Tęstinis Profesinis Tobulėjimas

• Belfast Metropolitan College, Šiaurės Airija (Projekto koordinatoriai)

• City of Dublin Education and Training Board, Airija (vykdyti projektą padeda CDETB

Curriculum Development Unit)

• Kaunas University of Technology (KTU), Lietuva

• Kodolanyi Janos Foiskola (KJF), Vengrija

• University of Humanities and Economics, Lodzė, Lenkija

© 2016 Balandis

Turinys

Puslapio Nr.

PAL Projekto apžvalga 5

PAL Projekto tikslai ir rezultatai 5

Metodinės medžiagos apžvalga 6

Metodinės medžiagos testavimas 7

Metodai:

1. Kavinės stiliaus darbo erdvė 9

2. Dvejetai ir ketvertai 13

3. Profesinių šaltinių dalinimosi erdvė 17

4. Profesionali galerija/paroda 20

5. Minčių lietaus karuselė 24

6. Parodyk ir Papasakok 28

7. Žaibiška kalba & Pecha Kucha 32

8. Greitasis susipažinimas 36

9. Stebėjimas 39

10. Aktyvus mokymasis judant

(Vizitai po įstaigas, stažuotės, praktiniai užsiėmimai) 42

11. Auksinė žuvelė stiklinėje 45

12. Mokymasis vizituojant 48

13. Paaiškink, parodyk, imituok, atlik (EDIP) 51

14. Standartizacija / Nuoselkumas 53

15. Pedagoginių knygų klubas 58

16. Aktyvaus mokymosi rinkinys 62

Įvertinimas ir Refleksija 64

PAL Projekto apžvalga

PAL projektas yra sukurtas skatinti ir stiprinti lygybę mokytojų mokymosi procese bei valdymą

Profesiniame švietime ir mokymesi.

Didelė dalis neformalaus švietimo vyksta mokyklose bei kolegijose, dalinamasi idėjomis, rastais

šaltiniais, patirtimi ir siūlomomis strategijomis su kitais.

Buvimas draugužiu, sektinu pavyzdžiu, čempionu kitiems, dažnai vyksta nepastebimai. Šiuo projektu

yra siekiama pastebėti ir skatinti galimybes bei metodus, remiančius dalijimosi bei lygybės principus

darbo kolektyve ir pastebėti geriausius dalijimosi, mokymosi patirtimi, čempionus.

PAL Projekto tikslai ir rezultatai

• Nustatyta, kaip profesinio rengimo sektorius šiuo metu pripažįsta ir palaiko akredituotą,

oficialų tęstinį profesinį mokytojų tobulėjimą (TPMT).

• Nustatytos neformalaus profesinio mokymo sektoriaus profesinio mokymosi galimybės.

• Sukurta organizacinė pripažinimo sistema, apdovanojanti neformalią mokytojo profesinio

mokymosi veiklą bei pasiekimus.

• Sukurtas mokymosi vadovas, skirtas remti neformalų mokymąsi bei žinių dalijimąsi.

• Sukurtas mokymosi stebėjimo sekimo įrankis, skirtas stebėti, sekti ir tikrinti individualų

profesinį mokymąsi.

• Pripažinti sektinus pavyzdžius organizacijose kaip čempionus, mokymosi ar profesinių studijų

procese, panaudojant akreditavimo bei sertifikavimo būdus.

• Skleisti ir dalintis projekto rezultatais visoje Europoje.

PAL projekto metu bus sukurti ir pateikti naudojimui šie dokumentai:

Mokymosi vadovas, kuriame pateikiami paaiškinimai, kaip bus vykdoma profesinio

tobulėjimo sistemos veikla bei renkami PAL projekto taškai.

Mokomųjų metodų rinkinys, kuriame pateikiami skirtingi metodai, panaudojami

komandiniam mokymosi procesui bei informacijos dalinimuisi.

Mokymosi stebėjimo sekimo įrankis, padedantis mokytojams fiksuoti, dalintis ir lyginti

mokymosi pokyčius.

Savęs įsivertinimo įrankis, padedantis mokytojui reflektuoti savo patirtį.

Projekto mokymosi čempiono iššūkis, padedantis išskirti mokytojus, sėkmingai baigusius

profesinio tobulėjimo sistemą ir surinkusius 30 PAL taškų.

Metodinės medžiagos apžvalga

Visi projekte sukurti įrankiai buvo kurti vedami supratimo, kad mokytojai ir administracijos

darbuotojai yra sukaupę didžiulę darbinę patirtį ir dėl to nėra būtina visuomet mokytis iš asmenų,

dirbančių kitose institucijose. Yra labai naudinga tobulinti savo žinias, pasitelkiant kolegas.

Sukurtas mokomųjų metodų rinkinys gali būti naudojamas įvairiems tikslams realizuoti:

Metodai gali įkvėpti naudoti įvairius būdus, bendraujant su kolegomis, ar darbuotojų

susirinkimų metu. Jie skatina žinių ir patirties dalinimąsi.

Dalyvavimas užsiėmimuose yra galimas keliais būdais. Asmuo gali būti paprastas dalyvis,

renginio vedėjas arba, jei pageidaujama labai oficialaus ir formalaus dalyvavimo, kuriame yra

stebima individuali pažanga, taip pat mokytojas gali priimti PAL mokymosi čempiono iššūkį ir

siekti jį įveikti.

Skirtingi metodai gali būti naudojami remti profesionalų dalijimąsi žiniomis, įgūdžiais ir darbine

veikla. Metodai ir bendradarbiavimo veiklos, pateiktos šiame rinkinyje yra tik pavyzdžiai, kurie gali

būti naudojami siekiant išnaudoti ir padidinti mokytojų patirtį.

Šis Mokomųjų metodų rinkinys yra sukurtas, siekiant suteikti gaires, kaip organizuoti mokytojų

mokymus ir juos vykdant, sukurti mokykloje aplinką, skatinančią tobulėti ne tik mokiniams, bet ir

mokytojams bei dalintis žiniomis kolektyve.

Kiekvienas metodas yra pristatomas struktūriškai ir pagal šiuos pagrindinius punktus:

Trumpas metodo pristatymas

Pasiruošimas

Dalyvių skaičius

Darbo erdvė

Laiko planavimas

Vykdymas

Metodo papildymo idėjos

Informacinių technologijų teikiama nauda

Naudingos nuorodos

Mokomieji metodai ir jų testavimas

PAL projektu, jo vykdytojai įsipareigojo sukurti ir tobulinti Mokomųjų metodų rinkinį ir jį išbandyti

2014 - 2016 metais.

Viso bus sukurtos keturios Mokomųjų metodų rinkinio versijos, kurios keisis, priklausomai nuo

pastebėjimų ir komentarų, testavimo metu. Šis rinkinys yra trečiasis.

Šis metodų rinkinys buvo išbandytas su mokytojais bei švietimo įstaigos administracijos atstovais

Vengrijoje, Airijoje, Lietuvoje, Šiaurės Airijoje ir Lenkijoje.

Dalyvių, testuojančių PAL pateiktus metodus, susitikimas Dubline, 2015

Informacinių technologijų teikiama nauda

Dauguma metodų, pateikiamų PAL projekte gali būti puikiai realizuojami, panaudojant informacines

technologijas. Šios technologijos gali palengvinti bendravimą ir bendradarbiavimą bei suteikti

naujausią informaciją kolegoms. Yra labai daug būdų, kaip naudingai išnaudoti informacines

technologijas, pavyzdžiui:

Dėka debesies technologijos, galima saugoti ir pasidalinti turimais dokumentais. Kelios tam

tinkamos priemonės: Dropbox, Box.com, Google Drive, One Drive, SharePoint.

Galima mokytis sinchroniškai su asmenimis, fiziškai nesančiais šalia. Šiai funkcijai atlikti,

galima panaudoti vaizdo konferencijas, galimas realizuoti šių programų pagalba: Skype,

Google+ Hangout, GoToMeeting ir kt.

Norint pasidalinti informacija labai greitai, galima išnaudoti žinutes, siunčiamas interneto

ryšiu, pasitelkiant Facebook, Twitter, WhatsApp, Viber, LinkedIn bei kitas mokamas, arba

nemokamas programėles.

Galimybė įtraukti susidomėjusius asmenis, rašant tinklaraštį, aktualia tema. Tinklaraštį

sukurti galima naudojant WordPress, Blogger, Tumblr ir kitas programas.

Vykdant įvairaus tipo pristatymus, galima pasidalinti skaidres, per tam skirtas programas,

tokias kaip SlideShare.

Siekiant turėti asmeninius duomenis, pasiekiamus per internetą, galima pasinaudoti tam

skirtose duomenų bazėse.

1 metodas: Kavinės stiliaus darbo erdvė

Trumpas metodo pristatymas

Šis metodas yra paremtas kavinės metodo stiliumi, kuris yra žinomas pasauliniu mastu. Plačiau apie

jį rasite - www.theworldcafe.com

Metodas paremtas idėja, jog dalyviai nori dalyvauti konstruktyviame dialoge ir pasidalinti savo

žiniomis su kitais dalyviais įvairiomis temomis, judėdami nuo vieno stalo prie kito.

Pasiruošimas

Turi būti sutarta kokiomis temomis bus bendraujama.

Reikia kviesti dalyvius į kavinės stiliaus darbo erdvę, kurioje bus bendraujama jau

suderintomis temomis. Dalyviai iš anksto turi žinoti kada ir kur vyks šis užsiėmimas.

Surasti renginio vedėją bei paskirti po vieną asmenį, koordinuojantį kiekvieną pasirinktą temą

(kiekvienam iš jų priklausys po vieną stalą). Stalai turi būti tinkami 3 – 6 asmenų grupės

darbui.

Vykdyti šį metodą galima įvairiais būdais. Svarbu, kad temas koordinuojantys asmenys ir

renginio vedėjas iš anksto žinotų kaip bus vykdomas šis renginys. Keli variantai, kaip galima

realizuoti metodą ir nagrinėti pasirinktas temas:

o Galima paskirti visą renginį vienai, didelės apimties temai, ją suskirsčius į atskiras dalis

ir kiekvieną iš jų pateikti prie atskiro stalo. Šiuo atveju yra būtini atviro tipo klausimai,

kurie būtų pateikti prie kiekvieno stalo. Tuomet dalyviai juda nuo vieno prie kito stalo

ir turi galimybę į tą pačią temą pažiūrėti iš kelių, skirtingų sričių.

o Galima renginiui pasirinkti daug skirtingų temų (pateikiant temas prie skirtingų stalų).

Kiekvieno stalo koordinatorius tuomet paruošia trumpą, 5 minučių pristatymą apie

temą, kuri paskirta stalui ir vėliau vysto atviro tipo diskusiją su dalyviais, esančiais prie

jo stalo. Koordinatoriai gali pageidauti išnaudoti įvairias medijas, tokias kaip

nuotraukos, prezentacija kompiuteryje ir pan. Tai naudoti yra rekomenduotina ir turi

būti sudaromos sąlygos realizuoti. Viso renginio metu dalyviai turi galimybę judėti nuo

vieno stalo prie kito, tokiu būdu domėdamiesi vis skirtingomis temomis.

Prieš renginį reikia numatyti kokių daiktų gali prireikti jo metu ir tuo pasirūpinti. Galimai

reikalingi daiktai: gongas, laikmatis, staltiesės, mažos vazos gėlėms, užkandžiai, gėrimai, dideli

popieriaus lapai, rašikliai ir kt.

Dalyvių skaičius

Metodas laikomas realizuotu, kuomet renginyje yra bent trys paruošti stalai su skirtingomis

temomis ir prie kiekvieno iš jų yra nuo 3 iki 6 dalyvių. Efektyviausia, kai renginyje yra 4 stalai

(4koordinatoriai), tuomet yra tinkamiausias laiko planavimas ir renginys neužsitęsia.

Po vieną koordinatorių kiekvienam stalui (temai).

Renginio vedėjas taria pasveikinamąjį žodį, paaiškina kokia bus renginio eiga, prižiūri laiko

planavimą, stebi kad dalyviai judėtų nuo vieno stalo prie kito, renginio pabaigoje įvykdo

bendrą diskusiją ir visiems padėkoja už dalyvavimą renginyje.

Darbo erdvė

Stalai turi būti paruošti diskusijai (kėdės išdėliotos aplink kiekvieną stalą). Kiekvienam

koordinatoriui turi būti numatyta kėdė prie jo stalo.

Siekiant sukurti kavinės nuotaiką, rekomenduojama panaudoti staltieses, mažas vazas su

gėlėmis, užkandžius ir gėrimus.

Bloknotas konferencijoms ir keli rašikliai turi būti padėti ant kiekvieno stalo.

Laiko planavimas

Laiko planavimas yra lankstus ir jį galima keisti, atsižvelgiant į renginio planavimą, tačiau

rekomenduojama, kad jis vyktų 1,5 val. Pavyzdys, kaip gali atrodyti laiko planavimas:

10 min.

Dalyvių sutikimas, pristatymas, renginio eigos ir temų pristatymai, pasiskirstymai grupėmis ir pasiruošimas darbui prie stalų.

60 min.

Pristatymai ir diskusijos prie stalų (15 min. stalui, renginyje esant 4 stalams).

10 min.

Trumpas koordinatorių žinių pasidalinimas, paskutiniai dalyvių klausimai.

10 min.

Dalyviai bei organizacinis komitetas pasidalina savo grįžtamuoju ryšiu, ką jie mano apie šį renginį ir užpildo vertinimo anketą. Organizatoriai padėkoja dalyviams už aktyvų dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio vedėjas pristato renginio tikslą ir planuojamą veiklą. Dalyviai supažindinami su

koordinatoriais ir pristatomomis temomis.

2. Dalyviai paskirstomi į grupes, prie kiekvieno stalo turėtų būti nuo 3 iki 6 dalyvių ir temos

koordinatorius.

3. Koordinatorius pasisveikina ir patikslina, ar visi dalyviai prie jo stalo suprato kaip vyks renginys

ir ar jiems yra žinoma pristatomoji tema, apie kurią bus diskutuojama.

4. Kiekvienas koordinatorius, po trumpo temos pristatymo, moderuoja dalyvių pokalbį,

užduoda, ar patikslina klausimus. Pokalbiai trunka iki 15 minučių. Būdas, kaip bus vykdomas

pokalbis, priklauso nuo renginio planavimo (daugiau žiūrėkite viršuje, prie a) ir b) punktų. Yra

skatinama pasižymėti idėjas jas užrašant ar jas nupiešiant pateiktame popieriaus lape.

5. Po 15 min. vedėjas sutartu garsiniu signalu praneša apie laiką eiti prie kito stalo ir dirbti su

ten esama tema. Grupių sudėtis nekinta bei koordinatoriai nepereina prie kito stalo.

6. Viskas vyksta taip pat, kaip ir prie pirmojo stalo, tik dabar koordinatorius bendrauja su nauja

dalyvių grupe. Pokalbio metu koordinatorius gali pasiūlyti naujas idėjas, kitus požiūrio taškus

(nei pateiktus ankstesnei grupei).

7. Visos grupės dirba prie visų, esančių patalpoje stalų. Prie kiekvieno stalo, procesas vyksta taip

pat.

8. Pasibaigus pokalbiams ir diskusijoms, kiekvieno koordinatoriaus paprašoma pasidalinti

įspūdžiais, kaip sekėsi vystyti pokalbį bei ko buvo pasiekta.

9. Jei buvo naudoti bloknotai konferencijoms, galima juos pristatyti, leisti dalyviams peržiūrėti.

10. Dalyviai ir organizatoriai pasidalina savo mintimis apie renginį, jį įvertina.

11. Renginio vedėjas padėkoja už dalyvavimą.

Naudingos nuorodos

Būdai, kaip paversti pokalbį į efektyvų ir sprendžiantį problemas metodą www.theworldcafe.com/pdfs/cafetogo.pdf Kas yra „Kavinės metodas“ www.youtube.com/watch?v=_LVaBNlcYiY&list=PLD0A3DEB8CE4095E4&index=10

„Laisva, jauki aplinka, skirta pasidalinti ir praturtinti turimas žinias.“ „Kiekvienas stalas buvo puikiai koordinuojamas, tad kiekvienas dalyvis išsakė tai, ką geriausio galėjo pasakyti. Labai naudinga.“ „Puikus mokymosi metodas, sukuriantis jaukią aplinką, skirtą mokytis.“ „Šis metodas padėjo man, kaip naujam mokyklos vadovui, gauti reikalingų patarimų ir pabendrauti ramioje aplinkoje.“ „Puikus metodas, skirtas pasidalinti gerąją patirtimi. Lengva klausti patarimo ir gauti įdomius ir naudingus atsakymus iš kitų.“

(Dalyviai)

2 metodas: Dvejetai ir ketvertai

Trumpas metodo pristatymas

Šio metodo dėka į veiklą įsitraukia visi dalyviai. Dalyvaujantys gali su visais pasidalinti savo mintimis,

idėjomis bei patirtimi. Ši patirties ir minčių sklaida pirma vyksta porose, vėliau grupė padidėja iki

keturių asmenų ir po to, norintys gali papasakoti savo patirtį visiems susirinkusiems. Tikėtina, kad

dalinimasis patirtimi paskatins konstruktyvią diskusiją.

Metodas remiasi dalyvių ir organizatorių patirtimi bendradarbiavimo, problemų sprendimo,

informacijos dalinimosi sferose. Darbas šiuo metodu ypatingai gerai įtraukia tylesnius kolektyvo

narius. „Dvejetų ir ketvertų“ metodas buvo sukurtas remiantis metodu „Galvok, sujunk, dalinkis“ ,

kuris yra naudojamas darbui su mokinių klase. Beje, „Dvejetų ir ketvertų“ metodas reikalauja

mažesnės organizatorių kontrolės ir skatina didesnę dalyvių diskusiją.

Pasiruošimas

Pakvieskite dalyvius pasiruošimo susirinkimui, skirtame susitarti dėl temos ir kt. aktualių

dalykų. Dalyvius būtina iš anksto informuoti apie metodo realizavimo laiką ir vietą.

Vedėjas pasiruošia atviro tipo klausimus, orientuotus pradėti diskusiją.

Dalyvių skaičius

Metodas yra pritaikytas minimaliam, 12 dalyvių skaičiui.

Vedėjas.

Darbo erdvė

Stalai turi būti paruošti grupių diskusijoms. Prie kiekvieno stalo turi būti po 4 kėdes.

Kiekvienas stalas turi būti aprūpintas dideliais popieriaus lapais ir rašymo priemonėmis.

Laiko planavimas

Laiko planavimas yra lankstus ir jį galima keisti, atsižvelgiant į renginio planavimą, tačiau

rekomenduojama, kad jis vyktų apie 1.5 val. Pavyzdys, kaip gali atrodyti renginio laiko planavimas:

10 min.

Dalyvių sutikimas, pristatymas, renginio eigos ir temos pristatymai, pasiskirstymai grupėmis ir pasiruošimas darbui prie stalų. Vedėjas pristato klausimus, kuriuos reikia aptarti dirbami grupėse.

5 min.

Poros prisistato bei pabendrauja renginio tema. Pasistengia atsakyti į visus vedėjo užduotus klausimus (taip pasiruošia keturių asmenų grupės darbui).

15 min.

Poros susijungia ir pradedamas darbas keturiese.

5 min.

Dalyviai grupėse apsitaria, kokius svarbiausius aspektus jie nori aptarti ir pristatyti visiems susirinkusiems.

15 min.

Patirtinis dalinimasis su dalyviais vyksta pagal suderintą tvarką (tai gali būti eiliškumas, burtai, ar kt.) Skiriamas laiko tarpas labai priklauso nuo to, kiek susidaro grupių.

10 min.

Vyksta atviro tipo diskusija.

5 min.

Baigiamieji komentarai.

10 min.

Dalyviai bei organizacinis komitetas pasidalina savo grįžtamuoju ryšiu, ką jie mano apie šį renginį ir užpildo vertinimo anketą. Organizatoriai padėkoja dalyviams už aktyvų dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio vedėjas pristato renginio tikslą ir planuojamą veiklą.

2. Dalyviai paprašomi atsistoti ir vaikščiodami po kambarį, susirasti sau porą. Patogesnis būdas

suporuoti dalyvius, būtų paprašyti jų atsistoti prie žmogaus, kurio nepažįsta, arba sutinka

labai retai. Jei tai pirmasis asmenų susitikimas, jie turi prisistatyti vienas kitam.

3. Vedėjas pristato atvirus klausimus, kuriuos reikia aptarti porose (trukmė 5 minutės). Per šį

laiką abu dalyviai turi turėti galimybę pasidalinti savo mintimis.

4. Po nurodyto laiko, dvi poros susijungia ir tampa

keturių asmenų grupe. Tuomet kiekviena grupė

susėda prie vieno stalo ir dalinasi savo aptartomis mintimis, kurios jau buvo pristatytos poroje

bei toliau tęsia pokalbį šia tema (apie 15 – 20 minutes). Grupės nariai bendraudami, ant

popieriaus lapo surašo pagrindines mintis (taip ruošiasi pristatymui prieš visus dalyvius).

5. Tuomet kiekvienos grupės paprašoma pasirinkti tris, esminius dalykus, kuriuos trumpai

pristatys visiems dalyviams. Pasiruošimas pristatymui (apie 5 minutes).

6. Vedėjas pakviečia grupes (po vieną) pristatyti pasirinktus tris esminius dalykus, atitinkančius

renginio temą. Pristatymo trukmė priklauso nuo grupių skaičiaus.

7. Po visų grupių pristatymo, prasideda atvira dalyvių diskusija.

8. Vedėjas koordinuoja diskusiją bei pabrėžia svarbiausius akcentus.

9. Dalyviai ir organizatoriai pasidalina savo mintimis apie renginį, jį įvertina. Renginio vedėjas

padėkoja už dalyvavimą.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Rekomenduojama naudoti „Padlet“, kuris yra skirtas atlikti virtualios lentos funkciją ir leidžia grupei

žmonių reikšti mintis ta pačia tema. Šią priemonę naudoti lengva, ant virtualios lentos galima rašyti,

prisegti dokumentus, nuotraukas, paveikslus ar net vaizdo medžiagą.

Naudingos nuorodos

„Galvok, sujunk, dalinkis“ , Brown Universitetas www.brown.edu/about/administration/sheridan-center/teaching-learning/effective-classroom-practices/think-pair-share „Galvok, sujunk, dalinkis“ , Viktorijos Verslo mokykla www.victoria.ac.nz/vbs/teaching/steps-to-teaching-success/think-pair-share Šlovinkime „Galvok, sujunk, dalinkis“, Pedagogikos aukštinimo kultas www.cultofpedagogy.com/episode-10-in-praise-of-think-pair-share/ „Padlet” naudojimo instrukcija www.pdst.ie/sites/default/files/Padlet%20Instructions.pdf

„Dalyvavimas šiame renginyje suteikia galimybę pamatyti naujas perspektyvas“

„Išskirtinai naudinga bei smagu naudoti“

„Visad naudinga pasidalinti mintimis ir pasitikrinti, ar tai ką darai, yra tinkama“

„Kai dirbama poroje, laiko pakanka, tačiau darbui grupėje laiko pritrūko, tad būtų gerai šiai veiklai turėti

maždaug 25-30 minučių“

(Dalyviai)

3 metodas: Profesinių šaltinių dalinimosi erdvė

Trumpas metodo pristatymas

Visi dalyviai dirba kartu, vienoje didelėje grupėje, dėl bendro tikslo – numatytoje vietoje (dažniausiai

lentoje) pateikti visus naudingus informacijos šaltinius, tinkamus pasirinktos temos nagrinėjimui. Į

šaltinių sąvoką patenka asmeninės idėjos, patirtis, praktiniai patarimai, svetainių nuorodos,

nuotraukos, knygos, vaizdo medžiaga ir kita, dalyvių nuomone tinkanti informacija.

Pasiruošimas

Išrenkamas renginio vedėjas.

Nusprendžiama dalyviams aktuali renginio tema.

Dalyviai ruošiasi renginiui prieš jam įvykstant. Visiems dalyviams pateikiama informacija apie

renginį (jo vietą, laiką), dalyviai trumpai supažindinami su metodu ir ką reiks daryti renginyje,

pristatoma renginio tema. Rekomenduojama pateikti kelis pavyzdžius kokius šaltinius galima

naudoti renginyje (tai daroma siekiant apgalvoto pasiruošimo renginiui).

Dalyvių skaičius

Dalyvių skaičius neribojamas, tačiau planuojant renginį reikia apgalvoti, kad lentos pakaktų visiems

atėjusiems bei ji nebūtų per didelė (kitu atveju bus sukuriamas per didelės erdvės efektas ir

dalyviams įvykdžius užduotį, gauti rezultatai išsikreips bei atrodys per menki. Jei dalyvių yra daugiau

nei planuota, galima panaudoti didelius popieriaus lapus ir dalyvius padalinti į atskiras grupes.

Darbo erdvė

Kabinetas su didele lenta, skirta rašymui.

Kėdės skirtos dalyviams. Jos turi būti išdėliotos taip, kad visi dalyviai matytų darbo lentą.

Laiko planavimas

Laiko planavimas yra lankstus ir jį galima keisti, atsižvelgiant į dalyvių skaičių bei jų pageidavimus.

Žemiau pateiktas laiko planavimo pavyzdys, kai renginyje dalyvauja apie 15 asmenų.

5 min.

Dalyvių sutikimas, metodo, renginio eigos ir temos pristatymai ir pasiruošimas darbui.

45 min.

Turimų šaltinių, orientuotų renginio tema pristatymai (jei renginyje dalyvauja 15 asmenų, siūloma kiekvienam iš jų skirti po 3 minutes).

20 min.

Trumpas, pagrindinių akcentų pakartojimas, siekiant juos pabrėžti.

20 min.

Dalyviai ir renginio organizatoriai pasidalina grįžtamuoju ryšiu bei užpildo renginio vertinimo anketą. Renginio vedėjas padėkoja atėjusiems už dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio vedėjas pasveikina

susirinkusiuosius ir paaiškina

renginio struktūrą ir veiklų

planą.

2. Kiekvienas dalyvis pakviečiamas

pristatyti jo nuomone naudingą

informacijos šaltinį, kuriame

galima pasisemti žinių, renginio

tematika, jei galima, šaltinio

nuorodą prikabina, ar pažymi lentoje.

3. Eilės tvarka kaip dalyviai dalinsis turimomis žiniomis gali būti nusprendžiama įvairiai,

pavyzdžiui pagal gimtadienių eiliškumą, vardus, eilės numeris gali būti traukiamas iš dėžutės

bei kt.

4. Kuomet visi dalyviai baigia savo pasisakymus, vedėjas pakviečia aptarti pateiktus šaltinius

(rekomenduotina, kad vedėjas pasiruoštų klausimus prieš renginį).

5. Jei dalyviai išreiškia norą, ištekliai, pateikti lentoje paliekami visiems prieinamoje vietoje, kad

ateityje juos būtų galima panaudoti.

6. Renginio vedėjas ir dalyviai pasidalina savo nuomone apie renginį, dalykus kurie jiems patiko

ir kuriuos rekomenduotų tobulinti.

7. Renginio vedėjas padėkoja visiems dalyvavusiems.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Ištekliai, pasiekiami internetu, gali būti išsaugomi panaudojant priemonę „Pinterest“. Pinterest yra

socialinis tinklas, kuriame vartotojai dalinasi tikslinėmis nuorodomis, atitinkančiomis pasirinktą

temą. Nuorodose gali būti paveikslai, filmukai, ar kitokio tipo vizualinė medžiaga. Šia priemone

vartotojas susikuria virtualią lentą, ant kurios kabina jam aktualias nuorodas tam, kad nepamestų

naudingos informacijos ir bet kada vėliau galėtų ją pasiekti. Vartotojas gali turėti kelias virtualias

lentas skirtingomis temomis, tad nuorodos nepasimeta ir jas lengva surasti. Dirbant kolektyve, kurio

narius sieja panašūs pomėgiai, ar to paties tipo aktualijos, „Pinterest“ praverčia ir tuo atveju, kad

norima pasidalinti informacija, nes toje pačioje virtualioje lentoje informacija dalintis gali keli

asmenys. Vartotojo sukurta virtuali lenta praverčia kitiems, net ja nesidalinant, nes jis pasiekiama

internetu.

Naudingos nuorodos

Filmukas, pristatantis „Pinterest” priemonę www.about.pinterest.com/en

BBC - Aktyvus „Pinterest“ panaudojimas, švietimo tikslais www.bbcactive.com/BBCActiveIdeasandResources/UsingPinterestforEducation.aspx

„Šio renginio tema buvo „Sveikata ir sveikas gyvenimo būdas“. Dalyviai buvo paprašyti atsinešti savo pasirinktus

informacijos šaltinius ir pristatyti, kuo ten pateikiama medžiaga jų nuomone yra naudinga ir gali praversti kitiems.“

„Renginys pasižymėjo energija ir prasmingumu. Visi dalyviai pasidalino naudojamais ištekliais ir jų kopijas prisegė lentoje.

Ši patirtis leido pasinaudoti žmonių skirtingumu ir jų surinktais šaltiniais. Buvo smagu, kad visi dalyvavo šioje veikloje ir

buvo susidomėję.“ (Organizatoriai)

„Man patiko pasidalinti savo šaltiniais ir sužinoti kolegų informacijos šaltinius“.

„Labai naudinga pasidalinti turimais šaltiniais su kolegomis, tačiau renginio tema turi būti

aiški prieš renginį, kad renginio kokybė nenukentėtų.“

(Dalyviai)

4 metodas: Profesionali galerija/paroda

Trumpas metodologijos pristatymas

Dalyviai dirba mažose grupelėse, siekdami sukurti stendą. Kuriuo jie, parodos metu, pasidalins su

kitais grupės nariais. Stendo kūrimo tikslas yra pasidalinti savo asmenine mokymosi patirtimi,

mokymosi būdais ar su tuo susijusiais įdomiais faktais. Dalyviai, dirbdami mažose grupelėse mokosi

bendradarbiavimo bei semiasi patirties vieni iš kitų.

Surinkta informacija taip pat gali būti naudinga ir kitiems mokytojams, tad rekomenduojama

pasidalinti patirtimi su kolegomis kurie negalėjo dalyvauti renginyje.

Sukurta paroda gali būti demonstruojama pasirinktą laiko tarpą, priklausomai nuo patalpos, laiko

planavimo ir kitų niuansų.

Pasiruošimas

Dalyviai yra paskirstomi į mažas grupeles, jiems paaiškinama užduotis, minimalūs užduoties atlikimo

reikalavimai ir priemonės, leidžiančios sukurti stendą (pavyzdžiui: dideli popieriaus lapai, spalvoti

flomasteriai, klijai ir kt.). Siekiant dalyvių didesnio pasitenkinimo užduoties atlikimu, siūlome pranešti

apie šio tipo renginį kelias dienas ar savaites, prieš jai įvykstant. Tai leis dalyviams apgalvoti ką jie

nori pavaizduoti ir kokių priemonių jiems gali prireikti papildomai.

Dalyvių skaičius

Neribojamas, tačiau reikia apgalvoti, kad sukurtų meno kūrinių skaičius būtų pakankamas, juos

komponuojant pasirinktoje galerijoje ar klasėje. Jei susiduriate su nepakankamu dalyvių skaičiumi,

primename, jog mažą grupę gali sudaryti ir du asmenys.

Darbo erdvė

Meno galerija, skirta demonstruoti meno kūrinius, erdvė ekspozicijai, ar kabinetas mokykloje.

Laiko planavimas

Šio metodo realizavimui, yra būtinos mažiausiai dvi dienos. Pirmoje dalyje dalyviai sukuria savo

stendus ar „meno kūrinius“, o antroje dalyje juos pristato parodos metu (tradiciškai pristatymo dalis

trunka apie valandą.

1 etapas: Pasiruošimas prieš užsiėmimą

Dalyviai turi turėti laiko pasiruošti šio tipo veiklai. Atitinkamai pagal dalyvių poreikius, amžių ir kt. pasiruošimo laikas gali būti skirtingas, pvz.: pradinių klasių mokiniams gali užtekti kelių dienų, pasiruošti užduočiai, o jei užduotis yra planuojama suaugusiųjų grupei, tuomet rekomenduojama skirti 2 savaičių pasiruošimo laikotarpį. Stendo kūrimui rekomenduojama skirti nuo 1 iki 2 valandų.

2 etapas: Parodos diena

10 min.

Sukurtų darbų ruošimas pristatymui bei pristatymas

25 min.

Besimokantieji paskirstomi po penkis. Jiems skiriamos 5 minutės pristatyti savo temą. Jei klasėje yra didesnis dalyvių skaičius, šiam etapui turi būti skirtas ilgesnis laiko tarpas.

15 min.

Dalyviai gali giliau susipažinti su parodoje pristatomais darbais, užduoti autoriams klausimus.

20 min.

Dalyviai išsako savo mintis, susijusias su užduotimi ir ją trumpai įvertina. Organizatoriai padėkoja dalyviams už savo minčių pristatymą.

Vykdymas

1 etapas

1. Dalyviai yra išskirstomi į mažesnes grupes ir

jų paprašoma sukurti stendą, paminėta

tema. Paminima, kad atlikti darbai bus

pristatomi.

2. Susirinkusiems yra suteikiami reikalingi

įrankiai, leidžiantys įvykdyti užduotį.

Užduoties tema gali būti:

a. Sukurti stendą pateikta tema;

b. Sukurti stendą dalyviams aktualia, įdomia tema.

3. Atsižvelgiant į klasę, galima pateikti užduoties reikalavimus ir leisti atlikti šią užduotį iki

numatytos datos (tokiu būdu, mokiniai vykdys šią užduotį jiems priimtinu metu ir pristatys ją

tuomet, kai pristatys visi).

4. Pagrindiniai stendo reikalavimai, kurie turėtų būti aiškūs ir pateikti, pristatant užduotį (juos

galima papildyti):

- Stendo išmatavimai bei svoris;

- Teksto kiekis, šrifto stilius, dydis, kt.;

- Galimybė naudoti pavadinimus, paveikslus, reikalavimai jiems;

- Būtini reikalavimai, kurių realizavimas leidžia publikuoti sukurtą darbą;

- Reikalavimas, sukurti originalų stendą, jį pristatyti bei pasidalinti asmenine

mokymosi patirtimi, sukauptomis žiniomis ir kt.

- Tikslinė auditorija, kuriai bus pristatoma. Kolegos, mokyklos bendruomenės nariai.

2 etapas

1. Atėjus pristatymo laikui, visi prisidėję prie

renginio asmenys dalyvauja su savo paruoštais

stendais ir juos pristato profesionalios galerijos

stiliumi.

2. Renginio vedėjas paprašo kiekvienos grupės

pristatyti savo sukurtą stendą, papasakoti

plačiau kas yra turima omenyje bei atsakyti į

klausimus. (5 minutės kiekvienam pristatymui).

3. Kuomet visi darbai yra pristatyti, dalyviai gali

vaikščioti ir plačiau susipažinti su pristatomais

darbais bei užduoti klausimus kūrėjams.

4. Jei fiziškai yra įmanoma palikti darbus ilgesiai

peržiūrai, rekomenduojama tai ir padaryti. Jei tai

nėra įmanoma, tuomet būtų gerai darbus nufotografuoti ir daryti fotografijų parodą klasėje.

5. Po renginio visi dalyviai ir vedėjai išsako savo nuomonę apie renginį ir įvykdytą užduotį.

Galima pradėti diskusiją.

6. Vedėjas padėkoja dalyviams už savo minčių pristatymą ir dalyvavimą.

Metodo papildymo idėjos

Kuriantys dalyviai gali būti aprūpinti tiksliu

skaičiumi/specialiu rinkiniu daiktų, skirtų

įgyvendinti šią užduotį ir būti priversti įvykdyti

užduotį tik su pateiktais daiktais.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Ši užduotis taip pat gali būti realizuojama pasitelkiant informacines technologijas, kuomet

dalyviai ruošia stendus kompiuteryje ar planšetėje ir vėliau savo darbą pristato prieš visus

dalyvius.

Idėjos bei rasti ištekliai internete nebūtinai turi būti pateikti kaip paveikslai didelėje lentoje,

siekiant įgyvendinti šį metodą, galima lengvai išnaudoti programų, tokių kaip „Pinterest“, ar

„Padlet“ privalumus.

Sukurti stendai gali būti pagaminti bei pasidalinti su kitais, panaudojant skaitmeninius failus

ir internete esančias programėles. Šios programėlės gali būti puikus būdas dalintis

informacija, paveikslais, vaizdo įrašais, dokumentais ir kt. Svarbu nepamiršti, jog dažniausiai

šio tipo programos leidžia atverti sukurtus failus viešai, arba neleisti publikuoti dokumento.

Naudingos nuorodos

Pateiktoje nuorodoje (anglų kalba) galite sužinoti daugiau, kaip „Pinterest“ programa gali būti

naudoja švietimo tikslais mokykloje ir už jos ribų.

www.stevespanglerscience.com/blog/education-today/how-teachers-and-educators-can-use-pinterest-as-a-resource-in-and-out-of-the-classroom/

5 metodas: Minčių lietaus karuselė

Trumpas metodo pristatymas

Minčių lietaus karuselė (angl. Carousel Brainstorm, gallery walk arba rotating review) yra skirta, kad

dalyviai įsitrauktų į pamokos temą ir pajudėtų klasėje bei tikslingai bendrautų su kolegomis. Metodo

idėja yra labai paprasta. Klasė paverčiama į daug stotelių turintį miestą (tai nebūtinai turi būti

miestas, gali būti šalis, laboratorija, ar kt.). Kiekviena stotelė, kurią pasiekia dalyvis, yra skirta

kažkokiai temai, ar klausimo analizei. Visos susidariusios grupės juda nuo vienos stotelės link kitos,

atlikdamos užduotis, ar atsakydamos į klausimus.

Šis būdas ypač tinkamas, norint gauti kuo daugiau skirtingų dalyvių minčių ta pačia tema. Tokiu

atveju, stotelėse asmenys turi ant lapo pateikti mintis, susijusias su nurodyta tema, tačiau jos negali

kartotis su praėjusių grupių mintimis.

Pasiruošimas

Kiekvienoje stotyje turi būti po didelį popieriaus lapą, o kiekviena grupė turi turėti išskirtinės spalvos

flomasterių. Žinoma yra privaloma, kad kiekvienoje stotyje būtų paruošta aiški tema, arba pateikti

klausimai, į kuriuos dalyviai turi atsakyti.

Darbo erdvė

Produktyviausias darbas, kuomet grupę sudaro 4-5 nariai, tad stočių turėtų būti tiek, kiek yra grupių,

arba viena daugiau (siekiant, kad nesusidarytų laukiančių dalyvių eilės, kas gali išprovokuoti triukšmą

klasėje). Kiekvienoje stotyje turėtų būti po stalą.

Dalyvių skaičius

Neribojamas, tačiau šis metodas efektyviausias, kuomet klasėje susidaro kelios grupės ir jos dalinasi

idėjomis, stotyse nurodytomis temomis.

Laiko planavimas

Laiko planavimas gali būti reguliuojamas ir labai priklausomas nuo dalyvių skaičiaus bei sudarytų

stočių ir užduočių jose. Žemiau pateiktame pavyzdyje matyti užsiėmimo laiko planavimas, kuomet

klasėje yra 16-20 dalyvių ir veiklai galima skirti maždaug valandą.

5 min. Susirinkusiųjų sutikimas, supažindinimas su nauja veikla.

30 min. Laiko paskirstymo pavyzdys pateikiamas, įsivaizduojant, jog klasėje susidarė 4 grupės po 4-5 narius: 1 stotis – 5 minutės 2 stotis – 6 minutės 3 stotis – 7 minutės 4 stotis – 8 minutės 5 stotis – 4 minutės

15 min. Bendra diskusija

10 min. Pamokos dalyviai ir organizatoriai pasidalina asmeniniu grįžtamuoju ryšiu, jų nuomone kaip sekėsi mokytis šiuo metodu. Įvertina, ar būtų naudinga ateityje jį kartoti. Vedėjas padėkoja mokiniams už dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio dalyviai yra suskirstomi į grupes po 4-5 narius. Kiekviena grupė pradeda žaisti nuo

laisvos stoties ir tai laikoma jų kelionės pradžios stotele. Stotelių skaičius gali būti įvairus,

tačiau aprašytame pavyzdyje jų yra keturios.

2. Pirma stotis – kiekviena grupė perskaito stotelėje nurodytą klausimą ar temą ir bando

sugalvoti visus įmanomus atsakymus ar išdėstyti visas kilusias mintis ant stotyje pateikto lapo

popieriaus. Skiriamas laikas – 5 minutės.

3. Atlikus pirmos stoties užduotį, visos grupės, laikrodžio rodyklės kryptimi pereina prie kitos

stoties.

4. Antra stotis – kiekviena grupė perskaito šios stoties užduotį, tuomet ankstesnės grupės

atsakymus/pateiktas idėjas. Vėliau, naujai atėjusi grupė ant lapo surašo savo

atsakymus/mintis, tačiau nekartoja ankstesnės grupės pasiūlytų variantų. Šioje stotyje,

grupės turi 6 min, atlikti užduotį.

Papildoma minutė yra skirta

perskaityti ankstesnės grupės

atsakymus.

5. Atlikus antros stoties užduotį, visos

grupės, laikrodžio rodyklės

kryptimi pereina prie kitos stoties.

6. Ketvirtoje stotyje viskas kartojasi

taip pat, kaip ir prieš tai buvusiose.

7. Penkta stotis – visos grupės grįžta į stotis, nuo kurių pradėjo kelionę. Perskaito kitų grupių

atsakymus/idėjas ir jas įvertina.

8. Tuomet pradedama diskusija bei prašoma visų dalyvių išsakyti savo grįžtamąjį ryšį kaip jiems

sekėsi bei kokia jų reakcija į kitų grupių atsakymus.

Metodo papildymo idėjos

Siekiant kuo mažesnio šurmulio ir neaiškumo, dalyviai gali sėdėti savo darbo vietose, o lapai su

užduotimi ir kitų grupių atsakymais perduodami kitai grupei.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Vietoje stočių kūrimo ir jose pateikiamo didelio popieriaus lapo, galima panaudoti nešiojamą

kompiuterį, ar planšetę, leidžiančią lengvai ir greitai dalyviams surašyti ir pasidalinti savo idėjomis.

Naudingos nuorodos

Kas yra „Minčių lietaus karuselė“? www.serc.carleton.edu/introgeo/gallerywalk/what.html Minčių lietus ir idėjų peržiūrėjimas, panaudojant Minčių lietaus karuselės strategiją www.readwritethink.org/professional-development/strategy-guides/brainstorming-reviewing-using-carousel-30630.html

„Užduotis privertė dalyvius susimąstyti. Kuomet popieriaus lapai skriejo iš vienos į kitą grupę, matėsi jog dalyviams vis sunkiau sekasi sugalvoti ką nors naujo.“ „Metodas buvo labai naudingas, padėjo giliau suprasti temą.“ „Ši užduotis suaktyvino dalyvaujančius asmenis“

(Organizatoriai)

6 metodas: Parodyk ir Papasakok

Trumpas metodo pristatymas

Metodas Parodyk ir Papasakok (angl. Show and Tell) yra grįstas idėja, kad dalyvis pristato jam

aktualių, svarbų, ar temą atitinkantį daiktą ir apie jį papasakoja.

Istoriškai, parodyk ir papasakok metodas atsirado 1940 metais, jis buvo naudojamas darbui su

jaunais mokiniais. Tuomet, kiekvienas mokinys privalėjo į mokyklą atsinešti kokį nors objektą, jį

pademonstruoti kitiems ir apie jį papasakoti.

Dėl metodo paprastumo, lankstumo ir efektyvumo, parodyk ir papasakok metodas išpopuliarėjo ir

vyresnių mokinių ar suaugusiųjų mokymo procese. Tema, kurią turi atitikti atsineštas daiktas, ar

pristatymo tema, gali būti labai įvairi. Galima naudoti labai aiškią ir konkrečią renginio temą, arba

leisti dalyviui nuspręsti, apie ką jis kalbės ir ką pristatys.

Pasiruošimas

Susidomėję asmenys pakviečiami įsitraukti į veiklą, paremtą šiuo metodu.

Dalyviai turi turėti laiko pasiruošti šio metodo renginiui, apgalvoti kokį daiktą demonstruos,

apie ką kalbės. Privaloma, jog būsimi dalyviai būtų informuoti, kada ir kur vyks renginys.

Pateikiant dalyviams užduotį ir temą, pagal kurią jie turės pasiruošti pristatymui, yra būtina

apgalvoti, kad jie galėtų rinktis iš įvairių daiktų ir taip paversti užsiėmimą įdomiu jiems bei

organizatoriams. Dalykai, apie kuriuos būtų galima kalbėti:

Literatūra: renginio dalyvis gali pasidalinti skaityta knyga, ar straipsniu, kuris jo nuomone gali

būti vertingas kitiems.

Konferencijos, darbinės sesijos, kursai, vaizdo įrašai: dalyvis, ar net keli dalyviai gali pasidalinti

renginio, kuriame dalyvavo mintimis, perteikti renginio idėją, ar pakviesti į jo tęstini renginį

(jei tai yra planuoja).

Vizitai į įvairaus pobūdžio įstaigas, ekskursijos: dalyviai gali pasidalinti savo patirtimi, įgyta

vizituose po įstaigas, ar ekskursijose.

Edukacinio tipo filmukai: organizatoriai ar dalyviai gali pasiūlyti kitiems su užsiėmimo tema

susietus filmukus, kurie jų nuomone gali būti naudingi.

Išmaniųjų telefonų programėlės: dalyviai gali pademonstruoti ir papasakoti apie jų nuomone,

naudingą programėlę.

Narystė organizacijoje, visuomeninės veiklos: dalyvaujantys asmenys gali pristatyti veiklas ir

organizacijas, kurioms jie priklauso. Papasakoti ką jie ten veikia bei pakviesti kitus prisijungti

prie šių veiklių.

Įgūdžiai: galima pademonstruoti, kokius naujus įgūdžius kalbėtojas išmoko.

Naudingi ištekliai: galima pristatyti ir pasidalinti naudingais ištekliais, kurie gali padėti

mokymosi procese bei praplėsti žinias įvairiomis temomis.

Kita.

Gerb. Kolegos,

Pirmadienį, vasario mėn. 5 d., nuo 16.30 iki 17.30 val. Mes visi išmėginsime naują mokymosi metodą – Parodyk ir papasakok. Renginio vieta – 225 kabinetas.

Metodas Parodyk ir papasakok įtraukia visus dalyvaujančius asmenis. Siekiant kuo kokybiškesnio mokymosi proceso, prašome apgalvoti ir atsinešti daiktą, kuris prisideda prie mokymosi kokybės gerinimo ir mokinių įsitraukimo. Parodžius daiktą, būtina apie jį papasakoti, pavyzdžiui kaip šis daiktas padeda mokytis ar mokyti. Kiekvieno daikto pristatymas truks maždaug 5 minutes.

Dalyviai gali pristatyti knygas, žurnalus, lankstinukus, fotografijos įrankius, išmaniųjų telefonų programėles, kt. Pristatydami šiuos daiktus ar įrankius, galite pasidalinti idėjomis, kaip juos galima efektyviai išnaudoti, diskutuoti su kitais, užduoti klausimus auditorijai, bei kitiems pranešėjams.

Prašome patvirtinti savo dalyvavimą renginyje iki Sausio 30 d. Tai galite padaryti, užrašant savo vardą mokytojų kambaryje.

Pagarbiai,

Tomas

Dalyvių skaičius

Dalyvių skaičius neribojamas.

Kai kurie dalyviai gali norėti būti tik stebėtojais, bet ne pranešėjais. Tuomet svarbu, kad

renginyje būtų bent 4 – 6 pranešėjai.

Privalomas vedėjas.

Darbo erdvė

Patalpoje esančios kėdės turi būti paruoštos taip, kad visi dalyviai galėtų matyti asmenį, kuris

pristato.

Pageidaujama įranga, būtina pranešėjams.

Laiko planavimas

Laiko planavimas gali būti įvairus, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir kitų niuansų.

Rekomenduojamas renginio laikas yra viena valanda, tokiu atveju, dienotvarkė gali atrodyti štai taip:

10 min.

Dalyvių pasveikinimas bei renginio dienotvarkės ir metodo pristatymas.

20 min. Dalyvių pristatymai (kiekvienam pristatymui skiriama po 5 min.)

10 min.

Baigiamieji klausimai, komentarai apie renginį.

10 min.

Vedėjas, pristatytojai ir kiti dalyviai, pasidalina savo nuomone apie renginį, jį įvertina. Vedėjas padėkoja už dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio vedėjas pasisveikina, prisistato ir papasakoja dalyviams, koks yra renginio planas.

2. Kiekvienam, pristatymui pasiruošusiam,

dalyviui suteikiama galimybė pristatyti

paruoštą ir atsineštą daiktą. Pristatymo

trukmė – apie 5 minutes.

3. Pranešėjų eiliškumas gali būti priklausomas

nuo išreikštų pageidavimų, dalyvių sąrašo,

sėdėjimo vietos (pvz.: pagal arba prieš

laikrodžio rodyklę), arba pristatymo numerį

pranešėjai gali ištraukti kaip loterijos bilietą.

4. Dalyviai gali pasižymėti įdomias pranešimų

vietas, faktus, sugalvotus klausimus, ar

pasiūlymus kaip daiktą galima kitaip

išnaudoti. Jei ruošiamasi iš anksto, galima

sukurti ir išdalinti visiems dalyviams šabloną,

skirtą pasižymėti informacijai.

5. Renginio vedėjo viena iš atsakomybių yra

prižiūrėti, kad pranešimas neužsitęstų. Jis taip pat koordinuoja galimybę užduoti klausimus

pranešėjui, jų kiekį.

6. Galiausiai, dalyviai ir renginio vedėjas pasidalina savo nuomone apie renginį ir jį įvertina.

7. Renginio vedėjas visiems padėkoja už dalyvavimą.

Metodo papildymo idėjos

Šis metodas yra orientuotas į draugiško, „kavinės“ tipo pasisėdėjimą ir bendravimą tarp kolegų, arba

bendramokslių. Pranešėjai nebūtinai turi stovėti prieš auditoriją, jei dalyvių nėra labai daug, galima

ir draugiškai, rateliu susėdus pristatyti pasiruoštą daiktą. Tokiu būdu, dalyviai labiau įtraukiami į

pristatymus bei dalyvauja klausimų ir atsakymų sesijoje.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Šis metodas yra įmanomas ir išnaudojant internetinio seminaro teikiamas galimybes, kur savo

pristatymus gali įvykdyti apie 3 – 4 dalyviai.

Naudingos nuorodos

Parodyk ir Pasakyk – puikus metodas suaugusiesiems

www.youtube.com/watch?v=jE6xNwsws2Q

„Patogus ir lengvas būdas pasidalinti informacija su kolegomis bei

išsakyti savo nuomonę. Manau, kad visa administracija turėtų būti

įtraukta į šią veiklą.“

„Puikus būdas pasidalinti informacija, patirtimi ar talentu. Labai

naudinga, tikrai rekomenduoju kitiems.“

„Nepakartojama galimybė pasidalinti profesine patirtimi. Gavau

puikių idėjų, kurias panaudosiu darbe!“

„Bendradarbiavimas yra mokymosi raktas, kurio išnaudojimui

neturime pakankamai laiko, tad šis užsiėmimas buvo labai

naudingas!“

(Dalyviai)

Šablonas, skirtas pasižymėti pranešimų informacijai

Metodo išbandymo data: Vieta:

Pavadinimas:

Pristato:

Ar aš galėčiau tai panaudoti? TAIP/NE

Iš kur / kaip aš tai galiu gauti/ tai įgyti?

Pavadinimas:

Pristato:

Ar aš galėčiau tai panaudoti? TAIP/NE

Iš kur / kaip aš tai galiu gauti/ tai įgyti?

Pavadinimas:

Pristato:

Ar aš galėčiau tai panaudoti? TAIP/NE

Iš kur / kaip aš tai galiu gauti/ tai įgyti?

Pavadinimas:

Pristato:

Ar aš galėčiau tai panaudoti? TAIP/NE

Iš kur / kaip aš tai galiu gauti/ tai įgyti?

Pavadinimas:

Pristato:

Ar aš galėčiau tai panaudoti? TAIP/NE

Iš kur / kaip aš tai galiu gauti/ tai įgyti?

Pavadinimas:

Pristato:

Ar aš galėčiau tai panaudoti? TAIP/NE

Iš kur / kaip aš tai galiu gauti/ tai įgyti?

7 metodas: Žaibiška kalba

Trumpas metodo pristatymas

„Žaibiškos kalbos“ metodas yra puikus būdas mokytis, kuomet organizuojamame renginyje yra nuo

6 iki 10 lektorių, pasiruošusių kuo greičiau ir įdomiau pristatyti savo mintis kolegoms. Pagrindinė

pristatymo taisyklė yra tai, jog vienas pristatymas negali viršyti 5 minučių.

Ši veikla yra pripažinta kaip įdomus, linksmas ir gyvas minčių dalijimosi būdas. Tai yra ypač svarbu, ir

naudinga, kuomet kolegos būna pavargę nuo ilgų ir varginančių pristatymų.

Šio metodo tikslas yra suteikti galimybę dalyviams pasidalinti savo žiniomis ar patirtimi su kolegomis.

Svarbiausias dalykas kiekvieno lektoriaus kalboje turi būti vienas, arba daugiausiai du pagrindiniai

akcentai, kurie yra aiškiai ir trumpai pabrėžiami kalboje. Norint kokybiškai pasiruošti šiai kalbai,

rekomenduojama lektoriams ne tik apgalvoti, ką kalbės per skirtą laiką, bet ir kelis kartus

pasipraktikuoti, norint neištempti pačio pranešimo.

Kai kuriems pristatymams galima panaudoti skaidres, tačiau jos turi būti labai gerai apgalvotos ir jų

turi būti kuo mažiau (maksimalus leistinas skaidrių skaičius – 3).

Pasiruošimas

Galimi renginio lektoriai pakviečiami aktyviai sudalyvauti planuojamoje veikloje ir pasidalinti

savo mintimis ar žiniomis, pagal „Žaibiškos kalbos“ metodą. Visi dalyviai (lektoriai ir pasyvūs

dalyviai) turi gauti išankstinę informaciją apie renginio vietą ir laiką.

Renginio tema gali būti detali ir konkretizuota, arba galima leisti patiems lektoriams nuspręsti

jų pranešimo temas.

„Žaibiškos kalbos“ metodo realizavimas reikalauja organizuotumo ir atsakingo rengėjų darbo.

Siekiant profesionalaus renginio, rekomenduotina, kad visi lektoriai atvyktų bent 10 minučių

anksčiau nei prasideda renginys, tam kad pasiruoštų pristatymui, būtų aiškus pristatymų

eiliškumas ir užimtų savo vietas pirmoje eilėje.

Organizatoriai turi numatyti patogų ir aiškų būdą kaip pranešti lektoriui kiek laiko liko iki

pristatymo pabaigos.

Dalyvių skaičius

Rekomenduojama, kad pranešėjų būtų ne daugiau nei 10. Klausytojų skaičius neribojamas.

Vedėjas, kuris atsakingas už laiko planavimą ir pranešimų eiliškumo palaikymą.

Darbo erdvė

Salė, kurioje klausytojams paruoštos sėdėjimo vietos, atsuktos į sceną.

Paruošta scena lektoriams. Joje turi būti visa reikalinga įranga lektoriams.

Laiko planavimas

Laiko planavimas gali būti įvairus, svarbiausia nepamiršti, kad vienam lektoriaus pranešimui negalima

skirti daugiau, nei 5 minutes. Renginio trukmė labai priklauso nuo lektorių skaičiaus, tačiau

dažniausiai šio tipo renginys trunka apie valandą. Laiko planavimo pavyzdys:

5 min.

Dalyvių sutikimas, pristatymas ir dalyvių supažindinimas su renginio dienotvarke.

30 min.

Šiame laiko planavimo pavyzdyje turi būti skirtas laikas 6 lektorių pristatymams po 5 minutes kiekvienam.

10 min.

Dalyvių klausimai, komentarai, pasisakymai.

15 min.

Dalyviai bei organizatoriai pasidalina savo nuomone apie renginį ir užpildo vertinimo anketą. Renginio vedėjas padėkoja dalyviams už dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio vedėjas pristato kokiu tikslu yra organizuojamas šis renginys ir dalyviams trumpai

pristatoma dienotvarkė.

2. Renginį moderuoja vedėjas, pristato kiekvieną lektorių, prižiūri, kad pristatymai neužtruktų

ilgiau nei planuota.

3. Renginio vedėjas gali užduoti klausimus lektoriams, ar paskatinti diskusiją (priklauso nuo

susiklosčiusios situacijos.

4. Pasibaigus visiems pristatymams, klausimams ir diskusijoms, dalyviai ir organizatoriai

pasidalina savo nuomone apie renginį ir jį įvertina gautoje renginio vertinimo anketoje.

5. Renginio vedėjas padėkoja dalyviams už dalyvavimą.

PechaKucha priemonė

PechaKucha yra priemonė, skirta kurti trumpas (6 minučių) prezentacijas. Vizualios skaidrės, skirtos

prezentacijai yra paremtos nuotraukomis ir paveikslais. Visos skaidrės, paruoštos su šia, internetu

pasiekiama priemone yra demonstruojamos po 20 sekundžių. Maksimaliai pristatyme galima pateikti

iki 20 skaidrių.

Šį metodą sukūrė Astrid Klein ir Mark Dytham, įkūrę „Klein Dytham architecture“ įmonę. Šis

pristatymo formatas yra skirtas prezentacijoms, vykstančiomis 8-14 asmenų grupėse. Dirbdami

kartu, kiekvienas iš jų pristato savo skaidrių rinkinį, po 20 skaidrių, kiekvienai iš jų skiriant po 20

sekundžių. Skaidrių rodymo laikmatis nustatomas programiškai, dėk ko kalbėtojas negali pristatinėti

ilgiau, nei planuojama. Šis skaidrių formatas priverčia pristatymą vykdyti konkrečiai, greitai, aiškiai ir

pagal gerai parengtą prezentacijos planą. Tai neleidžia užtempti pristatymo (kas ganėtinai dažnai

nutinka pristatymuose).

Pasaulyje populiarėja „PechaKucha naktys“ tai yra vieši renginiai, kuomet norintys pristato įdomią

temą pagal PechaKucha metodą. Iki šiol, oficialiai „PechaKucha naktys“ vyko daugiau nei 700 miestų

visame pasaulyje.

Šios prezentacijos yra puikios mokyklose bendruomenių, darbuotojų ar net mokinių susirinkimuose.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Norint realizuoti šį metodą, taip pat galima panaudoti “Office Mix" priemonę, sukurtą įmonės

Microsoft ir skirtą informacijos dalijimuisi, bei interaktyvumo kūrimui.

Naudingos nuorodos

Kaip vykdyti šį metodą: www.perl.com/pub/2004/07/30/lightningtalk.html PechaKucha 20x20, dažniausiai užduodami klausimai: www.pechakucha.org/faq

„Po kiekvienos prezentacijos vyko 5 minučių atvira diskusija. Viso renginio metu buvo 5 prezentacijos. Visas renginys skatino naujas idėjas, netgi minčių lietų. Šauniausia dalis buvo tuomet, kai dalyviai pasidalino savo gerosios praktikos patirtimis, surinktomis iš skirtingų mokyklų. Renginio struktūra skatino lengvą minčių dalinimąsi ir dalyviams buvo lengva suprati informaciją, kurią pateikė pranešėjai. Manome, kad šio tipo renginys pavyko ir nors jis nebuvo reikalaujantis daug organizatorių darbo, tačiau jo eiga buvo puiki. Planuojame ir toliau rengti šio tipo susirinkimus.“ (Organizatoriai)

„Labai efektyvus būdas išanalizuoti temą iš skirtingų perspektyvų. Skirtingi pristatymai leido dalyviams rasti juos dominančius akcentus ir išreikšti savo nuomonę“ „Puikus minčių dalijimosi forumas. Idealus būdas informacijos dalijimuisi – daug informacijos per trumpą laiko tarpą.“ „Mano, kaip dalyvio patirtis buvo šauni. Pristatymai įtraukė į veiklas, skirtingi pristatymai ir jų efektyvumas įtraukė visus. Sužinojau kaip yra dirbama skirtingose mokyklose – žadu panaudoti sužinotą informaciją darbo praktikoje.“

(Dalyviai)

8 metodas: Greitasis susipažinimas

Trumpas metodo pristatymas

Greitasis susipažinimas (angl. Speed Geeking), leidžia didelei grupei dalyvių greitai judėti klasėje ir

susipažinti su vis kitokia informacija, kuri yra pateikiama prie skirtingų stalų toje pačioje klasėje.

Dažniausiai viena prezentacija trunka nuo 5 iki 10 minučių. Kadangi dalyviai yra paskirstomi į mažas

grupeles, prezentacija orientuota į asmenį bendravimą. Tai padeda mokantis palaikyti asmeninį ryšį

su pranešėju.

Greitasis susipažinimas taip buvo pavadintas dėl labai populiaraus pasaulyje, greitųjų pasimatymų

pavadinimo. Šis metodas yra panašus į kavinės stiliaus darbo sesiją, tačiau skatina didesnį darbo

greitį.

Pasiruošimas

Paskirtas renginio vedėjas.

Dalyviai gali rinktis, ar būti lektoriumi ir pristatyti temą, ar dalyvauti klausytojo teisėmis.

Visi dalyvaujantys asmenys turi iš anksto gauti informaciją apie renginio vietą, datą ir laiką.

Pranešimus jungianti tema gali būti pateikta anksčiau, arba lektoriai gali ją pasirinkti bendru

sutarimu.

Lektoriai turi vykdyti pristatymus griežtai, pagal metodo taisykles.

Lektoriai, jei yra būtina dėl jų pranešimų, turi pasirūpinti kompiuterine įranga. Gali būti, kad

pristatymams taip pat reikės didelių popieriaus lapų, flomasterių ir kt. priemonių. Šio tipo

priemonėmis turi pasirūpinti organizatoriai.

Rekomenduojama realizuoti šį metodą erdviame kabinete. Tokiu būdu, bus pasiektas

geriausias rezultatas.

Dalyvių skaičius

Pakankamas dalyvių skaičius yra, kuomet yra 4 lektoriai, o klausytojų skaičius yra nuo 4 iki 6,

prie kiekvieno lektoriaus stalo.

Šis metodas taip pat puikiai tinka ir didesnei dalyvių grupei.

Darbo erdvė

Turi būti pasirūpinta mažais stalais, skirtais prezentacijoms. Jie išdėstyti ratu, kad klausytojai

turėtų pakankamai vietos išoriniame rate, o už stalų, lektoriai galėtų patogiai įsitaisyti

vidiniame rate. Kiekvienas lektorius turi turėti po vieną stalą.

Būtina pasirūpinta dideliais popieriaus lapais rašymui, flomasteriais bei vandeniu, skirtu

lektoriams ir dalyviams atsigerti.

Laiko planavimas

Laiko planavimas priklauso nuo metodo naudotojų poreikių, tačiau verta priminti, kad metodas yra

skirtas greitam darbui. Priklausomai nuo dalyvių ir lektorių skaičiaus, laiko planavimas keičiasi.

Žemiau pateiktame pavyzdyje, metodui skiriama viena valanda ir laiko planavimas atrodo taip:

10 min.

Dalyvių pasveikinimas bei renginio dienotvarkės ir metodo pristatymas. Dalyvių temų pristatymai.

30 min.

Grupės aplanko lektorių stalus. Šiuo atveju, laikas yra paskirstomas 6 lektoriams po 5 minutes.

10 min.

Baigiamieji klausimai, komentarai apie renginį.

10 min.

Vedėjas, pristatytojai ir kiti dalyviai, pasidalina savo nuomone apie renginį, jį įvertina. Vedėjas padėkoja už dalyvavimą.

Vykdymas

1. Renginio vedėjas pasisveikina, prisistato ir papasakoja dalyviams, koks yra renginio planas.

2. Renginio vedėjas trumpai pristato kiekvieną lektorių ir jo pasiruoštą temą.

3. Vedėjo atsakomybė yra prižiūrėti, kad pranešėjų pristatymai neužtruktų ilgiau nei planuota.

4. Renginio vedėjas paskirsto klausytojus į grupes. Grupių skaičius turi būti toks pats, kaip

pranešėjų.

5. Vedėjas garsiniu signalu praneša, kada lektorių

pristatymas baigiasi ir kada prasideda kitas

pristatymas.

6. Lektoriai visą metodo vykdymo laiką lieka prie to

pačio stalo ir savo pristatymus pateikia vis kitai

grupei klausytojų.

7. Pranešimai pasibaigia, kai visos klausytojų grupės

būna išgirdusios visų lektorių pranešimus.

8. Renginio vedėjas koordinuoja galimybę po pristatymų surengti klausimų, atsakymų sesiją.

9. Galiausiai, dalyviai ir renginio vedėjas pasidalina savo nuomone apie renginį ir jį įvertina.

10. Renginio vedėjas visiems padėkoja už dalyvavimą.

Naudingos nuorodos

Apie metodą: www.kstoolkit.org/Speed+geeking NHS Mokymo vadovas www.nhsiq.nhs.uk/media/2532572/nhs_iq_-_learning_handbook_-_speed_geeking.pdf Žemdirbių konferencija, naudojant Greitojo susipažinimo metodą www.agri.nv.gov/governorsconference/files/documents/2015-speed-geeking.pdf

Panaudok Greitąjį susipažinimą, savo fakultete! www.kimcofino.com/blog/2009/04/05/take-your-faculty-speedgeeking/

„Greitojo susipažinimo metodas buvo panaudotas siekiant supažindinti dalyvius su skirtingų sričių informacija. Šis

metodas leido palaikyti dalyvių dėmesį viso renginio metu.“

(Organizatoriai)

9 metodas: Stebėjimas

Trumpas metodo pristatymas

Stebėjimo metodas (angl. Job shadowing / Work shadowing) yra skirtas stebėti pasirinkto asmens,

kolegos darbą. Stebėjimo laikas priklauso nuo susitarimo, tačiau dažniausiai šio tipo stebėjimas

trunka vieną darbo dieną. Šis metodas padeda suprasti, kaip kiti atlieka panašius ar kitokius darbus,

pasimokyti iš jų patirties ir naudingus akcentus pritaikyti savo darbe.

Šis metodas padeda:

Susipažinti, kaip panašios darbinės funkcijos yra atliekamos kitose įstaigose, ar kitose

skyriuose.

Pagerinti kolegų darbą, jų atliekamų funkcijų vykdymą.

Sukurti galimybes susipažinti su naujais kolegomis, praplėsti pažinčių ratą, pasidalinti

patirtimis bei mokytis vienam iš kito.

Susipažinti su skirtingomis kolegų funkcijomis, supranti jų prasmę ir svarbumą.

Pasiruošimas

Dalyvis įvardija asmenį, kurį nori stebėti ir tai pristato renginio autoriui. Renkantis svarbu

atkreipti dėmesį į darbines pozicijas. Siekiant gauti kuo daugiau naudos, reikia sieti panašius

darbus, arba veiklas, kurias stebėtojas norėtų vykdyti ateityje.

Vedėjas turi įvertinti, ar stebėjimas gali būti naudingas.

Jei renginio vedėjas sutinka su pasirinkto asmens stebėjimu, tuomet dalyvis informuoja apie

tai norimą stebėti asmenį.

Svarbu kad visi dalyviai suprastų koks yra užduoties tikslas ir ką jie turėtų pastebėti ir išmokti

stebėdami vienas kitą.

Būtina suderinti tinkamą laiką stebėti asmenį ir kad stebimas asmuo su tuo sutiktų, bei tai

netrukdytų jo darbui, o stebintysis asmuo išmoktų kuo daugiau naudingų dalykų.

Dalyvių skaičius

Pagrindiniai asmenys šiame metode yra tas, kas mokosi(stebi) bei mokytojas(stebimasis

asmuo).

Privaloma turėti metodo vykdymo organizatorių/ koordinatorių, prižiūrintį kaip

realizuojamas metodas.

Laiko planavimas

Dažniausiai šis metodas trunka visą darbo dieną, tačiau trukmę galima keisti, atsižvelgiant į situaciją.

Vykdymas

1. Metodas vykdomas sutartu laiku ir vietoje.

2. Labai svarbi refleksija ir įvertinimas kaip sekėsi mokytis šiuo metodu. Grįžtamuoju ryšiu turi

pasidalinti abu dalyvavę metode asmenys. Būtų naudinga, jei dalyvių nuomonę išgirstų ir kiti

kolegos. Šioje dalyje galima atsakyti į klausimus:

a. Kokiu mastu buvo stebima? Ar tai atitiko užduoties tikslus? Kas patiko? Nepatiko?

b. Kaip vertinate mokymosi procesą? Kaip įgytą patirtį perkelsite į darbą/veiklą?

c. Ar dar dalyvautumėte tokioje veikloje? Ką patartumėte kitiems, dalyvaujantiems

ateityje?

3. Patirtis, įgyta šio metodo būdu gali būti papasakota kitiems per kolegų susitikimą, grįstą kitu

metodu, pavyzdžiui Parodyk ir papasakok, Šaltinių galerija, ar kt.

Naudingos nuorodos

Metodo gairės pagal Mančesterio Metropoliteno Universitetą

www.2.mmu.ac.uk/media/mmuacuk/content/documents/human-resources/a-z/guidance-procedures-and-handbooks/Job_Shadowing_Guidelines.pdf Darbas Stebėjimo metodu, Birkbeck – Birbeck Universiteto patirtis www.bbk.ac.uk/lod/services/workshadowing „Darbuokimės pagal Stebėjimo metodą“, Bucks New Universiteto projektaswww.cpdframework.aua.ac.uk/sites/default/files/null/Appendix%204%20Work%20Shadowing%20Advice%20%26%20Preparation%20Notes.pdf

„Skeptiškai žiūrėjau į šį metodą nes neįsivaizdavau, kur galėsiu tai panaudoti praktiškai. Tačiau po to, kai jį

išbandžiau, galiu drąsiai pasakyti, jog darbas šiuo metodu padeda efektyviai mokytis bei skatina empatiją kolegų

atžvilgiu. Esu tikras, kad nuo šiol naudosiu šį metodą savo darbe.“

(Dalyvis)

10 metodas: Aktyvus mokymasis judant

(Vizitai po įstaigas, stažuotės, praktiniai užsiėmimai)

Trumpas metodo pristatymas

Metodas “Aktyvus mokymasis judant” pritaikomas įvairiose veiklose, tačiau šiuo atveju bus

pristatoma tai, kas yra aktualu mokytojams ir mokyklos administracijai. Šis metodas susideda iš

daugelio įvairiapusiškų veiklų, tokių kaip: diskusijos su darbuotojais, kurių metu kalbama apie

skirtingas darbo sritis ir reikalavimus joms atlikti; profesinio tipo išvykas pusdieniui, arba dienai;

stažuotes, kur besimokantysis išvyksta darbuotis (įgauti patirties) kitoje institucijoje (stažuotė gali

trukti kelias dienas, ar net savaites).

Aktyvus mokymasis judant suteikia galimybes skirti daugiau laiko mokytis darbe bei sudalyvauti

realiose darbo situacijose, iš jų mokantis. Vadovams šis metodas puikus, nes jie gali stebėti

darbuotojus ir supažindinti juos, parodant ką galima išmokti iš kolegos, esančios šalia, ar kitoje

institucijoje.

Pasiruošimas

Prieš metodo realizavimą, būtina apskaičiuoti, kiek reikia organizatorių, kurie išspręstų visus, su

realizacija susijusius klausimus:

Vizito, stažuotės vietos parinkimas.

Profesinės žinios, įgūdžiai kuriuos reikia pagerinti.

Metodo panaudojimo būdas (stažuotė, kolegų vizitas ir kt.)

Laikas ir vieta, kur vyks planuojamas veikla.

Kaip reikia paskirstyti likusius darbe mokytus, kad nenuketėtų mokymo kokybė ir mokiniai

neprarastų pamokų.

Dalyvaujančių asmenų lūkesčiai, ko jie tikisi iš šios veiklos.

Susijusių su mokykla asmenų lūkesčiai (ko iš veiklos tikisi mokyklos bendruomenė, mokinių

tėvai, mokiniai, savivaldybių švietimo centrai).

Gautos žinios, įgūdžiai turi būti perteikti visiems kolegoms, kuriems tai įdomu, aktualu.

Svarbu, kad kelių asmenų stažuotė teigiamai paveiktų kuo didesnį kolegų ratą.

Dalyvių skaičius

Kuomet yra planuojamas trumpas vizitas, galintis sudominti daugumą kolegų, būtų naudinga

įtraukti į šią veiklą daugiau kolegų.

Stažuotes rekomenduojama organizuoti individualaus tipo, skirtas vienam, arba daugiausiai

dviem asmenims.

Laiko planavimas

Laiko planavimas labai priklauso nuo veiklos, kuri yra planuojama. Mokantis šiuo metodu, galima

užtrukti nuo pusdienio iki kelių savaičių.

Vykdymas

Metodo vykdymas priklauso nuo pasirinktos veiklos ir jam skirto laiko. Dažniausiai, į šio metodo

veiklas įeina šie etapai:

1. Kolega, darbuotojas išreiškia vadovybei pageidavimą dalyvauti šio tipo veikloje, arba ją

organizuoti.

2. Kolegos išskiria problemiškas situacijas darbe, kurias jie nori tobulinti bei kaip žinios, gautos

mokantis šiuo metodu galima jiems padėti tai išspręsti, arba pagerinti.

3. Dalyviai pasirenka veiklos vietą, kur jie jaučiasi emociškai gerai ir gali konstruktyviai dirbti. Tai

gali būti mokyklos erdvė, arba kabinetas kitoje miesto dalyje.

4. Galutinai suderinama vieta ir laikas. Apie tai informuojama mokyklos administracija (kuri

nuo pat pradžių turi žinoti apie darbuotojų pageidavimus).

5. Asmuo, organizuojantis metodo realizaciją, suderina visas smulkmenas, kurios yra būtinos

sėkmingam mokymosi procesui.

6. Pavaduojantys dalyvius, po jų grįžimo pasidalina savo patirtimi, kurioje dalyviai sužino kaip

sekėsi juos pavaduoti, su kokiomis problemos buvo susidurta, kas naujo buvo atlikta. Dalyviai

taip pat pasidalina savo patirtimi su pavadavusiais kolegomis.

Naudingos nuorodos

Stažuotė iš vidaus - Švietimo vystymo centro patirtis. www.ltd.edc.org/sites/ltd.edc.org/files/KantrovWhitePaper2.pdf Mokytojų pasiruošima stažuotei - GIECP bendruomenė

www.giecpcommunity.ning.com/teacher-externship-toolkit

„Labai nustebau dėl veiksmų, vykstančių dirbtuvėse. Tai atrodo kitaip, nei mokomoji informacija“ „Labai informatyvu bei veiksminga norint formuoti komandą.“

„Prasmingas renginys, suteikiantis galimybę praktiškai pamatyti tai, apie ką mokome pamokose. Taip pat tai skatina plėtoti ryšius ir galvoti apie naujus edukacinius projektus mokiniams“ „Tikslingai praleistas laikas, padedantis suprasti kaip organizacinė vadyba pasikeitė ir veikia šiomis dienomis“ „Puikus būdas suvienyti mokytojus ir praktikus bendram tikslui.“

(Dalyviai)

11 Metodas: Auksinė žuvelė stiklinėje

Trumpas metodo pristatymas

Šis metodas susideda iš dviejų, dalyvių suformuotų, ratų - vidinio ir išorinio. Vidinį ratą sudarantys

asmenys susėda ratu ant žemės, norėdami pasikalbėti (jie šiame žaidime yra auksinė žuvelė). Išorinio

rato dalyviai susėda taip, kad suformuotų išorinį ratą (stiklinę).

Auksinės žuvelės stiklinėje metodas puikiai tinka kūrybiškai įtraukti didelę žmonių grupę į mažą,

jaukią diskusiją. Tai atliekama paprastai, kuomet viena grupė pasakoja ir pasidalina savo nuomone

apie kitos grupės pasirinktą temą, tuomet apsikeičiama vaidmenimis.

Auksinės žuvelės stiklinėje metodas puikiai pasiteisina, kuomet vidiniame rate (auksinės žuvelės rate)

esantys asmenys turi skirtingą nuomonę apie dalykus, kuriais nori kalbėti kito rato dalyviai.

Pasiruošimas

Turi būti paskirtas renginio vedėjas.

Iš anksto pakviečiami dalyviai ir jiems suteikiama vieta vidiniame, arba išoriniame rate.

Visi dalyvaujantys asmenys iš anksto gauna informaciją apie renginio vietą, datą, laiką ir

renginio temą.

Vidinio rato nariai trumpai supažindinama su tema, metodu kuris bus naudojamas ir jų role.

Šiam metodui yra būtina didelė erdvė, pavyzdžiui aktų, arba sporto salė.

Dalyvių skaičius

Privalomas vedėjas

Nuo 4 iki 5 dalyvių vidiniame rate

Nuo 10 iki 12 dalyvių išoriniame rate.

Darbo erdvė

Du ratai sudaryti iš kėdžių. Kėdės turi būti išdėstytos taip, kad sudarytų vidinį ir išorinį ratus.

Laiko planavimas

Laiko planavimas gali būti įvairus tačiau šio metodo įgyvendinimas dažniausiai užtrunka apie

valandą. Laikas paskirstomas taip:

10 min.

Dalyvių pasveikinimas bei renginio dienotvarkės, metodo ir taisyklių pristatymas.

20 min.

Vidinio rato diskusija su vedėju.

15 min.

Baigiamieji klausimai, komentarai (dalyvauja visi dalyviai).

15 min.

Dalyviai ir organizatoriai pasidalina kaip jiems sekėsi mokytis šiuo metodu, užpildo trumpą renginio vertinimo anketą. Vedėjas padėkoja už dalyvavimą.

Vykdymas

1. Vedėjas pradeda renginį, papasakoja kokios planuojamos veiklos ir ko jomis siekiama.

2. Vedėjas trumpai papasakoja kokiomis temomis bus kalbama, kokia pagrindinė susitikimo

esmė. Po vedėjo įvadinio žodžio, diskusiją pradeda vidinis dalyvių ratas.

3. Vedėjas prižiūri diskusiją ir leidžia jai vystytis

tik vidiniame dalyvių rate.

4. Kartasi vedėjas gali užduoti klausimus

vidinio rato dalyviams, ar pasakyti

provokuojančias frazes tam, kad diskusija

vyktų.

5. Išorinio rato dalyviai klausosi diskusijos,

stebi kalbančiuosius ir reflektuoja.

6. Diskusijos pabaigoje, vedėjas gali užduoti

papildomus klausimus, sukelti papildomą

diskusiją, ar komentuoti. Šiuo metu dalyvauti

gali visi dalyviai (vidinio ir išorinio rato

asmenys).

7. Galiausiai visi dalyviai reflektuoja savo potyrius ir išsako savo nuomonę apie renginį.

8. Vedėjas padėkoja už dalyvavimą.

Metodo papildymo idėjos

Atvira auksinė žuvelė

Galima palikti papildomą kėdę vidiniame rate ir pakviesti prisėsti išorinio rato dalyvį. Tas asmuo turi

keistis ir dalyvavimas vidiniame rate turi būti trumpalaikis, gali būti apribotas visiems žinoma taisykle

Naudingos nuorodos

Apie metodą: www.kstoolkit.org/Fish+Bowl

12 Metodas: Mokymasis vizituojant

Trumpas metodo pristatymas

Metodas orientuotas į trumpus profesinius apsilankymus, kai maža mokytojų grupė lanko kitus

mokytojus jų darbo metu. Mokytojai gali būti tos pačios mokyklos darbuotojai, kitų įstaigų

darbuotojai ir pan. Šis metodas skatina gerosios praktikos dalinimąsi, problemų atskleidimą ir jų

sprendimą kartu.

Prieš vizitus dalyviai turi išsigryninti, į kuriuos aspektus bus kreipiamas didžiausias dėmesys. Šis

mokymosi būdas didina gerosios praktikos sklaidą, bendradarbiavimą ir darbą grupėse.

SVARBU! Metodas nėra skirtas vertinti individualius mokytojo gebėjimus ir jo darbą. Lankantys

dalyviai, matydami skirtingas praktikas mokosi, reflektuoja ir diskutuoja ko galima pasimokyti iš

matytų pavyzdžių, kaip jie gali išnaudoti gautas žinias.

Mokymasis vizituojant taip pat gali būti puikus būdas išgryninti sritis, kurioms yra reikalingas didesnis

administracijos dėmesys. Angliškai šis metodas taip pat žinomas pavadinimais: „learing walk“,

„classroom walk-throughs“, „quick visits“, „data walks“ ir „ instructional rounds“.

Pasiruošimas

Vedantysis visiems dalyviams pristato, kaip vyksta metodas, t. y. kokia yra lankytojų,

priimančio mokytojo/klasės užduotis, svarbiausi vizitavimo aspektai, planuojamas vizitavimo

grafikas, protokolas, kartu aptartas konfidencialumo reikalavimas ir kt.

Pasiruošimo susitikimas. Pakviečiami vizitacijos dalyviai, detaliai pasiruošiama vizitui,

sutariama tiksli data, pasirenkami pagrindiniai stebėjimo akcentai, išsiaiškinami dalyvių

lūkesčiai. Šiame etape nedalyvauja mokytojai, į kurių užsiėmimus bus vykstama.

Tuo pat metu galima turėti kelias vizituojančias grupes, su skirtingais dalyviais.

Dalyvių skaičius

Metodas geriausiai įsisavinimas, kuomet jame vienu metu dalyvauja nedidelė dalyvių grupė,

leidžianti mobiliai lankyti klases.

Tradiciškai, lankyme dalyvauja grupės vedlys ir du - keturi dalyviai.

Laiko planavimas

Laiko planavimas šiame metode yra lankstus, tačiau rekomenduojama kad visa veikla truktų iki 1.5

val. (planuojant tris skirtingus vizitus skirtingose klasėse, esančiose šalia). Žemiau pateiktas laiko

planavimo pavyzdys, kai metodo įgyvendinimui skirta 1,5 val.:

5 min. Trumpas priminimas dalyviams, kas buvo aptarta ir suplanuota pasiruošimo susitikime.

60 min. 20 minučių kiekvienai vizituojamai klasei. Iš jų: 10 minučių stebint veiklą klasėje ir 10 minučių refleksijai bei kelionei iki kitos klasės.

25 min. Apibendrinamoji diskusija, aptariant kas buvo išmokta, kaip tai galima pritaikyti praktikoje. Ieškomi būdai kaip galima viešinti gautąją gerąją patirtį.

Vykdymas

1. Vadovas sukviečia dalyvius apsitarti dėl planuojamo vizito.

2. Vadovas primena dalyviams šio metodo etapus ir pagal juos suplanuoja tolimesnę veiklą.

Rekomenduojama vizito metu orientuotis į vieno tipo elementus ir klasėje būti neilgiau nei

10 minučių. Keli pavyzdžiai, kokie gali būti domėjimosi elementai:

Pirmos 5 min. Kas vyksta? Strategijos kaip pradėti pamoką, pamokos tikslų pristatymas

Aplinkos elementai, skatinantys mokytis

Strategijos, įtraukiančios mokinius

Pasiteisinantys diferencijavimo metodai

Klausimų pateikimo būdai

Klasės vadybos sistemos

Kita

3. Sutartu laiku dalyviai susirenka vizituoti iš anksto žinomą mokytoją. Jie yra diskretiški ir laikosi

iš anksto aptartų taisyklių.

4. Po pirmojo vizito (trunkančio 5-10 min.) dalyviai išeina iš klasės ir trumpai aptaria matytus

elementus. Jų aptarimas turi būti draugiškas, nesmerkiantis. Galima įdomius dalykus

pasižymėti popieriaus lape.

5. Tuomet pereinama prie kitos klasės ir viskas vyksta taip pat kaip ir su pirmąją klase.

6. Kai baigiasi visi vizitai, dalyviai turi galutinį, apibendrinantį pokalbį, kurio metu aptaria ką

pamatė, galbūt ką nors planuoja panaudoti savo darbe. Jie taip pat turi apgalvoti, kaip

pasidalinti matyta gerąja praktika.

Metodo papildymo idėjos

Gali būti labai naudinga apibendrinti žinias, gautas iš vizitų ir jomis pasidalinti su kolegomis,

kurie nedalyvavo. Tai galima padaryti sukuriant naujienlaiškį, ar tiesiog kolegų susitikimo

metu.

Mokymasis vizituojant skirtas švietimo institucijoms, tokioms kaip mokyklos, aukštosios

švietimo institucijos, įvairūs centrai, tačiau šį metodą galima panaudoti, analizuojant ir ne su

švietimu susijusius klausimus.

Naudingos nuorodos

Mokytojų televizijos pristatomasis filmukas apie metodą www.teachingchannel.org/videos/the-learning-walk Mokslininkų nuomonės apie Mokymasis vizituojant metodą www.ascd.org/publications/educational_leadership/dec07/vol65/num04/Classroom_Walk-Throughs.aspx Kaip vyksta metodas Mokymasis vizituojant www2.k12albemarle.org/acps/staff/tpa/documents/learning_walks_overview.pdf Apie metodą www.aitsl.edu.au/docs/default-source/professional-growth-resources/Observation-Resources/how-to-guide---learning-walks.pdf?sfvrsn=2

13 metodas: paaiškink, parodyk, imituok ir atlik (EDIP)

Metodo aprašymas

EDIP yra akronimas, kuris reiškia: paaiškini (Explain), parodyti (Demonstrate), imituoti (Imitate) ir

atlikti (Practice).

EDIP mokymosi metodas yra naudingas mokantis/ perduodant gebėjimus vienam ar daugiau

besimokančiųjų. Šis metodas buvo sukurtas karinių pajėgų trenerių.

Pasiruošimas

Dalyviai pakviečiami dalyvauti sesijoje iš anksto numatyta tema.

Dalyviai turėtų gauti informacijos apie sesijos laiką, data ir vietą.

Sesijos organizatorius užtikrina, kad dalyviai turės visas sesijai reikalingas priemones.

Dalyvių skaičius

Metodas geriausiai veikia, kai sesijoje dalyvauja vienas arba maža grupė žmonių.

Sesijos organizatorius

Vietos parengimas

Tai priklauso nuo to, kokie gebėjimai bus demonstruojami ir vystomi.

Laiko planavimas

Nėra numatyto laiko. Jis priklauso nuo dalyvių skaičiaus, jų ankstesnės patirties, temos,

gebėjimo tipo, kompleksiškumo ir t.t.

Vykdymas

Sesija skirstoma į keturias dalis:

1. Paaiškinti: Sesijos organizatorius dalyviams žodžiu paaiškina ko jie išmoks ir kaip mokysis. Ši

dalis turėtų būti kuo trumpesnė ir paprastesnė.

2. Parodyti: Sesijos organizatorius dalyviams parodo gebėjimą, kurio ketinama išmokti bei

užtikrina, kad visi dalyviai gali gerai matyti demonstraciją.

Sesijos organizatorius neturėtų rodyti ir aiškinti tuo pat metu, nes dalyviams reikia

susikaupti konkrečiam veiksmui. Jei paaiškinimai yra būtini, geriausia palaukti, kol baigsis

demonstracija. Šioje dalyje svarbiau veiksmas, o ne aiškinimas.

3. Imituoti: Sesijos organizatorius pasiūlo dalyviams pamėginti imituoti atliktus veiksmus

veidrodiniu efektu. Organizatorius tikrina, kad dalyviai viską atliktų teisingai ir paklausia jų

nuomonės.

4. Atlikti: Sesijos organizatorius pasiūlo dalyviams keletą kartų patiems atlikti veiksmus.

Organizatorius nuolatos stebi dalyvius ir jų veiksmus. Dalyviai gali užduoti klausimus.

Jei reikia, sesijos organizatorius gali papršyti kolegų pagalbos, pristatant realias situacijas,

kuriose naudojami mokomi gebėjimai. Ši dalis gali trukti tiek, kiek reikia gebėjimui įsisavinti.

Naudingos nuorodos

EDIP - Sisteminis mokymosi metodas https://www.youtube.com/watch?v=aPh_U5QKI64

„Šis metodas yra labai neformalus, tačiau produktyvus, puikiai tinkantis dalintis patirtimis...“

„Puikiai tinka dalintis patirtimi. Aš neabejotinai jį naudosiu savo pamokų metu.“

´Visi mokytojai turėtų žinoti šį metodą – tai puikus mokymosi iš patirties ir mokymo per patirtį metodas.“

(Dalyviai)

14 Metodas: Standartizacija / Nuoseklumas

Trumpas metodo pristatymas

Standartizacija

Metodas užtikrina, kad mokytojai įvertintų mokinių pasiekimus ir realizuotų kokybės užtikrinimo

reikalavimus bei standartą, sukurtą siekiant užtikrinti darbo praktikos nuoseklumą. Standartizacijos

esmė yra lyginti esamą situaciją su visuotinai, ar instituciškai priimtu standartu. Vertinant būtina

sutarti bendruosius atskaitos taškus.

Šis procesas yra glaudžiai susijęs su bendradarbiavimo principais. Rekomenduojama, kad mokytojai,

administracija ir aptarnaujantis personalas galėtų apsvarstyti sėkmingą mokymosi procesą, remiantis

savo pačių, ar mokinių mokymosi patirtimi ir tai išnaudojant, rasti bendrą susitarimą dėl mokymo

standartų, kurie ateityje taptų įprastu ir savaime suprantamu mokymo standartu.

Nuoseklumas

Nuoseklumas padeda užtikrinti, kad būtų pritaikyti pradiniai mokymo proceso valdymo sprendimai.

Šiame procese turi dalyvauti visi mokykloje dirbantys asmenys. Jie dalinasi turima patirtimi, mokosi

iš kolegų patirties ir bando suprati, kaip turi vykti kokybiškas mokymasis. Nuoseklumo procesas gali

būti skirtas individualios mokyklos darbuotojams, arba galima pasikviesti dalyvius iš kitų švietimo

institucijų, centrų.

Vedėjas šiame susitikime padeda patikimai prižiūrėti dalyvių pasisakymus, jų pagrįstumą.

Pasiruošimas

Paskiriamas renginio vedėjas.

Nusprendžiama, koks mokymosi etapas vertinamas, analizuojamas susitikime.

Dalyviai iš anksto ruošiasi susitikimui. Jie gauna informaciją apie susitikimo laiką, datą, vietą,

informaciją kaip reikia pasiruošti, galbūt ką nors atsinešti (jei norima išdalinti ką nors visiems

dalyviams, būtina apsitarti su organizatoriais, sužinoti kiek vienetų medžiagos bus reikalinga).

Reikia užtikrinti, kad yra pakankamai laiko pasiruošti susitikimui, bei apgalvojamas susitikimo

laiko išdėstymas, siekiant gauti kuo kokybiškesnį metodo išbaigtumą.

Dalyvių skaičius

Nėra numatyto dalyvių skaičiaus, tačiau jų turi būti tiek, kad būtų kokybiškai ruošiama

informacija ir apgalvojamas jos tinkamumas.

Vedėjas.

Darbo erdvė

Darbo erdvė turi būti pritaikyta diskusijai. Stalai ir kėdės turi būti išdėstyti taip, kad dalyviai galėtų

matyti visus susirinkusius, kalbantį asmenį ir jo pateikiamą medžiagą.

Laiko planavimas

Kadangi šis metodas yra grįstas diskusija, nėra numatomas joks metodo vykdymo laikas. Svarbu kad

diskusija nebūtų per trumpa (dėl ko bus nepasiektas kokybiškas rezultatas) ir ne per ilga (dėl ko

dalyviai pervargs ir, tikėtina, kad kokybiško rezultato taip pat nebus pasiekta).

Vykdymas

Yra nemažai būdų, kaip galima vykdyti šį metodą. Keli iš jų pateikiami žemiau.

1 idėja: Bendras peržiūrėjimas

1 etapas

1. Paprasčiausias būdas, kaip įvykdyti šį metodą yra surinkti visus akredituotus mokymo būdus,

skirtus mokyti analizuojamą dalyką, arba spręsti esamą problemą, pavyzdžiui Švietimo ir

mokymo ministerijos siūlomus metodus, vadovėlius, kt. Juos pristatyti visiems dalyviams.

2. Pakviesti mokytojus, kad jie susitikimo metu nuspręstų, kurie iš pateiktų variantų jiems yra

tinkamiausi.

3. Paprašyti dalyvių pristatyti, kodėl jie pasirinko vieną ar kitą variantą. Jei pastebima, kad

trūksta informacijos, tai pasižymėti ir išsiaiškinus, surengti antrą susitikimą.

2 etapas

4. Galima paruošti svarbiausių kriterijų sąrašą, juo pasidalinti su dalyviais.

5. Paprašyti dalyvių vertinti pasiūlymus pagal sudarytą kriterijų sąrašą.

6. Dar kartą paprašyti dalyvių išrinkti jų nuomone tinkamiausią variantą.

7. Diskutuoti. Ar yra pastebėti kokie nors skirtumai? Kodėl?

8. Išsaugoti metodo naudojimo įrašus, ar aprašus ir prireikus juos peržvelgti.

2 Idėja: Problemos, ar sudėtingos situacijos peržiūra

Ši metodo panaudojimo idėja gali būti panaudojama siekiant išspręsti problemą, ar situaciją, su kuria

susiduria nemaža kolektyvo dalis, pavyzdžiui dėstant naują temą, įvairius programinius dalykus ir kt.

1. Paprašykite kiekvienam dalyviui pasiruošti po 2 pavyzdžius, iliustruojančius esamą problemą

(Situacijos sprendimas jau turėtų būti apgalvotas, arba įvykdytas).

2. Situacija su pavyzdžiais pristatoma. Išrenkamas visus sudominęs pavyzdys ir dalyviai

pasiskirsto vaidmenimis bei bando situaciją suvaidinti. Po to kiekvienas dalyvis vertina

susidariusią situaciją ir tai, kaip į ją buvo sureaguota. Paklausiama pristačiusiojo nuomonė

apie kitų pasiūlymus.

3. Tęsiama diskusija.

4. Užfiksuojami faktai, kurie buvo aptarti ir išsakytos nuomonės.

3 Idėja: Tipai, mokymo patirtys ir kaip jie vertinami

Vieno susitikimo metu yra orientuojamasi į vieno tipo problemas, mokymo patirtis ir kaip jos yra

vertinamos, įskaitant jų registravimo procesą, t.y. kiekvienas pasakotojas gali atsivesti liudininkus,

patvirtinančius iškilusią problemą, ar dokumentus, įrodančius problemos egzistavimą. Mokinių

liudijimai gali būti parašyti tėvų, siekiant užtikrinti jų realumą.

1. Liudijimai gali būti anonimiški, siekiant kuo geriau suprasti problemą.

2. Tuomet susirinkę dalyviai pasidalija konstruktyviomis mintimis apie papasakotą problemą.

3. Rekomenduoja įsirašyti naudingas paminėtas mintis, siekiant pagerinti standartizuotus

dokumentus ir norint atsiminti pasiūlymas bei sunkias situacijas mokykloje.

4 Idėja: Seno ir naujo standarto lyginimas

Ši idėja puikiai tinka, kuomet yra kuriamas naujas standartas, papildomas senas ar atsiranda nauja

kvalifikacijos kryptis, panaši į tai, kas yra senajame standarte.

1. Paruošti grupę žmonių, kurie atstovautų senąjį standartą susirinkime.

2. Įvertinti kokią probleminę situaciją, pagal naują standartą.

3. Išryškinti skirtumus tarp seno ir naujo (kuriamo) standarto.

4. Išsaugokite visus įrašus ir planus veiksmams, kurie turi būti pagerinti.

5 Idėja: Alternatyvūs pagrindimo būdai

Mokytojai ar dėstytojai gali pasidalinti su kolegomis alternatyviais būdais kaip galima pagrįsti ar

įrodyti esamą problemą (pateikti įkalčius).

1. Šie būdai susirinkimo metu pristatomi kolegoms.

2. Aptarimas vyksta diskusijos forma. Diskusiją apibendrina bendras nutarimas, ar galima

aptartuosius būdus įtraukti į standartą, ar to daryti negalima.

3. Išsaugomi susirinkimo įrašai, kurie vėliau vėl gali praversti, sprendžiant kitokio tipo

problemas.

Naudingos nuorodos

Naudojimo praktika - fenews.co.uk

www.fenews.co.uk/featured-article/standardising-practice Nuoroda, skirta vidinei standartizacijai – NI Curriculum www.ccea.org.uk/sites/default/files/docs/curriculum/assessment/guidance_on_internal_standardisation.pdf Nuoseklumas – Naujojo pietų Velso Švietimo departamentas www.curriculumsupport.education.nsw.gov.au/consistent_teacher/moderate.htm

„Galimybė konstruktyviai diskutuoti apie užduočių kriterijus – tai buvo ypač

naudinga naujiems komandos nariams, tačiau ir senieji darbuotojai išėjo iš

susitikimo gavę naudos“

(Dalyvis)

(Dalyvis)

Standartizacijos susitikimo protokolas

Esama problema:

Data:

Pristatantys asmenys:

Trumpas aprašymas

Sutarti veiksmai Atsakingas asmuo Įgyvendinimo

data

15 Metodas: Pedagoginių knygų klubas

Trumpas metodo pristatymas

Pedagoginių knygų klubas veikia panašiu principu kaip įprastas knygų klubas. Mokytojai susirenka

vienoje vietoje tris – keturis kartus per metus, norėdami aptarti perskaitytas knygas, kurios yra

susijusios su jų darbine veikla ir buvo nuspręstos perskaityti.

Pasiruošimas

Knygų klubo nariai iš anksto sutaria kokias knygas jie perskaitys iki kito susitikimo. Taip pat

yra sutariama kito susitikimo laikas ir vieta. Priminimas apie susitikimą gali būti patalpintas

mokytojų kabinete ar kitoje matomoje vietoje.

Nariai prižada, jog perskaitys rekomenduojamą ir bendru sutarimu išrinktą knygą.

Susitikimas vyksta jaukioje ir patogioje aplinkoje. Rekomenduojama pasirūpinti užkandžiais

bei gėrimais (kava ir arbata).

Jei mokykla gali užsisakyti knygų, tuomet jomis pasirūpinama tinkamu laiku (kad jos pasiektų

knygų klubo narius laiku) ir išdalinamos visiems knygų klubo nariams.

Susitikimo vedėjas paruošia temas, ar klausimus pokalbiui ir veda pedagoginių knygų klubo

susitikimą.

Knygų idėjos

Jei organizuojate pirmąjį klubo susitikimą ir nežinote, kokias knygas rinktis, pateikiame kelis

pasiūlymus:

Medijinis ugdymas: švietimas, lavinimas ir mokymas apie žiniasklaidą, Rosita Uznienė

Kaip sklandžiai mokytis, Madeleine Deny

Sėkmės mokytojai, Ivan R. Misner ir Don Morgan

Mokinių ir mokytojų komunikavimas lietuvių bendrine tartimi, Janina Bukantienė

Real Happiness at Work by Sharon Salzberg

Mokinių lygios galimybės ir ribojimai bendrojo ugdymo mokykloje, Liudmila Rupšienė, Ilona

Klanienė, Gražina Šmitienė, Džiuginta Baraldnes

The Leader in Me by Stephen R. Covey

Open: how we’ll work, live and learn in the future by David Price

The Element: How finding your passion changes everything by Ken Robinson

Dalyvių skaičius

Dalyvių skaičius turi būti pagrįstas ir lengvai suvaldomas. Rekomenduojama, kad vienoje grupėje

būtų nuo 8 iki 10 dalyvių, tačiau galimos truputį didesnės, ar mažesnės dalyvių grupės.

Darbo erdvė

Geriausiai tinka jauki erdvė, kurioje dalyviai jaustųsi laisvai, maloniai.

Laiko planavimas

Rekomenduojama susitikimą pradėti maloniu įvedančiu pokalbiu bei vaišėmis. Geriausia būtų, kad

šis susitikimas užtruktų iki pusantros valandos, tačiau susitikimas gali užtrukti ir trumpiau,

priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. Jei dalyvaujantys asmenys yra labai užimti, galima

susitikimą vykdyti per pietų pertrauką.

Vykdymas

1. Susitikimo vedėjas pasveikina visus susirinkusius.

2. Skiriamas laikas dalyvių tarpasmeniniam bendravimui, geresniam vienas kito pažinimui.

Vedėjas pradeda diskusiją apie perskaitytą knygą.

3. Vedėjas moderuoja diskusiją, užduota aktualius, tinkamus klausimus. Skiltyje „Naudingos

nuorodos“ rasite idėjas, kokius klausimus būtų naudinga užduoti. Kadangi šis knygų klubas

yra glaudžiais susijęs su švietimo sfera, būtų labai naudinga, jei susitikimus vedantis asmuo

būtų šios sferos žinovas, arba ja domėtųsi.

4. Visi yra dar kartą pakviečiami dalyvauti diskusijoje.

5. Esminiai išsakyti faktai turi būti pažymėti organizuojamų asmenų ir visiems dalyviams

pateikti, kaip trumpas susitikimo protokolas. Šis dokumentas gali būti pateiktas susitikimo

metu arba po jo.

6. Susitikimo pabaigoje klubo nariai sutaria kito susitikimo datą ir laiką (tai yra aktualu, nes jie

turi žinoti, kada turi būti pasiruošę diskusijai).

7. Vedėjas padėkoja klubo nariams, pateikia trumpą renginio refleksiją (siekiant gerinti klubo

susirinkimus).

Informacinių technologijų teikiama nauda

Galima sukurti internetinį knygų klubą, arba apie knygą galima diskutuoti tam sukurtame

tinklaraštyje. Šių diskusijų būdų teigiamumas yra toks, jog klubo nariai dalyvauja diskusijoje tuomet,

kai jie turi tam laiko bei galimybių. Siekiant kokybiško bendravimo, rekomenduojama diskutuojant

internete turėti vadovą, kuris užduos klausimus, sieks gilesnės knygos analizės.

Naudingos nuorodos

Jossey – Bass Knygų klubas, skirtas profesiniam tobulėjimui www.scribd.com/doc/132710748/Tips-for-Your-Professional-Development-Book-Club Viešas Mokytojų knygų klubas: viešinti ir skatinti profesinio tobulėjimo kultūrąwww.edutopia.org/blog/teacher-book-clubs-promoting-professional-development-cheryl-boes

Knygų klubą vedančių asmenų atsiliepimai apie šį metodą (PAL projekto pilotavimo metu):

pagal Sharon Salzberg

„Atvira: kaip mokysimės ir dirbsime ateityje“, Pagal David Price

Vyko gyva ir daug aspektų apimanti diskusija. Pozityviai nusiteikę dalyviai dalinosi savo mintimis apie perskaitytą knygą, o ji buvo skirta pedagoginį darbą dirbantiems asmenims.

„Susitikimo tikslas buvo sukurti balansą tarp užuojautos ir empatijos, reikalingos mokant vaikus bei išpildant mokytojo asmeninius poreikius. Dažnai tikimasi, kad tai išspręs mokyklos vadovybė, arba bent jau sureguliuos mokinių elgesio problemas. Knygos skyriuje, pavadinimu „Komunikacija ir ryšiai“, visų dalyvių nuomone buvo išskirtas kultūrinis nuvertinimas, dalyvių nuomone, tai yra labai svarbu jų mokyklose.“

„Klubo nariai, knygos aptarimą įvertino kaip puikų būdą analizuoti bendravimo technologijas, bei aptartus būdus įvertino kaip galimas ateities švietimo kryptis.“

„Vyko gyva ir daug aspektų apimanti diskusija. Pozityviai

nusiteikę dalyviai dalinosi savo mintimis apie perskaitytą

knygą, o ji buvo skirta pedagoginį darbą dirbantiems

asmenims.“

16 Metodas: Aktyvaus mokymosi rinkinys

Trumpas metodologijos pristatymas

Aktyvaus mokymosi rinkinį (angl. Action learning sets) metodą galima naudoti, siekiant remti

mokymąsi organizacijoje. Šis metodas įtraukia kartu dirbančias nedideles žmonių grupes (dažniausiai

poras, dirbančias tame pačiame organizacijos lygyje ir atliekančias panašius darbus), siekiančias

išspręsti darbinius iššūkius ir problemas.

Aktyvaus mokymosi rinkinys pateikia struktūruotą ir aiškų būdą, kaip dirbti mažoje grupėje. Dalyvių

grupė, remdamasis savo turimomis žiniomis bei įgūdžiais, reguliariai susitinka ir dirba. Metode

pabrėžiama, kad mokymasis vyksta ratu, nuo to, ką mes darome (pagal sukauptas žinias) ir tai pereina

į žinojimą, ką reikia išmokti, bei to mokomės (rezultatas).

Šio metodo pradininkas yra Reginaldas Viljamsas Revansas (Reginald William Revans). Metodas yra

cikliškas ir sudarytas iš keturių dalių: Grįžtamasis ryšys, mokymasis, planavimas ir veiksmas. Tuomet

veiksmai kartojasi tokia pačia seka.

Pasiruošimas

Metodas yra vystomas taip, kaip nusprendžia vedantysis.

Dalyvių skaičius

Grįžtamasis ryšys

Mokymasis

Planavimas

Veiksmas

Dažniausiai šiame metode dalyvauja grupės nuo 5 iki 8 dalyvių ir vedėjas.

Laiko planavimas

Mokantis šiuo metodu, dažniausiai susitikimai vyksta reguliariai, maždaug 5 – 6 kartus per pusę metų,

arba metus.

Vykdymas

1. Kai susitinka grupės nariai, jie gali išsakyti neraminančią problemą, dilemą, ar iššūkį su kuriuo

susiduriama darbe.

2. Grupės, arba susitikimo vedėjas moderuoja susitikimą taip, kad problemą išsakęs asmuo

suteiktų daugiau faktų apie ją, detaliau paaiškintų susidariusią situaciją, tuomet visi dalyviai

išsakytų savo nuomonę apie ją (grįžtamąjį ryšį), analizuotų, bei rastų būdą išspręsti.

Rekomenduojama, kad sugalvojus sprendimo būdą, būtų sudaromas ir detalus sprendimo

planas.

3. Primename, kad metodas susideda iš keturių dedamųjų: grįžtamojo ryšio, mokymosi,

planavimo ir veiksmo. Labai svarbu vykdyti visus dedamuosius eilės tvarka, neperšokant nuo

problemos, prie sprendimo būdų.

4. Kitame susitikime, dalyviai, išsakę problemas, trumpai papasakoja kaip sekasi vykdyti aptartą

planą, kokie jaučiami pasikeitimai.

Informacinių technologijų teikiama nauda

Aktyvaus mokymosi rinkinys gali būti realizuojamas panaudojant Informacines technologijas.

Pavyzdžiui, susitikimai gali vykti internete, panaudojant bendravimo priemones, tokias kaip Vidyo, ar

Skype, arba kuriant tinklaraštį.

Naudingos nuorodos

Apie metodo naudojimą JAV www.fao.org/elearning/course/FK/en/pdf/trainerresources/PG_ALSets.pdf Apie tarptautinį metodo panaudojimą pasaulyje www.odi.org/publications/5230-action-learning-set-process Metodo kūrėjo pateikiama informacija

www.intrac.org/data/files/resources/733/Action-Learning-Sets-An-INTRAC-guide.pdf Apie metodą www.rapidbi.com/action-learning-sets/#whoisinanactionlearningset

Įvertinimas ir refleksija

PAL įvertinimas ir refleksija

Aprašytame dokumente yra pateikta daug įvairių skirtingų metodų, kuriuos mokytojai gali naudoti

keliant kvalifikaciją, arba integruoti juos į savo darbą su mokiniais. Taip pat svarbu ir kokybiška

dalyvių refleksija, kurią galima gauti panaudojant skirtingus būdus. Kokybiška refleksija kartais yra

tokia pati svarbi kaip ir pats mokymosi procesas.

Kokybiškas refleksijos procesas turėtų vertinamas darbe ir aktyviai skatinamas vadovybės, tuo labiau,

kad tai teigiamai įtakoja savaiminį ir neformalų mokymąsi. Pateiktos mintys gali būti įrašomos, ar kur

nors atžymimos ar net įvertinamos. Platesnę informaciją apie šiuos procesus galite rasti:

www.palcpd.eu

Šis dokumentas yra dalis PAL projekto ir jo pabaigoje rasite du priedus, skirtus įsivertinimui bei

refleksijai. Jie gali būti vadovybės naudojami, siekiant atsiminti kolegų komentarus ir norint gerinti

darbo sąlygas bei skatinti pokyčius.

Kiti įvertinimo būdai

Yra daug kitų modelių kaip galima vykdyti įsivertinimą, ar refleksiją. Žemiau pateikta informacija

apie kai kuriuos iš jų.

Tomo Guskėjaus 5 lygių Profesinio tobulėjimo įsivertinimas

https://connectingcantycommunities.wikispaces.com/file/view/Guskey+5+levels.pdf

Šis modelis paremtas 5 skirtingais lygiais ir susideda iš: dalyvių reakcijos, jų mokymosi, organizacijos

paramos mokymuisi ir tikimos naudos bei tai, kaip dalyviai panaudoja gautas žinias savo darbe.

Kirkpatrick modelis

www.kirkpatrickpartners.com/OurPhilosophy/TheKirkpatrickModel

Šis modelis paremtas 4 lygiais ir susideda iš:

Reakcija – lygis, apibūdinantis kaip dalyvis mato išmoktą medžiagą pritaikomą savo darbe.

Mokymasis – lygis, apibūdinantis įgytas žinias, įgūdžius, požiūrį ir užsidegimą panaudoti naujas

žinias savo darbe.

Elgesys – Parodo ką dalyvis išmoko ir ką praktiškai naudoja savo darbe .

Rezultatai – parodo kokia faktinė mokymosi nauda.

Gibbso refleksijos ratas

http://skillsforlearning.leedsbeckett.ac.uk/preview/content/models/03.shtml

Šiame rate išskiriami 6 refleksijos lygiai:

Apibūdinimas – arba „kas nutiko“.

Jausmai – arba „ką tuo metu galvojote, kaip jautėtės“.

Įvertinimas – arba „kas buvo gerai ir kas buvo blogai“.

Analizė – „ko galima išmokti iš šios situacijos“.

Apibendrinimas – „ką dar būtų galima padaryti“.

Veiksmų planas – „kaip bus patobulėjama kitą kartą“.

Vardas: Mokykla/Kolegija/Centras: Akademiniai metai: Pateikimo data:

Data: Sesijos pavadinimas

Veiklos kategorija 1 Kategorija = dalyvavimas 2 Kategorija = renginių vedimas/organizavimas

Naudotas metodas, pvz.: Kavinės tipo darbo erdvė, Parodyk ir papasakok

Profesinis tobulėjimas Kaip išmokti per PAL projektą dalykai buvo panaudoti darbe?

Gauti PAL taškai 1 Kategorija = 5 taškai, arba 2 Kategorija = 10 taškų

IŠ VISO

Skirta naudoti tik:

Data, kada gauta:

Peržiūrėtas:

1 Priedas

Vardas:

Akademiniai metai:

Mokykla/Kolegija/Centras:

Kas? Ko išmokau rinkdamas PAL taškus iš šių veiklų: 1. neformalių, savaiminių mokymų? 2. vadovauti neformaliems mokymams?

Žinių perdavimas? Kokią teigiamą įtaką mokymasis PAL būdu turėjo: 1. mano asmeninei patirčiai? 2. mano kolegoms? 3. mano mokiniams?

Kas toliau? Kaip toliau planuoju: 1. vykdyti savo profesinį tobulėjimą? 2. skatinti kolegų mokymąsi savo darbo kolektyve?

Skirta naudoti tik:

Data, kai gauta:

Peržiūrėta:

2 Priedas