Mieli buvæ tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvës kovø dalyviai, Lietuvos patriotai, „Tremtinio“ skaitytojai,

Prieð 100 metø, 1918-øjø vasario 16-àjà, 20 dràsiø, valstybiðkai màstanèiø vyrø paskelbë Lietuvos Nepriklau-somybës Aktà. Nors Lietuva po to dar turëjo iðkovoti savo Laisvæ, taèiau jauna valstybë greitai atsigavo, kûrësi,statësi, klestëjo. Trumpas, bet galingas buvo ðis laikotarpis.

Vasario 16-osios idëja buvo gyva per visà sovietø okupacijà. Prisiminkime 1949 metø vasario 16 dienà okupuo-toje Lietuvoje, praëjus 31 metams po 1918-øjø, LLKS tarybos pasiraðytà Deklaracijà, kurioje iðreikðtas tas patsvalstybës atkûrimo demokratiniais pagrindais siekis.

Ðiemet ðvenèiame ypatingà ðventæ – Lietuvos valstybës atkûrimo 100-metá. Su Trispalve rankoje ir ðirdyje. Taivisiems lietuviams brangiausia ðventë. Jau dvideðimt septynerius metus Vasario 16-àjà mûsø visø atkurtoje ne-priklausomoje Lietuvoje galime ðvæsti laisvai ir atvirai. Galime dràsiai ir pakylëtai iðkelti Trispalvæ, svetimøjø ðau-dytà, degintà, tryptà, o kiekvieno ið mûsø giliai ðirdyje neðiotà, teikusià Viltá ir neleidusià palûþti.

Ðvæsdami Lietuvos valstybës gimtadiená iðlikime vieningi, stiprûs ir orûs. Tegul Vasario 16-oji bûna mums lygkelrodë þvaigþdë, vedanti á tvirtà, graþià ir mylimà Lietuvà. Ir toliau kurkime savo valstybæ – namus, kur gera gy-venti, augti, dirbti, dþiaugtis, mylëti.

LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas,LPKTS valdyba ir pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë,

„Tremtinio“ redakcija

Ðvenèiame Lietuvos valstybës atkûrimo 100-àsias metines

Jau ðimtàjá kartà pasitinkame Vasa-rio 16-àjà – dienà, kurià ðventë mûsøproseneliai, seneliai ir tëvai, kurià ðvæsir mûsø ainiai. Ðvæsdami nepamirðkimeðirdyje padëkoti ðià ðventæ iðsaugoju-siems, jà apgynusiems.

Didþiuokimës mûsø valstybës isto-rija ir visais kovojusiais uþ Laisvæ ir Ne-priklausomybæ. Iðlikime tvirti ir stip-rûs, darbðtûs ir kûrybingi.

Nuoðirdþiai sveikiname visus, ypaèbuvusius politinius kalinius, tremtinius,disidentus, iðsaugojusius Vasario 16-osios dvasià, nepagailëjusius fiziniø irdvasiniø jëgø vienam valstybës atkûri-mui – 100 metø ðiandienos Lietuvai!

LPKTS Kauno filialas

Mielieji, Ðiemet ðvæsdami Vasario

16-àjà sutinkame ypatingusmetus – Valstybës atkûrimoðimtmetá! Tikiu, kad dþiaugda-miesi ðiuo Lietuvos gimtadieniugalime bûti tokie pat susitelkæ,vieningi ir stiprûs, kokie prieð

ðimtmetá buvo Tautos ðviesuoliai, savo pa-raðais átvirtinæ mûsø laisvës sieká.

Prisimindami nepaprasto ryþto iratsidavimo pareikalavusá kelià á Lais-væ, kasdien kurkime ir dirbkime savoðaliai. Siekime valstybës, kurioje ge-ra gyventi, ir prisiminkime, jog Lais-vë nëra duotybë, dël jos turime kovotikasdien.

Graþios jums Valstybës atkûrimodienos ðventës!

Gabrielius Landsbergis,Seimo narys,

Tëvynës sàjungos-Lietuvoskrikðèioniø demokratø

pirmininkas

Mielieji,Ðvenèiame atkurtos Lietuvos vals-

tybës ðimtmetá. Valstybës, dël kuriosnepriklausomybës Jûs kovojote, dëlkurios Jûsø tëvai, broliai, seserys, my-limieji þuvo miðkuose ir atðiauriameSibire. Aèiû Jums uþ ðià sunkià, daugaukø pareikalavusià kovà ir aèiû uþpergalæ, kurià pasiekëte kovojæ nenu-leisdami rankø ir neprarasdami viltiesilgus metus. 1918-øjø vasario 16-osiossignatarai padëjo tvirtus Lietuvos vals-tybingumo pamatus, 1949-aisiais tà pa-èià vasario 16-àjà Lietuvos laisvës ko-vos sàjûdþio Deklaracijà pasiraðæ par-tizanø vadai paliudijo valstybës tæsti-numà ir valstybës atkûrimo programà,kurià ágyvendinti pavyko 1990-aisiais.Saugokime ir puoselëkime mûsø Lie-tuvà drauge. Sveikinu visus ðia proga,linkëdama mums visiems saugaus irðviesaus ateinanèio ðimtmeèio!

Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë,

LR Seimo narë,PKTF pirmininkë

Uþgaudë varpas liepimuaiðkiausiu

Tarytum jisaiþmogaus lûpas gavo:

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...(V. Kudirka)

Prieð 100 metø, vasario 16 dienà,mûsø senoliai árodë, kad Tautos dva-sia – nenugalima. Ði pergalës dienaáprasmina ilgai trukusià lietuviø kovàuþ gimtàjá kraðtà.

LIETUVIAIS ESAME MES GI-MÆ, o uþaugsime tik bûdami vieningi,remdamiesi stiprybe, kylanèia ið ÐVIE-SOS IR TIESOS, kurdami Lietuvà,kuria didþiuosis ateities kartos.

Sveikiname buvusius tremtinius,GULAGo kalinius, Laisvës kovø da-lyvius ir visus tautieèius, kur jie be-gyventø, ðios stiprybës, vilties ir drà-sos dienos progas

Ðvæskime Laisvæ!Lietuvos politiniø kaliniø ir

tremtiniø bendrijos valdybosvardu –

Vytas Miliauskas

Lietuva –pasaka mûsø,Ðimtmetá savo ðventi!Su ðiuo jubiliejumi bûsikiekvieno lietuvio ðirdy.

Lietuvos jubiliejuiMes já pasitinkameTrispalviø jûra,prasmingø darbø vainiku.Juk vienà Tave, numylëtàjà, turimPrie Baltijos jûros krantø!

Jeronimas ÐALÈIÛNAS

Lietuva, að noriu tau giedoti giesmæÞiemos baltom pusnimIr medþiais, papuoðtais ðarma,Su ðalèio pieðiniais ant lango,Að noriu tau giedoti, Lietuva!

Pavasario srovenanèiais upeliais,Naujø pasëliø þaluma,Su medþiø pumpurais,Þole, pakilusia nuo þemës,Að noriu tau giedoti, Lietuva!

Su vyturio plasnojanèiaissparneliais

Ir giesme, ðirdþiai taip miela,

Þaliuojanèiais laukais ir þydinèiom` ramunëm,

Að noriu tau giedoti, Lietuva!

Su varpom, svyranèiom laukuose,Rudens prinokusia spalva,Keliais, iðraiþiusiais gimtinës þemæ,Að noriu tau giedoti, Lietuva!

Baþnyèiø bokðtais kylanèiaisá saulæ

Ir mirganèia þvaigþdþiø ðviesa,Naktim þavingom mënesienomAð noriu tau giedoti, Lietuva!

Alfonsas STAPONKUS

Að noriu tau giedoti, Lietuva

1918 metø vasario 16-osios – Valstybës atkûrimo Akto – signatarai

Nr. 7 (1269)2018 m. vasario 16 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2018 m. vasario 16 d.Nr. 7 (1269) Tremtinys

– Europa ir JAV, visas Vakarø pa-saulis susiduria su problema – Rusijospropaganda. Kokius sprendimo bûdusmatote?

– Pirmiausia turime problemà ne tiksu Rusijos propaganda, bet ir su agre-syvia Rusija, dominavimo pasaulyje sie-kianèiu Kremliaus reþimu. Tai turimene tik suvokti, bet ir ávardyti. Santykiaisu Rusija – tai tas atvejis, kai diploma-tiniai viraþai nepadeda, kai problemàiðspræsti galima tik garsiai jà ávardijantir imantis konkreèiø veiksmø.

Visø pirma, Europos politiniai lyde-riai – Europos Sàjungos (ES) valstybiøir ES institucijø vadovai, ES diploma-tinë tarnyba, vadovaujama F. Moghe-rini – turi pripaþinti grësmæ, kurià ke-lia V. Putino Rusija.

Agresyvûs Kremliaus veiksmai yraprecedento neturintys istorijoje po Ðal-tojo karo. Nuþudyta daugiau kaip 10tûkstanèiø ukrainieèiø, gynusiø savoðalá nuo invazijos, ávykdyta pirmoji poAntrojo pasaulinio karo teritorijosaneksija Europoje panaudojant jëgà,turiu galvoje Ukrainà, Krymà. Nuolatvykdomi kitø valstybiø sienø ir oro erd-vës paþeidimai, o mûsø Baltijos jûrosregione tai tapo kone áprastu reiðkiniu!Provokacija po provokacijos – ir mû-sø tyla... Uþsienio valstybiø pilieèiøgrobimai, precedento neturintis dezin-formacijos naudojimas, politikø papir-kinëjimas, tiesioginë finansinë ir logis-tinë parama ekstremistinëms ir suka-rintoms grupuotëms, prieðiðkas kiði-masis á demokratinius rinkimus ir nuo-latiniai kibernetiniai iðpuoliai – ir taidar ne visas paveikslas!

Kalbant apie politikø papirkinëjimus,

Laima Andrikienë apie santykius su Rusija:kai diplomatiniai viraþai neveikia

Ið Europos Parlamento – specialiai „Tremtiniui“prisiminkime kad ir Rusijos paramàPrancûzijos Nacionalinio fronto,Marine Le Pen rinkimams á Euro-pos Parlamentà 2014 metais, ðiaismetais – paramà prorusiðko Èeki-jos prezidento M. Zemano perrin-kimui antrajai kadencijai, kitus pa-vyzdþius. Rusijos kiðimasis á kitøvalstybiø rinkimus ir referendu-mus, negailint tam finansiniø re-sursø, stebimas ne tik Europoje,bet ir JAV. JAV vyksta tyrimas,Europoje – jokiø rimtø tyrimø,Lietuvoje – taip pat.

Iðvada seniai yra aiðki: mumsEuropoje bûtina iðtirti ir demaskuo-ti prieðiðkà Rusijos veiklà, tai bûti-na daryti kiekvienoje ðalyje. Net irVakarø Europos ðalyse, kur buvo

palyginti maþai suprantami Rusijos ar-domieji metodai, ðis supratimas auga.

Prieð keletà metø Europos valsty-biø lyderiai ápareigojo ES diplomatinætarnybà sukurti kovos su Rusijos de-zinformacijos kampanijomis padaliná,veikiantá ES lygiu, bet jame iki ðiol dar-bavosi vos trys darbuotojai, ir tie patysbuvo ádarbinti savo valstybiø instituci-jose. Tokia situacija negali tæstis, nesji yra pavojinga, o mûsø elgesys yra vai-kiðkas atvirai agresyviø Kremliausveiksmø akivaizdoje. Kai kuriø prie-moniø imtasi, finansavimas skirtas, pa-dalinys bus sustiprintas, taèiau iki pa-kankamo veikimo lygio dar labai toli.

– Jus, ponia Laima, Rusija átrau-kë á vadinamàjá „juodàjá sàraðà“, V.Putino valdomoje Rusijoje esate per-sona non grata (liet. nepageidauja-mas asmuo). Jums neleidþiama at-vykti á Rusijos Federacijà. Kaip ver-tinate ðá þingsná ir ar jis labai ken-kia Jûsø veiklai?

– Esu ne vienintelë tame sàraðe iðEuropos Parlamento, esu geroje kom-panijoje, kuria galiu tik didþiuotis. ÁRusijà poilsiauti nevaþiuoju, verslo in-teresø ten neturiu, o suþinoti, kas vyks-ta Rusijoje ðiame aukðtøjø technologi-jø, informacijos amþiuje galiu ir ten ne-vaþiuodama. Átraukimas á minëtà sàra-ðà tik rodo, kad Kremliui mano veiklalabai nepatinka. Tai ir gerai, tai ir yraávertinimas.

Paskutiná kartà Rusijoje lankiausisu Europos Parlamento Þmogaus tei-siø pakomiteèio delegacija 2010 me-tais, kai vykome stebëti Michailo Cho-dorkovskio „teismo“ proceso. Kad taibuvo ne teismas, o tik jo karikatûra,

farsas, pasityèiojimas ið teisingumo,buvo aiðku. Mûsø tikslas buvo parody-ti, kad Europa tai mato ir supranta, kadM. Chodorkovskis ir jo draugai – nevieni kovoje uþ demokratijà, pilietines,þmogaus teises Rusijoje. Tà paèià die-nà stebëjome ir opozicijos demonstra-cijà Maskvos Triumfo aikðtëje, kur posusitikimo su mumis ten pat, aikðtëje,Rusijos „specnazo“ buvo sulaikytas irneþinoma kryptimi iðveþtas vienas Ru-sijos opozicijos lyderiø Borisas Ne-mcovas, po Kremliaus langais nuþudy-tas 2015-aisiais...

Tuomet, 2010-aisiais, ið Maskvosskridome ir á Vladikaukazà, Beslanà,kur susitikau su 2004 metais ten ávyk-dytos kraupios tragedijos liudininkais,mokykloje gyvø sudegintø vaikø ðeimønariais, dalyvavau tø ávykiø metiniø mi-nëjime. Beslane – taip pat kruvini Krem-liaus pëdsakai.

Labai atidþiai stebiu ávykius Rusi-joje, nes Rusija vykdo agresyvià poli-tikà ne tik prieð Lietuvà, bet ir prieð vi-sà Europos Sàjungà. Prieðiðka Rusijospropaganda mûsø, Lietuvos, atþvilgiu– tik maþa dalis visoje didelëje dëlionë-je. Europos Parlamente nuolat prime-nu apie Kremliaus veiksmus ir neven-giu tø veiksmø kritikos.

– Vis daþniau kalbama apie Euro-pos kariuomenæ arba aktyvesná ESvalstybiø nariø bendradarbiavimà gy-nybos srityje. Ar tai nebus tik lëðøðvaistymas, nes gynybos funkcijas at-lieka NATO?

– Iki ðiol Europos Parlamente nebu-vo skiriama pakankamai dëmesio ESsaugumui ir gynybai. Buvo manoma,kad Rusijos atgrasymui Europoje pa-kanka NATO buvimo ir veiklos. Ta-èiau Rusijos agresija prieð Gruzijà2008-aisiais, Krymo aneksija ir karinëagresija prieð Ukrainà 2014-aisiais pa-rodë mûsø saugumo architektûros tra-pumà. Pasitikëjimo Europos saugumu,paðonëje turint agresyvià Rusijà, nepri-dëjo ir D. Trumpo iðrinkimas JAV pre-zidentu, ypaè pirmieji naujojo prezi-dento veiksmai – kritika NATO, dery-bø su Europos Sàjunga dël laisvosiosprekybos sutarties nutraukimas ir kt.Dabar ES saugumo ir gynybos klausi-mai yra vieni ið prioritetiniø. Bendràjagynybos politika siekiama ne pakeistiNATO, o NATO struktûroje sustip-rinti Europos Sàjungos ramstá. Kai Eu-ropos Sàjunga turës koordinuotà gyny-bos politikà, mûsø saugumas maþiau

priklausys nuo administracijø kaitosJungtinëse Valstijose, nuo JAV prezi-dento simpatijø ar flirto su Rusija. NetJAV sumaþinus savo indëlá á NATO,ES nebûtø bejëgë.

Gal ir keista, bet iki ðiol jokios rim-tesnës koordinacijos gynybos srityjetarp ES valstybiø nariø nebuvo. ESvalstybës narës gynybai iðleidþia paly-ginti daug: 2015 metais bendras visø ESvalstybiø nariø gynybos biudþetas, tiks-liau – gynybai skiriamø lëðø suma su-darë 203 milijardus eurø. Didelë suma,taèiau gyvenime, praktikoje ðis skaièiussavaime nereiðkia, kad padëtis yra ge-ra. Valstybiø ginkluotës yra skirtingos,karinë technika taip pat skirtinga. Yradaug dubliavimo ir prastos koordina-cijos, kuri, reikalui esant, neleistø bûtimaksimaliai efektyviems. Todël ir sie-kiama geresnës koordinacijos, veiks-mø, taip pat ir pirkimø derinimo. Di-desnë koordinacija neleistø dubliuotisperkant karinæ technikà. Darant taikoordinuotai, bûtø galima nusipirktigeriausià ginkluotæ, ko dabar atskirosES valstybës narës yra nepajëgios pa-daryti. Jau vien toks pirkimø derinimaslabai sustiprintø ES gynybinius pajëgu-mus. Be to, Europa turi kurti daugiausavo karo technikos: mes tikrai pajëgûskurti ir gaminti dronus, kibernetinësgynybos pajëgumus ir kita. Turime su-vokti: Europa negali bûti priklausomanuo kitø valstybiø svarbiausiø gynybostechnologijø srityse.

Noriu pabrëþti, kad ES gynybospolitika jokiu bûdu nesusilpnintøNATO, atvirkðèiai – ES siekia rim-tai sustiprinti NATO.

Naudodamasi proga siunèiu nuoðir-dþiausius linkëjimus visiems „Tremti-nio“ skaitytojams atkurtos Lietuvosvalstybës 100-meèio proga.

Dr. Laima Andrikienë yra EuroposParlamento narë (2004–2009, 2009–2014 ir nuo 2016 metø), didþiausiosEuropos Parlamento frakcijos – Euro-pos liaudies partijos – narë, Lietuvos de-legacijos ðioje frakcijoje vadovë. Euro-pos Parlamente L. Andrikienë dirbadviejuose komitetuose – Tarptautinësprekybos ir Uþsienio reikalø – bei Sau-gumo ir gynybos pakomitetyje. L. And-rikienë yra Kovo 11-osios Lietuvos Ne-priklausomos Valstybës atkûrimo Ak-to signatarë, buvusi LR Seimo narë(1990–2000), Europos reikalø minist-rë (1996–1998).

Kauno miesto savivaldybës tarybaprieð Vasario 16-àjà kaunieèiams átei-kë dosnià dovanà – priëmë sprendi-mà suteikti 822 eurø nuolaidà trejømetø Kauno vieðojo transporto bilie-tui tiems kaunieèiams, kurie turi tei-sæ miesto vieðuoju transportu keliautilengvatinëmis sàlygomis.

Nuolaida galës pasinaudoti senjorai,sulaukæ 80 metø, Lietuvos Respubli-kos nepriklausomybës gynëjai, pasi-

Transporto lengvatos kaunieèiams tremtiniams ir politiniams kaliniamsprieðinimo 1940–1990 metø okupaci-jos dalyviai, buvæ politiniai kaliniai,tremtiniai, taip pat ir pensinio amþiauskaunieèiai, gaunantys ðalpos pensijas.Iki ðiol ðie þmonës vienus metus mies-to transportu vaþiavo uþ 3,47 eurus.

Trejø metø bilietà uþ tris eurus ga-lës ásigyti kaunieèiai, kai baigsis turi-mo 365 dienas galiojanèio bilieto, kai-navusio 3,47 euro, galiojimo termi-nas. Tokia nuolaida ðiuo metu naudo-

jasi beveik 11 tûkstanèiø keleiviø. O bi-lieto terminà galima pasitikrinti vieða-jame transporte, priglaudþiant korte-læ prie komposterio.

UAB „Kauno autobusai“ keleiviøaptarnavimo centro vadovë Irma Stan-kevièienë paragino ðeimos narius, vai-kus, vaikaièius padëti senjorams ási-gyti lengvatiná bilietà ar patikrinti ga-liojimo terminà.

„Esame pastebëjæ, kad garbaus am-

þiaus miestieèiai ne visada moka pasi-tikrinti transporte, iki kada galioja jøturimas bilietas. Tad kreipiamës á jøjaunesnius artimuosius praðydami pa-dëti jiems tai padaryti, ir atëjus laikui,bet ne anksèiau, palydëti á naujà kau-nieèiø aptarnavimo centrà „Mano Kau-nas“ (Statybininkø g. 3), kur galimakortelæ papildyti nauju bilietu arba jàásigyti, jei dar neturi.“

„Tremtinio“ inf.

333332018 m. vasario 16 d. Nr. 7 (1269)TremtinysÁvykiai, komentarai

Mûsø valstybës himnas – Tautiðkagiesmë – kaip krikðèioniui Dekalogas.Jame iðsakyti visi priesakai tautai: sem-tis stiprybës ið istorijos, eiti vienybës,dorybës, ðviesos ir tiesos keliu... Deja, netper didþiausias tautos ir valstybës ðven-tes, kai emocijos pagrástai ir þmogiðkaiima virðø, giedodami Tautiðkà giesmædaþnas pagaunam save begalvojantá – okur ta vienybë, dora, ðviesa ir tiesa? Kurtie Lietuvos vaikai, einantys tautos pat-riarchø nurodytu keliu, dirbantys Të-vynës „naudai ir þmoniø gërybei“?

Pasitinkant Lietuvos valstybingu-mo atkûrimo ðimtmetá, kilo iniciatyvapasiûlyti Lietuvai idëjà – mintá, kuri su-kurtø mûsø valstybei ir tautai dar vie-nà tvirtà egzistenciná pagrindà. Daugy-bë pavieniø þmoniø, institucijø ir vi-suomeniniø judëjimø siûlë ávairiausiøidëjø, kurioms tapus realybe Lietuvapasijustø tvirtesnë. Þinoma, ne visosjos buvo realios ar vertos dëmesio, ta-èiau galiausiai atrinktos trys svarbiau-sios – dvigubos pilietybës áteisinimas,mokytojo prestiþo gràþinimas ir pagal-ba jaunoms ðeimoms ásigyjant nuosa-và bûstà. Akivaizdu, kad visos trys idë-jos iðduoda tris didþiausias Lietuvosproblemas: emigracijà, kritinæ ðvietimobûklæ ir socialinæ atskirtá.

Idëja áteisinti dvigubà pilietybæ, pa-lyginus su likusiomis dvejomis, atrody-tø, neturëtø bûti problema – juk kal-bam apie mûsø tautieèiø, iðvykusiø gy-venti á uþjûrius, ryðiø su Lietuva iðsau-gojimà, taigi lyg ir visiems aiðku, kadreikia padaryti viskà, kas ámanoma, jog

Vienybë teþydi!iðeiviams niekas netrukdytø bet kadagráþti á tëvynæ ar bent jau palaikyti suja nuolatiná ryðá, netrukdomà jokiø for-maliø kliûèiø. Deja. Kaip bebûtø keis-ta, labiausiai prieð toká þingsná pasisa-ko save didþiausiais patriotais besititu-luojantys tautieèiai. Gal jie nesupran-ta, koká ánaðà á Lietuvos valstybingumàyra áneðæ mûsø tautieèiai iðeiviai? Galjie neþino, kokià moralinæ ir materia-linæ pagalbà jie teikë Lietuvai jai sun-kiu metu? Prieð ðimtà, prieð 70, prieð50, prieð 28 metus? Tiesà sakant, nëraprasmës skaièiuoti deðimtimis, – ta pa-galba buvo kasmet, iðtisus Lietuvos gy-vavimo metus (galø gale prisiminkimeTadà Kosèiuðkà, Steponà Dariø, StasáLozoraitá...). Kai kas paprieðtaraus –sakys, kalbama tik apie tuos, kurie iðLietuvos iðvyko jau po Kovo 11-osios.O ar kas juos tada perspëjo, kad ið jøbus atimta pilietybë, ar jie kitokie lie-tuviai, antrarûðiai? Ðtai kur proga pa-rodyti vienybæ – neatimti Lietuvos pi-lietybës ið mûsø broliø, kurie dël tamtikrø prieþasèiø iðvyko svetur! Nesi-dangstant Konstitucija ar kokiais kitaisástatymais. Jeigu kam neaiðku, kodëlturëtø bûti bûtent taip, verta priminti– Rusijos diktatorius Vladimiras Puti-nas ne ðiaip sau triûbina, kad Lietuvo-je belikæ pusantro milijono gyventojø.Jis puikiai þino (gal net geriau uþ betkurá ið mûsø), kiek yra Lietuvoje nuo-latiniø gyventojø, kiek iðvykæ ir kur: tojam reikia, kuriant strateginius planus,kaip paversti Lietuvà jei ne „vakarinë-mis Rusijos teritorijomis“, tai bent pa-

klusniais vasalais. Tie, kas per bûsimàreferendumà dël dvigubos pilietybëssiûlys neleisti áteisinti dvigubos piliety-bës, pasitarnaus Putinui – vieni uþ pi-nigus, kiti – uþ aèiû (nors nesitiki, kadKremliaus digeris linkæs dëkoti nau-dingiems idiotams).

Apie Putinà prakalbom ne ðiaipsau – jau artëjant Ðimtmeèio ðventei,pasirodë keistø sutapimø – skandalai,susijæ su áþymiais kultûros veikëjais,„Iskander“ raketø dislokavimas Kara-liauèiuje... O kad tai ne pabaiga, aiðkukaip dienà – juk vyksta karas, esameuþpulti – kol kas ne kariniø Rusijos pa-jëgø, bet nematomø, neþinomø, grei-èiausiai net neuniformuotø þmogeliu-kø, skleidþianèiø Lietuvoje melagingasþinias ir nevilties nuotaikas ávairiausiaisinformaciniais kanalais, sàmoningaipaverstais melo upëmis. Ðtai kà raðo so-cialiniame tinkle „Facebook“ mûsø ko-votojai su Kremliaus propaganda:„Kaip ir kasmet, prieð kiekvienà Lie-tuvos valstybinæ ðventæ, verta tikëtisprokremliðkø komentatoriø, jø porta-lø suaktyvëjimo bei ir taip nuolat sklei-dþiamos melagingos propagandos pa-gausëjimo. Kadangi ði Vasario 16-ojiyra ypatinga, prognozuojame tikraistiprø jø suaktyvëjimà.

Jie reikðis kiekvieno Lietuvos nau-jienø portalo komentarø skiltyje, pokiekvienu vieðu sveikinimu, kiekvienasjø propagandinis portaliukas turës kàpasakyti ðia tema. To tikslas yra labaipaprastas – paveikti maþiau informuo-tà visuomenës dalá, formuojant anti-

valstybiðkà nuomonæ bei sudaryti áspû-dá, jog prokremliðkø paþiûrø þmoniøLietuvoje yra dauguma.

Neapsigaukite – tai karas. Nors mû-sø kiemuose ramu, niekas neðaudo, pas-tatai negriûna, gatvëse nëra tankø, bet ka-ras vyksta jau ne pirmi metai. Mes esa-me uþpulti ir toliau nuolat puolami, ta-èiau informacinëje erdvëje (...) Todëlnelikite abejingi, kai pamatysite eilinápropagandininkà, pilantá purvà ant mû-sø ðalies, pasakykite jam, kà manote.Neleiskite jiems pasiekti savo tikslø!“

Ðiuose þodþiuose telpa visi mûsøginèai – dël ûkio paskirties þemës par-davimo uþsienieèiams, dël atominëselektrinës statybos, dël Lukiðkiø aikð-tës ir lenkiðkø pavardþiø raðybos lietu-viðkuose pasuose... Daugybë mûsø gin-èø! Bet kartà jau árodëme, kad sutartimokame – kai Baltijos kelyje susikibo-me rankomis, kai Sausio 13-àjà apsu-pome kûnais laisvos Lietuvos parla-mentà. Mes galime sutarti ir susitarti!Nepaisydami atskirø, vis á dienos ðvie-sà iðlendanèiø ar iðtempiamø savanau-dþiø ar Tëvynës iðdavikø veiklos.

Tad kai ðvæsime mûsø visø ðventæ –ðimtàjà Vasario 16-àjà – nepamirðki-me, kad esame viena seniausiø Euro-pos tautø, turinèiø senas tradicijas, pa-dëjusias mums iðgyventi tûkstanèiusmetø. Tarp þmoniø visko pasitaiko, betkai kalbame apie tautà, bûkime verti sa-vo protëviø, mylëjusiø ir gerbusiø sa-vo artimà, kaip patá save. Toks yra vie-nybës pagrindas.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Anot Estijos uþsienio þvalgybos de-partamento generalinio direktoriausMikko Marrano, Rusija vykdo infor-maciná karà prieð Vakarø valstybes, ta-èiau didesná pavojø kelia Rusijos pastan-gos verbuoti átakà daranèius agentus.

„Sankt Peterburge pradëjo dirbti Ru-sijos ginkluotøjø pajëgø informacinio ka-ro skyrius, kuriame kiekvienà darbodienà nuo 9 iki 17 valandos informaci-

Vakarø valstybëms pavojø kelia Rusijos pastangos verbuotinio karo kariai dirba prieð NATO“, –sakë M. Marranas, Taline pristatyda-mas metinæ ataskaità „Tarptautinissaugumas ir Estija 2018“.

Estijos þvalgybos vertinimu, Rusijayra pajëgi vykdyti dideles dezinformaci-jos kampanijas prieð Vakarø valstybes, ta-èiau tai nëra didþiausia grësmë.

„Esant informacinio karo Europo-je fonui vykdomas daug pavojingesnis

procesas – átakà daranèiø agentø ver-bavimas, aktyviai tæsiamas ir 2018 me-tais“, – sakë M. Marranas.

Kaip ávardijama estø grësmiø ata-skaitoje, verbavimo tikslas yra Euro-pos politikai, verslininkai, mokslinin-kai ir visuomenës nuomonës lyderiai,þurnalistai. Kremlius turi tikslà susi-kurti efektyviai veikiantá tinklà, kad ga-lëtø daryti átakà sprendimø priëmimo

procesams Europoje, pakirsti valstybiøtarpusavio pasitikëjimà.

Kremlius iðsikelia tikslà turëti efek-tyviai veikiantá tinklà, kad galëtø darytiátakà sprendimø priëmimo procesui Eu-ropoje“, – teigë Estijos uþsienio þvalgy-bos vadovas. Jis nurodë, kad Rusija ban-do pakirsti Vakarø valstybiø vienybæ,ðaliø tarpusavio pasitikëjimà.

VSD informacija

Kultûros ministerijoje ávykusiojespaudos konferencijoje kultûros minist-rë Liana Ruokytë-Jonsson pristatë Lie-tuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèio kul-tûriniø renginiø programà uþsienyje.

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimt-meèiui skirtos atskiros kultûros pro-gramos Belgijoje, Izraelyje, Jungtinë-je Karalystëje, Kinijoje, Lenkijoje,Prancûzijoje, Rusijoje, Ðvedijoje, Uk-rainoje ir Vokietijoje.

Svarbiausi programos akcentai – ba-landþio 10–liepos 15 dienomis ParyþiausOrsë muziejuje pristatoma paroda „Lau-kinës sielos. Baltijos ðaliø simbolizmas“.Parodos kuratorius – simbolizmo epo-chos ekspertas Rodolphe Rapetti (Pran-cûzija). Tai bendras Baltijos ðaliø dailësmuziejø ir Orsë muziejaus projektas. Pa-rodoje bus pristatoma Lietuvos, Latvijosir Estijos simbolizmo dailë, sukurta nuo19 amþiaus pabaigos iki 1918 metø. Pa-rodai ið viso atrinkti 133 simbolizmo dai-lininkø – Mikalojaus Konstantino Èiur-

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmetis skambës ir uþsienyjelionio, Petro Kalpoko, Ferdinando Ruð-èico, Adomo Varno, Antano Þmuidzi-navièiaus, kitø Lietuvos, Latvijos ir Es-tijos dailininkø kûriniai.

Balandþio 10–12 dienomis vyksian-èioje tarptautinëje Londono knygø mu-gëje Baltijos ðalys prisistatys specialios„Market Focus“ programos renginiuo-se. Lietuvai Londono knygø mugëje at-stovaus viena skaitomiausiø ðiuolaikiniøLietuvos raðytojø, tarptautinio bestsele-rio „Silva rerum“ autorë Kristina Saba-liauskaitë, kuri bus pristatoma specialioje„Dienos autoriaus“ programoje. Taip patpoetas Tomas Venclova, tarptautiná pri-paþinimà pelniusi prozininkë, 2015-øjøEuropos Sàjungos literatûros premijoslaureatë Undinë Radzevièiûtë ir prozos,poezijos, dramaturgijos kûrëjas, aktoriusir reþisierius Alvydas Ðlepikas. Specialiaiðiai mugei á anglø kalbà iðverstos net 15naujø Lietuvos autoriø knygø, kurios pa-sirodys Jungtinës Karalystës ir tarptau-tinëje anglakalbëje rinkoje.

Labai svarbus ðimtmeèio kultûrinësprogramos akcentas – Lietuvos kultû-ros festivalis Romoje „FLUX. FestivalLituano delle arti“, kuris vyks geguþës 4–15 dienomis „Auditorium – Parco dellaMusica“. Festivalyje dalyvaus 80 Lietu-vos menininkø. Lietuvos meno festivalágloboja Lietuvos Respublikos Preziden-të Dalia Grybauskaitë ir Italijos Respub-likos Prezidentas Sergio Mattarella. Fes-tivalyje bus pristatyta 18 renginiø: nuoðiuolaikinio ðokio, klasikinës ir dþiazomuzikos koncertø, teatro spektakliø ikiparodø bei videomeno pristatymø.

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimt-meèio kultûriniø renginiø programàsudarys reikðminga muzikinë dalis –geguþæ garsiojoje Italijos „Audito-rium – parco della musica“ salëje San-ta Cecilia orkestrui diriguos þymiojiMirga Graþinytë-Tyla. Programoje nu-matomi ir Lietuvos kamerinio orkest-ro, Mûzos Rubackytës, styginiø kvar-teto „Mettis“ bei Martyno Levickio ir

„Mikroorkestra Ensemble“ koncertai.Baltijos jûros festivalyje Stokholme kon-certuos Lietuvos nacionalinis simfoninisorkestras, diriguojamas Mirgos Graþiny-tës-Tylos, dirigentë kartu su Lietuvos na-cionaliniu simfoniniu orkestru vasario 28dienà pasirodys Varðuvos filharmonijo-je, o kovo 2 dienà – Baltijos ðaliø fes-tivalyje „Konzerthaus“ Berlyne.

Ðimtmeèiui skirtoje programoje uþ-sienyje numatomi ir kiti renginiai: Lie-tuvos, Latvijos bei Estijos nacionalinësoperos mainai – planuojama pristatytipo tris geriausius spektaklius. Jungti-në Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacio-naliniø bibliotekø kilnojamoji paroda„Baltijos valstybës: 100-metis“, meni-niø ir dokumentiniø filmø mainai. La-bai svarbus programos akcentas – 13-oji Baltijos trienalë, kuri pirmà kartàsavo istorijoje vyks visose trijose Bal-tijos valstybëse nuo 2018 metø gegu-þës iki lapkrièio.

Kultûros ministerijos inf.

44444 2018 m. vasario 16 d.Nr. 7 (1269) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo jubiliejaus proga sveikiname buvusius tremtinius ir politinius

kalinius:Julijonà MASAITÁ – 95-ojo,Onà DIRSIENÆ – 90-ojo,Zità Birutë BERÞINSKIENÆ – 85-ojo,Valerija TAMOÐAITIENÆ ir Genovaitæ STÛRONIENÆ – 80-ojo,Elvyrà MITRAUSKIENÆ – 70-ojo.Linkime sveikatos, graþiø ir prasmingø metø, Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Tegul þiema varpeliais sidabriniais Gimimo dienos rytà po langu suskambës. Te sveikata, sëkmë ir dþiaugsmas tyras Gyvenime visur ir visada lydës.

80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikinameJonà NEVULÁ, ilgametá Alytaus buvusiø tremtiniø choro„Atmintis“ dainininkà, aktyvø LPKTS Alytaus filialo ren-giniø organizatoriø.

Linkime stiprios sveikatos, pasisekimo darbuose bei asmeniniame gy-venime.

LPKTS Alytaus filialas

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusiàtremtinæ Birutæ GRIGIENÆ, savo nuoðirdþiu darbu graþiaiprisidëjusià prie Klaipëdos PKT sàjungos veiklos.

Linkime jai stiprios sveikatos, ðviesiø akimirkø ir Aukð-èiausiojo palaimos.

Klaipëdos PKT sàjunga

70-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname Jonà VËLYVÁ. Linki-me Dievo palaimos.

LPKTS Varënos filialas

Nuoðirdþiai sveikiname sulaukus garbingo jubiliejaus:Aldonà ACTROVYTÆ, Vytautà MIÐEIKÁ ir Rimantà RINKEVIÈIØ –

90-ojo,Elenà RAMOÐKIENÆ, Pranciðkø SKREBÆ ir Adelæ NIKÐTELIE-

NÆ – 80-ojo,Aldonà RUTKAUSKIENÆ, Zofijà JUOZAITIENÆ – 75-ojo,Aldonà ZILKIENÆ ir Onà Danà REKLAITIENÆ – 70-ojo.Linkime sveikatos, stiprybës, sielos ramybës, Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS Panevëþio filialas

Dëkojame knygos „Tremties vaikai“ ketvirto tomo leidybai paaukojusiamVytautui Mikðai – 20 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Padëka

Atëjo gausaus bûrio mûsø likimo se-siø ir broliø taip laukta jubiliejinë Va-sario 16-oji. Ðventiðkos nuotaikos pa-kylëti, pasitempæ ir pasipuoðæ vasario10 dienà, ðeðtadiená, ðá kartà gausiaunei ankstesniais metais, rinkosi á Lie-tuvos kariuomenës Vilniaus karininkøramovës salæ LPKTS Vilniaus skyriausnariai ir sveèiai. Juos pasitiko patriotinësdainos, visiems dalyviams buvo prisegtiþenkleliai su tautinëmis juostelëmis.

Tos dienos programa plati: Vasario16-osios paminëjimas, LPKTS Vil-niaus skyriaus ataskaitinis-rinkiminissusirinkimas ir Uþgavënës. SugiedotasLietuvos valstybës himnas, Tylos mi-nute pagerbti Amþinybën iðëjusieji.

Ið ekrano á susirinkusius suþiuroLietuvos Nepriklausomybës Vasario16-osios Akto signatarai, pergalingoþygio á ðias dienas didvyriai. Trumpà,ðventiná dokumentiná filmukà buvo pa-rengæs ðiø eiluèiø autorius.

Maloniai nuteikë LPKTS valdybospirmininkës Rasos Duobaitës-Bumbu-lienës atsiøsti sveikinimo þodþiai:„Nuoðirdþiai dëkoju abiem Petrams(Musteikiui ir Gvazdauskui) uþ puikøvadovavimà ir graþius darbus bei atgai-vintas iniciatyvas. Sveikinu visus su ar-tëjanèia ðvente ir aèiû uþ Jûsø kovà, kadðimtmetá galime ðvæsti laisvoje ðalyje!“

Aktualiomis áþvalgomis sudominosveèias, LR Seimo narys dr. LaurynasKasèiûnas. Skyriaus narë, operos solis-të Judita Leitaitë padovanojo didingus,ðirdis ir sielas iki gelmiø suvirpinusiuskûrinius „Lietuvai“ bei „Ave Marija“.

Prasidëjus renginio dalykinei daliai,

Ðventinis LPKTS Vilniausskyriaus susirinkimas

ekrane buvo parodytas 2016 ir 2017metø skyriaus veiklos foto metraðtis.Skyriaus vadovas Petras Musteikis ðil-tais þodþiais pasveikino susirinkusiusbendraminèius, apþvelgë nuveiktusdarbus, kurie savo svarba ir atsakomy-be, kaip sostinei, turi sunkesnæ naðtà.

Tarybos pirmininkas dr. PetrasGvazdauskas paskelbë veiklos ir fi-nansines ataskaitas. Revizijos bei Eti-kos ir procedûrø komisijos taip patpateikë darbo ataskaitas. Visos ata-skaitos delegatø bendru sutarimu bu-vo vieningai patvirtintos.

Kitai dvejø metø kadencijai skyriausvadovu perrinktas Petras Musteikis, at-naujinta 11 nariø skyriaus taryba: Te-odora Glemþaitë, Petras Gvazdaus-kas, Zofija Kupèiûnienë, Stasë Ma-linauskienë, Ramutë Matuliauskie-në, Vaclovas Socevièius, VirginijaStakionienë, Edvardas Stronèikas,Laimutë Ðirkaitë, Gediminas Uogin-tas, Vanda Vertelkienë.

Naujai kadencijai iðrinktos Revizi-jos, Etikos ir procedûrø komisijos. Pat-virtinti didesni metiniai skyriaus nariomokesèiai: senjorams – 7 eurai, dirban-tiesiems – 10 eurø. Patvirtinti delega-tai nuo LPKTS Vilniaus skyriaus áLPKTS ataskaitiná rinkiminá suvaþia-vimà, kandidatai á LPKTS centriniusvaldymo ir kontrolës organus. Susirin-kimas vieningai pritarë priimtai rezo-liucijai „Dël suaktyvëjusio karo ir po-kario Lietuvos ávykiø tendencingo in-terpretavimo“.

Skyriaus padëkø ðá kartà nusipelnë14 labiausiai per ataskaitiná laikotarpá

dirbæ þmonës.Su trankia ir

linksma Uþgavë-niø programa pasi-rodë Laimos Pur-lienës vadovauja-mas folkloro an-samblis „Vilnelë“.

Esame dëkingiLietuvos kariuo-menës Vilniaus ka-rininkø ramovësvirðininkui plk.Romui Þibui uþparamà ðiamdþiaugsmo kupi-nam ðventiniamrenginiui.

EdvardasSTRONÈIKAS

Atsiskaito tarybos pirmininkas Petras Gvazdauskas

Skaudûs jaunystës prisiminimaiTas senas Varniø miestas,Visai jau sudauþytas.Ten guli bernuþëlisAnt gatvës paguldytas.

Norëèiau að prieiti,Norëèiau pamatyti,Nuðluostyti jo veidà,Pridengti jo þaizdas.

Norëèiau að prieiti,Norëèiau pamatyti,Bet tas ginkluotas sargasNeleidþia to daryti.

Nuauti jo èebatai,Nebëra marðkiniø.Visas kraujais paplûdæsAnt bruko akmenø.

Èia toks Varniø pokario paveikslas.Kas tas bernuþëlis, apie kurá ði dainelë su-kurta, neþinau. Tik varniðkiai þino, kadtokiø pamestø ant bruko akmenø gu-lëjo ne vienas. Ði dainelë uþraðyta neVarniuose, o Viekðneliuose, bet tie

miesteliai – kaimynai, kas atsitikdavo vie-name, greitai suþinodavo ir kitame. Oðio pokario dienø baisumà man sutikopapasakoti Rûta JAZDAUSKAITË-BITARIENË.

Prasidëjo neramios dienosJos tëviðkë uþ keturiø kilometrø nuo

Varniø – Baginø kaimas. Tëvai buvo stip-rûs ûkininkai, net keturiasdeðimt hekta-rø þemës turëjo. Tai sodyba ið tolo ðvietësavo graþumu. Namas su gonkomis, sudarþeliu po langais, o darþelyje suolelis,ant kurio ðiltais vasaros vakarais prisës-davo tëveliai aptarti ðeimyniniø reikalø.Ðeðios dukrelës irgi turëjo savo rûpestë-liø. O kai suþydëdavo pavasará vyðnios,kai suèiulbëdavo paukðteliai, lizdus suk-dami, ar bereikia kokio kito rojaus. Ne-toli namø oðë miðkas, kurio net dvideðimthektarø buvo Jazdauskø. Vyresnioji jaubuvo mokslus baigusi ir apie vestuves sva-jojo, o kitos ëjo á Varniø progimnazijà.

(keliama á 8 psl.)

555552018 m. vasario 16 d. Nr. 7 (1269)Tremtinys

Partizaninis karas Kaiðiadoriø vals-èiuje ásibëgëjo tada, kai jaunuoliai ga-vo ðaukimus tarnauti sovietinëje kariuo-menëje ir vykti á frontà. Pagal KGB ata-skaitas 1944 rugsëjo mënesá Kaiðiadoriøvalsèiuje ðaukimai á sovietinæ armijà áteik-ti 1936 vyrams, taèiau 587 vyrai á prië-mimo punktus neatvyko. Dauguma jø ta-po partizanais. Prasidëjo susirëmimai suNKVD kariuomene bei stribais.

Ðtai 1945 metø geguþës 11–13 die-nomis Kaiðiadoriø valsèiuje 5 partiza-nai þuvo, dar du ir 10 rëmëjø suimti.Birþelio 5-àjà partizanai prie Reèioniøkaimo sunaikino geleþinkelio patrulá,nukaudami 4 ir suþeisdami 2 kareivius.Kità dienà ieðkodami partizanø apylin-kes ðukavo Kaiðiadoriø ir Þasliø gar-nizonai. Á ávykiø vietà su ðarvuotu trau-kiniu atvyko generolai ið Maskvos B.Kobulov ir A. Apolonov. Liepos 12–14 dienomis kareiviai surengë didelækarinæ operacijà, kurios metu Beiðtra-kiø kaime buvo suimta 15 partizanø, oEdvardas Brazauskas-Aras suþeistas.

Pranas Petkevièius – vienas ið svar-biausiø pasiprieðinimo organizatoriøKaiðiadoriø valsèiuje. Jis gimë 1918metais Bûdos kaime. 1939 metais kai-mo pavadinimas buvo pakeistas ir ta-po Klevais, taèiau daþniausiai vadintasKlevø Bûda. Pokaryje kaime buvo 15sodybø, 60 gyventojø. Prano tëveliaiMykolas ir Katrë Petkevièienë (Amb-razevièiûtë) be jauniausiojo Prano au-gino dar tris sûnus: Petrà, gimusá 1898metais, Bernardà, gimusá 1901 metais,ir Kazimierà, gimusá 1904 metais. Po-karyje Kazimieras ir Pranas gyveno sutëvais, taip pat netekëjusia jø teta Kat-re Petkevièiûte, Kazimiero þmonaJuzefa bei dviem jø vaikais – Kaziu irPranu. Ði didelë aðtuoniø asmenø ðei-ma prie geleþinkelio turëjo 7 hektarøþemës sklypà.

Prano Petkevièiaus-Kariûno vyres-nieji broliai Petras ir Bernardas buvo Lie-tuvos kariuomenës savanoriai, todël ga-vo þemës Ðilasëdø kaime, kur ir gyveno(dabar – Jonavos rajonas).

Pranukas (bûsimasis partizanø va-das Kariûnas) baigë Aitekoniø pradþiosmokyklà, paaugæs buvo atiduotas mo-kytis pas Alioná á Aitekonis siuvëju.Bandë pelnytis duonà ið siuvimo ama-to. 1937 metais savanoriu iðëjo tarnautiá Lietuvos kariuomenæ. Pateko á 5-àjápëstininkø pulkà Ðanèiuose, Kaune.Baigæs puskarininkiø mokyklà, uþsitar-navo vyresniojo puskarininkio laipsná.Visas kaimas didþiavosi vyru, kai atos-togaudavo namuose su graþia unifor-ma, asmeniniu ginklu.

Kai pirmosios sovietinës okupacijosmetais ið kariuomenës buvo atleistas,

Pranas Petkevièius-Kariûnasgráþo á tëvo ûká, kur ðeimininkavo bro-lis Kazimieras, dirbæs Livintø stotelë-je ieðmininku. Su þmona Juzefa tadaaugino du sûnus – Kazá bei Pranà. Pra-nui Petkevièiui reikëjo slapstytis.

1941 metø pabaigoje pradëjo dirb-ti Kaiðiadoriø komendantûroje. Èiasusipaþino su Jonu Misiûnu, bûsimuojupartizanø vadu Þaliu Velniu. Vëliauvokieèiai Pranà buvo mobilizavæ á sa-vo armijà, tarnavo Baltijos divizijoje,tris kartus suþeistas. 1944 metais de-zertyravo su ginklais, tapo LLA Vil-niaus apygardos nariu. Gyveno jau sve-tima pavarde. Nuo tada pradëjo telktipasiprieðinimui sovietinei okupacijaibendraminèius ið aplinkiniø vietoviø:Livintø, Paðuliø, Aitekoniø, Palome-nës. Vieno sovietiniø kareiviø patikri-nimo metu pateko á kareiviø rankas.Aprengiamas sovietinës armijos karei-vio uniforma, ir kaip Juozas Putinas tar-nauja Pabradëje. Po mënesio apmoky-mø, veþant kareivius á Baltarusijà, pa-bëgo. Gráþo á Klevø Bûdà ir savo apylin-këse vël sutelkë bûrá, kuriame buvo iki70 partizanø. Artimai bendravo su Þa-liu Velniu, nes buvo paþástamas. Buvoreiklus, siekë kareiviðkos drausmës.Paskirtas DKA ðtabo nariu, ið pradþiøA rinktinës 1-ojo, o vëliau 2-ojo bata-liono vadu.

1944 metø pabaigoje Klevø Bûdoskaime buvo dislokuota sovietø armijoskuopa, kuri kirto miðkà ir arkliais ve-þë á Livintus. Ið ten krovë á vagonus.Prano tëviðkëje apsistojo kuopos va-das, sodyba buvo stropiai saugoma. Ta-èiau vaikinas sugebëjo aplankyti tëvus.Persirengdavo prasèioko rûbais, apsi-mesdavo elgeta, invalidu. Sako, kai pa-sirodydavo tas elgeta, tëvas su ðirdiesvirpuliu glostë jam rankas...

1945 metø birþelio 28 dienà 9 valan-dà ryte prie Kariûno tëvø sodybos su-stojo ðarvuotas traukinys. Ið jo pasipy-lë kareiviai ir apsupo sodybà. Darëkruopðèià kratà, prie sienos pastatë të-vus, brolá. Maþasis Pranukas (broliosûnus) gulëjo lovytëje, nes jam buvo tikdu metukai, o jo kûnelis buvo þaizdo-tas. Jis nesavu balsu rëkë ið baimës irskausmo. Motinos prie vaiko neprilei-do, krëtë, ieðkojo brolio bunkerio,ginklø, nuolat klausdami: „Gde vaðbandit?“ („Kur jûsø banditas?“). Ta-èiau nieko nerado. Tada liepë visiemsrengtis. Tëvà, brolá Kazimierà, brolie-næ Juzæ iðsivedë iki geleþinkelio ir ðar-vuoèiu traukiniu nuveþë á Kaiðiadoris.

Nieko pasiimti neleido: nei drabu-þiø, nei duonos kàsnio. Liko vaikai, mo-èiutë ir tëvo sesuo Marijona (abi senu-tës daugiau kaip 70 metø) bei du brolioKazimiero vaikai. Tardë Kaiðiadoryse,

Vilniuje. Kazimierui kankinant buvo ið-muðti penki dantys, vëliau jis su þmonanuteisti ir iðveþti á lagerius. Senelá My-kolà ið Lukiðkiø paleido namo.

1945 metø birþelio 17-osios rytà vëlatvaþiavo maðina kareiviø su dviem tal-kininkais stribais ið Lomeniø kaimo.Vël ieðkojo Kariûno bunkerio, statëprie sienos senutes ir vaikus. Paskui lie-pë rengtis. Vienas kareivukas, ukrainie-tis, patarë pasiimti kuo daugiau drabu-þiø ir maisto, nes þinojo, kokius praga-rus ðiems nekaltiems þmonëms ruoðiaokupantas. Tuo metu pas Petkevièiusbuvo atvaþiavusi giminaitë Bronë Pet-kevièiûtë ið Narvydiðkiø kaimo. Iðsive-þë ir jà, bet vëliau paleido.

Kaiðiadoryse susodino á gyvuliniusvagonus. Iðveþë á Permëssrities Kudymkaro rajonoViziajaus gyvenvietæ, mið-ko ruoðos darbams senu-tes Kotrynà Petkevièienæ,gimusià 1885 metais, beiMarijà Petkevièiûtæ, gi-musià 1890 metais, irmaþameèius vaikus. Moterysbuvo beraðtës, nemokëjo ru-siðkai. Abi mirs tremtyje. Tre-miant ðeimà á Jenisejsko rajo-no Lesozavodo gyvenvietæ,Kazimierui buvo dvylika,Pranui – tik dveji.

Kariûnà ði þinia pasie-kë birþelio 30-àjà. Já suk-rëtë okupanto þiaurumas.Partizano Prano Jaroms-ko-Perkûno teigimu, tadaKariûnas, bûdamas 2-ojobataliono vadu, paraðëNKVD Kaiðiadoriø garni-zono virðininkui Boloðe-vui laiðkà, primindamas,kad kovoti reikia garbingaimûðio lauke, o ne su nie-kuo nekaltais jo tëvais, giminëmis armaþameèiais vaikais.

Tëvà ið Lukiðkiø kalëjimo paleido1945 metø spalio pabaigoje. Urale mi-rë teta Marijona, lygiai po metø mirëKariûno motina, iðbadëjusi, nusikanki-nusi, bet sûnaus neprakeikusi. Po më-nesio mûðyje Livintuose þuvo ir PranasPetkevièius-Kariûnas, DKA A rinkti-nës 2-ojo bataliono vadas. Tada á Livin-tø apylinkes buvo uþklydæs Þalias Vel-nias su apsaugos bûriu, taèiau greitai ið-keliavo. Informatorius apie tai prane-ðë, tad apylinkes uþplûdo baudëjai.Prano Petkevièiaus kûnas buvo iðnie-kintas Kaiðiadoryse, prie pieninës. Ta-èiau konkreèios vietos iki ðiol niekas ne-þino. Jau Atgimimo metais bandëmeklausinëti buvusiø stribø apie tai, taèiaujie buvo „praradæ“ atmintá... Yra duome-

nø, kad 1945 metø rudená Kariûnas bu-vo vienas ið dviejø kandidatø á A rink-tinës vadus, bet jo þûtis neleido ÞaliamVelniui ðio sumanymo ágyvendinti.

Kaimo, kuriame gimë ir uþaugo Pra-nas, jau nebëra. Petkevièiø sodyba su-naikinta jau tada, kai ðeimininkai bu-vo iðtremti á Rytus. Ðeima ir giminës ið-niekinti, atgulæ Sibiro toliuose. Leso-sibirsko kalvelëje guli brolis Kazimie-ras su broliene Juze, o Palomenës ka-pinëse ilsisi brolis Bernardas, miræs1988 metø kovà, tik pusmeèio nesulau-kæs iki Sàjûdþio gimimo. Gyvieji á Lie-tuvà sugráþo 1957 metais.

O kur tavo kauleliai, ðimtmetá ðven-èiantis kareivi Pranai Petkevièiau, kurauga ta puðelë, kuri pabudina tave kiek-vienà rytà?

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Pranas Petkevièius-Kariûnas

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“ Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame „Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje,per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:1 mën. – 2,45 Eur,3 mën. – 7,34 Eur,

6 mën. – 14,69 Eur.Nelikite be savo laikraðèio!

Prano Petkevièiaus bendraþygiai: Jeronimas Kaspe-ravièius-Pavasaris, Zigmas Þièius-Perkûnas ir Mo-tiejus Butkevièius-Kirstukas

66666 2018 m. vasario 16 d.Nr. 7 (1269) Tremtinys

Antanas Laukaitis gimë 1890 metølapkrièio 3 dienà Suvalkø gubernijoje,Marijampolës apskrityje, Klebiðkiovalsèiuje, Giniûnø kaime, ûkininkøAntano ir Marijonos Laukaièiø ðeimo-je, auginusioje 5 vaikus. Tëvas buvo ap-siðvietæs þmogus, ið knygneðiø pirkda-vo lietuviðkà spaudà, o vëliau, jau pa-naikinus lietuviðko raðto draudimà,prenumeravo lietuviðkus laikraðèius,kuriuos paskaitydavo ir augantys vai-kai. Visus vaikus leido á mokslus.

Antanas mokësi Suvalkø gimnazi-joje. Palikæs gimnazijà, kurá laikà mo-kytojavo Vilkpëdþio kaime, Seinø ap-skrityje. Nuo 1906 metø dirbo vaisti-nëje mokiniu. 1911 metais Charkovouniversitete iðlaikë vaistininko padëjë-jo egzaminus ir ágijo vaistininko padë-jëjo specialybæ. Dirbo Charkovo ir Pe-terburgo vaistinëse. 1918 metais su þmo-na Bronislava gráþo á Lietuvà, apsistojoSeinuose. 1919 metais persikëlë gyventiá Leipalingá, kur ásteigë vaistinæ.

Antanas Laukaitis Leipalingyje netik dirbo vaistininko darbà, bet nere-tai gydë ir serganèius þmones, duoda-vo patarimø. Be to, jis ásitraukë á anuo-met nelengvà ðio miestelio gyvenimà.Kartu su kitais kûrë lietuviðkàjà valsèiaussavivaldybæ, telkë partizanus ir ðaulius,buvo Tëvynës gynimo komiteto pirminin-kas, pats dalyvavo kovose su lenkais.Ásiplieskus kovoms su lenkais, Leipa-lingis tapo pafrontës miesteliu. Keletàkartø lenkø kareiviai ir vadinamieji par-tizanai buvo ásiverþæ á miestelá, visaip ter-orizavo jo gyventojus. Lenkai visàlaik bu-vo èia pat, tik uþ Nemuno.

1919 metø rugpjûèio 27-osios vaka-re apie 100 lenkø kareiviø ið Druski-ninkø ásiverþë á Leipalingá. Jie ketinosuimti ir suðaudyti kunigà Jonà Juod-virðá – Lietuvos kariuomenës savano-riø ir vietinës lietuviðkos valdþios or-ganizatoriø. To nepavyko padaryti vientodël, kad klebonas laiku pasislëpë. Ið-krëtæ klebonijà, ðeimininkei liepë pa-ruoðti vakarienæ 120 asmenø. Per va-karienæ tarp 7 lenkø karininkø ðeimi-ninkë atpaþino Krosnyko dvaro savi-ninkà Stodolkevièiø. Apie ðá ávyká tuo-metiniame „Lietuvos“ dienraðtyje taipraðoma: „Netrukus atvedë á klebonijàsuimtus Leipalingio valsèiaus virðaitá irvaistininkà Laukaitá. Virðaitá ið pana-giø iðklausinëjo, kiek valsèiuje yra lie-tuviø, ar yra lenkø, kada bus galima su-ðaukti susirinkimà ir taip toliau. Jambuvo liepta atiduoti du pas já esanèiusarklius. Paaiðkino, kad tik vienas joesàs, o kitas Vailionio, kuris jam pasko-lino trumpam laikui apdirbti laukui. Poto vienas lenkø karininkas liepë jiemsuþriðti akis, sukomandavo ir iðsivedë.Lenkø karininkas dar kartà paklausë,ar tai jo arkliai, ir liepë uþtaisyti gink-lus. Buvo atsakyta, kad tie arkliai jo, negudø (mûsø kariuomenës). Lenkø kari-ninkas jau buvo beliepiàs ðauti, bet susi-laikë ir, priëjæs prie virðaièio, paklausë jo,ar turi ðeimynos. Suþinojæs, kad turi, pa-sakë, kad pagailësiàs ðeimynos, palei-dþiàs, tik kad uþ dviejø dienø „gudø“arkliai bûtø pristatyti. Giminaitis, ku-ris paskolino arklá, buvo nuðautas.“

„Lietuvos“ dienraðtyje raðoma irapie kità ávyká: „1919 metø rugsëjo 27dienos 7 valandà vakaro atëjo pas vie-

Nepriklausomybës kovø dalyvis, ðaulys Antanas Laukaitistos vaistininkà Antanà Laukaitá ketu-ri lenkø legionininkai ið Druskininkø iratliko kratà. Vaistininkas, suþinojæs,kad lenkai nori já suimti, pasiðalino iðnamø. Tarnaitæ revolveriu rankose vi-saip baugino, kad pasakytø, kur vais-tininkas pasislëpæs, bet toji, nieko ne-þinodama, negalëjo nieko pasakyti.Tuomet lenkai ásakë praneðti vaistinin-kui, kad jis daugiau namo nebegráþtø,nes vis tiek bûsiàs suðaudytas. Po va-landos jie vël atëjo ir ëmë krësti; prisi-grobæ, iðsidangino: penkis svarus vatos– 150 auksinø, tris deðimtis bintø – 200auk., namø vaistinæ – 300 auk., du kos-tiumus anglø medþiagos – 2 000 auk.,skalbiniø – 2 000 auk., kurpes – 400auk., kalioðus – 200 auk., moteriðkàkostiumà – 1 000 auk., aukso þiedà subriliantu – 1 500 auk., ið viso iðplëðë7 750 auksinø vertës daiktø.“

1919 metø lapkrièio 27 dienà lenkøkareiviai Leipalingyje vël apiplëðë vais-tininkà Antanà Laukaitá.

Po metø, lenkai antrà kartà þiauriaiapiplëðë ir sunaikino Antano Laukai-èio vaistinæ, iðsiveþë visus jo baldus,drabuþius. Norëjo sudeginti ir namà,tik kaimynams pavyko uþpuolikus nuoðios piktadarybës atkalbëti.

Vaistininko Antano Laukaièio ir joþmonos Bronislavos garbei reikia pa-sakyti, kad ir po þiauriø lenkø iðpuoliø,bauginimø susidoroti, po prarasto visoturto, jie nepabûgo ir ið Leipalingio ne-pasitraukë, o toliau tæsë savo pradëtus kil-nius darbus. Antanas Laukaitis, pasisko-linæs pinigø, ðiaip taip atstatë vaistinæ.

Ypaè Leipalingio kraðto gyventojaikentëjo nuo lenkø plëðikavimø, kai jie,padedant Lenkijos kariuomenei, ákû-rë kariná forpostà Varviðkës kaime –taip vadinamàjà Varviðkës „respubli-kà“. Joje buvo ásitvirtinæ apie 300–400gerai ginkluotø vyrø, kurie nuolat pul-dinëdavo Ðutroniø, Guroniø, Lipliûnø,Gerdaðiø, Dulgininkø, Didþiasalio irkitø kaimø gyventojus. Plëðimai, þudy-nës kartojosi beveik kasdien. Nepakel-dami tokio teroro, kaimø gyventojaibûrësi á partizanø ir ðauliø bûrius. Tel-kiant ðaulius, kaip ir kuriant savivaldy-bæ, daug nusipelnë vaistininkas Anta-nas Laukaitis, kuris buvo Tëvynës gy-nimo komiteto pirmininkas. Tad neat-sitiktinai lenkai net kelis kartus gvieðë-si já nuþudyti, vis apiplëðinëjo, viskà su-naikindami ir jo vaistinæ.

Nuo to laiko prasidëjo Antano Lau-kaièio partizaniðkas gyvenimas, kurisuþsibaigë tik 1923 metø pavasará, lik-vidavus Neutralià zonà ir sunaikinuslenkø plëðikø lizdà Varviðkës kaime.1923 metø kovo 23-iàjà sutelktomisLietuvos kariuomenës ir ðauliø pajëgo-mis buvo likviduota ði Varviðkës „sa-vivalda“. Kautyniø metu þuvo karinin-kai Aleksandras Urbelis ir Aleksand-ras Beras, sunkiai suþeistas vyr. leite-nantas Vladas Opulskis, þuvo 4 karei-viai, taip pat ðauliai tëvas ir sûnus Fe-liksas ir Viktoras Kuckailiai ið Mikali-nos kaimo, Juozas Kvedaravièius iðNeliuboniø kaimo, ðaulys VaclovasJurkonis vëliau mirë nuo þaizdø Neliu-boniø kaime. Vaistininkas AntanasLaukaitis surinko aukø 600 litø ir per-davë Viktoro Kuckailio motinai.

Ðaulys Antanas Laukaitis dalyvavo

mûðiuose su lenkais prie Kazuliø, Di-dþiasalio, Dulgininkø, Varviðkës ir kitur.Tik nuo 1923 metø lengviau atsikvëpë irsutvarkë vaistinæ. Tais laikais lenkai jampadarë nuostoliø daugiau kaip uþ 20tûkstanèiø litø ir pats vos iðliko gyvas.

Leipalingio parapijos klebonas kun.Antanas Sivickas, vaistininkas Anta-nas Laukaitis ir ið Vilkanastrø kaimokilæs kalbininkas Stasys Dabuðis, tuometu dirbæs Ðvietimo ministerijoje, rû-pinosi, kad Leipalingyje bûtø atidary-ta vidurinë keturklasë mokykla, darvadinama progimnazija. Tai pavykoágyvendinti 1923 metø rudená. Tais me-tais pagal vykdomà þemës reformà Lei-palingio dvaro centras buvo paskirtasðvietimo reikmëms. Po remonto, kla-sicistinio stiliaus rûmuose spalio 15-àjàávyko mokyklos atidarymo iðkilmës.Prie mokyklos buvo 48 hektarø parkas.

Ðaulys Antanas Laukaitis 1926 me-tais buvo iðrinktas á Leipalingio ðauliøbûrio valdybà, tapo bûrio valdybos pir-mininku. 1930 metais, minint Vytau-to Didþiojo 500-øjø mirties metiniøsukaktá, Antanas Laukaitis buvo ið-rinktas komiteto pirmininku.

Garbusis Leipalingio þmogus vais-tininkas Antanas Laukaitis mirë 1938metø vasario 22 dienà, sulaukæs vos 48metø. Mokytojas Jonas Kruðinskas„Trimito“ þurnale, plaèiai apþvelgæsAntano Laukaièio veiklà ir nuopelnusorganizuojant Leipalingyje lietuviðkàvaldþià, ðaulius, dalyvavimà kovose sulenkais, raðë: „Vietos lenkuojà dvari-ninkai ir jø pakalikai, nepaisant, kad jaubuvo susitvëræs vietos lietuviðkas savi-valdybës komitetas, vietos dvare susi-rinkæ, susikvietæ savo ðalininkø, ákûrëir „lenkiðkà“ komitetà su norais prisi-jungti prie bendros „ojcziznos“. Paju-to tai velionis Antanas. Pasikvietæs sa-vo gerø paþástamø bûrelá, ryþosi „ko-mitetà“ likviduoti. Ir ðiandien leipalin-gieèiai su dideliu pasitenkinimu ir juo-kingu smalsumu pasakoja, kaip Kalë-dø rytà, Berneliø miðiø metu, baþnyèiaiðtuðtëjo ir po valandos su didþiausiutriukðmu, ðûkavimu, iðkilmingos eity-nës þygiavo nuo vietos dvaro link mies-telio. Þmonës, apsiginklavæ lazdomis,varësi pirma savæs „lenkiðkà komitetà“ir jø vadus – dvarininkus. Be abejo, kadðirdá gëlë „lenkiðkam honorui“, kad„chlopas“, lazda grasindamas, liepia

vykti pirmyn. Gal ir visai liûdnai eity-nës bûtø pasibaigusios, jei ne lietuvið-kas humaniðkumas, priëmæs dvarinin-kø „Slovo honoru“, kad daugiau niekopanaðaus nebus. Lietuviai „lenkus“ ta-da paleido, bet jie þodþio neiðtesëjo.Negalëdami uþmirðti taip negarbingaijø „komiteto“ likvidavimo, lenkø par-tizanai ir kareiviai daug kartø uþpuolæLeipalingá, ieðkojo Laukaièio. Ir, aið-ku, kad suradæ, nebûtø pasitenkinæ tikvienu garbës þodþiu. Bet jam laimingaipasisekdavo pasprukti. Lenkai keliskartus iðplëðæ vaistinæ, turtà, dangino-si kitur. Toks gyvenimas truko kelismetus. Baigësi tik 1923 metais, kadabendromis kariuomenës ir vietos ðau-liø pastangomis buvo likviduota Var-viðkës lenkø partizanø „zbrojna syla“,kurioje ir velionis su ginklu rankoje da-lyvavo. Ðioj kovoj þuvo du karininkai,keletas kareiviø ir ðauliø, kurie palai-doti Leipalingio kapinëse. Ðalia ðiø kar-þygiø, ðiais 20-ais Nepriklausomo gyve-nimo metais teko atsigulti ir nenuilsta-mam ðio kampelio gynëjui, 48 metø am-þiaus, þiaurios vëþio ligos nukankintam,daug padariusiam ir atvargusiam mû-sø Tëvynës atkûrimo darbà Antanui.“

Vaistininko Antano Laukaièio sû-nus, taip pat Antanas Laukaitis (1926–2014), plaèiai þinomas Australijos lietu-viø bendruomenës veikëjas ir sporto þur-nalistas, savo atsiminimø knygoje „Gy-venimo sûkuriuose (Vilnius, 2003) apra-ðë gyvenimo laikotarpá Leipalingyje irapie situacijà, susidariusià po tëvo mir-ties: „Tëvas buvo stamboko sudëjimo,nervingas, graþiø garbanotø plaukø, prie-ðingai negu jo brolis prelatas, kuris buvovisai nuplikæs. Vaikø auklëjimo klausi-mais buvo grieþtas ir ne kartà man nuojo skaudþios rankos teko nukentëti.Taèiau seserá Graþinà, kaip mergaitæ,labiau mylëjo ir buvo su ja ðvelnesnis.(...) Tëvas vedë mano mamà Bronæ Ja-cynaitæ Rusijoj, kur jinai, kaip ir jis,dirbo vaistinëje. Mama buvo labai gra-þi, pareiginga ir savo ðeimà mylëjo la-biau uþ viskà. (...) Neþinau, kaip ir ka-da tiksliai, bet pora metø prieð savo mir-tá tëvas ásigijo automobilá „Buick“. Patsvairuoti nemokëjo, todël juo vaþinëjomiestelyje buvæs vairuotojas Savolskis.Man nepaprastai patikdavo kur nors suðiuo automobiliu vaþiuoti.

(keliama á 7 psl.)

Vaistininkas Antanas Laukaitis, jo þmona Bronislava ir dukra Graþina, broliskanauninkas kun. Juozapas Laukaitis, sesuo Marija Laukaitytë. Leipalin-gis, 1925 metai

777772018 m. vasario 16 d. Nr. 7 (1269)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365AB „SEB“ bankas

Tiraþas 1690 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë

www.lpkts.ltProjektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremtiesir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorijabe „baltø dëmiø“ remia

2 spaudos lankai

Skelbimai

Ilsëkitës ramybëje

Kovo 3 d. (ðeðtadiená) 11 val. Palangos Stasio Vainiûno me-no mokykloje (Maironio g. 8) ávyks LPKTS Palangos filialo ata-skaitinis rinkiminis susirinkimas. Praðome visus narius dalyvau-ti. Jei nebus kvorumo ir susirinkimas neávyks, pakartotinis bussurengtas kovo 17 d. (ðeðtadiená) 11val. toje paèioje salëje.

Vasario 24 d. (ðeðtadiená) 12 val. Ukmergës kultûros centro 2 a. salëje ávyks LPKTS Uk-mergës filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Po susirinkimo vyks koncertas. Ukmergësfilialo valdyba kvieèia aktyviai dalyvauti visus sàjungos narius, jø artimuosius, draugus.

(atkelta ið 6 psl.)Taèiau tas malonumas truko

neilgai, nes ar jis nepataisomaisugedo, ar ðiaip kaþkas atsitiko,bet „Buick“ atsidûrë mûsø kie-me ir mums, vaikams, bûdavodidþiausias dþiaugsmas tà au-tomobilá tvarkyti ir atsisëdus uþvairo „vaþinëti“ po pasaulá.

Tëvo vaistinëje, stalèiuje,prie pat kasos, visuomet buvopadëtas didelio kalibro pisto-letas, kurá tëvas kur nors iðei-damas uþrakindavo. Kaip manvëliau mama pasakojo, prieðmirtá, vëþio ligos labai kanki-namas, vienà naktá, matyt, jaunebegalëdamas daugiau iðkæs-ti, nors mama ir duodavo jam

daug skausmà malðinanèiøvaistø, jis ðoko ið lovos ir var-gais negalais nuëjæs á kitam na-mo gale esanèià vaistinæ jaunorëjo imti tà pistoletà ir nusi-ðauti, taèiau mama suspëjo at-bëgti ir atimti ið jo ginklà, nes,matyt, jis jau buvo labai nusil-pæs. (...) Tëvo laidotuvës buvolabai graþios. Ið baþnyèios á ka-pines lydëjo kone visas Leipa-lingio miestelis.“

Bronislava Laukaitienë suvaikais, iðnuomojusi vaistinæ,registruotà Antano Laukaièioápëdiniø vardu, persikëlë gy-venti á Kaunà.

Graþina Laukaitytë-Puþie-në (1922–2009) 1944 metais

baigë Kauno Vytauto Didþio-jo universiteto Medicinos fakul-teto Farmacijos skyriø ir ágijovaistininkës chemikës profesijà.Dirbo Kauno klinikø vaistinë-je, Medicinos fakulteto Farma-kologijos ir botanikos katedro-je. Paraðë apie 60 moksliniø dar-bø, kuriuose skelbë vaistiniø au-galø tyrinëjimo duomenis.

Antano Laukaièio vaistinëbuvo Kapø gatvëje, ðalia baþ-nyèios esanèios aikðtës pakrað-tyje. Ji sudegë Antrojo pasau-linio karo metu, 1944 metø va-sarà, vykstant Leipalingyje mû-ðiams tarp Vokietijos kariuome-nës ir Raudonosios armijos.

Gintaras LUÈINSKAS

Nepriklausomybës kovø dalyvis, ðaulysAntanas Laukaitis

Monika Eièaitë-Isodienë1927–2018

Gimë Tauragës aps. Þygaièiø valsè. Bûdvie-èiø k. daugiavaikëje ûkininkø ðeimoje. 1949 m.uþ ðeimos paramà broliui Vincui – Kæstuèio bû-rio partizanui Laimuèiui, su tëvais, dviem sese-rimis ir broliu buvo iðtremta á Irkutsko sr. Ma-mos Èujos r. Èukèios k. Ið pradþiø sunkiai dir-bo miðke, vëliau plytinëje. Svetimoje þemëje tra-giðkai mirë abi Monikos seserys. 1953 m. iðte-këjo uþ likimo draugo Juozo Isodos. Á Lietuvàgráþo 1956 m. Dirbo Klaipëdos celiuliozës ir

kartono kombinate garo katilø maðiniste. Kartu su vyru uþauginosûnø ir dukterá. Nuo 1998 m. aktyviai ásijungë á LPKTS veiklà.

Palaidota Tauragës r. Þygaièiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

Klaipëdos PKT sàjunga

Regina Petrauskienë1932–2018

Gimë Kelmës r. Abarvieèiø k. 1948 m. suðeima iðtremta á Irkutsko sr. Taiðeto r. Char-loðino k. Nuo 1991 m. buvo nuoðirdi tremtiniøorganizacijos narë.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuo-sius.

Klaipëdos PKT sàjunga

Ona Skopeckaitë-Mikailionienë1928–2018

Gimë Varënos r. Dokuèkos k. ûkininkø ðei-moje. 1948 m. be tëvø iðveþta á Krasnojarsko kr.Taðtynsko r. Gráþo á Lietuvà 1958 m. ir gyvenoVarënoje, dirbo ligoninëje. Uþaugino du sûnus.

Palaidota Varënos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnus ir artimuosius.

LPKTS Varënos filialas

Jonas Margis1941–2018

Gimë Radviliðkio r. Kauliniø k. 1949 m. su tëvais iðtremtas áIrkutsko sr. Tulûno r. 1958 m. su ðeima gráþo á Lietuvà. GyvenoRadviliðkio r. Karèemø k.

Palaidotas Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Radviliðkio filialas

Leokadija Buivytë-Zavatskienë1934–2018

Gimë Këdainiø aps. Smulkiðkiø k. 1949 m. su ðeima iðtremtaá Krasnojarsko kr. Bogrodo r. 1957 m. gráþo á Lietuvà. ApsigyvenoRadviliðkyje.

Palaidota Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Radviliðkio filialas

Vasario 23 d. (penktadiená) 13 val. Ðiauliø apskrities Povilo Viðinskio vieðojoje bibliotekoje(Auðros al. 62) ávyks LPKTS Ðiauliø filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas – konferencija.Dalyvaus Ðiauliø tremtiniø choras „Tremtinys“. Galësite sumokëti nario mokestá.

Vasario 24 d. (ðeðtadiená) 10 val. Jurbarko miesto seniûnijos salëje 2-me aukðte (Kaunog. 25) ávyks LPKTS Jurbarko filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Registracijos pra-dþia 9 val. Galësite sumokëti nario mokestá, ásigyti knygø. Po susirinkimo pabendrausimeprie bendrø vaiðiø stalo. Kvieèiame aktyviai dalyvauti.

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos salëje (Lais-vës al. 39, Kaune) veikia Lietuvos valstybës 100-ajam gimta-dieniui skirtos parodos: „Nepriklausomybës kelias“ (ið XXVIIknygos mëgëjø draugijos garbës nario Henriko Kebeikio kolek-cijos) ir Romualdo Rimdeikos „Þenkleliai, atvirukai tautinetematika“. Maloniai kvieèiame aplankyti.

Ið 1918 metø vasario 16dienos signatarø rankø gavo-me ne tik Valstybës pamatus,bet ir priesaikà jà saugoti, bran-ginti, turtinti ir graþinti. Todëlði data, o kartu ir paroda, pri-mena, kad negalime uþmirðtito, kà jau turime, negalime pa-mirðti, kaip tai pasiekëme.

Vasario 8 dienà Ðilutës Hu-go Ðojaus dvare-muziejuje buvoatidaryta paroda „Kurkime Lie-tuvos valstybës ðimtmetá kar-tu...“ Prieð parodos atidarymàmiesto bendruomenëiðklausë V. Jokubaus-ko paskaità „Vasario16-osios Akto reikðmëLietuvos ðimtmeèioávykiø kontekste“.

Po paskaitos ap-þiûrëjome parodà,kurioje dalyvavo netik miesto gyventojai,bet ir LPKTS Ðilutësfilialo tremtiniai, pa-rodydami miesto ben-druomenei savo dar-

Kurkime Lietuvos valstybësðimtmetá kartu

bus, atliktus tremtyje. Iðtrem-ti ið tëvynës lietuviai ne tik sun-kiai dirbo, bet ir gyveno ápras-tà gyvenimà: dainavo dainas,mokësi, meldësi, tuokësi, gim-dë vaikus. O rasdami truputálaisvo laiko sësdavo prie rank-darbiø. Þvelgdami á tremtiniørankdarbius (jie visi atliktitremtyje) pamatëme, kaip jiesugebëjo savo darbuose iðsau-goti lietuviðkø gëliø spalvas irgroþá, miðko oðimà, dangausþydrynæ ir svajonæ – sugráþti

namo. Aèiû jiems uþ tai!Parodoje dalyvavo ir Ðilu-

tës miestui gerai þinomi þmo-nës. Petras Skutulas parodëdidelæ, ádomià pinigø nuo1916 metø kolekcijà. Istorijosmokytojas Algirdas Geèas pa-demonstravo surinktà medþia-gà apie 1918–1940 metø Ma-þosios Lietuvos kariuomenæ.

ReginaTAMOÐAUSKIENË,

LPKTS Ðilutës filialopirmininkë

88888 2018 m. vasario 16 d.Nr. 7 (1269) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl.)Kadangi maþiukëms tie keturi kilo-

metrai nueiti á Varniø progimnazijà at-rodë per toli, tai savaitæ jos gyvendavoVarniuose, namuose praleisdavo sek-madienius.

1944 metø spalis. Ir Varniø neap-lenkë griausminga fronto banga. O potrijø dienø, praûþus frontui, kaimuosepasirodë pirmieji enkavedistai. Kuo di-desni pastatai, tuo labiau pastebimi, taiir nekviestø sveèiø greièiausiai sulau-kë. Treèià dienà frontui nubildëjus áVakarus, á kiemà ávaþiavo palutarka iriðlipo keturi ar penki kariðkai apsiren-gæ vyriðkiai. Tëvelis ið deganèiø Varniøbuvo parveþæs fortepijonà. Já pamatæ,tuoj paklausë, kas moka groti? Rûtelënuo maþumos buvo muzikali, pati sava-rankiðkai iðmokusi groti, mama ir paro-dë á jà. Grojo – kà mokëjo. Ir kariðki „sve-teliai“ pradëjo ðokti su Rûtelës sesutë-mis. Mama skubëjo ruoðti pietus, kad tikkaip nors neuþrûstintø nekviestøjø. Oir baimë dël dukreliø buvo nemaþa. Pa-ðoko, pavalgë, o vyresnysis ir sako tëve-liui: „Mes atëjome tavæs suimti, bet ma-tom – nesi pavojingas, paliekam, o rytojlaukiame Varniuose, ateisi pats“. O uþ kàateiti, uþ kà suimti? Atsakymas vienas –per daug tvarkingai ir graþiai gyveni.

Ir prasidëjo... Prasidëjo kruvinaspokaris, kuris buvo realiai baisesnis ne-gu fronto linija, nes neþinojai kas tik-rasis tavo prieðas. Prasidëjo stribø kles-tëjimo laikotarpis.

Tëvelio slëptuvësIðauðus rytui, tëvelis nëjo á Varnius,

o patraukë á savo buvusià tëviðkæ. Li-ko mama su savo ðeðiomis dukrelëmis.Tëvelis, kiek pabuvojæs tëviðkëje, su-gráþo á Baginus. Sugráþo, bet á Varniusnëjo. Pradëjo slapstytis. Slëptuvës buvoið anksto gerai árengtos, jos buvo net dvi.Viena – tvarte, þemaitiðkai tariant –kûtëje. Ta kûtë buvo neseniai statyta,dideliais langais, cementinëmis grindi-mis. O tose cementinëse grindyse bu-vo iðkasta duobë, kad galëtø þmogusatsisësti, o pavargæs ir atsigulti. Gardevirð slëptuvës buvo parðavedë su gau-sia parðiukø ðeimyna. Jei tik pavojus,tuoj á tà duobæ, uþsitrauki cementiniuskiediniu nudaþytà dangtá, mama pa-barsto ðiaudø ir jau esi paslëptas, o virðtavæs laksto koks deðimt parðiukø.Taip guli ir lauki, kada pavojus praeis.

Antra slëptuvë buvo irgi ið ankstoparuoðta – malkinëje. Malkinë buvo ga-le tvarto, sukalta ið lentø ir pilna mal-kø, bet jos paslaptis buvo ne pradarantduris, o ið lauko pusës. Tarp malkinëjeprikrautø malkø viduryjebuvo tarpas,á kurá galëjai áeiti, pastûmæs dvi lentas,kurios buvo prikaltos virðuje, o apaèio-je jø niekas nelaikë. Pradarius malki-nës duris – nieko nepamatysi, nes ty-èia iki pat lubø buvo primesta malkø,þabø. Ir kaip neieðkojo Varniø stribaipasislëpusio tëvelio, niekaip nerado.Rûtelë sako, kad buvo sukrautos len-tos bûsimai statybai, jas visas perkilno-jo, iðsvaidë, iðvartë akmenø krûsmatà,kambariuose iðbarðkino sienas, iðdau-þë kraièiø skrynias. Su geleþiniais stry-pais, pritvirtintais prie ðautuvø, iðbadëþemæ darþinëje, nieko nerado. O tëve-liui pasislëpti padëjo ir labai gudrus,

Skaudûs jaunystës prisiminimailinksmas kiemsargiukas ðuniukas. Antpaprastai apsirengusio þmogaus, áeinan-èio á kiemà, nelodavo. Tik pamato nuokeliuko sukantá uniformuotà ir su ðautu-vu – pradëdavo taip skalyti, kad ir kaimy-nai suþinodavo, kas á sveèius uþsuka.

Kiek èia ilgai iðsislapstysi, juk ir ðei-mynai keli pavojø. O dar pasklido gan-dai, kad kas ateis á stribynà ir prisira-ðys, tam nieko nebus. Pasitarë tëveliai,kad taip bus geriau, nes ir þiema èia pat,tai geriau nueiti á Varnius ir pasirody-ti. Juk ið tikrøjø þmogus jokios kaltësnëra padaræs. Taip atrodë. O pasirodo,kaltë buvo – protas ir darbðtumas.

Pasirodë Jazdauskas Varniø striby-ne. Leido gráþti á namus, tik prisakë, ke-lio galas – namai–Varniai – në þingsnioá ðonà. Tas nakvojimas tvarte ir malkinë-je greitai atsiliepë – tëvelis pradëjo sirgti.Ir taip sirgti, kad po keliø mënesiø jau gu-lëjo lovoje labai silpnas. O èia ir pasirodëVarniø valdþios „gailestingumas“, kadsavanoriðkai pasirodþiusiems bus at-leista. Vienà dienà pasigirdo ðunelio lo-jimas, o prie vartø stribø bûrys. Kur ðei-mininkas? Mama atidarë duris á kam-barëlá, kur karste jau gulëjo paðarvotasieðkomas „liaudies nusikaltëlis“. Pasi-imkit – parodë mama á paðarvotà tëve-lá. Iðëjo keikdamiesi, kad pavëlavo.

Iðveþa tris sesutesTaip atëjo 1948 metai. Vyresnioji

sesuo gyveno Telðiuose. Ji suþinojo,kad naktá veð. Kam ji paskambino, kadpraneðtø namiðkiams, Rûtelë neþino.Ji greitai ið Varniø parbëgo á namus irpraneðë mamai ir ten buvusiai sesei. Ki-tos dvi sesutës – pradinukës gyvenoVarniuose pas paþástamus. Joms Rû-telë nieko nesakë, nes galvojo, kad josper maþos, kad veþtø.

Mama su Rûtele álindo á malkinësslëptuvæ, o vyresnë sesuo, kuri jau ne-bëjo á mokyklà, palindo po klëtimi. Taipbaimëje praëjo naktis. Girdëjosi ðunslojimas, bet iðeiti ir paþiûrëti, kas da-rosi kieme, buvo labai baugu. Rytà, kaiRûtelë praskleidë slëptuvës lentà irpradëjo lásti pro tarpà, pamatë, kadvartus uþdaro kareiviðka uniformuotaranka ir iðsiveda seserá. Mama su Rû-tele visà dienà prabuvo malkinës slëp-tuvëje. O tos dvi sesutës – viena deðim-ties metø, kita – trylikos, buvo suimtosVarniuose pas savo ðeimininkæ, pas ku-rià ir gyvendavo mokslo metais. Maþo-sios mergaitës klasiokas nuvedë stribusir parodë, kur jos gyvena.

Kai jas veþë per Varnius, pamaèiu-si mokytoja Jaèionytë nubëgo pas mo-kyklos direktoriø ir pasakë jam. Mokyk-los direktorius Taurozevièius, pasiëmæsduonos kepaliukà ir laðiniø, pasivijo ve-þimà ir ádavë mergaitëms. Telðiø geleþin-kelio stotyje susitiko su jau ið Varniø at-veþta vyresniàja sesute. Vagonus saugo-jo rusø kareiviai. Jie, pamatæ tris susiglau-dusias, verkianèias mergaites, suðnibþ-dëjo joms: „Bieþite, dievoèki, bieþite“.Kur ten bëgsi, matë, kad aplinkui vaikð-to ir ginkluoti stribai, o jø labai bijojo.

Priesaika partizanø vaduiRûtai teko ir partizanø vadà Vladà

Montvydà matyti. Jos tëveliai rëmë par-tizanus maistu. Sutartoje vietoje palik-davo darþoviø, laðiniø. Ir Rûtelë pati

yra neðusi á miðkà sumuðtiniø, sviesto,duonos. Tai þinojo ir jos klasës drau-gë, kuri buvo ryðininkë. Jos dëka ir Rûtasu seserimi buvo pakviestos á miðkàprie Razmø kaimo. Ten, sutartoje vie-toje, jau laukë partizanø bûrelis. VadasMontvydas ir dar vienas, kuris, paaið-këjo, buvo dirbæs Kauno prezidentûro-je, vilkëjo kariðkas uniformas, o kiti bu-vo apsirengæ civiliais rûbais. Pasikalbë-jus apie Varniø progimnazijà, V. Mont-vydas paklausë, ar jos pasiruoðusiosduoti priesaikà. Rûtelë su seserimi at-sakë, kad taip, ir perskaitë þodþius, su-raðytus ant nedidelio popieriaus lapo.Paskui pabuèiavo Montvydo rankoseesantá kryþelá. Ir vadas, ir kiti partizanaipaspaudë mergaitëms rankas, dar pasi-kalbëjo ir palydëjo iki pamiðkës. Mergai-tës iðëjo á Varnius jau partizanës.

Rûta norëdama sau ir namiðkiamsramybës, iðvaþiavo á Klaipëdos rajonà.Bet, matyt, ryðiai su partizanais pasie-kë saugumà. Dirbdama Gargþduosepajuto, kad yra sekama. Ten buvo areð-tuota ir atveþta á Telðiø kalëjimà. Pir-mà naktá verkusi ið baimës, kas bus to-liau. Po keliø dienø á kamerà uþdarë to-kià mergaitæ, kuri ëmësi slaugytojos irgeraðirdës patarëjos pareigø. Rûta su-prato, kad tai galëjo bûti ðnipë, ir nie-ko jai nepasakojo. Tuo paèiu momen-tu areðtuoti ir atveþti á Telðiø kalëjimàVaiðvilaitë, Dikselytë, Ðileika, Baðkys.

Rûta prisimena, kaip tardytojas pir-mà kartà jos visiðkai netardë, nes pra-miegojo visà naktá ant stalo uþsikniau-bæs. Matyt, vyras buvo gerai pavargæsnuo naktinio darbo.

Telðiø kalëjime ji iðbuvo tris mëne-sius. Teismo sprendimas – 25 metai la-gerio Sibiro platybëse. Po teismo pësèio-mis iðvarë á Telðiø geleþinkelio stotá.

Lentomis apkalti vagonai padëjo pa-siekti kalnuotà pietiná Sibiro kraðtàprie Balchaðo eþero. Daug kur teko pa-buvoti, nes lageriø vietas keisdavo. Te-ko dirbti ir miðko darbus, ir prie ce-mento darbø, bet labiausiai á atmintáástrigo ir sveikatà suëdë – akmenø skal-dykla Balchaðo eþero kalnø regione.Kûjai 5 ar 8 kilogramø svorio, o akme-nys stalo dydþio. Ëjo pro ðalá genero-las, mato paneles tais kûjais mosuojantir sako: „Tos jau vaikø niekada netu-rës“. Aèiû Dievui, generolas apsiriko.

Katorgoje ir su bûsimu vyru SikstuBitaru susipaþino. Vyrø ir moterø la-geriai atskirti buvo spygliuotomis vie-lomis, bet tarpas tarp jø buvo toks, kadpermesti galëjai akmená. Taip ir dary-davo, ant laikraðèio skiautelës uþraðy-davo kà nors ir mesdavo á kità aptvaro

pusæ. Rûta numetë laiðkelá su klausi-mu: „Ar yra kas nors ið Varniø?“ At-sakymas greit atëjo – tai mokytojas Si-kstas Bitaris. Taip prasidëjo susiraði-nëjimas. Rûta atsiminë, kad progimna-zijoje toká mokytojà matë. Jis Varniuo-se tepadirbo dvi savaites, buvo suimtasir 1945 metø rugsëjá iðveþtas á Sibirà.

Rûta prisimena, kad mirus Stalinui,suvarë visà lagerá á aptvertà teritorijà irpraneðë „liûdnà þinià“ – mirë Stalinas.Norëjo matyti mûsø liûdnus ir apsiver-kusius veidus. Ið tikrøjø aðaros paba-lusiais nuo bado skruostais pradëjo rie-dëti, bet tai buvo dþiaugsmo aðaros.

Nuoðirdi draugystë su Sikstu baigësivedybomis Karagandoje. Tuokë juostaip pat tremtinys kunigas Adomaitis.Tà paèià dienà Karagandoje buvo su-tuoktos trys lietuviø jaunavedþiø po-ros. Rûtai vietoj priteistø 25 metø la-gerio tremties, tereikëjo iðkalëti pen-kerius. Tremtinius iðgelbëjo uþgesæs„raudonosios saulës“ þvilgsnis.

Tremtyje nebuvo lengviauO tremties prisiminimai tokie bai-

sûs, tokie ðiurpà keliantys, kad ir ðian-dien kyla klausimas, kaip likome gyvi.Per baisiausias pûgas varydavo á darbà,o Sibiro ðalèiai iki 30–40 laipsniø ke-lio á darbà nesutrumpindavo. Eidavosusikibusios po penkias ir 25 moterøbûrelá lydëdavo du ginkluoti kareiviai.Kai nugarà vienà kartà surakino radi-kulitas – niekas nepasigailëjo. Á darbàëjo prilaikoma rikiuotës draugiø.

Pradëjo veikti saviveiklos bûre-liai. Kadangi Rûta mokëjo groti, jaibuvo pavesta suburti lietuvaièiø an-sambliukà. Ið paklodþiø siuvosi tau-tinius drabuþius, ið duonos rutuliukødarësi karolius, o baltas prijuostestautiniais raðtais nusidaþë aliejiniaisdaþais. Ji prisimena, kad tarp daina-vusiø tremtiniø sava gimta kalba – es-èiø, ukrainieèiø, latviø ir kitø, labiau-siai visiems patikdavæ lietuviðkos dai-nos ir lietuviðki drabuþiai.

Likimas abu su Sikstu sugràþino áLietuvà. Visà gyvenimà Rûtos pirðtailietë pianino klaviðus – dirbo muzikosmokytoja darþeliuose, mokykloje. Irdabar skamba jos balsas Varniø seno-liø ansamblyje. Tik su gyvenimo drau-gu Siksu dueto jau nebesudainuos...

O generolo pranaðystë neiðsipildë –uþauginti du vaikai. Taip – sunkios bu-vo jaunystës dienos Sibire, ðalèio ir pû-gø platybëse, bet lietuvës yra lietuvës.Iðkentëjo ir iðliko graþios, stiprios, kaipir jø tëvynë Lietuva.

Danutë ÐERÞENTIENË

Bitarø vestuvës Karagandoje 1955 metais