tllneralal h6rsI'I iITKAS

ilGnos

Pasaulis i5 akmens 4

Zem6 - smulkiausios dalel6sir miliiniSkos plokit6sI5 ko susideda Zeme? 6

Kas yra kristalai? 7

Kuo mineralai skiriasi nuo uolienq? 8

UZaugink kristal4 pats 9

Kaip susidare pirmieji mineralai ir uolienos? 9

Ar ZemE wa stabilus darinvs? l0

Mineralq ivairov6Kokiq formq buna mineralai?

Kas 1'ra skalumas?

Mineralg tankis

Kokiq spalvq brlna mineralai?

Ar visi mineralai pa vienodo kietumo?

Kokiq savybig dar turi mineralai?

Brangakmeniai

Svarbiausi mineralai

Akmenys mene

Zem6s uolienos

Turinys

16

18-21

22

Magmin6s uolienosKas ir.yksta i5siverZus ugnikalniui?

Kokig esama magminig uolienq?

Kokiq formq buna lava?

NuosAdin6s uolienosKaip susidaro nuos€dos?

KokiE reik5mg turi perne5imo kelias?

Kaip skirstomos nuosedos?

Kas 1'ra chemines ir biogenines nuosddos?

Kaip susidaro anglys?

28

29

30

32

33

J'

36

12 Fosilijos - suakmen6jusi istorija 3813 Metamorfin6suolienos13 Kaip susidaro metamorfin€s uolienos? 4014 Kas yra skahnas? 4lt516 Nuo karjero iki mobiliojo telefono +z

Mineralq ir uolienq rinkimasKokiq reikmenrl reikia mineralg ir uolienqrinkdjui?

I k4 reikia atkreipti demesi renkant mineralusir uolienas?

Ar esama tam tikros sistemos?

45

46

Ak\lrt . .. viename Zingsnf e, net iramztou\ltonk@t rpn L,rrr rnlrcii",,. kO gefa,is ttnago. '-. " ^* *,'-:-**

n€ nenumaneme jq esant.

Todel juos reikia viene kart4 atidZiau

Pat).rineti.

Pnsnults tsAKMENS

Musq pasaulio nejmanoma isi-vaizduoti be akmenq, net musrl kal-bos, - apie tai liudija tokie posakiai,kaip antai ,,kietas kaip akmuo",,,sun-kus kaip akmuo",,,kaip akmuo su kir-viu", ,,kaip akmuo ! vandenl" ir kt.Apie labai vargstanti sakoma, kad jisskaldo akmenis. Kas labai protingas,tas, girdi, radgs {ilosofini akmeni. Okam i5 musq nera, anot patarl€s, ak-muo nuo Sirdies nukritEs? Labai

Sykitus neduos net akmensgalvai prasiskelti. Kasneturi gailesiio, to Sirdisakmenind. Labai gailusir Sird! veriantis verks-

mas gali net akmenis su-graudinti. Panaiiq par.yz

diiq nesunkiai galetumepateikti ir daugiau. Nors ak-

menys mums yra iprastas daly-kas, bet dZiunglese tebegl've-

na tautos, kurios niekadan€ra maiiusios akmens ir

tod€l jq kalboje net neraiodZio,,akmuo". Tadiau

pas mus akmenq yra kiek-

Skd id r u s top a za s, uza u ggs

ant kdlnLl ktiStolo.

Nuo iilos senovds akmenys imonijos is-

torijoje atliko

vaidmeni. Beidiiones

kai kurie kiti gyvunai irgi moka rastus alane:nis arba Sakas panaudoti kaip irankius, tadau

tik imogus iimoko pats apdirbti akrnenb

padaryti i3 jrt darbo irankius.str6lir{ antgaliai ir akmeniniai kiryiai yra

laikq liudininkai. Toddl seniausia kultoros

koDa dar vadinama akmens amiiutrli.

.:t

protEviaijau anuomet iinojo, kad akmuo ak-

meniui nelygus, nes savo poreikiams labiau

mego naudotitam tikras uolienas, taiyra tit-

buvo atrastos uolienos, kuriu suda-

tyje yra metal|+

vadinamosios rt-Metalai ii uolienq buvo iigaunami ly-

ir naudoiami ivairiems dirbiniams ga-

li pradiiq imon6s iimoko lydyti vari ir

Peru, taip iitobulino akmenq taiymo igi-diius, kad galejo juos labai glaudiiai priilietiir suriitibe skiedinio. Rom6naiakmenis nau-

dojo gatvir,t statybai- tq patvirtina Pomp€jo-

je aptilitas puikiai iilikes grindinys, kuriarne

matyti veiimq ratq giliaiispaustos v6ids.

Siandien, praAjus maidaug 2OOO metr} ak-

menys teb6h plaiiai naudoiami gatvAms

statytiir gele:inkelio bAgiams tiesti, nes bd-

giq kelio paklote 5udaro karjeruose kasama

skalda.

Mineralai ir akmenys turine tik piakting

reikime - nuo senq laikqjie imon6s iav6jo ir

savo groiiu.

Brangakme-

niais buvo puoiiamos imperatoriq ir karalirt

karunos, kartu siekiant iitaip parodyti irirtvaldiiq. Skulptoriai nuo antikos ikimisqdienq ii marmuro suk0r6 nuostabiq meno

kurini(|, kuriais mes ir Siandien galime gar6-

tis daugelyje pasaulio muziejr{. Architektai

taip pat visais laikais naudojo akmenis iven-

tykl* bainyaiq ir rumq 5tatyboms.

Materhomoviriukalne

r J,/ l/

' niai: molio mineralai. 2mon6s anksti supra-

d l3 tto, t"l i: t.ulkiagrudiio purvo galimaj f --*-'^*' ".-'.". ,.-

,'a,l,I;:B

- akmens amiiq pakeitd:alvario am-

tlus,v6liau ir geleii. Jiandien ridos ir iSjq

metalai musq me(hanizuotame

1I pjr ,gesaulvje vra iprastas dalykas. Kita minera-

f T+..L$srype.irsi buvoprad6ta naudoti labai se-

ivairiq daiktq, pavyzdtiui, puode-

arba net papuoialq. Sie iSdiiovin-

iidegti moliniai dirbiniai ilgai

formq. Kaolinitas, dar viena5

iSdegtas irgi tampa labai

- iiqjo savybe pastebCjo kinai, kurieporceliana. Siandien kitos uolie-

mineralai taip pat yra degamiilkaip (ementas, kalk65 arba

nuo seniausiu laiku buvo naudo-

jami ir kaip staty-

binC:aliavar na-

SveicarijosAlpase,

tebdra statorni ii akmenq. Kai

kurios tautos, kaip antaigraikai

Mikdnuose arba inkai. .-:'

Zem6 - smulkiausios dalel6sir milZiniSkos plokit6s

' nusviede ialin.Bet kas gi ii tihrqiq r.ra akn.u-ro? Diclele, beforme uolos atplaiia? Ar maZa

smiltele? O gal ir r-iena, ir kita? Sunkupasahlti, nes lmones, halbedalni apie

akmenis ir daLr.riausiai pat,vs to neii-nodami, turi galvoje r.isiikai skirtin-gus dal,vkus. Todel r.r.rokslininkai, ku-lie tvrineja akmenis, geologiri, r.cikiaurar'toj.r litr*qrokr. ir kalh.r rpic nineralus ir r.rolienas.

Norint suprasti, kas vra akmenvs,ii prad2iq reikia susipaZir.rti su keliomis sqvoliomis ir kuo r.r.rineralai skiriasi nuo uolienq. Nes visi jie, nuon.ril2iniikq hallq iki paprasto paplokitainio prl.rantejc. su.ided.r i:labai ma2q daleliq, kuriq nelmanomr pamdq4i plika akim i.

Nuo Siq dalelirl ir irl iisidest).mo prildlrrro nrincrllt, I'b.r uolienor lrr!i::paprastas granitas ar labai brangusrubinas, minkitas gipsas ar kietas dei-mantas.

Vislias Zenreje, netgi visoje \risaIoie..u\ided" i( atumLt. Iai \ rJ ntJ/\tes dalelr.tes, kurios vra tol<ios maios,Itacl jau r.ien dulkg sudalo begale atontrr. Aronrai grlr egzi.tLroti ir po r ie

ni], bet paprastai jie jungiasi su kitaisatomais il sudaro molekules, ii kuriqsavo ruoltu susideda visi egzistuo-jant,vs daiktai. Galbat tai iiek tiek

CHEMtNtAt ELEMENTAI

Cheminiai elementai yra su-

daryti ii atomq. Atomais va-

dlnama tokia mediiaga,

kurio5 nebeimanoma

((hemindmis priemonemis)

suskaidyti i sudetines dalis.

Jie, taip sakant, yra pasaulio

elementai. Vandehilis yra ly-

giai toks pat elementas kaip

l̂! I aUKSaS arDa anq s. >tan-

dien yra iinoma ii viso 1 13

elementq, kuriq kiekvienas

turi atitinkamq sutartini ien-

klq. Pavyzd:iui, trumpiniai H,

O ir Al atitinkamai reiikia

vandenilio, deguonies ir

aliuminio elementus.

.r

Elementu ir iu iunqiniu esama ivai- I diiaoos atvirkiiiai - ialdomos sukietAia. li-riu fotmu ir busenu, tai vla duiinas, ! taio vanduo virsta ledu- Skvstas mediiaaas

;:;::"'fi":i1,"fi "":',:::,_o-e-':l,T:iff :;H::"li:"::il:;ba gyvsidabris. Taip pat visi ii mi5q yra skystos busenos pereina iduji-susidaire irsu kietomis mediiagomis, A _ O ne bisen+ taiyla virsta garais.

pavyzdiiui, tokiais metalais kaip geleiis, It tr atvirkiiiai- atv6se garai v€l

sidabras ir varis. Dujinds mediiagos mums V virsta vandeniu: iisimaudiius labai

taip pat yra iprastas dalykas, Pavyzdiiui, karitoje voniore, dainai ialtas vonios veid-

deguonis, kuriuo kvCpuojame, yra sudary- rodiio paviriius pasidengia garals. Susidalo

tas i; azoto ir deguonies elementq. Mediia- laieliai,Tai reiikia tikviena - garai v6lvirto

9r{ busena gali kisti - su tuo mes irgi susidu- vandeniu.

riame kiekvienq dienqr sudydami sriubq

me5 kietus druskos kristalus suskystiname

iitirpdydami ju05vandenyje.Zvak6s lieps-

na vaik4 irgitilpdo, Dideliame karityje net

uolienos lydosi. Skystos ir iStirpdytos me-

vandenilis ir deguonis.Skirtingg savybir] prie-Zastis yra 5i: kietame ledemolekules yra tvirtai tar-pusar.ry'je sujungtos ir turigrieZt4 iSsidestymo struk-tur? kaip plytos mnri-neje sienoje. Toks issides-tymas yra vadinamaskristaline gardele. Beveikvisos kietos medZiagossusideda i5 kristalq, todelkartais jos dar vadinamoskristalinemis medZiago-mis. Kai ledas pavirsta Ivandeni, 5i grieita tvarkair tvirtos jungtys suyra:molekules atsiskiria vienanuo kitos ir ima laisvaijudeti.Tatiau kai mes atvesina-me ir uZ5aldome vandeni(p atry zdi:iui, Saldiklyj e),atomq ir molekuliq i5si-destymas vel igaunagrieit? struktur4. SkystamedLlaga virsta kieta irtvirta medZiaga - Sis pro-cesas dar vadinamas kris-

Ializacija.Kristalai, kurie sudaro Sio pasau-

lio kiet4sias medliagas, bnna padig

bo pavidalovlenas

labai

Vandens molekule (H2O)

Deguonies atomas (O)

Vandenilioatomas (H)

sunku isivaizduoti, bet mes su mole-kul€mis, paryzdiiui vandens, susidu-riame kasdien: eieras, bala arba netvandens la5as yra sudar).ti ii nesu-skaidiuojamos daugybes vandensmolekuliq. Kiekviena vandens mole-kule savo ruoZtu susideda i5 atomg,tai )'ra iS dviejq vandenilio ir vienodeguonies atomo.

Taiiau, kas atsitinka, kai vanduo

Kas yrakristalai?

pavirsta i led4?Abiejq medZiaggsa'r.rybes 1.ra visi5-kai skirtingos:vanduo yra skys-tas,oledas-kie-

tas. Nepaisant to, jas sudaro lygiai nestos pacios sudetines dalys. tai yra nai

ivairiausiq formq: kubqkurios viriune ii dalies wrdi$ka (ir todel labai p:smailg), adatos, pgeometriniq kdnq.go kristalai turides formq. Vaigomqnatno

iiffiValgomojidruska (atbanatio chloidas), kuriames gatdiname sovo val-

9i, susideda ii nat oitchloto doleliLt

NEKRTSTALtNEs

MEDZIAGOS

Yra keletas kietq mediiagt{,

kurios n€ra sudarytos ii kris-

talqr pavfzdiiui, stiklas ir gin-

tara9. Stiklas yra kietas, bet(heminiu poiiuriu tai veikiau

savotiakas,,sukreiejes skys-

tis", Stiklo kaip mediiagos ne-

iprastumas matlti ir ia to, kad

kaitinamasjis ne tirpsta, o to-

lydiio minklteja. Todal tokios

m€diiagos, kaip stiklas arba

gintaras, dar vadinamos

,,amortindmis", tai reiikia,,be-

formEmis".

Skhtumas tary skysto ir kieto: skystoje bisenoje (kaieje) nattio ir chloro daletes greitai juda jvoiiotmisktyptimis. Kietoje busenoje daleles susijungio itaisyklingas sttuktlrus Piduryje), iS kuriq susideda vol-gomosios druskos ktistalas (delinejq.

Galiausiai uolienos yradariniai, sudarlti i5 ke-

i liq mineralg. Uoliena. visada pa ,,miiinys" -pana5iai kaip pyragas,

kepamas i5 miltq, sviesto irkiau3inig. Lygiai taip pat,

patyzdi:ili, granito uolienapa sudaryta i5 kvarco, feld-

Volgomosios druskos$pato ir ierudio mineralq.Tai galima pamatJti net ir

plika akimi, nes granitasMineralai yra kristalai, kurirl gali- yra ne vientisas, o,,margas" ir

ma rasti gamtoje.Taiiau visi dirbti-nai pagamintikristalai n€ra mi-neralai. Patryz-

dZiui, vanduo irgi

sudary.tas i5 Sviesesniq ir tamsesniqsudetiniq daliq, tai yra min€tq mine-r'l,, Grunito landiaftas Siero Nevodo-

' le uAvl tfqtonlto uo ena Ita |.

n€ra mineralas: jo pa gamtoje, tatiaujis sudarltas ne i5 kristalq, bet yraskystas! Valgomoji druska arba ledas,prieiingai, yra mineralai, kaip ir dau-guma medZiagg, kurias mes papras-tai vadiname,,akmenimis": deiman-tai, kalnq kriltolas, feldSpatas irdaugyb€ kitq.

Visuose mineraluose atomq iSsi-

d€stgnas sudaro taisyklingas krista-lines gardeles. Deja, jq nelmanomapamaqti plika akimi, nepad€s netlupa arba paprastas mikrosko-pas. Tiesa, kristalines gardelesgalima pamatlti pasitelkusrentgeno spindulius. Kristalinesgardeles padeda tiksliai apibn-dinti kiekvien4 mineralE.

Kai kuliuos kristalus mes galime uiau-

gintipatys. Paprasiiausias bidas: ind4 su

vandeniu idEti i Saldikli-vanduo kristali-

zuojasiir susidaro ledas. Tiesa, iiq kris-

tahl negalima laikyti kambario tem-

peratoroje, nes ledat aiiku, vel

istirps. Taiiau yra bidas uiauginti

atsparius kristalus. I nedidele stikline

su vandeniu reikia iberti tiek valgomo-

sios druskos, kolmaiSoma ji nebetirps (1). Taip

mes pa5igaminame prisotint4 valgomosios druskos tirpalq.Tada ii pli-

sotintq tirpa14 supilame i dubeni ir paliekame stovdti, kol iigaruos van-

duo (2). Vandeniui garuojant susidaro nauii valgomosios druskos kris-

talai (3). Jie n€ra Iabai dideli, bet per lupq aiSkiai matyti kubo foimos

kristalai. Graiius baltus arba m6lynus kristalus gausime,jeigu iiltamevandenyje pasigaminsime plisotintq aluno tirpalq ir ijiilaiinsime keli5

laius raEalo arba maisto daiiklio. Alunas n€ra nuodingas, io galima nu-

sipirkti vaistindie. Tada iindq su plisotintu tirpalu reikia imerkti5iul4.Vandeniui auitant ir garuojant ant siilo nus€da kristalai (4).Ypaa dideli

kristalq uisiauginsime, jeigu nuo ant siilo iisikristalizavu5io aluno nu-

krapitysime visur ikivieno kristalus irjikaip dai94 v6limerk5ime iprisotint4 tirpalq, kad kristalai augtri toliau.

Prie$ daugybg milijonq metq - taryra prieS mai-daug 4,6 mili-jardo metq - Vi-satoje id milZi-niSko kosminiqdulkiq debesies,

kuris vis labiau telkesi ir tirit€jo, atsi-rado ZemE. fi ikaito - bemai kaipgamtine atomine jegaine ir pavirto ilkaitusl ugnie: kamuoli. kuris dm€skrieti aplink Saulg.

Sykiu ios viduje med2iagos pasi-

skirste pagal svorl: sunki slrysta gele-2is nusedo iapaciE ir suformavo Ze-mes branduoli, lengvesnes medZia-gos. kuriq sudetyje b[ta deguonies.silicio. aliuminio ir kitq cheminiqelementq, i3kilo i paviriirl ir suforma-

Evo Zem€s mantij4. Tadiau veikiai Ze-me atueso ir atsitiko lygiai tas pats

kaip su suialusiu vandeniu: Zemdspaviriius sustingo ir slqstos uolienos,kurias mes vadiname lydalals, emekristalizuotis, taigi tapo kietos. Sitaipatsirado pirmieji mineralai.

Gausybe minerahl, kurie Sitokiubudu atsirado, susijunge su pirmosio-mis uolienomis ir suformavo vir5uti-ni Zemes rutulio sluoksni - Zemesplutq. Taiiau 5i Zemes pluta nebuvotvirta. Kadangi sustingusios uohenospasunkejo, jos kaskart nugrimzdavo iZemes gelmes, kur vel i$silydydavo.Galiausiai Zeme tiek atveso, kad plu-ta ir mantija bemaZ visi3kai sukietejo.Net vidinis Zemes branduolys emekieteti, tad Siandien tik iSorinis bran-duolys tebera skTstas. Kai temperatu-ra Zemds pavirSiuje nukrito iki100'C, vanduo, kuris prie6 tai supoZemg tankaus garq Sydo pavidalu,

Kaip susida16pirmiejimineralai iruolienos?

Ar Zem6 yrastabilusdarinys?

i5orinio bran-duolio, jos pavir-Sius kartais juda.Ryikiausias pa-ryzdys - Zemes

dmd kondensuotis - lygiai taip patkaip mnsq patryzd1,1e apie vandensgarus ant vonios veidrodZio. Galq ga-

le i3 Zemes paviriiuje susikaupusrovandens atsirado pirmieji vandeny-nai.

Nors Zeme yra sustingusi ixr par

juroje. Tiek ie-mynai, tiek van-denynai yra suda-ryti i5 Siq milZini5kqplokSdiq. Todel dviejqplok6diq riba (sprudis) gali tgstis Ze-

myno viduriu. Siaur€s Amerikojetoks sprrldis yra, patryzdi,itti, Kali-fornijoje, kur daZnai vyksta Zemes

drebejimai, kadangi dvi gretimosplokites tai susiduria, tai atsiskiria.Visus Siuos procesus mokslininkaivadina plok5diq tektonika.

Zemes plutos plokites nuolat i5naujo formuoja i5 Zem€s gelmiq ky-lanti magma. li prasiverZia vadina-muosiuose vandenynq vidurio kal-nagribriuose, kuriq vienas tgsiasiAtlanto vandenlno viduriu. Vande-nynq dugnas toli graiu nera lygus.Ten kaip ir Zemynuose taip pat yrakalng ir daubq. Sitaip vandenynqgelm€se driekiasi miliiniikos kalnqvirtines, o kai kuriose vietose jr1 vir-Sunes i5kyla netgi viri jnros lygio.Ten veliau susidaro r.rrlkanin€s kil-m€s salos, kaip antai Islandija arbaAzorq salos, kurios, ties4 sakant, iryra vidurio Atlanto kalnagubrio vir-Sunes.

Zemes pluta

UoLTENU RADTNtAt irgi pa-

tvirtina, kad Zemes plutaju-

dar taip, pavyzdiiui, bemaip.aioje aukiiiausio planetos

kalno, Everesto, viriUndje bu-

vo aptiktos jtriniq gyvonq

liekanos. Tos fosilUos irodo,kad uolienos iio kalno virit-neje atsirado pliei daugybe

metqjuloje. Tik vdliau jos la-

bai pamaiu pakilo i8000metlq aukiti.

drebejimai, kuriekartais buna tokie stipr0s, kad netsugriuva istisi pastatai. Tadiau pa-prastai Zemds plutos poslinkiaivyksta taip letai, kad jq nelmanomastebeti tiesiogiai.

Zemes pavirdiuje juda i5tisi ie-mynai. Taip, p atryzdl.iui, Amerikanuo Europos kasmet nutolsta keliscentimetrus - Sis greitis rl,aidaugprilygsta pirito nago augimo grei-tiui. Siq poslinkig prieZastis yra ta,kad Zemds pluta yra ne vientisa ma-s€, o sudarlta i5 daugyb€s milii-ni5kq uolienq plokitiq. los nera sta-biliai itvirtintos Zemes mantijoje,bet pluduriuoja joje tarsi ledkalniai

10

Himdlajai, aukiiiausi pasoulio kalnoi, atsiodo susidArus dviems Zemynindmsplokitins.

plok5tes nuseda i Zemes gelmes, arbaplonesn€s plokdtes susiduria su sto-resn€mis plok5temis. Tuomet stores-ne plokste uZslenka ant plonesnes irnugramzdina j4 i Zem€s gelmes, kurji i5kart i5si1ydo. Tod€l tokios sritys,kur plokstes nugrimzta j Zemes gel-mes, dar vadinamos grimzdimo arbasubdukcijos zonomis. Subdukcijosmetu nugrimzdusios plok5tes dalys

lkaista ir i5 dalies i5silydo. V€liau tosiSsilydZiusios uolienos gali i5kilti ikipat iemes pavirSiaus ir ten sufor-muoti ugnikalnius.

Ieigu subdukcijos zonoje susi-duria dvi Zemynines plok$tes, susi-durimo pasekm€s esti panalioskaip per autoavarij?: susidurusdviems automobiliams, deformuo-jasi jq kapotai - jie jsireiia vienas ikit4 ir susilanksto. SusidOrusios Ze-

mynines plokdtes taip pat defor-muojasi: jos isireZia viena i kit4, i5dalies viena ant kitos uZslenka, su-linksta ir iSkyla. Taip atsirandaaukSti kalnai, kaip antai Alpes arbaHimalajai.

3,Susidarus dviems zemy-n i n e m s plo kitem s s u si d a rcolpinioi kolnai.

Naujai susiformavusios Zem€splutos dalys pamaZu stumia tolynesamas plokStes, kurios islysta pogretima plokite ir v€l susilydo i mag-mq. Todel Atlanto vandenynas dide-ja, o Amerika pamaZu tolsta nuo Eu-ropos. Tadiau pati Zemt. nedideja,todel kad vienoje vietoje naujai susi-formamsi pluta kitoje vietoje pra-dingsta. Taip atsitinka, kai sunkios

L llkilusi ikaitusi mogma su-sti ng sta van denyno v i d u riokolnagabryje i fomuojo von-denyno plutq, Atvesusi plutu velnugimzta iZemes gelmes (sub-

dukcijo).Skliautiniai kalnai

(Andai)Vandenyno

viduriokalnagubris

Alpiniai kalnai(Alp€s)

Vulkanine sala,.

2. Dalis nugrimzdusios plutos i:si-Iydo it ii i:kilusiq iisilydiiusitluolienq atsi rcnda vulka nines so-Ios ir sk autinioi kolnai.

Mineralq ivairov6Kiekvienas mineralas turi jam bu-

Kokiqformqbiinamineralai?

Fluotito kristalai yrc kuboformos.

mis priedingomis kra$tinemis. Todelkalcitas ne tik neturi stadig kamp4,kaip kubo formos kristalai, bet visakristalo struktura yra veikiau istriZa.

Kvarcas v€lgi 1ra kitos formos:gamtoje jis sutinl.amas ieSiabriaunesprizmds piramidi3ka vir5une pavida-Iu. Prizme gali buti ilgesne arbatrumpesne, o piramidin€ virSunejvairaus dydZio. NeZinrint to, kampaitarp prizmes sienq visuomet bunavienodo dydZio, t ai tra 120" .

Kiti mineralai, prikJausomai nuojq kristalines gardeles, b0na Zq'nelig,adatos, netaisyklingo rutulio arbastadiakampio formos. Taiiau nepai-sant visos Sios lvairoves, mineraluspagal formE galima suskirslti i kelispagrindinius tipus, kurie dar vadina,mi kristalq sistemomis. Kristalo for-ma yra svarbus mineralo skiriamasispozymis.

Knt ruEnn vrrrosNe visada minerala5 galiigytijaln budingqformq. Jeigu

kvarcas auga atvirame olos

plyiyie, iam pakanka vietos ilii jo i5auga nuostabus kalnq

kriitolas.Taaiau ieigu jam

augti n€ra pakankamai vie-

tos, jis spausis esamoie erd-

vCje, koljq visiSkai uipildys,

ir taip negal6s igautijam b0-

dingos formos.

ding4 form4, ku-ri4 nulemia jo vi-din€ sandara -kristaline gardele.Mes jau Zinome,kad akmens drus-

kos kristalai pa kubo formos. Pana-3i4 kristaling gardelg turintis fluoritastaip pat yra sudarltas i5 kubo - taigiSeiiasienes geometrines figriros -formos kristalq. Tatiau jis gali butisudarytas ir i3 a5tuoniasienig krista-lq, vadinamqjq okaedrq. Todel pa-vieniq kristalg formq ivairove pri-klauso nuo kubo arba oktaedrosienos plok$tumos dydZio, bet nepai-sant to visq jq strukt0ra }Ta vienoda.

Kalcitas turi kristaling garde1g, ku-ri yra pana5i i akmens druskoskristaling gardelg, bet jos pagrin-d4 sudaro lygiagretainis, taigi ke-turkampis su dviem lygiagreiio -

Kolnqk itoIo (kvarco) ktistaIinestruktito yrc tigonine. Vanodi-to (deiinajd ktistaloi yrcieiiabiaunes plokirc|es - hek-sogonines - fomos.

Kas yraskalumas?

PTESTUKo EERDELEs

D6l savo nepaprastai gelo

skalumo grafitas, kuri sudaro

gryna anglis, naudojamas irkaip pieituko Serdel€: kai

mes pieituku raiome ant po-

pieriaus, labai smulkios grafi-

to plokitel€s atskyla, tvirtaiprikimba prie popieriaus ilyra matomos kaipjuodi

brukiniai.

Kita minerahl ypatybe - skalumas.Taip vadinamajq savybe dau-Zant arba sle-giant skilti dau-giau ar maZiautaisyklingomis ir

lgiomis plokbtelemis. ParyzdZiui, jei-gu numesime stikl4, jis sudui i daugy-bg netaisyklingq gabalelig. Nes stiklasneturi kristalines gardeles ir tod€1 joiukes nera lygios ir taisyklingos. Ki-taip ).ra kalcito atveju. Ieigu plaktukusuduosime ! kalcit4, atskilusios nuos-kalos kaskart bus pirminio kristaloformos. Taigi kalcitas skyla labai ge-

rai. Taip pat gerai skyla, pavyzdttri,fluoritas, baritas arba feldSpatas. Lapoformos mineralai, kaip antai ierutis

Kitas skiriamasis mineralq poiymis yrajq

tankis. Siuo atveru turima omeny kaikas pa-

naiaus idaikto svori. Pavyzdiiui dviejq vie-

nodo dydiio uolienq gabalqsvoris gali labai

skirtis.Talp yra tod6l, kad sunkesniaiame

gabale atomai ir molekulAs yra,,tankiau su-

pakuoti" negu lengvesniajame -jo tankis

yra didesnisl Vandens tankis yra lyEus 1, nes

litras vandens svelia lygiai vienq kilograma.

Visos mediiagos, kuriq tankis didesnis ui I,yra sunkesnes ui vandeniir todEljame skgs-

ta.Tokitanki tud daqguma minerakt bet ne

visi. Pavyzdiiui, ledo tankis yra maiesnis uil.Tod€l ledkalniai pliiduriuojavan-

dens paviriiuje (deiln6j virtuje),

kaip ir ledo kubeliai stiklin6je,pap.astag akmuo skesta. Taigi

skiltingas mineralrt tankis

yra puikus skiriamasis poiy-

mis. Pavyzdiiui, kvarcas yra

daugiau kaip du kartus sun- : ,r

arba grafitas, taip pat pasitymi tobuluskalumu ir s\la plonais hTneliais.

Kitaip skyla mine ralai, patryzdi:it:Lkvarcas, kurie turi karkaso pavidalokristaling gardelg, kurioje atomai )Taglaudiiai tarpusavyje susijg visomiskrlptimis. Todel mineralai, turintystanki4 kristaling gardelg, sl/a blogai,o jeigu skyla, tai nuoskalos bUna ne-taisykJingos formos. Tad tokiq mine-ralg skalumas yra blogas arba i5visnulinis.

2,6). Barito, arba sunkiojo ipato, dideli tanki(45) apibudinajau vienjo pavadinimas, Di-

delitankitulintys mineralai darvadinami

sunkiaisiais mineralais.

o

Angliesatomai

J- !",

*l:.:-"-ii;?1i" : '"

kesois uivandeni ir turi dldei-

t5

Mineralai kaip ir visi kiti daiktaibuna ivairirl spai-r,q. PavyzdZiui, i5

l€rufiq grupesmineralq sidab-riSkai baltas mus-kovitas ai5kiai

skiriasi nuo juodo biotito. Olivinas,kaip rodo pavadinimas, visuomet yrapilkai Zalias. Kiti mineralai, kaip antaiakmens druska, kalcitas arba baritas,yra skaidrfs arba balti. R0diniai mi-neralai turi metalini blizgesi.

Tokie mineralai, kurie lengvai at-pazistami jil spalvos deka, turi tipisk?spalv4, kuri4 suteikia jq suditle

Autu nitu i bud i n 9 i iva i t1s

9eltonos spalvosotspolviai.

esandios medZiagos. Todel jie dar va-dinami,,tipi5kos spalvos mineralais".Kai kurios spalvos netgi buvo pava-dintos tokiq medZiagq yetrd:u, pa\yz-dZiui, cinoberio spalvos pavadinimasatsirado i3 raudonos spalvos minera-lo cinoberio.

Tadiau didesn€ dalis mineralq esti

ivairiq spal'r'r1. Puikus pavyzdys 1'rakvarcas ir jo atmainos: kaip kalnqkri5tolas jis yra skaidrus, pieniSkasiskvarcas - baltas, dulsvasis kvarcas -pilkas, citrinas - geltonas, roZiniskvarcas - roZinis ir galiausiai kaipametistas - violetinis. Kitas gerai Zi-nomas pavyzdys - korundas. Raudo-nos spalvos korundas vadinamas ru-binu, mellnos - saf'ru. Nedideligpriemai5q kristaluose deka bespalviaimineralai tampa rySkiaspalviai. To-kie mineralai vadinami,,netipiSkosspalvos" mineralais.

UoLtENU sPALVA priklauso

nuo to, kokie mineralai yra

jos sudetyje. Kadangi dai-niauiiai uolienq sudaro keli

mineralai, paprartai ji buna

ne vienspalv4 o taikuota,

Slakuota arba dryiuota. lvai-rius atspalvius lemia uolienos

sudetyje esantis atitinkamas

mineralar. Tai labai aiikiaimatyti, pavyzd:iui, granite,

kuri sudaro daugiausia feld-

ipatas, kvares ir i6rutis.

Chalkopitituibadingasmetaliikasblizgesyt.

TohemitqsudarcZolikristalai.

Lazu tastui savo tipiikqtamsioi melyna spalvq.

Ametistas, kalnLlktiitolo viole-

14

{Fw @o

FeldipatasGalima

ibr6ttiplienine

dilde

Mohso kietumo skalaie minerulai pagalkietumqyrc suskitstyti !delimt pakoptt. Minkiiiausiyrc pirmos pakopos minerclai, kutiuos galiibftztivisi kiti minerclai, Didiiausiq kietumo laipsn!tui de,imtos pakopos mineralai- iios pakopos minerulo negdli ibtdzti joks kitas mi-nerulas,

MineralasPalyginimo

testas

DEIMANTAS yla mineralas,

turinti5 kieiiausiq kietumo

koeficientq. Deimanto kris-

talin€ gardelA yra labai tvir-ta todAl, kad kiekvienas

anglies atomas su kitais ke-

turiai5 anglies atomaii yra

5usietas vienodais ryiiais. D6l

to ilifavimo diskq, diskinirl

pjnklq ir grqitq itvarai (apa-

tioie) yra padengiami dei-

mantiniais abrazyvais.

Fluoritas Apatitag

ibrAiti kileniniupeiliuku

Kai duona sudZiusta, sakome, jog ji

ooo@Kvarcas Topazas KorundasDeimanra!

Sie mineralaibrAiia lango stiklq

tesnis,kai iji isiskverbia fluoras. Todel,kai naudojame danfl+ past? su fluoru,musq dantyse esantis apatitas i5 daliesvirsta fluoro ir apatito junginiu ir taipdantys tampa tvirtesni. DaZnai i dantqpastas )Ta imai5oma smulkiagrudZiokalcito, geriau Zinomo kaip kreida.

Kadangi kalcitas (kietumas 3) yramhkitesnis fi. apatlt4 (kietumas 5),kreida nekenkia musg dantims. Ta-iiau, jeigu I dantq pastq imaisyrumekvarco milteliq, musq dantys labaigreitai nudiltq.

ooTalkas Gipsas

Galima ibrCitinagu

oKalcitas

Galima

oo

Ar visimineralai yravienodokietumo?

kieta kaip akmuo.Bet ar lrisi mine-ralai i5ties pa vie-nodo kietumo?Paprastas bandy-mas su dviem mi-

neralais irodo prie5ingE dalyk4: jeiguper stikl? perbrauksime deimantu,stiklo pavir5iuje liks ibreiimas. Taip

1'ra tod€I, kad deimantas pa kietesnisu2 stikJq. Tatiau jeigu mes pameginsi-me tA pati stikl4 subraifti ar ibreZtikalcitu, nieko nei5eis, nes kalcitas yragerokai minJ<Stesnis u2 stiJd4. Lygiaitaip pat imanoma vienE mineral4

ibreZti kitu mineralu, todel kad kietes-nis mineralas visuomet subraiZysmink5tesni mineralg. Sitaip buvo su-darlta kietumo skale (vir$uje).

Minerahl kietumas turi didelgprakting reik5mg. Taip, par,yzdZiui,korundas yra naudojamas kaip Slifavi-mo milteliai, nes ya labai kietas. Mu-sg buityje kietumo skale taip pat turididelg reik5mg, nors daZnai mes to n€

nenumanome. Par,yzdZiui, m0sgdantq sud€tyje yra labai

daug apatito, mineralo,kurio kietumas 1'ra 5.

Tatiau iis mineralastampa dar Sie tiek kie-

(kietumas 3), gdlimq

'15

Kokiq savybiqdar turimineralai?

kinys, kuris kito-mis aplinkybe-mis yra gerai ma-tomas vandenyje:kai baseine stovi-me ten, kur van-

Ziirint prc kalcitq tekstos atrcdo susidvejines.

Mineralai lau2ia Svies4. Tai rei5-

neralq geriausiai iviesE lauiiadeimantas.Daug mineralq turi dar vien4opting sarybg, susijusiq su jqkristalinegardele vadina-m4j! dvejopE Sviesos luZimE.

f[ f Sviesos spindulys, per€jgs pertokius mineralus, ne luZtakaip jprasta, o skyla j du spin-dulius. Labai aukitq dvejopoSviesos hlZimo rodikli turikalcitas: jeigu skaidrg kalcitqpadesime ant popieriaus lapo,kuriame nubr€ita linija, ma-tysime dvi linijas. Del Sios sa-

rybes skaidrus kalcito kristalas darvadinamas islandiSkuoju Spatu. Dve-jopas Sviesos l0Zimas pa svarbi saly-b€, kai per mikroskopq norima nu-statiti, koks tai mineralas.

duo mums siekia tik kelius, atrodo,kad po vandeniu esantios kojos ka2-kaip keistai perstumtos i kitE viet4 iryra trumpesnes negu i5 tikrqjq. Taipyra todel, kad Sviesa pakeiiia jqkrypti ir .,iSkreipia", kai i5 vienosmediiagos (Siuo atveju oro) patenka

i kitq medziagE (vandeni). Trumpaitariant, Sviesa liZta.

Be to, l[Zio stiprumas priklausonuo Sviesos spalvos. Balt4 SviesE su-daro daug ivairiq spahq, kurirl mesSiaip nematome. Tadiau ldZdamaiviesa i5siskaido arba pasiskirsto ijqsudaraniias vadinamEsias spektrospalvas. Visos skaidrios medZiagosturi tam tikr? lnZio rodikli: dujos,skysdiai, kietieji k0nai - tarp jq,ai5ku, ir mineralai. lei kristalai, ku-riq luZio rodillis yra iemas, atrodopalyginti matiniai, tai kristalai, kuriegerai lauZia 3vies4, tiesiog 5vyti. I3 mi-

Dvejop a s iv iesos I i2 i m a s m i n e rc I u os e : p ap rcsta ilauztas spindulys yru vadinama5 toisyklingu, ootskiles spindulys - netoisyklingu spinduliu.

to

':t'.i!

Svarbiausi mineralaiMineralq yra tukstantiai. Specia-

Kiek yramineralq?

gijos pagrindaismineralq.

gali atpaZinti 20-30

Kaip mat€me, yra daug cheminiqelementq. taciau labai nedaug jq su-tinkama tam tikruose junginiuose, i5

kuriq susideda Zem€s pluta. Svar-biausi jq yra 5ie (iSvardyti pagal jgpaplitimo daZnumq, prie kiekvienonurodytas jo cheminis simbolis): de-guonis (O), silicis (Si), aliuminis(Al), geleZis (Fe), magnis (Mg), kal-cis (Ca), natris (Na) ir kalis (K). Beto, uolienq susidarymui Zemds pa-vir5iuje didelg reikSmg turi anglis(C), siera (S), vandenilis (H) ir chlo-ras (Cl).

Mineralus galima nesunkiai su

skirstyti pagal elementus, iS kurig jieyra sudarlti. PatryzdLili, silicio gru-pes mineralus sudaro elementg jun-giniai su siliciu ir deguonimi. Sulfi-dai yra mineralai, kurig susidarymedallwauja siera. Halogenidai 1ra jun-giniai su vadinamaisiais druskas for-muojandiais elementais (haloge-nais): fluoru, chloru, bromu ir jodu.Tatiau yra ir tokiq mineralg, kuriuossudaro ne junginiai, o vienas ele-mentas, palyzdZiui, auksas.

Paplokitaini

listai geba plikaakimi arba nau-dodami lupq at-paZinti kelis 5im-tus mineralq. Su-

sipaZing su geolo-

Daz n i a u si o i pas itai ka n Zios

kva rco fom os: pap I okitoin is(virluje) i paprcstas kvarcoktbtalds (kaiftje).

Labiausiai Zem6s plutoje yra paplitejunginiai, kuriq strukturos pagrindq su-

daro sili<io atomas, apsuptas keturiq deguonies ato.mq. Dainiausiai sutinkamas sili(io ir deguoniesjungi-

nys yra kvarcas, kuris pasitaiko kalDrJ kriifolo arba paprasiiausio

pdplokitoinio pavidalu. Kalnq kriitolaiauga uolq plyiiuose, aiiose ir beveik

visr.l uolienq tuitumose. Jrl dydis siekia nuo keliq milimetrq iki keleto metrq.

Didelius kalnq kriatolss galima iSvysti kiekviename gamtos muziejuje, o ne-

dideliq egzemplioriq privalo buti

kiekvienoie pf ivaiioje kolek<Uoje.

Tuitumos, uipildytos kvarco krista-

lais, vadinamos drizomis. Jeigu dr!-zose augantis kristalas yra violetinAs

Kvarco gysla i kvotcitas (kahdje).

spalvos, tuomet toks kvar<as vadi-

namas dm€tiifu. Pavyzdiiui, Vokie-

tuoje, ametisto dfuzt{ galima rasti

prie ldar-Oberiteino, Reinlando-

Pfalco iemdje.Ypai graiis ametistaiyra randami Brazilijoje. Taiiau kvar.as,

uipildantis uolq plyiius, gali ir nesusiformuoti igrair.l kristalQ.Tuomet toks

krista fas yra vad ina m as ,,tupiu" arba pieniiku kyarcu. Beveik visi paplokita i-

niai, kuriq gausu upiq irjirq pakrantdse, susiformavo tokiuose uolq plyiiuo-

. - se. Galiausiai kvarcas yia mineralas.Jo yra dau-* : gelio uolieng pavyzdiiui: granito,

5miltainio arba kvarcito, kuris, beje.. yra sudarldas bema: vien tik ii

I kvar<o, sud6tyje.

18

Ametisto dt'zo.

Prie silicio ir deguonies prijunge kitus (hemi-

nius elementus gaurime kitq

svarbiq mineralq grupe - sili-

katu5, Priklau50mai nuo silikatus sudarantirl

molekulir{ tarpusavio ryiio, su5idalo sluoksni-

n6s grandinin6s arba karkasinas kristalinas

strukturos, kurios pasireiikia mineralq kri5ta-

lq pavidalu.

FELDSPATAI apskritai yra svar-

biau5i Zem€s plutos mineralai. Jie

yra skirstomi i dvi dideles grupes:

ortokf azus ir plagioklazus, Ortok -

,az.J sud6tyie, be silicio, aliuminio ir

deguonies, daryra kalis;iie buna balti,

bet da;nai pasitaiko ir rassvos spalvos.

Plagioklazq.udeVie yra ne kalio, bet nat-

rio ir kalcio. Neretai plagioklazai b0na balti,

bet gali buti ir labaitamsus. Feldipatai

palyginti retai randami kaip laisvai

augantys dideli kristalai, ta-

iiaujie dainai baina uolienq

sud€tyje: ortoklazas yra granito

sudedamoji dali5. Uolienat ku-

rias sudaro beveik vien plagioklazas,

dainai poliruojamos ir n.udojamos antkapiq

akmenims gaminti, mat jr'l kristalaiyta tam-

sis ir;iektiek melsvai iiba.

ZERU(lAl r"tui tutinkami kaip pa-

vieniui augantys kristalai. Taiiau jie

yra svarbi sud€tin€ daugelio uolie-

nrt/ pavyzdiiuir granito, gneiso iriA-ruiio skalino, dalis. 26ruiio skalumas

yra tobulas. Paprastaijis aptinkamas ie-iiakampiq plokiiir.livyneliqpavidalu. lidau-gyb€s idruiio ruiir.{ svarbiausios yra dvirai-

iy5, kurias lengva atskirti: iviesus,

sidabriikai spindintis, dainai per-

matomas rruikovifoi ir juodas

biotifaJ. Kai kuriose uolienose

i€ruiio ploGteliq dydis gali siek-

ti iki kelir{ de(imetfl.l, llgq laikq

iviesusir iCrutis Maskvoje buvo

naudojamas vietoje langq stikh{, daltoir buvo pavadintas muskovitu.

AUGITAS yra juodas trumpos prizm€s

formos mineralas, kurio esama gabro irbazalto sud€tyje. Labaigraiais augito pa-

vyzdiiai aptinkami bazaltiniame tufe, i;kurio galima nesunkiai iikasti ikivieno<entimetro dydiio kristalq.

RAGINUKE taip pat dainiausiai buna

iuod05 spalvos, taiiau pasi-

;! .- taiko irialios spalvos kris-

talq, Krirtalai irgituli trum-

Ottoklozos

pos prizmds foJmq, kartais

bina 5tulpiiki. Viena ve1tu5,

raginukds aptinkamos tiek uolie-

no5e, pavyzdiiui, kaikuriose granito ru-

iyse ir dioritq tiek bazalte ir bazaltinia-

me tufe, ii kuriqias l€ngv. iSkarti.

Kita vertus, nauios raginuk€s

uiauga, kai uolienos stipriai

ikaista, Tuomet uiaug€ kris-

talai dainai b0na plok;telas

formos,TodEl tam tikros uo-

li€nos vadinamos skalunais,

OLIVINAS yra groddtas, gelsvaiia-

li.s mineralas, kurig iemag gelmase klis-

talizuojasi labai aukgtoje temperaturoje

ii lydalo. Tod6l olivinq galima aptikti uo-

lienose, kurios susiformuoja tame gylyje:

gabre ir bazalte, kuriame olivino gabalq

buna ypai gauru.

GRANATAS yra tamsiai raudo-

nas mineJalas. Glanatas kaip

pusbrangis akmuo taip pat

naudoiama5 papuoialams

gaminti. Be kita ko,

graiiq egzemplioriq Aasmenineikolek-

<iai galima rasti i6-ruiio skalinuose Al- j

Plagioklazas

Skatunas

Muskovitas pese.

Ganoto kristolai.

Yra grupa mineralrt kuriuos sudaro tikvienas ele-

mentas.

Be jau mi-

n€tos anglies iiai grupei dar priklau5o daugiausia

taurieji metalai, kaip antaiauksas ir sidabras, ku-

rie aptinkami vadinamuoiu grynuoju pavidalu.

Tai leiikia, kad gamtojejie 5utinkami kaip grynie-jielementai, nesudarantys junginiq su kitais (he-

miniais elementais.

AUK54t tikriausiai kiekvienas yra gird6jes

apie aukso gyslas arba svajojes vienq to-ki4 rasti. Aukso gyslos yra tokie uolienrl

ruoiai, sudary/ti daugiausia ia kvarco,

kuriame gludi aukso grynuoliai. Taaia!

aukso taip pat galima rastiupese irupeliuose maiq gryno aukso kruopeliqpavidalu.

DEIMANTAL susidarc lik esant labai dideliam slagi-

ui daugiau kaip 10O kilometrq gylyje,liemas pa-

viriiqjie patenka, kai sktrstos uolienos lavos pavi-

dalu iis:veriia i5 Zemas mantijos. Tod€l deimantai

kasami ugnikalniq iiotyse, vadinamuosiuose

vamzdiiuose. Deimantq tai pat galima rasti upiq

Kita svarbi minerah{ grupdyra oksidai - ivairiqelementq junginiai su

deguonimi, Su aliu-

minio oksidu, taigi aliuminio ir deguoniesjunginiu, arba korundu, lrles iioje knygojejau susidurime, kai kalbajome apie kietu-

mo skale.

KORUNDAS d€l savo ypatingo kietumo (kietumas

9) yra svarbi alifavimo milteliq ialiava. crai0s ko-

rundo kristalai yra laikomi biangakmeniais. Maly-

ni arba ialijo kristalai vadinami safyru, raudo-

ni - rubinu. Jie, beie, randami Birmoje irTailandq taip pat sri Lankoje.

Gele:is taip pat sudaro

*\ junginisudeguonimi,

lajrl susidaro du

Neopdorctasoetmantos.

smdlyje ir upiniame ivirglde, nes

kai uolienos sudula, jq likuaius

galiausiai nune;a up€5,

s/ERA: taip pat pasitaiko kaip

grynas elementas kristalq pa-

vidalu. lE ugnikalniq (apatioje)

kanu su dumais dainai iisiveriiair sieros dujos. Ta sieta kristalizuoja-

si ant ugnikalnirt ilaitq, kur aptinkama

kaip geltonas mineralas.

HEMATITAS Wa tamsiai nudonas mineralas,

kuris kristalizuodamasis retai igauna gra-

:i4 formq. Paprastaitai b0na metalinio

blizgesio kristalai, kurie susmulkinti virsta

raudonais milteliais. Kadangi hematitaj

yra stipriai daianti mediiaga, d€ltopaprastai kitos uolienos bina rau-

donos spalvos. Poliluoti hematitai

dainai perkami kaip vadinamieji.,gy-

domieji akmenys". Kalbama, ered€l savo

spalvosiie valo krauj+ taiiau tai, nCra

moksliikai irodyta, Hematitq, be kita ko,

galima rasti Elbos saloi€.

6EIII45 susidaro tada, kaigeleiies oksidas

susUungia su vandeniu. Norsjis buvo pa-

vadintas jo atradajo, poeto JohanoVolf-

gango G€tEs (Goethe), vardu, taaiau <he-

miniu poiiiriu jis yra niekas kitas, o

ridys, mums geraiiinomos ii senq

dviraiiq. Getitas uolienoms da:-

Hemotito kristalas(viriuje) i po-

liruotas he-matftas.

Hematitassu nuili-fuota vie-na puse,

6etitas'ldj skirtingi cheminiai \. \ junginiai ir mineralai:

k ., ',1

:::"'''"' 't masneti-

Kotundas

nai 5uteikia rudq spalvq.

Didel€ grupq sudaro mineralai, sudaryti iidruskq:

anglie5

rigiiiq (karbonatq),siefos rugiiiq (sulfatq),

5i€ros vandenilio (sulfidq) ir h.logenidq ((hlo-

ridq, fluoridq).

AKI,/IENS, ARBA VALGOMAJI DRUSK4, kuriq mes

kasdien naudoiame valgiui gaminti,

reikia pamindti pirmiausia. Ak-

meng druska sugidaro garuojant

juros vandeniui, Druskos kri-

stalaiyra taisyklingo kubo for-

mos ir lengvaitirpsta van-

denyje,

FIUORi IO kristalina gardel6 panaiii

akmens druskos kristalinq gardelQ ir to-

d6ljo kristalaitaip pat yra kubo formos. Gryni

kristalai yra beipalviai,taiiau dal nedidelirt

priemaiiqfluoritas dainai yra rylkiai ialios ar-

ba milynos spalvos.

Kaibonatai yra gvarbiausia mineralq 9rupa, kuri

dalyvauja uolienq susidaryme. Be to, biologUo-

iejie irgituri didele reikime kietqjq kn-

no daliW kaip antai kriaukliq ir griau-

iirt susidaryme. Labiausiai paplites

karbonatas yra klintis, kuri sudaro

dvi skiningas kristalines gardelesi

aragonitq ir kiek tvirtesni kalcita.

K4ICIIAS yra ne tik viena pagrindiniq

musq kaulq suditiniq daliq. lSjo yra su-

darytosjurq eiiq bei daugyb6s kittt gyv[nq

kietosios kaino dalys.li tokiq kiaukutq sankau-

pr,t susidaro klintys, kurios gali suformuoti iiti-sus kalnynus.Tod6l kal<itasyra dainai sutinka-

mas gamtoie; ji lengva atpaiinti, nes iis, viena

vertus, yra gana minKtas iJ jigalima

ibrAiti kiieniniu peiliuku. Kita

vertus,iis ima putoti, kai antjo

uila3ini drusko5 r0gities arba

Paprasiiau5io acto.

ARA6ON/IO chemind sudAtis

niekuo nesiskiria nuo kal(ito(heminas 5udeties. Visq koralq

Gipso kristalai

JarqZvaigZde

Fluoitas

Atagonitot

Golenitos

S e I arc m osyvo s Do I o m it i nise AI pe se, ku ri os ta i pbuvo pavadintos dal dolomito gausos.

GiPSAS ii visr.l sulfatqyra svar-

. biausias mineralas, kuiis iusi-

daro garuoiant iuros vande-

niui. Gips.s yra dainai

aptinkamas ir lengvai atpa-

iistamas, nes ddl menko kie-

tumo (kietumas 2) jigalima

lengvai ibrditi nagu.

Kitas sulfatas yra BARII45 (arba sunku-

sis ipatas, ir. p. 13). Jis yra sudary-

tas ii baltq plokitelas formos kris-

talq ir pasiiymi geru skalumu. Jo

savitumas - labaididelis svoris, dal kurioris

ir buvo pavadintas sunkiuoju ipatu. Nagu jo

neibr63i, bet kiieniniu peiliuku galima ne-

sunkiai tai padaryti.Tod€l ji palyginti lengva

G,4LEN/l'4S yra rudinis mineralas,

kuris - kartu su daugybe kitq

ridiniq mineralq - priklau-

so sulfidq grupei. GalenitE

sudaro :vino spalvos me-

taliikai blizgis kubo for-

mos kristalai.

P/R/IAS yra labiausiai paplites

sulfidr{ grupAs minerala5. Dainiau-

siaijisudaro iviesiai geltonos spalvos kubo

form05 arba penkiakampiai kristalai.

Kadangi miAg6jaidainai pirito ne-

skilia nuo aukso. Sis mineralas

dar vadinamas,,kvailirl

auksu".skeletai yra sudaryti i5 aragonito.

21

Akmenys imon6ms paprastai siejasi

'---=q '.- .:el_-..."."-.t.-.

a'

,tn6i-'.!t' 1.

tame, kad be mineralq ir uolienq nebutq

ir daugyb6s reikimingq meno kuriniq.

Nes nuo paiiq seniausiq laikq imonisnaudoio akmenis pastatams statyti,

skulpturoms ir paveik5lams kurti. ti pir-

mo ivilgsnio akmen5 panaudojimas me-

ne pirmiausia matomas, aiiku, architek-

tiroje. Vargu ar butq atsirades bent

vienas ii daugelio didingq pasaulio sta-

tiniq, jeigu imon6s nebntq iimoke ap-

dirbti akmenq ir ii jq statyti pastatus.

Jau daugiau nei priei 4000 metq Egipte

buvo pastatytos pirmosios piramidds,

kuriose buvo Iaidojamifaraonai, ir ku-

ri05 tebeiavi imones kaip meno kuri-

niai. Siandien mums sunku isivaizduotkaip anuomet iivis buvo imanoma - b€

su didiiuliais kal-

nais, mes pamiri-

ry.t

Ar.hitektircs Sedevrai i\ akmens: Egipta piramides ir)v. ferra adz tKa Homale.

iiuolaikiniq pagalbiniq priemoniq - pa-

.judinti miliiniikus kalkakmenio blokus.

Antikin6s Graikijos ir Romos 3ventyklos

taip pat yra architektiros iedevrai, i<

kuriq iki iiolarchitektai 5emiasi iddjq.

Naudodam i vadina m 4)i opus coementi-

tium, savotiikE romeniSkE betonE arba

skiedini, i< kurio kilo iod is,,cementas",

romdnai gal6jo statyti did;iulius skliau-

tus. D6lto Romos panteonas ilgus iimi,meiius buvo didiiausias pasaulio stati-

nys su kupolu. Sioje antikinijeSventykloie (iiandien ji paversta bainy-iia) taip pat galima iivysti, kaip akme-

nys buvo naudojami statiniam5 puosti

grindis ir sienas sudaro daugybe ivairiquolienq ruiirl. Tai teikA puoinumo ir sy-

kiu buvo akivaizdus Romos imperijos

galios bei bemai neribotos itako5 sferos

irodymas. Viduramiiais irnaujaisiais

laikais visq pirma buvo pastatyta laba.

daug bainyiiq, kurios iki iiol tebera ne-

ats;ejama miestq panoramos dalis: nuo

Beveik kaip gyvas, bet, deja, ,,tik" i, mcvmura.Lo akoanta sku I pfu rLt g ru pe Vot i l<a nomuziejuje Ramoje.

1 ",.

I.u-*

.l,! r- - -

--4 \qF\.

-"**'' ftg, lf

kaimo bainytel€s ikitokii{ garsiq stati-

niq kaip 5v. Petro bazilika Romoje.

Ypatingu savitumu iisiskyr6 anuo-

met Prancrlzijoje statytos gotiki-

nAs katedlos, ikurias ivelgda-

mas net nepastebi, kad jos

pastatytos ii kelias tonas sve-

riantiu akmenu.

Ar imanoma i3 masyviq akmenq pa-

statyti ne tik didiiulistatini, bet iikalti

:mogau5 kin4,, veido bruoius, netgi

plaukus? Zinoma, nors tam irgi reikia

dideliq igndiiql Skulpturos taip pat at-

slrado priei daugybe tukstantmeiiq.

Graikai buvo tikri iios srities meistrai.

Rom6nai mokEsi iijq kopijuodami

graikiikus prototipus. Garsus antikos

skulptulos meno pavyzdys yra Laoko-

onto skulpturq grupe Vatikano muzie-

juie. Antikos skulptorius tiksliai u:fik-savo tq akimirkq, kaiiyni Laokoontq i1

abu jo s0nus pasmaug6 dvi gyvat6s.

Bemai neitik6tina, kaip menininkui

pavyko pavaizduoti gi dramatiSkq mo-

mentq, besiranganaius kinus ir per-

teikti skausminge Laokoonto veido i;-raiSkq - skulptoros atrodo tarsi brltq

gyvos!Viena5

iymiausiq nauiqjq

laikq skulptoriq buvo

italas Mik€landielas,

gyvenes maidaug priei500 metq, Jis irgi ikvapimo

sam€si ii antikiniq skulptirq. Jo

Dovydas (p. 5) yra ispudingas

irodymas, kad akmeni gali-

ma paversti nepakartoja-

mu meno kiriniu. Reikia

nepamiriti, kad Mike-

landielas iiq fign14 ii-kal€ ii vieno didiiuliomarmuro luito, kuris bu-

vo daugiau kaip keturiq

metrq aukitio.

Tapyboje uolienos ir mineralai taip

pat turididiiulereikime. llgq laikq

mineralai buvo kaikuriq daiq pagrin-

das. Kadangi kaikurie daiai buvo gami-

nami ii kitq mediiagq/ pavyzdiiui, tam-

siai mAlyni daiai- ia tam tikro augalo

arba tamsiai raudonidaiai, kuriq gamy-

bai buvo naudojamos sraiges. vis d6lto

kitq daiqEamybai mineralai ir uolienos

buvo b0tini. Pateiksime tris pavyzdiiusr

lazuritas, <inoberis ir malachitas.15 su-

smulkinto lazurito buvo gaminami tam-

siai mElyni daiai, kurie dar buvo vadina-

mi uftramarinu (lot. ultru- po, ui,,

viri rarirus -jurinis), nes lazuritas iEuropq buvo gabenamas dainiausiai i5

tolimojo Afganistano. Cino-

beris yla Sviesiairau-

donas minerala5,

kuris aptinka-

mas, pavyz-

diiui,ltalUoie

ir lspaniloje.

Jau romanqta-

pytojai, kaip ro-

do sieninetapy-

ba Pompdjoje

(viriuje), ji naudojo rau-

donos spalvos da:ams gaminti.

Galiausiai mala(hitas milteli{pavidalu

buvo naudojamas ialiems daiams ga-

minti ir naudotas ne tiktapyboje. Pa-

vyzdiiui, senov6s Egipte moterys juo

daiydavosi akiq vokqr, Siandien mine-

ralai iau nebenaudojami daiq gamybo-

ie. Senuosius dair,t gamybos bidus ii-stiimA Siuolaikin6s chemijos

technologijos.

Cinobeis ir ultramorinosyro dvispolvos, kurids italq tdrytojas Ticionos (1488-1576) panau-dojo sovo poveiksle Bokchas i Atiadne.Tddo daioibuvo gdminami i! minerolq.

''.'.1.+'

Kokie yrauolienq tipai?

Kaip susidarouolienqIydalai?

**__5

I5 pradZiq magma bina ikaitusi

Kokiq esamaplutoniniquolienu?

iki daugiau nei1200"C. fau ky-lant i vir5q ir v€s-tant kristalizuoja-si lvairus uolienassudarantys mine-

ralai, su kuriais mes jau susipaZino-me. Atitinkamo mineralo susidary-mas priklauso nuo jo lydymosi ta6ko:pirmiausia kristalizuojasi mineralai,kuriq lydymosi ta5kas yra aukitas,paskiausiai - Zem4 lydlmosi tadk4turintys mineralai. Todel pirmiausiasusidaro olivinas, tada plagioklazas iraugitas, veliau seka raginuke, biotitas,muskovitas ir galiausiai kvarcas beiortoklazas. Pasiekusi iemds pavir5iq,kai temperatura nukrenta Zemrau500'C, magma beveik visi3kai su-stingsta.

Plutoniniq uolienq susidarym4 le-mia mineralq kristalizacijos seka.

Pirmiausia susidaro uolienos, kuriosyra sudaryos daugiausia i3 olivino.Tada susidaro uolienos, kurias suda-ro olivinas, plagioklazas ir augitas,jos vadinamos gabru. Toliau seka

dioritas, kurio suddtyje yra plagiok-lazo, raginukes, biotito ir Siek tiekkvarco. Galiausiai tame paiiamekristalizacijos etape susidaro ortok-lazas, kvarcas, biotitas ir muskovitas,kurie sudaro granit4. Taigi jau Zino-me tris pagrindines plutonines uo-lienas.

Gabras, kuris susidaro daugiau kaip1000'C temperaturoje, yra sudarytas

beveik vien id tamsig mineralq ir to-ddl yra tamsiai pilkos spalvos. Gabrasyra labai kieta uoliena, todel puikiaitinka keliams ir gatv€ms tiesti arbaskaldai, kuria sutvirtinami geleZinke-lio pylimas ir pabegiai. Diorit4 suda-ro tamsus (raginuke, biotitas) ir Svie-

sus (feldbpatas, lczarcas) mineralai,todel pagal spa1v4 jis 1ra tarp gabro irgranno.

1.ll Zemesgelmiqkylonti magmdsustingsto I virstoplutonine uoliena(gabru, diotitu ar-ba grunituI

SustDARYMo sRtrys

Zemdje yra trys sritys, ku-

riose dainiausiai susidaro uo-

lienq lydalai ir kurie valiau

virsta plutonindmis uolieno-

mis: vidurio vandenyno kal-

nagaibriai, subduk<ijos 5ritys

5u aktyviausiomis ugnikalniq

zonomis ZemCje ir auksti kal-

nai, kurie iikilo susidiru5 ie-myninams plokitEms.

li uolienq lydolo gobros(kaircje) k stolizuojosi pi-m i a u sia. Vd I ia u su sid a rodioritas (viduryje) tu galiou-siai:viesus granitas

@e neje).

2.leigu klodoissligsanti uolienasuoiiejo, otsircdusiusplyiius uZpildo magmo,sustingsto irtompagysline uoliena.

)6

PLoK5erV TEKToNTKA

PlutoninAs uolienos susidaro

keliq kilometrq gylyje. Tatiau

kaipjos atsiranda iem6s pa-

virgiuje, kur kasamos kaije-

ruore? Tai su prasti padAs

plokgiiq tektonika, kuri ii Ze-

m€s plutos dalirt suformuoja

kalnu5, llkilus kalnams kartu

iSkyla ir plutoninds uolienos.

Jeigu daldul€jimo arba erozi-

jos visi sluoksniai, slaigsantys

viri plutoniniq uolienq/ su-

nyksta, plutonin6s uolienos

savaime atsiduria :emas

paviriiuje,

li ko galimapaiintiplutoninquolienq?

Granitas, kuris susidaro 750-600"Ctemperattroje, yra sudarl'tas dau-giausia i5 Sviesig mineralq (feld5pato,

kvarco ir muskovito). lo sudetyjetamsus mineralai, palyzdiiui, bioti-tas ir kartais raginuke, uiima labainedidelg dali. Todel granitas yra Svie-

si plutonine uoliena, kuri del rausvoortoklazo kartais gali buti net raudo-nos spalvos. Siandien Slifuotos diori-to ir granito plokstes dainai naudoja-mos fasadg apdailai ir grindq pllte-ldms gaminti.

Kadangi plutonines uolienos su-stingsta Zemes

gelmese, jos vesta

labai letai, tod€lpavieniai kristalaituri pakankamailaiko tinkamai su-

nuo vieno milimetro iki keliq centi-metrq. Todel visos plutonines uolie-nos ya stambiagrudes, tai rodo irgranito pavadinimas (it. granito, lot.granum - gridas).

feigu bent kart4 jums yra tekg at-paZinti plutoning uolien4, galite, beabejo, ismokti ir tiksliau j4 nustatl.ti.Siuo aweju pirmiausia pades spalva.

feigu uoliena tamsi, tai gali buti gab-ras,jeigu Sviesi, tuomet tai greitiausiaigranitas. Galuthai nusprgsti, ar taigabras, dioritas arba granitas, galitetik tuomet, kai nustatysite sud€tinesdalis, tai yra uolienq sudarandius mr-neralus. Nustaq/ti gabrE sudaraniiusmineralus pa keblu, nes jis )Ta tam-sus. Tatiau diorito ir granito atveju

imanoma, Siek tiek pasitreniravus,plika akimi arba lupos pagalba nusta-tyti mineralq suddti.

siformuoti. Dil to ivairiq mineralq,kurie sudaro uolien4, dydis gali siekti

Kitq magmatitr.l grup€ sudaro gyslinds uolienos.Jq ivairov6yra didiiul4 o klasifikacija - sud6tinga. Kai plutonitas b[nabeveik visas iisiklistalizavgs, likusiame lydale iu5ikaupia

vanduo ir visiimanomicheminiai elementai, kurie negali

sudaryti plutoniniq uolienq. Sie elementai sudaro savo mi-

neralus. Todel gyslinese uolienose gludi reti irypai gra:irkristalai. Kildamas iviriq likes lydalas atvdsta, ir plyEiuose

viena po kitos sugiformuoja gyslin6s uolienos: ilpradiiq pegmatitas, kurlame uiauga milii-niiki kristalai - feldipatai ir ieluffai gali

sieldi ikivieno metro dydiio. Kiti retimi-neralai, kuriejame aptinkami, yla tur-

malinas, berilas ir daugyba kitq retq

mineralq.Valiau ii karitovandeningo

tirpalo 5u5idaro ridinas gyslos, taippat fluoritas, baritas, kalcitas ir kvarcas,

Taip VokietUoje atsirado kadaise svarbts

sidelito telkiniai Reino Skalaininiuose kal-

kasiniq sqvartynugse ir iiandien galima aptikti vie-

n4 kitQ graiq min€ralq.

Turmalinasyrctipiikas mineralas,susidorantis peg-matituose (kaift-

nuose ir raidinAs gyslos Harce, kurio poieminiq

Magmin6s uolienosMagmines uolienos taip pat susr-

Kas ivykstaiisiveriusugnikalniui?

magma. li gali kil-.'ti pamaZu arba iSsiverZti labai staigiai.

Magma, kuri pasiekia pavirSir.l

siverZia, vadinama lava. Lavalgiai taip pat kaip plutoniniqlydalai: del radioaktilumo,turos padidejimo arba slegiojimo susidaro lydalai, kurieZemes gelmig. DaLnai prie pat ipaviriiaus susidaro ertmes,iSsilydZiusiq uolienq - magmosniai. lSsiver2us ugnikalniui i5 jqlava. Etnos ugnikalnyje lava

daro keliolikos ki-lometrq gylyje ir,kaip rodo pavadi-nimas, i paviriigpatenka kartu su

Lava, spa u d Zi a m o d i del i oslegio, ii Zemes gelmiqii-s ive rZi o ug n i es fonta n o i s(ko i p lia m e ug n i ka I nyjeHavaiuosd,-...+-

28

i : kur, pasak romanq legendos,

if- buvo dievo Vulkano kalv6,W kuriole.lis taip darbuodavosi,

VULKANITAI

Kartu su lava i5 ugnikalnio

iSsiveriusiog magminEs uolie-

nos vadinamog vulkanitais.

Jos pavadintos pagal ltalijai

priklausaniie Vulkano salq,

net iieiirbos :irdavo.

DALYS

uolienas, kaip ir

uolienas, sudaro

mineralai. Pavyzd:iui,

Sustingusi ldva sufarmuoja keistus bazalta uohl kraltovaizdiius, kaip kodiia pavoizduataje lslondijos vidurineje dalyje. Del sumaiejusia slegia dujuburbLtliLtkai ima sprogineti pclna\idi koip atidarius mineroliniavdnclensbuteli, tudel hvas pdvir\ius lde\ineje) posidaro okytos.

daugiau ar maliau apvaLiu lioiiq, Is

larrJij,'ie - ii pl).iu. Luriu lgis grlisiekti daLrgiau kaip I00 kilometrq.

plutoninir] uolienq atveju, nes magmines uolienos, iikilusios 1 par.iriiq,labai gleir.ri rt\ c\t,1 ir toddl d..rzniau-

siai susidar o vien maZi kristalai. No-rir.rt tiksliai nustatlti magmir.rg uolie-na, reikia labai gero mikroskopo.

Jeigu uoliena atvdsta labai greitai,.r tont a i nc.peia .uJarr ti .aisvklingLlkristalq ir sustingusi lava virsta r,rLl-

kaliniu stiklu, hur is r,adinamas obsi-dianLr. Del slro r.Lriu Lrriattntl iau

akmens am2iuje jis buvo r.raudoja-mas ilankians gaminti. Karjet'uosebazaltas yra labai ieikoma uoliena,nes jis del savo kietumo puikiai tinka

Kvo'ca pot h ta, y'a do\no po,itaiL anti magmireualiefo I ur;q gatna ap'tI tibe,e,A Lie^, ienofpesiiqlq zonoje.

gudaro olivinas, augi-

plagioklazas, liparitq -kvar(as, biotitas

KOKTU esama' . . r.ra tansus, andema(Imtntu:.^;i^-:.;' ur.ni pilki. lipauoltenu,. rrlJr tR\.lrcu pol

-, I r\.ras) svlesLls.

-\'Iagr.l.rir.riq, kaip ir plutonir.riq uo-lier.rq, yra labai

ivairiq: bazaltai

Norint tihsliai nustatlti vien4 al kit4rnagming uo1ien4, reikia iisiaiikinti,kokie r.r.rir.reralai j4 sudaro. Tiesa, tai.-.J-*,+, --^ 1.,,,. l.^- -,,,-1,1..,,pJoJrl'TI l'tit KI Kas s nKta . negu

Obsidianas, kLtris jcu akmensom)iuje buvo naudojamas darba ironkioms gdminti, otrodo

pabegiams gaminti ir gatYems beikeliams tiesti. Tam galima panaudotiir andezit4. Liparitas dainai vra vadi-nanas kvarco porfyru, palyzdZiui,Vokietijoje, kur jis yra pladiai papli-tgs. Vis delto didZiausias kvarco porfyro telkinys yra Pietq Tirol11e, kur iiuoliena vadinama Bolcano kvarcoporfyru. Kadangi Bolcano kvarcoporfyras labai gerai skyla, jo plokitesyra dainai naudojamos kaip keliq irterasrl danga arba Saligatr.iams tiesti.Vokietijoje tikriausiai nera ne vrenos

pesiiqjq zonos, kurioje nebutLl Bol--^.-^ t.-.^ --^ .^^ -f-.-^ l

Bazaltas da2nai sutinkamas kolonq pavidalu.Ypai ispAdingas yra Siaures Airijos pakrcntdje

' esantis ,,Milzino gtindinys" (Giant's Causewoy).

11.

Kokiq formqb0na lava?

da labai lvairuoja:

Ugnikalnis i par.iriiq iimeta ne tiklav:1, kuri su-stingusi virstauolienomis, bettaip pat pelenusir dujas. Del touolienq i5r'aiz-nors magmines

uolienos del greito atvesimo yrasmulkiagrudes, kartais ir jq sudetyjepasitaiko didelig kristahl arba kitqinLarpq. Ypac bazalte daTnai pa.itaiko nuo centimetro iki decimetrodydZio olivino kristalq. Sie olivinogabalai :ykiu suteikia in form acijorapie magmos Zidinl, i5 kurio iSsiver

2€ bazaltinE lava: Siame iidinyje lava

. jau buvo tiek atvesusi, kad olivinas-,dme kristalizuotis. Tie kristalai nu-

lydalo apadioje ir sudard olivi-sluoksni. IisiverZus ugnikalniuiti lava atpleie iio sluoksnio

olauZas ir, lavai sustingus, olivinoi atsidtrre jos viduje. Dideli

Povi tiiuje sustingusi I ova susi stu-mia i lgauno su sivijusiq vitviq irplok\iio pyraga pavidalus.

' $istalai smulkiagrndeje pagrindi-. 6bje maseje vadinami intarpais. Pri-."- klausomai nuo uolienos, intarpu ga-

li. buti augitas, raginukd arbaAlivino gabaloi, susidarc 2emesgelmese, kartu su lava patenka ipavir\iq ir uolienq.

d5patas. Sie intarpai taip pat kris-vosi iSsilydZmsioms uolieilgai kylant aukityn ir todelpakankarnai laiko augirr.rui,

PAGALVINT LAVA

Lava gali iisiveriti iriirosdugne, kaip tai nuolat nutin-

ka vandenyno vidurio kalna-

gubryre. Tuomet susidaJo pa-

galvAs pavidalo lavos la;ai,

kurie tolydiio didAja d6l ikan-din besiveriiantiq iSsilyd:iu-

siq uolienq, Jeigu toks laaas

pasidaro pernelyg didelis,

iiorinis irjau beveik sustin-

ges lavos apvalkalas plyita irsusidaro kitas laias. Galiau-

siai susiformuoja metlo didu-

mo bazalto laiq sluoksnis.

D6lsavo iSvaizdos iitaip iisi-veriusi ir susifoimavusi lava

yra vadinama pagalvine lava

(viriuj€).

kol likusi lava iisiverZe i pra-' i ...ivirSiq. . ";,.

""ir,t"a lava papraslai.'l

Duna laDar sl(ysta. ll, -[

vanduo, teka greitai,,ramiai. I5 pradZiq'atvr

Sios lavos srauto

ir ji veliau atvesinus.liau esanti lava teka toliau,susistumia ir susirauk5leja.formos lava yra vadinamaIava.

i5 kurio iisiverZia angliarug$te. Lavo-je esandios dujos verZiasi I iSorg rr su-daro burbulus. Kadangi bazaltine la-va pa labai skysta, jos viduje esantysdujg burbulai lengvai i5kyla irsprogsta. Kitaip yra liparitines lavosatveju. Liparitiniai lydalai yra tokietirSti, kad juose esantys dujq burbulainegali iSkilti ! i5or9 ir susprogti.Labai didelis dujq slegis lydalus su-skaido i maiytes daleles. Lygiai taspats nutinka, kai gerai pakratai ir ati-

Lavai kylant j virsq ma2eja rleCo. ',Tuomet r,1,ksta tas pats. kas r,yksia. 8'

at idarius mineralinio vandens buteli.

darai Silto mineralinio vandens bute-l! mineralinis vanduo iStrykSta stip-ria srove. Lygiai taip pat greitai i5tu5-teja ir liparitines magmos Zidiniai,kuriq turinys smulkiq nuolauTg pavi-dalu issiver2ia iS ugnlkalnio ir iSsvie-

dZiamas aukdtai i orE. Uoliena, kurisusidaro nusddus tiems milii-niSkiems pelenq debesims, vadinamatufu.

Ugnikalniai issiveriia ne tik Zem€je. Daugiau nei priei 2 milijardus metq

Manulyie irgi iisiveridavo ugnikalniai, kuriejo paviriiq padengA bazalti-

n€mis uolienomis. V6liaujo pavifiir{ iidauia daugyba meteoritq. Kadangi

Menulyje n€ra vandens ir vajo,jo paviriius ned[|Aja, tod6l meteoritrl pa-

liliiti p€dsakai neiinyko. Net ifiiandien ii Zemds olika akimi

maqrti meteoritq ismuiti krate-

riai. Patys maiiausi ktateriaiyra

keliq milimetrq skersmens, o di-

diiausiq krateriq skersmuo sie-

kia daugiau kaip 250 kilo-

Lydalai, kutiuose yro labaidaug dujq,taip iiakija uolienq/ kod susidarc

metrq.

pemza.

Nieka nero amZina: net didZiula Ltola, veikiano saules, vandens ilveja, ilgdiniui suduleja ir virsta tLttulia fatmas datiniais orba del

medZiagos. kuriosje?

je, r'adinat.l.ros se-

clin'rentais (1ot. se-

dime ntum - nts-

sedimas, nuose-dos). \'is delto iikur randasi tosliaupiasi paviriiu

\riskas prasideda nuo dfileiimo.C r.rt. itir. kLrri. ' \ilorr'rJ\o 7enrc\gelmese ir paviriiuje atsidurd kalno-Jrro. eig,'j(. .Lirrgr i nr rcikti aplin-kos s4l1.gos. J1 veikia saule, ialtis, lietur. l(ai zmogLr. 1'crrrclrg rlg.ril.r'Lir'.r'i rru eie. io oda rrrrdcgl irima luptis. Panaiiai nutinka rr su

!rranit.r. .t :c: ii. nro. e\a. i'-li Liel,

skiriasi.Sar.rles spinduliai uolienas ikaiti-

na, aiikr:, nevienoclai, nes, pa\-YZ

d2'rr.. tarn.u. biotirr. i1..-ri.ta q*c'c'"unrpr ir:e..r. 'e-d.rr.rr.'. l{.- o, 'oa\uolienos paviliius ikaista, los viclus

tebebirna i;rltas. Kadar.rgi visos uolie-r.ros r.ruo iilumos ple iiasi, o nuo ialdiotraukiasi, todel tlel ner-ienoclo ikaitiIno Jl\irilnd,1 rrer i..roJr. ite'r1''m.1..

32

kuris ardo uolienas. Granitas ima ar-

leti arba skilti i smulkiagr0dZius ga-

baliukus. Be to i ll1azyaius itrtrkrus rrplrsiu.. kurie at.iranda ddl rrevieno-

do iterrpimo. patenka vandrLo. Kaijissu34la, susidaro ledas, kuris pledrasr rrardo uolien4.

Nuos6dinds uolienosUolienos, kurios nus€da paviriiu

ioliia (virauje) suyrc ! keistos farmas nuolauias.

Kaip susidaronuosedos?

,,LA5A5 Po LASo rR AK-

MENI PRATAJO,,

li tikrqjrt ii pata116, kurios

autolius yra lom€nq poetas

Ovidiju5, reiikia, kad nuolati-

nio kartojimo il didelds kan-

tryb€s d€ka galima pasiekti

bet kokitikslq. Taiiau paiodi-

na ios reikimA bitq ta, kad iiapibudina ne kE kita, o nuo-

sadiniq uolienq, kurios, vei-

kiamos vandens, milUonus

metr.{ formuojasi, 5usidarym4.

Natiralq dil€jimq spaltina ir imonAs,

nes d6ldeginamq angliq if naftos iap-linkq nuolat iisi5kiria anglies dioksi-

das. li pradiiqjis kuri laikq kaupiasi

ore, o valiau iikrenta,,rngifiojo lie-

taus" pavidalu ir kenkia daugeliui uo-

lien{. Jo pov€ikigalima ilvysti paivel-

gus iiventoves ir bainyiias arba

statulas ir antkapiq akmenis, kurie d6l

dail6jimo yra ii dalies neatpaiistamai

pasikeite.

Taigi net tokia kietagranitas, dnl€dama suyra idaleles. Be to, kai kurietirpsta vandenie. Ciakia pamineti tokias uolienasneralus kaip drusk4 ir gips4.marmuras taip pat tirpsta,denyje yra angliar0gites.daro didel€s vadinamosiosolos.

Taigi dabar vejas irdulejusias uolienas gali pinunesti I kit? viet?. Sitaipsios druskos per upes irvandenis patenka i jur? -je, juros vanduo ir yra strrus. Sinu,l:kias uolieng daleles i5nedioja vejasir supusto i kopas, arba jos nusedakaip dulkes, i5 kuriq susidaro der-lingas liosas. Greitai tekantis van-duo gali perneSti didelius uolienqgabalus, o letai tekantis vanduo galine5ti tik smulkius uolieng grude-

lius.Del skirtingos pernaSos su-sidaro ir nevienodos nuosddin€s uolienos. Si susida-rym4 geriausiai suprasime,jei mintyse isivaizduosimeupes keli4 nuo jos i3takqaukitai kalnuose iki itekeji-mo i jur4.

paviBius galiigrti kotio povidalq kaip motytiiioje fotogrcfijojeii Argentinos Andq.

Kalnuose del didelio nuolydZiokalnq upes bd

KokiE reikimgturi perneiimokelias?

na tokios srau-nios, kad galikartu nestismetro dydZiouolienq luitus.Kadangi upes

vagoje jie nuolat vienas i kit? dauZosi ir trinasi, veikiai kampuoti luitaisuapvaleja ir tolydZio darosi vis ma-Zesni. Dideli gabalai vadinami riedu-liais ir ZvirgZdu, smulkesni smeliu,o smulkiausi - moliu.

Kai upe savo vandenis i5 kalnq i3-plukdo i lygesng vietovg ir ima tekd-ti lediau, jos perna5os jega gerokaisumaieja. Ji jau nebegali ne5tis kartuii pradZiq rieduliq, o veliau irZvirgZdo, todel Sios uolienos nugula.Toliau upes vagos dugnu perne5a-mas tik smelis ir vandenf e phldu-riuojaniios molio dalel€s. Priklauso-mai nuo srov€s greidio, i5 pradZiq

33

1. Kalnuose uolienossud0la ir vdliau jas

nusineia kalnq upeliai.

SraunAs kalnq upelioi uolose iigrouZiatorpeklius.

Kai upes pernaiosjdgd sumoZeja, nusadadideli rieduliai ir ivigidos.

Galiausiai smulkiagrtdis molis pasiekiodeltqir nusedo jtrcje.

nuseda stambus, veliau smulkussmelis. Dalis sm€lio ir molis pasiekiaj[r4, kur galiausiai nuseda.

Pernaia pakeiiia ne tik plukdo-mq daleliq dydi, bet ir jr1 sudeti.Imkime, pavyzdi,ilui, magming uo-lien4 granitq, kuri sudaro feldSpa-tas, kvarcas ir Zerutis. Kai granitasduledamas suyra i ji sudarandiusatskirus mineralus. susidargs sme-lis taip pat susideda i5 feld5pato,kvarco ir Zerucio. PerneSamo smd-lio grndeliai trinasi vienas ikitq.Kadangi atskiri mineralai yra skir-tingo kietumo (feldSpatas 6, kvar-cas 7), kvarcas nuzulina feld5pat4,bet ne atvirkStiai. Todel jau paiiojepernaSos pradZioje feldipatas nu-bruZuojamas bemaZ iki smulkiau-siq molio daleliq. Lygiai taip patyra ir su smeliu - jj sudarantiskvarcas nuzulina Z€ruti.

34

Koikutias mediiagasupes arbq gruntinioivanqenys pernesoiititpusios,pavyzd2iui, vandenyje tipstaniiasd tuskos. ligatavusvandeniuitosd ruskos vel krista-lizuojasii sudorokietq plutq, koip iiojefotog rofijoje pavaiz-duotame ,,Mittiesnenyje" (JAv).

Dnusros telxrrunt

ZmonAs, norAdami gauti

druskE, jau nuo seno jiiros

vandeni nukreipdavo i tam

skirtus baseinus, kuf ji ga-

rindavo. Gamtoie taip pat su-

sidar6 baseinai, i3 kurir.l ilgai-

niui iSgaravo vanduo.Taip

5usidar€ didiiuliai druskos

telkiniai,

Kaipskirstomosnuosedos?

riusios uolienosyra vadinamosklastin€mis nuo-sedomis. fq skirs-tyrnas ).ra papras-

tas ir priklauso

Dougelyje jArcs pokraniiq, kaip pavaizduota Sioje fotogrofijoje paleiSpicbergenq, bdngq mtia i krcntq iimeto didelius riedulius.

AukSiiau apras)tu budu susida- smelio ir degintq kalkiq. Moksli5kaiSis procesas vadinamas diageneze,kuri ir reiSkia uolieng sukietejimq.Diagenezes mel.u susidaro nauji mineralai, kurie tinkamai sutvirtina pu-rias nuos€das. Tai gali buti argilitas,kalcitas, kvarcas, taip pat hematitas.Pavyzdi:iti, margasis smiltainis savo

nuostabi4 raudon4 spalv4 igauna de1

hematito pleveles, kuri sukietejimometu apgaubia kvarcini smell.

Sukietejes h smiltainiu virtes smelisgolisufom uoti staaias uolos,je fotl

nuo daleliq dydZio, kaip parodlta Ze-

miau pateiktoj e lentelej e.

Upeje arba pajIryje suneStas sme-lis dar neb0na sukietejgs. Kiekvienas,kuris bent kart? Zarste rankomissmeli, gali tai pawirtinti. Tokios nuo-sedos yra vadinamos puriomis nuo-sedomis. Kieta uoliena susidaro tiktuomet, kai smiltys tarpusar.yje tvir-tai susijungia - lygiai taip pat, kaip

Dal€lAs dydis Puri nuosAda Uoliena

konglomeratas {aprullntas)

brcktija (kampuota)

smiltainis

Daugiau 2 cm

2cm- 2mm

2-0,2 mm

0,2-0,02 mm

ma:iau O,O2 mm

riedulys ItvitE das tsm6lis

smulkiagrodis smelis al€urlras

molis argilitas

Laikui begant rieduliai gali susUungti itvitus konglomerctus.

. Dabartiniq karalq skeletas' yra sudarytas ii arcgonita.

Uolieno', k u rios su.idrr

dalis klindiq susidaro kitokiu budu.Visi ii musq ber.rt kartil pajnr,vje nn-ko moliuskq kriaukles ir gelde

les. Visi iie dariniai susideda -&;,i5 kalcio karbonato, kurissutinkamas kalcito arbaaragonito pavidalu. Jeigudaugl.be kriaukliq s'si-kaupia vienoje Yietoje irdiagenezes budu sukie

t€ja, tokiu bndu irgi susiformuojaklintys arba kriauklainis. Koralai ir ki-ti organizmai taip pat gali formuoti ri-fus; taip susidariusios klintys vadinamos rifinemis klintimis.

Daugumq klindiq sudaro mikro-skopiSkai maZos gpuninds arba auga-

lines kilm€s liekanos. Par'yzdZiui,DidZiosios Britanijos, arba Riugeno

jos yrd vadinamos biogenin€mis nuo-.sddomis.

Kri au kl oi nis ii Kl i nt i n i q

AIpiq iiaurines dalies.

Kas yrachemines irbiogenin6snuos6dos?

garuojant vande

niui, vadinamoscheminemis nuosddomis. Svar-biausios chemir.rds

nuos€dos, kuriosi5sikristalizuoja i5 jfros vandens, 1.raklintis, gipsas ir akmens druska.

Nors klintys kaip cheminds nuose-

DABARTTNTV KoRALV ske-

letai yra sudaryti ii aragonito.

Atogreiq jurq rifuose koralus

ir dumblius sieja labai glau-

dus ry:ys {simbi026). Kadangi

dumbliai, kaip ir augalai. sau-

las Sviesos ddka anglies diok-

5idE paveriia organine me-

diiaga (fotosintezat jie

padeda koralams i;skirti ara-

gonitq i5 juros vandens, TodAl

koraliniairifai labai greitai iiiuros dugno iikyla ikijos pa-

viriiaus.,ffi

g;t. il:

ANGLTU KAsrMAs

Jeigu anksiiau kalnakasiai

sunkiai tri0sdavo ka5dami

anglis kirtikliais ii semtu-

vais, tai Siandien angliq tel-

kinius rausia didiiulCs ma-

iinos (apaiioie).

Akmens anglys

Kaip susidaroanglys?

Kita biogenine nuoseda yra kilusi

Anglys dainai susidarc pa-jiio pelkese, kutiose galiiilikti nesuiry nudZiuve po-pariiai ir mediiai.

tu"

i5 pelkiq ir miSkq.Tai - anglys.

Paprastai nuny-kusius augalussuvartoja g)'vunai, grybai ir bak-

Kai podirvis tolydZio lei-diiasi Zemyn i juro uiliejabuvusias pelkes, viti susi-da usiqangliq kaupidsikitos nuosedi nes uolienos.

sumedejusi medZiaga lieka nesuirusi.Taip iS prad2iq susidaro dideli durpiqklodai, kurie istorines geologijos er-

goje tolydZio grimzta vis giliau. Deldidejandio slegio ir kuo giliau, tuo la-biau kylancios temperat!ro5. durpdspamaZu virsta rusvosiomis anglimis,veliau akmens anglimi: ir galiau:ia!antracitu. Sykiu didiiuliai durpiqklodai suslegiami i maZesnius anglies

telkinius. Rusvosioms anglims r irs-tant antracitu i5siski-ria degios dujos (me-

tanas), kurias mes

i5gauname i5 grgZi-niq kaip gamtinesdujas.

Siandien rusr-qjq an-

gliq telkiniq vis dar aptinkama taiparti pavir3iaus, kad jas galima kastiatviruoju budu. Tadiau akmens ang-

lys paprastai slugso dideliame gylyjeir kasamos poZemin€se Sachtose.

terijos. Tiesa, jeigu jie nugrimzta ipelkg, irimo procesas suleteja del ne-pakankamo deguonies kiekio rr

Mums iprostasongliq pavi-

dalas: pre5uotirusv r)Jr.l onglirl

briketai.

37

\-*

*,eB

F

FOSILIJOS - SUAKMENEJUSI

ISTORIJA

l5 anksiiau gyvenusiq organizmq susi-

darA ne tik biogenin6s nuos6dos. Dau-

gelyje kitq nuos6dq dainai aptinkamos

suakmeneiusios gyvunq ir augalq, kurie

gyveno nuosadq kaupimosi laikotarpiL,

liekanos. lS mirusitl organizmq pddsakai

ir liekanos yra vadinamos fosilijomls

(lot. fossr'lis - iikastas). Mokslininkai, ku

rie tyrineja fosilijas, vadinami paleonto-

logais. Jie tyrin6ja, kokios gyvybAs

formos egzistavo Zem6je priei 50,

100 ar galbut net 500 milijonq

metq.

FosilUor gali susidaryti labai ivairiai.Gyvuno pddos arba

viso k0no atspaudas,

kuris iiliko milijonus mett{, taip pat yra

fosilija, kaip ir suakmendjes organizma5:

jeigu, pavyzd:iui, sraigds kriaukle prisi-

pildo dumblo, kuri5 ilgainiui sukiet€ia,

tai vdliau turbut jau neaptiksime iokiqsraiges kriaukl6s liekanq - veikiau5iai

liks tik suakmen6jes dumblas, kuris bus

igaves sraiges kriaukles formq, Taip pat

gali suakmendti kai kurir,l gyvunrl kieto-

sios kuno dalys. Pavyzdiiui, moliuskai,jurq eiiai ir koralaituri skele-

lE, susidedanti ii kalci-

to arba aragonito,

kuris laikui ba'

gant virsta kalcio

karbonatu,

MinKtosios gy-

vunq dalys retai

virsta fosilUomis,li

Amonitai yrc tipiikos mezozojaus fosilijas.

38

amiinai iialusios Arkties iemds buvo ii-kastag visas mamutas, kurio mdsa netgi

dar buvo tinkama iunims esti. l3 mediru

varvantys sakai taip pat gali uikonser-

vuoti gyvinr{ ir augalq liekanas. Todel

ypaa graiiq fosilijq aptinkama gintare

(kair6je), kuris susida16 ii sakq.

Priei milijonus metq gyveno nesuskai-

iiuojama daugybA

gyvinq ir augalq,

kurie dabarjau ianyke. Apiejuos mes

nieko taip ir neiinotume, ieigu ne iiliku-siosfosilijos ir mokslininkai, kuriejas ty-

rindja. Fosiliios, kurios domina ir kolek(i-

ninkus, yra amonitai.Jie iiekti€kpan6iejo i dabartinius galvakojus ir ai-

tuonkoius moliu5kus ir da:niausiai tur6-

jo spiraliikai susuktE kalkini (panaiq israiges) kiautq, kuris galdjo butitiek ran-

kos pirito nago, tiek il automobilio rato

dydtio. Amonitai gyveno apie 350 miliio-

nq metq visosejurose, taip pat ir dino-

zaurq vieipatavimo laikotarpiu. - Jie ii-nyko priei 65 milUonus metq, maidaug

vienu metu su dinozaurais,

Juinis dinozauras miBta, jo ktnas nugtimzta idugnq ir minkitosios k0no dalys suyra.

Pama2u smelio ir dumbla sluoksniai uZdengiagtiaucius.

%,

Sluoltniai sul,ieteja. a gt vuna kouloi it dantys suakmeneja.

Po da u gybes mi lijon q metq kasindjimqmetu dinazauro likuiiai aptinkami kaipfosil Ua. Da2no i n uasid i nes uol ienossuyra deloro sqlygq paveikia.

Fosilijq ddka netgi yra

:inomi 9y

vanai, kurie

gyveno priei maidaug 500

milijonq metq - i;ties sunkiai

isivaizduojamas laiko tarpasl Jie

yra vadinami trilobitais. Tai buvo ma-

ii minkitakuniai gyvuneliai, tur6je kietq

iarvq - iiek tiek panairls i prieSistofinius

veiius. Dabar paleontologai yra nustate

daugiau kaip 6000 ivairiu trilobitu ruiiq.

Kadangi visos tos ruiys egzistavo ma-

iiau kaip milijonq metu. trilobitaiyra lai-

komi svarbiomis pagrindineris fosilijo-

mis Zemds geologindje istorijoje,

lki iiol vienas svarbiausiu nuosddq

F"=-- amiiausfS'J:.," ll :WEE. - nustary-

mo metodq yra biostratigrafija, tai yra

sluoksniq ir jq biologinio turinio - {osili-

jq - apraiymas, Viri iino, kad per ledyn-

meti gyveno mamutai. Toddl, jeigu ivyr-

:-.-Gyvybe atsiradojtroje akmens plakate su prieiistorine zui t.'

duobaje aptinkami mamuto kaulai, ivy-

ras, kuriame guli tie kaulai, veikiausiai

buvo sunestas ledynmetiu. Fosilijos, krr-

rios budingos tam tikram istorinds geo-

logijos periodui, vadinamos pagrindin6-

mis fosilijomis. Taip yra tod6l, kad kai

kurie organizmai egzistavo labai trum-

pai ir sutinkami tik kai kuriuose uolienq

sluoksniuose.

Butent pagrindinAs fosilijos atsklei-

diia uolienq

sluoksniq

amiiq - aiiku, ne metq tikslumu. Geolo-

ginis amiiaus nustatymas yra grindiia-

mas nataraliu radioaktyvumu. Zemeie

yra tokiq elementq kaip uranas arba ka-

lis, kurie po tam tikro laiko tarpo, vadi-

namojo pusinio skilimo periodo. susky-

la. Jeigu, pavyzdiiui, paimsime 100

tokio kalio atomq, tai pradjus vienam

pusinio skilimo periodui pusA atomq

skils ir virs argonu, inertin6mis dujomis.

Lieka dar 50 atomq. Praiju5 lygiaito-kiam pat laiko tarpui, iaigi kitam pusi-

nio skilimo periodui, ii 50 atomq pusd

jq vdl skyla. Tod6l, norint nustatyti gra-

nito am:iq, galima i3matuoti kalio ir ar-

gono atomq kieki idruiyje, kuris yra jo

sudetyje. Kadangi kalis, kaip ir vi-

sos radioaktyviosios me-

diiag05. turijam bu-

dingq pusinio

= skilimo periodq,

galima tiksliai

nurodyti Udru-

iio, o sykiu ir

granito amiiq.

:. tenovtntS pouKstls

or.heapteriksos yra svarbigyvybes vystymasi istarijosjungiamoji grcndis.

.,- "1,::

]a,Su a kme najg pri e ii sta ri n i q a u ga I q I a pa i.

39

Kaip susidarometamorfinAsuolienos?

Metamorfin6s uolienMetamorfin€s uolienos, arba me- toliau, o kiti formuotis i5':

tamorfitai, susi-daro tuomet, kaibet kurias jauesandias uolienaspaveikia pakitusitemperatira arba

skirtingas slegis. I5 Zemes gelmirl i5-kilusi plutonin€ uoliena buna ikaitu-si. Del to uolienos, esaniios arti i3ki-lusios magmos, smarkiai ikaista trpakinta. Sis procesas 1'ra vadinamaskontaktine metamorfoze.

Slegis ir temperatura dar pasikei-dia tuomet, kai uolienos nusileidZiagiliau. Tai atsitinka esant plok6iiq tek-tonikai, kuri lpai daLna subdukcijoszonose, kur Zemes plutos dalys nu,grimzta net i 400 kilometrq gyli, arba,susidurus dviems Ze-

myninems plokitems,apie 30 kilometnl sto-no zemes prutos oalysuZslenka viena ant ki-tos.

Kai uoliena smar-kiai ikaista, vieni mi-neralai pradeda augti

a

Sio tolesnio augimo arbatalizacijos magmindsmetamorfindmis

PavyzdZiui,poZiuriu, yra i5 naujostambiagrudistas aukstos tskalunas pirmiausiato, kuris paviriiujesedos ir susidedamineralq. Tadiauauk5toje temperaturojetvirtumo ir suyra, o jgaugti nauji mineralai. Greta iinomqmineralq, kaip antai feld5patas, kvar-cas ir Zerutis, susidaro ir visiikai nau-ji mineralai, pavyzdZiui, granatas.

meno kuriniq. Kita vertus,

gausyb6 kalkakmenio raiSiq

yra parduodamos kaip,,mar-

muras". Jos, tiesq sakant, nara

metamolfinds uolienos, kaip,

pavyzdiiui, vadinamasis

Treu<htlingerio marmuras, iikurio gaminam05 grindq ply-

tel6s, laiptai arba palangas.

Kai kurie verslininkaiir pre-

kiautojai neiino, kaip atrodo

tikrasis metamorf ita5.

{ffiq*Viena garsiausiq marmuro rai-

5iq yra k.sama Siaurds ltalUos

mieste Kararoje. li iio mar-

muro buvo sukurta daugybd

Sleg.o I'or c.k. rr ...l1!',lloll-r. rJlP l..t i

gallnl.1 .1rf..rznti.

Kas yraskalu nas?

JeigLt srLttrk:ttir-tLr

tus rllinari'iLrs. D,l

11zd2iui, zcrLrti. i!kurios lors l.r,tscrs

Doilai netomarrnetual i e n as :;u 5 i tc)u k a l aj (i d il k i t Ll

u a I i en q t I u a ksn i q slig ia.

Nuasedinas Llolienas,

s u si do riu 5i as pd,/ i t ai uje,

nusesdanas i didesni gylis u s i ra u k\lej o i t sr s kyl d

Beio,jeigu jsids

uoiienos Isiskverbia

Granltas if plu-tontneSuo enos

rcil i,r .lc i..ii'',",, .' , r ilt'_ .r' '

pasiprieiinimas \-r-a maZirtrrsias. leiprin)enJ .io ttin,' l..rrrlir.\'.. \Ltri,.juo. slurrtelii... ' i.i r ir.r.. | . r. r

kr,\ptimi. PIoliitur.r.ros, Luriose augii

nar.Lji rnineralai, r,aaliliiilrros skalurluotomis ir vra budilrgos lrctirnrortittt ,1. Lu ittr,,i".. \l 'lr. ..i l. tr'-t.risli,vlir iplonas ploliites, Lulios nrLrdojanrOs rttr.tr-r stogams clenqti.

Paliilus tcnperalrl'ai il prdirlej us

slcgiui :rrgilitas ii praclziu lilsla nlnlio slialfir.rLi, r'dliau illitu ir galiausrirr

2dnLiio skirltrnu. Gr;rritas, r'eiliiamas.., r L I.1,.-,-.1,tir.,.9,,,.,i \l.rinri_su, kurio rnincralind sanclara ) ra pa-

naii i qranito, taiilu jis clar ir lensYai

skvla plokitenris.

Jcigu galq glrlc tenlpcratulil pirli\,-1a per rr-rliitai, tLolienos r'€1 iisill'clo irsLrsidaro r.Laujl r.naqrnr.

Nusdd mas

.l:rDeisleqio

sostddto lygiasplal<atunas, kunasvodtnd]t1o5 s ko It n u alLt]t) u

a

Slegis

i

Nuo KARJERo

IKI MOBILIOJO

TELEFONO

Musq proteviai labai anksti supra-to, kad daugybe uolienq ir mineralgturi ivairitl savybiq ir todel gali butipanaudoti ivairiems tikslams. Akme-nys buvo labai anksti pradeti naudo-ti ne tik lrankiams gaminti, bet irkaip statybine medLlaga. I3 pradZiqbuvo renkami tinkami akmens luitaiir kraunami vienas ant kito. Tatiauveikiai musq proteviai uolienas emekasti sistemingai - atsirado pirmo-sios kasyklos. Uolienos iki iiol yrakasamos ir naudojamos statyboms,grindinio akmenys arba plokites -keliams tiesti. I5 blokg i6pjaunamosplokStes nuilifuojamos ir galiausiainaudojamos kaip grind4 pl1'teles,laiptai, palanges arba sienq apdaila.

Kasyklos tiekia Zaliavos daugeliuikitq tikslq. Skaldltos uolienos nau-dojamos kaip skalda ar Zr.yras gatvirl

statyboje. Mi5kuose barstomos kal-kiq dulkes, norint su$velninti rugdti-niq lietg poveiki. Kitos uolienos i5pradiiq perdirbamos toliau, kad ga-

letr+ buti panaudotos kaip statybin€smedZiagos. Klintys ir gipsas naudoja-mi kaip skiedinys arba namq sie-noms tinkuoti.ls klinciq ir molio mi-Sinio kaitinant gaunamas cementas,be kurio nebutq galima pastatltiSiuolaikiniq pastatq.

Kito5 ialiavos taip

pat pla-

aiaipritai-

komos: ii argilito degamos

plytos, kaolinitas - su feld-

lpatu ir kvarcu - yra pagrindi-

n€ por<eliano ialiava. Kieti

mineralai naudojami kaip ili-favimo priemon6. li deiman-

to, d6ljo ypatingo kietumo,

yra gaminami pjovimo ilan'kiai.

Slifuotos granitoplokitis naudojamoskaip g ndtt plyteles orba sienqopdoilo.

Kl i ntys ska I d om os ka ieru oseirtoliau petdhbamos i

Itobio Brazilijoje, vienas didiiousiq ridostelkiniq pasaulyje.

Jeigu uolienoje yra daug geleiies tu-

li rados lydoma gelezis.

Gamtiniai ir dirbtiniai kristalai te<hniko-

je taip pat

yra Pra-

Vatis laidamt beikabeliams gamintiLoip potgaunamas i: ttdos.

Ypai modeini mediiaga yra k€ramika,

sudaryrta i5

dirbtiniqkristalq. D€l savo nepaprasto kietumoiivis dainiau pakeiiia metalus, tad ateity-je veikiausiai ir automobiliq varikliai

bus keraminiai. li dirbtiniq kristalq yra

sudaryti ir skystiejikristalai. Sis pavadi-

nimas ii pradiiq skafiba keistai, nes

m€siuk iinome, kad kristalai sudaro

kietuskinus,Taiiau skystieji krista-

lai yla iiimtis, Jie vadinasi taip

todel, kad ir i:silydejie iidalies ii-' laiko savo atomq i3sidistymo tvalkq.

Sijq savyb€ yra panaudota kompiuterirt

ekranuose, 5kaitmeniniuose laikro-

d:iuose, mobiliu05iuose telefonuose

(apaiioje) ir kiieniniuose skaiiiuokliuo-

se vaizdams beiienklams rodyti.

riniio mineralo,

ji vadinama rii-da. Arti iemas pavi13iaus esantys dideli

rodos klodai kasami didel€se kasyklose,

kurios vadinamos atviromis kasyklomis,

arba karjerais, Giliai po:eme sligsan-

aios raidos arba druskos kagamos poie-

minAse sa.htose. Rudose yra gele:ies irplieno, taip pat vafio, kuris naudoiamas

elektros laidams gaminti, arba retqiq

metalq, kaip antaivolframo, i3 kulio ga-

minamas elektros lemputiq kaitinama-

sis siUlas. Be rtdiniq rnineralq, ii kuriqgaunami metalai, nebutq gele:inkelit{!

automobiliq ir l6ktuvrt. Elel<tror varikliq

taip patbutq neimanoma pagaminti -musq kiitukq lizduose nebutq elektros

srovAs. Taigi iiandien bemai neimano-

iiai naudojami. Silicio kristalaiyra nau-

doiami elelcros sro-

#-ti*qYtra susijusiq savybe:

veikiami elektros

;lT':#i.{}{diio ivytuokle galima

panaudoti kaip laikmati.

sia jq savybe il yra pa-

remtas kvar(iniq laikro-

diiq veikimo prin<ipas.

Vi r iuje : d i rbt i na i iio u -g i nta s f I u o ri to kt i sto lo s,

Sa u lis e I e menta i vei ki asu dirbtiniois siliciokistalais.

Volftamitasyrc svarbiZaliova elektrcs lem-puiiqgamyboje.

ZemEuprnr

Naudojant iemAlapius galima

tiksliai uifiksuoti uolienq ra-

dimvietes: topograf iniuose

arba geologiniuose i€m6la-piuose, kurir{ mastelis, pavyz-

diiui,l :25 O00,9alima labai

tiksliai iraiyti, kur ekspedi<i-

jos metu buvo ieikota ir ko-

kiose vi€tose aptikti radiniai

arba telkiniai. Visi, kuliq ne-

tenkina vien tik atsitiktiniai

- radiniai,jokiu budu neiisivers

be geotoginiq iemAlapiq irekskursijq vadovq.

Mineralq rr uo nq rinkimas

Kokiqreikmenqreikiamineralq iruolienqrink6jui?

labai sunkus ardaug i$laidq rei-kalaujantis pome-gis. Tadiau kai ku-riuos pagrindi-nius reikmenistureti visgi reikia.Svarbiausias iran-

kis yra plaktukas, kuriuo galima radi-nius atkirsti ir tinkamai apskaldlti. I5

pradZig pakanka ir iprasto plaktuko,tatiau kas nori rimtai uZsiimti rrune-ralq rinkimu, turetq lsiglti geologoplaktukq, kuriuo labai patogu apdo-roti uolienas. Taip pat ne pro Sali

br]tq tureti vienq ar kelisskirtingo dydZio kaltus,jeigu reikia susmulkin-ti uolienos luitq arbaatskirti atskiras dalis.Naudojant plaktnkat //'reikia visuomet b[.ti la-bai atidZiam: viena ver-

44

Uolienq ir kristalq rinkimas nera tus, plaktukas yra sunkus irsavo piritais pajusti jo svorinera pats maloniausias daly-kas. Kita vertus, kalant nuouolienos gali atskilti nuoska-los. Par.yzdiiui, rankas nuosuZeidimq galima apsaugotidarbinemis piritinemis, akis - apsau-

giniais akiniais, kuriuos reiketq uZsi-deti bet kuriuo atveju.

Radinys, kurio veliau nebeimano-ma tiksliai apibudinti, yra bemaZ be-vertis. Todel lpai svarbu surinktas

uolienas aprailti darradimo vietoje. Kurbuvo rasta uoliena?

Kokioje vietoje, kokiojeaplinkoje? Tokias detalesgeriausia suraSlti i uiraSqknygelg. leigu radinj arbaradimvietg norite nufoto g-rafuoti, butinai reikia kar-tu nufotografuoti ir koki

Geologo plaktukq ir dorbinespirltines tu ti tureti kiekvienastinkdjas.

nors masteli (parryzdiiui,

GABENTMAS

savo radinius, aiiku, reikia

kaip galima saugiau parsi-

neiti namo. Visuomet reikia

kiekvienq uolien4 supakuo-

ti atskirai. lprastiems pa-

vyzdiiams tiks ir IaikraSiio

popierius. Taiiau labai jaut-

rius arba trapius radinius,

pavyzdiiui, smulkius krista-

lus, botina suvynioti i minki-

tq vyniojamdipopierirt ir ide-ti i maias daiutes (degtukq

arba olganinio stiklo). Galiau-

siai reikia tvirtos kuprinAs,

kurioje galatumCte neiti savo

lobius.

I kE reikiaatkreiptidAmesirenkantmineralus iruolienas?

jq yra. Ir nebuti-nai jq reikia ied-

koti tik karjeruo-se ir kasyklose -net prie jusq lau-kgjq durq arbakur nors netolie-se, palyzdZiui, 5a-

likelese, papludi-

monet4 arba plaktuk4), kad veliaubutg aidku, kokio dydZio buvo radi-nys. Paprasdiausias budas - atskirasuolienas sunumeruoti nenuplauna-mu flomasteriu. Veliau uiraiq kny-geleje prie atitinkamo numerio gali-ma iraslti reikiamas pastabas.

Akmenis galima rinkti visur, kur

ninkui verta vien4 kart4, jei ne dau-

giau, nulTkti i Alpes.

Kas nori rinkti akmenis, butinaituri laikl4is kai kuriq elgesio taisykliqir atsargumo priemoniq. Pirmiausiareikia issiaiSkinti, ar apskitai leidiia-ma [Zengti i tE vietovg. Tai, aiSku, pir-

AkmenLlgalimo rasti visu r, taiiau ne visus okme-nis tinka detiisovo kolekcijq.

miausia pasakytina apie karjerus rrveikianiias arba uZdarltas kasyklas.

PanaSiai reikia elglis ir privaciq Zemes

skl)?q atveju: reikia i5 anksto gautisavininko leidim4l Kai kuriuose kaS-tuose, paryzdziui Elzase ir Norvegijo-je. grieZtai draudZiama rinkti minera-lus. Be to, esama Yietos gamtosapsaugos taisykliq. kuriq bntinai rei-kia paislti.

Renkant mineralus ypai atsar-

giems reikia baiti tuomet, kai e5ate

pavojingoje vietovaje, pavyzd:iui, statios

uolos papAdAje arba afiikariero sienos.

Geriausia keliautine vienam, o su draugu

aiba palydovu - iiaip ar taip, ieikoti ir rink-

tidviese maloniau negu vienam. Bet ku-

riuo atveju tdvaivisuomet turi tiklliai iino-tiapie planuojamq iikylos tikslq.

myje ir ant uolq, galima aptikti vertqdemesio akmenq. Tiesa, Sitaip labaigreitai prieisite rib4, nes toli graLts ne

kiekviena klintis arba smiltainis Saii-

kel€je kelia susiZavejimE: daZnai kai-mlnysteje galima aptikti ne itin daug

mineralq ir uolienq, vertq jusq kolek-cijos. Greitai imsite dometis atokiauesandiomis apylinkemis, nor€damirasti ddmesio vertq akmenq.

Tam, 2inoma, tinka vienos dienosiSkylos - arba Zvalgykites mineralq iruolienq per atostogas. Kas atostogau-ja Alp€se, Svarcvalde, Eifelyje, kurgeologai suskaidiavo daugiau kaippenkiasde3imt uZgesusiq ugnikalniq,

arba Harce, kur pilnapoieminig kasinig sq-

varfynq, turi ger4 gali-mybg papildlti savo ko-lekcijq keliais demesio

vertais p arryzdZiais. Aid-ku, jau vien Alp€s kolek-cininkui yra milZiniikasradiniq lobynas: turma-linas Pietq Tirolyje, do-lomitas Val€ kantone ar-ba kalnq kri5tolasZalcbwgo lemeje - betkuriuo atveju kolekci-

.+.)

Ar esama tamtikrossistemos?

kiekvieno kaZkurrasto akmens. Ki-ta vertus, kokianors imantri spe-

cializacija - bent

Rinl€jas, aiSku, neturi ne5tis namo Vieninteletoisyklakolekcininkui:inktiviskq, kaspotinko!

kuriuos tenairas. Veliau jis

7 savo nuoZiurakolekcij4 pagausins,

paryzdiiui, uolienomis, rastomis ten,kur atostogavo - taigi kolekcija pasi-piidys nauju geografiniu akcentu.

lsigijus visus b[tinus reikmenis ir,ko gera, jau suradus pirmuosius ak-menis, reikia gerai apsvarsqti siste-m4, kaip geriausiai namuose i5destl'tikolekcij4. Paprasiiausia ir prasmrn-giausia, lpad naujokams, kolekcij4sudaryti pagal radimvietes: atitinka-mai kartu butq saugomi tie akmenys,

Breiimo testo pa-galba galimaidentifikuotidougybe

KALNV KRTSToLo rEsKo-

TOJAS

SveicarUoje mineralq rinkajai

vadinami kalnrl kriStolo

ieikotoiais (,,Strahler" -,,spinduolis"), o uolienq, ypai

kristalq! rinkimas ten vadina-

mas,, epinddiimu"

(,,Strahlen"). Tie rinkdjai taippat turi savo taisykles, kurios

yra iiddstytos Svei(orios

kalnq kiitolo ieikotojq gaftas

kodekse. Jame, be kita ko,

raioma, kad mineralq rink€jai

turi gerbti gamtq ir kraito-vaizdiir apie svarbius arba

mokilui idomius radinius bei

radimvietes praneiti mok-

slininkui arba mokslinei insti-

tuciiai,

jau naujokui -irgi nera naudinga. Siaip ar taip,nera taisyld€s, k4 reikia rinkti, o kone. Vienintelis patarimas butq iis:rinki viskq, kas patinka, graZu irtraukia d€mesi! Ar tos uolienos i5-ties )Ta vertingos, lpatingos ar ne-

iprastos, ties? sakant, neturi jokiosreik5mes - svarbiausia, kad rinkrmasir kolekcionavimas teikg malonum4ir dZiaugsm4!

Visiems, tik pradejusiems kauptisavo kolekcij4, yra vienintele protingasistema: kolekcijos formavimas geog-rafiniu pagrindu. I5 pradZiq kiekvie-nas rink€jas veikiausiai prades ieiko-ti akmenq netoli savo gyvenamosiosvietos, kol galiausiai surinks nsus

idomiausius ir graZiausius mineralus,

Kad nepomiltume,svarbiq infotmocijqopierudinius rcikiauZroSytiiuZralqKnyqete.

Muztrunr

Dainaidaug veitingos

informa<ij05 kolek<ininkai

gaunavietos muziejuoge,

kuriq spe<ializa<Ua yra

mineralai, arba dideliuose

muziejuose, kuriuose yra

gamtos mokslqekspozictos,

pavyzdiiui, VokietUos

muziejuje Miunchene. Daug

kur veikia vietos

kolekcionieriq draugiios,

kurios iino vietas, kur galima

rastidemesio vertq radinir{, ir

rengia ek5kursijas.

kurie buvo rasti netoliese

esantiame karjere, peratostogas prie juros arbaiSkyl4 i kalnus.

Kas jau Siek tiek ge-

riau paiista akmenis, sa-

vo radinius gali surlSiuo-ti pagal uolienq tipus. Kas

kolekcionuoja fosilijas,savo kolekcij4, be kita ko,gali sudarlti chronolo-giSkai, taigi pagal Zemes

geologines istorijos pe-riodus, i5 kuriq yra kilu-sios tos suakmendjusiosliekanos.

Bejokios dbejonds: rinkti patiam didZiausias malonumos.Vis deltoyrq daugybe akmenq, kuriuos koip kolekcininkas megejas galircstitik ivoiriase minerclu birZose.

Kaip saugotisavokolekcijq?

savo kolekcij4butinai juos nu-valykite. Daugu-m4 mineralq ga-

lima tiesiognuplauti tekan-

Prie5 itraukdami naujus radinius isaugoti. Jokiu bndu nereiketq visq ra-dinig bet kaip suversti ! staliiq arba

deZg. Tai galetq paZeisti akmenis - su-

braiiltq arba nuskeltrl krait?. TodelkielarienE akmen! reikia laiklti atski-rai ir taip, kad radinius bntq galimaapZiureti, pa\TzdZiui, ant lentynos ar-ba stiklineje spintoje. Kiekvienas ak-muo turi guleti atskrrai - atitinkamaistaltiuje atskiroje nedideleje deZuteje,

kad uZdarant ir atidarant staldiq ak-

menys nesusimai3ltq. Ant korteliq arma2q etikeiiq prie akmenq reikia u2-

raS1ti svarbiausiq informacij4 apre ra-dimvietg ir dat4, kada rastas radinys.

Iose taip pat turi buti nurodFi visi

lmanomi duomenys apie akmeni: pa-vyzdLi:ui, koks tai mineralas, koks jokietumo laipsnis pagal Mohso kietu-mo skalg ir pana5us dalykai.

Be bidq, mugiq ir parduotuvirt aktualios iriisamesn6s intorma(Uos greitiausiai galima

rasti internete:

httpr//www.dmf-international.de

VokietUos mineralq ir fosiliiq 5pe<ializuotos

prekybos (DMF)svetainA.

httpi//www.tu(5onshowguide,com

,;Tu<son Show Guide" informuoja apie

didiiausiq pasaulyje minelalq mugg Ari-

zonoje.

http://www.mineralientage.de

Ofi(ialus Miun<heno mineralq dienrl

tinklalapi5.

http://www.hamburg-mes5e.de/mineralien

Mineralq, fosiliirt/ brangakmeniq ir

diu vandeniu, nu3luostyti rankomisarba Sepeiiu, pavyzdLitti, senu dantqSepeteliu, ir atsargiai pavalyti valikliu.To negalima daryti su tokiais vande-

nfe tirpiais minera-lais kaip druskos! Jas

geriausia valyti tep-tuku ir la5eliu spirito.Kai rasti akmenys jaubrlna nuvallti ir yratinkami rodlti, belie-ka nusprgsti, kur na-

muose juos geriausia

papuoialq bilia Hamburge.

47

Krup DIRBA SluoLRlrcNnt crolocnl?Daugelis geologq ir mineralo-

gq pradajo nuo to, kad vai-

kystAje rinko graiias uo-

liehas, mineralus ir

fosilijas, Mokslininkams

taip pat visuomet buvo

ir yra svarbu rasti tinka-

mus bandinius irjuos ap-

doroti, Tod6l darbas vieto-

veje yra svalbi geologiniq

n6s greiimo technikos dika la;izacini mikroskaDa.uolienq i paviriiq galima iikel-ti net i5 deiimiies kilometrq gylio.

Vdliau uolienq mAginiai apdorojami la-

boratorijosg kad juos butq galima i3-

tirti nuodugniau. Kad uolienq butq ga-

lima tyrineti pro mikroskopq, padaromi

vadinamieji ilifai. Tam tikslui i3 mdgi-

niq iipjaunamos plonos uolienos

plokiteles ir nuilifuoiamos, Tos plokj-

tel6s priklUuojamos ant plono stikloplokSt€liq ir galiausiai taip nuSlifuoja-

mos, kad uolienos plokStelAs tampa

permatomos. Jos buna tik 0,05 mili-

metrq storio, Slifus

galima apiviesti iiapatios ir steb6-

ti pro mikio-- skopE. Geolo-

gai tyrin€ja

uolienas, mi-

neralus ir fosili-jas, kad dauqiau

su:inotq apie ZemAs

sandarq ir amiiq. Ta-

iiau geologq veikla

turi ir praktines nau-

dosr priei statant didelius statinius, pa-

vyzdiiui. tiltus arba dangoraiiius, butF

na patikrinti grunto tvirtumE. lrengiantsEvartynu5 butina uikirsti kelie kenks-

mingoms m€diiagoms pateikti i grun-

tE, nes jos gali uitergti gruntinius van-

denis. Atrodo, kad gruntinis vanduo

ateityje bus svarbiausia 2aliava. o geo-

Iogq uidavinys yra jo saugojimas irgavyba. Aukso, deimantq, naftos ir ki-

tq telkiniq paieikai taip pat reikalin-

gos g€ologijos iinios. Jei nebutq geo-

logq, negaletq vaiiuoti jokie automo-

biliai ir skraidyti l6ktuvai!

lldginiqpoemtmds

qteZimo'maSina.

Rodykl6

a]<mens druska 2r,35

anglys 37

algilas 19,26,31

B

bnliutLt ilifaviftas I 7

C

DHdeimantas15,16,17,20 hematrtas20

M

nragmiies uoLienos 28,29,30

min cralai, sll'oka 6,8,18Mohnr kietumo skale 15.

47tuttu mincralai 5,40

N

nuos€dos, biogeninas 36nuosados, chemires 36nuosados, klastines 35

o

P

pagrindinis fosilijos 38

plagioklazai 19,26plokidiq tekonika lo, 25,

27,40plulodnas rolicnos 26,

27

pusbrangiai akmenys l7

Rraginuke 19,26,3i

.nda 5,43indiniai minelalai i4. ,13

rugitieji lictns 33

s

subdul,ciic bnos 11,25,40

s

T

tufas ll

U

valgonoji druska t,2I

(:r magmhes uolenos)

z

Zvirgzdas 3l

dr€iops si$os ldmas 16

Eelementai, chemidai 6

Ffeldiparai 8, 14, i9,20,30,

13,42

ibsitijos l8

Ggabras 19,25.27

geologas 48geologija 48

gitsas 21,33,42

gratitas l3

granltas 8, 19,25,l2g._vnuoliai 20

I

hlindiikasis apatas l6

Kkalcitas 12, 13, 15, 16,21,

35kalng kiitoias 12, l8

klintis 36,42

kistaiai, dirbtiniai 8,,13ktistaune gardele 7,8, l3kistaliras sistemos 12

L

liparitas 29,31lydalai 9,10,24,25,28

48