Techninės užduoties priedas Nr. 4.1

Reikalavimai pastatui ir pastato aplinkai

Uţsakovas yra parengęs pastato architektūrinę koncepcija –aprašymą. Uţsakovas mano, kad

pastato išorinė išvaizda, vidinis išplanavimas, inţinerinės pastato sistemos yra jam labia svarbūs, todėl

projektavimo metų Uţsakovui pateikti “ projektiniai pasiūlymai” turės būti suderinti su Uţsakovo atstovu.

Konkursantas rengdamas projektinius pasiūlymus privalo atsiţvelkti į Uţsakovo pasirenktą statybos vietą,

maksimaliai pritaikyti reljefo formą, maksimaliai panaudoti esamus sussiekimo komunikacijas ir

iţinerinius tinklus. Pastato orientacija, pagrindiniai įėjimai, fasadai, pastato prieigos, kiti išoriniai

elementai, inţinerija turi būti suprojektuoti taip, kad reprezentuotų pastatą, pabrėţtų Jo specifiką, leistų

lengvai ir patogiai į jį patekti svečiams. Pastatas turi būti prijungtas prie kvartalinių inţinerinių tinklų ir

susiekimo komunikacijų, turi būti ir įrengti pastato apšvietimas, nuogrinda ir pan. Jei reiks turi būti

numatytas uţstatymo zonoje esančių priestatų ar jų dallies nugriovimas.

Inţinerinių tinklų ir susiekimo komunikacijų sutvarkymo projektas gali būti rengiamas kaip atskiras

projektas nesusietas su Pastato statyba arba būti rengiamas kaip Pastato projekto dalis. Sprendimą rengti du

ar vieną projektus, laikydamasis projektavimo tvarką reglamentuojančių dokumentų nustatytos tvarkos,

priima Konkurso laimėjęs tiekėjas.

Atsiţvelgiant į pateiktus samprotavimus manome, kad tikslinga projektavimo darbus suskirstyti į keturis

etapus, pradedami vykdyti po sutarties projektavimo darbams atlikti pasirašymo:

- Parengiami projektiniai pasiūlymai, kuriems reikalingas Uţsakovo pritarimas

- Projektinių pasiūlymų pagrindu parengiamas Pastato ir teritorijos inţinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijos plėtros projektas arba projektai. Techninio projekto projektavimo darbai turi

būti organizuojami taip , kad Uţsakovas galėtų nesustabdydamas projektavimo darbus

organizuoti projekto ekspertizę. Projektuotojai turės bendradarbiauti su Uţsakovo pasirinktais

ekspertais ir vykdyti jų nurodymus;

- Parengdamas darbo projektas dalyvaujant konkursą laimėjusiam statybos rengovui ir vykdomi

statybos darbai. Uţsakovas sudaro atskirą sutartį su Projektuotoju dėl darbo projekto

dokumentacijos parengimo.

- Visą statybos laikotarpį vykdoma projekto vykdymo prieţiūra. Uţsakovas sudaro atskirą sutartį

su Projektuotoju dėl darbo projekto dokumentacijos parengimo.

Pastato techninio projekto apimtys ir detalumas

Techninis projektas

- Bendroji dalis;

- Sklypo plano (sklypo sutvarkymo) dalis;

- Architektūros dalis;

- Konstrukcijų dalis;

- Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis;

- Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis;

- Elektrotechnikos dalis;

- Elektroninių ryšių (telekomunikacijų dalis);

- Apsaugos ir gaisrinės signalizacijos dalis;

- Procesų valdymo ir automatizacijos dalis;

- Gaisrinės saugos dalis;

- Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis;

- Sanaudų kiekių ţiniaraščiai.

- Kitos projekto dalys, reikalingos techninėje uţduotyje nustatytiems pasiekti ir statybos

rangos darbams tinkamai atlikti-pagal poreikį.

2

Pagrindinių projektavimą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų sąrašas

Projektas rengiamas vadovaujantis:

- Projektavimo uţduotimi techniniam projektui parengti ir eskiziniais pasiūlymais;

- Prisijungimo sąlygomis;

- Savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais;

- Statinių tesinės registracijos nekilnojamojo turto registro dokumentu,

- Ištrauka (brėţiniu) iš patvirtinto teritorijos planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir

įgaliotos institucijos sprendimu apie šio dokumento patvirtinimo (jei toks dokumentas

yra).

Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas projektas

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas

Organizaciniai tvarkomieji normatyviniai dokumentai

STR1.08.02:2002 Statybos darbai

STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas

STR 1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai

STR 1.01.08:2010 Statinio statybos rūšys

STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį

STR 1.06.03:2002 Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė

STR 1.01.06:2010 Ypatingi statiniai

STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo prieţiūra

STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė prieţiūra

STR 1.04.02:2004 Inţineriniai geologiniai (geotechniniai tyrimai)

Techniniu ir specialiųjų reikalavimu normatyviniai dokumentai

STR 2.01.01(1):2005 Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir

pastovumas

STR 2.01.01 (2): 1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga

STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsaugos

STR 2.01.01(4): 2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo.sauga

STR 2.01.01(5):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo

STR 2.01.01(6):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos

išsaugojimas.

Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais

STR 1.07.02:2005 Ţemės darbai

STR 2.01.03:2009 Statybinių medţiagų ir gaminių šiluminių – techninių dydţių deklaruojamos ir

projektinės vertės

3

STR 2.05.02:2008 Statinio konstrukcijos. Stogai

STR 2.05.03:2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai

STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos

STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelţbetoninių konstrukcijų projektavimas

STR 2.05.06:2005 Aliumininių konstrukcijų projektavimas

STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos

STR 2.05.09:2005 Mūrinių konstrukcijų projektavimas

STR 2.05.13:2004 Statinių konstrukcijos. Grindys

STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai

STR 2.05.20:2006 Langai ir išorinės įėjimo durys

STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo

STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai ţmonių su negalia reikmėms

HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

HN 42:2004 Gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas HN 98:2000

Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės

vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai

LST EN 1536:2003 Specialieji geotechnikos darbai. Greţtiniai poliai

LST EN 1997-1:2005 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Bendrosios

taisyklės

HN 69:2003 Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose

LST EN 206-1:2002 Betonas. Savybės, gamyba, atitiktis

DT5-00 Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės

Įforminimo normatyviniai dokumentai

LST 1516:1998 Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai.

R14-99 Raidiniai ţymėjimai ir santrumpos projektinėje dokumentacijoje.

Kiti normatyviniai dokumentai, kurių pagrindu parengti projektiniai sprendiniai, turi būti

nurodyti projekto dalių aiškinamuosiuose raštuose.

4

REIKALAVIMAI STATINIO ARCHITEKTŪRAI

IR KONSTRUKCIJOSMS, BEI INŽ. TINKLŲ REKONSTRUKCIJA

Statinio architektūra

Statinio tūris (tūriai) turi būti projektuojami atsiţvelgiant į statinio funkciją, vieta teritorijoje, architektūros

koncepciją, taip pat gretimų statinių sprendiniais. Pastate turi būti numatytos visos reikalingos techninės ir

pagalbinės patalpos : san. mazgai, koridoriai, laiptinės, komutavimo patalpa ir kitos techninės patalpos.

Planinė pastato struktūra ir infrastruktūra turi būti pritaikyta muziejams poreikiams. Projektavimo darbus

vykdyti laikantis pastato koncepcijos sprendinių ir pateikiamo patalpų aprašo. Projekto rengimo statdijoje jį

tobulinant ir detalizuojant.

Visi teritorijos, pastato, aukštų ir patalpų išplanavimo sprendiniai turi atitikti normų reikalavimus ir būti

pritaikyti ţmonių su negalia reikmėms.

Pastate turi būti įrengtos laiptinės, keleivinis liftas pritaikytas ţmonėms su negalia (12 ţmonių keliantis

liftas su durimis į dvi puses) ir krovininis-keleivinis liftas.

Statinio ugniaatsparumo laipstis ir gaisro apkrovos klasė turi būti nustatoma projektavimo metu.

Numatomas pastovių darbo vietų skaičius - 6.

Numatomas lankytojų skaičius ( maksimalus ţmonių kiekis kurie bus Ekspozicijų salėje ir kitose zonuose )

- apie 200.

Planinė struktūra ir architektūriniai sprendiniai

Rūsio zona- bus naudojama ekspozicinės įrangos sandėliavimui.

Pirmas aukštas-Uţsakovas nori kad Projektuotojai savo sprendiniuose numatytu esamo pastato pietinės

sienos demontavimą ir naujos išorinės pastato sienos įrengimas, pagal esamą pastato rampos kontūrą. Naujai

įrengtoje sienoje įrengti 5,5m pločio ir 3,3m aukščio elektrinės pavaros pagalba stumdomus vartus ar lengvai

demontuojama uţtverimą. Ekspozicijos salėje numatyti ultravioletinį spinduliavimą ribojančius langus.

Įrengti terasą virš pastato įęjimo iš rytinės pastato pusės.

Pagrindinėje ekspozicijos salėje demontuoti dvi esamas laikinas pertvaras. Demontuoti esančias

pakabinamas lubas. Įrengti pakabinamas sistemas stambiagabaričiams eksponatams (skraidymo aparatai,

lėktuvai).

Šiaurinėje pastato dalyje numatyti esamos sienos demontavimą ir naujos įrengimą pagal esamo pastato

rampos kontūrą. Šiaurinėje sienoje įrengti 5,5m pločio ir 3,3 m aukščio elektrinės pavaros pagalba

stumdomus vartus ar lengvai demontuojama uţtverimą. Numatyti kabinėtų praplėtimą iki šiaurinės pastato

ribos. Virš balkono, pagal šiaurinę sieną 3,5m aukštyje įrengti lengvų konstrukcijų 3,5m pločio apţvalginę

terasą.

Ekspozicijos salės antrėsolės zonoje numatyti zona kavinei įrengti. Kavinės zonoje nebus gaminamas

maistas. Maistas bus atveţamas ir patiekiamas. Kavinės zonai reikia numatyti aptverimą pertvaromis/

sienomis ar kitomis priemonėmis. Į kavinės zona turi būti suprojektuotas atskiras šėjimas.

Trečias aukštas- Edukacinėje salėje (pagal kadastro bylą, patalpos: nuo Nr.1-55 iki Nr.1-66 išardyti esamas

pertvaras ir įrengti stumdomą pertvarą, dalinančia patalpą į dvi dalis. Pagalbinėse trečio aukšto patalpuose

(pagal kadastro bylą, patalpos: nuo Nr.1-66 ir Nr.1-67) išmuontuoti esama neveikiančia inţ. įrangą.

Skrydžių valdymo bokštas - numatyti ant bokšto stogo apţvalgos aikštelę su apšiltinimu ir dideliems

lankytojų srautams pritaikytą dangą. Apţvalgos aikštelės - stoginė, uţlipimo laiptai ir apsauginiai turėklai

turi būti suprojektuoti prisilaikant normatyvinių reikalavimų. Numatyti naują pirmų trijų aukštų uţstiklinimą

(stiklo fasadas) su varstomais segmentais.

5

Suprojektuoti muziejaus lankytojų patekimą ant stogo, taip pat suprojektuoti išėjimą iš pirmo aukšto

laiptinės aukšto į greta esantį pastatą. Numatyti atnaujinimą laiptinės turėklų ir laiptų pakopų.

Skrydţių valdymo bokšto kabinetai (ketvirtas-pirmas aukštai, patalpos 1-68, 1-53, 1-39, 1-1) numatyti durys

su stiklais.

San.mazgai – suprojektuoti san. mazgus, atsiţvelgiant į lankytojų ir pastoviai dirbančių darbuotojų skaičių.

Automobilių stovėjimo vietos- projektiniuose sprendiniuose atsiţvelkti į lankytojų ir pastoviai dirbančių

darbuotojų skaičių.

Stogai

Pastato stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Stogo šilumos perdavimo koeficiento vertė U turi

būti ne didesnė kaip UN=0,20 X k W/(m²K), kur k – priimamas pagal konkrečias patalpų temperatūras (HN

42:2009 Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas) ir sprendinių ekonomiškumą.

Pastato stogas numatytas plokščias, eksploatuojamas. Reikalui esant įrengimi takai ir aikštelės įrenginiams

ant stogo aptarnauti. Pastaruoju atveju išęjimui ant stogo turi būti projektuojama laiptinė.

Stogo konstrukcija ir nuolydţiai projektuojami pagal STR 2.05.02:2008 “ Statinio konstrukcijos. Stogai”

reikalavimus. Pastato stogo perimetru numatomi parapetai arba apsauginės tvorelės/ turėklai. Parapetų

konstrukciją rekomenduojama nustatyti atsiţvelgiant į išorinių sienų konstrukcijas. Lietaus vandens

surinkimas nuo stogo organizuojamas išorinis.

Stogo elementų apskardinimui naudojamos skardos spalva turi būti suderinta su pastato spalva.

Denginyje turi būti numatytos papildomos konstrukcijos dūmų šalinimo, vėdinimo įrenginių ir/ar ortakių bei

kitū element (pagal poreikį) įrengimui, įvertintos papildomų konstrukcijų reklaminių stendų tvirtinimo

sąlygos.

Patekimui ant stogo numatyti kopečias arba iš laiptinės (reikiamas kopėčių kiekis ir vieta sprendţiama TP

stadijoje).

Įrengiant vėdinimo įrangą ant stogo, jos išdėstymo sprendinai turi derėti su pastato architektūriniais

sprendiniais.

Fasadų apdaila

Pastato išorinės sienos gali būti suprojektuotos ir atliktos panaudojant įvairius techninius sprendimus.

Išorinių atitvarų šrengimui gali būti panaudoti mūro ar karkasinės konstrukcijos naudojant daugiasluoksnes

metalines plokštes su termoizoliacija arba kitokias apšiltinimo ir apdailos technologijas. Fasadų

konstruktyviniai, apdailiniai ir spalviniai niuansai, galimi architektūriniai akcentai tikslinami projektavimo

metu. Sienų konstrukcijoje turi būti įvertintos papildomų konstrukcijų reklaminių stendų tvirtinimui sąlygos.

Galima vieta reklaminiams stendams nustatoma projektavimo metu ir derinama su Statytoju.

Vidaus sienos ir pertvaros

Projektuojant vidaus sienas ir pertvaras vadovautis architektūrine koncepcija.

Vidinės sienos ir pertvaros turi būti suprojektuotos laikantis „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“

nurodymų ir priklausomai nuo patalpų paskirties:

- visos pertvaros tarp techninių ir administracinių patalpų, pertvaros atskiriančios evakuacijos

kelius, vestibiulį ir kt. nuo kitų patalpų turi būti tinkamo ugniaatsparumo;

• gipso kartono pertvaros ant cinkuotų profilių karkaso su dvigubu gipso kartono sluoksniu, kur

tai yra būtina ir drėgmei atsparaus dvigubo gipso kartono plokščių, WC ir kt. patalpose.

Pertvaros turi būti su garso izoliacijos sluoksniu, tinkamo ugniaatsparumo ir garsą

izoliuojančių savybių;

• įstiklintos pertvaros (rėminės konstrukcijos ir berėmės) – gali būti įrengiamos koridorių

6

natūraliam apšvietimui uţtikrinti;

• lengvai transformuojamos pertvaros su garso izoliacija;

• mūro sienos;

• gelţbetonio sienos.

Vidinių sienų ir pertvarų apdaila:

• išorės sienų vidinių metalinių paviršių apdaila nustatoma projektavimo metu pagal patalpų

paskirtį – paliekami su gamykline apdaila (pvz. techninėse patalpose), aptaisomi gipso

kartonu (pvz. kabinetuose) ar kt.;

• mūriniai ir gelţbetoniniai paviršiai, kur to reikia, tinkuojami ir daţomi;

- pertvarų iš gipso kartono plokščių paviršiai – glaistomi, daţomi;

- sanitarinių patalpų sienos išklijuojamos matinės glazūros keraminėmis plytelėmis iki

pakabinamų lubų (h=2500mm), veidrodţiai įrengiami klijuojant ar kitaip – pagal techninio

projekto sprendinius. Keraminių glazūruotų sienų plytelių matmenys ir spalva turi būti

nustatomi projektavimo metu ir suderinami su Statytoju. Plytelės turi atitikti Europos

standartą EN159. Projektavimo metu turi būti pateikti ne maţiau kaip 3 plytelių spalvų

variantai;

- įstiklintų pertvarų rėmai ir stiklas, kur to reikalauja normos, turi atitikti saugaus naudojimo,

akustinius, priešgaisrinius ir natūralaus apšvietimo reikalavimus. Stiklo ir rėmų spalva,

dekoratyviniai elementai, saugos ţenklai parenkami projektavimo metu;

- lengvai transformuojamų pertvarų garso izoliacija tikslinama projektavimo metu. Paviršiaus

apdailos medţiagos, spalva, pertvaros konstrukcijos tipas turi būti parenkamas projektavimo

metu.

Grindų dangos

Grindų konstrukcija turi būti nustatoma projektavimo metu atsiţvelgiant į konstrukcinius,

priešgaisrinius ir kt. reikalavimus. Grindų konstrukcijoje turi būti įvertintas būtinumas įrengti garso,

šilumos, hidro ir garo izoliacijos sluoksnius. Grindų konstrukcija turi būti numatoma atitinkamai

Grindys projektuojamos priklausomai nuo patalpų paskirties ir pagal STR 2.05.13:2004 „Statinių

konstrukcijos. Grindys“.

Grindų dangos turi būti neslidţios. Grindų nuolydţiai ir leistini nuokrypiai nustatomi projektavimo metu.

Grindų dangos parenkamos projektavimo metu priklausomai nuo patalpų paskirties ir suderinamos su

statytoju:

- akmens masės grindų plytelių danga; plytelės ir jų paklojimo kokybė turi būti tinkamos

naudoti vestibiuliuose, tambūruose, laiptinėse, techninėse ir kitos paskirties patalpose;

spalva, paviršiaus faktūra, tekstūra, dekoratyviniai elementai, glazūravimo tipas nustatomi

projektavimo metu ir derinami su Statytoju;

- laiptinėse turi būti naudojamos specialaus profilio ir paviršiaus plytelės arba kitokios atsparios

dilimui dangos; atsparumo klasė (ţiūr. nurodymus aukščiau), dangų vieta, tipas, spalva

nustatoma projektavimo metu ir derinama su Statytoju;

- trinčiai atspari, nedegi, homogeninė, antistatinė, neslidi PVC grindų danga įrengiant grindų

piešinį iš skirtingų spalvų dangos; atsparumo klasė turi būti ne ţemesnė kaip 34; dangų

vieta, spalva nustatoma projektavimo metu ir derinama su Statytoju;

- prie įėjimų turi būti įrengtos kojų valymo sistemos (medţiagos nustatomos projektavimo

metu);

- atsparios dėvėjimui (ne ţemesnės kaip 33 atsparumo klasės) kiliminės dangos atskirose

administracinėse patalpose, kur nėra didelių lankytojų srautų (dangų vieta, tipas, spalva

nustatoma projektavimo metu ir derinama su Statytoju);

- kitos grindų dangos.

Kur to reikia ar nurodyta, grindys turi būti įţemintos.

Grindjuostės turi būti įrengiamos ties sandūromis su visomis konstrukcijomis, kurios iškyla virš grindų,

jeigu nenurodyta kitaip. Grindjuostės turi būti iš tos pačios medţiagos, kaip ir grindų danga, arba

kitokia atitinkanti technologinius ir kt. reikalavimus. Vietose, kur galimas vandens išsiliejimas ant

7

grindų (sanitariniai mazgai, valytojų patalpos ir pan.) turi būti įrengta hidroizoliacija, uţvedant ją ant

sienų ne maţiau 15 cm.

Projektuojant grindis vadovautis technologiniais reikalavimais, architektūrine koncepcija, konstrukcine

projekto dalimi ir/ar apdailiniais sprendimais. Turi būti pateikti keli grindų spalviniai ir piešinio variantai

numatomai grindų dangai.

Lubų apdaila

Lubų apdaila nustatoma projektavimo metu vadovaujantis technologiniais reikalavimais, konstrukcine

projekto dalimi ir/ar interjero projektu. Patalpose, kur reikalinga garso izoliacija, reikia numatyti akustines

pakabinamas lubas arba įrengti papildomą izoliacinį sluoksnį.

• Atviri vidaus betoniniai paviršiai – glaistomi, daţomi; • pakabinamos, modulinės, akustinės 600x600mm ar kitų matmenų lubos ant metalinio

karkaso;

• pakabinamos, drėgmei atsparios, modulinės 600x600mm ar kitų matmenų lubos;

• kito tipo pakabinamos lubos;

• cokolinio aukšto perdangos apšiltinimo uţdengimas nedegiomis medţiagomis

numatomas projekte atsiţvelgiant į perdangos konstrukciją ir ugniaatsparumą.

Langai ir vitrinos

Langai ir išorinės vitrinos (fasadinės sistemos) turi būti projektuojamos laikantis STR 2.05.20:2006 Langai

ir išorinės įėjimo durys reikalavimų.

Langai iš plastikinių ar termiškai apdorotų aliuminio profilių (anoduotų arba nudaţytų milteliniu būdu) su

selektyvinio vienkamerinio stiklo paketo įstiklinimu ir ne maţiau kaip dviguba rėmų sandarinimo

sistema su EPDM tarpinėmis (sprendţiama rengiant architektūros sprendinių variantus derinant su

Statytoju). Langų ir išorinės vitrinų rėmų konstrukcijos medţiaga, spalva, termointarpai, stiklo storis,

tipas bei stiklų kiekis nustatomi projektavimo metu atsiţvelgiant į priešgaisrinius, garso izoliavimo,

saugaus naudojimo ir kt. reikalavimus. Plastikiniai langų rėmai turi būti ne maţiau kaip 5 kamerų ir ne

maţiau kaip 70mm pločio. Aliuminio langų rėmai turi būti ne maţiau kaip 60mm pločio su

termointarpais. Langams gamintojas turi suteikti 5 metų garantiją.

Langų vieta, dydis, forma, sudalinimas, vėdinimo įranga, dekoratyvinės detalės – priklausomai nuo

patalpų paskirties bei architektūrinių sprendinių. Langų ir vitrinų varstomos dalys derinamos su

nevarstomomis. Varstomų dalių vieta, kiekis ir plotas nustatomas projektavimo metu įvertinant

reikalavimus dūmų šalinimui ir natūraliam vėdinimui. Siūloma varstomus langus parinkti tokių matmenų,

kad būtų patogu juos varstyti, valyti ir kad langų varčios bei jų varstymo mechanizmai ir apkaustai

nepersikreiptų dėl didelių varčios matmenų ir svorio. Apkaustai turi būti su apsauga nuo įsilauţimo.

Pagalbinėse patalpose langai gali būti neprojektuojami, jei tam neprieštarauja higienos ar kitos normos.

Biuro patalpose bei patalpose su pastoviomis darbo vietomis langai ar vitrinos turi būti suprojektuoti

taip, kad tenkintų HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir

bendrieji matavimo reikalavimai“ nurodymus.

Vidiniai langai ir vitrinos rėminės konstrukcijos iš plastikinių, termiškai apdorotų plieninių ar aliuminio

(anoduotų ar milteliniu būdu daţytų) profilių, ar berėmes konstrukcijos su grūdinto stiklo įstiklinimu.

Durys, integruotos į vitrinų sistemą, analogiškos vitrinų konstrukcijai. Rėminės konstrukcijos

medţiaga ir stiklinimas nustatomi projektavimo metu atsiţvelgiant į priešgaisrinius, garso izoliavimo ir

saugaus naudojimo reikalavimus.

Langų, vitrinų šilumos perdavimo koeficiento vertė U turi būti ne didesnė kaip UN=1,4x k W/(m²K),

kur k – priimamas pagal konkrečias patalpų temperatūras (HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“) ir ekonomiškumą.

Vitrinos, besiribojančios su evakuaciniais keliais, turi būti reikiamo atsparumo ugniai.

Reikia numatyti stiklo vitrinų ţenklinimą ir apsaugą ţmonių vaikščiojimo ar krovinių judėjimo zonose.

8

Vidinių ir išorinių palangių medţiagos nustatomos projektavimo metu. Gali būti numatomos vidinės

ţaliuzės ar kitos priemonės apsaugai nuo saulės.

Dūmų šalinimui numatomi varstomi langai, o vietose, kur to nepakanka, įrengiama mechaninė dūmų

šalinimo sistema.

Durys ir vartai

Durys numatomos priklausomai nuo patalpų paskirties:

• išorinės pagrindinių įėjimų durys iš aliuminio profilių (anoduotų arba nudaţytų milteliniu

būdu), su selektyvinio tipo paketų įstiklinimu, integruotos į vitriną ar fasadinės sistemos

konstrukciją su durų uţdarymo mechanizmu ir atmušomis. Durų tipas, matmenys

parenkami techniniame projekte;

• kitos išorinės įėjimo durys, daţytos plieninės, su šilumos izoliacija, aklinos ar įstiklintos, su

durų uţdarymo mechanizmu (vitrinose integruotos į vitrinų sistemą) ir atmušomis;

• išorinės, metalinės aklinos durys su šilumos izoliacija į technines ar pagalbines patalpas, kur

reikalinga priešgaisrinės (ugniaatsparumo laipsnis nustatomas projektavimo metu) ar su garso

izoliacija. Pilnos komplektacijos su atmušomis ir durų uţdarymo mechanizmais;

• vidinės aliuminio ar plieninių profilių su įstiklinimu ar berėmio stiklo konstrukcijų

integruotos į vitrinas, pilnos komplektacijos, su rankenomis, uţraktais, atmušomis;

• vidinės metalinės, aklinos ir įstiklintos durys, kur reikalinga priešgaisrinės ar su garso

izoliacija su atmušomis ir durų uţdarymo mechanizmais;

• vidinės medinės skydinės durys, kur reikalinga su garso izoliacija (apdaila ir uţpildas

nustatomas projektavimo metu ir/ar pagal interjero projektą).

Išorinės durys turi būti su apšiltintais slenksčiais. Priešgaisrinės ir garsą izoliuojančios durys turi būti su

slenksčiais. Evakuacinės durys turi būti pritaikytos avarinėms situacijoms su spec. atidarymo svertais,

atsidarančios evakuacijos kryptimi (durų pločiai pagal Gaisrinė saugos pagrindinius reikalavimus“ ir

STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. Skydinės durys į sanmazgus, dušines turi būti

atsparios drėgmei (santykiniam drėgnumui iki 80%). Kur reikalinga turi būti įrengtos šarvuotos durys su

akute, atsidarančios į išorę. Prie durų turi būti sumontuotos atmušos. Kur reikalinga, duryse turi būti

sumontuotos ţaliuzi grotelės, durų uţdarymo mechanizmai.

Išorinės durys turi būti parenkamos laikantis STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų. Durys turi atitikti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimus. Durų šilumos perdavimo koeficiento U vertė turi būti ne didesnė kaip UN=1,6 x k W/(m²K), k –

priimamas pagal konkrečias patalpų temperatūras (HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“) ir sprendinių ekonomiškumą. Visos durys turi būti pilnai sukomplektuotos su rankenomis ir uţraktais (kur reikalinga su elektroninio kodo raktais) ir pritaikytos ţmonėms su negalia. Evakuacinėms ir priešgaisrinėms durims siūloma naudoti elektromechanines spynas ar sklendes.

Durims, spynoms ir kitai durų įrangai gamintojai turi suteikti 5 metų garantiją.

Projektuojant duris, vadovautis technologiniais reikalavimais, architektūrine koncepcija ir/ar interjero

projektiniams sprendiniams.

Statinio konstrukcijos

Pamatai

Prieš pradedant Techninio projekto rengimą turi būti atlikti inţineriniai geologiniai tyrimai naujai uţstatomoje

sklypo zonoje. Gruntų tyrimų metu rekomenduojama atlikti statinį zondavimą, nustatant grunto pasipriešinimą

kūgio spraudai ir paviršinės movos trintį.

Pamatai po pastato laikančiomis konstrukcijomis turi būti suprojektuoti atsiţvelgiant į apkrovas, apkrovų

pridėjimo pobūdį bei pagrindo, ant kurio įrengiami pamatai, savybes. Atsiţvelgiant į tai, jog pastatas

karkasinis, siūloma numatyti gręţtinius ar stulpinius pamatus, tačiau galutinis sprendimas dėl pamatų tipo turi

būti priimtas įvertinant inţinerinių geologinių tyrimų rezultatus, remiantis įvairių pamatų tipų

palyginamaisiais kainos skaičiavimais.

9

Remiantis Statybos Techniniais Reglamentais, turi būti uţtikrinta projektuojamo pastato pamatų apsauga

nuo šalčio (priimant atitinkamas betono klases, numatant papildomas šilumos izoliacines medţiagas).

Numatomi ţemės darbai - grunto kasimas poţeminių pastato konstrukcijų įrengimui (priklausomai nuo

pamatų ir kitų įgilinamų į gruntą konstrukcijų tipo – pagal brėţinius), pagrindo ir reikiamų pasluoksnių

tankinimas grindų ant grunto įrengimui ir kt. – pagal techniniame projekte numatytus sprendimus.

Pastato karkasas, perdangos, denginys, laiptai

Projektuojamo pastato laikančios konstrukcijos – monolitinio gelţbetonio: karkaso kolonos ir berygelines

perdangos. Kolonų ţingsnis nustatomas techninio projekto rengimo stadijoje atsiţvelgiant į ekonominius

statybos rodiklius bei architektūrinius ar konstruktyvinius aspektus. Gali būti numatytos monolitinio

gelţbetonio ar metalinės sijos (pvz. konsolinėms perdangų dalims remti), prieš tai suderinus sprendinius dėl

sijų su uţsakovu.

Pastato laikančios konstrukcijos projektuojamos pagal konstrukcinius ir priešgaisrinius reikalavimus.

Laiptų, laiptų turėklų konstrukcijų ir laiptinių tipai turi būti parenkami techniniame projekte atsiţvelgiant į

priešgaisrinius reikalavimus, saugos naudojimo ir architektūrinius konstrukcinius aspektus.

Gelţbetoninėms ir metalinėms konstrukcijoms reikiamas ugniaatsparumas turi būti uţtikrintas aptaisant jas

ugniaatspariomis medţiagomis ar numatant padengimą ugniaatsparumą didinančiais daţais.

Pastato laiptų ir liftų šachtos įrengimui rekomenduojamos monolitinio gelţbetonio konstrukcijos, tačiau

galutinis sprendimas dėl šių konstrukcijų tipo turi būti priimtas techninio projekto metu, atsiţvelgiant į

architektūrinius ir/ar konstruktyvinius aspektus.

Techninio projekto konstrukcinės dalies rengimo stadijoje turi būti įvertintas poreikis numatyti papildomus

metalinius rėmus ar atitvarų konstrukcijų sustiprinimą dėl galimybės fasaduose įrengti reklaminius stendus

ir/ar įvertinti poreikį (pagal uţsakovo pageidavimus) paruošti uţsakovo nurodytoje vietoje konstrukcijas, prie

kurių ateityje gali būti tvirtinami reklaminiai stendai ar kita fasaduose galimai tvirtinama įranga.

REIKALAVIMAI INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMUI

VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS

Bendroji dalis

Dėl higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos bei kitų reikalavimų projektuojamame

pastate ir jo teritorijoje turi būti įrengtos šios sistemos:

Geriamojo vandens vandentiekis. Karšto vandens inţineriniai tinklai pastate;

Priešgaisrinis vandentiekis;

Buitinių nuotekų kanalizacija;

Lietaus vandens nuvedimas. Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti projektuojama:

- STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inţinerinės sistemos.

Lauko inţineriniai tinklai“;

- RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“;

- HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;

- Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės,

patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus 2009 m. geguţės 22 d. įsakymu Nr. 1-168;

- Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės, patvirtintos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009

m. geguţės 22 d. įsakymu Nr. 1-168;

10

- LR aplinkos ministro 2007 m. balandţio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 „Paviršinių nuotekų

tvarkymo reglamentas“;

- LR ūkio ministro 2005 m. birţelio 28 d. įsakymas Nr. 4-253 „Pastatų karšto vandens

sistemų įrengimo taisyklės“;

- LR ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 4-17 „Įrenginių šilumos izoliacijos

taisyklės“.

Geriamasis vandentiekis

Šalto geriamo vandens inţineriniai tinklai įrengiami pagal technines prisijungimo sąlygas. Vartotojams

tiekiamo vandens kokybė turi atitikti HN 24:2003 bei technologinius reikalavimus. Jeigu tam tikriems

vartotojams reikia geresnės kokybės vandens, turi būti numatyti vandens gerinimo įrenginiai.

Vandens apskaitai turi būti įrengtas abonentinis vandens skaitiklis visam pastatui. Subabonentiniai vandens

skaitikliai turi būti įrengti kiekviename pastato aukšte – pagal galimybes kiekvieno nuomininko arba grupės

nuomininkų sunaudojamo šalto vandens apskaitai, įrengiant apskaitas kiekviename sanitariniame mazge ir

virtuvėlėje. Taip pat turi būti numatytas atskiras skaitiklis gėlynų ir ţeldinių laistymo vandens apskaitai.

Karšto vandens sauga ir kokybė turi atitikti HN 24:2003 reikalavimus bei technologinius reikalavimus. Ant

šalto vandens atšakos į šilumos punktą statomas vandens skaitiklis. Kiekviename pastato aukšte kiekvieno

nuomininko arba grupės nuomininkų sunaudojamo karšto vandens apskaitai turi būti įrengti karšto vandens

skaitikliai, įrengiant apskaitas kiekviename sanitariniame mazge ir virtuvėlėje.

Valymo priemonių patalpose turi būti numatyti šalto ir karšto vandens čiaupai, turintys prijungimą ţarnai,

taip pat turi būti įrengti trapai. Patalpose įrengiama atskira šalto ir karšto vandens apskaita.

Visi vandens skaitikliai (šaltam ir karštam vandeniui) turi turėti nuotolinio perdavimo funkciją.

Vidaus vandentiekio vamzdţiai: magistraliniai – plieniniai cinkuoti, atšakos į sanitarinius prietaisus –

daugiasluoksniai arba kiti plastmasiniai vamzdţiai.

Vamzdţiai turi būti izoliuojami: šaltojo vandentiekio - nuo rasojimo, karštojo - nuo šilumos nuostolių.

Izoliacijos storis nustatomas pagal normatyvinius dokumentus ir izoliacijos gamintojų rekomendacijas.

Atvirai klojamų tinklų izoliacija turi būti padengta PVC plėvele.

Lauko vandentiekio tinklų medţiaga PE 100, šuliniai gelţbetoniniai. Vaţiuojamoje kelio dalyje šulinių

dangčiai turi atlaikyti 40 t apkrovą ir būti „plaukiojančio“ tipo.

Priešgaisrinis vandentiekis

Priešgaisrinį vandentiekį pastate projektuoti vadovaujantis “Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų

projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. geguţės 22 d. įsakymu Nr. 1-168.

Priešgaisrinio vandentiekio vamzdţiai – juodi plieniniai.

Konkurso dalyvis įvertina esamą teritorijos gaisrų gesinimo sistemą ir atsiţvelgdamas į vandens tiekimo

sistemų pertvarkymą ir įvertindamas priešgaisrinių normatyvinių dokumentų reikalavimus suprojektuoja ir

įrengia pakankamą kiekį išorinių gaisrų gesinimo priemonių.

Teritorijos vandens tiekimo sistema

Teritorijoje geriamas vanduo yra tiekiamas iš Kauno miesto vandentiekio tinklų. Vandens tiekimo

inţineriniai tinklai yra seni.

11

Buitinių nuotekų kanalizacija

Buitinės nuotekos šalinamos į Vilniaus miesto ūkinių nuotekų tinklus. Projektavimo metu priklausomai nuo

galimo nuotekų uţterštumo, vadovaujantis normų reikalavimais, turės būti priimtas sprendimas dėl nuotekų

valymo įrenginių projektavimo.

Pastate projektuojami nuotekų vamzdynai turi būti iš PP medţiagos. Vamzdţiai turi atitikti LST EN 1451

reikalavimus.

Tose vietose, kuriose turi būti maţas triukšmas, turi būti klojami maţatriukšmiai vamzdţiai arba vamzdynai

iš PP neslėginių vamzdţių turi būti izoliuoti triukšmą slopinančia izoliacija.

Lauko nuotekų tinklus projektuoti iš PP arba PVC medţiagos, šulinius – plastmasinius ir gelţbetoninius.

Vaţiuojamoje kelio dalyje šulinių dangčiai turi atlaikyti 40 t apkrovą ir būti „plaukiojančio“ tipo.

Lietaus vandens kanalizacija

Lietaus ir sniego tirpsmo vanduo nuo pastatų stogų, kietų dangų nuvedamas paviršiniu būdu. Pastato lietaus

sistemos dalys – įlajos, išoriniai lietvamzdţiai, lietaus surinkimo latakai ir kt. kurios tiesiogiai susisiekia su

aplinka ir esant neigiamai aplinkos temperatūrai gali uţšalti ir sutrukdyti lietaus ar sniego tirpsmo

vandens nuvedimui, turi būti šildomos elektros kabeliais.

Sanitariniai prietaisai

Sanitariniai prietaisai turi būti ekonomiškai naudojantys vandenį ir mechaniškai patikimi. Rekomenduojami

sanitarinių prietaisų gamintojai „IDO” ”Gustafsberg“, „IFO“ arba kiti, gaminantys analogiškos kokybės

gaminius.

Maišytuvai vienasvirčiai, gamintojas „Oras“ arba kiti, gaminantys analogiškos kokybės maišytuvus.

Prietaisų parinkimą derinti su Statytoju.

APRŪPINIMAS ŠILUMA. ŠILUMOS PUNKTAS

Įvadas

Pastato aprūpinimas šilumine energija numatomas iš esamų vietinių šilumos tinkle (dujinė katilinė),

Pastatas turi turėti įrengtą modernią, ilgaamţę, efektyvią ir taupią šilumos tiekimo sistemą. Šilumos punktas

įrengiamas pirmame aukšte pagal nepriklausomą šilumos tiekimo sistemą su plokšteliniais šilumokaičiais,

šildymo, vėdinimo ir karšto vandens buičiai poreikiams tenkinti, siurbliai su integruotais slėgio jutikliais bei

daţnio keitikliais.

Visa įranga, naudojama šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemoms įrengti turės kokybę patvirtinančius

dokumentus ir atitikti šilumnešio darbinius ir bandymo parametrus.

Bendrieji reikalavimai

Visos ankščiau paminėtos sistemos turės būti įrengtos ir atitikti:

šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis;

šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prieţiūros (eksploatavimo) taisyklėmis;

slėginių indų ir slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių reikalavimus;

šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis;

Šilumos punktas automatizuotas. Šilumos punkto automatika pagal nustatyta programa turės uţtikrinti

reikiamus šilumnešių parametrus, tiekiamus į pastatų inţinierines sistemas. Bendrai šilumos apskaitai bus

12

numatytas šilumos skaitiklis su distanciniu duomenų nuskaitymu. Apskaitos prietaisai taip pat bus įrengti

kiekvienam aukštui.

Įrengiant šilumos punktus, ypatingas dėmesys turės būti skiriamas:

Aptarnaujančio personalo ir prietaisų saugumui;

Patikimumai ir lengvai eksploatacijai;

Lengvai kontrolei, aptarnavimui bei taisymui;

Įrangos prieţiūros ir remonto paprastumui;

Eksploatacijos aiškumui.

Įranga montavimui turės būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamos kiekvienos prekės

techninis aprašymas. Visa įranga turės kokybę liudijančius dokumentus ir atitikti šilumnešio darbinius ir

bandymo parametrus.

Šilumos tiekimo įrangos montavimą galės vykdyti montuotojai, turintys kvalifikacijos paţymėjimus šiuos

rūšies darbams atlikti.

Visi atlikti darbai turės būti įforminti atitinkamuose aktuose ir patvirtinti techninės prieţiūros vadovo.

Šilumos ir karšto vandens tiekimo vamzdynų sistema

Šilumos tiekimo sistemoms įrengti bus naudojami plieniniai elektravirinti vamzdţiai ir jų fasoninės dalys.

Karšto vandens tiekimo sistemoms įrengti bus naudojami plieniniai cinkuoti vamzdţiai.

Besiūlių ir elektravirintų vamzdynų sujungimai suvirinami, cinkuoti vamzdynai jungiami specialiai tam

skirtomis srieginėmis movomis.

Vanduo iš vamzdynų bus drenuojamas per ištuštinimo atvamzdţius lanksčių ţarnų pagalba į trapą.

Drenuojamo vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40°c, išskyrus avarijos atvejus.

Siekiant uţtikrinti tinklų patikimumą, ilgaamţiškumą ir kokybę, ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tinklų

montavimą.

Darbus galės atlikti tik aukštos kokybės kvalifikacijos montuotojai, turintys kvalifikacinius paţymėjimus

šios rūšies darbams atlikti. Darbai bus atliekami specialiai tam skirtais įrankiais, grieţtai prisilaikant pateiktų

rekomendacijų montavimui.

Baigus montavimo darbus, visi vamzdynai bus praplauti vandeniu ir išbandyti hidrauliškai.

Visi atlikti darbai bus įforminti atitinkamuose aktuose ir patvirtinti techninės prieţiūros vadovo.

Suvirinimas

Suvirinimo bei kontrolės procedūroms turi būti paruošti suvirinimo procedūros aprašai (SPA).

Metalinių medţiagų suvirinimo procedūrų aprašas ir tvirtinimas”.

Prieš virinimą visi vamzdţiai ir armatūra bus teisingai paruošti ir sustatyti. Vamzdţių galai bus stačiai

nupjauti, švarūs ir su nuoţulomis.

Suvirintų ir kitokių vamzdynų sujungimų sandarumą ir stiprumą bus patikrinti, atliekant hidraulinį bandymą.

Montavimas ir atramos

Vamzdynai tvirtinami paslankių arba pakabinamų atramų pagalba. Brėţiniuose nurodytose vietose bus

įrengtos nejudamos atramos.

Įrengiant vamzdynams paslankias atramas, būtina įvertinti faktiškai galimą vamzdynų šiluminį poslinkį.

13

Visų plieninių dirbinių paviršių apdorojimas bus:

nuvalyti iki metalinio blizgesio;

nugruntuoti rūdims atspariais daţais;

padengti dviem sluoksniais korozijai atspariais daţais.

Vamzdţių dėklai

Vamzdţių dėklai bus ten, kur vamzdţiai praeina pro sienas, grindis ar lubas. Įvorės bus pagamintos iš tos

pačios medţiagos kaip ir vamzdis ir atitinkamo dydţio. Kur vamzdţiai praeina pro konstrukcines grindis ir

priešgaisrines sienas, turi būti naudojami specialios ugnies nepraleidţiančios tarpinės.

Paviršių apsauginė danga

Vamzdţių paviršiai bus padengti gamykline apsaugine danga.

Apsauginė danga turės apsaugoti vamzdţius transportavimo metu ir sandėliuojant.

Jeigu montavimui bus naudojami vamzdţiai be apsauginės dangos, tada prieš montavimą vamzdţių paviršiai

bus nuvalyti iki metalinio blizgesio ir padengti karščiui atsparia gruntuote.

Atlikus suvirinimo darbus, visos sandūros nuvalomos nuo suvirinimo šlakų, nuriebinamos ir padengiamos

gruntuote.

Po to bus patikrinti visų vamzdynų paviršiai, nuvalomi nuo nešvarumų, atstatoma, jeigu yra paţeista

apsauginė danga ir dengiami dviem antikorozinės dangos sluoksniais.

Antikorozinė danga turi būti atspari karščiui šilumos tiekimo vamzdynams.

Šiluminė izoliacija

Vamzdynų šiluminė izoliacija bus atitikta pagal “Šilumos perdavimo tinklų šiluminės izoliacijos

įrengimo” taisyklių reikalavimus.

Naudojama izoliacija, kurios pagrindą sudaro mineralinė akmens vata. Gaisro atveju šiluminė izoliacija

neturės skleisti dūmų ir nuodingų garų. Naudoti izoliacines medţiagas, kuriose yra asbesto bus draudţiama.

Izoliavimo darbus turės atlikti tik patyrę montuotojai, turintys kvalifikacinius paţymėjimus, šios rūšies

darbams atlikti.

Rangovas turės pateikti visus priedus izoliavimo darbams atlikti (tvirtinančios detalės, juostos, dirţai, įvairūs

klijai, sandarinimo juostos ir t.t.)

Darbai bus atliekami vadovaujantis anksčiau minėto STR reikalavimais. Izoliuotų vamzdynų paviršiaus

temperatūra turi būti ne aukštesnė 35°c. Šiluminės izoliacijos paviršius bus lygus. Paviršiaus iškilimas ir

banguotumas nebus leistini.

Izoliacinės medţiagos

Vamzdynams pastate – akmens vatos dembliai ir apsauginė danga aliuminio ar cinkuota

skarda.

Įrenginiai ir uţdaromoji armatura dengiami išardomais mineralinės vatos dembliais su

aliuminio ar cinkuota danga.

Normatyvai ir standartai. Nuorodiniai dokumentai

Šilumos tinklų ir šilumos punktų projektas bus rengiamas vadovaujantis LR galiojančiais teisės aktais,

nustatančiais statinių projektavimą:

14

STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas;

STR 1.11.01:2010 Statybos uţbaigimas

Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės.

Šilumos energijos ir šilumos kiekio apskaitos taisyklės, Vilnius, 1999;

Šilumos perdavimo tinklų šiluminės izoliacijos įrengimo taisyklės (vietoj STR2.09.03:1999);

„Šilumos skaitikliai„„

Įrengiant šilumos tiekimo sistemą, vadovautis nuorodiniais dokumentais

ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS

Bendrieji duomenys

Rengiant pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projektinę dalį, būtina vadovautis tokiomis

Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos reglamentais ir higienos normomis:

• STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“;

• STR 2.09.04:2008 ,,Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui”;

• STR 2.02.02:2004 ,,Visuomeninės paskirties statiniai”;

• STR 2.01.01(2):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga”;

• Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai;

• STR 2.02.07:2004 ,,Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai.”; • STR 2.01.09:2005 ,,Pastatų energetinis naudingumas. Energinio naudingumo

sertifikavimas.”;

• STR 1.01.06:2010 ,,Ypatingi statiniai”;

• RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”; • HN 33:2007 “Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”;

• HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose.

Parametrų normuojamosios reikšmės ir matavimo reikalavimai”;

• HN 42:2009 ,,Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas”;

• HN 32:2004 ,,Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai.”; • HN 23:2007 ,,Kenksmingų cheminių medţiagų koncentracijų ribinės vertės darbo

aplinkos ore”;

• HN 35:2007 ,,Didţiausia leidţiama cheminių medţiagų (teršalų) koncentracija

gyvenamosios aplinkos ore”;

• HN 121:2008 ,,Kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose”;

• HN 122:2006 ,,Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir

eksploatavimo reikalavimai”;

• LST EN 12828:2003 ,,Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų

projektavimas“;

• LST CEN/TR 12101-5:2007 en ,,Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 5 dalis. Dūmų ir

šilumos ištraukiamosios ventiliacijos sistemų funkcinių rekomendacijų ir skaičiavimo

metodų gairės.”;

• LST EN 12101-2:2003 ,,Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 2 dalis. Natūralių dūmų ir

šilumos ištraukiamųjų ventiliatorių techniniai reikalavimai“;

• LST EN 12101-3:2002 ,,Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 3 dalis.

Dūmų ir šilumos ištraukiamųjų ventiliatorių techniniai reikalavimai“;

• LST EN 13053:2006 en ,,Pastatų vėdinimas. Oro ruošimo įrenginiai. Įrenginių,

komponentų ir sekcijų vardiniai parametrai ir eksploatacinės charakteristikos”;

• LST EN 12599:2001/AC:2005 ,,Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų

vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai“;

15

• LST EN 14336:2004 ,,Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų

įrengimas ir priėmimas eksploatuoti“;

• ,,Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės“;

• ,,Šilumos tiekimo ir šilumos punktų įrengimo taisyklės“;

• ,,Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės“;

• ,,Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“;

• ,,Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“;

• ,,Gaisrinės įrangos atitikties įvertinimas“;

• ,,Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės“;

• ,,Elektros įrenginių įrengimo taisyklės“; • LR Aplinkos ministro įsakymas ,,Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos

orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo”;

• ,,Dėl priešgaisrinių sklendţių (voţtuvų) techninių reikalavimų ir priešgaisrinių ortakių

techninių reikalavimų patvirtinimo”;

• ,,Dėl pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo

sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentų patvirtinimo”;

Projektuojant patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendinius turi būti vadovaujamasi

Uţsakovo projektavimo uţduotimi.

Šilumos poreikio skaičiavimuose turi būti priimami optimalūs, norminiai projektiniai pastato išorinių

atitvarų šilumos perdavimo koeficientai (pateikiama AS dalyje).

Dvivamzdė šildymo sistema su plieniniais radiatoriais ir konvektoriais

Administracinėms (darbo patalpos, pasitarimų kambariai, holai, klientų aptarnavimo patalpos ir

panašios paskirties), buitinėms patalpoms šildyti suderinus su Statytoju optimalus tipas nustatomas

projektavimo metu.

Šildymo prietaisai turėtų būti reguliuojami su termostatiniais davikliais (LST EN 215:2004/A1:2006);

temperatūros reguliavimo ribos turėtų būti nuo 5 † 26°C, su apsauga nuo uţšalimo.

Patalpoje, kuri gali būti priskiriama gamybos kategorijai Cg (sandėlis, archyvas ar panašios paskirties),

šildymo prietaisas turi būti parenkamas su lygiu paviršiumi be konvekcinių plokštelių ir įrengiamas ne maţesniu kaip 0,10 m atstumu nuo sienų (STR 2.09.02:2005, 39.8, 39.9 punktų nurodymai).

Slėgio nuostoliams šildymo sistemoje sureguliuoti, turi būti numatomis:

šildymo sistemoje su vertikaliais stovais gali būti numatomi rankiniu būdu reguliuojami

balansiniai ventiliai;

šildymo sistemoje su vertikaliais stovais gali būti numatomi efektyviai veikiantys

automatiniai balansavimo ventiliai ant tiekiamojo ir grąţinamojo vamzdţio, sujungti

tarpusavyje impulsiniu vamzdeliu, (tuomet šildymo sistema nuomininkams gali būti

įrengiama etapais, neišreguliuojant jau subalansuotų ir įrengtų auktuose šildymo

sistemos atšakų).

Aukščiausiose šildymo sistemos vietose turi būti numatyti automatiniai oro išleidikliai.

Ţemiausiose šildymo sistemos vietose turi būti numatyti vandens išleidimo ventiliai.

Prie sienų tvirtinami šildymo prietaisai turėtų būti numatyti su tvirtinimo detalėmis; prietaisų apačia turėtų

būti ne ţemiau kaip 100 mm virš grindų paviršiaus. Radiatorių ir konvektorių išorinio korpuso spalva turi

būti derinama su architektu.

Šildymo sistemos atšakoje ar atšakose į atskirą aukštą turėtų būti įrengiama šilumos apskaita lengvai

pasiekiamoje vietoje, numatant aptarnavimo dureles šachtoje, lubose ar panašiai (apskaitos valdymas

sprendţiamas Automatizacijos dalyje).

Šildymo sistemos vamzdţiai neturėtų kirsti elektros skydinės, komutavimo patalpos ar panašios

paskirties patalpų (STR 2.09.02:2005 18.3. punkto draudimas).

Šildymo sistemas turėtų eksploatuoti apmokytas personalas (LST EN 12170:2006 en

16

,,Pastatų šildymo sistemos. Veikimo, prieţiūros ir naudojimo dokumentų rengimo procedūra.

Šildymo sistemos, kurioms reikia išmokyto operatoriaus” ir LST EN 14336:2004 en ,,Pastatų šildymo

sistemos. Vandeninių šildymo sistemų įrengimas ir priėmimas eksploatuoti”).

Oro uţuolaidos

Prie pastato pagrindinių išorinių durų turėtų būti numatytos oro uţuolaidos (gali būti elektrą arba šildomos

vandeniu); uţuolaidų tipas renkamas, derinant sprendimus prie interjero; jų valdymas turėtų būti prie išorinių

durų.

Oro uţuolaidų šilumnešis turi būti papildytas ne maţesniu kaip 20 % etilenglikolio tirpalu, siekiant išvengti

uţšalimo vamzdţiuose avarijos atveju šaltuoju laikotarpiu.

Šildymas elektra

Elektros skydinėje, komutavimo patalpoje turėtų būti numatomi elektriniai radiatoriai su elektroniniais

termoreguliatoriais, kurių apsaugos klasė ne ţemesnė kaip šiose patalpose esančių elektros skydų ir

komutavimo spintų. Elektrinių radiatorių pajungimas turi būti sprendţiamas projekto Elektrotechnikos

dalyje.

Šilumos tiekimas į vėdinimo sistemų oro šildytuvus ar recirkuliuojamo oro šildytuvus

Šilumos tiekimo į vėdinimo sistemų oro šildytuvus ir recirkuliuojamo oro šildytuvus sistemos šilumnešis

(80/ 60o

C vanduo) turi būti tiekiamas atskira atšaka iš šilumos punkto. Magistraliniai šilumos tiekimo į vėdinimo sistemų oro pašildytuvus vamzdynai turi būti izoliuoti šilumos izoliacija.

Kiekvienas vėdinimo sistemos oro šildytuvo šilumnešio reguliavimo mazgas turi būti komplektuojamas:

su trijų ventiliu (maišomoji funkcija), kuris valdomas su elektromechanine pavara

(valdymas sprendţiamas Automatizacijos dalyje);

su cirkuliaciniu siurbliu (valdomas su daţnio keitikliu, ekonominio tipo, energetinio

naudingumo klasė A);

su atbuliniu ventiliu jungiamajame ruoţe, uţdaromąja, vandens išleidimo ir oro

išleidimo armatūra;

su manometrais, su termometrais (Automatizacijos dalyje), su vandens filtru

armatūros ilgaamţiškumui uţtikrinti;

su balansiniu ventiliu vidiniame kontūre, uţtikrinančiais drenavimo, uţdarymo,

pripildymo ir reguliavimo funkcijas.

Vėdinimas

Patalpoms vėdinti turėtų būti projektuojamos mechaninės oro tiekimo ir šalinimo sistemos su rotaciniais

šilumos rekuperatoriais arba kitokios paţangios ir energiją tausojančios vėdinimo sistemos. Vėdinimo

sistemų su centriniu įrenginiu techninė patalpa gali būti įrengiama ant stogo greta laiptinės, cokoliniame

ar kitame pastato aukšte, remiantis LST EN13779:2007, A.13.2. pateiktomis rekomendacijomis plotui

parinkti.

Projektuojant pastato vėdinimo sistemas, optimizuojant jų skaičių, šakotinę ortakių sistemą, reikia

įvertinti:

pastato orientaciją pasaulio šalių atţvilgiu;

atsiţvelgti į nuomojamų patalpų išdėstymą ir galimą grupavimą;

darbo patalpose periodiškumą, darbo trukmę;

kruopščiai turėtų būti parenkamos vietos švieţiam lauko orui imti (toliau nuo gatvės,

toliau parkavimo vietų); oro greitis išorinių grotelių aktyviame skerspjūvio plote neturi

viršyti 2,5 [m/s]; išorinių grotelių aktyvioji pralaida turėtų sudaryti ne maţiau 60 %

17

bendrojo grotelių ploto; grptelės turi būti su apsauga nuo įstriţo lietaus ir kritulių;

kiekvienoje vėdinimo sistemoje būtina numatyti automatines oro uţsklandas,

numatant oro kiekio valdymą automatiškai daţnio keitiklių pagalba, ant atskirų atšakų į

atskiras patalpų grupes, neišreguliuojant kitų vėdinimo sistemų atšakų (taupomas

pakartotiniams aerodinaminiams bandymams atlikti išnaudojamas laikas);

oro tiektuvų vieta turi būti derinama su šviestuvų išdėstymu lubose ir darbuotojų darbo

vietomis; įvertinamas tiekiamo oro judrumo intensyvumas darbo vietose; oro šalinimo

difuzoriuose oro greitis neturi viršyti 3 [m/s];

ortakių sistemos atšakose į oro tiektuvą arba į apjungtus atskiroje grupėje tiektuvus turi būti rankinės oro uţsklandos slėgio nuostoliams reguliuoti ir projektiniam oro kiekiui nustatyti; triukšmo lygis uţsklandose neturi viršyti 40 dB;

magistraliniai ortakiai išvedţiojami koridoriuje virš lubų; numatomos vietos pravaloms

įrengti (LST EN 12097:2006); oro greitis magistraliniuose ortakiuose neturėtų viršyti

6,6 [m/s];

numatyti triukšmo slopintuvų vietas arčiau vėdinimo įrenginio (arba numatant

papildomas triukšmo slopinimo priemones pagrindiniame paskirstomajame ortakyne),

uţtikrinti darbo kambariuose ne didesnį kaip 35 ... 40 dB triukšmo lygį;

oro šalinimo iš WC patalpų sistemų ortakių sujungimų sandarumo klasė turi būti ne

maţesnė kaip C (STR 2.09.02:2005, 29.2.3.), siekiant išvengti kvapų sklidimo;

įvertinti tranzitinių ortakių ugniaatsparios izoliacijos storį;

ortakiams ir šildymo vamzdţiams, kurie montuojami šachtose, patogiam eksploatavimui

reiktų numatyti aptarnavimo dureles;

vėdinimo sistemose būtina numatyti srautų krypties, sistemų numeravimo ir kitos

svarbios informacijos ţymėjimą;

būtina numatyti aptarnavimo liukus ugnies voţtuvams, kurie nevaldomi su elektros

pavaromis, patogiai eksploatacijai vykdyti.

Tarp oro ėmimo ir šalinimo laukan vietų turėtų būti pakankamas atstumas (STR 2.09.02:2005 8

priedas).

Oro tiekimo, oro šalinimo su šilumos grąţinimu sistema

Modulinis vėdinimo įrenginys turi būti sertifikuotas pagal bendruosius reikalavimus.

Vėdinimo įrenginys turi būti pagamintas ir sertifikuotas pagal Energiją tausojančią programą, LST EN

13053:2006 en ,,Pastatų vėdinimas. Oro valdymo įranga. Vardiniai ir darbiniai įrangos, jos dalių ir

komponentų parametrai“, EN 29001, EN 1886:2008 ,,Pastatų vėdinimas. Oro ruošimo agregatai.

Mechaninės charakteristikos“, Eurovent standarto, TŰV, ISO 9001 reikalavimus, turi turėti CE

atitikties sertifikatą, taip pat turi atitikti STR 2.01.01(6):1999, 10.4.3.4.bei 10.4.1.9. punktų

reikalavimus.

Vėdinimo įrenginio principinė schema

Patalpoms vėdinti turi būti projektuojama oro tiekimo ir šalinimo sistema su rotaciniu šilumos

rekuperatoriumi.

Specifinių patalpų vėdinimas

WC patalpos

Komutavimo patalpos vėdinimas Vėdinti, turėtų būti numatoma oro tiekimo ir šalinimo sistema, sujungta su bendra pastato sistema.

Oro kondicionavimas. Recirkuliuoto oro vėsinimo sistema. Šalčio tiekimas.

Patalpų oro vėsinimo galios skaičiavimuose būtina įvertinti šilumos, kurią sudaro vidaus šilumos ir

saulės spinduliuotės (LST EN ISO 13790:2007), ir šalčio galią, reikalingą tiekiamam į patalpas oro

kiekiui atvėsinti. Oro kondicionavimo sistemų vardinė atiduodamoji galia turi atitikti keliamus

efektyvumo reikalavimus, nustatytus reglamente “Dėl pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo

sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentų patvirtinimo”.

18

Paskaičiavus bendrąją šalčio galią turi būti atliekamas tarpinis šaldymo sistemos aptarimas ir

palyginimas, įvertinant pasirinktų pastato konstrukcijų ir įstiklintų paviršių plotų pridengimo, saulės

atspindţio koeficientus, kurie įtakoja energetinius rodiklius ir investicijas.

Šiltuoju laikotarpiu, siekiant uţtikrinti reikiamus administracinių patalpų mikroklimato parametrus, turi

būti suprojektuotos tokios recirkuliuojamo oro vėsinimo sistemos (su šaltnešiu R410a, R134a, R407C

arba kitokiu ekologišku freonu):

Recirkuliuojamo oro vėsinimo sistema su išoriniu bloku ir keliais vidiniais blokais

(,,Split”, „Super Multi plus” tipas);

Recirkuliuojamo oro vėsinimo sistema su išoriniu bloku ir keliomis vidinių blokų grupėmis (VRV tipas, ang. Variable Refrigeration Volume system), kurios suskirstomos atsiţvelgiant į pastato patalpų orientaciją ir nuomininkų grupių poreikius;

Energijos vartojimo efektyvumo koeficientas EER (ang. Energy Efficiency Ratio) turi

būti ne ţemesnė kaip 3,4, atitinkanti energetinio naudingumo klasę C; Kiekviena biuro zonoje esanti patalpa turi būti aprūpinta individualiu oro vėsinimo valdymu. Šiltuoju laikotarpiu vėsinimo sistema turi palaikyti patalpose ne aukštesnę kaip 25°C oro temperatūrą, turėtų

galimybę veikti, kai lauko oro temperatūra nukrinta iki -10 oC. Oro vėsinimo sistema yra automatiškai

valdoma iš pastato kontrolės ir valdymo sistemos (PVS), sprendţiama Automatizacijos dalyje.

Recirkuliuojamo oro vėsinimo sistemas turi sudaryti:

- išorinis kondensatoriaus blokas (išorinis blokas, montuojamas išorėje ant atramėlių,

tvirtinamų ant stogo denginio arba išorės sienų), veikiantis, esant aplinkos oro

temperatūrai +32...-10°C:

su hermetišku rotaciniu kompresoriumi, 230V/~1/50 Hz;

su ašiniu ventiliatoriumi; triukšmo lygis neturi viršyti 60 dB(A);

korpusas iš atmosferos poveikiui atsparaus galvanizuoto plieno, su

a psauginėmisgrotelėmis, parenkant įrenginį turi būti atsiţvelgiama į nurodytą

skaičiuotiną šalčio galią;

varinių vamzdţių gyvatukas su aliuminio plokštelėmis;

jungiamas su vidiniais išgarintuvų blokais, kurie montuojami patalpos viduje;

vamzdţių su kevaline izoliacija, ilgis neturi viršyti 30 metrų (vamzdţiai šaltnešiui

cirkuliuoti). - vidinis išgarintuvo blokas (montuojamas patalpos viduje), keturių krypčių oro išpūtimo

kasetė, montuojama kabamųjų lubų konstrukcijoje, sujungtas variniais vamzdţiais su išoriniu

kondensatoriaus bloku:

ventiliatorius su 3-jų pakopų sūkių transformatoriumi; 230V/1/50 Hz, triukšmo lygis

aptarnaujamos patalpos ribose neturi viršyti 35 dB(A) triukšmo lygio;

korpusas nudaţytas RAL 9002 spalva su padėklu kondensatui kauptis;

varinių vamzdţių gyvatukas su aliuminio plokštelėmis;

išimamas ir valomas oro filtras (G4 klasės);

detalių komplektas, įrenginio tvirtinimui kabamųjų lubų konstrukcijoje;

visi vidiniai blokai turi būti komplektuojami su kondensato siurbliais (elektros

maitinimas iki 45 W, 230V/ 50 Hz) (kondensato nuvedimas sprendţiamas VN projekto

dalyje).

Būtina įvertinti recirkuliuoto oro vėsinimo sistemos elektros suvartojimą įtakojantį ir eksploatavimui

svarbų faktorių – kaip bus išvalomi vidinių blokų oro filtrai: įrengiamas savaime išsivalantis

įrenginys su vidinio bloko viduje įmontuotais šepetėliais, kai sukauptos dulkės nusiurbiamos

dulkių siurbliu per specialiai atidaromą angą (taupomos lėšos ir laikas eksploatuojant vidinius blokus);

arba numatomas periodiškas oro filtrų keitimas prieš šiltąjį laikotarpį.

Recirkuliuojamo oro vėsinimo įrenginio išorinis ir vidiniai blokai turi turėti nuotolinio valdymo pultą, turi

būti tiekiamas komplekte su automatika.

Vėsinimo sistema turi turėti reversą – šildymo galimybę.

19

Šaltnešio tiekimas

Parenkant šaltnešio tiekimo stoties dydį, būtina atsiţvelgti į pastato šalčio poreikio nevienalaikiškumą.

Parenkant šaldymo įrenginį, būtina atsiţvelgti į energijos sąnaudas įrenginio veikimo metu

(kWh/metus), t. y., būtina įvertinti sezoninį energijos suvartojimo koeficientą ESEER (šalčio galios ir

elektros energijos sąnaudų santykį). Šaldymo įrenginys turi būti parinktas su aukštu ESEER koeficientu,

kuris sąlygos maţesnes elektros energijos sąnaudas. Šaldymo įrenginys turi turėti galimybę veikti daliniu

apkrovimu (25% ~ 50% ~ 75% ~ 100% reţimu). Šaldymo įrenginiai gali būti grupuojami, atsiţvelgus į

aptarnaujamų patalpų pagal nuomojamus plotus grupavimą ir apjungimą, pagal pastato aptarnaujamų

patalpų orientaciją pagal pasaulio šalis. Kai reikalinga šalčio galia orui vėsinti yra maţesnė negu 300

kW, rekomenduojame numatyti vieną daugiakompresorinį šaldymo įrenginį. Kai šalčio galia orui vėsinti

viršija 500 kW, rekomenduojame numatyti du daugiakompresorinius šaldymo įrenginius.

Oro tiekimo, šalinimo ir kondicionavimo sistemoje, kuri aptarnauja administracines patalpas, orui

vėsinti pereinamuoju ir šiltuoju laikotarpiu projektuojama šaltnešio ruošimo ir tiekimo sistema:

tiekiamas į patalpas oras vėsinamas oro vėsinimo sekcijose, kurios sujungtos vamzdynu

su šaldymo įrenginiu, įrengiamu ant stogo, jame cirkuliuojamas, atvėsinamas

šaltnešis;

šaldymo įrenginio efektyvumui didinti būtina parinkti šaldymo įrenginį su pakopiniais

spiraliniais kompresoriais.

vamzdţiai, jungiantys oro vėsinimo sekcijas ir šaldymo įrenginį, turi būti izoliuojami

kevaline antikondensacine šilumos izoliacija; turi būti atsiţvelgiama į vamzdynų rekomenduotiną neviršytiną 100 m ilgį;

aušinimo šilumokaityje leistinas oro greitis 2,5 m/s, šildymo šilumokaityje leistinas

greitis 3,0 m/s;

šilumokaityje oro srauto slėgio nuostoliai neturi viršyti 150 Pa;

šilumokaityje leistinas srauto slėgio perkrytis 20 [kPa], šilumos regeneracijos

šilumokaityje leistinas max. 50 [kPa];

Šaldymo įrenginys turi būti komplektuojamos kartu su gamykloje įrengta apsaugine

grupe ir srauto jungikliais, kurie turi būti susieti su valdymo įranga.

Visa sistema yra automatiškai valdoma iš pastato kontrolės ir valdymo sistemos

(PVS), sprendţiama Automatizacijos dalyje;

Atskiras cirkuliacinis siurblys turi būti numatomas kiekvienam oro tiekimo ir šalinimo sistemos įrenginio

oro vėsinimo sekcijos kontūrui reguliavimo mazge. Siekiant efektyviau reguliuoti slėgio nuostolius

atšakose numatomi balansiniai ventiliai.

Vėdinimo sistemos oro vėsinimo sekcijos turi būti su šalčio apskaita. Apskaita turi turėti impulsinius

išėjimus arba nuosekliąsias sąsajas šalčio kiekio registravimui pastato valdymo sistemoje (PVS).

Norint sumaţinti patalpų šaldymo energijos sąnaudas, būtina numatyti galimybę keisti palaikytinos

aptarnaujamų patalpų oro temperatūros ribojimą iš PVS (būtina suderinti su Uţsakovu).

Pastato energinio naudingumo įvertinimas

Pastate projektuojamos vėdinimo sistemos turi būti parinktos su šilumos rekuperatoriais, kurie sąlygos

iki 70% energijos sąnaudų sumaţinimą orui šaltuoju laikotarpiu pašildyti. Bendras energijos šildymui,

vėdinimui ir oro kondicionavimui suvartojimas neturėtų viršyti pastato energinio

naudingumo klasės B (STR 2.01.09:2005) ribojamas energijos sąnaudas. Priemonės, maţinančios elektros

energijos sąnaudas:

• vėdinimo įrenginių ventiliatorių našumas valdomas tolygiai nuo 0 iki 100%, todėl leidţia

nustatyti pageidaujamą vėdinimo intensyvumą pastate nedarbo metu;

• vėdinimo įrenginių higroskopiniai rotoriniai rekuperatoriai grąţina iki 50-80 % drėgmės iš

šalinamo oro į tiekiamą orą, todėl neišsausinamas patalpų oras;

• vėsinimo sistemos magistralinių siurblių našumas reguliuojamas tolygiai priklausomai nuo

vėsinimo poreikio;

20

• patalpų recirkuliuojamo oro vėsinimo sistemų individualus valdymas (įjungimas/

išjungimas) priklausomai nuo vėsinimo poreikio;

• pastate įrengta bendra pastato valdymo sistema (PVS) leidţia nustatyti ir valdyti šildymo,

vėdinimo, oro vėsinimo sistemų parametrus (temperatūrą, našumą, darbo laiką ir pan.) taip, kad

būtų uţtikrinamas ekonomiškas ir efektyvus šių sistemų veikimas;

• kiekvienos patalpos oro temperatūros valdymas, maţinant šaldymo energijos sąnaudas, gali

būti atliekamas iš pastato valdymo sistemos (PVS);

• maţinant šiluminės energijos sąnaudas, taikant PVS sistemą, nedarbo metu (pagal laiko

grafiką) ir švenčių dienomis galima sumaţinti patalpų temperatūrą iki +16°C šildymo sezono

metu.

Priešdūminis vėdinimas (gaisrinė sauga)

Kilus gaisrui turėtų būti įjungiama perteklinio slėgio palaikymo ir oro teikimo priešdūminė sistema N2 tipo

neuţdūminamai laiptinei vėdinti, kurioje turi būti vykdoma darbuotojų evakuacija (STR2.09.02:2005,

45.8.2., 45.9. punktų reikalavimai, STR 2.02.02:2004 125, 177 punkto,

,,Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai” 138 punkto nurodymai).

Ţmonių evakuavimosi ir gaisro gesinimo metu mechaninė oro tiekimo sistema turėtų uţtikrinti ne maţesnį

kaip 20 Pa papildomą slėgį (perteklinį viršslėgį), kurį gaisro metu būtina palaikyti laiptinėse.

Pastato koridoriuose, kurie ilgesni nei 60 metrų, turi projektuojamos dūmų šalinimo ir oro tiekimo gaisro

metu sistemos, uţtikrinama saugi evakuacija į neuţdūmijamą N2 tipo laiptinę (STR 2.01.04:2004, 119.3.

punktas), gali būti tiekiamas nepašildytas oras. Automatiškai turi būti įjungiami mechaniniai dūmų šalinimo

ventiliatoriai (DŠ sistemos) su kanaliniais ventiliatoriais dūmams evakuacijos kelyje per koridorius greta N2

tipo laiptinių pašalinti (STR 2.09.02:2005 45.1.2., 46, 45.4 punktų, STR2.02.02:2004 125 punkto

reikalavimai).

Kilus gaisrui bet kuriame gaisro poţiūriu pavojingame gamybos sektoriuje, automatiškai turi suveikti dūmų

detektoriai, gaisrinė signalizacija, turi būti įjungiami gaisriniai siurbliai (jei jie bus įrengti), automatiškai turi

būti įjungiama mechaninė priešdūminė vėdinimo sistema.

Ţmonių evakuacijai skirtose laiptinėse negali būti klojami magistraliniai šildymo vamzdţiai (,,Gaisrinės

saugos pagrindiniai reikalavimai”, 124).

Ugnies voţtuvas

Vėdinimo sistemos ortakiui kertant vidinę atitvarinę konstrukciją, sankirtos vietoje turi būti numatomas

ugnies voţtuvas, kurio atsparumas ugniai būtų ne maţesnis kaip kertamos atitvaros atsparumo ugniai

(STR 2.09.02:2005, V skirsnis).

Ugnies voţtuvai turi atitikti techninius reikalavimus “Dėl priešgaisrinių sklendţių (voţtuvų) techninių

reikalavimų ir priešgaisrinių ortakių techninių reikalavimų patvirtinimo. Apvalus arba stačiakampis

ugniavoţtis turi būti pagamintas pagal LST EN 12101-3:2005, EN 1366-2 Z-41.3-322. Stačiakampis ugnies

voţtuvas turi būti išbandytas ir sertifikuotas pagal LST EN 12101-3:2005, Z- 41.3-653. Uţdaromasis

mechanizmas turi sandariai uţsidaryti automatiškai, turi būti patikimas ir sandariai uţveriantis

ugniavoţtį. Ugniavoţtis turi būti su automatiniu ir rankiniu valdymu. Ugniavoţčio atsparumas ugniai

turi būti ne maţesnis kaip kertamos konstrukcijos atsparumas ugniai EI 60 klasės (pagal STR

2.01.01(2):1999, 47.6.2. punkto reikalavimus).

Ugnies voţtuvas turi būti montuojamas, remiantis gamintojo rekomendacijomis, anga, išplatinama

iki 80 mm aplink ugnies voţtuvą, turi būti uţpildoma medţiaga, nesumaţinančia atsparumo ugniai

,,Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai”.

21

Ugnies voţtuvo, kertančio perdenginį, atsparumas ugniai turi būti ne maţesnis kaip kertamos

konstrukcijos atsparumas ugniai EI 60 klasės, valdomas su elektros pavara (pagal STR 2.09.02:2005,

43.13.3. punkto reikalavimas).

Dūmų voţtuvas

Dūmų šalinimo voţtuvas turi būti išbandytas ir sertifikuotas pagal LST EN 12101-3:2005, EN 1366-2, Z-

78.2-13 reikalavimus).

Negaisro metu dūmų voţtuvas yra uţvertoje padėtyje, (į dūmų voţtuvo elektros

pavarą yra paduodama elektros srovė).

Kilus gaisrui, nutraukus elektros srovę, dūmų voţtuvo sklendė yra atveriama

automatiškai karščiui ir dūmams iš patalpos (archyvo) pašalinti.

Mechaninės dūmų šalinimo sistemos įrenginys

Dūmų ir karščio šalinimo sistemos ventagregatas paprastai įrengiamas ant stogo, turi būti sertifikuotas

Lietuvoje ir atitikti LST EN 12101-3:2005 ,,Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 3 dalis. Dūmų ir šilumos

ištraukiamųjų ventiliatorių techniniai reikalavimai”, EN 29001, ISO 9001 reikalavimus; turi turėti CE

atitikties sertifikatą ir ţenklą ant korpuso; turi būti atsparus dūmų temperatūrai ir išbandytas pagal

EN 12101-T3 (2.1999) reikalavimus, dinamiškai išbalansuotas pagal ISO 1940-T1 (Q6,3 klasė), TUE-

Muenchen; taip pat turi atitikti STR 2.01.01(6):1999, 10.4.3.4.bei 10.4.1.9. punktų reikalavimus; turi būti

atsiţvelgta į reikalavimus, pateiktus leidinyje ,,Gaisrinės įrangos atitikties įvertinimas”.

Vadovaujantis STR 2.09.02:2005 46.1.4. punkto, privalomo 10 priedo 6. skyriaus 6.2, 6.3, 6.4 punktų

nurodymais, dūmų šalinimo sistemų dūmų išpūtimo angos ar ventiliatorių šachtos turi būti iškeliamos ne

maţiau kaip 2 metrus virš stogo denginio paviršiaus (jei šis yra degus), arba gali būti montuojamas

iškeltas 1,0 m aukštyje, jei 2,0 metrų horizontaliu spinduliu stogo danga padengiama nedegia ar sunkiai

degia medţiaga. Stoginiai ventiliatoriai turi būti įtvirtinami su rentiniais, uţsandarinami su hermetiku.

Dūmų ir karščio šalinimo sistemų ventagregatams įjungti turi būti numatyta lengvai prieinama vieta arba

iš lauko pusės (STR 2.09.02:2005 47.5.).

ELEKTROTECHNIKOS DALIS

Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiama techninio projekto

elektrotechnikos dalis

Techninių ir specialiųjų reikalavimu normatyviniai dokumentai

STR 1.07.02:2005 -Ţemės darbai

STR 2.01.01(5):2008 -Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo

STR 2.02.02:2004 -Visuomeninės paskirties statiniai

HN 98:2000 -Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės

vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai

STR 2.01.06:2009 - Statinių ţaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo ţaibo Lietuvos

Respubliko aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. D1-693 DT5-00

-Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje

EĮĮBT -Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės.

ELIIĮT -Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės.

22

SPEĮĮT -Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

EĮRAAĮT -Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo

taisyklės

EĮĮT -Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Galios elektros

įrenginių įrengimo taisyklės. Specialiųjų patalpų ir technologinių

procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės

-Elektrotechninių gaminių saugos techninis Reglamentas, ŪM ir

stand. dep. 2001-06-20 Nr. 200/57 (Ţin. 2001, 54-1932)

BPST -Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, (PAGD 2010-07-27/

Nr.1-223);

LST EN 12464-1:2003. -Šviesa ir apšvietimas–Darbo vietų apšvietimas-1dalis

LST ISO 3864-1:2004 -Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ţenklai.1 dalis.Saugos

ţenklų darbo ir viešose vietose projektavimo principai.

-Gaisrinės saugos ţenklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose

nuostatai, PAGD 2005-12-23 Nr.1-404,Ţ.2005,152- 5630.

Normatyviniai dokumentai, kurių pagrindu parengti projektiniai sprendiniai, turi būti nurodyti projekto dalių

aiškinamuosiuose raštuose.

Bendroji dalis

Projektas turi būti atliktas taip, kad būtų numatyti visi reikalingi darbai ir medţiagos. Į techninio projekto sudėtį

turi įeiti: aiškinamasis raštas, techninė specifikacija, brėţiniai ir sąnaudų ţiniaraščiai.

Ruošiant techninį projektą įrengtoji ir leistinoji galios turi būti paskaičiuotos pagal numatomus technologinius,

šildymo ir vėdinimo, katilinės įrengimus, bendro naudojimo ir kompiuterinio tinklo kištukinius lizdus; reikiamą

apšvietimą ir t.t.

Šiuose projekto dokumentuose aprašomų darbų paskirtis – pagaminti, išbandyti, pristatyti į vietą, sumontuoti,

pademonstruoti, perduoti ir išlaikyti nurodytas sistemas uţbaigtoje ir visiškai eksploatuojamoje būklėje.

Visi darbai, kurie gali būti pagrįstai laikomi būtinais instaliavimo darbų uţbaigimui ir tinkamam sistemų

eksploatavimui, turi būti privalomi atlikti nepriklausomai nuo to, ar jie yra parodomi brėţiniuose arba

apibūdinami šiame dokumente ar ne.

Bet koks neatitikimas ir prieštaravimas tarp normų, standartų ir taikymo kodų yra konsultacijų tarp Uţsakovo ir

Rangovo objektas. Galutinis sprendimas turi būti priimamas Uţsakovo.

Įranga ir montavimo darbai turi atitikti pripaţintą inţinerinę praktiką bei atitikti taikytinus nacionalinius

normatyvus.

Naudojamos medţiagos turi atitikti bet kurios inspekcinės institucijos bandymų programos ir atestavimo

reikalavimus, laikantis Tarptautinės komisijos elektros įrangos taisyklių atestavimu (CEE) paskelbtų taisyklių,

su sąlyga, kad jos neprieštarauja įstatymams, kuriais vadovaujasi konkurso sąlygos.

Kai techninėse specifikacijose reikalaujama, kad medţiagos atlikimas, statyba ir kt. būtų geresnės kokybės nei

reikalauja taisyklės ir normos, tuomet reikia laikytis “Techninių specifikacijų” reikalavimų.

Gaisrinė sauga

Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami grieţtai laikantis galiojančių

taisyklių, norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų.

Elektros skirstymo spintose turi būti numatomos schemos, nurodančios apsauginio aparato nominalios srovės

dydį ir paskirtį.

23

Turi būti numatoma, kad laidų ir kabelių perėjas per vidaus ir lauko sienas ar pertvaras ir tarpaukštines

perdangas reikia įrengti taip, kad jos būtų lengvai pakeičiamos. Dėl to perėjos turi būti numatoma nutiesti

vamzdyje, lovyje ir pan. Vadovaujantis EĮĮT, 2012m, turi būti numatyta, kad tarpai tarp laidų, kabelių ir

vamzdţių (lovių ir pan.) perėjose per sienas, pertvaras ir perdangas per visą konstrukcijos storį būtų

uţsandarinti A1 degumo klasės statybos produktų lengvai pašalinamu uţpildu, kad negalėtų prasiskverbti ir

susikaupti vanduo ir plisti gaisras. Uţsandarinti reikia taip, kad būtų galimybė pakeisti laidus ir kabelius ir

papildomai nutiesti naujus. Uţsandarinimo atsparumas ugniai turi būti ne maţesnis nei sienos, pertvaros ar

perdangos.

Ventsistemų maitinimo grandinių automatiniai jungikliai turi būti numatomi su nepriklausomais atkabikliais

automatiniam elektros energijos tiekimo nutraukimui gaisro metu.

Sistemoms, atsakingoms uţ priešgaisrinę saugą elektros energija turi būti numatyta tiekti ugniai atspariais

kabeliais, kurie uţtikrintų elektrinės grandinės nepaţeidţiamumą ne maţiau kaip 3 val., esant 950 C

temperatūrai.

Mechaninė apsauga

Visos metalinės dalys turi būti cinkuotos, atsparios korozijai, jei nenurodyta kitaip. Visa

montuojama įranga turi būti apsaugota nuo mechaninių paţeidimų.

Atskiri kabeliai, kertantys sienas ir grindis, turi būti montuojami įvorėse (dėkluose).

Kabeliai, kertantys grindis, turi būti apsaugoti nuo mechaninio paţeidimo iki 2m aukščio nuo grindų

pakankamo storio gaubtais arba vamzdţiais. Apsauginiai gaubtai turi būti tvirtinami prie grindų ir

sienų.

Angos kabeliams, įrengus instaliaciją, turi būti uţsandarinamos specialia kabelių sandarinimui skirta

medţiaga, pagal RSN reikalavimus.

Apsauginiai jungikliai, valdymo įranga, sujungimo dėţutės, paskirstymo skydai ir kita visada turi būti

montuojama ant nedegių, pakankamo tvirtumo paviršių, specialaus pamato, arba ant specialiai

elektrinės įrangos montavimui skirtų stulpelių.

Vidaus elektros tinklai ir sistemos

Elektros energijos tiekimas

Objekto elektros vartotojų aprūpinimui elektros energija, elektros skydinėje numatomas įvadinis

skirstomasis skydas ĮSS.

ĮSS skydas turi būti skirtas montavimui vidaus sąlygomis (komplekte su pastatymo rėmu), montavimui

ant grindų, su uţraktu, metalinis (daţytas milteliniu būdu). Skydo aptarnavimas vienpusis, iš priekinės

pusės. Skyde turi būti numatytos vietos patalpinti nueinantiems kabeliams ir priemonės jiems prijungti bei

tvirtinti. Skyde turi būti ne maţiau 30% rezervinės vietos.

Įvadinis skirstymo skydas

Skirstomieji skydai turi būti pilnai uţdari.

Skydai turi būti gaminami ir instaliuojami vadovaujantis naujausiais atitinkamais tarptautinės

elektrotechnikos Komisijos standartais. Skydai kaip ir visa įranga pristatomi komplekte su visais

pajungimais, turi būti išbandyti ir paruošti darbui. Skydų apsaugos klasė turi būti numatoma priklausomai

nuo montavimo vietos.

24

Skirstymo, avarinio maitinimo ir apšvietimo skydai ir skydeliai

Skirstymo skydai turi būti iš metalinio arba polikarbonatinio korpuso su uţrakinamomis spyna

durimis. Apatinėje spintos dalyje turi būti sumontuota įţeminimo šyna. Kabelių įvadai ir išvadai

numatomi iš viršaus. Skyduose turi būti paliekama apie 20% rezervinių automatinių jungiklių ir ne maţiau

kaip 30% rezervinės erdvės aparatūros papildymui.

Kiekviename skyde numatoma apsauga nuo trumpo jungimo, perkrovų ir nuotėkio srovių.

Instaliuojami automatiniai jungikliai turi būti tripoliai ir vienpoliai ~400V, 230V ~50Hz, skirti apsaugai

nuo perkrovimų ir trumpo jungimo srovių.

Kontrolinė apskaita

Uţsakovo pageidavimų turi būti numatytos kontrolinės apskaitos:

pagal galimybes kiekvienam nuomininkui turi būti įrengiamos atskiros kontrolinės apskaitos;

Vidaus apšvietimas

Pastato viduje turi būti įrengtas bendras, avarinis ir evakuacinis apšvietimas. Elektros

apšvietimo tinklo įtampa:

-darbinio tinklo 230 V AC;

-avarinio ir evakuacinio tinklo 230 V AC (šviestuvai su akumuliatoriais);

Apšvieta turi atitikti naujausių interjero apšvietimo įrangos reikalavimus, būti ne maţiau negu

nustatyta Lietuvos normose.

Šviestuvai turi būti parinkti, atsiţvelgiant į patalpų paskirtį ir jų aplinką.

Bendri reikalavimai apšvietimui

Apšvietimas turi įtakos tiek darbo našumui ir saugumui, tiek ir sveikatai bei gerai ţmonių savijautai.

Apšvietimo priemonės turi būti sumontuotos taip, kad uţtikrintų pakankamą apšvietos lygį geroms ir

saugioms darbo sąlygoms. Turi būti galimybė lengvai aptarnauti el. apšvietimo prietaisus ir keisti jų

lempas. Visa šviestuvų armatūra turi būti pateikta su atitinkamomis lempomis.

Šviestuvų sandarumo klasė IP turi būti parinkta pagal patalpų pavojingumą gaisrui, technologijos pobūdį ir

aplinkos sąlygas.

Į apšvietimo prietaisų ir tinklų instaliavimą turi būti įskaitomi visi reikiami su tuo susiję darbai ir

medţiagos, kad uţtikrinti reikiamą apšvietą, normalų ir saugų darbą. Šviestuvai, elektros laidai ir

instaliacinės apšvietimo tinklo medţiagos turi atitikti tarptautiniams standartams. Skaičiuojant apšvietos

lygį, turi būti įvertintas apšvietos sumaţėjimas, senstant lempoms.

Rekomenduojamos lempos turi būti ryškiai baltos spalvos arba artimos dienos šviesai (derinti su

Uţsakovu).

Kai kurių patalpų minimalūs vidutiniai apšvietos lygiai:

Fasadų ir teritorijos apšvietimas

Fasado apšvietimas turi būti derinamas su architektu ir Uţsakovu.

Derinant su Uţsakovu ir naujai projektuojamo pastato fasadų apšvietimo sprendiniais suprojektuojamas

ir įrengiamas pastato prieigų apšvietimas.

Avarinis ir evakuacinis apšvietimas

Avarinis apšvietimas turi būti įrengiamas tose patalpose, kuriose net trumpalaikis apšvietimo

išjungimas gali kelti grėsmę ţmonių sveikatai ir gyvybei, sukelti sprogimą ar gaisrą, sukelti didelius

materialinius nuostolius bei pavojų aplinkai.

25

Įţeminimas

Projektuojant įţeminimą vadovautis “Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis” (Vilnius, 2007m.).

Visos metalinės konstrukcijos, technologiniai elektros įrengimai, technologiniai vamzdynai, ortakiai, el.

prietaisai ir įrengimai, galintys patekti po įtampa, paţeidus laidininkų izoliaciją, turi būti įţeminti,

prijungiant prie PE šynos.

Ţaibosauga

Pagal STR 2.01.06:2009. Statinių apsauga nuo ţaibo. Išorinė statinių apsauga nuo ţaibo. Lietuvos

Respubliko aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. D1-693 objekto tipas ir ţaibosaugos

kategorijai tikslinama projektavimo metu.

ELEKTRONINIAI RYŠIAI (TELEKOMUNIKACIJOS) IR

SIGNALIZACIJŲ SISTEMOS

Projektas rengiamas vadovaujantis uţsakovo uţduotimis, naudojamų prietaisų instrukcijomis, kitų projekto

dalių uţduotimis, šiuo metu galiojančiomis normomis ir taisyklėmis:

Pastatų elektros instaliacija – LST IEC-60364;

Elektros instaliacijos kabeliniams kanalams, vamzdynams ir pan. – LST EN50085, LST

EN50086, LST EN61537;

Elektromagnetinis suderinamumas – LST EN50081, LST EN50082;

Informacinės technologijos, bendros kabelinės sistemos – LST EN50173;

Informacinių technologijų įrangos potencialai ir įţeminimas – LST EN50310;

Direktyvinė informacija „‟Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo

taisyklės‟‟ 2005-06-10 Nr.IV-562;

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2009 geguţės 22d. įsakymo

Nr. 1-168 (nuo 2009 geguţės 31d.) (Ţin., 2009, Nr. 63-2538) redakcija;

Apsauga nuo ţaibo elektromagnetinių impulsų – LST IEC 61312;

Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės 2010-09-01;

Elektros įrenginių įrengimo taisyklės (EĮĮT);

Uţsakovo pageidavimai ryšių ir signalizacijos sistemų projektavimui pastato viduje bei

išorėje.

Pastate numatomos bevielio interneto veikimo zonos.

GAISRO SIGNALIZACIJOS SISTEMA

Projektuojamame pastate turi būti įrengta automatinė gaisro signalizacija.

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS SISTEMA

Projektuojamo pastato patalpų apsaugai numatomas apsaugos signalizacijos tinklas. Projektuojamas

apsaugos signalizacijos tinklas turi tenkinti uţsakovo pasirinktos draudimo kompanijos reikalavimus.

PASTATO APTARNAVIMO SISTEMŲ VALDYMAS IR AUTOMATIZACIJA

Pastato aptarnavimo sistemų valdymo ir automatizacijos projektas turi būti atliktas vadovaujantis Lietuvos

Respublikoje galiojančiomis normomis:

1. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas”.

2. STR 2.02.02:2004 “Visuomeninės paskirties statiniai“.

3. STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas”.

4. „Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Bendrosios taisyklės“. Vilnius, 2007 m.

5. „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“. Vilnius, 2009 m.

26

6. “Stacionarios gaisrų gesinimo sistemos.Projektavimo ir įrengimo taisyklės”.

Vilnius, 2007m.

7. STR 2.01.01 (2):1999 “Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga”.

8. HN 23:2001 “Kenksmingų cheminių medţiagų koncentracijų ribinės vertės darbo

aplinkos ore“.

9. HN 35:2007 ”Didţiausia leidţiama cheminių medţiagų (teršalų)

koncentracija gyvenamosios aplinkos ore”.

10. STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas”.

11. STR 1.01.06:2002 “Ypatingi statiniai”

12. “Šilumos tiekimo ir šilumos punktų įrengimo taisyklės”. 2005 m.

13. “Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės”. 2004.

14. LST EN 15232:2007 “Energetinės pastatų charakteristikos. Pastato automatizavimo,

įrenginių reguliavimo ir techninio valdymo rezultatai”.