ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS HUMAN R IGHTS MON ITOR ING IN ST I TUTE

_____________________________________________________________ Didžioji g. 5, LT-01228, Vilnius. Tel. (5) 23 14 681 Faks. (5) 23 14 679. El. p. hrmi@hrmi.lt www.hrmi.lt

TEISĖ Į PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMĄ: VAIZDO STEBĖJIMO KAMERŲ NAUDOJIMAS LIETUVOJE

SITUACIJOS ĮVERTINIMAS

2012

2

EKSPERTAS-TYRĖJAS

Karolis Liutkevičius

REDAKCINĖ KOLEGIJA

Henrikas Mickevičius Jūratė Guzevičiūtė Mėta Adutavičiūtė

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2012 ©

1. Įžanga Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniuje savivaldybės iniciatyva pradėta diegti daugiau nei prieš dešimtmetį, t. y. 2000 m., įgyvendinant akciją „Saugus miestas“. Šiandien ši sistema išsiplėtė: šiuo metu Vilniuje veikia 112 savivaldybės įdiegtų vaizdo stebėjimo kamerų.1 Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje numatoma tęsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtrą dar bent iki 2016 m.2

Vaizdo stebėjimo kamerų sistemos diegiamos ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune šiuo metu veikia daugiau nei 40, o Klaipėdoje – apie 70 vaizdo stebėjimo kamerų.3 Tačiau tai tik savivaldybių įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, transliuojančių vaizdą į policijos komisariatus, skaičiai. Į juos nepatenka privačių asmenų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Į Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą įtraukti 233 asmens duomenų valdytojai, vykdantys vaizdo stebėjimą.4 Šis skaičius yra akivaizdžiai per mažas ir neatspindi realiai vykdomo vaizdo stebėjimo masto bei parodo, jog daugelis vaizdo stebėjimo vykdytojų nėra linkę apie tai oficialiai pranešti.

Tinkamai naudojamos vaizdo stebėjimo kameros gali būti naudinga priemonė kovojant su teisės pažeidimais. Tačiau nekontroliuojamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtimas ir nepakankamas ar netinkamas šios srities reguliavimas kelia grėsmę asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Europos žmogaus teisių teismas yra pabrėžęs, kad nors asmens veiksmų viešose vietose stebėjimas savaime ir nepažeidžia jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą, tais atvejais, kai stebimas vaizdas

1 http://www.saugusmiestas.lt/lt/spaudos-centras/naujienos/gyventojai-palankiai-vertina-

[prisijungta 2011-09-miestu-stebejimo-sistemas.html15] 2 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 1-1452 dėl vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo transliavimo programos 2006-2016 metams tvirtinimo. 3 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-05 pateikti duomenys; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-05 pateikti duomenys. 4 Asmens duomenų valdytojų valstybės registras.

[prisijungta 2012-01-26] http://db.ada.lt/search.cfmDuomenys gauti laukelyje „Duomenų tvarkymo tikslas“ nurodžius „vaizdo stebėjimas“.

yra įrašomas ir saugomas, gali kilti klausimų dėl minėtosios teisės apsaugos.5

Todėl tikslinga išsamiau apžvelgti ir įvertinti vaizdo stebėjimo kamerų naudojimą ir jo teisinį reguliavimą Lietuvoje, sutelkiant dėmesį į tai, kaip per pastaruosius metus keitėsi vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo reglamentavimas ir praktika. Šis tyrimas yra 2004–2006 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto vykdyto projekto „Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: situacijos įvertinimas“6 trečiosios dalies „Vaizdo stebėjimo kamerų panaudojimas ir žmogaus teisės“ (toliau – 2005 m. tyrimas) tęsinys.7

2. Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tarptautinis reglamentavimas

Tarptautiniai teisės aktai, reglamen-tuojantys vaizdo stebėjimo kamerų naudojimą, yra negausūs, o jais nustatytas reglamentavimas – neišsamus. Europos Sąjungos lygmeniu šios srities reglamentavimas apsiriboja vadinamosios Duomenų apsaugos direktyvos (toliau – Direktyva) nuostatomis.8 Direktyvos preambulės 14 punktas numato, jog ji taikoma tvarkant su fiziniais asmenimis susijusius garsinius ir vaizdinius duomenis, taigi ir vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamus duomenis.

Direktyva nustato pagrindinius asmens duomenų tvarkymo principus. Jais remiantis, duomenys turi būti:

- renkami aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais;

- renkami taip, kad neviršytų tikslų, kuriems jie renkami ar tvarkomi;

- tvarkomi teisingai ir teisėtai.9

5 EŽTT sprendimas Peck v. The United Kingdom (44647/98), 2003 m. sausio 28 d. 58-59 pastraipos. 6 Daugiau žr. čia: http://www.hrmi.lt/tyrimai/teise-i-

privataus-gyvenimo-gerbima/2004-2006/[prisijungta 2011-09-06] 7 Daugiau žr. čia: http://hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/Vaizdo_stebejimo_kameru_panaudojimas_ir_zmogaus_teises_w

[prisijungta 2011-09-06] eb.pdf8 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, 1995 spalio 24 d. 9 Direktyvos 6 str.

4

Vis dėlto realus Duomenų apsaugos direktyvos taikymas vaizdo stebėjimui yra problemiškas dėl jos abstraktumo. Kaip pabrėžė Europos Komisija pirmojoje savo ataskaitoje dėl Duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo, įgyvendinant šią Direktyvą ES valstybėms narėms praktikoje kyla neaiškumų, kokia tiksliai vaizdinė medžiaga laikytina asmens duomenimis Direktyvos prasme arba kokie asmens duomenys laikytini jautriais.10 Kartu Europos Komisija pasiūlė parengti Direktyvos įgyvendinimo gaires ES valstybėms narėms.11

Kita priežastis, dėl kurios Direktyvos praktinis pritaikomumas yra ribotas, yra tai, kad Direktyvos nuostatos nėra taikomos, kai atliekamos asmens duomenų tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu.12 Pačioje Direktyvoje nei sąvoka „visuomenės saugumas“, nei subjektų, sprendžiančių, kokios asmens duomenų tvarkymo operacijos gali būti laikomos atliekamomis „visuomenės saugumo“ tikslais, ratas nėra nurodytas, todėl tai paliekama valstybių narių diskrecijai. Tai reiškia, kad šiandien šios Direktyvos neįmanoma praktiškai taikyti didžiosios dalies viešojoje erdvėje veikiančių vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo atžvilgiu.

Europos Tarybos Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Konvencija)13 taip pat taikoma tvarkant asmens duomenis, gautus vaizdo stebėjimo kameromis.14 Kaip ir Duomenų apsaugos direktyva, Konvencija nustato bendrus duomenų apsaugos principus, kuriais remiantis duomenys turi būti:

- gauti sąžiningai ir teisėtai, - saugomi ir naudojami konkrečiam,

teisėtam tikslui, 10 Commission of the European Communities, First report on the implementation of the Data Protection Directive (95/46/EC). 2003 gegužės 15. P. 20-21. 11 Ibid. 12 Direktyvos 3 str. 13 Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Valstybės Žinios, 2001, Nr. 32-1059. 14 European Committee on Legal Co-operation, Report containing guiding principles for the protection of individuals with regard to the collection and processing of data by means of video surveillance. 2003 gegužės 23 d. P. 1-2. http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/dataprote

ction/Reports/Videosurveillance_2003.pdf[prisijungta 2011-09-07].

- saugomi ribotą laiką.15

Visgi Konvencija neskiria dėmesio specifinėms duomenų gavimo technologijoms, tarp jų ir vaizdo stebėjimo kameroms. Todėl taikant Konvencijos nuostatas kyla analogiškos problemos, kaip ir taikant Duomenų apsaugos direktyvą – dėl vartojamų sąvokų abstraktumo ir šių teisės aktų bendro pobūdžio, jų praktinis pritaikymas vaizdo stebėjimo atžvilgiu tampa sudėtingas.

Europos žmogaus teisių teismo (toliau – Teismas) praktika dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo taip pat negausi. Vienintelis Teismo sprendimas tiesiogiai susijęs su vaizdo stebėjimu yra 2003 m. sprendimas byloje Peck prieš Didžiąją Britaniją, kuriame Teismas konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotos vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuoti asmens veiksmai apimtimi, viršijančia įprastą stebėjimą saugumo sumetimais, perdavimas žiniasklaidai be išankstinio šio asmens sutikimo ir tinkamai neužmaskavus asmens tapatybės, pažeidžia šio asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą.16

Taigi, vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo reglamentavimas tarptautiniu lygmeniu nuo 2005 m. tyrimo iš esmės nepasikeitė. Atsižvelgiant į tarptautinio reguliavimo negausumą ir abstraktumą, tinkamas šios srities reglamentavimas nacionaliniuose teisės aktuose tampa dar svarbesnis siekiant užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

3. Nacionalinis vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo reglamentavimas

Viena pagrindinių problemų, nustatytų 2005 m. tyrime, buvo tai, jog nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nebuvo nustatytas specialus vaizdo stebėjimo kamerų panaudojimo reglamentavimas. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje nuo 2005 m. atsirado esminių pasikeitimų. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijoje

15 Konvencijos 5 str. 16 EŽTT sprendimas byloje Peck prieš Didžiąją Britaniją (Pareiškimo Nr. 44647/98), 2003 m. balandžio 28 d.

5

įtrauktas vaizdo stebėjimui skirtas skirsnis,17 kuris šiek tiek pakeistas 2011 m.18

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas vaizdo stebėjimą apibrėžia kaip „vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu [...], tvarkym[ą] naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje“.19 Taigi Įstatymas reglamentuoja tiek vaizdą įrašančių, tiek neįrašančių vaizdo stebėjimo kamerų naudojimą.

Įstatymas nustato, kad vaizdo stebėjimą galima vykdyti „siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves“, bet tik tuomet, kai „kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni“.20 Taigi vaizdo stebėjimas Įstatyme numatytas tik kaip ultima ratio, t. y. priemonė, taikytina tik tais atvejais, kai nurodytų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau duomenų subjekto teises varžančiomis, priemonėmis. Tai atitinka ir Europos Tarybos Teisinio bendradarbiavimo komiteto suformuluotus principus, taikomus siekiant apsaugoti asmenų privatumą, kuomet vykdant vaizdo stebėjimą yra renkami asmens duomenys.21

Pažymėtina, jog vaizdo stebėjimo kamerų diegimas riboja asmenų teisę į privatumą, todėl duomenų valdytojas turi pareigą prieš diegdamas vaizdo stebėjimo kameras nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiama vykdant vaizdo stebėjimą, įrodyti, kad vaizdo stebėjimas yra tinkama priemonė iškeltiems tikslams pasiekti, bei kad šių tikslų negalima pasiekti jokiomis kitomis, 17 Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. X-1444, 2008-02-01, Valstybės žinios, 2008-02-23, Nr. 22-804. 18 Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 38, 40, 45, 53 straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 13(1), 15(1), 35(1), 41(1) straipsniais įstatymas, Nr. XI-1372, 2011-05-12, Valstybės žinios, 2011-05-28, Nr. 65-3046. 19 2 str. 17 d. 20 16 str. 21 European Committee on Legal Co-operation, Report containing guiding principles for the protection of individuals with regard to the collection and processing of data by means of video surveillance. 2003 gegužės 23 d. P. 3.

mažiau žmogaus teises varžančiomis, priemonėmis. Norint tinkamai įgyvendinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kameros turėtų būti diegiamos tik tada, kai tai būtina siekiant teisėto tikslo.

Remiantis Įstatymu, vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas didesnėje teritorijos dalyje ir nebūtų renkama daugiau vaizdo duomenų, nei tai yra būtina atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą.22 Tad įrenginėjant vaizdo kameras turi būti vadovaujamasi minimalaus kišimosi principu. Įstatymas draudžia vykdyti vaizdo stebėjimą, jei į stebėjimo lauką patenka gyvenamoji patalpa ar jai priklausanti privati teritorija, ar įėjimas į ją, taip pat draudžia vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos, pavyzdžiui, persirengimo kambariuose.23

Siekiant užtikrinti vaizdo stebėjimo teisėtumo principo laikymąsi, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato du reikalavimus duomenų valdytojui.24 Pirma, duomenų valdytojas privalo raštu įtvirtinti vaizdo stebėjimo tikslą ir apimtį, vaizdo duomenų saugojimo terminą, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygas, šių duomenų naikinimo sąlygas ir tvarką bei nustatyti kitus reikalavimus teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.25

Antra, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad prieš patenkant į teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, yra aiškiai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir apie patį vaizdo stebėjimą vykdantį duomenų valdytoją.26 Vaizdo stebėjimui darbo vietoje Įstatymas nustato tam tikrus specialius reikalavimus.27

22 19 str. 1 d. 23 19 str. 2 ir 3 d. 24 Šiuo atveju teisėtumo principą suprantant kaip reikalavimą, kad vaizdo stebėjimo tikslai ir vykdymas atitiktų įstatymuose nustatytus reikalavimus ir procedūrą bei nepagrįstai nevaržytų kitų asmenų teisių. 25 18 str. 1 d. 26 20 str. 1 d. Šio reikalavimo praktinis įgyvendinimas išsamiau aptariamas 6 ir 7 skirsniuose. 27 17 str., 20 str. 3 d.

6

Atsakomybę už pažeidimus, susijusius su vaizdo stebėjimu, nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 straipsnis, numatantis nuo 500 iki 1000 Lt dydžio baudą už asmens duomenų tvarkymą, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Atskiras atsakomybės už pažeidimus, susijusius su vaizdo stebėjimo kamerų naudojimu, reglamentavimas nėra numatytas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato, jog asmenys, nukentėję dėl duomenų valdytojų ir kitų asmenų, pažeidusių šį Įstatymą, veiksmų, gali reikalauti atlyginti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą.28

4. Nacionalinio reglamentavimo problemos

Visgi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas turi panašių trūkumų, kaip ir aptarti tarptautiniai teisės aktai: nuostatos, reguliuojančios vaizdo stebėjimą, yra gana abstrakčios. Įstatymas neįtvirtina, kokiais konkrečiai atvejais vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas yra proporcinga ir pateisinama priemonė; nėra detalizuojama informavimo apie tam tikroje teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą tvarka ar priemonės.

Vienas iš būdų išspręsti šias problemas yra vaizdo stebėjimo praktikos vadovo parengimas. Tokiame vadove duomenų valdytojams aiškia ir paprasta, teisiniais terminais neperkrauta kalba turėtų būti pateikiami praktiniai nurodymai, iliustruojami pavyzdžiais, bei atsakomi dažniausiai kylantys klausimai, susiję su pasirengimu vaizdo stebėjimui ir jo vykdymu. Praktikos vadovo pavyzdžiu galėtų būti Didžiosios Britanijos Informacijos komisaro biuro parengtas vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo praktikos kodeksas.29 Tokio pobūdžio praktikos vadovą turėtų parengti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo

Šioje apžvalgojeanalizuojami bendro pobūdžio su vaizdo stebėjimo kamerų naudojimu susiję klausimai, todėl atskiras dėmesys vaizdo stebėjimui darbo vietoje nėra skiriamas. 28 54 str. 29 Information Commissioner‘s Office, CCTC code of practice, Revised edition 2008. http://www.ico.gov.uk/upload/documents/library/data_protection/detailed_specialist_guides/ico_cctvfin

[prisijungta 2011-09-08] al_2301.pdf

vykdymą prižiūrinti ir kontroliuojanti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.30

Pabrėžtina ir keletas kitų Įstatyme įtvirtinto vaizdo stebėjimo reglamentavimo trūkumų. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įtvirtina pareikštinę vaizdo stebėjimo kamerų diegimo tvarką. Tai reiškia, kad subjektui, nusprendusiam vykdyti vaizdo stebėjimą, užtenka tiesiog iš anksto apie tai informuoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.31 Toks reglamentavimas iš esmės leidžia kiekvienam asmeniui, norinčiam vykdyti vaizdo stebėjimą, apie šios priemonės būtinumą spręsti pačiam. Tokia praktika sudaro prielaidas piktnaudžiauti galimybe vykdyti vaizdo stebėjimą bei nepagrįstai taikyti šią priemonę, kuri turėtų būti naudojama tik kaip ultima ratio.

Iš Įstatyme nustatytos pareikštinės tvarkos kyla papildomos problemos: praktika, kuomet Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neišduoda leidimų, o tik gauna informaciją apie realiai vykdomą vaizdo stebėjimą, sudaro galimybes duomenų valdytojams rūpintis tik savo interesais, neužtikrinant adekvačios asmens privatumo apsaugos. Pranešime apie vykdomą vaizdo stebėjimą užfiksavusi pažeidimus Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija reaguoja tik pranešdama duomenų valdytojui, jog vaizdo stebėjimas negali būti vykdomas. Įstatymas paveda pačiam duomenų valdytojui nustatyti tikslią vaizdo stebėjimo vykdymo tvarką.32 Akivaizdu, kad yra pasikliaunama suinteresuoto asmens geranoriškumu, ir kad tinkamas Įstatymo laikymasis negali būti užtikrinamas tik tokiais veiksmais. Problemiška ir tai, kad Įstatymas nenustato duomenų valdytojui pareigos informuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kai vykdomo vaizdo stebėjimo tvarka bei sąlygos yra keičiamos.

30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1156 "Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūrinės reformos, įgaliojimų suteikimo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo ir su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo" pakeitimo“, Nr. 987, 2011-08-24, Valstybės žinios, 2011-08-30, Nr. 107-5058. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų 9.2, 11.5 punktai. 31 31 str. 32 18 str. 1 d.

7

Taip pat nenumatyta pareiga informuoti apie naudojamos vaizdo stebėjimo kamerų technines specifikacijas. Atsižvelgiant į tai, jog dabartinės kameros ir programinė įranga suteikia itin plačias technines galimybes, nuo daugkartinio vaizdo priartinimo ir naktinio filmavimo iki veidų atpažinimo, naudojamos technikos specifikacijos ir suteikiamos galimybės turėtų būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama vertinant šios priemonės adekvatumą keliamiems tikslams.

Apibendrinant reikia pastebėti, kad nors vaizdo stebėjimo kamerų reglamentavimas tarptautiniu lygmeniu nuo 2005 m. tyrimo iš esmės nesikeitė, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje padaryta nemaža pažanga – nustatytas specialus vaizdo stebėjimo teisinis reguliavimas. Visgi dabartinis reglamentavimas turi ir trūkumų. Vaizdo stebėjimą reguliuojančios nuostatos yra per daug abstrakčios, dėl to tinkamam jų įgyvendinimui reikalingos papildomos, neteisinės priemonės, pavyzdžiui, praktiniai vadovai. Duomenų valdytojams, naudojantiems vaizdo stebėjimo priemones, suteikiama per plati diskrecija patiems spręsti dėl šių priemonių naudojimo tvarkos ir būdų, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nesuteikiant realių išankstinės jų teisėtumo kontrolės priemonių. Tad dabartinis reglamentavimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti vaizdo stebėjimu.

5. Fizinių asmenų vykdomo vaizdo stebėjimo reglamentavimas

Joks Lietuvos teisės aktas nereglamentuoja atvejų, kai vaizdo stebėjimą vykdo fiziniai asmenys su verslu nesusijusiems tikslams. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta, kad šis teisės aktas netaikomas, jei „asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti“.33 Šio Įstatymo netaikomumą fiziniams asmenims, vykdantiems vaizdo stebėjimą kameromis, patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Byloje, kurioje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą fiziniam asmeniui už tai, kad į jo įrengtų vaizdo stebėjimų kamerų stebėjimo lauką pateko svetimos patalpos ir dėl to vaizdo stebėjimas buvo vykdomas didesnėje 33 1 str. 4 d.

teritorijoje nei tai yra būtina, teismas konstatavo, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas fiziniams asmenims, vykdantiems vaizdo stebėjimą tik asmeniniams poreikiams, nėra taikomas.34

Vieninteliai apribojimai, kurie gali būti taikytini fizinių asmenų vykdomam vaizdo stebėjimui, numatyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 ir 2.23 straipsniuose. CK 2.22 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens nuotrauka, jos dalis, ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teismų praktikoje šiame CK straipsnyje vartojama sąvoka „fotografavimas“ vertinama kaip apimanti ir filmavimą, todėl ši nuostata taikytina ir vaizdo stebėjimo kamerų naudojimui. 35 Iš to seka, kad asmens filmavimas privačioje teritorijoje, ar asmens privačios teritorijos (buto, namo, jų durų) filmavimas be jo sutikimo yra jo teisės į atvaizdą pažeidimas.36 Tai taip pat ir asmens teisės į privatumą pažeidimas, kadangi fiksuojamas jo judėjimas į privačias teritorijas, kaip kad namus, ir iš jų.37

Tačiau CK 2.22 straipsnio 2 dalis numato šios taisyklės išimtį: tais atvejais, kai fotografuojama (filmuojama) viešoje vietoje, asmens sutikimo nereikia. Taigi, remiantis šiuo CK straipsniu, viešoje vietoje fizinio asmens vykdomas vaizdo stebėjimas iš esmės yra neribojamas.

CK 2.23 straipsnis įtvirtinta fizinio asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „neteisėtas asmens stebėjimas“ yra privataus gyvenimo pažeidimas. Tačiau tai, koks stebėjimas yra laikytinas neteisėtu, nėra detalizuojama. Preziumuojama, jog tai toks stebėjimas, kuris pažeidžia konkrečius teisės aktuose įtvirtintus draudimus. Atsižvelgiant į CK 2.22 straipsnio ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, tokių draudimų fizinių asmenų,

34 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2622/2010. 35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008. 36 V. Mikelėnas, G. Bartkus, V. Mizaras, Š. Keserauskas „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys“. 2002, Justitia. P. 57. 37 Ibid.

8

vykdančių vaizdo stebėjimą, atžvilgiu iš esmės nėra.38

Toks reglamentavimo stygius vertintinas neigiamai. Akivaizdu, jog CK 2.22 ir 2.23 straipsnių pirminė paskirtis yra kitokia: šie straipsniai, visų pirma, skirti apsaugoti asmenis nuo informacijos apie jų privatų gyvenimą bei jų atvaizdų paviešinimo žiniasklaidoje ar kitais būdais, o ne užtikrinti asmens apsaugą nuo nuolatinio vaizdo stebėjimo. Tai iliustruoja ir šio straipsnio pagrindu nagrinėjamos bylos, kuriose atsakovai dažnai yra žiniasklaidos priemonių valdytojai.39

Lietuvos Respublika, kaip tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, garantuojančių teisės į privatumo apsaugą, dalyvė, turi pareigą ne tik gerbti šią teisę pati, bet ir imtis priemonių užkirsti kelią šios teisės pažeidimams. Todėl fizinių asmenų vykdomas vaizdo stebėjimas taip pat turėtų būti reglamentuojamas.

6. Teritorijų, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, ženklinimo problemos

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnis numato, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, asmuo turi būti aiškiai ir tinkamai informuojamas apie

38 Baudžiamojo kodekso 167 str. numato atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, tačiau atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia tikslingas neteisėtas duomenų apie konkretų privatų asmenį rinkimas. Jis netaikytinas bendro pobūdžio vaizdo stebėjimo vykdymo atvejais. 39 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas”, Nr. 3K-3-91/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, Nr. 3K-3-569/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, Nr. 3K-3-390/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios“, Nr. 3K-3-393/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje L. L. ir A. L. v. UAB „Roventa“, Nr. 3K-3-394/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, Nr. 3K-3-26/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje E. P. ir J. P. v. UAB „Sekundės redakcija“, I. K. ir A. R, Nr. 3K-3-358/2010.

vykdomą vaizdo stebėjimą, taip pat turi būti nurodyti duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono numeris). Tačiau pačiame Įstatyme „aiškaus ir tinkamo“ informavimo reikalavimas nėra detalizuojamas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pateikusi neprivalomų informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą lentelių pavyzdžių.40 Jose be Įstatymo 20 straipsnyje numatytos būtinos informacijos taip pat siūloma naudoti vaizdo kameros simbolį. Tačiau praktikoje šių reikalavimų dažnai nėra paisoma. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikus tyrimą, kurio metu buvo patikrintos 92 degalinės, daugiau nei pusėje iš jų buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo reikalavimo informuoti asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą įgyvendinimo.41

Nors pasitaiko atvejų, kuomet apie vykdomą vaizdo stebėjimą apskritai nėra informuojama (žr. Priedą Nr. 1), dažniausiai pažeidimai yra susiję su netinkamu ženklinimu. Duomenų valdytojai, žymėdami vietas, kuriose vykdo vaizdo stebėjimą, dažnai apsiriboja tik vaizdo stebėjimo kameros paveikslėliu ir užrašu, jog teritorija stebima (žr. Priedą Nr. 2). Galima aiškinti, kad kai kuriais atvejais toks ženklinimas yra pakankamas, kadangi subjektas, kurio patalpos paženklintos, paprastai yra ir duomenų valdytojas, tačiau toks aiškinimas būtų klaidingas. Visų pirma, tokiu atveju neišpildomas reikalavimas nurodyti duomenų valdytojo juridinio asmens kodo. Naudojant tokį ženklinimą taip pat nėra išpildomi reikalavimai nurodyti duomenų valdytojo pavadinimą ir kontaktinę informaciją: juridinio asmens, duomenų valdytojo, pavadinimas ne visada sutaps su pažymėtos parduotuvės ar kitos verslo vietos pavadinimu, taip pat ne visada sutaps ir juridinio asmens registruotos buveinės bei jo verslui naudojamų patalpų adresas. Taigi, stebimos teritorijos ar patalpų

40 Informavimas vykdant vaizdo stebėjimą,

http://ada.lt/index.php?lng=lt&action=page&id=625 [prisijungta 2011-09-13] 41 Tryliktoji metinė 29 straipsnio darbo grupės ataskaita apie duomenų apsaugą (apimanti 2009 m. laikotarpį). P. 68-69. http://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/docs/wp

[prisijungta docs/2010/13th_annual_report_en.pdf2011-09-13]

9

ženklinimas vien vaizdo stebėjimo kameros paveikslėliu ir (ar) užrašu apie vaizdo stebėjimą nėra pakankamas ir neatitinka Įstatymo reikalavimų. Tai yra pabrėžusi ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.42

Problemų taip pat kelia stebimoms teritorijoms pažymėti naudojamų ženklų įvairovė (žr. Priedus Nr. 2-4). Derėtų atkreipti dėmesį, jog kai kurie iš naudojamų ženklinimų yra itin nedideli, neretai jiems trūksta ryškumo ar dėl savo buvimo vietos jie gana sunkiai pastebimi. Tokių ženklų naudojimas negali būti laikomas aiškiu ir tinkamu informavimu, nustatytu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Todėl turėtų būti parengta vieninga privalomo teritorijų, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, ženklinimo tvarka. Tokios ženklinimo tvarkos įtvirtinimas leistų užkirsti kelią dabartiniam duomenų valdytojų piktnaudžiavimui jiems suteikta laisve pasirinkti norimą ženklinimo formą. Taip pat vieningas ženklinimas labiau atkreiptų asmenų, patenkančių į teritorijas, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, dėmesį, taigi geriau vykdytų asmenų informavimo funkciją. Svarbu pastebėti, kad vieningą teritorijų, stebimų vaizdo kameromis, žymėjimą rekomenduojama įvesti ir visose Europos Tarybos valstybės narėse. Šį siūlymą savo ataskaitoje pateikė Europos Tarybos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas.43 Nors šis reikalavimas kol kas nėra įtvirtintas tarptautiniu lygiu, jo įtvirtinimas nacionaliniu lygiu būtų pažangaus reglamentavimo pavyzdys.

7. Išankstinio informavimo reikalavimo nepaisymas

Dar vienas reikalavimas, kurio dažnai nepaisoma žymint patalpas ir teritorijas, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, yra išankstinio informavimo taisyklė. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, jog duomenų subjektas apie vaizdo kamerų naudojimą turi būti informuojamas „prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo

42 Informavimas vykdant vaizdo stebėjimą,

http://ada.lt/index.php?lng=lt&action=page&id=625[prisijungta 2011-09-13] 43 Committee on Legal Affairs and Human Rights report „Video surveillance of public areas“. 2008 m. sausio 4 d., Doc. 11478. http://assembly.coe.int/Main.asp?link=/Documents/

[prisijungta WorkingDocs/Doc08/EDOC11478.htm2011-09-13]

stebėjimas“. Deja, šio reikalavimo dažnai nėra laikomasi ir informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą nėra pateikiama arba yra pateikiama tik jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką (žr. Priedą Nr. 3). Tai ypač pastebima, kai vaizdo stebėjimas vykdomas viešojo transporto priemonėse, mat asmuo apie vaizdo stebėjimą sužino tik jau patekęs į transporto priemonę (žr. Priedą Nr. 4).

Toks stebimų teritorijų ženklinimas tiesiogiai prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms ir pažeidžia duomenų subjekto teisę būti informuotam apie vykdomą vaizdo stebėjimą bei teisę pasirinkti nepatekti į stebimas teritorijas ar patalpas. Be to, toks ženklinimo būdas prieštarauja vienai iš pagrindinių viešai deklaruojamų vaizdo stebėjimo kamerų diegimo priežasčių. Oficialiai dažnai pabrėžiama vaizdo stebėjimo kamerų prevencinė reikšmė kovojant su nusikalstamumu.44 Tačiau kameros gali veikti prevenciškai ir užkirsti kelią teisės pažeidimams tik tuomet, kai apie jų vykdomą stebėjimą yra iš anksto informuojami potencialūs teisės pažeidėjai. Šiuo atveju, kad būtų ištaisyta susidariusi padėtis, nereikia naujos teisėkūros, kadangi toks reikalavimas jau yra aiškiai įtvirtintas įstatyme; pakaktų gausesnio informavimo šia tema ir griežtos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pozicijos, fiksuojant tokio pobūdžio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus.

Taigi, praktikoje dažnai nėra paisoma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinto reikalavimo informuoti asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą „aiškiai ir tinkamai“. Tai iš dalies lemia konkrečių nurodymų nebuvimas Įstatyme, iš dalies – duomenų valdytojų piktnaudžiavimas jiems šioje srityje suteikta laisve. Taip pat kai kuriais atvejais tiesiog nepaisoma Įstatyme aiškiai įtvirtintų reikalavimų.

8. Vaizdo stebėjimo kamerų veiksmingumas

Vaizdo stebėjimo kameros dažnai pateikiamos kaip efektyvi kovos su teisės

44 Pavyzdžiui, http://www.saugusmiestas.lt/lt/spaudos-centras/naujienos/stebejimo-sistemos-

didmiesciuose-padeda-tramdyti-pazeidejus-.html[prisijungta 2011-09-13]

10

pažeidimais priemonė.45 Skelbiama, kad teritorijose, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, ženkliai sumažėja nusikalstamumas.46 Tačiau reikia pastebėti, kad vertinant nusikalstamumo lygio pokyčius, būtina atkreipti dėmesį ir į kitus galimai reikšmingus veiksnius: demografinius pokyčius, valstybės ekonominės situacijos pokyčius ar tiesiog naujai įdiegtą ryškesnį teritorijos apšvietimą. Konkretūs tyrimai, kurių metu būtų nustatytas realus vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimo poveikis teisės pažeidimų skaičiaus mažėjimui, Lietuvos Respublikoje nebuvo atlikti. Taip pat neatlikta ir nė viena vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo kaštų – naudos analizė, kuri nustatytų, ar investuoti į vaizdo kameras apskritai yra tikslinga.

Tokio pobūdžio tyrimai, atlikti užsienio valstybėse, rodo, jog vaizdo stebėjimo kamerų poveikis nusikalstamumui yra stipriai pervertinamas. 2008 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas meta-tyrimas, kurio metu buvo analizuojamas 41 kitas tyrimas, nustatė, jog vaizdo stebėjimo kameros nusikaltimų skaičių padėjo sumažinti tik automobilių stovėjimo aikštelėse. Vaizdo stebėjimas miestų centruose bei viešajame transporte didesnės įtakos nusikalstamumui neturėjo.47 Prie panašių išvadų buvo prieita ir kitose valstybėse atliktuose vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumo tyrimuose.48

Taigi, atsižvelgiant į šią užsienio valstybių patirtį bei siekiant tinkamai įgyvendinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, vaizdo stebėjimo kameros turėtų būti diegiamos tiktai įrodžius, jog neegzistuoja jokios kitos mažiau asmenų privatumą ribojančios priemonės iškeltiems tikslams pasiekti bei pagrindus diegiamų kamerų būtinybę kiekvienu konkrečiu 45 Pavyzdžiui, http://www.saugusmiestas.lt/lt/verta-

[prisijungta zinoti/kameru-pritaikymo-galimybes/2011-09-14] 46 http://www.saugusmiestas.lt/lt/spaudos-centras/naujienos/stebejimo-sistemos-

didmiesciuose-padeda-tramdyti-pazeidejus-.html[prisijungta 2011-09-14] 47 Brandon C. Welsh, David P. Farrington, „Effects of Closed Circuit Television Surveillance on Crime“. The Campbell Collaboration , 2008. P. 19. http://www.campbellcollaboration.org/news_/CCTV

[prisijungta _modest_impact_on_crime.php2011-09-14] 48 Electronic Privacy Information Center, Privacy International, „Privacy and Human Rights 2006. An International Survey of Privacy Laws and Developments.“. 2008, Washington, DC, USA. P. 92-93.

atveju. Taip pat rekomenduotina nustatyti periodišką jau įdiegtų kamerų reikalingumo patikrinimą. Nustačius, jog tam tikroje teritorijoje pasikeistus aplinkybėms vaizdo stebėjimas nebėra būtinas, vaizdo stebėjimas turėtų būti stabdomas.

9. Išvados ir pasiūlymai

Per daugiau nei šešerius metus, praėjusius nuo 2005 m. atlikto Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimo, vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo srityje atsirado svarbių pasikeitimų. Nors tarptautiniu lygiu šios srities reglamentavimas iš esmės nepakito, Lietuva žengė svarbų žingsnį ir reglamentavo vaizdo stebėjimą, nustatant, jog vaizdo stebėjimas turi būti naudojamas tik kaip ultima ratio, bei įtvirtinant asmens teisę būti informuotam apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Tačiau dabartinis reglamentavimas, nors ir sveikintinas, nėra išsamus. Nuostatoms, reguliuojančioms vaizdo stebėjimą, trūksta aiškumo ir konkretumo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinus pareikštinę vaizdo stebėjimo vykdymo tvarką, vaizdo stebėjimo vykdytojams suteikiama per plati diskrecija, taip pat per mažai dėmesio skiriama fizinių asmenų vykdomam vaizdo stebėjimui.

Problemų kyla ir vaizdo stebėjimo kamerų naudojimą reguliuojančių teisės normų praktiniame įgyvendinime. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme aiškiai neįtvirtinus informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą tvarkos, duomenų valdytojams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti jiems suteikta laisve. Taip pat paprastai nepaisoma reikalavimo asmenį apie vaizdo stebėjimą informuoti prieš jam patenkant į stebimą teritoriją, o kartais ir apskritai reikalavimo pranešti apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Be to, Lietuvos didmiesčiuose augantys vaizdo stebėjimo kamerų tinklai, neatliekant jokių tyrimų dėl jų plėtimo būtinumo, liudija, jog praktikoje nepaisoma ir įstatymo reikalavimo vaizdo stebėjimo kameras taikyti tik kaip ultima ratio.

Atsižvelgiant į šio tyrimo metu padarytas išvadas, siūloma:

1. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinti griežtesnį vaizdo stebėjimo kontrolės mechanizmą,

11

užtikrinant vaizdo stebėjimo kamerų taikymą tik kaip ultima ratio.

2. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinti leidiminę vaizdo stebėjimo vykdymo tvarką, nustatant, kad vykdyti vaizdo stebėjimą galima tik iš anksto gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą.

3. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai parengti vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo praktikos vadovą.

4. Reglamentuoti fizinių asmenų asmeniniams poreikiams vykdomą vaizdo stebėjimą, įtvirtinant pagrindinius principus, užtikrinančius asmenų teisių į privatumą apsaugą.

5. Nustatyti vieningą privalomą visoje Lietuvos Respublikoje patalpų ir

teritorijų, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, ženklinimą.

6. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai vykdyti visuomenės informavimą apie netinkamai vykdomo vaizdo stebėjimo grėsmes ir griežčiau vykdyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo laikymosi kontrolę šioje srityje.

7. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją reguliariai tikrinti vykdomo vaizdo stebėjimo atitikimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams ir jo reikalingumą, ir nustačius, kad vaizdo stebėjimas tam tikroje teritorijoje nebėra būtinas, jį nutraukti.

Priedai

1 priedas

Vaizdo stebėjimo kamera, A. Stulginskio gatvė, Vilnius, 2011-09-11

AB SEB bankas bankomatas, Gedimino prospektas, Vilnius, 2011-09-11

13

AB „Swedbank” bankomatas, Gedimino prospektas, Vilnius, 2011-09-13

„Hesburger“ restoranas, Gedimino prospektas, Vilnius, 2011-09-13

14

2 priedas

AB Ūkio bankas, Didžioji gatvė, Vilnius, 2011-09-12

Parduotuvė „iDeal Solution“, Vokiečių g., Vilnius, 2011-09-12

15

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Totorių g., Vilnius, 2011-09-11

Parduotuvė „Gintaro pasaulis“, Stiklių g., Vilnius, 2011-09-11

16

Parduotuvė „Maxima“, A. Smetonos g., Vilnius, 2011-09-13

3 priedas

Bankomatas, Gedimino pr., Vilnius, 2011-09-11

17

AB DnB NORD bankas, Vilniaus g., Vilnius, 2011-09-13

18

4 priedas

Traukinys Vilnius – Kaunas, Traukinio Nr. EJ827, Vilniaus traukinių stotis, 2011-09-01