas (2),
Anemija (1),
Nerimo
priepuoliai (3)
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Nuoviras ar
arbata
Arbata
Arbata
Arbata
Arbata
V
V
V
V
V
Papaverac
eae
Papaver
somniferum
L.
M Žaizdos (1),
Nemiga (1),
Kosulys, krūtinės
skausmas (1)
Lapai
Lapai
Lapai
Nuoviras
Arbata
Arbata
I
V
V
Pinaceae Picea abies
L.
D Kosulys (1) Spygliai,
pumpurai
Arbata V
Pinaceae Pinus
sylvestris L.
D Kūno intoksikacija
(1),
Silpnas imunitetas
(1),
Nerimo
priepuoliai (2),
Kosulys (2)
Spygliai
Spygliai
Spygliai
Spygliai
Nuoviras/
arbata
Arbata
Arbata
Užpiltinė su
degtine/
užpiltinė su
medumi
V
V
V
V
Plantagin
aceae
Plantago
lanceolata
L.
D Odos žaizdos (3).
Kvėpavimo
sistemos ligos -
kosulys, astma,
tuberkuliozė (2)
Lapai
Žiedai, sėklos
šaknys
Arbata
Arbata
I
V
EMA/HMPC/4
37858/2010
(lapai)
Simptominis
burnos ar
ryklės
dirginimo ir
susijusio sauso
kosulio
gydymas.
Polygonac
eae
Fagopyrum
esculentum
L.
M Virškinimo
sutrikimai (2),
Vaisiai
Vaisiai
Arbata
Arbata
V
V
74
Apetito trūkumas
(1)
Polygonac
eae
Rumex
acetosa L.
D Skrandžio
intoksikacija (1),
Kraujo
detoksikacija (1),
Vidaus organų
kirminai (2)
Šaknys, lapai
Žiedai, sėklos
Šaknys, lapai
Žiedai, sėklos
Šaknys, lapai
Žiedai, sėklos
Arbata iš
sutrintų
augalo dalių
Arbata iš
sutrintų
augalo dalių
Arbata iš
sutrintų
augalo dalių
V
V
V
Primulace
ae
Primula
elatior L.
D Kosulys(1) Žiedai Nuoviras V
Ranuncula
ceae
Nigella
sativa L.
P Apetito trūkumas
(1)
Sėklos Šviežias V, į
mai
stą
Rosaceae Aronia
melanocarp
a L.
D
M
Silpnos
kraujagyslių
sienelės (2),
Aukštas
cholesterolis (1)
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias ar
sultys
Šviežias ar
sultys
V
V
Rosaceae Chaenomele
s japonica
L.
M Tulžies pūslės
akmenligė (1),
Širdies ir
kraujagyslių bei
virškinimo trakto
sutrikimai (3),
Vėžys (1)
Vaisiai, lapai
Vaisiai, lapai
Vaisiai, lapai
Nuoviras,
arbata
Arbata
Nuoviras,
arbata
V
V
V
Rosaceae Crataegus
rhipidophyll
a L.
D Širdies ir
kraujagyslių
sutrikimai (6),
Nerimo
priepuoliai (1),
Žiedai, lapai,
vaisiai, uogos
Žiedai, lapai,
vaisiai, uogos
Užpiltinė su
degtine,
arbata,
nuoviras
Užpiltinė su
degtine,
V
V
EMA/HMPC/1
59075/2014
(lapai su
žiedais)
Palengvinti
laikinų nervinių
širdies
75
Aritmija (1),
Galvos skausmas
(2),
Migrena (1)
Žiedai, lapai,
vaisiai, uogos
Uogos
Uogos
arbata,
nuoviras
Užpiltinė su
degtine,
arbata,
nuoviras
Arbata
Arbata
V
V
V
sutrikimų
simptomus
(pvz., dažną
širdies
plakimą,
papildomą
širdies plakimą
dėl lengvo
nerimo), lengvų
psichinės
įtampos
simptomų
malšinimą ir
miegą.
Rosaceae Fragaria
ananassa L.
M Silpnas imunitetas
(1),
Širdies veiklos
sutrikimai (1),
Dantų problemos -
balinimas, ėduonis
(2).
Spuogai (1)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias
Šviežias
Šviežias
Sultys
V
V
I,
trint
i
I,
valy
ti
odą
Rosaceae Fragaria
vesca L.
M Kepenų veiklos
sutrikimai (1)
Inkstų veiklos
sutrikimai (1)
Podagra (1)
Uždegimas (2)
Skausmas (1)
Lapai, uogos,
žiedai
Lapai, uogos,
žiedai
Lapai, uogos,
žiedai
Lapai, uogos,
žiedai
Arbata ar
nuovirai
Arbata ar
nuovirai
Arbata ar
nuovirai
Arbata ar
nuovirai
Arbata ar
nuovirai
V
V
V
V
V
EMA/HMPC/4
32278/2015
(lapai, arbata)
Adjuvantas
esant
nedideliems
šlapinimosi
sutrikimams,
lengvam
76
Bronchitas (2)
Astma (1)
Silpnas imunitetas
(1)
Ginekologinės
ligos (1)
Lapai, uogos,
žiedai
Lapai
Lapai
Lapai
Lapai
Šviežios ar
arbata
Šviežios ar
arbata
Šviežios ar
arbata
Arbata
V
V
V
V
viduriavimui
gydyti.
Rosaceae Malus
angustifolia
L.
M Diabetas (6),
Viršsvoris (5)
Lapai ir
vaisiai
Lapai ir
vaisiai
Arbata
Arbata
V
V
Rosaceae Pyrus
communis
L.
M
D
Silpnas imunitetas
(1),
Širdies veiklos
sutrikimai (4)
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias
Šviežias
V
V
Rosaceae Prunus
cerasus L.
M
D
Širdies veiklos
sutrikimai (1)
Mažakraujystė (1)
Apetito stoka (2)
Trapūs kaulai (2)
Diurezė (2)
Uogos
Lapai, žiedai
Uogos
Uogos
Lapai
Šviežias
Arbata
Sultys, arbata
Sultys, arbata
Nuoviras
V
V
V
V
V
Rosaceae Prunus
domestica
L.
M
D
Silpna nervų
sistema (1),
Silpnas imunitetas
(1),
Nerimo
priepuoliai (1),
Vidurių
užkietėjimas (3)
Vaisiai, lapai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias
Arbata
Arbata
Sultys
V
V
V
V
Rosaceae Rosa canina
L.
M
D
Silpnas imunitetas
(3),
Aukštas
cholesterolis (5)
Uogos
Uogos
Arbata
Arbata
V
V
77
Rosaceae Rubus
idaeus L.
M
D
Silpnas imunitetas
(6),
Karščiavimas
(14),
Odos senėjimas
(1),
Kolageno
trūkumas (1)
Viršsvoris (1),
Atminties
sutrikimai (1).
Vaisiai, lapai,
stiebai
Vaisiai, lapai,
stiebai
Lapai
Lapai
Uogos
Lapai
Arbata,
šviežias
Arbata,
šviežias
Arbata
Arbata
Šviežias
Arbata
V
V
V
V
V
V
EMA/HMPC/4
4211/2012
(lapai)
Spazmų,
susijusių su
menstruacijomi
s, lengvas
burnos ar
gerklės
uždegimas,
simptominis
lengvo
viduriavimo
gydymas.
Rosaceae Sorbus
aucuparia
L.
D Silpna rega (1)
Dujų kaupimasis,
maža diurezė (1)
Gastritas (1)
Kosulys (3)
Peršalimas (4)
Uogos
Žiedai, lapai
Žiedai, lapai
Uogos
Uogos
Šviežias
Nuovirai,
arbata,
šviežias
Arbata
Arbata,
užpiltinė su
medumi
Arbata,
užpiltinė su
medumi
V
V
V
V
V
Rutaceae Citrus limon
L.
M Silpnas imunitetas
(4)
Pigmentinės
dėmės (1)
Odos valymas (2)
Spuogai (1)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Šviežias,
arbata, sultys
Sultys
Sultys
Sultys
V
I,
plon
u
sluo
ksni
u
Rutaceae Citrus
paradisi L.
M Silpnas imunitetas
(1)
Vaisiai
Šviežias
V
78
Lėta medžiagų
apykaita (1)
Vaisiai Šviežias V
Solanacea
e
Capsicum
annuum L.
M Didelis
cholesterolio
kiekis (1)
Apetito trūkumas
(2),
Sąnarių skausmas
(1),
Galvos skausmas
(1)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Nuoviras
Šviežias
Užpiltinė su
degtine
Užpiltinė su
degtine
V
V
I
I
EMA/HMPC/6
74139/2013
(vaisiai)
raumenų
skausmo
malšinimas,
pvz., juosmens
skausmo.
Solanacea
e
Nicotiana
rustica L.
D Niežai, erkės,
utėlės (1)
Lapai Užpiltinė su
taukais ir
degutu
I
Solanacea
e
Solanom
nigrum L.
M Karščiavimas,
uždegimas (1)
Uogos, lapai Nuoviras V
Solanacea
e
Solanum
lycopersicu
m L.
M Veido odos ligos
(3)
Uždegimas (2)
Silpnas imunitetas
(4)
Vėžys (2)
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Sultys
Sultys
Sultys
Užpiltinė su
aliejumi
V
V
V
V
Solanacea
e
Solanum
tuberosum
L.
M Nudegimai (2)
Didelis skrandžio
rūgštingumas (1)
Dusulys, sinusitas
(1)
Šaknys
Šaknys
Šaknys
Sultys
Šviežias
Kompresas
I,
V
I
Urticacea
e
Urtica
dioica L.
D Vidurių
užkietėjimas (1)
Inkstų akmenligė
(6)
Mažakraujystė (3)
Lapai, žiedai,
šaknys
Lapai, žiedai
Lapai
Arbata
Arbata
Šviežias
V
V
V
EMA/HMPC/5
08015/2007
(lapai)
Nedidelio
sąnarinio
skausmo
malšinimas.
79
Egzema (2)
Nerimo
priepuoliai (1)
Skrandžio vėžys
(2)
Lapai
Lapai, žiedai,
šaknys
Šaknys
Sultys
Arbata su
medumi
Nuoviras
I
V
V
Adjuvantas
esant
nedideliems
šlapinimosi
skundams.
EMA/HMPC/4
61160/2008
(šaknys)
Apatinių
šlapimo takų
simptomų,
susijusių su
gerybine
prostatos
hiperplazija,
palengvinimas.
EMEA/HMPC/
170261/2006
(žolė)
Pagalbinė
priemonė esant
nedideliems
šlapinimosi
skundams,
nedidelio
sąnarių
skausmo
malšinimas,
produktas,
vartojamas
esant
seborėjinėms
odos ligoms
Vitaceae Vitis
vinifera L.
M Uždegimas (1)
Lapai
Šviežias,
sultys
V
EMA/HMPC/4
64684/2016
(lapai)
80
Alergija (1) Lapai Šviežias V
Palengvinti
nemalonius
pojūčius ir kojų
sunkumą,
susijusius su
nedideliais
venų
kraujotakos
sutrikimais.
Simptominis
niežulio ir
deginimo,
susijusio su
hemorojais,
palengvinimas,
simptominis
odos kapiliarų
trapumo
gydymas.
81
5 priedas
Patvirtinta Farmacijos s fakulteto
Tarybos posėdyje 2019-xx-xx
protokolo Nr. __
DARBO RĖMIMO, AUTORIAUS INDĖLIO IR GALIMO INTERESŲ
KONFLIKTO DEKLARACIJA
Roberta Bajoraitė
Tauragės rajono namų darželiuose auginamų vaistinių augalų etnobotaninis tyrimas
Ethnobotany study of medicinal plants grown in Tauragė district home gardens
Darbas remiamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmacinių
technologijų instituto lėšomis.
Patvirtinu, kad baigiamasis darbas atliktas ir parašytas savarankiškai, nepažeidžiant kitiems
asmenims priklausančių autorinių teisių.
Roberta Bajoraitė
