KLAIPĖDOS UNIVERSITETASSVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA

REKREACIJOS IR TURIZMO APLINKA

Savarankiškas darbas

Darbo vadovas: asist. A.Velutis

Darbą atliko: RTn III kurso studentas Vytautas Navickas

Klaipėda, 2010

TURINYS

Įvadas 3

1.1. Turistinių paslaugų teikimo sutartis: sutarties šalys, objektas 4

1.2. Turistinių paslaugų teikimo sutarties šalių teisės ir pareigos 5

2.1. Subjektai, veikiantys rekreacijos ir turizmo aplinkoje. Subjektų, veikiančių rekreacijos ir

turizmo aplinkoje rūšys, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka 8

2.2. Teisių užsiimti tam tikra veikla rekreacinėje aplinkoje rūšys ir suteikimo tvarka 11

3. Uždavinio sprendimas 16

Išvados 20

Literatūros sąrašas 21

2

ĮVADAS

Turizmas yra viena iš svarbiausių ūkio šakų. Remiantis pasaulio turizmo organizacijos (WTO)

analize, 83 % pasaulio šalių turizmas yra vienas iš penkių pajamas teikiančių sektorių ir 38 % pasaulio

šalių pagrindinis užsienio valiutos šaltinis (1).

Dėl šios priežasties turizmui yra skiriama vis daugiau dėmesio.

Turizmo paslauga – veikla, susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės

organizavimo, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos as specialias paslaugas (LR

Turizmo įstatymas I skirsnis 2 str.)

Siekiant išvengti nesusipratimu LR turizmo paslaugų sektoriuje buvo priimtas turizmo

įstatymas kuris aiškiai suskirsto paslaugas į tam tikras paslaugų teikimo rūšis: kelionės organizavimo

paslauga, turizmo informacijos paslaugos, apgyvendinimo paslaugos, vežimo, maitinimo, pramogų ir

kitas turizmo paslaugas (LR Turizmo įstatymas II skirsnis 3str.)

Tačiau įstatymo kartasis nepakanka, todėl turizmo paslaugų teikėjai ar tarpininkai sudaro paslaugų

teikimo sutartis kuri įformina jų teikiamas paslaugas. Sutartyse yra nustatomos teisės ir pareigos kurių

privalo laikytis abi šalys. Šios sutartys yra ypač svarbios siekiant išvengti nesusipratimu kylančių tarp

paslaugos teikėjo ar tarpininko ir paslaugos gavėjo. Sutartis yra raštiškas dokumentas tarp kelionės

organizatoriaus ir turisto, kurioje yra nustatytos šalių teisės ir pareigos, atsakomybė.

Darbo tikslas – išsiaiškinti turistinių paslaugų teikimo sutarties sąvokas, sutarties šalis, jų teises ir

pareigas, subjektų veikiančių rekreacijos ir turizmo aplinkoje rūšis, steigimo, reorganizavimo ir

likvidavimo tvarką taip pat teisių užsiimti tam tikra veikla rekreacinėje aplinkoje rūšis ir suteikimo

tvarką. Bei išspręsti praktinę užduotį.

3

1. 1. Turistinių paslaugų teikimo sutartis: sutarties šalys, ojektas.

Turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma Civilinio kodekso ir turizmo įstatymo nustatyta tvarka ir

sąlygomis. Standartines turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygas tvirtina Valstybinis turizmo

departamentas. (LR Turizmo įstatymas.. III skirsnis 5 str.).

Turizmo paslaugų teikimo sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kurio viena šalis – turistinės kelionės

organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę

kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas (LR Turizmo įstatymas 1 skirsnis 2str.)

Šios sutarties šalys yra:

Kelionių organizatorius;

Kelionių agentūra;

Turistas.

Turizmo įstatymo 1 skirsnio 2 straipsnis teigia, kad kelio organizatorius yra juridinis asmuo, reguliariai

rengiantis organizuotas turistines keliones ir savo vardu viešai siūlantis teikti turizmo paslaugas, bet

kuriam asmeniui ar tam tikrai asmenų grupei.

Kelionės organizatoriaus veiklą sudaro:

1) organizuotų turistinių kelionių rengimas, jų reklama ir (ar) pardavimas;

2) sutarčių sudarymas su turizmo paslaugų teikėjais dėl jų paslaugų turistams teikimo kelionės

organizatoriaus organizuojamų turistinių kelionių metu;

3) atskirų turizmo paslaugų užsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;

4) kongresų, konferencijų ir kitų panašių renginių organizavimas, kai tai susiję su turizmo

paslaugų teikimu;

5) kitų turizmo paslaugų teikimas.

Kelionių agentūra – juridinis asmuo, tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines

keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas.

Kelionių agentūros veiklą sudaro:

1) organizuotų turistinių kelionių pardavimas kelionės organizatoriaus vardu;

2) atskirų turizmo paslaugų užsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;

3) kitų turizmo paslaugų teikimas.

Turistas – tai fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais - dalykiniais, etniniais, kultūriniais,

rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja

bent vienai nakvynei, tačiau neilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos

4

ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietoje (LR Turizmo įstatymas. I

skirsnis, 2 str.).

Turistinių paslaugų teikimo sutarties objektas – paslaugų kompleksas, sudarytas iš:

Kelionės;

Vežimo;

Nakvynės;

Esminės turistinės kelionės paslaugos.

1. 2. Turistinių paslaugų teikimo sutarties šalių teisės ir pareigos

Turizmo paslaugų teikimo sutartis sudaroma Civilinio kodekso ir LR Turizmo įstatymo nustatyta

tvarka ir sąlygomis. Sutarčių standartai yra tvirtinami valstybinio turizmo departamento (LR Turizmo

įstatymas 3 skirsnis 5 str.)

Kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, LR

Turizmo Įstatymas, Vartotojų teisių gynimo įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, turizmo paslaugų

teikimo sutartis (LR Turizmo įstatymas 3 skirsnis 6 str.)

Viena iš kelionių organizatorių prievolių yra viešai platinamos informacijos atitikimas realybe bei

neklaidinančios informacijos sklaida. Šioje informacijoje turi būti aiškiai išdėstyta informacija apie:

1) transporto priemonę, kuria vykstama, jos charakteristiką ir kategoriją;

2) apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus

bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles);

3) maitinimą;

4) maršrutą;

5) valiutų keitimo sąlygas ir tvarką;

6) valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką bei laiką, per

kurį turi jas gauti;

7) valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus,

kuriuos reikia atlikti prieš vykstant į kelionę, taip pat sveikatos draudimo įforminimo tvarką;

8) turizmo paslaugų teikimo sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas;

9) visą kelionės kainą, kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, bei likusios sumos

sumokėjimo grafiką;

10) kelionei organizuoti reikalingą mažiausią asmenų skaičių ir galutinį terminą informuoti

turistą apie kelionės atšaukimą, nesurinkus nustatyto mažiausio asmenų skaičiaus.

5

Kelionių organizatorius atsako už visos informacijos pateiktos reklamose atitikima realybei. Išskiriami

tik tie atvejai kai:

1) turistui iki sutarties sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus, o

kelionių prospekte, kataloge ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje buvo aiškiai

numatyta pakeitimų galimybė;

2) pakeitimai daromi po sutarties sudarymo abiejų sutarties šalių rašytiniu susitarimu.

4. Prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą kelionės organizatorius ir (ar)

kelionių agentūra privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami informacija,

nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jei ši informacija turistui nebuvo žinoma iš jam pateikto kelionės

prospekto, katalogo, kitos turistinę kelionę aprašančios medžiagos arba jei ta informacija nėra

nurodyta sutartyje ar jos priede.

5. Prieš išvykstant į kelionę, kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo

rašytine forma turistui laiku pateikti:

1) informaciją apie tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą bei informaciją apie

keleivio vietą transporto priemonėje;

2) kelionės organizatoriaus ir (ar) kelionių agentūros atstovo pavardę, adresą ir telefono

numerį ar vietinių agentūrų, į kurias turistas galėtų kreiptis pagalbos, adresus ir telefono numerius.

Jei tokių atstovų ar agentūrų nėra, turistui privaloma nurodyti telefono numerį, kuriuo jis galėtų

skambinti nenumatytu atveju, ar informaciją, kuri jam padėtų susisiekti su kelionės

organizatoriumi ir (ar) kelionių agentūra;

3) informaciją apie galimybę sudaryti draudimo sutartis, kad būtų padengtos turisto patirtos

išlaidos dėl galimo kelionės atšaukimo, dėl aplinkybių, už kurias turistas atsako, arba dėl suteiktos

pagalbos, įskaitant repatriaciją, nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju.

6. Jei į turistinę kelionę vyksta nepilnamečiai, kelionės organizatorius turi pateikti jų

tėvams ar globėjams informaciją, leisiančią tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu

vaiko buvimo vietoje.

7. Jei turistų grupę sudaro daugiau kaip 15 vaikų iki 16 metų arba daugiau kaip 7 neįgalūs

vaikai, tai kelionės organizatorius turi garantuoti, kad, be kelionės vadovo, šią turistų grupę lydėtų

pilnametis asmuo.

8. Kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi

turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos

įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų

6

teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi (LR Turizmo

įstatymas III skirnsini 6 str.).

Su šiomis paslaugomis supažindinantį rašytinį dokumentą, kelionės organizatorius ir (ar) kelionių

agentūra privalo įteikti prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą, jei ši informacija turistui

nebuvo žinoma iš jam pateikto kelionės prospekto, katalogo, kitos turistinę kelionę aprašančios

medžiagos arba jei ta informacija nėra nurodyta sutartyje ar jos priede.

Taip pat kelionės organizatorius atsako už kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę

kelionę aprašančioje medžiagoje pateiktą informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai turistui iki sutarties

sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus, o kelionių prospekte, kataloge ar kitoje

turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimų galimybė. Pakeitimai daromi

po sutarties sudarymo abiejų sutarties šalių rašytiniu susitarimu.(LR Turizmo įstatymas III skirnsini 6

str.).

Turistas su kelionės organizavimo paslaugų teikėju sudarytą sutartį dėl kelionės organizavimo

turi saugoti iki kelionės galo. Pametęs sutartį, turi gauti jos dublikatą iš kelionės organizavimo paslaugų

teikėjo. Turistas turi laiku pateikti reikiamus dokumentus, sumokėti už kelionės sutartyje numatytas

paslaugas, informuoti dėl sutarties nutraukimo ar keitimo. Taip pat jis turi laikytis valstybės sienos

kirtimo ir muitinės procedūrų reikalavimų. Vykstant į kelionę su nepilnamečiais vaikais, laikytis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintos „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos“. Turistas turi

teisę perleisti turistinę kelionę kitam asmeniui, sudarant naują sutartį, jeigu su kelionės sąlygomis sutinka

kelionę perimantis asmuo ir jeigu kelionės organizavimo paslaugų teikėjui padengiamos papildomos

išlaidos, susijusios su tokiu perdavimu.

Jeigu dėl bet kokios priežasties, išskyrus turisto kaltę, kelionės organizavimo paslaugų teikėjas

anuliuoja kelionę prieš sutartą išvykimo datą, turistas turi teisę pasinaudoti alternatyvia kelione,

kokybiškai tolygia arba geresne, kai kelionės organizavimo paslaugų teikėjas gali pasiūlyti jam tokią

alternatyvą. Jei alternatyvi kelionė yra prastesnės kokybės, gauti kainų skirtumo kompensaciją,

susigrąžinti visą pagal sutartį sumokėtą sumą, reikalauti nuostolių atlyginimo, išskyrus atvejus, kai:

kelionė anuliuojama nesurinkus minimalaus asmenų skaičiaus ir turistui apie anuliavimą buvo pranešta

raštu ne vėliau, kaip nurodyta sutartyje; kelionė anuliuojama dėl force majeure aplinkybių, kurių

pasekmių nebuvo galima išvengti, net jei ir buvo laikomasi atsargumo, išskyrus atvejį, kai kelionės

sutarčių yra sudaryta ar bilietų parduota daugiau, nei yra vietų transporto priemonėje; kelionė

anuliuojama dėl trečios, su sutartimi nesusijusios, šalies įsipareigojimų neįvykdymo, kai tai buvo

nenumatyta ir yra neišvengiama. (Kelionės organizavimo paslaugų teikimo taisyklės. Patvirtinta

Valstybinio turizmo departamento 1998 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 32)

7

Turistas kelionės metu privalo vykdyti kelionės vadovo ar kokio kito Kelionių organizatoriaus

įpareigoto asmens nurodymus dėl kelionės programos vykdymo, taip pat privalo laikytis nustatytų

taisyklių, susijusių su kelione, transportu, viešbučiais ir kt., ir netrukdyti bendrakeleiviams ir kitiems

asmenims. Turistas turi atlyginti žalą, padarytą kelionės metu (sugadintą viešbučio inventorių, transporto

priemonę ir panašiai) ir padarytą Kelionių organizatoriui dėl aplaidumo, pavyzdžiui, nesilaikant bendrų

taisyklių ir nurodymų. Jeigu žala padaryta nepilnamečio, visus nuostolius už jį apmoka atsakingas asmuo.

Jeigu turistas prisiima kaltę ir sutinka atlyginti žalą, žalą reikia atlyginti vietoje. Tais atvejais, kai turistas

kaltės neprisiima, kelionės organizatorius turi teisę žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Turistas neprivalo atlyginti žalos, atsiradusios dėl nenugalimos jėgos.

2.1. Subjektai, veikiantys rekreacijos ir turizmo aplinkoje. Subjektų, veikiančių rekreacijos ir

turizmo aplinkoje rūšys, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka

Subjektai, veikiantys rekreacijos ir turizmo aplinkoje skirstytini:

Fiziniai asmenys;

Juridiniai asmenys.

Rekreacinių poreikių turėjimas ir būtinumas juos tenkinti yra būdingas tik fiziniams asmenims,

kadangi tai yra sąlygota psichofiziologinių žmogaus, kaip biologinės būtybės poreikių.

Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar

savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių

tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės

įstaigos, viešosios įstaigos ir t.t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas –

tenkinti privačius interesus. (LR CK 2.34 str.)

Juridiniai asmenys steigiami kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus,

kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai. (LR CK 2.59 str.)

Priklausomai nuo juridinio asmens būsimos veiklos specifikos jie gali būti steigiami šia tvarka:

Potvarkine;

Leidimine;

Pareikštine normatyvine;

Pareikštine.

Potvarkine tvarka. Viešosio teisės, juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka.

Kompetetinga valstybinė valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens

8

įsteigimo. Pvz. Lietuvos Respublikos įstatymo 21 straipsnis numato, kad Vyriausybė prireikus steigia

ir panaikina Vyriausybės įstaigas. Savivaldybes taip pat steigia įstaigas, įmones.

Leidimine tvarka steigiant juridinį asmenį, reikalingas kompetentingos valstybės institucijos

leidimas. Taip steigiami bankai, draudimo organizacijos.

Pareikštine normatyvine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra nustatęs tokių

juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas.

Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva. Kompetetinga institucija patikrina, ar

registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Tokia tvarka steigiamos akcinės

bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrijos, daugiabučių namų savininkų

bendrijos. Šia tvarka steigiamos partijos, visuomeninės organizacijos.

Pareikštine tvarka steigiamos profsąjungos. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6

straipsnis numato, kad profesinė sąjunga laikoma įsteigta, kai minimalus įstatymo nustatytas steigėjų

skaičius (30 arba 1/5 visų darbuotojų) susirinkime patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus.

Tačiau juridiniu asmeniu profesinė sąjunga tampa tik įregistravusi savo įstatus.

Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Sprendimą reorganizuoti

juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas. Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas

kitas juridinis asmuo, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu gali priimti ir juridinio asmens

valdymo organai, jei yra įstatyme išvardintos aplinkybės.(LR CK 2.96 straipsnis ).

Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Ją

nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių

balsų. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimčiai dienų

nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi

būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta viešai

vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Sprendimu dėl juridinio asmens

reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo

dokumentai. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti pakeisti tęsiančių veiklą įmonių įstatai

ar po reorganizavimo sukuriamų naujų įmonių įstatai. Reorganizavimo sąlygos turi būti pateiktos

juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą dieną

įstatuose nurodytame dienraštyje. Kartu su reorganizavimo sąlygomis juridinių asmenų registro

tvarkytojui turi būti pateikta reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita. Nuo viešo paskelbimo apie

reorganizavimo sąlygų sudarymą dienos bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja

reorganizuojamos bendrovės statusą.

9

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įregistruojamos visos po reorganizavimo sukurtos naujos

bendrovės ar įregistruojami visų tęsiančių veiklą bendrovių pakeisti įstatai. Negalima reorganizuoti

likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu, arba kai bent

vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridinio asmens turto. Atskirų

juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių

asmenų teisines formas.

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie: juridinio asmens dalyvių sprendimas

nutraukti juridinio asmens veiklą; teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį

juridinį asmenį; teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį jei ekspertų ataskaitoje nurodyta,

kad juridinio asmens veikla netinkama ir teismas tam pritaria; teismo sprendimas likviduoti juridinį

asmenį juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva; laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo,

pabaiga; juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas,

jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens

reorganizuoti ar pertvarkyti; juridinio asmens steigimo pripažinimas neteisėtai įsteigtu LR CK 2.114 str.

numatytais pagrindais. (LR CK 2.106 straipsnis )

Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota

balsų dauguma. Ją nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų

susirinkimo dalyvių balsų. Priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo negali būti atšauktas, jei

bent vienas juridinio asmens dalyvis gavo dalį likviduojamo juridinio asmens turto. Juridinių asmenų

dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą

likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar

įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių.

Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas

likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių

skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo

įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga ar juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų

leidžiamas minimumas, jei juridinio asmens dalyvis nenutarė po tokio sumažėjimo juridinio asmens

reorganizuoti ar pertvarkyti ir juridinio asmens dalyvis nepaskiria likvidatoriaus, juridinio asmens

valdymo organai ar juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, taip pat juridinių

asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių. Jei likvidavimo

pagrindas yra teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį tai iki to laiko, kol juridinio asmens

dalyvis paskirs likvidatorių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija

teismo pritarimu turi teisę pavesti likvidatoriaus pareigas atlikti kitam asmeniui. Asmuo, priėmęs

10

sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti

viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir

pranešti raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyti visi LR Civiliniame kodekse ir

įstatymuose išvardinti duomenys. Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie juridinio

asmens likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius

sprendimą likviduoti juridinį asmenį, ir duomenis apie save. Likviduojamas juridinis asmuo pirmiausia

turi atsiskaityti su kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo

eilės.

2. 2. Teisių užsiimti tam tikra veikla rekreacinėje aplinkoje rūšys ir suteikimo tvarka

Teisių užsiimti tam tikra veikla rekreacinėje aplinkoje skirstytinos į kelias grupes, priklausomai nuo

jų prigimties ir gavimo arba suteikimo momento ir įtvirtinimo teisės aktuose:

prigimtinės teisės. Tokia laikytina iniciatyvos teisė ir netrukdomo asmeninių pažiūrų turėjimo ir

reiškimo teisė įtvirtintos LR Konstitucijoje. Skiriamasis bruožas – jos atsiranda subjektui

gimus, ir jokio papildomo potvarkio ar įgalinimo joms įgyti nereikia.

teisės suteikiamos pagal tam tikrą procedūrą. Skiriamasis bruožas – jas suteikia valdingus

įgalinimus turinti valstybės ar vietos savivaldos institucija išduodama tai patvirtinantį

dokumentą.

Tokias teises lengviausiai skirstyti atsižvelgiant į egzistuojančius rekreacinės aplinkos tipus, t.y. teises

veikti:

socialinėje;

gamtinėje ir

antropogeninėje aplinkose.

Toks skirstymas yra sąlyginis, kadangi šios teisės tarpusavyje labai artimai sąveikauja ir

persidengia lygiai taip pat, kaip ir pačios išvardintos sudėtinės rekreacinės aplinkos dalys. Tačiau

naudotinas dėl jo paprastumo ir patogumo.

Kaip teisė veikti gamtinėje aplinkoje turėtų būti suprantama subjektui suteikta galimybė

nustatyta tvarka naudoti gamtinius išteklius rekreaciniams poreikiams tenkinti. Pastarasis naudojimas,

siekiant užtikrinti visuomenės išlikimo interesą ir ateities kartų teises, yra ribojamas, nustatant tam

tikras taisykles. Tarp tokių taisyklių paminėtinos naudojimosi įvairaus tipo paplūdimiais, miesto parkų

naudojimo, elgesio gamtinėse rekreacinėse teritorijose ir t.t.

11

Kaip teisės veikti antropogeninėje aplinkoje, suprastinos tos, kurios suteikia galimybę žmogui

nustatyta tvarka keisti jį supančią aplinką. Tai būtų miestų planavimo, projektavimo, statybų (visų

pirma susijusių su rekreacinės paskirties pastatų statymu) norminis reglamentavimas

Teisių veikti socialinėje rekreacinėje yra kiek daugiau,jas būtų galima skirstyti taip:

1. Teisė teikti turizmo paslaugas;

teisė teikti kelionės organizavimo paslaugas ir

teisė vykdyti kelionių agentūros veiklą;

teisė teikti turizmo informacijos paslaugas;

teisė teikti kelionių vadovo ir gido paslaugas;

2. Teisė teikti kitas rekreacines paslaugas:

teisė teikti maitinimo paslaugas;

teisė teikti keleivių vežimo paslaugas;

teisė teikti apgyvendinimo paslaugas;

teisė teikti sveikatos priežiūros – atstatymo paslaugas;

teisė organizuoti pramogas.

Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar turizmo agentūra atitinka nustatytus

reikalavimus, bei suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarką tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pažymėjimą išduoda Valstybinio turizmo departamentas Turizmo specialistų komisijos teikimu

(toliau - Komisija). Komisija sudaroma Valstybinio turizmo departamento direktoriaus įsakymu, į ją

įeina Valstybinio turizmo departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos gidų gildijos ir

Lietuvos turizmo asociacijos atstovai bei mokymo institucijų specialistai. . Komisijos sprendimas dėl

atitikimo reikalavimams ir teikimas Valstybiniam turizmo departamentui dėl pažymėjimo išdavimo turi

būti priimtas per 15 darbo dienų nuo prašymo ir reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Gavęs

Komisijos teikimą, per penkias darbo dienas Valstybinis turizmo departamentas išduoda nustatytos

formos Kelionių agento (kelionių operatoriaus) pažymėjimą. (Kvalifikaciniai reikalavimai kelionių

operatoriaus ir kelionių agento pažymėjimui gauti ir jo išdavimo tvarka. Patvirtinta valstybinio turizmo

departamento prie valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos direktoriaus 1998 10 07

įsakymu Nr. 39)

Kad gauti teisę teikti turizmo informacijos paslaugas subjektas turi atitikti nustatytus

minimalius reikalavimus:

viešoji įstaiga ar įmonė turi turėti tarnybines patalpas, įrengtas pagal darbo vietų higieninio

įvertinimo reikalavimus;

12

patalpos turi būti: miesto centre ar labiausiai turistų lankomose vietose, pirmame (cokoliniame)

pastato aukšte, lengvai pasiekiamos lankytojams, su specialiu įėjimu neįgaliesiems (pagal

galimybes);

patalpose turi būti: telefonas, faksas, kompiuteris, spausdintuvas, Interneto ryšys (privalomas

nuo 1999 m. rugsėjo 1 d.), stendai su būtiniausia turistine informacija (bent vienas stendas turi

būti matomas turistams centro nedarbo laiku);

patalpų išorinėje pusėje turi būti įrengtas aiškiai matomas Turizmo informacijos centro ženklas,

(taip pat nurodytas fiksuotas, lankytojams patogus darbo laikas (gali būti skirtingas turistinio

sezono ir nesezono metu).

Pagrindinėse atvykimo vietose, centro prieigose bei pėsčiųjų takuose turi būti įrengti ženklai,

nuorodantys Turizmo informacijos centrą.

Turizmo informacijos centro darbuotojai, teikiantys turizmo informaciją, privalo mokėti

mažiausiai dvi užsienio kalbas ir turi gerai žinoti centro atstovaujamos vietovės turizmo

išteklius ir paslaugas.

Turizmo informacijos centras privalo turėti spausdintą informaciją apie: transportą, jungiantį

vietovę su pagrindiniais Lietuvos miestais; svarbiausius vietovės kultūros ir gamtos išteklius,

naudojamus turizmui; apgyvendinimo, maitinimo, kelionės organizavimo, pramogų ir kitas

turizmo paslaugas bei jų teikėjus, pagrindinių kultūros ir sporto renginių kalendorius.

(Minimalūs reikalavimai turizmo informacijos centrui. Patvirtinta valstybinio turizmo departamento

1998 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu nr. 34; )

Viešoji įstaiga ar įmonė, norinti gauti turizmo informacijos centro pažymėjimą, pateikia

Departamentui apskrities administracijos arba miesto (rajono) savivaldybės, apie kurios turizmo

paslaugas ir išteklius yra pasirengusi teikti informaciją, rekomendaciją ir nustatytos formos užpildytą

paraišką. Departamentas, gavęs paraišką, per 15 darbo dienų patikrina ar pareiškėjas atitinka turizmo

informacijos centro minimalius reikalavimus, išduoda nustatytos formos pažymėjimą ir įregistruoja

Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų ir išteklių registre arba pateikia motyvuotą raštišką atsisakymą

išduoti pažymėjimą.

Pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu :

nesilaikoma Turizmo informacijos centro minimalių reikalavimų;

nutraukiama Turizmo informacijos centro veikla ir raštu prašoma panaikinti pažymėjimo

galiojimą;

viešoji įmonė ar įstaiga likviduojama ar reorganizuojama.

13

Ekskursijos metu informacijos paslaugas teikia gidas. Kelionės metu kelionės organizatoriui

atstovauja kelionių vadovas. Gidas ir kelionių vadovas paslaugas teikia tik turėdami jų kvalifikaciją

patvirtinantį pažymėjimą. Gidų kvalifikacija vertinama suteikiant antrą, pirmą ar aukščiausią kategoriją.

Kvalifikacinius reikalavimus gido ir kelionių vadovo pažymėjimui gauti, taip pat pažymėjimo išdavimo

tvarką nustato Valstybinis turizmo departamentas. Pažymėjimas išduodamas, įvertinant profesinių žinių,

išsimokslinimo ir atitinkamo darbo patirties (stažo) kriterijus. Pažymėjimą išduoda Valstybinio turizmo

departamentas Turizmo specialistų komisijos teikimu. Komisija sudaroma Valstybinio turizmo

departamento direktoriaus įsakymu, į ją įeina Valstybinio turizmo departamento, Švietimo ir mokslo

ministerijos, Lietuvos gidų gildijos ir Lietuvos turizmo asociacijos atstovai bei mokymo institucijų

specialistai. Gidų kursų praktinį egzaminą ir pasiruošimą vesti ekskursijų maršrutus vertina gidai

ekspertai, kurių sąrašą tvirtina Valstybinis turizmo departamentas Lietuvos gidų gildijos teikimu. Antros

kategorijos gido pažymėjimui gauti asmuo pateikia Turizmo specialistų komisijai reikalingus

dokumentus. Komisijos sprendimas dėl atitikimo reikalavimams ir teikimas Valstybiniam turizmo

departamentui dėl pažymėjimo išdavimo turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo prašymo ir reikiamų

dokumentų pateikimo dienos. Per penkias darbo dienas įregistravus Lietuvos Respublikos turizmo

paslaugų ir turizmo išteklių registre , Valstybinis turizmo departamentas išduoda nustatytos formos gido

(pridedama) ar kelionių vadovo pažymėjimą. Kartu su gido pažymėjimu išduodama gido kortelė, kurioje

įrašomi vedamų ekskursijų maršrutai. (Kvalifikaciniai reikalavimai gido ir kelionių vadovo kategorijai

ir pažymėjimui gauti bei pažymėjimo suteikimo (panaikinimo) tvarka.// Valstybinio turizmo

departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos direktoriaus 1998 10 07

įsakymu Nr. 40)

Apgyvendinimo paslaugos galima suskirstyti į viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas bei

specialaus apgyvendinimo paslaugas. Specialaus tipo apgyvendinimo paslaugas teikia sanatorijos,

sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, poilsio namai, nakvynės paslaugų namai,

jaunimo nakvynės namai. (Specialaus tipo apgyvendinimo paslaugų teikimo taisyklės. Patvirtinta

valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13 d.

įsakymu nr.63/578).

Pažymėjimą, suteikiantį teisę teikti apgyvendinimo paslaugas, išduoda vietos savivaldybės

turizmo paslaugų komisija. Pažymėjimui gauti įmonė pateikia reikalingus dokumentus. Komisija per 15

darbo dienų privalo patikrinti, ar įmonė atitinka higienos, priešgaisrinės apsaugos, patalpų eksploatavimo

bei šių taisyklių reikalavimus, ir priimti sprendimą dėl pažymėjimo išdavimo arba raštu nurodyti

priežastis ir trūkumus, dėl kurių pažymėjimas neišduodamas. Komisijai priėmus sprendimą išduoti

pažymėjimą, įmonės prašymas per 2 darbo dienas pateikiamas Turizmo paslaugų registro tvarkytojui dėl

14

įmonės registravimo Turizmo paslaugų registre. Turizmo paslaugų registro tvarkytojas per 5 darbo

dienas privalo patikrinti įmonės registravimo duomenis ir suteikti įmonei registro numerį, kuris yra ir

pažymėjimo numeris. Turizmo paslaugų registro tvarkytojas, atsisakęs registruoti įmonę, raštu nurodo

Komisijai ir įmonei nesutikimo priežastis. Komisija, gavusi įmonės registro numerį, per 2 darbo dienas

išduoda pažymėjimą. ). Pažymėjimo galiojimą gali sustabdyti tik komisija savo sprendimu, tam tikrais

teisės aktuose numatytais atvejais. Komisija apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir priežastis

informuoja įmonę ir Turizmo paslaugų registro tvarkytoją. Įmonė, nesutikdama su priimtu sprendimu,

gali jį apskųsti savivaldybei, Valstybiniam turizmo departamentui ar kita įstatymais nustatyta tvarka.

Įmonei pakartotinai kreipiantis dėl pažymėjimo išdavimo, jos pareiškimas nagrinėjamas bendra tvarka.

(Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugų teikimo taisyklės patvirtinta. Valstybinio turizmo

departamento 1998 m. Liepos 31 d. Įsakymu Nr. 31).

15

III.. Uždavinio sprendimas

A ir Ž kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos iš kelionių organizatoriaus „Keliauk su vėju“

priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinyje jos nurodė, kad poilsio kurorte, kurį organizavo

minėtas kelionių organizatorius metu, buvo apvogtas viešbučio, kuriame jos gyveno ir kurį

parinko kelionių organizatorius, kambarys. Netekus daiktų jos patyrė didelių nepatogumų.

Kelionių organizatorius atsikirtime nurodė, kad jis negali būti laikomas atsakingu už atsiradusią

žalą, nes negalėjo užkirsti kelio jai atsirasti, taip pat tai, kad pačios turistės yra kaltos dėl

atsiradusios žalos, nes nelaikė brangių daiktų viešbučio seife.

Išspręskite ginčą. Pagrįskite sprendimą norminių aktų nuostatomis bei teismų praktika.

Kelionių organizatorius „Keliauk su vėju“ atsakomybę nusako ir LR Civilinio kodekso 6.717

straipsnio 3 dalis, kurioje teigiama, jog: „Jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali

pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą

klientui atsako paslaugų teikėjas“ Remiantis šiuo straipsniu kelionių organizatorius negali vengti

atsakomybės.

Lietuva yra ratifikavusi ir į LR CK 6.865 straipsnį perkelusi 1962 m. Paryžiaus konvencijos

dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą. Pagal šią, 1962 m. Paryžiaus

konvencijos priedo 1 ir 2 straipsnius, viešbučių valdytojų materialinė atsakomybė už sugadintą,

sunaikintą ar prarastą svečių turtą išskiriama į du atvejus. Pirmuoju atveju, kai žala padaroma asmens

gyvenimo viešbutyje metu, o svečio turtas yra viešbučio kambaryje ar kitoje viešbučio vietoje,

viešbučio valdytojo materialinė atsakomybė ribojama tam tikra pinigų suma. Antruoju atveju, kai turtas

buvo perduotas viešbučiui saugoti ar viešbutis privalėjo priimti saugoti turtą, tačiau atsisakė tai daryti,

viešbučių atsakomybė neribojama. Pagal LR CK 6.865 straipsnio nuostatas, visais atvejais numatoma

pilna viešbučio atsakomybė, kurios ribojimas draudžiamas.

Uždavinio sąlygoje nenurodoma kurioje šalyje ir kelintais metais buvo įvykdyta nusikalstama

veika. Konvecijoje dėl valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą didžiojoje Europos dalyje

galioja vienoda administracijos atsakomybė už materialines turisto ar paslaugų vartotojo turto vagyste,

sunaikinimą ar sugadinimą. Pagal konveciją nesvarbu kaip buvo padaryta žala už ją vis tiek atsako

viešbutis, pagrindinė sąlyga yra ta, kad tai turi nutikti viešbutyje.

16

Plečiantis Lietuvos turizmo sektoriui yra neišvengiama ginčų tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos

gavėjo. Neretai tokiais atvejais yra kreipiamasi į teismą kuris remdamasis įstatymais, bei norminiais

aktasi, dokumentais išnagrinėja skundus ir priima sprendimus.

Analogiška situacija buvo nagrinėjama po to kai 2000 m. rugpjūčio 1 d. Alfreda Pūkienė ir Rūta

Danutė Paltarokaitė buvo apvogtos. Jų nurodė, kad turistinės kelionės po Italiją metu 2000 m.

rugpjūčio 1 d. naktį Romos viešbutyje, kurio teritorija saugoma, jos buvo apvogtos. Vagystės įvykį

2000 m. rugpjūčio 1 d. 9 val. užfiksavo Italijos karabinieriai. Po šio įvykio tęsti kelionę buvo sudėtinga,

nes visos jų turėtos piniginės lėšos buvo pavogtos, o agentūros darbuotojai nesuteikė jokios

materialinės paramos ar paskolos. Keliaudamos jos neturėjo lėšų net bilietams į lankytinus objektus

įsigyti, dėl to patyrė nepatogumų ir stresą. Kadangi turistinės paslaugos paketą, kuriame buvo numatyta

kelionės organizatoriaus teisė savo nuožiūra parinkti viešbučius, jos įsigijo iš UAB „Busturas“, kaip

kelionės organizatoriaus, o kelionės užsakymo sutartis buvo sudaryta su UAB „Stella Viae“, kaip UAB

„Busturas“ agente, tai atsakovai žalą turi atlyginti solidariai.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo

įstatymo Nr. VIII-1864 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXII skyriaus

trečiojo skirsnio normos dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui

padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK

įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam

kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti

veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius

įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovėms žala atsirado 2000 m. rugpjūčio 1 d. Taigi,

sprendžiant klausimą dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės, turi būti taikomos 1964 m. CK, bet

ne 2000 m. CK, teisės normos, reglamentuojančios civilinės atsakomybės teisinius santykius, nes

nagrinėjamosios bylos atveju sprendžiamas žalos, padarytos ir atsiradusios iki 2000 m. CK įsigaliojimo

(2001 m. liepos 1 d.), atlyginimo klausimas. Nors teismai, tenkindami ieškinį, vadovavosi 2000 m. CK

teisės normomis, tačiau teismo išdėstyti teisiniai ir faktiniai sprendimo argumentai bei motyvai atitinka

1964 m. CK 179, 483 straipsnių nuostatas, todėl dėl nurodytų materialinės teisės normų taikymo

pažeidimų naikinti teismų procesinių sprendimų kasacine tvarka nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2

dalies 1 punktas).

Turizmo paslaugų paketas – už bendrą kainą parduoti parengtas turizmo paslaugų rinkinys, kurį

sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos, įskaitant transportą ir (ar) apgyvendinimą, kai paslaugų

trukmė viršija parą (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Ieškovės su UAB ,,Busturas” 2000 m.

17

liepos 21 d. sudarė turistinės kelionės sutartį, kuria paslaugų tiekėjas įsipareigojo paslaugų vartotojui

abipusiškai sutartomis sąlygomis suteikti konkrečias turizmo paslaugas, o paslaugų vartotojas – už jas

sumokėti (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo

dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje ir reputaciją, tikėdamasis atitinkamų paslaugų kokybės.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo (1994 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. I-657 redakcija) 4 straipsnio 2

dalyje numatyta, kad už parduotų prekių (suteiktų paslaugų) kokybę atsako pardavėjas (paslaugų

teikėjas). Turizmo paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas pagal sutartį, gali naudotis kitų asmenų

pagalba (1964 m. CK 179 straipsnio 1 dalis), tačiau tokiu atveju jam tenka ir pareiga atsakyti už jų

veiksmus (1964 m. CK 232 straipsnis). Ieškovių (turisčių) ir viešbučio ,,Residence le Torri”, suteikusio

apgyvendinimo viešbutyje paslaugą, nesieja turizmo teisiniai santykiai, nes viešbutis nėra turizmo

paslaugų sutarties šalis, todėl teisinė atsakomybė atlyginti ieškovių patirtą žalą dėl netinkamai trečiojo

asmens suteiktų apgyvendinimo paslaugų tenka kelionės organizatoriui UAB ,,Busturas”. Ieškovės,

reikšdamos ieškinį, teigė, kad kelionės sutartis yra netinkamai įvykdyta dalyje, kurią vykdė paslaugos

teikėjo pasitelktas trečiasis asmuo. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl turizmo paslaugas teikianti

bendrovė turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, į kurią įeina ir atsakomybės už

pasirinktų trečiųjų asmenų įsipareigojimams įvykdyti netinkamus veiksmus taikymas. Ieškovės liko

nepatenkintos dėl turizmo paslaugų dalies, kuri yra susijusi su jų apgyvendinimu viešbutyje kokybe,

nes į jų kambarį naktį galėjo patekti pašaliniai asmenys, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą

padaryti išvadą, kad kelionės organizatorius nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, pasirinkdamas

viešbutį ,,Residence le Torri“, kaip tretįjį asmenį savo įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti. UAB

„Busturas“ atsako ne už įvykusią vagystę, nes pats vagystės faktas kaip galima rizika neapima jo

suteiktų paslaugų, o už tai, kad jis nenumatė tokio fakto ir neapsaugojo klientų, o jam įvykus nesuteikė

būtinų paslaugų. Šie veiksmai padarė turistams teikiamą paslaugą nekokybiška, todėl UAB „Busturas“

už tai atsako. Teismai pagrįstai atsakomybės dydį apskaičiavo pagal pavogtų daiktų vertę. Byloje yra

duomenų, kad turistams atvykus į viešbutį ,,Residence le Torri”, jie buvo informuoti, jog vertingus

daiktus, pinigus atiduotų saugoti į viešbučio administracijoje esančius seifus. Teisėjų kolegija

konstatuoja, kad ieškovių neapdairumas ir nerūpestingumas, nepasinaudojus šia paslauga, padėjo žalai

atsirasti, todėl ieškovėms priteistas žalos atlyginimo dydis mažintinas 50 procentų (1964 m. CK 497

straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, nutarė priteistą Alfredai Pūkienei žalos

atlyginimą.

18

Remiantis precedentu kelionių agentūra „Keliauk su vėju“ privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad

parinktas paslaugų tiekėjas neužtikrino jų klientės turto apsaugos.

LR Civilinio kodekso 6.754 str. numato, kad jei dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį

kelionių organizatorius atsako, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka

kelione nepatenkintas, numatyta teisė atlyginti ir neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis

negali viršyti trigubos kelionės kainos.

Taip pat reikia pažymėti, jog ieškinyje minima, kad A ir Ž netekę daiktų patyrė nemalonumų.

Turizmo sutaryje, 8.2 punktas nusako: “Jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lūkesčius, kelionės

organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir

paramą”. Minėtu atveju galima daryti prielaidą, jog turistams pagalba nebuvo suteikta ir dėl to jie

patyrė papildomų nemalonumų. Todėl kelionių organizatorius neįvykdė savo prievolės tinkamai, o LR

CK 6.256 str. 4 d. Teigiama : „Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė

(verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl

nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“.

19

IŠVADOS

Darbo eigoje buvo išsiaiškinta turistinių paslaugų teikimo sutarties sąvoka, sutarties šalis, jų

teisės ir pareigos, subjektų, veikiančių rekreacijos ir turizmo aplinkoje rūšys, steigimo, reorganizavimo ir

likvidavimo tvarką taip pat teisių užsiimti tam tikra veikla rekreacinėje aplinkoje rūšis ir suteikimo

tvarką, o taip pat buvo išspręstas teisinis uždavinys pasinaudojant precedentu Lietuvos teismuose. Todėl

galime daryti išvada, kad:

Turizmo paslaugų sutartis yra raštiškas dokumentas kuris yra sudaromas abipusiu susitarimu.

LR Civilinis kodeksas numato turisto bei kelionės organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties,

tačiau kelionės organizatorius atsisakyti sutarties turi teisę tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias

nedelsiant privalo informuoti turistą. Lietuvos Respublikos įstatyme įtvirtinta kelionės

organizatoriaus teisė atsisakyti sutarties suvaržymo nuostata.

Kelionių organizavimo paslaugas gali teikti kelionės organizatoriai ir kelionių agentūros. LR

Civilinis kodeksas, LR Turizmo įstatymas, kelionės organizavimo paslaugų teikimo taisyklės

apibrėžia kelionės organizatoriaus, kelionių agentūros, turisto sąvokas. Kelionės organizatoriaus

ir kelionių agentūros teises ir pareigas taip pat turisto teises ir pareigas nustato LR Civilinis

kodeksas, LR Turizmo įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, turizmo paslaugų teikimo sutartis.

Subjektais, veikiančiais rekreacijos ir turizmo aplinkoje gali būti juridiniai asmenys teikiantys

turizmo paslaugas. Paprastai juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius, kurių

sąvokos nustatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

LR Civilinis kodeksas, įstatymai reglamentuojantys juridinių asmenų veiklą nustato subjektų,

veikiančių rekreacijos ir turizmo aplinkoje steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.

20

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Turizmo plėtotės strategija. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010-01-28]. Prieiga per internetą:

http://www.ukmin.lt/lt/strategija/doc/13.%20turizmo%20pletotes%20strategija.doc

2. Grecevičius P., Armaitienė A., Juknevičienė O., Labanauskaitė D., Lukšaitienė A., Slušnys E.,

Vaidelys A. Turizmas. Vadovėlis. Kaunas, 2002, 318 p.

3. Kelionės organizavimo paslaugų teikimo taisyklės. Patvirtinta Valstybinio turizmo

departamento 1998 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 32.

4. Konvencija dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą, Priimta 1962 m.

rugsėjo 19 d //Valstybės žinios. 2003, Nr. 74-3436.

5. Kvalifikaciniai reikalavimai gido ir kelionių vadovo kategorijai ir pažymėjimui gauti bei

pažymėjimo suteikimo (panaikinimo) tvarka.// Valstybinio turizmo departamento prie Valdymo

reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos direktoriaus 1998 10 07 įsakymu Nr. 40

6. Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinė byla pagal A. Pūkienės ieškinį prieš UAB "Busturas",

byla Nr. 3K-7-186/2005;

7. Lietuvos respublikos civilinis kodeksas;

8. Lietuvos respublikos turizmo įstatymas;

9. Minimalūs reikalavimai turizmo informacijos centrui. Patvirtinta valstybinio turizmo

departamento 1998 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu nr. 34;

10. Specialaus tipo apgyvendinimo paslaugų teikimo taisyklės. Patvirtinta valdymo reformų ir

savivaldybių reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13 d. įsakymu

nr.63/578;

11. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugų teikimo taisyklės patvirtinta. valstybinio turizmo

departamento 1998 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 31;

21