prusaspira.orgprusaspira.org/prussian/BR.pdf · Turinys ÌVADAS Darbo tikslas ir metodai 7 Pagrindinés sàvokos Gramatinés kategorijos 9 Valentingumas, instrumentas kaip cirkumstanté,

BALTÙ KALBÙ

GRAMATINÉS SISTEMOS

RAIDA

LETAS PALMAITIS

BALTÙ KALBÙ GRAMATINÉS

SISTEMOS RAIDA

Magistro illustrissimo Vytauto Maûiuli

· declinatio indoeurop•a · · vocalismus balticus · · etymologia prussica · · relationes balto-slavic• · · slavici germanicique filii Protobaltorum ·

hic liber venerabiliter offertur

Turinys

ÌVADAS

Darbo tikslas ir metodai 7Pagrindinés sàvokos

Gramatinés kategorijos 9Valentingumas, instrumentas kaip cirkumstanté,konstrukcijos su predikatiniais aktantais, versija,refleksyvas, rúöis, veikslas, statika—dinamika

Klasé vs. giminé ir akuzatyvas 21Tarmé vs. kalba 107

I dalis: BALTÙ KALBOS - PASKUTINIOJIINDOEUROPIEÆIÙ PROKALBÉS MANIFESTACIJA

Indoeuropieæiù prokalbé ir jos sandaraPraindoeuropieæiù dialektù neakuzatyviné tipologija 25Erdvéje ir laike keliaujanæioji minimaliausiù inovacijù zona 34

Indoeuropieæiù apofonija morfonologijos aspektuSilabizmas ir *-Ca/-C kaita 39*-Ca/-C kaitos ir vardaûodûiù tematizacijos atsiradimas 45Deklinacijos kamienù susidarymas 54

Indoeuropieæiù prokalbés baltogermaniökoji pakopaAblautas ir veiksmaûodûio klasés 60Konjugacijos kamienù susidarymas 64Iövados 72

II dalis: BALTÙ VARDAÛODIS

Daiktavardûiù deklinacijos raida 75Lietuviù kalba 104Latviù kalba 105Prúsù kalba 108

Ìvardûiù deklinacijos raida 116Lietuviù kalba 121Latviù kalba 130Prúsù kalba 132

4

III dalis: BALTÙ VEIKSMAÛODISBaltù veiksmaûodûio kamienù semantiné klasifikacija

Bendros pastabos 136Formaliosios baltù veiksmaûodûio klasés (`-kamienas) 138

Lietuviù kalba 140Latviù kalba 143Prúsù kalba 146

Baltù kalbù `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûioformaliùjù tipù lyginimas 147Baltù kalbù istorinio `-kamieno ir gretiminiù kamienùveiksmaûodûio semantinés klasés 149Sintagminiai santykiai 151

Lietuviù kalba 155Latviù kalba 166Prúsù kalba 171

Neutralizacija ir paradigminiai santykiai 172Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija

Öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiùformaliosios klasés 194

Öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiùsemantinés klasés 198

Atematiniai veiksmaûodûiai 209i-kamieniai veiksmaûodûiai 212

`-kamieno veiksmaûodûiù specifinés reikömés 215Baltù veiksmaûodûio raida

Baltiökieji preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai 217Baltù masdaras ir 3-æiojo asmens problema 227Atemporaliné tarpiné epocha: laiko/nuosakos paradigmù

(öakniniai, -`/-ïti kamienai) susidarymas 237Development of the grammatical system ofthe Baltic languages (Summary) 258Baltù veiksmaûodûiù struktúrinis indeksas 260Santrumpos ir bibliografija 328Priedas: Seniausiuose lietuviù raötijos paminkluosepaliudytos negimininiù ìvardûiù formos ir jù santy-kinis daûnumas 340

5

Table of ContentsPREFACE

Goal and Methods 7Main Concepts

Grammatical Categories 9Valency, instrumental as a circumstance,constructions with predicative actants, version,reflexivity, voice, aspect, stativity—dynamicity

Class vs. Gender and the Accusative 21Dialect vs. Language 107

Part I: BALTIC LANGUAGES - THE LASTMANIFESTATION OF COMMON INDOEUROPEAN

Common Indoeuropean and its Grammatical Structure

Non-accusative typology of Common-Indoeuropean dialects 25In space and time wandering zone of minimum innovations 34

IE Vowel-Gradation Viewed MorphonologicallySyllabicity and the alternation *-Ca/-C 39Origin of the alternation *-Ca/-C and rise of the thematicaltype of declension 45Formation of declensional stems 54

The Balto-Germanic Stage of Common IndoeuropeanVowel-gradation and verb classes 60Formation of conjugational stems 64Conclusions 72

Part II: THE BALTIC NOUN

Development of the Nominal Declension 75Lithuanian 104Latvian 105Old Prussian 108

Development of the Pronominal Declension 116Lithuanian 121Latvian 130Old Prussian 132

6

Part III: THE BALTIC VERB

Semantical Classification of Stems of the Baltic VerbCommon remarks 136Formal classes of the Baltic verb (`-stems) 138

Lithuanian 140Latvian 143Old Prussian 146

Comparison of formal types of stems of the Baltic verb(the `-stems and stems contigous to the `-stems) 147Semantical classes of stems of the Baltic verb(the `-stems and stems contigous to the `-stems) 149Syntagmatical relations 151

Lithuanian 155Latvian 166Old Prussian 171

Neutralization and paradigmatical relations 172Classification of verbs of other stems

Formal classes of the a- and ia-stem verbs 194Semantical classes of the a- and ia-stem verbs 198Athematic verbs 209The i-stem verbs 212

Special meanings of the `-stem verbs 215

Development of the Baltic VerbPraeterito-presentia in Baltic 217Baltic masdar and the problem of the 3rd person 227Intermediate stage of atemporality: formation of tense-and-mood

paradigms (the non-suffixal and -`,-ïti verbs) 237Development of the grammatical system ofthe Baltic languages (Summary) 258

Structural Index of Baltic Verbs 260

Abbreviations and Bibliography 328

Annex: Relative frequency of forms of personalpronouns in Old Lithuanian written monuments 340

7

™Àâòîð íàãðîìîæäàåò ãèïîòåçû â ñëîæíóþ êîíñòðóêöèþ, êîòîðàÿ,

ïî åãî ìíåíèþ, ñïîñîáíà ðåøèòü âñå âîïðîñû èíäî-åâðîïåéñêîãî ÿçûêîçíàíèÿ“(Iö A.Desnickajos atsiliepimo)

ÌVADAS

Darbo tikslas ir metodai

Indoeuropeistù démesys baltù kalboms beveik toks pat senas,kaip ir pati lyginamoji istoriné indoeuropieæiù kalbotyra. Bet pa-radoksalu yra tai, kad öis démesys yra irelevantiökas visoms tiekindoeuropieæiù prokalbés, tiek paæios baltù prokalbés koncepcijoms.Atradus ™seniausià” indoeuropieæiù kalbà — sanskrità — tuoj pat buvopastebétas ir lietuviù kalbos (visù pirma — jos linksniavimo fleksijù)panaöumas ì sanskrità ir padaryta iövada, kad lietuviù kalba nepa-prastai archajiöka bei paveldéjusi beveik visus indoeuropieæiù pro-kalbés linksnius. Nenoriai ™nusiûengdamas” Karlio Brugmannoteiginiams, indoeuropeistikos mokslas jau músù amûiuje émé nedràsiaipripaûinti, 1) kad baltù, taip pat germanù, anatolù tocharù kalbos,pasiûyminæios daug paprastesniu veiksmaûodûiu, negu sanskritas arklasikinés kalbos, vargu ar yra ™praradusios” pirmykötes ™graikosan-skritiökàsias” formas — ko gero, jos panaöiù formù niekad ir netu-réjusios; 2) kad pati indoeuropieæiù prokalbé iö pat pradûiù tebuvoìvairiù dialektù kontinuumas. Visu tuo remdamasis, 1970 m. VytautasMaûiulis parodé, kad garsi septyniù (su vokatyvu) linksniù lietuviùkalbos sistema — palyginti vélyvas rytù baltù naujadaras.

Rodos, æia lietuviù ir baltù kalbù archajiökumui jau bútùturéjès ateiti galas, nes sugriauta viskas, kuo tas archajiökumas buvogrindûiamas dar nuo Franzo Boppo laikù. Bet ìvyko prieöingai: baltùkalbù archajiökumas, t.y. artimumas vienokiam ar kitokiam ìsivaiz-duojamam praindoeuropietiökam modeliui, tapo dar ìtikinamesnisnegu anksæiau. Indoeuropieæiù prokalbés integralumà neigiantis jospradinio dialektinio susiskaidymo öalininkas Wolfgangas Schmidaspadaro iövadà, kad baltù kalbù skirtingumas nuo visù kitù indo-europieæiù kalbù visuomet maûesnis, negu bet kuriù tù kalbù grupiùtarpusavyje, vadinasi, baltiökoji sistema atsidurianti ™Indogermanijos”centre ir jà patogu suvokti kaip artimiausià indoeuropieæiù prokalbés

8

modeliui. Veiksmaûodûio srityje ima aiökéti jau ne vien tai, kadsudétinga graikù-sanskrito tipo sistema yra tik keliù indoeuropieæiùdialektù inovacija, bet kad ta inovacija yra vienas iö neiövengiamùkeliù, kuriais indoeuropieæiù dialektai turéjo nueiti pasikeiæiant kalbossandaros tipui iö neakuzatyvinio ì akuzatyvinì. Öiame darbe parodyta,kaip ™graikosanskritiökieji” bruoûai (ûinoma, ne be konvergencinésiranénù ìtakos) émé rastis jù neturéjusiuose praslavù dialektuose. Sutais paæiais kalbos sandaros kitimo procesais, be abejo, susijès netik baltù ir kai kuriù kitù kalbù pasirinktas paprastesnis veiksmaûodûioraidos kelias, bet ir deklinacijos raida, kuri, atmetus Vytauto Maûiuliorastuosius naujadarus, pasirodo daug konservatyvesné, negu graikù-sanskrito tipo raida. Taigi dabar baltù kalbos jau nebe ™beveik tokiospat archajiökos kaip sanskritas”, bet kur kas archajiökesnés...

Kaip matome, ì pirmà planà iökyla baltù kalbotyroje darbeveik neliesta kalbos sandaros tipologijos problematika.

Visi suminéti klausimai daugiau ar maûiau yra gvildenamiöiame darbe. Tiksliau sakant, ties jais tik paviröutiniökai ir prabégomsustota, nes man noréjosi iösakyti savo poûiúrì ì problemas, kuriùkiekviena reikalauja atskiros studijos. Taigi skaitytojui ir negali su-sidaryti kitoks ìspúdis, kaip iö begalés hipoteziù sukaltos konst-rukcijos. Vis délto manau, kad pateikiu skaitytojui ne vien padrikàhipoteziù krúvà, bet koncepcijà arba bent koncepcijos pradmenis. Otariant dar aiökiau, öio darbo tikslas — parodyti kalbos sandaroskitimo implikacijas baltù kalbù gramatinéje raidoje, visù pirma,susidarant gerai ûinomiems vardaûodûio bei veiksmaûodûio kaitybostipams.

Lietuviù kalbotyroje V. Maûiulis buvo pirmasis, kuris susiejogramatinè rekonstrukcijà su kalbos sandaros kitimu (BS, 79 t.). Greitpo to pasirodé ir pirmieji mano straipsniai öia tema. Nuo to laikouûsienyje paraöyta ir kitù autoriù darbù, kuriuose kalbama apieneakuzatyvinè indoeuropieæiù prokalbés sandarà ir net bandomakurti su tuo susijusias hipotezes baltistikos srityje. Deja, su öiaisautoriais nenoriu polemizuoti dél tokiù prieûasæiù: a) jù poûiúris ìneakuzatyvinè kalbos sandarà daûniausia paremtas ne visuometadekvaæiai suvokta tema (arba neìûiúrima skirtumo tarp ergatyvumoir vad. ™aktyvumo”, arba painiojamasi aktyvumo implikacijose, daûnainet suplakant ™aktyvines” sakinio konstrukcijas su elementariomispasyvinémis), b) minédami neakuzatyvines kalbas, öie autoriai pateikia

9

neindoeuropietiökus pavyzdûius kartais net su akivaizdûiomis klai-domis, liudijanæiomis nekompetencijà ir mechaniökà naudojimàsikitù autoriù apraöymais, c) kai kada ignoruojami kalbù tipologijosdésningumai ir kuriama logikai prieötaraujanti terminologija [pvz.™prokalbéje nebuvo tranzityviniù veiksmaûodûiù, bet visi veiksma-ûodûiai buvo intranzityviniai (!)”]. Öis mokslo visuomenei siúlomasdarbas jau yra labai perkrautas ìvairiausiù sriæiù medûiaga, todélvargu ar buvo prasminga jì dar daugiau iöpústi abejotino reikalingumopolemika. Juk tyrinéjimai, su kuriais tektù polemizuoti, nepateikianaujù faktù ir, panaöiai kaip ir öi knyga, yra vien tik interpretaciniopobúdûio. O skaitytojui kaûin ar bútù ìdomu gaiöti laikà keliomsto paties reiökinio interpretacijoms.

Reikia apgailestauti, kad nuo 1970 m. Lietuvoje nepasirodéné vieno kapitalinio darbo, kuris panaudotù kalbos sandaros kitimoidéjas baltù kalbù rekonstrukcijoms. Todél laikau savo pareiga öiojeknygoje priminti ir kertines V.Maûiulio mintis, jas kur ne kur papil-dydamas ar patikslindamas.

Öis darbas atliktas naudojant elementarius deskriptyvinésgramatikos metodus, vidinés rekonstrukcijos metodà bei pasiremiantGeorgijaus Klimovo kontensyvinés kalbù tipologijos teorija.

Pagrindinés sàvokos

Skirtingas tù paæiù terminù suvokimas ir vartojimas gali bútidaûno nesusipratimo prieûastimi. Kuriù ne kuriù öiame darbevartojamù terminù turinys yra sugrieûtintas. Yra ìvesta ir baltùkalbotyroje neìprastù terminù, atitinkanæiù palyginti neseniai iökeltassàvokas, kurias ìvairús autoriai traktuoja skirtingai. Todél bútinavisù pirma padaryti knygoje vartojamù kategoriniù sàvokù apûvalgà.

Gramatiné kategorija

Esu pasirinkès S. Kacnelsono poûiúrì ì gramatinè semantikà,pagal kurì gramatiné reikömé gali búti perteikta ne tik fleksine ûo-dûio forma, bet ir nefleksine (pvz., kinù kalboje su jos leksinemorfologija), t.y. tam tikros klasés ûodûiu ar ûodûiù junginiu(Kacnelson 1986, 107 t., 145 t., 152 t.). Neformaliosios morfologijos

10

egzistavimas byloja, kad gramatiné kategorija gali búti suvokiamane vien tik kaip kaitybiné (ûodûio formù klasés sudaryta), bet ir kaipklasifikaciné nekaitybiné (paæiù ûodûiù klasés sudaryta) (Paulauskiené1979). Antai lietuviù kalbos veikslas tik gana retais atvejais rea-lizuojamas formaliomis opozicijomis, bet daûniausia — ûodûiù daryba,neretai ir kontekstu. Kinù kalbos linksnis realizuojamas pagalbiniaisveiksmaûodûiais, kurie kitokiame kontekste néra pagalbiniai. Vadinasi,morfologinés kategorijos gali búti neformalios, t.y. nekaitybinésklasifikacinés.

Nagrinéjami terminai yra susijè su gramatinémis veiksmaûo-dûio kategorijomis, nes bútent veiksmaûodûio tyrinéjimas pareikalavosukonkretinti terminù vartojimà. Skirtingà veiksmaûodûio turinì le-mianæius veiksmà, vyksmà ir búsenà taksonominiais sumetimaisvadinu sintakséje vartojamu situacijos terminu.

Öioje knygoje pateikiama veiksmaûodûio interpretacija yrasusijusi su patikslintomis versijos bei tranzityvumo kategorijù sàvo-komis, bet pastaroji suprantama kaip valentingumo kategorijosimplikacija, o valentingumas, refleksyvas ir rúöis — kaip versijosimplikacija.

Valentingumo sàvoka labai plati, net vien tik sintaksiniovalentingumo, ì kurì æia tik ir teatsiûvelgta. Bet kadangi öiam darbuisvarbiausia — situacijos nukreiptumo esmé, t.y. ar pastarasis implikuojatik tiesioginì papildinì, ar dar ir netiesioginì (turiu galvoje instrumentoreiökimà bei konstrukcijas su predikatiniais aktantais), tai öiai proble-mai sprèsti uûteko klasikinio ™tesnieriöko” valentingumo su jo predika-to, aktantù ir cirkumstanæiù sàvokomis (Tesnier 1953). Reikalasatskirti cirkumstantes nuo aktantù rodo, kad aktantas neturi bútisiejamas su aplinkybe (su lokacija plaæiàja prasme), ìskaitant instru-mentà. Perlmutterio ir Postalo reliaciné gramatika skiria tris elemen-tariausius aktantus — veiksnì, tiesioginì papildinì ir netiesioginìpapildinì, o santykius, reiökianæius instrumentà, lokatyvà, benefaktyvà(benefaktyvas suprantamas plaæiau, negu elementarus netiesioginisaktantas, t.y. negu datyvu reiökiamas adresatas) laiko ne bendrais,bet konkreæiais, ir vadina nukreiptiniais (plg. Johnson 1977), kitaiptariant — aplink(yb)iniais. Æia pasirenku tokì anglù kalbos ûodûiooblique vertimà, kuris atitinka lotyniökà etimonà ‘nukreiptas, aplinkinis’

11

(anglù kalbos terminà indirect object ìprastà versti ‘netiesioginis papil-dinys’, taæiau öitaip veræiama ir oblique object). Tie reliacinés gramatikos‘nukreiptiniai santykiai’, matyt, yra tas pats, kaip V. Ambrazo ‘öa-lutiniai papildiniai’. Anot A.Kibriko (Kibrik 1979, plg. Geniuöiené1983), branduolinio sakinio nariams búdingù subjekto, (tiesioginio)objekto ir datyvo hipervaidmenù (paprastai — kas kà kam) uûtenka,realizuojant diatezes su valentingumo (recesiniais) pakitimais. Kadangitie patys valentingumo pakitimai ìmanomi tiek su instrumentàreiökianæiu sakinio komponentu, tiek be jo, plg. Jonas pieöia namàsesutei, J`nis zïmº m`ju m`siñai (¸raöalu, ar tinti) → recesija: namas pieöiamassesutei, m`ja tiek zïmºta m`siñai (¸raöalu, ar tinti), tai sakinio sudétyjeinstrumentà reiökiantis ûodis (¸raöalu, ar tinti) laikytinas búdo aplinkybe(cirkumstante), lygiaverte lokalinei ant stalo, uz galda, pas tévelì, pie tºtiñat.t. Todél, skirtingai nuo ÃËß 419, instrumentà laikau adverbialiniùsantykiù reiökéju ir nepriskiriu netiesioginiam papildiniui.

A. Drukteinis (1981) paûymi, kad ™instrumento priskyrimasobjektinéms reiköméms argumentuojamas tuo, kad tam tikro veiksmoporeikis objektui negalimas be ìrankio. Taæiau instrumentiné reikömégali charakterizuoti veiksmà ir savarankiökai, be tiesiogiai veikiamoobjekto (plg. Pasilikusieji mojo jiems skrybélémis; Aö daûnai vaûiuoju traukiniu).Minétas argumentas susijès tik su kai kuriais veiksmaûodûiais irnegali búti taikomas visai instrumentù reikömei. Be to, instrumentasnéra artimesnis objektui ir tais atvejais, kai jis bútinas; jis yra lygtarpininkas tarp veikéjo veiksmo ir veikiamo daikto. Instrumentinéreikömé pasako, ne tik kokiu ìrankiu, priemone atliekamas veiksmas,bet ir koks to veiksmo atlikimo búdas (plg. Apresian 1974). Délto jau seniai bandoma atriboti instrumentinè reikömè nuo objektinésir priskirti jà búdo aplinkybei arba laikyti jà savarankiöka kategorija.Laikant veiksmo, proceso kryptingumà vienu iö pagrindiniù objektiniùsantykiù poûymiu, instrumentiné reikömé turi likti uû objekto ribù”.

Tad tiesioginiu papildiniu laikau tiesioginì objektà reiökiantìantràjì aktantà, o netiesioginiu — netiesioginio objekto datyvinìadresatà, reiökiantì treæiàjì aktantà (benefaktyvà siauràja prasme).Veiksnys, tiesioginis ir netiesioginis papildiniai ir rodo sintaksinìveiksmaûodûio valentingumà. Ìdomu, kad daugelyje kalbù sintaksinisvalentingumas ir turi bútent tokià formalià reprezentacijà morfologijos

12

lygmenyje. Taip yra baskù, abchazù, abazù, adigù, kartù (gruzinù)kalbose. Antai pastarojoje trivalenæiai ir bivalenæiai veiksmaûodûiaituri netiesioginio papildinio eksponentà paæioje formoje (bivalenæiai— búdami tranzityviniai), o dél to labai ryökiai skiriasi bivalentés (t.y.dviejù valentingumo laipsniù arba dviejù realizuotù iö potencialiaitrijù valentingumo laipsniù) ir trivalentés tranzityvinio veiksmaûodûioformos: gogi šaùav-s sašl-s gogi xa×tav-s saxl-s ‘Gogis pieöia namà’,šaùavs — bivalenté forma; gogi u-šaùav-s sašl-s marine-s ‘Gogis jai-pieöia namà Marinei’, ušaùavs — trivalenté forma. Viena baltù kalbùtrivalenæio veiksmaûodûio forma atitinka kartvelù kalbù veiksma-ûodûio trivalentes ir bivalentes formas, bet viena baltù bivalenæioveiksmaûodûio forma atitinka vienà kartvelù bivalenæio veiksmaûodûioformà, kadangi pastarasis ir negali turéti trivalentés formos — plg.pvz. verba habendi et sentiendi atveju: Jurgis myli brolì = kartù gogi-s u-àvar-s yma ‘Gogiui jam-myli(, -mas, -si, miela) brolis’.

Trivalenæiai veiksmaûodûiai visada tranzityviniai, t.y. vienasjù aktantù (esamù ar dél konteksto nerealizuotù) bútinai tiesioginispapildinys, plg. ûodì namà sakinyje Jonas pieöia sesutei namà. Bivalenæiai(nerecesyviniai) veiksmaûodûiai búna tranzityviniai tik tais atvejais,kai jù reiökiama situacija neatgrèûta ì pirmàjì aktantà (veiksnì). Plg.sakinius Jurgis myli brolì — situacija nukreipta nuo pirmojo aktantoì antràjì (tiesioginì papildinì), bet Jurgis ilgisi tévo — refleksyvas atgrèûiasituacijà ì pirmàjì aktantà (veiksnì). Pirmuoju atveju veiksmaûodistranzityvinis, antruoju — intranzityvinis. Taæiau nors antruoju atveju(Jurgis ilgisi tévo) veiksmaûodis ir negali turéti tiesioginio papildinio(jei refleksyvas konversinis, tai refleksyvizacija visuomet susijusi suvalentingumo recesija; ilgétis — nekonversinis refleksyvas, kuris kaipir bet koks refleksyvas negali turéti visù trijù aktantù), jis turinetiesioginì papildinì (öiuo atveju — nebenefaktyvinì). Ne kiekvienastranzityvinis veiksmaûodis gali búti bivalentis, plg. monovalenæiuslie. siauæia (audra), la. trako (vºtra).

Pastarieji bei nulinio valentingumo (lyja, lïst) veiksmaûodûiaivisada tranzityviniai. Vadinasi, tranzityvumas priklauso nuo valen-tingumo ir yra sintaksiné valentingumo raiöka.

Tranzityvumas—intranzityvumas kaip esantis ûemesniametaksonomijos lygmenyje yra subkategorija platesnésvalentingumo kategorijos ribose (plg. Paulauskiené 1979).

13

Veiksmaûodûiai, sudarantys konstrukcijas su predikatiniaisaktantais, vadinasi, pasiûymintys nuo savès priklausanæia kita veik-smaûodine forma, öiame darbe laikomi bivalenæiais: ketina (daryti),pradeda (daryti). Öie veiksmaûodûiai laikomi tranzityviniais tuo atveju,jei ìmanoma transpozicija su tiesioginiu papildiniu, pvz. pradeda dirbti→ pradeda darbà, pradeda verkti → pradeda verksmà (plg. ÒÊÏÀ). Jeigupriklausomoji forma atitinka netiesioginì papildinì (ketina dirbti šketina darbà uûtat = vengia atsakyti = vengia atsakymo), jie laikomiintranzityviniais.

Labai universali veiksmaûodûio kategorija yra versija. Kaipmatyti iö paties termino (lo. verto), ji yra susijusi su minétu situacijosatgrèûiamumu. Versija pastebéta palyginti neseniai, pirmiausia tosekalbose, kur ji turi formalià reprezentacijà — kartvelù (Öanidze 1926),véliau — ir Öiaurés Kaukazo kalbose. Ì bendrosios kalbotyros plotmèöià kategorijà iökélé M. Maæavariani (1980) 1975 m. spalio 21—23 d.Leningrado konferencijoje ™Diatezés ir rúöis”.

Versija yra gramatiné kategorija, reguliuojanti situacijosnukreiptumà nuo arba ì pirmàjì aktantà ir tuo búdupakeiæianti sintaksinì veiksmaûodûio valentingumà.

Versijos veikimà lemia komunikanto poûiúris. Komunikantasyra bendroji kalbétojo sàvoka, aprépianti nuolat vaidmenimis besi-keiæianæius 1-àjì ir 2-àjì veiksmaûodûio asmenis (plg. Benveniste1946). Versijai veikiant, 3-asis asmuo pakartoja 1-ojo ir 2-ojo asmenùsantykius (Maæavariani 1980).

Versijos universalumui parodyti tinka pavyzdûiai iö lietuviù,graikù, kartù (gruzinù), latviù ir vokieæiù kalbù (tokia tvarka paryökinapirmiausia versijos sintetinè reprezentacijà lietuviù, graikù ir kartùkalbose bei analogijas tarp dviejù pastarùjù, o antra — jos analitinèreprezentacijà latviù ir vokieæiù kalbose).

Pagal santykì su aktantais situacija gali búti neutrali,ekstraversiné ir introversiné. Kartù kalboje tatai reiökiama formaliaisrodikliais versionizatoriais:

(-)a- — neutralusis (vartojamas ir ekstraversijai ûyméti),(-)u- — ekstraversinis,(-)e- — daûnai ekstraversinis su intranzityviniais veiksmaûodûiais,(-)i- — introversinis.

14

Padétyje (-) búna asmens formanto, kuris savo ruoûtu arbaekstraversinis, kaip 1 pers. (-)v-, 2 pers. (-)h/s-, arba introversinis,kaip 1 pers.sg. (-)m-, pl. (-)gv-, 2 pers. (-)g-, ir prieö kurì padétyje(-) gali eiti preverbas (3-ojo asmens rodiklis yra ekstraversinis -s; 3-ojo asmens introversinis rodiklis neìmanomas).

Ekstraversiné yra situacija, nukreipta nuo I aktanto (veiksnio):

1) lietuviù: darbininkasI stato namàII

2) graikù: Ý ÑrgÀthVI oÔkodome» tÍn oôkonII

3) kartù: muöaI aöenebs sašlsII muöaI a-öeneb-s saxlsII

4) latviù: str`dnieksI ce¶ m`juII

5) vokieæiù: der ArbeiterI baut das HausII

Situacija, atkreipta ì I aktantà, yra introversiné. Tai arbapasyvas, arba refleksyvas, kuriù funkcijas gali integruoti medijas:

1) namasI statomas, esu prausiamas (pasyvas), prausiuosi (subjektinis refleksyvas), prausiuosi veidàII, kaimynasI statosi namàII (datyvinis refleksyvas —Geniuöiené 1983)2) Ý oôkoVI oÔkodome»tai, nÄzomai (medijas),

nÄzomai (medijas),

nÄzomai tÍ prÅswponII, Ý geÄtwnI oÔkodome»tai tÍn oôkonII (medijas),

3) sašliI öendeba saxliI öendeba, vibanebi v-i-banebi (pasyvinis refleksyvas)

vibanebi v-i-banebi (pasyvinis refleksyvas),

vibaneb sašesII v-i-baneb saxesII, mezobeliI iöenebs sašlsII mezobeli i-öeneb-s saxlsII (datyvinis refleksyvas — Maæavariani 1980),

4) m`jaI tiek celta, tieku mazg`ts (pasyvas),

mazg`jos (refleksyvas),

mazg`ju (sev) sejuII, kaimiñöI ce¶ sev m`juII (formalus nerefleksyvinisaktyvas, taæiau su refleksyviniu ìvardûiu),

5) das HausI wird gebaut, ichI werde gewaschen (pasyvas),

ichI wäsche mich (refleksyvas),

ichI wäsche mir das GesichtII, der NachbarI baut das HausII f^r sich(formalus nerefleksyvinis aktyvas su refleksyviai vartojamu asmeniniuìvardûiu arba prielinksnine konstrukcija su refleksyviniu ìvardûiu).

15

Kaip matyti iö pateiktù pavyzdûiù, introversiné situacija yrarefleksyviné, kai I aktantas sutampa arba su II aktantu (tiesioginiupapildiniu), arba su III aktantu (netiesioginiu papildiniu).

I aktantas sutampa su II aktantu (pvz. aö↔save):1) prausiuosi2) nÄzomai

3) vibanebi v-i-banebi

4) mazg`jos

5) ichI wäsche mich

I aktantas sutampa su III aktantu (pvz. aö↔sau):1) prausiuosi veidà, kaimynas statosi namà2) nÄzomai tÍ prÅswpon, Ý geÄtwn oÔkodome»tai tÍn oôkon

3) vibaneb sašes, mezobeli iöenebs sašls v-i-baneb saxes, mezobeli i-öeneb-s saxls

Néra refleksyviné, pvz., pasyviné introversiné situacija:

1) namas statomas, esu prausiamas2) Ý oôkoV oÔkodome»tai, nÄzomai (ÐpÍ...)

3) sašli öendeba, vibanebi (...-is mier) saxli öendeba, v-i-banebi (...-is mier)

4) m`ja tiek celta, tieku mazg`ts

5) das Haus wird gebaut, ich werde gewaschenKaip matyti iö pateiktù formù, graikù medijas atstovauja

visoms introversinéms situacijoms, o lietuviù kalbos sangràûa — tikrefleksyvinei (datyvinei ir nedatyvinei) introversijai. Kartù formosìkúnija vidurio variantà: nors introversinis refleksyvas ir gali perteiktipasyvà kaip graikù medijas, taæiau pati forma ìvairuoja, plg. vibanebiv-i-banebi ‘esu prausiamas, prausiuosi’, bet vibaneb v-i-baneb ‘prausiuosi(veidà)’. Vis délto visiökà tapatumà graikù kalbai demonstruoja kitakartvelù kalba — svanù. Joje refleksyvas, kaip ir graikù medijas,sutampa su pasyvu: mindwer i-qni ‘laukas ariamas’ = e‰ a i-qni mindwer-s‘jis ariasi laukà’.

Slavù pasyvas naudojasi refleksyvine forma. Refleksyvas dau-gumoje slavù kalbù néra datyvinis, tik æekù kalboje pasyviné irdatyviné refleksyvo funkcijos sutampa panaöiai kaip svanù kalboje,plg. kniha koupi se ‘knyga perkama’ ir koupim si knihu ‘perkuosi knygà’.

16

Tiesa, akuzatyviné (se) ir datyviné (si) sangràûos formos skiriasi.Ìdomu, kad dél rusù kalbos ìtakos ™svaniökas” variantas prasibraunaì önekamàjà lietuviù kalbà: parduotuvé uûsidaré / durys uûsidaré, Mortauûsidaré duris.

Versiniai pakitimai implikuoja papildiniù atsiradimà—iönykimà, t.y. sintaksinio valentingumo pakitimus.

Situacijos nukreiptumà, savo ruoûtu, iöreiökia ir patys veiks-maûodûio asmenys. Skirtingai nuo tù neindoeuropieæiù kalbù, kurioseì veiksmaûodûio formà yra ìtraukti ne vien I, bet ir II bei III aktantùrodikliai, o veiksmaûodûio asmens formantai gali perteikti skirtingusversinius nukreiptumus, indoeuropieæiù veiksmaûodûio asmens for-mantai (ìprastù monopersoniniù formù atveju, ûr. toliau) rodo tikekstraversinì nukreiptumà.

Veiksmaûodûio versinés orientacijos (pvz., ekstraversinés)sutapimas su asmens orientacija (indoeuropieæiù ekstraversine) auto-matiökai laiduoja maûiausiai du realizuojamus valentingumo laipsniusarba padidina realizuojamàjì valentingumà iki trijù laipsniù. Pirmuojuatveju versija sukuria II aktantà, antruoju — III aktantà:

1) namasI 1statomas (1 laipsnis) → darbininkasI 1stato2 namàII (2 laipsniai) → darbininkasI 1stato2,3 namàII kaimynuiIII (3 laipsniai)

2) Ý oôkoVI 1oÔkodome»tai (1 laipsnis) → Ý ÑrgÀthVI 1oÔkodome»2 tÍn oôkonII (2 laipsniai) → Ý ÑrgÀthVI 1oÔkodome»2,3 tÍn oôkonII t¿ geÄtoniIII

(3 laipsniai)

3) sašliI 1öendeba saxliI 1öendeba (1 laipsnis) → muöaI 1aöenebs2 sašlsII

muöaI a2-öeneb-s1 saxlsII (2 laipsniai) → muöaI 1uöenebs2,3 sašlsII

mezobelsIII muöaI u2,3-öeneb-s1 saxlsII mezobelsIII (3 laipsniai)

4) m`jaI 1tiek celta (1 laipsnis) → str`dnieksI 1ce¶2 m`juII (2 laipsniai) → str`dnieksI 1ce¶2,3 m`juII kaimiñamIII (3 laipsniai)

5) das HausI 1wird gebaut (1 laipsnis) → der ArbeiterI 1baut2 das HausII (2 laipsniai) → der ArbeiterI 1baut2,3 das HausII dem NachbarIII (3 laipsniai)

Jei veiksmaûodûio versiné orientacija (pvz. introversiné) prie-öinga asmens orientacijai (indoeuropieæiù ekstraversinei), valentingu-mas sumaûéja vienu realizuojamu laipsniu ir atitinkamai eliminuo-jamas II arba III aktantas (vietoj trijù lieka vienas arba du realizuoti

17

valentingumo laipsniai, t.y. 1,2,3→1, 1,2,3→1,2), arba I aktantas(1,2→1).

Versija eliminuoja II, o su juo ir III aktantà (1,2,3→1):

1) prausiu1,3,2 vaikuiIII veidàII (3 laipsniai) → prausiuosi1 (1 laipsnis)

2) nÄzw1,3,2 tÍ prÅswponII t¿ paidÄvIII (3 laipsniai) → nÄzomai1 (1 laipsnis)

3) vubanebI,2,3 sašesII bavövsIII v1-u3-baneb2 saxesIII bavövsII (3 laipsniai) → vibanebiI vI-iI-banebi (1 laipsnis)

4) mazg`ju1,3,2 bºrnamIII sejuII (3 laipsniai) → mazg`jos1 (1 laipsnis)

5) ichI 1wäsche3,2 dem KindIII das GesichtII (3 laipsniai) → ichI 1wäsche mich(1 laipsnis)

Versija eliminuoja III aktantà (1,2,3→1,2):

1) prausiu1,3,2 vaikuiIII veidàII (3 laipsniai) → prausiuosi1,2 veidàII (2 laipsniai)

2) nÄzw1,3,2 tÍ prÅswponII t¿ paidÄvIII (3 laipsniai) → nÄzomai1,2 tÍ prÅswponII (2 laipsniai)3) vubanebI,2,3 sašesII bavövsIII v1-u3-baneb2 saxesII bavövsIII (3 laipsniai) → vibanebI,2 sašesII v1-i1-baneb2 saxesII (2 laipsniai)

4) mazg`ju1,3,2 bºrnamIII sejuII (3 laipsniai) → mazg`ju1,2 sev sejuII (2 laipsniai)

5) ichI 1wäsche3,2 dem KindIII das GesichtII (3 laipsniai) → ichI 1wäsche2 mirdas GesichtII (2 laipsniai).

Versija eliminuoja I aktantà (1,2→1):

1) 1prausiu2 vaikàII (2 laipsniai) → vaikasI 1prausiamas (1 laipsnis),

darbininkasI 1stato2 namàII (2 laipsniai) → namasI 1statomas (1 laipsnis)

2) 1nÄzw2 tÍ paidÄonII (2 laipsniai) → tÍ paidÄonI 1nÄzetai (Ðp’ Ñmo½) (1 laipsnis),

Ý ÑrgÀthVI 1oÔkodome»2 tÍn oôkonII (2 laipsniai) → Ý oôkoVI 1oÔkodome»tai (1 laipsnis),

3) 1vabaneb2 bavövsII v1-a2-baneb bavövsII (2 laipsniai) → bavöviI 1ibaneba (æems mier) bavöviI i1-baneba (æems mier) (1 laipsnis),

muöaI 1aöenebs2 sašlsII muöaI a2-öeneb-s1 saxlsII (2 laipsniai) → sašliI 1öendeba saxliI 1öendeba (1 laipsnis)

4) 1mazg`ju2 bºrnuII (2 laipsniai) → bºrnsI 1tiek mazg`ts (1 laipsnis),

18

str`dnieksI 1ce¶2 m`juII (2 laipsniai) → m`jaI 1tiek celta (1 laipsnis)

5) ichI 1wasche2 das KindII (2 laipsniai) → das KindI 1wird gewaschen (1laipsnis),

der ArbeiterI 1baut2 das HausII (2 laipsniai) → das HausI 1wird gebaut (1laipsnis)

Nesunku pastebéti, kad, versijai eliminuojant II ar III aktantà,ìvyksta refleksyvizacija (situacija sugrìûta ì iöeities taökà), o versijaieliminuojant I aktantà — pasyviné konversija, kuri yra rúöies kaiptranzityvinés situacijos transformacijos diferencinis poûymis (Geniu-öiené 1972).

Vadinasi, refleksyvas ir rúöis téra tik subkategorijosversijos kategorijos ribose (Maæavariani 1980).

Dabar darosi aiöku, kodél refleksyvas búna vartojamas pasy-vui reiköti: abiem atvejais introvertizacija sumaûina sintaksinì vaiksma-ûodûio valentingumà iki vieno laipsnio. Öitoks pasyvinis refleksyvasir yra graikù bei arijù medijas, slavù sangràûa. Refleksyvas ìsitraukiaì rúöies diatezè tik konversijos atveju, plg. le. gospodarz myje auto →gospodarz myje siè: auto myje siè przez gospodarza (slaviökas atmanepadam).Graikù kalbos medijà laiko refleksyvu ir J. Perelmuteris (1984),kuris, nenagrinédamas versijos mechanizmo, vis délto negaléjo ìûiúrétirefleksyvizacijos ir konversijos esmés. Pirmasis graikù medijà sugretinosu kartvelù introversija (tradiciökai — ™subjektine versija”) A.Öanidzé(Öanidze 1926). Todél tai, kad V. Martynovas (1982) laiko refleksy-vumà pasyvo kategorijos (!) formalizavimo rezultatu, reikia laikytiûingsniu atgal. Mat tai ne tik slaviökos medûiagos poveikio, bet irmano öioje knygoje ne kartà minimo indoeuropocentrizmo pasekmé.

Kadangi baltiökas refleksyvas neiövysté sau pasyvinés reikö-més (atmetant lie. Paskubék, uûsidarys parduotuvé! tipo naujoviökaskalkes), tai ir tradicinis medijo terminas jam netinka. Öia prasmereikia pritarti A.Paulauskienei (1979, 84), kad lietuviù kalboje nesamamedijo. Ûinoma, tai netrukdo tam tikrais atvejais kalbéti apie medialinèleksinè reiömè (plg. lie. juokiasi—verkia / skauda).

Jei tad refleksyvas senesnis uû rúöì ir abudu yra versijoslemiami, belieka pripaûinti, kad versija lemia ir kauzacijos—dekauza-cijos mechanizmà:

19

Jurgis 1öoka (introversija) → Morta 1öokdina2 Jurgì (ekstraversija)

Versijai padidinus sintaksinì veiksmaûodûio valentingumàvienu laipsniu (1→1,2), ìvyko kauzacija. Prieöingas procesas (1,2→1)vyksta dekauzacijos atveju.

Baigiant pasakoti apie versijà, bereikia pridurti, kad baltùkalbose tai morfosintaksiné kategorija.

Dar viena gramatiné kategorija, su kuria gali búti susijès (opolipersoninio veiksmaûodûio kalbose — bútinai yra susijès) veiksma-ûodûio sintaksinis valentingumas, — asmuo.

Asmens kategorijà sudaro sistema formù, suprieöintù pagalsituacijos santykì su komunikantu (Ûulys 1974). Komunikantà ûy-minæios 1-ojo ir 2-ojo asmenù formos sudaro prieöprieöà jo neûy-minæiai 3-ojo asmens formai. Ìprasta sakyti, kad ™ûemesnéje skirstymopakopoje esanti 1-ojo asmens prieöprieöa 2-ajam asmeniui” (Ambrazas1984). Vis délto reikia pripaûinti, kad ir 1-asis, ir 2-asis asmuo yratas pats komunikantas, kurio öios abidvi rolés (1-ojo bei 2-ojo asmenù)yra papildomojoje distribucijoje: tai ™pirmojo asmens néra”, tai ™ant-rojo asmens néra” (tame paæiame sakinyje negali búti dviejù I aktantù,susijusiù su 1-uoju ir su 2-uoju asmeniu, negali búti dviejù veiksniù™aö” ir ™tu” vienu metu, negali búti nei Aö matau matai, nei Tu mataumatai, tad apie kokià ™prieöprieöà” galima kalbéti?). ™Prieöprieöa” aö: tau, tave arba tu : man, mane yra tariama, nes bet kuriuo atveju, kai1-asis ar 2-asis asmuo néra I aktantas, jis yra II arba III aktantasir tuo nesiskiria nuo 3-ojo asmens, vadinas, tuo atveju jo prieöprieöa3-ajam asmeniui neutralizuojama ir jis nebéra komunikantas (kom-piuterininkai sakytù ™disabled”). Yra tik komunikanto : nekomuni-kanto prieöprieöa, tokia ji yra ir aö : tau, tave arba tu : man, mane atveju,jokios ™ûemesnio skirstymo pakopos” æia nematau.

Kalbose, kuriose situacijos santykis su komunikantais reiökia-mas juos nurodanæiais formantais (ir jù nenurodanæia nuline galúne),asmens kategorija laikytina morfosintaksine, t.y. gramatine kaitybine.Tokia tad öi kategorija ir baltù kalbose.

Indoeuropieæiù kalbose formalus veiksmaûodûio asmensreiökimas paprastai néra susijès su veiksmaûodûio valentingumu, t.y.

20

daugumoje indoeuropieæiù kalbù veiksmaûodis visuomet vienasmenis(monopersoninis), jo formos iöreiökia tik vienà kurì asmenì. Kitaip estitik keltù ir daugelyje romanù kalbù, kur (enklitinì ìvardì laikantnetiesioginio asmens formantu) pasitaiko dviasmeniù formù, plg. ispanùdanos (2 vns.subj.—1 dgs.neties.obj.) ‘duok mums’, sen.sl. ìîë« òè ñ-‘meldûiuosi tau’.

Labiau uû asmenì öiam darbui svarbi veikslo sàvoka. Seniaipastebéta, kad lietuviù kalbos veikslas neturi morfologinés raiökos(G i r d e n i s —Û u l y s 1 9 7 3). Vadinas, tai klasifikaciné nekaitybinéleksiné-gramatiné kategorija. Iö tikrùjù lietuviù kalbos veikslas ganaretais atvejais realizuojamas formaliomis opozicijomis, kaip dar ƒyti :padar ƒyti su prieödéliu pa-. Labai daûnai veikslas pasirodo tik eigos,pvz., apgailest ƒauti, arba tik ìvykio, pvz., vienkartiniai, kaip iösig …àsti,o kartais arba priklauso nuo darybiökai skirtingù leksemù, plg. skirtingùreikömiù eigos öƒalti — ìvykio suöƒalti, arba realizuojamas tik visu kontekstu,kaip eigos/ìvykio laimêti. Tas pats latviù kalboje, plg. tik eigos ‡çe tekm °et"daryti ìtakà", tik ìvykio k¶ …udît i °es "apsirikti", skirtingù reikömiù eigosr …adît "rodyti" - ìvykio p‡çer …adît "ìrodyti", eigos/ ìvykio p …arlasît .

Veikslo kaitaliojimas priklausomai nuo kalbétojo noropavaizduoti situacijà kaip uûbaigtà (ribotà) arba kaip neribotà yragramatiné priemoné, esanti anapus veiksmaûodûiù semantinésklasifikacijos ribù. Todél ir prieödélinés formos, atitinkanæiospopuliariausià gramatinio veikslo reiökimo búdà, visai nepateko ì öìdarbà, iöskyrus atvejus, kai prieödélis suteikia veiksmaûodûiui visiökainaujà reikömè. Taæiau visoms veiksmaûodinéms leksemoms yra búdingosvienokios ar kitokios negramatinio (nesuprieöinamo poromis) veikslo— Aktionsart — charakteristikos. Iö öiù leksinés veiksmaûodûiù reikömésdiferenciniù poûymiù æia pasirinkti tik du: daûninis ir multiplikatinis.Taip pasielgta, norint patikrinti, koks yra santykis tarp istoriniams`-kamieniams veiksmaûodûiams búdingos tèstinés búsenos reikömésbei juose pasitaikanæios prieöingos, t.y. pertrauktinés reikömés.

Skirtingai nuo ankstesniù darbù öia tema (plg. P a l m a i t i s1986 ), dinamikà-statikà laikau veiksmaûodûio leksinés-gramatinésreikömés diferenciniu poûymiu (plg. M a æ a v a r i a n i 1981 ), be to,kaip matyti toliau, ir pats mano poûiúris ì statikà yra pasikeitès.

21

Klasé vs. giminé ir akuzatyvas

1979 m. esu suformulavès lingvistinè universalijà:

jei kalba turi vienà akuzatyvinè formàtiesioginiam objektui ûyméti, toje kalboje yrair giminés kategorija (Palmaitis 19791).

Pati öi formuluoté néra savaime suprantama. Kas yra aku-zatyvas, bent jau æia aiökinti nereikia. Kas yra giminé, suprantamatik tol, kol esame baltù, apskritai indoeuropieæiù ir galbút dar kokiùûinomesniù (plg. semitù) indoeuropietiökos tipologijos kalbù ribose.Bet formuluodami universalijà, turime iöeiti iö öiù ribù, o iöéjèneiövengiamai susidursime su eiline terminù painiava. Europoslingvistai vardaûodûiù gramatines grupes, tarkime, Kaukazo ar Afrikoskalbose vadina klasémis, o amerikieæiai analogiökais atvejais daûnaipavartoja giminés (‘gender’) terminà. Jei kas nors nedaro skirtumotarp klasés ir giminés, tai gal ir universalija klaidinga?

Iökeldamas universalijà, turéjau galvoje bútent giminè, o neklasè. Juk kalbos, pasiûyminæios tuo, kà europieæiai vadina grama-tinémis klasémis, kaip tik néra akuzatyvinés.

Iö tikrùjù skirtumas tarp giminés ir klasés kategorijù yraesminis. Klasei pailiustruoti imkime pavyzdûiù iö Dagestano andieæiùkalbos. Joje yra penkios gramatinés klasés su atitinkamais rodikliais,daiktavardûiuose iölikusiais labai retai kaip reliktai, bet pasirodanæiaisbúdvardûiuose ir ypaæ veiksmaûodûiuose derinant juos sudaiktavardûiais (transkribuodamas lotyniökais raömenimis rytù beislavù kalbas, raide x ûymiu spirantà ch, taöku po priebalsiu arapostrofu — glotalizacijà): I — vyriökos lyties asmenù pavadinimai(rodiklis v-, plg. vocci ‘brolis’), II — moteriökos lyties asmenùpavadinimai (rodiklis j-, plg. jocci ‘sesuo’), III — gyvúnù pavadinimai(rodiklis j- daugiskaitoje / b- vienaskaitoje, plg. be×æuxa ×kotu ‘didelisarklys’), IV — kai kuriù daiktù pavadinimai (rodiklis b- daugiskaitoje/vienaskaitoje, plg. be×æuxa ×kol ‘didelé burna’), V — visù kitù daiktùbei abstraktù pavadinimai (rodiklis r-, plg. re×æuxa ha×khu ‘didelisnamas’). Daiktavardûio atributyvinis genityvas jungiasi paûymimojoûodûio klasés rodiklì (imuv vocci ‘tévo brolis’, imuj jocci ‘tévo sesuo’,imub ×kotu ‘tévo arklys’, imur ha×khu ‘tévo namas’ — plg. vo×æuxa ima‘didelis tévas’, t.y. ‘senelis’), o veiksmaûodis ne asmenuojamas, bet

22

klasuojamas, prie intranzityvinio veiksmaûodûio prefiksuojant subjektoklasés rodiklì, o prie tranzityvinio — artimiausio objekto klasés rodiklì(pvz. vocci vulon ‘brolis [absoliutyvo linksnis] iöéjo’, jocci jilon‘sesuo[absoliutyvo linksnis] iöéjo’, imu-di ×cul ru×ki ‘tévas[-ergatyvolinksnis] lazdà [absoliutyvo linksnis] pjové’). Iö pirmo ûvilgsnio nérajau taip lengva pastebéti skirtumà tarp klasés ir giminés. Juk, kaipsakyta, daiktavardûiai andieæiù kalboje (ir praktiökai visose ÖiaurésKaukazo kalbose) jokiù klasés rodikliù neturi (plg. ima ‘tévas’, ila‘motina’). Vadinas, daiktavardûio klasé aiökéja tik derinimo metu iöatitinkamos búdvardûio ar veiksmaûodûio formos, o patys búdvardûiaiir veiksmaûodûiai savù klasiù neturi. Ar ne tas pats ir músù giminésatveju? Juk plg. and. vo×æuxa ima — lo. pater magnus, and. je×æuxa ila —lo. mater magna, and. be×æuxa ×kol — lo. os magnum. Anaiptol! Nesunkupasakyti, kodél andieæiù ûodis besun ‘peilis’ priklauso IV klasei, one I — todél, kad tai daikto, o ne vyro pavadinimas. Bet kodélatitinkamas lotyniökas ûodis culter yra vyriökosios giminés? Ûinoma,andieæiù atvejis tik vienas iö daugelio. Semantiniù klasiù gali bútibegalé (ypaæ vadinamosios klasinés kalbù sandaros atveju), o ûodûiopriskyrimas vienai ar kitai iö jù daûnai ir paæiù kalbos vartotojùmenkai besuprantamas. Bet né vienoje iö kalbù su gramatinémisklasémis joks negyvas daiktas nepateks ì vyrù pavadinimù klasè!Daiktas yra daiktas, o vyras yra vyras. Kitaip músù kalbù atveju,kuriose tik vyrù ir moterù pavadinimai yra aiökiai susijè suatitinkamomis gramatinémis giminémis. Visù kitù vyriökosios irmoteriökosios giminés daiktavardûiù, lygiai kaip ir bevardés giminésdaiktavardûiù, priklausomumas savo giminei neturi jokios logikos.Kodél nox, naktis, Nacht, íî÷ü yra moteriökosios giminés, dies, äåíü —vyriökosios, diena — vél moteriökosios? Kodél kaimas vyriökosiosgiminés, o Heim — bevardés? Nesunku suprasti, kad indoeuropieæiùgiminé priklauso nuo ûodûio darybos modelio, lemianæio ûodûiopriskyrimà vienai ar kitai deklinacinei paradigmai. Ne patys ûodûiai,bet jù deklinacijos tipai, o dar tiksliau — iö esmés tik ide. tradic.o-, `- ir galbút dar s-kamienai pasiûymi öiokia tokia pastovesneasociacija atitinkamai su vyriökàja, moteriökàja bei bevarde giminémis.

Öi asociacija — indoeuropieæiù neakuzatyvinés praeities reliktas(ûr. apie tai I dalyje), praeities, kuri yra prieinama tik rekonstrukcijai.Visose istorinése akuzatyvinés tipologijos indoeuropieæiù kalbosegiminés kategorija pasireiökia sintaksiniu búdvardûio derinimu ne

23

su leksine semantine klase, bet su viena iö dviejù ar iö trijù kaitybiniùklasiù, aprépianæia tam tikrà deklinacijos paradigmù skaiæiù. Vyrùpavadinimù priklausomumas vyriökajai, moterù — moteriökajai gimineianaiptol ne tik nesudaro öios sistemos iöeities ar atramos taöko, betprieöingai, ìeina ì öià sistemà kaip skirstymo ûemesnioji grandis.Indoeuropieæiù (atitinkamai — semitù) kalbose giminé yra takso-nomiökai pajungta ûodûio kaitybai, o ne ûodûio semantikai. Nepaisantvyrù pavadinimù siejimo su vyriökàja gimine, moterù — su moteriökàja,músù giminé yra ne reikömés, bet kaitybos implikacija.

Taigi giminé yra morfosintaksiné kategorija,o klasé yra leksikosintaksiné kategorija.

Kai öis mano darbas nurodymu ™iö viröaus” buvo MaskvosVAKo skandinamas, jo mokslinis sutriuökinimas buvo pavestasMaskvos kalbotyros instituto arbitraûui. Uûkliuvo ir giminés apibré-ûimas. Deja, jokios argumentacijos, iöskyrus öúksmà ™Giminé yra nemorfosintaksiné, bet leksiné-gramatiné kategorija!”, taip ir netekoiögirsti.

Vadinas, tai, kad kalbose, turinæiose klasés kategorijà, niekadnéra akuzatyvo, iökeltos universalijos negriauna. Pabréûiu ™niekad”,nes yra kalbù su giminés kategorija be akuzatyvo, pvz. anglù kalba(plg. masc. he, fem. she, ship, neutr. it, bet dat.-acc. me, him, her, us),o jei ne tos tikrai retos iöimtys, sakytume, kad kalbose, turinæiosegiminés kategorija, visada yra ir akuzatyvas.

Vis délto yra iöimæiù ir iö pateikto universalijos formulavimo.Turiu galvoje grabarà, kalbà su akuzatyvu, bet be giminés. Taæiaureikia pastebéti, kad grabaro akuzatyvas yra nykstantis linksnis,turintis atskirà formà tik daugiskaitoje. Matyt, mano rastoji universalijayra diachroninio pobúdûio.

Iökeltai formuluotei neprieötarauja giminés kategorijos netu-rinæiù Uralo, dravidù bei Altajaus kalbiniù öeimù duomenys. Mattose kalbose tiesioginis objektas gali búti ûymimas forma, kurivadinama ™akuzatyvu”. Bet tiesioginio objekto reiökimas—nereiökimasöia forma priklauso nuo jo apibréûtumo. Neapibréûtasis tiesioginisobjektas yra ûymimas nominatyvu (nom. = acc.1), nuo kurio apibréû-tajam tiesioginiam objektui vartojama ™akuzatyvo” (acc.2) formaskiriasi papildomu markeriu, faktiökai einanæiu objektinio artikelio

24

funkcijas. Öios funkcijos labai primena albanù apibréûtùjù ûodûiùdeklinacijos priesaginio artikelio savybes. Nors öis albanù priesaginisartikelis pasirodo ne tik akuzatyve, bútent jis ir skiria pastarojoformà nuo akuzatyvinés.

Plg. albanù ‘kalnas’ dravidù braujù ‘jautis

nom. indef. mal xar`s

acc. indef. mal xar`s

nom. def. mali

acc. def. malnë xar`seSuomiù-ugrù kalbos irgi demonstruoja panaöù ™akuzatyvo”

nebútinumà, kuris nors ir néra susijès, pvz. Baltijos suomiù kalbose,su objekto apibréûtumu—neapibréûtumu (öitaip yra permiù kalbose),bet daugelio iö to kildinamas. Svarbiausia, kad tiesioginio objektoforma néra visais atvejais atribota nuo subjekto formos. Be to, negalinekristi ì akì ir ta aplinkybé, kad Baltijos suomiù kalbose acc.2 forma(atmetant keliù suomiù ìvardûiù atvejì) sutampa su genityvine. Norsdiachroniökai tai aiökinama vélesne gen. -n ir acc. -m neutralizacija,™silpnai arba net abejotinai *-m yra reprezentuotas ugrù ir permiùkalbose, t.y. bútent ten, kur néra pavykè rekonstruoti né gen. -n”(ÎÔÓß, 242). Tad galimas daiktas, kad dar archajiökesnéje pakopojeabudu nazaliniai formantai laikytini tos paæios kilmés (plg. indo-europieæiù nazalinì formantà *-m/-n, semitù mimacijà—nunacijà).

Vadinasi, tipologiökai nagrinéjant santykì giminé/akuzatyvas,Uralo, dravidù ir Altajaus kalbas reikia priskirti prie kalbù, kuriosenesama nei giminés, nei akuzatyvo. O kadangi panaöus akuzatyvo™nebútinumas” búdingas ir giminè turinæioms tocharù kalboms, dia-chroninés universalijos sàlyga laikytinas akuzatyvas, o ne giminé.

Lyginant su daugelyje kalbiniù öeimù paliudyta klasés grama-tine kategorija, giminés kategorija yra retesné, o glotogoniökai ûiúrint,matyt, naujesné. Jos kilmè bent indoeuropieæiù ir semitù kalbosesieju su buvusiù fientyviniù ir inertyviniù kamienù pergrupavimuneakuzatyvinei kalbos sandarai persiformuojant ì akuzatyvinè. Apietai kalbama öios knygos I dalyje.

25

I DALIS

BALTÙ KALBOS — PASKUTINIOJI INDOEUROPIEÆIÙPROKALBÉS MANIFESTACIJA

Indoeuropieæiù prokalbé ir jos sandara

Praindoeuropieæiù dialektù neakuzatyviné tipologija

Nuo Franzo Boppo laikù indoeuropieæiù prokalbés sàvokayra pakitusi ne vienà kartà priklausomai nuo ûodûio prokalbé suvo-kimo. Augustui Schleicheriui tai buvusi reali ™literatúriné” kalba, omúsù amûiuje pereinama nuo prokalbés kaip diachroninio ìrankio(maûdaug vienodo diachronino pjúvio rekonstrukcijù visumos) priedialektù kontinuumo sàvokos. Neverta né sakyti, kokì vaidmenì æiabus suvaidinusi garsioji ™bangù teorija”. Kiek véliau æia pat iödéstysiuir savo poûiúrì ì prokalbè kaip ì realià erdvéje ir laike keliaujanæiàminimaliù inovacijù zonà. Kaip ta prokalbè besuvoktume, tradicinisbaltù kalbù archajiökumas, t.y. vienoks ar kitoks artimumas prokalbésarchetipui, iölieka. Mano interpretacinéje sistemoje pagrindiniai baltùkalbù archajiökumo bruoûai — trumpùjù balsiù /a/ ir /o/ opozicijosnebuvimas, priegaidé, morfologinè funkcijà turintis veiksmaûodûioablautas, finitinio veiksmaûodûio laiko-nuosakos sistemos paprastu-mas, veiksmaûodûio treæiojo asmens nemarkiruotumas, neiövystytabevardé giminé, grynojo kamieno formomis pasiûyminti bei tebeiölai-kanti sigmatinì, o tarmése — ir nazalinì formantà vardaûodûio dekli-nacija, ™ìvardiné” vardaûodûio vyriökosios giminés daugiskaitos nomi-natyvo galúné, ne iki galo fiksuota sangràûos pozicija.

Visi öie bruoûai, kuriù dauguma tradicinés indoeuropeistikoslaikomi inovacijomis, nesunkiai iövedami iö prokalbinés sistemos, jeitik jù evoliucija nagrinéjama neatsiejamai nuo kalbos sandaros evo-liucijos. Uûtat savaime aiöku, tokie tradiciniai ™archaizmai”, kaipseptyni lietuviù kalbos linksniai, laikytini rytù baltù inovacija. Pami-néjus dabar jau daugelio remiamà neakuzatyvinè indoeuropieæiùprokalbés sandarà, darosi aiöku, kad susumuota interpretacija prieöta-rauja klasikinés brugmaniökosios indoeuropeistikos rekonstrukcijomsir yra su jomis iö principo nesuderinama. Todél nebuvo gaila atsisakytiir nuo klasikinés indoeuropieæiù fonemù rekonstrukcijos, pritaikant

26

ankstyvesnéms praformoms silabizmà bei glotalinè teorijà. Taip in-doeuropieæiù prokalbés vaizdas natúraliai ir be jokio iöankstinio™pritempimo” priartéjo prie tù neindoeuropietiökù prokalbiù vaizdo,kuriù ™nostratinè” giminystè su indoeuropieæiù prokalbe uû visusaiökiausiai postulavo maskvietis Vladislavas Iliæ-Svityæius. Taæiauilgametis doméjimasis ™nostratika” ìtikino, kad hipotetinés ™hiper”-prokalbés laikais vargu ar búta kokiù nors neleksiniù gramatinésreikömés realizavimo búdù (pvz., linksniavimo formantù), todél visa™nostratikos” problematika negali perûengti leksinés reikömés tyrimobei sisteminio öaknù lyginimo ribù ir gramatikos darbams yra ire-levantiöka (neturi reikömés ar ™hiper”-prokalbé egzistavo, ar ne).Visos stebinanæios gramatinés paralelés priklauso vélesnéms epochomsir aiökintinos nebent analogiöka pradinés medûiagos raida, gausiomissàveikomis, konvergencijos ir divergencijos procesais. Todél nérajokio pagrindo priskirti öios knygos prie ™nostratikos” darbù, nesjoje né vienu atveju nesiremiama öia hipotezé, o visi ™nostratiniai”pavyzdûiai pateikiami kaip ìprastas tipologinis palyginimas.

Naujasis (lyginant su klasikiniu) ide. prokalbés modelis, per-orientuotas nuo turtingos graikù-sanskrito tipo fleksinés sistemos ìdaug paprastesnes anatolù, germanù ir baltù sistemas, kurios tradi-ciökai buvo vedamos iö pirmosios, jau seniai nebenaujas. Neturédamassavojo Brugmanno [Tamazo Gamkrelidzés ir Viaæeslavo Ivanovoknyga (ûr. G a m k r e l i d z e — I v a n o v 1984, 1, 2), nepaisantjos apimties, vis délto yra daugiau naujosios indoeuropeistikoskonspektinis memorandumas, negu brugmaniökai skrupulingadidaktiné enciklopedija], öis ™naujasis” modelis taip ir pakibo orenei nuneigtas, nei visuotinai priimtas. Nemaûai prieötaravimù yrair tarp naujojo modelio (modeliù) öalininkù. Bene pati aktualiausiaæia bus dar C.C.Uhlenbecko IF 1901 12 pradéta nesibaigianti diskusijadél ide. prokalbés sandaros pobúdûio, maûdaug nuo septintojodeöimtmeæio tapusi madinga ir centriné. Tikra diskusija vyksta dau-giausia semantikos plotméje, o tai tik rodo bendrà komparatyvistikosposúkì nuo formos prie turinio, be kurio jokios morfologinés schemosnebeìgautù ìrodomosios galios. Idéja, kad ide. prokalbéje subjektoir objekto santykiù reiökimas buvo kitoks, negu tù santykiù reiökimasnominatyvu ir akuzatyvu, iö pat pradûiù nukélé kalbos sandarosproblematikà ì formaliàjà plotmè. Pvz., sigmatinis nom.sg.masc. gr.lÆkoV, lupus - vienas linksnis greta nazaliniù acc.sg.masc. gr. lÆkon,

27

lo. lupum = nom., acc.neutr. gr. d ¶wron, lo. donum - kitas linksnis. Öiùdviejù linksniù rekonstrukcijà remia tai, kad vadinamos "ergatyvinés"sandaros kalbose (tikrasis ergatyvumas yra susijès ne su linksniomorfologija, bet su sintaksine semantika, derinant polipersoninioveiksmaûodûio asmenis su atitinkamais aktantais) minétas akuzatyvo(masc.) ir neutrum (nom., acc.), tartume "neutrum-akuzatyvo", formasatitinka vienas absoliutyvo linksnis, su intranzityviniu veiksmaûodûiureiökiantis sakinio veiksnì, o su tranzityviniu — tiesioginì papildinì— plg. kartù (gruzinù) kurd-i imaleba kurd-i imaleba "vagis-ABSslepiasi", megobar-ma damala kurd-i megobar-ma damala kurd-i "draugas-ERG paslépé vagì-ABS", o tai skiriasi nuo atvejo, kai nominatyvo,reiökianæio agentà (ne pacientà!), formà atitinka sakinio veiksniolinksnis ergatyvas, einantis tik su tranzityviniu veiksmaûodûiu: kurd-ma damala pul-i kurd-ma damala pul-i "vagis-ERG paslépé pinigus-ABS" [æia kartù -i struktúriökai atitinka gr. -n, lo. -m, o kartù -mastruktúriökai atitinka gr. -V, lo. -s, plg. lo. lupu-s abdidit canis donu-m"vilkas-ERG paslépé öuns dovanà-ABS

1", donu-m abditur "dovana-

ABS2 yra slepiama", nors lupu-s (ne -m!) abditur "vilkas-? slepiasi":

"ERG" = ? = NOM, "ABS"1 = ACC, "ABS"

2 = NOM]. Kaip matyti,

indoeuropietiökosios sakinio struktúros, lyginant jà su kartveliökàja,skiriamasis poûymis yra ne nominatyvo, bet akuzatyvo linksniobuvimas (kartù -ma norint galima pavadinti ir nominatyvu, bet "ûo-dyninio" -i — megobar-i megobar-i "draugas" — jokiais búdais akuzatyvunepavadinsi!), todél indoeuropieæiù kalbù tipo sandarà músù dienomisìprasta vadinti akuzatyvine.

Formalus "ergatyvinés" sandaros suvokimas, sutelkiant visàdémesì ì formà ir bandant iögauti iö jos semantiökai neìrodomàgramatinì turinì, dar daug kam yra nenugalima uhlenbeckiöka tradicija,ypaæ stipri tarp tù indoeuropeistù, kurie yra susipaûinè su kitùlingvistiniù öeimù kalbomis vien iö gramatiniù apraöymù ir daûnaivien dél to primeta ide. prokalbei netinkamà ergatyvumo terminà.Deja, æia néra vietos kritiökai paûiúréti kad ir ì pateiktus kartù kalbospavyzdûius bei palyginti juos su tikros ergatyvinés sandaros kalbùmedûiaga (pvz. abchazù), kuomet paaiökétù, kad kartù ™ergatyvas”— viso labo nominatyvo alomorfas esant tam tikrai sàlygai. Pastarùjùdeöimtmeæiù intensyvús Amerikos, Australijos ir Afrikos kalbù tyri-néjimai atskleidé kitokiù negu ergatyviné neakuzatyviniù sandarù,kuriù semantiné determinanté ne gramatiné, o leksiné arba leksiné-

28

gramatiné. Tai vadinamoji (gana reta) "aktyviné" sandara (ydingaiasociacijai su rúöies diateze iövengti siúlau vadinti jà fientyvine) beiarchainé klasiné sandara. Grynajai (tokia beveik nepasitaiko) fien-tyvinei ("aktyvinei") sandarai yra búdingas visos leksikos suskirstymasì fientyvinè bei inertinè ("inaktyvinè"), o klasinei sandarai — ì neribotàkiekì (nuo keliù iki keliasdeöimt) leksiniù-gramatiniù klasiù su savoleksiniais-semantiniais (daûnai sunkiai apæiuopiamais ar pamirötais)integraliniais poûymiais. G.Klimovo glotogoniné teorija tarp visùûinomù kalbos sandarù tipù bando nustatyti chronologinio perima-mumo ryöì. Klimovas buvo öalininkas kontensyvinés (kokios universa-linés turinio kategorijos kalboje yra iöreiökiamos) kalbù tipologijosir vienas pagrindiniù jos kúréjù (plg. K l i m o v 1 9 8 3).Akuzatyviné kalbos sandara yra orientuota ì subjekto — objektosantykiù perteikimà. Ergatyviné — ì situacijos öaltinio (agentyvo) irsituacijos turétojo (faktityvo) santykiù perteikimà. Æia (pvz., abchazù,bet anaiptol ne kartù kalboje!) néra gramatinés subjekto ir objektoopozicijos, todél negali búti nei akuzatyvo, nei pasyvo. Ergatyvineisandarai búdinga ir tai, kad cirkumstanté (netiesioginis papildinys)reiökiama lygiai taip, kaip ir tranzityvinio tarinio aktantas loginiosubjekto pozicijoje ("veiksnys"). Fientyviné ("aktyviné") kalbos sandaraorientuota ì semantinius santykius tarp fientyviniù ir inertiniù leksemù.Æia néra aiökaus veiksmaûodûiù atribojimo nuo vardaûodûiù, vieniir kiti yra pirmiausia susijè su animata ir inanimata kategorijomis.Fientyvams suprieöinti bei su inanimata susijè inertyviniai veiksma-ûodûiai, be statiökumo, gali turéti ir inagentinio dinamiökumo poûymì(kaip tai suprantama öio darbo p. 181 t., 200, kt.). Jei veiksmaûodispakankamai iövystytas, fientyviniai veiksmaûodûiai turi pilnà paradig-mà, o inertyviniai — defektuotà. Kadangi veiksmaûodis vienu metuderinamas su visais aktantais, opozicija pagal tranzityvumà—intranzity-vumà neìmanoma. Veikslo vietoje yra platesné Aktionsart kategorija,asmens kategorija reiökiama atitinkamais fientyviniais ir inertyviniaisafiksais, visuomet esama ir versijos (plg. öio darbo p. 13—19), taippat inkliuzyvo—ekskliuzyvo, organinio ir neorganinio posesyvumokategorijù. Vardaûodûiù morfologija skurdi, o genityvo linksnis (savai-me aiöku, ir akuzatyvo) neìmanomas. Sintaksé pasiûymi fientyvinéssakinio konstrukcijos suprieöinimu inertyvinei ("inaktyvinei"), pa-grindinio konstrukcijos nario markiruotumu, pagal situacijos nukreip-tumà (plg. p. 13 kt.) artimesniojo ir aplinkybè reiökianæio tolimesniojo

29

papildiniù skyrimu. Savaime aiöku, jokia pasyviné konversija fien-tyvinéje sandaroje juo labiau neìmanoma. Klasiné kalbos sandara yraorientuota ì leksiniù klasiù santykius derinant klasiù rodiklius.

G.Klimovas parodo, kad jokia kalbos sandara néra atstovau-jama grynù tipù, todél nukrypimo nuo idealaus modelio laipsnis irpadeda iöaiökinti konkreæiù vienos ar kitos sandaros atstovù istorijà.Kurios nors kalbinés sandaros tipo turimi kitokios sandaros poûymiai(o pastarùjù buvimas ir skiria vienà sandaros tipà nuo kito) Klimovoyra vadinami frekventalijomis. Indoeuropieæiù kalbose tranzityvumo—intranzityvumo opozicija nesunkiai kildinama iö animata—inanimataopozicijos, kurios poûymiù yra gausu; panaöiai ir laiko kategorijakildinama iö veikslo kategorijos, o juk visa tai ir yra fientyvinéssandaros frekventalijos. Fientyvinés sandaros frekventalijù yra gausukartvelù bei afrazinése ("semitù-chamitù") kalbose. Bet jù né kiekne maûiau ir ergatyvinés sandaros kalbose. Todél daroma iövada,kad glotogoniökai fientyviné kalbos sandara atstovauja ankstesneivystymosi pakopai, uû kurià dar ankstesné bus klasiné kalbos sandara.

Daugelis Klimovo propaguotù postulatù vienaip ar kitaip yrapalaikomi dabartinés komparatyvistikos atstovù. Tai krinta ì akis irskaitant minétà programinè T.Gamkrelidzés—V.Ivanovo knygà. Jipateikia autoriù poûiúrì ì visas indoeuropeistikos mokslo sritis, todéljos apeiti neìmanoma. Æia nagrinéjamai problematikai yra svarbiGamkrelidzés—Ivanovo indoeuropieæiù kalbinés sandaros analizé beiindoeuropieæiù kalbinio kontinuumo susiskirstymo genezés koncepcija.Kadangi jù knyga buvo parengta spaudai anksæiau negu iöéjo minétasKlimovo 1983 m. darbas ir dél to joje nepasinaudota naujausiuergatyvinés sandaros apibréûimu, tebetraktuojant jà subjekto—objektoopozicijos terminais, tai ir santykiai tarp akuzatyvinés, "aktyvinés"ir ergatyvinés struktúrù joje vaizduojami öitaip (Gamkrelidze—Ivanov1984, 313—318 ) :

30

Æia Str — tranzityvinio tarinio veiksnys, Sintr — intranzityviniotarinio veiksnys (a — fientyvinés semantikos, in — inertyvinés semantikos),O — tiesioginis papildinys, A — fientyvinis aktantas, In — inertyvinisaktantas, In* — "struktúrinis inaktyvas", t.y. fientyviné leksema,fientyviniame sakinyje pavartota tiesioginio papildinio pozicijoje, t.y.tarsi inertyvinis pacientas.

Kaip matome, ergatyviniam tipui æia primesta subjekto—objektoopozicijos kvalifikacija, kadangi ergatyvumas suprantamas kaip tamtikras linksniù markiravimas. Todél manoma, kad galimi peréjimai nuoakuzatyvinio tipo prie ergatyvinio (plg. hindi tipo "ergatyvà") ir nuoergatyvinio tipo prie akuzatyvinio. Iö tikrùjù, reikia skirti akuzatyvinéssandaros tipo ergatyvacijà, pasireiökianæià kvazi-ergatyvinémis kon-strukcijomis, kuriose tarinio dvipusio morfosintaksinio derinimo suveiksniu ir tiesioginiu papildiniu vietoje téra tik "akuzatyviökas" vienpusistarinio derinimas su tiesioginiu papildiniu, nuo tikrù ergatyviniùkonstrukcijù, kuriose toks derinimas gali búti tiktai dvipusis (jei linksniaiiö viso markiruojami). Todél rezervuotai reikia ûiúréti ir ì Gamkrelidzésir Ivanovo teiginì, kad skirtumas, fientyvinei sandarai persiformuojantì akuzatyvinè ir persiformuojant ì ergatyvinè, "suvedamas tik ì skirtingusfientyvinés sandaros aktantù pergrupavimo bei markiravimo búdus",pvz., fientyvinis aktantas pasirodo "struktúrinio inaktyvo" pozicijoje(G a m k r e l i d z e — I v a n o v 1984, 318). Öitoks pasirodymasbútù neìmanomas, jei nebútù pereinama prie orientacijos ì santykius tarpsubjekto ir objekto, o tai gali búti tik dviejù semantiniù klasiù (animata— inanimata) irimo pasekmé.

Abudu autoriai pabréûia (p. 297) tà neginæijamà faktà, kad ide.medialiné-"perfektiné" vad. 2-osios serijos veiksmaûodûio paradigma,savo kilme susijusi su inertine leksine klase, tegali búti tik antriné,kadangi 1-asis ir 2-asis asmenys negali búti semantiniai inertyvai [beje,tuomet ir jù rekonstruotas 2-osios serijos pluralinis markeris *-r turibúti toks pat vardaûodinis derivacinis elementas, kaip ir 1-osios serijos"dalyvinis" *-nt, tik pirmasis bus turéjès inertyvinè, o antrasis — fientyvinèreikömè (hetitù kalboje pastarasis yra ir leksinis "aktyvizatorius")]. Öiuopoûiúriu bútina reviduoti abiejù autoriù siúlomà (p. 297—298 ) pagrindiniùpraide. sintagmù rekonstrukcijà. Taigi nepamirökime, kad vien tik iövienaskaitos "3-æiojo asmens" susidéjusi 2-osios serijos "veiksmaûodûio""paradigma" tebuvo tik beasmené predikatiné konstrukcija, niekuonesiskirianti nuo predikatinés adjektyvinés.

31

Gamkrelidzé ir Ivanovas suponuoja buvus öitokias konstrukcijasfientyvinéje ide. prokalbéje [1-osios bei (pagal autorius) 2-osios serijùveiksmaûodûio fleksijos atitinkamai paûymimos I arba II]:(1) ûmogus guli (fientyviné leksema - fientyviné leksema I),(2) akmuo guli (inertyviné - inertyviné II),(3) ûmogus nukauna ûvérì (fient. - fient.I - fient),(4) ûmogus (pa)deda akmenì (fient. - fient.II - inert.) (æia autoriai remiasimintimi, kad fientyvinis veiksmaûodis sakinyje su fientyviniu irinertyviniu aktantais turi búti apiformintas kitaip, negu sakinyje (3)su abiem fientyviniais aktantais; kad ta pati leksema galéjo gautiabiejù serijù galúnes, yra realu ir realiai rekonstruojama vélyvesniajamfientyvinés sandaros laikotarpiui, tiksliau — tos sandaros irimo beipersiformavimo ì akuzatyvinè laikotarpiui (ûr.toliau); bet öiuo atveju,kaip bus parodyta, deréjo rekonstruoti ne fient.II, bet ìprastà inert.II).

Kadangi sakinyje (3) esama dviejù fientyviniù aktantù, autoriai(ko gero, ìtakojami ergatyvinio sakinio schemos, kur tiesioginiopapildinio reiökimas yra faktityvinis) vadina tiesioginì papildinìatitinkantì antràjì aktantà "struktúriniu inaktyvu" (t.y. "struktúriniuinertyvu" öios knygos terminais).

Be to, autoriai suponuoja keturias atributyvines sintagmas,kuriù reikömé priklauso nuo *-s arba *-m markiravimo pagalatitinkamàjà paûymimojo ûodûio reikömè (p. 277—278), pvz.:(5) ûmogus-ûirgas (fient. - fient. -s) "raitelis",(6) ûmogus-laukas (fient. - inert. -s) "laukininkas",(7) kirvis-akmuo (inert. - inert. -m) "akmeninis kirvis",(8) kirvis-ûmogus (inert. - fient. -m) "ûmogaus kirvis" -iö sintagmos (6) iösivysto atributyvinis genityvas (ryökus archaizmasbaltù kalbose), o iö sintagmos (8) — posesyvinis genityvas.

Kaip minéta, p. 297 autoriai pabréûia, kad (2) yra niekas kita,kaip predikatiné atributyviné konstrukcija. Reikia manyti, kad kalba-muoju prokalbés laikotarpiu atributyviné predikacija buvo reiökiamapaprasæiausia atributyvine sintagma (7). Juk autoriai patys patvirtinaide. *le•k[h]e reikömiù "spindi" ir "öviesus" tapatybè (tipologiökaiìdomu palyginti vad. "perfektà" öiaurés semitù kalbose, pvz., hebrajùø`q`r "tapo brangus = yra pasunkéjès = brangus"), taip kad *neb[h]esle•k[h]-e turi reiköti "öviesus dangus" né kiek ne su maûesne tikimybe,negu autoriù siúloma "dangus yra öviesus" = "dangus spindi". Vadinas,(2) = (7), t.y. "akmuo guli" = "gulétinis akmuo" (beje, didûiulis

32

lietuviù kalbos archaizmas yra bútent öios fientyvumo frekventalijosiölikimas tarmése - guléti gali tik gyvas padaras, negyvas tegali bútitik padétas! Pasyviné forma æia atitinka su negyvais daiktais susijusiàiönykusià inertyvinè leksemà "kur métytis, búti ìstrigus, negyvamguléti"). P. 298 autoriai parodo, kad 2-osios serijos -e yra tas patskonstrukcijose (2) ir (4), o dél to veiksmaûodiné forma konstrukcijoje(4) "turi paciento funkcijoje pasireiökianæio inaktyvino aktanto ekspo-nentà", t.y. -e. Bet jei taip, "veiksmaûodis" negali búti dvivalentis,kaip kad tvirtinama tame paæiame puslapyje, taæiau (4) pasirodo tikinkorporuota konstrukcija (2) = (7) prapléstas konstrukcijos (6)variantas, t.y. "gulétinio akmens ûmogus" = "ûmogus, darantis (öitokiafientyviné reikömé slypi paties ûodûio "ûmogus" fientyvume) akmenìgulintì=besimétantì": ûmogus-(akmuo-guléjimas) {fient. - (ineret. -inert.)}-s be jokio veiksmaûodûio apskritai. Tuomet darosi aiöku, kadir (1) = (5) - "guléjimo, gulétinis ûmogus", "gulikas": ûmogus-guléjimas(gyvùjù bútybiù leksema guléti, kaip kalbéta, yra fientyviné),- vadinas,tik (3) galima ìtarti esant veiksmaûodinì. Bet kaip (4) yra iöpléstiné(6), taip (3) turi búti iöpléstiné (1). Iö tikrùjù tai ir yra sintagma (5)[= (1)] su inkorporuota dar viena sintagma (5), t.y. "ûvéries nukovimoûmogus": (ûmogus-nukovimas)-ûvéris {(fient. - fient.) - fient.}-s.

Visi öie samprotavimai reiökia, kad minétas santykis tarpkalbos sandaros akuzatyvinio, fientyvinio ir ergatyvinio tipù gali bútiperinterpretuotas öitaip (Palmaitis 1988, 289):

33

Æia S - veiksnys, O - tiesioginis papildinys, O' - netiesioginispapildinys, V - vienvalentis predikatas, V'' - dvi- ir daugiau-valentispredikatas, F - fientyviné leksema, In - inertyviné leksema, I, II -fleksijù serijos pagal Viaæ. Ivanovà.

Fientyvinei sandarai "akuzatyvéjant", vardaûodinis *-m turbútreiöké "struktúrinio inertyvo" animiökumà, t.y. nebuvo linksnioformantas (taip iö pradûiù spéjo ir A.Desnickaja; plg. tokios funkcijosformantà -na arantù kalboje). Bet fientyvinés sandaros ankstesnéjepakopoje öis *-m turéjo markiruoti bet kurià fientyvinés leksemos(vardaûodûio) paûymétà inertyvinè leksemà (plg. kirvis-ûmogus"ûmogaus kirvis") (8), tuo tarpu inertyviné leksema, paûyméta kitosinertyvinés leksemos (kirvis-akmuo "akmeninis kirvis") (7) iö viso nebuvomarkiruojama. Logiökai samprotaujant, öitokia Gamkrelidzés irIvanovo schemù korekcija turétù búti iöplésta ir ì (5) bei (6), t.y.reikia manyti, kad formantas *-s markiravo tiktai tas fientyvinesleksemas, kurios buvo paûymimos inertyviniù leksemù (6), o fientyvinéleksema, paûyméta kitos fientyvinés leksemos, nebuvo markiruojama.

Jei tad fientyvinéje sistemoje tiesioginis papildinys morfolo-giökai neiöreiökiamas (néra "objekto", o todél néra nei akuzatyvo,nei tranzityvumo), kyla klausimas, kokiu búdu iö æia gali atsirasti1-osios ir 2-osios serijù fleksinés formos. Kadangi konstrukcijoje (4)tarinio -e derinamas su jos "deöiniàja" puse (su tuo, kas logiökaiatitinka tiesioginì papildinì), o konstrukcijoje (3) öio -e néra (nes tennéra inertyvinio aktanto), belieka derinti konstrukcijos (3) tarinì sujos "kairiàja" puse (su tuo, kas atitiktù akuzatyvinés konstrukcijos veiks-nì), o tam ir buvo panaudota (posesyviné?) eilé 1 pers.sg. *-m, 2pers.sg. *-s, 3 pers.sg. *-t. Fientyvinei sandarai "akuzatyvéjant" (at-sirandant subjekto—objekto opozicijai) bei fientyvumo—inertyvumosemantinei opozicijai silpnéjant (su galimybe kaitalioti fientyvumo—inertyvumo semantikà ne vien leksinémis, bet ir gramatinémis prie-monémis, pvz., tai paæiai veiksmaûodinei leksemai keisti *-e ì *-t ),predikatiné e-klasé iösivysto paralelinè búsenos—"perfekto" paradigmà,panaudodama formantus 1 pers.sg. *-Ha, 2 pers.sg. *-t[h]Ha. Atsiradustematiniam asmenavimo tipui, daugelyje ide. kalbù ì jì tapo apiben-drinti 1-osios serijos asmenù formantai. Baltù kalbose ìsigaléjus temati-niam asmenavimui (æia nekalbu apie priesaginius ™pusiau” atematiniusdarinius), veiksmaûodûio 3 asmens forma iösaugojo praide. laikùnemarkiruotà 2-osios serijos 3 asmens formà, kuri ir dabar kai kuo

34

daugiau primena masdarà, negu finitinè formà (Palmaitis 1984) (öìnemarkiruotumà istoriökai palaiké archainis kolektyviniù formù varto-jimas vardaûodûio daugiskaitai reiköti — Palmaitis 19881, 19882, 287)— dél visa to ûr. toliau.

Erdvéje ir laike keliaujanæioji minimaliausiù inovacijù zona

Gamkrelidzés ir Ivanovo p. 398—415 pateikta ide. prokalbésdezintegracijos schema neatsiûvelgia ì W. Schmido iökeltà (Schmid1978) baltiökojo arealo kaip ide. kalbinio kontinuumo centro idéjà,ì slavù prokalbés susidarymo vakariniame protobaltù ("baltù-slavù")dialektù areale koncepcijà (Toporov 1980) bei ì tà susidarymà laida-vusius konvergencijos ir divergencijos procesus [ì V. Martynovosuformuluotà italikù dialektù ìtakos slavù prokalbés raidai koncepcijà(Martynov 1983) ir ì antrinio baltù ir slavù bendrumo vaidmenì].Visa tai leido iökelti baltù dialektù kaip liktinés ide. prokalbés idéjàbei pasiúlyti pakoreguotà Gamkrelidzés - Ivanovo schemos variantà(Palmaitis 19882, 291). Bet tais paæiais metais mano ir St. Kairos(Palmaitis —Kaira 1988) buvo pasiúlytas reviduotas ir detalesnis tosschemos variantas, pagal kurì protoindoeuropieæiù dialektù kontinuu-mas skyla ì paleoeuropieæiù, indoeuropieæiù bei liktinì arealus. Iöpastarojo kontaktù ir konvergencijos sàlygomis iösivysto prakartvelùdialektù kontinuumas. Indoeuropieæiù areale formuojasi ilyrù, graikù,frigù bei arménù-arijù dialektai, o paleoeuropieæiù arealas skyla ìeuropieæiù-tocharù, anatolù ir liktinì arealus. Pastarojo tàsa ir yrabaltù kalbos. Öiam darbui yra svarbu tai, kad pagal abudu variantusbaltai atstovauja liktiniam arealui, todél æia pateikiu toliau iövystytàsavo pirmàjà schemà. Apskritimù susikirtimai rodo dél kontaktù(juos ûymi apskritimù susilietimai) atsirandanæias konvergencineszonas bei tolesnè divergencijà deöiniàja kryptimi.

Terminu ‘Liktinis (indoeuropieæiù kontinuumas) 4’ ûymiubaltù prokalbè po protoslavù atsiskyrimo, suprantamo kaip kontaktosu italikais rezultatas (dél protoslavù kontakto su arijais formuojasislavù prokalbé, véliau sueinanti ì antrinì kontaktà su baltù dialektais— dél to antrinio kontakto plg. Æekmonas 1985). Baltù prokalbé, savoruoûtu, yra ‘Liktinio indoeuropieæiù dialektù kontinuumo 3’ likutispo germanù atsiskyrimo, ‘Liktinis indoeuropieæiù dialektù kontinuu-mas 3’ yra ‘Liktinio indoeuropieæiù dialektù kontinuumo 2’ likutispo graikoarménoarijù atsiskyrimo, o ‘Liktinis indoeuropieæiù dialektù

35

kontinuumas 2’ yra ‘Liktinio indoeuropieæiù dialektù kontinuumo1’ likutis po tocharoitalokeltù atsiskyrimo. Tad po anatolù atsiskyrimonuo ‘Praindoeuropietiöko dialektù kontinuumo’ iki baltù prokalbésöioje schemoje yra pavaizduotos 4 liktinés zonos, kurios gali bútisuvoktos kaip visù po jù atsiradusiù dialektiniù kontinuumù prokal-bés, egzistavusios erdvéje ir laike. Kitaip tariant, pati indoeuropieæiùprokalbé gali búti suvokta kaip evoliucionuojantis dialektù konti-nuumas, laisvas nuo visù atsiskirianæiose grupése atsirandanæiùinovacijù. Kiekvienoje atsiskyrimo pakopoje evoliucionuojanti prokalbévisuomet turi maûiau savù inovacijù, negu bendra visù inovacijùsuma toje pakopoje atsiskirianæiose grupése. Todél prokalbé æia yrasuprantama kaip realus dialektù kontinuumas, egzistuojantiskaip minimaliausiù inovacijù zona.

Kadangi öioje schemoje baltù dialektai pasirodo esà paskutiniojievoliucionuojanæios ide. prokalbés reprezentacija, jos prieöpaskutiniojireprezentacija prieö atsiskiriant germanù dialektams gali búti pavadintabaltogermaniöka. Savaime suprantama, bendrojo prokalbés lygmens (kaiptai æia yra suprantama) ekskliuzyviné baltogermaniökoji vienybé gali bútiatsekta tik eliminavus visas vélesnes inovacijas, t.y. eliminavus tai, kasbúdinga bútent germanù ir bútent baltù kalboms. Öiuo poûiúriu ne tik kadnegali j©kios be‹dros baltù ir germanù inovacijos ìrodyti egzistavus bal-togermanù kalbinés vienybés, bet ir paæios tos bendros inovacijos pasirodo

Likt in isindoeuropieæiù

1

Likt in iside. 3

Likt in isindoeuropieæiù

2

Graiko-arméno-

ar i jù

Kel to-i ta l i kù

Arméno-ar i jù

Proto-slavù

Proto-indoeuropieæiù

Ar i j ù

Iranénù

Graikù

Arménù

I n d ù

Ger-manù

Slavù

Italikù

Ke l tù

Tocharo-keltoitalikù

Tocharù

Ana-to lù

L ik t .ide. 4

=bal tù

36

buvusios neìmanomos, nes tai, kas germanams yra ekskliuzyviai bendrasu baltais, suvokiama ne kaip germanù nuosavybé, bet kaip pragermaniökospakopos evoliucionuojanæios ide. prokalbés minimalios inovacijos(tikrosios bendros baltù-germanù inovacijos tuomet turi búti vélesniùkontaktù rezultatas).

Baltogermanù dialektinis bendrumas galéjo egzistuoti tik Vyslos— Nemuno — Aukötutinio Dnepro baltiökù kultúrù susidarymo iövakarése,t.y. maûdaug prieö II túkstantmeæio pr. Kr. gimimà pradûià. Taæiau tai, kasiö tos sistemos istoriökai yra iösivystè, yra in stricto sensu germaniökùjùdialektù inovacija (stipriojo veiksmaûodûio klasés), öalia kurios ™liktinéide. prokalbé” ìsivedé savàjà minimalià apofonino tranzityvumo inovacijàbaltù dialektuose (ûr. toliau). Æia nesunku ìûiúréti skirtumà tarp in-doiranénù bendrumo iö vienos pusés bei ™keliaujanæiosios ide. prokalbés”baltogermaniökojo ar baltoslaviökojo bendrumo iö kitos pusés. Negausiosbendrosios baltogermaniökos inovacijos, kaip formantas ™dat.” -mi, atsiradobendrosios ”kalbos” rémuose, t.y. labai artimù ir tais laikais archajiökiausiùide. dialektù kontinuume. Toms inovacijomas iö paskos éjo germaniökosin stricto sensu inovacijos, atskyrusios nuo to kontinuumo jau germanùdialektus. Po atskyrimo liko ™baltù” dialektai, kuriuos galima vadintibaltoslaviökais dél véliau nuo jù per italizacijà bei iranizacijà atsiskyrusiùslaviökù dialektù. Tad ide. prokalbés baltogermaniökosios pakoposegzistencijai tos bendrosios inovacijos (kaip ™dat.” -mi ) nebuvo bútinos,jos buvo, taip sakant, atsitiktinés. Tai, kas yra bendra baltams su slavais,yra ide. prokalbés po germanù atsiskyrimo paveldas, bet anaiptol ne kokianors bendrosios raidos inovacija. Labai abejotina, ar po germanù dialektùatsiskyrimo liktinéje ide. prokalbéje spéta atsirasti kokiems nors naujiemsreiökiniams iki italizuotù protoslaviökùjù dialektù atsiskyrimo(susistemintas apofoninis tranzityvumas — grynai bendrabaltiökos raidosrezultatas). Kitaip indoiranénù dialektù atveju. Æia bútent bendrosios raidosinovacijos atskyré indoiranénù dialektus nuo protoarméniökojo dialekto.Dél to ir terminù ‘baltoslavù (resp. baltogermanù) dialektù kontinuumas’bei ‘indoiranénù dialektù kontinuumas’ turinys néra vienodas.

Bendragermaniökas ™pirmasis priebalsiù pasistúméjimas” nérajokia kliútis prokalbés baltogermanù pakopai suponuoti. Glotaliné teorijayra paaiökinusi, kad ™pasistúméjimas” buvès búdingas praktiökai visiemsindoeuropieæiù dialektams, tiksliau sakant, sprogstamùjù eiliù diferenciniùpoûymiù nevienodumas, ko gero, buvo vienas iö indoeuropieæiù dialektùsusiskirstymo bruoûù.

37

Dél glotalinés teorijos tereikia tik trumpai priminti, kad tai 3eiliù indoeuropieæiù sprogstamùjù (*b,) *d, *g — *bh, *dh, *gh — *p, *t, *kperinterpretavimas kaip glotaliniù (*p’,) *t’, *k’ — skardûiùjù *b(h), *d(h),*g(h) — dusliùjù *p(h), *t(h), *k(h) su dviejù pastarùjù eiliù fakultatyvineaspiracija (Gamkrelidze — Ivanov 1972). Paaiökindama tipologiökaineparemiamà klasikinés rekonstrukcijos indoeuropieæiù fonemos */b/nebuvimà, öi teorija paneigia ir germanù konsonantizmo ™pirmàjì pa-sistúméjimà”. Paûvelgè ì ide. kalbas, glotaliniù sprogstamùjù priebalsiùrasime tik arménù kalboje, kuri, deja, öiai teorijai neturi ìrodomosiosgalios, kadangi joje glotaliniù fonemù daûnio pasiskirstymas neatitinkatipologiniù normù (glotalinis *p’ anaiptol néra reæiausia fonema — plg.Melikishvili 1974). Todél arménù konsonantizmà reikia laikyti smarkiaikaukazizuotu. Nors tokiu búdu glotaliné teorija téra tik interpretaciné,ja kaip neturinæia geresnés alternatyvos ìtikéjo pastebimas mokslininkùskaiæius (pvz., P.J. Hopper, A.R. Bomhard, R. Normier, Fr. Kortlandt,A.-G. Haudricourt, J.J. Colarusso kt.).

Germaniökasis priebalsiù pasistúméjimas — klasikiné XIX öimt-meæio sàvoka. Nei Jakobas Grimmas, nei Karlis Verneris negaléjo ìsivaiz-duoti fonologiniù faktoriù, sudaranæiù ™pasistúméjimo” ìspúdì, svar-biausia buvo konstatuoti reiökinì bei surasti jam pavadinimà. XX a.fonologija iö viso kvestionavo tà ™pasistúméjimà”. Pagal klasikinì indo-europeistinì poûiúrì, indoeuropieæiù kalbos be ™priebalsiù pasistú-méjimo” yra fonologiökai artimesnés prokalbei, negu kalbos su ™pasi-stúméjimu”. Prokalbei suponuota 3 graikiöko arba 4 sanskritiöko tipouûdarumos priebalsiù eilés, sudaranæios idealià ™pilnà” pradinè sistemà.Taæiau daugelis músù öimtmeæio kalbiniù apraöù bei iö ten kilusi kalbùtipologija rodo, kad fonologinése sistemose, turinæiose uûdarumospriebalsiù eiles ‘duslieji — skardieji — skardieji aspiruotieji’, kaip tai iraptinkame klasikinéje ide. rekonstrukcijoje tradicine formule ‘tenues —mediae — mediae aspiratae’, arba tiksliau sakant, sistemose, turinæiosefonologinè opozicijà ‘duslusis : skardusis’, dusliùjù serijos ûymétasisnarys visuomet lúpinis, t.y. /p/, o skardûiùjù serijoje — visuomet gutu-ralinis, t.y. /g/. Todél tikétina, kad ide. prokalbéje reæiausia fonemabuvo /p/, o tai ir yra ™pirmàjì germaniökà priebalsiù pasistúméjimà”turinæiù kalbù poûymis. O kadangi kalbose be ™pasistúméjimo” reæiau-sia fonema yra ne /p/, bet, aiöku, /b/, kuri ide. prokalbei sunkiai re-konstruojama, reikia daryti iövadà, kad klasikinis indoeuropeistinisfonologinis modelis neatitinka tikrovés. Kaip minéta, 1972 m. Gam-

38

krelidzé ir Ivanovas, remdamiesi universalijù tipologija, pasiúlé per-interpretuoti öì klasikinì modelì kaip modelì su eilémis ‘duslieji (as-piruotieji) — glotaliniai — skardieji (aspiruotieji). Öiam modeliui yraypatingai artima bútent germanù fonologiné sistema. Taæiau tatai nereiö-kia, neva ™pasistúméjimas” yra ìvykès ne germanù, bet visose kitose(iöskyrus arménù ir galbút anatolù) ide. kalbù grupése. Imant kiekvienàkonkreæià grupè atskirai, galima nustatyti ir konkreæias fonemùskiriamùjù poûymiù transformacijas, kurios veda nuo rekonstruojamojomodelio prie konkreæiosios kalbinés sistemos. Pvz., prie germaniökosiossistemos prieinama skardûiùjù serijoje eliminuojant aspiruotumopoûymì su tolesniu désningu glotaliökumo poûymio pakeitimu duslumopoûymiu glotaliniù serijoje, o prie baltiökosios sistemos prieinamaeliminuojant aspiruotumo poûymì tiek iö dusliùjù, tiek iö skardûiùjùserijos su tolesniu désningu glotaliökumo poûymio pakeitimu skardumopoûymiu glotaliniù serijoje, taip kad buvusios glotaliniù ir skardûiùjùserijos sutampa. Tam, kad bútù prieita prie graikiökosios sistemos, reikiavisai kitokios poûymiù transformacijos, bútent eliminuojant aspiruo-tumo poûymì iö dusliùjù serijos, pakeiæiant serijos poûymì ‘skardusis”poûymiu ‘duslusis’, o poûymì ‘glotalinis’ — poûymiu ‘skardusis’. Serijinispoûymis ‘glotalinis’ yra eliminuojamas beveik visose ide. dialektùgrupése, tiek negermanù, tiek germanù. Iöimtì sudaro arménù ir galbútanatolù grupés. Kadangi ir pragermanù, ir prabaltù dialektai pasiûyméjosavomis uûdarumos priebalsiù fonemù skiriamùjù poûymiù transforma-cijomis, o tokios transformacijos (bet anaiptol ne öiaip arealinis progsta-mùjù priebalsiù eiliù pakeitimas) ir apskritai vyko kiekvienoje indoeuro-pieæiù dialektù grupéje atskirai, tad germaniökojo ™priebalsiù pasistú-méjimo’ nebuvimas baltù kalbose negali búti laikomas kokia nors kliú-timi baltogermaniökajai indoeuropieæiù prokalbés pakopai suponuoti.

PASTABA. Kad prokalbè reikia suprasti ne kaip kalbà, bet kaip ™labaiartimù” dialektù visumà — seniai ir daugelio kartojama tiesa (plg.Endzelïns 1951, 4). Deja, praktiökai rekonstrukcijos suvedamos ìvienà archetipà, o tai yra tas pats, kaip rekonstruoti vienà dialektà= vienà kalbà. Suvokiant prokalbè kaip minimaliausiù inovacijù zonà,minimaliausios inovacijos ir yra skirtingù dialektù skirtingose prokalbéspakopose ìvairiai susidarantys archetipai.

39

Indoeuropieæiù apofonija morfonologijos aspektu

Silabizmas ir *-Ca/-C kaita

Ankstesniàjà neakuzatyvinè indoeuropieæiù prokalbés pakopàrodo ne tik neakuzatyvinés sandaros frekventalijos gramatikoje irsintakséje, bet ir morfonologijoje, kurios æia svarstomoji kalbossandaros raida negaléjo nepaliesti. Turiu galvoje indoeuropieæiùapofonijos tradic. e/o, baltù e/a kilmè, susijusià su pirmosios balsinésopozicijos tradic. *e : *o susidarymu iö pradûiù ûodûio finaléje,panaudotos linksniams skirti. Véliau prie finalés prisilipdantsigmatiniam bei nazaliniam formantams, prieö pastaruosius atsidúrèsfinalés balsis davé pradûià deklinacijos tematiniam balsiui.

Kaip ûinoma, klasikiné indoeuropieæiù kalbotyra rekonstruojapo penkias ilgàsias ir trumpàsias balsines fonemas * Š , * Šº, *Šò, *Šï, * Šú,kuriù *Šï, * Šú yra sonantinés. Pososiúriniai laringalistai iki pat J.Kury-±owicziaus suvedé visà öì vokalizmà ì vienà fonemà *e (vadinamas™monovokalizmas”), kol pats Kury±owiczius atsisaké öio poûiúrio irpostulavo pirminè bivokalinè opozicijà *e : *o (Kury±owicz 1956, 38).

Esminè ìtakà mano paûiúrù raidai turéjo E.Pulleyblanko idéja,kad pirminé balsiné indoeuropieæiù opozicija buvusi ne Kury±owi-cziaus postuluota *e : *o, bet *– : *a, t.y. opozicija pagal lieûuviopakilimà (Pulleyblank 1965). Tuomet atkrinta priekaiötai, kad sistemosrekonstrukcija be tokios universalios fonemos, kaip a, esantitipologiökai neìmanoma. Iölaikydamas E.Pulleyblanko idéjà dél pirmi-nés indoeuropieæiù balsinés opozicijos pagal pakilimà, grynaipatogumo sumetimais siúlyæiau pakeisti lieûuvio vidurio */–/ topaties pakilimo lieûuvio prieöakiniu */ε/ (plg. Palmaitis 1979).

Akivaizdus fonemù opozicijos *o : *a nebuvimas baltù, slavùir germanù kalbose priverté Kury±owicziù pripaûinti jos antrinì irlokalinì pobúdì (Kury±owicz 1956, 166). Tos opozicijos atsiradimasgali búti paaiökintas remiantis nuoseklesnémis laringalinés teorijosiövadomis apie indoeuropieæiù (pre-indoeuropieæiù) prokalbés fonolo-ginè sistemà.

Öios knygos tikslams patogu ir pakanka apsiriboti trimisklasikinés laringalinés teorijos ™laringalais”: *H

1, *H

2, *H

3. Néra né

kalbos, kad naivoka ™monovokalizmo” sàvoka neatlaiko elementarausargumento: neturédama balsinés prieöprieöos, vienintelé balsinéfonema negali búti laikoma balsine, skirtumas tarp balsiù ir priebalsiùiönyksta ir jau reikia rekonstruoti neiötariamus ûodûius be balsiù ar

40

su neiötariamomis priebalsinémis samplaikomis. Iö tikrùjù ™mono-vokalizmo” öalininkai rekonstravo ne monovokalizmà, bet silabizmà,nes suponavo balsì *e einant po kiekvieno priebalsio (Borgstrøm1949), vadinasi, skiemeninè kalbà su privaloma balsine kiekvienopriebalsio realizacija. Tokiu atveju reikia rekonstruoti ne balsius irpriebalsius, bet silabofonemas (Kacnelson 1958), kurias W.Leh-mannas iö pat pradûiù pavadino silabemomis, pasiúlydamas ûenklàÙ balsiniam silabofonemos komponentui ûyméti (Lehmann 1952,1993, 138). Nors silabinés kalbos tipologiökai nepaliudijamos, silabinéstruktúra tinka mano sukurtai interpretacijai, kadangi silabizmàtipologiökai remia jo rekonstrukcija kartvelù (Gamkrelidze—Maæavariani 1982, 93—96), afrazieæiù (Diakonoff 1970), abchazù-adygù (Kuipers 1960, 1968; Job 1977), australù (Kacnelson 1958)kalbose. Suprantama, silabizmo pakopos indoeuropieæiù prokalbésiö viso nebúta — silabizmas atspindi kaûkuriù prieöindoeuropietiökù(preindoeuropietiökù) dialektù bendrumà (Lehmann 1952, 113).

Silabofonema turéjo tembrà ε *H1 ir *ø kaimynystéje bei

tembrà a *H2 ir *H

3 kaimynystéje.

Dél papildomosios distribucijos */C[CÙ,ÙC]/ vieno priebalsioöaknyse preindoeuropietiökieji dialektai galéjo turéti balsinè inicialè,kurioje, balsiniù ir priebalsiniù fonemù prieöprieöai susidarant, *ε-ir *a- fonologiökai dar nesiskyré (archifonema */A/-), nes, mano ìsitiki-nimu, opozicijos *ε : *a atsiradimas susijès su gramatiniù formù sky-rimu bútent ûodûio gale (ûr. toliau). Tuomet tà prieöistorinì */A/- iratspindi tokie diskusiniai atvejai, kaip lo. ago. axis, gr. àgw, àxwn(ûinoma, daugeliu atvejù a- iöriedéjo ir iö *H

2a, kaip het. ©harki- ar

gr. ÐrgÂV) — plg. ir e- : a- neutralizacijà lietuviù kalboje ( …eûeras) beigr. ’AcÁrwn (M.Vasmer). Inicialinio ide. *ε− turéjo atsirasti iö *H

2ε.

Kad pirminé opozicija *ε : *a susidaré bútent finaléje, rodokurie ne kurie tematinio balsio ypatumai. Pirmiausia reikia pripaûinti,kad indoeuropieæiù tematinis balsis néra vien tai, kas tradicionalistùûymima *o, bet apofoniökai, be jokiù abejoniù, ir tai, kas tradicionalistùûymima *e. Jei leisime sau pamiröti viskà, kà ûinome apie indoeu-ropieæiù deklinacijà iö jos klasikinio apraöymo, tai tokie atvejai kaipgr. tomÅV ‘pjaunantis, aötrus’ greta tÅmoV ‘atpjautas’ bei podÅV kilm.‘pédos’ greta pÁdon ‘papédé, dirva’ pasirodys morfonologiökai tospaæios rúöies formos. Tradiciökai ûiúrint, forma podÅV neturi niekobendra su tematine deklinacija. Antra vertus, bútent öi priebalsinio

41

linksniavimo kilmininko forma pasiûymi apofoniniu variantu kitoseindoeuropieæiù kalbose plg. gen. sg. lo. (SALVT)ES, lie. (akmen) ‡es. Eilésgr. tomÅV / podÅV — tÅmoV / pÁdon nagrinéjimas atskleidûia tà patì, kàir chrestomatinis eilés gr. nom. lÆkoV — acc. lÆkon / nom.,acc. d ¶wronnagrinéjimas. Juk hetitù kalboje paliudytà tematinés deklinacijosvienaskaitos vardininko ir kilmininko tapatybè -as iö vienos pusésatitinka vienoda gr. nom. lÆkoV, tomÅV ir gr. gen. podÅV forma, iökitos — tiek lÆkoV, tomÅV, tiek podÅV prieöpastatyta baritonù lÆkon,d ¶wron, pÁdon inertyviné reikömé. Kadangi sigmatinio nominatyvo beisigmatinio genityvo, kaip matyti iö hetitù kalbos, ta pati kilmé, t.y.fientyviné sigmatinio markerio kilmé, tai niekas nekliudo suvoktiformà podÅV kaip atematinés formos pÇV, po½V < *podV tematinìvariantà. Bet tokiu atveju santykis podÅV — pÁdon darosi analogiökassantykiui lÆkoV — lÆkon. Tai leidûia mintì, kad tematinio variantoatsiradimas susijès su archaine kaita *-Ca/-C = tradic. *-Co/-C sandhyjeprieö enklitikus, iö kuriù véliau iöriedéjo fleksiniai formantai.

Tipologiökai tai rodo tokios pat kaitos rekonstrukcija kartvelùir semitù kalbose. Vis délto suponuojamoji kaita vargu ar priklausokalbos universalijoms. Panaöu, kad tai pirminés silabinés fonologinésstruktúros reliktas, kai koegzistuojant ûodûio modeliams CVCVCV irCVCVC, pastarasis ìgauna sandhyje pavidalà CVCVCa, kur -a — betkurio balsio -V ekvivalentas.

Pirminé ûodûio struktúra kartvelù kalbose rekonstruojama C–C–C[ƒ–] (Gamkrelidze—Maæavariani 1982, 95). Man pavyko rastikartvelù kalbose *-Ca/-C kaità priebalsinio kamieno finaléje (Palmaitis1978). Visose kartvelù kalbose galima pastebéti atvejù, kai prieöpriebalsiu prasidedanæià fleksijà pasirodo a-vokalizuotas priebalsiniokamiengalio variantas, plg. translatyvà-adityvà-ergatyvà tšuma-dtxuma-d svanù poezijoje greta ìprasto tšum-d txum-d ‘iki (kalno) viröú-nés’, dat.-loc. ùuba-s ×tuba-s greta ìprasto ùub-s ×tub-s ‘srovéje’, zanùdat. gur-s gur-s ‘öirdûiai’ greta adv. šöira-s xöira-s ‘daûnai’, translat.-allat. ækimo-t ækimo-t ‘manèsp’ greta kartù (gruzinù) æem-da æem-da‘manèsp’, kartù adverbializuotà illat. kalaka-d kalaka-d ‘ì miestà’greta s. kartù jerusal›m-d Jerusale(i)m-d ‘ì Jeruzalè’, dat.-loc. adgils(a)adgils(a) ‘vietai’ greta adv. adgila-s adgila-s ‘vietoje’. Kadangi, gretato, kartvelams yra búdingas ir formantais -s(a), -d(a) markiruotùdatyvo ir translatyvo linksniù funkcinis maiöymas (Topuria 1944),

42

esu priéjès prie iövados, kad kartvelù prokalbéje turéjo egzistuotigryno kamieno linksnio forma su finaline *-Ca/-C kaita sandhyje. Öikaita néra patyrusi morfologizacijos, t.y. néra sukélusi tematiniù iratematiniù formù gramatinio suprieöinimo. Nors tokiose kartù kalbosformose, kaip adgils / adgilas adgils/adgilas ‘vietai/vietoje’, naéirs /naéiras na×pirs/na×piras ‘krantui, krante’, yirs / yiras ¸irs/¸iras ‘öakniai/prie öaknies, po kuo, ûemiau ko’ pirmieji variantai ìsitvirtinodeklinacijoje, antrieji — prieveiksmiuose, tikros gramatinés opozicijos‘datyvas-lokatyvas : prieveiksmis’ néra, nes prieveiksmiais gali eitiir yirs ¸irs tipo formos. Galima kalbéti tik apie morfologizacijostendencijà, kuri senovés kartù kalboje realizuota vadinamo ™emfatinio-a” atveju, kai greta genityvù su désningu fakultatyviniu ™emfatiniu-a”, pvz. mepis(a) mepis(a) ‘karaliaus’, yra susidarès morfologizuotasalatyvo linksnis: mepisa mepisa ‘pas karaliù’. Prieöingas yramorfologizuoto nevokalizuoto elatyvo bei turinæio fakultatyvinì™emfatinì -a” instrumentalio atvejis: s. kart. instr. kalakit(a) kalakit(a)‘miestu’ greta elat. kalakit kalakit ‘iö miesto’. Reikia pridurti, kadlatyviniai linksniai yra vélyvi kartù kalbù dariniai. O paties ™emfatinio-a” kilmé, be abejo, yra susijusi su T.Gamkrelidzés ir G.Maæavarianikartvelù kalbose rastu benvenistiniu binominiu santykiu tarp öakniesir priesagos morfemù (Gamkrelidze—Maæavariani 1982, 81—95).

Vadinas, kartvelù pora adgils(a)/adgilas yra tos paæios rúöiesreiökinys kaip indoeuropieæiù ZeÆV — DiJÅV ar po½V — podÅV (vietojneiötariamo ® bdÅV — bet plg. ÑpÄbda!). Jei tad tematinis balsis yrakonsonantinés finalés vokalizacijos liekana, kurios kilmé susijusi suprieöistorine silabine ûodûio struktúra, tai kartù dat. adgil-sa adgil-sa (struktúriökai = erg. adgil-ma adgil-ma) tipo pavyzdys pailiustruojair sigmatinio formanto vokalizuoto varianto sàsajà su atitinkamudeiksiu: indoeuropieæiù sigmatinis formantas, be abejo, yra kilès iödeiksio, istorinése kalbose ûinomo kaip rodomasis ìvardis s.i. Ø sa,gr. Ý. Öio formanto pirminé funkcija kaip fientyvinio linksnio fleksijosatitinka kartù (fientyvo) ergatyvo formanto -ma(n) -ma(n) kilmè iöatitinkamo ìvardinio kamieno man man, kurio lipdymasis prievardaûodûio yra net ir be rekonstrukcijos akivaizdûiai pasiekiamosistorinés tikrovés dalykas. Indoeuropieæiù sigmatinio formantovokalizacijà be didelio sunkumo galima ìûiúréti tokiais atvejais kaipsl. gen. sg. masc. ÷åñî ar pr. gen. sg. masc. stesse, kawijdsa.

43

Netikétai öie samprotavimai buvo paremti A.Girdenio pateiktamedûiaga iö ûemaiæiù tarmiù, leidûianæia rekonstruoti ûemaiæiù nom.sg. masc. *$v×ensa greta aukötaitiöko ãvinas. Ûemaiæiù tarmei yra búdin-gas ûodûio galo ™emfatinis –”, plg. vardà nom. ö.-v. ûem. Vi…e•l×os–,liter. Vëlius. Ìdomu, kad öio – vietoje pasirodo tikrasis a archainioûemaitiöko ™konspiratyvinio” ûargono atveju: ap-$v-×ep-×ens-ap-a =nom. sg. masc. *$v×ensa — kad intarpinis Vp néra vien tik ritminiselementas skiemeniui atverti, rodo toks pavyzdys kaip s§pul$paö×ep×en×epe… ·s = s§(l$ö×ene… ·s ‘su laöiniais’.

Kartvelù kalbose iö silabinés struktúros paveldétoji priebalsiniokamiengalio vokalizuoto ir nevokalizuoto variantù kaita nepatyrévisiökos morfologizacijos. Kitaip semitù kalbose, kuriose öis reiökinysnuvedé ì tikrà indoeuropietiöko tipo tematizacijà, plaæiai panaudotàmoteriökosios giminés darybai. Kaitos *-Ca/-C atradéjo prioritetas æiapriklauso I.Gelbui (Gelb 1958). Paskutinì kartà öis reiökinys iö naujopostuluotas I.Djakonovo (Diakonov 1972, 48).

Visù pirma atkreiptinas démesys ì archajiökiausios semitùpredikatyvinés vardaûodûio formos finalè, kuri amoritù bei senovésakadù kalbose turéjo vokalizmà -a, plg. amoritù ab-da ‘vergas’, akadùm`©hira l` iddinú-öum ‘lygus, (kurio) nedavé (jie)-jam’, Ilï-danna ‘Dievasmano — galingas’. Néra abejonés, kad tai tokios pat su grynu kamienususijusios formos, kaip ir status constructus atveju, kuris amoritùir akadù kalbose pasiûymi nuline galúne (plg. amoritù mut Dag`n‘Dagano vyras’ bei akadù bºl ekallim ‘vieöpats namù’), bet etiopùkalboje — galúne -a (plg. etiopù ÜÏÌµg;LFgµ gannata teföe×ht ‘sodasdûiaugsmo’). Be to, semitù mimacija/nunacija (o tai, pvz., akadùûymimasis, arabù — neûymimasis artikelis) baigiasi nuliu vienaskaitoje(-m arba -n) ir -a daugiskaitoje (-ma arba -na).

Kaip kalbéta, akuzatyvinés formos yra apibendrintos iöinertyviniù vardaûodûiù formù, o dél öios prieûasties vienos ir kitosdaûnai sutampa (ûr. anksæiau apie akuzatyvà ir giminè). Öitaip yraatsitikè indoeuropieæiù tematiniù daiktavardûiù atveju, kuriù tematinisbalsis, matyt, atspindi gryno kamieno vokalizacijà prieö priebalsinìformantà. Semitù kalbose indoeuropieæiù bevardés ir moteriökosiosgiminiù vietoje yra viena moteriökoji giminé, funkciökai atitinkantiindoeuropieæiù bevardè giminè. Jos markeriu tradiciökai yra laikomapriesaga --a(t). Taæiau Gelbas parodé, kad tikrasis semitù femininum

44

markeris — bútent -a, tuo tarpu -t — tik glide'as hiatui paöalintijungiant prie -a balsines (sakyæiau — sonantines) galúnes (Gelb 1969,34). Kitaip ir negali búti, jei semitù ™neutrum” (moteriökoji giminé)susidaro inertyvù pagrindu, kuriù pagrindiné forma sutampa sugrynuoju kamienu, vadinas, posilabinéje epochoje turi pasiûymétivokalizuotu ir nevokalizuotu finalés variantais: *-Ca/-C. Finalés vo-kalizacijai -a buvus palaikytai inertyvo ûyme greta fientyvo *-u/-•bei genityvo *-i/-ø, naujo markerio (markeriù) jungimas prie vokalizuo-to kamiengalio sukélé hiatà, kuriam paöalinti ir imta naudoti priesagà*-t (tai, kad jos reikömé öiaip buvo susijusi su inertiökumu arabstraktais, öiuo atveju néra svarbiausia): *-Ca-t-u, *-Ca-t-i, *-Ca-t-a(plg. arabù Ò-òÄÍfò¿ madïna-t+-u/i/a ‘miestas’, hebrajù status constructusú-Çðé ¹ã Àî m–dïna-t ‘valstybé’, araméjù status constructus 'iggera-t ‘laiökas’).Öitaip tarp balsinio kamiengalio ir priesagos -t atsidúrès -a- yra niekaskita, kaip semitù tematizacija, morfologizuota kaip moteriökosiosgiminés markeris (plg. Palmaitis 19812).

Prieöistorinés vokalizuoto kamiengalio grynakamienés formosbe prijungtojo -t yra uûkonservuotos kuriuose ne kuriuose arabùmasdaruose (pvz. BòÄô óm sukn` ‘kame nors, kur nors buvimas,gyvenimas’), moteriökosios giminés búdvardûiuose bei superlatyvuose(pvz. ÝôJóY ×hubl` ‘néöæia’, AjôJó (ô»C) ('al-)kubr` ‘didûiausia’), kurie kaipneprisijungè formantù -u, -i, -a, savaime aiöku, nelinksniuojami (vad.™vienalinksniai”) bei etiopù abstrakæios ar kolektyvinés reikömésdaiktavardûiuose (pvz. ÜòÖôµ gïzº ‘laikas’, gÁÊôµ telabº ‘linai’). Greta öiùformù, esama ir uûkonservuotù prieöistoriniù grynakamieniù variantùbe vokalizacijos, nors ir prisilipdûiusiù linksniù galúnes pagal analogijàsu vyriökàja gimine (to reikalavo jù priebalsiné finalé), bet iölaikiusiùsavo kilmè rodanæià moteriökàjà giminè (plg. feminina arabù ÷ÂóA'umm+-u/i/a ‘motina’, hebrajù í ºà 'ºm(m) ‘motina’, akadù 'abn+-u/i/a‘akmuo’, hebrajù ï» á¬à 'eben ‘akmuo’ kt. — tai vadinamos ™iöimtys”,kuriù be æia iödéstyto aiökinimo suprasti neìmanoma). Antra vertus,dalis tokiù atematiniù feminina turi priesagà -t, betarpiökai prijungtàprie grynojo kamieno. Ar tai susijè su paæios priesagos reiköme, ar/ir su poreikiu formaliai atriboti atematinius feminina nuo masculina(ypaæ derivatuose, kaip ‘dukra’ ← ‘súnus’, ‘sesuo’← ‘brolis’) — atskirosstudijos reikalas (plg. arabù O-ôÄøI bin-t- ‘dukra’, O-ôaóA 'u©h-t- ‘sesuo’greta ÅôIG 'ibn- ‘súnus’, dC 'a©h- ‘brolis’).

Verta pridurti, kad lipdant prie finalés linksniù galúnes,

45

hiatas buvo öalinamas ir naudojant uvularinì ’ (plg. arabù C òjôÀòY×hamr`’ +-u/i/a ‘raudona’, hebrajù àBôÈé ø`pò(’) ‘Jafos miestas’, etiopù;LEµ feö×h` ‘dûiaugsmas’), ir kad atematiniai dariniai be formalausmoteriökosios giminés poûymio natúraliai gali rodyti ir giminésnepastovumà. Tipiökas pavyzdys — ûodis ‘saulé’, kuris yra mote-riökosios giminés arabù (oôÀòq öams-) ir hebrajù (LÆî¬L öemeö) kalbose,bet vyriökosios giminés akadù kalboje (öamö-). Kiek tai galima gretintisu giminés nepastovumu indoeuropieæiù kalbose (ûr. Ìvadà), tegusprendûia pats skaitytojas.

*-Ca/-C kaitos ir vardaûodûiù tematizacijos atsiradimas

Öie samprotavimai bei tipologinés paralelés remia tematiniobalsio kilmè iö grynojo kamiengalio vokalizuoto varianto, pirminémssilabofonemoms suskilus ì balsines ir priebalsines fonemas. Bet tasbalsis nebútù iölikès kaip tematinis be tam tikro funkcinio gramatiniokrúvio, kurio ieökotina gr. tomÅV / podÅV — tÅmoV / pÁdon, lÆkoV, lÆkon/ d ¶wron tipo grandinése. Klasikinis pavyzdys — tariama ûodûio ‘údra’,s.i. ©Æ}£ udrá×h, ar ûodûio ‘vandens gyvaté’, gr. îdroV, derivacija iöûodûio ‘vanduo’, gr. îdwr, — anaiptol nerodo tematinio balsio funkcijoskaip búdvardinio formanto [‘vandeninis (gyvúnas)’]. Labiau tikétina,kad abudu ûodûiai kildintini iö tos paæios hiper-leksemos fientyvinésir inertyvinés linksniniù-leksiniù manifestacijù. Juk fientyvinéje kalbossandaroje linksnis turi savo leksinè, fientyvinè ar inertyvinè (tai galibúti net ir skirtingù öaknù ûodûiai), charakteristikà:

Sanskrito leksema ©Æ}£ udrá×h taip atitinka graikùleksemà îdwr, kaip graikù linksnis fwtÅV atitinkagraikù linksnì f¾V.

Lygiai taip iö pirminés linksninés-leksinés poros yra kilès irsantykis tarp gr. podÅV ir gr. pÇV, po½V . Kad netiesioginiai gr. îdwrlinksniai yra t-kamieniai, rodo tik dar ì vienà inertyvinè manifestacijà(linksnio formà), kaip ir bet kuriù kitù heteroklitù atveju.

Visa to labai ryöki iliustracija yra leksemos semantiniù laukùnesutapimas fientyvo ir inertyvo linksniuose Australijos arantù kalboje,kuri yra gyva fientyvinés sandaros kalba. Kaip man paaiökino öioskalbos mokovas ir tyrinétojas S.Kacnelsonas, joje ûodûio ‘koja’ (i•a)fientyvo linksniui (tarkime, gr. podÅV) prieöpastatomo inertyvo linksnioreikömé yra ne tik ‘kojà’, bet ir ‘pédsakas’ (tarkime, gr. pÁdon).

Bet uû viskà svarbiausia yra tai, kad 1) graikù îdwr yra

46

neutrum, o gr. îdroV, s.i. ©Æ}£ udrá×h yra masculina; 2) kad s.i. ©Æ}£udrá×h turi oksitoninì kirtì.

Æia patraukia démesì tas ûinomas faktas, kad indoeuropieæiùkamienai, kuriù reikömé yra inertyvi — o tai ìvairiù abstraktù, veiksmorezultatù ar paæiù veiksmù pavadinimai — pasiûymi öakniniu kiræia-vimu, o kamienai, kuriù reikömé yra fientyvi — veikéjù pavadinimai,aktyvinés reikömés deverbaliniai búdvardûiai — pasiûymi priesaginiukiræiavimu. Pirmàjà grupè pailiustruoja öie pavyzdûiai: s.i. ÕÐ£ vára×h‘pasirinkimas’, ÍÐ£ bhára×h ‘neöiojimas’, ¯×£ -×sa×h ‘greitis’, ÈÏ£ náya×h‘vedûiojimas’, ÎÞÈÎí m# nam ‘pagarba’, ÆÎ£ dáma×h ‘statinys’, ÕçÆ£ v-da×h‘ûinojimas’, Ïë·£ yƒoga×h ‘sujungimas’, Íë·£ bhƒoga×h ‘pasimégavimas’,Ðë·£ rƒoga×h ‘liga’, Öëµ£ ƒsƒoka×h ‘kaitrumas’; gr. lÅgoV ‘samprotavimas’,fÅroV ‘mokestis’, stÅnoV ‘stenéjimas’, gÅnoV ‘gimimas’, plÅfoV‘plaukimas’, dÅmoV ‘statinys’, fÅnoV ‘nuûudymas’, tÅmoV ‘ìpjova’, trÅcoV‘bégimas’, sto»coV ‘eilé’, pÁdon ‘dirva’. Antràjà, fientyvinè grupè,pailiustruoja s.i. ÕÐ£ vará×h ‘pasirenkantis, gerbéjas’, ÍÞÐ£ bh`rá×h‘(slegianæioji) naöta’, ¯×£ e×sá×h ‘besiskubantis’, ÈÞÏ£ n`yá×h ‘vadas’, Íë¼£bhojá×h ‘gausus’, Ðá¼£ rujá×h ‘ardantis’, Öëµ£ ƒsoká×h ‘ûérintis’; gr. forÅV‘nusineöantis’, fonÅV ‘ûudantis’, tomÅV ‘pjaunantis’, trocÅV ‘ratas’.Pastarajai grupei priklauso ir archajiökesni dariniai, turintys déloksitoninio kiræio redukuotà öaknies vokalizmà pagal Benveniste'obinomus: s.i. ÕãÇ£ v›dhá×h ‘stiprintojas‘ (greta ÕÇ|£ várdha×h ‘stiprinimas’),ÌáÇ£ budhá×h ‘nuovokus’ (greta ÌëÇ£ bƒodha×h ‘nuovoka’), ßÊ}Ï£ priyá×h‘brangus’, Ðáº£ rucá×h ‘spindintis’ t.t.

Kad indoeuropieæiù kiræio vieta öaknyje ar priesagoje tikraipriklauso nuo fientyvinés ar inertyvinés reikömés, itin aiöku atematiniùsonantiniù kamienù atveju. E.Benveniste'as yra parodès, kad i- ir u-kamiengalio (nulinio apofonijos laipsnio) daiktavardûiai istoriökaipriklauso bevardei giminei ir yra baritonai, o ei- ir eu-kamiengalio(normaliojo apofonijos laipsnio) daiktavardûiai istoriökai priklausonebevardei giminei ir yra oksitonai (Benveniste 1935, 52). Podvideöimt metù Th.Burrow paskyré öiai temai savo ™Sanskrito kalbos”(Burrow 1955) visà 5-tàjà dalì, iökeldamas mintì, kad mobilus kiræia-vimas iö pradûiù buvo búdingas bútent apofoniniams i- ir u-kamienodaiktavardûiams ir kad tai ypaæ ryöku graikù kalboje (plg. gr. nom.sg.oäV, gÅnu, bet gen.sg. oÔÅV, gounÅV). Pirminè kiræio vietà sanskritegalima atsekti tik iö apofonijos, pvz. nulinis jos laipsnis formoje gen.Æ}áÃ£ drƒu×na×h rodo ì pirminì oksitoninì kirtì, lygiai kaip ir pilnasis

47

apofonijos laipsnis formose gen. Öqë£ ƒsatro×h, ¥BÈç£ agne×h. Verta démesio,kad tuo búdu pirminis baritoninis kiræiavimas nustatomas ne tikpamatiniams (nelokaliniams, kurie sanskrite yra vélyvesni) bevardésgiminés daiktavardûiù linksniams, bet ir nebevardés giminésdaiktavardûiù akuzatyvams (visai suprantama, jei atsiûvelgiame ìbendrà inertyvinè akuzatyvo ir bevardés giminés formù kilmè — ûr.anksæiau), o tai rodo, kad akuzatyvai ir bevardés giminésdaiktavardûiai turéjo nekiræiuotà kamiengalì (plg. acc.sg. ÖqáÎí ƒsatrum,¥ßBÈÎí agnim greta neutr.nom.-acc.sg. ÎÇá madhu, ÕÞßÐ v`ri, gen. ÎÇáÈ£madhuna×h, ÕÞßÐÃ£ v`ri×na×h). Dar po penkiolikos metù V.Maûiulis nustatétokì pat kiræio paskirstymà baltiökiems i- ir u-kamieno daiktavar-dûiams, kuriù apofoniniai (i

1-, u

1-kamieno) atstovai pasiûymi pilnuoju

balsiokaitos laipsniu vienaskaitos kilmininke bei naudininke ir nuliniulaipsniu galininke, o neapofoniniai (i

2-, u

2-kamieno) atstovai istoriökai

pasiûymi nuliniu balsiokaitos laipsniu (BS, 262—292).

Kadangi oksitoninis kirtis (atitinkamai — pilnasis kamiengaliobalsiokaitos laipsnis) yra búdingas nebevardés giminés daiktavardûiùneakuzatyvo gramatiniams (nelokaliniams, Maûiulio terminais —paradigminiams) linksniams, o kaip kalbéta, akuzatyvo ir bevardésgiminés formos turi tà patì inertyvo öaltinì, tai

oksitoninis kiræiavimas atspindi patì ankstyviausiàfientyvumo markiravimà dar iki sigmatinioformanto ìsitvirtinimo; inertyvinés formos iö patpradûiù buvo baritoninés, kiræio atûvilgiu —neûymétos.

Æia slypi indoeuropieæiù akcentiniù paradigmù kilméspaslaptis. Iö dabartiniù kalbù lietuviù kalba pasiûymi akuzatyvù(neminint atskirù atvejù ìvardûiù sistemoje) baritoneze, be to, ir vad.™bevardés giminés” búdvardûio formos yra baritoninés. Jei tai ir nératiesioginis indoeuropietiökas paveldas, jis vis délto idealiai atliepiarekonstruojamà vaizdà: inertyviniai fientyvù atitikimai [plg., pvz.,skirtingas leksemas ™guléti”, pasirenkamas priklausomai nuo ûodûioanimiökumo (èola ×cola) ar neanimiökumo (deba deba) kartù kalboje],besivystant deklinacijai, vis daûniau pakeiæiami tos paæios fientyvinésöaknies inertyvine forma, kuri kaip ir leksiniai inertyvai turéjo baritoninìkirtì. Kadangi fientyvai atsidúrè linksnio pozicijoje buvo markiruojami

48

oksitoniökai, vienos besusikurianæios paradigmos ribose atsirandamobilusis kirtis. Pastovaus kiræiavimo ûodûiai iö pradûiù buvo tikinertyvai.

Antra vertus, tiek archainis fientyvo finalés kirtis, tiek archainisgrynojo priebalsinio kamieno vokalizavimas bei kaitos *-Ca/-Catsiradimas veræia manyti, kad bútent finaléje dél jos funkciniokrúvio fakultatyviniai silabemù tembrai turéjo uûleisti vietà pirmùjùbalsiù opozicijai, perimanæiai fientyvo linksnio markiravimo funkcijas.

Silabizmo pakopoje, esant leksiökai orientuotai fientyvineikalbos sandarai, gramatinis fientyvù markiravimas negaléjo bútireikömingas, nes prasminis fientyvù markiravimas vyko leksinésesemantinése opozicijose. Taæiau skirtingos pr…asmés negaléjo nesiskirtiintonacija, kuri pabréûdavo fientyvù finalè:

fient. *thÙm ¯Ù ‘pjovikas, pjúklas’ : inert. *thÙmÙ ‘ìpjova’fient. *phÙt’ ¯Ù ‘koja’ : inert. *phÙt’Ù ‘ûingsnis, pédsakas’Fientyvù finalés nuolatinis intonacinis pabréûimas turéjo

atitinkamai veikti galinés silabemos tembrà, taip kad silabemapasireiöké dviem alofonais: labiau atviro tembro, kai buvo intonacijospabréûiama, bei maûiau atviro tembro, kai ji nebuvo pabréûiamainertyvù atveju:

fient. *thÙm ¯a ‘pjovikas, pjúklas’ : inert. *thÙmε ‘ìpjova’fient. *phÙt’ ¯a ‘koja’ : inert. *phÙt’ε ‘ûingsnis, pédsakas’Nesant fonologinés balsiù opozicijos, turéjo egzistuoti

elementarus tembrù sinharmonizmas:fient. *thama ‘pjovikas, pjúklas’ : inert. *thεmε ‘ìpjova’fient. *phat’a ‘koja’ : inert. *phεt’ε ‘ûingsnis, pédsakas’ —

vaizdas, be abejo, priklausé ir nuo silabemù konsonantiniokomponento, pvz., ø turéjo skatinti tembrà ε, • — tembrà a, o t.t.

Jei pirminis indoeuropieæiù bivokalizmas — tai balsiù opozicijapagal pakilimà (Pulleyblank 1965), t.y. *ε : *a (ûr. anksæiau), taiatviresnio tembro silabema tegaléjo búti tik */Ca/, o uûdaresnio —tik */Cε/.

Kaip kalbéta, tematinis balsis atsirado jungiant priebalsiniusenklitikus (formantus) prie vokalizuotos finalés. Fonetiökai atviresnistematinio balsio apofoninis variantas yra ide. *a (tradic. *o). Be to,kaip matéme, tai bútent kiræiuotas ide. *a (tradic. *o) (plg. gr. tomÅVir kt. anksæiau). Öitaip suponuojant kiræiuoto tematinio ide. *a (tradic.*o) kilmè iö intonaciökai pabréûtos silabemos alofoninio tembro,

49

suponuojamas ir kiræiuoto ide. *a (tradic. *o) pirmumas palygintisu ide. *e. Pastaroji nuomoné indoeuropeistikoje néra populiari. Mattradiciökai pamatinése formose rekonstruojama *e, o *o — tik iöves-tinése formose (turbút ne be garsaus indoeuropietiöko™monovokalizmo” *e bei F. de Saussure'o *eA, *e ¯O ìtakos, norsfonologiökai ûiúrint, æia buvo galima raöyti bet kurì balsì). Nuomonédél *e pirmumo bei *o antrinio pobúdûio yra grindûiama tokiaispavyzdûiais, kaip gr. nÁoV ar porù daÄmwn-poimÂn, daÄmonoV-poimÁnoVsugretinimas. Taæiau juk visa tai skirtingù epochù dariniai, be to,dél nÁoV galima pateikti ir prieöingù faktù. Öiaip tradicinì poûiúrìdél *e pirmumo pagrìstai sukritikavo A.Meillet (Meillet 19311),kuris, reikia vis délto pastebéti, buvo pirmasis indoeuropeistas,grieûtai suformulavès paties tematinio balsio antrinés kilmés hipotezè(Meillet 19312: argumentuojama daugelio atematiniù vardaûodûiùsenesne reiköme lyginant su giminingais tematiniais, kurie laikomiiövestiniais — plg anksæiau dél gr. îdwr greta gr. îdroV, s.i. ©Æ}£ udrá×h.Kaip sakyta, æia neatsiûvelgta ì tematinì atematiniù vardaûodûiùgenityvo pobúdì, nes öio linksnio fleksija tradiciökai laikoma -o/es,o ne -s).

Kai veiksnio pozicijoje esantys fientyvai buvo iöskiriamiintonacija, jie buvo sakinio melodinéje viröúnéje, visiems kitiemssakinio nariams esant enklitikù pozicijoje (plg. Ivanov 1965, 216).Intonaciökai pabréûiamo ir nepabréûiamo alofonù susidarymasuûtikrino fientyvo ir inertyvo patekimà ì vienodas intonacines sàlygas.Todél skirtumas tarp alofonù tapo motyvuojamas kaip skirtumastarp kiræiuoto -[á] ir redukuoto -[ε]. Linijinés melodinés sakiniostruktúros kitimas, fientyvo ir inertyvo intonacinés realizacijos sàlygùsutapimas lémé tai, kad intonacija neteko savo gramatinio krúvio,kuris buvo perimtas paæiù alofonù: tai reiökia, kad ìvyko alofonùfonologizacija ir atsirado pirmùjù balsiniù fonemù opozicija *ε : *a:

fient. *thamá : inert. *th ƒεmεfient. *phat’á : inert. *phƒεt’ε

Taip baigési silabofonemù istorija, o kartu su ja — ir silabizmoepocha. Silabizmas uûleido savo vietà silabinei pleofonijai (struktúraiCVCVCV — tipologiökai tokios struktúros néra retenybé, plg. kad irjaponù kalbà), kuri savo ruoûtu tapo dinaminio kiræio poveikio auka.

Kaip matome, kiræio atsiradimà lémé tai, kad prasminéintonacija, pirmùjù balsiniù fonemù opozicijai atsiradus, neteko savo

50

gramatinés funkcijos. Dél stipraus dinaminio kiræio atsiranda balsiùredukcija, pirmiausia — antrajame nuo kiræiuoto skiemenyje. Dél josgreta kokybinés balsiù *ε : *a apofonijos atsiranda ir jù kiekybinéapofonija su nuliniu laipsniu. Savaime aiöku, prieö visai iönykdamas,balsis turéjo redukuotis ì naujà kokybè (tarkime, *–). Daugelis indoeu-ropeistù pripaûìsta dar atskirà apofonijos redukcijos laipsnì (™schwasecundum”). Tai reiökia, kad redukuotasis balsis turéjo fonologinìstatusà. Néra reikalo neigti tokià galimybè tam tikrù dialektù atveju,taæiau rekonstruoti redukcijos laipsnì visam indoeuropieæiù dialektùkontinuumui mano interpretacijos atveju nebútina ir aö to nedarau,be to, pasikliaudamas ir tù indoeuropeistù nuomone, kurie redukcijoslaipsnio iö viso nepripaûìsta (plg. Edgerton 1934, Petersen 1938,Maurer 1947, Messing 1947, Zgusta 1951, Collinge 1953,Gamkrelidze 1960, Savæenko 1974).

Fientyvo ™linksnio” markiravimas fonemai *a suprieöintafonema *ε finaléje reiöké atsiradimà balsiokaitos, kuri iö pat pradûiùnebuvo automatiné bei turéjo funkcinì krúvì.

Opozicijai *ε : *a susidarant, *a, iösivystès iö junginiù su™laringalais” *H

2 ir *H

3, taip pat inicialinis *a-, buvo neapofoniniai.

Kitais atvejais *a buvo apofoninis:

*H1Ù *H

3Ù *H

2Ù ÙH

1 ÙH

3 ÙH

2

*H1ε *H

3a *H

2a *εH

1 *aH

3 *aH

2

*ε *a *a-

Ù Ù-

Æia ûenklas ûymi neapofoninì ryöì, o — apofoninì.Taigi opozicija *ε : *a buvo apofoniné nuo pat jos atsiradimo.Véliau, kai silabemai ™laringalù” suteiktas tembras buvo

fonologizuotas, visi ™laringalai” (t.y. dar prieö jù iönykimà) susiliejoì vienà fonemà (™schwa indogermanicum”): *H

1, *H

2, *H

3 > * ©H

(Gamkrelidze 1960) (anatolù dialektuose *H1, *H

2, *H

3 > ©h ir daûniausia

*H1- > Ø-).

Minimaliausiù inovacijù zonoje (búsimoje liktinéje prokalbéje,kuri kartà pasireikö kaip baltogermanù dialektai — ûr. anksæiau)

51

*ε > e; *a- > å-; *-a(-) > å;**H

1ε > *He > e; **εH

1 > *eH > º

**H2a > *Hå > å; **åH

2 > *åH > ®

**H3å > *Hå > å; **εH

3 > *åH > ò

Æia ûenklu å ûymimas bet koks ì [o] linkès tembras, t.y. tiek™labializuoto a® ”, tiek ™faringalizuoto aØ” = ™ûemo uûpakalinio Ø”.Tai tinka ir anatolù dialektams.

Visuose kituose dialektuose*ε > e; *a- > a-; *-a(-) > a;**H

1ε > *He > e; **εH

1 > *eH > º

**H2a > *Ha > a; **aH

2 > *aH > `

**H3a > *Hå > o; **aH

3 > *åH > ò

Pavyzdûiai: het. eömi (*H1-), ©hant-, pal©hi- (*H

2), ©haaödueir, la©hu- (*H

3)

= lie. eöm‡ç, lo. ante, pl`nus, gr. åzoV, loÆw.

Kadangi *ε /*a kaita turéjo skiriamàjà funkcijà tik finaléje, oöaknyje balsio tembras priklausé nuo konsonantinés apsupties, taiöaknies vokalizmas patyré vienokì ar kitokì iölyginimà pagal savoparadigmos fientyvinés ar inertyvinés poros vokalizmà, o finalinis*-ε kaip nerelevantiökas ûymint fientyvà, galéjo búti numetamassukeliant naujà santykì *-a : *-ε/-Øfient. *thamá : inert. *thámε/-Ø arba fient. *thεmá : inert. *thƒεmε/-Øfient. *phat’á : inert. *phƒát’ε/-Ø arba fient. *phεt’á : inert. *phƒεt’ε/-Ø

Tokiù öakniniù vardaûodûiù atspindys yra retas senas temati-nis tipas gr. éno-V; öiaip ûodûiù, susidedanæiù iö vienos tematizuotosöaknies, néra, tuo tarpu Benveniste'o binomù désnis pradeda veiktitik dvi ar daugiau morfemù turinæiuose kamienuose (plg. gr. ÑpÄbdai‘diena po öventés’, s.i. ©Ê[Æ£ upabdá×h ‘paminantis’, Avestos frabda‘papédéje’ greta gr. podÅV). Tai, o ne tariamoji ™derivaciné tema-tizacija”, yra tomÅ-V tipo formù su neredukuota öaknimi prieûastis.

Kartu su minétais öakniniais — anuomet monomorfeminiais— tipais formavosi ir atitinkami polimorfeminiai tipai, turintys sonanti-nè öaknì ir/ar sonantinì enklitikà iöplétéjà. Juose, kiræiui atsiradus,buvo redukuojamas balsis iö antrojo nuo kiræiuoto skiemens (*t’εøε-•á > *t’εø•á, *t’ƒεøε-•ε > *t’ƒεø•ε), o susidarè nekiræiuoti diftonginiaijunginiai virto sonantiniais balsiais:

fient. *t’εø•á > *t’i•á ‘Dievas’ : inert. *t’ƒεø•ε ‘dangus’.

52

Inertyvo su numestu galiniu *-ε atveju susidaré alternatyvinéforma *t’ƒεøε-•-Ø > *t’ƒεøu (plg. gr. dÅru).

Kadangi tokiu búdu atsirado sonantù klasé (εø, ε• nebebuvosuvokiami kaip balsis ε su priebalsiais, bet kaip skirtingi vienetai),o finalinis kirtis tebemarkiravo fientyvumà, greta inertyvo *t’ƒεøuatsirado fientyvas *t’øε• < *t’εøƒε-•-Ø (inertyvas *t’ƒεøε-•-Ø > *t’ƒεøu).Be to, fientyvui búdingo finalinio balsio a nebuvimas turéjo sukeltiir atitinkamà lygiagretè naujojo fientyvo vokalizacijà: *t’øa•.

Sonantams pradéjus skirti reikömes, vadinas, ìvykus jù fonolo-gizacijai, pasikeité indoeuropieæiù dialektù fonologiné struktúra, balsiùopozicija *ε : *a tapo nebe vienintelé, jos reikömé kaip opozicijospagal pakilimà galéjo uûleisti vietà opozicijai pagal eilè, todél tolesnis*a apofoninés poros ûyméjimas *ε netenka prasmés — nuo æia irtoliau pastaroji yra ûymima *e.

Kalbamàjà raidà galima pavaizduoti tokiomis formulémis:fient. *C

1eC

2Sá (*C

1aC

2Sá) : inert. *C

1-C

2Se

x : inert. *C1-C

2 ®S

x = fient. *C1C

2eS // *C

1C

2aS.

Taigi kiekybiné pilnojo ir nulinio laipsniù apofonija yra kom-binacinés kilmés.

Dél to, kad kiekybiné apofonija su pailgintuoju laipsniu yrasenesné, negu ™laringalù” iönykimas, daugelio nuomonés sutampa(Lehmann 1952, 2.3a, 15.4; Kury±owicz 1956, 142—165; Schmitt-Brandt 1967, 90—92, 95—96). Seniai pripaûinta ir tai, kad pailginimolaipsnis turéjo atsirasti vienskiemenése formose (Leumann 1952).Pagal æia iödéstytà interpretacijà eventualus (nefonologinis) öakniniobalsio pailgéjimas pirmiausia turéjo atsirasti *t’øe• /*t’øa• tipo formose,kuriose jis kompensavo nebuvimà galimybés suprieöinti kamiengaliokiræiuotàjì fientyvo markerì nekiræiuotam öaknies vokalizmui.

Su sonantù klasés, vadinasi, su dvibalsiù atsiradimu yra susijèsskiemeninio kiræio (priegaidés, tono) atsiradimas. Indoeuropieæiù ilgiejidvibalsiai, kaip ir balsiai, pasiûymi akútiniu tonu, trumpieji — cirkum-fleksiniu. Anot Maûiulio, ilgieji dvibalsiai iö pradûiù buvo ìmanomi tikûodûio gale (BS, § 34—39). Turint galvoje, kad æia suponuotas nefonologinisilgumas atsiranda pirmiausia dvibalsiuose bei bútent vienskiemenéseformose, reikia manyti, kad jis buvo apibendrintas kaip formos finaléiö vienskiemeniù ûodûiù ì daugiaskiemenius.

53

Nefonologizuotas, t.y. dar neturéjès skiriamosios reikömés, tonasatsiranda kartu su nefonologiniu ilgumu fientyviniù formù pilnojoapofonijos laipsnio dvibalsinéje finaléje. Tose formose pastaroji irmarkiravo fientyvumà búdama suprieöinta su nulinio laipsnio inertyvùfinale. Kadangi fientyvumo markiravimas iö seno buvo palydimasoksitoniniu kiræiu, vieno skiemens ribose kiræio oksitoniökumas tegaléjobúti realizuotas skiemens ilgumo fineléje, t.y. kiræiuojant finalinè morà,o tai ir yra tonas: *t’øº• = *t’øe-• = *t’øeý (plg. graikù akútà ZeÆV).

Greta kiræiuotuoju galo -a markiruotù fientyvù atsiradusfientyvams, markiruotiems pilnuoju sonantinio kamiengalio apofonijoslaipsniu, atsirado ir poreikis visus fientyvus ûyméti vienodai. Tambuvo morfologizuotas fientyvinis deiksis *sa, kuris kaip emfatinisenklitikas, matyt, galéjo lydéti fientyvus ir anksæiau (plg. demonst-ratyvinius ìvardûius s.i. Ø sa, gr. Ý; praindoeuropieæiù dialektuosebúta ir inertyvinio deiksio *tha, plg. s.i. ÄÄí tat, gr. tÅ, lie. taµ ). Beto, tiek indoeuropieæiù nazalinis formantas, kuris gali búti rekonstruo-jamas tiktai vyriökosios-moteriökosios giminés akuzatyvams, taæiaunegali búti rekonstruojamas bevardés giminés nominatyvams-akuza-tyvams (plg. acc. het. wa-ap-pu-un öalia neutrum gi-e-nu, s.i. ÄÎí tam,ÄÞÎí t`m öalia neutr. ÄÄí tat, gr. tÅn, tÂn öalia neutr. tÅ, lie. tà, vƒyràöalia neutr. taµ , g…era = sl. å çå ðî, s.i. ƒsátrum, agnim öalia neutrum madhu,v`ri, pr. soúnon öalia neutrum meddo, pecku), tiek gretiminiù neindoeu-ropieæiù dialektù medûiaga, pvz., semitù mimacija-nunacija, reiökiantiûymimàjì artikelì akadù kalboje ir neûymimàjì arabù kalboje, leidûiasuponuoti preindoeuropietiökà nazalinì determinatyvà *mÙ, kuris,matyt, jau praindoeuropieæiù dialektuose konkuravo su *sÙ atlikdamasartikelio funkcijà, o akuzatyvinei konstrukcijai atsirandant, émé ûymétibuvusiù fientyviniù vardù → nebevardés giminés akuzatyvà lygiaitaip, kaip *sa émé ûyméti buvusiù fientyviniù vardù → nebevardésgiminés nominatyvà.

*t’øº• /*t’ø`• tipo fientyvo formoms émus ardyti pirminìvienodà fientyvo markiravimà, sigmatinis formantas pirmiausia turéjoìsitvirtinti prie öiù formù: *t’øº•sa /*t’ø`•sa. Pagal öiuos vienskiemeniokamieno dviskiemenius sigmatinius fientyvus (prieöpastatytusdviskiemeniams *t’-øu tipo inertyvams) atsirado ir atitinkamosvienskiemenio kamieno fientyvinés poros vienskiemenio kamienoredukuotiems nesonantinio *them-Ø, *phet’-Ø tipo inertyvams: fient.*thºmsa, *phºt’sa su tuo paæiu nefonologiniu ilgumu.

54

Savaime aiöku, ilgumams plintant analogiökose gramatinésepozicijose iö dvibalsiù ì vienbalsius (A.Girdenio dar 1978 m. manpapasakota idéja), kartu plito ir atitinkamas ilgumù tonas (akútinis— iö ilgùjù dvibalsiù, cirkumfleksinis — iö trumpùjù).

Greta minétù naujesniùjù *thºmsa, *phºt’sa tipo fientyvo formùtebeegzistavo ir senesniosios *thamá /*themá, *phat’á /*phet’á, kuriosautomatiökai émé persiformuoti pagal naujà sigmatinì modelì: *thamása> *thamás /*themása > *themás, *phat’ása > *phat’ás / *phet’ása > *phet’ás,tarp kamiengalio ir priesaginio formanto egzistuojant Benveniste'obinominiam santykiui.

Porù *thºmsa /*themás, *phºt’sa /*phet’ás atsiradimas savaimereiöké kamiengalio *-Ca/-C kaitos atsiradimà. Kartà atsiradusi, öikaita iöplito ì visus grynojo konsonantinio kamieno atvejus, nessandhyje, be markerio *sa, prie ûodûiù jungési ir kiti enklitikai. Öitaipgalima paaiökinti nevokalizuotas hetitù ir indoiranénù formas, kurioshetituose pasiûymi ir lygiagrete a-vokalizacija: het. nepiöa / nepiö ‘dangui’(greta désningos nepiöi), keööar-ta ‘tavo rankoje’, dagan ‘ûemén’, s.i.UÕÐí s( ƒu)var ‘sauléje’, µÎí kam ‘vandenyje’, av. dàm ‘namie’ (plg. ìdomiàparalelè lietuviù vakarù aukötaiæiù dialektuose — nelinksniuojamàkonsonantinio kamieno dat. s…eser, ö§n — Zinkeviæius 1966, 258). Antravertus, kamiengalio *-Ca/-C kaitos atsiradimas pozicijoje prieö linksnioformantà visù pirma reiöké tematinio balsio, antra — tematinés iratematinés kaitybos prielaidos atsiradimà.

Deklinacijos kamienù susidarymas

Hermanas Hirtas siejo toninio kiræio atsiradimà su indoeuropieæiùprokalbés dezintegravimo epocha (Hirt 1929, 215—216). Æia déstomosinterpretacijos poûiúriu, indoeuropieæiù prokalbés dezintegravimas reiökiane kalbos-prokalbés skilimà ì dialektus, bet kelias viena po kitos vyks-tanæias dialektù grupiù dezintegracijas nuo liktinio dialektù grupésarealo. Visõs indoeuropieæiù prokalbés dezintegravimas tuo búdu reiökiane kà kita, kaip praindoeuropietiökù dialektù atsiskyrimà nuo preindo-europieæiù dialektinio kontinuumo liktinés zonos. Todél priimant H.Hirtopoûiúrì, toninì kirtì reikia laikyti tokiu pat senu kaip yra senos ir paæiosindoeuropieæiù kalbos. Kad toninio kiræio ypatumai ne visiems indoeuro-pieæiams vienodi, rodo, kad pati indoeuropieæiù prokalbé nuo pat pradûiùtebuvo dialektù suma.

55

Antra vertus, ™laringalù” nykimas tikrai priklauso atskirùindoeuropieæiù dialektù istorijai (plg. ™laringalù” liekanas anatolùkalbose). Kadangi ™laringalù” nykimas, be abejo, susijès su ilgumùfonologizacija, tai reikia manyti, kad praindoeuropieæiù dialektai neturéjotrumpùjù—ilgùjù balsiù opozicijos.

Sigmatinio formanto *-sa priaugimas prie fientyvinio kamienopakeité ûodûio skiemenù skaiæiù, vadinasi, nefonologinis ilgumas irnefonologinis tonas nebútù galéjè atsirasti kamiengalyje po *-sa pri-augimo. Taigi indoeuropieæiù deklinacijos tipù susidarymas irgi priklausoatskirù dialektù istorijai, nors to susidarymo keliai, prieûastys ir formosvisur buvo analogiökos.

Su formanto *-sa, taip pat nazalinio formanto priaugimuprasideda deklinaciniù kamienù pergrupavimas priklausomai nuotematinio balsio buvimo—nebuvimo. Iölikdamas markiruotas *e atûvilgiuûymint fientyvumà, balsis *a ima charakterizuoti fientyvù kaitybinì tipà.Inertyvus imama sieti su *phet’ tipo formomis be to balsio, nes atitinkamasfient. *phºt’s tipo modelis kaip retesnis ìsitvirtina tik semantiökai ribotojevardaûodûiù grupéje. Balsis *e, atsiradus kamiengalio prieöprieöai fient.*-a : inert. *-Ø, nebesiejamas su fientyvais ir iöstumiamas ì fakultatyvioskaitos sferà (plg. lo. gen.sg. SALVTES = NOMINVS < *-os, tiesa, atematinéjedeklinacijoje, kurios genityvus laikau tematinémis — ûr. ir anksæiau).

Archainis indoeuropieæiù nebevardés giminés vienaskaitosakuzatyvo ir bevardés giminés nominatyvo-akuzatyvo formù artimumasbei iö to daromos iövados yra senas ir trivialus dalykas. Taæiau ne tokstrivialus dalykas yra toli graûu ne visù pripaûìstamas nebevardés giminésvienaskaitos nominatyvo ir genityvo formù archainis bendrumas, ryökiaipaliudytas tiktai hetitù kalboje. Bandymai pripaûinti ir paaiökinti öìbendrumà gana vélyvi (Knobloch 1951), tuo tarpu tai tos paæios rúöiesreiökinys, kaip ir akuzatyvo atveju, galimas iösprèsti tik indoeuropieæiùkalbos sandaros kitimo öviesoje.

Plaæiai ûinoma, kad pvz. ergatyvinés tipologijos kalbos sandarojeergatyvo linksnis kartu atlieka ir kurio nors netiesioginio linksniofunkcijas. Fientyvinéje sandaroje genityvà atitinka atributyviné sintagma,iö kurios, sandarai akuzatyvéjant, iörieda genityviné konstrukcija. Tamtikroje indoeuropieæiù dialektù raidos pakopoje atributyvinei sintagmaiir buvo naudojamas paûymimojo fientyvinio ûodûio sigmatinis markeris(plg. Gamkrelidze—Ivanov 1984, 277 t.). Indoeuropietiöki nazaliniai

56

nominatyvai-akuzatyvai, ypaæ tokie ryökús graikù kalbos tematiniùbúdvardûiù atveju, sukelia pagundà analogiökai aiökinti ir nazalinioformanto naudojimà atributyvinéje konstrukcijoje kaip inertyviniomarkerio (plg. ten pat). Tuomet neiövengiamai tenka rekonstruoti irindoeuropieæiù nazalinì genityvà. Deja, nazalinis genityvas — daugiskaitosreiökinys, o daugiskaitos paradigma, kaip rodo jos sigmatinis formantas,formuojasi jau akuzatyvinés sandaros epochoje. Bandymai rekonstruotinazalinì vienaskaitos genityvà yra ™pritempti uû ausù”, pvz., iö sinoni-minio lo. vestrum ‘júsù’ ir vestri ‘júso’ (formaliai = lietuviù nelinks-niuojamam mano) vartojimo (Gamkrelidze—Ivanov 1984, 285). Taæiausvarbiausia yra tai, kad graûús graikù kalbos búdvardûiù pavyzdûiai(plg. nom.sg. masc.-fem. ÜerÅV ir nom.-acc.neutr. ÜerÅn) nieko neìrodopirmiausia dél to, kad búdvardûio paradigma yra daiktavardûioparadigmos implikuojama, antra dél to, kad rodomasis ìvardisdemonstruoja kur kas archajiökesnì santykì, negu búdvardis: acc.sg.masc.tÅn, bet nom.-acc.sg. tÅ be jokios nazalizacijos (! — plg. dar s.i. ÄÄí tat).

Belieka manyti, kad sigmatinis formantas yra ir genityvo forman-tas dél to, kad inertyvai nebuvo markiruojami. Nazalinis formantasniekad nebuvo inertyvù markeriu (abiejù opozicijos nariù markiravimasyra absurdas), o pati nazaliné priesaga turéjo kaûkurias kitas, galbútdeterminacijos, funkcijas, be to, ko gero, tik fientyvuose. Ûinoma,fientyvinis paûyminys kaip paûyminys galéjo búti markiruotas ir nazaliniuformantu, kai paûymimasis ûodis buvo inertyvas, taæiau tai nereiöképaæios atributyvinés sintagmos markiravimo. Kaip markiruoti buvo tikfientyvai, o ne inertyvai, taip atitinkamai turéjo búti markiruota iratributyviné sintagma su paûymimuoju fientyviniu ûodûiu, o atributyvinésintagma su paûymimuoju inertyviniu ûodûiu buvo nemarkiruota.Genityviné konstrukcija turéjo iöriedéti bútent iö markiruotos sintagmos.Tik taip galima paaiökinti tematizuotos fientyvinés formos (su sigmatiniurodikliu) patekimà ì atematinés paradigmos bevardés giminés ← inertyvùgenityvà.

Fientyvinei indoeuropieæiù dialektù kalbos sandarai akuzatyvé-jant, *themás, *t’ei•ás, *t’i•ás tipo fientyvai ir *ph-t’e/a tipo inertyvaisuformavo tematiniù deklinacijos kamienù klasè, o *t’øº•s(a), *pºt’s(a)tipù fientyvai ir *t’-øu, *phºt’-Ø tipù inertyvai suformavo atematiniùkonsonantiniù ir sonantiniù deklinacijos kamienù klasè.

57

Perinterpretavus sigmatinì formantà kaip agento (vyriökosios-moteriökos giminés nominatyvo linksnio) rodiklì, o inertyvù formà émuskaip paciento pavadinimo formà (vyriökosios-moteriökosios giminésakuzatyvo = bevardés giminés nominatyvo-akuzatyvo linksnì),vyriökosios-moteriökosios giminés akuzatyvas imtas apiforminti nazaliniuformantu. Öio fakto negalima paaiökinti nei akuzatyvine sakinio konst-rukcija (linksniù opozicijai bútù reikalinga viena tik sigmatiniu formantumarkiruoto kamieno bei gryno kamieno opozicija), nei fientyvine sakiniokonstrukcija (nesant subjekto-objekto prieöpastatymo, joks fientyvinioûodûio ™sintaksinis inaktyvas (t.y. inertyvas)” neìmanomas (ûr. anksæiaudél predikatinés fientyvinés sintagmos inkorporavimo ì atributyvinèfientyvinè sintagmà). Vienintelis teisingas aiökinimas — semantiné kolizijatarp sigmatinio formanto kaip fientyvo markerio ir sigmatinio formantokaip subjekto markerio fientyvinei kalbos sandarai irstant bei uûleidûiantvietà akuzatyvinei sandarai. Jei senesnì santykì vienoje fientyvinéje sakiniokonstrukcijoje tarp fientyvo ir inertyvo dar galima perinterpretuoti kaipsantykì tarp subjekto ir objekto akuzatyvinés tipologijos aktyvinéje arpasyvinéje sakinio konstrukcijoje, tai santykio tarp dviejù fientyvùneìmanoma perinterpretuoti be papildomos morfosintaksinés operacijos.Jei santykis fientyvas—inertyvas imamas perinterpretuoti kaip subjektas—objektas, tai, savaime aiöku, perinterpretuojant kaip subjekto—objektodviejù fientyvù santykì, antrasis turi pavirsti ™struktúriniu inertyvu”.Tam ir tik öiuo pereinamuoju iö fientyvinés ì akuzatyvinè kalbos sandaràlaikotarpiu ir panaudojamas nazalinis formantas. Ìrodymu gali eiti hetitùanimata nenom. -(a)n-linksniavimas arba tai, kad tocharù A kalbojenenominatyvu su nazaliniu -™ ûymimi tik protaujantys denotatai. Betjuk tuo pat metu minéta fientyvo ™inertyvizacija”reiöké dar vienos tospaæios öaknies inertyvinés leksemos kúrimà (juk fientyvinés kalbossandaros implikacijos dar tebeveiké), vadinasi, dar vieno bevardés giminésûodûio kúrimà, taæiau turinæio nazalinì nominatyvo-akuzatyvo formantà.Fientyvinei sandarai nykstant, öitoks nazalizuoto nominatyvo-akuzatyvobevardés giminés ûodûiù kúrimas buvo ribotas, labiausiai iöplito tiktematiniuose kamienuose ir ne visuose dialektuose (plg. pr. neutr. a²²aran,bet sl. neutr. å çå ðî be jokios nazalizacijos). Tokiu búdu, ne nazalinisformantas buvo perkeliamas iö vyriökosios-moteriökosios giminésvienaskaitos akuzatyvo ì bevardés giminés nominatyvà-akuzatyvà, betiötisa nauja inertyviné leksema kartu su savo ™akuzatyvine” forma buvoperkeliama ì bevardè giminè. Tai iö esmés tematinés deklinacijos dalykas.

58

Atematinei deklinacijai, kaip sakyta, pasidaré búdinga tematinésigmatinio genityvo forma, faktiökai — fientyvo forma.

Deklinaciniù kamienù formavimosi problematikai, be abejo,priklauso ir giminés klausimai. Fientyvinéje epochoje visi vardaûodûiaibuvo suskirstyti ì dvi pagrindines klases — fientyvinè ir inertyvinè. Öiaikalbos sandarai ™akuzatyvéjant”, daugiausia iö buvusios fientyvinésklasés paveldéti ûodûiai, gavè skirtingus subjekto (nominatyvo) ir objekto(akuzatyvo) linksniù formantus, bei ûodûiai, daugiausia paveldéti iöbuvusios inertyvinés klasés ir gavè vienodà subjekto ir objekto linksniùìforminimà, sudaré dvi naujas klases, vad. gimines: bendràjà, atributy-viniais junginiais asocijuotà su dauguma moteriökosios ir vyriökosioslyties denotatù, bei bevardè, aprépusià visus kitus ûodûius. Öi sistemauûfiksuota anatolù kalbose, o jos liekanos — ir kitur (plg. sisteminìarchaizmà gr. masc.-fem. safÂV — neutr. safÁV, lo. masc.-fem. brevis —neutr. breve). Bendrosios giminés skilimas ì vyriökàjà bei moteriökàjàsusijès ne su semantine ûodûiù klasifikacija, bet su kamienù istorija irsintaksiniu paûyminiù derinimu. Buvès semantinis ûodûio ryöys sufientyvù ar inertyvù klase, susidarius giminéms, prarandamas (iöskyrusvyrus ir moteris ûyminæius ûodûius), jis nebéra skiriamasis giminéspoûymis. Tuo skiriamuoju poûymiu tampa vien tik atributyvinisderinimas, reikömingas ne leksinei semantikai, bet gramatikai. Derinamiejibúdvardûiai automatiökai keiæia kamienus, o paûymimieji daiktavardûiaiirgi rodo bent populiaresnì giminés ryöì su deklinaciniu kamienu:tematiniai substantyvai daugiausia priklauso vyriökai giminei, s-kamieniai— bevardei, ilgojo balsinio kamieno — moteriökai. Pasirodo, indoeuropieæiùgiminé yra morfosintaksiné kategorija. ™Kadangi búdvardis derinimometu gauna skirtingù deklinaciniù tipù daiktavardûiù fleksijas, aiöku,kad pats formù sutapimas ir lemia öì búdvardûio labilumà. Vadinasi,giminés istorija tai ne öiap derinimo istorija, bet indoeuropieæiù varda-ûodûio deklinacijos istorija” (Joffe 1973, 55). Taigi tiek, kiek giminépriklauso deklinacijos sistemai, tiek gali búti pateisintas deklinacinésgiminés terminas.

Trijù giminiù sistema neatsirado dél mechaninio bendrosiosgiminés daiktavardûiù suskilimo ì dvi gimines. Toks suskilimas bútùvisiökai nesuprantamas — plg. ryöì tarp moteriökosios ir bevardés giminés(s.i. neutr. ¼àßÄÎí jïvitam / lo. fem. vita, bevardés giminés daugiskaitosnominatyvo-akuzatyvo sutapimas su moteriökosios giminés collectivavienaskaitos nominatyvu) iö vienos pusés ir tarp vyriökosios ir bevardés

59

iö kitos (paraleliniai dariniai kaip gr. Ý zugÅV / tÍ zugÅn, netiesioginiùlinksniù formù sutapimas).

Trijù giminiù sistemos atsiradimo prieûastis vélgi morfosin-taksiné. Kai buvè inertyvai pasirodo tranzityvinio veiksmaûodûio subjektopozicijoje (o tai gana vélyvas dalykas, nes hetitù kalboje buvo vengiamaöios situacijos, plg. Laroche 1962), jie tarsi tampa ”fientyvais”, o taianalogiöka anksæiau minétam nazaliniu formantu ™inertyvizuotù” fienty-vù perkélimui ì susidaranæià bevardè giminè. Tarkim, dalis tokiù naujùjù™fientyvù” bei naujùjù ”inertyvù” sudaro tarpinè ™giminè S”. Iölikusinekontaminuota buvusios bendrosios giminés ûodûiù dalis sueina ìbúsimàjà vyriökàjà giminè, tuo tarpu ™giminéje S” vyksta öie procesai:dalis jos ûodûiù, prisilipdè determinatyvà *-H

2, suskyla perpus: kolek-

tyvinés reikömés dariniai iövirsta ì (iö pradûiù nelinksniuojamàjà) bevardésgiminés daugiskaità (tÈ pleurÀ), kiti prisitaiko prie vyriökosios giminéskaitybos modelio, t.y. gauna akuzatyve nazalinì formantà (vita, Ú pleurÀ).Likusieji (neturéjè *-H

2) ™giminés S” ûodûiai papildo bevardés giminés

vienaskaitos formas (¼àßÄÎí jïvitam, tÍ pleurÅn). Pats ™laringalinio”determinatyvo prisilipdymas galéjo búti sukeltas tos paprastos struk-túrinés prieûasties, kad fientyvù inertinés formos pamatu susidarè ûodûiai(pÁdon) buvo tematiniai, o tai prieötaravo bendram bevardés giminéspolinkiui ì atematinius ûodûius. Prisilipdè *-H

2, tokie ûodûiai tapdavo

atematiniais (plg. lie. fem. péd$ < *pºdaH2).

Bendroji giminé Ne-bendroji giminé

Giminé S

Vyriökoji giminé Moteriökoji giminé Bevardé giminé

Mano primityviai pavaizduota deklinacijos kamienù raida, beabejo, komplikavosi archaine kamienù heteroklize, determinatyvù jun-gimu, su iöplétéjais padarytù kamienù virtimu öaknimis bei naujù kamienùsusidarymu. Visù öiù dalykù, deja, apsvarstyti neìmanoma. Æia sustotatik ties tais klausimais, kuriais galiu pasakyti öì tà naujo.

60

Indoeuropieæiù prokalbés baltogermaniökoji pakopa

Ablautas ir veiksmaûodûio klasés

Baltoslaviökajai problemai visados buvus baltistù ir indoeuro-peistù démesio centre, nuolat gvildenant seniausius baltù ir slavùlingvistinius santykius, o slavù prokalbés susidarymo protobaltiökùjùdialektù vakariniame areale idéjai po öiai dienai iöliekant nenuneigtaiir turinæiai savo öalininkù, démesys hipotetiökai ankstesniam balto-germaniökajam bendrumui, nesanæiam akivaizdumo paviröiuje, ikiöiol tebéra nepakankamas. Ar/ir kiek æia galima laiméti nagrinéjantbaltù kalbù genezè germaniökajame kontekste, tegu sprendûiaskaitytojas iö pluoöto pateiktù apibendrinimù.

Tai, kas esmingai priartina germaniökàjà gramatinè sistemàprie baltiökosios, yra izomorfiné veiksmaûodûio öaknies balsiù kaita,kurios funkcijos sinchroniniu poûiúriu skirtingos, taæiau diachroniökainesunkiai rekonstruojamos kaip autentiökos. Æia pirmiausia turiugalvoje ei - ai - i ir eu - au - u ablauto eiles.

GERMANÙ VEIKSMAÛODÛIO ABLAUTAS————————————————————————————————————————————————————————————klasés I II III IV V VI VII_____________________________________________________________________

praes. eiT euT eRT eR eT aT aiT, aRT, æT,òTpraet.sg. aiT auT aRT aR aT òT ºiT, ºRt, ºiT, º2Tpraet.pl. iT uT uRT æR æT òT aiT, aRT, ¯æT, òTpartic.II iT uT uRT uR eT aT aiT, aRT, æT, òT_____________________________________________________________________

Visose germanù kalbose istoriökai paliudyta veiksmaûodûiùablauto sistema yra esminé skiriamoji germanù kalbù grupés charak-teristika. Kalbamosios ide. kalbù grupés viduje — tai struktúriné"laikù" generavimo priemoné. Pagal ablautà germanù vad. "stiprusis"veiksmaûodis skirstomas ì septynias pagrindines klases, kuriù bentI—V yra bendragermaniökos, o I—III egzistavo jau germanù prokalbéslaikais. Detalus germanù ablauto apraöymas yra germanistikos daly-kas. Öios knygos tikslams, kaip paaiökés iö tolesnio déstymo, ypaæsvarbús ne tiek "stiprieji" germanù veiksmaûodûiai, kiek analogiökas

61

klases turintys "perfektinés" kilmés reliktiniai preterito-prezentiniaiveiksmaûodûiai.

Skirtingai nuo germanù ablauto, baltù kalbù veiksmaûodûiùablautas paliudytu pavidalu yra susijès ne su "laiko", bet su tranzity-vumo—intranzityvumo gramatine kategorija. Öi iöoriné germanù irbaltù veiksmaûodûio skirtybé, kuri istoriökai ûiúrint, yra vis déltotikra bendrybé, ne maûiau reiköminga, negu tokia akivaizdi baltùir germanù veiksmaûodûio bendrybé, kaip iö prokalbés paveldétasislaiko-nuosakù formù negausumas.

Kad pirmosios trys klasés pasiûymi nuliniu öaknies ablautolaipsniu preterito daugiskaitos formose, yra visiökai natúralus indoeu-ropietiökas struktúrinis reiökinys (dél jo plg. kad ir Watkins 1969,25, 112). Ìdomu tik tai, kad nulinis laipsnis búdingas preterito for-moms, kurios, kaip matysime, genetiökai susijusios su ide. "perfektu",o nulinio laipsnio preteritas S.Karaliúno yra rekonstruotas baltams(ûr. toliau). Problemà sudaro IV ir V klasés, kuriose preterito daugi-skaitos formos pasiûymi ne nuliniu, bet pailgintuoju öaknies ablautolaipsniu. Apie tai garsioji maskviöké “Germanù kalbù lyginamojigramatika” [ÑÃÃß, ò. 2, 276] raöo:

“Kai dél formù, koreliuojanæiù su IV ir V klasés veiksmaûodûiùkamienais, jù nagrinéjimas yra tiesiogiai susijès su öiù klasiù daugi-skaitos preterito kilmés problema. /.../ IV klasés preterito-prezentiniùveiksmaûodûiù esamojo laiko daugiskaita apiforminta pagal nuliniolaipsnio désningumus — plg. go. gamunuþ "prisimenate", s.isl. munon"manome", go., s.isl. skulum, s.ang. sculon "privalome". Jei preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù klasé, kuri jau senovés germanù kalbosesudaré savità izoliuotà sistemà, galéjo iösaugoti vélesnés raidos dengia-mus désningumus, tai tikétina, jog pailgintasis laipsnis atsiradodaugiskaitoje vélesniùjù procesù déka". [ÑÃÃß, ò. 4, 409] "Preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai sudaro ribotà leksinè gramatinè grupè.Semantiökai juos galima apibúdinti kaip búsenos veiksmaûodûius.Morfologiökai jie pasiûymi tuo, kad jù prezentinés paradigmos struktú-ra tolygi stipriojo preterito paradigmos struktúrai: daugumos öiosgrupés veiksmaûodûiù kamieno balsiokaitos désningumai tie patys,kaip ir stipriojo veiksmaûodûio preterite, asmens galúniù sistemavisiökai sutampa su preterito galúniù sistema, iöskyrus vakarù germa-nù 2-àjì vns. asmenì, savo forma tapatù stipriojo preterito 2-ajamvns. asmeniui gotù-skandinavù grupéje. Kitaip tariant, öiù veiks-

62

maûodûiù prezenso paradigma genetiökai tapati indoeuropieæiù per-fektui. Öiù veiksmaûodûiù grupés preteritas ìformintas dentalinepriesaga su tais paæiais fonetiniais variantais, kaip ir gotù waurkjantipo pirminiù veiksmaûodûiù. Nors fonetiniai désningumai leidûianukelti öios grupés veiksmaûodûiù preterito susidarymà ì epochàprieö kiræio atitraukimà bei pirmàjì balsiù pasistúméjimà, öis jùpreteritas vis délto inovacija. Iö pradûiù öie veiksmaûodûiai neturéjolaiko diferenciacijos. Su tuo yra susijès ir bendraæiù bei dalyviùantrinis pobúdis preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù paradigmose.Matyt, tam tikru germanù kalbinio bendrumo raidos laikotarpiusenoviné veiksmaûodûiù kaitybos sistema tapo suvokiama bendramefone kaip defektiné, o tai ir sukélé jos iölyginimà “taisyklingùjù”veiksmaûodûiù pavyzdûiu.

™Preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù genetinì ryöì su indoeu-ropieæiù perfektu ìprasta iliustruoti ide. veiksmaûodûio *veid- "ûinoti"kaityba. Balsiokaita (o-laipsnis vienaskaitoje bei nulinis laipsnis daugi-skaitoje), reduplikacijos nebuvimas, asmens formantù sistema (specia-lios galúnés prie atematinio kamieno), ko gero, priklauso seniausiemsskiriamiesiems indoeuropietiökojo perfekto poûymiams. /.../ [p. 410]Bet kitose indoeuropieæiù kalbose tiktai vienas veiksmaûodis •ƒoødapasiûymi tuo iötisu semantiniù ir struktúriniù poûymiù kompleksu,kuris yra búdingas germanù preterito-prezentiniams veiksmaûo-dûiams. Galimas daiktas, kad dalis pastarùjù — tai véliau ì öià grupèìtrauktieji veiksmaûodûiai (plg. go. mag), taæiau dauguma jù priklausoseniausiam indoeuropieæiù ûodûio kaitybos sluoksniui.

™Tiek ìprastos prezenso formos, tiek, vadinasi, normaliosparadigmos öioje veiksmaûodûiù grupéje pradinis nebuvimas turbútaiökintinas æia priklausanæiù öaknù semantine struktúra. Su senovésperfektu susijusiù kamienù ypatingà padétì liudija ir hetitù ©hi-asmenavimo veiksmaûodûiù likimas. Kaip ûinoma, öio su perfektususijusio asmenavimo archetipas yra atstovaujamas preterito, prezensoformoms esant antrinéms, iö dalies sudarytoms mi-asmenavimopavyzdûiu. Skirtingai nuo germanù kalbù, hetitù kalboje buvo sufor-muotas naujasis prezensas, o funkciökai bei struktúriökai mediumuiartimo senovinio búsenos perfekto paradigma ìgavo naujà temporalinèfunkcijà. Germanù kalboms ir hetitù kalbai yra bendra tai, kad tamtikri leksiniai vienetai yra susijè su perfektu ir egzistuoja savotiökiperfecta tantum kaûkuo panaöús ì kitù kalbù media tantum.”

63

Kaip matysime véliau, baltù kalbos yra turéjusios tuos paæiuspoûymius kaip ir germanù bei hetitù kalbos, tik tolesnis perfectatantum likimas buvo tiek hetitiöko (naujojo prezenso sudarymas),tiek germaniöko (naujojo preterito sudarymas) tipo. Dabar tik svarbupabréûti, kad germanù preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai stipriojoveiksmaûodûio kaitybos savybes iö seno turi tik “prezense”, kurisir rodo klasés sàsajà su kokybine balsiù kaita, kiekybinei automatiökaicharakterizuojant vienaskaitos (pilnasis öaknies vokalizmo laipsnis)ir daugiskaitos (nulinis laipsnis) formas klasés viduje:I klasé - i-eilé (gotù wait - witun "ûinoti");II klasé - u-eilé (s.v.a. toug - tugun "pritikti");III klasé - sonantiökai sunkiosios bazés (s.saksù kan - kunnun, gotùdar - démesio! - "dalyvis II" búdvardis kunÿ "garsus"; s.v.a. an - unnun"palankiam búti"; s.saksù tharf - thurbun; gotù gadars - gadaursun = s.ind. perf. dadhár×sa = drìstu / drìso su búsenos/preterito priesaga -o!= gr. JarsÁw);IV klasé - sonantiökai lengvosios bazés (gotù skal - skulun = skeli ;s.isl. man - munu = m‡çni, ìüí«, memini, mányatº , maÄnomai) - Démesio!Öi klasé stipriùjù veiksmaûodûiù atveju ir pasiûymi (kompensaciniu?)pailgéjimu daugiskaitos formose;V klasé - nesonantiökai lengvosios bazés (ìtariamas gotù ganah, s.v.a.genah, s.anglù benu¸on, praet. benohte);VI klasé - germanù kaitos *–/ò (gotù òg - ògum "bijoti" bet unugands"bebaimis" = ›acomai).

II klasei priklauso preterito-prezentinis gotù aih - aihun "turéti"be balsiù kaitos, I klasei - gotù lais "suprantu". Pastarasis (plg. irIII klasés minétà tharf, bet gotù ÿarba "nepriteklius, reikmé") yradenominalinis (= "pédsakas", plg. gotù laists, baltù pr. lyso ). Preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù "dalyviai II" tai búdvardûiai. Visa taiatitinka ide. 2-osios serijos veiksmaûodûiù genezè (plg. öiaurés semitù"perfektà", pvz. hebrajù ïBè½÷ q`×tòn "maûas = *sumaûéjès > sumaûéjo").

Taigi matome, kad germanù veiksmaûodûio ablauto prezentinée-eilé atitinka lietuviù, latviù ir prúsù kalbù öakninius tranzityvus(lie. ke%iæia, la. ries, pr. inf. perrºist), prezentiné a-eilé atitinka prúsùkalbos öakninius tranzityvus (waist), lietuviù kalbos au-öaknies öakni-nius øa-kamienius veiksmaûodûius (tranz. da…uûia, intranz. öa…ukia, labil.láuûia), retesnius ai-öaknies öakninius tranzityvus (övaiæia N, pa-raiûiaDP) ir intranzityvus (sva%ig-sta/-ia) bei priesaginius vedinius (ka%ito),

64

o germanù preterito i-, u-eilés atitinka lietuviù ir latviù kalbù öakniniusintranzityvus (kç‡ to) (tranzityvai bei prezentiniai i-intranzityvai tiporç‡ öo, l ç‡ pa yra rytù baltù naujadarai — Kaukiené 1993), bet prúsùkalbos tranzityvùjì (!) neveikiamosios rúöies pre ter i to dalyvì (kurisbaltù daromas iö bendraties, o öi, savo ruoûtu, atitinka pre ter i tokamienà — plg. lie. vãgia - v…ogé - v…ogti - v…ogtas!) (senrists). Taigi germa-niökosios ablauto klasés baltuose atrodytù taip:“I klasé”: v-izdi, vied - waida ( caus. vaid‡çna, waidinna) - vïd, iövƒydo =antrinis “perfektas” l…ydi [< l-idûia]; keµæia (- ™perf.” k a%ito) - k ‡ç t o ;“II klasé”: æiáupia - ta…upo - t§pia / “perfektas” t§pi ; bra…ukia / bra…uko- br §ka ; da…uûia / da…uûo - d§ûo ; ilgosios öaknies láuûia / láuûo - lýûo ;“III klasé”: ve …ræia - va…rto - vi…rto; (pa-)û‡çno

1 - paû‡çno

2;

“IV klasé”: d…ela - d‡çlo, m…ena - m‡çni;“V klasé”: s …eka - sãko ; -prest(*a) - prãto;“VI klasé”: ? vãgia - v…ogé (kiek kitaip dél IV—VI plg. Schmid 1986).

Panaöu, kad daugybé veiksmaûodûiù, kaip parodo ir Viaæ.Ivanovas, savo formomis kyla iö “perfektinés” 2-osios serijos. Tikrieji1-sios serijos veiksmaûodûiù reliktai - galbút atematinius pakeitè øa-kamieniai veiksmaûodûiai (Karaliúnas, ûr. toliau) bei lie. tipas praes.-a / praet. -é beda, lesa, neöa, veda, veûa, nors ir æia pasitaiko veiksma-ûodûiù, kurie turi paralelinì "vidinì perfektà", t.y. ne formalù, betsemantinì. Tai labiliniai dega, kepa. Greta jù ir su poromis, kai a-vokalizmas öaknyje rodo ir perfektinè (búsenos ® tèstinumo) reikömè:meta - mato, labilinis seka - sako, tepa - tapo/ tapo (tampa).

Gali atrodyti, kad baltù veiksmaûodûiù suskirstymas pagalgermanù ablauto klases yra padrikas ir maûai prasmingas. Taæiautai, kad ir baltù kalbose egzistavo gramatikalizuotos ablauto grandinés(t.y. lie. ke%iæia (- ko gero, ir k a%ito) - k ‡ç t o grandiné yra kilusi iö vienosparadigmos analogiökos li…eka - l ‡çko), yra neseniai parodyta SimoKaraliúno (Kara l iúnas 1987).

Konjugacijos kamienù susidarymas

Paskyrès daug démesio baltù veiksmaûodûio ablautui, Kara-liúnas pirmasis ir pastebéjo ypatingà baltù ir germanù ablauto pa-ralelizmà. Vis délto, specialiai to klausimo nenagrinédamas, jisapsiribojo tik, jo manymu, ìspúdingomis paralelémis su germanùstipriuoju veiksmaûodûiu, iöleisdamas iö akiù daug archajiökesnèpreterito-prezentiniù veiksmaûodûiù grupè.

65

S.Karaliúnas parodé, kad baltù ai, au öaknies vokalizmo beii, u öaknies vokalizmo a ir øa-kamieniai veiksmaûodûiai savo kilmenebuvo skirtingi — tai matyti jau iö prezenso formù analizés, pirmiausiarodanæios, kad öalia öakninio kiræiavimo vienaskaitos paradigmosbaltù prokalbéje egzistavo tiek öakninio, tiek galúninio kiræio dau-giskaitos paradigma (Kara l iúnas 1987, 109).

™Prielaidà, kad bendraöaknés veiksmaûodinés leksemos suskirtingais öaknies balsiù kaitos laipsniais gali búti iöriedéjusios iöatskirù vienos paradigmos formù, paremtù taip pat analogiökasvardaûodûiù sistemos reiökinys: dabar lietuviù kalboje turime atskirusleksinius semantinius vienetus, pvz., öerd‡çs ir öird‡çs bet archainiais baltùkalbù raidos etapais ir anksæiau æia búta vieningos paradigmos:nom.sing. *k'#ºr(d) (plg. pr. seyr, t.y. sºr), gen.sing. *k'›d-‡es ir kt.” (ibid.,p. 111).

™*-øe/o- pradûioje galéjo búti vartojamas kaip mediumo diate-zés formantas, iö kur paaiökéja ir jo tematiné struktúra: *-ø(e/o)-.Kamieno øe/o formos pradûioje tikriausiai buvo kaitomos pagal media-linè fleksijà, kas matyti iö jù ryöio su hetitù kalbos ©hi - konjugacija,plg. øo-kamienè formà lot. orior "atsistoju, atsikeliu, pakylu" ir het.ar©hi "atvykstu, pasiekiu" (su - ©hi < *-–o-i). Dedamas véliau prie funda-mentiniù formù — diateziniù, kurios pradûioje buvo medialinés (*lip-–ƒo), ir aspektiniù (*lƒoip-–o), -øe/o kamienas jau reiöké laikà, bútent —prezensà [Bader Op. cit., 233].

™Kurios konkreæios veiksmaûodinés öaknys buvo kaitomospagal aktyvinè paradigmà ir kurios — pagal statyvinè-medialinèparadigmà, dabartiniame ide. kalbù veiksmaûodûio struktúros ty-rinéjimo etape dar néra pakankamai paaiökéjè. F.Bader mano, kadöaknys duodavo tik vienà veiksmaûodinè formà, fundamentinè,charakterizuotà priklausomai nuo rúöies tik galúnémis, ir kadkiekviena archainé ide. veiksmaûodûio forma priklausé arba activatantum serijai (su galúnémis *-m, *-s, *-t, 3 p. plur. *-e/ont) arba mediatantum serijai (su galúnémis *-–o, *-t–o, *-e/o, 3 p. plur. i*-(º)r) [Bader1976, 34]” (ibid., p. 113).

™Bet Viaæ. Ivanovas, remdamasis pirmiausia hetitù kalbos,taip pat ir kitù ide. kalbù, pvz., baltù, duomenimis, teigia, kad, pvz.,formose lat. d°eju "dedu" : liet. de-mi, kurios morfologiökai tiksliaipakartoja het. te©h©hi "dedu" : te-mi "sakau", ™atsispindi ta dviejù tipùiö vienos öaknies padarymo galimybé, kuri egzistavo indoeuropieæiù

66

dialektuose archainéje jù raidos epochoje” (ÎÏÀßÑ, 81) [tai neprieö-tarauja Bader minæiai, nes paæios öaknys buvo daugiareikömés — kaipparodo dabartiniù "aktyvinés" sandaros kalbù tyrinéjimai, ne subjektopasirinkimas, bet veiksmaûodûio polisemija lemia galimybè pavartoti tà paæiàveiksmaûodinè öaknì su 1-osios ar su 2-osios serijos galúne. Tipologiökai tairyökéja nagrinéjant gyvas fientyvinés sandaros kalbas, pvz. guaraniù, lakotù,pomù — ûr. Mithun 1 9 9 1 , 513, 517 — L.P.]. Su öiuo teiginiu sutinkadaugelio æia nagrinéjamù veiksmaûodûiù konstatuotas priklausymasatematiniam ir tematiniam tipui. Tad easama pamato galvoti, kadprabaltù dialektuose ta pati veiksmaûodiné öaknis daugeliu atvejùgaléjo búti kaitoma ir pagal atematinè -mi, -si, -ti fleksijà, ir pagaltematinè -ò < *-o–o, -ºi, -e/o fleksijà.

™Fleksijos opozicijà, matyt, lydéjo öaknies vokalizmo e : o(> a) opozicija. /.../ öalia vokalizmo ei ir eu øo-kamieniù veiksmaûodûiù,kurie baltù kalbù veiksmaûodûio struktúros poûiúriu laikytini pamati-niais, búta daûno vokalizmo oi ir ou øo-kamienio iteratyvo arbaintensyvo. Kai kuriù öios grupés veiksmaûodûiù vokalizmo ei ir euøo-kamieniù pamatiniù formù ir vokalizmo oi ir ou to paties kamienoiövestiniù formù opozicija ir gali atspindéti senàjà -mi fleksijos ir -ò < *-o–o fleksijos veiksmaûodûiù opozicijà.

™Öaknies vokalizmas o (oi, ou), pradûioje buvès aspektiniù(™perfektiniù”) formù aksesuarinis rodiklis, véliau galéjo búti reinter-pretuotas kaip iteratyvumo—intensyvumo, taigi ir kauzatyvumo cha-rakteristika bent jau kai kuriù veiksmaûodûiù atûvilgiu. Tad, pvz.,dabartinè trinarè leksinè-semantinè opozicijà liet. leidûia : lat. laîûu: lîûu "kertu, raunu su öaknimis" galima paaiökinti anksæiau egzistavusiafleksinio tipo opozicija: 1 p.sing. *l-id-mi / 1 p.plur. *lïd-m‡e : 1 p.sing.*láid-ò / 1 p.plur. *lïd-m‡e [ÑÁÐÃ 108, 116]” (ibid., p. 114).

™Baltù kalbù øo-kamieniù veiksmaûodûiù etimologiniai atitik-menys kitose ide. kalbose daugeliu atvejù yra e/o kamieno. Dalisbaltù kalbù øo-kamieniù veiksmaûodûiù su öaknies vokalizmu ei ireu (pvz., li…epia "deda linù ar kanapiù pluoötelì...") seniau galéjo turétipraes. d…ela : praet. d ‡çlo tipo paradigmà (praes. *le…ipa : praet. *lip`), taigitaip pat tikriausiai buvo e/o kamieno. Öiam kamienui galéjo priklausyti,be kitù, tie øo-kamieniai veiksmaûodûiai, kurie prieö sprogstamàjì ûodûiogalo priebalsì lietuviù kalboje turi akútinè priegaidè, latviù kalboje —lauûtinè intonacijà (dƒiegiu, lat. di°edzu < 1 p.sing. *deigò).

67

™/.../ Senosios atematinés fleksijos vietà baltù kalbose yrauûémès øo kamienas. Formantù nulis : øe/o kaita yra búdingas archainiùide. veiksmaûodûiù kategorijù bruoûas, ir kitose ide. kalbose öaliaatematiniù formù daûnai yra øe/o kamieno formos. Tranzityvinéaktyvaus veiksmo atematiniù veiksmaûodûiù reikömé sudaré prielaidàtranzityvinés reikömés ir øe/o kamieno asociacijai ir globalinéstranzityvumo-intranzityvumo opozicijos susiformavimui baltù kalbùveiksmaûodûiù sistemoje. Dél öios opozicijos senesnì e/o kamienàtranzityviniai veiksmaûodûiai ir bus pakeitè øe/o kamienu [bet juk,atrodo, anaiptol ne totaliai! — L.P.]” (ibid., p. 215—216).

Mintis, kad du veiksmaûodûiai gali búti iöriedéjè iö vienoveiksmaûodûio paradigmos, néra visai nauja. Dél vienos paradigmossu öaknies normaliojo vokalizmo laipsnio prezensu, nykstamojo laip-snio preteritu pirmasis pasisaké dar Jonas Kazlauskas, beje, atkreipèsdémesì ir ì atematiniù veiksmaûodûiù öaknies determinatyvà d (Kaz-lauskas 1968 , 315, 358).

Baltù kalbù veiksmaûodûio istorijai svarbiausias Karaliúnoiövadas, jas truputì modifikuojant, galima reziumuoti taip:

1. Vienoje iö ankstesniùjù protobaltiökosios sistemos raidospakopù egzistavo öios neakuzatyvinés (mano terminais — fientyvinés,tradiciökai — ™aktyvinés”) kalbos sandaros veiksmaûodûio paradigmos:1.sg.inert. *li-#ò / *lái-p-ò 1.pl.inert. *li-p-a-m-(s)2.sg.inert. *li-#ºi / *lái-p-ºi 2.pl.inert. *li-p-e-t- 3.inert. *li-a, *li-p-a / *láip-a

1.sg.fient. *l-i-p-m 1.pl.fient. *li-p-m-(s)2.sg.fient. *l-i-p-s 2.pl.fient. *li-p-t-

3.fient. *l-i-p-t

Kaip jau minéta, mano suvokimu, inertyvinés paradigmos3 asmens forma nebuvo verbaliné, bet vardaûodiné (masdaras) —grynas kamienas. Inertyviné ™paradigma” iö pradûiù teturéjo tik öiàvienà formà, nes tiek l-asis, tiek 2-asis asmuo semantiökai tegali bútitik fientyvai. Kai jie yra fientyvinés situacijos (tarkime, ™veiksmo”)recipientai, jie tegali búti reiökiami ìvardûio sintagma su tuo tikru3-æiuoju asmeniu (lietuviökai bútù “aö nukauna” ‘mane nukauna’),kurio fientyviné fleksija -t tegaléjo búti suderinta vien tik su ûodûiu,

68

rodanæiu situacijos (™veiksmo”) agentà. Patys 1-asis ir 2-asis asmenysiö principo negaléjo perteikti jokios inertyvinés situacijos, pvz., “aöûeméje besimétantis = métausi (tarsi akmuo) = esu padétas (tarsi lazda)” —æia inertyviné 1-ojo asmens paradigma iö viso nevartojama, nessituacija yra neìmanoma; uûtat gali búti pavartotas gyvùjù bútybiùûodis “aö guliu” su fientyvinés paradigmos 1-osios serijos -m, kurisöiuo atveju, savaime aiöku, jokio ™aktyvaus veiksmo” neperteikia(tuo ir skiriasi fientyviné kalbos sandara nuo ergatyvinés!). Tuo tarpukalbant apie negyvuosius daiktus (akmuo, lazda), veiksmaûodis "guléti"iö viso neìmanomas (plg. liekanas lietuviù tarmése).

Deja, prezensas suplakamas su ™aktyviuoju veiksmu”, o prete-ritas — su ™pasyviuoju subjekte pasiliekanæiu veiksmu” (plg. Kara-liúnas 1987, 65), o tai yra nepakankamo ìsigilinimo ì kalbos sandarosproblematikà rezultatas. Kaip minéta, fientyvinés sandaros semantinédeterminanté — paæios leksikos suskirstymas ì fientyvinés ir inertyvinésreikömés ûodûius, o tai neturi nieko bendra nei su aktyvaus— inak-tyvaus veiksmo opozicija, nei su tokia svarbia ergatyvinéje kalbossandaroje tranzityvumo—intranzityvumo opozicija. Kaip matome, netir toks ûymus tyrinétojas kaip Simas Karaliúnas lengvai patenka ìterminologijos pinkles ir ima suplakti inaktyvumà su pasyvumu. Taiir yra prastos terminijos pasekmé. Dél to nuo pat savo pirmùjù darbùnuosekliai pakeiæiu terminus ™aktyviné sandara, aktyviné, inaktyvinékonstrukcijos” nieko bendra su rúöies diateze neturinæiais terminais™fientyviné sandara, fientyviné, inertyviné konstrukcijos”.

2. Kadangi normaliojo ir nykstamojo öaknies vokalizmo laip-sniù koegzistencija pasiûymi tiek baltù a-kamieniai, tiek øa-kamieniaiveiksmaûodûiai, tai remdamasis pastarùjù ™aktyvumu”, matomu jaujù tranzityvinéje reiköméje, vadinasi, remdamasis jù kilme iö 1-osiosserijos -m, -s, -t -paradigmos veiksmaûodûiù, o tai paliudyta net irgausiais atematiniais atitikmenimis senosiose lietuviù raötuose (norsæia dauguma jù buvo aiökús naujadarai — plg. atematiniù galúniùiöplitimà sanskrite), Karaliúnas daro iövadà, kad øa-kamieniaiveiksmaûodûiai yra kilè iö atematiniù (sakytume — fientyviniù)veiksmaûodûiù grupés. Nors ir æia yra aiöki tendencija suplaktitranzityvumà su aktyvumu, kuris iö tikrùjù néra diatezinis gramatinisaktyvumas, bet yra leksinis semantinis fientyvumas, ir nors iö tikrùjùdaugelis senùjù lietuviù raötù atematiniù formù gali búti tam tikrosepochos naujadarai, su minéta iövada reikia sutikti, nes néra abejonés,

69

kad øa-kamieno iöplitimas yra buvès kalbos naujové ir kad faktas, jogtai búdinga tranzityvams, veræia pagalvoti apie pamatiniù öio modelioveiksmaûodûiù fientyvinè kilmè. Be abejo, iö fientyvinés reikömésveiksmaûodûiù galéjo kilti ir nemaûai intranzityvù. Pvz., esu, esi, est,be abejo, ateina iö fientyvinés leksinés grupés, tuo tarpu 1 ir 2 asmenùformù stokojantis vardaûodinis (masdaras) yra, be jokios abejonés,parodo inertyvinè — pvz., tik negyviems daiktams kadais búdingà —prieöprieöà (kad bútent yra, o ne est(i) iöplito ì visus atvejus, aiökintinatotaliniu inertyvinés masdarinés — 2-osios serijos — 3-æiojo asmensformos, o su ja — ir visos tematinés paradigmos iöplitimu baltù kalbose).Taæiau tai, kad iö fientyviniù veiksmaûiù yra kilè intranzityvù, vis déltonepaneigia fakto, jog tokiù intranzityvù yra aiöki maûuma. Visaiabejotina, ar iö inertyvinés reikömés ûodûiù (apie ™veiksmaûodûius”æia kaûin ar verta kalbéti, nes jù ™paradigma” susidéjo tik iö vienoneveiksmaûodinio ™masdaro”, kuris tegaléjo atitikti búdvardìpredikatinéje konstrukcijoje) galéjo kilti tranzityvù — juk net tokie™inertyvai” kaip intranzityviniai dega, sveria, verda, yra labiliniaiveiksmaûodûiai, t.y. gali búti ir tranzityvai. Jei koks, músù manymu,negyvas objektas galéjo búti pavartotas ne su inertyviniu predikatu,bet su fientyviniu, iö kurio véliau kyla tranzityvinis veiksmaûodis, taitoks atvejis viso labo tik teliudytù fientyvinè tokio objekto personifikacijà(pvz., Saulés). Todél Karaliúno iövada turi búti priimta.

3. Kadangi, besiformuojant laiko kategorijai, t.y. laiko opozi-cijai pakeiæiant senesnè veikslo opozicijà (plg. Karaliúnas 1987,112), ta pati öaknis, priklausomai nuo galúnés, galéjo búti kaitomatiek pagal 1-osios, tiek pagal 2-osios serijos paradigmas, o öakniesvokalizmo nykstamojo laipsnio formos dél jù iö seno perteikiamosinertyvinés reikömés tapo asocijuotos su perfektine situacijos rezultatoreiköme preteritui reiköti (germanù stipriojo preterito ™perfektinés”kilmés öaknies vokalizmo nykstamasis laipsnis rodo æia bendràbaltogermaniökàjà inovacijà), tai minétù paradigmù vietoje (øa-kamienui tik pradedant iöstumti atematinius tranzityvus, bet iösilaikantpaveldétam ir tarp intranzityvù) susidaro naujos:

3.itr.praes. le%ipa / li- %n-pa : praet. lip`3.tr.praes. le%ipøa : praet. lip`

70

1.sg.praes. ma…uö-ò, láuk-ò2.sg.praes. ma…uö-ºi, láuk-ºi1.pl.praes. muö-m-, lúk-m-2.pl.praes. muö-t -, lúk-t-

3.tr.praes. sma…ukøa / smu-…n-ka : praet. smuk`3.tr.praes. ste%igøa / sta…igøa / sti-…n-ga : praet. stig`

Öi pakopa atspindinti baltù—slavù bendrumà.

Kaip matome, iö rekonstruotù paradigmù puikiai gali iöriedétiir germaniökojo tipo paradigmos: daugiskaitoje esama öaknies voka-lizmo nykstamojo laipsnio formù (muö-m-, lúk-m-) lygiai kaip ir preterite(lip`, smuk`). Kad germanams daugiskaitos nykstamasis laipsnis yravien tik preterito bruoûas, tai, matyt, vélesnés, jau grynai germaniökosraidos dalykas. Tiek baltams, tiek germanams yra búdingas tematiniù(apibendrintù iö 2-osios serijos) formù iöplitimas.

Rytù baltù kalbose tautosilabinio vokalizmo öaknys su pail-gintuoju laipsniu preterite yra búdingos tranzityvams. Tokie veiks-maûodûiai daûnai turi intranzityvines poras su nuliniu öakniesvokalizmu - plg. akútinì lie. tr. sk-lti, praes. sk…elia - praet. skêlé, bet sk‡çlti,praes. sk…yla < ski…nla, praet. sk‡çlo. Analizé rodo antrinè öiù porù kilmè:taisyklingà porà k-lti, k…elia, kêlé — k‡çlti, k…yla, k‡çlo atitinka archaiökesnionediatetinio (labilinio) veiksmaûoûio k-lti 1. tranzityviné "kà pakelti"ir 2. intranzityviné "pasikelti" reikömés. Lietuviù kalboje yra iölikè irizoliuotù labiliniù veiksmaûodûiù, pasiûyminæiù pilnojo öakniesvokalizmo laipsniu prezense, pvz. v‡çrti, v-rda, v‡çré; sve…rti, sv…eria, svëré— ìdomu, kad bútent öiù reikömiù veiksmaûodûiai yra labiliniaigermanù kalbose (plg. anglù boil, weigh, vo. kochen, wiegen), o anglùkalba pasiûymi ypatingu labiliniù veiksmaûodûiù gausumu.G.Klimovas (Klimov 1983, 1977) veiksmaûodûiù labilumo buvimàlaiko ankstesniosios fientyvinés (™aktyvinés”) kalbos sandarosfrekventalija. Öi frekventalija atitinka klasikinì poûiúrì dél vélesniotranzityvumo—intranzityvumo opozicijos susiformavimo indoeuro-pieæiù kalbose senesnés veikslo diatezés vietoje (cf. Meillet 5.1, KraheII § 43 A 3). Tas pats ablautas, kuris baltù kalbose iöreiökiatranzityvumà—intranzityvumà, germanù kalbose panaudotas laiko—nuosakos kategorijai reiköti, o tai abiem atvejais tos paæios, nei laiko—

71

nuosakos, nei tranzityvumo—intranzityvumo kategorijù neturéjusiosbendros baltogermaniökosios verbalinés sistemos raidos rezultatas. Tospirminés sistemos reliktai ir yra labiliniai veiksmaûodûiai. Lygindamitokias germanù formas kaip go. steiga "keliuosi" - staig "kéliausi" - stigum"kélémés" su lie. ste…igia — sta…igiasi "skuba" — st ‡çgo(me), kaip minéta,nustatome baltù kalbose ™germanù veiksmaûodûio ablauto pirmàjàklasè”. Baltù veiksmaûodûiù pora sta…igia(si) — st ‡çgo rodo ne pilnojoöaknies vokalizmo laipsnio ryöì su tranzityvu, bet atspindi archainiusbaltogermaniökosios epochos ™Aktionsart” skirtingumus. Iö jù germanùkalbose ir iösivysto laiko-nuosakos, o baltù kalbose (galbút drauge sulaiko-nuosakomis — plg. Karaliúnas 1987, 98, 99) — tranzityvumo—intranzityvumo prieöprieöos, plg. lie. sme…çgia — sm‡çgo su naujai priepastarojo prikurtu nazaliniu prezensu smi…nga. Öie lyginimai parodoparadigmos lie. kelia — itr. k ‡çlo pirminì pobúdì bei prie formos k ‡çloprikurtojo nazalinio prezenso k…yla vélesnè kilmè. Nenazalinis atitikimasgermanù kalbose anglù tr. raise — itr. rise, s.v.a. tr. leiten — s. saksù itr.lîthan rodo, kad ir germanù kalbose búta baltams analogiökosfakultatyvios ™Aktionsart” raidos tranzityvumo—intranzityvumo linkme.

Germanai laikams reiköti apibendrino öaknies ablauto sistemà,taæiau susidúrè su perfektinés kilmés preterito-prezentiniais veiks-maûodûiais, prikúré jiems dentalinì preterità, plg. gotù

perf.= praet.-praes. kann ¯ praet. kun-ÿa

Öi öaknis germanù kalbose pirmiausia reiöké "mokéti", o iö æiaiöriedéjo reikömés "galéti" ir "ûinoti". Véliau katrai reikömei buvopritaikyta skirtinga paradigminé öaknies modifikacija ir atsirado duveiksmaûodûiai — silpnasis ir preterito-prezentinis (preterito-prezentiniss.v.a. kunnan iölaiké abi reikömes). Prezenso vokalizacijà primena kadir vo. kenne "ûinau". Uûtat prezensu tapès archainis perfektas kann"galiu" ¬ "moku" yra tarsi stipriojo veiksmaûodûio preteritas. Germanùpreterito-prezentiniù veiksmaûodûiù prezensas ir nesiskiria nuostipriojo veiksmaûodûio preterito, kuris taipogi yra kilès iöindoeuropietiökojo perfekto, plg. stiprùjì veiksmaûodì "griebti":

go. praes. greipa — imperf. sg. graip — pl. gripum (I klasé)= gr. praes. leÄpw - perf. (lÁ-)loipa - aor. (á-)lipon

72

[plg. lie. gri…ebia, li…eka — gra%ibo, la%iko — (su-z-)gr‡çbo, l ‡çko].

Formos atûvilgiu germanù prezensas go. kann yra tas pats kaip stipriojoveiksmaûodûio imperfektas go. nam. Tiek kann, tiek nam tipo formosvienodai siejamos su indoeuropietiökuoju perfektu bei jam búdinguablautu (plg. stiprùjì veiksmaûodì go. praes. nima — praet. sg. nam — pl.n°emum [= lie. ëméme, la. ñºm`m]).

Visai galimas daiktas, kad dentalinio preterito formantas yrakeleriopos kilmés. Taæiau atsiûvelgiant ì perfektinè öiù veiksmaûodûiùkilmè, reikia manyti, kad vienas iö jo öaltiniù turéjo búti germanùbei kituose indoeuropieæiù dialektuose ì perfektinés reikömés dalyvìiöriedéjès adjektyvù formantas ide. tradic. *-to-, baltù *-ta-, germanù*-ÿ-/-d- (kitas öaltinis — pagalbinis veiksmaûodis ide. *dhº-/dhò- "déti,daryti", kurio reduplikuotas kamienas ìûiúrimas gotù daugiskaitosformose, plg. skul-d °ed-um "skeléjome"). Ìdomu, kad ir dalyvì II su öiuoformantu turi vien tik tie veiksmaûodûiai (silpnieji, preterito-prezentiniai), kurie pasiûymi dentaliniu preteritu. Perfektinio formantovaidmuo formuojant bútàjì laikà yra vertas démesio.

Dél savo archainio perfektinés kilmés prezenso bei jam pri-kurtojo dentalinio preterito germanù preterito-prezentiniai veiksmaûo-dûiai gali búti laikomi archajiökiausia germanù verbalinés sistemosgrupe, vadinasi, nors jù ir labai maûa (uûtat tai gana daûni ûodûiai),bútent jie, matyt, tapo tuo modeliu, pagal kurì dentalinis preteritasiöplito ir ì silpnuosius veiksmaûodûius. Juk silpniesiemsveiksmaûodûiams daugiausia priklauso kauzatyvai ir denominatyvai,kurie iö pradûiù turéjo tiktai prezenso formà ir dentalinì II dalyvì(ÑÃÃß IV, 402), t.y. irgi pasiûyméjo defektine paradigma.

Vadinasi, germanù ir baltù veiksmaûodis skiriasi tuo, kad:germanù ablautas — "laikai" < veikslai; baltù ablautas —tranzityvumas< (Karaliúnas 1987, 103) iteratyvumas/kauzatyvumas < "laikai"(prezensas ¬ fientyvumas, preterias ¬ perfektas / inertyvumas,Karaliúnas 1987, 65) < veikslai.

Öis skirtumas atsirado, kai baltù temporaliniam (aktualiajam?)perfektui = preteritui buvo pasirinktas paprastas arba apofoniniskamiengalio baltù *-e/a pailgéjimas *-º/` (*-º véliau dar iöplito délpriesaginio kamiengalio *-øa pailgéjimo *-ø` > *-º! - dél *-iø` > -é plg.Karaliúnas 1987, 103).

73

Iövados

Baltogermanù indoeuropietiökojo dialektinio bendrumo idéjaplétota dar V . M a û i u l i o paskaitose 1970—74 metais. Bendrais bruo-ûais ji yra jo suformuluota deklinacijos sistemos analizés pagrindu1970 m. studijoje:

™pagal ìvardiniù (ide. dial.) *(t-o/e)-mò/º resp. *(t -o/e)-minominalizacijà bei pluralizacijà protobaltai-slavai-germanai [kaipminéta, praslavai yra kilè iö protobaltù tarmiù vakarinio arealo, todélMaûiulis æia néra nuoseklus — jis turéjo vartoti terminàprotobaltogermanai — L.P.] atskilo nuo protoiranénù (ir kt.), æianominalizavusiù bei pluralizavusiù neparadigmines (neìvardinio)formanto *-bh- (vardaûodines) formas, pasielgusiù panaöiai kaip irprotograikai [plg. gr. ô-fi (æia formanto *-bh- forma tik nominalizuo-ta)], protoitalikai [plg. lo. dat. pl. nocti-bus (æia formanto *-bh- formanominalizuota ir pluralizuota)] ir kt.

™Nuo minéto indoeuropieæiù ™prokalbés” arealo atskilusiejiprotobaltai-slavai-germanai, matyt, nelabai ilgai drauge gyveno irsuskilo ì (pra)baltus-slavus bei (pra)germanus. Öitaip esu linkès spétidél to, kad ìvardiniù (ide. dial.) *( t -o/e)-mò/º resp. *( t -o/e)-minominalizacija bei pluralizacija baltams-slavams visgi néra vienodasu germanais:

™a) baltai su slavais nominalizavo ìvardinius tiek *-mò (*-mº),tiek ir *-mi, po to pluralizuodami visgi gana anksti formantà *-mò(> *-mò + n > balt.-sl. dat. pl. *-mòn) ir palyginti vélai (ne visuosebaltuose, o tik rytiniuose) — formantà *-mi (> ryt. balt.-sl. instr. pl.*-mï);

™b) germanai iö ìvardiniù *-mò (*-mº) resp. *-mi nominalizavoir pluralizavo, rodos, tik *-mi (be to, ir su juo paæiu pasielgdamikitaip, negu baltai-slavai [æia Maûiulis turi galvoje ne instrumentalinì,bet datyvinì germanù pl. *-mi / (dial.) -mi-s pobúdì, nurodydamaspavyzdûius go. (dag-a)-m = s. isl. (d¢g-o)-m = s.angl. (da¸-u)-m = sva.(tag-u)-m resp. rún. (-bor-u)-mR — L.P.].

™Iö to galima spéti, kad (proto)baltai-slavai-germanai laikésikartu iki tol, kol buvo nominalizuotas ìvardinis (ide. dial.) *-mi, ojo pluralizacija bei ìvardinio (ide. dial.) *-mò (*-mº ) nominalizacijair pluralizacija ìvyko jau po to, kai (proto)baltai-slavai-germanaisuskilo ì prabaltus-praslavus ir ì pragermanus, t.y. turbút tada, kaiapie II túkst. pr. m. e. pradûià iö (proto)baltù-slavù idiomù émé

74

formuotis Nemuno — Aukötutinio Dnepro baltù ™prokalbé” ir slavù™prokalbé” (BS 324—325).

Öiame darbe iökelti baltù ir germanù struktúrù paralelizmaiveiksmaûodûio srityje (analogiöka pradiné identiöko ablauto funkcija,germanù stipriajam preteritui analogiökas ide. ™perfektinés” kilmésbaltù preteritas) remia V.Maûiulio siúlomà indoeuropieæiù dialektinésbaltogermaniökos pakopos koncepcijà. Baltogermanù iöeities sistemojelaiko kaip gramatinés kategorijos nebúta. Tai rodo tiek iönagrinétagermanù ablauto genezé, archainé preterito-prezentiniù veiksmaûodûiùklasé su naujai sudarytomis preterito formomis greta senùjù kadaiseneutraliù laiko atûvilgiu "prezentiniù" formù, tiek tam tikri reliktaibaltù kalbose. Öios knygos III dalyje tù reliktù paieökos ir pradétosnuo baltiökùjù preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù nustatymo.

75

II DALIS

BALTÙ VARDAÛODIS

Daiktavardûiù deklinacijos raida

Öiame darbe nemaûai démesio paskirta tematinés deklinacijoskilmei. Todél indoeuropieæiù deklinacijos paradigmù iösivystymà ìbaltiökas paradigmas æia ir verta parodyti pirmiausia tematinésdeklinacijos pavyzdûiu, juoba kad öioje srityje yra susikaupè daugvisuotinai nepastebétù sprendimù.

Kaip minéta, tradiciné indoeuropeistika rekonstruoja septynis(plius vokatyvas) linksnius (nominatyvà, akuzatyvà, genityvà, datyvà,ablatyvà, instrumentalì, lokatyvà), tris skaiæius, tris gimines. Jei kuriosenors kalbose ko nors iö öio bendrojo inventoriaus trúksta, pvz.,ablatyvo linksnio, tai paprastai aiökinama ™sinkretizmu” (pvz., ge-nityvas ir ablatyvas yra sutapè viename linksnyje). Tematinésparadigmos vaizdas atrodo maûdaug toks (plg. Meillet 1938):nom.sg. masc. *-o + *-snom.-acc. neutr. *-o + *-macc.sg. masc. *-o + *-mgen.sg. *-o + *-søodat.sg. *-o + *-ei > *-òiabl.sg. *-o + *-ed > *-òdinstr.sg. *-o + *-e > *-ò/*-ºloc.sg. *-o + *-i > *-oinom.-acc.du. masc. *-òu/-ònom.-acc.du. neutr. *-oinom.pl. masc. *-o + *-es > *-òsnom.-acc.pl. neutr. *-e/o + *-–

2 > *-`

acc.pl. masc. *-o + *-(e)ns > *-‹òns > *-òs(-us)/*-òngen.pl. *-òm (< ?)instr.pl. *-òis (< *-o + *-eis?)loc.pl. *-òisu (< *-o + *-su??)

Æia *-o — tematinis balsis, o visa, kas po jo lipdoma (iöskyrusnebent vienaskaitos genityvà) — neva tikrieji linksniù formantai,reprezentuojami atematinéje deklinacijoje.

76

Nesunku pastebéti, kad klasikinés rekonstrukcijos yra pleo-strukcinés, t.y. integruojanæios visus ìvairiose indoeuropieæiù dialek-tuose paliudytus faktus, tariamai pilniausiai sanskrito iösaugotus, ìvienà bendrà kalbos-prokalbés sistemos lygmenì. Norint tai pasiekti,savaime aiöku, reikia konkreæias vidinés rekonstrukcijos metoduatskirose dialektù grupése nustatytas praformas suvesti ì öio bendrovienos kalbos-prokalbés lygmens atitinkamus gramatinius archetipus.Æia jau ne pavieniù rekonstrukcijù, bet paties metodo dalykas, lygiaikaip ir veiksmaûodûio sistemos rekonstrukcijos atveju. Klasikinislyginamosios indoeuropieæiù kalbotyros metodas remiasi ìsitikinimu(tikéjimu), kad indoeuropieæiù kalbù santykis su prokalbe esàs tokspat, kaip romanù kalbù su lotynù kalba, ì pastarosios vietà sàmoningaiar nesàmoningai pastatant dirbtinì prasanskrito-pragraikù miöinì.Öiam metodui atsirasti ir iölikti padéjo psichologinés nuostatos: iöpradûiù — pagarba Europos antikinei kultúrai bei sanskritiökai senovésindù civilizacijai, paskui — pagarba mokslo tradicijai. Nuo Ferdinandode Saussure'o laikù neiövengiamai stipréja öio metodo kolizija sumodernesniais tyrinéjimo metodais. Nors po hetitù (nesitù) kalbospaminklù deöifravimo tradicinius ìvaizdûius imta griauti dar öioamûiaus pirmojoje puséje, nepaprastà jù gyvybingumà rodo vis naujùöios pakraipos autoritetù iökilimas (pvz., SzemerŸnyi 1970). Jù opo-nentams taæiau aiöku, kad aötuoniù linksniù sistemà negalima rekon-struoti net ir vélesnei ide. prokalbei (Lehmann 1993, 154).

Tematiniù kamienù vienaskaitos VOKATYVAS, kuris, beabejo, reiökiamas grynu kamienu, yra e-kamienis, o tai tik terodo,kad tematinis balsis yra buvès apofoninis (ûr. anksæiau).

Tematinio NOMINATYVO rekonstrukcija tradic. *-o + *-sreiökia, kad hetitù kalboje paliudyta bendrosios giminés forma nom./gen. *-as, tradic. *-os, kildintina iö ankstesniojo fientyvinio markerio*-a su postpoziciökai prilipdytu rodomojo ìvardûio fientyviniukamienu *-sa (dél visa to ûr. öios knygos I dalì).

Apie tematinì nazalizuotà vienaskaitos NOMINATYVÀ-AKUZATYVÀ kalbéta I dalyje. Slaviöki neutra nerodo jokiù naza-lizacijos pédsakù (plg. èãî) ir tai laikytina archaizmu. Kad baltùbevardés giminés paradigma ne tik kad néra prarasta, bet net nespéjosusikurti, rodo buvusios inertyvinés klasés → bendrosios giminésbaltiökù skoliniù suomiù kalboje lyginimas su prúsù kalbos medûiaga:

77

suo. silta ‘tiltas’ < balt. inert. *tilta, heinä ‘öienas’ < balt. inert. *þeina[kad suomiù kalboje bútù iölikès iö baltù paskolintas galo *-s, rodosuo. taivas ‘dangus’, kirves ‘kirvis’, o kad bútù iölikès galo -n, rodosuo. paimen ‘piemuo’ < balt. *peimen-, suo. siemen ‘sékla’ < balt. n-kamieno inert. sºmen (plg. E 256)] vs. pr. neutr. gijwan III 457, creslan,E 217, caulan E 155 t.t. Kiek leidûia sprèsti skurdoka prúsù kalbosmedûiaga, XVI a. prúsù katekizmù kalboje (Sembos patarmiù) XIII/XIV a. Elbingo ûodynélio (Pamedés patarmiù) nazalizuotù vienaskaitosneutra gausybè atitinka daugiskaitos formos su vyriökos giminésvardininko galúne -ai (matyt, kadaise kuopinés reikömés), pvz. kaulei[kau•lai](dél vyriökos giminés plg. kaúlins III 10119 — abiem atvejais délprúsù l minkötumo) III 10118. Néra jokiù faktù, leidûianæiù ìrodytitradicinè nuomonè, neva prúsù kalboje ™iölikusi” bevardé giminéliudijanti savo buvimà baltù prokalbéje, vadinasi, ir savo ™iönykimà”rytù baltù kalbose. Öios nuomonés atsiradimo prieûastis — jau minétasklasikinés rekonstrukcijos metodas, atkakliai suvedantys visù indo-europieæiù dialektù faktus ì vienà apibendrintà integralinè graiko-sanskritiökàjà fikcijà. Néra jokiù ìrodymù, kad lietuviöka predikatiné™bevardés giminés” forma (g…er)a , kuri sinchroniökai nerodo jokiosgiminés ir yra prieveiksminé, bútù kilusi iö kadaise egzistavusiosbevardés giminés paradigmos. Bevardés giminés poûiúriu prúsùkatekizmù kalba primena lietuviù kalbà (nebent ™bevardés giminés”forma juose ™brugmanizuota” akuzatyviniu formantu — plg. labban‘g…era’), bet dukart vardininko linksniu pavartotas ûodis gijwan ‘dasLeben’ (kai noúmas en Sacra=menten etwerp²n` ²tei²on grikan / gijwanbhe Dei=wuti²kai pra²tawïdans wirdans d`ts wir²t III 75

19 ‘/.../ gyvenimas

/.../ duotas tampa’; kai tebbei wi²²a maia ²egi=²na bhe giwan podingaiIII 79

17 ‘kad tau vis ‡a mana veikla bei gyvenimas patiktù’) vis délto

nelygus lie. gƒyva ir yra búdvardinés kilmés daiktavardûio bevardésgiminés forma. Tokiù daiktavardûiù apstu Elbingo ûodynélyje, bettai irgi vienaskaitos formos, pvz. Alu E 390 ‘midus’, Wargien [•arøan]E 525 ‘varis’, [S]aytan E 346 ‘sietas’, Me²tan [mºstan] ‘miestas’, Dalptan‘kƒaltas’ t.t. Trijù pastarùjù slaviökieji atitikmenys irgi yra bevardésgiminés. Taæiau sunku rasti daugiskaitos formas, nes sl. âðàòà atitikmuopr. Warto [•art`] E 210 struktúriökai panaöus ì La²to [lazt`] E 492 ‘lova’ir, be to, patenka ì tokiù ûodûiù grupè, kaip Wan²o E 100, Sylo E589, Slayo E 307, Stiklo E 564 (öis slaviökas skolinys niekaip negalibúti bevardés giminés daugiskaita!), Spoayno E 387, Babo E 263,

78

Pelanne E 37 (galúné -º negali búti ™bevardés giminés” daugiskaitosgalúné!), Pelwo E 279, Panto E 542, Mary [marï] E 65, Gudde E 587, CrauyoE 160, Lagno [lakn`] E 481 = Lactye E 476, [Y]agno [jakn`] E 125, Strigeno[stirgen`] E 73 t.t., o juos Maûiulis (PKP I I ) laiko nomina collectiva.Vienaskaitos formà Caulan E 155 atitinka daugiskaitos kùlins III 101

19,

bet tai vyriökosios giminés forma. Vadinasi, prúsù kalboje neutraneturéjo savù daugiskaitos formù, joms atstovavo vyriökosios giminésformos, kuriù vardininkas tematiniù kamienù atveju turéjo baigtis -ai(*wartai, *wansai, *slayai t.t.). Tai liudija, kad prúsù kalboje bevardésgiminés paradigma buvo defektuota. Bet jei ir iödrìstume teigti, nevabaltuose egzistavusi bevardé giminé, tai ji juo labiau turéjo bútidefektuota, kitaip tariant, buvo defektuota iö pat pradûiù. Iö tikrùjùlietuviù kalbos ™bevardés giminés” g…era tipo formos iö vienos pusésterodo tik bevardés giminés uûuomazgas, bet ne reliktus, o iö kitos,formaliai sutapdamos tiek su suo. silta, heinä baltiökomis praformomis,tiek su sl. èãî tipo formomis, rodo, kad praslaviökù dialektù susidarymometu baltù dialektù kalbiné sandara dar buvo neakuzatyvinio tipo, otematinis inertyvas buvo nenazalizuotas. Bet visù geriausiai bevardésgiminés nesusiformavimà baltù dialektuose liudija veiksmaûodûio 3-æiojo asmens formos neûymétumas bei masdarinis pobúdis. Bet apietai — öios knygos III dalyje.

Kaip ne kartà sakyta, vienaskaitos AKUZATYVO forma yrakilusi iö tos paæios inertyvinés formos, iö kurios kilusi ir bevardésgiminés nominatyvo-akuzatyvo forma. Dél nazalinio formanto kilmésir iöplitimo ûr. I dalì.

Praindoeuropietiökai fientyvinei sandarai ™akuzatyvéjant”,buvusi sigmatinio fientyvo forma buvo perinterpretuota kaip subjektoforma ir tapo nominatyvine. Kaip parodyta, jai buvo identiöka iöposesyviniù konstrukcijù su fientyvo markeriù kilusi sigmatinéGENITYVO forma. Jà turi ne tik hetitù tematinio bei kitù kamienùgenityvas, bet ir atematinés deklinacijos genityvas (-as) (ûr. I dalì),be to, jos pagrindu yra susidariusios graikù (-o»o, -o½), arijù (-asya),vakarù baltù (prúsù) (-as) ir germanù (-is) tematinio genityvo formos.Uûtat italikù, keltù, slavù, rytù baltù kalbos pasiûymi visai kitokiomistematinio vienaskaitos genityvo formomis. Jù ìvairové liudija, kadindoeuropieæiù dialektai niekad néra turéjè visiems bendros vienodostematinio genityvo formos tradic. *-osøo. Öi iövada darosi dar aiökesnépamaæius, kad bendros genityvo formos galéjo neturéti net ir tospaæios grupés dialektai, kaip antai anatolù, italikù ir baltù.

79

Nepaprasta vienaskaitos genityvo formù ìvairové, be abejo, turiir prieûastì. Imant iöeities taöku identiökà sigmatinio fientyvo irsigmatinio genityvo formà, darosi aiöku, kad genityvas turéjo sutaptisu nominatyvu, o deklinacinei sistemai besivystant ir turtéjant, tokssutapimas turéjo búti öalinamas.

Kalbédamas apie deklinacijos ™neiösivystymà”, turiu galvojene kokì nors kalbos ™netobulumà” (kiekviena kalba yra tobula tiek,kiek reikia atitinkamai kultúrai aptarnauti), bet vien tai, kad peréjimasnuo dviejù pamatiniù pusiau gramatiniù—pusiau leksiniù fientyvinéssistemos ™linksniù” prie keturiù pamatiniù gramatiniù akuzatyvinéssistemos linksniù reiöké semantiökai kitokios paradigmos iösivystymà,o kad pastaroji dar buvo menkai iösivysæiusi, tarkim, hetitù kalboje,rodo patys hetitù tekstai: plg. kad ir neakuzatyvinés sandaros liekanasliudijantì tranzityvinio veiksmaûodûio bevardés giminés subjektovengimà (ÎÏÀßÑ, 54) arba nevisiökà daugiskaitos paradigmosatsiskyrimà nuo vienaskaitos paradigmos (plg. nom.sg. antu©höaö ‘ûmo-gus’ — gen./dat.pl. antu©höaö, nom.-acc.sg. neutr. aööu ‘geras’ — nom.-acc.pl. neutr. aööu).

Akuzatyvinei paradigmai besivystant, vienas iö paprasæiausiùnominatyvo ir genityvo sinkretizmo öalinimo búdù buvo genityvoformos pakeitimas reliatyvinio búdvardûio forma. Öi indoeuropieæiùdialektuose buvo (i)øa- [tradic. (i)øo]-kamiené, plg. gr. pÀtrioV. Æia,matyt, buvo pasirinkta degenityvinés darybos schema, kaip lie. di…evo-jis, ru. dial. åâî-íûé, likieæiù maööanaöö-iö ‘di…evojis’ ar sen. kartù yejìacisaj ¸e-j ×kac-isa-j ‘Ûmogaus Súnus‘, paraidûiui ‘sún-us ûmog-aus-us (ûmogausas súnus, ûmogauso súnaus, ûmogausam súnui, ûmogausàsúnù t.t.) = fili-us hominis-us’. Tiktai öitaip ir ìmanoma paaiökinti™brugmaniöko” gen. *-osøo kilmè. Savaime aiöku, tokie degenityvaiiö pradûiù galéjo búti linksniuojami, kaip rodo ir luviù bei likieæiùmedûiaga, bet akuzatyvinei paradigmai tobuléjant, atkrito reikalasvartoti tas formas kaip autonomines ir kaitomas. Jos galutinai ìsitraukéì paradigmà sustabaréjusio gryno kamieno forma be nom. *-s galúnés:s.i. gen.sg. ÆçÕPÏ devasya, gr. ìppou, Hom. ìppoio < *-osio (Palmaitis1980; degenityvinés raidos idéja be nuorodos ì öaltinì 16 metù véliaukartojama A.Parenti straipsnyje ™Suffixaufnahme-like Phenomena inLithuanian”, Res Balticae 1996, 65 t.).

Visai galimas daiktas, kad net ir vienos dialektù grupésribose iö pradûiù galéjo koegzistuoti skirtingos genityvo formos.

80

Turbút tai pasakytina apie tà centrinè indoeuropieæiù dialektù zonà,iö kurios véliau iöriedéjo baltù kalbos. Akivaizdu, kad rytù baltùtematinis genityvas yra identiökas slavù genityvui ir kartu su juoskiriasi nuo vakarù baltù genityvo. Pr. gen. *-as analogo nebuvimasrytù baltuose savaime rodo, kad praprúsù dialektai turéjo sutaptinènominatyvo ir genityvo galúnè *-as, panaöiai kaip hetitù kalboje.Kitaip sunku paaiökinti, kaip toje paæioje dialektù grupéje bútùìsigaléjusios skirtingos tokio daûno linksnio, kaip genityvas, formos.Matyt, nominatyvas ir genityvas su sutaptine galúne bus egzistavèir tuose dialektuose, kurie davé pradûià rytù baltù ir slavù kalboms.Tuo pat metu sutaptinì genityvà stúmé paraleliai vartotas naujadaras,véliau iöriedéjès ì lie. -o, sl. -a. Kaip yra aiöku iö öios knygos I dalies,baltù kalbù kaip minimaliù archaizmù liktinés indoeuropieæiù zonoskoncepcija remia praslavù tarmiù kilmè iö to paties periferinio baltùarealo, kuriame susidaré ir vakarù baltù kalbos. Todél dél pr. gen.*-as, reikia daryti iövadà, kad jau bent tame areale abidvi genityvoformos kiek laiko turéjo koegzistuoti. Tai leidûia spéti, kad panaöikoegzistencija turéjo búti ir dialektuose, iö kuriù yra iöriedéjusiosrytù baltù kalbos (plg. toliau p. 115).

Greta gen. *-as yra uûfiksuota ir atitinkama apofoniné forma,be to, dar su prieöistoriniu sigmatinio kamieno vokalizmu (ûr. I dalì),kuri baltù ir slavù yra ìvardiné, t.y. pr. (st)esse < *-ese, sl. ÷åñî <*-eso, balt. *-esa. Bendra ìvardiné-daiktavardiné ji, ko gero, yra buvusigermanù, plg. go. ÿis, wulfis < *-es{e/a?} (rekonstruoti æia sanskritiökà*{-ø(a)} trukdo baltù-germanù bendrumas).

Tiek rytù baltù ir slavù, tiek italikù ir keltù nesigmatiniùgenityvo formù atsiradimà paaiökina baltù vokalizmo tyrinéjimas beigyvùjù lietuviù tarmiù formù ìvairové.

Bet pirmiausia reikia dar kartà pabréûti, kad nuomoné délrytù baltù ir slavù vienaskaitos genityvo kilmés iö ™ide. abl. *-òd”(o tai, be abejo, atsiûvelgiant ì sanskrito -`t, ì indoeuropieæiù prokalbèperkelta lotynù kalbos! forma) neatlaiko elementarios kritikos. Juköi nuomoné grindûiama postulatu, kad lie. o, la. ` gali búti kilè tikiö baltù *-`. Kadangi ide. *-òd pagal öì poûiúrì niekaip negali iövirstiì lie. o, la. `, bet tik ì lie.-la. uo, norint kildinti baltù genityvà iö™indoeuropieæiù ablatyvo”, belieka tvirtinti, neva tematinio ™ide. abl.”*-òd < *-o + *-od ar *-o + *-ed ™garsù kompleksas -‹o-‹o- ar -‹o-e- vienose

81

kalbose (pvz., lotynù) galéjo búti sutrauktas ì -ò-, kitose (rytù baltù,slavù) — ì -`-” (Zinkeviæius 1984, 200). Vis délto baltù kalbotyrojenuo 1962—1965 m. egzistuoja dar 1942 m. Chr.Stango (Stang 1942,225) iökeltos minties dél dvigubos ide.→balt. *ò raidos ì lie. o, uo,la. `, uo, pr. *`, *ò pagrindimas: Kazlausko — Maûiulio hipotezé(Kazlauskas 1962, Maûiulis 1965).

Öi dvejopa raida paaiökinama akcentuacinémis prieûastimis:baltù dialektuose búta dviejù *ò variantù, t.y. uûdaresnio kiræiuoto*×ò ir atviresnio nekiræiuoto *ò. Pirmasis yra iövirtès ì pr. o, lie. uo,la. uo, antrasis — ì pr. a, lie. o, la. `. Ryökiausiai tai rodo rytù baltùvienaskaitos genityvo fleksija, kuri sprendûiant iö daiktavardûiù irbúdvardûiù, visados buvo tik nekiræiuota (ìvardûiù atveju veiképaprasæiausias daûnesnio varianto apibendrinimas pagal búdvardûiussu daiktavardûiais). Atvejai lie. dƒuoti — pr. d`twei aiökintini kiræiomobilumu (plg lauûtinè priegaidè la. du°ot): prúsù kalba buvo linkusiapibendrinti nekiræiuotàjì platesnì variantà *ò > *` (plg. dar 1 pers.sg.crixtia < *-ò), o lietuviù kalba — kiræiuotàjì *×ò > uo. Be abejo, tokiusatvejus, kaip lie. dƒuoti — dovan$ — dosn§s, la. du°ot — d°avana — d`sns reikiatuomet laikyti iöimtimis, taæiau pagal klasikinì poûiúrì jù buvimàgreta pr. d`twei ir visai neìmanoma paaiökinti. Analogiökai galimasuprasti ir slavù a kilmè (plaæiau — BS, 23—25), nors pastarasisapskritai visuomet vienodai atitinka tiek ide. *ò, tiek ide. *`.

Ûinoma, tokì aiökinimà galima bandyti ir nuneigti, tiktai visainesuprantama, kaip po 30 metù, per kuriuos öi hipotezé, öiaip taiplietuviökos baltistikos paûiba, ne tik néra nuneigta, bet ir pripaûinta(plg. Schmid 1963, 12), galima jo visai nepaminéti lietuviù ir baltùkalbù istorijai skirtame kapitaliniame darbe, kuriame uûtat atsiradovietos spéjimui, neva vienais atvejais ide. *-‹o-‹o/e-d > *-òd, o kitaiside. *-‹o-‹o/e-d > *-`d (Zinkeviæius 1966).

Tiek rytù baltù gen. *-ò, tiek lotynù abl. *-ò-d (kad *-d yrapridétinis, ko gero, matyti iö palyginimo lo. praep. dº vs. gr. postp.-de: adv. oäkade) Maûiulio kildinami iö pailginto grynojo tematiniokamieno. Öio poûiúriu, tematinis kamienas irgi ne naujové, betpraindoeuropietiöko senumo dalykas. Kalbédamas apie neakuzatyvinèpraeitì, Maûiulis, deja, vartoja (1970 m. taip dar buvo ìprasta) neade-kvatù ™ergatyvo” terminà, santykì tarp ™ergatyvo” ir ™neergatyvo”traktuodamas kaip gramatinì (neleksinì). Kadangi toks santykis yra

82

tiktai tikros ergatyvinés sandaros atveju (praindoeuropieæiù dialektaidélto buvo ne ergatyvinés, bet ™aktyvinés”, mano terminais —fientyvinés kalbos sandaros), leidûiu sau pakeisti Maûiulio terminussavo terminais, juoba kad tai jo koncepcijai nerelevantiöka. Skaitytojas,jei nori, gali pats atstatyti tai, kas pakeista, kad ir pagal originaloknygos (BS) 148-tàjì puslapì.

Svarbu kad tiek fientyviniai, tiek inertyviniai vardaûodûiaiiö pradûiù buvo priebalsinio ir tematino kamieno. Fientyvinés formosturéjo sigmatinì formantà. Tas pats sigmatinis formantas véliau atsira-do tiek ide. tematinés deklinacijos nominatyvo bei (plg. hetitù kalbà)genityvo fleksijoje, tiek atematinés deklinacijos genityvo fleksijoje.Atematiniù kamienù vienaskaitos genityvà Maûiulis laiko tematizuotu,tik tos tematizacijos atsiradimà sieja ne su finalés *-Ca/C (tai bútùtradic. *-Co/C) raida (ûr. I dalì), bet su tematiniù ir priebalsiniùkamienù miöimu, ìvykusiu veikiant datyvo formoms (BS, 149).

Sigmatinì formantà turéjusios fientyvinés formos buvo suprie-öinamos gryno kamieno inertyvinéms formoms. Fientyviniù vardaûo-dûiù inertyvinés formos pasiûyméjo nazaliniu formantu. Minétojegramatinéje prieöprieöoje dalyvavusios formos buvo naudojamos irdatyviniams bei lokaliniams santykiams reiköti. Öiuo atveju tematiniaikamienai buvo papildomi keliais prieveiksminés reikömés formantais[tradic. *-oi/*-ei, véliau ir (*-ei/)*-i priebalsinio kamieno pavyzdûiu]arba pailginami (tradic. *-o > *-ò ir apofoniökai tradic. *-e > *-º).Pastaràsias formas reikia irgi laikyti grynakamienémis.

Indoeuropeistinéms rekonstrukcijoms æia reiköminga ne vientai, kad tematinés deklinacijos fleksijos nebesuvokiamos kaip mecha-niökos kontrakcijos (*-o + *-ed, *-o + *-ei ir pan.) rezultatas, bet irtai, kad abudu pailginto kamieno variantai *-ò ir *-º yra apofoniniai.Vadinasi, dabar ne tik galima lyginti baltù gen. *-ò su lotynù abl.-òd < *-ò + *-d( ‹º ), arijù abl. -`t < *-ò + *t/d, kuriù visù kilmé tikraipasirodo ta pati, tik baltù forma archajiökesné, ir ne tik vedù instr.-` < *-ò = baltù gen. *-ò su visù arijù abl. -`t, bet ir visas minétasformas su apofoniniu anatolù het. instr. -it < *-ºt < *-º + *t’ (? t/d) (tiekablatyvas, tiek instrumentalis perteikia aplinkybinius santykius), opastaràjì — ir su lotynù ™lokatyviniu” prieveiksmiu rectº(d).

Belieka paskutinis rytù baltù genityvo ™kontrakcinés” kilmésiö ™indoeuropieæiù ablatyvo” öalininkù argumentas: jei ilgumas lie.gen. -o yra senovinis, kodél tad öi galúné cirkumfleksiné, o ne akútiné

83

(prieöingu atveju ji bútù buvusi redukuota kaip ir visos nevienskie-meniù ûodûiù akútinés galúnés)? Iö tikrùjù öis argumentas ne tiknegriauna tematinés deklinacijos susidarymo bikazualinés (fientyvas—inertyvas) — adverbialinés raidos teorijos, bet jà dar ir remia. Jukjei rytù baltù gen. *-ò ilgumas nekontrakcinis, tai metatonija akú-tas→cirkumfleksas ìvyko tam, kad öio linksnio forma bútù atskirtanuo rytù baltù instr. (ir dat.) *-ò formos. O kadangi instrumentaliskaip aplinkybinis linksnis negali turéti pirmenybés prieö daug archajiö-kesnì gramatinì genityvo linksnì, aiöku, kad rytù baltù gen. *-ò buvovéliau uû instr. *-#ò paradigmatizuotas naujadaras, t.y. buvo bútentta kadaise paraleliné forma, kuri rytù baltuose iöstúmé baltù gen.*-as, dar iölaikytà prúsù kalboje.

Antra vertus, yra pagrindo manyti, kad prúsù kalboje pailgintogrynojo kamieno forma jau buvo vartojama greta gen. *-as, taæiaupastarosios neiöstúmé, paradigmatizuota netapo ir pasirodydavo kaipprieveiksmis arba sustabaréjusiuose posakiuose, plg. butta tawas III472 ‘pater familias, butatévis’ (greta désningo buttastaws III 739-10).Sporadiökai ji galéjo búti panaudota ir partityvinei reikömei perteikti:pe•nega doyte BPT (jei suprasime infinityvà kaip vardaûodì, tai tiekbutta tawas, tiek pe•nega doyte yra ta pati atributyviné sintagma).

Be pailginto grynojo kamieno, besivystanti tematiné deklinacijaturéjo galimybè panaudoti dar kamienus su papildomais formantais(ûr. anksæiau) sinkretizmui nom. sg. *-as — gen. sg. *-as iövengti.Italikù genityvas buvo apofoninis, nes oskù ir umbrù kalbose yrauûfiksuotas fleksijos -ei vokalizmas (oskù sakarakleis, umbrù kaltes),o lotynù kalboje — struktúriökai pailgintas pagal visus kitus linksniusarba fonetiökai pailgintas -ï vokalizmas (BS, 157—158, 1974, 143).Todél italikams galima rekonstruoti genityvinì formantà *-‹ ï/-ei, priekurio oskù ir umbrù dialektuose véliau buvo pridétas *-s pagal i-kamienù genityvà. Keltai irgi turéjo tematinì vienaskaitos genityvàsu ilguoju *-ï (tiesa, gal ir kitokios kilmés), plg. galù Segomari.

Visus tuos genityvus Maûiulis sugretina su dzúkù (po) dárbi,rytù aukötaiæiù (lig) vãkarie tipo prieveiksminémis formomis. Antravertus, tarp vienù ir kitù yra toks pat struktúrinis santykis, kaiptarp lotynù bellï < * -‹ ï tipo genityvo formos (kurì néra diftonginéskilmés) ir lotynù bellï < *-ei tipo prieveiksmiù. Pastarieji tradiciökaiyra laikomi lotynù kalboje prarasto indoeuropieæiù paradigminio

84

lokatyvo reliktu. Lietuviù adv. nami…e < *-ei irgi turi lokatyvinè reikömè.Jei tokio tipo faktai tikrai remia indoeuropieæiù paradigminì lokatyvo,tariamai iölikusio sanskrite (plg. Õãµ‡ v›ke < *-ei) rekonstrukcijà, tainegi (pasitelkus apofonijà ei / i / ï ?) lokatyvas galéjo iöriedéti ì genityvàlo. (lup)ï, t.y. ì formà, kuri, kaip matéme, struktúriökai tapati arbalie. (po dárb)i, arba bent lie. (lig vãkar)ie?

Bet kiek yra neìmanoma paradigminio lokatyvo genityvizacija,tiek ìmanoma prieveiksmio genityvizacija, t.y. tai, kad italikù ir keltùgen. -ï < *-i, atsirado iö genityviökai paradigmatizuotù lie. (po dárb)itipo tematiniù prieveiksminiù formù, ì kurias elementas *-i patekèsdél finalés *-ei sutapimo su priebalsinio kamieno *-ei, *-i finalémis.Ìrodymu laikoma senoviné øo-kamieno galúné lo. gen. filï, kurioje -ï < *-i tematinio *-o vietoje yra susiliejès su priesagos ø.

Nors Maûiulis neigia tematinio (kaip ir priebalsinio) kamienoformantù *-ei, *-i apofoninì santykì, aö pasiúlyæiau daug primityvesnìaiökinimà: tematinio kamieno tam tikras miöimas su priebalsiniukamienu turéjo atsirasti kartu su paæia tematizacija dél *-Ca/C kaitosfinaléje (ûr. I dalì), o sonantinio *ø/i-kamieno atveju poroje suvokalizuotu *-Ca ir nevokalizuotu *-C kamiengalio variantu tematinisbalsis atsidurdavo pozicijoje, kurioje jis buvo struktúriökaiekvivalentiökas diftongui *-ei/ai: *C

1VC

2C

3a¸s = *C

1C

2VC

3¸s(a) →

*C1VC

2øa¸s = *C

1C

2Vi¸s(a), kur C

2ø prieö a traktuojama, kaip ir C

1C

2

prieö Vi, tuomet a = ei arba ai, kai V = e arba a. Tokiu búdu paaiökinamasir -ei/ai bei tematinio balsio -e/a ekvivalentiökumas.

Gamkrelidzé ir Ivanovas, prieöingai negu Maûiulis, laikoitalikù ir kelto gen. -ï ilgumà senoviniu ir sieja öì formantà sureliatyviniù búdvardûiù priesaga *-iH (plg. s.i. ÐÅà× rath#ï×s ‘veûéjas’,t.y. ‘kuris yra susijès su ÐÅ£ ratha×h kariniu veûimu’). Véliau dalyjeindoeuropieæiù dialektù tokie búdvardûiai buvè perinterpretuojamikaip moteriökosios giminés (*rº •k’nï ‘karaliöka’) ir substantyvuoti kaipï-kamieno moteriökosios giminés daiktavardûiai (s.i. ÐÞrà r # j‹ï‘karaliené’) (Gamkrelidze—Ivanov 1984, 284).

Bandant sujungti abudu aiökinimus, verta prisiminti relia-tyviniù búdvardûiù priesagà ide. *-(i)øa (tradic. *-(i)øo). Imant *-i kaiptematinio balsio ekvivalentà, iö vienos pusés gaunamas jau minétasgen. (fil)ï < *-iøi, iö kitos — ÐÅà× rath#ï×s tipo dariniai. Feminizacija galéjovykti pagal modelì *-aH nykstant laringalams.

85

Pagaliau, kokia bebútù lotynù ar keltù vienaskaitos genityvokilmé tematinéje paradigmoje, ji tegali arba tik paremti prieveiksminiùdariniù paradigmatizacijos teorijà, arba likti nuoöalyje nuo jos, niekoiö jos nepaneigdama.

Indoeuropieæiù prieveiksminiù formù paradigmatizacija vykopanaöiais, bet savais keliais skirtinguose dialektuose, o tai paaiökinatiek reliktinius prieveiksminius dubletus, kaip lie. (praep. + vãkar)i,(praep. + vãkar) ie, (praep. + vãkar)uo, tiek tos paæios formos panau-dojimà skirtingiems linksniams skirtingose kalbose — plg. apofoninèporà het. instr. newit ‘nauju’ < *-º + t’ / s.i. abl. ÈÕÞÄí nav`t ‘naujo’< *-ò + t’ [ypaæ plg. toliau kalbant apie daugiskaitos instrumentalìir lokatyvà, padarytus iö tos paæios sigmatiniu formantu pluralizuotos™lokatyvinés” formos *-ei/ai (tradic. */-oi)]:

™/.../ konstrukciné forma lie. (praep. + vãkar)i/ie [/.../ < balt.*-ei (= *-a/ei)] öiaipjau gali búti transformuojama ne tik ì ™dat.sg.”,bet ir ì ™gen.sg.”, ™instr.sg.” /.../, pvz. (su prielinksniu po):

1. ™dat.sg.” (po dárb)i /.../ • dat.sg. (po dárb)ui /.../;

2. ™gen.sg.” (po dárb)i /.../ • gen.sg. (po dárb)o /.../;

3. ™instr.sg.” (po maû)‡ç /.../ • instr.sg. (po maû)§ = instr.sg. (maû)§/.../

1, 2 ir 3 atveju öitokios transformacijos galimumas istoriökaiyra aiökiai neatsitiktinis: juk æia turime ne tik vienodà transformà,bet ir istoriökai vienodà transformacijos pamatà — o/e-kamieniovardaûodûio formos dat.sg. -ui, gen.sg. -o, instr.sg. -u yra atsiradusios,galù gale, iö (resp. vietoj) vienos ir tos paæios o/e-kamienés formosbalt. (*-#ò/ #º =) *-#ò, kurià dabartinés lietuviù kalbos atûvilgiu galimapavadinti ir ™dat. sg.”, ir ™gen. sg.”, ir ™instr. sg.” [öità balt. (*-#ò/#º =) *-#ò sàlyginai vadinu ™dat.” balt.]” (BS, 137—138).

Minétà gen. *-as pakaitalù kilmè iö aplinkybinius santykiusûyminæiù formù ìtikinamai pailiustruoja gen. *-ò / gen. *-‹ ï/-ei beiadv. *-ò / adv. *-‹ ï/-ei/-ai (tradic. *-oi) tikslus atitikimas, plg.

lo. bellò < *-ò,het. Hattuöa ‘ì Hatuöà’ < *-ò,s.i. ¥ÈÞ an` ‘namie’ < *-ò,lie. r. gal§ (lauko) < *-ò, Grv (lig) vãkaruo < *-ò,ru. âü÷åðà(= lie. vãkaruo), äîìà < *-ò

86

gretalo. bellï, domï < *-ei,het. Hattuöi ‘Hatuöe’ < *-ei,gr. oäkei < *-ei,lie. nami…e, dievíe-pi, Grv, r. (lig) vãkarie < *-ei,

gr. oäkoi < tradic. *-oi,pr. bïtai ‘vakare’ < *-ai (tradic. *-oi),

dz. (po) dárbi, r. (ligi) gali < *-i.

Æia lie. adv. nami…e turi lokatyvinè reikömè, o (lig) vãkarie ypaædél savo paralelizmo (lig) vãkaruo — lyg ir datyvinè reikömè. Noromnenorom ateina ì galvà Maûiulio net dukart pacituoti Kury±owicziausûodûiai: ™genetiökai datyvas yra ne kas kita, kaip su asmenis reiö-kianæiais daiktavardûiais vartojamo lokatyvo atöaka” (Kury±owicz1964, 190).

DATYVÀ kaip netiesioginì ™konkretù” (”negramatinì” —Kury±owicz 1964, 31—32) linksnì kildinti iö prieveiksminiù formù yradar patikimiau, negu ™gramatinì” genityvo linksnì. Tuo pagrindu1970 m. V.Maûiulis suabejojo tematinés deklinacijos datyvo *-òibendraindoeuropietiökumu. Nuo to laiko pasirodé keli darbai,remiantys öios formos buvimà vienoje kitoje indoeuropieæiù kalboje(plg. Ûulys 1991), bet tai nesugriové pagrindiniù Maûiulio argumentù,juo labiau — paæios jo teorijos, nes tai ne tos ar kitos datyvo formos,bet naujojo akuzatyvinio tipo paradigmù susidarymo iö pusparadig-miniù prieveiksminiù formù teorija. Tad jei tematiné galúné dat.sg.*-òi bútù paliudyta net ir visuose indoeuropieæiù dialektuose [o kadiö jos reikia kildinti, pvz., germ. dat.sg. *-º (plg. go. -e(h), nord. -e) yra vargu ar ìrodomas dalykas], tai vis vien nereikötù, jog öi ide.*-òi < *-o + *-ei, o ne *-òi < *-ò grynakamienio pailginto + *-i-.

Kaip bebútù, nekelia abejoniù faktas, kad indoeuropieæiùdialektai pasiûymi dat.sg. *-ei/*-i fleksija atematinése paradigmose.Kaip kalbéta I dalyje, galúnés *-ei/*-i pirmiausia atspindi fientyvùoksitoninì ir inertyvù baritoninì i-kamienà. Abstrahuojantis nuo véles-niù dat. -ne, abl.-gen. -nas, loc. -ni prielipù (Wackernagel—Debrunner1930, 132) u- ir i-kamieniù sanskrito bevardés giminés← inertyviniuosedaiktavardûiuose, gaunama viena vienintelé u- resp. i-kamiené forma,aiökiai besiskirianti nuo apofoninés vyriökosios giminés formos (plg.i-kamienè dat.sg. -aye, abl.-gen.sg. -es). Analogiökai nesunkiai

87

rekonstruojami baltiöki u2-, i

2-kamienai (BS, 272—297). Taigi

inertyvinei→bevardés giminés formai itin tinka Kury±owicziaus pasta-ba, kad indoeuropieæiù grynojo kamieno forma turéjusi didelè linksniohomonimijà (Kury±owicz 1964, 179 t.). Panaudojus sigmatinì formantàtiek vyriökosios-moteriökosios, tiek bevardés giminés u- ir i-kamienogenityvams, jù i-kamienè apofoninè galúnè *-ei/-i imta sieti susvarbiausia nenominatyvine (nominatyvas jau turéjo sigmatinè galúnè,o pradûioje dar ir pilnàjì apofonijos laipsnì vyriökosios-moteriökosiosgiminés daiktavardûiuose bei nulinì laipsnì bevardés giminésdaiktavardûiuose!), neakuzatyvine (akuzatyvas jau pasiûyméjo nuliniuapofonijos laipsniu, o vyriökosios-moteriökosios giminés daiktavardûiùatveju eventualiai dar ir nazaliniu formantu!) ir negenityvine(genityvas jau paûymétas sigmatiniu formantu!) reiköme, t.y. sudatyvine-lokatyvine reiköme ir perkelti pirmiausià ì struktúriökaiartimus kitus sonantinius (r-, l-, m-, n-) kamienus. Kaip atematinésdeklinacijos poûymis galúné *-ei/-i iöplinta ir ì priebalsinio linksniavimokamienù vienaskaitos datyvà-lokatyvà, kur ji jau, savaime aiöku,nebéra apofoniné. Öiam neapofoniniam dat.sg. *-ei esant asocijuojamamsu tematinio kamieno variantu *-ei/ai (tradic. */oi) (ûr. anksæiau),alomorfù *-ei/ai(tradic. */oi) /i datyviné-lokatyviné reikömé ìsitvirtinavisù tipù kamienuose.

Bet juk tematinius kamienus nuo visù kitù kamienù skyrétematizacija, o tematinéms formoms (pvz. gen. *-es, dat.-loc. *-ei)atsiradus atematinéje deklinacijoje — ir tematinio kamiengalio pail-géjimas *-ò. Tai ir sudaré struktúrinì pagrindà dat.sg. *-òi atsirasti,ir tai reikia suprasti ne kaip elemento *-i prisilipdymà (arijù dialek-tuose, ko gero, lipdési priesagà *-øa pagal genityvà — plg. BS, 126),bet kaip kamienù *-ò ir *-ei/ai (tradic. /oi) /i kontaminacijà (Palmaitis19811, 81). Öitoks supratimas iö vienos pusés paaiökina didelì tematiniodat.sg. *-òi paplitimà, bet iö kitos pusés neneigia ir fakto, kad modelis*-òi nebútinai turéjo ìsigaléti visuose dialektuose ar net vienojedialektù grupéje.

Kad pati lietuviù kalbos medûiaga neduoda jokio pagrindorekonstruoti lie. dat.sg. -ui < *-òi, raöyta jau seniai ir daug. Öiosrekonstrukcijos öalininkai iö tikrùjù remiasi ne paæios lietuviù kalbos(kurioje ne tik nepaliudyta raida *-òi > -ui, bet ir pats dvibalsis uineatrodo senas), bet tik tradicine nuomone. Norint ìrodyti dat.sg.lie. -ui kilmè iö ide. *-òi reikia ìrodyti dvibalsio lie. ui baltiökà kilmè,

88

o tam kartais pavartojama net ir tokia argumentacija: ™Baltù òigreiæiausiai turéjo ‹o kamieno daiktavardûiù dat. sg. galúné (plg. gr.v), iö kurios kilo dabartiné lietuviù -ui” (Zinkeviæius 1984, 190), t.y.tas pats ™ìrodoma” per tà patì.

Antra vertus, ™ide. *-òi” bútù galéjès iövirsti ì lie. -ui tik pertribalsio lie. *uoi pakopà (plg. Stang 1966, 181). Dél to *-uoi Maûiulispastebi: ™Vargu ar kas patikés tuo, kad suponuojamoji ide. *-òi (dat.sg.) toje paæioje vakarù dzúkù tarméje ir net öios tarmés tojepaæioje Pivoöiúnù—Dusmenù [(vi„lk)-u — (vi„lk)-uo ] önektoje praindoeu-ropietiökàjì neskiemeninì *-i prarado du kartus ir, be to, dviemskirtingais laikotarpiais, t.y.: a) ide. *-òi > *-uoi > *-ui (lie. -ui) >(vi„lk)-u (Pivoöiúnai) ir b) ide. *-òi > *-uo = (vi„lk)-uo (Dusmenys). Tokssuponuojamosios praindoeuropietiökos resp. bendraindoeuropietiö-kos fleksijos *-òi elgesys — neskiemeninis ide. *-i ir iönyko, ir neiönyko— vienoje ir toje paæioje tarméje (vakarù dzúkù) ir net vienoje ir tojepaæioje jos önektoje (Pivoöiúnai—Dusmenys) negali búti pateisinamas,jeigu suponuosime, kad öios abi vakarù dzúkù fleksijos (vi„lk)-u (Pivo-öiúnai) ir (vi„lk)-uo (Dusmenys) yra kilusios iö vienos ir tos paæios ide.*-òi, o suponuoti dat.sg. fleksijoms (vi„lk)-u (Pivoöiúnai) ir (vi„lk)-uo(Dusmenys) atitinkamai dvi pirmykötes [fleksijas] — ide. *-òi ir *-ò tojepaæioje (Pivoöiúnù—Dusmenù) önektoje yra dar labiau neìtikimasdaiktas” (BS, 111).

Ir tikrai, jei tiek lie. dat. sg. -ui, tiek dat.sg. -uo bútù kilèpaöalinant tribalsio *-uoi tautosilabinì ilgumà, iö kur gi dar atsiradodat. sg. -u, kurisa) negali búti kildinamas iö aukötaiæiù -uo, nes aukötaiæiù tarméjecirkumfleksinés galúnés netrumpéja;b) negali búti kildinamas ir iö -ui bent pietù aukötaiæiù (vakariniùdzúkù) önektose, kuriose néra dvibalsiù antrojo komponento -iredukcijos;c) negali búti koks uû -ui jaunesnis naujadaras, nes yra vartojamasgreta dat. -ui, pvz. vêjui, tù paæiù tarmiù (pvz., Dusetù) prieveiks-miuose, pvz. pavëju (BS, 110)?

Prie to reikia pridurti dar ir tà reikömingà dalykà, kad, viena,-uo pasirodo diametraliai prieöingose periferinése tarmése, t.y. ûe-maiæiù ir pietù aukötaiæiù, ir antra, kad fleksijos -uo/-ui, -uo/-u pasirodopagreæiui vélgi periferinése tarmése!

89

Visa kas iödéstyta veræia daryti iövadà, kad galúnés lie. dat.sg. -uo ir -ui, -uo ir -u néra tarpusavyje susijusios, kad -ui néra kilusiiö *-òi ir kad -uo kildintina iö balt. *-ò, kuri yra archajiökesné, negugr. -v dél savo atitikimo ne diftongo, bet grynojo pailginto tematiniokamieno.

Puikus netiesioginis öios iövados ìrodymas yra búdvardinétematinio datyvo forma latviù kalboje, t.y. (vïr)am greta kitù kamienù(dabar — tik moteriökosios giminés) (siev)ai, (ac)ij. Juk tik dél dat. sg.*-ò > *-uo > *-u sutapimo su acc. sg. *-an > *×on > *-×ò > *-uo > *-u latviaiir buvo priversti pakeisti nebetinkamà daiktavardinè datyvo galúnèvienareiköme búdvardine (BS, 116, 117; Endzelïns 1951, 397102).

Lie. dat.sg. -uo < *-ò cirkumfleksinis tonas aiökintinas vélesnedatyvo *-ò ir instrumentalio *-ò diferenciacija.

Belieka paaiökinti formas lie. dat.sg. -ui, -u.Galúnés lie. dat.sg. -ui, -u yra tapaæios atitinkamoms u-kamieno

daiktavardûiù galúnéms ir yra skolintos iö öiù daiktavardûiù. Be öiùgalúniù, u-kamieniai daiktavardûiai turi ir dat. sg. -uo. Taigi lietuviùtarmése yra paplitusios tos paæios u-kamieno daiktavardûiù vienaskai-tos datyvo galúnés, kaip ir tematinio kamieno. Aiökinant tapatybésprieûastì, reikia pirmiausia turéti galvoje indoeuropieæiù kalbosevykusì apofoniniù u

1-, i

1-kamienù ir neapofoniniù u

2-, i

2-kamienù miöimà.

Iö vienos pusés turime tokias apofonines galúnes, kaip lie. gen.sg.(med)a…us, (ak)i…es, kurios iö pradûiù ™neutra”←inertyviniams daikta-vardûiams priklausyti negaléjo [plg. pr. neutr. meddo < -u, sl. neutr.îêî ir s.i. neutr. ÕÞßÐ (v`r)i]. Iö kitos — nebevardés giminés neapofoninesgalúnes lie. nom.sg. (sún)§s, (av)‡çs, dat.sg. (sýn)ui, kurios iö pradûiùgaléjo atsirasti tik ™neutra”←inertyviniuose daiktavardûiuose. Apiefientyvinio sigmatinio formanto perinterpretavimà kaip nominatyvoformanto ir neiövengiamà iöplitimà ì daugumà (bent tematinéjedeklinacijoje) buvusiù inertyvù jau kalbéta I dalyje. u- ir i-kamienobuvusieji fientyvai ir inertyvai turéjo vienodà nulinio apofonijoslaipsnio vokalizmà akuzatyvo formoje. Öi forma buvusiù inertyvùatveju buvo tapati nominatyvo formai, todél öis trigubas suvokimasskatino vokalizmo nulinio apofonijos laipsnio apibendrinimà ir ìbuvusiù fientyvù nominatyvà [(sún)§s, (av)‡çs]. Turint tiek vyriökojoje-moteriökojoje giminéje (buvè fientyvai), tiek bevardéje giminéje (buvèinertyvai) bendrà nominatyvà ir akuzatyvà, genityvo galúné buvo

90

apibendrinama ì abi gimines arba su pilnojo apofonijos laipsniovokalizmu [lie. (sún)a…us, (av)i…es], arba su nulinio laipsnio vokalizmu[pr. *(sún)us — plg. sunos I 1113]. Datyve irgi buvo apibendrinama arbapilnojo, arba nulinio apofonijos laipsnio galúné, t.y. arba *-au, arba*-u. Be to, buvo datyvizuojama ir i-kamiené datyvinés-lokatyvinésreikömés prieveiksminé forma (neparadigminis ™lokatyvas”) (dél ™dat.-loc.” *-ei/*-i visuotinio paplitimo ûr. anksæiau), t.y. *-•i > -ui u

2-ka-

mieno atveju. u1-kamieno atveju atitinkamos datyvizacijos rezultatas

buvo *-a•ei/i. Pastaroji forma ìsigaléjo arijù [plg. s.i. ØâÈÕç (sún)ave <*-ei] ir slavù [(ñû í )îâè < *-ei] kalbose.

Rytù baltù dialektuose pilnojo apofonijos laipsnio fleksijadat. sg. *-au, dél minétù prieûasæiù egzistavusi greta nulinio apofonijoslaipsnio fleksijos dat.sg. *-u, émé koegzistuoti dar ir su fleksija dat.sg. *-uo, kai dvibalsis uo < *×ò dél sisteminiù prieûasæiù pateko ìapofonijos eilè eu/au/u lygiagreæiai su ie < *×º patekimu ì apofonijoseilè ei/ai/i. Öiai fleksijai dat.sg. *-uo sutapus su tematiniù kamienùdat. sg. uo < *ò, ji tapo iö karto dviejù deklinaciniù kamienù datyvogalúne ir uûémé pilnojo apofonijos laipsnio fleksijos dat.sg. *-au vietàgreta senosios nulinio laipsnio fleksijos dat. sg. *-u. (BS, 284). u-kamieniù dat.sg. *-uo/*-ui/*-u koegzistencija, esant bendrai u- ir tema-tinio kamieno fleksijai dat. sg. *-uo, lémé ir dubleto *-ui /*-u prasi-skverbimà ì tematinés deklinacijos vienaskaitos datyvà.

Tematinio bei u-kamieno sàveika neaplenké ir slavù kalbù.Jose po galúniù redukcijos dar ir sutapo abiejù kamienù vienaskaitosnominatyvai (plg. pr. Deiws = *súns; dar plg. abiejù kamienù genityvoformù miöimà slavù kalbose bei tematinio gen.sg. -as prasiskverbimàì u-kamienà prúsù kalboje: soúnas III 7120).

Atskirose ide. dialektuose tematinés deklinacijos vienaskaitosdatyvo forma galéjo búti paradigmatizuota ir nepailgintojo neparadig-minio ™dat.-loc.” *-ai (tradic. *-oi) pagrindu (ûr. BS, 125 dél italikùformù, ÑÃÃß III, 159—160 dél gotù ir kitù germanù formù).

Rekonstruoti visiems indoeuropieæiù dialektams bendrà INST-RUMENTALIO formà yra dar maûiau pagrindo, negu datyvo atveju,nes jei néra indoeuropieæiù kalbù be datyvo linksnio deklinacijosparadigmoje, tai kalbù be instrumentalio linksnio yra daug, o mumspasiekiamoje faktù senovéje tai visos vakarinés indoeuropieæiù kalbos,taip pat neturinæios né lokatyvo linksnio. Néra duomenù, leidûianæiùteigti, neva tie linksniai yra buvè, bet véliau ™dél linksniù sinkretizmo”,

91

kaip sutarè, émé ir iönyko. Kitaip sakant, neva ne iö paraleliniù,prieveiksmiuose iölikusiù modeliù formavosi linksniù paradigmos,bet prieöingai, prieveiksmiai — tai idealiù pirmyköæiù linksniù™pédsakai”. Öitaip linksniù pédsakais yra laikomi ìvairús prieveiksmiai,kuriù finalés sutampa su atitinkamù linksniù galúnémis rytinéseindoeuropieæiù kalbose, pvz. gr. oäkoi / oäkei, lo. domï, kaip ir lie. nami…e— tai ™pédsakai”, ™liudijantys” egzistavus indoeuropieæiù lokatyvà,neva iölikusì sanskrite: Õãµ‡ v›ke < *-ei (labai ìdomu, kurio linksnio™pédsakas” yra tuomet sanskrito prieveiksmis ¥ÈÞ an` ‘namie’!).

Klasikiné rekonstrukcija ide. instr. sg. *-o + *-e > *-ò/*-º remiasiVedais (ÕãµÞ v›k` < *-ò), lietuviù (vilk§ < *-#ò), senovés saksù (dagu /dago < *-ò) ir senovés vokieæiù aukötaiæiù (tagu < *-ò) kalbomis. Su™pédsakais” æia visai prasti reikalai, nebent laikysime ™pédsaku”lotynù pieveiksmì RECTED su ablatyvams búdinga priesaga -d. Déltikrai paradigminio lokatyvo senovés vokieæiù aukötaiæiù bei senovéssaksù kalboje reikia pacituoti ™Lyginamàjà germanù kalbù gramatikà”:

™Öis darinys yra reprezentuotas tik dalyje vakarù germanùarealo (anglù-frizù teritorijoje jis nepaliudytas), be to, tik o-kamienuose(ì i-kamienù vienaskaitos ìnagininkà negali búti atsiûvelgta, nes öievyriökosios giminés vienaskaitos kamienai yra pertvarkyti o-kamienùpavyzdûiu). Todél jis laikytinas arealine vakarù germanù inovacija,atsiradusia tam tikro indoeuropieæiù modelio pagrindu. Ì o- ir i-kamienù vyriökosios giminés vienaskaitos ìnagininko susidarymàribotame vakarù germanù kalbù areale reikia ûiúréti kaip ì iösisklei-dûianæià tendencijà paradigmiökai ìforminti lokalines neparadigmineskonstrukcijas ir lokalinius santykius” (ÑÃÃß III, 161).

Yra tik vienas kelias Brugmanno kanonizuotai ide. deklinacijosrekonstrukcijai gelbéti: skirtingù kalbù praformoms kurti vienà archeti-pà, klausimà, kaip ir dél kuriù prieûasæiù formuojasi kaitybos paradig-mos, nuraöant ™ankstesniems prokalbés laikams”. Ìdomu, kokiu búdu™vélesniaisiais laikais” visuose dialektuose galéjo susidaryti tie patysarchetipai?

Teiginys, kad linksniai formuojasi iö prieveiksminiù lokaliniussantykius reiökianæiù dariniù, nelygu teiginiui ™formuojasi iö prie-veiksmiù”, kaip kartais kritikù suprantama. Kita vertus, net ir linksniùsusiformavimas iö prieveiksmiù néra neìmanomas — plg. kad irdabartinés kartù kalbos komitatyvà -tan -tan < adv. tana tana ‘drauge’.

92

Atmetus senovés saksù bei senovés vokieæiù aukötaiæiù kalbas,reikés atmesti ir lietuviù kalbà su Vedais. Pirma, dviejù kalbù juokingaimaûa abejotino bendraindoeuropietiöko linksnio abejotinai bendra-indoeuropietiökai formai ìrodyti (apie hetitus kol kas neketinu kalbéti,nes instr. sg. -it < *-ºt apofoniökai atitinka klasikinés rekonstrukcijosablatyvà, o ne instrumentalì). Antra, jei nenorime iö izoliuotù kalbùpaimtas vienodas fleksijas (daûnai ûyminæias net ne tà patì, betskirtingus linksnius!) vadinti iönykusios idealios deklinacijos paveldu,turime sutikti, kad ir Veduose bei lietuviù kalboje instr. *-ò turéjosusiformuoti panaöiais keliais, kaip ir senojoje vokieæiù aukötaiæiùkalboje, t.y. paradigmatizuojant ™lokalines neparadigmines konst-rukcijas ir lokalinius santykius”. Juk Vedù instr.sg. ÕãµÞ v›k` < *-òformaliai nesiskiria nuo prieveiksmiù s.i. ¥ÈÞ an` < *-ò ‘namie’ arßÆÕÞ div` < *-ò ‘dienà, dienoje’. Lygiai taip lie. vilk§ < *-ò formaliainesiskiria nuo gal§ (lauko) < *-ò tipo neparadigminiù prieveiksminiùlokatyvù.

Visai analogiökà situacijà rasime ir panagrinéjè `-kamienovienaskaitos instrumentalio genezè. Juk lie. (ger)ƒàja tipo ìvardûiuotinésformos prikiöamai rodo seniausià instrumentalio ir akuzatyvo formùtapatybè, o priegaidés atûvilgiu instrumentalio forma net ir archajiö-kesné, nes kamienas yra akútinis. Akuzatyvo cirkumfleksas kaip tikliudija kadaise egzistavus tik vienà formà, nes metatonija galéjoìvykti tik po instrumentalio paradigmatizacijos: acc. -án ³ -a…n (plg.ìvardûiuotinì acc. t…àjà). Maûiulis mano, kad pagrindà öiai instru-mentalio formai sudaré grynasis `-kamienas, éjès instrumentaliofunkcijas lygiai taip, kaip pailgintas tematinis kamienas -ò. Finalés-` grynakamiené forma egzistavo dar iki `-kamieno paradigmossusidarymo. Anuo metu *-(a)H

2 besibaigianæios formos dar buvo

adverbialinés, perteikianæios ìvairias linksnines reikömes, plg. gr.tÀc ‹a ‘greitai’, pÁrŠ¯a ‘labiau’ ir s.i. µÆÞ kad` ‘kada’ vs. Vedù instr. ß<Þjihv` ‘(su) lieûuviu’. `-kamieno paradigmai susiformavus, senosiosadverbialinés formos buvo tebevartojamos lygiagreæiai kaipprieveiksmiai, fakultatyviai apiforminamos bet kurio tos paradigmoslinksnio modeliu — plg. gr. pÁr§a ir pÁran greta seniausios pÁrŠ¯a, le.(ni)gdy = lie. (nie)kadõs, lie. kadán(-gi) greta s.i. kad` t.t. Jei Vedù kalbainstrumentalio reikömei paradigmatizavo ß<Þ jihv` tipo formà, taibaltù dialektuose tam buvo panaudota akuzatyviniu modeliu sukurtaadverbialine forma, délto iölaikiusia akútinè priegaidè (plg. ìvardûiuo-

93

tinì instr. t ƒàja). Jei instrumentaliui ir akuzatyvui diferencijuoti rytùbaltai pakeité akuzatyvo akútà cirkumfleksu, tai slavai prie inst-rumentalio formos prilipdé santykinè dalelytè (Maûiulis 1968).Analogiökas öios dalelytés lipdymas prie linksnio finalés yra itinbúdingas ariökai deklinacijai. Kalbamoji slaviöka forma, skirtingainuo atitinkamù ìvardûiuotiniù formù lietuviù kalboje, pasiûymi nepirmojo, bet ir antrojo komponento nazalizacija: (ð©ê)î«.

Senovés graikù kalboje, kurioje paradigminio instrumentalionéra, instrumentalio (komitatyvo) reiökimas yra archajiökesnis, neguöì paradigminì linksnì turinæioje lietuviù kalboje (BS, 161):

gr. instr. sg. sÎn fÄlv — instr.pl. sÎn fÄloiVvs.

lie. instr. sg. su draug§ — instr.pl. su drauga%is

Graikù kalboje tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje yra pa-naudota datyvo forma, kuri daugiskaitoje remiasi sigmatiniu formantupluralizuota prieveiksminio ™datyvo-lokatyvo” *-oi forma (öitaipturime pripaûinti iö paæios formos, o ne iö jos klasikinés sanskritizuotosrekonstrukcijos *-òis), o todél naudojama ir lokatyvui reiköti: ÑnfÄloiV. Panaöiai lokatyvui reiköti naudojamas ir vienaskaitos datyvas(Ñn fÄlv, plg. dar prieveiksminè vartosenà dÂmv ‘liaudyje’, muc¿‘kampe’ pan.). Vadinas, ten, kur lietuviù vartojama dviejù linksniù,graikù vartota vieno.

Kad tas pats turéjo búti ir baltù kalbose, rodo iö vienos pusésgraikù daugiskaitos instrumentalio (sÎn fÄl)-oiV formai identiökalietuviù daugiskaitos instrumentalio (su draug)-ais < *-ai + -s forma,iö kitos — pastarosios tapatybé paradigminei (!) slavù daugiskaitoslokatyvo formai (âëüö)-ºõ-ú < *-oi + -s + [-u (dél lokatyvinés reikömésdalelytés -u plg. lie. dial. loc.pl. vilkuosu bei sanskrito medûiagà;graikù kalboje tà loc. -u, be abejo, atitinka -i)] = lietuviù nepa-radigminiam ™lokatyvui” (prie) eûera% is.

Vadinasi, tai, kad prúsai reiöké instrumentalì lygiai taip, kaipgraikai, yra ne prúsù kalbos naujové (netekus mitinio paradigminioinstrumentalio), bet archaizmas: pr. ²ºnku III 11312, Sºnku III 1257 =dat. ²en Alkïni²quai III 10511 [pr. dgs. (²en wi²²ans ²wai)eis III 11916, jeitik néra spaustuvinio rinkimo klaida vietoj *²waiens, atitinka sl. loc.pl.(âëüö)-ºõ-ú < *-oi + -s ir yra tokia pat frazeologiné prieveiksminéforma, kaip ir ru. âîñâîÿñè — BS, 236].

94

Keli ûodûiai apie hetitù (nesitù) kalbos instrumentalì. Luviùbei dantiraötinéje hetitù (nenesitù) kalboje yra uûfiksuotas ablatyvo-instrumentalio linksnis su galúne -ati. Pastaroji akivaizdûiai atitinkalotynù abl. -òd ir gali búti transponuota ì italikù lygmenì kaip lotynùablatyvo linksnio praforma *-ò-de (plg. dar likieæiù -di, taip pat gr.-de bei atitinkamus samprotavimus anksæiau). Tai leidûia mintì, kadnesitù abl. -az < *-ò-tas (Sturtevant 1951, 88), instr. -it < *-ºt yraformos, kurios buvo paradigmatizuotos iö apofoniniù pusparadigminiùprieveiksminiù dubletù ™abl.-instr.” *-ò/*-º ir kad dantiraötiné hetitùbei luviù kalbos atspindi ™abl.-instr.” *-ò(-) paradigmatizacijà kaipvieno linksnio. Vadinasi, anatolù dialektai iki minétù formùsusidarymo pasiûyméjo neparadigmine prieveiksmine forma *-ò,apofoniökai *-º.

Apie LOKATYVÀ jau daug pasakyta. Arijù ir slavù kalbostematiniam lokatyvui vienaskaitoje paradigmatizavo prieveiksminèneparadigminè grynakamienè formà ™dat.-loc.” *-ei/*-ai (tradic.*-oi),praplétè jà daugiskaitoje sigmatiniu formantu su lokatyvinés reikömésdalelyte *-u [sl. (âëüö)-ºõ-ú < *-oi + -s + -u = s.i. Õãµ‡×á (v›k)-e×s-u <*-oi + -s + -u]. Pirminé neparadigminé forma *-ei/*-ai (tradic. *-oi),kaip æia ne kartà kalbéta, yra gausiai paliudyta daugelio kalbù prie-veiksmiuose. Bet lokatyviné reikömé néra svetima ir grynajam pa-ilgintam tematiniam kamienui (jau minéti prieveiksmiai lo. bellò, s.i.ßÆÕÞ div`, lie. gal§, sl. äîìà).

Iö slavistù Vladimiras Toporovas buvo pirmasis, parodès,kad lokatyviné reikömé yra imanentiöka datyvinei reikömei ir kadindoeuropieæiù dialektuose abidvi buvo perteikiamos viena poliseminegrynojo kamieno forma (hetitù kalboje paliudytos dagan ‘ûemé’ tipoprieveiksminés grynakamienés formos ima prarasti savo lokatyvinèreikömè arijù kalbose — Toporov 1961).

Nagrinéjant baltù ir slavù tematinés deklinacijos vienaskaitoslokatyvo formù susidarymà, krinta ì akis *-º/*-ò ir *-ei/*-ai (tradic.*-oi) formù konkurencija.

Susidarant rytù baltù tematiniam paradigminiam lokatyvui,buvo panaudota apofoniné grynojo pailginto kamiengalio prieveiks-miné forma: lie. (vilk) ‡e < *(vilk) ƒè < *(vilk) #º + *-n (BS, 132). To patieskamieno vokalizmas *-ò, kaip kalbéta, pasirodo vãkaruo tipo datyvuose.

Savaime aiöku, raida *(vilk)-n < *(vilk) #º + *-n buvo ìmanoma

95

todél, kad 1) kamiengalio *(vilk) #º ir enklitiko *-n balsiù kokybé buvotapati; 2) jù priegaidé irgi buvo ta pati. Maûiulio rekonstruota ne-paradigminio datyvo/lokatyvo finalé gerai atitinka abidvi sàlygas.Antra vertus, norint ûútbút atmesti Maûiulio rekonstrukcijà, beliekagrìûti prie ™indoeuropietiöko lokatyvo *-ei > r. baltù -ie”, taæiau tokiosfinalés elizija su postpoziciniu *-n nieku gyvu nebútù davusi *(vilk)-n,nes abidvi sàlygos nepatenkinamos. Nieko nekeiæia ir Búgos—Stangospéjimas, neva ™*diev-n galbút bus gavusi postpozicijà dar tada, kaivietoj ie tebebuvo tariama ×º : *d×ºv×º + en = *dieven” (Zinkeviæius 1984,314 — plg. tà patì Kazlauskas 1968, 159) — abidvi sàlygos lygiai taippat nepatenkintos ir rezultatas bútù buvès ne *dievƒè, bet tik ® dieviej ƒè.

Grynojo kamieno neparadigminè forma su *-ei atspindiDievíep(i) tipo adesyvai — plg. dar prieveiksmì nami…e bei tokius™datyvus” ir ™genityvus”, kaip lig vãkarie, senùjù raötù prieg krikßtie= slavù paradigminiam datyvui (ïðè ñâºò)º . Ana forma paliudytair prúsù kalboje: prieveiksmis bïtai III 7722 ‘vakare’, frazeologizmasen²te²mu wirdai III 9717 ‘tame ûodyje’.

Savo kilme daug vélyvesniù (plg. kad ir hetitù paradigmas)DAUGISKAITOS formù analizé tik patvirtina tai, kas pasakyta apievienaskaità.

Atkreiptinas démesys, kad indoeuropieæiù ka„lbos nepasiûymidaugiskaitos vardininko formos vienodumu. Tik priebalsinio, u

1 ir

i1 kamieno deklinacijoje daugiskaitos vardininkas pasiûymi vad. galúne

tradic. *-(e)s maûdaug visose ide. kalbose. Menkai paliudytas º-kamienis deklinacijos modelis atkartoja `-kamienì modelì. Pastarasiskaip priebalsinis (™laringalinio” kamieno) turétù irgi pasiûyméti tapaæia galúne. Iö tikrùjù, tokià ir aptinkame baltù (lie. -os < *-`s),germanù (go. -°os < *-`s), arijù (skr. -`s), italikù (oskù -as). Deja, graikùkalboje turime -ì (-ai), o tai kartu su lotynù -ae < *-ì tradiciökaiaiökinama tematinio modelio *-oi (gr. -oi) apibendrinimo rezultatu.Öis aiökinimas téra tik trivialus spéliojimas, nesiremiantis jokia sis-temine formantù analize. Tematiné deklinacija smarkiai ìvairuojapriklausomai nuo kalbù grupés. Be to, germanù ir arijù kalbose darskiriama vad. nominaliné ir pronominaliné deklinacija su skirtingaisformantais (plg. nom. pl. nm. go. dag°os, s.i. ÕãµÞ£ vƒ›k`s vs. nom. pl.pronm. go. ÿai, s.i. Äç t #º ). Tradiciné indoeuropeistiné rekonstrukcijasu tam tikromis iölygomis apibendrina ariökà modelì, laikydama jì

96

pradiniu (t.y. ide. nom. pl. nm. *-òs, pronm. *-oi ), o visà kitù kalbùìvairovè aiökina vélesniu nukrypimu nuo to idealaus modelio. Savaimesuprantama, ir öis aiökinimas remiasi vien tik pagarba sanskritui beimechaniökai sugalvota schema.

Nereikia pamiröti, kad sigmatiné linksniù fleksija yra archainisfientyvumo markeris (greiæiausia — fientyvinio ìvardûio ide. tradic.*so öaknis). Tradiciökai balsiù ilgumas tematinés deklinacijos galúnéseyra aiökinamas ™kontrakcija”, pvz. nom. pl. *-òs < *-o + *-es. Maûiulisyra ìrodès, kad ilgumas tematinése galúnése ide. ™abl.” sg. *-òd, nom.pl. *-òs priklauso kamienui (B S 177—178, 333). Vadinasi, tematiniokamieno atveju daugiskaitos vardininko galúnè sudaro pailgintasisgrynas kamienas su pridétiniu sigmatiniu formantu, kuris iö pradûiùnieko bendra su daugiskaita neturéjo. Analogiökai ir priebalsinésdeklinacijos nom. pl. -es yra niekas kita kaip iki normalaus laipsniosistemiökai ™pailgintas” nulinis gryno konsonantinio kamiengalio™vokalizmas” su tuo paæiu pridétiniu sigmatiniu formantu (nereikiapamiröti, kad ir priebalsinés deklinacijos kilmininkas faktiökaitematizuotas - plg. gr. -oV, lie. -es !). Antra vertus, be ™nominalinés”tematinés nom. pl. galúnés tradic. ide. *-òs bei ™pronominalinés”galúnés *-oi/ apofoniökai *-ei, yra ûinomas ir sigmatizuotas pastarosiosvariantas lo. hïsce, epigrafiniù ìraöù HEIS, LEIBEREIS — matyt, öismodelis su ide. tradic. *-ois/-eis ìsigaléjo tik netiesioginiuoselinksniuose, nes fientyvinis -s nebútinai turéjo markiruoti ir vardininkà— modelis nom. pl. *-òs téra tik ™pailgintas” vienaskaitos fientyvo→ nominatyvo formantas. Tokiu búdu ryökéja, kad daugiskaitaiûyméti buvo parenkamas arba tematinis kamiengalis su pailgintuvokalizmu ir pridétiniu sigmatiniu formantu, arba pailginimà kompen-suojantis atitinkamas dvibalsinis kamiengalis tradic. *-oi/-ei be -sarba su -s. Ìvairiù ide. kalbù grupiù dialektai (net ir tos paæios grupésviduje — plg. oskù ir lotynù atvejì) galéjo pasirinkti vienokì ar kitokìvariantà. Neasmeniniai ìvardûiai, paprastai nesiejami su fientyvinesemantika, tikrai galéjo linkti prie varianto be -s, t.y. prie *-oi/-ei.Uûtat fientyviné semantika galéjo aiökiai pasireiköti bútent daikta-vardûiuose, o tai leido apibendrinti juose to paties linksnio iö prigimtiesfientyvinì -s ir ì nefientyvinés semantikos daiktavardûius. Taæiautokia distribucija anaiptol nebuvo bútina. Tik arijù ir germanù kalbùgrupése ìsigaléjo distribucija ide. nom. pl. nm. *-òs, pronm. *-oi , bettai daugiau atsitiktinumo dalykas.

97

Modelis ide. tradic. *-oi/-ei, kai jis buvo pritaikomas búd-vardûiams, turéjo ir prieveiksminè reikömè (plg. lie. gera% i , sl. äîáðº),o tokià pat reikömè turéjo ir tematinio kamieno modelis su pailgintuojukamiengalio vokalizmu *-ò be -s (plg. sl. adv. äîìà = lo. adv. bellò)arba su -s (plg. gr. sof¾V). Prieveiksminis modelis *-ei / -ai (tradic.*-oi) turéjo ir lygiagretù grynojo tradic. o-kamieno variantà bevardésgiminés vardininko-galininko linksnyje (plg. lie. g…era, sl. äîáðî).Vadinasi grynakamieniai tematiniai dariniai *-e/-a (tradic. *-o), *-ei/-ai (tradic. *-oi) ir *-ò buvo alomorfiöki, o grynojo kamieno pailginimasbuvo struktúriökai lygus -i ™prilipdymui” prie tematinio balsio. Kaipjau minéta, inertyvai→bevardés giminés ûodûiai iö pradûiù buvonelinksniuojami, todél ir tematinio kamieno nekaitomas prieveiksminismodelis *-ei/-ai (tradic. *-oi) kaip nelinksniuojamos grynakamienés(bevardés giminés) formos ekvivalentas iö pat pradûiù buvo glaudûiaisusijès su bevarde gimine. Matyt, savaip buvo teisús ir J.Endzelynas,kuris siejo baltù -ai/-ei galúniù prieveiksmius su ™lokatyvu” (plg.lie. adv. nami…e = adess. Dievíe-p, sl. loc.. äîìº, lo. adv. bellï), irJ.Schmidtas, kuris siejo juos su ™bevarde gimine” (plg. lie. geraµ —g…era ; plg. E n d z e l ïns 1911 , 315/166280).

Ìsidémétina, kad tarp lie. adv. (nam)i …e ir nom. pl. (nam)aµyra viso labo tik apofoninis skirtumas, panaöiai kaip tarp gr. ™loc.”sg. adv. oäkoi/oäkei ir nom. pl. oôkoi. Toks pat santykis yra ir tarplie. nom. pl. ti …e ir ™neutr.” ™sg.” taµ. Lietuviù tarmése ` ir a kamienodaiktavardûiai gali gauti oksitoninè galúnè -aµ, reiökianæià kuopiökumà,pvz. l íepa — liepaµ (S tundûia 1981 , 192). Literatúrinéje kalboje öismodelis naudojamas öeimù pavardéms sudaryti, plg. Morkýnas —Morkúnaµ, Öerepk ‡a — Öerepkaµ (visi Öerepk …ù öeimos nariai, t.y. kolektyvas),jo turima ir daug oikonimù (S t u n d û i a , op. cit.). Kad ™bevardésgiminés” taµ gali turéti kuopinè reikömè, matyti kad ir iö sugretinimo

pl. ti …e vƒokieæiai vs. coll. taµ vokieæiaµ.

Anot B.Stundûios, baltù derivaciné `-kamiené kolektyvo kate-gorija patyré gramatikalizacijà collectivum → pluralis, kurios pereina-masis etapas — oksitoninés formos su -aµ (ibid., S tundûia 1992).Manau, ir ìprasta daugiskaitiné -ai reikömé savo ruoûtu yra ankstesnésderivacinés kolektyvo reikömés gramatikalizacijos rezultatas.

Prúsù kalboje, panaöiai kaip ir lotynù ar Avestos kalbose,pasitaiko keistokù moteriökosios giminés vienaskaitos nominatyvù— plg. nom. sg. fem. pr. (qu)oi [(kw)ui] < *(k•)ì, (st)ai [(st)ì], lo.

98

(qu)ae, (h)ae-(c) ir pr. nom. pl. ™masc./neutr.” (st)ì, lo. nom. pl. fem.(qu)ae, (h)ae bei nom.-acc. neutr. (qu)ae, (h)ae-(c). Vienaskaitines prúsiökasmoteriökosios giminés formas galima aiökinti (taip Maûiulis, PKP II)kaip ìvardûiuotines: (st)ì < *(-t)`-jï. Taæiau paralelizmas lotynù for-moms nejuæiom ateina ì galvà panaöiù prúsù daiktavardûiù fone: nom.™sg.” fem. (Kºrmeni²kai) ïdai III 75

23 "(leiblich) Essen", gen. ™sg.” fem.

(etnï²tis bhe) Dìai (/.../ madlit turrimai) III 11116

"(malonés bei) dovan…os(praöyti turime)", (Stai) Crixti²nai (a²t ni / ter ains ²chklìts vnds) III 59

7

"(Tas) krikötijimas (yra ne tik vien ypatingas vanduo)", nou²` men²ai III55

19 "músas kúnas". Pastarasis pavyzdys atitinka Elbin-go ûodynélio

Men²o [mens`] E 154, t.y. Maûiulio postuluojamà kuopinè formà. Traut-manno (AS 230) — Endzelyno (SV § 118) spéliojimas dél ìvardiniùnominatyvù ìtakos daiktavardiniams tiktù nebent sudaiktavardéju-siems búdvardûiams kaip aucktimi²[ ]kai III 89

19 "vyresnybé". Jei ìvardinis

nominatyvas stai tikrai veiké iö pradûiù sudaiktavardéjusì nom.*[aucktimisk]a, po to — ir daiktavardinì nom. [Crixtisn]a (dél to plg. Kaa²t ²tai Crixti²na? Ettrais. [III 59

7:] Stai Crixti²nai a²t /.../), tai buvo ìmanoma

todél, kad kalboje jau egzistavo natúralus daiktavardinis modelis fem.-ì. Tokios formos buvimà rodytù konstrukcija Stai Gennai boú²eipoklú²mingi ²wai²ei Wï=rans III 93

12/13 "Tos moterys tebúnie paklusnu savo

vyrams". Æia (Genn)ai formaliai identiöka su nom. pl. fem. gr. (c¾r)ai,lo. (terr)ae. Todél néra reikalo ir graikù bei lotynù nom. pl. fem. -ìlaikyti perdirbiniu pagal o kamienà (arba reikia paaiökinti tokio keistoperdirbimo prieûastì). Greiæiausia daugiskaitos formantu ir öiuo atvejubuvo gramatikalizuotas dar vienas kuopinés reikömés modelis. Nérapagrindo restauruoti indoeuropieæiù prokalbéje kaûkokì pirminì dau-giskaitos formos modelì. Kad tokio nebúta, nes nebúta gramatika-lizuotos daugiskaitos, liudija anatolù medûiaga (Ivanov 1963 , 131).Tai, kas graikù ar lotynù kalboje yra paradigminé `-kamiené dau-giskaitos vardininko forma (vad. ™reliktai” kaip lo. nom. pl. fem.laetiti`s, tik teparodo, koks komplikuotas buvo daugiskaitos gramati-kalizacijos kelias), prúsù kalboje, greta paradigminés formos su galúne-`s, téra reliktiné kolektyvo forma, kurià galima vadinti neparadigmine`-kamiene daugiskaita. "Vienaskaitiniai" ïdai, dìai, mensai [mensì] (jeinéra vélyvos alomorfù alternacijos -`/-ì rezultatai — toliau psl. 223) —tik öios formos variantai.

Tad praindoeuropietiökàjà deklinaciniù formù distribucijàgalima pavaizduoti taip (Pa lmai t i s 19811, 93):

99

Konkreti reikömé Kuopiné reikömé(“vienaskaita”)

fientyviniai inertyviniai Forma (bendr. giminés) (nebendr. giminés)

vardaûodûiai vardaûodûiai

fientyvas/ nominatyvas- •˜k•a-s ———————— -genityvas

inertyvas/ nominatyvas- •˜k•a-N øuga-(N) “akuzatyvas”

•˜k•ai/ei, •˜k•ais/eis, øugai/ei, øugais/eis,

adverbialas •˜k•ò/º=•˜k•ai/ei øugò/º=øugai/ei •˜k•òs/ºs, gena+H2,

øugòs/ºs, øuga+H2

Æia ™adverbialas” — visù anksæiau aptartùjù istoriniù tematiniokamieno linksniù formù, taip pat su jomis genetiökai susijusiù istoriniùprieveiksmiù öaltinis. Tai itin akivaizdu tematiniù DAUGISKAITOSINSTRUMENTALIO ir LOKATYVO atveju. Jau neminint ginæo sutradicionalistais dél keturiù, o ne septyniù linksniù paradigmù vaka-riniù indoeuropieæiù kalbose, net ir rytiniù indoeuropieæiù kalbose,kuriose paradigminiù linksniù gausybé akivaizdi, neìmanoma suvestiì vienà archetipà daugiskaitos lokatyvo tematinéje baltù deklinacijoje[lie. vilkuosu] iö vienos pusés ir slavù [(âëüö)-ºõú < (tradic.) *-oisu]bei arijù [s.i. Õãµ‡×á (v›k)-e×s-u < (tradic.) *-oisu] lokatyvo iö kitos pusés.Juk slavù ir arijù daugiskaitos lokatyvo forma yra tapati baltù dau-giskaitos instrumentalio formai lie. vilka% is ! Visà skirtumà sudaro tikslavù ir arijù formos gale prilipdyta lokatyvinés reikömés dalelyté-u. Bet juk analogiöka dalelyté -i yra prilipdyta prie graikù daugiskaitosdatyvo-lokatyvo lÆkoisi, kuris formaliai vélgi sutampa su tuo paæiubaltù daugiskaitos instrumentaliu!

Dabar suprantamas ir galúnés pailgéjimas arijù daugiskaitosinstrumentalyje s.i. Õãµˆ£ (v›k)-ais < *-òis, kuris klasikinés indoeuro-peistikos atstovams yra pamatas ™ide. archetipui” instr.pl. *-òis rekon-struoti. Kadangi arijù tematinéje deklinacijoje daugiskaitos lokatyvoir daugiskaitos instrumentalio pamatiné forma (tradic.) *-ois vienoda,fleksijos pailgéjimas ir buvo panaudotas instrumentaliui nuo lokatyvoatskirti. Slavai tam panaudojo kità formà — (âëüê)-û < *-òs (BS, 237).

Kaip matome, linksniù susidarymo procesai yra retrospektinés

100

analizés paviröiuje, tai jokios ™ankstyvosios indoeuropieæiù prokalbés”dalykai ir savaime aiöku, ne idealios mitinés brugmaniökos sistemosirimo, ™sinkretizmo” t.t. rezultatai.

Iö to darome dar rimtesnè iövadà. Minétù slavù linksniùnepanaöumas ì atitinkamus baltù linksnius, bet didesnis panaöumasì arijù formas negali eiti argumentu prieö pirmykötè baltù ir slavùvienybè, nes kaip rodo daugiskaitos nesusiformavimas hetitù kalboje,linksniù dubletai lietuviù kalboje, paradigminiù linksniù pamatàsudariusiù neparadigminiù prieveiksminiù dariniù liekanos, leidusiosrekonstruoti pradinés linksniù distribucijos modelì, linksniù para-digmatizacija pagal pastaràjì vyko savarankiökai atskiruose indoeu-ropieæiù dialektuose. Lokalinius santykius reiökiantys linksniai buvoparadigmatizuoti véliausiai ir ne visuose dialektuose. Tai procesas,vykès po slavù ir baltù dezintegracijos.

Dar trumpai sustosiu ties kai kuriais maûiau reikömingais,bet ginæytinais dalykais, o tai visù pirma — tematinés deklinacijosDAUGISKAITOS AKUZATYVO formos problema.

Abejotina, ar fleksijos Kretos gr. acc. pl. -onV ir lo. acc. pl.-òs gali búti suvestos ì vienà archetipà. Paæioje lotynù kalboje néraduomenù, kurie rodytù öios fleksijos kilmè iö *-òns ar iö *-‹ons.Lietuviù kalbos medûiaga irgi nerodo jokiù nazalizacijos pédsakù(gerƒuosius < *-#òs, bet plg. `-kamienà: gerƒàsias < *-`ns), o fleksija prúsùacc.pl. masc. -ans gali búti kilusi iö sutrumpéjusios *-òs (plg. gen.pl.*-òn > -an), nazalizuotos pagal acc.sg. -an, t.y. gali búti gana vélyva.Gotù acc.pl.masc. -ans formaliai sutampa tiek su Kretos -onV, tieksu prúsù -ans.

Maûiulis kildina tiek lotyniökà, tiek baltiökas formas iö *-òns,suponuodamas vélyvà denazalizacijà dél *-n- sisteminio pertektinumo(redundancijos). Drìsæiau teigti, kad öis *-n- daugiskaitos akyzatyvofleksijoje bútù buvès redundancinis iö pat pradûiù — juk linksniùnominatyvo (kai pats nominatyvas nebuvo *-òs)—akuzatyvo opozicijaiiö pat pradûiù bútù uûtekè arba vieno tik sigmatinio pluralizatoriausakuzatyvo galúnéje [*-an-s (tradic. *-on-s)], arba vieno tik pailginimo(*-òs). Pagaliau, ir pats formalus nominatyvo ir akuzatyvo atskyrimasdaugiskaitoje iö pradûiù galbút ne visuomet ir buvo realizuotas.Svarbiausias Maûiulio argumentas — kad ûemaiæiù u siaurumas dau-giskatos akuzatyvo galúnéje rodàs raidà -us < *-ús < *-uns < *-uons

101

(BS, 185—186). Kaip dar daugiau kaip prieö 10 metù man paaiökinoAleksas Girdenis, ûemaiæiù siaurojo (o todél istoriökai ilgojo) vokaliz-mo fleksija -un gali búti nekiræiuotojo alomorfo *-òs > *-us apiben-drinimo bei daugiskaitos akuzatyvo fleksijos -is siaurumo poveikiorezultatas, o ûem. acc.pl. (*ger)§•nsus Maûiulio spéjimo neremia, nesvisose ûemaiæiù patarmése su iölaikytu tautosilabiniu n esama irantrinés nazalizacijos (plg. pvz. g‡çnsla ‘gysla’).

Todél manyæiau, kad indoeuropieæiù dialektuose daugiskaitosakuzatyvas galéjo búti ûymimas tiek fleksija *-òs (plg. lotynù kalbà),tiek fleksija *-ans (tradic. *-ons) (plg. Kretos graikù bei gotù kalbas).Pastaruoju atveju, be abejo, turétume sigmatiniu formantu pluralizuotàvienaskaitos akuzatyvo fleksijà, bet ne klasikinés rekonstrukcijosmitologemà *-o + *-(e)ns.

Dél prúsù acc.pl. masc. -ans laikausi æia kà tik anköæiauiödéstytos nuomonés (*-òs > *-as ³ *-ans).

Savaime suprantama, kad pateiktoje interpretacinéje sistemojeindoeuropieæiù netematiniù kamienù nebevardés giminés daugiskaitosakuzatyvo fleksija *-šs tegali búti tik atitinkamos vienaskaitos formossigmatiné pluralizacija. Kitaip yra `-kamieno atveju. Net ir sanskritasneparodo jokio skirtumo tarp daugiskaitos nominatyvo ir akuzatyvo(ÌÞÒÞ£ b`l`s), bet kadangi klasikiné indoeuropeistika tikromis linksniùfleksijomis laiko atematines, o atematiné daugiskaitos akuzatyvofleksija rekonstruojama *-šs (kaip fleksijos *-ens nulinio apofonijoslaipsnio manifestacija), tai ir `-kamieno atveju suponuojama nazalizuo-ta galúné: *-`ns. Nazalizacijos nebuvimas arijù, italikù, graikù, slavù(iöskyrus paslaptingas ø`-kamieno kamieno formas), germanù kalboseaiökinamas labai ankstyva tautosilabiniù junginiù su ilgaisiais balsiaisdenazalizacija prieö *-s. Rekonstrukcijà `-kamieno acc.pl. *-`ns tariamairemia baltù kalbos, plg. lie. gerƒàsias (bet didûiuliuose kalbos plotuoseir ger©sias !), pr. r`nkans III 7919. Kyla klausimas, ar galima formaslie. acc.pl. fem. gerƒàsias ir ger©sias suvesti ì vienà archetipà *-`ns ?Dalykas labai paprastas, bet, deja, klasikiné indoeuropeistika padaroiö jo problemà, kurios nepajégus iösprèsti né pats Endzelynas. Pastarojosamprotavimai öiuo klausimu yra didûiai reikömingi öiam darbuibútent metodologijos poûiúriu, todél leisiu sau juos pacituoti tiksliaibe vertimo:

™256. §. Par daudzsk. akuz`tïvu. Ar -as < -`s /.../. To paöu

102

galotni r`da arï go. gibòs, skr. áþv`×h u.c., bet ¶oti j`öaub`s, vai lei. un la.pirmvalodas -`s te ir mantots no ide. pirmvalodas, jo öai gadïjum` t`daslei. formas kâ gerƒàsias Kuröaitim, (veclei.) pirmanses /.../ bútu grútiizskaidrojamas. Pirmbaltu valod` `-celmu daudsk. ak. laikam beidz`stikai ar -`ns /.../, sal. pr. r`nkans” (Endzelïns 1951, 419).

Savaime aiöku, Endzelynas visiökai teisus: jei ir lietuviù, irprúsù kalboje yra paliudyta galúné -ans < *-`ns, kurià galima rastiir kitose indoeuropieæiù kalbose, tik ji ir turéjo búti baltù prokalbéje.O kadangi lietuviù ger©sias galúné -©s- < *-`s yra kitokia, tai ji negalibúti kilusi iö baltù prokalbés, vadinasi, neturi nieko bendra né suindoeuropieæiù prokalbés *-`s ! Tik visa béda, nei tokios ™baltùprokalbés”, nei tokios ™indoeuropieæiù prokalbés” öioje aöarù pakalnéjeiö viso niekad néra buvè. Kitaip tariant, néra buvè ™lotynù kalbos—motinos” visoms músù dukterinéms ™romanù kalboms”, o jospostulavimas nereikalingas (aksioma nereikalinga). Baltù prokalbé —tai, be abejo, skirtingù dialektù kontinuumas, kuriame kaitybosparadigmos anaiptol nebuvo vienodos. Jei viename dialekte kuri norsfleksija buvo *-`s , kitame ji galéjo búti ir *-`ns, nors öiuo konkreæiuatveju, be abejo, bent dar slavù dialektù susiformavimo laikais jokiaparadigminé `-kamienù daugiskaitos akuzatyvo galúné neegzistavo.Nebuvo, ko gero, net ir nekuopinés daugiskaitos, o dél `-kamienodaiktavardûiù, tai jie tik buvo bepradéjè formuotis ì moteriökàjàgiminè, jù paradigma iö viso negaléjo búti pilna. O dél ™indoeuropieæiùprokalbés”, tai anot öios knygos koncepcijos, ji ne tik skirtingù dialektùkontinuumas (bet jokiais búdais ne ™kalba-motina”), bet visais laikaissusidarydavusi minimaliausiù inovacijù zona.

Kalbédamas apie `-kamieno daiktavardûius, Maûiulis taikliaipabréûia tà aplinkybè, kad skirtingai nuo kitù kamienù, öie neturisavù neutra prieöprieöos (BS, 311). Antra vertus, öiù kamienù vie-naskaitos nominatyvas formaliai yra identiökas bevardés giminésdaugiskaitos nominatyvui-akuzatyvui. Vadinasi, H

2-dariniai, jei ne-

kalbésime apie derivacines-nereliacines (BS, 307) formas, iölikusiasprieveiksmiuose (plg. lo. extr`, baltù ir arijù *kad`) atsirado visùpirma kuopinei reikömei perteikti ir buvo nekaitomi. Öis pirminéskuopinés daugiskaitos nekaitomumas ir iöliko bevardéje giminéje,kadangi kaitybos poûiúriu ji yra defektiné: vienaskaitoje néra nomi-natyvo-akuzatyvo prieöprieöos. Tad galima teigti, kad modelio H

2-

pagrindu iö buvusiù inertyvù (→bevardés giminés) bei dalies fientyvù

103

(→vyriökosios-moteriökosios giminés) per genus-S (ûr. I dalyje)susiformavusi moteriökoji giminé tai genetiökai tam tikra bevardésgiminés atmaina. Todél ir moteriökai giminei besivystant, jos daugi-skaitos formos (tarsi pirminés daugiskaitos antriné daugiskaita) taippat neskyré nominatyvo ir akuzatyvo, kaip ir bevardés giminésformos. Be to, nazalinis formantas iö pradûiù nebuvo susijès suinertyvais→neutra, tad jo prasiskverbimas ì `-kamieno moteriökosiosgiminés daugiskaitos akuzatyvà galéjo vykti tik pagal analogijà. Toseindoeuropieæiù dialektuose, kuriuose atsirado acc.pl. *-`ns, jis, beabejo, jaunesnis, negu nom.—acc. pl. *-`s.

Lietuviù kalba iölaiko archajiökesnì acc.pl. *-`s, nors -n- yraplaæiai prasiskverbès ì öià formà ne tik lietuviù, bet ir prúsù kalboje.Kad daugiskaitos akuzatyvo nazalizuotos fleksijos búta ir slavùdialektuose, rodo slavù ø`-kamienas: acc.pl. *-ø`ns > *-øons > *-ens >(çåìë)- (BS, 195). Vadinas, ir `-kamienas turéjo acc.pl. *-`ns.

Iki öiol músù kalbotyroje dar nepakankamai diskutuota irdél Maûiulio pasiúlytos DAUGISKAITOS DATYVO formanto traktuo-tés, nes keturiolikai metù praéjus, lyg niekur nieko teigiama: ™Lietuviùdat. pl. formù pabaiga -mus ( > dab. -ms) yra skirtinga nuo prúsù-mas (iölaikytà tik asmeniniù ìvardûiù formose, öiaip ìsigaléjo -manssu n greiæiausiai iö acc. pl. galúnés -ans) ir to skirtumo kilmés ikiöiol kalbininkams nepavyko iöaiökinti /.../ baltù-slavù-germanù bend-roji fleksija turétù búti rekonstruojama *-m‹os, o baltù — prúsù iölaikytoji*-mas. Taæiau iö kur ir kada atsirado lietuviù -mus ir koks öios galúnésryöys su senesne -mas, lieka neaiöku. Baltai galéjo turéti ir dubletà-mas /-mus ” (Zinkeviæius 1984, 198). Primenu 1970 m. aiökinimà.

Pirmiausia atkreiptinas démesys ì lietuviökas tarmines formasbe -s (plg. tematines, pvz. dat. pl. vilkám). Formaliai jos yra dviskaitinéssu -m < *-ma < nekiræ. *-mò (dél vokalizmo plg. kas pasakyta anksæiaup. 86—89 apie rytù baltù tematinio kamieno vienaskaitos genityvàbei BS, 19—24). Kadangi daugiskaitiniù formù pakeitimas dviskaiti-némis neìtikétinas, belieka suponuoti dviskaitos ir daugiskaitos fleksijùraidà iö vienos bendros formos, kuri tik vélesniais laikais ir ne visurbuvo pluralizuota formantu *-s. Elementas *-mò nesunkiai atstatomasatitinkamose dat. pl. (âëüêî)ìú slavù fleksijose, kuriose jis, matyt, pra-pléstas nazaliniu elementu *-n, paliudytu prúsù waikammans < *-mònstipo formose bei rekonstruojamu ir lietuviù -mus < *-mòns (BS, 209—

104

210). Taigi tiek dviskaitos, tiek daugiskaitos fleksijos pagrindà sudarémorfema *-mò, kuri daugiskaitoje véliau buvo prapleæiama formantais*-n ir *-s. Koks bútent chronologinis santykis tarp tù *-n ir *-s, néralabai svarbu (Girdenis dar daugiau kaip prieö 15 metù kélé mintì,kad bent baltù kalbose *-n buvo ìvestas tik prúsù kalboje ir tik poto, kai tapo ìvestas ì daugiskaitos akuzatyvà — plg. kas pasakytaanksæiau p. 107—108), aiöku, kad prúsù formos be *-n (noúmas) atspindibetarpiökà morfemos *-mò pluralizacija formantu *-s (aö pats ne kartàesu kélès mintì, kad tai pluralizuotos dviskaitinés formos).

Spéti, neva baltai turéjè formantà dat.pl. *-ma-s, ne *-mò-,rizikinga jau vien dél kaûin ar kitokios kilmés datyvinio formantoìvardûiù ir búdvardûiù vienaskaitoje: lie. tãmu, paraliëwôtamu DP,pr. stesmu, wargasmu < *-mò. Tiesa, klasikiné indoeuropeistika yradar prikúrusi ™datyvinì formantà *-smo /sme” (plg. gr. lesb. dat.pl.àmme < *šs-me, æmme < *us-me, go. dat. sg. ÿamma < *tasma < *tas-mò= pr. stesmu < *(s)tes-mò), bet kariauti prieö visus véjo malúnus néraöios studijos uûduotis.

Apie DVISKAITÀ neturiu kà naujesnio pasakyti. Manau, kadjos paradigmos nepilnumas rodo vélyvà paradigmatizacijà. Pirminésformos buvo derivacinés nekaitomos ir iöliko nominatyve-akuzatyve.

Öiaip öi knyga néra nei vadovélis, nei baltù kalbù lyginamojiistoriné gramatika. Todél pakalbésiu apie kai kuriuos, mano manymu,ìdomesnius æia nubréûtos raidos ypatumus, atsiradusius jau atskirosebaltù kalbose.

Lietuviù kalba

Palyginti neseniai iö bendrinés vartosenos dingo lietuviù kalbailabai búdingi ir dalyje tarmiù dar tebegyvi vadinamieji paöalio vietininkai,kurie kartu su ™vidaus esamuoju” inesyvu buvo sudarè POSTPOZICINIÙVIETININKÙ posistemì. Dél jo gana vélyvos, t.y. specifiökai lietuviökoskilmés visù nuomonés sutampa (plg. Zinkeviæius 1987, 177).

Be to, daugiskaitos inesyvo formù varijavimas lietuviù tarméserodo, kad daugiskaitoje jos susidaré po lietuviù ir latviù dialektùdezintegracijos.

Taigi nepripaûìstant indoeuropieæiù lokatyvo *-ei bei joparadigminés egzistencijos baltù dialektuose (ûr. kas kalbéta anksæiau),

105

paradigminiù vietininkù susidarymà reikia laikyti rytù baltù inovacija,vykusia po lietuviù ir latviù dialektù dezintegracijos.

Deklinaciniù kamienù ide. tradic. -øo, -i, -C miöimas yraindoeuropieæiù kalboms búdingas reiökinys (ko gero, jù miöimas tokspat senas, kaip ir pats susidarymas), bet lietuviù kalboje jis, suprantama,pasiûymi savo specifika. Æia gal visù pirma reikia paminéti -i ir -ºkamienù miöimà. Visi öie procesai búdingi ir latviù kalbai, bet vykonepriklausomai ne tik lietuviù ir latviù kalbose, bet ir tù kalbù tarmése(plg. lie. angl‡çs, a…nglé vs. la. §ogle, §ogls). Iki öiol geriausias lietuviùkalbos deklinaciniù kamienù miöimo vaizdas yra pateiktas ZigmoZinkeviæiaus ™Lietuviù dialektologijoje” (Zinkeviæius 1966) beidiachroniökai apûvelgtas Jono Kazlausko ™Lietuviù kalbos istorinéjegramatikoje” (Kazlauskas 1968).

Latviù kalba

Skirtingai nuo lietuviù kalbos, latviù kalbos deklinacijos sistemàsmarkiai ìtakojo latviù kalboje vykè fonetiniai procesai. Jau minétas i-kamienù peréjimas ì º-kamienus, kaip paûymi Endzelynas, priklausé irnuo to, kad dél galúninio trumpojo balsio redukcijos vienaskaitosnominatyvo forma darési sunkiai iötariama (plg. §ogls), o tai, vienaskatosakuzatyvo formai (-i < *-ï < *-in) sutampant su atitinkama º-kamienoforma (-i < *-ie < *-×º < *-ºn), lengvino tos paæios giminés i-kamienodaiktavardûiù peréjimà ì º-kamienà (§ogle) (Endzelïns 1951, 425).

Dél fonetiniù prieûasæiù i-kamieno moteriökosios giminés daikta-vardûiù vienaskaitos paradigmoje senovinis dat. sg. -i < *-ie < *-ei sutaposu acc. sg. -i < *-ie < *-ºn ir dél to buvo pakeistas pagal tos paæios giminés`- ir º-kamienù datyvus -ai, -ei padarytu ™dvibalsiu” -ij = -î: avij.

Kaip jau minéta, a-kamieno daiktavardûiù vienaskaitos datyvofleksija balt. *-ò latviù kalboje turéjo iövirsti ì *-uo > *-u, savo ruoûtusutapdama su su acc. sg. -u < *-uo < *-an. Sprendûiant pagal i-kamienà,öitokia sutaptiné datyvo fleksija galéjo búti pakeista ™lietuviöka” ® -ui.Taæiau dél prieûasæiù, kurias dar reikia iösiaiökinti, latviù kalbos dekli-nacija labai anksti tapo orientuota ì giminè. a-kamieno daiktavardûiaibuvo vyriökosios giminés. Juos veiké ìvardûiù ir búdvardûiù modelis,pagal kurì tik moteriökosios giminés vienaskaitos datyvo fleksija yradvibalsiné (lab)ai, o vyriökosios giminés fleksija pasiûymi miöriuojudvigarsiu (lab)am. Öis -am ir buvo ìvestas ì a-kamieno vienaskaitos

106

datyvà sutaptinio -u vietoje, o tai savo ruoûtu sustiprino -m kaipvienaskaitos datyvo fleksijos vyriökosios giminés alomorfo skiriamàjìpoûymì vienaskaitoje.

Öitaip kalbédamas, nepasakau kaûin ko naujo. Noriu tikatkreipti démesì ì latviù instrumentalio problemà. Rekonstruoti öiolinksnio fleksijà ìmanoma tik daugiskaitos formù pagrindu. Galimaspéti, kad XVI a. kalbos paminkluose pasitaikantys a-kamieno ûodûiùparaöymai su -es atspindi galúnè instr.pl. -is < *-ies, t.y. -ais apofoninìvariantà, ìvestà vietoj -ais pagal daiktavardûiù daugiskaitos búdvardinìdat.pl. -iem — plg. Dewe beernes tapt (Endzelïns 1951, 407). Be to, esamair tos formos reliktù Kuröo tarmése, kuriose (Rucavoje) uûfiksuotair i-kamieno daiktavardûiù instr. pl. (ac)imis. Senuosiuose raötuosepasitaiko redukuota fleksija -ims (Endzelïns 1951, 435). Tai ir viskas.Vienaskaitoje instrumentalio funkcijas eina akuzatyvas su prielinksniuar. Öiaip latviù kalbos paradigminiù akuzatyvo ir instrumentalio vie-naskaitos formù sutapimas a-, `- ir º-kamieno daiktavardûiuose bútùbuvès neiövengiamas ir tai net iliustracijos neverta triviali tiesa. Betto negalima teigti apie kitus kamienus, pvz. apie i-kamienà, o æiajokiù laukiamo instr. sg. ®-m < *-mi reliktù néra nei tarmése, neisenuosiuose raötuose. Tai rodo, kad ir ìvardûiù formos manim, tevim,sevim yra ™datyvinés” plaæiàja prasme (t.y. netiesioginio linksnio), ojù -m neturi nieko bendra su paradigmine instr. ®-m < *-mi fleksija,kurios niekur kitur latviù kalboje nerasta. Ìtarti, kad i-kamienas buvoa- ir `-kamienù modelio paveiktas, akivaizdûiai sunku, todél Endze-lynas net siúlo kildinti i-kamieno ™instr.” sg. -i iö *-ï ir gretinti sutokia pat archaine Vedù forma, kurios atitikmenù paliudyta ir lietuviùkalboje (Endzelïns 1951, 432). Maûiulis abiem öiais (latviù ir lietuviù)atvejais rekonstruoja (lie. dial.-) la. -i < *-ø` < *-ø # n (BS, 297).

Savaime aiöku, neìmanoma suponuoti daugiskaitos turéjusdaugiau linksniù formù, negu vienaskaita. Kadangi pateiktais dau-giskaitos instrumentalio fleksijù pavyzdûiais kaûin ar verta abejoti,belieka sutikti, kad latviù tarmése tikrai búta paradigminio instrumen-talio. Kas kita, kad bent vienaskaitoje anaiptol ne visada buvo para-digmatizuojamos tos paæios instrumentalio formos, kurios daûniausiabuvo paradigmatizuojamos lietuviù tarmése.

Iö æia plaukia svarbi iövada: ™rytù baltù prokalbéje”, t.y. rytùbaltù dialektù glaudesnio bendrumo laikais, nebúta ne tik paradig-minio lokatyvo (apie tai jau kalbéta), bet ir paradigminio instrumenta-

107

lio — pastarojo paradigmatizacija vyko jau pakankamai dezintegruo-tuose dialektuose, t.y. nebuvo perdaug sena.

Keli ûodûiai apie búdvardinì latviù tematiniù daiktavardûiùlinksniavimà.

Tiek Vladimiro Toporovo, tiek Vytauto Maûiulio viena svar-biausiù idéjù — kad slavù kalbos tai tam tikras baltù kalbù raidosmodelis, rodantis kuria linkme yra vykè ir vyks baltù kalbù vystymosiprocesai. Maûiulis rekonstruoja tokià senàjà slavù balsiù sistemà,kuri identiöka senajai baltù balsiù sistemai ir iö kurios iösirutuliojusivélyvoji slavù balsiù sistema yra ne kas kita, kaip toliau paûengèssenosios baltù balsiù sistemos virtimas vélyvàja baltù balsiù sistema.Jo metu baltù balsiù evoliucijai reikömingà pozicinì poûymì ‘kiræiuota—nekiræiuota’ atitiko pozicinis poûymis ‘uûdara—atvira’ (BS, 11—40) —plg. r. baltù gen. pl. *(vilk)× „òn > *(vilk)uõn > *(vilk)u…n > (vilk)þ, slavùgen. pl. *(vlük×)òn > *(vlük)ún > *(vlük)‹un > *(vlük)ú vs. baltù-sl. *d×ò-> pr. d`twei, la. d`sns, lie. dosn§s, sl. dati greta baltù-sl. *stò- > pr.post`t, la. stât, lie. stƒoti, sl. stati. Panaöiai ™toliau paûengès” yra irslaviökas o-kamieno daiktavardûiù deklinacijos búdvardinis modelis,prie kurio yra priéjusi tik viena latviù kalba. Maûiulis parodé, kadlatviù fleksijos nom. pl. (v‡çlk)i lygiai taip neìmanoma kildinti iö *-ai, bettik iö apofoninés búdvardinés -i < *-ie, kaip ir slavù nom. pl. (âëüö)èneìmanoma kildinti iö *-oi, bet tik iö apofoninés búdvardinés -i < *-ei = lotynù -ï < *-ei (BS, 171—173). Vadinasi, linksniù formù (pvz.,tematiniù kamienù vienaskaitos datyvo ir akuzatyvo) sutapimas tiksudaré palankias sàlygas bendrai raidos tendencijai pasireiköti, kurisavo ruoûtu galéjo laiméti tik rytù baltù apofoninés eilés ai / ei / ie / iremiama.

Tarmé vs. kalba

Öie samprotavimai yra susijè su ‘tarmés vs. kalbos’ apibréûimoproblema. Tai, kas sinchroniökai (ir buitiökai) vadinama ûodûiu ‘kalba’,yra daugmaû dirbtinis, nuo visuomenés sutarimo priklausantiskonstruktas, kuriam davès gyvybè realiù dialektù (tarmiù) egzista-vimas. Kad ûmoniù visuomenè vis labiau ima aptarnauti dirbtiniaikonstruktai (perspektyvoje — universalios ûenklù sistemos, kuriù™ìgarsinimas”-™vertimas”, reikalui esant, bus atliekamas tik paskutinéjeûemiausioje grandyje), dabar nesvarstome. Svarbu tik tai, kad æiaûodis ™kalba” reiökia visiems privalomà normà, kuri primetama jau

108

mokykloje, o ûodis ™tarmé” reiökia tai, kas skiriasi nuo normos, néraprivaloma, o daûniausiai ir neleistina. Uûtat diachroniökai ûodûiu™kalba” turétume vadinti tokì dialektù bendrumà, kurì nuo kito topaties laiko pjúvio artimiausiù dialektù bendrumo atskiria iö jovidinés raidos iöplaukianæios inovacijos buvimas. Pavyzdûiui, latviùtautosilabinio junginio *en > ie evoliucija ûodûio viduryje néra jokiainovacija, lyginant su lietuviöka evoliucija *en > è, nes tai tos paæiospaveldétos bendrabaltiökos medûiagos raidos variantas. Jei skirtumaitarp latviù ir lietuviù idiomù apsiribotù vien tokiais atvejais kaipcilvºks c‡çeö badu vs. ûmogus ke …næia badà, tai apie atskiras ™kalbas” nevertétùönekéti — turétume viso labo tik tarmiù grupes, stambesnes, negu latviùvidus-dialekto ar lietuviù aukötaiæiù (o dél lietuviù ûemaiæiù su jù liuobeit /eis dar galima ir pamàstyti — ûr. toliau). Kas kita — latviùdaiktavardûiù nom. pl. -i vs. lietuviù nom. pl. -ai. Æia jau ne tos paæiospaveldétos medûiagos raidos variantas, bet iö esmés sava inovacija. Öilatviù kalbos savybé, panaöiai kaip ir veiksmaûodûio reikiamybésnuosaka j`(teic), ir padaro latviù tarmes kalba, iö esmés atskira nuolietuviù kalbos (nesu germanistas ir nedrìstu teigti, ar kartaisNiederdeutsch tarmés kartu su olandù tarmémis nesudaranæios vienoskalbos, skirtingos nuo kitos — Hochdeutsch kalbos!).

Latviù kalba (tèsinys)

Gana paslaptingai atrodo latviöki vasari, m`ti tipo ` ir º-kamienovienaskaitos datyvai. Jei latviù a-kamieno fleksija nom. pl. -i negali bútifonetiökai kildinama iö *-ai, juo labiau negali `-kamieno fleksija dat. sg.-i búti fonetiökai kildinama iö *-ì. Formas (vasar)i, (m`t)i (æia darsuprantama -i < *-ie < *-ei < *-ºi ) Endzelynas vis délto laiko tikromislatviökomis (Endzelïns 1948, 123/510). Kiek æia gali búti ™kalta” ai /ei / ie / i apofonija bei a-kamieno daugiskaitos nominatyvo precedentas,sunku sprèsti. Dar labiau neìtikétina ìûiúréti æia kokì norsindoeuropietiökà archaizmà iki `-kamieno paradigmos susidarymo.Ìtariu, kad öis atvejis yra analogiökas i-kamieno latviù ir lietuviù (suöird)i < *-ø` (?) tipo vienaskaitos instrumentalio fleksijos atvejui (ûr. kaspasakyta anksæiau), bet ar panaöios ™ø`-kamienés” raidos rezultatasgaléjo búti apibendrintas ir ì `-kamienà?

Prúsù kalba

Kaip klasikinéje indoeuropeistikoje ìprasta ™sanskritizuoti”rekonstrukcijas, taip (ypaæ uûsienio) prúsistikoje vis dar stengiamasi

109

jas ™lituanizuoti”, t.y. aiökinti pagal asociacijas su lietuviù kalbosfaktais prúsù kalbos ûodûius (pamokantì pavyzdì — accodis—“akutis”— mini Maûiulis 1994, 59) ir formas. Rasta, kad prúsù kalba netnesanti archajiökesné uû rytù baltù kalbas (Rosinas 1995, 81), norstokiam teiginiui ìrodyti reikia kalbéti ne apie XVI amûiù, bet nusikeltipustreæio túkstantmeæio anksæiau ir paneigti vienà po kito tuos eks-kliuzyvinius prúsù (vakarù baltù) ir slavù leksinius bendrumus,kurie atsiskleidûia kaip ™italikù ingredientas slavù kalbose” (Marty-nov 1983, 57—92), plg. pr. pausto — sl. *pustú — lo. purus, pr. wutris— sl. *vútrü — lo. uter, pr. *swïnistjan (swintian) — sl. *s(u)vïn-j` — lo. suïnus,pr. posty — sl. *pas-ti — lo. p`s-co, kt. Uûuot nuo öito pradéjus, prúsùkalbos tekstai gretinami su pirmaisiais latviù kalbos tekstais ir ™lietu-viökù” galúniù nebuvimas aiökinamas panaöiais vokiökù sintaksiniùkonstrukcijù vertiniais. Taæiau túlas prúsistas vos metès ûvilgsnì ìKanizijaus katekizmà ar jam lygius latviù kalbos paminklus, pamatysdidûiulì skirtumà tarp III prúsù katekizmo ir pirmùjù latviökù spau-diniù: III katekizme graûiai ir ryökiai perteikiamos svarbiausios gra-matinés fleksijos (ar jos yra ™savo vietoje” ar ne ”savo” — jau moksli-nés diskusijos klausimas), o pirmieji latviù raötai pasiûymi ölyköæiugalúniù suplakimu. Ne tai svarbu, kaip stipri buvo jù redukcija irkaip silpnai jas galéjo iögirsti vokiöka ausis, o tai, kad raöydamaspvz. -e galúniù -u (!), -a, -i vietoje, vokietis demonstravo visiökà latviùkalbos gramatikos ignoravimà ir nemokéjimà. Argi tai galima pasakytiapie Abelì Willì, kurio vertimas pateikia turtingà prúsù kalbos fleksijùinventoriù– plg. -s, -as, -an, -(i)en, -in, -a, -e, -i, -ai, -mai, -sei, -lai? Netir klaidos, kuriù, ûinoma, yra, kelia visai specifinio pobúdûio problemà:ar tai paties vertéjo, ar vokieæiù kalbos veikiamos gyvos prúsù kalbosreiökinys. Jau tai rodo, kad prúsù kalbos paminklus, ypaæ III katekizmotekstà, reikia tyrinéti kuo rimæiausiai, nepasiduodant pagundai nusi-kratyti sudétingais klausimais juos lengva ranka nuraöant ì vokiökaskalkes ar ì klaidas, t.y. anapus músù klasikinio, daugiausia rytù baltùmedûiaga paremto baltù kalbù gramatinio tipo ìvaizdûio. Be abejo,vokieæiù kalbos sintaksé veiké Abelio Willio vertimà, bet labai abe-jotina, kad to meto ™iösilavinusiù” prúsù kalboje III katekizme paliu-dytos nebaltiökos konstrukcijos nebuvo vartojamos. Maûa to, patiprúsù kalba, kaip rodo Vytauto Maûiulio darbai, vystési analitizmolink, nes dél grynai fonetiniù prieûasæiù, pavyzdûiui, baritoniné a-kamieno daugiskaitos genityvo fleksija neiövengiamai turéjo sutapti

110

su vienaskaitos akuzatyvo fleksija, tematinio veiksmaûodûio prezenso1 vienaskaitos asmens galúné — su jo preterito 3 asmens ar `-kamienoveiksmaûodûio prezenso 3 asmens galúne t.t. Nesunku rasti paûodiniusprúsù teksto ir vokiöko originalo atitikmenis. Tikrai kas perwanspralieiton wïr²t prei etwerp²ennien ²tºi²on grijkan III 7511—12 atitinka Das f¾ureuch vergo²²en wirdt ¸ur vergebunge der S¾unden. Tik ar anais laikais buvoìmanoma pasakyti prúsiökai kitaip? Savaime aiöku, prei etwerp²ennienyra kalké, ko gero, gyvos kalbos kalké, o ne Abelio Willio pagaminta,bet juk ne dél jos ginæas. Transponuojant lietuviökà rekonstrukcijàì prúsù kalbà, norétùsi laukti *prºi grïkun etwerpsenøas = prie griekùatleidimo. Deja, jokia vokieæiù kalba nekliudé pavartoti prºi su genityvu,juo labiau — su datyvu, nes bútent datyvas ir yra pavartotas vokiö-kajame originale! Bet daugybé pavyzdûiù liudija, kad III katekizmovertimo metu prúsù kalbos prielinksniai iö tikrùjù smarkiai linko bútiderinami su akuzatyvu (tiksliau — su casus generalis forma). Tadvolens nolens akuzatyvà etwerp²ennien reikia palikti. Panaöiai ir sudaugiskaitos genityvu grïkun, nes öis slavizmas, be abejo, baritoninis,vadinas, jo finalé kilusi ne iö *-×òn, bet iö *-òn, o tai neiövengiamairutuliojosi *-òn > *-`n > *-an. Ûinoma, Maûiulio teorija néra kaipmarksizmas ™nenugalima todél, kad teisinga”, bet jai nuneigti reikiakonkreæios argumentacijos dél kiekvieno jos postulato, o to, deja,per beveik 30 metù taip ir neiögirsta. Öiuo atveju reikés nuneigtiteiginì, jog prúsù kalba linkusi apibendrinti (kadaise) nekiræiuotà(öiuo atveju — -an), bet ne kadaise kiræiuotà (öiuo atveju — -un)variantà. O jeigu tai vis délto tiesa, tad belieka palikti ir grïkan. Dabarpaûiúrékime, kuo pavirto músù ™lituanizuotas” pasakymas. Jis pavirtonesuprantamu prºi grïkan etwerpsenøan — ano meto prúsas bútùgaléjès jì suvokti ir kaip prie griekù atleidimo, ir kaip prie grieko—atleidimo ir net (jei frazé nebaigta) prie [...] griekà, atleidimà.

Antra vertus, albanù kalbos pavyzdys pamoko, kaip prúsaituréjo iöeiti iö öios dviprasmiökos situacijos ir suprantamai pasakyti,ar griekas pats yra atleidimas , ar atleidimas yra grieko. Juk albanùkalboje linksniuojamas bútent artikelis ir tik jis. Vokieæiù ™artikeliné”kalba, be abejo, ìtakojo prúsù kalbà, bet öiuo atveju, kaip paprastaiir búna kalboms kontaktuojant, ne öiaip primeté prúsù kalbai artikelì,bet stimuliavo prúsiökà ™artikelio” kaip sintaksiniù santykiù reiökéjoraidà: *prºi etwerpsenøan stºisun (variantas: stºisan) grïkan. Tai visiökaisuprantamas, sintaksés poûiúriu nepriekaiötingas pasakymas, kuriame

111

™artikelio” stºisun daugiskaitos genityvo forma rodo tikràjì ûodûiolinksnì. Tokiù pavyzdûiù yra aibé, todél tikrai apmaudu, kad visdar reikia ™iöradinéti dviratì”, kuris seniai (bent jau 1910 m.) ReinholdoTrautmanno iörastas (Trautmann 1910, 207—208).

Seniai pastebéta, kad III katekizme pasitaiko ir neabejotinùbaltiökù konstrukcijù, kuriù pirmùjù latviù kalbos paminklù suda-rytojai niekad nebútù ìstengè pavartoti. Kartojant, neva Abelis Willisparaidûiui verté vokiökà tekstà, nepraleisdamas net infinityvo dalelytészu = prºi (bet plg. nacionalinì lietuviökà öedevriukà bosanoökés pigiaiparsiduoda), duodama suprasti, neva Abelis Willis, panaöiai kaipminétù latviökù raötù vertéjai, net nemokéjo vartoti linksniù. Bet kaipjis tuomet bútù atskyrès pvz. dat. euch nuo acc. euch: Deiws da²e ioumas²waian packun III 10919 vs. as madli wans Quoitïlaiti maian Grikau²nankirdïtwei III 6614? Kodél versdamas Chri²tus i²t von den Todten aufferwecket— Chri²tus a²t e²²e ²tans Gallans etbaudints, jis nors ir supainiojès numirusiussu mirtimis, visiökai taisyklingai pavartojo prúsiökà daugiskaitosakuzatyvà ²tans (ne datyvà, kuris yra originale!), o ne iöverté vokiökàden kaip vyriökosios giminés vienaskaitos akuzatyvà ²tan? Ar Mégotas,ar ne Mégotas, neturi jokios reikömés, nes nagrinéjama kalbos pamink-lo verté, kalbos autentiökumas. ™Iötaisant” prúsiökà sintaksè pagallietuviökà pavyzdì, ir nuo Mégoto darbo, be abejo, nieko nelieka,nes tai, kas yra skelbiama ™kalbos nemokéjimu”, néra koks prieötarin-gas klaidù kratinys (plg. minétus latviù raötus), bet visoms be iöimtiespaminklo vietoms (ar jos Willio, ar Mégoto) búdinga sistema.

Pagaliau iöleidûiama iö akiù ir tai, kad prúsù kalbos nevanemokéjès (neva) vokietis, kuriam talkino neraötingas valstietis, nésu pastarojo pagalba nebútù sugebéjès pirmà kartà istorijoje suûymétibaltù kalboje priegaidûiù vietà!

Öis ìvadélis reikalingas tik tam, kad paskatintù skaitytojà darkartà pamàstyti apie tikràjà prúsù kalbos paminklù vertè. Kitaipginæams dél prúsù kalbos INSTRUMENTALIO bei kitù nepaliudytùparadigminiù linksniù niekad nebus galo. Juk tie, kurie teigia, nevaAbelis Willis nemokéjès prúsù kalbos linksniù, paprastai búna ìsitikinèir tuo, kad prúsù kalbos vardaûodûiù a-kamieno gen.sg.masc. -as yra™vokieæiù” pagal femininum ™pagaminta” fleksija (bet plg. WilkaskaymenGerulis 1922, 201, silkasdr …ub' E 484), ir tuo, kad ne rankraötyje, betspausdintame tekste (!) dukart (!) pavartotas brúkönys virö raidés` ûymi praleistà n, nors treæià kartà tas pats ûodis pasitaiko jau be

112

brúkönio virö a (o tai tipiökas ilgumo ar priegaidés ûyméjimo nenuosek-lumas): mìm III 7919, maim III 8119, mìm III 10715. Trys sykiai IIIkatekizme — jau anaiptol ne maûai, bet né vieno ®manim, deja, néra(kaûkodél bútent öì trumputì ûodì raöant, visus tris kartus prireikétaupyti brangià vietà ir naudoti brúkönì, kuris, nors ir pasitaikopraleistajam n ûyméti, öitokia funkcija nei öiam, nei apskritai spaus-dintam tekstui néra itin búdingas). Oponentù tikslas — ìrodyti, kadbaltù prokalbé turéjo septynis paradigminius linksnius, kad prúsùkalboje vartoti tik keturi pagal vokieæiù kalbà ir kad prúsù kalbosinstrumentalis buvo toks pat, kaip ir lietuviù kalboje. Bet juk sakinyjeJch N. neme dich N. mir zu einem Ehelichen Gemahel — As N. imma tin N.mìm prei ainan Salúbin III 10715 néra instrumentalio, vadinas, mìm— paprasæiausias datyvas kaip æia, taip ir kitais atvejais, kur jispavartotas komitatyvo reiköme lygiai taip, kaip ir bet kurio kito IIIkatekizmo ûodûio datyvas, pavartotas instrumentalio/ komitatyvoreiköme. Vadinasi, trys dat. mìm pavartojimo atvejai nepateisina neiprúsiökos formos ®manim (ir dar su kitokiu vokalizmu, nei dat. mennei!— ûr. toliau Ìvardûiù sk.), nei (du atvejai) prúsù kalbos paradigminioinstrumentalio rekonstrukcijos.

Belieka neabejotinas ™instrumentalinis” pasakymas ‘su savai-siais’ ²en (wi²²an) ²waieis III 11915—16. Pirmiausia, ²waieis, ko gero,spaustuvés rinkéjo klaida vietoj *²waiens. Bet jei ir ne, savaime aiöku,kad ²waieis — tikrai sintaksinis komitatyvas (instrumentalis). Lygiaitaip pat neverta ginæyti, kad prieveiksmiu einantis daiktavardis BïtaiIII 7722 ‘vakare’ yra pavartotas lokatyviökai (Bïtai ²en Sign`t ‘vakareûegnotis’) ir kad toks pat lokatyvas wirdai (= gr. åikoi ‘namie’) yrapaliudytas ir konstrukcijoje en ²te²mu wirdai ‘tame ûodyje’ III 9717,beveik (be ìvardûio formos) sutampanæioje su atitinkama slaviökalokatyvine konstrukcija âú òîìü ñëîâº su -º < *-oi = baltù *-ai.Kadangi tas pats baltù *-ai /-ei slypi ir lietuviù prieveiksmyje nami…e,aiöku, kad ir lie. nami…e — lokatyvas. Su ta paæia logika turime pripaûinti,kad lie. dárbi (=? lo. lupi) yra genityvas (po dárbi = po dárbo) ir datyvas(po dárbi = po dárbui), lie. maû ‡ç yra instrumentalis (po maû ‡ç = po maû§),o lie. gal§ (lauko) yra lokatyvas (= lo. bellò). Bet jei pabandytumetokias ™linksniù formas” pavartoti ir pasakyti lietuviökai Joni draugasgaraû§ dirba plaktuk‡ç ‘Jono draugas garaûe dirba plaktuku’, kaûin arbútume suprasti. Mat ì lietuviökà a-kamieno vienaskaitos instrumen-talio paradigmà sueina visi ûodûiai su galúne -u (Jon§, draug§, garaû§,

113

plaktuk§), o ì lokatyvo paradigmà — ûodûiai su galúne -e (Jon‡e, draug‡e,garaû‡e, plaktuk‡e). Nei instrumentaliné galúné -‡ç, nei lokatyviné galúné-ie paradigmù nesudaro, nes tos paradigmos jau yra sudarytos kitaip.

Prúsù kalbos paminklù analizé rodo, kad lokatyvo paradigmàjoje sudaro datyviné konstrukcija su prielinksniu en, vadinasi, galúné-ai paradigmos nesudaro, nes pastaroji jau yra sudaryta kitaip.Priimant prúsù deklinacijà tokià, kokia ji yra, tuo nereikia né stebétis.Artimesné tipologiné paralelé — ne tik vokieæiù, bet ir graikù kalba.Sunku patikéti, kad tai jokia sisteminé paralelé, bet A.Willio klaida.Sunku ìrodyti, kad prúsù katekizmù kalboje akuzatyviné arba datyvinékonstrukcija su prielinksniu sen neatstoja instrumentalio linksnio.Uûtat lengva ìrodyti, kad jokios vokieæiù kalbos ìtakos æia nesama:juk vokieæiù kalboje instrumentalis niekad nereiökiamas akuzatyvinékonstrukcija su prielinksniu mit, jis reiökiamas tik datyviné konstrukcijasu öiuo prielinksniu. Nemokant prúsiökù linksniù bei veræiant parai-dûiui mit gutem willen, iö kur galéjo atsirasti ²en labban quìtin III 9513?Tokiù pavyzdûiù vélgi aibé. Net susidaro ìspúdis, kad konstrukcijossen + datyvas, kurios, teoriökai ûiúrint, turétù búti archajiökesnés,greiæiau bútù kalkés, negu sen + akuzatyvas, nes kitaip vertéjus reikiaìtarti jau ne prúsù, bet vokieæiù kalbos nemokéjimu, plg. mit allen²¾unden — ²en wi²²amans grïkans III 6316/17, bet mit allen Heyligen — ²en wi²²ansSwintickens III 1338. Taigi su prúsù instrumentaliu problemos néra.Jokia vienaskaitos galúné -m ar daugiskaitos *-ais negaléjo atstovautiinstrumentalio linksniui, nes paradigma jau buvo susidariusi kitaip.

Paæià formà pr. (²en) ²waieis = -ais Maûiulis laiko archaineneparadigmine ™lokatyvine-instrumentaline” (plg. sl. loc. pl. -ºõú <*-ois-u), sustingusia frazeologizme, kuris artimas rusù âîñâîÿñè ‘passavuosius’ (BS, 236, PKP, 309209). Kad tarp ²en ir ²waieis yra ìterptassintaksiökai nepriderintas ûodis wi²²an, kalba uû tai, kad paraöymas²waieis autentiökas ir kad kad *sen swajais — paplitès prúsù frazeo-logizmas, kuris buvo nevykusiai prapléstas ûodûiu ™visais”, uûuotiö karto pasakius *sen wisans swajans. Prie formos wi²²an, matyt,prisidéjo dar ir pasakymas *sen wisan ‘su viskuo’.

Formoje dat. mìm galinis -m yra kilès iö *-m‹ ç (jei galinis balsisbútù buvès ilgas, jis nebútù nukritès), kurì baltai ir slavai (pailgindamiar nepailgindami) pavartojo paradigminio instrumentalio vienaskaitosir daugiskaitos formù darybai (BS, 210—211 kt.), o germanai —daugiskaitos datyvo darybai (BS, 168, 212 kt.). Bet neìtrauktas ì pa-

114

radigmatizacijos procesus jis juo labiau galéjo búti panaudotas ir sudatyvo reiköme — ìprastas ™datyvinis” formantas *-mò ‘aö’ ir ‘tu’ìvardûiù paradigmose kaûkodél nevartojamas.

Pr. dat. mìm yra niekas kita, kaip datyvizuotas (datyviökaisukonkretintas) nenom. *mai (ûr. toliau).

Sudétingesnis yra prúsù a-kamieno vienaskaitos GENITYVOklausimas. Ne kartà bandyta nuneigti fleksijos -as autentiökumà,suponuoti rytù baltù tipo fleksijà *-a pagal tokius pavyzdûius, kaippr. butta tawas III 472 (greta buttastaws III 739—10), kuris, ko gero, yrane ûodûiù junginys, bet dúrinys ‘butatévis ’ (PKP, 262). Prúsù kalbospaminklù a-kamieno galúné gen. sg. -as aiökinta atsiradus dél prúsùkalbos nemokéjimo, vokieæiù kalbos ìtakos ar (net ir dél kalbosnemokéjimo) apibendrintos `-kamieno gen. sg. -as galúnés ìvedimoì a-kamienà. Laimei, prúsù kalbos öaltiniuose gerai paliudytas toksdúrybos búdas, kada pirmasis komponentas ne grynojo kamieno, betgenityvo formos: Wosispile, Tlokunpelk, Sawliskresil. Bútent toponimùbei Elbingo ûodynélio medûiaga ir atpalaiduoja nuo nereikalingùdiskusijù: Wilkaskaymen (Gerulis 1922, 201) < pr. gen. sg. wilkas ‘vilko’(plg. E 657) + kaima- ‘kaimas’ (plg. E 797), silkasdr …ub' E 484 < pr.gen. sg. silkas ‘öilko’ + drimbis (E 483) ‘apdangalas’ (PKP, 315).

Problemà sudaro ne prúsù a-kamieno daiktavardûiù gen. sg.-as fleksijos (tiksliau — galúnés, kadangi linksnio fleksija turétù búti-s, o -a- — kamiengalio tematinis balsis) autentiökumas, bet jos kilméir likimas prúsù kalbos raidoje. Jonas Kazlauskas siúlo rekonstruotipr. -as < *-ase < *-asøe < *-asøa (Kazlauskas 1968, 173—174). Öisaiökinimas remiasi tikéjimu atitinkamos brugmaniökos rekonstrukcijoside. gen. sg. *-osøo nepajudinamumu. Jo silpnoji vieta — bandymasatsieti ìvardinè formà pr. gen. sg. *(st)ese nuo artimesniù formù kitoseide. kalbose. Turiu galvoje pirmiausia slavù ìvardinè (÷)åñî. Kaipmatyti, æia jau glúdi dvi aiökinimo galimybés. Pagal vienà prúsùkalbos a-kamieno galúné gen. sg. -as yra identiöka tokiai pat hetitùkalbos galúnei -as. Kadangi pastaroji sutampa su nominatyvine, oprúsù kalbos — nesutampa dél trumpojo balsio -a- iökritimo iö galúnésnom. sg. -as, reikia paaiökinti, kodél tas pats balsis iöliko genityvogalúnéje. Pagal antràjì aiökinimà pr. gen. sg. -as < *-ase = *(st)ese =sl. (÷)åñî. Bet tuomet reikia paaiökinti, iö kur atsirado pr. *-se apo-foniökai = sl. *-so. Ì pastaràjì klausimà mano jau atsakyta anksæiau,bútent — tai sigmatinés galúnés archainés vokalizacijos atspindys, t.y.

115

atspindys epochos, kada *thamása > *thamás /*themása > *themás, *phat’ása> *phat’ás / *phet’ása > *phet’ás tipo sigmatiniams modeliams susidarantgreta *thºmsa, *phºt’sa tipo fientyvo formù, tarp vardaûodûio kamienga-lio ir priesaginio formanto veiké Benveniste'o binominis santykis (ûr.p. 55 kt.).

Bet juk tokios pat kilmés yra ir baltù a-kamieno daiktavardûiùnom. sg. -as, kuris ne tik kad lengvai rekonstruojamas prúsù kalbai,bet net ir paliudytas: Lai²kas III 961/2, Lì²kas III 1111/2, Deiwas III 9914,Tawas III 4710. Vadinas, binomù atûvilgiu pirmyköté a-kamieno prúsùnom. sg. (t`w)s < (t`w)as ir gen. sg. (t`w)as struktúra buvo ta pati. Öiesamprotavimai veræia grìûti prie pirmosios aiökinimo galimybés(kalbamoji prúsù kalbos galúné tapati atitinkamai hetitù kalbos galú-nei, t.y. nom. sg. -as = gen. sg. -as) ir ieökoti atsakymo kitu keliu irne tokioje ûiloje senovéje.

Kadangi sutaptiné galúné nom. sg. -as = gen. sg. -as yra galúnéside. fient. *-(a)s atspindys (plg. anksæiau p. 79—80), reikia manyti, kadgen. sg. vak. balt. *-as, ryt. balt. *-ò — skirtingos paradigmatizacijosrezultatai. Neparadigmatizuotu “gen.” *-ò reliktu laikytume “partity-và” pr. penega BPT. Jam paradigmatizuotis, matyt, kliudé sutapimaspr. gen. ®vïr` < *-ò su pr. dat. *vïr` < *-ò. a-kamieno galúne pr. dat. sg.(sïr)u, matyt, yra formù su *-ú < *-` po lúpiniù ir gomuriniù priebalsiùbei artroido dat. sg.masc. stesmu poveikio rezultats katekizmù tarméje.

Maûiulis yra linkès skirtingà nom. sg. -as ir gen. sg. -as raidàaiökinti kiræio poveikiu (BS, 97). Mat, a-kamieno vienaskaitos nomi-natyvo galúné prúsù kalbos paminklù laikais buvo tik nekiræiuota,o genityvo galúné bent oksitoniniù daiktavardûiù atveju galéjo turétikirtì. Iökilus reikalui diferencijuoti nominatyvo ir genityvo linksnius(o tai darési bútina, akuzatyvinei kalbos sandarai ìsigalint), délgenityvo galúnés kiræiuotojo varianto buvimo vokalizmas -as iölikokaip bútinas genityvo galúnés poûymis.

Kadangi minéti procesai iö esmés sutampa su prúsù kalbosnekiræiuotojo ûodûio galo balsiù redukcija, t.y. néra seni, beliekamanyti, kad epochoje prieö Elbingo ûodynélio sudarymà, t.y. bentjau prieö XIII a., a-kamieno daiktavardûiù vienaskaitos genityvoforma buvo tapati nominatyvo formai. Öi svarbi iövada reiökia tikviena: minétu laiku prúsù kalbos gramatinés sandaros tipologija darnebuvo akuzatyviné bent daugiau, negu kadaise hetitù kalbos, kuriossintaksé kartais pasiûymi ryökiais fientyvinés tipologijos bruoûais.

116

Ìvardûiù deklinacijos raida

Æia pakalbésiu daugiausia apie negimininius ìvardûius.

Baltù 1 ir 2 asmenù ìvardûiai labai nuosekliai iölaiko indoeuro-pieæiù dialektams búdingà öaknù dichotomijà. Nominatyvo öaknims*e/aþ, *t•, *me, *øú yra suprieöintos nenominatyvo öaknys *me/a, *te,*nò, *•ò. Kaip matome, 1-jo vns. asmens nenominatyvo bei 1-jo dgs.asmens nominatyvo öaknys yra tapaæios, bet uûtat lietuviù kalbakompensuoja öì ™trúkumà” dviskaitoje vartojama öaknimi *•e, búdingadar slavù, germanù, arijù, anatolù, tocharù daugiskaitos ar dviskaitos1-ojo asmens nominatyvo formoms. Antra vertus, rytù baltù kalbosstokoja öiù indoeuropietiökù nenominatyvo öaknù: 1-jo dgs. asmensöaknies *nò, kuri paliudyta prúsù kalboje, bei 2-jo dgs. asmensöaknies *•ò, kuri pasirodo tik prúsù kalbos akuzatyve.

Kalbamoji dichotomija primena daiktavardûiù kamienù suple-tyvumà, kuris yra susijès su archainés deklinacijos epocha iki véliaupaplitusios fleksinés sistemos susiformavimo. Antra vertus, kaûin argalima öià öaknù dichotomijà sieti su fientyvinés tipologijos deklinacija— juk 1-asis ir 2-asis asmenys savaime fientyvai. Paprasæiau bútùmanyti, kad akuzatyvinei tipologijai susidarant, asmeniniai ìvardûiaiiö pradûiù ìéjo ì deklinacijos atûvilgiu autonominì poskyrì, kuriameformantai, búdingi nekomunikantus ûymintiems ûodûiams (pvz.,nazalinis akuzatyvo formantas), dél semantiniù prieûasæiù (vadinas,vis tiek dél ankstesnés neakuzatyvinés sandaros) neplito, todéldeklinacija émé vystytis kitaip, negu kitù ìvardûiù ir vardaûodûiù.

Öià mintì netiesiogiai remia ir tai, kad iö dviejù suprieöintù1-ojo daugiskaitos asmens öaknù tik viena yra ™ikiindoeuropietiöka”,vadinasi, tikrai priklausiusi asmeniniù ìvardûiù sistemai ir iki naujosiosdeklinacijos susidarymo: 1 pl. *n- (bet ne *•-!) dar pasitaiko bentkartvelù ir afrazinése kalbose, taæiau 1 pl. *•-, atrodo, yra indoeuropie-tiöka inovacija, nes ìtartinai sutampa su 2 pl. *•- (plg. 2 sg. *t-•-).Manoma, kad öis sutapimas rodo fientyvinés (vad. ™aktyvinei”)kalbù tipologijos sandarai búdingà 1-ojo daugiskaitos asmens inkliu-zyvo (™mes su jumis, su tavimi”) — ekskliuzyvo (™mes be júsù, betavès”) dichotomijà. Jei tad tam tikruose indoeuropieæiù dialektuose1-ojo daugiskaitos asmens inkliuzyvui ûyméti buvo paimta 2-ojoasmens ìvardûio modifikacija (galbút be *t-, pailginus vokalizmà, arkaip kitaip), tai véliau tapusi nereikalinga öi inkliuzyviné forma buvo

117

panaudota nominatyvo linksniui greta buvusios ekskliuzyvinés formossu seniausia “ikiindoeuropietiöka” daugiskaitos 1-jo asmens öaknimi*n-, kuri buvo panaudota nenominatyvo linksniui (plg. Gamkrelidze—Ivanov 1984, 292—293).

Gana keistai atrodo öaknis 1 pl. *me-, kuri, be abejo, yra tapatiöakniai 1 sg. *me-. Ji vartojama baltù, slavù (su pakeistu vokalizmu*mú-) bei arménù kalbose, kuriose yra akivaizdûiai pluralizuotaformantu -s, arm. -kh. Juk ™mes” nereiökia ™daug aö”, nebent ™aöir tu, jús”, o tai jau savotiökas inkliuzyvas. Öiù *me- — *mes distribucija,pasakyæiau, yra beveik veiksmaûodiné (plg. veiksmaûodûio 1 p. sg.*-m vs. 1 p. pl. *-me). Dél palyginti siauro paplitimo ir gana keistossemantikos baltù, slavù ir arménù 1 p. pl. *m(e)- kaûin ar nérasuplakta su atitinkamos veiksmaûodûio fleksijos öaknimi.

Iövardytos baltiökos asmeniniù ìvardûiù öaknys vakarù irrytù baltù kalbose pasirodo nevisai tapaæiuose kamienuose, kuriùistorija trumpai yra tokia.

VIENASKAITA. Kaip senas veldinys greta iövardytù kamienùbaltiökojoje indoeuropieæiù prokalbés pakopoje egzistavo ir™datyviniai” kamienai 1 pers. *me/ai/ mi, 2 pers. *te/ai/ ti, refl. *se/ai /si. Prúsù kalbai juos paliudija Grúnavo ûodynélis: Dam thoi [*d`maitai ?] GrG 90 ‘duodu tau’, pomeleis [*på-mi-leiz-(ai)s ?] GrG 83 ‘pa-mi-laiûyk!’, bet Grúnavo ûodynélio duomenys, kaip matyti ir iö öiùpavyzdûiù, néra pakankamai patikimi. Nors lietuviù senuosiuoseraötuose 1 pers. dat./acc. mi, 2 pers. dat./acc. ti, be abejo, labai papli-tusios formos, jù buvimas iö motinos pusés prúso Jono Bretkúnoraötuose netiesiogiai öì tà reiökia ir prúsistikai (jù nebuvimas bentbútù leidès ìtarti, kad jù nebúta né prúsù kalboje, bet) — plg. ™Postiléje”at=milei²k tatai BP II 2949, D ®ukçm ant bliudo galwa Jano krçk²chtitoio BPII 24214, Pone neimikorok tawa ru²tibeie BP II 3048. Latviù kalboje tokiùformù pédsakai yra iönykè arba neûinomi.

Paini problema — rytù baltù (ir slavù) kamienas 1 pers.nenom. mun-: û. telöiökiù m×ôn, m×ôn×êi, latviù augözemniekù mun (gretaman!), s. sl. ìúíî« . Jo paplitimas daro fonetinius aiökinimusneìtikinamus, o ìtarti kokio nepaliudyto kamieno 2 pers. *tuv- ìtakà(Endzelïns 1951, 509) ar pan. yra beprasmybé. Vis délto Endzelynasyra padarès démesio vertà pastebéjimà: hetitù kalbos ìvardis 1 pers.ammuk irgi turi kamienà -mu- (Endzelïns 1951, 509).

118

1-ajam asmeniui búdinga nazaliné priesaga (pr. mennei, lie.man‡e, la. man, sl. ìåíå), nepaisant tam palankios finougrù kaimynystés(plg. suo. 1 sg. minä, 2 sg. sinä), kaûkodél ì 2-àjì asmenì neprasiskverbé.Tos priesagos paslaptingà ryöì su posesyvine reiköme galbút rodoìvardis lie. kien…o — öia prasme didûiai reiköminga, kad apibendrintair ì 2-àjì asmenì bei kai kuriuos kitus ìvardûius germanù kalbose,öi nazaliné priesaga pasirodo jose genityvo formose, sudaranæiose(be priesagos pailgéjimo) pamatà posesyvinéms formoms (pastarosiospaprasæiausia antrinés): go. 1 sg. meina < germ. *mïnò, possess. meins< germ. *mïnaz, 2 sg. ÿeina < germ. *ÿïnò, possess. ÿeins < germ. *ÿïnaz.Taigi galima spéti, kad baltogermaniökoje pakopoje nazaliné priesagapirma pasirodé 1-ojo asmens genityve. Vélesnis jos prasiskverbimasir ì 2-ojo asmens bei refleksyvinio ìvardûio genityvà — jau savarankiökagermanù inovacija.

Skirtingai nuo 1-ojo asmens, 2-ojo asmens ìvardûio öaknys*t• ir *te iö tikrùjù yra ta pati öaknis su iöplétéju ir be jo. Vakarùbaltù ir slavù kalbose 1-ojo asmens nazalinè priesagà alomorfiökaiatitinka 2-ojo asmens priesaga su öaknimi ide. *bh (Vedù ÄááOÏ tubhya,lo. tibï), pasirodanti lygiai tose paæiose pozicijose, kaip 1-ojo asmensnazaliné priesaga:

nazaliné priesaga priesaga su öaknimi *bh

prúsù s. slavù prúsù s. slavù

nominatyvas — — — —genityvas — + — +datyvas + + + +akuzatyvas — — — —

Priesagos *bh nebuvimà rytù baltù kalbose kompensuojaöaknies *t• ablautas: nulinì (pailgintà ar nepailgintà) öaknies vokalizmolaipsnì nom. *tŠú atitinka pilnasis laipsnis nenom. *teu /tau. Pastarojiöaknies forma neturi nieko bendra su kamienu *te-b-, kuris nebentpasiûymi tokia pat vokalizmo kokybiné kaita *teb- / tob- slavù kalbose.

DAUGISKAITA/DVISKAITA. 1-ojo ir 2-ojo asmenù ìvardûiùdaugiskaitos nominatyvo formas visi baltai pasidaré vienodas: *mes,*øýs. Vokalizmo pailgéjimas ar metatonija tai jau palyginti vélyvosraidos rytù baltù kalbose reiökiniai. Painesnés kilmés yra

119

nenominatyvo formos. 1-ojo asmens öakninis *n- daugiau (iötisai lietuviùir latviù kalbose) ar maûiau (prúsù kalbos akuzatyve) pakeistas öakniniu*m-. Pakito ir vokalizmas — apie jo pirmykötè kokybè galima sprèstitik iö lo. nò-s, nò-bis etc. Toks pat turéjo búti ir 2-ojo asmens vokalizmas(lo. vò-s, vò-bis etc.), kurì netiesiogiai atspindi pr. acc. pl. wans. Slavùacc. pl. s. sl. 1 pers. íû, 2 pers. âû, matyt, atoninés formos, nes sutampasu enklitikais dat. pl. s. sl. 1 pers. íû, 2 pers. âû. Tai leidûia abiematvejais rekonstruoti pirmykötes formas nenom.pl. (balt.-) sl. 1 pers. pl.*nòs, 2 pers. pl. *•òs, kurios pvz. atitinka atonines (nepailginto öakniesvokalizmo) s.i. encl. nenom. (gen./dat./acc.) È£ nas, Õ£ vas.

Nenom. 1, 2 pers. pl. *nòs, *•òs, turéjo búti vartojamos analogiökai,kaip ir nenom. 1, 2 pers. sg. *mei, *tei, refl. *sei (ûr. anksæiau), t.y. (kaipir s.i. È£ nas, Õ£ vas) galéjo atstovauti visiems nenominatyvo linksniams,o véliau, paradigminéms formoms susidarant, émé ìsitvirtinti enklitinéjepozicijoje greta naujesniù ortotoniniù paradigminiù formù, t.y. likoneparadigminémis ™datyvinémis” formomis.

Prúsù kalbos akuzatyviné forma, matyt, turi finalè, priderintàprie a-kamieno galúnés acc. pl. -ans.

Galinis *-s baltù ir kitù indoeuropieæiù dialektù formose *nòs,*•òs tai, be abejo, pluralinis sigmatinis formantas, kurio nebútadviskaitos formose (plg. sl. 1, 2 pers. du. na, va < *nò, *•ò).

Seniai pripaûinta, kad vokalizmas 1 pers. lie.-la. mú-, pr. nú-yra atsiradès dél 2 pers. balt. *øú-. Be to, tradiciökai manyta, kad2 pers. balt. nenom. *øú- yra perdirbinys iö *•ò- pagal nom. *øús (plg.Stang 1966, 255). Tai, suprantama, tik paviröutiniökas reiökiniùpaaiökinimas, nesigilinant ì prieûastis ir net nebandant jù ieökotibendrame baltù—slavù kontekste. Jei prúsù kalboje paliudytos abidvi2-ojo asmens öaknys balt. *øú- ir *•ò-, tai tarp rytù baltù ir slavùtarsi papildomoji distribucija: lietuviai su latviais turi tik öaknì *øú-,slavai — tik *•ò-. Seniai pripaûinta, kad sl. 2 pers. nom. pl. vy yraiö akuzatyvo atéjusi forma, bet tai tik fakto konstatavimas. Visusöiuos procesus lémusias prieûastis gana paprastai atskleidé VytautasMaûiulis dar prieö 26 metus.

Tiek baltù, tiek slavù vieno 2-ojo asmens kamieno pakeitimàkitu kamienu sukélé fonetinis inicialinio sonanto silpnumas tamtikrose pozicijose, bútent: baltù *• prieö *ò (kai nebuvo morfologiökaipalaikomas, nebuvo ™M-stiprus”) ir slavù *ø prieö *i < *y.

120

Krinta ì akis, kad prúsù kalboje öaknies *•- kamienas iöliekatik daugiskaitos akuzatyvo linksnyje (wans). Turint galvoje, kad tainenominatyvo kamienas, reikia manyti, kad kadaise jis turéjo búti taippat genityvo ir datyvo formose.

Visos nenominatyvo formos turéjo prasidéti samplaika *•ò,taæiau tokie pavyzdûiai, kaip lie. öu…o < *ö(u)•ò-n, lie.-la. dial. duo ‘du’< *d(u)•ò rodo, kad pozicijoje prieö *ò baltù *• nyko. Nurodytais atvejaisjokios morfologinés prieûastys tam netrukdé, nes kamienai pasiûyméjodidesniu (plg. gen. *öu-n-es) ar maûesniu (plg. gen. *d(u)•eø-òn)supletyvumu. Kadangi 2-ojo asmens ìvardis supletyvus (kamienasnom. *øú- yra kitoks), nebuvo kliúæiù *• nykti prieö *ò.

Taæiau *• netekimas reiöké öaknies praradimà. Kadangi neipati daugiskaita, nei dviskaita nenyko, ì nenominatyvo formoseprarastojo öakninio *• vietà buvo pasiskolintas nominatyvo formùöakninis *ø-. Taip pasikeité balt. acc. du. (*•#ò > ) *#ò ì balt. nom.-acc. du.*øý (plg. lie. nom.-acc. du. j§du) ir inicialiniais balt. (*•#ò- > ) *#ò- ì balt.*øý- visais kitais atvejais, iöskyrus daugiskaitos akuzatyvà. Praprúsùdialektuose daugiskaitos akuzatyvas anuo metu jau buvo pakeistaspavidalu *•ans (ûr. anksæiau), todél æia öakninis *• (jis buvo ne prieö*ò) iöliko (plg. Maûiulis 1970, su tuo nereikömingu skirtumu, kadrekonstruojamas ìvardûio daugiskaitos akuzatyvas iö pat pradûiù turéjèsnazalinì formantà n, o tai, mano manymu, neìmanoma tiek dél toformanto daiktavardinés kilmés — ì gimininius ìvardûius ir ìbúdvardûius jis apibendrinamas unifikuojant deklinacijos paradigmas,— tiek dél jo datyvinés reikömés, kurià liudija atitinkamas slaviökasenklitinis ìvardis âû ). Rytù baltù dialektuose tokio daugiskaitosakuzatyvo formos pakeitimo nebuvo (beje, tai tik ìrodo, kad rytù baltùa-kamieno daiktavardûiù daugiskaitos akuzatyvas niekad neturéjonazalinio *n ! — plg. anksæiau p. 107—108) ir *• prieö *ò turéjo iönykti.

Rytù baltams atstatyti daugiskaitos akuzatyvo öaknì pasi-skolinant jà iö daugiskaitos nominatyvo *ø-ýs buvo sunkoka, nes ™öitokia(*ø- + *#òs >) *ø#òs bútù sutapusi su ìvardûio ‘jis’ acc. pl. forma. Ji (t.y.*ø + acc. pl. *òs > *øòs) gal kur tarmése ™nuéjo” ì nom. pl. (æia ji nesutaposu ìvardûio ‘jis’ nom. pl. forma), plg. raötù formà nom. pl. juos ‘jús’”(Maûiulis 1970, 33717). Todél ne öaknis buvo pasiskolinta, bet patidaugiskaitos nominatyvo forma *øýs, ™veikiama u-kamienés acc. pl. (*-úns >) *-ýs, pasidaré r. balt. nom.-acc. pl. *øýs ” (Maûiulis 1970, 335).

121

1-ojo ir 2-ojo asmenù ìvardûiù nenominatyvo formoms iö patpradûiù turéjus vienodà öaknies vokalizmà *#ò, pastarojo pakeitimas ì*ý 2-ojo asmens formose automatiökai sukélé tokì pat pakeitimà 1-ojoasmens formose: *n#ò > *ný.

Slavù dialektuose vyko öiek tiek prieöingas procesas. Forma™sl. nom. pl. *øýs (= balt. *øýs) véliau negaléjo iölikti: ji iövirto ì sl. (*øýs> *øy >) *øi, t.y. sutapo su ìvardûio ‘jis’ forma sl. nom. pl. *øi ‘jie’; iö tonebesunku suprasti, kodél atsirado sl. nom.-acc. pl. vy ‘jús, jus’. Formossl. nom. pl. (*øýs > *øy >) *øi a) öakninis *ø-, veikiamas kitù formùöakninio *v-, nesunkiai galéjo búti pakeistas ì *v-, o b) jos balsis *-i,atsidúrès prieö nejotacinì *v-, galéjo iövirsti ì sl. *-y (be to, vienu irkitu atveju veiké ir sl. acc. pl. *vy). Öitaip sl. nom. pl. (*øýs > *øy >) *øigaléjo búti perdirbta ì sl. nom. pl. *vy./.../ Slavuose forma sl. acc. du.*•#ò (= balt. *•#ò) > *•`, kaip kad baltuose, iönykti negaléjo (sonantassl. *• niekur nenyko). Bet æia negaléjo iölikti sl. nom. du. *øú (= balt. *øý),nes ji, virsdama ì sl. nom. du. (*øú > *øy >) *øi, sutapo su sl. nom. pl.(*øús > *øy >) *øi: tuo metu, kai vietoj sl. nom. pl. *øi atsirado sl. nom.-acc. pl. *vy (ûr. anksæiau), pagal tai vietoj sl. nom. du. *øi lengvai galéjoatsirasti ir sl. nom.-acc. du. *vy; dél to ir pati sl. acc. du. (*•ò >) *•` turéjopasidaryti sl. nom.-acc. du. *•`. Öitaip, man rodos, aiökintinas tas faktas,kad senovés slavù raötai turi ne tik nom.-acc. du. va, bet ir nom.-acc. du.vy. Visa tai savo ruoûtu rodo, kad slavai iö pradûiù bus turéjè sl. nom. du.*øú resp. acc. du. *•ò ir sl. nom. pl. *øús resp. acc. pl. *•òns ” (Maûiulis1970, 335—336; kaip minéjau anksæiau, rekonstrukcijai acc. pl. *•ònsnepritariu, turéjo búti acc. pl. *•òs).

Lietuviù kalba

Prúsù ir slavù kalbù 1-ojo asmens daugiskaitos nenominatyvokamieno inicialinio priebalsio n- vietoje lietuviai ir latviai turi m-. Kokiukeliu vyko öis pakeitimas, geriau parodo su latviù kalba susijusimedûiaga, todél öì klausimà svarstysiu atitinkamame poskyryje véliau.

Linksniavimo galúniù atûvilgiu labai logiökos lietuviù litera-túrinés kalbos negimininiù ìvardûiù paradigmos atspindi toli graûune daûniausià iö visù lietuviù kalboje vartojamù modeliù. Pavyzdûiui,vien tik rytù ir pietù aukötaiæiams yra búdingos öios paradigmos(transponuojant ì literatúrinè kalbà):

122

nom. sg. (visame plote) $ö, (rytù aukötaiæiuose be pietinés dalies) ãö,gen./acc. sg. m$ni/man‡ç (Ps Berklainiuose, Rk Aukötadvaryje, MltJoniökyje),gen./acc. sg. m$•n/ma…n (rytù aukötaiæiù öiauréje Kupiökio—Salamiesæio—Rokiökio trikampyje),gen./acc. sg. (öiauréje, apie Panevéûì—Ukmergè, apie Trakus ir Vilniauskampe) man…è,gen. sg. (öiauréje) manès /manè, (pietuose) man…è,dat. sg. mán, (tarp Ukmergés—Rokiökio—Utenos pasitaiko dar) mãnie,acc. sg. m$•n/man‡ç (öiaurinéje rytù aukötaiæiù dalyje), m$ni/man‡ç (pietùaukötaiæiuose),acc. sg. ma…n (visame rytù aukötaiæiù plote),acc./gen. sg. [ûr. gen./acc. sg.],instr. sg. mãnim (öiauréje), mani…m (pietuose),iness. sg. man…y, (pasitaiko dar) man…yj (öiauréje), man‡çj (pietuose),ill. sg. mani…n (Antakmenéje, Labanore, Linkmenyse, Ceikinéliuose),adess. sg. man‡ç(…m)p, man‡çm (Dieveniökése, Zieteloje, Lazúnuose), man‡çpo(Lazúnuose)adess. sg. mani…mt (Ign Motiejúnuose, Zieteloje),adess. sg. man‡ç( …n)k (Gervéæiuose),all. sg. man…ès(p) (Lazúnuose), man…èp (Kamojuose Baltarusijoje),nom. pl. m…es, mãs, mës, jþs (apie Birûus ir Panevéûì—Kupiökì pasitaikodar jýs, tas pats Zieteloje ir Pelesoje! — plg. anksæiau dél kamienùraidos), gen. pl. (possess.-attr.) mýsù (músu),gen. pl. (possess.-attr.) m§s (Dieveniökése), kt. (ûr. toliau tekste),gen. non-possess./acc. pl. mumè (nepalyginti reæiau, negu gen./acc. sg.man…è ! — Pandélyje),gen. non-possess./acc./instr. pl. mumè (prie Gelvonù),gen. non-possess./acc./instr. pl. mumè (tik Birûù palatvéje Kuldúnuose),gen. non-possess. pl. mumè (Ör Neveronyse, Palomenéje, Ûasliuose),gen. non-possess./acc./instr. pl. mu…m (Kp Noriúnuose),gen. non-possess./dat./acc./instr. pl. mu…m (Kupiökyje),gen. non-possess./dat./acc./instr. pl. m§m, mƒum (Papilyje, Skapiökyje),dat. & dat./instr. pl. m§m, mƒum (visame plote!),dat./instr. pl. mu…m (Palatvéje apie Rokiökì),dat. pl. mum‡ç (labai retai pietuose),dat. pl. m§mi greta instr. pl. mum‡ç (gana daûnai pietuose),

123

dat./instr. pl. mum‡ç, m§mi (sporadiökai pietuose),acc. pl. mum‡ç (Dusetose, Vyûuonose, Deguliuose, Ör Neveronyse gretamum‡çs, Palomenéje, Ûasliuose, Semeliökése — öiauréje daûnai gretatrumpinio mu…m),acc./instr. pl. mum‡ç (Svédasuose greta mu…m, mumus, An Æekonyse gretamu…m, Gelvonuose greta mumè, mum‡çs)acc. pl. mumus (ì öiaurè nuo Rokiökio, Svédasuose greta mum‡ ç /mu…m,Ramygaloje, Vidiökiuose, Siesikuose),acc. pl. mum‡çs (prie Jotainiù—Raguvos, greta mum‡ç, mumè Gelvonuose, ÖrNeveronyse greta mum‡ç, Maiöiagaloje)acc. pl. mus (iöskyrus paæià öiaurè, sporadiökai visur, ypaæ rytiniametrikampyje nuo Anyköæiù iki Baltarusijos),instr. pl. mu…m (öiaurinéje rytù aukötaiæiù ploto puséje),instr. pl. mum‡ç (nesutrumpinta forma ì pietus nuo mu…m, daûnai eina sudat. m§m arba m§mi),instr. pl. mum‡çs /m§mis (iömétyta po visà plotà ì pietus nuo Grybuliù prieTroökúnù, bet daûnumu pastebimai nusileidûia formai instr. pl. mum‡ç /mu…m),iness. pl. visù daûniausia mumys(e) (paæiuose pietuose — su -sa), öiauréjekai kur mum…y,iness. pl. mumés(e) (sporadiökai öiauréje bei prie Kaiöiadoriù),iness. pl. músuos(e) (apie Dieveniökes),iness. pl. músu…ç (apie Ramaökonis Baltarusijoje),iness. pl. músa (Lazúnuose),ill. pl. mumƒysna(n) (Labanore—Linkmenyse),ill. pl. mýsun (Tvereæiuje—Adutiökyje),adess. pl. mús§k (Labanore—Linkmenyse, Tvereæiuje—Adutiökyje, Öumske,Gervéæiuose),adess. pl. mýsp/k (Lazúnuose, Zieteloje),adess. pl. músp‡ç (Kamojuose ir Zieteloje Baltarusijoje),adess. pl. mýs‡ç( …m)p (Zieteloje),adess. pl. mýsem(p) (Lazúnuose),adess. pl. mús§ …nk (Gervéæiuose)all. pl. mýsu…m(p) (apie Dieveniökes, Lazúnuose), músumpi (apieDieveniökes).

Æia pateikiau tik visas pagrindines, istorijai svarbesnes formasbe ìvairiù nereikömingù naujadarù (kaip gen. pl. músio, dat. pl. mumúmi,instr. pl. mumaµs, postpoziciniù dalelyæiù, pan.) ar fonetiniù variantù

124

(taim‡ç ir maim‡ç pagal taim‡ç, saim‡ç). Greta pateiktù rytù ir pietù aukötaiæiùparadigmù, imant jas kartu su literatúrinémis paradigmomis, vakarùaukötaiæiù ir ûemaiæiù paradigmos nepasiûymi dar kokiomis norsypatingomis, deklinacijos istorijai svarbiomis formomis, todél dél vietosstokos néra itin didelio reikalo suminéti viskà. Svarbiausia, kad pateiktamedûiaga akivaizdûiai rodo iö vienos pusés daugelio teoriökai laukiamùfleksijù praktiökà nebuvimà (pvz. dat. pl. mum(u)s, plg. dar formos instr. pl.mumis nedominavimà), iö kitos — fleksijù buvimà ™ne savoje vietoje” (plg.acc. pl. mumus, mumis).

Apûvelgdamas formù raidos tendencijas lietuviù kalbos tarmése,Z. Zinkeviæius mini: 1) daugiskaitos persiformavimà vienaskaitos pavyz-dûiu (pvz. gen./acc. mum…è pagal man…è, instr. mumi…m, jumi…m pagal mani…mir naujà mumi…m, gen. mumës pagal manës, acc. mume pagal man‡e, iness.mum…y, mús…y pagal man…y, adess. mús‡çp pagal man‡çp t.t.), 2) vienaskaitospersiformavimà daugiskaitos pavyzdûiu (pvz. acc. man‡ç pagal acc./instr. mum‡ç), 3) daugiskaitos kamienù suvienodéjimà (pvz. gen./acc. pl. mum-, acc./instr. pl. mum-), 4) daugiskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmenù supanaöéjimà(pvz. mës pagal jþs), 5) daiktavardinés fleksijos skolinimàsi (pvz.instr. pl. muma…çs) (Zinkeviæius 1966, 294—297; konkreæius Zinkeviæiauspavyzdûius teko truputì apriboti pagal mano surinktus duomenis; beto, ne visù Zinkeviæiaus pateiktù formù atsiradimà aiökinu daugiskaitosir vienaskaitos sàveika — ûr. toliau).

Dauguma Zinkeviæiaus iövardytù procesù iö tikrùjù veiké, tikkyla abejoniù, ar tikrai dialektuose margas öiù paradigmù vaizdas yrapirmyköæiù ™taisyklingù” ™suvalkietiökù” paradigmù vélesnio persi-formavimo rezultatas. Ar tos ™taisyklingosios” iö viso egzistavo? Ì öìklausimà atsakytume teigiamai tik tuo atveju, jei bent ir latviù kalbaipavyktù rekonstruoti tà paæià ™suvalkietiökà” sistemà. Bet ir latviùkalboje néra jokio pagrindo kildinti pvz. dat. pl. mu°ms iö *mumus, o neiö dat. pl. *mumis, kuris irgi yra paliudytas. Net ir visai ™lietuviökà”formà la. manim vis délto yra ne instrumentaliné, o datyviné, galinti bútikilusi datyvizavus (datyviökai sukonkretinus) pirmykötè nenom. (™dat.”)*mani (ûr. toliau poskyryje apie latviù kalbà). Apie pr. dat. mìm nevaiö instr. *manim jau kalbéta. Prúsù kalbos negimininiù ìvardûiùparadigmos juo labiau nepasiduoda jokiam ™suvalkietinimui”.

Viena painesniù lituanistikos problemù yra lietuviù kalbostarmése bei senuosiuose raötuose daûnos vienaskaitos formos man‡ç(tav‡ç, sav‡ç) kilmé. Öi forma vartojama genityvui ir akuzatyvui reiköti

125

visame rytù aukötaiæiù plote, kur ji skiriasi nuo formos man…ç· (tav…ç·, sav…ç·)< *-en, vadinas, negali búti iö jos kilusi. Ìtarti jà kilus iö archainés™dat.” *manei/i kliudo dvi aplinkybés: 1) oksitoninis kirtis, 2) datyvuireiköti vartojama kaip tik triviali ™taisyklinga” baritoniné sutrumpintaforma mán < manie/*mani < *manei/i. Todél geriausias iki öiol aiökinimas,be abejo, priklauso Zinkeviæiui: singulariné man‡ç padaryta pluralinésmum‡ç pavyzdûiu (Zinkeviæius 1966, 295).

Spéjant, kad pietù aukötaiæiù distribucija dat. pl. m§mi gretainstr. pl. mum‡ç vélyva ir kad pirmykötè padétì labiau atspindi retesnéspietù aukötaiæiù formos dat./instr. pl. m§mi, mum‡ç, nesunku ìsivaizduoti,kad tà patì atspindi visa rytù aukötaiæiù formù m§m ir mu…m gausybé:jos visù pirma reiökia datyvà ir instrumentalì, be to, (visaip kombinuojantsu pastaruoju ar atskirai) — akuzatyvà ir net genityvà.

Nereikia nei ìûvalgumo, nei iöradingumo sugretinant 1) formàmum‡ç su forma mum‡çs, 2) abidvi su atitinkanæiomis daiktavardinémisinstrumentalio fleksijomis.

V. Maûiulis yra priéjès prie iövados, kad fleksija balt.-sl. instr.sg. *-mi iö pat pradûiù turéjo trumpàjì balsì (s. sl. ï©òüìü — vadinas,jo siaurumas vakarù bei öiaurés ûemaiæiuose rodo vélesnì pailgini-mà pagal daugiskaità), suprieöintà ilgajam balsiui fleksijoje balt.-sl. instr. pl. *-mï (s. sl. ï©òüìè). Pastaroji gavusi papildomà pluralizatoriù*-s jau tik baltù (bet ne slavù) dialektuose (BS, 165—168, 209—211). Tokiubúdu rekonstruojamos dvi fleksijos balt. pl. *-mïs (naujesné) ir balt. pl./du. *-mï (senesné). Dalyje lietuviù tarmiù forma *-mïs iö viso nebuvosusidariusi (matyt, kaip ir slavù dialektuose) — pietù aukötaiæiams yrabúdinga bútent fleksija *-mï, vartojama ne tik instrumentaliui, bet irdatyvui reiköti su tokia pat kiræio distribucija, kaip ir dat. m§mi —instr. mum‡ç atveju. Vadinas, æia ìvardis neturétù skirtis nuodaiktavardûio. Vis délto jis skiriasi, nes acc. pl. mum‡ç (kaip ir mum‡çs,nors pastarasis, bet anaiptol ne mum‡ç, galétù búti paaiökintas bent i-kamieno galúne acc. pl. -is) yra beviltiökai ™netaisyklingas”, neturintisjokios atramos ìprastoje fleksijù sistemoje. O juk neva pagal mum‡çpadarytoji singulariné forma man‡ç búdinga bútent akuzatyvui!

Kiek lengviau yra paaiökinti singularines formas su nazalizacija,t.y. man…è ir man…ès (pastaroji dar ir literatúriné). Daug archajiökesnémislaikau vakarù aukötaiæiù tarmése, Dauköos Postiléje, Bretkúno postiléjepaliudytà formà gen. mane ir tik Garliavoje bei Semeliökése, taip patSirvydo (su -…è(s) > -…ç·(s) !) ir kituose senuosiuose raötuose paliudytà formà

126

gen. manes. LKG I 648 dar nurodo tautosakinè formà all. manesp Æb.Pirmoji atitinka sl. ìåíå, antroji gali búti suvokta kaip pirmosios perin-terpretacija pagal konsonantinio kamieno daiktavardûiù gen.sg. (öun)es.Tai leidûia ìsivaizduoti maûdaug tokià raidà.

Dar baltogermanù epochoje genityvui reiköti prie 1-ojo viena-skaitos asmens kamienù nenom.*me (apofoniökai *ma) ir *mei buvojungiamas elementas *-na /e, germanù dialektuose véliau iöplatintas irì 2-àjì bei refleksyvinì kamienus (ûr. anksæiau). Susidariusi 1-ojo asmensforma gen. *mane/*mene buvo baltoslaviöka (dél jos buvimo praprúsuoseûr. atitinkamà poskyrì toliau). Dél kol kas neiöaiökintù prieûasæiùelementui *-na/e nepatekus ì 2-àjì bei refleksyvinì kamienus, dalyjedialektù atitinkama genityviné forma buvo sukurta 2-ajam asmeniui iökamienui *tŠú apofoninio *ta/eu, prijungus prie pastarojo *-e pagal 1-ojoasmens gen. *(men)e: gen. *ta•e/*te•e, o pagal pastaràjì susikúré irgen. refl. *sa•e/*se•e. Kituose dialektuose (periferiniù baltù dialektùvakariniame areale, iö kurio, pagal Maûiulì ir Toporovà, yra iöriedéjusiosvakarù baltù ir slavù kalbos) atitinkama 2-ojo asmens genityvo formabuvo sukurta panaudojus kamienà *te (apofoniökai *ta) su *-na/e elementovietoje prilipdytu elementu *-bh- bei tuo paæiu galiniu *-e pagal 1-ojoasmens genityvo formos finalè: *tabhe/*tebhe resp. gen. refl. *sabhe/*sebhe.

Greta naujosios gen. *mane/*mene buvo tebevartojamos ir sino-niminés nenom.(= gen./dat.) *mei, nenom.(= gen./acc.) *me, o kadangiformù *ta•e/*te•e, *sa•e/*se•e ar *tabhe/*tebhe, *sabhe/*sebhe atsiradimasgreta formos *mane/*mene savaime reiöké naujo kamieno *man-/*men-abstrahavimà, atsirado ir kontaminuotù naujù formù: dat. *manei/*menei,(dalyje dialektù) acc. *mane/*mene (slavù forma gen. ìåíå galéjo patektiì akuzatyvà ir dél sintaksiniù prieûasæiù).

Reikia vél ir vél pabréûti, kad ìvardûiù deklinacija formavosisavo keliais, daiktavardûiù deklinacijos formavimosi veikiama, nespagrindinés prieûastys, kurios lémé daiktavardûiù linksniavimo per-tvarkymà, buvo semantinés sintaksinés, susijusios su kalbos sandarosevoliucija nuo neakuzatyvinés tipologijos ì akuzatyvinè. Asmeniniaiìvardûiai priklausé tik fientyvù semantinei klasei, nes reiöké ko-munikantus, todél joks sintaksinis jù suprieöinimas, daiktavardûiuosevéliau iöriedéjès ì nominatyvo—akuzatyvo prieöprieöà, kalbos sandaroskitimo pradûioje buvo neìmanomas. Jù posistemis paprasæiausiai derinosiprie struktúros, kuri, juos aplenkdama, vystési daiktavardûiuose. Todél,kai dél daiktavardûiù sistemos poveikio ir jù pavyzdûiu, dalyje dialektù

127

1-ojo asmens (resp. 2-jo asmens bei refleksyvo) gen./acc. *mane (nev.balt./sl. *mene!), dat. *manei (ne v.balt./sl. *menei!) pagrindu susikúréatitinkamù kamienù neva akuzatyviné forma su nazaliniu formantuacc. *manen (ne v.balt./sl. *menen!) resp. acc. *ta•en/*te•en, *sa•en/*se•en(slavuose neuûfiksuota), ji dél bendrù genityvo—akuzatyvo formos beinenominatyvo (® enklitiniù) formù atsirado ir genityve: gen. *manenresp. gen. *ta•en/*te•en, *sa•en/*se•en (slavuose neuûfiksuota). 1-ojoasmens (resp. 2-jo asmens bei refleksyvo) genityvo formà *mane,abstrahavus kamienà *man-/*men-, tuo tarpu veiké ir atitinkamo kon-sonantinio kamieno *-men daiktavardûiù genityvo forma, dél kuriosatsirado dar vienas 1-ojo asmens (resp. 2-ojo asmens bei refleksyvo)formos dialektinis variantas gen. *manes. Pagaliau pastarojo ir gen. *manenkontaminacijos déka atsirado ir 1-jo asmens (resp. 2-ojo asmens beirefleksyvo) ™suvalkietiökas” gen. *manens.

Iö daiktavardûiù atéjo ir polinksnis *-pei > *-pie > *-p(i). Kaipkalbéta, postpoziciniù vietininkù paradigmatizacija — gana vélyvas (porytù baltù dezintegracijos) dalykas. Ilgà laikà 1-ojo asmens (resp. 2-ojoasmens bei refleksyvo) dat. *manei (/*mani pagal konsonantinì kamienà)turéjo atlikti ir neparadigminio ™lokatyvo” (resp. ™adesyvo”) funkcijas.Besijungiant prie öios formos polinksniui *-pei, atsirado 1-ojo asmens(resp. 2-ojo asmens bei refleksyvo) ades. maniep (i) /manip(i), kuris déladess. tamp(i) poveikio véliau kai kur ìgavo ir formà manimp(i).

Kaip kalbéta, prieö polinksnio *-pei prisijungimà prasidéjo inten-syvesné rytù baltù dialektù dezintegracija. Jau po to vyksta öiuolaikiniùparadigmù susiformavimas, ìvedant ì negimininiù ìvardûiù paradigmasinesyvo, instrumentalio, ilatyvo ir alatyvo formas daiktavardûiù para-digmù pavyzdûiu (ko gero, net kartu su jomis). Kaip minéta, iki susi-formuojant paradigminiam inesyvui, jo funkcijà atliko neparadigminis™loc.” *manei/i, vartotas ir adesyvo reiköme. Pastarojo reliktai — adess.manik Gervéæiuose, pl. músuk Gervéæiuose, Öumske, kur -k tikriausiatapatu encl. -gu, -gi (plg. adess. pl. mus÷g DP 3498).

Ìdomu, kad paradigminis adesyvas susiformavo anksæiau, neguparadigminis inesyvas, nes panaöiai kaip ir jam pagrindà sudarèsneparadigminis ™lokatyvas”, jis dar gerokà laikà galéjo reiköti ir inesyvà.Tai paliudija senieji raötai: Tas kraus tavip bràgus e²ti MK 5612 (tavip‘tavyje’), Er nede=ge ²chirdis mu²u mu²ip BP II 198 ‘Nonne cor nostrumardens erat in nobis’ Lk 24 : 32, id t ÷awimp giwi butumbim ‘byÍmy w to=biew to=biew to=biew to=biew to=bie‰ ywi byli’ PK 13210, A¹ e²mí T-wiep’ / ir T-was maní ÷p DP 25911 ‘Ego in

128

Patre, et Pater in me est’ Jn 14 : 10, 11, mu²pi paµio²e rundasi ‘w nasw nasw nasw nasw nasÍámych nayduie Íie’ PS II 605.

Pastarasis pavyzdys (múspi paæiuose) rodo, kad negimininùìvardûiù deklinacijos paradigmos savo raida atsiliko ir nuo visù kitùìvardûiù (paæiuose), kurie éjo kartu su daiktavardûiais:

tiems patiems linksniams reikötigimininiai ìvardûiai galéjo vartoti! skirtingù linksniù fleksijas !

Öi aplinkybé itin krinta ì akis nagrinéjant daugiskaitos formas.Jose ryöki linksniné fleksijù sinonimija (pvz. gen., dat., acc., instr. -mus,-mis, -mi ar pan.) liudija jas besilipdûius prie vieno linksniù atûvilgiupoliseminio nenominatyvinio kamieno. Minéto adesyvo atveju paliudytaslabai archainis poliseminis nenominatyvo kamienas mús. Kauniökiai irvilniökiai vartoja gen. pl. mýs, jýs, o tai gali búti dél vienokios ar kitokiosnefonetinés prieûasties sutrumpintos formos (plg. Zinkeviæius 1966,114), nors öiaip gen. pl. mýs, jýs pasitaiko ir tose tarmése, kuriosevienskiemeniù ûodûiù akútas néra patyrès metatonijos, pvz., Liubave(fem. instr. sg. tƒàj, acc. pl. t ƒàis), Adutiökyje, Tvereæiuje (instr. sg. t ƒuo,acc. t ƒuos), Öakynoje (instr. t ƒàj). Taæiau apie Mauruæius—Garliavà yravartojamos gen. pl. mþs, jþs su metatonija, kuri lyg ir rodo, kad öiosformos iö pat pradûiù buvo vienskiemenés (kad priegaidé kaûkodélpriderinta prie nom. pl. jþs, néra itin ìtikinamas spéjimas). Svarbiausia,kad Dieveniökiù önektoje yra vartojama forma gen. pl. m§s (Lipskiené—Vidugiris 1967, 199), kuri tegali búti kilusi tik iö *mýs, bet niekaip neiö *mýsù. Be to, senuosiuose raötuose uûfiksuotas ir dat. *mús: meylingaymus duo²i ²awe ‘iƒ¸ Íiê ták •áÍkáwie dawaÿ nananananammmmm ’ PK 1287. Kad tai galbútnéra korektúros klaida, pasako latviù kalbos dat. m°us Lizume, Cirgaliuose,Palsmanéje, Tirzoje, Méryje, Birzgaléje, Vecpiebalgoje, Jaungulbenéje,Druvienoje, Andrupinéje kt., kurio atsiradimà Endzelynas pusiauabejodamas (™varbút rad`s, piem., k`ds”) bando aiökinti pagal lygtì suvienaskaita (Endzelïns 1951, 515). Kaip kalbéta, s. sl. dat./acc. íû <*nòs, o tai remia spéjimà, kad nenom.*nòs eventualiai galéjo egzistuotiir rytù baltù dialektuose: *n#òs ³ *nýs ³ mýs.

Daiktavardûiù deklinacinei sistemai persitvarkant naujo tiposintaksiniams santykiams perteikti, negimininiù ìvardûiù sistema ilgàlaikà dar galéjo iösiversti su dviem—trimis formomis, iö kuriù viena (pvz.*mes) buvo asocijuojama su nominatyvo linksniu, kita (pvz. *n#ò-s) — su

129

visais kitais linksniais. Kalboje vykstant paradigmù unifikacijai, prie topaties kamieno (pvz. dat./acc./instr. *n#ò-) galéjo búti sporadiökai lip-domos skirtingù linksniù fleksijos (pvz. dat. *-m#ò, acc. *-ns, instr. *-m# ï ),kúrési ir asociacijos su daiktavardûiù deklinaciniais kamienais — plg.man‡es pagal öun‡es ar öakninio balsio asociacijà su kamiengaliu -u beitrumpéjimà (³ *ným# ï s ³) *múm# ï s ³ *mum# ï s pagal *súnum# ï s.

Kadangi greta galúnes dat. *-m#òns, instr. *-m# ï s prisijungusiosöaknies dat./instr. *ný- dar buvo vartojama ir (enklitiné) forma nenom.*nýs³ mýs, tai forma *ným# ï s ³ *múm# ï s galéjo búti pavartota datyvo reiköme,o forma *ným#òns ³ *múm ƒuo(n)s — instrumentalio reiköme, véliau (po acc.*-#òs virtimo acc. *- ƒuos) — ir akuzatyvo reiköme.

Taigi ne tik visi baltai, bet net ir rytù baltai niekad néra turéjènom. sg. $ö, gen. sg. man…ès, dat. sg. mán, acc. sg. man‡e, instr. sg. manim‡ç,loc.sg. manyj‡e, nom. pl. m…es, gen. pl. mýsù, dat. pl. m§ms, acc. pl. m§s,instr. pl. mum‡çs, loc.pl. mumys‡e tipo ™suvalkietiökos” paradigmos, t.y.NIEKAD NETURÉJÈ PARADIGMOS nom. sg. *eë-, gen. sg. *mane…ns,dat. sg. *m$nei / i, acc. sg. *man‡e, instr. sg. *manim‡ç, loc.sg. *mani-n,nom. pl. *m‡es, gen. pl. *n#òsòn, dat. pl. *n#òm#òns, acc. pl. *n#òns,instr. pl. *n#òm#ïs, loc. pl. *n#òm#ïs-n . Tiek lietuviù literatúrinés kalbosnegimininiù ìvardûiù paradigmos, maûdaug búdingos vakarù aukötaiæiùkauniökiù paprúsés (Öeöupés upyno) önektù zonai, tiek labiau unifikuotosir linksniavimo galúniù atûvilgiu ™nelogiökos” tarminés paradigmos yrasusiformavusios dél unifikacijos procesù bei palyginti neseno, skirtingaislaikotarpiais vykusio galúniù skolinimosi iö daiktavardûiù. Taipakankamai aiökiai rodo tokie tarmése labai paplitè atvejai, kaip galúniù,kurios daiktavardûiuose vartojamos, pavyzdûiui, datyvo linksniui (plg.mumus), pavartojimas instrumentalio ir akuzatyvo linksniams, ar tù,kurios vartojamos instrumentalio linksniui (plg. mumis), pavartojimasdatyvo ir net akuzatyvo linksniui. Lygiai tà patì liudija ir senieji raötai.Mat neturédami daiktavardûiams búdingù semantiniù opozicijù(fientyvai—inertyvai, animata—inanimata t.t.) su jas ûyminæiais formantais(plg. nazalinì formantà), nuo kuriù prasideda daiktavardûiù deklinacijosraida, asmeniniai ìvardûiai turéjo derinti du nominatyvo ir nenominatyvokamienus bei (iö pradûiù tik vienaskaitoje) vienà nenominatyvo ™datyvinì”kamienà prie naujos daiktavardûiù linksniù sistemos. Tai buvo daromalipdant atitinkamas fleksijas prie visiems nenominatyvo linksniamstinkanæiù kamienù, daûnai paraleliai turéjusiù tuos paæius enklitikus

130

keliuose linksniuose. Öitokia negimininiù ìvardûiù raida keistai primenaveiksmaûodûio II galúniù serijos raidà. Juk (nors ir dél diametraliaiprieöingos semantinés prieûasties — II serijos ™veiksmaûodûio” kamienaibuvo tik inertyvai, o negimininiai ìvardûiai — tik fientyvai) öi serija iöpradûiù turéjo búti defektuota, vadinasi, jos paradigma kúrési I serijospavyzdûiu. Tai dar kartà rodo, kad indoeuropieæiù gramatinés sistemosraida negali búti suvokta atsietai nuo kalbos sandaros kitimoproblematikos.

Latviù kalba

Kas pasakyta apie lietuviù kalbà tinka ir latviù kalbai, osvarbesnieji latviù tarmiù faktai irgi yra paminéti. Apie tokias specifineslatviökas formas, kaip ne be u-kamieno vienaskaitos genityvo fleksijosìtakos atsiradusios rytù dialektù gen. pl. my°usus, jy°usus, galima tarti tàpatì, kà ir apie lie. mumaµs tipo formas: deklinacijos istorijai öie akivaizdúsnaujadarai néra reikömingi (ûr. anksæiau). Kas kita — latviù gen./dat./acc./™instr.” manim, tevim, sevim. Öiù plaæiai paplitusiù dialektizmù vietanegimininiù ìvardûiù deklinacijos sistemoje panaöi ì nemaûiau ìdomiùgen./acc. m$ni /man‡ç, t$vi /tav‡ç, s$vi /sav‡ç vietà lietuviökoje sistemoje.

Norint kildinti manim tipo formas bútinai iö ™lietuviöko” instr.*manimi, vargu ar galima pateikti geresnì aiökinimà, negu Endzelyno:™Pradûioje öios formos buvo vartojamos, ûinoma, tik su instrumentalioprielinksniais, bet véliau, vienaskaitos instrumentaliui sutapus suvienaskaitos akuzatyvu visose kitose paradigmose, — ir su akuzatyvoprielinksniais/.../ Kadangi formos manim, tevim, sevim jau nebebuvovartojamos be prielinksniù, jos pasirodé ir su genityvo prielinksniais.Ypaæ lengvai tai ìvyko tose tarmése, kuriose formos mani, tevi, sevi resp.man, tev, sev /.../ vartojamos ne vien tik kaip akuzatyvinés (ir instru-mentalinés), bet ir kaip genityvinés: kaip pvz. ar mani greta (senesnio)ar manim, taip ir tuo paæiu pavyzdûiu nuo manim greta senesnio nuo manit.t.” (Endzelïns 1951, 630—631).

Deja, öitaip suprantant, ™instr.” manim, tevim, sevim pavartojimasdatyvo reiköme pasidaro mìslingas, ir Endzelynas tik pamini öì keistàfaktà (ten pat, 509—510), apsiribodamas gan netikétu jo gretinimu su lie.m…anim néra = neturiu, nors pastarasis pavyzdys, be abejo, ne datyvinis,bet adesyvinis (= manimp). Tuo tarpu formoje dat. manim galima ìûiúrétitokià pat ™búdvardinio” elemento -m invazijà, kaip ir vyriökosios giminésdaiktavardûiù vienaskaitos datyve: manim — vïram. Kaip ûinia, latviöka

131

datyviné maskulinizacija aprépia net ir º-kamienius asmenvardûius(Skalbem), vadinas, yra totalinio pobúdûio. Nors asmeniniai ìvardûiai irneturi giminés kategorijos, datyvinio -m invazija negaléjo jù nepaliesti.Teko girdéti iö paæiù latviù, neva dat. manim — ™vyriökosios giminés”forma greta ìprasto dat. man (öitaip aiökino nuo Limbaûù kilès manovelionis draugas senas rygietis Ferdinandas Lacis).

Antra vertus, latviù kalboje néra jokiù fleksijos instr. sg. *-mipédsakù net ir i-kamieno daiktavardûiuose, todél aiökiai paliudytosdatyvinés formos manim (plg. su tais paæiais prielinksniais nuo manim,pie manim ir dat. nuo tam, pie tam) tapatinimas su lietuviù kalbos instr.manim‡ç, kad ir néra neìmanomas, vis délto rizikingas. Bent Endzelynospéjimas téra tik spéjimas, bet ne ìrodymas. Jei formù manim, tevim, sevimpagrindà sudaro nenom.™dat.” *mani, *tevi, *sevi, tai ir prielinksniùvartojimo raidà galima visai kitaip interpretuoti: nenom.*me, *mei suvisais prielinksniais ® gen./acc. *mane su visais prielinksniais, gen./dat./acc. *mani su visais prielinksniais ® gen. *manes, *manens su visaisprielinksniais, iöskyrus akuzatyvinius, gen./dat./acc. *mani, *manim suvisais prielinksniais, bet acc. *mane, *manen su prielinksniais *p`r, *uz.

Öiaip néra neìmanoma ir tai, kad dialektai, véliau suformavèlatviù kalbinì arealà, formantù ™dat.” *-m#ò, ™instr.” *-m# ï vietoje iö patpradûiù yra turéjè tik vienà formantà ™dat./instr.” *-m# ï , kuris ir buvonaudojamas kaip datyvizatorius.

Analizuojant negimininiù ìvardûiù galúniù linksninè polisemijà,buvo suminétos lietuviù rytù ir pietù aukötaiæiù paradigminés formos,tarp kuriù yra posesyvinis-atributyvinis ir neposesyviniai daugiskaitosgenityvo variantai. Atkreiptinas démesys, kad ™neìprastos” genityvoformos búdingos tik su kitais linksniais susijusiems kamienams, o patigenityviné jù reikömé néra posesyviné. Posesyviné-atributyviné forma*mýsù yra paliudyta praktiökai visur. Dél tokio ide. gen. pl. *-ònuniversalumo öi forma yra iöskirtiné ir kitais atûvilgiais. Simono Grúnavo™Tévreizés” tekstas leidûia spéti, kad iö visù baltù negimininiù ìvardûiùformù 1-ojo daugiskaitos asmens genityvas, padarytas iö nenominatyvokamieno *n#òs ir öios fleksijos (*n#òsòn), buvo maûiausiai judinamas:keiæiant inicialinì *n- inicialiniu *m-, daugiskaitos 1-ojo asmens genityvoforma ilgiausisai iöliko su inicialiniu *n-. Nors öios ™Tévreizés” leksikapasiûymi latviù kalbai búdingais ûodûiais (debess vs. lie. dang§s, pr.dangus, er ‘ir’ vs. pr. ast), W. Schmidas yra linkès laikyti öì tekstà kuröiöku

132

(Schmid 1962). Jame yra paliudyta tokia 1-ojo daugiskaitos asmensnenominatyvo linksniù paradigma: gen. nußen — dat. mumys — acc. munis(*muins < *muns ?). Savaime aiöku, kad inicialinio *n- pakeitimas inicialiniu*m- nebútù ìvykès vien tik dél inicialinio *m- nominatyvo formoje (pvz.nei prúsù, nei slavù kalbose jis neìvyko). Öì procesà turéjo skatintiregresyviné asimiliacija n¬m po daiktavardiniù fleksijù *m#ò-, *-m# ï invazijos.Prúsù kalboje 1-ojo ir 2-ojo asmenù ìvardûiuose daiktavardiné fleksija,matyt, iö pradûiù (akuzatyve véliau?) pasirodé tik viename linksnyje,o todél ir ™savo vietoje” — plg. dat. noúma(n)s, ioúma(n)s. Rytù baltuoseminétos fleksijos pateko dar ì instrumentalì, leisdamos abstrahuoti kamie-nus *ným-, *øým-, bet posesyvinis genityvas iölaiké kamienus *nýs-, *øýs-.Bútent æia, t.y. 1 pers. pl. gen. *nýs- regresyviné asimiliacija ir negaléjoveikti, todél ir inicialinis *m- galéjo búti ìvestas tik pagal analogijà suvisais kitais linksniais, vadinas, véliausiai.

Prúsù kalba

Nubréûtoji rytù baltù vienaskaitos 1-ojo asmens ìvardûio formùistorija, kamieno *men- abstrahavimas, veræia daryti iövadà, kad pr.dat. mennei, tebbei, ²ebbei galéjo rastis tik jau susiformavusio gen. *mene,*tebe, *sebe pagrindu. Kad prúsai turéjo turéti gen. *mene, *tebe, *sebe,netiesiogiai rodo izomorfiné slaviöka paradigma:

Prúsù S. slavù

nom. sg. toú < *tú òû < *tú

gen. sg. ? òåáå < *tebe

dat. sg. tebbei < *tebei òåáº < *tebe/oi

acc. sg. tien < *ten ò- < *ten

— slaviökà (o dél to ir prúsiökà) acc. ì-, ò-, ñ- ìprastà rekonstruoti*mºn, *tºn, *sºn, pagal... s.i. ÎÞÎí m`m, HÕÞÎí tv`m.

Öios prúsiökos e-vokalizmo negimininiù ìvardûiù akuzatyvoformos katekizmuose raöomos mien, tien, sien su i prieö e. Kad taipriebalsio minkötumo ûenklas, aiöku iö daugelio kitù paraöymù, visùpirma - vienaskaitos akúzatyvo galúnésé, pvz. ²emmien III 10527 ‘ûemè’,arrien III 892 ‘javus’, taip pat kitais atvejais, pvz. kai néra etimologinio*ø : giºidi III 838 ‘laukia’, Plieynis E 38 ‘plénys’. Öi ypatybé atspindi ilgospaûinties su lenkù raöyba tradicijà. Sudétingiau suprasti, kodél

133

minkötinamasis i niekad neraöomas jungtuko sen atveju. Pirmiausia,priebalsiù minkötumas ûymimas anaiptol ne visuomet (plg. tà patì ûodìgºide III 859). Be to, búta ir tam tikros nevokiökù tekstù raöymo tradicijos,net prúsiökù rankraötiniù tekstù raöymo tradicijos. O æia, be abejo, veikéir lenkù raöybos ìtaka (plg. le. siè). Pagaliau, reikéjo ir atskirti paraöytusûodûius ‘save’ (²ien) nuo ‘su’ (²en), nekalbant apie paties ûodio sen ‘su’tarimo ypatumus (dél to V. Maûiulis turi savo aiökinimà).

Maûiulio nuomone, prúsù genityvai mai²ei, twai²e, ²wai²e yra kilèiö savybiniù gen. *majase, *tvajase, *svajase. Patys savybiniai ìvardûiaimais, twais, swais, kaip ir atitinkami s. sl. ìîè, òâîè, ñâîè, yra sudarytipagal tematinè deklinacijà: nom. sg. *majas, *tvajas, *svajas. Kamieno*maja- öaknis tikriausia yra apofoninis enklitiko (¬ nenom.) *mei variantas*mai, o kamienù *tvaja-, *svaja- öaknys — kilè iö atitinkamù *tai, *sai,kontaminacijos su öaknimis ta/eu-, sa/eu-, (plg. tematizuotus rytù baltùsavybinius tava-, sava-, kuriù kilmé, be abejo, yra susijusi ir su gen. *tave,*save).

Visa tai rodo, kad prúsù kalba turéjo turéti ir slaviöko tipo i-vokalizmo atoniniù enklitikù (matyt, nenominatyvo formos liekanù)dat. ìè < *mei, òè < *tei, ñè < *sei atitikmenis. — plg. dat./acc. mi, ti, silietuviù kalboje. Kad toks atitikmuo — i-vokalizmo pilnojo apofonijoslaipsnio 2 pers. ™dat.” *tai — yra paliudytas Simono Grúnavo ûodynélyje(Dam thoi [*d`mai tai ?] GrG 90), jau yra kalbéta. Todél visai logiökarekonstruoti ir pr. 1 pers. dat. mìm III 10715 kaip nenom.(® encl.) *maidatyvizacijà. Vadinas, prúsù kalboje egzistavo ir atitinkamos formos™dat.” 2 pers. *tai/*tìm, refl. *sai/*sìm. Taigi pr. ²en mìm III 7919 = gr.sÆn moi.

Greta refleksyvo formù su pilnuoju i-vokalizmo apofonijoslaipsniu buvo ir nulinio laipsnio formù, kurios yra paliudytos IIIkatekizme: -²i 4x, -²in 9x. Pastaroji yra formantu -n akuzatyviökaisukonkretinta forma pagal acc. ²ien (32 x). Öios i-vokalizmo nuliniolaipsnio formos pasitaiko tiktai kaip refleksyvinio veiksmaûodûiosangràûa, todél nulinio laipsnio 2-ojo asmens tin 1x III 10715 greiæiausiayra korektúros klaida vietoj tien, nes pasakyme As imma tin ‘Jch nemedich, aö imu tave’ ûodis ‘tave’ yra toks pat refleksyvinio ìvardûioakuzatyvas, kaip ir en ²ien ²ups Swints III 491 ‘an ihm Íelbs heylig, savyjepats öventas’, prºi ²ien imlai III 5713 ‘¸u Íich neme, prie savès imtù’, ºn=²ienIII 658—9 ‘in Íich, savyje’ t.t. — néra né vieno atvejo, kai refleksyvinio

134

ìvardûio akuzatyvas (ne sangràûa!) bútù iöreikötas ne e-vokalizmo, betnulinio laipsnio i-vokalizmo forma. Galima spéti, kad prúsù kalbojesangràûa buvo tik *-si, o jos pakeitimas acc. *sen — vokieæiù kalbos(kurioje néra skirtumo tarp veiksmaûodûio sangràûos ir refleksyvinioìvardûio akuzatyvo) ìtakos rezultatas. Formantu -n kuzatyvizuotasangràûos forma *-sin rodo, kad acc. *sen pavartojimas *-si vietoje buvotikras gyvosios prúsù kalbos reiökinys (ne ™vokieæiù klaida”).

Prieûastis, dél kurios daugiskaitos 1-ojo asmens ìvardûioinicialinis nenominatyvo formù priebalsis n- rytù baltù buvo pakeistasnominatyvo formos inicialiniu m-, yra atskleista kalbant apie latviökasformas. Prúsù kalboje regresyvinés asimiliacijos galimybé buvo tikvienoje datyvo formoje númans, todél öaknies priebalsio pakeitimasneìvyko. Bet jei prúsù kalbos negimininiù ìvardûiù izomorfizmasslavù negimininiams ìvardûiams leidûia suponuoti pr. ™dat.” sg. *mai,*tai, *sai = sl. ìè < *mei, òè < *tei, ñè < *sei, tai ir daugiskaitoje turéjobúti formù, atitinkanæiù sl. dat./acc. íû < *nòs, âû < *•òs. Prúsùkalboje tai turéjo búti ™dat.” *nas, *•as (su atoniniu *ò > *` > *a —ûr. anksæiau) greta paradigminiù acc. *nas, *•as. Kadangi ir prúsù,kaip ir rytù baltù, negimininiù ìvardûiù paradigmos formavosi paskuidaiktavardûiù paradigmas, ir todél formos su paskolintomis daikta-vardinémis fleksijomis tebuvo tik naujové lyginant su senomis (ìatoniniù enklitikù klasè iöstumiamomis) nenominatyvo formomis, taiparalelinis pr. dat./acc. *nas, *•as vartojimas leisdavo formomsdat. númans, júmans eventualiai atsidurti ir akuzatyve. Po to, kai pr.acc. *nas, *•as buvo perdirbtos ì pr. acc. *nans, *•ans pagal a- ir `-kamieno daiktavardûiù daugiskaitos akuzatyvà, prúsù acc. *nans buvopagal nominatyvo mes inicialinì priebalsì m- perdirbta ì mans déldviejù prieûasæiù: 1) fonetinés dviejù n formoje acc. *nans disimiliacijos,2) eventualiai akuzatyviökai vartojamos formos dat. númans fleksijos-mans panaöumo ì akuzatyvo formà.

Jei öie samprotavimai teisingi, tai pr. acc.pl. mans neturi niekobendra su rytù baltù acc. pl. lie. m§s, la. mús.

Prúsù dat. númas, júmas reikia pripaûinti archainémis, formantu-s pluralizuotomis dualinémis/pluralinémis formomis — plg. lie. m§ma,j§ma, kurios turi daugiskaitos datyvo arba datyvo/akuzatyvo/instrumentalio reikömè rytù aukötaiæiù önektose, bet yra iölaikiusiosdualinè (genityvo) reikömè paprúsés vakarù aukötaiæiù önektose.Svarbu, kad jos buvo dualinés ir Prúsijos lietuviù önektose. Zinkeviæius

135

laiko jas senoviniais dviskaitos datyvais, gavusiais genityvo reikömèiö konstrukcijù su prielinksniais, seniau reikalavusiais datyvo, betimtas vartoti su genityvu (Zinkeviæius 1966, 234, 306).

Kaip kalbéta, prúsù kalbos medûiaga neduoda pagrindo rekon-struoti daugiau kaip keturis paradigminius linksnius, kurie ir paliudytikatekizmùose. Greta paradigminiù formù búta archainiù neparadigmi-niù adverbialiniù dariniù, plg. ”loc.” bïtai, en ²te²mu wirdai, ²en wi²²ans²waieis pan. (ûr. p. 120 t.). Vienas ìdomiausiù tokiù dariniù Maûiulioatskleistas nagrinéjant E. Mikalauskaités 1938 m. paskelbtà fragmentinìrankraötinì ‘Téve músù’ tekstà Towe N¾u²ze kås e²²e andangon² ¾vn ² wyntin² .Kadangi öioje nuotrupoje néra ìprasto ûodelio thu (™der du bist imHimmel”), Mikalauskaité padaré iövadà, jog versta ne iö vokieæiù,bet iö lotynù kalbos. Iö tikrùjù, prúsù ûodis andangon² ¾vn yra daugi-skaitinis, atitinkantis lotyniökà in coelis. Maûiulio nuomone, ûodyjeandangon² ¾vn yra suplakta inesyvo reiköme vartota ilatyviné konstrukcijapraepositio cum accusativo *{en danguns} ‘ì dangus’ su prieveiksmi-niu ™loc.” *dangusu ‘danguose’. Gale dar pridétas, ko gero, ilatyvinis-n. Öitai parodo, kad ™ne tik rytù, bet ir vakarù baltai (prúsai) taippat turéjo u-kamienè ™loc.” (pl.) *-usu, vadinasi, ir i-kamienè ™loc.”(pl.) *-isu. O visa tai /.../ rodo dar ir ötai kà: vakarù baltai galbútturéjo ir `-kamienè ™loc” (pl.) *-`su” (BS, 224—225).

Iö prúsù kalbos gimininiù ìvardûiù æia paminésiu tik rodomàjìstas, kurì vesti iö sinkopuotos rytù baltù tipo formos *sitas (Rosinas1988, 208) nevertétù vien todél, kad sinkopé prúsù kalboje apskritaidaug retesnis reiökinys, negu rytù baltù kalbose. Jei öis ìvardisnesinkopuotas rytù baltù kalbose (juk ir latviù kalboje galéjo nomina-tyvo pagrindu atsirasti lengvai iötariama forma su inicialiniu s-), kaipgi jis pasidaré sinkopuotas prúsù kalboje net ir (beje, labai vélyvo)artroido atveju?

136

III DALIS

BALTÙ VEIKSMAÛODIS

Baltù veiksmaûodûio kamienù semantiné klasifikacija

Bendros pastabos

Prezentinio kamieno atûvilgiu baltù kalbù veiksmaûodûiaiesti öakniniai atematiniai, öakniniai tematiniai a-kamieniai, jotaciniaiöakniniai tematiniai øa-kamieniai, pusiau tematiniai ‹ ï- ir `-kamieniai1,priesaginiai jotaciniai `øa-, ºøa-, ‹ ïøa-kamianiai, priesaginiai in‹`- ir inºøa-kamieniai.

Per pastaruosius deöimt metù sinchronistù ir diachronistùdémesio centre atsidúrus baltù a- ir øa-kamieno veiksmaûodûiams(Jakuliené 1985, 1986, 1988, Karaliúnas 1987), pusiau tematiniaikamienai tebelieka tyrinéjimo periferijoje. Turint galvoje tipiökaibaltiökà papildomàjà distribucijà tarp tiktai prezentiniù a-, øa-kamienùir tiktai preteritaliniù º-kamienù (plg. lie. v…eda : v…edé), i-kamieniamsesant tik prezentiniams, ypatingo démesio verti prezentiniai irpreteritaliniai `-kamienai (plg. lie. mi…rko), slepiantys paslaptingà ryöìsu `øa- ir ‹ ïøa-kamienais (plg. lie. d…alo/dalƒoja/dal‡çja) bei i-vokalizmobendraties priesaga (lie. mirkƒyti, dal…yti). Tai, kad ™the origin of the`-flexion has been treated in the scholarly literature in a remarkablyunsatisfactory way” (Kortlandt 1989), pirmiausia veræia atlikti sin-chroninè `- bei gretiminiù (dubletiniù) kamienù veiksmaûodûiùstruktúros semantinè klasifikacijà. Pagal jos principus suklasifikavusûymià dalì likusiù nepriesaginiù veiksmaûodûiù, turés paaiökéti `-kamienui búdingos specifinés reikömés, o apûvelgus öiù kamienùsantykì su jotaciniais `øa-, ºøa-kamienais — `-kamieno diferencinésreikömés. Tuomet galima sprèsti `-kamieno kilmés problemà, ar jisyra keliù ar vieno öaltinio (pastaruoju atveju verifikuojant nuomonèdél vienareikömio formos ir reikömés ryöio — plg. Kury±owicz 1964,t.y. dél ™praes.” mi…rko = ™praet.” mi…rko), o tai ìmanoma tik sukúrusvisos baltù kalbù veiksmaûodûio sistemos susidarymo koncepcijà.____________________________1 Sinchroniniu poûiúriu, kamiengaliai lie. -i, -o yra tapatús tematiniam balsiui,plg. ved§, keli§ ∼ v…edame, k…eliame vs. nƒoriu ∼ nƒorime, dara…u ∼ dãrome.

137

Iösamesné veiksmaûodûio klasifikacija turi remtis tiek jùleksine, tiek gramatine semantika. Bútent su pastaràja pirmiausia yrasusijusi ûodûio forma. Taip, tarkime, lietuviù kalbos o-kamieniaistatiniai rezultatiniai (dél öiù ir kitù sàvokù ûr. Ìvadà) veiksmaûodûiaigali búti tik bendraties -(s)oti, bet niekad ne -yti (plg. kƒyboti, lƒoöoti,ûinƒoti). Kad gramatiné semantiné klasifikacija, t.y. klasifikacija pagalformù reikömes, yra ìmanoma ir atsietai nuo leksinés semantinésklasifikacijos, rodo ir morfemos -si nekonversinai refleksyvai (sakytum,netikrieji refleksyvai), turintys tas paæias reikömes, kaip ir konversiniairefleksyvai, plg. a…unasi : a…una ir a…udosi : x, kur x — nesamas veiksmaûodis®a…udo. Be to, vien tik leksiniù reikömiù klasifikavimas iö esmés reikötùklasifikacinio ûodyno sudarymà.

Antra vertus, semantiné klasifikacija negali búti né vien tikgramatiné. Juk, pavyzdûiui, lietuviù kalbos veiksmaûodûiù rezultatinéreikömé gali búti gramatiöka esant nerezultatyvumo—rezultatyvumoopozicijai (plg. mãto : mãtès), bet gali búti ir grynai leksiné, kai tokiosopozicijos néra (plg. û‡çno = suûinƒojès, l…oöo LKÛ = atsilõöès).

Rekia turéti galvoje, kad `-kamieno veiksmaûodûiù prezentinésformos kiekvienoje baltù kalboje turi automatiökai padaromus prie-saginius preteritalinius atitikmenis. Todél klasifikuojant öiuos veiks-maûodûius visai nebútina nagrinéti preterito kamieno, bet pakankavien tik prezenso kamieno. Taæiau reikia atsiûvelgti ì daûnà prezensokamieno kaitaliojimàsi su priesaginiu `øa-kamienu, taip pat ì nere-guliarius jo santykius su bendratimis lie. -yti ir -oti, la. -ît ir -ât, pr.-ït(-) ir -`t(-).

Darbas parodé, kad rúpimoji semantiné klasifikacija nerei-kalauja atsiûvelgti ì prieödélio suteikiamas reikömes, nes nerasta névieno atvejo, kada prieödéliné forma bútù ìgavusi tokio pobúdûioreikömés pakitimà, kurio nerastume kitù veiksmaûodûiù neprieö-délinése formose, t.y. kada ji bútù praplétusi semantiniù klasiùskaiæiù. Todél prieödélinés formos imamos tik dviem atvejais: arbaneprieödélinis variantas iö viso nevartojamas (bent neuûfiksuotasprieinamuose öaltiniuose — plg. la. iz-sardzît), arba prieödélis charak-terizuoja skirtingà veiksmaûodì (plg. vãlo : pri-vãlo).

138

Formaliosios baltù veiksmaûodûio klasés (`-kamienas)

Gramatikos darbuose veiksmaûodûiù semantika apraöomakartu su formaliomis priemonémis, suteikianæiomis jiems vienokiàar kitokià reikömè. E.Jakaitiené (1973), pavyzdûiui, teigia, kad darybi-né morfema -oti a) vartojama veiksmaûodiniams ir vardaûodiniamsvediniams sudaryti, b) suteikia veiksmaûodûiui iteratyvumo, búsenos,transformacijos, eksperiencijos reikömes; kad darybinés morfemos -yti alomorfai -dyti ir -styti a) vartojami veiksmaûodiniams vediniamssudaryti, b) suteikia veiksmaûodûiui iteratyvumo reikömè, o -dyti darir suteikia kauzatyvumo reikömè.

LKG, skirstydama veiksmaûodûius ì pirminius bei antrinius,irgi sieja darybà su vienokia ar kitokia reiköme.

Norint atlikti *à-kamieniù veiksmaûodûiù semantinè klasifika-cijà, bútina atsiûvelgti ì jù formalià struktúrà ne vien dél p „elno/p „elnijatipo paralelizmo, bet ir dél to, kad tokiu atveju turime visai skirtingasinfinityvo priesagas (plg. lie. -yti : -oti), galinæias atstovauti skirtingomsleksinéms reiköméms.

Kaip sakyta anksæiau, veiksmaûodûiù skirstymas ì pirminius irantrinius öiame darbe nereikalingas. Pritariu ir J a k a i t i e n e i (1973),kad ™toks skirstymo kriterijus ne visada leidûia tiksliai atspindétitikruosius dabartinés kalbos ûodûiù darybinius ryöius: yra nemaûaveiksmaûodûiù, kurie, ir neturédami priesaginio formanto visosepagrindinése formose, yra aiökiai padaryti iö kitù ûodûiù, pvz.,braidƒyti, bra…ido, bra…idé yra padarytas iö br‡çsti, br‡çdo; mirksƒoti, mi …rkso,mirksƒojo "búti ìmerktam" — iö mi…rkti. Antra vertus, kurie ne kurieveiksmaûodûiai, iölaikantys priesagà visose pagrindinése formose,neturi aiökaus darybos pamato, negali búti laikomi iövestiniais. Reikiapaûyméti, kad tokiù veiksmaûodûiù dabartinéje lietuviù kalboje yralabai daug, pvz., ad ƒyti, band ƒyti, raö ƒyti, bij ƒoti, ieök ƒoti ".

Öiame darbe `-kamieniai veiksmaûodûiai klasifikuojami forma-liai pagal darybinius poûymius ir pagal nedarybinì morfologinì poûymì— nekonversinio refleksyvo formanto buvimà ar nebuvimà. Kadangipastarasis poûymis negali búti identifikuotas tik formaliai (sangràûàturi ir visi konversiniai refleksyvai), bet reikalauja semantinés analizés(ar refleksyvas konversinis, ar ne), tai nustatant formaliàsias veiksma-ûodûiù klases apsieinama be jo, jis naudojamas tik semantinés veiks-maûodûiù klasifikacijos metu.

139

Klasifikuojant veiksmaûodûius pagal jù darybà, ypatingàreikömè turi gausios paralelinés (dubletinés) formos, nes, norskiekvieno jù varianto atvejù skaiæius ir maûas, jos sudaro visùformaliùjù klasiù daugumà. Tos formos pasiûymi vienoda arbaskirtingomis bendratimis (kaip minéta, nagrinéjimo pagrindu visurimtos prezentinés formos). Ì bendratì atsiûvelgiama, jeii pastebimasryöys tarp vienokiù ar kitokiù bendraæiù ir tam tikrù dubletùgrandinés. Öiaip skirtingos bendratys dar ne pagrindas kalbétiapie skirtingus veiksmaûodûius, nes jos automatiökai eina suìprastomis prezenso formomis. Pvz., dãlo /dal‡çja bei dalƒoja — anaiptolne du (bendraæiù dalƒyti ir dalƒoti) (juo labiau — ne trys) veiksmaûodûiai,bet, be abejo, vienas. Veiksmaûodûio forma dalƒoja taip santykiaujasu dãlo, kaip sáugoja su sáugo, ir skiriasi nuo dálo ne daugiau, negu dal‡çja.Jei dãlo/dal‡çja — paralelinés (tarminés) formos, tai kitokia bendratisneturi kliudyti ir dalƒoja laikyti paraleline forma.

Ûinoma, tam tikri dubletai turi semantiniù atspalviù arba netir visai kitokià reikömè. Todél, klasifikuojant semantiökai, tokie dub-letai patenka ì skirtingas semantines klases ir arba laikomi to patiesveiksmaûodûio variantais (pvz. skirtingù Aktionsart atveju), arbavisiökai skirtingais veiksmaûodûiais (öiuo atveju jie nelaikomi dubletaisnet ir klasifikuojant formaliai).

Darbe neatsiûvelgta ì tai, ar dubletai vartojami sintopiökai(ir sinchroniökai), ar yra skirtingù tarmiù (o imant senuosius raötus— ir laikù) reiökinys. Juk pirmiausia reikia nustatyti, kokiu kamienugali búti realizuota viena ar kita öaknis — tolesnéje tyrinéjimo pakopojereikés iötirti öiù baltiökù modeliù atsiradimo prieûastì, sugretinanttiek skirtingose vienos baltù kalbos tarmése, tiek skirtingose kalboserastus variantus (plg. lie. pe¿no/pe¿nija — la. p‡elnµ). Kadangi didûiulé`-kamieno veiksmaûodûiù dalis bent rytù baltù kalbose turi bendratìsu ï (plg. lie. klausƒyti — la. kl$usît, pr. galbút giwït, nes klausiton yraºøa-kamieno), darosi ìdomús visi kamiengaliù -` ir -i/-ø kaitaliojimosiatvejai, kaip antai lie. -o/-ija (pe¿no/pe¿nija), -o /-ia (la…nko/ la…nkia), -o/-i (striokso/ striƒoksi), la. -a /-µ (c‡çena /c‡çenµ), -` /-ø` (maîga /maîdza), o kartuir bendraties lie. -yti, la. -ït veiksmaûodûiai su kamiengaliais lie.-ia (grimzdûia), -ija (ka …ulija), la. -ø` (draca), -ïja- (gâzµ ). Lietuviù kalbojepasitaiko ir bendraties -éti `-kamieno veiksmaûodûiù (káito, privãlo).Bendraæiù lie. -yti, la. -ït, lie. -oti, la. -`t `-kamieno veiksmaûodûiaipasiûymi ir kamiengaliù lie. -o /-oja (da…uûo/dáuûoja, sáugo/ sáugoja), la.

140

-a /-` (trimda / trimdã, la…ula / la…ulã) kaita. Visi öie kamiengaliù variantaiæia vadinami (`-kamieniams) gretiminiais. Jiems priklauso ir kamien-galiai lie. -a, -éja, -uoja, -auja, la. -a-, -ºja-, -uoja-, iö kuriù öiame darbeatsiûvelgta tik ì nepriesaginì -a, labai daûnai pasitaikantì tarp dubletiniùformù (plg. lie. tvƒyro/ tvƒyra, la. ûvaksta / ûvakst), tuo tarpu *º-, *ò-priesaginiai kamiengaliù -éja, -uoja, taip pat -auja veiksmaûodûiailaikomi neesminiais ir dubletù grandinése ì juos neatsiûvelgiama, nesjie niekad nesudaro ekskliuzyviniù porù vien tik su *`-priesaginiais(pvz., grandinéje lie. ra…nto —rant‡çja—rant ƒuoja iöskiriamas tik -o/-ija dubletasarba tarm. skãpto — liter. skaptƒuoja nelaikoma dubletu, ì nagrinéjimàìtraukiant tik skãpto).

Lietuviù kalba

Medûiaga imta iö LKÛ ir Lietuviù kalbos instituto LKÛkartotekos.

Lietuviù kalba pasiûymi nepaprasta dubletiniù formù gausa.Formos kãro, kãra, kãri, kãréja, karƒoja, (Zr) karƒuoja turi vienodà

gramatinè ir leksinè reikömè. Populiariausi yra -o/-oja ir -o/-ija dubletai,plg. praes. sáugo/ sáugoja ir pe¿no/ pe¿nija. Iö 3417 iönagrinétù o-, ija- irgretiminiù kamienù lietuviù kalbos veiksmaûodûiù pasitaiké 150 nekom-binuotù su gretiminiais kamienais -o / -oja dubletù, iö kuriù 27kombinuoti su neesminiais éja-, uoja-, auja-kamienais, ir 54 sugretiminiais kamienais nekombinuoti -o /-ija dubletai, iö kuriù 12kombinuoti su neesminiais kamienais. Dar -o /-oja dubletù rastakombinacijose su gretiminiais kamienais: -o/-i/-a/-oja (2, plg. sia…uto—siáuta—siáuti—siaut ƒoja), -o /-a/-oja (3, rõgso—rogsa—rogsƒoja), -o/-i/-oja (7,uûsikëso—uûsikësi—uûsikésƒoja), -o /-i/-ia/-oja (4, klúpo—klþpi—klþpia—klýpoja), -o/-ia/-oja (5, skãbo—skãbia—skabƒoja), tokiù kombinuotù dubletù su -o /-oja — 21. Dubletas -o/-ija dar rastas öiose kombinacijose: -o/-i/-ija(1, di¿bso—d‡çlbsi—d‡çlbsija), -o/-a/-ia/-ija (1, káiöo—káiöa—káiöia—Grû káiöija), -o/-a/-i/-ija (1, æiáudo—æáuda—æiáudi—æiáudija), -o/ia/-ija (6, sýdo—sýdûia—sýdija),-o /-a/-ija (1, tv‡çsko—tv‡çska—tv‡çskija) — 10. Pagaliau yra miöriù kombinacijùsu abiejù tipù dubletais: -o/-ija/-oja (8, dãlo—dal‡çja—dalƒoja), -o/-a /-i/-ia/-ija/-oja (1, kƒoso—kƒosa—kƒosi—kosia—kƒosija—kosioja), -o/-i/-ia/-ija/-oja (1, pl-iöo—pl-iöi—pl-iöia—pl-iöija—pl-iö(i)oja), -o/-ia/-ija/-oja (3, siýlo—sýlia—sýlija—siýlƒoja)— 13.

Nenorint perdaug komplikuoti besikaitaliojanæiù kamienù mar-

141

gumyno, öiame darbe atsisakyta nuo priesagù -oja ir -ioja skyrimo,juoba kad daûnai jos vartojamos sinonimiökai (plg. pl-iöoja ir pl-iöioja).

Lygiagretés formos su trumpuoju -a kamiengalyje siejamossu bendratimi -éti. Be jau minétù atvejù, uûfiksuoti dar öie:tipas -o/-a (3, tvƒyro—tvƒyra),tipas -o/-i/-a (3, kãbo—kãbi—kãba),tipas -o/-ia/-a (1, s§lpo—sulpia—s§lpa).

Formos su kamiengaliais -ia, -i gali búti siejamos tiek subendratimi -éti, tiek su -yti ir net -oti (riƒogsi). Plg. dar öiuos atvejus:tipas -o /-ia (54 su ryökiu polinkiu ì -d arba -k prieö galinì kamiengaliobalsì: la…nko—la…nkia),tipas -o/-i (23, k§möo—k§möi),tipas -o/-i/-ia (3, kõro—kƒori—kƒoria),tipas -ia /-ija /-oja (5, m‡çslia—m‡çslija—misliƒoja),tipas -a/-i/-ia/-ija/-oja (1, riáuga—riáugi—riáugia—riáugija—riáugoja),tipas -a /-ia /-ija (1, pliuöka—pliuökia—pliuökija),tipas -a/-i/-ia/-ija (3, rþda—rþdi—rþdûia—rúd‡çja),tipas -a /-i/-ija (5, p…ela—p…eli—pel‡çja),tipas -i/-ija/-oja (3, s-µli—seilija—s-ilioja),tipas -i/-ia /-ija (7, p§köi—p§köia—p§köija),tipas -ia/-ija (8, ke…röia—ke…röija),tipas -i/-ija (32, trþni—trún‡çja).

Nekombinuotù tipù rasta 3. Tai nedubletiniai kamiengaliai -o (bendraæiù -yti ir -oti, iö viso 1153), -ija (bendraties -yti, 1878) ir -ia(bendraties -yti, 4: lƒygia).

Daugelis iövardytù tipù turi variantus su -d-, -st- arba -s- prieökamiengalio balsì. Priesaginés morfemos -soti, -so turi alomorfus-öoti, -öo (plg. gu…mso/ gu…möo ir du…möo ‘búti kuo, kaip’).

Gausus (apie 200x) dubletas -ija/-oja (plg. pliu…rzija /pliu…rzoja)nenagrinéjamas be ryöio su o- ar gretiminiais nepriesaginiais kamienais.Nenagrinéjamas ir su atitinkamais (o- ar gretiminiais nepriesaginiais)kamienais nekombinuotas -a/-ija dubletas (æiá…uöka /æiauökija).

Visi öie kamiengaliù tipai ir variantai pasiskirsto ì 72 forma-liàsias klases. Kadangi tai daug daugiau, negu rasta latviù kalboje,kurioje néra né vienos klasés, nepaliudytos lietuviù kalboje, tai 72formaliùjù klasiù sistema pakankama ir patogi visù baltù kalbù

142

veiksmaûodûiui apraöyti (prúsù kalboje dél jos medûiagos skurdumogalima identifikuoti vos tik keletà formaliùjù klasiù).

________________________________________________________Todél akivaizdesnei tapaæiù atvejù identifikacijai tiek latviù,tiek prúsù kalbose dubletai æia yra ûymimi atitinkamaislietuviökais simboliais, pvz., ™la.” -yti, -o iö tikrùjù yra -ît,-a. Toks ûyméjimas, nors ir patogus, neapsieina be paklaidù,nes, pvz., ™la.” -ija yra iö tikrùjù -ïja- arba ™la.” -yti, -ia iötikrùjù bútù ™lie.” -yti, -io. Taæiau svarbu, kad lietuviökidubletai atitinka bútent tokius latviökus dubletus ir kad öisatitikimas vienareikömis (pvz., nors lie. -yti, -ia latviù kalbojeatitinka ™lie.” -yti, -io, uûtat joje visai néra tikro lie. -yti,-ia, todél simbolis -yti, -ia vienareikömis ir gali búti vartojamastiek lietuviökam -yti, -ia, tiek latviökam -ît, -(*ø )`- ûyméti).___________________________________________________________________________________________

™Neìprasti” atvejai, kaip privãlo su bendratimi -éti, tik paremianuostatà, kad bendraties forma yra klasifikacijai irelevantiöka. Betkadangi tam tikri dubletai bei dubletù grandinés linksta sietis suvienokio, o ne kitokio tipo bendratimi, tai visus iövardytus tipusgalima suskirstyti öitaip (ì bendratì -éti neatsiûvelgiant):

tipai, pasitaikantys su bendratimis -yti ir -oti taip, kadkiekvienas jù atstovas gali búti siejamas tik su viena iö tù dviejùbendraæiù (-oti, ÿ -yti,), o tai -o/-a (tvƒyro—tv…yra bei b‡çldo—bi¿da), -o /-ia(ö …ypso—ö …ypsia bei la …nko—la …nkia), -o /-i (striokso—striƒoksi bei k§möo—k§möi),-o /-i /-a /-oja (kãro—kãri—kãra—karƒoja bei sia…uto—siáuti—siáuta—siautƒoja) ir -o/-i/-oja (kniýbo—kniþbi—kniýboja bei uûsikëso—uûsikësi—uûsikésƒoja), -o /-a/-oja(rƒymo—rƒyma—rƒymoja);

tipai, pasitaikantys tik su bendratimi -oti, o tai -o /-i/-ia, -o /-i/-ia /-oja ir -o/-i/-a (pavyzdûius ûr. anksæiau);

tipai, pasitaikantys tik su bendratimi -yti, o tai -o/-a/-i/-ia /-ija/-oja, -o/-i/-ia /-ija /-oja, -o/-ia/-ija/-oja, -o/-a/-ia/-ija, -o/-a/-i/-ija, -o / -ija /-oja, -o / -ia /-oja, -ia /-ija / -oja, -o / -a /-ija (plg. la. kuidït, svepstït),-o / -a /-ia, -o /-ia / -ija, -a / -ia /-i /-ija, -a /-i / -ija, -i /-ia /-ija, -ia / -ija, -i /-ija,-ia, -ija (pavyzdûius ûr. anksæiau);

tipas -o, galintis turéti bendratis -yti ir -éti: prival ƒyti = privalêti;tipas -o /-i, galintis turéti arba bendratì -éti (káito—káiti), arba

bendratis -oti = -éti (dƒyro—d…yri);

Dendrograma

4 5

4 6

4 54 64 6

4 7 4 74 7 4 74 7

4 54 5

4 4

4 3

4 2

3 23 1

3 0

2 9

2 7

2 1

1 7

72 71 70 69 68 67 66 65 64 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 53 52 51 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

1 -o/-ija › 2 -yti, ÿ -oti › 3 -o/-a › 4 -o/-ia › 5 -o/-i › 6 -o/-i/-a/-oja › 7 -o/-i/-oja ¾ -o/-a/-oja

8 -yti, -oti › 9 -oti, ¾ -yti,

10 -o/-i/-ia ›11 -o/-i/-ia/-oja ¾ -o/-a/-i

12 -o/-a/-i/-ia/-ija/-oja ›13 -o/-i/-ia/-ija/-oja ›14 -o/-ia/-ija/-oja ›15 -o/-a/-ia/-ija ›16 -o/-a/-i/-ija ›17 -o/-ija/-oja ›18 -o/-ia/-oja ›19 -ia/-ija/-oja ›20 -o/-a/-ija ›21 -o/-a/-ia ›22 -o/-ia/-ija ›23 -a/-ia/-ija ›24 -a/-i/-ia/-ija/-oja ›25 -a/-i/-ija/-oja ›26 -a/-i/-ia/-ija ›27 -a/-i/-ija ›28 -i/-ija/-oja ›29 -i/-ia/-ija ›30 -ia/-ija ›31 -ia ›32 -i/-ija ¾ -ija

33 -yti/-oti/-éti,-o ›34 -yti/-éti,-o ›35 -oti/-éti,-o/-i ›36 -o/-oja ›37 -yti, -oti,-o/-oja ¾ -yti/-oti,-o/-oja

38 -yti,-o(/-oja) ¾ -oti,-o(/-oja)

39 -yti/-oti ›40 -o ›41 -o/-i/-ija/-oja ›42 -o/-i/-ia ›43 -o/-i/-ija ¾ -o/-a/-ija

44 -oti,-o ¾ -yti,-o

45 -d- ›46 -st- ›47 -s- ›

326 2 250 250 22 297 2 1 1 1 1 1 2 1 1 19 7 103 18 2 1 1 1 1816 49 13 14 18 4 8 4 3 3 5 3 1 1 1 4 2 1 1 1 5 5 6 2 1 1 3 1 1 1 2 4 1 1 1 1 1 7 2 8 15 21 1 32 2 1 44 7 3 3417 veiksmaûodûiù9,54 0,06 7,32 7,32 0,64 8,69 0,06 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,06 0,03 0,03 0,56 0,2 3,01 0,53 0,06 0,03 0,03 0,03 53,15 1,43 0,38 0,41 0,53 0,12 0,23 0,12 0,09 0,09 0,15 0,09 0,03 0,03 0,03 0,12 0,06 0,03 0,03 0,03 0,15 0,15 0,18 0,06 0,03 0,03 0,09 0,03 0,03 0,03 0,06 0,12 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,2 0,06 0,23 0,44 0,61 0,03 0,94 0,06 0,03 1,29 0,2 0,09 100 %

12

4 6

4 5

4 7

3

45

6

7

4 6

4 7

8

1 0

9

4 7

1 11 2

1 3

1 4

1 5

1 6

1 8

1 9

2 0

2 2

2 3

2 4

2 5

2 6

2 8

3 3

3 4

3 5

3 8

3 6

3 7

4 0

4 1

3 9

4 6 4 6

4 5

4 7 4 7

darƒy

ti

slúk

syti

lƒais

tyti

öƒald

yti

ûinƒo

ti

kúps

oti

kniý

stot

i

tv‡çs

kyti

d‡çl

bsyt

i

kaps

ƒyti

lúky

ti

trƒau

koti

s

tvar

sƒyti

s

eidƒ

yti

gƒod

ytis

tƒyko

ti

kran

ksƒot

i

dauû

ƒyti

dast

ƒyti

nƒard

yti

kƒait

éti

dyrê

ti

priv

alêt

i

ka…u

lyti

krƒem

syti

gléb

styt

is

korƒy

ti

kri‡u

ksyt

i

grim

zdyt

i

ke…rö

yti

p‡uk

öyti

g‡çr

gsyt

i

seil

yti

pelƒy

ti

rúdƒy

ti

kr‡u

nyti

riƒau

gyti

pliu

ökyt

i

m‡çn

kyti

sýdy

ti

s‡ulp

yti

galƒa

ndyt

i

plas

tƒyti

m‡çs

lyti

skab

ƒyti

dalƒy

ti

m‡çn

dyti

æiƒau

dyti

kƒaiö

yti

siýl

yti

plƒei

öyti

kƒos

yti

kabƒo

ti

tvir

sƒoti

klýp

oti

korƒo

ti

plum

psƒo

ti

rym

ƒoti

rogs

ƒoti

skai

stƒy

ti

uûsi

késƒy

ti

siau

tƒyti

k‡um

öyti

stri

okso

tila

nkƒy

tiöy

psƒo

tid‡

çldy

tib‡

çldy

tipƒa

isty

tipe

lnƒy

tiga

lƒàst

yti

rƒçed

yti

1

143

tipai, pasitaikantys su dviem bendratim — -yti ir -oti, o tai{eidƒyti & eidƒoti}, -o; {tvarsƒytis & tvarsƒotis}, -o; {tráukotis (A.Girdenis:‘trúkæioti’) & tráukyti}, -o; {lúkyti & lúkƒoti}, -o/-i/-ija /-oja (lúko—l‚þki—lúkija—lúkƒoja); {kapsƒyti & kapsƒoti ‘kapséti, kabinti maistà valgant’}, -o/-i/-ia(k†ãpso—k†ãpsi—k$psia); {d ‡çlbsyti & dilbs ƒoti}, -o /-i /-ija; {tv ‡çskyti & tv ‡çskoti},-o/-a/-ija;

tipas -o/-oja su bendratimis -yti ir -oti: knybyti, -o = knƒyboti,-o/-oja;

tipas -o / -oja su bendratimis arba -oti (sáugoti), arba -yti ir-(i)oti: dauûƒyti;

tipas -o su bendratimis arba -oti (û‡çno), arba -yti (dãro).Iönagrinéti atvejai pavaizduoti Dendrograma 1.

Latviù kalba

Medûiaga imta iö K. Mühlenbacho— J.Endzelyno ûodyno.Kaip ir lietuviù kalboje, latviù kalboje gausiausi yra lie. -o /-ija

tipo dubletai, kurie irgi daûniausia kombinuojami su kitokiomisgretiminémis formomis. Latviù kalboje labai paplitè ir lie. -o/-oja tipodubletai, kurie irgi susieti arba su -yti, arba su -oti tipo bendratimisir taipogi kombinuojami su kitomis gretiminémis formomis. Skirtingainuo lietuviù kalbos, latviù kalboje nerasta -oti tipo bendratiesveiksmaûodûiù -o/-ija tipo dubletù, nerasta né -soti, -o tipo klasé.Nepaliudyta né vieno atvejo, kuris atitiktù unikalùjì lie. -éti, -o. Kadangilatviù kalboje néra i-kamieno formù (dubletams tarminiai reliktainereikömingi), dubletù su gretiminémis formomis, kaip lie. -ia /-i,negali búti. Tipà lie. (-yti,) -ia (rodûia) atitinka iö esmés kitoks, `-kamieno tipas (lietuviökai bútù ®rodûio).

Kaip kad ir lietuviù kalbos atveju, kombinacijas su tipais-éja, -uoja laikau neesminémis ir atskirai nenagrinéju.

Nekombinuotù -o / -ija (iö tikrùjù lietuviökai bútù ®-yja!)tipo dubletù iönagrinéta 85, plg. c‡çena/c‡çenµ ‘gerbia’, p‡elna/p‡elnµ ‘pelno’,p…eta/p…etµ ‘tiria’. Kamiengalis (su ilguoju ï priesagoje) iölieka sveikasnegalinéje pozicijoje, t.y. daugiskaitos 1-ajame ir 2-ajame asmenysebei prieö sangràûà 3-æiajame asmenyje: c‡çenâm, c‡çenât / c‡çenµjam, c‡çenµjat,`mâs/`mµjas ‘pokötauja’, æusnâs/æusnµjas ‘gaiöta’ t.t.

Nekombinuotù -o /-(i)oja tipo dubletù iönagrinéta 19, iö jù 17— bendraæiù -ît, -ât (grasa /grasã ‘grasina’, slaka/slakã ‘ölaksto’), 1 —

144

bendraties -ât (la…ula/ la…ulã ‘tuokia’) ir 1 — bendraæiù -ît/-ât (izsardzît,sa°rga/sa°rgã ‘saugo’). Kamiengalis iölieka sveikas negalinéje pozicijoje:grasât/grasãjat, sa°rgât/sa°rgãjat ir k§ksnâs ‘stengiasi atsikelti’ — k§köñãjas‘iösitempès siekia’.

Lygiagretés formos su trumpuoju -a kamiengalyje visuometsiejamos su bendratimi -°et [plg. ir kaitaliojimàsi su kamiengaliu -…e(ja)]:vºrda/vºrd ‘kunkuliuoja’, arba su -ît/-°et [(1 x) rama/ram /ram…e ‘laidoja’].Dar plg. sveikà kamiengalì ramât/ramat/ram…ejat.

Be jau minétù paraleliniù formù, latviù kalboje suradautokius atvejus:

tipas -o/-ija — 6 kombinuotus su neesminémis -uoja, -éja (1 x):m…era/ m…erµ ‘matuoja’, meû»a /meû»µ ‘mezgo’, r§oba/r§obµ ‘ìranto’, vi°lna /vi°lnµ ‘vilnija’, vi°lsta/vi°lstµ ‘apgaudinéja’, ausis öóiba ‘pastato ausis’ — öóibµ‘skina’;

tipas -o/-oja — 2 bendraæiù -ît, -ât, kombinuotus su neesmine-uoja: acis v$lba/v$lbã ‘vartalioja akis’, tuôköâs/ tuôköãjas ‘gaiöta’;

tipas -o/-oja/-ija — 5 bendraæiù -ît (tipai -o, -ija), -ât (tipas-oja): m…eda/m°edã/m…edµ ‘pamégdûioja’, pla°uksna/pla…uksnã/plauksnµ ‘plekö-noja ranka’, skr$ida/skraµdã /skr$idµ ‘skraido’, s§oda /s§odµ ‘teisia’/ (1 x)suodât ‘teisti’;

tipas -o/-ia/-oja/-ija — 1: t °uka/ t °uca/ t °ukã/ t °ucµ ‘minko’ (t °ucît / t °ukât);tipas -o/-ia/-oja — 4: ¶uôga/ ¶uôgã ‘klibina’ / ¶uôdzâs/ ¶uog`s ‘kliba’,

ñu°rka/ñu°rca/ñurgã ‘maigo’ (ñu°rcît/ñu°rdzît/ñurgât), ûñu°rga/ûñu°rdza /ûñurgã‘spaudûioja’ (ûñu°rdzît /ûñu°rgât);

tipas -o/-ia/-ija — 1: muõka/muõca/muõcµ ‘kankina’ (muõcît/muõkât);tipas -o/-ia — 9 bendraties -ît, pvz. maîga/maîdza ‘maigo’;tipas -ia/-oja/-ija — 2, va¶a/va¶ã /va¶µ ‘varo’ (va¶ît/va¶ât);tipas -ia /-ija — 1 bendraties -ît: klu°nca/klu°ncµ ‘godûiai sriuobia,

plunija’;tipas -o/-a — 14, iö kuriù 3 kombinuoti su neesminémis

formomis -uoja, -éja, pvz. rama /ram ‘laidoja’, ûvaksta /ûvakst ‘ûvanga’bei kt.;

tipas -o/-oja/-a — 1 bendraæiù -ât/-ît//-ât/-°et: öóa…uda /öóa…udã/öóa…ud‘æiaudi’;

tipas -o/-a/-ija — 2 bendraæiù -ît/-°et: óuµda/óuµdµ ‘gausiai duoda’— óuid ‘turi kam potencijà’, svepsta/svepst/svepstµ ‘övepliuoja’.

Kadangi tipas “-ia” latviù kalboje yra `-kamienis, jis yra(etaloninio lie.) -o tipo variantas su paskutiniojo priebalsio palatalizacija.

145

Todél latviökus tipus -ia/-ija ir -o/-ia/-ija galima laikyti tipo -o/-ijavariantais. Susumavus tokiu búdu visus kombinuotus ir nekombinuotus-o/-ija tipo dubletus, jù skaiæius latviù kalboje bus 85+6+1+1=93.Kadangi -ia/-oja tipo dubletù nerasta (latviökas -o/-oja variantas), tailatviù kalboje alternacija -o/-oja laikytina silpnesné, negu -o/-ija. Tailiudija ir bendras kombinuotù ir nekombinuotù -o/-oja tipo dubletùskaiæius, prie kurio reikia pridéti ir -o/-ia/-oja: 19+2+4=25. Toksakivaizdus skirtumas (93 vs. 25) leidûia ir toliau didinti alternacijos-o/-ija skaiæiù jau tipù, turinæiù paralelines formas su -oja, sàskaita,t.y. 5 -o/-oja/-ija, 1 -o/-ia/-oja/-ija, 2 -ia/-oja/-ija (latviökas -o/-oja/-ijatipo variantas), t.y. 8+93 =101. Prie jù pridékime dar 2 -o/-ija alterna-cijos atvejus iö tipo -o/-a/-ija, o prie alternacijos -o/-oja — 1 -o/-oja/-a tipo atvejì. Galutinis -o/-ija dubletù skaiæius — 103, o -o/-oja — 18,turint galvoje, kad 8 -o/-oja tipo dubletai priskaiæiuoti prie -o/-ija tipo(öiaip -o/-oja bútù 26).

Ìdomi yra -oja/-ija tipo alternacija: tusnã/ tusnµ ‘sunkiai alsuoja’.Ji nenagrinéjama kaip nesusijusi su `-kamienu (uûfiksuota apie 20 x).

Skirtingai nuo dubletiniù tipù ìvairovés, grynùjù tipù tik keli.Tai bendraæiù -ât, -ît tipas -o bei bendraties -ît variantai (Jakaitiené1973) -ia, -do, -sto, ir bendraties -ît tipas -ija su variantais -sija ir -stija. Pastarasis nagrinéjamas dél jo nepaprastai gausios alternacijossu tipu -o.

Tipas -oti/-o. Jam priklauso apie 1400 veiksmaûodûiù supriesaga la. -in`-. Kadangi jie ne grynojo `-kamieno, bet priesaginiaivediniai, jie nenagrinéjami. Öio tipo grynojo `-kamieno téra tik 3veiksmaûodûiai, kuriù 2, pasiûymintys alternacija -o/-oja, jau paminéti(sa°rgât, la…ulât), o treæias nesialternuojantis yra bendrabaltiökas zinât,zina ‘ûino’.

Tipas -yti, -o, pvz. lasa ‘skaito’ — suskaiæiuota 238 veiks-maûodûiai, vienas — izsa°rdzît, izsa°rga rodo bendraæiù -ît/-ât alternacijà.

Tipas -yti, -ia, pvz. draca ‘bara’ — 14 veiksmaûodûiù.Tipas -dyti, -do, pvz. ka¿da ‘kaldina’ — 30 veiksmaûodûiù.Tipas styti, -sto, pvz. s$ista ‘riöa’ — 189 veiksmaûodûiai.Tipas -ija, pvz. gâzµ ‘klibina’ — 213 veiksmaûodûiù.Tipas -stija, pvz. ra °nstµ ‘ransto’ — 8 veiksmaûodûiai.Tipas -sija, pvz. ó‡elsµ ‘éda, ryja’ — 13 veiksmaûodûiù.

Reikia pasakyti, kad variantai su -d- pasitaiko -o/-oja, -o/-ija

146

ir -o/-oja/-ija atvejais (trimda ‘vaiko’/ trimdã ‘tremia’, plãta /plãtã‘praplatina’, jâda/jâdµ ‘jodo’, skr$ida/skraµdã/skr$idµ ‘skraido’), o variantaisu -st- — -o/-ija, -o/-a/-ija ir -o/-a atvejais (vi°lsta/vi°lstµ ‘apgaudinéja’,svepsta/svepstµ/svepst ‘övepliuoja’, ûvaksta/ûvakst ‘ûvanga’).

Iönagrinéti atvejai leidûia nustatyti latviù kalboje 26 `- ir gre-timiniù kamienù veiksmaûodûiù formaliàsias klases. Kadangi visomsbaltù kalboms imta ta pati formaliùjù klasiù numeracija, Dendrogra-moje 2 atvaizduotos latviù kalbos formaliosios klasés iölaiko ati-tinkamù lietuviökù klasiù numerius, etaloniniam ûenklui -ia reiökianttipà lie. *-øa, la. *-ø`, o ûenklui -ija — tipà lie. *-iøa, la. *-ïøa.

Prúsù kalba

Medûiaga imta iö PKP.Nors iönagrinéta tik 7 veiksmaûodûiai, jie atskleidûia tipus,

jau paûìstamus iö lietuviökos ir latviökos medûiagos.Tipui -oti, -o atstovauja veiksmaûodûiai bi`twei, bia ‘bijo’; er-

²innat, er-²innimai ‘er-kennen’, po-²inna ‘pri(si)paûìsta’; [perband`²nan,]perb`nda ‘(iö)bando’; laikút, lìku ’laiko’ (vienintelis kitokio kiræiavimoatvejis 1 pl. enlaikúmai III 376, kuris öiaip galétù rodyti -oja dubletà,visù kitù gausiù atvejù, o ypaæ 2 pl. enlìkuti III 9718 fone, laikytinaskorektúros klaida vietoj *enlìkumai).

Tipui -yti, -o galbút atstovauja veiksmaûodis giwït, Gïwu III8514. Tokiu atveju jis turi keistokà dubletà -a: 2 sg. giwa²²i III 2918, gïwa²iIII 953, 3 pers. giwa III 4324, 1 pl. giwammai III 331. Nors 1 pl. giwemmaiIII 512, skirtingai nuo Maûiulio (PKP, 271), laikau daûnos ™persi-gimusios” galúnés 1 pl. *-imai atveju (plg. immimai ir net er²innimaisu paslaptingu i), 3 pers. giwe jau rodo tikrà finalinì -e, kuris pasidaroaiökesnis, bendratì giwït asocijuojant ir su *gï•ºt•ei — plg. 1 pl. klau²ºmaiIII 2915 < *klausºimai < *klausºjamai greta bendraties klau²iton III 5720

< *klausºtun ar 3 pers. ²eggº III 8913, 2 pers. ²eggº²ei III 715, 1 pl. ²eggºmaiIII 3113—14 greta bendraties ²eggït III 394. Jei tuomet pr. Gïwu III 8514

< *gï•`, o pr. giwe III 8311 < *gï•ºøa, tai visi kalbamieji atvejai turétùatspindéti lietuviökus dubletus -o/-a/-éja (kãro/ kãra/kãréja), t.y. pr. *gï•`/*gï•a/ *gï•ºøa su bendratimi *gï•ºt•ei (plg. lie. privalêti, privãlo), betgalbút dar ir *gï•ït•ei.

Tipui -yti, -ija atstovauja veiksmaûodûiai crixtia ‘krikötiju’ irgrïki²i ‘nusideda’ — abudu slavizmai.

Dél formù stokos, néra aiöku, kuriam tipui priskirti veiksma-

Dendrograma 2

72 70 69 68 58 57 55 53 49 48 47 44 43 34 31 30 29 28 27 26 23 15 8 5 4 3 2 1

28,43 22,68 3,58 0,12 0,12 0,12 1,91 0,12 25,45 1,55 0,96 1,67 0,12 0,12 0,12 0,12 0,24 0,48 0,12 0,12 0,12 0,12 1,08 0,96 0,72 8,72 0,84 0,6 100 %

238 189 30 1 1 1 16 1 213 13 8 14 1 1 1 1 2 4 1 1 1 1 9 8 6 73 7 5 837 veiksmaûodûiai

1 -o/-ija ›

2 -o/-a ›

3 -o/-ia ›

4 -o/-a/-oja ›

5 -o/-ia/-ija/-oja ›

6 -o/-ija/-oja ›

7 -o/-ia/-oja ›

8 -ia/-ija/-oja ›

9 -o/-a/-ija ›

10 -o/-ia/-ija ›

11 -ia/-ija ›

12 -ia ›

13 -ija ›

14 -o/-oja ›

15 -yti, -oti,-o/-oja ¾ -yti/-oti,-o/-oja

16 -oti/-yti,-o/-oja ¾ -oti,-o/-oja

17 -oti,-o ¾ -yti,-o

18 -d- ›

19 -st- ›

20 -s- ›

1

2

4

3

5

6

7

8

9

1 0

1 1

1 2

1 3

1 4

1 6

1 5

1 7

1 8

1 91 9

1 8

1 91 9

2 0

1 81 8

1 9

las°ç

t

s‡ais

t°çt

kuˆld

°çt

zin

°at

izsa

rdz°ç

t

la…u

l°at

gras

°çt

trim

d°çt

g°az

°çt

ó‡el

s°çt

ra°ns

t°çt

drac

°çt

klu

°nc°çt

mu…

oc°çt

óu°çd

°çt

svep

st°çt

va¶°ç

t

ûñur

dz°çt

m…ed

°çt

skr‡a

id°çt

t° uc°ç

t

öóa…u

d°çt

ma°ç

dz°çt

ram

°çt

ûvak

st°çt

c‡çen

°çt

vils

t°çt

j°ad°

çt

Dendrograma 3

1 -o/a ›

2 -ija ¾ -oti,-o

1

2

68 49 5(?)

posinna grïkisi gïwu 4 2 1 7 veiksmaûodûiai57,1 28,6 14,3 100%

147

ûodì tl`ku ‘kulia’, nors pagal atvejù daûnumà jis tikriausiai yra -oti,-o tipo. 3 pers. quoit` III 5116 greta quoitº III 5719 rodo alternacijà-oja/-éja.

Tokiu búdu, pagal `- ir gretiminiù kamienù atstovavimà,prúsù kalboje galima iöskirti tris formaliàsias klases, kurios yragrafiökai pavaizduotos Dendrogramoje 3.

Baltù kalbù `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûiù formaliùjùtipù lyginimas

Ìdomu palyginti tù paæiù ûodûiù dubletines kamienùalternacijas:lie. pelnƒyti/pe¿nyti — la. p‡elnît (-o/-ija);lie. lankƒyti — la. l§ocît (-o/-ia);lie. pláiöyti — la. plaisît (-i°es), lie. tàsƒyti(s) — la. tuôköîti °es (-o/-oja).

Nors -o/-ija, -o/-ia ir -o/-oja alternacijos ir labai ™populiarios”lietuviù ir latviù kalbose, abiejose kalbose öitaip alternuojami skirtingiûodûiai, iö daugelio öimtù atvejù sutampa tik minéti keturi. Vadinasi,ir pastarùjù vienoda alternacija greiæiau atsitiktiné, nei bendrabaltiöka.

Vienokio ar kitokio tipo daûnumà rodo jo atvejù procentasnuo visù nagrinéjamù veiksmaûodûiù skaiæiaus.

Lietuviù kalba

Iönagrinéta 3417 veiksmaûodûiù. Formaliùjù tipù atvejù skaiæiaisuraöyti po atitinkamù klasiù pavyzdûiais Dendrogramoje 1.

Formaliùjù tipù daûnumas jù klasiù tvarka (skaiæius pobrúkönio rodo daûnumo procentà):1 — 0.09, 2 — 0.2, 3 — 0.13, 4 — 0.03, 5 — 0.06, 6 — 0.91, 7 — 0.03,8 — 0.64, 9 — 0.44, 10 — 0.23, 11 — 0.06, 12 — 0.2, 13 — 0.03, 14 —0.03, 15 — 0.03, 16 — 0.03, 17 — 0.03, 18 — 0.12, 19 — 0.06, 20 — 0.03,21 — 0.03, 22 — 0.03, 23 — 0.09, 24 — 0.03, 25 — 0.03, 26 — 0.06, 27— 0.18, 28 — 0.15, 29 — 0.15, 30 — 0.03, 31 — 0.03, 32 — 0.03, 33 —0.06, 34 — 0.12, 35 — 0.03, 36 — 0.03, 37 — 0.03, 38 — 0.09, 39 — 0.15,40 — 0.09, 41 — 0.09, 42 — 0.12, 43 — 0.23, 44 — 0.12, 45 — 0.44, 46— 0.5, 47 — 0.38, 48 — 1.43, 49 — 53.15, 50 — 0.03, 51 — 0.03, 52 —0.03, 53 — 0.06, 54 — 0.53, 55 — 3.01, 56 — 0.2, 57 — 0.56, 58 — 0.03,59 — 0.03, 60 — 0.06, 61 — 0.03, 62 — 0.03, 63 — 0.03, 64 — 0.03, 65— 0.03, 66 — 0.06, 67 — 8.72, 68 — 0.64, 69 — 7.32, 70 — 7.32, 71 —0.06, 72 — 9.54.

148

Formaliùjù tipù daûnumas procentaûo maûéjimo tvarka: 49,72, 67, 69 = 70, 55, 48, 3, 6, 8 = 68, 57, 54, 46, 9 = 45, 47, 10 =43, 2 = 12 = 56, 27, 28 = 29 = 39, 18 = 34 = 42 = 44, 1 = 23 =38 = 40 = 41, 5 = 11 = 19 = 26 = 33 = 53 = 60 = 66 = 71, visikiti (po 1 x, t.y. 0.03 %).

Pats ™populiariausias” tipas yra 49-tosios nedubletinés klasés,t.y. -yti, -ija, po jo — 72-osios, t.y. -yti, -o.

™Populiariausias” dubletinis tipas yra 55-tosios klasés, t.y. -yti,-o/-oja, po jo — 3-æiosios, t.y. -yti, -o/-ija.

Latviù kalba

Iönagrinéta 837 veiksmaûodûiai. Formaliùjù tipù atvejù skaiæiaisuraöyti po atitinkamù klasiù pavyzdûiais Dendrogramoje 2.

Formaliùjù tipù daûnumas jù klasiù tvarka (skaiæius pobrúkönio rodo daûnumo procentà):1 — 0.06, 2 — 0.84, 3 — 8.72, 4 — 0.72, 5 — 0.96, [6, 7 néra,] 8 — 1.08,[9—14 néra,] 15 — 0.12, [16—22 néra,] 23 — 0.12, [24, 25 néra,] 26 —0.12, 27 — 0.48, 28 — 0.48, 29 — 0.24, 30 — 0.12, 31 — 0.12, [32, 33néra,] 34 — 0.12, [35—42 néra,] 43 — 0.12, 44 — 1.67, [45, 46 néra,]47 — 0.96, 48 — 1.55, 49 — 25.45, [50—52 néra,] 53 — 0.12, [54 néra,]55 — 1.91, [56 néra,] 57 — 0.12, 58 — 0.12, [59—67 néra,] 68 — 0.12,69 — 3.58, 70 — 22.58, [71 néra,] 72 — 28.43.

Formaliùjù tipù daûnumas procentaûo maûéjimo tvarka:72, 49, 70, 3, 69,55, 44, 48, 8, 5 = 47, 2, 4, 1, 27 = 28, 29, visi kiti(po 1 x, t.y. 0.12 %).

Pats ™populiariausias” tipas yra 72-osios nedubletinés klasés,t.y. -yti, -o, po jo — 49-tosios klasés, t.y. -yti, -ija.

™Populiariausias” dubletinis tipas yra 3-æiosios klasés, t.y. -yti, -o/-ija, po jo — 55-tosios klasés, t.y. -yti, -o/-oja.

Prúsù kalba

Iönagrinéta 7 veiksmaûodûiai. Formaliùjù tipù atvejù skaiæiaisuraöyti po atitinkamù klasiù pavyzdûiais Dendrogramoje 3.

Formaliùjù tipù daûnumas jù klasiù tvarka (skaiæius pobrúkönio rodo daûnumo procentà):[1—48 nerasta,] 49 — 28.6, [50—67 nerasta,] 68 — 57.1, [69—71 nerasta,]72 (?) — 14.3.

Formaliùjù tipù daûnumas procentaûo maûéjimo tvarka: 68,49, 72.

149

Daûniausias yra 68-tosios klasés tipas, t.y. nedubletinis -oti,-o, po jo — 49-tosios klasés tipas, t.y. nedubletinis -yti, -ija.

______

Kaip matyt, daugiausia formaliùjù tipù turi lietuviù kalba,kitose kalbose nerasta né vieno tipo (su lie. -ia ™=” la. -ia iölyga),kuris neturétù lietuviöko atitikmens. Tai ir pateisina etaloninì lietuviökùformaliùjù klasiù pavadinimù vartojimà.

Baltù kalbù istorinio `-kamieno bei gretiminiù kamienù veiksma-ûodûio semantinés klasés

Atliekant semantinè klasifikacijà (pvz. fonologiniù vienetù —Girdenis 1981, ìvardûiù — Rosinas 1984), nustatomas tiriamojo dalykoinventorius, jo elementù tarpusavio santykiai, diferenciniai poûymiaiir klasés. Kadangi gyva kalba — kintama sistema, kintamumo prasmeneribota, iösamiai iövardyti reprezentacines funkcijas turinæiù ûodûiùinventoriù néra ìmanoma. Bútina apsiriboti ta inventoriaus dalimi,kurios analizé leis iösprèsti pagrindinè tyrinéjimo uûduotì. Susidoméjusvisù pirma baltù *`-kamieno veiksmaûodûiais, turinæiais bendratyjepriesagà *-ï- (ûr. p. 145), kilo pagunda patikrinti, ar tik negalimaatsekti kokio archainio ryöio tarp kamieno semantikos ir jo struktúros.Tam, be abejo, reikia tokio inventoriaus, kuris apréptù visas nustatytasformaliàsias klases. Öio inventoriaus maksimalios ribos neviröijapagrindiniù baltistiniù ûodynù apimties, be to, dar ir atmetus abejo-tinus ar nepakankamai informatyvius atvejus (daûniausia tai papildiniobuvimà liudijanæio pavyzdûio stoka). Tokiù atmestù ûodûiù lietuviùir latviù kalbose turiu apie 280, t.y. 6,2 % visù suraöytù ûodûiù (4534).Likusiam inventorui atstovaujanæiù formaliùjù klasiù sintagminiaisantykiai tyrinéjami kiekvienoje baltù kalboje atskirai, o paradigminiaisantykiai — visose baltù kalbose kartu.

Sintagminiai ir paradigminiai santykiai yra pagrindinésreiköminiù kalbos elementù tarpusavio santykiù rúöys.

Sintagminiù santykiù analizé leidûia nustatyti sintagminesklases-paradigmas, o pastarùjù nariù (paradigminiù) santykiù analizéleidûia nustatyti diferencinius poûymius, reikalingus iösamiaisemantinei klasifikacijai atlikti.

Néra abejonés, kad ™semantinè opozicijà kurie nors du ûodûiaigali sudaryti tik tuo atveju, kai turi bendrù (integraliniù) ir diferencinì

150

poûymì” (Rosinas 1984, 10). Integraliniù poûymiù turéjimas jau yranulemtas priklausomybés tai paæiai sintagminei klasei-paradigmai.Diferenciniai poûymiai lemia semantinè opozicijà paæios paradigmosviduje — ™paradigminiù santykiù terminas yra opozicijos sinonimas”(Girdenis 1981, 67). Reikia pridurti, kad sintagminiù (™horizontaliù”,konkreæiù, in praesentia) bei paradigminiù (™vertikaliù”, abstrakæiù,in absentia) santykiù atskleidimu remiama analizé tinka ne vienkalbotyrai. Sintagminiù ir paradigminiù santykiù dialektika yrasantykiù tarp bendro ir konkretaus dialektika. F. de Saussure'o tezé,kad visas kalbos mechanizmas grindûiamas tapatybémis bei skir-tybémis, o pastarosios téra tik kita pirmùjù pusé, tik iöreiökia visuotinìdialektinì désningumà. Nustatyti dviejù dalykù savastì galima tiksusitarus dél jù integraliniù poûymiù (priklausomybés tai paæiaiparadigmai — plg. tuöæius ginæus ginæus dél terminù, kai nenustatytasàvokù paradigma). Visõs ûinduoliù paradigmos poûiúriu ûmogusir öuva — tas pats (kaip yra tas pats ûmogus ir krokodilas stuburiniùparadigmos poûiúriu), bet nebúdami tas pats savo paradigmos viduje,ûmogus ir öuva savo ruoûtu priklauso dvikojù ir keturkojù paradig-moms. Jei du iö keliù dalykù, turinæiù integralinius poûymius (stubu-riniai ûinduoliai baltaodis vyras, juodaodé moteris, beûdûioné), nérapapildomojoje distribucijoje (pvz. baltasis ir negré yra papildomojojedistribucijoje pagal odos spalvos poûymì, nes nekontrastuoja pagalgalimybè turéti bendrus palikuonis, o tarp baltùjù ir juodùjù iövienos pusés ir beûdûioniù iö kitos tokios papildomosios distribucijosnéra), bet turi diferencinì poûymì (siela), jie yra paradigminéje opozi-cijoje (ûmogus : beûdûioné), vadinas, pagal tà poûymì yra skirtingi.Jei néra opozicijos, néra skirtybés, kitaip tariant, néra paties dalykokaip atskiro objekto. Vienanaré klasé dar ne paradigma, t.y. ir neklasé. Jei öiame darbe tarp formaliùjù klasiù pasitaiko vienanariù,tai jù ìtraukimas sàlygojamas galimybés, kad kalboje potencialiai galibúti ir daugiau tos klasés nariù (kaip sakyta, gyva kalba néra ribotasistema, tiksliau tariant, ribota paæia savimi). Kita vertus, vienanarés™klasés” iöskyrimas tik tiek terodo, kad visos formaliosios klaséssavo ruoûtu yra vienos struktúrinés paradigmos nariai.

Tai, kad paradigminis reiökinys yra reiökinys tik tuomet, kaiyra du reiökiniai (plg. öviesà ir tamsà — jei Öviesos Karalystéje nératamsos, vadinas, joje néra né öviesos; tas pats ir su Tamsos Karalyste,kurioje néra tamsos, jei néra öviesos), reiökia, jog, pavyzdûiui, galinin-

151

kiniù veiksmaûodûiù klasè sudaro tik tie veiksmaûodûiai, kurie jungiasisu galininku, galinæiu paûyméti daugiau negu vienà tiesioginì objektà.Tiesioginis objektas nebus joks tiesioginis objektas, jei yra vienas irnekontrastuoja su kitais tos paæios rúöies tiesioginiais objektais. Galimamataruoti kojomis : virve : uodega, bet vizginti galima tiktai uodegà. Todéluodega kaip ûodis, negalintis kontrastuoti kitiems veiksmaûodûiovizginti objektams (jù néra), laikytinas sudétine veiksmaûodinés lekse-mos vizginti dalimi, o veiksmaûodis vizginti — negalininkiniu. Öiuoprincipu reikétù vadovautis ir giliosios (giluminéje turinio struktú-roje esanæios) sinonimijos atveju, plg. la. zvalba acis º acu `bolus‘vartalioja (akis = akiù obuolius)’, nes nesant galimybés ®zvalbït galvu: paka¶u t.t., acis `bolus téra tik objektinés archileksemos ACIS variantas.Vis délto atsargumo sumetimais tokie tiesioginio objekto atvejai æialaikomi skirtingais objektais, o veiksmaûodûiai — galininkiniais.

Galininkas, kuris reiökia tiesioginì objektà, kartu su veiksmaûo-dûiu sudarantì vienà sudétinè veiksmaûodinè leksemà, öiame darbevadinamas vidiniu akuzatyvu. Abejotinais atvejais vidinio akuzatyvobuvimà tikrinu dviem testais. Viena, jei tiesioginis objektas gali bútipakeistas kitu, kurio negalima iöreiköti sinonimiökai, vidinio akuzatyvonéra, plg. æiáupyti lúpas, burnà. Antra, jei objektas gali búti reiökiamastiek vienaskaita, tiek daugiskaita su ûodûiais vis§s, vis$s, vidinioakuzatyvo irgi néra, plg. be vidinio akuzatyvo stogà baµûo ir visusstogus baµûo, bet su vidiniu akuzatyvu ausis skliauto, nes ®visas ausisskliauto neìmanomas pasakymas. Daûnai vidinis akuzatyvas turi figuraetymologica poûymì, plg. (mietus) mi…etija, (baslius) bãslija.

Sintagminiai santykiai

Sintagminiù santykiù atskleidimas rodo, su kuo gali ir sukuo negali jungtis tam tikras nagrinéjamas vienetas. Neriboto junglumovienetas klasifikacijai netinka — klasifikacija prasideda tik tuomet, kaipasirodo jungimosi apribojimai, t.y. laisvos vienetù distribucijos apri-bojimai, leidûiantys grupuoti juos ì klases.

Baltù kalbù veiksmaûodûiai esti sangràûiniai ir nesangràûiniai.Sangràûa kaip formalus poûymis turi savo sintagmatikà (distribucijà)— sangràûà gali turéti veiksmaûodûiai, kurie be jos iö viso nevartojami(nekonversiniai refleksyvai), taip pat veiksmaûodûiai, kurie gali bútivartojami tiek be sangràûos, tiek su ja (konversiniai refleksyvai).

152

Palyginus kontrastus

Jonas valo-si batus vs. Jonas valo batus,dzïve balst`-s uz paraö`m ‘gyvenimas remiasi paproæiais’ vs.dzïve balsta paraöas ‘gyvenimas remia paproæius’

su kontrastaisJonas valo-si batus vs. Jonas dairo-si batù,dzïve balst`-s uz paraö`m vs. bïst`-s saule rïta rasu ‘bijo saulé ryto rasos’,ryökéja neatskiriamo sangràûos formanto jungimosi apribojimas nekon-versiniais refleksyvais (dairosi, bïst`s). Kitaip tariant, veiksmaûodûiùjungimasis su neatskiriamàja sangràûa nekonversinio refleksyvumoribotas. Tai leidûia kalbéti apie nekonversiniù refleksyvù klasè, sin-tagmiökai kontrastuojanæià su visais kitais veiksmaûodûiais.

Abiejù klasiù veiksmaûodûiai arba gali, arba negali jungtissu papildiniais.

Veiksmaûodûiai, galintys jungtis su papildiniais: Jonas audosibatus, Jonas dairosi batù, Jonas raöo laiökà, Jonas bijo Petro; bïst`s saulerïta rasu, kas dienas gaismas nedroöi dair`s ‘kas nedràsiai saugosi dienosöviesos’, J`nis raksta vºstuli, J`nis duksna Pºterim s`nos ‘Janis baksnojaPéteriui ì öonus’.

Veiksmaûodûiai, negalintys jungtis su papildiniais: Ona visàlaikà maivosi, Anniña visu laiku vaib`s, Jonas braido baloje, J`nis makña papurvu ‘Janis brenda per balà’.

Pateiktieji semantiniù santykiù pavyzdûiai rodo, kad ir ref-leksyvinéje ir nerefleksyvinéje veiksmaûodûiù klasése, reikia skirtipapildininius (audosi, dairosi, raöo, bijo; bïst`s, dair`s, raksta, duksna) irnepapildininius (maivosi, braido; vaib`s, makña) poklasius.

Papildininiù veiksmaûodûiù poklasyje savo ruoûtu iösiskiriagalininkiniù ir negalininkiniù veiksmaûodûiù poklasiai. Tai aiöku iööiù sintagminiù santykiù analizés:(veiksmaûodûiai, galintys turéti galininku reiökiamà tiesioginì papildinì)Jonas audosi batus, Jonas raöo laiökà; Bïst`s saule rïta rasu, J`nis rakstavºstuli;(veiksmaûodûiai, negalintys turéti tokio papildinio)Jonas dairosi batù, Jonas bijo Petro, kas dienas gaismas nedroöi dair`s,J`nis duksna Pºterim s`nos.

Pagaliau visi refleksyviniai (nekonversiniai) papildininiai irnepapildininiai veiksmaûodûiai bei visi nerefleksyviniai papildininiaiir nepapildininiai veiksmaûodûiai arba jungiasi, arba nesijungia su

153

veiksniu, kurio referentas valingas. Pagal tai galima skirti valingumo(referentas — gyvas asmuo) ir nevalingumo (referentas arba gyvasasmuo, arba daiktas) veiksmaûodûius. Valingumui atskleisti tinkatestas ™nori — ir ..., nori — ne...”.

Veiksmaûodûiai, galintys eiti predikatais veiksnio, kurioreferentas valingas (nori — ir ...) —

refleksyviniai papildininiai galininkiniai:Jonas audosi batus, J`nis klaus`s1 múziku ‘Janis klausosi muzikos’: nori— ir audosi, klausosi, nori — nesiaudo, nesiklauso;

refleksyviniai papildininiai negalininkiniai:Jonas dairosi batù, J`nis û`kst`s ap sveöo meitu ‘Janis stengiasi æiuptisvetimà mergà’;

refleksyviniai nepapildininiai:Ona maivosi, Anniña vaib`s;

nerefleksyviniai papildininiai galininkiniai:Jonas vangsto Petro, J`nis duksna Pºterim s`nos;

nerefleksyviniai nepapildininiai:Jonas braido baloje, J`nis makña pa purvu.

Veiksmaûodûiai, negalintys eiti predikatais veiksnio, kurioreferentas valingas (™nori — ir ...” pridéjimas neìmanomas) —

refleksyviniai papildininiai galininkiniai:[lietuviù kalboje nerasta] J`nis bïst`s Pºteri ‘Janis baisosi Péterio’;

refleksyviniai papildininiai negalininkiniai:Jonas baisosi nelaimiù, kas dienas gaismas nedroöi dair`s;

refleksyviniai nepapildininiai:orai blaivosi, debess plaiöó`s ‘dangus övieséja’;

nerefleksyviniai papildininiai galininkiniai:Jonas mato darûà, J`nis mana vilku ‘Janis pastebi vilkà’;

nerefleksyviniai papildininiai negalininkiniai:Jonas bijo mirties; man n`tres zalda ‘mane notrés dilgina’;

nerefleksyviniai nepapildininiai:paltas kabo uû durù, viñö mosta vien ‘jis tik klysta’.

Be to, refleksyviniai ir nerefleksyviniai papildininiai ir nepapil-dininiai nevalingumo veiksmaûodûiai esti tokie, kurie eina su gyvà____________________________1 Öis veiksmaûodis gali búti sangràûinis ir nesangràûinis, bet kadangi be san-gràûos jis arba gauna kitokià reikömè (darosi kitu veiksmaûodûiu), arba vartojamassiaurai, tai öiame darbe jis imamas tik kaip nekonversinis refleksyvas.

154

bútybè reiökianæiu aktantu, ir tokie, kurie eina su daiktinés sferosaktantu. Kadangi tarp `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûiù nerastané vieno lietuviöko, latviöko ar prúsiöko (nekonversinio) refleksyviniopapildininio galininkinio nevalingumo veiksmaûodûio, kuris negalieiti su gyvà bútybè reiökianæiu aktantu, tai vengdamas sintagminésklasifikacijos asimetrijos, patogumo sumetimais uûbaigiu analizè sureferento valingumu—nevalingumu susijusiais santykiais, smulkesnèanalizè palikdamas paradigminei klasifikacijai.

Veiksmaûodûiù klases iöryökina sintagminio jungimosi (distri-bucijos) apribojimai. Jais paremta sintagminiù santykiù analizé yragrafiökai atvaizduota Dendrogramoje 4, kur iösiöakojimù viröúnéseesantys skaiæiai atitinka öiuos klasiù iöskyrimo principus:1 — veiksmaûodûiai (a), nesijungiantys nekonversinés sangràûos(iöskiriama prieöinga nekonversiniù refleksyvù klasé);2 — veiksmaûodûiai (b), nesijungiantys papildiniù (iöskiriama prieöingapapildininiù veiksmaûodûiù klasé);3 — veiksmaûodûiai (c), nesijungiantys tiesioginiù papildiniù (iöskiriamaprieöinga papildininiù galininkiniù veiksmaûodûiù klasé);4 — veiksmaûodûiai (d), nesijungiantys su veiksniu, kurio referentassituacijos (pvz. veiksmo) atûvilgiu yra valingas (iöskiriama prieöingavalingumo veiksmaûodûiù klasé).

Dendrogramos öakù galuose esantys skaiæiai ûymi nustatytù12 klasiù numerius. Po jais duoti pavyzdûiai iö lietuviù ir latviùkalbù. Kadangi prúsù kalboje paliudytos leksikos skurdumas neleidûiaatlikti visapusiökos sintagminiù santykiù analizés, penki pavyzdûiaiiö prúsù kalbos yra pritaikyti prie jau gatavù rezultatù.

Analizuojant baltù istorinio `- ir gretiminiù kamienù veiks-maûodûiù sintagminiù santykius lietuviù, latviù ir prúsù kalbose,veiksmaûodûiai nagrinéjami pagal nustatytas formaliàsias klases,Dendrogramos 4 viröutiniais skaiæiais bei raidémis nurodant semanti-nés klasés identifikavimo pagrindà. Kiekvienam konkreæiam veiksma-ûodûiui skirto straipsnio gale pateikiamas nustatytos semantinésklasés numeris pagal apatinius öakinius dendrogramos skaiæius.

Jei kuris konversinis refleksyvas ìprastas, o atitinkamas neref-leksyvinis veiksmaûodis retas (trúksta gerù pavyzdûiù), imamas tikrefleksyvinis veiksmaûodis (juk svarbiausia, kad abudu nebútù trak-tuojami adekvaæiai).

Kiekvienoje formaliojoje klaséje pateikiami ne visi nariai (juos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

a…udosi ————— da%irosi baisosi mƒaivosi bla%ivosi r…aöo m…ato vƒangsto b‡çjo bra%ido k…abo

kl‡aus`s b°çst`s ûakst`s da%ir`s va°çbst`s plaiöó`s raksta mana duksna z alda makña mu °osta

grïkisi (lìku) bia gïwu

Dendrograma 4

444444

3 3abb

c a c

2

1

2

# d c cd b bd a ad ac acd ab abd

155

visus planuota iövardyti priede), bet tik tie, kurie vienà kartà paliudijavienà iö 12 nustatytù semantiniù klasiù (S.k.).

Sintagminiai santykiai: lietuviù kalba

Klasifikuojant lietuviù kalbos medûiagà, teko praleisti neaiö-kios asmenuotés veiksmaûodûius ir kitokius abejotinus, nepakankamaipailiustruotus arba atsiradusius kaip fonetiniai dialektizmai. Tai visùpirma öie veiksmaûodûiai: aiöyti, ángstytis, árstyti, beidytis, blakötƒyti,blunzgƒyti, bradyti, brukƒyti, brúzdyti, bukötƒyti, burökyti, æaipƒytis, æiƒuostyti, dyûyti,gaudûyti, gylyti, glumdyti, gnébyti, grabötƒyti, grapötƒyti, grauûtyti, gràûtƒyti, grynyti‘skursti’, gukötyti, gvairyti, karƒyti, ìkiröyti, knasyti, krãkyti, kri§dyti, laiköytis,laöƒyti, maistyti, margstytis, médyti, pl…eökyti, rãdyti ‘kurti’, rapstƒyti, reiöƒyti,rêûytis, si§mdyti, skvarbstƒyti, slaibƒytis, slandyti, sliukƒyti, smarkƒyti, smeigƒyti,sm‡çrdyti, smukƒyti, smurkƒyti, sr‚ëbstyti, srigdƒyti, staldyti, stalgdyti, övaipytis. Jeipasitaiko skolinys, kurio daryba ir reikömé ta pati, kaip ir atitinkamosavo ûodûio, jis neìtraukiamas, pvz., bagasl©vyti, -ija (plg. láimyti, -ija).Tokie atvejai, kaip skala …mbyti / skala …mpyti, palaikyti nepriklausomosdarybos dariniais ir ìtraukti kaip skirtingi veiksmaûodûiai.

Formalioji klasí 1m§ldyti, -o, mu¿dyti, -ija: (1a); ilgai mane (1a 3) mu¿dijo, kol susiprotéjauLnkv (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 2iö-bakötyti, -ija, iö-bakötyti, -o: (1a); niekaip negaliu tù vaikù (1a 3) iöbãkötytprie darbo Krs (1a 3 4): S.k. 7.(orà) kvapstyti: (1a); ana kvapsto paskutinì orà nuo pailsimo prieö smertì J,pakvapstyk [= atsipúsk] ir tu prie girnù (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 3áidytis: jos aidési dél viötù, kam leidûia ì rugius Pnd (c reciprokas), jie tensustojè tik áidijasi Km (c): S.k. 3.býdyti: (1a); pakabinom skilandì kamine ir býdijam Snt, býdo mésà, ûuvis(1a 3 4): S.k. 7.k§isytis: ir k§isos kaip kiaulé ì tvorà Vvr, kuisijas nabagas, matyt, gyvio turVkö — nori ir kuisosi, nori — nesikuiso (b): S.k. 5.rõdyti: (1a); aö tau rodiju, t.y. duodu rodà J (ac), jai rõdé ûmonés, kad duoteûiko kraujo — perstos gert Rod (ac): S.k. 9.slãtyti: (1a); Tvr; KÛ, C, N, K ‘apsileidus elgtis nerúpestingai’ (ab): S.k. 11.

156

Formalioji klasí 41. páistyti: (1a); senis niekus (1a 3) páisto, o tie durniai klauso iösiûiojè Jnö,tas ponas ûiúri, kà (1a 3) jin æia páista Juök (1a 34): S.k. 7.

Formalioji klasí 5b•ldyti: (1a); kaûi kas b‡çldé b‡çldé ì duris ir nuéjo (ab) Jrb, girdéjau, kad b‡çldajis su savo taöymais J (ab): S.k. 11.tv ƒyroti: (1a); degésiù kvapas tebetvƒyro (abd), tvyra: S.k. 12.

Formalioji klasí 6g ƒydyti: sékmingai gydo karo padarytas ûaizdas 1a 3), gerai gƒydûia Nmj (1a 3 4):S.k.7.gimdƒyti: (1a); abu (1a 3) viena motina gimdé, bet ne vienam lopöy guléjo Alv,moteriöké, kad gimdûia, nuliúdimà tur DP (ad): S.k. 8.gr©zdyti: (1a); kur grozdai po kiöenius? Övn, ko (la 3c) tu ten grozd‡ç ko nepadéjai?Kb (ac): S.k. 9.guld ƒyti: (1a); keleivius (1a 3) gulda…u J, gu¿dûia Slm (1a 3 4): S.k. 11.kliaudyti: (1a); kitiemus (1a 3c) kliaudûia penki jungai jauæiù DP ‘trukdyti’ (acd):S.k. 10.2. rikdƒyti: (1a); mes önekam — raöantì (1a 3) r‡çkdom Dgæ: S.k. 7;kita reikömé: öità öalikà megzdama, labai rikdûia…u Jon (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 7öyps©ti: (1a); jis ûiúri ì mane ir ö …ypso, ö …ypsia (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 8áuöyti: (1a); aö karötà strovà (1a 3) áuöau J, mane motulé laukia, koöelè (1a 3)áuöia, ant langelio padéjus Prng (1a 3 4): S.k. 7.knaibytis: ko tu raöydamas teip prisiknaibi — galvà insops Ut (b): S.k. 5.prieötaryti: (1a); ir negaléjo jie prieötaryti jo iöminti (1a 3c) ir dvasiai (1a 3c)VlnE, prieötariàs SD (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 9dings©ti: (1a); ta mislé di‹gso man öirdyje, galvoje J, man di‹gsi, kad rytojbus graûus oras Vrn (acd): S.k. 10.knaps©ti: (1a); ateis, búdavo, ir kn$pso visà dienà Stak, tu tè nuéjès tik knapsi,o neini prie darbo Ml, neknaps©k ì veidrodì! Ök (ac): S.k. 9; kita reikömé: kn$pso,snaudûia — eitum veræiau gulti Vrb (abd); kà æia dabar knaps‡ç snausdamas Paì(abd): S.k. 12.strioksoti: (1a); dienà ûiopso, naktì striokso (ab), pavasarì varlés str©ksi antkelio Grv (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 10‡çlsotis: ‡çlsos pasdarbujès Vrnv (b), atsisédès ‡çlsisi Mrc — noriu ir ilsausi

157

(ilsiuosi), noriu — nesiilsau (nesiilsiu) (b): S.k. 5.k§möyti: (1a); iö palengvo praveriame duris, kumöydami vienas kità (1a 3), bailiaisueiname pirkion J.Bil, kà tu mane (1a 3) iövien k§möi ir k§möi? Skr (1a 3 4): S.k.7.sæiáudyti: (1a); sæiaudau SD (abd), sæiáudi (abd): S.k. 12.týnoti: (1a); urve týno lapé (ab), túni (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 11kar©ti: (1a); jo rankos karo nusvirusios, lyg jis neûinotù, kur jas déti I.Simon (abd),vidu dvaro ûarna kãroja Lz (abd), öita lenta kãri Ér (abd), kãra (abd): S.k. 12.siaut ƒyti: (1a); sia…utos girtas po gryæià Dbk (ab), kad tik pasigeria, tai ir siáutiDs (ab), siáuta, siáuta jis kiekvienàdien — pyksta, nirsta, baras Kp (ab), siáutojapo visus kambarius, neöneka Pbr (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 12uû-sikés ƒyti: Jis kësos muöti Erû (b), jis su pagaliu uûsikésêjo ant manès Erû,uûsikësi (b), Lazda uûsikésojo kirst per peæius Uûg (b): S.k. 5.riýtoti: (1a); riýto an maöinos, i gana Plv (ab), riýti prie lango par dienasSlk (ab), uûsigulès ant stalo ir riúto Kpr (ab): S.k. 11.(niekus) svaityti: (1a); svaitosi (abd), kà æia niekus sváiæioji! (abd), jis sváiti(abd), kà æia sváiti niekus! (abd): S.k. 12.vald ƒyti: (1a); va¿do kraötà (1a 3), va¿di turtà (1a 3), valdûi©ja ûmones (1a 3),vald©ja (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 13skaist ƒyti: (1a); visur, kur saulé skaµsto KÛ (abd), ûiba kaip sparnai karveliù,kurie kaip auksas ir sidabras skaista BB (abd), skáisæiojasi (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 14rogs©ti: (1a); ko tu (4) æia rogsaµ, ko neini karvés girdyt Pgg (ab), rogs©jaN, Ub: S.k. 11;kita reikömé: rogso mi kas, styri SD (acd), rogsa man kas N, K (acd): S.k. 10.

Formalioji klasí 15r ƒymoti: (1a); aö rƒymau, ant alkúnés pasirémès J (ab), nieko nedirba, par langàuûsigulus rym©ja Slm (ab), sédûiu, rymu uû stalelio KlvD (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 16nu-plumps©ti: (1a); ubagé nuplumpsojo par kiemà Ul (ab), plu …mpso; ji darnespéjo nuplumpséti prie tvartù, o kaimynijoj sumirgéjo öviesa (ab), pl§mpsi,pl§mpsia: S.k. 11.

Formalioji klasí 17kor©ti: (1a); laukas ûirgas per tvorà kõro (abd), ratas uûsikabinès uû öakosir kori (abd) Vv, k©ria korikas, tupia tupikas, kad korikas nekorétù, tai tupikasnetupétù Sb (abd): S.k. 12.

158

Formalioji klasí 18l•ndoti: (1a); pelé l‡çndo urvoje K (ab), ko tu l ‡çndoji to keræio par dienas — eikpasivalkiok Lkv (ab), kaûkur vis jis li‹di, nesimato jo terp ûmoniù Juök (ab), jisdar senoje gryæioje li‹dûia Po (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 19turs©ti,tvirs©ti: (1a); tu…rso lovoje tas tinginys (ab), tursi, tursa (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 20kab©ti: (1a); paæioj viröúnéj dar du obuoliu kãbo J (abd), kaba paltis laöiniù Sab(abd), tupi tupikas, kabi kabikas Krb (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 21k©syti: (1a); k©so (abd), kelinta savaité kaip vaikai k©sija Vl (abd), dédé atslenka,atkoso (ab/abd), jau senelis atk©sa Dbk (ab/abd), jisai öiandien labai k©sa Skp (abd),kai kuriems ligoniams pavyksta nuslopinti kosimàjì refleksà valios pastanga; koæia kosoji be parstojo! Sz, kosia (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 22pl-iöyti: (1a); iö kaitros lentos pl-iöo Onö (abd), pl-iöija (abd), nuo lietaus öiemetvyönios pl-iöi Ds (abd), jau bulbos pl-iöias — iöviré Övnæ (abd®bd), lentommedûiai nereikia skust, ba nuskusti supl-iöioja Trgn (abd), pleiö©ja (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 23gr•ndƒyti: (1a); aö gr‡çndau aslà (1a 3) su grindimis J (1a 3 4), ìgrind‡çjo seklyæiàÖ (1a 3), grind‡çja (1a 3 4), gr‡çndûia, mano broleliai grindûia tiltà (1a 3) geleûinìMl (1a 3 4), grind©ja Ö (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 24káiöyti: (1a); káiöo J, káiöija Grû, ûemaiæiai bulves (1a 3) káiöia su kaiöekliaisKlvrÛ, aö bulbes (1a 3) káiöu koöei, t.y. skutu J (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 25æiáudyti: (1a); ar jau æiáudai, slanktà turi? Pbs (abd), æiáudi lyg katé, miltuspridarius Gs (abd), kad æiáuda, tai teisybè pamislija Km (abd): S.k. 12;dulkes (1a 3) iöæiaudijau Pc, æiáudija (ad): S.k. 8.

Formalioji klasí 26m•ndyti: (1a); kam mindai nagines mano? J (1a 3 4), ne dél rieöutù öì kelelì(1a 3) m‡çndijau Dköt; mindija; kam rútù vainikà (1a 3) po kojù mindûiojat Al (1a 3 4): S.k.7.

Formalioji klasí 27dal ƒyti: (1a); aö dalau súrì (1a 3), tu dalƒyk rieöutus J (1a 3 4), ubagam dalija duonà

159

(1a 3), dal©ja tr., jaunoji apdal©jo visus (1a 3) dovanomis Lnkv, Anelé pardal©jajau namà (1a 3 4) ‘pardavinéja’ Krok: S.k. 7.

Formalioji klasí 28k§mötyti: (1a); k§möt, k§möt, vis k¨möto kaimynui (1a 3c) ì paöonè Grû, eiköalin, æia nek§mötès man (1a 3c) ì paöonè Vlkv, k§möæia (ac): S.k. 9; tiesiogbjauru ûiúréti, kaip jos tuos nelaimingus vaikus (1a 3) kumöæioja, stumdo, tampoPæ; k§möæioja (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 29guodytis: jis vis gƒuodûiasi savo súnum (3c), einanæiu mokslus Krkl (c): S.k. 3;kita reikömé: pradeda verkti ir jam (3c) guostis prispaudimais S.Dauk (c), guodijasi;sesuom guõdûiojas, kad anà anyta suvaksijo, baré J (c): S.k. 3.gþûytis: apsigþûija; kopústù lapai gþûiasi jau ì galvas, t.y. siauæia galvas J,kad öalta, apsigúû©k galvà skepetomis J, apsigúû©ja: S.k. 1.pliu …mpyti: (1a); ogi baröæius (1a 3) kad pli …mpia, net ausys linksi Sb, jis, silkiùapsivalgès, pliumpija girà (1a 3) J, anas pliumpoja putrà (1a 3), t.y. sreb J(1a 3 4): S.k. 7.sklõnytis: sklõniasi GB, eina par visà kiemà sklõnydamosi Dv; sklõnijasi;skloniojasi jaunoji vienon pusén ir kiton Dv (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 30sparnus plast ƒyti; pl$stytis: (1a); sparnus plastƒydamos, turökiasi antys Lnkv(ab), antys pl$stijas, su sparnais plasnoja Pöl (ab), gaidys plãst(a) su sparnaisgiedodamas J (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 31galándyti: (1a); galándo peilì (1a 3); galándija; katé galánda nagus Ér (1a 3 4):S.k. 7.

Formalioji klasí 32s§lpyti: (1a); s§lpo, s§lpa, s§lpia (kà — 1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 33sýdyti: (1a); mésà (1a 3) sýdo, kad negestù; persúdija; sukapojam mésà,iöminkiam, (1a 3) pasúdûiam Pb (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 34m•nkyti: (1a); ana m‡çnko duonà (1a 30, o tas manko molì, purvus terökia J,sukapojam mésà, (1a 3) iöminkiam, pasúdûiam i pipirù dedam Pb, ir, émusimiltus, minkijo BB; minkija (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 35(niekus) pliuökyti: (1a); ar ûmonés, tau taip didei pliuökiant, tur tyléti? RBpl§ökia, K, pli§öka, pliuökija Q (ab): S.k. 11.

160

Formalioji klasí 36riáugyti: (1a); ûmogus, kad jamui rémuo pjauja, gumbas sukilsta, édis nepatinkaarba parsiéda, riáugia J (abd), riauga Ba, riaugi, riáugija, riáugoja (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 37kr§nyti: (1a); senis iövien kruna Brt, kaip tik atöàla oras, tai ir kruni per naktisRdm, jis tur dûiovà, kad taip krunija Rs, sesuo krunio(ja) — tur dusà J (abd): S.k.12.

Formalioji klasí 38dúl ƒyti: (1a); méölas dúlyja Svn (ab d), po trepais primesta visokiù skarmalùir dúli Gs (abd), malkos nedega, o tik dúla Knv (abd), dúlia Kp (abd): S.k. 12.klíedyti: (1a); ligonis jau kelinta diena kliedi Lnkv (abd), kliesdama kalbéjauir atmenu kà Övnæ; kliedûia (abd), sako, nebeiögis — kliedija Juök (abd): S.k. 12;kita reikömé: maûa kà (1a 3) girtas prikliedéjo Ds, toj juokias, toj vaitoja, é tojniekus (1a 3) klieda A.Baran (ad): S.k. 8.

Formalioji klasí 39bl©dyti: (1a); vaikai, neblodykit! Rk; blodija (ab); bloda vaikai perdien Slm(ab): S.k. 11;kita reikömé: naktì pabúdès iögirdau — sodà blodi Kp, vaikai iöblodijo obuoliusPl; iöblodija (1a 3 4): S.k. 7.pel ƒyti: (1a); kur po pavésiù padûiausi, tai pelyja Vlk (abd), neiörúgus duonagreiæiau peli Ér (abd), neiödûiúvès öienas negerai: tada kaista, pela Dkk (abd):S.k. 12.

Formalioji klasí 40sp•tryti: (1a); ir ko jis taip ì mane spytri; spytri / spitri Rtr (ac), ko taip spitrijikaip katinas ì laöinius Lk (ac), Jonas spitrioja ì Magdè Kv (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 41g•rgsyti: (1a); ûàsys girgsi jau nuo pat ryto Dbk (ab), ûàsys girgsia, o antyskrykia Slm (ab), eik, ûiúrék, ko ten ûàsys girgsija Srv (ab): S.k. 11.m•ksyti: (1a); maûas búdamas, susitrenké galvà, tai dar miksi Alv (abd), matyt,neiömoko pamokos, kad miksia (abd®ab), miksija Slav: S.k. 12.

Formalioji klasí 42bõdytis: anys sveæiù bodijasi Ds (cd), manès visi bodis, nor gyvas ûemén lìskPrng (cd), bodûias (K, Lp) tetuöis savo dukrelés NS (cd): S.k. 4.p§köyti: (1a); kokis tè öaudymas — puköi tik Vlk (ab); senis puköi prie peæiausJ (ab), jai ne tiek skauda, kiek ji puköia Jrb (ab), tévas puköija ir puköija visàdienà Pc (ab): S.k. 11;kita reikömé: puodas puköi, önypöæia ir aimanuoja A.Vencl, koöé puköia virdamaJrb (abd): S.k. 12.

161

Formalioji klasí 43geûytis: geûiasi, geûijasi ‘gvieûiasi’ N (cd): S.k. 4.ke…röyti: (1a); Ezavas iö rústybés keröijo Jokúbui S.Stan (ab): S.k. 9;kita reikömé: keröé dabar tà (1a 3), kà iökentéjo LzP (1a 3 4): S.k. 7;kita reikömé: jis keröia vaûiuoti pas juma J (ab), dar aö vis keröiju kada norijì iöbart Vdûg (ab): S.k. 11.kioû ƒyti: (1a); ledas, kaip vanduo nusenka, kioûias ant kraötù J, kioûia (abd),ledas iökioûijès Erû kioûija (abd): S.k. 12;kvoæyti: (1a); kvoæija N, dúöia prijauæia, kvoæiu R ‘nujauæiu’ (ad): S.k. 8.

Formalioji klasí 44l ƒygyti: (1a); prilygia sviestà (1a 3) in bulbas! Lp, kà (1a 3) tai prilygia! Lp (1a 3 4):S.k. 7;mƒuodytis: muodûiasi (bd): S.k. 6;skubƒyti: (1a); skubiu ravét Slm, kam mum skubyt Ob (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 45d•lgsyti: (1a); akì (1a 3) dilgsi, sopa, panieûti Ut (ad), ar garai suédé galvà,ar kà — smilkinius (1a 30 dilgsija Srv (ad): S.k. 8;eµksyti: (1a); priprato, tai dar ir eiksi kaip öuva, kiökì varinédamas Næ (ab),yra yra merga — neeiksyk! Pc (ab): S.k. 11;kiáuksyti: (1a); tas öunytis ir kiauksi per kiaurà naktì Lnkv, öuva neiöloja gerai— kiauksi kaûkaip Rm (abd), kas iö tokio öunies, né lot nemoka — kiauksija tikSrv (abd): S.k. 12;kn†ãksyti: (1a); viöta varlè (1a 3) knaksija Krkl, kà æia kerti, kà (1a 3) æia knaksi!Ökn (1a34): S.k. 7.

Formalioji klasí 46l$psyti1: (1a); maûi paröai, bet gerai éda, net lapsi Vad, gerai kiaulés lapsijaPn, nelapsyk taip smarkiai, nes dar gali uûspringt su kokiu nors kaulu Mök,lapsi, lapsija kà (1a 3 4): S.k. 7;mõûytis: jie moûis pinigù Pln (acd), moûijaus séklù pavasariui Skr moûijasi (acd):S.k. 10;p©köyti: (1a); miöke poköi, malkas kertant; tu poköi visà laikà, aö negaliu irpailsét Ut (ab), paleidès oûkas, botagu supoköijès, suöuko Rz (ab) poköija: S.k. 11;spaug ƒyti: (1a); nuo to vandens visi nuspaugéjo Skr spaugi (abd); kaûi ko mantei spaugyja öìmet kojos Jrb (acd): S.k. 10;

____________________________1 Néra ûodûiù su öaknimi lap-, kurie leistù æia iöskirti priesagà s; latviù kalbojeyra semantiné (öios reikömés) grupé veiksmaûodûiù, besibaigianæiù -sija, otai leidûia iöskirti s, nors atitinkamù ûodûiù be s ir néra.

162

súr ƒyti: (1a); súri mésa (abd), laöiniai jau ìsisúrija, ìsisúri Rs (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 47galãkötytis1: nesigalakötyk — juk kas miré, nebeatkelsi Kal (bd): S.k. 6;glébstytis: nesésk pas svetimà moterì ir neglébstykis su ja BB (b): S.k. 5;atsi-kar…estyti: prikibo, ir negaliu nuo jo atsikar…estyti Grû (c): S.k. 3;r•mstyti: (1a); cérus neinr‡çmstija — sako, aûdauö dukterì Lz (abd): S.k. 12;kita reikömé: idant laikai músù bútù par tavo apgynimà nurimstyti: S.k. 7.

Formalioji klasí 48karãsytis: ana nuo jo negali nusikarasyti J (c): S.k. 3;knaibãsyti: (1a); viöta bulvè (1a 3) knaibasija Öl (1a 3 4): S.k. 7;kudêsyti: (1a); ir gaidys kudésija, kai vanagà pamato Pl (ab): S.k. 11;kv‡osyti: (1a); itr. jau treæia diena kaip lietus kvosija Grv (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 49áikötytis: eikite gulti — ko æia aikötijatés Öll (b), ko tu aikötijiesi: jei krauniveûimà, krauk, o jei nenori, eik gulti — dabar öakè ima, kità meta atgal Krt(b): S.k. 5;a…uryti: (1a); kada véjai aurija, sunku miegoti Klp (bd): S.k. 6;báimytis: rodos, néra ko baimytis, bet aö bijau, ir tiek NmÖ (cd): S.k. 4;bembyti: (1a); itr. aö noriu uûbembyti tam vagiui (1a 3c) akmeniu (ac): S.k. 9;b…ydytis: gerai, kad ana miré — anas ja bydijosi Dglö (c): S.k. 3;brotytis: su tokiu nér ko brotytis Vlk (c): S.k. 3;brýûyti: (1a); suéjo vaikai, kojom ir br§ûija grindis Ds; medì (1a 3) brýûija Tvr(1a 3 4): S.k. 7;æ…eûyti: (1a); iölijo, iöæeûijo mane (1a 3) lietus Juök (ad): S.k. 8;uû-sikuomyti: (1a); senybéj ne tiek ûemiù buvo, kur uûsikuomijai — te ir tavoTrgn (k±): S.k. 1;kv•tytis: atsikvitijo savo panà (1a 3), galés kitas vilioti Öts: S.k. 1;meµlyti: (1a); itr. Grété meµlija súnui tévo vardo J.Simon (acd): S.k. 10;ì-sipƒylyti: ìsipylijau kasmets vienoj vietoj vieversì giedantì MitI226 ‘ìsidéméti’(polonizmas) (d): S.k. 2;ne-seµnyti: (1a); aviûos mieûiams neseµnyja Vlkv (acd): S.k. 10;skãlyti: (1a); itr. öuva skãlijo visà naktì, nedavé miegot Klt (ab): S.k. 11;öerkön ƒyti: (1a); itr. tvoros, akmenys öerkön‡çja (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 50privalêti: (1a); itr. jis ar nenor ateiti, arba neûino, kad mes taip jo privalom(acd), ûmogus gyvenime privalo kovoti su blogiu rö (acd): S.k. 10.____________________________1 Dél ö = s plg. nusigaluoti.

163

Formalioji klasí 51dyrêti: (1a); aûu stalelio sédédamas, kai öunelis dyro Slk (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 52káitéti: (1a); kas æia man káito — man viskas gerai Skd (acd), kas tau kát, t.y.kas tau rúpi, kas tau darbo? J (acd), pats neiömané, kas jam kaiti Ûem (acd):S.k. 10.

Formalioji klasí 53nárdyti: (1a); antis murkt, murkt po vandenì — nárdo J (ab), karoséli geltonasis,o kur tu nardûioji? Vrb (ab), karoséli geltonasis, ei kur tu nardoji? KlvD (ab):S.k. 11;spárdyti: (1a); hitlerininkai spardé mani 1a 3) su kojims ir muöo su öautuvuPlök[, karvé spárdûiojas labai Aps] (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 54ilgstytis: ilgstos naktelé B.Sruog, ‘ilgstintis, vilkinti’, ko æia ilgstojies? ilgainesiilgstok — gal per vélai veik búti (b): S.k. 5;kl©styti: (1a); visa músù öeimyna klosto linus (1a 3 4) Ûvr, jautriai, kaip maûàkúdikì (1a 3) apklosté [kl©sæiojies, kl©sæiojies kaldra, ale öaltis tai net aû skobùima Grv] (1a 3 4): S.k. 7;m©styti: (1a); vyrai stovédami rankom mosto, kad tylétù, o moterys tai tikdúsauja Övn (mosto kam — ac), garsiai öneka, m©sæio(ja) rankomis Gs (ac): S.k. 9 ;1. nárstyti: (1a); ar matei, kaip antys nársto (ab) Dkö, antis nársæio(ja) povandenì J (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 552. gráiû ƒytis: jis vis gráiûosi uûmuöti ar padegti Rdm (c); Andriejus graiûiojasikariausiàs prieö jì A.Baran (c): S.k. 3;máiv …ytis: anuodu besimaµvo, t.y. juokas, vaipos, ûvingauna, darkos J (b); niekonéra, viena valia juokias, kvaknoja, máivojas — negal iömanyti, a durnas, aperdaug mandrus ökn (b): S.k. 5;raµdytis: gyvenimo ûeméj raidytasi palengva Vr ‘plétotis’ (bd), raidoti(s) Vr‘plétoti(s)’: S.k. 6;rank ƒyti: (1a); tegu spieæius (1a 3) ranko bernas Ér, jinai ránkioja uogas (1a 3)nuo ûemés, varpas, grybus J (1a 3 4): S.k. 7;1. sáik ƒyti: (1a); tujai nesaikyk taip aukötai Ob ‘siekti’ (ac), uûdenk, kad galvijainesaikiotù öieno J (ac), tai tie ûmonés saikioja apie stubas ko paimt Lö (ac):S.k. 9;siaub ƒytis: siaubosi Ûr ‘siautéti’ (bd) [ , jaunesnioji paskendo siaubojanæioj bangojUpn (abd)]: S.k. 6;skraid ƒyti: (1a); bus lietaus — kregûdés skraµdo paûeme Kps (ab), æia koki

164

pauköæiukai skraidûioja apie mane Övnæ (ab): S.k. 11;snaig ƒyti: (1a); snaigulés snaµgo kaip bobù kàsniais J (abd), snaigioja (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 56knyps©ti: (1a); ana knyps©ja kaip katé ûiurkiù J, kn…ypso (ac): S.k. 9;kita reikömé: ‘knybsoti’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 57sáugoti: (1a); sáugau viöæiukus (1a 3), pirmàkart iöleidûiau, kad varna nenuneötùMlt, bités perus (1a 3) labai sáugoja Tt (1a 3 4): S.k. 7;t ƒykoti: (1a); katé t ƒyko pagauti pelè; t ƒyko pelés (ac), t ƒykoja (ac): S.k. 9;tv ƒyloti: (1a); tvƒyloja; jis tvƒylo, kampe uûsiglaudès (ab): S.k. 11;kita reikömé: tvƒylo migla, dúmai (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 58g©dytis: goda…us goda…us ir nebeatsigoda…u, kokioj aö æia dabar vietoj Slm (b):S.k. 5; god©jau, god©jau, led atgodojau, kaip man atsieina giminé: tetulénas,öeöuras, anyta, uoövis, laigúnas, moöa, teta J (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 59eid ƒyti, eid©ti: (1a); öeöiasdeöimt septyneli — ir dar eµdo an darbo Zt (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 60m•rksyti, mirks©ti: (1a); pusmirkas m‡çrkso ir miego nori J (ab): S.k. 11;tvars ƒytis, tvars©tis: ir tva…rsosi po lovà (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 61tráukytis, tráukotis: tráukosi A.Girdenis ‘trúkæioja’ (bd): S.k. 6.

Formalioji klasí 62lúkyti: (1a); palúkysiu, su karve ar neatsivarys Pbr, lúkija (ac), lúko prabilstantvarpù B.Sruog, lúk©ja (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 63kapsƒyti: (1a); kãpso; bekãpsàs sens koöè (1a 3 4) J, jau ir viöæiukai pradésgrúdus (1a 3) kaps©ti Skr (1a 3 4), viöta k$psi uogas (1a 3) nuo agrazdù Kp, k$psia(1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 64d•lbsyti: (1a); ko æia d‡çlbsiji kai velnias ì varlè? Kair, vagis, nudelbès akis, kaipvilkas di¿bso J, ar aö kà blogà padariau, kad ì mane d‡çlbsi? Öl (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 65tv•skyti: (1a); auksu tv‡çska raidés (abd), tv‡çskija, eûerai tv‡çsko (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 66kniýstoti: (1a); ans, insikniaubès veidà in priegalì, kniýstojo J, ko knýstai (stovi),

165

nieko nedirbi, tinginiauji? J (ab): S.k. 11;kumst©ti: (1a); k§msto NdÛ ‘riogsoti’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 67knarks©ti: (1a); nueina ir knarkso visà dienà, lyg darbo neturédamas Lnkv (ab):S.k. 11;kita reikömé: Gertrúda darbo nemokéjo, kasdien pasijusdavo ì veidrodì beknarksantTat (ac): S.k. 9;knybs©ti: (1a); atneö kas sugedusì briauninkà, tai knybsõs kalvéj per visà dienàVdûg, jau visas pusdienis, kai jis knƒybso, ì knygas ìsikneibès Vdûg (ab): S.k. 11;kita reikömé: nosyje kn…ybso, by katul kas, ir vis æiaudéti noriu J (acd): S.k. 10;paksoti: (1a); prie rankù jam pakso ant virveliù pakabinti pagaliukai ‘tabaluoti’(abd): S.k. 12;kita reikömé: kaûkaip uûdúlino ir nupaksojo öeökà (1a 3 4) Sg ‘uûmuöti’: S.k. 7;öyps©tis: ö…ypsosi; jie öyps©josi vienas kitam (c): S.k. 3;kúdikis ö …ypsosi (bd): S.k. 6.

Formalioji klasí 68bij©ti: (1a); kiökis b‡çjo ir lapo ölaméjimo (acd): S.k. 10;ieök©ti: (1a); gal rakto íeökai Kbr (ac): S.k. 9;kita reikömé — su-ieök©ti: suieök©k mano klumpes (1a 3 4) Grö: S.k. 7;l©öoti: (1a); loöa atsiloöès loöo J (ab): S.k. 11;ûin©ti: (1a); savo vertè (1a 3) û‡çno (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 69aud ƒytis: tai vyûas, kur (1 4) apsia…udo Psl: S.k. 1;pra-auöd ƒyti: (1a); praa…uödo, jau regét ûaros Rod (abd): S.k. 12;dêd ƒyti: (1a); cur.(= caus.) ‘déti’ (1a 3 4): S.k. 7;gl§mûdytis: sédi sode ir gl§mûdosi su mergom Al (c): S.k. 3;grabáldytis: ko æia grabáldais per visà naktì Vkö ‘baldytis grabaliojant’ (b): S.k.5;uû-simegzdyti: agurkai neuûsimegzdo Rod (bd): S.k. 6;m§rkdyti: (1a); nebemurkdyk to vaiko — prigirdysi Rk (1a 3 40: S.k. 7;-prasd ƒyti: (1a); pradéjo suprasdƒyt nedaugì (ad): S.k. 8;kita reikömé: jaunimas atpr$sdo nuo kalbos Rod (acd): S.k. 10;púsd ƒyti: (1a); jei po puodu nepapúsdƒysi, puode neiövirs Rod (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 70bõstytis: jam (c) visados bõstosi akyse Brû (cd): S.k. 4;æi§lpstytis: tr. ‘kà æiulpoti’: S.k. 1;grast ƒytis: grãstos öirdis mano nuo to (c) J ‘kratytis’: S.k. 3;•rstytis: mes irstémés toliau, ûiúrédami ì bangas (b): S.k. 5;maigst ƒytis: tik pradéjau maigst ƒytis, ir iöbudino atéjès (bd): S.k. 6;

166

slapst ƒyti: (1a); karo metus praleidau Vilniuje, kartais pats slapstydamasis,kartais kitus (1a 3) slapstydamas K.Bor (1a 3 4): S.k. 7;stáikstyti: (1a); stáiksté stáiksté apie muni, ale mas neûiúréjom ant jì Upt (ac): S.k.9;iö-stembst ƒyti: (1a); öiuosmet be kopústù búsim, ba visi iöste …mbsté Arm (abd): S.k.12;ûangst ƒyti: (1a); pasiimk iö po kojù tuos pagalius, kad nereikétù ûangstƒyti (ab): S.k.11.

Formalioji klasí 71knupsyti: (1a); N, BzBk ‘kà spausti; uûsipulti’ (1a 3 4): S.k. 7;slúksyti: (1a); N,K ‘slunkinti’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 72áikstyti: (1a, plg. áikötis); aikstau ko B (acd): S.k. 10;baisytis: SD, N ‘baidytis, bijotis’ (cd): S.k. 4;laû ƒytis: o kà, galéjom laûyties! Ûem, susilaûyti su kuom K (c): S.k. 3;pa-siraköt ƒyti: pasiraköæia…u pirötà: S.k. 1;ràû ƒytis: iölipa mieguistas iö lovos ir r…àûos vidur gryæios Ps (b): S.k. 5;ì-siriuoû ƒyti: kad venteris ìsiriuoûƒytum ì dumblà, kad neplúdurtù, ìdeda ì venterìkúlì Plng ‘grimzti’ (bd): S.k. 6;rúg ƒyti: (1a); tà pienà (1a 3) surúgeµ Db (1a 3 4): S.k. 7;r§iûyti: (1a); pryöirdis r§iûo vaikà Ötö ‘traukti; raiûyti’ (ad): S.k. 8;sarg ƒyti: (1a); itr. naktì tai sarg ƒydavo prie pakaruoklio Nm (ab): S.k. 11;táikyti: (1a); táiko ì bégantì kiökì (ac), táiko pasprukti (ac): S.k. 9;(kojas) ûarg ƒyti: (1a); per slenksæius ûa…rgo (ab): S.k. 11.

Sintagminiai santykiai: latviù kalba

Formalioji klasí 1jâdît: (1a); kur puisïti, tu j`dïji? ‘kur tu, berneli, jodei (jodinéjai)?’ (1a 2b); testas:noríjai ir jodiníjai, nori — nejodiníji (ab): S.k. 11;kita reikömé: s`kuöi zirgus (1a 3) j`dït put`s ‘pradéjè jodyti ûirgus iki putù’ — noríjoir jodí, nori — nejodo (1a 3 4): S.k. 7;zâldît: (1a); tas (1a 4d) jaunkundzºm (1a 3c) zaldïja k` n`tras ‘tai dilgino panelesnelyginant notrés’ (acd): S.k. 10.

Formalioji klasí 2ra …mstît, -µju : (1a); ‘raustït, traukyti’ (1a 3 4): S.k. 7;ra …mstîtiês, -uôs: bºrni ramst`s ‘vaikai dúksta’ (b): S.k. 5;skaýstîtiês: puiöi skaust`s ar meit`m ‘bernai glebésæiojasi su mergomis’ (c): S.k. 3;uokstît: (1a); suns oksta zaóa pºdas (1a 3) ‘öuo uostinéja kiökio pédsakus’ (1a 3 4):S.k. 7;kita reikömé: bites okstï ‘spieæius ieökosi vietos’ (ab): S.k. 11.

167

Formalioji klasí 3graûîtiês: t` pºc manis graûïj`s ‘ji manès sieké’ (‘ì mane késinosi’) (c): S.k. 3;kita reikömé: ‘drohen, grasintis’ (?c): S.k. 3;kita reikömé: meitas graû`s ‘merginos aikötijasi’ (b): S.k. 5;r§osîtiês: m`jnieki æakli rosïj`s pa saimniecïbu ‘öeimyna energingai pluöéjo poúkì’, biöu skola, kur viss tik naigi ros`s ‘biæiù mokykla, kurioje viskas taip sparæiaitriúsia’ (b): S.k. 5;kita reikömé: tavs dzïves pavediens tik, tik no spoles ros`s ‘tavo gyvenimo gijatik besivyniojanti nuo rités’ (bd): S.k. 6;zudîtiês: nezudaities júsu dzïvïbas pºc (3c)! ‘nepergyvenkite dél savo gyvybés’ (cd);lopi zidïjas ‘gyvuliai nerimsta’ (cd): S.k. 4;c•enît: (1a); cien`mus zemes aug¶us ‘vertinamus ûemés vaisius’, cienï tºvu un m`ti(1a 3 4) ‘gerbk tévà ir motinà’: S.k. 7;puknît: (1a); puknï viñam (1a 3c) ar akmini pa galvu! ‘trenk jam akmeniu pergalvà!’ (ac), ‘Rippenst±sse geben, baksnoti (1a 3c) ì öonus’: S.k. 9;(asti) svarbît, -u, sverbît, -µju: (1a); nióïgs zirgs svarba asti ‘ìnoringas ûirgasuodegà mataruoja’ — zirgs sverbï ar asti ‘arklys mataruoja uodegà’ (nori ir mataruoja,nori — nemataruoja — ab): S.k. 11;vi° lnît: (1a); labïba vºj` vilnï (abd) ‘javai vilnija véjyje’, p¶avas upïte, kas mïkst`z`lº vilna (abd) ‘pievos upelé, kuri vilnija minkötoje ûoléje’: S.k. 12.

Formalioji klasí 4cµkstîtiês: ir j`cïkst`s ar grútumiem (c) ‘su sunkumais reik kovoti’, vºlns aicin`jismu¶óïti cïkstºties ‘velnias öaukès kvailelì imtyniù’: S.k. 3;æukstît: (1a); kas æukst, tas melo ‘kas önibûda, tas meluoja’, viñas æukstºja brïnumast`stus (1a 3) ‘jos önibûdéjo pasakiökas istorijas’ (1a 3 4): S.k. 7;öñurkstît: (1a); degunst öñurkst ‘öniurköæia’ (nori ir ¹niurk¹èia(si), nori —ne(si)¹niurk¹èia — ab): S.k. 11;ûvakstît: (1a); nauda kabat` vai mak` ûvakst ‘kiöenéje ar taöéje pinigai ûvanga’(abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 5mienîtiês: ‘streiten; dievagotis’, mienêtiês, tagad miênuôs, bet vakar miênµjuôs‘spyriotis’ (b): S.k. 5;p¶upît: (1a); biezputra p¶up katliñ` ‘koöé katile pliupsi’ (abd): S.k. 12;ramît: (1a); ramiet roûu d`rziñ`! ‘laidokite (4) roûiù darûelyje’, kur jús mani (1a 3)ramºsit ‘kur mane palaidosite?’ (1a 3 4): S.k. 7;(acis) valköóît: (1a); acis valköóît, -êt ‘akis vartalioti; mit den Augen blitzend einenWink geben, duoti uûuominà akies mirkteléjimu’ (ab): S.k. 11.

168

Formalioji klasí 8mu°rcît: (1a); ko tu murki kaói (1a 3)? ‘ko kankini katinà?’, nemurci sunïti (1a 3)!‘nekankink öuniuko!’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 15öóaudît: (1a); lopiñö sprausl` un öóaud` ‘gyvulélis prunköæia ir æiaudi’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 23t°ucît: (1a); túci (4) sienu (1a 3) öóúnï ‘kimök öienà ì darûinè!’, túk`t pïpº tabaku(1a 3) ‘tabakà ì pypkè kimöti’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 26skr$idît: (1a); paka¶ meitu skraidïjot ‘paskui mergà bégàs’ pa sveö`m zemºmskraidït ‘lakstyti po svetimus kraötus’ (ab): S.k. 11;kita reikömé: Laimé skraida kumeliñu (1a 3) ‘Laima bégina ûirgelì’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 27pla…uksnît: (1a); m`te plauksna bºrnu (1a 3) ar plauksnu par paka¶u ‘motinaplekönoja vaikui plaötaka per uûpakalì’, plauksna, plauksni (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 28¶uôdzît: (1a); öóipeles k`tu (1a 3) vajaga dúöïgi vien ¶odzït ‘reikia kuo smarkiauklibinti kastuvo kotà’ (1a 3 4): S.k. 7;-¶uodzîtiês : k`jas ¶og`s / ¶odz`s ‘kojos linksta (svyruoja)’

Formalioji klasí 29va¶ît: (1a); va¶i (4) prom tos lopus (1a 3)! ‘varyk öalin tuos galvijus!’ (1a 3 4), lopus(1a 3) no labïbas va¶`t ‘varyti gyvulius nuo javù’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 30svepstît: (1a); zobiem klabot svepstºdams, lai meitene nebïstoties ‘dantimisklabant, öveplendamas, kad mergina nebijotù’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 312. óuîdît: (1a); varºji viñam grúst un óuidït, kas tik tev bija ‘galéjai jam bruktiir gausiai duoti, kà tik turéjai’ — óuidït (ko? — 1a 3) (1a 3 4): S.k. 7;kita reikömé: ‘männlich Verm±gen haben, verm±gen, turéti kam potencijà’: sudmalasneóuid malt ‘malúnas neìstengia malti’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 34muõcît: (1a); velns moca öo (1a 3) tïri nost ‘velnias jì visai nukankina’, maz`kusbºrnus (1a 3), kas vºl nest`v skolas vecum`, vasar` moka ar cúk`m ‘maûesniusvaikus, kurie dar néra mokyklinio amûiaus, vasarà kamuoja kiaulémis’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 43klu°ncît: (1a); klunci nu putru (1a 3)! ‘na plunyk putrà!’ (1a 3 4): S.k. 7.

169

Formalioji klasí 44kñuosîtiês: koklºt`ji ar stïg`m kñoöas ‘kanklininkai su stygom æiupnojasi’ (b): S.k.5;maknît: (1a); makñït pa purvu, p¶av`m ‘klampoti po balà, lankas’, ‘braidyti’ (ab): S.k.11;mâcît: (1a); m`te man darbu (1a 3) m`ca ‘motina moko mane darbo’, m`ci mani(1a 3), m`muliñ, vis`d` darbiñ` (vis`dam darbiñan)! ‘mokyk mane, motinéle,visokio darbelio!’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 47ra°nstït: (1a); ranstït salmus (1a 3) ‘öiaudus skirstyti (teilen)’, ranstït ûagarus vaimalku (1a 3) ‘(su)déti ûagarus ar malkas’ (1a 3 4): S.k. 7;kita reikömé: kamºr lielie ranta ba¶ói, puikas ranstï mietu (1a 3) ‘kuomet suaugusiejiranto sijà, berniukai ransto mietà’ (1a 3 4): S.k. 7;ûv`kstït: (1a); ko tu ûv`kstï ‘ko tu plepi?’ ‘viel schwatzen’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 48óesît: (1a); ‘schlingend, gierig essen’: ko tur nu óesï? ‘kà ten dabar ölemöti?’(1a 3 4): S.k. 7;¶uksît: (1a); kur jau muiûas cúkas skrien, tur m`ju óirlas pakal ¶uksï ‘kur bégasodybos kiaulés, ten ir namù dvésena velkas iö paskos’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 49dirbîtiês: viñö dirbïjas gar citu búöan`m (3c) ‘jis kiöasi ì kitù reikalus’ (c): S.k. 3;maköóîtiês: maköóïjas k` ¶auna diena ‘labai gaiöta, krapötosi’ (b): S.k. 5;pl•ksnîtiês: jau plïksnïjas, drïz spïdºs saule ‘jau giedréja, greit spindés (övies)saulé’ (bd): S.k. 6;1. ruocît: (1a); rocï savu dravenieku (1a 3 4)! ‘laiduok uû savo biæiulì!’: S.k. 7;v§imît: (1a); tas nek` nevuimï ‘jis nieko nesupranta’ (ad): S.k. 8;û$rît: (1a); viñö s`ka û`rït savam zirdziñam (1a 3c) ‘jis émé pliekti savo arkliukà’(ac): S.k. 9;kita reikömé: û`rït virsu ‘uûpilti’ (? ac): S.k. 9;kita reikömé: paölaik û`rï stiprs lietus ‘dabar pliekia smarkus lietus’ (abd): S.k. 12;û¶adzît: (1a); ko tu te û¶adzï vien`di vien? ‘ko tu æia vis murmuliuoji?’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 53trimdît: (1a); ‘tramdït: vaikyti, tramdyti’ (1a 3 4): S.k. 7;trimdât : (1a); it k` trimd`ts tºvu sºtu atst`dams ‘tarsi tremiamas palikdamas tévùkiemà’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 55grasît: (1a); uzsauc ienaidniekiem (1a 3) grasot ‘suöunka grasindamas prieöams’,viñö dusmïgi gras`ja ar cirvi labdarim (1a 3c) ‘jis ìnirtingai grasino geradariuikirviu’ (ac): S.k. 9;guldzîtiês: gulg`s vien, laikam vems ‘vis ûiauksi, turbút vems’ (bd): S.k. 6;

170

sl$icît: (1a); slaicït rokas (1a 3) uz augöu ‘rankas ì viröù tiesti’ (1a 3 4): S.k. 7;slaikâtiês : ‘sich nach oben strecken, stieptis ì viröù’ (ab): S.k. 11;tuôköîtiês: ko tu toköies? n`c drïz! ‘ko delsi? ateik greiæiau!’ (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 57la…ulât: (1a); kur laulami gredzentiñi? ‘kur jungtuviù ûiedeliai?’, pºc dievv`rdiemm`cït`js laul` jaunos p`rus (1a 3) ‘po miöiù kunigas tuokia jaunas poras’ (1a 3 4): S.k.7.

Formalioji klasí 58izsardzît: (1a); no krúma, no zara izsardzïju ‘nuo krúmo, nuo öakos apsaugojau’,t`das nevar izsarg`t, ne izglab`t ‘tokiù negalima nei apsaugoti, nei iösaugoti’, sargisavu mºli (1a 3 4)! ‘prilaikyk lieûuvì!’, sarg` k` suns siena vezmu ‘saugo kaip öuoöieno veûimà’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 68zinât: (1a); ne br`lïöi mani (1a 3) zina, ne es zinu b`lenïöus (1a 3) ‘nei broleliaimanès (apie mane) neûino, nei aö neûinau broleliù (apie brolelius)’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 69k¶…udît: (1a); pirku zirgu, daru laivu, tik k¶údïju maliñ` ‘nusipirkau ûirgà ir darauvaltì, taip atkéliau ì krantelì’, un dievs tam atkal k¶úda pºc cieöanas daudz svºtïbas(1a 3) ‘ir Dievas jam po kentéjimù vél suteikia daug palaimos’ (1a 3 4): S.k. 7;kita reikömé: ‘zufällig wohin kommen, irren, uûklysti’ (acd): S.k. 10;m$ldît: (1a); jeb mani (1a 3) acis malda? ‘ar mane akys klaidina?’ (1a 3 4): S.k. 7;k`lab velti lai mans gars bezgalïb` malda? ‘kodél tad veltui mano dvasia klaidûiojabegalybéje?’ (ab): S.k. 11;smaidît: (1a); skuóe smaida puisºnam ‘mergyté öypsojo berniukui’ (ac): S.k. 9;smaida vienu (1a 3), smaida otru (1a 3), smaida savu augumiñu (1a 3) ‘iöjuokiavienà, iöjuokia kità, iöjuokia save paæià’ (1a 3 4): S.k. 7;vi° ldîtiês: lai viñö nevild`s uz mani ‘tegu jis manimi nesikliauna!’ (c): S.k. 3.

Formalioji klasí 70bîstîtiês: dºlu m`te gribºj`s, lai es viñu (3) bïstïjos ‘geidavo anyta, kad jos bijoæiau’(d): S.k. 2;l§ °mstîtiês: viñö lumst`s kl`t, k` daûdien suñi m`k ‘jis prisimeilina, kaip öunyskartais moka’ (? 3c): S.k. 3;marstîtiês: marst`s ar rok`m ‘mosikuoja rankom’ (b): S.k. 5;kita reikömé: ‘heucheln, apsimesti’ (b): S.k. 5;muôstîtiês: s`k viña mostïties it k` cits cilvºks ‘pradeda ji pamaûu atsibusti tarsikitas ûmogus’ (bd): S.k. 6;naistîtiês: t` barïba man naist`s ‘tas maistas man ìgrysta’ (cd): S.k. 4;2. öustît: (1a); ‘geschäftig hin und her laufen, öen ten lakstyti’ (ab): S.k. 11;kita reikömé: öustït öustïja un visas malas (1a 3) izöustïja, bet ne sukït nedabúja

171

‘öniukötinét öniukötinéjo ir visus kampus iööniukötinéjo, bet né trupinio iöuostinét negavo’(1a 3 4): S.k. 7;kita reikömé: zºni skol` öusta naûiem vai citiem niekiem ‘berniukai mokyklojemainosi peiliais ar kitais niekais’ (ac): S.k. 9;kita reikömé: ‘jmn wiederholt schicken, um etwas heimlich zu erfahren, siuntinétiiöönipinéti’ (1a 3 4): S.k. 7;vemstît: (1a); atvars lai vemsta `r` öo nedienu (1a 3) ‘bedugné teiövemia öiànelaimés dienà!’, freq zu vemt ‘vomieren’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 72$usîtiês: viñi s`ka vectºva ruñ` (c) ausîties ‘jie émé klausytis senelio önekos’: S.k.3;brµnîtiês: brïn`s ¶audis dzism`m man`m, brïn`s manai valodai ‘stebisi ûmonésmano dainomis, stebisi mano kalba’ (cd): S.k. 4;æuomîtiês: ko tu tur ilgi æomies, ko nevari darbu beigt ‘ko tu ten ilgai krapötais,kad negali darbo baigti’ (b): S.k. 5;2. dairîtiês: öï malka labi dair`s ‘öitos malkos gerai skyla’ (bd): S.k. 6;dalît: (1a); tºvs ar dºlu zemi (1a 3) dala ‘tévas su súnumi ûemè dalija’ (1a 3 4): S.k.7;duksnît: (1a); viñö man duksnïja ar dúri s`nos (ac) ‘jis baksnojo man kumöæiuì öonus’: S.k. 9;manît: (1a); sudmal`s neesot vairs manïti velni ‘malúne velniù nebepastebì’,nemanït laiku (1a 3) aiztekam ‘nejausti laiko tékmés’ (ad): S.k. 8;mitrît: (1a); labam g`jºjam lïdzi mitrït ‘skubéti greta gero éjiko’ (ab): S.k. 11;zvaidrît: (1a); zvaigznes zvaidra ‘ûvaigûdés ûiba’ (abd), sarkani nokaitºta dzelzsno ºzes ñemot zvaidra ‘raudonai ìkaitinta geleûis kibirköæiuoja imama iö ûaizdro’ (abd):S.k. 12.

Sintagminiai santykiai: prúsù kalba

Formalioji klasí 5 (?)giwït: (1a); III 4321; kai mes tennºi²on paggan ²kï²tai bhe tei²ïngi giwammaiIII 33

1 ‘kad mes jo délei skaisæiai bei pagarbiai gyvename (gyventume)’, kas (tu)

Gïwu bhe Rikawie en Prabut²kan III 8514

‘kuris gyveni ir vieöpatauji amûinybéje’(abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 49grïkisi: quai ²ien en mans grïki²i III 55

12 ‘kurie mums nusideda’ (c): S.k. 3;

crixtitwi: (1a); As Crixtia tien (1a 3 4) III 12910 ‘aö krikötiju tave’: S.k. 7.

Formalioji klasí 68perb`nda: (1a); emperband`²nan III 55

14 ‘ì iöbandymà’, Deiws perb`nda arwi²ku

niainonton (1a 3 4) III 5516

‘Dievas tikrai nieko negundo’: S.k. 7;

172

bi`twei: (1a); III 2710

, (Stas) Rikijs turri podïngan en ²tºimans quoi tennan (1a 3)bia III 85

8 ‘Vieöpats turi pomégì tuose, kurie jo bijo’ (ad): S.k. 8;

laikút: (1a); III 3914/15

, quai mien milº bhe maians pallaipsans (1a 3) lìku III37

18 ‘kurie mane myli ir mano paliepimù laikosi’ (1a 3 4): S.k. 7;

-sinnat: (1a); III 537, en ²chlìti²kan po²inna as pir²dau Joúmans kai as maians

malnijkans bhe ²eimïnan ni i²arwi a²mai auginnons prei Deiwas Tei²in III 6910

‘ypatingai pripaûìstu aö prieöais jus, kad aö savo vaikus bei öeimynà neiötikimai auginèsDievo garbei’, Stai Grikau²na ebimmai dwai dellïkans ºn²ien. Ains, kìdi ²tansgrïkans (1a 3) po²inna III 65

9 ‘iöpaûintis apima savyje dvi dalis. Viena, kad kas nors

prisipaûìsta nuodémes’ (1a 3 4): S.k. 7;kita reikömé: Pir²dau Deiwan turridi wi²²ans Grïkans ²ien ²kell`nts d`tun²i, dïgi²tans kans (1a 3) mes digi ni er²innimai III 65

18/19 ‘prieöais Dievà reikia duotis kaltam

visomis nuodémémis, taipogi tomis, kurias mes taipogi nepaûìstame’ (ad): S.k. 8.

Neutralizacija ir paradigminiai santykiai

Sintagminiù santykiù analizé leido nustatyti 12 semantiniùklasiù-paradigmù. 6 iö jù turi integralinì poûymì ™sangràûinis”, t.y.klasés 1—6, be to, klasés 1—4 ir 7—10 turi integralinì poûymì™papildininis”, 1, 2 ir 7, 8 — integralinì poûymì ™galininkinis”, 1, 3,5 ir 7, 9, 11 — poûymì ™asmenybinis” (plg. Dendrogramà 4), kurisbúdingas visiems öiù klasiù nariams. Öiù poûymiù hierarchijoje aukö-æiausias yra ™sangràûinis”, ûemesnis — ™papildininis”, dar ûemesnis— ™galininkinis”, ûemiausias — ™asmenybinis”. Aukötesnés hierarchinéspakopos integraliniai poûymiai jungia veiksmaûodûius, sudaranæiusstambesnes uû kiekvienà iö 12 paradigmù. Antai poûymis ™sangràûinis”atitinka stambiausià paradigmà, aprépianæià smulkesnes paradigmas1—6, poûymis ™papildininis” — paradigmà, susidedanæià iö klasiù 1—4 ir 7—10, poûymis ™galininkinis” — paradigmà iö klasiù 1, 2 ir 7,8. Nors öeöios klasés, t.y. 1, 3, 5, 7, 9, 11, savo ruoûtu turi poûymì™asmenybinis”, pastarasis jau nebejungia jokiù klasiù ì vienà para-digmà, nes klasifikacija baigta ir kiekvienoje iö öeöiù öakù öis poûymisyra búdingas tik vienai iö iövardytù smulkesniù klasiù-paradigmù,vadinas, néra integralinis neegzistuojanæiù ûemesniù pakopù atûvilgiu.Akivaizdu, kad veiksmaûodûiai, kuriems búdingi aukötesnés hierarchi-nés pakopos integraliniai poûymiai, gali turéti ir ûemesniù hierarchijospakopù integralinius poûymius. Tarp vienà aukötesnés pakopos integ-ralinì poûymì turinæiù gretiminiù paradigmù atstovù nesunkiai paste-bima kryûminé distribucija, pavyzdûiui, galininkiniai ir negalininkiniai

173

veiksmaûodûiai kontrastuoja, búdami pozicijoje su netiesioginiu papil-diniu (plg. Jonas grãso Laimai ir Jonas rãöo Laimai laiökà, J`nis grasaLaimai ir J`nis raksta Laimai vºstuli), taæiau pozicijoje su tiesioginiupapildiniu ìmanomi tik galininkiniai veiksmaûodûiai1 (plg. Jonas krãto,mãto Laimà, bet Jonas vangsto, bijo Laimos, J`nis krata, mana Laimu, betJ`nis smaµda Laimai). Kryûminé distribucija yra struktúrinés neu-tralizacijos sàlyga (visi terminai vartojami pagal Girdenis 1981).Dendrogramoje 4 öià neutralizacijà atspindi susikryûiavimo taökai,atitinkantys paradigminiù klasiù neskyrimà tam tikrose pozicijose.Pavyzdûiui, kai sinoniminis veiksmaûodis su konversiniu refleksyvuformaliai nebesiskiria nuo nekonversinio refleksyvo (susikryûiavimotaökas 1), turime poûymio ™sangràûinis” neutralizacijà: Jonas a…unasibatus = Jonas a…udosi batus, Kaóïtis baµd`s = kaóïtis bîkst`s ‘kaæiukas bijo’.Pozicijoje, kurioje nereikalaujama papildinio (susikryûiavimo taökai2), papildininis veiksmaûodis be papildinio formaliai nesiskiria nuonepapildininio — tai poûymio ™papildininis” neutralizacija: kaæiukasêda = kaæiukas b‡çjo = kaæiukas lãksto, kaóïtis êd = kaóïtis bîkst`s = kaóïtis skr‡çen— visur pabréûiama kaæiuko búsena, smulkiau situacija nedetalizuoja-ma. Pozicijoje, kurioje nereikalaujama tiesioginio papildinio (susikryû-iavimo taökai 3), galininkinis veiksmaûodis be tiesioginio papildinioformaliai nesiskiria nuo negalininkinio — tai poûymio ™galininkinis”neutralizacija: Jonas rãöo motinai = Jonas grãso motinai, J`nis raksta m`tei= J`nis grasa m`tei. Pozicijoje, kurioje veiksniu eina neapibréûiamasisìvardis, neasmenybiniai veiksmaûodûiai nesiskiria nuo asmenybiniù(susikryûiavimo taökai 4) — tai poûymio ™asmenybinis” neutralizacija:kaûkas b‡çjo = kaûkas grãso, kaut kas bîkst`s = kaut kas grasa.

Kiekvienoje pozicijoje iölieka aukötesnés hierarchinés pakoposintegralinis poûymis, bet neutralizuojamas ûemesnés hierarchinéspakopos integralinis poûymis. Vadinasi, pastarasis skiria jo jungiamàparadigmà nuo paradigmos, kuri öio poûymio neturi, bet turi aukötes-nés pakopos integralinì poûymì: viena pakopa stambesnéje paradigmo-je buvès integralinis poûymis tampa diferenciniu (skiriamuoju). Poûy-mis ™papildininis”, integralinis smulkesnéms galininkiniù ir negalinin-kiniù veiksmaûodûiù paradigmoms, abidvi pastaràsias aprépianæiojeparadigmoje tampa diferencinis, atskirdamas jà nuo nepapildininiùveiksmaûodûiù paradigmos.____________________________1 Neiginio kilmininkà valdantis papildininis veiksmaûodis vis tiek yragalininkinis pagal ìprastà (neûymétà) vartosenà.

174

Opozicija tarp vienà integralinì poûymì turinæiù, bet vienu(diferenciniu) poûymiu besiskirianæiù paradigmù nariù yra privatyviné.Tie privatyviniù opozicijù nariai, kurie yra panaöús ì neutralizacijospozicijoje vartojamus narius, yra neûymétieji, kaip antai veiksmaûo-dûiai neasmenybiniai, negalininkiniai, nepapildininiai, nesangràûiniai.Opozicijos nariai, kurie nepanaöús ì neutralizacijos pozicijojevartojamuosius, yra ûymétieji, kaip antai veiksmaûodûiai asmenybiniai,galininkiniai, papildininiai, sangràûiniai.

Diferenciniai poûymiai ryökéja iö ûymétùjù ir neûymétùjùprivatyvinés opozicijos nariù vienos hierarchinés pakopos skirtumo.Sangràûinius veiksmaûodûius nuo nesangràûiniù skiria sangràûosbuvimas. Öiame darbe nagrinéjami tik reflexiva tantum. Diferencinispoûymis — refleksyvumas. Papildininius veiksmaûodûius nuo ne-papildininiù skiria galimas papildinys, sàlygojamas veiksmaûodûiuibúdingo santykio nukreiptumo (pastarasis kartais dar vadinamas™kryptingumu” — plg. Drukteinis 1982 su bibliografija). Bútent öiveiksmaûodûio savybé lemia versijos kategorijos (ûr. p. 13—19) veikimà.Diferencinis poûymis — nukreiptumas. Galininkinius veiksmaûodûiusnuo negalininkiniù skiria galimas tiesioginis papildinys, sàlygojamastos nukreiptumo rúöies, kuri lemia tiesioginì veiksmo peréjimà ìobjektà. Diferencinis poûymis — tranzityvumas1.

Kaip minéta anksæiau (p. 18—19), versijos kategorijai keiæiantsintaksinì veiksmaûodûio valentingumà, gali ìvykti refleksyvizacija,padaranti iö tranzityvinio veiksmaûodûio intranzityvinì. Vadinasi, irdél öios prieûasties semantiné klasifikacija turi búti atliekama, pirmaatmetus visus konversinius refleksyvus ir tik po to pavartojantpoûymì ™tranzityvumas”. Pavyzdûiui, veiksmaûodûiai da‹gsto irda‹gstosi gali turéti skirtingas reikömes (plg. kasininké da‹gsto iöeikvojimusir kasininké da‹gstosi nebútais dalykais), bet öiame darbe nagrinéjamasvien tik veiksmaûodis da‹gsto, nes sangràûos suteikiamas reiköméspakeitimas savaime iöplaukia (yra ™uûprogramuotas”) iö veiksma-ûodûio leksinés semantikos, o tranzityvumas visuomet atsiskleidûia____________________________1 Kalbininkai europocentristai, darantys bendrajai kalbotyrai svarbius apiben-drinimus ribotos ar tapaæios tipologijos kalbù pagrindu (anglù, lietuviù t.t.),yra pakankamai supainiojè tranzityvo, kauzatyvo ir kt. terminus (plg. toliaup. 184 t.). Kalbant apie tranzityvumà, æia visur laikomasi öio tradiciniosupratimo.

175

tik nerefleksyvinéje formoje (refleksyvinéje formoje tranzityvumasatsiskleidûia nevisuomet). Suprantama, tais retais atvejais, kai öiamedarbe pasirenkama konversiniù refleksyvù forma (vartosena ìprastes-né, negu nerefleksyviné), ji sàlygiökai traktuojama tarytum nekon-versiné (plg. p. 154).

Valingumo ir nevalingumo veiksmaûodûiai skiriasi savo reiö-kiamu valingumu, kuriam nustatyti tinka testas ™nori ir ..., nori —ne...”. Daûnai valingumà nuo nevalingumo atskiria tai, kad pastarasisnesiderina su imperatyvu (plg. ®baidƒykis! ®gi…edrykis!). Kadangi analizéturi atsiûvelgti ì kalbos psichologijà, o ne ì gamtos mokslus, tai kuriene kurie nevalingi veiksmai, ûmogaus sàmonés personifikuojami,laikytini valingais (plg. Negiedokit, gaideliai! — nors gaideliù giedojimasrefleksiökas). Tù ûmoniù màstysena, kuriù per amûius buvo vartojamair kuriù mums yra palikta kalba, reikalauja traktuoti gyvúnus kaipvalingus padarus, nesigilinant ì tuöæius ginæus, ar aukötesnieji gyvúnaiturì sàmonè, ar öuo galìs elgtis valingai ir pan. Tokie ginæai iö tikrùjùpriklauso ne kalbotyros, bet visai kito mokslo kompetencijai. Kalbo-tyrai svarbu tik viena: kaip kasdienì (buitinì) reiökinio suvokimàlemia túkstantmeté kalbos vartojimo tradicija. Kalbos vartojimo poûiú-riu, tokie veiksmai, kaip ka¿ba, l©ja, kra‹kia, amûiù amûiais priklauséanalogiökai klasifikuojamù gyvù bútybiù sferai (tarp kitko, öiojeklasifikacijoje ™ûmogumi” iö pradûiù buvo laikomas tik gentainis, ovisi tie ™vokieæiai murmédavo” lygiai taip, kaip mykdavo karvés arkniaukdavo katés), vadinas, buvo laikomi valingais. Gamtos mokslùkriterijus netinka ir valingai atliekamù fiziologiniù aktù atveju. Pavyz-dûiui, ûmogus negali fiziologiökai nesituötinti, bet ìprastomis aplinky-bémis tai valingas aktas, atliekamas tam tikru metu tam tikrojevietoje. Todél néra abejonés, kad veiksmaûodûiai kalbêti, l©ti, kra‹kti,t§ötintis ir pan. turi búti analizuojami tik kaip valingumo veiksma-ûodûiai. Jù diferencinis poûymis — agentiökumas, nes tik valingasaktantas vadinamas agentu.

Iö keturiù iövardytù diferenciniù poûymiù refleksyvumasnustatomas kaip morfologinis (reflexiva tantum pagal sangràûosbuvimà), nukreiptumas ir tranzityvumas — kaip sintaksiniai, oagentiökumas — kaip leksinis. Taigi öiais poûymiais besiremiantiklasifikacija aprépia visus kalbos lygmenis.

Daugiau diferenciniù poûymiù atskleidûia tolesné kiekvienosiö nustatytù 12 paradigmù analizé. Poûymis, kurioje nors iö dviejù

176

gretiminiù ûemesniosios hierarchijos paradigmù buvès diferencinis,skaidant tà paradigmà toliau, pasirodo jau esàs integralinis.

Sulyginè poras daµr`s : gad`s (paradigma 4, buvès diferencinis,o dabar integralinis poûymis ™inagentiökumas”), kvaµtosi : þkstosi,muôst`s : plaiöó`s (paradigma 6, integralinis poûymis ™inagentiökumas”),m…àsto : aps-mdo (paradigma 8, ™inagentiökumas”), b‡çjo : neseµnija(paradigma 10, inagentiné), mi…rdo : sp…ygso, smaµda : vi°lna (paradigma12, inagentiné), matome, kad pirmieji jù nariai skiriasi nuo antrùjùtuo, kad apibúdina gyvas bútybes, nepriklausomai, ar jas reiökiapirmasis (vilkas bijo ugnies), antrasis (lietus iöæeûijo Petrà) ar treæiasisaktantas (Martai n`tres zalda). Diferencinis poûymis vélgi leksinis —animiökumas. Jì ìvedus, paradigmù padaugéja, nes buvusiùparadigmù 4, 6, 8, 10, 12 kiekviena suskyla ì dvi naujas, animatair inanimata klasiù paradigmas, o dél to visù paradigmù bendrasskaiæius padidéja iki 17. Grieûtai atribojant lietuviù ir latviù kalbas,tokia iövada bútù nekorektiöka, nes lietuviù kalboje buvusiojiparadigma 4 neskyla (pagal nustatytàjì diferencinì poûymì animatabaµsosi, bõstosi neturi kontrastuojanæios poros, tad paradigmù bútùtik 16), o latviù kalboje neskyla buvusios paradigmos 8 (niekamnekontrastuoja öiaip pagal nustatytàjì poûymì animata zina, mana) ir10 (pagal tà poûymì animata klasei priklausantis za° lda irgi neturikontrastuojanæios poros — visù paradigmù bútù tik 15). Taæiau öiamedarbe ne kartà remiamasi tuo, kad kalba — neribota sistema: jei kurisnors teoriökai ìmanomas dalykas nepaliudijamas, jis gali búti tik peratsitiktinumà neuûfiksuotas arba gali sporadiökai atsirasti. Kadangiæia svarstau bútent baltù kalbas, o ne kurià nors atskirà kalbà, taipatikimiausi yra bent dviejose kalbose pasikartojantys faktai, pavyz-dûiui tas, kad paradigma 2 negali búti suskaidyta pagal animiökumopoûymì. Be to, grieûtai atribojus kalbas, lietuviù ir latviù kalbùbendrù duomenù remiama prúsù kalbos faktù analizé bútù ir visaineìmanoma.

Kadangi ir visi kiti toliau nustatomi diferenciniai poûymiaibus leksiniai, analizé smarkiai susikomplikuos. Jau ir agentiökumoatveju daûnokai reikia griebtis specialiù testù (plg. ™nori ir ...” arbaimperatyvinè transformacijà), tik jie, deja, ne visuomet ìmanomi.Nustatant, ar veiksmaûodis turi tam tikrà diferencinì poûymì, arneturi, daûnai tenka vadovautis bendrais principais, objektyvumokriterijui pasidarant neaiökiam bei didéjant paties tyréjo kalbinés

177

kompetencijos (öiaip ne visù tos paæios kalbos vartotojù vienodos)bei subjektyvaus suvokimo vaidmeniui. Tyréjo màstymui priklausanttai paæiai semantinei sistemai, kurià jis bando analizuoti, leksinésemantika niekuomet negali búti apdrausta nuo neobjektyvumo.Pasitaiko, kad tas pats veiksmaûodis, priklausomai nuo konkreæiosjo pavartojimo situacijos, ir gali turéti kurì nors diferencinì poûymì,ir gali jo neturéti. Ar tokiu atveju jis laikytinas vienu tuo paæiuveiksmaûodûiu (™virtualusis ûodis”), ar dviem (atskira reikömé —atskiras ûodis)? Jei atsakymà lemia vienokia ar kitokia tyréjo nuostata,jis néra objektyvus. Öiame darbe laikomasi nuomonés, kad vienasûodis galìs turéti skirtingù reikömiù, taæiau susidurta su sunkumais,atribojant daugiareikömiökumà nuo sinonimijos, nes toli graûu nevisada skirtingos to paties ûodûio reikömés yra iövestinés arbaakivaizdûiai giminingos. Belieka stichiökai griebtis etimologijos, o taijau nebe sinchronijos, bet diachronijos dalykas.

Ar veiksmaûodis da…uûo agentinis, ar inagentinis? Sakinyjegirtas dauûo langus — taip, sakinyje ûaibai dauûo uolà — ne. Panaöiù atvejùpernelyg daug, kad bútù galima iöskirti veiksmaûodûius, kuriemsleksiniai diferenciniai poûymiai nerelevantiöki. Todél öiame darbebandoma laviruoti tarp ™sveiko proto” (kuri reikömé pirminé arbaturétù búti laikoma pirmine pagal ilgaamûés vartosenos logikà — pvz.pirminé bus agentiné veiksmaûodûio da…uûo reikömé) ir gana dirbtinioprincipo, kad veiksmaûodûiai neturi diferencinio poûymio tik tuomet,kai neturi jo né vienu pavartojimo atveju (jei ne tik ûaibas, bet irgirtuoklis da…uûo, tai da…uûo — agentinis veiksmaûodis; öiuo atveju abudukriterijai sutapo). Yra atvejù, kai pastarasis kriterijus netinka (pavyz-dûiui, agentiné vartosena ìmanoma, bet ji reta arba neìprasta), tuometjis voliuntaristiökai atmetamas. Be abejo, tokia analizé iö tikrùjù néramoksliné, bet tatai reiökia, kad objektyvi moksliné analizé apskritaineìmanoma. Leksiné semantiné analizé objektyviai atspindi tik josautoriaus màstymo logikà.

Imkime poras iökogûdijo (viöta) : apibarzdijo (ûmogus), gulg`s(‘ûiauksi’ — öuo) : g`st`s (‘mikæioja’ — ûmogus). Jos priklausonerefleksyviniams ir refleksyviniams nukreiptiems ìnagininkiniamsanimata klasés veiksmaûodûiams. Bet pirmuosius porù narius nuoantrùjù skiria tai, kad jie apibúdina ûmogaus sferà. Kadangi tarptokiù veiksmaûodûiù labai maûa inagentiniù animata veiksmaûodûiù(öiame darbe neabejotinai uûfiksuota tik lie. apsikãtyti, nugruodƒyti,

178

iökogûdyti, kálköoti, la. rimstïties, glumstïties, glundzïties, guldzïties, nekalbantapie keletà abejotinù ‘(nu)stipti’ reikömés veiksmaûodûiù, vartojamùkalbant apie ûmogù), diferenciniu poûymiu laikytinas bútent anima-liökumas. Reikia pabréûti, kad valingumo, gyvos bútybés ir asmens(negyvúno, t.y. ne-gyvulio) kategorijos yra skirtingos ir kad iö jù tikpirmoji (pati bendriausia) yra universali, vienodai búdinga abiemkitoms. Antroji ir treæioji ìvairiose kalbose turi nevienodà svorì.Pavyzdûiui, iö pirmo ûvilgsnio adekvaæiai veræiami anglù who ® rusùêòî ir anglù what ® rusù ÷òî atspindi realijas, kurios anglo ir rusokalbinéje sàmonéje anaiptol ne tapaæios. Anglui who — tai tik asmuo,ûmogus, o what — neasmuo, gyvúnas arba daiktas. Rusui êòî — betkuri gyva bútybé, ûmogus (anglù ‘who’) arba varna (anglù ‘what’),o ÷òî — tiktai daiktas. Diachroniné analizé lyg ir rodo, kad rusiökojisistema senesné, kad indoeuropieæiams iö pradûiù buvo búdingabútent gyvo—negyvo dichotomija (plg. dvi gramatines gimines anatolùkalbose, susijusias su pirmyköæiu animata ir inanimata klasiù skyrimu).Uûtat, pavyzdûiui, kartvelù ir abchazù—adigù kalboms yra búdingaûmogaus—neûmogaus dichotomija (plg. kartù vin vin ‘who’ : ra ra‘what’). Atlikus animalistiniù ir neanimalistiniù gyvojo sferaipriklausanæiù inagentiniù veiksmaûodûiù analizè baltù kalbose, paaiö-kéjo, kad jù prieöpastatymas labai ribotas lyginant su animata—inanimata prieöpastatymu. Galutiniai öio darbo duomenys (nustaæiusvisus diferencinius poûymius ir iöskyrus visas semantines klases)rodo ir tai, kad lietuviöki ir latviöki animalistiniai ir neanimalistiniaigyvojo sferos inagentiniai veiksmaûodûiai lietuviù ir latviù kalbosepriklauso skirtingoms reiköminéms klaséms, vadinas jù skirstymasì animalistinius ir neanimalistinius néra specifiökai baltiökas. Todélöiame darbe nepaisoma animaliökumo ir tarp inagentiniù veiksmaûo-dûiù pasitenkinta animiökumo poûymiu, t.y. gyvù ir negyvù objektùsferas apibúdinanæiù veiksmaûodûiù klasémis.

TERMINOLOGINIS PASITEISINIMAS: Nors terminas kaipetiketé nebútinai turi atskleisti savo turinì (svarbu, kad terminaibútù vartojami nuosekliai, o gyvojo sferos klasè norint galimapavadinti ir kíde, puodu, UAB Sprak¹la ar kokia Gaja), patsnuolatinis grìûimas prie lotynù kalbos rodo pastangà suteiktiterminui aiökinamàjà galià. Öia prasme terminù skirtumas™animalistinis” vs. ™animatum”, ™neanimalistinis” vs.™inanimatum” iö tikrùjù gana nevykès, nes baûnytinés lotynù

179

kalbos ûodis anima ‘siela’ su terminu ‘animalistinis’ (lo. anim`lis1. ‘turintis sielà; gyvas’; 2. ‘gyvúnas’) susijès ne daugiau, negusu terminu ‘animatum’, æia vartojamu gyvojo referento prasme.Pastarajam tad labiau tiktù terminas ™vitalinis”, bet to nedrìsaudaryti dél jau kalbotyroje ìsiöaknijusios tradicijos gyvojo—negyvojo sferas ûyméti terminais ™animata”—™inanimata”.

Sulyginè poras k‡çbstosi (prie ko) : ö…ypsosi (kam), ûakst`s (ap ko): graûïjas (pºc kà) (pirminé paradigma 3, integralinis poûymis™agentiökumas”), (jam tai) pasibõsto : (jis to) baµsosi, (tas viñam) naist`s: (viñö no tam, t`) daµr`s (pirminé paradigma 4, integralinis poûymis™animiökumas”), uûsimegzdo : slëgosi, plaiöó`s : plaiksn`s (pirminéparadigma 6, integralinis poûymis ™inanimiökumas”), rãöo : sáugo,raksta : sa°rga (paradigma 7, ™agentiökumas”), m…àsto (k±) : mãto (k±),mana (ko) ‘pastebi’ : zina (ko) (paradigma 8, ™animiökumas”), kont§zija(k±) : aps-mdo (k±) (paradigma 8, ™inanimiökumas”), vángsto (ko) :kla…uso (ko), grasa (kam) : smaµda (kam) (paradigma 9, ™agentiökumas”),d…ygso (kam) : b‡çjo (ko) (paradigma 10, ™inagentiökumas”), braµdo : l©öo(paradigma 11, ™agentiökumas”), ma…rkso : kn$pso, mi°rksta : smaµda(nevalingai) (paradigma 12, ™animiökumas”), sp…ygso : kãbo, vi° lna : z`lï(pirminé paradigma 12, ™inagentiökumas”), matome, kad pirmieji jùnariai nuo antrùjù skiriasi savo reiökiamu situacijos kitimu, antriejitokio poûymio neturi. Pirmuosius ìprasta vadinti dinaminiais, antruo-sius — statiniais. Opozicija tarp vienù ir kitù daûnai neutralizuojama,finitinè formà pakeiæiant dalyvine — rãöantis (knygas) = raöytojas,sáugantis (sandélì) = sargas pasiûymi vienodu statiökumu1. Kadanginepanaöús ì neutralizacijos pozicijoje vartojamus yra kaip tik dina-miniai veiksmaûodûiai, tai diferenciniu poûymiu ir laikytinasdinamiökumas.

Veiksmaûodûiù dinamiökumas ir statiökumas ìvairiù autoriùsuprantami skirtingai. Taip G. Silnickis (1983), iöskirdamas ™búsenà”kaip elementarù bet kurios veiksmaûodinés reikömés fazinì kompo-nentà, kalba apie keturis ™búsenos” tipus: statinì, gradualinì, iteratyvinìir fluktuacinì, o dinamiökumà traktuoja kaip vienà iö jù poûymiù.Anot jo, statiné búsena charakterizuoja veiksmaûodûius ‘guléti’,

____________________________1 Tai, kad tam tikri lietuviù ir latviù statyvai gali búti prieödélio dinamizuojami(ö…ypsosi®nusiö…ypso, smaida®pasmaida), yra darybos, bet ne neutralizacijos dalykas.

180

‘ûinoti’, kurie ir öiame darbe negali búti traktuojami kitaip kaip statiniai.Taæiau veiksmaûodûius ‘dirbti’, ‘gyventi’, kuriuos laikau dinamikos —statikos poûiúriu skirtingais, Silnickis vadina fluktuaciniais, turinæiaispoûymì ™dinamiökumas”. ™Fluktuaciniams” veiksmaûodûiams esàbúdinga ™nereguliariù pakitimù reikömé”. Taæiau ar galima, ar negalimakurioje nors reiköméje nustatyti nereguliarius pakitimus, daugiaupriklauso nuo konkretaus kalbininko poûiúrio, bet ne nuo objektyviùkriterijù. Kai sakome Petraiæiai gerai gyvena ir àûuolas gyvena kelis öimtusmetù, vargu ar turime galvoje vienodas ™fluktuacijas”. Ûodis gyventivartotas dar tais laikais, kai nebúta jokio ìtarimo dél augaluosevykstanæiù ™fluktuacijù”. Ûmogaus sàmonéje augalai visada buvo gyvi,o ™fluktuacijos” atsirado tik su botanikos mokslu. Analizé turi remtisìprasta vartosena, o ne gamtos mokslo iövadomis1. Nuo to, kad kasnors suteiks Petraiæiù gyvenimui fluktuacinè reikömè (pvz. vertimosikuo nors), pagrindiné ûodûio gyventi reikömé nesikeis: ûmonés ir augalaigyvena ir tai yra tas pats.

J. Apresianas (Apresian 1986) teigia, kad statiniai veiksma-ûodûiai vargu ar pasiûymi kuriuo nors bendru prasminiu komponentu.Jie daûniausia reiökia buvimà, turéjimà pajautimà, emocines irintelektualines búsenas, pasiûyméjimà savybe t.t. Apresianas iökeliatokius ìvairaus pobúdûio statyvams búdingus bruoûus:(1) dauguma statyvù retai arba visai neina imperatyvu (®matƒyk!);(2) statyvai daûniausia nesiduoda perfektyvinami (®pal©öo);(3) statyvai nepasiûymi delimitatyviniu ir perduratyviniu aspektu(®praûin©jo);(4) statyvai nesiderina su búdo prieveiksmiais ‘vikriai’, ‘meistriökai’,‘rúpestingai’, ‘atsargiai’, ‘entuziastingai’, ™energingai’, ‘greitai’, ‘létai’,‘palaipsniui’ (®palaipsniui ‡çlsosi);(5) statyvai nesiderina su inkliuzyvinémis laiko aplinkybémis (®sáugoper tris valandas);[(6) baltù kalboms netinka](7) statyvai nejungiami prie predikato ‘uûsiimti’ ir nesiderina sumodaliniais veiksmaûodûiais ‘leisti’, ‘liepti’, ‘versti’ pan, (®jis uûsiimatuo, kad ö…ypsosi; ®jis leidûia bij©ti);(8) statyvai negali perteikti situacijù sekos (®mãto ir b‡çjo);____________________________1 Jei veiksmaûodis miega bútù ™fluktuacinis”, o ne statinis (mat, miegas susidedaiö faziù), pasakymas kur miega kapuos didvyriai bútù suvokiamas kaip klaidingas.

181

(9) búdami eigos veikslo, statyvai neturi aktualiai duratyvinés irprofetinés reikömiù (®kai jis ìéjo, kampe duks©jo pianinas; ®ryt b‡çjome mirties),dél to neìmanomi ir ®jis mãné ir mãné tipo pseudojunginiai; (10) jeistatyvas turi ìvykio veikslo formà, jos reikömé ne ìprasta ™taökiné”, betingresyviné (jis pamãné, kad namuose nieko néra);(11) jei statyvas pasiûymi bútuoju daûniniu aspektu, pastarasisnereiökia pasikartojanæiù ìvykiù (jis ûin©davo = búdavo, kad ûino);(12) jei kuriù ne kuriù statyvù pirmasis aktantas gyva bútybé, taine loginis subjektas, bet loginio subjekto = gramatinio objektoveikiamas percipientas (berniukas mãto lapè, berniukas — patientas!).

Iö visù öiù bruoûù baltiökiems statyvams itin tinka (1), (2),(3), (4), (5), (7), (8), (9), kuriais remiuosi ir öiame darbe.

Nustaæius opozicijà, pagal diferencinio poûymio buvimà arnebuvimà galima nagrinéti ir atvejus, kuriais trúksta vieno iö dviejùopozicijos nariù. Tokia yra paradigma 1, kurioje lietuviökù statyvùnerasta, o a…udosi (k±), æiulpstosi (k±), gra …mötosi (k±), rãkötosi (k±), sãkstosi(k±) (integralinis poûymis — ™agentiökumas”) — dinaminiai veiksmaûo-dûiai. Latviù kalboje rastas tik nelabai patikimas (vienà kartà uûfiksuo-tas) dinaminis veiksmaûodis zµst`s (ko), su kuriuo suprieöinamasìprastas statinis (irgi vienintelis) kl$us`s (ko). Paradigma 2 lietuviùkalboje nepaliudyta, o latviù kalboje jai atstovauja vienintelis statinisbîst`s (ko) su tarminiu sinonimu (invariantu) bîkst`s (ko). Paradigmoje10 latviai turi tik dinaminius veiksmaûodûius (kur) k¶…uda, za° lda, oparadigmoje 11 — tik dinaminius laksta, makña, skr$ida, zvana.

Iö iönagrinétù prúsù kalbos veiksmaûodûiù dinaminiai yraperb`nda, grïkisi, crixtia, lìku, posinna ‘pri-/iö-paûìsta (kà)’, o statiniai— bia, gïwu, ersinnimai ‘paûìstame’.

Ìvedus diferencinì poûymì ™dinamiökumas”, paradigmù vélpadaugéjo. Pirminé paradigma 1 susiskaidé ì agentinè dinaminè(a…udosi, zµst`s) ir agentinè statinè (kl$us`s). Pirminé paradigma 2 iöliko,joje agentiökumo poûymis nerelevantinis (néra opozicijos — bîst`s).Paradigma 3 susiskaidé ì agentinè dinaminè (dairosi, ûakst`s) ir agentinèstatinè (ö…ypsosi, graûïjas). Paradigma 4 susiskaidé ì tris paradigmas:inagentinè animiökà dinaminè (bõstosi), inagentinè animiökà statinè(baµsosi) ir inagentinè inanimiökà (gad`s). Paradigmos 5 vietoje atsiradoagentiné dinaminé (máivosi, bluôd`s) ir agentiné statiné ( ‡çlstosi, bluôst`s)paradigmos, o paradigmos 6 vietoje — inagentiné animiöka dinaminé

182

(kvaµtosi, muôst`s), inagentiné animiöka statiné (öaµposi), inagentinéinanimiöka dinaminé (þkstosi, plaiöó`s) ir inagentiné inanimiöka statiné(slëgosi, plaiksn`s), t.y. keturios paradigmos. Ì agentines dinaminesir agentines statines susiskaidé ir paradigmos 7 (rãöo, raksta : sáugo,sa…rga), 9 (vángsto, grasa : kla…uso, smaida) bei 11 (braµdo, makña : l©öo).Paradigma 10 susiskaidé ì tris: inagentinè animiökà dinaminè (d…ygso,za°lda), inagentinè animiökà statinè (b‡çjo) ir inanimiökà (neseµnija).Kiekviena likusiùjù susiskaidé ì keturias: inagentinè animiökà dinaminè(8 — m…àsto, mana ‘pastebi’, 12 — ma…rkso, mi°rksta), inagentinè animiökàstatinè (8 — mãto, zina, 12 — kn$kso, smaida), inagentinè inanimiökàdinaminè (8— kont§zija, 12 — sp…ygso, vi°lna) ir inagentinè inanimiökàstatinè (8 — aps-mdo, 12 — kãbo, z`lï). Bendras naujù paradigmùskaiæius pasieké 31.

Sulyginè poras æiaupdo : rãöo, æiaupdo : ba‹do , gu¿sta : raksta,gu¿sta : b$uda (buv. paradigma 7), matome, kad pirmieji jù nariai,skirtingai nuo antrùjù, reiökia situacijà, sukelianæià kitos situacijospakitimà. Labai daûnai (bet anaiptol ne visuomet) pastaràjà galimapavaizduoti tos paæios öaknies veiksmaûodûiu: æiaupdo — æiáupiasi,gu¿sta — gulst. Atrodytù, kad pirmieji öiù porù nariai lyg ir turi galiàsuteikti reiökiamai situacijai papildomà dinamiökumo poûymì, plg.m‡çgdo : mi…ega (dinaminis : statinis) ir kl‡çbdo : kl‡çba (lyg ir dvigubaidinaminis : dinaminis) — kadangi panaöús veiksmaûodûiai gali bútitik dinaminiai, natúralu, kad jù nerasime tarp statyvù. Todélpirmuosius porù narius racionalu vadinti dinamizuojanæiais,dinamizavimà laikant jù diferenciniu poûymiu.

Atrodytù, neva dinamizuojantieji veiksmaûodûiai visuomettranzityviniai. Öiame darbe taæiau iökeliamas ir introdinamizacijosreiökinys (ûr. toliau p. 188 t.), todél ì dinamizuojanæiùjù tarpà patenkair intranzityviniù veiksmaûodûiù (refleksyviniù ir nerefleksyviniù).Öie nebútinai yra agentiniai.

Öitaip suvokta dinamizacija skiriasi nuo ìprasto kauzacijossuvokimo; vis délto öiame darbe vartoju ne dinamizacijos, bet kauza-cijos terminà, nes pritaikius sudétingesnè terminologijà tradiciökaikitaip vadinamam reiökiniui, jo ir taip sukomplikuotas aiökinimastaptù tik painesnis, o lietuviù kalbotyroje, deja, ir taip painiojamasitarp tranzityvumo, kauzatyvumo ir kuratyvumo.

Kadangi kauzatyvumas reiökia prieûastingumà (™kauzuojanti

183

búsena tai tarpinis faktorius kauzatyvinés konstrukcijos apraöomojeprieûasties—padarinio grandinéje” — Nedialkov—Silnickij 1969), tairemdamiesi paæiu terminu (lo. causa ‘prieûastis’), kai kurie tyrinétojaiprapleæia kauzatyvumo sàvokà ì didelè daugumà visù tranzityviniùveiksmaûodûiù (pvz. raöƒyti = CAUS búti parãöomam, iökinkƒyti = CAUS bútiiökinkƒytam — Geniuöiené 1977, panaöiai Silnickij 1983). Kaip busparodyta, tikroji öio poûiúrio prieûastis — reikalas atskirti tuos tran-zityvinius veiksmaûodûius, kuriù objektas ìgauna naujà ar keiæia senàsavybè (arba tiesiog sukuriamas / sunaikinamas, plg. rãöo, válgo), nuotù tranzityviniù veiksmaûodûiù, kuriù objektas nesikeiæia (ta…upo)1.

A. Paulauskienei (1971) kauzatyviniai ir kuratyviniai veiks-maûodûiai — tai du tranzityviniù veiksmaûodûiù poskyriai2: ™Prie-ûastiniai veiksmaûodûiai yra iövestiniai, padaryti iö savaiminiù veiks-maûodûiù arba vardaûodûiù su priesagomis -inti, -yti, -dyti. Jù veiksmasvykdomas tam, kad kas nors dél jo vyktù arba ìvyktù”. Æia patnurodoma, kad iö savaiminiù veiksmaûodûiù prieûastiniai veiksma-ûodûiai padaromi balsiù kaita (k‡çsti — keµsti). Bet ar pilnojo öakniesapofonijos laipsnio veiksmaûodûiai tikrai iövestiniai iö formù sunuliniu öaknies apofonijos laipsniu? Seniausias neakuzatyvinés kalbossandaros laikù archaizmas indoeuropieæiù kalbose — labiliniù (suneutralia diateze) veiksmaûodûiù klasé, plg. lie. jis v-rda sriubà vs.sriuba v-rda, Petras k…elia ûmonà vs. Petro ûmona anksti k…elia, Pardavéjasv…eria cukrù vs. cukrus sv…eria penkis kilogramus. Nors forma praet. v‡çré irnéra formos k‡çto intranzityvinis atitikmuo {bet plg. la. itr. [dial. praes.virst, praet.] v‡çra ‘(sriuba) viré’= lie. *v‡çro = k‡çto}, o veiksmaûodis sv…yra,sv‡çro savo reiköme seniai nutolès nuo veiksmaûodûio sv-rti, uûtat bentjau forma k‡çlo lygiai taip pat santykiauja su k…elia, kaip k‡çto santykiaujasu keµæia. Ar pilnojo öaknies apofonijos laipsnio (ir prieötvaniniosemantinio archajiökumo) k…elia yra iövestas iö nulinio öaknies apofonijoslaipsnio k‡çlo? Palyginkime tos paæios reikömés labilinius veiksma-ûodûius germanù kalbose: anglù Peter is boiling a cauldron of water‘Piteris virina katiliukà vandens’ vs. water is boiling ’vanduo verda’,Peter wakes his wife up at 7 o'clock ‘Piteris kelia ûmonà septintà ryto’____________________________1 Veiksmaûodûio raöƒyti objektà laikau sukuriamu (medûiagoje padaromi raöikliopédsakai), o sakƒyti — nekeiæiamu (sukuriami garsai yra ûodis tik pagal sutarimà).2 Ìdomu, kad J. Stepanovas (1975) baltù tranzityvumo—intranzityvumo korelia-cijà veda iö kauzuojanæio proceso — kauzuojamos búsenos prieöprieöos.

184

vs. Peter's wife wakes up at 7 o'clock ‘Piterio ûmona keliasi septintà ryto’,this shop-girl weighs various frouts ‘öi pardavéja sveria ìvairius vaisius’vs. the water-melon weighs 3 pounds ‘arbúzas sveria tris svarus’; vokieæiù:Peter kocht die Suppe ‘Péteris verda sriubà’ vs. die Suppe kocht ‘sriubaverda’, die Verkäuferin wiegt ein Wassermelone ‘pardavéja sveria arbúzà’vs. das Wassermelone wiegt 1 Kilo ‘arbúzas sveria vienà kilogramà’.Greiæiau ne kel- vokalizmas iövestas iö kil-, bet prieöingai: nulinioöaknies apofonijos laipsnio praes. k…yla — toks pat vélesnis naujadaras,kaip ir la. dial. itr. virst ‘verda’ (plg. toliau p. 225—226).

Kitur (Paulauskiené 1971, 9) teigiama, kad kuratyviniai veiks-maûodûiai — ™kitas tranzityviùjù veiksmaûodûiù poskyris”, kad jie™reiökia veiksmà, kuriuo pasirúpinama, kad kas nors bútù padaryta.Juos darome iö aktyvaus veiksmo veiksmaûodûiù, pridédami priesagà-dinti”, su kuria ™daromi daûniausiai veiksmaûodûiai iö véiksmaûodûiù,jau turinæiù ir konkretaus veiksmo, ir tranzityvumo reikömè. Va-dinasi, priesaga -dinti yra tik parúpinamosios reikömés morfologinisrodiklis”. To paties darbo p. 200 jau paûymima, kad ™priesagos -dintivediniai turi dvejopà reikömè: a) prieûastinè (gàsdinti), b) parúpinamàjà(siúdinti). Greta -dinti vediniù vartojami tos paæios reikömés -dytivediniai (baldinti //baldyti, ûiodinti//ûiodyti)”. Darybos ir reikömiù santykissmulkiai iöanalizuotas E. Jakaitienés (1973): ™kokì prieûastingumà— aktyvù ar pasyvù [t.y. kuratyvumà — L.P.] — reiökia veiksmaûodis,priklauso ne nuo priesaginés morfemos variantù, o nuo pamatinioveiksmaûodûio reikömés”. Iö tolesnio öios minties vystymo aiökéja,kad Jakaitienei kauzatyvai ir kuratyvai néra lygiaveræiai tranzityvùposkyriai, bet tam tikros prieûastingumo hierarchijos reiökiniai:™prieûastiniai ™aktyvieji” veiksmaûodûiai yra daromi tik iö savaiminiusprocesus ar búsenas reiökianæiù veiksmaûodûiù. Jie gali búti sudarytiir su variantu -inti, ir su variantu -dinti. Neveikiamieji prieûastiniai,arba parúpinamieji, veiksmaûodûiai daromi tik iö aktyvù veikéjoveiksmà nusakanæiù tranzityviniù veiksmaûodûiù. Öalia kauzatyvinésreikömés priesagos -inti vediniù daûnai yra vartojami tos paæiosöaknies ir reikömés veiksmaûodûiai su priesaga -yti (-dyti)”. Kaipmatyti, ir Jakaitiené nekalba apie veiksmaûodûiù su priesaga -dytiparúpinamàjà reikömè, o tù veiksmaûodûiù pavyzdûiais nurodo áusdinti‘pasirúpinti, kad kas austù’, káldinti ‘pasirúpinti, kad kas kaltù’. Darkitame darbe (Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976) skiriamostrys tranzityviniù veiksmaûodûiù klasés: padaromieji, parúpinamieji

185

ir prieûastiniai. Parúpinamieji veiksmaûodûiai æia aiökiai nesiejamisu prieûastiniais ir laikomi padaromùjù veiksmaûodûiù variantu.Uûtat padaromieji — tie, kurie ™reiökia veiksmà, kuriuo kas norspadaroma — sukuriama ar sunaikinama”. Tokiu búdu belieka manyti,kad net ir veiksmaûodûio mãto ™veiksmas” kaûkà sukuria (ûinoma,galima vélgi remtis gamtos mokslu ir kalbéti apie sàmonéje objektopoveikiu sukuriamà vaizdà, nors tuos vaizdus sàmonéje sukuria irkiti veiksmaûodûiai bei visi ûodûiai apskritai) — juk jokiù papildomùklasiù öioje tranzityvù klasifikacijoje autorés nenumaæiusios. Jos tikteisinasi, kad tranzityvumas — ne vien veiksmo peréjimas ì objektà,bet tam tikras jo orientavimas ì objektà, santykis su juo (p. 111),t.y. tranzityvumas suplakamas su tuo, kas mano laikoma nukreiptumu.Bet taip ir nepaaiökinta, kà tie matymai ir myléjimai ™sukuria” —klasifikacijoje jiems néra vietos.

Painús ir LKG apibréûimai. P. 25 teigiama, kad ™prieûastiniaiveiksmaûodûiai yra tranzityviniai ir reiökia aktyvù veiksmà, kuriosukeltas kitas veiksmas paprastai yra savaiminis ir reiökiamas in-tranzityviniais veiksmaûodûiais, pvz. ardƒyti (: ‡çrti), k-lti (: k‡çlti)”. Æiaûodelis ™paprastai” reikalingas apibréûimui prieötaraujantiems faktamsatmesti. Siúlai tikrai irsta, kai juos ardo rúgötis, kúno temperatúratikrai pakyla, kai jà pakelia su liga susijè fiziologiniai procesai. Taæiaunuo to, kad darbininkai ardo tvorà, tvora pati neirsta, ir kai ûmoguskelia krovinì, krovinys irgi nekyla pats — tvora ardoma, o krovinyskeliamas. Be to, kaip jau minéta, veiksmaûodis k…elia labilinis irnebútinai prieûastinis (Laima rytais anksti k…elia). Uûtat parúpinamiejiveiksmaûodûiai LKG priskiriami prie prieûastiniù, matyt, kaipprieûastiniù atmaina, bet né ûodelio nesakoma apie tù tranzityvù,iö kuriù jie daromi, pobúdì (nesavaiminì pagal Jakaitienè).

Suprantama, kad turint tokì prieötaringà teorinì pagrindà,sunkoka pateikti adekvaæià prieûastiniù ir parúpinamùjù veiks-maûodûiù charakteristikà ir LKÛ. Raöant öì darbà, iö pradûiù buvopasikliaunama LKÛ, bet pamaæius, jog æia vyrauja chaosas ir vieniveiksmaûodûiai vadinami prieûastiniais, kiti — parúpinamais kaippakliúva, nuo vienù ir kitù skyrimo iövis atsisakyta. Ötai kelipavyzdéliai iö LKÛ. Né vienas iö nepriesaginiù apofoniniù veiks-maûodûiù, kurie teoriniuose darbuose laikomi prieûastiniais,nepaûymétas ™caus.”, pvz. dûiáuti (: dûiýti) (nepaisant nurodomospirminés pagrindinés, aiökiai kauzatyvinés reikömés ‘déti, kad dûiútù’),

186

keµsti (: k‡çsti) (öiame darbe öis veiksmaûodis nelaikomas kauzatyviniu),k-lti (: k‡çlti) (öiame darbe öis veiksmaûodis nelaikomas kauzatyviniu)— visur apsiribota charakteristika ™tr.”. Gal öitaip pasielgta dél to,kad æia kauzatyvumas tik viena iö reikömiù? Bet ötai k‡çldyti — ™caus.”,bet greta kauzatyviniù pavyzdûiù (kildau pienà: noriu varökés pasidirbtiLkv) pateikiamas ir toks: paims tave geros rankos ir kildys aukötybén —ar tu pats kilsi aukötybén, ar tik búsi rankomis keliamas? Jei ne pats,definicija netinka, veiksmaûodis néra kauzatyvinis. Bet juk charakte-ristika ™caus.” tinka ir jam. Kodél? Aiöku, tik dél priesagos -dyti,nepaisant aiökaus fakto, kad su öia priesaga padaromi ir daûniniaiveiksmaûodûiai (plg. m‡çndyti), o (rankos) kildys — be jokios abejonés,neprieûastinis daûninis veiksmaûodis. Antra vertus, minéti neprie-saginiai veiksmaûodûiai nepaûyméti ™caus.” tik dél to, kad neturipriesagos -dyti . . .

Jei kuratyvai reiökia ™leisti daryti tai, kas iöreiköta pamatiniuûodûiu”, o pamatinis ûodis dar ir nereiökia savaiminio veiksmo(Jakaitiené 1973), tai iöeina, jog kam drumzdini vandenì su galvijais J —tipiökas kuratyvumo pavyzdys. Taæiau LKÛ öiuo atveju paûymi ne™cur.”, bet ™caus.”.

Visai nesuprantama, kodél veiksmaûodis priimdƒyti apibúdintas™cur. priimti”, nes parúpinamosios reikömés, kaip jà supranta Paulaus-kiené, Jakaitiené ir kt., iö LKÛ pavyzdûiù nematyti: 1. ‘paimti sauar pas save’ viedma vaikà priimdé savo globon Dv. 2. ‘pavaiöinti’ motinapriimdo svotus Knv.

kn‡çsa — nesavaiminì veiksmà reiökiantis veiksmaûodis, oiöknisdƒyti, pagal LKÛ ‘leisti iöknisti’, t.y. parúpinamasis veiksmaûodis(vaike, iöknisdƒysi pievà, tai atsimink! Alk), taæiau LKÛ duoda nuorodàì ™kn‡çsdinti caus. knisti”. uûriesdƒyti LKÛ paûyméta ™caus. uûriesti: jungusaûri …esdé an kaklo [jauæiams] Grv” — æia, matyt, vél vadovautasi tikpriesagos -dyti buvimu, nes noréta, bet neìstengta parodyti uûri…estiir uûriesdƒyti skirtumà. Jei tokio ir yra, tai nebent Aktionsart, bet aöir tokio æia nematau. Uûtat negi jungus aûri…esdé tam, kad jungai™uûsiriestù”? Kur kauzatyvumas? Nebent Geniuöienés supratimu.

Panaöi LKÛ paslaptis ir ™par‡çmdyti caus. paremti: duris par‡çmdyksu kuolu Ûvr, kopéæias prie sàsparos par‡çmdyk Vlkv”. Nurodytos reikömésveiksmaûodûio par‡çmdyti negaliu traktuoti kitaip, kaip veiksmaûodûio(pri)re …mti sinonimà (plg. duris priremk su kuolu). Apie kokià norskauzatyvinè reikömè juokinga kalbéti, nes net ir pagal Geniuöienè

187

kaûin ar durù parimdymas yra jù ™nurimimo” prieûastis (”durisparimdéme ir jos nurimo, nebesidarinéja”).

Ìdomus atvejis — LKÛ ™sk‡çndyti tr. Rod skinti” ir “nusk‡çndyti cur.nuskinti”. Pavyzdûiai: Eina mergelé per darûà rútù, rútelè skindydama Asv,Klevù tvorà iölauûé, lelijeles iömindé, ûalias rútas nuskindé Rs. Mano galva,pirmuoju atveju rútelé turi kuopinè reikömè, todél abiem atvejais(su prieödéliu ir be jo) veiksmaûodis neparúpinamasis, neprieûastinis,daûninis. Kokia normalia logika besiremiant, galima tame paæiamesakinyje vienarúöiù predikatù grandinéje (iölauûé, iömindé, nuskindé)vienà predikatà skelbti kuratyvu, o kità — nekuratyvu? Juk délveiksmaûodûio iölauûti nekuratyvumo neturétù kilti abejoniù, o LKÛniekur nenurodo ™láuûyti cur.” arba ™iöláuûyti cur.” (nepamirökime,kad ir lýûti — savaiminis veiksmaûodis). Be to, veiksmaûodis iö-/láuûyti[plg. iöm‡çndyti (= iö-/mindûioti, bet ne m‡çndyti cur.)] LKÛ kvalifikuojamas™iter. iölauûti” (nors veiksmaûodûiai iöm‡çndyti ir iöm‡çndûioti nepaûyméti™iter.”, jù daûniné reikömé pakankamai aiöki jau ir iö öio sugretinimo).

Panaöiai paûyméta ™sp‡çrdyti cur. spirti”, bet né vieno parú-pinamosios reikömés pavyzdûio nepateikta.

Uûtat stalgdyti LKÛ paûymi ™cur. sta¿gyti” prieöingai öiaipLKÛ, matyt, ìprastam, su E. Jakaitienés poûiúriu sutampanæiampamatinio veiksmaûodûio nesavaimiökumo suvokimui. Be to, nesu-prantama, kodél iö to paties pamatinio stalgti padarytas stalg‡çnti (LKÛ™caus. stalgti”) turi skirtis nuo stalgdyti. Matyt, vél kalta priesaga (plg.dar LKÛ stalgdinti ir stalgdyti).

Öitokì sàraöà galima tèsti ir tèsti. Aiöku, kad su caus.—cur.definicijomis LKÛ, angliökai tariant, ™failed”. Öiame darbe visas tasklaidas bútù galima iötaisyti besilaikant kad ir Jakaitienés poûiúrio,tik, deja, medûiaga rodo, kad grynù kuratyviniù veiksmaûodûiùlietuviù kalboje... ir visai néra. Veiksmaûodûiai, kuriuos ìprasta laikytiparúpinamaisiais, visuomet turi ir gretiminè neparúpinamàjà reikömè,beje, daûnesnè.

siýdinti — klasikinis kuratyvas: atéjusiam siúdintis jis liepia stotities durù staktà P.Cvir. Taæiau Tilûés miestely jauns öneiderélis, tas persiúdysvystelì LB — reikia manyti, öneiderélis nesirúpins, kad tai atliktù darkuris kitas öneiderélis, bet padarys pats. Nors LKÛ æia ir nurodo™cur.”, tai, be abejo, paprasæiausias veiksmaûodûio persiúti sinonimas.

Arba: “rak‡çndinti cur. rakinti: Erodas buvo jì prie irklo prirakindinèsJrk” — jei kalbama apie karaliù, tai aiöku, kad ne pats ir kad æia

188

kuratyvas. Bet ötai rak‡çndyk spynà! J — net ir be konteksto aiöku, jog æiaveiksmaûodûio rak‡çnti sinonimas.

™káldyti/káldinti cur. kalti”. Tai irgi klasikinis kuratyvas (Irduomi tau valè savo pinigus savo ûeméje kaldinti Bb; dainose gausiaikaldomi/kaldinami ûieduûéliai). Bet: kalvis nukáldé naujas pasagas Jrb, Tilûésmiestely jauns aukskalélis, tas perkáldys ûiedelì LB — abiem atvejaisveiksmaûodûio kálti sinonimas. Remiantis öiais faktais (G. Saviæiúté1985 pabréûia, kad kuratyvai — nykstanti kategorija) bei iövada, kad™kuracijos sakiniù paviröinio lygmens semantinis artimumas tikvienam kauzacijos sakiniù tipui (netiesioginés fizinés kauzacijos)leidûia kuracijà laikyti semantiökai siauresnè uû kauzacijà” (Saviæiúté1985), öiame darbe atsisakyta abejotino kuratyvù ™meökeriojimo” irveiksmaûodûiai, kuriù pagrindiné reikömé daûnai pasirodo kuratyviné,laikomi kauzatyviniais. Todél kuratyvù paradigma neiöskiriama.

Kaip minéta, pagrindiniu kauzatyvù poûymiu laikau jùypatybè reiköti situacijà, sukelianæià kitos situacijos kitimà. Tas po-ûymis kaip diferencinis gali búti pavadintas dinamizavimo poûymiu.Ar tai reiökia, kad kauzatyvai bútinai nukreiptieji ir bútinai tranzi-tyviniai veiksmaûodûiai?

Iö nukreiptùjù intranzityviniù sulyginkime porà k‡çbstosi (prieko) : baudosi (kam) = ba…ustosi. Öios poros pirmasis narys yra nekon-versinis refleksyvas, kuriam sinonimiökas bútù konversinis lipdƒytis.Pastarasis rodo versijos ì pirmàjì aktantà (ì save) atkreiptà kauzatyvinèsituacijà, plg. lipdƒyti : l‡çpti. Öitokia refleksyviné kauzatyvù rúöis, beabejo, intranzityvi, tai autokauzatyvai (plg. Geniuöiené 1983). Tokiepat autokauzatyvai, tik tarp nukreiptùjù veiksmaûodûiù, yra pirmiejinariai porose lõödosi : ‡çrstosi, r$mst`s : bluôd`s (jei prieö tai buvo nagrinétabuv. paradigma 3, tai öiuo atveju — buv. paradigma 5), blaµvosi : þkstosi,nâvïjas : plaiöó`s (buv. paradigma 6).

Be autokauzatyvù, galima iöskirti ir introkauzatyvus su vidinedinamizacija. Tai irgi nenukreiptieji veiksmaûodûiai, tik nerefleksyvai(tarp nukreiptùjù intranzityviniù nerefleksyvù kauzatyvù nerasta, onukreiptieji tranzityviniai nerefleksyvai, t.y. buv. paradigma 7, iönagri-néti anksæiau). Juos konstatuoti padeda autokauzatyviné transformaci-ja, t.y. galimybé juos pakeisti sinoniminiais kauzatyvais su ûodûiu‘save’, plg. pirmuosius narius porose skraµdo : braµdo, skr$ida : laksta(buv. paradigma 11) ir net tarp inagentiniù mi…rdo (nuomariu) : siþbso(latviù kalboje nerasta, buv. paradigma 12). Æia skrµdo (: skre‹da)

189

reiökia ‘lakdina save’ (bet neìmanoma ‘•bridina save’ net irsinonimiökai), rƒuopdo — ‘veræia save ruoptis’ — dinamizacija per vidinèpastangà = introdinamizacija (latviù veiksmaûodis lakstït jau netekèssemantinio ryöio su lºkt, todél transformacija neìmanoma). Kitojeparadigmoje — prãsdo ‘veræia save priprasti’.

Tad ìvedus dinamizavimo poûymì, paradigmù padaugéjo netiki 40 (statyvinés paradigmos nesusiskaidé, jose dinamizavimopoûymis nerelevantinis).

Kaip minéta, skirtinos dar ™padaromùjù” (daûnai suplakamùsu kauzatyvais) ir ™nepadaromùjù” (daûnai, bent tranzityvù atveju,ir visai pamirötamù — plg. anksæiau) veiksmaûodûiù opozicijos,ryökéjanæios lyginant poras rakötosi (k±) : sãkstosi (k±), glaµbosi (pagalGeniuöienè 1983 — autokauzatyvas dél specifinio kauzacijos traktavimo): ‡çrstosi, va° lkst`s : b¶a°ust`s, stãposi : kvaµtosi, atsiskala…udo : þkstosi, svarb`s: plaiöó`s, rãöo : ba‹do, raksta : b$uda, kont§zija : m…àsto (k±) (taip suskyladalis naujù — dinaminiù nekauzatyviniù — paradigmù buvusiùparadigmù 1, 5, 6, 8 ribose). Pirmieji porù nariai atspindi situacijà,suteikianæià patientui (objektui arba refleksyvinés situacijos subjektui)naujà ypatybè, arba pakeiæianæià senà ypatybè, arba sukurianæià /sunaikinanæià patientà. Trumpai tariant, jie yra padarininiai, diferen-cinis poûymis — sekventiökumas. Pagal öio poûymio nebuvimà latviùkalboje kontrastuojanæios poros neturintis veiksmaûodis zµst`s (ko)(buv. paradigma 1) — nesekventinis. Paradigmù padaugéjo iki 46.

Ar baigti klasifikacijà, ar toliau tèsti? Kadangi kalba — atvirasistema, tai iösamiausia klasifikacija vis tiek neìmanoma. Be paæiùbendriausiù diferenciniù poûymiù, galima nustatyti begalybè smul-kesniù. Diferenciniù poûymiù suieökojimas ir parinkimas sàlygojamasto, ì kokì uûdavinì orientuojama pati klasifikacija. Kadangi, kaipsakyta, öio tyrimo uûdavinys — praskinti kelià diachroninei analizei,tai ir semantiné klasifikacija orientuojama ì `-kamieno veiksmaûo-dûiams paprastai priskiriamas reikömes bei pastarùjù santykì suformaliaisiais tipais. Viena populiariausiù nuomoniù — kad öieveiksmaûodûiai visù pirma sietini su búsenà reiökianæiais statyvais.Todél bútina iötirti jù pasiskirstymà pagal Aktionsart poûymius™daûninis”, ™multiplikatinis” bei pagal rezultatyvumà (dél sàsajos susenoviniu perfektu).

Daûnumo diferencinis poûymis aiökéja lyginant poras gra …mötosi: rakötosi refleksyviniù tranzityviniù sekventyvù paradigmoje, daµrosi

190

: lãûosi, zvaîkst`s : aus`s refleksyviniù nukreiptùjù nekauzatyvùparadigmoje, k-lstosi : lõödosi agentinéje nenukreiptùjù autokauzatyvùparadigmoje, kraµposi : glaµbosi agentinéje refleksyviniù nenukreiptùjùsekventyvù paradigmoje, ‡çrstosi : máivosi, b¶a°ust`s : bluôd`s agentinéjerefleksyviniù nenukreiptùjù nesekventyvù paradigmoje, ri …mst`s : nâvïjasanimistinéje nenukreiptùjù autokauzatyvù paradigmoje, kvaipstosi :kvaµtosi, gulg`s : muôst`s animistinéje nenukreiptùjù nesekventyvùparadigmoje, rasdosi : uûsimegzdo inanimistinéje nenukreiptùjùautokauzatyvù paradigmoje, blaµskosi : þkstosi, zvaigst`s : plaiöó`sinanimistinéje nenukreiptùjù nesekventyvù paradigmoje, æiáupdo :s-ndo, gu¿sta : zîda (tranzityviniù) kauzatyvù paradigmoje, grándo :rãöo=vãlo, bada : beda= raksta agentinéje nerefleksyviniù tranzityviniùsekventyvù paradigmoje, krãto : ba‹do, krata : b$uda agentinéjenerefleksyviniù tranzityviniù nesekventyvù paradigmoje, girdêsto :mãto animistinéje nerefleksyviniù tranzityviniù statyvù (!) paradigmoje,iöæeûija : kont§zija inanimistinéje tranzityvinéje dinaminéje paradigmoje,vángsto : grãso, duksna : grasa agentinéje nerefleksyviniù nukreiptùjùintranzityviniù dinaminiù paradigmoje, skraµdo : rƒuopdo agentinéjeintrokauzatyvù paradigmoje, braµdo : æi§röko, laksta : makña agentinéjeneintrokauzatyvù paradigmoje, gra …msto : mi…rdo animistinéjeintrokauzatyvù paradigmoje, ma…rkso : muldo, mi°rksta : svepsta animistinéjeneintrokauzatyvù paradigmoje, laµödo : auödo inanimistinéjeintrokauzatyvù paradigmoje ir pláiöo : sp …ygso, zvaidra : vi° lnainanimistinéje neintrokauzatyvù paradigmoje. Porù pirmùjù nariùdiferencinis poûymis — kartotinumas. Pagal jo buvimà ar nebuvimànustatomi latviù kalboje kontrastuojanæiù porù neturintys nekartotinisr$mst`s (plg. lie. lõödosi), kartotinis va°lkst`s (plg. lie. kraµposi),nekartotiniai mana ‘pastebi’, zina (plg. lie. mãto), kartotinis skr$ida (plg.lie. skraµdo), o prúsù kalboje — nekartotiniai grïkisi (plg. lie. lãûosi),crixtia (plg. lie. vãlo), perb`nda, laikú, posinna.

Lyginant poras æiulpstosi : gra …mötosi, naµrosi : daµrosi, ûakst`s :zvaîkst`s, d‡çldo : æiaupdo, zabï : gu¿sta, ãdo : grándo, ada : bada, æáiûo : krãto,ta°lza : krata, ömaµköto : braµdo, övaitra : laksta, kuriù abudu nariai daûniniai,matyti, kad daûnumas esti organinis, t.y. búdingas paæiai veiksma-ûodûio vaizduojamai situacijai (pvz. kap©ti, pirmieji porù nariai), irneorganinis, arba darytinis (kartotinis), priklausantis nuo situacijosatlikéjo (antrieji porù nariai). Pastaruoju atveju visuomet yra arba galibúti atitinkamas nedaûninis arba daûninis organinis veiksmaûodis(plg. susigramöæia kà, d…yri, sniêdz`s, æiáupia, gulst, gr-ndûia, dur, kr…eæia, kreö,

191

bre‹da, lec). Organinio daûnumo veiksmaûodûiai, jei ir sudaro poras,tai tik sinonimines, reikömés atûvilgiu nekontrastuojanæias, pvz.æiulpstosi kà = æiulpiasi kà. Gali kilti klausimas, ar krãto = kr…eæia, ar krãto= pakartotinai kreæia? Nors sinonimijos atvejù ir pasitaiko(pakrãto = p$kreæia medì), jie, kaip rodo atvejis viskà iökrãto = daug kartù‡çökreæia, rodo neorganinio ir organinio daûnumo neutralizacijà,ìmanomà, kai daûninis organinis veiksmaûodis daromas ne iö nedaû-ninio, bet iö daûninio organinio (kr …eæia). Organiniù daûniniùveiksmaûodûiù reiökiama situacija negali vykti vienu, iö vienos fazéssusidedanæiu aktu. Sekdamas J. Maslovu (1965) nurodant L. Andrej-czinà, tokius veiksmaûodûius vadinu multiplikatiniais. Diferencinispoûymis — neìmanomumas búti atliktam viena faze, arba multi-plikatiökumas.

Nedaûniniai veiksmaûodûiai búna kartiniai (plg. staigiu judesiupakr‡çpdé valtì) ir tèstiniai (mergaité vãlo kambarì). Öiame darbe tarp jùnedaroma skirtumo, nes, kaip atrodo, kartiné reikömé daûniausiaisavaime iövestiné (plg. kad ir prieödélì pa- pirmajame veiksmaûodyje),tam tikros transformacijos automatiökai numanoma (dél to prieödéli-niai vediniai öiame darbe ir nenagrinéjami). Stengtasi pirmiausiaûiúréti veiksmaûodûio reikömés, o ne formos. Todél formaliai daûniniaiveiksmaûodûiai (turintys atitinkamas nepriesagines poras) æia kartaislaikomi nedaûniniais, pvz., smigdƒyti = smeµgti1. Man prieinama medûiaganeremia öios poros pirmojo nario daûninés kvalifikacijos (ûr. pavyzdìsintagminiù santykiù analizéje). Suprantama, ne visur pavyko iövengtisubjektyvumo, bet kita vertus, jo ir neìmanoma iövengti.

Pagaliau, lyginant poras û‡çno : mãto, kn…ybso : pl§pso ‘nerangiaieina’, kƒybo : kãbo, matyti, kad pirmieji nariai iöreiökia ankstesnéssituacijos rezultatà: û‡çno = yra suûinojès, paûinès, kn…ybso = yra ìknibès, kƒybo= kabo pakibès (kad öitaip néra visose tarmése, dar nereiökia, kad galibúti prieöingai, pvz. kãbo = ®pak‡çbès prieöpastatoma kƒybo = ®kãbo öiaippakabintas; svarbu, kad to néra). Tai leksiniai (be specializuotos arnespecializuotos gramatinés formos) rezultatyvai (plg. Nedialkov—Jachontov 1983). Diferencinis poûymis — rezultatyvumas.

Verti démesio tik lietuviù kalboje paliudyti knybso tipo rezul-tatyvai. Skirtingai nuo visù kitù, jie yra susijè su dinamine (fluktuacine)____________________________1 Pavyzdys j§ngyti (¹ j§ngti !) æia netinka, nes öis veiksmaûodis turi specializuotàreikömè ‘jungan jungyti’.

192

situacija. kn…ybso ne öiaip ‘ìknibès’, bet ‘ìknibès dirba’. Dar plg. skep…etija‘prastai apsirengès’ + ‘dirba’ arba knõpija ‘galvà nuleidès’ + ‘lipa antko’ kt. Tokiù dinaminiù rezultatyvù uûfiksuota iki deöimt. Tuoklasifikacija baigiama.

Taigi iö viso nustatyta 11 diferenciniù poûymiù:1 — refleksyvumas,2 — nukreiptumas,3 — tranzityvumas,4 — agentyvumas,5 — animiökumas,6 — dinamiökumas,7 — dinamizacija (dinamizavimas),8 — sekventyvumas,9 — kartotinumas,10 — multiplikatyvumas,11 — rezultatyvumas.

Galutinis semantiniù paradigmù (semantiniù klasiù) skaiæius,gautas pagal öiù poûymiù buvimà ar nebuvimà, — 78.

Kadangi diferenciniai poûymiai buvo nustatomi nagrinéjantprivatyvines opozicijas ir jù sistema binariné, tai gautoji semantinéklasifikacija yra dichotominé. Grafiökai jà vaizduoja Dendrograma5 ir Matrica 1. Deöinieji dendrogramos iösiöakojimai rodo atitinkamodiferencinio poûymio buvimà, todél gautù 78 paradigmù ûymétumastolydûio maûéja iö deöinés ì kairè. Labiausiai ûyméta yra gautojiparadigma 1 (jà sudaro du lietuviù kalbos veiksmaûodûiai — audƒytisir nusigrabãlyti ‘nusidréksti’), kuri apibúdinama tik pliusais:+refleksyvumas +nukreiptumas +tranzityvumas +agentyvumas+dinamiökumas +dinamizacija. Maûiausiai ûyméta yra paradigma78, kuri apibúdinama tik minusais: - refleksyvumas - nukreiptumas- agentyvumas -animiökumas -dinamiökumas - rezultatyvumas.

Nustatant, kuriai klasei-paradigmai priskirti veiksmaûodì,buvo ûiúrima visù jo reikömiù (™virtualusis ûodis”), iösirenkant iöjù tà, kuri atitinka konkretù diferencinì poûymì (ûr. p. 177).

Kaip matyti iö Dendrogramos 5, refleksyvù ir nerefleksyvù™medûiai” asimetriöki, o tai dar kartà pateisina 1-ojo, morfologinio,diferencinio poûymio parinkimà.

Dendrograma

78 77 76 75 74 73 72 71 70 69 68 67 66 65 64 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 53 52 51 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

— — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + — — — — — — — — — — — — — — — — — — — — + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + — — — — — — — — — — — — — — — — — — — + + + + + + + + + + + + + + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — — — — — — + + + + + + + + + + + + + + + + + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — — — — — — — — + + + + + + + — — — — — — — — — — — — + + + + + + + + — — — + + + — — — — — — — — + + + + + + + + + + — — — — — — — — — — — — + + + + + + + — — — + + + + + — + + + + + + — — — — — — + + + + + + 0 0 0 0 0 0 0 0 — + + 0 0 0 — — — + + + + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — — — — — — + + + + + + 0 0 0 0 0 0 0 — + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — — + + + + — — + + + + — — + + + + + + 0 — + — + + — + + — — — + + — + + + + + + + + + — + + + + + — + + + + + — + + + + + + 0 — + — + + + + 0 — + + + + + 0 0 — — + + 0 0 — — + + 0 0 — — — — + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — — — — — — + + + 0 — — — + + 0 — — — + + 0 — — — — + + 0 0 0 0 — — — + 0 0 — — — — + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — + 0 — — — + + + 0 0 0 0 — — + 0 0 0 — — + 0 0 0 — — + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — + + + 0 0 0 — + — + 0 0 — + — + 0 0 — — + + — + 0 0 0 0 — + 0 — + — — + 0 0 0 — + + — + + — + + 0 — + 0 — + 0 — + 0 — + 0 — + — + — + 0 0 0 0 — + + 0 0 0 0 — + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — + 0 — + 0 — + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — + 0 0 0 0 0 — + 0 — + 0 0 0 0 — + 0 0 0 0 — + — + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

z`lï

k…al

o

kƒyb

o

viln

asp

…ygs

o

zvai

dra

plƒai

öo

auöd

o

la%iû

do

gïw

usm

aida

2kn

‡aks

o

sn…o

pso

svep

sta

mul

do

m‡çr

ksta

ma…r

kso

mi…r

do

gra…m

sto

m…a

no

lƒoöo

mak

ñaæi

‡urö

ko

kn…y

bso

laks

tabr

a%ido

övai

tra

öma%i

köto

rƒuop

do

skra

ida

skra

%ido

nese

%inij

a

b‡çj

o

zald

ad

…ygso

smai

da1

kla…u

so

gras

agr

…aso

duks

navƒ

angs

to

apsƒe

mdo

gƒai

rija

iöæe

ûija

bia

man

a1

m…at

o

ersi

nnim

aizi

naû‡ç

no

gird

êsto

man

a2

m…às

to

str…a

vija

sarg

asƒa

ugo

perb

`nda

baud

aba

…ndo

krat

akr

…ato

talz

aæƒa

iûo

crix

tia

beda

v…al

o

bada

grƒa

ndo

ada

…ado

zïda

sƒend

o

guls

taæi

aupd

o

zabï

d‡çl

do

plai

ksn`

ssl

ëgos

i

plai

öó`s

þkst

osi

zvai

gst`

sbl

a%isk

osi

svar

b`s

atsi

skal

a…udo

uûsi

meg

zdo

rasd

osi

öa%ip

osi

mos

t`s

kva%i

tosi

gulg

`skv

a%ips

tosi

st…ap

osi

n`vï

j`s

ma%i

gsto

si

ri…m

st`s

————

———

blos

t`s

‡çlst

osi

blod

`sm

ƒaivo

si

b¶au

st`s

‡çrst

osi

gla%i

bosi

valk

st`s

kra%i

posi

r‡am

st`s

l…oöd

osi

kƒel

stos

i

gad`

s——

————

—

dair

`sba

%isos

i

nais

t`s

b…os

tosi

graû

ïj`s

ö…yps

osi

grïk

isi

aus`

sl…a

ûosi

zvai

kst`

sda

%iros

i

ûaks

t`s

na%ir

osi

k‡çb

stos

ibï

st`s

————

———

klau

s`s

————

———

ûïst

`ss…a

ksto

sir…a

köto

sigr

a…m

ötos

iæi

ulps

tosi

a…ud

osi

1 refleksyvumas

2 nukreiptumas

3 tranzityvumas

4 agentyvumas

5 animiökumas

6 dinamiökumas

7 dinamizacija

8 sekventyvumas

9 kartotinumas

10 multiplikatyvumas

11 rezultatyvumas

78 77 76 75 74 73 72 71 70 69 68 67 66 65 64 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 53 52 51 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

1

2 2

33

444444

5 5 55 5

66 6 6 6 6 6 6 6 6 6 66

7 7777777

8 88 8 8 8

999999999999999

6

7

9999 99

1 01 01 01 01 01 0

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

1 2 3 4 5 6 7 8 91 01 1

Matrica 1

4 0 10 10 0 0 1 0 6 8 0 0 1 0 51 0 25 12 0 2 0 1 2 2 7 6 0 0 0 5 1 0 1 0 1 68 84 32 86 150 73 7 6 12 1 3 4 4 2 0 0 0 7 11 0 1 1 5 67 34 2 6 3 0 1 2 3 1 19 1 1 1 2 1 1 0 0 0 0 921 kombinacija iö 837 v.

73 59 86 34 3 2 16 23 35 19 2 1 52 152 221 10 43 47 2 6 1 15 10 37 65 18 1 4 1 9 5 1 6 5 5 256 118 188 513 427 91 472 34 3 1 21 4 5 13 4 7 12 7 2 22 0 4 98 20 43 17 12 3 0 13 14 3 70 23 1 18 0 0 1 7 2 1 2 3622 kombinacijos iö 3417 v.

1 1 1 4 1 1 9 kombinacijos iö 7 v.

5

193

Iö 78 paradigmù — semantiniù klasiù — lietuviù kalbojenepaliudytos 6, 7, 15, 23, o latviù kalboje — 1—4, 8, 16, 19, 25, 28—30, 45, 47, 50—52, 57, 58, 60, 63, 65—68, 71, 73, 74, 77. Prúsù kalbospaminkluose paliudyta tik 11, 40, 43, 48, 49, 72 (suprantama, turiugalvoje tik nagrinéjamo kamieno veiksmaûodûius).

Santykì tarp semantiniù klasiù ir formaliùjù klasiù parodoMatrica 2, kurioje semantinés klasés iödéstytos horizontaliai, o forma-liosios vertikaliai. Skaiæiai susikryûiavimo langeliuose rodo uûfiksuotùatvejù skaiæiù (kairiajame viröutiniame kampe — lietuviù, deöiniajame— latviù, ûemiau lietuviù — prúsù kalboje), + — daugiau kaip 15 atvejù.

Jei kuri nors reikömé turi vienodà formalià reprezentacijàlietuviù ir latviù kalbose, santykis tarp reikömés ir formos gali bútibendrabaltiökas. Kaip matyti iö Matricos 2, lietuviù ir latviù kalbospasiûymi öiais formaliù (forma) klasiù sutapimais tose paæiose seman-tinése (reikömé) klasése:

reikömé formareikömé formareikömé formareikömé formareikömé forma reikömé forma reikömé forma reikömé forma reikömé forma reikömé forma4 72 39 3,8,47,49,55,69,70,728 69 40 3,49,69,70,7211 49,70,72 41 3,47,49,70,7212* 49 42 3,8,47,49,55,69,70,7213 70 43 3,8,27,49,55,69,70,7214 70,72 46 7217 70 48 6818 70,72 49 49,7219 72 53 49,7020 49,55,70,72 54 49,7221 3,49,55,70,72 55* 49

56 6926 70 61* 48,4927 72 62 49,55,69,70,7231 72 64 3,48,49,7232 49,70 66* 4933 72 69* 4935* 49 70* 4936 49,55,69,70 75 49,5537 1,3,8,27,44,49,55,69,72 76* 4938 3,43,48,49,55,69,72 78* 49

194

Tik -ija (48, 49) kamienui búdingù reikömiù galima nenagrinéti,todél iö sàraöo galima iöbraukti reikömes 12, 35, 55, 61, 66, 69, 70,76, 78 (jos paûymétos ûvaigûdute), jù bendrabaltiökumas `-kamienuituo tarpu neìrodomas. Svarbu paûyméti, kad prúsù kalbos medûiaga,kad ir kiek skurdi, irgi rodo, kad reikömé 11 (+refleksyvinis+nukreiptasis - tranzityvinis +agentinis +dinaminis - kauzatyvinis- kartotinis) gali búti realizuota -ija (49) kamienu.

Matrica 2 rodo, kad visos reikömés (21, 37, 38, 39, 40, 41, 42,43, 64), kurioms búdinga alternuojanæiù kamienù -o/-ija realizacija (3),turi ir ija-kamieno realizacijà (49). Kadangi ija-kamienas atstovaujapraktiökai visoms reiköméms, galima daryti iövadà, jog iö dviejùalternuojanæiù kamienù -o/-ija ija-kamieno vartojimas senesnis.

Be to, jei kuri nors reikömé (37, 39, 42, 43) búdinga alternuo-jantiems kamienams -o/-ia (8), ji búdinga ir alternuojantiemskamienams -o/-ija (3). Latviù kalbos medûiaga rodo, kad visomsbaltù kalboms búdingas `-kamieno tipas su bendratimi lie. -oti (68)yra ekskliuzyviai susietas tik su viena reiköme 48, be to, tik vienintelioveiksmaûodûio ‘ûinoti’. Daugiau tiesioginiù ryöiù tarp veiksmaûodûiokamieno semantikos ir darybos nerasta.

Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija:öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù formaliosios klasés

Klasifikuojant öiuos veiksmaûodûius, bútina atsiûvelgti ne tikì prezenso, bet ir ì preterito formà, kuri, skirtingai nuo iki öiolnagrinétù veiksmaûodûiù, neturi vienareikömio ryöio su prezensoforma. Antai lietuviù kalbos prezensà su galúne -a gali atitiktitapaæios kamieno struktúros -o, -é ir -éjo galúniù preteritai, plg.pl…eöka ∼ pl…eöko vs. n…eöa ∼ n…eöé vs. k…eta ∼ ketêjo. Kadangi latviù kalboje º-preteritai pakeisti `-preteritais (iöskyrus tarminius archaizmus), onustatyti buvusì º-preterità néra paprasta [plg. praes. deg ∼ praet. dedza(® praes. dial. dedz) ir praes. dzen ∼ praet. dzina, ne ®dziña], panaudojantsinchroninés analizés duomenis `-kamieno istorijai, latviöka medûiaganebus lygiaverté lietuviökai. Todél latviù kalbos a- ir ia-kamienoveiksmaûodûiai atskirai neanalizuojami, o akcentuacijos poûiúriu labaisvarbús latviù kalbos faktai panaudojami klasifikuojant lietuviù kalbosveiksmaûodûius. Öiù kamienù prúsù kalbos veiksmaûodis irginenagrinéjamas — tiek dél medûiagos skurdumo, tiek dél toli paûengusios

195

prezenso ir preterito formù neutralizacijos bei jù miöimo su `/ºja-kamienémis bei istorinio optatyvo formomis (Palmaitis 1985).

Iönagrinéta 959 a- ir ia-kamieno lietuviù kalbos veiksmaûodûiai.Klasifikuojant, pabandyta atsiûvelgti ì S. Nikolajevo ir S. Starostinosuponuotà ryöì tarp veiksmaûodûio formos ir akcentuacijos (Niko-lajev—Starostin 1981). Pagrindinis kriterijus, pagal kurì jie atskiriamobilaus kiræiavimo veiksmaûodûius nuo pastovaus kiræiavimo veiks-maûodûiù (kalbama ne apie Saussure'o—Fortunatovo désnì, auto-matiökai reguliuojantì akcentinì santykì tarp öaknies ir galúnés) —kiræio atitraukimas nuo prezenso kamieno ì preverbà finalinio uûda-rumos priebalsio -P, -T, -K arba -S öaknies (toliau — PTKS öaknies)veiksmaûodûiuose bei lietuviù kalbos akútinés priegaidés atitikimaslatviù kalbos lauûtinè priegaidè balsinés (toliau — H ) ir sonantinés(toliau — R ) öaknies veiksmaûodûiuose. Infiksiniai ir sta-kamieniaiprezensai neatitraukia kiræio ì preverbà (iöimtys — du formaliainereguliarús ™oksitonai”1 bre‹da ir skre‹da bei ™oksitoninio” veiksma-ûodûio kr…eöa neoksitoninis dubletas kr…èöta), o ™oksitoniniù” sonantinésöaknies veiksmaûodûiù téra tik keletas: -b…yla /-b‡çlsta (la. bi° lst), bþva (la.b°ut), dûiþva (la. û°ut), g…yja (la. dzît), griþva (la. g³°ut), k…yla (la. ci°lt ), l …yja(la. lît), l‡çmsta (la. li °mt, tiesa, Rujienoje, kur paliudytos tik dvi priegaidés),t‡çnsta (la. tît). Palyginimui: ™baritoniniù” n/sta-veiksmaûodûiù uûfiksuota361. Kadangi akcentinis tipas æia suprantamas kaip paæios öakniescharakteristika, nepriklausomai nuo apofonijos ar priesagos -sta, infikso-n- buvimo, tai ir visi veiksmaûodûiai, turintys n/sta koreliatus, laikomibaritoniniais, net jei jie ir atitraukia (PTKS öaknies atveju) kirtì nuoprezenso kamieno ì preverbà, plg. dr…ebia—dri …mba, dr…eskia—dr…yska, dv…esia—dv…ysta, gr…esia—gr…ysta, k…eæia—ki‹ta, kv…epia—kvi …mpa, pl…eæia—pli‹ta, t…eökia—t…yköta,tr…ekia—tri‹ka, ûl…egia—ûlu‹ga (? ‘skalbinius’), p§æia—pu‹ta. Be æia iövardytùjù,teliekant vos keliems PTKS öaknies ia-kamieno ™oksitonams” (l …ekia,sl…epia, sr…ebia, vãgia, t§pia ir sk…eæia, kuris yra k…eæia variantas su s-mobile,— sinchroninés analizés rémai neleidûia jù priskirti prie pastovauskiræiavimo veiksmaûodûiù), darosi aiöku, kad ir tie PTKS öaknies ia-kamieno veiksmaûodûiai, kurie dél akútinés priegaidés neatitraukiakiræio iö prezentinés öaknies ì preverbà, irgi yra ™baritoniniai”. Kitaiptariant, ia-kamieno PTKS öaknies veiksmaûodûiams apskritai yra____________________________1 ™Oksitonais” patogumo sumetimais vadinu mobilaus kiræiavimo veiksmaûodì(kaip jis æia suprantamas), o ™baritonais” — pastovaus kiræiavimo veiksmaûodì.

196

búdingas pastovus kiræiavimo modelis (ir tikrai, iö 26 akútinés PTKSöaknies ia-kamieno veiksmaûodûiù 12 turi n/sta koreliatus: díegia—d…ygsta,gniáuûia—gniþûta, plíekia—pli‹ka, skíedûia—sk…ysta, st-ngia(si)—sti‹gsta, tr …eökia /trêökia—trƒyköta, æiƒuopia—æiu …mpia, láuûia—lýûta, ráugia—rýgsta, tráukia—tru‹ka,plêöia—pl…yöta, rêûia—rƒyûta).

Akútinés PTKS öaknies veiksmaûodûiù akcentuaciné definicija,kaip minéta, sunki, nes æia kirtis negali búti atitrauktas ì preverbà,o latviù kalbos kiræiavimo duomenys dviprasmiöki. Todél iöskirti iöjù ™oksitonus” neìmanoma. Uûtat pastovaus kiræiavimo tarp jù yrane tik minéti n/sta- ir ia-kamieniai bei n/sta korelatus turintysveiksmaûodûiai, bet ir veiksmaûodûiai su kiræiuotos -ina priesagosvediniais, plg. áuga—aug‡çna. Akútinés H öaknies ir akútinés R öakniesveiksmaûodûiai, kaip minéta, priskiriami prie oksitoniniù, kai turilatviökus atitikmenis su lauûtine priegaide, ir prie baritoniniù, kaiatitinkama priegaidé tèstiné. Cirkumfleksinés R öaknies atveju akcen-tuaciné definicija laikoma negalima.

Trumpasis ir cirkumfleksinis öaknies vokalizmas traktuojamivienodai.

Jei veiksmaûodûio akcentuaciné definicija negalima arbaneaiöki, lygiagreæiai atlieku kitokià klasifikacijà pagal öaknies finalèPTKS, R arba H. Atsiûvelgta ir ì öaknies vokalizmà — ar jis nykstamojolaipsnio (-i-, -u-), ar -a arba -o-, ar -e arba -é-. Prie pastarojo priskiriamivisi jau-, -iau-öaknies veiksmaûodûiai ne dél öio vokalizmo kilmés,bet todél, kad toje paæioje apofoniniù a- ir e-eiliù u-dvibalsio pozicijojea-eilés au funkciökai kontrastuoja e-eilés iau: a—au—ai vs. e—iau—ei.

Nuo ko bepradétume formaliàjà klasifikacijà — nuo akcentua-cijos tipù ar nuo öaknies finalés, — padalijè veiksmaûodûius pirmuojuatveju ì baritoninius ir oksitoninius, antruoju — pagal PTKS : RH, R: H öaknis, toliau turésime iöskirti dvi pagrindines veiksmaûodûiùgrupes: prezenso a-kamieno ir prezenso ia-kamieno. Po to a-prezensùgrupéje iöskiriami veiksmaûodûiai su o-, é-, ir éjo-preteritais ir su n/sta-prezensais. Pagaliau visos tokiu búdu gautos padalos skirstomospagal öaknies balsio kokybè (e arba a) ir kiekybè prezense & pretrite(normaliojo laipsnio +&+, normaliojo pailginto +·&+·,

normaliojoprezense ir pailginto preterite +&+·, normaliojo prezense ir nykstamojopreterite +&—, nykstamojo —&—, nykstamojo prezense ir nykstamojopailginto preterite —&—·, nykstamojo prezense ir normaliojo pailgintopreterite —&+·. Klasifikacijos rezultatai pavaizduoti Dendrogramo-mis 6, 7. Tèsiant `-kamieno veiksmaûodûiù formaliosios klasifikacijos

Dendrograma

v‡çl

ia

kƒau

ja

ce¶

k…eli

a

…aria

r…aka

p‡çl

a

l…aka

k…ep

a

û‡çba

d`rd

da…rd

a

kr…ek

a

t…eka

itr.

lup

l‡upa

c˜&ºr

pke

…rpa

lej

l…eja

(ƒ

)

j°aj

jƒoja

bils

t-b

‡çlst

a

br‡çe

nbr

e…nda

sals

tö…à

la

kr…èö

ta

g‡çr

ia

su…n

kia

öƒauj

a

l…em

ia

vâc

vƒoki

a

plêö

ia

ba%ig

ia

de…n

gia

gri…n

dûia

tr‡çn

a

bar

b…ar

a

sv‡çd

a

mƒo

ka

m…ag

a

k…et

a

öuj

si‡u

va

mƒo

ja

sêja

a°ug

ƒauga

nubl

i…eka

sn‡çe

gsn

i…ega

bi…rs

tb…

yra

sprƒo

gsta

drêk

sta

‡aust

a…uöt

a

brƒès

ta

0,24 0,6 1,92 0,12 0,24 0,36 0,24 1,68 1,68 1,92 1,32 0,24 1,68 1,8 0,24 0,36 1,08 0,24 0,24 0,12 0,6 7,32 0,24 2,64 4,44 0,6 5,52 16,09 0,24 0,12 0,36 0,12 0,12 0,12 0,24 0,12 0,36 0,24 0,12 0,12 0,24 32,77 1,56 0,72 4,09 4,57 100 %

6

118 117 116 115 114 113 112 111 110 109 108 107 106 105 104 103 102 101 100 99 98 97 96 95 94 93 92 91 90 89 88 87 86 85 84 83 82 81 80 79 78 77 76 75 74 73

1 barytona ¾ oxytona

2 -a ¾ -ia/-a,-ia

3 -ia/-a & -é/-o ¾ -ia

4 -a & -o ¾ -a & -é, -a & -éjo, -a & -éjo /-o

5 -a & -éjo/-o ¾ -a & -éjo, -a & -é

6 -a & -éjo ¾ -a & -é

7 -n/-sta/-a/-i & -éjo ¾ -n/sta & -o

8 -n/sta & -o ¾ -a & -o, -a/-n-a & -o

9 -a/-n-a & -o ¾ -a & -o

10 +&+ ¾ + ÷ &+ ÷ , +&+ ÷ , +&—, —&—, — ÷ &—÷ , —&—

11 + ÷ &+ ÷ ¾ +&+÷ , +&—, —&—, — ÷ &— ÷ , —&— ÷

12 +&+÷ ¾ +&—, —&—, — ÷ &— ÷ , —&— ÷

13 +&— ¾ —&—, —÷ &— ÷ , —&— ÷

14 —&—, — ÷ &—÷ ¾ —&—÷

15 Ö-e- ¾ Ö-a-

1

2

4

3

2

3

4

5

7

6 6

9

8 8

1 01 01 01 0 1 01 01 01 01 0

1 4

1 11 11 11 11 1

1 3 1 3

1 2 1 2

1 51 51 51 51 51 51 51 51 51 51 5

1 2

2 5 16 1 2 3 2 14 14 16 11 2 14 15 2 3 9 2 2 1 5 61 2 22 37 5 46 134 2 1 3 1 1 1 2 1 3 2 1 1 2 273 13 6 34 38 833 lie. k. veiksmaûodûiai

—&—

—&—

—&—

—&—

—&—

—&—

—&—

—&— ÷

—&—

—&— ÷

Dendrograma

2,38 0,79 1,59 1,59 1,59 0,79 0,79 3,17 1,59 3,17 3,97 0,79 0,79 17,46 0,79 1,59 3,97 3,97 0,79 6,34 0,79 3,97 15,87 1,59 3,17 3,17 1,59 0,79 1,59 1,59 0,79 2,38 2,38 0,79 1,59 100 %

7 (6')

1 Ö-P,T,K,S ¾ Ö-R,-H

2 Ö-R ¾ Ö-H

3 -ia

4 -a /-ia

5 -ia & -éjo

6 -a & -o,-o/-é ¾ -a & -éjo,-é

7 -a & -éjo ¾ -a & -é

8 -n-/-sta

9 -n-/-sta & -é

10 -a/-n-/-sta & -o/-é ¾ -a & -o,-o/-é

11 -a & -o,-o/é ¾ -a & -o

12 +&+

13 +&+ ÷

14 + ÷ &+ ÷

15 +&—

16 —&— ÷ ¾ —&+ ÷

17 Ö-e- ¾ Ö-a-

107' 106' 105' 104' 103' 102' 101' 100' 99' 98' 97' 96' 95' 94' 93' 92' 91' 90' 89' 88' 87' 86' 85' 84' 83' 82' 81' 80' 79' 78' 77' 76' 75' 74' 73'

tvƒo

ja

‡çma

m‡çn

a

g…en

a

a…un

a

p‡uo

la

ni‡u

rna

öl…am

a

st…en

a

g‡uj

a

l…eja

(…

)

gƒau

na

dz‡çm

stg…

ema

sv…yr

a

t…ols

ta

öëls

ta

b…àl

a

gl…èr

a

m‡çr

öta

(i³)

‡çria

k…ar

ia

r…em

ia

b‡çl

da

sƒopa

bƒar

öka

æƒerö

ka

d‡çr

ba

öƒoka

b°eg

bêga

kƒan

da

æiƒau

öka

ke…n

æia

(gr°u

û)gr

ýda

mƒel

û(i)

a

(slº

dz)

sl…eg

ia

3 1 2 2 2 1 1 4 2 4 5 1 1 22 1 2 5 5 1 8 1 5 20 2 4 4 2 1 2 2 1 3 3 1 2 126 lie. k. veiksmaûodûiai

1 4

1 7 1 71 71 71 71 71 7

1 51 5

1 6

1 3 1 3 1 3

1 21 21 21 21 2

1 4 1 4

1 1

1 0

9

8

66

7

2

33

1

4

5

+&+

—&—

—&—

—&—

—&— ÷

—&—

+&+

197

numeracijà, gautos klasés numeruojamos nuo 73 (Dendrograma 6) irnuo 73' (Dendrograma 7).

Dendrograma 6 atvaizduoja klasifikacijà, pradétà nuo kiræiosavybiù. Iönagrinéta 833 veiksmaûodûiai, kurie pasiskirsto ì 46 klases(73—118). Dauguma veiksmaûodûiù baritonai (697, t.y. 83,67% visùiönagrinétù veiksmaûodûiù), kiti — oksitonai (136, t.y. 16,33%). a-ka-mieno veiksmaûodûiù (baritonù ir oksitonù) yra 59,18 % (493), ia-ir ia-/a-kamienù (baritonù ir oksitonù) — 40 ,82% (340). Tarp baritoniniùa-kamieniù veiksmaûodûiù gausiausi (273, t.y. 32,77% visù 833 veiks-maûodûiù) yra öaknies nykstamojo laipsnio n/sta-veiksmaûodûiai (klasé77), o tarp ia-kamieniù (156, t.y. 18,73%) — normaliojo öaknies voka-lizmo e-laipsnio veiksmaûodûiai (klasés 91 ir 95), kuriù dauguma (134iö 156) turi öaknies e-vokalizmà dvibalsyje ar miöriajame dvigarsyje.Tarp oksitoniniù a-kamieniù veiksmaûodûiù gausiausi neinfiksinio irnepriesaginio normaliojo e-laipsnio prezenso ir nykstamojo laipsniopreterito (15, t.y. 11,03 % visù oksitonù) bei normaliojo a-laipsnioprezenso ir éjo-preterito veiksmaûodûiai (16, t.y. 11,77 % visù oksitonù),o tarp ia-kamieniù — normaliojo e-laipsnio prezenso ir pailgintojo º-laipsnio preterito (irgi 16) veiksmaûodûiai (klasés 105, 109, 116).

Veiksmaûodûiù, kuriù akcentuaciné charakteristika neaiöki(klasifikuojant pagal öaknies finalè — ûr. Dendrograma 7), iönagrinéta126, nustatyta 35 klasés (73'—107'). Iö jù daugiausia yra a-kamieniù(99, arba 78,57 %), kiti — ia-kamieniai (27, arba 21,43 %). Iö 126veiksmaûodûiù 47 (t.y. 37,3 %) yra PTKS öaknies, 76 (60,32 %) — Röaknies ir 3 (2,38 %) — H öaknies. Tarp PTKS veiksmaûodûiù daugiausia(20, arba 15,87 %) öaknies nykstamojo vokalizmo prezenso a-kamieno,preterito éjo-kamieno veiksmaûodûiù. Tarp R öaknies veiksmaûodûiùdaugiausia (22, arba 17,46 %) nykstamojo laipsnio n/sta-prezensoveiksmaûodûiù.

ia-kamieniais laikomi veiksmaûodûiai, turintys prezenso 3asmens galúnè -a, -ja, preterito -é nepriklausomai nuo to, ar káujatipo veiksmaûodûiuose segmentas -ja struktúriökai (po balsio / dvibal-sio) laikytinas tapaæiu ar netapaæiu segmentui -ja tv©ja tipo veiks-maûodûiuose su glaidinés kilmés j.

Iö viso iönagrinéta 959 öakniniù prezenso a- ir ia-kamienoveiksmaûodûiai, a-kamieno — 591 (61,63%), ia-kamieno — 368 (38,37%).

198

Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija:öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù semantinés klasés

Semantiné öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù klasifika-cija remiasi rezultatais, gautais semantiökai klasifikuojant `-kamienoveiksmaûodûius, t.y. atliekama verifikuojant kiekvienà veiksmaûodìpagal anksæiau nustatytus diferencinius poûymius. Taigi pirmiausiaiöskiriami nekonversiniai refleksyvai ir tie konversiniai, kurie arbayra iösivystè reikömes, leidûianæias laikyti juos savarankiökais veiksma-ûodûiais (plg. st-ngiasi kà atlikti greta (ì)st-ngia atlikti kà), arba kuriemsdél jù daûnumo galima suteikti pirmenybè lyginant su nekonversiniaisvariantais, öiuo atveju laikytinais neesminiais ir nenagrinéjamais(pvz. liáujasi greta liáuja traktuojama kaip li …eæia greta li …eæiasi, t.y. liáuja,li …eæiasi nenagrinéjama kaip nekonversiné / konversiné pagrindinioveiksmaûodûio forma).

Kad kalbamù kamienù atveju iölaiko savo reikömè ne tik öismorfologinis (sangràûa), bet ir visi nustatyti septyni sintaksiniaidiferenciniai poûymiai, lengva ìsitikinti dichotomiökai suprieöinantatitinkamas a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù grupes bei atskirus veiks-maûodûius.

Tarp refleksyvù suprieöinant veiksmaûodûius juõkiasi, ö…eriasi,vi …epiasi ir kliáujasi kuo, st-ngiasi + bendratis, iöskiriamas pastariesiemsbúdingas nukreiptumo diferencinis poûymis, kuris iöskiriamas ir tarpnerefleksyvù, suprieöinant álksta, a¿psta, gaµöta, pragƒysta, paka …mba, ge‹da,pa…rpia, pl©ja, pþva, prav‡çrksta, paspru‹ka veiksmaûodûiù grupè su grupeb-ldûia, dr-ngia, dr…·sta, ìgr…ysta, paka‹ka, t‡çnsta, kre …mta, pakvi …mpa, li …eæia, li …mpa,mêgsta, pam‡çlsta, pami…röta, plíekia, öa…ukia, r…yja, t‡çria, suöu‹ka, apövi…eæia, te‹ka,veµsia, o tarp pastarùjù iöskiriamas tranzityvumo diferencinis poûymis,suprieöinant grupè b-ldûia, dr-ngia, kre …mta, li…eæia, mêgsta, pam‡çlsta, pami…röta,plíekia, r…yja, t‡çria, apövi …eæia, veµsia su grupe dr…·sta, ìgr…ysta, paka‹ka, t‡çnsta,pakvi …mpa, li …mpa, suöu‹ka, te‹ka, kuriai tranzityvumo poûymis svetimas.

Agentyvumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiks-maûodì vi …epiasi su veiksmaûodûiais juõkiasi, ö…eriasi nenukreiptùjùrefleksyvù grupéje, veiksmaûodûius b-ldûia, kre …mta, plíekia, r…yja, t‡çria,öa…ukia, veµsia su veiksmaûodûiais dr-ngia, li …eæia, mêgsta, pam‡çlsta, pami…röta,apövi…eæia (kà saulé) tranzityviniù nerefleksyvù grupéje, veiksmaûodûiusdr…·sta, suöu‹ka su veiksmaûodûiais ìgr…ysta, paka‹ka, t‡çnsta, pakvi …mpa, li …mpa,te‹ka intranzityviniù nukreiptùjù nerefleksyvù grupéje, veiksmaûodûiusgaµöta (‘delsia’), pragƒysta, pl©ja (katuæiù), spru‹ka su veiksmaûodûiais

199

álksta, a¿psta, ge‹da, paka …mba, pa…rpia, pþva, prav‡çrksta nenukreiptùjùnerefleksyvù grupéje.

Animatiökumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiks-maûodûius dr-ngia, mêgsta, pam‡çlsta, pami…röta su veiksmaûodûiais apövi…eæia(kà saulé), li …eæia (medis stogà) inagentiniù tranzityvù grupéje,veiksmaûodûius ìgr…ysta, paka‹ka, t‡çnsta su veiksmaûodûiais pakvi …mpa,li …mpa, te‹ka inagentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûo-dûius álksta, a¿psta, prav‡çrksta su veiksmaûodûiais ge‹da, paka …mba, pa…rpia,pþva inagentiniù nenukreiptùjù grupéje.

Dinamiökumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiks-maûodì st-ngiasi su veiksmaûodûiu kliáujasi nukreiptùjù refleksyvùgrupéje, o tarp nerefleksyvù — suprieöinant veiksmaûodûius b-ldûia,kre …mta, plíekia, r…yja, öa…ukia, veµsia su veiksmaûodûiu t‡çria agentiniùtranzityvù grupéje, veiksmaûodûius dr-ngia, pam‡çlsta, pami…röta suveiksmaûodûiu mêgsta animiökù inagentiniù tranzityvù grupéje,veiksmaûodì apövi…eæia su veiksmaûodûiu li …eæia inanimiökù inagentiniùtranzityvù grupéje, veiksmaûodì suöu‹ka su veiksmaûodûiu dr…·staagentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûodûius ìgr…ysta,t‡çnsta su veiksmaûodûiu paka‹ka inagentiniù animiökù nukreiptùjùintranzityvù grupéje, veiksmaûodûius prag…ysta, pl©ja, spru‹ka su veiks-maûodûiu gaµöta agentiniù nenukreiptùjù grupéje, veiksmaûodûiusa¿psta, prav‡çrksta su veiksmaûodûiu álksta animiökù inagentiniù nenu-kreiptùjù grupéje ir veiksmaûodûius ge‹da, paka …mba, pa…rpia suveiksmaûodûiu pþva inanimiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje.

Dinamizacijos diferencinis poûymis ryökéja nerefleksyvù gru-péje suprieöinant veiksmaûodûius b-ldûia, vµsia, turinæius jù veiksmopasekmés intranzityvines poras b‡çlda, v…ysta, su tokiù porù neturinæiaisveiksmaûodûiais kre …mta, plíekia, r…yja, öa…ukia dinaminiù agentiniùtranzityvù grupéje.

Sekventyvumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiks-maûodì ö…eriasi su veiksmaûodûiu juõkiasi inagentiniù refleksyvù gru-péje, veiksmaûodûius kre …mta, r…yja su veiksmaûodûiais plíekia, öa…ukiaagentiniù dinaminiù nedinamizuotù tranzityviniù nerefleksyvù grupéjeir veiksmaûodì dr-ngia (batus) su veiksmaûodûiais pam‡çlsta, pami…rötainagentiniù animiökù dinaminiù tranzityvù grupéje.

Vis délto leksiniai diferenciniai poûymiai `-kamienio ir öak-niniù a- bei ia-kamieno veiksmaûodûiù ne tie patys. Iö vienos pusés,

200

a- bei ia-kamieno veiksmaûodûiams svetimi kartotinumas (neorganinisdaûnumas, t.y. fazémis pasikartojanæios situacijos reiökimas) ir rezul-tatyvumas. Iö kitos, jiems yra búdingas specifinis diferencinis poûymisinchoatyvumas. Tarp rezultatyvumo ir inchoatyvumo esama papildo-mosios distribucijos: pirmasis búdingas `-kamieno, antrasis — a- iria-kamieno veiksmaûodûiams.

Multiplikatyvumo (organinio daûnumo) diferencinis poûymisryökéja suprieöinant nerefleksyvù grupéje veiksmaûodì b-ldûia suveiksmaûodûiu veµsia dinamizuotù dinaminiù agentiniù tranzityvùgrupéje, veiksmaûodì kre …mta su veiksmaûodûiu r…yja sekventyviniùdinaminiù agentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì plíekia su veiks-maûodûiu öa…ukia nesekventyviniù dinaminiù agentiniù tranzityvùgrupéje, veiksmaûodì pl©ja su veiksmaûodûiais pragƒysta, spru‹ka dina-miniù agentiniù nenukreiptùjù grupéje ir veiksmaûodì pa…rpia suveiksmaûodûiais ge‹da, paka …mba dinaminiù inanimiökù inagentiniùnenukreiptùjù grupéje.

Inchoatyvumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiks-maûodì pam‡çlsta su veiksmaûodûiu pami…röta nesekventyviniù dinaminiùanimiökù inagentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì ìgr…ysta suveiksmaûodûiu t‡çnsta dinaminiù animiökù inagentiniù nukreiptùjùintranzityvù grupéje, veiksmaûodì pakvi …mpa su veiksmaûodûiu li …mpadinaminiù inanimiökù inagentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje,veiksmaûodì pragƒysta su veiksmaûodûiu spru‹ka dinaminiù agentiniùnenukreiptùjù grupéje, veiksmaûodì prav‡çrksta su veiksmaûodûiu a¿pstadinaminiù animiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje ir veiksmaûodìpaka …mba su veiksmaûodûiu pþva dinaminiù inanimiökù inagentiniùnenukreiptùjù grupéje.

Eliminavus diferencinius poûymius 9 (kartotinumas) ir 11(rezultatyvumas) bei pridéjus diferencinì poûymì 12 (inchoatyvumas),gauta 37 semantinés klasés, atvaizduotos Dendrograma 8. Öiù klasiùnumeracija atitinka `-kamieno veiksmaûodûio semantinè klasifikacijà,iöskyrus klases 46i, 56i, 58'i, 64i, 70i, 76i, atsiradusias ìvedus dvyliktàjìdiferencinì poûymì (raide i paûymétas atitinkamos klasés inchoatyvinispoklasis), bei klases, atsiradusias dél a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiamsbúdingos platesnés dinamiökumo (statinés klasés 58 dinaminiai ati-tikmenys 58' ir 58'i) ir multiplikatyvumo (klasés 69m, 75m su organiniudaûnumu spri‹gsta, pa…rpia) diferenciniù poûymiù realizacijos. Antravertus, nebéra `-kamieno veiksmaûodûiams búdingù klasiù 1—10,

Dendrograma

3,19 20,62 0,69 1,9 2,42 11,13 0,17 0,26 0,34 13,37 1,12 2,67 0,43 0,52 0,09 1,81 1,47 0,52 0,69 2,24 052 0,86 1,38 0,78 0,09 0,09 1,38 10,7 0,86 12,08 2,5 1,55 0,09 0,09 0,09 0,09 0,34 0,17 0,34 0,17 0,17 100 %

8

1 refleksyvumas

2 nukreiptumas

3 tranzityvumas

4 agentyvumas

5 animiökumas

6 dinamiökumas

7 dinamizacija

8 sekventyvumas


12 inchoatyvumas

1

2 2

44

5

6 6 6

5 5

6 6 66 6 6

3

7

6

44

5

8 88

6

pþva

ge…n

da

paka

…mba

pa…rp

ia

ƒalks

ta

alps

ta

prav

‡çrks

ta

spri

…ngst

a

ga%iö

ta

spru

…nka

prag

ƒysta

plƒo

ja

te…nk

a

li…m

pa

pakv

i…mpa

paka

…nka

t‡çns

ta

ìgr…y

sta

dr%ìs

ta

suöu

…nka

li…eæ

ia

apöv

i…eæi

a

ju…n

ta

pam

i…röt

a

pam

‡çlst

a

drƒen

gia

t‡çri

a

öa…u

kia

plƒçe

kia

r…yja

kre

…mta

ve%is

ia

bƒel

dûia

bla…u

sias

i

niƒau

kias

i

dûia

…ugia

si

ju…o

kias

i

ö…eri

adsi

vi…ep

iasi

kliƒa

ujas

i

stƒen

gias

i

78 76 76i 75m 72 70 70i 69m 66 64 64i 61 58 58' 58'i 57 56 56i 55 54 52 51 49 46 46i 45 44 43 41 40 38 37 35 33 31 28 27 25 19 12 1137 239 8 22 28 129 2 3 4 155 13 31 5 6 1 21 17 6 8 26 6 10 16 9 1 1 16 124 10 140 29 18 1 1 1 1 4 2 4 2 2 1159 veiksmaûodûiai

1 2 1 2 1 2 1 2 1 2

1 0 1 01 0

8

1 0

1 2

1 0 1 0

201

13—18, 20—24, 26, 29, 30, 32, 34, 36, 39, 42, 47, 48, 50, 53, 59, 60,62, 63, 65, 67, 68, 71, 73, 74, 77.

Semantiné klasifikacija atlikta abiejù tipù (73—117 ir 73'—106')formaliosiose klasése:

Formalioji klasí 73brƒèsta 70,76, br…èsta 78, suæ…èûta 64i, e…rzta 70, geµbsta 70, ge¿sta 76, ge‹da76, g…èsta 76, gle …mba/gl…ebsta 70, gl…èûta 70,76, 2. ja…uksta 70, ke …mbsta 70, ke …mpa76, k…èra/k-rsta 76, k…èûta 76, kia…usta 70, kle …mba 76, sukle‹ga 64i, kna …mba/knãbsta 72,78, kne …mba/kn…ebsta 72,78, kn…èûta 76, kre‹ka 76, leµpsta 70,76,le …mpa 70, ple‹ka 76, se‹ka 76, sk…èsta 70,76, skre …mba 70,76, apskre‹ta 76,sme‹ga 70,76, ste …mba 70, sveµksta 70, öe …mpa 70, praöne‹ka 64i, te‹ka 57,58,t …èûta 70,76, tr …èöta 76, zme‹ka 76.

Formalioji klasí 74álksta 72, a¿psta 70, a‹ka 70,76, áuöta 76, a…uöta 76, bla‹ksta 76, brángsta76, gaµöta 66,72, kaµsta 76, praka¿bsta 64i, paka …mba 76i, 1. ka‹ka (kur) 64,2. paka‹ka 57, apka…rsta 56, kvaµlsta 70, m…àûta 76, paµksta 70, pa …mpsta 70,76,pra‹ta 49,56, raµöta 70, ra‹da 46, ra‹ka 64,76, ra…usta 70,76, suska…usta 56i,spa‹gsta 70, sta¿gsta 56, svaµgsta 56, ö…àöta 70, öla …mpa 70, 76, ta …mpa 56,58', ta…rpsta70,76, va…rgsta 72, ûa‹ga 64.

Formalioji klasí 75blêsta 76, brêköta 76, drêksta 76, lëpsta 70, plêksta 76, vêsta 76.

Formalioji klasí 76blõgsta 70,76, nub©sta 561, juõsta 762, kriõöta 70, lõbsta 70, m©ksta 43,54,n©ksta 76, poköta 70, sk©bsta 76, sl©psta 76, sus„©psta 56i, spr©gsta 76, tr©köta57,72.____________________________1 Kyla klausimas, ar `-kamieno bostosi tik néra veiksmaûodûio (nu)b©sta semantinisrefleksyvas (tuomet turime konversijà, taigi pagal öio darbo principus reikéjoimti ne veiksmaûodì nub©sta, bet refleksyvà nusibosta, laikant pastaràjì bostosi

sinonimu)? Taæiau bostosi ir nubosta — skirtingi veiksmaûodûiai, kuriuos skiriaveikslo diferencinis poûymis (kadangi veikslas daûnai reiökiamas preverbais,klasifikuojant ì jì neatsiûvelgta).

2 Darbe daromas skirtumas tik tarp normaliojo laipsnio vokalizmo (nepailgintoa, e ar pailginto o, é) ir nulinio (u, ú, i, y, pailginto ir trumpo su miöriaisiaisdvigarsiais). Dvibalsiai ai, ei bei miörieji dvigarsiai su a, e priskiriami prienormaliojo a ir e nepailginto vokalizmo. Dél to dvibalsis uo gali búti priskirtastik prie pailginto a-vokalizmo (plg. ir istoriökai — rãûas—rƒuoûas) — öitos sistemosorientacija diachroniné.

202

Formalioji klasí 77b…yra/b‡çrsta 75m, bi¿sta 64i,76i, blƒyköta 56,70, blìsta 76, bl…ysta 76, bliýköta 70,blu‹ka 76, br‡çnksta 76, bu‹da 70, bu‹ka 76, 2. bu…rbsta 56, ci …mpa 64, æiu …mpa43, æ…yûta 76, dƒygsta 76, d…yksta 64, d…yla/d‡çlsta 76, di‹gsta 70,76, d‡çrgsta 64,76,di…rûta 76, dri …mba 76, dri‹ka 76, dr…yska/drƒyksta 76, drµsta 55, 2. dr…yzta 76, dþja70,76, dþksta 64,76, d§lksta 76, du …mba 76, dþûta 76, dûiu‹ga 70, pragƒysta 64i,g…yûta 76, gli‹ta 76, gl§msta /glþma 70, gniþûta 70,76, ìgr…ysta 56i, grµûta 64,gru …mba 70, gru‹da 70,72, gu‹da 56, gþra/g§rsta 70,76, ‡çlgsta 56,57,76, i¿sta 70,‡çngsta 56, …yra / ‡çrsta 76, i …rzta 70, …yûta 76, ju‹da 64i, ju‹ka 58', j§nksta 56, ju‹ta49, ki …mba 54,58', ki‹da 76, ki‹ta 76, ki…rpsta 76, ki …röta 70, kiþûta 70, kli …mba76, kli …mpsta 70,76, sukli‹ka 64, kl…ypsta 70,76, klƒysta 70, kl…yöta 70, kliu‹ka 75m,kliþva 56, klu …mpa 70, suklþsta 64i, kni …mba 64,76, kniu …mba / kni§bsta 70,76,knu …mpa 70,76, kri‹ka 64,70,76, kri‹ta 70,76, kr…ypsta 76, kru‹ta 64, ku …mpsta 70,76,ku‹ka 70,76, pakvi …mpa 58'i, sukvi‹ka 64, li …mpa 58', li‹ksta 76, l ƒysta 70, liþsta70.72, lƒyûta 57,70,76, lýûta76, 1,2. mi‹ga 70, mi‹ta 55, mi…rksta 78, pami…röta 46,m…yöta /mi‹öa 58',70, m…yzga 76, n…yksta 70,76, -ni‹ka 54, n…yra/n‡çrsta 64, ni…rsta66,72, ni …röta 72, 1. niu‹ka 70,76, 2. niu‹ka 70, niýksta 76, n…yûta 56i, p…yksta 72,pi‹ga 76, pƒ·sta 76, pli‹ka 70, pli‹ta 76, plƒyöta 76, pliu …mpa 76, pliþöka/pliýköta76, plu‹ka 70,76, prþsta 64, pu‹ga 70, pu‹ta 70, pþva 78, r…yja 40, r‡çmsta 70,1. apsiri‹ka 27, 2. suri‹ka 64, r…yzga 76, rýgsta 76, rþksta 78, ru …mpa 76, ru‹da76, si¿psta 70, si…rpsta 76, siu‹ta 70, sk…yla/sk‡çlsta 76, ski‹da 76, skƒysta 76, skli‹da64,76, skru‹da 76, (su)sku …mba 64,64i, susku‹da 56i, sku…rsta 72, slƒysta 76, slýgsta76, smi¿ksta 76, smi‹ga 76, sm‡çrsta 76i, smu‹ka 76, snýsta 72, spi¿gsta 76,suspi‹ga 64, spi‹ta 43, sp‡çrgsta 76, suspƒ·sta 76i, spri‹gsta 69m, spru‹ka 64,sprýsta 76, sri‹ga 76, stƒygsta 70, sti¿bsta 76, sti …mpa 70, sti‹ga 57,58, st‡çngsta70,76, st…yra 72,78, stri‹ga 76, stu¿bsta 70, apsu‹ksta 70, sþsta/su‹sa 70,76, sv…yla/sv‡çlsta 78, svi‹da 76, ìsvi‹ga 56, iösvƒysta 58', ö …yla /ö‡çlsta 70,76, öi…röta 72, öi…mpa76, öiu…rpsta 70, öli‹ka 76, öl…ypsta 76, ölu …mba /öl§bsta 70, öniþra 70, suöu‹ka 54,öu‹ta 78, övi‹ta 76, t …yla/ t‡çlsta 64,76, ti¿ûta 76,78, t‡çngsta 64, ti‹ka 57,58, ti …rpsta76, t…·sta 76, t…yöka/t ƒyköta 75m, t…yûta/ti‹ûa 76, trƒyköta 76, tr‡çmsta 70, tri‹ka 70,76,tr‡çnksta 76i, triþöta 76,78, trýksta 57,58,76, tru‹ka 66,78, tu‹ka 70, tu…rsta 70,76,tþsta 76, týûta 72, tv‡çlksta 45,78, tvi‹ksta 76, tv‡çrksta 70, suþûta 64i,76i, vƒyksta78, vi …mpa 70,76, v…ypsta 70,76, prav…yra 76, vi …rbsta 76, prav‡çrksta 70i, v‡çrköta76, suv‡çrpsta 76i, vi…rsta 70,76, v…ysta /vi‹sa 70, 1. -vƒysta 46, 2. vƒysta 76, z …yzta /zi‹za 57, suûi …mba 76i, praûƒysta 76, paûƒ·sta 46, ûliu‹ga 78, 1. ûlu‹ga 76, 2. ûlu‹ga40, ûvi‹ga 76.

203

Formalioji klasí 78 1

Ûr. atematinius veiksmaûodûius tarp f. k. 136 ir 137.

Formalioji klasí 79nubli…eka 76.

Formalioji klasí 80áuga 70,76.

Formalioji klasí 81sêja 43, spêja 56.

Formalioji klasí 82l©ja 64, m©ja 54, pl©ja 40,61.

Formalioji klasí 83si§va 40.

Formalioji klasí 84k…eta 55, kl…ega 64.

Formalioji klasí 85(kãba 78,) mãga 57.

Formalioji klasí 86m©ka 43,44,55.

Formalioji klasí 87sv‡çda 78.

Formalioji klasí 88bãra 43, kãla 43, mãla 40.

Formalioji klasí 89tr‡çna 41.

Formalioji klasí 90gri‹dûia/gre‹da 40, m…yû( ia)/m…èûa 40,64.

Formalioji klasí 91b-ldûia 35,64, be…rgûdûia 72,76, bi…edûia 40, bli…eskia 76, bli…ezgia 76, suæe…rökia64i, æiáupia 37,64, æia…uökia 64, æia…uûia 64, d-mûia 54,64, de‹gia 43, d-rgia40, díegia 37,43, dre …mbia 38, dr-ngia 45, dre‹gia 78, dûia…ugiasi 28, geµdûia57, ge…rbia 43, gle …mûia 43, gniáuûia 43, gr…èûia 40,43, gve¿bia 43, gve¿dûia 43,gvi…eöiasi 12, i …eûia 40, ja…uæia 49, ja…ukia 40, keµæia 40, k-ikia 43, ke‹kia 54,57,ke…rbia 40, ke…rgia 37,40, kli…egia 64, klia…ukia 38,75m, knia…ukia 64, kreµpia 43,____________________________1 Senus atematinius variantus turintys veiksmaûodûiai li …eka/ li‹ka ir sni …ega/sni‹gayra priskirti prie klasés 78 sinchroninés analizés sumetimais.

204

kre‹köæia 70, kve …mpiasi 19, kvi …eæia 43, le‹kia 40, li …eæia 43,52, líegia (/líegsta !)70, li …epia 54, li …eûia 38, m-rkia 43,54, me…rkia 40, mia…ukia 64, mí…egia 54, n-µgia43, 1. ne…röia 38, 1. niáukiasi 19,25,31, 2. niá…ukia 40, níekia 43, peµkia 43, pi…eöia40, ple…rpia 41,64,76, ple…rökia 76, plia…upia 38,64,75m, plíekia 41, plíeskia 76,r-iökia 43,52, re‹æia 40, re‹gia 40, ri…eæia 40, ri…ekia 40, ruõöia 40, síekia43,49,52,55, ska…udûia 37, sk-lbia 43, ske¿sia 57, ske…rdûia 40, skíedûia 40,skleµdûia 40, skle …mbia 38, skria…udûia 37, sklia…uæia/dûia 40,64, slia…ukia 40,64,smeµgia 40, sm-¿kia 46, 2. sme¿kia 51, speµæia 43, sp-ndûia 40, spe‹gia 57,spi…eæia 43,64, spi…egia 55,64, spr-ndûia 43, spríegia 43,54, sríegia 43, steµgia40, ste¿bia 51, st-ngia 57, st-ngiasi 11, sti …ebias /si 19,76, stíegia 40, sti …egia37, stri…egia 43, svíegia 43, öe¿pia 43, öi…epia 43,64, öla …möæia 40,76, öleµkia 40,öle …möæia 40,76, ölia…ukia 38, ölia…uûia 64, öveµæia 40, övi…eæia 43,51,78, teµkia 40,te¿kia 43, te¿ûia 64,76, te …mpia 40,43, te…röia 40, t …èsia 40, ti …ekia 43, ti …esia 40,tre …mpia 38, tre‹kia 54, tr…èöia 40, tr …eökia 40, tvi…eskia 54,76, veµkia 40,64,76,veµsia 37, v-ngia 54, ve…ræia 40, ve…rgia 37, ve…rkia 70, ve…rûia 43, vi…epiasi 19,ûeµdûia 40, ûe…rgia 43,64, ûi…ebia 37, ûi…edûia 40, ûve¿gia 43,54, ûv-ngia 64, ûvi…egia64.

Formalioji klasí 92baµgia 40, ba…ubia 64, ba…udûia 43, bla…usiasi 27,33, bra…ukia 40, da…uûia 40, ga…rgia64, ga…ubia 43,51, ga…udûia 76, ga…uûia 43, gla…udûia 43, gráuûia 38, ka…rkia 64,ka…röia 40, ka…ukia 64,76, ka…upia 43, kla…upia 64, kna…rkia 70, kra‹kia 64,kra‹köæia 70, kva…rkia 64, láukia 55, la…upia 40, láuûia 40, ma…ukia 40, ma…udûia57, pa…rpia 61,75, pla…ukia 64,76, pra…usia 40, ráugia 40, ra…ukia 40, ra…upia 40,2. ra…usia 40, ska¿bia 40, smáugia 40, sma…ukia 40, spáudûia 43, spráudûia 43,öa…ukia 43, stáugia 64, öna…rköæia 64,70, öna…rpöæia 64,70, ta…rökia 64,76, ta…ukia76, tráukia 43, ûáµdûia 43,54,64, ûla…ugia 40.

Formalioji klasí 93brêûia 40, grêbia 43, plêöia 40, rëkia 64, rêûia 40.

Formalioji klasí 94blõökia 43, æi ƒuopia 43, æiuõûia 64, d©bia 37,54, driõskia 40, dr©ûia 38, duõbia40, dvõkia 78, gl©bia 43, gõûia 51, gr©bia 43, gƒuodûia 43, j ƒuosia 43, juõkiasi27, kliõkia 38,75m, k©pia 64, kõpia 40, kriõkia 64,70, kuõpia 40, lõöia 64, luõbia64, mƒuodûiasi 27, õöia 70, puõöia 40, pliõpia 64,75m, skõbia 38, skr©dûia 40,sliuõgia 64, smõgia 54, suõkia 64, öniõköæia 70,76, övõköæia 70,76, 1. tuõkia40, 2. tuõkia 49, ƒuodûia 49, (-)v©kia 40,(49), v©ûia 43.

Formalioji klasí 95b …eria 38, dr…ebia 40, dr…eskia 40, dv…esia 70, gr…esia 57, k…eæia 40, kr…eæia (35®)41,1. kv…epia 43, l …emia 44,52, liáujasi 11, n…eria 64, pl…eæia 40, sk…eæia 40, spjáuja

205

64, pjáuja 40, 1. ö…eria 37, 2. ö…eriasi 25, t …eökia 40,51, tr …ekia 40, v…emia 70, v…eria40, ûl…egia 38,43.

Formalioji klasí 96kráuja 40, öáuja 40.

Formalioji klasí 97bi…rbia 64,76, 1. bliu…rbia 43,70, 2. bliu…rbia 72, 3. bliu…rbia 76, bru‹zgia 76, brþzgia76, 1. bu…rbia 75m, ci…rpia 64, c…ypia 64, æi…rpia 64, æi…rökia 64, æƒyûia 41, d…yzia64, dƒyûia 40,41, 1. dr…yûia 43, du¿kia 78, dþzgia 64,76, gu…rgia 56, gþûia 43,64,i‹köæia 64, j§ngia 40, ki…rkia 64, kl…ykia 64, kliu…rkia 38,64, kn…ykia 64, kni…rkia64, kr…ykia 64, kr…yköæia 64, kriþkia 64, kuµæia 64, ku…rkia 64, ku…rpia 40, m…ykia64, mi‹æia 64, mu…rkia 64, niu…rzgia 64, p…ypia 64, pi…rpia 76, pliu…rpia 38,64,pliu…rökia 43,64, plþkia 38, pru‹köæia 64, pu…rökia 40, r§ngia 43, siu‹æia 43,sk§ndûia 43, su‹kia 40, ön…ypöæia 64, öni…rpia 70, öni…rpöæia 64, öniu…rköæia 64,övi¿pia 64, övi…rköæia 40,76, tr…ypia 40,61, triþsia 64, tu…rkia 64, tu…rökia 64, u…rzgia64, þûia 78, zi…rzia 64, z…yzia 64.

Formalioji klasí 98d§mia 51,76;64,70, g‡çria 43, k§lia 41, k§ria 40, p§æia 51,64,76.

Formalioji klasí 99kr…eöa 76.

Formalioji klasí 100k…àra 78, ö…àla/öálsta 72,78.

Formalioji klasí 101bre‹da 64, skre‹da 64.

Formalioji klasí 102prab…yla/b‡çlsta 64i, bþva 72,78, dûiþva/dûiýsta 76, g…yja 70, griþva 70,76, k…yla /k‡çlsta 70,76, l …yja 76, l‡çmsta 76, t‡çnsta 56.

Formalioji klasí 103j©ja 64, kl©ja 43, st©ja 64.

Formalioji klasí 104l …eja (líeti) 40, r…eja 43.

Formalioji klasí 105ke …möa 40, ke…rpa 38, ke…rta 40, kre …mta 38, le‹da 64, pe…rka 43, pe…röa 43, re‹ka43, se…rga 72, sle‹ka 76, te¿pa(/ti¿psta) 58, tre‹ka 40, v…eja 37,43, ve¿ka 43,v-rda 40,78.

Formalioji klasí 106br§ka 43, k‡çöa 43, kn‡çsa 38, kr§öa 38, l‡çpa 64, l§pa 40, p‡çsa 41, r‡çöa 40, r‡çta

206

43, sk§ta 40, s§ka 43,64, s§pa 43, ö‡çka 40,64, û‡çnda 43.

Formalioji klasí 107g…eba 57, t …eka 76.

Formalioji klasí 108æ…eûa 70,76, 1. k…eûa 70, 2. k…eûa 76, kr…ebûda 61, pl…epa 64, ön…eka 43, t…ena 76, t…eöka75m, t …eûa 76, tr…eöa 78, tr…eöka 75, v…eöa 78.

Formalioji klasí 109ba …mba 64, brãöka 76, brãzda 61, dá…rda 64, 75m, gãga 64, ga…rga 64, ka¿ba 43,knãka 70, lãöa 75m, plãsta 75, plãzda 64,76, sprãga 76, ölãka 75m, önãbûda 64,76,trãöka 76, trãta 75m.

Formalioji klasí 110bl‡çzga 78, br§zda 64, b u …mba 64, j§da 64, kli§ka 75m, kn‡çbûda 64, kri§gûda 76,kr§ta 70, k§gûda 64, k§öa 70, k§ûda 64, ön‡çbûda 64,76, öv‡çta 78, û‡çba 78.

Formalioji klasí 111b…eda 40, d…ega 40,76, k…epa 40,76, l …esa 41, m…eta 43, m…ezga 40, n…eöa 43, p…eöa 38,r…ezga 40, s…ega 40, s…eka 43, t …epa 40, v…eda 43, v…eûa 43.

Formalioji klasí 112kãsa 40, lãka 40.

Formalioji klasí 113g‡çna 43, p‡çla 40, p‡çna 40.

Formalioji klasí 114rãka 40, ûãgia 40.

Formalioji klasí 115aria 43.

Formalioji klasí 116bliáuja 64, dûiáuja 40, g…elia 54,56, g…eria 40, griáuja 40, jáuja 40, k…elia 43,64,kliáuja 43,64, kliáujasi 12, l …ekia 64, sk…elia 40, sl…epia 43, sr…ebia 38, tv…eria 40,43,v…elia 40, û…elia 51,76,56.

Formalioji klasí 117káuja 40, máuja 40, pláuja 40, ráuja 40, vãgia 43.

Formalioji klasí 118t§pia 64, v‡çlia 37.

Formalioji klasí 73'sl …egia/slêgia 40,43,51, öl…ekia 38.

Formalioji klasí 74'm-lûia /m-lûa 37.

207

Formalioji klasí 75'gnƒyba/gnƒybia 43,54, grýda/grýdûia 38;37,43, ûnƒyba/ûnƒybia 43,54.

Formalioji klasí 76'ke‹æia 49, 2. kv…epia 78, reµkia 57.

Formalioji klasí 77'suæiáuöka 64i.

Formalioji klasí 78'galánda 38, kánda 40.

Formalioji klasí 79'bêga 64, sêda 64.

Formalioji klasí 80'ö©ka 64.

Formalioji klasí 81'd‡çrba 40,64, mƒyga 43.

Formalioji klasí 82'æ-röka 64,76, æiáuöka 64, pl…eöka 76, pliáuöka 61,75m.

Formalioji klasí 83'báröka 75m, táröka 75m, táuöka 64;75m, ûvánga (/ûva‹gsta) 75m.

Formalioji klasí 84'p©öka 75m, s©pa 57.

Formalioji klasí 85'b‡çlda 75m, bli§rba 64, b§rba 61, b§rga 76, d§lka 76, b§rzda 64, b§rzga 76, æ‡çröka64, æi§lba 64, d‡çlga 57, d§nda 76, dýzga 70,76, g‡çrgûda 76, m‡çrga 75m, ni§…rzga 64,sp§rda 61, tr‡çnka 75m, v‡çrpa 75m, z§rza 64, ûv‡çlga 78.

Formalioji klasí 86'p…eria 41, r …emia 40, s…emia 40, sv…eria 43,52, û…eria 40,78.

Formalioji klasí 87'kãria 40.

Formalioji klasí 88'b§ria 43, d§ria 40, 1.g‡çlia 54, ‡çria 64, sk‡çria 40, sp‡çria 54, st§mia 40,43, t‡çria 44.

Formalioji klasí 89'm‡çröta 70.

Formalioji klasí 90'gl…èra /gl-rsta 76, gv…èra/gv-rsta 76, kl …èra/kl-rsta 76, s-nsta 70, t-msta 76.

Formalioji klasí 91'b…àla/bálsta 76, s…àla /sálsta 76, sk…àra/skársta 76, suön…àra 70i,76i, û…àla 76.

208

Formalioji klasí 92'mëlsta 76, öëlsta 72,78.

Formalioji klasí 93'tõlsta 64,76.

Formalioji klasí 94'bjþra /bj§rsta 76, bliþva /bliýsta /bliþja 64, bliþra/bli§rsta 76, 3. g…yla 76,2. sug‡çlsta 56i, kiþra 76, kliþra 76, pam‡çlsta 46i, paniþra /ni§rsta 70, 1,2. p…yja70,76, skþra/sk§rsta 76, spþra/sp§rsta 76, srþva 76, sv…yra/sv‡çrsta 70,76, öiþra/öi§rsta 70,76, öl…yja 54,76, tv‡çnsta 76, û…yla/û‡çlsta 70, û…yra 76i,78, suûiþra 64i, ûþva/ûýsta 70,76, ûv…yla 76,78.

Formalioji klasí 95'g‡çmsta/g…ema/ge …msta 70.

Formalioji klasí 96'gáuna/gáuja 46.

Formalioji klasí 97'gl…eja 40, gr…eja 40, l …eja (li …eti) 40, s…eja 40, [skr…eja 641,] öl…eja 43.

Formalioji klasí 98'2. d§ja 64, g§ja 37, §ja 37, z§ja 64.

Formalioji klasí 99'd…era 43,55,76, st…ena 64.

Formalioji klasí 100'ga…rma 64, ná…rna 64, ölãma 76, ön…ara 70,76.

Formalioji klasí 101'ni§rna 64.

Formalioji klasí 102'pƒuola 43,54,70.

Formalioji klasí 103'a…una 40, öl ƒuoja /ölƒuona 40.

Formalioji klasí 104'g…ena 37, m…ena 49,46,44,43.

Formalioji klasí 105'm‡çna 38[ , sk‡çna 402].

____________________________1 Ûr. prie atematiniù, f. k. 127.2 Öis veikamaûodis iö tikrùjù yra 137 klasés, o ne 105'.

Dendrograma 9

18,9 5,13 2,56 5,13 2,56 2,56 2,56 2,56 2,56 5,13 2,56 2,56 10,26 2,56 2,56 2,56 2,56 2,56 2,56 2,56 2,56 2,56 5,13 5,13 2,56 100 %

140 139 138 78 137 136 135 134 133 132 131 130 129 128 127 126 125 25 124 123 21 122 121 120 119 7 2 1 2 1 1 1 1 1 2 1 1 4 1 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 1 39 veiksmaûodûiai

1 komb. ¾ nekomb.

2 -sti/-sta

3 -sti/-sta/-ia/-i/-a/-éja

4 -sti/-ia /-i

5 -sta/-ia/-i

6 -sta/-ia/-i/-a/-o/-éja

7 -sta/-a/-oja

8 -sta/-i/-a

9 -i/-a/-o/-éja

10 -i/-a

11 -i/-ia ¾ -ia & -é / -a & -o

12 -ia & -é

13 -ia & -éjo

14 -éja

15 -i

16 -sta

17 -a & -éjo

18 -a& -ojo

19 -n-

20 -a & -é

21 -a& -éjo ¾ kt.

22 Ö-e- ¾ Ö-a-

1

2

4

3

5

6

7

8

9

1 1

1 0

1 2

1 3

1 4

1 5

1 6

1 8

1 9

2 0

1 7

2 1

2 2 2 2 2 2

…esti

dest

êsti

pali

ekt

aprƒa

ust

mi…e

gt

ri…es

t

ûƒost

i

vƒei

zti

ners

ti

kni…e

ti

ƒaust

i

ûeng

ti

skri

…emia

ûƒyst

i

ska…

ust

klíe

st

æiáu

sti

ni…eû

ti

gíes

ti

kƒos

ti

mêg

ti

sƒerg

ti

gƒel

bti

övin

kti

209

Formalioji klasí 106'‡çma/ j …ema 43.

Formalioji klasí 107'öni©ja 41, tv©ja 54, ûi©ja 43.

Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija:atematiniai veiksmaûodûiai

Veiksmaûodûiù, turinæiù atematines prezenso formas, lietuviùkalbos tarmése bei senuosiuose raötuose paliudyta gana daug(Sabaliauskas 1957). Kad vienos jù laikomos archainémis, kitos —inovacinémis, yra diachronijos kompetencija. Klasifikuojant, vis déltone tiek svarbu iövardyti atvejus, kada dabartiniai neatematiniai veiks-maûodûiai uûfiksuoti atematinémis formomis, kiek iötirti, kurie bútentneatematiniai kamienai atitinka atematinius. Todél imu ne visusûinomus atematiökumo atvejus, bet tuos, kurie atstovauja skirtingiemsneatematiniams kamienams, ypaæ — jù dubletams ir dubletùgrandinéms. Formalioji klasifikacija apibendrinama Dendrograma 9,kuri parodo atematinius kamienus atitinkanæiù neatematiniù kamienùìvairovè. Gautos 24 formaliosios klasés tèsia ankstesnè formaliùjùklasiù numeracijà, veiksmaûodûius k©séti ir æiaudéti (/-yti) paliekantsu jiems anksæiau nustatytais 21 ir 25 klasiù numeriais. Ì paskutinè,140 klasè, suraöyti nereguliarús atvejai, neatsiûvelgiant ì kamienovokalizmo kiekybè, kokybè bei preterito formà (supletyvus veiksma-ûodis ‘búti’, vienos paliudytos formos veiksmaûodûiai, kt.).

Formaliàjà klasifikacijà pradedu nuo dirbtinokos prieöprieöoskombinuotas—nekombinuotas (daugiau kaip kartà dichotomiökai be-veik nesiskaido ir visai nesiskaido asimetriökai). Greta atematinio, ™kom-binuoti” kamienai pasiûymi bent pora lygiagreæiai paliudytù neatema-tiniù variantù. Kada ne kada tokie variantai sudaro ilgas grandines,ypaæ veiksmaûodûiù k©séti, g-lbéti, æiaudéti (iö periferiniù jù kamiengaliùnebenurodau -ioja, -ija, uûtat nurodau anksæiau ™neaktualù” -éja).Pradéti klasifikacijà nuo kiræiavimo neapsimokéjo, nes tik du H-struktúros veiksmaûodûiai (dƒuoti, dêti) yra oksitonai, visi kiti — baritonai.

Semantiniù klasiù numeracija atitinka `- ir gretiminiù kamienùnumeracijà, iöskyrus naujà multiplikatinè klasè 69m.

Formalioji klasí 21— ûr. anksæiau ir tarp formaliùjù klasiù 122 ir 123.

210

Formalioji klasí 25— ûr. anksæiau ir tarp formaliùjù klasiù 124 ir 125.

Formalioji klasí 119öv‡çnkti Mrc / övi…nsti /öv‡çnksta 76.

Formalioji klasí 120g-lbt /g-lbsti/g-lbsta/g-lbi/g-lbia/g-lba/g-lbéja 54, pe…röt /pe…röti /pe…röta/pe…röi/pe…röia /pe…röa /peröêja 57.

Formalioji klasí 1212. ne…röt /ne…röti /ne…röi /ne…röia 64, s-rgti /s-rgsti /s-rgi /s-rgia 44.

Formalioji klasí 122mêgti /mêgsta/mêgia /mêgi(?— Kbr) 49.

Formalioji klasí 21k©sti /k©sta /k©si /k©sia /k©sa/k©so /k©séja 69m.

Formalioji klasí 123gíest /gíesta /gíeda/gied©ja 43.

Formalioji klasí 124ni…eûti /ni…eûta /ni…eûi /ni…eûia 57.

Formalioji klasí 25æiáusti /æiáudi/æiáusdi/æiáuda/æiáudo/æiáudéja 69m.

Formalioji klasí 125klíest /klíedi /klíeda 70.

Formalioji klasí 126ska…ust(i) /ska…udi /ska…uda 49.

Formalioji klasí 127ûƒyst Lz / ûƒydi / ûƒydûia Zt 78.

Formalioji klasí 128skri…ema Grv / skri…edûia / skri…eja / skr…eja 64.

Formalioji klasí 129leidmi /l-idûia 55, svíema Lz Grv / sví…edûia 43, tríema /tríedûia 70, perûengt 43/ ûe‹gia 64.

Formalioji klasí 130áusti /áudûia 40.

Formalioji klasí 131kni…eti /kni…eæia, knietêjo 57.

Formalioji klasí 132klaisti /klaidéja 72, n-rsti/n-rtéja72.

211

Formalioji klasí 133v-imu Dn / veizdmi / v-izdi 44.

Formalioji klasí 134û©sti /û©sta 43.

Formalioji klasí 135ri…est /ri…eda //r‡çda, riedêjo 76.

Formalioji klasí 136mi…egt /mi…ega, mieg©jo 72.

Formalioji klasí 137apraust/ráuda, raud©jo 64.

Formalioji klasí 78beliekt / li …eka /li‹ka 43,66,78, sni…egti /sni…ega/sni‹ga 76.

Formalioji klasí 138ést( i)/êda, êdé 40.

Formalioji klasí 139dest /d…eda, dêjo 43, dƒuost /dƒuoda, dãvé 43.

Formalioji klasí 140eµt 64, …est(i) 72,78, k‡çnti 57, skim§, skƒyniau 40, pavelti 57, apvilst DP ‘valdo’43, ûégmi ‘ûagsiu’ 69m1.

Atematinéms formoms prisitaikant prie tematiniù (o taipprisitaikydavo ir vélesnés kilmés atematinés formos, t.y. tos, kuriosankstesniais laikais paæios buvo atsiradusios dél tematiniù formùprisitaikymo prie atematiniù), rasdavosi daugybé hibridizuotù varian-tù (plg. kad ir Jono Bretkúno 2 pers. pl. pasiliekit, literatúrinè la. 1 pers.sg. esmu t.t.). Kadangi visi tie variantai yra sporadiöki, ì juos neatsi–ûvelgta, iöskyrus dubletà -sti/-sta dél jo tapatumo priesagai -sta.

Daug skurdesné latviù ir prúsù kalbù medûiaga öios klasifika-cijos nepapildo ir todél nenagrinéjama — plg. vos keletà atematiniùformù ir jù pédsakù latviù kalboje (iet, niezt, súrst, esmu, dial. duomu,ºmu, sen. paliekt) ir tik tris neabejotinai atematinius veiksmaûodûiusprúsù kalbos paminkluose (ast, ºst, d`st).____________________________1 Veiksmaûodis gausti /gauja ‘staugti’, búdamas tapatus gaudûia (f. k. 92), turétùsudaryti atskirà a-klasè greta f. k. 128. Vis délto jo atsisakyta dél abejotinopreterito gaujo (LKÛ) bei nuorodos ì Nesselmanno ûodynà. Liko nepaminétair keletas kitù veiksmaûodûiù, pvz. sêsti (tik f. k. 143).

212

Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija:i-kamieno veiksmaûodûiai

Öiai, tik lietuviù kalboje tebesanæiai, negausiai, bet turtingossemantikos veiksmaûodûiù grupei, búdingas priesaginis balsis -é-preterito ir bendraties formose. Latviù tarmése pasitaiko i-kamienoprezenso pédsakù (plg. 1 pers. pl. gulim), o öiaip tos formos pakeistosia- (gu¶am) arba a-kamienémis (plg. lie. m‡çnime, mƒylime vs. la. minam,mïlam). i/ iair i/a-kamienù dubliavimas búdingas ir lietuviù kalbostarméms. Prúsù kalboje lyg ir i-kamiené forma turri néra tapati lie.t§ri. Dél galúniniù trumpùjù balsiù redukcijos prúsù kalboje lie. t§riatitikmuo tegali búti tik tur I 53. Galúnése sutrumpéjus nekiræiuotiemsilgiesiems balsiams, pr. turri atspindi arba *turï, arba *t§rija, bet galibúti ir vélesnis 3 pers. tur (greta 1 pers. pl. *t§rimai) perdirbinys pagalgrïkisi < *grºkijasi tipo ija-kamienì modelì). Rekonstruoti turri < *t§rï< *t§rº < *t§rºja negalima, nes tipas pr. *t§rºja désningai iösirutuliojaì paliudytà turei III 6316 < *turºi. Rekonstruoti 3 pers. *[t§r]ï, kaipteoriökai ìmanomà sl. [ñºä]èòú atitikmenì, trukdo minéta ™taisyklinga”(rytù baltù faktù prasme) forma tur < *t§ri. Kazlausko spéjimas, nevaprúsù kalboje galúninis trumpasis -i kaûkodél nebuvès numetamas,remiasi i-kamieno arwi, teisïngi tipo bevardés giminés formomis (Kaz-lauskas 1968, 298), kuriose -i iöliko dél sisteminiù prieûasæiù. Taigigreiæiausia pr. [turr]i = [grïk]i-si < *-ija-si, o tai kartu su turei < *turºjair greta tur < *t§ri bylotù apie palyginti vélyvà formù miöimà.

Vadinasi, ir i-kamieno atveju reikia apsiriboti vien tik lietuviùkalbos medûiaga.

Formaliai klasifikuojant i-kamieno veiksmaûodûius, ryökéjaseptynios pagrindinés klasés, kuriù pirmàjà sudaro jau iönagrinétiatematiniù formù dubletai. Jie drauge su grynais i-kamieniais bei i/o-, i/a-, i/ ia-, i/a/ ia/ ija /éja-, i/ ija- ir i/éja-dubletais sudaro bendresnèsuperklasè, suprieöintà si- (alomorfiökai ir öi-) klasei, t.y. veiksma-ûodûiams, kurie prieö kamiengalio -i dar turi elementà -s-.

Tolesnei klasifikacijai svarbu atsiûvelgti (iki öiol tai nebuvobútina) ì pastovaus öaknies vokalizmo ne tik pilnojo (+), bet ir ìnykstamojo laipsnio ilgumà (—·), kuriam öiù veiksmaûodûiù darybojetenka nemaûas vaidmuo (plg. d§so, d§sti ir dþsi, taip pat kontrastà bl‡çksi: blƒyksi). Galutinis klasiù skaiæius — 24 (ûr. Dendrogramà 10), papildantisöiame darbe tèsiamà vieningà formaliùjù klasiù numeracijà iki 160

Dendrograma

6,2 17,5 1,55 9,37 7,75 9,37 6,2 5,43 1,55 3,1 6,2 1,55 1,55 5,43 0,77 0,77 0,77 2,32 0,77 0,77 0,77 1,55 0,77 0,77 7,75 100 %

10

1 -i ¾ -si

2 “atematiniai”

3 -i/-o

4 -i/-a

5 -i/-ia

6 -i/-ia/-a/-ija/-oja

7 -i/-ija

8 -i/-éja

9 +

10 + ÷

11 — ¾ — ÷

12 Ö-e- ¾ Ö-a-

blƒyk

si

bl‡çk

si

pƒo

köi

krƒan

ksi

æ‡eps

i

t…yli

t‡uri

nƒor

i

ûëri

g…al

i

g…ed

i

palþ

ki

gr…oû

isi

panë

öi

svƒer

di

gêdi

si

dþli

mƒyl

i

g‡ul

i

sêdi

p…er

i

m‡u

…rmi

kr…eö

i

d…yr

i

æiƒau

di

160 159 158 157 156 155 154 153 152 151 150 149 148 147 146 49 38 145 144 143 142 141 98 51 “atem.” 8 22 2 12 10 12 8 7 2 4 8 2 2 7 1 1 1 3 1 1 1 2 1 1 10 129 veiksmaûodûiai

1

2

3

4

5

6

7

8

9 99

1 0

1 1

99

1 2 1 2 1 2 1 2

1 01 0

1 1

1 0

1 1

— ÷

— ÷

Dendrograma

8,82 4,47 1,12 11,73 5,03 0,56 1,68 0,56 1,68 1,68 3,91 2,79 13,97 6,14 1,12 2,79 1,68 3,91 0,56 0,56 6,7 3,35 6,14 2,79 1,68 1,68 0,56 0,56 0,12 1,68 100 %ûëri

dr‡çk

si

ön‡çr

pöi

br‡ak

öi

skƒen

di

kliþ

vi

svƒer

di

dþsi

sprƒe

ngsi

t‡çng

i

t…yli

paëj

i

str‡ç

ksi

nƒori

kƒau

köi

palþ

ki

l‡çnk

si

û…avi

tr…yn

i

sm‡çl

ksi

t‡uri

mþv

i

pavë

ûi

r…avi

æ‡eps

i

p…eri

kl‡ap

si

kv…o

öisi

b…od

isi

gëri

si

11

1 refleksyvumas

2 nukreiptumas

3 tranzityvumas

4 agentyvumas

5 animiökumas

6 dinamiökumas

7 dinamizacija

8 sekventyvumas

9 kartotinumas


11 rezultatyvumas

1

6

78 76 75 75m 72 71 70 69 69m 66 65 64 61 57 56m 55 53 49 46 46m 44 44'' 43 40 38 37 35 27 14 1214 8 2 21 9 1 3 1 3 3 7 5 25 11 2 5 3 7 1 1 12 6 11 5 3 3 1 1 2 3 179 veiksmaûodûiai

1 01 01 01 0

1 1 1 1 1 1

99

1 0

9

8

7

6

5

6

4 4

666

4

6

3

2 2

4

213

(greta ™atematiniù”, ì klasifikacijà æia ìtraukiamos su savais numeriaisanksæiau svarstytos klasés, pasiûyminæios i-dubletais: 51 ir 98 prieö141 bei 38 ir 49 tarp 145 ir 146).

Naujomis klasémis pasipildo ir semantiné klasifikacija. Tai ikiöiol nepasitaikius rezultatiné 44'' (ûymima dviem apostrofais, plg. mþvi‘yra uûsimovès’), be to, multiplikatinés 46m, 56m (ûr. Dendrogramà 11).

Nors i-kamieno veiksmaûodûiù palyginti nedaug, reikömiùgausumu jie nenusileidûia a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiams, pasiûy-médami nepaprasta semantine ìvairove: 12, 14, 27, 35, 37, 38, 40, 43,44, 44'', 46, 46m, 49, 53, 54, 55, 56, 56m, 57, 61, 64, 65, 66, 69, 69m, 70,71, 72, 75, 75m, 76, 78, t.y. (iöskyrus nebúdingà ™atematiniù” 54):

gryni i-kamienai: 12, 14, 40, 44, 44'', 46, 49, 55, 57, 65, 66, 69, 71, 72,76, 78,

i/ ia-dubletai: 37, 43, 44, 49, 65, 76, 78,

i/ ija- ir i/a/ ia/ ija/éja-dubletai: 14, 78,

i/éja-dubletai: 12, 27, 40, 43, 55, 57, 64, 70, 76,

si-kamienai: 35, 38, 46m, 53, 56, 56m, 57, 61, 69, 69m, 75, 75m, 76.

Ypaæ iösiskiria si-kamienai su tik jiems búdinga reiköme 75m.Nerasta né vienos reikömés, kuri bútù bendra visiems kamienù tipams.

“Atematiní grupí” (formaliosios klasís 120, 121, 122, 21,124, 25, 125, 126, 127, 132)

æiáudi 69, g-lbi 54, klíedi 70, k©si 69, ni…eûi 57, pe…röi 57, s-rgi 44, ska…udi 57,v-izdi 44, ûƒydi 78.

Formalioji klasí 51d…yri/d…yro 55.

Formalioji klasí 98 (plg. 140)kr…eöi /kr…eöa 76.

Formalioji klasí 141m§…rmi /m§…rma 43 (la. mu °rmºt, -R !), sm‡çrdi /sm‡çrda 78.

Formalioji klasí 142p…eri /p…eria Ob 37,44.

Formalioji klasí 143sêdi /sêdûia 65.

214

Formalioji klasí 144g§li /g§lia Zt 65,78.

Formalioji klasí 145gi…rdi /gi…rdûia Ob 49, l …ydi /l …ydûia Zt 44, mƒyli /mƒylia Zt 49.

Formalioji klasí 38dþli/dþlia/dúl…yja/dúlêja/dþla 78.

Formalioji klasí 49gêdisi /gêdijasi 14.

Formalioji klasí 146sv-rdi/sv-rdéja 70,76.

Formalioji klasí 147pabëgi/-bégêja 64, paëji/-éjêja 64, gërisi/gérêjasi 12, 1. panëöi /-néöêja (k±) 43,2. panëöi /-néöêja (ì k±) 57, v-rti /v-rtéja 76, pavëûi /-véûêja 43.

Formalioji klasí 148grõûisi /groûêjasi 12, kvõöisi /kvoöêjasi 27.

Formalioji klasí 149pak…yli /-kylêja 40,76, palþki /-lúkêja 55.

Formalioji klasí 150g…edi 57, s…egi 44'', kl…esti 72,78, r…egi 49, sk…eli 49, sk-ndi 72,78, st…ebi /si 14,44,vi…eöi 66.

Formalioji klasí 151ãvi 44'', gãli 57, rãvi 40, ûãvi 49.

Formalioji klasí 152dëvi 44'', ûëri 78.

Formalioji klasí 153bõdisi 44, 1. gõbi 44, 2. gõbisi 12, juõsi 44''. klõji 65, n©ri 57, st©vi 65.

Formalioji klasí 154gri …mzdi 66,72,78, li‹ki 55, spi‹di 78, t‡çki 44,49,55, t‡çngi 66, t§pi 65, t§ri 44,vi¿ki 44''.

Formalioji klasí 155dþsi 69, k…yri 57, kiþri 78, kliþvi 71, klþpi 65, liþdi 44,72, mþvi 44'', rþpi 57,spþdi 72,78, öv…yti 78, t …yli 65, tr…yni 46, ûiþri 44,49.

Formalioji klasí 156cíeksi 61, cíepsi 61, æ‡epsi 38,61, miáuksi 61, niáuksi 61, pleköi 61,75m, pliáuköi61,75m, spr-ngsi 69m, öl‡epsi 38,61, t‡eköi 61,75m.

215

Formalioji klasí 157bárköi 75m, br$köi 75m, kárksi 61, káuköi 56m, kl$psi 35,75m, kránksi 61, kv$ksi61, (kvárksi 61,) spr$gsi 76, str$ksi 61, táuköi 61, tr$ksi 75m, tr$köi 76.

Formalioji klasí 158dri©ksi 75m, p©köi 61,75m.

Formalioji klasí 159bl ‡çksi 75m, b§rbsi 75m, æ‡çrpsi 61, d ‡çlgsi 56m,69m, dr‡çksi 76, g‡çrgsi 61, gr‡çksi76, k‡çrksi 61, kli§nksi 75m, (kri§ksi 61,) l ‡çnksi 53,61, m‡çrksi 61, ni§ksi 37,53,pli§rpsi 38,75m, sm‡çlksi 46m, str‡çksi 61, ön‡çrpöi 75, tr‡çnksi 75m, tv‡çlksi 75m,tv‡çnksi 75, û‡çbsi 75m, ûli§gsi 75m, ûv‡çlgsi 53.

Formalioji klasí 1601

blƒyksi 75m, cƒypsi 61, 1. drƒyksi 76, 2. drƒyksi 61, nýksi 61, pƒyköi 75m, pƒypsi 61,75m,ûƒybsi 75m.

`-kamieno veiksmaûodûio specifinés reikömés

Kaip matyti iö atliktos semantinés analizés, a-, ia-, i-kamieniaibei atematiniai veiksmaûodûiai pasiûymi reikömémis 11, 12, 14, 19,25, 27, 31, 33, 35, 37, 38, 40, 41, 43, 44, 44'', 45, 46, 46i, 46m, 49,51, 52, 53, 54, 55, 56, 56i, 56m, 57, 58, 58', 58'i, 61, 64, 64i, 65, 66,69, 69m, 70, 70i, 71, 72, 75, 75m, 76, 76i, 78. Iö jù, ìskaitant ir `-kamieno veiksmaûodûiù reikömes (plg. Dendrogramà 5), reikömé 44''(nerefleksyviné tranzityviné agentiné statiné rezultatiné, pvz. ãvi) yraspecifiné tiktai i-kamieno veiksmaûodûiams, o vien tik tematiniamsveiksmaûodûiams yra specifinés inchoatyvumo reikömés 46i (nereflek-syviné tranzityviné inagentiné animiöka dinaminé nesekventyviné,pvz. pam‡çlsta), 56i ir 58'i (animiöka ir inanimiöka nerefleksyviné nukreiptaintranzityviné inagentiné dinaminé, pvz. n…yûta ir pakvi …mpa), 64i(nerefleksyviné nenukreipta agentiné dinaminé nedinamizuotanedaûniné nerezultatiné, pvz. suklþsta), 70i ir 76i (animiöka ir inanimiökanerefleksyviné nenukreipta inagentiné dinaminé nedinamizuota nedaû-niné, pvz. prav‡çrksta ir suspƒ·sta). Be öitù, tematiniams veiksmaûodûiamsyra specifiné ir reikömé 58' be inchoatyvumo poûymio (pvz. li …mpa).

____________________________1 Klasés 154 ir 155, 159 ir 160 iöskirtos pagal pailgintà vokalizmà y, ú (klasés155, 160). Öiuo atveju neturi reikömés nei tai, kad klasése 154, 159 pirmiejimiöriùjù dvigarsiù démenys i, u yra fonetiökai ilguose skiemenyse, nei tai,kad akútinés priegaidés dvigarsiai atspindi bendrabaltiökà sonantinì ilgumà.

216

Atmetus a-, ia-, i-kamieniù bei atematiniù veiksmaûodûiùreikömes, búdingas ir `- bei gretiminiù kamienù veiksmaûodûiams,lieka reikömés 1—10, 13, 15—18, 20—24, 26, 28—30, 32, 34, 36, 39, 42,47, 48, 50, 59, 60, 62, 63, 67, 68, 73, 74, kurias galima laikyti specifinémis`-kamieno veiksmaûodûiù reikömémis, juoba kad ì jù tarpà nepatenkaspecifinés ija-kamieno reikömés, t.y. 12, 35, 55, 61, 66, 69, 70, 76, 78— plg. Matricà 2. Specifiökai `-kamieniai pasirodo visi tranzityviniainekonversiniai refleksyvai (1—7), o iö kitù nekonversiniù — nukreiptiintranzityviniai agentiniai dinaminiai dinamizuoti (pvz. 8 k‡çbstosi prieko) ir nedinamizuoti daûniniai (9, 10 naµrosi, daµrosi) bei inagentiniaiinanimiöki dinaminiai (bostosi ko) ir inanimiöki (la. gad`s kam, nors déllatviökù ne-`-kamieniù nelygiavertiökumo lietuviökiems sunku pasakyti,ar pastaroji reikömé 15 neatmestina; tiesa, 15, kaip kad ir 6, 7, 23,lietuviù kalboje nepaliudyta, vadinas, nebendrabaltiöka). Kitosspecifinés `-kamieno reikömés — 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23 (turbútatmestina kaip nepaliudyta lietuviù kalboje), 24, 26, 28, 29, 30, 32,34, t.y. pirmiausia visi nenukreiptieji inanimiöki veiksmaûodûiai (29—34 rasdosi, uûsimegzdo, atsiskala…udo, blaµskosi, þkstosi, slëgosi). Tarp ne-`-kamieno veiksmaûodûiù néra paliudyta inagentiniù tranzityvù, kuriebútù inanimiöki nerefleksyviniai (aps-mdo), bei nenukreiptùjù, kuriebútù inanimiöki dinaminiai dinamizuoti (laµûdo, auödo).

Apûvelgus visas *`-kamieniams veiksmaûodûiams specifinesreikömes, krinta ì akis, kad jas charakterizuoja visù pirma n e o r g a -n i n i o d a û n u m o diferencinis poûymis, kuris, be *`-kamieniù,pasitaiko tiktai tarp si-kamieniù (reikömés 69, 75) ir keliskart (æiƒaudi,dþsi, k©si ) tarp grynùjù i -kamieniù (reikömé 69). Tad, be reikömiù69, 75, tik *`-kamieniai veiksmaûodûiai pasiûymi reikömémis 3(gra …mötosi kà), 10 (daµrosi ko), 16 (k-lstosi ), 18 (kraµposi ), 20 (‡çrstosi ), la.23 (ri …mst`s), 26 (kvaipstosi ), 29 (rasdosi ), 32 (blaµskosi ), 36 (æiaupdo), 39(grándo), 42 (krãto), 47 (girdêsto), 59 (skraµdo), 62 (braµdo), 67 (gra …msto), 73(laµûdo). Be to, *` kamieno reikömes charakterizuoja ir rezultatyvumopoûymis, kombinuotas su nerefleksyvinémis reikömémis a) inagentiniutranzityviniu animiökumu, o iö æia reikömé 48 (û‡çno), ir b) (tik *s`-kamieno atveju!) nedinamizuotu nenukreiptu agentiniu dinamiökumu,reikömé 63 (kn…ybso).

Reikömé 48 (û‡çno) pasiûymi dar ir tuo, kad, kaip pastebéta,tik jai yra búdingas bendrabaltiökas ryöys tik su viena *` kamienoveiksmaûodûiù formaliàja klase: 68 (ûr. Matricà 2).

872

71

70

69

68

67

66

65

64

63

62

61

60

59

58

57

56

55

54

53

52

51

50

49

48

47

46

45

44

43

42

41

40

39

38

37

36

35

34

33

32

31

30

29

28

27

26

25

24

23

22

21

20

19

18

17

16

15

14

13

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

14

13

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

72

71

70

69

68

67

66

65

64

63

62

61

60

59

58

57

56

55

54

53

52

51

50

49

48

47

46

45

44

43

42

41

40

39

38

37

36

35

34

33

32

31

30

29

28

27

26

25

24

23

22

21

20

19

18

17

16

15

14

13

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78

72

71

70

69

68

67

66

65

64

63

62

61

60

59

58

57

56

55

54

53

52

51

50

49

48

47

46

45

44

43

42

41

40

39

38

37

36

35

34

33

32

31

30

29

28

27

26

25

24

23

22

21

20

19

18

17

16

15

14

13

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

1 7 7 1 2 1 4

72

71

70

69

68

67

66

65

64

63

62

61

60

59

58

57

56

55

54

53

52

51

50

49

48

47

46

45

44

43

42

41

40

39

38

37

36

35

34

33

32

31

30

29

28

27

26

25

24

23

22

21

20

19

18

17

16

15

8 2 1 1 1 5 1 6 7 8 2 2 7 2 2 2 2 1

11

1

1

1 5 6 1 2 1 8 8 4 2 5 2 1 8 1 5 1 1 3 2 1 1

1126111126871 1 111221111

1 1 1 1 1 9 1 2 34

++526+28+31118 11211

1 1

1

1

1

1

1

1 1

1

1

1 2 1 14

1115

1 1 1 3 1 1 1 5 3 8 6 2 8 4 2 1

8

4 2 1

112

2

114411

1 1

1

1

1

1++8+1351+87188144342+++62+131491+283837168183181511

2 8 3 2 2 2 5 1 8 6

1131131111

2 1 2 1 1161 1

4611121

1 2 2

11

1

111

2

12

1 1 1

11

11

11

1

1

1

1

1

3

21

1

1

1

1111

1

1

1 1

111

1 11

31

2

1

1

1 1 1

1

1

1

2

4

1

1

1

1

1

22111

1

111 3

1

1

11

2 1 1 2 2 3 1 3 4

22138 31

1

111511

1

11

1 1 1

8

8 2 4 8 4 1 6 1 1

11

1

1 22

2

1 1 8 1 2 1 6 3 22 3 7 21 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78

3 1 231 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60

121 3 1 8 8 8 6+ + + 1 3 1 3 3 32 4 7 1 1

2 122751134++22

2

383513451 1199816211341411

1 3 +

+

+

+

++

8 1 7

+

+ 2 3 3

2

2

1

1 1 1 2

1

1 11

18 212131121121

11

36543185 2

2

71 5555 111878+++ 888 8+11137114

8 1 2

1412

4 3 2 1 3 1 1

1

1 1

11

1 1

1 1

11

1 1

111

1 2 2

1

1

1

1

131111

211111 2

1

111

3

11

1

11

118658681

1 1 2

1113

18

11

111

1

4 1

1

1

1

1

1

Matrica 2

217

Baltù veiksmaûodûio raida

Baltiökieji preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai

Kaip ir germanù kalbose, preterito-prezentiniai yra tie baltùveiksmaûodûiai, kuriù arba esamojo, arba bútojo laiko formos ino-vacinés, papildanæios iö seno defektinè laiko-nuosakos paradigmà.Dauguma öiù veiksmaûodûiù susiformavo baltiökù perfektiniù formùpagrindu atskirai paæioje baltù (baltoslavù) prokalbéje. Tie, kurie galibúti baltogermanù epochos veldiniai, yra kilè iö senojo indoeuropieæiùperfekto.

Patì indoeuropieæiù perfektà reikia suprasti ne kaip tempo-ralinè ar kokià nors ankstesnè aspektinè paradigmà, bet kaip darybosmodelì (modelius), ûymintì rezultatinè situacijà (rezultatinè búsenà,kuri nebútinai turi búti statiné) iöreiökianæiù ûodûiù klasè. Tam tikrùûodûiù semantika (pvz. ‘guléti’ kalbant apie ûmogù) savaime yraperfektiné. Öie ûodûiai galéjo gauti (bet galéjo ir negauti) tam tikrusperfekto kategorijos rodiklius, kurie tik daug vélesnéje raidos pakopojeir ne visuose ide. dialektuose tampa perfekto kaip temporalinéskaitybinés kategorijos (™laiko”) paradigmos rodikliais. Todél susidúrussu ™perfekto liekanomis”, pvz., baltù kalbose, nereikia ìsivaizduoti,neva baltù prokalbé buvo paveldéjusi indoeuropieæiù prokalbéjetariamai egzistavusià graikiöko tipo perfekto paradigmà. Galimakalbéti tik apie tam tikrus perfektui kaip aspektinei leksinei kategorijaibúdingus poûymius, bútent apie öaknies vokalizmà balt.-germ. a,apie Perelmuterio plaæiame keliù indoeuropieæiù dialektù kontekstepostuluotas priesagas ide.*-`, *-º (ûr. Pere lmuter 1977 , 107 , 124).Iki Perelmuterio tik Stangas buvo pareiökès, kad ™búsenos” priesagù*-` ir *-º artumà rodanæios poros lie. sáugoti — la. sa…udz °et, lie. s-rgéti— la. sa°rg°at (S tang 1966 , 314, 325). Apie öiù priesagù perfektinèindoeuropietiökàjà kilmè Stangas neuûsimena.

Baltù veiksmaûodiniù kamienù struktúros ir semantikos ana-lizé parodé, kad bent rytù baltù kalbose pasitaiko kaitos praes. -a/-` (plg. lie. kãra/kãro), atspindinæios perfektinio formanto *-` pridéjimoprie perfektinio kamieno fakultatyvumà. Antra vertus, archainiaiperfektai gali pasirodyti ne tik a, bet ir i-kamiengalio. Paliudyti irdubletai, pvz. lie. lýki, lþki/ lúko. Baltù kalbose i-kamieniai paprastaiyra búsenos veiksmaûodûiai, tarp kuriù yra ir neabejotinù perfektù(plg. ‘guléti’). Tai archainis bendras baltù ir slavù kalbù bruoûas.

218

Anot Stango, senieji baltù perfektai, kai jie buvo ìgavè prezensoreikömè, tapo asmenuojami atematiökai ir, reiködami búsenas, automa-tiökai gavo infinityvo priesagas *-`, *-º. To neatsitiko tik intranzityvinés-ingresyvinés reikömés veiksmaûodûiams, kaip lie. l‡çkti, k ‡akti. Kadangipastarieji savo reiköme buvo susijè su n/sta-prezensais, atsirado iratematinis n/sta-modelis su infinityvo-preterito priesagomis *-`, *-º(plg. praes. pr. sinda-, sl. ñ-äå -). Æia Stangas ìûiúri didûiulì perfekto-prezentiniù veiksmaûodûiù vaidmenì formuojant naujosios pakoposveiksmaûodio sistemà (ib id . 314, 315).

Taæiau perfekto-prezentiniù veiksmaûodûiù vaidmuo susifor-muoant naujai veiksmaûodûio sistemai gali búti suvoktas dar plaæiau,jei atsiûvelgsime ì tuos ìmanomus atvejus, kai senieji perfektai galéjopasirodyti ir prezenso, ir preterito reiköme. Perfekto reikömé laikoatûvilgiu yra dvilypé: iö vienos pusés, jà galima sieti su anksæiauegzistavusios situacijos rezultatu dabartyje, tuo pabréûiant prezentinèjos pusè. Iö kitos — su tà rezultatà sukélusia situacija praeityje, tuopabréûiant preteritalinè jos pusè. Néra abejoniù, kad kaip uûsimenair Karal iúnas (1987 , 65 ), nulinio öaknies vokalizmo baltù preteritasbus perfektinés kilmés. Baltù ir slavù (taip pat tocharù, iö dalies —italikù) `- (ir º-)kamienio preterito perfektinè kilmè pirmasis ìrodéPerelmuteris.

Visù pirma atkreiptinas démesys ì visose baltù kalbose paliu-dytà *ƒzin`- kamieno veiksmaûodì, kurio reikömé ‘(pri-)paûinti’, matyt,yra senesné (reiköme "ûinoti" baltai ir slavai vartojo bendraindoeuro-pietiökos öaknies *•eid-/ *•id- veiksmaûodûio ‘matyti’ perfektà — ‘pama-æiusiam = suûinojusiam búti = ûinoti’). Tik öia reiköme kamienas*ƒzin`- yra paliudytas prúsù kalboje {inf. ersinnat [er-zin`t] III 53

7, 1 pl.

ersinnimai III 6518—19

"paûinti", 1 sg. posinna [pa-zina < -`] III 6910

,part. praet. pass. nom. sg. masc. posinn`ts III 125

7 ‘pri(si)-paûinti’}.

Kadangi daryba öis prúsù veiksmaûodis nesiskiria nuo rytù baltù"perfektinio" modelio inf. *ƒzin`t-, praes. *ƒzin`, reikia manyti, kad gretasenesniosios reikömés ‘paûinti’, jau baltù prokalbéje émé rastis irperfektiné reikömé ‘paûinusiam búti = ûinoti’, kurià ir perteikdavomodelis inf. *ƒzin`t-, praes. *ƒzin`. Prúsù kalboje perfektiné reikömé‘ûinoti’, matyt, pasidaré reiökiama vien tik veiksmaûodûio waist-, taæiauperfektinis darybos modelis iöliko ir tapo asocijuotas su reiköme‘paûinti’. Æia atlikta kamieno balt. *ƒzin`- analizé leido nustatyti, kadvartojamas reiköme ‘ûinoti’ jis pasiûymi rezultatyvumo, inagentinio

219

tranzityvumo bei animiökumo diferenciniais poûymiais (p. 291) ir kadtai vienintelis baltù veiksmaûodis, kurio iövardytieji poûymiai be kokiùnors papildomos reikömés poûymiù atitinka darybà inf. *ƒzin`t-, praes.*ƒzin`. Tai, kad tiktai öis darybos modelis pasirodo ir prúsù kalboje, norsjoje ir uûfiksuota archaiökesné neperfektiné kamieno *ƒzin` reikömé,veræia manyti, kad pirminè reikömè ‘paûinti’ atitinkantis rytù baltùveiksmaûodis lie. paû ‡çnti, paûísta = la. paz…çt, pazïst darybiökai vis déltoantrinis. Kad ir patys baltù sta-kamieniai dariniai nebus senesni uûkitus, vargu ar labai ginæytinas dalykas (plg. kad ir Kara l iúnas1987, 99 ), o `-kamieniams dariniams búdinga perfektiné reikömé, kaipmatysime, egzistavo dar iki temporalinés epochos, kurioje tik ir pasirodo-sta kaip prezentiné priesaga. Turint visa tai galvoje, nesunku suvokti,kad bútojo laiko `-kamiené forma lie. pa-û‡çno = la. pa-zina, be abejo, yratapati "perfektinei" formai lie. praes. (pa-)û‡çno [lie. (pa-)ûinƒoti], la. praes.zina. Perfekto prasme praes. û‡çno ir reiökia praet. paûino + (/ ir,) vadinas,paûinès = yra ûinantis, kitaip tariant, nesunku suvokti, kad prieöprieöojepaûìsta — paûino forma paûìsta yra paradigmà sudarantis narys, kadaiseìvestas greta grynojo perfekto ûino prezensui reiköti. Tuo metu ir ìvykstaformos ûino ™susikaidymas” — öioje veiksmaûodûio ‘paûinti’ paradigmojeji ima reiköti preterità, o veiksmaûodûio ‘ûinoti’ paradigmoje, pastarojojeatsirandant dar vienai — preterito formai, — prezensà. Paûymétina, kadbendraöaknis veiksmaûodis germanù kunnan ‘ûinoti’ (III klasé) ir yrapreterito-prezentinis, t.y. senasis atemporalinis perfektas su naujaiìvestu dentaliniu preteritu: go. praes.sg. kann, pl. kunnun — praet. kun-ÿa[™lietuviökai” bútù *ûan-, *ûin(nu)me — ûin-ta, t.y. ne `-kamienis tipas].

Vadinasi, senasis baltù ™perfektas” *ƒzin` pateko ì dvi skirtingasparadigmas: vienoje jis iöriedéjo ì praes. *ƒzin`, kitoje — ì praet. *ƒzin`.

Kai émé rastis nauja paradigma prikuriant sta-kamienìprezensà * ƒzinsta prie perfektinés formos *ƒzin`, priesaga ` taposuvokiama kaip preterito formantas. Tik jos p a k a r t o t i n i upr i jungimu (preteritui reiköti) prie senosios perfektinés priesagos` ir galima paaiökinti tokius baltù verbalinés sistemos ™griozdus”,kaip pvz. praet. lie. ûinƒo-jo, bijƒo-jo t.t., kuriose -j- téra tik fonetiökaiatsiradès (matyt, -º(-ø )-`- formù ìtakoje) hiatà uûpildantis garsas.Dvigubas (kad ir skirtingù epochù bei reikömés) to paties elementopavartojimas æia yra akivaizdus reiökinio paviröiaus dalykas. Panaöiaiyra buvè ir priesagos º atveju (lie. minê-jo; ûr. toliau). Kalbamàjà raidàgalima pavaizduoti:

220

praes. * ƒzinsta- perf.= praet.,praes. * ƒzin` ¯

praet. * ƒzin`(-ø )-`Slavuose panaöus procesas buvo sukomplikuotas, kai pradinéje

balt(o-slav)iökoje sistemoje émé rastis inovaciniù perfekto ® aoristoir imperfekto laikù sistema (jos panaöumà ì ™graikosanskritiökàjà”lémé konvergenciniai kontaktai su iranénù dialektais). Tai leidûiaìsivaizduoti tokià raidà: praes. çíà-³-¶-òú

- perf. ® aor. çíà ¯imperf. çíà-à-øå

Atitinkama germaniökoji raida yra pavaizduota anksæiau:perf.= praet.-praes. kann ¯

praet. kun-ÿaAr baltù ƒzin` yra baltiökas Perelmuterio postuluotos indoeu-

ropietiökosios perfekto priesagos -` vedinys (tai yra gana tikétinasdalykas turint galvoje baltogermaniökàjì bendrumà bei germanù kunnankilmè iö ide. nulinio vokalizmo öaknies *gš-) ar (tradiciökai) öaknieside. *gen-/gš- nulinio vokalizmo laipsnio indoeuropietiökas -nòpriesagos vedinys? Nors ir manoma, kad visais atvejais ide., baltùò > lie., la. uo, o lie. o, la. ` < ide., baltù *`, Maûiulis parodé, kadbaltù prokalbéje ide. *ò turéjo du alofonus — platùjì *ò nekiræiuotojepozicijoje ir siauràjì *×ò kiræiuotojoje. Pastarasis visais atvejais iövirtoì uo rytù baltù dialektuose, bet iöliko vakarù baltù dialektuose. Uûtatplatusis *ò mobilaus kiræiavimo paradigmoje buvo realizuojamaskaip siaurasis *×ò kiræiuotoje pozicijoje bei kaip platusis *ò nekiræiuotojepozicijoje. Véliau vienos pozicijos pavidalas buvo apibendrinamasir ì kità pozicijà — vakarù baltù buvo apibendrintas platusis *ò >pr. `, o rytù baltù — siaurasis *×ò > lie., la. uo. Taæiau tam tikraisatvejais (pvz. kai tam tikrose formose buvo ìmanoma tik nekiræiuotojipozicija — plg. baltù `-kaminenì vns. kilmininkà) rytù baltai iölaiképlatùjì *ò > lie. o, la. ` (BS 21— 24). Vadinasi, öiaip formos lie. ûino= la. zina galétù atspindéti ir ide. priesagà *-nò. Vis délto norétùsigretinti baltù *ƒzin` su germanù kunnan, t.y. rekonstruoti nulinio voka-lizmo öaknì *gš- su tokiu pat perfekto formantu *-` kaip ir visaiskitais atvejais (plg. lie. [bij]o = [ûin]o).

Kaip minéta, senesnioji öaknies *ƒzin- reikömé buvo "paûinti".

221

Perfektiné reikömé "ûinoti pamaæius" daugelyje indoeuropieæiù kalbùturi *•eid-/ *•id- öaknies veiksmaûodis, kuris kartu su savo pora"matyti" gerai paliudytas prúsù ir slavù kalbose (pr. waist — widdai,sl. âºäº — âèæä©). Germanù kalbose jis priklauso preterito-prezentineiklasei su öaknies balsiù kaita wait — wit-. Vokalizmas pr. ai atitinkasl. º , o nulinis vokalizmo laipsnis pailgintu pavidalu yra lietuviökojojeporoje (iö)-vƒydo. Toks pailginimas atitinka -º- priesagos vedinius tr…yni"kiek trinti" (f. k. 155) bei dubletinì vedinì lie. pak…yli/pakylêja "iökilusbúti" (f. k. 149), kuriù öv…y ti bei pak…yli reikömés (78, 76) yra perfektinés("suövitus likti", "iökilus búti"). Tad teoriökai bútù lauktinas bendraties®vydéti lie. ®vydi "iövydès stebi". Antra vertus, º-priesagos yra ir ei-vokalizmo lie. v-izdi = la. dubl. vied/vied…e, be to, apie Dieveniökesyra uûfiksuotà archainé atematinés kilmés forma veimu £ *veid-mi"ieökau" (S a b a l i a u s k a s 1 9 5 7 , 104), o tai atitinka tiek pr. waist,tiek sl. âºñòú. Kadangi ì i-prezenso º-priesagos veiksmaûodûiù grupèyra peréjè nemaûa buvusiù atematiniù veiksmaûodûiù, öias i-kamienesformas reikia laikyti naujomis. Bet to niekaip negalima teigi apie i-prezenso º-priesaginì lie. minêti, kuris priesaga bei öaknies vokalizmuatitinka ne vien sl. ìüíºòè (æia plg. ir prezenso kamienà), bet irgr.perf. mÁmnhmai. Svarbu, kad germanù kalbose öis veiksmaûodisyra preterito-prezentinis (jau ir dél tos prieûasties º-kamienius veiks-maûodûius su jiems búdingomis duratyvumo ir búsenos reikömémisbandyta sieti su perfektu — plg. ÑÃÃß, IV, 186, — nors tokios kilmésbent baltù kalbose gali búti tik dalis º-kamieniù veiksmaûodûiù). Lie.mini gali turéti perfektinè reikömè "prisiminès laiko atmintyje". Antravertus, duratyvinè reikömè turi ir preteritas m‡çné, o priesaga º pasirodokaip tik preterite. Todél atsiûvelgiant ì Perelmuterio iökeltà ide. *º ir*` kaip perfekto formantù paralelizmà, galima ìsivaizduoti tokià raidà: praes. * ƒzinsta

↑ perf.= praet.,praes. * ƒzin# ↓ praet. * ƒzin# (-ø )-`

praes. *mini↑ perf.= praet.,praes. *min#º ↓

praet. *min#º(-ø )-`Stepanovo 1981 m. samprotavimai atrodo panaöús, bet jie

remiasi tradiciniu postulatu dél neva ™aoristinés formanto *-º kilmés”,kt. (plg. S tepanov 1981 , 121).

222

Baltuose nykstant oksitoninéms 3 asmens formoms (öis proce-sas buvo susijès su 2-osios serijos masdariniù formù ìsigaléjimu),asmens forma vartojami kamienai * ƒzin# , *min#º patyré baritonizacijà:* ƒz ‡çn` > lie. û‡çno, *m‡çnº > lie. *m‡çné. Kadangi gramatiniai homonimainesiderina su struktúros sistemingumu, jie paöalinami. Todél praes.minº (= praet. minº ) turéjo uûleisti vietà kitai formai (juo labiau, kadprezenso sistemoje ima reikötis ir dél seno kamienù dubletiökumokonkuruojantys denominaliniai priesagos -ºja dariniai) — net ir unikaliulie. praes. ûino — praet. pa-ûino atveju pastarasis veiksmaûodis sunkiaiìsivaizduojamas be prieödélio. Alternatyviné forma ir buvo minétasi-prezensas, Kury±owicziaus pavadintas ide. ™mediopasyviniu perfek-tu” (plg. "guléti"; öios reikömés germanù (ne gotù) atitikmuo pasiûymii-prezensu) ir öiuo atveju rekonstruotas *mo n-ei > baltù *mini, sl. ìüíè-(kadangi atitikimas balt. *-i / sl. *-ei ìmanomas tik ûodûio gale, taiesà geriausias galúnés 3 p. sl. -òú antrinés kilmés ìrodymas —Watkins 1969 , 222). Kitas dalykas, kad iö pradûiù balt.-sl. ™perf.”(praet.-praes.) *[min]i / ei preteritu galéjo eiti dar nepreteritalizuotaskamienas *min#º, kitaip tariant, tam tikru laikotarpiu formos praet.*minº ir *min#º galéjo koegzistuoti skirtingose paradigmose:

praes. *mena praes. *mini/eipraet. *m‡çnº praet. *min#ºParadigminis skirtumas ir palaiké formos *min#º oksitonezè.Visiökai analogiökas ir tokios pat öaknies struktúros kaip

"minéti" yra veiksmaûodis "guléti", kurio perfektiné reikömé "atsigulusbúti". Ir æia praes. *gul#º pakeiæiamas i-kamieniu, o praet. *gul#º patiriabaritonizacijà formoje *g§lº, kuri galbút koegzistavo su *gul#º ikipastarosios preteritalizacijos.

Tipas praes. *[min]i/ei — praet. * [min] #º ® * [min] #º ø` ir busdavès pradûià baltù ir slavù veiksmaûodûiù i/ei-kamienei grupei suº-priesagos infinityvu.

Kad sl. [ìüí]è- kildintina iö ide. -ºø, bet ne iö *-ï , pareiökéW.Schmidas, analizuodamas tipà pr. seggºsei (Schmid 1963 , 83—93 ). Deja, paæioje prúsù kalboje néra duomenù, leidûianæiù darytikokì nors skirtumà tarp öio ir denominalinio tipo druwºse kaitybos,kaip yra padaryta vien tik sulyginant, kaip ûinia, smarkiai svyruojanæiàraöybà 6˜ segge vs. l˜ seggº pirmojo paraöymo naudai ir prieöpastatanttai santykiui 9 (iö tikrùjù 12)˜ druwº vs. 4 (iö tikrùjù 5)˜ druweparaöymo druwº naudai (S c h m i d 1 9 6 3 , 27). Visos öios formos

223

priklauso vienodam kiræiavimo (seggº, druwº ) ir kaitybos tipui.Paraöymai praes. bill` III 37

8 = billa III 10

34, billº III 61

9, bille III 59

12,

stall` III 6321, stalle III 73

19 [tiek atveju su -`/-a, tiek su -º/-e, be abejo,

turime tà patì kamienà su -º- (ne -`), akivaizdù bendratyse bilïtweiIII 67

13, stallit III 83

20, bei dalyviuose billïuns III 101

20, stalliuns III 97

21,

billïton III 278 kt. su désningu -ï < -º 1], kurie yra lygús (dél preterito

ir prezenso formù sutapimo) paraöymams praet. billa III 1019, billº

III 9314 greta paraöymo praet. billai III 105

9, kaip ir paraöymas 1

pl.praes. waiti`mai III 351 greta paraöymo partic. praes. act. acc. pl.

waitiaintins III 8712

, rodo ì alomorfiniù dubletù ì/`, ºi/º alternacijà.Öitoks dubletiökumas bus atsiradès dél cirkumfleksiniù diftongù,pirmajame komponente ìvykus antrojo komponento i asimiliacijai:pallapsaei I 5

1 [palaps% i ] < *pal%`ps% i <*pal%ìps% i, semo E 15 [zºm#ò]

< *z%ºm#ò < *z%ºim#ò. Tai turéjo atsitikti ir metatoninio cirkumfleksoatveju ûodûio galo diftonguose, susidariusiuose iönykus galúnés bal-siui: *-#ºja, *-#ºj` > *-%ºi > kiræ. -%º, -%ºi, nekiræ. -e, -ei — plg. hiperko-rekcijà nom.sing.fem. giwei III 75

21, kur pirmojo skiemens balsis i yra

sutrumpéjès dél galúninio kiræiavimo: giwºi = giwº (oksitonezè liudijair la. dzîve su balsio ï lauûtine priegaide), plg. semmº III 105

17. Pats

balsiù numetimas öiuo atveju ne vien fonetinis (numestas ir ilgasisgalúninis -` preterite!), bet susijès su plaæiu asmens formantù nykimoir unifikacijos procesu. Pirmiausia, pr. 1 pers. sg. -`, apibendrintasiö nekiræiuotojo v. balt. *-ò > pr. *-` alofono (BS 22), neiövengiamaisutapo su `-kamieno veiksmaûodûiù pagal tà patì nekiræiuotà modelìapibendrinta galúne pr. 1 pers. sg. *[zin]` < *-à £ balt. *-`-ò ³ r. balt.-au. Öi pr. `-kamiené galúné 1 pers. sg. *-` sutapo su 3 pers. *-`.Prasidéjus galúniniù balsiù redukcijai, sutrumpéjusi `-kamiené 1, 3pers. galúné -a < *-` dél savo sutapimo su a-kamiene galúne 1 pers.sg. -a palaiké nuo numetimo iö prigimties trumpàjà tos paæios kokybésa-kamienè galúnè 3 pers. -a: pastaroji buvo ™atstatoma” pagal `-kamienì modelì 1, 3 pers. -a. Öi ™unifikuota” 1, 3 pers. galúné praes.-a, savaime aiöku, sutapo ir su preterito `-kamiene 1, 3 galúne -a.Nuo tol prúsù kalbos prezenso ir preterito formos tegaléjo skirtistik º-kamienio preterito atveju (plg. pr. praet. pertraúki III 101

14, ymmi-

____________________________1 Svyravimas raöant ` ir º, bus atsiradè dél priebalsio l minkötumo bei pamink-luose gerai paliudytos öiù balsù neutralizacijos po minköto priebalsio. Todélveiksmaûodis bill` neturi kà bendro su lie. byl ƒoti ir jì atitiktù lie. ®bylêti.

224

ts I 135, ymmei-ts II 13

5, nors jau búta ir sporadiökù apibendrinimù: praet.

imma III 752, imma-ts III 75

7) bei priesaginio preterito atveju. Toks smarkus

asmens formantù sistemos nykimas svarbiausiose ir daûniausiose 1pers. vns. ir 3 pers. formose negaléjo nesukelti ir 2 pers. vns. galúnésnykimo bei pakeitimo apibendrintàja 1/ 3 pers. galúne (nuo to nykimotegelbéjo tik sporadiöka galúnés 2 pers. sg. -sei invazija, ko gero,senesnés, dar baltoslaviökos kilmés). Atvejai 2 pers. sg. asse I 9

13, æsse

II 913, greta ìprastù assei, essei III, kaip ir seggºsei greta druwºse III, rodo

visuotinì sisteminì alomorfù alternacijos kiræ. -ºi/-º, nekiræ. -ei/-eapibendrinimà, ìskaitant ir diftongus su nepailgintu pirmuojukomponentu. Tik dél öios ìsigaléjusios alternacijos, o anaiptol ne kaipsenovinio optatyvo reliktas atsirado ir dubletai etwerpe / etwiºrpei,swintina / swintinai III t.t. Vadinasi, ir tokie atvejai, kaip twaisei I 7

2,5,

gen. sg.masc. tenessei III (formaliai palaikytas dat.sg. fem. tenessei), yraatsiradè désningù twaise, tenesse vietoje dél alomorfù alternacijosìsigaléjimo [trumpasis balsis ìvardinéje galúnéje gen. sg. -se iöliekanenumestas dél sisteminiù prieûasæiù (antraip tokie ìvardûiai, kaipgen.sg. stesse, bútù tapè vienskiemeniais ûodûiais be galúnés); beje,twaise I 5

6 atspindi bútent ei/e porà, o ne originalù -e, kuris öiame

katekizme turéjo búti realizuotas -a! — ûr. Klusis—Stundûia 1995, 9124].Öie samprotavimai pirmà kartà iödéstyti Mikelio Klusio monografijoje(Klus is 1989 , 31 , 41—42 kt.), kuri, jos konspektà Maskvos ‘Baltù—slavù tyrinéjimams’ atmetus kaip nemokslinì, vertinama öitaip: ™Ichpflichte voll und ganz dieser Meinung des bekannten russischenKomparativisten, Indogermanisten und Baltisten Vjaæeslav Vsevolo-doviæ Ivanov bei” (Eckert 1995, 27). Taigi perspéju skaitytojà, kad pr.-ei/-e alternacijos bei atitinkamos superkorekcijos aiökinimas, Maûiulio—Kazlausko hipoteze paremta galúniù raidos koncepcija, kt. —nemoksliniai dalykai.

*-º kaip preterito rodiklis buvo apibendrinamas jau iö tokiùformù kaip *[m‡çn]º, *[min]#º , nekalbant apie tai, kad ™perfektinés” formosapskritai buvo perinterpretuojamos kaip preteritalinés (iö turinæiù™perfektinés” kilmés praet. *-º verta paminéti öaknies e bei sprogstamojogalo priebalsio praindoeuropietiöko senumo veiksmaûodûius meta, neöa< *nek-, peöa < *pek-, veda, veûa — plg. toliau poskyryje apie laiko/nuosakos paradigmù susidarymà). Tai, kad papildomu preterito rodikliu(preteritalizatoriumi) tapo formantas *-`, bet ne *-º, yra fonetikos dalykas:*ø prieö *-º nebútù iölikès ir *-º vis tiek bútù pakeista *-`: *min#º ® *min#º-

225

ø-º = *min#º ® *min#º-ø-`. To *-º nebútù iögelbéjès net ir visuotinai iöplitèstranzityvù modelis praes. *-øa — praet. *-º (plg. pvz. denom. trans. lie.praes. áukléja — praet. áukléjo).

*` beprarandant pirminè perfektinè reikömè preterito formose,ji buvo atstatoma, perinterpretuojant preterito formà vél perfektiökaikaip prezensà bei prikuriant jam pagal perfektinés reikömésveiksmaûodûio * ƒzin` bútàjì laikà * ƒzin# ø` naujà `-priesagos preterità(ir bendratì). Taip atsirado iötisa klasé naujù perfektiniù veiksma-ûodûiù. Kad jù prezenso forma skirtùsi nuo savo pamatinés preteritoformos, prezenso vokalizmas daûnai buvo pailginamas: klupo — klýpo,lipo — l ƒypo, kibo — kƒybo. Todél negalima tapatinti atvejo (at)slýgo — slýgosu atveju (pa)ûino — ûino. Pirmasis yra inovacinis, jo perfektas slýgopadarytas iö preterito formos taip, kaip klýpo iö klupo. Öaknies balsiopailgéjimo nematyti, nes balsis ir taip ilgas, o metatonija nepanaudota,naujiesiems perfektams parinkus akúto modelì. Taæiau (iö)t%ìso — tƒysoatveju matyti net ir metatonija. Todél tikrù senoviniù ûinƒoti, minêtitipo preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù ne taip daug galima rasti.

Greta raidos perf. *` ® praet. *`, *º ® praet. *º, búta, rodos,ir atvejù, plg. perf.® inchoat. praet. m‡çl` — perf. praet. *mil#º ® *m#ïl#º,praes. *m#ïl i su tokiu pat akútiniu pailgéjimu, kaip lie. k‡çbo — k ƒybo.

Senovinis perfektinis priesagos *-` pobúdis bei perfekto-preterito formoms búdingas nulinis öaknies vokalizmo laipsnis veræiair formà lie. k‡çlo laikyti archaine perfektine. Jau kalbéta, kad veiksma-ûodûio lie. k-lti pilnojo öaknies vokalizmo laipsnio variantas yraneutralus tranzityvumo—intranzityvumo atûvilgiu, vad. labilinis, t.y.priklauso seniausiù indoeuropietiökùjù veldiniù sluoksniui. Bet tainereiökia, kad greta öio vokalizmo öaknies nebútù galéjusi egzistuotiir perfektiné, t.y. daugiau vardaûodiné (masdariné) öaknis su nuliniuöaknies vokalizmu. Öaknies *k-l- labilumas rodo jos fientyvinè prigimtì.Vadinasi, neakuzatyvinés sandaros laikais ji priklausé Ivanovo 1-ajaiserijai. Inertyvinè reikömè, matyt, turéjo nulinio vokalizmo öakniesvariantas *k˜-, kuris vélesniais laikais buvo kaitomas pagal 2-àjà,perfektinè-medialinè serijà (ji, kaip minéta, buvo naujesné, nes iöpradûiù jà sudaré vien tik 3 ™asmens” forma). Archainè dichotomijàide. fient.*k-l- — inert. *k˜- atspindi dabartiné lietuviöka poros labil.-itr. k-lti — itr. k‡çlti vartosena, nes k-lti gali tik ûmogus: öeima ankstikelia(si), bet vanduo kyla. Dél galimos tranzityvinés reikömés öis veiksma-ûodis pateko ì øa-prezensù grupè, kurioje automatiökai gavo ir preterito

226

galúnè -º bei pagal atitinkamà modelì pailgino akútinés öakniesvokalizmà. Senasis perfektas k‡çlo tapo suvoktas kaip intranzityvinépora ir gavo n/sta-prezensà: k …yla. Schematiökai tai atrodytù taip:

*kil-na (arba iö karto *ki-n-la) ¯ *k-l-+øa —————— - *kil-` *k#ºl-ºKadangi pora *k-l- — *kil- atspindi pirminè ne temporalinè,

bet aspektinè opozicijà, besirémusià ankstesnio fientyvumo—inerty-vumo (paradigmatiökai — 1-osios — 2-osios serijù) prieöprieöa, o naujaisukurtos poros atspindi gramatinio laiko opozicijà, peröasi iövada,kad pora *k-l- — *kil- gramatinio laiko opozicijai niekad neatstovavusi.Tai lyg rodo, kad minétas Kazlausko ir Karaliúno spéjimas (ûr.anksæiau p. 73) dél bendros öaknies pilnojo ir nulinio vokalizmolaipsnio porù pirminés priklausomybés vienai temporalinei paradigmainéra korektiökas. Prezenso formù d%ìla / d‡çlsta / d…ela, sv%ìla / sv‡çlsta / sv…elaìvairové greta preterito d‡çlo, sv‡çlo rodo, kad senasis perfektas ® preteritasyra archajiökesné forma bútent temporalinéje paradigmoje, kuriai formossu pilnuoju vokalizmo laipsniu anksæiau nepriklausé. Jei d…ela, sv…ela iöpat pradûiù bútù priklausiusios prezensui koreliuodamosi su d‡çlo,sv‡çlo, nebútù pagrindo ir n/sta-prezensui atsirasti. Ko gero, ne tipaspraes. d…ela : praet. d‡çlo remia rekonstrukcijà praes. *ste%igøa : praet. *stig`,bet prieöingai, bútent tipas praes. *ste%igøa su öaknies vokalizmonormaliuoju laipsniu lémé tai, kad archainés labiliniù veiksmaûodûiùfientyvinés formos dela, svela iöliko ir ìsitrauké ì prezenso sistemà.Matyt, öiuo atveju jù ™kauzatyviné” reikömé d‡çlinti, sv‡çlinti nebuvo taipaktuali kaip veiksmaûodûio k-lti, todél tranzityvumo modelis supriesaga *-øa ì juos ir neiöplito. Dél to nesusidaré tranzityvinés normaliojoöaknies vokalizmo, intranzityvinés silpnojo öaknies vokalizmo su n/sta-priesaga formos, vadinasi, neatsirado ir ®dºlº, ®svºlº tipo preteritù.To paties tranzityvumo ar intranzityvumo veiksmaûodûiai su skirtinguöaknies vokalizmu (lie., bliáuti — blýti, bra…ukti — br§kti, lie. praes. gáuna— la. praet. guva) greiæiausia bus iöriedéjè iö vienos paradigmos subaritonine vienaskaita ir oksitonine daugiskaita, o ne iö vienos tempo-ralinés paradigmos. Néra abejonés, kad perfektinés formos su nuliniuöaknies vokalizmo laipsniu davusios pradûià preterito formoms (d‡çlo,sv‡çlo, minê+jo, l ‡çko). Bet jù neperfektiniai atitikmenys su normaliuojuöaknies vokalizmu tik atsitiktiniais atvejais (d …ela, sv……ela, m…ena, li…eka) tapoatitinkamais prezensais. Kai senieji perfektai virto preteritais, jie darési

227

savo pre-zensus (plg. pa-ûƒìsta greta -û‡çno, pr. linka), o buvè fientyviniaijù ati-tikmenys netapo automatiökai jù prezensais, bet iösivysté savopreteritus. Kitaip bútù nesuprantama, kodél prezensu—preteritu pa-virtusi senoji opozicija infektas—perfektas nepasinaudojo rekonstruo-jamu pilnojo—nulinio öaknies vokalizmo modeliu. Öitaip ìvyko tikgermanù dialektuose, o baltù dialektuose tokià raidà sutrukdé tran-zityvumo—intranzityvumo reiökimas atitinkama balsiù kaita, dél ku-riois pilnojo öaknies vokalizmo laipsnio prezenso — nulinio vokalizmopreterito schema galéjo ìsitvirtinti tik tuose veiksmaûodûiuose, kurienesiskaidé poromis pagal tranzityvumà—intranzityvumà (ke…rta—ki…rto,ve¿ka—vi¿ko, bet, tiesa, ir ti …ekia[—ti…eké + ti …nka]—t‡çko, kai reikömés labainutolusios). Tad nenuostabu, kad apofoniniai veiksmaûodûiai, kurienesiskirsto poromis pagal tranzityvumà—intranzityvumà, neturi né -iaprezenso.

Taigi baltù preterito-prezentiniais veiksmaûodûiais laikytumetuos, kuriù archainé perfektiné preterito-prezentiné forma davé pra-dûià dviem paradigmoms: perfektinei su naujai prikurta arba bútojo,arba esamojo laiko forma bei infektinei su naujai prikurta esamojolaiko forma. Pastaroji ìvairavo priklausomai nuo veiksmaûodûiosemantikos.

Baltù masdaras ir 3-æiojo asmens problema

M…asdaro terminas iöplito iö arabù kalbotyros (arab. öiòfôvò¿m$×sdar- — ‘öaltinis’ ), bet öiuo metu juo jau naudojasi ne viensemitologija, bet kartvelistika ir kitos komparatyvistikos öakos.Masdaras — veiksmaûodûio leksinè reikömè turintis vardaûodis,atitinkantis a) daiktavardì, b) infinityvà, c) finitinè formà:a) (1) mirties bijojimas yra natúralus = mirties baimé yra natúrali;b) (2) man patinka maudymasis = man patinka maudytis ;c) (3) girdûiu vaiko verksmà (verkimà) = girdûiu, kad vaikas verkia.

Pateiktieji veiksmaûodiniai daiktavardûiai néra masdarai, nesjuos galima pakeisti ir infinityvu:(4) bijoti mirties yra natúralu.

Infinityvo neturinæiose kalbose toks pakeitimas neìmanomas,todél kalbamas vardaûodis (masdaras) [jis prisijungia aktantus taip,kaip atvejais (1) ir (4)] jose ìtrauktas ì veiksmaûodûio sistemà, plg.

228

kartù (gruzinù)mombezrda cšovrebamo-m-bezr-da cxovrebacxovrebacxovrebacxovrebacxovrebanu-man-bod-o gyvenimas ‘nusibodo man gyvenimas =

nusibodo man gyventi’cšovrebis aqèeracxovrebcxovrebcxovrebcxovrebcxovreb-is aγ ×cera ‘gyvenimo apraöymas’

Arba hebrajù:úeî½é úBî

mòtmòtmòtmòtmòt ²à-mþt ‘mirte numirs’úBî½ì ä»öø Äé àG

lò(’) ²i-r ×cε là-mòtmòtmòtmòtmòt ‘nepanorés numirti’BúBî íBé

²òm mòtmòtmòtmòtmòt-ò ‘jo mirties diena’

Vadinas, öios tipologijos kalbose masdaras yra veiksmaûodinisvardaûodis, bet kitokios (kaip, pvz., lietuviù) tipologijos kalbose joksveiksmaûodinis vardaûodis néra masdaras. Tai reiökia, kad masdarasyra konkreti sàvoka, ir jei jà atitinkantis reiökinys gali búti kuriojenors kalboje rekonstruotas, jo negalima öiaip vadinti ™veiksmaûodiniuvardaûodûiu” (nebent kiekvienà kartà priduriant, kad jis vienu metuatitinka daiktavardì, infinityvà bei finitinè formà), bet dera vadintikalbotyroje jau vartojamu terminu.

Funkcijù a, b, c sinkretizmas gali búti atsektas baltù veiks-maûodûio 3-jame asmenyje, kuris unikalus dviem poûiúriais: jameneutralizuojama gramatinio skaiæiaus opozicija, absoliuæioje daugumo-je formù (iöskyrus periferines atematines) jis neturi jokio asmenìmarkiruojanæio formanto ir yra reiökiamas grynu kamienu: ™Vadina-moji treæiojo asmens forma néra jokia asmens forma. Ja pasakomastik veiksmas, kuris nepriskiriamas nei adresantui, nei adresatui iröia prasme neturi sàryöio su komunikacijos aktu” (Ûulys 1974 , 89).Kad abi öios unikalios baltù veiksmaûodûio savybés — ne inovacija,o archaizmas, pirmieji pareiöké V.Maûiulis (1958) ir V.Pisani's (1958).Kiek véliau J.Kazlauskas paûyméjo: ™Taigi 3 a. funkcijas baltù kalbosegali eiti prieöistorinis grynas kamienas” /.../ ™3 a. forma, matyt,kaûkada reiöké ne dalyvavimà kalbos akte, o apskritai veiksmà bekokio ryöio su asmeniu. Lietuviù rytù aukötaiæiù tarmése iki öiolpasitaiko atvejù, kai 3. asmens forma reiökia veiksmo pavadinimà,o kitose tarmése tokiais atvejais vartojama bendratis, plg. néra kada

229

vaûiuoja; nebus kada eina ir pan.” (Kazlauskas 1968 , 302, 303).3-æiojo asmens forma kartais gretinama su predikatu einanæiais

™bevardés giminés” búdvardûiu bei pasyvo dalyviu:(5) man tévas motina brang§;(6) æia tévù d‡çrbta, d‡çrbama;(7) æia tévai d‡çrbo, d‡çrba.

Gretindami sinoniminius sakinius (7) su finitine predikatoforma ir (6) su infinitine forma, matome, kad 3-æiojo asmens formaekvivalentiöka vardaûodinei panaöiai kaip ir ™masdariniu” atveju (1).

Baltù kalbose 3-æiojo asmens forma gali búti tuo pat metuekvivalentiöka ir infinityvui, ir vardaûodûiui, plg.(8) néra kada d‡çrba;(9) néra kada vaûiƒuoja;(10) néra kas dãro ;(11) nav kas ºd .

Dabartiné literatúriné norma visais öiais atvejais reikalaujainfinityvo:(12) néra kada d‡çrbti ;(13) néra kada vaûiƒuoti ;(14) néra kà darƒyti ;(15) nav ko ºst .

Lygindami sakiniù (8) ir (12), (9) ir (13), (10) ir (14), (11) ir (15)sinonimines reikömes, matome vardaûodinì 3-æiojo asmens funkcionavi-mà kaip ir sakinyje (3), vadinasi, öios formos ekvivalentiökumà varda-ûodûiui ir infinityvui panaöiai kaip sakiniuose su ™masdaru” (1) ir (2).

3-æiojo asmens formos masdarinis pobúdis itin ryökus latviùdebityvuose, kurie yra ne kas kita, kaip (10), (11) tipo teigiamiejiatitikmenys: juose apibréûiamieji sakiniai prijungiami ìvardì kas ati-tinkanæiu senoviniu demonstratyviniu-santykiniu ìvardûiu *øa netiesio-ginio linksnio *øò-kamiene (dél la. ` < *ò ûr. BS 23, 100) forma, plg.

nér‡a kas raöo ‘néra kà raöyti’:®man(ip) yr‡a kas raöo — man ir j`-raksta ‘turiu raöyti’.man(ip) yra — latv. "turiu" öiame kontekste, be kita ko, rodo latviù

debityvo kilmè: matyt, latviai, kaip ir lietuviai, siejo veiksmo bútinumàsu reiköme ‘(kà) turéti’, æia — ‘turiu kà raöyti’. Ir vél ™masdaras”, t.y.3-æiojo asmens raöo ‘raöymas’, pasirodo esàs ekvivalentiökas infinityvuiraöyti.

230

3-æiasis asmuo turi ir formaliù masdaro poûymiù, bútent joforma sutampa su bevardés giminés grynojo kamieno ar su `-kamiene daiktavardûio forma. Tokios formos, kaip veda, mini, gali bútisuvokiamos ir kaip senovinés baltù ™bevardés giminés” -a ir -i kamienonominatyvo—akuzatyvo formos. Öia prasme itin ryökús yra `-kamieniaipavyzdûiai. Tokie veiksmo daiktavardûiai, kaip lie. sãkymas, la. t ‡eiköana,turi `-kamienius atitikmenis lie. sak ‡a, la. te… çka. Du pastarieji atitinka`-kamienè 3-æiojo asmens formà lie. [sãk]o — plg.

sak ‡a < *sak # vs. sãko < *sak %kait ‡a < *ka… çt # vs. ka… çto < *ka… çt %klaus ‡a < *kla…us# vs. kla…uso < *kla…us%Öiose daiktavardûiù formose kirtis atitrauktas ì akútinè galúnè

pagal de Saussure'o—Fortunatovo désnì, tad, matyt, forma su akútinegalúne buvo ir veiksmaûodiniù atitikmenù prototipas, juolab kadsenovinis ilgumas realizuojamas akútine intonacija. Vadinasi, kalbamasprototipas turéjo búti tik **sak # , **k ã… çt # , **klã…us# . Cirkumfleksinémetatonija yra atsiradusi dél 3-æiojo asmens formos sisteminés bari-tonezés. A.Girdenio pastebéjimu, ûodûio galo akútinis ilgumas (véliausutrumpéjès pagal Leskieno désnì) nekiræiuotoje pozicijoje iölieka tiktais atvejais, kai turi kiræiuotàjì alomorfà, pvz. öárka pagal öak ‡a <*[ ƒsárk, ƒsak] # . Jei baritoniné forma neturéjo oksitoninio alomorfo, ûodûiogale priegaidûiù opozicija buvo neutralizuojama ir finalé, nebebúdamasuvokiama akútiökai, nepatyré Leskieno désnio veikimo — veikimometu ji buvo perinterpretuota kaip cirkumfleksiné, plg. û …emé (betgarbë, nes véliau, ypaæ derivatuose, öis statistiökai daugiausianekiræiuotas ™cirkumfleksinis” ûodûio galo -é buvo apibendrinamasir ì kiræiuotas pozicijas — plg. Girdenis 1991 , 34).

Vadinasi, greta masdariniù `-kamieniù formù **sak # , **k ã… çt # ,**klã…us# turéjo egzistuoti ir öakninés grynojo kamieno masdarinésformos, pvz. `-kamienés **[v ‡e d ] ‹a ‘ved‡ÿmas = v…eda’. Kai po Leskienodésnio veikimo atsirado `-kamieniù daiktavardûiù su sutrumpéjusiuûodûio galo ilgumu, jie sutapo su ™bevardés giminés” formomis, iöseno turéjusiomis trumpàjì ûodûio galo -‹a. Tai ir sàlygojo veiksma-ûodiniù daiktavardûiù `-kamienio modelio apibendrinimà ir ìöakninius ‹a-kamienius veiksmaûodûius, plg. 3-æiojo asmens formàs …eka ir veiksmaûodinì daiktavardì sek ‡a < *sek # £ **seka.

Pastaruoju poûiúriu itin ìdomus yra tokiù formù, kaip lie.öaln$ ir ö …àla, panaöumas, kuris, ko gero, yra nazalinio infikso kilmés

231

iö sufikso -na (reikia ìsivaizduoti, kad ûodis öaln ‡a irgi priklausémasdarù klasei, vadinas, jo búta ne `-kamienio, bet ™bevardés giminés”a-kamienio) liudijimas. Matyt, infiksiniai veiksmaûodûiai tiek baltù,tiek kituose indoeuropieæiù kalbose iö pradûiù bus atsiradè sonantinésöaknies grupéje, vykstant panaöiai metatezei, kaip priesagos øo graikùliquida grupés veiksmaûodûiuose, plg.

ö …àla < öa …nla < * ƒsalna ir faÄnw < fan jw.Tokiu atveju, infikso ir priesagos ide, tradic. * (®)ne/o kilmé

turétù búti vienoda. Iö tikrùjù, abudu afiksai markiruoja prezensokamienà, o graikù kalboje net pasitaiko drauge: pu-n-q-Àno-mai =lie. bu-n-d[+ *(i)na]- § ‘suûinau’. Germanù kalbose nazalinis infiksasneturi darybinés funkcijos ir gotù kalboje yra determinatyvas,lygiavertis nazaliniam sufiksui: sta-n-d-an ‘stovéti’ vs. frah-n-an ‘klausti’.Svarbiausia, kad germanù ir slavù kalbose baltù nazalinì infiksàatitinka nazaliné priesaga, plg. lie. n/sta-veiksmaûodì v ƒy-sta (-sta yrainfikso -n- alomorfas) ir s.isl. vis-n-a. Be to, germanù kalbose veiks-maûodûiai su priesaga -na daromi iö búdvardûiù: s.isl. sterkr ‘stiprus’— stork-n-a ‘kietéti’.

Baltù kalbose -na yra labai paplitusi vardaûodiné priesaga,itin búdinga búdvardûiams bei búdvardinés kilmés daiktavardûiams.Búdvardûiai savo ruoûtu gali búti deverbalinés kilmés, plg. lie. bálti— bálnas, k ‡çlti — k ‡çlnas ≥ kiln§s, pl ƒoti — plƒonas t.t. Forma bálnas, dél savosinonimijos su báltas atskleidûianti ir priesagù -na bei -ta sinonimijàbaltù kalbose (beje, abidvi, tik skirtingai, baltù ir slavù vartojamosneveikiamosios rúöies dalyviù darybai), lygiai taip santykiauja suveiksmaûodûiu b…àla, kaip ir öaln‡a su ö…àla . Tai prikiöamai rodo, kadgiminiù skirtybé (bálnas — öaln‡a) atsiradusi vélesniais laikais, kad gretaabiejù formù puikiai ìsivaizduotini ir ™bevardés giminés” a-kamieniaimasdarai *báln‹a, *ƒsáln‹a , davè pradûià infiksinéms formoms.

Kadangi prúsù, lietuviù ir latviù kalbos pasiûymi infinityvodarybos ìvairove — bendratimi eina t-priesagos arba u- arba i-kamienis™bevardés giminés” datyvas-lokatyvas (pr. -twei, kaip ir Veduose,greta supyno kilmés -tun, lie. -ti, la. *-tei), — reikia manyti, kadinfinityvo vieningo modelio baltù prokalbé neturéjusi, vadinasi, infini-tyvo vietoje búta ìvairiù masdarù, o masdarai su priesaga t tebuvotik vieni iö jù. Iö baltogermanù epochos grynojo priesaginio kamienomasdarus → infinityvus, matyt, bus paveldéjè germanai, kurie prilipdéprie ™bevardés giminés” na-kamieniù formù ir nominatyvo-akuzatyvo

232

formantà ide. -n (öio formanto kilmé, kuris nebútinai turéjo lipdytisprie visù vélesniojo nominatyvo-akuzatyvo → akuzatyvo formù, betiö pradûiù matyt buvo susijès su animata—inanimata ar panaöiadistribucija, yra atskira problema). Öiù infinityvù masdarinè kilmèrodo tai, kad lygiagreæiai su jais egzistuoja ir linksniuojamas nja-kamienis gerundijus, o senovés vokieæiù aukötaiæiù archainiuosepaminkluose uûfiksuotas ir lotynù infinityvo perteikimas lotynù ge-rundijui analogiöka nd-kamiene ™dalyvine” forma (ÑÃÃß IV, 271).Kad infinityvai — atskirù ide. kalbù vélesnieji dariniai, yra klasikinésindoeuropeistikos postulatas (plg. Mei l le t 1937 , VI A 1).

™Bevardés giminés” forma pavartotù vardaûodiniù predikatùsakiniuose (5) ir (6) sinonimija bei veiksmaûodinio predikato sakinyje(7) ir vardaûodinio sakinyje (6) sinonimija leidûia sugretinti veiksmaûo-dinì predikatà sakinyje (7) su vardaûodiniu (™bevardés giminés”búdvardûiu) sakinyje (5), t.y. pripaûinti ûodûiù ‘veiklus’ ir ‘veikia’archainè sinonimijà posakiuose ®jis visuomet veikl§ = jis visuomet ve… çkia.

Net ir dabartine lietuviù kalba galima susiönekéti ne fini-tinémis, bet vien tik dalyvinémis formomis. Pastarasis sugretinimasrodo, kad senovéje, jau nekalbant apie prokalbés laikus, nefinitiniùformù vartojimas buvo daug platesnis. Finitiniù formù poreikis susijèssu reikalu ûyméti kalbos akto komunikantus, t.y. 1-àjì ir 2-àjì asmenis,o tai savo ruoûtu remiasi dar gilesne archaika — animata—inanimatair pan. klasiù prieöprieöa.

Anksæiau jau kalbéta, kad indoeuropieæiù prokalbéje atribu-tyviné predikacija buvo reiökiama paprasæiausia atributyvine sintagma— ide. *le•k[h]e vienodai reiöké tiek ‘spindi’, tiek ‘öviesus’, vadinasi,*neb[h]es le•k[h]-e reiöké ir ‘öviesus dangus’, ir ‘dangus yra öviesus’= ‘dangus spindi’. Tipologinis to patvirtinimas yra, be kita ko,afrazinio statyvo raida nuo rezultatinés búsenos predikato ì preteri-talinés reikömés perfektyvà (plg. Diakonov 1988 , 94). Öios raidosreliktu galima laikyti tai, kad hebrajù kalboje vad. ™perfektas” kartaisformaliai sutampa su búdvardûiu, plg. Teiséjù 20 : 34 ä ½ãÙá½k ä ½î ½ç Àì ¹n ¼ä Àå

w–hammil ×h`m` k` ¯bº ¯d` ‘ir uûviré ûiaurus múöis’, paûodûiui — ‘ir karasapsunko’. Öià konstrukcijà galima interpretuoti ir kaip reguliariàpredikatinè konstrukcijà, kurioje predikatu eina moteriökàja giminesu subjektu suderintas búdvardis ‘sunkus’. Æia, kaip ir kitose semitùkalbose, apibréûtasis (turintis artikelì) subjektas (‘karas’) désningaiderinamas su neapibréûtuoju predikatu: ir tas karas sunkus (plg. Pradûios

233

29 : 7 ìBã½b íBi¼ä ãBò ‘òd haøøòm g`dòl ‘dar (ta) diena didelé = dar uûtenkadienos’ — semitù sintaksé leidûia gale dar ìvardinè kopulà: jis, ji,bet tai néra bútina) ‘ir karas buvo (yra) sunkus’. Tokios frazésvertimas kaip sakinio, kuriame predikatu eina veiksmaûodis ‘apsunkti,sunkiam búti’, vns. treæiojo asmens forma niekuo nesiskiriantis nuobúdvardûio, yra tik konteksto dalykas.

Indoeuropieæiù predikatinei e-klasei prarandant savo pirmykö-tè gramatinè reikömè (gramatinì derinimàsi bútinai tik su savo klasésûodûiais) bei ìsitraukiant ì veiksmaûodûio sistemà, iökyla reikalasûyméti 1-àjì ir 2-àjì (buvusios kitos leksinés klasés!) asmenis — tamvartojami formantai 1 pers. sg. *-Ha, 2 pers.sg. *-t[h]Ha. Taip susidaro2-osios serijos búsenos—"perfekto" paradigma. Atsiradus tematiniamasmenavimui, daugelyje ide. kalbù ì jì apibendrinami 1-osios serijosasmenù formantai. Baltù kalbose ìsigaléjus tematiniam asmenavimui,veiksmaûodûio 3 asmuo pasirodé praindoeuropietiökos epochosnemarkiruota 2-osios serijos 3 asmens forma, iö prigimties vardaûo-dine, matyt, vartota ne vien búdvardiökai, bet ir masdariökai.

Gal visù geriausiai baltù 3-æiuoju asmeniu tapusì vardaûodìatspindi rytù baltù praes. lie yr‡a. Jau vienas tik istorinéje rytù baltùsistemoje 3-æiajame asmenyje neìmanomas vardaûodinis galinis kirtisrodo, kad tai yra prieöistoriné vardaûodiné ™2-osios serijos” (net tùlaikù, kai ir paæios tos serijos nebuvo!) 1-osios serijos 3 asm. …estipora (kitaip apie tà patì Ivanov 1981 , 75 t.t.). Ûmogus est(i), aö esmi,bet akmuo yra! Problemos paviröiuje ir tas faktas, kad kamienas *ïr`désningai stokoja tiek 1-ojo, tiek 2-ojo asmenù, t.y. asmenù tikràjaöio ûodûio prasme. Kad yr‡a — joks rytù baltù naujadaras, bet galbútpats reæiausias indoeuropieæiù archaizmas, rodo senovés arménùûodis ir ‘dalykas, reikalas’. Ogi ir kaip kitaip paaiökintume rytù baltùklausiamàjì posakì kas yra?, kurio paûodûiui neìmanoma iöversti néì vienà dabartinè kalbà — vokieæiù ar anglù was ist, what is reikalaujaìvardinio subjekto das, it, o rusiökai, prieöingai, iösiveræiama beveiksmaûodûio: kas tai, taæiau paklausti ÷òî åñòü? bútù nesàmoné.Bet öiame baltù posakyje yra — joks veiksmaûodis, greiæiau funkciökaitai posakio kas tai ûodis tai. Rytù baltù kas yra? reiökia ‘kas tai? kurisgalas? kuris reikalas, dalykas?’ Rekonstruotina konstrukcija su™bevarde gimine” ir kolektyvinés reikömés *-`: *ka ïr` ?

Esama ir daugiau simptomù, rodanæiù baltù tematinio 3-æiojoasmens formalià giminystè vardaûodûiui. Be jau minétù bálnas —b…àla

234

tipo paraleliù (plg. dar balsinés öaknies veiksmaûodinius dariniusbe jokiù infiksù bþ-na, gáu-na t.t.), verti démesio baltù -da priesagosdariniai. Jei besiremdami æia pateiktais samprotavimais, rekonst-ruosime sintagmos su labiliniu veiksmaûodûiu vandu…o v-rda reikömè‘verdantis vanduo’, tai ™bevardés giminés” ™búdvardis” v-rda pasi-rodys tos paæios darybos, kaip ir ûodis lie. kl …o-da-(s). Priesaga *-dagali búti baltù-slavù inovacija, galbút net ir keliù öaltiniù. Kaip vienàjù galima ìsivaizduoti pozicinì priesagos -ta suskardéjimà, plg. lie.ûaizd ‡a < * ƒzaid-tŠ . Tatai veræia prisiminti Kazlausko rekonstrukcijàvi …rsta < *•›t-ta (Kaz lauskas 1968, 332—333), kurià atitinka irIvanovo ( Ivanov 1981 , 210—211) samprotavimai. Vélesnis priesagos-sta apibendrinimas ì veiksmaûodûius be öakniniù -d, -t > -s (nƒokia/nƒokta → nƒoksta) buvo lygiagretis suskardéjimo -ta > -da apibendrinimui.Taigi ir -sta kamieno prezensai bent iö dalies gali búti seniejivardaûodûiai, atitinkantys dabartinius neveikiamosios rúöies -ta prie-sagos dalyvius [(kiti galimi -sta priesagos veiksmaûodûiù öaltiniai — taiarchainis *-t- priesagos déliojimas prie s-kamieniù dariniù — plg. I v a n o v1 9 8 1 , 210 — ir poziciné priesagos ide. tradic. *-sko disimiliacija pogomuriniù g, k (baltù *-k-ska > *-k-sta)]. Iödéstytas mintis remia latviùkalbos dubletas verd // virst, pastarajai formai patyrus apibendrinimàMengeléje, Berzaunéje, Barkavoje, Rújienoje.

2-osios serijos baltù 3-æiojo asmens formos masdariné traktuoténebútù nuosekli nepaaiökinus, kodél visgi 3-æiajame asmenyje neiö-sivysté joks inovacinis daugiskaitos reiökimas. Öis klausimas yrasusijès su daugiskaitos nominalinés paradigmos geneze.

Anksæiau, iöanalizavus indoeuropieæiù daugiskaitos (nomina-tyvo) formù nevienodumà, atstatytos pirminés kaitybinés viena-skaitos ir daugiskaitos paradigmos.

Veiksmaûodûio temai svarbu, kad inertyvai→bevardés giminésûodûiai iö pradûiù buvo nelinksniuojami, todél ir tematinio kamienonekaitomas prieveiksminis modelis *-ei/-ai (tradic. *-oi) kaip nelinks-niuojamos grynakamienés (bevardés giminés) formos ekvivalentas iöpat pradûiù buvo glaudûiai susijès su bevarde gimine.

Jau kalbéta, kad baltù ™bevardé giminé” yra defektuota.Lietuviöka ™bevardés giminés” forma (g…er)a yra predikatiné, nederi-nama su jokiais daiktavardûiais ir sinchroniökai ekvivalentiöka prie-veiksmiui. Prúsù kalboje neutra neturéjo savù daugiskaitos formù,joms atstovavo vyriökosios giminés formos, kuriù vardininkas tema-

235

tiniù kamienù atvejù turéjo baigtis -ai (*wartai, *wansai, *slayai t.t.). Antravertus, tokios formos tikriausiai ûyméjo kolektyvà ir galbút galéjo rastisir greta moteriökosios giminés daiktavardûio (men²ai III 55

19) vienaskaitos

ar daugiskaitos reiköme.Vadinasi, iö pradûiù formos su galúnémis ide. *-ai(-oi)/-ei, *-

ò(s) turéjo ne daugiskaitinè, bet kuopinè reikömè. Be to, nesigmatinésformos su *-ai(-oi)/-ei, *-ò/-º turéjo ir inertyvinè/adverbialinè reikömè.Pasirinkè vardininkui modelì *-ai/-ei, baltai ilgà laikà iölaiké tas abijo reikömes, kurios nereikalavo veiksmaûodinio predikato 3-æiojoasmens daugiskaitos ir (antroji reikömé) linko ì 3-æiojo asmensinertyvinés semantikos formà, t.y. ì Viaæ. Ivanovo grynakamienè, iöesmés vardaûodinè formà. Netematiniù kamienù vardaûodûiai buvodaugiausia inertyvai, todél öitoks derinimas ìsigaléjo ir tarp jù. Prievienaskaitinio veiksnio vienodai gerai deréjo tiek 1-osios serijos -t(i),tiek 2-osios serijos grynakamiené 3-ojo asmens forma. Uûtat priedaugiskaitinio, t.y. prie kuopinio veiksnio, kur kas labiau tikogrynakamiené 3 asmens forma, kuri dél daûnesnio vartojimo éméiöstumti pirmàjà. Kadangi ji buvo suderinta su kuopiniu vardaûodûiu,o pati buvo inertyvinés kilmés, tai ir pluralizuoti jà nebuvo reikalo.

Skirtingai nuo germanù ir arijù, baltai nepanaudojo senovinioformanto fient. *-s(e/a) dviem pagrindinéms buv. leksinéms klaséms(→ gramatinéms bendrajai ir bevardei giminéms) atskirti daugiskaitosvardininke (plg. germanù pailgintà tematinì kamiengalì *-ò + fient.-s), nes to neskatino né veiksmaûodis dél inertyvinés kilmés formùapibendrinimo. Be to, vartojimu daûniausias vardaûodinis 3-æiasisasmuo tik pavadina situacijà — kaip gramatiné forma, ypaæ grynaka-mieniame prezense, jis funkcionavo kaip tam tikras ™injunktyvas”.Todél, skirtingai nuo graikù kalbos, visai nebuvo aktualu, ar tokionet skaiæiaus nepaûìstanæio predikato daugiskaitos subjektas ™bevar-dés” ar ™nebevardés” giminés. Vadinasi, baltuose nesigmatizuotakuopinés reikömés forma su pridétiniu ide. *-H

2 → balt. *-` liko

alomorfiöka nesigmatizuotai kuopinés reikömés formai su galo balt.*-ai, kuri véliau buvo parinkta daugiskaitai. Dél visù öiù semantiniùir formaliù prieûasæiù bevardé giminé taip ir liko uûuomazgoje —buv. inertyvinés klasés vardaûodûiù liekanos, kaip ir kitose indoeu-ropieæiù kalbose, prúsù kalboje yra iösaugotos be fientyvinio rodiklio-s naujajame subjekto linksnyje (vardininke) ir gana vélai (nes kitaipnerodo slavù kalbù medûiaga) dél savo sutapimo su akuzatyvunuseké daugumos ide. kalbù keliu, gaudamos iö ™nebevardés giminés”

236

akuzatyvinè nazalizacijà -n. Rytù baltuose, matyt, net ir to nebúta.Kuopinei formai su galo *-` taip ir netapus ™bevardés giminés”daugiskaitos vardininku, öi giminé baltuose niekad iki galo irneiösivysté. Uûtat tobulumà öi kategorija (tiksliau — leksinio archaizmogramatinis perinterpretavimas) pasieké senovés graikù kalboje, kur,nelyginant baltiökojo modelio karikatúra, bevardés giminés subjektodaugiskaita ìmanoma tik su predikatinio veiksmaûodûio vienaskaita— plg. analogiökà buv. inertyvinés klasés likimà arabù kalboje, kuriojepredikato daugiskaita eina su subjekto vyriökos giminés ir neina sumoteriökos giminés daugiskaita (arabù, kaip ir kitose semitù kalbose,tik dvi gramatinés giminés), arba senovés kartù kalboje, kuriojepredikato daugiskaita pasirodo tik su gyvus asmenis reiökianæiaisûodûiais, o su ™daiktine” ™daugiskaita” (ji formaliai nemarkiruojama)eina predikato vienaskaita. Plg. frazes ‘Tarnai darbuojasi ir verpia’(1),‘Lauko lelija nesidarbuoja ir neverpia’ (2), ‘Pasiûiúrékite, kaip augalauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia’ Mt 6 : 28 (3):Graikù:

1) OÜ qerÀponteV kopi¾si¾si¾si¾si¾si kaÌ nÂqousiousiousiousiousin.2) TÍ krÄnon to½ Ðgro½ oÖ kopkopkopkopkopiiiii §§ §§ §³³³³³ oÖdÉ nÂqeinÂqeinÂqeinÂqeinÂqei.3) KatamÀqete tÈ krÄna to½ Ðgro½ p¾V aÖxÀneieieieiei© oÖkopkopkopkopkopiiiii §§ §§ §³³³³³ oÖdÉ nÂqeinÂqeinÂqeinÂqeinÂqei.

Arabù: ÆÌ»l¬ÍË Â A ÷fb» A ÆÌJ¨NÍ (1

øa-t‘ab-úna -l- ©hudd`m-u •a øa-÷gzil-úna 3MASC-pluö-PL -ART-tarnai-NOM ir 3MASC-verp-PL

¾l¬M ÜË Ò´JÃl»A K¨NM Ü (2 l` ta-t‘ab-u -l-zanbaq/at-u •a/ l` ta-÷gzil-u ne 3FEM-pluö-INDIC -ART-lelija/SUF-NOM ir/ne 3FEM-verp-INDIC

:AÌÀÄM ±Î· ½´Z»A µIBÃk AÌ¼÷¿DM (3 ta-’ammal-ú zan`biq-a -l- ×haql-i kaøf` ta-nm-ú:

2MASC-ûiúrê-PL lelijos-ACC -ART-lauk-GEN kaip 3FEM-aug-PL

¾l¬M ÜË K¨NM Ül` ta-t‘ab-u •a/ l` ta- ÷gzil-une 3FEM-pluö-INDIC ir/ne 3FEM-verp-INDIC

237

Sen. kartù:1) m s a š u r n i ö u r e b i e d d a s t a v e d . msaxur-niNOM.PL öur/ebi-ed3.PL da st/av-ed3.PL

tarn-ai pluö/SUF-a ir verp/i-a

2) öro ö a n i a r a ö u r e b i n , a r c a s t a v n . öroöan-iNOM.SG ara öur/ebi-n3.SG ar/ca st/av-n3.SG

lelija nei pluö/SUF-a ne/gi verp/i-a

3) ö r o ö a n n i a r a ö u r e b i n , a r c a s t a v n . öroöan-niNOM.PL ara öur/ebi-n ar/ca st/av-n lelij-os nei pluö/SUF-a ne/gi verp/i-a

Geriausiai mano mintì remia tai, kad baltams turéti bevardègiminè, t.y. pademonstruotà sintaksinè distribucijà, neleistù skaiæiausneskiriantis 3-æiasis ™asmuo” — 1-asis ir 2-asis asmenys semantiökainegali ûyméti jokios bevardés giminés (nebent 2-asis asmuo bútùpavartotas metaforiökai retoriökai ‘Kaip Tu spindi, o Eûere!’ ‘KaipJús spindite, o Eûerai!’ Su tokiais ûodûiais kaip gr. tÁkna arba vo.Kinder archainéje epochoje 2 asmens daugiskaita turéjo búti vartojamatik ìsivaizduojant vaikus suaugusius, t.y. taip pat metaforiökai, kaipir ûodûio ‘eûerai’ atveju, plg. Klase, netriukömauk! Ðîòà, ñòðîéñ¿! ).

Tad baltù bevardés giminés problema ir baltù 3-æiojo asmensproblema yra neatsiejami dalykai:

jei nebúta vieno, nebúta né kito,o jei búta 3-æiojo asmens dgs. markeriù,tai búta ir bevardés giminéskaip gramatinés kategorijos.

Manau, turime ne daugiau pagrindo kalbéti apie bevardésgiminés ™reliktus” baltù kalbose, negu apie baltù ™prarastuosius”™ide.” gramatinius aoristà, imperfektà ar perfektà. Tuöæias reikalas.

Atemporaliné tarpiné epocha:laiko / nuosakos paradigmù susidarymas

Seniausia epocha, kurià siekia indoeuropietiökoji rekonstruk-cija — fientyvinés kalbos sandaros (plg. anksæiau) epochà. Joje, savaimeaiöku, temporaliniù opozicijù nebúta, nes ir po jos yra atsekamos

238

ne tiek mums ìprastos temporalinés, kiek aspektinés (Aktionsart)opozicijos. Vadinasi, pastaroji atemporaliné aspektiniù opozicijù epo-cha laikytina tarpine tarp fientyvinés ir dabartinés akuzatyvinés.Skirtingai nuo dabartinés akuzatyvinés epochos, kuriai tinka gra-matinés epochos apibréûimas, fientyvinè galétume apibúdinti kaipleksinè-gramatinè, nes joje gramatinés opozicijos visù pirma buvoreiökiamos leksiökai — tai liudija fientyvinis ir inertyvinis visù ûodûiùpaskirstymas. Öioje tarpinéje epochoje iösivysto subjekto ir objektoopozicija, susidaro tranzityvumo (jì sukelia objektiniai agentyvai iöbuvusios animata klasés) — intranzityvumo (jì sukelia neobjektiniùagentyvù arba inagentyvù prieöprieöa objektiniams agentyvams)kategorija bei ima formuotis laiko/nuosakos kategorija. Todél ban-dymai rekonstruoti kaûkokià vientisà indoeuropieæiù ™prokalbè” supilnu sanskritiökojo tipo ™laikù” inventoriumi yra bergûdi.

Tiek prúsù, tiek lietuviù ir latviù kalbose prezenso ir preteritostruktúra yra vienoda. To negalima pasakyti apie futúrà, kuris rytùir vakarù baltù sudaromas skirtingai. Pastaroji aplinkybé, savaimeaiöku, pirmiausia skatina ieökoti prúsù kalboje lietuviù—latviù futúro™liekanù”. Kalbotyra yra jaunas mokslas. Net jei skaiæiuosime nuopirmùjù komparatyvistù (o iö tikrùjù reikia skaiæiuoti nuo Ferdinandode Saussure'o), jam vos vos tesueina tik du öimtai metù. Tokiùmilûinù, kaip Karlis Brugmannas, öeöélis kartais tebepritemdo netir blaiviausius protus. Nors daugelio ir pripaûinta, kad brugma-niökoji indoeuropieæiù prokalbés schema, kuri integruoja ìvairiùdialektù savybes ì labiausiai turtingà formomis prasanskritiökàjàsistemà, yra mitas, iki öiolei tebebandoma kildinti vienà ar kitàindoeuropieæiù dialekto reiökinì iö ™indoeuropietiökojo aoristo”,sigmatinio ar ™öakninio aoristo” ir pan. (pvz. iki öiol mégstamakartoti, kad formos su preteritaliniu baltù -º yra sietinos su ™indo-europieæiù aoristu”). Savaime aiöku, analogiökas formas reikia sietisu analogiökomis kategorijomis, taæiau turint galvoje konkretù ide.dialektà, o ne integralinì visù dialektù konstruktà. Öiandien maûaikas ginæys teiginì, kad su ìvairiomis gramatinémis kategorijomissusijusios bei konkreæiuose dialektuose paliudytos formos yra deri-vacinés kilmés. Ne be pagrindo tokiuose ûodûiuose, kaip lie. kla…uso,p ƒosa ‘pagarboje laiko’, ésk ‡a ‘noras valgyti’, pr. kelsì ‘skamba’iöskiriamas formantas -s- yra siejamas su daugeliui ide. dialektùbúdingu sigmatinio aoristo formantu, bet teigti, kad öiù dariniù

239

kilmé esanti ™susijusi su ide. sigmatiniu aoristu”, reikötù leisti mintì,kad ir baltai, panaöiai kaip slavai, yra turéjè paradigminius sigmati-nius aoristus su kamienais *ºd-s-, *kel-s-, *klau-s- t.t. (dar plg. produk-tyviu tapusì bendraæiù lie. -s-éti, -s-oti modelì). Analizuodamas veiks-maûodinés priesagos ide. tradic. *-sko- sudétinè kilmè, Ivanovasprieina prie iövados apie derivaciniù formantù ide. -s- ir priebalsiniaiselementais sukomplikuoto -sk-, -st- sinonimijà bei parodo formanto-s- ryöì su 2-osios serijos veiksmaûodûio daryba (Ivanov 1981 , 193—211). Dar 1965 m. jis taip formulavo ide. sigmatinio aoristo raidà(ÎÏÀßÑ, 174): ™Sigmatinio aoristo susiformavimas gali búti betarpiökaisusietas su tù öakniniù ide. 2-osios serijos formù pertvarkymu, kuriospasirodé kaip öakniniai aoristai graikù—arijù dialektinéje grupéje.Laikotarpiu, kai vyko ide. veiksmaûodûio formù dviejù serijù prieö-prieöos irimas, 2-osios serijos sigmatinés formos sudaré pamatàsigmatiniam aoristui, tuo tarpu öakninés tos serijos formos buvoperinterpretuojamos kaip öakniniai aoristai. Öiuo keliu éjo ir slavùdialektas, o baltù kalbos iölaiké senesnés situacijos pédsakù tokiosearchainése formose kaip lie. a…uöta, atitinkanti het. auöta, med. auötat.Jau seniai öias baltù formas imta gretinti su *-s-to kamieno medialiniusigmatiniu aoristu, bet dabar jas galima pripaûinti archaiökesnémis,negu öie aoristai, nes æia -s- dar iölaiko savo senà darybinè funkcijà”.

Kaip negalima kalbéti apie minétù dariniù kilmè iö ide.sigmatinio aoristo (nors, be abejo, juos reikia lyginti su sigmatinioaoristo formomis kitose ide. kalbose) arba apie kuriù nors kitùbaltiökù formù kilmè iö ide. öakninio aoristo, lygiai taip negalimakildinti iö ide. aoristo ir baltù preterito su galo *-º. Panaöaus nesusi-pratimo búta ir bandant lietuviökù iötiktukù formose br‡akö-t, str ‡çk-t, pƒokö-t ìûiúréti archainius aoristus ar perfektus vos ne su iölikusiu formantu3 pers. sg. -t. Tai, kas viename dialekte pavirto viena kategorija (arbanepavirto ir liko derivacijos lygmenyje), kitame galéjo pavirsti visai kitakategorija: baltù ir slavù kalbose paradigminés sigmatinés formos yrapapildomojoje distribucijoje — baltuose joks sigmatinis aoristas niekadnebuvo susidarès, bet sigmatinés formos buvo panaudotos futúrodarybai, o slavuose neiösivysté sigmatinis futúras, bet iösivystésigmatinis aoristas (S tang 1966 , 399, Watkins 1969 , 216, Ivanov1981 , 196, S tepanov 1981 , 125). Taæiau ir tai dar nereiökia, jogsigmatinis futúras turéjo atsirasti visuose baltù dialektuose. VladimiroToporovo koncepcija (Toporov 1980) dél slavù prokalbés susidarymo

240

vakariniame protobaltù (™baltù—slavù”) dialektù areale ir tai, kad bútentiö to protobaltiökùjù dialektù arealo ir kilo vakarù baltù kalbos, kuriùatsiskyrimas nuo rytù baltù kalbù yra bent túkstantmeæiu senesnis,negu rytù baltù kalbù dezintegracija (BS, 322) veræia manyti, kad tiereiökiniai, kurie baltams ir slavams néra bendri, gali búti nebendri irpatiems baltams. Tokiems abejotino baltiöko bendrumo reiökiniamspriklauso ir futúras.

Prúsù kalboje néra duomenù, leidûianæiù tvirtinti, neva jinetekusi sigmatinio futúro. Vienintelé ìtartina forma post`sei sakinyjekantou ²en brendeker=mnen po²t`²ei III 105

3 ‘wenn du Schwanger wir²t’

yra prezentiné su 2-jo asmens ™atematine” galúne -sei/-si, t.y. tapatiformai gïwasi sakinyje kai tebbe labban ºit bhe ilgi giwa²²i no²emien III29

18, gïwa²i III 95

3. Klausimas dél formantù -sei ir -si neatitikimo néra

neiösprendûiamas. Slavù 2 p.sg. -ñè atitinkanæios galúnés -sei api-bendrinimas iö atematiniù veiksmaûodûiù ì tematiniù veiksmaûodûiù2-ojo asmens formà (to prieûastis prúsù kalboje buvo galúniù 1 p.sg.*-ò > pr. *-` > -a, 3 p. *-a, *-` ³ -a, sutapimas bei asmens ûyméjimotematiniù veiksmaûodûiù vienaskaitoje nykimas pakeiæiant formantà2 p.sg. *-ei apibendrintu -a), búdamas fakultatyvinis bei, matyt,tarminis, liko kalbos periferijoje ir nepertvarké asmens formantùsistemos. Be to, öi galúné 2 p.sg. -sei sutapo su optatyvine 3 p. -sei.Visos öios aplinkybés paaiökina galúnés 2 p.sg. -sei silpnumà, délkurio ji eventualiai galéjo búti painiojama net ir su sangràûa -si(n)(juk prúsù katekizmù kalboje senasis trumpas galo -i nevienskieme-niuose ûodûiuose néra iölikès). Matyt, tai ir bus poros 2 p.sg. -sei/-si atsiradimo prieûastis.

Daug sudétingesnis dalykas — paæiù sigmatiniù formù kilmé.Reikétù laikyti pakankamai ìrodyta nuomonè (Ivanov 1981, 193—219), kad ide. prokalbéje sigmatinis elementas buvo 2-ajai serijaibúdingas darybinis formantas. Viaæ. Ivanovas pabréûia to formantopirminì ryöì bútent su 3-æiuoju asmeniu (ibid. 196), bet tai néranuostabu turint galvoje, kad pati ™2-oji serija” iö pradûiù vien tikiö to ™asmens” ir buvo susidéjusi. Todél itin dideliu baltiöku archaizmuIvanovas laiko tik 3-æiajame asmenyje tevartojamà prúsiökà sigmatinìoptatyvà -sei, uûfiksuotà ir atematiniuose veiksmaûodûiuose, kurislyginant su sanskrito, lotynù bei graikù kalbù atematiniù veiksma-ûodûiù *-øeH / -øH- optatyvu, yra tematinis. Prúsù optatyviniùsigmatiniù formù seisei, bousei, pareysei ryöì su rytù baltù futúru

241

parodé W.Schmidas (Schmid 1963 , 48 t.t.), bet tai dar neleidûiapostuluoti prúsù kalboje sigmatinì futúrà (plg. minétà post`sei, bejokiù kliúæiù traktuotinà kaip prezentinè formà su 2 p.sg. -sei).Greiæiausia prúsù faktai teatspindi tik tà pradinè modalinè formà,kurios pagrindu susidaré sigmatinis futúras rytù baltù kalbose. Kadbaltù sigmatinis futúras ir slavù sigmatinis aoristas, kuriù darybaibuvo panaudotas tas pats sigmatinis formantas, yra papildomojojedistribucijoje, jau kalbéta. Bet ir platesnéje, be to, ir ne vien indoeu-ropietiökojoje perspektyvoje, futúras nebus perdaug archainis dalykas.Yra kalbù, visai neturinæiù futúro formù (plg. Baltijos suomiù, semitù,kartvelù kalbas). Indoeuropieæiù kalbos neturi futúro vienodo modelio.Ide. dialektuose futúras gali atsirasti konjunktyvo pagrindu (plg. lo.agºs), graikù kalboje indikatyvo futúrà atitinka konjunktyvo aoristas(pÁxw, lƒusw), Grabare, suprantama, lygiai taip, kaip ir kartvelùkalbose, futúras reiökiamas prezenso ir aoristo konjunktyvu (ÓèðÞÛñÕä,ÓïÛñ ). Pabréûdamas sigmatinio futúro inovacinì pobúdì (seniausiuosesanskrito tekstuose futúro formù beveik néra), A.Meillet kildina jìiö archainiù dezideratyvù: ™Indù—iranénù, graikù, baltù kt. futúroformos tai senovinés dezideratyvinés prezenso formos” (Meillet 1937V/II—1/9). Suponuoti visiems baltams sigmatinì futúrà rizikinga irdél to, kad net ir rytù baltù kalbose jo nesama vienodo. Lietuviùtarminis futúras be i yra tikslus slavù sigmatinio aoristo atitikmuo(plg. lie. fut. býste = sl. aor. áûñòå ) ir, matyt, nebus tos paæios kilmés,kaip su prúsù tematiniu optatyvu -sei susijès futúras su i.

Taigi futúro paradigmù susidarymas ne tik nepriklauso vadi-namajai ™prokalbés” epochai, bet bus vykès jau atskirù ide. dialektiniùgrupiù skilimo laikais. Kitaip yra prezenso, preterito (imperfekto,aoristo) bei perfekto atveju.

Jau yra kalbéta, kad praindoeuropietiökoji kalbiné sandarabuvo ne akuzatyvinio, bet fientyvinio (vad. ™aktyvinio”) tipo, kuriosemantiné determinanté — visos leksikos susiskirstymas ì fientyvinè(iö esmés — animata klasés) ir inertyvinè. Veiksmaûodûio plotméjeöì paskirstymà atspindi vélesniam laikotarpiui rekonstruojamaaspektiné-modaliné injunktyvo — medijaus/perfekto opozicija. Klasi-kinés indoeuropeistikos rekonstruota trinaré temporaliné prezenso/imperfekto — aoristo — perfekto opozicija priklauso dar vélesneiepochai ir tokiu pavidalu rekonstruotina tik graikù—arménù—arijùdialektù areale. Nepriklausomai ir, ko gero, ne be arijù ìtakos, iö

242

tù paæiù pamatiniù elementù susidaro analogiöka sistema ir besifor-muojanæiuose slavù dialektuose. Trinarés opozicijos sistemoje (=klasikinéje ide. prokalbés schemoje) labai svarbù vaidmenì vaidinaformù su ™primariniais” (przentiniais) ir ™sekundariniais” (preteri-taliniais) asmens formantais prieöprieöa. Öiuo metu jau yra ìrodyta,kad ir öi prieöprieöa yra ne bendroindoeuropietiökas, bet arealinisdalykas: ™Prie asmens formantù lipdant elementà *i, buvo svarbuskamieno pobúdis. Juk galúnés *-m-, *-s-, *-t[h]- charakterizuojaatematinì kamienà, tuo tarpu tematinis kamienas charakterizavosiasmenù galúnémis -[o]H, -s-, -t[h]-:

Tematinis kamienas1sg.praes. *-[o]H s.ind. bháv`mi, lo. uehò2sg.praes. *-e-si bhávasi uehis3sg.praes. *-e-t[h]i bhávati uehit1sg.praet. *-o-m gr. áferon, s. ind. ábhavam2sg.praet. *-e-s áfereV ábhavas3sg.praet. *-e-t[h] áfere ábhavat

™Vadinasi, tematiniù ir atematiniù kamienù specifikà asmensformantù prijungimo poûiúriu apibúdina 1 vns. asmens primariniùgalúniù *-[o]H tematiniame tipe ir *-m-i atematiniame skirtingumas.

™Kai tematiniai kamienai turi sekundarinì formantà 1pers.sg. *-o-m, primarinì formantà *-[o]H galima traktuoti kaip tam tikràdésningo *-o-m-i perkodavimà, elemento *i funkcijai neutralizuojantis.Néra atmestina galimybé, kad tokia galúné 1sg.praes. *-[o]H buvosusijusi su *-Ha eilés paradigmos veiksmaûodûiù 1pers.sg. galúne.Öiuo atveju turime dviejù paradigmù sàveikà, formoms prasiskverbiantiö vienos ì kità.

™Panaöu, kad ir öi tematiniù formù su primarinémis ir sekun-darinémis galúnémis prieöprieöa, atspindinti atitinkamai prezensà irpreterità (ar dar senesnes aspekto opozicijas), yra tam tikrù ide.dialektù inovacija atematiniù paradigmù ìtakoje. Juk seniausiuoseide. dialektuose esama aiökiù pédsakù, kad tematinis asmenavimasnebuvo diferencijuotas primariniù ir sekundariniù galúniù atûvilgiu,o atitinkamai nebuvo diferencijuotas ir pats tematinis asmenavimaslaiko ar senesnio aspekto atûvilgiu.

™Pilnoji tematino asmenavimo paradigma su primariniù irsekundariniù galúniù prieöprieöa paliudyta tik sanskrite, kur 1pers.sg.forma pagal analogijà su atematine paradigma sukomplikuojama

243

papildoma galúne *-m-i ir pasiûymi nuoseklia primariniù galúniù su*i bei sekundariniù galúniù be *i prieöprieöà: bháv`mi iö *bháv`- +*-mi (pirminiam *-òH < *-oH iöliekant graikù, lotynù ir kt. kalbose).

™Kituose dialektuose vadinamosios atematinio asmenavimoprimarinés galúnés, matyt, visai néra kilusios iö galúniù su *-i.Greiæiau jie rodo galúnes be *-i, o tuo paæiu — ryöì su ™sekundarinémis”galúnémis: plg. lo. uehis, uehit, gr. fÁreiV, fÁrei t.t. Tokì santykì galimaaiökinti tuo, kad tematiniame asmenavime ™primarinés” ir™sekundarinés” galúnés neprieöpastatomos pagal *-i buvimà arnebuvimà /.../ [dél skr. temat. *-mi kaip inovacijos Watkins 1969:63, § 41, 42, kt.]

™Tai, kad tematiniame asmenavime nebúta temporalines arankstesnes aspektines opozicijas perteikianæios primariniù ir sekun-dariniù galúniù prieöprieöos, galima suprasti kaip tematinio balsiopirminés funkcijos poûymì: matyt, jis turéjo tam tikrà aspektinìatspalvì, kuriam esant papildomas markiravimas aspektinè prieöprieöàreiökianæiu elementu *-i bútù buvès nereikalingas ar semantiökaiprieötaringas” (G a m k r e l i d z e — I v a n o v , 329—330).

Öias idéjas dar 1932 m. reiöké G.Bonfante. Cituodamas joiövadà ™Tipai lo. sum, s.sl. daxú, vedù ák`r×sam rodo, kad primariniùir sekundariniù galúniù skirtybé yra svetima seniausiai indoeuropieæiùprokalbés istorijos epochai”, Viaæ. Ivanovas pabréûia, kad ™archainéje- periferiniù® ide. dialektù grupéje istorinés prezentinés 1 p.sg. formosturéjo galúnè *-om (*-em)” (ÑÁÐÃ , 42).

Kurios reikömés bebútù buvès ™primariniù” galúniù formantas-i, yra jau seniai pripaûinta, kad su juo sudarytos galúnés buvobútent antrinés, o ne pirminés. Pagaliau, ne tik néra pagrindo rekon-struoti baltams formù su ™primarinémis” bei ™sekundarinémis” galú-némis opozicijà, bet net ir toje paæioje paradigmoje ™primarinés”galúnés *-mi, *-si (tiesa, pr. assei, lie. esi Viaæ. Ivanovas kildina tiesiogiö öaknies *es su 2-osios serijos galúne -ei) 1-jame ir 2-jame vns.asmenyse galéjo ™sugyventi” su ™sekundarine” galúne -t 3-æiajameasmenyje, plg. lie. s.raötù dest, est = s.sl. ¹ñòú [plg. taæiau ™primarinè”galúnè pr. *asti, apie kurià byloja modus relativus (Klus is 1989 ,42) forma asti-ts III 61

21].

Postuluodamas prieötemporalinè injunktyvo — medijaus/perfekto opozicijà, Viaæ. Ivanovas pastebi, kad injunktyvo reliktaiatspindi tà indoeuropieæiù veiksmaûodûio formù tipà, ™kuris véliau

244

iöriedéjo ì ìvairias imperfekto, aoristo bei kitù specifiniù kategorijùformas” (ÑÁÐÃ , 34). ™Injunktyvu plaæiàja prasme tikslinga vadintiarchainè indoeuropietiökà formà su sekundarinémis galúnémis *-m,*-s, *-t, *-nt” (ibid. 36).

Baltuose susidarant prezenso — preterito prieöprieöai, anks-tesnioji aspektinio pobúdûio prieöprieöa, kaip ir daugelyje kitù indoeu-ropieæiù ir neindoeuropieæiù kalbù, émé reikötis aprúpinant injunktyvokamienà ìvairiais afiksais (sakytume, aspektualizatoriais—prezenti-zatoriais — nazaliniu infiksu, sufiksu, tam tikrais priebalsiniais deter-minatyvais kt.).

Öiam reiökiniui ieökant tipologiniù paraleliù uû indoeuropieæiùöeimos ribù, atrodo ìdomús reliktiniai faktai Uralo kalbose, pvz.,vengrù ve-sz-ek ‘imu’ vs. ve-tt-em ‘émiau’. Ypatingu paralelizmu kaipvisada pasiûymi kartvelù kalbos. Jau nekalbant apie arealinì struktúrinìarménù ir kartvelù kalbù izomorfizmà, pastarùjù prezentinés ™temos”yra analogiökos ir kitù indoeuropieæiù grupiù veiksmaûodûiui —uûtenka palyginti sufiksinì praes. s.kartù ×kl-aw-s ‘uûmuöa’, grabarogt-an-º ‘randa’, impf. s.kartù ×kl-w-i-da, grabaro gt-an-º-r, imperat. I (2pers.) s.kartù ×kl-ew-d(i), grabaro negat. (mi) gt-an-er, praes. conj. = fut. Is.kartù ×kl-w-i-de-s, grabaro gt-an-ich-º pirmojoje skryvù (laiko-nuosakù)grupéje ir be sufikso aor. s.kartù mo- ×kl-a, grabaro (e-) git, imperat.II (2 pers.) s.kartù mo- ×kal, grabaro git, praes. conj. = fut.II s.kartùmo- ×kla-s, grabaro gt-ch-º antrojoje skryvù grupéje su tokiais faktaiskaip *-ske /-sko prezenso buvimas skr. ‘eiti’ praes. /impf. gacchati /a-gacchat vs. aor. a-gamat tokh.B ‘kalbéti’ praes. we×s×sä ×m vs. praet.we …na , ‘ûinoti’ lo. praes./impf. nòsco / nòscºbam vs. “perf.” nòvï , gr.praes./impf. gignÇskskskskskw/ ™egÄgnwskskskskskon vs. á-gnwn, arba nazalinis prezensasgo. ‘klausti’ praes. frehna vs. praet. frah, lie. gáuna vs. praet. gãvo,s.sl. ‘stumti’ praes. äâèãí© vs. aor. äâèãú, lo. ‘tiesti’ prs./imf. sterno/sternºbam vs. ™perf.” str`vï, infiksinis prezensas lo. ‘nugaléti’ praes./impf. vinco vs. ™perf.” vïcï, kombinuotas infiksinis/øo-prezensas gr.‘eiti’ praes./impf. baÄÄÄÄÄnnnnnw / ábainininininon vs. aor. á-bhn etc.

Nuo prezensù su tokiais afiksais diferencijuoti preteritai, olygiagreæiai ir prezensai be afiksù, pasiûyméjo momentine (taökine)aspektine charakteristika. Pastarajai atskirti nuo nemomentinés prete-rito charakteristikos daugelis indoeuropieæiù dialektù suformavoaoristo — imperfekto prieöprieöà. Baltai jos neiövysté galbút dél to,kad preteritas tapo asocijuojamas su nulinio öaknies vokalizmo ™me-

245

dijumi/perfektu” — matyt, ™ 2 - o j i s e r i j a ” i l g i a u s i a i , n e g uk i t u o s e i n d o e u r o p i e æ i ù d i a l e k t u o s e , b u v o i ö l i k u s iv i e n ™ 3 - æ i o j o a s m e n s ” , t . y . l e k s i n e v a r d a û o d i n e , od é l t o n e i ö s i v y s t é g r a m a t i n é p e r f e k t o k a t e g o r i j a i rp a s t a r o s i o s v i e t a p a s i d a r é ™ t u ö æ i a ” .

Kaip jau parodyta anksæiau, baltai savo ™perfektui”-preteritui(ûodis ™perfektas” raöomas kabutése norint parodyti, kad kalbamaapie leksinè darybinè, o ne apie gramatinè kaitybinè semantinèkategorijà) panaudojo I.Perelmuterio perfektinì formantà *-`. Tuo patmetu perfektinés reikömés ûodûiai (™preterito—prezensai”) émé ìsi-traukti ì temporalinè sistemà, susikurdami trúkstamas prezenso arba/ir preterito formas. Atsirado *(-ø-)` preteritalizatorius, kurio jotacijabuvo reikalinga hiatui uûpildyti:

™perf.” = (praet.-)praes. * ƒzin` ¯ praet. * ƒzin` (-ø )-`

pagal 3 p. itr.praes. le… çpa / li- %n-pa : ™perf.” → praet. lip`.Öis *(-ø-)` preteritalizatorius vartotas ir tam tikruose vélesniuo-

se preterito dariniuose (plg. lie. darƒyti, daro, daré tipà be º-preteritamsbúdingo kiræio atitraukimo ì prieödélì ir su preteritalinio dalyviokamiengalio balsio jotacine palatalizacija greta la. praet. darïja).

Archainis ide. ™perfektinés” kilmés Perelmuterio *-º ryökiau-siai atspindimas prezentinio -a kamieno CeT öaknies veiksmaûodûiùpreterito, plg. lie. veda — vedé, veûa — veûé, meta — meté, neöa — neöé,peöa — peöé, sega — segé, seka — seké, tepa — tepé, lesa — lesé, kepa — kepé,dega — degé. Pastarosios formos (plg. dar latviù sedz, sec, tepj, leö, cepj,dedz) turi ir dubletus, o beda — bedé, nors ir su kitu öaknies vokalizmu,atitinka lotynù øo-kamienis fodio. Prie öios grupés öliejasi ir trys veiks-maûodûiai su öaknies vokalizmu a: lie. kasa — kasé, laka — laké, plaka— plaké. Sonantinés öaknies veiksmaûodûiù preteritas (visuomet nuliniolaipsnio) buvo `-kamienis (balsiù ™disharmonizmas”).

”Perfektinio” *-º ieökotina ir i-kamieniù prezensù preteritoir bendraties -º- priesagoje (*min#º ).

Ne kitaip reikia ìsivaizduoti ir slaviöko ™perfekto” → preteritoraidà ì aoristà ir imperfektà. Æia praet.-praes. (™perf.”) *zn` tipoveiksmaûodûiù formos buvo panaudotos preteritui reiköti ir peréméaoristo funkcijà, tik atsirandant imperfektui (apie slavù ™aoristà” su™perfekto” *-` kaip apie ilgà laikà egzistavusì vienintelì preteritoreiökéjà ûr. Pere lmuter 1977 , 96 ):

246

praes. çíà-³-¶-òú - ™perf.” ® aor. çíà ¯

imperf. çíà-à +-øå(dél praes. prikúrimo plg. panaöià J.Kury±owicziaus mintì apie skr.praes. g›bh`yáti tipo kilmè iö aor. *g›bh` + øe/o — plg. S tang 1966 ,383 t . su papildoma argumentacija).

Antra vertus, analogiöki aoristas bei imperfektas turéjo atsirastiir ™perfektinés” *-º formos atveju:™perf.” ® (praet./)praes. ìíè-òú

- ™perf.” ® aor. ìíº ¯imperf. ìíº-à +-øå

Taigi reikétù palaikyti Stango nuomonè dél slavù imperfekto™aoristinés” (suvokiant aoristà ne kaip iö ide. ™prokalbés” paveldétàkategorijà, bet kà tik iödéstyta prasme) kilmés (S tang 1942 , 81 ).Vadinasi, ™baltù” sistemos pirmumas gali búti apgintas ir veiksma-ûodûio (sutartinai laikomo baltù ™pertvarkytu”) atveju.

———————

Baltù veiksmaûodis vis délto tikrai yra patyrès stiprù pertvar-kymà, taæiau jo formù ™unifikacija” priklauso vélesniems procesams,ì kuriuos búsimieji slavù dialektai (= vakariniai baltoslavù, kitaiptariant, protobaltù dialektai) jau nebebuvo ìtraukti. Kadangi minéta™unifikacija” palieté ir vakarù baltù tarmes (prúsù kalboje galimaatrasti beveik visus pagrindinius rytiniams baltams búdingus kaitybostipus), o slavù ™prokalbé” neatsiejama nuo vakarinio protobaltùarealo, tai galima spéti, kad baltù veiksmaûodûio pertvarkymaspriklauso protobaltiökojo kontinuumo galutinio irimo ir vakariniobaltù tarmiù arealo dezintegracijos nuo centrinio baltù tarmiù arealo(apie 500 m. pr. Kr. — plg. BS 322) epochai.

™Unifikacija” neaplenké né slavù kalbù. Valerijus Æekmonasyra atkreipès mano démesì ì tokì ryökù ™unifikacijos” poûymì, kaipiö praslavù laikù einantis infinityvo vienodumas (kad ir po dezintegra-cijos, -ti / -tu- modelis unifikuotas ir visoms baltù kalboms — gretasupyno, lietuviù kalbai galima atstatyti inf. ™nom./acc.” *-ti, latviù— galbút ™dat./loc.” *-tei, bet prúsù — ™dat./loc.” *-t•ei). Tiek baltiökos,tiek slaviökos formù ™unifikacijos” prieûastis — galutinis kalbos

247

sandaros persitvarkymas iö fientyvinio tipo su jo leksine semantinedeterminante prie akuzatyvinio tipo su jo gramatine semantine deter-minante. Kaip minéta, öis persitvarkymas sudaré tarp fientyvinés irakuzatyvinés ypatingà pereinamàjà pakopà, kuriai pirmiausia buvobúdingas subjekto—objekto, vadinas, ir tranzityvumo—intranzityvumoprieöprieöos formavimasis. Panaöù laikotarpì bus patyrè ir visi kitiindoeuropieæiù dialektai, tik gerokai anksæiau. Baltoslavai, kaip pa-skutinieji liktinés ™prokalbés” atstovai, savo pertvarkai turéjo ma-ûiausiai laiko, todél galutinis veiksmaûodûio sistemos vaizdas baltùkalbose iöéjo ™ì niekà nepanaöus” (plg. 3-æiojo asmens neìforminimà),o slavai, matyt, dél savo konvergencijos su italikais, o véliau — suiranénais, bent veiksmaûodûio srityje nuéjo tradiciökesne ™klasikine”kryptimi ir pasigamino ™ant greitùjù sukaltà” graikù—sanskrito si-stemos ™falsifikatà”. Æia ir glúdi esminis skirtumas tarp baltiökosir slaviökos ™unifikacijos”. Likè paskutiniaisiais indoeuropieæiù™prokalbés” kalbétojais, baltai tesuspéjo tik pritaikyti veiksmaûodûiùkamienus naujai tranzityvumo—intranzityvumo prieöprieöai reiköti,todél baltiökoji sistema pasiûymi stebinanæiu paprastumu, kuris taæiaunegali búti traktuojamas kaip neva kadaise egzistavusios sudétingosindoeuropieæiù prokalbés sistemos netekimo rezultatas (plg. hetitùkalbos veiksmaûodûio paprastumà). Uûtat slaviökoji ™unifikacija”linko ì didesnì sukomplikavimà, kuris taæiau neturi klaidinti tyriné-tojù: nuosekliai nuimdami nuo slaviökos sistemos, V. Martynovoûodûiais tariant, jos iraniökàjì bei italiökàjì ingredientus, galù galeatskleisime pradinè sistemà, visiökai identiökà pradinei baltiökai (plg.Martynov 1983).

Nemaûa dalis pertvarkomùjù procesù priklauso jau atskiroms(lietuviù, latviù) kalboms ir turi búti nagrinéjama jù istorijoje (plg.garsùjì praes. -øa — praet. -º tipo siejimà su tranzityvumu). Æia tikverta trumpai sustoti ties atskirais klausimais kaip bendraties priesagosir prezenso kamieno vokalizmo nesutapimas (iö dalies jau baltosla-viökas, be to, tipas lie. -yti, -o betarpiökai susijès ir su öio darbotematika), treæiojo asmens oksitonezé, öaknies balsio pailgéjimo pre-terite kilmé.

Be minétù svarstytinù klausimù, labai svarbus yra ir spéjamaskilnojamo kiræio siejimas su tematiniu prezensu, o pastovaus kiræio— su atematiniu prezensu: pastovaus kiræio veiksmaûodûiai gali liudyti

248

antrinè tematizacijà, vadinasi, búti susijè su Viaæ. Ivanovo 1-àja m-serija (Nikolaev—Staros t in 1981). Ìdomu, kad pastoviajam kir-æiavimui priklauso baltù øa-kamieniai (papildyti intranzityvinémis n/sta poromis) veiksmaûodûiai, kurie ir pagal S.Karaliúnà turi búti senifientyvinés kilmés atematiniù veiksmaûodûiù pakaitalai (Kara l iúnas1987 , 216) — plg. lie. bra…ukia sprogstamojo priebalsio öaknies atveju.Deja, S. Nikolajevo ir S. Starostino postuluojami kilnojamojo kiræioveiksmaûodûiai semantiökai negali búti suvesti vien ì Ivanovo 2-àjà(inertyvinè) serijà (plg. animata lie. meta, neöa, veda, veûa, geria kt.,turintis net ir agentyvumo poûymì), o tai yra susijè su sudétingatematiniù kamienù geneze. Pastoviajam kiræiavimui baltù kalbose,be eilés neaiökiù atvejù, priklauso sprogstamojo priebalsio cirkum-fleksinés öaknies -a, cirkumfleksinés dvibalsinés ir bet kurios akútinésöaknies -øa bei visi n/sta-kamieniai prezensai — jie neatitraukia kiræioì prieödélì ir turi baltiökàjì `-preterità (dél cirkumfleksinés öakniesøa-kamieniù veiksmaûodûiù º-preterito kilmés iö ø`-preterito beijotacijos dalyviù formose nebuvimo ûr. kas pasakyta anksæiau).Daugumas öiù veiksmaûodûiù prieö öaknies sprogstamàjì priebalsìturì rezonantà (tiek r, l, m, n, tiek i, u, traktuojant r. balt. ie kaip ei).Be to, pastoviajam kiræiavimui priklauso apskritai visi veiksmaûodûiai,kuriù -ina vediniai kiræiuoja öià priesagà (Niko laev—Staros t in1981 , 303—319 ).

Ìdomu, kad dauguma öiù veiksmaûodûiù turi n/sta poras.Fientyvinei sandarai irstant bei animiökumui iö pradûiù susisiejantsu hierarchiökai aukötesniu agentyvumo poûymiu (ûr. semantinésklasifikacijos paradigminè analizè), tai paæiai fientyvinei öakniai buvoprikuriami nauji ™inertyvai”, t.y. gramatiniai inagentyvai, apiformina-mi nazaliniu infiksu arba (grynai baltiöka raida) -sta priesaga (abiejùdistribucija yra ûinomas dalykas). Tai reiökia, kad inagentiniù →intranzityviniù prezensù formos buvo mechaniökai prikuriamos priebuvusios fientyvinés leksemos inagentinés ™perfektinés” formos, kuridél to tapo perinterpretuojama kaip inagentiné → intranzityviné.Tuomet tranzityvinis prezensas turéjo gauti kità preteritalinè formà.Pastaroji buvo skolinama iö tù veiksmaûodûiù, kuriems dél jù seman-tikos inagentinés poros nebuvo kuriamos, jau atsiûvelgiant ne ì tai,kad öaknis sonantiné, bet ì sonantinés öaknies vokalizmà, t.y. buvoskolinamas º-preteritas pagal vedº tipà:

249

3 p. “praes.” agent.→ trans. le …nkøa : 3 p. “perf.”→ praet.inagent.→ itr. li …nk`

↓ praes. itr. li …nksta ↓

↓3 p. praet. tr. le …nkº

Veiksmaûodûiai, kuriems dél jù semantikos inagentinés porosnebuvo kuriamos, turéjo preterito galúnè priklausomai nuo to, arjù öaknis sonantiné, ar ne, pvz. praes. *veda — praet. *vedº, praes.*bra…ukøa / (su vokalizmu pagal preterità) *bruka — praet. *bruk`. Déløa-kamieniù veiksmaûodûiù inovaciniù n/sta porù atsiradimo, ir gretapraes. *bra…ukøa atsirado praet. *bra…ukº (pagal *le …nkº). Öiai veiksmaûodûiùgrupei ir priklauso H.Køllno ™terminatyvai” (Kø l ln 1969), tiksliau— ™sekventyvai” æia vartojamais terminais.

Kaip rodo pora lie. tr. degia (la. dedz) — degé, itr. dega — dego,sufikso -øa invazija galéjo prasidéti labiliniù veiksmaûodûiù grupéje[tuomet atvejis lie. lab. kelia—kêlé greta itr. k …yla—kilo rodytù pirminésformos lab.*kel(a) (plg. dela—dilo) praradimà]:

→ tr. kretøa > lie. kreæialab. kreta \

/

→ itr. kre …nta / kri …nta

Tos paæios ™atemporalinés” epochos, tarpinés tarp fientyvinés(leksinés/gramatinés) ir akuzatyvinés (gramatinés), bus ir intran-zityviniù agentyvù formavimasis:

3 p. “praes.” agent.→ trans./itr. skreja / skreda :

3 p. “perf.”→ praet. itr. skrºj`/skrij`→ skrid`

↓ praes. itr. skrenda ↓

↓3 p. praes. itr. skreja / skreda / skrenda : 3 p. praet. itr. skrid`

250

Æia -da yra prezenso formantas (plg. lie. v-r-da), rekonstrukcijà*skrij` greta *skrºja remia triadé lie. leja — lêjo — lijo. Kadangi d veiks-maûodyje lie. bre(n)da yra öakninis, paaiökinti formà brido galima tikpanaöaus skambesio veiksmaûodûio skre(n)da — skrido poveikiu.

Prúsù kalba atrodo iölaikiusi sprogstamojo priebalsio ir e-vo-kalizmo öaknies tranzityvùjì prezensà, kurio preteritas dar pasiûymiöaknies vokalizmo ablautu (i-laipsnis), kaip galima suprasti iö senristsIII 59

9 greta perrºist III 89

2 [öià infinityvo formà Maûiulis laiko klaidin-

gai padaryta pagal vo. inf. verbinden — praes. verbindet vietoj pr. inf.*perristwei — plg. dalyvì senrists III 599 — plg. Maûiul i s V . Prúsùkalbos etimologijos ûodynas, t. 3, 270] (plg. K a u k i e n é 1 9 9 3 ).Sprendûiant iö lietuviù kalbos (s§riöa), öis veiksmaûodis kilnojamojokiræiavimo, vadinas, nesusijès su atematine grupe ir todél neturipoûymiù, kurie rodytù ì jo kilmè iö Ivanovo 1-osios serijos, tuo tarpuöaknies iöplétéjas *-k' (plg. sva. int-rïhan, ags. wr`h, sva. -rigun ‘-vynioti’greta sva. rïdan, ags. wrï ¯dan, lie. ri…esti/risti) greiæiau rodo ì 2-àjà serijà.nes iöplétéjas *-k' turétù búti identiökas 2-ajai serijai búdingo sufikso*-sk' elementui *-k' (plg. Ivanov 1981 , 209).

Ìdomus dalykas — öaknies vokalizmo preteritalinio pailginimokilmé. Panaöus pailginimas stebimas ir kitose indoeuropieæiù kalbose,plg. kad ir la. jem—jºma bei lo. emo—ºmï. Lygiai kaip ir kitais atvejais,bútù beprasmiöka bandyti ieöktoti æia kurios nors bendraindoeuro-pietiökos kategorijos, pvz., ™öakninio aoristo” liekanù. Tikresnis kelias— kreiptis ì artimesnè baltogermaniökàjà pakopà (ûr. anksæiau) iratkreipti démesì ì stiprùjì preterità, kuris, kaip ir dera indoeuropieæiù™perfektui”, pasiûyméjo nuliniu öaknies vokalizmu daugiskaitos for-mose. Bet æia iösiskiria IV ir V klasés, kuriose vietoj nulinio laipsnioyra pailgintas. Svarbu, kad tie veiksmaûodûiai neturi öaknyse sonan-tinio vokalizmo ai/ei/i, au/eu/u, o V klasé neturi né öaknies paskuti-niojo sonantinio priebalsio R. Aiöku, kad öakninio balsio e nulinisablauto laipsnis bútù balsio nebuvimas, o dél to bútù atsiradè sunkiaiiötariamù priebalsiù junginiù, pvz., 1 p. pl. praet. ®gbum vietoj gºbum.Todél norétùsi ìtarti æia kompensacinì pailgéjimà. Nors baltù kalbosepasitaiko preteritù ir su pailgintuoju sonantiniu öaknies vokalizmu(lie. gƒyné, mƒyné, pƒylé, p ƒyné, sk ƒyné, tƒyné, trƒyné; býré, dýmé, dýré, g ƒyré, kýlé,kýré, sk ƒyré, sp ƒyré, stýmé, t ƒyré), galima ìsivaizduoti pailginimà prasidéjuspirmiausia tose öaknyse, kuriose nulinis öaknies vokalizmo laipsnis™perfektinése” → preteritalinése formose buvo arba fonetiökai neìma-

251

nomas (lëké, v…ogé vietoj ®lké, ®vgé ), arba buvo susijès su kitokiareiköme (plg. gƒyné greta g‡çné). Aiöku, kad kompensacinio pailgéjimoatveju néra svarbu, ar ir kaip senas atitinkamo balsio ilgumas (plg.cirkumfleksinì lëké ir akútinì slêgé). Pagaliau kompensacinì pailgéjimàrodo net ir variantai tipo lie. gêlé /g ƒylé /g‡çlo — æia g ƒylé galéjo atsirastiiö *g‡çlº po to, kai susiformavo inovacija g…yla —g‡çlo (tai turéjo ìvykti tada,kada atsirado ir k …yla — k‡çlo, ûr. kas pasakyta anksæiau).

Preterito pailgintojo vokalizmo laipsnio apibendrinimas ì pre-zensà (plg. lie. dƒobia greta senesnio dabia) kaûin ar bendrabaltiökas,nes panaöús procesai galéjo vykti jau bent vakarù ir rytù baltamsgerokai nutolus vieniems nuo kitù. Jei toks atvejis, kaip pr. praes.senrïnka III 45

16 ‘surenka’ su preterito vokalizmu aiökintinas bendraties

vokalizmo apibendrinimu dél preterito ir prezenso formù miöimo(ûr. anksæiau), tai bet kurie prúsù kalbos duomenys bútù nepatikimi.

Ar baltai turéjo oksitonines 3 pers. formas? Æia negalimanepaminéti tokiù atvejù, kaip pr. praet. weddºdin III 101

17, ismigº III

10113, praes. perwedd` III 55

20. Pastaroji forma arba klaidinga (veiks-

maûodûio westwei 3 pers. prezensas gali baigtis tik trumpuoju balsiu,kuris prúsù kalboje pakeistas apibendrintu -a < *-`, *-a, ûr. anksæiau),arba atspindi `ja-kamienì iteratyvà (plg. lie. su-vedûioja). Prieö ûodìperwedd` einantis praes. popaik` turi klaidingai paraöytà ` vietoj a,nes ne tik kad po k lauktume ú, bet ir atitinkamo veiksmaûodûiodgs. l asmuo uûraöytas paikemmai III 29

4 (vargu ar su po- bútù buvès

pavartotas iteratyvas, o be po- — neiteratyvas).Atveju weddºdin sunku ìtarti ºja-kamienì iteratyvà vien dél

veiksmaûodûio reikömés öiame kontekste (‘ir nuvedé jà prie jo, vndbracht sie zu jm’ Pradû. 2 : 22). Gal tam tikra kiræio retrakcija (weddºsu ûodio kiræiuotoje galúnéje ì ï neiövirtusiu º kaip semmº III 105

17

atveju) — enklitiko -din poveikio rezultatas (antrinis kirtis?)?Daug lengviau ìûiúréti ºja-kamienà ûodyje ismigº. Æia galétume

rekonstruoti tokias prúsù kalbos veiksmaûodûio ‘uûmigti’ formas:inf. *izmigtwei, praes. *izminga (plg. lietuviökà tipà ir pr. polïnka III97

12) , praet. *izmiga greta atematinio ‘miegoti’ inf. *migïtwei < *migºtwei,

praes. meigt (plg. Grúnavo greiæiausiai pagal öià formà pagamintàinf. meicte GrA 59), praet. *migº < *migºj`. Dél öiù dviejù tipùmaiöymo ir galéjo atsirasti ismigº III 101

13. Lyginti ismigº su lie. tarm.

uûmiegƒojo ‘uûmigo’ nevertétù dél öaknies vokalizmo skirtingumo.Vis délto du analogiöki paraöymai praet. weddº bei ismigº

252

leidûia ir kitokì spéjimà: prúsù kalba galbút buvo iösaugojusi 3-æiojoasmens oksitonezè, t.y. æia baltams jau rekonstruotà praet. *(mil) #ºtipo formà.

___________

Susumavus viskà, galima pateikti tokius samprotavimus apiebaltù veiksmaûodûio raidà.

1) Tematiniù paradigmù susidarymo atemporaliné epocha.Apibendrinus senàjà a-vokalizuotà 3-æiojo asmens finalè kaip

jungiamàjì balsì, tokiu búdu susidarè tematizuoti dubletai ilgainiuigali búti grupuojami ì tematines paradigmas:1.sg.inert. *lái-p-ò, *lip-#ò, *kil-#ò 1.pl.inert. *li-p-a-mº, *kil-a-mº2.sg.inert. *lái-p-ei, *lip-# i, *kil-# i 2.pl.inert. *li-p-e-tº, *kil-a-tº

3.inert. *lái-p-a/*li-p-`

1.sg.fient. *l-i-p-mi, *l-i-p-ò, *kel-ò 1.pl.fient. *li-p-mº, *l-i-p-a-mº, *kel-a-mº2.sg.fient. *l-i-p-si, *l-i-p-ei, *kel-ei 2.pl.fient. *li-p-tº, *l-i-p-a-tº, *kel-a-tº

3.fient. *l-i-p-t, *l-i-p-a, *kel-t, *kel-a

2) Laiko/nuosakù paradigmù susidarymo epocha.Yrant fientyvinei kalbos sandarai bei iösivystant akuzatyvinei

konstrukcijai, susidaro gramatiné tranzityvumo—intranzityvumo kate-gorija.

Perfektines/inertyvines nulinio vokalizmo apofoniniù veiks-maûodûiù formas imant sieti su preteritu, o neperfektines pilnojovokalizmo formas — su prezensu, kadais binominio santykio lemtostos paæios paradigmos öaknies pilnojo ir nulinio vokalizmo laipsnioformos pasiskirsto taip, kad perfektinés rezonantà turinæios öakniesnulinio vokalizmo formos tampa preteritinémis be pakeitimù, o per-fektinés sprogstamojo priebalsio öaknies formos, kuriose öakniesbalsio redukcija bútù sukúrusi sunkiai iötariamas samplaikas, tampapreteritinémis su kompensaciniu pailgéjimu (*lºkº); tipas 3.praes.reµ ƒsa : praet. ri ƒs` (plg. pr. praes. *reisa : praet. *ris`) iöplinta tranzityvi-nése apofoniniù veiksmaûodiù formose, o intranzityvinéms formomsdaûnai prikuriami nauji prezensai pagal nazalinius veiksmaûodûius,t.y. ìvedant nazalinì infiksà ì nulinio vokalizmo formas:3.itr.praes. leµpa/li- %n-pa, kela / ki-%n-la : praet. lip`, kil`.

Öaknys su m, n vietoj infikso gauna priesagà -sta:3.itr.praes. gema / gim-sta : praet. gim` (tai, savo ruûtu, sukelia ir -n-/ -sta miöimà, dél kurio plg., pvz. lie. g…èsta , bei tolesnì -n- plitimà),

253

o labiliniams veiksmaûodûiams pritaikyti ™medialiniai” øa-kamienai(3.tr./itr.praes. lekøa ® leµpøa, keløa : praet. lipº + lºkº = kºlº, lºkº),kalbos sandarai ™akuzatyvéjant” bei öiai veiksmaûodûiù grupei nyks-tant, vis labiau siejami su tranzityvumu: 3.tr.praes. keµtøa: praet. keµtº,3.itr.praes. ki-%n-ta: praet. kit`. n/sta-prezensà pasidaro ir pilnojo öakniesvokalizmo buv. ™perfektinés” formos: praet. * gelt` — praes. * gelsta.

Virsdami preteritais, senieji ™perfektai” su nuliniu öakniesvokalizmo laipsniu (* kil`, * ƒzin`) darési prezensus (* kinl`, *pa- ƒzinstagreta * ƒzin`), bet virsdami perfektinés reikömés prezensais — preteritussu antriniu ™perfektiniu -`”, apibendrintu kaip preterito poûymis (* ƒzi-n`-ø-`, * minº-ø-`). Buvè fientyviniai kai kuriù jù atitikmenys (*kel-)netapo automatiökai jù prezensais, bet iösivysté savo preteritus (*kºlº).Apibendrinus ™perfektinì” -` kaip preterito poûymì bei iö perfektamsprikuriamo inovacinio *( ƒzin`)ø` preterito apibendrinus ™preterita-lizatoriù” *-ø` (ûr. anksæiau), atsiranda ir atitinkami prezensai, t.y.susidaro priesaginiù -`øa, -ºø` kamienù veiksmaûodûiù grupés.

Konvergencijos su iranénù dialektais metu iösirutuliojantysslavù dialektai tù paæiù baltoslaviökùjù ™perfektù” pagrindu (* ƒzn`)susikúré ne vien inovacinius prezensus (*zn`-ø-e-t), bet ir inovaciniusaoristà ir imperfektà (aor. *zn`, imperf. *zn`-`-xe-).

Prezensu—preteritu pavirtusi senoji opozicija infektas—perfektaspasinaudojo pilnojo—nulinio öaknies vokalizmo modeliu germanùdialektuose, o baltù dialektuose tokià raidà sutrukdé tranzityvumo—intranzityvumo reiökimas atitinkama balsiù kaita, dél kuriois pilnojoöaknies vokalizmo laipsnio prezenso — nulinio vokalizmo preteritoschema galéjo ìsitvirtinti tik tuose veiksmaûodûiuose, kurie nesiskaidéporomis pagal tranzityvumà—intranzityvumà (*ke…rta—*ki…rt`, *ve¿ka—*vi¿k`). Apofoniniai veiksmaûodûiai, kurie nesiskirsté poromis pagaltranzityvumà—intranzityvumà, neiövysté -øa prezenso.

Veiksmaûodûio nagrinéjimà baigiu tuo, nuo ko pradéjau: iökur gi atsirado toks keistas infinityvo ir prezenso formù derinys,kaip tipas lie.-la. darƒyti, daro? Iötisas visù ìmanomù lietuviù ir latviùdubletù perkratymas bei semantiné analizé maûai tegelbéjo.

Diachroniniai ekskursai taæiau padeda atskleisti bent kitopanaöaus ™nevykusio” derinio kilmè: lie. minêti, mini, sl. ìíºòü, ìíèòú— baltù ir slavù infinityvù *(min)ºti, *(ìí)ºòü kamienai — tai kadaisesavarankiöki iö ™perfektinés” (preterito-prezentinés) formos pagaminti

254

preteritai, prie kuriù prikurtieji prezensai buvo padaryti iö alterna-tyvinés ™perfektinés” (preterito-prezentinés) formos *(mo n)ei sutapimui™perf.”→praes. *(mo n) #º ir ™perf.”→praet. *(mo n) #º iövengti (plg. lie.praes. ûino vs. praet. pa-ûino). Taæiau galima ìsivaizduoti, kad ™per-fektinés”-prezentinís formos *(mo n)ei (*mïli) ir *(mo n) #º (*mïl#º ) buvovartojamos lygiagreæiai. Véliau baltuose, pagal bútàjì laikà bei veikiantdenominaliniù *-`ja, *-ºja vediniù modeliui susikúrus dubletinémsprezenso formoms `/`ja, i/ºja, tipas *mïl#º (panaöiai kaip ir *ƒzin # )pasidaré izoliuotas ir émé nykti, tuo tarpu slavuose analogiökas tipasbuvo panaudotas aoristo formai.

Dél tipo lie.-la. darƒyti, daro net negalima teigti, ar toks egzistavoprúsù kalboje, ar jo ten tikrai nebuvo. Mat néra neìtartinas veiks-maûodis "gyventi": pr. inf. giwït III 43

21, 2 p. sg. (= 3, 1 pers., plg.

kas pasakyta anksæiau) praes. gïwu < *g #ïw` III 8514

, greta kurio yrair 3 pers. giwa III 43

24 su -a < *-`, galbút neiövirtusiu ì u po w dél

sisteminiù prieûasæiù, 2 pers. sg. giwassi III 2918

= gïwasi III 953,

analogiöko paraöymo 1 pers. pl. giwammai III 331 vis su tuo paæiu

ìtartinu a vietoj lauktino u. Antra vertus, inf. giwït puikiausiai galiatspindéti ir pr. *gïwºtwei, kurio atitikmuo kaip tik bútù praes. vns.giwe III 83

11, t.y. [giwº] < *gïwºja. Bet tam prieötarauja dgs. giwemmai

III 512 savo aiökiu kiræiu pirmajame, o ne antrajame skiemenyje. Kaip

bebútù, bet patikimus duomenis apie tipà darƒyti, daro duoda tik rytùbaltù kalbos (öio tipo atitikmenys prúsù kalboje yra tik -`ja kamieno,plg. lie. maiöƒyti, maiöƒytas ir pr. maisotan E 466, lie. laikyti ir pr. laikútIII 39

14/15 < laik`twei kt.).Dél tipo lie. darƒyti, daro, daré dar svarbu pasakyti ötai kà.

Kadangi veikiamosios rúöies preterito dalyvis turi jotuotà kamiengaliopriebalsì (dariusi), latviökas -ïja preteritas neatrodo visiöka inovacija(plg. S tang 1966 , 382). Bent jau æia lie. praet. -é kilmé iö *-ø` (tegulatviökas ilgas ï ir bus apibendrintas iö infinityvo) nekelia abejoniù.Be to, kadangi preteritai su lie. -é atitraukia kirtì ì prieödélì, o darƒyti,daro tipo preteritas niekad neatitraukia, labiau tikétina latviöko tipopreterito rekonstrukcija *-(i)j`. Vadinas, jei tipas darƒyti, daro egzistavoprúsù kalboje, tai joje ir atitinkamas dalyvis bútù buvès uûraöytas,ko gero, *-iuns. O æia ir ateina ì galvà keistokas etwiriuns, kurislietuviökai lyg ir bútù atvêrès, taæiau atitiktù slavù bendratì ru.îòâîðèòü, îòâîð¿åò = lie. -yti, -ioja (tokio tipo lietuviù kalboje néra,uûtat yra dubletù -oti, (-o/)-oja / -yti, -o). Ar æia tik nebus lietuviökotipo rƒodyti, rƒodûia prúsiökas atitikmuo *atveryti, atveria, atvéré: *etwirïtwei,

255

*etwere (plg. III 8310), *etwïri < *etwïr (i)j`, part. *etwiriuns III 117

27? Kaip

bebútù, bet kuris tipo darƒyti, daro kilmés aiökinimas, kuris neatsiûvelgtùì dubletà -yti, -o/ lie. -ia, la. (™lie.”) -io, pasmerktas nesékmei. Tà patìreikia pasakyti ir apie dubletà -yti, -o/ lie. -ija, la. -ïja. Yra daug atveju,kai formù kaita aprépia visus variantus: -yti, -o/-ia/-ija. Be jù, esamair keisto izoliuoto varianto su -`/-º kaita (-éti, -o): privalêti, privãlo,privalêjo.

Ìtikinamesniù tipo darƒyti, daro kilmés aiökinimù kol kasstokojama. Iki öiol labiausiai pamatuota nuomoné tebéra K arlioBrugmanno (BrGr II 2-3, p. 267):

™Galima spéti, kad prabaltoslavù laikotarpiu búta -i-øe-ti deno-minatyvù, funkcionavusiù ir iteratyviökai arba kauzatyviökai panaöiai kaip-- øo ir tam tikri -` prezensai. Plg. lo. sòpio (-ïre), matyt, padarytà iö daik-tavardûio *s•òpï-, greta moneo, -ºs ir domo, -`s. Öios -i-øe-ti formos bendraiduoda baltù-slavù infinityvo kamienà su -ï-. Tuomet baltù prezense nugaléjo-` kamienas, o ì slavù prezensà prasibrové infinityvo kamieno -ï- ir todélatsirado ne tik âðàøò© âðàòèøè t.t. greta âðàòèòè, bet ir ãîøò© ãîñòèøè t.t.greta ãîñòèòè , fleksija tipo ìüí« ìüíèøè t.t. Galimas daiktas, kad baltiökojiveiksmaûodûio -` ir -ï kamienù distribucija egzistavo ir praslavuose. Tuometiö pradûiù turéjo atsirasti tokie prezensai, kaip ãîøò© ãîñòèøè , o véliaubuvo sukurtos ir tokios formos, kaip âðàøò© âðàòèøè .

Prie e-eilés öaknù: ganau ãî í« g•hen-[Deverbatyvai su -`- praöau ïðîø© prek-praöau, övaitau !] övaitau ñâºøò© kƒ •eit

maiöau ìºø© meikdarau // deru ”

Deja, öitoks aiökinimas nieko nepasako apie minétù dubletùatsiradimà bei tarpusavio santykì.

Stangas kalba apie iteratyviniù ` ir i prezensù konkurencijà(S t a n g 1 9 6 6 , 3 2 5 — 3 3 0 ).

Manau, grynai formaliai reikia iöeiti iö to, kad latviökastipas (™lie.”) -yti, -io integruoja visus su juo susijusiù formù ryöius.Todél patogu jì ir laikyti pirminiu.

Kaip öalia*leipa, turéjo búti ™perfektas”-intensyvas/iteratyvas *laip`,

taip öalia*leipøa turéjo búti ™perfektas”-intensyvas/iteratyvas *laipø`.

256

Æia jau yra pirmasis ™latviökas” dubletas (dél sisteminiùpieûasæiù lietuviù kalboje jis sutapo su -o/-ia dubletu).

Susikurdami preterito formas, sinonimai praes. *laip`, lygiaikaip ir *laipø`, savaime aiöku, naudojasi preteritalizatoriumi *ø`(plg. anksæiau dél *ƒzin`j`), taæiau tuomet ir sinonimas *laipø`suvokiamas turintis tà patì preteritalizatoriù *ø`, t.y. kaip preteritinéforma prezensui *laip`. Tokiu búdu susidaro praes. *laip` — praet.*laipø` / *laip`ø`, praes. *laipø` — praet. *laipø`ø`. Néra abejoniù, kadöalia praet. *laip`ø`, *laipø`ø` automatiökai atsirado ir nauji prezensai*laip`øa, *laipø`ja.

Rytù baltù kalbù medûiaga neleidûia nuneigti galimybés,kad kauzatyvo sufiksas ide. tradic. *-- øo/[sl.]-ï baltù kalboseatstovaujamas (pagal Stangà, tai ne atstovavimas, o ™Nachwirkung”,S t a n g 1 9 6 6 , 3 2 9) sufikso balt. *-øa. Apie tai kalba ne tik poroslie. mƒoko / mƒokia, r ƒodo / r ƒodûia t.t., bet ir atvejai, kai su ™kauzatyviniu”infinityvu -yti derinasi tik formos su -ia, bet ne su -o: tar ƒyti—taria,caus. grimzdyti—grimzdûia SD, l ƒygyti—lygia Lp, skub ƒyti—skubia Slm, Ob,taip pat öio atvejo kombinacija su -ija tipu [dviejù skirtingù infinityvùbuvimas (o taip yra anaiptol ne visur!) öiuo atveju neturi reikömés,nes infinityvo forma gali búti véliau (o gal ir LKÛ bendradarbiù)prikurta, plg. ta…rti greta tarƒyti]: geûtis / geûytis "gvieûtis" — geûiasi /geûijasi, ke …röti / ke…röyti — keröia J / keröija Vdûg, caus. liþdyti — liþdûia /liþdija N. Jau iö öiù pavyzdûiù matyti, kad -ija priesagosveiksmaûodûiai toli graûu ne visi esà ™denominaliniai” , plg. darskiedyti—skiedija "skeldéti", caus. snúdyti—snúdija "snúdinti", glébstytis—glébstijasi BB, caus. kr§styti—kr§stijasi, caus. l ƒojyti—l ƒojija Mûö t.t.Neabejotinai seni bus tie -ija veiksmaûodûiai, kurie turi -o poras.Jie néra denominaliniai: caus. ríedyti — ríedija / ríedo Krp,skáldyti —skáldija / skáldo, m§¿dyti — m§¿dija / m§¿do Lnkv. Dar daugiau tokiùnedenominaliniù veiksmaûodûiù latviù kalboje (tipas ™lie.” -yti, -yja /-o): iter. j`dït, j`dï/j`da, caus. rïdït, rïdï / rïda, (tipas ™lie.” -yti, -io/-o): luocït, luoca/luoka t.t.

Vadinasi, lygiagreæiai iteratyvù / intensyvù (öaknies ablautuibei) sufikso -` virtimui kauzatyvumo poûymiu egzistavo irarchajiökesnés kilmés -(i)øa sufikso kauzatyvai *laip(i)øa. Variantas*laip iøa galéjo darytis preterito formà pagal tipus praes. *laip`øa—praet.*laip`ø`, praes. *laipø`ja—praet. *laipø`j`, t.y praes. *laipŠ ïøa—praet.*laipŠ ïø`. Suvokiant formà *laipøa kaip formos *laipŠ ïøa variantà,

257

pirmosios preteritalinis atitikmuo tegaléjo búti tik *laipø`. Galùgale visi variantai tapo sinoniminiais su neûymiais apribojimaispriklausomai nuo dialekto:praes. *laip`, *laipø` , *laip`øa, *laipø`ja, *laipŠ ïøa, *laipøa —praet. *laipø` , *laip`ø`, *laipø`j`, *laipŠ ïø`.

`ja- (o dél *laip` / *laip`øa tipù dubletiökumo — ir praes. `-)kamieniai veiksmaûodûiai pasidaré -`t priesagos infinityvà, oveiksmaûodûiai su preteritu *laipø` ir *laipŠ ïø` — -ït priesagos infinityvà(æia neapsieta be *laip` / *laipŠ ïø` dubleto ìtakos bei priesaginio ele-mento -(i)ø kauzatyvinés reikömés).

Véliau (dél porinés formos praes. *laipø` buvimo) latviaiapibendrino ne tos paæios formos *laipø` > *laipº, bet *laipïø` preteritotipà, o lietuviai dél praes. *laip` / *laipøa dubletù (plg. reliktinìtipà rodo/ rodûia) pasinaudojo *laipø` > *laipº preteritu. Öiam preteritomodeliui ìsigaléjus lietuviù kalbos ` -kamieno veiksmaûodûiuose,skirtingai nuo latviù kalbos, jo buvimas öiù veiksmaûodûiù prezense(plg. la. praes. maiga / maidza = lie. praes. maigo / praet. maigé) taponeìmanomas.

Lie. privalêti, privalo, privalêjo liudija, kad vietoj praet. *laipø`> *laipº galéjo búti apibendrinamas º-preteritas, be to, ir oksitoninis.

Inceptum A.D. 1976. Finitum A.D. 1996. SOLI DEO GLORIA.

AMEN

258

DEVELOPMENT OF THE GRAMMATICAL SYSTEM OF THEBALTIC LANGUAGES: LITHUANIAN, LATVIAN, PRUSSIAN

This book represents a linguistical outlook formed during morethan 20 years of researh. Although being independent and often unac-cepted by many colleagues in Lithuania, the author goes closest to histeacher Vytautas Maûiulis, who in his turn develops principles firstintroduced in Baltic linguistics by Jonas Kazlauskas. Nevertheless manyworks of the author essentially differ from works of his Lithuaniancolleagues in two points: a) all ideas are included in the field of thecontensive typology of languages and on this basis the whole pictureof the development of the Baltic languages is depicted; b) many ideasare verified by external comparison with non-Indoeuropean languages.This comparison is not connected with any postulates of the so-called‘Nostratic hypothesis’, is neither based on them, nor tries to developthem. Therefore the fact that the author has taken his greatest interestin ‘Nostratics’ in his earliest works should not mislead a shallow readerto suspect some ‘Nostratics’ here.

In the PREFACE to the book a short notice of its typologicalstatements is given and a role of Vytautas Maûiulis in creating theoryof Baltic and Indoeuropean declension is emphasized. After that theauthor elucidates terms which are constanly used by him but are notused by his Lithuanian colleagues.

Further GOALS AND METHODS of the book are discussed:1) to present historical development of the Baltic grammatical systemas a result of changing language structure from its Indoeuropean stageof the ‘Active’ typology to the stage of the ‘Accusative’ typology;2) to do this on the basis of the inner reconstruction and typologicalverification.

Among the MAIN CONCEPTS of the book especial attentionis to be paid to the concept of the grammatical category of version, tocrucial distinction between the lexical-syntactical category of class andthe morphosyntactical category of gender, to the author’s treatment of theconcepts of language and dialect.

PART I sets forth the author’s view of Baltic as of the lastmanifestation of Common Indoeuropean on the basis of the newestconcept of the parent language as of in space and time wandering zoneof minimum innovations. In this part are discussed: a) the author’s

259

concept of the Indoeuropean vowel-gradation, viewed morphonologi-cally (this is essential to understand origin of the Baltic declension),b) inherited integrant features of Baltic and Germanic languages payingattention to the class of preterital-present verbs (this is essential tounderstand origin of the Baltic conjugation).

PART II deals with the history of the Baltic noun. Here thedevelopment of the nominal and pronominal declension in Lithuanian,Latvian and Old Prussian is discussed on the basis of distinctionbetween four Baltic paradigmatic cases and several adverbial non-paradigmatic cases (the theory of V. Maûiulis). The idea of later deve-lopment of pronominal paradigms is set forth by the author once againafter the pause of 20 years. For the first time the author summarizeshere his principles of Prussian reconstructions.

PART III deals with the history of the Baltic verb. It begins withthe SEMANTICAL CLASSIFICATION of the verbal STEMS, first — ofthe `-stems, and is carried out for Lithuanian, Latvian and Old Prussian.On the basis of the analysis of the paradigmatical and syntagmaticalrelations (11 distinctive features chosen) and semantical neutralizationin formal classes of Baltic stems, semantical classes of the Baltic verbalstems are identified. The said analysis is later used to specify historyof some verbal stems in separate Baltic languages. Historical analysisbegins with identifying PRETERITAL-PRESENT verbs in Baltic. Furtherthe PRE-INFINITIVE period as well as expression of the 3rd PERSONare touched upon. The book ends setting forth a concept of FORMA-TION OF VERBAL PARADIGMS finishing the intemediate stage ofverbal ATEMPORALITY.

The book is supplemented with annexes of which the STRUC-TURAL INDEX OF BALTIC VERBS is mostly significant while presen-ting results of formal and semantical classification of verbal stems inLithuanian, Latvian and Old Prussian (every verb is given with istnumbers in corresponding formal and semantical classes).

260

BALTÙ VEIKSMAÛODÛIÙ STRUKTÚRINIS INDEKSAS

Pirmasis skaiæius rodo formaliàjà klasè, skaiæiai po dvitaökio— semantines.

Lietuviù kalba

1. ab …ydyti 49:402. adãtyti 49:383. ad ƒyti 72:384. aid ƒytis 72:295. áidytis 3:216. áigyti 3:38,41,437. aiköt ƒyti 72:408. áikötyti 72:579. áikötytis 49:21

10. áipyti 49:6211. aµrytis 49:1612. aistryti 49:3713. áiûƒyti 72:3914. ãkyti 49:4315. akƒyti 49:7616. akmenytis 49:3317. $kti 74:70,7618. akvãtyti 49:5719. alãsyti 49:6420. alãtyti 49:6421. a¿æyti 49:4322. aldãbyti 49:4123. áldyti 3:37,6424. áldryti 49:4225. ald§kytis 49:1126. ãlyti 49:3727. álkti 74:7228. a¿pti 74:7029. amãnyti 49:4330. a …mbyti 49:4331. a …mbryti 49:61,4332. ámstyti 70:3933. 1. ángyti 72:41

34. 2. ángytis 72:7135. anglƒyti 49:7636. a …nglyti 49:3737. ángstyti 70:3938. angötyti 72:4039. ánkötyti 72:3940. a…ntryti 49:4041. apãryti 49:4042. arãzytis 49:2143. arbãtytis 49:2144. ard ƒyti 69:3745. ark ƒyti 55:4046. a…rlyti 49:4347. a…rmytis 49:2148. arö ƒyti(s) 72:39,(21)49. arök ƒytis 55:2150. árti 115:4351. arû ƒyti 72:3952. 1. ãtrytis 49:2153. 2. ãtrytis 49:3354. audƒytis 69:155. áudrytis 49:3356. áugdyti 69:3757. áugti 80:70,7658. auksyti 49:4059. a …uryti 49:7660. ausd ƒyti 69:4061. a …usyti 49:4162. áusti 130:4063. aust ƒyti 70:3964. áustyti 70:3965. auöd ƒyti 69:7466. áuöyti 8:37

261

67. áuöyti 49:7668. áuöti 74:7669. a…uöti 74:7670. a…uti 103':4071. avêti 151:44''72. babãnyti 49:4073. bãbyti 49:37,4074. badƒyti 55:3875. bagaslƒovyti 49:4076. baidƒyti 69:3777. ba%igti 92:4078. baikstƒyti 72:3779. báilyti 49:3780. báimytis 49:1481. baisytis 72:1482. baiûƒyti 72:4083. bakãryti 49:3784. bakãtyti 49:4385. b$kyti 49:1186. b$knyti 49:4187. bakstƒyti 2:4188. baköyti 49:4189. bakötãlyti 49:3990. bãkötyti 49:3991. balabãjyti49:5392. balab$ktyti 49:4393. balabãsyti 48:6494. baladõöytis 49:2195. balaiûyti 49:4396. balambyti 49:6497. balamu%ityti 49:3798. balamþtyti 49:3799. balãûyti 49:64100. balãûyti 49:64101. balbãæyti 49:64102. balbãsyti 48:64103. balbãtyti 49:64104. baldãjyti 49:64105. 1.báldyti 55:42106. 2.báldyti 69:40107. baltãjyti 49:40

108. baltazyti 49:64109. bálti 91':76110. báltyti 72:40111. balzãtyti 49:64112. balzgãtyti 49:37113. ba¿zgyti 49:64114. bambãlyti 49:43115. bambãsyti 48:64116. bambãzyti 49:43117. bambêti 109:64118. bambieryti 49:41119. ba …mbyti 49:41,43120. ba …mblyti 49:76121. bandƒyti 72:43122. bandþryti 49:64123. bangstƒyti 70:39124. ban•tyti 49:37125. bani§tyti 49:37126. bankr§tyti 49:70127. barabãnyti 49:61128. ba…rgyti 49:43129. barköêti 157:75m130. barstƒyti 70:39131. barökêti 83':75m132. bárti 88:43133. barzdƒyti 49:70134. bãsyti 49:41135. baskƒytis 72:21136. bãslyti 49:62137. batƒyti 70:39138. bastƒytis 70:21139. ba…ubti 92:64140. báudyti 72:37141. ba…udytis 72:11142. báugötƒyti 72:37143. baukƒyti 72:39144. ba…ulyti 49:43145. ba…usti 92:43146. baustƒytis 70:11147. bazþnyti 49:43148. bãûyti 49:41

262

149. b‡ebyti 49:41150. b‡eæyti 49:43151. bëdyti 49:64152. begêdyti 49:43153. -begêti 147:64154. bêgti 79':64155. beµzyti 49:40156. bejuõdyti 49:37157. b-lsti 91:35,64158. bembyti 49:54159. ben•tyti 49:43160. berdyti 69:39161. be…rgûti 91:72,76162. b-rti 95:38163. b‡esti 111:40164. b•byti 49:40165. b•blyti 49:43166. b•æyti 49:37167. bƒydyti 69:37168. b…ydytis 49:14169. b•dzyti 49:41170. bi…ednyti 49:72171. bi…elyti 49:40172. bíesyti 49:43173. bi…esti 91:40174. bijƒoti 68:57175. b•kötyti 47:37176. bildêti 85':75m177. b•ldyti 5:61178. bi¿sti 77:64i,76i179. -b•lti 102:64i180. bi …mbyti 49:41181. bimpsƒoti 67:66182. bi…ndzyti 49:41183. bi…rbyti 49:40184. bi…rbti 97:64,76185. b•rti 77:75m186. bi…rûyti 49:40187. b•syti 49:43188. b•stryti 49:37189. bizãrytis 49:28

190. b•zdytis 49:28191. b•zyti 49:41192. b•znyti 49:40193. bizþnyti 49:41194. bj§rti 94':76195. blãgnytis 49:30196. blaikstƒytis 70:32197. blaikötytis 70:30198. blaiskƒyti 73:39199. blaiskƒytis 72:32200. blaistƒytis 70:30201. blaivƒyti(s) 72:37,(30)202. bláiûyti 72:39203. blakãtytis 49:19204. blakstƒyti 70:62205. blak§tyti 49:64206. blandƒyti 72:37,70207. blandytis 72:30208. bla…ndytis 49:19209. bla…nkti 74:76210. blaökƒyti 72:37,42211. blaudƒyti 72:42212. bláusytis 49:24213. bla…ustis 92:27,33214. blaustƒytis 70:30215. blauzgãtytis 49:21216. blazgãtyti 49:64217. blàzgãtytis 49:24218. blƒàzgyti 72:41219. blazgþtyti 49:64220. blênytis 49:21221. blêsti 75:76222. blia…unyti 49:64223. bliáustytis 70:20224. bliáuti 116:64225. blia…uzyti 49:64226. bli…egzti 91:76227. bli…eksti 91:76228. bli…ekti 79:76229. bliksêti 159:75m230. blyksêti 160:75m

263

231. blƒyköti 77:56,70232. bli…nkyti 49:64233. bliokytis 49:19234. bl•sti 77:76235. bl%ìsti 77:76236. bliudƒyti 69:37237. bliýdyti 69:37238. bliýköti 77:70239. bliurbêti 85':64240. bliu…rbyti 49:43241. 1.bliu…rbti 97:43,70242. 2.bliu…rbti 97:72243. 3.-bliu…rbti 97:76244. bli§rti 94':76245. bliýti 94':64246. bli§znyti 49:64247. bli§ûnyti 49:64248. blizgêti 110:78249. blƒodyti 39:64250. blõgti 76:76,70251. blõköti 94:43252. bloznyti 49:64253. blþdyti 49:43254. blukdyti 69:37255. blukƒyti 72:37256. bl§kti 77:76257. blusƒyti 49:70258. bl§znyti 49:43259. bƒobyti 49:43260. bõæyti 49:49261. bodêtis 153:14262. bõdytis 42:14263. bokyti 49:41264. bolãvyti 49:37265. bõsyti 49:70266. -bƒosti 76:56267. bõstytis 70:13268. botãgyti 49:41269. botãöyti 49:41270. bot…egyti 49:41271. bõvyti 49:37

272. br$æytis 49:21273. bradãkyti 49:64274. braidƒyti 55:62275. braizgƒyti 72:39276. bráiûƒyti 72:39277. brãjyti 49:64278. br$klyti 49:64279. brãklytis 49:11280. br$knytis 49:11281. braköêti 157:75m282. brãktytis 49:11,21283. brãlyti 49:40284. brámbyti 49:64285. bramyti 49:43286. branãæyti 49:43287. brancyti 49:39288. branænãgyti 49:39289. brángti 74:76290. brankƒyti 72:37291. brãnyti 49:39,64292. braniþkyti 49:37293. braökêti 109:76294. braökyti 72:42295. braukƒyti 72:39296. bra…ukti 92:40297. brazdêti 109:61298. brãzdyti 49:39299. brazdƒytis 72:21300. brãzyti 49:39301. brêköti 75:76302. br…enyti 49:38303. brënyti 49:38304. brƒèsti 73:70,76305. br…èsti 73:78306. br…eöyti 49:64307. br…ezyti 49:39308. brêûyti 72:39309. brêûti 93:40310. bria…unyti 49:38311. br•cyti 49:36312. br•æyti 49:35

264

313. br•dyti 49:37314. br…ydyti 49:64315. brƒydoti 57:65316. br•ndyti 72:37317. br•nkyti 72:37318. brinksƒoti 67:65,78319. br•nkti 77:76320. br•sti 101:64321. br•tvyti 49:40,43322. brizgƒyti 49:76323. br•zyti 49:39324. brõgyti 49:64325. brõkyti 49:43326. brƒonyti 49:38327. brƒostvyti 49:37328. brotytis 49:11329. brƒozdyti 26:39330. brƒozyti 49:43331. broznyti 49:40332. brõûyti 49:37333. br§cyti 49:43334. br§æyti 49:37335. br§dyti 49:40336. brýdyti 72:37337. brþdyti 49:64338. br§dnyti 49:40339. brþgzti 97:76340. bruµnyti 49:37341. br§klyti 49:43342. brþklyti 49:64343. brukötyti 72:42344. br§kti 106:43345. brþlyti 49:37346. bru…næyti 49:37347. bru…ngzti 97:76348. br§nyti 49:40349. brúsyti 49:64350. bruzdêti 110:64351. bruzdƒyti 72:54352. brýûyti 49:38353. brúûkãtyti 49:38

354. brúûkyti 49:39355. b§byti 49:41356. býbyti 49:64357. bþbnyti 49:43358. b§bryti 49:61359. b§dyti 49:38360. býdyti 3:40361. bþdyti 3:37362. bugdƒyti 69:43363. búgdyti 69:37364. bþgnyti 49:64365. buµzyti 49:38366. buizytis 49:33367. buµzlytis 49:21368. b§kyti 49:40369. b§kti 77:76370. bulvõnyti 49:40371. bumbãæyti 49:64372. bumbãsyti 48:64373. bumbêti 110:64374. bu …mbyti 49:64375. bumbõlyti 49:40376. bungãzyti 49:41377. bu…ngnyti 49:75378. buntãjyti 49:37379. b§ntyti 49:40380. burbêti 85':61381. bu…rblyti 49:43382. burbsêti 159:75m383. 1.bu…rbti 97:75m384. 2.bu…rbti 77:56385. burb§lyti 49:40386. bu…ræyti 49:64387. burdƒyti 69:43388. b§rdyti 72:38389. bu…rdyti 49:37390. burgêti 85':76391. b§rgyti 49:41392. bu…rgyti 49:43393. bþryti 49:64394. búryti 49:64

265

395. bþrytis 49:21396. bu…rkyti 49:39397. bu…rklyti 49:43398. bu…rlyti 49:38399. bu…rnyti 49:64400. bursyti 49:54401. b§rti 88':43402. burtyti 49:37403. burzdêti 85':64404. b§rzdytis 72:21405. burzgêti 85':76406. bu…rzyti 49:38407. bu…rzlyti 49:38408. b§sti 77:70409. b§öyti 49:40410. býti 140/102:72,78411. b§zyti 49:40412. -bþzyti 49:40413. b§zlyti 49:43414. buzu…rlyti 49:39415. b§ûytis 49:19416. cãckyti 49:40417. c$kyti 49:61418. ca …mpyti 49:38419. cãpnyti 49:43420. carãpyti 49:40421. cãtyti 49:64422. chrikötyti 49:40423. chvolyti 49:43424. cib•ryti 49:64425. cidãbryti 49:40426. cieksêti 156:61427. cielyti 49:54428. cienyti 49:43429. ciepsêti 156:61430. cíepsyti 45:61431. cigõnyti 49:43432. ci …mbyti 49:64433. cimbõlyti 49:64434. cymytis 49:19435. c•nyti 49:64

436. cipdƒyti 69:37437. cƒypdyti 69:37438. cipƒyti 72:37439. cypƒyti 72:37440. cypsêti 160:61441. c•pti 77:64442. c…ypti 97:64443. cirpdyti 69:37444. ci…rpti 97:64445. c§inytis 49:19446. cv$ksyti 48:75447. cv•ngöyti 49:41448. æablyti 49:38449. æãglyti 49:38450. 1.æáiûyti 72:41451. 2.æáiûyti 49:75452. æakyti 49:43453. æãryti 49:41454. æavyti 49:41455. æeb…erytis 49:11456. æeb…esyti 48:41457. æeb‡estyti 47:41458. æ…ebyti 49:41,75459. æeæi‡oryti 49:41460. æëdyti 49:43461. æeglyti 49:38462. æ…egnyti 49:38463. æëgûmyti 49:40464. æeinyti 49:40465. æekãlyti 49:38466. æ…ekyti 49:40467. æ…eklyti 49:37468. æ…ekslyti 49:40469. æ…ekölyti 49:40470. æ…ekönyti 49:40471. æelãbyti 49:54472. æe¿nyti 49:40473. æelvytis 49:11474. æem…esyti 48:41475. æémyti 49:39476. æe…nglyti 49:38

266

477. æ…enyti 49:76478. æ‡epytis 49:8479. æepsêti 156:38,61480. æerbyti 49:37481. æerkãlyti 49:38482. -æe…rköti 91:64i483. æe…rnyti 49:40484. æe…rpyti 49:40,72485. æerökêti 82':64,76486. æëstytis 49:13487. æev…erytis 49:11488. æeûêti 108:70,76489. -æ…eûyti 49:50490. -æ‡eûti 73:64i491. æia…uæyti 49:61492. æiáudyti 25:69493. æia…ugûlyti 49:38494. -æiáuköti 77':64i495. æia…uköti 91:61496. æia…unyti 49:64497. æiaupdyti 69:36498. æiáupƒytis 55:20499. æiáupstytis 70:20500. æiáupti 91:37,64501. æiauköêti 82':64502. æiauûƒyti 55:62503. æia…uûti 91:64504. æ…ydyti 49:43505. æielyti 49:54506. æi…enyti 49:43507. æi…epyti 49:40,42508. æyglytis 49:19509. æ•gnyti 49:40510. æ•lyti 49:40511. æimbyti 49:70512. æimb§ryti 49:41513. æi…næyti 49:43514. æ•nyti 49:40515. æiõbyti 49:75516. æiõdyti 49:37517. æiopyti 49:75

518. æiopsƒoti 67:66519. æƒypdyti 6:37520. æi…rköti 97:64521. æ•rpdyti 69:37522. æ•rpyti 55:37523. æirpsêti 159:61524. æi…rpti 97:64525. æirökêti 85':64526. æ•rökyti 72:37527. æ…ystyti 3:40528. æi§æyti 49:43529. æiþdyti 49:40530. æiþdytis 49:12,21531. æi§drytis 49:19532. æi§idyti 69:37533. æiuµnytis 49:19534. 1.æi§jyti 49:41535. 2.æi§jyti 49:49536. æi§knyti 49:41537. æi§kölyti 49:38538. æiulbêti 85':64539. æi§lyti 49:38540. æiu¿myti 49:38541. æiulnytis 49:19542. æiulpƒyti 55:38543. æi§lpstytis 70:2544. æiumbƒytis 72:21545. æi§næyti 49:43546. æiu…nkytis 49:18547. æiƒuobrytis 49:19548. æiƒuoklyti 49:43549. æiƒuopti 94:43550. æiuõûti 94:64551. æiþpytis 49:21552. æi§prytis 49:11553. æiúpsƒoti 67:65554. æi§pti 77:43555. æiu…rlyti 49:76556. æiurmãlyti 49:38557. æiurmãsyti 48:38558. æiurmãslyti 49:38

267

559. æiu…rmyti 49:38560. æiu…rnyti 49:38561. æiurpstƒyti 70:39562. æi§rökyti 72:38563. æi§slyti 49:38564. æi§snyti 49:38565. æi§styti 49:38566. æi§tnyti 49:40567. æiýûoti 68:71568. æyûyti 49:64569. æ•ûti 77:76570. æƒyûti 97:41571. æv$kyti 49:41572. æveryti 49:40573. æv‡etyti 49:75574. æv•tyti 49:38575. ævi…erytis 49:21576. æv•nyti 49:41577. ævolyti 49:43578. dãbyti 49:40,41579. dãblyti 49:43580. dabstƒyti 70:39581. daibstƒytis 70:17582. dalbstƒytis 70:17583. dáigyti 72:37584. dáigstyti 70:36585. dailyti 3:40586. dairƒytis 72:10587. dãjyti 49:40588. dakãnyti 49:39589. dãkyti 49:39590. dãknyti 49:37591. dakþæyti 49:54592. dalbƒytis 72:21593. dalbstƒytis 70:10594. dálgyti 72:39595. dalƒyti 27:40596. da …mbyti 49:41597. da …mbryti 49:64598. dãmyti 49:38599. 1.dangƒyti 55:42

600. 2.dángƒyti 3:37601. dangstƒyti 70:39602. danstyti 70:39603. dantƒyti 3:39604. da…rbyti 49:40605. dárdêti 109:64,75m606. dárgyti 55:42607. darƒyti 72:40608. darkãæyti 49:40609. darkƒyti 55:40610. dark§æyti 49:40611. dárstyti 70:39612. dastƒyti 54:42613. daubƒyti 72:39614. da…usyti 49:64615. da…usytis 55:21616. dauûƒyti 55:39617. da…uûti 92:40618. davãdyti 49:54,37619. dƒàzgyti 72:41620. daûƒyti 72:40621. deb‡ekyti 49:43622. d…eblyti 49:43623. dêdyti 69:37624. d‡egti 111:40,76625. -d-idyti 72:54626. deirƒytis 72:10627. de¿nyti 49:40628. d-mûti 91:54,64629. de…ngti 91:43630. der…eæyti 49:40631. der…eænyti 49:40632. derêti 99':43,55,76633. de…rglyti 49:40634. d-rgti 91:40635. derg§æyti 49:40636. de…rklytis 49:21637. derk§æyti 49:43638. derm…elyti 49:40639. derp…esyti 48:39640. derv…ecyti 49:39

268

641. derv‡eæyti 49:39642. de…rûyti 49:56643. dêstyti 70:42,43644. dêti 139:43645. dévêti 152:44''646. dib•æyti 49:43647. d•ækyti 49:40648. d•ænyti 49:41649. díegti 91:37,43650. di…enytis 49:33651. dievãûytis 49:21652. dyglytis 49:11653. d•gnyti 49:43654. dygsƒoti 9:56655. dƒygti 77:76656. d…ykti 77:64657. d•lbsyti 64:53658. d•ldyti 6:35659. dilgêti 85':57660. d•lgyti 72:39661. dilgsêti 159:56m,69m662. d•lgsyti 45:56663. d•lti 77:76664. dingsƒoti 9:56665. di…ngti 77:70,76666. d•rbti 81':40,64667. dyrêti 51:55668. d•rgti 77:64,76669. d•ryti 49:40670. d…yryti 49:40671. d•rgyti 72:37672. 1.d•rsyti 49:64673. 2.dirsyti 49:43674. dirvonƒyti 49:76675. di…rûyti 49:41676. di…rûti 77:76677. d•ökyti 49:38678. d…yvyti 49:37679. d•ûyti 49:64680. dƒyûti 97:40,41681. d…yûti 97:64'

682. dõbyti 49:37683. dƒobti 94:37,54684. d‡oknyti 49:37685. doksƒoti 67:66686. dõrytis 49:13687. dõöyti 49:37688. dovãdyti 49:37689. dõvyti 49:41,37690. drabãsyti 48:38691. drabõsyti 48:38692. drabsƒoti 67:65693. drabstƒyti 70:39694. drãæyti 49:37695. dragnyti 49:40696. draibyti 72:39697. draibstƒyti 70:39698. draikƒyti 55:39699. draikstƒyti 70:39700. draµlyti 49:39701. draiskƒyti 72:39702. draizgƒyti 72:39703. drakãlytis 49:21704. dr$kytis 49:21705. drãlyti 49:40706. drambãlyti 49:38707. drambãsyti 48:38708. dra ƒmblyti 49:38709. dramb§lyti 49:38710. drãmyti 49:43711. drampãcyti 49:38712. drampãsyti 48:38713. drampãzyti 49:38714. dra…næyti 49:37715. drãnyti 49:40716. drankstƒytis 70:32717. drapãlyti 49:38718. drapãsyti 48:38719. drapõsyti 48:38720. draskƒyti 55:39721. draustƒyti 70:36722. dreb…ecyti 49:38

269

723. dreb…eûyti 49:57724. drébsƒoti 67:65725. drêbstyti 70:39726. drëbti 95:40727. drégdyti 69:37728. drégmenyti 49:40729. drégnƒyti 49:40730. drëksti 95:40731. drêkti 75:76732. dre …mbti 91:38733. drem…enyti 49:37734. dr-ngti 91:45735. dre…ngti 91:78736. dr‡enyti 49:43737. dr…epyti 49:75738. dr‡eplyti 49:39739. dribdƒyti 69:37740. drƒyboti 57:65,77741. dribsƒoti 67:65742. drybsƒoti 67:65743. dr•bti 77:76744. drigãnyti 49:37745. driksêti 159:76746. 1.dryksêti 160:76747. 2.dryksêti 160:61748. driksƒoti 67:65,77749. dryksƒoti 67:65,77750. dr•ksti 77:76751. dr•kti 77:76752. dr…ylyti 49:39753. drimbãsyti 48:38754. drimpãsyti 48:38755. drimsƒoti 67:65756. dringsƒoti 67:78757. drioksêti 158:75m758. drioksƒoti 67:78759. driõksti 94:40760. drysƒoti 67:77761. dr%ìsti 77:55762. driþboti 68:77763. driúksƒoti 67:78

764. dri§nyti 49:38765. driúnƒyti 49:78766. dr•vyti 49:43767. 1.dr…yûti (dr…yûia) 94:43768. 2.dr…yûti (dr…yûta) 77:76769. drolyti 49:40770. dronyti 49:78771. drõvytis 46:14772. drƒoûti 94:38773. drumbãlyti 49:38774. drumbãsyti 48:38775. drumbyti 49:53776. drumstƒyti 70:39777. drumzdƒytis 69:24778. dru…ngnyti 49:37779. drunƒyti 39:78780. dr§nyti 49:38781. dr§skyti 49:40782. dubãsyti 49:41783. dubãvyti 49:43784. d§byti 49:41785. dþbyti 49:40786. dúbsƒoti 67:77787. d§bti 77:76788. dþdyti 49:64789. d§gnyti 49:40790. dþgzti 97:64,76791. duµnyti 49:38792. 1.d§iti 77:70,76793. 2.d§iti 98':64794. d§jyti 49:37,40,64795. dúksƒoti 67:62,66,76,78796. dþkti 77:64,76797. dulbsoti 67:78798. dúlêti 38:78799. dúlƒyti 38:78800. d#þlyti 3:40801. dulkêti 85':76802. d§lkyti 72:39803. dulkstƒyti 70:38804. d§lkti 77:76

270

805. du¿kti 97:78806. dumblãsyti 48:38807. du …mblytis 49:33808. dýmyti 49:46809. dumpsƒoti 67:78810. dumöƒoti 67:78811. d§mti 98:51,76;64,70812. dundêti 85':76813. dunyti 49:37814. dunksƒoti 9:78815. dunköƒoti 67:78816. duõbti 94:40817. dƒuodyti 69:42818. dƒuostyti 70:42819. dƒuoti 139:43820. du…rbyti 49:48821. du…rdƒyti 3:40822. d§rdyti 69:39823. dúryti 49:37824. du…rnyti 49:37825. dýroti 57:65826. du…rplyti 49:64827. durpsƒoti 67:65828. d§rpstyti 70:42829. d§rstyti 70:39830. d§rti 88':40831. dúsêti 155:69832. dusyti 3:39833. d§öytis 49:27834. dúzgêti 85':70,76835. dþûyti 49:37,70836. d§ûti 77:76837. dvaµlyti 49:40,41838. dvësti 95:70839. dvoksƒoti 9:78840. dvõkti 94:78841. dz‡ekyti 49:61842. dzi…eryti 49:38843. dzi‡obyti 49:38844. dzioryti 49:41845. dzi§ndzyti 49:41

846. dziuõbyti 49:38847. dzv$kyti 49:41848. dzvãnyti 49:64849. dzv‡ekyti 49:41850. dûãbyti 49:41851. dûãblyti 49:41852. dûãdyti 49:75853. dûãglyti 49:38854. dûãlyti 49:41855. dû…ebyti 49:41856. dûedûyti 49:41857. dû…egyti 49:75858. dûelãsyti 48:75859. dûe¿nyti 49:53860. dû…eryti 49:38861. dû…esyti 48:75862. dû…eûyti 49:41863. dûia…ugtis 91:28864. dûiáustyti 70:36865. dûiáuti 116:40866. dûieryti 49:38867. dûimbþryti 49:38868. dûindû…eryti 49:75869. dûi‡obyti 49:38870. dûi‡oryti 49:38871. dûi‡osyti 48:38872. dûiovindyti 69:37873. dûi§byti 49:38874. dûiugdƒyti 69:37875. dûi§gti 77:70876. dûiumbãryti 49:41877. dûiungãryti 49:41878. dûiþnyti 49:55879. dûiuõbyti 49:38880. dûiýti 102:76881. eidƒyti 59:62882. eµksyti 45:54883. eµlyti 49:40884. eµti 140:64885. -éjêti 147:64886. e…rzti 73:70

271

887. êsti 138:40888. -éstyti 54:39889. ëtryti 49:70890. f§ndyti 49:54891. gãænyti 49:50892. gãdyti 49:37893. gagêti 109:64894. gaµdryti 3:37895. gaµlyti 49:51896. -gainƒyti 49:39897. gáiryti 49:51898. -gaiödƒyti 69:68899. gaµöti 74:66,72900. gaivelytis 49:24901. gaksƒoti 67:66902. galãbyti 49:37903. galãbötyti 47:37904. galãkötytis 47:24905. galándyti 31:38906. galƒàsti 78':38907. galƒàstyti 2:38908. galavyti 49:37909. galdãpyti 49:41910. gáldyti 69:38911. galêti 151:57912. galõpyti 49:42913. gal§byti 49:37914. gamãrytis 49:21915. gamãöytis 49:19916. ganãbyti 49:37917. gandarƒyti 72:54918. gandyti 3:37919. gángytis 72:21920. ganƒyti 72:37921. ganiþbyti 49:37,41922. ganksƒoti 67:66923. ganpadaryti 72:54924. gan†þbyti 49:37925. gapsƒoti 67:65926. garãæyti 49:51927. garãdyti 49:40

928. garánköyti 49:70929. garánkötytis 49:31930. garbstƒyti 70:42931. ga…rdyti 49:40932. gargalyti 49:64933. gargãsyti 48:64934. gargêti 109:64935. gárgöyti 45:43936. ga…rgti 92:64937. garksƒoti 67:65,78938. garmãlytis 49:21939. garmãsyti 48:64940. garmêti 100':64941. garm§lyti 49:37942. garmuolyti 49:37943. garnyti 49:38944. garsnyti 49:76945. g…àsdyti 69:37946. gàstƒytis 70:13947. gãöytis 3:40948. gaönytis 49:16949. gatãvyti 49:40950. -gaubƒyti 72:39951. gaubstƒyti 70:39952. ga…ubti 92:43,51953. gáudyti 69:42954. ga…uryti 49:76955. gaurõnyti 49:64956. ga…usti 92/140:76,64957. gáuti 96':46958. ga…uûti 92:43959. gave…ndyti 49:64960. gebêti 107:57961. gedêti 150:57962. gêdétis 49:14963. gêdyti 49:37964. geµbtis 73:70965. geidƒytis 72:14966. geµnyti 49:62967. geµsti 91:57968. gelándyti 72:38

272

969. gelãöyti 49:64970. gelãûyti 49:64971. g-lbéti 120:54972. gelbstytis 70:18973. gel…eûyti 49:76974. ge¿nyti 49:41975. ge¿sti 73:76976. g-lti 116:54,56977. geltonƒyti 49:76978. ge …mbyti 49:37979. gentyti 49:37980. ge…rbti 91:43981. g-rdaryti 72:54982. gérêtis 147:12983. g-rti 116:40984. gervelyti 49:54985. gesƒyti 8:37986. g‡esyti 49:41987. 1.g‡esti (ge…nda) 73:76988. 2.g‡esti (g…èsta) 73:76989. geûytis 43:14990. gƒydyti 6:37991. giedƒoti 123:43992. gi…edrytis 49:33993. gieûytis 49:11994. g•gnyti 49:40995. g•ldyti 69:37996. gi¿dyti 49:66997. 1.g•lti (g‡çlia) 88':54998. 2.g•lti (g‡çlsta) 94':56i999. 3.g•lti (g…yla) 94':761000. gimdƒyti 6:371001. g•mti 95':701002. gi…næyti 49:431003. g•nti 113:431004. gi…nti 104':371005. -g•ndyti 69:421006. gi…ntyti 49:431007. girdêstyti 70:471008. girdêti 145:491009. g•rdyti 6:37

1010. girgsêti 159:611011. g•rgsyti 41:611012. girgûdêti 85':761013. g•rti 98:431014. gƒyslytis 49:211015. -gƒysti 77:64i1016. gƒyti 102:701017. gi§gyti 49:411018. gyv-ndyti 69:371019. g•ûti 77:761020. glabstƒyti 70:391021. glab§æyti 49:391022. glaibƒytis 72:191023. glaistƒyti 70:391024. glaiûƒyti 72:571025. gla …mbyti 49:381026. glamdyti 72:391027. glam§æyti 49:31028. glámzdyti 69:391029. glámûƒyti 72:391030. glandyti 72:391031. glãsytis 49:191032. glaubstƒyti 70:421033. glaudƒyti 72:391034. glaumƒyti 49:761035. gla…usti 92:431036. glaustƒyti 70:391037. -glebæyti 49:421038. glébstytis 47:111039. gl‡ebti 73:701040. gleivyti 49:761041. gleµzyti 49:401042. gleµznyti 49:401043. gle …mbyti 49:371044. gle …mûyti 49:371045. gle …mûti 91:431046. gl-rti 90':761047. gl‡eûti 73:70,761048. gliáudyti 8:391049. gliaumƒyti 49:761050. gli…eti 97':40

273

1051. gli …mbyti 49:401052. -gl•mzdyti 69:391053. gl•mûyti 72:391054. glindƒyti 49:701055. gl•sti 77:761056. gliumûdyti 69:391057. gliþryti 49:431058. -gliûyti 72:401059. glƒobstyti 70:391060. glƒobti 94:431061. glƒodyti 72:361062. glƒostyti 70:421063. gludyti 49:401064. glu …mbyti 49:401065. gl§myti 49:371066. gl§mti 77:701067. gl§mzdyti 69:391068. gl§mûdytis 69:81069. -gl§pyti 49:701070. gl†þöyti 49:371071. gnáibyti 72:421072. gn‡ebæytis 49:251073. gn‡ecyti 49:391074. gn…eæytis 49:331075. gneµûyti 49:401076. gne …mbyti 49:371077. gn …etyti 49:391078. gnêtyti 49:391079. gnia…usyti 48:531080. gniáuûyti 55:421081. gniáuûti 91:431082. gnƒybti 75':43,541083. -gnicyti 49:401084. gni…etyti 49:391085. gni…evyti 49:371086. gni…ezdytis 49:211087. -gniryti 49:401088. gn•tyti 49:431089. gniþdyti 49:64,651090. gni§gûdyti 69:391091. gniþsyti 48:40

1092. gniýsoti 67:651093. gniþzyti 49:401094. gniuûdƒyti 69:391095. gni§ûti 77:70,761096. -gn…yvyti 49:371097. gn•ûyti 49:371098. 1.gobêti 153:441099. 2.gobêtis 153:121100. gƒobstyti 70:391101. gƒobti 94:431102. godƒytis 58:211103. gogsƒoti 67:661104. -golƒyti 49:761105. gõnyti 49:431106. gõrdyti 49:431107. goöytis 49:141108. gõûti 94:511109. grabaûdytis 49:201110. grabáldytis 69:201111. grabalytis 49:11112. grabstƒyti 70:421113. graibƒyti 55:421114. graibstƒyti 54:421115. graibötƒyti 54:421116. graµkötytis 49:211117. graistƒyti 70:421118. 1.gráiûyti 72:391119. 2.gráiûƒyti 3:391120. gráiûytis 55:101121. grãjyti 49:641122. graksƒoti 67:651123. grambƒyti 72:421124. grambstƒytis 70:191125. grámdyti 72:391126. -grãmyti 49:37,401127. gramõzdyti 49:401128. gramstƒyti 70:671129. gramötƒytis 72:31130. gramzdƒyti 69:371131. grámûyti 55:391132. grándyti 72:39

274

1133. grasƒyti 72:43,541134. grastƒytis 70:111135. graudƒyti 55:371136. -gráustyti 70:391137. gráuûyti 72:391138. gráuûti 92:381139. graznyti 49:371140. 1.gràûƒyti 55:421141. 2.gràûƒyti 72:391142. -graûnyti 49:371143. grêbstyti 70:391144. grêbti 93:431145. gr-mdyti 72:391146. gremyti 49:541147. -gremõzdyti 49:401148. grësti 95:571149. -grevezyti 49:401150. gr…èûti 91:40,431151. griáuti 116:401152. griauzdƒyti 55:421153. -grybyti 49:371154. gr•dyti 3:641155. -grydƒyti 72:431156. griekyti 49:211157. gri…eöyti 49:541158. gri…eti 97':401159. griköêti 159:761160. grimzdêti 154:66,72,781161. grimzdyti 44:401162. grindyti 23:401163. grƒynyti 49:401164. grioksƒoti 67:661165. -gr•sti 77:56i1166. gr%ìsti 90:401167. griýti 102:70,761168. grizãtytis 49:241169. gr•zyti 49:381170. -grìûdƒyti 69:621171. grìûyti 72:621172. gr%ìûti 77:641173. grƒobstyti 70:39,42

1174. grƒobti 94:431175. grƒozdyti 6:541176. groûêtis 148:121177. groûyti 49:401178. grubijõnyti 49:431179. gr§bti 77:701180. -gr§ænyti 49:381181. grýdyti 3:381182. gruµlyti 49:401183. -gruµnyti 49:381184. grumãdytis 49:191185. gr§mdyti 69:391186. grumzdyti 8:541187. gr§ndyti 69:391188. -gruodƒyti 49:701189. gruozyti 49:391190. gr§sti 77:70,721191. grýsti 75':37,43;381192. grýstyti 70:391193. gubyti 72:411194. gþbyti 49:371195. 1.g§dyti 49:371196. 2.-g§dyti 49:371197. gýdyti 72:371198. g§drytis 49:171199. g§gyti 49:411200. guµnyti 49:361201. g§iti 98':371202. guldƒyti 6:371203. gulêti 144:65,781204. gumãrytis 49:111205. gumbyti 49:761206. gumbsƒoti 67:781207. gþmyti 49:401208. gumsƒoti 67:781209. g§möoti 67:781210. g§ndyti 8:371211. gu…ngyti 49:641212. g§ngytis 72:101213. gungsƒoti 67:65,781214. gungstytis 70:21

275

1215. g§nyti 49:371216. gunksƒoti 67:65,781217. gunköƒoti 67:651218. guodytis 29:111219. gƒuosti 94:431220. g§rbyti 49:381221. gurdƒyti 69:371222. gu…rgti 97:561223. -gurguolyti 49:611224. g§ryti 49:391225. gurksƒoti 67:651226. gurnyti 49:381227. gýroti 68:651228. g§rti 77:70,761229. g§sti 77:561230. gúzabytis 49:191231. gúûƒyti 72:371232. gþûytis 29:41233. gþûti 97:43,641234. gvalbƒyti 72:391235. gvaldƒyti 72:391236. gvaltyti 49:371237. gvanksƒoti 67:661238. gve¿bti 91:431239. gve¿sti 91:431240. gver…ezyti 49:611241. gv…eryti 49:641242. -gvëryti 49:401243. gv-rti 90':761244. gvi…eötis 91:121245. gvilbƒyti 72:391246. gv•ldƒyti 72:391247. gv•zdyti 49:431248. gvõltyti 49:371249. hambyti 49:431250. hanbyti 49:431251. ieökƒoti 68:43,541252. i…eûti 91:401253. yksƒoti 67:651254. -•læyti 49:761255. •lgti 77:56,57,76

1256. ilgstytis 54:221257. ƒylyti 49:611258. ilsêtis 10:221259. •lsotis 10:221260. i¿sti 77:701261. -•ltyti 49:751262. -imdƒyti 69:42,431263. imstyti 70:421264. i …mti 106':431265. •ngti 77:561266. -ynyti 49:761267. i…nköti 97:641268. irdyti 69:401269. •rstytis 70:201270. 1.•rti (‡çrsta) 77:761271. 2.•rti (‡çria) 88':641272. i…rzti 77:701273. iöæéstytis 49:131274. iökãdyti 49:541275. izradyti 49:541276. izrodyti 49:541277. iûƒyti 55:391278. •ûti 77:761279. jáudyti 72:371280. 1.ja…ukti (ja…ukia) 91:401281. 2.ja…ukti (ja…uksta) 73:701282. ja…usti 91:491283. jáuti 116:401284. jeb…edytis 49:211285. j-ibyti 49:111286. -jékaryti 49:401287. jêvytis 49:191288. jƒodyti 69:37,621289. jƒoti 103:641290. jovãlyti 49:401291. 1.jõvyti 49:401292. 2.jõvyti 49:431293. judêti 110:641294. jukdƒyti 69:371295. j§kyti 49:401296. j§kti 77:58d

276

1297. -jumkdyti 69:371298. j§ngyti 72:401299. j§ngti 97:401300. -j§nkdyti 69:371301. j§nkyti 8:371302. j§nkti 77:561303. juodƒyti 49:761304. -juõkdyti 69:421305. juõktis 94:271306. juosêti 153:44''1307. -jƒuostyti 70:391308. jƒuosti 94:431309. juõsti 76:761310. j§rdyti 69:371311. júrytis 49:241312. j§sti 77:491313. -j§sti 77:64i1314. j§öytis 49:241315. kabáldytis 49:201316. kaba¿kötyti 49:411317. kaba…nkötyti 49:411318. kab†…arytis 49:81319. kaba…rkötyti 49:371320. kabãöytis 49:41321. kabdƒyti 69:391322. kabƒoti/-êti 20:781323. kabsƒoti 67:781324. -k$bti 74:76i1325. kabu…rkötyti 49:371326. kãæyti 49:421327. kaæiþryti 49:431328. kadaµöyti 49:641329. kadãöyti 49:641330. káilyti 49:401331. kaµlyti 49:421332. -kaµmyti 49:371333. káinyti 49:401334. kaµsti 74:761335. kaiöƒyti 55:391336. káiöyti 24:401337. -kaiötyti 70:39

1338. káitéti 52:571339. kaitƒyti 72:391340. kaµzyti 49:621341. -kaiûƒyti 49:761342. kaka…rlyti 49:371343. kãklyti 49:641344. k$ksyti 48:611345. 1.k$kti 74:641346. 2.k$kti 74:571347. kalãæytis 49:191348. -kalãdyti 49:391349. kal$kötyti 49:411350. -kalapãæyti 49:371351. kalat…yryti 49:371352. kalãtyti 49:411353. kala…uöyti 49:421354. kalbãsyti 48:641355. kalbãtytis 49:321356. kalbêti 109:431357. ka¿byti 49:371358. kalbstƒyti 70:421359. -ka¿bti 74:64i1360. kaldãöyti 49:641361. káldyti 69:361362. kali…eæyti 49:401363. kal•kötyti 49:611364. kalksƒoti 67:651365. kálköoti 67:721366. kalstƒyti 70:391367. kálstyti 70:391368. kálti 88:431369. -kalýbyti 49:371370. kalu …mbyti 49:641371. kama…næyti 49:371372. kamándyti 49:371373. kamantyti 49:541374. kamãsyti 48:381375. kamãöyti 49:371376. kame…næyti 49:371377. kampƒyti 72:391378. kampsƒoti 67:65

277

1379. kampþzyti 49:371380. kamöƒyti 55:391381. kamötƒytis 70:201382. kamuµtyti 49:311383. kamu…rkyti 49:611384. kamu…rnytis 49:241385. kanãbyti 49:371386. kanãæyti 49:411387. kanapãtyti 49:411388. kanãpyti 49:391389. kanãtyti 49:411390. kanavõlyti 49:401391. kandãbyti 49:411392. kandãûyti 49:411393. 1.kandƒyti 49:761394. 2.kandƒyti 49:391395. kandr§æyti 49:411396. kane…röyti 49:391397. kenevƒolyti 49:381398. kenivõlyti 49:381399. kanksƒoti 67:651400. kanköƒoti 67:651401. kantãpyti 49:371402. kantãûyti 49:411403. ka…ntryti 49:661404. kant§pyti 49:371405. -kant†þzyti 49:451406. kapãrytis 49:241407. kapi…elytis 49:211408. 1.-kapyti 49:381409. 2.kãpyti 49:381410. kãpytis 49:221411. k$pytis 49:111412. kap‡ocyti 49:381413. -kap‡oæyti 49:381414. kapõryti 49:411415. kapõrytis 49:241416. kapr•zytis 49:211417. kapsƒyti 63:381418. kapstƒyti 70:391419. kapöƒoti 67:65

1420. kap§cyti 49:381421. kap§rytis 49:241422. kapu…rnytis 49:201423. karãbytis 49:211424. karabþzyti 49:431425. -karãæytis 49:81426. karãnyti 49:371427. karapãtyti 49:401428. karãpytis 49:101429. karãsytis 48:101430. karãskytis 49:101431. karãöytis 48:101432. karav§lyti 49:441433. -karbƒyti 72:391434. karbþzyti 49:411435. kárdyti 69:37,40,43,771436. kar…enyti 49:371437. kar…enytis 49:211438. kar…estytis 47:101439. 1.kargƒyti 55:391440. 2.kargƒyti 72:361441. kargstƒyti 70:391442. kari…etyti 49:401443. karkãlyti 49:411444. karksêti157:611445. karksƒoti 67:661446. ka…rkti 92:641447. karm§lyti 49:381448. karnãpyti 49:411449. karnapõryti 49:411450. -ka…rnyti 49:381451. -karõblyti 49:401452. karƒoti 11:781453. karpãlyti 49:391454. karpƒyti 72:391455. karpstƒyti 70:391456. karp§lyti 49:39,401457. ka…rsti 74:561458. kárstyti 70:391459. -karöyti 49:371460. karöyti 49:54

278

1461. ka…röti 92:401462. -kartƒyti 72:391463. 1.kárti (kãria) 87':401464. 2.kárti (k…ària) 100:781465. karv§lyti 49:401466. ka…rzyti 49:641467. -kasdyti 69:381468. kasƒyti 72:421469. k$sti 112:401470. kƒàsti 78':401471. kãstyti 49:381472. kastþryti 49:641473. kaö…eryti 49:401474. kaöëryti 49:401475. kaöi…eryti 49:401476. kaöi†þryti 49:401477. kãötytis 49:211478. kat$jyti 49:641479. katãlyti 49:411480. katãryti 49:411481. kãtytis 49:271482. katulyti 49:611483. ka…ukyti 49:641484. kauksƒoti 67:661485. káukstyti 70:391486. kauköêti 157:56m1487. káuköyti 42:611488. káukötyti 70:421489. ka…ukti 92:64,761490. ka…ulyti 49:421491. ka…unyti 49:421492. kaupƒyti 55:391493. ka…upti 92:431494. -kauryti 49:411495. káustyti 70:391496. káuti 117:401497. ka…uzyti 49:431498. kauzþryti 49:411499. -kauûƒyti 49:761500. kavaræyti 49:371501. kavyti 49:41

1502. kãûytis 49:191503. kébsƒoti 67:651504. keidãöyti 49:641505. -keikdƒyti 69:421506. k-ikti 91:431507. keµnyti 49:641508. keisƒytis 72:111509. keµsti 91:401510. keµzyti 49:621511. -keµûyti 49:621512. keksoti 67:781513. kéksƒoti 67:781514. kéköƒoti 67:781515. -keldyti 69:391516. k-lstytis 70:161517. k-lti 116:43,641518. kemblƒyti 49:761519. ke …mbti 73:701520. -kempƒyti 49:701521. kemûƒyti 49:781522. -ke…ndyti 49:431523. ke…nkti 91:54,571524. kentêti 76':491525. kep‡estyti 47:421526. kep…eöyti 49:641527. kep…eûyti 49:641528. képsƒoti 67:651529. képöƒoti 67:651530. 1.k‡epti (k…epa) 111:40,761531. 2.k‡epti (ke …mpa) 73:761532. k…epurnyti 49:621533. kéravyti 49:371534. ke…rbti 91:401535. ker…eæyti 49:641536. -keréûyti 49:401537. ker…eûytis 49:331538. ke…rgti 91:37,401539. keriõûyti 49:391540. kerksƒoti 67:661541. kermƒyti 49:641542. kernãsyti 48:64

279

1543. kernãvyti 49:431544. kernãzyti 49:381545. ke…rnyti 49:401546. -k…eroûyti 49:391547. kerpsƒoti 67:651548. kerpöƒoti 67:781549. ke…röyti 43:541550. -ke…rötyti 49:371551. ke…rötvyti 49:541552. k-rti 73:761553. kesytis 49:111554. késƒytis 12:111555. kësti 95:401556. k…èsti 76':491557. -k‡estyti 47:411558. ketêti 84:551559. ketve…rgyti 49:641560. keve¿dyti 49:541561. 1.keûêti 108:761562. 2.keûêti 108:701563. -kéûƒyti 49:761564. -kêûyti 49:401565. k‡eûti 73:761566. kiáuksyti 45:611567. kiauksƒoti 67:661568. kiauköƒoti 67:661569. kia…ulyti 49:431570. kiauryti 49:761571. kia…usti 73:701572. kiauöyti 43:641573. kia…utyti 49:641574. kiauûyti 49:761575. kibdƒyti 69:36,391576. kib•rkötyti 49:371577. kibƒyti 72:361578. kibizõlyti 49:371579. kibkyti 49:431580. kƒyboti 57:771581. kybsƒoti 67:771582. kibstƒyti(s) 70:36,(8)1583. k•bti 77:54,58'

1584. kidƒyti 49:761585. kieöoti 68:781586. kygûdƒyti 69:371587. -k•kyti 49:541588. k…ykyti 49:531589. k•ldyti 69:37,411590. -kylêti 149:40,761591. k…ylyti 49:381592. ki¿nyti 49:391593. k•lstyti 54:421594. k•lti 102:70,761595. k•mdyti 69:371596. kimsƒoti 67:651597. k•möoti 68:711598. ki …möti 105:401599. kinkƒyti 8:401600. kinksƒoti 67:651601. k•nti 140:571602. kioksƒoti 67:661603. kioûƒyti 43:761604. kypsoti 67:771605. kypöƒoti 68:781606. k•rdyti 8:371607. kyrêti 155:571608. -kirkãlyti 49:411609. k•rkdyti 69:371610. k•rkyti 8:371611. kirködƒyti 69:371612. kirksêti 159:611613. kirksoti 67:65,781614. ki…rkti 97:641615. k•rlytis 49:211616. kirmƒydyti 69:371617. kirmƒyti 49:761618. kirpsƒoti 67:721619. kirpöƒoti 67:721620. 1.ki…rpti (k…erpa) 105:381621. 2.ki…rpti (ki…rpsta) 77:761622. -kirsdƒyti 69:401623. ki…rsti 105:401624. ki…röti 77:70

280

1625. 1.k•sti (ki…nda) 77:761626. 2.k•sti (ki…nta) 77:761627. kƒyöoti 10:771628. k•öti 106:431629. -ki§gnyti 49:381630. kiugûƒyti 49:761631. kiuksƒoti 67:651632. kiúksƒoti 67:651633. kiunksƒoti 67:651634. kiúpsƒoti 67:651635. ki§rdyti 69:371636. kiúrêti 155:781637. -kiýryti 49:401638. kiurksƒoti 67:651639. kiu…rnyti 49:401640. ki§rti 94':761641. kiþtyti 49:641642. kiýtoti 57:651643. ki§ûti 77:761644. kiv•nklyti 49:401645. kivi…ræytis 49:111646. k…yvytis 49:111647. kivkyti 49:401648. klabãtyti 49:571649. klabyti 49:361650. klaidéti 132:721651. kláidyti 55:621652. klaidƒyti 72:371653. klaikstƒytis 70:291654. klaipƒyti 55:391655. klaipstƒytis 70:181656. klaistƒyti 70:391657. klaksƒoti 67:711658. -klakstyti 70:391659. klamƒoæyti 49:371660. klamõæyti 49:401661. klampãsyti 48:381662. klampãtyti 49:381663. klampƒyti 55:641664. klamp§æyti 49:721665. klamp§tyti 49:64

1666. klam§æyti 49:371667. klánytis 49:111668. -klanksƒoti 67:661669. klapãtyti 49:371670. -klãpyti 49:381671. klapsêti 157:35,75m1672. klapstƒyti 70:431673. klap§æyti 49:371674. klastƒyti 70:391675. klastyti 49:371676. klaupƒyti 70:371677. kla…upti 92:641678. klausƒyti 72:551679. kleb…edyti 49:621680. kleb‡ekötyti 49:411681. kleb…etyti 49:611682. kl‡ebti 73:761683. klegdƒyti 69:211684. klegêti 84:641685. -kl‡egti 73:64i1686. kleµmyti 49:401687. kleµnyti 49:381688. kl…eknyti 49:641689. kleksƒoti 9:651690. kleme…næyti 49:531691. kl-mkyti 49:401692. kl…enyti 49:431693. kl‡epyti 49:751694. kl-rksyti 48:611695. klerksƒoti 67:651696. kl-rti 90':761697. klestêti 150:72,781698. kl…estyti 47:411699. kléstƒyti 70:391700. klêstyti 70:411701. klétyti 49:401702. klevétyti 49:431703. kliaudyti 6:561704. klia…ukti 91:38,75m1705. klia…unyti 49:381706. kliáuti 116:43,46

281

1707. kliáutis 116:121708. klibdƒyti 69:371709. kl•bti 77:761710. kliedêti 125:701711. klíedyti 38:701712. kli…egti 91:641713. klikƒyti 72:371714. klƒykdyti 69:371715. kliksƒoti 67:711716. kl•kti 77:641717. kl…ykti 97:641718. klimpsƒoti 67:711719. kli …mpti 77:70,761720. klli…næyti 49:421721. kl…ynyti 49:381722. kli‡okyti 49:411723. kliõkti 49:38,35m1724. kliõrytis 49:331725. kl…ypti 77:70,761726. klƒysti 77:701727. kl•öti 77:701728. kliudƒyti 33:401729. kliukêti 110:75m1730. kli§kti 77:75m1731. kliunksêti 159:75m1732. kliƒuokyti 49:381733. kliurksƒoti 67:651734. kliurkstƒyti 70:391735. kliu…rkti 97:38,641736. kliu…rmytis 49:191737. kli§rti 94':761738. kli§styti 70:391739. kliýti 77:561740. kliúvêti 155:711741. kl…yvyti 49:701742. -klodƒyti 69:391743. klojêti 153:651744. klƒostyti 2:401745. klƒoti 103:431746. kliukdƒyti 69:371747. -kl§mti 49:37

1748. klumpãtyti 49:401749. klumpsoti 67:711750. klu…ngyti 49:641751. klu…nkyti 49:411752. klupdƒyti 69:371753. klúpêti 155:651754. klupƒyti 72:371755. klýpƒoti 18:651756. kl§pti 77:701757. -kl§sti 77:64i1758. knabdƒyti 69:431759. knabƒyti 55:381760. knãbyti 49:431761. knabsƒoti 9:69;67:651762. kn$bti 73:72,781763. knaibãsyti 48:391764. knáibƒyti 55:391765. knaibytis 8:171766. knaisyti 55:391767. knáiûyti 55:391768. kn$kcyti 49:411769. knakêti 109:701770. knãksyti 45:381771. knaksƒoti 67:721772. knãpyti 49:431773. knapsƒoti 9:55,691774. knãryti 49:661775. knárksyti 45:691776. knarksƒoti 67:55,66,711777. kna…rkti 92:701778. kna…rplyti 49:381779. knarpsƒoti 67:66,711780. kn$tyti 49:431781. knébsƒoti 67:66,711782. kn‡ebti 73:72,781783. kneibãsyti 48:391784. kneibþsyti 48:631785. kneµzyti 49:401786. kn‡ekcyti 49:371787. kneksƒoti 67:721788. kn…epæyti 49:37

282

1789. knerbsƒoti 67:651790. knerb§æyti 49:401791. knerksƒoti 67:691792. knerpsƒoti 67:771793. kn‡eûti 73:761794. kniaubsƒoti 67:651795. kniauksƒoti 67:781796. knia…ukti 91:641797. kniausƒyti 27:391798. kniaustƒytis 70:161799. knia…uzyti 49:611800. knibãryti 49:641801. knib•tyti 49:391802. knƒyboti 57:651803. knybsƒoti 67:56,631804. kn•bti 77:64,761805. knib§æyti 49:391806. knibûdêti 110:641807. kni…edyti 49:381808. -kniepæyti 49:371809. knietêti 131:571810. kni…etyti 49:381811. kn…ykti 97:641812. kniobsƒoti 67:771813. kniogyti 49:661814. kniopsƒoti 67:711815. knipæyti 49:391816. kn•pyti 49:371817. knypsƒoti 56:55,631818. kn•rkdyti 69:371819. kn•rksyti 45:611820. kni…rkti 97:641821. knirplyti 49:401822. knirpsƒoti 67:551823. knisdƒyti 69:371824. knƒysoti 67:651825. kn•sti 106:381826. kn•tyti 49:381827. kniubãryti 49:631828. kniubdƒyti 69:371829. kniýboti 12:77;57:65

1830. kniýbsoti 67:651831. kni§bti 77:70,761832. kniukƒyti 72:371833. kniuksƒoti 67:651834. kniýksoti 67:651835. kniýpoti 68:651836. kniþpryti 49:641837. kniýpsoti 67:651838. kniúryti 49:391839. kni§rkyti 72:37,421840. kniurksƒoti 67:651841. kniþsyti 48:631842. kniýstoti 66:651843. kni§tyti 49:411844. kni§zyti 49:631845. knobsƒoti 67:651846. knƒodyti 69:371847. knõpyti 49:631848. knopsƒoti 67:55,651849. knýpoti 68:651850. knupsyti 71:421851. knúpsoti 67:651852. kn§pti 77:70,761853. koæëlyti 49:411854. koæiõlyti 49:411855. kõdytis 3:101856. -kogûdyti 49:701857. koli…eæyti 49:401858. kõlyti 49:431859. kom‡edytis 49:211860. komyti 49:371861. kontãpyti 49:641862. kont§zyti 49:451863. koplþnyti 49:401864. kõpstyti 70:421865. kopöƒoti 67:771866. kƒopti 94:641867. kõpti 94:401868. kopþstyti 49:401869. korƒyti 49:761870. korƒoti 17:77

283

1871. kƒoséti 21:691872. kõtyti 49:411873. kovytis 49:111874. koznãdyti 49:371875. kõznyti 49:371876. kozonyti 49:431877. koûnyti 49:371878. krabãkötyti 49:411879. krabu…rkötyti 49:611880. kragsƒoti 67:651881. kraigƒyti 72:391882. kraikƒyti 72:391883. kraipƒyti 55:391884. kráiöytis 72:101885. kraitƒyti 72:391886. krakmõlyti 49:401887. kraksƒoti 67:651888. kramãlyti 49:401889. -krambƒyti 72:381890. kram…ezyti 49:431891. krãmyti 49:391892. krampãlyti 49:381893. kra …mpyti 49:381894. kramplƒyti 49:761895. kramstyti 54:381896. kramtyti 55:391897. -kra…nkyti 49:541898. kranksêti 157:611899. kranksƒoti 56:551900. kránköyti 45:691901. kra…nköti 92:701902. kra…nkti 92:641903. krantƒyti 72:391904. krãpyti 49:391905. krapötƒyti(s) 72:38,(21)1906. krap§ötyti 49:641907. kratƒyti 72:421908. kraudƒyti 69:391909. krauksƒoti 67:771910. kra…ulyti 49:391911. kraupyti 72:43

1912. kraupstytis 47:141913. kráustyti 70:391914. krauöƒyti 72:391915. kráuti 96:401916. krebûdêti 108:611917. kreikƒytis 72:311918. kreµpti 91:431919. kreistƒyti 70:391920. kr-ityti 49:431921. krekêti 108:761922. kreksƒoti 67:771923. kréksƒoti 67:771924. kr‡ekti 73:761925. krem…ezyti 49:431926. kr-msyti 48:751927. kr …enyti 49:391928. krënyti 49:40,411929. kr-nköyti 45:691930. kre…nköti 91:701931. kr‡epyti 49:401932. krépöƒoti 67:771933. kr…esyti 49:401934. krésyti 49:401935. kr…esnyti 49:381936. krësti 95:411937. kr…estytis 49:111938. kreöêti 99:761939. kr‡eöti 99:761940. kriáuköyti 45:691941. kria…unyti 49:391942. kriáustytis 70:171943. kriauöƒyti 55:421944. kri…enyti 49:431945. kri…epyti 49:401946. krikdyti 69:371947. kriköæionyti 49:401948. kr…yköti 97:641949. kr•kötyti 3:401950. kr•kti 77:64,70,761951. kr…ykti 97:641952. kri …msti 105:38

284

1953. krynyti 49:431954. kriõkti 94:64,701955. krionyti 49:401956. kriõöti 76:701957. kripdƒyti 69:401958. krypsƒoti 67:711959. kr…ypti 77:761960. kr•sti 77:70,761961. kristyti 49:401962. kriugûdêti 110:761963. kri§kyti 49:641964. kriuksêti, kri§ksyti 45:611965. kriuksƒoti 67:651966. kriþkti 97:641967. kriþmyti 49:381968. kri§nyti 39:691969. kriþzyti 49:381970. kr•vdyti 3:371971. kr…yvdyti 49:371972. kriv•dyti 49:371973. kroksƒoti 67:661974. krõmytis 49:191975. kropyti 49:391976. kr‡opytis 49:271977. kropsƒoti 67:651978. kropöƒoti 67:651979. krõsyti 49:401980. 1.krõöyti 49:401981. 2.kroöyti 10:661982. kr§cyti 49:431983. -kr§æyti 49:431984. kr§kyti 49:361985. kr§mytis 49:271986. krýmyti 49:761987. 1.kr§nyti 37:691988. 2.kr§nyti 49:40,641989. krunksƒoti 67:661990. krúpsƒoti(s) 67:65,(26)1991. kr§sti 77:641992. 1.kr§styti 70:43

1993. 2.kr§styti 47:371994. kr§stytis 49:211995. krýöoti 68:651996. kr§öti 106:381997. krutêti 110:701998. krþvyti 49:391999. k§bryti 49:402000. kub§rdytis 49:112001. kubu…rkötyti 3:372002. kucyti 49:412003. kuænëryti 49:412004. kudãæyti 49:412005. kudaköyti 48:612006. kudãöyti 49:41,642007. kudêsyti 48:612008. k§dlyti 49:412009. kugûdêti 110:642010. kugûdyti 49:372011. kuikötƒytis 70:182012. kuµlyti 49:642013. kuisyti 49:372014. k§isytis 3:192015. kuµsti 97:642016. kuistytis 70:212017. kukdƒyti 69:372018. kukƒyti 72:372019. k§knyti 49:432020. k§ksyti 45:412021. kúksƒoti 67:782022. k§kötytis 72:302023. k§kti 77:70,762024. kúlãnyti 49:412025. kuldãæyti 49:412026. kuldãöyti 49:412027. k§ldyti 69:372028. ku¿dyti 49:642029. kuligãnyti 49:642030. kúlƒyti 49:762031. 1.k súlyti 49:402032. 2.kþlyti 49:412033. kulytis 49:21

285

2034. ku¿nyti 49:642035. ku¿pyti 49:412036. k§lstyti 70:392037. k§lti 98:412038. kultþrytis 49:242039. ku …mbryti 49:402040. kumpsƒoti 67:652041. ku …mpti 77:70,762042. k§mstyti 55:412043. k§mstƒoti 66:782044. k§möyti 10:422045. k§mötyti 28:532046. kumu…rnytis 49:242047. kum§ûytis 49:42048. kuncyti 49:642049. ku…næytis 49:212050. kundãûyti 49:402051. kýnyti 49:402052. kunksƒoti 67:652053. kuntãpyti 49:412054. kuõdyti 49:412055. kuoksƒoti 67:662056. kuomytis 49:42057. kuõpti 94:402058. kúpdƒyti 69:372059. k§pyti 49:432060. k§pryti 49:382061. kúpsƒoti 67:782062. kupstƒyti 70:412063. k§rdyti 69:362064. kur …eûytis 49:212065. 1.kþryti 49:642066. 2.kþryti 49:402067. k§rkdyti 6:372068. kurksƒoti 67:652069. ku…rkti 97:642070. ku…rnyti 49:372071. kurpƒyti 28:382072. kurpsƒoti 67:652073. ku…rpti 97:402074. k§rstyti 70:36

2075. k§rti 98:402076. kurtyti 49:372077. kusdƒyti 69:372078. kusyti 27:372079. kuöêti 110:702080. kutãlyti 49:412081. k§tyti 49:40,642082. k§tnyti 49:432083. k§tryti 49:372084. kuûdêti 110:642085. kvãæytis 49:242086. kvaµlti 74:702087. 1.kvaipƒyti 72:372088. 2.kvaipƒyti 72:392089. kvaipstƒytis 70:262090. kváiöyti 49:642091. kvaitƒytis 72:21,272092. kvaksêti 157:612093. kvaksƒoti 67:662094. kv$köyti 41:612095. kvãlyti 49:432096. kvampsƒoti 67:662097. kvampstƒytis 70:182098. kvanksƒoti 56:662099. kvanköƒoti 67:662100. kvapstƒyti 2:692101. kvarãöyti 49:412102. kva…ræyti 49:372103. kvaræytis 49:112104. kvárklytis 49:192105. kvarkõlyti 49:392106. kvarksêti, kvárksyti 45:612107. kvárköyti 45:612108. kva…rkti 92:642109. kvauksƒoti 67:662110. kvauköƒoti 67:662111. kvempsoti 67:652112. kve …mptis 91:192113. kvenksoti 67:662114. kvepêti 76':78

286

2115. kvépsƒoti 9:692116. kvëpti 95:432117. kvêstyti 54:612118. kvi…esti 91:432119. kvietytis 49:332120. kvikdƒyti 69:372121. kvikƒyti 72:372122. kv•kti 77:642123. kv•pti 77:58'i2124. kv•tytis 49:42125. kvƒytoti 18:652126. kvoæyti 43:492127. kvõlyti 49:432128. kvõpytis 49:142129. kvopstytis 70:262130. kv‡osyti 48:752131. kvõsyti 49:402132. kvoöêtis 148:272133. lãbyti 49:432134. laburzyti 49:382135. 1.ladyti 49:422136. 2.lãdyti 49:432137. lagãdytis 49:112138. lagãdnytis 49:112139. láidyti 27:422140. láigyti 55:642141. laikƒyti 72:37,432142. laimyti 49:402143. laipstƒyti 70:36,422144. 1.láistyti 54:392145. 2.láistyti 70:392146. laiökƒyti 72:392147. laizdƒyti 69:732148. 1.laiûdƒyti 69:732149. 2.laiûdƒyti 69:422150. laiûƒyti 72:422151. lakãmyti 49:572152. lakdƒyti 69:362153. lakstƒyti 54:622154. lakötƒyti 70:392155. l$kti 112:40

2156. lamãnyti 49:392157. lama…ntyti 49:382158. lamãtyti 49:422159. lamãûyti 49:392160. lámdyti 69:392161. lãmyti 49:39,402162. lámstyti 70:39,532163. lámtyti 72:392164. lam§öyti 72:392165. lam§tytis 49:192166. 1.lámzdyti 69:392167. 2.lámzdyti 49:642168. lámûyti 72:392169. la…næyti 49:402170. landƒyti 55:622171. langƒoti 57:622172. 1.lankƒyti 8:422173. 2.lankƒyti 55:392174. lankstƒyti 54:392175. lapãöyti 49:532176. lapãtyti 49:612177. lapƒyti 49:612178. l$psyti 46:412179. lapsƒoti 67:772180. larlãzyti 49:402181. lasƒyti 55:422182. laskãtyti 49:432183. laöêti 109:75m2184. latãöyti 49:412185. láukti 92:552186. laupƒyti 72:392187. la…upti 92:402188. láuûyti 55:392189. láuûti 92:402190. lãvyti 3:372191. lãzdyti 49:412192. lazgatyti 49:432193. lãûyti 49:642194. laûƒytis 72:112195. leb…edyti 49:402196. lebu…rdytis 49:13

287

2197. lécyti 49:432198. l…edƒyti 46:762199. leµpti 73:70,762200. l-isdyti 69:312201. l-isti 129:552202. lékdƒyti 69:312203. lëkti 116:642204. lemeµtytis 49:112205. l-mti 95:44,522206. le …mzyti 49:642207. lengnytis 49:82208. le…nkti 91:402209. lepeµöyti 49:412210. lep…etyti 49:40,432211. lepsƒoti 67:782212. lépsƒoti 67:712213. l…epöyti 49:402214. l‡epti 73:702215. lëpti 75:702216. lerpsƒoti 67:652217. l‡esti 111:412218. let…eûyti 49:382219. liaubƒyti 3:432220. liaubƒytis 72:112221. liáutis 95:112222. l•æytis 49:112223. lydêti 145:442224. lƒydyti 6:372225. l•dytis 49:82226. li…eæyti 49:372227. -liedƒyti 69:392228. líegti 91:702229. 1.lielytis 49:112230. 2.li…elytis 49:222231. liepöyti 49:402232. li…epti 91:542233. li …esti 91:43,522234. líeti 104:402235. li…eti 97':402236. líetyti 49:512237. li…eûti 91:38

2238. lieûuvyti 49:432239. lƒygyti 44:402240. l•gnyti 49:642241. likdƒyti 69:372242. l…ykyti 49:372243. l•kötytis 49:112244. l•kti 78:43,66,782245. limdyti 69:372246. l•mti 102:762247. l•ndoti 18:652248. linkdyti 69:372249. linkêti 154:552250. l•nkoti 57:772251. linksêti 159:53,612252. linksƒoti 9:622253. li …nkti 77:762254. liopyti 49:382255. li‡osytis 49:132256. liõvytis 49:172257. lipdƒyti 6:402258. lipƒyti 8:402259. lƒypoti 68:772260. lƒypstyti 70:432261. lipstƒytis 70:82262. l•pönytis 49:112263. l•pti (l‡çpa) 106:642264. l•pti (li …mpa) 77:58'2265. -lìsdƒyti 69:602266. lƒysti 77:702267. l„ ìsti 105:642268. lƒyti 102:762269. 1.-liúbyti 43:332270. 2.liþbyti 49:492271. liúdêti 155:44,722272. liudyti 49:432273. liþdyti 43:372274. liþdnyti 49:372275. liúgsoti 67:772276. liŠ úksƒoti 67:772277. liþlyti 49:642278. liurbsƒoti 67:65

288

2279. li§rlyti 49:642280. liuröƒoti 68:652281. liþsti 77:70,722282. liustytis 49:192283. li§öytis 49:132284. liýtytis 49:332285. lƒyûytis 49:112286. lƒyûti 77:57,70,762287. lobyti 49:402288. lõbti 76:702289. lƒodyti 6:372290. lõjyti 49:432291. lokyti 49:402292. lõmyti 49:38,642293. lƒopyti 23:382294. lopsƒoti 67:772295. lƒopstyti 70:392296. loödƒytis 69:172297. lƒoöoti 68:652298. lõöti 94:642299. lƒoti 82:642300. lõtyti 49:402301. loûyti 46:772302. lýæyti 49:442303. lugnyti 49:642304. luibsƒoti 67:552305. luµmytis 49:212306. luµnyti 49:642307. lúkêti 149:552308. lúkyti 62:552309. l§kötyti 3:382310. l§kötytis 49:212311. lumpsƒoti 67:652312. lumsƒoti 67:652313. lu …mzdyti 49:642314. l§mûyti 49:382315. lu…næyti 49:402316. l§ngytis 72:112317. lƒuobyti 49:382318. luõbti 94:642319. lƒuodyti 3:38

2320. luõkyti 49:382321. luopƒyti 72:392322. lƒuopyti 49:412323. -lupdƒyti 69:372324. lúpsƒoti 67:652325. l§pti 106:402326. lýöyti 49:402327. lýöytis 49:192328. lýûti 77:762329. mãæyti 49:542330. maænyti 49:402331. magêti 85:572332. mãglyti 49:402333. magztƒyti 70:392334. máigyti 72:39,422335. maigƒytis 72:242336. maigstƒytis 70:242337. maµlyti 49:402338. mainƒyti 72:422339. maistƒyti 70:392340. maiöƒyti 72:402341. maitƒyti 72:372342. máivytis 55:212343. máiûyti 55:622344. majãæyti 49:372345. makaæiõlyti 49:392346. makaæiõnyti 49:412347. makãæytis 49:212348. makãlyti 49:392349. makãryti 49:412350. makãsyti 48:382351. makãöyti 49:542352. makãzyti 49:272353. m$kyti 49:382354. makliõryti 49:372355. maklyti 49:432356. makliþryti 49:372357. m$knyti 49:382358. makõlyti 49:392359. maksƒoti 67:552360. malãcyti 49:40

289

2361. malãæyti 49:402362. malãöyti 49:392363. maldƒyti 55:372364. máldyti 69:372365. mali‡odyti 49:642366. malstƒytis 70:112367. malonytis 49:112368. málti 88:402369. 1.málûyti 72:362370. 2.málûyti 72:372371. mámpsyti 48:612372. ma…næyti 49:382373. manæytis 49:212374. mandãgyti 49:372375. mandƒyti 72:432376. mangãlyti 49:382377. mangƒyti 72:432378. mángyti 72:372379. mángytis 72:212380. ma…nglyti 49:38,432381. mangþryti 49:412382. manƒyti 72:55,662383. mankãsyti 49:382384. mankãzyti 49:382385. mánkyti 72:392386. mankötƒyti 72:372387. mantãæyti 49:372388. ma…ntyti 49:372389. manzƒyti 72:392390. markãæytis 49:282391. markãtytis 49:282392. markƒyti 72:372393. marksƒoti 67:692394. márkstyti 70:422395. marmãlyti 49:402396. marm…esyti 48:382397. ma…rmyti 49:392398. marm§zyti 49:432399. martãæytis 49:242400. marþdyti 49:642401. mastƒyti 72:39

2402. màstƒyti 70:462403. matãcytis 49:212404. matãæytis 49:212405. matãlyti 49:402406. matãöyti 49:412407. matƒyti 72:492408. matõnyti 49:372409. máudyti 72:402410. maukƒyti 72:392411. ma…ukti 92:402412. 1.ma…ulyti 49:422413. 2.ma…ulyti 49:402414. 3.ma…ulyti 49:402415. ma…uryti 49:642416. mausdƒyti 69:392417. ma…usti 92:572418. máustyti 70:392419. máuti 117:402420. mazgƒyti 55:392421. -màzƒytis 72:242422. m$ûti 74:762423. mëæytis 49:132424. m…edyti 49:402425. 1.mêgdyti 69:492426. 2.mêgdyti 55:432427. mêgti 75:492428. mêgzdyti 55:432429. megzdytis 69:302430. m‡egzti 111:402431. meµlyti 49:572432. mêklyti 49:642433. méksƒoti 67:552434. melƒyti 72:372435. mélynƒyti 49:762436. mëlti 92':762437. m-lûti 74':372438. me…ntyti 49:372439. m-rkti 91:43,542440. me…rkti 91:402441. me…rlytis 49:212442. m-rnytis 49:31

290

2443. mesdƒyti 69:392444. m‡esti 111:432445. mêtyti 55:422446. mezgƒyti 55:392447. miauksêti 156:612448. mia…ukti 91:642449. miegƒoti 136:722450. mí…egti 91:542451. mielƒyti 46:762452. 1.míelyti 49:452453. 2.míelyti 49:402454. míeryti 49:542455. mie…rnyti 49:402456. mi…eöti 91:402457. mi…etyti 49:622458. migdƒyti 6:372459. mygdyti 69:392460. migƒyti 72:372461. m•glytis 49:272462. 1.m•gti 77:702463. 2.m•gti 77:702464. mƒygti 81':432465. m•gzti 77:762466. m•klyti 49:422467. m•ksyti 41:692468. m…ykti 97:642469. mylêti 145:492470. m•lyti 49:46,542471. m•lti 94':46i2472. m•ltyti 49:762473. m•lûyti 72:362474. mindƒyti 69:372475. m•ndyti 26:392476. m•nkyti 34:392477. m•nti 105':382478. mi…nti 104':43,44,46,492479. mi…ntyti 49:462480. mirdƒyti 69:682481. mirgêti 85':75m2482. mi…rglyti 49:752483. mirkdƒyti 69:37

2484. mirkƒyti 8:372485. m•rksyti 60:652486. mirksêti 159:612487. mirksƒoti 67:772488. mi…rkti 77:782489. mi…rti 89':702490. mi…röti 77:462491. m•slyti 29:442492. m„ìslyti 49:642493. m•sti 77:552494. m„ìsti 97:642495. -m•ödyti 69:372496. miöƒyti 72:402497. m•öti 77:58',702498. mitƒyti 72:372499. m•tryti 49:372500. myûdƒyti 69:372501. m…yûti 90:40,642502. mƒodytis 69:202503. mokêti 86:43,44,552504. -mokdƒyti 69:392505. mƒokyti 8:372506. moksƒoti 67:552507. mƒokti 76:43,542508. 1.mõnyti 49:542509. 2.mõnyti 49:372510. morƒyti 49:762511. mƒostyti 54:532512. mõstyti 49:402513. mƒoti 82:542514. motyti 49:642515. mƒovytis 49:212516. mõûytis 46:142517. mþæyti 49:372518. -m§gyti 49:402519. muµlyti 49:402520. m§istytis 70:202521. 1.muµtyti 49:402522. 2.muµtyti 49:372523. 3.muµtyti 49:372524. muµûyti 49:64

291

2525. mukdƒyti 69:392526. mukyti 49:37,382527. m§klyti 49:382528. múksƒoti 67:652529. múköƒoti 67:652530. 1.muldyti 1:372531. 2.-muldyti 69:392532. 3.muldyti 72:702533. m§lyti 49:542534. mulksƒoti 67:652535. mu¿myti 49:642536. multþzyti 49:402537. 1.mu¿vyti 49:402538. 2.mu¿vyti 49:372539. 3.mu¿vyti 49:642540. mu…nglyti 49:642541. muntãæyti 49:372542. mƒuodytis 44:272543. muolytis 49:212544. mƒuosti 94:272545. m§rdyti 72:392546. m§rgdyti 69:392547. murgsƒoti 67:652548. mýryti 49:402549. m§rkdyti 69:392550. m§rkyti 8:392551. murksƒoti 67:652552. mu…rkti 97:642553. mu…rlyti 49:402554. murmêti 141:432555. mýroti 68:662556. murpsƒoti 67:652557. mursƒyti 49:762558. m§rstytis 70:202559. musƒyti 49:762560. m§syti 46:572561. músƒyti 49:762562. mýstytis 70:202563. muödƒyti 69:392564. mþtyti 49:402565. múvêti155:44''

2566. muzu…rlytis 49:192567. mýûyti 49:642568. nagrãdyti 49:542569. naigƒyti 72:392570. náikƒyti 28:372571. naik§æyti 49:372572. nairƒytis 72:92573. naµvyti 55:372574. náiûyti 72:21,302575. nãkvyti 49:372576. narãvyti 49:542577. 1.nárdyti 53:59;69:372578. 2.nárdyti 69:392579. na…rglyti 49:402580. narƒyti 72:392581. narnãzyti 49:402582. narnêti 100':642583. na…rnyti 49:402584. narp§æyti 49:392585. narp§lyti 49:392586. narsyti 72:372587. 1.nárstyti 54:592588. 2.nárstyti 70:392589. 1.naröyti 3:372590. 2.naröƒyti 72:382591. 1.narötƒytis 70:262592. 2.narötytis 70:212593. na…rvytis 49:212594. naöƒyti 72:422595. nãölyti 49:402596. na…udyti 49:432597. nausƒytis 72:212598. n-µgti 91:432599. neivyti 49:372600. ne …mnyti 49:382601. ne…rglyti 49:392602. 1.ne…röti 91:382603. 2.ne…röti 121:642604. n-rtéti 131:722605. n-rti 95:642606. ne…rtvytis 49:17

292

2607. neödƒyti 69:422608. 1.-neöêti 147:432609. 2.-neöêti 147:572610. n‡eöti 111:432611. nevãlyti 49:372612. -nevõûyti 49:432613. niauksêti 156:612614. niauksƒoti 67:652615. niáukstytis 70:302616. niá…ukti 91:402617. niáuktis 91:19,25,312618. nia…uryti 49:402619. n•bryti 49:402620. n•æyti 49:372621. níekti 91:432622. nieûêti 124:572623. n…ykdyti 69:372624. nyksƒoti 67:772625. n•kti 77:542626. n…ykti 77:70,762627. nioksƒoti 67:782628. niƒovyti 49:372629. n•pryti 49:402630. n•rdyti 69:402631. nƒyroti 18:652632. ni…rsti 77:66,722633. ni…röti 77:722634. n•rti 77:642635. nistytis 49:112636. n•öæyti 49:372637. n•tyti 49:37,402638. nƒytyti 49:612639. niukdƒyti 69:372640. ni§kyti 49:372641. niuksêti 158:37,532642. niúksoti 67:772643. 1.ni§kti 77:70,762644. 2.ni§kti 77:702645. niýkti 77:762646. ni§nyti 49:722647. ni§pryti 49:40

2648. ni§rdyti 72:392649. niu…rgzti 97:642650. ni§rkdyti 69:392651. ni§rkyti 72:422652. niurksƒoti 67:652653. niurnêti 101':642654. niýroti 57:652655. ni§rti 94':702656. niu…rvytis 49:212657. niurzgêti 85':642658. n•ûti 77:56i2659. nƒodytis 49:82660. nõgnyti 49:372661. nokdyti 69:372662. nokƒyti 72:372663. nƒokti 76:762664. norêti 153:572665. nõstyti 49:402666. nõstytis 49:332667. nõöytis 49:112668. notþrytis 49:212669. nõvyti 49:372670. n§dyti 49:372671. 1.nþdyti 49:432672. 2.nþdyti 49:372673. núksêti 160:612674. 1.nuõdyti 49:402675. 2.nuõdyti 49:372676. nuope…rtytis 49:212677. o¿byti 49:432678. ƒomytis 49:212679. õöti 94:702680. pãdyti 49:402681. pãdytis 49:332682. pagãdytis 49:332683. pagrãbytis 49:272684. páikyti 72:372685. páikstyti 70:422686. paikötƒytis 70:212687. paµkti 74:702688. paµlyti 49:41

293

2689. paµnyti 49:412690. paµpyti 49:412691. paµryti 49:412692. 1.páisyti 55:432693. 2.-páisyti 72:402694. paisƒyti 3:382695. páiskyti 55:392696. 1.páistyti 4:40,432697. 2.páistyti 70:432698. paiöƒyti 72:392699. páiöyti 55:392700. paµvyti 49:412701. pãjyti 49:402702. pakarytis 49:112703. p$kyti 49:412704. paksoti 67:75,412705. páldyti 72:462706. pamëtlyti 49:482707. pa …mpyti 49:412708. pa …mplyti 49:382709. pampƒolyti 49:382710. pa …mpryti 49:432711. pampsƒoti 67:652712. pa …mpti 74:70,762713. pamp§lyti 49:642714. pamsƒoti 67:652715. pamstytis 70:112716. panæyti 49:392717. panõdyti 49:432718. pansãryti 49:432719. pans§ryti 49:432720. pantãryti 49:402721. 1.pántyti 49:412722. 2.pántyti 49:432723. pãpyti 49:412724. p$psyti 45:412725. papsƒoti 67:662726. parãlyti 49:432727. parãnyti 49:432728. pardƒuodyti 69:422729. pare…ndyti 49:43

2730. pãryti 49:402731. parkstƒyti 70:422732. parpãlyti 49:402733. pa…rpti 92:61,75m2734. parp§lyti 49:402735. pa…rsyti 49:642736. partãlyti 49:392737. partõlyti 49:392738. part§lyti 49:392739. pãsyti 49:572740. pask§dyti 49:402741. pasõgyti 49:432742. pasõûyti 49:432743. pastanãvyti 49:542744. paöƒyti 55:392745. 1.pãöyti 49:402746. 2.pãöyti 49:402747. paök§dyti 49:402748. patuöyti 49:542749. páuköyti 49:642750. páuryti 49:402751. pa…uryti 49:412752. pa…utyti 49:642753. pavi…etrytis 49:242754. paû•ndyti 69:432755. peæëtyti 49:402756. peæiõtyti 49:402757. peæyti 49:402758. p…eævietyti 49:402759. pédyti 49:382760. peµkti 91:432761. peµlyti 49:392762. peµryti 49:382763. p…eklyti 49:722764. p‡ekötyti 49:372765. pelƒydyti 69:372766. pelƒyti 39:762767. pëlyti 49:382768. pelnyti 3:432769. pandƒyti 46:762770. pépsƒoti 67:65

294

2771. perêdyti 69:372772. perêti 142:37,442773. përyti 49:38,412774. perkõlyti 49:402775. perkýnyti 49:512776. peröêti 122:572777. p- …rti 86':412778. péslyti 49:642779. p…estyti 49:372780. p‡eöti 111:382781. pëtmyti 49:392782. pëtnyti 49:392783. pëûyti 49:642784. p•ætyti 49:432785. 1.pƒydyti 69:372786. 2.pƒydyti 69:372787. 3.pƒydyti 72:432788. pi…elyti 49:382789. píepyti 49:412790. píestyti 49:372791. pi…estyti 49:372792. pi…eöytis 49:182793. pi…eöti 91:402794. piet§jyti 49:642795. piet§vyti 49:642796. p•gti 77:762797. pƒykdyti 6:372798. p•klyti 49:402799. p•kryti 49:542800. pyköêti 160:75m2801. pƒyköyti 42:752802. p…ykti 77:722803. -p•ktytis 49:242804. p•ldyti 6:402805. pƒylytis 49:42806. pili§tyti 49:432807. 1.pi¿nyti 49:402808. 2.pi¿nyti 49:432809. 3.pi¿nyti 49:372810. p•lstyti 70:392811. p•lti 113:40

2812. pi¿vyti 49:432813. pindƒyti 69:392814. p•nti 113:402815. pintƒyti 49:702816. pi…ntyti 49:432817. pip•ryti 49:402818. p•pyti 49:412819. p…ypyti 49:532820. pƒypkyti 49:642821. pypsêti 160:61,75m2822. pipsƒoti 67:662823. p…ypti 97:642824. pyrãgyti 49:432825. p•rdyti 49:372826. pirkdƒyti 69:422827. pi…rkti 105:432828. pi…rpti 97:762829. p•rsoti 67:662830. pi…röyti 49:702831. pi…röti 105:432832. p•sti 106:412833. p=sti 77:762834. pyökãtyti 49:642835. piötyti 49:372836. 1.pƒyti 94':70,762837. 2.pƒyti 94':70,762838. p•tlyti 49:402839. p•znyti 49:432840. pjaudƒyti 69:392841. pjáustyti 70:392842. pjáuti 95:402843. pjudƒyti 6:372844. pjýdyti 69:372845. pjþklyti 49:432846. plãæytis 49:112847. plãdyti 49:372848. plaikstƒyti 70:392849. plaiskƒyti 72:392850. plaistƒytis 70:292851. 1.pláiöyti 55:752852. 2.pláiöyti 72:39

295

2853. plaitƒytis 72:212854. plakdƒyti 69:392855. plampãzyti 49:392856. pla …mpyti 43:382857. plampsƒoti 67:652858. plamsƒoti 67:652859. pla…næyti 49:402860. plastêti 109:752861. plastyti 30:612862. plãöyti 49:362863. plaökƒyti 72:392864. pláudyti 69:402865. plaudyti 69:372866. plaukƒyti 55:622867. plaukstƒyti 70:622868. pla…ukti 92:64,762869. pláustyti 70:392870. plauöƒyti 49:762871. pláuti 117:402872. plazdêti 109:64,762873. pleµnyti 49:412874. pl-iöyti 22:752875. pleµöyti 49:382876. plëkyti 49:402877. pleksƒoti 67:652878. pleköêti 156:61,75m2879. pleköƒoti 67:652880. pl‡eköti 82':762881. pl‡ekti 73:762882. plêkti 75:762883. plempsƒoti 67:652884. plênyti 46:762885. plepêti 108:642886. plepsƒoti 67:652887. plépsƒoti 67:652888. plepöƒoti 67:652889. ple…rköti 91:70,762890. plerpsƒoti 67:652891. ple…rpti 91:41,64,762892. plësti 95:402893. plêstyti 70:39

2894. plêödyti 69:392895. plêöyti 3:392896. pleökêti 82':762897. plêöti 93:402898. 1.pl…etyti 49:432899. 2.pl…etyti 49:402900. pl…etkyti 49:642901. plev…etyti 49:432902. pl…eûyti 49:412903. pliauköêti 156:61,75m2904. pliauökêti 82':61,75m2905. plia…unyti 49:432906. plia…upti 91:38,64,75m2907. pliauökƒyti 72:382908. plia…uzaryti 49:642909. plia…uzyti 49:642910. pli…eksti 91:762911. plíekti 91:412912. pli…enyti 49:402913. plikdƒyti 69:372914. plikƒyti 72:372915. pl•kti 77:702916. plƒynyti 49:402917. pliõgmyti 49:402918. pliopsƒoti 67:652919. pliõpti 94:64,75m2920. plioryti 49:432921. pl•skyti 49:622922. pl•sti 77:762923. plƒyöti 77:762924. pliudƒyti 6:372925. pli§köti 77:762926. pliumpãzyti 49:382927. pliu …mpyti 29:382928. pli§mpsyti 45:622929. pli§mpstyti 70:392930. pli§nyti 49:382931. pli§pyti 49:412932. pliúpsƒoti 67:782933. pli§pti 77:762934. pliþryti 49:38

296

2935. pli§rytis 49:312936. pliu…rköti 97:43,642937. pliu…rnyti 49:422938. pliurpsêti 159:38,75m2939. pliurpsƒoti 67:662940. pliurpstƒyti 70:392941. pliu…rpti 97:38,642942. pliursyti 48:622943. pliu…rzyti 49:422944. pli§öyti 49:412945. pliuökyti 35:642946. pliþtyti 49:382947. pli§zyti 49:402948. plõæyti 49:562949. plƒonyti 49:402950. plõöyti 49:362951. plƒoti 82:40,612952. 1.plõtyti 49:402953. 2.plõtyti 49:562954. plõtnyti 49:562955. plovyti 49:402956. plõzyti 49:412957. pl§cyti 49:422958. plýdyti 69:372959. plúdyti 49:762960. plþgyti 49:402961. plukdƒyti 69:372962. plukƒyti 72:372963. pl§knyti 49:642964. plýkoti 57:622965. pl§kti 77:70,762966. plþkti 97:382967. plumpãzyti 49:642968. plu …mpyti 49:412969. plumpsƒoti 16:64;67:65,782970. plumsƒoti 67:65,612971. plu…ncyti 49:642972. plu…næyti 49:642973. pl§nyti 49:382974. pl§nöyti 49:392975. pluntãöyti 49:39

2976. plƒuoöyti 49:392977. plupsƒoti 67:64,782978. plustãöyti 49:392979. plustƒyti 70:422980. plúöƒyti 49:762981. pl§tyti 49:38,642982. põdyti 49:372983. poköêti 158:61,75m2984. pƒoköyti 46:412985. poköti 76:702986. pƒokötytis 49:242987. pomëtyti 49:482988. põnyti 49:372989. pƒopyti 49:372990. pƒopstyti 70:422991. 1.põryti 49:432992. 2.põryti 49:412993. põsmyti 49:642994. posryti 49:642995. põöyti 49:402996. poökêti 84':75m2997. pot…eryti 49:432998. põtryti 49:432999. põzyti 49:403000. pr$ktyti 49:433001. prasdƒyti 69:49,563002. pr$sti 74:49,563003. praöƒyti 72:433004. prausdƒyti 69:393005. pra…usti 92:403006. praustytis 70:183007. prava…rdyti 49:433008. pravõdyti 49:433009. pri…edyti 49:433010. príeöytis 49:83011. prieöpastatƒyti 72:433012. prieötaryti 8:543013. prievartƒyti 72:373014. pr•klytis 49:133015. priötaryti 72:433016. privalêti 50:57

297

3017. prõgnyti 49:56,643018. prõsyti 49:403019. prõtyti 49:37,483020. prƒovyti 49:403021. prúcytis 49:273022. prþdyti 49:403023. prþnyti 49:643024. pru…nköti 97:643025. prþryti 49:643026. pr§sti 77:643027. 1.prútyti 49:643028. 2.prþtyti 49:403029. 3.prþtyti 49:403030. p§cyti 49:403031. 1.pýdyti 6:373032. 2.pýdyti 49:373033. p§dlyti 49:393034. p§drytis 49:193035. p§gti 77:703036. puµdyti 49:373037. p§ipyti 49:413038. p§istyti 70:393039. puiöƒytis 72:193040. p§kyti 49:403041. p§kytis 49:113042. púkƒyti 49:763043. -puknƒyti 49:763044. p§knyti 49:643045. p§köyti 42:64,753046. púköƒoti 67:653047. pýkötyti 54:423048. pu¿æytis 49:213049. p§ldƒyti 69:403050. p§lyti 49:433051. púlƒyti 49:703052. p§lti 102':43,54,703053. pu …mpyti 49:413054. pumpsƒoti 67:773055. pumsƒoti 67:77,783056. puõöti 94:403057. púpsƒoti 67:78

3058. purƒyti 49:763059. purkãlyti 49:393060. purkƒyti 55:393061. pu…rköti 97:403062. purkötƒyti 72:393063. pu…rlyti 49:393064. purpsƒoti 67:663065. purstytis 70:183066. -purtãæyti 49:393067. purtãlyti 49:393068. p§rtyti 3:413069. pu…rvyti 49:403070. pu…rzlytis 49:213071. púsdƒyti 69:623072. p§syti 49:403073. -p§slyti 49:373074. púslƒyti 49:763075. pusnƒyti 49:763076. pústãæyti 49:403077. pústãöyti 49:403078. p§sti 77:703079. pþsti 98:40,43,51,64,763080. pustƒyti 2:383081. pústƒyti 54:423082. pþstyti 27:393083. p§öyti 49:403084. p§önytis 49:193085. pýti 77:783086. p§tnyti 49:643087. p§trytis 49:193088. puvƒyti 49:763089. púzdryti 49:753090. púzyti 49:763091. pýûyti 49:403092. p§ûytis 49:213093. raba…ndytis 49:213094. rabãtytis 49:213095. rabazdƒytis 49:213096. rãdryti 49:433097. ragãnyti 49:403098. ragãnytis 49:8

298

3099. ragõûyti 49:433100. ragztƒyti 70:393101. raibƒytis 72:183102. raibstytis 70:263103. 1.ráidyti 72:383104. 2.ráidyti 72:643105. raidƒyti 72:403106. raµdytis 55:193107. raikƒyti 72:393108. -raikötƒyti 70:393109. raµnyti 49:413110. raistƒyti 70:423111. raistƒytis 70:113112. raiöƒyti 55:393113. ráiöytis 72:303114. ráiökyti 72:37,743115. raµöti 74:703116. raiötƒyti 70:393117. raitƒyti 55:393118. raivyti(s) 72:43,(18)3119. raizgƒyti 55:393120. raiûƒyti 55:393121. ráiûytis 72:193122. r$kalyti 49:403123. raka…ndytis 49:173124. rakindƒytis 69:33125. rakƒyti 72:403126. raksƒoti 67:663127. rãkötyti 47:383128. rakötƒytis 72:43129. 1.r$kti (ra…nka) 74:643130. 2.r$kti (ra…nka) 74:763131. 3.r$kti (rãka) 114:403132. ramãtytis 49:133133. rambãlyti 49:393134. ra …mbyti 49:703135. rámdyti 69:373136. ramƒyti 72:373137. ramonytis 49:193138. 1.rampãlyti 49:39,413139. 2.rampãlyti 49:39

3140. ramp§lyti 49:393141. ramstƒyti 54:393142. ramtƒyti 8:393143. ra…næyti 49:543144. 1.randƒyti 49:703145. 2.randyti 49:393146. 1.ra…ndyti 49:423147. 2.ra…ndyti 49:433148. 1.rangƒyti 55:403149. 2.rangƒyti 72:373150. rãnyti 49:433151. rankƒyti 55:423152. rantƒyti 3:393153. rapútyti 49:403154. rãryti 49:643155. rasdƒytis 69:293156. raskãûytis 49:173157. r$sti 74:463158. raöƒyti 72:403159. raökãûyti 49:373160. raökƒyti 72:403161. ratyti 49:383162. 1.ra…udƒyti 49:403163. 2.raudyti 49:493164. raudonƒyti 49:76,723165. raudƒoti 137:643166. ráugti 92:403167. raukãlyti 49:383168. raukƒyti 72:393169. raukstƒytis 70:183170. raukölƒyti 49:703171. ra…ukti 92:403172. ra…unyti 49:383173. ra…upti 92:403174. rausƒyti 55:393175. ra…usti (ra…usia) 92:403176. ra…usti (ra…usta) 74:70,763177. ráustyti 70:393178. raustƒytis 70:103179. 1.-ráuöyti 72:393180. 2.rauöyti 72:40

299

3181. ráuti 117:403182. rauzgƒyti 72:393183. ravêti 151:403184. razgƒyti 55:393185. ràûƒytis 72:193186. rédƒyti 3:403187. regêti 150:493188. régsƒoti 67:783189. r‡egzti 111:403190. reikêti 76':573191. r-iköti 91:43,523192. reµkti 76':573193. 1.reiökyti 8:373194. 2.reiökyti 72:403195. reitƒyti 72:643196. reizgƒyti 72:393197. rekdƒyti 69:373198. rêkdyti 6:373199. rek…etytis 49:213200. rek…eûytis 49:113201. rëkti 93:643202. remdƒyti 69:393203. remeæytis 49:113204. rem…eûytis 49:113205. re …mti 86':403206. r-næytis 49:113207. rengdƒyti 69:393208. rengmyti 49:403209. re…ngti 91:403210. rep…etyti 49:38,213211. répsƒoti 67:653212. r…èsti 91:403213. r…evytis 49:113214. rëzlyti 49:393215. rêûdyti 69:393216. rêûyti 55:393217. rêûti 93:403218. riáugyti 36:693219. rybsoti 67:773220. 1.ridƒyti 6:373221. 2.ridƒyti 69:37

3222. 1.rƒydyti 6:373223. 2.rƒydyti 69:373224. riedêti 135:763225. ríedyti 1:373226. ri…ekti 91:403227. riesdƒyti 69:393228. ri…esti 91:403229. ri…eöyti 49:543230. rieöytis 49:113231. ríeti 104:433232. r•gnyti 49:433233. r•gzti 77:763234. rikdƒyti 6:373235. rikƒyti 72:373236. -r•kti 77:643237. riktis 77:273238. r•mbyti 49:403239. rimbsƒoti 67:773240. 1.r•mdyti 69:373241. 2.r•mdyti 69:403242. rƒymoti 15:653243. rimstƒyti 70:393244. r•mstyti 47:703245. r•möyti 49:373246. r•mti 77:703247. rimzƒyti 72:403248. ri…ndyti 49:433249. ringsƒoti 67:653250. rinkdƒyti 69:393251. ri…nkyti 72:393252. ri…nkti 105:433253. riogsƒoti 9:72,783254. r•pyti 49:383255. r•sti 106:433256. riödƒyti 69:393257. r•öti 106:403258. rƒyti 77:403259. riudƒyti 69:373260. riuködƒyti 69:413261. -ri§nyti 49:543262. ruoûƒytis 72:33

300

3263. riýtoti 12:653264. riuûyti 49:433265. rõæyti 49:543266. rodãvyti 49:543267. rƒodyti 8:433268. rõdyti 3:543269. -rodytis 49:13270. rodzyti 49:543271. rõglyti 49:433272. rogsƒoti 14:783273. r‡ojytis 49:133274. rƒomyti 49:403275. ronæytis 49:113276. rõnyti 49:403277. ropsƒoti 67:653278. rõpötytis 72:203279. -rõzyti 49:433280. rõûyti 49:433281. rub…eûyti 49:403282. 1.r§byti 49:39,643283. 2.rubyti 49:403284. rþbyti 49:403285. r§æytis 49:113286. rudƒyti 49:763287. rúdƒyti 38:763288. rúgdyti 69:373289. rúgƒyti 72:373290. rýglyti 49:763291. rýgti 77:763292. ruµlyti 49:403293. r§imyti 49:403294. r§inyti 49:373295. r§inytis 49:183296. r§iûyti 72:463297. r§kyti 49:533298. rúkƒyti 34:403299. ruksƒoti 67:653300. rukölƒyti 49:703301. rúköƒoti 56:653302. rþkti 77:783303. r§lyti 49:40

3304. rýmyti 49:403305. 1.ru…ndyti 49:433306. 2.-ru…ndyti 49:403307. ru…ngyti 49:403308. rungõlyti 49:383309. rungsƒoti 67:653310. r§ngti 97:433311. r§nyti 49:403312. r§ntyti 3:403313. rƒuopdyti 69:603314. ruõöti 91:403315. rúpêti 155:573316. rupkƒyti 49:703317. r§pti 77:763318. -rupþûyti 49:433319. r§ryti 49:353320. rúsƒyti 49:763321. rýsoti 67:65,763322. r§sti 77:763323. 1.rýstyti 72:373324. 2.rústyti 49:573325. r§öyti 27:433326. r§zyti 49:643327. rþûyti 49:643328. sabatyti 49:643329. sagƒyti 55:393330. sagstƒyti 70:393331. sáikƒyti 55:533332. saikƒyti 55:433333. sáikstyti 70:53,42,623334. 1.saistƒyti 70:393335. 2.saistƒyti 70:363336. sakƒyti 55:433337. sãkyti 49:403338. sakstƒytis 70:53339. saladyti 49:403340. sáldyti 6:37,403341. sali…estryti 49:403342. sali…etryti 49:403343. sãlyti 49:373344. sálti 91':76

301

3345. sãmanyti 49:403346. samdƒyti 72:433347. samsƒoti 67:713348. sámstyti 70:393349. sap§tyti 49:433350. sargƒyti 72:663351. sárgstyti 70:423352. sarmãtyti 49:373353. sáugoti 57:443354. sáugstyti 70:423355. sa…unyti 49:643356. saupstƒyti 70:393357. sa…usyti 72:403358. sauvãlyti 49:643359. savãlyti 49:643360. savvãlyti 49:643361. sæiáudyti 10:673362. sédãvytis 49:213363. sédêti 143:653364. sédƒyti 69:393365. segdƒyti 69:393366. segêti 150:44''3367. segstƒyti 70:393368. s‡egti 111:403369. seilyti 40:403370. seiliþzytis 49:193371. -seµnyti 49:583372. s‡ekti (s…eka) 111:433373. s‡ekti (se…nka) 73:763374. s-mdyti 69:39,523375. s-mstyti 70:393376. s-mti 86':403377. s-ndyti 69:373378. senƒyti 39:703379. s-nti 90':703380. ser…edyti 49:643381. s-rgéti 121:443382. sésdƒyti 69:623383. sêsti 79':643384. sêti 81:433385. sëtryti 49:70

3386. siaubytis 55:333387. siaubstƒyti 70:393388. siaupstƒyti 70:393389. siaustƒyti 70:393390. siautƒyti 11:643391. sidãbryti 49:403392. síekdyti 69:383393. síekti 91:43,49,52,553394. si…eti 97':403395. s•klyti 49:383396. s…ylyti 49:373397. s•lpnyti 49:373398. si¿pti 77:703399. si…ntyti 49:703400. sirãtyti 49:403401. si…rgti 105:723402. sirpsƒoti 67:773403. si…rpti 77:763404. -systƒyti 2:363405. s•tyti 49:413406. siúbsƒoti 67:643407. siýdyti 69:373408. siýlyti 23:433409. si§lpstyti 70:413410. si§ndyti 6:373411. siuntƒyti 49:703412. siurbstƒyti 70:393413. siurpsƒoti 67:653414. siùsdƒyti 69:373415. si§sti 77:703416. si…ùsti 97:433417. siùstƒyti 70:423418. siýti 83:403419. si§tytis 49:113420. skabãrytis 49:193421. skabdƒyti 69:393422. skabƒyti 28:393423. skabstƒyti 70:393424. skáidyti 55:403425. skáidrytis 49:333426. skaistƒyti 13:76

302

3427. skaitƒyti 72:433428. skala …mbyti 49:373429. skala …mpyti 49:383430. skala…ntyti 49:413431. skala…udytis 69:313432. skalbyti 49:643433. ska¿bti 92:403434. skáldyti 1:393435. skãlyti 49:643436. skal§æyti 49:643437. skanæyti 49:433438. skandãlyti 49:643439. skandƒyti 3:373440. skãnyti 49:403441. skãpyti 49:403442. skapstƒyti 70:393443. skaptƒyti 72:383444. skárbyti 49:433445. skarblyti 49:403446. 1.skardƒyti 69:393447. 2.skardƒyti 69:373448. skarmãlyti 49:703449. skárti 91':763450. skarubyti 49:403451. ska…rûyti 49:433452. skastƒytis 70:103453. skãtytis 72:113454. skaudêti 126:493455. skaudyti 49:373456. ska…unyti 49:423457. ska…usti (ska…udûia) 91:373458. ska…usti (ska…usta) 74:56i3459. skedyti 49:763460. skeµnyti 49:543461. sk-lbti 91:433462. skelêti 150:493463. skelsyti 49:373464. ske¿sti 91:573465. sk-lti 116:403466. sk-ndéti 150:72,783467. skep…etyti 49:63

3468. sker…eæytis 49:113469. sker…eûytis 49:113470. skernetytis 49:113471. ske…rsyti 49:113472. ske…rsti 91:403473. sk…èsti 73:70,763474. skësti 95:403475. skétrytis 49:213476. skeveµlyti 49:633477. skev•lyti 49:413478. ski…edyti 49:763479. ski…epyti 49:40,433480. skíesti 91:403481. ski…etyti 49:383482. sk•ldyti 69:393483. skilnƒyti 49:763484. sk•lti 77:763485. ski¿vyti 49:643486. sk•ndyti 69:393487. sk•nti 140:403488. skipstƒyti 70:393489. skirdƒyti 69:39,403490. sk•rstyti 70:39,423491. sk•rti 88':403492. sk•sti 77:763493. skƒysti 77:763494. sklaidƒyti 72:393495. sklaistƒyti 70:393496. sklambƒyti 72:393497. sklandƒyti 55:623498. sklastƒyti 70:393499. skleµsti 91:403500. skle …mbti 91:383501. skl…epyti 49:403502. skliaudƒyti 62:623503. sklia…usti 91:403504. skliaustƒyti 70:393505. skliautƒyti 72:623506. skliõrytis 49:333507. skl•sti 77:64,763508. skli§tyti 49:38

303

3509. sklõnytis 29:83510. skõbnyti 49:393511. skƒobti 76:763512. skõbti 94:383513. skõlyti 49:433514. skõmyti 49:403515. skõrbyti 49:403516. skrabãæyti 49:413517. skrãblyti 49:433518. skrab§æyti 49:373519. skraibƒyti 72:393520. skraibstƒyti 70:393521. skraidƒyti 55:593522. skraistƒyts 70:203523. skraitƒyti 55:393524. skramb$lyti 49:383525. skrambƒyti 55:383526. skrambsƒoti 67:653527. skramdƒyti 69:393528. skramsƒoti 67:663529. skrandƒyti 69:393530. skraubstƒytis 70:143531. skrébsƒoti 67:223532. skr‡ebti 73:70,763533. skre …mblyti 49:553534. skr‡esti 73:763535. skria…usti 91:373536. skr•blyti 49:37,55,643537. skrib§æyti 49:373538. skrí…eti 128:643539. skrindyti 69:593540. skriƒodyti 72:393541. skriƒostyti 70:393542. skr•plytis 49:193543. skr•sti 101:643544. skrƒobyti 49:403545. skrobsƒoti 67:723546. skrƒodyti 3:393547. skrƒosti 34:403548. skrƒostyti 70:393549. skrub§æyti 49:37

3550. skrƒuobstytis 70:113551. skr§pyti 49:373552. skrúpsƒoti 67:573553. skrýpstytis 70:133554. skrupulytis 49:143555. skr§sti 77:763556. skubãtytis 49:173557. skubƒyti 44:543558. sk§bti 77:64,64i3559. skub§ræyti 49:373560. 1.sk§dyti 3:373561. 2.sk§dyti 49:403562. 1.sk§dnyti 49:373563. 2.sk§dnyti 49:403564. sk§dryti 49:643565. sk§ndytis 72:103566. skþpyti 49:433567. sku…rdyti 69:373568. skþryti 49:40,433569. sku…rsti 77:723570. sk§rti 94':763571. skusdƒyti 69:393572. sk§sti (sk§ta) 106:403573. -sk§sti (sku…nda) 77:56i3574. skƒùsti 97:433575. sk§tyti 49:393576. skútƒyti 49:763577. skýtytis 49:133578. skvarbƒyti 72:393579. skvirbsƒoti 67:713580. slabãdyti 49:403581. slabdƒyti 69:373582. slaikstƒytis 70:203583. slaistƒytis 70:203584. slambƒytis 72:213585. slamdƒytis 72:213586. slankƒyti 55:643587. slankstƒyti 70:623588. slapƒyti 72:403589. slapstƒyti 70:423590. slãtyti 3:64

304

3591. slaugƒyti 28:433592. slaugstƒytis 70:183593. slëgytis 55:343594. sl%êgti 73':40,43,513595. slëpti 116:433596. slia…ukti 91:40,643597. sli…edyti 49:373598. sl•mpsoti 67:653599. slinksƒoti 67:773600. sli…nkti 105:763601. slƒysti 77:763602. sliúbyti 49:403603. sliúksƒoti 67:65,773604. sliuõgti 94:643605. slƒogstyti 70:393606. slopdƒyti 69:373607. slƒopti 76:763608. slovƒyti 49:433609. slúdyti 49:433610. slugdƒyti 69:373611. slúgƒoti 68:65,773612. slúgsƒoti 67:65,713613. slýgstyti 70:373614. slýgti 77:763615. slýkyti 72:643616. slúksyti 71:643617. slukötƒytis 70:193618. sluokstytis 70:213619. slþûyti 49:543620. smagƒyti 72:413621. smagyti 49:433622. smagztƒyti 70:393623. smaigƒyti 72:393624. smaigstƒyti 70:393625. smaµlyti 49:403626. smailƒytis 72:113627. smaiûƒyti 72:433628. sm$ksyti 48:433629. smaksƒoti 56:553630. smãlyti 49:403631. smalkƒyti 72:40

3632. smalkstƒytis 70:11,213633. smalstƒytis 70:213634. smarãæytis 49:173635. smarãdyti 49:373636. smarãûyti 49:373637. smarksƒoti 67:553638. smart§lyti 49:403639. smar§dyti 49:373640. smaugƒyti 72:423641. smáugyti 55:393642. smaugstyti 70:393643. smáugti 92:403644. smaukƒyti 55:423645. sma…ukti 92:403646. smegdƒyti 69:39,423647. smeigstƒyti 70:393648. sm‡egti 73:70,763649. smeµgti 91:403650. sméksƒoti 67:553651. smélyti 49:763652. sm-¿kti 91:463653. sme¿kti 91:513654. smigdƒyti 69:403655. smygsƒoti 67:773656. sm•gti 77:763657. smilkƒyti 8:403658. smilksêti 159:46m3659. smi¿kti 77:763660. smirdêti 141:783661. sm•rsti 77:76i3662. smõgti 94:543663. smoksƒoti 56:553664. smõûyti 49:403665. smuµkyti 49:643666. smukdƒyti 69:373667. smúksƒoti 67:653668. sm§kti 77:763669. smulksƒoti 67:753670. smurgsƒoti 67:653671. smþtyti 49:373672. smþtnyti 49:37

305

3673. snaigƒyti 55:753674. snapsƒoti 67:713675. snarksƒoti 67:713676. snarpsƒoti 67:713677. snigdƒyti 69:373678. sn•gti 78:763679. snioksƒoti 67:713680. sniúboti 57:653681. sniúksƒoti 67:713682. sniúpsƒoti 67:713683. snobsƒoti 67:713684. snoksƒoti 67:553685. snopsƒoti 67:713686. snõstyti 47:393687. sn§cyti 49:723688. snýdyti 49:303689. snúpsƒoti 67:713690. snýsti 77:723691. sodƒyti 34:403692. sõdnyti 49:383693. sõdryti 49:403694. sõmyti 49:413695. sopêti 84':573696. s#õpti 76:56i3697. spaistƒyti 70:393698. spaitƒyti 72:393699. spaitƒytis 72:73700. spakãjyti 49:373701. spaksƒoti 67:553702. spándyti 72:393703. spangsƒoti 67:553704. spa…ngti 74:703705. spárdyti 53:423706. spargƒyti 72:373707. spasãbyti 49:433708. spƒàstyti 70:393709. spáudyti 55:423710. spaugƒyti 46:703711. spáusti 92:433712. spáustyti 70:423713. speµsti 91:43

3714. sp-ndyti 72:403715. spengdƒyti 69:373716. spe…ngti 91:553717. sper…eæytis 49:113718. spƒèsti 91:403719. spêti 81:563720. sp•æyti 49:373721. spi…egti 91:55,643722. spi…esti 91:43,643723. 1.spygsƒoti 56:553724. 2.spygsƒoti 67:763725. sp•gti 77:643726. spyksƒoti 67:55,763727. spi¿gti 77:763728. spindêti 154:783729. spingsƒoti 9:753730. sp•rdyti 69:403731. sp•rgyti 34:403732. sp•rgti 77:763733. sp•rti 88':543734. sp•sti 77:433735. -sp=sti 77:76i3736. spƒytyti 49:543737. sp•tryti 40:553738. spjáudyti 6:423739. spjáuti 95:643740. spoksƒoti 67:553741. sp‡oryti 49:433742. spragêti 109:763743. spragsêti 157:763744. spráigyti 55:623745. spraigstƒyti 70:423746. 1.sprándyti 55:423747. 2.sprándyti 72:423748. sprángdyti 69:393749. sprangƒyti 72:37,393750. sprangstƒyti 70:393751. spranƒyti 49:393752. spràstyti 72:393753. spráudyti 72:393754. spráusti 92:43

306

3755. spr…eæyti 49:543756. sprengsêti 156:69m3757. sprengstƒyti 70:403758. sprƒèsti 91:433759. spriáudyti 3:423760. spríegti 91:43,543761. sprigãtyti 49:433762. sprigsƒoti 67:773763. springdƒyti 69:373764. springsƒoti 67:713765. spri…ngti 77:69m3766. sprƒogdyti 69:373767. sprƒogti 76:763768. sproksƒoti 67:553769. sprþdyti 49:643770. sprýdoti 57:653771. spr§knyti 49:423772. spr§kti 77:643773. sprýsti 77:763774. spúdêti 155:72,783775. spýdoti 57:653776. sp§istytis 70:173777. sp§ktytis 48:193778. spunksƒoti 67:553779. spuogƒyti 49:703780. spurdêti 85':613781. spurƒyti 49:763782. spursƒoti 67:653783. sp§rti 94':763784. sraigƒyti 72:393785. sráigyti 72:393786. srébdƒyti 69:363787. srëbti 116:383788. sríegti 91:433789. sr•gti 77:763790. sriubdƒyti 69:363791. sriubƒyti 72:373792. sriýbyti 72:413793. sriubstƒyti 70:393794. sriƒuobstyti 70:393795. srõvyti 49:37

3796. srýdyti 6:373797. srƒuobstyti 70:393798. srýti 94':763799. stabãryti 49:373800. stabdƒyti 6:373801. 1.stabƒyti 72:373802. 2.stabƒyti 72:373803. stãbyti 72:403804. stabu…ræyti 49:373805. staigƒyti 55:783806. staigstytis 70:103807. stáikstyti 70:533808. 1.staipƒyti(s) 72:39,(18)3809. 2.staipyti 72:393810. staipstƒytis 70:183811. stakarytis 49:273812. stak‡orytis 49:273813. stala …mpyti 49:383814. stalbdyti 69:373815. sta¿gti 74:563816. stama…ntryti 49:373817. stambƒyti 49:763818. stanãvyti 49:37,403819. stapƒyti 72:373820. stapƒytis 72:253821. starãæytis 49:113822. stara…ngyti 49:403823. -statydyti 69:403824. statƒyti 8:403825. staugdyti 69:373826. stáugti 92:643827. stebeµlyti 49:44,553828. stebêti(s) 150:(14),443829. stebƒyti 72:373830. st‡ebti 73:703831. steµgti 91:403832. ste¿bti 91:513833. stembstƒyti 70:743834. stenêti 99':643835. st-ngdyti 69:373836. stengsƒoti 67:65

307

3837. st-ngti(s) 91:(11),573838. ster…eûyti 49:543839. stibdƒyti 69:373840. st•æyti 49:643841. sti…ebti(s) 91:(19),763842. stíegti 91:403843. sti…egti 91:373844. stƒygoti 57:663845. stygsƒoti 67:783846. st•gti 77:57,583847. stƒygti 77:703848. st•klyti 49:403849. stykoti 57:783850. styksƒoti 67:783851. sti¿bti 77:763852. st•ldyti 69:373853. stimpsƒoti 67:783854. st•ngdyti 69:373855. stingsƒoti 67:543856. st•ngti 77:70,763857. stipdƒyti 69:373858. stypsƒoti 67:653859. st•pti 77:703860. sti…ræyti 49:643861. st•rdyti 69:373862. 1.st…yryti 49:393863. 2.st…yryti 49:373864. st•rkyti 72:403865. stirksƒoti 67:783866. stƒyroti 12:773867. stirpsƒoti 67:783868. st•rti 77:72,783869. st•rtyti 49:383870. stƒyûyti 49:643871. stoksƒoti 67:783872. stƒoti 103:643873. stovêti 153:653874. strab§æyti 49:433875. str$æyti 49:373876. straigƒyti 72:393877. stráigyti 72:39

3878. straikƒytis 72:10,203879. straµnytis 49:83880. straipstytis 70:183881. strãjyti 49:403882. straksêti 157:613883. stramãöyti 49:373884. stramãûyti 49:373885. strãmyti 49:373886. stram§ûyti 49:373887. strãnytis 49:83888. strapãlyti 49:373889. strapãöyti 49:373890. strãvyti 49:453891. strem‡ekyti 49:373892. strem•æyti 49:373893. strƒydytis 49:113894. strigdƒyti 69:373895. str•gnytis 49:193896. strygƒoti 68:773897. strygsƒoti 67:773898. str•gti 77:763899. str…ykyti 49:393900. striksêti 159:613901. strioksoti 9:643902. striõöyti 49:373903. stripalytis 49:213904. striúksƒoti 67:783905. striýnyti 49:433906. striþnyti 49:703907. str•ûyti 49:643908. strõæyti 49:543909. strõöyti 49:373910. strõvyti 49:403911. strumyti 49:373912. strþnyti 49:403913. stubu…ræyti(s) 49:64,(8)3914. st§æyti 49:373915. stugdyti 69:373916. stuiryti 49:373917. stúksƒoti 67:783918. stu¿bti 77:70

308

3919. st§lmyti 49:643920. stulpsƒoti 67:653921. stu …mbryti 49:433922. st§mdyti 55:393923. st§mti 88':40,433924. stunksƒoti 67:783925. stuoksƒoti 67:783926. stuopsƒoti 67:553927. st§pyti 49:43,643928. stþpyti 49:373929. stvárstyti 70:423930. sýdyti 33:403931. súdyti 49:433932. s§kti 106:43,643933. s§lpyti 32:413934. s§¿pstƒytis 70:203935. -sýnyti 49:403936. sunkstƒyti 70:363937. su…nkti (su…nkia) 97:403938. su…nkti (su…nksta) 77:703939. sƒuodyti 3:403940. suõkti 94:643941. -sƒuolyti 49:433942. supstƒyti 70:393943. s§pti 106:433944. sýrdyti 6:403945. súrƒyti 46:763946. s§sti 77:70,763947. sváidyti 55:423948. svaµgti 74:563949. svaitytis 12:273950. svarbƒyti 3:433951. svarstƒyti 70:423952. sv…eæyti 49:433953. -sveikãtyti 49:373954. sveµkti 73:703955. sv-rdéti 146:70,763956. sv-rdyti 6:373957. -svérƒyti 49:763958. sv- …rti 86':43,523959. sv…etyti 49:43

3960. svidêti 87:783961. sví…esti 128:433962. svíegti 91:433963. sv•gti 77:563964. sv•lyti 49:373965. sv•lti 77:783966. svƒyroti 10:773967. sv•rti 94':70,763968. sv•sti 77:763969. -svƒysti 77:58'3970. öaipƒyti(s) 72:43,(12,28)3971. öakƒyti 40:763972. öaknƒyti 49:763973. öáldyti 69:373974. öálti 100:72,783975. öamãtyti 49:38,413976. öárvyti 49:403977. ö$öti 34:703978. öa…ukdƒyti 69:373979. öa…ukti 92:433980. öáuti 96:403981. öélƒyti 49:703982. öelmƒyti 49:643983. öe¿myti 49:373984. öe¿pti 91:433985. öëlti 92':72,783986. öépsƒoti 67:773987. öépöƒoti 67:773988. ö‡epti 73:703989. ö-rdyti 69:393990. öerkönƒyti 49:763991. ö-rti 95:373992. ö-rtis 95:253993. öi…epti 91:43,643994. ö•kti 106:40,643995. ö•ldyti 6:403996. ö•lti 77:70,763997. öypsƒoti(s) 7,(67):72,(12,28)3998. ö•pti 77:763999. ö•…rdƒyti 49:37,574000. öi…rsti 77:72

309

4001. öiúpsƒoti 67:654002. öiurpsƒoti 67:774003. öiu…rpti 77:704004. öi§rti 94':70,764005. ölaistƒytis 70:8,214006. ölakêti 109:75m4007. ölakƒyti 72:394008. ölakstƒyti 70:394009. ölamêti 100':764010. öla …möti 92:40,764011. öl$pti 74:70,764012. ölaukƒyti 72:394013. ölaukstƒytis 70:84014. öleµkti 91:404015. ölëkti 73':384016. öle …möti 91:40,764017. ölepsêti 156:38,614018. ölépsƒoti 67:774019. öliaukƒyti 72:394020. ölia…ukti 91:384021. öliauûƒyti 55:624022. ölia…uûti 91:644023. öli…eti 97':434024. öl•kti 77:764025. öl…ypti 77:764026. ölƒytoti 68:654027. ölƒyti 94':54,764028. öliúksƒoti 67:774029. öliúkstƒyti 70:774030. öl§bti 77:704031. ölƒuostyti 70:394032. ölƒuoti 103':404033. ömaikötƒyti 54:614034. ömaiûƒyti 55:624035. ömaukötƒyti 55:614036. öméköƒoti 9:754037. ömékötyti 12:614038. ömyköƒoti 9:754039. öm•ryti 49:414040. ömúköƒoti 67:654041. önabûdêti 109:64,76

4042. önairƒyti 55:534043. önarêti 100':70,764044. öna…rköti 92:64,704045. öna…rpöti 92:64,704046. -önárti 91':70i,76i4047. önekêti 108:434048. -ön‡ekti 73:64i4049. önibûdêti 110:64,764050. öniõköti 94:70,764051. öniõryti 49:38,41,754052. öniƒoti 106:414053. ön…ypöti 97:644054. önirpöêti 159:754055. öni…rpöti 97:644056. öni…rpti 97:704057. öni§rköyti 49:694058. öniu…rköti 97:644059. öni§rti 77:704060. öƒokti 80':644061. ö§kti 77:544062. ö§nyti 49:434063. ö§sti 77:784064. övaµlyti 49:41,754065. övaipsotis 67:284066. 1.övaistƒyti 70:424067. 2.övaistƒyti 70:624068. övaitƒyti 72:424069. öv$psyti 45:694070. övãryti 3:404071. öveµsti 91:404072. övi…esti 91:43,51,784073. övyksƒoti 67:764074. övi¿pti 97:644075. öv•nkti 119:764076. övi…rköti 97:40,764077. öv•rkötyti 49:644078. öv•sti 77:764079. övitêti 110:784080. övytêti 155:784081. övõköti 94:70,764082. táikyti 72:37,40,54

310

4083. táikstyti 70:364084. taisƒyti 72:404085. taköƒoti 67:66,784086. tala …mbyti 49:384087. talãûyti 49:644088. ta¿kyti 49:544089. talköƒoti 67:77,784090. talpƒyti 72:374091. -talpstƒyti 70:364092. talúzyti 49:644093. tálûyti 55:414094. tampƒyti 72:424095. -tapdƒyti 69:374096. tapƒyti 72:394097. t$pti 74:56,58'4098. tarabãnyti 49:434099. tarãbyti 49:434100. tarabõnyti 49:43,644101. -tara …mbyti 49:394102. tarambõnyti 49:434103. tara…ndyti 49:43,644104. tárdyti 69:374105. tarƒyti 8:434106. ta…rköti 92:64,764107. tarpƒyti 72:374108. ta…rpti 74:70,764109. tarstƒytis 70:104110. taröƒyti 72:394111. tarökêti 83':75m4112. ta…rti 8:434113. tàsƒyti 55:414114. taöƒyti 72:384115. 1.taökƒyti 55:394116. 2.taökƒyti 72:364117. taupƒyti 55:434118. tauköêti 157:614119. ta…ukti 92:764120. tausƒyti 72:37,434121. tauökêti 83':64;75m4122. ta…uzyti 49:644123. teµkti 91:43

4124. tekêti 107:764125. teköêti 156:61,75m4126. teköƒoti 67:66,784127. tëköti 95:40,514128. t‡ekti 73:57,584129. tel…eûyti 49:38,414130. telköƒoti 67:77,784131. te¿kti 91:434132. te¿ûti 91:64,764133. t-mdyti 69:374134. te …mpti 91:40,434135. t-mti 90':764136. tenêti 108:764137. t‡epti 111:404138. te…rlyti 49:404139. terliþzyti 49:404140. te…röti 91:404141. t…èsti 91:404142. teökêti 108:75m4143. teûêti 108:764144. t‡eûti 73:70,764145. ti…ekti 91:434146. ti…esti 91:404147. t•gnyti 49:434148. tikêti 154:44,49,554149. tƒykoti 57:554150. tyköƒoti 67:784151. t•köti 77:75m4152. t•kti 77:57,584153. t•ldyti 69:374154. tylêti 155:654155. ti¿pti 105:584156. t•lti 77:64,764157. ti¿ûti 77:76,784158. timpsƒoti 67:654159. tingêti 154:664160. t•ngti 77:644161. t•nti 102:564162. typsƒoti 67:654163. t•rdyti 69:374164. tirpdƒyti 69:37

311

4165. tirpƒyti 72:374166. ti…rpti 77:764167. t•rti 88':444168. tƒysoti 68:654169. t=soti 10:774170. t„ ìsti 77:764171. t•ûti 77:764172. tõlti 93':64,764173. tõpyti 49:374174. topsƒoti 67:664175. traidƒyti 72:374176. tráiökyti 72:364177. traksêti 157:75m4178. traköêti 157:764179. traköƒoti 67:784180. tra¿dyti 49:434181. trámdyti 69:374182. trandƒyti 49:764183. trankƒyti 55:424184. traökêti 109:764185. tratêti 109:75m4186. tráukytis 61:264187. tráukti 92:434188. trëköti 91:404189. trëkti 95:404190. tre …mpti 91:384191. tre…nkti 91:544192. treöêti 108:784193. treökêti 108:754194. tr‡eöti 73:764195. tr…èöti 91:404196. tria…unyti 49:384197. tríesti 128:704198. trikdƒyti 69:374199. trƒyköti 77:764200. tr•kti 77:70,764201. tr•mti 77:704202. trynêti 155:464203. trinƒyti 49:394204. trinkêti 85':75m4205. trinksêti 159:75m

4206. -tr•nkti 77:76i4207. tri…nkti 105:404208. tr•nti 89:414209. tr…ypti 97:40,614210. triúnyti 49:764211. triþsti 97:644212. tri§öti 77:76,784213. trƒoköti 76:57,724214. tronytis 49:334215. tropyti 49:544216. tr§kti 77:66,784217. trýkti 77:57,58,764218. trúnƒyti 46:784219. t§kti 77:704220. týnoti 10:654221. 1.tuõkti 94:40;494222. 2.tuõkti 94:40;494223. tupdƒyti 69:374224. tupêti 154:654225. t§pti 118:644226. turêti 154:444227. tu…rköti 97:644228. tu…rkti 97:644229. tu…rlyti 49:614230. tursƒoti 19:654231. tu…rsti 77:70,764232. t§sti 77:764233. týûti 77:724234. tvaiskƒyti 72:394235. tvaksƒoti 67:784236. tvãnyti 49:434237. tvankƒyti 55:404238. tvanksƒoti 67:774239. tvankstƒytis 70:304240. tvárdyti 69:374241. tvarkƒyti 72:404242. tvaroti 68:404243. tvarsƒytis 60:624244. tvárstyti 70:394245. tv-rti 116:40,434246. tvi…eksti 91:54,76

312

4247. tvyksƒoti 9:784248. tv•lgyti 72:394249. tv•lkyti 72:374250. tvilksêti 159:75m4251. tv•lkti 77:45,784252. tvƒyloti 57:65,774253. tv•ndyti 69:374254. tvinksêti 159:75m4255. tvi…nkti 77:764256. tv•nti 94':764257. tv•rkti 77:704258. tvƒyroti 5:784259. tvirsƒoti 19:654260. tv•rtyti 72:404261. tv•skyti 65:754262. tvyskoti 68:784263. tvoksƒoti 67:784264. tvƒoti 107':544265. þdyti 49:434266. ugdƒyti 69:374267. §iti 98':374268. úkstƒytis 70:334269. ýmyti(s) 49:37,(17)4270. ƒuosti 94:494271. ƒuostyti 70:424272. §rbyti 49:404273. u…rgzti 97:644274. þryti 49:374275. urûƒyti 72:404276. *ýsti ?:404277. ýûyti 49:374278. -§ûti 77:64i,76i4279. þûti 97:784280. vaµdytis 49:114281. vaikƒyti 55:364282. váikötyti 54:644283. vainyti 49:434284. vaipƒytis 72:184285. vaisƒyti 72:374286. váistyti 72:404287. v$ksyti 48:43

4288. vaköƒoti 67:654289. valdƒyti 12:434290. válgyti 72:404291. valƒyti 72:404292. valkƒyti 72:404293. valkstƒyti 70:394294. va …mbryti 49:61,644295. vámæyti 49:614296. vampãtyti 49:614297. vampãzyti 49:614298. va …mpyti 49:614299. vampsƒoti 67:654300. va …mzdyti 49:644301. vandenƒyti 49:764302. vángstyti 70:534303. v$pnyti 49:41,644304. va…ræyti 49:644305. va…rdyti 49:424306. va…rgti 74:724307. varƒyti 72:374308. varpƒyti 72:394309. várstyti 70:394310. vartƒyti 72:394311. varûƒyti 72:404312. veµkti 91:40,64,764313. veµsti 91:374314. veizdêti 133:444315. *véléti 140:574316. v…elyti 49:55,574317. v-lti 116:404318. v-mti 95:704319. v-ngti 91:544320. vépsƒoti 67:654321. ve…rgti 91:374322. ve…rkti 91:704323. ve…rsdyti 69:374324. ve…rsti 91:404325. v-rtéti 147:764326. v-rti 95:404327. ve…rûti 91:434328. v‡esti 111:43

313

4329. vêsti 75:764330. veöêti 106:784331. vêtyti 72:404332. veûdƒyti 69:374333. véûêti 147:434334. vëûyti 49:424335. v‡eûti 111:434336. vi…elyti 49:404337. vi…enyti 49:404338. vi…eptis 91:194339. vieöêti 150:664340. vƒykdyti 69:404341. vƒykyti 72:374342. v…ykti 77:784343. v•lgyti 72:374344. v…ylyti 49:404345. vilkêti 154:44''4346. vilkstƒyti 70:364347. vi¿kti 105:434348. vi¿nƒyti 49:37,764349. *-vilti (vilsta) 140:434350. v•lti (v‡çlia) 118:374351. v•mdyti 69:374352. v•nytis 49:214353. vypsƒoti 67:654354. v•pti 77:70,764355. v…ypti 77:70,764356. vi…rbyti 49:404357. vi…rbti 77:764358. v•rkdyti 69:374359. v•rköti 77:764360. -v•rkti 77:70i4361. virpêti 85':75m4362. virpsƒoti 67:774363. -v•rpti 77:76i4364. vi…rsti 77:70,764365. vi…röyti 49:434366. v•rti (v-rda) 105:40,784367. v•rti (v…yra) 77:764368. v•sti 77:704369. -vƒysti (vyd-) 77:46

4370. vƒysti (vyt-) 77:764371. vƒystyti 70:39,404372. vƒyti 105:37,434373. 1.-vytƒyti 49:764374. 2.vytƒyti 49:614375. vƒobyti 49:374376. võdyti 49:544377. võgti 117:434378. (-)vƒokti 94:40,(49)4379. võlyti 49:404380. vƒomyti 49:544381. vƒoûti 94:434382. zagnyti 49:644383. zambãtyti 49:644384. za…mbyti 49:644385. zauksƒoti 67:664386. za…unyti 49:644387. zi…rzti 97:644388. z•zti 77:574389. z…yzti 97:644390. zm‡ekti 73:764391. z§iti 98':644392. zumsƒoti 67:654393. zu…rdyti 49:374394. zu…rnyti 49:644395. zurpsƒoti 67:654396. zurzêti 85':644397. z§zlyti 49:394398. zvaksƒoti 67:654399. zvauksƒoti 67:664400. ûabáldyti 69:374401. ûagãryti 49:384402. ûaibƒyti 72:494403. -ûáidyti 72:404404. ûáimytis 49:214405. ûáµsti 92:43,54,644406. û$gti (ûãgia) 114:404407. û$gti (ûa…nga) 74:644408. ûálti 91':764409. ûangƒyti 55:624410. ûangstƒyti 70:59

314

4411. ûárdyti 72:384412. ûargdƒyti 69:624413. ûargƒyti 72:624414. ûargstƒyti 70:594415. ûarstƒyti 70:394416. ûavêti 151:494417. ûêbyti 49:384418. ûeµsti 91:404419. *ûégti 140:694420. û-ldyti 69:374421. û-lti 116:56;51,764422. ûe…ngti 128:43,644423. ûérêti 152:784424. ûergdƒyti 69:374425. ûe…rgti 91:43,644426. û-…rti 86':40,784427. -ûiaunyti 49:424428. ûibêti 111:784429. ûibsêti 159:75m4430. ûybsêti 160:75m4431. ûybsƒoti 67:784432. -û•bti 77:76i4433. ûydêti 127:784434. ûi…ebti 91:374435. ûíedyti 49:764436. ûi…esti 91:404437. û•ldyti 69:374438. -ûƒylyti 49:384439. û•lti 94':704440. û•ndyti 72:374441. ûinƒoti 68:484442. -û•nti 77:464443. ûiƒodyti 69:374444. ûiopsƒoti 67:554445. ûiƒoti 107':434446. ûirgsƒoti 67:65

4447. û•rti 94':76i,784448. ûƒysti 77:76i4449. û=sti 106:434450. ûiúrêti 155:44,494451. ûiurksƒoti 67:554452. -û§rti 94':64i4453. ûlagsƒoti 67:774454. ûlagstƒyti 70:394455. ûla…ugti 92:404456. ûlëgti 95:38,434457. ûliugsêti 159:75m4458. ûliugsƒoti 67:784459. ûliurgsƒoti 67:774460. ûlugdƒyti 69:374461. ûlugsƒoti 67:784462. 1.ûl§gti 77:764463. 2.ûl§gti 77:404464. ûnáibyti 72:424465. ûnƒybti 75':43,544466. ûƒosti 134:434467. ûudƒyti 69:374468. ûýti 94':70,764469. ûvalgƒyti 72:434470. ûvalgstƒytis 70:844471. ûvá…ngti 83':75m4472. ûve¿gti 91:43,544473. ûv-ngti 91:644474. ûvi…egti 91:644475. ûvigdƒyti 69:374476. ûvƒygyti 72:374477. ûvygsƒoti 67:784478. ûv•gti 77:764479. ûvilgêti 85':784480. ûvilgsêti 159:534481. ûv•lti 94':76,78

Latviù kalba

1. adît 72:382. aîkstîti°es 70:21

3. a…çrît 72:644. $isît 72:64

315

5. âkstît 70:406. a°lkt 74:727. `mîti °es 3:218. a …mplît 49:649. „$rdît 69:40

10. a°rt 115:4311. a°ugt 80:70,7612. $usîti °es 72:1113. a°ust 130:4014. $ust 74:7615. $ut 103':4016. -âvît 72:4017. badît 72:3918. ba…çdît 69:3719. bakstît 70:3820. ba°lstît 70:4021. b$lzît 72:4022. bãrstît 70:3923. bãrt 88:4324. b$udît 72:4325. bâzît 72:3926. bedît 72:4027. b°egt 79':6428. b‡eigt 92:4029. b…e…rt 95:3830. bïdît 69:37,3931. bidûît 49:3732. bikstît 70:38,4133. bîkstîti°es 70:734. b•rkstît 72:3835. bi…rt 77:75m36. bîstîti °es 70:737. blaîzît 72:4238. bl$ndîti°es 72:2139. bl`stîti°es 70:3240. blaiû»ît 49:6441. bl‡edît 49:6442. bluôdîti°es 72:2143. bluôstîti°es 70:2244. b¶a°ustîti °es 70:2045. b¶a°ut 116:64

46. bra…ucît 72:4247. br$ukt 92:40,6448. br…çdît 72:37,4349. br…çnîti °es 72:1450. brist 101:6451. budît 72:3752. b‡ °udzît 44:3753. buînît 72:3854. bukñît 29:4255. buksnît 49:4256. buõknît 49:4257. buôkstît 72:4358. buôkstîti°es 70:2159. buozît 72:4060. bu°rnît 72:3861. bu…rt 88':4362. bu°rzît 72:3863. b°ut 102:72,7864. -capstît 72:4265. ce°lt 116:4366. cept 111:40,7667. c•nît 3:4368. c…çrkstîti°es 4:1169. ci°lt 102:7670. c•nît(i°es) 72:43,(11)71. c•rpt 105:3872. c•rst 105:38,4073. c•…rstît 70:3974. æ$dît 72:4075. æalît 49:6476. æa°unît 49:6177. æikstît 72:378. æ•nîti°es 72:1179. æirkstît 49:7580. æisnît 72:4081. æudît 72:3782. æuînît 49:3883. æuknît 3:3884. æuksnît 3:3885. æukstît 4:6486. æ…ukstît 4:64

316

87. æuõmîti°es 72:2188. æ°upstît 70:4289. æurdît 72:3890. æuslît 72:3891. æusnîti °es 3:2192. daîdzît 72:3993. da…çrîti°es 72:1494. dakstît 70:4295. d`kstît 70:4296. dalît 72:4097. d½rd°et 109:75m98. darît 72:4099. d`stît 70:42100. da…uzît 72:42101. degt (deg) 111:76102. degt (dedz) 91:40103. delît 72:40104. d‡elît 49:40105. demît 49:43106. der°et 99':43,64107. derglît 49:40108. d‡estît 70:39109. d°et 139:40,64110. d…çdît 69:37111. dîglît 49:37112. di¿t 77:76113. dimît 49:43114. dirbîti°es 49:11115. dracît 44:43116. dramzît 72:37,38117. draöóît 49:39118. dr°ãzt 94:38119. dr`ztît 70:39120. drisnît 49:40121. dr§mstît 70:38122. d°ucît 8:38123. dukñît 49:41,64124. duksnît 72:53125. dukstît 70:53126. du°lnît 49:41127. duôt 139:43

128. du…rstît 70:39129. du…rt 88':40130. d…uöît 49:37131. dzanît 55:39132. dze°lstît 70:39133. dze°lt 116:54,56134. dze°ltît 49:39135. dze°ltrît 49:39136. dze°rt 116:40137. dzi°edât 123:43138. dz•mt 95':70139. dzîrdît 72:31140. dz•rkstît 49:75141. dzi…rt 98:43142. dz•t 104':37143. dzît (102):70144. °est 138:40145. gadîti°es 72:15146. g$idît 72:43147. gainît 55:36148. ga°ldît 5:38149. gandarît 72:54150. ganît 72:37151. g$nît 72:43152. gankstîti°es 70:21153. gastît 49:40154. g`stîti°es 70:26155. gaudît 69:42156. ga…usît 3:40157. gâzît 49:39158. gâzt 94:43159. gâztît 70:75160. glâbt 94:43161. gla …mstîti°es 70:27162. glãsît 72:42163. glãstît 70:42164. gla…ustît 70:42165. gl`zît 72:42166. 1.glumstît 70:64167. 2.glumstîti°es 70:11168. 3.glumstîti°es 70:26

317

169. glundzîti°es 72:26170. gnuozît(i°es) 72:(38),21171. grâbstît 70:39172. 1.graîzît 72:39173. graizît 72:62174. gra …mstît 70:42175. gra…ndît 72:41,64176. grasît 55:54177. gra°ut 116:40178. graûîti°es 3:11,12,21179. 1.grebzdît 5:38180. 2.grebzdît 72:39181. gr•ezt 91:40,43182. gr•mdît 72:37183. gr§mstît 70:39184. gru …mstît 70:42185. gruosîti°es 72:11186. gruõzît 72:42187. gr°ustît 70:42188. gr°ut (102):70,76189. gr…utdarît 72:54190. gubît 49:40191. g…ubît 49:40192. g§ldît 69:37193. guldzîti°es 55:26194. gul°et 114:65,78195. gu¿snîti°es 72:18196. gu¿stît 70:36197. g§mdît 69:37198. gumstît 70:39199. g§mzît 72:39200. gunît 49:55,76201. g§odît 27:43202. guôrît 72:39203. gu…rt 77:70204. g…ustît 70:42205. »erît 49:38206. »ernît 49:38207. i°et 140:64208. i…rdît 69:38,40209. i…rstîti°es 70:20

210. i …rt (i…rst) 77:76211. i …rt 88':64212. jâdît 1:37,59213. jât 103:64214. j$ukt 91:40215. ja°ut 116:40216. j…udît 72:37217. jukt 77:58'218. j§ °mdît 72:37219. jumît 72:40220. just 77:49221. k$…çsît 72:42222. ka¿bît 49:43223. ka¿dît 69:36224. ka¿stît 70:36225. ka¿t 92:43226. k$ …mpstît 70:42227. kamstît 70:42228. kapît 49:38229. kâpt 94:64,76230. k½rnît 72:40231. k½rpît 72:39232. kãrstît 70:39233. kãrstîti°es 70:20234. kãrtît 49:39235. kasît 72:42236. k$ukt 92:64,76237. ka°ustît 70:39238. ka°ut 117:40239. klaîdît 72:39,64240. klaîstît 70:39241. kla …mbît 49:43242. kl$msît 48:38243. kla…ndîti°es 72:21244. klanît 72:62245. klastît 70:39246. klâstît 70:39247. klât 103:43248. kl$usît(i°es) 72:(43),6249. kl•egt 91:64250. klîst 77:64

318

251. kludzît 49:38252. kl§inît 72:38253. klu°ncît 43:38254. klupt 77:70255. klust 77:64,76256. k¶austît 70:39257. k¶a°ut 116:43258. k¶…udît 69:43,56259. k¶…ustîti°es 70:27,34260. k¶…ut 77:56,58'261. knabstît 70:39262. knaîbît 72:42263. knaîdît 72:39264. knaipît 72:42265. knaisît 72:42266. knakstît 70:42267. kna…rbîti°es 72:21268. kn§osîti°es 72:20269. knuozît 49:38270. kñuosîti°es 44:21271. kr$inît 72:42272. kraipît 72:39273. kraîstît 70:39274. kr$kstîti°es 70:20,26275. kr$mstît 70:39276. kra …mtît 72:39277. kranîti°es 72:11278. krastît 70:39279. kr`stît 70:39,43280. krãstîti°es 70:32281. kr$stîti°es 70:20282. kratît 72:42283. kra…ustît 70:39284. kra…ut 96:40285. kremstît 70:39286. kretulît 49:38287. kr•mst 105:38288. krist 77:70,76289. kristît 49:40290. kruistîti °es 70:20291. kr§olît 49:39

292. krustît 3:40293. k°…udît 72:37294. k§ksnîti°es 55:20295. ku¿dît 69:39296. ku°lkstît 70:39297. ku¿stît 70:39298. ku¿t 98:41299. ku°õdît 72:39300. k§opt 94:43301. k§rkt 97:64302. ku…rstît 70:36303. ku…rt 98:40304. kúsnîti°es 49:11305. kuöît 49:64306. óa°rstît 70:42307. ó‡elsît 48:38308. ó‡emsît 48:38309. -ó°epît 49:43310. óepsît 48:43311. óe°rstît 70:42312. óesît 48:38313. ó‡ezît 3:40314. ó•msît 48:38315. óinît 49:40316. ó…çnît 72:64317. ói…rmît 49:76318. ó•rnît 3:38319. óizît 49:37320. óudît 49:64321. 1.óuîdît 3:37322. 2.óu°…çdît 31:43,57323. labdarît 72:54324. labît 49:37,43325. lacît 49:38326. l`gadît 49:40327. l$icît 3:42,43328. laîdît 49:39,40329. laîstît 70:39330. l$itît 72:42331. l$…çzît 72:42332. lakstît 70:62

319

333. lakt 74:40334. laóît 49:41335. lamstît 70:42336. l$mstîti°es 70:11,20,27337. l$ncît 49:40,64338. lãpît 3:40339. lasît 72:42340. lãt 82:64341. l$tît 3:78342. l$ucît 72:39343. la…ulât 57:40344. l$upît 72:39345. la°uzît 72:39346. la°uzt 92:40347. lavît 3:40348. 1.-leksît 48:64349. 2.leksît 48:38350. l‡ekt 116:64351. le …mt 95:44352. l•ekt 91:40353. li …elît 3:43354. li°et 104:40355. lïkstît 47:62356. likt 77:43357. l•kt 77:76358. lióît 49:41359. lipît 49:37,62360. lipsît 48:64361. lipt 77:58'362. l•st 105:64363. lît (102):76364. lorît 49:64365. lubît 49:38366. luksît 48:38367. l§ °mstîti°es 70:11368. l§ocît 8:39369. lupît 49:39,64370. lutît 49:43371. l °uzt 77:76372. ¶a…ut 95:55373. 1.¶uksît 48:61

374. 2.¶uksît 48:38375. ¶umît 49:38376. ¶uôbîti°es 72:27377. ¶uôdzît(i°es) 28:41,(32)378. mâc°et 86:55379. mâcît 44:37380. mâdît 72:43381. ma…çdît 72:39382. maîdzît 8:42383. ma…çnît 72:39384. m$…çsît 72:39385. 1.maistît 70:62386. 2.m$istît 70:39387. maknît(i°es) 72:43,(21)388. makñît 44:64389. maköóîti°es 49:22390. ma¿dît 69:37391. m$ldît 69:37,62392. ma¿stîti °es 70:21393. ma¿t 92:40394. m$ltît 3:32395. malzîti°es 72:21,26396. ma¶îti°es 49:11397. manît 72:46,49398. m½nît 3:37399. mâ…rnîti°es 72:11400. marstîti°es 70:20,21401. mãt 82:54402. matît 72:49403. m$ukt 92:40404. ma°ut 117:40405. 1.medît 49:43406. 2.madît 72:64407. m…edît 27:37408. megûît 49:39409. meksît 48:38410. m…erît 3:43411. m&ºrkt 91:40412. mest 111:43413. meû»ît 3:39414. mîcît 44:39

320

415. m…çdît 72:39416. midrît 49:64417. mi°egt 91:43418. mienîti°es 5:21419. miestît 70:62,64420. migt 77:70421. m…çkstît 70:39422. milstîti°es 70:21423. 1.miltît 3:40,41424. 2.miltît 49:40425. 3.miltît 49:40426. m•ltît 49:64427. mi°lzît 49:70428. mïnîti°es 72:20429. mi°rdz°et 85':75m430. mi°rkstît 70:69431. m•…rst 77:46432. m•…rt 89':70433. -mi…rzît 72:39434. misît 3:70435. mist 77:72436. m…çstît 70:62437. mîstît 70:39438. mistrît 49:40439. mitrît 72:64440. m•znît 49:64441. m•zt 90:64442. mudît 3:37443. múdît 72:37444. m°udît(i°es) 72:37,71.(19)445. mukñît 49:42446. mulstît 70:62447. mulstîti°es 70:21448. mundzît 49:37449. muõcît 34:37450. muôdît 72:37451. muôkstît 70:64,69452. muôsti°es 94:27453. muôstît 70:64,69454. muôstîti°es 70:27455. mu°rcît 8:37

456. mu°rdzît 3:37457. 1.murît 49:40458. 2.murît 49:37459. m…urîti°es 49:21460. murkstît 4:64461. mu°rzît 55:37,38462. mu°rûît 72:39463. muöît 49:37464. muöóît 49:37,43465. mutît 49:43466. muzlît 49:64467. naistîti°es 70:13468. na°rstît 70:39469. na°röóît 72:39470. nâvîti°es 49:24471. n&ºrst 91:64472. n…ert 95:40473. nest 111:43474. ni…ez°et 125:57475. n…çkt 77:70,76476. nirt 77:64477. nîöóît 72:43478. nurlît 49:38479. nuû»ît 49:39480. ñaîbîti°es 72:21481. ñaîbstîti °es 70:21482. ñaidzît 44:38483. ña°rstît 70:39484. ñu …mdzît 44:42485. ñu°rcît 28:41486. ñurdzît 28:41487. ñurît 49:38488. ñurlît 49:38489. paizît 72:76490. pâtît 49:43491. p‡elnît 3:43492. perñît 49:39493. p&ºrt 86':41494. pestît 49:40495. p…etît 3:43496. p…çdît 69:43

321

497. pîdît 69:37498. pi¿dît 69:39499. p•rkt 105:43500. pist 106:43501. pla…çksnîti°es 72:34502. plaînît 49:41503. plaîsît 55:75504. pla…çsnîti°es 72:34505. plaiöóîti°es 72:33506. plaknît 49:64507. pla…ndît 72:40,62508. planît 49:40509. plãt 82:40510. platît 72:40511. plãtît 55:39512. plauksnît 27:53513. plest 95:40514. pl°est 93:43515. pl …etît 72:40516. pl•ksnîti°es 49:33517. plîst 77:76518. pl§°…çnît 72:41519. plukt 77:76520. pluncît 49:62521. pluôsît 72:40522. p¶a…ustît 70:39523. p¶a…ut 95:38524. p¶upît 5:76525. p¶útît 49:70526. prasît 3:43527. prast 74:49,56528. pudîti°es 49:21529. pu»ît 49:37,43530. puînît 49:42531. puknît 3:42532. pu¶ît 49:42533. puõstît 3:40534. pu°rñît 49:43535. p§st 97:40,43,51,64,76536. p…ut 77:78537. radît 72:37

538. rãdît 3:43539. r$îbît 72:39540. r$icît 72:39541. 1.ra°…çdît 72:37542. 2.ra…çdît 72:40543. r$°…çsît 72:39544. ra…çstît 70:39545. rakît 72:39546. rakstît 70:40547. rakt 74:70548. ramît 5:40549. rãmît 49:40550. ra …mstît(i°es) 2:39,(17)551. r$mstîti°es 70:17552. ra°nstît 47:39553. ra°ntît 72:39554. rast 74:46555. ratavît 49:37556. ra°ud°at 137:64557. r$…udzît 72:42558. raukt 92:40559. ra°ustît 70:39560. r$ust 92:40561. ra°ut 117:40562. raû»ît 72:39563. r‡ekt 93:64564. reû»ît 72:39565. rîdît 1:37566. 1.ri°edît 69:37567. 2.ri°edît 72:40568. ri°et 104:64569. ri °mstîti °es 70:17570. ri …mstîti°es 70:23,26571. ri …mt 77:70,76572. rist (ris) 106:76573. rist (rit) 106:76574. rist (ried) 105:40575. r…çstît 70:39576. rîstîti°es 72:21577. r…çt 97:40578. *rïtît 72:39

322

579. rudît 49:40580. r°udît 3:40581. r°ugt 77:76582. ruînît 3:38583. rukît 72:39584. r…umît 49:40585. r&…unît 3:38,40586. r§obît 3:38587. 1.ruocît 49:43588. 2.ruocît 72:40589. r§osîti°es 3:21,27590. r§otît 72:39591. ruôzîti °es 3:21592. rustît 2:40593. ruöît 72:39594. sacît 72:43595. s$istît 70:39596. sâkt 80':54,43597. s$lît 3:40598. sa°lt 100:56,78599. sa …mdît 72:43600. sâp°et 84':57601. -sardzît 58:44602. -sãtît 49:40603. s$ukt 92:43604. sa…unît 49:62605. s°ed°et 143:65606. s°edît 49:31607. selîti°es 49:21608. s‡erît 49:39,70609. s…et 81:43610. sºtît 49:40611. sibît 49:41612. sîkstît 49:43613. si¿dît 69:37614. si¿t 77:56,78615. si°rdît 72:37616. s•rgt 102:72617. skâbt 76:76618. skaîdît 72:39619. skaistît 49:40

620. sk$îtît 72:38621. ska°ldît 72:39622. sk$rdît 72:39623. sk½rpît 72:39624. skatît 72:43625. sk$ust 91:37,43626. ska°ustîti °es 2:10627. sklandîti°es 72:21628. skrabstît 70:39629. skr$idît 26:59630. skr$mstît 70:39631. skramöît 49:40632. skr•et 97':64633. skrubît 49:38634. skrudîti°es 72:22635. skruõstît 70:39636. skubît 49:38637. skulbît 72:38638. sku¿stît 70:39639. skuôtîti°es 71:18640. 1.sk°upstît 70:43641. 2.skúpstît 70:36642. sk§rstît 70:39643. slabrît 49:64644. slacît 55:39645. sladzît 49:64646. sl$icît 55:43647. slaikstîti°es 70:20648. sl$istît 70:39649. slakstît 70:39650. slampstîti°es 70:20651. sl$ °mstîti°es 70:20652. sl$nît 3:40,41653. slâpt 76:57654. slapstît 70:39655. slâpstît 70:39656. sl$…ucît 72:39657. sl$vît 49:43658. slºpstît 70:39659. sl‡ept (116):43660. sl•et 97':43

323

661. sl•kt 102:76662. slïst 77:76663. slït 98':64,76664. slubît 49:64665. sluôcîti°es 72:18666. sluõksnît 5:41667. sluonît 72:43668. sluostît 70:41669. smaidît 69:37,55,72670. smaîdzît 44:42671. sma°lstît 70:42672. sm$lstît 70:42673. smalstîti°es 70:21674. sm½rdît 49:78675. sme°lt 113:40676. smîdît 69:37677. smi°rd°et 85':78678. smi°rst 77:76i679. smurköît 49:70680. sn$icît 8:43681. snaîgstît 70:39682. snaksnîti°es 72:21683. snakstîti°es 70:20684. snigt 78:76685. spaîdît 72:42686. spailît 49:64687. spãrdît 69:42688. sparîti°es 49:21689. sp…et 81:57690. spi°est 91:43,37691. sp¶a…udît 69:42692. sp¶a…ut 95:64693. spra°udît 72:39694. sprâgt 76:76695. spri°est 91:54696. sprukt 77:64697. spuõkstîti°es 70:21698. spu…rdzîti°es 49:21699. stãdît 69:37700. st$îpît 72:39701. staknît 49:38

702. stakñît 49:61703. stâstît 70:43704. stât 103:64705. statît 72:40706. stebît 49:43,61707. sten°et 99':64708. stepît 49:43,61709. 1.stibît 49:61710. 2.stibît 49:40711. stîdît 72:37712. stigt 77:76713. stikmîti°es 72:11714. stiknît 49:43,64715. straîpît 49:39716. strigt 77:70,76717. struopît 72:62718. struõstît 72:37719. stúdît 72:37720. stu…çdît 49:37,39721. stuknît 49:36722. stukñît 49:41723. stu¿bt 77:70724. st§mstît 70:39725. stu …mt 88':40,43726. stuômîti°es 72:26727. stuôstît 70:39728. sudît 49:42729. suînît 3:41730. sukît 3:43731. suksnît 49:61732. sukstît 2:42733. s§kt 97:40734. sunît 49:43735. s§odît 27:43736. s§olît 3:43737. sust 77:78738. s§tît 72:43739. svaîbîti°es 72:19740. 1.sva…çdît 3:39741. 2.sv$°…çdît 72:39742. sv$ipît 49:41

324

743. sva°lstît 70:42744. svarbît 3:41745. svarbîti°es 72:31746. svãrîti°es 72:33747. sv½rstît 70:42748. svecît 49:54749. sv‡elbît 49:62750. svepstît 30:70751. sv&ºrt 86':43,52752. sv‡etît 3:40753. svi°est 91:43754. sv•lnît 49:76755. sv•lpt 97:64756. svi¿t 77:78757. sv& înît 3:38,40758. ö$ipît(i°es) 72:62,(18)759. öaipstîti°es 70:20760. ö`kstîti°es 70:21761. öa…ubît 72:49762. öa…udît 69:39763. öa…ut 96:40764. öa…utît 72:41765. öóaîdît 72:39766. öóaistîti°es 70:20767. öó$ndît 72:43768. öóãrdît 72:39769. öóaudît 15:69770. öóe°lt 116:40771. öóºrsît 49:37772. öóºrslît 49:40773. öó&ºrst 91:40774. 1.öóetît 49:40775. 2.öóetît 49:64776. öóetîti°es 49:22777. öóibît 3:38,40778. öói°est 91:43779. öói…rstît 70:39780. öói…rt 88':40781. öó…çstît 3:40782. öó…çt 98':40783. öó§ôbît 72:39

784. ölaîcîti°es 72:21785. ölakstîti°es 70:20786. ölapstît 70:39787. ö¶adzît 49:64788. ö¶aucît 55:42789. ö¶aukstîti°es 70:21790. ö¶$upstît 47:39791. ö¶uocîti°es 44:21792. ö¶uodzîti°es 72:33793. ö¶u°rcît 72:39794. öm$rît 49:41795. öm°udît 72:40796. öñaîbîti°es 49:20797. öñ$ucît 55:62798. öñu°rcît 72:39799. öñurkstît 4:61800. öparîti°es 49:21801. öp¶a…udît 69:42802. öt§…çdît 3:37803. öudît 3:42,62804. öúdît 69:36805. öuinîti°es 72:21806. öukstît 47:42807. öuôbîti°es 72:31808. öust 77:70809. 1.öustît 47:41810. 2.öustît 70:36,53,62811. 1.ö…ustît 70:39812. 2.ö…ustît 70:39813. ö…ut 83:40814. öutît 49:64815. öva…çtrît 72:61816. övapstîti°es 70:26817. öv‡erbît 49:62818. övilît 49:40819. övînîti°es 72:20820. övipstît 47:42821. övi°rnîti°es 72:21822. t$…çsît 72:40823. taistît 70:39824. taöóîti°es 72:20

325

825. ta°lzît 3:41826. t$mît 3:49827. ta °mpît 72:41828. tapstît 70:43829. tapt 74:56,58'830. tastît 70:39831. taöóît 3:39832. ta°ukstît 70:42833. ta…upît 72:43834. ta°ustît 70:42835. tec°et 108:76836. terpît 49:43837. tïdît 49:37838. tiekti°es 91:11839. tikt (t‡çek) (78):56840. tikt (t‡çk) 77:57841. ti°rdît 69:37842. t…çrît 3:40843. t•rpt 77:56844. tirzît 55:43845. tîstît 70:39846. t…çtît 3:37847. tracît 72:39848. traicît 55:36;72:39849. traîköît 3:39850. traîköóît 3:39851. tr$°…çpît 72:39852. traiöóît 3:39853. traiöóîti°es 72:21854. tra …mdît 69:36855. trãpît 3:54856. tr$ukt 92:51,64857. tresît 49:40,69858. tr•ekt 91:37,54859. trimdît 53:36,40860. tr…çt 97:38861. tr°udît 72:37862. trúdîti°es 72:27863. tr…ukt 77:57,58864. trusnîti°es 72:21865. t°ucît 23:42

866. t°udît 72:37867. tuksnît 49:69868. tu¿pîti°es 3:21869. tulznît 49:70870. t§°ncît 49:38871. tuôkstîti°es 70:21,26872. tuôköîti°es 55:21873. tuôstît 70:21,26874. tusnît 49:69875. tuöît 49:40,69876. tva°rstît 70:39,43877. tvãrstît 70:39878. tv°ert 116:43879. ubît 49:43880. °ubît 49:64881. uktît 49:38882. uôbîti°es 72:20883. uokstît 2:42884. uolît 72:38885. uôst 94:49886. uôstît 70:42887. u…rdît 1:37,41888. urkñît 49:41889. utît 49:64890. v`bît 49:37891. vâbîti°es 49:20892. vaæît 49:64893. vadît 72:37894. vaîbît 72:62895. vaîbstît 70:39896. 1.vaikstîti°es 70:20897. 2.vaikstîti°es 70:21898. va…çrît 72:43899. 1.vaizîti°es 72:21900. 2.vaizîti°es 72:11901. vâkt 94:43902. valacîti°es 44:21903. valbît 55:62904. 1.valcît 3:42905. 2.va¿cît 49:64906. va°lkstîti°es 70:18

326

907. valköóît 5:62908. va°lstît 70:42909. va¶ît 29:37910. va …mzît 49:64911. v$…ndît 72:39912. v`pît 49:40913. vãrgt 74:70,72914. v$rît 3:40915. v`rkstît 70:39916. va°rkstîti°es 70:20917. varköóîti°es 72:21918. vãrstît 70:39919. varöóîti°es 72:21920. v½rtît 72:42921. vasîti°es 72:21922. vauöóît 49:61923. vâzt 94:43924. v…edît 49:43925. v‡eikt 91:40926. vºlºt 99':43927. velstît 70:42928. ve°lt 116:40929. v‡eltît 49:43930. vemstît 70:42931. ve …mt 95:30932. vºrdît 5:76933. v&ºrst 91:40934. v…ert 95:40935. vºrtît 72:42936. vest 111:43937. v‡estît 3:40938. v…etît 3:40939. *vierït 49:43940. vikñît 49:64941. vîksnîti°es 72:21942. vïkstît 70:39943. v•köñîti°es 72:21,22944. vi°ldîti °es 69:8945. v•lkt 105:43946. vi°lnît 3:76947. v•lnît 49:38

948. vi°lstît 2:37949. vi°lt 118:37950. vi…rzît 72:37951. vi°rt 105:40,78952. v…çst 77:76953. vîstît 70:39954. vîöóît(i°es) 3:40,(21)955. vît 106:43956. viznît 49:76957. 1.vuicît 44:37958. 2.vuicît 44:38959. v§imît 49:49960. v§it 98':43961. vu°¶lît 49:38962. zabît 49:35963. zagstît 70:42964. zagt 100:43965. za°ldît 1:56966. zâlît 49:78967. zebît 49:43968. zelît 49:38,41969. ze°lt 116:76970. z‡eltît 49:40971. zib°et 111:78972. zibît 49:64973. zibstît 70:75974. zîdît 72:37975. -z•egti°es 128:11976. z•est 91:40977. zilt 94':78978. zinât 68:48979. zîst (106):43980. zîstîti°es 70:20981. z…çstîti°es 70:5982. z…çt 77:6983. zlanît 72:40984. zmaidzît 8:42985. zma°udzît 72:42986. zudîti°es 3:13987. z§dîti°es 3:13988. zumbît 49:64

327

989. zurdît 72:39990. zvaidrît 72:75991. zvaigstîti°es 70:32992. zvaîkstîti°es 70:11,20993. zvalbît 3:42994. zva°ldît 1:43995. zvalît 49:42996. 1. zvalstît 70:42997. 2. zva°lstît 70:42998. zvanît 70:61999. zv‡eigznît 49:781000. zve°lstît 70:421001. zviedrît 49:761002. zv•egt 91:641003. zv•gznît 49:751004. zvi°lnît 49:761005. zv•lt 94':70,72,761006. û`bîti°es 3:211007. ûaikstîti°es 70:201008. ûâkstît 70:391009. ûakstîti°es 70:91010. 1. û`kstîti°es 2:211011. 2. ûâkstîti °es 70:211012. 3. ûâkstîti °es 72:211013. ûapstîti°es 70:211014. û`pstîti°es 70:201015. û`rbîti°es 72:211016. ûãrît 49:53,54,751017. ûârîti°es 49:201018. ûãrnîti°es 49:211019. û`rpstîti°es 70:201020. ûaudzîti°es 72:111021. ûa°ukstîti°es 70:201022. 1. ûaustîti °es 70:201023. 2. ûa°ustîti°es 70:21

1024. ûa°ut 116:401025. ûeîkstîti°es 72:211026. 1. ûerît 49:401027. 2. ûerît 49:381028. 3. ûerît 49:751029. û•lbîti°es 72:211030. ûilît 49:381031. ûladît 49:641032. û¶adzît 49:641033. û¶ugt 77:761034. û¶uodzît 8:411035. û¶urdzît 72:391036. ûma°udzît 8:421037. ûm°udzît 44:421038. ûñaibît(i°es) 72:39,(18)1039. ûñarît 49:381040. ûña°udzît 72:391041. ûñu°rdzît 28:421042. ûñurît 49:37,381043. ûubît 49:381044. ûuknît 49:381045. ûuksnît 49:611046. ûukstît 47:421047. ûulît 49:38,411048. ûulnît 3:381049. ûurbît 49:37,381050. ûurît 49:381051. ûurnît 3:381052. û °ut 102:761053. ûvaknît 72:40,411054. ûvakstît 4:751055. ûv`kstît 47:641056. ûvalbstît 70:621057. ûvu…çlît 72:37

Prþsù kalba

1. -b`nda 68:432. bi`twei 68:493. giwït 72:724. grïkisi 49:11

5. crixtitwi 49:406. laikút 68:437. -sinnat 68:43,48

328

SANTRUMPOS

ArOr — Archív Orientální. Praha.AS — Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmäler / G±ttingen:

Van den Hoeck—Ruprecht, 1910.Bl — Baltistica. Baltù kalbù tyrinéjimai. Vilnius: [Mokslas,] Vilniaus

universiteto leidykla.B r G r — Brugmann K., Delbrück B. Grundriß der vergleichenden Grammatik

der indogermanischen Sprachen. Bd. I—V. Straßburg, 1897—1916.BS — Maûiulis V. Baltù ir kitù indoeuropieæiù kalbù santykiai / Vilnius:

Mintis, 1970.BSL — Bulletin de la Sociƒetƒe de Linguistique de Paris.ÃËß — Ãðàììàòèêà ëèòîâñêîãî ¿çûêà / Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1985.IF — Indogermanische Forschungen. Zeitschrift für Indogermanistik und

allgemeine Sprachwissenschaft. Begründet von Karl Brugmann undWilhelm Streitberg, herausgegeben von Wolfgang P.Schmid.Walter de Gruyter: Berlin — New York.

IKE — iberiul-ìavìasiuri enatmecniereba. Ibero-Caucasica. tbilisi:enatmecniereba.

Lg — Language. Journal of the Linguistic Society of America. WaverlyPress inc.: Baltimore.

LKG — Lietuviù kalbos gramatika / Vilnius: Mintis, 1971, t. 2 (Morfologija:Veiksmaûodis, kt.).

LKÛ — Lietuviù kalbos ûodynas / Vilnius: [Mokslas, kt.], t. I—XVI.LKK — Lietuviù kalbotyros klausimai. Vilnius: Mokslas.ÎÏÀßÑ — Èâàíîâ Â¿÷.Âñ. Îáùåèíäîåâðîïåéñêà¿, ïðàñëàâ¿íñêà¿

è àíàòîëèéñêà¿ ¿çûêîâûå ñèñòåìû / Ìîñêâà: Íàóêà, 1965.ÎÔÓß — Îñíîâû ôèííî-óãîðñêîãî ÿçûêîçíàíèÿ / Ìîñêâà: Íàóêà

1974.PKP — Maûiulis V. Prúsù kalbos paminklai / Vilnius: Mokslas, 1981, t. 2.ÑÁÐÃ — Èâàíîâ Â¿÷.Âñ. Ñëàâ¿íñêèé, áàëòèéñêèé è ðàííåáàëêàíñêèé

ãëàãîë. Èíäîåâðîïåéñêèå èñòîêè / Ìîñêâà: Íàóêà, 1981.ÑÃÃß — Ñðàâíèòåëüíà¿ ãðàììàòèêà ãåðìàíñêèõ ¿çûêîâ. Ò. II: Ôîíîëî-

ãè¿; ò.III: Ìîðôîëîãèÿ; ò. IV: Ìîðôîëîãèÿ (ïðîäîëæåíèå)/ Ìîñêâà: Èçäàò.ÀÍ, ò. II, 1962, ò. III, 1963, ò. IV, 1966.

SV — Endzelïns J. Senprúöu valoda / Rïga: Universit`te, 1943.

ÒÊÏÀ — Òèïîëîãè¿ êîíñòðóêöèé ñ ïðåäèêàòíûìè àêòàíòàìè/ Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1985.

Âß — Âîïðîñû ¿çûêîçíàíè¿. Òåîðåòè÷åñêèé æóðíàë ïî îáùå-ìó è ñðàâíèòåëüíîìó ¿çûêîçíàíèþ. Ìîñêâà: Íàóêà.

329

BIBLIOGRAFIJA

A m b r a z a s 1 9 7 9 — Ambrazas V. Lietuviù kalbos dalyviù istorinésintaksé / Vilnius: Mokslas, 1979.

A m b r a z a s 1 9 8 4 — Ambrazas V. Dél lietuviù kalbos veiksmaûodûiomorfologiniù kategorijù / Bl 1984 20/2, 1985 21/1.

A p r e s i a n 1974 — Àïðåñ¿í Þ.Ä. Ëåêñè÷åñêà¿ ñåìàíòèêà. Ñèíîíè-ìè÷åñêèå ñðåäñòâà ¿çûêà / Ìîñêâà: Íàóêà, 1974.

A p r e s i a n 1986 — Àïðåñ¿í Þ.Ä. Èíòåãðàëüíîå îïèñàíèå ¿çûêàè òîëêîâûé ñëîâàðü / Âß 1986 2, 57—70.

Bade r 1976 — Bader F. Le prƒesent du verbe "être" en indo-europƒeen/ BSL 1976 71/1, 27—111.

Bade r 1979 — Bader F. Les prƒesents ‡a nasale indo-europƒeens: la classeen *-nu- / BSL 1979, 74, 194—195.

B e n v e n i s t e 1 9 3 5 — Benveniste •. Origines de la formation des nomsen indo-europŸen /Paris: Adrien Maisonneuve, 1935.

Borgs t røm 1949 — Borgstrøm C.Hj. Thoughts about Indo-European vowelgradation / Norsk tidskrift for sprogvidenskab 1949 15, 137—187.

B r u g m a n n — D e l b r ü c k — Brugmann K., Delbrück B. Grundriß der ver-gleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen [BrGr].Bd. I—V. Straßburg 1897—1916.

B u r r o w 1 9 5 5 — Burrow Th. The Sanskrit Language /London: Faber& Faber, 1955.

C o l l i n g e 1 9 5 3 — Collinge N.E. Laryngeals in Indo-European ablaut andproblems of the zero-grade / Kalbotyra 1953 5/2, 75—87.

Æekmonas 1985 — ×åêìîíàñ Â. Ïðîèñõîæäåíèå ïðàñëàâ¿íñêîãî¿çûêà â ñâåòå äðåâíåéøèõ áàëòî-ñëàâ¿íñêèõ îòíîøåíèé/ In: Tarptautiné baltistù konferencija. Vilnius: Vilniaus univsitetas,1985, 239.

Diakonov 1970 — Diakonoff I.M. Problems of root-structure in Proto-Semitic /ArOr 1970 38, 453—480.

Diakonov 1972 — Äüÿêîíîâ È.Ì. Ïðîáëåìà ïðîòîàôðàçèéñêîéãëàãîëüíîé ñèñòåìû / In: Êîíôåðåíöèÿ ïî ñðàâíèòåëüíî-èñòîðè÷åñêîé ãðàììàòèêå èíäîåâðîïåéñêèõ ÿçûêîâ.Ìîñêâà: Èíñòèòóò ñëàâÿíîâåäåíèÿ è áàëêàíèñòèêè ÀÍÑÑÑÐ 1972, 45—49.

Diakonov 1988 — Diakonov I.M. Afrasian Languages /Moscow: Nauka,1988.

330

Druk te in i s 1 9 81 — Drukteinis A. Objekto sàvoka ir kai kurie poûymiai./ Kalbotyra 1982 33/1, 15—20.

E ckert 1 995 — Eckert R. Zur altpreußischen Sprache / Tumult. Schriftenzur Verkehrswissenschaft [hrsg. v. Fr. B÷ckelmann, D. Kamper u.W.Seitter. München—Wien—Berlin—Bodenheim: Sindikat Buchgesell-schaft für Wissenschaft u. Literatur GmbH] 1995 21, 18—37.

E d g e r t o n 1 9 34 — Edgerton Fr. Sievers' Law and IE Weak-Grade Vo-calism / Lg 1934 10/3, 235—265.

Endze l ï n s 1911 — Ýíäçåëèí ß. Ñëàâ¿íî-áàëòèéñêèå ýòþäû./ In: Endzelïns J. Darbu izlase, 2.s. Rïga: Zin`tne, 1974.

Endze l ï n s 1943 — Endzelïns J. Senprúöu valoda [SV] / Rïga:Univer-sit`te, 1943.

Endze l ï n s 1948 — Endzelïns J. Baltu valodu skañas un formas / In:Endzelïns J. Darbu izlase, 4.s., 2.d. Rïga: A.Upïöa valodas unliteratúras institúts, 1982.

Endze l ï n s 1951 — Endzelïns J. Latvieöu valodas gramatika / Rïga:Latvijas valsts izdevniecïba, 1951.

F i re s tone 1965 — Firestone H.L. Description and Classification of Sirionƒo,a Tupí-Guaraní Language / Janua Linguarum, series practica XVI.London - The Hague - Paris: Mouton & Co, 1965.

Gamkre l idze 1960 — Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Õåòòñêèé ÿçûê è ëàðèí-ãàëüíàÿ òåîðèÿ / Òðóäû èíñòèòóòà ÿçûêîçíàíèÿ ÀÍÃðóçèíñêîé ÑÑÐ, ÑÂß, 1960 3, 15—91.

Gamkre l idze— Ivanov 1972 — Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Èâàíîâ Â¿÷. Âñ.Ëèíãâèñòè÷åñêàÿ òèïîëîãèÿ è ðåêîíñòðóêöèÿ ñèñòåìûèíäîåâðîïåéñêèõ ñìû÷íûõ / In: Êîíôåðåíöèÿ ïî ñðàâíè-òåëüíî-èñòîðè÷åñêîé ãðàììàòèêå èíäîåâðîïåéñêèõ ÿçûêîâÌîñêâà: Èíñòèòóò ñëàâÿíîâåäåíèÿ è áàëêàíèñòèêè, 1972,15—18.

Gamkre l idze— Ivanov 1984 — Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Èâàíîâ Â¿÷. Âñ.Èíäîåâðîïåéñêèé ¿çûê è èíäîåâðîïåéöû. Ðåêîíñòðóêöè¿è èñòîðèêî-òèïîëîãè÷åñêèé àíàëèç ïðà¿çûêà è ïðîòîêóëü-òóðû ñ ïðåäèñëîâèåì Ð.Î.ßêîáñîíà / Òáèëèñè: ÈçäàòåëüñòâîÒáèëèññêîãî óíèâåðñèòåòà, 1984, ò. 1, 2.

Gamkre l idze—Maæavariani 1982 — Gamkrelidze Th.V.—MaæavarianiG.I. Sonantensystem und Ablaut in den Kartvelsprachen / ArsLinguistica 10, Commentationes analyticae et criticae. Gunter Narr:Tübingen, 1982.

331

G e lb 1 9 58 — Gelb I.J. La lingua degli Amoriti / Rendiconti della AcademiaNazionale dei Lincei, ser. viii, 1958 13, 143—164.

Gen iuö i ené 1970 — Ãåíþøåíå Ý.Ø. Âàëåíòíîñòíûå êëàññû ëèòîâ-ñêîãî ãëàãîëà è ñèñòåìà ñèíòàêñè÷åñêèõ ñòðóêòóð / In:Ñèíòàãìàòèêà, ïàðàäèãìàòèêà è èõ âçàèìîîòíîøåíèå íàóðîâíå ñèíòàêñèñà. Ìàòåðèàëû íàó÷íîé êîíôåðåíöèè.Ðèãà: Èçäàòåëüñòâî Ëàòâèéñêîãî óíèâåðñèòåòà, 1970.

Geniuö i ené 1971 — Geniuöiené E. Lietuviù kalbos veiksmaûodûiù sintak-siné klasifikacija / Kalbotyra 1971 23/1, 7—16.

Gen iuö i ené 1972 — Geniuöiené E. Dél pasyvinés intranzityviniù veiksma-ûodûiù formos / Kalbotyra 1972 24/1, 27—32.

Gen iuö i ené 1983 — Ãåíþøåíå Ý.Ø. Ðåôëåêñèâíûå ãëàãîëû â áàë-òèéñêèõ ¿çûêàõ è òèïîëîãè¿ ðåôëåêñèâîâ / Âèëüíþñ:Èçäàòåëüñêèé îòäåë Âèëüíþññêîãî óíèâåðñèòåòà, 1983.

G er u l i s 1 9 22 — Gerullis G. Die altpreußischen Ortsnamen / Berlin undLeipzig: Walter de Gruyter & Co., 1922.

G i r d e n i s 1 9 8 1 — Girdenis A. Fonologija / Vilnius: Mokslas, 1981.G i r d e n i s 1 9 9 1 — Girdenis A. Ûodûio galo priegaidûiù kilmé ir raida

lietuviù kalboje / In: VI Tarptautinis baltistù kongresas 1991 m.spalio 2—4 d. Praneöimù tezés. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,1991, 33—34.

G i r d e n i s —Û u l y s 1 9 7 3 — Girdenis A., Ûulys V. [Rec.:] Lietuviù kalbosgramatika, I / Bl 1973 9/2, 208.

Ãðàììàòèêà ëèòîâñêîãî ¿çûêà [ÃËß] / Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1985.H i r t 1 9 2 9 — Hirt H. Indogermanische Grammatik, Bd. 5: Der Akzent

/ Heidelberg: Carl Winter, 1929.Ivanov 1963 — Èâàíîâ Â¿÷.Âñ. Õåòòñêèé ¿çûê / Ìîñêâà, 1963.Ivanov 1965 — Èâàíîâ Â¿÷.Âñ. Îáùåèíäîåâðîïåéñêà¿, ïðàñëàâ¿íñêà¿

è àíàòîëèéñêà¿ ¿çûêîâûå ñèñòåìû [ÎÏÀßÑ] / Ìîñêâà:Íàóêà, 1965.

Ivanov 1981 — Èâàíîâ Â¿÷.Âñ. Ñëàâ¿íñêèé, áàëòèéñêèé è ðàííå-áàëêàíñêèé ãëàãîë. Èíäîåâðîïåéñêèå èñòîêè [ÑÁÐÃ] /Ìîñêâà: Íàóêà, 1981.

Jaka i t i ené 1973 — Jakaitiené E. Veiksmaûodûiù daryba. Priesagù vedi-niai. Vilnius: VU leidybinis skyrius, 1973.

Jaka i t i ené , La igona i t é, Pau lausk iené 1976 — Jakaitiené E.,Laigonaité A., Paulauskiené A. Lietuviù kalbos morfologija / Vilnius:Mokslas, 1976.

332

Jaku l i ené 1985 — Jakuliené A. Lietuviù kalbos a-kamieniai veiksma-ûodûiai. Tipas kala / In: Tarptautiné baltistù konferencija. Vilnius:Vilniaus universitetas, 1985.

Jaku l i ené 1986 — Jakuliené A. Lietuviù kalbos a-kamieniai veiksma-ûodûiai / Bl 1986 22/1, 25—47.

Jaku l i ené 1988 — Jakuliené A. Lietuviù kalbos a-kamieniai veiksma-ûodûiai (tèsinys) / Bl 1988 24/2, 142—156.

Jo b 1977 — Job D.M. Probleme eines typologischen Vergleichs iberokauka-sischer und indogermanischer Phonemsysteme in Kaukasus /Europäische Hochschulschriften, Reihe XXI, Phonologie undPhonetik, Bd 2. P.Lang&H.Lang: Frankfurt-Bern, 1977.

Jo f f e 1 9 73 — Èîôôå Â.Â. Ïðîèñõîæäåíèå è ðàçâèòèå êàòåãîðèèðîäà â ïðàèíäîåâðîïåéñêîì ÿçûêå / Íàó÷íûå äîêëàäûâûñøåé øêîëû, Ôèëîëîãè÷åñêèå íàóêè, 1973/2, 53—162.

J o h n s o n 1977 — Äæîíñîí Ä.Ý. Î ðåë¿öèîííûõ îãðàíè÷åíè¿õ íàãðàììàòèêè / In: Íîâîå â çàðóáåæíîé ëèíãâèñòèêå. Ìîñêâà:Ïðîãðåññ, 1982, 37—75.

K a c n e l s o n 19 58 — Êàöíåëüñîí Ñ.Ä. Ê ôîíîëîãè÷åñêîé èíòåðïðå-òàöèè ïðîòîèíäîåâðîïåéñêîé çâóêîâîé ñèñòåìû / Âß 1958/3, 46—59.

K a c n e l s o n 1986 — Êàöíåëüñîí Ñ.Ä. Îáùåå è òèïîëîãè÷åñêîå¿çûêîçíàíèå / Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1986, 107—152 (Î ãðàì-ìàòè÷åñêîé êàòåãîðèè), 152—159 (Ãðàììàòè÷åñêà¿ ñåìàíòèêàè ñèíòàêñè÷åñêèå ôîðìàëèçìû).

K a r a l i ú n a s 1987 — Karaliúnas S. Baltù kalbù struktúrù bendrybés irjù kilmé / Vilnius: Mokslas, 1987.

K a u k i e n é 1993 — Kaukiené A. R‡çöti tipo veiksmaûodûiù öaknies sandara/ Bl 1993 28/1 [Vilnius, 1994], 9—18.

K a u k i e n é 1994 — Kaukiené A. Lietuviù kalbos veiksmaûodûio istorija,t. 1 / Klaipéda: Klaipédos universitetas, 1994.

K a z l a u s k a s 1 9 6 2 — Êàçëàóñêàñ È. Ê ðàçâèòèþ îáùåáàëòèéñêîéñèñòåìû ãëàñíûõ / Âß 1962/4.

K a z l a u s k a s 1968 — Kazlauskas J. Lietuviù kalbos istoriné gramatika/ Mintis: Vilnius, 1968.

K i b r i k 1979 — Êèáðèê À.Å. Ïîäëåæàùåå è ïðîáëåìà óíèâåðñàëüíîéìîäåëè ¿çûêà / Èçâåñòè¿ ÀÍ ÑÑÑÐ, Ñåð. ëèòåðàòóðû è¿çûêà, 1979 36/4, 309—317.

K l i m o v 1977 — Êëèìîâ Ã.À. Òèïîëîãè¿ ¿çûêîâ àêòèâíîãî ñòðî¿/ Ìîñêâà: Íàóêà, 1977.

333

K l i m o v 1983 — Êëèìîâ Ã.À. Ïðèíöèïû êîíòåíñèâíîé òèïîëîãèè/ Ìîñêâà: Íàóêà, 1983.

K l u s i s 1 9 8 9 — Klusis M. Prúsù kalba, I / Vilnius: ‘Prúsa’, 1989.K l u s i s —Stundûia 1995 — Klusis M., Stundûia B. (eds.) Pirmoji prúsù

knyga / Bibliotheca Baltica. Vilnius: Pradai, 1995.K n o b l o c h 1 9 5 1 — Knobloch J. Zur Vorgeschichte des indogerma-

nischen Genitivs der o-Stämme auf -sjo / Die Sprache 1951 II/3, 131—149.

K ø l l n 1969 — Kølln H. Oppositions of Voice in Greek, Slavic and Baltic/ Det Kongelige Danske Videnskabernes, 1969, 43, 4.

K or tlandt 1989 — Kortlandt Fr. Lithuanian stat ƒyti and related formations/ Bl 1989 25/2, 104—112.

K r a h e 1969 — Krahe H. Indogermanische Sprachwissenschaft, II: Formen-lehre. Berlin, Walter de Gruyter & Co, 1969.

Ku ipe r s 1960 — Kuipers A.H. Phoneme and morpheme in Kabardian(Eastern Adyghe) / Janua Linguarum 7. Mouton: The Hague—Paris,1960.

Ku ipe r s 1968 — Kuipers A.H. Unique types and typological universals/ In: Pratid`nam F.B.J.Kuiper. The Hague, 1968, 68—88.

Kury±owicz 1956 — Kury±owicz J. L'apophonie en indo-europŸen /Prace jèzykoznawcze 9. Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk:Wroc±aw, 1956.

Kury±owicz 1964 — Kury±owicz J. The Inflectional Categories of Indo-European / Carl Winter, Universitätsverlag: Heidelberg, 1964.

Laroche 196 2 — Laroche ‚E. Un “ergatif” en indo-europŸen d'Asie Mineure/ BSL 1962 57/1, 23—43.

La roche 1965 — Laroche ‚E. ‚Etudes de linguistique Anatolienne / RevueHittite et Asianique 1965 23/76, 33—54.

Lehmann 1952 — Lehmann W.P. Proto-Indo-European Phonology /University of Texas Press: Austin, 1952.

Lehmann 199 3 — Lehmann W.P. Theoretical Bases of Indo-EuropeanLinguistics / Routledge: London and New York, 1993.

Leumann 1952 — Leumann M. Vokaldehnung, Dehnstufe und Vrddhi /IF 1952 61, 1—16.

Lev in 1964 — Levin N.B. The Assiniboine Language / Published byIndiana University, Bloomington, Mouton & Co: The Hague, 1964.

Lietuviù kalbos gramatika [LKG] / Vilnius: Mintis, 1971, t. 2 (Morfologija:Veiksmaûodis, kt.).

334

Lip skiené—Vidugiris 1967 — Lipinskiené J., Vidugiris A. Dieveniökiùtarmé / LKK 1967 9, 183—222.

Maæava r i an i 1980 — maÆavariani m. kcevis ìaùegoriis saìitšisatvis[Versijos kategorijos klausimu] / IKE 1980 22, 39—66.

Maæava r i an i 1981 — maÆavariani m. mokmedebis, érocesisa da mdgoma-reobis cnebebis gansazqvrisatvis [Veiksmo, proceso ir búsenossàvokù apibréûimo klausimu] / In: Âîïðîñû ñîâðåìåííîãîîáùåãî ¿çûêîçíàíè¿. Òáèëèñè: Ìåöíèåðåáà, 1981, ò. 6,30—69.

Ma r t y n o v 1982 — Ìàðòûíîâ Â.Â. Êàòåãîðèè ¿çûêà. Ñîöèîëîãè-÷åñêèé àñïåêò / Ìîñêâà: Íàóêà, 1982.

Mar tynov 198 3 — Ìàðòûíîâ Â.Â. ßçûê â ïðîñòðàíñòâå è âðåìåíè.Ê ïðîáëåìå ãëîòòîãåíåçà ñëàâ¿í / Ìîñêâà: Íàóêà, 1983.

Mas lov 1965 — Ìàñëîâ Þ.Ñ. Ñèñòåìà îñíîâíûõ ïîí¿òèé è òåð-ìèíîâ ñëàâ¿íñêîé àñïåêòîëîãèè / In: Âîïðîñû îáùåãî¿çûêîçíàíè¿. Ëåíèíãðàä: Èçäàòåëüñòâî Ëåíèíãðàäñêîãîóíèâåðñèòåòà, 1965, 53—80.

M a u r e r 1 9 4 7 — Maurer Th.H. Unity of the Indo-European ablaut system/ Language 1947 23/1, 1—22.

M a û i u l i s 1958 — Ìàæþëèñ Â. Çàìåòêè ê âîïðîñó î äðåâíåéøèõîòíîøåíè¿õ áàëòèéñêèõ è ñëàâ¿íñêèõ ¿çûêîâ. Âèëüíþñ:Ãîñ. èçäàò. ïîëèòè÷åñêîé è íàó÷íîé ëèòåðàòóðû, 1958.

M a û i u l i s 1965 — Ìàæþëèñ Â. Íåêîòîðûå ôîíåòè÷åñêèå àñïåêòûáàëòî-ñëàâÿíñêîé ôëåêñèè / Bl 1965 1/1, 17—30.

M a û i u l i s 1968 — Maûiulis V. Zum preußischen bzw. baltischen Instru-mental Singular / Bl 1968 4/1, 23—29.

M a û i u l i s 1970 — Maûiulis V. Dél balt. *• nykimo / In: Donum BalticumTo Professor Christian S. Stang on the occasion of his seventiethbirthday 15 March 1970. Velta Rúóe-Draviña, ed. / Stockholm:Almqvist & Wiksell, 1970.

M a û i u l i s [1970 = BS] — Maûiulis V. Baltù ir kitù indoeuropieæiù kalbùsantykiai [BS] / Vilnius: Mintis, 1970.

M a û i u l i s 1974 — Maûiulis V. Le gŸnitif singulier italo-celtique des nomsen -o- / In: Studia indoeuropejskie, Ioanni Safarewicz septuagenario/.../ oblatum / Prace komisji jèzykoznawstwa Nr 37. Wroc±aw etc.:Wydawnictwo PAN, 1974, 141—146.

M a û i u l i s 1981 — Maûiulis V. Prúsù kalbos paminklai [PKP] / Vilnius:Mokslas, 1981, t. 2.

335

M a û i u l i s 1994 — Maûiulis V. Dél prúsù grafiniù taisymù / Bl 199427/2, 57—60.

Mei l l e t 19311 — Meillet A. ThŸorie du rythme et du ton en indo-europŸen/ BSL 1931 31/1, 1—7.

Mei l l e t 19312 — Meillet A. Caract‡ere secondaire du type thŸmatiqueindo-europŸen / BSL 1931 32/3, 194—203.

Mei l l e t 1937 — Meillet A. Introduction ‡a l'ƒetude comparative deslangues indoeuropƒeennes / Paris: Hachette, 1937.

M e l i k i s hv i l i 1 9 74 — Melikishvili I. Phonostatistic typology and theinterpretation of reconstructed systems / Linguistica Generalia.Acta Universitatis Carolinae 1974. Prague, 1977.

M e s s i n g 1 9 4 7 — Messing G.H. Selected studies in Indo-European phonol-ogy / Harvard Studies in Classical Philology 1947 56/57, 161—232.

Mi thun 1991 — Mithun M. Active/agentive case marking and its mo-tivations / Lg 1991 67/3, 510—546.

Müh lenbachs 1923—1932 — Mühlenbachs K. Lettisch—deutsches W÷r-terbuch, redigiert, ergänzt und fortgesetzt von J.Endzelin / Riga,1923—1932, Bd. 1—4.

Ned ia lkov—Jachon tov 1983 — Íåä¿ëêîâ Â.Ï., ßõîíòîâ Ñ.Å.(Ââîäíà¿ ñòàòü¿) / In: Òèïîëîãè¿ ðåçóëüòàòèâíûõ êîíñò-ðóêöèé. Ðåçóëüòàòèâ, ñòàòèâ, ïàññèâ, ïåðôåêò. Ëåíèíãðàä:Íàóêà, 1983.

Ned ia lkov—S i ln i ck i j 1969 — Íåä¿ëêîâ Â.Ï., Ñèëüíèöêèé Ã.Ã.(Ââîäíà¿ ñòàòü¿) / In: Òèïîëîãè¿ êàóçàòèâíûõ êîíñòðóêöèé.Ìîðôîëîãè÷åñêèé êàóçàòèâ. Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1969.

Niko laev—S ta ros t in 1981 — Íèêîëàåâ Ñ.Ë., Ñòàðîñòèí Ñ.À.Ïàðàäèãìàòè÷åñêèå êëàññû èíäîåâðîïåéñêîãî ãëàãîëà/ In: Áàëòî—ñëàâ¿íñêèå èññëåäîâàíè¿ 1981. Ìîñêâà:Íàóêà, 1982, 261—343.

Îñíîâû ôèííî-óãîðñêîãî ÿçûêîçíàíèÿ [ÎÔÓß]. Ìîñêâà: Íàóêà1974.

Pa lma i t i s 1978 — éalmaiùi l. “empaùiìuri -a” sašelta morpologiisyiritad saìitšebtan daìavöirebit [“Emfatinis -a” ryöium supagrindiniais vardaûodûio morfologijos klausimais] / Macne [Tbilisi]1978 1, 113—125.

Pa lma i t i s 19791 — Palmaitis [M.]L. Proto-Indo-European vocalism anddevelopment of the Indo-European declensional models / IF 197984, 17—48.

336

Pa lma i t i s 19 792 — Ïàëìàéòèñ Ë. Àêêóçàòèâ è ðîä / Âß 19794, 90—100.

Pa lma i t i s 1980 — Ïàëìàéòèñ Ë. Ïðóññêîå deiwas : ñàíñêðèòñêîådevásya, ëèòîâñêîå di…evojis è ðóññêîå åâîíûé — ìèôè÷åñêèéôîðìàíò ãåíèòèâà *-søo è îòãåíèòèâíîå ñêëîíåíèå / Bl1980 16/1, 19—24.

Pa lma i t i s 198 11 — Palmaitis [M]L. The new look of Indo-Europeandeclension / IF 1981 86, 71—95.

Pa lma i t i s 19812 — Palmaitis [M]L. On the origin of the Semitic markerof the feminine / ArOr 1981 49/3, 263—269.

Pa lma i t i s 198 4 — Palmaitis L. Indoeuropean masdar as the 3rd personand yra in Baltic / Bl 1984 20/2, 126—135.

Pa lma i t i s 198 5 — Palmaitis L. Optativ und Personalendungen imPrussischen / Bl 1985 21/2, 159—169.

Pa lma i t i s 198 6 — Palmaitis L. Veiksmaûodûio gramatinés kategorijosir baltù kalbos / Bl 1986 22/1, 11—24.

Pa lma i t i s 1988 1 — Palmaitis L. Why does Baltic have the unmarkedverbal form of the 3rd person? / Bl 1988 24/2, 138—141.

Pa lma i t i s 1988 2 — Palmaitis [M]L. Review: Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Èâà-íîâ Â¿÷. Âñ. Èíäîåâðîïåéñêèé ¿çûê è èíäîåâðîïåéöû /Òáèëèñè: Èçäàòåëüñòâî Òáèëèññêîãî óíèâåðñèòåòà, 1984, ò.1, 2 / IF 1988 93, 280—292.

Pa lma i t i s 1994 — Palmaitis L. Preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai baltùkalbose / In: Jono Kazlausko diena: istorinés gramatikos dalykai.Konferencijos programa ir tezés. Vilnius: Vilniaus universitetoleidykla, 1994, 15—16.

P a l m a i t i s — K a i r a 1988 — Ïàëìàéòèñ Ì.Ë., Êàèðà Ñò. Ïðîòîèíäî-åâðîïåéñêèé, áàëòèéñêèé, êàðòâåëüñêèé / In: Âçàèìîäåéñòâèåêóëüòóð Âîñòîêà è Çàïàäà. Âèëüíþñ: Âèëüíþññêèé óíè-âåðñèòåò, 1988, 55—58.

Pau lausk iené 1971 — Paulauskiené A. Dabartinés lietuviù kalbos veiks-maûodis / Vilnius, 1971.

Pau lausk iené 197 9 — Paulauskiené A. Gramatinés lietuviù kalbos veiks-maûodûio kategorijos / Vilnius: Mokslas, 1979.

Pe re lmute r 1977 — Ïåðåëüìóòåð È.À. Îáùåèíäîåâðîïåéñêèé èãðå÷åñêèé ãëàãîë. Âèäî-âðåìåííûå è çàëîãîâûå êàòåãîðèè./ Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1977.

P e t e r s en 1938 — Petersen W. The evidence of schwa secundum in Latinand Greek / Language 1938 14/1, 39—59.

337

Pi san i 1958 — Pisani V. L'indoeuropƒeen reconstruit / Lingua 1958, 7.Pulleyblank 1965 — Pulleyblank E. The Indo-European vowel system and

the qualitative ablaut / Word 1965 21.Ros inas 1988 — Rosinas A. Baltù kalbù ìvardûiai. Vilnius: Mokslas, 1988.Ros inas 1995 — Rosinas A. Baltù kalbù ìvardûiai. Morfologijos raida.

Vilnius, 1995.Saba l i auskas 1957 — Sabaliauskas A. Atematiniai lietuviù kalbos veiks-

maûodûiai / In: Kai kurie lietuviù kalbos gramatikos klausimai.Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatúros leidykla, 1957.

S a v æ e n k o 1 9 7 4 — Ñàâ÷åíêî À.Í. Ñðàâíèòåëüíàÿ ãðàììàòèêà èíäî-åâðîïåéñêèõ ÿçûêîâ. Âûñøàÿ Øêîëà: Ìîñêâà, 1974.

Sav iæ iú t é 1980 — Ñàâè÷þòå Ã.Ñ. Ïðåäèêàòû öåëè è ïðåäèêàòûêàóçàöèè / Èçâåñòè¿ ÀÍ ÑÑÑÐ, Ñåð. ëèòåðàòóðû è ¿çûêà,1980 39/6, 539—548.

Sav iæ iú t é 1985 — Saviæiúté G. Parúpinamùjù veiksmaûodûiù seman-tika / LKK 1985 24, 236—251.

Schmalstieg 197 6 — Schmalstieg W.R. Studies in Old Prussian. Univer-sity Park and London, 1976.

Schmid 1962 — Schmid W.P. Zu Simon Grunaus Vaterunser / IF 196267, 261—272.

Schmid 1963 — Schmid W.P. Studien zum baltischen und indogerma-nischen Verbum / O.Harrassowitz: Wiesbaden, 1963.

Schmid 1966 — Schmid W.P. Baltische Beiträge IV: Zur Bildung deslitauischen Praeteritums / IF 1966 71/3, 286—296.

Schmid 1967 — Schmid W.P. Baltische Beiträge V: Zur Bildung desPraeteritums im Lettischen / IF 1967 72, 116—122.

Schmid 1978 — Schmid W.P. Indogermanistische Modelle und osteuro-päische Frühgeschichte / Akademie d. Wissenschaften u.d. LiteraturMainz, Abhandlungen d. Geistes- und sozialwissenschaftlichenKlasse 1978/1, Fr.Steiner: Wiesbaden, 1978.

Schmid 198 6 — Schmid W.P. Alteuropa und das Germanische / In: BeckH., ed., Germanenprobleme in heutiger Sicht. Berlin—New York,1986, 155—167.

Schmi tt-Brandt 1967 — Schmitt-Brandt R. Die Entwicklung des indo-germanischen Vokalsystems / Julius Groos: Heidelberg, 1967.

Seebold 1970 — Seebold E. Vergleichendes und etymologisches W÷rterbuchder germanischen starken Verben / Janua Linguarum, seriespractica 85. Mouton: The Hague—Paris, 1970.

338

Si ln i ck i j 1983 — Ñèëüíèöêèé Ã.Ã. Ñåìàíòè÷åñêà¿ ñòðóêòóðà ãëà-ãîëüíîãî çíà÷åíè¿ / In: Ïðîáëåìû ñòðóêòóðíîé ëèíãâèñòèêè1983. Ìîñêâà: Íàóêà, 1986, 3—16.

Smoczyðski — Smoczyðski W. Studia Ba±to-s±owiaðskie / Krak©w, 1989—.Ñðàâíèòåëüíà¿ ãðàììàòèêà ãåðìàíñêèõ ¿çûêîâ [ÑÃÃß]. Ò. II: Ôîíî-

ëîãè¿; ò.III: Ìîðôîëîãèÿ; ò. IV: Ìîðôîëîãèÿ (ïðîäîëæåíèå)/ Ìîñêâà: Èçäàò.ÀÍ, ò. II, 1962, ò. III, 1963, ò. IV, 1966.

S tang 1942 — Stang Chr.S. Das slavische und baltische Verbum / J.Dybwad:Oslo, 1942.

S tang 1966 — Stang Chr.S. Vergleichende Grammatik der BaltischenSprachen / Universitetvorlaget: Oslo—Bergen—Troms÷, 1966,Ergänzungsband, 1975.

S tepanov 1975 — Ñòåïàíîâ Þ.Ñ. Ìåòîäû è ïðèíöèïûñîâðåìåííîé ëèíãâèñòèêè / Ìîñêâà, 1975.

S tepanov 1981 — Ñòåïàíîâ Þ.Ñ. Áàëòî-ñëàâ¿íñêèé èíúþíêòèâè ñèãìàòè÷åñêèå ôîðìû / Bl 1981 17/2, 112—125.

S t u n d û i a 1 9 8 1 — Stundûia B. Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimaiir jù reikömé linksniavimo bei kiræiavimo sistemù rekonstrukcijai/ LKK 1981 21, 185—198.

Stundûia 1992 — Stundûia B. The category of collective and the deve-lopment of nominal accentuation in East Baltic languages. / In:Colloquium Pruthenicum Primum. Papers from the First Interna-tional Conference on Old Prussian held in Warsaw, September30th—October 1st, 1991 / Warszawa: Wydawnictwa UniwersytetuWarszawskiego, 1992, 151—156.

Stundûia 1995 — Stundûia B. Lietuviù bendrinés kalbos kiræiavimo sistema/ Vilnius: Vilniaus universiteto Baltù filologijos katedra, 1995.

Stur tevant 1951 — Sturtevant E.H. A Comparative Grammar of the HittiteLanguage / New Haven: Yale University Press, 1951.

Szemer Ÿnyi 1970 — SzemerŸnyi O. Einführung in die vergleichendeSprachwissenschaft / Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesell-schaft, 1970.

Ö a n i d z e 1 9 2 6 — öaniye a. kartuli zmnis sakcevi [Kartù veiksmaûodûioversionizatorius] / Bulletin de l'UniversitŸ de Tiflis 1926/6.

Òèïîëîãè¿ êîíñòðóêöèé ñ ïðåäèêàòíûìè àêòàíòàìè [ÒÊÏÀ]/ Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1985.

Toporov 1961 — Òîïîðîâ Â.Í. Ëîêàòèâ â ñëàâÿíñêèõ ÿçûêàõ /Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Àêàäåìèè Íàóê ÑÑÑÐ, 1961.

339

Toporov 1980 — Òîïîðîâ Â.Í. Êàòåãîðèè âðåìåíè è ïðîñòðàíñòâàè áàëòèéñêîå ¿çûêîçíàíèå / In: Áàëòî—ñëàâ¿íñêèå èññëå-äîâàíè¿ 1980. Ìîñêâà: Íàóêà, 1981, 11—15.

T o p u r i a 1 9 4 4 — topuria v. brunebis sisùemisatvis svanuröi sšvakartvelur enata brunebastan öedarebit [Dél linksniù sistemossvanù kalboje lyginant su kitù kartvelù kalbù linksniavimu] /Èçâåñòèÿ ÀÍ Ãðóçèíñêîé ÑÑÐ 1944 5-3.

Trau tmann 1910 — Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmäler/ G÷ttingen: Van den Hoeck & Ruprecht, 1910.

Uh lenbeck 1901 — Uhlenbeck C.C. Agens und Patiens im Kasussystemder indogermanischen Sprachen / IF 1901 12/1-2, 170—171.

Wackernagel— D e b r u n n e r 1930 — Wackernagel J., Debrunner A.Altindische Grammatik, Bd. III / G÷ttingen: Van den Hoeck &Ruprecht, 1930.

Watk ins 1969 — Watkins C. Geschichte der indogermanischen Verbal-flexion / In: Indogermanische Grammatik, hrsg. von J.Kury³owicz,Bd. III/1: Formenlehre. Heidelberg: C.Winter: Universitätsverlag,1969.

Xrakovsk i j 1985 — Õðàêîâñêèé Â.Ñ. (Ââîäíà¿ ñòàòü¿) / In:Òèïîëîãè¿ êîíñòðóêöèé ñ ïðåäèêàòíûìè àêòàíòàìè.Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1985.

Z g u s t a 1 9 5 1 — Zgusta L. La thŸorie latyngeale / ArOr 1951 19/3-4,428—472.

Z i n k e v i æ i u s 1966 — Zinkeviæius Z. Lietuviù dialektologija / Vilnius:Mintis, 1966.

Z i n k e v i æ i u s 198 4, 1987 — Zinkeviæius Z. Lietuviù kalbos istorija,t. 1: Lietuviù kalbos kilmé / Vilnius: Mokslas, 1984; t. 2: Ikipirmùjù raötù / Vilnius: Mokslas, 1987.

Û u l y s 1 9 7 4 — Ûulys V. Treæiojo asmens néra / Kalbotyra 1974 25/1,83—92.

Û u l y s 1 9 7 5 — Ûulys V. Bendrinés lietuviù kalbos veiksmaûodûiù asmensgalúnés / Kalbotyra 1975 26/1, 63—73.

Û u l y s 1 9 9 1 — Ûulys V. Kelios pastabos dél o kamieno dat. sg. galúnés/ In: VI Tarptautinis baltistù kongresas. Praneöimù tezés. Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 1991, 99.

340

341

342

343

344

345

346

347

348

349

350

351

352

353

Öi knyga atspindi ilgametes autoriaus klajones po kalbù pasaulì,pradétas semitologijos studijomis St.Peterburge 1965 m., tèstas baltis-tikos aspirantúroje 1973 m. Vilniuje bei kartvelologinéje “staûuotéje”Gruzijoje, 1976 m. dirbant kúriku asfalto gamykloje, o baigtos pirmàjaöios knygos versija 1995 m. Vokietijoje, renkant baltiökos kilmésleksikà iö vokieæiù rytprúsieæiù tarmés kartotekos Kielio universitetogermanistikos seminare. Jame pirmà kartà vieöumon iökelta ir æiadéstomoji prokalbés kaip minimaliausiù inovacijù zonos koncepcija.

Knygoje remtasi daugiausia Vytauto Maûiulio ir Georgijaus Kli-movo teorijomis. Æia visiems laikams atsisveikinta su klasikine ide.prokalbés samprata, aötuoniais jos linksniais, tariamai joje egzistavu-siomis prezenso/imperfekto, aoristo, perfekto gramatinémis kategori-jomis su atitinkamomis “bendraindoeuropietiökomis” fleksijomis. Var-daûodûiù tematinio balsio atsiradimas siejamas su morfologinì krúvììgavusia binomine priebalsio vokalizacija kamieno finaléje. Baltù kalbù3-jo asmens neûymétumas siejamas su veiksmaûodûio II serijos formos,kilme — vardaûodinés, apibendrinimu: baltù kalbù 3-as asmuo atspindiikiinfinityviniù laikù masdarà, su juo derinèsi inertyvinés/adverbialinésreikömés kuopinés daugiskaitos *-ai/*-ei dariniai semantiökai nerei-kalavo jokio 3-jo asmens daugiskaitos markerio (vadinas, baltù kalbosniekad ir nepasiûyméjo sigmatine *-a/*-e kamieno daugiskaita, neikada nors turéjo morfologiökai iöbaigtà bevardè giminè — prúsù kal-boje pasigendama paradigminiù bevardés giminés daugiskaitos formù,kuopinés reikömés -ò dariniai alomorfiöki -ai dariniams). Daug démesioskirta prabaltù preterito-prezentiniams perfektinés semantikos veiksma-ûodûiams, parodant, kaip jù formos, virsdamos preteritinémis, “pasi-gamindavo” prezenso formas, kaip, dél akuzatyvinés konstrukcijosìsigaléjimo susidarius tranzityvumo—intranzityvumo kategorijai, savopreteritus “gamindavosi” inovacinés tranzityvinés formos. Atlikta forma-liai suskirstytù veiksmaûodûio kamienù semantiné klasifikacija, nusta-æius daug niuansù aprépianæius skiriamuosius poûymius ir pateikusrezultatus dendrogramomis, matricomis bei iötisais lietuviù, latviù irprúsù (æia tik `- ir ija-kamienù) veiksmaûodûiù sàraöais. Rasta nemaûanaujù aiökinimù senoms problemoms (prúsù “artikelio” sintaksiné funk-cija, rytù baltù ûodûio yra masdariné inaktyviné kilmé, kt.). Öitaippraplésta V. Maûiulio deklinacijos teorija bei pritarta jo iökeltai baltùkalbù kaip “paskutiniosios indoeuropieæiù vandenyno valkos” idéjai.Nors visa tai vargu ar pradûiugins tradicionalistus, öis “profesionalauskúriko” darbas galbút sudomins originaliù sprendimù ieökantì jaunimà,kuris ir yra visa tolesniù indoeuropeistiniù ir baltistiniù studijù viltis.

Documents

prusaspira.orgprusaspira.org/prussian/BR.pdf · Turinys ÌVADAS Darbo tikslas ir metodai 7 Pagrindinés sàvokos Gramatinés kategorijos 9 Valentingumas, instrumentas kaip cirkumstanté,