Turinys · 2016-06-27 · 2.1 Kiekybinio tyrimo detalus pristatymas: Lietuvos gyventojų apklausa (1 instrumentas) ... Profesinis 319 31,8 401-500 Eur 186 20,5 Rajoninis miestas

Turinys

A. LENTELIŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................................... 2

B. DIAGRAMŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................... 2

1. ĮVADAS .......................................................................................................................................... 4

1.1 INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ ..................................................................................................... 4

1.2 SOCIOLOGINIO TYRIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI .......................................................................... 5

2. TYRIMO METODOLOGIJA ...................................................................................................... 6

2.1 KIEKYBINIO TYRIMO DETALUS PRISTATYMAS: LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA (1

INSTRUMENTAS) ............................................................................................................................... 7

2.1.1 Tyrimo dizainas .................................................................................................................. 7

2.2 KOKYBINIO TYRIMO DETALUS PRISTATYMAS: LIETUVOS GYVENTOJŲ GRUPINĖS DISKUSIJOS (2

INSTRUMENTAS) ............................................................................................................................. 10

2.2.1 Tyrimo dizainas ................................................................................................................ 10

3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................................... 11

3.1 KIEKYBINĖS TYRIMO DALIES REZULTATŲ SANTRAUKA ............................................................. 11

3.2 KOKYBINĖS TYRIMO DALIES REZULTATŲ SANTRAUKA ............................................................. 14

3.3 BENDRI TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................... 15

3.3.1 Vaikų globos įstaigų veiklos vertinimas ........................................................................... 15

3.3.2 Vaikų patekimas į globos įstaigas .................................................................................... 20

3.3.3 Gyventojų nuomonė apie įtėvius ir globėjus..................................................................... 23

3.3.4 Informacijos šaltiniai apie įvaikinimą, globą (rūpybą) .................................................... 44

Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą

tyrimo ataskaita

2

A. Lentelių sąrašas

Lentelė 1. Tyrimo instrumentų parametrai 7

Lentelė 2. Statistinė paklaida 9

Lentelė 3. Respondentų charakteristikos 10

Lentelė 4. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 42

B. Diagramų sąrašas

Diagrama 1. Vaikų skaičius globos institucijose 16

Diagrama 2. Vaikų skaičius globos institucijose 17

Diagrama 3. Teiginiai apie globos institucijas 18

Diagrama 4. Teiginiai apie globos institucijas 19

Diagrama 5. Alternatyvos institucinei globai 20

Diagrama 6. Atsakomybės už vaikus pirmumas 21

Diagrama 7. Atsakomybės už vaikus 22

Diagrama 8. Patekimo į globos institucijas priežastys 23

Diagrama 9. Patekimo į globos institucijas priežastys 24

Diagrama 10. Sąvokų „įtėvis“ ir „globėjas“ reikšmės skyrimas 25

Diagrama 11. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo ir globos 26

Diagrama 12. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo 27

Diagrama 13. Kokiems asmenims galima įvaikinti 27

Diagrama 14. Nuomonė apie įtėvius ir globėjus 28

Diagrama 15. Nuomonė apie įtėvius 29

Diagrama 16. Įvaikinamų vaikų skaičius per metus 30

Diagrama 17. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau 31

Diagrama 18. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau 32

Diagrama 19. Priemonės, skatinančios įvaikinti 33




Diagrama 23. Ar svarstė galimybę tapti globėju 37

Diagrama 24. Kokio amžiaus vaiką sutiko / sutiktų globoti 37

Diagrama 25. Kas paskatintų globoti 38

Diagrama 26. Kas paskatintų globoti 38

Diagrama 27. Kas paskatintų įvaikinti / globoti 39


tyrimo ataskaita

3

Diagrama 28. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti 40

Diagrama 29. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti 41

Diagrama 30. Kokio amžiaus vaiką svarstė ar svarstytų įvaikinti / globoti 41

Diagrama 31. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 42

Diagrama 32. Ar sutiktų globoti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 43

Diagrama 33. Ar sutiktų globoti / įvaikinti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 44

Diagrama 34. Informacijos apie vaikų globą / įvaikinimą šaltiniai 46

Diagrama 35. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužino apie vaikų globą / įvaikinimą 47

Diagrama 36. Informacijos (ne) pakankamumas 47

Diagrama 37. Informacijos apie globą / įvaikinimą šaltiniai 47


tyrimo ataskaita

4

1. ĮVADAS

1.1 Informacija apie projektą

Projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų

sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų

investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“

įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“. Projekto kodas: Nr.

08.4.1-ESFA-V-405-01-0001

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos

prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Projekto uždaviniai:

1. Parengti vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) skirtų ir jų individualius

poreikius atitinkančių naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinį pagrindą ir padidinti esamų

socialinių paslaugų prieinamumą.

2. Atlikti bandomųjų globos įstaigų gyventojų individualių poreikių bei įstaigų darbuotojų

kompetencijos ir motyvacijos vertinimą.

3. Tobulinti socialines paslaugas administruojančių ir paslaugas vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms

(globėjams, rūpintojams) teikiančių darbuotojų profesinę kompetenciją.

4. Vykdyti Institucinės globos pertvarkos tarpinstitucinį, tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą

vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) naujų formų bendruomeninių paslaugų

sistemos vystymo, kompleksiškumo teikiant socialines paslaugas užtikrinimo srityse bei rengiant

pertvarkomų įstaigų, bendruomeninių paslaugų ir jų infrastruktūros planus.

5. Skatinti fizinių asmenų, šeimynų ir nevyriausybinių organizacijų vaikų globojimą (rūpinimąsi),

vaikų įvaikinimą ir (ar) socialinių paslaugų teikimą likusiems be tėvų globos, patiriantiems socialinę

riziką, neįgaliesiems bei savanorišką darbą šioje srityje, keisti visuomenės ir vietos bendruomenės

vertybines nuostatas dėl institucinės globos pertvarkos, užtikrinti vykdomų pertvarkos procesų

viešumą, projekto ir rezultatų žinomumą.

6. Užtikrinti Institucinės globos pertvarkos rezultatų kokybę ir vykdyti stebėsenos bei vertinimo

tyrimus.1

1 http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/institucines-globos-pertvarka-1400.html


tyrimo ataskaita

5

1.2 Sociologinio tyrimo tikslai ir uždaviniai

Tikslas – atlikti kompleksinį sociologinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį

į įvaikinimą, globą ir rūpinimąsi.

Tikslui pasiekti iškelti detalizuojantys uždaviniai:

1. Atlikti reprezentatyvią kiekybinę Lietuvos gyventojų požiūrio apklausą.

2. Atlikti kokybinį tyrimą: 4 (fokusuotas) grupines diskusijas su Lietuvos gyventojais.

3. Parengti ir pristatyti tyrimo ataskaitą.


tyrimo ataskaita

6

2. TYRIMO METODOLOGIJA

Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą, globą ir rūpinimąsi analizėje taikytas kompleksinis tyrimų

modelis. Jo metu derinti kiekybinių (reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa) ir kokybinių

(fokusuotos diskusijų grupės) tyrimų metodai. Tokia metodų trianguliacija leidžia pažiūrėti į tyrimo

klausimus iš skirtingų perspektyvų. Tyrimo iškeltam tikslui pasiekti yra naudojami du atskiri

instrumentai:

1 instrumentas – Lietuvos gyventojų (18–65 m.) anketa;

Anketa pildoma apklausos būdu. Tai standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su

užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda

pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas elektroniniame

klausimyne. Tyrimo metu taikytas CAPI (Computer Assisted Personal Interview) interviu tipas.

Tyrimo instrumentų parametrai (žr. Lentelė 1).

2 instrumentas – fokusuotų grupinių diskusijų (toliau FGD) klausimyno gairės.

Grupinės diskusijos – tai pusiau struktūruotas 10–12 asmenų pokalbis konkrečia tema. Grupę kuruoja

moderatorius, kuris užduoda temą, tikslinančius, provokuojančius, gilinančius klausimus bei skatina

dalyvius reikšti savo nuomonę, diskutuoti tarpusavyje. Taikomos iš anksto paruoštos klausimų gairės,

skirtos atskleisti grupės dalyvių nuomones ir požiūrius tyrimui svarbiais klausimais. Fokusuotų grupinių

diskusijų metu surinkti duomenys yra kokybiniai, todėl jie neleidžia daryti išvadų apie nuomonių ir požiūrių

pasiskirstymą visoje populiacijoje, tai yra, remdamiesi fokusuotų grupinių diskusijų metu gautais

rezultatais, negalime daryti išvadų dėl Lietuvos Respublikos gyventojų nuomonės.

Lentelė 1. Tyrimo instrumentų parametrai

Tyrimo metodas Tyrimo

tikslinė

grupė

Tyrimo dalyvių

atranka

Tyrimo

dalyvių

imtis

Instrumentas Trukmė

Standartizuotas

betarpiškas interviu

Lietuvos

gyventojai

(18–65 m.)

Daugiapakopė

stratifikuota

tikimybinė atranka

1007 1

instrumentas

45 min.

FGD Lietuvos

gyventojai

(18–65 m.)

Tikslinė atranka

Sniego gniūžtės

40 2

instrumentas

1–1,5

val.


tyrimo ataskaita

7

2.1 Kiekybinio tyrimo detalus pristatymas: Lietuvos gyventojų apklausa (1 instrumentas)

Tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į vaikų globą ir įvaikinimą, turimą informaciją šia tema bei

ketinimus globoti ar įvaikinti.

Uždaviniai:

1) Išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas apie globos institucijas, besirūpinančias tėvų globos

netekusiais vaikais;

2) Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į įvaikinimo, globos (rūpybos) galimybes Lietuvoje;

3) Sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbines skatinimo įvaikinti, globoti (rūpintis) tėvų

globos netekusiais vaikais priemones;

4) Išanalizuoti Lietuvos gyventojų lūkesčius ir motyvaciją įvaikinti, globoti (rūpintis) tėvų globos

netekusiais vaikais;

5) Išsiaiškinti, kokiais informacijos šaltiniais Lietuvos gyventojams priimtiniausia gauti

informaciją, susijusią su tėvų globos netekusiais vaikais, dėl jų įvaikinimo, globos (rūpybos)

galimybių.

2.1.1 Tyrimo dizainas

Tyrimo vieta. Visa šalies teritorija. Iš viso 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus

šalies regionus.

Tikslinė grupė. Šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų amžiaus.

Tyrimo imtis. Apklausti 1007 respondentai. Tokia tyrimo imtis leidžia rezultatus analizuoti 95 %

patikimumu su ±3 % paklaida.

Atranka. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos

metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas

galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą.

Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 65 metų nuomones ir vertinimus.

Tyrimo įgyvendinimas. Tuo atveju, jei respondentas negali atsakyti į klausimus pirmojo vizito metu,

pagal atrankos procedūras apklausėjas namų ūkį aplanko 3 kartus. Jei per šiuos 3 vizitus nėra galimybės

atlikti apklausą, namų ūkis daugiau nebelankomas ir pakeičiamas kitu.

Statistinė duomenų paklaida (žr. Lentelė 2). Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka

statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pavyzdžiui, jeigu

apklausus 1007 respondentus gavome, jog 68,0 proc. apklaustųjų mano, kad sąvokų „įtėvis“ ir

„globėjas“ reikšmė skiriasi, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 65,1 ir 70,9 proc.

Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui.


tyrimo ataskaita

8

Lentelė 2. Statistinė paklaida

Duomenų analizė. Skaičiavimai atlikti naudojant SPSS 18.0 (Statistical Package for the Social

Sciences 18) programinę įrangą.

Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal

socialines–demografines charakteristikas. Tekste pasiskirstymai pateikiami sveiko skaičiaus tikslumu.

Tyrimo ataskaitoje aprašomi tik statistiškai reikšmingi skirtumai.

Tyrimo laikas. Tyrimo lauko darbai atlikti 2016 m. kovo 1 d.–kovo 28 d.

Respondentų charakteristikos. Iš viso apklausti 1007 Lietuvos gyventojai. Pateiktos pagrindinės

apklausoje dalyvavusių asmenų socialinės-demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsilavinimas,

šeiminė padėtis, pagrindinis užsiėmimas, respondentų gyvenamoji vieta bei vidutinės gaunamos

pajamos per mėnesį (atskaičius mokesčius) (žr. Lentelė 3).


tyrimo ataskaita

9

Lentelė 3. Respondentų charakteristikos

Lytis Dažnis % Vaikų

turėjimas Dažnis % Pagrindinis užsiėmimas Dažnis %

Vyras 469 46,6 Taip 643 63,9 Aukščiausio, vidutinio

lygio vadovas

34 3,4

Moteris 538 53,4 Ne 364 36,1 Specialistas,

vadybininkas, tarnautojas

303 30,1

Iš viso 1007 100,0 Iš viso 1007 100,0 Darbininkas, techninis

darbuotojas

324 32,2

Amžius Dažnis % Šeiminė

padėtis Dažnis % Verslininkas, darbdavys 42 4,2

18-25 m. 169 16,8 Vedęs,

ištekėjusi

507 50,3 Ūkininkas 18 1,8

26-35 m. 203 20,2 Nevedęs,

netekėjusi

229 22,7 Bedarbis 71 7,1

36-45 m. 213 21,2 Gyvename

nesudarę

santuokos

104 10,3 Pensininkas, neįgalusis

gaunantis senatvės ar

netekto nedarbo

98 9,7

46-55 m. 225 22,3 Našlys, našlė 42 4,2 Studentas, moksleivis 92 9,1

56-65 m. 197 19,6 Kita 125 12,4 Namų šeimininkė /

šeimininkas

25 2,5

Iš viso 1007 100,0 Iš viso 1007 100,0 Iš viso 1007 100,0

Išsilavinimas Dažnis % Vidutinės

pajamos

per mėnesį

(atskaičius

mokesčius)

Dažnis % Gyvenamoji vieta Dažnis %

Iki 300 Eur 270 29,8

Vidurinis ir

žemesnis

427 42,5 301-400 Eur 200 22,1 Didieji miestai2 443 44,0

Profesinis 319 31,8 401-500 Eur 186 20,5 Rajoninis miestas / rajono

centras

271 26,9

Aukštasis 258 25,7 501 Eur ir

daugiau

251 27,7 Kaimo vietovė 293 29,1

Nenurodė 3 0,3 Nenurodė 100 11,0

Iš viso 10043 100,0 Iš viso 9074 100,0 Iš viso 1007 100,0

Namų ūkio

narių

skaičius

Dažnis %

1 209 20,8

2 295 29,3

3 274 27,2

4 164 16,3

5 54 5,4

6 8 0,8

7 2 0,2

Nenurodė 1 0,1

Iš viso 10065 100,0

2 Vilnius 169 (16,8 %), Kaunas 112 (11,1 %), Klaipėda 63 (6,3 %), Šiauliai 51 (5,1 %), Panevėžys 48 (4,8 %). 3 Trys respondentai nenurodė turimo išsilavinimo. 4 Šimtas respondentų nenorėjo nurodyti ar nežinojo savo pajamų dydžio. 5 Vienas respondentas nenurodė namų ūkio narių skaičiaus


tyrimo ataskaita

10

2.2 Kokybinio tyrimo detalus pristatymas: Lietuvos gyventojų fokusuotos grupinės diskusijos

(2 instrumentas)

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie įvaikinimą ir globą, sužinoti turimą informaciją

bei patirtis šia tema.

2.2.1 Tyrimo dizainas

Tyrimo atlikimo laikas ir lokacija. 2016 m. kovo–balandžio mėn. Vilnius.

Tikslinė grupė. Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 m.

Tyrimo imtis. Atlikta 4 FGD. Viso dalyvavo 40 asmuo (25 moterys ir 15 vyrų). Diskusijų trukmė 1–

1,5 val.

Atranka. Tyrimo imčiai sudaryti naudotos netikimybinės atrankos metodai – tikslinė bei sniego

gniūžtės. Pirmieji informantai tyrėjų komandai rekomendavo asmenis, kuriems diskusijos tema yra

aktuali, taip pat kvietimas dalyvauti diskusijoje buvo išsiųstas nevyriausybinių organizacijų atstovams,

vaikų globos namų įstaigoms, kurių buvo prašoma pakviesti tikslinius asmenis, susidūrusius su

įvaikinimu ar globa.

Duomenų analizė. Atlikus diskusijų įrašų transkripcijas, duomenims nagrinėti taikytas turinio analizės

metodas.

Tyrimo įgyvendinimas. Fokusuotos diskusijų grupės vykdytos darbo dienomis 18–20 val. bei

savaitgaliais 11–13 val., atsižvelgiant į respondentams patogų laiką bei vertinat ilgainiui

susiformavusią sėkmingą darbo patirtį dėl tyrimų įgyvendinimo. Informantai registravosi aktyvioje

internetinėje nuorodoje, nurodydami tinkamiausią laiką ir datą.

Prieš pradedant diskusijas grupės, moderatorius pristatydavo tyrimo temą, tikslus, užsakovus bei

vykdytojus. Jis, užtikrindamas anonimiškumą bei gavęs dalyvių sutikimus, pradėdavo nuo

susipažinimo bei asociacijų kūrimo klausimo, vėliau užduodamas tikslinamuosius bei papildančius

klausimus.


tyrimo ataskaita

11

3. TYRIMO REZULTATAI

2 skirtingų instrumentų naudojimas sudarė galimybę visapusiškai ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį

į įvaikinimą, globą bei rūpinimąsi. Metodų trianguliacija suteikė 2 tipų duomenis – kiekybinius ir

kokybinius. Nors jų palyginimas nėra įmanomas, tačiau tikėtina, kad diskusijų metu gauta informacija

galimai papildys reprezentatyvius duomenis bei padės pateikti gilesnes įžvalgas apie įvaikinimą, jo

vertinimą ir bus naudingi formuluojant galutines tyrimų išvadas bei pateikiant rekomendacijas. Šioje

ataskaitos dalyje pateikiamos atliktų skirtingų tyrimų dalių (skirtingų instrumentų) rezultatų santraukos

bei bendrieji viso jungtinio tyrimo rezultatai, kuomet kiekybiniai Lietuvos gyventojų rodikliai

(reprezentatyvios gyventojų apklausos) yra iliustruojami fokusuotų diskusijų citatomis.

3.1 Kiekybinės tyrimo dalies rezultatų santrauka

Vaikų globos įstaigų veiklos vertinimas

11 % Lietuvos gyventojų mano, jog globos institucijose gyvena iki 1000 tėvų globos netekusių vaikų.

Kas antro gyventojo nuomone, – nuo 2000 iki 5000 vaikų. Vos 3 % apklaustųjų galvoja, kad globos

institucijose Lietuvoje šiuo metu yra apgyvendinta daugiau nei 10 000 vaikų. Apskritai Lietuvos

gyventojai institucijas, kurios rūpinasi tėvų globos netekusiais vaikais, neįgaliais vaikais vertina

vidutiniškai (vidurkis – 6,04 dešimties balų skalėje). Analizuojant gyventojų nuostatas apie globos

institucijas, veikiančias Lietuvoje, galima teigti, jog daugiau nei pusės (65 %) gyventojų nuomone,

globos namų darbuotojų rūpestis vaikais neatstoja tėvų meilės ar šeimos šilumos. Vis tik 42 % šalies

gyventojų nuomone, globos institucijos yra tinkama vieta augti vaikams, kurie yra netekę savo

biologinių tėvų globos. Tokios nuomonės dažniau laikosi mažesnių miestų ir kaimo vietovių

gyventojai. O šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų mano, jog globos namai yra saugi vieta

augti be tėvų globos likusiems vaikams. Nemaža dalis apklaustųjų (46 %) mano, kad yra valstybių,

kuriose nėra vaikų globos namų, o 29 % laikosi priešingos nuomonės. Geriausiai žinomos alternatyvios

globos formos institucinei globai – globa šeimynoje (74 %) ir įvaikinimas, globa šeimoje (73 %).

Trečdalis respondentų įvardijo savarankiško gyvenimo namus ar bendruomeninius šeimos tipo

nedidelius namus.


tyrimo ataskaita

12

Vaikų patekimas į globos įstaigas

Kuomet vaikais negali pasirūpinti tėvai, didžiosios daugumos (~80 %) Lietuvos gyventojų nuomone,

pasirūpinti vaiku turėtų jo giminės (seneliai, dėdės, tetos). Tik dešimtadalis gyventojų mano, kad tuo

turėtų užsiimti valstybinės institucijos. Respondentų paklausus, dėl kokių priežasčių vaikai dažniausiai

patenka į vaikų globos įstaigas, dauguma (77 %) tai siejo su tėvų piktnaudžiavimu psichiką

veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais) bei netinkama vaikų priežiūra, auklėjimu, smurto

naudojimu (61 %). Tarp pagrindinių priežasčių respondentai taip pat nurodė abiejų ar vieno iš turimų

tėvų mirtį (40 %).

Gyventojų nuostatos dėl vaikų įvaikinimo

Du trečdaliai (68 %) respondentų mano, kad sąvokų „įtėvis“ ir „globėjas“ reikšmė skiriasi. Panaši dalis

(64 %) tyrimo dalyvių mano, kad įvaikinus vaiką, įtėviai tampa tėvais ir sprendimas negali būti

atšauktas. Daugumos manymu, įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises kaip ir biologinis vaikas.

Kas ketvirtas apklaustasis mano, kad įvaikinti vaikus leidžiama visiems pilnamečiams asmenims.

Pusės šalies gyventojų manymu, įvaikinti gali susituokusios poros (56 %), motyvuoti ir įvaikinimui

pasirengę asmenys (50 %), šeimos, kurių finansinė padėtis yra labai gera (50 %). 47 % paminėjo

asmenis, kurie neserga psichinėmis ligomis, o 44 % – šeimas, kurios neturi savo biologinių vaikų. Du

trečdaliai (64 %) respondentų mano, kad dauguma įvaikinusių žmonių galima pasitikėti. Kas antras

pritaria nuomonei, kad dauguma tokių žmonių tinkamai rūpinasi įvaikintais vaikais. Trečdalio

manymu, daugumai tokių žmonių rūpi visuomenės gerovė. 31 % tyrimo dalyvių mano, kad per metus

Lietuvoje įvaikinama iki 50 vaikų. Panaši dalis – 32 % – mano, kad įvaikinamų vaikų skaičius yra nuo

51 iki 100. 20 % manymu, įvaikinama nuo 101 iki 200 vaikų. Didesnius skaičius nurodė 6 %

respondentų. Pusė tyrimo dalyvių mano, kad dažniau dėl įvaikinimo nesikreipiama dėl ilgos įvaikinimo

procedūros. 43 % manymu, nesikreipiama dėl nepakankamų finansinių galimybių. 40 % tarp

pagrindinių kliūčių įvardijo neigiamą visuomenės nuomonę apie globos įstaigose augančius vaikus.

Didžiausia paskata įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus – geresnės gyvenimo sąlygos (51 %) ir

užtikrinimas, kad įvaikinusios šeimos gautų finansinę paramą (50 %). 45 % apklaustųjų nurodė, kad

juos asmeniškai įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus paskatintų giminystės ryšys su vaiku. Po 30 %

paminėjo finansinę paramą ir negalėjimą susilaukti vaikų. Kas ketvirtas nurodė didesnes socialines

garantijas. 22 % respondentų mano, kad jie, svarstydami įvaikinti, pirmenybę teiktų 1–3 metų amžiaus

vaikui. 18 % svarstytų jaunesnio amžiaus, t. y. iki 1 metų, vaiko įvaikinimą. 6 proc. – vyresnio. 13

proc. teigimu, amžius jiems būtų nesvarbu. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad apskritai nesvarstytų


tyrimo ataskaita

13

įvaikinimo klausimo. 28 % respondentų būtų linkę sutikti įvaikinti sveikatos sutrikimų turintį vaiką: 5

% – nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, 2 % – tik nežymių sveikatos sutrikimų turintį vaiką.

Gyventojų nuostatos apie vaikų globą (rūpybą)

Didžioji dauguma (91,1 %) Lietuvos gyventojų nėra svarstę galimybės globoti vaiką, netekusį tėvų

globos. Atitinkamai 9 % tyrimo dalyvių teigė, kad šiuo metu jie globoja vaiką ar yra svarstę tokią

galimybę. Pusės apklaustųjų teigimu, jų apsisprendimą globoti ar rūpintis vaiku paskatintų giminystės

ryšys su vaiku. 38 % nurodė negalėjimą susilaukti vaikų. Kas trečias – norą padėti. 28 % apklaustųjų

būtų linkę sutikti globoti, rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiu vaiku: 5 % – nepriklausomai nuo jo

sveikatos būklės, 14 % – tik nežymių sveikatos sutrikimų turintį vaiką. Daugiau nei pusės (58 %)

tyrimo dalyvių teigimu, globėjams mokamos globos išmokos. 60 % respondentų mano, kad dauguma

vaikus globojančių asmenų galima pasitikėti. 41 % manymu, dauguma tokių asmenų tinkamai rūpinasi

globojamais vaikais. Kas penkto tyrimo dalyvio nuomone, globėjai yra labiau linkę pasinaudoti

gaunamomis išmokomis.

Informacijos šaltiniai apie įvaikinimą, globą (rūpybą)

Pagrindiniais informacijos šaltiniais apie tėvų globos netekusius vaikus, jų įvaikinimą ir globą (rūpybą)

Lietuvos gyventojai dažniausiai nurodė televiziją, internetą, laikraščius / spaudos leidinius. Didžioji

dauguma (per 70 %) asmenų dažniausiai apie vaikų globą / įvaikinimą bei galimybes įvaikinti, globoti

/ rūpintis tėvų globos netekusiais vaikais sužino per televiziją. Televiziją dažniau įvardijo žemesnio

išsilavinimo atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Internetą – 18–25 m. respondentai,

turintys aukštąjį išsilavinimą. Viešojoje erdvėje informacijos apie įvaikinimą pakanka ketvirtadaliui

(25 %) respondentų. 43% gyventojų jos nepakanka, likę – nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Svarstant įvaikinti arba globoti vaiką, dažniausiai būtų kreipiamasi į vaikų globos namus (31 %) arba

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

(30 %). Kas ketvirtas (24 %) kreiptųsi į miesto ar rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių

apsaugos skyrių.


tyrimo ataskaita

14

3.2 Kokybinės tyrimo dalies rezultatų santrauka

Atlikus fokusuotas grupines diskusijas, išsiaiškinta, kad visuomenėje apie vaikų globos įstaigose

augančius vaikus yra daugybė neigiamų nuostatų – esą jie blogai elgiasi, yra chuliganai, beveik visi

ligoti ar traumuoti. Tokia nuomonė suformuota ne tik tiesioginės patirties metu (kurią turėjo tik dalis

respondentų), bet ir tam įtakos turi masinės informavimo priemonės – televizija, interneto portalai ir

kt. Kita vertus, turima asmeninė patirtis su galimai atskirtį patiriančiomis grupėmis kuria naują,

pozityvią nuomonę apie juos.

Įvaikinimas ir globa yra vertinimas teigiamai. Diskusijos dalyviai teigė, kad žmonės, kurie globoja arba

augina įvaikintus vaikus, yra verti pagarbos, apie juos visuomenė turi susidariusi gerą įvaizdį. Ilgas

įvaikinimo procesas bei neigiama visuomenės nuomonė apie globos įstaigose gyvenančius asmenis –

pagrindinės kliūtys įvaikinti. Kitos įvardytos priežastys, atbaidančios asmenis nuo įvaikinimo ar

globos, – finansinės galimybės. Manoma, kad kiekvienas suaugęs asmuo, kritiškai vertindamas savo

pajamas, atsisako priimti vaiką į savo šeimą, kadangi bijo, kad negalės tinkamai juo pasirūpinti.

Pastebėta, kad diskusijų dalyviams trūksta teigiamos informacijos apie globos įstaigų gyventojų

pasiekimus, institucijų vidinę tvarką, įstaigose dirbančių asmenų patirčių pasidalijimų bei gerųjų

globos (įvaikinimo) pavyzdžių. Anot pašnekovų, teigiama informacija naikintų visuomenėje esančius

stereotipus, kad vaikų globos namuose esantys vaikai yra blogi. Taip pat diskusijų metu išreikšta

įvaikinimo baimė dėl genų įtakos, kadangi nėra tiksliai žinoma, ar polinkis į alkoholizmą, narkotikus

yra paveldimas – baiminamasi dėl savo gyvenimo kokybės, pokyčių neigiama linkme, priėmus į savo

šeimą vaiką, kurio tėvai turėjo priklausomybių.


tyrimo ataskaita

15

3.3 Bendri tyrimo rezultatai

Norint kompleksiškai įvertinti šalies gyventojų požiūrį į įvaikinimo, globos (rūpybos) galimybes, buvo

siekiama išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris į institucijas, kuriose šiuo metu tenka gyventi daliai

vaikų, netekusių tėvų globos. Respondentų buvo klausiama apie tai, kaip jie vertina pačias globos

institucijas, kokios, jų nuomone, gyvenimo sąlygos sukuriamos šiose įstaigose vaikams, kiek jų gyvena

globos namuose ir kt. Panašaus pobūdžio klausimai buvo užduoti ir fokusuotų diskusijų dalyviams,

todėl skirtingi tyrimo metodai suteikė skirtingą, viena kitą papildančią informaciją apie rūpimus

dalykus.

3.3.1 Vaikų globos įstaigų veiklos vertinimas

Siekiant išsiaiškinti visuomenėje vyraujančius mitus, nuomones apie globos institucijas, apklausoje

buvo teiraujamasi, kiek, respondentų nuomone, globos institucijose gyvena tėvų globos netekusių

vaikų. Beveik kas trečias pasisakęs šiuo klausimu asmuo (31 %) manė, jog jose gyvena iki 2000 vaikų.

Tokia pati dalis valstybės gyventojų manė, jog globos įstaigose šiuo metu gyvena nuo 3000 iki 5000

tūkstančių vaikų6, o kas dešimtas – daugiau nei 5000 vaikų (žr. Diagrama 1).

Diagrama 1. Vaikų skaičius globos institucijose (N= 890) % nuo atsakiusiųjų į klausimą

Ketvirtadalis aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų, mano, jog globos institucijose gyvena 3001–

4000 vaikų. Kai tuo tarpu tokia pati dalis profesinį išsilavinimą turinčių žmonių mano, jog čia gyvena

perpus mažiau vaikų (žr. Priedas Nr. 3). Skirtingos nuomonės pastebėtinos ir tarp didmiesčių bei

rajoninių miestų gyventojų. Kas ketvirtas rajoninio miesto ar rajono centro gyventojas mano, jog

globos institucijose gyvena nuo 1000 iki 2000 vaikų. Taip pat mano tik 12 % miestiečių. Didesnė dalis

6 Palyginimui – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

duomenimis, 2015 m. pabaigoje vaikų globos namuose augo 3275 vaikai. Daugiau:

http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf



tyrimo ataskaita

16

jų mano, jog globos namuose gyvena nuo 2 iki 4 tūkstančių vaikų. Didesnė dalis respondentų, kurie

manė, jog globos įstaigose gyvena iki 1000 vaikų, yra kaimo gyventojai (žr. Diagrama 2).

Diagrama 2. Vaikų skaičius globos institucijose * Gyvenamoji vieta (N=890) % nuo atsakiusiųjų į klausimą

Įdomu tai, kad 2 tyrimo instrumente, vienoje iš grupinių diskusijų moderatorius papildomai dalyvių

pasiteiravo, kiek, jų nuomone, šiuo metu yra vaikų, augančių globos įstaigose. Galima pastebėti, kad

visuomenėje globojamų vaikų skaičius nėra aiškus, jo variacijos yra labai įvairios:

MODERATORIUS: Kaip manote, kiek vaikų auga Lietuvos globos namuose?

RAMUTĖ: Neįsivaizduoju.

MARINA: Kelios dešimtys tūkstančių, man atrodo, ar aš klystu?

ELENA: Daugiau turbūt.

<...>

RAMUTĖ: Manau, kad nemažai, daug.<...>Ne, nu aš galvoju, kad ten tūkstančiais, gal dešimtimis

tūkstančių. Kiek įsivaikina, tai aš manau, kad tai irgi yra labai svarbu, kad daugiau įsivaikintų, bet

daug yra svarbiau, kad tie vaikai nepapultų į tuos vaikų namus. Man atrodo, tas yra svarbiausia.

MODERATORIUS: Mano žiniomis, apie 32757 vaikų.

RAMUTĖ: Tik tiek? O aš jau sakiau tūkstančiais... Vaje. Tai čia gerai!

Vertinant vaikų globos įstaigų veiklą balais nuo 1 iki 10, kai 1 reiškia, kad respondentas globos įstaigų

veiklą vertina labai blogai, o 10 – labai gerai, globos įstaigų veiklos vertinimo vidurkis – 6,04 balo. Tai

leidžia teigti, jog globos įstaigos, besirūpinančios tėvų globos netekusiais vaikais, yra vertinamos

vidutiniškai. Aiškinantis gyventojų požiūrį į globos institucijose sudaromas sąlygas vaikams, galima

7 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metų pabaigoje vaikų skaičius vaikų globos įstaigose Lietuvoje buvo

4086. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos vaikai. Socialinės paslaugos vaikams: Vaikų globos įstaigų ir

vaikų jose skaičius pagal savivaldybes. Požymiai: Vaikų globos įstaigų skaičius metų pabaigoje, Vaikų skaičius vaikų

globos įstaigose, metų pabaigoje [lentelė]. [žiūrėta 2016-04-05]


tyrimo ataskaita

17

būtų išskirti, jog du trečdaliai apklausoje dalyvavusių žmonių mano, jog nepaisant globos įstaigų

darbuotojų suteikiamo rūpesčio vaikams, tai neatstoja tėvų meilės ar šeimos šilumos, kurią vaikai gali

jausti, augdami ne institucijoje. Beveik pusė šalies gyventojų vaikų iš globos namų gyvenimą šiose

institucijose sieja su laimės trūkumu. Trečdalis (32 %) mano, kad institucinė globa trikdo, daro žalą

vaiko vystymuisi. Kartu pastebėtina, kad nemaža dalis respondentų vis tik teigė, jog vaikų globos

namai yra tinkama vieta augti tėvų globos netekusiems vaikams (žr. Diagrama 3).

Diagrama 3. Teiginiai apie globos institucijas % (N=1007)

Beveik kas antras (46 %) kaimo vietovės gyventojas mano, jog vaikų globos namai yra tinkama vieta

augti vaikams, netekusiems tėvų globos. Šiam teiginiui labiau pritaria ir mažesnių miestų gyventojai.

Teiginį, jog globos namai yra saugi vieta gyventi vaikams, netekusiems tėvų globos, palaiko

ketvirtadalis šalies gyventojų. Taip pat tarp apklaustųjų esama 15 % asmenų, manančių, jog vaikai,

gyvenantys vaikų globos namuose, yra aprūpinti ir jiems nieko netrūksta.

Kalbant apie neigiamus aspektus susijusius su globos namų sąlygomis bei juose gyvenančiais vaikais,

galima pastebėti, jog mintys apie vaikų globos namuose užaugančius nusikaltėlius nėra labai gajos

visuomenėje. Su teiginiu, jog globos namuose užauga nusikaltėliai, blogai besielgiantys vaikai, sutinka

16 % apklaustųjų. Kas trečias asmuo mano, jog augimas globos institucijoje sutrikdo įprastą vaikų

raidą. Nuomonei, jog vaikų gyvenimas vaikų globos namuose sietinas su laimės stoka, dažniau linkę

pritarti žemesnio išsilavinimo atstovai. Nemaža dalis (45 %) Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu,

kad vaikų globos namai yra perpildyti. Dažniau su šia nuomone sutinka didžiausių pajamų grupės

atstovai, profesinį išsilavinimą turintys asmenys bei didžiųjų miestų gyventojai (žr. Diagrama 4).


tyrimo ataskaita

18

Diagrama 4. Teiginiai apie globos institucijas * Išsilavinimas (N=1007)

Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus, tikslinga juos palyginti su diskusinių

grupių metu išsakytomis nuomonėmis. Galima pažymėti, kad fokusuotų diskusijų metu jų dalyviai

buvo linkę apibūdinti valstybės globojamus vaikus stereotipinėmis frazėmis – esą jie blogi,

nusikaltėliai bei neklausantys suaugusiųjų – kalbėdami ne tik apie savo požiūrį, bet ir visuomenės

nuostatas.

Vida: <...> Visas kaimas žinojo. Ir tas buvo labai blogai, nes ta prasme, kai mokykloje sužinojo vaikai,

kad jie yra įvaikinti, jie sakydavo: „Kas su jumis blogai? Kokie jūs blogi, kad jus tėvai paliko“.

Ona: <...> Informacijos stoka sudaro tokį įvaizdį kad vaikų namai, globos namai yra kaip kalėjimas

kažkuria prasme – griežti prižiūrėtojai, blogi vaikai, durys su grotelėm ir be rankenų.

Janina: <...>. Suprantu aš, kad gal ten ne visi tie vaikai blogi ir panašiai, nu bet aš tai kalbu apie tikrą

atvejį, ir ką jis ten išdarinėja, kaip neleidžia kitiems gyventi, pinigus visus atima narkotikams, nu tai

čia taip yra, realybė. Tikrai nieks to nenori, kad taip jiems būtų – norima juk gražiai gyventi, o ne kelti

sau ir kitiems problemas.

Daugumos Lietuvos gyventojų nuomonę, kad globos įstaigose augantiems vaikams trūksta meilės ir

šilumos, patvirtina ir į diskusijas susirinkę asmenys. Daugelis jų yra patys tai patyrę:

Gytis: Jo, ir tiems vaikams materialūs daiktai nėra tokie svarbūs kaip paprasčiausias dėmesys ir

šiluma... Nes kai buvau vaikų namuose, tai jie puikiausiai suremontuoti. Viso ten yra... visko užtenka,

bet tie vaikai, jiems reikia žmonių dėmesio, nežinau įvertinimo ar bendravimo.


tyrimo ataskaita

19

Laura: <...> aš buvau vaikų namuose, <...> tiesiog aš prisimenu tą begalinį jų norą šilumos, jos

troškimą. Kai jie mus apspisdavo, kai mes ateidavom ir tiesiog norėdavo kartu pabūti. <...>

Žmonių buvo klausiama, ar jiems yra tekę girdėti, ar jie ką nors žino apie įvaikinimą, globą šeimoje,

globą šeimynoje, savarankiško gyvenimo namus ar bendruomeninius šeimos tipo nedidelius namus.

Bendrai galima pasakyti, jog trys ketvirtadaliai respondentų buvo girdėję / žinojo apie įvaikinimą,

globą šeimoje bei globą šeimynoje. Tuo tarpu kas trečias respondentas įvardino žinantis apie

savarankiško gyvenimo namus bei bendruomeninio tipo nedidelius namus. Pastebėtina tai, jog kas

dešimtas asmuo nežino alternatyvų institucinei globai. Tarp jų didesnė dalis buvo 18–35 m. amžiaus

grupėms priskiriami respondentai bei 56 m. ir vyresni. Daugiau alternatyvių globos formų institucinei

globai paminėjo 36 m. ir vyresni tyrime dalyvavusieji, taip pat aukštesnio išsilavinimo, didesnių

pajamų grupių atstovai (žr. Diagrama 5).

Diagrama 5. Alternatyvos institucinei globai * Amžiaus grupės * Pajamos % (N=1007)

Atkreipiant dėmesį į diskusijų metu išsakytas nuomones, galima teigti, kad visuomenėje daugelis

žmonių žino apie įvaikinimą ir globą. Nors apie tai buvo diskutuojama daugiausiai, tačiau dalyviai taip

pat lygino esamą sistemą su bendruomeninių, mažesnių globos namų alternatyva. Taip pat buvo

kalbama ir šeimynų tema. Dažniausiai apie jas asmenys buvo girdėję per žiniasklaidą arba iš asmeninės

patirties:

Diana: <...> per žinias prezidentė pati sakė, kad bus uždaromi vaikų namai ir sukuriamos šeimynos,

po 5–8 asmenis, labiau stengiasi, kad būtų broliai, seserys ir kaip šeimyna kažkokia, o ne kad tiesiog

masiškai vaikų namuose, labiau integruoti, aš manau, į tą visą visuomenę.

68

70

80

73

75

74

70

77

76

69

72

77

76

75

74

77

74

76

30

28

33

36

37

29

29

38

36

29

33

34

34

35

25

35

39

38

15

13

9

10

15

14

11

11

10

18-25 m.

26-35 m.

36-45 m.

46-55 m.

56 m. ir daugiau

Iki 300 Eur

301-400 Eur

401-500 Eur

501 Eur ir daugiau

Am

žiu

s

Vid

uti

nės

paj

amos

per

mėn

esį

(ats

kai

čiu

s

mo

kes

čius)

Įvaikinimas, globa šeimoje Globa šeimynoje

Savarankiško gyvenimo namai Bendruomeniniai šeimos tipo nedideli namai

Nežinau

*Galimi keli

atsakymai, suma

viršija 100 %


tyrimo ataskaita

20

Lukas: <...> Tai yra tokia programa, kaip šeima, kur viename name auga 8 vaikai, keturios mergaitės

ir keturi berniukai, jie yra skirtingų metų, nuo kūdikių iki 15 metų, rūpinasi vienas kitu; ir galima juos

visus įsivaikinti arba priimti globoti, ir aš žinau, kad ten eina visai nemaži pinigai, nes tai yra už 8

vaikus.

Ieva: Aš tai irgi už tokią pertvarką, kaip jisai sakė tą pavyzdį, man atrodo, kad labai naudinga patiems

vaikams ir tiems auklėtojams ta prasme šeimomis gyventi ir šeimynomis, tai aš tai pasisakyčiau už šitą

pertvarką ir kad tų pačių įstaigų ilgainiui nebeliktų. Būtų šeimos arba tie vaikai įvaikinami.

3.3.2 Vaikų patekimas į globos įstaigas

Atsakomybę rūpintis tėvų globos netekusiu vaiku gyventojai pirmiausiai priskiria vaiko giminėms

(seneliams, tetoms, dėdėms) (žr. Diagrama 6). Tik kas dešimtas apklausos dalyvis manė, jog pirmiausia

netekusiais tėvų globos vaikais turi pasirūpinti valstybinės institucijos. Antroje vietoje pagal svarbą,

pusės respondentų nuomone, vaiku turėtų rūpintis krikšto tėvai. Trečioje vietoje pagal svarbumą galima

išskirti dvi respondentų pasirinktas grupes – specialiai paruoštus globėjus bendruomenėje (33 %) ir

valstybines institucijas (29 %). Minėti duomenys rodo, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų teikia

pirmenybę pasirūpinti vaiku, netekusiu tėvų globos, vaiko giminėms, artimiesiems. Iš esmės gyventojai

pasisako už alternatyvias institucinės globos formas – globą šeimoje, specialiai paruoštų globėjų

šeimoje / bendruomenėje ir, kaip minėta, tik kas dešimtas gyventojas teikia pirmenybę institucinei

globai.

Diagrama 6. Atsakomybės už vaikus pirmumas (N=1007)

Dėl krikšto tėvų, antroje pagal svarbą vietoje, pasisako didesnė dalis (63 %) kaimo vietovių gyventojų.

Tuo tarpu taip manančių didžiųjų miestų gyventojų yra penktadaliu mažiau (žr. Diagrama 7).


tyrimo ataskaita

21

Diagrama 7. Atsakomybės už vaikus pirmumas (antroje vietoje) * Gyvenamoji vieta (N=1007)

Fokusuotų grupių diskusijų dalyviai taip pat minėjo, jog asmenims, globojantiems specialių poreikių

asmenis, nepakanka gauti pašalpą, tikslinga mokėti darbo užmokestį už atliekamą darbą, ypač kalbant

apie rūpinimąsi neįgaliu vaiku. Todėl galima daryti prielaidą, jog ir diskusijų dalyviai tokiu būdu kėlė

klausimą dėl specialiai paruoštų asmenų globai vykdyti.

[ištrauka iš diskusijos]

Ramutė: <...> Jeigu norima, kad visuomenė kuo daugiau įsivaikintų bei imtų globoti, tai reikia duoti

jiems už šitą darbą pinigų. Čia juk normalus darbas. Ypač kalbant apie neįgalų vaiką. Jam skiri visą

savo laiką, stengiesi jam sukurti geras sąlygas, todėl negali, nu bent jau man taip atrodo, kad tie

žmonės tada nedirba paprasto darbo, o dirba su vaiku. Tai va. Jam reikia ne keliasdešimt eurų

pašalpos, bet normalios algos.

Ypač svarbu, aiškinantis gyventojų požiūrį į įvaikinimą bei globą, suprasti visuomenės nuostatas į

priežastis, dėl ko vaikai patenka į globos įstaigas. Tikėtina, kad numatomos priežastys turi tiesioginę

įtaką ne tik įvaikinimo ir globos klausimams, tačiau taip pat ir visuomenėje vyraujančių stereotipų

formavimuisi ir palaikymui. Didžioji dauguma, net 77 %, respondentų mano, kad vaikai į globos

įstaigas patenka dėl to, kad jų tėvai piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis – alkoholiu ar

narkotikais (žr. Diagrama 8).

Tokios pačios nuomonės buvo fokusuotų grupių dalyviai:

Saulė: <...> Kiek žinau, juos asocialūs žmonės palieka, nu vis tiek alkoholikai, narkomanai, iš tokių

šeimų.. Ir aš tai bijočiau, manau. Sunku. Aš ką mačiau, tai yra sunkūs vaikai ir aš nemanau, kad aš

turėčiau tiek jėgų ir noro. Sveikų vaikų aš nežinau ar yra. Mažai turbūt.


tyrimo ataskaita

22

Diagrama 8. Patekimo į globos institucijas priežastys (N=1007)

Tėvų piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis dažniau akcentavo vidutinių pajamų grupės

atstovai ir mažesnių miestų gyventojai (Žr. Diagrama 9). Taip pat daugiau nei pusės gyventojų

nuomone, viena iš priežasčių yra vaikų nepriežiūra, tėvų pasirinktas netinkamas auklėjimo būdas ir

smurto naudojimas prieš vaikus. Pastarąją priežastį dažniau pasirinkdavo vyrai bei mažesnių miestų

gyventojai. Trečioji pagal atsakymų dažnumą priežastis – vieno iš tėvų arba abiejų jų mirtis. Tokios

nuomonės neretai laikosi didmiesčių gyventojai. Kas ketvirtas asmuo kaip priežastį, dėl kurios

patenkama į globos institucijas įvardino nepalankias gyvenimo sąlygas, kurios neleidžia tėvams

pasirūpinti savo vaiku (-ais). Neturėjimą galimybių pasirūpinti vaiku dažniau rinkdavosi aukštesnio

išsilavinimo atstovai, vaikų turintys respondentai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad institucinė globa

nustatoma vaikams, kurių tėvai mirę. Tokie duomenys patvirtina visuomenėje sklandantį mitą, kad

vaikų globos įstaigose nemažai augančių vaikų yra našlaičiai8.

8 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015

m., kaip ir 2013–2014 m., dažniausios tėvų globos netekimo priežastys: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpino,

nesidomėjo vaiku, jo neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam,

protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šių priežasčių per 2015 m. tėvų globos vaikai neteko 1288

atvejais, t. y. 69 % visų tėvų globos netekimo atvejų. Dėl tėvų (ar vieno iš turimų) mirties globa buvo nustatyta vos 6.7 %

atvejų. Pažymėtina, kad minimi atvejai apima visus globos nustatymo atvejus, t.y. tiek šeimoje, šeimynoje, tiek institucijoje.

Taigi, faktinis skaičius yra dar mažesnis. Daugiau:




tyrimo ataskaita

23

Diagrama 9. Patekimo į globos institucijas priežastys * Lytis * Vaikų turėjimas * Gyvenamoji vieta

(N=1007)

3.3.3 Gyventojų nuomonė apie įtėvius ir globėjus

Po bendresnių klausimų apie vaikų, netekusių tėvų globos, situaciją bei respondentų požiūrio į globos

institucijas, kuriose dalis vaikų apgyvendinami, buvo užduodami klausimai, susiję su galimomis

alternatyvomis institucinei vaikų, sveikatos sutrikimų turinčių vaikų globai. Aiškinamasi, ar Lietuvos

gyventojai skiria sąvokų „įvaikinimas“ ir „globa“ reikšmes, kokią nuomonę jie yra susidarę apie

įtėvius, kiek, jų nuomone, vaikų yra kasmet įvaikinama Lietuvoje. Taip pat buvo domėtasi, kas

paskatintų priimti sprendimą įvaikinti, ar patys respondentai galvoja apie tokią galimybę ir, jeigu taip,

kokie aspektai jiems būtų svarbūs, įvaikinant tėvų globos netekusius vaikus.

Tyrimo metu nustatyta, kad du trečdaliai respondentų tvirtina, jog sąvokų „įtėvis“ ir „globėjas“

reikšmės skiriasi (žr. Diagrama 10). Apie skirtingas sąvokų reikšmes, dažniau atsakė aukštesnio

išsilavinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Atkreiptinas dėmesys į tai,

jog nemaža dalis respondentų nežinojo (16 %) arba manė, jog šios sąvokos nesiskiria (16 %).


tyrimo ataskaita

24

Diagrama 10. Sąvokų įtėvis ir globėjas reikšmės skyrimas * Išsilavinimas (N=1007)

Fokusuotų grupinių diskusijų metu, įtėvio ir globėjo skirtumai buvo aptariami išsamiau, todėl pagal

informantų atsakymus galima sudaryti bendrą vaizdą, ką Lietuvos gyventojai žino ir ko nežino apie

globėjo bei įtėvio statusą.

Ramutė: Galiu paaiškinti. Globėjas gauna pinigus, įtėvis – ne. [grupės juokas]

Edgaras: Globėjai, man atrodo, nevisą laiką būna su vaiku, ta prasme, jie gali ten, pavyzdžiui,

savaitgaliams imti, o po to tas vaikas vėl grąžinamas į vaikų namus. O įtėviai tai jau vis tiek, tai jau

tėvai.

Rita: Manau, kad globa susijus su mažiau atsakomybės, gal čia pirmas žingsnis prieš įvaikinimą? Tipo

jei nesigauna, vaikus gali grąžint... O įsivaikinus, tai kaip pagimdžius, kelio atgal nėra. Gal ir išmokos

skiriasi...

Tęsiant gyventojų suvokimą apie įvaikinimo ir globos skirtumus, reprezentatyvioje apklausoje

respondentams buvo pateikiami teiginiai, susiję su teisiniais ir finansiniais įvaikinimo ir (ar) globos

aspektais. Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie sutinka (pritaria) su išsakytais teiginiais. Daugiau

nei pusė gyventojų sutinka su teiginiais, jog įvaikinus vaiką, įtėviai neatšaukiamai tampa šių vaikų

tėvais, kad vaikai įgyja tokias pat juridines teises kaip ir biologiniai vaikai (žr. Diagrama 11). Kas

antras respondentas buvo linkęs sutikti, jog vaikas, kuris yra globojamas, nėra teisiškai atskiriamas nuo

savo biologinės šeimos ir gali būti į ją grąžintas. 58 % respondentų galvoja, kad globėjams yra

mokamos išmokos (žr. Diagrama 11). Paminėtina ir tai, kad dviem iš penkių Lietuvos gyventojams

nėra žinoma, kad globėjams yra mokamos globos išmokos, taip pat ketvirtadalis gyventojų mano, kad

išmokos mokamos ir įtėviams.


tyrimo ataskaita

25

Diagrama 11. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo ir globos % (N=1007) *Galimi keli atsakymai, suma viršija

100 %.

Taip pat kas antras respondentas sutinka, jog įvaikinus vaiką, jo biologiniai tėvai praranda visas teises

ir nebegali savo vaiko susigrąžinti. 24 % Lietuvos gyventojų mano, jog įtėviams yra mokamos

išmokos. Nuomonei, kad įvaikinus vaiką įtėviai tampa tėvais ir sprendimas negali būti atšauktas,

dažniau pritaria 36–45 m. respondentai (žr. Diagrama 12). Teiginiui, kad įvaikintas vaikas turi tokias

pat juridines teises kaip ir biologinis vaikas – moterys, miestų gyventojai.

64

60

50

46

21

48

50

24

58

Įvaikinus vaiką, įtėviai tampa tėvais ir sprendimas

negali būti atšauktas

Įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises kaip ir

biologinis vaikas

Biologiniai tėvai nebeturi jokių teisių į savo vaikus,

jeigu juos įsivaikino kiti asmenys ir susigrąžinti jų

auginti nebegali

Globėjai padeda palaikyti vaiko ryšį su biologine šeima

Globėjai turi tokias pačias teises į vaikus, kaip ir įtėviai

Globėjai rūpinasi vaiku iki jo pilnametystės

Globojamas vaikas gali būti grąžintas į biologinę šeimą

Įtėviams mokamos įtėvių išmokos

Globėjams mokamos globos išmokos


tyrimo ataskaita

26

Diagrama 12. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo * Lytis * Amžius (N=1007)

Paklausus, kas gali įvaikinti vaikus, pastebima, kad kas antras šalies gyventojas linkęs manyti, jog

įvaikinti gali susituokę, motyvuoti ir pasirengę įvaikinimui bei tvirtą finansinę padėtį turintys asmenys

(žr. Diagrama 13). Taip pat svarbi, respondentų nuomone, turėtų būti norinčiųjų įvaikinti psichinė

sveikata. Tik kas dešimtas tyrime dalyvavęs asmuo galvojo, jog įvaikinti gali ir nesusituokusios poros.

Tokia pati dalis galvoja, jog įvaikinti kliūčių nėra vienišiems asmenims9.

Diagrama 13. Kokiems asmenims galima įvaikinti (N=1007)

Apskritai daugiau atsakymų alternatyvų rinkosi moterys, vyriausi (56 m. ir vyresni) respondentai,

turintieji aukštąjį išsilavinimą, didesnių pajamų grupės atstovai.

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, koks įtėvių bei globėjų įvaizdis vyrauja visuomenėje. Gyventojų

apklausoje buvo prašoma pažymėti teiginius apie įtėvius ir globėjus (du atskiri klausimai su

9 Pagal LR CK 3.210 straipsnį teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Tik išimtiniais atvejais tai gali padaryti nesusituokęs asmuo

arba vienas iš sutuoktinių. Taip pat pastebėtina, jog nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.


tyrimo ataskaita

27

vienodomis atsakymų alternatyvomis), kuriems jie pritaria. Išsiaiškinta, kad visuomenė į įtėvius ir

globėjus žiūri teigiamai – jais pasitikima ir manoma, kad jie tinkamai rūpinasi vaikais (žr. Diagrama

14). Verta pažymėti, kad respondentai įtėvius vertina palankiau negu globėjus: dvigubai daugiau

respondentų tiki, kad globėjai labiau linkę ieškoti sau naudos, jiems taip pat labiau nei įtėviams rūpi

asmeninė gerovė. Tačiau pastebėtina ir tai, kad daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų mano, jog

dauguma globėjų ir įtėvių galima pasitikėti. Taip pat 52 % gyventojų nuomone, dauguma įtėvių

tinkamai rūpinasi įvaikintais vaikais. O apie globėjus tokios nuomonės yra 41 % respondentų.

Tik kas penktas respondentas manė, jog globėjai turi tokias pačias teises į vaikus, kaip ir įtėviai. Taip

mano kas ketvirtas 36–55 m. amžiaus respondentas. Su teiginiu, kad globėjai rūpinasi vaiku iki jam

sueis 18 metų, dažniau sutiko profesinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, rajoninių miestų /

rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Su teiginiu, jog globėjai padeda palaikyti vaiko ryšius su

jo biologine šeima, dažniau sutikdavo rajoninių miestų / rajono centrų gyventojai.

Diagrama 14. Nuomonė apie įtėvius ir globėjus (N=1007) *Galimi keli atsakymai, suma viršija 100%.

Verta atkreipti dėmesį, kad dešimtadaliu mažiau respondentų (lyginant su gera nuomone apie įtėvius)

mano, jog globėjai tinkamai rūpinasi globojamais vaikais. Dažniau šį teiginį rinkdavosi ūkininkai,

specialistai, vadybininkai, tarnautojai, studentai ir moksleiviai. Pastebėtina tai, jog kas penkto tyrimo

dalyvio nuomone, globėjai yra labiau linkę pasinaudoti gaunamomis išmokomis. Taip dažniau linkę

manyti rajoniniuose miestuose ar rajonų centruose gyvenantys asmenys.

64%

11%

52%

12%

8%

31%

9%

6%

60%

19%

41%

18%

16%

24%

16%

13%

Dauguma tokių žmonių galima pasitikėti

Tokie žmonės labiau linkę tik pasinaudoti gaunamomis

išmokomis

Dauguma tokių žmonių tinkamai rūpinasi

įvaikintais/globojamais vaikais

Tokie asmenys neužtikrina vaikams saugumo

Tokiems žmonėms rūpi tik asmeninė gerovė

Daugumai tokių žmonių rūpi visuomenės gerovė

Įvaikinti/Globoti vaiką gali kiekvienas žmogus

Tokie žmonės ieško sau naudos

Globėjai Įtėviai


tyrimo ataskaita

28

Tai, kad asmenimis, kurie įvaikino, galima pasitikėti, dažniau mano 46–55 m. respondentai, aukštojo

išsilavinimo, didesnių pajamų grupės atstovai (žr. Diagrama 15). Kas antras tyrimo dalyvis mano, jog

įtėviai geba tinkamai pasirūpinti įvaikintais vaikais, o kas trečias asmuo laikosi nuomonės, jog

daugumai tokių žmonių rūpi visuomenės gerovė. Tokios nuostatos dažniau laikosi 36–45 m. amžiaus

apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai ir vaikų turintys respondentai.

Diagrama 15. Nuomonė apie įtėvius * Amžiaus grupė * Vidutinės pajamos (N=1007)

Žvelgiant į respondentų sociodemografines charakteristikas, analizuojant nuomonę apie globėjus,

pastebimos tos pačios tendencijos kaip ir kalbant apie įtėvius – dauguma globėjų galima pasitikėti.

Taip dažniau mano turintieji aukštąjį išsilavinimą, didžiausių pajamų grupės atstovai, vaikų turintys

apklaustieji. Pilietiškumas, kuris pasireiškia visuomenės gerovės svarba, būdingas globėjams, kas

ketvirto respondento nuomone.

Kokia nuomonė visuomenėje vyrauja apie įtėvius ir globėjus, plačiau išsiaškinta fokusuotų grupinių

interviu metu. Pastebėta, kad dalyviai taip pat teigiamai vertina įtėvius bei globėjus. Anot jų, jie dirba

sunkų darbą, dėl to apie juos vyrauja gera nuomonė. Pateikiami pavyzdžiai, kodėl yra tokia nuomonė,

vertinama jų vykdoma veikla:


tyrimo ataskaita

29

Joana: <...> Žmonės pardavę namus [nusijuokia], pakeitę savo asmeninius poreikius dėl tų vaikų. Tai

aš nežinau tikrai tai yra konkretus draugų atvejis, tai aš sakau: „šventieji“ [nusijuokia]. Nes atidirba,

6-ą grįžta namo ir ten vėl. Aišku ten turbūt atvejis yra sunkesnis, gal ten visiem problemų būna, su

lengvesne socializacija. <...> Tai nu aš nežinau, aš manau, kad jie gauna per mažai. Ypač

pedagoginės, psichologinės pagalbos tai tikrai gauna per mažai ir valstybė bent dalį galėtų kažkiek

kompensuoti ar, nes nu ten tikrai dideli pinigai.

Ramutė: Šiaip tai aš galvoju, kad jie šaunuoliai. Turbūt nesiryžčiau niekada, nežinau, niekada nesakyk

niekada, bet aš manau, kad pasiimti, sakykim, vis tiek svetimą vaiką, kaip savo iš kažkur kitur, ne savo

kraujo, nu tai aš manau, kad čia yra toks gražus poelgis, juo labiau iš tikrųjų paimti vaiką, kuris neturi

šeimos, ir jį globoti arba įsivaikinti, tai aš manau, kad tai yra gražus poelgis.

Tyrime buvo siekiama sužinoti, kaip Lietuvos visuomenė yra informuota (kiek žino) apie įvaikinimo

situaciją šalyje. Dėl šios priežasties reprezentatyvios gyventojų apklausos metu buvo klausiama, kiek

vaikų, tarp jų ir sveikatos sutrikimų turinčių vaikų, yra įvaikinama per metus. Šiuo klausimu

respondentų nuomonės išsiskiria. Kas trečias Lietuvos gyventojas galvoja, kad per metus yra

įvaikinama iki 50 tėvų globos netekusių vaikų. Tokia pati dalis apklaustųjų laikosi nuomonės, jog

kasmet yra įvaikinami nuo 50 iki 100 vaikų10. (žr. Diagrama 16). Tokios nuomonės laikosi 40 %

profesinį išsilavinimą turinčių asmenų ir tik kas ketvirtas aukštąjį išsilavinimą turintis respondentas.

Kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad per metus yra įvaikinama 100–200 vaikų, netekusių tėvų

globos.

Diagrama 16. Įvaikinamų vaikų skaičius Lietuvoje per metus (N=1007)

Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių, respondentų nuomone, dėl įvaikinimo nesikreipiama dažniau, kas

antras tai siejo su ilga įvaikinimo procedūra (žr. Diagrama 17). Ilgą įvaikinimo procedūrą dažniau

akcentavo moterys, didesnių pajamų grupės atstovai. Taip pat dažnomis nesikreipimo dėl įvaikinimo

10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 metais

Lietuvos piliečiai įvaikino 99 vaikus, netekusius tėvų globos, 62 vaikai buvo įvaikinti užsienio šalių piliečių ir 29 vaikus

įvaikino vaiko biologinio tėvo ar motinos sutuoktinis. Šaltinis:

http://vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf

http://vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf


tyrimo ataskaita

30

priežastimis laikomos: finansinės galimybės, neigiama visuomenės nuomonė apie vaikus, augančius

globos namuose.

Diagrama 17. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau (N=1007)

Neigiamą visuomenės nuomonę apie globos įstaigose augančius vaikus – kaip priežastį nesikreipti dėl

įvaikinimo – dažniau rinkosi vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vidutinių ir didesnių pajamų grupės

atstovai, mažesnių miestų gyventojai (žr. Diagrama 18). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kas trečio

Lietuvos gyventojo nuomone, dažniau nesikreipiama dėl informacijos trūkumo. Nepakankamą

informacijos kiekį ir asmenines priežastis buvo linkę nurodyti vidutinių pajamų grupės atstovai. Apie

baimę, kad gali nesulaukti pagalbos iš šalies, dažniau buvo linkę pagalvoti kaimo vietovių gyventojai.

Įdomu tai, jog kas ketvirtas tyrimo dalyvis galvoja, kad įvaikinti vaiką iš globos įstaigos nėra priimtina

mūsų visuomenėje.

49%

43%

40%

37%

37%

35%

34%

26%

25%

1%

1%

Ilga įvaikinimo procedūra

Nepakankamos esamos finansinės galimybės

Neigiama visuomenės nuomonė dėl vaikų, augančių globos

įstaigose

Baimė, kad nepavyks sulaukti pagalbos iš šalies

Nepakanka informacijos

Dėl asmeninių priežasčių

Įvaikinus nepakankamos socialinės garantijos

Mūsų visuomenėje tai nepriimtina

Ilgas pasiūlymo įvaikinti laukimo terminas

Kita

Nežinau

*Galimi keli

atsakymai, suma

viršija 100 %


tyrimo ataskaita

31

Diagrama 18. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau * Vidutinės pajamos *

Gyvenamoji vieta (N=1007)

Ypač daug dėmesio šiam klausimui buvo skiriama diskutuojant, todėl galima patvirtinti daugumos

Lietuvių nuomonę dėl ilgo įvaikinimo proceso įsivaizdavimo. Diskusijų metu paaiškėjo, kad daugelis

informantų buvo girdėję, kad įvaikinimas yra ilgas procesas, taip pat reikia lankyti globėjų ir įtėvių

mokymo ir konsultavimo kursus.

Joana: Jo, tas įsivaikinimo procesas yra labai ilgas. Ir ten tų konsultacijų, seminarų iš tikrųjų jie

palieka vietos pamąstyti, apsispręsti tiems patiems tėvams ir tie psichologai na, pačiai teko dalyvauti

tai labai kokybiški ten tie mokymai, bet tas popierių tvarkymas ilgas procesas ten tikrina, tas

vaikščiojimas į namus, ar sąlygos, kokios, na tas labai daug, labai tokio biurokratinio proceso.

Ona: Be to, kiek pastaruoju metu buvo pavyzdžių, viešoj erdvėj, kaip kažkas paėmė globot ar

įsivaikinimo, tai iš tų pavyzdžių, supranti, kad nu kryžiaus kelius žmogus turi nueiti, kad atliktų šitą

darbą. Kad galėtų priimti vaiką ar kūdikį, ar paauglį, ar kažką į savo šeimą. Tai kiekvienas pagalvoja,

ar verta prisidėti. Nes kaip ir atrodytų atlieki, atliktumei misiją, o štai gauni suvaržymų, įvertini –

pagalvoji ne, tai ne man.

Rita: Nu bet jei tie žmonės negali pereiti tų visų išbandymų, tai, matyt, jie nežiūri į visą tą įvaikinimą

rimtai, o yra tiesiog užsidegę. Vat tuo momentu jie nori, bet po kelių mėnesių gali jau nenorėti, ir kas

tada? Aš tai manau, kad čia gerai, kad jie yra išbandomi, tada bent jau bus aišku, jog jie nepabėgs ir

nepaliks to vaiko, kai tik dings tas jų pirminis užsidegimas.

Taip pat priežastys, kodėl Lietuvoje nėra įvaikinama dažniau, išryškėjo diskusijų dalyvių pasiteiravus,

ar jie norėtų, ryžtųsi įvaikinti globos įstaigoje gyvenantį vaiką. Informantai vardijo įvairias priežastis,

dėl kurių jie to nedarytų – finansines galimybes, užimtumą, savo vaikų turėjimą, baimes, kad nepavyks


tyrimo ataskaita

32

išauginti gero žmogaus ir pan. Finansinės galimybės buvo viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl

nesiryžtų įvaikinti arba globoti.

Aušra: Aš kadangi gyvenimiškos patirties turiu daugiau, tai tikrai nežinau ar pasiryžčiau auginti ne

savo vaiką. Visų pirma, dėl to, kad aš nemanau, kad aš esu tam psichologiškai pasirengusi gerai,

kadangi aš žinau ką reiškia užauginti vaiką. Ir kiek tai kainuoja, ir kiek tai atsakomybės. Ir aš puikiai

suprantu, kad vieną dalyką aš galiu daryti su savo vaiku, ko aš jau nebegaliu daryti su svetimu. Nu yra

tokių dalykų, tokių prieštaravimų. Aš manau, kad mes esam neparuošti tam, būsimi įtėviai ar globėjai

turi būti, kaip pasakyti, ne tik kad susigyvenę, jie turi būti išmokyti natūraliai ką daryti. Yra klausimai,

kurių aš neturiu atsakymų. Ir nemanau, kad aš juos turėsiu, vat kasdieninėj situacijoj, o ką aš daryčiau,

jeigu tokioj situacijoj man, mano įvaikintas vaikas vat taip ir taip pasielgtų, ar aš turiu teisę tai daryti

ar ne? Atsakomybė man, atrodo, auginti svetimą vaiką yra žymiai didesnė negu savą. Ir tą subrendęs

žmogus jisai puikiai suvokia. Aš nekalbu apie finansinius ir ekonominius dalykus, tas mūsų

visuomenėje irgi yra labai skaudus klausimas. Aš žinau, kad aš tikrai negalėčiau užauginti, nes aš

neturiu pajamų.

Janina: Aš tai jau sakiau, bet dar kartą pasikartosiu – niekada gyvenime. Suprantu aš, kad gal ten ne

visi tie vaikai blogi ir panašiai, nu bet aš tai kalbu apie tikrą atvejį, ir ką jis ten išdarinėja, kaip

neleidžia kitiems gyventi, pinigus visus atima narkotikams, nu tai čia taip yra, realybė. Tikrai nieks to

nenori, kad taip jiems būtų – norima juk gražiai gyventi, o ne kelti sau ir kitiems problemas.

Apklausiant Lietuvos gyventojus, po klausimo apie tai, kas verčia susilaikyti nuo kreipimosi įvaikinti,

buvo teiraujamasi respondentų, kas paskatintų įvaikinti. Pirmiausia buvo užduodamas bendro pobūdžio

klausimas, t. y. kas paskatintų įvaikinti Lietuvos gyventojus. Po to domėtasi asmeninėmis paskatomis

(žr. Diagrama 19 ir Diagrama 20). Kas antras pilietis mano, jog įvaikinimą galėtų paskatinti geresnės

gyvenimo sąlygos bei finansinės paramos įvaikinus užtikrinimas. Geresnes gyvenimo sąlygas dažniau

paminėjo vaikų turintys respondentai ir mažesnių miestų gyventojai (žr. Diagrama 21).

Diagrama 19. Priemonės skatinančios įvaikinti (bendrai) (N=1007)

38%

41%

44%

50%

51%

42%

Teigiamo visuomenės požiūrio formavimas

žiniasklaidoje

Geresnis informavimas apie įsivaikinimo galimybes

Įvaikinimo procedūros supaprastinimas ar

sutrumpinimas

Užtikrinimas, kad šeimos, įsivaikinusios tėvų globos

netekusius vaikus, gautų finansinę paramą

Geresnės gyvenimo sąlygos

Asmeninės priežastys – pvz. negalėjimas susilaukti

vaikų ir kt.

*Galimi keli

atsakymai, suma

viršija 100 %


tyrimo ataskaita

33

Diagrama 20. Priemonės, skatinančios įvaikinti (asmeniškai) (N=1007)

Įdomu tai, jog beveik kas antras gyventojas pagrindinę priežastį, dėl kurios nesikreipiama dėl

įvaikinimo, dažniau nurodo per ilgai trunkančią įvaikinimo procedūrą, tačiau mažiau nei kas penktam

jos supaprastinimas ar sutrumpinimas būtų galėjęs turėti įtakos asmeniniam apsisprendimui.

Pagrindinis dalykas, galintis nulemti asmens apsisprendimą įvaikinti – būtų giminystės ryšys su vaiku

(45 %)11 ir negalėjimas susilaukti vaikų (30 %)12. Gyventojų geresnės gyvenimo sąlygos ir finansinės

paramos užtikrinimas, kas antro apklaustojo nuomone, paskatintų šeimas (asmenis) įvaikinti. Tokios

nuomonės laikosi miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Asmeniškai paskatintų ir būtent ekonominių

dalykų svarbą akcentuoja kas trečias šalies gyventojas. Šiuo atveju finansinę paramą dažniau

nurodydavo kaimo vietovių gyventojai (žr. Diagrama 21 ir 22).

11 2015 m. pabaigoje iš 5493 vaikų globojamų šeimose 3803 vaikai buvo globojami (rūpinami) giminystės ryšiais susijusių

asmenų / šeimų (70 % visų šeimoje globojamų (rūpinamų) vaikų). Taigi pagrindinis vaiko globos (rūpybos) šeimoje

motyvas –giminystės ryšiai su globojamu (rūpinamu) vaiku. Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf 12 Asmenis įvaikinti vaiką dažniausiai skatina negalėjimas turėti savo vaikų, noras realizuoti prigimtinį poreikį užauginti

vaiką, įprasminti savo gyvenimą. Daugiau nei pusė 2015 m. įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus šeimų buvo šeimos,

neturėjusios vaikų, taip pat ketvirtadalį jų sudarė šeimos, auginančios jau įvaikintus vaikus. Šaltinis: Valstybės vaiko teisių

apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


12%

15%

18%

20%

26%

30%

30%

45%

25%

Informacija apie specialius mokymus norintiems įsivaikinti

vaikus, netekusius tėvų globos

Didesnis informacijos prieinamumas apie įsivaikinimo

galimybes

Įvaikinimo procedūros supaprastinimas ar sutrumpinimas

Noras padėti

Didesnės socialinės garantijos

Finansinė parama

Negalėjimas susilaukti vaikų

Giminystės ryšys su vaiku

Niekas nepaskatintų

*Galimi keli

atsakymai, suma

viršija 100 %




tyrimo ataskaita

34

Diagrama 21. Priemonės, skatinančios įvaikinti (bendrai) * Gyvenamoji vieta (N=1007)

Iš asmeninio požiūrio perspektyvos įvaikinti labiau paskatintų giminystės ryšys su vaiku. Giminystės

ryšį su vaiku dažniau paminėjo 18–45 m. respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai. Kas trečią

asmenį paskatintų negalėjimas susilaukti vaikų (šią alternatyvą rinkosi 42 % Lietuvos gyventojų).

Žvelgiant iš asmeninių paskatų pusės, negalėjimą susilaukti vaikų dažniau minėdavo 18–35 m. amžiaus

apklaustieji, turintieji aukštąjį išsilavinimą, didžiausių pajamų grupės atstovai (žr. Diagrama 22)

Gyventojų rezultatus papildo diskusijoje išreikšta nuomonė šiuo klausimu:

Jonas: Aš dabar sakau, kad neįsivaikinčiau, bet jeigu su drauge negalėtume susilaukti, tai arba eitume

pas gydytojus, arba į vaikų namus. Ir ten bandytume gauti gerą vaiką. Kita išimtis yra ta, kad jeigu

(tfu tfu tfu) kas nors nutiktų artimiesiems. Jeigu mano sesers šeima žūtų, tikrai paimčiau tuos vaikus.

Jie beveik mano. Manau visi įsivaikintų savo giminių vaikus. Tai tu tada žinai, koks jis, kad iš geros

šeimynos. <..> O grįžtant prie kaimynų, tai tiesiog turiu omeny, kad tokioj nelaimėj turi padėti

aplinkiniai. O ne pašaliniai. Taip geriau pačiam vaikui būtų.

Viktorija: Aš manau... Jei neturėčiau... Tai yra negalėčiau susilaukti savų vaikų tai kodėl gi ne? Bet

tik tuo atveju. Manau, kad pasiimt vaiką, kai jau turi savų, tai nebūtų gerai. Tie įvaikinti vaikai gal

jaustųsi vis tiek nu kitaip... Jaustų, kad juos mažiau myli. Tą prasme, jiems čia taip atrodytų.

33%

38%

42%

46%

49%

43%

40%

40%

45%

55%

55%

45%

44%

45%

45%

53%

51%

38%

Teigiamo visuomenės požiūrio formavimas

žiniasklaidoje

Geresnis informavimas apie įvaikinimo galimybes

Įvaikinimo procedūros supaprastinimas ar

sutrumpinimas

Užtikrinimas, kad šeimos, įvaikinusios tėvų globos

netekusius vaikus, gautų finansinę paramą

Geresnės gyvenimo sąlygos

Asmeninės priežastys – pvz. negalėjimas susilaukti

vaikų ir kt.

Didieji miestai Rajoninis miestas / rajono centras Kaimo vietovė


tyrimo ataskaita

35

Diagrama 22. Priemonės, skatinančios įvaikinti (asmeniškai) * Amžiaus grupė (N=1007)

Svarbu tai, jog nemaža dalis respondentų kaip priemones, skatinančias Lietuvos gyventojus tapti

įtėviais, nurodė informavimo apie įvaikinimo galimybes (41 %) bei teigiamos visuomenės nuomonės

formavimo (38 %) poreikį. Įdomu tai, jog galvojant apie gyventojus bendrai, įvaikinimo procedūros

supaprastinimas buvo pasirenkamas dažniau (44 %), nei galvojant apie šį aspektą iš asmeninių paskatų

perspektyvos (18 %). Apie įvaikinimo procedūrų supaprastinimą dažniau buvo linkę paminėti 18–45

m. apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą. Teigiamos informacijos poreikį pastebi ir diskusijų

dalyviai. Jie pritaria nuomonei, kad teigiama informacija galėtų paskatinti žmonės įvaikinti ar globoti.

Aušra: <...> pateikiama tik neigiama informacija, trūksta tos gerosios informacijos. Nes nėra tokios:

va ten kažkas atsitiko, tas išaugo, jisai va dabar yra tas ir tas, verslininkas <...> O dabar tiesiog

pasakojama, kad va tas ten kažką padarė blogai, jis iš vaikų namų. Tas apsivogė, ar tas kažką padarė,

ir jis iš ten ir ten. Nu trūksta tos geros praktikos ir kažkokio švietimo, laidų kažkokių. Teigiamų! Kad

rodytų, kad tai yra gerai, kad jie irgi adaptuojasi, kad jie gali būti lygiai tokie patys, nors jiems yra

daug sunkiau. Nu bet jiems reikia padėti.

Ona: <...> ir pagaliau trūksta tos informacijos, kuri patektų į viešąją erdvę iš žmonių, kurie ten dirba,

kurie širdį atiduoda. Ir gyvena tenai nuo ryto iki vakaro, ir per naktį, ir taip kiaurus metus. Ir tikrai,

kiek aš žinau, kas renka, vežą kažką ir į kūdikių namus ar ką, grįžta susižavėję! Bet tai tiktai tiek, kiek

išgirsti iš artimo žmogaus, perduodama informacija iš lūpų į lūpas. O kažkur viešoj erdvėj to sutikti,

nu tai tikrai čia būtų, nežinau, turbūt metų įvykis.

Taip pat gyventojų apklausoje respondentų buvo teirautasi, ar jie yra svarstę apie galimybę tapti

globėjais. Didžioji dauguma atsakė neigiamai (žr. Diagrama 23). 3 apklausoje dalyvavę asmenys

minėjo, jog jie šiuo metu yra globėjai, o ~9 % užsiminė apie tai, jog yra svarstę galimybę globoti tėvų

globos netekusį (-ius) vaiką (-us).


tyrimo ataskaita

36

Diagrama 23. Ar svarstė galimybę tapti globėju (N=1007)

Asmenų, kurie šiuo metu yra globėjai arba yra svarstę tokią galimybę, buvo klausiama apie globotinių

amžių, t. y., kokio amžiaus vaiką (-us) jie pradėjo globoti ar sutiktų globoti. Ir įvaikinimo (Diagrama

28.), ir globos atveju linkstama į jaunesnio amžiaus vaikus. 37 % respondentų sakė, jog svarstytų

galimybę globoti iki 3 metų amžiaus vaiką (žr. Diagrama 24). Tarp šių asmenų didesnė dalis buvo

respondentai, gyvenantys kartu, nesudarę santuokos. Pastebėtina, jog kas ketvirtam respondentui

globojamo vaiko amžius nėra svarbus. Taip mano trečdalis nevedusių / netekėjusių respondentų (-čių).

Apie vaikų iki 7 metų amžiaus globą dažniau svarstytų moterys ir vaikų turintys respondentai.

Diagrama 24. Kokio amžiaus vaiką sutiko / sutiktų globoti (N=90)

Respondentų pasiteiravus, kas juos paskatintų globoti (rūpintis) vaiku (-ais), kas antras paminėjo

giminystės ryšius. Kiti lemiantys veiksniai – negalėjimas susilaukti vaikų (38 %) bei noras padėti (35

%) (žr. Diagrama 25). Kas ketvirtą Lietuvos gyventoją paskatintų didesnė finansinė parama, kas penktą

– didesnės socialinės garantijos. Giminystės ryšį su vaiku dažniau paminėjo 36–45 m. respondentai,

didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai (žr. Diagrama 25). Negalėjimas susilaukti

vaikų taip pat gana svarbus aspektas, galintis paskatinti asmenis spręsti dėl vaiko globos (rūpybos). Šis


tyrimo ataskaita

37

aspektas dažniau svarbus buvo 18–45 m. apklaustiesiems, didmiesčių gyventojams. Kas trečias tyrimo

dalyvis mano, jog noras padėti taip pat galėtų būti akstinas priimti sprendimą globoti ar rūpintis tėvų

globos netekusiu vaiku. Norą padėti dažniau buvo linkę minėti turintys aukštąjį išsilavinimą, didesnių

pajamų grupės atstovai ir vaikų turintys tyrimo dalyviai. Informavimo apie globos (rūpybos) galimybes

aspektą rinkosi kas šeštas (16 %) respondentas.

Diagrama 25. Kas paskatintų globoti (N=1007)

Diagrama 26. Kas paskatintų globoti * Amžiaus grupė (N=1007)

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinės galimos priemonės ar priežastys, kurios, šalies gyventojų

nuomone, paskatintų globoti ar įvaikinti vaiką, nesiskiria. Kas antram Lietuvos gyventojui (globos

atveju šiek tiem mažiau – 4 5%) pagrindinė priežastis, lemianti apsisprendimą globoti ar įvaikinti vaiką,

būtų giminystės ryšys su juo. Ne mažiau svarbiais veiksniais tiek globos, tiek įvaikinimo atveju būtų

negalėjimas susilaukti vaikų bei noras padėti. Pastarasis labiau akcentuotas gyventojų globos atveju.

15%

16%

20%

28%

35%

38%

52%

N/N

Didesnis informacijos prieinamumas apie globos

(rūpybos) galimybes


Didesnė finansinė parama

Noras padėti



*Galimi keli

atsakymai, suma

viršija 100 %


tyrimo ataskaita

38

Pastebėtina, kad, respondentų nuomone, didesnė finansinė parama bei socialinės garantijos taip pat

labiau skatintų įvaikinimą bei vaikų globą (rūpybą). Ir tik kas penkto gyventojo manymu, didesnis

informacijos prieinamumas apie įvaikinimo ir (ar) globos galimybes galėtų paskatinti globoti vaiką ar

įvaikinti.

Diagrama 27. Kas paskatintų įvaikinti / globoti (N=1007)

Diskusijų metu buvo aptartas vaiko pasirinkimo klausimas. Informantai teigė suprantantys, jog

įvaikinamas vaikas nėra daiktas, kurį galima pasirinkti iš esamų variantų, kad įvaikinimas nevyksta

vien tik pagal potencialaus įtėvio norus ar įgeidžius. Vis dėlto diskusijos dalyviai išsakė supratimą ir

palaikė asmenis, kurie įvaikina ar globoja jaunesnio amžiaus vaikus – anot jų, tokio vaiko asmenybės

formavimuisi galima padaryti didžiausią įtaką ir sulaukti geriausių rezultatų.

Tenka tik apgailestauti, kad fokusuotų diskusijų dalyviai, gebantys suprasti ir pasijusti šeimų, norinčių

įvaikinti, vietoje, tačiau nėra empatiški vyresnio amžiaus vaikams, augantiems vaikų globos

institucijoje.

Janina: Tu net negali žinot, ką gausi. Aš tik žinau, kad kai jie jau sugalvojo pasiimti tą vaikelį, tai

pasakė, ko norėtų – kad būtų berniukas, ir kad sveikas. Nu turbūt daugiau ir nieko negalima išsirinkti13.

Čia juk ne vaikų parduotuvė [juokiasi].

Kastytis: <...> tai visi vis tiek norėtų nuo kūdikio pasiimti. Čia negalima lyginti, bet čia kaip ir su kokiu

katinu ar šuniu, visi gi nori mažiuko, a ne? Ne kokių dvejų trejų metų, kur tu neaišku, kada jis tau įkąs,

ar dar kažkas. Tai čia lygiai tas pats.

13 Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę išsakyti pageidavimą (lūkestį) norimam įvaikinti vaikui, į kuri privaloma

atsižvelgti šeimos vaikui parinkimo proceso metu. Pageidavimai gali būti dėl norimo vaiko lyties, amžiaus, skaičiaus

(vienas ar daugiau vaikų), sveikatos, įvaikintinų vaikų socialinei kilmei, biologinių tėvų gyvenimo būdui turimoms

priklausomybėms, žalingiems įpročiams) ir / ar jų psichinės sveikatos sutrikimams bei protiniams gebėjimams. Šaltinis:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


15%

16%

20%

28%

35%

38%

52%

5%

15%

26%

30%

20%

30%

45%

N/N

Didesnis informacijos prieinamumas apie

įvaikinimo/globos galimybes


Didesnė finansinė parama

Noras padėti



Įvaikinimas Globa

*Galimi keli

atsakymai, suma

viršija 100 %



tyrimo ataskaita

39

Rokas: Mh, pas mus aišku visi nori, kad būtų kelių mėnesių, sveikas, žydrų akių, ten tas tas. tu negali

taip pasirinkti, aš manau, niekas neleis tau užsisakyti kaip krepšelio.

Reprezentatyvios apklausos rezultatai patvirtina fokusuotų grupių diskusijų metu išsakytą nuomonę

apie norą įvaikinti itin mažo amžiaus vaiką14. Vaiką iki 1 metų svarstytų įvaikinti 18 % šalies gyventojų

ir nuo 1 iki 3 metų – 22 %. Kas septintas respondentas teigė, jog vaiko amžius yra nesvarbus (13 %).

Pastebėtina tai, jog kas trečias Lietuvos gyventojas nesvarstytų tėvų globos netekusių vaikų įvaikinimo

klausimų (žr. Diagrama 28).

Diagrama 28. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti (N=1007)

Iki 1 metų vaikus dažniau svarstytų įvaikinti moterys, 18–45 m. respondentai, aukštąjį išsilavinimą

turintys asmenys. Kas ketvirtam vaikų turinčiam asmeniui įvaikinamo vaiko amžius būtų nesvarbus

(žr. Diagrama 29). Beveik 40 % susituokusių asmenų ar gyvenančių kartu, nesudariusių santuokos,

svarstytų apie 1–3 m. amžiaus vaiko įvaikinimą. Vyresnius nei 3 metų vaikus būtų linkęs įvaikinti kas

dešimtas gyvenantis santuokoje, likęs našliu (-e), vaikų turintis apklaustasis, mažesnių miestų ir kaimo

vietovių gyventojai. Vos vienas respondentas iš 1007 apklaustųjų svarstytų apie vyresnio nei 13 metų

amžiaus vaiko įvaikinimą ir kas dešimtam apklaustajam vaiko amžius nebūtų svarbus.

Ugnius: Galvoju, kad globos ar įsivaikinus konkretų vaiką, lemia to vaiko amžius... Na, kūdikius

tikriausiai visi įsivaikina, kad jų nieks nesietų su ankstesnėm šeimom... Jie vis tiek nieko neatsimins, o

ir paaugus, kol nieks neleptels, jausis tikru vaiku savo tėvų... O va didesni gal ir patys dar nori bendraut

su tėvais... <...>

14 Akcentuotina, kad didžioji dalis institucijoje, kaip ir šeimoje bei šeimynoje, globojamų (rūpinamų) vaikų yra 10–14 metų

(34,1 % visų globos namuose gyvenančių vaikų) ir 15–17 metų (35,4 %) amžiaus. Taigi vaikai nuo 10 metų, sudaro apie

70 % institucijos globotinių. Ir net 78 %, galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų sudaro mokyklinio amžiaus vaikai

nuo 10 iki 17 m. Paminėtina ir tai, kad ne visi globos institucijose augantys vaikai yra galimi įvaikinti. Šaltinis: Valstybės

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, daugiau:


Amžius

nesvarbu

13%

Iki 1 metų

17%

1-3 metų

22%

4-7 metų

5%

8-12 metų

1%

13 ir vyresnis

0%Tikrai

nesvarstyčiau

įvaikinti

34%

N / N

8%



tyrimo ataskaita

40

Diagrama 29. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti * Šeiminė padėtis * Vaikų turėjimas (N=588) % nuo atsakiusiųjų į klausimą teigiamai

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos gyventojai labiausiai svarstyvų dėl vaiko iki 3 amžiaus įvaikinimo

arba globos. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas mano, kad įvaikinimui amžius yra nesvarbus, taip mano

ir ketvirtadalis atsakiusiųjų į klausimą apie globą bei rūpinimąsi (žr. Diagrama 30).

Diagrama 30. Kokio amžiaus vaiką svarstė ar svarstytų įvaikinti / globoti (N=90) % nuo atsakiusiųjų į

klausimą globoti teigiamai; (N=667) % nuo atsakiusiųjų į klausimą įvaikinti teigiamai

Taip pat respondentų, kurie svarstytų įvaikinimo galimybę, arba dvejojo šiuo klausimu, buvo

teiraujamasi, ar jie sutiktų įvaikinti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų. Apibendrinant galima teigti, jog

dažniau įvaikinamų vaikų sveikatos sutrikimai nebūtų pageidaujami. Vos 5 % tyrimo dalyvių laikėsi

nuostatos, kad vaiko sveikatos būklė nėra svarbi (žr. Diagrama 31).

13%

30%

5%

1%

0%

8%

26%

37%

21%

12%

3%

1%

Amžius nesvarbu

Iki 3 metų

4-7 metų

8-12 metų

Vyresnį vaiką

N / N

Įvaikinimas Globa


tyrimo ataskaita

41

Diagrama 31. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų (N=667)

Didesnė dalis respondentų, kuriems įvaikinamo vaiko sveikatos būklė nebūtų svarbi, buvo profesinį,

vidurinį ir žemesnį išsilavinimą turintys, kaimo vietovėse ar rajoniuose miestuose / rajonų centruose

gyvenantys asmenys (žr. Lentelė 4). Kas ketvirtas respondentas teigė, jog esant nežymiems vaiko

sveikatos sutrikimams ar jei jie nėra visiškai išgydomi, apsvarstytų galimybę įvaikinti tokių sutrikimų

turintį vaiką. Dažniau taip manydavo kaimo vietovėse gyvenantys respondentai. Tačiau kas antras į šį

klausimą atsakęs tiriamasis sakė, jog iš viso nesutiktų įvaikinti vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų.

Dažniau nesutiktų įvaikinti vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų, aukštąjį išsilavinimą turintys,

didmiesčiuose gyvenantys asmenys.

5%

23%

16%

56%

Taip, sutikčiau įvaikinti vaiką

nepriklausomai nuo jo sveikatos

būklės

Taip, sutikčiau įvaikinti vaiką, kurio

sveikatos sutrikimai yra nežymūs ir

nėra pilnai išgydomi

Ne, nesutikčiau įvaikinti vaiko,

turinčio sveikatos sutrikimų, kurie

reikalauja nuolatinio gydymo ir nėra

išgydomiNe, nesutikčiau įvaikinti vaiko,

turinčio sveikatos sutrikimų


tyrimo ataskaita

42

Lentelė 4. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų * Išsilavinimas * Gyvenamoji vieta

(N=667) % nuo atsakiusiųjų į klausimą

Ar sutiktumėte įvaikinti vaiką,

turintį sveikatos sutrikimų?

Taip, sutikčiau

įvaikinti vaiką

nepriklausomai

nuo jo sveikatos

būklės

Taip, sutikčiau

įvaikinti vaiką, kurio

sveikatos sutrikimai

yra nežymūs ir nėra

visiškai išgydomi

Ne, nesutikčiau įvaikinti

vaiko, turinčio sveikatos

sutrikimų, kurie reikalauja

nuolatinio gydymo ir nėra

išgydomi

Ne, nesutikčiau

įvaikinti vaiko,

turinčio

sveikatos

sutrikimų

Išsilavinimas Vidurinis ir

žemesnis

5,60% 22,90% 13,90% 57,60%

Profesinis 7,30% 23,30% 24,40% 45,10%

Aukštasis 2,70% 21,70% 10,30% 65,20%

Gyvenamoji

vieta

Didieji

miestai

2,10% 18,80% 15,20% 63,80%

Rajoninis

miestas /

rajono

centras

9,70% 22,70% 14,60% 53,00%

Kaimo

vietovė

5,50% 28,50% 18,00% 48,00%

Tyrimo metu, kaip ir domintis įvaikinimo galimybe, buvo teiraujamasi, ar šalies gyventojai sutiktų

globoti, rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais, kurie yra netekę tėvų globos. Didžioji dalis

respondentų teigė, jog nesutiktų globoti ar rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiu vaiku (žr. Diagrama

32). Teigiamai atsakė kas penktas respondentas. Taip dažniau pasisakė vaikų turintys respondentai,

mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Diagrama 32. Ar sutiktų globoti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų (N=1007)

Lyginant gyventojų nuomones dėl jų sutikimo globoti ar įvaikinti vaiką turintį sveikatos sutrikimų,

pažymėtina, kad jos beveik neišsiskyrė. Kas dvidešimtas gyventojas sutiktų globoti ar įvaikinti vaiką,

nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės. Septyni iš dešimties respondentų nesutiktų įvaikinti vaiko,

turinčio sveikatos sutrikimų. Panašių nuostatų gyventojai laikosi ir dėl tokio vaiko globos – nesutiktų

apytiksliai šeši iš dešimties. Tačiau kas ketvirtasis gyventojas nurodė, kad sutiktų globoti vaiką, kurio


tyrimo ataskaita

43

sveikatos sutrikimai yra nežymūs ir nėra visiškai išgydomi, pavyzdžiui, plokščiapėdystė, dermatitas,

nežymus regėjimo sutrikimas ar kt. Ir tik kas septintas gyventojas atitinkamai sutiktų globoti (žr.

Diagrama 33).

Diagrama. 33. Sutikimo įvaikinti ir globoti palyginimas. (N=667)% nuo atsakiusiųjų į klausimą globoti

teigiamai; (N=1007) % nuo atsakiusiųjų į klausimą įvaikinti teigiamai

Diskutuojant apie vaikus, turinčius sveikatos sutrikimų, bei jų globos ar įvaikinimo galimybes, dalyvių

nuomone, vaikai, turintys negalią, yra dažniausiai pasmerkti likti gyventi globos institucijoje, nes tokio

vaiko globa ar įvaikinimas, apklaustųjų nuomone, yra labai retas reiškinys, tokie vaikai apskritai turi

mažai tikimybės gyventi šeimoje.

Rokas: Jo, čia yra išvis iššūkis. Jeigu šiaip pas mus yra sunku su įgaliais tais vaikais. Su jų globa bei

rūpinimusi, tai aš garantuoju, kad su neįgaliais, net nesvarbu kokią negalią turinčiais, yra dar

blogesnė situacija. Man šie vaikai yra aukos – jie vargšai, tačiau nors ir norėčiau, aišku, norėčiau,

bet nemanau, kad juos kas nors paims iš globos namų. Dauguma, jaučiu, ten ir pateko, nes ligoti.

Dažnai apie tai rodo reportažus. Nu, kad tipo va, gimė ligotas, tėvas pabėgo, motina irgi nei šiokia nei

tokia. Ir tada vaikas į vaikų namus keliauja... <...>

Jolanta: <...> Kainuoja laiko, kantrybės ir, aišku, pinigais... Tu, turėdamas tokį vaiką, esi labai stipriai

suvaržytas... Manau, mūsų visuomenėj neįgaliųjų tėvai linkę užsidaryt namuose ir virt savo bėdose...

Nes visuomenė į tokius visokius žiūri neigiamai, ji šio reiškinio nesupranta.

Aldona: Aš vis galvoju, kaip jaučias neįgalieji mūsų visuomenėj... Agresyvioj, pilnoj neapykantos

kitokiems. Pavyzdžiui, Anglijoj atrodo tokių žmonių pilna... Tai gali pamatyt viešajam transporte su

palyda, tai parke vaikštant... Tai nėra gėda, tai normalu... O pas mus jie slepias, yra slepiami... Gal iš

baimės patyčių, smurto... <...>

5%

14%

13%

68%

5%

23%

16%

56%

Taip, sutikčiau globoti/įvaikinti vaiką,

nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės

Taip, sutikčiau globoti/įvaikinti vaiką, kurio

sveikatos sutrikimai yra nežymūs ir nėra visiškai

išgydomi

Ne, nesutikčiau globoti, /įvaikinti vaiko turinčio

sveikatos sutrikimų, kurie reikalauja nuolatinio

gydymo ir kurie nėra išgydomi

Ne, nesutikčiau globoti/įvaikinti vaiko, turinčio

sveikatos sutrikimų

Globa Įvaikinimas


tyrimo ataskaita

44

3.3.4 Informacijos šaltiniai apie įvaikinimą, globą (rūpybą)

Vienas iš tyrimo tikslų buvo sužinoti, iš kokių informacinių šaltinių Lietuvos gyventojai sužino apie

įvaikinimą, globą bei rūpinimąsi. Be abejo, nuomonė neretai gali būti formuojama per tiesioginę patirtį,

kuomet pats žmogus susiduria tiesiogiai su analizuojamu dalyku. Tačiau tam tikrą įsivaizdavimą apie

tai, kas vyksta globos institucijose, kaip gyvena jose augantys vaikai, kaip sekasi įvaikintiems ar

globojamiems vaikams, neretai galima susidaryti per netiesioginę patirtį – sužinant dalykus iš

pažįstamų ar išgirstant, perskaitant tam tikrus pasakojimus apie tai visuomenės informavimo

priemonėse – televizijoje, radijuje, internetine, spaudos publikacijose ir kt.

Fokusuotų diskusijų metu beveik kiekvienas dalyvis minėjo, kad informaciją apie įvaikinimą ir globą

sužino per žiniasklaidą. Taip pat buvo ir tiesioginę patirtį turinčių asmenų, kurie pabrėžė, kad jie, prieš

įgydami šią patirtį, tikėjo visuomenės informavimo priemonėse pateikiamais duomenimis, tačiau jų

požiūris pasikeitė, kada tiesiogiai teko susidurti su institucijoje globojamais vaikais.

Ieva: <...> [stereotipai] formuojami yra per žiniasklaidą, tikrai labai sparčiai, nes mes prisiklausome

visko – arklidės, karvidės, kaniūškės... ir ko tiktai nebuvo. Ten viskas be langų, viskas baisu,

darbuotojai muša, smurtauja ir visa kita <...>

Gytis: Kai savanoriavau vaikų namuose, tai tikrai nemačiau ten blogų vaikų. Visi jie buvo ištroškę

dėmesio ir šilumos... Aišku, ne visi buvo vienodi... Vieni labiau bendravo, kiti mažiau, vieni drąsesni,

kiti labiau užsidarę... Nu bet tikrai jie nėra blogi.

Karolina: <...> Vaikų namai, šiaip asociacija yra tokia, kad asocijuojasi su atstūmimu, smurtu,

liūdesiu, bet yra tekę lankytis ir užsiimti su vaikais vaikų namuose, tai šiaip viduj nuotaika yra visai

kitokia. Tai vat tiesiog toks... Tai tuo pačiu gal prie asociacijos dar pridėčiau, kad yra ir daug

pozityvumo, tik tiek, kad jisai gyvena viduj, o išorėj jo, mūsų požiūrio nepasiekia.

Lietuvos gyventojų apklausos metu teiraujantis apie visuomenės informavimo priemones, dažniausiai

apie vaikų globą, įvaikinimą sužinoma iš televizijos (73 %). Trečdalis respondentų nurodė internetą,

24 % – laikraščius / spaudą. 19 % – radiją. Apskritai daugiau informacijos šaltinių paminėjo didesnių

pajamų grupės atstovai ir vaikų turintys respondentai.


tyrimo ataskaita

45

Diagrama 34. Informacijos apie vaikų globą / įvaikinimą šaltiniai N=1007

Remiantis respondentų pasiskirstymu pagal socialines-demografines charakteristikas, televiziją

dažniau įvardijo 46 m. ir vyresni apklaustieji, ne aukštojo išsilavinimo (profesinio, vidurinio ir

žemesnio) atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Internetą – 18–25 m. respondentai,

turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (žr. Diagrama 35).

73%

33%

24%

19%

12%

11%

9%

6%

5%

3%

4%

12%

Televizijos

Interneto

Laikraščių/spaudos leidinių

Radijo

Socialinių tinklų (pvz., Facebook, Twitter ir pan.)

Iš draugų, artimųjų

Globos įstaigose

Savivaldybėje, seniūnijoje

Viešų susitikimų su bendruomenės nariais, valdžios

atstovais

Lauko reklamų

Kita

Nieko apie tai nežinau

*Galimi keli atsakymai,

suma viršija 100 %


tyrimo ataskaita

46

Diagrama 35. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužino apie vaikų globą / įvaikinimą (N=1007) % nuo

apklaustųjų skaičiaus

Pasiteiravus respondentų apie tai, ar jiems pakanka informacijos apie įvaikinimą ir (ar) globą viešojoje

erdvėje, didesnė dalis sakė, jog nepakanka (žr. Diagrama 36). Pasitenkinimą informacijos kiekiu

dažniau išreiškė mažesnių miestų gyventojai. Pastebėtina tai, jog kas trečias respondentas neturėjo

nuomonės šiuo klausimu.

Diagrama 36. Informacijos (ne) pakankamumas (N=1007)

Informacijos stoka bei jos neturėjimo problema taip pat buvo įvardijama diskusijų metu. Anot

pašnekovų, visuomenėje trūksta teigiamos informacijos apie įvaikinimo, globos istorijas bei vaikus,

augančius globos įstaigose.


tyrimo ataskaita

47

Gytis: Sunku taip iškart pasakyti. Ta prasme, vis tiek ten juk turi būti vaikų, kurie gerai mokosi, gal

kokiose olimpiadose dalyvauja arba gal žaidžia ką, sportuoja. Gal laimi kokias ten varžybas ar

panašiai, ar šoka... Vis tiek juk turi ten būti tokių vaikų. Tai apie juos galima rašyti, parodyti, kad nu

va, vaikų namuose auga ir protingi, ir talentingi vaikai, bet apie tai kažkodėl nekalbama.

Aušra: <...> [globa / įvaikinimas] ir greičiausiai išgirdus tokius žodžius, vis iškyla vaizdai, matyti

televizijos reportažuose, ar girdėtos informacijos per žinias ir panašiai – visokios problemos, susijusios

su įvaikinimu. <...> Nežmoniški santykiai, kiek rodo, dažniausiai tik neigiami dalykai.

Rokas: Toks jausmas, kad jie [institucijoje augantys vaikai] yra kažkur toliau ir neliečia mūsų. Atrodo,

kaip yra čia, bet niekam nereikalingi. Ir... /atsidūsta/ manęs tai neliečia, ir nežinau, kas ten darosi, gal

ir viskas gerai, ir taip nesinori net galvoti, kas ten dedasi iš tikrųjų. Aišku, norėtųsi, kad situacija

pasikeistų. Būtų daugiau viešinami tie geri dalykai, apie tas šeimas kalbama, kurios pasiima, kurios

kažką tai duoda, suteikia. Ne tik tie blogi – kur ten tas atsitiko, tas atsitiko. Ten kažkokia nelaimė, tai

ten kažkas tai.

Kalbant apie informacijos, susijusios su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu, šaltinius, respondentai

dažniausiai nurodė televiziją (73 %). Televiziją dažniau paminėjo žemesnį išsilavinimą turintys

asmenys, vaikus auginantys respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai (žr. Diagrama

37).

Diagrama 37. Informacijos šaltiniai apie globą / įvaikinimą (N=1007)

Internetas, kaip informacijos šaltinis, nurodomas kas ketvirto šalies gyventojo. Internetą ir socialinius

tinklus dažniau nurodydavo 18–35 metų apklaustieji, aukštojo išsilavinimo, didesnių pajamų grupės

atstovai ir didmiesčių gyventojai. Radiją, kaip informacijos šaltinį, dažniau nurodyti buvo linkę vaikų

turintys apklaustieji ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai.

Documents

Turinys · 2016-06-27 · 2.1 Kiekybinio tyrimo detalus pristatymas: Lietuvos gyventojų apklausa (1 instrumentas) ... Profesinis 319 31,8 401-500 Eur 186 20,5 Rajoninis miestas