Embed Size (px)
Citation preview
0
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAIST TECHNOLOGIJOS IR SOCIALIN S FARMACIJOS KATEDRA
URT PELECKYT
HOMEOPATIŠKAI PARUOŠTI PREPARATAI IŠ Juglans nigra L. KEVALO:
BIOLOGIŠKAI AKTYVI JUNGINI ANALIZ IR ANTIOKSIDACINIO AKTYVUMO
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadov : prof. dr. D.Majien
KAUNAS, 2014
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAIST TECHNOLOGIJOS IR SOCIALIN S FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas
_________________________ Vardas, pavard , parašas
_________________________ Data (metai, m nuo, diena)
HOMEOPATIŠKAI PARUOŠTI PREPARATAI IŠ JUGLANS NIGRA L. KEVALO:
BIOLOGIŠKAI AKTYVI JUNGINI ANALIZ IR ANTIOKSIDACINIO AKTYVUMO
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas___________________________ Vardas, pavard , parašas
___________________________ Data (metai, m nuo, diena)
Recenzentas _____________________________ Darb atliko Vardas, pavard , parašas Magistrantas (- )_______________________
____________________________ Vardas, pavard , parašas
Data (metai, m nuo, diena) ________________________ Data (metai, m nuo,diena)
KAUNAS, 2014
2
TURINYS
SUTRUMPINIM S RAŠAS ............................................................................................................ 8
VADAS ........................................................................................................................................... 10
1. LITERAT ROS APŽVALGA............................................................................................... 12
1.1. Homeopatiniai preparatai ....................................................................................................... 12
1.2. Vaistin s medžiagos naudojamos homeopatijoje .................................................................... 12
1.3. Homeopatini preparat gamyba ............................................................................................ 13
1.4. Homeopatini preparat veikimo mechanizmas...................................................................... 15
1.5. Skirtumai tarp homeopatinio ir klasikinio gydymo ............................................................... 166
1.6. Gydymo metodika .................................................................................................................. 17
1.7. Homeopatijos principai .......................................................................................................... 18
1.8. Homeopatijos privalumai ir tr kumai ..................................................................................... 19
1.9. Juodasis riešutas (Juglans nigra L.) ........................................................................................ 19
1.10. Veikli medžiag biologinis poveikis .................................................................................. 20
1.11. Juodojo riešutmedžio panaudojimas liaudies medicinoje ........................................................ 23
1.12. Preparatai ............................................................................................................................... 24
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI .................................................................................. 26
2.1. Darbe naudotos medžiagos ir aparat ra .................................................................................. 26
2.2. Tyrimo metodai ...................................................................................................................... 26
2.2.1. Pradin s homeopatin s tinkt ros iš juodojo riešuto gamyba ................................................... 26
2.2.3. Flavanoid kokybinis nustatymas augalin je žaliavoje ........................................................... 27
2.2.4. Fenolini jungini kiekybinis nustatymas ............................................................................... 28
2.2.5. Juglono kiekio nustatymas ..................................................................................................... 28
2.2.6. Antioksidantinio aktyvumo tyrimas fluorimetru ..................................................................... 29
2.2.7. Statistin duomen analiz ..................................................................................................... 30
3. REZULTATAI....................................................................................................................... 31
3 3.1. Flavanoid kokybinis nustatymas ........................................................................................... 31
3.2. Juglono kiekio nustymo rezultatai .......................................................................................... 32
3.1. Antioksidantinio tyrimo fluorimetru rezultatai ........................................................................ 34
4. REZULTAT APTARIMAS ................................................................................................. 37
LITERAT ROS S RAŠAS.......………………………………………………………………………40
4
SANTRAUKA
Homeopatiškai paruošti preparatai iš Juglans nigra L. kevalo: biologiškai aktyvi jungini analiz ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas
Urt s Peleckyt s magistro baigiamasis darbas/ mokslin vadov prof. dr. Daiva Majien
Homeopatiniais vadinami preparatai, kurie yra pagaminti iš homeopatini žaliav , naudojant homeopatin s gamybos proced ras. Biologiniam homeopatini preparat aktyvumui tirti mokslininkai naudoja tuos pa ius tyrim metodus, kaip ir kit r ši cheminiams preparatams [32]. Šiam tyrimui pasirinkta homeopatin juodojo riešuto (Juglans nigra L.) kevalo tinkt ra ir jos D1 bei C1 praskiedimai – tai nedidelio laipsnio skiediniai, kuriuose veikli sias medžiagas dar galima dentifikuoti ir koncentracijas bei biologin aktyvum vertinti turimais tyrimo metodais.
Mokslin s literat ros šaltiniuose skelbiama, jog juodojo riešuto kevale yra devynios pagrindin s chemin s medžiagos [29]. Nustatyta, jog riešuto viena iš pagrindini veikli medžag yra juglonas, kuris turi citotoksini savybi prieš melonomos, kepen , plau , širdies, kraujo l steles [25,28,38,39]. Kadangi mokslini tyrim su preparatais, pagamintais iš juodojo riešuto, atlikta nedaug, tod l buvo pasirinkta ištirti polifenolini jungini , juglono kiek pagamintuose tirpaluose bei nustatyti
antioksidacines savybes.
Darbo tikslas:
Homeopatiškai paruošti iš juodojo riešuto kevalo pradin tinkt ir jos D1 bei C1 praskiedimus, ištirti polifenolini jungini , juglono kiek ir vertinti antioksidantin aktyvum .
Metodai: Pagaminta pradin homeopatin tinkt ra (urtinkt ra) ir jos skiediniai pagal Homeopatijos
farmakop jos reikalavimus (HAB 2000, 3a taisykl ). Spektrofotometriškai nustatytas polifenolini jungini kiekis, naudojant Folin – Ciocalteu
reagent . Iš galo r gšties kalibracin s kreiv s apskai iuotas polifenolini jungini kiekis, išreikštas mg/ml GRE.
Spektrofotometriškai nustatyta juglono koncentracija tiriamuosiuose tirpaluose. Iš juglono kalibracin s kreiv s apskai iuotas juglono kiekis tirtuose tirpaluose [37].
Antioksidantiniam aktyvumui nustatyti naudojamas fluorimetrinis tyrimo metodas. Statistinei duomen analizei naudota programa SigmaPlot 9.0 versija (Systat Software Inc.).
Rezultatai: Iš žaliavos (Juglans nigra kevalo), surinktos Kauno botanikos sode 2012 m., pagaminta
pradin homeopatin tinkt ra ir jos D1, C1 praskiedimai. Pradin je tinkt roje nustatytas fenolini jungini kiekis buvo 13,36±0,1mg/ml GRE, homeopatiškai paruoštuose D1 skiediniuose nustatyta 1,68±0,05mg/ml GRE, o C1 skiediniuose-0,46±0,03mg/ml GRE.
Atlikus spektrofotometrinius tyrimus juglono kiekiui vertinti, buvo nustatyta, jog juodojo riešuto homeopatin je tinkt roje juglono kiekis buvo 2,0±0,2µg/ml, homeopatiniuose D1 skiediniuose nustatyta 0,7±0,1µg/ml, o C1 skiediniuose - 0,2±0,1µg/ml juglono.
Atlikus antioksidacinio aktyvumo tyrim nustatyta, kok H2O2 kiek neutralizuoja tyrime naudoti tirpalai. Pradin s tinkt ros koncentracijai (0,64mg/ml GRE) nustatytas 30 proc. H2O2 kiekio sumaž jimas, 50proc. (1,27mg/ml±5,8) viso kiekio, 70proc.(1,91mg/ml±4,5) viso kiekio. D1 skiedinys
5 neutralizuoja 40 proc. (0,52 mg/ml±2,5) viso kiekio,50 proc. (1,04 mg/ml±2,5) viso kiekio, 60proc. (1,56mg/ml±9,5) viso kiekio. C1 skiedinys antioksidaciniu aktyvumu nepasižym jo.
Išvados:
1. Pagaminta juodojo riešuto homeopatin tinkt ra ir jos D1 bei C1 praskiedimai. Nustatytas ir palygintas polifenolini jungini ir juglono kiekis tirtuose tirpaluose. Gauti rezultatai rodo, jog šio praskiedimo laipsnio homeopatiniuose preparatuose dar standartiniais tyrimo metodais galima identifikuoti veikli sias medžiagas ir vertinti j koncentracij .
2. vertintas ir palygintas antioksidacinis tirt tirpal aktyvumas. Nustatyta, kad didžiausiu aktyvumu pasižymi homeopatin pradin tinkt ra, o C1 praskiedimas nepasižym jo H2O2
neutralizuojan iu poveikiu. Tyrimo rezultatai parod , jog tirti homeopatiniai preparatai pasižymi nuo veikli jungini koncentracijos priklausan iu antioksidaciniu poveikiu, o C1 praskiedime veikli medžiag yra nepakankamai, kad pasižym šiuo aktyvumu.
6
SUMMARY
Homeopatically produced preparation from Juglans nigra L. shell: the analysis of biologically active compounds and the antioxidant activity study
Urt Peleckyt master’s thesis/supervisor prof. dr. Daiva Majien Preparations referred to as homoeopathic are those made of homoeopathic raw materials using
homoeopathic manufacturing procedures. In order to measure biological activity of homoeopathic preparations scientists use the same investigation methods as with other kinds of chemical products [30]. For this study homoeopathic tincture of black walnut (Juglans nigra L.) shell and its D1and C1 dilutions have been selected as these produce low-grade solutions in which active substances still can be identified and concentrations as well as bioactivity can be assessed by available methods of testing.
The scientific literature sources state that the black walnut shell contains nine basic chemical substances [29]. It is found that one of the basic active ingredients is juglone which possesses cytotoxic properties effective against melanoma, the liver, lung, heart and blood cells. [25,28,38,39]. As the studies of black walnut preparations are not so common, we have chosen to investigate the juglone amount and polyphenolic compounds in solutions and to measure their antioxidant properties.
The aim of the research:
To produce homoeopathically original tincture of the black walnut shell and its D1 and C1 dilutions, to explore polyphenolic compounds, the level of juglone and evaluate their antioxidant activity.
The methodology: Original homoeopathic tincture (urtincture) and its solutions were produced following the
specification of Homoeopathy Pharmacopoeia (HAB 2000, rule 3a). Spectrophotometrically was tested the amount of polyphenolic compounds using the Folin –
Ciocalteu reagent. From the calibration curve of gallic acid the amount of polyphenolic compounds, expressed as mg/ml GRE was measured.
Spectrophotometrically was measured the juglone concentration in the investigated solutions. From the calibration curve of juglone the amount of this substance was measured in the tested solutions [37].
In order to determine the antioxidant activity a fluorimetric method was applied. For the statistical data analysis we used the program SigmaPlot version 9.0 (Systat Software
Inc.). The results of the study:
The raw substance (Juglans nigra L. nutshell), picked at Kaunas Botanical Garden in 2012, was used to produce original homoeopathic tincture and its D1, C1 dilutions. In the original tincture the measured amount of phenolic compounds was 13,36±0,1mg/ml GRE, in homoeopathically prepared D1 solutions it was 1,68±0,05mg/ml GRE, and in C1 solutions -0,46±0,03mg/ml GRE.
After spectrophotometric study of juglone amount, it was found that in the homoeopathic tincture of black walnut the juglone content comprised 2,0±0,2µg/ml, in homoeopathic D1 solutions - 0,7±0,1µg/ml, and in C1 solutions - 0,2±0,1µg/ml of juglone.
7
The antioxidant activity studies have shown the amount H2O2 being neutralized by the solutions used for testing. For the concentration of original tincture (0,64mg/ml GRE) 30 percent reduction of H2O2 amount was found, further 50 percent (1, 27mg/ml±5,8) of the total amount, 70 percent (1,91mg/ml±4,5) of the total amount. D1 dilution neutralizes 40 percent (0,52mg/ml±2,5) of the total amount, 50 percent (1,04 mg/ml±2,5) of the total amount, 60 percent (1,56mg/ml±9,5) of the total amount. C1 solution was not marked by antioxidant activity.
Conclusions:
1. The produced homoeopathic tincture of the black wall nut and its D1 and C1 dilutions together with the measured and compared amount of polyphenol compounds and juglone amount in the tested solutions indicate that in the homoeopathic preparations of such dilution level, the active substances and their concentration can still be measured by applying the standard methods of investigation.
2. After evaluation and comparison of antioxidant activity of the tested solutions it was found that homoeopathic tincture was marked by the highest activity neutralizing H2O2, and homoeopathic C1 dilution did not show the neutralizing effect of H2O2. The research outcomes indicate that the studied homoeopathic preparations are characterised by the active compounds concentration- dependent antioxidant activity, while C1 dilution does not possess enough active ingredients to exhibit this activity.
8
SUTRUMPINIM S RAŠAS
C1 – homeopatinis praskiedimas 1:100
D1 – homeopatinis praskiedimas 1:10
Eur. Ph. – Europos farmakop ja
GRE – galo r gšties ekvivalentas
HAB – Homeopatin farmakop ja
IgE – imunoglobulinas E
EM – elektromagnetinis spinduliavimas
9
PAD KA
Už suteiktas kokybiškas darbo s lygas ir materialin baz atlikti mokslin tiriam darb
„Homeopatiškai paruošti preparatai iš Juglans nigra L. kevalo: biologiškai aktyvi jungini analiz ir
antioksidacinio aktyvumo tyrimas“ d koju Vaist technologijos ir socialin s farmacijos katedros
ved jui prof. dr. A. Savickui ir visam kolektyvui. Už pagalb d koju Vaist technologijos ir socialin s
farmacijos katedros d stytojai bei darbo vadovei prof. dr D. Majienei. Taip pat už pagalb d koju
Analizin s chemijos katedros dokt. M. Marksai, Kalb ir edukacijos katedros lekt. A. Peleckienei ir už
suteiktas augalines žaliavas VDU Kauno botanikos sodo darbuotojoms.
10
VADAS
Jau kelet dešimtme daugelyje pasaulio šali , o paskutiniaisiais metais ir Lietuvoje vis
labiau domimasi homeopatija, kuri prieš kelet šimtme Europoje atsirado kaip netradicinis gydymo
metodas.
Farmacija kasmet spar iai žengia priek . Sintetinama vis daugiau chemini vaist , kuriuos
vartojant daug ja ir nepageidaujam reakcij , tai yra ypa pavojinga tokioms amžiaus grup ms kaip
vaikai ar pagyven žmon s. Nepageidaujamas reakcijas bandoma šalinti kitais vaistiniais preparatais.
Nuo viso to galima apsisaugoti, ieškant kit , nat rali gydymo alternatyv - vartojant homeoptinius
preparatus, kuriuose naudojami labai maži nat rali medžiag kiekiai. Ši preparat pagrindinis
privalumas yra tas, jog homeopatiniai preparatai d l maž dozi yra labai saug s ir juos vartojant
nepasireiškia nepageidaujamos reakcijos.
Šiuo metu iš vairi žaliav gaminama didel vairov homeopatini preparat . Atliekama vis
daugiau tyrim , kurie parodo preparat veiksmingum . Ieškoma nauj , efektyvi medžiag , kurios
pasižymi dideliu biologiniu poveikiu. Šiame darbe pasirinkti juodojo riešuto preparatai nuo seno
naudojami liaudies medicinoje, ta iau mokslini tyrim su juo atlikta nedaug.
Mokslin s literat ros šaltiniuose skelbiama, jog juodojo riešuto kevale yra devynios
pagrindin s chemin s medžiagos, skaitant du 1,4-naftochinon junginius (juglon ir plumbagin ),
vien alfa tetralono jungin (regiolon ), du sterolius (stigmasterol ir beta sitosterol ), keturis
flavonoidus (taksifolin , kamferol , kvercetin ir miricetin ) [29]. Juodojo riešuto kevalo sud tyje yra
fenolinis junginys naftochinonas – juglonas, kuris yra vienas iš pagrindini efektyviai farmakologiškai
veikian komponent . Ta iau tiek tradiciniuose preparatuose, tiek homeopatiniuose preparatuose ši
veiklioji medžiaga n ra labai pla iai tyrin jama. Tod l mano magistriniame darbe bus atliekami
tyrimai, rodantys juodojo riešuto ištraukoje esan veikli medžiag biologin ir antioksidacin
aktyvum .
Problemos aktualumas ir naujumas
Šiuo metu ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje vis labiau populiar ja nat ral s gydymo
dai. Vienas iš j – homeopatija, tod l aktualu tirti homeopatini preparat biologiškai aktyvias
medžiagas. Homeopatinis preparatas iš Juglans nigra L. kevalo buvo pasirinktas tod l, kad mokslini
tyrim naudojant preparatus, pagamintus iš juodojo riešuto kevalo, atlikta nedaug.
11 Tikslas: homeopatiškai paruošti iš juodojo riešuto kevalo pradin tinkt ir jos D1 bei C1
praskiedimus, ištirti polifenolini jungini ,juglono kiek ir vertinti antioksidantin aktyvum .
Objektas: iš juoduojo riešuto kevalo homeopatiškai paruošti preparatai.
Uždaviniai:
1. Pagaminti homeopatin pradin tinkt ir dešimtkartinius ir šimtakartinius (D1,C1) praskiedimus
iš juodojo riešuto kevalo.
2. Nustatyti polifenolini jungini ir juglono kiek pagamintuose tirpaluose.
3. vertinti homeopatin s tinkt ros ir jos praskiedim antioksidacin aktyvum .
12
1. LITERAT ROS APŽVALGA
1.1. Homeopatiniai preparatai
Homeopatija - tai gydymo b das, kada vartojamos labai mažos doz s vaist , kuri daug
didesn s doz s sveiko žmogaus organizme sukelia reiškinius, panašius gydomos ligos simptomus
[7,8]. Š metod prieš du šimtus met prad jo taikyti to meto gydytojas Fridrichas Christianas
Samuelis Hanemanas (Friedrich Christian Samuel Hahnemann; 1755 - 1843). Homeopatiniu
vadinamas toks vaistas, kuris pagamintas pagal homeopatin s farmakop jos reikalavimus [18].
Dažniausiai remiamasi Vokietijos, Pranc zijos, Indijos homeopatin mis farmakop jomis. Dar yra
Amerikos, Anglijos homeopatin s farmakop jos. Jose yra bendri analiz s metodai, reagentai, bendros
gamybos taisykl s ir monografijos, taip pat farmakop jiniai straipsniai kiekvienai vaistinei medžiagai.
Jie aprašyti ir Europos farmakop joje, ta iau nurodyti tik bendri, trumpi, netiksl s reikalavimai.
Lietuvoje homeopatin s vaistin s remiasi Europos farmakop jos bendrin mis homeopatijos
monografijomis bei nacionalin mis (dažniausiai Vokietijos) homeopatijos farmakop jomis.
Homeopatin vaistin medžiaga - tai medžiaga, kurios poveikis organizm ištirtas
klinikiniais tyrimais ir vaistinis preparatas paruoštas pagal homeopatin vaist gaminimo metod [6].
Homeopatijoje vartojami vair s preparatai: kieti, pusiau kieti bei skysti vaistai.
Homeopatiniai preparatai – vaistiniai preparatai, pagaminti iš homeopatini žaliav , naudojant
homeopatin s gamybos proced ras [7].
1.2. Vaistin s medžiagos naudojamos homeopatijoje
Visos homeopatin s priemon s yra gaminamos iš nat rali augalin s, mineralin s ir
organin s kilm s žaliav . Homeopatin žaliava – tai medžiagos, produktai ir homeopatiniai ruošiniai,
skirti homeopatiniams preparatams gaminti. Žaliavos kokyb turi atitikti Europos farmakop jos, o jei
joje n ra, oficiali galiojan Europos S jungos valstybi farmakop arba Lietuvos Respublikos
farmakop jos straipsni reikalavimus [3].
Homeopatijos farmakop jose (Europos šali ) bei homeopatijos žinyne Materia medica galima
išskirti 6 grupes pradini žaliav hoeopatiniams preparatams gaminti. Augalin s kilm s preparatai
sudaro iki 60 proc. [7, 8]. Švieži augalai yra renkami, valomi nuo dulki , purvo. Augalai turi b ti
13 išvalomi nuo makroskopini lig suk , pašalinamos apvytusios, supuvusios augal dalys. Valymas
turi b ti atliekamas naudojant kuo mažiau vandens. Augalai turi b ti tvarkomi nedelsiant, jei
ne manoma, turi b ti laikomi šaltoje patalpoje, užšaldomi arba laikomi atitinkamos koncentracijos
etanolyje. [18] Galima naudoti tik ekologiškose s lygose užaugintus augalus. Gaminamas švieži ar
džiovint augal , j organ , augalo išskyr , sul ar ar kit augalo dali , gryb bei spor , derv , sak
ir vairi aliej etanolin s ištraukos. Pagamintas koncentriuotas ruošinys vadinamas urtinkt ra [8].
Mineralin s (neorganin s) kilm s preparatai sudaro apie 20 – 25 proc. Žaliava dažnai
gamtoje pasitaikantys mineralai, metalai, metal bei kit element junginiai. Gyv nin s kilm s
preparatai sudaro iki 10 proc. Organin s kilm s preparatai iki 1 proc., žaliava – sintetin s arba
nat ralios gamtin s organin s medžiagos. Taip pat žaliavoms priskiriami ir nozodai – steril s, paimti
iš sergan organizm objektai: išskyros, žuvusieji mikroorganizmai, žmogaus bei gyv
patologiškai pakit organai, kraujas, kraujo serumas, vakcinos ir kt. Dar gali b ti vairi kit žaliav ,
toki , kaip: antibiotikai, hormonai, medžiag apykaitos produktai [7, 8].
1.3. Homeopatini preparat gamyba
Tinkamai paruošus pradin žaliav , pirmiausia gaminamos urtinkt ros, tirpalai, trituracijos
arba steriliai paruošti nozodai. Ruošinio forma priklauso nuo fizini ir chemini pradin s žaliavos
savybi ir gaminama pagal nustatytas taisykles homeopatin se farmakop jose. Suteikus žaliavai
reikiam form , galima j potencijuoti
Homeopatijoje gaminant preparatus be ekstrakcijos naudojamas praskiedimas ir dinamizacija.
Kai kurios gaminamos vaist formos nesiskiria nuo mums prast , t.y. gali b ti gaminamos tablet s,
tepalai, injekciniai preparatai, lašai ir kitos vaist formos [8].
Tablet s - tai kieta homeopatinio preparato forma, gali b ti gaminamos iš latoz s ar
sacharoz s užpurškiant sirupo mišin ant besisukan iame katile esan table [8].
Homeopatiniai žirneliai - tai kieta, dozuota vaisto forma vartojama po liežuviu. Gaminami iš
sacharoz s, perkeliant vaistin s medžiagos nurodyt praskiedim ant žirneli branduoli [7].
Injekciniai preparatai gsminami remiantis Ph.Eur. reikalavimais. Turi atitikti ir HAB 2003,
V.11 reikalavimus. Tai sterili vasto forma [7].
14
Žvakut s gaminamos pagrindu naudojant visas farmakop joje leistinas medžiagas, pagalbines
medžiagas, ta iau koncervuojan , dažan ir paviršinio aktyvumo medžiag homeopatin se
žvakut se negali b ti [7].
Skystiems preparatams gaminti vartojamas išgrynintas vanduo, injekcinis vanduo, etanolis ir
jo mišiniai su vandeniu, glicerolis. Kietiems preparatams skiesti vartojama laktoz , žirneliams
formuoti – sacharoz [7].
Homeopatin vaistin medžiaga turi tenkinti galiojan ios Homeopatijos Farmakop jos
reikalavimus. Homeopatini vaist veikimas priklauso nuo specialios gamybos technologijos, kurios
pagrind sudaro pagal specialias taisykles atliekamas potencijavimas, jo etapai yra praskiedimas ir
dinamizacija [7, 18].
Skysti preparatai yra motinin s tinkt ros - urtinkt ros (žymima „Ø“) ir j skiediniai. Gali b ti
mikst ros pagamintos iš augal sul ir etanolio, ekstraktai iš švieži , išdžiovint augal , j dali ar
išskyr bei gyv , j dali ar išskyr [7, 16].
Homeopatini vaistini preparat gamyba vykdoma potenciavimo b du. Potenciavimas
vyksta dviem etapais – skiedimo ir dinamizavimo (suplakimo, sutrynimo). Potenciavimas –
technologinis procesas – kiet , skyst form prasiedimas, kuris atliekamas pagal homeopatijos
farmakop jose tiksliai aprašytas taisykles [7, 8, 16]. Jis rodo gamybos metu atliekam skiedim
skai . Jie žymimi raid mis D, C, LM [7]. Raid D naudojama žymint praskiedimo santyk 1:10, C
raid žymi praskiedimo santyk 1:100. Santykis 1:10 reiškia, kad naudojama 1 dalis tirpalo ir su 9
dalys skiediklio, o santyku 1:100, imama 1 dalis ir 99 dalys [18].
Naudojamos talpykl s turi b ti pagamintos iš indiferentin s medžiagos. Užpildyta turi b ti
arba ½ arba 2/3, bet nepilna, kad b galima plakti. Kiekvienam skiedimui reikia naudoti atskir
talpykl [7, 8, 18].
Po praskiedimo atliekamas dinamizavimas, t.y. praskiestus tirpalus b tina purtyti nuo dešimt
iki šimto kart . [7, 18]
Urtinkt gamyba. Skirtingi gamybos metodai taikomi priklausomai nuo augalin je žaliavoje
esan ios dr gm s, eterini aliej , derv kiekio [18]:
1. Pagal taisykl Nr. 1 gaminamos urtinkt ros iš augalin s žaliavos, kurioje n ra eterini aliej ,
derv , gleivi ir yra daugiau kaip 70% sul . Sul kiekis nustatomas presuojant.
2. Pagal taisyl Nr. 2a arba Nr. 2b gaminamos urtinkt ros iš augalin s žaliavos, kurios sud tyje
presuojant nustatoma sul mažiau kaip 70%, dr gm s džiovinimo metodu – daugiau kaip
60% ir n ra eterini aliej bei derv .
15
3. Pagal taisykl Nr. 3a, Nr.3b arba Nr.3c, gaminamos urtinkt ros iš augalin s žaliavos, kurios
sud tyje n ra eterini aliej , derv arba nustatoma dr gm s džiovinimo metodu mažiau kaip
60%.
4. Pagal taisykl Nr.4a gaminamos urtinkt ros iš džiovintos augalin s žaliavos arba kai
homeopatin farmakop ja nenurodo kaip ruošti mišin .
5. Tirpalai, kuri medžiagos neaprašomos farmakop joje yra gaminami naudojant 5a metod ,
naudojant vien nurodyt tirpikl .
Visada etiket je nurodomas gamybos b das bei augalo atmaina. Jei homeopatin farmakop ja
nenurodo kitaip, reikia urtinkt gaminti iš vieno augalo atmainos, o ne atmain mišinio.
Augalin žaliava naudojama ši vaist form gamyboje, turi b ti smulkinama, pagal žaliavos
smulkinimui keliamus reikalavimus [8,18]:
lap , žied , žol s daleli dydis 4000 µm;
medienos, žiev s, šakn daleli dydis 2800 µm;
vaisi ir s kl daleli dydis 2000 µm;
alkaloid turin ios žaliavos daleli dydis 710 µm.
Optimalus augalin s žaliavos smulkinimas nustatomas naudojant tam tikrus sietus. Žaliavos
smulkinimas turi didel reikšm veikliajai medžiagai pasiskirstyti ekstrakcijos metu, nes padid ja
susilietimo paviršius su ekstrahentu, tod l greit ja difuzija. Jeigu augalin žaliava yra susmulkinama
per daug, šis procesas l ja, nes išsiskiria medžiagos l tinan ios proces . Taip pat ištraukoje gali
atsirasti smulki , netirpi daleli , kurias sunku nusodinti. Jei vyksta priešingai ir susmulkintos dalel s
yra per didel s, ekstrahavimo procesas sul ja, nes ekstrahentui sunku patekti žaliavos l steles ir
išplauti veikli sias medžiagas, tod l sumaž ja veikli medžiag koncentracija ištraukoje [7].
1.4. Homeopatini preparat veikimo mechanizmas
Tirdami homeopatini preparat veikm , homeopatai stebi ne tik reikšmingiausius ir
ryškiausius vieno organo ar j sistemos povekius, kaip tai daro oficialioji farmakologija, bet ir
kruopš iai stebi bei registruoja visus simptomus ir jutimus, emocijas, elges , nuotaik [1].
Potencijuot homeopatini preparat veikimo mechanizm paaiškinti gana sunku, nors nuolat
siami moksliniai tyrimai ir steb jimai [7]. Yra teorija, kuri aiškina, kokiu mechanizmu veikia
homeopatiniai preparatai - medžiagos molekuli elekromagnetinio spinduliavimo teorija. Hanemano
16 dar kitaip apib dinta kaip nat raliose medžiagose esan gydom savybi sužadinimas, kurios jose
yra neapdorotos. Homeopatini vaist veikimo mechanizm paaiškina fizikoje dažnai vartojamas
terminas „rezonansas”. Tai sistemos geb jimas svyruoti didžiausia amplitude tam tikro dažnio
bangomis. Imunin je sistemoje vyksta daugyb elektromagnetinio spinduliavimo bei absorbcijos
proces [33]. Pagal j , gyvuose organizmuose biochemini reakcij greitis priklauso nuo medžiagos
molekuli elektromagnetinio spinduliavimo. rodyta, kad kiekviena medžiaga turi tik jai b ding EM
spinduliavimo dažn diapazone iki 20 kHz. Pasirodo, kad molekul s gali s veikauti ir „per atstum ”,
neb tinai susidurdamos viena su kita.
1988 m. atliktas tyrimas, kurio metu in vitro buvo sukelta bazofil degranuliacija dideli
praskiedim anti-IgE antik nais bei rodyta, kad dideli praskiedim histaminas (120D) patikimai j
inhibuoja. V lesniuose moksliniuose tyrimuose rodytas dideli praskiedim heparino poveikis kraujo
plazmos koaguliacijai in vitro. Atliktas tyrimas su izoliuota j ros kiaulyt s širdimi ir rodyta, kad
rašytas tam tikros medžiagos molekuli dažnis, o po to praleistas per stiprintuv izoliuot šird veik
vienodai patikimai kaip ir pati pradin medžiaga [15].
Homeopatijoje naudojami suderint potencij mišiniai (akordai). Darbuose apie Echinacea
angustifolia bei fosforo potencij protekcin poveik l stel ms nustatyta, kad akordai efektyvesni negu
pa homeopreparat monopotencijos bei nesukelia pirminio homeopatinio pa jimo. Atliktais
Lietuvoje tyrimais paaišk jo, kad homakordas, sudarytas iš trij ar keturi potencij , yra efektyvesnis
negu dviej potencij mišinys. Esant l steli destrukcijai, degeneracijai vienu metu tikslinga skirti ir
žemas, ir aukštesnes organopreparat potencijas [1].
Kai kurie autoriai mano, kad homeopatiniai vaistiniai preparatai veikia ne tik molekuli
elektromagnetinio spinduliavimo b du, ta iau taip pat gali ir aktyvinti biologiškai aktyvi medžiag
veikl .
1.5. Skirtumai tarp homeopatinio ir klasikinio gydymo
Homeopatinis ir klasikinis gydymas siekia paciento b kl s pager jimo, ta iau yra tam tikr
skirtum tarp ši dviej terapij .
Homeopatijoje liga suprantama kaip organizmo vidin s hormonijos pažeidimas. Pastebimi
morfologiniai pakitimai audiniuose yra tik ligos pasekm , o ne pati liga. Tod l simptomatologija
homeopatijoje labai glaudžiai siejasi su gydymu. Parenkant homeopatin vaist , atsižvelgiama
simptom visum , ligos priežastis, žmogaus konstitucij , charakter , amži , lyt . Vaistai parenkami
17 pagal taisykl – similia similibus curentur (panašus panaš gydo). Taip pat vaistai gal b ti parenkami
pagal dominuojan ius klinikinius ligos simptomus [1]. Klasikinis gydymas didžiausi d mes skiria
ligai, kuri nagrin jama kaip savarankiškas reiškinys. Medikamentai skiriami slopinti tam tikras
organizmo reakcijas (analgetikai, vaistai nuo uždegimo), patologinius simptomus (antibiotik
vartojimas vairi infekcij atvejais) arba kompensuoja prarastas organizmo funkcijas. Homeopatai
tvirtina, kad užslopinus tam tikrus simptomus, dažnai nepašalinama ligos priežastis ir po kurio laiko
išryšk ja pažeidimai kitoje dažniausiai gyvybiškai svarbesn je sistemoje. Be to, homeopatijoje
naudojamos tik nat ralios medžiagos, kurios lengvai toleruojamos ir nesukelia šalutinio poveikio,
tod l tai labai svarbu gydant. Homeopatinis ir klasikinis gydymas gali b ti taikomas min ms ir
tin ms ligoms gydyti.
Apibendrinant galima teigti, kad nors homeopatini vaist veiksmingumas n ra patvirtintas
klinikiniais tyrimais, ta iau pastebimas teigiamas terapinis efektas tiek mioms, tiek ilgalaik ms bei
linkusioms kartotis ligoms gydyti.
1.6. Gydymo metodika
Homeopatija yra tokia terapija, kurios metu gydoma potencijuotais preparatais. Šis gydymo
das aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina jo imunin sistem . Organizmo
savireguliacijos mechanizmai veikia priežast , o ne ligos pasekm . Homeopatija nekenkia ligoniui
sm giniu poveikiu bei chemine esme. Ši preparat veikimas gr stas konkre iu atsaku konkre
negali . Gydant homeopatiniu preparatu vartojamos mikrodoz s, tod l išvengiama alopatiniams
medikamentams b dingo „sm gio“ efekto. Homeopatinis gydymo metodas yra parankus d l
ekonomiškumo (ligai gydyti yra vartojami maži homeopatinio preparato kiekiai); maž medžiag
naud medikamentui gaminti; gydymo efektyvumo (efektyvumas priklauso nuo gydytojo
kvalifikacijos, ligonio s moningumo ir medikamento kokyb s); homeopatinio preparato netoksiškumo
(preparatai netoksiški biologiškai svarbiems organams ar j sistemoms); imuninio veikimo (preparatai
veikia d l organizmo imunostimuliacijos); ekologinio naudingumo (vaist gamybos technologija
paprasta ir neteršianti gamtos) [8].
Vartojant homeopatinius vaistus, pradin je vaisto vartojimo stadijoje liga gali pa ti. Tai
dinga homeopatijai ir rodo, kad diagnoz tiksli - organizmas reaguoja pasirinkto vaisto vartojim .
Ligai pa jus, b tina mažinti vartojamo vaisto doz arba reikia to paties medikamento, suk lusio
stipri reakcij , pavartoti 1/10 vartotos doz s ir pa jimo simptomai išnyks [1,8].
18 1.7. Homeopatijos principai
I principas – vaistai parenkami pagal panašumo ligos simptomus princip . S. Hanemanas š
princip suformulavo taip „Panašus gydo panaš “ (panašus, atitinkantis lig ) [1,43]. Dabar prasta
nauj medžiag tyrimus atlikti su sveikais savanoriais duodant didel mis doz mis tiriamos medžiagos.
Išryšk ligos simptomai detaliai aprašomi, surašomas klinikinis protokolas. Tada pradedami gaminti
homeopatiniai vaistai, kurie vartojami pacient analogiškiems simptomams gydyti.
II principas – maž dozi d snis. Iš pradži buvo naudojamos vaistin s medžiagos
prastin mis terapin mis doz mis. Nors rezultatai buvo geri, ta iau tiek gydytojams, tiek pacientams
nerim keldavo ligos pa jimas, kadangi homeopatinis vaistas, tur damas savyb gydymo pradžioje
sukelti lig atitinkan ius požymius, j tarsi sustiprindavo [1,43]. Pagyjimas prasid davo tik po
savijautos pablog jimo. Ieškodamas b to išvengti Hanemanas paband juos skiesti (potencijuoti).
Pasirod , kad gydomosios savyb s nesusilpn ja, o savijauta pasidaro lengvesn . Ta iau prasid jo
terapinio efekto maž jimas. Tuomet jis pasinaudojo ankstesne patirtimi ir prad jo naudoti
„dinamizacij “, kurios metu ir labai dideli praskiedim preparatai pasižym jo biologiniu poveikiu.
2012m. Preethi ir kiti savo moksliniame tyrime rod , kad dinamizuoti preparatai parod didel
citotoksiniais veikim prieš v žio l steles, o kartais, aktyvumas buvo netgi didesnis 200C potencijos,
nei motinin s tinkt ros [36].
III principas – gydymo individualumas. Hanemanas tvirtino, kad gydymo principas priklauso
nuo individo, tod l kreip d mes fizinius, psichinius, emocinius b kl s požymius. Vaistai
veiksmingiausi, kai parenkami pagal fizini , psichini , emocini simptom princip . Gydyti ligon , o
ne lig [1, 8, 43]. Tre iaj homeopatijos princip puikiai rodo 2011m. parašytas J. Pellow straipsnis
apie vaikus, kuriems nustatyta d mesio sutrikimo/ hiperaktyvumo problema. Mokslininkas nurodo,
kad kiekvienam vaikui ši liga pasireiškia skirtingais simptomais ir ji gali asirasti d l skirting rizikos
veiksni . Tod l homeopatinis gydymas gali užtikrinti saug , tiksling ir veiksming gydym , kurio
metu galima koreguoti kiekvieno vaiko individualius ligos simptomus [40]. Taip pat 2013 metais
Macías-Cortés ir bendraautoriai straipsnyje aprašo menopauz s metu esan ios depresijos s kming
gydym , kuris pasiekiamas tik individualiai vartojant homeopatinius preparatus [17].
Pasak A.Bagdonavi iaus, homeopatinis vaistas sukelia dirbtin lig ir yra kaip specifinis
dirgiklis. Pasteb ta, kad silpnesnis dirgiklis skatina organizmo atsak . Taigi homeopatija yra
reguliuojan ioji terapij . Jos tikslas – individualiai parinktas vaistas per savireguliacijos procesus
naikinti patologinius organizmo reiškinius [1].
19 1.8. Homeopatijos privalumai ir tr kumai
Kaip ir daugelis kit preparat , homeopatiniai preparatai taip pat turi sav privalum ir
tr kum .
Privalumai:
1. Patogu vartoti;
2. Greitas poveikis;
3. Ne manoma perdozuoti;
4. Neturi šalutinio poveikio, nesukelia alergijos;
5. Malonaus skonio.
Tr kumai:
1. Gydymo pradžioje pastebimas ligos pa jimas;
2. Taikoma ne visoms ligoms gydyti;
3. Neturi poveikio, jei organizmo savigydos ištekliai išsek ;
4. Neturi poveikio, jei netiksliai parenkamas preparatas.
1.9. Juodasis riešutas (Juglans nigra L.)
Juodasis riešutas (lot. Juglans nigra L., angl. Black walnut) – magnolojaini
klas s( Magnoliopsida), riešutmedini šeimos ( Juglandaceae), riešutmedži genties ( Juglans) medis.
Jis paplit s Šiaur s Amerikoje nuo piet Ontarijo iki šiaur s Floridos ir Teksaso. Auga daugiausia upi
pakrant se [22, 31, 39].
Juodojo riešuto vaistin s dalys: medžio žiev s, lapai, riešutas, riešuto kevalas. Medis išauga
iki 30-40 m aukš io ir 120 cm diametro, gali išgyventi iki 100 met . Pavieniai b na stamb s, kresni,
augantys miškuose – laibakamieniai. Žiev pilkšvai ruda, giliai sueiž jusi. Lapai sud tiniai, 30-60 cm
ilgio, plunksniški, sudaryti iš 15-23 lancetini lapeli kuri , ilgis siekia iki 7-10 cm. Lap skara turi
svarbi reikšm žemiau esantiems lapams. Jie pailgos formos, aštriu galu. Gali b ti smulkiai plaukuoti
ir apa ioje tur ti liaukas. Vyriški žiedai – 8-10 cm ilgio žirginiai. Vaisius – kaulavaisis, sudarytas iš
žalios spalvos apyvaisio ir kieto branduolio, vadinamo juoduoju riešutu. Vaisiai yra nuo 4 iki 6,5 cm ir
pailgai kiaušiniški. Vaisius yra plaukuotas, t sus ir stipriai kvepiantis. Kietas riešutas su iškilumais ir
20 aštriom keterom ir turi daug skaldyt grioveli tarp j [19]. Riešutai skinami po pirm šal . Laikomi
šaltoje vietoje.
Ind nai naudojo vidin medžio žiev arbatai nuo užkiet jusi viduri ir v mimo. Žiev
kramtydavo, kai skaud davo dant . Pakistane ji vis dar naudojama kaip dant pastos sudedamoji dalis.
Lap ekstraktas buvo naudojamas k no kremui. Augaliniai preparatai iš riešuto turi sen istorij ,
kuomet Kinijoje buvo vartojami tradicin je medicinoje gydyti vairioms ligoms, skaitant skrandžio,
kepen , plau ir kitos r šies v . Istoriškai pumpurai buvo vartojami šiaur s Amerikoje arbatoje nuo
pykinimo, katarsio, dant skausmo, gyvat s kandim ir galvos skausmo. Tamsios spalvos riešut
sultys ilgus metus buvo naudojamos odos baltumui palaikyti, plaukams tamsinti, buvo gaminami rudi
dažai. Juodaj riešut senov s Amerikos tautos taip pat vartojo hemorojui gydyti ir kaip insekticid
[22, 27, 31, 39]
Juodojo riešutmedžio toksiškumas žinomas jau nuo Romos imperijos laik , kai Plinijus
min jo apie apsinuodijim riešutais. Naujesni tyrimai parod , susijusias specifines chemines
medžiagas ir j veikimo b . Dauguma augal buvo suskirstyti stebint j jautrum arba toleravim
juod riešut . Taip pat buvo atlikti tyrimai, kuri metu nustatytas neigiamas juodojo riešuto poveikis
arkliams, kada buvo sukeltas laminitas [31, 33]. Dar buvo aprašomi tyrimai, kuri metu nustatytos
sukeltos alergin s reakcijos žmon ms ir arkliams nuo juodojo riešuto žiedadulki . [30,35] Nukritusi
riešut lukštai gali b ti nuodingi ar netgi mirtini gyvuliams d l mikotoksino, dar vadinamo „Penitrimu
A“, kuris yra gaminamas Penicilinum pel si . Esant rudai ar juodai riešut lukšt spalvai, toksin s
medžiagos gali pereiti riešuto branduol . Tokie riešutai yra nuodingi [14]. Juglonas didel mis
doz mis yra toksiškas, tod l šiame darbe pasirinkau nagrin ti mažus juglono kiekius, kurie vartojami
homeopatijoje.
1.10. Veikli medžiag biologinis poveikis
Išdžiovintame juodojo riešuto kevale buvo rastos devynios sudedamosios chemin s
medžiagos, skaitant du 1,4-naftokvinon junginius (juglon ir plumbagin ), vien alfa tetralono
jungin (regiolon ), du sterolius (stigmasterol ir beta sitosterol ), keturis flavanoidus (taksifolin ,
kamferol , kvercetin ir miricetin ) [22]. Daugelis polifenoli turi tokius poveikius: nuo uždegimo,
žio, antioksidantin , antiteratogenin ir antimutagenin [29, 39].
21
Riešuto viena iš pagrindini biologiškai aktyvi veikli medžiag yra juglonas (1 pav.).
Juglonas turi citotoksini savybi prieš melonomos l steles [28, 38, 39]. Tai buvo rodyta gydant
Šveicarijos peles albinosus su riešuto ekstraktu. Gydymo metu sumaž jo v žini l steli dauginimasis.
Kitu tyrimu buvo rodyta, kad juglonas turi prevencn poveik chemoterapijai [12]. Paskutiniai tyrim
rezultatai rodo, kad juglonas gali slopinti piktybini jungiamojo audinio l steli dauginim si, sukeliant
apoptoz , kai buvo naudojama 8µmol/kg juglono. Juglonas taip pat stipriai slopina SGC-7901
žmogaus skrandžio v žini l steli dauginim si, sukeliant apoptoz apoptoz [25].
Juglonas lydosi 155oC, lengvai tirpsta karštame vandenyje, tirpus alkoholyje, chloroforme,
benzene ir acto rugštyje [23].
Juglonas (5 – hidroksi – 1,4 - naftalendionas) yra geltonos spalvos pigmentinis naftochinonas.
Jis nat raliai randamas šaknyse, lapuose, kevale, žiev je ar medienoje [24]. Išgaunamas redukuotos
formos hidrojuglonas, kuris yra bespalvis ir netoksiškas [9]. Juglonas gerai žinomas alelopatinis
agentas, kuris turi skirting poveik l steli ciklui ir metabolizmui, priklausomai nuo r šies, organ ir
vaisto koncentracijos [9, 13, 39]. Vokie mokslininkai nustat , kad kasdien vartojant juglono
turin ius preparatus atsiranda rizika liežuvio ir l v žin ms l stel ms atsirasti.
1 pav. Juglonas
Kita didel biologiškai aktyvi medžiag grup yra flavonoidai. Flavonoidai - tai augalin s
kilm s antriniai metabolitai, heterocikliniai, organiniai junginiai, kurie kaupiasi juodojo riešuto
lapuose, kevale bei suteikia augalui skon , aromat ir spalv . Tai augal pigmentai, labiausiai
išsiskiriantys briliantine fluorescencija, kada yra veikiami UV spinduliuote ir randami visose žaliose
augalo l stel se [20]. Flavanoidai dažniausiai išekstrahuojami metanoliu, etanoliu, vandeniu ar j
mišiniais.
Jie kil iš flavano (2-fenilchromano), dar kitaip vadinamo benzo – pirono strukt ros bei
sudaryti iš dviej aromatini benzeno žied (A ir B), sujungt per O atom turint žied ,
suformuojamas heterociklas [20, 23]. Žieduse prie hidroksigrupi (3, 5, 8) prijungiant vairius pakaitus
(pvz.: metilo, acetilo,cukraus grupes), susiformuoja skirtingos flavanoid klas s (2 pav.).
22
2 pav. Flavonoid strukt rin formul
Pagal strukt flavonoidai skirstomi : chalkonus, flavonus, flavonolius, flavanolius,
flavanonus, flavanonolius, izoflavonus, antocianidinus ir auronus. Pagrindin s keturios grup s yra:
flavonai, flavononai, katechinai, antocianinai. Šiuo metu jau yra žinoma daugiau nei 4000 flavonoid
[15, 20, 40]. Flavonoidai išsid st visose augalo dalyse, ta iau daugiausia j kaupia žiedai, lapai
vaisiai. Juodojo riešuto kevale randami keletas iš j : taksifolinas, kamferolis, kvercetinas ir miricetinas
(3 pav.).
Juglonas Plumbaginas Regiolonas Stigmasterolis Myricetinas
Beta sitosterolis Kamferolis Kvercetinas
3 pav. Juodojo riešuto kevale randami flavonoidai
Flavonoidams b dingas poveikiai: nuo alergijos, viruso, mikrob , antioksidacinis,
antikancerogeninis. Taip pat geba slopinti l steli proliferacij [27, 42]. Jie slopina mediatori
23 išsiskyrim iš putli l steli , bazofil , neutrofil ir eozinofil , taip sumažindami uždegimines ir
alergines reakcijas. Flavanoidai reguliuoja augalo augim , slopina daugelio bakterij padermes,
virusus. Tokius, kaip: atvirkštin transkriptaz ir proteaz [20]. Flavonoidai, esantys preparate, gali
malšinti spazmus, slopinti šlapimo, tulžies išsiskyrim , stabdo kraujavim , naudojami gydant
reumatines ligas. B.H.Havsteen savo straipsnyje teigia, kad flavanoidai gali veikti ir kaip hormonai,
kadangi aglikone esan ios hidroksilo grup s erdv je išsid sto taip pat, kaip estrogeno. Buvo atliktas
tyrimas su avimis, kurios fermentuotus dobilus ir gautas poveikis buvo toks pat, kaip vartojant
estrogen . Daugelis flavonoid naudojami ir liaudies medicinoje [20].
Augalin je žaliavoje esantys flavonoidai yra geriausiai ištirta polifenolini jungini grup . Jie
yra pagrindiniai junginiai, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu [21]. Vadinasi, kad flavonoidai yra
antioksidantai, kurie saugo nuo laisv radikal neigiamo poveikio, gali sumažinti laisv radikal
veikim ir stabdyti j susidarym [4]. Flavonoid teigiamas poveikis yra susij s su j antioksidaciniu
veikimu, jie l tina sen jimo procesus, mažina rizik l tin ms ligoms atsirasti, išlaiko l steli strukt
ir vientisum . prastai k no l stel s yra apsaugotos antioksidantais. Jei antioksidacin s sistemos
nepaj gia kovoti su aktyviomis deguonies formomis, laisv radikal sukeltos grandinin s reakcijos
sutrikdo organizmo veikl (pvz.: l steli suardymas ar sen jimas). Ši b sena vadinama „oksidaciniu
stresu“, o jis gali sukelti patologinius procesus ir ligas, tokias, kaip: v žinius susirgimus, aterosklroz ,
katarakt , reumatoidin artrit [4, 5]. Kaip jau buvo min ta, flavanoidai randami vaisiuose, daržov se ir
tokiuose g rimuose, kaip: raudonas vynas ir arbata. Keletas tyrim parod , kad maistas, turintis
antioksidant , teigiamai veikia organizm [20].
Flavanoidai, fenoliniai junginiai yra pla iai tyrin jami ir aprašomi, o naftochinonas – juglonas
ra toks populiarus mokslin je literat roje. Ši chemin medžiaga bus nagrin jama šiame
magistriniame darbe.
1.11. Juodojo riešutmedžio panaudojimas liaudies medicinoje
Sutrinti miltus lapai naudojami kaip preparatas nuo grybelio arba kaip insekticidas;
padeda palaikyti lygi ir elasting od , naudojamas spuogams gydyti;
palaiko kepen funkcij vartojant cheminius vaistus, alkohol ir veikiant virusams bei toksinams;
palaiko kepen ir virškinimo organ funkcij ;
24 gerina nerv sistemos veikl ;
palaiko organizmo tonus ;
palaiko s nari , rais ir sausgysli kraujotak ;
palaiko širdies ir kraujagysli sistemos funkcij ;
palaiko žarnyno funkcij , kai vartojami antibiotikai;
palaiko cholesterolio kiekio balans kraujyje;
helmintozei gydyti;
vartojamas nuo dedervin s, egzemos, eksudacin s diatez s, psoriaz s, p liavimo bei alergini lig ;
jis padeda sergant tam tikromis tuberkulioz s formomis, tuberkulioziniu limfadenitu, gerkl s
ligomis;
juodieji riešutmedžiai taip pat turi baktericidin poveik , gydo žaizdas, opas, nušalimus, sustabdo
hemarojin kraujavim ;
stiprina dantenas;
žiev s preparatai yra vartojami tulžies p sl s sutrikimams, hemorojui ir odos ligoms gydyti;
juglonas turi antimikrobini , antinavikini ir antiparazitin savybi , taip pat jis vartojamas kaip
švelnus vidurius laisvinantis vaistas. Juglonas gautas iš vaisi ir žiev s vartojamas dermatomikozei
gydyti;
elago r gštis, taninai ir juglonas gydo nuo v žio;
tinkt ra naudojama tulžies ir m šlungio skausmams [10, 19, 25, 39].
Juodasis riešutas istoriškai yra pla iai vartojamas, bet moksliniu poži riu mažai ištirtas,
tod l mokslini straipsni apie juodojo riešuto vartojim yra labai mažai.
1.12. Preparatai
Iš rinkoje esan preparat , kuri sud tyje yra juodojo riešuto, rastas vienas homeopatinis
preparatas ir šeši nehomeopatiniai preparatai:
1. Harmonic Innerprizes - Chamae Rose / Black Walnut - 2 oz liquid - homeopatinis preparatas.
25 2. Nature's Answer juodojo riešuto ir kar iojo kie io (pelyno) lašiukai be alkoholio.
3. Coral-Juod riešutmedži lapai 100 table . Sud tis: juod riešutmedži lapai (487,5 mg),
nedidelis kiekis arabini sak , kalcio fosfatas, celiulioz , augalinis aliejus, magnio stearatas, zeinas
(kukur s kl baltymas).
4. Black Walnut (100) - maisto papildas. produkto Black Walnut sud eina juodojo riešuto
(Juglans nigra L.) valytas kevalas, kuris savo sud tyje turi organinio jodo, ftorid , geležies, kalio,
vitamin A,C, E,P, vitamin B grup , rauginimo medžiag , baltym , bioflavanoid .
5. ElmiGone – maisto papildas, kurio sud eina juodojo riešuto vaisiai, moli go s klos, esnakas ir
kiti augaliniai ingridientai, turintys efektyv poveik nuo parazit ir grybelio.
6. Black Walnut Hulls (Alkoholinis ekstraktas) – maisto papildas.
7. Dr. Hulda Clark's - Black Walnut Hull Tincture - 2 oz – maisto papildas.
Rinkoje esantys produktai yra skyst ir saus ekstrakt pavidalu, jie vartojami vid ir iš
išor s. Skystas ekstraktas -1:1. Kapsul s gali b ti vartojamos 95 mg, 500 mg, 3,5 mg. Tablet s
vartojamos po dvi, 2 kartus per dien valgio metu. Nerekomenduojama vartoti ilg laik (ilgiau kaip 3
savaites) [18, 38].
Kaip jau buvo min ta, juodojo riešuto viena iš pagrindini veikli medžiag yra juglonas,
kuris didel mis doz mis yra toksiškas organizmui. Daugelyje preparat , juodasis riešutas yra ne
grynas, o tik kaip papildoma nedidel sudedamoji dalis. Dauguma preparat yra maisto papildai.
Norint gauti poveik ir nepadidinti doz s iki toksiškos yra puiki išeitis homeopatiniai vaistiniai
preparatai. J sud tyje yra labai mažos veikliosios medžiagos esan ios juodojo riešuto žaliavoje.
26
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Darbe naudotos medžiagos ir aparat ra
Tiriamajame darbe buvo naudojamos šios chemin s medžiagos:
Galo r gštis (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija)
Folin-Ciocalteu fenolinis reagentas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija)
Natrio karbonatas (Merck, Vokietija)
Amplex Red (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija)
Krien peroksidaz ( P6782 – 50 mg, 1mg – 250 VV)
Peroksidas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, 216763 Vokietija)
Analizei naudota juodojo riešutmedžio kevalo šviežia žaliava, surinkta 2012 metais VDU
botanikos sode. Pagrindin s žaliavos ypatyb s: šviežia, neapdulk jusi, švari, nepažeista, nepapuvusi.
Tyrimams atlikti ir vertinti buvo naudojami šie prietaisai ir aparat ra:
spektrofotometras UNICAM Helios Alpha UV-Vis Spectrophotometer (Midland Scientific
inc., JAV);
fluorimetras “Fluorascan Ascent Themo Scientific”;
analitin s svarstykl s SCALTEC (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija);
siet rinkinys kvadratin mis angel mis.
2.2. Tyrimo metodai
2.2.1. Pradin s homeopatin s tinkt ros iš juodojo riešuto gamyba
Darbe naudojama pradin homeopatin tinkt ra (urtinkt ra) ir jos skiediniai gaminami pagal
homeopatijos farmakop jos reikalavimus (HAB 2000, 3a taisykl ) [18]. Vis pirma, susmulkinama
juodojo riešuto augalin žaliava. Ši vaist form gamyboje naudojama augalin žaliava, turi b ti
smulkinama, pagal žaliavos smulkinimui keliamus reikalavimus, kadangi naudojamas juodojo riešuto
27 kevalas, dalel s turi b ti ne didesn s nei 3mm. Kad b gautos optimalaus dydžio augalin s žaliavos
dalel s, buvo naudojamas sietas. Augalin žaliava užpilama apskai iuotu 86% etanoliu (nemažesniu,
kaip pus jos mas s kiekio) ir laikoma hermetiškai uždarytame inde.
Mišinys laikomas ne mažiau nei 10 dien ir neaukštesn je nei 20oC temperat roje, dažnai
maišant. Po to presuojama ir fltruojama pro steril medžiag . Potencijuojama:
1 decipotencija (D1) gaunama iš:
3 dali urtinkt ros ir 7 dali 62% (m/m) etanolio.
2 decipotencija (D2) gaunama iš:
1 dalies 1 decipotencijos (D1) ir 9 dali 62% (m/m) etanolio.
Kiti praskiedimai gaminami analogiškai D2 skiedimui. Nuo 4 decipotencijos (D4), naudojamas
43% (m/m) etanolis.
1 centipotencija (C1) gaunama iš:
3 dali urtinkt ros ir 97 dali 62% (m/m) etanolio.
2 centipotencija (C2) gaunama iš:
1 dalies 1 centipotencijos (C1) ir 99dali 43% (m/m) etanolio
Kiti praskiedimai yra analogiški C2 praskiedimui.
2.2.3. Flavanoid kokybinis nustatymas augalin je žaliavoje
Atliekant flavanoid kokybin nustatym juodojo riešuto tinkt roje, buvo atliekamos tokios
kokybin s reakcijos [2]:
1) Cianidin reakcija. 2ml tinkr lašinama 0,3ml vandenilio chlorido r gšties ir pridedama 10mg
magnio. Po 3min stebimas spalvos atsiradimas.
28 2) Reakcija su borato ir citrin r gštimi. 2ml tiriamosios tinkt ros pilamas toks pat t ris borato
gšties 1% ir citrin r gšties 1% tirpal etanolyje 96% (V/V) mišinio (1:1). Stebimas spalvos
pasikeitimas.
3) Reakcija su amoniako tirpal. 1ml tiriamosios medžiagos lašinama 0,2ml amoniako tirpalo ir
šildoma. Stebimas spalvos pasikeitimas.
2.2.4. Fenolini jungini kiekybinis nustatymas
Kadangi skirtingo praskiedimo laipsnio preparatuose gali b ti mažos ir labai mažos veikli
medžiag koncentracijos, tod l dažnai kokybiniai/kiekybiniai tyrimai gali b ti atlikti tik pa iais
pažangiausiais metodais [12]. Polifenolini jungini kiekis buvo nustatomas pagal galo r gšties
ekvivalent . Kalibracin s kreiv s sudarymui buvo naudojami 0,2; 0,4; 0,6; 0,8; 1,0; 1,2 mg/ml
vandeniniai galo r gšties tirpalai. Iš gaut tirpal buvo imama po 1 ml m ginio ir atliekama spalvin
reakcija polifenoliniams junginiams: 1 ml m ginio pilama 5 ml Folino reagento, po 3 min
praskiedžiama natrio karbonato tirpalu iki 10 ml matavimo kolbut je. Po 30 min atliekami matavimai
spektrofotometru 760 nm ilgio bangomis. Kiekvieno bandinio tirta po n = 3-5 pakartotinius m ginius.
Pagal gautus rezultatus nubr žta kalibracin galo r gšties kreiv .
Kaip tiriamosios medžiagos naudojamos iš juodojo riešuto tinkt ros pagaminta homeopatin
tinkt ra ir jos C1, D1 praskiedimai. Imamas reikiamas kiekis tiriam medžiag , pilama 5 ml Folin –
Ciocalteu reagento, po 3 min praskiedžiama natrio karbonato tirpalu iki 10 ml matavimo kolbut je. Po
30 min atliekami matavimai spektrofotometru 760 nm ilgio bangomis. Kiekvieno bandinio tirta po n =
3-5 pakartotinius m ginius. Polifenolini jungini koncentracija paskai iuojama pagal galo r gšties
kreiv ir išreikšta pagal galo r gšties ekvivalent .
2.2.5. Juglono kiekio nustatymas
Juglonas vienas iš pagrindini juodojo riešuto fenolini jungini , kuris buvo nustatomas
spektrofotometrijos metodu [9]. Juglono kalibracinei kreivei sudaryti, juglono standartas buvo
tirpinamas etanolyje, iš jo daromos tokios koncentracijos tirpalai: 0,05; 0,1; 0,15; 0,2; 0,25 µg/ml.
Juglono koncentracijai tiriamuose tirpaluose nustatyti paimta po 2 ml pradinio tirpalo ir
29 spektrofotometru (bangos ilgis 420nm) išmatuotas paruošt tirpal optinis tankis. Kiekvieno bandinio
tirta po n=3-5 kartus. Iš gaut eksperimento rezultat br žiama kalibracin juglono kreiv .
Kaip tiriamosios medžiagos naudojamos iš juodojo riešuto tinkt ros pagaminta homeopatin
tinkt ra ir jos C1, D1 praskiedimai. Juglono kiekio koncentracija apskai iuojama pagal kalibracin
grafik .
2.2.6. Antioksidantinio aktyvumo tyrimas fluorimetru
Juodojo riešuto homeopatin je tinkt roje bei jos skiediniuose nusta ius fenolinius junginius,
buvo atliekamas antioksidantinio aktyvumo tyrimas, kadangi pastariesiems junginiams b dingas
antioksidacinis aktyvumas, d l j geb jimo neutralizuoti laisvuosius radikalus. Antioksidantiniam
aktyvumui nustatyti, naudojamas fluorimetrinis tyrimo metodas [21]. Šio metodo privalumai - tikslus,
greitas ir nesud tingas. Tyrimo metu krien peroksidaz katalizuoja H2O2 redukcij H2O ir Amplex
Red (bespalvio junginio) virtim rezorufinu (fluorescuojan iu raudona spalva) (4 pav.).
4 pav. H2O2 redukcija H2O ir Amplex red virtimas rezorufinu
Tyrimui naudojamas 1 mM Amplex Red tirpalas, krien peroksidaz (HPR) - 1 mg/ml.
Peroksido tirpalas fluorimetiniam tyrimui gaminamas iš 3% H2O2 tirpalo. Matavimui naudojamos
fluorimetin s l kštel s, kuri šulin li t ris - 200 µl. Pradžioje H2O2 kalibracinei kreivei sudaryti,
matuota 5 - 180µM H2O2 koncentracijos. Iš gaut rezultat br žiamas vandenilio peroksido
kalibracinis grafikas.
30
Kaip tiriamosios medžiagos naudojamos iš juodojo riešuto tinkt ros pagaminta homeopatin
tinkt ra ir jos C1, D1 praskiedimai.
šulin dedamas apskai iuotas kiekis terp s, tiriamos medžiagos, H2O2 tirpalo, Amplex Red
bei HPR tirpal (tiksl s reagent kiekiai parenkami eksperimentiškai). L kštel s dedamos fluorimetr
ir matuojamas tiriam tirpal fluorescencijos aktyvumas. Kiekvieno bandinio tirta po n = 3-5
pakartotinius m ginius. Gavus rezultatus, apskai iuojamas vidurkis.
2.2.7. Statistin duomen analiz
Statistinei duomen analizei buvo naudota programa SigmaPlot 9.0 versija (Systat Software
Inc.). Rezultatai pateikiami kaip vidurkiai ± standartin paklaida. Skirtumas tarp dviej reikšmi buvo
statistiškai reikšmingas, kai P<0.05.
31
3. REZULTATAI
3.1. Flavanoid kokybinis nustatymas
Flavanoid kokyb nustatyta atliekant flavanoid kokybines reakcijas [2]:
1) Atlikus cianidin reakcij , tiriamoji tinkt ra nusidaž oranžine spalva. Galima teigti, kad
tinkt roje yra flavonoli , flavonon arba flavon , kuriuos metalinis magnis, esant vandenilio chlorido
gš iai, redukuoja iki antocian , kurie suteikia toki spalv .
2) Atlikus reakcij su borato ir citrin r gštimis, susidar ryškiai geltona spalva, turinti gelsvai žali
fluorescensij , kuri b dinga oksiflavonams ar oksiflavonoliams.
3) Atlikus reakcij su amoniako tirpalu, atsirado geltona spalva, šildant pereinanti oranžin spalv ,
kuri b dinga flavonams, flavononams, flavonoliams ir flavononoliams.
3.2 . Fenolini jungini kiekio nustatymas
Spektrofotometriniu metodu nustatytas bendras fenolini jungini kiekis. Turimos juodojo
riešuto homeopatin s tinkt ros ir jos C1 ir D1 praskiedimai polifenolini jungini kiekiui nustatyti,
pirmiausia buvo pagaminti galo r gšties žinomos koncentracijos (0,1mg/ml – 0,8mg/ml) tirpalai
išmatuotas j optinis aktyvumas. Visa tai buvo atlikta po n = 3-5 pakartotinius m ginius, o iš gaut
vidutini reikšmi nubr žta kalibracin kreiv (5 pav.).
Konentracija, mg/ml
0.0 0.2 0.4 0.6 0.8 1.0 1.2
Opt
inis
tank
is
0.0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
5 pav. Galo r gšties koncentracijos ir optinio tankio priklausomyb .
32
Polifenolini jungini koncentracijai juodojo riešuto homeopatin je tinkt roje ir jos
skiediniuose apskai iuoti paimta po 1 ml pradinio tirpalo, 5ml Folin - Ciocalteu reagento ir iki 10ml
paskiesta natrio karbonatu. Po 30 min, išmatuotas optinis tankis ir spektrofotometru išmatuota paruošt
tirpal koncentracija ir polifenolini jungini kiekis tirtuose tirpaluose. Gauti tyrimo rezultatai pateikti
1 lentel je.
1 lentel . Fenolini jungini koncentracija tiriamuosiuose tirpaluose
Atlikus juodojo riešuto homeopatin s tinkt ros ir jos praskiedim polifenolini jungini
kiekio nustatym paaišk jo, kad, skiedžiant pradin tinkt , laipsniškai maž ja ir polifeolini jungini
kiekis skiediniuose. Pradin je tinkt roje nustatytas fenolini jungini kiekis buvo 13,36 ± 0.1 mg/ml
GRE. Praskiedus pradin tinkt dešimt kart ir gavus D1 praskiedim nustatyta ±1.68 ± 0.05 mg/ml
GRE fenolini jungini koncentracija. Pradin tinkt praskiedus šimt kart ir gavus C1 praskiedim
gauta ±0,465 ± 0.03 mg/m GRE fenolini jungini koncentracija. Gaut tyrimo rezultat su kit
mokslini straipsni rezultatais palyginti negalima, kadangi duomen baz se n ra paskelbta panaši
tyrim rezultat .
3.2. Juglono kiekio nustymo rezultatai
Pirmiausia buvo pagaminti standartiniai juglono tirpalai ir sudaryta kalibracin kreiv tam,
kad b galima nustatyti juglono kiek juodojo riešuto homeopatin je tinkt roje ir jos C1 ir D1
praskiedimuose. Visa tai buvo atlikta po n = 3-5 pakartotinius m ginius. Juglono koncentracijai
Tiriamasis tirpalas Fenolini jungini koncentracija
mg/ml
Pradin tinkt ra 13,36 ± 0.1 mg/ml
D1 praskiedimas 1,68 ± 0.05 mg/ml
C1 praskiedimas 0,465 ± 0.03 mg/ml
33 juodojo riešuto homeopatin je tinkt roje ir jos skiediniuose apskai iuoti paimta po 2 ml pradinio
tirpalo ir spektrofotometru nustatytas paruošt tirpal optinis tankis ir juglono kiekis tirtuose
tirpaluose. Br žiama kalibracin kreiv (6 pav.).
0.00 0.05 0.10 0.15 0.20 0.250.0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
0.7
Opt
inis
tank
is
Koncentracija, mg/ml
6 pav. Juglono kalibracin kreiv
Nubr žus kalibracin kreiv skai iuojamas juglono kiekis juodojo riešuto tinkt roje ir jos
skiediniuose. Imama po 1ml tiriamojo tirpalo, 5ml Folin - Ciocalteu reagento ir iki 10ml praskiesta
natrio karbonatu. Po 30 min išmatuotas optinis tankis ir spektrofotometru išmatuota paruošt tirpal
koncentracija ir polifenolini jungini kiekis tirtuose tirpaluose. Gauti tyrimo rezultatai pateikti 2
lentel je.
2 lentel . Juglono koncentracija tiriamuosiuose tirpaluose
Tiriamasis tirpalas Juglono koncentracija µg/ml
Pradin tinkt ra 2 ± 0.2 µg/ml
D1 praskiedimas 0.7 ± 0.1 µg/ml
C1 praskiedimas 0.2 ± 0.1 µg/ml
34
Atlikus juodojo riešuto homeopatin s tinkt ros ir jos praskiedim juglono kiekio nustatym
paaišk jo, kad, skiedžiant pradin tinkt , laipsniškai maž ja ir juglono kiekis skiediniuose. Pradin je
tinkt roje nustatytas juglono kiekis buvo 2 ± 0.2 µg/ml. Praskiedus pradin tinkt dešimt kart ir
gavus D1 praskiedim nustatyta 0.7 ± 0.1 µg/ml juglono koncentracija. Pradin tinkt praskiedus
šimt kart ir gavus C1 praskiedim gauta 0.2 ± 0.1 µg/ml juglono koncentracija. Rezultat su kitais
moksliniais tyrimais palyginti negalima, kadangi rezultatai susij su tokiais tyrimais nepaskelbti.
3.1. Antioksidantinio tyrimo fluorimetru rezultatai
Prieš atliekant turimos juodojo riešuto homeopatin s tinkt ros ir jos praskiedim
antioksidantinio aktyvumo nustatym , buvo paruošiama matavimui naudojama fluorimetin l kštel ,
kuri šulin li t ris - 200 µl. šulin dedamas apskai iuotas kiekis terp s, tiriamos medžiagos,
darbinio H2O2 tirpalo, Amplex Red bei HPR tirpal . L kštel s dedamos fluorimetr ir matuojamas
antioksidantinis aktyvumas. Buvo daromi trys m giniai. Išmatuotos 5 - 180µM H2O2 koncentracijos.
Gavus rezultatus br žiama H2O2 kalibracin kreiv (7 pav.).
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 2000
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
M H2O2
fluoi
met
inia
i vie
neta
i
7 pav. H2O2 kalibracin kreiv
Atlikus antioksidacinio aktyvumo tyrim nustatyta, kok H2O2 kiek neutralizuoja tyrime
naudotos tam tikros koncentracijos, tam tikri tirpalai. Kaip tiriamieji tirpalai naudota pradin juodojo
35 riešuto kevalo homeopatin tinkt ra ir homeopatiniai D1, C1 praskiedimai. Gauti rezultat duomenys
pateikti pradin s tinkt ros (pav. 8) ir D1 praskiedimo (pav. 9) antioksidacinio aktyvumo grafikuose.
C1 praskiedimo tinkt ra antioksidaciniu aktyvumu nepasižym jo.
0
20
40
60
80
100
120
koncentracija,mg/ml fenoliniu junginiu
kontrolë 0.64 1.27
%
*
*
*
1.91
8 pav. Pradines juodojo riešuto kevalo tinkturos antioksidacinio aktyvumo grafikas
0
20
40
60
80
100
120
kontrol
koncentracija, mg/ml fenoliniu junginiu
%
0.52 1.04 1.56
*
**
9 pav. Juodojo riešuto D1 praskiedimo antioksidacinio aktyvumo grafikas
36
Bendras antioksidacinio aktyvumo tyrimas reikalingas, nes parodo tiriam tirpal geb jim
neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme. Atlikus antioksidacinio aktyvumo tyrim , nustatyta kok
H2O2 kiek neutralizuoja tyrime naudoti tirpalai. Pradin s tinkt ros koncentracijai (0,64mg/ml GRE)
nustatytas 30 proc. H2O2 kiekio sumaž jimas, 50proc. (1,27mg/ml±5,8) viso kiekio, 70proc.
(1,91mg/ml±4,5) viso kiekio. D1 praskiedimo tinkt ra neutralizuoja 40 proc. (0,52 mg/ml±2,5) viso
kiekio, 50 proc. (1,04 mg/ml±2,5) viso kiekio, 60proc. (1,56mg/ml±9,5) viso kiekio. C1 praskiedimo
tinkt ra antioksidaciniu aktyvumu nepasižym jo. Abiem tyrim atvejais, akivaizdu, kad didžiausiu
antioksidaciniu aktyvumu pasižym jo pradin juodojo riešuto tinkt ra d l joje esan io didžiausio
polifenolini jungini kiekio. Rezultat su kitais moksliniais tyrimais palyginti negalima, kadangi
rezultatai susij su tokiais tyrimais nepaskelbti.
37
4. REZULTAT APTARIMAS
Kadangi skirtingo praskiedimo laipsnio preparatuose gali b ti mažos ir labai mažos veikli
medžiag koncentracijos, tod l dažnai kokybiniai/kiekybiniai moksliniai tyrimai gali b ti atlikti tik
pa iais pažangiausiais metodais [12]. Šiam tyrimui pasirinkta homeopatin juodojo riešuto (Juglans
nigra L.) kevalo tinkt ra ir jos D1 bei C1 praskiedimai – tai nedidelio laipsnio skiediniai, kuriuose
veikli sias medžiagas dar galima dentifikuoti ir koncentracijas bei biologin aktyvum vertinti
turimais tyrimo metodais.
Atlikus juodojo riešuto homeopatin s tinkt ros ir jos praskiedim polifenolini jungini
kiekio nustatym paaišk jo, kad, skiedžiant pradin tinkt , laipsniškai maž ja ir polifeolini jungini
kiekis skiediniuose. Pradin je tinkt roje nustatytas fenolini jungini kiekis buvo 13,36 ± 0.1 mg/ml
GRE, D1 praskiedime nustatyta ±1.68 ± 0.05 mg/ml GRE, C1 praskiedime gauta ±0,465 ± 0.03 mg/m
GRE fenolini jungini koncentracija. Remiantis mokslin s literat ros duomenimis, tyrim susijusi
su atliekamu moksliniu darbu duomen baz se n ra, tod l rezultat palyginti negalima.
Atlikus juodojo riešuto homeopatin s tinkt ros ir jos praskiedim juglono kiekio nustatym
paaišk jo, kad, skiedžiant pradin tinkt , laipsniškai maž ja ir juglono kiekis skiediniuose. Pradin je
tinkt roje nustatytas juglono kiekis buvo 2 ± 0.2 µg/ml, D1 praskiedime nustatyta 0.7 ± 0.1 µg/ml
juglono koncentracija, o C1 praskiedime gauta 0.2 ± 0.1 µg/ml juglono koncentracija. Nagrin toje
literat roje duomen apie homeopatiniuose preparatuose esan io juglono kiekio nustatym skelbta
nebuvo, tod l negalima palyginti turim rezultat su kitais tyrimais.
Atlikus antioksidacinio aktyvumo tyrim nustatyta kok H2O2 kiek neutralizuoja tyrime
naudoti tirpalai. Pradin s tinkt ros koncentracijai (0,64mg/ml GRE) nustatytas 30 proc. H2O2 kiekio
sumaž jimas, 50proc. (1,27mg/ml±5,8) viso kiekio, 70proc. (1,91mg/ml±4,5) viso kiekio. D1
praskiedimo tinkt ra neutralizuoja 40 proc. (0,52 mg/ml±2,5) viso kiekio, 50 proc. (1,04 mg/ml±2,5)
viso kiekio, 60proc. (1,56mg/ml±9,5) viso kiekio. C1 praskiedimo tinkt ra antioksidaciniu aktyvumu
nepasižym jo. Abiem tyrim atvejais akivaizdu, kad didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižym jo
pradin juodojo riešuto tinkt ra d l joje esan io didžiausio polifenolini jungini kiekio. Rezultat su
kitais moksliniais tyrimais palyginti negalima, kadangi rezultatai susij su tokiais tyrimais nepaskelbti.
38
IŠVADOS
1. Surinkus juodojo riešuto žaliav iš homeopatin s farmakop jos parinkta taisykl tinkanti
homeopatiniams preparatams iš tokio tipo žaliavos gaminti. Pagal parinkt 3a taisykl , pagaminta
juodojo riešuto homeopatin tinkt ra ir jos D1 bei C1 praskiedimai.
2. Nustatytas ir palygintas polifenolini jungini ir juglono kiekis tirtuose tirpaluose.
Nustatyta, kad daugiausia biologiškai aktyvi medžiag yra pradin je tinkt roje. Gauti rezultatai rodo,
jog šio praskiedimo laipsnio homeopatiniuose preparatuose biologiškai aktyvi medžiag yra mažiau,
bet dar standartiniais tyrimo metodais galima identifikuoti veikli sias medžiagas ir vertinti j
koncentracij .
3. vertintas ir palygintas antioksidacinis tirt tirpal aktyvumas. Nustatyta, kad didžiausiu
aktyvumu pasižymi homeopatin tinkt ra, kuri neutralizuoja iki 70proc.H2O2,o homeopatinis C1
praskiedimas nepasižym jo H2O2 neutralizuojan iu poveikiu. Tyrimo rezultatai parod , jog tirti
homeopatiniai preparatai pasižymi nuo veikli jungini koncentracijos priklausan iu antioksidaciniu
poveikiu, o C1 praskiedime veikli medžiag yra nepakankamai, kad pasižym šiuo aktyvumu.
39
PRAKTIN S REKOMENDACIJOS
Tolimesniuose tyrimuose rekomenduojama atlikti išsamesn juodojo riešuto kevalo
biologiškai aktyvi jungini tyrim , naudojant efektyvi skys chromatografij ESC bei kitus
modernius analiz s metodus.
Kad b dar tiksliau rodytas homeopatiškai paruošt preparat iš Juglans nigra L. kevalo
veikimas ir panaudojimas taip pat rekomenduojama gaminti kit vaistini form homeopatinius
preparatus, bei atlikti j analiz .
40
LITERAT ROS S RAŠAS
1. Bagdonavi ius A. Homeopatijos vadas. Vilnius: UAB Karminas; 2000.
2. Janulis V, Puodži nien G, Bernatonien R. Flavanoidus kaupian vaistini augalini žaliav
analiz . Vaistini augalini žaliav analiz Kaunas: KMU leidykla; 2006. p. 71-81.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymas. Nr. V – 596. Vilnius, 2007 07 10.
4. Mildažien V, Jarmalait S, Daugelavi ius R. Oksidacinis stresas. L stel s biologija Kaunas:
Vytauto Didžiojo universitetoleidykla; 2004. p. 293-313.
5. Praškevi ius A, Ivanovien L, Dtasi nien N, Burneckien J, Rodovi ius H. Biochemija:
Bendrasis vadov lis. 2nd ed. Kaunas: Vitae Litera; 2006. p. 274-278.
6. Savickas A., Bernatonien J., Ramanauskien K. Vaistin s vaist technologijos laboratoriniai
darbai. Mokomoji knyga. Antroji papildyta ir pataisyta laida. Kaunas: LSMU Spaudos namai;
2011.
7. Savickas A., Briedis V. Homeopatiniai vaistai. Vaist technologija. 5 tomas. Kaunas: KMU; 2008.
p. 61-93.
8. Svink nas V.. Homeopatija. Faunos skyrius. Arx Baltica ed. Kaunas; 2007.
9. Aithal BK, Sunil Kumar M, Rao BN, Upadhya R, Prabhu V, Shavi G, et al. Evaluation of
pharmacokinetic, biodistribution, pharmacodynamic, and toxicity profile of free juglone and its
sterically stabilized liposomes. J Pharm Sci 2011;100(8):3517-3528.
10. Amarowicz R, Dykes GA, Pegg RB. Antibacterial activity of tannin constituents from Phaseolus
vulgaris, Fagoypyrum esculentum, Corylus avellana and Juglans nigra. Fitoterapia
2008;79(3):217-219.
11. Effects of gelling agents on growth, mineral composition and naphthoquinone content of in vitro
explants of hybrid walnut tree (Juglans regia× Juglans nigra). Annales des sciences forestières:
EDP Sciences; 1993.
41 12. Bell IR, Boyer NN. Homeopathic Medications as Clinical Alternatives for Symptomatic Care of
Acute Otitis Media and Upper Respiratory Infections in Children. Global Advances in Health and
Medicine 2013;2(1):32-43.
13. Chae J, Cho JH, Kim DJ, Lee K, Cho M, Nam H, et al. Phosphoinositol 3-kinase, a novel target
molecule for the inhibitory effects of juglone on TPA-induced cell transformation. Int J Mol Med
2012;30(1):8.
14. Dana MN, Lerner BR. Black walnut toxicity. : Department of Horticulture, Purdue University,
Cooperative Extension Service; 2001.
15. Davenas E., Benveniste J. et al.: "Human basophil degranulation triggered by very dilute
antiserum against IgE".Nature. 1988. 333:816-818.
16. De Rijke E, Out P, Niessen W, Ariese F, Gooijer C, Brinkman UAT. Analytical separation and
detection methods for flavonoids. Journal of Chromatography A 2006;1112(1):31-63.
17. Del Carmen Macías-Cortés E, Aguilar-Faisal L, Asbun-Bojalil J. STUDY PROTOCOL Open
Access. Depression 2013;11:12.
18. Govi-Verlag. In: British Homeopathic Association, editor. German Homoeopathic Pharmacopoeia
(GHP) Frankfurt: Deutscher Apotheker Verlag Stuttgart; 1990. p. 16-70.
19. Gruenwald J, PhD Brendler T, BA Jaenicke Ch, MD. Black walnut. PDR for Herbal Medicines
Montvale,: Medical Economics Company; 200. p. 134.
20. Havsteen BH. The biochemistry and medical significance of the flavonoids. Pharmacol Ther
2002;96(2):67-202.
21. Ishige K, Schubert D, Sagara Y. Flavonoids protect neuronal cells from oxidative stress by three
distinct mechanisms. Free Radical Biology and Medicine 2001;30(4):433-446.
22. J. David Phillipson, Max Wichtl. Juglandis folium. Herbal Drugs and Phytopharmaceuticals.
Second ed. Stuttgart: medpharma; 2001. p. 281-282.
23. Jakopi J, Veberi R, štampar F. Extraction of phenolic compounds from green walnut fruits in
different solvents. Acta agriculturae Slovenica 2009;93(1):11-15.
42 24. Jean Bruneton. Quinones. Pharmacognosy, Phytochemistry, Medicinal Plants Andover, England
UK: Lavoisier; 2008. p. 345-348.
25. Ji Y, Qu Z, Zou X. Juglone-induced apoptosis in human gastric cancer SGC-7901 cells via the
mitochondrial pathway. Experimental and Toxicologic Pathology 2011;63(1):69-78.
26. Jose S, Gillespie AR. Allelopathy in black walnut (Juglans nigraL.) alley cropping. II. Effects of
juglone on hydroponically grown corn (Zea maysL.) and soybean (Glycine maxL. Merr.) growth
and physiology. Plant Soil 1998;203(2):199-206.
27. Kim D. Black Walnut Allelopathy: Tree Chemical Warfare.
28. Kiran Aithal B, Sunil Kumar M, Nageshwar Rao B, Udupa N, Satish Rao B. Juglone, a
naphthoquinone from walnut, exerts cytotoxic and genotoxic effects against cultured melanoma
tumor cells. Cell Biol Int 2009;33(10):1039-1049.
29. Lal C, Raja A, Pareek P, Shakyawar D, Sharma K, Sharma M. Juglans nigra: Chemical
constitution and its application on Pashmina (Cashmere) fabric as a dye. Journal of Natural
Product & Plant Resources 2011;1(4).
30. Ling M, Ye J, Beyer K, Cockrell G, Bannon G, Stanley J, et al. Cloning, identification, and
epitope-mapping two black walnut (Juglans niger) allergens. J Allergy Clin Immunol
2003;111(2):S248.
31. Michler CH, Woeste KE, Pijut PM. Black walnut. Forest Trees: Springer; 2007. p. 189-198.
32. Mukherjee A, Boujedaini N, Khuda-Bukhsh AR. Homeopathic Thuja 30C ameliorates
benzo(a)pyrene-induced DNA damage, stress and viability of perfused lung cells of mice in vitro.
J Integr Med 2013 Nov;11(6):397-404.
33. Oschman JL. What is healing energy? Part 4: vibrational medicines. J Bodywork Movement Ther
1997;1(4):239-247.
34. Peroni J, Harrison W, Moore J, Graves J, Lewis S, Krunkosky T, et al. Black walnut
extract-induced laminitis in horses is associated with heterogeneous dysfunction of the laminar
microvasculature. Equine Vet J 2005;37(6):546-551.
43 35. Porch-Curren C, Peterson W, Xu A, Teuber S. Characterization of black walnut pollen allergens. J
Allergy Clin Immunol 2003;111(2):S328.
36. Preethi K, Ellanghiyil S, Kuttan G, Kuttan R. Induction of apoptosis of tumor cells by some
potentiated homeopathic drugs: implications on mechanism of action. Integr Cancer Ther 2012
Jun;11(2):172-182.
37. Schmidt S. Degradation of juglone by soil bacteria. J Chem Ecol 1988;14(7):1561-1571.
38. Seshadri P, Rajaram A, Rajaram R. Plumbagin and juglone induce caspase-3-dependent apoptosis
involving the mitochondria through ROS generation in human peripheral blood lymphocytes. Free
Radical Biology and Medicine 2011;51(11):2090-2107.
39. Simon Mills KB. Black Walnut. The essential guide to herbal safety monograph . p. 276-277.
40. Sinha D, Efron D. Complementary and alternative medicine use in children with attention deficit
hyperactivity disorder. J Paediatr Child Health 2005;41(1-2):23-26.
41. Villiam Charles Evans. Phenols and phenolic glycosides. Pharmacognosy. Teenth ed. United
Kingdom: UNDERS; 2000. p. 244-245.
42. Yuan G, Wahlqvist ML, He G, Yang M, Li D. Natural products and anti-inflammatory activity.
Asia Pac J Clin Nutr 2006;15(2).
43. . . . a. . : ACADEMIA; 2005.
44
PUBLIKACIJOS DARBO TEMA
Jaun mokslinink ir tyr konferencija. Pranešimas tema: „Homeopatiškai paruošt
preparat iš Juglans nigra L. kevalo analiz ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas“. 2014, Kaunas.
![Urt. Anlagenbegriff Regensburg - vertraulich.pdf [Bpqg0a ... · Title: Urt. Anlagenbegriff Regensburg - vertraulich.pdf_[Bpqg0a]. Anlagenbegriff Regensburg - vertraulich.pdf Created](https://img.pdfslide.tips/doc/110x75/603e6cd2e01b527229714e88/urt-anlagenbegriff-regensburg-bpqg0a-title-urt-anlagenbegriff-regensburg.jpg)
