TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOS - dspace.vgtu.ltdspace.vgtu.lt/bitstream/1/1395/1/1332_Paulikas_Telekomunikaciju_web.pdf · pateiksime tik bendruosius reikalavimus projekto užduoties

Šarūnas PAULIKAS

TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOS

Vilnius „Technika“ 2012

VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų

esminis atnaujinimas

Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-047

Šarūnas PAULIKAS

TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Vilnius „Technika“ 2012

Kursinių projektų rengimo metodika

Š. Paulikas. Telekomunikacijų sistemos: kursinių projektų rengimo metodika. Vilnius: Technika, 2012. 104 p. [2,9 aut. l. 2012 06 04]

Šios metodikos tikslas – supažindinti su tipiniais telekomunikacijų sistemų projektavimo etapais ir projektų pavyzdžiais bei padėti išmokti projektuoti telekomunikacijų sistemų fragmentus.

Šioje metodikoje yra siekiama: padėti įforminti telekomunikacijų sistemų projekto rašto dalį ir pristatyti gautus rezultatus; supažindinti su telekomunikacijų sistemų projektavimo etapais; pateikti tipinių telekomunikacijų sistemų projektų pavyzdžius ir specifinius reikalavimus jiems.

Metodiką sudaro įvadas, trys skyriai, santrumpų sąrašas. Paieškos patogumui knygoje pateikiama vartotų sąvokų rodyklė.

Kursinių projektų rengimo metodika skirta VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studentams, studijuojantiems „Telekomunikacijų inžinerijos“ studijų programoje „Telekomunikacijų sistemų“ kompleksinio kursinio projekto dalyką (kodas – ELTLB11704). Dalykas studijuojamas 7 semestre. Jo studijų bendra apimtis – 5 ECTS kreditai.

Leidinį rekomendavo VGTU Elektronikos fakulteto studijų komitetas.

Recenzavo: doc. dr. Artūras Medeišis, VGTU Telekomunikacijų inžinerijos katedra prof. dr. Dalius Navakauskas, VGTU Elektroninių sistemų katedra

Leidinys parengtas vykdant projektą „VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų esminis atnaujinimas“. Leidinio rengimą ir leidybą finansavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Europos socialinis fondas (sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-047).

VGTU leidyklos TECHNIKA 1332-S mokomosios metodinės literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt

Redaktorė Dalia BlažinskaitėMaketuotoja Rasa Labutienė

eISBN 978-609-457-148-0doi:10.3846/1332-S

© Šarūnas Paulikas, 2012© Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2012

TURINYS

Įžanga viPaskirtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . viiAuditorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . viiSandara . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . viiiInterneto nuorodos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ix

Žymenys xSimboliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . xiSantrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . xi

. Įvadas 1

. Projekto tikslas ir siekiami rezultatai 3.. Tikslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.. Rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

... Žinios . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4... Supratimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 4... Specialieji gebėjimai . . . . . . . . . . . . 4... Bendrieji gebėjimai . . . . . . . . . . . . . 5

. Projekto užduotis, įforminimas ir pristatymas 7.. Projekto užduotis . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7.. Projekto aprašo sandara . . . . . . . . . . . . . . 10

... Anotacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10... Žymenys ir santrumpos . . . . . . . . . . 11... Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12... Užduoties analizė . . . . . . . . . . . . . . 14... Analogų apžvalga . . . . . . . . . . . . . . 14... Rezultatų apibendrinimas . . . . . . . . . 16... Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

.. Projekto rašto dalies įforminimas . . . . . . . . . 18... Rašto dalies formatavimas . . . . . . . . . 18... Teksto objektų formatavimas . . . . . . . 19... Bibliografinės nuorodos ir literatūros sąrašas 23

.. Rekomendacijos projekto rezultatų pristatymui . 29

. Tipiniai projektai 33.. Telekomunikacijų sistemos tinklo fragmento pro-

jektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35... Projekto užduoties duomenys . . . . . . . 36... Aprašo specialieji skyriai . . . . . . . . . . 38

.. Telekomunikacijų sistemos aparatinės dalies frag-mento projektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43... Projekto užduoties duomenys . . . . . . . 44... Aprašo specialieji skyriai . . . . . . . . . . 46

.. Telekomunikacijų sistemos programinės dalies frag-mento projektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50... Projekto užduoties duomenys . . . . . . . 51... Aprašo specialieji skyriai . . . . . . . . . . 52

.. Telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavi-mo projektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58... Projekto užduoties duomenys . . . . . . . 58... Aprašo specialieji skyriai . . . . . . . . . . 60

.. Telekomunikacijų sistemos savybių tiriamasis pro-jektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64

iv

... Projekto užduoties duomenys . . . . . . . 65... Aprašo specialieji skyriai . . . . . . . . . . 66

Literatūra 71

Rodyklė 71

Priedai 75A priedas. Projekto užduoties blanko forma . . . . . . 77B priedas. Projekto aprašo antraštinis lapas . . . . . . 79C priedas. Projekto aprašo sudėtis . . . . . . . . . . . 81D priedas. Grafinių iliustracijų ir brėžinių pavyzdžiai . 83E priedas. Projekto pristatymo skaidrių pavyzdžiai . . 91

v

ĮŽANGA

Telekomunikacijų sistemos yra vienos iš sparčiausiai taikomųir besivystančių sistemų šių dienų pasaulyje. Jų plėtrą lemia visbesiplečiantis vartotojų ir profesionalų ratas, kurie nebeįsivaiz-duoja savo kasdieninės veiklos be šių sistemų teikiamų paslaugųvartojimo. Todėl mokėjimas projektuoti telekomunikacijų siste-mas yra būtinybė siekiant profesinės sėkmės.

Paskirtis

Šios metodikos tikslas – supažindinti su tipiniais telekomuni-kacijų sistemų projektavimo etapais ir projektų pavyzdžiais beipadėti išmokti projektuoti telekomunikacijų sistemų fragmentus.

Šioje metodikoje yra siekiama:

• padėti įforminti telekomunikacijų sistemų projekto raštodalį ir pristatyti gautus rezultatus;

• supažindinti su telekomunikacijų sistemų projektavimo eta-pais;

• pateikti tipinių telekomunikacijų sistemų projektų pavyz-džius ir specifinius reikalavimus jiems.

Auditorija

Kursinių projektų rengimo metodika visų pirma yra skirtaVGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studentams, studijuo-jantiems ”Telekomunikacijų inžinerijos“ studijų programoje ”Te-lekomunikacijų sistemų“ kompleksinio kursinio projekto dalyką(kodas – ELTLB11704). Dalykas studijuojamas 7 semestre. Jostudijų bendra apimtis 5 ECTS kreditai.

Kitų specialybių, universitetų ir kolegijų studentai, studijuo-jantys telekomunikacijas, informatiką ar net elektroniką, čia taippat ras jiems vertingų žinių.

Pateikiama medžiaga yra skirta studentams, žinantiems te-lekomunikacijų teorijos ir signalų apdorojimo pagrindus, išma-nantiems telekomunikacinių sistemų paskirtį, tipus, jose taiko-mas technologijas. Metodikoje medžiaga pateikiama ”iš apačiosį viršų“. Studentai pirmiau susipažįsta su ”Telekomunikacijų sis-temų“ kompleksinio kursinio projekto dalyko tikslu ir siekiamaisrezultatais, bendrais reikalavimais projekto rašto dalies įformini-mui ir rekomendacijomis projekto rezultatų pristatymui. Vėliauyra pateikiami galimi telekomunikacijų sistemų projektų tipai irnurodomi jiems keliami specifiniai reikalavimai.

Sandara

Metodiką sudaro įvadas ir trys skyriai:

• kompleksinio kursinio projekto tikslas ir siekiami rezulta-tai;

• projekto užduotis, įforminimas ir pristatymas;• tipiniai projektai.

Savo ruožtu kiekvienas skyrius yra suskirstytas poskyriais.

viii

Taip pat metodikoje yra pateikiamas išsamus santrumpų są-rašas, naudotos literatūros šaltinių sąrašas ir vartotų sąvokų ro-dyklė.

Interneto nuorodosInternete išteklių apie dokumentus, reglamentuojančius tele-

komunikacijų sistemų projektavimą, yra gana daug. Čia nuro-domi pagrindinių interneto svetainių adresai, kuriose yra patei-kiama informacija, susijusi su telekomunikacijų sektoriumi.

• Network world. Informacija ir nuorodos, susijusios suduomenų perdavimu ir komunikacijų tinklais.www.networkworld.com/twitter.com/NETWORKWORLD

• Gamintojai. Praktiškai visi šiuolaikinės telekomunika-cinės technikos gamintojai turi savo interneto svetaines,kuriose pateikiama daug medžiagos apie telekomunikacinętechniką, tinklų sprendimus ir pan.

• IEEE Communications Society. Informacija apie tele-komunikacijų srities publikacijas, konferencijas, seminarusir t.t. www.comsoc.org/

• International Communication Union. ITU-T teleko-munikacijų srities rekomendacijos ir standartai.www.itu.int/ITU-T/

• International Organization for Standartization. ISOstandartai.www.iso.org/

• IETF. Informacija apie RFC dokumentus, internetą ir su-sietus protokolus.www.ietf.org/

ix

ŽYMENYS

Simboliai

B – diapazonasL – ilgism – bitų skaičiusi, j, n – sveikasis skaičiusP – tikimybėR – duomenų perdavimo spartaQ – eilės ilgist – laikasv – greitis

Santrumpos

ATM – Paketų komutavimo tinklų technologija (angl.Asynchronous Tramsfer Mode)

CEPT – Pašto ir telekomunikacijų administravimo Euro-pos konferencija (angl. The European Conferen-ce of Postal and Telecommunications Administ-rations)

DSL – Duomenų perdavimo paslaugos prieigos būdas(angl. Digital Subscriber Line)

ECC – Elektroninių komunikacijų komitetas (angl. Ele-ctronic Communications Committee)

EML – Elektromagnetinis laukasIP – Interneto protokolas (angl. Internet Protocol)ITU – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. In-

ternational Telecommunication Union)LTE – Mobilaus telefonijos tinklo standartas (angl. Long

Term Evolution)IRR – Vidinio pelningumo išraiška (angl. Internal Rate

Return)NPV – Grynosios dabartinės investicijų vertės nustaty-

mas (angl. Net Present Value)PSK – Fazės manipuliavimas (angl. Phase Shift Keying)RRT – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybaSMS – Trumpųjų žinučių paslauga (angl. Short Message

Service)SSGG – Stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (SSGG)

analizė (angl. Strengths, Weaknesses, Opportuni-ties, and Threats) (SWAT)

UML – Unifikuota modeliavimo kalba (angl. Unified Mo-deling Language)

WiMax – Fiksuotos ir mobilios belaidės interneto prieigosprotokolas (angl. Worldwide Interoperability forMicrowave Access)

xii

1

ĮVADAS

Šiuolaikinės telekomunikacijų sistemos yra labai įvairios irsudėtingos. Jas tiria, tobulina, plėtoja ir naujas kuria daug visopasaulio mokslo ir gamybos institucijų. Telekomunikacijų įrangągamina labai daug įmonių visame pasaulyje. Per paskutinius dudešimtmečius sukurtos visiškai naujos mobiliojo ryšio, išplėtotosinterneto galimybės bei telekomunikacijų teikiamos paslaugos.

Telekomunikacijų tinklo, sistemos ar paslaugos kūrimo, pro-jektavimo ar dinaminio modifikavimo procesai yra daugiaetapiaiir daugiakriteriai. Telekomunikacijų sistemos kūrėjo ir projek-tuotojo uždavinys yra iš daugelio komponentų sukurti vientisąnuolat veikiančią visumą, kuri turi išlikti veiksminga ir efektyvikintant geografinei aprėpčiai, apkrovai ir vartotojų skaičiui.

Šiuolaikiniu požiūriu visi su telekomunikacijų sistemos mo-dernizavimu susijusių sprendimų motyvai ir kriterijai turi būtiišreiškiami vienu sisteminiu rodikliu – galutiniam vartotojui tei-kiamų paslaugų kokybe. Tokiame kontekste telekomunikacijųsistemos projektavimo ir jos valdymo uždaviniai moksliškai for-muluojami kaip specializuoti optimizavimo uždaviniai, kuriaissiekiama nustatyti tokius atskirų posistemių parametrus, kurieatitinka galutiniam vartotojui teikiamų paslaugų kokybės reika-

1. Įvadas

lavimus.Skaitytojui pateikiama kursinių projektų rengimo metodika

”Telekomunikacijų sistemos“ siekiama:

• suteikti bazinių žinių apie telekomunikacijų sistemos apa-ratinės ir programinės dalies fragmento projektavimo irįgyvendinimo tipinius etapus bei principus pasitelkiant mo-dernias aparatines ir programines projektavimo priemones;

• supažindinti su techninio projekto rengimo eiga, jo doku-mentacijos struktūra;

• pateikti projekto aprašo, grafinės medžiagos įforminimuibei pristatymui keliamus reikalavimus.

Gerbiami pagrindiniai šios knygos skaitytojai – studentai.Jūsų kursiniai ir baigiamieji darbai neturėtų būti panašūs į re-feratus. Mokslo laipsnis suteikiamas kaip įgytos aukštos kvali-fikacijos liudijimas. Taigi, siekiantys šio laipsnio turėtų stengtisne tik įsiminti faktus, bet ir mokytis analizuoti ir formuluotiišvadas.

2

PROJEKTO TIKSLAS IR SIEKIAMIREZULTATAI

Ši metodika yra skirta ”Telekomunikacijų inžinerijos“ studijųprogramoje studijuojamam ”Telekomunikacijų sistemų“ komp-leksinio kursinio projekto dalykui, kuris turi nustatytą tikslą irstudijų rezultatus.

.. Tikslas

”Telekomunikacijų sistemų“ kompleksinio kursinio projektodalyko tikslas yra padėti įsisavinti telekomunikacijų sistemosaparatinės ir/arba programinės dalies fragmento projektavimoir įgyvendinimo tipinius etapus bei principus, padėti įgyti įgū-džių projekto techninei dokumentacijai parengti.

.. Rezultatai

”Telekomunikacijų sistemų“ kompleksinio kursinio projektodalyku yra siekiama tokių rezultatų.

2. Projekto tikslas ir siekiami rezultatai

... Žinios

Šiame dalyke suteikiamos žinios apie:

• pagrindinius telekomunikacijų sistemų projektavimo eta-pus ir principus;

• techninės dokumentacijos aiškinamojo rašto, grafinės da-lies bei pristatymo įforminimą.

... Supratimas

Įgyjamas supratimas:

• apie naujas telekomunikacijų inžinerijos problemas bei jųsprendimo strategijų planavimą;

• apie telekomunikacijų inžinerijos projekto techninei doku-mentacijai keliamus reikalavimus.

... Specialieji gebėjimai

Ugdomi šie specialieji gebėjimai:

• projektuoti telekomunikacijų sistemų fragmentus, juos ana-lizuoti ir tirti taikant matematines, aparatines bei progra-mines priemones;

• naudotis informacinėmis technologijomis, programine įran-ga, taikyti kompiuterinius metodus, skirtus telekomunika-cijų inžinerinėms problemoms spręsti;

• holistinis požiūris darant profesinius sprendimus, subalan-suojant sąnaudas, naudą, saugumą, kokybę, patikimumą,išvaizdą ir įtaką aplinkai.

.. Rezultatai

... Bendrieji gebėjimai

Ugdomi šie bendrieji gebėjimai:

• aiškiai ir tinkamai raštu bei žodžiu pateikti projektavimorezultatus ir išvadas įvairioms klausytojų auditorijoms;

• dirbti savarankiškai, atsakingai, kruopščiai ir organizuotisavo darbą;

• dirbti komandoje, efektyviai bendrauti su kolegomis, argu-mentuotai ginti savo poziciją;

• naudotis teisiniais ir norminiais dokumentais;

• naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, reng-ti grafinę ir tekstinę dokumentaciją.

3

PROJEKTO UŽDUOTIS,ĮFORMINIMAS IR PRISTATYMAS

Telekomunikacijų sistemų projektai gali būti kelių tipų. Nuoprojekto tipo priklauso jam ir jo aprašui keliami reikalavimai(žr. 4 skyrių). Tačiau dalis reikalavimų yra bendri visų tipų pro-jektams. Šiame skyriuje pateikiami bendrieji reikalavimai tele-komunikacijų sistemų kompleksinio kursinio projekto užduotiessudarymui, rašto dalies turiniui, bendriesiems projekto aprašoskyriams, įforminimui ir rezultatų pristatymui projekto gynimometu.

Papildomos informacijos apie studijų darbų struktūrą, for-mą, jų rengimo procesą galima rasti (Rutkauskas et al., 2011),(Gerdžiūnas; Plakys, 2007), (Seilius; Skardžius, 1995) ir kituoseVGTU leidiniuose.

.. Projekto užduotis

”Telekomunikacijų sistemų“ kompleksinio kursinio projektoobjektu gali būti:

• telekomunikacijų sistemos tinklo fragmento projektavimas;

3. Projekto užduotis, įforminimas ir pristatymas

• telekomunikacijų sistemos aparatinės dalies fragmento pro-jektavimas;

• telekomunikacijų sistemos programinės dalies fragmentoprojektavimas;

• telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavimas;• telekomunikacijų sistemos savybių tyrimas.

Studentas gali pasirinkti ir kitą projekto objektą arba jų kom-binaciją. Tiek projekto aprašo, tiek jame pateikiamos medžiagospobūdis priklauso nuo pasirinkto objekto, projekto tikslo, užda-vinių ir pradinių duomenų.

Projekto užduotyje pateikiami duomenys priklauso nuo pa-sirinkto projekto objekto. Detalūs reikalavimai projekto tikslui,uždaviniams, pradiniams duomenims pateikiami 4 skyriuje. Čiapateiksime tik bendruosius reikalavimus projekto užduoties su-darymui.

Projekto užduotyje privalomai turi būti pateikiama: projektotikslas, pradiniai reikalavimai ir duomenys, stambus projektoaprašo turinys. Užduoties blanko pavyzdys pateiktas A priede.

Projekto tikslas Projekto tikslas turi būti rašomas vienu sa-kiniu, jei reikia, jis gali užimti net kelias eilutes. Nurodant tiksląturi būti įvardintas projekto objektas, objekto paskirtis ir siek-tinas rezultatas.

Projekto tikslas (3.1 pavyzdys) yra pradedamas žodžiais: pa-tobulinti, sukurti, suprojektuoti, įgyvendinti, ištirti, išbandyti,sumodeliuoti ir pan. Toliau yra įvardijamas projekto objektasir jo paskirtis: stebėti, valdyti, analizuoti, vizualizuoti, saugoti,informuoti ir pan. Pabaigoje užrašomas siektinas rezultatas.

Projekto pradiniai reikalavimai ir duomenys Projektoįgyvendinimui yra reikalingi pradiniai duomenys ir reikalavimai.

.. Projekto užduotis

3.1 pvz. Projekto tikslo formulavimas

Projekto tikslas – patobulinti įmonės kompiuterių tinklo segmentą,skirtą tarnybinių duomenų apsikeitimui ir saugojimui siekiant geriauapsaugoti informaciją.

Pastarieji gali būti skirstomi į informacinius, elektrinius, konst-ruktorinius, technologinius, ekonominius ir pan.

Prie informacinių duomenų ir reikalavimų gali būti priski-riama: telekomunikacijų sistemos vartotojų skaičius, apkrova,pralaida, paslaugų sąrašas, teisiniai dokumentai, standartai irpan.

Elektrinių duomenų ir reikalavimų pavyzdžiais galėtų būti:maitinimo įtampa, maksimali vartojama srovė, spinduliuojamagalia ir pan.

Konstruktoriniai duomenys ir reikalavimai: įrenginio gabari-tiniai matmenys, masė, tvirtinimas, tinklo tiesimas ir pan.

Technologiniai duomenys ir reikalavimai: eksploatacijos sąly-gos, patikimumas, gamybos būdas, laidų, spausdintinio montažoplokščių tipai ir pan.

Projekto turinys Projekto užduoties projekto aprašo turiny-je turi būti surašyti pagrindinės projekto dalies (žr. . poskyrį)skyrių pavadinimai. Tokie skyriai ir tokiais pavadinimais yra pri-valomi projekto apraše. Skyrių poskyriai, skyreliai ir jų pavadi-nimai sudaromi studento nuožiūra pagal jų poreikį projektavimometu ir užduotyje nėra nurodomi. Atskirais atvejais, projektovadovo nuožiūra, į užduotyje pateikiamą projekto aprašo turinįgali būti įtraukiami ir privalomi skyrių poskyriai.


.. Projekto aprašo sandara

Projekto aprašas yra sudarytas iš pagalbinių ir pagrindiniųdalių. Pagalbinės dalys yra išdėstomos prieš ir po pagrindinėsdalies. Pagalbinės dalys, einančios prieš pagrindinę, yra: antraš-tinis lapas (žr. B priedą), projekto užduotis, sąžiningumo dekla-racija (jos forma yra pateikiama VGTU interneto svetainėje,Studijos → Studijų organizavimas → Sesija → Naudingi doku-mentai skiltyje: http://studijos.vgtu.lt/studiju-organizavimas/sesija/sesija/naudingi-dokumentai/), anotacija, turinys, paveiks-lų ir lentelių sąrašai (jei paveikslų ar lentelių tekste mažai, jųsąrašai nesudaromi), žymenys (atskirais atvejais, jei apraše nau-dojami tik visuotinai priimti ir gerai žinomi simboliai ir sant-rumpos, jų sąrašas nesudaromas). Pagalbinės dalys, einančiospo pagrindinės, yra: literatūra ir informacinių šaltinių sąrašasbei priedai (jeigu reikalingi).

Projekto aprašo pagrindinę dalį sudaro tarpusavyje susijębendrieji ir specialieji skyriai. Bendrieji skyriai – įvadas, už-duoties analizė, analogų apžvalga, rezultatų apibendrinimas –yra privalomi visų tipų projektuose.

Tarp analogų apžvalgos ir rezultatų apibendrinimo skyriųįterpiami du ar trys specialieji skyriai, kurių pavadinimai ir tu-rinys priklauso nuo projekto tipo ir objekto (žr. 4 skyrių).

Skyriai projekto autoriaus nuožiūra gali turėti poskyrius irskyrelius, kurie logiškai išskiria nagrinėjamą klausimą ar jo su-dedamąją dalį.

Projekto aprašo pagrindinės dalies apimtis turėtų neviršyti25 puslapių.

... Anotacija

Projekto anotacija rašoma atskirame lape (3.2 pavyzdys). Jispausdinama Times New Roman 12 pt šriftu, 1,0 eilutės inter-


valu. Anotacijos aiškinamosios dalies apimtis – ne mažiau kaip5 ir ne daugiau kaip 10 eilučių (400–500 ženklų).

3.2 pvz. Reikalavimai anotacijos turiniui ir formai

ANOTACIJA

Vardenis PAVARDENIS

Baigiamojo darbo pavadinimas. Telekomunikacijų sistemų komplek-sinis kursinis projektas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas.Vilnius, 2012, xx p., xx iliustr., xx lent., xx bibl., x priedų, x×A1 brėž.,x×A1 plak.

Šioje aiškinamojoje anotacijos dalyje reikia 5–6 sakiniais api-brėžti darbo tikslą ir uždavinius, kaip jų buvo siekta, kokie sprendimaibuvo pasirinkti ir kokie gauti rezultatai. Būtina pabrėžti, kaiprezultatai tenkina užduotį.

... Žymenys ir santrumpos

Šiame skyriuje yra surašomi darbe naudotų kintamųjų, funk-cijų, koeficientų pavadinimai, jų vienetai (jeigu yra), taip patvartotos santrumpos.

Jeigu darbe vartojami tik tradiciniai žymenys ir santrumpos(pvz., λ – bangos ilgis, f – dažnis, v – greitis, t – laikas, s(t) –signalo funkcija, S(f) – signalo spektro funkcija ir pan.), tuometgalima atskirai jų nepateikti. Būtina pateikti autoriaus sugalvo-tus bei daugiareikšmius žymenis.

Jeigu darbe vartojami ir tradiciniai, ir autoriaus sukurti žy-menys, tuomet būtina pateikti visų žymenų sąrašą.

Nepriklausomai nuo žymenų sąrašo pateikimo, pagrindinia-me tekste visi kintamieji, funkcijos ar koeficientai turi būti dar


kartą paaiškinti ir aprašyti.Tekste visi graikiški simboliai rašomi įprastu stiliumi (ko-

manda Regular), o kintamieji visuomet rašomi kursyvu (ko-manda Italic). Vektorių bei matricų raidiniai žymenys rašomiparyškintai (komanda Bold).

Žymenys (3.3 pavyzdys) ir santrumpos (3.4 pavyzdys) sąrašeyra išdėstomos abėcėlės tvarka.

3.3 pvz. Simbolių sąrašas

Simboliai

f – dažnis, Hzm – bitų skaičiusi, j, n – sveikasis skaičiusλ – bangos ilgis, mω – kampinis dažnis, radP – tikimybėR – autokoreliacijos matricas[n] – diskretus signalast – laikas, sv – greitis, m/s

... Įvadas

Įvadas – tai projekto svarbos, įsipareigojimų ir atlikto darboglaustas išdėstymas. Jis skirtas darbo visumai pateikti. Įva-de nereikėtų rašyti apie gautus darbo rezultatus, privalumus irtrūkumus.

Įvade reikėtų bendrais bruožais glaustai supažindinti skaity-toją su projekte nagrinėjama tema ir suformuluoti pagrindiniusužduoties atlikimo aspektus. Įvade įprastai aptariamas temosaktualumas, naudingumas, taikymai praktikoje, nurodomas dar-


3.4 pvz. Santrumpų sąrašas

Santrumpos

ACK – Patvirtinimas (angl. acknowledgment)FTP – Duomenų rinkmenos persiuntimo protokolas

(angl. File Transfer Protocol)MAC – Terpės prieigos valdymas (angl. Media Access

Control)TDMA – Kanalų multipleksavimas laike (angl. Time-

Division Multiple Access)UDP – Vartotojo datagramos protokolas (angl. User Da-

tagram Protocol)WLAN – Belaidis vietinis tinklas (angl. Wireless Local-

Area Network)

bo tikslas ir uždaviniai jam pasiekti. Tikslas turi parodyti, ko-dėl apskritai atliekamas šis projektas ir kokia jo prasmė. Tikslasturi atitikti pasirinktą projekto pavadinimą ir aiškiai nusakytiobjektą. Jis turėtų būti formuluojamas glaustai, vienu sakiniu.Tikslą išsamiau turi detalizuoti keliami uždaviniai, kurie parodojo siekimo etapus ir priemones. Uždavinių skaičius neturėtų būtididelis, visiškai pakanka trijų–keturių gerai suformuluotų užda-vinių. Kiekvieno uždavinio sprendimą turi apibendrinti išvadosdarbo rezultatų skyriuje.

Įvade taip pat turi atsispindėti pasvarstymai apie galimusužduoties sprendimo būdus ir laukiamus rezultatus. Rekomen-duojama nedetalizuojant pateikti kokybinio pobūdžio palygini-mus, pabrėžti analogiškų tyrimų, schemų, programų ar sistemųesminius sprendimus, jų privalumus bei trūkumus. Įvado pa-baigoje galima pateikti projekto aprašo struktūros apibūdinimą,autoriaus indėlį.

Rekomenduojama įvado apimtis – vienas pilnas puslapis.


... Užduoties analizė

Pagrindinis apžvalgos tikslas – atskleisti kuriamo tinklo, įren-ginio, programos, sistemos ar atliekamų tyrimų vietą tarp ana-logų. Tai gali būti pateikiama kokybiniais ir kiekybiniais paly-ginimais, privalumais ir trūkumais, vystymosi tendencijų kaita,taikymais ir pan.

Užduoties analizėje turi būti smulkiai išnagrinėti visi užduo-tyje pateikti duomenys, parametrai ir reikalavimai. Kiekvienasparametras turi būti aptartas, atsižvelgiant į jo svarbą ir ku-riamo ar tiriamo objekto savybes, su kuriomis jis yra susijęs(3.5 pavyzdys).

Analizėje reikėtų aptarti galimus projekto uždavinių ir rei-kalavimų įgyvendinimo sprendimus (taikytinas telekomunikaci-jų, informacines ir kt. technologijas), juos palyginti ir parinktitinkamiausią jūsų užduoties įgyvendinimui. Tačiau čia reikėtųvengti teorinės medžiagos perrašinėjimo, o tik pateikti tai, kasyra svarbu jūsų projektui.

Užduoties analizė tiesiogiai parodo, kaip studentas supratosavo užduotį. Užduoties analizėje galima, jeigu reikia, naudotiformules, paveikslėlius ir lenteles.

Užduoties analizės rekomenduojama apimtis 2–3 puslapiai.

... Analogų apžvalga

Skyrius skirtas literatūros apžvalgai, analogiškų įrenginių,programų, sistemų, tyrimų aptarimui, įvertinimui, analizei, paly-ginimui. Čia, priklausomai nuo projekto tipo, turėtų būti paly-ginami tarpusavyje ir su kuriamu įrenginiu, programa, sistemaanalogiški sprendimai arba su atliekamu tyrimu, modeliavimukiti panašūs tyrimai, modeliavimai (būdai, sąlygos, rezultatai).Šiame skyriuje, kaip įprasta, yra pateikiama pagrindinė nuoro-dų į bibliografinius šaltinius dalis. Tačiau analizuojamų šalti-


3.5 pvz. Pradinių projektavimo duomenų analizė

1. Užduoties reikalavimas ”Belaidžio kompiuterių tinklo aprėptieszona 50 m“ turėtų būti paaiškintas, atsakant į tokius klausimus: kodėlpasirinkta būtent tokia aprėptis, kokios belaidės technologijos galiužtikrinti šį reikalavimą, kokią technologiją tikslinga pasirinkti.

2. Reikalavimas ”Radijo siųstuvo darbo dažnis 433 MHz“ turėtų būtipaaiškintas: kuo ypatingas 433 MHz dažnis, koks bus spinduliuojamųvirpesių bangos ilgis ir kokios antenos gali prireikti, kaip realizuojamitokio dažnio siųstuvų stiprintuvai ir filtrai, kaip numatoma atsižvelgtiį darbo dažnį, projektuojant įrenginį ar plokštę.

3. Reikalavimą ”Programa skirta mobiliam telekomunikacijų įrenginiuisu ARM tipo procesoriumi, veikiančiu 1 GHz taktiniu dažniu, turinčiu512 MB talpos operatyviąją atmintį, su Android operacine sistema“reikia aptarti: kodėl orientuojamasi į nurodytos architektūros proce-sorių, kuo grindžiamas procesoriaus taktinio dažnio ir operatyviosiosatminties dydis, kodėl programa skirta nurodytai operacinei sistemai,su kokiais privalumais ir trūkumais yra susijęs šis reikalavimas.

nių sąraše turėtų vyrauti techninė dokumentacija, standartai,moksliniai straipsniai ir pan., o ne periodikos straipsneliai arbavadovėlinio pobūdžio darbai.

Apžvalgoje pageidautina pateikti analogų schemas, progra-mų vartotojo sąsajų vaizdus ir algoritmus, charakteristikas, re-zultatų grafikus ir pan. Visi paveikslai privalo būti smulkiaiišnagrinėti tekste, glaustai nurodant analizuojamų objektų pa-rametrus, savybes, trūkumus ir privalumus.

Apžvalgoje neturėtų būti pateiktas detalus įrenginio, prog-ramos ar sistemos veikimo aprašymas (pvz., nurašant iš tinkla-


lapio, žurnalo ar knygos). Veikimo aprašymą, jeigu jo reikia,būtina glaustai atpasakoti savais žodžiais, akcentuojant tuos da-lykus, kurie yra aktualūs nagrinėjamai temai.

Pagrindinis apžvalgos tikslas – atskleisti kuriamo įrenginio,programos, sistemos, tyrimo vietą tarp analogų. Tai gali būtipateikiama kokybiniais ir kiekybiniais palyginimais, privalumaisir trūkumais, vystymosi tendencijų kaita, taikymais ir pan.

Apžvalga yra išsami, jei joje yra aprašyti ir išanalizuoti 3–5analogiški objektai: įrenginiai, programos, sistemos, tyrimai. Jiturėtų pasibaigti apibendrinimo poskyriu, kuriame pateikiamisukonkretinti ir papildyti reikalavimai projektuojamam objektuiir priemonėms projekto tikslui pasiekti.

Apžvalgos apimtis priklauso nuo užduoties, rekomenduojamaneviršyti 15–20 % projekto aprašo apimties, t.y. 4–5 puslapiai.

... Rezultatų apibendrinimas

Apibendrinime reikia trumpai aptarti visų skyrių rezultatus.Apibendrinime turi atsispindėti tai, kas atlikta, kokie gauti pag-rindiniai rezultatai ir kokios išvados iš to daromos. Išvados nu-meruojamos ir pateikiamos glaustai. Galima išvadų skaičių su-sieti su projekto aprašo pagrindinės dalies skyrių arba uždaviniųskaičiumi.

Rekomenduojama kiekvieną projekto aprašo skyrių pabaig-ti apibendrinimo poskyriu, kuriame pateikiami šio skyriausdetalūs rezultatai ir smulkios išvados bei rekomendacijos. Galu-tiniame, rezultatų apibendrinimo, skyriuje iš ankstesnių skyriųpateikti po vieną ar dvi to skyriaus rezultatus apibendrinančiasišvadas.

Rezultatų apibendrinimo skyrių reikėtų pabaigti siūlymais,kokiais tikslais galėtų būti panaudoti šio darbo rezultatai, kasliko iki galo neatlikta. Pateikti samprotavimus apie tolimesnesprojekto tobulinimo galimybes.


Rekomenduojama rezultatų apibendrinimo apimtis turėtų bū-ti apie vieną pilną puslapį.

... Priedai

Prieduose pateikiami duomenys, kurie nepriklauso pagrindi-nėms projekto aprašo dalims, tačiau papildo darbą, padeda at-likti skaičiavimus, sudaryti teksto lenteles ir paveikslus (leidžiapatikrinti, ar tekste pateikti teisingi duomenys). Prieduose galibūti pateikta metodikų ir jų priemonių visumos, straipsnių, nor-minių aktų, specifikacijų, kitų dokumentų kopijos ar išrašai, ypačdidelės apimties (kelių puslapių) lentelės, nuoseklus programinėsįrangos kodas, papildančios tekstą vaizdinės ir kitos priemonės.

Visi priedai turi būti pateikti darbo pabaigoje. Išimtiniaisatvejais gali būti įrišamas atskiras priedų tomas. Jei priedeyra pateikiamas programinės įrangos kodas, patartina jį įrašytiį elektroninę laikmeną (pvz., CD-ROM) ir pateikti voke. Šis vo-kas yra klijuojamas priedų pabaigoje ant atskiro lapo, kuris turiantraštę kaip ir visi kiti priedai.

Visi priedai turi savo žymėjimus: numerį (numeruojama di-džiosiomis lotyniškomis raidėmis abėcėlės tvarka) ir pavadinimą,jei reikia – sudarymo pagrindą ar šaltinį. Jei priede pateikiamoskelios lentelės ar paveikslai, jie ženklinami pagal priedo numerį(pvz., A priedo 1 lentelė). Jei priede yra tik viena lentelė arpaveikslas, jie nenumeruojami, o tekste pakanka nuorodos tik įšį priedą. Priedus rekomenduojama išdėstyti tokia seka, kaip jiepaminėti tekste. Nepaminėto projekto apraše priedo neturėtųbūti. Priedai yra pateikiami kaip poskyriai (tik naujas priedaspradedamas naujame puslapyje, o dvipusės spaudos – ir nelygi-niame puslapyje) atskirame skyriuje, pavadintame ”PRIEDAI“,ir įtraukiami į projekto aprašo turinį (žr. .. poskyrį).


.. Projekto rašto dalies įforminimas

Projekto apraše teiginiai ir mintys turi būti dėstomos aiškiai,logiškai, nuosekliai. Reikia vengti publicistinės arba buitinės(šnekamosios) kalbos, o vartoti techninę, mokslinę literatūrinękalbą. Reikia vengti tarptautinių terminų, jeigu yra lietuviški jųatitikmenys. Specifiniai terminai turi būti paaiškinti tekste. Jeitokių terminų yra daug, vertėtų žymenų skyrių aprašo pradžio-je papildyti terminų paaiškinimų sąrašu. Rengiant pagrindinęaprašo dalį reikia ją logiškai suskirstyti į skyrius, skyrius į po-skyrius, o poskyrius, jei reikia, į skyrelius. Skyriai turėtų turėtitrumpą įžangą ir pabaigą. Skyrių derėtų pabaigti apibendrinimuarba specialiomis išskirtinomis tam skyriui išvadomis. Šie api-bendrinimai ir išvados turėtų būti susieti, susisteminti, glaustaiir kartu sklandžiai išdėstyti darbo pabaigoje.

... Rašto dalies formatavimas

Projekto aprašas spausdinamas ant A4 popieriaus lapų, iškraštų paliekant tuščius laukelius: kairėje pusėje – 30 mm, de-šinėje – 10 mm, viršuje ir apačioje – po 20 mm. Spausdintigalima tiek vienpuse, tiek dvipuse spauda. Pagrindinis tekstasrenkamas 12 pt šriftu ir 1,5 eilutės intervalu tarp eilučių. Reko-menduojama naudoti Times šeimos šriftus. Pastraipos pirmojieilutė nuo teksto laukelio kairiojo krašto atitraukiama per 10–15 mm. Tarp pastraipų tuščia eilutė neįterpiama. Pastraiposlygiuojamos pagal abu kraštus. Tekste galima paryškinti atski-rus žodžius arba sakinius, bet jų nepabraukti.

Skyrius visada pradedamas iš naujo puslapio. Dvipusės spau-dos atveju – nelyginiame puslapyje, dešinėje. Skyriaus pavadini-mas rašomas didžiosiomis raidėmis 14 pt paryškintu šriftu. Prieštekstą paliekamas vienos eilutės intervalas. Poskyriai ir skyreliaipradedami tame pačiame puslapyje, jų pavadinimas pradedamas


didžiąja raide (visos kitos mažosios) ir rašomas paryškintu šrif-tu. Poskyrio raidžių aukštis 14 pt, o skyrelio 12 pt. Antraštėsrašomos kairėje puslapio pusėje ir lygiuojamos į kairę. Antraš-tės sudaromos iš vieno sakinio, jų žodžiai nekeliami, po antraštėstaško nededama. Negalima antraštės rašyti viename, o jos tekstąpradėti kitame puslapyje.

Darbo skyriai, poskyriai ir skyreliai numeruojami arabiškaisskaitmenimis. Poskyriai numeruojami skyriaus, o skyreliai –skyriaus ir poskyrio ribose (pvz., 2. SKYRIUS, 2.1. Poskyris,2.1.1. Skyrelis). Pagalbinės aprašo dalys (žymenys, literatūra irkiti informacijos šaltiniai ir kt.) nenumeruojamos, tačiau jų pa-vadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis paryškintu 14 pt šriftu(formatuojamos kaip aprašo skyriai) ir įtraukiamos į turinį. Žy-menų skyriaus dalys: simboliai, santrumpos, nenumeruojamos,bet formatuojamos kaip poskyriai.

Puslapiai numeruojami ištisai, pradedant nuo antraštinio (ti-tulinio) lapo ir baigiant priedais. Puslapio numeris rašomas pus-lapio apačios laukelio viduryje arabiškais skaitmenimis. Ant ant-raštinių, užduoties, sąžiningumo deklaracijos ir anotacijos pus-lapių numeris nerašomas.

Aprašo sudėtis (turinys) pateikta C priede.

... Teksto objektų formatavimas

Rašant projekto aprašą tenka pateikti formules, sudaryti len-teles ir paveikslus ar pateikti kitus tekstą paaiškinančius objek-tus (programos kodo fragmentus, pavyzdžius ir pan.). Tekstoobjektai yra numeruojami arabiškais skaitmenimis. Jei tokiųobjektų yra daug, rekomenduojama juos numeruoti skyriaus ri-bose. Visi apraše pateikti teksto objektai turi būti aiškinami,aptariami ir analizuojami, tačiau reikėtų vengti jų aprašinėjimo.Teksto objektai apraše yra adresuojami teikiant nuorodas į juos(3.6 pavyzdys).


3.6 pvz. Nuorodos į teksto objektus projekto apraše

... Siųstuvo principinė elektrinė schema pateikta 2.1 paveiksle. ... Joparametrai pateikti 2.1 lentelėje. ... Siųstuvo stiprintuvo perdavimocharakteristika (2.2 pav.) apskaičiuota taikant 2.3 lygtį.

Formulės Visi projekto apraše pateikiami skaičiavimai turėtųbūti pradedami formulėmis. Jeigu skaičiavimai atliekami pagalelementarias formules, tuomet, ją užrašius simboliniu pavidalu,po lygybės ženklo ji pakartojama įrašytomis dydžių skaitinėmisreikšmėmis. Formulėse naudojami SI sistemos vienetai, nenu-rodant jų dimensijų. Dar po vieno lygybės ženklo užrašomasskaičiavimų rezultatas su dimensija. Jeigu formulės nėra plačiaižinomos, tuomet būtina nurodyti šaltinį, iš kurio jos paimtos.Jei formulėje naudojami tekste dar neaptarti simboliai, jie turibūti paaiškinami iš karto po formulės.

Formulės turėtų būti rengiamos formulių redaktoriumi. For-mulėje ir aprašo tekste simboliai turi būti vienodi. Tekstevisi graikiški simboliai rašomi įprastu stiliumi, o kintamieji vi-suomet rašomi kursyvu (Italic). Vektorių bei matricų raidiniaižymenys rašomi paryškintai (Bold).

Jeigu formule teks remtis tolimesniame tekste, jai reikia su-teikti numerį, kuris rašomas formulės eilutėje ties dešiniuoju lapolaukeliu (3.7 pavyzdys). Galima numeruoti ir visas formules.

Lentelės ir paveikslai Lentelės ir paveikslai apraše turi būtisunumeruoti ir turėti pavadinimus (antraštes). Lentelių ir pa-veikslų antraščių ir lentelių tekstas rašomas mažesnio aukščio,11 pt, šriftu. Paveikslų antraštės rašomos po paveikslo, o lente-lių – viršuje. Antraščių tekstas yra lygiuojamas į kairę puslapiopusę (3.8–3.9 pavyzdžiai).


3.7 pvz. Formulės įforminimas

Taikant standartines kanalų komutavimo tinklų technologijas reika-lautini kanalų kiekiai n nustatomi taikant Erlango formulę

pn = An/n!n∑

i=0

Ai

i!

, (3.1)

čia pn – tikimybė, kad visi n – kanalai bus užimti; A – bendra vartotojųsukuriama telefono apkrova.

Labai svarbu paveikslams ir lentelėms suteikti tinkamas ant-raštes. Jose turi būti atspindėta ir be aprašymo tekste supran-tama pateikta medžiaga. Jei lentelėje arba paveiksle pateikiamamedžiaga nėra sudaryta projekto autoriaus, būtina pateikti nuo-rodą į bibliografinį šios medžiagos šaltinį.

Tekste pateikiamos lentelės ir paveikslai turėtų būti kom-paktiški ir neužimti daugiau kaip vieno puslapio. Jeigu netelpahorizontaliai, galima pateikti išilgai lapo. Jei puslapyje nėra pa-kankamai vietos, lentelė ar paveikslas nebūtinai turi būti dedamiiš karto po nuorodos, galima pateikti kitame puslapyje. Lentelėsir paveikslai nuo pagrindinio teksto atskiriami tuščia eilute.

Visi apraše pateikiami paveikslai turi būti geros kokybės, visipaveiksle esantys užrašai turi būti įskaitomi ir parašyti lietuviųkalba.

Programos kodo iškarpos Programos kodas dažnai yra di-delės apimties, todėl jis pateikiamas prieduose. Pateikto progra-mos kodo eilutes reikėtų sunumeruoti ir tuo supaprastinti nuoro-das į programos kodo svarbiausius fragmentus (pvz., ... Sujun-gimą atlieka interneto adresų transliacijos funkcija (C priedas,


3.8 pvz. Lentelės įforminimas

2.1 lentelė. Tinklo parametrai, turintys įtakos maršruto parin-kimo strategijos charakteristikoms

Charakteristika ParametrasNašumas Aplankytų mazgų skaičius

SvorisVėlinimasPralaida

Sprendimo laikas Paketas (datagrama)Sesija (virtuali grandinė)

Sprendimo vieta Kiekviename mazge (paskirstyta)Centriniame mazge (centralizuota)Pradiniame mazge (šaltinis)

Tinklo informacijos Nėrašaltinis Vietinė

Aplinkiniai mazgaiMazgai išilgai maršrutoVisi mazgai

Tinklo informacijos Pastovusatnaujinimas Periodinis

Žymiai pasikeitus apkrovaiPasikeitus topologijai

100–125 eilutės), kuri...).Svarbiausius programos kodo fragmentus su jų aprašymu ga-

lima pateikti ir pagrindiniame tekste kaip kūrimo rezultatus.Programos kodas turėtų būti rašomas kitu šriftu negu pagrin-dinis tekstas. Rekomenduotina naudoti Courier šeimos šrif-tus (3.10 pavyzdys).


3.9 pvz. Paveikslo įforminimas

4 mazgas

į 1

į 2į 3

į 5

4 mazgo eilėsilgio diapazono

į 6 mazgą lentelė

Kitasmazgas

1235

Eilės ilgiodiapazonas

9630

2.1 pav. Vietinio adaptyvaus maršruto parinkimo iliustracija

... Bibliografinės nuorodos ir literatūros sąrašas

Svarbus gero projekto požymis – tvarkingas ir išsamus litera-tūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiamitik tie šaltiniai, kurie viena ar kita forma nurodyti projekto ap-raše ir prieduose.

VGTU taiko modifikuotą literatūros ir kitų informacijos šal-tinių pateikimo ir sąrašo sudarymo tvarką, taikomą moksliniamsdarbams. Tokia bibliografinių šaltinių aprašo forma yra taikomaleidiniams, leidžiamiems VGTU leidykloje ”Technika“. Bibliog-rafiniai šaltiniai pateikiami pagal išplėstinių nuorodų reikalavi-mus. Tačiau nuorodos gali būti pateiktos dviem būdais, projektoautoriaus nuožiūra.

Detalesnių instrukcijų reikia ieškoti bibliografinių nuorodųLST ISO 690 ir LST ISO 690.2 standartuose, leidinyje (Šarlau-


3.10 pvz. Programos kodo iškarpos įforminimas

2.1 programos kodas. Dešimtainio skaičiaus konvertavimas įdvejetainį skaičių

1 #include <stdio.h>23 void dec2bin(int num, char result[]){4 int i, numOfBits=8*sizeof(int);5 for(i=0;i<numOfBits;i++)6 result[i]=’0’+(! !(num & 1L<<(numOfBits-i-1)));7 result[numOfBits]=0;8 }

skienė, 2008) arba VGTU leidyklos ”Technika“ tinklalapyje.

Nuorodos į bibliografinius šaltinius Nuorodos į bibliogra-finius ir kitus informacijos šaltinius projekto apraše gali būti pa-teikiamos dviem būdais. Taikant pirmąjį būdą, tekste literatūracituojama, nurodant šaltinio numerį laužtiniuose skliaustuose,pvz., [1], [1, 3], [1–3, 5, 6], [7, 41 p.] ir pan. Šiuo atveju li-teratūros ir informacijos šaltinių sąrašas yra numeruojamas irpateikiamas minėjimo tekste eiliškumu.

Taikant antrąjį būdą, projekto apraše skliaustuose nurodo-ma šaltinio autoriaus pavardė, leidimo metai, cituojami puslapiai(cituojamų puslapių galima nenurodyti). Autoriaus pavardės ga-lima neminėti, jei iš konteksto aišku, kurio autoriaus nurodomasdarbas. Pvz.: Jonas Rimkus (1997b: 86–87) pritarė žymaus Lie-tuvos filosofijos istoriko pareikštai nuomonei (Gerulis 1993: 131).Jei šaltinis turi du autorius, tada nurodoma abiejų autorių pa-


vardės: (Long and Morgan 1991).Jei šaltinis turi daugiau nei du autorius, nurodoma tik pir-

mojo autoriaus pavardė (Vitkus et al. 2005: 233). Jei literatūrossąraše yra bendrapavardžių, reikia įrašyti ir asmens vardo pirmą-ją raidę. Pvz.: Į tarptautinę diskusiją dėl šio reiškinio etinių as-pektų įsitraukė lietuvių filosofai (Klimas 1997a; Varnas, P. 1996;Varnas, S. 1997). Tokio minėjimo atveju literatūros ir informaci-jos šaltinių sąrašas yra pateikiamas abėcėlės tvarka. Pirmiausiapateikiamos lotyniškosios abėcėlės literatūros pozicijos, po to –kirilica.

Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas Visųtekste minimų autorių darbai turi būti įtraukti į literatūros sąra-šą. Čia pateiksime tik dažniausiai vartojamų šaltinių aprašymoliteratūros ir informacijos šaltinių sąraše formą.

Knygos aprašą (3.11 pavyzdys) sudaro šie pagrindiniai ele-mentai:

• Autoriaus (-ių) pavardė ir inicialai (būtina). Jeigu auto-rių yra trys, rašomos visų pavardės, jeigu daugiau – ga-li būti pirmo autoriaus pavardė, po to rašoma et al. Popavardės prieš inicialus rašomas kablelis, po kiekvieno as-menvardžio – kabliataškis, prieš sutrumpinimą et al. –kablelis.

• Išleidimo data (būtina). Rašoma kaip šaltinyje, po datosdedamas taškas. Jei tas pats autorius tais pačiais metaispaskelbė daugiau nei vieną cituojamą ar nurodomą šaltinį,prie leidimo metų reikia rašyti raides a, b, c, ...

• Antraštė (būtina). Rašoma leidinio originalo kalba kursy-vu. Leidinių rusų ar kita kalba po originalaus pavadinimolaužtiniuose skliaustuose rašomas vertimas į lietuvių kalbą.Didžiųjų raidžių rašyba turi atitikti dokumento kalboje,


kuria pateikiama nuoroda, nusistovėjusią praktiką. Leidi-nyje turi būti išlaikyta vienoda rašyba. Pvz.: visi žodžiaipavadinimuose anglų kalba rašomi iš didžiųjų raidžių arbavisi iš mažųjų.

• Paantraštė (nebūtina).• Laida (būtina). Pvz.: 5-oji laida. 3-ioji pataisyta ir papil-

dyta laida.• Išleidimo vieta (būtina). Miestas, kuriame buvo išspaus-

dinta knyga, rašomas originalo kalba kaip šaltinyje. Jeiguknyga išleista keliose vietose, rašoma pirmoji arba visoskaip šaltinyje. Prieš leidyklos pavadinimą rašomas dvitaš-kis, jeigu leidėjas šaltinyje nenurodytas – kablelis.

• Išleidusi leidykla (nebūtina).• Apimtis (nebūtina). Apimtis gali būti nurodyta puslapių,

lapų, skilčių ir pan. skaičiumi.• Standartinis numeris (ISBN). Neprivalomas aprašant do-

kumento dalį, straipsnius serijiniuose leidiniuose. Po jodedamas taškas.

3.11 pvz. Knygos bibliografinis įrašas literatūros sąraše

Kajackas, A.; Medeišis, A.; Paulikas, Š.; Sidaras, S. 2008. Telekomuni-kacijų technologijų raida: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 318 p.ISBN 978-9955-28-313-3.

Straipsnių iš knygų, mokslo darbų rinkinių, konferencijų me-džiagų aprašą (3.12 pavyzdys) sudaro šie pagrindiniai elementai:

• Autoriaus (-ių) pavardė ir inicialai (būtina). Jeigu auto-rių yra trys, rašomos visų pavardės, jeigu daugiau – ga-li būti pirmo autoriaus pavardė, po to rašoma et al. Po


pavardės prieš inicialus rašomas kablelis, po kiekvieno as-menvardžio – kabliataškis, prieš sutrumpinimą et al. –kablelis.


• Antraštė (būtina). Rašoma straipsnio originalo kalba. Di-džiųjų raidžių rašyba turi atitikti dokumento kalboje, ku-ria pateikiama nuoroda, nusistovėjusią praktiką. Leidinyjeturi būti išlaikyta vienoda rašyba. Pvz.: visi žodžiai pava-dinimuose anglų kalba rašomi iš didžiųjų raidžių arba visiiš mažųjų. Prieš šaltinį, kuriame išspausdintas straipsnis,po kablelio rašoma ”iš“ arba ”in“ (tiesiu šriftu).

• Leidinio, kuriame išspausdintas straipsnis, antraštė (būti-na). Rašoma kursyvu.

• Išleidimo vieta (būtina). Miestas, kuriame buvo išspaus-dinta knyga, rašomas originalo kalba kaip šaltinyje. Jeiguknyga išleista keliose vietose, rašoma pirmoji arba visoskaip šaltinyje. Prieš leidyklos pavadinimą rašomas dvitaš-kis, jeigu leidykla šaltinyje nenurodyta – kablelis.

• Išleidusi leidykla (nebūtina). Po jos pavadinimo rašomaskablelis.

• Straipsnio puslapiai knygoje (būtina). Rašomi puslapiainuo – iki, tarp jų ilgas brūkšnys (pvz., 284–370).

Elektroninių leidinių aprašą (3.13 pavyzdys) sudaro šie pag-rindiniai elementai:

• Autoriaus (-ių) pavardė ir inicialai (būtina). Jeigu auto-rių yra trys, rašomos visų pavardės, jeigu daugiau – ga-li būti pirmo autoriaus pavardė, po to rašoma et al. Po


3.12 pvz. Straipsnio bibliografinis įrašas literatūros sąraše

Sandell, M.; Vithanage, C. 2011. Per-Tone Transmit Antenna Selec-tion with Phase Precoding for OFDM, IEEE Transactions on Com-munications 59(6): 1514–1518.

pavardės prieš inicialus rašomas kablelis, po kiekvieno as-menvardžio – kabliataškis, prieš sutrumpinimą et al. –kablelis.


• Antraštė (būtina). Rašoma originalo kalba kursyvu. Lei-dinių rusų ar kita kalba po originalaus pavadinimo laužti-niuose skliaustuose galima pateikti vertimą į lietuvių kal-bą, žurnaluose, leidžiamuose anglų kalba, – į anglų kalbą.Antraštės kinų ar panašia kalba transliteruojamos (loty-ninamos) naudojantis tarptautiniais transliteravimo stan-dartais. Didžiųjų raidžių rašyba turi atitikti dokumentokalboje, kuria pateikiama nuoroda, nusistovėjusią prakti-ką ir išlaikyta vienoda visame leidinyje.

• Paantraštė (nebūtina).• Laikmenos rūšis (būtina). Nurodyti laužtiniuose skliaus-

tuose. Pvz.: [interaktyvus]. [CD-ROM].• Išleidimo vieta (miestas) (būtina).• Leidėjas (nebūtina).• Atnaujinimo ar pataisymo data (būtina interaktyviems do-

kumentams).• Standartinis numeris (ISBN). Neprivalomas aprašant do-

kumento dalį, straipsnius serijiniuose leidiniuose. Po jo

.. Rekomendacijos projekto rezultatų pristatymui

dedamas taškas.

3.13 pvz. Elektroninio leidinio bibliografinis įrašas literatūrossąraše

Bumelienė, Ž.; Chmieliauskaitė, V.; Galuckas, R. 2005. Bioinžinerija[interaktyvus]. Vilnius: Technika [žiūrėta 2006 m. balandžio 27 d.].Prieiga per internetą: <http://leidykla.vgtu.lt/index.php?l=60>Straipsnis žurnale (periodiniame leidinyje).

Cisco CleanAir – Cisco Unified Wireless Network Design Guide[interaktyvus]. 2011. CISCO [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 21 d.]. Prieigaper internetą: <http://www.cisco.com/en/US/products/ps10315/products_tech_note09186a0080b4bdc1.shtml>.

Standarto aprašas pateiktas 3.14 pavyzdyje. Jį sudaro: stan-darto numeris, standarto pavadinimas, standartizacijos organi-zacija ir priėmimo metai.

3.14 pvz. Standarto bibliografinis įrašas literatūros sąraše

IEEE 802.11, Wireless LAN Medium Access Control (MAC) and Phy-sical Layer (PHY) Specifications. IEEE Standard. 1999.

.. Rekomendacijos projekto rezultatų pri-statymui

”Telekomunikacijų sistemų“ kompleksinio kursinio projektogynimui reikia parengti pranešimą. Pranešimo trukmė – apie10 min. Per šį laiką reikia:


• suformuluoti spręstą problemą (pateikti projekto tikslą,uždavinius, pradinius reikalavimus);

• paaiškinti, kas buvo žinoma apie sprendžiamą problemąir ką reikės nuveikti (analogiškų sprendimų privalumai irtrūkumai, kas pritaikytina ir kas tobulintina);

• aiškiai pateikti autoriaus indėlį parengtame projekte (kaspatobulinta, sukurta, įgyvendinta, ištirta, išsiaiškinta irpan.);

• suformuluoti išvadas apie projekte gautus rezultatus.

Rengiant pranešimą reikia turėti omenyje, kad jis bus pri-statomas šios srities profesionalų auditorijai. Todėl pranešimometu nereikia išsamiai aiškinti gerai žinomų tiesų iš telekomu-nikacijų teorijos ir technologijų, informatikos, matematikos pag-rindų ir pan. Reikia pateikti tik esminius dalykus sėkmingamJūsų projekto įgyvendinimui. Nereikia smulkiai aptarinėti tar-pinių rezultatų, o sukoncentruoti dėmesį į pagrindinius projektorezultatus ir jų reikšmingumą.

Pranešimo metu reikėtų vengti ištisinio skaidrėse pateiktoteksto skaitymo. Skaidrėse reikia užrašyti tik pagrindines, ak-centuojamas mintis, o žodžiu jas pakomentuoti. Ištisinis, smul-kus, didelės apimties, neakcentuojamas tekstas skaidrėse netole-ruotinas!

Pranešimas yra rengiamas MicroSoft PowerPoint programaarba kita programine įranga PPT arba PDF formatais. De-šimties minučių pranešimui reikia parengti apie 10–12 skaidrių.Pirmoji skaidrė – titulinė, joje turi būti įvardinta: darbo pa-vadinimas, autorius, vadovas, konsultantai. Antroje skaidrėjepaprastai pateikiama: darbo tikslas, uždaviniai, pradiniai reika-lavimai. Paskutinėje skaidrėje turi būti pateikti darbo rezultataiir jų atitiktis projekto užduoties reikalavimams.

Rengiant skaidres reikia nepamiršti, kad visa pateikiama me-džiaga turi būti aukštos kokybės ir gerai matoma. Rekomenduo-

.. Rekomendacijos projekto rezultatų pristatymui

tinas skaidrės dydis – A4 formato lapo pločio kvadratas. Skaid-rėse pateikiamą tekstą, formules ir paveikslus, paimtus iš pro-jekto aprašo, performatuokite, pastorindami linijas, padidinda-mi šriftą. Raidžių dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 24 pt.Spalvos parenkamos taip, kad būtų aiškiai matomos projekto-riaus, o ne kompiuterio, ekrane: pvz.: baltas fonas, juodos artamsiai mėlynos raidės; mėlynas fonas, baltos ar geltonos raidės.Visos skaidrės, išskyrus titulinę, turi turėti pavadinimą ir būtisunumeruotos, kad būtų patogiau referuoti projekto gynimo me-tu. Patartina kiekvienoje skaidrėje pateikti skaidrės numerį irbendrą skaidrių skaičių, pavyzdžiui, ”5 iš 11“ arba ”5/11“.

Taip pat skaidrėse turėtų būti universiteto, fakulteto, kated-ros atributika (logotipai, pavadinimas ir pan.).

Keletas skaidrių pavyzdžių pateikta E priede.

4

TIPINIAI PROJEKTAI

Telekomunikacijų sistemos, tinklai yra nuolatos tiriami, jųaparatinė ir programinė įranga yra nuolatos tobulinama ir modi-fikuojama. Kuriamos naujos ir plečiamos esamos telekomunika-cijų paslaugos. Vykdant telekomunikacijų sistemos atnaujinimąar kuriant naujas sistemas būtina parengti projektą.

Telekomunikacijų sistemų projektavimo procesas yra ganasudėtingas ir kompleksinis. Tenka nagrinėti ne tik techninius irtechnologinius aspektus, bet ir ekonominio pagrįstumo, įtakosverslui, rinkodaros, paslaugų ir klientų aptarnavimo bei admi-nistravimo klausimus (Kajackas et al., 2008). Nuo to, kaip iš-samiai išnagrinėta bendra aplinka ir situacija, su kokia įžvalganumatytos galimos rinkos ir technologijų vystymosi tendencijos,priklauso projekto kokybė ir jo sėkmė įgyvendinant.

Bet kurio telekomunikacijų sistemos kūrimo ar atnaujinimoprocesą sudaro du esminiai etapai: projektavimas ir įgyvendini-mas. Projektuojant telekomunikacijų sistemą reikia:

• nustatyti tikslus ir išanalizuoti reikalingus išteklius (pvz.,galimi radijo dažnių ruožai, jų skyrimo būdai ir pan.);

• analogų analizė, sprendimo vizijos rengimas ir technologijųparinkimas;

4. Tipiniai projektai

• techninis planavimas ir projektavimas;• ekonominis projekto įvertinimas;• projekto įgyvendinimas;• bandymai, testavimai, matavimai;• ankstesnių projektavimo etapų rezultatų korekcija ir mo-

dernizavimas.

Bet koks projektas yra pradedamas nuo tikslų, reikalavimųbei bendrų pradinių duomenų rinkimo. Šiuo darbo etapu reikiaaiškiai suformuluoti tikslus ir poreikius. Būtina apibrėžti, konorima pasiekti šiuo projektu. Tik realistiškai įvertinus esamąsituaciją ir gerai motyvuotos prognozės rezultatus, galima tikėtissukurti telekomunikacijų sistemą, kuri tenkins ne tik esamus, betir ateities poreikius.

Telekomunikacijos yra pasaulinio masto verslo šaka, kurio-je turi būti užtikrinamas universalus ryšys iš bet kurio pasauliotaško į bet kurį pasaulio tašką, todėl telekomunikacijos nuo senoyra reglamentuojamos pradedant nuo paties aukščiausio – pa-saulinio lygio.

Tarptautiniu mastu telekomunikacijų veiklą reguliuoja ir stan-dartizuoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. Inter-national Telecommunication Union) (ITU). ITU rekomendaci-jos nėra privalomos, tačiau pateikia vertingų žinių, kurios galipraversti telekomunikacijų sistemų projektavimo darbuose, su-sipažįstant su konkrečia technologija, kuri yra reglamentuotaITU standartais. Kiti dokumentai, svarbūs telekomunikacijųsektoriui europiniu lygiu, yra Pašto ir telekomunikacijų admi-nistravimo Europos konferencijos (angl. The European Conferen-ce of Postal and Telecommunications Administrations) (CEPT)Elektroninių komunikacijų komiteto (angl. Electronic Communi-cations Committee) (ECC) rekomendacijos ir pranešimai, ETSIdokumentai.

.. Telekomunikacijų sistemos tinklo fragmento projektas

Lietuvos Respublikos institucijos, reguliuojančios ryšių veik-lą – Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

”Telekomunikacijų sistemų“ kompleksiniame kursiniame pro-jekte sprendžiama mažesnės apimties problema, kuri apima tele-komunikacijų sistemos fragmento kūrimą, modernizavimą, mo-deliavimą, analizę. Kaip jau minėjome, projekto objektu galibūti:

• telekomunikacijų sistemos tinklo fragmento projektavimas;• telekomunikacijų sistemos aparatinės dalies fragmento pro-

jektavimas;• telekomunikacijų sistemos programinės dalies fragmento

projektavimas;• telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavimas;• telekomunikacijų sistemos savybių tyrimas.

Toliau priklausomai nuo pasirinkto projekto tipo pateiksimereikalavimus projekto užduočiai (tikslui, pradiniams duomenimsir reikalavimams) ir aprašui (uždaviniams, specialiesiems sky-riams ir juose pateikiamos medžiagos pobūdžiui). Siekiant nesi-kartoti, šiame skyriuje detaliau bus aprašytas pirmojo tipo pro-jektas – ”Telekomunikacijų sistemos tinklo fragmento projektas“.Atliekant kitų tipų projektus reikėtų vadovautis čia pateiktomisnuostatomis, o jų aprašyme pateiksime tik esminius momentus,į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį rengiant projektą.

.. Telekomunikacijų sistemos tinklo frag-mento projektas

Tokio tipo projektai yra gana išsamiai išnagrinėti Kajackaset al. (2008) knygoje.

Tipiniai šio tipo projektai gali būti:


• įmonių ir organizacijų privačių tinklų projektai;• esamų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektai;• mažųjų operatorių tinklai;• viešųjų prieigos tinklų atnaujinimo projektai (DSL įjungi-

mas, belaidės prieigos, kabelinės televizijos tinklai ir pan.);• specialus magistralių tinklas;• mobiliųjų tinklų bazinių stočių tinklo pakeitimai;• naujų technologijų tinklai (WiMax, LTE ir pan.).

Projekto tipas formuoja specifinius reikalavimus projekto už-duoties sudarymui ir specialiesiems projekto aprašo skyriams.

... Projekto užduoties duomenys

Primename, kad projekto tikslas turi būti rašomas vienu sa-kiniu. Nurodant tikslą turi būti įvardintas projekto objektas,objekto paskirtis ir siektinas rezultatas.

Tikslas Projekto objektų pavyzdžiais galėtų būti: naujos įmo-nės tinklas, telekomunikacijų paslaugos, informacijos sauga irpan. Projekto paskirties pavyzdžiais galėtų būti: tinklo talpos,aprėpties išplėtimas, tinklų integracija, tinklų ir paslaugų mo-dernizacija. 4.1 pavyzdyje pateikiami keli galimi projekto tiksloformulavimo variantai.

Pradiniai duomenys ir reikalavimai Projekto tikslui įgy-vendinti visų pirma reikalingi pradiniai duomenys. Jais galėtųbūti:

• tinklo paskirtis ir eksploatacijos sąlygos;• paslaugų sąrašas ir jų charakteristikos;• pradinio etapo vartotojų skaičius ir jų pasiskirstymo žemė-

lapiai;


4.1 pvz. Telekomunikacijų tinklų projekto tikslų variantai

Projekto tikslas – patobulinti įmonės kompiuterių tinklo segmentą,skirtą tarnybinių duomenų apsikeitimui ir saugojimui siekiant geriauapsaugoti informaciją.

Projekto tikslas – patobulinti įmonės tinklą integruojant kom-piuterių ir telefono tinklus siekiant padidinti darbo našumą, gerinantbendravimo sąlygas įmonėje ir tarp jos nutolusių struktūrinių padali-nių.

• pradinio etapo vartotojų sukuriama apkrova, apkrovos prog-nozė;

• naudotinos technologijos;• potencialūs įrangos tiekėjai ir jų siūlomų technologinių ga-

limybių aprašymai;• teisinė bazė ir valstybinio reguliavimo nustatyti apriboji-

mai;• kita.

Kartu su pradiniais duomenimis formuojami bendrieji ir spe-cialieji reikalavimai:

• paslaugų kokybei;• patikimumui;• saugumui;• plėtrai;• kontrolės ir valdymo priemonėms;• apribojimams investicijoms, eksploatavimo išlaidoms;• kita.

Kai kurie reikalavimai ir duomenys gali būti prieštaringi. Pa-vyzdžiui, didelio patikimumo reikalavimas įvykdomas tik suku-riant tam tikrą rezervavimą, o tai akivaizdžiai didina projekto


kainą. Esant prieštaringiems reikalavimams, reikėtų spręsti su-dėtingą tinklo projekto optimizavimo uždavinį. Tačiau praktiko-je tikslaus optimizavimo uždavinys dažniausiai nėra sprendžia-mas dėl to, kad pradiniai duomenys ir reikalavimai dažnai būnaapytikriai, optimizavimo kriterijų būna keletas. Todėl dažniau-siai yra tiesiog parenkamas tinkamiausias projekto variantas iškelių galimų.

... Aprašo specialieji skyriai

Specialiųjų skyrių pavadinimai ir jų turinys priklauso nuoprojekto tipo. Tačiau reikia nepamiršti, kad projekto tipas taippat turi įtakos projekto aprašo įvado, užduoties analizės ir ana-logų apžvalgos skyrių turiniui.

Telekomunikacijų tinklo fragmento projekto apraše turėtųbūti tokie specialieji skyriai: sprendimo vizijos ir technologijųparinkimas, techninis planavimas ir projektavimas, ekonominėanalizė ir įvertinimas.

Patarimai, kaip pateikti užduoties analizę Užduoties ana-lizėje analizuojant pradinius duomenis ir reikalavimus reikėtųatsakyti į esminius klausimus:

• kokias paslaugas numatoma teikti: balso, duomenų ar mul-timedijos, paslaugos bus fiksuotos ar mobilios ir pan.;

• kas bus paslaugų vartotojai, kiek vartotojų galėtų būti pra-džioje ir vėliau, kaip vartotojai yra pasiskirstę ir pan.;

• planuojami vartotojų ryšio poreikiai: apkrovos intensyvu-mas, ryšio kanalų skaičius, duomenų perdavimo sparta irpan.;

• kokios technologijos galėtų visa tai užtikrinti.


Kuriant ar modernizuojant, pavyzdžiui, įmonės tinklą, su-rinkti duomenis apie esamus vartotojus ir jų poreikius nėra su-dėtinga. Daug sudėtingiau yra įvertinti galimus pokyčius atei-tyje. Tam reikia įmonės plėtros prognozių, duomenų apie naujųtechnologijų diegimą joje ir su tuo susijusius vartotojų skaičiauspokyčius. Visa tai įprastai turi įtakos ir tikslina planuojamotinklo apkrovą.

Planuojant telekomunikacijų paslaugų poreikį tikslinga po-tencialius vartotojus suskirstyti į grupes, pavyzdžiui, pagal:

• abonento tipą (verslo abonentai, privatūs abonentai);• paslaugos teikimo vietą ir periodiškumą (nuolatiniai var-

totojai, biurų vartotojai, mobilūs vartotojai);• amžių;• užimtumą (dirbantys, moksleiviai, studentai ir pan.);• pajamas.

Įvardintų grupių telekomunikacijų paslaugų poreikiai yra skir-tingi. Pavyzdžiui, moksleiviai ir studentai daugiau bendraujaSMS žinutėmis, vyresni žmonės teikia pirmenybę telefoniniampokalbiui, verslo klientai dažniau naudojasi telefonu. Visa taipalengvina įvairios faktinės ir statistinės informacijos surinkimą,kas, savo ruožtu, padeda geriau numatyti tinklo apkrovą, teikti-nų paslaugų paketus, rinkodaros strategijas.

Vienas iš svarbiausių tinklo projektavimo etapų yra tinkloapkrovos skaičiavimai ir prognozavimas. Nuo apkrovų inten-syvumo, jų pasiskirstymo priklauso reikalingų komutavimo irmaršruto parinkimo įrenginių poreikiai, jų talpos, jungiamųjųlinijų įrenginių skaičiai ir jų pralaidos (Kajackas et al., 2008).

Užduoties analizės skyrių reikėtų baigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų patikslinti ir papildyti projektui įgyven-dinti reikalingi duomenys ir reikalavimai.


Patarimai, kaip pateikti analogų apžvalgą Šiame skyriujeturėtų būti aptariami, įvertinami, analizuojami, palyginami keliskirtingi analogiškų tinklų sprendimai. Pageidautina, kad lygi-nami analogai skirtųsi tarpusavyje, pavyzdžiui, pagal: vartotojų,paslaugų tipą; tinklo aprėptį, struktūrą; apkrovos intensyvumą;naudojamą telekomunikacijų technologiją; panaudotų įrenginiųgamintoją ir pan.

Apžvalgoje taip pat reikėtų pateikti analogiškų tinklų struk-tūrines schemas, parametrų lenteles, charakteristikų grafikus irpan. Visi paveikslai privalo būti smulkiai išnagrinėti tekste,glaustai nurodant trūkumus ir privalumus.

Analogų apžvalgos skyrių reikėtų pabaigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų apibendrinti analizuotų analogiškų spren-dimų privalumai ir trūkumai, suformuluoti konkretūs reikala-vimai: teiktinoms paslaugoms, naudotiniems tinklo struktūrossprendimams, taikytinoms telekomunikacijų technologijoms, tink-lo įrangai ir pan.

Skyriaus apimtis turėtų neviršyti 5 puslapių.

Sprendimo vizija ir technologijų parinkimas Šiame sky-riuje reikėtų sukurti bendruosius būsimojo projekto architektū-ros kontūrus.

Remiantis pradiniais duomenimis ir reikalavimais, patikslin-tais užduoties analizės skyriuje, bei rezultatais, gautais analogųapžvalgos skyriuje, reikia sudaryti tinklo įgyvendinimo variantąar variantus. Pavyzdžiui, ar tinkle naudosime optines linijas arlaidines, ar patys klosime linijas ar nuomosime. Kokią tinklotechnologiją naudosime? Ar apsiribosime IP technologijomis, arnaudosime kanalų komutavimo priemones, o gal tikslinga nau-doti ATM technologiją?

Atliekant tinklo modernizavimą, labai svarbu motyvuotai įver-tinti, ką galima naudoti iš esamo tinklo. Pavyzdžiui, galima


naudoti esamus vamzdynus, elektrinius ar optinius kabelius arbagalima naudoti tik bendrą infrastruktūrą. Kartais, kai moderni-zuojamas senas tinklas, gali būti racionaliau kurti visiškai naujątinklą.

Šį skyrių taip pat rekomenduojama užbaigti apibendrinimoposkyriu, kuriame reikėtų nurodyti pasirinkto sprendimo ar spren-dimų privalumus ir trūkumus. Nuspręsti, kuris sprendimas busdetalizuojamas kitame, techninio planavimo ir projektavimo sky-riuje.

Skyriaus apimtis apie 5 puslapiai.

Techninis planavimas ir projektavimas Šiame projektoaprašo skyriuje sprendimo vizija yra detalizuojama iki konk-retaus ir detalaus techninio plano lygmens. Priklausomai nuoprojektuojamo tinklo sudėtingumo, techniniame plane gali būtitokios dalys kaip: tinklo prieigos ir komutacijos mazgų išdės-tymas, maršrutų parinkimo ir komutavimo planai, jungiamųjųlinijų tinklo projektas, ryšio protokolo parinkimas, signalizacijosplanas, numeracijos planas, tinklo valdymo schema ir protoko-lai, vartotojų ir paslaugų apskaitos sistemos projektas, tinklosaugumo priemonių planas.

Šiame skyriuje taip pat turėtų būti parenkami konkretūstinklo diegimui reikalingi įrenginiai, komponentai, medžiagos.Apraše turėtų būti pateikiami tik esminiai, sietini su projektopradiniais duomenimis ir reikalavimais, parinktos įrangos pa-rametrai ir charakteristikos, o detalios specifikacijos keliamos įpriedus.

Techninio planavimo ir projektavimo skyrius užbaigiamasapibendrinimo poskyriu, kuriame nurodoma, kaip suprojektuo-tas tinklas dera su projekto užduotyje pateiktais pradiniais duo-menimis ir iškeltais techniniais reikalavimais.

Techniniai planai neturėtų būti vien aprašomojo pobūdžio,


čia turėtų atsirasti techninė-grafinė dokumentacija lentelių, pa-veikslų ar brėžinių pavidalu. Pavyzdžiui, tinklo instaliacijos pla-nas, tinklo įrenginių tvirtinimo brėžiniai, numeracijų lentelės,valdymo diagramos ir pan. Vieno puslapio ir mažesnės apimtiespaveikslai ir lentelės turėtų būti dedamos pačiame skyriuje, odidesnės apimties paveikslai ir lentelės bei brėžiniai turėtų būtikeliami į priedus. Iš pateiktos grafinės medžiagos turi būti gali-ma spręsti apie tinklo diegimui reikalingos įrangos ir medžiagųkiekius.

Šio skyriaus apimtis turėtų būti apie 7 puslapius.

Ekonominė analizė ir įvertinimas Rengiant techninį pro-jekto planą dažnai sukuriamos kelios projekto versijos, kuriosgali skirtis bendra architektūra, mazgų skaičiumi, materialių irnematerialių išteklių poreikiais. Esant vienam projekto varian-tui, taip pat reikia nustatyti jo atitiktį projekto užduoties rei-kalavimams ar prognozuojamą naudą. Ekonominis vertinimas– tai vienas iš būdų atrinkti tinkamiausią variantą, įvertinti jonaudą ir atitiktį projekto reikalavimams.

Ekonominio projekto vertinimo metodika gali būti viena iš:• Grynosios dabartinės investicijų vertės nustatymas (angl.

Net Present Value) (NPV) arba šio metodo išdavos: vidi-nio pelningumo išraiška (angl. Internal Rate Return) (IRR)arba investicijų grąžos laikotarpio įvertinimas (angl. Pay-back Period);

• Stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (SSGG) analizė(angl. Strengths, Weaknesses, Opportunities, and Threats)(SWAT);

• kainos ir naudos santykio vertinimas (angl. Cost-BenefitAnalysis).

Metodika yra parenkama projekto autoriaus nuožiūra atsi-žvelgiant į projekto tikslą, pobūdį ir išsikeltus uždavinius.

.. Telekomunikacijų sistemos aparatinės dalies fragmento projektas

Kainos ir naudos santykio nustatymo metodas bando įver-tinti ne tik ekonominį pelningumą savaime, bet supriešinant jįsu gaunama nematerialine nauda.

NVP metodas yra bene plačiausiai taikomas ekonominio ver-tinimo būdas. Jis susietas su ateities pelno vertinimu pagal dis-kontuotą vertę. Turint projekto įgyvendinimui reikalingų ištek-lių poreikius, teoriškai yra gana paprasta apskaičiuoti pradiniųpiniginių investicijų vertes ar projekto atsipirkimo laikotarpį.Reali problema čia yra ta, kad sunku sužinoti realias įrangos,medžiagų, diegimo ir kitų išteklių kainas.

SSGG analizė, kaip sako jos pavadinimas, yra skirta įver-tinti projekto stiprybėms, silpnybėms, galimybėms ir grėsmėms.Atsižvelgiant į projekto tikslą yra numatomi išoriniai ir vidi-niai faktoriai, kurie padeda ir trukdo įgyvendinti projekto tikslą.Stiprybės ir silpnybės paprastai priklauso nuo projektą įgyvendi-nančios organizacijos, galimybės ir grėsmės – nuo išorės veiksnių.

Plačiau apie ekonominius vertinimo metodus galima susipa-žinti specializuotoje ekonomikos literatūroje.

Šis skyrius taip pat turėtų baigtis poskyriu, kuriame api-bendrinami ekonominio vertinimo rezultatai, įvertinama jų ati-tiktis projekto užduotyje iškeltiems ekonominiams reikalavimams.


.. Telekomunikacijų sistemos aparatinėsdalies fragmento projektas

Šio tipo projekte yra kuriama arba modernizuojama tele-komunikacijų sistemos elektroninis įtaisas, blokas, mazgas, ele-mentas arba iš atskirų įtaisų sudaryta telekomunikacijų sistema.Tokio tipo projekto pavyzdžiais galėtų būti:

• jutiklių tinklo įrenginių projektavimas;


• nuotolinio valdymo bloko projektavimas;• įtaiso sujungimo sąsajos (radijo, laidinės, optinės) moder-

nizavimas;• duomenų surinkimo ir perdavimo įrenginio projektavimas.

Dažnai šio tipo projektuose viena iš įrenginio dalių yra mikro-valdiklis. Todėl, be aparatinės dalies projektavimo, tenka kurtiir programinę įrangą – programą mikrovaldikliui. Tokiu atvejuprojektas tampa mišraus tipo, tad sudarant projekto užduotį irdėstant jo aprašą reikia į tai atsižvelgti.

Projekto tipas formuoja specifinius reikalavimus projekto už-duoties sudarymui ir specialiesiems projekto aprašo skyriams.


Primename, kad projekto tikslas turi būti rašomas vienu sa-kiniu. Nurodant tikslą turi būti įvardintas projekto objektas,objekto paskirtis ir siektinas rezultatas.

Tikslas Projekto objektu šio tipo projekte paprastai yra elekt-roninis įrenginys, blokas ar iš jų sudaryta sistema. Projektopaskirties pavyzdžiais galėtų būti: stebėti ar valdyti konkretųobjektą, analizuoti ar vizualizuoti kažkokį reiškinį, saugoti duo-menis, informuoti konkretų objektą ir pan.

4.2 pavyzdyje pateikiami keli galimi projekto tikslo formula-vimo variantai.


• įrenginio paskirtis ir eksploatacijos sąlygos;


4.2 pvz. Telekomunikacijų sistemos aparatinės dalies fragmentoprojekto tikslų variantai

Projekto tikslas – patobulinti duomenų surinkimo įrenginio radijosąsają, skirtą perduoti duomenis į nutolusį kompiuterį siekiantmaksimaliai išnaudoti skirtą radijo dažnių diapazoną.

Projekto tikslas – sukurti jutiklių tinklo bazinę stotį, skirtą su-rinktiems duomenims apdoroti siekiant maksimaliai sumažintiduomenų kiekį.

• įvairūs elektriniai duomenys (maitinimo įtampa, signalųlygiai, suvartojama galia, autonominio darbo trukmė, ryšionuotolis, spinduliuojama galia ir pan.);

• įvairūs informaciniai duomenys (veikimo sparta, pateikia-mos surenkamos informacijos dažnis, duomenų saugojimoformatai, perdavimo protokolai ir pan.);

• konkrečių elementų tipai ar jų charakteristikos (mikroval-diklis, radijo modulis ir pan.);

• naudotinos technologijos;• potencialūs įrangos, elementų tiekėjai ir jų siūlomų tech-

nologinių galimybių aprašymai;• teisinė bazė ir valstybinio reguliavimo nustatyti apriboji-

mai;• kita.


• informacijos kokybei;• patikimumui;• saugumui;


• išplėtimui;• apribojimams investicijoms, eksploatavimo išlaidoms;• ar reikalaujama sukurti veikiantį įrenginio maketą, ar apsi-

riboti tik skaičiavimais ir modeliavimu, patvirtinančiu su-projektuoto įrenginio veiksmingumą;

• kita.

Kai kurie reikalavimai ir duomenys gali būti prieštaringi. Pa-vyzdžiui, ilgos autonominio darbo trukmės reikalavimas įvykdo-mas tik didinant maitinimo elementų talpą, o tai akivaizdžiaididina įrenginio svorį ir kainą. Esant prieštaringiems reikalavi-mams, reikėtų tiesiog motyvuotai parinkti tinkamiausią projektovariantą iš kelių galimų.


Kaip jau minėjome, specialiųjų skyrių pavadinimai ir jų tu-rinys priklauso nuo projekto tipo. Tačiau reikia nepamiršti, kadprojekto tipas taip pat turi įtakos projekto aprašo įvado, užduo-ties analizės ir analogų apžvalgos skyrių turiniui.

Telekomunikacijų sistemos aparatinės dalies fragmento pro-jekto apraše turėtų būti tokie specialieji skyriai: įrenginio kūri-mas, įrenginio įgyvendinimas, įrenginio testavimas.


• kas bus įrenginio vartotojai: profesionalai ar mėgėjai, su-augusieji ar vaikai, dažnai ar retai naudojamas ir pan.;

• kokiomis sąlygomis įrenginys dirbs: aplinkos sąlygos, dar-bo trukmė, ar tai kito įrenginio blokas ir pan.;


• kokios įrenginio ateities perspektyvos: tobulinimo galimy-bės, funkcijų išplėtimas ir pan.;

• kokios technologijos ir kokia elementinė bazė galėtų visatai užtikrinti.


Patarimai, kaip pateikti analogų apžvalgą Šiame skyriujeturėtų būti aptariami, įvertinami, analizuojami, palyginami ke-li skirtingi analogiškų įrenginių sprendimai. Pageidautina, kadlyginami analogai skirtųsi tarpusavyje, pavyzdžiui, pagal atlie-kamų funkcijų skaičių, vartotojų tipą, elementinę bazę ar tech-nologiją, įrenginio gamintoją ir pan.

Apžvalgoje taip pat reikėtų pateikti analogiškų įrenginių struk-tūrines schemas ir principines elektrines schemas, parametrų len-teles, charakteristikų grafikus ir pan. Visi paveikslai privalo būtismulkiai išnagrinėti tekste, glaustai nurodant trūkumus ir priva-lumus.

Analogų apžvalgos skyrių reikėtų pabaigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų apibendrinti analizuotų analogiškų spren-dimų privalumai ir trūkumai, suformuluoti konkretūs ir išsamūsreikalavimai projektuojamam įrenginiui.


Įrenginio kūrimas Šiame skyriuje, remiantis pradiniais duo-menimis ir reikalavimais, patikslintais užduoties analizės sky-riuje, bei rezultatais, gautais analogų apžvalgos skyriuje, reikiasudaryti įrenginio įgyvendinimo variantą ar variantus.

Visų pirma turi būti sudaroma projektuojamo įrenginio struk-tūrinė schema, paskui parenkami pagrindiniai elementai, įgyven-dinantys atskiras įrenginio struktūrinės schemos dalis. Parinkus


elementus yra sudaroma įrenginio principinė elektrinė schema,aptariama pagalbinių elementų paskirtis.

Šiame skyriuje turėtų atsirasti įvairūs skaičiavimai, kurie mo-tyvuotų tam tikrų elementų ir jų nominalų panaudojimą. Taippat čia pateikiama įrenginio struktūrinės, principinės elektrinėsschemų paveikslai arba brėžiniai. Jei įrenginys yra modernizuo-jamas, čia reikėtų pateikti tik pakeistų dalių iliustracijas, o visąkitą grafinę medžiagą nukelti į priedus.

Brėžiniai yra braižomi laikantis reikalavimų struktūrinėms,funkcinėms, principinėms elektrinėms schemoms ir jų elemen-tams (pvz., standartai LST EN 60617-13:2001, IEC 60417,IEC 60617 ir kt.). Arba tiesiog pasitelkiant elektroninių schemųautomatinio projektavimo programą, pavyzdžiui, EAGLE PCBDesign Software ar analogišką. Schemų brėžinių pavyzdžiai pa-teikti D priede.

Šį skyrių taip pat rekomenduojama užbaigti apibendrinimoposkyriu, kuriame reikėtų nurodyti pasirinkto sprendimo ar spren-dimų privalumus ir trūkumus. Nuspręsti, kuris sprendimas busdetalizuojamas kitame, techninio įgyvendinimo skyriuje.

Skyriaus apimtis apie 7 puslapius.

Įrenginio įgyvendinimas Jei projekto užduotyje buvo reika-laujama pagaminti veikiantį maketą, tai šiame skyriuje aprašo-mi maketo gaminimo etapai, pavyzdžiui: spausdintinio montažoplokštės sudarymas ir gamyba, įrenginio surinkimas, įrenginiosujungimas su kitais įrenginiais ir kiti su šiuo procesu susiję klau-simai.

Pavyzdžiui, kokia programinė įranga buvo taikyta montaži-nės plokštės sudarymui, kaip ši plokštė buvo pagaminta, kaipatliktas elementų montavimas ir pan.

Jei projektuojamas įrenginys reikalauja ir programinio aprū-pinimo, pavyzdžiui, programos mikrovaldikliui, tada šiame sky-


riuje gali būti aprašomas programos kūrimas. Apie tai išsamiauaprašoma kitame skyriuje.

Taip pat šiame skyriuje reikėtų aprašyti reikalavimus, kaipturėtų būti įgyvendinamas ir galutinis, realiam pasauliui skirtasįrenginys. Atsižvelgiama į reikalaujamas eksploatacijos sąlygas,ilgaamžiškumą, vartojimo intensyvumą, ergonomiškumą ir pan.

Šio skyriaus apimtis turėtų būti apie 3–5 puslapius.

Įrenginio testavimas Šio skyriaus paskirtis – parodyti su-projektuoto įrenginio veiksmingumą ir atitiktį užduotyje iškel-tiems reikalavimams.

Jei yra pagamintas įrenginio maketas, tai čia aprašoma pa-rametrų, charakteristikų matavimo eiga ir rezultatai. Reikėtųišsamiai aprašyti, kokie ir kodėl parametrai ir charakteristikosmatuojamos, kokia matavimo įranga ir metodika taikoma, koksgautų matavimo rezultatų patikimumas ir pan.

Jei įrenginio maketas nėra gaminamas, tai projekto tinkamu-mas parodomas atliekant skaičiavimus arba modeliavimą. Rei-kėtų išsamiai aprašyti, kokie ir kodėl parametrai ir charakte-ristikos bus skaičiuojami ar modeliuojami, kokia skaičiavimo armodeliavimo metodika, kokia modeliavimo programinė įranga irmodelių adekvatumas ir pan.

Matavimo, skaičiavimo, modeliavimo rezultatai turėtų būtipateikiami aiškiai ir vaizdžiai. Pavyzdžiui, jei matavimo duo-menų yra daug, jie surašomi į lenteles ir pateikiami prieduose, otekste pateikiami vidurkių su nuokrypomis grafikai. Jei skaičiuo-jamas koks nors parametras – parašoma skaičiavimo formulė, į jąįrašomi reikiami dydžiai ir pateikiamas skaičiavimo rezultatas.Jei skaičiuojama charakteristika – pateikiama skaičiavimo for-mulė, nurodomi pastovūs parametrai, koeficientai ir kintamieji.Nurodomos kintamųjų kitimo ribos. Rezultatas pateikiamas len-telės arba grafiko pavidalu. Modeliavimo atveju nurodomi pra-


diniai duomenys ir nustatymai. Rezultatų pateikimas priklausonuo modeliavimo programinės įrangos pateikiamų rezultatų pa-vidalo. Tačiau bet kokiu atveju patartina galutinius rezultatuspateikti grafikų pavidalu. Plačiau apie duomenų apdorojimą irrezultatų pateikimą aprašyta . ir . skyriuose.

Remiantis matavimo, skaičiavimo ir modeliavimo rezultatais,jei reikalinga, koreguojamas įrenginio projektas arba motyvuo-jama, kodėl vienas ar kitas projekto užduotyje iškeltas reikala-vimas nėra užtikrinamas.

Šis skyrius taip pat turėtų baigtis poskyriu, kuriame api-bendrinami įrenginio testavimo rezultatai, įvertinama jų atitiktisprojekto užduotyje iškeltiems reikalavimams.


.. Telekomunikacijų sistemos programinėsdalies fragmento projektas

Šio tipo projekte yra kuriama arba modernizuojama teleko-munikacijų sistemos arba jos įtaiso programinė įranga. Tokiotipo projekto pavyzdžiais galėtų būti:

• programos mikrovadikliui kūrimas;• programos mobiliam įrenginiui (telefonui, planšetiniam kom-

piuteriui ar kitam riboto pajėgumo mobiliam įrenginiui)kūrimas;

• WEB technologijomis grįsta tinklinė duomenų surinkimoar nuotolinio valdymo sistema;

• telekomunikacijų sistemos modeliavimo programinė įran-ga;

• kita specifinė programinė įranga, sietina su telekomunika-cijomis (pvz., protokolų dėklų modernizavimas, įrenginiųsąsajų valdymo tobulinimas ir pan.).

.. Telekomunikacijų sistemos programinės dalies fragmento projektas


Tikslas Projekto objektu šio tipo projekte paprastai yra atski-ra programa arba programinė įranga (kelių skirtingos paskirtiesprogramų rinkinys). Projekto paskirties pavyzdžiais galėtų būti:stebėti ar valdyti konkretų objektą; analizuoti, modeliuoti ar vi-zualizuoti kažkokį reiškinį; apdoroti ir vizualizuoti duomenis irpan.


4.3 pvz. Telekomunikacijų sistemos programinės dalies fragmen-to projekto tikslų variantai

Projekto tikslas – patobulinti radijo sąsajos valdymo programą, skirtąišmaniajam radijui siekiant optimaliai išnaudoti leistiną radijo dažniųdiapazoną.

Projekto tikslas – sukurti aplinkinių WiFi tinklų parametrų ste-bėjimo programą, skirtą išmaniajam telefonui su Android operacinesistema siekiant sudaryti belaidžio interneto aprėpties planą.


• programos paskirtis ir vartotojai;• įvairūs reikalavimai įrenginiui, kuriame turi veikti progra-

ma (mikrovaldiklio tipas, atminties talpa, taktinis dažnisir pan.);

• įvairūs informaciniai duomenys (veikimo sparta, pateikia-mos surenkamos informacijos dažnis, duomenų saugojimoformatai, perdavimo protokolai ir pan.);


• naudotinos technologijos ir programavimo kalbos;• potencialūs reikalingos pagalbinės programinės įrangos

(programavimo aplinkos, funkcijų bibliotekos ir pan.) irtaikytinų technologijų galimybių aprašymai;

• teisinė bazė ir valstybinio reguliavimo nustatyti apriboji-mai;

• kita.


• vartotojo sąsajos ergonomiškumui;• patikimumui;• saugumui;• išplėtimui;• apribojimams investicijoms, eksploatavimo išlaidoms;• ar reikalaujama sukurtą programą įdiegti įrenginyje, ar

tik išbandyti emuliatoriuje siekiant įsitikinti suprojektuo-tos programos veiksmingumu;

• kita.

Kai kurie reikalavimai ir duomenys gali būti prieštaringi. Pa-vyzdžiui, informacijos sauga ir programos veikimo sparta. Sie-kiant kuo geriau apsaugoti duomenis, reikia naudoti sudėtingusšifravimo algoritmus, o tai mažina programos veikimo spartą.Esant prieštaringiems reikalavimams, reikėtų tiesiog motyvuo-tai parinkti tinkamiausią sprendimą iš kelių galimų.


Telekomunikacijų sistemos programinės dalies fragmento pro-jekto apraše turėtų būti tokie specialieji skyriai: programos kū-rimas, programos įgyvendinimas, programos testavimas.



• kas bus programos vartotojai: profesionalai ar mėgėjai, su-augusieji ar vaikai, dažnai ar retai naudojamas ir pan.;

• kokios sąlygos reikalingos programos veikimui: operaci-nė(s) sistema(os), ar tai tinkle veikianti programa, kokiaiaparatinei įrangai skirta ir pan.;

• kokios programos ateities perspektyvos: tobulinimo gali-mybės, funkcijų išplėtimas ir pan.;

• kokios technologijos ir kokia programavimo kalba(os) ga-lėtų visa tai užtikrinti.


Patarimai, kaip pateikti analogų apžvalgą Šiame skyriujeturėtų būti aptariami, įvertinami, analizuojami, palyginami ke-li skirtingi analogiškų programų sprendimai. Pageidautina, kadlyginami analogai skirtųsi tarpusavyje, pavyzdžiui, pagal atlie-kamų funkcijų skaičių, vartotojų tipą, programavimo kalbą arpritaikytą technologiją, įrenginio, kuriam skirta programa, ga-mintoją ir pan.

Apžvalgoje taip pat reikėtų pateikti analogiškų programų vei-kimo principus, o jeigu įmanoma, ir algoritmus, parametrus, cha-rakteristikas, glaustai nurodyti analogų trūkumus ir privalumus.

Analogų apžvalgos skyrių reikėtų pabaigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų apibendrinti analizuotų analogiškų spren-dimų privalumai ir trūkumai, suformuluoti konkretūs ir išsamūsreikalavimai kuriamai programai.



Programos kūrimas Šiame projekto aprašo skyriuje, remian-tis pradiniais duomenimis ir reikalavimais, patikslintais užduo-ties analizės skyriuje, bei rezultatais, gautais analogų apžvalgosskyriuje, reikia sudaryti programos įgyvendinimo variantą ar va-riantus.

Visų pirma turi būti sudaroma kuriamos programos struk-tūra. Struktūroje nurodoma sudedamosios programinės dalys,kokiuose įrenginiuose jos diegiamos, ryšiai tarp jų ir kt. Toliauyra detalizuojama atskira programinė dalis: kokias funkcijas jiatliks, kokios atskirų funkcijų paskirtys, ryšiai tarp atskirų funk-cijų, kokiais duomenų tipais ar objektais tos funkcijos operuosir keisis. Vaizdumo dėlei visa tai reikėtų iliustruoti, pavyzdžiui,UML diagramomis (4.4 pavyzdys).

Toliau yra sudaromi atskirų funkcijų veikimo algoritmai(D priedas). Juose nurodoma, o tekste išsamiai aprašoma: kokieduomenys yra naudojami, koks šių duomenų apdorojimo nuosek-lumas, kaip pateikiamas rezultatas. Algoritmai paprastai braižo-mi blokinėmis diagramomis, kurių sudedamosios dalys pateiktos4.5 pavyzdyje.

Kartais, paprasto algoritmo atveju, pavyzdžiui, charakteris-tikos skaičiavimo pagal konkrečią formulę, algoritmas vaizduo-jamas tekstiniu-simboliniu pavidalu (4.6 pavyzdys).

Šį skyrių taip pat rekomenduojama užbaigti apibendrinimoposkyriu, kuriame reikėtų nurodyti pasirinkto sprendimo ar spren-dimų privalumus ir trūkumus. Nuspręsti, kuris sprendimas irkokiu būdu bus įgyvendinamas kitame skyriuje.


Programos įgyvendinimas Šiame projekto skyriuje aprašo-mas programos įgyvendinimas taikant konkrečią programavimokalbą. Viso programos kodo teksto čia pateikti nereikia (žr. .. po-skyrį). Tekstas yra iliustruojamas tik svarbiausiais programos


4.4 pvz. UML diagramos

Klasių asociacija

siustiKadra (siuntimoTrukme : Integer)atmestiKadra (CRC : Integer)

eilėsNumeris : IntegerpaskirtiesAdresas : IntegerkadroIlgis : IntegerDuomenys : StringCRC : Integer

Duomenų kadras

Ilgis : IntegerDuomenys : String

Duomenų paketas

0..*0..1siunciamiKadrai

siunciamiDuomenys

Panaudojimo atvejai

Pažymių pateikimosistema

Vartotojas

Vartotojųįvedimas

Administratorius

Pažymiųįvedimas

Pažymiųperžiūra

kodo fragmentais (3.10 pavyzdys). Šie yra išsamiai analizuo-jami, pabrėžiant ir argumentuojant autoriaus priimtus sprendi-mus. Atkreipiamas dėmesys, kaip priimti sprendimai siejasi aratitinka projekto užduotyje keltus reikalavimus.

Taip pat svarbu nurodyti, kokie programos kodo fragmentaibuvo ”pasiskolinti“, iš kur ir kodėl, kurie kodo fragmentai buvosukurti paties autoriaus.


4.5 pvz. Programos algoritmo blokai

Pradžia/Pabaiga Duomenys

Diskas Dokumentas

Procesas Įvestis/Išvestis Juosta Monitorius

Sprendimas Numatytasprocesas Rankinis

apdorojimasRankinisįvedimas

A AAtskirų algoritmo dalių sujungimo taškas

Sujungimas tarp algoritmo dalių skirtinguose lapuose


Programos testavimas Šio skyriaus paskirtis – parodyti su-kurtos programos veiksmingumą ir atitiktį užduotyje iškeltiemsreikalavimams, pavyzdžiui, veikimo sparta ar užimamos atmin-ties kiekis. Čia turi būti aprašomi šių parametrų, charakteristikųmatavimo eiga ir rezultatai. Reikėtų nurodyti, kokia matavimoįranga ir metodika taikoma, koks gautų matavimo rezultatų pa-tikimumas ir pan.

Jei buvo kuriama modeliavimui skirta programinė įranga, rei-kia įrodyti sukurtų ir įgyvendintų modelių adekvatumą, pavyz-džiui, palyginant modeliavimo rezultatus su kitų autorių pana-šios paskirties įranga ar skaičiavimais gautais rezultatais.

Testavimo rezultatų pateikimui keliami tokie patys reikala-vimai, kaip ir ankstesniame poskyryje.

Remiantis testavimo rezultatais, jei reikalinga, koreguojama


4.6 pvz. Tekstinis-simbolinis algoritmo vaizdavimas

2.1 algoritmas. RMK adaptacijaĮėjimo signalai y(m) ir x(m).Pradinės reikšmės:

Φyy(m) = δ1; (4.1)w(0) = w1. (4.2)

Nuo m = 1, 2, . . .Filtro stiprinimo vektorius:

k(m) = λ−1Φyy(m − 1)y(m)1 + λ−1yT(m)Φyy(m − 1)y(m) . (4.3)

Paklaidos signalo lygtis:

e(m) = x(m) − wT(m − 1)y(m). (4.4)

Filtro koeficientai:

w(m) = w(m − 1) − k(m)e(m). (4.5)

Inversinės koreliacinės matricos atnaujinimas:

Φyy(m) = λ−1Φyy(m − 1) (4.6)− λ−1k(m)yT(m)Φyy(m − 1). (4.7)

Pabaiga

programa arba motyvuojama, kodėl vienas ar kitas projekto už-duotyje iškeltas reikalavimas nėra užtikrinamas.

Jei sukurta programa yra diegiama konkrečiame įrenginyje,šiame skyriuje gali būti aprašoma programos įkėlimo procesas,jos veikimą konkrečiame įrenginyje vaizduojančios iliustracijos.


Visa tai gali būti pateikiama programos diegimo ir naudojimotrumpo vartotojo vadovo forma.

Šis skyrius taip pat turėtų baigtis poskyriu, kuriame api-bendrinami programos testavimo rezultatai, įvertinama jų ati-tiktis projekto užduotyje iškeltiems reikalavimams.


.. Telekomunikacijų sistemos fragmentomodeliavimo projektas

Šio tipo projekte yra atliekamas telekomunikacijų sistemosdalies veikimo ar reiškinio, sietino su telekomunikacijomis, mo-deliavimas. Šio tipo projektuose dažniausiai yra naudojama kaž-kokia modeliavimo techninė arba programinė įranga. Kartaismodeliavimo įrangą reikia sukurti ar patobulinti.

Tokio tipo projekto pavyzdžiais galėtų būti:

• plėtriojo tinklo modeliavimas taikant ns-2;• realaus laiko vaizdo transliavimo belaidžiu ryšiu modelia-

vimas;• M-PSK moduliatoriaus modeliavimas taikant Matlab ir Si-

mulink;• 3G mobiliojo ryšio bazinės stoties sukuriamų EML mode-

liavimas artimoje aplinkoje;• kita.


Tikslas Projekto objektu šio tipo projekte paprastai yra at-skiras modeliuojamas reiškinys ar įrenginys. Projekto paskirtis– suprasti, nustatyti modeliuojamo objekto savybes ar kažkokiųreiškinių įtaką jo savybėms.

.. Telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavimo projektas


4.7 pvz. Telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavimo pro-jekto tikslų variantai

Projekto tikslas – sumodeliuoti plėtrųjį IEEE 803.11 protokolo tinklątaikant ns-2 programų paketą, siekiant išsiaiškinti tinklo mazgųskaičiaus įtaką tinklo aprėpčiai ir greitaveikai.

Projekto tikslas – sukurti M-PSK moduliacijos modelį taikantMatlab ir Simulink programas, siekiant padėti studentams suprastijos veikimo principą ir parametrų įtaką moduliuoto signalo savybėms.


• modeliuojami parametrai, charakteristikos;• modelio parametrai (pvz., tinklo mazgų skaičius, sukuria-

mų duomenų kiekis, aprėpties zona, vartojama, spinduliuo-jama galia, protokolai ir pan.);

• modeliavimo įranga (reikalinga programinė ir aparatinėįranga);

• naudotinos technologijos ir programavimo kalbos;• potencialūs reikalingos pagalbinės programinės įrangos

(programavimo aplinkos, funkcijų bibliotekos ir pan.) irtaikytinų technologijų galimybių aprašymai;

• teisinė bazė ir valstybinio reguliavimo nustatyti apriboji-mai;

• kita.



• vartotojo sąsajos ergonomiškumui;• modelio adekvatumui;• pateikiamų rezultatų formai;• išplėtimui;• ar modeliavimui reikalinga speciali įranga;• kita.


Telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavimo projektoapraše turėtų būti tokie specialieji skyriai: modelio kūrimas, mo-delio įgyvendinimas, modeliavimo rezultatai.


• kam modelis reikalingas;• kokios priemonės reikalingos modeliui sukurti: programi-

nė, aparatinė įranga, kt.;• kokios modelio tobulinimo galimybės, funkcijų išplėtimas

ir pan.;• kokios technologijos ir kokia programavimo kalba(os) ga-

lėtų visa tai užtikrinti.



Patarimai, kaip pateikti analogų apžvalgą Šiame skyriujeturėtų būti aptariami, įvertinami, analizuojami, palyginami keliskirtingi analogiški modeliai ir modeliavimo rezultatai. Pagei-dautina, kad lyginami analogai skirtųsi tarpusavyje, pavyzdžiui,pagal modeliavimo aplinką, naudotą aparatinę įrangą, modelia-vimo sąlygas ir pan.

Apžvalgoje taip pat reikėtų pateikti analogiškų modelių vei-kimo principus, matematinį pagrindą, o jeigu įmanoma, ir įgy-vendinimo algoritmus, parametrus, charakteristikas, glaustai nu-rodyti analogų trūkumus ir privalumus.

Analogų apžvalgos skyrių reikėtų pabaigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų apibendrinti analizuotų analogiškų spren-dimų privalumai ir trūkumai, suformuluoti konkretūs ir išsamūsreikalavimai kuriamam modeliui.


Modelio kūrimas Šiame projekto aprašo skyriuje, remiantispradiniais duomenimis ir reikalavimais, patikslintais užduotiesanalizės skyriuje, bei rezultatais, gautais analogų apžvalgos sky-riuje, reikia sudaryti modelio įgyvendinimo variantą ar variantus.

Visų pirma reikia aprašyti modeliuojamo objekto matematinįpagrindimą, t.y. kokios formulės, duomenys turėtų būti panau-doti kuriant jo modelį. Toliau aprašomas matematinio pagrin-dimo pritaikymas konkrečiai modeliavimo aplinkai. Nurodoma,kokie ir kodėl atliekami supaprastinimai ir apribojimai.

Jei kuriama modeliavimui skirta programinė įranga, sudaro-mi jos veikimo algoritmai (žr. ankstesnį poskyrį). Šio tipo pro-jektuose programiniai modeliai dažniau yra tekstinio-simboliniopavidalo (4.6 pavyzdys) algoritmai, kurie vaizdžiai parodo ma-tematinės formulės, lygties įgyvendinimą.

Jei modeliavimui reikalinga aparatinė su specialia progra-mine įranga, sudaroma modeliavimo schema, kurioje nurodoma,


kokia aparatinė įranga naudojama, kokia programinė įranga turibūti įdiegta, koks ryšys tarp modelio sudedamųjų dalių.

Šį skyrių taip pat rekomenduojama užbaigti apibendrinimoposkyriu, kuriame reikėtų nurodyti pasirinkto sprendimo ar spren-dimų privalumus ir trūkumus. Nuspręsti, kuris sprendimas irkokiu būdu bus įgyvendinamas kitame skyriuje.


Modelio įgyvendinimas Šiame projekto skyriuje aprašomasmodelio įgyvendinimas taikant konkrečią programavimo kalbąarba aparatinę įrangą.

Jei rašoma programinė įranga, yra pateikiami svarbiausi prog-ramos kodo fragmentai (3.10 pavyzdys). Šie yra išsamiai anali-zuojami, pabrėžiant ir argumentuojant autoriaus priimtus spren-dimus. Atkreipiamas dėmesys, kaip priimti sprendimai siejasi aratitinka projekto užduotyje keltus reikalavimus.

Viso programos kodo teksto čia pateikti taip pat nereikia(žr. .. poskyrį). Tačiau svarbu nurodyti, kokie programoskodo fragmentai buvo ”pasiskolinti“, iš kur ir kodėl, kurie kodofragmentai buvo sukurti paties autoriaus.

Jei modeliavimui reikalinga aparatinė ir speciali programinėįranga, yra aprašomi jos nustatymai, kalibravimas ir pan.


Modeliavimo rezultatai Šio skyriaus paskirtis – parodyti su-kurto modelio veiksmingumą ir atitiktį užduotyje iškeltiems rei-kalavimams.

Pradžioje reikia išsamiai aprašyti modeliavimo sąlygas: prog-raminės, aparatinės įrangos pradinius nustatymus, naudojamuspradinius duomenis, modelio įvesties parametrus ir pan. Toliaupateikiami modeliavimo rezultatai.


Modeliavimo rezultatai turėtų būti pateikiami aiškiai ir vaiz-džiai. Pavyzdžiui, jei matavimo duomenų yra daug, jie surašomiį lenteles ir pateikiami prieduose, o tekste pateikiami vidurkių sunuokrypomis grafikai. Prie jų yra nurodomi pradiniai duomenysir nustatymai (4.8 pavyzdys).

4.8 pvz. Modeliavimo rezultatų grafinis pateikimas

4,755,15 5,9 6,7 7,4 7,95 10,2 12,20,5

1,0

1,5

2,0

2,5

Sparta, kbps

SD

, dB

US_EN; µ=0,68, =0,15GB_EN; µ=0,80, =0,16AR; µ=0,72, =0,19LT1; µ=0,95, =0,12

2.1 pav. Spektrinių iškreipių priklausomybė nuo kodeko suku-riamos vidutinės duomenų spartos

Braižant grafikus, reikia atkreipti dėmesį, kokios charakte-ristikos yra vaizduojamos: diskrečios ar tolydžios. Tolydžioscharakteristikos grafike yra vaizduojamos tolydžiomis kreivėmis.Diskrečios charakteristikos pateikiamos taškais apskaičiuotosevietose. Vaizdumo dėlei kartais šiuos taškus galima sujungtipunktyrinėmis linijomis, siekiant geriau atskleisti charakteristi-kos kitimo pobūdį.

Dažnai rezultatų pateikimas priklauso nuo modeliavimo prog-


raminės įrangos pateikiamų rezultatų pavidalo. Tačiau bet kokiuatveju patartina galutinius rezultatus pateikti grafikų pavidalu.

Šiame skyriuje ypatingą dėmesį reikia skirti sukurto modelioir juo gautų modeliavimo rezultatų adekvatumui patikrinti. Rei-kėtų gautus rezultatus lyginti su kitų autorių gautais rezultatais,kita modeliavimo įranga gaunamais rezultatais arba motyvuoti,kaip jie atitinka gerai žinomas tendencijas.

Jei atliekamas statistinis modeliavimas, reikia parodyti gau-tų rezultatų patikimumą: ar imtis yra pakankama, koks gautųrezultatų išsibarstymas, kokia koreliacija su teoriniais modeliaisir pan.

Šis skyrius taip pat turėtų baigtis poskyriu, kuriame api-bendrinami modelio testavimo rezultatai, įvertinama jų atitiktisprojekto užduotyje iškeltiems reikalavimams.


.. Telekomunikacijų sistemos savybių ti-riamasis projektas

Šio tipo projekte yra atliekamas telekomunikacijų sistemosdalies ar reiškinio, sietino su telekomunikacijomis, parametrų,charakteristikų matavimas ir interpretavimas. Šio tipo projek-tuose dažniausiai yra naudojama kažkokia matavimo techninė irprograminė įranga. Kartais matavimo įrangą reikia sukurti arpatobulinti.

Tokio tipo projekto pavyzdžiais galėtų būti:

• TCP protokolo belaidžiuose tinkluose našumo tyrimas;• realaus laiko vaizdo transliavimo belaidžiu ryšiu kokybės

tyrimas;• M-PSK moduliatoriaus charakteristikų tyrimas;

.. Telekomunikacijų sistemos savybių tiriamasis projektas

• 3G mobiliojo ryšio bazinės stoties sukuriamų EML artimo-je aplinkoje tyrimas;

• kita.


Tikslas Projekto objektu šio tipo projekte paprastai yra ma-tuojami įrenginio ar reiškinio parametrai ar charakteristikos. Pro-jekto paskirtis – suprasti, nustatyti matuojamo objekto savybesar kažkokių reiškinių įtaką jo savybėms.


4.9 pvz. Telekomunikacijų sistemos fragmento tiriamojo projektotikslų variantai

Projekto tikslas – ištirti TCP protokolu perduodamų duomenų spartosbelaidžiame WiFi tinkle priklausomybę siekiant išsiaiškinti perkrovosvengimo algoritmo tipo efektyvumą.

Projekto tikslas – ištirti 3G mobiliojo ryšio duomenų perdavimopaslaugos pateikiamumą Liepos gatvėje siekiant išsiaiškinti šiospaslaugos kokybines charakteristikas.


• matuojami parametrai, charakteristikos;• matavimo sąlygos (matavimų laikinis, geografinis dažnis,

matavimų trukmė, matavimų pakartojamumas ir pan.);• matavimo įranga (reikalinga programinė ir aparatinė įran-

ga);


• kita.


• matavimo rezultatų pateikimo formai;• teisinė bazė ir valstybinio reguliavimo nustatyti apriboji-

mai matuojamam objektui;• ar modeliavimui reikalinga kita speciali įranga ar sąlygos;• kita.


Telekomunikacijų sistemos fragmento modeliavimo projektoapraše turėtų būti tokie specialieji skyriai: matavimų metodikair įgyvendinimas, matavimo rezultatai.


• kam reikalingi šie matavimai;• kokios priemonės reikalingos matavimams atlikti: progra-

minė, aparatinė įranga, kt.;• kokie teisinės bazės ir valstybinio reguliavimo nustatyti ap-

ribojimai matuojamam objektui ir jo matavimo metodikai.

Užduoties analizės skyrių reikėtų baigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų patikslinti ir papildyti tyrimui atlikti rei-kalingi duomenys ir reikalavimai.


Patarimai, kaip pateikti analogų apžvalgą Šiame skyriujeturėtų būti aptariami, įvertinami, analizuojami, palyginami keliskirtingi analogiški tyrimai ir jų rezultatai. Pageidautina, kadlyginami analogai skirtųsi tarpusavyje, pavyzdžiui, pagal mata-vimo sąlygas, naudotą aparatinę ir programinę įrangą ir pan.

Apžvalgoje reikėtų pateikti analogiškų matavimų atlikimometodikas, matavimo sąlygas, naudotos techninės ir programi-nės įrangos charakteristikas ir parametrus, gautus rezultatus irpan. Glaustai nurodyti analogiškų matavimų trūkumus ir priva-lumus.

Analogų apžvalgos skyrių reikėtų pabaigti apibendrinimo po-skyriu, kuriame būtų apibendrinti analizuotų analogiškų mata-vimų privalumai ir trūkumai, suformuluoti konkretūs ir išsamūsreikalavimai būsimiems matavimams.


Matavimų metodika ir įgyvendinimas Šiame skyriuje išpradžių reikia išsamiai aprašyti matavimų atlikimo metodiką:kokiomis sąlygomis atliekami matavimai, kokia įranga atlieka-mi matavimai, kokios šios įrangos charakteristikos, reikalavimaimatavimo rezultatų patikimumui.

Vaizdumo dėlei čia gali būti pateikiama matavimų atlikimoschema, nurodant matavimo įrangą, sąlygas, duomenų surinkimoir apdorojimo ypatumus.

Toliau aprašoma, kaip matavimai buvo atliekami, ar pasise-kė įvykdyti visus matavimų metodikoje keliamus reikalavimus.Nurodyti, kiek ir kokio pobūdžio duomenų buvo surinkta.

Jei matavimams reikalinga speciali aparatinė ir programinėįranga, yra aprašomi jos nustatymai, kalibravimas ir pan.

Šį skyrių taip pat rekomenduojama užbaigti apibendrinimoposkyriu, kuriame reikėtų nurodyti pasirinktos matavimo me-todikos privalumus ir trūkumus, matavimų atlikimo aspektus,


kurie galėjo turėti įtakos surinktų duomenų patikimumui.Skyriaus apimtis apie 7 puslapius.

Matavimų rezultatai Šio skyriaus paskirtis – atlikti surinktųmatavimo duomenų analizę ir parodyti gautų rezultatų patiki-mumą ir atitiktį užduotyje iškeltiems reikalavimams.

Iš esmės šis skyrius labai panašus į Telekomunikacijų sis-temos dalies modeliavimo tipo projekto modeliavimo rezultatųapdorojimo skyrių.

Pradžioje reikia išsamiai aprašyti, kaip, kokiu tikslu ir ko-kia įranga buvo apdorojami matavimų duomenys. Čia gali būtipateikiamos matematinės formulės, duomenų apdorojimo prog-ramų algoritmai ir kodų fragmentai.

Toliau pateikiami matavimų rezultatai. Jie turėtų būti pa-teikiami aiškiai ir vaizdžiai. Pavyzdžiui, jei matavimo duomenųyra daug, jie surašomi į lenteles ir pateikiami prieduose, o tekstepateikiami vidurkių su nuokrypomis grafikai (4.7 pavyzdys).

Primename, kad, braižant grafikus, reikia atkreipti dėmesį,kokios charakteristikos yra vaizduojamos: diskrečios ar toly-džios. Tolydžios charakteristikos grafike yra vaizduojamos toly-džiomis kreivėmis. Diskrečios charakteristikos pateikiamos taš-kais apskaičiuotose vietose. Vaizdumo dėlei kartais šiuos taškusgalima sujungti punktyrinėmis linijomis, siekiant geriau atskleis-ti charakteristikos kitimo pobūdį.

Dažnai rezultatų pateikimas priklauso nuo matavimo apa-ratinės ar programinės įrangos pateikiamų rezultatų pavidalo.Tačiau bet kokiu atveju patartina galutinius rezultatus pateiktigrafikų pavidalu.

Šiame skyriuje ypatingą dėmesį reikia skirti atliktų matavi-mų rezultatų adekvatumui patikrinti. Reikėtų gautus rezultatuslyginti su kitų autorių gautais analogiškų matavimų rezultataisarba motyvuoti, kaip jie atitinka gerai žinomas tendencijas.


Kaip įprastai, čia yra atliekami statistiniai matavimai, to-dėl reikia parodyti gautų rezultatų patikimumą: ar matavimųimtis yra pakankama, koks gautų rezultatų išsibarstymas, kokiakoreliacija su teoriniais modeliais ir pan.

Šis skyrius taip pat turėtų baigtis poskyriu, kuriame api-bendrinami matavimo rezultatai, įvertinama jų atitiktis projektoužduotyje iškeltiems reikalavimams.


LITERATŪRA

Gerdžiūnas, P.; Plakys, V. (2007). Bendrieji akademinių darbųįforminimo reikalavimai. Vilnius: Technika.

Kajackas, A.; Medeišis, A.; Paulikas, Š.; Sidaras, S. (2008). Te-lekomunikacijų raida. Vilnius: Technika.

Rutkauskas, A. V.; Plakys, V.; Sūdžius, V. (2011). Magistromokslinis darbas: forma, struktūra, procesas: mokomoji kny-ga. Vilnius: Technika.

Seilius, A.; Skardžius, J. (1995). Radioelektronikos bakalaurųbaigiamieji darbai. Vilnius: Technika.

Šarlauskienė, L. (2008). Bibliografinių nuorodų ir literatūros są-rašų sudarymas: metodiniai patarimai. Kaunas: Lietuvos že-mės ūkio universiteto Leidybos centras.

DALYKINĖ RODYKLĖ

Aanalogų apžvalga . . . . . . . . . . 16anotacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

Fformatavimas

bibliografinės nuorodos 26formulės . . . . . . . . . . . . . . . 22lentelės . . . . . . . . . . . . . . . . 23literatūros sąrašas . . . . . 27objektų formatavimas . 21paveikslai. . . . . . . . . . . . . .23programos kodas . . . . . . 23teksto formatavimas . . . 20

Ppriedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18pristatymas. . . . . . . . . . . . . . . .31

Rrezultatų apibendrinimas . . 18rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Ssandara. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11

Ttikslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5tipiniai projektai. . . . . . . . . . .33

aparatinės dalies fragmen-tas . . . . . . . . . . . . . . . . 43

pradiniai duomenys. .44pradiniai reikalavimai45projektų pavyzdžiai . 43projekto objektas . . . . 44specialieji skyriai . . . . 46

modeliavimas . . . . . . . . . .57pradiniai duomenys. .59pradiniai reikalavimai59projektų pavyzdžiai . 57

Dalykinė rodyklė

projekto objektas . . . . 58specialieji skyriai . . . . 59

programinės dalies frag-mentas . . . . . . . . . . . . 50

pradiniai duomenys. .50pradiniai reikalavimai51projektų pavyzdžiai . 50projekto objektas . . . . 50specialieji skyriai . . . . 52

tinklo fragmentas . . . . . . 35pradiniai duomenys. .37pradiniai reikalavimai37projektų pavyzdžiai . 35projekto objektas . . . . 36specialieji skyriai . . . . 38

tiriamasis projektas. . . .64pradiniai duomenys. .64pradiniai reikalavimai65projektų pavyzdžiai . 64projekto objektas . . . . 64specialieji skyriai . . . . 65

Uužduoties analizė . . . . . . . . . . 15užduotis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

pradiniai reikalavimai irduomenys . . . . . . . . . 10

tikslas . . . . . . . . . . . . . . . . . 10turinys . . . . . . . . . . . . . . . . 11

PRIEDAI

75

Priedai

A priedas. Projekto užduoties blankoforma

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ELEKTRONIKOS FAKULTETAS TELEKOMUNIKACIJŲ INŽINERIJOS KATEDRA

TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOS KURSINIO PROJEKTO

UŽDUOTIS14 pt Times New Roman

Studentui (ei) Vardas PAVARDĖ (vardas, pavardė)

Projekto darbo tema: Projekto pavadinimas Project title (lietuvių ir anglų kalbomis)

Projekto užbaigimo terminas 201__ m. ________ mėn. ___ d.

PROJEKTO UŽDUOTIES PRADINIAI DUOMENYS IR REIKALAVIMAI

1. Darbo tikslas 2. Duomenys ir reikalavimai 3. Aprašo turinys

1. Įvadas. Užduoties analizė 2. ... apžvalga 3. ... kūrimas 4. ... įgyvendinimas 5. ... patikra 6. Rezultatų apibendrinimas Literatūros ir informacinių šaltinių sąrašas Priedai (CD ar DVD)

... demonstracinė programa ir jos išeities kodas ... eksperimentinės patikros rezultatai 4. Brėžinių ir plakatų sąrašas

4.1. Užduoties ir rezultatų plakatas 4.2. ... sistemos grafinės sąsajos plakatai 4.3. ... programos algoritmo struktūra

Projekto konsultantas: _____________ V. Pavardė, doc. dr. (parašas) (vardas, pavardė, mokslinis vardas ir laipsnis)

Projekto vadovas: ____________ V. Pavardė, doc. dr.

(parašas) (vardas, pavardė, mokslinis vardas ir laipsnis) Užduotį gavau: _____________ ____________ V. Pavardė,

(data) (parašas) (vardas, pavardė)

20 mm nuo lapo apačios

20 mm nuo lapo viršaus

paraštė 25 mm nuo lapo krašto


Visas tekstas 11pt, Times New Roman

B priedas. Projekto aprašo antraštinislapas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 12pt, Times New Roman

ELEKTRONIKOS FAKULTETAS 12pt, Times New Roman TELEKOMUNIKACIJŲ INŽINERIJOS KATEDRA 12pt, Times New Roman

Vardas PAVARDĖ 14pt, Times New Roman

PROJEKTO PAVADINIMAS 14pt, Times New Roman PROJECT TITLE 14pt, Times New Roman

Kompleksinis kursinis projektas 14pt, Times New Roman

12pt, Times New Roman Vadovas doc. dr. V. Pavardė ____________ _____ (mokslinis vardas ir laipsnis, vardas, pavardė) (parašas) (data)

12pt, Times New Roman Konsultantas doc. dr. V. Pavardė ____________ _____ (mokslinis vardas ir laipsnis, vardas, pavardė) (parašas) (data)

Vilnius, 2012 12pt, Times New Roman 20 mm nuo lapo apačios

20 mm nuo lapo viršaus



C priedas. Projekto aprašo sudėtis

Apra!o dalis Paai!kinimas <Antra!tinis lapas> <Projekto u"duotis> Atskiras lapas, dvipus!s spaudos atveju nelyginis. <S#"iningumo deklaracija> Atskiras lapas, dvipus!s spaudos atveju nelyginis. <Anotacija> Atskiras lapas, dvipus!s spaudos atveju nelyginis.

<Turinys> Pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

<Lenteli$ s#ra!as> Neprivalomas, pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

<Paveiksl$ s#ra!as> Neprivalomas, pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

%ymenys Simboliai Santrumpos S#vokos

Rekomenduotinas, pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

1. &vadas Skyrius pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

2. U"duoties analiz' Skyrius pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

3. Analog$ ap"valga 3.1. Pirmasis poskyris 3.2. Antrasis poskyris 3.3. Apibendrinimas

Skyrius pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

4. Pirmasis specialusis skyrius 4.1. Pirmasis poskyris 4.2. Antrasis poskyris 4.3. Apibendrinimas


5. Antrasis specialusis skyrius 5.1. Pirmasis poskyris 5.2. Antrasis poskyris 5.3. Apibendrinimas


… Speciali"j" poskyri" skai#ius priklauso nuo projekto tipo.

7. Rezultat$ apibendrinimas Skyrius pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

Literat(ra ir kiti !altiniai Pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

Priedai A priedas B priedas …

Neprivalomi, kiekvienas priedas pradedamas naujame puslapyje, dvipus!s spaudos atveju nelyginiame.

D priedas. Grafinių iliustracijų ir brėžiniųpavyzdžiai

Struktūrinės schemos pavyzdys

VGTU 2011-09-18.001 E1

Moduliatorius

Strukt!rin" schema

Litera Mas! Mastelis

Pak. Lapas Dokumento Nr. Para"as Data

D Sudar! V. Pavard" 06.18

Tikrino V. Pavard" 06.18

Konsultavo V. Pavard" 06.18 Lapas 1 Lap# 1

TET-9/1

= =

LOGIN! SCHEMA

s(t) s(t) - y(t) d(t) d(nT)

y(t)

U min U max

Adaptyvinis mazgas

Principinės elektrinės schemos pavyzdys

VGTU 2011-09-18.001 E3

Moduliatorius

Principin! elektrin! schema

Litera Mas! Mastelis

Pak. Lapas Dokumento Nr. Para"as Data

D Sudar! V. Pavard! 06.18

Tikrino V. Pavard! 06.18

Konsultavo V. Pavard! 06.18 Lapas 1 Lap# 2

TET-9/1

Aktyvus !DF

R3 10k

D T

C

D T

C

x(t) x(t)-y(t) 6

511 5

3

1 9

11

13

DD1 K561TM2DA1 K521CA1

DD1.1 DD1.2

Taktinis in.

-y(t)

-5 VR4 5-20k

R1 10k

R2 270

R6 100k R7 2M

+5 V

d(nT)

R9 10k

R5 1M

C1 470n

C2 1000p

DA2K504NT3A

DA2.1

DA3 K140UD7

R8 470k

DD2,1 1

2

3

62

38

21

DD2 K561LP2

=1

Principinė elektrinė schema taikant ”EAGLE PCB DesignSoftware“

2N3904

2N3904

2N3904

2N3904

2N3906

2N3906

2N3904CA3140N

ICL7660CPA

7805TV

1N4148DO35-7

1N4148DO35-7

1N4148DO35-7

GND GND

GNDGND

GND

GNDGND

GND GND

GND

GND

GND

GND

GND

GND

GND GND GND GNDGND

GND

GND

GND

1N4148DO35-7

GND

1N4148DO35-7

GND

T1

T2

T3

T4

Q1

Q2

T5

1

2

3

5

6

8

IC1 74

LV6

CAP-

4

NC

1

VOUT

5

GND

3

V+

8

OSC

7CAP+

2

IC2

VI1

2

VO3

IC3

GND

B1

C1C2

C3

C4

C5

R1

R2

R3

R4

R5

R6

R7

R8

R9

R10

R11

R12

R13

R14

R15

R16

R17

D1

D2

D3

D4

D5

D6

D7

LSP1

LSP2

LSP3

LSP4

LSP5

LSP6

LSP7

LSP8

LSP9

LSP10

LSP11

LSP12

LSP13

LSP15

LSP18

LSP19

LSP14

D8R18

LED1

LSP16LSP17

D9

LSP20LSP21

F1

+

+

+

+

+

ON/OFF

Battery

DB9-PIN-3

DB9-PIN-2

DB25-PIN-11

DB25-PIN-13

DB25-PIN-15

DB25-PIN-24

DB25-PIN-1

DB25-PIN-2

DB9-PIN-4

DB9-PIN-5

DB9-PIN-8+9

DB25-PIN-6

DB25-PIN-8

DB25-PIN-4

DB25-PIN-12

Battery

TRAFO

Pradžia

Laukti duomenų

kadro

Pabaiga

Nustatyti išlikimo strategiją

Laukti DIFS

Siųsti kadrą

Nustatyti laikmatį

Nustatyti atsitraukimų skaitiklį į 0

ACK gautas?

Padidinti atsitraukimų

skaitiklį

Skaitiklis išseko?

Ne Taip

Laukti atsitraukimo

intervalą

Ne

Taip

X.X pav. CSMA/CA veikimo algoritmas be apsikeitimo RTS/CTS kadrais

E priedas. Projekto pristatymo skaidriųpavyzdžiai

2012-06-24

1

ĮMONĖS KOMPIUTERIŲ TINKLO PLĖTROS PROJEKTAS

Autorius: Vardenis Pavardenis Vadovas: doc. dr. Vardenis Pavardenis

Darbo tikslas ir uždaviniai

¥  Tikslas: patobulinti įmonės kompiuteriu tinklo segmentą, skirtą tarnybinių duomenų apsikeitimui ir saugojimui siekiant geriau apsaugoti informaciją.

¥  Uždaviniai:

¥  Išsiaiškinti... ¥  Suprojektuoti... ¥  Patikrinti...

Telekomunikacijų inžinerijos katedra Vardenis Pavardenis

TET-10/1 grupė 2/11

Documents

TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOS - dspace.vgtu.ltdspace.vgtu.lt/bitstream/1/1395/1/1332_Paulikas_Telekomunikaciju_web.pdf · pateiksime tik bendruosius reikalavimus projekto užduoties