INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY

THE YEAR-BOOKOF LITHUANIAN

HISTORY1992

VILNIUS 1994

INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE

JAHRBUCHFUR LITAUISCHE

GESCHICHTE1992

VILNIUS 1994

14HCT14TyT HCTOPHH JIHTBbl

EmEroflHM-I{MCTOPMM

JIMTBblrofl igg2

BH.HbHIOC 143HATEJlbcTBO HAyKH H 9HI|HKJIOHEHHH 1994

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

LIETUVOSISTORIJOS

METRASTIS1992 metal

®VILNIUS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJU LEIDYKLA 1994

UDK 947.45Li 237

Redakcine komlsija:

V. MERKYS (pirm.), A. TYLA (pirm. pavaduotojas). A. EIDINTAS, V. KAZAKEVICIUS,V. MILIUS, |L. MULEVICIUS I, G. RUDIS, R.STRAZDONAITE (sekretore)

Redakcijos adresas:T. Kosciu§fros 30, 260o Vilnius

I§leista pagal Lietuvos istorijos instituto uzsakym?

© Lietuvos istorijos institutas, 1994

ISSN 0202~3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS. 1992 METAI. VILNIUS, 1994THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 1992. VILNIUS, 1994

RAIMUNDAS LOPATA

LIETUVIU POLITINES GRUPUOTES IR LIETUVOSATSTOVAVIMO PROBLEMA 1914-1916 METAIS

Jau senokai lenku istorikt! darbuose kaip savaranki§kas tyrimu ob-jektas esanti Lictuvo,s atstovavimo problema XX a. pradzioje visu pirmasiejama su reprezentavimo „keblumais" Rusijos istatymdavystes orga-nuose-Valstybes taryboje bei Dtimoje I. Savita be'siformuojan6io bu-vusiose LDK Zemese visuomeninio politinio darinio strukttira lime, kad§ioje teritorijoje rinkt]. atstovai (lie\tuviai, lenkai, Lietuvos-Gudijos gru-pes veikejai, o isu tarn tikromis i5lygoimis-ir Zydai) jautesi esa pakan-kamai kCirekti§ki kalbedami ne tik tautybes, luomo, bet ir Lietuvos vardu.Skirtingng, Lietuvos visuomenes grupiu politines konsultacijos, meginantrasti i§eiti i§ pirmo Zvilgsnio paradoksalioje padetyje, 1auktu rezultatngnedave. Ta€iau keliai tolimesnems paie5koims nebuvo uzkirsti. Tai rodebandymai ikurti lenku~lietuviu Informacini biura bei Vilniaus-Kaunoguberniju Pilie6iu komiteto atsiradimas Pirmojo pasaulinio karo pra-dzioje2. Paprastai itenkintasi tik Sing iniciatyvu generatoril! -politinesidejines „krajovci!" sroves §alininkng-veiklos analize, o lietuvii2 poli-tiniL; grupuo5ing piozicijois didesnio d6mesio nesusilauke. Liko nepastebe-to,s ir lietuviL! memuarineje literatnroje minimos i Rusijos gilum? pasi-traukusios ir Sveicarijoje atsidtirusios Lietuvos visuomenes dalies pa-stangos spresti krasto atstovavimo problems. Straipisnyje meginamauzpildyti Sias spragas.

„Tautos vienybes" renesansas

1914 in. karo pradzioje Rusijos imperine vadovybe, suvokusi valstypbiniu` strukttiru nepajeguma susidoroti su laikotarpio sunkumais beiopozicijos spaudziama, buvo priversta ie5koti platesniu visuomenessluoksniu paramos. Suskubta pasinaudoti jos toleranti5kumu ir pagalbanaujioms visuomeninio judejimo organizacinems formoms. Siaures va-karu kra§tas nebuvo i§imtis, o jo geopolitine padetis, i§ esmes karoveiksmng zona ir jau nuo 1914 in. rugsejo pltisteleje pabegeliai bei etno-politinis ir etnosocialinis nevienalyti5kumas lime tai, kad ktiresi filan-tropines lietuviu, 1enku, gudi!, Zydu, tautines draugijos.

Patikinusi carizm? del savo lojalumo (lietuvit! „gintarine" dekla-racija, M. Y5o ir N. Fridmano (Fri`dmann) kalbo,s Dtimoje, dva`rininku

67

i:::taTi.mru¥p#e6ti:volsovi;utoeieegnreaTsait*r'auikr`e`;i§i:a,g,33gslr:¥sciij::rpusavio0,\,

Vieni pirmi!ju eme organizuofis lietuviai. „Liaukimes buve §akoti irnetalptis,-kviete A. Smetona,-ir gerai apsidaire i5vysime turi dau-giau bendru, negu skirtingu ypatybiu, nors skelbiames ir per daug pri-mygg breziame ivai,riomis srovemis plaukia. Dabar yra atejusi valandavisoms srovem.s viena vaga teketi ir parodyti tautine individualybe%Kvietimas buvo i5girstas. Jau ne pirm? kart? i§kelta „tautos vienybes".ideja susilauke visng lietuving po`liti1io 18-19 d. organizu.otas keturiu

ng pritarimo. 1914 in. spa-lsty,bes dtimf lietuviu at-

stovu komitetas nutare isteigti bendratautine Lietuviu draugija nuken-tejusiems nuo kario §elpti (toliau-LDNKS). Bet jau per pirmar.i visuo-tini steigiam?ji susirinkima (1914 in. Iapkri€io 21 d.) kilusiL! nesuta-rimu nepavyko pa§alinti. Del bendio komiteto nariu skai6iaus (15) 5iaiptaip susitarta, o sroviu a'tst,ovavimo jame klausimas tapo neiveikiamaklititimi. Rinkimuose pergale §vente klerikalai ir tautininkai, iveike de-mokratus bei socialdemokratus, pasak M. Birzi5kos, kun,. A. Maliausko„argumentais", t.y., jo atvestu i, susirinkim3 „davatku" balsais (92 da-1yvavusieji i§rinko tik 3 kairiuosius)4. Nesiseke rasti kompromiso ir posusirinkimo vykusiuose sroviu pasitarimuo.se. Kairieji sitile i komitetaitraukti dar 12 nariq, i5 jt2 9 savo Salininkus, de5inieji apsiribojo 6 irsutiko uzleisti 4 vietas. Bet ir antrasis visuotinis susirinkimas ,su 5iaaritmetika nesusidorojo5.1914-1915 in. sanddroje dauguma kairiujui§ draugijos i5stojo, o polemika del jos kryptingumo truko iki vokie€iuokupacijos pradzios. Nekvestionuojant asmeninio angazavimosi momentu(„nuskriaustuju, nepatekusil2ju, nepripazintuju" ambicijos), gin6as laips-ni5kai peraugo i teorine diskusija del lietuviu vi,suo,menes integracijosperspektyvl2.

Tiek de§ine, tiek kaire kritikavo „Vai.ro" Zurnalo 5alininku nuo,mone,kad „bendras darbas ir jo rtipes5iai", 5iuo atveju-nukentejusiuju nuokaro 5elpimas dabartinemis aplinkybemis gali tapti lietuvius vieriiijan5iuveiksniu, uzglostan6iu plolitinitf doktrinu ir pasaulezitiros skirtumus.Op,onentai nemane, jog pavyks suspenduoti savo idejinius politinius nu-sistatylnus. Apie „Lietuvos Zinias" susispiete demokratai stojo ginti pa-riteti5kumo „bendrame darbe" prinicipo, o katalikai atvirai prisipazino.,vienybe" naudosi? utilitariniams tikslams. Dalis kairii2ji2, pasisitiliusitapti konstruktyvia opozicija ir susiiaukusi „vairininku" pritarimo, savosroves draugu buvo nedelsiant „pasmerkta": imta irodineti, jog negausiopozicija neturetu .itakos nacionalistines draugijos veiklai, o bendradarrbiavimas su „klerikal-nacionalisti§ku" jos CK kompromituotu lietuviudemio,kratus Lietuvos „pazangiosios visuomenes" akyse6.

Ar priekai§tai buvo pagristi? For,maliai LDNKS savo '.tikslu skelbesiekima palengvinti Lietuvos karo na5ta, nora padeti nukentejusiam nuokaro „tautie6iui, Lietuvos (Vilniaus, Kauno, Galrdino ir Suvalkq gub.)pilie€iui". Iki 1915 in. balandzio 29 d., kai isikdre Vilniaus, Gardino,Vitebsko, Min.sko ir Mqgiliovo gub. apimanti Gud'u draugija nukente-

* Tan tikrLf teksto neai§kumq kelian€i? telegrama galima rastii MAB RS. F. 9.S. v. 2863. L. 3. Sioje byloje yra\ ir telegrama pasirasiusiujq autografai.

68

jusiems nuo karo §elpti, LDNKS bendradarbia,vo kai kurie gudng veikejai(P. Aleksiukas-CK igaliotinis Gardino gub.), neatsisakyta paremtiZydus 8. Nors ir neakcentuojant tautinio draugijos veiklos kryptingumo,stengtasi j? orientuoti visu pirma lietuving reikmems tenkinti. Po josskraiste, perzengiant filan,tropines o.rganizaci'jos ko,mpetencijos ribas,kelta „tautinio susipratimo" akcija, o 1915 'm. pradzioje, Vilniuje susi-telkus kelioms de5imti'ms ttikstan€ing lietuving pabegeling, draugij? megintapaversti ir „Rytl! politikos" irankiu, t. y. per j? lietuvinti miest? bei apy-linkes9..Pirmuoju `Zingsniu tapo kova del lietuvi5kt! pamaldu Vilniausbazny6iose, atvedusi i nauja konflikt? su lenki5kai kalban€iais Zmo-nemis.

N.ors, isiliepsnoijus lietuviu bei lenky kalbiniam baznytiniain konflik-tui, lietuving demo,kratai kviete atsizvelgti i visng parapijie5ing pageidavi-mus ir palikti patiems spresti parapiju tikio tvarkymo bei pamaldl! kal-bos klausimus, vis dazniau pasigirsdavo balsi!, tvirtinan€ii!, jog lenkamsLietuvoje priklauso tik mazumos teises ]°. Kita vertus, imta akcentuotiir „tauti§ko susipratimo" reik5me. Kaip rage F. Bortkevi€iene, „pasirode,kad reikia patiems ,susiprasti, o paskui kelia ,rodyti" ]]. Kaip ttik §ie de-mokratu atstovai pasizymejo „oportunizmu" de§iniujng lietuviu Politiniugrupuo5iq atzvilgiu. Tad suprantamas nerimas vieno i§ „krajovcu" demo-

gtroa##eer!.uATr.o#ke:i3;tiazv:;geus£££e#£gsesp8]P£:£a£:gaao#rnv;¥£:gr:#rdautsi•.

Prasidejes ka,ras daugeliui atr,ode pakeisias esama status quo ir nu-lemsi?s politine kra§tio ateiti, kuri? lietuving politines grupuotes isivaiz-davo, tiesa, sk,irtingai. Atmetg kai kuriuo,s ypatumus, galetume skirti dvipagrindines doktrinas. Atstovaujantys etnografinio nacionalizmo koncep-cijai (nacionalizmu Europos tradicijoje vadinami i§ tautines valstybesidejios kile politiniai s?jtidziai) t,autininkai ir klerikalai mate Lietuvavisng pirma kaip lietuviu etnines tautos poilitini darini, o s,kelbdami pro-jektuose ivairavusioje btisimosios Lietuvos teiritorijoje gyvenusius kita`-taui€ius etn,ografiniu lietuviu gaivalu, tikejosi juos sulietuvinti. Demo-kratai ir kai kurie socialdemokratng veikejai, artimesni valstybinio nacio-nalizmo ideologijai (pagrindine laikoma koncepcija tautos kaip terito-rinio Zmoniu vieneto, ,apiman6io visus tarn tikros teritorijio§ Zmones),projektavo Lietuv? kaip lietuving politines na`cijos, t. y. Lietuvos pilie€iu,ktirini. Nepritardami lietuvinimo perspektyvai, pripazino kitatau6iamsvisas pilietines teises ir `reikalavo i§ ji2' pilietinio lojalumo bei s?Ziningaivykdyti pilie€ing pareigas. Ai§kiai nubrezdamas Sing kotncepciju takoskyra,dar karo pradzioje J. Saulys tvirtino: „Vienas dalykas yra pask,elbti sve-timus elementus etno,grafiniais ir pasistengti juos kuo grei€iausiai asi-miliuoti, o kitas, prisiemus ekonominiais ir kt. motyvais krypstan6ius sa-vitosiois Lietuvos linkui svetimus elementus, suteikti jiems lygias kultti-rinio pletojimo teitises. . ." 13

Esamomis aplinkybemis lietuving kairiujng tautos susipratimo, mazu-mt! klausimo pabrezimas, t. y. eventualiai teikiant pirmenybe tautybiniamLietuvos valstybingumo pradui, pana§ejo i tarn tikra at,sitraukima nuodokt.rinos, o i§ry§kejes „op'ortunizma,s" ir pavi.enit! „pirmeivii!" darba-vimasis LDNKS dar labiau stiprino §i isptidi. Tat5iau toks dalyku vir-

69

timas nesumazino kaires ir de§ines itampos. Prie sroviu utilitarizmo,asmeni§kumo, idejines diferenciacijo`s prisidejo ir politines orientacijosskirtumai.

1915 in. kovo 2 (15) d. demokratu ir jiems prijau6ian5iuju (F. Bort-kevi€iene, F. Bugaili§kis, A. Bulota, Zemaite, M. Slezevi6ius, P. Keinys,M. Janu§kevi5ius, J. Vilei§is, J. Saulys ir kt.) pasitarime „Lietuvos Zi-nii!" redakcijoje, kritikuojant linkstan6ius i kompromisus su de5iniaisiais,buvo priminta ir ju pelrnelyg carizmui lojali prorusi§ka laikysena.Siekiant kra5to valstybingumo, 1ojalizmui prie5prie§intas demokratupasirengimas bet kurioms politinems aplinkybems. Oponaves M. Sleze-vi5ius pritarimo nesusilauke. 15rinkta nauja demokratu oficioz.o redak-cija (vyr. .redaktorius -J. Saulys, red. -F. Bugaili5kis), simbolizavusi

:gjL:k:Yev£F£L°„£¥:jqj:Y:V;#a°ru'inL:ett:V£Sonzo£L:t££°§¥:lop.a]keitimaindividualiu,tu-\, ®

Savo vaga

Neiveikusios prie5taravimu lietuviu idejines politines sroves tekejosava vaga. Kol LDNKS grdmesi su lenkais Vilniaus bazny€iose bei sulenku labdarois organizacijomis, pirmeiviai megino rasti saly5io ta§kusu kitomis Lietuvos tautybemis. Ie§kota sajungininku tiek politiniam,tiek visuomeniniam darbui.

Politiniai pasitari'mai su gudais teigiamu rezultatu nedave. 1914 in.Sgpai|££s 21: ,i;v]aa]£c5[:;ab:3]ifeu£G#afj%[srzi§ui3n%,]£fj£:.?.]5J °g gudai Pernelyg keli a

\, , ®

Buvo atnaujinti rysiai ir su PPS (Polls:ka. Partia Socjalistyczna)militarinemis organizacij.omis. Dar 1906 in. VII partijos suvaziavimeJ. Pilsudskis (Pilsudski), iskeles ginkluioto prie§inimosi ir sukilimo priesRusija koncepicijas, prie5kariu emesi aktyviai igyvendinti jas. Karines

:?::n3ra?a8:zua]:;J£?Sofntfgiaty=?]Va[:#f££:¥£otoa.gL±|reFfivk3£oi[?JZ:gfae'd:rauuo`iB

. ®

®

nepri`klausomybes partijt! komi`sija. Su jos atstovais 1913 in. vasaraVilniuje, kaip titk tartasi del „1egionu" steigimo ir sukilimo 16.

1914 in. spalio men. Var§uvoje iktirus Sauliu ,sajungos ir Sauliu bd-riu pagrindu POW (Polska Organizacja Wojskowa), lietuviu demokira-tai, M. R6merio tarpinin`kaujami, taresi ,su POW Li`etuvoje n'ariais. Site,bndami PPS ieiksplolzittira, supranitama, gyne Lietuvos-Lenkijos federa-cijots planu,s, kurie li;etuvit! d,emotkratam,s susizavejimo nekele. Ta€iausantykiai :su lenlkai,s nebu'vo) nutrauktii 17.

1915 in. kovio 9-10 (22-23) d. M. Sl.ezevi6ius ir J. Saulys bei „kra-jovicl2" demokratu lyderiai M''. R6meris ir V. Abramovi€ius (Abramowicz)Var§uvoje susitiko su Nepriklausomybes bloko, vieno i5 ,keturiu i Len-kijos nepriklausomyibe besiorientuojan6iu organizaciju, veikejai,s: S. Pa-teku (Pa.tCik) , d,r. R. Radziviilovi'5i!umi (Radz.iwilliowi`cz), Z. Chmielevstkiu(Chmielewski), L. Abram'ovi€ium (Abramowicz), 8. Stra§evi6ium (Stra-szewicz), V. Malinovskiu (Malinowski) ir kt. Pokalbiuose, svarstant lie-tuviu ir lenku santykiu perspektyvas, i5isirutuliojo I,enku-lietuviu Infor-macinio biuro (toliau-IB), iktirimo projektas. Planuota, jog Lenkijos

70

ir Lietuvos „dem'okratiniu ir pazangiuju elementu" biura sudarys duskyriai: Var§uvos (organizuos S. Patetkas) ir Vilniaus (M. R6meris)]8.

Kadangi Lietuvos demokratine,s grupuo.tis nepalaike glaudziu ry§iu,M. R6merio nuomone, 18 turejo tapti jL! suartejimo, pazid',rL! i§siai5kini-mo, nuosekliu kontakitu ir veiklois koordinavimo centru. Jis tikejosi, jogi 18 pavyks itraukti „przegl?doiwc'us" (apzvalgininkus) (taip buvo va-dinami apie „Przeglad Wilehski" 1aikra5ti susibtire lenku `socialistai,d,emokratai, tautininkai), besikurian6ios Vilniuje „demoikratines grupes",atstovavusios daliai lenku, gudu visuomenes, veikejus (M. R6meri,A. Za§taut? (Za,szto`wt), J. Bukovsk£ (Bukowski), D. Siema§ka, V. Stud-nicki (Studnicki) ir kt.) bei lietuving demokratus ir socialdemokratus. DarVair§uvoje i§sakyti nuogastavimai, kad lietuviu ir lenku kairiuju anta-gonizmas broliams Luckievi€iams i§stums gudus Cia, Vilniuje, pasitvir-tino.

£rjiaEu#:?:k};2ne(k2i:!tpdr.obdieeE°ukr]:t:nue„8::8:iadde:;gcaaY:".£s[uBnk?;uzfi%Stuets?reikalai su lietuviais.

Balandzio pradzioje Biuro nariais sutiko tapti J. Saulys ir A. Bulota.Ta5iau oirganizaciniu pozitiriu jie nepriklause lietuviu demokratu par-tijai, kuri, be to, formaliai atsisake bendradarbiauti 5ioje akcijoje. Apie18 ,referaves partijos susirinkime M. Slezevi€ius pa\rei5ke, kad var§uvin?Biuro sekcij? sudaran€ios Nepriklausomybes bloko organizacijos ~ Zjed-noczenie Narodoiwe (Tautots susivienijimas, secesija endeku partijoije),Organizaicja Pracy Naroidowej (Tautos darbo organizacija, secesija Rea-listng partij`oje), Radykali Narodowi (Tautininkai radikalai) -nedemo-krati§kai sprendzia visuomenes gyvenimo problemas, ir kadangi 18 ku-riamas ne tie,k infoirmaciniams, kiek glaudiems ry§iams uzmegzti, 1ietu-viu demokratu at,stovavimas jame neleistinas ]9. Dar kovio men. demo-kratu pa,sitarime gynes rusi5kos orientacijos tikslinguma, M. Slezevi€ius,galimas daiktas, itariai Zitirejo i, bet kurias antirusi§kos orientacijos or-ganizacijas bei judeijimus. 0 juk §i karta kalbeta apie santykius su len-kais. Pats M. R6meris pripazino, kad lietuviai turejo pagrindo nepasi-tiketi 20. Kita vertus, mineto lietuviu ir lenku` konfliktio kontekste M. Sle-Zevi6iui, linkstan€iam i kompromisus su lietuviu nacionalistai,s (1915 in.pabaigoje-1916 in. pradzioje M. Slezevi€ius tap'o LDNKS CK Rusijojenariu ir kartu su F. Bortkevi6iene stengesi i draugi`jos veikl? itrauktiRusijo,je atsidrirusius demokratus 2L), politinis flirtas su le'nkais galejotapti neiveikiama iklitltimi uzmegzti artimesniems ry§iams su de§ini`osio-mis lietuviu grupuoit.emis.

NOJrs M. Slezevii€iaus pozicijai prie§taravo J. Vilei§is, savo ruoztutvirtings M. R6meriui, kad §prendimas dair negalutinis, ta6iau jo opti-mistinems viltims nebuvo lemta i§sipildyti. J. Vilei§io §alininkams, regis,pavyko tik itraukti i rezoliucij? punkt?, numatanti organizacinio po,bti-dzio s?,jun`ga ;su Karalystes liaudinin.kq; ,,Au§ros" (Liudowcy -„Zarani,e",tarp kita ko, priklausiusiai Blokui) bei Vilniau.s demokratine grupemis 22.

Tai, kad dalie,s lietuving kairingjng „oportunizmas" tapo viena i§ svar-besniu, 18 nepasise,kimo priezas6iu, rodo ir lietuviu sacialdemokratu po-zicija.

71

M. R6meris buvo giliai isitikines, jog turinti ypatinga „istorine irpolitine pajaut?" S. Kair`i tikrai pavyks ikal`beti. Ir. . . beveiik neapsiriko.Sioci,ald'enokratu lyderi,s sutilko' d,a`1yvauti' 18, bet tik neformal,iai, t. y,. nekaip partijos narys. Motyvavo tuo, kad partijo,s draugai pritatre A. Janu-lai€io, izvelgusio Var5uvos biuro sekcijoje „grynai burzuazine .organi-zacija", kateg,o.ri§kam „ne"23. Turint omenyje A. Janulai6io, vieno i5nedaugelio kairiuju, naryste LDNKS, negali nekilti asociaciju su M. Sle-Zevi€iaus pozicija demokratq partijoje.

Balandzio 18 d. M. R6merio bute i pirma oirganiza`cini 18 isusi,rin-kima atvyko A. Za§'tautas, V. Abramovi6ius ir J. Saulys. Neatejo J. Bu-hovskis, J. Pilsudskis, A. Bulota. Nepasirode ir partinei drausmei paklu-se S. Kairys, M. Slezevi6ius, J. Vilei5i,s. Atvykusieji susiri,nkimo nu-sprende nepradeti. „Sui generis" -M. R6meriui beliko apgailestauti del„pirmeivi5kto.sios" Lietuvos visuomenes dalies nesubrendimo lemtingukra§tui laikotarpiu ir piktintis „prakeiktu" lietuviq p.olitines .orientacijosdvilypi'5kumu, jo §aknu ie5kant tautybinio ir teriitCirinio. (p,ilictitnio)kra§to valstybingumo pradu 5alininku susiddrime 24.

Sekmingiau reikalai ,klostesi visuomenineje labdaros veikloje. Dar1914 in. spalio men. kairiosios Lietuvo,s visu.omenes dalies iniiciatyvabuvo ikurta Lietuviu, lenkt!, gudu, Zydng. ir rusu draugija gydymo ,ir mai-tinimo pagalbai nukentejusiems del karo teikti Vilniaus, Kauno., Gardinoir Suvalki! gubernijose (pirmininkas -G. Gliebovskis (Gliebowski), vi-cepirmininkas-Z. Sabadas, izdininkas-A. Bulota, jo pavaduotojas -A. Luckievi;5ius, sekretorius -S. Baginskis (Bag'ifiski)25. Po lapkri6io

g:jsoi:tppraa££aTBe;::fgfant LDNKS 1915 in. P'radzioje lietuviu gydymo drau.® , ® ,

Suprantama, ir Cia neapsieita be ideologiniu nuostatu itakos. Bet nemaziau svarbi tapo ir kita aplinkybe, susijusi su labdaros organizacijoseventualiomis finansinemis galimybemis. Diiskusija del LDNKS, be kitako, par,ode, jiog Siam aspektui, atverian5iam naujas perspektyvas politi-nes sroves ar partijos itakai stipreti, nebuvo abejinga nei de§ine, neikaire. Pastarajai, prarandan5iai lietuviu visuomeneje turetas pozicijas,o dabar atstumtai ir nuo naujo finansining i§tekling §altinio, Sils klausimasbuvo ypa5 aktualus. Todel, nesitenkindama nei d`raugija gydymo ir mai-`tinimio pagalbai teikti, nei Prtisijos lietuviams-belaisviams glioboti draur

gija, 1915 in. sausio 19 d. Vilniaus generalgubernatoriui A. Veriovkinuijos nukentejusiems del karo gyv-entojams agrono-bai teikti istatus26. Juose ai5kinta, jog draugija

`iteike Lietuving draug

mijos ir teisiu pagartipinsis Lietuvos (Vi niaus, Kauno, Gardino, Suvalku gub.) tikio, finan-su; kredito reikalais. 1915 in. ge'guzes 21 d. steigiamajam susirinkimuipirmininkaves J. Vilei§is parei§ke, kad, skirtingai nuo LDNKS, §i orga-nizacija, rtipindamasi pagel\beti nukentejusiems, stengsis padeti Lietuvosekonominiam gyvenimui ne tik Per kara, bet ir jam paisibaigus. Buvopabrezta, kad nors istatuose draugija pavadinta „lietuvit!", ta5iau tin-kameisni\s btitng „Lie.tuvois" pa'vadinimas, nes i j? istoja ne vien liletuvi,ai-I-5rinkti i valdyb? 'Rusijos Valstybes tarybos narys A. Mei§tovi5ius•-(Meysztowicz), Dtimos atstovas N. Fridmanas, -kandidatu-A. Zd5tau-tas bei nariais -A. Luckievi5ius, A. Venclavovi5ius (Wenclawowicz),

72

D. Siema5ko, U. Janlko`,vskis (Jankowski,) tik patvirtino ,J. Vilei5io Zo-dzius27. Nors draugija iki vokie6iu o.kupacijos net nespejo isibegeti, topakako, kad kataliku spaudio'je bdtu i§keltas lozungas -„katalikams ne-

E:!±#ji§tk°asi_d;frumg:!3[S:`kai°_¥afdr:Eig#£a!iY£:8#u28.I?T:'::etpurY:ifaefniLetnkd{::•,.

®,

diskusi`,jai del LDNKS i`prastus sinio,nimus, kolnstatu,ota, ,jog politine lie-tuviu de§ines Br kaires itampa neatsldgo.

Pilie6ing komitctas

Vokie6ing okupuotoje Lietuvoje. Neigiamas lietuving de5iningjng pozitirisi kaires megi,nimus ra,s`ti b-endra kalb? su kitng Lietuvos tautu at.stovaisdar nerei§ke, kad jie patys nezenge bendradarbiavimo ,link su kitatautekra§to visuomenes dalimi. 0 besikei6ianti p.olitine Lietuvos padetis (ka-ro veiksmai, prievartinis ir savaranki5kas gyventoju traukimasis i Rusi-jos gilum?, vokie6iu, okupacijos galimybe) verte intensyvinti §ias paie§-kas. 1915 in. geguzes 5 d. .LDNKS CK posedyje D. Malinauskas infor-mavo apie visu kra5'to labdarois organizaciju` bendra susirinkima, ku-riame nutarta, nelie6iant 5iu o'rganizaciju veikimo ir istatu esmes beinesikesinant i savitum?, vienaip ar kitaip suvienyti jas29. 15skyrusi10-15 Rb ir delegavutsi D. Malinausika bei K. 015auska, LDNKS, taippat Gudu draugija nukentejusiems del karo 5elpti, Visos Rusijos miestus?jungos Vilniaus komitetas, Vilniaus memo veikeju draugija nukenteju-siems del karo §elpti, Draugijos nepasiturin5ioms dalyvaujan5iu karelenkng 5eimyncrms ir nukentejusiems del karo lenkams 5elpti Vilniausskyrius, Vis.ois Rusijos Zemie6iu sajunga, Zydu draugija nukentejusiemsdel karo 5elpti, Komisija atvykstantiems i§ karo veiksmu rajono pagal-bai teikti, Lietuviu d'raugija nukentejusiems del karo gyventojams agro-nomijos ir teising pagal'bai teikti, Gydymo ir maitinimo pagalbos nuken-tejusiems del karo draugija, Suvalkt! gub. Pilie5it! komitetas birzelio

dziioje sudare Informacijng biura karo aukoms padeti Lietuvoje ir Gu-e. -Biuras (sekretorius -P. K.o'n6a, pavaduotojas -Z. Sabadas, ve-kviestas A. Janulaitis) turejo informuoti visas draugijas a.pie kiek-

vienos i5 ju veikima, sudaryti galimybe naudotis surinkta medziaga,bendromis jegomis rasti le5ng gyventojams §elpti 30.

Uzsi'mezges kontaktas teike vil6iu. Ta6iau Lietuvos visuomenei pasi.rode ne taip paprasta iveikti ja draskiusius tautinius, luominius bei tiky-binius koinf liktus.

Traukiantis rusng administracijai ir laukiant Vokietijos kariuomenes`izengimo i miest?, 1915 in. vidurvasari endekL± grupuotes i§kele idej?padaryti miest? ir kra5t? kiek galima lenki5kesni. Tie patys isluoksniaipuoselejo ir 'minti ikurti vien lenkLf institucij?, kuri pe:rimltq valdziosfunkcijas ir reprezentuotu kra5ta vo,kie5iu akyse. Ta5iau tarn pasiprie5inoMiesto valdyba (i5 esmes j? sudare lenki§kai kalbantys vilnie5iai), pa-rei§kusi, kad Sis vaidmuo skirtas jai. Visai 'kitokius pr.ojektus sitile „kra-jovcu" grupuotes. Teigdamos, j`og viso kra§to interes.ams gali ats,tovautitik vist! jo tautng sudarytas organas, kviete `kurti Pilie6iL! komitet'? (KQrmitet obywatelski, tod,@au-PK)31. ` ` , `

73

Ideja nebuvo nauja. Dar karo pradzioje Lenkijoje steigti ir rtipinesi5elpimu, o rusams traukiantis, palaike miestuose vies?ja tvarka, pilie6iqkomitetai lenku maso.nu sumanymu turejo tapti vienu i§ visuomenes tel-kimo btidu. Tarp kita ko, §io plano igyvendinimo initciatoriai buvo jaumineti S. Patekas ir R. Radzivilovi€ius32. M. R6merio pastangomis dar

2:£i5osT.:3g.raLdi:`i%jve[umfgiEtga]jfr%Puak%:?:ju;[£e[ie:£ude¥°Fa£:%t°g#:jn?to'j'iie:u¥8=®®,,

ronoimijo`s ir teisit! pagalbai teikti jau 1915 in. birzelio 26 d. siunteiP. Ma5iot? konsultuotis su Centriniu Pilie6iu komitetu Var5uvoje34.0 Suvalku, gub., priklausiusioje Lenkijos Karalystei, ikurtoje .tokioje in-stitucijo.je dalyvavo ir lietuviai (daugiausia klero atstovai). Ta€iau kon-struktyviu ir teigiamu rezultatu pasiekti nepavyko. Vel uzkliuvo kalbosklausimas. Mat lietuviai ra§tvedyboje reikalav,o lietuvit! kalbos 35.

Nelinksmi prisiminimai padare savo. Lietuving de5iniujng spaudoje in-formacijas apie Zygius steigiant Pilie€iu homitet? Vilniaus bei Kaunogubernijlolse lydejo raginimai LDNKS budeti tautos ir kra§to sargyboje 36.

0 liepos men. A. Mei5,tovi€ius, vienas „krajovcu" dvarininku (kitaipdar -konservato'rii!, „ugodovcu") lyderiu, kreipesi i Rusijos vidaus rei-kalng ministr? N. Maklakova pra5ydamas leisti steigti Vilniaus bei Kau-no gub. Pilie5ing komiteta, bet gavo neigiama at,saikyma. Ir tik liberaliainusiteikusiam kunig. A. S6erbatovui tapus ministru, 5i karta tarpinin-kaujant Dtimos ats`tovui H. Svencickiui, toks leidimas rugsejo 2 d. buvogautas 37.

Rugpjti€io 22 d. (rugsej.o 4 d.) Lenku draugijos nukentejusiems del

tkeatr?°£§:!£ifovp£]]rniauuo?s]:gy,!£uass|€ars83u8Tsi£:!Stp°avta¥8vydkvfa:1;nffuk£;)ejj¥8ma:.

®®,®

A. Veriovkinas koniteta patvirtinio. Tik inauguruotas komitetas kitu tautuatstovams pasitile ieiti: 3 Zydams, 2 gudams, 5 lietuviams, 10 lenkng bei2 darbininku atsto,vain,s. Zydai ir gudai sutiko 39. Lietuviu nuomones sky-resi. Pasitilymas buvo gautas, kai ltizio momentu lietuviu politines gru-puottes dar karta megin,o, rasti kompromisa. Tartasi del bendro tautosatstovavimo. Dar rugpjti€io 1`0 d. Iaikinai suspendavg Agronomijos drau-gijos veikla, kairieji neture.jo rimtesnes alternatyvos de5ines sitilomampapildytlo LDNKS CK variantui. I kiompromis? su de§iniaisiais ypa5 linkosocialdem,o,kratai. „Dabar nekelia,me klausi,mo,-rage draugams A. Ja-nulaitis,-kieno bus vir§us, bet tai, ar i§liks Zmones gyvi, sveiki ir pilninoro gyventi,. Skgstant laiva, ima visi ji gelbeti, nebezitiri Zmogaus pa-Zitiru. Ar viisi giali tat padaryti, n'emo'ku pasakyti'. Ir pas mus negreitaiapsiprato su t?ja mintimi". Kas „nesuprato", A. Janulaitis taip ai§kino:„Pakviesta Zmoines (i LDNKS CK.-I?. i.) ir demokrati!, ir visuo,me-nininki!. Nors demokratng maza kas beliko, i§begiojo i Rusija, bet keletasatsirado. 0 pasirode, kad jie rtipinasi, kad kaip nors neieitu visuome-nininkai, jie norejoi, kad toji Draugija savo darbe negaletu pla6iai irgerai veikti. 1§ pradzii! tasai ardymo darbas klojosi, paskui greitai pa-vyko numesti nuo ju mask?" 40. Rugsejo 23 d. CK pri!klause 4 socialdermokratai. Vadolvaujami J. Vilei§io demokratai alternatyv? izvelge PKsitilyme. Ta5iau i argumentus, I.og kitos tautos jau nusiunte savo a`tsto-vus, lietuviu opozicija bus gera kontrole lenku darbui, kitos lietuviu

74

politines grupuotes atsake, kad PK „priripkimo bfldas neteisingas, kad

#gtau£#:{£avt,%afr£:tu°j'a::£Eaa[gr£Xa:Psvat]va[:k!°in:?sP«r€,:dsia[;'st38i[tr::gmufiG:a:

®®

tus de5inieji kiek veliau sukonkretinot: „1. Lietuviams reikia spiestis.i tokia organizalcija, 'kuri api`mtu visa Lietuva, o ne vien Vilniaus irKauno gubernijas. 2. Pilie€iu., k,omiteto §,utlai aprepia dvi guberniji delto, kad nenori i§skirti Suvalku gub. i5 Lenkt!: tai juk prie§inga endekuprogramai. Tuo tarpu lietuviu Sei`mas Vilniuje 1905 in. (kvu.riame daly-vavo visu' srovit! atstovai tiek lietuvi5kai, tiek kitaip kalbanclos Lietuvosvisuomenes) nutare, had Suvalku gub. eitu visu'r ir visame kam? su visaLietuva. 3. Lietuviai, btidami demoikratais, tegali de'mokratingals pama-tai;s detis i §io'ki? ar tokia draugija lygi,omi,s tei:semis. Vadinasi, Pilie€iukomitete lietuviams reiktt! tureti bent du tre6dalliu vietu, o lenkams tenturetu tekti, Ziti'rint ju s`kai€tlaus gyventojt! Vilniaus ir Kauno gub., pa-

£#:£niletounyep£:rT[uot;¥epy]]ieetafa¥.t.5t.a#BL.]ij.e.§£].a[L£::£¥:£]teunr#Eaas£|reop::®,

tikslo, prie5ingo lietuvia,ms, tai btitu lietuvius irgi kvie.te i organizacijosdarba ir nebntu visa ko sau tai dare. 6. 1§ to viso ai§ku, jog P.K., Lie-tuvos pi;li'ie€io vardu, \,seka lenku e'ndeku proigrama, ,noiri vo.kie5it! vyres-

T£¥£::oTekz{]t::"vT:totfeot:g::]zsaac:}¥;k,£ujapuasa:a:d°;t:rasarfeet3%tae[£kpt[;djaa:£ubse]§aas:

y....

®,,..,

nustelbti" 42. Visa tai neitikino J. Vilei§io. Artimas „krajovcams" ir, pa-sak P. Klimo, kar§tas „teritorijtois" 5alininkas J. Vilei§is PK suktirimatraktavo kaip vien? pirmujt! tokios koncepcijos realizavimo elementu 43.Todel, nepaisydamas oponentt! nu,omoines, kartu su J. Sauliu, V. Stab3inskiu, 8. Zilinskiu ir J. Kymantu priklause koimitetui. Be ju, dalyvavoA. ir I. Luckevi€iai, V. Last.oiuskis bei guda'ms atstovaves A. Za5tau'tas,J. Vygodzki',s (Wygodzki), Z. Sabadas, Litaueris(Littauer), Izbickis (Iz-bicki), S. Kognovickis (Kognowi`cki) (pirmininikas), A. Ilinskis-Ka§ovskis(Ilifiski-Kaszo\wski), S. M,ontvila (Montwill), V. Venslavskis (Weslaw-- . ® , - 1 , \ - T

J. Bogu§evskis (Boiguszewski), Z. Jun-a-Zii;s---(Jundz`ill), 8.` Kzyzafiovsk s (Krz7Zanowski),, J. Pilsudskils, V. Ab-ramovi€ius, F. Eidukevi5ius (Ejdukiewicz). Endekams priklause tikV. Venslavskis ir A. Zviezinskis. 1§ lietuviu gal tik J. Kymantas, aktyviaibesirei§kiantits LDNKS CK, simpatizavlo lietuviu nacionalistams 44.

Pla€iausiai apie komiteta rage J. Jurkievi,6ius (Jurkiewicz), M. Kar-pis (Karp), V. Sukienickis (Sukiennicki), be vdkie5iu „divide et impera"

93j`;tifg`S'nevfiegnaTafbk::Sujonugr#a°v[keotu¥i¥eiras`t:¥5+§na;][r°#3`'£Z`#rgssnk[?o£Pk:rs?:-,

.,

•....

jog i§ esmes nenacionalistiniam komitetui btitu galima in`kriminuoti po-linki i vienos ar kitlos tautos i§skirt'inuma. Todel lenku istorikt! .me.gini~mai, Zvelgiant i PK uzkuli,'sius, argumentuo,ti savo teigin'ius vi:sat su-prantami. Ta€iau ju pa`teikta bei mtist! sukaupta medziaga rodo ne ti\knacionalizmu ir voikie€iiu .kalte del komitetio ,sudarymo, bet ir jo patiesnegebeji,rna laviruoiti ta'rp visi! 3iu veiksnit! i§tie's sudetingo,mis politine-mis aplinkybemis.

1915 !m. spalio men. komiteto nariam,s J. Sauliui ir 8. Kzyzanovskiuipavy`ko gauti leidima i§vykti i uzsieni, o,ficialiiai -susitikti su Ro.kfelerio

75

Ski) , A. Zviezinskis (Zwierzyfiski

(Rockfeller) komiteto atsttoivais del pa§alpos Lietuvai. Tuo pa6iu reikalukreipusis LDNKS gavo neigiam? atsakyma46. Delegatai grizo lapkri6iomen. ne tu§6iomis rankoimis: parveze apie 5'0000 Rb (100000 §veic.frankt!). Tiesa, PK fundavo ne Rokfeleris, o H. Sien,kievi€iaus (Sienkie-wicz) vadovaujamas Veve (Vevey) (Sveicarija) Generalinis koimitetaskaro aukons Lenk,ijoje §elpti. Si oirganizacija emesi finansu.oti Vilniauslabdaros organizaci,jas dar rugpjti€io men., kas ,menesi siusdama 50000markit!. Sumo,s buvo adresu'ojamo.s Vilniaus Lenkt! homitetui („KonitetP'olski") arba Vilniaus vyskupijos administratoriu`,i K. Michalkievi€iiui(Micha.1kiewiicz). Lenku kio,mitetas konstituavosi mazdaug tuo pa6iu me-tu kaip ir PK, vienijo lenkng endekus, de,mokratus ir social,istus. Tiesa,.ja,me vyravo endekai. Priklause 5iai istaigai ir K. Michal,kievi€ius, jausenokai atsisakes laviruoti tarp Lietuvos tautu interesu` ir neslepgs isavoantipatijos lietuvi5kai §nekantiems kra5to gyvent'ojams. J. Saulio ir8. Kzyzanovskio atveztii pinigai, tureje-btiti dalijami i tris dams tarpKauno, Vilniaus, Gardin`o gub. Ienkl!, 1ietuviu, gu'dl!, nulolaidziaujantPK pirmininkui S. Kogno'vickiui, patcko Lenku komiteto dispozicijon 47.Aktyviai veikiant K. Michalkievi5iui bei endekams, lietuviai („agrono-mai") tegavo 8000 Irub48. J. Kymaritas nedelsdamas apkaltino vien? i5PK prezidiumo naring S. Bogu§evski suk6iavi'mu (byla atsidtire tre6iujuteisme) ir atsistatydino i§ PK. Savo ruoztu, LDNKS nusiunte protestolai5ka i Veve ir reikalavo nie'stkelbti pasauliui apie lietuvii2 5elpima lenkusurin'ktais pinigais. Ski!stasi ir del to, jog i5 nuslepti2 le§u steigiamoslen'ki§kos mokyklos49. Nebuvo patenkinti ir „agronomai". S. Kairys,1916 in. birzelio pabaigoje, 1ankydamasis Sveicarijoje, megino i5siai§-kinti Veve komitete projektuotas dalijimo proporcijas 50.

0 vokie6iai tar,si tik to ir lauke. Okupacines administracijos civilinesvaldzios vir5inin,kas rotmis,tras Bekeratas (Beckerath) p,arei§ke im?s au-kt! skirstym? i savo ran,kas,. 1915 in. gruodzio pabaigoje prie vokie`6iqcivilines valdzios vir§iininko ikuriama visuCimeniiniu organizacijt! at,stovutaryba, sudaryta i§ 3 lienku (V. Venslavskito, S. BCigu§evskio, S. Kogno-vickio,), 31ietuvit! (A. Smetonos, A. Janulai€i`o, J. Saulio, veliau-J. Vi-leisio), 3 Zydi! (Z., Sabado, ?,) ir gudo (?I)51. 1916 in. sau,sio 10 d. A. Smertona ir A. Janulaitis LDNKS po,sedyje prane§e, ka`d visas formaliai PKZiniioje esan6ias le§as skirstyti perduota lenkng organizacijo`ms, nes, pa-sa'k Bekerato, jos surinktois „1enku lenkams" 52. LDNKS CK nutare kreip-tis i P. Hindenburga. Ta6iau to neprireike. Po sausio men. V. Stepu-tai€io * vizito pas Bekerata okupacine admini,stracija lietuviams tapo ati-desne53'.1916 in. vasario men. aukas skiriste p,ats vir5inti,nkas. 0 netrukusbuvo privers,ta atsistatydinti itin len\ki§ka Miesto valdyba 54. Tuo pa.6iumetu susidometa ir gudais. Jie gavo leidima leisti „Homan", o J. Obsto

*' Vilhelmas Steputaitis (Steputat Wilhelm) -Prtisijos lietuvis, landtago deputatas,Vokietijos URM atstovas prie P. Hindenburgo, „Dabarties" redaktorius. Dar 1915 in.vasara pra§e Berlyne studijuojan6io J. Ziliaus (Jonylos) nustatyti Lietuvos valstybines

]S::i:Ss..Lpe]:¥¥auis]zti¥nimfue']€a£Estfkv.Vkasj::grngtai6:#jmbuuov°sj3£]±iknettaLfaegitvuo°st£'nL:eptrT¥i::s8:,;:bes // Lietuvos Zinios. 1930. Nr. 99.

76

::[%:8zuL°,I atTefmsu"%?£esnt:;kut¥:i:fi',:B£:bg:tqLafu"S5t5a Polemizuoti tiek su gudu

®

Bekera,to 1916 in. geguzes 19 d. memiorandumas „Tautybine politika"E. Liudendorfui (Ludendorff); nekelia jokii! abejoniu del vokie5iu vyk-

€brei:ti"ii:i::[£,ti#3:r:;`ip§°]it:¥£°ess.!}dnu°r;aE:kmy:r:nsrufgs°[%:tk°ur:uifkdsr[ii:- ,1 ,,,., 1, ,

u, btisimo gener-alkvartirmeister-io -re-zoliu'cija „Laikytis toikios lini-I, . +,

daug 'ka pas.ako56.1916 in. kovo men. insp:iruotas Vilni,aus gyven-- , , \, . +1,,J

sura§ymas, ai5kiai suprie5ines lietuviu's, gu-dus, Zydus pries 1enkus,rgi patvirtina b7.

` Vokie€iu politikos ptcky6iai neli`ko nepastebeti. Draugija agronomijosir teisiu pagalbai te`i;kti sausio men. gyvai svar'ste susijungi`ma su LDNKS.Nor,s del S. Kairio ir A. Dtoma5evi6iaus prie§taravi`mo §i pro`blema nebuvoi5spresta, o J. Saulio ir J. Vilei5io raginimu nutarta bendradarbiauti s.ulenkai's §vietimo srityje (steigti moikyklas, „A. Mickevi5iaus liaudies uni--versiteta"), 1915 in. pabaigoje pradeti visu lietuviu grupuo5iu slap,ti

politiniai pasitarimai suin.ten,syvejo. Formavosi „Inteligentu btirys Lie-tuvios reikalams svarstyt'i" 58.

Suaktyvinti savo veikla megino ir PK. Okupacinei administracijaiiteiktas memo.rialas del padeties Villniuje ir miestui tvarkyti reikalingule3t! s?mata. Imtasi kurti ivairiu tautng organizacijt! atstovt! kCimisijasmaisto aprtipinilmo, §vietimo, bedarbiu §alpos ir kt. klausimais 59. LDNKSCK, pirma neatsisakiusi bendradarbiauti, po Veve istorijos PK sitilymusignoravo. Buvo jau€iamas gudu ir Zydu nepasitenkinimas. Lietuvos kai-Tieji megino taisyti padeti.

1916 in. pradzioije isteigta vi,st! tautif mas.onng lolze6°. J. Vilei5i,s kovopradzioje ragino lietuviu de§iniuosius pritarti projektuojamai „Lituania"politinei o'rganizacijai, kurioje tautu atsitovai galetu laisvai svarstytikra§to reikalus. Ats,akymas buvo kategori§kas. A. Smetonos nuomone,tai „da'1szy ci?g Obywatelskiego Komitetu (Pilie6iu koniteto tolimesnispaejimas), kurs susikompronitav.o ir dar nor,i naujoj .odolj ky5telti, velgitraktuodamas lietuvius lygiai su lenkais, kada lietuviai Cia daugumosatstovai Lietuvoje" 6]. Neigiamai pries PK nusistate ir Lenku komitetas.Parei§ke nora „liktil vienas" 62.

Vienu i5 meginimt! rasti bendra kalba laikomi ir 1915 in. gruodzio19 d. bei 1916 in. v,asario men. Didziosiio,s Lietuvos Kunigaik§tijos k,on-federacijos taryhos atsi5aukimai, kviete steigti „viena nedalijama ir sa-vita Lietuvos bei Gudijos ktin?, atskiros val'stybines vienatos pavidale,su visi§ka teising pilnumo garantija visoms t,autons, tame kra§te gyve-nan€icrms".

Aptardami §iuos dokumentus, mineti lenku i!storikai sieke i5sprestitris problemas. Pirma, ivardyti tekstu autiorius. Antra, nustatyti, ar gy-vavo toikia Taryba. Ir, tre6ia, ar atsi§aukimai buvo savaranki§ka Lietu-vos vei(kejng in,iicia,tyva ar insp:iruo'ti i6 5alies 63.

Atsi§aukimuose nesun'kiai izvelgiamos politines ir ideologines nuos-tatos-pozitiris i Lietuvos ir Gudijos teritiorija kaip i vientisa, nedali-jama politine, visuomenine ir ekonomine visuma, pilietinio valstybessteigimo principo aikcentavimas ir kt. bei memuaristikoje aptinkamos

77

uzun,mino`s lei\do autoriai,s lai.kyti asmenis, vienaip ar kitaip susijusiussu „krajovcu" idejine politine srove. Tarn tikru neai§kumu kelia ti.k len-ki§kai kalban6iu „krajo.vcu" ar artimu jiems veikeju indelis .i tekstu,ypa6 1916 in. vasario me'n., rengima. Ir §tai 'kCidel.

1915 in. rugsejioi 23 d. Vilniuje pasirodziu,sioje lenku demo`kratu pro-tklamacijoje pa'sisakyta uZ LDK federacij? su Kara,lyste. Ir nors lenkngdemo,kratai, skirtingai nuo pana§iu metu dienos §viesa i§vydusio Lie-tuvos endeku atsi§aukimio, Lie'tuv? ir Gudij3 tralctavo kaip atskira vals-tybini vienet?, bet „federalizmu" i§ esmes vienijosi su endekais64. Su-prantama, 5ie leniki§kosios Lietuvo,s vi!suomenes dalies atsi5aukimai ne-prisidejo prie lietuviu ir lenkng itampos mazinimo 1915 in. pabaigoje-1916 ,in. pradzioje. 0 ir 1916 in. vasario bei geguzes imen. Iietuviu irlenku pasitarimai parode, jog le'nkai neatsisako, federacijos idej,os. Lenkt!demokratams naujiena buvo ir J. Saulio i§destyta jiems „Mitteleuroposorientacija", kurioje ,izvelge lietuviu ir voikie5iu blok? 65. Zinoma, 1916 in.vasario men. konfederatu atsi5aukime skel'bta kaip tiik tokia orientacija:„Pasisekimio savo pastangoms mtisu kra§to savitumui mes laukiame 5iuotarpu i§ kitur: i5 Vidurines Europo,s val`s'tybiu puses. Mes tiki,mes btitent,had, laimejus kara Vidurines Europos valstybems, buvusios vakarinesRusijos provincijos, o p'irmiausia lenku, lietuviu bei gudu jr PabaltijoZemes, tures atkri,sti nuo, Rusijos ir sudaryti atskiras valstybes vienatas,suejusias su Vidurines Europos valstybemis i Siokius ar tokius santykius,prie kuriu, galetu btiti paten,kinti ir mtisu savitum'o siek,imai, o taip p,atpatikintos ir savaranki5koi mtisu kulttiros, ekonomijos bei politikos gy-venimo, pletojimq s?|ygos" 66.

atsi3;u¥!|imoaspa]r9a]5?ejF.£rka°§Vy°s],:I.dsadufieyns9.ra7:tYJ;:orpiEfok[££r°tL°aukr°[:faevd]3:£|E. .y.

Lietuvos Respublikos valstybiniame archyve (F. 383.` Ap. 7. a. 56. L. 53)rastame 1916 in. vasario men. atsi5aukimo tekste pie§tuku nurodytosJ. Sauliio, J. Vilei§io, A. Janulai6io, A. Luckievi6iaus, J. Luckievi5iaus,V. Lastouskio, D. Sema§ko, A. Za5tauto, Z. Sabado, S. Rozenbaumo pa-vardes. Tiesa, ketvirtaja,me de§imtmetyje J. Vilei§is prisimins ra§gs1916 in. vasario men. atsi5aukimo teksta ,su V. Lastouskiu, J. Sauliu ir„vienu ar kt. i5 lenku"8. Bet jiiis galejo ir sumai§yti su 1915 in. gruo-dzio 19 d. tekstu.

J. Saulio „Vidurines Europos" torientacija, lenku itarinejimai leidziapasamprotauti ir apie atsi5au'kimu (gsai#;stik#3tutei::PopTa.„Vasar£° men.atsi§auhimo) savarankiskuma. J. susidomejo1915-1916 ,in. sandtiroje, t.y. po vizito i Berlyna (pokalbiai su vienui5 vadinamosios pakra56iu valstybing steigimQ pCiliti'kois 5alinin,ku P. Ror-bachu (Rohrba,ch) bei uzmegztu. ry§iu su V. S.teputiai€i,u 69. 1916 ,in. sau-sio 27 d. Inteligentt! btirio Lie`tuvo,s rei'kalams svarstyti (J. Baisanavi-€ius, P. Dogelis, A. Janulaitis, P. Kli.mas, J. Kukta, A. Smetona, A. Stul-ginskis, J. Saulys, S. Kairys, M. Reinys, J. Stankevi6ius, J. Vilei5is)

ktos komisijos „Naujos valstybes" (Lietuvos ir Gudijos konfedera.-ls

ejams apie ckupacines administracijos nor? s~usi.pa-Zinti su lietuviie po-

78

etsn££[ryasf`j7E.dRsaj;r,#i.t}£snfbmaia:I;bz°£gspanbuasjtgaotjyetfp¥]arnme£§nefn#tutva[Pj°vtea[=®

_ _ . _ _ 1_-1_ _ _ ± _ i _ I . . I . . . y. I ,.,,,

1itines Lietuvos atedties planais bei su jiems i§kelta i§ankstine salyg?.-„pri,elan,kus deji'masis i Mi't'teleuropa (Voikieti,jos ir Aus{rijois-Vengrijosslistem?)". Ir ,no.rs A. S,metona k? tik, turedamas omeny]e 1916 in. va-sario men. konfederatu atsi§aukiina, skundesi vientisos lietuv'iu politines]p£:ifijt::iLaLui:¥umvuo;sk3:iuarsaunk¥gknri:ap,°vgfedLi:ioJ.E:fospagsa.yL:L{:t:,in3j?es;i.akeuz

®\,,,,rl

Vasario 10 d. Lietuvos ir Gudijos konfederacijos reikalu politine ko`-misija i§sirinko ir gudai72. Geguzes 7 d. slapto Gudi! tautinio komitetoposedyje jau nutarta deleguoti I. Luck'ievi5iu i lietuviu' ir gudt! sudaromaKonfederacijos taryba. Len.ki§kai §nekan€ios Lie'tuvos visuomenes dalies\, ,

;:S]ta°£¥gmJ?°Jesune'?eunvk°ripdaesisoakkryatt:netikfsuzgreuvpeunoitu£££¥73£.nf[°9r]m6ac#T[ubfrrzyes[i%

®

27-29 d. Tautu kongrese Lozanoje Lietuvois atstovu deklaruota i5 esimeskiek modifikuo,ta Lietuvos Didzi,osios Kunigaik§tystes (LDK) nepriklau-somybes ideja, 11 ,lietuviu konferencijos Lozano`je nutarimai del lietuviuir gudt! santykiu, spalio men. Lietuviu tautos tarybos delegacijos me-morialas Rei.cho kancle.riui ir uzsienio reikalu se!kretoriui del LDK atkti-rimo, 1916 in. gruodzio bei 1917 in. koivo men. Iietuviu ir gudu delega-cijos vizitai i Berlyna rodo ne 'tik vientisos lietuv`iu ir gudu.politineslinijos lai'kymasi, bet ir Zenklina vokie6iu suinteresuotuma ja. Tiesaisakant, del gudu pollitinio judejimo brandos ir svorio vokie6iai dideliuiliuziju neturejo. Pavyzdziui, jau minetas Bekeratas apskritai neige jujudejimo, vadovaujamo „keleto archeologu ir literati£", politine reik5-me74. Regis, §iame Zaid'ime gudai buvo „rei,'kalingi" 'ti,k liietuvit! pozici-joms pries lenkus stiprin.ti.

Griztant prie Pilie€it! komiteto Vilniuje, reikia konstatuot`i, jlog 5iiosini.ciatyvos jo ne,i§saugojo. 1916 im. Iiepos 4 d. Iai§ke „Lietuviu Balso"redakcijai vienas PK nariu, J. Saulys paai5kino: „Pilie5iu komitetasfa'ktinai nustojes gyvuoti [. . .I Jei ka g,aliu delei P.K. istorijios prideti,tai tat, kad lenkai pasiiro`de jame galutinai nesugyvena`mi, (kaip ir ap-s'kritai visa sav.o politi!ka, varoma dabar Lietuvoije. Lenkai privede prietoi, kad visi ry§iai tarp mtisu ir ju turejo visai nutrtikti. Lenku mest?jamums pir§tinaite mes priememe" 7a.

Vargu ar tokiomis sudetingomis politinem`is aplinkybemis Sis ko-C0

jma£::I:s]£:t]£etjuoc{;:pt];£saifapb{`i{rat£¥£ap£,r£:££+i:id:;etj:¥OspK[s::Fuegneebtejaots{3]vaavi:®\, , ,

#':,tfp¥]rfae5€t£%tkaoui#te±[nete::S¥teEf|s¥u°kier6a£§utop°d[:fako°ksra`t::i£:£n:::I;:.oc#aat¥ro:Y,

vu kelta Lietuvos ir Gudijos konfederacijos bei konfederacijos tarybosidejo,s neliho nepastebetos ir dave nauja impulse tiek visoms lietuviqpolitinins grupuotems, tick lietuviams ir gudams bendradarbiauti.

m]rsRousiijo}jeku¥,£j`g£::%it':auKkauusTOLige#+o:£]j:s€i%,mkeon=.£t%t[Pa,Sfa|3ni¥mvoi|:-,:£jae-,y . . .

aktyviausiai rei5kesi lenki§kolji jo,s dalis, vadovaujama Lietuvos ir Gu-dijo.s grupes Valsty,bes dtimoje nario, Vilniaus gub. dvarininko H. Svien-cickio (Swigcicki). Jo pastangolmis 1915 in. gruodzio 19 d. Petrapiilyjebuvo su5auktas PK steilgiamasis susiirinki`mas. Remiantis H. Sviencickio

79

parengtais istatais, pakviesti tik tie asme'ny.s, „kuriais pasitiki visuo-mene". Jie ir turejo`i§rinkti 2/3 kolmiteto nariu, o §ie, savo ruoztu, .kcop-tuoti kitus 76.

. .T? pa6ia dien? komitetas buvo sudarytas (12 lenku, 4 rusai, 2 lietu-vlalTM. Slezevii€ius ir P. Keinys). Tiesa, len'ki5kai ,kalbantys nariai

|i.etuvlams skyre ir M. Cijtineli, i§ Sven6ioniui apskr. Kretuoning vals-ciaus kilusi tikinink?, Lietuvos ir Gudijos grupes Dtimoje ats`tov?. 0 lie-tuviai. neige M. Cijtinelio li`eduvi§kum?, motyvuo'dami visi5ku jo neda-lyvavi.mu I.ietuviq .veiklo,je77. Apskritai PK sudarymo principai ir tapoLietuvos visuonenes ne'suitarimi!, pagrindu.

Dar 1915 in. 'spalio 11 d. Stokhol,mo konferencijoje S. Silingas, M. Y€as,J. Gabrys kreipesi i lietuvius ir ragino „nuple§ti nuo savgs visus sve-itimus rtibus bei skudu`rus" 78. Netru,kus paai§kejo, ka lietuviu de§inie+tisiems simbol!jzavo „svetim,i".

1916 in. sausio pradzioje, kai PK kreipesi i didziosios kunigaik§ty-tes Tatjanp`s konitet? pra§ydamas 20 000 rub. pa5alpos ,imenesiui,M. Y6as`rvztingai pro,tes.tavo. LDNKS CK Ru.sij'oje p,irmininkui, nuo karo pra-dzios palaikiuslaqu glaudziu,s ry§ius su Tatjanos komi;teto vadovybe,o netrukus tapu,slam 5ios istaigos vicepirmininku (Petrapilio salonuosesklido` kalbos apie visai nedalykinius M. Y5o ir Tatjanos santykius),nesunku buvo itikinti, jog Sis klausimas net nesvarstytina,s. M. Y€as rei-kalavo garantijt! visu Lietuvos tautng „teisingam a,tstovavimui" PK79.Ne be jo itakgs vesario 12 d. kadetng „Re6" pasirode lietuvit!: ra5tas,kuriame, nors ir prlpazint,a PK reikalingumas Lietuvai, reikalauta reor-ganizuoti komitet? ir garantuoiti vist! kra§to tautu „tinkam? atstovavi-rna"80. Pa5alpa nebuvoi paskirta.

PK vadovai sukruto, juolab kad P. Keinys ir M. Slezevii5ius atsisakebendradarbiauti. Pasiteisine lietuviams, jog steigiamaj,aime susi`rinkimetartasi del lietuvii!, lenku, rusi! dalyvavimo lygiomis teisemis, reikalavopalikti PK ketvirtadali vietu asmenims, kuriais visuomene „uzsitiki",tris ke.tvirtadalius nariul i§rinkti proporcingai ivairit! Vilniaus ir Kaunogub. gyventoju sluoksnit! skai6iui8r. Po to, ,kai H. Sviencickis nesek-mingai megino ,susitartit, su vienu ar kitu lietuvilu vct'keju, ilenki5kojiPK d.alis nutare kreiptis paigalbos i Lietuvos a,tstovus Dtimoje. 1916 in.vasario 12 d. Tauride.s rtimuose Petrograde ivyko lietuvii!, len.ku, rusl!,gudng, Zydu atstolvt! Dtimoje pasitarimas del PK reorganizavimo. JaneH. Sviencickis pasitile i§rin.kti dar 6 kitt! tauti! veikejus. P'rie§taraves

tNa.utFurfadtTtao:aasv[rmeg+a+aavmogrrfot3::c:rn¥]get¥t]£:;aTfu.£rjaKnauu5¥%vgc¥:;,¥.VeKnea£:;[su>Y,

®YO

M. Y€as), be to, i§kele papildomu §alygi!: I) lenkai turi pripaziniti, kaddaugum? Vilni.aus ir. Kauno gub. gyventojng sudaro lietuviai; 2) dau-gum? PK natriu turi sudaryti lietuviai. Lietuvit! pusen 'stojo ir kuni-gaik§tis Vasil€i!kovas 82.

P`asitarimai pratesti ir vasario 15 dien?. Si kart? derybas vedaM. Y€as, Ba€kovskis (Raiczikowskii) ir Krasovskis (Krasowski). Pasta-rieji du pri.pazino, jog, sudarant konitet?, nei5vengta klaidu, ir sutikoskirti lietuvia'ms -8, Zydams -2, gudams -I, rusams -I, lenkams -12 vietu. Kadangi M. Y6as nesutiiko su tokiu skirstymu, lietuvialns pri-

80

detos dar 2 vietos. 0 dabar LDNKS CK pirminin`kas izvelge Komiteto„organizavimo pamate daugumois atstovybes mast?". Jo nuoimone, pri-emus sitilym?, lietuviai kartu prakti§kai pripazintng lenkng daugum? Lie-tuvoje. „Lietuviai niekuomet nesutiks, kad Lietuvoje §eimininkautu ma-Za sulenkejusiu dvarininku saujele,-parei§ke M. Y6as,-todel abejo-

t£:£guvma:g¥3 lietuviai Suti'ks darbuotis tokiame komitete, kuriame lenkuAbejones greitai pasitvirtino,. Lietuviu suvaziavimas Petrograde

1916 in. vasario 23-25 d. pritar6 lietuviu Dtimos atstovu pozici'jai84.0 lenki§koji PK dalis laikesi savo. Nesulauke atgarsiol ir LDNKS CKkovo 17 d. parei§kimas, kuriame tvirtinta: „1. Kad lietuviu visuomenesveikejai laiko galimu dalyvauti Vilniaus-Kauno Abyvatelii± Komitetodarbuiose ir prisiimti uZ jo dart?us atsakomybes tik ta s?lyga, jeigu lie-tuving visuomenes atstovams (nelaikant juo Val. Dtimos nario M. Ci`jti:-nelio) i§ 32 vietL! bus duota 16, o likusios 16 vietng, pavyzdziui, galetL±btiti taip pas,kirstytos:I 4 -rusams, 4 -gudams, 4 -Zydams ir 4 -1en-kams; 2. Kad Vilniaus-Kauno Laikinam Abivateling Komitetui sutikussu I-.me punkte pazymetomis salygomis, lietuviu visuomenes veikejailaiho savo moraline pareiga i§ pat pirmojo toikiu bridu nauj.ai sudarytiV.K.L. Abivateliu Komiteto posedzio imti i§ panagiu taisyti Komitetoistatus tuo Zvilgsniu: a) kad i5 jng kategoringai btitng pa5alinti `tie des-niai, kurie yra dabartiniu istatu pamate: as'mens pasititkejimas, nuo-Z`itira, sudarant' bei pap'ildant Komittet?', ir visi§ka stoha kontro'1es;b) kad tu desniu vietoje btitu ivesti kiti, visu priimti, tikri visuomeni-niai, kurie lei;s,tL! ,nuolating kqutrole" 85.

Visos lietuviu politi,nes grupuotes Rusijoje vienodai vertino PK. Siaplinkybe tapo vienu i§ veiksniu, leidusiuj ikurti bendra Jungting lictuviu

3ra¥3::.Za;:Ji¥d±:rgyab?da:i;§ta; ?,:fa]8fanTrikpeifL::eojj « b::£°kafupska6].tfntf *ben dro

®®,

0 PK pra5ymai gauti le5u savo veiklai ned'ave re'zultattu. Tiek Ru-sijos pabegeliu rei,kalu taryba, tick Tatjanos komitetas primygtinai pa-

g;igavmo. girroz:?iroclTgod.:lei::i¥' ::n53ienzcyi:#iui?ufK ::irrou8S7? atstovavimo.®

To meto lietuviu spauda, analizuodama komiteto i5i'rimo priezastis,minejo siaura lenku nacioinalizm?, primine Suva,l'ku gub. problems. Tik1936 in. i51eistuose atsiminimuose M. Y€as, atkreipes demesi i PK Rusi-joje iniciat.orius ir daugum? sudariusius Vilniaus bei Kauno gub. dva-rininkus, prasi,tars: „Paai§kejo, kad lenkai (suprask-dvarininkai.-I?. i.) nori jame dominuoiti, pasiremdami ne gyventoju 'skai6iuimi, betpagal ju elemento svarba Lietuvoje-„po kulturnomu etavo elementazna5eniju v kraje"8. Kitas ivy,kit liudininkas ir dalyvis M. Birzi§ka,savo ruoztu, ne karta yra pabrezes a,ktyviai visuomenineje politinejeveikloje pasirei§ku§iu dvarininku, vadinamosios „ugodovcu" grupes vei-kejng, taiking? nusi's.taty,in? lietuving tautinio s?jndzio atzvilgiu bei prie-Si§kum? 1enkng ir lietuviq naci'onalistams89. 0 juk minimi „ugodovcai"ir buvo vieni i5 PK sumanytoju: A. Mei5tovi5ius, S. Kognovickis, P. Kon-€ia, H. Sviencicki§ ir kt.

6. Ufsak. Nr. 1861. 81

I. Bjardachas (Bardach), ne viena darb? paskyres nauj".u laiku feo-dalines konservatyviosios Lietuvos visuomenes dalies mentalitetui tirti,visng pirma pastebejo jo,s atstovng prisiri5im? pirie ,a\biejng tautng Respubli-kos visuomenines politines tradicijos. Visu buvusios LDK tautu taiku,ssugyvenimas, paremtas tradicine visuomenes hierarchija (aristokratija -palivarkine ir bezeme bajorija -valstie5iai) bei religija, tai ir buvo tas£LV£%£tzudv£:;%#:Fna£¥%Su|etei¥]:§sia£'.§:i::#aiis{]9nni5£5pkoa![u§r::kfanvca`rsti:%::¥:un=

Y,.

\, , - ® ®

noras ir negebejimas a'tsisakyti savo privilegijuoto, st,atuso, abejojimas„muziku" ir „muzi.ki§kos" inteligentijos potencija, kita vertus, jos itari-nejimas, paprastai ne be pagrindo, konservattoriu politiniais siekimais,t. y. ta k.olizija, kuri ly,dejo visa XIX a. antrosios puses-XX a. pradzioslietuving isto`rij?, tapo viena svarbi\au,sing ir Pilie€ing komiteto Rusijoje]as#:T[°uprr£%iaks£:t;¥ie§,£:;mug:;::tLi:tuAv.oj:a::i]kai:£i%\,m]ab§Kug'i.V5::st£;ii2ti::Y , ® ®

nei5venge ir dar viena Lietuvos visuoimenes atstovu kurtta istaiga, irgimeginusi at.sitovauti kra§tui ir i,mt'iis labdaros, tai Lozan,os Generaliniskomitetas del ka.ro nukentejusiu §elpti Lietuvoje (Comite General deisecours p.our les victimes de la guerre en Lithuania).

Generalinis komitetas del karo nukentejusiu§elpti Lietuvoje

Taip ivardyti §ios istaigos, istorineje literattiroje minimos kaip Ge-neralinis komitetas §elpti nuo karo nukentejusiai Lietuvai, Generaliniskomitetas Sveicarijoje, Generalinis komitetas nukentejusiems del karoLietuvoje 5elpti, Generalinis Lietuvos komitetas aukoms rinkti nukente-jusiai nuo karo Lietuvai, protokolai saugomi Vilniaus universi,teto moks-lines bibli'otekos Rankra§6iu skyriuje (F.140. S. v. 79. P.I-98). Tckiapavadinimu ivairove, atsiradusi veikiau del neti,kslaus vertimo i5 pram,-ctizu kalbos, regis, neprie§tarauja organizacijos labdaros pobtidziui.Krenta i akis gal tik pretenzingas ,,Generalinis".

Dar 1915 in. vidurvasairi persikelusiam Lietuviiu informacijos biuro(LIB), §efui J. Gabriui viena didziausiu problemu tapo bendradarbiustoka. Imtis ju ie5koti verte ne tik btitinybe pletoti propagandini beilabdaros darba, bet ir JAV lietuviu ,kataliku vadovybes (ji finansavoJ. Par5ai€io veikla) spaudimas itraukti i LIB'o veikla Friburge studi-juojan5ius lietuviu kunigus92. Pasirinkimas i5ties buvo. menkas: kun.J. Karybutas-Purickis, kun. V. Daumantas-Dzi\midavi6ius,. kun. A. Ste-ponaitis bei ne per seniausiai Cia isikdres Berlyno, Belgijos (Liuveno)ir Riomos jezuitu vadovaujamo popieziaus Grigaliaus XIII universitetudaktaras kun. A. Vis',kantas. J. Ga'brio Zvilgsnis krypo i Kauno gub.dvarininkus, del vienu ir kitu priezas6iu atsidtirusius Sveicarijoje. Tar-pininkaujamas i§ Ukrainos kilusio grafoi M. Ti5kevi5iaus, J. Gabryskreipesi i juos isu sidlymu steigti la'bdaros Lietuvai komiteta. Ta6iau,

girdes neigiaqua at,sakyma ir pasiguodes kun. A. Viskantui, tolesniuBiu atsisa-ke93. 0 A. Viskanto-LIB'o vedejo nesekme nei5gasdino

el_gi isu M. Ti5kevi.€iaus protekcija bei pasinaudojes dar kretingi§kiu

82

Ti5kevi€iu aplinkoje uzmegztomis pazintimis, daktaras susirado 8. Pil-sudski, kunigaik§ti Juzefa Edvarda Puzyna (dvarini,nka i§ Vilni,aus gub.),grafa Andriejng Plateri-.Zyberga (dvarininka i§ Vitebsko gu'b.) ir kt.Labdaros organizacijos idejai tiek jie, tiek i „Lituanijois" komiteta karobelaisviams lietuviams §elpti susiibtire mineti lietuviu kunigai pritare.1915 in. gruodzio 8 d. grafo A. Platerio-Zybergo apartamen,tuose ivy-kusiame susirinkime galutinai sutarta steigti komiteta karo aukoms Lie-tuv.oje §e|pti 94.

Neliko nuo§alyje ir J. Gabrys. 1915 in. 1apkri€io men. kunigu irJ. Par§ai€io pa,sitarime Friburge kilo kar5tos diskusijos del pl,anuojamokomiteto. LIB'o vedejas foirmulavo kategiori§kai ~ Lietuva-Lenkija arbaLietuva plius Lenkija, t.y. ar lietuvybes gelibeji'mas turejo kirstis sutokia pat lenku veikla, a`r privalejo likti atsiskyrusi nuo jo,s? Stojes uZantr?ji variant?, rsutiko inirting? dvasininkng pasipriesinim?. Greta tokingargumentu, kaip ari,stokratu ry§iai, titulai, finansai, tik labdara, nuro-dyta, jog Lietuvos bajoirija ir aristokratija vis delto buvo savaranki§kosLietuvos idejos ne§ioitoja, gali ir dabar suvaidinti teigiama vaidmeni,todel nevert,a, atstumiant ja, nutraukti ry5iiu su tradicijomis, per5oktiistorijos nuo I.iublino unijos iki „Au5ros" lai!ku. Toliau polemizuo.damas,J. Gabrys tik gardziai nusijuoke, primine J. Puzynos ir A. Plate.rio-Zybergo naryste len,ku Veve ko'mitete bei Lozanos Lenku centrinejeagenttlroje ir ispejo, jo,g §ie tai tikrai stengsis kreipti komiteto veikl?

i%:5a#Sprn;aduei[;ng±ankvtf gj:. a:b:Po°npeunstepen 85?I tik 'kun. A. Steponaitis susvy-J. Par5ai€io Hanibalo priesaika sugriauti komiteta ir i§vaduoti ten

patekusius lietuvius visi§kai suprantama. Bendradarbiu problema tebe-buvo nei5spresta. 0 jos a.ktualuma didino tiek Stokholmo konferencijojenust\atytos veiklos gaires, tick isipareigojimai Vokietijos pasiuntiniui

PreitFoeiaern°.n:isftii#ir!:isf?un[gE,::?)bge6:8E:i:.y.ie:i:Pduatfia6siu;a(rla9::s,mi|lip6®

vedejas kreipesi ir i pranctizus, pra§e paremti lenku pavyzdziu jo. orga-nizuojama lietuvit2 sekcij?97. Te'bespaude Amerikos lietuviai. Zinoma,neiimanoma atmesti ir J. Gabrio asmeniniu ambicijl!.

Taigi 1916 in. gruoidzio 12 d. steigiamajame ko/miteto susirinkime,be barono S. Brunlovo (Brunniow), 8. Zin'`e-Pilsudskio (Ginet-Pilsudsiki),E. Jan5evskio (Janczewski), A. Platerio-Zybergo, J. P§ezdzieckio (Przez-dziecki), L. Roistkovskitoi (Rostkowski),I. Cesai€ilo, V. Daumanto, J. Pu-ritckio, A. Sttojanovi6'iau.s (Stoijanowiicz), A. Vi'skan,to, A. Stepionai€io,J. Puzynos, dalyvavo ir J. Gaibrys 98.

Po to, kai pirmininkaves A., Plateris-Zybergas ir A. Viskantas darkarta p,abreze kuriamo `kCimiteto filantropini pobtidi, o kunigai su dva-rininkais pasikeite pad6kos Zodziais, J. Gabrys perejo, i ataka. Atsi,pra-5gs uZ prasta lenku kalb'os in.okejima, pranctizi§kai pareikalavo atsakyti:kaip vadinsis naujasis komitetas, kiek numatoma §elpti Lietuv?, kokiesantykiai bus su Veve ir jau Lietuvoje esan€iais komitetais? Pirminin-kau,jantis paai§kino, kad komitetas vadinsis lietuvisku komitetu, veik'svisi§kai neprikl,ausomai nuo pana§iLf istaigL!, o vengdamas itam tikrngsunkumu, i§sivers be konkretaus Lietuvos sienng ivardijimo. Tiesa, A. Vis-

83

kanto pastaba, jog jis Lietuvai skiria Suvalku, Kauno, Vilniaus, Gardino,Minsko, Kur§o, Vitebsiko gubernij'as, prie5tarav,imul nesusilauke. 0 J. Par-5aitis uzsipuole Vilniaus Pilie6iu komiteta uZ jo ,simpatijas len.ki§kaikalbantiesiems. Tarsi uzbegda,mi uZ aking galimiems itarinejimams, J. Pu-zyrLa ir A. Visk`antas pasitile rinkti 7 asmenu (4 i5 jt! kaltbantys liedu-vi§kai) valdyba surinktoms le5oms skirstyti. Toks sitily,mas sukele ilgapolemika. Paai5kejo, jo,g daugiausia nesutarimu kyla del „kalbejimolietuvi5kai" formulu.o,tes.

LIB'o vedejas atrado, joig y.ra nemaza lenku, §nekan6iu lietuvi5kai.Baronas S. Brunovas (dvarininkas i§ Kauno gub.) isitile: „4 lietuviai,vartojantys buityje lietuviui kailba kaip giintaija". Tan pritare ir A. Pla-teris-Zybergas. J. Gabrys nenurimo, spyresi i5braukti „buiti". Savo ruoz-L.. T T` __|1_____1_: _ : I _ _1 __e I _ ___ _ __ 1.I ...... t v 1 1tu, L. Rostkovski,s izvelge tame politi'nilietuviams, kalbantiems lietuvi§kai. ku

insinuacijng (uZ,daromos durysgimtoji buvus lenku kaliba)

\, . I, 1 , ® 1 , . Iu §i formuluote bus priimta.etuvius, neoilietuviu arba jau-

ir parei5ke ne'btisias komi`teto nariu,|siki5o A. Viskantas („kalba eina apienalietuviu judejimo atstovus"), V. Daumantas („nepamir5kirrie komi-tetotikslo-suartinti lietuviu liaudi su savo dvarininkija"), 8. Pilsudskis(„reikia valdyboje daugumos, §nekan5ies lietuvi5kai"). Galu gale popertraukos pritarta J. Puzynai-„valdybos dauguma sudaro lietuviailietuviu kalbos" („de la langue lithuanienne"). Pries balsavo tik J. Gab-rys. Ir jau visi5kai nei§lai`ke, kai i§rinkta komiteto valdyba (pirminin-kas -B. Pilsudskis, vicepirmininkai -S. Bruno.vas, A. Viskantas, sek-retorius-V. Daumantas, nariai-J. Puzyna, J. Puricki,s, A. Steponai-tis) rekomendavo susirinkimui padekoti Veve uZ pagalba karo aukomsLietuvoj`e. Parei5kes, 'kad tuo naujasi,s komitetas pritaria vykdan€iampolonizacij? PK ir izeildzia jo tauti§kus jausmus, J. Gabrys i§ejo i5susirinkimo sales 99.

Nepaisant J. Par5ai€io destruktyviu meginimu, komitetas konstituavosiir piradejo! veikti. Tiesa, iki 1916 in. Iiepos men. nedaug suspeta padaryti.Parelmiant M. Tis,Ikevi€iui, surinkta 8163,45 franko auku, i5 kuriu7368,50 franko i§sii!sta A. Smetonos vadovaujamai LDNKS Vilniuje.I§leista pranctizu kalba 8. Pil,sudskio „Lietuviu kryziai", Europos laik-ra§6iuose i5platinta atsi§aukimu del pagalbos Lietuvai. Meginta steigtikomiteto skyrius (Krokuvoje-pro,I. E. Jan€evskis, Lozanoje-M. Ti5-kevi€ius, Chaizelova, Citiriche-K. Narutovi6ius (Narutowicz) ir kt.),per K. Narutovi5iu uzmegzti ry§ius su okupuota Lictuva, kreiptis i po-piezing del lietuving dienos .organizavimo loo.

Pabreztinai akc,entuiojami lab,daros tikslai ir, prie5iingai, kratymasisdalyku, kuriuose btitu galima izvelgti politiniu momentu, tarsi Zenklinoeventualaus kompromiso srit`i. Kaip viename i§ valdybos posedziu pri-pazino J. Puzyna, „vieni esame uZ unij?, kiti -pries, bet visi trok5t,ametevynes geroves" 1°l. Pana5iai teige ir 8. Pillsudskis: „Lietuviu tauta[. . .] tebetiki, kad didysis karas grazins jai laisva tevyne. Ttikstan6iaittikstan6iu .ios ,stinu, priverstu sunkiojoje tremtyje uzsidirbti duoJnos kas-ni, svajoja apie sugr,izi,mo valand?, kada jau gales atsiklaupti po. glo-beji§ku savo sodziaus kryziumi ir pag,erbti nedidele koply6ia pries nau-.jus vargus toje mylimoje, gimtQjoje Zemeje I...I Kryzius (para§iau)

84

::§:dainmu:Snguzfeattjtv°a]£n±Fr?ugas]unl9ft:ot:epefreivm°iKLrg:i2jpas.'.i]52ir!A:LgvLSsk¥:tt:S

rl

V~

Generalini,ame komitete mate savo propaguojamos „senalietuviu ir jau-nalietuviu sutaikinimo" konce,pcijos prakti5ka iktinijima l°3. Jam pritareir 1915 in. pa`baigoje i Sveicarij? LDNKS CK Rusijoj,e atsiustas, o 1916 in.pradzioje jau tapes ir komiteto nariu S. Salkauskis: „Prisideju,sieji prieGeneralinio komiteto dvarininkai parode savo luomuii, kokiu keliu pri-valo eiti dvarponija, kad uzsitarnavus lietuviu akyse pilieti5kuimo teisiupa€ioje Lietuvoje [...], ta€iau yra pagei'daujama, kad §itas ju Zygisvirs,tnt tikro Lietuvo,s dvarponijos susipratimo pradzia ir kad pastarajaipradetu rtipeti tauti§kasis politi5kas ir ekonomi§kasis Lietuvos pakili-mas" 104

Ta5i;u i§saugoti Gener,alinio kolmiteto del karo nukentejusing §elptiLietuvoje nepavyko. Tokios sudetingos tarptautines konsteliacijo,s aki,-vaizdoje pasirode neimanoma apeiti ar i§vengti „politikos". KardinaldsLietuvos geopo,litines padeties poky6iai, didziuju valstybiu vis dazni'aui dienos §viesa traukiami tautu apsi`sprendimo teises 5tikiai, vokie6ingpolitikos peripetijos Lietuvoje ir uZ jos ribi!-viso 5ito negalejo nepa-naudoti li.etuving nacionalistai. Atsivere akivaizdi gall,mybe dar kart?skelbti jaunos etnosocialines bendrijos etno.politinius siekimus (5i kartavisam pasauliui), jau sen'okai i§sprendusius Lietuvos-Lenkijos unijospro'blem?. Tai nerei§ke, kad apskritai atsisakcrma ie§koti kompromisosu vir§utiniais Lietuvos sluoksniais (pernelyg didele buvo LDK istoriniopali'kimo na5ta), ta€iau 5iuo momentu toks ko'mpromisas dvelke kompro-mitacija.

Tokiais motyvais ir vadovavo,si J. Gabrys, pri`siekes i5ardyti Gene-ralini kcrmiteta ir sekmitngai ivykdes savo priesaik?. Zino.rna, nereikiapa.mir§ti ir p,adeties, i kuria 1915-1916 in. sandtiroje. pateko LIB'ovedej.as.

1916 in. pradzioje, i5girdusi apie Sveicarijios lietuviu tarpusavio ne-sutarimus, Ameri,kos Taryba atsiunte J. Ziliu. K? tik pabuvoijes Lietu-voje, jis prane5e ne tik apie vargana gyventojng p,adeti, bet ir apie lenki!me,morandumus Berlynui, reikalauj,an5ius prijun,gti Lietuva priie Len-kijos. J. Gabrys nedelsdamas vasario 12-14 d. Ber`ne surenge konfe-rencij?. Patyres, jotg J. Zilius jau pabuvojo Generalinio komiteto val-dybos p,osedyje ir palankiai atsiliepe apie jo veikl? 1°5, J. Par§aitis perdaug nesispyrio,jo ptriimant nutarim? pripazinti komiteta naudinga irreikalinga organizacija. Savo ruoztu, pasitile politine rezoliucij?, kurio'jepasm,erke lenku pretenzija i Lietuv? ir pasisake uZ visi5ka Lietuvos lais-vg ir nepriklauso,mybe. Rezoliucija buvo priimta. Lietuvos dvarininkt!,valdybos nariu, reaikcijos i'lgai liaukti n,erei,kejo.

Kolvoi 20 d. (Berno konferencijos nut`arilmai datuoti kovo I-5 d.)pgsedyje A. Plateri,s-Zybergas ir J. Puzyna apkaltino kunigus Generali-nio komiteto apoliti§kos veiklos kompromitacija ir... pareikalavo kite

{oa;t%vir]t:Lk£#:i Pnaesrf:air£±ei::,ngkvdfee]Set5a:Lieft]uo¥Lnl dvarininkus. I tai atsakyta,

®

®,

J. Gabrys to,liau rezge intriga,s. Pasinaudojes lietuviu dvasininkngtarpusavio vaidais del jo as'm,enybes, 1916 in. kovo men. pasieke, kad

85

„Lituanija" (jos pirmininko A. Steponai5io vardu keliavo dotacijos i§JAV) pereitu: LIB'o, Zinion, J. Purickis taptu formaliu „Litauen" redak-td°arr£#iTi[;S(uvtifsk:sS;a:;I;ou;r£Cbku£3ofrn¥b]oDgaaTmaapn±°okpaamsg¥)riuTUBfurobendra-

®

Nenutrauke ry5iu J. Gabry,s ir su A. Viskantu. D.ar 1916 in. sausiqpradzioije eme skubinti ji rengti ,straipsni „Lithuanie et PologneH°8Pagaliau gaves i5s.pausdinot ji „Pro-Lithuani,e" 1916 in. Nr. 2-3. Autoi-rius gerokai nustetio, i5vydes savo darb? ne tik perredaguot?, bet irpasira5yt? nesunkiai i§§ifruojamu A. Kontvio slapyvardziu. Be to, straips-nis, kuriam,e neslepiamos antilenki5kos nuo,taikos, piktai kritikuojamasVeve kotmitetas, asmeni§kai buvo iteiktas A. Plateriui-Zybergui, derinu-siam Generalini`o komiteto nario ir Veve komiteto vicepir'mininko pa-rei8as log.

Kovo 27 d. Generaliniame komitete dvarininkai parei§ke, kad Sisstraipsnis i§kele klausi,rna del komiteto tolesnio egzistavimo. A. Viskan-tui §iaip taip pavyko pasiteisinti, ir labai sunkiai, k6,`vo 31 d. priemusS. Brunovo formuluote-G,eneralinis komitetas neturi nieko bendra sukaltinimais Veve komitetui,-konflikto laikinai i5vengta Ilo.

Ta6iau\po Sing ivykiq abipusio supratimo nebeliko. Padeti dar me-gino gelbeti S. Salkauskis ir 8. Pilsud,skis. Pirmasis projektavo Krik5-6io,ni§kosios poilitikos bendrij?, kurio's lyderiai,s numate J. Puriicki irA. Viskant? lil. Antrasis susitiko su J. Gabriu, itikinejo ji baigti intri-gasll2. Bet veltui. Nusivylgs S. Salkauski!s pasitrauke i5 politines irlabdarios veiklo.s. Zlugo ir 8. Pi,l,sudskio planas sutaikyti lietuvius sulenkais bendrame 5alpos darbe. Pasak J. Purickio, 8. Pilsudskiui „vi-siskai nutraukti santy,kius su lenkais ir susideti su lietuviais naciona-listais, kaip jis vadindavo, ja.in buvo sunku ir .morali5kai, ir materialiai,nors ji ir labai trauke i ta puss. Jis labai kent6jo, jaut,esi morali5kaiperple§tas. Bandymai su lietuviu komitetu pakirto 'jo kr,edita lenkuose.Su lietuviais jam sueiti nepavyko. Jis pasidave pesimizmui, gyvenosunkia dvasios tragedij?" '13. 1916 in. geguzes 6 d. 8. Pilsudskis prane§eatsistatydin?s i§ pirmin,inko pareig,u *.

Paskutin'`i ta§jk,? padejoj lieituviu konferencijos Lozanoje `(ge,guzes3l-birzelio 4, birzelio 30-1iepos 4 d.t).). Diskusija del Generalinio ko-miteto politinio reik§mingumo A. Viskantas ir S. Sal\kausiki`s pralaimejo.1916 in. 1iepos 31 d. komiteto visuotinioi suisirinkimo darbotvarkej`e buvotik vienas punktas -komiteto likvidavimo klausima.s 114.

***

1§ pradziu demokratu projektuotas Informa,cijo,s biuras, veliau-kra§to reprezentacijos ideja, prisidengus labdaros ort,ganizacijomis (Pi-lie€itf komitetu, Gen`eraliniu komitetu), tap.o ai5kiomiis skirtingng LietuvQsvisuo,menes grupiu sieki`mo` rasti bendra kalba for,momis. Ta€iau jomis

* 1917 in. birzelio men. a. Pilsudskis dar karta megdno suartinti lietuvius su lenkais.Ta6iau ir §i jo misija buvo nesekminga. Zr.: Jaiblofiski H. Pisma wybrane. Po-lityka Polskiej Partii Socjalistycznej w czasie wojny 1914-1918. Wroclaw; Warszawaetc. 1986. S. 422-423.

86

likviduoti komplikuota ir prie5taringa etnopolitines ir etnosocialines Lie-tuvos raidos i'tamp? nepavyko. Lietuvi5kai ir lenki5kai kalban€iu visuo-menes daliu konfliktas i§ esmes tapo neiveikiama klititimi.

Jaunas lietuviu nacionalizmas nesitenkino „1ygaus partnerio" kra5tevaidmeniu, juolab kad susiklos.€i,usi geopolitine padeti,s sudare gali'my-bes kaip niekad tai pademionstruoti. Ltizio momentu atsiverusioms nau-joms Lietuvos politines ateities perspektyvom's ir orientacijoms neatsirspyre ir linkstantis i kompromisus lietuving demokratinis sparnas. Savoruoztu, vienos lenki§ko,sios visuomenes dalies naciotnalizmas, kitos -pa-ternalizmas ir meginimai iki galoi i§laikyti savo privilegiju'ota status?,pagaliau propaguojamu piolitiniu aspiracijng anachroni§kumas irgi neleidopasiekti ko.mpromiso. Be abejones, nereikia pamir§ti ir tos aplinkybes,kad ko,mpromiso ie§.kota ne vakuume, o didziuju valstybiu politiniu inte-resu susikirtimo lauke.

I Jurkiewicz J. Rozw6j polskiej mysli politycznej na Litwie i Bialorusi wlatach 1905-1922. Poznafi,1983. S. 77-97; Bardach J. 0 da'wnej i niedawnejLitwie. Poznafi, 1988. S. 213-228.

2 S u k i e n n i c k i W. Pocz?tki Ober-Ostu i sprawa konfederacji Wielkiego KsiestwaLitewskiego w 1915-1916 // Zeszyty Historyczne (Paris). 1978. Zesz. 28. S. 99-104;Wi §ner H. Wojna nie wojna: Szkice z przeszlosci polsko-litewskiej. Warszawa,1978.S. 88; Jurkiewicz J. Op. cit. P.119-122; Karp M. J. W poszukiwaniu wsp6I-prgsy miedzy narodami bylego W.K.L. podczas I \wojny Swiatowej (ma§inra§tis, pra.nesimas). S.I-9.

3 Sm[etona,I A. Karo Zenkle gyvenant // Vairas,1914. Nr.14.4 8 i r Z i§ k a M. Lietuviu Tautos kelias. Los Angeles,1953. T. 2. P. 223.5 LDNKS CK protokolu knyga.19141102-1915 03 28 // Mokslt! Akaldemijos bib-

]£otegossmR[aentk:an56a£]uxfyrsur%#]s£,:#t#jA,3Eas£,risF.]g85%.]v§9.7.NT..2;3_s2£.[etona]A.

Sroves antspaudas ar visuomenes nauda? // Vairas. 1915 02 13. Nr. 6; A. M. Keli Zodziaidel „Vairo" straipsnio „Lietuvos sroves ir jng vienybe" W Viltis. 1915 01 20. Nr. 15;

!3;]5£]H2£}a(%2g:).D¥ir.A?;M?.#r.]np]%]:i/ir°Lvi]eutu%aonstyzi¥i!/s.Vji];jis5,]o93]%8°2(2]i°).(2£|:F8r;.19150311 (24). Nr. 29; Kli,mals P. Vienybes klausimas // Lietuvos Zinios.1915 0318 (31). Nr. 32; 1915 03 20 (04 02). Nr. 32 ir kt.

7 „Lietuvos visuomenei" // Vairas. 19141130. Nr. 16; Viltis. 191'412 05 (18).

Nr. 275.8 LDNKS CK protoko|'tf knyga. 1915 03 31-07 31 /I/ MAB RS. F. 70. S. v. 6.

P. 6, 28-29.9 Sm[etona] A. Spaudios Zaislas // Vairas.1915 0213. Nr. 6.]° Saugus. „Lietuvos Ziniu" projektas l\ietuviu-lenkq santykiams sutvarkyti //

Viltis.1915 05 03 (16). Nr. 98; Jurkiewicz J. Op. cit. P.124.]1 Bortkevi6ienes F. 1914 10 05 d. Iai§kas nezinomam adresatui // Vilniaus univer-

siteto Mokslines bibliotekos Rankra§diu skyrius (toliau-VUB RS). F.I. S. v. E308.L.7.

12 Rome,r M. Dziennik. T. 5. Rok 1915. Marzec-kwieciefi /y MAB RS. F.138. S.v. 2232. L. 29; Dekojame istorikui R. Mikniui uZ suteikt? galgivybe pasinaudoti deskri-buotais M. R6merio dienora§6io te,kst,'ais.

13 j. b. [J. Sa`ulys]!. Spau,dos apzvalga // Lietuvos Zinios.19141019 (1101).Nr. 168.

14 R6mer M. Dziennik. S. 29-30.

L. 5.]5 Birzi§kos M. 1914 10 24 d. Iai§kas V. Birzi§kai // MAB RS. F. 163. S. v. qu6.16 Kliimas P. Dienora§tis.1915-1919. Chicago,1988. P. 50.17 jurkiewicz J. Opl. cit. P.124.18.R6mer M. Dziennik. S. 4-7.

87

19 Ten pat. P. 6, 33-37.20 Ten pat. P. 37.2n Keinio P. 1916 07 06 d. Iai§kas A. Bulotai // MAB ks. F. 88. S. v. 40. L. 7.22 R6mer M. Dziennik. S. 38.23 Ten pat. P. 38.24 Ten pat. P. 45-46.25 Draugija gydymo ir maitinimo pagalbai nukentejusiems del karo teikti // Lie-

tuvos Zinios.1915 0104 (16). Nr. 3.26 j. Bk[J. Saulys]. Ram ir kur'' sitisti aukas nukentejusiems del karo // Lietu-

X°[;osZ£Fr£'°i6is]i%]5pa°g2ai°b4ai(i:i)ktiN:Ls:fi;nki#`Vj%se%rz::g;Jr°ostodke;]iukakr:y8gv:Fot]:J;aum=£,%#idraugijos... knyga) // NAB RS. F. 225. S. v. 2. L.1.

tets}i:£n:ife:tu#g;:gs#o##°Vesij:§a¥!:9±.5;:¥£rs2iii:y[de,:k°o:£as]uta::{n:V/;i:::tot:.`]rg[a5gro°6n°o:u(I:;:®

Nr.123; Sm[etona] A. Sveikatos ir agronomu bei teisininki! draugijos.29 LDNKS CK protokolu knyga. 1915 03 31-07 31. P. 64.30 Draugiju susiviendjimas kairo aukoms padeti Lietuvoje ir Guduese W Viltis.

1915 07 12 (25). Nr. 155.31 Jurkiewicz J. Op. ci,t. P.120.32 Hess L. Ambicje, rachuby, rzeczywistos6. Wolnomularstwo w Europie Srod-

kowo-Wschodniej 1905-1928. Warszawa,1984. S.114.33 R6mer'is M. Visuomenes tvarkymas lenkuose // Lietuvos Zinios.1915 0211

(24). Nr.17.34 Lietuvlfu draugi,jos... knyga. L. 8 a. p., 9 a. P.35 Stauga(itis J. Lenki§koji Suvalki§kio Pilie6iu Komiteto politikal ir Suvalki.

jos lietuviai intel\igentai /y Viltis.1915 0712 (25). Nr.115.36 Nepra§ytieji globejai // Viltis. 1915 08 08 (21). Nr. 177.87 Lenku Spaudos Biuro pranesimas // Viltis. 1915 08 08 (21). Nr. 177; Petrapilis,

vasario 18 d. (vedamasis) // Lietuviu Balsas. 1916 02 18. Nr. 14.38 Wybory do Komitetu Wilefisko-Kowiefiskiego przy Filji Wilefiskiej Polsk. T-wa

Pomocy Ofiarom Wojny. 1915 08 22-23 (09 04-05) // MAB RS. F. 9. S. v. 3226. L. 8.39 „Vilniaus Aidas". Pilie€iu komitetas // Lietuviu Balsas.1916 08 28. Nr. 65; Kli-

mas P. Min. veik. P. 28.40 Janulaitis apie „Lietuv;iu Draugija" // Lietuviu Balsas. 1916 03 17. Nr. 22.41 K|imas P. Min. veik. P. 28.42 „Vilniaus Aidas". Pilie5iu komitetas.43 K|ima|s P. Min. veik. P.101.44 Jurkiewicz J. Op. ciJt. P.121; Sukiennicki W. Op. cit. P. 99; Karp

M. J. Op. cit. P.I. Lenku autoriai klysta, nurodydami S. Kairi PK nariu. Zr.: Jony-1 a J. Lai§kas apie Lietuva // Lietuviu Balsas. 1916 05 15. Nr. 37; Del Pilie5iu (Abiva-teliu) Komiteto Lietuvoje. J. Saulio lai§kas redaikcijai i§ Lietuvos. 1916 07 04 // LietuvingBalsas.1916 0811. Nr. 60.

45 Jurkiewicz J. Op. cit. P.122; Karp M. J. Op. cit. P. 2; Sukiennic.ki W. Op. cit. P.103-104.

43 LDNKS CK protokoli! knyga // MAB RS. F. 70. S. v. 4. L. 45, 46.47 jony|a J. Lai§kas apie Lietuva.48 Lietuving draugijos... knyga. L. 14.49 LDNKS CK protokolu knyga // MAB RS. F. 70. S. v. 4, L. 45, 46.50 Lietuviu draudijosi.. knyga. L. 28.51 Klimas P. Min. veik. P. 71; LDNKS CK protokolu knyga // MAB RS. F. 70.

S. v. 4. L. 50, 51, 55.5£ kp¥#Sa,fKp.Pr#i°ni°t%£kk.nBga74/` MAB RS. F. 70. S. v. 4. L. 58.

54 Ten pat. P. 89.55 jurkiewicz J. Opt cit. P.131.56 8 ecker a t. Polityka narodowo§ciowa // MAB RS. F. 9. S. v.1015. L. '1-4 a. P.57 K|imias P. M`in. veik. P. 97-98.58 Lietuvi,I draugijos... knyga. L.19; Klim,as P. Min. veik. P. 73-74, 78-79.

88

gzis;:l#Roesf3:ir2a!sE:nT;i+oadt:a:ira°:¥yy#nee±i:;fi:]iific££ii°:¥tKu°co#bj;:w:[feo:cs2k¥gnao#::i;#£:PZ]agkir6esi;NAB RS. F. 9. S. v. 2853. L. 5-9.

60 Klimas P. Min. veik. P. 72.61 Ten pat. P. 94.62 Ten pat. P. 54.63 zr. 2 i§nasa.64 G rtinber g K. Polskie koncepcj.e federalistyczne.1864-1918. Warszawa,1971.

S. 249.65 K|imas P. Min. veik. P. 84,115.66 Ten pat. P. 342.67 Ten Pat.68 V i I e i § i s, J. Jono Vileisio atsiminimai 60 in. sukaktuviq proga // Lietuvos `Zi-

nios.1932 01 15. Nr.11.69 K|imas P. Min. veik. P. 52, 57, 59,104-105 ir kt.70 Ten pat. P. 78.71 Ten pat. P.Ilo-112.72 Ten pat. P. 84.73 Baltarusiu Tautinio Komiteto Vilniuje posedziu protokolai. 1916 // MAB RS. F.

21. S. v. 2068. L. 4-5.74 Beckerat. Op. Cit. P. 2.75 Z`r. 44 isna§? J. 'Saulio laisk?.

Ke±7ijpsetrpa'.Pf]is6]V6:]anr]Lfus]8jrd.Ka(Jf8a¥:aj.S)„6/bfvLaj::i#k%aistaest.o]/9/]6Ng2uj:;i.Fire.tuL4a;.1916 02 14. Nr. 81.

77 Lietuvos atistovu pasikalbejimas // Lietuviu B,alsas. 1916 02 14. Nr. 13.78 Lietuviu pasitarimai // Lietuviu Balsas. 1915 10 25. Nr. 13.79 Petrtapilip, vasario 18 d. M Lietuviu Balsas. 1916 02 18. Nr. 14.80 Ten pat.81 Lietuviu suvaziavimas // Lietuviu Balsas.1916 0310. Nr. sO; Slezevi6ius M.

Del „Obyvateling komiteto" // Naujoji Lietuva. 1916 03 13,. Nr. 12.82 Lietuvos atstovu pastkalbejimas // Lietuviu Ballsas. 1916 02 14. Nr. 13.83 Petrapilis, vasario 18 d. // Lietuviu Balsas. 1916 02 18. Nr. 14.84 Li,etuviu suvaziavimas. Organizacine sekcija // Lietuving Balsas. 1916 03 10. Nr. 20.85 Vilniaus Kauno Ab,tva,teliu Komitetui // Lietuviq Balsas. 1916 03 17. Nr. 22.86 Pozel a L. 1916 02 24 d. Centro Komitetui atviras lai§kas // Nanjoji Lietuva.

1916 02 28. Nr. 10.

sv£8:np€?e:gke}];j¥,;/Ciji£:¥uvT]:ryE:]s/£s.Lj]egtrgf67Boa3].Safe.r.)%]9:°p3et3itbj]¥r.//26riafj#LE£:tr:{%:1916 05 22. Nr. 21.

88 Y5as M. Atsiminimai. Neprik]ausomybes keliais. K.,1936. T. 3. P.183.89 Bi'rzi§ka M. Min. veik. P.140.90 Bardach J. Op. cit. P. 327-352.91 Janulaitis apie „Lietuvit! Draugija" (i§ „Dilgeles") // Lietuvit! Balsas. 1916 03 17.

Nr. 22; 15 A. Janulai6io gruodzio 15 d. Iai§ko // Lietuvit! Balsas. 1916 05 12. Nr. 36.92 Slakio A. 1916 02 29 d. IIai§kas J. Gabriui' // VUB RS,. F. 155. S. v. 199. Lapai

nenumeruoti (toliau-L. n.).93 Viiskantas A. Paaiskinimas link Generalinio Konriteto nukentejusiems del

karo Lietuvoje §elpti // MAB RS. F. I. S. v. 182. L. 2.94 Generalinio Komiteto del karo nukentejusi'u §elpti Lietuvoje protokolai (toliau -

tGa:Efr%]:gt££° pkr°oi#eot]°u.;. Pj:#°v¥8'aji) i€/nkvuuEaiE:,. tFa.6i]a4u°. §[So. ¥.ut7a9r.imps 3airy°trassi jrti±u¥i°ks::-.j ant 9! 9d5a ]b2r }4s d|.POE::i (:..|n2d3eTe2n52;n¥:tf fft§uyatiieTienne. ]'eF:!isiaj.impressions, souvenirs

1907-1920. Lausanne, 1920. P. 72-75.96 Senn A. E. Gar]awa: A study in Emigre Intrigue,1915-1917 // The Slavonic

and East European Review. London, 1967. July. Vol. 45. N 105. P. 414.97 Gabrio J. 1916 03 03 d. Iai§kas M. Hqguenin W/ VUB RS. F. 155. S. v. 196. L. n.

89

98 Generalinio komiteto... protokolai., P. I.99 Ten pat. P. 4-19.loo Ten pat. P. 28, 32, 44, 50, 60 ir kt.; Grand Li`vre de Comite General // VUB RS.

F. 140. S. v. 80. P. 5, 33, 58, 62.lot Generalinio komiteto... protokolai. P. 40.102 Cit. i§: Bardach J. Op. cit. P. 228.lap Salkauski,o S. 1916 09 20 d. Iai§kas A. Viskantai // Nacionalines M. Mazvydo

bibliotekos Rankra§6ing skyrius (toliau-NMB RS). F. 29. S. v.1535. L.I-18.104l Go§taiutas J. Nauja istaiga pagalbai teikti Lietuvai // Darbininkas.

1916 07 22. Nr. 85.1°5 Generalinio komiteto... protokol'ai. P. 54-59.106 Protokoly m6w S. Szalkowskiego na dw6ch posiedzeniach zarzadu Komitetu Ge-

neralnego niesienia pomocy ofiarom wojny w Litwie !J|/ VUB RS. F. 140. S. v. 79. IS-ple§ti, nenumeruoti lapai.107 Viskantas A. Paai§kinimas link... L. 4; Gabrys J. Lietuvos nepriklau-somybes geneze W Naujoji\ Romuva. 1938. Nr. 7. P. 163-164.

108 Viskanto A. 1916 01 20 d. Iai§kas J. Gabriui // VUB RS. F. 155. S. v. 196. L. n.1°9 Salkauskio S. ir Viskantoi A. Iai§kas, adresuotas, J. Purickiui, A. Steponai€iui,

V. Daumantui ir Juozui Gabriui /y VUB RS. F. 140. S. v. ae3. L. I-I ai p.Ilo Zr. 106 i§nasa.

rsuvoetL¢j;;:;r];;¥::1;nv§:;kr;:a:T;aT;::[S§jpvL¥]::v:o§::1:k:i:a#o§F¥[b¥sER;i;;±:a::2a¥e:Zj]:69;:;I;i::I:S;I;:S=4£¥+;{5;1::ks]t:]14 Generalinio komiteto... protokolai. P. 98.

Gauta 1992 in. vasario men.

Summary

RAIMUNDAS LOppeATA

LITHUANIAN POLITICAL GROUPS AND LITH.UANIA'SREPRESENTATION PROBLEM IN 1914-1916

The paper surveys different Lithuania's society groups in the 1914-1916 periodand their attempts to solve the country's representation problem. The attempts of thegroups are connected with the Lithuanian-Polish Information Bureau in Vilnius, theactivity of the philanthropic organizations "The .Citizen's Committee of Vilnius andKaunas Guberniyas" (Vilnius, Petrograd) and "General Lithuania's War Relief Com-mittee" (Fribourg), and with political memorials of Lithuania's Grand Duchy Con-federation.

First of all, throwing light on the Lithuanian political groups and revealing theiropinions about the country's representation question, the paper attempts to show thereasons for failure. In the author's opi,ni'on, the justification for the flailure lies in theLithu,ani.an and Polish nationalistic emotilons manipu]rated by `outside forces, and thepa.ternalism of country's higher ,sociial tstrata.