Embed Size (px)
Citation preview
1
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VADYBOS PRATIMAI
Kontroliniams darbams
Doc.dr. A. Jakutis Doc.dr. V. Dubinas
2
VILNIUS 2005
TURINYS ĮŽANGA………………………………………………………………………………………2
1. Kolektyvinis darbas………………………………………………………………………3 2. Vadybos samprata………………………………………………………………………5 3. Vadybos raida…………………………………………………………………………..7 4. Valdymo funkcijos ir uždaviniai………………………………………………………10 5. Planavimas ir prognozavimas…………………………………………………………12 6. Organizavimas…………………………………………………………………………14 7. Kontrolė…………………………………………………………………………………17 8. Vadovavimas……………………………………………………………………………19 9. Įmonės strateginis valdymas……………………………………………………………21 10. Kokybės valdymas………………………………………………………………………23 11. Darbo užmokesčio valdymas…………………………………………………………25 12. Gamybos organizavimas…………………………………………………………………26 13. Įmonės personalo valdymas……………………………………………………………28 14. Įmonių steigimas ir valdymas……………………………………………………………30 15. Įmonės materialinis aprūpinimas………………………………………………………31 16. Valdymo sprendimai……………………………………………………………………33 17. Informacija ir komunikavimas…………………………………………………………35 18. Sisteminis požiūris pasaulio pažinime…………………………………………………36 19. Administraciniai valdymo metodai……………………………………………………38 20. Įmonės finansinės veiklos valdymas……………………………………………………41 21. Įmonės vieta ūkyje………………………………………………………………………42 22. Literatūra…………………………………………………………………………………44
3
ĮŽANGA Knyga atitinka vadybos teorijos programą. Joje pateikiama testų ir pratimų,kurie padės studentams pereiti nuo teorijos prie praktikos. Šią knyga nuodugniai perskaitę studentai galės savarankiškai atsakyti į vadybos klausimus,spręsti uždavinius bei testus.
4
1. Kolektyvinis darbas.
Testai
Taip/ne
Užduotis Vertinimas
1. Įmonėse ir kitose organizacijose yra dvi pagrindinės darbo pasidalijimo formos: funkcinis ir technologinis.
Taip Ne 2. Technologinis darbo pasidalijimas suskirsto darbus pagal atliekamų gamybinių funkcijų pobūdį.
Taip Ne 3. Optimaliu galima laikyti tokį darbo kooperavimą, kai subjektų tikslai iš dalies sutampa.
Taip Ne 4. Darbo pasidalijimas yra vienas svarbiausių organizacinių darbo našumo didinimo veiksnių.
Užduotis Vertinimas 1. Koks yra svarbiausias organizacinis darbo našumo didinimo veiksnys: a) vadovo autoritetas; b) valdymo stilius; c) darbo pasidalijimas; d) geri įgūdžiai 2. Koks yra pagrindinis Baltosios knygos tikslas: a) apibrėžti mokslo ir technologijų plėtros viziją; b) atkurti ir išsaugoti sveiką gamtinę aplinką; c) sukurti ir plėtoti modernią, dinamišką ir konkurencingą ekonomiką. 3. Koks yra naujų technologijų ir darbo organizavimo bendras tikslas: a) didinti darbo užmokestį; b) gerinti darbo sąlygas; c) didinti gamybos efektyvumą. 4. Kokios yra dvi pagrindinės darbo pasidalijimo formos: a) organizacinė ir technologinė; b) funkcinė ir technologinė; c) funkcinė ir profesinė; d) organizacinė ir profesinė.
5
Taip Ne
Pratimai 1. A. Smitas a) darbo nepasidalinimas yra toks
kompleksinės užduoties susiskaidymas į sudedamąsias dalis, kad darbuotojai būtų atsakingi ne už visą užduotį, bet tik už atskiras, ją sudarančias, veiklas.
2. Karlas Marksas b) tampa vis svarbesniu veiksniu, lemsiančiu ilgalaikes Lietuvos galimybes ir perspektyvas.
3. Ilgalaikis mūsų valstybės strateginis tikslas
c) susvetimėjimo šaknis aiškino klasikine visuomenės struktūra.
4. Teisingas teiginys d) užtikrinti dvasinę ir materialiąją visų jos piliečių gerovę.
5. Klaidingas teiginys e) 10 žmonių, atlikdami atskiras operacijas, pagamina daugiau, nei dirbdami individualiai.
6. Globalūs šiuolaikinio pasaulio pokyčiai f) apibrėžti mokslo ir technologijų plėtros viziją ir tolesnę Lietuvos plėtros strategiją, suderintą su pasaulinėmis (MTP) strategijomis.
7. Baltosios knygos tikslas g) teigė, kad darbo susiskaidymo į atskiras mažas operacijas pranašumas buvo tas, kad kiekvienas dirbdamas labai įgusdavo ir bendras darbo našumas didėdavo geometrine progresija.
8. Nuostatų įgyvendinimo programa h) tai 3-4 metų veiklos planas, parengtas vadovautis pagrindinėmis MTP politikos nuostatomis.
9. Vienas iš pagrindinių Lietuvos uždavinių i) gebėjimas kurti ir visoms gyvenimo sritims taikyti naujas žinias.
10. Lemiama spartaus šalies modernizavimo sąlyga
j) atkurti ir išsaugoti sveiką gamtinę aplinką dabarties ir būsimoms kartoms.
6
2. Vadybos samprata.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kokios yra pagrindinės valdymo reikalaujančios sritys: a) aprūpinimas, gamyba ir pardavimai; b) darbo objektai, darbo priemonės ir finansiniai ištekliai; c) gamyba ir finansai. 2. Kas apibūdina organizacijos vidinę aplinką: a) tikslai ir užduotys; b) struktūra; c) technologija; d) tikslai, užduotys, technologija, struktūra. 3. Kaip vadinama ta socialinės organizacijos dalis, kuri priima ir realizuoja valdymo sistemos suformuotus tikslus, vykdo ir įgyvendina valdymo uždavinius:
a) valdymo objektas; b) valdymo subjektas; c) valdymas. 4. Ką apima valdymo procesas: a) valdomą objektą; b) valdomo objekto ir valdančiojo subjekto egzistavimą; c) valdantįjį subjektą. 5. Kaip vadinama ta socialinės organizacijos dalis, sąlygojanti valdomosios sistemos būklę:
a) valdymo objektas; b) valdymo organas; c) valdymo subjektas.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Vadybinė veikla – tai nevisuminė organizacijos valdymo veikla, o tik žmonių dirbančių šioje organizacijoje veiklos ir santykių reguliavimas.
Taip Ne 2. Išskiriamos dvi pagrindinės valdymo reikalaujančios įmonės veiklos sritys: gamyba ir pardavimai.
Taip Ne 3.Organizacija – tai sąveikaujanti hierarchinė žmonių grupė, turinti tam tikrų išteklių ir susibūrusi siekti tam tikrų tikslų.
Taip Ne 4. Valdymo objektas yra socialinės organizacijos dalis, priimanti ir
7
realizuojanti valdymo sistemos suformuotus tikslus, vykdanti ir įgyvendinanti valdymo uždavinius. Taip Ne 5. Tikslai, užduotys, technologija ir struktūra apibūdina organizacijos vidinę aplinką.
Taip Ne
Pratimai 1. Valdymas a) vadybos praktika yra nesenas mokslas.
Apie tai liudija tai, kad nėra senovės paminklų, kuriuos buvo galima pastatyti tik suderinus organizuotas žmonių pastangas.
2. Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso
b) 1885-1920 metais.
3. Vidinė aplinka c) be vadybos neišsiversi jokioje organizacijoje: nei pramonės ar žemės ūkio įmonėje,nei šeimoje.
4.Išorinė aplinka d) praktine prasme yra specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi įmonėje vykstantys procesai.
5. Organizacijos sėkmės komponentai e) efektyvumas, naudingumas, pelningumas.
6. Vadyba f) tai energija, žaliavos, medžiagų tiekėjai, transportas, medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir t.t.
7. Teisingas teiginys g) tai technologija, bendradarbiai, žemesniojo, aukštesniojo ir to paties lygio valdininkai ir pan.
8. Neteisingas teiginys h) 1920-1950 metais.
9. Mokslinis valdymas i) yra organizuojantis darbo procesas, siekiant nustatyto tikslo pagal iš anksto parengtą planą.
10. Klasikinė arba administracinė valdymo mokykla
j) nuo vidinės ir išorinės aplinkos.
8
3. Vadybos raida.
Testai
Užduotis Vertinimas 1. Nauju vadybos mokslo teorijos ir praktikos pradžios etapu, kai buvo
pradėti nuodugniai tyrinėti psichologiniai ir socialiniai darbo efektyvumo veiksniai laikomi:
a) 1920m.; b) 1918m.; c) 1990m.; d) 1900m.. 2. Koks buvo žymiausias Lietuvos gamybos, darbo ir valdymo
organizavimo specialistas:
a) J.Vabalas- Gudaitis; b) J.Šimkus; c) Gučas; d) V.A.Graičiūnas 3. Kuo Sovietų Sąjungos gamybos ir darbo organizacijos raida išsiskyrė iš
kitų šalių:
a) išplėtota visuomenine veikla; b) darbo našumu; c) problemų sprendimu; d) kokybe. 4. Koks buvo pagrindinis Fordo gamybos organizavimo principas: a) vertikali visos įmonės struktūra; b) greita, patikima, išsami, tiksli apskaita; c) įsipareigojimas siekti aukštos kokybės; d) aktyvus valdymas.
Taip/ne
Užduotis Vertinimas
1. Žymiausias Lietuvos gamybos, darbo ir valdymo organizavimo specialistas buvo V. A. Graičiūnas.
Taip Ne 2. V. A. Graičiūnas matematiškai įrodė, kad, prisidėjus dar vienam pavaldiniui, ryšių skaičius padidėja aritmetine progresija.
Taip Ne 3. Pirmą gamybos vadybos mokslo žingsnį XIX a. pabaigoje žengė amerikietis F.W. Teiloras.
Taip Ne 4. F. W. Teiloro požiūriu, būtinas racionalus darbo organizavimo elementas
9
yra konkreti užduotis. Taip Ne 5. Sovietų Sąjungos gamybos ir darbo organizavimo raida iš kitų šalių išsiskyrė aukšta kokybe.
Taip Ne
Pratimai 1. Mokslinio valdymo teorija a) pasak McGregoro, žmonės iš prigimties
yra motyvuoti dirbti ir darbą atlikti gerai.
2. Diferencinė darbo užmokesčio sistema b) atsirado iš mėginimų geriau suprasti ir valdyti darbininkus, pasitelkus sociologiją bei psichologiją.
3. H. Fayolis (1841-1925) c) susiformavo, pradėjus naudoti valdyme kompiuterius. Matematinių metodų taikymas modeliuoti, tirti ir spręsti valdymo problemas.
4. M. Weberis (1864-1920) d) pasak McGregoro, tradicinis motyvacijos požiūris, teigia, kad darbas yra nemalonus darbuotojams, todėl juos reikia skatinti jėga, pinigais ir pagyrimais.
5. M. P. Follett (1868-1933) e) vadybos kryptis, suformuota F. W. Tayloro ir kitų 1890-1930m., siekusi moksliškai nustatyti geriausius bet kurios užduoties atlikimo metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus.
6. Klasikinės organizacijos teorija f) F. W. Tayloro sukurta atlyginimo už darbą sistema, numatanti didesnį uždarbį efektyviau dirbantiems darbininkams.
7. Bihevioristinė mokykla g) jis ne tik pirmasis tyrinėjo vadovų elgesį, bet ir pirmasis tai susistemino. Jis tikėjo, kad puiki valdymo praktika turi tam tikrų bendrų bruožų, kuriuos galima identifikuoti ir nagrinėti.
8. Vadybos mokslo mokykla h) buvo tarp teoretikų, kūrusių klaikinės mokyklos pagrindus. Tačiau jis įvedė ir daug naujų elementų, ypač žmonių santykių ir organizacinės struktūros srityje. Jis numatė kryptis, kurias toliau plėtojo kylančios bihevioristinė (elgesio) ir vadybos mokslo mokyklos.
10
9. Teorija X i) jis suformulavo biurokratinio valdymo
teoriją. Joje pabrėžė griežtai nustatytos hierarchijos, valdomos pagal griežtai nustatytas taisykles ir valdžios liniją, poreikį. Jo manymu, ideali organizacija yra biurokratinė. Jis taip pat tikėjo, kad reikia akcentuoti profesinę kompetenciją, ir kad darbas turi būti vertinamas tik pagal nuopelnus.
10. Teorija Y j) išsirutuliojo iš poreikio valdyti, sudėtingas organizacijas ir dėmesį sutelkti į valdymą. Mėginta nustatyti tuos principus ir įgūdžius, kurie sudaro efektingo valdymo pagrindą.
4. Valdymo funkcijos ir uždaviniai.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Į kokias dvi grupes skirstomi įmonės tikslai: a) ekonominius ir socialinius; b) vidinius ir išorinius; c) gamybos ir pasisekimo. 1. Kokia yra valdymo funkcija, kurios tikslas – duoti darbuotojams paliepimus:
a) vadovavimas; b) organizavimas; c) planavimas; d) koordinavimas. 3. Kokie yra ekonominiai įmonės tikslai: a) gamybos ir finansavimo; b) gamybos, finansavimo ir pasisekimo; c) gamybos, finansavimo ir gerų darbo sąlygų. 4. Kokia yra pagrindinė valdymo funkcija, kai sujungiami tikslai, ištekliai ir rezultatai:
a) organizavimas; b) planavimas; c) kontrolė.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Svarbiausi įmonės veiklos efektyvumo rodikliai yra šie: likvidumas, rentabilumas, augimas.
11
Taip Ne 2. Įmonės tikslas - suinteresuoti darbuotojus pelno didinimu, suteikiant jiems teisę į pelno dalį .
Taip Ne 3. Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro gamybos, finansavimo ir pasisekimo tikslai.
Taip Ne 4. Įmonės tikslas – teisingai atlyginti už įmonės interesus atitinkantį darbą – socialinis.
Taip Ne 5. Tikslų hierarchija – tai organizacijos tikslų struktūra, atskleidžianti skirtingą jų svarbą.
Taip Ne
Pratimai 1. Tikslas a) organizacijos narių darbo planavimas,
organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti.
2. Valdymo funkcija b) tai komplikuota visuma, apimanti daugelį skirtingų elementų,: būsimos organizacijos vizija; reikiamų išteklių, gebėjimų ir jų panaudojimo vizija; dabarties ir ateities siekimo vizija; būsimos situacijos vizija.
3. Planavimas c) tai darbas, jo dalis ar net keletas darbų (procesų), kuriuos privalo atlikti atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojas (-jai) arba organizacijos padalinys (-iai) tam tikru būdu ir iš anksto apibrėžtu arba kuo greičiausiu laiku.
4. Organizavimas d) tai organizacijos darbuotojų suinteresuotumas veikti, kelti savo veiklos efektyvumą.
5. Motyvacija e) paprastai stengiamasi išreikšti vienu dviem sakiniais, kad įmonės darbuotojai suvoktų lengvai, be didelių aiškinimų.
6. Kontrolė f) numato sistemingą žmonių veiklos stebėjimą, siekiant nustatyti nukrypimus nuo galiojančių reikalavimų, taisyklių bei normų, analizuoti nukrypimų priežastis ir rengti pasiūlymus nukrypimams pašalinti.
12
7. Misija g) yra konkretus galutinis organizacijos būvis arba siekiamas rezultatas.
8. Organizacijos vizija h) dar kitaip vadinamas prognozavimu.
9. Uždaviniai i) tai konkreti vadybinės veiklos sritis, atliekama specialių priemonių pagalba.
10. Valdymas j) numato organizacinių struktūrų sukūrimą bei tobulinimą ir kolektyvo veiksmų derinimą.
5. Planavimas ir prognozavimas.
Testai
Užduotis Vertinimas 1. Kokiam laikotarpiui sudaromas ilgalaikis strateginis planas: a) 1-5 metai; b) 1-2 metai; c) Daugiau kaip 5 metai; d) 2-5 metai. 2. Kokie planai yra tiksliausi: a) operatyviniai; b) strateginiai; c) perspektyviniai. 3. Įmonių planų sistemoje visų pirma išskiriama: a) ilgalaikis ir trumpalaikis planavimas; b) operatyvinis ir strateginis planavimas; c) periodinis ir trumpalaikis planavimas; d) projektinis ir periodinis planavimas. 4. Pagal veiklos trukmę ir periodiškumą planai skirstomi į: a) vienkartinius ir nuolatinius; b) ilgalaikius ir nuolatinius; c) operatyvius ir strateginius. 5. Kuri fazė planavimo procese yra pradinė: a) strategijos; b) disponavimo; c) analizės.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas:
13
1. Operatyvinis planavimas- tai formalus procesas, kurio metu apibrėžiama arba patikslinama organizacijos misija, suformuluojami ilgalaikiai tikslai.
Taip Ne 2. Organizacijos strateginiai tikslai: pasiekti, kad parduotų produktų padaugėtų dvigubai, įdiegti prekių pardavimą internetu, suteikti klientams kreditus.
Taip Ne 3. Organizacijos operatyvieji tikslai: sukurti naujus produktus, teikti naujas paslaugas, nustatyti plėtros kryptis, įgyti naujų rinkų, rasti finansavimo šaltinių.
Taip Ne 4. Strategijos formavimo procesas apima organizacijos vizijos ir ateities tikslų apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų apibrėžimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą.
Taip Ne 5. Vidutinis – taktinis planavimas: detalizuojamos atskirų veiklos sričių plėtotės programos.
Taip Ne
Pratimai
1. Prognozavimas a) sprendėjai turi tik dalinę (neišsamią)
informaciją apie aplinkybes, apie galimas alternatyvas, negali iki galo numatyti kiekvienos alternatyvos pasekmės, t.y. racionalumas yra ribotas.
2. Operatyvusis planavimas b) keturių etapų procesas, padedantis vadovams įvertinti alternatyvas ir pasirinkti tą, kuri geriausiai laiduoja sėkmę.
3. Optimalus taškas c) organizacijos tikslų ir uždavinių formavimas bei priemonių ir būdų, kelių reikalingų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, nustatymas.
4. Klasikinis sprendimo priėmimo modelis d) žemiausias planavimo lygis - tai planavimo pagrindų pagrindas.
5. Optimalus sprendinys e) sprendėjai turi visą informaciją apie aplinkybes, alternatyvas, racionalią kriterijų seką ir jų svarumo eilę. Jie pasirenka tą variantą, kuris duoda didžiausią ekonominę naudą įmonei ar
14
organizacijai.
6. Netikrumas f) tenkina apribojimo sąlygas ir jo parinkimo arba optimalumo kriterijų.
7. Bihevioristinis sprendimo proceso modelis
g) sprendimo priėmimo sąlyga, kada vadovas žino, kokia yra tikimybė pasiekti tam tikrą norimą alternatyvų tikslą ar rezultatą.
8. Rizika h) sprendimo priėmimo ir problemos sprendimo metodas, kada pavieniai asmenys ar grupės nariai mėgina padidinti kūrybiškumą, spontaniškai siūlydami alternatyvas, nepaisydami tikrovės ar tradicijų.
9. Racionalaus sprendimo priėmimo modelis
i) empirinis sprendimo priėmimo metodas, kada sprendimams ar atsakymams rasti naudojama „Nykščio taisyklė“.
10. „Smegenų šturmas“ j) skirstomi į dvi bendrąsias kategorijas – vienkartiniai planai, skirti nepasikartosiantiems tikslams įgyvendinti ir nuolatiniai planai – pasikartosiančioms bei nuspėjamoms situacijoms. Nuolatiniai planai apima politiką, procedūras ir taisykles.
11. Euristikos principas k) reiškia, kad ne visos galimos alternatyvos yra žinomos, o iš žinomų sunku apskaičiuoti nesėkmes ir pasisekimo tikimybę.
12. Operatyviniai planai „detalizuojantys įgyvendinimą“
l) gali būti randamas grafiniu būdu.
6. Organizavimas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kokie aspektai būdingi įmonės organizavimo struktūrizavimui: a) diferencijavimas ir koordinavimas; b) diferencijavimas ir valdymas; c) tikslų nustatymas ir jų vykdymas.
15
2. Koks yra svarbiausias organizavimo uždavinys: a) siekti kuo didesnio uždavinių diferencijavimo; b) atskirų uždavinių vykdymą sujungti į vieną sistemą; c) nustatyti diferencijavimo ir koordinavimo pusiausvyrą. 3. Koks yra mažiausias struktūrinis organizacinis vienetas: a) darbo vieta; b) organizacija; c) organizacijos padalinys. 4. Kaip vadinama didelė organizacija, sudaryta iš daugelio operatyvioje aplinkoje autonomiškai veikiančių filialų, įsitvirtinusių įvairiose rinkose:
a) politiška; b) profesionali; c) mechaninė; d) diversifikuota.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Skiriami trys operacijų derinimo būdai: nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis (lygiagrečiai nuoseklus).
Taip Ne 2. Linijinis pavaldumas reiškia, kad tarp vadovo ir pavaldinio yra tiesioginis ryšys.
Taip Ne 3. Funkcinis pavaldumas atspindi darbuotojų bendradarbiavimo ir konsultavimo santykius.
Taip Ne 4. Organizacijos funkcinio pavaldumo struktūrai būdingas: aukštas darbo padalijimo laipsnis, stipri valdžia, ilga komandų grandinė, daugybė konkrečiai apibrėžtų personalo elgesio taisyklių ir normų.
Taip Ne 5. Struktūra, kurios nariai pavaldūs ir savo funkcinio padalinio vadovui, ir projekto vadovui, vadinama matricine.
Taip Ne
Pratimai 1. Organizavimas a) tai sistemos struktūra, į kurią įeina
tarpusavio santykiai, teisės, tikslai, funkcijos, veiklos sritys bei kiti veiksniai, veikiantys tada, kai žmones sieja bendras darbas.
2. Neformalios organizacijos b) veikia beveik visose didesnėse įmonėse. Tai žmonių grupės susibūrusios
16
spontaniškai, pakankamai reguliariai bendraujančios, turinčios lyderį. Jų poveikis įmonių veiklai dažnai yra žymus.
3. Formalios organizacijos c) schema, sukonkretinanti, kas kam organizacijoje atsiskaito. Tokios atsiskaitomybės linijos matomos bet kurios organizacijos valdymo struktūros schemoje.
4. Organizacijos struktūra d) darbas, kai pavienis asmuo veikia kaip ryšininkas tarp skyrių ar organizacijų, kurios palaiko dažnus ryšius.
5. Valdymo kontrolės matas e) daugelio organizacinės struktūros lygių modelis, kurio viršuje – aukščiausio lygio vadovas (arba vadovai) atsakingas už visos organizacijos veiklą; kiti, žemesnio lygio vadovai, išsidėstę įvairiuose žemesniuose organizacijos valdymo lygiuose.
6. „Komandų grandinė“ f) suburia daugiau nei du žmones, kurie save priskiria šiai grupei, turi ne mažiau kaip vieną tikslą, kurį bendrai priima ir kurio siekia visi grupės nariai. Grupės nariai sąmoningai dirba kartu tam, kad pasiektų visiems svarbų rezultatą.
7. Hierarchija g) stambi organizacijos struktūrinė grandis, primenanti atskirą verslą – skirtą gaminti ir parduoti tam tikrus produktus arba aptarnauti konkrečią rinką.
8. Ribos sujungimo vaidmuo h) organizacinė struktūra, kurioje kiekvienas darbuotojas tiek funkciniam ar divizijos vadovui, tiek ir projekto ar grupės vadovui.
9. Organizacinis projektavimas i) tokia struktūrinių grandžių forma, kurioje asmenys, užsiimantys ta pačia funkcine veikla, tarkim marketingu arba finansais, priklauso tam pačiam organizaciniam vienetui.
10. Matricinė organizacija j) tai sprendimų priėmimo apie tinkamą organizacijos veiklos padalijimo ir koordinavimo būdą priėmimo procesas, atsižvelgiant į organizacijos tikslus ir strateginį planą bei aplinkos sąlygas, kuriomis tas planas bus vykdomas.
17
11. Padalinys k) vadovui tiesiogiai atsiskaitančių darbuotojų skaičius.
12. Funkcinė organizacija l) tai priemonių darbui suskirstyti į skirtingas užduotis ir koordinuoti šių užduočių vykdymą.
7. Kontrolė.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Koks yra pagrindinis kontrolės uždavinys: a) nustatyti esamus nukrypimus; b) panaikinti esamus nukrypimus; c) užkirsti kelią nukrypimams. 2. Kokio ekonominio principo laikomasi vykdant kontrolę: a) kontrolės kaštai turi būti didesni už jos teikiamą naudą; b) kontrolės kaštai turi neviršyti jos teikiamos naudos; c) kontrolės kaštai turi būti mažesni už jos teikiamą naudą. 3. Kokia turi būti kontrolė, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas: a) kompleksinė; b) organizacinė; c) apskaitinė; d) socialinė. 4. Kokios yra dvi buhalterinės apskaitos rūšys: a) valdymo ir finansinė; b) vidinė ir valdymo; c) išorinė ir finansinė. 5. Kuo finansinė apskaita skiriasi nuo valdymo apskaitos: a) duomenimis; b) duomenų tikrumu; c) duomenų tikslumu.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas
1. Kontrolė – tai ne bet kurios organizacijos veiklos srities tikrinimas. Taip Ne
18
2. Kontrolės kaštai turi būti didesni už jos teikiamą naudą. Taip Ne 3. Kontrolė turi būti derinama su darbuotojų savarankiškumo ir individualumo siekiais.
Taip Ne 4. Pagrindiniai apskaitos uždaviniai yra šie: įmonės veiklos dokumentavimas, vieša atskaitomybė (akcininkams, kreditoriams, visuomenei, valstybei) ir įmonės priimamų sprendimų informacinis aprūpinimas.
Taip Ne 5. Auditas – tai organizacijos finansinių dokumentų tikrinimas. Taip Ne
Pratimai
1. Kontrolė a) jos tikslas - laiku išspręsti iškilusias problemas, kad nebūtų nukrypimų nuo užsibrėžtų tikslų vykdymo.
2. Strateginė kontrolė b) daugiažingsnė procedūra, naudojama įvairiems kontrolės veiklos tipams.
3. Operatyvinė kontrolė c) kritiniai sistemos taškai, kuriuose turi vykti stebėjimas arba informacijos rinkimas.
4. Kontrolės sistema d) procesas, užtikrinantis realios ir planuotos veiklos atitikimą.
5. Svarbiausių rezultatų sritys e) padeda įsitikinti, ar yra visi reikalingi komponentai, siekiant užsibrėžtų tikslų.
6. Strateginiai kontrolės taškai f) biudžetas, jungiantis išlaidų ir pajamų biudžetus i vieną vienetą.
7. Finansinė apskaita g) įvertinimo procesas.
8. Balansas h) patikrinimo procesas, apimantis nepriklausomą finansinių ataskaitų ir sąskaitų įvertinimą.
9. Pelno ataskaita i) sumuoja organizacijos finansinės veiklos rezultatus per nustatytą laikotarpį.
10. Šaltinių ir fondo panaudojimo ataskaita j) organizacinės finansinės veiklos susumavimas, santrauka, rodanti, iš kur grynieji pinigai ir fondai atėjo per metus ir
19
kur buvo panaudoti.
11. Biudžetas k) išteklių, skiriamų suplanuotai veiklai per nustatytą laikotarpį įvykdyti, formali kiekybinė ataskaita.
12. Pagrindinis biudžetas l) auditas, kurį atlieka pati organizacija, norėdama įsitikinti, kad jos turtas tinkamai saugomas ir finansiniai įrašai atliekami patikimai.
13. Auditas m) organizacijos apibūdinimas turto, įsiskolinimų, ir grynosios vertės sąvokomis.
14. Išorės auditas n) prekių ir paslaugų srautų iš organizacijos ir į organizaciją monetarinė analizė.
15. Vidaus auditas o) vieneto arba organizacijos aspektas, kuris turi efektyviai funkcionuoti, kad galėtų sėkmingai veikti visas vienetas ar organizacija.
8. Vadovavimas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kokias poveikio priemones naudoja vadovas, norėdamas nukreipti bendradarbių pastangas siekti įmonės tikslų:
a) motyvavimą ir lyderiavimą; b) autoritetą; c) autoritetą ir jėgą. 2. Kokie yra du pagrindiniai vadovavimo stiliai: a) autokratinis ir demokratinis; b) autoritarinis ir demokratinis; c) autoritarinis ir biurokratinis. 3. Kuriam iš šių valdymo stilių būdingas kolektyvinis-grupinis valdymas: a) autoritariniam; b) autokratiniam; c) demokratiniam. 4. Kokios yra vadovo autoriteto dedamosios:
20
a) asmeninis, dalykinis, valdžios autoritetas; b) autoritarinis ir asmeninis autoritetas; c) asmeninis, dalykinis ir autoritarinis autoritetas. 5. Kaip vadinami vadovai, kurie savo formaliu autoritetu verčia pavaldinius sutikti su jų tikslais:
a) autokratai; b) demokratai; c) liberalai.
Taip/ne Užduotis: Vertinimas
1. Vadovavimui būdingi asmeniniai valdymo aspektai, skatinantys bendradarbius deramai suvokti organizacijos tikslus, derinti juos su savais tikslais ir padėti efektyviai juos pasiekti.
Taip Ne 2. Lyderiavimas – tai mokėjimas padaryti įtaką žmonėms arba žmonių grupėms, kad jie savo valia siektų organizacijos tikslų.
Taip Ne 3. Vadovas naudoja vadovavimo turinį sudarančias poveikio priemones: motyvavimą ir lyderiavimą tam, kad nukreiptų bendradarbių pastangas siekti asmeninių tikslų.
Taip Ne 4. Išskiriami du pagrindiniai vadovavimo stiliai – autokratinis ir demokratinis.
Taip Ne 5. Vadovai, savo formaliu autoritetu verčiantys pavaldinius sutikti su jų tikslais yra vadovai – demokratai.
Taip Ne
Pratimai 1. Valdžia a) visas problemas sprendžia pats; įsako
komanduoja; stengiasi išlaikyti distanciją, bendrauja nenoriai; yra griežtos drausmės šalininkas; mano, kad nuobauda yra geriausias stimuliavimo metodas.
2. Valdymo stilius b) sprendimą priima kolegialiai arba jo laukia iš vadovų, jeigu pats yra vidutinės grandinės vadovas; neprisiima atsakomybės; nuolat kelia savo kvalifikaciją ir skatina tai daryti savo pavaldinius; „minkštas“, nepriekabus, sutariamas; reikalauja formalios drausmės; elgiasi taip pat kaip ir demokratas.
21
3. Autokratinio vadovavimo stiliaus požymiai
c) įtaka daroma per protingą tikėjimą. Darbuotojai tiki, kad vadovas turi ypatingų kokios nors problemos ar srities žinių, ir pasikliauja jo išmanymu.
4. Demokratinio vadovavimo stiliaus požymiai
d) premija, darbo užmokestis.
5. Liberalaus vadovavimo stiliaus požymiai e) paciento santykiai su gydytoju.
6. Teisinio skatinimo pavyzdys f) ji paremta vadovo asmeninėmis savybėmis ar sugebėjimais. Tai grynai asmeninė įtaka.
7. Ekonominio skatinimo pavyzdys g) pareiginiai nuostatai, įstatymai, darbo sutartis.
8. Psichologinio skatinimo pavyzdys h) žmonių nukreipimas ir jų motyvavimas siekti tam tikro tikslo, laikantis atitinkamo vadovavimo stiliaus, naudojant įvairias poveikio formas, valdymo būdus, metodus.
9. Vadovavimas i) prieš priimdamas sprendimą, tariasi su pavaldiniais; atsakomybę paskirsto sulig deleguotais įgaliojimais; draugiškas, mėgstantis bendrauti; būdingas diferencijuotas požiūris į pavaldinių elgesį; teigiamo skatinimo priemones taiko nuolat.
10. Ekspertinė valdžia j) žmonių santykių visuma įstaigoje, įmonėje.
11. Etalono valdžia k) galia paveikti žmonių veiklą ir elgesį norima linkme (organizacine prasme).
12. Ekspertinės valdžios pavyzdys l) moralinis skatinimas, darbo vertinimas, pokalbinis įtikinimas.
9. Įmonės strateginis valdymas.
Testai
22
Užduotis: Vertinimas: 1. Vienas iš įmonės strategijos formavimo proceso būdų yra: a) konkurencingumo; b) ekspertinis; c) periodinis; d) projektinis. 2. Strategijos įgyvendinimas priklauso nuo: a) realumo, pagrįstumo ir kontrolės; b) realumo ir kontrolės; c) realumo ir pagrįstumo; d) pagrįstumo ir kontrolės. 3. Koks tai yra strategijos įgyvendinimas, kai organizacijos numatyti pakeitimai nedideli, o laiko turima pakankamai:
a) valdingas; b) pakopiškas; c) laipsniškas; d) sudėtingas.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas: 1. Organizacijos strategijai turimi ištekliai ir personalo patyrimas neturi įtakos.
Taip Ne 2. Organizacijos, siekiančios augti ir įsitvirtinti naujose rinkose, strategija yra ekspansijos.
Taip Ne 3. Organizacijos, kuri ketina palikti esamą veiklos sritį, nes negali išsilaikyti rinkoje, ir žada pereiti į kitą veiklos sritį, strategija yra koncepcijos.
Taip Ne 4. Strategija, rengiama organizacijos homogeninei veiklai, kurią vykdyti gali vienas ar keli struktūriniai vienetai, yra verslo vieneto strategija.
Taip Ne 5. Organizacijos, siekiančios išlaikyti gerą padėtį rinkoje, strategija yra status quo.
Taip Ne
Pratimai
1 strategijos esmė a tiekimo, gamybos, finansavimo, pardavimo.
2 idėjų pagrindimo metodai b finansinis planavimas, ilgalaikis planavimas, planavimas, atsižvelgiant į
išorinius veiksnius, strateginis planavimas
3 finansinis planavimas c kasmetinis biudžeto sudarymas
23
10. Kokybės valdymas.
Testai
Užduotis: Vertinimas
1. Kokybės kaštai apima dvi iš principo skirtingas grupes: a) kokybės valdymo ir įvertinimo kaštus; b) kokybės valdymo ir nesėkmės kaštus; c) kokybės nesėkmės ir išorinius kaštus. 2. Valdymo kaštai skirstomi į: a) prevencinius ir įvertinimo; b) vidinius ir išorinius; c) vidinius nuostolių ir išorinius nuostolių; d) prevencinius ir vidinius. 3. Kokius kokybės kaštus nustatyti sunkiausia: a) vidinius; b) prevencijos; c) valdymo; d) nesėkmės. 4. Koks yra vienas iš kokybės tobulinimo tipų: a) ekspertinis; b) apklausų; c) proaktyvinis; d) registravimų. 5. Svarbiausia visuotinės kokybės vadybos dalis yra: a) vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas mažiausia kaina; b) vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas didžiausia kaina; c) vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas bet kokia kaina.
4 strategijos planavimo fazės d realumo, pagrįstumo ir kontrolės.
5 strateginis planavimas e sujungia keletą įmonės veiklos sričių: rinkodaros, naujų gaminių
(paslaugų) įdiegimo, tiekimo ir finansavimo
6 strateginio planavimo etapai f "smegenų ataka", žodžių derinių, "silpnų vietų" inventorizacijos
7 dalinės strategijos g autoritarinis, ekspertinis, narių nuomonės vidurkis, mažumos sprendimas, daugumos sprendimas ir konsensuso
8 integruotos strategijos h numatyti verslo plėtros kryptis, gaminamos produkcijos ar paslaugų
paklausą, įsitvirtinti rinkose ir gauti pelną.
9
strategijos įgyvendinimas priklauso:
i strategijos formulavimas, strategijos formos pasirinkimas, strategijos įvertinimas ir kontrolė.
10
strateginių sprendimų priėmimo metodai
j dėmesys kreipiamas į konkurentus, į būdus, kaip išlaikyti savas pozicijas.
24
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Operacijų kontrolė, kurios tikslas – kontroliuoti technologinių veiksmų eigą ir trukmę bei imtis priemonių, padedančių pašalinti nepageidaujamus nukrypimus nuo standartų, vadinama kokybės kontrole.
Taip Ne 2. Operacijų kontrolė, užtikrinanti produkto svorio, atsparumo, sudėties, spalvos, užbaigtumo atitiktį standartams, vadinama pirkimų kontrole
Taip Ne 3. Kokybės rodikliai skirstomi į: vienetinius ir kompleksinius. Taip Ne 4. Kokybės kaštai apima dvi iš esmės skirtingas grupes: kokybės valdymo ir nesėkmės kaštus.
Taip Ne 5. Kokybės valdymo kaštus nustatyti lengviausia. Taip Ne
Pratimai
11. Darbo užmokesčio valdymas.
Testai
1 kokybė a stacionariems įrenginiams ir pastatams.
2 kokybės priklausomumas b procesas, kai darbuotojas pats gali patvirtinti, kad darbas atitinka
kokybės reikalavimus
3 kokybės vadybos reikalavimai c matavimo, registravimo, skaičiavimo, organoleptinis, apklausų,
ekspertinis.
4
kiekybiškas reikalavimų išreiškimas
d parinktos priemonės, identifikuotos ir apibrėžtos tikrinimo operacijos, išmokyti jas atlikti darbuotojai.
5
patikimumo veiksniai e
gavinių kokybės, produkto darymo technologinio proceso parengimo kokybės, naudojamų įrengimų ir įrankių būklės, darbuotojų gebėjimo ir noro dirbti, įmonės vadybos.
6
transportabilumo rodiklis nereikšmingas:
f objekto savybių visuma, leidžianti jį tenkinti išreikštus ir numanomus poreikius.
7
būdai,faktinei produkto kokybei lyginti su rodikliais
g poreikių išreiškimas arba jų pavertimas objekto savybėms keliamais kiekybiniais ar kokybiniais reikalavimais, įgalinančiais jį realizuoti ir vertinti
8 savikontrolė h negendamumas, ilgaamžiškumas ir pataisomumas.
9 kokybės valdymo funkcijos i nominalios reikšmės, santykinės reikšmės, ribiniai nukrypimai,
tolerancijos
10
kokybės kontrolės technologinio proceso parengimas
j planavimas, organizavimas, skatinimas, kontrolė.
25
Užduotis: Vertinimas 1. Kokios yra dvi pagrindinės darbo užmokesčio formos: a) vidinė ir laikinė; b) laikinė ir vienetinė; c) vidinė ir išorinė. 2. Kokie yra vidiniai darbo užmokestį lemiantys veiksniai: a) konkretaus darbo vertė, darbuotojo reliatyvi vertė, darbdavio išgalės mokėti;
b) darbo rinkos sąlygos, gyvenimo lygis, kolektyvinė sutartis; c) darbuotojo reliatyvi vertė, darbdavio išgalės mokėti, gyvenimo lygis. 3. Kokie yra darbų įvertinimo metodai: a) kokybinis ir kiekybinis; b) laikinis ir vienetinis; c) vidinis ir išorinis. 4. Kuris iš šių metodų yra kiekybinio įvertinimo metodas: a) darbų klasifikavimo; b) įvertinimo balais; c) regresinis; d) darbų atlyginimo.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Yra grupė išorinių ir vidinių veiksnių, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja darbuotojo darbo užmokesčio lygį.
Taip Ne 2. Darbo rinkos sąlygos, gyvenimo lygis ir darbuotojo reliatyvi vertė yra išoriniai veiksniai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja darbuotojo darbo užmokesčio lygį.
Taip Ne 3. Konkreti darbo vertė ir darbdavio išgalės mokėti yra vieni iš vidinių veiksnių, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja darbuotojo darbo užmokesčio lygį.
Taip Ne 4. Regresyvinės vienetinės darbo užmokesčio formos esmė – juo aukštesnis darbo normų įvykdymo procentas, tuo greičiau auga darbo užmokestis.
Taip Ne 5. Atlyginimas už darbą gali būti: materialinis ir moralinis. Taip Ne
Pratimai
26
12. Gamybos organizavimas.
Testai
Užduotis: Vertinimas
1. Kokie yra pagrindiniai gamybos tipai: a) serijinė ir masinė; b) vienetinė, serijinė, masinė; c) vienetinė ir serijinė; d) serijinė, masinė, aptarnavimo. 2. Kuris gamybos tipas palyginti su kitais užtikrina techninį ir organizacinį lygį:
a) serijinė; b) masinė; c) pagalbinė; d) aptarnavimo. 3. Kurioje įmonėje pasiekiamas didžiausias darbo našumas ir mažiausia gaminių savikaina:
a) masinės gamybos; b) serijinės gamybos;
1 darbo užmokesčio sistemos a pinigų suma, kurią gauna darbuotojų grupė, už padarytą darbą.
2
vienetinės sistemos darbo užmokestis per laikotarpį.
b socialinis-psichologinis klimatas.
3
laikinio darbo užmokesčio nustatymas
c pagamintų produktų skaičius padaugintas iš įkainio.
4 akordinė sistema d vieno produkto pagaminimo vertė
5 pareiginė sistema e pagrindinė orientacija į kokybę ar kiekybę.
6
grupinio užmokesčio sėkmės priežastis
f
sistema, kai darbuotojo užmokestis siejamas ne su kvalifikacija, o su pareigybe, kuri apibrėžiama struktūrizuojant organizaciją.(nustatomas darbo užmokestis, kuris nepriklauso nuo mėnesio trukmės, per jį atliktų darbų kiekio.
7
paslaugas teikiančioje įmonėje užmokesčio sistemą lemia:
g vienetinė ir laikinė.
8 darbo užmokestis h
vienkartinė vienetinė sistema, kai už tam tikrų, dažniausiai didelių, darbų komplekso įvykdymą nustatytu laiku mokamas tam tikras atlyginimas pinigais
9 įkainis i dirbtų valandų skaičius padaugintas iš valandinio tarifinio įkainio.
10 grupinis užmokestis j atlyginimas už tam tikrą darbą
27
c) vienetinės gamybos; d) pagalbinės gamybos. 4. Ką parodo dominuojantis darbo vietų specializavimo koeficientas Kd.s.:
a) darbuotojų dirbančių įmonėje skaičių; b) operacijų, atliekamų darbo vietoje skaičių; c) darbo vietų skaičių. 5. Bendrąją įmonės struktūrą sudaro: a) gamybos struktūra ir negamybiniai įmonės struktūriniai vienetai; b) gamybos valdymo vienetai; c) negamybiniai įmonės struktūriniai vienetai. 6. Kokią gamybos struktūrą gali turėti įmonė: a) daiktinę, technologinę arba mišrią; b) technologinę arba masinę; c) daiktinę, technologinę arba serijinę.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Pagrindiniai gamybos tipai yra trys: vienetinė, serijinė ir masinė gamyba.
Taip Ne 2. Priklausomai nuo paskirties bendrame gamybos procese, skiriamos trys procesų rūšys: pagrindiniai, pagalbiniai ir aptarnavimo procesai.
Taip Ne 3. Gamybos proceso organizavimas – tai sistema priemonių neracionaliausiai derinančių dalinius gamybos procesus su darbo priemonių ir darbo objektų naudojimu.
Taip Ne 4. Masinės gamybos įmonėse pasiekiamas mažiausias darbo našumas ir didžiausia gaminių savikaina.
Taip Ne 5. Darbo vietų specializavimo lygis vienetinėje gamyboje yra didesnis negu masinėje gamyboje.
Taip Ne
Pratimai
28
13. Įmonės personalo valdymas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kokios yra dvi pagrindinės personalo valdymo funkcijos: a) norų formavimo ir įgyvendinimo; b) norų formavimo ir sprendimų priėmimo; c) organizavimo ir norų įgyvendinimo.
2. Kuris iš šių būdų priklauso prie norų įgyvendinimo: a) planavimas; b) sprendimų priėmimas; c) kontrolė.
3. Koks yra pagrindinis dviejų organizacijos grupių (darbdavių ir
darbuotojų) uždavinys:
a) Užtikrinti, kad darbuotojai gautų kuo didesnį atlygį; b) užtikrinti įmonės saugumą; c) patenkinti valdžios, įtakos, prestižo poreikius; d) užtikrinti šių grupių bendradarbiavimą , siekiant bendrų įmonės tikslų.
4. Kokia yra viena iš kryptingo personalo ugdymo koncepcijų: a) personalo ugdymas pagal galimybes;
1 gamybos procesas a bet kuriuo laikotarpiu kiekvienoje darbo vietoje, padalinyje pagaminamas vienodas arba nuolat didėjantis produkcijos kiekis.
2 gamybos proceso organizavimas b individualios ir brigadinės
3 pagrindiniai gamybos procesai c paruošimas, apdirbimas, surinkimas
4
gamybos proceso organizavimo principai
d gamybos pobūdžio ir taikomų technologijų.
5 darbo vieta e darbo priemonių komplektu aprūpinta gamybinio ploto dalis, kurioje
darbininkas atlieka tam tikrą gamybos proceso dalį.
6 dalinis gamybos procesas f pagrindinės, pagalbinės gamybos ir aptarnavimo.
7 darbo vietos skirstomos g darbas, darbo priemonės, darbo objektai
8
darbo vietų organizavimas pagal darbininkų skaičių
h proporcingumas, nenutrūkstamumas, ritmingumas, sroviškumas, lankstumas, mechanizavimas, automatizavimas
9
struktūros formavimas priklauso:
i priemonių, racionaliai derinančių dalinius gamybos procesus su darbo priemonių ir darbo objektų naudojimu, sistema.
10
gamybos ritmingumas j
darbo vieta, specializacijos lygis, mechanizacijos lygis, darbo vietų pastovumas, darbininkų, dirbančių vienoje darbo vietoje skaičius, pagrindinių įrengimų vienoje darbo vietoje skaičius.
29
b) personalo ugdymas pagal gamybos poreikius; c) personalo ugdymas pagal jo pageidavimus.
5. Nuo ko priklauso žmogaus darbingumas: a) nuo galimybių ir pasirengimo dirbti; b) nuo charakterio savybių; c) nuo charakterio savybių ir pasirengimo dirbti; d) nuo pasirengimo dirbti.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Skiriamos dvi pagrindinės personalo valdymo funkcijos: norų formavimas ir norų įgyvendinimas.
Taip Ne 2. Žmogaus darbingumas nepriklauso nuo galimybių ir pasirengimo dirbti (norėjimo).
Taip Ne 3. Perkvalifikavimas yra viena iš pagrindinių personalo mokymo rūšių. Taip Ne 4. Personalo valdymas – tai bendradarbių santykių organizavimas ir koordinavimas, siekiant tam tikro užsibrėžto tikslo.
Taip Ne 5. Delegavimas – tai kompetencijos perdavimas iš apačios į viršų. Taip Ne
Pratimai
1 personalo vadyba nagrinėja: a linijinė produkto darymo, funkcinė aptarnavimo, funkcinė vadybos
2 personalo valdymo darbai b pastangų našiai ir gerai dirbti sužadinimas
3 personalo ugdymo reikšmė c patikrinti, kaip vyksta planuota veikla.
4
vadybinės struktūros posistemiai
d būtinumas įsisavinti naujas žinias bei įgūdžius, būtinos tobulinant produktą arba diegiant naujus technologinius procesus
5
pirmasis valdymo darbas e
gyvojo, žmogiškojo įmonės elemento-darbuotojų, bendromis pastangomis gavinį verčiančiu vartotojui reikalingu produktu, veiklos valdymas.
6
skatinimas f
darbų analizė, darbuotojų telkimas, darbuotojų atranka, darbo sutarties sudarymas, pareiginis rengimas, darbuotojų darbo sauga, darbo skatinimas, darbo vertinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, drausminimas, darbo ginčų sprendimas, darbuotojų atleidimas
7 pareigybės vieta nusako: g funkcinėje aptarnavimo srityje dirbantys žmonės.
8 vadybininkai h darbų analizė
9 padėjėjai i vaidmenį įmonėje, darbo turinį, atsakomybę, teises ir santykius su kitais nariais.
10 kontrolės tikslas j funkcinėje vadybos posistemėje dirbantys žmonės.
30
14. Įmonių steigimas ir valdymas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kokia dažniausiai yra įmonės kūrimo priežastis: a) patenkinti vartotojų poreikius; b) pelno siekimas; c) tinkamai panaudoti esamus išteklius. 2. Kas nustato įmonių registravimo tvarką: a) Lietuvos Respublikos administracinis kodekas; b) Lietuvos Respublikos Seimas; c) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 3. Koks turi būti AB įstatinis kapitalas: a) ne mažesnis nei 150 000 Lt; b) ne mažesnis nei 200 000 Lt; c) ne mažesnis nei 100 000 Lt; d) ne mažesnis nei 50 000 Lt. 4. Kaip galima disponuoti UAB akcijomis: a) akcijų negalima parduoti; b) akcijų negalima parduoti viešai; c) akcijas galima parduoti tiek viešai, tiek ne viešai. 5. Kiek narių turi būti žemės ūkio bendrijoje: a) ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20; b) ne daugiau kaip 20; c) ne mažiau kaip 2; d) ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 100.
Taip/ne Užduotis: Vertinimas
1. Įmonės pagal veiklos tipą yra: vienetinės, serijinės ir masinės gamybos. Taip Ne 2. Individuali įmonė turi juridinio asmens statusą, bet jos turtas neatskirtas nuo verslininko turto, kuris už įmonės prievoles atsako visu savo turtu, t.y. turi visišką turtinę atsakomybę.
Taip Ne 3. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą Lietuvoje gali būti steigiamos tik akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės.
Taip Ne
31
4. Ūkinę bendriją gali įsteigti ne mažiau kaip trys fiziniai ar juridiniai asmenys, sujungdami savo turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai.
Taip Ne 5. Pagal įstatymą ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 10 narių.
Taip Ne
Pratimai
15. Įmonės materialinis aprūpinimas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Koks yra vienas iš medžiagų ūkio siekiamų tikslų: a) aukštas aprūpinimo ir tiekimo lygis; b) skubus tiekimas; c) sandėliavimo ir transportavimo suderinimas. 2. Kokius pagrindinius uždavinius sprendžia medžiagų ūkis: a) transportą, sandėlius, komunikacijas; b) aprūpinimą, valdymą, paskirstymą; c) transportą, valdymą, komunikacijas.
1 įmonės steigimo būdai a gamybiniai-techniniai, ekonominiai-socialiniai, administraciniai,
psichologiniai
2 turto vertinimo metodai b veiklos reglamentavimas, atskirų veiksmų atlikimo būdų ir tvarkos
nustatymas bei įgyvendinimas
3 UAB sutartis c visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, administracija
4
įmonės registracijos dokumentas
d teisinis dokumentas, kuriame nurodoma: bendrovės pavadinimas, adresas, ūkinė veikla, įstatyminis kapitalas ir jo sudėtis, akcijų skaičius, pelno paskirstymo taisyklės.
5
atrankinio turto vertinimas e
žmonių grupės sutelkimas įvairiais valdymo metodais ir nuteikimas vykdyti tam tikrus veiksmus, veiksmų koordinavimas, siekiant užsibrėžtų tikslų.
6 valdymo metodai f senų įmonių reorganizavimas, naujų įkūrimas
7 vadovavimas g pirkėjas vertina tą turto dalį, kuri, jo nuomone, yra būtina
8 planavimas h sumanymų ir įvairių veiksmų numatymas ateičiai, jų išdėstymas laiko
požiūriu ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui.
9 organizavimas i balansinės vertės, pakoreguotos balansinės vertės, atrankinio turto
10 valdymo organai j duomenys apie įmonę, pareiškimas registruoti įmonę, pažyma apie
registravimo mokesčio sumokėjimą, licencija, ekologinis pasas
32
3. Kokiais dviem principais vadovaujamasi organizuojant medžiagų ūkį: a) aprūpinimo ir valdymo; b) funkciniu ir objektiniu; c) aprūpinimo ir objektiniu; d) funkciniu ir valdymo. 4. Koks yra pagrindinis sandėlių valdymo uždavinys: a) organizuoti atsargų papildymą; b) sekti ir tvarkyti visas sandėliuojamas medžiagas; c) išduoti medžiagas į darbo vietas ir vesti jų apskaitą. 5. Koks yra vienas iš svarbiausių logistikos elementų: a) prekių gavimo garantijos; b) projektavimo ir įrengimo laikas; c) komunikacijos.
Taip/ne
1. Organizuojant medžiagų ūkį, vadovaujamasi dviem principais: funkciniu ir objektiniu.
Taip Ne 2. Poreikis nepriklauso nuo gamybos apimties ir gamybos būdo. Taip Ne 3. Atsargų planavimas neturi atsakyti į klausimą: kuriais kriterijais vadovaujantis turi būti papildomos atsargos.
Taip Ne 4. Pagrindinis sandėlių valdymo uždavinys: sekti ir tvarkyti medžiagų papildymą.
Taip Ne 5. Sandėliuose atliekama kokybinė ir vertinė kontrolė. Taip Ne
Pratimai
33
16. Valdymo sprendimai.
Testai
Užduotis: Vertinimas
1. Kokie yra pagal naujumo lygį sprendimai: a) inovaciniai ir rutininiai; b) generaliniai ir daliniai; c) individualūs ir kolektyviniai; d) impulsyvūs ir spontaniniai. 2. Pagal kokį klasifikavimą yra skiriami ribotos ir neribotos trukmės sprendimai:
a) pagal planavimo lygį; b) pagal turimos informacijos apimtį; c) pagal sprendimo priėmimo būdą; d) pagal sprendžiamos problemos svarbą. 3. Kokie sprendimai susiję su didžiausia rizika: a) impulsyvūs ir spontaniniai; b) savi ir svetimi; c) generaliniai ir inovaciniai. 4. Kaip vadinama sprendimo aplinkybė, kai žinomos alternatyvos, o pasėkmių tik tikimybės:
a) tikrumas; b) netikrumas; c) rizika.
1 logistika įmonės veikla, apimanti prekių srautų planavimą bei jų atsargų sudarymo problemas.
2 atsargų dydžių rodikliai absoliutiniai, santykiniai, piniginiai
3 viršnormatyvinės atsargos didesnės už maksimalią atsargą
4 minimali atsarga mažiausia atsarga, kuri gali būti panaudota gamybai, neliečiant draustinės atsargos.
5 tiekimo tikslai ir uždaviniai
užtikrinti nepertraukiamą aprūpinimą medžiagomis, gavimo tolydumą, organizuoti vežimus, materialinių išteklių sandėliavimą, atsargų valdymą.
6 gamybinės atsargos sandėliuose esančios žaliavos, medžiagos, pagalbinės medžiagos, pusgaminiai, komplektavimo gaminiai neperduoti į gamybos procesą.
7 atsargų sandėliavimo išlaidos laikymo, deficito, valdymo.
8 deficito išlaidos išlaidos, susijusios su medžiagų tiekimo pagreitinimu (ryšių, transporto, komandiruočių
9 atsargų reguliavimo metodas optimizacinis
10 sandėlių klasifikavimas pagal aprūpinimo sritį, gamybinę ir ūkinę veiklą, specializacijos, mechanizavimo ir automatizavimo, lygi,sandėliuojamų objektų rūšis.
34
5. Koks spredimas reikalingas sudėtingoms, naujoms ir netikėtoms problemoms spręsti:
a) įprastinis; b) novatoriškas; c) adaptuotas.
Taip/ne Užduotis: Vertinimas
1. Sprendimų priėmimas – tai procesas, kai prie kelių galimų alternatyvų pridedama dar viena.
Taip Ne 2. Sprendimai skirstomi į: įprastinius (standartinius), adaptuotus ir novatoriškus.
Taip Ne 3. Sprendimo priėmimą veikia trys sąlygos: tikrumas, rizika ir netikrumas. Taip Ne 4. Sprendimo priėmimo sąlyga, kai apibrėždamas problemą vadovas neturi pakankamai informacijos ir negali numatyti jos sprendimo pasekmių, vadinama netikrumu.
Taip Ne 5. Sprendimo priėmimo sąlyga, kai žinomos alternatyvos, o pasekmių tik tikimybės, vadinama rizika.
Taip Ne
Pratimai 1. Teisingas teiginys a) informacijos analizė.
2. Programuojami sprendimai b) problemos įvertinimas. 3. Neprogramuojami sprendimai c) nepasikartojantys, kūrybiniai.
4. Intuityvus sprendimas d) bet kokiu atveju geriau priimti ne
racionaliausią sprendimą, negu nepriimti jokio.
5. Pirmas žingsnis sprendimo priėmimo algoritme
e) pasikartojantys, rutininiai.
6. Antras žingsnis sprendimo priėmimo algoritme
f) apribojimų ir kriterijų nustatymas.
7. Trečias žingsnis sprendimo priėmimo algoritme
g) alternatyvų įvertinimas ir parinkimas.
8. Ketvirtas žingsnis sprendimo priėmimo algoritme
h) problemos sprendimo alternatyvų parengimas.
35
9. Penktas žingsnis sprendimo priėmimo algoritme
i) problemos formulavimas.
10. Šeštas žingsnis sprendimo priėmimo algoritme
j) jį dažniausiai pasirenka aukščiausios valdžios atstovai.
17. Informacija ir komunikavimas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kaip vadinamas toks komunikavimo variantas, kai komunikavimo būdai organizuoti taip, kad kiekvienas gali kontaktuoti tik su artimiausiu kaimynu:
a)grandinė; b) žvaigždė; c) ratas; d) visas tinklas. 2. Kaip vadinamas toks informavimo būdas, kai keičiamasi informacija tarp vieno lygio bendradarbių:
a) horizontalusis; b) iš apačios į viršų; c) iš viršaus į apačią. 3. Koks yra komunikavimo variantas, kai kiekvienas grupės narys tiesiogiai susijęs su kitais:
a) žvaigždė; b) visas tinklas; c) ratas; d) grandinė. 4. Kokios vienos iš taisyklių reikia laikytis perduodant informaciją; a) minimizavimo; b) jėgos; c) agresijos.
Taip/ne Užduotis: Vertinimas
1. Komunikavimo variantas yra grandinė, kai komunikavimo keliai organizuoti taip, kad kiekvienas gali kontaktuoti tik su artimiausiu kaimynu.
Taip Ne 2. Informavimo būdas vadinamas horizontaliu, kai keičiamasi informacija
36
tarp vieno lygio bendradarbių. Taip Ne 3. Komunikacijos iš viršaus į apačią trukdymai: nepakankama arba neaiški informacija, informacijos perteklius, netinkamas laikas, iškraipymas ir filtravimas.
Taip Ne 4. Komunikacijos iš apačios į viršų problemos: rizika dėl pasekmių pranešus apie nesklandumus darbe, informacijos pagražinimas, hierarchinės padėties skirtumai, paliekantys pavaldiniams tik teisę klausyti paliepimų.
Taip Ne 5. Šiuolaikinių informacinių technologijų taikymas organizacijose sudaro prielaidas spręsti šias užduotis: valdyti sprendimų priėmimo procesą, sukurti naują informacinę organizacijos veiklos kultūrą, užtikrinti visų valdymo grandžių integraciją, sumažinti darbuotojų skaičių ir padidinti produktyvumą ir kt.
Taip Ne
18. Sisteminis požiūris į pasaulio pažinimą.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Į kokias sistemas klasifikuojama pagal paskirtį: a) funkcines ir nefunkcines; b) natūralias ir dirbtines; c) paprastas ir sudėtingas. 2. Kokia sistema yra efektyviausia: a) kai sukuria nauja kokybę; b) kai funkcionuoja mažiausiai nepatikimų elementų; c) kai visi elementai veikia siekdami tikslo. 3. Kokia sistema yra priimtiniausia: a) kai visi elementai veikia siekdami tikslo; b) kai sukuria naują kokybę; c) kai funkcionuoja mažiausiai nepatikimų elementų.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Sistema – tai tam tikrais ryšiais ir tam tikru būdu sutvarkytų komponentų (objektų, elementų, procesų, reiškinių ir pan.) visuma su jai būdingomis savybėmis, kurias turi ją sudarantys komponentai.
Taip Ne
37
2. Jei sistema yra sukurta žmogaus, tai ji yra natūrali. Taip Ne 3. Sistemos pagal realizavimo būdą yra abstrakčios, fizinės ir operacinės. Taip Ne 4. Pažiūra į bet kokį nagrinėjamą objektą kaip sistemą yra sisteminis požiūris.
Taip Ne 5. Sistemos elementų grupė pasižyminti glaudžiais ryšiais ir skirta tai pačiai funkcijai atlikti, vadinama sistemos posisitemiu.
Taip Ne
Pratimai 1. Sistema a) vienas iš sistemos klasifikavimo būdų.
2. Nauja kokybė b) kai visi elementai veikia siekdami tikslo.
3. Realizavimas c) viena iš dažniausiai taikomų (vadybos
teorijoje) pažiūrų į vadybą kaip funkciją.
4. Efektyviausia sistema d) galima teigti, kad tai pirmoji sistemos ypatybė, kurią sukuria sistemos elementai, sujungti atitinkamais ryšiais.
5. Sisteminis požiūris e) tai tam tikrais ryšiais ir tam tikru būdu sutvarkytų komponentų visuma su jai būdingomis savybėmis, kurių neturi ją sudarantys komponentai.
6. Įmonė- f) labai sudėtingos sistemos pavyzdys.
7. Sudėtinga sistema g) žmogaus natūralios sistemos (gyvosios gamtos) produktas.
8. Automobilis h) valdomasis posistemis.
9. Funkcinis padalinys i) trečias operacinės sistemos organizavimo lygis.
10. Gamybos padaliniai j) fizinių sistemų pavyzdys.
38
19. Administraciniai valdymo metodai.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1.Kokia yra viena iš klasikinių valdymo struktūrų: a) matricinė; b) padalinių; c) komandinė linijinė. 2. Kaip vadinama tokia valdymo struktūra, kai aukščiausiojo lygio vadovas gali bet kuriuo metu įsikišti į žemesniojo lygio vadovo sprendimo sritį:
a) linijinė; b) patriarchalinė; c) funkcinė. 3. Kokie vadovai yra, kurie atsakingi už vykdytojų atliekamus darbus: a) žemiausiojo lygio vadovai; b) viduriniojo lygio vadovai; c) funkciniai vadovai. 4. Kokie vadovai atlikdami užduotis, bendradarbiauja su funkciniais vadovais, atsakingais už specializuotas veiklos sritis:
a) žemiausiojo lygio vadovai; b) funkciniai vadovai; c) linijiniai vadovai.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Klasikinė valdymo struktūra – tai patriarchalinė, linijinė, funkcinė ir komandinė linijinė organizacinė valdymo struktūra.
Taip Ne 2. Naujose organizavimo struktūrose kalbama apie matricinį, regioninį, gaminio ir projektinį valdymą, pelno centrus, sąveikaujančių grupių principą.
Taip Ne 3. Valdymo struktūra yra patriarchalinė, kai aukščiausio lygio vadovas negali bet kuriuo metu įsikišti į žemesniojo lygio vadovo sprendimo sritį.
Taip Ne 4. Linijiniai vadovai atlikdami užduotis, nebendradarbiauja su funkciniais vadovais, atsakingais už specializuotas veiklos sritis.
Taip Ne 5. Aukščiausiojo lygio vadovai yra atsakingi už vykdytojų atliekamus darbus.
Taip Ne
39
Pratimai
1. Pirmas valdymo struktūros etapas r) pagrindinė organizacijos ląstelė. Jeigu darbo vietų skaičius yra tinkamai suformuotas, tai visi valdymo procesai gali vykti sklandžiai, nes organizacijoje nėra tokių klausimų, kurie „nepereitų“ per darbo vietą.
2. Antras valdymo struktūros etapas z) taisyklių, kurių būtina vadovautis užimant tam tikras pareigas, laikymasis.
3. Trečias valdymo struktūros etapas- ū) kadangi didelis vadovo autoritetas ir kompetencija gali pasiteisinti mažose įmonėse.
4. Komandinė struktūra l) griežtas ir vienprasmis kompetencijos reglamentavimas.
5. Centralizuota struktūra p) remiasi darbo pasidalijimu pagal nusistovėjusias ir naujai atsirandančias funkcijas. Tokios struktūros nėra lanksčios ir yra kuriamos siekiant trumpalaikių rezultatų.
6. IDV c) aiškus valdymo uždavinių ir atsakomybės pasidalinimas. Kiekvienas darbuotojas turi tik vieną – linijinį vadovą. Komandos darbuotojai – specialistai pateikia kvalifikuotus sprendimus, tačiau neturi nurodymo teisės.
7. Vykdytojas t) tas asmuo, kuris neturi nė vieno pavaldinio.
8. Vadovas u) kiekvienos organizacijos darbuotojas, turintis bent vieną pavaldinį.
9. IDV aprašas d) formaliai hierarchiniu požiūriu trūkumų neturi, pagrindinis trūkumas – griežta hierarchija (informacija tik iš viršaus į apačią ir atvirkščiai).
10. Vadovo vaidmuo k) aukšto lygio vadovas. Jis duoda nurodymus bet kokiam lygiui.
11. Funkcinės struktūros privalumai n) formuojama organizacinė struktūra, tiksliai nurodant atskirų padalinių struktūras, horizontalųjį ir vertikalųjį darbo pasidalijimą, pavaldumą, reikalingą
40
darbuotojų kvalifikaciją, praktinę darbo patirtį, nustatomi įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybė.
12. Funkcinės struktūros trūkumai s) ši strategija turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Laikinam arba nuolatiniam darbui sukurti planai palengvina daugelio problemų sprendimą, tačiau apsunkina horizontalius kontaktus.
13. Linijinės struktūros privalumai v) jį gali ir pats darbuotojas, tačiau peržiūrėti ir patvirtinti privalo tiesioginis arba aukštesniojo lygio vadovas, kuris ruošia bendrus nuostatus organizacijai.
14. Linijinės struktūros trūkumai š) reikia labai aukštos vadovo kvalifikacijos. Ilgas ir sudėtingas instancijų įveikimo kelias.
15. Patriarchalinės struktūros privalumai o) pasirenkamas organizacinės valdymo struktūros tipas, nustatomas valdymo lygių skaičius, tarpusavio ryšiai, techninės valdymo priemonės ir kt.
16. Patriarchalinės struktūros trūkumai č) bendradarbiai gauna nurodymus iš kelių vadovų. Gali būti pažeistas žemesnio lygio vadovo autoritetas. Nepavykus klausimo išspręsti žemesniame, galima kreiptis į aukštesnįjį lygį.
17. Komandinės linijinės struktūros privalumai
q) nurodymai yra kvalifikuoti. Trumpas instancijų įveikimo kelias.
18. Komandinės linijinės struktūros trūkumai
a) kiekvienas darbuotojas turi kelis vadovus. Galimi prieštaringi nurodymai. Nepakankama atsakomybė už bendrą tikslą.
19. Patriarchalinės struktūros pagrindiniai bruožai
w) nurodymus duoda tik vienas vadovas. Gali pasiteisinti mažose įmonėse.
20. Linijinės struktūros pagrindiniai bruožai
i) kiekviena funkcinė sritis turi kvalifikuotą funkcinį vadovą, šis duoda nurodymus.
21. Funkcinės struktūros pagrindiniai bruožai
j) linijinės ir funkcinės struktūros sujungimas mažina kiekvienos trūkumus.
22. Komandinės linijinės struktūros pagrindiniai bruožai
m) išnagrinėjami vidiniai ir išoriniai ryšiai, nustatomas reikiamų padalinių skaičius, vadovų ir darbuotojų skaičius, aptarnaujantis personalas, atliekamas
41
tikslus darbo pasidalijimas.
20. Įmonės finansinės veiklos valdymas.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1.Kas tai yra likvidumas: a) įmonės sugebėjimas efektyviai panaudoti išteklius; b) įmonės mokumas bet kuriuo laiku; c) įmonės gamybos apimties, pelno augimas. 2. Kokie yra vidiniai finansavimo šaltiniai: a) amortizaciniai ir nusidėvėjimo atskaitymai bei pelnas; b) pelnas; c) paskolos ir pelnas. 3. Kurie iš šių finansavimo šaltinių yra išoriniai: a) pelnas; b) įnašai už akcijas; c) nusidėvėjimo nuskaitymai. 4. Kaip yra skirstomos akcijos: a) į paprastąsias ir privilegijuotas; b) į vidines ir išorines; c) į trumpalaikes ir ilgalaikes. 5. Kas yra obligacija: a) paskirta pelno dalis; b) investicijų vertybiniai popieriai; c) terminuotas bendrovės kredito vertybinis popierius.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Amortizaciniai ir nusidėvėjimo atskaitymai bei pelnas yra vidiniai finansavimo šaltiniai.
Taip Ne 2. Įnašai už akcijas yra tiek išoriniai, tiek vidiniai finansavimo šaltiniai. Taip Ne 3. Akcijos gali būti paprastosios ir priveligijuotosios. Taip Ne 4. Obligacija – tai neterminuotas bendrovės kredito vertybinis popierius. Taip Ne
42
5. Likvidumas – tai įmonės mokumas bet kuriuo laiku. Taip Ne
Pratimai
21. Įmonės vieta ūkyje.
Testai
Užduotis: Vertinimas 1. Kokia įmonė yra laikoma vidutine: a) kur vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 49; b) kur vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 9; c) kur vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 59. 2. Kokiam įmonių tipui priklauso individuali įmonė: a) smulkiam; b)labai smulkiam; c) vidutiniam. 3. Kokią įmonę gali įsteigti fizinis asmuo: a) žemės ūkio bendrovę; b) kredito uniją; c) uždarąją akcinę bendrovę; d) komanditinę ūkinę bendriją. 4. Kas gali steigti ne pelno organizaciją:
1 finansų valdymas a finansinės veiklos rodiklis.
2 finansus sudaro: b pinigų gavimo paspartinimas ir jų išleidimų kontrolė, pinigų poreikio
nustatymas, srautų prognozavimas.
3 finansų funkcija c trumpalaikis įmonės turtas.
4 finansinis sprendimas d ribinis pelnas, turtas, nuosavybė.
5 finansinės ataskaitos e turto investicijos ir pinigų reikalingų sumokėti už šias investicijas
paieška.
6 pelningumo rodikliai f finansinių sprendimų procesas.
7 pinigų valdymą sudaro: g sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio kitų.
8 apyvartinės lėšos h finansų valdymas, investavimas, pinigų ir nuosavybės rinkos.
9 Paaukotos lėšos i bet kokios turimos pajamos, ar turtas arba pajamos gaunamos iš
santaupų ar investicijų.
10 lėšos j anonimiškai ar kitokiu būdu perduodami paramos dalykai,
kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.
43
a) juridiniai asmenys; b) fiziniai asmenys; c) juridiniai ir fiziniai asmenys. 5. Į kokias dalis yra skirstomas valstybinės įmonės kapitalas: a) valstybinį ir skolintą; b) valstybinį ir privatų; c) valstybinį.
Taip/ne
Užduotis: Vertinimas 1. Stambios įmonės yra lanksčios, nesunkiai prisitaiko prie nuolat kintančios rinkos situacijos.
Taip Ne 2. Įmones pagal dydį gali būti grupuojamos į: mažas, vidutines ir stambias. Taip Ne 3. Lietuvoje veikia kelių rūšių pelno nesiekiančios organizacijos – viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos.
Taip Ne 4. Individuali įmonė priklauso vidutiniam įmonių tipui. Taip Ne 5. Valstybinės įmonės kapitalas skirstomas į valstybinį ir skolintą. Taip Ne
Pratimai
1 įmonė a juridiniai asmenys, fiziniai asmenys
2 įmonę sudaro b likvidumas, rentabilumas, augimas
3 įmonių rūšys c ekonominė ir socialinė.
4 įmonių grupės d ūkio vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka, tam tikrai komercinei
ūkinei veiklai.
5 individualiosios įmonės tipai e gebėjimas dirbti pelningai, gauti didesnę kaip vidutinę pelno normą
panaudotų išteklių sumai
6
įmonės veiklos efektyvumo rodikliai
f realizavimo apimties didinimas, gamybos kaštų mažinimas, pelno ir rentabilumo didinimas, dividendų normos didinimas
7 rentabilumas g didina respublikos ekonomikos potencialą, išplečia gaminamų prekių ir
teikiamų paslaugų asortimentą ir prekybą užsienio šalyse.
8 įmonės tikslų grupės h medžiagų daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų jos teisių ir pareigų
kompleksas.
9 pasisekimo tikslai i
individualios, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, komanditinės ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos.
44
Literatūra:
1. Algimantas Sakalas „Pramonės įmonių vadyba“,Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2000. 491 p.
2. Algirdas Sakalas, Violeta Šilingienė „Personalo valdymas“,K., Technologija 2000m.; 3. Algirdas Sakalas „Personalo vadyba“, V., Technika 1998m.; 4. Algimantas Jonaitis „Vadybos ABC“, V., Technika 1998m.; 5. V. Rutkauskas „Finansų analizė, valdymas ir prognozavimas”, Vilnius pedagoginis
universitetas. Ekonomikos katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. 301 p.
6. Makštutis „Veiklos vadyba”, Vilnius : Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras, 1999. 523 p.
7. Eugenijus Bagdonas, Liudmila Rapalienė „Administravimo principai“, K., Technologija 1996m.
8. E. Bagdonas „Biznio įvadas“,Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2001. 290 p.
9. F. S. Butkus „Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai”, Vilnius : Eugrimas, 2003. 240 p.
10. F. S. Butkus „Organizacijos ir vadyba”, Vilnius : Alma Littera, 1996. 159 p. 11. F. S. Butkus „Operatyvus įmonės veiklos valdymas“,V., Technika 2002m.; 12. James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gillert Jr „Vadyba“,V., Technika
1999m.; 13. N. Paliunis, E. Chilickas „Vadybos pagrindai“, V., Technika 1998m.; 14. V. Damašienė „Valdymo pagrindai”, Šiaulių universitetas. Socialinių mokslų fakultetas.
Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2002. 164 p. 15. Butkus F. S. (2006) Dirbti, vadovauti, gyventi.- Vilnius: Technika. 16. Ginevičius R., Padvezko V. (2008) Daugiakriterinio vertinimo taikymo galimybės
kiekybiniam socialinių reiškinių vertinimui / Verslas: teorija ir praktika. 9 tomas.-Nr.2.-p.81-87.
17. Karlof B., Lovingston F. (2006) Vadybos koncepcijos ir modeliai: nuo A iki Z.-Vilnius: Verslo žinios.
18. Mackevičius J. (2007) Įmonių veiklos analizė.-Vilnius: TEV. 19. Rutkauskas A. V. (2006) Investicinių sprendimų valdymas.-Vilnius: Vilniaus pedagoginio
universiteto leidykla. 20. Stoger M. B. (2008) Globalizacija: labai trumpas įvadas.-Vilnius: Eugrimas. 21. Stoner J. A. F., Freeman R. E., Gilbert R. (2005) Vadyba. – Kaunas: Poligrafija ir
informatika. 22. Jakutis A. (2005) Vadybos pratybos. –Vilnius: Eugrimas.
10 įmonių svarba šalies ūkyje j veikla pagrįsta savininko ir šeimos narių darbu arba veikla pagrįsta
savininko ir samdinių darbu
