ų darbų katedra P. Kumpikas, A. Vasylius Kompiuterinė .... Mokomoji knyga. www... · − Bentley Systems, Inc. ... ProSteel, AutoPlant Structural; ... Piping, Equipmant.; − Inžinerinių

Kauno technologijos universitetas Grafinių darbų katedra

P. Kumpikas, A. Vasylius

Kompiuterinė braižyba Mokomoji knyga

Kaunas 2003

Recenzavo: doc., dr. R. Janušaitis

doc., dr. M. Žmuida

Šioje mokomojoje knygoje aprašomi techninių brėžinių braižymo kompiuteriu pagrindiniai principai ir ypatybės, pateikiami automatizuotos projektavimo sistemos AutoCAD 2002 pagrindai, supažindinama su jos pagrindinėmis braižymo ir redagavimo komandomis.

Šis leidinys sudarytas pagal Lietuvos Respublikos techniškuose universitetuose galiojančią mokymo programą ir skirtas neakivaizdinių studijų studentams, studijuojantiems „Kompiuterinės braižybos“ kursą.

P. Kumpikas, A. Vasylius

2003

Kompiuterinė braižyba 3

Įvadas Inžinerinė grafika nagrinėja techninės informacijos grafinio atvaizdavimo metodus ir priemones. Inžinerinės grafikos pagrindas – braižomoji geometrija, kuri geometrinius modelius formuoja ir analizuoja plokštumoje. Pagrindinės jos priemonės – pieštukas, liniuotė, skriestuvas ir popierius. Tobulėjant informacinėms technologijoms įprastas grafikos priemones pakeitė specialios projektavimo programos, kuriose realizuotas erdvinio modeliavimo principas. Čia geometrinis modelis kuriamas ir analizuojamas trimatėje erdvėje.

Pagal sprendžiamus uždavinius kompiuterinė inžinerinė grafika gali būti skirstoma:

− Kompiuterinę braižybą, kai geometrinis modelis projektuojamas formuojant jo projekcijas. Braižymo technologija panaši į tradicinę. Projektavimas vyksta plokštumoje, o braižymo priemones atitinka projektavimo sistemos komandos.

− Erdvinį modeliavimą, kai suformuojamas objekto erdvinis geometrinis modelis, o po to automatiškai atliekami vaizdai, kirtiniai ir kt. Toks principas žymiai padidina projektuojamo objekto grafinio atvaizdavimo ir analizės galimybes.

Kompiuterinės braižybos pagrindas – specialios automatizuoto projektavimo sistemos, atliekančios dvimačių ar trimačių geometrinių objektų modeliavimą ir ruošiančios įvairių sričių techninius dokumentus. Pasaulyje populiariausios yra šios sistemos:

− Autodesk, Inc. – AutoCAD 2002; − Bentley Systems, Inc. – Microstation.

Mokomojoje knygoje aprašoma populiariausia pasaulyje AutoCAD projektavimo sistema, turinti apie 5 milijonus vartotojų visame pasaulyje. Šios sistemos pagrindu yra sukurta daug specializuotų programų, skirtų konkrečiai taikymo sričiai. Todėl studentas įgytas žinias labai lengvai gali pritaikyti sprendžiant konkrečius savo specialybės uždavinius. Kaip pavyzdžius galima paminėti:

− Architektūra ir dizainas – Architectural Desktop, Autosketch, CAD Overlay ir kt.;

− Žemėtvarka ir miestų planavimas – Civil Design, Land Development Desktop, Survey ir kt.;

− Statybinių konstrukcijų geometrinis modeliavimas – ProSteel, AutoPlant Structural;

− Mechaninių sistemų projektavimas – Mechanical Desktop, Inventor, Power Pack ir kt.;

4 Kompiuterinė braižyba

− Geografinės informacinės sistemos – Map, Map Guide, World ir kt.; − Kompiuterinė grafika ir vizualizacija – 3D Studio Max, 3D Studio Viz.; − Technologinių vamzdynų projektavimas – Piping, Equipmant.; − Inžinerinių tinklų projektavimas – BSS, MagiCAD.

Naujausiai AutoCAD 2002 versijai taikomi šie minimalūs techniniai reikalavimai:

− Operacinė sistema – W9x, Windows NT, 2000, Me, XP − Procesorius – Pentium 233 − Atmintinė – 32Mb − Video – 800x600 VGA 256 spalvos − Kietas diskas – 130Mb − Pelė

AutoCAD sistemos dokumentas (DWG formatas) – tai objektų rinkinys išsaugotas brėžinio duomenų bazėje. Šios duomenų bazės pagrindiniai elementai – grafiniai objektai, simbolių lentelės ir žinynai. Grafiniai objektai (Graphical Objects) arba esiniai (Entities) – specialūs duomenų bazių elementai, kurie atvaizduojami ekrane arba spausdinami. Simbolių lentelėse ir žinynuose saugomos nuorodos į kitus brėžinio duomenų bazės elementus.

Mokomojoje knygoje aprašomi pagrindiniai brėžinio formavimo principai ir ypatumai, dažniausiai naudojamos AutoCAD komandos, formuojančios ir redaguojančios brėžinio duomenų bazės grafinius objektus plokštumoje. Komandos analogiškos Windows terpės komandoms (dokumentų įkėlimas, išsaugojimas, kopijavimas) čia nenagrinėjamos.

AutoCAD 2002 terpė AutoCAD 2002 programa iškviečiama: du kartus pele greitai bakstelėjus ant AutoCAD 2002 piktogramos , esančios ant darbastalio, arba paspaudus Windows 95/98/2000/NT operacinių sistemų Start mygtuką ir pasirinkus Programs AutoCAD 2002 AutoCAD 2002 komandą.

Pradžioje ekrane išvedamas pranešimas, kuriame pateikiamas AutoCAD sistemos numeris, duomenys apie programos registraciją ir kita pagalbinė informacija.

Vėliau atveriamas Create New Drawing dialogo langas (1 pav.), kuriame pateikiami brėžinio sudarymo ir redagavimo būdai. Pasirinkus reikalingą ir paspaudus OK mygtuką, atveriami kiti, susiję su pasirinktu būdu, brėžinio formavimo dialogo langai, o paspaudus Cancel – AutoCAD 2002 programos pagrindiniame lange atveriamas standartinis A3 formato tuščias dokumentas.


1 pav. Pradinis dialogo langas

Atsivėrusį pagrindinį AutoCAD programos langą (2 pav.) sudaro tokios dalys:

− komandų meniu (menu bar), kuriame pateikiamos visos programos komandos. Tokių komandų meniu struktūrą apibrėžia specialūs meniu failai (plėtinys .mnu), kuriuos galima modifikuoti, papildyti arba kurti naujus. Standartinis komandų meniu saugomas acad.mnu faile. Darbui su komandų meniu skirta Tools Customize Menus… komanda;

− įrankių juostos (toolbars), kuriose išdėstytos pasirinktos AutoCAD komandų grupės piktogramos. Paspaudus daugumą mygtukų iš karto vykdoma jį atitinkanti komanda. Jos pavadinimą lengva sužinoti perkėlus pelės žymeklį ant mygtuko piktogramos. Spaudžiant mygtukus, kurių apatiniame dešiniajame kampe vaizduojamas trikampis, atveriamos naujos piktogramų juostos. Jose „tempiant“ pelę galima išsirinkti papildomą komandą. Išsirinkus komandą iš papildomos įrankių juostos, jos mygtukas automatiškai keičia anksčiau įrankių juostoje buvusį mygtuką. Visų įrankių juostų vietą pagrindiniame AutoCAD programos lange galima keisti. Tam tereikia pelės žymeklį perkelti ties reikalingos įrankių juostos krašto ir laikant nuspaudus kairįjį pelės klavišą „nutempti“ juostą į reikalingą vietą;

Open a Drawing – redaguoti jau sukurtą brėžinį Start from Scratch – sukurti naują tuščią A3 formato lapą. Use a Template – panaudoti jau sukurtą brėžinio šabloną Use a Wizard – iškviesti žynį, ir jo pagalba sukurti naują brėžinį

Sukuriant naują brėžinį, naudoti metrinius mata-vimo vienetus, arba ats-tumus matuoti coliais


− vienas arba keli dokumentų langai, kuriuose brėžiami reikalingi dokumentai (3 pav.). Kiekvienas toks dokumento langas, susideda iš kelių kortelių, kurių braižymo srityse (drawing area) betarpiškai braižomi brėžiniai arba formuojami reikalingi vaizdai. Braižymo srities kairiajame apatiniame kampe vaizduojama veikiamosios koordinačių sistemos piktograma, padedanti orientuotis sudėtinguose brėžiniuose. Jos forma keičiasi priklausomai nuo pasirinktos koordinačių sistemos ir žiūrėjimo krypties, o taip pat ir geometrinio modelio vaizdavimo būdo. Dokumentų lango Model kortelėjė („Modelio“ erdvė) paprastai formuojamas pats geometrinis modelis (pvz. projektuojamas pastatas), o kitose Layout kortelėse („Lapų“ erdvės) – vaizduojami ir redaguojami sukurto modelio vaizdai (pvz. pastato aukštų planai, fasadai ir kt.) arba atskiri geometrinio modelio fragmentai. Šių kortelių pavadinimus galima keisti.

− komandų lange (command line) išvedami vykdomų komandų, jų parametrų ir atsirandančių klaidų pranešimai. Taip pat šiame lange atsispindi visi vartotojo atliekami veiksmai. Paskutinis komandos pranešimas visada yra vaizduojamas paskutinėje lango eilutėje. Jeigu šioje eilutėje yra tik žodis Command:, tai reiškia, kad AutoCAD programa laukia naujos komandos įvedimo. Ankstesnius komandų pranešimus galima peržvelgti padidinus komandų langą (F2 klavišas arba View Display Text Window), arba pastūmus šio lango slinkimo juostą;

− būsenų eilutėje (status bar), išvedamos braižymo žymeklio koordinatės ir jungikliai, valdantys braižymo ir brėžinio vaizdavimo rėžimus (4 pav.). Pavyzdžiui, įjungus ORTHO jungiklį, galima brėžti tik ortogonalias atkarpas, SNAP – įjungia/išjungia pagalbinio tinklelio rodymą. MODEL jungiklis žymi, kad brėžinyje vaizduojamas geometrinis modelis, todėl jį galima redaguoti, o įjungus PAPER jungiklį galima keisti tik išdėstytus popieriaus lapuose grafinius vaizdus. Du kartus greitai bakstelėjus pele ant braižymo žymeklio koordinačių, galima tokį jų vaizdavimo būdą laikinai atjungti.

AutoCAD 2002 terpė keičiama Tools→Options komandos Display kortelėje. Čia, paspaudus Colors... mygtuką, galima modifikuoti terpės elementų spalvas, o Fonts... – teksto šriftą.

Text lines in command line window lauke apibrėžiamas komandų lango matoma sritis; Crosshair size – pelės žymeklio dydis.


Kom

andų

men

iu

Dok

umen

tų la

ngai

Įran

kių

juos

tos

Kom

andų

lang

as

Būs

enų

eilu

tė

2 pa

v. A

utoC

AD

200

2 pr

ogra

mos

ter

pė


„Lapų“

erd

vės k

orte

lės

„Mod

elio

“ er

dvės

kor

telė

Slin

kim

o ju

osto

s

Bra

ižym

o sr

itis

Dok

umen

to v

arda

s

Žym

eklis

Koo

rdin

ačių

sist

emos

pik

togr

ama

Kor

telių

išrin

kim

o m

ygtu

kai

3 pa

v. D

okum

entų

lang

as


4 pav. Būsenų eilutė

AutoCAD programos komandos įvedamos pasirinkus vieną iš kelių būdų:

− išrinkus komandą iš komandų meniu (pvz. atkarpos brėžimas Draw Line);

− įrankių juostoje paspaudus komandą atitinkančią piktogramą ( ); − komandų lange įvedus jos vardą ir paspaudus Enter klavišą (Line↵); − įvedus klavišų kombinacijas (Alt D L ); − įvedus komandos sutrumpinimą ( L↵ ); − parinkus komandą iš kontekstinio meniu; − parinkus komandą iš šoninio meniu (screen menu), kuris ekrane

vaizduojamas, įjungus Tools Options komandos dialogo lango Display kortelėje Display screen menu jungiklį. Programos lango dešinėje vaizduojamas hierarchinis komandų meniu, kurio komandos išrenkamos pelės pagalba.

Įvedus komandą:

− komanda iš karto įvykdoma (View→Regen); − komandų lange įvedami reikalingi duomenys, pvz. taškų koordinatės,

kampai arba atstumai (Draw→Line); − komandų lange arba kontekstiniame meniu pateikiamas komandos

parametrų sąrašas, patikslinantis komandos veikimą. Reikalingas komandos parametras išrenkamas įvedus jo pavadinimą komandų lange (arba jo didžiąsias raides) arba pasirinkus ją iš kontekstinio meniu. Komandos parametrai skiriami „/“ simboliu. Parametras pagal nutylėjimą vaizduojamas tarp „<“ ir „>“ simbolių (Tools→New UCS).

Naują komandą galima įvesti, kai paskutinėje komandų lango eilutėje yra tik priminimas „Command:“. Vietoje komandos paspaudus tik Enter klavišą, bus

Žymeklio koordinatės

Tinklelis Charakteringi taškai

Modelio/Lapų erdvės

Linijų pločių vaizdavimas

Ortogonalios atkarposŽymeklio žingsnis


vykdoma paskutinė įvesta komanda. Komandos vykdymo metu paspaudus Esc klavišą, jos vykdymas iš karto nutraukiamas.

AutoCAD 2002 sistemoje, paspaudus dešinįjį pelės klavišą, visada iškviečiamas kontekstinis meniu (context menu), kurio elementų sudėtis priklauso nuo pelės žymeklio padėties pagrindiniame programos lange arba vykdomos komandos.

Jeigu dešinysis pelės klavišas spaudžiamas, komandos vykdymo metu, tai ekrane išvedamas kontekstinis meniu, kurio elementai atitinka šios komandos parametrus. Taip pat šiame meniu yra išvedamos komandos, atitinkančios bendrus veiksmus: pasirinkus Enter – įvykdoma komanda; Cancel – komandos veikimas nutraukiamas (atitinka Esc klavišo paspaudimą); Zoom – keičiamas brėžinio vaizdavimo mastelis; Pan – keičiama brėžinio padėtis dokumentų lange.

Paspaudus dešinįjį pelės klavišą virš įrankių juostų, iškviečiamas AutoCAD programos įrankių juostų sąrašas. Šiame sąraše pažymėtos įrankių juostos vaizduojamos pagrindiniame programos lange. Atšaukus tokį žymėjimą, atitinkama įrankių juosta pašalinama iš pagrindinio lango. Tokius pačius veiksmus galima atlikti ir View Toolbars komanda. AutoCAD 2002 programoje galima išsirinkti šias įrankių juostas:

3D Orbit – trimačių vaizdų valdymo įrankiai; Dimension – matmenų žymėjimo komandos (meniu komandų grupė

Dimension); Draw – grafinių objektų brėžimo komandos (Draw meniu komandų

grupė); Inquiry – atstumo, taško koordinačių, objektų savybių, plokščių figūrų

plotų, kūnų masės nustatymo komandos; Insert – kitų brėžinių, rastrinių vaizdų ir objektų įterpimo komandos; Layouts – grafinių langų lapų erdvėje valdymo komandos; Modify – grafinių objektų redagavimo komandos (Modify meniu

komandų grupė); Modify II – sudėtingų grafinių objektų (polilinijų, multilinijų, kietakūnių

modelių) redagavimo komandos; Object properties – garfinių objektų savybių valdymo komandos; Object Snap – grafinių objektų charakteringų taškų išrinkimo priemonės; Refedit – darbo su išorinių nuorodų objektais komandos; Reference – išorinių nuorodų valdymo komandos; Render – AutoCAD programos vizualizacijos priemonės; Shade – trimačių modelių vaizdavimo komandos;


Solids – trimačių kietakūnių modelių formavimo komandos; Solids Editing – trimačių kietakūnių modelių redagavimo komandos; Standard Toolbar – standartinių (būdingų visoms Windows aplinkos

programoms) įrankių juosta; Surfaces – trimačių paviršinių modelių konstravimo komandos; UCS – koordinačių sistemų valdymo priemonės; UCS II – vartotojų koordinačių sistemų išrinkimo priemonės; View – trimačių modelių vaizdų valdymas; Viewports – grafinių langų sudarymo ir redagavimo komandos; Web – priemonės dirbti WWW tinkle; Zoom – brėžinio vaizdavimo mastelio keitimo priemonės.

Iškvietus kontekstinį meniu virš būsenų eilutės, galima keisti nustatytus brėžimo rėžimus, o virš komandų lango – išsirinkti anksčiau vykdytas komandas, arba keisti AutoCAD programos terpę. Braižymo srityje galima išsirinkti prieš tai vykdytą komandą, arba vieną iš kopijavimo ar vaizdavimo komandų.

Koordinačių sistemos Koordinačių sistemos reikalingos norint apibrėžti:

− erdvės koordinates – aprašančias vartotojo poziciją brėžinio erdvėje formuojamų geometrinių objektų atžvilgiu.

− įvedimo koordinates – nusakančias kuriamų ar redaguojamų objektų geometrinius parametrus ir grafinių duomenų įvedimo būdus.

Atskiriems brėžinio taškams nurodyti AutoCAD programa naudoja Dekarto koordinačių sistemą, susidedančią iš trijų tarpusavyje statmenų plokštumų. Ji nusakoma savo pradžios tašku (origin point) ir x, y, z koordinačių ašių orientacija.

Programoje naudojamos dviejų tipų koordinačių sistemos:

− Pasaulinė koordinačių sistema (World Coordinate System), kurios atžvilgiu grafinių objektų padėtis ir orientacija nesikeičia.

− Vartotojo koordinačių sistemos (User Coordinate System), kurias bet kada galima keisti.

Pasaulinėje koordinačių sistemoje X ašis žymi horizontalų atstumą, o Y ašis – vertikalų. Šioje xOy plokštumoje taškas – x ir y koordinačių pora atskirta kableliu (x,y pvz. 6,3). Pasaulinės koordinačių sistemos pradžios taškas yra apatinis kairysis pasirinkto lapo formato kampas. Trijų matavimų brėžiniuose naudojama trečia Z ašis, kuri yra statmena xOy plokštumai. Šios ašies teigiama


kryptis nustatoma pagal dešinės rankos taisyklę. Taško koordinatės trimatėje sistemoje apibrėžiamos trimis skaičiais atskirtais kableliais (x,y,z pvz. 5,3,-11)

Nurodžius tik taško x,y koordinates, šio taško z koordinate traktuojamas xOy plokštumos aukštis (current elevation). Šis aukštis gali būti keičiamas AutoCAD komandomis. Dviejų matavimų brėžiniuose toks aukštis yra lygus 0.

Vartotojo koordinačių sistemos labai palengvina taškų nurodymą formuojant sudėtingus geometrinius modelius (ypač trijų matavimų brėžiniuose) (5 pav.). Vartotojo koordinačių sistemų skaičius brėžinyje nėra ribojamas. Šiose vartotojo koordinačių sistemose galima keisti koordinačių sistemos pradžią, koordinačių ašių kryptis, jas išsaugoti unikaliu vardu ir vėliau redaguoti. Norint sukurti naują vartotojo koordinačių sistemą, reikia pasirinkti vieną iš Tools New UCS grupės komandą. Pvz. Tools New UCS Origin komanda sukuria naują koordinačių sistemą, kuri nuo senosios skiriasi tik nauja koordinačių sistemos pradžia. Automatiškai AutoCAD programa suteikia naujai koordinačių sistemai Unnamed vardą. Norint tik perkelti veikiamosios koordinačių sistemos pradžios tašką į naują vietą, reikia pasirinkti Tools Move UCS komandą ir nurodyti naują koordinačių sistemos pradžios tašką (taškas nurodomas senojoje koordinačių sistemoje). Šiuo atveju koordinačių sistemos ašių kryptys nesikeičia. Į pasaulinę koordinačių sistemą visada grižtama Tools New UCS World komanda. Pasirinkus Tools Named UCS… komandą, atveriamas UCS dialogo langas (6 pav.), kurio Named UCSs kortelėle pateikiamos visos brėžinyje išsaugotos koordinačių sistemos. Pateiktame sąraše World žymi pasaulinę koordinačių sistemą; Unnamed – veikiamąją kordinačių sistemą; Previous – prieš tai buvusią koordinačių sistemą. Norint išsaugoti naujai sukurtą vartotojo koordinačių sistemą, reikia ją pervardinti (du kartus bakstelėti pele ant Unnamed elemento ir įrašyti naują vardą). Informaciją apie konkrečią koordinačių sistemą galima gauti pažymėjus koordinačių sistemą ir paspaudus Details mygtuką. Paspaudus Set Current

5 pav. Koordinačių sistemos

Pasaulinė koordinačių sistema

Vartotojo koordinačių sistema


mygtuką, pažymėta koordinačių sistema tampa veikiamąja. Orthographic UCS kortelėje galima pasirinkti naują koordinačių sistemą, atitinkančią pagrindinėms projektavimo kryptims.

Orientuotis koordinačių sistemose padeda speciali koordinačių sistemos piktograma, kuri dažniausiai vaizduojama braižymo srities apatiniame kairiajame kampe. Ši piktograma vaizduoja veikiamosios koordinačių sistemos X ir Y ašių teigiamas kryptis. „W“ simbolis reiškia pasaulinę koordinačių sistemą; „+“ – nurodo, kad koordinačių sistemos pradžia yra šios piktogramos apačioje; kvadratas ašių susikirtime - nurodo, kad į xOy plokštumą žiūrima iš viršaus. Koordinačių sistemos piktograma nevaizduojama, jeigu išjungiamas View Display UCS Icon On jungiklis. Įjungus View Display UCS Icon Origin jungiklį, koordinačių sistemos piktograma bus vaizduojama ne lango apatiniame kairiajame kampe, o veikiamosios koordinačių sistemos pradžios taške.

Pastaba: jeigu ekrane vaizduojamas „ sulaužytas pieštukas”, tai žiūrėjimo į xOy plokštumą kryptis yra lygiagreti pačiai plokštumai.

Matavimo vienetai ir jų formatai Atstumas tarp dviejų taškų AutoCAD programoje matuojamas sąlyginiais vienetais (units), kurie gali atitikti colius, pėdas arba bet kuriuos kitus vartotojo pasirinktus matavimo vienetus. Metrinėje sistemoje naujame brėžinyje atstumai yra matuojami milimetrais. Atstumui nurodyti galima parinkti skaičius iki 14 skaitmenų po kablelio.

6 pav. Koordinačių sistemų langas


Dažniausiai geometrinis modelis formuojamas tikraisiais dydžiais, t.y. 1:1 masteliu. Tik jį spausdinant parenkamas reikalingas mastelis.

Parinktų matavimo vienetų tikslumas apibrėžiamas Format Units komanda, kurioje galima nustatyti matavimo vienetų formatą ir jų tikslumą (pagal

nutylėjimą vartojami dešimtainiai matavimo vienetai su keturiais skaitmenimis po kablelio), o taip pat kampų matavimo vienetų formatą, tikslumą ir kryptį (kampai matuojami laipsniais prieš laikrodžio rodyklę) (7 pav.).

Brėžinio ribos ir apimtis AutoCAD sistemoje brėžinys brėžiamas stačiakampėje srityje, kurios ribos (limits), išreiškiamos x,y koordinatėmis esamoje koordinačių sistemoje. Vartotojas gali nustatyti ir keisti šias brėžinio ribas, atsižvelgiant į pasirinktus matavimo vienetus. Metrinėje sistemoje naujo brėžinio ribos atitinka A3 formato popieriaus lapą (vienas stačiakampės srities kampas – (0,0), priešingas kampas – (420,297)). Brėžinio ribos nustatomos Format Drawing Limits komanda, kurioje stačiakampė sritis apibrėžima dviem kampais: apatiniu kairiuoju ir viršutiniu dešiniuoju kampu. Jeigu vietoje taškų įvedamas ON parametras – grafinių objektų brėžimas už brėžinio ribų yra draudžiamas, o OFF – esiniai brėžiami neatsižvelgiant į brėžinio ribas.

Brėžinio apimtis (Extent) – stačiakampė sritis tarp brėžinio ribų, kurioje jau nubrėžti grafiniai objektai.

7 pav. Matavimo vienetų langas


Grafinių objektų (esinių) bendrosios sąvybės Brėžinys AutoCAD sistemoje – grafinių objektų, išdėstytų nurodytuose koordinatėse, visuma. Kiekvienas tokių objektų (linija, lankas, apskritimas ir t.t.) brėžiamas AutoCAD sistemos komandomis ir turi bendrų sąvybių.

Visi objektai braižomi tam tikrame lygyje (elevation), t.y. virš arba apačioje xOy plokštumos, o taip pat turi savo aukštį (thickness). Dažniausiai šių savybių reikšmės lygios 0. Veikiamasis lygis apibrėžiamas Elev komanda. Įvedus naują lygio reikšmę, visi naujai kuriami objektai bus pakelti virš xOy plokštumos. Aukštis apibrėžia, kiek grafinis objektas yra „išstumtas“ z ašies kryptimi veikiamojoje koordinačių sistemoje. Veikiamasis aukštis nustatomas Format→Thickness komanda. Įvedus naują reikšmę, visi naujai kuriami objektai bus „ištempti“ z ašies kryptimi.

Braižant kiekvienam grafiniam objektui parenkama spalva (color), jo kontūro linijos tipas (linetype) ir plotis (lineweight). Jie spausdinami pagal išsirinktą spausdinimo stilių (plot style), kuris apibrėžia objekto spausdinimo charakteristikas: spalvą, linijų tipą, linijų plotį, objektų pabaigos taškų ir sujungimų spausdinimo būdus.

Visi grafiniai objektai išdėstomi sluoksniuose (layer). Tokių sluoksnių skaičius brėžinyje – neribojamas. Kiekvienas sluoksnis yra susietas su tam tikra spalva, linijos tipu, linijos pločiu ir spausdinimo stiliumi. Brėžinyje galima laikinai pašalinti nepageidaujamą sluoksnį (jį užšaldyti – freeze arba išjungti – off), kartu pašalinant ir visus jo objektus. Toks grafinių objektų skirtinguose sluoksniuose brėžimas yra labai patogus, nes leidžia sugrupuoti tarpusavyje susijusius objektus, nevaizduoti šiuo metu nereikalingų brėžinio fragmentų. Tai žymiai palengvina brėžinių redagavimą. Pvz. brėžiant gyvenamojo namo planą tikslinga pirmojo, antrojo aukšto sienas, baldus, elektros ir vandentiekio instaliacijos schemas brėžti skirtinguose sluoksniuose. Tada redaguojant elektros instaliacijos schemą, galima išjungti ir brėžinyje laikinai nevaizduoti baldų ir/arba vandentiekio instaliacijos schemos.

Visi AutoCAD sistemoje grafiniai objektai brėžiami veikiamajame sluoksnyje (Current Layer), veikiamąja spalva, linijos tipu ir pločiu, o taip pat tam tikrame lygyje ir yra nustatyto aukščio. Veikiamąsias objektų savybes galima parinkti ir nustatyti grafinių objektų savybių įrankių juostoje (Object Properties) arba Format grupės komandomis: Layer... – sluoksnį, Color… - spalvą, Linetype… – linijos tipą, Lineweight… – linijos plotį ir Thicknes – objektų aukštį. Naujame brėžinyje jau yra nustatytos veikiamosios objektų savybės: nulinis sluoksnis, o spalvai, linijos tipui ir pločiui – Bylayer reikšmė. Pasirinkus šią loginę reikšmę, atitinkama brėžiamo objekto savybė bus parinkta pagal veikiamąjį sluoksnį.


8 pav. Sluoksnių redagavimo langas

Format Layer… komanda skirta darbui su sluoksniais. Atsivėrus Layer Properties Manager dialogo langui (8 pav.) galima kurti (New mygtukas), redaguoti, ištrinti (Delete mygtukas) ir nustatyti veikiamuoju (Current mygtukas) brėžinio sluoksnius. Kiekvienas sluoksnis charakterizuojamas spalva (Color), linijos tipu (Linetype) ir linijos pločiu (Lineweight). Visi grafiniai objektai nubrėžti pasirinktame sluoksnyje tik tada įgaus to sluoksnio atitinkamas savybes, jeigu jų spalva, linijos tipas ir/arba linijos plotis turės loginę Bylayer reikšmę. Paspaudus Show details mygtuką, atveriami redagavimo laukai, leidžiantys keisti pažymėto sluoksnio savybes. Hide details

Sluoksnių filtras

Atkurti sluoksnių būseną

Ištrinti pažymėtą sluoksnį

Išsaugoti sluoksnių būseną

Nustatyti veikiamuoju

Sukurti naują

Sluoksnių sąrašas

Įjungti/išjungti sluoksnį Neleisti redaguoti

Nespausdinti

Užšaldyti/atšildyti Pažymėto sluoksnių charakteristikos:

Name – vardas; Color – spalva; Lineweight – linijos plotis; Linetype – linijos tipas; Plot Style – spausdinimo stilius.

Detali informacija


mygtukas – pašalina šiuos laukus iš dialogo lango. Įjungus Off for display jungiklį – pažymėti sluoksniai brėžinyje yra nevaizduojami, Lock for editing – pažymėtų sluoksnių objektus negalima redaguoti, o Do not plot – spausdinti.

Naujame brėžinyje visada yra automatiškai sukuriamas nulinis sluoksnis (balta spalva, linjos tipas – ištisinė linija, linijos plotis lygus 0). Šio sluoksnio negalima nei pervardinti, nei ištrinti.

Norint pakeisti jau nubrėžto esinio savybes, reikia pažymėti tą esinį ir parinkti naujas reikšmes iš objektų savybių įrankių juostos (9 pav.) arba pasirinkti Modify Properties komandą, kurioje keičiamos visos pažymėto objekto savybės. Šios savybės atsivėrusiame Properties dialogo lange gali būti pateiktos sugrupuotos (Categorized kortelė) arba abėcėlės tvarka (Alphabetic kortelė). Keičiant pasirinktą savybę, reikia surasti ir pažymėti ją, o po nurodyti reikalingą reikšmę.

Duomenų įvedimas Vykdant pasirinktą AutoCAD programos komandą, dažniausiai reikia įvesti papildomus duomenis, kurie įvedami teksto lange klaviatūra arba nurodomi pele braižymo srityje. Jų įvedimo nuoseklumas apibrėžiamas pranešimais, išvedamais teksto lange. Pvz. norint nubrėžti atkarpą, reikia ne tik pasirinkti atkarpos brėžimo komandą (Line), bet ir nurodyti pirmiausiai atkarpos pradžios, o po to ir pabaigos taškus. Pagrindiniai įvedami duomenys – taškai, atstumai ir kampai.

Grįžti į ankstesnį sluoksnį

Aktyvuoti pažymėto objekto sluoksnį

Format→Layer komanda

Sluoksnių sąrašas

Spalva

Linijos tipas

Linijos plotis

Spausdinimo stilius

9 pav. Grafinių objektų savybių įrankių juosta


Taškai

Kada reikia įvesti tašką (komandų lange išvedami Specify first point, Specify next point ir kt. pranešimai), paprastai įvedamos to taško x, y, z atstumai nuo veikiamosios koordinačių sistemos pradžios taško.

Pagrindiniai taškų įvedimo būdai:

− kairiuoju pelės klavišu bakstelėti reikalingoje brėžinio vietoje. Pasirinkto braižymo srities taško x,y,z koordinatės automatiškai bus naudojamos kaip įvedimo duomenys vykdomai komandai;

− klavišais įvesti taško koordinates; − parinkti tašką, pasinaudojant jau nubrėžtų grafinių objektų

charakteringais taškais (Object Snap rėžimas); − nurodyti tašką pagalbinėse tiesėse (Auto Tracking); − panaudoti tiesioginio atstumo įvedimą; − naudoti koordinatinius filtrus (Filters).

AutoCAD sistemoje klavišais taškai įvedami:

− Dekarto koordinatėmis, kai įvedamos taško x, y ir z koordinatės atskirtos kableliais (pvz. 5,3,4) (10 pav.);

− poliarinėmis koordinatėmis, kada nurodomas atstumas ir kampas, atskirti „<“ ženklu (pvz. 4<120) (11 pav.).

Kiekvienas toks taškas gali būti nurodomas absoliutinėmis arba santykinėmis koordinatėmis (prieš koordinates įrašomas „@” ženklas). Absoliutinės koordinatės skaičiuojamos nuo veikiamosios koordinačių sistemos pradžios taško, o santykinės – nuo paskutinio įvesto taško (10 pav.).

10 pav. Dekarto koordinatės

Command: Line↵ Specify first point: -6,2↵ Specify next point: 2,3↵ Specify next point: @3,3↵ Specify next point ↵


11 pav. Poliarinės koordinatės

Taip pat galima iš karto nurodyti reikalingą tašką, pele parinkus norimą kryptį ir klaviatūra įvedus atstumą (Direct Distance Entry).

Taškas gali būti parenkamas iš jau nubrėžtų objektų charakteringų taškų (pabaigos, vidurio, statmens ir kt.). Tokį paieškos rėžimą galima taikyti tik vienam taškui arba visą laiką, kol šis rėžimas nėra išjungiamas.

Jeigu ieškomas tik vienas charakteringas taškas, tai pradžioje parenkamas charakteringo taško tipas iš:

− Object Snap įrankių juostos (12 pav.); − kontekstinio meniu, kuris atsiveria paspaudus braižymo srityje kartu

<shift> ir dešinijį pelės klavišą, − surinkus klaviatūra charakteringo taško vardą ir paspaudus <Enter>

klavišą.

Pabaigoje pažymimas objektas, kurio charakteringą tašką reikia rasti. Kiekvienas charakteringas taškas turi savo specialią žymę, todėl ieškomą charakteringą tašką galima lengvai nustatyti vizualiai.

12 pav. Charakteringų taškų įrankių juosta

Būsenų eilutės OSNAP mygtukas įjungia/išjungia automatinę charakteringų taškų paiešką. Automatiškai ieškomi charakteringi taškai apibrėžiami Tools Drafting Setings jungikliais (13 pav.).

Command: Line↵ Specify first point: 4<120↵ Specify next point: @8<-30↵ Specify next point ↵


13 pav. Charakteringų taškų nustatymas

Charakteringų taškų tipai:

− Endpoint – parenkamas artimiausias pažymėto objekto pabaigos taškas; − Midpoint – parenkamas pažymėto objekto vidurio taškas; − Intersection – parenkamas esinių sankirtos taškas. Jeigu grafiniai

objketai nesikerta, tai iš karto įjungiamas Extended intersection rėžimas ir ieškomas menamas sankirtos taškas. Čia reikia perkelti pelės žymeklį ties objektu, su kuriuo ir ieškoma sankirta.

− Apparent Extended Intersection – surandamas įsivaizduojamas objektų sankirtos taškas, nors realiai jie nesikerta;

− Center – parenkamas pažymėto apskritimo, lanko arba elipsės centras; − Quadrant – parenkamas artimiausias nurodytam apskritimo, elipsės

arba lanko kvadrantas; − Node – surandamas taškas apibrėžtas Point, Divide arba Measure

komandomis; − Insertion – parenkamas bloko, formos, atributų arba teksto įterpimo

taškas;


− Perpendicular – parenkamas pažymėtos atkarpos, lanko arba apskritimo taškas, esantis statmenyje išvestame iš anksčiau nurodyto taško;

− Parallel – taikomas lygiagretiems tiesių segmentams brėžti. Taškas parenkamas pagalbinėje tiesėje, kuri yra lygiagreti pasirinktam atkarpos segmentui. Ši tiesė išvedama iš pirmojo taško, o atkarpos segmentas parenkamas perkėlus pelės žymeklį ties ja.

− Tangent – surandamas pažymėto lanko arba apskritimo taškas, kuris sujungtas su prieš tai nurodytu tašku, sudaro lietinę pažymėtam objektui;

− Nearest – parenkamas pažymėto objekto taškas, kuris yra artimiausias nurodytam;

− None – laikinai išjungiama charakteringų taškų paieška; − Extension – naujasis taškos parenkamas grafinio objekto pratesime.

Pelės žymeklis perkeliamas ir truputį sustabdomas ties reikalingos atkarpos arba lanko pabaigos tašku. Atsiradus specialiai žymei ir pagalbinei tiesei, joje galima parinkti naują tašką;

− Temporary tracking point – įvedamas laikinas taškas. Iš to taško nubrėžtose pagalbinėse tiesėse ir parenkamas reikalingas taškas;

− From – pradžioje nurodomas bazinis taškas, o po to panaudojant santykines koordinates apibrėžiamas reikalingas taškas.

Automatinio taškų sekimo rėžimas (Auto Tracking) taip pat padeda lengvai nustatyti naujus taškus. Šie taškai yra pagalbinėse tiesėse, nubrėžtose pagal parinktus objektų charakteringus taškus (Object Snap Tracking), arba iš anksto nurodytais kampais (Polar Tracking). Šį rėžimą galima įjungti/išjungti būsenų eilutės POLAR ir OTRACK mygtukais.

Įjungus POLAR mygtuką, galima apibrėžti naujus taškus, kurie bus pagalbinėse tiesėse, nubrėžtose nurodytais kampais. Šiuos kampus galima nurodyti Tools Drafting Settings komandos Polar Tracking kortelėje (14 pav.).

Įjungus OTRACK mygtuką nauji taškai nurodomi pagal grafinių objektų charakteringus taškus. Perkėlus ir sustabdžius pelės žymeklį ties reikalingu tašku (kol atsiras speciali taško žymė (kryžiukas)), toliau stumdant pele atsiradusiose pagalbinėse tiesėse galima parinkti reikalingą tašką. Norint panaikinti specialią žymę, reikia vėl sugrįžti ties ta žyme. Tokio taškų nustatymo būdo pagalba galima nesunkiai užtikrinti projekcinį ryšį tarp atskirų detalės vaizdų.


15 pav. Koordinatiniai filtrai

14 pav. Polar Tracking kortelė

Koordinatiniai filtrai leidžia įvesti taškus, pasinaudojant kitų taškų x, y, z koordinatėmis. Visais atvejais, pradžioje įvedamas reikalingas filtras, po to nurodomas taškas, kurio koordinatė bus panaudota (15 pav.). Pabaigoje įvedamos trūkstamos taško koordinatės. Leistini šie filtrai .X, .Y, .Z, .XY, .YZ, .XZ. Filtrą galima įvesti klaviatūra, parinkti iš kontekstinio meniu Point Filters komandos arba išsirinkti iš piktogramų juostos, esančios standartinių įrankių juostoje.

Pagalbinių tiesių kampai

Papildomi kampai

Kampų matavimo būdas

B(0,0)

A(0,5) C(4,5) Pvz. taškas A(0,5) apibrė-žiamas įvedus filtrą .X ir B (0,0), o po to .Y ir C (4,5).


Kampai

Paprastai kampai (Specify rotation angle) įvedami laipsniais. Jie skaičiuojami prieš laikrodžio rodyklę. Nulis atitinka rytų kryptį. Paspaudus Direction mygtuką iš Format Units komandos galima keisti kampų matavimo vienetus ir kryptį.

Taip pat kampus galima įvesti ir pažymėjus nubrėžtą atkarpą. Pagal šios atkarpos orientaciją automatiškai apskaičiuojamas ir įvedamas kampas.

Atstumai

Norint nurodyti atstumą (Specify height, width, radius, value, distance ir kt.), reikia įvesti reikalingą ilgį, arba įvesti tašką. Paskutiniu atveju AutoCAD sistema apskaičiuos atstumą nuo pasirinkto bazinio taško iki nurodyto taško. Jeigu bazinio taško automatiškai negalima apibrėžti, tai naujai įvestas taškas tampa baziniu. Todėl atstumui apskaičiuoti reikia papildomai įvesti dar vieną tašką.

Postūmis

Nurodant postūmį (Specify displacement) būtina nurodyti du taškus, kurių koordinačių skirtumai ir apibrėžia reikalingą postūmį. Jeigu antrasis taškas neįvedamas, tai postūmiui prilyginamas pirmasis įvestas taškas.

Grafinių objektų žymėjimas Daugelis AutoCAD sistemos redagavimo komandų vykdomos su pažymėtu vienu arba keliais grafiniais objektais. Šiuos objektus galima pažymėti iš karto prieš vykdant pasirinktą komandą, arba komandos vykdymo metu, atsiradus priminimui Select objects:. Jie sudaro pažymėtų objektų grupę (selection set), kurią galima išsaugoti (Group komanda), papildyti naujais elementais, keisti sudėtį ir naudoti kitose redagavimo komandose. Pažymėti objektų kontūrai išskiriami kitu linijų tipu ir kita spalva. Norint atšaukti objektų žymėjimą, reikia spausti Esc klavišą.

Žymėti grafinius objektus galima

− pele bakstelėjus ant norimo objekto kontūro; − pele apibrėžti sritį, kurioje esantys objektai įtraukiami į pažymėtų

grafinių objektų grupę. Jeigu pirmasis srities kampas yra antrojo kairėje, tai bus pažymėti visi objektai telpantys nurodytoje srityje (window žymėjimo filtras). Jeigu pirmasis srities kampas – dešinėje, tai papildomai bus pažymėti ir sritį kertantys objektai (crossing filtras).

− klavišais įvesti tašką, kuris kerta reikalingą grafinį objektą; − įvesti arba pasirinkti vieną iš 16 žymėjimo filtrų;


− žymėti objektus pagal jų savybes (spalva, sluoksnis, objekto tipas it kt.); − panaudoti Group komanda sukurtas ir išsaugotas grupes.

AutoCAD programoje yra realizuoti tokie žymėjimo filtrai:

− window (W) – klavišais įvesti arba pele nurodyti stačiakampę brėžinio sritį. Visi grafiniai objektai telpantys šioje srityje bus įtraukti į pažymėtų objektų grupę;

− crossing (C) filtras analogiškas window. Tik čia pažymimi visi objektai, kurie telpa ir kerta nurodytą brėžinio sritį;

− all – pažymimi visi brėžinio grafiniai objektai; − pasirinkus box filtrą ir pažymėjus stačiakampės srities pirmąjį tašką,

jeigu antrasis bus pirmojo dešinėje, tai bus realizuotas window, kitu atveju – crossing filtras;

− pasirinkus wpolygon filtrą ir pažymėjus daugiakampę sritį, visi objektai telpantys toje srityje bus pažymėti;

− pasirinkus cpolygon ir pažymėjus daugiakampę sritį, visi objektai telpantys ir kertantys tą sritį bus pažymėti;

− pasirinkus fence ir nubrėžus laužytą liniją, visi objektai kertantys šią liniją bus pažymėti;

− pasirinkus auto (Au) - atliekamas automatinis žymėjimas. Jeigu nurodytas taškas kerta objektą, šis grafinis objektas pažymimas. Kitu atveju taškas traktuojamas kaip Box filtro pirmasis taškas;

− last (L) – pažymimas paskutinis sukurtas grafinis objektas; − previous (P) - pažymimi visi grafiniai objektai, kurie buvo pažymėti

paskutiniu metu; − undo (U) – nuosekliai atšaukiami paskutinių pažymėtų grafinių objektų

žymėjimai; − pasirinkus remove (R) filtrą pereinama į pažymėtų objektų žymėjimo

panaikinimo rėžimą. Dabar pasirinkus jau pažymėtus grafinius objektus, jų žymėjimas atšaukiamas;

− pasirinkus add (A) parametrą, vėl pasirenkami objektai įtraukiami į pažymėtų objektų grupę;

− pasirinkus single (S) – galima įvykdyti tik vieną žymėjimo komandą; − group – pažymima Group komanda sukurta grupė. − pasirinkti multiple (M) parametrą, o po to įvesti grupę taškų. Įvedus

visus grupės taškus, bus atlikta objektų paieška ir objektus, kertančius šiuos taškus, bus galima įtraukti į grupę.

Tools→Quick Select... pagal žymėti grafinius objektus pagal jų savybes. Čia atveriamas Quick Select dialogo langas (16 pav.), kuriame apibrėžiami ieškomi objektai, jų savybės ir paieškos sritis.


16 pav. Grafinių objektų paieškos dialogo langas

Pastaba: galima žymėti tik tuos objektus, kurie matomi ekrane ir priklauso sluoksniams, kuriuose yra neuždraustas grafinių objektų redagavimas. Jeigu neteisingai pažymimas grafinis objektas, tai komandų lange išvedamas Invalid selection pranešimas.

Grafinių objektų žymėjimas pabaigiamas, jeigu nepasirenkama jokia žymėjimo komanda ir spaudžiamas Enter klavišas. To nereikia, jeigu pasirenkamas Single žymėjimo parametras.

Braižymo rėžimų nustatymas Būsenų eilutėje įjungus ORTHO (F8 klavišas) jungiklį, pele brėžiamos tik vertikalios arba horizontalios atkarpas, polilinijas arba juostas, t.y. tokias atkarpas, kurios yra lygiagrečios X ir Y ašims veikiamojoje koordinačių sistemoje. Rėžimas neveikia klaviatūra įvestiems taškams.

Būsenų eilutės SNAP jungiklis įjungia/išjungia pelės žymeklio judėjimo intervalą. Jeigu šis jungiklis įjungtas, tai pelės žymeklis darbo srityje juda iš anksto nustatytu intervalu. Šis intervalas apibrėžiamas Tools Drafting

Paieškos sritis

Ieškomi objektai

Ieškomos savybės Paieškos operatorius

Ieškoma reikšmė

Esinių grupavimo metodas


Settings komandos Snap and Grid kortelėje Snap grupėje (17 pav.). Čia nurodomas intervalas X, Y ašių kryptimis (Snap X spacing ir Snap Y spacing redagavimo laukai), judėjimo tinklelio pasukimo kampas (Angle) ir baziniai tinklelio taškai (X base, Y base).

17 pav. Braižymo rėžimų nustatymo langas

Jungiklis GRID (F7 klavišas) įjungia/išjungia pagalbinio tinklelio vaizdavimą. Jo tankis nustatomas Tools Drafting Settings komandos Grid X spacing ir Grid Y spacing redagavimo laukuose. Jeigu tinklelis yra per tankus, tai ekrane jis nevaizduojamas.

Rankenėlės Jeigu nevykdoma jokia AutoCAD komanda ir pažymimas grafinis objektas (atkarpa, lankas ir kt.), tai tokio objekto charakteringi taškai (pabaigos, vidurio arba apskritimo centro) vaizduojami kaip maži kvadratai. Šie kvadratai arba „rankenėlės” (handle) labai dažnai naudojami redaguojant pažymėtą objektą. Bakstelėjus dar kartą ant vienos iš rankenėlių, jos kvadratėlis tampa baziniu ir yra išryškinamas. AutoCAD sistema pereina į taip vadinamą „rankenėlių” redagavimo rėžimą. T.y. iš karto pradeda vykdyti vieną iš pagrindinių grafinių objektų redagavimo komandų. Vykdoma komanda priklauso nuo pasirinkto bazinio taško padėties ir objekto tipo. Pvz. pažymėjus atkarpą ir pasirinkus

Žymeklio judėjimo intervalas

Pagalbinis tinklelis


baziniu tašku atkarpos vidurį, galima lengvai perkelti atkarpą į kitą vietą (Move komanda), o pasirinkus baziniu – vieną iš atkarpos pabaigos taškų, galima pakeisti šio taško poziciją brėžinyje (Stretch komanda). Vykdomą redagavimo komandą galima lengvai pakeisti kita, bakstelėjus dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkus naują redagavimo komandą. Norint atsisakyti rankenėlių redagavimo rėžimo reikia spausti Esc klavišą arba pasirinkti Exit komandą iš kontekstinio meniu.

Grafinių objektų išdėstymas ekrane Braižant sudėtingus geometrinius modelius atskiri jo grafiniai objektai dažnai uždengia vienas kitą, todėl labai sudėtinga juos tada žymėti. Tools Display Order komanda leidžia keisti objektų tarpusavio išdėstymo tvarką. Pasirinkus Bring to Front komandą, pažymėti grafiniai objektai bus išdėstyti virš kitų objektų, Send to Back – pažymėti grafiniai objektai bus perkelti į apačią, Bring Above Object – pažymėti objektai bus išdėstyti virš nurodyto grafinio objekto; Send Under Object – apačioje nurodyto grafinio objekto.

Grafinių objektų braižymas Draw→Line ( )

Draw→Line komanda veikiamajame sluoksnyje brėžiamos veikiamosios spalvos, linijų tipo ir pločio tiesės atkarpos. Braižant atkarpą, nurodoma pradinis atkarpos taškas (Specify first point:), o po to - pabaigos taškas (Specify next point or [Close/Undo]). Nubrėžus vieną atkarpą, komanda lieka aktyvi, todėl galima nurodyti ir kitas atkarpas, kurios brėžiamos nuo paskutinio nurodyto taško. Vietoje taško, klaviatūra įvedus simbolį „u” (Undo parametras), atšaukiama paskutinė nubrėžta atkarpa, o „c” (close) – nubrėžtos atkarpos sujungiamos į uždarą kontūrą. Line veikimas nutraukiamas, kai vietoje įvedamo taško spaudžiamas Enter klavišas.

Draw→Ray

Brėžiami spinduliai, nurodžius spindulių pradžios tašką (Specify start point:) ir taškus (Specify through point:), kuriuos jie turi kirsti. Komanda pabaigiama, paspaudus Enter klavišą.

Draw→Construction Line ( )

Priklausomai nuo pasirinkto parametro veikiamajame sluoksnyje brėžiamos tiesės:

− Point – per du nurodytus taškus;


− Hor – per nurodytus taškus lygiagrečiai veikiamosios koordinačių sistemos x ašiai,

− Ver – per nurodytus taškus lygiagrečiai y ašiai; − Ang – per pasirinktą tašką nurodytu kampu; − Bisect – per tašką esantį plokštumoje. Čia plokštuma apibrėžiama,

nurodant dvi susikertančias tos plokštumos atkarpas. Tiesė brėžiama per kampo tarp šių atkarpų vidurį.

− Offset – nurodytu atstumu arba per pasirinktą tašką ir lygiagreti pažymėtam esiniui.

Draw→Multiline ( )

Iš karto brėžiamos kelios lygiagrečios atkarpos. Jų skaičių, tarpusavio atstumą ir sujungimo būdą apibrėžia veikiamasis multilinijų stilius, kuris formuojamas ir keičiamas Format→Multiline Style komanda.

Draw→Point

Point grupės komandos įterpia nurodytoje brėžinio vietoje taškus. Šie taškai gali būti naudojami kaip charakteringi taškai. Taškų forma ir dydis apibrėžiama sisteminiais kintamaisiais PDMODE ir PDSIZE. Draw→Point→Single Point ( ) komanda įterpiamas tik vienas taškas. Draw→Point→Multiple Point iš karto pažymimi keli taškai. Draw→Point→Divide pažymėtas grafinis objektas (atkarpa, lankas, apskritimas, elipsė) taškais arba blokais padalinamas į vienodo ilgio segmentus. Čia būtina pažymėti dalinamą objektą ir reikalingų taškų skaičių. Draw→Point→Measure pažymėtame grafiniame objekte nurodytu intervalu išdėstomi taškai arba blokai.

Draw→ Polyline ( )

Komanda brėžia dvimatę nepertraukiamą liniją, susidedančią iš tiesių atkarpų ir lankų. Skirtingai nuo tiesių atkarpų brėžimo (Line komanda), tokia polilinija traktuojama kaip vienas grafinis objektas. Polilinijos segmentai gali būti skirtingo pločio, todėl jos pagalba patogu brėžti matomus detalių kontūrus.

Pradžioje įvedamas pradinis polilinijos taškas (Specify start point:). Po to komandų lange išvedamas veikiamasis polinijos plotis (Current line-width is nnn), kuris bus taikomas vėliau brėžiamiems polilinijos segmentams. Norint pakeisti šį polinijos segmento plotį, reikia iš karto pasirinkti Width parametrą. Brėžiant poliliniją galima pasirinkti vieną iš šių jos parametrų:

− Specify next point – įvedus naują tašką, bus nubrėžta pasirinkto pločio tiesi atkarpa, jungianti ankstesnį ir šį taškus;


− Arc – pereinama į lankų brėžimo rėžimą; − Close – paskutinis polilinijos taškas sujungiamas su pirmuoju; − Length – nurodomas tik naujo segmento ilgis. Naujo segmento kryptis

atitiks ankstesnio segmento kryptį; − Undo – pašalinamas paskutinis nubrėžtas segmentas; − Width – nustatomas naujas polilinijos segmento pradžios (Starting

width) ir pabaigos (Ending width) plotis; − HalfWidth – nustatomas naujas polilinijos segmentų plotis, tačiau jis

skaičiuojamas nuo segmento vidurio iki krašto;

Perėjus į polilinijos lankų Arc brėžimą, galima pasirinkti tokius lankų brėžimo parametrus:

− Specify endpoint of arc – nurodomas brėžiamo lanko pabaigos taškas; − Angle – pradžioje nurodomas lanko kampas (included angle:); lanko

centras, spindulys arba pabaigos taškas (Center/Radius/<Endpoint>); − Center – nurodomas brėžiamo lanko centras (Center), o po to kampas,

stygos ilgis arba pabaigos taškas (Angle/Length/<End point>); − Direction – nurodoma lanko brėžimo kryptis (Direction from starting

point), o po to lanko pabaigos taškas (End point); − Line – vėl įjungiamas polilinijos tiesių segmentų brėžimo rėžimas; − Radius – nurodomas lanko spindulys (Radius), o po to kampas arba

pabaigos taškas (Angle/End point); − Second pt – brėžiamas lankas per tris taškus.

Polilinija baigiama brėžti, paspaudus tik Enter klavišą.

Draw→Polygon ( )

Draw→Polygon brėžiamas taisyklingas daugiakampis nuo 3 iki 1024 kraštinių. Pradžioje įvedamas daugiakampio kraštinių skaičius (Enter number of sides:), o po to pasirenkamas daugiakampio brėžimo metodas:

− Center of polygon - nurodomas apskritimo apie kurį ar į kurį bus įbrėžtas daugiakampis centras. Vėliau pasirenkama, ar daugiakampis bus įbrėžtas į apskritimą (Inscribed in circle), ar apibrėžtas apie apskritimą (Circumscribed about circle). Pabaigoje įvedamas pačio apskritimo spindulys (radius).

− Edge - pažymimi daugiakampio vienos kraštinės pirmasis (First endpoint of edge) ir antrasis taškai (Second endpoint of edge).


Draw→Rectangle ( )

Draw→Rectangle brėžiamas stačiakampis. Pradžioje nurodomas pirmasis stačiakampio kampo taškas (Specify first corner point:), o po to priešingo stačiakampio kampo taškas (Specify other corner point:). Stačiakampio kraštinės bus lygiagrečios veikiamosios koordinačių sistemos x ir y ašims. Pasirinkus Chamfer parametrą galima nustatyti vėliau brėžiamų stačiakampių kampų nupjovimo atstumus; Elevation – nurodyti brėžiamo stačiakampio lygį; Thickness – stačiakampio kraštinių aukštį; Fillet – stačiakampio kraštinių sklandaus sujungimo spindulį ir Width – kraštinių plotį.

Draw→ Arc ( )

Lanką galima brėžti šiais būdais:

− 3 Points – per tris taškus (start point, second point, end point); − Start, Center, End – nurodžius lanko pradžios tašką, centrą ir

pabaigos tašką (start point, center, end point). Lankas brėžiamas prieš laikrodžio rodyklę. Lankas nebūtinai kerta paskutinį tašką, kadangi šis taškas reikalingas tik kampui nustatyti;

− Start, Center, Angle – nurodžius pradžios tašką, centrą ir kampą (start point, center, angle);

− Start, Center, Length – nurodžius pradžios tašką, centrą ir stygos ilgį (start point, end point, length of chord); Styga – tiesi linija, jungianti lanko pradžios ir pabaigos taškus.

− Start, End, Angle – nurodžius pradžios tašką, pabaigos tašką ir kampą (start point, end point, angle);

− Start, End, Direction – nurodžius pradžios tašką, pabaigos tašką ir kryptį (start point, end point, direction);

− Start, End, Radius – nurodžius pradžios tašką, pabaigos tašką ir spindulį (start point, end point, radius);

− Center, Start, End – nurodžius lanko centrą, pradžios ir pabaigos taškus (center, start point, end point);

− Center, Start, Angle – nurodžius lanko centrą, pradžios tašką ir kampą (center, start point, angle);

− Center, Start, Length – nurodžius centrą, pradžios tašką ir stygos ilgį (center, start point, length of chord);

Pasirinkus Draw→Arc→Continue, nuo paskutinio nubrėžto atkarpos arba lanko taško bus brėžiamas lankas.


Draw→Circle ( )

Draw→Circle brėžiami apskritimai:

− Center, Radius – nurodžius apskritimo centrą ir spindulį; − Center, Diameter – nurodžius apskritimo centrą ir skersmenį; − 2 Points – brėžiamas apskritimas, kurio skersmuo lygus atstumui tarp

nurodytų dviejų taškų; − 3 Points – brėžiamas apskritimas per tris nurodytus taškus; − Tan, Tan, Radius – pažymimi du objektai (Specify point on object

for first tangent of circle: ir Specify point on object for second tangent of circle:), kuriuos turi liesti brėžiamas nurodyto spindulio (Radius) apskritimas.

− Tan, Tan, Tan – brėžiamas apskritimas, liečiantis tris pažymėtus grafinius objektus.

Draw→ Donut

Draw→Donut brėžiamas žiedas. Įvedamas vidinis (Inside diameter) ir išorinis (Outside diameter) žiedo skersmenys. Po to nurodomas žiedo centras (Center of donut). Komandai pabaigti, būtina paspausti Enter klavišą.

Draw→Spline( )

Per nurodytus taškus brėžiama sklandi kreivė.

Draw→Ellipse ( )

Draw→Ellipse brėžiamos elipsės:

− Center – nurodomas brėžiamos elipsės centras (Specify center of ellipse:); didžiosios elipsės ašies pabaigos taškas (Specify endpoint of axis:) ir įvedamas atstumas nuo elipsės centro iki mažosios elipsės ašies pabaigos taško (Specify distance to other axis or [Rotation]:).

− Axis, End - nurodomas elipsės didžiosios ašies pradžios (Specify axis endpoint of ellipse:) ir pabaigos taškai (Specify other endpoint of axis:). Po to įvedamas atstumas nuo elipsės centro iki mažosios elipsės ašies pabaigos taško (Specify distance to other axis or [Rotation]:)

− Arc – brėžiamas elipsinis lankas. Pradžioje brėžiama elipsė, o po to nurodomas lanko pradžios ir pabaigos kampai.

Pasirinkus Rotation parametrą, didžioji elipsės ašis traktuojama kaip pagalbinio apskritimo skersmuo. Šis apskritimas nurodytu kampu (Specify rotation


around major axis:) erdvėje sukamas apie elipsės ašį. Nubrėžta elipsė, tai pasukto apskritimo projekcija į xOy plokštumą.

Draw→ Text→Single Line Text

Komandų lange pasirinkus reikalingą teksto stilių (Style parametras), išlyginimo būdą (Justify), nurodžius teksto eilutės pradžios tašką, teksto aukštį (Specify height:) ir rašymo krypties kampą (Specify rotation angle of text:). Tekstas rašomas komandų lange (Text:). Naujai eilutei įvesti, reikia spausti Enter klavišą. Komanda baigiama, du kartus paspaudus Enter klavišą.

Veikiamasis teksto stilius charakterizuojamas pasirinktu raidžių šriftu, aukščiu, raidžių pasvirimo kampu ir jų rašymo tvarka. Format→Text Style komanda galima kurti naujus ir redaguoti jau sukurtus teksto stilius.

Dažniausiai naudojami tokie teksto išlyginimo būdai:

− Start point – nurodytas taškas atitinka apatinį kairįjį pirmosios teksto raidės kampą;

− Align – nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojamas toks raidžių aukštis, kad tekstas tilptų tarp šių taškų;

− Center – tekstas centruojamas pagal nurodytą teksto apatinės linijos tašką;

− Fit – nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojams toks raidžių plotis (aukštis nekeičiamas), kad tekstas tilptų tarp šių taškų;

− Middle – tekstas centruojamas pagal nurodytą tašką horizontalia ir vertikalia kryptimis;

− Right – nurodytas taškas atitinka apatinį dešinįjį paskutinės teksto raidės kampą;

Specialiems simboliams įvesti naudojami simboliai „%%“:

%%d – laipsnio simbolis; %%p – ± simbolis; %%c – skersmens (∅) simbolis %%% – %; %%nnn – simbolis, kurio kodas nnn.

Draw→Text→Multiline Text ( )

Didesniems teksto fragmentams įvesti naudojama Draw→Text→Multiline Text komanda. Komanda, brėžinyje apibrėžtame lange, formuoja teksto fragmentą, kuris redaguojamas įprastomis tekstų redaktorių komandomis. Nurodžius sritį, kurioje bus rašomas tekstas, atveriamas Multiline Text Editor


Įrašomas tekstas

Įterpti specialius simbolius

Veikiamasis teksto stilius

Atstumai tarp eilučių

Teksto charakteristikos (šriftas, aukštis, forma, sluoksnis)

Paieška/Pakeitimas

Įterpiamas failas

dialogo langas (18 pav.). Šiame lange perėjimas į naują eilutę atliekamas automatiškai, o Enter klavišas reikalingas tik skirsnio pabaigai žymėti.

18 pav. Teksto įvedimo langas

Draw→Hatch ( )

Draw→Hatch komanda skirta uždarų kontūrų brūkšniavimui pasirinktu šablonu. Šie šablonai naudojami atlikti pjūvius, skirti detalių sudėtines dalis arba žymėti pjūvyje medžiagą iš kurios padaryta detalė. AutoCAD sistemos šablonų bibliotekoje ACAD.PAT yra saugomi populiariausių medžiagų brūkšniavimo šablonai.

Kiekvienas toks šablonas susideda iš vienos arba kelių atkarpų (hatch lines), nubrėžtų nustatytu kampu ir atstumu. Atkarpos linijos gali būti ištisinės arba taškinės brūkšninės. Pats brūkšniavimas atliekamas srityse apribotose atkarpomis, lankais, apskritimais, polinijomis arba plokštumomis. Brūkšniavimo sritis apibrėžiama projektuojant srities ribas į xOy plokštumą veikiamojoje koordinačių sistemoje. Objektai formuojantys brūkšniavimo srities ribas turi būtinai susikirsti.

Jeigu brūkšniavimo sritis yra tuščia, tai pasirinktu šablonu užpildoma visa ši sritis. Kitu atveju, brūkšniavimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto


brūkšniavimo metodo, kuris nustatomas Advanced kortelėje Boundary Hatch dialogo lange. Esant normaliam metodui (Normal style) brūkšniavimas vykdomas link srities vidaus. Suradus srities viduje kitą uždarą kontūrą, brūkšniavimas atšaukiamas iki dar sekančio vidinio kontūro. Pasirinkus Outer metodą, brūkšniavimas vykdomas tik iki vidinio uždaro kontūro. Pasirinkus Ignore metodą, brūkšniavimas vykdomas neatsižvelgiant į srities viduje esančius vidinius kontūrus.

Pasirinkus Draw→Hatch komandą, atveriamas Boundary Hatch dialogo langas (19 pav.), kuriame nustatomi reikalingi brūkšniavimo parametrai ir pažymimi brūkšniuojami uždari kontūrai (Quick kortelė). Paspaudus OK mygtuką, pasirinktos sritys yra užbrūkšniuojamos.

Type sąraše apibrėžiamas brūkšniavimo tipas:

− Predefined – brūkšniavimas atliekamas pasinaudojant jau sukurtais brūkšniavimo šablonais iš ACAD.PAT failo. Jie pasirenkami Pattern sąraše, o vaizduojami Swatch lauke. Angle ir Scale redagavimo laukuose įrašomas brūkšniavimo šablono pasvirimo kampas ir mastelis.

− Custom – brūkšniavimo šablonas išrenkamas iš kitų šablonų failų.

19 pav. Uždarų sričių brūkšniavimas

Atstumas tarp linijų

Kampas Mastelis

„Dvigubas“ brūkšniavimas

Asociatyvusis brūkšniavimas

Paveldėti savybes

Brūkšniavimo tipas

Šablonų sąrašas


− User defined – brūkšniavimo šablonas apibrėžiamas nurodant linijų pasvirimo kampą ir atstumą tarp linijų. Brūkšniavimo linijų tipas parenkamas pagal veikiamąjį sluoksnį.

Įjungus Double jungiklį – brėžiamos papildomos brūkšniavimo linijos, susikertančios su nustatytomis.

Brūkšniavimo sritys apibrėžiamos Pick Point ir Select Objects mygtukais. Pirmuoju atveju nurodomas vidinis uždaros srities taškas, o antruoju – pažymimi objektai formuojantys brūkšniuojamą sritį (surastos sritys – išskiriamos). Paspaudus Remove Islands mygtuką galima nurodyti vidinius taškus tų sričių, kurių nereikia brūkšniuoti. Pažymėtas sritis galima pamatyti paspaudus mygtuką View Selections mygtuką.

Paspaudus Preview mygtuką, ekrane vaizduojamas brėžinys su jau užbrūkšniuota sritimi. Paspaudus Continue mygtuką, grįžtama atgal į dialogo langą.

Įjungus Associative jungiklį užbrūkšniuota sritis susiejama su srities ribomis, t.y. pasikeitus srities riboms automatiškai keisis ir pati brūkšniavimo sritis.

Norint pritaikyti jau sukurtą brūkšniavimo šabloną kitoms sritims, reikia pažymėjus naujus uždarus kontūrus, paspausti Inherit Properties mygtuką ir pažymėti brėžinyje brūkšniavimo sritį, kurios savybės yra paveldimos.

Grafinių objektų redagavimas

Modify→Move ( )

Modify→Move komanda pažymėtus grafinius objektus perkelia iš vienos vietos į kitą. Baigus žymėti objektus (paspaudus Enter klavišą), būtina nurodyti bazinį tašką (Specify base point or displacement:), o po to naują bazinio taško vietą (Specify second point of displacement or <use first point as displacement>:) brėžinyje. Jeigu vietoje antrojo taško spaudžiamas Enter klavišas, tai pirmasis taškas traktuojamas kaip perkeliamų objektų postūmis.

Modify→Rotate( )

Modify→Rotate pasuka pažymėtus objektus norimu kampu. Šiuo atveju, pažymėjus sukamus grafinius objektus ir paspaudus Enter klavišą) nurodomas bazinis taškas apie kurį sukami grafiniai objektai (Specify base point:) ir kampas (Specify rotation angle or [Reference]:). Pasirinkus Reference parametrą, nurodomas esamas pasukimo kampas (Specify the reference angle <>:) ir reikalingas posukimo kampas (Specify the new angle:).


Modify→Erase( )

Erase komanda ištrina visus pažymėtus grafinius objektus. Vietoje pažymėtų objektų įvedus žodį Last, bus ištrintas paskutinis nubrėžtas grafinis objektas.

Modify→Break( )

Modify→Break ištrina pažymėto grafinio objekto dalį. Ši dalis nustatoma dviem nurodytais objekto taškais. Jeigu grafinis objektas žymimas pele, tai šis žymėjimo taškas traktuojamas kaip pirmasis trinamos atkarpos taškas. Jeigu objektas žymimas kitais būdais, tai pirmasis taškas nurodomas papildomai. Norint pakeisti pirmojo taško vietą, reikia pasirinkti First point parametrą. Pabaigoje nurodomas antrasis trinamos atkarpos taškas (Specify second break point:). Tarp šių nurodytų taškų ir bus ištrinta objekto atkarpa arba lankas (20 pav.).

Pastaba: apskritimų lankai trinami prieš laikrodžio rodyklę.

20 pav. Modify→Break komanda

Modify→Trim( )

Modify→Trim ištrina pasirinktą pažymėto grafinio objekto dalį (iki pažymėtos kliūties). Pradžioje pažymimi grafiniai objektai, kurie yra traktuojami kaip nupjovimo ribos (Select cutting edges…). Po to, paspaudus Enter klavišą, pažymimos trinamos atkarpos arba lankai (Select objects:) (21 pav.).

Nupjovimo riba (apskritimas)

Trinamos atkarpos

1 2 12

21 pav. Modify→Trim komanda


Modify→Lenghten( )

Modify→Lenghten keičia pasirinktų atkarpų ilgius arba lankų kampus. Juos galima keisti šiais būdais:

− Select object - išvedamas pažymėto objekto ilgis; − DElta – keičiamas atkarpos arba lanko ilgis, nurodytu dydžiu.

Pirmiausiai nurodoma pati reikšmė, o po to pažymimas objektas, kurio ilgis keičiamas. Jeigu pasirenkamas Angle parametras, tai keičiamas pažymėto objekto lanko kampas;

− Percent – keičiamas atkarpos arba lanko ilgis, nurodant jį procentais; − Total – nurodomas bendras naujas pažymėtos atkarpos ilgis arba lanko

kampas (Angle); − DYnamic – dinamiškai keičiamas atkarpos ilgis arba lanko kampas.

Modify→Extend( )

Modify→Extend pratęsia pažymėtus objektus iki nurodytos kliūties. Pirmiausia pažymimos kliūties ribos (Select boundary edges…), o po to grafiniai objektai, kurie bus pratęsiami (Select object to extend) (22 pav.).

Modify→Fillet( )

Modify→Fillet sklandžiai apjungia du grafinius objektus arba atskirus dvimatės polilinijos segmentus. Pažymėjus du objektus, jie sklandžiai apjungiami lanku, kurio spindulys įvedamas Radius parametru. Pasirinkus Polyline parametrą ir pažymėjus dvimatę poliliniją, jos segmentai taip pat sklandžiai apjungiami.

Kliūtis

Pratęsiamas objektas

22 pav. Modify→Extend komanda


Komanda Chamfer( )

Modify→Chamfer nutrina dviejų atkarpų dalis ir apjungia jas tiesia linija (formuojama nuožula). Šios linijos padėtį apsprendžia Distance parametras, kuriame nurodomas pirmosios trinamos atkarpos dalies ilgis (Enter first chamfer distance), o po to ir antrosios dalies ilgis (Enter second chamfer distance). Pasirinkus Angle parametrą, reikia nurodyti pirmosios atkarpos dalies ilgį ir antrosios kampą. Norint pritaikyti šią komandą polilinijai, reikia pasirinkti Polyline parametrą.

Modify→Explode( )

Modify→Explode suskaido pažymėtus sudėtinius grafinius objektus į atskiras dalis. Jeigu „sprogdinamas“ blokas, tai jis suskaidomas į atskirus objektus ir jį sudarančius blokus. Jeigu komanda pritaikoma polilinijai, tai ji suskaidoma į atkarpas ir lankus. „Susprogdinus“ matmenį, jis išskaidomas į atskiras dedamasias.

Modify→Stretch( )

Modify→Stretch perkelia pažymėtą grupę grafinių objektų, kartu išsaugodama visus ryšius su brėžinio objektais paliktais savo vietoje. Komanda taikoma, norint dinamiškai „ištempti“ arba „suspausti“ Line, Arc, Trace, Solids, Polyline, Rectangle komandomis sukurtus objektus. Pradžioje langu (crossing arba cpolygon žymėjimo parametrai) pažymimi visi objektai, kurie bus tempiami (Select objects: Use the cpolygon or crossing object selection method). Šiuo atveju visi grafiniai objektai, kurie telpa nurodytoje srityje, yra perkeliami į naują vietą (kaip Move komanda). Tiesių atkarpų, lankų ir polilinijų segmentų pabaigos taškai, kurie patenka į pažymėtos srities vidų, yra „tempiami“, o pabaigos taškai, nepakliūnantys į langą, – paliekami vietoje. Langu pažymėjus reikalingus objektus, toliau būtina nurodyti bazinį tašką (Specify base point or displacement:) ir naują bazinio taško vietą (Specify second point of displacement:) brėžinyje.

Modify→Scale( )

Modify→Scale keičia pažymėtų grafinių objektų dydį. Pažymėjus norimus objektus, nurodomas bazinis taškas (Specify base point:) ir didinimo koeficientas (Specify scale factor:). Pasirinkus Reference parametrą nurodomas esamas objekto dydis (Reference length), o po to ir norimas (New Length).


Modify→Properties( )

Modify→Properties galima keisti pažymėto grafinio objekto savybes. Atveriamas Properties dialogo langas (23 pav.) ir jame pateikiamas pažymėto objekto savybių sąrašas. Šio lango struktūra keičiasi priklausomai nuo pažymėto objekto tipo. Visas savybių sąrašas gali būti surūšiuotas pagal abėcėlę (Alphabetic kortelė) arba sugrupuotas pagal savybes (Categorized kortelė). Norint pakeisti objekto charakteristiką, reikia perkelti pelės žymeklį ant atitinkamo sąrašo elemento ir įrašyti arba pasirinkti reikalingą reikšmę.

23 pav. Grafinių objektų savybės

Pvz. pažymėjus atkarpą, galima keisti jos pradžios ir pabaigos taškų koordinates, jos linijos tipą, spalvą, sluoksnį ir t.t. Pasirinkus apskritimą, galima keisti apskritimo centrą ir spindulį.

Modify→Match Properties( )

Match Properties komandos pagalba galima labai paprastai perduoti vieno grafinio objekto pagrindines savybes kitiems objektams. Pradžioje pažymimas grafinis objetas, kurio savybės bus kopijuojamos (Select source object:). Po


to pažymimi visi objektai, kuriems perduodamos tos savybės (Select destination object(s) or [Settings]:). Pasirinkus Settings parametrą, galima keisti perduodamų savybių sąrašą.

Modify→Text…( )

Pažymėjus reikalingą tekstą, atsivėrusiame dialogo lange galima keisti šio teksto turinį, pasirinktą šriftą, išlyginimo būdą ir kitas teksto charakteristikas.

Modify→Spline( )

Modify→Spline komanda modifikuoja Draw→Spline nubrėžtą kreivę.

Modify→Hatch…( )

Pasirinkus komandą ir pele pažymėjus keičiamą brūkšniavimo sritį, atsiveria dialogo langas, kuriame galima redaguoti norimas brūkšniavimo charakteristikas.

Modify→Polyline( )

Modify→Polyline komanda redaguojamos polilinijos. Jeigu pasirinktas grafinis objektas yra atkarpa arba lankas, tai komanda paverčia šį objektą polilinija, jeigu atsakoma Yes į komandų lange pateiktą klausimą Entity selected is not a polyline. Do you want it to turn into one?.

Priklausomai nuo polilinijos tipo komandų lange išvedami skirtingi jos redagavimo parametrai. Jeigu polilinija yra dvimatė, tai išvedami tokie parametrai:

− Close – formuojamas segmentas, kuris sujungia paskutinį polilinijos segmentą su pirmuoju;

− Open – pašalinamas paskutinis uždarą kontūrą formuojantis segmentas. − Join – prijungia prie polilinijos, pasirinktas atkarpas arba lankus. Šiuo

atveju polinija negali būti uždara; − Width – nustatomas naujas polilinijos plotis visiems segmentams; − Edit vertex – segmentų viršūnių redagavimas. Pradžioje kryžiaus

formos žymekliu pažymima pirmoji polilinijos viršūnė ir komandų lange išvedamas naujas pranešimas:

Next/Previous/Break/Insert/Move/Regen/Straighten/Tangent/Width/eXit<N>: Next – žymeklis perkeliamas į naują viršūnę; Previous – žymeklis perkeliamas į ankstesnę viršūnę;


Break – ištrinami polilinijos segmentai tarp nurodytų viršūnių. Pradžioje įsimenama veikiamoji viršūnė ir išvedamas pranešimas: Next/Previous/Go/eXit<N>:. Next arba Previous parametrais pažymimos sekančios arba ankstesnės polilinijos viršūnės. Pasirinkus Go, ištrinami segmentai tarp taip apibrėžtų viršūnių. eXit žymi operacijos pabaigą;

Insert – už veikiamosios įterpiama nauja viršūnė (Enter location of new vertex:);

Move – veikiamoji viršūnė perkeliama į naują nurodytą poziciją (Enter new location);

Regen – polilinija ekrane perbraižoma; Straighten – visi segmentai tarp dviejų pasirinktų viršūnių

yra pakeičiami vienu tiesės segmentu; Tangent – veikiamajai viršūnei parenkama nauja liestinės

vektoriaus kryptis (Direction of tangent). Tokia kryptis vėliau naudojama sklandžiai apjungiant polilinijos segmentus;

Width – nustatomas sekančio polilinjos segmento pradžios (Enter starting width) ir pabaigos (Enter ending width) plotį;

EXit - operacijos pabaiga;

− Fit curve – atliekamas atskirų polilinijos segmentų sklandus apjungimas;

− Spline curve – polilinijos viršūnės naudojamos kaip kontroliniai taškai B-splaino tipo kreivei brėžti. Kreivė pereina per pirmą ir paskutinį polilinijos tašką;

− Decurve – ištrinamos visos kreivės sugeneruotos Fit curve ir Spline curve komandomis;

− Ltype gen – pakeičiamas polilinijos tipas; − Undo – atšaukiama anksčiau įvykdyta komandos operacija; − EXit – baigiamas komandos vykdymas.

Pastaba: dvimatę poliliniją galima redaguoti tik tuo atveju, jeigu ji yra lygiagreti veikiamosios koordinačių sistemos xOy plokštumai.


Grafinių objektų konstravimas

Modify→Copy( )

Modify→Copy komanda pažymėtus objektus kopijuoja į naują vietą. Komandos veikimas atitinka Move komandą. Norint iš karto sukurti kelias objekto kopijas, būtina pasirinkti Multiple parametrą ir tik po to nurodyti bazinį tašką (Specify base point or displacement). Kiekvieną kartą nurodžius naują bazinio taško vietą, bus nukopijuota pažymėtų objektų kopija. Kopijavimas pabaigiamas, paspaudus Enter klavišą.

Modify→Offset( )

Modify→Offset sukuria naują lygiagretų pažymėtajam grafinį objektą, nutolusį nurodytu atstumu. Galima iš karto įvesti reikalingą atstumą (Specify offset distance or [Through] <>:), arba pasirinkus Through parametrą, nurodyti tašką, kurį turės kirsti naujai sukurtas grafinis objektas. Po to pažymimas kopijuojamas objektas (Select object to offset or <exit>:), ir pasirenkama pusė (Side to offset:), kurioje reikia formuoti naują grafinį objektą. Sukūrus naują objektą iš karto galima pažymėti ir kitą objektą, kuris turi būti kopijuojamas jau įvestu atstumu. Komanda baigiama, paspaudus Enter klavišą.

Modify→Mirror( )

Modify→Mirror brėžia pažymėtų grafinių objektų veidrodines kopijas. Pažymėjus reikalingus objektus, nurodomas pirmasis (Specify first point of mirror line:) ir antrasis veidrodinės ašies taškai (Specify second point of mirror line:). Vėliau pasirinkus Yes atsakymą į komandų lange pateiktą Delete source objects? [Yes/No]<N>: klausimą, pažymėti originalai bus ištrinti, o pasirinkus No – palikti brėžinyje.

Modify→Array( )

Komanda sukuria nurodytą skaičių pažymėtų grafinių objektų kopijų. Toks objektų kopijavimas vykdomas dviem būdais: kopijas išdėstant stačiakampiu masyvu (Rectangular Array jungiklis) arba kopijas išdėstant apie pasirinktą tašką (Polar Array jungiklis).

Atsivėrus Array dialogo langui ir įjungus Rectangular Array jungiklį (24 pav.), įvedamas kopijų eilučių (Rows) ir stulpelių (Columns) skaičiai; nurodomi atstumai tarp eilučių (Rows offset) ir tarp stulpelių (Column


offset); stačiakampio masyvo pasukimo kampas (Angle of array). Paspaudus Select Objects, pasirenkamas kopijuojamas grafinis objektas.

24 pav. Array dialogo langas (Rectangular Array jungiklis)

Pasirinkus Polar Array jungiklį (25 pav.), įvedamas taško, apie kurį bus išdėstomos pažymėtų objektų kopijos (Select objects), koordinatės (Center point:). Method sąraše pasirenkamas vienas iš kopijavimo metodų:

− Total number of items & Angle to fill – įvedamas reikalingų kopijų, įtraukiant ir originalą, skaičius (Total number of items), ir nurodomas kampas, kuriuo išdėstomi kopijuojami grafiniai objektai (Angle to fill);

− Total number of items & Angle between items – įvedamas reikalingų kopijų, įtraukiant ir originalą, skaičius (Total number of items), ir nurodomas kampas tarp grafinių objektų (Angle between items);

− Angle to fill & Angle between items – nurodomas kampas, kuriuo išdėstomi kopijuojami grafiniai objektai (Angle to fill), ir kampas tarp grafinių objektų (Angle between items).

Įjungus Rotate items as copied jungiklį, kopijuojami grafiniai objektai bus papildomai pasukti apie savo automatiškai apskaičiuotą ar tiksliai nurodytą centrą (Object base point grupė).

Eilučių skaičius Stulpelių skaičius

Atstumai


25 pav. Array dialogo langas (Polar Array jungiklis)

Paspaudus Preview mygtuką, galima pamatyti komandos įvykdymo rezultatą, o OK – komanda įvykdoma.

Informacinės komandos Informacinės komandos komandų lange pateikia informaciją apie pasirinktą grafinį objektą, pažymėto taško koordinates, sisteminių kintamųjų reikšmes arba kitus duomenis.

− Tools→Inquiry→List( ) komandų lange išveda visą informaciją (koordinatės, spalva ir t.t.) apie pažymėtus grafinius objektus;

− Tools→Inquiry→ID Point( ) pateikia nurodyto taško koordinates;

− Tools→Inquiry→Distance( ) apskaičiuoja atstumą ir kampus tarp dviejų nurodytų taškų;

− Tools→Inquiry→Area( ) apskaičiuoja figūros plotą (Area) ir perimetrą (Perimeter). Pasirinkus Object parametrą galima pažymėti grafinius onjektus, kurie bus panaudoti plotui apskaičiuoti. Pasirinkus

Centro taškas

Išdėstymo metodas

Pasukimo centras

Pasukti objektus


Add parenkami objektai arba taškai bus pridėti prie skaičiuojamo ploto, pasirinkus Substract – parenkami objektai arba taškai bus atimami iš skaičiuojamo ploto;

− Tools→Inquiry→Massprop( ) komandų lange pateikia pažymėtų kietakūnių modelių charakteristikas;

− Tools→Inquiry→Time pateikia duomenis apie brėžinio sukūrimo ir redagavimo laikus;

− Tools→Inquiry→Status išveda veikiamąją brėžinio būseną: brėžinio grafinių objektų skaičių, braižymo rėžimų būsenas, veikiamasias objektų savybes ir kt.

− Tools→Inquiry→Set Variable išveda ir nustato pasirinktų sisteminių kintamųjų reikšmės. Čia reikia komandų lange įvesti sisteminio kintamojo vardą ir naują jo reikšmę.

Matmenų žymėjimas

Kiekvienas nubrėžtas matmuo – sudėtinis grafinis objektas, paprastai susidedantis iš kelių elementų: iškeltinių linijų, rodyklių, matmens linijos ir teksto. Toks matmuo gali būti traktuojamas kaip vienas grafinis objektas, t.y. jis bus asociatyvinis, arba kaip kelių tarpusavyje nesusijusių objektų rinkinys. Tokiu atveju kiekvienas matmens sudėtinis elementas redaguojamas atskirai. Norint brėžti asociatyvinius matmenis, reikia, prieš pradedant žymėti matmenis, DIMASO sisteminiam kintamajam suteikti ON reikšmę. Šis rėžimas yra išjungiamas, jeigu DIMASO kintamajam suteikiama OFF reikšmė. Brėžiamo matmens sudėtinių dalių formą nusako pasirinktas matmenų stilius (Dimension Style), kuriame yra apibrėžiamos matmenų sisteminių kintamųjų reikšmės ir aprašoma matmenų forma. Šiuos matmenų stilius galima kurti ir redaguoti Format→Dimension Style ( ) komanda.

Nors matmenys gali būti įvairių tipų, tačiau dauguma jų susideda iš tokių elementų (26 pav.):

− Matmens teksto, kuris žymi išmatuotą atstumą. Čia galima panaudoti automatiškai apskaičiuotą atstumą arba įvesti savo tekstą. Taip pat galima prijungti: atstumus, apskaičiuotus alternatyviais matavimo vienetais; tolerancijas ir/arba pasirinktas simbolių eilutes, įrašomas prieš arba už apskaičiuoto atstumo.

− Matmens linijų – virš kurių arba tarp kurių įrašomas matmens tekstas. Dažniausiai matmens tekstas įrašomas tarp matmens linijos, tuo būdu suskaidydamas ją į dvi dalis. Pagal Lietuvoje priimtą standartą – matmens linija turi būti nesuskaidyta.


− Rodyklių, kurios žymi matmens linijų pabaigas. Šių rodyklių formą ir dydį galima keisti.

− Iškeltinių linijų, kurios brėžiamos nuo matuojamo esinio iki matmens linijos. Jos gali būti statmenos arba pasvirusios. Iškeltinės linijos turi būti išlindusios virš matmens linijos apie 2mm.

− Centro žymių, kurios žymi apskritimų arba lankų centrus. Vietoje centro žymės gali būto braižomos ir centro linijos.

26 pav. Matmenų žymėjimas

Tiesiniai matmenys Dimension Linear ( )

Tiesiniai matmenys žymi atstumą tarp dviejų nurodytų taškų esamos koordinačių sistemos xOy plokštumoje. Horizontaliniai matmenys (Horizontal) žymi atstumą lygiagretų X koordinačių ašiai. Vertikalūs (Vertical) – atstumą lygiagretų Y koordinačių ašiai. Pasukti (Rotated) – atstumą tarp nurodytu kampu pasuktų matmens linijų (27 pav.).

Norint nubrėžti tiesinį matmenį, reikia pasirinkti Dimension Linear komandą ir vieną iš matmenų žymėjimo būdų:

− pažymėti du taškus tarp kurių bus išmatuotas atstumas;

− paspaudus Enter klavišą, pažymėti pačią matuojamą atkarpą.

Pabaigoje pele nurodoma arba klavišais įvedama matmens linijos ir matmens teksto vieta brėžinyje.

Matmens tekstas

Matmens linija

Iškeltinė linija

Centro žymė Centro linija


Prieš nurodant matmens linijos vietą brėžinyje galima:

− Pakeisti tekstą, pasinaudojant teksto langu (Mtext parametras). Čia kampiniai skliaustai rodo apskaičiuotą atstumą. Norint visiškai pakeisti šį tekstą, reikia ištrinti tuos skliaustus ir įrašyti naują tekstą.

− Pakeisti matmens tekstą komandinėje eilutėje (Text). − Pasukti matmens tekstą nurodytu kampu (Angle). − Pasukti patį tiesinį matmenį (Rotated). − Parinkti tiesinio matmens tipą (Horizontal arba Vertical).

Tiesiniai matmenys Dimension Aligned( )

Norint brėžti tiesinius matmenis, kurie būtų lygiagretūs nurodytiems taškams ir žymėtų tikrąjį atstumą, reikia rinktis Dimension Aligned komandą. Šiuo atveju matmens linija bus lygiagreti tiesei nubrėžtai per du parinktus taškus, o iškeltinės linijos bus jai statmenos.

Ordinatiniai matmenys Dimension Ordinate( )

Ordinatiniai matmenys (28 pav.) vaizduoja taškų x arba y ordinates nuo pasirinkto bazinio taško (datum). Pagal nutylėjimą bazinio taško vieta – koordinačių pradžios taškas, tačiau jį galima lengvai pakeisti, perkėlus koordinačių pradžios tašką į naują vietą.

27 pav. Tiesiniai matmenys

28 pav. Ordinatiniai matmenys


Spindulio Dimesiom Radius( ) ir skersmens Dimension Diameter( ) matmenys

Spindulio arba skersmens matmenys naudojami lankų arba apskritimų spinduliams arba skersmenims matuoti. Čia centro žymė arba centro linijos yra vaizduojamos automatiškai, jeigu šie matmenys išdėstomi apskritimo arba lanko išorėje. Jie nevaizduojami, jeigu centro žymių vaizdavimas – uždraustas, arba matmenys žymimi apskritimo viduje.

Centro žymės Dimension Center Mark( )

Pasirinkus komandą, reikia pažymėti reikalingą apskritimą arba lanką (26 pav.).

Kampiniai matmenys Dimension Angular( )

Kampiniai matmenys matuoja kampus laipsniais. Aktyvavus Dimension Angular komandą, matuojamą kampą galima nurodyti keliais būdais:

− pažymėti du matuojamo apskritimo taškus; − pažymėti lanką; − pažymėti dvi atkarpas; − paspaudus Enter klavišą, nurodyti kampo viršūnę ir du kampo taškus.

Nurodžius matuojamą kampą, reikia parinkti matmens linijos ir teksto vietą (29 pav.).

Baziniai Dimension Baseline( ) ir nuoseklūs

Dimension Continuous( ) matmenys

Matmenų sekoms žymėti patogu naudoti bazinius arba nuoseklius matmenis. Baziniai matmenys formuoja matmenų seką prasidedančių nuo vieno bazinio taško. Žymint matmenis nuosekliai grandine, kiekvienas naujas matmuo

29 pav. Kampiniai matmenys


prijungiamas prie ankstesnio matmens, t.y. naujojo matmens pirmoji iškeltinė linija sutampa su senojo matmens antrąja iškeltine linija.

Norint formuoti šiuos matmenis, pirmiausia reikia sukurti bazinį matmenį (tiesinį, kampinį arba ordinatinį), nuo kurio bus kuriami kiti matmenys. Toliau baziniai matmenys bus formuojami nuo bazinio matmens pirmosios iškeltinės linijos, o nuoseklūs – nuo bazinio matmens antrosios iškeltinės linijos.

Bazinių arba nuoseklių matmenų žymėjimo algoritmas:

− Sukurti tiesinį, kampinį arba ordinatinį matmenį. − Pasirinkti Dimension Baseline arba Dimension Continuous. − Žymėti sekančių matuojamų matmenų tik antruosius taškus. Matmenų

žymėjimas baigiamas, paspaudus Enter.

Atstumas tarp matmenų linijų baziniuose matmenyse – fiksuotas ir jį galima keisti Dimension Style dialogo lango Line and Arrows kortelėje Baseline Spacing redagavimo lauke.

Tolerancijų žymėjimas Dimension Tolerance( )

Geometrinės tolerancijos apibrėžia leistinus formos, orientacijos, vietos nukrypimus nuo tikslaus geometrinio modelio. Šios tolerancijos nusako brėžiamos detalės tikslumą. AutoCAD sistema nubrėžia tolerancijas lentelėse, padalintose į atskiras dalis, kuriose nurodomas tolerancijos tipas ir atitinkama jos reikšmė (30 pav.).

Norint vienu kartu greitai pažymėti kelis matmenis, reikia pasirinkti Dimension QDIM( ) komandą, pažymėti esinius, kuriuos reikia išmatuoti ir paspausti Enter klavišą. Po to komandų lange išsirinkti reikalingą matmenų tipą ir nurodyti matmenų linijų vietas.

Nurodomieji matmenys Dimension Leader( )

Nurodomieji matmenys susieja tekstą (anotaciją) su nubrėžtu grafiniu objektu. Šios rodyklės linija gali būti nubrėžta tiesiomis atkarpomis arba kreivėmis.

30 pav. Tolerancijų žymėjmas


Brėžiant rodykles, jų forma (spalva, linijos tipas, rodyklės forma ir dydis) yra parenkama pagal veikiamąjį matmenų stilių.

Norint sukurti nurodomąjį matmenį reikia:

− Pasirinkti Dimension Leader komandą. − Pažymėti rodyklės pradžios tašką − Pažymėti teksto vietą ir paspaudus Enter klavišą apibrėžti teksto

(anotacijos) sritį. − Įvesti teksto eilutę (spaudžiant Enter klavišą galima įvesti ir daugiau

teksto eilučių). − Baigus rašyti tekstą, du kartus spausti Enter klavišą.

Norint pakeisti brėžiamų rodyklių ir anotacijų parametrus, reikia pasirinkti Dimension Leader komandą ir, paspaudus Enter klavišą, aktyvuoti Leader Settings dialogo langą. Čia Annotation kortelėje apibrėžiamas anotacijos teksto tipas (tekstas, esinio kopija, tolerancija ir t.t.) ir teksto charakteristikos; Leader Line & Arrow kortelėje pasirenkamas naudojamas linijos (tiesios atkarpos - straight, kreivės – spline) tipas, o taip pat linijų ir rodyklių charakteristikos. Attachment kortelėje išrenkamas teksto išdėstymas braižomos rodyklės atžvilgiu.

Matmenų redagavimas

Matmenys redaguojami rankenėlėmis arba redagavimo komandomis. Kiekvienas nubrėžtas matmuo AutoCAD sistemoje apibrėžiamas savo charakteringais taškais (definition points), kurie braižomi DEFPOINTS sluoksnyje ir yra nespausdinami. Šie charakteringi taškai atitinka specialius rankenėlių taškus (grip point). Pažymėjus redaguojamą matmenį ir pasirinkus reikalingą rankenėlių tašką, galima lengvai keisti matmens padėtį.

Modify Stretch komanda galima ištempti matmenį, perstumti matmens tekstą į kitą vietą, o Modify Trim arba Modify Extend – sutrumpinti arba ištempti matmenis arba jų elementus. Modify Move komanda galima perkelti matmenį arba atskiras jo dalis į kitą poziciją. Modify Explode komanda suskaido matmenį į atskiras dedamasias ir jas perkelia į nulinį sluoksnį. Ši komanda naudojama, kai reikia keisti atskiras asociatyvinio matmens dalis.

Norint nubrėžti pasvirusius matmenis, reikia pasirinkti Dimension Oblique komandą, pažymėti jau nubrėžtą matmenį ir nurodyti pasvirimo kampą.

Keičiant matmens tekstą, būtina pasirinkti Modify Properties komandą ir esinių savybių dialogo lango Text grupės Text Override redagavimo lauke įrašyti naują tekstą.


Norint išlyginti matmens tekstą vietą, reikia pasirinkti Dimension Align( ) komandų grupę, kurioje:

− Home – gražina matmens tekstą į poziciją, apibrėžiamą jo matmens stiliaus;

− Rotate – pasuka matmens tekstą nurodytu kampu; − Left – perkelia matmens tekstą ties matmens linijos kairiuoju kraštu; − Right – perkelia matmens tekstą ties matmens linijos dešiniuoju kraštu; − Center – perkelia matmens tekstas į centrą.

Tą patį galima atlikti greičiau, jeigu, pažymėjus reikalingą matmenį, aktyvuojamas kontekstinis komandų menu (paspaudus dešinįjį pelės klavišą) ir pasirenkama viena iš Dim Text Position komandų. Taip pat kontekstiniame meniu Precision komanda galima keisti išmatuoto atstumo tikslumą.

Paspaudus Dimesion Edit( ) mygtuką iš Dimension įrankių juostos galima: keisti matmens teksto vietą (Home parametras), įvesti naują matmens tekstą (New), pakreipti matmenį reikalingu kampu (Oblique) ir pasukti matmens tekstą (Rotate).

Pakeitus naudojamo matmenų stiliaus charakteristikas, šio stiliaus jau nubrėžti matmenys brėžinyje automatiškai nepasikeičia, todėl Dimensio Update( ) komanda reikia perbraižyti pakeisto stiliaus matmenis. Norint pritaikyti nubrėžtam matmeniui kitą matmenų stilių, reikia pažymėti tą matmenį ir Dim Style Control sąraše ( ) pasirinkti naują reikšmę.

Visas matmenų savybes galima keisti Modify Properties komanda.

Visus matmenų pakeitimus galima išsaugoti kaip atskirą matmenų stilių, jeigu pažymimas reikalingas matmuo ir paspaudus dešinįjį pelės klavišą, pasirenkama Dim Style Save As New Style komanda.

Matmenų stiliai

Matmenų stiliai valdo matmenų formatą. Brėžiant matmenis, AutoCAD sistema naudoja veikiamąjį matmenų stilių. Brėžiant naują brėžinį metrinėje sistemoje, veikiamasis matmenų stilius atitiks ISO-25 standartą. Pasirinktas matmenų stilius apibrėžia:

− Matmenų linijų, iškeltinių linijų, rodyklių ir centro žymių formatą ir poziciją;

− Matmenų teksto poziciją ir formą;


− Taisykles pagal kurias AutoCAD sistema išdėsto matmenų tekstą ir linijas;

− Bendrą matmenų mastelį; − Pagrindinių, alternatyvių ir kampinių matmenų formatą ir tikslumą; − Tolerancijų formatą ir tikslumą.

Norint sukurti savo arba pakeisti veikiamąjį matmenų stilių, reikia pasirinkti Format Dimension Style( ) komandą. Atsivėrus Dimension Style

Manager dialogo langui (31 pav.) galima pakeisti veikiamąjį matmenų stilių (Set Current mygtukas), sukurti naują (New), pakeisti seną (Modify) arba palyginti kelis matmenų stilius (Compare). Preview lange vaizduojamas veikiamojo matmens stiliaus matmenys.

31 pav. Matmenų stilių lentelė

Kuriant naują arba redaguojant seną matmenų stilių aktyvuojamas Modify Dimension Style dialogo langas, kuriame yra šios kortelės:

Line And Arrows kortelėje – apibrėžiamos matmenų linijų (Dimension Lines), iškeltinių linijų (Extension Lines), rodyklių (Arrowheads) ir centro žymių (Center Marks) forma, dydis, linijos tipas ir spalva;

Brėžinio stiliai

Veikiamojo stiliaus vaizdas


Text – apibrėžiamas matmenų teksto stilius, spalva, dydis, vieta ir išdėstymo būdas. Offset from dim line redagavimo lauke nurodomas matmens teksto atstumas nuo matmens linijos;

Fit – išrenkamas matmens teksto ir linijų brėžimo, o taip pat jų tarpusavio išdėstymo būdai, kai tekstą ir/arba rodykles negalima patalpinti į automatiškai apskaičiuotą poziciją. Taip pat čia galima parinkti matmenų mastelį, kuris bus taikomas matmenų teksto, rodyklių ir kitiems matmenų dydžiams, bet negalios matuojamiems atstumams;

Primary Units – apibrėžiamas pagrindinių matmenų formatas, tikslumas, o taip pat matuojamo atstumo mastelis (Scale factor). Sufix ir Prefix redagavimo laukuose galima įrašyti simbolių sekas, kurios bus išvedamas prieš ir/arba už matmens teksto;

Alternate Units – apibrėžiamas alternatyvių matmenų formatas, tikslumas ir vieta. Jie vaizduojami, jeigu įjungiamas Display alternate units jungiklis;

Tolerances – tolerancijų formatą, tikslumą ir vietą.

Blokai Blokai – keletas grafinių objektų apjungtų į vieną grupę. Kiekvienas blokas gali turėti savo unikalų vardą arba būti bevardis. Tokių blokų kopijas galima kelis kartus įterpti į brėžinį, juos pasukti ir keisti jų mastelį. Modify Explode komanda bloko kopijos brėžinyje yra suskaidomos į atskirus grafinius objektus. Reikia įsidėmėti, kad pakeitus bloko objektus automatiškai pasikeičia ir visos bloko kopijos brėžinyje.

Blokų panaudojimo privalumai:

− Galima sukurti dažniausiai naudojamų simbolių, komponenčių arba standartų bibliotekas ir juos įterpti į naujai kuriamus brėžinius.

− Leidžia lengvai keisti brėžinių atskirus fragmentus. − Kada į brėžinį įterpiama bloko kopija, tai įterpiama tik jo nuoroda, todėl

žymiai sumažėja brėžinio dydis.

Bloką sudarantys grafiniai objektai gali būti nubrėžti įvairiuose sluoksniuose, skirtingu linijų tipu ir pločiu. Ši informacija bloke yra išsaugoma, todėl, įterpiant bloką, visi bloko objektai brėžiami originaliame sluoksnyje ir originalia spalva ir linijų tipu.

Jeigu bloke yra esinių, kurie yra nubrėžti nuliniame sluoksnyje ir jų spalva, linijų tipas arba plotis – BYLAYER, tai šie grafiniai objektai bus patalpinti brėžinio veikiamajame sluoksnyje ir įgys visas to sluoksnio savybes.


Jeigu bloko esinių savybės - BYBLOCK , tai šie objektai įgaus veikiamasias brėžinio savybes.

Kiekviename bloke gali būti nuorodos į kitus blokus. AutoCAD sistema kuria ir bevardžius blokus, kaip asociatyvius matmenis arba brūkšniavimo šablonus.

32 pav. Blokų formavimo dialogo langas

Norint sukurti bloką, reikia:

1. Nubrėžti visus bloką sudarančius esinius. 2. Pasirinkus Draw Block Make… ( ) komandą, atverti Block

Definition dialogo langą (32 pav.). 3. Name redagavimo lauke įvesti bloko vardą. 4. Paspaudus Select objects mygtuką, pažymėti grafinius objektus,

kurie priklausys apibrėžiamam blokui. Paspaudus Quick Select mygtuką, galima žymėti objektus pagal pasirinktą filtrą.

5. Pasirenkamas bloko objektų formavimo būdas:

− Retain – sukūrus bloką, bloko objektai išliks pačiame brėžinyje; − Convert to Block – brėžinyje nubrėžti objektai bus pakeisti bloku; − Delete – bloko grafiniai objektai bus ištrinti iš brėžinio.

Bloko vardas

Pažymėti objektai

Įterpimo taškas


6. Base point grupėje pasirenkamas bloko įterpimo taškas. Paspaudus Pick Point mygtuką galima pačiame brėžinyje nurodyti bloko įterpimo tašką.

7. Description lauke galima trumpai aprašyti bloką. 8. Įjungus:

− Do not include an icon – nesukuriama bloko piktograma − Create icon from block geometry – kartu su bloku išsaugoma ir

bloko piktograma

33 pav. Blokų išsaugojimo dialogo langas

Taip sukurtą bloką galima įterpti tik į tą patį brėžinį. Norint panaudoti sukurtą bloką kituose brėžiniuose, reikia jį išsaugoti atskirame faile. Klavišais surinkus wblock komandą ir atvėrus Write Block dialogo langą (33 pav.), galima išsaugoti atskirus brėžinio fragmentus kituose failuose.

Atsivėrusiame Write Block dialogo lange reikia apibrėžti brėžinio grafinių objektų grupę arba išsaugotą bloką, kuris bus išsaugotas pasirinktame aplanke.

1. Įjungus:

− Block: `– ir nurodžius jau sukurto brėžinio bloką, šis bus išsaugotas atskirame faile. Bloko ir failo vardai gali nesutapti.

Bloko vardas

Failo vardas


− Entire Drawing – visas brėžinys bus išsaugotas kaip atskiras blokas.

− Object – ir pažymėjus nubrėžtus esinius, jie bus išsaugoti faile. Šiuo atveju reikia taip pat nurodyti bloko įterpimo tašką (Base point) ir pažymėti bloką sudarančius esinius (Objects).

2. File Name redagavimo lauke įrašomas naujas failo vardas. 3. Location – nurodomas aplankas, kuriame bus išsaugotas blokas. 4. Insert units – pasirenkami įterpiant bloką naudojami matavimo vienetai.

Blokas bus išsaugotas kaip AutoCAD sistemos brėžinys (.DWG formato failas). Taip sukurtą bloką galima naudoti ir braižant kitus brėžinius.

34 pav. Blokų įterpimo dialogo langas

Insert Block ( ) komanda (34 pav.) įterpiamas sukurtas blokas, nurodant jo įterpimo tašką (Insertion point), mastelį X, Y, Z ašių kryptimis (Scale) ir pasukimo kampą (Rotation). Įterpiamo bloko vardas įrašomas Name lauke, arba surandamas aplankų medyje (Browse mygtukas).

Įjungus Specify On-screen jungiklius, bloko įterpimo tašką, mastelį ir pasukimo kampą reikia pažymėti pačiame brėžinyje, kitu atveju jo koordinatės ir/arba mastelis įrašomi X, Y, Z ir Angle laukuose. Įjungus Uniform Scale jungiklį, mastelis visomis kryptimis bus vienodas. Įjungus Explode jungiklį, įterptas blokas iš karto bus suskaidytas į atskirus grafinius objektus.

Bloko vardas

Pasukimo kampas

MastelisĮterpimo taškas


Dokumentų spausdinimas File→Plotter Manager… prijungia prie AutoCAD terpės naujus spausdintuvus ir nustato jų parametrus.

File→Page Setup… komanda apibrėžiamos spausdinimo sąlygos. Page Setup dialogo lango (35 pav.) Plotter configuration sąraše reikia pasirinkti reikalingą spausdintuvą. Paspaudus Properties mygtuką, galima pakeisti spausdintuvo parametrus, o Plot style table sąraše – veikiamąjį spausdinimo stilių. Šis stilius susieja realias spausdintuvo spalvas su brėžinio grafinių objektų spalvomis.

35 pav. Spaudintuvo nustatymo langas

File→Plot spausdinamas visas brėžinys arba jo fragmentas. Atsivėrusio Plot dialogo lango Plot Device kortelėje (36 pav.) galima pasirinkti reikalingą spausdintuvą ir spausdinimo stilių. Layout Settings kortelėje apibrėžiamas spausdinamo lapo formatas (Paper size), lapo matavimo vienetai ir orientacija (Drawing orientation).

Pasirinktas spausdintuvas

Spausdinimo stilius


Plot area grupėje pasirenkama brėžinio sritis, kuri turi būti spausdinama:

− Limits – brėžinio ribos; − Extents – brėžinio sritis, kurią užima grafiniai objektai; − Display – ekrane matomas brėžinio fragmentas; − View – išsaugotas brėžinio vaizdas; − Window – pažymėta brėžinio sritis (Window < mygtukas).

36 pav. Spausdinamo lapo nustatymo langas

Plot scale grupėje parenkamas spausdinimo mastelis. Scale sąraše galima išsirinkti vieną iš didinimo arba mažinimo mastelių. Jeigu šiame sąraše nėra reikalingo mastelio, tai Custom redagavimo laukuose galima susieti spausdinamo lapo matavimo vienetus su brėžinio matavimo vienetais. Plot offset laukuose apibrėžiamas spausdinamo brėžinio postūmis lape. Įjungus Center the plot jungiklį brėžinys bus spausdinamas lapo centre. Įjungus Plot with plot styles jungiklį, objektai bus spausdinami pagal jų spausdinimo stilių, Plot object lineweight – spausdinant bus atsižvelgiama ir į linijų pločius.

Paspaudus Full Preview mygtuką galima peržvelgti spausdinamą brėžinį, OK – brėžinys bus spausdinamas.


Literatūra 1. Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. – Vilnius:

Žiburys, 1998.

2. Lenkevičius A., Matickas J. Kompiuterinė grafika. – Kaunas: Technologija, 2001.

3. Vaišnora R. AutoCAD 2000 atmintinė. – Kaunas:Smaltija, 2000.

4. Misevičius V. AutoCAD 2000 nuo nulio... . – Kaunas:Smaltija, 2002.

5. Kumpikas P., Vasylius A. Kompiuterinės grafikos uždavinynas. – Kaunas:Technologija, 2000.

6. Pietarienė G., Žitkevičienė V. Kompiuterinės braižybos darbai. – Kaunas, Technologija, 2001.

7. B. Smitas. AutoCAD 14 žaliems. – Kaunas:Smaltija, 1998.

8. P. Audzijonis. Kompiuterinė inžinerinė geometrija ir grafika. – Vilnius, 1999.

9. G. Omura. AutoCAD 2002 vadovas. – Kaunas:Smaltija, 2002.

Turinys Įvadas ..................................................................................................................3 AutoCAD 2002 terpė ..........................................................................................4 Koordinačių sistemos........................................................................................11 Matavimo vienetai ir jų formatai.......................................................................13 Brėžinio ribos ir apimtis....................................................................................14 Grafinių objektų (esinių) bendrosios sąvybės ...................................................15 Duomenų įvedimas ...........................................................................................17 Grafinių objektų žymėjimas..............................................................................23 Braižymo rėžimų nustatymas............................................................................25 Rankenėlės ........................................................................................................26 Grafinių objektų išdėstymas ekrane ..................................................................27 Grafinių objektų braižymas...............................................................................27 Grafinių objektų redagavimas ...........................................................................35 Grafinių objektų konstravimas..........................................................................42 Informacinės komandos ....................................................................................44 Matmenų žymėjimas .........................................................................................45 Blokai................................................................................................................53 Dokumentų spausdinimas .................................................................................57 Literatūra...........................................................................................................59

Documents

ų darbų katedra P. Kumpikas, A. Vasylius Kompiuterinė .... Mokomoji knyga. www... · − Bentley Systems, Inc. ... ProSteel, AutoPlant Structural; ... Piping, Equipmant.; − Inžinerinių