TERITORIJOS TVARKYMO PROJEKTAS - VDU...Kaišiadorių rajono rekreacijos ir turizmo išteklių vertinimą (balais), nustatyta, kad bendras analizės vertinimo vidurkis - 2,4 balo iš

1

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

Žemėtvarkos ir geomatikos institutas

Vita Mačinskaitė

KAIŠIADORIŲ RAJONO ETNOGRAFINĖS KAIMO SODYBOS

TERITORIJOS TVARKYMO PROJEKTAS

Bakalauro baigiamasis darbas

Žemėtvarkos studijų programa, valstybinis kodas 612H91001

Inžinerijos studijų kryptis

Vadovė Lekt. G. Ivavičiūtė_ __________ ___________

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta doc. Dr. Jolanta Valčiukienė__ ____________ ______

(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2020

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA – 2020-6, 2020 m.

balandžio 15 d.).

Pirmininkas Kazys Maksvytis, VĮ "Registrų centras".

Nariai:

1. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Vytauto Didžiojo universitetas;

2. Doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė – Neklejonovienė, Vytauto Didžiojo universitetas;

3. Dr. Vilma Sudonienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

4. Doc. dr. Jolanta Valčiukienė, Vytauto Didžiojo universitetas“.

Recenzentė: lektorė D. Gudritienė ____________ ____________

(Parašas) (Data)

3

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................................. 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................... 8

1.1. Etnografinių sodybų samprata ir apibūdinimas ............................................................ 8

1.2. Lietuvos etnografinių sodybų raida ir kultūra ............................................................ 10

1.3. Etnografija užsienyje .................................................................................................. 11

1.4. Kaimo sodybos, raštai, etnokultūra ............................................................................ 12

1.5. Istorinės sodybos rajone ............................................................................................. 12

2. DARBO METODIKA ................................................................................................. 14

3. KAIŠIADORIŲ RAJONO REKREACIJOS IR TURIZMO IŠTEKLIŲ ESAMOS

SITUACIJOS ANALIZĖ ............................................................................................................ 16

3.1. Kaišiadorių rajono apibūdinimas ................................................................................ 16

3.2. Kaišiadorių rajono rekreacijos ir turizmo išteklių vertinimas .................................... 17

3.3. SSGG analizė .............................................................................................................. 24

4.KAIŠIADORIŲ RAJONO ETNOGRAFINĖS SODYBOS TERITORIJOS ANALIZĖ .. 25

4.1. Kraštovaizdžio vertinimas .......................................................................................... 25

4.2. Teritorijos esamos būklės analizė ............................................................................... 34

5. TERITORIJOS PROJEKTAVIMAS .......................................................................... 39

5.1. Etnografinės sodybos projektavimas .......................................................................... 39

5.2. Teritorijos funkcinis zonavimas ................................................................................. 42

5.3. Techniniai – ekonominiai skaičiavimai ...................................................................... 46

IŠVADOS .............................................................................................................................. 47

PASIŪLYMAI ....................................................................................................................... 47

P R I E D A I .......................................................................................................................... 52

4

SANTRAUKA

Mačinskaitė V., Kaišiadorių rajono etnografinės kaimo sodybos teritorijos tvarkymo

projektas. Bakalauro baigiamasis darbas pagal žemėtvarkos studijų programą. Mokslinis patarėjas:

lekt. G. Ivavičiūtė. Žemėtvarkos ir geomatikos institutas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas,

Vytauto Didžiojo universitetas. Akademija, 2020. 47 - p.

Prasminiai žodžiai: etnografinė kaimo sodyba, kraštotvarkos principai, teritorijos

tvarkymas.

Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono Oginskių dvaro teritorija.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Oginskių dvaro teritorijos esamą padėtį ir parengti etnografinės

sodybos tvarkymo projektą.

Uždaviniai:

1. Įvertinti esamą kaimo sodybos teritorijos padėtį;

2. Suskirstyti teritoriją į funkcines zonas ir parinkti tinkamus želdinius;

3. Atlikti techninius – ekonominius skaičiavimus;

4. Parengti vizualizaciją Sketchup ir teritorijos tvarkymo projektą AutoCAD programomis.

Tyrimo metodai: literatūros analizė, Kaišiadorių rajono turizmo ir rekreacijos išteklių

vertinimo analizė, gamtovaizdžio įspūdingumo vertinimo metodas, SSGG analizė, fotofiksacija,

teritorijos zonavimas, projektavimas naudojant AutoCAD ir Sketchup programas.

Tyrimo rezultatai: Pirmojoje darbo dalyje analizuota literatūros apžvalga. Antrojoje darbo

dalyje atlikta esamos būklės analizė ir teritorijos vertinimas. Treciojoje darbo dalyje parengtas

tvarkymo projektas ir pateiktos rekomendacijos.

Pagrindines isvados: 1. Įvertinus teritorijos esamą situaciją, matyti, kad ji apleista ir

neprižiūrėta. Projektuojamas sklypas užima 2,58 ha plotą bei priklauso žemės ūkio ir miškų ūkio

teritorijų zonai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - gyvenamosios ir užstatytos

teritorijos. Sodyboje vyraujantis dirvožemio našumo balas nuo 48,5 iki 64,9 balų. 2. Atlikus

Kaišiadorių rajono rekreacijos ir turizmo išteklių vertinimą (balais), nustatyta, kad bendras analizės

vertinimo vidurkis - 2,4 balo iš 3 galimų. 3. Įvertinus Oginskio dvaro aplinką prieš projektą, nustatyta,

kad teritorija yra blogos būklės, ji vertinama 67 balais, po projekto įgyvendinimo balas pakiltų iki 97

balų. Etnografinės sodybos sutvarkymas pakeltų teritorijos estetinę vertę ir pritrauktų lankytojų

srautą. 4. Oginskio dvaro teritorija, derinant prie esamų statinių ir augalų, suskirstyta į 5 zonas.

Parinkta 30 rūšių želdinių ir gėlių (500 vnt.), kad sodyboje visu šiltuoju sezonu teritoriją puoštų

žydintys augalai. 5. Atlikus techninius – ekonominius skaičiavimus, projektuojamos teritorijos

tvarkymo preliminari sąmata – 660000 Eur. 6. Atlikus paruošiamuosius darbus, parengta vizualizacija

Sketchup ir teritorijos tvarkymo projektas AutoCAD programomis.

5

SUMMARY

Mačinskaitė V., Management Project of Kaišiadorys District Ethnographic Rural

Homestead Territory, Bachelor Graduation Thesis in the study programme Land management.

Scientific adviser: lect. G. Ivavičiūtė. Institute of Land Management and Geomatics, Faculty of Water

Management and Land Management, Vytautas Magnus University. Akademija, 2020. 47 - p.

Key Words: ethnographic rural homestead, landscaping principles, territory management.

Research object - the territory of Oginskiai manor of Kaišiadorys district.

Research aim – to analyze the situation of the territory of Oginskiai manor and to prepare an

ethnographic homestead management project.

Objectives:

1. To analyze the current condition of the territory of Oginskiai manor;

2. To divide the territory into functional zones and select suitable greenery;

3. To perform technical-economic calculations;

4. To prepare a visualization sketch and project with AutoCAD applications.

Research methods: literature analysis, Kaišiadorys district tourism and recreation resource

assessment analysis, landscape impression assessment methods, SWOT analysis, photo fixation,

territory zoning, design using AutoCAD and Sketchup programs.

Research results: The first part of the work analyzes the literature review. In the second part

of the work, the analysis of the current condition and the assessment of the territory is performed. In

the third part of the work, a management project is prepared and recommendations are provided.

Conclusions: 1. An assessment of the current situation of the site shows that it is derelict and

unmaintained. The projected plot covers an area of 2.58 ha and belongs to the zone of agricultural

and forestry territories, the main purpose of land use is residential and built-up areas. The prevailing

soil productivity score in the homestead is from 48.5 to 64.9 points. 2. After the evaluation of

recreation and tourism resources of Kaišiadorys district (points), it was determined that the total

average evaluation of the analysis is 2.4 points out of 3 possible. 3. After evaluating the environment

of Oginskis manor before the project, it was established that the territory is in poor condition, it is

evaluated with 67 points, after the implementation of the project the score would increase to 97 points.

The arrangement of the ethnographic homestead would increase the aesthetic value of the territory

and attract the flow of visitors. 4. The territory of Oginskis manor, in combination with the existing

buildings and plants, is divided into 5 zones. 5. After performing technical and economic calculations,

the preliminary estimate of the management of the projected territory is 660000 Eur. 6. After the

preparatory work, the visualization Sketchup and the territory management project with AutoCAD

programs were prepared.

6

ĮVADAS

Kraštotvarka yra priemonių rinkinys, skirtas specialistų darbams vietovėse planuoti,

ekonominei bei socialinei politikai formuoti, darniam žmogaus ir gamtos rezultatui pasiekti.

Planuojant gamtovaizdį turi būti gerai apgalvoti ateities pokyčiai, kad prireikus būtų galima atlikti

gerinimo, kūrimo ir atkūrimo darbus. Svarbu siekti, jog naujai formuojamas kultūrinis kraštovaizdis

atitiktų estetikos principus, būtų pilnas biologinės įvairovės, informatyvus, ekonomiškas ir patogus

bei priimtinas visuomenei.

Praktine ir metodine prasme kraštotvarkos tvarkymo ir teritorijų planavimo klausimai pasidarė

svarbūs atkūrus Lietuvos valstybę. Optimaliai planuojant teritorijas reikia moksliškai pagrįsti

numatomą teritorijos kaitą, atsižvelgti į ateities prognozes, derinti žmonių interesus ir ekonominę

pusiausvyrą, kurti planavimo dokumentų sistemą ir erdvinės struktūros metodiką.

Lietuvoje vis dar neskiriama užtektinai dėmesio kraštovaizdžio planavimui. Žvelgiant į

urbanizuotų teritorijų planavimą dažnai matoma, kaip vengiamas ir ignoruojamas architektūrinio

kraštovaizdžio terminas, painiojamas su natūralia aplinka ar žmogaus pasėtais ar pasodintais augalais.

Mūsų krašte tai sąlygoja ir pasireiškia neigiami rezultatai pasiklystant po įvairius gamtovaizdžio

supratimo aspektus, sistemingos gamtovaizdžio planavimo sistemos trūkumą, kraštovaizdžio

planavimo stiprinimo į kompleksinį teritorijų planavimo stygių, specialiojo planavimo sąstingį,

neišvystytus metodinius reikalavimus.

Temos aktualumas. Anksčiau pagal sodybų išvaizdą buvo galima spręsti apie gyventojus, net

ir kuklesnės sodybos buvo puošiamos kraštui būdingais motyvais: langinės, stogo kraigo puošimas,

stogo danga, rastų rentimo technologijos. Šiuo metu svarbu išsaugoti etnografiją, kultūrą, senąsias

krašto tradicijas, atkuriant senas ar statant naujas sodybas regionuose laikantis kraštotvarkos principų.

Temos naujumas. Teritorijoje rengiami įvairūs kraštovaizdžio tvarkymo projektai, bet nėra

akcentuojama kultūros istorijos išsaugojimas ir etnografija. Statomos naujos sodybos neatitinka

kraštotvarkos principų, nėra rengtas toks projektas.

Temos teorine ir praktine reiksme. Teorinėje dalyje nagrinėta etnografinių sodybų

išsidėstymas teritorijoje, namų puošybos akcentai būdingi kraštui ir parengtas projektas turės

ypatingą reikšmę regiono kultūriniui bei istoriniui gyvenimui. Planuojama atgaivinti sodybą pagal

etnografines tradicijas ir įkurti šalutinę, alternatyvią veiklą žemės ūkio žemėje - levandų ūkį.

Temos problematika. Šiuo metu yra įkuriama daug sodybų pailsėti nuo urbanizuotos

kasdienybės ir atgauti jėgas gamtoje. Atsižvelgiant į augančius žmonių poreikius, jos pritaikytos

ivonatyviai su visais šiuolaikiniais patogumais. Daugelis jų įrengtos švęsti pobūviams ir nutolta nuo

kaimo sodybos esmės, tai atsispindi tik pavadinimuose. Šiuolaikinės steigiamos sodybos neatitinka

kraštotvarkos planavimo principų: perimti paveldo elementus, puoselėti ir perduoti jas ateities

7

kartoms. Remiantis mūsų šalies kraštovaizdžio politikos kryptimis reikia skatinti tradicines veiklas

kaimiškuosiuose vietovėse ir tausoti etnografinį paveldą. Jaučiamas etnografiniu pagrindu paremtų

sodybų stygius.

Darbo objektas - Oginskių dvaro etnografinės kaimo sodybos teritorija.

Darbo tikslas - išanalizuoti Oginskių dvaro teritorijos esamą padėtį ir parengti etnografinės

sodybos tvarkymo projektą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kaimo sodybos teritorijos esamą padėtį;

2. Suskirstyti teritoriją į funkcines zonas ir parinkti tinkamus želdinius;

3. Atlikti techninius – ekonominius skaičiavimus;

4. Parengti vizualizaciją Sketchup ir teritorijos tvarkymo projektą AutoCAD programomis.

Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, darbo metodika, darbo rezultatai, išvados, naudotos

literatūros sąrašas, priedai (lentelės, paveikslai ir brėžiniai). Darbo apimtis – 47 puslapiai, jame yra

15 lentelių ir 23 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 60 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikti 7

priedai, papildantys tyrimo duomenis.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Temos istirtumas. Analizuojant šią temą - informacijos rasta negausiai. Daugiausiai kalbama

apie problemas, kaip tvarkyti ir prižiūrėti sodybas, kad jos atitiktų etnografijos principus. Žvelgiant į

esamą situaciją, numatomos dvi galimybės: etnografinės sodybos supus ir išnyks arba, rekonstruojant

jas, bus prarandamas senovės paveldas.

1.1. Etnografinių sodybų samprata ir apibūdinimas

Etninė kultūra atspindi šalies kultūrinį vaizdą, žmonių savirealizaciją ir išgyvenimo principus.

Susiklosčius socialiniams, dvasiniams bei ekonominiams gyvenimo kriterijams, Lietuvos etninės

kultūros paveldui kaimo gyvenamuosiuose vietovėse gresia išnykimas. Taikomais paveldosaugos ir

valstybės paramos resursais neįmanoma apsaugoti etnokultūrinių kaimų nykimo ir užtikrinti tradicijų

laikymosi. Susidūrus su šia problema, matomos dvi išeitys: saugant kelti likusius etnokultūrinius

objektus į muziejus ir perleisti jiems priežiūrą, taip prarandant lokališkumą, ar palikti esamose vietose

ir prisitaikant bandyti saugoti jų autentiškumą bei tradicijų tąsą.

Etnografinės vienkiemių sodybos – tai žemvaldžio ir jo šeimos gyvenamoji vieta. Šios

sodybos turi išskirtinumą tam regionui būdingų statybinių medžiagų panaudojimu, statinių išdėstymo,

aplinkos tvarkymo ir želdinimo tradicijomis, smulkiosios architektūros ir puošimo etniniais

ypatumais (Dėl Saugotinų..., 2003).

T. S. Weisner (1997) teigia, kad etnografija labiausiai tinka suprasti žmogaus vystymąsi, kaip

adaptyvų asmenų ir bendruomenių projektą - tai yra tai, ką šeimos ir bendruomenės bando

įgyvendinti, kad pasiektų savo tikslus.

Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, taikomi šie metodai: išsaugojimo - išlaikant autentiškumą;

atkūrimo – laikantis tradicijų ir atnaujinimo – atnaujinti pritaikant naujam kraštovaizdžiui kurti (Dėl

Lietuvos..., 2004).

Atsižvelgiant į šiandieninės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos priemones, galima matyti,

kad yra vadovaujamasi „saugoti draudžiant“, kai tuo tarpu reikėtų „saugoti naudojant ir prižiūrint“.

Numatytose tvarkymo uždaviniuose teikiama svarba aplinkos ryšio su istoriniu gyvenamosios

vietovės vaizdo išlaikymu. Vietovės atgaivinamos naudojant restauravimo priemones, istorinius

palikimus kopijuojant, o naujos statybos vykdomos atkartojimo pagrindais. Šios vietovės gali būti

gyvenamos bei atlikti žemės ūkio ir rekreacines funkcijas. Taip pat vystomi pagalbiniai verslai,

prioritetas skiriamas tradiciniams verslams (Dėl Saugotinų..., 2003).

B. Lane (1994) požiūriu, kaimo turizmas apibrėžiamas, kaip atskira veikla, turinti aiškių

savybių, kurios gali skirtis pagal intensyvumą ir plotą. Aptariami žemės ūkio ir kaimo turizmo

skirtumai ir nagrinėjama, kodėl kaimo turizmas ir tvaraus turizmo koncepcija turėtų būti ypatingi.

https://www.tandfonline.com/author/Lane%2C+Bernard

9

R. L. Baskerville ir M. D. Myers (2015) manymu, iki šiol dauguma etnografinių tyrimų

informacinėse sistemose buvo paremti tradiciniu antropologiniu etnografijos modeliu. Šiame

tradiciniame etnografijos modelyje vienas iš svarbiausių duomenų rinkimo būdų yra dalyvių

stebėjimas.

T. V. Staniukovich ir K. V. Chistov (1981) nuomone, šiandien etnografija naudoja daugybę

šaltinių. Tiesioginis stebėjimas, kuris visada buvo viena iš svarbiausių etnografinės medžiagos

rinkimo priemonių, intensyviai papildomas daugeliu taip vadinamų „neeksploatuojamų“ metodų.

Istorinių dokumentų ir archeologijos tyrimas, sociologinės apklausos ir, žinoma, muziejų kolekcijose

surinktų objektų tyrimas.

Pasak E. Zube ir kitų (1982), kraštovaizdžio suvokimo tyrimai per pastaruosius du

dešimtmečius daugelyje šalių atsiliepė į įstatymų leidybą ir kraštovaizdžio tvarkymo, planavimo ir

projektavimo klausimus. Straipsnyje pateikiama paradigmų, kurių buvo laikomasi vertinant

suvokiamas kraštovaizdžio vertybes, analizė ir identifikuoti teoriniai arba konceptualūs pagrindai,

kuriais grindžiamas šis požiūris. Apžvalgoje yra išskiriamos keturios paradigmos. Kiekvienos

paradigmos (ekspertinės, psichofizinės, pažintinės ir patirtinės) publikacijos yra peržiūrimos

atsižvelgiant į indėlį ir praktinius kraštovaizdžio planavimo, tvarkymo klausimus bei bendros

kraštovaizdžio suvokimo teorijos raidą. Leidinių tendencijos, susijusios su paradigmomis, nurodomos

laikui bėgant ir atsižvelgiant į profesinę - drausminę orientaciją. Apskritai pažymima, kad nėra

aiškaus teorinio pagrindo. Pateikiami argumentai, remiantys kraštovaizdžio suvokimo tyrimų teorinės

sistemos plėtrą, ir pateiktas pasiūlytas pagrindas, pagrįstas interaktyviu suvokimo procesu.

Profesorė A. Vyšniauskaitė Lietuvos etnografinių kaimų atkūrimo programos apžvalgoje

nurodo, kad svarbiausi akcentai yra regiono sodybų išsidėstymas, pastatų tipas, būdingi tam kraštui

amatai, maisto gaminimo tradicijos, papročiai ir tarmė. Norint atgaivinti kaimą skatinant turizmą ir

taip gerinant gyventojų gerbūvį, svarbu rodyti tradicinį etnografinių regionų kaimą ir jo visumą

(Vyšniauskaitė, 2003).

Mokslų daktaras Ž. Šaknys (2015) teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į kelias dedamąsias.

Dėl turistinio aktyvumo svarbu, kad rajone būtų archeologinių, gamtos ir kultūros paminklų.

Atsižvelgti į kraštovaizdį ir gyvenvietes, bei demografinį pasiskirstymą. Taip pat svarbūs yra vietos

papročiai, religinės apeigos, ūkinė veikla ir maisto bei gėrimų gaminimo papročiai. Viso to visuma ir

sudaro etnografinio kaimo vaizdą.

Daktaras V. Tumėnas (2018) sako, kad etnografinis kaimas yra gyvenamoji vietovė su savo

tradicijomis, etninėmis vertybėmis, architektūra bei kultūriniu kraštovaizdžiu. Jo teigimu, šeimose

yra beveik nutrūkęs tradicijų perdavimas iš kartos į kartą, ir tai veda prie papročių nykimo, kaip

sutartinių dainavimo, rankdarbių, kulinarinio paveldo.

https://onlinelibrary.wiley.com/action/doSearch?ContribAuthorStored=Baskerville%2C+Richard+L

https://onlinelibrary.wiley.com/action/doSearch?ContribAuthorStored=Myers%2C+Michael+D

https://www.tandfonline.com/author/Staniukovich%2C+T+V

https://www.tandfonline.com/author/Chistov%2C+K+V

10

Siekiant išvengti etninės kultūros paveldo išnykimo, reiktų koncentruotis į aplinkos ryšio su

istoriniu gyvenamosios vietovės vaizdo išlaikymu, skatinti pagalbinių verslų plėtojimą teikiant

prioritetą tradiciniams verslams. Skatinant turizmą, gaivinti kaimą, rodant etnografinių regionų

visumą.

1.2. Lietuvos etnografinių sodybų raida ir kultūra

Daktarė D. Senvaitytė (2015) savo straipsnyje apie Etnografinių regionų savitumus kalba,

kad šiais laikais mažai pastebimas etnografiškumas. Gyvenimas labiau siejamas su miestu, nei su

etnografiniu regionu. Žmonės žino, kokiam regionui jie priklauso, apie giminės papročius, bet patys

retai jų laikosi.

Lietuva suskirstyta į penkis regionus:

1. Didžiausia - Aukštaitija,

2. Geriausiai gyvenantys – Žemaitijoje,

3. Sparčiausiai tobulėjanti – Suvalkija,

4. Ilgiausiai archajines tradicijas puoselėjusi – Dzūkija,

5. Daugiausiai apkalbėtas rajonas - mažoji Lietuva. Kaip rašoma Vilniaus regioninio valstybės archyvo straipsnyje (Vilniaus regioninio..., 2020),

Lietuvoje XII amžiuje pradėjo formuotis penki etnografiniai regionai. Kiekvienas regionas skiriasi

savo tarme ir amatais, sodybų ir gėlynų išdėstymo tradicijomis, architektūros ir kultūros vertybėmis.

Priklausomai nuo regiono, kito statybinės medžiagos pastatų statybai ir stogo dangai bei formai, namų

puošyba ir statinių išsidėstymas teritorijoje.

Pasak Daktaro V. Tumėno (2018), šiuo metu, žmonių požiūriu, etninė kultūra yra atgyvena ir

menkai vertinama. Didžiausią įtaką tam turi žinių trūkumas - žmonės nustojo perduoti žinias savo

vaikams. Miestuose etnografija labiau stebima scenoje ar perkeliama į muziejus. Bet galima stebėti

atgimstantį miestelių ar kaimo bendruomenių gyvenimą, kur bandoma atgaivinti senąsias tradicijas,

dainuojamas sutartines, vystomi amatai, švenčiamos kalendorinės metų šventės bendruomenės rate.

A. Kairytė (2018) sako, kad savo tradicijas seniau perimdavome iš senelių ir tėvų, jie mus

mokė, kaip švęsti šventes ir ką reiškia papročiai. Etninė kultūra prisitaiko prie dabartinių žmonių

gyvenimo. Nedaug kas žino, kad „fuksų“ krikštynos yra sena naujokų ištvermės ir gudrumo

išbandymo tradicija etnografinėje kultūroje.

Sovietmetį, partizaninio karo metais, buvo ypatingai sunkus laikas paveldui gyvuoti.

Nuolatinės kovos tarp partizanų ir pareigūnų trukdė žmonėms laikytis papročių. Už tautinius šokius

šokant su partizanais, galėjai susilaukti net tremties į Sibirą. Šokiai būdavo rengiami didžiausiuose

trobose turtingųjų namuose. Daugelis jų buvo ištremti ar bijojo pasekmių, ir pačios šeimos išsibarstė,

taip mažėjo vietos, kur toliau rinktis ir puoselėti tradicijas.

11

Taigi, Lietuva suskirstyta į penkis regionus, kurie skiriasi savo tarme ir amatais, sodybų ir

gėlynų išdėstymo tradicijomis, architektūros ir kultūros vertybėmis. Būtina išlaikyti kiekvieno

regiono savitumą išsaugant kultūrą ir tradicijas bei perduodant papročius ateities kartoms.

1.3. Etnografija užsienyje

Rusijos mokslininkai A.Voinova ir kiti (2019) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti

kaimo ir etnografinio turizmo galimybes darniai socialinei ir ekonominei Rusijos regionų plėtrai. Tyrimo rezultatai buvo gauti naudojant prognozinę analizę ir nustatant tolesnio poilsio

paslaugų plėtros perspektyvas bei jų teritorinio organizavimo formas. Straipsnyje teigiama, kad

kuriant turizmo grupes yra naudinga naudoti tradicinius liaudies amatus garsinančias vietas kartu su

kaimo turizmu, nes tai naudinga daug žadančioms didelėms investicijoms į turizmą (Voinova ir kt.,

2019).

P. Sandiford ir kiti (1998) aptaria etnografinių metodų vaidmenį turizmo planavime,

etnografiją ir jos taikymą kaip turizmo planavimo priemonę. Siūloma, kad skirtingos metodikos

galėtų papildyti viena kitą sudėtingose planavimo situacijose ir, kad etnografija teiktų pranašumų tam

tikruose planavimo proceso etapuose. Be to, planuotojai gali geriau suprasti planavimo problemas,

naudodamiesi etnografine technika (Sandiford ir kt., 1998). Pasak C. Costa ir L. Chalip (2006) plačiai diskutuojama apie nuotykių sporto turizmo

naudojimą ir vertę kaimo ekonomikai atgaivinti. Šiame tyrime naudojami etnografiniai metodai,

siekiant išsiaiškinti galimybes ir nusivylimus, susijusius su Portugalijos kaimo bendruomenės

paraglidų naudojimu turizmo atrakcionų derinyje. Nors šis atvejis populiariai įvardijamas, kaip

sėkmingas nuotykių sporto turizmo pritaikymas kaimo atgaivinimui, išvados rodo, kad parasparnių

sportas turi tik nedidelę įtaką bendruomenei. Nepaisant to, turistai nori užsiimti veikla, papildančia

jų viešnagę, ir norėtų atsivesti savo šeimas. Strateginio rinkos planavimo nebuvimas prisideda prie

to, kad bendruomenė nesugeba surinkti didesnių pajamų iš turizmo. Vietos gyventojų senėjimas,

konservatyvus socialinis klimatas ir išorės turizmo planavimas yra plėtros ir rinkodaros trūkumų

pagrindas. Rezultatai atitinka kitus kaimo plėtros ir sporto turizmo tyrimus, kurie rodo, kad norint

optimizuoti sporto vaidmenį, reikalingas dalyvavimo planavimas, orientuotas į kaimo bendruomenės

turto integravimą ir panaudojimą (Costa ir kt., 2006).

Lietuvai reikėtų pasimokinti gerųjų pavyzdžių etnografijos sodybų išsaugojimo, atkūrimo

srityje. Būtų naudinga naudoti tradicinius liaudies amatus garsinančias vietas kartu su kaimo turizmo

veikla. Turizmo planuotojai turi įsigilinti į planavimo problemas, naudodamiesi etnografine technika.

https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/004728759803700101


https://www.tandfonline.com/author/Chalip%2C+Laurence

12

1.4. Kaimo sodybos, rastai, etnokultūra

Kaišiadorių rajonas pasižymi gamtos ir kultūros objektais. Jame yra į Lietuvos raudonąją

knygą įrašytų gyvūnų ir augalų. Vietovėje yra dirbtinai sukurti vandens telkiniai - Kauno marios ir

Kruonio hidroelektrinės tvenkinys.

Lietuvos tautai svarbi kultūros dalis yra pastatų puošyba. Pagonystės laikais žmonės tikėjo

legendomis ir kūrė padavimus. Nedaugelis susimąsto, kad ir puošimas turėjo stiprų ryšį su

padavimais. Kaip lėkių puošimas arklių galvų ornamentais yra tam, kad piktosios dvasios skrisdamos

pro šalį galėtų nutūpusios pailsėti ir lėkti toliau neužsukusios į trobą. Langinės, pasirodo, ne tik puošė

namus, bet ir saugojo nuo vagių, didėjant lango angai, taip buvo saugomasi nekviestų svečių

(Iliustruotoji Kaišiadorių..., 2016).

Šiuolaikinis gyvenimo būdas kelia grėsmę tautinio paveldo išnykimui, kuris suteikia šaliai

autentiškumo. Į UNESCO sąrašą (Atostogos kaime, 2020) įrašyta kryždirbystė ir kryžių simbolika,

sutartinės, dainų šventės, šiaudiniai sodai. Yra skatinama užsiimti tradicinių amatų veiklomis. Daug

vilčių teikiama ir kaimo turizmo sodyboms, kur svečiai galėtų užsiimti tradiciniais amatais, paragauti

tik tam regionui būdingo maisto. Taip skatinant ir keliant kaimiškųjų vietovių gyventojų pragyvenimo

lygį.

Remiantis Sodybos kaime tinklapio duomenimis (Atostogos kaime, 2020), Lietuvoje yra 18

etnografinių sodybų iš kurių tik viena yra Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miestelyje, etnografiniame

Lietuvos liaudies buities muziejuje. Sodybos teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas.

Šiuolaikiniai patogumai suderinti su senoviniais amatais ir vykdomos edukacinės programos.

Kaišiadorių rajonas yra įdomus ir vertingas savo kultūriniais ir gamtos objektais, tačiau

šiuolaikinis gyvenimo būdas kelia grėsmę tautinio paveldo išnykimui, kuris suteikia rajonui ir šaliai

autentiškumo.

1.5. Istorines sodybos rajone

Internetiniame puslapyje „Atostogos kaime“ (Atostogos kaime, 2020), analizuojant kaimo

turizmo sodybas Kaišiadorių rajone, aprašomos 6 sodybos, kurios įvertintos nuo dviejų iki keturių

gandrų, vertinimo skalėje nuo vieno iki penkių. Sodybos pastatytos šiuolaikiškai su visais patogumais

ir juose nėra daug etnografinių akcentų. Bet iš visų išsiskiria viena Senosios Gegužinės ūkio sodyba,

joje gausu etnografinių elementų. Ši sodyba 2015 metai buvo tituluota kaip metų sodyba ir jai suteikti

4 gandrai. Sodyboje vyksta įvairūs tautinį identitetą skatinantys renginiai.

Šalyje susiduriama su kaimų nykimo problema. Jaunimas dažniau palieka tėvų namus ir kuria

savo ateitį didmiesčiuose, ieškodami geresnio ekonominio gyvenimo, kiti ieško sotesnio kąsnio

užsienyje. Taip stebimos apleistos sodybos ir nykstančios senelių gimtinės. Kylant kaimų grėsmei

išnykti, valstybė skatina jaunimą kurti verslus kaimiškuosiuose teritorijose, taip atgaivinant senąsias

13

sodybas. B. Gruževskio (2018) teigimu racionaliai suderinta ekonominė ir politinė pagalba gali

pritraukti jaunas šeimas dirbti ir gyventi kaime, taip išlaikant gamybinį potencialą. Jis džiaugiasi, kad

jau yra ir sektinų kaimo bendruomenių, kurios puoselėja amatus ir sėkmingai gyvuoja.

Taigi Kaišiadorių rajone išsiskiria Senosios Gegužinės ūkio sodyba, joje gausu etnografinių

elementų. Siekiant išvengti kaimų nykimo, reiktų racionaliai suderinti ekonominius ir politinius

kriterijus, pritraukiant jaunas šeimas dirbti ir gyventi kaime taip išlaikant gamybinį potencialą.

14

2. DARBO METODIKA

Darbo objektas – Kaišiadorių rajono etnografinės sodybos teritorija. Darbe analizuojama

etnografinių sodybų samprata ir įrengimas, laikantis kraštotvarkos principų.

Uogintai tai – kaimas Kaišiadorių rajone, kurį iš vienos pusės supa automagistralė Vilnius –

Klaipėda, o iš kitos -– geležinkelis Vilnius – Kaunas. Kaime buvo Uogintų dvaras, nuo kurio

pavadinimo ir kilo garsiosios Oginskių giminės pavadinimas.

Yra nemažai žinoma apie Oginskių giminę. Daug informacijos randama apie Rietavo

Oginskių giminės šaką, bet mažai kalbama apie Kaišiadorių Oginskių šeimos atšaką.

Uogintų dvaras yra pirmasis, kurį Oginskiai gavo Lietuvos teritorijoje. Šios pavardės kilmės

yra dvi versijos. Pirmoji, kad būtent dėl dvaro pavadinimo jie pasivadino Oginskiais. Kita versija,

kad nuo slaviško žodžio ogień (len.) arba огонь (rus.) – ugnis. Rietavo ir Kaišiadorių giminė yra

viena, tik šeimoms migruojant, dalis apsigyveno Rietave, o kita - taip ir liko Kaišiadorių rajone.

Nors Uogintų dvaras buvo reikšmingas pavardės atsiradimui, tačiau kaimų skaičiumi,

užimamų žemių dydžiu ir gyventojų apimtimi yra mažiausias. Nedaug išlikę informacijos apie dvarų

išvaizdą, pastatų sudėtį ar išsidėstymą (Zarunskaitė, 2015).

Dvarą nuo XV a. Oginskių šeima valdė keturis amžius. Jie turėjo ir giminės herbą,

vaizduojantį stovyklos vartus su kryžiumi, padalintu į dvi dalis viršuje bei kunigaikščio kepure.

Oginskiai buvo meniški žmonės, kūrė muziką ir globojo kūrėjus, taip pat kovėsi sukilimuose ir

karuose. Šeima buvo tikinti ir pastatė bažnyčias, atjautė vargstančius jiems pastatydami senelių

prieglaudas ir našlaičių namus, bei mokyklas. Dabar sodybos vietą galima rasti pagal likusią liepų

alėją, nes Antrojo pasaulinio karo metais, kilus gaisrui visas dvaras sudegė (Mukienė, 2014).

Oginskių dvarvietės teritorijoje auga ąžuolas, kuris skaičiuoja jau antrą šimtmetį ir yra

saugomas gamtos paminklas. Jo aukštis siekia apie 25 metrus (Gustaitis, 2001).

Dvaro vieta nėra tiksliai žinoma. Reikėtų atlikti archeologinius tyrimus, norint nustatyti tikslią

vietą, užpildant spragas Oginskių paveldo istorijoje. Spendžiant šį uždavinį, galima pastatyti

informacinių stendų numatomoje dvaro vietoje ir prie kelio, kaip nuorodą į istorinę vietą (Mukienė,

2007).

Darbo metodai. Rengiant baigiamąjį darbą, analizuoti įvairūs informacijos šaltiniai, kuriais

remiantis planuojamas teritorijos tvarkymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus,

Kaišiadorių rajono bendrojo plano koncepciją bei išanalizavus rašytinius Lietuvos ir užsienio

mokslinius straipsnius.

Darbo objektas parinktas Kaišiadorių rajono Oginskių dvaro teritorija. Pradėta nuo rajono

charakteristikos išsamios analizės, nustatytos plėtros galimybės, struktūra ir ypatumai.

Naudojant duomenų rinkinius, sudaryti paveikslėliai ir atlikta fotofiksacija norint parodyti

esamą dvaro teritorijos būklę.

15

Remiantis A. Budriūno ir K. Ėringio kraštovaizdžio vertinimo medika, atliktas esamos būklės

kraštovaizdžio vertinimas balais, taip pat vertinta ir numatomi rezultatai po projekto įgyvendinimo.

Išanalizavus teritorijos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes atlikta SSGG analizė.

Išgryninus svarbiausius rajonui taikomus aspektus, parengtas etnografinės sodybos teritorijos

tvarkymo planas. Kaišiadorių rajono etnografinės sodybos tvarkymo projektas buvo rengiamas M

1:500, AutoCAD programa.

Atsižvelgiant į ekonominius ir kultūrinius rodiklius, aplinkosaugos ir socialines nuostatas bei

esamą būklę, atliktas funkcinis zonavimas ir teritorija suskirstyta į 5 zonas: gyvenamoji zona (6500

m2); pobūvių zona (5200 m2); poilsio zona (11000 m2); lankytina vieta (300 m2) ir gamybinė zona

(2770 m2).

Norint vaizdžiai pateikti viziją, sudaryta teritorijos 3D vizualizacija SketchUp programa.

Paskaičiavus techninius – ekonominius planuojamos teritorijos tvarkymo ir atkūrimo darbus,

sudaryta preliminari sąmata.

Atlikus teritorijos analizę ir numačius tvarkymo planus, pateikiamos išvados ir pasiūlymai

etnografinės sodybos teritorijos gerbūviui.

16

3. KAIŠIADORIŲ RAJONO REKREACIJOS IR TURIZMO IŠTEKLIŲ ESAMOS

SITUACIJOS ANALIZĖ

Atliekant rekreacijos ir turizmo išteklių esamos situacijos analizę, apžvelgtas Kaišiadorių

rajonas, įvertinta bendroji rajono charakteristika bei atliktas rekreacinių išteklių vertinimas.

3.1. Kaisiadorių rajono apibūdinimas

Kaišiadorių rajonas strategiškai užima palankią vietą Lietuvoje. Supamas geležinkelio ir

automagistralės, įsitaisęs Vilniaus ir Kauno pusiaukelėje bei skalaujamas Neries ir Nemuno upių.

Remiantis statistikos departamento duomenimis (Oficialios statistikos..., 2020), rajonas užima

108663,96 ha žemės plotą. 2019 metų žemės informacinių sistemų pateiktais duomenimis (Žemės

informacinė..., 2020), rajone pagal žemės fondo pasiskirstymą, didžiausią dalį užima žemės ūkio

naudmenos 56285,24 ha, kurios sudaro 51,80 proc., o mažiausią dalį - keliai 1930,53 ha, kurie sudaro

1,78 proc. nuo viso ploto (3.1 pav.).

3.1 pav. Žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą

(sudaryta darbo autorės)

Kaišiadorių rajone gausu įvairių gamtos vertybių ir žmogaus sukurtų objektų. Rajonas gali

didžiuotis Antakalnio kaime augančia dešimties kamienų liepa, storiausia pušimi Rumšiškių mieste,

meteoritinės kilmės Kaukinės ežeru ir kitais rajoną garsinančiais objektais. Be gamtos vertybių,

rajone yra ir žmogaus sukurtų įspūdingų statinių. Savo dugne nuskandinusios vienuolikos kaimų

istorijas, telkšo Kauno marios, kurios priskiriamos prie didžiausių sukurtų žmogaus vandens telkinių

ir užliejusios 6400 ha sausumos plotą. Kruonio mieste įrengta hidroakumuliacinės elektrinės talpykla,

kurios baseinas priskiriamas kaip vienas didžiausių vandens talpinimo rezervuarų.

17

Remiantis statistikos departamento duomenimis (Oficialios statistikos..., 2020), 2019 metų

liepos 1 d. rajone gyveno beveik 30 000 nuolatinių gyventojų: apie 10 000 gyveno miestuose ir apie

20 000 - kaimuose, 95 proc. sudaro lietuviai, mažiausiai - lenkai (0,8 proc.).

Kaišiadorių rajone veikia nemažai ugdymo įstaigų: lopšeliai, darželiai, pradinės bei vidurinės

mokyklos, kūno kultūros ir sporto centras.

Lietuvos Respublikos bendrajame plane (Lietuva 2030..., 2019) nurodyta, kad pagrindinis

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano principas yra aktyvi plėtra. Savivaldybės

vizija - regioninis pažangaus ir konkurencingo verslo bei rekreacijos centras su gerai išvystyta

transporto ir logistikos infrastruktūra, leidžiančia pasinaudoti greta esančių didžiųjų Lietuvos miestų

potencialo sukuriamais privalumais, patogus gyventi ir dirbti.

3.2. Kaisiadorių rajono rekreacijos ir turizmo isteklių vertinimas

Norint įvertinti esamus rekreacijos išteklius, reikia išanalizuoti pagrindines kryptis: kelių ir

transporto infrastruktūrą, etnografijos ir istorijos paminklus, gamtos paminklus, architektūros

paminklus, apgyvendinimo paslaugų infrastruktūrą, maitinimo paslaugų teikėjus, rekreacijos ir

turizmo trasų infrastruktūrą, atlikti kultūrinių įstaigų vertinimą. Analizuojant numatytas kryptis,

svarbu atsižvelgti į šiuo metu labai aktualią temą - ekologiją ją derinant su ekonomika. Vaizdas turi

būti malonus ir duoti teigiamą estetinį ir psichologinį poveikį. Siekiant išnaudoti visas geriausias

savybes, reikia analizuoti ergonominiu ir dislokaciniu požiūriu. Kriterijams numatyti svertiniai balai,

vertinami skalėje nuo vieno iki trijų, kurie skaičiuojami vertinant rodiklius (Ivavičiūtė, Gurskienė,

2008).

Kelių ir transporto infrastruktūros vertinimas. Norint įvertinti kelių ir transporto

infrastruktūrą, reikia atsižvelgti į kelio dangos būklę, pasiekiamumą įvertinus laiko resursus, kelių

patrauklumą bei keliamas emocijas jais važiuojant.

Kaišiadorių rajonas yra tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus ir Kauno, kurie

jungiami magistraliniu keliu Vilnius - Klaipėda A1, sutampančiu su tarptautiniu keliu E85.

Kelių ilgis (visi keliai 1325 km):

o Valstybinės reikšmės 390 km;

o Vietinės reikšmės 935 km.

Kelių su danga ilgis (visi keliai 1019 km):



Kelių su patobulinta danga ilgis (visi keliai 431 km):



18

Žvyro kelių ilgis (visi keliai 587 km):



Grunto kelių ilgis (visi keliai 307 km):


Pro rajoną taip pat kursuoja tarpmiestiniai ir tarptautiniai traukiniai. Iš Kaišiadorių miesto

stoties 1919 m. liepos 6 d. išvyko pirmasis traukinys, atgavus Lietuvos nepriklausomybę.

Infrastruktūros vertinimas pateikiamas 3.1 lentelėje.

3.1 lentele. Kelių ir transporto infrastruktūros vertinimas (sudaryta autorės)

Kriterijai Rodikliai Požymiai 1 balas 2 balai 3 balai Įvertinimas

balais

1 2 3 4 5 6 7

Ekologinis Dangos tipas Kietoji danga,

nekelianti

triukšmo bei

dulkių

Nepakanka

ma gausa

Vidutinė

gausa

Didelė

gausa

2

Dangos tipas Žvyro danga,

kelianti daug

dulkių ir

triukšmo

Maža

gausa

Vidutinė

gausa

Didelė

gausa

1

Ekonominis Rajono

turistinių/rekreaci

nių objektų

pasiekiamumas

autotransportu

laiko atžvilgiu

Nuosavas/privat

us

autotransportas

Ilgas laiko

tarpas

Vidutinis Trumpas

laiko

tarpas

3

Rajono

turistinių/rekreaci

nių objektų

pasiekiamumas

autotransportu

Visuomeninis

autotransportas

Ilgas laiko

tarpas

Vidutinis Trumpas

laiko

tarpas

2

19

Atlikus vertinimą pagal lentelės duomenis, galima matyti, kad kelių ir transporto

infrastruktūros vertinimo vidurkis Kaišiadorių rajone yra 2,2 balo iš 3 galimų. Ekologiniu ir

ekonominiu aspektu, dėl žvyro dangos kelių vidurkis mažėjo, tačiau estetiniu aspektu, šalia kaimo

kelių vyrauja dirbami žemės ūkio laukai, suteikiantys malonius estetinius vaizdus. Psichologiniu

aspektu, UAB Kaišiadorių autobusų parko nepatogus keliavimo grafikas priemiesčiuose turėjo

neigiamos įtakos vidurkiui. Galima sakyti, kad situacija rajone yra gera.

Etnografijos ir istorijos paminklų ir jų aplinkos vertinimas. Kaišiadorių turizmo ir verslo

informacijos centro duomenimis (Kaišiadorių turizmo..., 2020), rajone yra beveik 100 kultūrinių

objektų, dalis jų nėra paruošti lankymui. Rajone gausu įvairių kultūrinių išteklių, pastatytos

bažnyčios, įvairūs paminklai, svarbių Lietuvai žmonių namai, dvarai bei muziejai. Rumšiškėse

įkurtas plačiai Lietuvoje ir Europoje žinomas Lietuvos liaudies buities muziejus, pasižymintis

ekspozicijos gausa ir įvairove. Jis išskirtinis tuo, kad randasi po atviru dangumi, savo teritorijoje

glaudžiantis keturių Lietuvos etnografinių regionų sodybas. Teritorijos vertinimo rodikliai pateikiami

3.2 lentelėje.

1 2 3 4 5 6 7

Estetinis Keliai Kelių

patrauklumas

Mažas Vidutinis Didelis 2

Aplinkos

patrauklumas prie

kelių

Akimi matomų

gamtovaizdžių

patrauklumas


Psichologinis Bendroji

atmosfera

važiuojant rajono

keliais

Daromas

poveikis

emocijoms

Neigiamas Vidutinis Teigiamas 3

Komfortiškumas

važiuojant rajono

keliais

Daromas

poveikis

savijautai

Neigiamas Neutralus Teigiamas 2

Komfortiškumas

važiuojant rajono

keliais viešuoju

transportu

Daromas

poveikis

savijautai ir

emocijoms


Vidurkis: 2,2

20

3.2 lentele. Etnografijos ir istorijos paminklų ir jų aplinkos vertinimas (sudaryta autorės)


balais

Ekologinis Želdynai Želdynų gausa,

supanti paminklus

Nepakanka

ma gausa

Vidutinė

gausa

Didelė

gausa

3

Užterštumas Šiukšlių gausa Didelė

gausa

Vidutinė

gausa

Maža

gausa

2

Dislokacinis Rajono

paminklų

artumas

Atstumas pagal

nuotolį (nuo

rajono centro ir

vienas kito

atžvilgiu)

Toli Vidutinis

nutolimas

Arti 2

Rajono

paminklų

pasiekiamumas

Laiko atžvilgiu

(nuo rajono centro

ir vienas kito

atžvilgiu)

Ilgas laiko

tarpas

Vidutinis Trumpas

laiko

tarpas

2

Estetinis architektūrinis Paminklų, statinių

ansambliškumas


Statinių

patrauklumas

Akimi matomų

formų

patrauklumas



atmosfera

Daromas poveikis

emocijoms


Komfortiškumas Galimybė pailsėti

(pastate ar šalia

paminklų)

Maža Vidutinė Didelė 2

Vidurkis: 2,3

Atliktas vertinimas rodo, kad situacija yra gera. Įvertinta 2,3 balais iš 3 galimų. Ekologiniu

aspektu, gausiai lankomi objektai tvarkomi pavyzdingai, tačiau mažiau lankomi yra labiau apleisti.

Dislokaciniu aspektu, objektų pasiekiamumas nėra sudėtingas, bet vidurkį mažina rajone esantys

keliai su žvyro danga. Estetiniu ir psichologiniu aspektu, vidurkį iškelia Rumšiškių buities muziejus.

Gamtos paminklų ir jų aplinkos vertinimas. Kaišiadorių rajone yra įrengti 6 informaciniai

stendai, supažindinantys lankytojus su lankytinais gamtos objektais. Pateikiama informacija apie

kultūrinį paveldą, saugomas teritorijas ir poilsiui numatytas vietas. Gamtos paminklų ir jų aplinkos

vertinimas pateiktas 3.3 lentelėje.

21

3.3 lentele. Gamtos paminklų ir jų aplinkos vertinimas (sudaryta autorės)


balais

Ekologinis Žaluma Želdynų gausa ir

įvairovė aplink

paminklus arba

vietovėje

Nepakankama

gausa

Vidutinė

gausa

Didelė

gausa

3

Užterštumas Šiukšlių gausa,

išmetamų

autotransporto

dujų koncentracija

Didelė Vidutinė Maža 2

Dislokacinis Rajono gamtos

paminklų

artumas

Atstumas pagal

nuotolį (nuo

rajono centro ir

vienas kito

atžvilgiu)

Toli Vidutinis

nutolimas

Arti 2

Rajono

paminklų

pasiekiamumas

Laiko atžvilgiu

(nuo rajono centro

ir vienas kito

atžvilgiu)

Ilgas laiko

tarpas

Vidutinis Trumpas

laiko

tarpas

2

Estetinis Paminklų

patrauklumas

Akimi matomų

formų

harmoningumas


Teritorijos

patrauklumas

Akimi matomos

erdvės /formos

patrauklumas


Vidurkis: 2,2

Iš lentelėje pateiktų vertinimų, galima matyti, kad situacija gera ir vertinimo vidurkis sudaro

2,2 balo iš 3 galimų. Vertinimui ekologiniu aspektu turėjo įtakos mažiau lankomi objektai, nes yra

blogai tvarkomi. Išanalizavus išmesto anglies monoksido į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių

2018 m. struktūrą procentais, remiantis Statistikos departamento duomenimis (Oficialios

statistikos..., 2020) nustatyta, jog Kauno apskrityje Kaišiadorių rajono tarša sudarė tik 3,31 proc.

Dislokaciniu aspektu, objektų pasiekiamumas nėra sudėtingas, bet vidurkį mažina neasfaltuoti rajono

keliai. Estetiniu aspektu, paminklų patrauklumas didelis, dalis jų įrašyti į savivaldybės saugomų

gamtos paminklų sąrašą.

Apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros vertinimas. Remiantis Kaišiadorių turizmo ir

verslo informacijos centro duomenimis (Kaišiadorių turizmo..., 2020), šiuo metu rajone yra 32

22

apgyvendinimo vietos: kaimo turizmo sodybos, viešbučiai ir svečių namai. Paslaugų spektras gana

platus, nuo natūralių gamtos apsuptyje įkurtų poilsio bei grožio paslaugų vietų iki moderniai įrengtų

ir tenkinančių visus šiuolaikinių žmonių norus. Apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros vertinimas

pateiktas 1 priede.

Įvertinus apgyvendinimo įstaigų rodiklius, gautas vidurkis yra geras - 2,15 balų iš 3 galimų.

Ekologiniu aspektu, teritorijos aplink apgyvendinimo įstaigas gausiai apželdintos. Dislokaciniu

aspektu, dalį objektų galima pasiekti tik žvyro dangos keliais, nors jie nėra labai nutolę nuo miesto,

tai sukelia nepatogumų. Estetiniu aspektu, analizuoti objektai pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, tai

galima aiškiai matyti statinių išvaizdoje. Ergonominiu aspektu, sodybos visiškai patenkina visus

keliamus šiuolaikinius poreikius. Psichologiniu aspektu, atmosfera gera, nes apgyvendinimo vietose

platus pasirinkimas ir galima pailsėti aktyviai bei pasyviai.

Rekreacijos ir turizmo trasų infrastruktūros vertinimas. Kaišiadorių rajone turistai gali

mėgautis daugybe pramogų. Aktyvaus poilsio mėgėjai gali rinktis iš siūlomų veiklų, kaip jodinėjimą

žirgais Liaudies buities muziejuje ar šaudymą iš lanko. Pasyvaus poilsio mėgėjai gali užsiimti

pramogine žvejyba, edukacinėmis verpimo programomis ar edukacine programa apie sraiges.

Ekstremalaus poilsio mėgėjai gali išbandyti skrydžius oro balionu ar laipiojimą uolomis. Rekreacijos

ir turizmo trasų infrastruktūros vertinimas pateiktas 3.5 lentelėje.

3.4 lentele. Turizmo ir rekreacijos trasų vertinimas (sudaryta autorės)

Kriterijai Rodikliai Požymiai 1 balas 2 balai 3 balai Įverti

nimas

balais

1 2 3 4 5 6 7

Ekologinis Žaluma Želdynų gausa

trasos maršrute



išmetamų

autotransporto dujų

koncentracija


Triukšmas Automobilių

keliamas triukšmas

šalia trasų

Didelis Vidutinis Mažas 2

Estetinis Trasų patrauklumas Akimi matomų

formų (vizualinis)

patrauklumas

trasos maršrute

Mažas Vidutinis

nutolimas

Didelis 3

Trasų/kelių dangos

tvarkingumas

Mažas Vidutinis Trumpas

laiko

tarpas

2

23

1 2 3 4 5 6 7

Psichologinis Bendroji atmosfera Daromas poveikis

emocijoms


Komfortiškumas Galimybė ilsėtis

(aktyvi/pasyvi

rekreacija)


Vidurkis: 2,6

Apibendrinant, galima teigti, kad turizmo ir rekreacijos trasų vertinimas yra labai geras - 2,6

balai ir 3 galimų. Ekologiniu aspektu, daugiau nei pusė analizuotų objektų yra ne miesto centre, tai

aplink vyrauja antopogenizuota aplinka ir kelia vertinimo vidurkį. Estetiniu aspektu, teritorijoje

tvarkomos ir įrengiamos naujos dangos trasos, kas pagerina bendrą vietovės vaizdą. Psichologiniu

aspektu, situacija labai gera, išnaudotos galimybės pasyvaus ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

įvertintos maksimaliu vertinimu.

Išanalizavus esamų rekreacijos išteklių pagrindines kryptis: rekreacijos ir turizmo trasų

infrastruktūrą, istorijos ir etnografijos paminklus, gamtos paminklus, transporto infrastruktūrą,

apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjus, pateikiami bendri vertinimo rezultatai (3.5 lentelė).

3.5 lentele. Rekreacinių išteklių vertinimo rezultatai (sudaryta autorės)

Vertinimo kriterijus Vertinimo balas

Kelių ir transporto infrastruktūros 2,3

Etnografijos ir istorijos paminklų ir jų aplinkos vertinimas 2,2

Gamtos paminklų ir jų aplinkos vertinimas 2,2

Architektūros paminklų vertinimas 2,6

Apgyvendinimo įstaigų infrastruktūros ir viešbučių - motelių įvertinimas 2,15

Maitinimo įstaigų vertinimas 2,5

Turizmo ir rekreacijos trasų vertinimas 2,6

Kultūros įstaigų infrastruktūros vertinimas 2,6

Bendras vertinimo vidurkis 2,4

Atlikus Kaišiadorių rajono rekreacijos ir turizmo išteklių vertinimo analizę, nustatyta kad

mažiausiu balu (2,15) įvertintas apgyvendinimo įstaigų infrastruktūros ir viešbučių - motelių

kriterijus. Vidurkis mažėjo dėl susisiekimo žvyro dangos keliais ir statinių ansambliškumo.

Geriausiai įvertinti architektūros paminklai, turizmo ir rekreacijos trasos bei kultūros įstaigos,

kuriems suteikta po 2,6 balo. Vidurkiui įtakos turėjo platus paslaugų pasirinkimas ir daromas poveikis

emocijoms. Objektus patogu pasiekti automobiliu, nėra labai nutolę vieni nuo kitų. Rajone vyrauja

istorinės bažnyčios. Kultūros namuose pateikiama daug įvairių pramogų bendruomenei. Bendras

išteklių vertinimo vidurkis sudaro 2,4 balus iš 3 galimų.

24

3.3. SSGG analize

Atlikus Kaišiadorių rajono esamos būklės rekreacinį vertinimą, būtina išanalizuoti stiprybes,

silpnybes, galimybes ir grėsmes (SSGG). Šios analizės pagrindinis uždavinys - išgryninti stipriausias

savybes, kuriomis pasinaudojus galima būtų išnaudoti galimybes. Ir įvertinus grėsmes, sustiprinti

silpnąsias teritorijos vietas. Teritorijos SSGG analizuota remiantis Kaišiadorių rajono turizmo

rinkodaros strategijos sudarytu planu ir pateikiama 3.6 lentelėje.

3.6 lentele. Kaišiadorių rajono SSGG analizė (sudaryta autorės)

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

1. Geras susisiekimas su rajonu.

2. Didėjantis keliaujančių dviračiais

skaičius.

3. Didėjantis užsienio turistų srautas.

4. Turistus traukiantys gamtos ir kultūros

lankytini objektai.

1. Blogai išvystytos ir prižiūrimos

lankytinų kultūros paveldo, gamtinių

objektų bei saugomų istorinių vietovių

teritorijos.

2. Blogai išvystyta dviračių takų

infrastruktūra.

3. Informacinių stendų trūkumas

lankytinoms vietovėms.

4. Trūksta pilnaverčių poilsinių paketų

(apgyvendinimas, maitinimas,

pramogos ir ekskursijos).

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

1. Išnaudojus kultūros ir rekreacijos

galimybes, atgaivinti turizmo sektorių.

2. Įrengus pilnaverčių poilsinių paketus,

investuoti į marketingą.

3. Populiarinti vandens pramogų turizmą.

4. Plėtoti tradicinių veiklų, būdingų

regionui rengimą ir edukacinių pagrindu

pažindinti lankytojus.

1. Medinių etnokultūrinių statinių

nykimas, atsižvelgiant į priežiūros ir

renovacijos stoką.

2. Neišnaudotos informavimo priemonės

turizmo paslaugų teikimo sferoje.

3. Konkurencinga regionų plėtra,

4. Visuomenės domėjimosi stygius apie

lankytinus objektus.

Kaišiadorių rajono pagrindinės silpnybės yra neprižiūrėtos lankytinos vietos, blogos būklės

rajono keliai bei dviračių infrastruktūra ir poilsinių kompleksų trūkumas, kurie nepakankamai

išnaudoja savo potencialą. Stiprybės - puiki geografinė padėtis, patrauklūs kultūriniai ir gamtiniai

objektai Lietuvos ir užsienio turistams. Didžiausia grėsmė - jei nebus skubiai imtasi priemonių ir

skiriama finansavimo priežiūrai bei atnaujinimui, dalis medinių kultūros paveldo objektų išnyks ir

liks tik kaip istorijos atsiminimas rašytiniuose šaltiniuose. Galimybės sėkmingai ir protingai dėliojant

prioritetus, skatinti ir plėsti turizmo sektorių Kaišiadorių rajone, kuris pritraukęs turistus atneš

ekonominės naudos rajonui.

25

4. KAIŠIADORIŲ RAJONO ETNOGRAFINĖS SODYBOS TERITORIJOS ANALIZĖ

Kraštovaizdis tai - visuma natūralių žemės paviršiaus ir gamtos bei žmogaus sukurtų junginių,

kurie yra susieti informacijos ir energijos ryšiais. Tai - teritorijos sąveikaujančios natūraliais gamtos

ir žmogaus sukurtais veiksniais.

Pagrindinis kraštovaizdžio formavimo uždavinys - derinant politinius veiksmus, tobulinti,

saugoti ir atkurti gamtovaizdį atsižvelgiant į planavimo priemones, panaudojimo galimybes, apsaugos

ir tvarkymo principus (Dėl Lietuvos..., 2004).

Gamtovaizdis, kaip sako V. Gurskienė ir G. Ivavičiūtė (2008), tai yra matymo lauke telpantis

vaizdas. Neapribotas žmogaus ir gamtos sukurtas kūrinys, kuris stabilus vertinat iš regyklos, bet

keičiasi optiškai už jos ribų.

Regykla tai - pasirinkta konkreti vieta, kur geriausiai vertinti kraštovaizdį ir matosi jo

ypatingumas. Parenkama aukštesnė vieta, patogesniam vietovės vaizdo kaitos stebėjimui.

Remiantis kraštovaizdžio vertinimo metodika (Budriūnas, Ėringis, 2000), gamtos grožis yra

subjektyvus, bet jį galima įvertinti objektyviai. Visi objektai vertinami balais, pagal pateiktą

metodiką, lyginant objektus tarpusavyje, išskiriant, kiek vienas vertingesnis už kitą. Metodika

sudaryta atsižvelgiant į kraštotvarkos principus, ekologiją, ūkinę veiklą bei kitus reikalavimus.

Pasak V. Gurskienės ir G. Ivavičiūtės (2008), pirmiausia rekomenduojama vertinti

svarbesnius objektus, kaip rekreacines teritorijas, regioninius parkus, saugomas ir išskirtines vietoves,

tačiau galima vertinti ir bet kokį kitą kraštovaizdį. Apibendrinus rezultatus, galima teikti

rekomendacijas, kaip tikslingai saugoti lankytinus objektus, atsižvelgiant į kraštovaizdžio principų

išsaugojimą (Ivavičiūtė, Gurskienė, 2008).

Šiame darbe išanalizuota ir aptarta Kaišiadorių rajono Oginskio dvaro teritorijos situacija, atliktas

vertinimas pagal aukščiau paminėtą metodiką ir pateikta vertinimo rezultatų analizė.

Kraštovaizdžio turinys tai - žemės paviršiaus, vandenų, žmogaus ir gamtos objektų visuma.

Vertinimas atliktas pagal 80 požymių, kurie suskirstyti į 4 grupes: bendras gamtovaizdžio

įspūdingumas, reljefo išraiškingumas, augalijos erdvinis įvairumas, antropogeninių objektų

įvairumas ir tikslingumas. Vertinant nustatyta, kiek kriterijų atitinka vertinamas objektas, pagal

galimą maksimalų balų skaičių.

4.1. Krastovaizdžio vertinimas

Kadangi įvertinti kraštovaizdžiui reikėtų rinktis regyklą, iš kurios atsiveria geriausias vaizdas

ir matoma daugiausia objektų vertinimui, šiame projekte regykla parinkta iš priekio nuo kelio, kur ir

matosi situacija bei ją galima nesunkiai įvertinti.

Teritorijos vertinimas. Kaišiadorių rajono Oginskio dvaro teritorijos vertinimas pradėtas

nuo gamtovaizdžio požymių ir jo rezultatai pateikti 4.1 lentelėje.

26

4.1 lentele. Bendrasis gamtovaizdžio įspūdingumas (įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr. Gru-peje

Gamtovaizdžio požymis ir jo vertinimas Maksi-malus balų

skaičius

Vertinimo objektas

prieš projektą

Vertinimo objektas

po projekto

I. Bendrasis gamtovaizdžio įspūdingumas 21 14 18

1 1 Dominanto gamtovaizdyje ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1)

1 1 1

2 2 Dominanto fono ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1)

1 1 1

3 3 Kulisų, aprėminančių gamtovaizdį, ryškumas (nėra - 0, iš vienos pusės - 1, iš abiejų pusių - 2)

2 2 2

4 4 Permatomo priekinio plano buvimas (ažūriškumas) (nėra - 0, yra - 1)

1 0 0

5 5 Perspektyvų nuotolis ir įvairumas

(vidutinė - 0, tolimoji - 1, jų abiejų derinys - 2)

2 2 2

6 6 Planiškumas (planų gausumas)

3 2 3

7 7 Juostuotumas

(juostų arba laiptų gausumas radialine kryptimi)

3 2 2

8 8 Spalvingumas

(ryškių atspalvių gausumas)

3 2 3

9 9 Sezoninis aspektingumas (neryškus - 0, keičiasi kartą per vegetacijos periodą - 1, keičiasi dažniau - 2)

2 1 2

10 10 Dinaminis kontrastingumas

(apšvietimo, erdvės, spalvos) (neryškus - 0,ryškus - 1)

1 0 1

11 11 Gamtovaizdžio natūralumas

(pakeistas - 0, pavieniai intarpai - 1, natūralus - 2)

2 1 1

Atlikus bendrojo gamtovaizdžio įspūdingumo vertinimą, nustatyta, kad Oginskių dvaro

teritorijoje ryškus dominantas yra giraitė, kuri aprėminta augaline danga iš abiejų pusių. Aukštus

balus lėmė kontrastingas kraštovaizdis, kur matoma giraitė ir tvenkinys. Pastebimas sezoninis

aspektyvumas, besikeičiantis pagal metų laikus, įvairia spalvų gama (4.1 pav.). Vertinimo skalėje

nustatyta 14 balų iš 21 galimų.

4.1 pav. Sezoninis aspektyvumas

(nuotraukos darbo autorės)

27

Išanalizavus bendrojo gamtovaizdžio įspūdingumą, toliau vertinamas sausumos reljefo

išraiškingumas ir duomenys pateikiami 4.2 lentelėje.

4.2 lentele. Reljefo išraiškingumas - sausuma (įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr.

Gru-

peje

II. Reljefo israiskingumas Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objektas

prieš projektą

Vertinimo

objektas

po

projekto

A. Sausuma 20 6 6

12 1 Bendras gamtovaizdžio kalvotumas

(lygu - 0, banguota arba neryškiai kalvota - I, ryškiai kalvota -

2)

2 1 1

13 2 Kalvų ir šlaitų gausumas 3 1 1

14 3 Neišryškėjusių kalvų ir šlaitų buvimas (nėra-0, yra- 1)

1 1 1

15 4 Kalvų gausumas horizonto linijoje 3 1 1

16 5 Slėnių ir daubų gausumas 3 1 1

17 6 Slėnių ir daubų didumas (nėra - 0, yra - 1, didelės - 2)

2 0 0

18 7 Neišryškėjusių slėnių ir daubų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 0 0

19 8 Slėnių vingių gausumas 3 1 1

20 9 Atodangų ryškumas (nėra - 0, yra - 1, didelės - 2) 2 0 0

Iš lentelės matyti, kad sausumos reljefo išraiškingume teritorijos gamtovaizdžio estetiškumas

nėra didelis, yra neišryškėjusių kalvų, kurios yra užgožtos giraitės (4.2 pav.). Vertinimo rezultatas

prastas - 6 balai iš 20 galimų balų.

4.2 pav. Neišryškėjusių kalvų ir šlaitų buvimas

(sudaryta darbo autorės)

28

Aptarus sausumos reljefo vertinimą, 4.3 lentelėje pateikiami vandens telkinių reljefo

išraiškingumo duomenys.

4.3 lentele. Reljefo išraiškingumas - vandenys (įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr.

Gru-

peje

II. Reljefo israiskingumas Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objektas

prieš

projektą

Vertinimo

objektas

po

projekto

B. Vandenys 19 5 5

21 1 Ežerų gausumas 3 1 1

22 2 Ežerų didumas(nėra - 0, maži ir vidutiniai - 1, dideli - 2) 2 0 0

23 3 Neišryškėjusių ežerų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 0 0

24 4 Upių gausumas 3 1 1

25 5 Upių didumas (nėra - 0, mažos ir vidutinės - 1, didelės - 2) 2 1 1

26 6 Neišryškėjusių upių buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 1

27 7 Upių vingių gausumas 3 1 1

28 8 Slenkstėtumas (nėra - 0, matosi slenkstis - 1, matosi vandens kritimas - 2)

2 0 0

29 9 Vandens plotų pasikartojimas radialine kryptimi (nėra - 0, yra - 1, daugiau kaip vieną kartą - 2)

2 0 0

Teritorijoje yra priešgaisrinės paskirties tvenkinys ir neišryškėjusi Pravėnos upė (4.3 pav.).

Vandens paviršius matosi labai mažai, todėl vertinama kaip neišryškėjęs. Iš lentelėje pateiktų

rezultatų galima matyti, kad vertinimas prastas - 5 balai iš 19 galimų.

4.3 pav. Priešgaisrinės paskirties tvenkinys ir Pravėnos upė


29

Įvertinus sausumos ir vandenų reljefo išraiškingumą, toliau analizuojama sausumos ir

vandens deriniai bei duomenys pateikiami 4.4 lentelėje.

4.4 lentele. Reljefo išraiškingumas - sausumos ir vandens deriniai (įvertino darbo autorė)

Eil. Nr.

Nr. Gru-peje

II. Reljefo israiskingumas Maksi-malus balų

skaičius

Vertinimo objektas

prieš projektą

Vertinimo objektas po

projekto

C. Sausumos ir vandens deriniai 10 2 5

30 1 Salų gausumas 3 1 1

31 2 Pusiasalių gausumas 3 1 1

32 3 Neišryškėjusių salų ir pusiasalių buvimas (nėra - 0, yra - 1)

1 0 1

33 4 Atsispindėjimo vandenyje ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1)

1 0 1

34 5 Seklumų ryškumas

(nėra arba neryškios - 0, ryškios - 1)

1 0 0

35 6 Pakrančių juostų (paplūdimių) ryškumas (nėra arba neryškios - 0, ryškios - 1)

1 0 1

Atlikus reljefo išraiškingumo (sausumos ir vandens derinių) vertinimą, nustatyta, kad

teritorijoje nėra išryškėjusių salų, atspindžių vandenyje, nes nėra stačių krantų ir miškingų šlaitų. Taip

pat trūksta paplūdimių, kai yra vandens skalaujamos kitokio grunto pakrantės juostos (4.4 pav.).

Vertinant aplinką, matyti, kad situacija labai prasta - 2 balai iš 10 galimų.

4.4 pav. Pakrančių juostų (paplūdimių) ryškumas

(nuotrauka darbo autorės)

30

Išanalizavus sausumos ir vandens derinius, apžvelgiamas augalijos erdvinis įvairumas

(augalija, paryškinanti reljefą) bei rezultatai pateikiami 4.5 lentelėje.

4.5 lentele. Augalijos erdvinis įvairumas - augalija, paryškinanti reljefą (įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr.

Gru-

peje

III. Augalijos erdvinis įvairumas Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objektas

prieš

projektą

Vertinimo

objektas po

projekto

A. Augalija, paryskinanti reljefą 12 5 7

36 1 Kalvų ir šlaitų miškingomis viršūnėmis gausumas 3 1 1

37 2 Kalvų, salų ir pusiasalių su vientisa augalija gausumas 3 1 1

38 3 Augalija, paryškinanti upelius, kanalus ir raguvas (atskirų objektų gausumas)

3 2 3

39 4 Medžių eilių ir juostų ryškumas pakrantėse išilgai kranto (nėra arba neryškios - 0, ryškios - 1)

1 1 1

40 5 Augmenijos juostų vingiuotumas

(nėra - 0, vingiuota - 1, sudėtingai vingiuota - 2)

2 0 1

Vertinant augalijos erdvinį įvairumą, galima teigti, kad upelį išryškina augalijos pobūdis:

karklų, alksnių eilės bei juostos ir medžių eilės upės pakrantėje, pro jas matosi vanduo (4.5 pav.).

Situacija vidutinė, vertinimas - 5 balai iš 12 galimų.

4.5 pav. Augalija, paryškinanti upelius, kanalus ir raguvas


Įvertinus augaliją, paryškinančią reljefą, analizuojamas augalijos erdvinis įvairumas (medžių

augalija) ir rezultatai pateikiami 4.6 lentelėje.

31

4.6 lentele. Augalijos erdvinis įvairumas - medžių augalija (įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr.

Gru-

peje

III. Augalijos erdvinis įvairumas Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objektas

prieš

projektą

Vertinimo

objektas po

projekto

B. Medžių augalija 30 10 21

41 1 Bendras gamtovaizdžio miškingumas

(nėra arba mažas - 0, vidutinis - 1, didelis - 2, ištisinis - 1)

2 1 1

42 2 Dunksančių miškų gausumas 3 1 1

43 3 Giraičių ir autonomiškų miškų gausumas 3 1 2

44 4 Sodybinių želdinių kompleksų gausumas 3 1 3

45 5 Dendroplantacijų gausumas 3 1 3

46 6 Medžių grupių, eilių ir stambių pavienių medžių gausumas 3 1 2

47 7 Giraičių, medžių grupių ir pavienių medžių gausumas horizonto linijoje (siluetingumas)

3 1 2

48 8 Skirtingų medynų gausumas 3 1 2

49 9 Neišryškėjusių medžių augalijos objektų buvimas (nėra - 0, yra -

1)

1 0 0

50 10 Medynų sudėties mišrumas (nėra arba neryškus - 0, ryškus - 1) 1 1 1

51 11 Kamienų ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1) 1 0 0

52 12 Miško ir želdinių viršūnių linijos įvairumas (neryškus - 0, viena forma - 1, kelios formos - 2)

2 1 2

53 13 Horizonto linijos įvairumas dėl augalijos (neryškus - 0, viena forma - 1, kelios formos - 2)

2 0 2

Pasirinkto objekto augalijos erdvinio įvairumo (medžių augalijos) vertinime, miškingumas

yra vidutinis. Ryškus difuzinis medžių rūšies išplitimas kitos vyraujančios rūšies medyne, giraitėje

auga ąžuolai, liepos, gluosniai (4.6 pav.). Minėtoje teritorijoje situacija yra vidutinė, įvertinimas - 10

balų iš 30 galimų.

4.6 pav. Bendras gamtovaizdžio miškingumas


32

Toliau vertinamas antopogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas, t.y. dabartinė ūkinė

žmogaus veikla ir duomenys pateikti 4.7 lentelėje.

4.7 lentele. Antropogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas. Dabartinė (ūkinė) žmogaus veikla

(įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr.

Gru-

peje

IV. Antropogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objektas

prieš

projektą

Vertinimo

objektas

po

projekto

A. Dabartine (ūkine) žmogaus veikla 26 13 18

60 1 Gamtovaizdžio urbanizuotumas (nėra arba neryškus - 0, ryškus - 1, įspūdingas - 2, didelis - 1, ištisinis - 0)

2 0 0

61 2 Architektūrinių akcentų gausumas 3 1 2

62 3 Ryškių antropogeninių objektų gausumas horizonto linijoje (siluetingumas)

3 1 1

63 4 Gyvenviečių, sodybų ir atskirų pastatų gausumas 3 1 2

64 5 Gyvenviečių ir pastatų ryšys su aplinka

(pastatų nėra - 1, ryšys blogas - 0, ryšys geras - 2)

2 2 2

65 6 Gyvenviečių ir pastatų apželdinimas

(nėra - 1, apželdinta blogai - 0, apželdinta gerai - 2)

2 1 2

66 7 Agrokultūros laukų pritapimas (agrokultūrų nėra - 1, jų plotai kertasi

su reljefo formomis - 0, pritampa - 2)

2 2 2

67 8 Kelių pritapimas (kelių nėra - 1, jie nepritapę prie reljefo ir augmenijos - 0, pritapę - 2)

2 2 2

68 9 Elektros ir telefono linijų pritapimas

(linijų nėra - 1, jos nepritapusios - 0, pritapusios - 2)

2 0 2

69 10 Inžinerinių įrenginių pritapimas

(įrenginių nėra - 1, jie nepritapę - 0, pritapę - 2)

2 1 1

70 11 Melioracinių sistemų pritapimas

(sistemų nėra - 1, jos nepritapusios - 0, pritapusios - 2)

2 2 2

71 12 Neišryškėjusių antropogeninių objektų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 0 0

Iš pateiktos lentelės apie dabartinę (ūkinę) žmogaus veiklą, galima daryti išvadą, kad laukai,

keliai ir elektros linijos yra gerai pritapę bei sausinimo sistemos laikytinos priderintomis (4.7 pav.).

Situacija yra vidutinė - 13 balų iš 26 galimų.

4.7 pav. Kelių ir melioracinių statinių pritapimas


33

Įvertinus dabartinę ūkinę žmogaus veiklą, toliau 4.8 lentelėje vertinama senovinė (kultūrinė)

žmogaus veikla.

4.8 lentele. Antropogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas. Senovinė (kultūrinė) žmogaus veikla

(įvertino darbo autorė)

Eil.

Nr.

Nr.

Gru-

peje

IV. Antropogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objektas

prieš

projektą

Vertinimo

objektas

po

projekto

B. Senovine (kultūrine) žmogaus veikla 16 7 7

72 1 Antropogeninių paminklų gausumas 3 2 2

73 2 Paminklų vertingumas (vietinės reikšmės - 0, nacionalinės reikšmės - 1, tarptautinės reikšmės - 2)

2 2 2

74 3 Neišryškėjusių paminklų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 1

75 4 Pilių ryškumas (nėra - 0, neišryškėjusios - 1, ryškios - 2) 2 0 0

76 5 Piliakalnių ryškumas (nėra - 0, neišryškėję - 1, ryškūs - 2) 2 0 0

77 6 Apeigų, legendų ir tradicijų vietų įvairumas

(nėra - 0, vieno pobūdžio - 1, įvairaus pobūdžio - 2)

2 0 0

78 7 Istorinių arba susijusių su istoriniais asmenimis vietų buvimas (nėra arba nežinomos - 0, žinomos - 1)

1 1 1

79 8 Saugomų ir globojamų gamtinių objektų įvairumas (vienos kategorijos - 1, kelių kategorijų - 2)

2 1 1

80 9 Saugomų teritorijų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 0 0

Atlikus antropogeninių objektų įvairumo ir tikslingumo senovinės (kultūrinės žmogaus

veiklos) vertinimą, nustatyta, kad yra žmogaus sukurtų valstybinės ir tarptautinės reikšmės

neišryškėjusių paminklų, kaip dvaro pamatai. Taip pat istorinės reikšmės - Oginskių giminės sodyba.

Teritorijoje auga savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas - Oginskio ąžuolas (4.8 pav.) ir

liepų alėja. Bendras vertinimas - 7 balai iš 16 galimų.

4.8 pav. Saugomų ir globojamų gamtos objektų įvairumas (nuotrauka darbo autorės)

34

Rekreacinės teritorijos gamtovaizdžio vertinimo rezultatai apibendrinami pagal metodikos

vertinamo 4 grupes ir pateikiami 4.9 lentelėje.

4.9 lentele. Oginskių dvaro teritorijos aplinkos vertinimo rezultatai (įvertino darbo autorė)

Gamtovaizdžio požymis ir jo

vertinimas

Maksi-

malus balų

skaičius

Vertinimo

objekto

rezultatai,

balais prieš

projektą

Vertinimo

objekto

rezultatai,

procentais

prieš projektą

Vertinimo

objekto

rezultatai,

balais po

projekto

Vertinimo

objekto

rezultatai,

procentais

po projekto

I. Bendrasis gamtovaizdžio

įspūdingumas

21 14 66,67

18 85,71

II. Reljefo israiskingumas 49 13 26,53

16 32,65

A. Sausuma 20 6 30,00

6 30,00

B. Vandenys 19 5 26,32

5 26,32

C. Sausumos ir vandens deriniai 10 2 20,00

5 50,00

III. Augalijos erdvinis įvairumas 58 20 34,48

38 65,52

A. Augalija, paryškinanti reljefą 12 5 41,67

7 58,33

B. Medžių augalija 30 10 33,33

21 70,00

C. Žolinė augalija 16 5 31,25

10 65,50

IV. Antropogeninių objektų

įvairumas ir tikslingumas

42 20 47,62

25 59,52

A. Dabartinė (ūkinė) žmogaus veikla

26 13 50,00

18 69,23

B. Senovinė (kultūrinė) žmogaus

veikla

16 7 43,75

7 43,75

Is viso: 170 67 39,41

97 57,06

Iš galimų 170 balų, Oginskių dvaro teritorijos gamtovaizdis prieš tvarkymą įvertintas 67

balais, tai sudaro 39,41 proc. nuo maksimalaus balų skaičiaus. Po sutvarkymo balas kilo iki 97, ir tai

sudaro 57,06 proc. nuo maksimalaus balo. Atsižvelgiant, kad įgyvendinus teritorijos tvarkymo

projektą, teritorijos aplinkos vertinimas padidės 44,78 proc., galima teigti, kad etnografinės sodybos

tvarkymas padidins bendrą teritorijos įspūdingumą, paįvairins augaliją ir išaugs tvarkomos teritorijos

estetinė vertė.

Vertinant Oginskio dvaro aplinką, matoma, jog ji iš tiesų įspūdinga, kur gausu senų medžių,

vandens telkinių ir išlikę istorinio dvaro pamatai. Suteikus šiai vietai reikalingą priežiūrą, vieta būtų

dar gražesnė.

Aptariant Oginskio dvaro teritorijos esamą būklę, teritorijoje nėra vykdomi jokie tvarkymo ar

priežiūros darbai, todėl jei nebus imtasi specialių priemonių, ši vieta greitai visiškai sunyks.

4.2. Teritorijos esamos būkles analize

Kaišiadorių rajonas užima puikią padėtį tarp didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries, bei

tarp sostinės Vilniaus ir laikinosios sostinės Kauno (4.9 pav.). Rajoną juosia automagistralinis kelias

35

Vilnius - Klaipėda ir geležinkelis Vilnius - Kaunas. Rajonas užima 108664,19 ha žemės plotą

(Lietuvos erdvinės..., 2020). Pasirinkta teritorija yra rajono vakaruose, Uogintų kaime.

4.9 pav. Kaišiadorių rajono padėtis Lietuvos žemėlapyje (Lietuvos erdvinės..., 2020)

Tiriamojo objekto aplinkos charakteristika. Pasirinkta teritorija užima 2,58 ha žemės

plotą, vyraujantis reljefas yra lygumos. Analizuojamoje teritorijoje yra priešgaisrinis tvenkinys, kurio

dydis apie 0,14 ha, taip pat auga beveik 0,50 ha žemės plotą užimanti giraitė. Teritorijoje yra išsidėstę

4 statiniai su pamatais ir teka upelis Pravėna, kuris yra Nemuno intakas (4.10 pav.).

Teritorijos dirvožemio vertinimas. Dirvožemis tai - viršutinis žemės paviršiaus sluoksnis,

kuris susideda iš paviršinės uolienos, kuriam turi įtakos vandens, oro ir gyvieji organizmai, kurių

darni sąveika padeda užauginti derlių.

4.10 pav. Objekto aplinkos charakteristika

(sudaryta darbo autorės, Lietuvos erdvinės..., 2020)

Žemės našumo balas tai - nustatytas matas dirvožemio derlingumui išreikšti.

Projektuojamame žemės sklype, vidutinis žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumo balas svyruoja

nuo 48,5 iki 64,9 balų (4.11 pav.).

36

4.11 pav. Dirvožemio našumo balas


Nereikliems augalams tiks dirvožemis, kurio našumo balas iki 35 balų, reiklesniems augalams

reiktų 36-45 našumo balą turinčio dirvožemio, o labai reikliems nuo 45 balų (Mažvila, 2011).

Vidutinis Lietuvos dirvožemio našumo balas yra 39,1.

Galima teigti, kad analizuojamoje teritorijoje žemės yra labai derlingos.

Teritorijos dirvožemio tipai ir granuliometrine sudetis. Granuliometrinė sudėtis - tai

įvairaus dydžio žemės dalelių išsidėstymas, nuo kurio priklauso dirvožemio derlingumas. Nuo dalelių

dydžio ir sudėties priklauso vandens bei oro pralaidumas, tai turi įtakos augalų gausumui ir kokybei

(Dundulis, 2020).

Remiantis FAO Lietuvos dirvožemių klasifikacija (LTDK-99), įsigaliojusia nuo 1999 metų,

Lietuvoje nustatytos 12 pagrindinių dirvožemio grupių. Dirvožemio tipas ir granuliometrinė sudėtis

pateikta 4.12 pav.

4.12 pav. Dirvožemio tipai (sudaryta darbo autorės, Lietuvos erdvinės..., 2020)

37

Pagal dirvožemio tipus, daugiausia aptinkama išplautžėmių, kurie susiformavo dėl vandens

užsistovėjimo lygiame žemės paviršiuje (Motuzas ir kt., 2009).

Analizuojamoje teritorijoje pagal granuliometrinę sudėtį vyrauja: dulkiškas vidutinio

sunkumo priemolis (dp1) ir molis (m), kuris priskiriamas prie labai sunkių dirvožemių.

Specialiųjų žemes naudojimo sąlygų nustatymas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

įstatymas (Lietuvos Respublikos..., 2019) tiksliai apibrėžia apribojimus teritorijose. Nurodo leistinas

žemės naudojimo ir tvarkymo nuostatas, nepažeidžiant interesų bei atsižvelgiant į visuomenės

gerbūvį ir užtikrinant objektų saugą nuo tvarkymo padarinių (4.13 pav.).

4.13 pav. Specialiosios žemės ir miško sąlygos


Pasirinktoje teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: miško naudojimo

apribojimai, elektros oro linijos apsaugos zona, kelio apsaugos zona, vandens telkinių apsaugos zona

ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juosta.

Dokumentų nagrinejimas. Projektuojama teritorija, Kaišiadorių rajono bendrojo plano

(Kaišiadorių rajono..., 2007) pagrindiniame brėžinyje pagal funkcinį zonavimą, priskiriama žemės

ūkio ir miškų ūkio teritorijų zonai. Taip pat į savivaldybės saugomų objektų gamtos paveldo objektų

sąrašą įrašytas Uogintuose augantis ąžuolas (4.14 pav.).

4.14 pav. Teritorijos fragmentas iš bendrojo plano


38

Pagal Lietuva 2030 bendrąjį planą (Lietuva 2030..., 2019), rajono kraštovaizdis priskiriamas

miškų kaitai su plynais kirtimais, agro kaitai ir rentūralizacijai, o pagrindiniai vyraujantys tipai yra

agrarinis, miškingas agrarinis ir miškingas (4.15 pav.).

4.15 pav. Rajono fragmentas iš bendrojo plano

(sudaryta darbo autorės, Lietuva 2030..., 2019)

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (Kaišiadorių rajono..., 2007)

esamos būklės analizės brėžinyje nurodyta, kad teritorijos pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis yra gyvenamosios ir užstatytos teritorijos, taip pat yra tvenkinys ir teka upė (4.16 pav.).

4.16 pav. Teritorijos fragmentas iš bendrojo plano

(sudaryta darbo autorės, Kaišiadorių rajono..., 2007)

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkta teritorija yra taisyklingos stačiakampio formos,

pasižymi labai derlingu dirvožemiu. Teritorijoje yra priešgaisrinis tvenkinys ir teka upė Pravėna, taip

pat auga giraitė. Teritorijoje yra 3 pastatai ir buvusio dvaro pamatų liekanos. Pagal Bendrąjį planą,

projektuojamo sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - užstatytos ir gyvenamosios

teritorijos.

Norint išsaugoti ir atkurti Kaišiadorių rajone Oginskių dvaro terijorijoje esančius statinius ir

etnografinę sodybą, laikantis pagrindinių kraštotvarkos principų, reikia parengti teritorijos tvarkymo

projektą.

39

5. TERITORIJOS PROJEKTAVIMAS

Kaišiadorių rajone, Uogintų kaime esantis, Oginskių dvaras kunigaikščiams priklausė nuo

1486 m. iki XIX a. pradžios. Labai svarbu yra išsaugoti Lietuvoje nykstančius dvarus, todėl

pasirinktoje dvaro teritorijoje planuojama įrengti etnografinę sodybą, su galimybe apžiūrėti dvaro

likučius ir istorinį ąžuolą.

Baigiamojo darbo projekte, numatyta pertvarkyti ir atkurti etnografinės sodybos motyvais

Oginskių dvaro teritoriją, pritaikant jos lankymą gyventojams ir turistams. Atsižvelgiant į tikslinę

žemės naudojimo paskirtį, nekeičiant jos, gerinti teritorijos kokybę ir išlaikyti žemės naudojimo būdą.

Tvarkymo tikslas – laikantis kraštotvarkos principų, pertvarkyti teritoriją, sutvarkant

etnografinę sodybą, kad atitiktų žmonių kultūrinius ir socialinius poreikius. Numatoma, kad sodyba

bus įdomi Lietuvos ir užsienio turistams bei kels ekonomikos lygį Kaišiadorių rajone.

Projekte rengiama dvaro teritorijoje atkurtos etnografinės sodybos erdvinio tvarkymo

koncepcija:

• parengti etnografinės sodybos pertvarkymo projektą, numatant lankytojų poreikius

tenkinančias zonas;

• suformuoti teritorijoje įvairaus amžiaus žmonėms tinkančias zonas, kaip aktyvaus ir

pasyvaus laisvalaikio zona;

• parinkti tinkamą Kaišiadorių rajonui sodybos planinę struktūrą, taikant prie esamų

statinių;

• atkurti pastatus laikantis rajonui būdingų statinių puošybos motyvų;

• sutvarkyti teritorijoje esančias želdinių kompozicijas ir pasodinti naujų augalų, norint

sukurti didesnę estetinę vertę.

• suprojektuoti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą, patogią

lankytojams ir tinkamą teritorijai.

Laikantis iškelto tikslo, numatoma sutvarkyti ir pritaikyti sodybą ne tik poilsiui, bet ir

susipažinti su nykstančia etnografija Lietuvos kaimiškose teritorijose.

5.1. Etnografines sodybos projektavimas

Kaišiadorių apylinkėse vyravo gatviniai – rėžiniai kaimai, daugėjant gyventojų ir pradėjus

trūkti vietos, pradėta rėžius dalyti išilgai ir šalia gatvės statyti gyvenamuosius namus bei klėtis, o

toliau nuo gatvės - kluonus. Gyvenamasis namas vadintas pirkia arba gryčia. Vienkiemius statydavo

pagal bendras nuostatas, viskas vienoje vietoje stačiakampio formos sklype (Iliustruotoji

Kaišiadorių..., 2016). Kolūkinio kaimo sodybos buvo statomos su dviem arba su trimis pastatais

sklype. Šio darbo autorė Uogintų projektuojamai etnografinei sodybai parinko 3 pastatų sodybą (5.1

pav.), kadangi yra derinama prie esamų teritorijoje statinių.

40

5.1 pav. Vienkiemių sodybų išsidėstymas su trim pastatais (Misius, 2012)

Gyvenamuosius namus statydavo staliai. Gryčios buvo renčiamos iš specialiai paruoštų rąstų,

pagal visus to meto papročius ir prietarus (5.2 pav.).

Projektuojamai sodybai, parenkama statyti rastinius statinius, laikantis kraštotvarkos ir

etnografijos principų.

5.2 pav. Namo sąspara (nuotrauka kairėje U. Katkevičiūtės-Ignatjevienės;

dešinėje - V. Mačinskaitės)

Iki XX a. pradžios stogai buvo dengiami ruginiais šiaudais, kurie laikydavo prastai dėl

nepalankių oro sąlygų. Nuo XX a. šiaudinius stogus keitė skiedriniai stogai – gontai (Iliustruotoji

Kaišiadorių..., 2016). Darbo autorė projektuojamoje sodyboje statinių stogus parinko dengti gontais

(5.3 pav.).

41

5.3 pav. Skiedrinės lentelės – gontai (nuotrauka kairėje U. Katkevičiūtės-Ignatjevienės;


Gyvenamieji namai buvo statomi atsižvelgiant į laikotarpį. Seniausiai renčiamos dūminės

pirkios, kurios nebuvo labai patogios, dėl joje stovinčio pečiaus be dūmtraukio. Vėliau pradėti statyti

viengaliai gyvenamieji namai su duonkepės krosnimi kampe prie išėjimo. Vienkiemiuose statyti

dvigaliai gyvenamieji namai, kurie buvo didesni ir patogesni, prie pagrindinio įėjimo buvo gonkelės.

Namas buvo padalintas į tris vienodo dydžio patalpas – gryčią, priemenę ir kamarą (Iliustruotoji

Kaišiadorių..., 2016). Pasirinkta teritorijoje statyti dvigalį gyvenamąjį namą (5.4 pav.).

5.4 pav. Dvigalis gyvenamasis namas (nuotrauka kairėje U. Katkevičiūtės-Ignatjevienės;


Pirkioje iškirsti langai būdavo puošiami langinėmis. Jose atsispindėdavo gamtos ir žmogaus

gyvenimo ornamentai, kaip saulė ir mėnulis, žaltys, žvaigždės bei žemė. Langinės ne tik puošė namą,

bet ir saugojo nuo neprašytų svečių (5.5 pav). Darbo autorė, projektuojamose namuose parinko

naudoti langines, kad išlaikyti etnokultūrinės sodybos vaizdą.

42

5.5 pav. Langinės (Katkevičiūtė-Ignatjevienė, 2015)

Pas dorus ir tvarkingus žmones kieme stovėdavo kryžius, kuris simbolizuodavo padėka

Dievui už sveiką šeimą, užaugintą derlių ir kitas suteiktas malones (Iliustruotoji Kaišiadorių..., 2016).

Šio darbo autorė parinko statyti kryžių, laikantis senovinių papročių dėkojant už sodybą (5.6 pav.).

5.6 pav. Kryžiai (nuotrauka kairėje U. Katkevičiūtės-Ignatjevienės;


Taigi, etnografinės sodybos teritorijoje numatyta statyti tris rastinius statinius, kurių stogai

dengti skiedromis, planuojama langus puošti langinėmis, numatyta pastatyti kryžių. Visi sodybos

pastatai ir mažosios architektūros elementai projektuojami taip, kad atitiktų Kaišiadorių kraštui

būdingus etnografijos bruožus.

5.2. Teritorijos funkcinis zonavimas

Teritorijai parinkta laisvoji (landšaftinė) kompozicija, norint išlaikyti vietines sąlygas (2

priedas). Takai lengvai vingiuos sudarydami tinklą ir bus galima pasiekti visus dažniausiai lankomus

objektus.

43

Sklypas užims apie 2,58 ha žemės ploto. Jį numatyta suskirstyti į 5 zonas, kurios galėtų

tenkinti gyventojų ir svečių poreikius (7 priedas, 1 pav.):

• Poilsio zona – kurioje bus malonu leisti laiką ir pasigrožėti aplinka (7 priedas, 2 pav.)..

• Pobūvių teritorija – puiki vieta švęsti šventes.

• Gyvenamoji zona – didelis gyvenamasis namas su vaismedžių sodu (7 priedas, 3 pav.)..

• Lankytina vieta – skirta pasivaikščiojimui po 200 metų augančių medžių alėją,

pasigrožėjimui senais ąžuolais ir dvaro griuvėsių patyrinėjimui ūkis (7 priedas, 4 pav.).

• Gamybinė zona – bus vystoma alternatyvi veikla žemės ūkio paskirties žemėje, tai -

levandų ūkis (7 priedas, 5 pav.).

Šiuo metu apleistoje teritorijoje medžių ir krūmų želdiniai auga sparčiai, žolė per kelis

dešimtmečius pradėjo medėti ir virsti krūmais, tai gadina kraštovaizdį ir sunkina priėjimą prie

kultūros paveldo saugomų objektų.

Teritorijoje planuojama išpjauti sumedėjusias piktžoles, statyti pastatus, formuoti ir visoje

teritorijoje pasodinti mindžiojimui atsparią veją bei gėlynus, sodinti vaismedžių ir vaiskrūmių sodą.

Teritorijoje yra didelis tvenkinys, kurį numatyta išvalyti ir pritaikyti naudojimui, apželdinti lelijomis,

o krantą taikantis prie reljefo apsodinti įvairiais prie vandens telkinių tinkančiais augalais.

Gyvenamoji zona. Planuojama, kad teritorija užims apie 6500 m2 ir ją sudarys: gyvenamasis

namas 155,15 m2, kurio apšvietimui numatoma skirti 4 fasadinius šviestuvus; 16 metrų pločio akmens

trinkelių kelias, kuris užims 1100 m2 bei 913,01 m2 aikštelė, kurioje planuojama įrengti 16

automobilių stovėjimo vietų ir numatoma apšvietimui panaudoti 10 grindinių šviestuvų;

projektuojamas vaismedžių sodas, kuris užims apie 3000 m2 plotą.

Sode planuojama pasodinti 1 graikinį riešutmedį, kuris aprūpins šeimą ir sodybos svečius

skaniais riešutais, subrendusio medžio laja sieks 8 metrus (5 priedas, 1 pav.).

Sodo viduryje numatyta sodinti 4 purpurines obelis, jos puoš sodybą savo kvapiais ir

išskirtinės spalvos žiedais, o rudenį džiugins vaisiais, medžio laja sieks 3 metrus (5 priedas, 2 pav.).

Netoli gyvenamojo namo planuojama sodinti 1 konferencinę kriaušę, jos laja - 3 metrai (5

priedas, 3 pav.).

Numatyta pasodinti 3 kaukazines slyvas, jos pasižymi sodria violetine spalva ir rudenį leis

vaišintis skaniomis didelėmis slyvomis, medžio laja sieks 3 metrus (5 priedas, 4 pav.).

Taip pat planuojama gyvenamojo namo sodo teritorijoje sodinti 5 trešnes, kurios yra puikus

vitamino C šaltinis, jų laja sieks 2 metrus (5 priedas, 5 pav.).

Prie įvažiavimo į sklypą, numatyta sodinti gyvatvorę, kuri padės saugoti privatumą ir duos

skanių vaisių, planuojama sodinti aviečių 28,59 m2 (5 priedas, 6 pav.).

44

Taip pat planuojama sodinti Lietuvoje populiarėjančias aktinidijas, norint gauti dienos

vitamino C atsargas, užtenka suvalgyti 1 didelę aktinidiją, teritorija užims 29,47 m2 (5 priedas, 7

pav.).

Dar numatoma sodinti juodąjį šilkmedį, kuris pasižymi daugybe gydančių savybių ir

vitaminų, jų plotas užims 16,99 m2 (5 priedas, 8 pav.).

Gyvenamojoje zonoje, prie įvažiavimo planuojama statyti šuns voljerą, kurio numatomas

plotas - 40,95 m2.

Pobūvių zona. Numatyta, kad teritorija užims apie 5200 m2, ir ją sudarys: senovinis rąstinis

kluonas apšviestas 4 fasado šviestuvais, kuriame įrengta pobūvių salė su miegamaisiais, jis užims

apie 250 m2, taip pat pirtis (218 m2 ) su 4 fasado šviestuvais ir tvenkinys (4700 m2). Teritorijoje

numatyta įrengti akmens trinkelių takus, kad būtų patogu vaikščioti. Planuojama sodinti 2

burgundinius ąžuolus ir 4 raudonuosius klevus.

Poilsio zona. Planuojama, kad teritorija užims apie 11000 m2 ir ją sudarys: pavėsinė su lauko

terasa ir 4 fasado šviestuvais - 99 m2; pakyla, kur galės vykti vaidinimai – 99,14 m2; numatyta

pastatyti kryžių, kurį apšvies 1 grindinis šviestuvas; taip pat želdiniai, kur derinant prie jau esančių,

dar planuojama sodinti ąžuolus, kurių lajos skersmuo sieks 10 metrų (5 priedas, 9 pav.).

Planuojama pasodinti raudonuosius klevus, kurie pagyvins teritoriją rudenį, nusidažę

skaisčiai raudona spalva, laja sieks – 5 metrus (5 priedas, 10 pav.).

Dar numatyta sodinti sidabrines egles, kurios žiemą bus puošiamos ir gražins sodybos

teritoriją, laja sieks 4 metrus (5 priedas, 11 pav.).

Bus sodinamos Japoninės magnolijos, kurios pradės žydėti nuo balandžio mėnesio ir praneš

apie pavasario pradžią, laja sieks 2 metrus (5 priedas, 12 pav.).

Planuojama sodinti geltonoji sedula, kuri ankstyvą pavasarį pasipuoš geltonais žiedais,

vasaros pabaigoje duos pikantiško skonio turinčių vaisių, jos laja sieks 2 metrus (5 priedas, 13 pav.).

Norint atsiriboti nuo kelio, planuojama sodinti kalnines pušis, jos sudarys tvorą ir mėlynais

spygliais suteiks gražų akcentą sodybai, jų laja sieks 2 metrus (5 priedas, 14 pav.).

Atsižvelgiant į augalus, tinkančius augti prie vandens telkinių, parinkta sodinti svyruoklinius

gluosnius, kurių laja sieks 2,5 metrus (5 priedas, 15 pav.).

Gėlynus sudarys: kaimo puošmena narcizai, kurie žydės nuo kovo galo iki gegužės pabaigos;

juos keis violetiniai bijūnų žiedai, kurie žydi birželio mėnesį; tada seks tikrosios levandos, jos puoš

ir saugos teritoriją nuo kenkėjų savo kvapu ir žydės birželio – rugpjūčio mėnesį, antra kartą gali

pražysti rugpjūčio pabaigoje - spalio mėnesį; visais metų laikais sodybą puoš dekoratyvinės

aukštaūgės smilgos; taip pat teritorijoje numatyta auginti gėles vazonuose, jos bus keičiamos pagal

žydėjimo sezoniškumą. Projektuojama, kad sodyboje visu šiltuoju sezonu teritoriją puoštų žiedai,

parinkti specialūs augalai.

45

Lankytina vieta. Teritorija užims apie 300 m2 ir ją sudarys: 10 metrų pločio skersmens

Oginskio ąžuolas, kurį apšvies 2 grindiniai šviestuvai; teritorijoje auganti giraitė bei po gaisro likę

Oginskio dvaro griuvėsiai (90 m2), kurie numatomi apšviesti 4 lauko šviestuvais.

Gamybine zona. Teritorija užims apie 2770 m2, joje numatyta įrengti levandų laukus,

gamybinį cechą, apšviestą 4 fasadiniais šviestuvais, kur bus perdirbamos užaugintos levandos. Čia

bus gaminamas eterinis aliejus, levandų vanduo, muilas ir kiti gaminiai.

Kompozicijos desniai. Teritorija želdinama remiantis šiais pagrindiniais kompozicijos

dėsniais:

• Projektuojamos teritorijos kompozicinis centras - vandens telkinys, kurio formos derinasi

prie reljefo. Nuo jo atsiveria visas sodybos grožis. Tvenkinį numatyta apsodinti svyruokliniais

medžiais, kurie tiks prie vandens telkinių, ir smilgomis, kurios vėjui pučiant sukurs ošimo garsą ir

ramins.

• Įrėminimo dėsnis bus panaudotas užsodinant gyvatvorę nuo kaimynų ir kalnines pušis prie

kelio, norint izoliuoti vaizdą.

• Erdvinės perspektyvos dėsniu remtasi renkant spalvas pastatams, kad jų neveiktų melsva

erdvės spalva.

• Kontrastas išgaunamas keliais būdais: prie tvenkinio derinant svyruoklinio gluosnio lajos

formą su smilgų kolonine; derinant ažūrines kalnines pušis su tankia svyruoklinio gluosnio laja.

• Spalvų gamos dėsniai naudoti derinant šviesią svyruoklinio gluosnio laja su tamsia

kalninės pušies laja.

• Vientisumo dėsnis teritorijoje parinkta kelių rūšių augalai ir sodinami išlaikant teritorijos

vientisumą.

• Ritmas išlaikomas sodinant vaismedžių sodą ir gėlyną.

Kelių ir takų tinklo projektavimas. Teritorijoje planuojama įrengti kelią ir aikštelę, kurie

užims apie 1100 m2. Kelio plotis numatytas 16 m, aikštelėje projektuojama 16 automobilių stovėjimo

vietų, apšviestų 10 grindinių šviestuvų, parinkta danga - akmens trinkelės, kad išlaikyti vienodumą

visose sodyboje. Prie įvažiavimo planuojama pastatyti 2 lauko šviestuvus.

Teritorijoje numatyta įrengti takus į visus dažniausiai lankomus objektus. Norima, kad takai

būtų ne tik naudingi, bet ir puoštų sodybos teritoriją. Jie projektuojami 1 metro pločio, parenkant

neslidžios dangos akmens trinkeles, kad būtų patogu ir saugu jais vaikščioti. Takai laisvai vingiuos

derindamiesi prie laisvosios kompozicijos. Prie takų planuojama įrengti 6 lauko šviestuvus.

Teritorijos apsvietimas. Norint išryškinti gražiausias sodybos detales ir parodyti augalų

grožį tamsiu paros metu, reikėtų juos apšviesti. Numatyta teritorijoje iš viso įrengti 23 grindinius, 20

fasadinių ir 12 lauko šviestuvų (3 priedas), kurie vakare suteiks šviesos ir padės saugiai patekti į

norimą objektą teritorijoje.

46

Projektuojant zonas bus atsižvelgiama į jau teritorijoje esančius objektus, o nauji derinami

laikantis kraštotvarkos principų (6 priedas).

5.3. Techniniai – ekonominiai skaičiavimai

Atliekant teritorijos projektavimą, svarbu įvertinti, kiek kainuos rekonstrukcija ir augalų

sodinimo darbai, todėl būtina atlikti techninius – ekonominius skaičiavimus. Reikiamų medžiagų ir

planuojamų atlikti darbų kainos nurodomos 4 priede.

Teritorijos tvarkymo darbams, kaip statinių rekonstrukcijai ir statymui, numatyta, kad reikės

557780 Eur, automobilių stovėjimo aikštelės ir sodybos takų įrengimui akmens trinkelėmis - 88520

Eur. Teritorijos apšvietimui ir elektros darbams atlikti numatyta išleisti 7296 Eur. Sklypui apsodinti

medžių ir krūmų želdiniais planuojama suma - 8101 Eur.

Sudarius šios planuojamos teritorijos pertvarkymo ir atkūrimo preliminarią sąmatą, nustatyta,

kad tvarkymo darbams ir medžiagoms apytiksliai reikės apie 660000 Eur. Į sąmatą nebuvo įtraukti

teritorijoje jau augantys medžiai.

Būtina sutvarkyti šį svarbų objektą, kol galutinai neprarastas istorinis kultūros paveldas.

Sutvarkius sodybos teritoriją ir pritaikius ją lankytojams, rajonas būtų papildytas trūkstama lankytina

vieta, kuri savo išskirtiniais etnografiniais bruožais, ne tik leis pailsėti nuo miesto šurmulio, bet ir bus

edukacinė priemonė lankytojams, kurie neturėjo galimybės susipažinti su ja.

47

IŠVADOS

1. Įvertinus Kaišiadorių rajono Oginskio dvaro teritorijos esamą situaciją, matyti, kad teritorija

yra apleista ir neprižiūrėta. Projektuojamas sklypas užima 2,58 ha plotą bei priklauso žemės ūkio ir

miškų ūkio teritorijų zonai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - gyvenamosios ir

užstatytos teritorijos. Sodyboje vyraujantis dirvožemio našumo balas nuo 48,5 iki 64,9 balų,

granuliometrinė sudėtis: dulkiškas vidutinio sunkumo priemolis ir molis.

2. Atlikus Kaišiadorių rajono rekreacijos ir turizmo išteklių vertinimą (balais), nustatyta, kad

bendras analizės vertinimo vidurkis - 2,4 balo iš 3 galimų. Balą mažina apgyvendinimo įstaigų

infrastruktūros ir viešbučių - motelių įvertinimas, o didina: architektūros paminklų, turizmo ir

rekreacijos trasų bei kultūros įstaigų infrastruktūros vertinimai.

3. Įvertinus Oginskio dvaro aplinką prieš projektą, nustatyta, kad teritorija yra blogos būklės,

ji vertinama 67 balais, po projekto įgyvendinimo balas pakiltų iki 97 balų. Etnografinės sodybos

sutvarkymas pakeltų teritorijos estetinę vertę ir pritrauktų lankytojų srautą.

4. Oginskio dvaro teritorija, derinant prie esamų statinių ir augalų, suskirstyta į 5 zonas:

gyvenamoji zona (6500 m2); pobūvių zona (5200 m2); poilsio zona (11000 m2); lankytina vieta (300

m2) ir gamybinė zona (2770 m2). Parinkta 30 rūšių želdinių ir gėlių (500 vnt.), kad sodyboje visu

šiltuoju sezonu teritoriją puoštų žydintys augalai.

5. Atlikus techninius – ekonominius skaičiavimus, projektuojamos teritorijos tvarkymo

preliminari sąmata - 660000 Eur.

6. Atlikus paruošiamuosius darbus, parengta 3 D vizualizacija Sketchup programa bei

parengtas sodybos tvarkymo projektas AutoCAD programa, masteliu M 1:500. Projektavimo metu

suformuotos funkcinės zonos, suprojektuota takų sistema, parinkti teritorijai tinkami želdiniai,

numatytos mažosios architektūros formos. Projektas parengtas remiantis etnografijos, kraštotvarkos,

kraštovaizdžio planavimo ir želdinimo principais.

PASIŪLYMAI

1. Sodybos teritorijoje būtų galimybė rengti spektaklius ir kitokius renginius, panaudojant

erdves ir naujai pastatytą sceną, suburti bendruomenę ir pritraukti turistus.

2. Levandų ūkyje galima pasigaminti: eterinių aliejų, levandų vandens ir net ledų su

levandomis.

3. Supažindinti žmones su garsiuoju Oginskio Polonezu ir galimybe įsigyti nuo garsiojo ąžuolo

giliuką, taip pasisodinant jo dalelę savo kieme.

48

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Atostogos kaime [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 17]. Prieiga per internetą:

https://www.atostogoskaime.lt/kaimo-turizmas-kaisiadoriu-rajone/

2. Baskerville, R. L; Myers, M. D. 2015. Design ethnography in information systems. Vol.

25, Issue 1, p. 23-46.

3. Costa, C; Chalip.L. 2006. Adventure Sport Tourism in Rural Revitalisation—An

Ethnographic Evaluation. P. 257-279.

4. Daunoraitė G. 2011. Kaišiadorių etnografiniai bruožai. Kaišiadorys, 208 p.

5. Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo: Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimas 2004 m. gruodžio 1 d. Nr. 1526. Teisės aktų registras,

2004-12-04, Nr. 174-6443.

6. Dėl Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijų

patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2004 m. spalio 20 d. Nr. TN-

6. Teisės aktų registras, 2005-01-20, Nr. 8-271.

7. Dundulis. K., 2020. Granuliometrinė sudėtis [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 30]. Prieiga

per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/granuliometrine-sudetis-27028

8. Etnografinių regionų savitumus paveikė ir baltų gentys. [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04

16]. Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/lt/etnografiniu-regionu-savitumus-paveike-

ir-baltu-gentys/

9. Geresniam gyvenimui Lietuvos kaime kurti – parama [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 17].

Prieiga per internetą: https://ismanuskaimas.lt/geresniam-gyvenimui-lietuvos-kaime-

kurti-parama/

10. Gurskienė, V.; Ivavičiūtė, G. 2008. Rekreacinė kraštotvarka. Mokomoji knyga. Kaunas:

ARDIVA, 63 p.

11. Gustaitis R. 2001. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 364 p.

12. Ivavičiūtė, G. 2008. Kraštotvarka. Mokomoji knyga. Kaunas: Arvida, 31 p.

13. Ivavičiūtė, G.; Gurskienė, V. 2008. Rekreacinė kraštotvarka. Metodiniai patarimai.

Kaunas: ARDIVA, 27 p.

14. Juragių medelynas. 2020 [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 05 06]. Prieiga per internetą:

https://www.juragiumedelynas.lt/riesutai/graikinis-riesutmedis

15. Kaišiadorių muziejus [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 30]. Prieiga per internetą:

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskiai

https://www.atostogoskaime.lt/kaimo-turizmas-kaisiadoriu-rajone/

https://onlinelibrary.wiley.com/action/doSearch?ContribAuthorStored=Baskerville%2C+Richard+L

https://onlinelibrary.wiley.com/action/doSearch?ContribAuthorStored=Myers%2C+Michael+D

https://www.sciencedirect.com/science/journal/03043924/9/1


https://www.tandfonline.com/author/Chalip%2C+Laurence

https://www.vle.lt/Straipsnis/granuliometrine-sudetis-27028

https://www.vdu.lt/lt/etnografiniu-regionu-savitumus-paveike-ir-baltu-gentys/

https://www.vdu.lt/lt/etnografiniu-regionu-savitumus-paveike-ir-baltu-gentys/

https://ismanuskaimas.lt/geresniam-gyvenimui-lietuvos-kaime-kurti-parama/

https://ismanuskaimas.lt/geresniam-gyvenimui-lietuvos-kaime-kurti-parama/

https://www.juragiumedelynas.lt/riesutai/graikinis-riesutmedis

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskiai

49

16. Kaišiadorių rajonas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 17]. Prieiga per internetą:

http://www.studijoms.lt/kaisiadoriu-rajonas.htm

17. Kaišiadorių rajonas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 21]. Prieiga per internetą:

https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-kalba/kaisiadoriu-rajonas

18. Kaišiadorių rajono savivaldybė [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga per internetą:

http://www.kaisiadorys.lt/index.php?1962326992

19. Kaišiadorių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 m. strateginis planas [interaktyvus].

[žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga per internetą:

http://195.182.79.114:8080/aktai1/Default.aspx?Id=3&DocId=5283#_Toc374346295

20. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020

04 21]. Prieiga per internetą: https://kaisiadorys.lt/veiklos-sritys/statybos-infrastrukturos-

ir-urbanistikos-skyrius/bendrieji-planai/1409

21. Kaišiadorių rajono viešoji biblioteka [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga per

internetą: http://kaisiadoriuvb.lt/

22. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, VšĮ [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04

22]. Prieiga per internetą: http://turizmas.kaisiadorys.lt/

23. Katkevičiūtė – Ignatjevienė, U. 2015. Iliustruotoji Kaišiadorių etnografija. Kaišiadorys:

Kaišiadorių muziejus, 232 p.

24. Kvirklys, B. 1989. Mūsų Lietuva I tomas. Vilnius: Mintis, 752 p.

25. Lane, B. 1994. What is rural tourism? Journal of Sustainable Tourism. Vol. 2, Issue 1-2,

p. 7-21.

26. Lietuva 2030 bendrasis planas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 21]. Prieiga per internetą:

http://www.bendrasisplanas.lt/esamos-bukles-analize-2/

27. Lietuvos erdvinės informacijos portalas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga per

internetą: https://www.geoportal.lt/map/

28. Lietuvos liaudies buities muziejus [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga per

internetą: http://www.llbm.lt/

29. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas: Lietuvos

Respublikos Seimas 2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166. Teisės aktų registras, 2019 06 19,

Nr. 9862.

30. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenys [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 21]. Prieiga

per internetą: https://zis.lt/statistika/zf/

31. Light - shop [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 05 06]. Prieiga per internetą: http://www.light-

shop.lt/lauko-sviestuvai/lauko-ileidziami-sviestuvai/ismeigiamas-lauko-sviestuvas-

dannet-led-7975.html

http://www.studijoms.lt/kaisiadoriu-rajonas.htm

https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-kalba/kaisiadoriu-rajonas

http://www.kaisiadorys.lt/index.php?1962326992

http://195.182.79.114:8080/aktai1/Default.aspx?Id=3&DocId=5283

https://kaisiadorys.lt/veiklos-sritys/statybos-infrastrukturos-ir-urbanistikos-skyrius/bendrieji-planai/1409

https://kaisiadorys.lt/veiklos-sritys/statybos-infrastrukturos-ir-urbanistikos-skyrius/bendrieji-planai/1409

http://kaisiadoriuvb.lt/

http://turizmas.kaisiadorys.lt/

https://www.tandfonline.com/author/Lane%2C+Bernard

https://www.tandfonline.com/toc/rsus20/current


http://www.bendrasisplanas.lt/esamos-bukles-analize-2/

https://www.geoportal.lt/map/

http://www.llbm.lt/

https://zis.lt/statistika/zf/

http://www.light-shop.lt/lauko-sviestuvai/lauko-ileidziami-sviestuvai/ismeigiamas-lauko-sviestuvas-dannet-led-7975.html



50

32. Malinauskas, V. 1996. Kaišiadorių rajono gamtos paminklai. Kaunas: Spauda. 33 p.

33. Malinauskas, V. 2001. Kaišiadorys: gamtos ir kultūros paveldas. Vilnius: Daigai, 96 p.

34. Mažvila, J., 2011. Lietuvos žemių našumas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 30]. Prieiga

per internetą: http://agrolab.lt/wp-content/uploads/2015/05/Lietuvos-zemiu-nasumas-

2015.pdf

35. Misius, R. 2012. Želdinimo tradicijos Lietuvos valstiečių vienkieminėse sodybose: veiklos

paveldas menotyriniu aspektu. Kaunas: 196 p.

36. Motuzas, A.; Buivydaitė V.; Vaisvalavičius R.; Šleinys R. 2009. Dirvotyra. Vilnius: 336

p.

37. Mukienė, D. 2007. Polonezų kelias. Vilnius- Rietavas, p. 86 – 87.

38. Mukienė, D. 2014. Uogintai. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras. Kultūra.

39. Oficialios statistikos portalas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 21]. Prieiga per internetą:

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?region=all#/

40. Oginskių kelias po Kaišiadorių kraštą [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 20]. Prieiga per

internetą: http://www.voruta.lt/oginskiu-keliais-po-kaisiadoriu-krasta/

41. Prarasdami etninę kultūrą, prarandame šalies identitetą [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04

16]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-07-prarasdami-

etnine-kultura-prarandame-salies-identiteta/168208,

42. Regioninių bendruomenių savivokos ir savimonės ugdymas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020

04 16]. Prieiga per internetą:

http://www.old.ekgt.lt/www3.lrs.lt/pls/inter/w5_showce2e.html?p_r=2231&p_d=30276&

p_k=1

43. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 30]. Prieiga per

internetą: http://samogitia.mch.mii.lt/Kultura_a/Uogintai.htm

44. Rumšiškių kultūros centras [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga per internetą:

http://www.xn--rumiks-m4a30db.lt/index.html

45. Sandiford, P; Ap. J. 1998. The Role of Ethnographic Techniques in Tourism Planning. Vol.

37, No 1, p. 3-11.

46. Senosios krašto sodybos: turtingas raštų liaudies architektūros palikimas [interaktyvus].

[žiūrėta 2020 04 17]. Prieiga per internetą: https://www.etaplius.lt/senosios-krasto-

sodybos-turtingas-rastu-liaudies-architekturos-palikimas

47. Sodybos kaime [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 17]. Prieiga per internetą:

https://sodyboskaime.lt/sodybos/etnografines

http://agrolab.lt/wp-content/uploads/2015/05/Lietuvos-zemiu-nasumas-2015.pdf

http://agrolab.lt/wp-content/uploads/2015/05/Lietuvos-zemiu-nasumas-2015.pdf

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?region=all

http://www.voruta.lt/oginskiu-keliais-po-kaisiadoriu-krasta/

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-07-prarasdami-etnine-kultura-prarandame-salies-identiteta/168208,

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-07-prarasdami-etnine-kultura-prarandame-salies-identiteta/168208,

http://www.old.ekgt.lt/www3.lrs.lt/pls/inter/w5_showce2e.html?p_r=2231&p_d=30276&p_k=1

http://www.old.ekgt.lt/www3.lrs.lt/pls/inter/w5_showce2e.html?p_r=2231&p_d=30276&p_k=1

http://samogitia.mch.mii.lt/Kultura_a/Uogintai.htm

http://www.rumšiškės.lt/index.html


https://www.etaplius.lt/senosios-krasto-sodybos-turtingas-rastu-liaudies-architekturos-palikimas

https://www.etaplius.lt/senosios-krasto-sodybos-turtingas-rastu-liaudies-architekturos-palikimas

https://sodyboskaime.lt/sodybos/etnografines

51

48. Staniukovich, T. V; Chistov, K. V. 1981. Ethnography and Urgent Problems in the

Development of Ethnographic Museums. Soviet Anthropology and Archeology. Vol. 20,

Issue 2, p. 3-27.

49. Stonų granitas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 05 07]. Prieiga per

internetą:http://stonugranitas.lt/akmens-trinkeles/

50. Svarbiausi rajono kultūros paveldo objektai [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 22]. Prieiga

per internetą: http://195.182.79.117/kita/Kult%C5%ABros%20paveldas.pdf

51. Šaknys, Ž. 2015. Etnografinis regionas mokslinių tyrimų šviesoje. Kultūros paveldas. p.

44-47.

52. Šviesos centras. 2020 [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 05 06]. Prieiga per internetą:

https://sviesoscentras.lt/parduotuve/sieninis-lauko-sviestuvas-gracht-sensor/

53. Tautinis paveldas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 17]. Prieiga per internetą:

https://www.tautinispaveldas.lt/tautinis-paveldas1

54. Tumėnas, V. 2018. Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai. Etninė

kultūra ir tautodailė (Kultūros tyrimai), 145 p.

55. Uogintai [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 20]. Prieiga per internetą:


56. Vilniaus regioninis valstybės archyvas [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 04 16]. Prieiga per

internetą: http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtualios-parodos/lietuvos-etnografiniu-regionu-

j5gq.html

57. Voinova, N; Arcibashev, D; Aliushin, R; Malina, V. 2019. Interaction of agricultural and

ethnographic tourism for the development of Russian regions. Journal of Cultural

Heritage Management and Sustainable Development. Vol. 9, No. 2, p. 247-262.

58. Volungevičius. J; Kavaliauskas. P. 2012. Lietuvos dirvožemiai. Vilnius, 23 p.

59. Weisner, T. S. 1997. The Ecocultural Project of Human Development: Why Ethnography

and Its Findings Matter. Vol. 25, Issue 2, p. 177-190.

60. Zube, E; Sell, J; Taylor, J. 1982. Landscape perception: Research, application and theory.

Landscape Planning. Vol. 9, Issue 1, p. 1-33.

https://www.tandfonline.com/author/Staniukovich%2C+T+V

https://www.tandfonline.com/author/Chistov%2C+K+V

https://www.tandfonline.com/toc/maae19/current



http://stonugranitas.lt/akmens-trinkeles/

http://195.182.79.117/kita/Kult%C5%ABros%20paveldas.pdf

https://sviesoscentras.lt/parduotuve/sieninis-lauko-sviestuvas-gracht-sensor/

https://www.tautinispaveldas.lt/tautinis-paveldas1


http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtualios-parodos/lietuvos-etnografiniu-regionu-j5gq.html

http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtualios-parodos/lietuvos-etnografiniu-regionu-j5gq.html

https://www.emerald.com/insight/search?q=Denis%20Arcibashev

https://www.emerald.com/insight/search?q=Roman%20Aliushin

https://www.emerald.com/insight/search?q=Viktoria%20Malina

https://www.emerald.com/insight/publication/issn/2044-1266

https://www.emerald.com/insight/publication/issn/2044-1266


https://www.sciencedirect.com/science/journal/03043924


52

P R I E D A I

53

1 PRIEDAS

Lentele. Objekto kraštovaizdžio vertinimas (sudaryta darbo autorės)

Kriterijai Rodikliai Požymiai 1 balas 2 balai 3 balai Įvertini

mas

balais

1 2 3 4 5 6 7

Ekologinis Žaluma Želdynų gausa

aplink

apgyvendinimo

įstaigas



išmetamų

autotransporto dujų

koncentracija


Triukšmas Automobilių

keliamas triukšmas

prie apgyvendinimo

įstaigų

Didelis Vidutinis Mažas 2

Dislokacinis Rajono

apgyvendinimo

įstaigų

pasiekiamumas

Atstumas pagal

nuotolį (nuo rajono

centro)

Toli Vidutinis

nutolimas

Arti 2

Apgyvendinimo

įstaigų

pasiekiamumas

Laiko atžvilgiu

(nuo rajono centro)

Ilgas laiko

tarpas

Vidutinis Trumpas

laiko

tarpas

2

Estetinis Architektūrinis Statinių

ansambliškumas


Statinių

patrauklumas

Akimi matomų

formų

patrauklumas


Eksterjeras Apdailos elementų

išbaigtumas/užbaigt

umas


Interjero

suderinamumas

Baldų, apdailos

elementų

ansambliškumas


54

1 2 3 4 5 6 7

Ergonominis Poilsio vietos

patogumas

Baldų išdėstymas,

techninės/komunika

cinės įrangos

išdėstymas

Nepatogu Patenkinama Patogu 2

Infrastruktūra Pagrindinių

infrastruktūros

elementų

aprūpinimas

(šildymas,

vandentiekis,

kanalizacija)



atmosfera

Daromas poveikis

emocijoms

neigiamas neutralus teigiamas 2

Komfortiškumas Galimybė pailsėti

(aktyvi/pasyvi

rekreacija)

Maža vidutinė didelė 3

Vidurkis: 2,15

55

2 PRIEDAS

1 pav. Teritorijos topografinė nuotrauka (Lietuvos erdvinės..., 2020)

56

3 PRIEDAS

1 pav. Šviestuvai (sudaryta darbo autorės)

57

4 PRIEDAS

Lentele. Techniniai – ekonominiai skaičiavimai (sudaryta darbo autorės)

Islaidų rūsis Kiekis Kaina vnt./Eur,

m2/Eur Kaina Eur

Darbų

kaina Eur

Kaina is

viso Eur

Teritorijos tvarkymo darbai

Pagrindinio pastato rekonstrukcija - - 100000 20000 120000

Kluono rekonstrukcija - - 100000 50000 150000

Pavėsinė - - 3800 1200 5000

Pirtis - - 75000 25000 100000

Gamybinis cechas - - 125000 55000 180000

Tvenkinio valymo darbai - - 500 1000 1500

Scena - - 500 250 480

Šuns voljeras - - 500 300 800

Viso: 557780

Medžiagos ir dangos

Teritorijos grindinio danga (akmens

trinkelės) 2013 m2 40 80520 8000 88520

Viso: 88520

Lauko žibintai

Grindinių 23 vnt. 7 161 115 276

Lauko 12 vnt. 40 480 240 720

Fasado 20 vnt. 99 1980 160 2140

Elektros linijos tiesimas 520 m. 6 3120 1040 4160

Viso: 7296

Želdiniai

Vejos sėklos 400 kg. 5 20000 500 2500

Burgundinis ąžuolas 6 vnt. 25 150 30 180

Graikinis riešutmedis 1 vnt. 8 8 5 13

Raudonasis klevas 35 vnt. 25 875 175 1050

Sidabrinė eglė 2 vnt. 18 36 10 46

Purpurinė obelis 4 vnt. 12 48 40 88

Konferencinė kriaušė 1 vnt. 25 25 5 30

Kaukazinė slyva 3 vnt. 12 36 15 51

Svyruoklinis gluosnis 12 vnt. 14 178 60 238

Japoninė magnolija 3 vnt. 12 36 15 51

Geltonžiedė sedula 5 vnt. 14 70 25 95

Kalninė pušis paprastoji 30 vnt. 28 840 150 990

Lapins trešnė 5 vnt. 8 40 25 65

Remontantinės avietės 28 vnt. 1 28 15 43

ISSAI aktinidijos 29 vnt. 6 174 15 189

Šilkmedis juodasis 17 vnt. 6 102 10 112

Aukštaūgės Smilgos Vanilla sky 18 vnt. 4 72 40 112

Puikusis bijūnas 10 vnt. 18 180 50 230

Levanda tikroji Hidcote blue 200 vnt. 3 600 300 900

Vandens lelijos 60 vnt. 15 900 200 1100

Narcizai 30 vnt. 0,6 18 10 18

Viso: 8101

Bendra sąmata is viso: 661697

58

5 PRIEDAS

1 pav. Graikinis riešutmedis 2 pav. Purpurinė obelis

3 pav. Konferencinė kriaušė 4 pav. Slyva Kaukazinė

5 pav. Trešnės Lapins veislės 6 pav. Remontantinės avietės

http://valstietis.lt/naujienos/sodyba/remontantines-avietes-ir-skanios-ir-derlingos/

59

7 pav. Aktinidijos smailialapė ISSAI 8 pav. Šilkmedis juodasis

9 pav. Burgundinis ąžuolas 10 pav. Klevas raudonasis

11 pav. Sidabrinė eglė 12 pav. Japoninė magnolija





60

13 pav. Sedula geltonžiedė 14 pav. Pušis paprastoji

15 pav. Gluosnis svyruoklinis

61

6 PRIEDAS

Pav. Tvarkymo projektas (sudaryta darbo autorės)

62

7 PRIEDAS

1 pav. Tvarkomos teritorijos vizualizacija (parengta darbo autorės)

63




64


Documents

TERITORIJOS TVARKYMO PROJEKTAS - VDU...Kaišiadorių rajono rekreacijos ir turizmo išteklių vertinimą (balais), nustatyta, kad bendras analizės vertinimo vidurkis - 2,4 balo iš