TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VYKDOMŲ VISUOMENĖS … · savivaldybės tarybos 2011-06-22 sprendimas Nr. 1-92 Dėl Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonių

PRITARTA Tauragės rajono savivaldybės tarybos

2012 m. kovo 21d. sprendimu Nr. 1-336

TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VYKDOMŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ ĮGYVENDINIMO 2011 METŲ

ATASKAITA

2

TURINYS 1. SANTRAUKA 4

2. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS SAVIVALDYBĖS VYKDYTAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FUNKCIJAS

5

3. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI ĮTAKOS

TURĖJUSIŲ VEIKSNIŲ APŽVALGA

7

4. BENDRUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS ANALIZĖ 9

5. VYKDYTOS VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMOS IR

STRATEGIJOS

34

6. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ,

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

36

7. BENDRUOMENĖS, NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ,

SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ DALYVAVIMAS

VYKDANT VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLĄ

37

8. VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮGYVENDINIMAS 38

9. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLOS

FINANSAVIMAS

40

10. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO SAVIVALDYBĖS VYKDOMOS VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

11. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS

PROGRAMOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS

40 41

3

I. SAVIVALDYBĖS VYKDOMŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ

ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

Tauragės rajono savivaldybės vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo ataskaita rengiama įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 606 „Dėl Savivaldybės vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo ataskaitos teikimo tvarkos ir ataskaitos formos patvirtinimo“ ir vėlesnius pakeitimus (Žin., 2008, Nr. 73-2834; 2011, Nr. 8-32), vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 88-4229), Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-466 patvirtinta Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa 2010-2013 m.

2011 m. Tauragės rajono savivaldybės vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo ataskaitoje pateikiami svarbiausi sveikatos ir sveikatos priežiūros funkcionavimo rodikliai, geriausiai apibūdinantys Tauragės gyventojų sveikatą, bendruomenės sveikatos būklė, vykdytos valstybinės ir savivaldybės visuomenės sveikatos programos, nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos priežiūrą.

Pateikiamas bendruomenės, nevalstybinių organizacijų, ūkio subjektų, savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių dalyvavimas vykdant visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, taip pat vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūros veiklos įgyvendinimas. Ataskaitoje analizuojamos vykdytos valstybinės visuomenės sveikatos programos ir strategijos. Aprašoma kiekviena valstybinė visuomenės sveikatos programa ar strategija, nurodomi programos tikslai, neįvykdymo priežastys.

Pateikiama informacija apie Savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros veiklos

prioritetines kryptis, taip pat pasiūlymai dėl visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų

įgyvendinimo gerinimo.

Rengiant ataskaitą pasinaudota informacijos šaltiniais:

Statistikos departamento informacija, 2010 m.duomenys;

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2001–2010 m. duomenys;

Savivaldybės tarybos sprendimais, 2011 m. duomenys;

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, 2011 m. duomenys;

Savivaldybės mero potvarkiais, 2011 m. duomenys;

Tauragės teritorinės ligonių kasos, 2011 m. duomenys;

Tauragės rajono specialiosios rėmimo programos įgyvendinančių įstaigų ir organizacijų 34

ataskaitų duomenys;

Savivaldybės administracijos padalinių, skyrių ataskaitų duomenys.

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo 2011

metų ataskaita, suderinta Savivaldybės tarybos reglamento tvarka.

4

Rengėjai: I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI skyrius parengė Savivaldybės

gydytoja Dalė Bartulienė, (8 446) 52 069, el. p. [email protected]; IV skyrių parengė Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Šematulskienė, tel. (8 449) 46 765, el. p. [email protected].

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo

2011 m. ataskaita bus paviešinta Savivaldybės interneto svetainėje www.taurage.lt, skiltyje

„Sveikatos apsauga. Naudinga informacija“.

II. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS SAVIVALDYBĖS VYKDYTAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FUNKCIJAS Eil. Nr. Dokumento rūšis ir

registracijos numeris Dokumento pavadinimas

1. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-31 įsakymas Nr. 5-124

Dėl pasirengimo gripo pandemijai Tauragės rajone plano patvirtinimo

2. Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2011-01-26 sprendimas Nr. 1-1848

Dėl sveikatos programų rengimo prioritetų 2011 metams patvirtinimo.


Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatų bendrojo lavinimo mokyklose patvirtinimo.


Dėl savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos sudarymo.


Dėl 2011 m. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros mokyklose paskirstymo.


Dėl pritarimo Tauragės rajono savivaldybės vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo 2010 metų ataskaitai.


Dėl 2010 m. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo ataskaitos patvirtinimo.

5


Dėl Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos2011 m. priemonių patvirtinimo.

9. Tauragės rajono savivaldybės mero 2011-04-06 potvarkis Nr. 4-116

Dėl Tauragės rajono savivaldybės būtinojo hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo gydytojų specialistų komisijos sudarymo, jos nuostatų, darbo reglamento ir komisijos narių iškvietimo ne darbo laiku, poilsio bei švenčių dienomis tvarkos aprašo patvirtinimo.


Dėl Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių sudarymo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos, patvirtintos Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 1-493, 21 punkto pakeitimo.


Dėl Tauragės rajono savivaldybės žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių 2011-2014 metų plano patvirtinimo.


Dėl Tauragės rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos sudėties pakeitimo.


Dėl Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonių plano (1 priedas) priemonių papildymo.


Dėl viešosios įstaigos Tauragės ligoninės gydytojų specialistų poreikio 2011-2015 m. suderinimo.


Dėl Tauragės rajono savivaldybės socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos komisijos sudarymo ir darbo organizavimo aprašo patvirtinimo.


Dėl Tauragės rajono savivaldybės paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programos patvirtinimo.

17. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymas Nr. 101-33

Dėl komisijos sudarymo vykdyti ir vertinti tarptautinį vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursą „Sveikuolių sveikuoliai“.

18. Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2011-08-30

Dėl Tauragės rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos sudarymo ir Narkotikų kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo.

6

sprendimas Nr. 1-129

III. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI ĮTAKOS

TURĖJUSIŲ VEIKSNIŲ APŽVALGA

Išoriniai veiksniai, turėję įtakos savivaldybės vykdytai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai

Išoriniai veiksniai. Išorinių veiksnių poveikio

rezultatas savivaldybės vykdytai visuomenės

sveikatos priežiūros veiklai

Pastebėjimai

1. Nėra teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūrą, paslaugų teikimo aprašymą savivaldybėje

Neužtikrinamas kokybiškas paslaugų teikimas savivaldybėje

Dėl lėšų trūkumo savivaldybių biudžetuose numatomas finansavimas tik pagrindinėms funkcijoms vykdyti

2. Nėra metodikų, reglamentuojančių valstybės biudžeto lėšų naudojimą visuomenės sveikatos funkcijoms vykdyti savivaldybėje

Savivaldybė iš anksto nežino, kiek bus skirta lėšų ir kokiems tikslams

Siūlome nustatyti lėšų dydį visuomenės sveikatos priežiūrai

vienam gyventojui

3. Neapibrėžta visuomenės sveikatos programos sąvoka, finansavimo kriterijai. Savivaldybė negauna lėšų valstybinėms programoms finansuoti

4. Bendradarbiavimo tarp asmens ir visuomenės sveikatos stiprinimo ir reglamentavimo (gyventojų siuntimo tvarkos, duomenų mainai kt.) nebuvimas

Neužtikrinama ankstyva rizikos veiksnių nustatymo korekcija. Dideli gydytojų darbo krūviai

Teisiškai reglamentuoti bendradarbiavimą tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (gyventojų siuntimo tvarka, duomenų mainai ir kt.)

7

5. Analizuojant sveikatos statistinius rodiklius gali neatsispindėti ar išsikreipti dabartinė situacija dėl duomenų neatnaujinimo ir duomenų nesutapimo skirtinguose šaltiniuose. Todėl labai sunku, dažnai neįmanoma, analizuoti sveikatos statistinių rodiklių (sergamumo, mirtingumo, vidutinės gyvenimo trukmės, ambulatorinės sveikatos priežiūros ir kt.), lyginti su kitų miestų ar visos respublikos rodikliais. Statistiniai duomenys imami iš Užkrečiamų ligų ir profilaktikos centro, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos sveikatos informacinio centro. Kitų informacijos šaltinių, iš kurių būtų galima gauti naujausią tokio pobūdžio informaciją, Lietuvoje kol kas nėra.

6.Užkrečiamųjų ligų ataskaitinių metų rodikliai taip pat atnaujinami vėliau, todėl šioje ataskaitoje Tauragės rajono savivaldybės užkrečiamųjų ligų rodikliai nebus palyginti su respublikos rodikliais

7. Lietuvoje nesukurta visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams trūksta žinių apie savivaldą, teisės aktų rengimą, neparengti darbui su politikais, žiniasklaida, darbui bendruomenėse, su mokiniais

Vidiniai veiksniai, turėję įtakos savivaldybės vykdytai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai

Eil. Nr.

Vidiniai veiksniai Vidinių veiksnių poveikio rezultatas savivaldybės vykdomai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai

Pastebėjimai

1. Nepakankamas finansavimas iš valstybės biudžeto

Negali suplanuoti iš anksto visuomenės sveikatos priežiūros vykdomų krypčių Negali apimti visų norimų visuomenės sveikatos

Visuomenės sveikatos priežiūra būtina priskirti valstybės deleguojamai funkcijai

8

priežiūros vykdomų krypčių Tenka pasitenkinti ir organizuoti darbą ne pagal poreikį, o pagal skiriamas lėšas

2. Nepakankamas visuomenės sveikatos svarbos suvokimas bendruomenėje

Nepakankamai suvokiama visuomenės sveikatos svarba Nepakankama gyventojų atsakomybė už savo sveikatą

Gerinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, į sveikatinimo veiklą, įtraukiant kitus sektorius

3. Įsteigus Visuomenės sveikatos biurą pagerėjo ir visuomenės sveikatos funkcijų įgyvendinimas Savivaldybėje

Teikiamas platesnis spektras paslaugų sveikatos prevencijos srityje, kurios yra diferencijuotos pagal tikslines grupes, prieinamos visoms socialinėms grupėms. Gerėja gyventojų informuotumas sveikatos klausimais, didėja profilaktiškai pasitikrinančių mokinių.

IV. BENDRUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Valstybinė visuomenės sveikatos stebėsena – tai valstybės lygiu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena, kurią vykdant kaupiami ir analizuojami duomenys apie populiacijos ar atskirų jos grupių, sveikatai darančių poveikį, veiksnių kitimus vietos, regiono ir valstybės mastu. Valstybės visuomenės sveikatos stebėseną sudaro visuomenės sveikatos priežiūros institucijų surinkti duomenys, registrų duomenys ir kitų valstybės institucijų stebėsenos ar su visuomenės sveikata susiję duomenys. Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma joms priskirtose teritorijose, siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybės visuomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius ir jais remiantis planuoti bei įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemones. Vykdant visuomenės sveikatos stebėseną, stebimi, vertinami ir analizuojami šie visuomenės sveikatos stebėsenos objektai:

demografiniai ir socialinės ekonominės būklės rodikliai; gyventojų sveikatos būklės rodikliai; mirtingumas; sveikatos priežiūros sistemos išteklių ir veiklos rodikliai; mokinių sveikata.

1. Demografiniai ir socialinės ekonominės būklės rodikliai

2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3244,6 tūkst. gyventojų, t. y. 84,4 tūkst. mažiau negu 2010 m. pradžioje. Ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus, penktadalis – Kauno apskrityje. Gyventojų skaičiumi mažiausios Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės

9

apskritys. Jose gyveno nuo 3,7 iki 5,4 procento Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2010 m., gyventojų skaičius sumažėjo visose apskrityse. Labiausiai gyventojų skaičius sumažėjo Šiaulių (3,7 %), Alytaus (3,6 %) ir Tauragės (3,2 %) apskrityse.

Tauragės rajone 2011 m. pradžioje gyveno 48 173 gyventojai, palyginus su 2010 m., gyventojų skaičius sumažėjo beveik 2 tūkst. (1 752 gyv.). 2010 m. Tauragės rajone daugiau kaip pusė gyventojų (58 proc.) gyveno mieste, tai daugiau nei kaimyniniuose (t. y. Jurbarko ir Šilalės) rajonuose (1 pav.).

1 pav. Miesto gyventojų dalis procentais

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Gyventojų skaičiaus mažėjimą sąlygoja neigiamas gyventojų saldo (daugiau

išvykusių negu atvykusių) bei neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Gimstamumas Tauragės rajone paskutiniais tiriamaisiais metais kito nežymiai. Tačiau

gimstamumo rodiklis išlieka mažesnis už šalies vidurkį. 2010 m. Tauragės rajone gimstamumas buvo 9,6/1 tūkst. gyv. (Lietuvoje – 10,8) (2 pav.).

2 pav. Gimstamumas 1 tūkst. gyventojų

10

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras 2010 m. mirtingumas Tauragės rajone, priešingai gimstamumui, padidėjo ir buvo

aukštesnis už šalies mirtingumo rodiklį. Didžiausias mirtingumo rodiklis tarp kaimyninių rajonų stebimas Jurbarko rajone. Jei 2010 m. Tauragės rajone mirtingumo rodiklis buvo 13,73, tai Jurbarko rajone – 16,3, Šilalės rajone – 12,82 ir Lietuvos – 14,37 / 1 tūkst. gyventojų (3 pav.). 3 pav. Mirtingumas 1 tūkst. gyventojų


Dėl žemo gimstamumo ir aukšto mirtingumo rodiklių natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigiamas. 2010 m. Tauragės rajono gyventojų natūralus gyventojų prieaugis dvigubai mažesnis už šalies. Dar didesnis skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo pastebimas tik Jurbarko rajone (1 lentelė).

1 lentelė. Natūralus gyventojų prieaugis 1 tūkst. gyventojų

Jurbarko

r. Šilalės r.

Tauragės r.

Lietuva Tauragės apskr.

2006 -7,7 -4,9 -5,2 -4 -6,1 2007 -6,3 -3,7 -3,5 -3,9 -4,6 2008 -4,78 -2,64 -3,11 -2,6 -3,58 2009 -5,13 -2 -3,57 -1,6 -3,7 2010 -7,73 -1,51 -4,16 -2 -4,47 Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis gyventojų amžius ilgėja. 2011 m.

rodiklį palyginus su 2006 m. pastebima, kad vidutinis gyventojų amžius išaugo nuo 38 iki 39,6

10

metų. Aukščiausias vidutinis gyventojų amžius pastebimas Jurbarko rajone (40,4). Tauragės rajone vidutinis gyventojų amžius panašus kaip ir visos šalies. Pastebima, kad visoje šalyje vyrų vidutinis amžius ženkliai mažesnis už moterų (2 lentelė). 2 lentelė. Vidutinis gyventojų amžius 2006–2011 m.

2006 2007 2008 2009 2010 2011 Lietuvos Respublika

38,5 38,6 39 39,2 39,4 39,8

Tauragės apskritis

37,8 38 38,3 38,6 38,8 39,3

Jurbarko r. sav.

39 39,1 39,5 39,7 40 40,4

Šilalės r. sav.

36,4 36,6 37 37,3 37,6 37,9

Tauragės r. sav.

38 38,2 38,6 38,8 39,1 39,6

Vyrai Lietuvos Respublika

35,9 36 36,3 36,5 36,7 37

Tauragės apskritis

35,1 35,2 35,5 35,8 36 36,4

Jurbarko r. sav.

36 36,2 36,5 36,7 37 37,3

Šilalės r. sav.

34 34,1 34,5 34,8 35,1 35,4

Tauragės r. sav.

35,3 35,5 35,8 36 36,3 36,7

Moterys Lietuvos Respublika

40,7 40,9 41,3 41,5 41,8 42,2

Tauragės apskritis

40,2 40,4 40,8 41,1 41,3 41,8

Jurbarko r. sav.

41,6 41,7 42,1 42,4 42,7 43,2

Šilalės r. sav.

38,8 39 39,4 39,6 39,9 40,3

Tauragės r. sav.

40,4 40,7 41 41,3 41,6 42,2

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tauragės rajono gyventojai sensta – per pastaruosius 6 metus demografinės senatvės

koeficientas (pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų

iki 15 metų amžiaus) išaugo nuo 117 (2006 m.) iki 146 (2011 m.) ( 4 pav.). Respublikos mastu šis

koeficientas išaugo nuo 124 (2006 m.) iki 144 (2011 m.).

4 pav. Demografinės senatvės koeficientas

12


2.Gyventojų sveikata

2010 m. Tauragės rajone kvėpavimo sistemos ligos užimą pirmąją vietą pagal užregistruotų susirgimų skaičių. Šie susirgimai užima net 32 proc. visų naujai nustatytų susirgimų. Toliau pagal susirgimų skaičių eina: traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos, akių ligos, virškinimo sistemos ligos (5 pav.). Panaši situacija ir visoje respublikoje.

Stebint sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis dinamiką, pastebima, kad 2010 m. kvėpavimo sistemos ligų sumažėjo, palyginus su 2009 m., ir paskutiniais stebimais metais (2010 m.) šis rodiklis buvo mažesnis už šalies sergamumo rodiklį (6 pav.). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, daugiausiai kvėpavimo sistemos sutrikimai nustatomi jaunesnio amžiaus žmonėms (nuo 0 iki 17 metų).

5 pav. Naujai užregistruoti susirgimai Tauragės rajone 2010 m.

13

Infekcinės ir

parazitinės ligos2%

Kraujo ir kraujodaros organų ligos

1%

Endokrininės sistemos ligos

2%

Psichikos ir elgesio sutrikimai

3%Nervų sistemos

ligos4%

Akių ligos9% Ausų ligos

5%

Kraujotakos sistemos ligos

4%

Kvėpavimo sistemos ligos

32%

Virškinimo sistemos ligos

7%

Odos ir poodžio ligos

5%

Jungiamojo audinio ir skeleto

raumenų sistemos ligos10%

Urogenitalinės sistemos ligos

6%

Traumos ir kiti išorinių priežasčių

padariniai10%

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras 6 pav. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 2008–2009 m. 1 tūkst. gyventojų


Naujai užregistruotų traumų ir kitų išorinių priežasčių padarinių skaičius 2010 m. kito

nežymiai: 2009 m. – 87,5, 2010 m. – 88,5 atv./1 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis per visą tiriamąjį laikotarpį yra vienas mažiausių tarp kaimyninių rajonų (7 pav.).

14

7 pav. Naujai užregistruotos traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai 1 tūkst. gyventojų


Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų skaičius Tauragės rajone 2010 m. sumažėjo palyginus su 2009 m. Šis sergamumo rodiklis panašus, kaip ir šalies sergamumo vidurkis. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų skaičius visoje apskrityje kas metai mažėja (8 pav.). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iš jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų dažniausiai pasitaikanti – tai artropatijos (29 proc. visų ligų). Visoje šalyje šiomis ligomis dažniausiai serga vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės. 8 pav. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos 1 tūkst. gyventojų


Tauragės rajone stebimas aukštas sergamumas akių ligomis. 2010 m. šių ligų nustatyta kiek mažiau, nei 2009 m., tačiau sergamumas akių ligomis išlieka aukštesnis už šalies

15

sergamumo vidurkį. 2010 m. Tauragės rajone diagnozuota 81,1 akių susirgimų (Lietuvoje – 61,7)/1 tūkst. gyv. (9 pav.). Iš akių ligų dažniausiai diagnozuojam, katarakta. Šiomis ligomis daugiausiai sergama vyresniame amžiuje (65+ m.). Analizuojant duomenis pastebima, kad moterų ligotumas šiomis ligomis didesnis nei vyrų. 2010 m. Tauragės rajone moterų ligotumas buvo 2 132,62, o vyrų 965,74/100 tūkst. gyventojų. 9 pav. Sergamumas akių ligomis 1 tūkst. gyventojų


Sergamumas virškinimo trakto ligomis, iš kurių dažniausios skrandžio ir

dvylikapirštės žarnos opos bei tulžies pūslės akmenligė, Tauragės rajone išlieka panašus, kaip ir ankstesniais metais. Tauragės rajono gyventojai šiomis ligomis serga mažiau už kaimyninių rajonų gyventojus. 2010 m. 1 tūkst. Tauragės rajono gyventojų nustatyti 58,9 virškinimo sistemos sutrikimai, Šilalės rajone – 71,9, Lietuvos vidurkis tais pačiais metais – 60,5 (10 pav.).

10 pav. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų) 1 tūkst. gyventojų

16


Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, miesto gyventojų ligotumas virškinimo trakto ligomis didesnis už kaimo gyventojų. Taip pat pastebima, kad sergančių vyrų šiomis ligomis mažiau nei moterų. Tauragės rajone moterų ligotumas virškinimo trakto ligomis buvo 8 820,9, vyrų – 7420/100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis Tauragės rajone nuo 2008 m. iki 2010 m. mažėja: 2008 m. sergamumas buvo 56,2, o 2010 – 51,7/1 tūkst. gyv. Šalyje, priešingai, sergamumas šiomis ligomis didėja ir išlieka didesnis už Tauragės rajono sergamumo rodiklį.

2010 m. Tauragės rajone užregistruota daugiau kraujotakos sistemos ligų, nei 2009 ir 2008 m. (11 pav.). Viena iš dažniausių kraujotakos sistemos ligų, tai hipertenzinės ligos. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, moterų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis beveik dvigubai didesnis už vyrų: 2010 m. Tauragės rajono moterų ligotumas buvo 2 1326,2, o vyrų – 1 3918/100 tūkst. gyv. 11 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1 tūkst. gyv.


Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2010 m. išaugo visoje apskrityje, tarp jų

ir Tauragės rajone (12 pav.). 2010 m. Tauragės rajone 1 tūkst. gyv. teko 25,2 susirgimų, 2009 m. – 23,6. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais per visą tiriamąjį laikotarpį išlieka mažesnis už kaimyninių rajonų gyventojų sergamumą.

12 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 1 tūkst. gyv.

17


2010 m. naujai nustatytų infekcinių ir parazitinių ligų Tauragės rajono gyventojams buvo daugiau nei 2009 m. Pastebima, kad visoje Tauragės apskrityje sergamumas mažesnis už Lietuvos sergamumo vidurkį. Jei per visą tiriamąjį laikotarpį šalies sergamumas šiomis ligomis kinta nežymiai ir 2008 m. buvo 37,9, 2010 m. – 37,6/1 tūkst. gyv., tai 2010 m. Tauragės rajono sergamumas šiomis ligomis buvo 19, Jurbarko rajone – 24,9, Šilalės rajone – 17,2. 13 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis 1 tūkst. gyv.


2. Mirtingumas

2010 m. bendras mirtingumo rodiklis Lietuvoje išliko panašus kaip ir 2009 metais. Lietuvoje 2010 m. 100 tūkst. gyv. teko 1 281,48 mirčių, 2009 m. – 1 258,65. Tauragės rajone 2010 m. bendras gyventojų mirtingumas išaugo palyginus su 2009 m.. Lyginant mirtingumo rodiklį su kaimyninių rajonų rodikliais pastebima, kad didžiausias mirtingumas per visą stebimą laikotarpį

18

buvo Jurbarko rajone. Paskutiniais tiriamaisiais metais 100 tūkst. gyventojų teko 1 634,64 mirčių (14 pav.). 14 pav. Mirtingumas 100 tūkst. Gyventojų


Vaikų iki 1 metų amžiaus mirtingumas Lietuvoje kinta nežymiai. 2010 m. Tauragės

rajone vaikų iki 1 metų mirtingumas buvo didesnis už šalies mirtingumo rodiklį. Jei Lietuvoje 2010 m. 1 tūkst. vaikų iki 1 metų amžiaus teko 4,27 mirčių, tai Tauragės rajone – 6,4 mirčių. Didžiausias mirtingumo rodiklis stebimas Jurbarko rajone. Čia 2010 m. vaikų iki 1 metų amžiaus mirtingumas labai išaugo ir tris kartus viršijo šalies vaikų iki 1 metų amžiaus mirtingumo vidurkį (15 pav.) 15 pav. Vaikų iki 1 metų amžiaus mirtingumas 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių


19

Lietuvoje dažniausia mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligos. Antroje vietoje pagal mirtingumo priežastis yra piktybiniai navikai, o trečioje – išorinės mirties priežastys. Ši mirties priežasčių struktūra nekinta jau daugelį metų. Tauragės rajone ir kaimyniniuose rajonuose situacija tokia pati kaip ir visoje Lietuvoje (3 lentelė).

3 lentelė. Mirtingumas 2010 metais, pagal priežastis 100 tūkst. gyventojų

Mirtingumas nuo infekcinių ligų

Mirtingumas nuo piktybinių navikų

Mirtingumas nuo nervų sistemos ligų

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų

Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų

Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų

Mirtingumas dėl simptomų ir netiksliai nurodytų priežasčių

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių

Jurbarko r.

17,83 303,15 32,69 918,37 47,55 71,33 17,83 184,27

Šilalės r. 10,31 223,39 13,75 745,78 68,74 54,99 3,44 127,16 Tauragės r.

8,16 228,34 12,23 821,63 32,62 69,32 18,35 136,6

Lietuva 14,63 246,74 18,16 718,84 38,94 67,45 16,73 123,07 Tauragės apskr.

15,48 251,77 17,93 831,1 45,63 67,63 13,85 150,74


Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Tauragės apskrityje didesnis už šalies mirtingumo rodiklį. 2010 m. Tauragės rajone ir kaimyniniuose rajonuose šis rodiklis išaugo. Didžiausias mirštamumas stebimas Jurbarko rajone. Jei šalyje 2010 m. 100 tūkst. gyv. teko 718,84 mirčių atvejų, tai Jurbarko rajone – 918,37. Tauragės rajone tais pačiais metais 100 tūkst. gyv. teko 821,63 mirčių (16 pav.). 16 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų

20

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Analizuojant Tauragės rajono gyventojų mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų

pagal lyčių aspektą pastebima, kad moterų mirtingumas nuo šių ligų didesnis ir kad vyrų mirtingumas nuo 2008 m. mažėja, o moterų priešingai – didėja. 2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko 812,32 mirčių atvejų, o 2010 m. rodiklis pakilo iki 932,54 (17 pav.). 17 pav. Mirusiųjų skaičius Tauragės rajone nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų pagal lytį


Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausiai miršta vyresni kaip 65 metų amžiaus

asmenys. Pastebima, kad didžiausias mirtingumo didėjimas per trejus metus buvo amžiaus grupėje nuo 18 iki 44 metų: nuo 2008 m. iki 2010 mirtingumo rodiklis išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 25,52 (2008 m.) iki 58,11 (2010 m.) 100 tūkst. gyventojų (18 pav.).

21

18 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius Tauragės rajone 100 tūkst. gyventojų pagal amžių


Tauragės rajone nuo kraujotakos sistemos ligų daugiau miršta kaimo gyventojų nei miesto. 2010 m. Tauragės rajone 100 tūkst. gyventojų teko 924,14 kaimo gyventojų mirčių ir 749,64 – miesto. Pastebima, kad Tauragės miesto gyventojų mirtingumas nuo 2008 m. sparčiai didėja (19 pav.). 19 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius 100 tūkst. gyventojų pagal gyvenamąją vietą Tauragės rajone

659,09 698,06 749,64

991,82916,81 924,14

0

200

400

600

800

1000

1200

2008 2009 2010

Miesto gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sist.ligų


2010 m. Tauragės rajone mirė daugiau asmenų nuo piktybinių navikų lyginant su

2008 ir 2009 m. Jei 2008 m. 100 tūkst. gyventojų teko 211,47 mirčių nuo piktybinių navikų, tai 2010 m. – 228,34. Tauragės rajono gyventojų mirtingumas nuo šių ligų išlieka mažesnis nei šalies. Didžiausias mirtingumo rodiklio pakilimas stebimas Jurbarko rajone: 2008 m. – 240,38, o 2010 m. rodiklis pakilo iki 303,15/100 tūkst. gyventojų (20 pav.).

20 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius, 100 tūkst. gyventojų

22


Analizuojant mirtingumą nuo piktybinių navikų pagal lytį pastebima, kad Tauragės rajone du kartus daugiau miršta vyrų, nei moterų: 2009 m. mirusiųjų skaičiaus skirtumas buvo labai nežymus, o 2010 m. stebimas didelis rodiklių skirtumas: 336,48 – vyrų mirčių ir 133,77 – moterų/100 tūkst. gyventojų. 2010 m. Tauragės rajone moterų, mirusių nuo piktybinių navikų, dar labiau sumažėjo, o vyrų, priešingai, rodiklis išaugo (21 pav.). 21 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius Tauragės rajone 100 tūkst. gyventojų pagal lytį


Pagal piktybinių ligų struktūrą, 2010 m. daugiausiai mirusiųjų buvo nuo priešinės

liaukos piktybinių navikų (38 proc. visų piktybinių navikų). Antroje vietoje pagal mirčių skaičių –

mirtingumas nuo gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų (22 pav.).

23

22 pav. 2010 m. mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius proc. pagal pagrindines ligas


Trečioje vietoje pagal mirčių skaičių tiek Tauragės rajone, tiek visoje šalyje – mirtys dėl išorinių priežasčių. Šių mirčių skaičius Lietuvoje išlieka labai panašus kaip 2008 m.. Tauragės rajone mirusiųjų skaičius išaugo, palyginus su 2009 m. Jei 2008 m. mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyv. buvo 125,68, tai 2010 m. – 136,6. Didžiausias mirusiųjų skaičius stebimas Jurbarko rajone. Čia rodiklis siekia 184,27/100 tūkst. gyv. (23 pav.).

23 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius 100 tūkst. gyventojų


24

Vyrų, mirusių dėl išorinių priežasčių, kur kas daugiau nei moterų. Jei 2010 m. mirė 222,86 vyrų, tai tais pačiais metais mirė 61,5 moterų/100 tūkst. gyventojų. Moterų mirtingumas 2010 m. labai išaugo palyginus su 2008 m. (24 pav.).

24 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Tauragės rajone pagal lytį 100 tūkst. gyventojų


Analizuojant mirčių struktūrą pagal amžiaus grupes pastebima, kad daugiausiai mirusiųjų nustatoma 45–65 metų amžiaus grupėje. Tiesa, šios amžiaus grupės asmenų 2010 m. mirė mažiau nei 2009 m. Didesnis mirusiųjų skaičius paskutiniais tiriamaisiais metais matomas amžiaus grupėje nuo 18 ir daugiau metų: 2009 m. nuo išorinių mirties priežasčių mirė 145,25 asmenų, 2010 m. – 159,99 (25 pav.) 25 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Tauragės rajone pagal amžių 100 tūkst. gyventojų


25

Stebint Tauragės rajono gyventojų mirtingumą dėl išorinių mirties priežasčių, priklausomai nuo gyvenamosios vietos (kaimo, miesto) pastebėta, kad kaime gyvenantys asmenys miršta kur kas dažniau nei miesto. 2010 m. kaimo gyventojų mirtingumas buvo 187,79, miesto – 100,65/100 tūkst. gyventojų. Taip pat pastebima, kad kaime gyvenančių Tauragės rajono gyventojų mirtingumas didėja, o mieste, priešingai, – mažėja. (26 pav.). 26 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Tauragės rajone pagal gyvenamąją vietą 100 tūkst. gyventojų


2010 m. Tauragės rajono gyventojų didžiąją dalį mirčių dėl išorinių priežasčių sudarė mirtys dėl nelaimingų atsitikimų, net 41 proc. visų mirčių dėl išorinių priežasčių. Antroje ir trečioje vietoje – tai mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių bei savižudybės (27 pav.).

27 pav. 2010 m. Tauragės rajono gyventojų mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių procentais


26

Analizuojant Tauragės rajono mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų pastebima, kad nuo 2008 iki 2010 m. vyrų miršta kur kas daugiau nei moterų: 2010 m. mirė 135,47 vyrų ir 49,68 moterų/100 tūkst. gyventojų. Nuo 2008 m. labai išaugo vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų. 2008 m. šis rodiklis buvo 9,38, o 2010 m. pakilo iki 41,35. Dažniausiai nuo nelaimingų atsitikimų miršta darbingo amžiaus asmenys (45–65 m.). Gyvenamosios vietos aspektu žiūrint, pastebima, kad nuo nelaimingų atsitikimų daugiau miršta ne mieste, o kaime gyvenančių asmenų. 2010 m. nuo nelaimingų atsitikimų mirė 65,94 miesto gyventojų ir 123,55 kaimo (4 lentelė). 4 lentelė. Tauragės rajono gyventojų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų 100 tūkst. gyventojų Vyrų

mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

Moterų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

0-17 m. vaikų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

18+ amžiaus asmenų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

18-44 m. amžiaus asmenų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

45-64 m. amžiaus asmenų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

65+ m. amžiaus asmenų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

Miesto gyventojų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

Kaimo gyventojų mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

2008 160,83 22,32 9,38 107,92 76,57 182,26 73,3 73,98 105,92

2009 153,77 26,2 49,04 95,17 46,07 187,87 73,61 71,16 106,72

2010 135,47 49,68 41,35 101,58 52,82 154,01 135,65 65,94 123,55


Savižudybių skaičius Tauragės rajone 2010 m. išliko panašus kaip ir 2009 m. Per visą tiriamąjį laikotarpį Tauragės rajone vyrų savižudybių skaičius žymiai aukštesnis už moterų. 2010 m. vyrų savižudybių skaičius buvo 74,29, moterų – 7,64/100 tūkst. gyventojų. Higienos instituto informacijos centro duomenimis, Tauragės rajone daugiausiai žudosi darbingo amžiaus gyventojai (45–64 m. amžiaus). Taip pat pastebima, kad kaime savižudybių skaičius didesnis nei mieste. 2010 m. mieste nusižudė 24,29 gyventojų, kaime – 59,3/100 tūkst. gyventojų (5 lentelė). 5 lentelė. Savižudybių skaičius Tauragės rajone 2008–2010 m. 100 tūkst. gyventojų Savižudybių

skaičius Vyrų mirtingumas dėl savižudybių

Moterų mirtingumas dėl savižudybių

18+ amžiaus asmenų mirtingumas dėl savižudybių

18-44 m. amžiaus asmenų mirtingumas dėl savižudybių

45-64 m. amžiaus asmenų mirtingumas dėl savižudybių

65+ m. amžiaus asmenų mirtingumas dėl savižudybių

Miesto gyventojų mirtingumas dėl savižudybių

Kaimo gyventojų mirtingumas dėl savižudybių

2008 43,56 76,18 14,88 55,21 56,15 49,71 61,08 36,99 52,96

2009 39,9 81,15 3,74 50,09 61,42 65,35 0 33,89 48,51

2010 38,74 74,29 7,64 48,25 47,54 64,85 24,66 24,29 59,3


2010 m. mirusiųjų skaičius nuo alkoholio sąlygotų priežasčių šalyje išlieka panašus, kaip ir 2009 m. rodiklis. Tauragės rajone, lyginant su ankstesniais metais, 2010 m. šis rodiklis pakilo. Mažiausias mirusiųjų skaičius dėl šių priežasčių matomas Šilalės rajone, didžiausias tarp kaimyninių rajonų – Jurbarko rajone. 2010 m. mirtingumo rodiklis, lyginant su 2009 m., pakilo beveik du kartus – 62,41 (2009 m. – 37,71/100 tūkst.) (28 pav.). 28 pav. Mirusiųjų nuo alkoholio sąlygotų priežasčių sk. 100 tūkst. gyventojų

27


Mirusiųjų skaičius nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Tauragės rajone 2010 m. išaugo, palyginus su 2009 m.. Jei 2009 m. šis mirtingumo rodiklis buvo 27,93, tai 2010 m. – 34,66/100 tūkst. gyventojų. Nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Tauragės rajone daugiau miršta vyrų nei moterų. Skirtumas tarp kaime ar mieste gyvenančiųjų Tauragės rajone nėra didelis. Taip pat pastebėta, kad daugiausiai nuo alkoholio sukeltų priežasčių miršta darbingo amžiaus Tauragės rajono gyventojų (45–64 m.) (6 lentelė).

6 lentelė. Mirusiųjų nuo alkoholio sąlygotų priežasčių skaičius 100 tūkst. gyventojų, Tauragės rajone Mirusiųjų

nuo alkoholio sąlygotų priežasčių sk.

Vyrų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

Moterų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

18+ m. amžiaus asmenų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

18-44 m. amžiaus asmenų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

45-64 m. amžiaus asmenų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

65+ m. amžiaus asmenų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

Miesto gyventojų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

Kaimo gyventojų mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių

2008 29,7 46,56 14,88 37,64 25,52 74,56 12,22 30,26 28,89

2009 27,93 38,44 18,72 35,06 25,59 65,35 12,27 30,5 24,25

2010 34,66 69,92 3,82 43,17 26,41 72,95 37 31,23 39,54


4. Sveikatos priežiūros sistemos išteklių ir veiklos rodikliai

Gydytojų skaičius Tauragės rajone nuo 2007 m. kinta nežymiai: 2007 m. buvo 20,07

gydytojų/10 tūkst. gyv., o 2010 m. – 19,72. Tauragės rajone, palyginus su kaimyniniais rajonais, dirba daugiausiai gydytojų. Mažiausias gydytojų skaičius per visą tiriamąjį laikotarpį pastebimas Šilalės rajone (22 pav.). 22 pav. Gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų

28

2010 m. slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius Tauragės rajone, palyginus su 2006

m., sumažėjo: 2006 m. 10 tūkst. gyventojų teko 56,42 slaugytojų, 2010 m. – 53,14. Palyginus su respublikos rodikliu, pastebima, kad Tauragės rajone 10 tūkst. gyventojų tenka mažesnis slaugytojų skaičius (23 pav.).

23 pav. Slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 10 tūkst. gyventojų


Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. Tauragės rajone, palyginus su praeitais metais, matomas padidėjęs praktikuojančių odontologų skaičius. Tačiau odontologų skaičius Tauragės apskrityje išlieka mažesnis už respublikos vidurkį: 2010 m. Tauragės rajone 10 tūkst. gyv. teko 6,58 odontologo, Jurbarko rajone – 5,74 raj. – 6,85, Šilalės rajone – 3,83, o visos šalies odontologų skaičius buvo 7,79 (24 pav.).

29

24 pav. Odontologų skaičius 10 tūkst. gyventojų


Tauragės rajone paskutiniais tiriamaisiais 2010 m. suteiktų greitosios medicinos

pagalbos paslaugų skaičius – vienas didžiausių per visą tiriamąjį laikotarpį: 2010 m. 1 tūkst. gyv. teko 172,2 greitosios medicinos pagalbos paslaugų, 2009 m. – 163,17. Daugiausiai šių paslaugų gyventojams suteikta Šilalės rajone – 2010 m. 1 tūkst. gyv. teko 194,76 greitosios medicinos pagalbos paslaugų. Mažiausias rodiklis matomas Jurbarko rajone – 2010 m. – 133,75.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. Tauragės rajono gyventojai rečiau lankėsi pas gydytojus nei ankstesniais metais. Pastebima, kad Tauragės rajono gyventojai pas gydytojus lankosi dažniau nei kaimyninių rajonų gyventojai: 2010 m. pas gydytojus apsilankė 560,7 Tauragės rajono gyventojų, 558,27 – Jurbarko ir 483,69 – Šilalės rajono gyventojų/100 gyv.

5. Mokinių sergamumas

2011 metais iš visų profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių Tauragės rajono mokinių 48 proc. neturėjo pastebimų sveikatos sutrikimų. 2010 m. mokinių, kuriems nebuvo nustatyta nė vieno sveikatos sutrikimo buvo mažiau – 44,9 proc. 2011 metais iš visų profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių pradinių klasių mokinių 44,9 proc. buvo be sveikatos sutrikimų.

Analizuojant mokinių sergamumą pagal pagrindinius sveikatos sutrikimus pastebima, kad Tauragės rajono mokyklinio amžiaus vaikams dažniausiai diagnozuojami regos sutrikimai – 46 proc. visų sutrikimų. Antroje vietoje pagal sutrikimų skaičių – kvėpavimo sistemos ligos (17 proc. visų sutrikimų). Sergamumas endokrininės sistemos medžiagų apykaitos, mitybos sutrikimais bei skeleto–raumenų sistemos sutrikimais, atitinkamai 14 ir 12 proc. visų sutrikimų (25 pav.). Iš regos sutrikimų dažniausiai diagnozuojamas sutrikimas – trumparegystė (32 proc. visų regos sutrikimų). Iš visų Tauragės rajono mokiniams diagnozuojamų kvėpavimo sistemos ligų net 50 proc. sudaro bronchinė astma.

Analizuojant endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos sutrikimų dinamiką, pastebima, kad 2011 m. dažniausiai diagnozuojamas šios sistemos sutrikimas buvo

30

sumažėjęs kūno masės indeksas (KMI) – 53 proc. visų šios sistemos sutrikimų. Pastebima, kad šių sutrikimų kas metai vis daugėja. Jei 2010 m. 1 tūkst. vaikų teko 41 sumažėjusios KMI atvejis, tai 2011 m. – šis rodiklis pakilo iki 45. Taip pat gana dažnas endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos sutrikimų – nutukimas. Šis rodiklis, palyginus su praeitais metais, pakilo – 2010 m. 1 tūkst. vaikų teko 16,9 nutukimo atvejų, 2011 m. – 20,1.

25 pav. 2011 m. profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių mokinių sergamumo pasiskirstymas pagal ligų klases (proc.)

Šaltinis: Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių švietimo įstaigoje, pateikti duomenys

Lyginant 2011 m. Tauragės rajono mokinių sergamumo rodiklius su praeitais 2010 m. pastebima, kad ženkliai sumažėjo skeleto–raumenų sistemos sutrikimų skaičius. Praeitais 2009– 2010 mokslo metais šių sutrikimų 1 tūkst. vaikų diagnozuota 487,7, šiais 2011–2012 mokslo metais – 73,5. 2011 m. sumažėjo virškinimo, nervų, urogenitalinės sistemos ligų skaičius. Deja, kitų sutrikimų skaičius išaugo. Pastaraisiais metais ypač išaugo kvėpavimo sistemos ligų skaičius: 2010 m. – 68,9, o 2011 m. – 102,3/1 tūkst. vaikų (26 pav.). 26 pav. Tauragės rajono mokinių sergamumas 2010–2011 m. 1 tūkst. mokinių

31


Stebint pradinėse klasėse besimokančių mokinių sergamumo dinamiką pastebima, kad praeitais (2010–2011 m. m.) daugiausiai buvo diagnozuota skeleto–raumenų sistemos sutrikimų, o šiais (2011–2012 m. m.) pirmąją vietą užima regos sutrikimai. Palyginus 2011 m. su ankstesniais metais, ženkliai sumažėjo skeleto–raumenų sistemos sutrikimų skaičius: 2010 m. – 297,8, 2011 m. – 69,7/1 tūkst. vaikų. Tačiau daugiau kaip dvigubai išaugo kvėpavimo sistemos sutrikimų skaičius, diagnozuotas pradinėse klasėse besimokantiems mokiniams. Jei 2010 m. šių sutrikimų buvo 63,8, tai 2011 m. – 152,3/1 tūkst. vaikų (27 pav.).

27 pav. Tauragės rajono pradinių klasių mokinių sergamumas 2010 – 2011 m. 1 tūkst. mokinių

Šaltinis: Visuomenės sveikatos specialisčių dirbančių švietimo įstaigoje pateikti duomenys

2011 m. didžioji dauguma Tauragės rajono mokinių lankė pagrindinę fizinio lavinimo

grupę (94 proc. visų mokinių). Šis rodiklis išlieka panašus kaip ir praeitų metų (2010 m. – 93

32

proc.). Atleistų mokinių skaičius , palyginus su praeitais mokslo metais, nekinta. Atleistų mokinių

skaičius sudaro 1 proc. visų mokinių skaičiaus (28 pav.).

28 pav. Tauragės rajono mokinių pasiskirstymas pagal fizinio ugdymo grupes 2011–2012 mokslo metais


Išvados

1. 2010 m. Tauragės rajone gyventojų skaičius nuo 2009 m. sumažėjo beveik 2 tūkst. Tokį

spartų gyventojų mažėjimą sąlygoja žemas gimstamumas, didėjantis mirtingumas bei neigiamas gyventojų saldo (daugiau išvykusių negu atvykusių).

2. Tauragės rajone, kaip ir visoje šalyje, pagal susirgimų skaičių kvėpavimo sistemos ligos užimą pirmąją vietą. 2010 m. sergamumas šiomis ligomis sumažėjo. Tauragės rajone per visą tiriamąjį laikotarpį stebimas aukštas sergamumas akių ligomis (sergamumas šiomis ligomis aukštesnis už šalies sergamumo vidurkį). 2010 m. Tauragės rajono gyventojams daugiau diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimų nei 2009 m.

3. Mirtingumo rodiklis Tauragės rajone 2010 m. aukštesnis už 2009 m. Paskutiniais tiriamaisiais metais išaugo vaikų iki 1 metų mirtingumas (rodiklis aukštesnis už šalies rodiklį). Tauragės rajone didžiausias mirtingumas, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo šios sistemos ligų Tauragės rajone 2010 m. mirė daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. 2010 m. padidėjo mirtingumas nuo piktybinių navikų, šis rodiklis aukštesnis už šalies rodiklį. Moterų mirtingumas 2010 m. sumažėjo, o vyrų priešingai – išaugo. Tauragės rajone mirtingumas dėl išorinių priežasčių per visą tiriamąjį laikotarpį išlieka aukštesnis už šalies mirtingumo vidurkį. Tauragės rajone, kaip ir visoje šalyje, dėl šių priežasčių kur kas dažniau miršta vyrai nei moterys. Taip pat pastebima, kad daugiausiai miršta darbingo amžiaus gyventojai.

4. Tauragės rajone, palyginus su kaimyniniais rajonais, 10 tūkst. gyventojų tenka didžiausias gydytojų skaičius. Slaugytojų skaičius (įskaitant akušerius) Tauragės rajone kiek sumažėjo,

33

palyginus su 2009 ir 2010 m. Tauragės rajone padidėjo praktikuojančių odontologų skaičius, šis rodiklis aukščiausias tarp kaimyninių rajonų.

5. 2010 m. mokinių profilaktinio sveikatos patikrinimo duomenys parodė, kad beveik pusė profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių mokinių neturėjo pastebimų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai diagnozuotas sveikatos sutrikimas, kaip ir praeitais mokslo metais, – regos sutrikimai, antroje vietoje – kvėpavimo sistemos ligos, trečioje – skeleto–raumenų sistemos sutrikimai (šių sutrikimų, lyginant su praeitais mokslo metais, sumažėjo).

Sąvokos ir jų apibrėžimai

o Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gyvų gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus. o Sergamumas – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime

išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis. o Ligotumas – visų užregistruotų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam

tikru laiko momentu (dažniausiai metų gale). o Kaimyniniai rajonai – Su Jurbarko rajonu kaimynystėje esantys rajonai (Tauragės ir

Šilalės).

V. VYKDYTOS VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMOS IR STRATEGIJOS

Strategija / programa

Tikslas Įvykdytos priemonės Pasiekti rezultatai

Neįvykdytos priemonės

Neįvykdymo priežastys

Vaikų krūminių

dantų dengimo

silantinėmis medžiagomis

programa (Žin., 2005,

Nr. 114-4179)

Sumažinti dantų ėduonies paplitimą tarp

vaikų

Organizuotas 21 mokyklos vaikų dantų

silantavimas (mokyklų sveikatos

priežiūros specialistai nuvedė silantuoti 420 vaikų); išdalinta 80

lankstinukų ir pateikta informacija

apie dantų silantavimą.savivaldy-

bės interneto svetainėje

693 vaikams dantys padengti silantais,

2011 m. įvykdyta 7,8 proc.

daugiau nei 2010m.

2010 m. – 639 vaikai)

Nepasinaudojo šia galimybe 4

123 vaikai

Nuvedė, bet nebuvo išdygę dantys, sugedę dantys, atsisakė silantuoti

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo

Sumažinti Lietuvos moterų

sergamumą gimdos kaklelio

piktybiniais navikais bei mirtingumą

nuo šios ligos

1. Informavimas apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą (1200 vnt. lankstinukų). 2.Paskaitos apie onkologinių ligų prevenciją bendruomenėms (6).

2011 m., lyginant su 2010 m., informuotų moterų skaičius padidėjo 2,4 proc. (2010 m. informuota 2528, 2011 m. –2591).

Neinformuota 10193 moterys, nepasinaudojo paslauga 11123 moterys, esančios 25-60 metų amžiaus grupėje

Nepakankama gyventojų

atsakomybė už savo sveikatą

34

biudžeto lėšų, finansavimo programa (Žin., 2004,

Nr.104-3856; 2008, Nr. 22-816)

Įvertintų moterų skaičius padidėjo 4,3 proc. (2010 m. įvertinta – 1588, 2011 m. - 1660 moterų).

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa (Žin., 2005,

Nr. 117-4249; 2007, Nr. 50-1465)

Sumažinti Lietuvos

moterų mirtin-gumą nuo

krūties piktybinių

navikų

Informavimas apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones (išdalinta 57 lankstinukai), pravesti 6 pokalbiai, paskaitos, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą

Padidėjo ištirtų moterų skaičius 24 proc. (2010 m. ištirta 4934, o 2011 m. - 6531 moterys).

1952 moterys, esančios 50-69

m. amžiaus grupėje

nepasinaudojo paslauga

Nepakankama gyventojų atsakomybė už savo sveikatą

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą (Žin., 2005,

Nr. 152-5617)

Pagerinti ankstyvųjų priešinės

liaukos vėžio stadijų

diagnostiką, taikyti

radikalius priešinės

liaukos vėžio gydymo metodus siekiant pailginti

sergančiųjų išgyvenamumo

trukmę bei sumažinti pacientų

neįgalumą ir mirtingumą

dėl šios ligos

1. Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslaugą, 150 lankstinukų. 2. Paskaitos apie onkologinių ligų prevenciją bendruomenėse (5)

Padidėjo ištirtų vyrų skaičius 34 proc. (2010 m. ištirta 1129, o 2011 m. 1719 asmenų

4186 asmenys, esantys 50-75 m. metų

amžiaus, nepasinaudojo šia paslauga

Nepakanka-ma gyventojų atsakomybė

už savo sveikatą

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei,

Sumažinti sergamumą

ūminiais kardiovasku-liniais sindro-mais, nustatyti

1. Informavimas apie programą (500 vnt. lankstinukų). 2. Paskaitos, renginiai patarimai, kaip stiprinti ir išsaugoti

Padidėjo dalyva-vusių progra-moje asmenų

9 629, priskirtas rizikos grupei, nepasinau-dojo paslauga

Programos vykdymą apsunkina išankstinė registracija

pas

35

atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (Žin., 2005,

Nr. 145-5288)

naujus latenti-nių

aterosklerozės būklių ir cukrinio diabeto atvejus,

siekiant suma-žinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių

ligų

sveikatą (219)

skaičius 11,9 kartų (2010 m. programoje dalyvavo 130 asmenų, o 2011 m. – 1547 asmenys)

kardiologą, eilėje tenka laukti keletą

mėnesių

Dantų protezavimo

programa

Kompensuoti socialiai remti-

niesiems, neįgaliesiems dantų proteza-vimą iš PSDF, savivaldybės

lėšų

Informavimas apie paslaugą spaudoje ir interneto svetainėje

365 asmen- ims atlikti dantų protezavimo darbai

Nepasinaudojo 1 784 asmenys

Nepakanka lėšų

Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2009-2011 programa (Žin., 2006, Nr. 88-3459

Maudyklų vandens kokybės

nustatymas ir priežiūra, siekiant

išsaugoti, pagerinti

vandens mau-dyklų būklę,

sudarant saugias sąlygas žmonių

sveikatai

Ištirtas 2 maudyklų vanduo, pateikti 8

informa-ciniai pranešimai rajono spaudoje, interneto

svetainėje

Nerasta užterštų vandens telkinių

VI. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ,

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

Strategija programa, projektas,

tyrimas,.........., įgyvendinant

įstatymo (nurodyti) funkciją

Tikslas Savivaldybės patvirtinti

asignavimai

Panaudoti asignavimai

Pasiekti rezultatai

Vykdymo problemos

36

Tauragės rajono visuomenės sveikatos stebėsenos programa 2010-2013 m.

Sukurti Tauragės rajono visuomenės sveikatos stebėsenos sistemą, siekiant gauti išsamią informaciją apie rajono visuomenės sveikatos būklę, ją veikiančius veiksnius ir jų kitimo tendencijas bei jų pagrindu planuoti ir įgyvendinti savivaldybės lygmenyje visuomenės sveikatos prevencijos priemones

15 000 15 000 Atlikta visuomenės sveikatos rodiklių analizė, kuri pateikiama valstybės institucijoms, rajono politikams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, organizacijoms bei visuomenei; Pateiktos rekomendacijos apie mokinių sveikatinimą ugdymo įstaigoms. Surinktų rodiklių dalis sudaro 80 proc. nuo suplanuotų surinkti rodiklių kiekio

Mokymų, seminarų apie

stebėsenos duomenų analizę

trūkumas

VII. BENDRUOMENĖS, NEVALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ, SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ DALYVAVIMAS

VYKDANT VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLĄ

Visuomeninės organizacijos, dalyvaujančios sveikatinimo veikloje ir priimančios su visuomenės sveikata susijusius sprendimus

Savivaldybės skirtos lėšos nevalstybinėms organizacijoms, veikiančioms visuomenės sveikatos srityje

Ūkio subjektų indėlis į visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje

Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių indėlis į visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje

Tarailių bendruomenė„Tarailių ratas“

- Bendruomenės pirmininkas organizavo mankštas žiemos metu Tarailių bendruomenės gyventojams

Tauragės rajono bendruomenės sveikatos taryba

- Tauragės sporto mokykla skatino fizinį aktyvumą, organizavo suaugusiųjų ir vaikų varžybas

Savivaldybės ekologas organizavo visuotinės švaros akciją „Darom – 2011“.

37

Turto valdymo ir ekonomikos skyrius svarstė ir aptarė licencijų prekiauti alkoholio ir tabako gaminiais išdavimo sąlygas

Tauragės rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdė valstybines visuomenės sveikatos priežiūros programas, pacientus švietė įvairiomis sveikatinimo temomis, teikė paraiškas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonėms įgyvendinti. Tauragės rajono pirminės sveikatos centro gydytojai skaitė nemokamai rajono gyventojams paskaitas, skirtas Pasaulinei širdies dienai paminėti, fiziniam aktyvumui skatinti ir kt.

Švietimo, kultūros ir sporto skyrius bendradarbiavo organizuojant seminarus, renginius, tyrimus rajono ugdymo įstaigose, organizavo sporto šventes. Savivaldybės atstovas spaudai ir ryšiams su visuomene bei informacinių technologijų specialistai skleidė informaciją per žiniasklaidos priemones, informavo visuomenę apie visuomenės sveikatinimo renginius spaudoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

Mažonų bendruomenė „Mažonų rytas“

- Bendruomenės pirmininkas,seniūnas sukvietė gyventojus į sveikatinimo renginius, skyrė patalpas

Savivaldybės gydytojas, Šilalės visuomenės sveikatos biuras padėjo suorganizuoti sveikatinimo seminarus, paskaitas, renginius

VIII. VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮGYVENDINIMAS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE VYKDOMA VAIKŲ

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

Ikimokyklinio ir

priešmokyklinio

Etatų skaičius/ dirbantys

Sveikatinimo veikla

Vykdyta programų, projektų

Organizuota renginių

Vykdytojai

38

Ugdymo įstaigų skaičius

specialistai

11 0,75

Paskaitos, pamokos, akcijos;

informacijos sklaida

12 326 Auklėtojos, sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai pedagogai

INFORMACIJA APIE MOKYKLAS IR MOKINIŲ SKAIČIŲ Savivaldybės tarybos sprendimas dėl etatų įsteigimo

Už sveikatos priežiūros mokyklose paslaugų teikimą atsakinga institucija

Mokyklų skaičius

Mokinių skaičius

Data Nr. Skirta etatų Tauragės savivaldybė

Steigėja – savivaldybė

Kitų steigėjų

Steigėja – savivaldybė

Kitų steigėjų

2011 m. sausio 26 d. Nr. 1-

1849

9,13 26 1 6667 855

SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ MOKYKLOSE VYKDANTYS SPECIALISTAI

Specialistų etatų skaičius

Specialistų skaičius

Specialistų pasiskirstymas pagal užimamą etatą

Specialistų išsilavinimas (specialybė)

1 ir daugiau

0,5–1 Iki 0,5

Pagal priedą

Visuomenės sveikatos

Slaugytojos Kita

6,13 3 11/9 3/0 3/8

9 – 2 18 –

Nurodyta atskirai gyvenamosiose vietovėse, turinčiose 3 000 ir daugiau gyventojų, ir gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 3 000 gyventojų. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOSE FINANSAVIMAS

Skirta lėšų (litais) Panaudota lėšų (litais) Panaudotų lėšų paskirstymas (litais)

Privalomojo sveikatos draudimo

fondas

Savival-dybės

biudžetas

Savival- dybės

įsiparei- gota skirti

lėšų (litais)

Privalomojo sveikatos draudimo

fondas

savival- dybės

biudžetas

darbo užmo- kesčiui

mokes-čiams

medika-mentam

s (tvarslia

vai)

kitai veiklai

39

1 2 3 4 5 6 7 8 9 178 900 80 100 80 100 172 508 33 675 153 226

47 190

5 167 2 540

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOSE VEIKLOS RODIKLIAI

Apsilankymų pasiskirstymas pagal priežastį

Sveikatinimo veikla Užregistruota mokinių

apsilankymų pas sveikatos

priežiūros specialistą mokykloje

Pirmoji pagalba

Konsultacijos Kita Vykdytų programų skaičius

Pravesta renginių

Renginiuose dalyvavusių moksleivių

skaičius

8201 1010 5276 1915 101 794 10 518

IX. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLOS FINANSAVIMAS

Institucijos

pavadinimas Skirti asignavimai Lt Asignavimų

panaudojimas visuomenės sveikatos priežiūros veiklaiLt

Pastebėjimai

Savivaldybės taryba 134 000 92 282 LR valstybės biudžetas 63 300 63 300 Privalomojo sveikatos

draudimo fondas 630500 624 108 6 392 Lt grąžinta PSDF

Aplinkos apsaugos rėmimo programa

44 200 44 200

X. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO SAVIVALDYBĖS VYKDOMOS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

Dokumento pavadinimas

Prioritetinė kryptis 2012-2013 m. laikotarpiui

Savivaldybės pasiūlymai dėl

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų

įgyvendinimo gerinimo

Pastebėjimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52

Skatinti kiekvieno asmeninį rūpestį ir atsakomybę už savo sveikatą. Didinti žmonių informuotumą apie ligas, jų priežastis, žalingų įpročių poveikį sveikatai ir ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas

Teisiškai reglamentuoti bendradarbiavimą tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, įtraukiant šeimos gydytojų institucijas

Sumažėtų darbo krūviai gydytojams, būtų užtikrinta ankstyva rizikos veiksnių nustatymo korekcija biuruose

40

LR Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 patvirtinta Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija

Vaikų, jaunimo ir kitų amžiaus grupių požiūrio į kūno kultūrą ir fizinį ugdymą sampratos formavimas.

Sveikos gyvensenos ugdymo tyrimų organizavimas.

Visų gyventojų socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių biologinio judėjimo poreikio patenkinimo užtikrinimas

Skatinti į visuomenės sveikatos priežiūros svarbos propagavimą įtraukti žiniasklaidą

2002-07-03 LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas Nr. IX-1023 Tauragės rajono savivaldybės Tarybos 2012m. vasario 15 d.sprendimas Nr. 1-1273 „Dėl Tauragės rajono aplinkos oro kokybės valdymo programos 2011-2015m. ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.

Nuolat stebėti, analizuoti visuomenės sveikatą, ją veikiančius veiksnius ir jų kitimo tendencijas. Teikti valstybės institucijoms, visuomenei informaciją apie visuomenės sveikatos būklę ir jos kitimo priežastis Atlikti oro taršos matavimus 2012 m. Tauragės mieste

XI. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS

1.SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS

PROGRAMOS LĖŠOS Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, Lt

Savivaldybės biudžeto asignavimai, Lt

Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, Lt

Savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos, Lt

Kiti teisėti lėšų šaltiniai, Lt

Lėšų likutis ataskaitinių biudžetinių metų pradžioje, Lt

Iš viso lėšų, Lt

29 548 - 44 200 - - - 73 748

41

2.SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINTOS PRIEMONĖS

Vertinimo kriterijų skaičius

Eil.

Nr.

Savivaldybės visuomenės sveikatos programų sritys

Vykdytų Savivaldybės visuomenės sveikatos programų skaičius

Planuota priemonės/ dalyviai/

lankstinukai

Įvykdyta priemonės/dalyviai/

lankstinukai

Skirta lėšų, litais

Panaudota lėšų, litais

1

2

3

4

5

6

7

1. 2.1 4 10/1513/56 10/1420/50 6 000 6 000

2. 2.2. 1 2/700 2/670 7 748 7 748

3. 2.3. 8 42/1200/100 40/1000/95 17 050 17 050

4. 2.4 1 3/1600 3/1520 2 600 2 600

5. 2.5. 8 8/702/150 8/810/120 14 200 14 200

6. 2.6. 2 6/820 6/800 5 000 5 000

8. 2.8. 5 7/2000/100 10/2950/130 10 800 10 800

12. 2.12 5 5/1180 45/1950 10 350 10 350

Iš viso lėšų

73 748

73 748

Kodavimas

2.1. neinfekcinių ligų ir traumų profilaktikos ir kontrolės; 2.2. užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės; 2.3. alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos; 2.4. psichikos sveikatos stiprinimo, savižudybių ir smurto prevencijos; 2.5. vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo; 2.6. gyventojų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo; 2.7. burnos ertmės organų ligų profilaktikos; 2.8. bendruomenės sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo, šeimos planavimo

konsultavimo, sveikatos žinių populiarinimo ir visuomenės sveikatos propagavimo; 2.9. gyvenamosios aplinkos sveikatinimo; 2.10. savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos; 2.11. triukšmo prevencijos; 2.12. prevencinės medicinos; 2.13. kitų sričių visuomenės programos (įrašyti).

42

3. SAVIVALDYBĖS BENDRUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMAS VISUOMENĖS

SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS LĖŠOMIS

Savivaldybės bendruomenės tikslinių grupių apibūdinimas

Savivaldybės visuomenės sveikatos programų, patvirtintų Savivaldybės tarybos sprendimu, finansuotų iš Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų, sritys

Grupių pavadinimas Gyven-

tojų skai-čius

Savivaldybės bendruomenės tikslinių grupių gautos naudos apibūdinimas

Pastebėjimai

2.1 1. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai 2. Tėvai 3. Suaugusieji pagal turimus susirgimus, rizikos veiksnius 4. Senjorai ir neįgalieji 5. Profesinę veiklą vykdantys asmenys (mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, sveikatos priež. darbuotojai ir kt.) 6. Kaimo bendruomenės

1420 1. Gyventojų informavimas sveikatos klausimais 2. Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas 3. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas 4. Pagalba sergantiems lėtinėmis ligomis

Įvyko 10 priemonių: mankštos ir šiaurietiško ėjimo užsiėmimai, paskaitos, mokymai, išvykos ir kt.

2.2 1. Mokyklinio amžiaus vaikai 2. Tėvai 3. Suaugusieji pagal rizikos veiksnius 4. Sergantieji TBC 5. Profesinę veiklą vykdantys asmenys

670

1. Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas 2. Pagalba sergantiesiems TBC 3. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas

Įvyko priemonės: atlikti tuberkulino mėginiai 697 vaikams, iš jų 46 rasta teigiama Montou reakcija, įvyko paskaitos

2.3

1. Mokyklinio amžiaus vaika; 2. Tėvai 3. Socialinės rizikos ir problemų turinčios šeimos

1000 1. Konkrečių problemų, susijusių su alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (psichologo užsiėmimai), sprendimas 2.Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas

Įvyko 95 priemonės (sportiniai užsiėmimai, paskaitos, diskusijos, ekskursijos, tyrimai, lankstinukų platinimas, parodos, konkursai, plakatų gamyba,

43

užsiėmimai grupėse, vaidybinių situacijų kūrimas ir kt.)

2.4

1. Mokyklinio amžiaus vaikai 2. Tėvai 3. Socialinės rizikos ir problemų turinčios šeimos 4. Kaimo bendruomenės

1520 1. Gyventojų informavimas sveikatos, saugaus elgesio gamtoje, buityje klausimais 2. Konkrečių problemų sprendimui inicijuojami susirinkimai, diskusijos, rengiami problemos sprendimo modeliai (sprendžiamos konkrečios problemos, susijusios su profesiniu perdegimu, specialistai mokomi, kaip atpažinti savižudybės požymius, gyventojams pateikiama informacija, kaip elgtis įvairiose stresinėse situacijose) 3. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas 4. Tėvystės įgūdžių ugdymas

Įvyko 20 priemonių, psichologo užsiėmimai ir konsultacijos, seminarai, paskaitos, konkursai ir kt.)

2.5 1. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai

810 1. Informavimas sveikatos klausimais 2. Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas 3. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas

Įvyko 8 priemonės: piešinių konkursai, parodos, estafetės, paskaitos, diskusijos, informacinių stendų, lankstinukų, sienlaikraščio leidyba, socialinių įgūdžių ugdymas, seminarai ir kt.

2.6 1. Mokyklinio amžiaus vaikai 2. Tėvai 3. Kaimo bendruomenės

800 1. Gyventojų informavimas sveikatos klausimais 2. Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas 3. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas 4. Pagalba sergantiems lėtinėmis ligomis.

Įvyko 6 priemonės: šiaurietiško vaikščiojimo ir mankštos užsiėmimų, kelionės, varžybos, estafetės

2.8 1. Kaimo bendruomenės 2. Neįgalūs asmenys

2950 1. Gyventojų informavimas sveikatos klausimais

Įvyko 7 priemonės:

44

2. Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas 3. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas 4. Pagalba sergantiems lėtinėmis ligomis

paskaitos, išvykos, AKS matavimai, chlolesterolio, cukraus kiekio kraujyje nustatymas, atmintinių dalijimas, savipagalbos grupių užsiėmimai ir kt.

2.12 1. Tauragės rajono medikai 2. Moksleiviai

1180 1. Informavimas sveikatos klausimais 2. Sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas 3. Supažindinimas su rizikos veiksniais darbe

Įvyko 5 priemonės:konferencija, paskaitos.

4. INFORMACIJOS APIE SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINTAS PRIEMONES SKLAIDA

Informavimo ir viešinimo priemonės pavadinimas Įgyvendintų

informavimo ir viešinimo priemonių

skaičius

Paviešintų savivaldybės visuomenės

sveikatos programų skaičius

Pranešimai spaudai, spaudos konferencijos 46 5 Informaciniai ir mokomieji renginiai, parodos, konferencijos, seminarai, konkursai

12 35

Pranešimai, kiti dokumentai programų rengėjams ir vykdytojams (programų rengimo taisyklės, kiti Savivaldybės tarybos, mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus priimti teisės aktai, projektų paraiškų formos, programų vykdymo sutartys, kvietimai teikti programų rengimo paraiškas ir kita)

28 6

Spausdinti ir elektroniniai leidiniai (plakatai, lankstinukai, informaciniai biuleteniai, brošiūros, skrajutės, garso, vaizdo ir reklaminė medžiaga, kitos priemonės)

3308 5

Aiškinamieji ir informaciniai stendai 1 1 Išorinės ženklinimo priemonės programos įvaizdžiui formuoti (lipdukai, kanceliarinės prekės su programos atributika ir kita)

15 4

Savivaldybės interneto tinklalapis (savivaldybės bendruomenės supažindinimas su visuomenės sveikatos programomis, savivaldybės visuomenės sveikatos programos tikslinių grupių informavimas, programų ataskaitų skelbimas ir kita)

14 5

45

Savivaldybės visuomenės sveikatos programų tyrimų (įvertinimo) medžiaga

2 2

Kitos priemonės (įrašyti) - -

5.SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS

PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO TOBULINIMAS Eil. Nr.

Problemos, susijusios su Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos administravimu

Pasiūlymai, kaip tobulinti Savivaldybės visuomenės sveikatos programų rengimą, finansavimą ir įgyvendinimą

1. Nepakankama kompetencija visuomenės sveikatos specialistų, galinčių konsultuoti, kaip įgyvendinant programą pasiekti kuo geresnių rezultatų, kokias rinktis priemones, kad programa būtų maksimaliai efektyvi

Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vadybą

2. Savivaldybės per vėlai informuojamos apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirtas lėšas šiai programai

PSDF lėšas patvirtinti iki sausio 15 d.

3. Dėl didelio sveikatos programų pareiškėjų skaičiaus bei lėšų poreikio, dėl ekonominės situacijos ir objektyvių priežasčių ne iki galo įgyvendinamos visuomenės sveikatos programos

Tikslinga finansuoti kelias didelės apimties programas, kurios turėtų būti patvirtintos keleriems metams, taip būtų užtikrinamas programų efektyvumas, racionaliau panaudojamos lėšos

_________________________________

Documents

TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VYKDOMŲ VISUOMENĖS … · savivaldybės tarybos 2011-06-22 sprendimas Nr. 1-92 Dėl Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonių