Užsienio lietuvių koncertas

Organizatoriai: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

Užsienio lietuvių koncertasŠvęskime Pasaulio lietuvių vienybės dieną kartu

Lietuvybė • Muzika • VienybėLietuvybė • Muzika • VienybėLietuvybė • Muzika • Vienybė

2013 m. liepos 17d.Kauno valstybinis muzikinis teatras

Koncerto programa

KAUNO MIESTOSAVIVALDYBĖ

Koncerto rėmėjai:

2ĮŽANGINIS ŽODIS

Mieli lietuviai,

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) organizuojamas užsienio lie-tuvių koncertas skiriamas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei S. Da-riaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Užsienio lietuviams tai labai reikšmingos datos.

Prieš 80 metų du „sparnuoti“ lietuviai, norėdami išgarsinti savo tėvynę Lietuvą, leidosi į tuo metu labai pavojingą kelionę per Atlantą. Dariaus ir Girėno žygis pasėjo patriotizmo daigą, kurį ir šiandien puoselėjame savo veikla lietuvių bendruomenėse 41-oje pasaulio šalyje. Lakūnų tragiška žūtis padovanojo mums liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vie-nybės dieną!

Šias dvi reikšmingas progas PLB valdyba nutarė paminėti Kaune. Miesto savivaldybė pritarė mūsų pasirinkimui ir maloniai kviečia visus pasaulio lietuvius būti tomis dienomis Kauno svečiais. Vytauto Didžiojo Universitetas ir Kauno Muzikinis teatras mielai sutiko padėti organi-zuoti PLB darbinę (PLB ir PLJS kraštų valdybų pirmininkų suvažiavi-mą) ir šventinę programą. Koncertą remia Lietuvos Respublikos užsie-nio reikalų ministerija.

Koncerto dalyviai − tai įvairiose pasaulio šalyse veikiantys meniniai ko-lektyvai ir pavieniai atlikėjai. Jie pristatomi šiame leidinyje.

Koncerto organizacinis komitetas sveikina visus dalyvius bei svečius!

Koncerto organizacinis komitetasKoncerto režisierius − Prof. Gintautas Želvys (Rusija)

Koncerto koordinatorė − Jūratė Caspersen (Šveicarija)Leidinys ir reklama − Dalia Henke (Vokietija)

Lėšų kaupimas − Artūras Maslauskas (Danija)Renginio logistika − Vida Bandis (Lietuva)

Kvietimai − Danguolė Navickienė (JAV)

3SVEIKINIMAI

Gerbiamieji pasaulio lietuvių koncerto dalyviai, rengėjai ir svečiai,

nuoširdžiai sveikinu visus lietuvius Pasaulio lietuvių vienybės dienos pro-ga ir kviečiu kasdien saugoti mus vienijančius tarpusavio saitus, meilę ir pagarbą Lietuvai. Buvimas kartu drąsiems, ryžtingiems ir vieningiems – mūsų stiprybė.

Lietuvos didžiavyriai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas – prieš 80 metų, vedami kilnaus noro garsinti Lietuvos vardą, pakilo į istorinį skrydį per Atlantą. Šis skrydis mums visiems simbolizuoja užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių bendrumą. Tegul Lietuvių vienybės diena sujungia lietuvių namus, bendruomenes, miestus ir kaimus Lietuvoje ir pasaulyje bei tampa lietuvybės švente.

Šiandien turime ne tik tiesti bendrystės tiltus vieni kitiems, puoselė-ti lietuvių kalbą, tradicijas, kultūrą, bet ir prisiimti atsakomybę už savo Tėvynę, nes šiandien Lietuva yra ir ten, kur gyvena bent vienas lietuvis. Lietuvybė atvira, kurkime ją kartu.

Gražios šventės ir nepamirštamų akimirkų visiems!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Dalia GrybauskaitėLietuvos Respublikos Prezidentė

SVEIKINIMAI4

Mielieji pasaulio lietuviai,„Mes skrisime į Lietuvą!“ – prieš 80 metų pareiškė būsimi Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Tai ir stiprus – drąsą, meilę bei viltį – simbolizuojantis vaiz-dinys; ir tvirtą žinojimą įprasminantis tikėjimas, jog pasaulyje tėra viena Lietuva. Šalis, kuriai savo meilę ir darbus dovanoti yra ne tik mūsų visų pareiga, bet ir didelė laimė.

Man džiugu, kad būtent Kaune susirinkome paminėti didingo Lietuvos sūnų žygdarbio bei drauge švęsti Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Didžiuojuosi, kad šiam ypatingam pasaulio lietuvių susibūrimui ir iškilmingam minėjimui pasirinktas miestas, kuriame beveik prieš šimtmetį užsimezgė ir kūrėsi tuomet dar labai jaunos, bet tvirtai pareiš-kusios norą būti laisva ir nepriklausoma, pasaulio valstybės instituciniai pamatai. Čia formavosi Lietuvos viešoji politika, verslas ir kultūra; čia įsižiebė moderni intelektuali-nė mintis ir prieš 91 metus buvo įkurta Nepriklausomos Lietuvos Alma Mater – univer-sitetas, vėliau pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.

Malonu jus sveikinti žinant, jog Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimo bendrapar-tneris yra ir Antrosios Nepriklausomybės aušroje atkurtas Vytauto Didžiojo universite-tas. VDU, kaip ir Nepriklausoma Lietuva, atgimė iš laisvės. Jis laisvę ir įtvirtina.

Sveikindamas po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius bei visus pasaulio piliečius, turinčius sentimentų Lietuvai, kviečiu ateiti į VDU, dalintis mintimis, inicijuoti bendrus projektus.

Mus gali skirti atstumai, bet vienija bendra atmintis, patirtys ir idėjos. Būkime vieningi ir kurkime Lietuvą drauge!

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės vardu

Rektorius prof. Zigmas Lydeka

Zigmas LydekaVDU rektorius

SVEIKINIMAI5

Mieli tautiečiai,

Prieš 80 metų, didvyriams lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui nepa-siekus Kauno, savo žuvusių sūnų verkė viso pasaulio lietuviai.

Jie nebuvo tik du drąsuoliai, ketinę pasiekti naują aviacijos rekordą savo garbei. Jų tikslas buvo išgarsinti Lietuvą pasaulyje. Jų tragiška žūtis nesu-menkino jų žygdarbio. Anaiptol, gedulas sutvirtino pasididžiavimą, nes iš jų testamento suprantame, kad jie buvo pasiruošę mirti už Tėvynę.

Prisimindami juos šiandien, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, dalinkimės pasididžiavimu, kad Lietuva turi daug didvyrių. Nesvarbu kur mes gyven-tume, mus riša bendra kalba bei pagarba savo ainiams ir jų paveldui. Jų pasišventimas ir pasiaukojimas teįkvepia jaunąją Lietuvą toliau darbuotis Tėvynės garbei.

Tegyvuoja Lietuva!

Danguolė Navickienė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

Danguolė NavickienėPLB Pirmininkė

66AIRIJA

Raimonda Masiulytė gimė Tauragėje. Būdama 13 metų išvyko mokytis į M.K. Čiurlionio menų mokyklą, mokslus tęsė J. Tal-lat Kelpšos konservatorijoje. Prieš 4 metus Raimonda išvyko į Dubliną studijuoti, sėkmingai baigė verslo ir vadybos studijas, dabar studijuoja vokalą (vocal performances) Dublino techno-logijų institute.

R. Masiulytė koncertuoja įvairiuose renginiuose, dalyvauja kon-kursuose. Jos repertuare – labai plataus žanro muzika: gospel, jazz, pop, populiarios estradinės ir lyrinės dainos lietuvių bei anglų kalbomis.

Raimondai − 26-eri. Muzikuoti pradėjo dar pradinėse klasėse, profesionalioje scenoje ji yra jau nuo 16 metų. Vokalistės talen-tas buvo teigiamai įvertintas net keliuose konkursiniuose pasi-rodymuose. Gyvų grupių konkurse „Brodvejus star“ (2007) Lie-tuvoje laimėjo pirmąją vietą kaip geriausia vokalistė, tais pačiais metais konkurse „Sing Jazz“ – 3-ąją vietą. Eurovizijos atrankoje (2009) Lietuvoje Raimonda fi nale užėmė ketvirtąją vietą. 2012 m. laimėta pirmoji vieta Gospel vokalistų tarptautiniame kon-kurse „Joyful joyful“ Londone.

Šiuo metu Raimonda Masiulytė su dviem skirtingomis grupė-mis įrašinėja savo albumą, dirba su vaikais savo dainavimo stu-dijoje A.R.T Dubline.

Raimonda MasiulytėRaimonda Masiulytė

7AUSTRALIJA

Rita Tamošiūnaitė-Mačiulaitienė (pianinas/altas) ir Birutė Šaulytė-Kymantienė (me-zzo-sopranas) 1998 metais sukūrė vokalinį duetą – „Tembras“. Australijoje gimusios ir augusios, su muzika susiejusios savo gyvenimą solistės dainuoja įvairiuose an-sambliuose, choruose, soliniuose ir dueto koncertuose.

Rita Mačiulaitienė (1951) dainuoja Royal Melburne Filharmonijos chore, yra Melbur-no lietuvių parapijos bažnytinio choro vargonininkė ir giesmininkė (cantor), fortepi-jono mokytoja, 2004-2011 metais buvo Melburno „Dainos Sambūrio“ choro dirigen-tė, dabar kviestinė koncertmeistrė.

Birutė Kymantienė (1954) gieda Melburno lietuvių parapijos bažnyčios chore, dai-nuoja Melburno „Dainos Sambūrio“ chore, jau 7 metus dainuoja Viktorijos Valščiaus Opera chore, kurio repertuare 24 operos, o taip pat yra Melburno Stasio Eimučio „Vaidilutės“ kanklių ansamblio solistė.

Sukūrusios vokalinį duetą „Tembras“, moterys dažnai dalyvauja lietuvių šventėse, šeimos jubiliejuose, vestuvėse, laiduotuvėse. Solistės yra dažnos viešnios Balti-jios šalių minėjimuose, Australijos kultūrinėse ir religinėse šventėse, Australijos Lietuvių Dienų šventėse. Jos dalyvavo Australijos lietuvių bendruomenių Adelaide, Canberra, Hobart, Sydney ir Melburne švenčių koncertuose. „Tembro“ repertuare lietuviškos ir angliškos estradinės ir liaudies dainos, baladės, lietuviškos, lotyniškos ir angliškos giesmės.

„Tembras“ jau ne kartą koncertavo Lietuvoje, 2009 m. dalyvavo Lietuvos vardo Tūks-tantmečio iškilmėse.

Didžiausiu vokalinio dueto apdovanojimu Rita ir Birutė laiko Australijos LB krašto valdybos kvietimą „Tembrui“ atstovauti Australijos lietuviams Pasaulio lietuvių vie-nybės dienos koncerte liepos 17 d. Kaune.

Vokalinis duetas „Tembras“Vokalinis duetas „Tembras“R

ay V

yšni

ausk

as P

hoto

grap

hy

88JAV

Agnė Giedraitytė gimė 2001 m. Kaune. Nuo vienerių metų gyvena Jungtinė-se Amerikos Valstijose.

Agnė pianinu skambina nuo šešerių metų, dainuoti pradėjo būdama aštuo-nerių. Vokalo mokosi pas mokytoją Nidą Grigalavičiūtę. Šeštadieniais ji lan-ko lituanistinę mokyklą, dalyvauja bažnyčios vaikų choro „Vyturys“ veikloje.

Agnė Giedraitytė koncertuoja įvairiuose lietuviškuose bei amerikiečių ren-giamuose renginuose. Dainavo radijo 1340-WJOL laidoje bei pasirodė NBC televizijoje. Jos repertuare − sakralinė muzika lotynų kalba, keletas operų arijų vokiečių ir italų kalbomis, įvairaus žanro lietuvių kompozitorių ir lietu-vių liaudies dainos.

Ji yra daugelio muzikinių konkursų dalyvė ir nugalėtoja:2009 metais konkurse „Talentingiausias Amerikos lietuvis“ užėmė 3 vietą2011 m. „Rialto Idol Junior“− 2-ą vietą2012 m. „The 2012 Hal Leonard Vocal Competition“ − 3-čią vietą2012 m. „Geneva Got Talent“ − tapo konkurso fi nalininke2012 m. „Granquis Music Competition“ − laimėjo1-ą vietą2012 m. „Rising Star Singing 2012 Contest“ − 2-ą vietą2012 m. „Suburban Chicago’s Got Talent“ − tapo konkurso fi nalininke2012 m. „Elburn Idol“ − laimėjo 3-čią vietą2012 m. pateko į dešimtuką dalyvauti NBC televizijos laidos „Steve Harvey Show“ rengiamame konkurse ir užėmė 2-ą vietą2012 m. „Rialto Idol Junior“ − laimėjo1-ą vietą.

Užsienio lietuvių koncerte Agnė Giedraitytė atliks „Šlama šilko vėjas“, mu-zika − K. Ziziūno, žodžiai − V. Nemunėlio.

Agnė GiedraitytėAgnė Giedraitytė

9JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Antanas Makštutis gimė 1993 m. sausio 6 d. Kaune. 2011 m. baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją (mokytojas − ekspertas Vitalius Žemaitis). Dabar studi-juoja Jungtinės Karalystės karališkojoje muzikos akademijoje Londone (profesoriai Mark van de Wiel, Chi Yu Mo).

Antanas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Tarp jų E. Mednio tarptauti-nio konkurso „Jaunasis klarnetistas“ Latvijoje 2003, 2008 ir 2011 m. pirmos premi-jos laureatas. 2010 m. I-oji vieta tarptautiniame konkurse „XXI a. menas Klaipėdoje“, 2011 m. Grand Prix tarptautiniame konkurse „Kaunas Sonorum“. 2012 m. 1-oji vieta tarptautiniame konkurse Italijoje.

Antanas kaip solistas ir duetu su broliu koncertavo su daugeliu Lietuvos orkestrų: Kauno simfoniniu, Lietuvos Nacionaliniu kameriniu, Šiaulių kameriniu, Šv. Kristo-foro kameriniu orkestrais. Grojo Vilniaus Nacionalinėje fi lharmonijoje, Kauno Vals-tybinėje fi lharmonijoje, Kauno bei Vilniaus Rotušėse, Ch. Frenkelio viloje, Kauno is-torinėje prezidentūroje, Vyriausybės rūmuose, Bistrampolio dvare, David Josefowitz Recital Hall Londone. 2008 m. Antanas Makštutis dalyvavo tarptautiniuose meis-triškumo kursuose J. Naujalio muzikos gimnazijoje Nyderlandų karalienės Beatrix vizito Lietuvoje proga. Jis nuolat dalyvauja meistriškumo kursuose, kuriuos veda garsūs atlikėjai ir profesoriai: Patrick Messina, Andriew Marriner, Robert Plane. Nuo 2009 m. remiamas R. F. Tuck labdaros ir paramos fondo. 2011 m. tapo fondo garbės nariu.

2009 m. Antanas Makštutis apdovanotas LR Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštu. 2012 ir 2013 metais - LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštais.

Užsienio lietuvių koncerte grojant C. M. Weber Koncerto klarnetui su orkestru Nr.2 III dalį, Antanui akomponuos mama, Jolita Makštutienė.

Antanas MakštutisAntanas MakštutisAntanas MakštutisAntanas Makštutis

1010LATVIJA

Daugpilio (Latvija) lietuvių draugijos folkloro ansamblis „RASA“ susikūrė 1989 metais ir veikia prie Lietuvių namų Daugpilyje. Jam vadovauja Mei-lė Prakapavičienė ir Gintaras Andrijauskas. Neskaitant keleto jaunesnių atlikėjų, ansamblio sielą ir kūną sudaro lietuvių bendruomenės Daugpi-lyje senjorai. „Rasos“ repertuare − lietuvių ir latvių liaudies dainos, ins-trumentinė muzika.

Ansamblis aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir Latvijoje; dalyvauta penkiose Dainų ir šokių šventėse Lietuvoje, Latvijoje – šiemet „Rasa“ koncertuos jau trečią kartą. Ansamblis dažnai yra kviečiamas ir noriai dalyvauja miestų dienų šventėse – Rygoje, Daugpilyje, Rezeknė-je, Zarasuose, Utenoje, Panevėžyje ir kt., nekart dalyvavo Užgavėnėse ir Baltų dienos šventėse Rumšiškėse.

2013 m. Lietuvos valstybės dienos proga ansamblis „Rasa“ drauge su kitais meniniais kolektyvais ir vietos lietuvių draugija jau penktą kartą rengs dainų ir šokių festivalį Daugpilio apylinkėse.

Prie Lietuvių namų Daugpilyje veikia ir akordeonistų ansamblis, vado-vaujamas Henriko Deruk.

Abu ansambliai dažnai koncertuoja drauge ir Užsienio lietuvių koncerte jie atstovauja Latvijos Lietuvių Bendruomenei.

Folkloro ansamblis „RASA“Folkloro ansamblis „RASA“

11LENKIJA

Lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Klumpė“ buvo įkurtas 1966 metais. Per 47 „Klumpės“ gyvavimo metus kolektyvo veikloje dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių; tai mokytojai, studentai, ūkininkai iš Punsko, Kreivenų, Burokų, Vaiponios, Agur-kių, Kampuočių, Vaitakiemio ir kt. kaimų. Šiuo metu ansamblio veikloje dalyvauja 17 nuo 17 iki 77 metų amžiaus dalyvių, ir jam jau 17 metų vadovauja Jonas Zaka-ravičius.

„Klumpės“ repertuaras − labai gausus ir įvairus. Jame − lietuvių liaudies bei Punsko krašto dainos ir instrumentinė muzika, taip pat originalūs kompozitorių kūriniai, autorinė vadovo Jono Zakaravičiaus kūryba.

Per metus ansamblis vidutiniškai koncertuoja apie 30 kartų Lietuvoje ir Lenkijoje. Bendradarbiaujant su Punsko Lietuvių kultūros namų klojimo teatru, „Klumpė“ kasmet dalyvauja klojimo teatrų ir Tautinių mažumų festivaliuose. Daugelyje kon-kursų ansamblis laimėjo pirmąsias ir prizines vietas, pažymėtas išskirtine premi-ja, išrinktas geriausia, lietuviškiausia kapela.

1998 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė su lankstinuku apie Punsko krašto kultūrą ir kapelą „Klumpė“ („Lithuanian music Folk“), 2000 m. kapela bendradar-biavo rengiant K. Sidario knygą „Lietuviai negali nedainuoti“, išleistos kompak-tinės plokštelės „Klumpė 2003“ ir „Klumpė 2006“. 2009 m. išleista kompaktinė plokštelė „Tėvelių kraštas“, skirta Lietuvos vardo Tūkstantmečiui, ir tais pačiais metais − rinktinė „Rieda Klumpės tekinis“.

Ansamblis „Klumpė“ net keletą kartų buvo LTV laidų „Gero ūpo“ ir „Duokim garo“ viešnia ir prizininkė. 2009-2010 m. buvo sukurtas Jono Zakaravičiaus dokumenti-nis fi lmas apie Punsko Lietuvių kultūros namų kapelą „Klumpė“. 2012 m. rudenį „Klumpės“ ansamblis pristatytas Lenkijos TV laidoje „Klausimas prie pusryčių“.

Ansamblis „Klumpė“Ansamblis „Klumpė“

1212RUSIJA | IRKUTSK

Rusijos Federacijos Irkutsko lietuvių nacionalinės kultūros centro vaikų šokių ansamblis „Žemčiūžinki“ („Deimantukai“) buvo suburtas 2000-iais metais prie Irkutsko srities nacionalinio kultūros centro „Švyturys“. Iš pradžių ansamblyje dalyvavo 14 vaikų iš lietuviškas šaknis turinčių šeimų. Šiuo metu ansamblyje yra beveik 50 vaikų.

Kiekvieną vasarą, o dažnai ir per žiemos atostogas kolektyvas išvyksta į gastro-les. Jį kviečia ne tik Rusijos Federacijos koncertinės organizacijos, bet „Žem-čiūžinki“ taip pat dažnas svečias Europos ir Azijos scenose. Vien per pastaruo-sius 3 metus ansamblis dalyvavo įvairiuose konkursuose, festivaliuose ir pelnė eilę apdovanojimų.

Irkutsko regioniniame vaikų kūrybos festivalyje „Jaunieji Rusijos talentai“ an-samblis 2010 m. tapo II laipsnio, o 2011 m. − I laipsnio laureatais. 2010 m. daly-vavo dviejuose tarptautiniuose kultūrų festivaliuose Bulgarijoje ir Kinijoje ir ten tapo konkursų laureatais.

2011 m. ansamblis dalyvavo net trijuose tarptautiniuose kūrybos kolektyvų kon-kursuose Kryme, Ukrainoje ir tapo pagrindinio prizo laimėtojais bei laureatais.

2012 m. ansamblis Ikrutsko miesto vaikų festivalyje iškovojo I-ąją ir II-ąją vietas, o tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Sibiras uždega žvaigždes“ Novo-sibirske – III-ąją vietą. VII tarptautiniame I. Kalmano menų festivalyje Vengrijoje (2012 m.) „Žemčiūžinki“ ne tik tapo I ir II laipsnio laureatais, bet ir apdovanotas diplomu už geriausią kostiumų dizainą.

Vaikų ansamblisVaikų ansamblis „Žemčiūžinki“Vaikų ansamblis „Žemčiūžinki“Vaikų ansamblis

13RUSIJA | MASKVA

Lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Šaltinėlis“ veikia nuo pirmų mokyklos gy-vavimo dienų. Mokyklos įkūrėja ir direktorė Solveiga Valatkaitė − nusipelniusi Rusijos Federacijos mokytoja, vadovauja mokyklai nuo 1992 m. Šiandien joje mokosi 362 moksleiviai. Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinės mokyklos abi-turientai studijas tęsia Maskvos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Riomerio universi-tetuose ir kt. Visi moksleiviai nuo pirmos iki vienuoliktos klasės mokosi lietuvių kalbos, supažindinami su Lietuvos geografi ja, istorija, folkloru, menais, dažnai lankosi Lietuvoje. Kasmet lietuvių kalbos olimpiadose užsienio mokyklų moks-leiviams, kurios vyksta Lietuvoje, dalyvauja ir Maskvos Jurgio Baltrušaičio vi-durinės mokyklos moksleiviai. Rengiamos kasmetinės ekspedicijos, išvykos į Lietuvą, vykdoma moksleivių mainų programa su Vilniaus Gabijos gimnazija.

2013 m. liepos 17 dienos koncerte Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinę mo-kyklą atstovauja šokių kolektyvas „Šaltinėlis“ − kasmetinis daugelio konkursų tarp Maskvos mokyklų nugalėtojas. Šiuo metu kolektyvui vadovauja choreogra-fi jos mokytojas Vadim Dorofejev, mokykloje dirbantis nuo 2003 m.

„Šaltinėlyje“ šoka moksleiviai nuo 1 iki 11 klasės. Repertuare − lietuvių, rusų ir kitų pasaulio tautų liaudies šokiai: „Kepurinė“, „Subata“, „Šokis su klum-pėmis“, „Mamužytė“, „Krakoviakas“, „Šimas“, „Šyvis“, „Pjoviau šieną“, „Polka kepurinė“, „Skamarochi“, „Veltinukai“, „Prialica“, „Rusiškas kaleidoskopas“, „Ivanas ir Marija“, „Nepaklusnioji Matania“ ir kt.

Kolektyvas „Šaltinėlis“Kolektyvas „Šaltinėlis“

1414RUSIJA | ST. PETERBURGAS

Tremtinio anūkė. Gimė Tiumenės mieste. Atvyko į Leningradą, dabartinį Sankt Pe-terburgą 1989 metais.

Julija Simonova muzikuoti pradėjo nuo 4 metų. 1993 m. baigė Sankt Peterburgo Liachovicos vaikų muzikos mokyklos specialiojojo fortepiono klasę. 1997 m. baigė Rimskio-Korsakovo muzikos mokyklos prie Sankt Peterburgo Konservatorijos cho-ro dirigavimo klasę. Dar mokydamasi muzikos mokykloje, tapo tarptautinio konkur-so festivalio „Jaunieji balsai“ Stenlilyje (Danija) laureate.

Julia Simonova koncertuoja nuo 1997 m. 2000-siais atliko Mašos partiją P. Čaikov-skio operoje „Pikų dama“. Su šiuo spektakliu gastroliavo Anglijoje, Italijoje, Prancū-zjoje. 2001 m. tapo S. Rachmaninovo konkurso (Sankt Peterburgas) laureatė (II pre-mija). 2002 m. atliko Krautuvininkės partiją S. Prokofjevo operoje „Karas ir taika“. Premjera buvo Sankt Peterburge, gastrolės − Anglijoje, Ispanijoje, JAV.

2002-2007 m. Julija Simonova studijavo Sankt Peterburgo Rimskio-Korskovo valsty-binės konservatorijos vokalo fakultete, TSRS liaudies artistės, Valstybinės premijos laureatės I. Bogačiovos klasėje. 2003 m. tapo tarptautinio konkurso festivalio „Trys klasikinio romanso amžiai“ (Sankt Peterburge) laureate (I premija), J. Obrazcovos Trečiojo tarptautinio jaunųjų operos dainininkų konkurso diplomantė ir „Sankt Pe-terburgo 2003 m. jaunimo premijos“ laureate. 2004-2006 m. J. Simonova atliko net keletą pagrindinių partijų rusų ir užsienio kompozitorių operose.

Nuo 2006 m. Julia Simonova yra Valstybinio akademinio Musorgskio operos ir baleto teatro – Michailo teatro – solistė.

2007 m. už Silvos partiją I. Kalmano operetėje „Silva“ solistė apdovanota Sankt Pe-terburgo vyriausybės premija „Už ypatingus nuopelnus literatūros, meno ir archi-tektūros srityje“. 2008 m. už Elenos partiją J. Offenbacho operoje „Gražioji Elena“ nominuota aukščiausiai Sankt Peterburgo teatro premijai „Auksinis sofi tas“

Julija SimonovaJulija Simonova


Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinės kultūros autonomijos ir Lie-tuvių kultūros bendrijos Sankt Peterburge ansamblis „Neringa“ su-sikūrė 2007 metais. Pirma kolektyvo vadovė ir chormeisterė buvo tuo metu laikinai Lietuvos Respublikos Generalinės konsulės pareigas einanti Jolita Bučytė, kuri anksčiau buvo baigusi Vilniaus konserva-toriją ir įgijusi chorvedės specialybę.

Šiuo metu ansamblyje dainuoja 12 lietuvių bendruomenės narių. Kolektyvas repetuoja Sankt Peterburgo „Lietuvių namuose“. Chor-meisterė Svetlana Simagina.

Ansamblis „Neringa“ gieda šventose Mišiose, aukojamose lietuvių kalba, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų katalikų bažnyčioje Sankt Peterburge, dalyvauja įvairiuose Lietuvos Respublikos Gene-ralinio konsulato Sankt Peterburge ir vietos lietuvių bendruomenės renginiuose, miesto šventėse ir festivaliuose.

„Neringos“ kolektyvo repertuare − bažnytinė muzika, lietuvių liaudies dainos. 2010 m. ansamblis dalyvavo konkurse − festivalyje „Contate Domino“ Kaune, taip pat Hanza dienoje Kaune 2011 m. 2012 m vasa-rio mėnesį dalyvavo tarptautiniame konkurse-festivalyje „Festalonia milenio“ Ispanijoje. Tapo konkurso laureatu ir iškovojo 3-čią vietą. Kolektyvas buvo 2009 metų Dainų šventės eitynių Vilniuje dalyvis.

Moterų ansamblis „Neringa“ 2012 m. apdovanotas diplomu už daly-vavimą lietuviškos dainos festivalyje, skirtame Lietuvos Respublikos Valstybės dienai paminėti, Daugpilyje (Latvija).

Moterų ansamblis „Neringa“Moterų ansamblis „Neringa“

RUSIJA | ST. PETERBURGAS


Ivan Oparin gimė 1999 metais Sietle Jungtinėse Amerikos Valsti-jose. Tėvas Dmitrijus gimė Lietuvoje, čia baigė Vilniaus 8 vidurinę mokyklą. 2003 metais šeima atvyko gyventi į Rusijos Federaci-ją. Mokyklą Ivanas pradėjo lankyti Sankt Peterburge, o nuo 2007 metų − lietuvių kalbos pamokas sekmadieninėje mokykloje lietu-vių bendruomenėje. Lietuvių kalbą išmoko mokytojos Apolonijos Kalniūtės klasėje.

Namuose Ivanas su tėčiu kalba lietuviškai. Mažiausiai tris kartus per metus lankosi pas gimines Lietuvoje. Šeimoje yra skatinamas skaityti lietuviškai apie Lietuvos istoriją ir dabartinę padėtį. Be lie-tuvių kalbos, mokosi prancūzų ir italų, domisi archeologija ir yra nuolatinis Sankt Peterburgo jaunimo kosmonautikos klubo narys.

Ivan Oparin nuolat dalyvauja vietos lietuvių bendruomenės kul-tūriniuose renginiuose. 2012 m. tapo Rusijos lietuvių konkurso, skirto Maironio jubiliejui, nugalėtoju.

SkaitovasSkaitovas Ivan Oparin

17RUSIJA | KALININGRADAS

Vienintelis Rusijos Federacijoje Kaliningrado Liudviko Rėzos kultūros draugi-jos lietuvių vyrų ansamblis „Pėnkė vaikee“ buvo įkurtas 1998 m.

Ansamblyje dainuoja garbaus amžiaus įvairiausių profesijų lietuviai vyrai. Kie-kvieną savaitę, vadovaujami meno vadovo Algirdo Karmilavičiaus, jie repetuoja Kaliningrado Šventosios Šeimos parapijos bažnyčioje. 2008 m. prie ansamblio įkurta muzikinė grupė − liaudies kapela (armonika, smuikas, būgnas, barštu-kas). Kolektyvo repertuare apie 100 lyrinių, patriotinių, nostalginių, humoristi-nių ir užstalės dainų.

2003 m. ansamblis išleido savo kompaktinę plokštelę, kurios pasirodymas sutapo su 5 metų kūrybinės veiklos jubiliejumi. Plokštelėje įrašytos labiausiai mėgstamos ir gražiausiai skambančios ansamblio dainos.

Ansamblis dalyvauja įvairiuose renginiuose bei folkloro festivaliuose ne tik Ka-liningrade ir srityje, bet ir Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuo-se, Doviluose, Pagėgiuose, Ventoje, Šeduvoje).

2003 ir 2007 m. „Pėnkė vaikee“ dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniu-je, o 2009 m. − Lietuvos vardo Tūkstantmečio dainų švetėje „Amžių sutartinė“.

2009 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kalinin-grade ansamblis atšventė savo 10-metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Ansamblis yra gausiai apdovanotas Kaliningrado srities Vyriausybės, Lietuvos Respubli-kos Kultūros ministerijos ir kitų kultūrinių institucijų padėkos raštais bei me-daliais.

Vyrų ansamblisVyrų ansamblis „Pėnkė vaikee“

1818ŠVEICARIJA

Vilija Poškutė po studijų M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, o vėliau Lietu-vos Muzikos Akademijoje ir Tomas Daukantas - E. Balsio menų gimnazijo-je ir Lietuvos Muzikos Akademijoje, studijas tęsė Ciuricho Šveicarijoje bei Rostoko Vokietijoje aukštosiose muzikos mokyklose. Jų mokytojais buvo Konstantin Šerbakov, Friedemann Rieger, Hanz Peter ir Volker Stenzl.

2000 m. abu pianistai nusprendė groti kartu ir sukūrė fortepijoninį duetą „Piano Duo“. Fortepijoninis duetas – viena sunkiausių kamerinės muzikos formų. Trunka daugelį metų, kol ansamblis tampa harmoningu deriniu.

Pianistai koncertavo Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Prancūzijo-je, San Marine, Liuksemburge, Austrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Bahamose ir JAV. ARD kamerinės muzikos festivalyje Miun-chene ir Berline, festivalyje „Musical Olympus“ St. Peterburge, Chopin Tarptautiniame pianistų festivalyje Lenkijoje ir t.t. Jų koncertai buvo trans-liuojami įvairiomis Šveicarijos ir Vokietijos radio stočių bangomis.

„Piano Duo“ yra įrašiusi 5 kompaktines plokšteles; 2004, 2006, 2008, 2010 ir 2013 metais.

2011 m. pianistai Tarptautiniame Edvardo Griego konkurse Osle laimėjo dvi pirmąsias vietas.

Po „Piano Duo“ koncertų Šveicarijoje, didieji šalies dienraščiai niekad ne-gaili pagyrimo. Štai tik vienas iš jų: „Abu partneriai, kurie ir asmeninia-me gyvenime yra pora, buvo viena širdis ir viena siela. Jie kalba ta pačia muzikine kalba, jie kartu kvėpuoja, jie komunikuoja visuose lygiuose su neregėtu jautrumu...“ („Neue Zürcher Zeitung“).

Vilija PoškutėVilija Poškutė Tomas Daukantas

19VOKIETIJA

Gimė Kaune. Ten baigė J. Gruodžio muzikos mokyklos fortepijono ir dirigavimo kla-sę.

Persikėlusi su tėvais į Vokietiją, studijavo dainavimą Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje, kurią baigė su pagyrimu. Soliste debiutavo Lietuvos valstybi-niame operos ir baleto teatre Karmen rolėje G.Bizet operoje „Karmen“.

V. Mozuraitytė yra daugelio tarptautinių dainavimo konkursų laureatė.

Daugiametinė Karlsrūjės valstybinio teatro narė; čia dainavusi visas dramatinio me-zzosoprano soprano partijas, dirbusi su dirigentais, kaip L. Bernstein, W. Sawal-lisch, G. Neuhold, K. Ono ir R. Palumbo.

V. Mozuraitytė soliste koncertavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šve-dijoje, JAV ir Kanadoje, dainavo daugelyje Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir Italijos teatrų.

Solistė yra sukūrusi daug įdomių sceninių vaidmenų, kaip: Adalgisa (V. Bellini „Nor-ma“), Amneris (G. Verdi „Aida“), Eboli (G.Verdi „Don Karlas“), Brangena (R.Vagnerio „Tristanas ir Isolda“), Frika (R.Vagnerio „Valkiria“), Ortruda (R.Vagnerio „Lohengri-nas“), Amme (R. Strausso „Moteris be šešėlio“), Ljubov (P.I.Čaikovskio „Mazeppa“), Kundry (R. Vagnerio „Parsifalis“), Milada (B. Smetanos „Dalibor“) ir daugelį kitų.

Nuo 2011 m. V. Mozuraitytė yra išrinkta vokalinio ir sceninio skyriaus docente Ham-burgo aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje.

Užsienio lietuvių koncerte Vilija Mozuraitytė atliks Leonoros ariją „O mio Fernando“ iš Donizetti operos „La Favorita“. Jai fortepijonu akomponuos Lietuvos nacionalinės fi lharmonijos solistas Andrius Vasiliauskas.

Vilija MozuraitytėVilija Mozuraitytė

Prieš ketvirtį amžiaus bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas siekia tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu ir kultūros branduoliu – Pasaulio lietuvių universitetu. Savo veiklomis PLU stiprina Lietuvos ir išeivijos kūrėjų tarpusavio bendradarbiavimą bei socialinius ryšius, sujungia įvairias Lietuvos ir pasaulio mokslininkų bei menininkų iniciatyvas taip siekdamas didinti bendrų tyrimų žinomumą tarptautinėje erdvėje, prisidėti prie lietuvių kalbos, akademinių ir meno pasiekimų bei kultūros sklaidos pasaulyje.

2013 m. vasarą net kelios PLU veiklos apsijungs tradiciškai rengiamoje VDU Vasaros akademijoje (VMU Summer Academy), kurios metu vyks tokie projektai: „Refresh in Lithuania“ (birželio 10–22), Lietuvių išeivių studentų stažuotės – LISS (birželio 17–liepos 28) bei Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (liepos 22–rugpjūčio 17).

„Refresh in Lithuania“ vasaros kursų idėja – vienyti užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis, atkurti jų ryšį su tėvyne bei supažindinti su šiuolaikine Lietuva. Jų metu siekiama ugdyti pasaulio lietuvių jaunimo lyderius, gebančius burti aplink save, savo bendruomenėse veiklių lietuvių kilmės žmonių ratą. Šios programos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas – jos metu buria jaunus ir darbščius pasaulio lietuvius, kurie nori ne tik stiprinti ryšį su Lietuvą, bet ir siekia atrasti savo vietą Lietuvos mokslo bei darbo srityse. 2013 m. kursų programoje didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos istorijai, šalies politinės ir ekonominės, kultūrinės bei socialinės situacijų analizei. Vasaros kursų idėjos autoriaus prof. Egidijaus Aleksandravičiaus teigimu, “Refresh in Lithuania” yra geras, linksmas gundymas grįžti bent akimirkai ir niekados nebepalikti bent šitų vaizdinių, šito jautrumo, šito ryšio su Lietuva, kuri visados bus mūsų ir tik viena”.

Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa – tai praktinė galimybė lietuvių kilmės jaunimui įgyti profesinių įgūdžių, kalbos žinių bei artimiau susipažinti su Lietuva. Stažuotes organizuoja JAV

Lietuvių Bendruomenė drauge su VDU. Per ketverius LISS veiklos Lietuvoje metus iš JAV ir Kanados buvo atvykę 149 jaunuoliai, kurie stažavosi įvairiose valstybės institucijose, gydymo įstaigose, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose. LISS direktorė Rasa Ardytė Juškienė ( JAV) teigia, jog jauniems žmonėms ši stažuočių programa yra ne tik puikus šansas artimiems ryšiams su Lietuva užmegzti. „Gyventi Lietuvoje, praturtinti gyvenimo aprašymą tarptautiniu darbu – tai neįkainojama patirtis“, – sako ji.

Kasmetiniuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose užsienio studentai kviečiami tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, mokytis gramatikos, susipažinti su lietuvių kultūra, visuomene, tradicijomis, politika ir istorija. Kursai šįmet rengiami jau 15 kartą, juos kasmet vykdo VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. „Mūsų krašto kalba ir kultūra patraukli ne tik kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – jaunimui. Mokytis lietuvių kalbos ir maloniai praleisti mėnesį vasaros kursuose kasmet atvyksta daugiau nei trisdešimt svečių iš Europos ir JAV ar net Australijos, Rytų Azijos“, – sako šio fakulteto dekanė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė prof. Ineta Dabašinskienė. 2012 m. šiuose kursuose dalyvavo studentai iš 16 šalių, o jų baigimo diplomas buvo įteiktas jau 400-ajam dalyviui.

Visos PLU veiklos sujungia ir puoselėja bei kuria naujas tradicijas ir taip prisideda prie daugiakultūrės Lietuvos turtinimo, lietuvių akademinės minties sklaidos pasaulyje.

PLU skelbia informaciją apie galimybes bei kitaip kuruoja jaunųjų mokslininkų bei tyrėjų įsitraukimą į VDU, palaiko ryšius ir bendradarbiauja su Baltistikos centrais visame pasaulyje, rengia seminarus bei konferencijas, kurių metų aptariami ir diskutuojami gyvenimo šiuolaikiniame, nuolatos besikeičiančiame pasaulyje dalykai – lietuvių emigracija ir re-emigracija, tapatybės kaitos klausimai.

Pasaulio lietuvių universitetas suteikia galimybę geriausiems VDU studentams bei tyrėjams mokytis bei atlikti praktiką užsienio šalyse.

PASAULIO LIETUVIŲ UNIVERSITETAS@VDUPasaulio lietuvių universiteto (PLU) tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą bei kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva, jos gyvenimu, tradicijomis ir kultūra. PLU apjungia daug veiklų: VDU Vasaros akademijos renginius, studentų ir mokslininkų studijas bei stažuočių programas, lituanistinio švietimo projektus ir kt. PLU veikia ir kaip idėjinis – virtualus – darinys, atviras įvairių klubų, asociacijų, bendruomenių iniciatyvoms.

PASAULIO LIETUVIŲ UNIVERSITETAS >>

38

Stažuotės finansuojamos universiteto mecenatų įsteigtomis vardinėmis stipendijomis. Pasak vienos iš jų steigėjos, žymaus išeivijos veikėjo Liūto Mockūno našlės Francoise Puzyna-Mockūnas, jauniems žmonėms yra būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrinėje aplinkoje patirties. „Tuomet, grįžę į Lietuvą, jie galės skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti palankias verslo sąlygas“, – įsitikinusi ji.

PLU kuruojamose veiklose taipogi telpa ir daugybė kitų mokslo bei švietimo projektų, tokių kaip lietuvių išeivijos paveldo tyrimai, migrantologijos studijos, lituanistinis švietimas. Pasaulio lietuvių

universitetas organizuoja diasporos temas analizuojančių knygų, parodų, filmų sutiktuves bei peržiūras, palaiko ir plečia ryšius su išeivijos bendruomenėmis. Vienas tokių artimiausių renginių – tai 2013 m. liepos 15–17 dienomis VDU vyksiantis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimas. Talkininkaujant Pasaulio lietuvių universitetui, liepos 17 d. rengiamas unikalus šventinis koncertas Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga, į kurį susirinks išeivijos meno kolektyvai iš viso pasaulio.

Daugiau informacijos – www.pasauliolietuviai.lt, www.vdu.lt

Prieš ketvirtį amžiaus bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas siekia tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu ir kultūros branduoliu – Pasaulio lietuvių universitetu. Savo veiklomis PLU stiprina Lietuvos ir išeivijos kūrėjų tarpusavio bendradarbiavimą bei socialinius ryšius, sujungia įvairias Lietuvos ir pasaulio mokslininkų bei menininkų iniciatyvas taip siekdamas didinti bendrų tyrimų žinomumą tarptautinėje erdvėje, prisidėti prie lietuvių kalbos, akademinių ir meno pasiekimų bei kultūros sklaidos pasaulyje.

2013 m. vasarą net kelios PLU veiklos apsijungs tradiciškai rengiamoje VDU Vasaros akademijoje (VMU Summer Academy), kurios metu vyks tokie projektai: „Refresh in Lithuania“ (birželio 10–22), Lietuvių išeivių studentų stažuotės – LISS (birželio 17–liepos 28) bei Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (liepos 22–rugpjūčio 17).

„Refresh in Lithuania“ vasaros kursų idėja – vienyti užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis, atkurti jų ryšį su tėvyne bei supažindinti su šiuolaikine Lietuva. Jų metu siekiama ugdyti pasaulio lietuvių jaunimo lyderius, gebančius burti aplink save, savo bendruomenėse veiklių lietuvių kilmės žmonių ratą. Šios programos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas – jos metu buria jaunus ir darbščius pasaulio lietuvius, kurie nori ne tik stiprinti ryšį su Lietuvą, bet ir siekia atrasti savo vietą Lietuvos mokslo bei darbo srityse. 2013 m. kursų programoje didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos istorijai, šalies politinės ir ekonominės, kultūrinės bei socialinės situacijų analizei. Vasaros kursų idėjos autoriaus prof. Egidijaus Aleksandravičiaus teigimu, “Refresh in Lithuania” yra geras, linksmas gundymas grįžti bent akimirkai ir niekados nebepalikti bent šitų vaizdinių, šito jautrumo, šito ryšio su Lietuva, kuri visados bus mūsų ir tik viena”.

Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa – tai praktinė galimybė lietuvių kilmės jaunimui įgyti profesinių įgūdžių, kalbos žinių bei artimiau susipažinti su Lietuva. Stažuotes organizuoja JAV

Lietuvių Bendruomenė drauge su VDU. Per ketverius LISS veiklos Lietuvoje metus iš JAV ir Kanados buvo atvykę 149 jaunuoliai, kurie stažavosi įvairiose valstybės institucijose, gydymo įstaigose, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose. LISS direktorė Rasa Ardytė Juškienė ( JAV) teigia, jog jauniems žmonėms ši stažuočių programa yra ne tik puikus šansas artimiems ryšiams su Lietuva užmegzti. „Gyventi Lietuvoje, praturtinti gyvenimo aprašymą tarptautiniu darbu – tai neįkainojama patirtis“, – sako ji.

Kasmetiniuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose užsienio studentai kviečiami tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, mokytis gramatikos, susipažinti su lietuvių kultūra, visuomene, tradicijomis, politika ir istorija. Kursai šįmet rengiami jau 15 kartą, juos kasmet vykdo VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. „Mūsų krašto kalba ir kultūra patraukli ne tik kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – jaunimui. Mokytis lietuvių kalbos ir maloniai praleisti mėnesį vasaros kursuose kasmet atvyksta daugiau nei trisdešimt svečių iš Europos ir JAV ar net Australijos, Rytų Azijos“, – sako šio fakulteto dekanė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė prof. Ineta Dabašinskienė. 2012 m. šiuose kursuose dalyvavo studentai iš 16 šalių, o jų baigimo diplomas buvo įteiktas jau 400-ajam dalyviui.

Visos PLU veiklos sujungia ir puoselėja bei kuria naujas tradicijas ir taip prisideda prie daugiakultūrės Lietuvos turtinimo, lietuvių akademinės minties sklaidos pasaulyje.

PLU skelbia informaciją apie galimybes bei kitaip kuruoja jaunųjų mokslininkų bei tyrėjų įsitraukimą į VDU, palaiko ryšius ir bendradarbiauja su Baltistikos centrais visame pasaulyje, rengia seminarus bei konferencijas, kurių metų aptariami ir diskutuojami gyvenimo šiuolaikiniame, nuolatos besikeičiančiame pasaulyje dalykai – lietuvių emigracija ir re-emigracija, tapatybės kaitos klausimai.

Pasaulio lietuvių universitetas suteikia galimybę geriausiems VDU studentams bei tyrėjams mokytis bei atlikti praktiką užsienio šalyse.

PASAULIO LIETUVIŲ UNIVERSITETAS@VDUPasaulio lietuvių universiteto (PLU) tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą bei kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva, jos gyvenimu, tradicijomis ir kultūra. PLU apjungia daug veiklų: VDU Vasaros akademijos renginius, studentų ir mokslininkų studijas bei stažuočių programas, lituanistinio švietimo projektus ir kt. PLU veikia ir kaip idėjinis – virtualus – darinys, atviras įvairių klubų, asociacijų, bendruomenių iniciatyvoms.

PASAULIO LIETUVIŲ UNIVERSITETAS >>

38

Stažuotės finansuojamos universiteto mecenatų įsteigtomis vardinėmis stipendijomis. Pasak vienos iš jų steigėjos, žymaus išeivijos veikėjo Liūto Mockūno našlės Francoise Puzyna-Mockūnas, jauniems žmonėms yra būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrinėje aplinkoje patirties. „Tuomet, grįžę į Lietuvą, jie galės skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti palankias verslo sąlygas“, – įsitikinusi ji.

PLU kuruojamose veiklose taipogi telpa ir daugybė kitų mokslo bei švietimo projektų, tokių kaip lietuvių išeivijos paveldo tyrimai, migrantologijos studijos, lituanistinis švietimas. Pasaulio lietuvių

universitetas organizuoja diasporos temas analizuojančių knygų, parodų, filmų sutiktuves bei peržiūras, palaiko ir plečia ryšius su išeivijos bendruomenėmis. Vienas tokių artimiausių renginių – tai 2013 m. liepos 15–17 dienomis VDU vyksiantis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimas. Talkininkaujant Pasaulio lietuvių universitetui, liepos 17 d. rengiamas unikalus šventinis koncertas Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga, į kurį susirinks išeivijos meno kolektyvai iš viso pasaulio.

Daugiau informacijos – www.pasauliolietuviai.lt, www.vdu.lt

ISSN 1732 - 0135

MėNeSINIS žurNalaS | leIdžIaMaS Nuo 1963

2013 BIrželIS–lIePa 06/518

Pas

auli

o

ItalIja. Sardinijoje nubangavo „Draugystės tiltas“RusIja. Sankt Peterburge – lietuvių susitikimas su premjeru

aIRIja. Svarstyta lituanistinio švietimo problematikajK. Lietuvių organizacijos ieško vienybės kelių

uRugvajus. Lietuvybė gyvaPRancūzIja. Plasnoja lietuviškas „Bohemiškas drugelis“

Užsienio lietUvių reikalai aptarti seime

ir vyriaUsybėje

PLB ir PLJS Pirmininkų SuvažiavimaS – PirmąSyk kaune

religija – išeivių taUtiškUmo

UžUovėja?LietuvoS vyčių šimtmetiSlietUvių kalbos mokymo iššūkiai

karkLo DiegaS. Lietuvių PaSauLio iStoriJajūsų laiškai verti išlikti. sUžinokite, kUr ir kodėl

22

Kas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

Pagal 1949 m. birželio 14 d. paskelbtą Lietuvių Chartą (ją galima rasti www.plbe.org) Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienija visus už Lietuvos ribų gyvenančius lie-tuvius, siekia išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Struktūra

Vyriausioji PLB vadovybė yra kas treji metai šaukiamas PLB Seimas, renkantis Ben-druomenės uždavinių vykdytojus: PLB valdybą, Garbės teismą, Kontrolės komisiją. PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Narius renka atskirų kraštų bendruo-menės, remdamosi savo įstatais ir nustatyta tvarka, laikydamosi PLB Konstitucijos. Visų kraštų bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai yra PLB seimų nariai.

Uždaviniai ir kas jau nuveikta

Pagal Lietuvių Chartoje ir PLB Konstitucijoje nurodytus veiklos tikslus bei principus ir PLB Seimo nutarimus PLB valdyba yra įpareigota dirbti išeivijos lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, religinės, ekonominės, jaunimo, bendruomeni-nės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai srityse.

Iki 1991 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, PLB dirbo ir jai steigėjų numatytą Lietuvos laisvinimo darbą. Atkūrus nepriklausomybę PLB savo jėgomis ir lėšomis prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo ir padėjo Lietuvai tapti NATO ir Europos Są-jungos nare.

Tikslai

PLB siekia išlaikyti lietuvių tapatybę, suburia ir vienija lietuvius už Lietuvos ribų ir dirba jų labui. PLB valdyba ieško būdų užmegzti glaudžius ryšius su Tėvyne, ben-dradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimu, Vyriausybe, Prezidentūra ir kitomis valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis.

Daugiau informacijos rasite: www.plbe.org

PLB PRISISTATO

ISSN 1732 - 0135

MėNeSINIS žurNalaS | leIdžIaMaS Nuo 1963

2013 BIrželIS–lIePa 06/518

Pas

auli

o

ItalIja. Sardinijoje nubangavo „Draugystės tiltas“RusIja. Sankt Peterburge – lietuvių susitikimas su premjeru

aIRIja. Svarstyta lituanistinio švietimo problematikajK. Lietuvių organizacijos ieško vienybės kelių

uRugvajus. Lietuvybė gyvaPRancūzIja. Plasnoja lietuviškas „Bohemiškas drugelis“

Užsienio lietUvių reikalai aptarti seime

ir vyriaUsybėje

PLB ir PLJS Pirmininkų SuvažiavimaS – PirmąSyk kaune

religija – išeivių taUtiškUmo

UžUovėja?LietuvoS vyčių šimtmetiSlietUvių kalbos mokymo iššūkiai

karkLo DiegaS. Lietuvių PaSauLio iStoriJajūsų laiškai verti išlikti. sUžinokite, kUr ir kodėl

23

Tel. +370 5 [email protected].

www.plbe.orgFacebook: PLB

Lietuviais esame mes gimę

Lietuviais esame mes gimęLietuviais norime ir būt!

Tą garbę gavome užgimęJai ir neturim leist pražūt!

Kaip ąžuol’s drūt’s prie NemunėlioLietuvis nieko neatbos!

Kaip eglė ten prie ŠešupėlėsIr vėtroj ir žiemą žaliuos!

Lietuviais esame mes gimę Lietuviais norime ir būt!

Tą garbę gavome užgimęJai ir neturim leist pražūt!

Žodžiai: S. ZauerveinasMuzika: S.Šimkus

Organizatoriai: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

Kontaktai: Atstovybė Vilniuje

Documents

Užsienio lietuvių koncertas