Ūkiškas požiūris Nr. 1

Jaunimas nedarbo rinko-je: mokomės, stengiamės, o paskui – nieko

Jaunimo nedarbas – vienas didžiausių Lietuvos skaudulių. 2012 m. sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 29,6 tūkst. bedarbių iki 25 metų arba 13 proc. visų registruotų bedarbių. Vien absolventų buvo registruota 7,5 tūkst.

2 psl.

Socialinė parama tik tiems, kam jos reikia

2012 metai veikiausiai taps esmi-nių permainų skiriant socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams metais. Įgyvendinant naujos redakcijos Pinigi-nės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo šių metų pra-džios parama skiriama pagal griežtesnę tvarką, o kelios Lietuvos savivaldybės dalyvauja pilotiniame projekte, kurio tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir pasiekti, kad šalyje būtų daugiau soci-alinio teisingumo.

4 psl.

Keli štrichai dalykiniam Jono Jurgeliūno portretui

Pakruojo rajono ūkininkas Jonas Jur-geliūnas pagal išsilavinimą — pedagogas, 1992 metais pradėjęs ūkininkauti 27 ha ūkije, kuriame šiandien jau yra 1500 ha dirbamos žemės ir kelios gyvulininkystės fermos, auginami vasariniai ir žieminiai kviečiai, kvietrugiai, vasariniai miežiai, rapsai, kukurūzai, sojos.

6 psl.

Politinės ambicijos atsirūgsta investicijų

stoka

Materialinė gerovė Lietuvoje priklauso

nuo to, kur gyveni. Jei gyveni sostinėje, ar ki-tame dideliame mieste, tikėtina, kad galėsi ge-

rokai dažniau mėgautis visuotinio materialinio gėrio vaisiais, nei, tar-

kime, žmogus, kuris gyvena Joniškyje ar Pakruojyje. Kodėl? 8 psl.

Jono Jurgeliūno, kandidato į LR

Seimą programa10 psl.

2012 m.Rugpjūtis — Rugsėjis | Nr. 1

SOCIALINĖ POLITIKA

JAUNIMAS

JAUNIMAS

POLITIKŲ PORTRETAI

„Vidutinis atlyginimas Pakruojo rajone 2011 me-tais viršijo 1560 litų, ir buvo didesnis negu 2010 metais (1490 litų), bei 2009 metais (1536 litai)“

„Sodros“ Pakruojo skyriaus vedėja Vida Remeikienė 2 psl.

4 300 000 LtPakruojyje

86 000 LtJoniškyje Lietuvoje

33 280 000 000 Lt

Pakruojyje yra susiklosčiusi ydinga tvarka: ką bepasiūlytų opozicija, pozicija į tai žiūri priešiškai, arba nekreipia dėme-sio. Dėl to kenčia visi rajono žmonės. 8 psl.

VERSLAS

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikš-čionys demokratai. Pakruojo-Joniškio daugiamandatės apygardos Nr. 46 kandidatai 12 psl.

POŽIŪRISŪKIŠKASSpecialus informacinis — analitinis leidinys skirtas Pakruojo ir Joniškio kraštui

Platinamas nemokamai!

2010 m. investicijos:

Jaunimo nedarbas – vienas didžiau-sių Lietuvos skaudulių. 2012 m.

sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 29,6 tūkst. bedarbių iki 25 metų arba 13 proc. visų registruotų bedarbių. Vien ab-solventų buvo registruota 7,5 tūkst.

Jei neturi patirties – esi nereikalingas

„Prabėgo tik truputį daugiau negu me-tai, bet dauguma mano bendramokslių jau išvažiavo dirbti į užsienį. Iš 18-os Lietu-voje likome tik trys“, – sakė pernai Še-duvos technologijos ir verslo mokykloje automobilių inžinieriaus specialybę įgijęs Steponas.

Anot jo, specialybė paklausi, tačiau daugelis darbdavių nenori priimti patirties neturinčių jaunų žmonių, nenori investuo-ti į jų mokymą.

„Nueina pas darbdavį, o jis sako: „Tu neturi praktikos, todėl man nereikalin-gas“. Iš kur mes turėsime tos praktikos, jeigu niekas mūsų į darbą nepriima?“, – aiškino Steponas, pats pažintį su dabarti-ne darboviete pradėjęs dar mokydamasis mokykloje.

„Padirbėdavau čia vasarą, per atosto-gas. Mane čia jau žinojo, todėl kai įgijau spe-cialybę iš karto priėmė. Darbo sąlygos neblo-gos, kartais 1 200 litų per mė-nesį uždirbu, kartais ir 1 400.

Aš dirbu mechanizatoriumi. Jeigu reikia, remontuoju, jeigu reikia – kitus darbus dirbu. Man ar variklis, ar greičių dėžė, ar sankaba – aš viską sutvarkau“, – atvira-vo vaikinas, dirbantis viename stipriausių Pakruojo rajono ūkių. Jo savininkas Jonas Jurgeliūnas pernai net „Sodros“ padėką gavo už tai, kad jo mokamos įmokos už darbuotojus vienos didžiausių rajone – vidutiniškai beveik trečdaliu didesnės negu kitų ūkininkų.

Pasak Stepono, jauni žmonės sutiktų dirbti ir ne pagal specialybę. Tačiau kai ilgiau negauna jokio darbo, lieka vienas kelias – į užsienį.

„Vienas kitas draugas tolimųjų reisų vairuotojais dirba. Mergina iš mūsų kai-mo Kaune geodeziją baigė, bet Radviliš-

kyje sekretore dirba. Pažįstamas neseniai išvažiavo keliems mėnesiams padirbėti į Vokietiją. Jis dar mokosi, bus autoelektri-kas. Pabandys, pasižiūrės, ir jeigu baigęs mokslus Lietuvoje negaus pagal specia-lybę darbo, tikriausiai išvažiuos. O kitas pažįstamas, informatikas, ketvirtas mė-nuo dirba apsauginiu. Jis irgi sako: „Jei-gu būtų galimybė, važiuočiau į užsienį“, – pasakojo Steponas.

Vis dėlto jis ir jau spėjęs padirbėti sve-tur traktorininkas Giedrius įsitikinę, kad darbą susirasti galima ir namuose. Bet pa-klausti, kodėl jauni žmonės važiuoja lai-mės ieškoti svetur, vaikinai aiškino, kad išvyksta ne tik tie, kurie negauna darbo, bet ir tie, kurie nori uždirbti daugiau.

„Jeigu netingi, darbą susirasi. Kad nėra darbo, sako tie, kurie neieško. Bet už labai nedidelį atlyginimą tikrai neapsimo-ka dirbti“, – sako Giedrius.

„Reikia užsidirbti, savo būstą įsigyti.

Valstybė turėtų skatinti darbdavius padė-ti jaunam žmogui įsikabinti – kad nebū-tų taip, kaip dabar: mokomės, vargstam, stengiamės, o paskui nieko“, – sakė Ste-ponas.

Absolventai – bedarbiai, kiti dirba už grašius

Pakruojo rajone jaunimo nedarbas yra vienas mažiausių mūsų šalyje. Darbo biržos duomenimis, šių metų pradžio-je šiame rajone buvo registruoti 1622 bedarbiai. Iš jų – 168 bedarbiai iki 25 metų (10,4 proc. visų rajone įregistruo-tų bedarbių). Per pusmetį jų sumažėjo, ir liepos 1 d. darbo biržoje buvo įregis-truoti 124 pakruojiečiai iki 25 m. Iš jų 23 jaunuoliai darbo biržoje buvo registruoti daugiau kaip 6 mėnesius. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į užimtumo rėmimo priemones rajone buvo įtrauktas 51, o įdarbintas 91 jaunas bedarbis.

„Skaičiai, kuriuos pateikia darbo birža, neatspindi tikrosios padėties. Pa-vyzdžiui, mano žentas kasdien į darbą va-žinėjo po 100 km, bet ir to darbo neteko. Tačiau jis nesiregistruoja darbo biržoje, nes ten nieko gero nepasiūlys. Ruošiasi važiuoti dirbti į Švediją“, – pareiškė viena nenorėjusi prisistatyti pakruojietė.

O Pakruojo rajono savivaldybės Soci-alinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduo-toja Kristina Baguževičienė, vartydama paramos prašytojų bylas pasakoja, kad vieni siūlomo darbo atsisako dėl to, kad sudėtinga nuvažiuoti, kitiems atsibosta dirbti, kai vėluoja atlyginimai. Anot jos, yra ir tokių, kurie įdarbinti vos kelioms valandoms.

„Tai kas, kad jie dirba – argi už jų gaunamą atlyginimą įmanoma išgyventi“, – klausia ji.

Bet skaudžiausia, anot K. Baguževi-čienės, kad darbo negauna mokslus baigę jauni žmonės.

„Aplinkosaugininkai, medicinos dar-buotojai, ekonomistai, ekologai, kitų sričių specialistai negavę darbo didžiuo-siuose miestuose, grįžo į tėvų kraštą. Bet ir čia darbo nėra. Įsiregistravo Darbo bir-žoje ir gaus socialinę pašalpą. O paskui išvažiuos į užsienį. Kai kurie ir turintys darbą sako, kad išvažiuos, nes ten algos geresnės, perspektyvos didesnės, o darbo krūviai mažesni“.

Jaunimas darbo rinkoje: mokomės, stengiamės, o paskui — nieko

2

“ Aktyvus, nuolatinis dalyvavimas rengiant įstatymų pro-jektus, mažinančius ne-darbo lygį ir didinančius užimtumą.

Nauda: mažins nedarbo lygį, stabdys emigraciją.

ŪKIŠKAS POŽIŪRISJAUNIMAS

Vidos Jurgeliūnienės nuotr.

Jono Jurgeliūno, kandidato į LR Seimą rinkiminė programa

Stasys BirutisŽurnalistas

Padėtis Pakruojyje gerėja „Apdraustųjų ir draudėjų 2012 metų I

ketvirtį VSDFV Šiaulių skyriaus Pakruo-jo skyriuje palyginti su 2011 metų IV ke-tvirčiu sumažėjo (atitinkamai 145 ir 82), tačiau įmokų surinkimo lygis padidėjo 0,96 mln. litų. Vadinasi, kai kuriose įmo-nėse didėjo atlyginimai“, – sako „Sodros“ Šiaulių teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotojas Dainius Račkys.

Jis neatmeta galimybės, kad tai galėjo lemti valstybės institucijų veiksmai sie-kiant užkirsti kelią nelegaliam darbui. O „Sodros“ Pakruojo skyriaus vedėja Vida Remeikienė linkusi manyti, kad tai – po truputį gerėjančios ekonominės situacijos pasekmė. Atlyginimais pakruojiečiai taip pat neturėtų labai skųstis.

„Prasčiausi buvo 2010-ieji, o 2011-siais įmokų surinkimas jau augo. Vidutinis atlyginimas, nuo kurio skai-čiuojamos valstybinio socialinio drau-dimo įmokos, mūsų rajone, palyginti su kitais rajonais buvo gana aukštas, antras pagal dydį Šiaulių apskrityje. 2011 metais jis viršijo 1560 litų, ir buvo didesnis negu 2010 metais (1490 litų), bei 2009 metais (1536 litai). Tačiau dviems smulkioms ra-jono įmonėms 2011 metais buvo iškeltos bankroto bylos“, – sakė V. Remeikienė.

Valstybė padeda. Bet reikia pačiam norėti

Siekiant mažinti jaunimo nedarbą Lie-tuvoje įgyvendinami įvairūs projektai. Jauni žmonės (iki 29 metų), nusprendę im-tis ar plėtoti savo verslą, gali gauti lengva-tinį iki 86 tūkst. litų mikrokreditą iš 2009 metais įsteigto Verslumo skatinimo fondo.

Kitame jaunimo užimtumui didinti skirtame Europos struktūrinių fondų fi-nansuotame projekte „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kurio vertė 22 mln. litų, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo sub-sidijuojant priemonėse 2010-2012 metais dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. jaunų žmo-nių. Projektui pasibaigus per 6 mėnesius nuolatiniam darbui buvo įdarbinta per 80 proc. jo dalyvių. Vien 2011 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyva-vo 15,3 tūkst. asmenų iki 29 metų.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. „Sodros“ įmokų lengvatą keičia „Parama pirmajam darbui“ – darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį dar nedirbusį 16-29 metų asmenį, 12 mėnesių bus kompensuojama dalis pastarajam mokamo darbo užmo-kesčio. Rugpjūčio 1 d. startavo ir pro-jektas „Jaunimo užimtumo didinimas“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Jo metu numatoma į darbo įgū-džių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo sub-sidijuojant priemones nusiųsti ne mažiau

kaip 6 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Pro-jekte, kurio vertė 20 mln. litų, dalyvaus ir Pakruojo rajono darbdaviai bei jaunimas.

Ūkininkas J. Jurgeliūnas: jaunimas liks, jeigu jam padėsime.

Viena iš pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių – darbdaviai nenori investuoti į jų mokymą, pripažįsta ir vienas stipriau-sių Pakruojo rajono ūkininkų Jonas Jur-geliūnas. Bet norint ateityje turėti gerą darbuotoją, reikia padėti jam tokiu tapti.

„Negalima jaunuoliui, kuris ateina iš mokyklos suolo, kelti tokių pačių reika-lavimų, kaip patyrusiam darbuotojui. Jis ateina pasirengęs teoriškai, bet gyvenime daug lemia praktika, todėl priimdamas jau-ną žmogų dirbti, žinau, kad teks jam padė-ti, į jį investuoti“, – savo požiūrį dėsto jis.

Anot ūkininko, tai tam tikra rizika, nes parengtą specialistą gali pervilioti kiti, jis gali nuspręsti išvažiuoti padirbėti į užsie-nį, bet kito kelio nėra, nes patyrę speci-

alistai sensta, darbo jėgos, ypač kaime, mažėja. Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo darbdavio požiūrio į darbuotoją – jeigu jis jaus, kad yra vertinamas, ne-skubės sprukti, o paieškojęs laimės kitur, sugrįš atgal.

„Man, pavyzdžiui, malonu, kad padir-bėję kitur buvę darbuotojai prašosi pri-imami atgal. Mano nuostata tokia: jeigu nenori turėti problemų dėl didelės darbuo-tojų kaitos, jeigu nori išlaikyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, turi jiems pa-siūlyti geresnę techniką, patrauklesnes darbo sąlygas, geresnį atlyginimą. Todėl kiek leidžia ūkio finansinės galimybės, stegiuosi mokėti kuo didesnį atlyginimą. Žinoma, jie nėra vienodi. Esame įvedę koeficientų sistemą, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, kokybę, požiūrį į darbą.

Gerai dirbančio atlyginimo koeficientas gali būti 1,5, o labai gerai dirbančio ir 2. Ir jiems tai labai gera motyvacija“, – at-skleidė J. Jurgeliūnas.

Paklaustas, ar darbdaviams naudingos spe-cialios jaunimo įdarbinimo pro-gramos, ūkinin-kas sakė tokius v y r i a u s y b ė s sprendimus ver-tinantis labai tei-giamai.

„Tai jau se-niai reikėjo dary-ti. Ateitis – jauni žmonės, ir į juos reikiai investuoti. Daugu-ma darbdavių tai supranta, o sulaukę para-mos drąsiau eis šiuo keliu. Nepalyginamai racionaliau skirti tam tikrą kompensaciją darbdaviui, kuris, priimdamas jauną nepa-tyrusį žmogų visuomet šiek tiek rizikuoja, negu išleidus didžiulius pinigus jaunuolių mokymui, paskui dar mokėti jiems pašal-pas arba susitaikyti su tuo, kad Lietuvoje už visų mūsų pinigus mokslu baigę jau-ni žmonės darbuosis stiprindami ne savo šalies, o, pavyzdžiui, Airijos, ekonomiką. Šitas papildomas pinigų „gabaliukas“ ti-krai paskatins bent dalį jaunų žmonių ap-sispręsti ir kurti savo ateitį ne užsienyje, o Lietuvoje“, – sako jis.

Kita vertus, teigia J. Jurgeliūnas, rea-li bedarbystė Lietuvoje nėra tokia didelė, kaip rodo skaičiai – gerų darbuotojų Lie-tuvoje trūksta, o nemažai žmonių papras-čiausiai nenori dirbti.

„Jie įsiregistruoja darbo biržeje, gauna pašalpą ir nelegalias pajamas. Atsiunčia tokį darbo birža, o jis prašo: „Pasirašyk, kad aš tau netinku, man toli važinėti“ ir panašiai. Tokių, kurie tikrai nori dirb-ti – vienetai. Pavasarį, kai ieškojau su-virintojo, vienas net iš kito rajono buvo atvažiavęs. O kiti vyrukai atvažiavo su gražiausiomis mašinomis, ir akivaizdžiai matyti, kad nesuinteresuoti dirbti. Tokių ir tūkstančio litų minimali alga nemoty-vuos“, – sako ūkininkas.

„Mūsų visuomenė atprato sąžiningai dirbti. Bedarbio pašalpa nedidelė, bet jie pasikaičiuoja: jiems duoda kompensaciją šildymui, vaikams skiria nemokamą mai-tinimą mokyklose – kai visos kompensa-cijos susideda, susidaro virš 1000 litų. Tai kam jiems dirbti?“, – aiškina J. Jur-geliūnas. O paklaustas, kaip tai pakeisti, atsako:

„Visų pirma turi pasikeisti visuome-nės požiūris: mums turi tapti gėda būti prašytoju – būti ubagu“. ▄

3

“ Negalima jaunuo-liui, kuris ateina iš mokyklos suolo, kelti tokių pačių reikalavimų, kaip

patyrusiam darbuo-tojui...

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS JAUNIMAS

Vlado Kasperavičiaus nuotr.

2012 metai veikiausiai taps esmi-nių permainų skiriant socialinę

paramą nepasiturintiems gyventojams metais. Įgyvendinant naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasitu-rintiems gyventojams įstatymą, nuo šių metų pradžios parama skiriama pagal griežtesnę tvarką, o kelios Lietuvos savi-valdybės dalyvauja pilotiniame projekte, kurio tikslas – užkirsti kelią piktnaudžia-vimui ir pasiekti, kad šalyje būtų dau-giau socialinio teisingumo.

Šis pasakojimas apie tai, ką atsklei-dė pirmieji eksperimento mėnesiai, bei apie tai, kodėl jame nesiryžo dalyvauti pakruojiečiai.

Pašalpos gavėjų sumažėjo Nuo eksperimento pradžios praėjo tik

šiek tiek daugiau negu pusė metų, tačiau jau dabar galima teigti, kad bandomasis projektas pateisino lūkesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pašalpos gavėjų pilotinėse savivaldybėse vien per pirmuosius keturis 2012 metų mėnesius sumažėjo 9,8 proc., o išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2012 metų sausį-balandį palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, Šilalės ra-

jone sumažėjo net 29,5 proc., Akmenės rajone – 20 proc., Pane-vėžio rajone – 2,9 proc., Raseinių – 8,7 proc., ir tik Radviliškio rajo-ne padidėjo 5,9 proc. Tačiau išlai-dos socialinei pa-šalpai sumažėjo visose penkiose savivaldybėse, net Radviliškio

(0,2 proc.), o daugiausiai, net 33,1 proc., Šilalėje.

Sutaupyti pinigai – kitiems socialiniams projektams

Projekte dalyvaujančios savivaldybės, siekdamos įvertinti tikrąją paramos prašy-

tojų padėtį, ne tik tikrina buities sąlygas ir surašo tyrimo aktus, pasitelkė vietos bendruomenes, seniūnus ir seniūnaičius, bet ir aktyviai bendradarbiauja su kitomis valdžios institucijomis – muitine, teritori-nėmis darbo biržomis, Darbo ir Mokesčių inspekcijomis.

„Patikrinus gyvenimo sąlygas kar-tais paaiškėja, kad padėtis nesutampa su pateiktais dokumentais. Pavyzdžiui, ap-silankius oficialiai pajamų negaunančio paramos gavėjo namuose, jo žmona pa-sako, kad vyras darbe. Kilus įtarimams, kad paramos gavėjai ir prašytojai kažką slepia, prašoma kitų institucijų pagalbos, ir atvejų, kai parama gaunama apgaule, mažėja“, – skelbia ministerija.

Projekte dalyvaujančioms savival-dybėms 3 metus socialinėms reikmėms SADM numato skirti tiek pat pinigų, kaip ir 2011 metais, o sutaupytas lėšas savi-valdybės galės panaudoti kitiems sociali-niams projektams, todėl viskas vertinama daug atidžiau.

Kita vertus, seniūnijų darbuoto-jams ne visuomet lengva spręsti keblius klausimus, todėl jau prasidėjus projektui SADM nusprendė suburti mobilią specia-listų komandą, kuri padeda priimti spren-dimus probleminėse bylose, nustatyti (ne tik pilotiniame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse – red. past.) galimus pik-tnaudžiavimo atvejus bei teikia pasiūly-mus, ką ir kaip galima tobulinti.

Paramos prašytojų Pakruojyje daugėja

Namų ūkių finansinės situacijos 2011 metais lyginamojoje analizėje, kurią at-liko „Swedbank“-o Asmeninių finansų institutas, Pakruojo savivaldybė atrodo esanti stipri „vidutiniokė“.

Darbo užmokesčio vidurkis „į rankas“ 2011 m. III ketvirtį čia siekė beveik 90 proc. Lietuvos vidurkio ir prieš mokes-čius buvo apie 1440-1570 litų. Daugiau uždirbo tik 15 savivaldybių iš 60 gyvento-jai. Pakruojis 2011 metais užėmė 18 vietą tarp 60 savivaldybių pagal darbo biržoje registruotų bedarbių dalį nuo darbingo amžiaus gyventojų.

Nepaisant to, kad padėtis didžiojo-je Lietuvos dalyje atrodo esanti gerokai keblesnė, Pakruojo rajono savivaldybėje piniginės socialinės paramos gavėjų skai-čius pastaruoju metu augo. Savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pava-duotojos Kristinos Baguževičienės teigi-mu, 2010 m. ją gavo apie 1800 gyventojų, 2011 m. apie 2050, o 2012 m. viduryje – jau 2300. Apie 9 proc. savivaldybės gy-ventojų yra paramos gavėjai. Vien Pakruo-jo seniūnijoje ją gauna beveik 380 šeimų ir asmenų, Linkuvos – daugiau kaip 230.

Anot K. Baguževičienės, paramos ga-vėjų padaugėjo dėl kelių priežasčių. Suži-noję, kad užsiregistravę darbo biržoje turi teisę gauti socialinę pašalpą, pradėjo re-gistruotis absolventai, metų metais nedir-

4

“ Apie 9 proc. savi-valdybės gyven-tojų yra paramos gavėjai. Vien Pa-kruojo seniūnijoje ją gauna beveik 380 šeimų ir as-menų, Linkuvos

– daugiau nei 230

Socialinė parama tik tiems, kam jos tikrai reikia

ŪKIŠKAS POŽIŪRISSOCIALINĖ POLITIKA

Erikos Kižienės nuotr.

Mantrida PamušytėŽurnalistė

bę ir darbo neieškoję asmenys. Prisidėjo ir pastaruoju metu netekusieji darbo.

„Daugiausia paramos gavėjų – vieni-šos mamos, išsituokusios moterys ir naš-lės, auginančios vaikus, priešpensijinio amžiaus žmonės, kurie negauna darbo. Didžioji dauguma išmokų gavėjų dirba, bet jų atlyginimai labai maži“, – aiškina K. Baguževičienė. Ji neatmeta, kad kai kurie paramos gavėjai dalį atlyginimo gali gauti „vokelyje“, o viską sudėjus jiems parama veikiausiai nepriklausytų.

Ko pabūgo pakruojiečiai?Eksperimente dalyvaujančių savival-

dybių pasiekti rezultatai liudija, kad ga-limybė patiems spręsti, kam tikrai reikia paramos, o kas gudrauja ir kiša ranką į valstybės kišenę, pasiteisino. Bet Pakruo-jis – tarp tų 55 savivaldybių, kurios nesi-ryžo dalyvauti eksperimente. Kodėl?

„Seniūnijų ir socialinės rūpybos sky-riaus darbuotojai dirba atsakingai, žinome

apie pareiškėjus, pašalpas skiriame pati-krinę užimtumą, turimą turtą bei gyveni-mo sąlygas. Bet įrodyti, kad kas nors dirba nelegaliai ir turi pajamų, labai sunku. Kai-miškoje savivaldybėje kaimynai vieni ki-tus pažįsta, bet vieni skundžia, kiti slepia informaciją“, – sako K. Baguževičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad dabar savi-valdybėms sudarytos nevienodos sąlygos, nes projekto dalyvėms skirta tiek pat pi-nigų, kiek ir 2011 metais, o Pakruojo sa-vivaldybei net 600 tūkstančių litų mažiau negu pernai. Todėl pilotinės savivaldybės gal ir sutaupys, bet Pakruojyje pinigų gali net pritrūkti.

Dar viena Pakruojo Socialinės rūpy-bos skyriaus vedėjos pavaduotojai nerimą kelianti priežastis – pilotiniame projekte dalyvaujančios ir tam tikrus vertinimo kriterijus pasitvirtinusios savivaldybės balansuoja ties įstatymo riba. „Jeigu atka-klesnis žmogus kreipsis į teismą, jis lai-mės“, – pareiškė K. Baguževičienė.

Ji pridūrė, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip seniūnijų socialiniai darbuotojai ga-lėtų aprėpti ir padidėjusį darbo krūvį.

„Seniūnijose trūksta darbuotojų. Kaip vienas darbuotojas gali viską aplakstyti, kai jie net nemokamų atostogų eina, ka-

dangi pinigų algoms neužtenka? Ir kuro neturi į vietą nuvažiuoti. Siekiant efek-tyvumo būtina didinti žmogiškuosius iš-teklius, taigi ir administravimo išlaidas“, – tvirtina K. Baguževičienė.

J.Jurgeliūnas: lengviausia nieko nedaryti

„Akivaizdu, kad socialinių skyrių darbuotojai nenori papildomo darbo. Jie svarsto: „Jeigu dalyvausime, reikės iš esmės išsiaiškinti, kokios tikrosios tų žmonių pajamos, kokie jų pragyvenimo šaltiniai. Reikės surinkti medžiagą, į vietą nuvažiuoti, su kaimynais pasišnekėti. Jau negalėsiu sėdėti ir kavutę gurkšnoti, o at-lyginimas liks toks pats“. Tai kam jiems dirbti daugiau, jei įprato sėdėti ir kilnoti „bylutes“?, – neslėpdamas apmaudo sako Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys, savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkas ir opozicijos lyderis Jonas Jurgeliūnas.

Jo teigimu, remtinų asmenų skaičius labiausiai didėja dėl to, kad žmonės mato, jog visuomenė tai toleruoja.

„Daug žmonių gudrauja. Jie gerai jau-čiasi būdami mūsų visų išlaikytiniais. Jie galvoja: „Kodėl aš turiu būti kvailesnis, jeigu kaimynas gauna? Aš irgi galiu šiek tiek iš valstybės „išmelžti“. Todėl permai-nos būtinos. Jeigu sėdėsime ir nieko neda-rysime, nusivažiuosime, kaip nusivažiavo graikai. Paprasčiausiai bankrutuosime“, – sako jis.

J. Jurgeliūnas teigia nežinantis, kas ir kodėl Pakruojyje nusprendė, kad rajono savivaldybė nedalyvaus eksperimente, bet jo manymu, patikėti piniginės sociali-nės paramos skyrimą savivaldybėms – lo-giškas žingsnis, nes geriausiai padėtį žino

tie, kurie yra arčiausiai žmonių. Tai, kad sutaupyti pinigai paliekami kitiems socia-liniams projektams – sustiprina motyvaci-ją nedalyti pinigų „lengva ranka“.

„Jeigu sa-vivaldybė ži-nos, kad lėšos, kurias ji sutau-pys atidžiau k o n t r o l i u o -dama išmo-kų skyrimo p a g r į s t u m ą , liks jai, savi-valdybė bus suinteresuota dirbti atsakin-giau. Todėl tos penkios savivaldybės ir pasiekė ne-mažą ekonominį efektą“, – sako rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis J. Jurgeliūnas.

Jo teigimu, bendruomenės nariai, pa-matę, kad sutaupyti pinigai atitenka jų reikmėms, taip pat negins nesąžiningų kaimynų, o pasitelkus kitas institucijas bent iš dalies būtų galima spręsti ir „vo-kelių“ bei kitas problemas.

„Bet labiausiai man neramu dėl to, kad darbo biržoje registruojasi ir para-mos gavėjais tampa tiek daug absolven-tų. Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad jauni žmonės turėtų darbą, kauptų patirtį ir nesvarstytų, į kokią užsienio šalį emi-gruoti“, – apibendrino J. Jurgeliūnas. ▄

5

“ Būtina pasiekti, kad sa-vivaldybės pačios spręs-tų socialinių išmokų paskirstymo klausimus.

Nauda: brandins soci-aliai atsakingą visuo-menę, didins socialinį teisingumą. Valstybės paramos sulauks tie, kuriems tos paramos labiausiai reikia.

Nedarbas* 2011 m., proc.

*Darbo birþoje registruotø bedarbiø dalis nuo savivaldybës darbingo amþiaus gyventojø 2011 m.

16 - 19

13.2 - 15.9

10.3 - 13.1

8 - 10.2

4 - 8

Duomenø ðaltinis: Lietuvos darbo birþos duomenys

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS SOCIALINĖ POLITIKA


Pakruojo rajono Rozalimo seniū-nijos Meldinių kaimo ūkininkas

Jonas Jurgeliūnas pagal išsilavinimą — pedagogas, trejus metus atidirbęs pa-gal paskyrimą Molėtų rajono Inturkės vidurinėje mokykloje. Vėliau penkerius metus dirbo valstybinės gamtos tyrimų laboratorijos ichtiologu Molėtų rajone, kur globojo Lakajų ir Kertojos ežerų gamtos turtus.

1992 metais grįžo į gimtinę — atsi-rado galimybė susigrąžinti 27 hektarus mamos žemės.

Apie inertinį mąstymąInertinis mąstymas ne vienam ūkinin-

kui pakišo koją. Jono siekis taikyti netra-dicines technologijas gyvulininkystėje buvo lyg akibrokštas tradiciniams, ilga-metes ūkininkavimo tradicijas turinčiame Pakruojo krašte. 1998 metais Jonas pir-mas Šiaurės Lietuvoje įsigijo holšteinų ir žalmargių karvių, kurias laikė šalto tipo tvartuose. Tai buvo rizikingas, tačiau sė-kmingas žingsnis.

Pernai 17 ha plote pirmą kartą paban-dė auginti sojas. Eksperimentas pasiteisi-no ir šįmet sojos plotus Jonas padidino iki 50 hektarų.

Įdomi ši kultūra. Ji sėjama vėlai, ku-liama irgi vėlai. Pasėlis neišgula, neišby-ra, o iš hektaro prikuliama po 2,5 tonos vertingų pupelių. Šiai kultūrai Jonas pra-našauja puikią ateitį.

Jono ūkyje auginami vasariniai ir žie-miniai kviečiai, kvietrugiai, vasariniai miežiai, rapsai, kukurūzai, sojos.

Jonas nebijo būti neteisingai supras-tas kolegų žemdirbių. Kuomet kukurūzai buvo kuliami prieš pat Kalėdas, ūkininkas Jonas neskubėjo aiškinti, kad ankščiau tai padaryti neleido... įmirkusios dirvos. O kad tai nėra akibrokštas žemdirbystėje, patvirtins bet kuris žemdirbys. Papras-čiausiai, taip niekas nedarė.

Apie bendraminčiusAnot Jono, dirbant kartu komandoje,

privalu būti pakančiam, tolerantiškam. Jis nelaiko savęs lyderiu, nes visi dirbantieji ūkyje jam pirmiausia yra draugai, išma-nantys savo darbą. O kad dirbama jo ūky-je, matyt, yra pasitikėjimo Jonu reikalas. Ne vienas, palikęs Jono ūkį ir apsukęs ratą po pasaulį, vėl grįžo pas jį.

Ir buvo priimti, nes Jonui svarbu, kad juo pasikliaujama, o jis nekerštingas.

Tegul toks šeimyninis kolektyvinio bendrabūvio modelis nėra lengvas, ta-čiau jis leidžia apeliuoti į kiekvieno sąži-nę. Štai jaunystės draugas Vytas Tribulas kelis sykius buvo išėjęs iš ūkio. Tiek pat kartų grįžo atgal. Pavasarį, paskutinį sykį vėl sugrįžus į ūkį, Vytui Jonas nieko kon-kretaus nežadėjo, pasiūlė senutėlį MTZ įvairiems darbams dirbti. O štai prieš pat javapjūtę įsigytas naujutėlaitis kombainas buvo patikėtas būtent Vytui Tribului.

Ūkvedys Petras Budrys, agronomas Petras Pašinskas, zootechnikė Meilutė Plungienė, buhalterė Erika Danilevičiūtė, dirbtuvių vedėjas Vigantas Pakalnis, dar-bų rangos specialistė Irena Zigmantavi-čienė yra tie specialistai ir bendraminčiai, kurie padeda Jonui svarbiausiuose ūkio baruose. Viso ūkyje dirba apie 40 žmonių.

Apie rizikąPerkant techniką internetu galima

išvengti tarpininkų. Kai Jonas internete pirkosi kombainą, savaeigį purkštuvą, teleskopinį krautuvą — laimėjo daug lai-ko ir pinigų nepermokėta, nes tiesioginis kontaktas su pardavėjais buvo pagrįstas pasitikėjimu. Jonas seniai suprato, kad tie-sos nedera vynioti į vatą. Tiesus ir atviras kalbėjimas apie laikinus sunkumus, apie sąskaitų apmokėjimą padaro kontaktą su

pardavėju paprastesnį ir išvengiama nesu-sikalbėjimo. O ten, kur einama apgaulės keliu, nieko gero nebus — nutruks kon-taktai, nueis garsas apie nepatikimumą.

Moderniame ir stambiame ūkyje be investicijų gyvuoti neįmanoma — tai su-siję su valingais, o tuo pačiu rizikingais sprendimais. Nuo jų priklauso, ar teisin-gai mąstyta, ar tinkamai įvertinta situacija žemės ūkyje. Lemtingos klaidos skau-džiai ir ilgam paveikia ne tik finansiškai, bet ir moraliai.

Tokių klaidų Jonui pavyko išvengti,

nors pirmaisiais ūkininkavimo metais teko ne sykį balansuoti ties riba „arba – arba“.

Pasak Jono, kai prie 27 ha buvo pri-jungti išsinuomoti 36 ha žemės, atrodė bus neįmanomai sunku, nes lėšų dirbti dvigu-bai didesniuose plotuose buvo nepakanka-mai. Kantrybė ir šaltas protas nenuvylė. Didėjo ariamos žemės plotai, susidorota su jauduliu, įveikti visi sunkumai.

Apie sėkmęKad iki šiol eita sėkmės keliu, nes iš-

vengta fatališkų klaidų, Jonas kalba san-tūriai. Jis tiki, kad jo žygius ir sprendimus lydėjo apvaizda. Dar taip neseniai buvu-sių „pilkųjų zonų“ jau nebelikę. Šiandien įsigyti žemės ir plėsti ūkį — praktiškai neįmanoma. Laisvos žemės jau nebeliko.

Kuomet prieš du dešimtmečius buvo pradėta ūkininkauti, Jonas nujautė, kad būtina įsigyti žemės tiek, kad vėliau ne-tektų gailėtis. Nuo tokių siekių buvo at-

6ŪKIŠKAS POŽIŪRISPOLITIKŲ PORTRETAI

Keli štrichai dalykiniam Jono Jurgeliūno portretui



Vladas KasperavičiusŽurnalistas

kalbamas mamos, žmonos Vidos. Vis tik laikytasi savo. Visus uždirbtus pinigus investavo į žemę. Ir nepralošė.

Nepralošta įrengiant biokuro granulių gamybos cechą.

Ūkyje susikaupusius šiaudus nuspręs-ta paversti granulėmis biokurui. Šiame bare tvarkosi sūnus Paulius. Mažiau ri-zikos, kai yra pakankamai savos žaliavos granulių gamybai. Jaunam ir ambicingam jaunuoliui būti atsakingam už visą cechą yra gera galimybė jaustis nepriklausomu ir svariai prisidėti prie šeimos verslo.

Biokuro granulių iš šiaudų gamybos cechas iš dalies finansuotas per VVG lai-mėtą konkursą daliniam perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos.

Apie tai, kas skaudaJonui apmaudu, kad lietuviškoje ži-

niasklaidoje dominuoja negatyvas. Kas jo nuomone, formuoja Lietuvos, kaip „aša-rų pakalnės“ įvaizdį. Argi maža šviesos

mūsų gyvenime? Net kalbant apie negan-das, galima ieškoti optimistinių spalvų. Argi tai ne tendencingas poveikis? Tuo pasinaudoja nežinia iš kur išlendantys „gelbėtojai“. Jie, dažniausiai nesirink-

dami žodžių, lipa ant statinės ir juodin-dami kitus, be atodairos žarsto pažadus, kaip išgelbės Lietuvą. Jūs vargšeliai vėl patikėkit manim, šįsyk dirbsiu tik jums. Pažadėjai — patiešijai, netesėjai — ne-griešijai... O kas toliau? Įsitaisę ten, kur buvo siekta patekti, tie „gelbėtojai“ suser-ga amnezija - užmaršumo liga.

Arba valdininkai. Kuris jų stengiasi iš širdies? Kažkoks užsilikęs netolimo lai-kmečio raugas jaučiasi. Kėdė svarbu, o tarnavimas pagal pareigybę — kažkuria-me tolimame plane. Taip jaučiasi nemarus „grupės draugų“ tvirtas susikibimas ran-komis. Jūs vargšeliai vėl patikėkit manim, šįsyk dirbsiu tik jums. Ir vėl tie pažadai pažadėliai...

Juk tikras lietuvis turi verkti ir dejuo-ti. Jam jau darosi svetimas pilietiškumas. Jau nieko neglumina, kad būti ubagu arba išlaikytiniu — ne gėda. Lietuvoje susi-formavo savotiška pašalpinių kategorija. „Nesusiveikęs“ invalidumo grupės yra

lyg balta varna.Arba, apie tą sunkiai suprantamą pa-

šalpų gavėjų atidirbimą už gautus pinigus. Kiekvienas toks pašalpos gavėjas raukia nosį, kad yra verčiamas atidirbti. Juk daug

paprasčiau gauti ir nedirbti. Tam pasi-duoda valdininkai. Pvz., Pakruojo rajono Tarybos posėdyje buvo siūloma viešuo-sius darbus pašalpų gavėjams „įkainuoti“ po 40 litų už valandą. Matyt, dar yra likę sveikos nuovokos ir šis siūlymas nebuvo patvirtintas, bet... Nuspręsta, kad kompro-misiniai 25 litai už valandos darbą šluojant gatves yra tinkama suma vargstantiems. Kiekvienas legaliai dirbantis gali tik pa-vydėti tokio valandinio atlygio... O kodėl nenorima dirbti normaliai ir atitinkamai uždirbti? Kas daro meškos paslaugą Lietu-voje? Visai nejuokinga, kuomet paklaus-tas mokinukas, kuo jis ketina būti užaugęs ir iš ko gyventi, be užuolankų atsako, kad jis gyvens IŠ PAŠALPŲ.

Apie šulinius ir gandrusJono tėtis Petras iš Juškonių kaimo

atėjo į mamos Adelės namus ir čia ūki-ninkauta. Perimtame ūkyje, kuriame šiandien yra 1500 ha dirbamos žemės ir kelios gyvulininkystės fermos, yra išlikę du šuliniai. Vienas prie namų, sumūrytas iš akmenų, ir šiandien gaivina tyru vande-niu. Šalia šulinio augančiame uosyje yra išlikęs įtaisas svirčiai.. Bus svirtis greit, tuo pasižadėjo užsiimti sūnus Paulius. At-gis šulinys, ims girgždėti svirtis – tik tiek tetrūksta iki gimtosios sodybos pilnatvės.

Kitas šulinys, esantis prie fermos, da-bar uždengtas dangčiu. Jis bus išsaugotas, nes labai jau daug prisiminimų jis saugo. Iš to šulinio kolūkio laikais (šeimos tvartai buvo nacionalizuoti), Jonui teko kibirais nešioti vandenį arkliams. Po kibirą kie-kvienoje rankoje ir pusšimtis reisų į tvartą.

O gandrų gyvenimas prie namų pas-taruosius metus lyg pranašautų kažko-kias permainas. Kelerius metus iš eilės atskridę gandrai išperi ir užaugina po 5-6 gandriukus. Tai tikrai neįprasta ir malonu akiai. Ir širdžiai. Juk turėtų būti keista, kai mažėjant natūralios gamtos plotams, gan-drai sugeba išmaitinti gausias šeimynas? O gal tai reiškia ką kitą - artėjančius rim-tus pokyčius ne tik laukinėje gamtoje, bet ir tarp žmonių. Juk turim vieną sykį imti keistis. Ir keisti. ▄

7

Aplankykite Jono Jurgeliūno internetine svetainę: www.jurgeliunas.lt

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS POLITIKŲ PORTRETAI



Materialinė gerovė Lietuvoje pri-klauso nuo to, kur gyveni. Jei

gyveni sostinėje, ar kitame dideliame mieste, tikėtina, kad galėsi gerokai daž-niau mėgautis visuotinio materialinio gėrio vaisiais, nei, tarkime, žmogus, kuris gyvena Joniškyje ar Pakruojyje. Kodėl? Ogi todėl, kad materialinis gėris kone tiesiogiai priklauso nuo investi-cijų į rajono ekonomiką. Kodėl geriau gyventi Vilniuje nei Pakruojyje? Ogi todėl, kad vilniečiui tenka kone dešimt-kart daugiau užsienio investicijų, nei pakruojiškiui. Pakruojo rajono savival-dybės tarybos narys Jonas Jurgeliūas, mano, kad reikalinga platesnė diskusija, kaip pritraukti daugiau investicijų į regioną.

Liepos 14-16 dienomis į sostinėje vy-kusį ketvirtąjį Lietuvos garbės konsulų suvažiavimą atkeliavo 100 Lietuvos kon-sulų iš maždaug 60 valstybių. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis per atidarymą pasakė audringą kalbą, kuria kvietė konsulus potencialiems investuo-

tojams pristaty-ti verslo sąlygas Lietuvoje. Pasak ministro, aktyvus garbės konsulų bendradarbiavimas su Lietuvos valdžia ir verslu padės pa-siekti strateginius Vyriausybės tiks-lus: iki 2015 m. paversti Lietuvą Šiaurės Europos paslaugų centru ir iki 2020 m. – Šiau-rės Europos inova-cijų centru.

Tik kas iš to Pakruojo ir Joniš-

kio gyventojams? O gi – nieko. Dabarti-nės užsienio investicijų tendencijos rodo, kad tie centrai tikrai bus ne provincijoje, o didžiuosiuose miestuose.

Rajonų nepasiekia Tiesioginės užsienio investicijos pas-

taruosius penkerius metus šalyje nuola-tos didėjo. Pavyzdžiui, 2006 m. vienam gyventojui teko 8545 Lt investicijų, o 2010 m. – jau 11 676 litus. Iš viso 2010 m. užsieniečiai šalyje investavo 35,5 mlrd. litų ir tai buvo 6,6 mlrd. litų daugiau nei 2006-aisiais. Tai daug ar mažai? Į šį klau-simą gali atsakyti asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Sky-rienė. „3 400 eurų vienam šalies gyvento-jui – tai vienas žemiausių rodiklių tarp ES narių iš Vidurio ir Rytų Europs arba tris kartus mažiau nei ES vidurkis. O jis siekia 10 400 eurų vienam žmogui“, – teigia ji.

Tačiau blogai ne tik tai, kad mūsų šalis nepatraukli investuoti, bet ir tai, kad di-

džiausia investicijų suma per visus penke-rius metus nusėdo sostinėje: 2010-aisiais ji sudarė 37,8 mln. litų, o per visus pen-kerius metus – daugiau kaip 177 mln. litų. Antrasis rekordininkas – Mažeikių rajonas. Jam 2010 m. teko 55,7 mln. litų. Trečioje vietoje liko Kazlų Rūda – 18,2 mln. Lt, ketvirtasis – Kėdainių rajonas – 17,7 mln. Lt, penktoje vietoje Klaipėdos rajonas 14 mln. Lt, šeštoje – Klaipėda – 13,3 mln. Lt, po jos seka Kauno miestas,

sulaukęs 10 mln. Lt investicijų.Pakruojis 2010 m. iš investuotojų su-

laukė tik 4,3 mln. Lt, o per visus penke-rius metus nuo 2006-ųjų – vos 16,7 mln. litų. Jį aplenkė tokie miestai, kaip Palan-ga, Neringa, Trakai, Utena. Apie investi-cijas į Joniškio rajoną net kalbėti neišeina – 2010-aisiais sulaukta vos 86 tūkst. litų. O per penkerius metus negauta nė pusės milijono. Galima pasiguosti bent tuo, kad šis rajonas aplenkė Šilalę, Pagėgius, Kal-variją, Lazdijus ir Rokiškį.

Vietos valdžia išeities nematoJoniškio meras Gediminas Čepu-

lis teigia, jog šis rajonas yra žemės ūkio krašte. Čia nėra pramonės įmonių, todėl ir užsieniečiams investuoti nėra patrau-

klu. Pati savivaldybė daugiausia dėmesio skiria Europinių lėšų panaudojimui, o šios dažniausiai nukreipiamos į šilumos, vandentiekio ūkį, gyvenamosios infras-truktūros gerinimą, kelius ir pan. Vis dėl-to, mero teigimu, rajonas ketina paruošti sklypų detaliuosius planus, kurie galėtų būti patrauklūs verslui.

Paklaustas, kaip savivaldybė ketina patraukti investuotojų dėmesį, G. Čepulis

8ŪKIŠKAS POŽIŪRISVERSLAS

Politinės ambicijos atsirūgsta investicijų stoka

“ Pakruojis 2010

m. iš investuoto-jų sulaukė tik 4,3

mln. Lt, o per visus penkerius metus

nuo 2006-ųjų – vos 16,7 mln. litų...

Apie investicijas į Joniškio rajoną net kalbėti neišeina –

2010-aisiais sulauk-ta vos 86 tūkst. litų.


Aušra ŽiemgalienėŽurnalistė

“ Kaip Seimo narys globosiu investicines iniciatyvas šalies re-gionuose, taip pat Pa-kruojyje ir Joniškyje.Nauda: kiekviena nau-ja verslo investicija Pakruojo ir Joniškio rajonuose didins sa-vivaldybės biudžetą, mažins nedarbo lygį, stabdys emigraciją.

atsakė: „Savivaldybė nedaug gali – tik at-leisti nuo žemės mokesčio“.

Nemato galimybių pritraukti daugiau investicijų į rajoną ir Pakruojo savivaldy-bės administracijos direktorius Virgilijus Grigonis: „Esame šalies pakraštys. Nuo seno susiklostė žemdirbiškos tradicijos. Aplinkui visos žemės dirbamos, – su-rasti vietos pramoniniam parkui būtų la-bai svarbu. Be to, neturime geležinkelio, mus aplenkia ir greitkelis Kaunas – Ryga. Tokia strateginė padėtis nėra mums pa-lanki“, – aiškina jis ir priduria, jog savi-valdybės strateginės plėtros bei statybos skyriaus darbuotojai labai užimti euro-piniais projektais, kurių dabar rajone yra bemaž penkiasdešimt. Norint užsiimti kitų investicijų pritraukimu, tektų į darbą priimti daugiau žmonių. O savivaldybė tam dabar neturi lėšų. Investavimu į rajo-no ūkį turėtų užsiimti patys verslininkai.

Kas skatintų investuoti? Anot daugybės atliktų tyrimų, labiau-

siai verslininkus investuoti užsienyje skatina įvairių barjerų nebuvimas, rinkų liberalizavimas ir kaštų mažinimo gali-mybės. Ar mūsų šalyje verslininkai randa tokias sąlygas? Kažin. Lietuvos investi-cinio patrauklumo indeksai (UNCTAD) rodo, mūsų šaliai vertėtų smarkiai pasi-tempti. Daug kas, žinoma, priklauso nuo centrinės valdžios – Seimo, Vyriausybės, Ūkio ministerijos, tačiau asociacijos „In-vestors Forum“ vykdomoji direktorė R. Skyrienė pastebi, kas šioje srityje daug galėtų nuveikti ir pačios savivaldybės.

2010 m. rinkos tyrimų bendrovė „Cushman & Wakefield“ apklausė 500 di-džiausių Europos įmonių ir sudarė sąrašą, kas labiausiai lemia vietos investicijoms pasirinkimą. 61 proc. respondentų atsakė, jog jiems svarbiausia laisvas priėjimas prie rinkos ir klientų, daugiau kaip pu-sei buvo svarbi kvalifikuota darbo jėga, ryšių tinklų kokybė ir susisiekimas. 38 proc. atkreipė dėmesį į biurų kainos ir kokybės santykį bei pasiūlą. Tai pat kaip labai svarbūs paminėti gyventojų užsienio kalbų mokėjimas, patogus susisiekimas, gyvenimo kokybė ir netgi švari aplinka. Tad kaipgi regionai galėtų siekti investi-cijų? R. Skyrienės manymu, visų pirma – analizuoti savo regiono privalumus ir juos aktyviai pristatyti potencialiems in-vestuotojams. Ne mažiau svarbu būti pa-siruošusiems priimti investuotoją ir turėti savivaldybėje padalinį ar grupę žmonių, atsakingų už darbą su investuotojais.

Dar viena mintis gana nauja: kad su-lauktų investicijų savivaldybės ar netgi apskritys turi kooperuotis. O tai padėtų ir daryti didesnę įtaką Vyriausybei, kad

ši gerintų verslo aplinką ir investicinį klimatą. Beje, keli miestai Suomijoje, Helsinkio regione turi savo verslo plėtros padalinius, kurie atsakingi už savivaldy-bių verslo politiką, rinkodarą, plėtrą ir verslo konsultavimą. Šiuose padaliniuose verslininkai greitai gali gauti visą jiems reikalingą informaciją. Kadangi Suomi-jos vyriausybė stabili, o verslo santykiai skaidrūs, ši šalis visuomet turi aukštus in-vesticijų reitingus.

O VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Inves-ticijų Plėtros departamento direktorius Audrius Masilionis sako, jog dažnai dėl kiekvieno investicinio projekto Lietuva pri-versta konkuruoti su Vidurio bei Rytų Eu-ropos valstybėmis, todėl, norint pritraukti projektus, potencialiems investuotojams siūloma pasirinkti pačią optimaliausią vie-tą Lietuvoje pagal jų poreikius. Šios vietos pasirinkimas priklauso nuo esamos regio-ninės infrastruktūros, darbo jėgos, darbuo-tojų kvalifikacijos bei siūlomų finansinių paskatų. Taip pat labai svarbios strateginės padėties teikiamos logistinės galimybės bei regioninės valdžios lankstumas inves-tuotojų atžvilgiu. Šių kriterijų visuma ir nulemia, ar užsienio kapitalas bus inves-tuojamas viename iš Lietuvos rajonų, ar kaimyninėse valstybėse.

Tačiau konkurencingumo skatinimas turėtų būti regionų plėtros plano sudė-tine dalimi. Šiame kontekste Vilnius ir Druskininkai galėtų būti laikomi sėkmės pavyzdžiais, į kuriuos turėtų orientuotis ir kiti regionai, bei tarpusavyje konkuruoti, pritraukiant užsienio investicijas. Tai ge-rintų infrastruktūrą ir profesinio mokymo bazę regionuose, plėstų mūsų šalies priva-lumų paketą.

A. Masilionis įsitikinęs, kad ūkio mi-nisterijos koordinuojamos investicijų ska-tinimo programos Invest LT Plius ir Invest LT–2 taip pat netiesiogiai skatina užsienio ir lietuviškas investicijas į regionus. Pa-gal šias investicijų skatinimo programas, projektai įgyvendinami rajonuose gauna aukštesnį įvertinimą, kurio dėka, inves-ticiniai projektai į periferijas gali gauti aukštesnius balus, vertinant projektą, ir tikėtis didesnių finansinių paskatų. Papil-domai, būtų labai efektyvu jungti vietinį verslą į ateinančių kompanijų tiekimo grandines, siekiant maksimaliai išnaudoti vietos potencialą.

„Vietos valdžia gali prisidėti prie regi-oninės verslo plėtros keleriopai, – tvirtina departamento direktorius. – Pirmiausia, gerinti investicinį klimatą. Tai ji gali da-ryti naudodamasi fiskalinėmis priemonė-mis, nustatydama žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių dydį. Vietos valdžia taip pat gali aktyviai tarpininkauti tarp kitų

institucijų, laisvųjų ekonominių zonų, pramonių parkų ir susidomėjusių inves-tuotojų, ar užsiimti tarptautine rinkodara. Dažnu atveju, labai svarbu mokėti už-sienio kalbas: užsienio investuotojas turi jaustis užtikrintas, kad kasdienius admi-nistracinius reikalus jis galės tvarkyti be trukdžių ir sklandžiai be vertėjo.“

Reikia susėsti prie vieno staloPakruojo rajono savivaldybės tarybos

narys Tėvynės są-jungos – Lietuvos krikščionių de-mokratų partijos Pakruojo skyriaus pirmininkas Jonas Jurgeliūnas, sako, kad dabar Pakruojo rajone yra nusisto-vėjusi ydinga tra-dicija, kad rajono vystymo gaires ap-sprendžia keletas valdančiosios dau-gumos politikų.

Anot, J. Jur-geliūno, Tarybos opozicijos atstovai net nekviečiami į svarstymus. Jei gaunamas investuoto-jų pasiūlymas – informuojama tik apie paruoštą sprendimo projektą. „Jeigu ži-notume, kas savivaldybėje vyksta, būtų galimybė diskutuoti. Mes juk irgi turime gerų minčių, tikiu, investicijos taptų pel-ningesnės, – teigia J. Jurgeliūnas. Ir pri-duria, kad Pakruojyje yra susiklosčiusi ydinga tvarka: ką bepasiūlytų opozicija, pozicija į tai žiūri priešiškai, arba nekrei-pia dėmesio. Dėl to kenčia visi rajono žmonės.

Tarybos nario nuomone, yra daugybė būdų pritraukti investicijų. O tam, kad verslas ateitų į rajoną, visų pirma jam turi būti daroma kuo mažiau biurokrati-nių kliūčių. J. Jurgeliūnas pateikia prastų pavyzdžių: verslininkai ketino rajone in-vestuoti į dumblo perdirbimo įmonę, bet tarybos posėdžio metu, užuot galvojus, kaip jiems padėjus, kilo bruzdesys, neva, tie verslininkai netinkamai kreipėsi į tary-bos narius. „Kilo įtarimų, kad kažkas su kažkuo nederino, – apgailestauja politi-kas. – Turi būti kuo daugiau skaidrumo. Jeigu verslininkai nepažeidžia įstatymų, reikia leisti jiems dirbti. Investicijos į re-gioną sukurtų naujų darbo vietų ir papil-dytų savivaldybių biudžetus.“

Ir Pakruojyje, ir Joniškyje, J. Jurgeliū-no teigimu, būtų pageidaujamos visos in-vesticijos, kurios nežaloja gyvenamosios aplinkos, ir sukuria darbo vietų. ▄

9

Aplankykite Jono Jurgeliūno puslapį Facebook‘e: www.facebook.com/pages/Jonas-Jurgeliūnas/323505451058724

ŪKIŠKAS POŽIŪRIS VERSLAS


Pakruojo-Joniškio rinkiminės apygardos Nr. 46 rinkėjai,turiu parengęs Jums rinkiminę veiksmų progra-

mą. Aš nežinau ar Jums ji tiks ar ne, jei ne, tiesiog užverskite ir negaiškime laiko.

Tačiau jei Jūs suinteresuoti, kad Lietuva toliau būtų valdoma ūkiškai, kad imtume stabdyti emi-graciją, kad turėtume visokeriopą energetinę, eko-nominę nepriklausomybę, skirkite bent 5 minutes mano siūlomos rinkiminės programos turiniui, kad abipusiai suprastume, ką kartu galime nu-veikti mūsų visų labui Pakruojo ir Joniškio rajone, Lietuvoje, Europos Sąjungoje.

Tai ūkiško valdymo klausimų abėcėlė. Visi šie klausimai atsirado todėl, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių Jums tenka:

A) Sprendžiant asmeninius reikalus tenka susidurti su Savivaldosdarbu!B) Dažnai tenka spręsti Žemės ūkio Verslo Socialiniusklausimus!C) Jūsų gyvenimą paliečia Švietimo, Jaunimo, Kultūrospolitikos problemos!

10

Kaip laikrodis turi 12 valandų, taip ir aš turiu Jums 12 klausimų: 1) Kaip dažnai važiuodami miesto ir gyvenviečių gatvėmis pastebite, kad jos galėtų būti tvarkomos

geriau? 2) Kada paskutinį kartą girdėjote apie naują verslo investiciją Pakruojo ar Joniškio rajone?3) Jei užsiimate verslu, kaip dažnai tenka susidurti su įvairiomis verslą kontroliuojančiomis valstybės

institucijomis?4) Ar sutinkate, kad suvienodintos tiesioginės išmokos senosios Europos ir Lietuvos žemdirbiams

leistų padidinti atlyginimus dirbantiems žemės ūkyje?5) Ar pažįstate žmonių, kurie neturėtų darbo ar būtų neseniai jį praradę?6) Ar sutinkate žmonių, gaunančių socialines išmokas iš valstybės, nors yra darbingi ir galėtų patys

užsidirbti pragyvenimui?7) Kaip Jūs vertinate galimybę sveikatos priežiūrą padaryti prieinamesnę?8) Kaip manote, ar normalu jaunam žmogui, įgijusiam profesiją, registruotis darbo biržoje?9) Ar norėtumėte, kad į užsienį išvykęs jaunimas grįžtų į Lietuvą?10) Ar Jus tenkina, kad Joniškio rajonas padalintas į dvi rinkimines apygardas? 11) Kaip Jūs manote ar Lietuvoje būtina išsaugoti tradicinės šeimos sampratą?12) Ar reikia aktyvinti kultūrinę ir sportinę veiklą?

Jonas Jurgeliūnas

11

Pradėjęs eiti LR Seimo nario pareigas, sprendimus priimsiu vadovaudamasis ūkiško vadovavimo pa-tirtimi bei principais ir visą savo dėmesį skirsiu 8 pagrindinėms kryptims:1. Savivaldos politika. (Kuo didesnis Seimo narių dėmesys savivaldos politikai, tuo produktyvesnis savivaldos darbas.)

– Ypatingas dėmesys įstatymams ir poįstatyminiams aktams, turintiems įtakos savivaldybių kontrolei pasirašant sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nauda: skatins savivaldybės tarnautojus biudžeto lėšas skirstyti ir naudoti tikslingiau.

– Dėmesys mokyklų, vaikų darželių, viešos paskirties objektų ir gyvenamojo būsto renovacijai. Nauda: kasmet daugės visuomeninių pastatų, kurie bus renovuoti ir ekonomiškai naudos lėšas šildymui.

– Valstybės biudžeto svarstymo klausimuose prioritetas tiems sprendimams, kurie daugiau lėšų skiria regionams. Nauda: didins regionų savivaldybių biudžetus; savivaldybės turės daugiau lėšų kelių remontui, visuomeninių pastatų renovacijai.

– Teiksiu siūlymus, kad kiekvienas rajonas, tame tarpe ir Joniškio, turėtų savo rinkiminę apygardą. Nauda: kiekvienas rajonas turės galimybę turėti savo atstovą LR Seime.2. Žemės ūkio klausimai. (Žemdirbiški Pakruojo ir Joniškio rajonai privalo turėti LR Seime atstovą, gerai išmanantį žemės ūkio reikalus.)

– Dėsiu visas įmanomas pastangas tam, kad Lietuva turėtų maksimaliai vienodas tiesiogines išmokas žemdirbiams, palyginti su kito-mis ES šalimis. Nauda: didės ES išmokos žemdirbiams ir atlyginimai dirbantiesiems žemės ūkyje.

– Aktyviai dalyvausiu kaimo reikalų komiteto veikloje. Nauda: Pakruojo ir Joniškio žemdirbiai turės savo tiesioginį atstovą LR Seimo kaimo reikalų komitete.3. Verslo skatinimo programos. (Seimo nario sprendimai, atsižvelgiantys į verslo interesus, tiesiogiai didina šalies gerovę.)

– Kaip Seimo narys globosiu investicines iniciatyvas šalies regionuose, taip pat Pakruojyje ir Joniškyje. Nauda: kiekviena nauja verslo investicija Pakruojo ir Joniškio rajonuose didins savivaldybės biudžetą, mažins nedarbo lygį, stabdys emigraciją.

– Maksimalus dėmesys sprendimams siekiant mažinti verslą kontroliuojančių institucijų kiekį. Nauda: sukurs paprastesnes verslo vykdymo sąlygas, skatins verslumą.4. Socialinės politikos klausimai. (Seimo narys, palaikantis nedarbo lygį mažinančias programas, mažina emigracijos mastą, o tai leidžia pensininkams mokėti didesnes pensijas.)

– Aktyvus, nuolatinis dalyvavimas rengiant įstatymų projektus, mažinančius nedarbo lygį ir didinančius užimtumą. Nauda: mažins nedarbo lygį, stabdys emigraciją.

– Būtina pasiekti, kad savivaldybės pačios spręstų socialinių išmokų paskirstymo klausimus. Nauda: brandins socialiai atsakingą visuomenę, didins socialinį teisingumą. Valstybės paramos sulauks tie, kuriems tos paramos labiausiai reikia.5. Sveikatos apsaugos klausimai. (Seimo nario pareiga rūpintis sveika gyvenimo aplinka)

– Palaikysiu visus sprendimus, darančius sveikatos priežiūrą prieinamesnę.Nauda: regioninės sveikatos priežiūros įstaigos privalo gauti pakankamą finansavimą, tam kad į regionus galėtų pritraukti daugiau specialistų, kas leistų gydytojams sumažinti darbo krūvį o medicinos paslaugos taptų prieinamesnės.

6. Švietimo politikos klausimai. (Seimo narys, skiriantis dėmesį švietimo kokybei, rūpinasi kiekvieno iš mūsų ateitimi.)

– Palaikysiu visus ūkiškus siūlymus, išspręsiančius kaimo mokyklų problemas. Nauda: pagerins kaimo mokyklų mokymo ir mokymosi kokybę.

– Prieštarausiu prievartiniam, kaimo mokinių „suvarymui“ į miesto mokyklas Nauda: esamuose kaimo mokyklų pastatuose (daugumoje – renovuotose) bus įkurti daugiafunkciniai vaikų ir jaunimo lavinimo centrai; bus išsaugotos darbo vietos mokytojams ir aptarnaujančiam personalui; kaime išliks gyvybingi kultūros centrai7. Jaunimo ir šeimos politikos klausimai. (Kiekvieno Seimo nario pareiga – daugiausia dė-mesio skirti tam, kad jaunimas pasiliktų gyventi Lietuvoje, savo gimtajame krašte. Todėl būti-na sukurti tinkamas gyvenimo, darbo, saviraiškos sąlygas jaunimui.)

– Būtina ieškoti sprendimų, padėsiančių jaunimui įsidarbinti pagal įgytą profesiją. Nauda: mažės jaunimo emigraciją, didės valstybės pajamos, atsiras galimybės di-dinti pensijas.

– Inicijuosiu naujų įstatymų atsiradimą, palengvinančių būsto įsigijimo klausimus jaunoms šeimoms Nauda: Padės jaunoms šeimoms įsikurti naujame būste, tvirtės jaunos šeimos, atsiras palankesnės sąlygos didėti gimstamumui.

– Prieštarausiu visiems bandymams „modernizuoti“ tradicinės šeimos modulį mūsų visuomenėje. Nauda: tik normali, tradicinė šeima gali būti mūsų valstybės sėkmės garantas8. Kultūros ir sporto politikos klausimai. (Turiningas kultūros ir sporto gyvenimas kuria sa-vitą tautos veidą.)

– Kultūra – mūsų pagrindas, todėl sieksiu palaikyti siūlymus, didinančius kultūros veiklos finan-savimą. Nauda: tinkamai finansuojami kultūros projektai turtina kiekvieno iš mūsų kasdienybę, formuoja tautos veidą.

– Palaikysiu siūlymus, didinančius sporto infrastruktūros plėtrą visoje Lietuvoje.Nauda: vystoma sporto infrastruktūra didina jaunimo užimtumą, turtina jaunimo laisvalaikį, gerina sportinius rezultatus sportinėse varžybose, o tai leidžia garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.


12

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai 2012 LR Seimo rinkimuose. Kartu pasiekėme daug. Nesustokime!

Jonas Jurgeliūnas. Gimiau 1957 m. kovo 23 d. Meldiniuose, Pakruojo rajonas; 1975 m. baigiau Pakruojo raj. Rozalimo vidurinę mokyklą, 1980 m. baigiau Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultetą ir įgijo geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo kvalifikaciją; 1980–1983 m. Molėtų raj. Inturkės vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas; 1984 m. Valstybinės Gamtos tyrimų laboratorijos ichtiologas; 1992 m. grįžau į Pakruojo rajono Meldinių kaimą ir pradėjo ūkininkauti motinos 27 ha žemės ūkyje, išplėčiau ūkį iki 1500 ha.; 1995 m. Lietuvos tautininkų sąjungos narys; nuo 1997 m. Tėvynės sąjungos narys; nuo 2003 m. Tėvynės sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas; nuo 2005 m. TS-LKD Pakruojo skyriaus pirmininkas; 1995–1997 m., 1997–2000 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 1996 m. dalyvauju įvairių žemdirbių organizacijų veikloje. Šeima: Sutuoktinė Vida, vaikai Paulius, Lukas.

Erika Kižienė. Gimiau 1968 m. vasario 18 d. Vilniuje. 1986 m. baigiau Vilniaus 9-tąją vidurinę ir Dailės mokyklą, įstojau į VISI. 1989 m. su Svajūnu Kižiu sukūrėme šeimą. 1991 m. baigiau VISI ir įgijusi inžinierės statybininkės specialybę, įsidarbinau inžiniere architektų grupėje „Archiplano“ skyriuje „Komunalinio ūkio projektavimo institute“. 1998 m. visa šeima (jau buvo gimę vaikai Kasparas ir Ona Jurga) išvykome gyventi į Pakruojo rajoną Birjagalos kaimą. Nuo to laiko kartu su mano tėvais (Birjagala tėvo gimtinė) ūkininkaujame. Nuo 2006 m. dirbu LRSN Liudviko Sabučio padėjėja. TS – LKD narė nuo 2005 m. Nuo 2007 m. TS – LKD Pakruojo skyriaus vicepirmininkė. 2011 m. išrinkta į Pakruojo rajono savivaldybės Tarybą. Esu Vietinio ūkio, statybos komiteto ir korupcijos prevencijos komisijos narė. 2012 m. TS – LKD Pakruojo skyriaus nariai iškėlė kandidate daugiamandačiame sąraše Pakruojo – Joniškio apygardoje rinkimuose į LRS atstovauti TS - LKD.

Liudvikas Sabutis. Gimiau 1939-02-01 Klaipėdoje. Būdamas pustrečių metų netekau mamos. Vaikystė prabėgo gausioje (7 vaikai) ir darnioje šeimoje. 1973 m. Vilniaus valstybiniame universitete (VU) Teisės fakultete įgijau teisininko specialybę ir buvau paskirtas vyriausiuoju Ignalinos rajono prokuroru. 1982-1989 vykdžiau LTSR vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir respublikos prokuroro pareigas. Už dalyvavimą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje 1989 m. vasario mėn. iš šių pareigų ir prokuratūros pašalintas 1990 m. su Sąjūdžio programa išrinktas AT nariu ir Tarybos sekretoriumi, tapau Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės „Atstatymo akto“ signataru. 1993-1995 m. dirbau laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijos juristu. 1995-1996 m. dirbau Vilniaus miesto valdybos ir savivaldybės Tarybos sekretoriumi. 1996-2000 m., 2004-2008 m., 2008-2012 m. Seimo narys. 2001-2004 m. Lietuvos generalinėje prokuratūroje Specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroru, vyriausiojo prokuroro pavaduotoju. 2011 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Esu nepartinis, nuoseklus TS-LKD ir dešiniosios politikos rėmėjas, TS-LKD frakcijos narys Lietuvos Seime. Nuo 1989 m. esu Teisininkų draugijos narys, Lietuvos Sąjūdžio narys, o nuo 1992 m. - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarų klubo narys. Žmona Sigita - medikė, pensininkė ir namų šeimininkė. Vaikai suaugę. Dukterys Eglė ir Rasa - dailės specialistės, sūnus Liudas - verslo vadybininkas.

Povilas Karvelis. Gimiau 1954-03-14 Anykščių raj. Sedeikių kaime. 1972 metais baigiau Anykščių J.Biliūno vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojau į Kauno Medicinos Institutą, kurį baigiau 1978 metais. 1978-1979 metais tobulinausi internatūroje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 1979 metais atvykau į Pakruojo ligoninę, iki dabar dirbu gydytojo radiologo, vidaus ligų gydytojo ir hemodializės gydytojo pareigose. Su žmona Vida, taip pat gydytoja, užauginome tris vaikus. Visi vaikai sukūrę šeimas, auga trys anūkai. Atgimimo laikotarpiu dalyvavau Sąjūdžio veikloje. Nuo 1996 metų esu Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijos narys. Šiuo metu - TS-LKD partijos narys, Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas, LKD bendrijos skyriuje pirmininkas. Ketvirtą kadenciją esu išrenkamas į rajono tarybą, esu tarybos sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, administracinės komisijos prie rajono savivaldybės tarybos pirmininkas, Šiaulių teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narys.

Rasa Kontautienė Gimiau 1974 metais birželio 30 dieną Joniškio rajone Kalvių kaime. Mano tėvai: mama Zenona Baikštienė – lietuvių kalbos mokytoja, tėvas Antanas Vaidutis Baikštys – pensininkas. Turiu brolį Egidijų Baikštį ir seserį Ingą Paukštienę.Nuo 1998 metų sausio mėnesio iki dabar dirbu Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje. 1997 metais ištekėjau už Dzintaro Kontauto, kuris 2003 metais mirė. Auginu du sūnus: Haroldą Kontautą (14 metų) ir Gintarą Kontautą (10 metų). Haroldas nuo rugsėjo mėnesio mokysis Joniškio „Aušros“ gimnazijoje 9 klasėje, o Gintaras – Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje 5 klasėje.Nuo 2005 metų esu TS-LKD partijos narė.

Stasys Šulskis. Gimiau 1967 metais Šiauliuose, o į Pakruoji su tėvais atvažiavome keliais metais vėliau, kur II-oje vidurinėje mokykloje baigiau aštuonias klases. 1987 metais Šeduvos ž. ū. technikume įgijau techniko-elektromechaniko specialybę. Po karinės tarnybos dirbau Pakruojo RSO elektriku, o nuo 1991 metų Lietuvos elektros energetikos įmonėse. Dabar dirbu AB LESTO, Panevėžio regiono dispečerinio valdymo skyriuje.Suprasdamas, kad Lietuvos ir mūsų rajono ateitis yra aukštos pridėtinės vertės gamyboje įstojau mokytis į LŽŪU kur 2007 buvo suteikta energetiko inžinieriaus kvalifikacija. 2010 įgijau energetikos magistro laipsnį.Žaidžiu tinklinį, dalyvauju Pakruojo kultūros namų šokių kolektyvo „Laja“ veikloje, domiuosi techninėmis sporto šakomis, istorija, mėgstu keliauti. Žmona Edita dirba Pakruojo parapijos vaikų dienos centre, yra socialinės organizacijos „Caritas“ Pakruojo dekanato vadovė, ŠU studijuoja edukologijos magistrantūroje.

ŪKIŠKAS POŽIŪRISRINKIMAI 2012

Specialaus leidinio leidėjas IĮ „RDI solo“. Vilkpėdės g. 22, LT-03151 Vilnius. Mob.tel. 8 699 36037 el.paštas [email protected]ė reklama apmokėta iš savarankiško politinės kampanijos dalyvio Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Pa-kruojo - Joniškio rinkimų apygardoje Nr. 46 kandidato JONO JURGELIŪNO rinkimų sąskaitos LT 497300010086859667

Documents

Ūkiškas požiūris Nr. 1