Turto Ir Verslo Vertinimo Sistema Lietuvoje

2023 metų balandžio mėnesio 8 diena

1

TURTO IR VERSLO VERTINIMO SISTEMA LIETUVOJE


2

PASKAITOS PLANAS

1. Turto ir verslo vertinimo sistemos apibūdinimas

2. Turto ir verslo vertinimo sistemos raida

3. Daugiapakopė turto vertintojų kvalifikacijos sistema

4. Turto ir verslo vertinimo sistemos unifikavimas

5. Turtą ir verslą vertinančios įmonės Lietuvoje

6. Visuomeninių profesinių organizacijų vaidmuo plėtojant turto vertinimo sistemą Lietuvoje

7. Tarptautinis bendradarbiavimas turto vertinimo srityje


3

TURTO IR VERSLO VERTINIMO SISTEMOS APIBŪDINIMAS

Turto ir verslo vertinimo sistemą galima apibrėžti kaip turto, turto vertinimo specialistų ir turto vertinimo procedūrų sąveiką.

TURTAS VERTINTOJAS

VERTINIMAS

Vykdymo priemonės

Objektas Subjektas

Turto vertinimo sistema


4

Turtas

Turtas – tai ekonominės plėtros pagrindas. Aktyviai funkcionuojant turto rinkai, turtas tampa kapitalu, kuris kuria darbo vietas, skatina gamybą ir paslaugų teikimą bei inovacijų diegimą. Verslas taip pat yra turtas, priklausantis verslo savininkams.

Turtas – turto vertinimo sistemos pradas, nulemiantis turto vertinimo poreikio atsiradimą.

Vertintojas

Vertintojas – tai turto vertinimo specialistas. Turto vertę vertintojas nustato, pasinaudodamas savo žiniomis ir patirtimi.

Turto vertintojų profesionalumas yra vienas iš pagrindinių ūkio stabilumą užtikrinančių veiksnių.


5

Vertinimas

Turto vertinimas – tai turto vertės nustatymas, taikant įstatymuose numatytus turto vertės nustatymo metodus, apimantis turto vertintojo nuomonę apie:

turto būklę; turto tinkamumą naudoti; tikėtiną piniginę vertę rinkoje.

Už turto vertinimo procesą (užsakymo priėmimas, sutarties sudarymas, objekto apžiūra, duomenų analizė, metodo parinkimas, išvadų ir ataskaitos parengimas) yra tiesiogiai atsakingas vertintojas.

Nuo vertintojo priklauso nustatytos turto vertės objektyvumas.


6

TURTO IR VERSLO VERTINIMO SISTEMOS RAIDA

Lietuvos Respublika – Vidurio ir Rytų Europos regiono dalis.

Lietuvos ir kitų šio regiono valstybių turto vertinimo sistemų raida turi bendrų bruožų.

Šiuolaikinių turto vertinimo sistemų raidos etapai:

1. Pirmasis etapas. Nuo šimtmečio pradžios iki 1939 m.

2. Antrasis etapas. Nuo 1940 m. iki 1990 m.

3. Trečiasis etapas. Nuo 1991 m. iki šių dienų.


7

Pirmasis etapas (iki 1939 m.)

Turto vertinimas

Priverstinis: areštuojant turtą už skolas, skelbiant bankrotą

Savanoriškas: perkant ir parduodant, apdraudžiant turtą

Turto vertė buvo nustatoma remiantis eksperto nuomone. Specialistai privalėjo išmanyti ekonomiką ir teisę, būti gerai susipažinę su turto rinkos sąlygomis.

Antrasis etapas (nuo 1940 m. iki 1990 m.)

ANTROJO ETAPO PRADŽIA. Kainas didinti draudžiantys dekretai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir laisvosios rinkos veikimo suvaržymai. Nacionalizavimo banga pokario metais.

BŪDINGI BRUOŽAI. Komandinis kainų nustatymas. Turto vertinimu užsiėmė valstybinių institucijų “prisiekusieji vertintojai”. Turto vertinimas – techninio pobūdžio darbas. Nenaudojami jokie rinka grindžiami vertinimo metodai.


8

Trečiasis etapas (nuo 1991 m.)

Trečiajam etapui būdingi bruožai ir esminiai pokyčiai:

Perėjimo nuo planinės prie rinkos ekonomikos ir nekilnojamojo turto privatizacijos procesai šalyje;

Turto vertinimo sistemos kūrimas be profesionalių turto vertintojų; Du turto vertinimo sistemos kūrimo etapai: turto įkainojimo

metodologijos kūrimas ir turto vertinimo, pagrįsto tarptautiniais vertinimo standartais, diegimas;

Iki 1995 m. trukęs nei teisiniu, nei metodiniu požiūriu tinkamai nereglamentuoto turto vertinimo etapas. Nesiorientuota į tarptautinius standartus ir pripažintos modifikuotos sovietinio laikotarpio metodikos;

Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) veikla nuo 1994 metų ir pirmieji teisinės bazės formavimo žingsniai;

1999 m. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas; Ekstensyvi turto vertinimo sistemos plėtra Lietuvoje ir intensyvios plėtros

poreikis.


9

DAUGIAPAKOPĖ TURTO VERTINTOJŲ KVALIFIKACIJOS SISTEMA

Daugiapakopė kvalifikacijos sistema pradėta rengti 1997 metais.

Keturios pakopos turto vertintojų kvalifikacijos sistemoje:

I. Vertintojai asistentaiII. Vertintojai (masinis turto vertinimas)III. Vyresnieji vertintojai (valstybei ypač reikšmingų, unikalių, retai

turto rinkoje pateikiamo turto objektų vertinimas)IV. Vertintojai ekspertai (profesinio arbitražo sistemos kūrimas)

Darbo metu taip pat diskutuota apie specializacijos turto vertinimo srityje įteisinimą, profilinio išsilavinimo svarbos pripažinimą, būtinybę siekti turto vertinimo sistemos hierarchinio baigtumo bent pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau ne visi klausimai sėkmingai išspręsti.


10

TURTO IR VERSLO VERTINIMO SISTEMOS UNIFIKAVIMAS

Bendra Europos Sąjungos rinka ir bendro piniginio vieneto įvedimas ypač pabrėžia sistemos unifikavimo poreikį.

Pagrindinės sistemos unifikavimo kryptys:

Teisinės bazės unifikavimas Profesinio švietimo unifikavimas ir vertintojų kvalifikacijos kėlimas Vertinimo standartų unifikavimas Bendra turto valdymo ir jo kainos nustatymo koncepcija Nacionalinių ir tarptautinių apskaitos ir vertinimo standartų atitikimas


11

TURTĄ IR VERSLĄ VERTINANČIOSĮMONĖS LIETUVOJE

Lietuvoje teisę vertinti turtą turi tik turtą vertinančiose įmonėse dirbantys vertintojai. Įmonėms ir vertintojams keliami tokie reikalavimai:

Turtą vertinanti įmonė turi turėti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla.

Turto vertintojas turi turėti kvalifikacinį pažymėjimą.

Turtas yra vertinamas įmonės vardu. Turto vertintojas neturi teisės verstis privačia praktika ir vertinti turto, nedirbdamas atitinkamoje įmonėje.

Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių registravimo, atestavimo, atestatų ir pažymėjimų pripažinimo netekusiais galios klausimus sprendžia Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.

Lietuvoje beveik nėra vien tik turto vertinimu užsiimančių įmonių. Turto ir verslo vertinimo veikla daugeliui įmonių yra tik viena iš veiklos krypčių.


12

Turtą vertinančios įmonės Lietuvoje atsirado 1996 metais, pradėjus atestuoti turto vertintojus. Tuometinių turtą vertinančių įmonių grupės:

Nekilnojamojo turto prekybos įmonės Turto vadybos ir paslaugų įmonės Audito ir verslo konsultacijų įmonės Turto tyrimo ir ekspertizės centrai Tarptautinės audito kompanijos

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau negu 100 turtą vertinančių įmonių. Jos specializuojasi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, vertybinių popierių, ypatingos vertės turto, konsultacijų, transporto priemonių vertinimo srityse.

Daugiau negu 50 proc. turto vertinimų atliekama nekilnojamojo turto srityje.

Tarp lyderių paminėtinos UAB “Matininkai”, UAB “Ober-Haus”, UAB “Lituka ir Ko”.


13

VISUOMENINĖS PROFESINĖS ORGANIZACIJOS

Lietuvoje įregistruotos organizacijos, susijusios su turto ir verslo vertinimu:

Nekilnojamojo turto įmonių asociacija; Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacija; Nekilnojamojo turto brokerių sąjunga; Nepriklausomų turto vertintojų sąjunga; Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacija; Transporto priemones vertinančių įmonių asociacija; Lietuvos turto vertintojų asociacija; Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija; Kitos organizacijos.


14

Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA)Įkurta 1994 m. kovo 22 d.

Tai viena pirmųjų vertintojų asociacijų Vidurio Europoje. LTVA vienija per 150 aukštos kvalifikacijos ekonomikos, teisės specialistų, statybos ir žemėtvarkos inžinierių, turto vadybos ir kitų specialistų.

Pagrindiniai LTVA veiklos tikslai:

Organizuoti visuomeninę kvalifikuotą turto ir kapitalo vertinimo sistemą; Rūpintis turto ir verslo vertinimo specialistų kvalifikacijos kėlimu; Kaupti ir teikti informaciją, metodinę ir kitokią pagalbą turto vertinimo klausimais; Užtikrinti vertinimo paslaugų kokybę, siekti profesinio pripažinimo.

Konkrečių sricių veiklą koordinuoja penkios dalykinės komisijos: nekilnojamojo turto vertinimo, kilnojamojo turto vertinimo, verslo vertinimo, profesinio švietimo ir etikos.

Reikšminga veikla: turto vertinimo idėjų propagavimas ir įgyvendinimas, teisinės bazės kūrimas (įskaitant 1999 m. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą), turto vertintojų profesinis pripažinimas šalyje ir užsienyje.


15

Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija (LTVVĮA)Įkurta 2002 m. vasario 11 d.

Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:

Didinti turtą ir verslą vertinančių įmonių veiklos efektyvumą; Vienyti turtą ir verslą vertinančias įmones bendrai veiklai, propaguoti, tobulinti,

plėtoti šią veiklą Lietuvos Respublikoje; Diegti tarptautinius turto ir verslo vertinimo standartus ir metodikas Lietuvos

Respublikoje ir tuo pagrindu kurti naujus nacionalinius standartus; Užtikrinti turtą ir verslą vertinančių įmonių veiklos priežiūrą; Kaupti ir platinti mokslinę, metodinę ir kitą informaciją turto ir verslo vertinimo

klausimais; Bendradarbiauti su Lietuvos bei kitų šalių ir tarptautinėmis organizacijomis,

giminingomis asociacijai, ir dalyvauti jų veikloje.

Asociacijos nariais gali tapti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, turintys teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla.


16

Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (AATVI)

Institutas atlieka turto vertintojų bei turtą ir verslą vertinančių įmonių priežiūros funkcijas.AATVI yra viešoji įstaiga. Jo steigėja – LR Finansų ministerija.

Pagrindiniai tikslai:

Organizuoti, koordinuoti, tobulinti ir prižiūrėti turto bei verslo vertinimo atlikimą Lietuvos Respublikoje;

Suteikti kvalifikaciją turto vertintojams ir įmonėms, atliekančioms turto vertinimą.

Šiuo metu kalbama apie AATVI reorganizavimą arba likvidavimą, o aukščiau minimas funkcijas planuojama perduoti LTVA.


17

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS TURTO VERTINIMO SRITYJE

Tarptautinė matininkų federacija(FIG – Federation Internationale des Geometres)Įsteigta 1878 m. liepos 18 d. Prancūzijoje

Susikūrė susijungus septynioms asociacijoms. Šiuo metu vienija 66 valstybes ir per 70 profesinių organizacijų. LTVA priimta 1995 m.

FIG jungia keleto giminingų profesijų atstovus, tarp jų ir turto vertintojus.

Federacijos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir viso pasaulio matininkų tarpusavio supratimą, siekiant pažangos įvairiose jų veiklos srityse. Siekiama skatinti mokslinę ir techninę plėtrą, dalinimąsi patirtimi ir idėjomis.


18

Europos pagrindinių fondų vertintojų grupė(TEGOVOFA – the European Group of Valuers of Fixed Assets)Įkurta 1977 metais

Tikslai ir uždaviniai:

Europos institucijose atstovauti vieningą turto vertintojų požiūrį visais su pagrindinių fondų vertinimu susijusiais klausimais;

Rekomenduoti fondų vertinimo standartus ir procedūras, priimtinus visoje Europos Ekonominėje Bendrijoje;

Skatinti fondų vertinimo standartų poreikį; Supažindinti fondų vertintojus su EEB įstatymais; Atstovauti Europos vertintojus kitose tarptautinėse organizacijose.

Reikšminga veikla: aktyvus dalyvavimas Tarptautinio vertinimo standartų komiteto veikloje, Tarptautinių vertinimo standartų ir “Mėlynojo vadovo” rengimas.

TEGOVOFA įkurta Anglijos jurisdikcijos pagrindu. Dėl to ilgainiui kilo sunkumų.


19

Europos turto vertintojų asociacijų grupė(TEGOVA – the European Group of Valuers Associations)Įkurta 1997 m. kovo 11 d.

Iškylančioms problemoms spręsti 1992 metais buvo įkurta Europos vertintojų asociacija (EUROVAL). Po penkerių metų ši organizacija susijungė su TEGOVOFA ir susiformavo nevyriausybinė organizacija TEGOVA.

Dabar TEGOVA daugiausiai dėmesio skiria vertintojų atestavimui ir kvalifikacijai.

Tarptautinis vertinimo standartų komitetas(IVSC – International Valuation Standards Committee)Įkurtas 1981 metais

Tikslai:

Nustatyti ir skelbti visuomenei vertinimo standartus, supažindinti su turto vertinimo procedūromis, siekti standartų pripažinimo ir laikymosi visame pasaulyje;

Vienodinti vertinimo standartus visose pasaulio valstybėse ir išsiaiškinti standartų nuostatų arba jų taikymo skirtumus.


20

Europos nekilnojamojo turto profesijų taryba(CEPI – Conseil europeen des professions immobilieres)Veiklos pradžia – 1991 metai

Tai viena stambiausių tarptautinių organizacijų. Ji atstovauja apie 100 000 Europos Sąjungos šalių specialistų ir jungia 23 asociacijas iš 14 Europos šalių.

Drauge su CEPI nuo 1991 metų veikia dvi šakinės CEPI organizacijos:

Europos turto vadybininkų konfederacija (CEAB) Europos turto agentų grupė (EPAG)

Tarptautinis bendradarbiavimas neapsiriboja paminėtomis organizacijomis. Labai svarbūs ir dvišaliai ryšiai su kai kurių šalių turto vertintojų organizacijomis. Paminėtinos Latvija, Estija, Lenkija, Rusija ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.


21

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

Documents

Turto Ir Verslo Vertinimo Sistema Lietuvoje