24

Mykolas Kleopas Oginskis gimë 1765 m. rugsëjo25 d. tëvø Andriaus ir Paulos Oginskiø dvare Guzo-ve (Lenkija). Krikðto metu jis gavo 8 vardus, kuriemetrikø knygoje áraðyti tokia eilës tvarka: Kleopas,Mykolas, Pranciðkus, Antanas, Mykolas, Ignotas, Juo-zapas, Tadas40.

Vienas ið aktyviausiø M. K. Oginskio atminimopuoselëtojø paskutiniaisiais metais Lenkijoje yra kuni-gas Piotras Staniakas. Jis kartu su kitais Lenkijos ðvie-suoliais pasirûpino, kad M. K. Oginskio gimtinëje Gu-zove bûtø pastatytas M. K. Oginskio paminklas41, pa-rengë ir 1998 m. iðleido knygutæ „Kleofas MichaùOgiñski (1765–1833)“, kurioje pateikta trumpa, betgana iðsami M. K. Oginskio biografija ir bandyta pa-grásti kai kuriuos ðios iðkilios asmenybës gyvenimo vin-gius, politinius sprendimus. Ðiame leidinyje P. Stania-kas, dëstydamas krikðto metu M. K. Oginskiui suteiktøvardø istorijà, raðo42:

„Ðventojo krikðto metrikas, saugomas Viskitkø Ðv.Stanislovo vyskupo kankinio parapijos archyve, iðduo-tas 1765 m., Nr. 98, skelbia: „Guzovas, spalio 26 die-na. Dvaras. Að, Viskitkø prepozitas Adomas Marke-vièius, pakrikðtijau sutuoktiniø didþiai gerbiamo grafoLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kardininko, Gu-zovo seniûno Andriaus Oginskio ir Paulos ið Ðembe-kø giminës kûdiká, berniukà, kuriam suteikiau Kleo-po Mykolo Pranciðkaus Felikso Antano Ignoto Juzefoir Tado vardus. Krikðtatëviai – didþiai gerbiamas Ra-

VAIKYSTËS IR PAAUGLYSTËS METAI

vos kaðtelionas Juzefas Siemianovskis ir didþiai ger-biama Inovroclavo kaðtelionë Barbora Radojevska iðGajevskiø giminës.“

Ið metrikø teksto matyti, kad nëra pagrindo ma-nyti, jog Kleopas Mykolas Oginskis buvo pakrikðty-tas dvare, o ne parapijos baþnyèioje. Guzovas buvo jogimtieji namai, o parapijos baþnyèia – jo Ðventojokrikðto vieta.

Tai, kad jam buvo suteikta daugybë vardø, lëmëto meto paproèiai. Prie pirmojo tëvø pasirinkto var-do buvo pridedami seneliø ið tëvo ir motinos pusësvardai. Analizuojant aðtuonis krikðto metu jam duo-tus vardus matyti, kad daugiausia vardø buvo suteik-ta ið tëvo pusës ir tik trys – ið motinos. Tarp jø yra irdviejø netikrø broliø43 vardai.

Kleopas – tai Kristaus mokinio ið Emauso, esanèioprie Jeruzalës, vardas. Iki susitikimo su Kristumi jis bu-vo laisvamanis. Vienoje XIV a. senovës lenkø rezurekci-nëje giesmëje „Kristus prisikëlë“ yra þodþiai: „Lukas suKleopu ëjo á Emauso miestelá ir sutiko Jëzø Kristø. Ale-liuja.“ Tai, kad kûdikiui buvo suteiktas ðis vardas, galibûti paaiðkinta tuo, jog toks buvo jo tëvø pageidavimas.[...] Þinoma, jog M. K. Oginskis prisistatydamas Kle-opo vardo niekada nevartodavo ir juo nepasiraðinëdavo.

Mykolo vardas Oginskiø giminëje labai daþnas. Pa-minësiu tik Mykolà Kazimierà Oginská (1730–1800),Lietuvos didájá etmonà ir Vilniaus vaivadà, 1766–1774 m. valdþiusá Neboruvà. Vilniaus vaivada jis ta-

Deðinëje – Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) paminklas Guzove (Lenkija). Skulptorius Andþejus Renesas. Paminklasatidengtas 1998 metais. Danutës Mukienës nuotrauka. 2006 m.

40 Ðiø vardø transkripcija lenkiðkai: Kleofas, Michaù, Franciszek, Feliks, Antoni, Ignacy, Józef, Tadeusz.41 Paminklas atidengtas 1998 m. Guzove, jo autorius – Andþejus Renesas (lenk. Andrzej Renes, g. 1958 m.).42 Ðiame leidinyje cituojamus Piotro Staniako knygos „Kleofas Michaù Ogiñski (1765–1833)“ (Kleopas Mykolas Oginskis (1765–1833)fragmentus ið lenkø kalbos á lietuviø kalbà iðvertë Janina Krupoviè.43 Mykolo Kleopo motinos Paulos Ðembek sûnø ið jos pirmøjø dviejø santuokø.

25

26

po 1764 m. gruodþio mënesá. Gali bûti, kad ðis ávy-kis Oginskiø giminëje ir paskatino tëvus Kleopui ant-ruoju paskirti bûtent Mykolo vardà.

Pranciðkus (Franciðekas) Feliksas – Kleopo mo-tinos Paulos Ðembek sûnaus ið pirmosios santuo-kos su Celestinu Lubenskiu vardas. [...]

Antanas (Antonis) – Kleopo motinos antrojo sû-naus (gimë gyvenant santuokoje su antruoju vyru –Antoniu Mykolu Potockiu) vardas. [...]

Ignas (Ignacas) – vardas, suteiktas tëvo giminësgarbei. [...]

Juozapas (Juzefas) – vardas, taip pat atitekæs ið të-vo pusës. Gali bûti, kad jis kilæs ið Juozapoto. Ðis var-das buvo duotas Kleopo tëvui, áamþinant Ðventàjá Juo-zapotà Kuncevièiø (1579–1623). Jis buvo Polocko irVitebsko unitø arkivyskupas, vëliau uþ Bresto unijosrëmimà mirtinai nukankintas Vitebske.

Tado (Tadeuðo) vardas parinktas senelio ið tëvo pu-sës garbei. Kleopo senelis buvo Trakø vaivada TadasPranciðkus Oginskis. Ðiuo vardu baigiasi visø KleopuiMykolui krikðto metu suteiktø vardø eilutë.

K. M. Oginskis buvo antrasis kunigaikðèio Andriausir Paulos Oginskiø vaikas. [...] Kleopo Mykolo tëvai bu-vo Guzovo seniûnai. Guzovo seniûnø dvaras, vëliau dva-relis, kaip matyti ið 1765 m. liustracijos, buvo labai kuk-lus, taèiau Andrius ir Paula Oginskiai buvo tuometinëslenkø aristokratijos atstovai. Ðembekø, Lubenskiø, Po-tockiø, Oginskiø giminës [...] priklausë átakingiausiøATR giminiø elitui. Ðiø giminiø ryðiai formavo ir Kleo-po Mykolo bei jo vyresnës sesers Juzefos (Juozapotos)namø atmosferà vaikystëje ir paauglystëje. [...]

Kleopas Mykolas, dar bûdamas maþas berniukas, daþ-nai su tëvu keliaudavo á jo diplomatiniø tarnybø vietas.Bûdamas 7 metø amþiaus, jis su tëvais vyko á Vienà, ten

lankë garsiosios operos spektaklius. Oginskiai daþnai ið-vaþiuodavo ir á Varðuvà, kurioje jie turëjo rûmus (stovë-jo dabartinio „Europos“ vieðbuèio vietoje). Taip pat ið-vykdavo ir á dvarus, buvusius ávairiose Lietuvos vietose.Varðuvoje tëvo kelionës ið Sankt Peterburgo á Vienà me-tu Kleopas Mykolas buvo net pristatytas paèiam kara-liui Stanislovui Augustui Poniatovskiui. [...]

Berniukas nuo maþens pasiþymëjo muzikiniu talen-tu. Dar gyvendamas su tëvais Vienoje, jis mokësi grotismuiku pas chorvatø smuikininkà Jarnovièiø44 [...].Vëliau berniukas mokësi pas Dþovaná Batistà Viotá45,Kampanelá46, Lafontà47 ir Bilotà48. [...]

M. K. Oginskis nuo vaikystës buvo rengiamas vals-tybës tarnybai. Tëvai, siekdami, kad sûnus gautø vi-sapusiðkà iðsilavinimà, jo mokymà ir auklëjimà orga-nizavo apgalvotai, tam samdë Europoje þinomus, ge-rai uþsirekomendavusius pedagogus, atskirø srièiø spe-cialistus. Lemiamas vaidmuo mokslinant ir auklëjantMykolà Kleopà teko jo pirmajam mokytojui ÞanuiRolë49, kuris savo darbe taikë Ðvieèiamojo amþiauslaikotarpiu pradëjusius populiarëti pedagoginio dar-bo metodus. Jis buvo ne tik Mykolo Kleopo mokyto-jas, auklëtojas, bet ir Oginskiø ðeimos bibliotekinin-kas, Andriaus ir Paulos Oginskiø bibliotekà 1781–1786 m. papildæs 352 tomais vertingø leidiniø.

A. Oginskis prancûzø kilmës guvernantà Þ. Ro-lë pasamdë dirbdamas Vienoje ir beveik dvylikaimetø jam patikëjo savo sûnaus Mykolo Kleopo auk-lëjimà bei ugdymà. Mokytojas su kaupu pateisinopasitikëjimà ir atliko svarbø vaidmená formuojan-tis Mykolo Kleopo charakteriui.

Kai dukrai Juzefai tëvai á Guzovà pakvietë muzi-kos mokytojà – pianistà, smuikininkà, kompozito-riø Juzefà Kozlovská (1757–1831)50, berniukas, va-

44 Ivanas Jarnovièius (it. Giovani Marë Giornavicchi, 1740–1804). Jis þinomas ir kaip Jarnovikas, Dþiornovikis, Dþiarnoivickis, Jarnovickis ir kt.Vaþinëdamas po uþsienio ðalis jis save ávardydavo vis kitu pavardës variantu. 1803 m. Mykolas Kleopas dalyvavo ðio savo smuiko mokytojo,Europoje daug koncertavusio, audringai gyvenusio, 1783–1786 m. Sankt Peterburge Aleksandro I rûmø orkestre grojusio, laidotuvëse.45 Dþovanis Batista Viotis (it. Giovanni Battista Viotti, 1755–1824) – italø smuikininkas, virtuozas, kompozitorius, prancûzø klasikinës smuikomokyklos pradininkas.46 Lui Kampanelis (it. Luigi Campanelli, 1751–1827).47 Ðarlis Filipas Lafontas (pranc. Charles Philippe Lafont) – prancûzø smuikininkas virtuozas, kompozitorius, prancûzø smuiko mokyklos klasikiniøtradicijø tæsëjas, vienas þymiausiø XIX a. I p. prancûzø klasikinës smuiko mokyklos atstovø. Savo meistriðkumu jis nusileido tik N. Paganiniui, kurisbuvo ankstyvojo romantizmo pradininkas. Gimë 1781 m. gruodþio 1 d. Paryþiuje, mirë 1839 m. sausio 10 d. arba rugpjûèio 14 d. prie Tarbo.48 Pjeras Marija Fransua Bilotas (pranc. Pierre Marie François Baillot) – prancûzø smuikininkas ir kompozitorius. Gimë 1771 m. spalio 1 d.,mirë 1842 m. rugsëjo 15 d.49 Pedagogas, bibliografas, bibliofilas Þanas Rolë (pranc. Jean Rolay, 1735–1808).50 Juzefas Kozlovskis (lenk. Józef Kozùowski) – lenkø kompozitorius, muzikos mokytojas. Gimë 1757 m. Varðuvoje. Buvo Varðuvos Ðv. Jonokatedros choristas ir orkestro muzikantas, grojo Liublino valdytojo Juzefo Stempkovskio kapeloje, dirbo muzikos mokytoju aristokratø namuose,mokë muzikos Mykolà Kleopà Oginská ir jo seserá Juzefà Sofijà Oginskytæ. XVIII a. 8 deðimtmetyje iðvyko gyventi á Rusijà. Èia 20 metø ëjodirektoriaus pareigas imperatoriðkuose muzikos teatruose, dirbo muzikos mokytoju. Kûrë polonezus, romansus, sceninius kûrinius. Paraðënemaþai kûriniø religine tematika. Mirë 1831 m. kovo 11 d. Sankt Peterburge.

27

dovaujamas ðio pedagogo, savo noru ëmë gilintimuzikos þinias, studijuoti teorijà. Mykolas Kleo-pas sparèiai tobulëjo grodamas smuiku, fortepijo-nu, klavikordu ir netrukus pajuto didþiulá potrau-ká muzikai. Pats Mykolas Kleopas rankraðtyje „Ma-no atsiminimai nuo vaikystës iki 1788 metø“51 apiesavo pirmuosius gyvenimo metus, mokytojus ir pa-siekimus iki posûkio á valstybës tarnybà raðo:

„Að atëjau á ðá pasaulá tuo laikotarpiu, kuris jau pra-naðavo mano Tëvynei liûdniausià ateitá. Pilietiniai karainiokojo Lenkijà. Að puikiai prisimenu, kad, bûdamasketveriø metø amþiaus, maèiau, kaip uþeina á kaimo tro-bas ir á mûsø namus rusø ar sàjungininkø bûriai. Jieieðkojo vieni kitø, jie trikdë mano vaikiðkus þaidimus,gàsdino visus gyventojus, plëðë kaimus, neduodavo ra-mybës, jie daþnai bûdavo visai netoli nuo mûsø namø.

Kai buvau ðeðeriø, kartu su motina ir seserimi lydë-jome tëvà, vykstantá á Vienà. Kadangi keliai nebuvosaugûs, jam davë dviejø tûkstanèiø vyrø palydà, suda-rytà ið ulonø ir totoriø, vadovaujamà Branickio (jis ta-da buvo Karûnos didysis generolas)52. Krokuvos apy-linkëse besiartinant prie Tynicos, mus pasivijo penkiøðimtø vyrø korpusas, vadovaujamas Suvorovo53, kuristurëjo pulkininko laipsná. Tada að dar buvau vaikas,neturëjau jokio supratimo apie tai, kas vyko mano ða-lyje. Maèiau rusø ir sàjungininkø bûriø, kuriuos messutikome kelyje, persekiojimà. Prisimenu, kad daþnaiverkiau, matydamas daugelá þmoniø, stipriai suriðtøbei surakintø grandinëmis. Juos vesdavo á Branickioðtabo bûstinæ. Að negalëjau suprasti, kodël taip yra,todël liejau aðaras, nors mano tëvø tarnas ir barë aið-kindamas, jog nereikia gailëtis Tëvynës iðdavikø ir tøvieðosios ramybës trikdytojø. Að nesuprasdavau, kà jisnori pasakyti, todël ir toliau verkdavau kaip verkæs.

Vienas ryðkiausiø vaikystës prisiminimø, iðlikusiø ma-no atmintyje, yra ið ðios kelionës. Tai prisiminimas apieBranická ir Suvorovà, kurie lydëjo mus nuo pat Tynicosiki Krokuvos apylinkiø, vis bûdami ðalia karietos dure-

liø. Pirmasis visà laikà po paprasta kepure mûvëjo bal-tos medvilnës naktinæ kepuræ. Man tai këlë átarimà, jogjis yra nuplikæs, todël daþnai klausinëjau savo motinos,kaip galëjo atsitikti, kad toks suaugæs þmogus kaip jisneteko plaukø, o að, vaikas, turiu kà tik iðaugusius plau-kus. Man vis iðkildavo ir kitø klausimø: kodël þmogus,kuris ðiaip jau atrodo geras ir ðvelnus, lenkas, ásako su-riðti savo tëvynainius ir su jais elgiasi taip neþmoniðkai.Jis jojo ant neiðvaizdaus kazokø arklio. Jo auliniø batønosys buvo nudauþytos, uniforma, kuri tarsi kabojo antkûno, buvo neðvari, purvina, nosis duobëta, iðdarkytatabako, o negraþus veidas këlë kaþkokià baimæ ir pasi-ðlykðtëjimà. Kadangi jis labai mylëjo vaikus, man ir ma-no seseriai duodavo skaniø obuoliø. Mes juos paimda-vome, nugræþæ nuo jo akis. Kai 1793 m., tai yra po 20metø, að Sankt Peterburge pamaèiau generolà Suvoro-và, apgaubtà garbës ir apdovanojimø, prisiminiau tà lai-kotarpá, kai prasidëjo mûsø paþintis. Jis to taip pat ne-buvo uþmirðæs, prisiminë, koks að buvau vaikystëje, irdabar labai stebëjosi tuo, kà mato ir kuo að tapau. Jisklausinëjo apie mano ðeimà ir pokalbá baigë pasakyda-mas, kad Suvorovas niekada nepamirðta senø paþástamøir kad jis uþ juos meldþia Dievà ir ðv. Mykolà.

Að vël gráþtu prie tos kelionës prisiminimø. Muslydëjæs rusø bûrys po keliø dienø mus paliko, kadpasiektø Krokuvà ir apsuptø ðio miesto pilá, kuriojebuvo ásitvirtinæ sàjungininkai ir daugelis prancûzø ka-riðkiø. [...] 500 vyrø vadovavæs Branickis mus lydëjoiki austriðkosios Silezijos54 sienos.“

Apie savo auklëjimà ir sistemingo mokymo pra-dþià vaizdþiai jau minëtuose vaikystës atsiminimuoseyra paraðæs pats M. K. Oginskis. Jis prisimena:

„Atvykus á Vienà pirmieji tëvø rûpesèiai buvo ap-gyvendinti mano seserá vienuolyne ir surasti man gu-vernantà. Su dþiaugsmu buvo pasirinktas ponas Þa-nas Rolë, apie kurá iðsamiau papasakosiu vëliau. [...]Ponia hercogienë Marijona ir mano motinos gimi-naitë pagal Lubenskiø ðeimà naudojosi didele átaka

51 Originalas saugomas Rusijos valstybiniame senøjø aktø archyve (Maskva), fragmentai yra paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimø“(1826–1827, Paryþius–Þeneva) papildymuose ir daugelyje kitø istoriniø ir raðytiniø ðaltiniø. Ðioje knygoje naudojamas vaikystës atsiminimøcitatas ið prancûzø á lietuviø kalbà iðvertë Danutë Stonkuvienë ir Ina Dromantaitë-Gelþinienë, redagavo Danutë Mukienë.52 Pranciðkus Ksaveras Branickis (lenk. Franciszek Ksawery Branicki, 1730–1819) – Lenkijos karo ir politikos veikëjas, didysis etmonas (1793–1794), bajoras, magnatas, diplomatas, vienas ið Targovicos konfederacijos lyderiø.53 Aleksandras Vasiljevièius Suvorovas – rusø karvedys, generalisimas, vienas didþiausiø Naujøjø laikø karo strategø. Jis nëra pralaimëjæs në vienomûðio. Ypaè pagarsëjo po to, kai Italijos kampanijos metu pervedë armijà per Ðveicarijos Alpes. A. Suvorovas dalyvavo malðinant 1794 m.sukilimà. Gimë 1729 m. lapkrièio 24 d. Maskvoje, mirë 1800 m. geguþës 18 d. Sankt Peterburge.54 Dabartinë Silezija (lenk. Úlàsk, vok. Schlesien, èek. Slezsko) – Vidurio Europos regionas Lenkijos pietvakariuose ir Èekijos ðiaurëje. AukðtutinëSilezija (pietø Lenkijoje) – svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai ðio regiono miestai yra Bytomas, Glivicës, Katovicai, Legnica, Opolë,Valbþychas, Vroclavas.

28

29

Vienos rûmuose. Ji be didelio vargo pasirûpino, kadponas Rolë paliktø garbingà, bet nelabai pelningà vietàir pradëtø dirbti mano tëvø namuose jam naudingo-mis sàlygomis, kurios, baigus mane mokyti, turëjouþtikrinti jam orià ateitá.

Tuo metu að buvau pradëjæs septintuosius savo gy-venimo metus. Gana patenkinamai kalbëjau pran-cûziðkai ir lenkiðkai. Buvau ðvelnaus charakterio, ne-paisant to, kad ir nepaprastai judrus. Mane mokëkatekizmo. Buvau perskaitæs Senàjá ir Naujàjá testa-mentà ir turëjau tiek geografijos þiniø, kiek jø áma-noma turëti tokio amþiaus vaikui. Toká mane pati-këjo guvernantui ir ið karto atskyrë nuo moterø. Të-vus matydavau tik per pietus, o kartais tik vakare.

Ponas Rolë ið esmës ëmë rûpintis mano fiziniu auk-lëjimu, kuris iki to laiko buvo labai apleistas, o taineigiamai veikë mano fiziná vystymàsi ir sveikatà. Pa-gal savo amþiø að buvau labai þemas, storas ir putlus.Visi, kurie mane sutikdavo per pasivaikðèiojimus, at-paþindavo kaip Lenkijos ministro sûnø, nes anksèiaumano tëvas buvo labai apkûnus.

Guvernantas privertë mane daryti daug pratimø. Pa-maþu jis ápratino apeiti Vienos tvirtovës sienas ir pama-tyti tai, ko að, kaip ir kiti didikø vaikai, anksèiau èia visainepastebëdavau. Að lavinausi, ir man nebuvo nuobodûstie ilgi pasivaikðèiojimai. Jis nemaþiau rûpinosi ir manodienos reþimu. Rolë já ið pagrindø pakeitë. Jis privertëmane vietoje balintos kavos pusryèiaujant valgyti gar-dþius vaisius, o vakarienei – sveikà ir sultingà ragu beprieskoniø, tik su trupuèiu mësos. Pirmàsias dvi savai-tes, kurias mes praleidome kartu, jis mane tyrinëjo. Áver-tinæs tai, kà að moku, jis nusprendë, kad prancûziðkaikalbu kaip papûga, kad labai gerai skaitau, bet niekonesuprantu apie sakiniø struktûrà ir posakius.

Að mokëjau apie 20 pasakëèiø atmintinai. Jø pras-mæ supratau, nes jà daugelá kartø buvo paaiðkinæ, betkai man duodavo perskaityti kokià nors Lafonteno55

pasakëèià, kurios iki tol nebuvau girdëjæs, nieko ne-

galëdavau suprasti. Að nesigilinsiu á metodø, kuriøjis ëmësi auklëdamas ir mokydamas mane, smulkme-nas. Jo tikslas buvo atsigriebti uþ prarastà laikà ir ápra-tinti mane dirbti per uþsiëmimus. Jis gerai þinojo,kad mano amþiuje paþanga pasiekiama pamaþu, betsistemingai dirbant. Rolë per labai trumpà laikà savocharakterio ðvelnumu ir meilumu ágijo visiðkà manopasitikëjimà ir að prie jo nuoðirdþiausiai prisiriðau.

Maþdaug po metø mano motina dël savo sveikatosbuvo priversta gráþti á Lenkijà. Að kartu su guvernan-tu lydëjau jà. Sesuo liko vienuolyne, o tëvas dar dve-jus metus dirbo Lenkijos pasiuntiniu Vienoje. Moti-na ásikûrë savo Guzovo dvare, ten likau ir að, globoja-mas guvernanto. Tuo laikotarpiu atlikdavau daug ávai-riø fiziniø pratimø. Mano sveikata stiprëjo. Rolë ma-næs nevargino sunkiu ir nuobodþiu darbu. Jis lavinometodiðkai, sudarydamas sàlygas á mokslà paþvelgtikaip á tikrà dþiaugsmà. Jis mokë daugiau kalbëda-mas, negu versdamas skaityti. Að jo dëmesingai klau-sydavau. Jis visada bûdavo patenkintas, matydamasmane skaitantá, pertraukø metu man duodavo paskai-tyti knygø apie tai, kà buvau girdëjæs já pasakojant.Tas knygas rydavau su neátikëtinu godumu. Palaips-niui vis labiau pradëjau pasitikëti tuo þmogumi. Ta-da að galvojau, kad jis þino viskà ir kalba kaip ið raðto.

Mes daþnai vaikðèiodavome, ir niekada að negráþ-davau ið pasivaikðèiojimø negavæs kokios nors nau-dos. Kai mudu eidavome á didelá Guzovo parkà, ku-rio planà buvo nubraiþæs mano tëvas, Rolë daþniau-siai kartu su savimi pasiimdavo planà, pagal kurá bu-vo pasodinti visi sodinukai. Mes ieðkodavome skrob-lø alëjø, ðachmatinio medþiø iðdëstymo vietø ir t. t.Að negalëdavau atsitokëti ið nuostabos, radæs popie-riaus lape sumaþintus visus parko objektus, kurie ið-kildavo prieð mano akis. Rolë patenkino mano smal-sumà, iðmatavæs vienos liepø alëjos ilgá sieksniu56 irátempta virve (kad iðlaikytume tiksliai deðinæ linijà)bei skriestuvu parodydamas, kad tas pats nuotolis,

55 Þanas de Lafontenas (pranc. Jean de La Fontaine) – iðkilus XVII a. prancûzø poetas. Gimë 1621 m. liepos 8 d. Paryþiuje, mirë 1695 m.balandþio 13 dienà. Palaidotas Monmartro kapinëse. Jo kûryba iki ðiol plaèiai þinoma. Kûrë pasakojimus, romanus, pasakëèias. Labiausiaipagarsëjo savo pasakëèiomis, kurias kûrë pagal Ezopà (gimë 620 m. pr. Kr. Amoriume (Turkija), mirë 564 m. pr. Kr. Delfuose (Graikija).Populiariausios Þano de Lafonteno pasakëèios yra „Varnas ir lapinas“, „Þiogas ir skruzdë“, „Vilkas ir ëriukas“, „Varlë, norinti pasidaryti didelë kaipjautis“, „Þvërys, sergantys maru“. Savo pirmàjá pasakëèiø rinkiná iðleido 1668 metais. Jis garsëjo ir kaip þymiausias prancûzø melagis.56 Sieksnis – senovinis ilgio matavimo vienetas, Lietuvoje vartotas XVI–XIX amþiuje. Jis apytiksliai atitinka ilgá tarp iðtiestø rankø – 1 sieksnis lygus6 pëdoms, o tai sudaro 1,83 metro. Yra buvæs vartotas ir didysis sieksnis, kuris lygus 9 pëdoms arba 2,84 metro. Kitose valstybëse sieksnio ilgis skyrësi:Ispanijoje jis buvo 1,67 m, Vokietijoje – 1,7 m, Anglijoje – 1,82 m, Prancûzijoje – 1,9 m, Rusijoje – 2,13 m, Portugalijoje – 2,2 metro.

Kairëje – Juozapas Peðka (lenk. Józef Peszka, 1767–1831). „Vilniaus apylinkës“ (paveikslo fragmentas). XIX a. Lietuvos dailësmuziejus, LDM T-7228

30

naudojant mastelá, yra ir popieriuje. Man tai buvolabai ádomu. Gráþæs á namus ieðkodavau pieðtuko, kadnubraiþyèiau savo kambario planà. Ið pradþiø teplio-davau kaþkokias beformes figûras, kurios visiðkai ne-atitiko tø kontûrø, kuriuos að norëjau paþymëti. Aðdarydavausi nekantrus, nes ir pakartotiniai mano ban-dymai nepavykdavo. Tada að sugalvodavau padarytidar kà nors, kas man atrodydavo lengviau.

Þ. Rolë pasinaudojo tuo, kad supaþindintø manesu liniuote ir skriestuvu. Jis iðmokë mane pasidarytimastelá, kuriuo galëjau iðmatuoti savo kambario ilgáir plotá. Buvau labai patenkintas, galëdamas popie-riuje nubraiþyti tikslià kambario formà. Ið pradþiønorëjau paþymëti þidiná, duris, langus, vietà, kur sto-vëjo mano darbo stalas. Tam, kad iðskirèiau daiktus,naudojau spalvotus pieðtukus. Að pamilau ðá uþsië-mimà, nes jis man pasirodë malonus ir smagus. Pasa-kiau Rolë, kad nubraiþiau savo kambará. Su malonu-mu bûèiau nubraiþæs ir kitus kambarius – taip bû-èiau turëjæs viso namo planà. Jis pasinaudojo manouþsidegimu ir paaiðkino, kas yra kampas, trikampis,kvadratas, skritulys, suskirstytas laipsniais. Maþiau neiper aðtuonias dienas jis mane iðmokë visø praktinësgeometrijos elementø, kuriuos að taip pamëgau, kad,bûdamas 14 metø amþiaus, pastudijavæs teorijà, su-dariau Guzovo dvaro, kuriame praleidau pirmuosiussavo vaikystës metus, dirbamø laukø, pievø, miðkø irvienos mano tëvø valdø dalies klasifikacijà. Supranta-ma, ðiam darbui galëjau atsidëti tik laisvalaikiu. Va-sarà keldavausi ketvirtà valandà ryte ir devintà valan-dà gráþdavau prie sunkesniø uþsiëmimø. Tokiu bû-du apmatavæs laukus að tris-keturis mënesius rudenáar þiemà paskirdavau planø braiþymui bei jø perkëli-mui á bendrà eksplikacijà, kurià labai rûpestingai brai-þiau. Du uþ mane truputá vyresni jaunuoliai, kurieper Zielinskio ir Dombrovskio malonæ buvo auklëja-mi mano tëvo dvare, buvo vienintelë pagalba, kuriaað naudojausi. Jie, pas mus praleidæ vienerius metus,sëkmingai iðlaikë egzaminà ir buvo priimti dirbti ma-tininkais. Vëliau að turëjau malonumà sutikti juos,jau uþsitarnavusius gerà reputacijà ir ið savo darbopasiturinèiai gyvenanèius.

Gráþtu prie pasakojimo apie savo vaikystës (laiko-tarpis iki deðimties metø amþiaus) uþsiëmimus. Kaip

ir anksèiau, daþnai per pasivaikðèiojimus po savo tëvøparkà, kur graþiuoju metø laiku vykdavo ir dalis ma-no pamokø, að su malonumu skaitydavau, atsisëdæsant kurio nors suolo, prisidengæs tankia skroblø lapi-ja. Rolë mane iðmokë pagal lapus ir þievæ atskirti ávai-rias medþiø rûðis. Jis mokë paþinti vaismedþiø ávairo-væ, jø auginimo sàlygas, tinkamà dirvoþemá bei pa-rinkti augalams vietà, kuri atitiktø jø biologinius po-reikius. Kai mes stebëdavome gëles, jis man pasaky-davo jø pavadinimus, paaiðkindavo, kokiø auginimosàlygø joms reikia.

Iðsiaiðkindavome visas smulkmenas – per mûsø mo-komuosius bei pramoginius pasivaikðèiojimus niekasnelikdavo nepastebëta. Drugelis, paskui kurá mes bëg-davome, spindinti musë, skruzdë, bitë – viskas jamtapdavo prasmingo pokalbio tema. Tai já ápareigoda-vo man áduoti gamtos vaizdo apraðymà, kurá að skai-tydavau su nenusakomu malonumu. Netrukus jis ma-ne privertë skaityti Nallet57 fizikos ir Sauvy gamtosistorijos iðtraukas. Tokiu bûdu að vaikystëje ágijaudaug naudingø þiniø, daranèiø didelæ átakà vystantisþmoniø intelektualiniams sugebëjimams.

Einant pro dirbamus laukus bei pievas mano gu-vernantas niekada nepraleisdavo progos supaþindintisu þemdirbystës pagrindø pradmenimis, ragindamasmane stebëti ávairias þemës ûkio augalø rûðis, kalbë-damas apie jø naudojimà, parodydamas ávairius þe-mës dirbimo padargus, pasakodamas visokias smul-kmenas apie gyvuliø, o ypaè arkliø, laikymà. Ðitaipnuo sodininkystës studijø pereidavome prie svarbes-niø savo kraðtui dalykø. Að nesunkiai suprasdavau,kà man kalba guvernantas, nes dalá pinigø, uþ ku-riuos man pirkdavo þaislus, knygas, rûbus, tëvai gau-davo uþ parduotà dvaruose iðaugintà produkcijà. Iððios informacijos buvau padaræs iðvadà, kad visi savi-ninkai Lenkijoje pardavinëja savo produkcijà tam, kadið uþsienieèiø nusipirktø tai, ko nëra jø ðalyje. Ðtaitokiu bûdu að ágijau pirmàjá supratimà apie produk-cijos mainus, jos vertæ, apie pinigus ir prekybà. Tuolaikotarpiu dar nesuvokiau, jog taip mokydamasis ágy-siu svarbius politinës ekonomikos pagrindus, kurie irtaps tautø ekonomikos lygio studijomis, ekonomi-kos, kuriai að nuo 18 metø amþiaus paskyriau daugdarbo bei laisvalaikio valandø.

57 Cituojamuose M. K. Oginskio vaikystës prisiminimø fragmentuose ir kituose tekstuose nëra sulietuvintos pavardës tø asmenø, kuriø kilmë irpavardës variantas originalo kalba neþinomas.

31Pranciðkus (Franciðekas) Smuglevièius (lenk. Franciszek Smuglewicz, 1745–1807). „Vilniaus miesto pietinës dalies panorama“. 1785–1786 m.Reprodukcija ið RKIC archyvo

Pranciðkus (Franciðekas) Smuglevièius (lenk. Franciszek Smuglewicz, 1745–1807). „Vilniaus miesto ðiaurinës dalies panorama“. 1785 m.Reprodukcija ið RKIC archyvo

32

Nuo virðaus: Marcelinas Januðevièius. „Vilniaus rotuðë 1763 m.“ Lietuvos dailës muziejus, LDM T-146; JuzefasPeðka (lenk. Józef Peszka, 1767–1831). „Vilniaus Didþioji gatvë, Ðv. Kazimiero baþnyèia“ (kûrinio fragmentas).1808 m. Lietuvos dailës muziejus, LDM T-1560

33

Pasivaikðèiojæ po kaimus visada aplankydavome var-gingø valstieèiø lûðnas. Kai guvernantas mane supa-þindindavo su ðios visuomenës klasës atstovais, að vi-sai nesibjaurëdavau jø prastais drabuþiais ir liûdnaiatrodanèiais bûstais. Á kiekvienà valstietá jis mane krei-pë þiûrëti kaip á brolá bei draugà, kuris yra taip patþmogus, toks pat, kaip ir að, kuris vertesnis uþ mane,nes að dar nebuvau pasirengæs kà nors sukurti, tuotarpu valstietis, kad iðlaikytø savo paties ir savo ðei-mininko ðeimà, dirbo, liedamas prakaità.“

Nemaþai þiniø vaikystës laikotarpio atsiminimuo-se Mykolas Kleopas pateikia ir apie tolesná savo mo-kymàsi. Jis raðo:

„Tëvo sugráþimas ið Vienos man suteikë dvigubàdþiaugsmà, nes að já, kaip ir savo seserá, vël pamaèiaudaugiau negu po dvejø metø iðsiskyrimo. Jis buvolabai patenkintas egzamino, kurá privertë mane iðlai-kyti, klausinëdamas graikø ir romënø istorijos faktøbei ávairiø geografijos dalykø, rezultatais.

Po keleriø metø mes palikome kaimà ir persikëlë-me á Varðuvà. Tada buvau maþdaug deðimties. Manpasamdë ðokiø mokytojà, dailyraðèio mokytojà Chi-let, vokieèiø kalbos ir matematikos mokytojà Stobbe.Kitus dalykus toliau mokiausi vadovaujamas pono Ro-lë, kuris keisdavo dëstomus dalykus, atsiþvelgdamas ámano sugebëjimus.

Nesumenkindamas savo guvernanto darbo princi-pø, turiu pasakyti, kad jis, auklëdamas mane, vado-vavosi liberaliomis idëjomis, pagrástomis krikðèionið-komis tiesomis, o tai mus verèia þiûrëti á þemesniamsocialiniam sluoksniui priklausantá þmogø taip pat,kaip ir á savo brolá. Vienà dienà, kai að áþeidþiau irsudaviau vienam ið savo tëvø tarnø, ponas Rolë ásakëman pabuèiuoti jo kojas, matant kitiems tuo metuprieðkambaryje buvusiems tarnams. Man tada buvoapie deðimt metø, ir að buvau ne tiek paþemintas baus-me, kiek nuliûdintas to blogio, kurá pats padariau.

Mano brolio guvernantui Albertrandþiui58 buvo pa-vesta iðmokyti mane numizmatikos mokslo pagrin-dø. Kadangi gerai iðmaniau senovës istorijà, labai pa-mëgau ðá mokslà ir greitai jau galëjau atskirti graikøbei romënø þenklus.

1776 m. mano tëvas buvo iðrinktas Trakø vaiva-da bei jungtinio Seimo marðalka Lietuvai kartu su

Mokronovskiu59, kuris buvo provincijø marðalka.Kasdien á mûsø namus rinkdavosi gausi bendrija.Taip að pripratau matyti daug þmoniø ir iðmokaulaisvai, be dirbtinumo elgtis.

Kitø metø geguþës mënesá kartu su savo guver-nantu buvau nuveþtas á Forsteriø namus Varðuvo-je. Ten turëjau iðtverti raupø skiepus. Ðià proce-dûrà tada darydavo ne visiems – privaloma tvarkaskiepydavo tik vaikus ið prastuomenës. Toks skie-pijimas bûdavo prilyginamas vaiko atidavimui mir-èiai. Kai að iðvykdamas atsisveikinau, mano moti-na taip sielvartavo, kad jos nebuvo ámanoma pa-guosti. Namo að gráþau sveikas ir gyvas ir ëmiausimokslø su dar didesniu uolumu negu anksèiau.

Iki to laiko buvo apleistas mano lotynø kalbos mo-kymas. Linksniavimas, asmenavimas ir gramatikos tai-sykliø mokymasis vaikui yra varginantis ir nuobodus,jei tas mokymasis nëra pagrástas klasikos autoriø kû-riniø skaitymu. Patikëjo ðià mano auklëjimo dalá aba-tui, buvusiam jëzuitui Rodei60, kuris tuo pat metubuvo ápareigotas iðmokyti mane ir matematikos pa-grindø. Ðioms pareigoms parinkti gabesnio þmogausnebuvo ámanoma. Jis pripaþino, kad niekada nebuvosutikæs uþ mane klusnesnio ir uolesnio mokinio. [...]

Lotynø kalbos mokiausi su neapsakomu malonu-mu. Buvau ásitikinæs, kad tai, kà suþinau skaityda-mas klasikos autoriø kûrinius, kuriuos labai gerai su-pratau, man pravers vëlesniame gyvenime.

Kalbant apie matematikà, kuriai að neatsidëjau sutokiu pat dideliu stropumu, prisipaþinsiu atvirai –jos pradinius pagrindus ásisavinau labai sunkiai. Aðpieðdavau geometrines figûras su dideliu malonumu.Stropiai mokiausi praktinës geometrijos, civilinës irkarinës architektûros, optikos, hidraulikos, hidrosta-tikos pagrindø. Þodþiu, mokiausi visko, kas buvo ap-èiuopiama, pamatoma ir man teikë realià naudà. Nao be galo maþos trupmenos, algebra, logaritmai, kû-gio pjûviai vargindavo mano protà, sukeldavo galvosskausmus, nuteikdavo prieð matematikos mokymàsi.Privalau prisipaþinti, kad tris kartus man dëstë al-gebrà ir tris kartus að jà buvau uþmirðæs, nes nesupra-tau, jog ji yra reikalinga ir kad jos reikia iðmokti. Tik-tai gerokai vëliau, mokydamasis matematikos ir skai-tydamas astronomijos paskaitas, kai lavinausi spræs-

58 Þanas Albertrandis (it. Jan (Giovanni) Albertrandy,1733–1808) – karaliaus bibliotekininkas. M. K. Oginská jis mokë istorijos ir numizmatikos.59 Andrius Mokronovskis (lenk. Andrzej Mokronowski, 1713–1784).60 Rankraðtyje prancûzø kalba pavardë uþraðyta „Rhode“.

34

damas algebros uþdavinius, su tokiomis problemo-mis, kokios kildavo mokantis pirmøjø aritmetikos tai-sykliø, jau nebesusidurdavau – tada að jau supratau,kam reikalingos aritmetikos þinios.

Guvernantas, derindamas mano skaitymà su savopaaiðkinimais, kasdien rûpinosi, jog mano noras mo-kytis neblanktø. Jis mane ragino skaityti prancûzøliteratûros paskaitas, [...] kûriniø iðtraukas. Visa taimanyje þadino iðkalbos ir poezijos pomëgá.

Rolë pastebëjo, kad að lengvai ásisavinu visa tai, kàjis man dësto, bet greitai daug kà pamirðtu, ypaè is-torinius faktus ir datas. Tada jis pradëjo kurti techni-nius eilëraðèius apie istorijà bei geografijà. Jis puikiaipasiekë savo tikslà – dar ir po 40 metø tuos eilërað-èius atsimenu, ir jie man padeda prisiminti datas beivardus, kuriuos kitu atveju bûèiau pamirðæs.

Ponas Rolë liepdavo man vesti perskaitytø knygøuþraðus, o vëliau parengti tø skaitymø iðvadas. Að jampateikdavau savo juodraðèius, kuriuos jis man matantlabai ádëmiai perskaitydavo, versdamas mane pama-tyti savo dalykines ir raðybos klaidas. Vëliau, naudo-damas tuos uþraðus, að darydavau analizes ir apskai-èiavimus apie valdymo mokslà, politinæ ekonomikà,vieðàjà ir tautø teisæ. Lenkijos revoliucijos metais aðnetekau didelës dalies ðiø rankraðèiø, nes jie galëjopakenkti mano ðeimai, todël juos (daugiau negu trisðimtus lapø) sudeginau.

Pradëdamas mokyti teisës pagrindø, guvernantasman áteikë Felice redaguotà dviejø daliø trumpà kur-sà, o kai jau gerai supratau lotynø kalbà, – Ribertsonknygà, dar vëliau – Burlangru paraðytà Karolio V is-torijà, Giblon leidiná apie romënø imperijos þlugi-mà, Voltero paraðytà knygà apie Liudviko XIV ir Liud-viko XV amþiø, Vestfalijos traktato istorijà, Mally de-rybø traktatà ir keletà kitø leidiniø. Jis pasiekë, kadað juos perskaityèiau savarankiðkai; man nereikëjo pa-pildomø paaiðkinimø ir paskatinimø, nes skaityti më-gau. Kas treèià veikalà apie valdymo mokslà, ástaty-mø leidybà, Europos politikà, prekybà ir t. t. mes suRolë, kaip ir visa kita, kas tuo metu buvo paskelbtaekonomistø ir antiekonomistø, skaitydavome kartu.Ðtai kokie buvo mano uþsiëmimai iki 16 metø.

Dël perdëto stropumo ir 16 valandø darbo per die-nà, bûdamas 16–18 metø amþiaus, að buvau siau-bingai liesas, o mano fizinës jëgos buvo labai nusil-

pusios. Dël to nereikëtø stebëtis, nes að prie visø kitøuþsiëmimø pridëjau dar ir ástatymø leidybos, litera-tûros ir savo kraðto istorijos studijas. Beveik nëra len-kø autoriø, raðiusiø nuo Sigizmundo laikø lotyniðkaiarba lenkiðkai, kuriø að nebûèiau skaitæs. Ði mano auk-lëjimo sritis anksèiau buvo visai pamirðta. Vaikystëjeað turëjau tik vienà ðio dalyko mokytojà, ir tà ganamaþai iðsilavinusá. Jis man dëstë lenkø kalbos ortogra-fijà pagal senàjà metodikà. Vëliau að ðià disciplinà tu-rëjau studijuoti pats.

Lenkø autoriø kûriniø skaitymas, tiek senø, tiekir ðiuolaikiniø, prie kuriø ypaè prisiriðau, padëjoman lengviau iðmokti senàjà kalbà ir águsti gana ge-rai raðyti. Lenkø literatûrai að skyriau daug valan-dø. Kûriau eilëraðèius, ir kai kurie ið jø man neblo-gai pavyko. Greitai ásitikinau, kad tam, jog savo min-tis priversèiau paklusti poezijos taisyklëms, turiu ne-maþai papluðëti. Todël vaikai tarp mano rankraðèiøras tik kelis silpnus eiliavimo bandymus, kuriuoseatsispindi ne kas nors kita, o mano sielos jausmai irpatriotinis entuziazmas, kuris jaudino nuo pat anks-tyvos vaikystës.

Nuo 16 iki 18 metø að iðverèiau daugelá Horaci-jaus odþiø ir eiliuotø laiðkø, keletà Martijal epigra-mø, keturias Youeng naktis ir dviejø tomø prekybospagrindus. Ðia tema niekada iki to laiko nebuvo raðy-ta lenkiðkai, tad að turëjau iðversti taip, kad skaityto-jas suprastø techninius terminus, reikëjo parengti irkai kuriuos paaiðkinimus. Dirbau prie vieno maþo len-kiðko veikalo, kurio tikslas buvo supaþindinti skaity-tojus su tuomet egzistavusiais þemdirbiø ir monopo-listø santykiais. Jis buvo iðspausdintas tuo metu Var-ðuvoje Groll [...]61.

Mane domino gamybos ir prekybos temos, todëlsukoncentravau visà savo dëmesá tam, kad iðsiaiðkin-èiau prieþastis, trukdanèias mano ðalies þemdirbys-tës, pramonës ir prekybos paþangai. Að jauèiau parei-gà visa tai, kà suþinojau skaitydamas, uþsiraðyti. Tuometu dar negalëjau tø þiniø pateikti savo ðalies, kuridar dvylika metø neuþëmë deramos vietos tarp Euro-pos valstybiø ir kurioje vis dar egzistavo baudþiava,gyventojams. Keli bandymai ðiomis temomis pasisa-kyti, ypaè kelios su patriotiniu pakilimu ir átikina-mai pasakytos mano kalbos apie politines diskusijasir apie mûsø ðalies valdymo formas, sulaukë bendro

61 Rankraðtyje toliau einanèios kelios eilutës yra neáskaitomos.

35

pritarimo. Grafas Ignas Potockis62, jo brolis Stanislo-vas Potockis63, vyskupas Naruðevièius64 ir pakancle-ris Chreptavièius65 maþame ratelyje mano tëvo na-muose pagyrë mane uþ gerà iðsilavinimà ir kai ku-riuos mano, dar jaunuolio, darbus bei iðpranaðavo mandidelæ sëkmæ politinëje ir diplomatinëje karjeroje.

Mane ypaè populiarø padarë vienas draugui para-ðytas laiðkas – sukûræs já, tapau prancûziðkojo stiliausir atvirai parodytø jausmø iðraiðkos pavyzdþiu. [...]

Að praleisdavau iðtisas naktis braiþydamas archi-tektûrinius planus. Mano tëvas daþnai papraðydavojuos padaryti vakare, prieð eidamas pailsëti, o að turë-davau juos pateikti rytojaus ryte. Kai juos jam, kà tikpabudusiam, atiduodavau, daþniausiai visà naktá ne-bûdavau sumerkæs akiø. Jos degdavo nuo nemigos irnuovargio, bet tëvas bûdavo patenkintas, pagirdavoir padràsindavo mane. Að tada jauèiausi taip, lyg bûèiaulaimingiausias þmogus pasaulyje.

Visi ðie ávairûs uþsiëmimai ið manæs, be abejo, at-imdavo daug mokslui skirto laiko, taèiau að tai kom-pensuodavau dirbdamas 16 valandø per dienà. Taiduodavo realià naudà – taip að padëdavau tëvui. Anks-ti iðmokau tvarkyti ávairius reikalus ir buvau labai pa-tenkintas, galëdamas save iðbandyti 20-aisiais gyveni-mo metais, kai tëvas, pasitikëdamas manimi, perdavëman visus savo þemiø valdymo ir tvarkymo reikalus, osau pasirinko ramø prieglobstá Guzovo dvare, kuriameir baigë savo gyvenimo kelià.“

M. K. Oginskis visà gyvenimà su didele pagarbakalbëjo apie savo pirmàjá mokytojà. Itin ðilti þodþiaijam skirti Mykolo Kleopo vaikystës atsiminimuose:

„Pasibaigus mano auklëjimo laikotarpiui, ruoðiau-si palikti tëvø namus ir kopti karjeros laiptais be va-dovo pagalbos. Að turbût nesugebësiu keliais þodþiaisapibûdinti pono Þano Rolë, kuriam buvo patikëtasmano auklëjimas, charakterio. Jam buvo 37 metai, kaijis atvyko á mûsø namus. Jo iðorë dvelkë kuklumu irðvelnumu; tai savybës, kurios visà laikà buvo jam bû-

dingos. Jis buvo labai religingas ir be apsimestinio ðven-teiviðkumo. Turëjo be galo daug þiniø, buvo dideliseruditas, nesmulkmeniðkas. Visi jo veiksmai rodë ty-riausià dorovæ. Jam nebuvo bûdingas kerðto jausmas irneapykanta. Tai þmogus, kuris jautë malonumà padë-damas vargðams ir uþjausdamas, nuramindamas nelai-minguosius. Ðá þmogø brangino ir vertino ne tik manotëvai, bet ir visi kiti mûsø namø gyventojai. Já þmonëstiesiog garbino, nes jis buvo globëjas ir uþtarëjas visø,kurie ateidavo praðyti jo pagalbos. [...]

Ponas Rolë iðties buvo toks þmogus, kurá galima va-dinti vaikðèiojanèia enciklopedija. Jokia mokslo ðaka jamnebuvo svetima. Jau pirmaisiais vaikystës metais iðryð-këjo jo stropumas, padëjæs iðsiugdyti sieká neignoruotinieko, kà reikia þinoti, kad taptum puikiu mokytoju.

Rolë turëjo stebinanèià atmintá, todël galëdavo at-sakyti á visus jam pateiktus klausimus, net ir apie vi-suomenëje maþiausiai þinomus dalykus. Jis niekadanesididþiuodavo pareikðdamas savo nuomonæ, nes jàpagrásdavo autoritetais, kuriø citatos visada bûdavoteisingos. Buvo beprasmiðka bandyti já uþklupti ne-þinantá, uþduodant jam klausimus apie praëjusiø am-þiø þymius þmones, mûsø amþininkø gyvenimà, iðsenosios ar ðiuolaikinës istorijos, geografijos ar mito-logijos, matematikos, senøjø klasikø, prancûzø, italøir vokieèiø literatûros, net ið teologijos bei metafizi-kos. Jo niekada negalëjai pamatyti sutrikusio ar pa-gauto, jog neþino. Jo atsakymai bûdavo aiðkûs ir iðsa-mûs. Jis ne tik cituodavo autoriø, bet daþnai prisi-mindavo veikalo tomà ir puslapá, kuriame ta citatabuvo. Tad nereikëtø nustebti, kad ponas Rolë manoauklëjimui su kaupu iðnaudojo visà tam skirtà laikà,o sistemingu skaitymu dar ir sutrumpindavo manonakties poilsá. Dalá algos, kurià jis gaudavo, atiduo-davo labdarai, o uþ likusius pinigus atsisiøsdavo nau-jø knygø, kurias, kaip jam atrodë, verta ásigyti manoðvietimui ar savo bibliotekai, kurià sudarë daugiaunegu 3 tûkst. tomø. Ðià bibliotekà jis perleido mano

62 Ignas (Ignotas) Potockis (lenk. Ignacy Potocki) – ATR valstybës ir karo veikëjas, LDK didysis marðalka. Gimë 1750 m. vasario 28 d.Podhaiciuose (Ukraina), mirë 1809 m. rugpjûèio 30 d. Vienoje. 1783–1791 m. – LDK rûmø, 1791–1793 m. – didysis marðalka. 1773 m. jisbuvo vienas veikliausiø Edukacinës komisijos nariø. Ketveriø metø seime (1788–1792) buvo reformø ðalininkø (vadinamosios patriotø partijos)vadas, su Lenkijos vicekancleriu Hugo Kolontajumi (lenk. Hugo Koùùàtaj, 1750–1812) parengë Konstitucijà, kuri buvo priimta 1791 m. geguþës3 dienà. 1794 m. ëjo Tado Kosciuðkos sukilimo vyriausybës uþsienio reikalø ministro pareigas.63 Grafas Stanislovas Kostka Potockis (lenk. Stanisùaw Kostka Potocki) – Lenkijos politikas, raðytojas, meno istorikas, mecenatas. Gimë 1755 m.Liubline, mirë 1821 m. rugsëjo 14 d. Vilanove.64 Adomas Stanislovas Tadeuðas Naruðevièius (lenk. Adam Stanisùaw Tadeusz Naruszewicz) – ATR istorikas, poetas, vyskupas. Gimë 1733 m.spalio 20 d. Pinske, mirë 1796 m. liepos 8 d. Palenkës Januve (Liublino vaivadija).65 Joachimas Liutauras Chreptavièius (lenk. Joachim Ignacy Litawor Chreptowicz) – Lietuvos vyriausiojo tribunolo marðalka (nuo 1765 m.), LDKpakancleris (1773–1790), uþsienio reikalø ministras (nuo 1791 m.), LDK kancleris (1793–1795). Jis kartu su Ignotu Masalskiu buvo Edukacinëskomisijos iniciatorius ir organizatorius, vadovavo LDK akademijø ir mokyklø departamentui. 1791–1792 m. dirbo komisijoje, kuri rengë Lietuvosástatymø sàvadà (vadinamàjá Stanislovo Augusto kodeksà), turëjusá pakeisti Lietuvos statutà. Savo dvare Ðèorsuose buvo sukaupæs savo bièiuliamsmokslininkams, literatams atvirà turtingà bibliotekà, paveikslø galerijà, archyvà. Gimë 1729 m. sausio 4 d., mirë 1812 m. kovo 4 dienà.

36

tëvui, kad papildytø mûsø ðeimos gausià bibliotekà,kurià mano guvernantui buvo pavesta tvarkyti. Ðiøsujungtø bibliotekø knygø klasifikacija bei katalogasbuvo sudarytas pagal Mollay metodà, kurá panaudo-ti pirmieji turëjo garbæ Europos bibliotekininkai.

Noriu paþymëti, kad tuos vienuolika metø, ku-riuos praleidau su savo mokytoju ir auklëtoju Rolë,miegodavau tame paèiame kambaryje, kaip ir jis.

Niekada ið jo neiðgirdau blogo þodþio apie artimà.Niekada jis neduodavo dingsties skandalui. Net ir su-dëtingiausiomis aplinkybëmis að nemaèiau, kad bû-tø pasikeitæs jo charakteris. Jis visada bûdavo geras,malonus, lengvai, be pykèio mane pabudindavo. Jeikartais jis nebûdavo manimi patenkintas, sielodavau-si dar labiau, negu bûèiau grauþæsis, jei jis man bûtøtiesiogiai priekaiðtavæs. Að visada já laikiau visø þmo-giðkøjø vertybiø pavyzdþiu, tobulybiø, kuriomis galibûti apdovanotas tik þmogus, visuma.

Ponas Rolë, baigæs mano auklëjimo ciklà, iðkeliavo áVienà, kad aplankytø savo ðeimà. Jam sugráþus að jaubuvau iðëjæs á pasaulá ir pelnæs visokeriopà pagarbà, ku-rios nusipelniau dël savo gero iðsiauklëjimo ir reputaci-jos, kurios dar nebuvo sugadinæs kitø pavydas. Að já ke-letà kartø nusivedþiau á Seimo posëdþius. Jis èia pirmàkartà iðgirdo mano vieðà kalbà, ir tada jo skruostais rie-dëjo dþiaugsmo aðaros. Að dar keletà kartø já sutikau per1794-øjø sukilimà mûsø namuose Guzove, kur po manotëvo mirties gyveno mano mama. Èia tuo metu buvoásikûræs ir Þ. Rolë. Jis tada apsiverkë ir palaimino mane,iðvykstantá á pavojingà kelià. Po mano motinos mirties1798 m. jis apsigyveno pas mano brolá Lubenská, kur jolaukë pelnyta pagarba ir kur jis pabaigë savo gyvenimokelià. Mirë Þ. Rolë bûdamas 73 metø amþiaus. Taismetais, bûdamas toli nuo Tëvynës, negalëjau jam pa-siûlyti savo paslaugø ir su juo amþinai atsisveikinti. Jáprimena paminklinis akmuo Zalesëje, ant upelio kran-to, apsuptas svyruokliø gluosniø ir tuopø. Granite ára-ðas: „INSTITUTOR SUO J. ROLLAY GRATUS DIS-CIPULUS. M. O“ (Mokytojui dëkingas mokinysM. O.). Tai vienintelë mano padëka, kurià að galëjauiðreikðti savo garbingo draugo atminimui, kuris visà lai-kà saugomas mûsø ðeimoje.“

Kaip jau minëta, Mykolas Kleopas pirmàsias mu-

zikos pamokas gavo bûdamas septyneriø, kartu su të-vais gyvendamas Vienoje. Sistemingiau jos mokytispradëjo su motina sugráþæs á Guzovà, kai jo tada darVienoje selezieèiø vienuolyne besimokiusiai seseriaiJuzefai buvo pasamdytas muzikos mokytojas J. Koz-lovskis. Kol Juzefa á Guzovà dar nebuvo gráþusi,J. Kozlovskis neturëjo daug uþsiëmimø, tad visai no-riai pradëjo mokyti berniukà. Mykolas Kleopas savovaikystës atsiminimuose raðo:

„Að negaliu nutylëti apie muzikà, kuri niekada ne-buvo pagrindinë mano auklëjimo dalis, nors ji manteikë didþiulá malonumà. Að buvau beveik aðtuoneriømetø, kai pamaèiau á Guzovà atvykusá Kozlovská. Jisturëjo mokyti groti pianinu ir dainuoti mano seseráJuzefà. Sutartyje nebuvo numatytas mano muzikinisparuoðimas, bet að uþsispyriau su tokiu uþsidegimu,kad mano tëvai ir mokytojas turëjo su tuo sutikti.

Jaunasis mokytojas padëjo vystyti mano muzikiniuspolinkius. Pianinu að galëjau groti tik tomis valando-mis, kurios buvo skirtos mano poilsiui. Tada að jaus-davausi labai laimingas. Aiðku, buvau gabus muzikai.Po vieneriø metø mano pirðtai jau buvo lankstesni,negu mano mokytojo. Be abejonës, að galëjau tapti þy-miu ir talentingu muziku, jei man nebûtø reikëjæ dauglaiko skirti studijoms, o vëliau ir tarnybai, kurià að pa-skyriau savo kraðtui. Ávairiais mano gyvenimo laikotar-piais kompozicijos ir pianino pratimø mane mokë to-kie mokytojai kaip Albertini, Sichini, Rolfe, Klemen-tis66 ir kiti. Kadangi að niekada neturëjau galimybiø at-sidëti muzikos pamokoms ir niekada nerasdavau pakan-kamai laiko pratyboms, klavesinu tobulai negrojau.“

P. Staniakas jau minëtoje knygoje raðo, kad Myko-las Kleopas, bûdamas aðtuoniolikos, „[...] graþiai pie-ðë, raðë eilëraðèius, grojo smuiku ir klavikordu, buvolabai apsiskaitæs, puikiai iðmanë pasaulio ir Europosistorijà, ypaè tëvynës, dël kurios ateities jis vis labiaunerimavo.“67 Jis nesiekë tapti ir netapo profesionaliumuziku, taèiau muzikà, kai ateidavo ákvëpimas, o kar-tais ir papraðytas, kûrë, atlikdavo, improvizuodavo,esant galimybei, rûpinosi ir savo kûriniø natø spaus-dinimu. Sulaukæs pilnametystës Mykolas Kleopas jaumokëjo lenkø, prancûzø, vokieèiø, anglø, italø, grai-kø, lotynø kalbas, vëliau pramoko dar keletà.

66 Mucijus Klementis (it. Muzio Clementi) – italø kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas, leidëjas, redaktorius,fortepijonø meistras. Jis yra pirmasis kompozitorius, kûræs muzikà specialiai pianinui. XIX a. M. Klementis buvo vadinamas „pianino tëvu“,„modernios pianino grojimo technikos tëvu“, „romantinio pianino virtuoziðkumo tëvu“. Jis ákûrë keletà natø leidyklø ir muzikos instrumentøgamyklø. Gimë 1752 m. sausio 24 d. Romoje, mirë 1832 m. kovo 10 d. Yvaðame (netoli Vursterio).67 Staniakas P., Kleofas Michaù Ogiñski (1765–1833), Guzów, 1998, p. 30, 31. Citatà á lietuviø kalbà iðvertë Janina Krupoviè.

37Guzovo dvaro (Lenkija) sodybos fragmentai. 2006 m. Danutës Mukienës nuotraukos