Vadovėlis Pirmoji knyga - knyguklubas.lt · Apsilankyk • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

Serijos „Šok“ vadovėlio „Istorija“ komplektą VIII klasei sudaro:. Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga . Pratybų sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis. Antrasis sąsiuvinis. Mokytojo knyga

IS

TORI

JA

Vado

vėlis

Pi

rmoj

i kny

ga

Vadovėlis Pirmoji knyga

3

Apie vadovėlį · 4Ko mokėtės VII klasėje · 6Apie tai, ko šiemet mokysitės · 10

1 skyrius. VIDURAMŽIŲ VALSTYBĖS IR VALDŽIOS BRUOŽAI · 14

1. Romos imperijos įpėdinės · 16 2. Europos politinis gyvenimas IX–XII a. · 20 3. Kryžiaus žygiai · 24 4. Kryžiaus žygiai į Baltijos kraštus. Lietuvos valstybės susikūrimas · 28 5. Centralizacija. Luominių monarchijų susikūrimas · 32 6. Pagoniškos Gedimino giminės valdymas · 36 7. Lietuvos valstybė dinastinės unijos metais · 40 8. Įsiveržimai į Europą · 44

1 skyriaus kartojimas · 48Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 49Mokymosi žingsniai. Kaip sudaryti laiko juostą · 50

2 skyrius. VIDURAMŽIŲ ŪKIO IR VISUOMENĖS RAIDOS BRUOŽAI · 52

9. Europos gamta ir gyventojai viduramžiais · 54 10. Žmogus viduramžių visuomenėje · 58 11. Viduramžių kaimai. Kilmingųjų luomas · 62 12. Kaimų gyventojai ir jų verslai · 66 13. Viduramžių miestai · 70 14. Prekyba ir pinigai viduramžiais · 74 15. Amatai ir paslaugos viduramžiais · 78 16. Bizantijos visuomenės ir ūkio raida viduramžiais · 82

2 skyriaus kartojimas · 86Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 87Mokymosi žingsniai. Kaip sudaryti schemą · 88

3 skyrius. VIDURAMŽIŲ RELIGIJOS IR KULTŪROS BRUOŽAI · 90

17. Viduramžių gyventojų pasaulėžiūra · 92 18. Krikščionių bažnyčia viduramžiais · 96 19. Dvasininkai ir Bažnyčios kritikai · 100 20. Religinis gyvenimas LDK · 104 21. Viduramžių švietimo ir mokslo raida · 108 22. Viduramžių meno raida · 112 23. Viešasis gyvenimas viduramžiais · 116 24. Buitis ir kasdienybė viduramžiais · 120

3 skyriaus kartojimas · 124Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 125 Mokymosi žingsniai. Kaip dirbti su istoriniu žemėlapiu · 126

Žodynėlis · 128Tekstų šaltiniai · 132Iliustracijų šaltiniai · 132

Turinys

UDK 931(075.3) La486

3

Apie tai, ko mokysitės · 44 skyrius. RYTŲ ŠALYS VIDURAMŽIAIS · 8 1. Arabų gyvensena iki islamo · 10 2. Islamas · 14 3. Arabų kalifatas · 18 4. Kinija VII–XVI a. · 22 5. Kinijos ir arabų kraštų kultūra · 26

4 skyriaus kartojimas · 32Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 33

5 skyrius. NAUJŲJŲ AMŽIŲ PRADŽIA · 34 6. Renesansas · 36 7. Renesansas LDK · 40 8. Reformacija · 44 9. Kontrreformacija · 48 10. Didieji geografiniai atradimai · 52 11. Naujasis pasaulis · 56


6 skyrius. NAUJIEJI AMŽIAI – VALSTYBĖ IR VALDŽIA · 62 12. Absoliutizmas · 64 13. Dinastiniai ir religiniai karai · 68 14. Nyderlandų revoliucija · 72 15. Liublino unija · 76 16. ATR užsienio politika · 80

6 skyriaus kartojimas · 84 Projektas Gimtinė pro rasos lašą · 85

7 skyrius. NAUJŲJŲ AMŽIŲ ŪKIO IR VISUOMENĖS RAIDOS BRUOŽAI · 86 17. Ūkio raida · 88 18. Kapitalizmas · 92 19. Visuomenės grupės · 96 20. ATR visuomenė · 100 21. Religinių ir tautinių grupių sambūvis XVI–XVII a. visuomenėje · 104


8 skyrius. RELIGIJA, KULTŪRA, PASAULĖŽIŪRA · 110 22. Krikščionių bažnyčios naujaisiais amžiais · 112 23. Mokslas ir švietimas · 116 24. Barokas Vakarų Europoje · 120 25. Barokas ATR · 124 26. Žmogus ir jo aplinka · 128


Žodynėlis · 134Šaltinių sąrašas · 138

Turinys

Recenzavo

Redaktorė INGA VIJAIKYTĖ

Pirmasis leidimas 0000

ISBN 000-0-000-00000-0

© Saulius Bužinskas, 0000© Jūratė Litvinaitė, 0000© Arūnas Serneckas, 0000© Leidykla „Šviesa“, 0000

1010

R O M O S I M P E R I J O S P A K I L I M A S A U K S O A M Ž I U S

Apie tai, ko šiemet mokysitės

. Nagrinėsite šių mokslo

metų istorijos kurso laiko

juostą.. Įvardysite regionus ir

civilizacijas, kurių istoriją

nagrinėsite šiemet. . Paaiškinsite, kas yra vi-

duramžiai ir kaip jie susiję su

antika.

Netrukus Praeitis dabartyje

Šiemet susipažinsite su žmonijos patirtimi, kaupta daugiau kaip tūkstantį metų. Šis istorinis laikotarpis vadinamas vi-duramžiais. Jo palikimas, stebinantis savo verte ir didybe, yra reikšmingas visoms šiuolaikinio gyvenimo sritims. Jis įkvepia menininkus, mokslininkus, išradėjus, fantastikos kū-rėjus; gyvuoja žmonijos tradicijose, apeigose, kasdieniame gyvenime. Tad viduramžių pažinimas praturtina kiekvieną, padeda suprasti aplinkinį pasaulį, leidžia sėkmingai jame veikti.

VIII klasės istorijos kursas apima visą viduramžių istoriją ir dalį naujųjų amžių istorijos.

Pirmoji knyga skirta vidur-amžiams. Jie apima maždaug tūkstančio metų istoriją ir yra dalijami į smulkesnius laikotar-pius. Šie vienas nuo kito skiriasi žmonių veikla, gyvenimo būdu, žiniomis, madomis, laimėjimais.

Senovė Ankstyvieji viduramžiai

Vakarų Ròmos impèrijos žlugimas

476 m. 1054 m.

Laiko juosta

Viduramžių turnyro inscenizacija

VII klasės istorijos kursas VIII klasės istorijos kursas

11

A P I E T A I , K O Š I E M E T M O K Y S I T Ė S

ReinasSena

Luara

Nilas

Donas

Po

Dunojus

Elbė Vysla

Oderis

Dniepras

Dniestras

Nemunas

Dauguva

Eufratas

Tigras

Temzė

ATLA

NTO

VA

ND

ENYN

AS

VIDURŽEMIOJŪRA

JUODOJI JŪRA

BALTIJOSŠIAURĖSJŪRA

JŪRA

Anglijos s.

Airijos s.

Sicilijos s.

Kretos s.Kipro s.

Sardinijos s.

Korsikos s.

PRANCŪZIJA

ANGLIJAAIRIJA

ŠKOTIJA

NORVEGIJA

ŠVEDIJA

DANIJA

RUSIA

LENKIJA

VENGRIJA

BIZANTIJOS IMPERIJA

ŠVENTOJIROMOS

IMPERIJA

BALTAI

SACHAROS DYKUMA

Roma

Paryžius

Londonas

Konstantinopolis

JeruzalėAleksandrija

Kijevas

Viduramžiais Europoje gyvavo net trys skirtingos civilizacijos.

Viduramžių civilizacija

apie 800 m. apie 800–1000 m. apie XI–XV a.

Bizantijos civilizacija

Islamo civilizacija

Ir senovėje, ir viduramžiais gyvenimas įvairiuose regionuose skyrėsi. Viduramžiais Vakarų Europoje gyvavo net trys skirtingos civilizacijos:

Viduramžių Islamo Bizantijos

Kaip matote, žodis „viduramžiai“ suprantamas dvejopai – jis reiš-kia ir istorinį laikotarpį, ir tuo laikotarpiu Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Europoje klestėjusią civilizaciją.

Brandieji viduramžiai

Vėlyvieji viduramžiai

Naujieji amžiai

Naujieji amžiai

Bizantijos žlugimas

Trisdešimties metų karo pabaiga

( Vestfalijos taika)

1309 m. 1453 m. 1648 m.

Pirmieji žodžių junginį „viduriniai amžiai“ ėmė vartoti krikščionių vienuoliai. Jie norėjo pasakyti, kad žmonija gyvenanti vidurinius laikus tarp buvusio ir būsimo Kristaus atėjimo.

Ne visi sutaria, kuri data labiausia tinka žymėti viduramžių pradžią. Vieni siūlo ja laikyti 313 m., kai imperatorius Konstantinas Didysis įteisino krikščionybę. Kitų manymu, tai galėtų būti 529 m., kai Bizantijos imperatorius Justinianas uždarė Platono akademiją – paskutinę pagonišką mokyklą. Lietuvojè priimta viduramžių pra-džios data laikyti 476 m. – Vakar Ròmos žlugimo metus.

Tai įdomu

IX klasės istorijos kursas

12

Prancūzų istorikas Žakas Lui Le Gofas (Le Goff) rašo: ...Aš siūlau ilgus, labai ilgus viduramžius, kurių pa-grindinės struktūros lėtai plėtojamos nuo III a. iki XIX a. vidurio. Tada pramonės revoliucija, Europos įsiviešpa-tavimas, tikros demokratijos susiformavimas (antikos miestas tebuvo labai ribotas jos pirmavaizdis) sukuria iš tikrųjų naują pasaulį, nors perimamas tam tikras pavel-das ir išsaugomos kai kurios naujos tradicijos.1

Kalba istorikai

① Kuo teksto autoriaus siūloma viduramžių trukmė skiriasi nuo šiame vadovėlyje apibrėžtos viduramžių trukmės?

② Remdamiesi šaltiniu, nurodykite, kokie pokyčiai istoriką įtikina, kad viduramžiai baigėsi ir prasidėjo naujieji amžiai.

③ Remdamiesi šaltiniu, paaiškinkite sąvoką Ilgieji vidu-ramžiai.

Viduramžių civilizacija

Krikščionybė

Antikos palikimas

Etninė genčiųkultūra

Viduramžių civilizacijai didelę įtaką darė anks-čiau tame regione gyvavusios civilizacijos, tenykščių genčių etninė kultūra, religija ir gamtos sąlygos.

Europą IV–V a. siaubęs Didysis tautų kraus-tymasis slopo, buvusioje Vakar Ròmos impèrijos

teritorijoje kūrėsi naujieji europiečiai. Jie perėmė dalį antikos palikimo, priėmė ir krikščionybę, jau nuo IV a. vienintelę leistiną Ròmos impèrijos reli-giją. Visa tai ir sudarė Viduramžių civilizaciją.

13

A P I E T A I , K O Š I E M E T M O K Y S I T Ė S

❶ Kokius du istorinius laikotarpius nagrinėsite šiemet?

❷ Prisiminkite VII klasės kursą ir paaiškinkite, kuo remdamiesi istorikai

tvirtina, kad baigėsi vienas istorinis laikotarpis ir prasidėjo kitas.

Pasirinkite du istorinius laikotarpius ir pateikite pavyzdžių, kaip jie

skiriasi vienas nuo kito.

❸ Remdamiesi žemėlapiu ir žiniomis, paaiškinkite, kokie veiksniai le-

mia, kad skirtinguose regionuose susidaro skirtingos civilizacijos.

❹ Remdamiesi Viduramžių civilizacijos susidarymo schema, sukurkite

Bizantijos civilizacijos susidarymo schemą.

❺ Pasvarstykite, kodėl į Lietuvą civilizacija atėjo tik XIII a. Remdamiesi

žemėlapiu, nurodykite, kokia tai civilizacija. Kaip manote, kodėl kaip

tik ši?

Užduotys

. Šiemet mokysitės viduramžių

ir dalies naujųjų amžių istorijos.. Viduramžiai – tai ir istorinis lai-

kotarpis, ir civilizacija; dėl jų tru-

kmės istorikai vis dar ginčijasi.. Viduramžių civilizacijai didelę

įtaką darė senovės istorijos pa-

likimas.. Vadovėlio pirmojoje knygo-

je susipažinsite su regionais,

kuriuose išplito Viduramžių ir

Bizantijos civilizacijos.

Šią pamoką sužinojote:

Bizantijos civilizacija. Jėzus Kristus sėdi soste, abipus jo – imperatorius ir imperatorienė. Sofijos soboro mozaika. Stambulas, Tukija Remdamiesi mozaika, pasvarstykite, koks krikščionybės vaidmuo Bizanti-

jos civilizacijoje – kokioms gyvenimo sritoms ji darė įtaką.

Islamo civilizacija. Mėlynosios mečetės Stambule, Tukijoje, vidus Kuo šie maldos namai skiriasi nuo

Lietuvoje paplitusių bažnyčių?

Viduramžių civilizacijai artima Bizantijos civilizacija: abi jos kilo iš antikos ir abi rėmėsi krikščioniškomis vertybėmis. Tačiau Bizan-tijos civilizacijai didesnę įtaką darė Rytų kultūros.

Šioms abiem civilizacijoms pažinti ir skiriama vadovėlio pirmoji knyga. Joje pristatomas viduramžių ir Bizantijos ekonominis, poli-tinis, socialinis, kultūrinis ir religinis gyvenimas.

Islamo civilizacija ir dalis naujųjų amžių nagrinėjama vadovėlio antrojoje knygoje.

82

16Bizantijos visuomenės ir ūkio raida viduramžiais

Praeitis dabartyje

Gyvavusi 1000 metų ilgiau nei Vakar Ròmos impèrija, Bi-zantija naujųjų amžių nesulaukė. Bet jos kultūros palikimas labai didelis. Bizantija siejo Rytus ir Vakarus, šiame krašte kryžiavosi prekybos, mokslo, išradimų, meno keliai. Bizantija šioms sritims suteikė savo civilizacijos atspalvį. Jos įtaka buvo jaučiama ir Vakaruose, ir Rytuose. Ypač tuose kraštuose, ku-rie priėmė krikščionybę pagal Bizantijos apeigas. Bizantijos istoriją būtina išmanyti, kad atpažintumėme jos įtaką Rytų ir Vakarų civilizacijų raidai.

Bizantijos geografinė padėtis ir verslaiĮsikūrusi dviejų žemynų ir jūrų sankryžoje, Bizantija, žlugus

Vakar Ròmos impèrijai, vis dar buvo stipri valstybė. Nuo Europos genčių ją saugojo Juodoji jūra ir Balkanų kalnai, o Azijos žemyne

. Įvertinsite Bizantijos geo-

grafinės padėties įtaką šalies

ekonomikai. . Nagrinėsite tautinę ir

religinę Bizantijos gyventojų

sudėtį.. Apibūdinsite Bizantijos

visuomenę ir jos socialines

grupes.

Netrukus

Ryt Ròmos impèrijos – Bizantijos žemėlapis V–XI a.① Išvardykite Bizantijos imperijos regionus. ② Kurios Bizantijos sienos geriausiai, o kurios – blogiausiai buvo apsaugo-

tos gamtos? Atsakymą pagrįskite.③ Įvertinkite Konstantinopolio strateginę padėtį. Paaiškinkite, kodėl būtent

šis miestas buvo pasirinktas Bizantijos sostine.

Kordoba

RomaKonstantinopolis

AleksandrijaJeruzalė

Venecija

AtėnaiKartagina

Tripolis

VIDURŽEMIO JŪRA

JUODOJI JŪRA

RAUDONOJI JŪRA

Nilas

Donas

Dunojus

Dniepras

Dniestras

Eufratas

Tigras

Ryt Ròmos impèrijos – Bizantijos riba VI a.

Bizantijos imperijos riba XI a.

Viena iš plačiausiai teikiamų paslau-gų Konstantinopolyje buvo geria-mojo vandens pardavinėjimas. Nuo ankstyvo ryto mieste pasirodydavo nešikai su didžiuliais indais geriamo-jo vandens. Pagrindiniai jų klientai buvo gatvių praeiviai ir turgaviečių prekeiviai. Į miesto gyvenamuosius namus ir viešuosius pastatus vanduo buvo tiekiamas dar imperatoriaus Justiniano laikais sutvarkytu vanden-tiekiu.

Tai įdomu

Vandensnešiotojas

83

2 s k y r i u sV I D U R A M Ž I Ų Ū K I O I R V I S U O M E N Ė S R A I D O S B R U O Ž A I

V a. buvo palyginti ramu. Geografinė padėtis, naudingųjų iškasenų telkiniai teikė valstybei ne-mažai pajamų. Ypač reikšminga šalies ūkiui buvo prekyba. Konstantinopolyje baigėsi Didysis šil-ko, Piprų kẽlias, čia atplaukdavo vikingų, Šiáurės Itãlijos pirklių. Spėriai sukosi uostų sandėlininkai, krovikai, nešikai, viešbučių, smuklių šeimininkai, amatininkai. Turgavietėse, apžiūrinėdami įman-triausias prekes, meistrai turėjo iš ko mokytis, tad ilgainiui Bizantijos amatininkai tapo labai garsūs ir vertinami. Šios šalies žemės ūkis nebuvo toks reikšmingas kaip Rytų ar Vakarų Europos. Vie-tos produkcija turėjo konkuruoti su atvežtine iš Egpto, Mesopotãmijos. Bizantijos ekonomikos

Ūkininkai melžia ožkas. Mozaika Remdamiesi VII klasės istorijos kursu, pagrįskite

teiginį, kad Bizantija perėmė didelę dalį antikos palikimo.

Praeities liudytojai

A šaltinis B šaltinisIš Konstantinopolio aprašymo (1171 m.) Konstantinopolis – visos graikų ... žemės sosti-nė... Čia atvyksta pirklių iš visos Babilono žemės, iš Mesopotamijos, iš Persijos, Midijos, visų Egpto žemių karalysčių, iš Kanaano žemės, Rusios, Veñgrijos, pečenegų žemės, Chazarijos, Lombardi-jos ir Ispãnijos. Sako, kad vien šio miesto pajamos, gaunamos nuomojant krautuves ir turgavietes ir imant muitą iš pirklių, atvykstančių jūra ir sau-suma, kasdien siekia 20 000 auksinių monetų...41

① Kodėl A šaltinio autorius Konstantinopolį vadina graikų žemės sostine?

② Dirbkite poromis. Raskite žemėlapyje (p. 82) A šaltinyje išvardytas teritorijas. Su draugu sudarykite sąrašą prekių, kurios buvo veža-mos iš kiekvienos paminėtos vietovės.

③ Kam atitekdavo A šaltinyje minimos miesto pajamos? Nurodykite, kam jos buvo naudo-jamos. Atsakymą pagrįskite B šaltinio deta-lėmis.

④ Remdamiesi A ir B šaltiniais, palyginkite Konstantinopolį su to meto Vakarų Europos miestais. Kas lėmė skirtumus?

Stambulo vaizdas. XIII a. miniatiūra

8484

B I Z A N T I J O S V I S U O M E N Ė S I R Ū K I O R A I D A V I D U R A M Ž I A I S

klestėjimą nutraukė kryžiaus žygiai. Ketvirtojo kryžiaus žygio rė-mėjai venecijiečiai pasinaudojo Bizantijos nuosmukiu ir perėmė Viduržemio jūros kontrolę. Tai buvo didelis nuostolis Konstanti-nopolio pirkliams, tačiau juos gelbėjo prekyba su Rytais. Norėda-mi rytietiškų prekių, Šiáurės Itãlijos pirkliai buvo priversti derėtis su bizantiečiais. 1453 m. turkams osmanams užėmus Konstan-tinopolį, prekyba su Europa beveik nutrūko. Bizantijos pirkliai turėjo rinkų Rytuose, o štai italai buvo priversti ieškoti naujų prekybos kelių.

Bizantijos gyventojai ir kalbaNuo VI a. Bizantijoje įsigalėjo graikų kalba. Graikai sudarė didu-

mą imperijos gyventojų, buvo raštingiausi ir labiausia pasiturintys. Graikų kalba buvo parašyti Šventieji raštai, atliekamos religinės apeigos. Dėl to Bizantija kartais vadinama graikų imperija. IX a. į ją ėmė veržtis slavai, bulgarai. Svetimšalių užvaldytuose Balkanuose įsitvirtino slavų kalbos. Gausi buvo Bizantijos žydų bendruomenė. Kaip ir Vakarų Europoje, čia jie išsaugojo savo kalbą, religiją, papro-čius. Azijietiškoje Bizantijos dalyje daugiausia gyveno arabų. VII a. dalis jų priėmė islamą, tad laikėsi atokiau nuo Bizantijos politinio ir kultūrinio gyvenimo, aktyviau įsitraukė tik į ekonomiką. XIV a. į imperiją atsikraustė čigonų. Kaip ir jų gentainiai Europoje, čigonai nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. 1453 m., žlugus Bizantijai,

Knygos „Sero Džono Mandevilio kelionės“, parašytos 1357–1371 m., autorius pakeliui į Konstantinopolį. Viduramžių rankraščio iliustracija① Kokiais tikslais Vakarų europie-

čiai vykdavo į Bizantiją?② Remdamiesi iliustracija, pasvar-

stykite, kokį įspūdį keliautojams galėjo kelti Konstantinopolio vaizdas.

Rūta Guzevičiūtė apie vakariečių požiūrį į bizantiečius Vakarykščiai barbarai, ankstyvųjų viduramžių žmonės, su ypatingu pa-vydu ir panieka žvelgė į nepalyginamai aukštesnės kultūros, turtingesnius ir visa ko pertekusius bizantiečius... 968 m. Bizantijos muitininkai iš Kremonto vyskupo atėmė penkis purpurinius apsiaustus, kuriuos išvežti iš šalies buvo draudžiama, ir taip sukėlė didžiulį nuskriaustojo pasipiktinimą: „Lepūs su-glebėliai, plačiomis rankovėmis, su tiãromis ir turbãnais ant galvų, kvailiai, kastrãtai ir dykūnai vaikšto apsirėdę purpuru, o didvyriai, žmonės, pilni energijos, pažinę karą, persiėmę tikėjimu ir gailestingumu, nuolankūs Dievui, kupini dorybių – ne!“42

① Kokios nuomonės, anot istorikės, to meto europiečiai buvo apie bi-zantiečius? Kas lėmė tokią nuomonę?

② Prisiminkite VII klasės istorijos kursą. Kas pirmieji pradėjo dažyti audinius purpuru? Kaip buvo išgaunami dažai? Kas turėjo teisę dėvėti purpurinius drabužius?

③ Kaip manote, kodėl purpurą buvo draudžiama išvežti iš šalies?

Kalba istorikai

Vikingų laivai į Bizantiją atvykdavo ne tik prekiauti, bet ir plėšti. Anks-tyvųjų viduramžių krizė, varginusi Vakarų Europą, buvo jaučiama ir Bizantijoje. X a. vikingai užėmė dalį Bizantijos teritorijos – pakrantes netoli Konstantinopolio. Keletą savaičių nesulaukę pasipriešinimo, vikingai jau ketino pulti sostinę. Tačiau puolimo dieną prie miesto sienų priartėję vikingų laivai neti-kėtai apsigręžė ir patraukė namo. Konstantinopolyje sklido kalbos, kad vikingus pasitraukti privertė imperatoriaus mylimoji – vikingo, kažkada atsikrausčiusio į Bizantiją, dukra.

Tai įdomu

8585

2 s k y r i u sV I D U R A M Ž I Ų Ū K I O I R V I S U O M E N Ė S R A I D O S B R U O Ž A I

❶ Išvardykite Bizantijos gyventojų verslus. Sudarykite jų sąrašą pagal

reikšmę šalies ekonomikai. Pradėkite nuo svarbiausio verslo.

❷ Nurodykite aplinkybes, kurios lėmė pagrindinių pagal jūsų sąrašą

Bizantijos verslų plėtrą.

❸ Palyginkite Vakarų Europos ir Bizantijos miestų valdymą.

❹ Išvardykite Bizantijos tautas ir jų religijas. Pasvarstykite, kaip ši įvai-

rovė paskatino imperijos ekonomikos ir kultūros klestėjimą.

❺ Palyginkite Bizantijos ir Vakarų Europos visuomenes.

❻ Pagrįskite teiginį, kad Bizantija buvo Rytų ir Vakarų ekonomikos,

kultūros tiltas.

Užduotys

. Bizantija buvo tiltas tarp

Rytų ir Vakarų.. Bizantija klestėjo dėl daugia-

tautės, įvairiaspalvės, pakan-

čios visuomenės.. Bizantijos visuomenę sudarė

skirtingas teises ir pareigas tu-

rinčios visuomenės grupės.

Šią pamoką sužinojote:

graikų kalba buvo išstumta iš politikos, religijos, todėl ėmė nykti ir viešajame gyvenime. Naujausiais amžiais buvusioje Bizantijoje daugiausia buvo kal-bama tiurkų kalbomis.

Bizantijos visuomenėBizantijos gyventojai buvo susiskaldę į sluoks-

nius pagal kilmę ir veiklą. Visuomenės eltą su-darė kilmingieji ir dvasininkai. Kilmingieji užėmė svarbiausius valstybės postus, valdė didelius žemės plotus. Ypač jų valdos išsiplėtė, kai IX a. kilmin-giesiems buvo leista perimti valstiečių, neišgalinčių už savo lėšas atlikti karo tarnybos, žemes. Tokie valstiečiai, kaip ir Europoje, tapo priklausomi. Ne-mažai pajamų kilmingiesiems teikė už valstybės tarnybą gautos žemės. Kol atliko tarnybą, kilmin-gasis naudojosi visomis iš žemės gaunamomis pa-jamomis. Be to, IX a. kilmingieji buvo atleisti nuo mokesčių. Privaloma karo tarnyba ir kilmingųjų privilegijos skurdino valstiečius, todėl nemažai jų pasitraukdavo į miestus. Tačiau čia verslą nebu-vo lengva pradėti. Kitaip nei Vakarų, Bizantijos miestai savivaldos neturėjo. Čia veikė amatininkų ir pirklių sąjungos, tačiau jos nebuvo savanoriš-kos. Tokias sąjungas kūrė valstybė kaip priemonę amatams ir prekybai kontroliuoti. Tad naujokui amatininkui reikėjo gauti leidimą verstis amatu ir rengtis mokėti nemažus mokesčius. Neišgalintys pradėti verslo tapdavo samdomais darbininkais, patarnautojais.

Imperatorius Konstantinas su dvariškiais Konstantino-polyje. Viduramžių manuskripto miniatiūra① Kuris iš vaizduojamų asmenų – imperatorius? Atsa-

kymą paaiškinkite.② Pagal šaltinį nustatykite, kokių regionų dvariškiai

supa imperatorių.③ Kurios šaltinio detalės rodo Bizantiją buvus daugia-

kultūre imperija?

8686

R O M O S I M P E R I J O S P A K I L I M A S A U K S O A M Ž I U S

86

2 skyriaus kartojimasŠiame skyriuje apžvelgėte viduramžių ir Bizan-

tijos civilizacijų ūkio ir visuomenės raidą. Vidu-ramžių Europa – kaimų Europa. Todėl per visą šį laikotarpį žmonės buvo glaudžiai susiję su gamta ir nuo jos priklausė. Skirtinguose Europos regio-nuose apsigyvenę įvairių tautybių europiečiai kūrė savitą gyvenimo būdą. Žmogus visuomenėje buvo suvokiamas ne kaip savarankiška būtybė, o kaip atitinkamos grupės narys. Visi priklausė kokiai nors grupei: luomui, religinei bendrijai, profesinei organizacijai ar, kaip baudžiauninkai, – kitam as-meniui. Grupės nebuvo lygiavertės: išsiskyrė privi-legijuotieji ir paprasti žmonės. Negana to, grupės narių užimama padėtis taip pat nebuvo vienoda, ji atitiko tam tikrą hierarchiją. Skirtingų grupių žmonės gyveno savitą gyvenimą, turėjo savo tei-sių ir pareigų visuomenėje, savarankiškai sprendė problemas. Be abejo, grupės bendradarbiavo ir taip sudarė visuomenę. Gausiausia buvo valstietija. Jai priklausė laisvieji valstiečiai ir baudžiauninkai. Pagrindinis jų verslas buvo žemės ūkis, nors nuo natūrinio ūkio laikų jie išmanė ir įvairius amatus. Negausus, bet bene reikšmingiausias – kilmingųjų luomas. Būtent jų žemėse brandžiaisiais viduram-žiais pradėti kurti miestai. Juose gyveno miestie-

čiai – trečiojo luomo atstovai. Pagrindiniai miestiečių verslai buvo amatai ir prekyba. Jų veikla skatino ekonomikos, kultūros pažangą. Panaši visuomenės struktūra ėmė formuotis ir susikūrusioje Lietuvõs valstýbėje. Mūsų kraštas viduramžių civilizacijos ypatumus perėmė tik pasikrikštijęs. XV a. Lietuvà ekonominiu, socialiniu požiūriu buvo neatsiejama viduramžių civilizacijos dalis.

O Bizantijos raida turėjo savitų bruožų. Čia jau ankstyvuoju im-perijos laikotarpiu buvo reikšmingi amatai ir prekyba, todėl mies-tiečių sluoksnio būta labai gausaus. Bizantijos visuomenės nesuda-rė tókios griežtos socialinės grupės kaip Vakarų Europoje, nebuvo stipraus trečiojo luomo – Bizantijoje jis neturėjo savivaldos. Savita imperijos ekonomikos ir visuomenės raida išliko iki pat 1453 m., kai Bizantija žlugo.

Spalis. Viduramžių kalendoriaus miniatiūra

8787

1 s k y r i u sŽ M O N I J O S P R A E I T I E S T Y R I M A IV I D U R A M Ž I Ų Ū K I O I R V I S U O M E N Ė S R A I D O S B R U O Ž A I 2 s k y r i u s

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja gyvo-sios istorijos renginiai. Jų gerbėjai mano, kad ge-riausias būdas pažinti istoriją – tai patiems atkurti istorijos fragmentus, jos aplinką. Lietuvojè netgi veikia keletas gyvosios istorijos klubų. Jų nariai savo rankomis kala viduramžių šarvus, ginklus ir mokosi jais kautis (aišku, viduramžiškai), kiti siuva priešistorinius drabužius, gamina patiekalus pagal senuosius baltų receptus. Bene populiariausias to-kių entuziastų renginys, sutraukiantis žiūrovus ne tik iš Lietuvõs, bet ir iš gretimų šalių, – gyvųjų amatų dienos Kernavėjè. Jos vyksta kasmet Min-daugo karūnavimo dieną.

Siūlome ir jums atkurti gabalėlį istorijos. Šio projekto etapo pavadinimas – „Gyvoji istorija: LDK ūkis ir gyventojai“. Taigi jūsų tikslas – atkurti laikotarpio dvasią, aplinką, žmonių gyvenimo sąly-gas. Remdamiesi skyriaus žiniomis, įgytais gebėji-mais ir vadovaudamiesi 1 skyriuje pateikiamomis projekto temų rengimo nuostatomis, su grupe su-rinkite istorinę medžiagą ir pristatykite vieną iš temų:

1. Lietuvõs kaimas LDK laikotarpiu (kaimo planas – pagrindiniai statiniai, sodybų išdėstymas, kaimo gatvės, bendros ir asmeninės šeimų valdos, kaimo gynybiniai statiniai; gyventojų socialiniai skirtumai; kaimo valdymas, bendrų reikalų tvar-kymas; santykiai su aplinkiniu pasauliu – kilmin-gaisiais, valdovu, pirkliais, misionieriais).

2. Lietuvõs bajoro metų veiklos kalendorius (XV a. bajoro gyvenamoji aplinka; turto valdy-mas ir pajamų šaltiniai; išlaidos; dienotvarkė, ro-danti, kaip jis rengiasi ir atlieka pareigas valdovui ir valstybei, pareigas tėvonijoje; santykiai su jam pavaldžiais asmenimis; bajoro santykiai su savo luomo asmenimis; bajoro dalyvavimas savivaldo-je ir veikla valstybės valdymo institucijose; bajoro laikas namie ir išvykose).

Projektas

3. Lietuvõs valstiečio metai LDK laikotarpiu (valstiečio gyvenamoji aplinka, jo sodyba ir žemė; valstiečio šeimyna ir šeimynos narių pareigos; tei-sinė padėtis, su tuo susijusios pareigos ir teisės; jo santykiai su kitais valstiečiais ir kilmingaisiais; metų darbų kalendorius, gaminama produkcija, jos panaudojimas).

4. Metai Lietuvõs mieste LDK laikotarpiu (mies-to gyventojų socialinės grupės, jų socialiniai skir-tumai; pagrindiniai miestiečių verslai; bendrijos; miesto planas, svarbiausi statiniai; miesto valdy-mas; miestiečių teisės; ryšiai su aplinkiniu pa-sauliu – kitais miestais, kaimais, valdovu; miesto metų kalendorius).

5. Lietuvõs amatininko metai XV a. (amatinin-ko gyvenamoji aplinka, jo šeimyna; plėtojamas amatas – ką ir iš ko gamina; iš kur gauna žaliavų ir kam parduoda produkciją; gamybos apimtys ir paklausa; dirbtuvės, jų įranga; santykiai su kitais to paties amato žmonėmis).

6. Lietuvõs pirklio metai XV a. (pirklio gyvena-moji aplinka, jo šeimyna; prekybos partneriai – su kokiais kraštais, miestais pirklys prekiauja; pagrin-dinės prekės ir jų tiekėjai; pirklio metų prekybos planas – planuojami maršrutai, transportas, kelio-nei ir prekybai skiriamas laikas; naudojama valiu-ta; santykiai su kitais pirkliais; savisaugos ir prekių apsaugos būdai keliaujant; sustojimai poilsiui ke-liaujant).

88

Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografi jos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis įDarbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar ki

pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

88

įi

Mokymosi žingsniai

,,Schema“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia ,,iš-vaizda, pavidalas“. Tad ji – idėjų, įvairių reiški-nių, procesų, ryšių, sistemų, įrenginių perteikimas grafiniu vaizdu. Schema paprastai būna trumpes-nė, aiškesnė, konkretesnė nei žodinė ar rašytinė informacija. Kartais schemos sudaromos kaip konspekto pakaitalas, atmintinė, apibendrinamo-ji priemonė. Nėra tokios žmogaus veiklos srities, kur schemos nebūtų naudojamos. Išmokę sudaryti schemas, jūs visur galėsite pritaikyti šį gebėjimą. Tarkim, ruošdami namų darbus, mokydamiesi pa-sakoti, rengdamiesi savarankiškam ar kontroliniam darbui. Braižydami schemą pakartosite, įsiminsite, apibendrinsite, susisteminsite informaciją. Naudo-jant kuo įvairesnius ženklus, schematiškai galima pavaizduoti bet ką, todėl ir schemų būna įvairių.

1 Apmąstykite tikslą. Tikslas – sukurti aiškią, paprastą, lengviau in-

formaciją padedančią suvokti schemą. Užduotis. Remdamiesi 2 ir 4 temų medžiaga

apie baltų žemių junginius, nubraižykite baltų vienijimosi schemą. (31 p.)

2 Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Apmąstykite schemos paskirtį – aiškiai su-

formuluokite, ką norite pavaizduoti. Šiuo atveju – baltų vienijimąsi į valstybę.

Apmąstykite informaciją, kurią pateiksite. Vaizduosite tik objektus, o gal ir veiksmą, kaitą, ju-dėjimą?

Numatykite schemos struktūrą – jos dydį, svarbias ir papildomas detales.

Nuspręskite, kokie piešiniai, ženklai, simbo-liai labiausia tiktų pavaizduoti informaciją.

Kaip sudaryti schemą

2 tema.

Vikingų antpuoliai keitė Europą. Baltai kūrė gynybinius junginius – žemès, vadovaujamas renkamų kunigáikščių. Žemės buvo pirmieji baltų politiniai junginiai.

4 tema.

Lietuvõs teritorijoje baltai jau buvo sukūrę žemių sájungas – tvirtus žemių junginius, pajė-giančius atlaikyti ordinų veržimąsi. Tačiau su-jungtų ordinų grėsmė išaugo. Tad žemių sąjun-goms irgi reikėjo vienytis. Iš visų kunigaikščių iškilo Lietuvõs žemės kunigaikštis Mindaugas. Santuokomis, ginklu, derybomis, susitarimais jis telkė žemių sąjungas į vieną valstybę. Aišku, ordinas išpuoliais mėgino sutrukdyti kurti valsty-bę. Mindaugui reikėjo laiko. Kad ordinui nebūtų dėl ko kariauti su Lietuvà, 1251 m. jis su žmona Morta ir dviem sūnumis priėmė krikštą ir perlei-do ordinui Žemaitją, dalį kitų žemių. 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas vainikavosi Lietuvõs karaliumi...

Mėlynai išskirti daiktavardžiai. Schemoje jie gali būti pavaizduoti simboliais arba piešinėliais.

Žaliai išskirti veiksmažodžiai ar veiksmą reiškian-tys žodžiai. Schemoje jie gali būti pavaizduoti simboliais.

2 temos „Europos politinis gyvenimas IX–XII a.“ ir 4 temos „Kryžiaus žygiai į Baltijos kraštus. Lietuvos valstybės susikūrimas“ pagrindinė informacija

89

įvairiais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis.itu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus

1 s k y r i u s R O M O S I M P E R I J AMokymosi žingsniai

89

K A I P S U D A R Y T I S C H E M Ą

3 Kryptingai veikite. Išnagrinėkite informaciją, kurią norite pavaizduoti schema-

tiškai. Tekste išskirkite pagrindinius daiktavardžius ir veiksmažo-džius.

Sugalvokite schemos sutartinius ženklus. Naudodamiesi sutartiniais ženklais ir remdamiesi tekstu, brai-

žykite schemą. Schema yra istorinė, todėl prie kiekvieno baltų vienijimosi eta-

po nurodykite ir datas (pvz., šone): „Žemės buvo kuriamos IX–XI a.“, „Žemių sąjungos XI–XIII a.“, „Valstybė susikūrė XIII a.“, „Mindaugas vainikavosi 1253 m.“

Jei manote, kad taip lengviau įsiminsite informaciją, savo nuo-žiūra papildykite schemą. Pavyzdyje papildoma informacija išskirta spalva.

4 Įvertinkite savo veiklos rezultatus. Aptarkite savo ir draugų sudarytas schemas. Ar jos atitinka

užduotį? Kuo schemų informacija yra tikrai svarbi, reikalinga? Pa-svarstykite, kodėl kiekvieno jūsų schemos, nors ir rėmėtės ta pačia informacija, atrodo skirtingai.

Įvertinkite, ar schemos sudarymas padėjo jums suprasti, susis-teminti ir įsiminti pateiktą tekstą. Ar buvo naudinga braižyti schemą? Kaip ją panaudosite toliau mokydamiesi istorijos?

Aptarkite, ko naujo išmokote, sužinojote sudarydami schemą. Kur įgytus gebėjimus galėsite pritaikyti?

Legendos pavyzdys

Žemė

Žemių sąjunga

Valstybė

Kunigaikštis

Mindaugas

Jungimasis, telkimasis

XIII a. sukuriama valstybė Kunigaikštis Mindaugas

BALTAI

VALSTYBĖ Lietuvos karalius Mindaugas1253 m. liepos 6 d.

Atla

iko

OR

DIN

AI

Verž

iasi

VIK

ING

AI

Puol

a

Jungiasi į žemes IX–XI a.

Jungiasi į žemių sąjungas XI–XIII a.

128

ŽodynėlisAAbãtas – vienuolyno – abatijos – vir-

šininkas, pagal rangą prilygstantis vyskupui.

Abatijà – tiesiogiai popiežiui, o ne vys-kupui, pavaldus vienuolynas.

Akadèmija – Karolio Didžiojo laikais veikusi aukštesnės pakopos mokykla ir mokslo centras.

Alchèmija – tariamas mokslas, kurio sekėjai norėjo pagaminti „filosofijos akmenį“, paverčiantį paprastuosius metalus tauriaisiais.

Áltingas – Islándijos luomų atstovų su-sirinkimas viduramžiais.

Antipópiežius – popiežius, Katalikų bažnyčios dalies vadovybės laikomas neteisėtai išrinktu.

Antisemitzmas – rasizmo forma, pasi-reiškianti neapykanta, priešiškumu žydams.

Arkivýskupas – katalikų dvasininkas, valdantis arkivyskupiją.

Asketzmas – savanoriškas, nuolatinis savo poreikių varžymas, malonumų atsisakymas, kartais net kankinima-sis dėl religinių motyvų.

Ašutnė – storas, šiurkštus drabužis, dažniausiai dėvimas vienuolio ar as-keto ant nuogo kūno.

Astrològija – tariamas mokslas, teigian-tis, kad žvaigždės ir planetos yra die-viškų jėgų valdomos ir lemia žmo-nių, tautų, valstybių likimą ir gamtos reiškinius.

Atskyrmas nuo Bažnýčios – proce-dūra, kai žmogus atskiriamas nuo Bažnyčios, nebėra laikomas jos na-riu, jam nebesuteikiama jokių sakra-mentų.

Avinjòno neláisvė – Ròmos popie-žių gyvenimo Avinjonè laikotarpis (1309–1377m.)

BBajõras – kilmingasis, žemvaldys, pri-

klausęs privilegijuotųjų grupei Bulgãrijoje, Moldãvijoje, Rùsijoje ir LDK.

Barõnas – Vakarų Europos kilmingojo titulas, žemesnis už grafą; viduram-žiais – tiesioginis karaliaus vasalas, jo tarybos Ánglijoje ir Prancūzjoje narys.

Baudžiáuninkas – valstietis, praradęs asmens laisvę ir priklausomas nuo kito asmens.

Baũdžiava – teisinė priklausomų vals-tiečių padėtis, kai jie neturi asmens laisvės ir privalo atlikti prievoles savo senjorui už skirtą sklypą.

Bažnýtinė dešimtnė – mokestis Baž-nyčiai. Jį sudaro mokėtojo pajamų dešimtoji dalis.

Biùrgeris – miesto gyventojo, turinčio nuosavybės mieste, pavadinimas kai kuriose viduramžių šalyse.

Bizántiškasis stlius – Bizantijoje su-siformavęs meno stilius, turėjęs nemažai antikos ir rytietiško meno stiliaus požymių. Dažnai vadinamas graikiškuoju.

Buržuà – viduramžiais Europos miestų gyventojų, turinčių nuosavybės, vi-suomenės sluoksnis.

CCèchas – to paties arba panašaus amato

laisvųjų amatininkų susivienijimas viduramžiais.

Celibãtas – katalikų dvasininkų ir vie-nuolių privaloma viengungystė.

Centralizãcija – procesas, kai valdovas stiprina savo valdžią ir riboja feoda-lų galias.

Ce kvė – stačiatikių maldos namai.Chãnas – tiurkų ir mongolų tautų val-

dovo titulas.Chártija – dokumentas, kuriame skel-

biamas valdovo ir visuomenės gru-pių susitarimas viduramžiais.

ČČalmà – rytietiškas vyrų galvos apdan-

galas iš plačios audinio atraižos, su-sukamas panašiu į kupolą pavidalu.

Čnšininkas – baudžiauninkas, vietoj lažo mokantis činšą – mokestį pi-nigais.

DDamà – kilmingoji moteris, riterio šir-

dies valdovė.Danius – LDK laikotarpiu keliaujantis

pasakotojas, savo pasakojimus paį-vairinantis muzika.

Denj – senovinė Prancūzjos moneta.Dekalògas – pagrindinis judaizmo,

krikščionių ir musulmonų įstatymas, kitaip – dešimt Dievo įsakymų.

Dekãnas – vieno fakulteto vadovas uni-versitete.

Demogrãfija – mokslas, tiriantis visuo-menės sudėtį, gyventojų skaičiaus pokyčius, jų migraciją.

Dialèktika – tikrovės pažinimo būdas, kai tiriami reiškinių ryšiai, priežas-tys, kaita, raida ir jos priežastys.

Didkas – aukštos kilmės ir padėties as-muo LDK.

Didžióji láisvių chártija – 1215 m. Ánglijos karaliaus Jono Bežemio pa-skelbtas dokumentas, kuriame buvo apibrėžtos luomų teisės ir buvo nu-matyta sušaukti parlamentą.

Ddžiojo kunigáikščio tarýba – Vy-tauto įkurta Lietuvõs didžiojo kuni-gaikščio patariamoji institucija.

Diktãtas – nelygiateisė sutartis, kai vie-nai iš šalių sąlygos yra primetamos.

Dinãstija – tos pačios giminės valdo-vai.

Dinãstinė ùnija – dviejų valstybių są-junga, kai vienas valdovas valdo dvi valstybes.

Domènas – viduramžiais stambaus feo-dalo žemės valda.

Dúoklė – priklausomų žmonių privalo-masis mokestis maisto produktais.

Dvilaũkis – sėjomainos tipas, kai dir-bamoji žemė padalijama į dvi da-lis, viena dalis paliekama pūdyti, o kita – apsėjama javais.

Džihãdas – šventasis musulmonų karas su kitatikiais.

EEkspánsinė poltika – politika, kuria

siekiama plėsti savo teritoriją, grobti žemes.

Eltas – visuomenėje aukščiausią padėtį užimančių asmenų grupė, išsiski-rianti atitinkamomis savybėmis.

Erètikas – erezijos skleidėjas, klaidatikis, nepripažįstantis arba iškraipantis oficialų Bažnyčios sinodų, popie-žiaus pripažintą mokymą ar tikėji-mo tiesas.

Erèzija – nukrypimas nuo oficialaus Bažnyčios mokymo.

Etikètas – nustatyta oficialioji įvairių ceremonijų, renginių tvarka; kurios nors visuomenės grupės nustatytos elgesio normos.

FFakultètas – universiteto skyrius, vieni-

jantis tos pačios specialybės studen-tus ir dėstytojus.

129

Ž o d y n ė l i s

Feodãlas – žemvaldys, feodo savinin-kas.

Feodãlinė žemvalda – žemės nuosa-vybės forma, kai už įgytą žemės val-dą yra įsipareigojama jos davėjui – senjorui.

Feodãlinis susiskáldymas – susilpnė-jusios centrinės valdžios ir feodalų politinio savarankiškumo laikotar-pis, dažnai lydimas feodalų tarpusa-vio karų.

Feodalzmas – visuomenės santvarka, pagrįsta žemės savininkų privilegi-juota padėtimi ir žemdirbių priklau-somybe nuo jų.

Feòdas – paveldimas turtas, dažniausia žemė, už kurią atliekama karo tar-nyba.

Frándis – musulmonų vartotas bendras kryžiuočių pavadinimas.

GGedimináičiai – Gedimino ir jo kelių

kartų palikuonių bendras pavadi-nimas.

Gedimno stulpa – gediminaičių žen-klas.

Gelumb – vilnonis audinys.Generãliniai lúomai – karaliaus šau-

kiamas Prancūzjos luomų atstovų susirinkimas.

Gldija – pirklių sąjunga.Gobelènas – sieninis rankomis austas

kilimas – paveikslas.Gòtika – viduramžių meno stilius, ku-

riam būdingas vertikalus erdvės skaidymas, smailūs bokštai ir arkos.

Grãfas – Karolio Didžiojo paskirtas gra-fystės valdytojas, vėliau – kilmingojo titulas.

Grãlis – taurė, iš kurios Jėzus Kristus esą gėrė per Paskutinę vakarienę; vėliau į ją buvęs surinktas Išganytojo krau-jas.

HHánza – Šventõsios Ròmos impèrijos

prekybos mokestis. Taip pat – Šiau-rės Europos miestų prekybinė są-junga.

Hegemònija – viešpatavimas.Hèrbas – simbolinis skiriamasis žen-

klas.Hèrcogas – renkamas germanų karo

vadas, vėliau – didelės teritorijos valdytojas; kilmingojo titulas, pri-lygstantis kunigaikščiui.

Hercogỹstė – hercogo valdoma terito-rija.

Hierárchija – daugiapakopė organizaci-jos struktūra, kurios grandys pagal aiškiai nustatytas taisykles turi pa-klusti aukščiau esantiems ir yra nuo jų priklausomos.

IIkonà – Stačiatikių bažnyčioje – šventų-

jų paveikslai, nutapyti ant medinės lentos.

Imunitètas – teisinė feodalo padėtis savo valdose, pagal kurią jis yra visiš-kai savarankiškas savo žemėse, pats leidžia įstatymus, renka mokesčius, teisia gyventojus.

Indulgèncija – raštas, kuriuo atleidžia-mos nuodėmės.

Inkvizcija – Katalikų bažnyčios teisinė institucija kovai su Bažnyčios prie-šais ir eretikais.

Investitūrà – vasalo įvesdinimo į feodą pasaulietinė ceremonija; vyskupo ar abato įvesdinimo į pareigas bažnyti-nė ceremonija.

Islãmas – pasaulinė religija, pradėta Mahometo VII a. Artimuosiuose Rytuose. Giminiška krikščionybei ir judaizmui.

Įšvéntinimas – ceremonija, per kurią atitinkamomis ritualinėmis apeigo-mis asmuo priimamas į bendruo-menę.

JJanyčãras – turkų kariuomenės pės-

tininkas, išskirtinis, privilegijuotas karys.

KKaimynas – priklausomas žmogus baltų

žemėse.Kalavijuõčių òrdinas – ordinas, įsikū-

ręs XIII a. dabartinės Lãtvijos terito-rijoje. Susijungęs su Vokiečių ordinu buvo pervadintas Livonijos ordinu, tačiau dažnai žmonių tebevadintas senoviškai.

Kalfas – musulmonų valstybės vado-vas.

Káncleris – karaliaus raštinės ir archyvų vadovas; LDK kanclerio žinioje buvo Lietuvõs Mètrika, įrašų knygos, vals-tybės didysis antspaudas.

Kantònas – Šveicãrijos sąjungos terito-rinis vienetas.

Karazmas – karaimų išpažįstama reli-gija, artima islamui, judaizmui.

Karãlius – popiežiaus ar imperatoriaus Dievo vardu vainikuotas asmuo, ka-ralystės valdovas.

Kardinõlas – Katalikų bažnyčios dvasi-ninkas, pagal hierarchiją antras po popiežiaus.

Karolngų renesánsas – kultūros pa-kilimas, prasidėjęs valdant Karoliui Didžiajam. Truko didžiąją IX a. dalį.

Karūnà – simbolinę reikšmę turintis galvos papuošalas, nurodantis jo sa-vininko valdžią.

Kastrãtas – asmuo, kuriam pašalintos lytinės liaukos.

Katalkų bažnýčia (dar – Vakarų arba Lotynų) – krikščionių organizacija, pripažįstanti savo vadovu Ròmos popiežių.

Kãtedra – pagrindinė kiekvienos vysku-pijos bažnyčia.

Kirlica – graikų raidyno pavyzdžiu su-kurta slavų abėcėlė ir raštas.

Klimatològas – mokslininkas, tiriantis klimato kaitą, kaitos istoriją, priežas-tis, poveikį, prognozuojantis orus.

Komunà – viduramžiais Vakarų Euro-pos miesto bendruomenė, išsikovo-jusi savivaldą.

Krvos sutarts – 1385 m. Lietuvõs di-džiojo kunigaikščio ir Lenkijos kil-mingųjų pasirašyta sutartis, kurioje buvo numatyta dinastinė LDK ir Lénkijos unija.

Krỹžiaus žỹgiai – katalikų organizuota ginkluota kova su kitatikiais.

Kryžiuõtis – baltų vartotas Vokiečių ordino pavadinimas; kryžiaus žygių dalyvio pavadinimas.

Krònika – chronologinis gyvenimo įvy-kių užrašymas nepaaiškinant įvykių priežasčių.

Kunigáikštis – baltų kilmingasis, žemės ar žemių sąjungos vadas. Kitur – fe-odalų hierarchijoje – antras asmuo po karaliaus, prilygstantis hercogui.

Kùrija – Katalikų bažnyčios administra-cinė įstaiga.

LLaisveji mena – viduramžių sistema,

aprėpusi visus, išskyrus teologinius, mokslus.

Lándsknechtas – samdytas šveicarų ka-rys, pėstininkas.

Lañkininkas – karys, ginkluotas lanku.

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

Serijos „Šok“ vadovėlio „Istorija“ komplektą VIII klasei sudaro:. Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga . Pratybų sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis. Antrasis sąsiuvinis. Mokytojo knyga

IS

TORI

JA

Vado

vėlis

Pi

rmoj

i kny

ga

Vadovėlis Pirmoji knyga

Documents

Vadovėlis Pirmoji knyga - knyguklubas.lt · Apsilankyk • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose