UAB „Bankinės konsultacijos“numatyta daug naujų tyrimų krypþių. Galiausiai, reorganizacija institutui turi leisti racionaliau panaudoti alies biudeto ir Europos S jungos struktūrinių

Galimybių studija

„LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO

VYSTYMOSI IR MOKSLINĖS VEIKLOS STIPRINIMAS”

ATLIKO

UAB „Bankinės konsultacijos“

Gedimino pr. 26

Vilnius LT-01104

Tel.: +370 5 2616274

Vilnius

2010

Santrauka

Po 2009 metų LR Vyriausybės nutarimo pagal bendras tyrimų kryptis buvo sujungtos trys giminingos

krypties mokslo institucijos: Lietuvos žemdirbystės, sodininkystės ir daržininkystės bei miškų institutai.

Sujungimo padariniu tapo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) įkūrimas. Šiuo

sujungimu yra siekiama sukurti šiuolaikišką mokslinę instituciją, kuri konsoliduotų Lietuvos agrarinį ir

miškų mokslą bei kompleksiškai spręstų fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės

plėtros problemas žemės ūkio ir miškininkystės srityse.

Kadangi sujungimo eiga yra ilga, šio proceso metu yra reikalinga ne tik juridiškai įteisinti centrą, bet ir

išspręsti daugelį kitų iškylančių problemų. Taigi, šioje studijoje yra identifikuojama, su kokiomis

problemomis susiduria LAMMC dabartiniame institutų bei jų filialų integravimosi procese. Taip pat, yra

nustatomos LAMMC silpnosios pusės, pateikiamos išsamios ilgalaikės dešimties metų prognozės,

susijusios su LAMMC vystymosi bei plėtros rezultatais, bei įvardinami pasiūlymai dėl šių silpnybių

šalinimo bei tolimesnio LAMMC veiklos vystymo ir mokslinės veiklos stiprinimo.

Turinys

1. Įvadas ............................................................................................................................................... 89

2. Informacija apie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą ............................................................ 92

3. Agrarinių ir miškų mokslų bei studijų apžvalga ............................................................................... 95

3.1 Lietuvos žemės ūkio universitetas................................................................................................ 96

3.1.1 Studijos LŽŪU ...................................................................................................................... 96

3.1.2 Mokslas LŽŪU ................................................................................................................... 104

3.2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ............................................................................... 112

4. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo apžvalga ................................................................................ 121

4.1 MTEP finansavimas Lietuvoje ....................................................................................................... 121

4.2 Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriuose ..... 126

4.3 Europos ir pasaulio žemės ir miškų ūkio mokslų centrų veiklos bei patirties aptarimas ........... 128

5. Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinka ir LAMMC paslaugų komercializacija ........................... 131

5.1 MTEP, susijusios su agrariniu ir miškų sritimi, rinkos tyrimas ................................................. 131

5.2 LAMMC kuriamos ir teikiamos produkcijos komercinio gyvybingumo tyrimas ................ 139

6. LAMMC stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių analizė ....................................................... 145

7. LAMMC poreikių analizė ............................................................................................................... 151

7.1 Žmogiškieji ištekliai ................................................................................................................... 151

7.2 Technologinė bazė bei infrastruktūra ......................................................................................... 152

7.3 Fizinis institutų sujungimas ir bendros infrastruktūros sukūrimas............................................. 157

7.4 Finansų sujungimas bei vieningas finansavimo paskirstymas ................................................... 158

8. LAMMC misija, vizija ir tikslai 2011 – 2020m. ............................................................................ 160

9. Alternatyvūs LAMMC vystymosi ir mokslinės veiklos stiprinimo sprendimai ............................. 164

9.1 Būsimų LAMMC veiklos ir plėtros rezultatų prognozė............................................................. 164

9.1.1 LAMMC išlaidų prognozė .................................................................................................. 164

9.1.2 LAMMC įplaukų prognozė................................................................................................. 173

9.1.3 LAMMC įplaukų ir išlaidų sandara bei jų balansas............................................................ 178

9.2 Pasiūlymai LAMMC problemų įveikimui ................................................................................. 182

9.3 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro MTEP veiklų planas............................................... 187

9.4 LAMMC poveikis agrarinių ir miškų mokslų plėtrai................................................................. 200

Priedai ........................................................................................................................................................ 203

89

1. Įvadas

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos plėtra agrarinio ir miškų ūkio sektoriuje yra gyvybiškai svarbi vystant Lietuvos žemės ir

miškų ūkį. Šis sektorius Lietuvai yra reikšmingas įvairiais aspektais: ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo žemės ir miškų ūkio sektoriaus reikšmė kuriant bendrąją pridėtinę vertę Lietuvos

ekonomikoje pastebimai sumenko. Šio sektoriaus sukuriama Lietuvos bendroji pridėtinė vertė nuo 1996 metų sumažėjo 78 procentais.

Pirmąjį 2010-ųjų metų pusmetį ji tesiekė tik 2,7% visos sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (žr. 1 paveikslą).

Paveikslas 1.1. Bendrosios pridėtinės vertės dalis sukuriama žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriuose 1995-2010 (I

pusm.)

*Pastaba: 2010 I pusmetis

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2010)

Vis dėlto, šio sektoriaus bendroji pridėtinė vertė augo ekonominės recesijos laikotarpiu (žr. 2 paveikslą).

Paveikslas 1.2. Bendrosios pridėtinės vertės kitimas žemės ūkio, miškininkystės ir medžioklės sektoriuje, tūkst. litų (to meto

kainomis)

90


Recesijos metu, kada visuose Lietuvos sektoriuose buvo jaučiamas didelis nuosmukis, vieninteliame žemės ūkio bei miškininkystės

sektoriuje buvo stebimas bendrosios pridėtinės vertės kilimas - 2008 metais ji išaugo 3 procentais, o 2009 metais – 1,8 procento. Kita

vertus, iš 2 paveikslo matyti, jog žėmės ūkio sektoriaus potencialas per pastaruosius 15 metų kito labai nežymiai. Bendroji pridėtinė

vertė kito apytiksliai nuo 2,5 iki 3 milijardų litų, o šio svyravimo viena iš priežasčių galėjo būti žemės derlingumo kaita.

Taip pat žemės ir miškų sektorius tampa vienu svarbiausių produkciją eksportui gaminančių šakų (žr. 1.3 paveikslą).

Paveikslas 1.3. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės produktų eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte 1996-2010 (I pusm.)

*Pastaba: panaudoti I pusmečio duomenys, kuriuose eliminuota sezoniškumo įtaka.

91


Nuo 2004 metų šio sektoriaus eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte išaugo 2,9 karto ir 2009 metais siekė 6,6%. Šis kilimas

aiškinamas tuo, jog ekonominio nuosmukio laikotarpiu svarbesnės tampa bei didesnę paklausą turi kasdieninio vartojimo prekės.

Taigi, ekonominiu požiūriu žemės ir miškų ūkis yra svarbus Lietuvos ekonomikai. Ateityje prognozuojama, jog žemės ir miškų

sektoriaus produkcija didės bei plėsis jos eksportas. Žemės ūkio ministerijos 2010-2020 metų strateginiame veiklos plane numatytas

aktyvus šio sektoriaus vystymas. Ketinama orientuotis į pagrindines eksporto rinkas, prisitaikant prie ES rinkų kokybės standartų

reikalavimų ir trečiųjų rinkų muitų politikos.

Žemės ūkio svarbą rodo ir faktas, jog vis dar didelė dalis darbo rinkos dalyvių dirba šiame sektoriuje. Naujausiais duomenimis, 2008

metais žemės, miškininkystės bei medžioklės šakoje dirbo 7,9 procento visų užimtųjų.

Taip pat viena iš nuomonių yra ta, jog žemės bei miškų ūkio tolesnė raida yra svarbi ir tuo, jog šis procesas galėtų prisidėti prie ne tik

Lietuvos bet ir viso pasaulio tvaraus vystymosi, kuris užtikrintų tausojantį išteklių naudojimą dabartyje ir paliktų pakankamai resursų

ateities kartoms. Tai būtų galima padaryti daugiau dėmesio skiriant sveikiems ir aukštos kokybės produktams, aplinkos požiūriu

tvariems gamybos metodams taip pat vystant ekologinį žemės ūkį bei intensyviau naudojant atsinaujinančias žaliavas.

Taigi, siekiant darnios žemės ir miškų ūkio plėtros, turi būti vykdoma šios srities mokslinių tyrimų bei technologinė plėtra (MTTP).

MTTP yra pagrindinis veiksnys lemiantis ne tik šio sektoriaus bet ir visos šalies darnų vystymąsi. Tai yra viena iš pagrindinių

priemonių, kuri padeda pasiekti ekonominę bei socialinę gerovę. Žinios, pajėgumas kurti naujas technologijas bei gebėjimas pritaikyti

naujausius atradimus yra svarbiausia įvairių sričių bei visos ekonomikos varomoji jėga.

Deja, bet šiuo metu Lietuva žymiai atsilieka nuo ES šalių pagal tiriamosios veiklos finansavimą. Pagal Lietuvos statistikos

departamento duomenis, valstybės sektoriaus, verslo bei aukštojo mokslo institucijų išlaidos, skiriamos MTTP, 2009 metais tesudarė

0,84 procentus bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu pagal 2002 metais sudarytą Lisabonos strategiją ES šalys yra įsipareigojusios iki

2010 metų pasiekti 3 procentų bendrojo vidaus produkto rodiklį, iš kurio du trečdalius sudarytų privataus sektoriaus investicijos.

Bendru ES mastu šalies mokslininkai taip pat atsilieka pagal mokslinių publikacijų produktyvumą. Pagal Erawatch naujausius

pasiekiamus 2006 metų duomenis, Lietuvoje vienam tyrėjui per metus teko tik 0,14 mokslinės publikacijos (pirmauja Šveicarija – 0,58

92

mokslinės publikacijos), bei 330 mokslinių publikacijų milijonui gyventojų (pirmauja Šveicarija – 2448 publikacijų milijonui

gyventojų).

Taigi, šiuolaikiškas bei efektyviai naudojantis turimus išteklius LAMMC vystymas bei centro mokslinės veiklos stiprinimas prisidėtų

prie MTEP stiprinimo šalyje, Lietuvos žemės ir miškų ūkio plėtojimo bei stiprinimo.

Šios studijos pagrindinis tikslas yra įvertinti žemdirbystės, sodininkystės ir daržininkystės bei miškininkystės institutų jungimosi

naudą kiekvienam iš projekto partnerių, nustatyti jungimosi metu suformuoto darinio sinergijos efektą. Įvertinus šiuos aspektus bus

galima tiksliau planuoti jungimosi eigą, kad projekte dalyvaujantys institutai galėtų simbiozės pagalba auginti savo sukuriamą

pridėtinę vertę maksimaliu įmanomu dydžiu.

Tyrime bus panaudoti įvairūs analizės metodai. Tarp jų - vienas svarbiausių yra apklausos būdas, kurio metu bus gauta daug pradinės

informacijos interviu metu, o vėlesniame tyrimo etape bendraujant telefonu ir elektroniniu paštu bus išsiaiškintos įvairios detalės,

reikalingos tolimesniam tyrimui. Apklausiant ekspertus bus siekiama gauti kuo profesionalesnės, tikslios bei argumentuotos

informacijos. Taip pat bus vykdoma įvairių dokumentų analizė pasitelkiant valstybinės statistikos nagrinėjimą ir kitus oficialius

dokumentus.

2. Informacija apie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas. Šios organizacijos veiklos sritis yra

vykdyti biomedicinos mokslų srities agronomijos, miškotyros ir su jomis susijusių biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros,

botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

LAMMC savo veiklą pradėjo 2009 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, pagal bendras tyrimų kryptis buvo

sujungtos trys giminingos krypties mokslo institucijos:

Lietuvos žemdirbystės institutas;

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

Lietuvos miškų institutas.

93

Susijungimo tikslas yra sukurti šiuolaikišką mokslinę instituciją, kuri konsoliduotų Lietuvos agrarinį ir miškų mokslą, kompleksiškai

spręstų fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros problemas žemės ūkio ir miškininkystės srityse. Šiuo

metu institutai yra gana savarankiški, veikiantys kaip LAMMC struktūriniai padaliniai. Atskirų institutų sukaupta patirtis, mokslinis

potencialas bei turima mokslinė eksperimentinė bazė sudaro prielaidas LAMMC racionaliau išnaudoti šiuos išteklius, vystyti mokslą

patrauklų verslui sprendžiant žemės ūkio ir miškų ūkio problemas, optimizuoti mokslinių tyrimų planavimą ir valdymą. Be to,

LAMMC sukūrimas prisideda prie aukštos mokslinės kvalifikacijos specialistų rengimo, o išaugęs kompetencijos lygis ateityje leis

labiau integruotis tarptautinėje erdvėje, dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, programose. LAMMC taip pat

numatyta daug naujų tyrimų krypčių. Galiausiai, reorganizacija institutui turi leisti racionaliau panaudoti šalies biudžeto ir Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

LAMMC direktoriumi yra paskirtas profesorius, habilituotas daktaras Zenonas Dabkevičius, prieš tai buvęs Lietuvos žemdirbystės

instituto direktoriumi. Detali organizacinė struktūra yra pateikta 1 priede.

Nors ir buvo sukurta viena mokslinių tyrimų organizacija, tačiau fizinis institutų susijungimas vis dar nėra įvykęs. 1 lentelėje

išvardinti esami LAMMC filialai, esantys įvairiose Lietuvos vietose.

94

Lentelė 2.1. Filialai, priklausantys LAMMC

LAMMC filialas Filialo adresas

Žemdirbystės institutas Kėdainių r. sav. Akademijos mstl. Instituto al. 1

Sodininkystės ir daržininkystės institutas Kauno r. sav. Babtų mstl. Kauno g. 30

Miškų institutas Kauno r. sav. Girionių k. Liepų g. 1

Agrocheminių tyrimų laboratorija Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių per. 287

Vokės filialas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Žalioji a. 2

Vėžaičių filialas Klaipėdos r. sav. Vėžaičių mstl. Gargždų g. 29

Joniškėlio bandymų stotis Pasvalio r. sav. Joniškėlio m.

Rumokų bandymų stotis Vilkaviškio r. sav. Klausučių k.

Elmininkų bandymų stotis Anykščių r. sav. Naujųjų Elmininkų k. Dvaro g. 6

Kaltinėnų bandymų stotis Šilalės r. sav. Kaltinėnų mstl. Varnių g. 17

Perlojos bandymų stotis Varėnos r. sav., Perlojos km.

Upytės bandymų stotis Panevėžio r. sav. , Upytės k. Linininkų g. 3

Pasak centro darbuotojų, dabartinė centro struktūra yra optimali, o centro fiziniam susijungimui iš dalies trukdo pajamų ir gyvenimo

išlaidų disbalansas, kuris riboja kasdieninį judėjimą dideliais atstumais, gyvenamojo būsto bei gyvenamosios vietos keitimo

galimybes. Kita vertus, kiekvienas iš padalinių turi jau egzistuojančią bei ilgus metus kurtą mokslinių tyrimų bazę. Pavyzdžiui,

moksliniams tyrimams konkrečiose vietovėse yra paskirta žemė ir miškai, įrengti ilgamečiai stacionarūs bandymų laukai, susodinti

daugiamečiai sodiniai, tyrimų vykdymui pastatyti specialūs įvairios paskirties statiniai ir panašiai. Taigi, esamų institutų fizinis

susijungimas šiuo atveju nėra tikslingas ar racionalus.

Ilgalaikėje perspektyvoje bus išskirtos tyrimų kryptys, kurioms bus reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp padalinių. Tokiu

atveju konsoliduojant mokslinių tyrimų atlikimą, vykdant tarpdisciplininius ir tarpšakinius tyrimus, galimai išaugs bendros

infrastruktūros poreikis.

95

3. Agrarinių ir miškų mokslų bei studijų apžvalga

Šio galimybių studijos skyriaus tikslas yra pristatyti Lietuvos institucijas, atliekančias mokslinius tyrimus agrarinių ir miškų mokslų

srityje.

Lietuvoje moksliniai tyrimai agrarinių ir miškų ūkio srityse yra atliekami šiose institucijose:

Lietuvos žemės ūkio universitetas:

o Agronomijos fakultetas;

o Fundamentinių mokslų studijų institutas;

o Miškų ir ekologijos fakultetas;

o Žemės ūkio inžinerijos fakultetas.

LAMMC:

o Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas;

o Lietuvos žemdirbystės institutas;

o Lietuvos miškų institutas.

Taigi, toliau pateikiama informacija apie mokslinių tyrimų kryptis, mokslinių tyrimų praktinius rezultatus, šių institucijų dalyvavimą

projektuose bei programose, bendradarbiavimą su verslo sektoriumi.

Kadangi Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) taip pat organizuoja agrarinių ir miškų ūkių srities specialistų rengimą Lietuvoje,

šiame skyriuje taip pat bus trumpai apžvelgtos universiteto studijų programos bei pristatyti kiti universiteto kokybės rodikliai, susiję su

šios srities studijomis.

96

3.1 Lietuvos žemės ūkio universitetas

3.1.1 Studijos LŽŪU

LŽŪU vykdo visų pakopų studijas biomedicinos, technologijos ir socialinių mokslų srityse, apimant 10 studijų krypčių, tiesiogiai

susijusių su kaimo plėtra ir administravimu, žemės, vandens ir miškų ūkiu, tausojančiu gamtos išteklių naudojimu agrarinėje aplinkoje

(žr. 3.1.1.1 ir 3.1.1.2 lenteles).

97

Lentelė 3.1.1.1. LŽŪU pagrindinių studijų programos ir suteikiamos kvalifikacijos

Valstybinis

kodas

Studijų programa

Mokymosi forma ir

trukmė

Suteikiama kvalifikacija D N

BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS

Agronomijos fakultetas

61206B101 Agronomija 4 5 agronomijos bakalauras

61206B103 Žemės ūkio technologijos ir jų vadyba 5 agronomijos bakalauras

61206B104 Sodininkystė ir apželdinimas 4 agronomijos bakalauras

61210B105 Biosocialinis ūkis ir mityba 4 visuomenės sveikatos bakalauras

Miškų fakultetas

61214B101 Miškininkystė 4 5 miškininkystės bakalauras

61203B103 Ekologija 4 5 ekologijos ir aplinkotyros bakalauras

SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS

Ekonomikos ir vadybos fakultetas

61204S107 Žemės ūkio ekonomika 4 5 ekonomikos bakalauras

61203S121 Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir

finansai 4 5

vadybos ir verslo administravimo

bakalauras

61203S122 Žemės ūkio verslo vadyba 4 5 vadybos ir verslo administravimo

bakalauras

61203S105 Kaimo plėtros administravimas 4 5 vadybos ir verslo administravimo

bakalauras

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas

61204T106 Hidrotechnikos inžinerija 4 5

5

aplinkos inžinerijos bakalauras

inžinierius

61204T109 Vandens apsaugos inžinerija ir

valdymas 4 5 aplinkos inžinerijos bakalauras

61204T202 Žemėtvarka 4 5

5

kraštotvarkos bakalauras

inžinierius

Žemės ūkio inžinerijos fakultetas

61209T117 Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 5 mechanikos inžinerijos bakalauras

98

5 inžinierius

61209T111 Žemės ūkio inžinerija ir vadyba 4 5

5

mechanikos inžinerijos bakalauras

inžinierius

61209T113 Žemės ūkio produktų gamybos

inžinerija 4

5

5


inžinierius

61209T115 Žemės ūkio produktų laikymo ir

perdirbimo inžinerija 4

5

5


inžinierius

61206T103 Žemės ūkio energetikos inžinerija 4 5

5

energetikos bakalauras

inžinierius

61209T119 Kaimo komunalinė inžinerija 4 5 inžinierius

Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7574)

Šiuo metu LŽŪU studijos vykdo 19 pirmosios pakopos studijų programų. Žemės ūkio inžinerijos fakultetas siūlo daugiausiai

programų, tuo tarpu miškų fakultetas pateikia dvi programas. Atsižvelgiant į studijuojančiųjų poreikius, įgyti bakalauro laipsnį LŽŪU

siūlo studijuojant ketverius arba penkerius metus, priklausomai nuo pasirinktos mokymosi formos – dieninės ar neakivaizdinės.

Lentelė 3.1.1.1. LŽŪU magistratūros studijų programos ir suteikiamos kvalifikacijos

Kodas Studijų programa Specializacija Trukmė Suteikiama kvalifikacija

BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS


62106B101 Agronomija - 2 agronomijos magistras

62106B102 Sodininkystė ir

daržininkystė - 2 agronomijos magistras

62106B104 Agrobiotechnologija - 2 biotechnologijos magistras

62106B103 Agroekosistemos - 2 ekologijos magistras

Miškų fakultetas

62114B101 Miškininkystė Miškininkystė; miško

ekonomika; medžioklystė 2 miškininkystės magistras

62103B106 Ekologija Agroekologija; miško

ekologija; hidroekologija 2 ekologijos ir aplinkotyros magistras

SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS

Ekonomikos ir vadybos fakultetas

http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7574

99

62104S113 Žemės ūkio ekonomika

Ekonominė politika;

tarptautinė žemės ūkio

ekonomika

2 ekonomikos magistras

62103S142 Žemės ūkio buhalterinė

apskaita ir finansai

Buhalterinė apskaita ir

auditas; finansai 2


magistras

62103S143 Žemės ūkio verslo

vadyba

Rinkodaros vadyba;

konsultavimo vadyba 2


magistras

62103S114 Kaimo plėtros

administravimas Socialinė vadyba 2


magistras

62107S124 Profesijos edukologija 2 edukologijos magistras

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas

62104T105 Hidrotechnikos

inžinerija

Hidrotechninės statybos

inžinerija;

Vandens apsaugos

inžinerija

2 aplinkos inžinerijos magistras

62104T201 Žemėtvarka 2 kraštotvarkos magistras


62109T121 Žemės ūkio mechanikos

inžinerija 2 mechanikos inžinerijos magistras

62109T118 Žemės ūkio inžinerija ir

vadyba 2 mechanikos inžinerijos magistras

62109T119 Žemės ūkio produktų

gamybos inžinerija 2 mechanikos inžinerijos magistras

62109T120

Žemės ūkio produktų

laikymo ir perdirbimo

inžinerija

2 mechanikos inžinerijos magistras

62106T108 Žemės ūkio energetikos

inžinerija 2 energetikos magistras

Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7574)

LŽŪU studijos vyksta pagal 37 programas, iš kurių 18 yra magistrantūros studijos. Magistro laipsnį universitete galima įgyti per

dvejus metus.


100

Viena svarbiausių studijų sistemos dalis, be abejonės yra studentai. LŽŪU 2009 metų pradžioje studijavo virš 7000 būsimų žemės

ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros ar ekologijos specialistų.

Paveikslas 3.1.1.1. Studentų skaičius LŽŪU pagal studijų pakopą (2008 12 09 duomenys)

Duomenų šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7502)

Iš visų studijavusių šiame universitete, didžioji dalis studijavo pagrindinėse studijose, 10 procentų buvo aukštesniųjų pakopų studentai

bei 1,2 procento - doktorantų (žr. 3.1.1.1 paveikslą). Bendras studentų skaičius LŽŪU auga, tačiau šis augimas yra aiškinamas

beužsitęsiančia studijų trukme dėl akademinių atostogų bei kurso kartojimų.

LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas pažymi, jog mokymuisi aukštą motyvaciją turintys abiturientai yra nelinkę pasirinkti

studijų LŽŪU bei labiau renkasi geresnį įvaizdį visuomenėje turinčius universitetus. Jis aiškina, jog tai yra susiję su neigiamu kaimo ir

žemės ūkio įvaizdžiu, sunkiomis gyvenimo sąlygomis kaime. Taigi, iš to seka, kad palyginus su kitais Lietuvos universitetais, didžioji

dalis LŽŪU studentų negali paaiškinti motyvacijos dėl studijų pasirinkimo, taip pat daugelis nemoka pristatyti savęs darbdaviams, ar

nežino kaip ieškoti darbo. Prorektorius teigia, jog nėra stengiamasi perauklėti studentus, tačiau dėstytojai daugiau laiko skiria darbui

auditorijose bei individualiai, taiko specifinius žinių perkėlimo ir gebėjimų ugdymo metodus, ypatingą dėmesį skiria bendrajam


101

universitetiniam ugdymui su tikslu, jog studentai galėtų geriau orientuotis visuotinėse vertybėse, gebėtų jas atsirinkti, geriau suvoktų

savo padėtį ir paskirtį kintančioje visuomenėje.

Kiti svarbūs universiteto kokybės rodikliai yra mokslininkų skaičius bei jų produktyvumas. 3.1.1.2 paveiksle pateikiama LŽŪU

darbuotojų sudėtis, kurioje matyti mokslininkų užimama dalis tarp visų universiteto tarnautojų.

Paveikslas 3.1.1.2. Darbuotojų sudėtis LŽŪU pagal pareigas (2008 12 09 duomenys)

Duomenų šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7502)

2009 metų pradžioje universitete dirbo apie 500 pedagogų iš 1029 darbuotojų, t.y. apie pusę universiteto darbuotojų sudarė pedagogai.

Apie 46 procentus pedagogų sudarė profesoriai bei docentai, o likusieji - lektoriai, asistentai bei moksliniai bendradarbiai.

Mokslinis produktyvumas taip pat neatsiejamai žymi mokslo institucijos kokybę bei jos raidą. 3.1.1.3 paveiksle matoma LŽŪU

darbuotojų publikacijų kaita 2006-2009 metais pagal universiteto fakultetus.

Paveikslas 3.1.1.3. Mokslo straipsnių leidiniuose pasiskirstymas tarp fakultetų ir institutų


102

Duomenų šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/mokslas/lt/30904)

Iš aukščiau pateikto paveikslo matoma, jog publikacijų skaičiumi žymiai pirmauja žemės ūkio inžinerijos fakultetas. Vienas

aktyviausių universiteto fakultetų taip pat yra agronomijos fakultetas, tuo tarpu mažiausiai aktyvus per minėtą laikotarpį išliko kaimo

kultūros institutas, per ketverius metus teišleidęs apie 14 publikacijų. Per šį laikotarpį buvo stebimas įvairus mokslinių publikacijų

kitimas, t.y. keliuose fakultetuose bei institutuose publikacijų skaičius nuolat kilo, kituose – buvo matomas kritimas (ypatingai 2007-

2008 metais).

3.1.1.1. lentelėje pateikti 2009 metų duomenys apie universiteto fakultetų leidžiamų mokslinių straipsnių pasiskirstymą tarptautinės

reikšmės bei Lietuvos moksliniuose leidiniuose ir duomenų bazėse.

Lentelė 3.1.1.3. Universiteto darbuotojų publikacijos 2009 metais

Fakultetas/

Institutas

Mokslo straipsniai Mokslo

populiarinimo

straipsniai ISI Web of

Science

Kituose

ISI

žurnaluose

TDB

leidiniuose

Kituose leidiniuose

Užsienyje Lietuvoje

http://www.lzuu.lt/mokslas/lt/30904

103

AF 7,77 19,86 15,75 16,25 18,86 (66)

EVF 0 13,07 32,96 1,50 21,05 (37)

MEF 3,67 14,50 4,08 13,08 14,82 (29)

VŪŽF 1,50 18,89 8,58 11,43 4,50 (22)

ŽŪIF 14,09 29,64 7,92 10,05 46,64 (23)

AI 4,72 10,90 9,67 4,95 9,20 (13)

FMSI 2,69 7,29 3,17 0 5,33 (0)

KKI 0,40 6,00 6,50 5,66 7,66 (3)

Bandymų stotis 1,30 0,50 0,51 0,75 2,83 (3)

Iš viso: 36,14

(57)

120,65

(162)

89,14

(119)

63,67

(90)

130,89

(158)

(196)

Pastaba: Skliausteliuose nurodytas straipsnių skaičius vnt., neįvertinus fakulteto/instituto autorių indėlio.

Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/mokslas/lt/30904)

Iš pateiktos lentelės matoma, jog LŽŪU moksliniai straipsniai daugiausiai buvo publikuojami tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose

bei duomenų bazėse. JAV mokslinės informacijos instituto pateiktuose ISI sąrašo žurnaluose, kuriuose publikacijos rodo aukščiausią

mokslinių tyrimų lygį, LŽŪU išleido 30 procentų visų savo publikacijų. Aktyviausi iš universiteto šiuose prestižiniuose žurnaluose

buvo agronomijos bei žemės ūkio inžinerijos fakultetai. Kitose tarptautinėse duomenų bazėse publikuojami moksliniai darbai siekė

apie 20 procentų, bei kituose užsienio leidiniuose – apie 14 procentų. Likęs trečdalis universiteto mokslinių darbų buvo skelbiami

Lietuvos moksliniuose leidiniuose, o žemės ūkio inžinerijos fakultetas juose publikavo daugiausiai. Remiantis universiteto nurodytais

skaičiais, LŽŪU dirba apie 420 mokslininkų ir per metus jie iš viso paskelbia apie 440 mokslinių straipsnių, iš kurių apie 157

publikacijos yra ISI moksliniuose žurnaluose. Iš to galima daryti išvadą, kad mokslinis produktyvumas nėra aukštas, kadangi vienam

mokslininkui per metus tenka apytiksliai viena mokslinė publikacija arba 0,47 publikacijos ISI leidiniuose.

LŽŪU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su 58 pasaulio mokslo ir studijų institucijomis ir, pasak LŽŪU studijų prorektorius Jono

Čapliko, šis bendradarbiavimas nėra vien tik „popierinis“. Universitetas yra Europos universitetų asociacijos, Bolonijos didžiosios

chartos bei kitų tarptautinių mokslo ir studijų organizacijų narys.

Universiteto biudžete taip pat numatyta atskira dėstytojų pritraukimo iš šalies programa, kadangi universitetas vykdo atvirumo politiką

bei siekia pritraukti kuo daugiau dėstytojų iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Šios lėšos nebus žymios, todėl pagrindiniai manai

http://www.lzuu.lt/mokslas/lt/30904

104

vyks pagal SOCRATES/ERASMUS bei kitas tarptautines studentų ir dėstytojų mainų programas. Universitetas aktyviai dalyvauja

šiose mainų programose, kadangi įžvelgia didelę šio proceso naudą.

J. Čaplikas pabrėžia, kad nors ir sunkiai, tačiau LŽŪU pavyksta išlaikyti jaunus mokslininkus, o ypatingai tuos, kurie yra atsidavę

mokslui. Kita vertus, LŽŪU ir kiti universitetai neatitinka šiuolaikiškos visuomenės būklės, todėl jaunieji mokslininkai nėra

suinteresuoti dirbti dėl žemų atlyginimų ir vidinės konkurencijos universitete stokos. Pasak, ūkio ministro Dainiaus Kreivio šiuo metu

Lietuvą yra palikę apie 2000 mokslo daktarų.

3.1.2 Mokslas LŽŪU

Kaip minėta skyriaus pradžioje, LŽŪU moksliniai tyrimai agrarinių bei miškų mokslų srityje yra atliekami: agronomijos, miškų ir

ekologijos, žemės ūkio inžinerijos fakultetuose bei fundamentinių mokslų studijų institute. Toliau pateikiama informacija kiekvieno jų

vystomas mokslines kryptis bei


Šio fakulteto mokslinės veiklos pagrindinės kryptys yra žemės ūkio augalų biologijos, jų produktyvumo ir kokybės gerinimo tyrimai.

Detalesnė informacija apie mokslinių tyrimų kryptis agronomijos fakulteto katedrose yra pateikta sekančioje 3.1.2.1. lentelėje.

105

Lentelė 3.1.2.1. LŽŪU Agronomijos fakulteto mokslinių tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais

Augalininkystės ir gyvulininkystės katedra:

Lauko augalų auginimo technologijų parametrų tyrimai;

Pašarinių žolių produktyvumo tyrimai;

Lauko ir pievų augalų augimo, derliaus formavimo, selekcinės medžiagos bei veislių kūrimo ir jų genetinio

potencialo įvertinimo tyrimai.

Gazoninių žolių tyrimai.

Biologijos ir augalų apsaugos:

Žemės ūkio augalų ligų sukėlėjų biologijos, ekologijos ir žalingumo tyrimai;

Miško entomokompleksų ir miško augalams žalingų organizmų tyrimai;

Bitininkystės technologijų tobulinimas ir praktinis pritaikymas;

Vabalų faunos tyrimai Lietuvoje.

Dirvotyros ir agrochemijos:

Dirvodarą lemiančių veiksnių, dirvožemių taršos ir dangos struktūros sistemų tyrimai, jų duomenų bazės

sudarymas, aplinkos dirvožemio monitoringo parametrų nustatymas;

Nevienodos genezės dirvožemių biologinio aktyvumo ir žemės ūkio augalų derliaus pokyčiai skirtingose

agrocenozėse;

Skirtingos genezės dirvožemių, išskirtų naujoje Lietuvos dirvožemio klasifikacijoje (1999) fizikinių,

cheminių savybių ir produktyvumo kitimo, veikiant natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, tyrimai ir

106

vertinimas;

Dirvožemio savybių kitimo ir augalų derliaus formavimosi dėsningumai skirtingose tręšimo sistemose.

Žemdirbystės katedra:

Ekologinio ūkininkavimo teoriniai ir praktiniai pagrindai;

Žemės dirbimo optimizavimas;

Žemės ūkio augalų bendrijų derėjimo sąlygų optimizavimas žemdirbystės priemonėmis;

Rapsų auginimo technologinių parametrų ir poveikio dirvožemio derlingumui tyrimai.

Sodininkystės ir daržininkystės katedra:

Aplinkos veiksnių ir agrotechnikos priemonių įtaka daržovių derliui, kokybei bei išsilaikymui;

Sodo augalų biologinio potencialo tyrimai.

Agrobiotechnologijos laboratorija:

Rapsų ir linų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas;

Aliejinių augalų genetinės struktūros keitimas in vitro metodais;

Aliejinių augalų atsparumo biotiniams ir abiotiniams veiksniams tyrimai, atsparių genotipų kūrimas;

Rapsų sėklų spalvos paveldimumo tyrimai, geltonsėklių genotipų kūrimas;

Rapsų polimorfizmo tyrimai naudojant molekulinius žymenis.

Informacijos šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/af/lt)

http://www.lzuu.lt/af/lt

107

Pagrindinės MTEP kryptys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai, yra Lietuvos dirbamų dirvožemių genezės, klasifikavimo, ekologijos ir

našumo tyrimai, tausojančioji ir ekologinė žemdirbystė, aplinkos veiksnių ir agrotechnikos priemonių įtaka vaisių ir daržovių derliui,

kokybei bei išsilaikymui. Šio fakulteto vykdomų mokslinių tyrimų praktinių rezultatų pavyzdžiai yra:

Sukurtos naujos technologijos AB "Linas Agro". "Žieminių ir vasarinių rapsų auginimo aspektai kintančio klimato sąlygomis".

Sukurtos salyklinių miežių auginimo technologijos. Parengta pagal mokymo programą „Salyklinių miežių auginimo technologija“.

Sukurtos žieminių kviečių, užtikrinančių ne mažiau 14 % baltymingumo gavimą, auginimo technologijos.

Kukurūzų grūdams auginimo technologijos.

Sukurta vasarinių rapsų veislė "Auksiai“, kuri 2002 metais įtraukta į Lietuvos sąlygomis tinkamiausių augalų veislių sąrašą.

Naudojant mikrosporų kultūrą, biotechnologiniais metodais sukurtos perspektyvios dihaploidinės žieminių ir vasarinių rapsų

linijos.

Sukurta ir perduota valstybiniams tyrimams sojų veislė „Dzūkė“.

Sukurta sojų auginimo technologija.

Užpatentuota humatinių trąšų gamybos technologija - humino rūgščių turinti trąšų kompozicija (kartu su AB "Achema").

Sukurtos ir įdiegtos į gamybą skystosios, specializuotos trąšos kambario augalams (kartu su AB "Achema").

LŽŪU Bandymų stoties laboratorijoje sudarytas ir darbui parengtas infraraudonųjų spindulių kompiuterizuotoje sistemoje PSCO /

ISI IBM – PC 4250 dirvožemio judriųjų fosforo ir kalio duomenų bankas.

Preparato B - green efektyvumo prieš grambuolių lervas nustatymas ir rekomendacijos šio preparato naudojimui.

Rekomendacijų kenkėjų ir ligų daromos žalos pušies žėliniams mažinimui pagrindiniuose neplynuose kirtimuose parengimas.

LŽŪU AF palaiko aktyvius mokslinius bei dalykinius ryšius su giminingų mokslo šakų Lietuvos, ES, NVS bei kitų šalių universitetais

bei mokslo institutais. Fakultetas taip pat turi keletą mecenatų ir apie dešimtį kitų rėmėjų iš privataus žemės ūkio sektoriaus.

Fundamentinių mokslų studijų institutas

108

LŽŪU fundamentinių mokslų studijų institutas vykdo agro-bio-technologinių sistemų matematinio modeliavimo, medžiagų

fizikinių savybių, atsinaujinančių žaliavų ir energijos išteklių iš atliekų ir biomasės racionalaus panaudojimo ir poveikio aplinkai

mokslinių tyrimų kryptis, susijusias su agrariniais mokslais.

Miškų ir ekologijos fakultetas

Pagrindinė mokslinė veiklos sritis yra biomedicinos mokslai, o kryptys - miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros. Informacija apie

mokslinių tyrimų kryptis susijusias su agrariniais bei miškų mokslais yra pateikta sekančioje 3.1.2.2. lentelėje.

109

Lentelė 3.1.2.2. LŽŪU miškų ir ekologijos fakulteto tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais

Miškininkystės katedra

Fundamentinės mokslinės veiklos kryptys:

Miško ekosistemų tvarumą ir biologinę įvairovę įtakojančių veiksnių tyrimo metodologija ir

antropoekologinė analizė.

Miško žvėrių ir paukščių biologija.

Taikomosios mokslinės veiklos kryptys:

Ūkinės veiklos įtaka miško žvėrims ir paukščiams;

Selekcijos plėtros miškuose kryptys ir metodai;

Miško genetinių išteklių išsaugojimas;

Medynų formavimo ir kirtimų technologijos;

Miško žėlimo skatinimo ir želdinimo technologijos;

Miško daigynų technologijos;

Agrarinės kraštotvarkos metodai;

Miško ekosistemų tvarumas;

Medžiojamųjų gyvūnų aklimatizacija (reaklimatizacija);

Medžiojamųjų gyvūnų veisimas nelaisvėje;

Medžiojamųjų gyvūnų populiacijų tvarkymas;

110

Medžioklėtvarkos technologijos.

Miškotvarkos katedra

Miško inventorizacijos, kartografijos ir miško tvarkymo tobulinimas;

Medienos matavimo ir apskaitos tobulinimas;

Miško ūkio raidos tyrimai;

Miško ūkio veiksmingumas valdymo optimizavimas ;

Miško ūkio politika ir strategija;

Medienos logistika;

GIS technologijų plėtra;

Miškų monitoringas.

Ekologijos katedra

Augalų ekologija

Informacijos šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/me/lt)

Geriausi MTEP rezultatai yra pasiekti atliekant tvarios ir daugiatikslės miškininkystės technologijų tobulinimo tyrimus, miško išteklių

dinamikos ir naudojimo modeliavime. Šio fakulteto mokslinių tyrimų praktinių rezultatų pavyzdžiai yra:

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų projektas (2007).

Miško kirtimų taisyklių projektas (2008).

Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projekto, numatančio priemones valstybinio miškų

ūkio valdymo, organizavimo bei ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti, parengimas (2005 – 2007).

Vidinė miškotvarkos projekto tipinės struktūros, diferencijuotos pagal valdos dydį, aprašo parengimas.

http://www.lzuu.lt/me/lt

111

Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos strateginių tikslų įgyvendinimo iki 2015 programos projekto

parengimas.

Medienos apskaitos biržėje medkirte galimybių tyrimas.

Rąstų medienos ir žievės tūrio modeliai. Naudojami kompiuterinėse Haglof kompanijos žerglėse, platinamose Lietuvos miškų

urėdijose ir kituose ūkiniuose subjektuose. Kaip metodinė priemonė šiais metais universitete laimėjo III vietą.

Miškų ir ekologijos fakultetas daugiausiai bendradarbiauja MTEP srityje su Europos miškų institutu bei Skandinavijos šalių

universitetais bei institutais.


Geriausių rezultatų LŽŪU žemės ūkio inžinerijos fakultetas yra pasiekęs tiriant energetinius procesus biotechnologijose bei nustatant

jų poveikį aplinkai, kuriant bei tobulinant tausojančias, ekologiškas žemės dirbimo, lauko daržovių auginimo, derliaus nuėmimo

technologijas ir mašinas. LŽŪU žemės ūkio inžinerijos fakulteto tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais išvardintos

toliau esančioje 3.1.2.1. lentelėje.

112

Lentelė 3.1.2.3. LŽŪU žemės ūkio inžinerijos fakulteto tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais

Agroenergetikos katedra

Augalinės biomasės energetinė konversija.

Elektromagnetinių laukų poveikio žemės ūkio kultūroms tyrimai.

Biodujų gamybos iš žemės ūkio atliekų technologijos ir jų taikymas energetikoje.

Žemės ūkio mašinų katedra

Augalinės biomasės naudojimo pašarui bei kurui technologijų ir technikos įvertinimas.

Žemės dirbimo ir sėjos technologijų bei mašinų tobulinimas.

Grūdinių bei smulkiasėklių augalų nuėmimo technologijų ir mašinų tobulinimas.

Informacijos šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/if/lt)

Šiame fakultete yra 4 mokslinės ir 60 studijų laboratorijų, kuriuose intensyviai plečiama mokslinė veikla.

3.2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Lietuvos žemdirbystės institutas

Įsteigtas 1956 metais Dotnuvoje. Šio instituto fundamentinių ir taikomųjų darbų svarbiausios kryptys yra:

Dirvožemio fizikinės, chemijos, biologijos savybės ir augalų mitybos procesai;

http://www.lzuu.lt/if/lt

113

Augalų genetika, biotechnologija, fiziologija bei biochemija, selekcija, sėklininkystė, genetinių išteklių įvairovės apsauga ir

plėtra;

Kultūrinių augalų formavimosi ypatumai, agroekologijos ir regioninės žemdirbystės sistemos.

Geriausi rezultatai yra pasiekti tiriant dirvožemio apsaugos priemones, kultūrinių augalų produktyvumo kitimą žemės dirbimo

sistemose bei atliekant javų ir daugiamečių žolių biotechnologinius tyrimus.

Institute sukurta daugiau kaip 250 lauko augalų veislių, parengtos svarbiausių žemės ūkio augalų auginimo technologijos. Institutas

nuo 1989 m. leidžia tęstinį leidinį „Žemdirbystė“. Po įvykdytos reorganizacijos žemdirbystės institutas daugiau dėmesio ketina skirti

energiniams augalams bei jų technologijų plėtrai.

Lentelė 3.2.1. Mokslinių tyrimų apimtys

2005 2006 2007 2008

Biudžetiniai moksliniai tyrimai:

Programos 14 14 12 13

Darbai 135 101 89 87

Valstybės mokslo programa „Augalų genetinių išteklių

moksliniai tyrimai 2004–2008 m.“ 1 1 1 1

LVMS fondo remiami darbai 22 19 22 25

ŽŪM remiami darbai 27 19 15 23

Lietuvos ūkio subjektų remiami darbai 34 35 24 19

Užsienio ūkio subjektų remiami darbai 14 28 21 35

Tarptautinės sutartys ir projektai 17 17 17 15

Šaltinis: Agrarinių ir miškų mokslų asociacija (http://ammia.lt/index.php/category/tyrimu-naujienos/)

Šiuo metu institutas yra įsitraukęs į daugiau kaip 20 tarptautinių programų ir projektų, o svarbiausi iš jų yra:

http://lt.wikipedia.org/wiki/1989

http://ammia.lt/index.php/category/tyrimu-naujienos/

114

"Baltijos jūros regiono bioenergetikos skatinimo projektas" (Bioenergetikos skatinimas);

"Agro ekosistemų produktyvumas ir stabilumas kintant klimatui";

"Lietuvoje užaugintos augalininkystės produkcijos užterštumo mikotoksinais stebėsena rizikos veiksnių įvertinimui ir

prevencijai“.

Pagrindiniai MTEP partneriai užsienyje yra Danijos ir Švedijos žemės ūkio mokslų institutai bei tarptautinis augalų genetinių

išteklių institutas.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

Instituto ištakos yra Dotnuvoje, 1938 metais įkurtoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Šiuo metu institutas yra įsikūręs

Babtuose ir vysto tokias mokslines kryptis kaip:

Sodo ir daržo augalų biologijos ir biotechnologijos pagrindų plėtojimas, selekcija bei genofondas;

Sodo ir daržo augalų agrobiologija ir

ekologija, dauginimas ir auginimo technologijos;

Vaisių, uogų ir daržovių kokybė, jų

laikymas bei perdirbimas.

Pagrindinės MTEP kryptys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai yra augalų selekcijos sistemų kūrimas in vitro sistemoje, augalų

raida, morfogenezė, žydėjimo iniciacijos teorijos plėtojimas, sodo ir daržo augalų auginimo technologijos, užtikrinančios optimalius ir

aukštos kokybės derlius.

Instituto mokslinę produkciją sudaro naujai sukurtos sodo ir daržo augalų veislės, naujos arba patobulintos sodo ir daržo augalų

auginimo ir dauginimo technologijos. Taip pat šis institutas siekia įtvirtinti naują veiklos sritį, t.y. teikti vaisių ir daržovių perdirbimo

rekomendacijos gamybai. Šiuo metu jau veikia eksperimentinis perdirbimo cechas. Kartu su Kauno technologijos universitetu yra

sukurtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, plečiamas bendradarbiavimas su verslo įmonėmis.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Selekcija

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Genofondas&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Agrobiologija&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekologija

115

Institute kasmet parašoma po 100-120 mokslinių straipsnių ir 50-60 populiariųjų straipsnių, keletas knygų, brošiūrų, monografijų.

Sukurtos 38 sodo ir 40 daržo augalų veislių, kurių dauguma įtrauktos į Europos daržo augalų bendrąjį katalogą ir Nacionalinį augalų

veislių sąrašą bei plačiai auginamos Lietuvoje ir už jos ribų.

Esamas mokslinis potencialas ir mokslinės-techninės bazės modernizavimas sudaro sąlygas plėtoti taikomuosius ir fundamentinius

tyrimus visomis kryptimis – pradedant genų inžinerija ir baigiant per

dirbtu produktu.

Instituto vykdomos mokslinės programos:

Modernios sodininkystės mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra, siekiant užtikrinti maisto kokybės saugą ir

konkurencingumą.

Mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra integruotoje ir ekologinėje daržininkystėje siekiant užtikrinti produkcijos kokybę,

saugą ir konkurencingumą.

Sukurti ar introdukuoti modernios sodininkystės ir daržininkystės reikalavimus atitinkančias veisles.

Vaisių ir daržovių laikymo ir perdirbimo moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, užtikrinanti saugą ir kokybę.

Instituto vykdomų projektų pavyzdžiai su Lietuvos valstybinėmis institucijomis bei šalies ir užsienio įmonėmis:

Sodo ir daržo augalų produkcijos laikymo modifikuotoje ir kontroliuojamoje atmosferoje optimalių sąlygų įtaka produkcijos

kokybiniams parametrams.

Pramoniniu būdu auginamų vaistinio valerijono produkcijos kokybės įvertinimas, pirminio paruošimo ir perdirbimo būdų

optimizavimas.

Technologinės inovacijos ekologiniams obelų sodams.

Kietakūnio apšvietimo technologija fitotronams ir šiltnamiams.

Naujausių lauko daržovių lietinimo technologijų tyrimai.

116

Ūkiškai reikšmingų vabzdžių, erkių bei grybų populiacijų genomikos tyrimai Baltijos regione.

Agroekosistemų produktyvumo pokyčiai kintant klimatui.

Vaisių ir uogų sušaldymo proceso optimizavimas.

Modernios technikos taikymas, kuriant naujas daržovių, aromatinių ir vaistinių augalų auginimo technologijas.

Augalų atsparumo šalčiui padidinimas biotechnologinėmis priemonėmis.

Vaisių ir uogų sušaldymo proceso optimizavimas. UAB “Baltic Master”.

Sukurti ir patobulinti daržovių, aromatinių ir vaistinių augalų technologijas bei jų elementus, naudojant, pritaikant ir įdiegiant

naujausią techniką. UAB “Biržų žemtiekimas”.

Sukurti pagrindinių lauko daržovių iš esmės naujas auginimo technologija ir ištirti atskirus jų elementus. UAB “Graderlitas”.

Kalcio-magnio-nitrato tirpalo tyrimai, įvertinant jo įtaką šiltnamyje auginamų krūminių chrizantemų ir gumbinių begonijų

kokybei. UAB “Achema”.

EKOPLANT tyrimai ekologiškai auginamų morkų derliui, jų kokybei ir laikymuisi; TURBO SEED trąšų įtaka daržovių derliui

ir kokybei; Lauko daržovių pagrindinio tręšimo trąšų kiekio įtaka derliui ir kokybei lietinamuose ir nelietinamuose

šiltnamiuose. UAB “Kemira GrowHow”.

Aktyvuoto vandens poveikio darţovėms tyrimai. UAB “Banseka”.

Pesticidų efektyvumo tyrimai. “Bayer Crop Science”.

Pesticidų efektyvumo tyrimai. “Agchem Project Consulting Ltd”.

Pesticidų efektyvumo tyrimai. “Syngenta Agro AG”.

Pagrindiniai MTEP partneriai užsienyje yra Skandinavijos žemės ūkio mokslų universitetai bei institutai.

Institutas dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Iš jų paminėtini:

“Šiaurės Europos Ribes genties augalų genofondas”.

“Europos uoginių augalų genetiniai resursai”.

Tarptautinis INTERREG projektas "BaltFood".

Sodininkystės technologijų sklaidos centro kūrimas (Lietuva-Latvija)

117

Lietuvos kaimo plėtros programos finansuojami projektai:

1. „Technologinės inovacijos ekologiniams obelų sodams“;

2. „Pramoninė vaistinio valerijono auginimo technologija“;

3. "Svarainių auginimas ir kompleksinis perdirbimas ūkyje";

4. ”„Išskirtinės kokybės šakniavaisių daržovių auginimo technologija besikeičiančio klimato sąlygomis“;

5. „Išskirtinės kokybės desertinių obuolių auginimas ir perdirbimas“.

Lietuvos miškų institutas

Įkurtas 1950 metais Girionyse. Institutas vykdo šias veiklos kryptis:

Miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;

Miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;

Miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai;

Miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.

Geriausi rezultatai yra pasiekti bevystant miško ekosistemų būklės vertinimo miškų monitoringe teorinius pagrindus, tiriant lapuočių

medžių rūšių ekogenetinę variaciją ir genetinių išteklių išsaugojimą, siūlant Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimą

valstybiniuose ir privačiuose miškuose.

Šiame institute mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria klimato kaitos padarinių tyrimui ir pakankamos miško medžių genetinės

įvairovės išlaikymui, miško kenkėjų populiacijos plitimo prevencijai, miškų ūkinės vertės didinimui per trumpos rotacijos plantacinius

miškus bei efektyvaus miškų ūkio valdymo modelių tyrimui. Įvairiems bandymams atlikti institutas turi įrengęs Lietuvos miškuose

118

500 stacionarinių tyrimo objektų, kurių nemaža dalis sutelkta Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje. Čia yra

medynų formavimo, ugdymo kirtimų, neplynų pagrindinių bandymų objektai, įrengtas biofizinis stacionaras, įvairių medžių rūšių

populiacijų ir pliusinių medžių palikuonių bandomieji želdiniai: įveistos pušies, eglės, maumedžio, pocūgės, riešutmedžio, ąžuolo

sėklinės plantacijos, klonų archyvai, 13 ha ploto arboretumas, kuriame yra apie 1200 medžių ir krūmų rūšių bei formų, 76 ha ploto

medelynas su šiltnamių ūkiu ir kiti bandymų objektai.

Įvairiose Lietuvos dalyse Institutas turi 5 miškų tyrimo punktus: Biržų (Biržų miškų urėdijoje), Kuršių Nerijos (Kuršių nerijos

nacionaliniame parke), Labanoro (Švenčionėlių miškų urėdijoje), Platelių (Žemaitijos nacionaliniame parke) ir Varėnos (Varėnos

miškų urėdijoje).

Institutas yra Tarptautinės miškų tyrimo organizacijų sąjungos (IUFRO) narys bei bendradarbiauja su Vokietijos, Lenkijos,

Slovakijos, Latvijos ir kitų šalių miškų institutais.

Institute taip pat leidžiamas žurnalas “Miškininkystė” (kartu su LŽŪU), o bendradarbiaujant su Latvijos miškų institutu ir Estijos bei

Lietuvos žemės ūkio universitetais – tarptautinis žurnalas anglų kalba “Baltic Forestry”.

Nacionalinės programos ir projektai:

„Svetimkraščių medžių rūšių plitimas Lietuvoje ir procesą sąlygojantys veiksniai“, projekto trukmė – 2010 m. rugsėjis - 2011

m. gruodis;

„Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“, projekto trukmė - 2010

m. rugpjūtis - 2011 m. gruodis;

„Svetimkraščių medžių įtaka miško bendrijų biologinei įvairovei, struktūrai ir tvarumui“, 2010 m. rugsėjis - 2011 m. gruodis.

Iš LR valstybės biudžeto finansuojami tyrimai:

Miško ekosistemų tvarumo ir jį lemiančių veiksnių tyrimai klimato kaitos kontekste (2009-2015 m.).

Anglies apytaka Lietuvos miškų vyraujančiuose mineraliniuose dirvožemiuose (2008-2012 m.).

Lapuočių medžių genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai (2008-2012 m.).

Paprastosios eglės adaptacinių, reprodukcinių ir kokybės požymių genetinis kintamumas: molekuliniai žymenys ir selekcijos

optimizavimas (2006-2010 m.).

119

Klimatinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaka pelkinių miškų fitocenozėms ir vandens apytakai (2006-2010 m.).

Girių augaviečių medynų savaiminio vystymosi dėsningumai ir jų panaudojimas miškininkavimui.

Fitopatogeninių grybų, vabzdžių ir žvėrių kompleksinis poveikis miško biotinių bendrijų sukcesiniams procesams (2005-2010

m.).

Globalizacijos ir inovacijų plėtros įtaka Lietuvos miškų ūkio ekonominiam efektyvumui (2005-2012 m.).

Medienos kokybė ir kuro ištekliai pušynuose (2006-2010 m.).

Greitai augančių medžių genetinės struktūros nustatymas, naujų genotipų kūrimas ir tolerancijos stresiniams veiksniams in

vitro sistemoje įvertinimas biotechnologiniais metodais (2007-2011 m.).

Projektai pagal sutartis su Lietuvos ūkio ir kitais subjektais:

Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms įvertinimas.

Aplinkos veiksnių įtaka paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) reprodukcinėms

savybėms.

II lygio miškų monitoringo vykdymo paslaugos.

Miškų monitoringo programos 2006-2009 m. vykdymas.

Rytinio pušies arealo populiacijų DNR polimorfizmo ir poledynmetinio išplitimo dėsningumų tyrimai DNR žymenų pagalba.

Miško medžių genetinių išteklių lauko kolekcijų priežiūros, genetinių išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų genetinės

medžiagos pavyzdžių rengimo saugojimui Augalų genų banke.

Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių

technologijų ir mokslo žinių taikymas ir jų sklaida.

Juodalksnių pliusinių medžių genetinio-selekcinio įvertinimo pagal jų palikuonis bandomuosiuose želdiniuose atlikimas ir

pranašių genotipų atranka antros kartos sėklinių plantacijų veisimui.

Lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimas ir

rekomendacijų parengimas.

Ąžuolynų atkūrimo rezultatų įvertinimas ir jų veisimo rekomendacijų parengimas.

120

Medžių ir krūmų žėlimo proceso tyrimai ir prognozė elektros perdavimo oro linijų apsauginėse zonose naudojant skirtingas jų

valymo technologijas.

Kompleksinio ekologiškai pagrįsto miškų ir medžioklės ūkio modelio ir rekomendacijų jo tvarkymui ir apsaugai užtikrinti

parengimas.

Globalizacijos poveikio Lietuvos miškų ūkio ekonominiam gyvybingumui ir konkurencingumui analizė.

Mašininio miško kirtimo plėtros kompleksinio (technologinio, ekonominio, socialinio bei ekologinio) vertinimo ir mašininio

kirtimo efektyvaus naudojimo rekomendacijų parengimas.

Medienos kuro sunaudojimo kaimo vietovėse tyrimas.

Taikomojo pobūdžio miškų ūkio mokslinių tyrimų, finansuojamų iš specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo

programos lėšų, prioritetinės kryptys.

VĮ miškų urėdijų miško želdinių ir žėlinių duomenų bazės suderinimas su „Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais“.

Hibridinės drebulės masinio dauginimo in vitro tyrimų vykdymas ir rekomendacijų parengimas.

Lietuvos kaimo plėtros programos finansuojami projektai:

Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių

technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida;

Tvarių, daugiafunkcinių miškų žemės ūkiui naudotose žemėse veisimo ir priežiūros mokslo žinių ir inovacijų taikymas bei jų

sklaida.

Pagrindiniai MTEP partneriai užsienyje yra Švedijos ir Estijos žemės ūkio mokslų universitetai, Latvijos ir Lenkijos miškų institutai,

Danijos Karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio universitetas.

Pasak Lietuvos žemės ūkio ministerijos, visose išvardintose institucijose egzistuoja eksperimentinės bazės. Jose yra sudarytos sąlygos

mokslo žinias pritaikyti praktikoje. Vis dėlto, didelė dalis žemės ūkio ir miškų srities MTEP bazės neatitinka technologinių kriterijų,

todėl nėra pakankamai konkurencingos, kad jose būtų galima vykdyti tarptautinius projektus. Šios institucijos gali įsigyti tik pavienius

modernius įrenginius, o labiausiai trūksta įrangos, reikalingos technologiniam modeliavimui ir išbaigtam galutiniam rezultatui gauti.

121

4. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo apžvalga

4.1 MTEP finansavimas Lietuvoje

Mokslo ir studijų institucijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydis priklauso nuo institucijos mokslinių tyrimų lygio bei

produktyvumo. Konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą vykdo Valstybinis mokslo ir studijų fondas, kuris skatina kompleksinius bei

skirtingas mokslo kryptis jungiančius mokslinius tyrimus, remia ūkio subjektų užsakymus moksliniams tyrimams bei tyrimus, kurie

yra vykdomi pagal tarptautinius susitarimus. Tokia finansų paskirstymo sistema skatina dalyvavimą ES bendrosiose mokslinių tyrimų,

eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programose, kitose tarptautinėse programose, sutarčių dėl MTEP darbų vykdymo

sudarymą su verslo subjektais.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, 2009 metais bendrosios išlaidos MTEP siekė 0,84 procentus BVP. Pagal 4.1.1

paveiksle pateiktus duomenis, nuo 2000-ųjų pradžios šis rodiklis Lietuvoje nuolat augo arba buvo stabilus.

Paveikslas 4.1.1. Bendrosios išlaidos MTEP (% nuo BVP) Lietuvoje ir ES

Duomenų šaltinis: Eurostat

122

Kita vertus, šį rodiklį palyginus su ES šalių vidurkiu, matomas žymus skirtumas. 2000-aisiais išlaidos MTEP buvo apie tris kartus

mažesnės nei kitose ES šalyse. Laikui bėgant, šis skirtumas sumažėjo iki apytiksliai 2,4 karto. Nepaisant to, dauguma ES šalių bei

Lietuva nepasiekė Lisabonos strategijoje numatyto tikslo – pasiekti 3 procentus išlaidų MTEP nuo BVP bei tapti konkurencingiausia

bei dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema iki 2010 metų.

Lisabonos strategijoje taip pat buvo numatyta, jog du trečdalius išlaidų MTEP turi sudaryti verslo investicijos palyginus su viešojo

sektoriaus išlaidomis. Tačiau 2009 metais didžiausią MTTP išlaidų dalį pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje sudarė valdžios lėšos –

54 procentus, verslo įmonių lėšos – 21 procentą, užsienio lėšos – 13,1, aukštojo mokslo ir ne pelno institucijų lėšos – 11,9 procento.

Žemiau esančioje diagramoje matomas verslo išlaidų dalies bendrose išlaidose kitimas Lietuvoje bei ES.

Paveikslas 4.1.2. Verslo sektoriaus išlaidų dalis bendrose išlaidose MTEP Lietuvoje ir ES

Duomenų šaltinis: Eurostat

Nors atskirose MTEP srityse yra sukaupta nemenka materialinė bazė bei mokslinis potencialas, egzistuoja silpnas bendradarbiavimas

tarp mokslinę veiklą vykdančių institucijų bei mokslui imlaus verslo. Verslo sektoriaus išlaidos bendrose investicijose į MTEP

Lietuvoje yra apie 2,6 karto mažesnės nei ES šalių vidurkis.

123

Taigi, iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidos MTEP yra pakankamos palyginus su ES

šalių vidurkiu, tačiau bendrųjų išlaidų MTEP skirtumus tarp Lietuvos ir ES lemia santykinai mažos verslo skiriamos investicijos.

Bendradarbiavimo trūkumą tarp verslo ir valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų bei universitetų rodo žemiau esantis 9 paveikslas,

kuriame pateikta informacija apie pagrindinius verslo inovacinės veiklos partnerius.

124

Paveikslas 4.1.3. Inovacinių įmonių bendradarbiavimo partneriai 2002-2008

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pagal Lietuvos statistikos departamento atliekamas apklausas, šiuo metu silpniausias bendradarbiavimas inovacinėje įmonių veikloje

vyksta tarp valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų bei universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų. Atitinkamai, 2006-2008 metais tik 9,1% ir

12,3% inovatyvių verslo įmonių nurodė bendradarbiaujantys su šiomis įstaigomis. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog

įmonės labiau linkusios bendradarbiauti su inovacinės veiklos partneriais, veikiančiais verslo sektoriuje, o ne su valstybinio sektoriaus

mokslo įstaigomis.

Verslo įmonių bei Lietuvos viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimo problematika gali būti iš dalies apibrėžta

tuo, jog MTEP žmogiškieji ištekliai bei infrastruktūra yra išskaidyti, daugelio mokslinių institutų infrastruktūra yra pasenusi bei

neatitinkanti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų standartų. Taip pat dėl mokslininkams ir tyrėjams trūkstamų verslumo ir vadybinių

125

gebėjimų, paskatų nebuvimo bei teisinėje bazėje egzistuojančių trukdžių, mokslinių tyrimų institutai bei universitetai negeneruoja

mokslui imlaus verslo pumpurinių įmonių. Mokslinių rezultatų komercializavimą taip pat trukdo technologijų perdavimo struktūrų

trūkumas. Iškalbingas faktas yra ir tas, jog MTEP srityje dirbančiųjų Lietuvoje nuolatos mažėja, o 2009 metais sudarė tik 1,2

procentus nuo visų užimtųjų Lietuvoje.

Pagal Lietuvos statistikos departamento atliktą apklausą, per didelė inovacijos kaina bei lėšų trūkumas buvo vieni pagrindinių įmonių

nurodytų veiksnių, stabdančių jų inovacinę veiklą (žr. 9 lentelę).

Lentelė 4.1.1. Veiksniai, trukdantys įmonės inovacinei veiklai

Veiksnys Procentas nuo visų įmonių

Per aukšta inovacijos kaina (didelės inovacinės išlaidos) 24,6%

Rinkoje dominuoja pripažintos įmonės 22,2%

Lėšų trūkumas įmonėje ar įmonių grupėje 21,4%

Kvalifikuoto personalo trūkumas 20,0%

Finansavimo iš kitų šaltinių trūkumas 12,5%

Mažas vartotojų poreikis prekės ar paslaugoms 12,1%

Sunkumai ieškant partnerių inovacijoms 10,4%

Informacijos apie rinkas trūkumas 5,1%

Informacijos apie technologijas trūkumas 4,8%

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Taigi, akivaizdu, kad šiuo metu įmonės vis dar mažai skiria MTEP bei investuoja į inovacinę veiklą. Pagal Innobarometer duomenis,

Lietuvoje yra daugiausiai paplitęs adaptacinis inovacinės veiklos pobūdis. Tai reiškia, jog praktiškai yra pritaikomos kitų šalių

naudojamos technologijos bei vis dar siekiama gaminti produktus ir teikti paslaugas kuo mažesniais kaštais. O tokia orientacija

sąlygoja tai, kad nėra sukuriamas ilgalaikis strateginis pranašumas tam tikroje rinkoje.

126

4.2 Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriuose

Globalizacija, klimato kaita, žmonių sveikata ir kiti reiškiniai sąlygoja nuolatinę rinkos dinamiką žemės ir miškų ūkio sektoriuje.

Pavyzdžiui, pasaulyje vykstanti globalizacija Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriaus įmonėms teikia naujų galimybių, tokių kaip

eksportas. Tačiau su galimybėmis iškyla ir daug problemų: didėja produktų ir darbo jėgos konkurencija, auga produktų kokybės,

saugos ir aplinkosaugos reikalavimai. Lietuvos žemės ir miškų ūkiui mokslo žinių pritaikymas, inovacijų diegimas ir strateginio

pranašumo įgavimas yra viena svarbiausių priemonių, reikalingų naujų ekonominių bei socialinių iššūkių įveikimui, prisitaikymui prie

nuolat besikeičiančių rinkos sąlygų.

Tačiau kaip anksčiau minėta dėl įvairių priežasčių visame Lietuvos ūkyje, įskaitant ir žemės bei miškų sektorių, egzistuoja didelis

mokslo bei verslo bendradarbiavimo atotrūkis. Taigi, valstybei tenka svarbus jo skatinimo vaidmuo. Pastaraisiais metais išaugo

nacionalinių technologijų platformų kūrimas, kuris siekia mobilizuoti ir nukreipti pastangas į perspektyviausias ateities ūkiui veiklas.

Taip pat LR Vyriausybės iniciatyva šiam bendradarbiavimui paskatinti yra kuriami integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai.

Slėniuose ketinama sukoncentruoti žinias, kurios prisidėtų prie žinių visuomenės kūrimo bei padėtų pagrindus Lietuvos ilgalaikiam

konkurencingumui.

Lietuvoje tiesiogiai su agrariniu ir miškų ūkiu buvo įkurtos nacionalinės ateities augalų, biodegalų, biomasės ir biokuro gamybos ir

naudojimo, miškų sektoriaus, maisto ūkio technologijų platformos, kuriose aktyviai dalyvauja dauguma mokslo įstaigų bei didžiausių

verslo įmonių (žr. 4.2.1 lentelę).

Lentelė 4.2.1. Nacionalinės technologijų platformos, susijusios su žemės ir miškų ūkio vystymu

Nacionalinė

technologijų

platforma

Tikslas

Ateities augalų Skatinti geresnės kokybės, sveikesnių, maistingesnių, įvairesnių, gerinančių vartotojų

gyvenimo kokybę maisto produktų gamybą; pagerinti aplinkos ir žemės ūkio

subalansuotumą panaudojant biomedžiagas, bioenergiją ir atsinaujinančius resursus;

padidinti Europos žemės ūkio, maisto pramonės ir miškų ūkio konkurencingumą.

127

Biodegalų Įjungti Lietuvos biodegalų ūkį į Europos Sąjungos inovacinę ir ūkinę erdvę, skatinti

Lietuvos biodegalų ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą ir kelti užimtumo lygį.

Biomasės ir

biokuro

gamybos ir

naudojimo

Apjungiant verslo galimybes ir mokslo pasiekimus, padvigubinti energijos gamybą,

naudojant vietinius atsinaujinančius energijos resursus iki 2013 m. Pasiekti, kad 2013 m.

centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba, naudojant biokurą ir atliekas sudarytų 20 % nuo

sunaudojamos energijos; iki 2030 m. centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba, naudojant

biokurą ir atliekas sudarytų iki 50 % , o biodegalai ne mažiau – 20% nuo sunaudojamo kuro

bei degalų kiekio.

Miškų

sektoriaus

Artimiausiu dešimtmečiui sujungti verslo galimybes ir mokslo pasiekimus, stiprinti miškų

ūkio sektoriaus konkurencingumą ir didinti jo reikšmę socialiniame, ekologiniame bei

ekonominiame kontekste.

Maisto ūkio Skatinti maisto ūkio sektoriaus verslo, mokslo bei valdžios institucijų bendradarbiavimą

tam, kad būtų identifikuotos maisto ūkio šakų potencinės plėtros galimybės ir mobilizuoti

ištekliai bei valstybės ir ES parama būtų nukreipta į perspektyviausių maisto ūkio šakų

vystymą.

Šaltinis: Nacionalinių technologijų platformų centras

Kitos verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo iniciatyvos pavyzdys šiame sektoriuje taip pat yra integruoto mokslo, studijų bei

verslo centro (slėnio) „Nemunas“ sukūrimas Kaune 2008 metais. Slėnio mokslinių tyrimų vystomos kryptys yra susiję su

agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkyste, maisto kokybės ir saugos užtikrinimo, modernių technologijų ir naujų produktų

kūrimu, o tikslas yra sukoncentruoti žemės, miškų bei maisto ūkių mokslinių tyrimų potencialą, studijas bei žinioms imlų verslą bei

tokiu būdu prisidėti prie šio sektoriaus vystymo, žinių visuomenės kūrimo bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo.

128

Taigi, šios iniciatyvos aktyviai kuriant nacionalinių technologijų platformas bei integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą rodo didelį

verslo ir mokslo bendradarbiavimo poreikį žemės ir miškų sektoriuose. Kita vertus, šios iniciatyvos Lietuvoje yra palyginus naujos bei

besivystančios.

4.3 Europos ir pasaulio žemės ir miškų ūkio mokslų centrų veiklos bei patirties aptarimas

Įvairių mokslo centrų kūrimas yra labiau praktikuojamas Šiaurės Amerikoje nei Europoje. Pavyzdžiui, Kanadoje egzistuoja

devyniolikos mokslo centrų tinklas vien žemės ūkio sektoriuje. Kiekvienas centras dažniausiai specializuojasi bei atlieka mokslinius

tyrimus susijusius tik su tam tikru regionu ar tam tikru žemės ūkio produktu. Kiekviename iš jų dirba apie 50 mokslininkų bei 200-250

kito personalo, kurie kartu su kitais partneriais siekia reikšmingų žemės ūkio atradimų ir inovacijų ne tik nacionaliniu bet ir viso

pasaulio lygiu. Europoje tokie mokslo centrai yra populiarūs Skandinavijos šalyse bei Prancūzijoje. Žemės ūkio mokslo centrai taip

pat pradeda vaidinti vis didesnę svarbą ir sparčiai besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ar Brazilija. Augančios investicijos bei

reformos žemės ūkio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos srityje tokiose šalyse visų pirma yra svarbios dėl to, jog siekiama

didinti patį maisto kiekį ir mažinti jo gamybos kainą dėl daug žmonių, gyvenančių skurde ir išleidžiančių didžiąją dalį savo pajamų tik

maistui.

4.3.1 lentelėje yra pateikiami žemės ūkio ir miškų mokslo centrų pavyzdžiai, egzistuojantys Europoje bei pasaulyje.

Lentelė 4.3.1 Žemės ūkio ir miškininkystės mokslo centrų pavyzdžiai

Mokslų centras (Šalis/regionas) Interneto puslapis

Agribusiness (Džordžija, JAV) http://agribusiness.georgiainnovation.org

Agricultural Research Center (Egiptas) http://www.arc.sci.eg

Agrobiopole (Belgija) http://www.agrobiopole.be

Agroparc (Prancūzija) http://www.agroparc.com

Agropole (Prancūzija) http://www.agropole.com

Agropolis (Prancūzija) http://www.agropolis.fr

Agropolis OY (Suomija) http://www.agropolis.fi

Agroscope (Šveicarija) http://www.agroscope.admin.ch

Eastern Cereal and Oilseed Research Centre (Kanada) http://www4.agr.gc.ca

129

Lethbridge Research Centre (Kanada) http://www4.agr.gc.ca

MTT Agrifood Research Finland (Suomija) https://portal.mtt.fi

North-South Centre (Šveicarija) http://www.north-south.unibe.ch/

OARDC (Ohajus, JAV) http://www.oardc.ohio-state.edu

Pacific Agri-Food Research Centre (Kanada) http://www4.agr.gc.ca

Research Centre for Agriculture and Forestry

Laimburg (Italija)

http://www.laimburg.it

Daugelis šių centrų, o ypatingai JAV, Prancūzijos bei Kanados organizacijos, yra labai stipriai orientuotos į verslo sektorių bei jo

poreikių patenkinimą. Tokie centrai teikia ne tik taikomųjų tyrimų paslaugas ir siūlo prieigą prie jų nuolatos beatsinaujinančių

technologijų, tačiau ir padeda sujungti įmones su reikalingais finansiniais resursais, teikia platų spektrą vystymo bei komercializavimo

paslaugų.

Šie centrai yra išskirtinai orientuoti į labai greitą tyrimų pritaikymą bei naujausių technologijų perdavimą. Juose vyksta nuolatinė

žemės ūkio stebėsena. Pavyzdžiui, JAV Agribusiness mokslinis centras vykdo kasdieninį tarptautinių bei nacionalinių informacinių

šaltinių monitoringą ir informuoja žemės ūkiu besiverčiančias įmones apie technologines ar ekonomines problemas, vykstančias šiame

sektoriuje. Tokia informacija apie rinką praverčia naujų verslo galimybių identifikavimui bei išorinių grėsmių atskleidimui, padeda

greičiau reaguoti į nuolatos besikeičiančią aplinką bei prisitaikyti prie jos. Šie centrai taip pat betarpiškai bendradarbiauja su

valstybinėmis institucijomis bei industrijos lyderiais, siekiant tikslo transformuoti tyrimus į naujų įmonių kūrimą bei darbo vietų

kūrimą. Toks bendradarbiavimas bei viso ryšių tinklo išmanymas ypač paspartina potencialių mokslinių tyrimų dotacijų bei investicijų

sujungimą su žemės ūkio įmonėmis, besirengiančiomis diegti naujoves. Taigi, šie centrai teikia visapusišką pagalbą rengiant

projektus, asistuoja informacijos rinkime bei administruojant projektus.

Taigi, kol kas vienintelis Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriaus integruotas mokslo, studijų bei verslo centras „Nemunas“ palyginus

su užsienyje egzistuojančiais slėniais yra tik kūrimo stadijoje. Kol kas tik kuriama šiuolaikinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros infrastruktūra, tik bus telkiami aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos bei užsienio mokslininkai ir tyrėjai, stiprinama mokslo,

studijų ir verslo sąveika, plečiama mokslinė ir eksperimentinė veikla. Šiuo metu yra nuogąstaujama, jog ši iniciatyva

nesusikoncentruotų tik ties investicijomis į infrastruktūrą bei modernią įrangą, bet galutinis rezultatas turėtų būti tas, jog kuo daugiau

mokslo pasiekimų pasitarnautų verslo modernizavimui. Aptarti užsienio mokslo bei verslo slėniai galėtų būti pavyzdžiu kaip mokslas

http://www.oardc.ohio-state.edu/

http://www4.agr.gc.ca/

130

ir verslas yra suartinami. Tokiuose Lietuvos slėniuose ateityje turėtų būti ne tik koncentruojamos mokslo žinios bet ir teikiamos

papildomos paslaugos, kurios pritrauktų verslus naudotis šiomis žiniomis. Pavyzdžiui investicinių šaltinių paieška bei projektų

administravimas. Tokiu būdu būtų užtikrinta, jog investicijos neapsiribotų vien tik infrastruktūros gerinimu, bet sąlygotų ir patrauklų

mokslo rezultatų pateikimą verslo sektoriui.

131

5. Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinka ir LAMMC paslaugų komercializacija

Šiame galimybių studijos skyriuje bus pateikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, susijusios su agrariniais ir miškų mokslais,

rinkos bei LAMMC paslaugų komercializacijos tyrimai.

5.1 MTEP, susijusios su agrariniu ir miškų sritimi, rinkos tyrimas

MTEP rinkos tyrimas bus pristatytas pagal tokius punktus: rinkos identifikacija, dydis bei jos augimo tempai, kaštų struktūra,

vystymasis bei tendencijos, paskirstymo sistema rinkoje.

Rinkos identifikacija

LAMMC veiklos sritis yra vykdyti biomedicinos mokslų srities agronomijos, miškotyros, maisto ir mokslo ir su jomis susijusių

biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje.

Taigi, šiame galimybių studijos skyriuje analizės tikslas yra ištirti rinką, kuri apima Lietuvos mokslinius tyrimus bei eksperimentinę

plėtrą (MTEP) agrarinių ir miškų mokslų srityje.

Toliau einančiame paveiksle pavaizduoti MTEP veiklos rezultatai bei tai, kaip vyksta jų paskirstymas.

Paveikslas 5.1.1. MTEP veiklos rezultatai ir jų paskirstymas

132

Kaip matyti iš 5.1.1. paveikslo, buvo identifikuota, jog MTEP rezultatai, susiję su agrariniais bei miškų mokslais, gali įgauti tris

formas. Šios atskiros formos yra identifikuojamos kaip atskiros subrinkos MTEP agrarinių ir miškų srityje.

Vykdant fundamentinius mokslinius tyrimus, t.y. atliekant eksperimentinius bei teorinius pažinimo darbus, visų pirma, yra siekiama

įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir stebimą aplinką, tačiau šių tyrimų metu neturima tikslo panaudoti gautus rezultatus. Taigi,

analizėje buvo identifikuota, jog vienas iš MTEP veiklos rezultatų yra teorinės mokslo žinios, kurios pirmiausiai turi pažinimo tikslą.

Kitas MTEP veiklos produktas yra paslaugos. Pavyzdžiui, daugelio LAMMC skyrių bei padalinių pagrindinis MTEP veiklos

produktas yra mokslinės paslaugos, kurios apima įvairių technologijų ar jų elementų rekomendacijas praktikai bei įvairias ekspertizes.

Šių paslaugų pagrindinė savybė yra ta, jog jos paprastai yra naudojamos labai ilgai, o jų „efektas“ paprastai irgi pasirodo tik po tam

tikro laikotarpio. Pagrindinis šių mokslinių paslaugų trūkumas yra jų užsakymo trukmė. Tokios paslaugos yra retai užsakomos

ilgesniam, nei vienerių metų laikotarpiui.

133

Galiausiai, šios agrarinių bei miškų mokslų srities MTEP veiklos rezultatas taip pat gali būti tam tikras intelektinis produktas, kuris

gali būti parduotas. Tokio produkto pavyzdys yra sukurta tam tikro augalo nauja veislė.

Buvo nustatyta, jog mokslinių tyrimų, susijusių su miškininkystės sritimi, paklausa yra stipriai priklausoma nuo politinių sprendimų,

kadangi šios srities tyrimai yra daugiausiai finansuojami iš valstybės lėšų. Sodininkystės ir daržininkystės mokslinių tyrimų rinka yra

nepastovi, kadangi egzistuoja išsklaidyti užsakovai, o nėra ilgalaikių užsakymų bei jų vertė yra nedidelė. Žemės ūkio veiklai yra

būdingas sezoniškumas, tačiau atskirais metais MTEP rinkos vartotojai yra pastovūs - žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, verslo įmonės

aptarnaujančios žemdirbius, žemės ūkio produkcijos perdirbėjai ir panašiai.

Rinkos dydis ir augimo tempai

Nagrinėjamos rinkos dydį apibrėžti yra sudėtinga, kadangi tokios išskirtinai detalios informacijos statistikos institucijos nepateikia, o

atskirų giminingų mokslo institucijų produktų ir paslaugų pardavimai, susiję su šia agrarinių ir miškų mokslų sritimi, yra

konfidencialūs. Vis dėlto, apibrėžiant rinkos dydį bei jos augimo tempus yra pasitelkiami kiti statistiniai duomenys. Taigi,

tolimesniuose 5.1.2 ir 5.1.3 paveiksluose yra pateikiama informacija apie verslo bei valdžios sektoriaus išleidžiamas lėšas MTEP

apskritai pagal tyrimų sritį.

134

Paveikslas 5.1.2. Verslo ir valdžios sektoriaus išlaidos fundamentiniams tyrimams, mln. litų

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Iš pateiktos informacijos matyti, jog fundamentiniams tyrimams išlaidos yra skiriamos didžiąja dalimi tik iš valstybės sektoriaus. Tik

pastaraisiais metais verslo sektorius pradėjo dalyvauti investavime į naujas mokslo žinias bei nuo 2007 metų kasmet skyrė nuo 1,7 iki

3,6 milijono litų. Tai sudarė santykinai labai mažą sumą, kadangi valdžios sektoriaus išlaidos tuo laikotarpiu siekė 94-102 milijonus

litų. Taip pat matoma, jog šios išlaidos buvo labai dinamiškos ir jų kitimas buvo cikliškas. Valdžios skiriamos lėšos fundamentiniams

tyrimams buvo pasiekusios pikus 1998 bei 2008 metais. Tolimesnis šių išlaidų mažėjimas paaiškinamas tuo, jog abejais periodais

Lietuva buvo paliesta ekonominių krizių.

Paveikslas 5.1.3. Verslo ir valdžios sektoriaus išlaidos taikomiesiems tyrimams, mln. litų

135

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Moksliniams taikomiesiems tyrimams valdžios sektorius taip pat išleidžia daugiausiai. Kita vertus, per paskutinįjį dešimtmetį stebimas

aktyvus verslo sektoriaus suaktyvėjimas šiuo aspektu. Palyginus išlaidas taikomiesiems ir fundamentaliesiems tyrimams, matoma

tendencija, jog taikomiesiems tyrimams Lietuvoje imama išleisti daugiau nei fundamentaliesiems.

Apibendrinant, visos išlaidos MTEP Lietuvoje šiuo metu sudaro 0,84 procento bendrojo vidaus produkto. Nenuostabu, jog Lietuvoje

verslo sektorius mažiausiai investicijų kol kas skiria fundamentiniams tyrimams, kurių prigimtis yra siekti naujų žinių gavimo, tačiau

neturint tikslo tuoj pat panaudoti gautų rezultatų. Priešingai, taikomiesiems tyrimams skiriama žymiai daugiau dėmesio, kadangi

natūralu, jog žinias siekiama pirmiausiai panaudoti praktiniams tikslams.

Rinkos kaštų struktūra

136

Tiriant tam tikrą rinką yra svarbu išsiaiškinti kokios organizacijos nagrinėjamoje ekonomikos šakoje turi struktūrinius kaštų

pranašumus ir kodėl šie pranašumai yra įgaunami.

Mokslinių ir taikomųjų tyrimų rinkoje, subjektų kaštai dažniausiai susideda iš tokių kategorijų:

Žmogiškųjų išteklių kaštai;

Infrastruktūros naudojimo (eksploatacijos) kaštai;

Tyrimams reikalingų medžiagų sąnaudos;

Nusidėvėjimas (dalis tenkanti tyrimams);

Kitos sąnaudos.

Patikimų statistinių šaltinių, galinčių padėti įvertinti kaštų struktūrą ir skirtumus atskirose mokslo šakose, nėra, tačiau galima

pasikliauti ekspertų patirtimi ir rekomendacijomis apibūdinant esminius agrarinių ir miškų mokslų tyrimų kaštų skirtumus nuo kitų

mokslo šakų tyrimų kaštų.

Daugelyje mokslo ir taikomųjų tyrimų didžiausią sąnaudų dalį sudaro žmogiškųjų išteklių kaštai. Tai ypač būdinga socialinių ir

humanitarinių sričių tyrimams, tačiau ir agrarinių bei miškų mokslų tyrimų sąnaudų didžiąją dalį sudaro būtent žmogiškųjų išteklių

kaštai. Remiantis ekspertiniu vertinimu, galima neabejotinai teigti, kad tie mokslai, kurių tyrimų sąnaudų kritinę dalį sudaro

žmogiškųjų išteklių kaštai, yra vieni efektyviausių, lanksčiausių ir greičiausiai prisitaikančių prie rinkos poreikių, todėl turi pranašumą

prieš tų mokslų tyrimus, kurių kaštų struktūra yra labiau „kieta“, nei „minkšta“.

Agrarinių ir miškų mokslų tyrimai, skirtingai nuo socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų, patiria kur kas didesnius infrastruktūros

naudojimo, medžiagų ir nusidėvėjimo kaštus, kadangi jiems naudojama labai plati infrastruktūra (šiltnamiai, vėdinami sandėliai,

aplinkos stebėjimo įranga, kt.), reikalaujanti didelių aptarnavimo ir tyrimams reikiamų sąlygų palaikymo sąnaudų. Šias sąnaudas dar

labiau didina tai, kad smulkūs duomenų rinkimo ir tyrimų padaliniai yra išsidėstę visoje šalies teritorijoje, jų aptarnavimas ir valdymas

reikalauja papildomų laiko ir logistikos sąnaudų. Šiuo požiūriu agrarinių ir miškų mokslų tyrimai praranda kaštų pranašumus prieš

socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus, tačiau vis dar išlaiko pranašumą prieš tiksliųjų ir fizinių mokslų srities tyrimus. Pastarieji

137

reikalauja didelių ir nuolatinių investicijų į moderniausią įrangą, o tuo pačiu ir į tyrimų personalo žinių atnaujinimą, kvalifikacijos

tobulinimą, stažuotes užsienyje.

Vertinant mokslo ir taikomųjų tyrimų kaštus taip pat labai svarbus yra laiko veiksnys. Nesigilinant į tai, kiek užtrunka vienos ar kitos

mokslo šakos tyrimai (tai labai subjektyvus vertinimo kriterijus), galima teigti, kad agrarinių ir miškų mokslų tyrimams papildomai

dar būdingas ir sezoniškumas, kuris dar labiau pailgina tyrimų trukmę ir turi tiesioginę įtaką tyrimų mokslinei ir komercinei sėkmei.

Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad agrariniai ir miškų mokslai šiuo aspektu praranda dalį konkurencinio pranašumo prieš kitų mokslo

šakų tyrimus, dėl ko verslui ir valstybei jie gali atrodyti mažiau patrauklūs investiciniu aspektu. Kita vertus, būtina pažymėti, kad šios

srities tyrimai ilgalaikėje perspektyvoje gali būti labai naudingi ir duoti grąžą daugelį dešimtmečių po jų sėkmingo užbaigimo.

Mokslo ir taikomųjų tyrimų kaštus netiesiogiai veikia ir tų tyrimų paklausa. Pastarąjį dešimtmetį nuolat augo tiksliųjų mokslų (fizikos,

chemijos, informatikos ir kt.) tyrimų paklausa, tuo tarpu socialinių, humanitarinių, agrarinių ir kitų šakų tyrimai buvo mažiau

paklausūs. Taip vyksta dėl to, kad tiksliųjų mokslų tyrimų poreikis sparčiau auga dėl informacinių ir ryšių technologijų sklaidos

pasaulyje didėjimo, kas leidžia investicijoms į šias technologijas greičiau atsipirkti ir būti pelningesnėmis. Kitų minėtų mokslo šakų

tyrimai ir rinkos produktai bei paslaugos, kurioms skirti šie tyrimai, neauga taip sparčiai, jų investicinė grąža yra mažesnė (kas mažina

investicijų rizikingumą), todėl ir jų paklausa ne tokia didelė. Mažesnė paklausa savo ruožtu neskatina didelių laiko ir fizinių investicijų

į šiuos tyrimus, arba fizinės investicijos išdėstomos ilgesniame laikotarpyje, kas savo ruožtu mažina tyrimų sąnaudas.

Apibendrinant agrarinių ir miškų mokslų tyrimų kaštų struktūros palyginimus su kitų mokslo šakų tyrimais, galima teigti, kad tam

tikrais atžvilgiais studijoje nagrinėjama mokslo šaka turi kaštų pranašumų prieš kitas mokslų šakas, ypač tiksliųjų mokslų tyrimus,

tačiau siekiant išlikti konkurencingais rinkoje būtina ieškoti tyrimų veiklos optimizavimo būdų, stiprinti orientaciją į verslo poreikius

(komercializacija), glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš užsienio tyrimų įstaigų perimant žinias ir patirtį (o ne tyrinėti tuos

pačius aspektus savarankiškai). Tai padėtų padidinti agrarinių ir miškų mokslų patrauklumą tiek valstybei, kaip užsakovei ir

finansuotojai, tiek ir verslui, siekiančiam padidinti veiklos rezultatyvumą naujų produktų ir technologijų pagalba.

Paskirstymo sistema rinkoje

MTEP veiklos rezultatai rinkoje paskirstomi tiesioginiu bei netiesioginiu būdu (žr. 5.1.1. paveikslą).

138

Tiesioginio paskirstymo principas reiškia, jog užsakovai, pavyzdžiui, LR institucijos, ūkininkai ar kiti suinteresuoti klientai, kreipiasi į

MTEP veiklą vykdančią organizaciją bei pateikia užsakymą. Ši mokslinius tyrimus vykdanti institucija, galiausiai, parduoda savo

produktą ar paslaugą.

Vienas iš pavyzdžių kaip yra paskirstomi MTEP veiklos rezultatai netiesioginiu būdu, galėtų būti LAMMC žolių veislių paskirstymas.

Pavyzdžiui, UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Agrolitpa“ – atstovauja bei platina LAMMC filialo žemdirbystės instituto žolių

veisles. Veislė yra sukurtas intelektinis produktas, už kurį reikia mokėti tam tikrą honorarą. Už naujų veislių dauginimą UAB

„Dotnuvos projektai“ ir UAB „Agrolitpa“ renka licencinį mokestį iš sėklų daugintojų - ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių, kurie

perka iš atstovų sertifikuotą sėklą. Į sertifikuotos sėklos kainą būna įskaičiuotas ir licencinis mokestis. Galiausiai, dalį licencinio

mokesčio (apie 6%) bendrovės grąžina žemdirbystės institutui. Nuo 2011 sausio 1 d. bus renkamas ne tik licencinis, bet ir selekcinis

sėklų mokestis, t.y. mokestis nuo pasėtos sėklos. Vis dėlto, pats mechanizmas kaip šis mokestis bus surenkamas iki šiol dar nėra

aiškus.

Rinkos vystymasis ir tendencijos

Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinka didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės politikos žemės ūkio ir miškų srityse, bei nuo žemės ir

miškų ūkio produktų rinkos. Specifiškumas ir didelė priklausomybė nuo gamtos sąlygų daro šią rinką rizikinga ir nenuspėjama, kas

turi įtakos (tiek tiesioginės, tiek ir netiesioginės) tyrimų trukmei ir rezultatyvumui.

Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinkai taip pat būdingas inertiškumas – tyrimai užtrunka pakankamai ilgą laiką ir negali būti

nutraukti ar užbaigti tik dalinai, be to, tyrimams reikiamos aplinkos sąlygos ne visuomet leidžia pasiekti norimus rezultatus, arba

išryškina kitus mokslinius neapibrėžtumus. Tokios aplinkybės brangina atliekamus tyrimus bei verčia ieškoti papildomų veiklos

optimizavimo galimybių.

Nepaisant aptariamos tyrimų rinkos rizikingumo ir inertiškumo, poreikis šios srities tyrimams nuolat išlieka, kadangi žemės ūkio ir

miškų produkcijos rinka yra nelanksti paklausos atžvilgiu, o šios produkcijos gamybos proceso ir produkcijos savybių tobulinimo

poreikis yra nuolatinis ir neišsenkantis.

139

5.2 LAMMC kuriamos ir teikiamos produkcijos komercinio gyvybingumo tyrimas

LAMMC viena iš siūlomų prekių yra mokslo žinios, o pasak centro darbuotojų, šių žinių tiesioginių pirkėjų – kol kas beveik nėra. Šio

centro užsakovus labiausiai domina mokslininkų paslaugos, pavyzdžiui, pašarų kokybė, dirvožemio agrocheminiai tyrimai,

derlingumo prognozės, užsakomieji pesticidų bandymai ir panašiai. Toliau yra apžvelgiama komercinio gyvybingumo situacija

kiekviename iš pagrindinių LAMMC padalinių.

Miškų institutas

Nustatyta, jog šio instituto mokslininkams, o ypatingai ekologams, kol kas sunku komercializuoti savo mokslinę produkciją ir

egzistuoja tik keletas mokslinių ekspertizių realizuotų verslo sektoriuje. Šis institutas sukuria tik apie 3 procentus visų LAMMC

ekonominės veiklos pajamų. Pagrindiniai miškininkystės instituto klientai yra miškų urėdijos.

Mokslininkai mano, jog jų teikiamų paslaugų mažas komercinis gyvybingumas yra sąlygotas pačios miškų ūkio bei taikomųjų tyrimų

specifikos, t.y. ilgos apyvartos. Tyrimai atliekami ilgai, jo pritaikymas praktikoje yra lėtas, o rezultatai pasirodo taip pat pasirodo tik

po ilgo laikotarpio. Šio instituto mokslininkai mano, kad potencialus komercinis produktas galėtų būti dirvožemio mikroorganizmai,

naudojami fermentų kūrimui.

Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Sodininkystės ir daržininkystės institutas sukuria apie 14 procentų visų LAMMC ekonominės veiklos pajamų. Galima konstatuoti, kad

sodininkystės ir daržininkystės instituto teikiamos mokslinės paslaugos taip pat demonstruoja mažą komercinį gyvybingumą. Instituto

darbuotojai pažymi, jog šios problemos priežastys slypi mažame verslo suinteresuotume bei aktyvume, įstatyminės bazės nebuvime

bei esamoje Lietuvos ekonominėje padėtyje.

Vis dėlto, šis institutas turi sektinų verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių. SDI Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai

realizuojant fotofiziologinių tyrimų tematiką dalyvavo pumpurinės įmonės UAB „HORTILED“ sukūrime. Šios įmonės paskirtis yra

140

realizuoti aukštųjų technologijų tematikos patentus, finansuoti jų palaikymą, organizuoti lempų augalams gamybą ir prekybą. Daugiau

bendradarbiavimo pavyzdžių yra pateikta žemiau esančioje lentelėje.

141

Lentelė 5.2.1. Įmonės, su kuriomis bendradarbiauja SDI

Įmonė Veikla ir bendradarbiavimo sritis

UAB „RŪTA“ Gamina cukrinę konditeriją ir šokolado gaminius. Bendradarbiavimo sritis: vaisių, uogų

ir daržovių naujų įdarų kūrimas, specifinės tekstūros įdarų kūrimas, mokslinės

konsultacijos, natūralių maisto dažų tyrimai, technologinių elementų jiems gaminti

kūrimas, dažų prototipų kūrimas.

UAB

„Stumbras“

Gamina alkoholinius gėrimus. Bendradarbiavimo sritis – naujų inkliuzų prototipų

kūrimas.

UAB „Salpronė“ Minimaliai perdirba daržoves, aromatinius augalus bei dalinai vaisius. Gamina salotų

mišinius visam McDonald‘s tinklui Baltijos šalyse. Bendradarbiavimo sritis – naujų

produktų receptūrų, produktų prototipų kūrimas.

UAB

„Ingredientas“

(purpurinė

įmonė)

Gamina įvairius ingredientus maisto pramonei. Perdirba ir eksportuoja svarainius bei jų

produktus. Bendradarbiavimo sritis: vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo technologinių

elementų kūrimas, specifinės tekstūros įdarų kūrimas, mokslinės konsultacijos, natūralių

maisto dažų tyrimai, technologinių elementų jiems gaminti kūrimas, dažų prototipų

kūrimas.

UAB

„Viktorija“

Gamina sausainius ir kitus konditerijos gaminius. Bendradarbiavimo sritys: naujų ir

kulinarinio paveldo ingredientų konditerijos pramonei tyrimai, kūrimas, procesų

optimizavimas.

UAB „Baltic

Master“

Gamina, montuoja, rengia šaldymo technologijas ir šaldymo linijas maisto pramonei.

Bendradarbiavimo kryptys: vaisių ir daržovių laikymo parametrų modeliavimas ir

optimizavimas.

142

UAB „Baltic

Food

Technologies“

Projektuoja, kuria, gamina ir tiekia maisto pramonei perdirbimo įrangą bei įvairius

ingredientus. Bendradarbiavimo sritis: vaisių ir daržovių laikymo parametrų

modeliavimas ir optimizavimas, vaisių ir daržovių džiovinimoparametrų modeliavimas ir

optimizavimas, mokslinės konsultacijos įvairiais laikymo bei perdirbimo klausimais.

UAB

„HORTILED“

(purpurinė

įmonė).

Šios įmonės paskirtis realizuoti aukštųjų technologijų tematikos patentus, finansuoti jų

palaikymą, organizuoti lempų augalams gamybą ir prekybą. Fotofiziologinių tyrimų

taikomaisiais aspektais domisi PHILIPS koncernas. Vyksta derybos dėl jų gaminamų

puslaidininkinių šviestuvų išbandymų šiltnamiuose ir fitotronuose su auginamais

augalais. Tai pat kai kurios JAV firmos domisi sukurtu patentu pirkimu, tačiau kol kas

tie santykiai derybų lygyje.

Jasiūno įmonė

MIRATRIX

Vykdo fotografijos ir maketavimo darbus. Daržo augalų auginimas, sėklininkystė,

augalų katalogų išleidimas ir sėklų pakelių apipavidalinimas.

Ūkininkai:

Petronis, A.

Morkūnas, M.

Čekavičius ir kt.,

Augina daržoves, prieskoninius ir aromatinius augalus. Daržo augalų veislių

rekomendacijos, jų parinkimas. Naujų veislių ir hibridų gamybiniai bandymai,

pritaikymas jų skirtinguose dirvožemiuose.

Žemdirbystės institutas

Žemdirbystės institutas, kartu su didžiąja dalimi jam anksčiau priklaususių regioninių filialų, yra pagrindinis ekonominės veiklos

pajamų kūrėjas LAMMC. Žemdirbystės instituto kuriamos augalų veislės sėkmingai komercializuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir

kaimyninėse šalyse: Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Pagrindinis šio instituto MTEP veiklos rezultatas yra įvairių augalų veislės,

kurios turi paklausą ir yra gerai vertinamos. Šios srities ekspertai teigia, kad naujų veislių paklausa visuomet išliks, tačiau svarbiausiai

šiuo metu yra kurti konkurencingų veislių, kokybe nenusileidžiančias užsienio valstybėse sukurtoms, kūrimas. Pagrindiniai ŽI klientai

yra pateikti žemiau.

143

ŽI pagrindinės partnerės yra įmonės gaminančios ir prekiaujančios augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ar trąšomis. Tarp

užsakovų yra ne tik Lietuvos bet ir užsienio klientų. Bendradarbiavimo partneriai šioje srityje yra:

UAB „Bayer“;

AB „Nordic Sugar“;

UAB „Nutritechsystem Baltic“;

UAB „Dotnuvos projektai“ ;

UAB „Kustodija“;

Nufarm GmbH & Co KG (Austrija);

BASF A/S (Danija);

Du Pont Finland Ltd. (Suomija);

Irvita Plant Protection N.V. (Nyderlandų Antilai);

Syngenta Agro GmbH (Vokietija);

Syngenta Crop Protection AG (Šveicarija);

Agrolab A/S (Danija);

ANADIAG (Prancūzija);

Makhteshim-Agan Benelux & Nordic B.V. (Nyderlandai).

ŽI augalų veislių kūrėjai selekcininkai tai pat bendrauja su sėklininkystės įmonėmis ir ūkininkais, kurie turi sėklininkystės ūkio

statusą. Jie turi turėti įrangą sėkloms ruošti bei žemės plotą savo pavaldume.

UAB „Dotnuvos projektai“;

UAB „Agrolitpa“;

UAB „Lytagros prekyba“.

Mažesnės apimties bendradarbiavimo partneriai:

144

AB „Amilina“ – kviečių grūdų supirkimas krakmolo ir glitimo gamybai;

UAB „Minordija" - aukštos kokybės maisto ingredientų ir žaliavų tiekimas kepykloms, konditerijos įmonėms, kitiems maisto

pramonės sektoriams.

Pašarų tyrimų paslaugų sutartys sudarytos 2010-2011 metams su: valstybine augalininkystės tarnyba prie ŽŪM, UAB

„Vetfarmas“, AB „Baltic agro“, UAB „Ruvera“; UAB „Biofabrikas“, UAB „Joniškio grūdai“ ir kt.

„Uralchem“ kompanija (Rusija), kuria naujas, palaipsniui atiduodančias augalams reikalingas maisto medžiagas;

LANCES LINK S.A. (Šveicarija), kuri kuria naujas ekologinėje gamyboje taikomas trąšas.

UAB „Pamario produktai“(Klaipėda, gamina biohumusą);

UAB „Mortar Akmenė“ (Venta, Akmenės raj, gamina kalkines trąšas -„Kalktrąšę“)

Marijampolės cukrinių runkelių fabrikas;

Vievio paukštynas;

AB Dolomitas Strube Saat GmbH & Co. KG – Vokietijos cukrinių runkelių ir javų sėklininkystės firma;

KWS SAAT AG – Vokietijos cukrinių runkelių, kukurūzų, rapsų sėklininkystės firma;

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ – Kompanijos Nordzucker Gruop cukraus fabrikas;

UAB“Nutritechsystem Baltic“ - specializuotų mikro ir makroelementinių trąšų prekybos kompanijos „Nutritech System Inc.“

atstovas ir importuotojas Pabaltijo regione.

Pagal 2008-2010 metų duomenis, LAMMC ekonominės veiklos pajamos vidutiniškai sudarė apie 30% visų LAMMC filialų pajamų.

O patys ūkio subjektų užsakomieji mokslo tiriamieji darbai sukūrė tik apie 20-25% pačių ekonominės veiklos pajamų. Likusioji dalis

ekonominių pajamų buvo gaunama iš žemės ūkio produkcijos auginimo ir pardavimo, laboratorinių analizių bei kitų paslaugų

atlikimo. Taigi, iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad LAMMC mokslinių tyrimų komercializacijos laipsnis yra labai

žemas. Ypatingai šiuo aspektu atsilieka miškų institutas, kuris, galima teigti, visai neparduoda verslo subjektams savo produktų ar

paslaugų. Sodininkystės bei daržininkystės institutas taip pat atlieka užsakomųjų mokslinių tyrimų tik už porą šimtų tūkstančių litų.

145

6. LAMMC stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių analizė

Šioje galimybių studijos dalyje yra pateikiama informacija apie LAMMC vidines silpnąsias ir stipriąsias puses, kuriomis LAMMC

išsiskiria iš savo konkurentų, bei apibendrinamos išorinės LAMMC aplinkos galimybės ir grėsmės. Žemiau esanti SSGG matrica

apibendrina analizės metu identifikuotas šias organizacijos bei jos aplinkos savybes.

Lentelė 6.1. LAMMC SSGG matrica

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

1. Tyrimų unikalumas ir įvairovė;

2. Tyrimų aktualumas ne tik Lietuvos, bet ir

kaimyninių šalių mastu (dėl panašių gamtinių

sąlygų – klimato juosta, dirvožemiai, ištekliai,

agrarinio ir miškų sektorių tradicijos, kt.);

3. Egzistuojanti eksperimentinė bazė, paskirstyta

didelėje šalies dalyje;

4. Kvalifikuoti mokslininkai;

5. Palaikomi glaudūs ryšiais su užsienio šalių

mokslo ir tyrimų institucijomis;

6. Egzistuojanti (nors ir negausi) geroji praktika

įtraukiant verslą į taikomuosius mokslinius

tyrimus.

1.Nepakankami finansiniai ištekliai;

2. Mokslinių bei eksperimentinių bazių išvystymo

skirtumai tarp atskirų padalinių;

3. Nevienoda tyrėjų kompetencija ir įdirbis mokslo bei

ypač taikomuosiuose tyrimuose;

4. Mažas produktų ir paslaugų komercinis

gyvybingumas;

5.Fizinė ir finansinė institutų atskirtis;

6. Aiškios ir vieningos mokslinių tyrimų tematikos

trūkumas;

7. Nepilnai suformuota centro mokslinių tyrimų

koordinavimo struktūra;

8.Komunikavimo sistemos trūkumas;

146

9. Centralizuotos mokslinės informacijos sistemos

trūkumas;

10. Vieningumo trūkumas

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

1. Augantis dėmesys ekologiškiems, natūraliems

produktams;

2. Klimato kaita bei jai didėjantis dėmesys;

3. Senkantys naftos ištekliai;

4. Lietuvos poreikis diversifikuoti kuro balansą;

5. Išliekanti sąnaudų mažinimo svarba;

6. Didėjanti maisto produktų pasiūla;

7. Tvaraus vystymosi tendencijos;

8. ES struktūrinių fondų parama;

9. Didėjantys vartotojų reikalavimai produktų

kokybei ir saugumui didins mokslinių ir

taikomųjų tyrimų agrariniame sektoriuje

poreikį.

1. Nuolatos besikeičiantis valstybinis finansavimas bei

galimas šio finansavimo mažėjimas ateityje;

2. Jaunų mokslininkų trūkumas, mokslininkų senėjimo

tendencijos;

3. Nestabili politinė aplinka;

4. Globalizacija ir dėl jos kylanti tarptautinė

konkurencija;

5. Didėjanti žemės ir miškų ūkio sektoriaus

konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos

vidinėje šalies rinkoje;

6. Santykinai mažas darbo užmokestis visų lygių

LAMMC darbuotojams, galintis paskatinti juos

pereiti į verslo sektorių ar emigruoti.

Stiprybės

147

Viena iš vidinių stiprybių yra tai, jog LAMMC atliekami moksliniai tyrimai yra unikalūs tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Šis

unikalumas pasireiškia tuo, jog LAMMC mokslininkai gerai išmano plataus spektro mokslinių tyrimų specifiką susijusią su unikalia

geografine padėtimi, dirvožemiu, agrometeorologinėmis sąlygomis, ūkininkavimo ir vartojimo tradicijomis.

Kita LAMMC stiprybe galima įvardinti pakankamai gerai išvystytą eksperimentinę bazę pagrindiniuose LAMMC padaliniuose.

LAMMC darbuotojai teigia, jog su egzistuojančia eksperimentine baze yra pakankamos sąlygos vykdyti kokybiškiems moksliniams

eksperimentams bei gautas mokslo žinias pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta šiuolaikinė

mokslinė bazė su eksperimentiniu vaisių ir daržovių perdirbimo moduliu, vaisių ir daržovių laikymo kameros su kontroliuojama

atmosfera, modernus šiltnamis su automatine mikroklimato valdymo įranga, o artimoje ateityje planuojamos įkurti kriobiologijos,

metabolomikos, biologijos žymenų, fotofiziologijos laboratorijos, bendra prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų

modeliavimo laboratorija. Miškų institutas įvairiems bandymams atlikti turi įrengęs Lietuvos miškuose net 500 stacionarinių tyrimo

objektų. Vis dėlto, kai kuriuose padaliniuose, ypatingai regioniniuose filialuose, trūksta naujos bei šiuolaikiškos įrangos.

Dar viena LAMMC stiprybė yra kvalifikuoti mokslininkai. Jų kvalifikaciją įrodo didelė dalis paskelbiamų mokslinių straipsnių ISI

sąrašo žurnaluose, turint galvoje turimus finansinius išteklius, dalyvavimas įvairiose tarptautiniuose projektuose bei paramų įvairiems

projektams laimėjimai, tarp žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų, konsultantų ir kitų vartotojų įgytas pasitikėjimas LAMMC

institutų moksliniais darbais.

LAMMC taip pat palaiko glaudžius ryšius su užsienio šalių mokslo ir tyrimų institucijomis. Tarp LAMMC bendradarbiavimo

partnerių yra organizacijų iš Skandinavijos šalių, Slovakijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Olandijos ir kitų.

Galiausiai, tarp verslo sektoriaus ir LAMMC egzistuoja geroji bendradarbiavimo praktika. Nors ir negausūs, tačiau šie ryšiai yra

glaudūs su įvairiomis Lietuvos maisto bei gėrimų pramonės įmonėmis bei sėklininkystės bendrovėmis. LAMMC teikia mokslinių

tyrimų paslaugas ir užsienio bendrovėms iš Austrijos, Suomijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos bei Vokietijos.

Silpnybės

148

Viena didžiausių LAMMC silpnybių yra laikoma lėšų trūkumas. Vykdant eksperimentinę plėtrą trūksta finansinių išteklių sukurtų

technologijų diegimui, veiklos rezultatų komercializavimui. Dėl ribotų piniginių lėšų yra sudėtinga pilnai vykdyti konkurencingus

tarptautinius projektus, tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvauti tarptautinėse parodose, verslo forumuose, mokymuose ir panašiai.

Identifikuota, jog tarp atskirų LAMMC padalinių egzistuoja dideli mokslinių bei eksperimentinių bazių skirtumai. Kaip minėta,

pagrindiniai padaliniai turi pakankamai gerai išvystytą bei modernią infrastruktūrą bei eksperimentinę bazę, tačiau regioniniai

padaliniai ypatingai atsilieka. Tai yra viena iš priežasčių, sąlygojančių skirtingą mokslinių padalinių tyrimų lygį.

Kita LAMMC silpnybe būtų galima įvardinti nevienodą tyrėjų kompetenciją. Ši silpnybė taip pat sąlygoja stipriai besiskiriantį

mokslinių padalinių tyrimų lygį.

Buvo taip pat identifikuota, jog LAMMC mokslinių tyrimų paslaugos turi mažą komercinį gyvybingumą. Šio gyvybingumo trūkumą

galima būtų iš dalies paaiškinti šių paslaugų specifiškumu. Įvairios ekspertizės bei mokslinės paslaugos yra paprastai naudojamos

labai ilgai, o rekomendacijų rezultatai paprastai pasirodo tik po ilgo laiko. Tačiau buvo identifikuota, kad LAMMC egzistuoja šių

paslaugų apiforminimo bei pateikimo trūkumai. Šiuolaikinėmis mokslo komercializavimo sąlygomis teikiamos paslaugos turi įgyti

aiškią formą.

LAMMC egzistuoja tiek fizinė tiek finansinė institutų atskirtis, kuri sąlygoja mokslinio potencialo naudojimo dubliavimą, per dideles

administravimo išlaidas bei neefektyvų lėšų paskirstymą.

Kitos LAMMC silpnybės yra įvardinamos kaip aiškios bei vieningos mokslinių tyrimų tematikos nebuvimas, centro mokslinių tyrimų

koordinavimo struktūros bei vieningos duomenų bazės trūkumas. Taip pat kol kas dar nėra pakankamai pasidalinta informacija apie

kamieniniuose padaliniuose turimą mokslinę įrangą ir mokslinių tyrimų galimybes, o turimos informacijos susisteminto apibendrinimo

nėra.

Galiausiai, LAMMC yra įsigalėjęs požiūris, jog atskiras centro padalinys pagal tradicinį mąstymą visų pirma siekia savų, siauresnių

tikslų, o ne vadovaujasi bendros naudos nešančiais tikslais. Mokslo darbuotojams taip pat pritrūksta iniciatyvos bendrauti su

kolegomis iš kitų padalinių.

Galimybės

149

Viena svarbiausių tendencijų išoriniuose veiksniuose šiandien, be abejonės, yra augantis dėmesys ekologiškiems, natūraliems

produktams. Prognozuojama, jog ypatingai didės kokybiškų, sveikų produktų poreikis ir dėl to plėsis rinkų galimybės. Pavyzdžiui,

JAV institutai pabrėžia vadinamos „maistinės farmacijos“ rinkos atsiradimą (angl. Neutroceuticals, susideda iš „nutrition“ ir

„pharmaceutical“). Tai maisto produktai, kurie teikia sveikatą ir medicininę naudą, įskaitant prevenciją bei gydymą nuo įvairių ligų.

Tokie produktai kuriami ir iš žemės ūkyje užauginamų produktų, tokių kaip įvairios žolės bei grūdai.

Kita plintanti tendencija yra klimato kaita bei didėjantis dėmesys jai. Pasak Zenono Dabkevičiaus, Lietuvai reikia pasinaudoti esama

šiltėjančio klimato situacija, nes dėl dažnėjančių sausrų kai kurių žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas gali tapti perspektyvesnis

šiauriniuose Europos regionuose, t. y. Baltijos šalyse. Pastarųjų metų neįprastai šiltos ir sausos vasaros bei jas lydinčios liūtys,

švelnios žiemos ir vėlyvos pavasario šalnos Lietuvoje verčia mąstyti apie dirvožemio drėgmės režimo palaikymą ir racionalų jos

naudojimą, naujų augalų rūšių ir veislių auginimą, bioįvairovės pokyčius, naujų augalų ir gyvūnų patogenų ir kenkėjų atsiradimo ar

epidemijų, dirvožemio degradacijos ir miškų nestabilumo prevenciją.

Dar viena svarbi tendencija yra ta, jog besenkant naftos ištekliams pasaulyje bei Lietuvai praradus energetinę nepriklausomybę, kyla

poreikis diversifikuoti Lietuvos kuro balansą bei darosi vis aktualiau apsirūpinti vietiniais atsinaujinančios energijos šaltiniais. Šiuo

metu ypatingas dėmesys yra skiriamas bioenergetikai, o gausūs biomasės ištekliai slypi žemės ūkio sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje

šilumai gauti plačiausiai naudojama miško biomasė, o mūsų tautiečiai turi gilias tradicijas ir patirtį kurui naudoti malkas, tačiau

aktualu tirti bei pritaikyti galimybę energijai gauti naudojant ir miško atliekas. Taigi, aktuali mokslinių tyrimų tema yra biomasės

naudojimo bioenergijai gauti tema.

Taip pat žemės ir miškų ūkio sektoriuje yra svarbus sąnaudų mažinimas. Naujos, modernios, mažesnių kaštų reikalaujančios žemės

dirbimo, augalų auginimo ir priežiūros technologijos leistų sukurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.

Rinkoje didėjant maisto produktų pasiūlai ir mažėjant jų paklausai, atsiranda galimybių auginti ne maisto paskirties žemės ūkio

produkciją – žaliavas pramonei ir energetikai.

Įsigalint tvarumo tendencijoms, pasaulyje plinta dėmesys biologinės sistemos įvairovei bei jos produktyvumo išsaugojimui.

Pavyzdžiui, Lietuvoje tampa aktualūs vaisių ir daržovių, miško produktų perdirbimo tyrimai.

150

Tikėtina, kad ir po 2014 metų bus skiriama ES struktūrinių fondų parama, nes palyginus su bendru ES mastu Lietuva yra

nepakankamai išsivystęs regionas. Pasaulinės recesijos metu, šalies ekonominiai rodikliai labai smuko, todėl prognozuojama, kad

struktūrinės paramos dydis taip pat neturėtų sumažėti.

Didėjantys vartotojų reikalavimai produktų kokybei ir saugumui. Iš to seka, kad išaugs poreikis tobulinti žemės ūkio produktus ir tai

lems didėjančią taikomųjų mokslinių tyrimų paklausą.

Grėsmės

Kadangi LAMMC yra valstybinė mokslinė įstaiga, todėl priklausomybė nuo biudžeto asignavimų yra labai didelė. LAMMC

moksliniai tyrimai reikalauja stabilaus kasmetinio finansavimo, tačiau pastaraisiais metais biudžeto išlaidos MTEP žemės ūkio srityje

sparčiai sumažėjo ne tik dėl ekonomikos recesijos, tačiau ir dėl valstybės tikslo didinti MTEP finansavimą iš verslo sektoriaus (tikslas

– du trečdaliai). Nuo 2005 metų yra stebimas vidutiniškas 18% metinis šių asignavimų mažėjimas, todėl negalima tikėtis, jog pamažu

atsigaunant ekonomikai lėšų staiga padaugės.

Kita išorinė grėsmė LAMMC yra jaunų mokslininkų trūkumas bei mokslininkų senėjimo tendencijos. Lietuvoje susiduriama su

problema, jog jaunieji specialistai neturi paskatų rinktis mokslininko karjeros. Pavyzdžiui, šiuo metu jaunų mokslininkų iki 34 metų su

daktaro laipsniu LAMMC sudaro tik 6,8 procentai visų mokslininkų, o iki 45 metų tik 34 procentus.

Taip pat buvo identifikuota, jog reikalavimai mokslo institucijoms yra nestabilūs bei nuolat kinta priklausomai nuo trumpalaikių

politinių sprendimų. Reformų nestabilumą, dažną reikalavimų kaitą bei nenuoseklų finansavimą lemia LAMMC nepalankūs

strateginiai politikų veiksmai.

Dėl globalizacijos procesų bei prekybos liberalizacijos didės kitų šalių gamintojų, ypač dirbančių pranašumo sąlygomis, konkurencinis

spaudimas Lietuvos žemės ir miškų ūkio produktų rinkai. Iš to seka, kad žemės ūkio įmonėms ir miškų urėdijoms neatlaikius

tarptautinės konkurencijos, jų gali apskritai sumažėti. Vadinasi, dėl to gali apskirtai sumažėti taikomųjų mokslinių tyrimų poreikis.

Taip pat numatoma, jog didės konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos vidinėje šalies rinkoje. Dėl darbo jėgos emigracijos, „protų

nutekėjimo“, šalyje yra stebimas didelis aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Ši grėsmė gali neigiamai paveikti ir žemės ūkio bei

miškų sektoriaus vystymąsi ir taip netiesiogiai sumažinti mokslinių tyrimų poreikį.

151

7. LAMMC poreikių analizė

Šioje galimybių studijos dalyje yra siekiama pristatyti poreikius, kurie iškilo institutams susijungus į LAMMC. Bus aptariamos

žmogiškųjų išteklių, esamos technologinės bazės bei infrastruktūros poreikiai. Taip pat yra analizuojamas fizinis institutų

susijungimas, aptariamos bendros infrastruktūros bei vientisų finansų sukūrimo galimybės.

7.1 Žmogiškieji ištekliai

Analizės metu buvo nustatyta, kad 2010 spalio 1-ąjai iš viso LAMMC dirba 592 darbuotojai, tarp kurių tik apie 34 procentus sudaro

mokslininkai, kiti mokslo darbuotojai bei doktorantai (žr. 7.1.1 lentelę). Iš pateiktos lentelės matoma, kad daugiausiai darbuotojų yra

pasiskirstę po regioninius padalinius (207), o didžiausias šia prasme yra žemdirbystės institutas su 165 darbuotojais.

Lentelė 7.1.1. Darbuotojų skaičius 2010-2020 metais

Mokslininkai Kiti darbuotojai Darbuotojai

2010 2020 2010 2020 2010 2020

ŽI 62 99 103 61 165 160

MI 34 62 44 19 78 81

SDI 51 80 91 45 142 125

RP 52 69 155 168 207 237

Iš viso 199 310 393 293 592 603

Pastaba: Detalus įvairių darbuotojų planuojamas poreikis iki 2020 metų pateiktas 2 priede.

Iki 2020 metų planuojama ženkliai padidinti LAMMC mokslinį potencialą bei efektyvinti veiklą optimizuojant personalo struktūrą ir

funkcijų paskirstymą.

152

Nepaisant šių sąlyginai nedidelių planuojamų darbuotojų skaičiaus pokyčių, yra poreikis keisti bendrą darbuotojų sudėtį. LAMMC

ilgalaikėje perspektyvoje siekia plėsti mokslinį potencialą, tad kartu siekiant šio tikslo neišvengiamai turi augti ir mokslininkų

skaičius. Iki 2020 metų LAMMC numatoma, jog bent pusę visų darbuotojų sudarys mokslininkai. Taigi, 7.1.1. lentelėje matoma, jog

visuose LAMMC filialuose mokslininkų skaičius didės, o kitų darbuotojų – mažės (išskyrus regioninius padalinius). Taip pat

planuojama, kad žmogiškųjų išteklių prasme žemdirbystės institutas išliks pats didžiausias.

7.2 Technologinė bazė bei infrastruktūra

Sekančioje lentelėje patiekiami išsamūs duomenys apie jau turimą LAMMC padalinių technologinę bazę bei galimus jos poreikius.

Lentelė 7.2.1. Atskirų filialų turimos technologinės bazės galimybės bei poreikiai

Filialas Galimybės bei poreikiai

Miškų institutas:

Miškininkystės skyrius Turima kompiuterinės bei daugiausiai lauko darbams skirtos mokslinių darbų

įrangos, kurios šiuo metu užtenka. Tačiau katastrofiškai trūksta transporto

priemonių.

Miško genetikos ir

selekcijos skyrius

Skyrius turi Globalinio Pozicionavimo Sistemą (GPS), lazerinį bei

ultragarsinį aukštimačius, lengvą nešiojamąjį prietaisą, skirtą medienos

kietumui nustatyti, šaudyklę medžių mėginiams paimti.

Ekologijos skyrius Skyriuje yra C, H, N ir S analizatorius Costeck bei nemažai smulkesnės

laboratorinės bei lauko darbų įrangos.

Sodininkystės ir

daržininkystės institutas:

SDI sukurta šiuolaikinė mokslinė bazė. Įkurtas eksperimentinis vaisių ir

daržovių perdirbimo modulis, kuriame įdiegta naujausia moderni įranga,

153

įrengtos vaisių ir daržovių laikymo kontroliuojamoje atmosferoje kameros su

automatine laikymo parametrų reguliavimo įranga. Įkurtas fitotroninis

kompleksas su klimato kameromis ir modernus šiltnamis su automatine

mikroklimato valdymo įranga. Pastatyti modernūs modeliniai šiltnamiai,

įrengta speciali lauko daržininkystei skirta laistymo sistema. Įveisti

šiuolaikiniai modeliniai sodai ir uogynai. Įkurtos sodo augalų sveikos

sodinamosios medžiagos dauginimo ir daržo augalų sėklininkystės sistemos.

Sukurta ir įdiegta augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema ir tinklas

šalyje. Ryšiams su verslu stiprinti įkurtas mokslo technologijų parkas.

Atnaujinta instituto eksperimentinė bazė parodomųjų bandymų vykdymui.

Sukurtas sveikatingumo mokymo centras.

Planuojama įkurti kriobiologijos, metabolomikos, biologijos žymenų,

fotofiziologijos laboratorijas, bendros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo

technologijų modeliavimo laboratoriją. Taip pat yra poreikis atnaujinta sodų

ir daržų technologijų modeliavimo bazę.

Augalų fiziologijos

laboratorija

Prie Augalų fiziologijos laboratorijos veikia fitotronas. Laboratorija

aprūpinta skysčių (HPLC) elektro (CE) chromatografijos sistemomis, dujų

chromatografijos (GC) sistema su masių spektrometru, kita analitine įranga.

Biochemijos ir

technologijos laboratorija

Įkurtas eksperimentinis vaisių ir daržovių perdirbimo modulis, kuriame

įdiegta naujausia moderni įranga, įrengtos vaisių ir daržovių laikymo

kontroliuojamoje atmosferoje kameros su automatine laikymo parametrų

reguliavimo įranga.

Sodo augalų genetikos ir

biotechnikos skyrius

Įkurtas fitotroninis kompleksas su klimato kameromis ir modernus šiltnamis

su automatine mikroklimato valdymo įranga. Skyrius aprūpintas molekulinės

biologijos - baltymų, DNR analizėms įranga. Jame yra technines prielaidos

genų raiškai, naudojant realaus laiko PGR tirti, kurti genų bibliotekas,

154

Skyrius turi visą reikiamą įrangą augalų genų inžinerijos (genų patranka,

kapiliarinės elektroforezės sistema, elektroporatorius, mikromanipuliatorius,

centrifugos ir kt)., mikrodauginimo, citologijos eksperimentams. Skyriuje yra

unikalūs Malus, Fragaria, Cydonia, Ribes ir kt. rūšių, veislių ir formų

augalai, skirtingi pagal vystymosi ritmą ir ištvermingumą žiemą,

pasižymintys įvairia (monogenai, poligenai) atsparumo virusinėms,

grybinėms ligoms ir šalčiui genetine kontrole.

Žemdirbystės institutas:

Dirvožemio ir

augalininkystės skyrius

Skyriaus dirvožemio fizikinių savybių tyrimų bazė neseniai pagerėjo, baigus

vykdyti projektą, tačiau trūksta aparatūros dirvožemio tyrimui mikro

skalės lygyje, procesų modeliavimo programų, neturime galimybės tirti

modeliuojamų procesų (simultaniuous models).

Augalų patologijos ir

apsaugos skyrius

Turima Eppendorf Mastercycler DNR termocikleris, elektroforezės sistema,

HPLC skysčių chromotografas, spektrofotometras, Bucard sporų gaudyklės,

lapų indekso nustatymo įranga San Scan, grūdų analizatorius „Infratec“,

mikroskopai su skaitmeninėmis kameromis, mikroskopas su

mikromanipuliacine sistema, inkubatoriai su programuojamu temperatūros ir

šviesos režimu, grybų auginamo NUV šviesoje kamera, plakiklis-

inkubatorius su reguliuojamu temperatūros režimu, tikslieji purkštuvai,

Reikalinga aparatūra laikotarpiui iki 2015 m.: Tikrojo laiko PGR analizės

sistema, homogenizatorius, gelio elektroforezės DGGE sistema,

portatyvinė respiracijos sistema, diodinės matricos detektorius su

programine įranga, laminarinė spinta, daiginimo spinta, traukos spinta,

mokrobeicuotuvas, kenksmingų medžiagų laikymo spinta, terpių

pilstymo įranga, automatizuota ėminių paėmimo ir svėrimo sistema.

155

Augalų mitybos ir

agroekologijos skyrius

Technologinė bazė gerėja, bet vis tiek dar yra per silpna, kad leistų pilnai

pasireikšti LAMMC kūrybiniam potencialui. Daugeliu atžvilgių pagal turimą

techninę ir laboratorinę įrangą esame tarp ES autsaiderių. Įrangos

atnaujinimo poreikiai yra labai dideli, o realios galimybės yra labai mažos.

Genetikos ir fiziologijos

laboratorija

Pageidauja įsigyti reguliuojamo klimato kameras, citometrą, traukos

spintų įrangą.

Cheminių tyrimų

laboratorija

Laboratorijoje disponuojama moderni laboratorinė įranga: automatinis

UV/VIS spektrometras VARIAN, automatinis anglies, azoto ir sieros

analizatorius Vario EL III, programuojamas daugiakanalis fotometras

Multiskan MS su programa Genesis Lite, ultragarso įrenginys SONOPULS

(Bandelin), FT-IR spektrometras Nicolet 380 su kompiuterine sistema,

valdymo ir duomenų apdorojimo programinės įrangos paketais, su ATR

priedu, atominis absorciometras AAC Analyst, artimosios srities

infraraudonųjų spindulių spektrometras NIRS 6500, automatinis

poliarimetras, ANKOM aparatas, farinografas su programine įranga, dujų

chromatografas ir kt. Bioorganinių junginių diagnostikai gerinti

investicinėmis lėšomis planuojamas įsigyti universalus lazerinės difrakcijos

analizatorius, kompiuterizuotas spartusis klampomatis su mėginių paruošimo

priedais. Visa ši moderni laboratorinė įranga, įsavintos metodikos sudaro

galimybes nustatyti augalinės medžiagos, dirvožemio organinės medžiagos ir

anglies junginių kiekybines ir kokybines charakteristikas.

Javų selekcijos skyrius ŽI augalų selekcija turi pagrindines tyrimų priemones lauko eksperimentams,

kameraliniams darbams, dirbtino klimato tyrimams fitotroną. Šį įranga

sensta, todėl reikia planuoti kas treji metai po 300- 400 tūkst. naujos

įrangos pirkimui.

156

Žolių selekcijos skyrius Šiuo metu yra įsigyjama nauja įranga: žolių pjovimo kombainas su

kompiuterine įranga, mažagabaritinis traktorius, mažų sėklų pavyzdžių

kuliamoji, sėklų valomosios, pašarinių augalų kapoklė, laboratorinis

malūnėlis, džiovinimo spinta, laboratorines svarstyklės. Ateityje planupjama

įsigyti: žolių pjovimo kombainas su kompiuterine įranga, mažagabaritinis

traktorius, mažų sėklų pavyzdžių kuliamoji, sėklų valomosios, pašarinių

augalų kapoklė, laboratorinis malūnėlis, džiovinimo spinta, laboratorines

svarstyklės.

Filialai:

Vokės filialas Turima įranga: auginimo klimato kameros, laminarai, aplinkos sterelizatoriai,

įrankių sterelizatoriai, auginimo termostatas, autoklavai, elektroninės

svarstyklės, stacionarūs lizimetriniai įrenginiai, selekciniai šiltnamiai bulvių,

lubinų ir kt.

Vėžaičių filialas Turima technologinė bazė MTEP veiklų vykdymui yra skurdoka, todėl jos

atnaujinimo poreikis labai aktualus. Galimybė: Slėnio „Nemunas“

programos mokslinės įrangos projektas (Mobili laboratorija, 300

tūks.lt).

Kaltinėnų bandymų stotis Turima technologinė bazė MTEP veiklų vykdymui yra skurdi, todėl jos

atnaujinimo poreikis labai aktualus. Esamu momentu atnaujinti jų nėra, o

ateityje - įsijungimas į tarptautinį projektą.

Joniškėlio bandymų stotis Tyrimams vykdyti turi pakankamą technologinę bazę, kurią nuolat atnaujina,

tačiau tinkamam mokslinių tyrimų lygiui palaikyti trūksta laboratorinės

įrangos.

Agrocheminių tyrimų Turi transporto priemones (5 automobilius), zondus ir įvairią kitą žemės

157

laboratorija gręžimo technika, GPS prietaisus, kompiuterius ir specialias kompiuterines

programas žemėlapių sudarymui. Tai leidžia vykdyti bandymus ir

monitoringus visoje šalyje. Tačiau yra reikalingas laboratorijų

atnaujinimas, modernesnės įrangos įsigijimas bei papildymas, pastato

renovacija. Reikalinga pakeisti dvi transporto priemones naujomis,

nupirkti įrangą dirvožemio ėminiams paimti. Laboratorijos

atnaujinimui kasmet reikia 150-250 tūkst. litų, nes esama įranga sensta,

nusidėvi. Pilnai sutvarkyti laboratorijas ir įsigyti visą reikiamą laboratorinę

įrangą reiktų apie 1,7 mln. litų.

Upytė bandymų stotis Turima įranga pluoštinių augalų tyrimams.

Rumokų bandymų stotis Trūksta priemonių greitiems augalų mitybos diagnostikos metodams

įsavinti.

Iš surinktos informacijos galima daryti išvadą, jog LAMMC turima technologinė bazė daugumoje padalinių yra pakankama

moksliniams tyrimams atlikti, o pagrindiniai institutai turi modernią bei šiuolaikišką technologinę bazę. Vis dėlto, kai kurie iš

padalinių, pavyzdžiui, Vėžaičių filialas ar Kaltinėnų bandymų stotis, vis dar yra gana skurdūs bei jiems nedelsiant reikia naujos

įrangos ar kitų prietaisų. Taip pat beveik visuose iš padalinių artimoje ateityje iškils poreikis atnaujinti jau turimą įrangą dėl jos

senėjimo bei nusidėvėjimo procesų. Pavyzdžiui, agrocheminių tyrimų laboratorija apskaičiuoja, kad kasmet yra reikalingos 150-250

tūkstančių litų lėšos vien esamos įrangos atnaujinimui.

7.3 Fizinis institutų sujungimas ir bendros infrastruktūros sukūrimas

Egzistuoja ne tik finansinė bet ir fizinė institutų atskirtis. LAMMC institutų infrastruktūra yra išsidėsčiusi skirtinguose Lietuvos

rajonuose bei yra nutolusi viena nuo kitos. Sujungimas teoriškai dar labiau pagerintų centro veiklą siekiant vieningų tikslų. Būtų

galima pasiekti didesnį mokslinio potencialo bei turimos technologinės bazės efektyvumą, ypatingai vykdant integruotus, tarpšakinius

ir tarpdisciplininius tyrimus.

158

Tačiau galimybės tokiam susijungimui yra menkos, kadangi, visų pirma, LAMMC institutai ir kiti filialai yra geografiškai nutolę bei

turi sukūrę mokslinių tyrimų ir MTEP bazes. Atskiros jau egzistuojančios laboratorijos, bandymų laukai, sodai, saugyklos, gamybiniai

pastatai ir kita infrastruktūra užtikrina šių padalinių funkcijas, o tyrimų specifiškumas (dirvožemio, reljefo, tyrimų objektų ir panašiai)

ir regioniškumas daro fizinį institutų sujungimą netikslingu. Toks žingsnis būtų neracionalus, nes ilgus dešimtmečius ši infrastruktūra

buvo kuriama, valstybiniams moksliniams tyrimams konkrečiose vietovėse paskirta žemė ir miškai, įrengti ilgamečiai stacionariniai

bei kiti įvairios trukmės lauko bandymai, susodinti daugiamečiai sodiniai, tyrimų vykdymui pastatyti specialūs įvairios paskirties

statiniai.

Kita priežastis, kodėl LAMMC esama struktūra yra optimali yra ta, jog Lietuvoje egzistuoja ypač ryškus pajamų ir gyvenimo išlaidų

disbalansas, kuris riboja kasdienines judėjimo galimybes dideliais atstumais bei gyvenamojo būsto ir gyvenimo vietos keitimo

galimybes. Tik socialinių gyvenimo sąlygų realus pagerėjimas leistų galvoti ir planuoti apie fizinį institutų sujungimą ir vieno centro

įkūrimą. Šiandienos LAMMC institutuose ir padaliniuose dirbantieji mokslo darbuotojai – tai branduolys, užtikrinantis LAMMC

gyvavimą. Fizinis institutų sujungimas, manoma, tikrai šį branduolį suskaldytų, o sukurti naują kūrybinį branduolį iš naujų darbuotojų

prireiktų ne mažiau kaip dešimtmečio, ir tik su sąlyga, jei bus palankūs politiniai sprendimai bei į mokslą pasuks kūrybiškiausia

jaunosios kartos dalis.

Taigi, fiziškai sujungti institutus bei kitus jų filialus į vieną centrą prireiktų labai didelių investicijų, laiko bei kitų išteklių.

Kita vertus, šiuo metu suvienijus nekilnojamą turtą iškyla teisinių problemų. Visas apjungtas turimas turtas perėjo LAMMC žinion bei

yra perduotas įgaliojimo teisėmis naudotis atskiriems moksliniams padaliniams. Dėl vieno juridinio asmens statuso kamieniniams

padaliniams susidarė sunkumų registruojant turtą registruose, deklaruojant pasėlius, gaunant kuro kvotas, vykdant viešuosius pirkimus

ir panašiai.

7.4 Finansų sujungimas bei vieningas finansavimo paskirstymas

Siekiant vieningai įgyvendinti LAMMC viziją, misiją bei tikslus, reikalingas vieningos apskaitos sistemos sukūrimas, kuris padėtų

efektyviau valdyti finansinius išteklius pagal nustatytus prioritetus ir sudarytas prognozes. Taip pat prie LAMMC vieningumo

prisidėtų ir aiškiai nustatytas finansavimo paskirstymas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skiriami

LAMMC, yra paskirstomi tarp atskirų žemdirbystės, miškų, sodininkystės ir daržininkystės institutų, o LAMMC įstatuose nėra

159

detalizuota lėšų paskirstymo tarp Centro padalinių tvarka. Pirmuosius trejus susijungimo metus Centro veiklos finansai skirstomi kaip

numatyta institutų reorganizavimo sąlygose (Žin., 2009, Nr. 158-7184).

Skaidrus finansų tvarkymas ir viešas jų paskirstymo, investicijų tikslingumo bei kitų prioritetų svarstymas yra ypatingos svarbos, nes

tik taip darbuotojai sieks bendrų tikslų. Sujungti finansus į vieningą sritį taip pat kyla poreikis dėl to, kad atskiri finansai kelia

dubliavimo problemą stiprinant mokslinę veiklą ir eksperimentinę bazę bei naudojant mokslinį potencialą. Sukūrus centralizuotą

administruojantį padalinį taip pat sumažėtų išlaidos administravimui bei centro funkcionavimui.

Artimoje perspektyvoje didžiausias poreikis yra LAMMC filialų buhalterinės apskaitos programų ir duomenų bazių sujungimas į

vieningą tinklą. Tam reikalinga sukurti integracinę sistemą, kurią sudaro centrinis serveris, Windows operacinė sistema, licencijos,

instaliavimo ir konfigūravimo darbai. Sujungus buhalterines sistemas į vieną tinklą žymiai pagerėtų darbo našumas, lengviau būtų

sprendžiami apskaitos klausimai, operatyviau būtų ruošiamos finansinės, mokestinės ir statistinės ataskaitos išoriniams vartotojams.

Sėkmingesniam finansų tvarkymui reikėtų apie 250 tūkstančių litų lėšų.

160

8. LAMMC misija, vizija ir tikslai 2011 – 2020m.

Lietuvos žemės ir miškų ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos požiūriu. Ši pramonės šaka yra

viena svarbiausių produkciją eksportui gaminančių sektorių, joje yra sukuriama žymi Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės dalis.

Žemės ir miškų ūkis 2009 metais sukūrė apie 3 milijardus bendrosios pridėtinės vertės, o tai sudarė apie 3,3 procento Lietuvos

bendrojo vidaus produkto. Per pastarąjį dešimtmetį ši pridėtinė vertė žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuje mažai keitėsi, tačiau tik

jame recesijos metu buvo stebimas bendrosios pridėtinės vertės kilimas - 2008 metais ji išaugo 3 procentais, o 2009 metais – 1,8

procento. Taip pat nuo 2004 metų šio sektoriaus eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte išaugo apie tris kartus ir 2009 metais siekė

6,6 procento. Pastaraisiais metais žemės ir miškų ūkio produktų eksportas sudarė 7-9 procentus viso Lietuvos eksporto. Be to, šio

sektoriaus svarbą taip pat rodo ir tai, jog naujausiais duomenimis, 2008 metais žemės, miškininkystės bei medžioklės šakoje dirbo 7,9

procento visų užimtųjų.

Lietuvoje skaičiuojama apie 18 tūkstančių miškų. Šie miškai dengia apie 2150 tūkstančių hektarų žemės, o tai sudaro apie 33,1

procento Lietuvos ploto. Devynių masyvų plotai yra didesni nei 20 tūkstančių hektarų ir yra išsidėstę nederlingose Lietuvos vietose.

Taigi, tose vietose reziduojantiems gyventojams miškas yra svarbus pajamų šaltinis. 2010 metų pradžioje vienam gyventojui teko 0,7

hektaro miško ploto bei 144 kubiniai metrai medienos. Net apie 2000 įmonių specializuojasi medienos sektoriuje bei šiuo metu

įdarbina apie 53 tūkstančius darbuotojų. Pagal darbuotojų skaičių šis sektorius yra didžiausia apdirbamosios gamybos šaka. Ši

sektorius ypatingai svarbus tuo, jog prisideda prie gyventojų užimtumo didinimo atokesniuose Lietuvos rajonuose, kadangi darbo

vietos yra sukuriamos netoli miškų, atokiau nuo miestų esančiose vietovėse. Taigi, medienos pramonė Lietuvoje turi gilias tradicijas

bei yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai.

Ateityje yra numatomas tolimesnis žemės ir miškų sektoriaus produkcijos bei eksporto didėjimas ir plėtra. Pasak ekspertų, žemės ir

miškų ūkio raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio skiriant sveikiems ir aukštos kokybės produktams, aplinkos

požiūriu tvariems gamybos metodams, vystant ekologinį žemės ūkį bei intensyviau naudojant atsinaujinančias žaliavas. Taip pat, kaip

161

minėta, šio sektoriaus progresavimas prisidėtų ne tik prie Lietuvos ekonominės gerovės bet ir padėtų išsaugoti įsišaknijusias

žemdirbystės ir miškininkystės tradicijas, padėtų kovoti su nedarbu atokesniuose Lietuvos rajonuose.

Taigi, norint užtikrinti intensyvią ir racionalią žemės ir miškų ūkio plėtrą Lietuvoje, turi būti vykdoma mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės veiklos plėtra. MTEP yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ne tik šio sektoriaus, bet ir visos šalies darnų

vystymąsi. Kadangi LAMMC Lietuvoje yra viena svarbiausių mokslinių tyrimų institucijų, vykdančių savo veiklą agronomijos,

miškotyros ir su jomis susijusių biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę plėtrą, dabartinio LAMMC sukūrimas bei jo tolimesnis veiklos vystymas ir tobulinimas prisidėtų prie šiuolaikiško ir

modernaus žemės bei miškų ūkio sektoriaus sukūrimo.

To pasekoje, LAMMC vizija yra sukurti aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų centrą, kuris užtikrindamas žemės ir miškų ūkio

plėtrą bei konkurencingumą, atsižvelgdamas į klimato kaitos bei ekosistemų tvarumo problemas, spręstų augalininkystės,

žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės klausimus. Ateities perspektyvoje LAMMC mokslinė veikla yra

pabrėžtinai matoma kaip apjungianti, integruojanti bei vienijanti agrarinių, daržininkystės, sodų ir miškų tarpdisciplininius mokslinius

tyrimus bei kompleksiškai ieškanti sprendimų šių sričių problemoms spręsti.

LAMMC misija yra fundamentinių ir taikomųjų tyrimų, svarbių Lietuvos mokslui, šalies ekonominei plėtrai, socialinėms ir

ekologinėms reikmėms, žemės, miškų ir aplinkos išteklių racionaliam ir tausojančiam naudojimui bei kokybiškų produktų gamybai

pagal numatytas svarbiausias mokslinės veiklos kryptis, vykdymas, eksperimentinės ir kitos veiklos agronomijos, sodininkystės ir

daržininkystės, miškotyros, ekologijos bei kitų giminingų šakų mokslų kryptyse plėtojimas, naujų mokslo žinių kaupimas,

sisteminimas ir jų sklaida visuomenėje, subalansuoto, tausojančio žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros skatinimas.

Numatomos vystyti LAMMC mokslinės veiklos kryptys:

Dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;

Žemės ūkio ir miško augalų selekcijos, genetikos, biotechnologijos mokslinių pagrindų plėtojimas, naujų augalų veislių

kūrimas, Lietuvos Respublikos augalų genofondo tyrimai ir plėtra;

Žemės ūkio ir miško augalų biologijos dėsningumų tyrimai, kokybę ir produktyvumą lemiančių agrobiologinių sistemų

modeliavimas;

162

Žemės ūkio ir miško augalų mikrobiologijos, patologijos, patogenezės kontrolės, augalinių žaliavų ir produktų toksikologijos

tyrimai;

Žemės ūkio ir miško augalų produktų perdirbimo procesų ir saugojimo būdų modeliavimas ir optimizavimas, augalinių maisto

produktų sauga ir kontrolė, sodo ir daržo augalų biologiškai aktyvių medžiagų natūralioje ir perdirbtoje produkcijoje tyrimai;

Agro ir miško ekosistemų tvarumo tyrimai kintančio klimato sąlygomis;

Žemdirbystės, sodininkystės ir miškininkystės sistemų tyrimai, socialinių bei ekonominių problemų tyrimai žemės ir miškų

ūkio politikai formuoti.

Įstatuose numatyti LAMMC veiklos tikslai:

1) Vykdyti šalies ūkio plėtrai svarbius ilgalaikius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, gausinti ir

skleisti mokslo žinias, kurių reikia žemės, miškų ir aplinkos ištekliams racionaliai ir tausojamai naudoti, geros kokybės

produktams gaminti;

2) Prisidėti prie valstybės mokslinės agrarinių ir miškų mokslų sričių kompetencijos užtikrinimo;

3) Bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius

darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

4) Skleisti visuomenėje mokslo žinias, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios

visuomenės ugdymo;

5) Kaupti, sisteminti ir skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas ūkinėje veikloje ir aplinkosaugoje, plėtoti augalų genetinius

išteklius, augalų sėklininkystę, saugoti augalų bioįvairovę ir aplinką, vykdyti dirvožemių, maisto, pašarinių ir pramoninių žaliavų

cheminius tyrimus – taip skatinti darnią ir išteklius tausojančią žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtrą;

163

6) Kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus, vykdyti formalųjį ir neformalųjį mokymą

bei švietimą.

Taip pat atsižvelgiant į naujausius LAMMC struktūrinius pokyčius, naujos vizijos bei misijos atsiradimą, tarp jau išvardintų

siekiamybių yra siūloma įtraukti papildomą tikslą. Manoma, jog yra labai svarbu pabrėžti LAMMC trijų giminingų mokslo šakų, iki

šiol menkai bendradarbiavusių, integracijos siekimą. Šio tikslo įgyvendinimas LAMMC padėtų geriau adaptuotis nuolatos

besikeičiančioje aplinkoje, leistų pasiekti aukštesnę tyrimų kokybę bei skatintų pasiūlyti patrauklesnį verslui produktą.

Atskirų institutų vaidmuo naujai įkurtame LAMMC

Numatoma, jog kiekvienas susijungęs institutas vystys savo specifines tyrimų kryptis, tačiau formuos bendras sudėtines tyrimų

tematikas, programas ir projektus, kompleksiškai sprendžiant žemės ir miškų ūkio vystymo problemas.

Miškų institutas plėtos miškininkystės, ekologijos ir aplinkotyros tyrimų sritis bei bendradarbiaus su kitais LAMMC padaliniais

vykdant projektus, koordinuos specifines programas. Planuojama ypatingai koncentruotis miškų įveisimo, ekologiniuose miško

ekosistemų bei dirvožemio savybių, mikrobiologiniuose, miškų ūkio paslaugų, inovatyvios technikos kaštų, medienos kuro ruošos

ekonominėse analizėse, miškų ūkio įmonių ekonominio efektyvumo, privataus miškų ūkio plėtros tendencijų, medienos ir jos

produktų kokybės tyrimuose, miško ir biokuro išteklių savybių tyrimų sferose.

Sodininkystės ir daržininkystės institutas užtikrins mokslinių tyrimų pažangą sodininkystės ir daržininkystės srityse, dalyvaus

rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus. SDI galėtų koordinuoti LAMMC vykdomus mokslinius tyrimus genetikos ir

biotechnologijos, augalų fiziologijos, biochemijos ir maisto technologijų srityse.

Žemdirbystės institutas bei jo regioniniai filialai vykdys fundamentinius ir taikomuosius tyrimus agronomijos krypties ir jai

giminingus mokslinius tyrimus, siekiant atsakyti į naujausius ir aktualiausius klausimus, plėtos taikomuosius tyrimus, aktualiais

praktiniais klausimais. ŽI koordinuos agrocheminių dirvožemių savybių kitimo dėsningumų tyrimų, dirvožemio apsaugos priemonių,

agrofitocenozių struktūros ir lauko augalų auginimo technologijų tobulinimo, augalų patologijos ir augalų apsaugos priemonių

taikymo, lauko augalų selekcijos ir kitas temas.

164

9. Alternatyvūs LAMMC vystymosi ir mokslinės veiklos stiprinimo sprendimai

9.1 Būsimų LAMMC veiklos ir plėtros rezultatų prognozė

Numatomų LAMMC veiklos rezultatų, t.y. išlaidų bei įplaukų, prognozės pateiktos 3 ir 4 prieduose.

9.1.1 LAMMC išlaidų prognozė

Šiame skyriuje bus aptariamos su LAMMC veikla susijusios, dabartinės bei ateities išlaidos, kurias sudaro:

Darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos;

Komunalinių paslaugų mokesčiai;

Ilgalaikio turto įsigijimai;

Prekių įsigijimai;

Transporto kaštai;

Atsiskaitymai už kitas paslaugas;

Palūkanų mokėjimai bei kreditų grąžinimai (šios išlaidos numatomos ateityje, tačiau nėra patiriamos dabar).

Darbo užmokestis bei socialinio draudimo įmokos

Šios kategorijos išlaidos LAMMC veikloje iki šiol buvo didžiausios bei sudarė net apie 60 procentų visų patiriamų kaštų. Ilgalaikėje

10 metų perspektyvoje, LAMMC yra prognozuojamas darbo užmokesčio išlaidų ir darbuotojų socialinio draudimo įmokų augimas,

tačiau 9.1.1.1 lentelėje pateikiamas šių išlaidų detalesnis pasiskirstymas tarp centro filialų 2010-2020 metais.

Lentelė 9.1.1.1. LAMMC išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (mln. litų)

165

Padalinys 2010 2015 2020

Centro administracija 0,17 0,24 0,39

ŽI 4,0 3,9 4,7

MI 1,1 1,0 1,4

SDI 2,8 2,4 3,0

RP* 4,9 6,0 6,8

Iš viso 12,9 13,5 16,2

*RP – regioniniai padaliniai

Artimiausius penkerius metus LAMMC kamieniniuose institutuose yra numatomas darbo užmokesčio išlaidų mažėjimas, kuris yra

aiškinamas remiantis tuo, kad šiame laikotarpyje yra planuojamas darbuotojų skaičiaus mažėjimas (žr. LAMMC poreikių analizės

srityje), o darbo užmokesčio vidutinio augimo tempai neatsvers šio sumažėjimo. Iki 2015 metų darbo užmokesčio fondas didės tik

regioniniuose padaliniuose, o tai lems bendrąjį viso LAMMC išlaidų didėjimą (4,6% palyginus su 2010 metais).

Nuo 2015 metų, darbo užmokesčio išlaidos didės (20% palyginus su 2015 metais) tiek dėl darbuotojų skaičiaus, tiek dėl vidutinio

darbo užmokesčio augimo. Prognozėje buvo remiamasi prielaida, kad 2011 metais vidutinis darbo užmokestis neaugs. Ši prielaida

priimta aiškinant tuo, jog šiuo metu palyginus su praėjusiais metais Lietuvoje vis dar yra stebimas vidutinio užmokesčio valstybiniame

sektoriuje mažėjimas, o ateinančiais metais tikėtina, kad situacija išliks stabili arba bus stebimas tik labai mažas augimas. Nuo 2012

metų prognozė remiasi prielaida, jog vidutinis darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje augs po 10%. Ši prielaida remiasi istorinių

statistinių duomenų analize, kurios metu buvo apskaičiuotas šis vidurkis.

Taigi, prognozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį išlaidos darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui išaugs 3,3 milijonais litų

(apie 26%) ir iš viso sieks 16,2 milijono litų.

Komunalinių paslaugų išlaidos

166

Komunalinių paslaugų išlaidas LAMMC patiria mokėdami už vandens, elektros bei šilumos tiekimo paslaugas. Šie patiriami kaštai

sudaro apie 6 procentus visų LAMMC išlaidų. Šiuo metu LAMMC institutai aktyviai ieško galimybių įrengti vietinės reikšmės

jėgaines, kurios naudotų atsinaujinančius energetinius resursus bei tikėtina, jog ženkliai sumažintų išlaidas energijai. Lėšos tokiems

projektams įgyvendinti būtų gaunamos iš ES struktūrinių fondų bei privataus finansavimo šaltinių. Vis dėlto, šiuo metu nėra

galimybės apskaičiuoti nei investicijų apimtį, nei būsimą tokios energijos savikainą, todėl galimi sutaupymai šioje studijoje nėra

analizuojami ir prognozuojami. Prognozė apie komunalinių išlaidų kitimą yra pateikta žemiau esančioje 9.1.1.2 lentelėje.

Lentelė 9.1.1.2. LAMMC išlaidos komunalinėms paslaugoms (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020

ŽI 0,4 0,6 1,0

MI 0,1 0,1 0,2

SDI 0,5 0,8 1,2

RP* 0,3 0,4 0,7

Iš viso 1,2 1,9 3,1

Numatoma, kad iki 2020 metų bendrosios išlaidos komunalinėms paslaugoms padidės daugiau nei du su puse karto - nuo 1,2 iki 3,1

milijono litų. Prognozėje naudotasi prielaida, jog komunalinių paslaugų išlaidos kasmet augs po 10 procentų. Ši prielaida buvo

padaryta remiantis vidutiniu metiniu šių išlaidų augimu LAMMC. Taip pat remiantis šiandieninėmis aktualijomis tikėtina, kad per

ateinančius 10 metų Lietuvoje elektros, šilumos ir vandens kainos didės. Iš aukščiau pateiktos lentelės taip pat matoma, kad ateityje

sodininkystės ir daržininkystės institutas išleis daugiausiai šioms paslaugoms nors ir negeneruoja daugiausiai pajamų.

Ilgalaikio turto įsigijimas

167

Ilgalaikio turto įsigijimai 2008 metais sudarė nuo 23 iki 29 procentų LAMMC pagrindinių institutų patiriamų išlaidų, o 2009-aisiais

ženkliai smuko ir tesiekė apie 5-14 procentų visų išlaidų. Iki šiol šie ilgalaikio turto įsigijimai buvo siejami tik su ES struktūrinių

fondų skiriamomis lėšomis.

Kasmet iš miškų instituto biudžetinių lėšų yra skiriama apie 20 tūkstančių litų infrastruktūros atnaujinimui ir ilgalaikio turto

įsigijimui, tačiau ateityje numatoma, jog kasmet bus skiriama bent apie 100 tūkstančių litų. Pagrindinės išlaidos tiek infrastruktūros

atnaujinimui, tiek ir ilgalaikio turto įsigijimui priklauso nuo numatomų vykdyti programų ir projektų. Pavyzdžiui, dar 2010 m.

vykdant nacionalines programas ir mokslininkų grupių projektus miškų institute yra numatyta įsigyti ilgalaikio turto už 40 tūkst. litų,

taip pat vykdant „Nemuno“ slėnio projektą - 2,8 milijonų litų (iš jų plantacinės miškininkystės laboratorijos įrangai – 1,8 mln. Lt ir

pastatų rekonstrukcijai – 1,0 mln. Lt). Iš kitų ES struktūrinių fondų projektų 2010 m. ilgalaikiam turtui buvo skirta apie 52 tūkst. Lt.

Per ateinantį dešimtmetį tikimasi investuoti bent 10 milijonų litų į miškų instituto infrastruktūrą bei įrengimus. Didesni projektai,

siekiantys 2-3 milijonų investicijas, yra numatomi 2012, 2015 bei 2017-2018 metais, o kitais numatoma skirti bent po 100 tūkst. litų

smulkiems poreikiams patenkinti.

Artimoje perspektyvoje iki 2013 metų, sodininkystės ir daržininkystės institute numatoma pastatyti kriobiologijos laboratorijos

priestatą už 0,7 milijono litų, rekonstruojant dvejus pastatus ketinama įkurti laisvos prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo

modeliavimo laboratoriją už 4 milijonus litų, numatoma įsigyti sudėtingos laboratorinės įrangos už 3 milijonus litų, Jungtinių tyrimų

centre įkurtoje biologinių žymenų laboratorijoje norima įsigyti laboratorinės įrangos už 4 milijonus litų.

2014 - 2020 m.m. laikotarpiu SDI numatoma įkurti netradicinės energijos šaltinių eksperimentinį modulį už 3 milijonus litų,

rekonstruoti saugyklas (2 milijonai litų), modernizuoti šiltnamius (2 milijonai litų), o taip pat atnaujinti instituto eksperimentinę bazę

ir įsigyti naujos technikos bent už 5 milijonus litų.

Iki 2014 metų žemdirbystės institutas vykdant „Nemuno“ slėnio projektą, numato įkurti naujų laboratorijų ir įsigyti naujų prietaisų,

priemonių už apytiksliai už 8,66 milijonų litų:

Javų ir augalų genetinio potencialo tyrimo ir plėtros laboratorija -1,7 mln. Lt;

Molekulinių žymenų laboratorija – 2,211 mln. Lt;

Ekofiziologijos laboratorija – 0,751 mln. Lt;

Dirvožemio fizikos ir produktyvumo laboratorija – 0,826 mln. Lt;

168

Bioorganinių fitojunginių diagnostikos laboratorija – 0,558 mln. Lt;

Augalų patologijos laboratorija – 1,414 mln. Lt;

Regioninių žemdirbystės sistemų laboratorija – 1,192 mln. Lt.

Taip pat pagal tą patį projektą kartu su LŽŪU šis institutas kuria dvi laboratorijas Jungtinių tyrimų centre, kurioms planuojama

nupirkti įrangos už 7,941 milijonų litų (agrobiologijos laboratorijai – 5,55 milijonai litų ir mikrobiologijos – 2,391 milijonai litų). Iki

2015 metų naudojantis ES struktūrinių fondais bei kitų projektų teikiamomis lėšomis yra numatoma pagerinti žemdirbystės instituto

bandymų skyriaus eksperimentinę bazę už 5 milijonus litų. Taip pat kasmet iš mažesnių projektų ilgalaikiam turtui atnaujinti bus

skiriama 0,2-0,5 milijono litų. Prognozuojama, kad investavimo intensyvumas į naujos įrangos įsigijimą 2015-2020 metais susilpnės ir

sieks iki 2 milijonų investicijas kasmet.

Efektyvesniam centro administravimui taip pat gyvybiškai reikalinga bei artimiausiu laikotarpiu planuojama įsigyti nauja buhalterinė

sistema, kuriai reikia skirti bent 250 tūkstančius litų.

Kaip minėta anksčiau, regioninių padalinių infrastruktūra bei turima technologinė bazė ypatingai atsilieka savo lygiu nuo pagrindinių

institutų. Tad, investicijos į šiuos padalinius yra labai svarbios jų funkcijoms užtikrinti bei tyrimų kokybės lygiui pagerinti.

Detalų planuojamą kasmetinį ilgalaikio turto įsigijimo planą galima matyti 3 priede, galimybių studijos pabaigoje.

Prekių įsigijimo išlaidos

LAMMC institutai bei kiti padaliniai atlikdami mokslinius tyrimus bei eksperimentus naudoja įvairias medžiagas, žaliavas bei kitus

laboratorijoms reikalingus reikmenis. Be to, LAMMC atlieka ir kitą komercinę veiklą, tokią kaip sodinukų auginimas bei pardavimas,

kuriai taip pat yra reikalingas tam tikrų prekių įsigijimas. Šios išlaidos sudaro apie 6-20 procentų atitinkamo instituto išlaidų. Toliau

pateikta informacija apie centro prekių įsigijimui numatomas skirti lėšas 2010-2020 metais.

169

Lentelė 9.1.1.3. LAMMC prekių įsigijimo išlaidos (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020


ŽI 0,6 0,9 1,3

MI 0,1 0,2 0,2

SDI 0,9 1,4 2,1

RP 0,6 0,9 1,3

Iš viso 2,2 3,4 5,0

Prognozuojant buvo vadovautasi prielaida, jog prekių įsigijimo išlaidos kasmet iki 2013 metų neišvengiamai augs apie 10 procentų, o

nuo 2013 metų apie 8 procentus. Ši prielaida paaiškinama tuo, kad vystant bei aktyvinant LAMMC veiklą, šiek tiek didėjant

darbuotojų skaičiui, bus reikalinga įsigyti vis daugiau prekių reikalingų centro funkcionavimui.

Transporto išlaidos

LAMMC patiria transporto išlaidas susisiekiant tarpusavyje, važinėjant į tam tikrus atskirus stebėjimo bei tyrimų objektus,

bendraujant su klientais ir panašiai. Šios išlaidos yra santykinai labai nedidelės bei sudaro tik apie 2 procentus LAMMC institutų bei

kitų filialų išlaidų. Toliau esančioje 9.1.1.4 lentelėje, pateiktos numatomos 2010-2020 metų LAMMC transporto išlaidos, kurios

bendrose LAMMC institutų bei regioninių padalinių išlaidose nėra žymios.

Lentelė 9.1.1.4. LAMMC transporto išlaidos (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020

ŽI 0,12 0,20 0,32

170

MI 0,03 0,05 0,09

SDI 0,09 0,15 0,24

RP 0,17 0,28 0,45

Iš viso 0,42 0,68 1,10

Prognozuojama, jog šios santykinai mažos išlaidos transportui iki 2020 išaugs apie pusantro karto. Remiamasi prielaida, jog transporto

išlaidos kasmet augs po 10 procentų. Šis kilimas yra aiškinamas tuo, jog augs darbuotojų skaičius, vyks didesnis bendradarbiavimas

tarp atskirų padalinių, bei augs kuro kainos. Šias išlaidas, kaip ir 2010 metais, taip ir toliau daugiausiai didins regioniniai padaliniai.

Kitų paslaugų išlaidos

Kitų paslaugų išlaidų didžiąją dalį sudaro autorinių atlyginimų mokėjimai, kurie yra skirti autoriams už suteiktas paslaugas. Likusią

išlaidų dalį sudaro banko administravimo paslaugų, transporto, įvairios laboratorinės įrangos, pastatų priežiūros ir kitų paslaugų

išlaidos.

Lentelė 9.1.1.5. LAMMC išlaidos kitoms paslaugoms (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020


ŽI 2,4 3,9 6,3

MI 0,6 1,0 1,6

SDI 0,3 0,5 0,8

RP 0,8 1,3 2,1

Iš viso 4,2 6,7 10,9

Kaštai kitoms paslaugoms sudaro apie septintadalį visų LAMMC išlaidų. Daugiausiai lėšų šioms paslaugoms apmokėti skiria

žemdirbystės institutas.

171

Numatoma, jog šios išlaidos nuo 2010 iki 2020 išaugs apie pusantro karto ir sieks apie 11 milijonų litų. Prognozėms buvo remtasi

prielaida, kad kasmet šios išlaidos augs po 10 procentų.

Palūkanų mokėjimo išlaidos

Prognozuojama, kad palūkanų mokėjimo išlaidos neišvengiamai atsiras nuo 2015 metų. Šių papildomų išlaidų atsiradimas ateityje yra

siejamas su mažesniu projektų finansavimo intensyvumu, kuris greičiausiai atsiras dėl to, jog tokia finansavimo struktūra šiuo metu

jau egzistuoja Europos Komisijos finansuojamuose projektuose, kurie skirti mokslo ir švietimo institucijoms bei įvairaus pobūdžio

nevyriausybinėms organizacijoms. Taip pat, manoma, jog panašiu laikotarpiu neišvengiamai pakis LAMMC statusas, t.y. iš

biudžetinės įstaigos taps viešąja įstaiga. Šis pokytis yra siejamas su valdžios skatinimu viešąją funkciją atliekančias organizacijas

didinti efektyvumą bei generuoti daugiau ekonominių pajamų. Taigi, tokiu atveju numatoma, jog ES struktūrinių fondų parama

LAMMC bus skiriama tik tam tikrai projekto daliai įgyvendinti, o kitą projekto finansavimo dedamąją reikės gauti iš kitų šaltinių,

pavyzdžiui, bankų, naudojantis lizingo bendrovių paslaugomis ar ieškant finansavimo kituose fonduose. Toks projektų finansavimo

modelis neišvengiamai generuos papildomą mokestį už suteiktus piniginius fondus, t.y. palūkanas. Žemiau esančioje 9.1.1.6 lentelėje

yra pateiktos numatomos skolinimosi sumos 2015-2020 metais, reikalingos mokėti palūkanos už šiuos suteiktus kreditus bei jų

grąžinimo sumos.

Lentelė 9.1.1.6. LAMMC išlaidos palūkanoms mokėti bei kreditų grąžinimai (mln. litų)

2015 2016 2017 2018 2019 2020

Paskolos suma 0,83 2,09 2,81 2,56 2,09 2,09

Palūkanos už gautus kreditus 2015 metais 0 0,08 0,08 0,08 0,08 0

2015 kredito grąžinimas (4 metai) 0 0 0 0 0,83 0

Palūkanos už gautus kreditus 2016 metais 0 0 0,21 0,21 0,21 0,21

Palūkanos už gautus kreditus 2017 metais 0 0 0 0,28 0,28 0,28

Palūkanos už gautus kreditus 2018 metais 0 0 0 0 0,26 0,26

172

Palūkanos už gautus kreditus 2019 metais 0 0 0 0 0 0,21

Išlaidos palūkanoms ir kredito

grąžinimams 0 0,08 0,29 0,57 1,66 0,95

Pateikti skaičiavimai paremti prielaida, jog finansuojant projektus (šiuo atveju projektai bus susiję su ilgalaikio turto įsigijimu) bus

reikalingi papildomi 25 procentai visos sumos, kuri nebus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Taip pat buvo priimta, kad palūkanų

dydis sieks 10 procentų, kadangi LAMMC kaip viešosios įstaigos vykdomos veiklos rizika būtų santykinai aukšta. Moksliniai tyrimai,

kaip neapibrėžtumų tyrinėjimo ir analizės veikla, savaime yra rizikingi, nes ne visi mokslo išradimai komerciškai pasiteisina. Rizikos

laipsnis yra susijęs ir su tuo, jog viešoji įstaiga nėra valstybinė įstaiga, kurios gyvavimą užtikrina biudžeto asignavimai, o finansinių

įsipareigojimų nevykdymo metu biudžetinė organizacija negali bankrutuoti. Taigi, viešosios įstaigos rizika iš dalies yra susijusi su

atsakomybės ribotumu, kada savininkai finansinių įsipareigojimų nevykdymo metu atsako tik įneštu turtu. Be to, tokio tipo įstaigos

teikiamos paslaugos ar produktai yra susiję su viešojo intereso tenkinimu, o pati veikla yra ne pelno siekianti.

9.1.1.6. lentelėje matoma, kad papildomai finansuojamų sumų dydis išaugs nuo apytiksliai 830 tūkstančių litų 2015 metais iki daugiau

nei 2 milijonų 2019-2020 metais. Buvo priimta, jog pirmojo kredito grąžinimas bus po ketverių metų, o likusieji – nuo penkerių iki

septynerių metų. Kadangi šie grąžinimai vyks vėliau nei 2020, toliau veiklos prognozėje nebuvo pateikti. Lentelėje taip pat matomos

sumos, reikalingos palūkanų mokėjimams atlikti. Šios palūkanos kasmet siekia nuo 80 tūkst. litų iki 950 tūkst. litų.

173

9.1.2 LAMMC įplaukų prognozė

Šiame skyriuje bus aptariamos dabartinės bei ateityje numatomos LAMMC įplaukos, kurias sudaro:

Biudžeto asignavimai;

Ekonominės veiklos pajamos;

Iš Lietuvos Respublikos institucijų gaunamos finansavimų-pervedimų lėšos, skirtos tikslinių programų įgyvendinimui;

Parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų;

Finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų;

Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti (ateityje numatomos, tačiau iki šiol neegzistavusios).

Biudžeto asignavimai

Biudžeto asignavimai iki šiol buvo svarbiausias LAMMC pajamų šaltinis. Šie asignavimai sudaro apie pusę LAMMC generuojamų

pajamų. Pastaraisiais metais šios pajamos mažėjo dėl ekonomikos recesijos bei vyriausybės vykdomos politikos valdyti valstybės

biudžeto deficitą per asignavimų mažinimą.

Ateityje, siekiant didesnio MTEP finansavimo iš verslo sektoriaus, tikėtina, kad šie valstybės biudžeto asignavimai, skiriami

LAMMC, mažės. Vis dėlto, ateityje planuojamų darbų gausa LAMMC leis padidinti publikacijų skaičių ISI leidiniuose.

Prognozuojama, kad LAMMC bus pajėgus publikuoti apie 380 mokslinių straipsnių ir kitų leidinių ISI recenzuojamuose periodiniuose

ir kitokiuose leidiniuose.

Lentelė 9.1.2.1. LAMMC transporto išlaidos (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020


174

ŽI 4,7 5,7 7,0

MI 2,2 2,7 3,3

SDI 2,4 2,9 3,5

RP 1,2 1,5 1,8

Iš viso 10,7 13,1 15,9

Tokia mokslinių darbų plėtra, pagal galiojančią finansavimo metodiką, pagerintų bazinį biudžetinį finansavimą. Todėl remiantis tokia

prielaida, prognozuojamas 4 procentų kasmetinis biudžeto asignavimų augimas (žr. 9.1.2.1 lentelę). Šis augimas sąlygotų apie 5

milijonų litų vertės valstybės skiriamų lėšų padidėjimą per ateinantį dešimtmetį.

Ekonominės veiklos pajamos

LAMMC vykdo ir ateityje tebevykdys ekonominę veiklą, iš kurios yra uždirbamos pajamos, neatsižvelgiant į tai ar ją vykdant

siekiama gauti pelno. Šios pajamos per pastaruosius keletą metų tesudarė nuo 12 iki 27 procentų visų LAMMC filialų pajamų, o

bendrose LAMMC pajamose siekė 22-27 procentus.

Pajamos iš ūkio subjektų užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų siekia tik 20-25 procentus nuo visų gaunamų ekonominės veiklos

pajamų, o likusioji dalis gaunama auginant bei parduodant žemės ūkio produkciją, atliekant laboratorines analizes bei kitas paslaugas.

Tad, tolimesnėje 9.1.2.2 lentelėje yra pateikiamos dabartinės bei prognozuojamos LAMMC ekonominės veiklos pajamos.

Lentelė 9.1.2.2. LAMMC ekonominės veiklos pajamos (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020

Užsakomieji mokslo tiriamieji darbai 1,6 3,8 7,6

Kitos ekonominės pajamos 6,4 7,2 7,6

Iš viso 8,0 11,0 15,1

175

Prognozuojant buvo remtasi prielaida, jog LAMMC ekonominės veiklos pajamos kasmet augs po 7 procentus ir 2020 metais sudarys

apie 15 milijonų litų. Toks augimas yra siejamas su neišvengiamu LAMMC ekonominės veiklos didinimu, t.y. ateityje bus daugiau

atliekamų tiek užsakomųjų tyrimų tiek šiek tiek daugiau parduodant ar auginant tam tikros produkcijos.

Kitas svarbus aspektas yra tas, jog ateityje LAMMC sieks didesnio sukuriamų žinių komercializavimo, t.y. atliks daugiau ūkio

subjektų užsakomųjų darbų. Prieš tai buvusiame 4 skyriuje buvo nustatyta, kad LAMMC atliekamų mokslinių tyrimų komercializacija

yra itin maža bei, kaip minėta, šiuo metu tesudaro apie penktadalį visų ekonominių pajamų. Tai reiškia, jog kasmet LAMMC

generuoja tik apie 1,6 milijono litų ir prisideda tik 5,5 procento prie visų gaunamų įplaukų. Buvo nustatyta, jog iki 2017 LAMMC bus

pajėgus atlikti užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų bent už 5 milijonus litų ir bus pasiekta, kad šios pajamos sudarytų 40 procentų visų

ekonominės veiklos pajamų. Kaip matoma 9.1.2.2 lentelėje, 2020 metais šis tikslas išaugs iki 50 procentų. Taigi, šiems tikslams

pasiekti yra prognozuojama, jog užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų vertė kasmet vidutiniškai augs po 17 procentų, o kitos

ekonominės pajamos po 2-3 procentus.

Finansavimų-pervedimų lėšos

Finansavimų-pervedimų įplaukos yra finansavimas konkrečių valstybinių programų užsakomiesiems darbams atlikti. Šių darbų

pobūdis yra labai įvairus bei orientuotas į Valstybės prioritetus, o pačios tikslinės programos bei projektai yra labai įvairūs paskirtim,

tyrimų apimtimi, trukme ir finansiniu mastu. Pavyzdžiui, LR Žemės ūkio ministerijos mokslinių tyrimų vieno projekto metinė vertė

siekia 15-40 tūkst. Lt, Lietuvos mokslo tarybos projektai – parengti mokslininkų iniciatyva apie 40-90 tūkst. Lt, pramoninės

biotechnologijos ar aukštųjų technologijų programų apie 200-400 tūkst. Lt, ES struktūrinių fondų mokslininkų visuotinės dotacijos

projektai apie 50-400 tūkst. Lt. Dėl šios įvairovės, tokio finansavimo apimtys yra labai sunkiai prognozuojamos.

Pagal LAMMC pateiktus istorinius duomenis, daugiausiai finansavimo-pervedimo įplaukų iki šiol gavo žemdirbystės bei

sodininkystės ir daržininkystės institutai. Šios įplaukos jų pajamose sudarė apie penktadalį. Miškų institutas šiuo aspektu žymiai

176

atsiliko - tikslinių programų įgyvendinimui LR institucijos vidutiniškai skyrė apie 200 tūkstančių litų, kurie sudarė tik apie 6 procentus

visų instituto gaunamų įplaukų.

Nepaisant sudėtingo prognozavimo, įplaukų, susijusių su LR institucijų lėšų pervedimais, prognozė yra matoma toliau einančioje

9.1.2.3 lentelėje.

Lentelė 9.1.2.3. LAMMC finansavimų-pervedimų lėšos iš LR institucijų (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020

Programų ir projektų skaičius 28 32 55

Iš viso 2,8 3,2 5,5

Šiuo metu LAMMC yra vykdoma apie 30 įvairių projektų bei programų, kurie vyksta apie 2-4 metus. Lietuvos mokslo tarybos,

valstybės ministerijų ir kitų institucijų užsakomųjų tikslinių mokslinių ar mokslo rezultatų demonstravimo projektų vidutinė metinė

vertė yra apie 100 tūkst. Lt. Tikėtina, kad ir ateityje LAMMC bus vykdomos programos ar projektai savo sandara labai panašūs į

dabartinius. Perspektyvoje iki 2020 m., manoma, kad vykdomų programų bei projektų skaičius didės ir 2020 m. bus vykdoma 50-60

programų bei projektų.

Finansavimo sumos iš ES struktūrinių fondų

Kaip minėta, ES struktūrinių fondų lėšos iki šiol LAMMC buvo naudojamos ilgalaikiam turtui įsigyti. Pastaraisiais metais, šios

įplaukos buvo ganėtinai dinamiškos bei 2008 metais sudarė 20 procentų visų LAMMC pajamų, o 2009 – 8 procentus. Tolimesnės

prognozės pateiktos 9.1.2.4 lentelėje.

Lentelė 9.1.2.4. LAMMC finansavimo sumos iš ES struktūrinių fondų (mln. litų)

Padalinys 2010 2015 2020

177


ŽI 0,2 0,1 1,5

MI 2,9 2,3 0,1

SDI 4,0 0,1 2,4

RP 0,1 0,1 2,3

Iš viso 7,2 2,5 6,3

Numatoma, jog iki 2014 metų visos investicijos bei ilgalaikio turto įsigijimas bus vykdomi iš ES struktūrinių fondų lėšų, kaip ir iki

šiol. Vadinasi, prognozėje remiamasi prielaida, jog visiems naujiems planuojamiems LAMMC investiciniams projektams bus gautos

visos reikiamos lėšos. Tolimesnėje perspektyvoje, laikotarpiu nuo 2014 iki 2020 metų ES struktūrinių fondų finansavimas ilgalaikiam

turtui įsigyti bus tik dalinis. Kaip minėta anksčiau, tai yra siejama su LAMMC viešosios įstaigos statuso įgijimu. Aukščiau pateiktose

prognozėse buvo remiamasi prielaida, kad iš šių fondų bus skiriama 75 procentai reikalingo finansavimo.

Finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų

Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose tiesiogiai nesuteikia lėšų. Už narystę šiose organizacijose reikia mokėti nario mokestį, tačiau

yra gaunama nauda yra netiesioginė. Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose suteikia bendrų projektų rengimo galimybes.

Lentelė 9.1.2.5. LAMMC finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų (mln. litų)

2010 2015 2020

Tarptautinių programų ir projektų skaičius 4 6 15

Iš viso 0,3 0,4 0,1

178

Iki šiol LAMMC nebuvo labai aktyvus atliekant tarptautinius projektus. Bendrose įplaukose pajamos iš tarptautinių organizacijų

tesudarė 1-2 procentus.

Ateityje prognozuojama, jog stiprinant bei vystant LAMMC mokslinę veiklą, šių projektų skaičius kasmet augs. Kaip matyti 9.1.2.5

lentelėje, 2020 metais LAMMC dalyvaus bent penkiolikoje tarptautinių projektų.

Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti

Kaip aukščiau aptarta, nuo 2015 metų LAMMC bus reikalinga ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. 9.1.2.6 lentelėje matomi šiam

finansavimui reikalingi piniginiai ištekliai.

Lentelė 9.1.2.6. LAMMC paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti (mln. litų)

2015 2016 2017 2018 2019 2020

Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti 0,83 2,09 2,81 2,56 2,09 2,09

Šiose prognozėse buvo remtasi prielaida, kad bus reikalingas 25 procentų ilgalaikio turto vertės papildomas finansavimas.

9.1.3 LAMMC įplaukų ir išlaidų sandara bei jų balansas

Apibendrinant visas aptartas LAMMC patiriamas išlaidas bei gaunamas įplaukas, yra pateikiamas šių kintamųjų nuoseklus

išsidėstymas laike bei gaunamas jų skirtumas, t.y. balansas.

Lentelė 9.1.3.1 Balansas tarp LAMMC įplaukų ir išlaidų (tūkst. litų)

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Išlaidos 28.108 30.345 35.917 30.897 31.849 29.577 36.230 41.140 42.449 43.809 45.541

179

Įplaukos 28.972 31.706 36.567 31.832 33.055 31.005 37.455 42.174 43.097 43.862 45.878

Balansas 864 1.361 650 935 1.206 1.428 1.226 1.034 649 53 337

Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, jog dėl LAMMC veiklos vystymo bei plėtros, centro išlaidos ir įplaukos iki 2020 metų

išaugs apie pusantro karto. Iš pateiktos 9.1.3.1 lentelės matoma, jog planuojamoje LAMMC veikloje per ateinantį dešimtmetį

įplaukos nežymiai lenks patiriamas išlaidas. Šis skirtumas bus panaudojamas tolimesniam LAMMC veiklos tobulinimui, t.y. modernių

laboratorijų įrengimui, šiuolaikiškos technikos pirkimui, naujų tyrimo metodų diegimui, darbuotojų mokymams ir panašiai.

2014-2017 metais LAMMC prognozuojamas balansas yra teigiamas bei šiek tiek didesnis negu vienas milijonas litų, tačiau nuo 2018

metų šis balansas ima pastebimai mažėti. Šis mažėjimas yra aiškinamas tuo, jog po LAMMC statuso pakeitimo 2014 metais bus

reikalingi papildomi finansavimo šaltiniai - neišvengiamai prireiks mokėti už finansinių išteklių suteikimą bei grąžinti jau suteiktus

kreditus. Pažymėtina, jog po 2020 metų kreditų našta bus dar didesnė.

Toliau yra pateikiama informacija apie detalią išlaidų bei pajamų sudėtį 2020 ir 2020 metais.

Paveikslas 9.1.3.1 LAMMC išlaidų sudėtis 2010 ir 2020 metais

2010 2020

180

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, per ateinantį dešimties metų laikotarpį didžiausi išlaidų sudėties skirtumai prognozuojama,

kad įvyks darbo užmokesčio, ilgalaikio turto įsigijimo bei kitų paslaugų apmokėjimo srityse. Planuojama, jog išlaidos darbo

užmokesčiui ir toliau LAMMC bus didžiausios, tačiau jų dalis bendrose išlaidose sumažės ir 2020 metais sudarys 36 procentus. Toks

sumažėjimas prognozuojamas ir ilgalaikio turto įsigijimui. Šių išlaidų dalis bendrose išlaidose sieks 18 procentų. Taip pat planuojama,

jog kitų paslaugų išlaidų svarba ženkliai išaugs bei sudarys apie 24 procentus bendrose LAMMC išlaidose.

181

Paveikslas 9.1.3.2 LAMMC įplaukų sudėtis 2010 ir 2020 metais

2010 2020

Iš aukščiau pateikto paveikslo galima matyti pakitusią LAMMC įplaukų sudėtį. Visų pirma, kaip minėta aukščiau, nauju įplaukų

šaltiniu taps kreditai, skiriami ilgalaikiam turtui įsigyti. Prognozuojama, jog šios įplaukos 2020 metais sudarys apie 5 procentus visų

įplaukų. Šių papildomų įplaukų atsiradimas sumažins finansavimo iš ES struktūrinių fondų svarbumą (14 procentų visų įplaukų 2020

182

metais). Galiausiai, galima pabrėžti ekonominės veiklos pajamų padidėjusią svarbą. Šios pajamos prognozuojama, jog sudarys apie

trečdalį visų LAMMC pajamų.

9.2 Pasiūlymai LAMMC problemų įveikimui

Studijų rengėjų pasiūlymai LAMMC vystymui, esamų problemų sprendimui ir naujų iššūkių įveikimų yra paremti atlikta vidaus ir

išorės aplinkos analize. Šių pasiūlymų įgyvendinimo galimybės ir greitis priklauso nuo daugelio subjektyvių kriterijų bei aplinkos

pokyčių, todėl jie turėtų būti vertinami kaip apibendrintos sprendimų kryptys, kurioms sekant ir kurias vystant galima pasiekti

pageidaujamų pokyčių.

183

Pateikiami pokyčių pasiūlymai yra pagal problemų grupes:

Finansavimas ir apskaitos tvarkymas;

Fizinės infrastruktūros plėtra ir pajėgumų apjungimas;

Mokslo ir rezultatų gerinimas ir LAMMC prestižo didinimas;

Mokslo ir verslo sanglauda.

Finansavimas ir apskaitos tvarkymas

Šioje srityje siūlomi tokie pokyčiai ir veiksmai:

Bendro, skaidraus ir aiškaus mechanizmo, pagal kurį paskirstomas finansavimas atskiriems LAMMC padaliniams, nustatymas;

Vieningos apskaitos sistemos sukūrimas;

Padalinių ir jų darbuotojų, rodančių geriausius mokslo rezultatus bei siūlančių naujas tyrimų temas, finansinis skatinimas.

Vieningas finansų paskirstymas užtikrins LAMMC institutų ir regioninių padalinių gyvybingumą, išlaikant kamieninių padalinių

svarbiausius mokslinius prioritetus. Sujungus finansinių išteklių paskirstymą panaikins dubliavimo problemą stiprinant LAMMC

mokslinę veiklą ir eksperimentinę bazę bei naudojant mokslinį potencialą. Esant nesudėtingai ir aiškiai finansavimo paskirstymo

sistemai bus skiriama mažiau laiko ir energijos formalių dokumentų tvarkymui. Skaidrus finansų tvarkymas ir viešas jų paskirstymo,

investicijų tikslingumo bei kitų prioritetų pateikimas taip pat skatins LAMMC darbuotojus siekti bendrų tikslų ir vieningai dirbti

LAMMC labui. Būsimą finansų paskirstymo ir valdymo sistemą yra reikalinga apipavidalinti vieningu vidiniu dokumentu.

Vieningos apskaitos sistemos sukūrimas padės efektyviau valdyti finansinius išteklius pagal nustatytus LAMMC prioritetus ir

sudarytas prognozes. Po buhalterines sistemos sujungimo į vieną tinklą pagerės darbo našumas, bus lengviau sprendžiami apskaitos

klausimai bei operatyviau ruošiamos finansinės ataskaitos, mokestinės ir statistinės ataskaitos išoriniams vartotojams. Taip pat bus

išvengiama darbų dubliavimo, kas neišvengiamai sąlygos LAMMC patiriamų kaštų mažinimą.

184

185

Fizinės infrastruktūros plėtra ir pajėgumų apjungimas


Centralizuoto administracinio padalinio sukūrimas;

Bendros infrastruktūros sukūrimas tarpšakinių ir tarpdisciplininių tyrimų vykdymui (Jungtinių tyrimų centras);

Sąrašo apie LAMMC padalinių turimą mokslinę įrangą bei kitą turtą sudarymas bei informacijos apie mokslinių tyrimų

galimybes pateikimas;

Investicijos į mokslinės ir eksperimentinės bazės išsivystymo atskirties mažinimą.

Centralizuoto administracinio padalinio bei bendro infrastruktūros objekto jam sukūrimas sumažintų išlaidas administravimui bei

centro funkcionavimui. Kadangi visos dabartinės infrastruktūros sujungimas nėra galimas, dėl fizinės komunikacijos problemų, tačiau

glaudesnis bendradarbiavimas panašaus profilio tyrimus vykdančių padalinių yra tikslingas bei reikalingas. Ateityje būtų optimalu

ateityje sukurti bendrą infrastruktūrą tarpšakiniams bei tarpdisciplininiams tyrimams vykdyti bei plėtoti. Taip pat panašūs padaliniai,

skyriai ar laboratorijos turėtų būti vienijami. Pavyzdžiui, augalų apsaugos, selekcijos, genetikos ir biotechnologijos skyriai galėtų būti

apjungti į bendras struktūras. Tai palengvintų tematikos formavimą, darbų koordinavimą, pakeltų metodologinį atliekamų tyrimų lygį,

leistų racionaliau naudoti turimą įrangą. Kiti padaliniai, kaip dirvožemio, augalų mitybos, ekologijos, augalų fiziologijos galėtų

koordinuoti panašią mokslinę veiklą visuose struktūriniuose padaliniuose.

Kadangi iki šiol dar nėra tinkamai pasidalinta informacija apie LAMMC padalinių turimą mokslinę įrangą bei egzistuoja informacijos

trūkumas apie mokslinių tyrimų galimybes atskiruose LAMMC padaliniuose, yra tikslinga sukurti dokumentą, apibendrinantį šiuos

duomenis. Darbuotojų susipažinimas su šia informacija padėtų taip pat efektyviau atlikti mokslinę veiklą bei išnaudoti visą turimą

mokslinį potencialą.

186

Mokslo rezultatų gerinimas ir LAMMC prestižo didinimas


Centro mokslinių tyrimų koordinavimo struktūros sukūrimas;

Aiškios ir vieningos mokslinių tyrimų tematikos sukūrimas;

Bendrų programų nustatymas;

Integruotų, tarpdisciplininių tyrimų vykdymas;

Probleminių komisijų sukūrimas;

Bendradarbiavimo tarp atskirų centro darbuotojų skatinimas;

Investicijos į tyrėjų kompetencijos atskirties mažinimą (ypatingai taikomuosiuose tyrimuose);

Vieningos mokslinių tyrimų duomenų bazės sukūrimas.

Turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos mokslinių tyrimų temos, kadangi toks pateikimas kur kas labiau apjungia ir mobilizuoja

darbui mokslininkus, nei atsargios ir aptakios temų, ir programų formuluotės.

Nustatyta, jog LAMMC galėtų turėti ne daugiau nei 5-6 kompleksines programas, apjungiančias aktualius žemės ūkiui ir

miškininkystei mokslinius tyrimus ir vienijančias atskirų padalinių darbą.

Daugumos specifinių darbų ataskaitos ir metodikos turėtų būti svarstomos kamieninių padalinių komisijose, tačiau įtraukiant didesnį

skaičių atstovų iš kitų padalinių. Turi būti siekiama kuo daugiau atskirų filialų darbuotojus įtraukti prie mokslinių projektų aptarimo:

recenzavimo, konsultavimo ir pan. Bendroji mokslo komisija yra tikslinga tiktai numatant tyrimų gaires LAMMC mastu bei svarstant

ypatingos svarbos projektus. Šios komisijos vaidmenį turėtų atlikti LAMMC Mokslo taryba.

Taip pat tikslinga sukurti nuolat veikiančias problemines komisijas, kurios koordinuotų visų LAMMC padalinių veiklą. Yra galimybė

suformuoti komisijas pagal mokslinių tyrimų temas, o joje patvirtintas darbų aktualumas galėtų būti diskutuojamas bendrojoje

komisijoje. Čia planuojamas programas ar darbus, kurių aktualumui pritarta temos komisijoje, galėtų pristatyti temos vadovas.

Patvirtintos bendrojoje komisijoje detalios darbų metodikos turėtų būti svarstomos temų komisijose ir tik tada teikiamos į darbo planą.

Tokiu būdu būtų panaikinamas tik padalinio pritarimas. Naujų skyrių tyrimų tematika turėtų būti formuojama remiantis raktiniai

187

žodžiais: dirvožemis, vanduo, chemija, fizika, biologija (mikro-, fito-, ento-), selekcija, genetika. Mokslinės veiklos planas turėtų būti

bendras visame LAMMC pagal temas: technologiniai tyrimai, augalų selekcija, genetiniai ištekliai, genetika, fiziologija ir t. t.

Mokslo ir verslo sanglauda


Užsakomųjų verslo subjektų mokslinių tyrimų pateikimo tobulinimas;

Pajamų iš ūkio subjektų užsakomųjų tyrimų bendrose ekonominėse pajamose didinimas;

Bendradarbiavimo su finansinėmis institucijomis pradėjimas.

LAMMC veiklos vystymas bei stiprinimas turės didelės įtakos verslo sektoriaus vystymuisi. LAMMC yra numatoma plėtoti studijų

programas bei mokslinius tyrimus, kuriais bus skatinamas saugių ir konkurencingų augalų auginimas. Didelis dėmesys bus skiriamas

maisto žaliavų kokybės ir saugos užtikrinimui, genetikai ir selekcijai. Taip pat numatoma skatinti biomasės naudojimą bioenergetikai,

kadangi Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamas žemės ūkio bioenerginis potencialas. Taip pat LAMMC dalis studijų programų bus

sufokusuotos į daugiafunkcinį augalų panaudojimą. Taigi, šių mokslinių tyrimų plėtojimas leis verslo sektoriui išnaudoti mokslo

teikiamas žinias. Tokių modernių žinių pritaikymas sąlygotų konkurencingo verslo kūrimą bei vystymą, didelę pridėtinę vertę turinčių

produktų kūrimą. Yra numatyta, jog LAMMC bus pajėgus vykdyti apie 5 milijonų vertės užsakomųjų Lietuvos ūkio subjektų darbų

2017 metais.

9.3 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro MTEP veiklų planas

Šiame skyriuje pateikiamas išsamus LAMMC atskirų padalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikų planas pagal

finansavimo šaltinius (žr. 9.3.l – 9.3.8 lenteles).

188

Lentelė 9.3.1. LAMMC Ilgalaikės mokslinių tyrimų programos, finansuojamos valstybės biudžeto (lėšos parodytos tik 2011 m.)

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/

eksperimento objekto apibūdinimas

Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Dirvožemio fizikinių,

cheminių, biologinių

savybių ir augalų

mitybos procesų

tyrimai

Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu

rengiami technologiniai pasiūlymai

(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo

susijusių šakų) technologijoms rengti,

tobulinti, taip gautų žinių pagrindu

rengiami nauji projektai ar programos

tolesniems tyrimams

LAMMC ŽI

skyriai ir

LAMMC

regioniniai

padaliniai

2006-2015 1030

2. Augalų genetikos,

biotechnologijos,

fiziologijos,

biochemijos ir

selekcijos tyrimai


sukūriamos naujos augalų veislės, taip

gautų žinių pagrindu rengiami nauji

projektai ar programos tolesniems

tyrimams

LAMMC ŽI

skyriai ir

LAMMC

regioniniai

padaliniai

2006-2015 950

3. Genetinių išteklių

įvairovės tyrimai

Tyrimų rezultatai naudojami augalų

veislių kūrimui bei išteklių išsaugojimui

LAMMC ŽI

skyriai ir

LAMMC

regioniniai

padaliniai

2006-2015 250

4. Kultūrinių lauko augalų

derliaus formavimosi

ypatumų,

agroekologijos ir

regioninių

žemdirbystės sistemų

tyrimai







tolesniems tyrimams

LAMMC ŽI

skyriai ir

LAMMC

regioniniai

padaliniai

2006-2015 870

189

5. Augalų patologijos,

naudingos ir žalingos

entomofaunos, žalingos

floros biologijos

ypatybių, jų plėtotės

reguliavimo galimybių

tyrimai







tolesniems tyrimams

LAMMC ŽI

skyriai ir

LAMMC

regioniniai

padaliniai

2006-2015 700

6. Pievinių ir lauko

žolynų biologinės

įvairovės formavimosi

aspekų, agrobiologinių

ir ekologinių kitimo

dėsningumų tyrimai







tolesniems tyrimams

LAMMC ŽI

skyriai ir

LAMMC

regioniniai

padaliniai

2006-2015 800

7. Tirti sodo augalų

požymių genetinę

prigimtį, optimizuoti

selekcijos procesą ir

sukurti intensyvios

sodininkystės

reikalavimus

atitinkančias veisles.


sukuriamos naujos sodų augalų veislės,

taip gautų žinių pagrindu rengiami nauji

projektai ar programos tolesniems

tyrimams

LAMMC SDI 2006-2015 510

8. Tirti augalų augimą,

raidą, morfogenezę,

plėtoti žydėjimo

iniciacijos teoriją.







tolesniems tyrimams

LAMMC ŽI 2006-2015 278

9. Tirti daržo augalų

požymių bei savybių

genetinę prigimtį,

optimizuoti selekcijos

procesus, siekiant

sukurti rinkos

reikalavimus

atitinkančias veisles ir

hibridus.







tolesniems tyrimams

LAMMC SDI 2006-2015 132

190

10. Tirti sodo augalų

biologiją, kurti ir

tobulinti moksliškai

pagrįstas sodų bei

uogynų veisimo ir

priežiūros

technologijas,

užtikrinančias aukštos

kokybės derlių vidaus

rinkai ir eksportui







tolesniems tyrimams

LAMMC SDI 2006-2015 412

11. Plėtoti daržininkystės

mokslo pagrindus, kurti

ir tobulinti integruoto ir

ekologinio daržovių

auginimo technologijas







tolesniems tyrimams

LAMMC SDI 2006-2015 252

12. Tirti ir tobulinti vaisių,

uogų, daržovių ir

prieskoninių augalų

paruošimo, laikymo bei

perdirbimo

technologinius

procesus







tolesniems tyrimams

LAMMC SDI

2006-2015 517

13. Vykdyti miškotyros ir

aplinkotyros

mokslinius tyrimus bei

eksperimentinės plėtros

darbus



(rekomendacijos) miškų ūkio (ar su juo




tolesniems tyrimams

LAMMC MI 2006-2015 1060

Lentelė 9.3.2. Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ projektai

191

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Svetimkraščių medžių

rūšių plitimas Lietuvoje

ir procesą sąlygojantys

veiksniai

Bus nustatytas svetimkraščių medžių

rūšių plitimas Lietuvoje, šį procesą

sąlygojantys veiksniai ir rūšių

invazyvumo lygmuo, naujų tyrimų

rezultatų pagrindu bus kuriamos

rekomendacijos, rengiami nauji

projektai.

MI Ekologijos

skyrius bei

dalyvauja

mokslininkai iš

LAMMC ŽI,

LŽŪU, VDU.

2010-2011 316

2. Vietinių medžių rūšių

ir jų populiacijų

pažeidžiamumas,

arealų kaita bei

prognozės kintant

klimatui

MI Miško

genetikos ir

selekcijos skyrius

2010-2011 250

3. Segetalinės floros

pokyčiai ir valdymo

priemonės agrariniame

landšafte kintant

klimatui

Nauji tyrimų rezultatai, kurie padės

nustatyti invazinių piktžolių plitimo

tendencijas kintant klimatui.

LAMMC SDI

Augalų

fiziologijos

laboratorija, ŽI

Augalų mitybos ir

agroekologijos

skyrius,

Dirvožemio ir

augalininkystės

skyrius;

LŽŪŪ

Žemdirbystės

2010-2011 359

192

Lentelė 9.3.3. LMT nacionalinė programa „Sveikas ir saugus maistas“

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Kietakūnio apšvietimo

technologija

žalumyninių daržovių

maistinės kokybės

gerinimu

Panaudojant puslaidininkinius

šviestukus bus sukurtos kietakūnio

apšvietimo technologijos fitotronams ir

šiltnamiams, kurios leidžia padidinti

augalų produktyvumą, padidinti

biologiškai aktyvių medžiagų kiekį

produkcijoje ir pagerinti jos maistinę

kokybę.

LAMMC SDI

Augalų

fiziologijos

laboratorija, VU,

fizikos fakultetas,

MTMI

2011-2012 600

2. Augaliniai

izoflavonoidai maisto

papildams

Bus ieškoma naujų izoflavonoidų

išgavimo technologijų iš augalų ir jų

panaudojimo maisto papildams

galimybių.

LAMMC SDI

Augalų

fiziologijos

laboratorija, ŽI

Žolių selekcijos

skyrius

2011-2012 600

3. Uoginių augalų

antocianinų preparatai

maisto papildams

Bus įvertintos galimybės uoginių augalų

antocianinus panaudoti maisto papildų

gamybai.

LAMMC SDI

Sodo augalų

genetikos ir

biotechnologijos

skyrius, KMU,

BTI

2011-2012 300

Lentelė 9.3.4. LMT finansuojami mokslininkų grupių projektai

193

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Organinės anglies

tvarumas agro ir miško

ekosistemose.

Bus nustatyti organinės anglies

sankaupos ir apykaita agro ir miško

ekosistemose, nauji tyrimų duomenys

suteiks žinių apie biotinių ir abiotinių

veiksnių įtaką organinės anglies

tvarumui.

LAMMC MI, AL 2011-2015 70

2. Inovacijų plėtros

Lietuvos miškų ūkyje

tendencijos ir scenarijai

Bus įvertinta inovacinjų plėtros įtaka

Lietuvos miškų ūkio ekonominiui

efektyvumui ir gyvybingumui.

LAMMC MI 2011-2012 140

3. Spygliuočių medienos

kokybės tyrimai

Bus nustatyta bioekologinių veiksnių

poveikis spygliuočių medienos

fizikinėms ir mechaninėms savybėms.

LAMMC MI 2011-2012 140

4. Kietakūnio apšvietimo

technologija salotų

maistinės kokybės

gerinimui




šiltnamiams, kurios leidžia padidinti

salotų produktyvumą, padidinti jų

maistinę kokybę

LAMMC SDI 2010-2011 180

5. Daržovių daigų

auginimas, naudojant

kietakūnius šviesos

šaltinius




šiltnamiams, kurios leidžia optimizuoti

daigų auginimo technologijas

LAMMC SDI,

VU, fizikos

fakultetas, MTMI

2011-2012 180

6. Molekuliniai žymenys

atsparumo

Cecidophyopsis ribis

genams identifikuoti

Ribes genties

augaluose

Identifikavus atsparumo Cecidophyopsis

ribisgeną Ribes genties augaluose,

planuojama sukurti molekulinius

žymenis,

LAMMC SDI

Sodo augalų

genetikos ir

biotechnologijos

skyrius

2010-2011 157

194

7. Lietuvos trešnių

(Prunus avium) veislių

ir laukinių populiacijų

genetinio polimorfizmo

charakterizavimas

molekulinių žymenų

metodais

Planuojama charakterizuoti Lietuvos

trešnių (Prunus avium) veislių ir laukinių

populiacijų genetinį polimorfizmą

molekulinių žymenų metodais.

Planuojama, kad bus gauti nauji tyrimų

rezultatai, kurių pagrindu bus rengiami

technologiniai pasiūlymai





tolesniems tyrimams

LAMMC SDI

Sodo augalų

genetikos ir

biotechnologijos

skyrius

2010-2011 180

8. Sėklavaisių genetinių

išteklių ilgalaikis

saugojimas in vitro ir

genetinio stabilumo

įvertinimas

LAMMC SDI

Sodo augalų

genetikos ir

biotechnologijos

skyrius

2010-2011 180

9. Pašarinių žolių

poliploidijos tyrimai ir

poliploidinių linijų

kūrimas

LAMMC ŽI Žolių

selekcijos skyrius

2011-2012 90

195

Lentelė 9.3.5. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-

ŠMM-07-V „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ )

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Patogeno indukuojamo

superjautrumo atsako

reguliacijai reikšmingų

Malus genties augalų

genų identifikavimas

LAMMC SDI

Sodo augalų

genetikos ir

biotechnologijos

skyrius

2011-214 888

Lentelė 9.3.6. Tarptautinės programos

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. TREEBREEDEX II

(BP7)

Tikslas - subutri visų Europos šalių

miško selkcininkus ir genetikus ir

integruojant visų Europos genetikos ir

selekcijos institucijų veiklą išplėtoti

miško selekciją Europoje.

LAMMC MI ir

užsienio šalių

įstaigos

2011-2015 200

2. Šiaurės šalių ilgalaikių

miško eksperimentų

duomenų bazės

(NOLTFOX)

išvystymas

Naujų tyrimų duomenimis bus papildyta

tarptautinė unifikuota duomenų bazė,

kurioje talpinami duomenys yra

prieinami kiekvienam besidominčiam

miško eksperimentais naudotojui.

LAMMC MI ir

užsienio šalių

įstaigos

2004 -... 10

(~kas-

met)

196

3. COST veikla FP0902

„Darnaus miško

biomasės tiekimo naujų

operacijų tyrimo ir

vertinimo procedūrų

plėtra ir

harmonizavimas“

Tikslas - suvienodinti miško energetikos

terminus, miškininkystės mokslinių

tyrimų metodikas ir biomasės išteklių

skaičiavimus, siekiant padidinti

mokslinių tyrimų tikslumą.

LAMMC MI ir kt. 20

(~kas-

met)

4. COST 864 veikla „

Tradicinių ir pažangių

augalų apsaugos

priemonių derinimas

sėklavaisių auginimui“

Bus siekiama sukurti augalų apsaugos

specialistų komandą, kuri pateiks naujų

tyrimų duomenų apie obuolių ir kriaušių

ligas ir pasticidų naudojimo galimybes.

LAMMC SDI 2010-2011 20

5. AGRI GEN RES 071

projektas „Šiaurės

Europos Ribes genties

augalų genofondas“

Bus sukurtas Šiaurės Europos Ribes

genties augalų genofondas

LAMMC SDI 2010-2011 41

6. AGRI GEN RES 036

projektas „ Europos

uoginių augalų

genetiniai resursai“

Naujais tyrimų duomenimis bus papildyti

Europos uoginių augalų genetiniai

resursai

LAMMC SDI 2010-2011 15

7. Interreg Baltic Sea

Programme Project:

Bionergy Promotion (

ERDF-Europos

Regioninės Plėtros

Fondas)

Projekto vykdymo metu bus sudarytos

sąlygos tarptautiniam ir tarpsektoriniam

bendradarbiavimui regione, sudarant

galimybes pasikeitimui informacija bei

žiniomis ir technologijomis,

koordinuojant politikos ir teisės aktų

tobulinimą bioenergetikos srityje bei

rengiant bioenergetikos skatinimo

priemones nacionaliniu ir regioniniu

lygiu.

Projekto lyderis

Švedijos

Energetikos

Agentūra; 32 kiti

dalyviai iš

Baltijos regiono

šalių institucijų,

LAMMC ŽI

2009-2011 208

8. Interreg Baltic Sea

Programme Project:

BAltic Forum for

Innovative

Technologies for

Sustainable MANure

Management

Bus atlikta Baltijos jūros regiono šalių

žemės ūkio atliekų saugojimo ir

utilizavimo galimybių studija.

Planuojama pateikti aplinkosaugines ir

socioekonomines šalių strategijas.

Projekto lyderis

MTT

(Suomija);17 kitų

dalyvių iš

Baltijos regiono

šalių institucijų, ir

LAMMC ŽI

2011-2014 214

197

(BATMAN) ( ERDF-

Europos Regioninės

Plėtros Fondas)

9. Tarptautinė programa:

Lietuva-Baltarusija.

Tema: ‚Daugiamečių

žolių gamtinių išteklių

panaudojimas

specialios paskirties

naujų veislių kūrimui‘

Bus siekiama surinkti bei papildyti

daugiafunkcinių žolynų kolekciją. Nauji

tyrimų rezultatai, kurių pagrindu


tolesniems tyrimams

LAMMC ŽI ir

baltarusijos žemės

ūkio tyrimų

institutas

100

10. „Biodegalų gamybos

technologijų

tobulinimas naudojant

judros aliejų kaip naują

žaliavų bazę”

(„Development of

technology to

manufacture biofuels

using Camelina Sativa

oil as new raw material

base”)

Planuojama ištirti vasarinių judrų

auginimo galimybes vakarų Lietuvos

agrobiologinėmis sąlygomis.

LAMMC

Vėžaičių filialas ir

užsienio šalys

2008-2011 100

198

Lentelė 9.3.7. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos

srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Tuopų hibridų atrankos

ir dauginimo ypač

produktyviems

želdiniams veisti

intensyvios plantacinės

miškininkystės srityje

inovatyvių technologijų

ir mokslo žinių

taikymas ir jų sklaida

Tikslas - stiprinti žmogiškuosius išteklius

ir skleisti pažangiausias technologijas ir

inovacijas ypač intensyvios plantacinės

miškininkystės srityje.

LAMMC MI 2011-2013 140

2. Dirvos derlingumą

išsaugančių maistinių ir

pašarinių žemės ūkio

augalų moksliškai

pagrįstų auginimo

technologijų diegimas

ūkiuose

Siekiant skatinti dirbančius žemės ūkyje

sparčiau diegti mokslo naujoves svarbu

mokslo pasiekimus pademonstruoti

konkrečiame ūkyje gamybinėmis

sąlygomis įvairiuose regionuose.

Projekto metu ūkininkai ir žemės ūkio

srityje dirbantys asmenys bus

supažindinti su mokslo pažangiausiomis

technologinėmis ir naujovėmis.

LAMMC ŽI ir

Regioniniai

padaliniai

500

199

Lentelė 9.3.8. Ministerijų užsakomieji tyrimai

Eil.

nr.

Mokslinio tyrimo

/eksperimento

pavadinimas

Tyrimo/


Tyrimą

atliekantis

padalinys ar jų

grupė

Tyrimo/

eksperimento

laikotarpis,

metai

Nu-

ma-

tytos

lėšos,

tūkst.

Lt

1. Lietuvos Respublikos

Aplinkos ministerijos

užsakomasis tyrimas

„Genetiškai

modifikuotų organizmų

rizikos aplinkai ir

žmonių sveikatai

vertinimo paslaugų ir

išvadų parengimas“

LAMMC SDI 2010-2011 45

2. Augalų genų banko

projektas „Kriaušių

genofondo sveikos nuo

patogeninių

mikroorganizmų

pavyzdžių in vitro

rizogenezės sąlygų

ištyrimas ir jų

parengimas dauginti

tradiciniais metodais ex

vitro .

Augalų (sodo ir darţo) genetinių išteklių

lauko kolekcijų prieţiūros, genetinių

išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų

genetinės medţiagos pavyzdţių

rengimo saugojimas Augalų genų banke

LAMMC SDI 2010-2011 60

3. Dirvožemio

agrocheminių savybių

tyrimai

Agrocheminių dirvožemio savybių

tyrimų programospriemonių

įgyvendinimas. Tyrimų rezultatai bus

naudojami dirvožemio savybių duomenų

bazės sukūrimui, suteiks naujų žinių apie

atskirų egionų dirvožemių potencialą.

LAMMC ATL 2007 - 2011 160

200

4. Žemės ūkio augalų

pasėlių būklės bei

prognozių Lietuvoje

parengimas

Bus atlikta žemės ūkio augalų derliaus

prognozė.

LAMMC ŽI 2010 - 2011 15

5. Mokslinių

rekomendacijų dėl

Lietuvos nacionalinio

tausaus augalų

apsaugos produktų

naudojimo veiksmų

plano parengimas

Bus parengtas Lietuvos nacionalinis

tausaus augalų apsaugos produktų

naudojimo veiksmų planas

LAMMC ŽI 2010 - 2011 40

6. Žemės ūkio augalų

genetinių išteklių

rinkimas, apibūdinimas

ir tyrimai

Naujais tyrimų duomenimis bus

papildyta augalų genetinių išteklių bazė.

LAMMC ŽI 2010 - 2011 10

9.4 LAMMC poveikis agrarinių ir miškų mokslų plėtrai

Tolimesnis LAMMC vystymas bei jo mokslinės veiklos stiprinimas nenuginčijamai prisidės prie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo

plėtros.

Yra planuojama, jog LAMMC išplės savo mokslinį potencialą, kurį turėtų sudaryti apie 200 mokslo darbuotojų bei apie 40-45

doktorantai. Numatoma, kad šie mokslininkai ypatingai prisidės prie šių agrarinio ir miškų sektoriaus mokslinės veiklos krypčių

plėtojimo:

Dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;

Žemės ūkio ir miško augalų selekcijos, genetikos, biotechnologijos mokslinių pagrindų plėtojimas, naujų augalų veislių kūrimas,

Lietuvos Respublikos augalų genofondo tyrimai ir plėtra;

Žemės ūkio ir miško augalų biologijos dėsningumų tyrimai, kokybę ir produktyvumą lemiančių agrobiologinių sistemų

modeliavimas;

201

Žemės ūkio ir miško augalų mikrobiologijos, patologijos, patogenezės kontrolės, augalinių žaliavų ir produktų toksikologijos

tyrimai;

Žemės ūkio ir miško augalų produktų perdirbimo procesų ir saugojimo būdų modeliavimas ir optimizavimas, augalinių maisto

produktų sauga ir kontrolė, sodo ir daržo augalų biologiškai aktyvių medžiagų natūralioje ir perdirbtoje produkcijoje tyrimai;

Agro ir miško ekosistemų tvarumo tyrimai kintančio klimato sąlygomis;

Žemdirbystės, sodininkystės ir miškininkystės sistemų tyrimai, socialinių bei ekonominių problemų tyrimai žemės ir miškų ūkio

politikai formuoti.

LAMMC prognozuoja, kad šie mokslininkai aktyviai prisidės prie mokslinių publikacijų leidimo įvairiuose tarptautiniuose bei

nacionaliniuose leidiniuose bei didins mokslinį produktyvumą. LAMMC numato, kad kasmet bus parengiama apie 80 mokslinių

publikacijų ISI WoS duomenų bazėms, referuojamoms JAV Mokslinės informacijos instituto. Taip pat ketinama padidinti mokslinių

publikacijų skaičių iki 300 kituose prestižiškuose Mokslinės informacijos instituto referuojamuose ir recenzuojamuose periodiniuose,

tęstiniuose ar vienkartiniuose leidiniuose (pavyzdžiui, ISI Master List).

Taip pat LAMMC veikos plėtra ir jos sustiprinimas sąlygos teigiamą postūmį patentuojant mokslinius išradimus. O šio proceso

pasakoje, didės LAMMC kaip mokslo institucijos svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei išaugs galimybės generuoti papildomas

ekonomines pajamas.

Didesnis mokslinis potencialas taip pat leis dalyvauti bent 25-30 įvairaus lygmens tarptautinėse programose bei projektuose,

nacionaliniuose mokslo projektuose, gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinėse tyrimų projektuose, slėnio „Nemunas“ ir kituose

įvairiuose šalies bei užsienio konkursiniuose projektuose.

Toliau bevystant LAMMC taip pat bus siekiama atnaujinti bendrai vykdomas doktorantūros studijas su Vytauto didžiojo universitetu

(Ekologijos ir aplinkotyros studijų krypties doktorantūra) ir Lietuvos žemės ūkio universitetu (Agronomijos ir Miškotyros studijų

krypčių doktorantūra). LAMMC prisidės prie doktorantų rengimo, suteikdamas galimybę naudotis platesniu studijų ir mokslinių

tyrimų spektru. Po reorganizacijos yra numatoma sudaryti galimybes doktorantams atlikti praktiką LAMMC institucijų laboratorijose.

Atlikdami praktiką jaunieji specialistai susipažins su platesnėmis laboratorinių ir lauko tyrimų galimybėmis, bus sudarytos sąlygos

išsamesnei duomenų analizei.

202

LAMMC dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse programose skatins didesnį doktorantų tarpinstitucinį mobilumą. Taip pat bus

rengiami projektai ir dalyvaujama Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamuose podoktorantūrinių stažuočių konkursuose. Numatomi

LAMMC doktorantų mainai su:

Lietuvos Žemės ūkio universitetu;

Vytauto Didžiojo universitetu;

Kauno technologijos universitetu;

Lietuvos energetikos institutu ir kitais nacionaliniais partneriais;

Estijos žemės ūkio tyrimų institutu (Estonian Research Institute of Agriculture (ERIA);

Lenkijos Valstybiniu žemdirbystės ir augalininkystės mokslų tyrimų institutu (Institute of Soil Science and Plant Cultivation-

State Research Institute (IUNG);

Danijos Orhuso universitetu (Aarhus University) ir kitais.

Galiausiai, LAMMC vystymas leis pasiekti centro laboratorinės įrangos optimalų išnaudojimą, o tai reiškia, jog bus prisidedama prie

įvairesnių sričių tyrimų atlikimo, sprendžiant platų ratą mokslinių problemų.

203

Priedai

Priedas 1. LAMMC organizacinė struktūra ........................................................................... 203

Priedas 2. Darbuotojų skaičiaus prognozė 2010-2020 metais ............................................... 205

Priedas 3. LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų) ................................................................. 206

Priedas 4. Tęsinys: LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų) .................................................. 207

Priedas 5. LAMMC įplaukų prognozė (tūkst. litų) ................................................................ 208

Priedas 6. LAMMC įplaukų ir išlaidų balansas (tūkst. litų) .................................................. 209

Priedas 1. LAMMC organizacinė struktūra

204

205

Priedas 2. Darbuotojų skaičiaus prognozė 2010-2020 metais

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Darbuotojų skaičius 592 575 563 554 544 537 545 557 572 586 603

ŽI 165 160 155 151 147 144 146 149 153 155 160

Mokslininkai (dr.) 39 41 43 45 47 50 51 53 55 56 57

Mokslo darbuotojai 12 13 14 15 16 18 19 20 21 22 24

Doktorantai 11 12 13 14 15 16 16 16 17 17 18

Kiti darbuotojai 103 94 85 77 69 60 60 60 60 60 61

MI 78 75 72 69 66 64 66 69 73 77 81

Mokslininkai (dr.) 22 23 24 25 26 28 29 30 32 34 35


Doktorantai 8 8 8 8 8 8 8 9 10 11 12


SDI 142 133 126 119 112 105 108 112 116 120 125

Mokslininkai (dr.) 32 32 33 34 35 37 39 41 43 45 47


Doktorantai 10 11 13 15 17 18 18 19 20 21 22


RP 207 207 210 215 219 224 225 227 230 234 237

Mokslininkai (dr.) 38 38 39 40 41 42 43 44 46 47 48


Doktorantai 10 10 10 11 12 13 13 13 12 12 12


206

Priedas 3. LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų)

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Darbo užmokesčiui 12.924 12.582 13.586 13.549 13.495 13.522 13.885 14.365 14.946 15.529 16.233

Centro administracija 166 166 183 201 221 243 267 294 323 356 391

ŽI 3.988 3.867 4.121 4.051 3.983 3.944 4.045 4.181 4.353 4.476 4.696

MI 1.078 1.037 1.095 1.059 1.023 1.002 1.046 1.107 1.188 1.272 1.359

SDI 2.828 2.649 2.760 2.631 2.500 2.369 2.466 2.590 2.719 2.856 3.023

RP 4.864 4.864 5.428 5.608 5.769 5.964 6.061 6.193 6.362 6.570 6.763

Komunalinėms paslaugoms 1.184 1.302 1.433 1.576 1.733 1.907 2.098 2.307 2.538 2.792 3.071

ŽI 390 429 472 519 571 628 691 760 836 920 1.012

MI 58 64 70 77 85 93 103 113 124 137 150

SDI 474 521 574 631 694 763 840 924 1.016 1.118 1.229

RP 262 288 317 349 384 422 464 511 562 618 680

Ilgalaikio turto įsigijimui 7.170 8.947 12.634 6.735 6.737 3.338 8.340 11.242 10.244 8.347 8.349


ŽI 166 4.501 4.501 4.501 4.501 100 2.000 2.000 2.000 2.000 2.000

MI 2.912 100 2.100 100 100 3.000 100 3.000 2.000 100 100

SDI 4.000 4.000 4.000 100 100 100 3.200 3.200 3.200 3.200 3.200

RP 62 65 2.000 2.000 2.000 100 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000

Prekių įsigijimui 2.216 2.438 2.681 2.896 3.128 3.379 3.649 3.942 4.257 4.598 4.967


ŽI 584 642 707 763 824 890 961 1.038 1.121 1.211 1.308

MI 106 117 128 139 150 162 174 188 204 220 237

SDI 918 1.010 1.111 1.200 1.296 1.399 1.511 1.632 1.763 1.904 2.056

RP 598 658 724 781 844 912 984 1.063 1.148 1.240 1.339

207

Toliau žiūrėti tęsinį kitame puslapyje.

Priedas 4. Tęsinys: LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų)

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Transporto išlaidos 424 466 513 564 621 683 751 826 909 1000 1100

ŽI 124 136 150 165 182 200 220 242 266 292 322

MI 34 37 41 45 50 55 60 66 73 80 88

SDI 92 101 111 122 135 148 163 179 197 217 239

RP 174 191 211 232 255 280 308 339 373 410 451

Kitų paslaugų išlaidos 4.190 4.609 5.070 5.577 6.135 6.748 7.423 8.165 8.982 9.880 10.868

Centro administravimas 42 46 51 56 61 68 74 82 90 99 109

ŽI 2.438 2.682 2.950 3.245 3.569 3.926 4.319 4.751 5.226 5.749 6.324

MI 598 658 724 796 876 963 1.059 1.165 1.282 1.410 1.551

SDI 314 345 380 418 460 506 556 612 673 740 814

RP 798 878 966 1.062 1.168 1.285 1.414 1.555 1.711 1.882 2.070

Išlaidos palūkanoms 0 0 0 0 0 0 83 292 573 1.664 954

Palūkanos už gautus

kreditus 2015 metais 0 0 0 0 0 0 83 83 83 83 0

2015 kredito grąžinimas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 835 0


kreditus 2016 metais 0 0 0 0 0 0 0 209 209 209 209


kreditus 2017 metais 0 0 0 0 0 0 0 0 281 281 281


kreditus 2018 metais 0 0 0 0 0 0 0 0 0 256 256


kreditus 2019 metais 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 209

Iš viso išlaidų 28.108 30.345 35.917 30.897 31.849 29.577 36.230 41.140 42.449 43.809 45.541

208

Priedas 5. LAMMC įplaukų prognozė (tūkst. litų)

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Biudžeto asignavimai 10.742 11.172 11.618 12.083 12.567 13.069 13.592 14.136 14.701 15.289 15.901


ŽI 4.702 4.890 5.086 5.289 5.501 5.721 5.950 6.188 6.435 6.692 6.960

MI 2.240 2.330 2.423 2.520 2.620 2.725 2.834 2.948 3.066 3.188 3.316

SDI 2.385 2.480 2.580 2.683 2.790 2.902 3.018 3.138 3.264 3.394 3.530

RP 1.229 1.278 1.329 1.382 1.438 1.495 1.555 1.617 1.682 1.749 1.819

Ekonominės veiklos pajamos 7.996 8.523 9.085 9.683 10.322 11.002 11.727 12.500 13.324 14.202 15.138

Pajamos iš užsakymų* 1.599 1.948 2.336 2.767 3.244 3.772 4.356 5.000 5.774 6.628 7.569

Kitos ekonominės pajamos 6.397 6.575 6.749 6.917 7.078 7.230 7.371 7.500 7.550 7.574 7.569

Finansavimų-pervedimų

lėšos (iš LR institucijų) 2.800 2.800 2.900 3.000 3.100 3.200 3.400 3.900 4.300 5.100 5.500

Programų ir projektų skaičius 28 28 29 30 31 32 34 39 43 51 55

Finansavimo sumos iš ES

struktūrinių fondų 7.170 8.947 12.634 6.735 6.737 2.504 6.255 8.432 7.683 6.260 6.262


ŽI 166 4.501 4.501 4.501 4.501 75 1.500 1.500 1.500 1.500 1.500

MI 2.912 100 2.100 100 100 2.250 75 2.250 1.500 75 75

SDI 4.000 4.000 4.000 100 100 75 2.400 2.400 2.400 2.400 2.400

RP 62 65 2.000 2.000 2.000 75 2.250 2.250 2.250 2.250 2.250

Finansavimo sumos iš TO** 264 264 330 330 330 396 396 396 528 924 990

Programų ir projektų skaičius 4 4 5 5 5 6 6 6 8 14 15

Projekto vidutinė metinė vertė 66 66 66 66 66 66 66 66 66 66 66

Paskolos*** 0 0 0 0 0 835 2.085 2.811 2.561 2.087 2.087

209

Iš viso įplaukų 28.972 31.706 36.567 31.832 33.055 31.005 37.455 42.174 43.097 43.862 45.878

*Pajamos iš ūkio subjektų užsakomųjų mokslinių tyrimų; ** Finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų; *** Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti

Priedas 6. LAMMC įplaukų ir išlaidų balansas (tūkst. litų)

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Išlaidos 28.108 30.345 35.917 30.897 31.849 29.577 36.230 41.140 42.449 43.809 45.541

Įplaukos 28.972 31.706 36.567 31.832 33.055 31.005 37.455 42.174 43.097 43.862 45.878

Balansas tarp įplaukų ir išlaidų 864 1.361 650 935 1.206 1.428 1.226 1.034 649 53 337

Documents

UAB „Bankinės konsultacijos“numatyta daug naujų tyrimų krypþių. Galiausiai, reorganizacija institutui turi leisti racionaliau panaudoti alies biudeto ir Europos S jungos struktūrinių