Visuomen÷s nuomon÷s ir rinkos tyrimų centras "VILMORUS"

Gedimino pr. 1-15, Vilnius 2001. Tel.: 2690979, faksas: 2690981, E-paštas: info@vilmorus.lt

VALSTYBöS TARNYBOS ĮVAIZDIS IR ORGANIZACINö ELGSENA

Tyrimas atliktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu

Vilnius - 2003

2

TURINYS

ĮVADAS: TEORINö INSTITUCIJOS ĮVAIZDŽIO INTERPRETACIJA

1. VALSTYBöS INSTITUCIJŲ IR VALSTYBöS TARNYBOS ĮVAIZDIS PASAULYJE

2. VALSTYBöS TARNYBA IR ŽINIASKLAIDA: ĮVAIZDŽIO ELEMENTAI

3. VISUOMENöS POŽIŪRIAI Į VALSTYBöS TARNYBĄ: ĮVAIZDIS VIEŠOJOJE NUOMONöJE

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

PRIEDAI

1. APKLAUSOS KLAUSIMAI

2. TYRIMO METODIKA

3. ATSAKYMŲ YPATUMAI SOCIALINöSE DEMOGRAFINöSE GRUPöSE

3

ĮVADAS: TEORINö INSTITUCIJOS ĮVAIZDŽIO INTERPRETACIJA

Žodis “įvaizdis” yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio “imago”, susijusio su kitu lotynišku

žodžiu “imitari” (“imituoti”). Dabartinis lietuvių kalbos žodynas apibr÷žia įvaizdį kaip

“įsivaizduojamą, vaizdu įkūnytą dalyką”. Amerikiečių žodynai įvaizdį įvardija kaip objekto ar

asmens išorin÷s formos dirbtinę imitaciją ar vaizdavimą. D. J. Boorstinas teigia, kad įvaizdis

priklauso vertybių pasauliui ir vadina jį “pseudoidealu” (Boorstin, p. 185), kuris yra sintetinis,

tik÷tinas, pasyvus, ryškus, supaprastintas ir dviprasmiškas. Įvaizdžio sintetiškumą apsprendžia tai,

kad jis yra planuotas: sukurtas, kad tarnautų tam tikram tikslui ir sudarytų atitinkamą įspūdį.

Įvaizdis turi būti tik÷tinas, nes nieko neišeis, jei žmon÷s juo netik÷s. Pasyvumas reiškia, kad

objektas, kuriam yra kuriamas įvaizdis, turi tilpti į įvaizdžio r÷mus, o ne jo siekti: iš pradžių

įvaizdis yra panašus į objektą, tačiau galiausiai objektas tampa panašiu į įvaizdį. Be to, įvaizdžio

vartotojai taip pat turi tilpti į įvaizdžio r÷mus. Įvaizdžio ryškumas pasireiškia tuo, kad jis atlieka

savo vaidmenį geriausiai tada, kai apeliuoja į jausmus. Įvaizdis supaprastinamas, nes, norint

išvengti nenorimų aspektų, jis turi būti paprastesnis už atstovaujamą objektą. Ir galiausiai įvaizdis

yra dviprasmiškas, kadangi jis balansuoja tarp vaizduot÷s ir jausmų, vilčių ir realyb÷s. Jis turi

atitikti skirtingų žmonių norus, ateityje nenumatytus tikslus bei skonio pokyčius.

Įvaizdis yra suprantamas kaip socialinis-psichologinis reiškinys. Tai, kaip institucijos

reprezentuoja save, labai priklauso nuo jų tapatumo, kiek jos yra integruotos arba, kitais žodžiais,

koks yra jų institucinis "Aš". R. Terence ir kiti (1986) pateikia pagrindines savo "naujos" spren-

dimų pri÷mimo teorijos id÷jas, pavadindami ją įvaizdžio teorija ir pritaikydami kai kurias šios

teorijos id÷jas sprendimams Insitucijose priimti. Iš pradžių jie aptaria savos teorijos ištakas, t. y.

kas paskatino jį sukurti, jos aprašomąjį, o ne liepiamąjį pobūdį bei kuo ji skiriasi tiek nuo

"normatyvinio", tiek nuo "euristinio" požiūrio.

Įvaizdžio teorija remiasi prielaida, kad žmon÷s priimdami sprendimus nebūtinai analizuoja

ar vertina. Priešingai: įvaizdžio teorija grindžiama prielaida, kad žmon÷s priima pačių

paprasčiausių taisyklių ar vertinimų , reikalaujančių minimalių analitinių sugeb÷jimų pagrindų,

sprendimus, tačiau šie sprendimai n÷ra euristiniai.

Tokia įvaizdžio teorijos samprata veikiau atstovauja organizaciją, kaip tam tikrų kultūrų,

koncepcijai nei organizaciją, kaip individualių veik÷jų kolektyvo, sampratai. R. Terence ir kitų

autorių (1986) nuomone, kultūrinis požiūris į organizacijas leidžia jas tirti kaip unikalias visumas.

Institucijos arba korporatyvinis įvaizdis – tai įspūdis, kurį organizaciją daro visuomen÷s

grup÷ms. Jis atsiranda, kai visuomen÷ įsisavina institucijos sukurtą komunikacinių pranešimų

kompleksą. Institucijos įvaizdis gali būti grindžiamas tiek faktais, tiek vizijomis. Jis gali būti

teigiamas, neigiamas, netikslus.

4

Institucijos įvaizdžio kūrimas būtinai turi būti susijęs su grįžtamuoju ryšiu, nes kitaip

galima sulaukti neigiamos reakcijos. Pasak P. Berd, “kiekviena organizacija turi įvaizdį, kurį nori

perduoti visuomenei. Jį gali sudaryti efektyvumas, rūpinimasis, greitis, darbas šalyje ar kiti

aspektai. Asmeninis institucijos charakteris išreiškiamas pozicijomis, kurias ji užima, ir tuo, kokiu

būdu tos pozicijos perduodamas visuomenei žiniasklaidos pagalba.

Institucijos įvaizdis gali būti skirtingas skirtingoms visuomen÷s grup÷ms, kadangi gali

skirtis tų grupių požiūris į instituciją, t.y. ta pati organizacija gali būti skirtingai traktuojama

investuotojų, valstyb÷s struktūrų, vietin÷s ir tarptautin÷s visuomen÷s. Pavyzdžiui, plačiajai vietinei

visuomenei svarbi pilietin÷ institucijos pozicija. Tarptautinei visuomenei – korporatyvin÷

institucijos pozicija globalizacijos atžvilgiu.

Taigi organizacija turi skirtingus įvaizdžius skirtingoms visuomen÷s grup÷ms. Be abejo,

prioritetiniai įvaizdžiai tam tikrų visuomen÷s grupių atžvilgiu gali keistis priklausomai nuo

institucijos tikslų.

Institucijos įvaizdžio suvokimo turinys apima dvi dedamąsias: aprašomąją, kuri sudaro

institucijos įspūdį, ir vertinamąją, kurios esmę sudaro įvairaus intensyvumo vertinimas ir emocijos,

kadangi konkretūs institucijos įvaizdžio bruožai gali sukelti tam tikro laipsnio jausmus, susijusius

su teigiama ar neigiama nuomone institucijos atžvilgiu. Žmon÷s vertina organizaciją per savo

patyrimo, vertybių, bendrai priimtinų normų ir moralinių principų prizmę.

Įvaizdis ir įvertinimas skiriasi tik konceptualiai. Tikrov÷je jie sudaro vieną visumą. Tod÷l

institucijos įvaizdis gali būti traktuojamas kaip žmonių sąmon÷je esanti įspūdžių ir įvertinimų,

kurių objektu yra institucija, sistema.

Kiekvienos sistemos neatsiejama dalis – struktūra. Institucijos įvaizdžio struktūra yra

hierarchin÷. Kiekvienas hierarchijos lygis tiesiogiai veikia kaimyninį aukštesnįjį lygį rangavimo

principu. Rangavimą pagal prioritetus sąlygoja tai, kad vieno lygio elementai yra charakterizuojami

skirtingu reikšmingumo lygiu skirtingiems individams. Vienas ar kitas elementas tampa labai

svarbus priklausomai nuo individo ypatumų arba priklausomai nuo aplinkybių, kuriose tas

individas yra.

Institucijos įvaizdžio struktūrą sudaro aštuoni komponentai: paslaugos įvaizdis, paslaugų

vartotojų įvaizdis, vidinis institucijos įvaizdis, institucijos vadovų įvaizdis, personalo įvaizdis,

vizualinis institucijos įvaizdis, socialinis institucijos įvaizdis ir institucijos veiklos įvaizdis.

1. Paslaugos/Administravimo įvaizdis. Jį sudaro žmonių įspūdis paslaugų/viešojo

administravimo charakteristikų atžvilgiu. Šiose charakteristikose išskiriama funkcin÷ paslaugos

vert÷, kokyb÷ t.y. pagrindin÷ nauda.

2. Paslaugos vartotojų įvaizdis. Vartotojų įvaizdis apima jų gyvenimo stilių, visuomeninį

statusą ir charakterį. Gyvenimo stilius – tai individualūs socialiniai – psichologiniai žmonių elgesio

5

ir bendravimo ypatumai. Socialin÷s psichologijos specialistai išskiria tris pagrindinius gyvenimo

būdo bruožus: individualias asmenines vertybes arba vertybinę orientaciją, asmeninius interesus ir

nuomonę, kurie parodo vertybių sistemą, bei asmens aktyvumą. Vertybin÷ orientacija, savo ruožtu,

įvardijama kaip tvirti įsitikinimai, kad tam tikras gyvenimo tikslas ir tam tikri siekiai yra patys

geriausi. Asmeniniai interesai – tai aktualūs asmens poreikiai, t.y. tai, ką asmuo laiko svarbiu jį

supančioje aplinkoje. Asmens aktyvumas apibūdinamas kaip charakteringas jo elgesys ir laiko

leidimo pobūdis.

Vartotojų charakteris apibūdinamas pastoviomis psichologin÷mis asmenyb÷s nuostatomis,

kurios turi įtakos jų elgesiui. Tokiu būdu žmogaus charakterį galima apibūdinti, naudojant tokius

bruožus: gyvenimo džiaugsmas, komunikabilumas, pasitik÷jimas savimi, konservatyvumas ir pan.

3. Vidinis institucijos įvaizdis. Tai darbuotojų sudarytas įspūdis apie organizaciją.

Pagrindiniai vidinio įvaizdžio determinantai yra institucijos kultūra ir socialinis psichologinis

klimatas.

Institucijos kultūra. Institucijos personalo valdymas yra daugiasluoksnis. Kiekvienas lygis

turi keletą sistemų. Pirmasis lygis – socialin÷s adaptacijos lygis – apima personalo atrankos ir

mokymo sistemas, kurios leidžia greitai įsisąmoninti institucijos kultūrą. S÷kmingai adaptavęsi

nauji darbuotojai tampa institucijos kultūros neš÷jais. Antruoju lygiu gali būti vadinamas “santykių

lygis”, kurį sudaro valdžios arba valdytojų ir darbuotojų santykių sistema, o taip pat ir vidin÷s

komunikacijos bei santykių su išorine aplinka sistemos. Trečiasis lygis – motyvacijos lygis - apima

atestavimo (personalo darbo vertinimo pagal apibr÷žtus institucijos kriterijus) sistemą, skatinimo,

socialinių lengvatų bei identifikacijos sistemas. Pastaroji yra ypač svarbi, kadangi darbuotojo

identifikacija su organizacija reiškia, kad darbuotojo tikslai ir vertyb÷s sutampa su institucijos

tikslais ir vertyb÷mis, darbuotojas yra ištikimas institucijai, sistemai ir jaučiasi tiesiogiai susijęs su

bendra institucijos veikla. Tod÷l darbuotojas vadovaujasi savo paties motyvacija ir nereikalauja

stimulo iš šalies. Toks rezultatas gali būti pasiekiamas tik kultivuojant išorinius priklausymo

organizacijai požymius (pavyzdžiui, d÷vint uniformą) bei kitus institucijos simbolius: himną,

institucijos legendą, institucijos misiją, jos vertybes ir pan.

Socialinis psichologinis institucijos klimatas. Tai socialin÷ psichologin÷ kolektyvo būsena,

kurią galima vertinti kaip institucijos tarpusavio santykių patenkinimą/nepatenkinimą. Socialin÷

psichologinį institucijos klimatą apibr÷žia tokie veiksniai: socialinių demografinių charakteristikų,

vertybin÷s orientacijos sistemų bei socialinių nuostatų, o taip pat ir tarpusavyje bendraujančių

individų svarbiausių psichologinių bruožų panašumas/skirtumai; ekologin÷s permainos arba

situaciniai veiksniai (aplinkos temperatūra, apšvietimas, sambūris patalpoje ir t.t.); ir kultūrinis

kontekstas arba grup÷s subkultūra, kuriai priklauso bendraujantys individai.

6

4. Institucijos vadovų įvaizdis. Jis apima vadovų ketinimus, motyvaciją, gabumus,

vertybinę orientaciją ir psichologines charakteristikas, grindžiamas matomų charakteristikų, tokių

kaip išvaizda, socialin÷ - demografin÷ priklausomyb÷, verbalin÷s ir neverbalin÷s komunikacijos

ypatumai ir t.t

5. Personalo įvaizdis. Tai bendras sud÷tinis personalo įvaizdis, atskleidžiantis

būdingiausius jo bruožus ( 1 lentel÷).

Lentel÷ 1. Būdingiausi institucijos personalo bruožai ir pagrindiniai jų kintamieji

Kompetencija Kultūra Socialinis-demografinis profilis

Žmogaus pasiruošimo įvairioms

veiklos rūšims laipsnis arba

žinios

Įvairūs įgūdžiai

Patirtis

Mok÷jimas bendrauti su

žmon÷mis

Geranoriškumas

Tikslumas

Mandagumas

Kantrumas

D÷mesingumas

Erudicija

Atsakingumas

Užsienio kalbų mok÷jimas

Kita

Amžius

Išsilavinimas

Vyrų ir moterų proporcijos

Visų pirma personalo įvaizdis formuojamas tiesioginio kontakto su institucijos darbuotojais

pagrindu. Tačiau kiekvienas darbuotojas gali būti traktuojamas kaip institucijos “veidas”, pagal

kurį sprendžiama apie visą personalą, o kartais apie visą instituciją.

6. Vizualinis institucijos įvaizdis. Tai nuomon÷ apie organizaciją, susidariusi iš vaizdinių

pojūčių, fiksuojančių informaciją apie institucijos interjerą ir eksterjerą, personalo išvaizdą ir

firminę simboliką. Vizualiniam institucijos įvaizdžiui įtakos turi individualūs (estetinis skonis),

psichologiniai ir etniniai (spalvos simbolika skirtingose kultūrose) daiktų (aprangos, dizaino)

suvokimo ypatumai. Be to, jį veikia ir socialiniai faktoriai, tokie kaip mada, kitų kompetentingų

asmenų nuomon÷.

7. Socialinis institucijos įvaizdis. Tai plačios visuomen÷s nuomon÷ apie institucijos

tikslus ir vaidmenį ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomen÷s gyvenime. Socialinis

įvaizdis kuriamas informuojant visuomenę apie socialinius institucijos veiklos aspektus.

8. Institucijos veiklos įvaizdis. Tai institucijos kaip tam tikros veiklos subjekto įvaizdis.

Pagrindin÷s tokio įvaizdžio sudedamosios dalys yra tokios: reputacija arba

sąžiningumas/nesąžiningumas (etikos normų laikymasis) vykdant institucijos veiklą ir institucijos

darbinis aktyvumas.

Institucijos įvaizdis yra santykinai stabilus. Prireiktų daug laiko ir didelių pastangų, norint

pakeisti žmogaus nuostatas, kadangi šis visada stengiasi išlaikyti vidinę harmoniją. Pagal

kognityvinio disonanso teoriją, nuostatos, jausmai ir id÷jos, prieštaraujančios individo jausmams ir

7

id÷joms, išardo asmens vidinę harmoniją, t.y. sukelia psichologinį diskomfortą. Tod÷l labai svarbu,

kad pati insituciją pilnai užpildytų kiekvieną institucijos įvaizdžio elementą savo informacija. Kitu

atveju masin÷ sąmon÷, veikiama tam tikrų stereotipų, pati užpildys trūkstamą elementų turinį, o tai

ne visada į naudą organizacijai: tada tektų masinei sąmonei “įpiršti” naują informaciją, šalinant jau

susidariusią nuostatą.

8

1. VALSTYBöS INSTITUCIJŲ IR VALSTYBöS TARNYBOS ĮVAIZDIS PASAULYJE

Piliečiai save vyriausybių ir valstyb÷s pareigūnų elgesio neinterpretuoja tuštumoje. Iš

tikrųjų visuomene puikiai supranta, kas yra geras valdymas ir kas yra tinkamas administravimas.

Šis geros valdžios "vaizdinys" sudarytas iš visumos sud÷tingų kognityvinių bei vertinamųjų

struktūrų, kurios daugmaž bendros visiems visuomenes nariams nors tikrai daugelis šalių yra

smarkiai suskaidytos labai skirtingų politikos ir viešojo administravimo id÷jų. Šias bendras

psichologines nuostatas vadiname politine kultūra..

Nors ši bendra kultūra kartais tiesiogiai perduodama vaikams per pilietiškumo pamokas bei

patriotinį ugdymą, ji dažniausiai įgyjama apskritai mokantis gyventi visuomen÷je. Taigi kaip

vaikas mokosi vyraujančių normų, susijusių su ekonominiu elgesiu, socialiniu bendravimu bei

elgesio prie stalo papročių, taip jis išmoksta suprasti ir vertinti politiką bei valdžią. Šis politinių

vertybių ir politines kultūros mokymosi procesas vadinamas politine socializacija.

Socialin÷ ir ekonomin÷ šalies sistema nustato vyriausyb÷s, o konkrečiau, viešosios

administracijos veiklos apribojimus. Politin÷ kultūra taip pat svarbi nustatant apribojimus, nors šie

n÷ra tokie aiškūs kaip ekonominių sąlygų nulemti apribojimai. Apibr÷ždama, kokia valdžia yra

gera, o kokia - bloga, kultūra faktiškai gali vienus veiksmus įteisinti, o kitus uždrausti. Vienas šių

nerašytų įstatymų komponentų yra politikos turinys; vyriausybes, kad būtų laikomos tinkamomis,

privalo daryti vienus dalykus ir vengti kitų.

Kitas veikimo apribojimų elementas yra stilius; vyriausybes privalo atlikti save pareigas

tam tikrais būdais. Pavyzdžiui, nors dabar piliečiai tikisi, kad vyriausyb÷s siek tiek kontroliuos

ekonomiką, vieni tos kontroles būdai (reguliavimas) tapo priimtinesni negu kiti (valstyb÷s

nuosavyb÷). Viešajam administravimui nepaprastai svarbu, kaip viešieji tarnautojai bendrauja su

visuomene ir įdiegia save sprendimus; viena iš dažniausių viešojo sektoriaus reformų buvo

m÷ginimai sukurti labiau į klientą orientuotą valdymą; stiliaus klausimai gali būti ypač svarbus

viešajam administravimui; abu elementai lemiamai svarbus s÷kmingam valdymui.

Nors šie kultūriniai elgesio apribojimai atrodo abstraktūs bei migloti, vyriausyb÷s gali

pažeisti vyraujančias politines normas tik savo rizika. Svarbus kiekvienas politin÷s kultūros

elementas, kad ir koks archajiškas ar nykstantis jis būtų. Tačiau tai nereiškia, kad visuomen÷s

kultūrin÷s vertyb÷s nesikeičia. Kultūra visą laiką keičiasi ir nuolat daro įtaką viešajai politikai,

šitaip vis iš naujo apibr÷ždama vyriausyb÷s vaidmenį.

Aptariant politinę kultūrą, svarbūs konkretūs tam tikros visuomen÷s individų požiūriai į

viešąjį administravimą kaip vieną socialin÷s veiklos ir kolektyvinio sprendimų pri÷mimo rūšį.

Viešasis administravimas yra valdymo komponentas, tod÷l jį der÷tų analizuoti daugiau iš politin÷s

9

perspektyvos, o ne nagrin÷ti tik kaip dar vieną vadybin÷s veiklos formą. Kai kurie teoretikai ir

praktikai įrodin÷jo, kad viešoji vadyba yra beveik tas pat kaip privačioji vadyba, tačiau esama

reikšmingų skirtumų. Pačios viešosios institucijos viešąjį administravimą suvokia kaip vadybinę

veiklą, tačiau piliečiai jį dažniau supranta kaip dar vieną valdymo komponentą, nors ir mažiausiai

vertą pagarbos. Piliečiams viešasis administravimas svarbus d÷l teikiamų paslaugų, o ne kaip

arena, kurioje galima panaudoti vadybinius įgūdžius.

Nelaimei, politin÷s kultūros analiz÷ ir jos klasifikacija daugiausia atsižvelgdavo į politin÷s

sistemos‚ “įeigos aspektą". Daugiau dom÷tasi požiūriais ir vertyb÷mis, susijusiomis su politiniu

dalyvavimu, demokratin÷mis procedūromis, politiniu veiksmingumu ir politiniu įsitraukimu. Daug

mažiau mokslininkai steng÷si suklasifikuoti piliečių nuostatas į valdžios institucijas ir politin÷s

sistemos rezultatus. Šiuo atžvilgiu žinios apie populiarias viešojo administravimo sampratas yra

netgi skurdesn÷s už žinias apie žmonių nuostatas d÷l įstatymų leidžiamosios valdžios, politin÷s

vykdomosios valdžios ir netgi teismų. Sunku pab÷gti nuo įprastos minties, kad dauguma piliečių

nem÷gsta biurokratijos, bet turi mažai tiesioginių duomenų tai minčiai paremti. Yra daug

anekdotinio pobūdžio duomenų apie tai, kaip žmon÷s žiūri į biurokratiją, bet turima mažiau

sistemingų duomenų. Tačiau, kaip matyti iš lentel÷s, daug÷ja informacijos apie tai, kaip piliečiai,

ypač pramoninių visuomenių, vertina savo viešąsias biurokratijas. Šie iš kai kurių šalių gauti

duomenys rodo, jog įvairiai suprantama tai, ką vyriausyb÷s turi daryti ir kaip jos tai turi daryti.

Visuomen÷ retai būna vieningos nuomon÷s apie savo viešųjų tarnų veiksmus.

Lentel÷ 2. Valstyb÷s biurokratijos vertinimai

A. Nešališkumas (atsakiusiųjų procentas) Kanada Jungtin÷s Valstijos

(vyriausyb÷) Vyriausyb÷ Verslas

Gerai ir labai gerai 43,8 68,9 84,4 Vidutiniškai 29,2 21,1 10,6 Blogai ir labai blogai 27,0 10,1 4,9 Iš viso 100,0 100,1 99,9

B. Vyriausyb÷s vertinimai palyginti su verslu

Vyriausyb÷ Verslas Didesnis Toks pat Didesnis Neatsak÷ D÷mesingumas 11,5 47,8 37,5 3,2 Nešališkumas 18,8 33,6 44,5 3,1

C. Valstyb÷s tarnautojų yra... (atsakiusiųjų “taip” procentas) Jungtin÷s Valstijos Australija Per daug 67 54 Jų darbas lengvesnis už verslininkų 67 63

D. Viešojo administravimo apibūdinimas (Prancūzija) Didelis

sąžiningumas

Efektyvumas Kompetentingumas Atskaitingumas

Gerai apibūdino 79 54 67 41 Blogai apibūdino 11 38 23 45 Neatsak÷ 10 8 10 14 Iš viso 100 100 100 100

10

Š a 1 t i n i a i: David Zussman, "The lmage of the Public Service in Canada," Canadian Public Administratiol1 25 (1982): 63-80; Daniel Katz et al., Bureaucratic EI1Coul1ters (Ann Arbor, Ml: Survey Research Center, University of Michigan, 1975); The Bulletin (Sydney), 20 August 1977; J. L. Quermonne and L. Rouban, "French Public Administration and Policy Evaluation: The Quest for Accountability," Public Adimistration Reviell', 46 (1986): 401.

Tačiau kaip vertinami šie duomenys, priklauso nuo subjektyvaus požiūrio. Viena vertus, nors yra

perd÷tų pareiškimų apie viešųjų pareigūnų nekompetentingumą ir parsidav÷liškumą, jų reitingai

yra gana aukšti. Antra vertus, viešojo sektoriaus tarnautojų reitingas paprastai būna žemesni už

privataus sektoriaus darbuotojų reitingus. Net ir sąžiningumo požiūriu, o jis tur÷tų būti stipriausias

viešojo sektoriaus aspektas , viešojo sektoriaus reitingas apskritai n÷ra toks aukštas kaip privataus

sektoriaus. Be to, kai kurie požymiai rodo, kad ir tada, kai piliečių kontaktai su viešuoju sektoriumi

naudingi, jie menkai veikia žmonių nuostatas; panašu, jog viešojo sektoriaus vertinimą nulemia

visuomen÷s kultūra tiek pat, o gal ir labiau, kaip jį lemia nuveiktas vyriausyb÷s darbas. Remiantis

vaidmens teorija, vaidmuo, kurį daugelis visuomenių priskiria savo viešiesiems tarnautojams,

įkūnija nekompetentingumą, nemokšiškumą ir savivalę, tod÷l empiriniai įrodymai daro menką

poveikį jų vertinimams.

Lentel÷ 3. Institucijų valdymo vertinimai Jungtin÷je Karalyst÷je

"Gerai dirba" (atsakiusiųjų procentas) 1987 1983 Bankai 90 91 Pramon÷ 43 48 Profesin÷s sąjungos 29 27 BBC 72 67 Nacionalin÷ sveikatos apsauga 52 35 Nacionalizuotos pramon÷s šakos 21 33 Universitetai - 65 Policija 77 66 Valstyb÷s tarnyba 42 46 Vietin÷ valdžia 35 29

Ar gerai dirba šios (viešosios) institucijos? Paštas 80 Policija 69 Geležinkeliai 65 Ligonin÷s 63 Mokyklos 57 Socialin÷ apsauga 49 Teisin÷ sistema 29 Š a 1 t i n i a i: Roger Jowell and Richard Topf, "Trust in the Establishment," in Roger Jowell, Sharon Witherspoon and Lindsay Brook, British Social Attitudes, Fifth Report (Aldershot: Gower, 1988); L'Etat de l'Opinion, 1996 (Paris: Editions de Seuil), p. 326.

Aptariant valstyb÷s tarnautojų ir piliečių santykius, svarbu žinoti ir tai, kaip piliečiai vertina

viešųjų tarnybų veiklą pagal jų darbo kokybę. Jungtin÷s Karalyst÷s piliečiai buvo klausiami, kaip

vadovaujama įvairioms jų šalies organizacijoms bei institucijoms. Apskritai viešosios institucijos

11

buvo gerai įvertintos. Bankai buvo įvertinti kaip geriausiai valdomos institucijos visuomen÷je, bet

policija, BBC ir universitetai (viešosios ar pusiau viešosios institucijos) už÷m÷ atitinkamai antrą,

trečią ir ketvirtą vietas. Viešoji tarnyba valdymo požiūriu buvo įvertinta beveik taip pat gerai kaip

ir privati pramon÷. Tačiau būtina atkreipti d÷mesį į tai, kad daugelio viešųjų organizacijų teigiami

vertinimai Didžiojoje Britanijoje gerokai smuktel÷jo net per gana trumpą laikotarpį - nuo 1983 iki

1987 m., o privačių institucijų vertinimai šiek tiek pager÷jo.

Taip pat nagrin÷dami tai, kaip Prancūzijoje ir Italijoje vertinamos viešosios paslaugos ir

viešieji tarnautojai, galime pamatyti, kad šių dviejų visuomenių respondentai gana teigiamai

vertina daugelį viešųjų paslaugų. Iš tikrųjų daugeliu atvejų jos vertinamos teigiamiau negu

privataus sektoriaus organizacijos, taip pat ir pagrindin÷s rinkos organizacijos. Abiejose šiose

šalyse buvo didelis viešasis sektorius, o Prancūzija mažino savo valdžią ne noriau negu dauguma

kitų Europos vyriausybių. Teigiamo vyriausyb÷s vertinimo Prancūzijoje stiprumą galima įžvelgti

masiniuose pasipiktinimuose d÷l keleto m÷ginimų sumažinti viešojo sektoriaus vaidmenį teikiant

viešąsias paslaugas.

Atlikti kiti tyrimai taip pat rodo, kad apskritai viešojo sektoriaus veikla yra vertinama

teigiamai. Pagal vienos apklausos, atliktos Kanadoje, duomenis, piliečiai labai patenkinti

įvairiomis viešosiomis paslaugomis ir nebuvo n÷ vienos paslaugos, kuria dauguma apklaustųjų

būtų nepatenkinti. Prancūzijoje respondentų, nepalankiai vertinančių paslaugų sferą, buvo tik šiek

tiek daugiau. Kitas Kanadoje atliktas tyrimas parod÷, kad didel÷ ir vis did÷janti gyventojų dalis

viešąsias paslaugas vertina kaip "nebrangią gerą prekę", tačiau panaši apklausa, atlikta Didžiojoje

Britanijoje, atskleid÷, kad viešąsias paslaugas palankiai vertina kur kas mažiau gyventojų . Kitos

apklausos metu prancūzai tur÷jo atsakyti į klausimą, ar pager÷tų paslaugų kokyb÷ jas

privatizavus6o. Respondentai teig÷, kad po privatizavimo daugelio paslaugų kokyb÷ suprast÷tų,

tačiau dauguma jų man÷, kad privatizavus pager÷tų ligoninių paslaugos. Trumpai sakant, nors ben-

dras viešųjų paslaugų įvaizdis yra neigiamas, piliečiai, atrodo, vertina tas paslaugas.

Anksčiau pateiktą teigiamą viešųjų paslaugų vertinimą galima laikyti būdingu

pramoniniam pasauliui, bet jis kur kas mažiau būdingas besivystančioms šalims. Apie jas turima

mažai duomenų, bet galima jausti, kad didel÷ gyventojų dalis iš paslaugų tiek÷jų prad÷jo tik÷tis

prastos jų kokyb÷s ir anaiptol ne sąžiningo elgesio. Pavyzdžiui, daugiau kaip pus÷ apklausoje

dalyvavusių Zambijos respondentų atsak÷, kad valdžios teikiamos paslaugos blogos arba labai

blogos. Ta pati apklausa atskleid÷, kad Zambijos gyventojai laiko savo valstyb÷s tarnautojus

nekompetentingais, šiurkščiais ir nesąžiningais. Nors duomenys mažiau kiekybiškai tikslūs, kai

kurios pastangos vykdyti reformas mažiau išsivysčiusiose Lotynų Amerikos šalyse pirmiausia

skirtos viešųjų paslaugų kokybei gerinti. Kai kurie neigiami valstyb÷s tarnautojų elgesio

vertinimai, pateikiami atsakymuose, galbūt susiję su itin dideliais jiems keliamais visuomen÷s

12

reikalavimais. Pavyzdžiui, vienos Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos respondentai labai

skirtingai vertino vadovus, priimančius dovanas iš firmų, su kuriomis juos sieja verslo reikalai. Jų

vertinimai priklaus÷ nuo to, ar tai buvo pramon÷s srities vadovas, ar vietos valdžios atstovas.

Respondentų, pasisakiusių už tai, kad vadovas, dirbantis verslo įmon÷je, gali nedvejodamas priimti

dovaną, buvo tris kartus daugiau, negu maniusių, kad valdžios atstovai taip pat gali imti dovanas.

Kadangi iš valstyb÷s tarnautojo tikimasi kitokio elgesio, nusivylimas, pastarajam pažeidus etiką,

būna didesnis.

Duomenys apie piliečių požiūrius į viešąją biurokratiją ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse

yra nevienodi, bet kur kas sunkiau gauti jų neišsivysčiusiose šalyse. Almondas ir Verba tyr÷

piliečių administracinę kompetenciją penkiose valstyb÷se, tarp jų ir Meksikoje. Jie band÷ nustatyti,

kokiu mastu šių šalių gyventojai jaučiasi galį daryti įtaką administraciniams sprendimams.

Skirtumai tarp šalių buvo didžiuliai. Pavyzdžiui, daugiau kaip pus÷ respondentų Vokietijoje ir

Didžiojoje Britanijoje jaut÷si galį daryti tokią įtaką, tik 8 procentai respondentų Meksikoje man÷,

kad valdžia atsižvelgtų į jų protestus. Eldersveldas, Jagannadhamas ir Barnabasas, remdamiesi

Janowitzo, Wrighto ir Delany darbu, sugeb÷jo palyginti kai kuriuos Jungtinių Valstijų ir Indijos

piliečių požiūrių į administraciją skirtumus. Nors Indijos respondentai buvo labiau linkę dirbti

viešosiose, o ne privačiose įmon÷se, jie, priešingai negu respondentai Detroite, daug blogiau

vertino viešąjį administravimą. Indai tvirtino, kad jie, bendraudami su administratoriais, buvo

menkinami, ir ciniškai vertino Indijos viešosios biurokratijos korupciją ir jos favoritizmą. Tokį

požiūrį būtų galima iš dalies paaiškinti Indijos vyriausyb÷s ir administravimo "prizmiškumu". Visa

tai įrodo, kad, nepaisant Levy ir kitų mokslininkų išvadų, amerikiečiai n÷ra visiškai neigiamai

nusiteikę prieš savo administratorius (tuo galime įsitikinti palyginę jų požiūrius su nepakankamai

išsivysčiusių šalių piliečių požiūriais). Kitų neišsivysčiusių šalių gyventojų apklausų rezultatai taip

pat patvirtino, kad čia neigiamai vertinami valstyb÷s tarnautojai.

Kai kurie neseni buvusios komunistin÷s Rytų Europos tyrimai atskleidžia nepaprastai

neigiamus viešosios biurokratijos vertinimus. Galbūt tokio vertinimo galima laukti turint omenyje

buvusių komunistinių režimų biurokratijos elgesį, o daugelyje šalių - ir jos elgesį esant

ankstesniems režimams. Tod÷l šių valdžių biurokratijoms gali prireikti ne vienerių metų, gal net

dešimtmečių, kad jos įgytų legitimumą net jeigu politin÷s institucijos sugeba labiau legitimuoti

savo veiklą.

13

2. VALSTYBöS TARNYBA IR ŽINIASKLAIDA: ĮVAIDŽIO ELEMENTAI

Žurnalistika ir spausdinta žiniasklaida neretai apibūdinama kaip visuomen÷s cementas,

kuris piliečiams suteikia reikalingą informaciją apie socialines institucijas, jų veiklą. Spausdinta

žiniasklaida, neabejotinai, formuoja viešąją nuomonę, pateikia naujienas ir padeda jas suvokti.

Spausdinta žiniasklaida skatina tiesos ieškojimus, o skaitytojai yra linkę pasitik÷ti spausdintu

žodžiu vien d÷l to, kad „kažkas yra atspausdinta“. Skaitytojai, nor÷dami įvertinti spausdintos

medžiagos kokybę, privalo žinoti informacijos šaltinius ir informacijos kontekstą bei tur÷ti

patyrimą ir tam tikras žinias apie aprašomą objektą.

Pagrindin÷ žiniasklaidos funkcija – naujienų pateikimas visuomenei. Šis faktas lemia

žiniasklaidos interesą pačiai veikti politin÷je arenoje, stengtis įtakoti valdžios sprendimus. Anot

L.Bielinio, dabar atsakomyb÷s jausmą žiniasklaidoje keičia deklaruojamas supratimas apie

žiniasklaidą kaip apie institucionalizuotą opoziciją ir valdžios kritiką, o tai verčia žiniasklaidą

ieškoti priemonių pajungti visuomen÷s d÷mesį savo interesams.

Žiniasklaidos vaidmuo viešosios darbotvark÷s formavimo procese yra svarbus problemų

konstravimo veiksnys. Žiniasklaidos poveikį socialin÷ms problemoms lemia jos esminis vaidmuo

problemų įvardijimo, aktualizavimo ir “išdidinimo” procese1. Kaip žinių “gamintoja” žiniasklaida

taip pat prisideda prie problemų “gamybos” – ji “atsirenka” aktualijas. Žiniasklaida siekia

“priversti politikus derinti savo veiksmus, sprendimus su tuo, kas kalbama/rašoma/rodoma masin÷s

informacijos priemon÷se. Taigi mes turime galimybę steb÷ti ne politinę realybę ir jos atspind÷jimą

žiniasklaidoje, o politikų bei žiniasklaidos rungtį – kas kam diktuos sąlygas”2.

Kaip rodo pastarųjų metų sociologiniai tyrimai daugiausiai informacijos apie neetišką

valdininkų elgesį gyventojai gauna iš žiniasklaidos, kiek mažiau nei pus÷ apklaustųjų teig÷ apie

neetišką valdininkų/politikų elgesį sprendžiantys iš asmenin÷s patirties. Trečdalis gyventojų

informaciją gauna iš artimųjų, draugų ar pažįstamų.

1 Parsons W. Viešoji politika. Vilnius: Eugrimas, 2001, 107 p. 2 Bielinis L. Šou principų d÷sningumai//Politologija, Nr. 1 (25), 2002, 37 p.

14

89,8

41,132,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Iš žiniasklaidos Iš asmenin÷spatirties

Iš artimųjų/draugų/

pažįstamųpatirties

Iš kur Jūs žinote apie valdininkų/ politikų neetišką elgesį? (proc.)

Apie neetiškus valdininkų/politikų veiksmus iš žiniasklaidos dažniau sužino jauniausio ir

vyriausio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų respondentai, kaimo gyventojai. Iš

asmenin÷s patirties dažniau apie etikos lygį sprendžia didesnių pajamų, 35-54 metų ir kaimo

gyventojai, taip pat ūkininkai, vadovai, specialistai ir tarnautojai. Daugiausia informacijos apie

etikos pažeidimus iš artimųjų, draugų ar pažįstamų gauna išsilavinę, didesnių pajamų, jauniausi

respondentai, taip pat smulkūs verslininkai ir vadovai3.

Šio bandomojo žiniasklaidos tyrimo dalykas: informacijos apie valstyb÷s tarnybą

atspind÷jimas Lietuvos spaudoje. Tyrimo objektas: Lietuvos ryto ir Kauno dieno dienraščiai. Šie

dienraščiai 2003 m. birželio- rugpjūčio m÷nesiais tur÷jo bendrą 59,3 proc. auditoriją (atitinkamai

Lietuvos rytas- 48,8 proc., Kauno diena- 10,5 proc.) ir pateko tarp 5 įtakingiausių Lietuvos leidinių

TNS Gallup Nacionalinio skaitytojų tyrimo duomenimis. Tyrimo laikotarpis: nuo 2003m. spalio

15d iki 2003m lapkričio 30d., t.y 5 savaičių trukm÷. Straipsnių skaičius pagal leidinius: Kauno

diena- 281, Lietuvos rytas- 258 straipsniai. Straipsnių atranka ir imtis4: Kauno diena –visi

straipsniai iš skyrių – temų: “Pirmas puslapis”, “Lietuva”, “Aktualijos”, “Ekonomika”, “Juodoji

kronika”; Lietuvos rytas- straipsniai iš skyrių – temų: “Pirmas puslapis”, “Aktualijos”,

“Nuomon÷s”, “Laiko ženklai”.

Tyrimo metodas: ekspertin÷ kiekybin÷ turinio analiz÷, naudojant kompiuterinę programą

NUD*IST

Esminiai tyrimo uždaviniai:

1. nustatyti valstyb÷s tarnybos min÷jimo dažnumą ir dinamiką;

3 Apklausą atliko viešosios nuomon÷s ir rinkos tyrimų bendrov÷ „Spinter tyrimai“ 2002 m. rugs÷jo 23 – spalio 10 d.- www.lrinka.lt/projektai/etika 4 Pastaba: straipsniai, kurie visiškai nesusiję su valstyb÷s tarnyba, buvo neimami.

15

2. nustatyti valstyb÷s tarnybos min÷jimo kontekstą vertybiniu aspektu (teigiamas, neigiamas,

neutralus kontekstas);

3. nustatyti valstyb÷s tarnybos min÷jimo tematinį kontekstą.

Tyrimo duomenims apdoroti pritaikyta aprašomoji statistika.

Lentel÷ 4. Kategorijų identifikavimo metodas:“Lietuvos ryto” ir “Kauno dienos” numeris.

Kategorija Kontekstas Institucija

1.VALSTYBöS TARNAUTOJAS (+ kitos gramatin÷s formos)

2.VALSTYBöS PAREIGŪNAS (+ kitos gramatin÷s formos)

• Teigiamas: labai gerai atliko savo darbą ir pan.;

• Įgaliojimų viršijimas; • Užsienio politika; • Teis÷sauga, nusikalstamumas; • Lygių galimybių apsauga; • Netinkami veiksmai, taikant įstatymus.

• Seimas (Seimo kanceliarija); • Prezidentūra, URM; • Policija; • STT.

3.TARNAUTOJAS (+ kitos gramatin÷s formos)

• Pareigų nevykdymas; • Partijos ir jų veikla.

• Savivaldyb÷s.

4.VALDININKAI (+ kitos gramatin÷s formos)

• Korupcija; • Nekompetencija; • Neteis÷ti veiksmai; • Privatūs interesai; • Piktnaudžiavimas tarnyba; • Žem÷s nuosavyb÷. • Darbų vilkinimas; • Visuomen÷s interesų nepaisymas.

• Savivaldyb÷s; • Susisiekimo ministerija

5.BIUROKRATAS (+ kitos gramatin÷s formos), KLERKAS (kaip neigiama kategorija)

• Viešųjų paslaugų kokyb÷; • Biurokratin÷s procedūros; • Nekilnojamas turtas.

• Savivaldyb÷s (žem÷tvarka); • SoDra. • Mokesčių inspekcija.

Valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų temos aktualumas spausdintoje žiniasklaidoje.

Valstyb÷s tarnyba ir valstyb÷s tarnautojai Lietuvos ryto ir Kauno dienos dienraščiuose yra populiari

tema. Vidutiniškai iki 9 tekstų šia tema buvo paskelbta Kauno dienoje, ir maždaug po 8 Lietuvos

ryte viename atskirame numeryje. Tiesa, analizuojami straipsniai nebuvo klasifikuojami pagal

pagrindin÷s- šalutin÷s temos kriterijų, tad, tik÷tina, kad daugelis tekstų valstyb÷s tarnybos tema

vienaip ar kitaip min÷jo valstyb÷s tarnautojus tik kontekstin÷je informacijoje. Tolesn÷je analiz÷je

valstyb÷s tarnybos vienetas yra paragrafas ir santykinai mažas valstyb÷s tarnautojų min÷jimas

paragrafuose patvirtina prielaidą, kad valstyb÷s tarnybos min÷jimas yra pirmiausia informacinio

pobūdžio, t.y. nurodoma straipsnyje tik nurodomos asmens pareigyb÷ ar organizacin÷

priklausomyb÷. Valstyb÷s tarnyba kaip institucija dažniausiai n÷ra analizuojamų leidinių

publikacijų tema.

16

Valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų įvardijimas žiniasklaidoje. Kategorija su kuria

dažniausiai tapatinami ir kuria apibr÷žiami valstyb÷s tarnautojai analizuojamuose leidiniuose yra

sąvoka „pareigūnas“. Ši kategorija yra neutrali vertybiniu požiūriu, tačiau ji savo turiniu gali

apimti ne tik valstyb÷s tarnautojus siaurąja prasme, bet gali būti taikoma politikų ar politinio

pasitik÷jimo tarnautojų, policijos, teis÷saugos ir kitų tarnybų darbuotojų įvardijimui spausdintoje

žiniasklaidoje.

Kauno diena dažniau nei Lietuvos rytas vartoja kategoriją „valdininkai“, kuri skirtinguose

kontekstuose gali tur÷ti ir neigiamą konotaciją. Apskritai, negalima teigti, kad valstyb÷s tarnautojų

įvardinimas analizuotuose dienraščiuose yra neigiamas. Priešingai, dažniausiai pasirenkamas

neutralus terminas. „Valstyb÷s tarnybos“ ir „valstyb÷s tarnautojų“ kategorijos n÷ra populiarios

spausdintoje žiniasklaidoje. Galima manyti, kad jos pernelyg naujos ir dar n÷ra prigiję

žiniasklaidos diskurse. „Biurokrato“ ar „klerko“ kategorijos vartojamos retai ir kiek dažniau tik

Kauno dienoje. Nauja sąvoka, kuri apibr÷žia valstyb÷s tarnautojus, yra „eurovaldininkas“. Ji dar

n÷ra plačiai vartojama, tačiau jau randa vietą žiniasklaidos žodyne.

Pav. 1. Valstyb÷s tarnybos ir jos variantų pamin÷jimo dažnis (absoliučiais skaičiais), 2003m. spalis- lapkritis

181

13

59

189

18 0 3

37

320

0

26

116

96

509

10

100

200

300

400

500

600

Valstybes tarnautojai irvalstybes tarnyba

Klerkai Biurokratai Valdininkai Pareigunai Eurovaldininkas

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų min÷jimas procentine išraiška apima mažiau neoi

penkis analizuotų straipsnių paragrafų (bendras jų skaičius – 13371) procentus.

17

Pav. 2. Valstyb÷s tarnybos ir jos variantų pamin÷jimo dažnis (procentais), 2003 spalis- lapkritis.

0,34

0,020,24

1,10

3,53

0,02

4,91

0,100,00 0,04

0,46

3,99

0,00

4,49

0,190,01

0,12

0,72

3,81

0,01

4,66

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

Valstybes tarnautojaiir valstybes tarnyba

(%)

Klerkai (%) Biurokratai (%) Valdininkai (%) Pareigunai (%) Eurovaldininkas (%) Bendras pamin÷jimo%

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Institucinis valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų min÷jimo kontekstas.

Analizuojamu laikotarpiu, t.y. 2003m. spalio ir lapkričio m÷nesiais abiejuose dienraščiuose

daugiausiai pamin÷jimų susilauk÷ LR prezidento institucija. Ji tiriamuoju laikotarpiu buvo

pamin÷ta beveik du tūkstančius kartų ir beveik tolygiai abiejuose leidinuose (žr.: 3 pav.). Antroje

vietoje ir prezidentinio skandalo poveikyje atsidūr÷ LR Seimas. Savivaldyb÷s ir ministerijos su

kuriomis tur÷tų būti tradiciškai ir tiesiogiai siejami valstyb÷s tarnautojai buvo spaudoje

linksniuojami gerokai rečiau.

D÷l susiklosčiusios politin÷s konjunktūros- prezidentūros skandalo- valstyb÷s tarnautojai

pirmiausia buvo minimi prezidento institucijos ir LR Seimo kontekste. Žymiai rečiau valstyb÷s

tarnautojai buvo vyriausyb÷s, teismų, savivaldybių ir ministerijų kontekste. Kauno diena dažniau

valstyb÷s tarnautojus palyginus su Lietuvos rytu min÷jo savivaldybių, ministerijų ir vyriausyb÷s

kontekstuose. Lietuvos rytas apie valstyb÷s tarnautojus dažniau nei Kauno diena raš÷ juos

siedamas su LR Seimu ir prezidento institucija.

18

Pav. 3. Dažniausiai minimos institucijos spaudintoje žiniasklaidoje, 2003m. spalis- lapkritis.

100148 136

525

154

911

47 11 885 65

144

668

111

1059

12 6 29

185 213280

1193

265

1970

5917 37

0

500

1000

1500

2000

2500

Ministerijos Savivaldybes Teismai Seimas Vyriausybe Prezidentoinstitucija

Svietimas Valstybes turtofondas

Muitine

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

„Pareigūnų“ kategorija kaip intensyviausiai valstyb÷s tarnautojų įvardijimui naudojama

kategorija Lietuvos ryte buvo santykinai dažniau vartojama ministerijų ir LR Seimo aplinkoje

palyginus su Kauno diena, kuri šią kategoriją dažniau naudojo savivaldyb÷s kontekste. Šį skirtumą

lemia skirtinga dviejų dienraščių auditorija: jei Lietuvos rytas yra nacionalinis ir į bendrą skaitytojų

auditoriją orientuotas laikraštis, tai Kauno dienos auditorija pirmiausia yra Kauno miesto ir regiono

gyventojai, nors jos ribas dienraštis dažnai peržengia. Pavyzdžiui, Kauno diena bendrai apie

valstyb÷s tarnautojus ministerijų ir LR Seimo kontekste tiriamuoju laikotarpiu raš÷ intensyviau nei

Lietuvos rytas.

„Valdininkai“ kaip apibr÷žiamasis valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų terminas yra

siejamas pirmiausia su savivaldybe kaip institucija Kauno dienoje, o Lietuvos ryte ši kategorija

dažniau vartojama ministerijų kontekste. Apskritai, Lietuvos rytas valstyb÷s tarnautojus, nepaisant

skirtingų jų įvardijimų, savivaldybių kontekste aptaria ar pristato rečiau nei Kauno diena.

Dienraščių turinio analiz÷ rodo, kad neigiami valstyb÷s tarnautojų įvardijimai kaip

„klerkas“, „biurokratas“ tirtuose leidiniuose, anaiptol, n÷ra vyraujantys ir vietoj jų daug dažniau

naudojamos vertybiškai neutralesn÷s kategorijos- „valdininkas“, „pareigūnas“, „valstyb÷s

tarnautojai“. Neigiami valstyb÷s tarnautojų vertinimai nebuvo vyraujantys net leidinių tekstuose,

kurie pateik÷ informaciją apie prezidentūros skandalą.

19

Pav. 4. Valstyb÷s tarnybos min÷jimo žiniasklaidoje institucinis kontekstas.

0 3 34

103 1

93

16

2 1 2

2934

2 38 5

18

38

4

62

77

3 0 25

10

1 0 2 14 1 0

6

1724

1 0 24 7 2 0 2

4549

3 3 59

20

4 1

114

20

3 18

46

58

3 310 9

25

5 8 6

107

126

0

20

40

60

80

100

120

140

mini

sterija

ir va

lstyb

es ta

rnau

tojai

minis

terija

ir biu

rokr

atai

mini

sterija

ir va

ldinin

kai

mini

sterija

ir p

areig

unai

minis

terijo

s: be

ndra

i

saviv

aldyb

e ir v

alstyb

es ta

rnau

tojai

saviv

aldyb

e ir b

iurok

ratai

saviv

aldyb

e ir

valdi

ninka

i

saviv

aldyb

e ir

pare

iguna

i

saviv

aldyb

e ben

drai

Seim

as ir

valst

ybes

tarn

autoj

ai

Seim

as ir

biur

okra

tai

Seim

as ir

valdi

ninka

i

Seim

as ir

pare

iguna

i

Seim

as: b

endr

ai

Vyria

usyb

e ir v

alstyb

es ta

rnau

tojai

Vyria

usyb

e ir b

iurok

rata

i

Vyria

usyb

e ir v

aldini

nkai

Vyria

usyb

e ir p

areig

unai

Vyria

usyb

e: be

ndra

i

Prez

idento

insti

tucija

ir va

lstyb

es ta

rnau

tojai

Prez

idento

insti

tucija

ir b

iurok

rata

i

Prez

ident

o ins

titucij

a ir

valdi

ninka

i

Prez

ident

o ins

titucij

a ir

pare

iguna

i

Prez

ident

o ins

titucij

a: b

endr

ai

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Valstyb÷s tarnautojų ir valstyb÷s tarnybos savyb÷s spausdintoje žiniasklaidoje. Valstyb÷s

tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų bruožų pristatymas Lietuvos ryte ir Kauno dienoje reikalauja

detalesn÷s analiz÷s. Tačiau bendra išvada, kad valstyb÷s tarnautojų įvaizdis analizuojamuose

leidiniuose, anaiptol, n÷ra siejamas su vien neigiamomis savyb÷mis kaip, kad manoma viešojoje

nuomon÷je. Antai Vilmorus apklausoje dešimties balų skal÷je žiniasklaidos objektyvumas

valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų atžvilgiu buvo įvertintas 4,85, informacijos pusiausvyra-

4,97, o jos tikslumas- 5,22 balo.

Analizuotuose leidiniuose, nors tyrimo laikotarpis trumpas ir jo metu Lietuvoje kilo

„prezidentinis skandalas“ (šis faktas gal÷jo padidinti neigiamų valstyb÷s tarnybos vertinimų kiekį),

gerokai dažniau išskiriamos teigiamos valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų savyb÷s. Tarp jų

dažniausiai minimos: valstyb÷s tarnautojų iniciatyvumas, kompetencija ir atsakingumas. Kita

vertus, kai kurie apibūdinimai sutinkami žiniasklaidos tekstuose yra labiau informacinio pobūdžio

nei vertinamieji, pavyzdžiui, „atsakingas pareigūnas“, „kompetentingas valdininkas“ ir panašiai,

t.y. konstatuojamos valstyb÷s tarnautojų funkcijos, bet jais n÷ra vertinama jų veikla. Galima

konstatuoti, kad analizuojami leidiniai valstyb÷s tarnautojus gerokai dažniau aprašo neutraliai nei

neigiamai.

Pav. 5. Valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų savyb÷s jų min÷jimo kontekste.

20

2

1 1 1 1

0

2

0 0 0 0 0

5

1 1 1 1

0 0 0 0 0

1

0

1 1 1 1 1 1 1

0 0 0

2

1 1 1 1 1

2

1 1 1 1 1

6

2

1 1 1

0

1

2

3

4

5

6

7

abeji

ngi v

aldini

nkai

salis

ki va

ldinin

kai

atsa

kingi

valst

ybes

tarn

auto

jai

inicia

tyvus

valst

ybes

tarn

autoj

ai

inicia

tyva

ir biu

rokr

atai

atsa

kingi

valdi

ninka

i

neini

ciatyv

us va

ldinin

kai

nesk

aidru

s vald

inink

ai

neko

mpe

tent

ingi v

aldini

nkai

sazin

ingi p

areig

unai

nem

anda

gus p

areig

unai

teisin

gi pa

reigu

nai

atsa

kingi

pare

iguna

i

inicia

tyvus

par

eigun

ai

pado

rus p

areig

unai

komp

eten

tingi

pare

iguna

i

nesa

zining

i par

eigun

ai

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Korupcijos kontekstas ir valstyb÷s tarnyba bei valstyb÷s tarnautojai. Viešojoje nuomon÷je

valstyb÷s tarnyba neretai tapatinama su korupcijos reiškiniu. Ar skiriasi spausdintos žiniasklaidos

pozicijos šiuo aspektu nuo viešosios nuomon÷s?

Korupcijos tema yra žymiai aktualesn÷ Kauno dienai palyginus su Lietuvos rytu, kur buvo

paskelbta net 62 paragrafai įvairiuose straipsniuose, kai Lietuvos ryte korupcijos tema paliesta tik

27 atvejais (žr.: 6 pav.). Apskritai, valstyb÷s tarnautojų veikla dažniausiai nebuvo aprašoma

korupcijos fone. Palyginus su korupcija svarbesn÷ valstyb÷s tarnybos veiklos sritis tiriamuoju

laikotarpiu buvo privatizavimas, ypač, Kauno dienos atveju.

Korupcijos temoje valstyb÷s tarnautojai neretai susiejami su politika, pvz.: Lietuvos rytas

raš÷: „Pilietin÷s visuomen÷s formavimo požiūriu blogiausia yra tai, jog, išskyrus konservatorius,

visas Seimas - ir jo dauguma, ir opozicija, ir nuošalyje bandanti likti prezidentin÷ frakcija -

pasisak÷ už tai, kad aukštų politikų ir valdininkų korupciniai ryšiai nebūtų kontroliuojami“

Pav. 6. Dažniausiai su valstyb÷s tarnyba ir valstyb÷s tarnautojais siejamos veiklos sritys.

21

62

0

15

91

27

1

17

29

89

1

32

120

0

20

40

60

80

100

120

140

korupcija viesasis administravimas viesieji pirkimai, paslaugos ir interesai privatizavimas

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Prezidentinio skandalo fone su korupcija buvo pirmiausia Kauno dienoje siejama

prezidento institucija, kai Lietuvos rytas apie šį reiškinį kiek intensyviau raš÷ tik ministerijų

kontekste.

Pav. 7. Korupcija ir instituciniai kontekstai.

18

16

0

4

0

11

3

1

2

0

1

0

21

17

2

4

1

11

0

5

10

15

20

25

Prezidento institucija irkorupcija

Seimas ir korupcija Vyriausybe ir korupcija ministerijos ir korupcija savivaldybes ir korupcija privatizavimas irkorupcija

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Spausdinta žiniasklaida ir valstyb÷s tarnautojai kitų profesijų min÷jimo kontekste.

Valstyb÷s tarnautojai ir valstyb÷s tarnyba tiriamuoju laikotarpiu (2003 m. spalio- lapkričio m÷n.),

22

anaiptol, nebuvo tarp labiausiai spausdintą žiniasklaidą dominančių profesijų. Dažniausiai Kauno

dienos ir Lietuvos ryto dienraščiuose buvo minimi atitinkamai politikai, verslininkai ir žurnalistai.

Pav. 8. Valstyb÷s tarnyba kitų profesijų min÷jimo kontekste.

18

40

114

26

105

3

24

104

139

4 18 12 10

4427

92

818

107

139

99

1226

52

21

48 53

197

11

42

211

278

103

13

0

50

100

150

200

250

300

Valst

yb÷s

tarn

auto

jai ir

valst

yb÷s

tarn

yba

Mok

ytojai

Mok

slinin

kai

Polic

inink

ai

Med

ikai

Žurn

alista

i

Bank

inink

ai

Teisi

ninka

i

Vers

linink

ai

Politi

kai

Dvas

inink

ai

Muitin

inkai

Kauno diena Lietuvos rytas Iš viso

Valstyb÷s tarnautojai tarp dvylikos analizuotų profesijų (žr.: 8 pav.) buvo dažniau minimi

tik palyginus su bankininkais, muitininkais ir mokslininkais. Dukart dažniau nei valstyb÷s

tarnautojai dienraščių akiratyje atsidurdavo mokytojai ir medikai, beveik dešimt kartų dažniau

min÷ti verslininkai ir kiek daugiau nei dešimt kartų- politikai palyginus su valstyb÷s tarnyba.

Kita vertus, jei į valstyb÷s tarnautojų pamin÷jimų skaičių būtų įtraukti svarbiausi valstyb÷s

tarnautojų sinonimai kaip valdininkai, biurokratai, klerkai ar eurovaldininkai, tuomet valstyb÷s

tarnautojai gal÷tų varžytis pagal žiniasklaidos d÷mesį profesijai su žurnalistais, t.y. trečia pagal

min÷jimo dažnį profesija.

Skirtingų profesijų pamin÷jimuose yra svarbus ne tik jų kartojimo dažnis. Nemažiau

reikšminga aplinkyb÷ yra teigiamas vs. neigiamas jų pamin÷jimo kontekstas. Prezidentinio

skandalo fone, kuris pl÷tojosi 2003 m. lapkričio m÷nesį, politikai labai dažnai atsidurdavo

neigiamame informacijos kontekste, kai žurnalistai ir verslininkai buvo dažniausiai minimi

teigiamuose ar neutraliuose (individo profesiją ar užsi÷mimą konstatuojančiuose) kontekstuose.

Tuo pat metu kitos žymiai mažiau min÷tos profesijos buvo aprašomos neutraliame ar teigiamame

kontekste, išskyrus muitininkus.

23

Valstyb÷s tarnautojai ir valstyb÷s tarnyba spaudintoje žiniasklaidoje: kai kurios išvados.

Atlikta pirmin÷ spausdintos žiniasklaidos (tik Kauno dienos ir Lietuvos ryto pavyzdžiu), analiz÷

rodo, kad valstyb÷s tarnybos ir valstyb÷s tarnautojų įvaizdis, anaiptol, n÷ra neigiamas. Dažniausiai

valstyb÷s tarnyba žiniasklaidoje yra pristatoma neutraliai, t.y. be konkrečių vertinimų.

Kita vertus, valstyb÷s tarnybos tema žiniasklaidoje n÷ra gilesnių analitinių straipsnių, o

vyrauja informaciniai pranešimai.

24

2. VISUOMENöS POŽIŪRIAI Į VALSTYBöS TARNYBĄ: ĮVAIZDIS VIEŠOJOJE

NUOMONöJE

Klasikin÷je demokratijos teorijoje pabr÷žiama, kad piliečių interesai tur÷tų kontroliuoti

viešąją politiką, bet šiuolaikin÷ demokratija yra atstovaujamoji, ir čia viešoji nuomon÷ tampa

puikiu komunikavimo būdu tarp bendruomen÷s narių ir juos reprezentuojančių subjektų.

“Entrepreneriškajame” demokratijos modelyje piliečių vaidmens reikšm÷ yra kritikuojama:

žmon÷s n÷ra pakankamai kompetetingi, pagaliau jie neturi laiko gilintis į politikos realijas.

Rink÷jai tiesiog pasirenka politikus, “produktus”, kurie jiems yra artimesni. Viešosios nuomon÷s

vaidmuo čia yra žymiai mažesnis, negu klasikiniame modelyje. [Yeric, Todd: 1989, p. 15].

Viešosios nuomon÷s reikšm÷s negalima absoliutizuoti, bet ir negalima neigti jos reikšm÷s

demokratin÷je visuomen÷je. Politin÷je sistemoje grįžtamąjį ryšį tarp politikos subjektų ir žmonių

gali užtikrinti viešoji nuomon÷.

Visuomen÷s nuomon÷s tyrimo laikas: 2003 m. lapkričio 6 – 9 d. Respondentų skaičius:

N = 1044. Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Apklausos būdas: interviu

respondento namuose. Atrankos metodas: daugiapakop÷, tikimybin÷ atranka. Respondentų

atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas tur÷tų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaip÷doje, Šiauliuose, Panev÷žyje, Marijampol÷je,

Druskininkuose, Visagine; Trakų, Alytaus, Šakių, Plung÷s, Pakruojo, Šilut÷s, K÷dainių, Utenos,

Taurag÷s ir Rokiškio rajonuose. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose.

Tyrimas atspindi susiformavusį Lietuvos valstyb÷s tarnybos įvaizdį visuomen÷je, atskirose

jos socialin÷se grup÷se pagal amžių, išsilavinimą, pajamas, gyvenamąją vietą, partines

preferencijas.

Pirmasis valstyb÷s tarnybos analiz÷s indikatorius jos veiklos vertinimas kitų valstyb÷s ir

socialinių institucijų kontekste (1 pav.). Viešosios nuomon÷s tyrimas rodo, kad būtent

žiniasklaidos darbas yra vertinamas palankiausiai visų kitų institucijų kontekste.Kad žiniasklaida

dirba gerai, pasisako 76,6 proc. respondentų, tuo tarpu tik 16,7 proc. respondentų mano, kad

žiniasklaida dirba blogai.

Apklausa rodo, kad blogiausiai yra vertinama partijų veikla. Kad partijos dirba blogai,

pasisako 69,3 proc. respondentų ir 15,2 proc. respondentų mano, kad partijos vykdo savo veiklą

gerai. LR Seimo veiklą ir darbą respondentai taip pat vertina blogai – 69,3 proc., tuo tarpu kad

pastaroji institucija dirba gerai, mano 26,5 proc. respondentų.

Valstyb÷s tarnybos darbą palankiai (gerai) vertina 31,9 proc. respondentų, tuo tarpu 43,3

proc. mano, kad valstyb÷s tarnyba dirba blogai. Santykinai palankiau valstyb÷s tarnybos veiklą

25

vertino moterys palyginus su vyrais, jauni (18- 29m.), su viduriniu ir specialiuoju viduriniu,

žemiausias pajamas gaunantys, mažesnių miestų ir kaimo respondentai.

Pav. 9. Jūsų nuomone, kaip dirba išvardintos Lietuvos institucijos?

76,6%

73,3%

71,1%

70,7%

66,8%

63,8%

50,8%

49,7%

46,1%

43,5%

43,3%

38,2%

31,9%

30,8%

26,5%

15,2%

16,7%

13,7%

10,1%

18,7%

18,8%

27,7%

36,3%

45,0%

40,1%

49,8%

43,7%

48,3%

49,5%

43,3%

63,5%

69,3%

Žiniasklaida

Bankai

Kariuomen÷

Švietimas

Bažnyčia

Sodra

Savivaldyb÷s

Sveikatos apsauga

Socialin÷ apsauga

Policija

Prezidentas

Vyriausyb÷

Teismai

Valstyb÷s tarnyba

Seimas

Partijos

Gerai Blogai

26

Valstyb÷s tarnautojų kaip profesijos vertinimas - 5,52 balo, t.y. šiek tiek didesnis nei

sklal÷s vidurkis, tačiau profesijų sąraše valstyb÷s tarnautojai už÷m÷ tik 11 vietą tarp 13 profesijų

(10 pav.)

Pav. 10. Kaip Jūs vertinate šių profesijų atstovus? Vertinkite 10-bal÷je skal÷je, kur 1 – visiškai nepalankiai, o 10 – labai palankiai?(vertinimo vidurkis)

7,94

7,42

7,34

6,66

6,62

6,46

6,41

6,29

6,28

5,75

5,52

5,47

4,37Politikai

Policininkai

Valstyb÷s tarnautojai

Teisininkai

Bankininkai

Dvasininkai

Medikai

Socialiniai darbuotojai

Santechnikai

Buhalteriai

Žurnalistai

Mokytojai

Mokslininkai

Apklausos rezultatai rodo, kad palankiausiai yra vertinami mokslininkai, mokytojai bei

žurnalistai. Pastarųjų profesijų atstovų vertinimo vidurkis yra daugiau nei 7 balai. Tuo tarpu

nepalankiausiai buvo vertinami politikai (vidurkis yra 4,37 balo). Valstyb÷s tarnautojų profesinis

prestižas yra pakankamai žemas palyginus su kitomis profesijomis. Santykinai palankiau valstyb÷s

tarnybą kaip užsi÷mimimą vertino moterys, jaunimas iki 29 metų amžiaus, vidutines pajamas (201-

500 Lt. asmeniui) gaunantys respondentai, taip pat Vilniaus miesto gyventojai, ypač, palyginus su

kitais didesniais Lietuvos miestais kaip Kaunas, Klaip÷da, Šiauliai ir Panev÷žys.

27

Trečiasis tyrimo matavimas valstyb÷s tarnautojams Lietuvoje priskiriami bruožai (11 pav.).

Šiuose vertinimuose dominuoja neigiami valstyb÷s tarnautojų vertinimai. Labiausiai viešoji

nuomon÷ yra nepakanti giminių ir draugų valstyb÷s tarnyboje protegavimui (81,7 proc.),

piktnaudžiavimams tarnybine pad÷timi (77,1 proc.), sprendimų vilkinimui, biurokratizmui (76,7

proc.), l÷šų švaistymui (74,8 proc.), korupcijai (71,4 proc.), per didelei ekonominių interesų įtakai

(66,5 proc.). Valstyb÷s tarnybos protekcionizmą kaip ypatingai neigiamą bruožą dažniau pabr÷ž÷

jaunesni iki 39 metų amžiaus, žemesnio išsilavinimo, vidutinių pajamų, mažesnių miestų

respondentai. Tuo pat metu piktnaudžiavimą tarnybine pad÷timi dažniau nei vidutiniškai įžvelg÷

vyrai, vyresni nei 60 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, bet dažniau

gyvenantys mažesniuose Lietuvos Respublikos miestuose.

Teigiamas valstyb÷s tarnautojų savybes pažym÷jo žymiai mažiau respondentų. Pagal

vertinimo palankumą pirmauja kompetencijos savyb÷ (pritaria – 32,2 proc.), toliau seka

atsakomyb÷ už savo sprendimus (pritaria – 30,8 proc.), paslaugumas (pritaria – 28,1 proc.),

sugeb÷jimas spręsti visuomen÷s problemas (pritaria – 27,4 proc.), atsakomyb÷ visuomenei (pritaria

– 23,8 proc.), sugeb÷jimas priimti sprendimus viešai ir skaidriai (pritaria – 16,7 proc.), pagarba

žmogui (pritaria – 24 proc.), nešališkumas (pritaria – 16,0 proc.), nesavanaudiškumas (pritaria –

14,9 proc.), sąžiningumas (pritaria – 14,7 proc.).

Kita vertus, kaip esminį valstyb÷s tarnautojų privalumą net 79 proc. respondentų pažym÷jo

gerą atlyginimą. Dažniau nei kiti šį valstyb÷s tarnybos privalumą min÷jo 30- 49 metų amžiaus,

žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų respondentai.

Pav. 11. Valstyb÷s tarnautojus Lietuvoje galima, Jūsų nuomone, apibūdinti, kaip:

28

81,7%

79,5%

79,4%

77,1%

76,7%

74,8%

71,4%

68,0%

66,5%

64,0%

59,3%

57,0%

53,9%

32,2%

30,8%

28,1%

27,4%

24,0%

23,8%

21,8%

21,3%

16,7%

16,0%

14,9%

14,7%

9,8%

8,7%

13,5%

13,4%

10,8%

15,6%

15,7%

14,4%

16,2%

15,0%

26,4%

16,3%

19,2%

50,0%

58,4%

60,2%

61,0%

66,6%

64,2%

59,8%

65,8%

68,7%

61,6%

70,1%

72,2%

Proteguojančius gimines ir draugus

Turinčius geras socialines garantijas

Gaunančius gerą atlyginimą

Piktnaudžiaujančius tarnybine pad÷timi

Vilkinančius sprendimus, t.y. biurokratiškusdarbuotojus

Švaistančius l÷šas

Korumpuotus

Vaidinančius išrinktuosius

Per daug įtakojamus politikų

Per daug įtakojamus ekonominių interesų

Dirbančius per mažai

M÷gstančius kanceliarinį darbą

Turinčius ilgas atostogas

Kompetentingus

Atsakingus už savo sprendimus

Paslaugius

Sugebančius spręsti visuomen÷s problemas

Gerbiančius žmogų

Atskaitingus visuomenei

Iniciatyvius

Greitai priimančius sprendimus

Priimančius sprendimus viešai ir skaidriai

Nešališkus

Nesavanaudiškus

Sąžiningus

Pritariu Nepritariu

29

2002 m. lapkritį Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir "Transparency International"

organizacija atliko tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina politikų

ir valdininkų etiką. Jame taip pat buvo vertintos valstyb÷s tarnautojų ir politikų etin÷s savyb÷s.

Abiejuose tyrimuose neigiamų valstyb÷s tarnautojų (2002m. ir politikų) savybių sąrašas beveik

identiškas kaip ir jų santykinis reikšmingumas. Labiausiai neetišku politikų ir valdininkų elgesiu

Lietuvos gyventojai įvardijo piktnaudžiavimą viešąja tarnyba siekiant asmeninių ar grupinių tikslų,

kyšių ÷mimą bei giminių ar pažįstamų protegavimą. Kiek mažiau respondentai prie neetiško

elgesio apraiškų linkę priskirti piktnaudžiavimą siekiant partinių tikslų ir atsainų pareigų vykdymą.

2002m. mažiau išsimokslinę, mažesnių pajamų gyventojai linkę griežčiau vertinti visus

nusižengimus etikai5.

Kaip Jūs apibūdintum÷te valdininkų/ politikų neetišką elgesį? Tai: (proc.)

9,865,13,4 3,4 4,5

76,2 74,4 73,2

65,261,7

55,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Piktnaudžiavimasviešąja tarnyba,

siekiantasmeninių/grupinių

tikslų

Kyšių ÷mimas Giminių, pažįstamųprotegavimas,favoritizmas

Piktnaudžiavimas,siekiant partinių tikslų

Atsainus pareigųvykdymas

Nemandagus,netinkamas elgesys

Nesutinku Sutinku

2003 ir 2002 metais svarbiausios teigiamos valdininkų (politikų) savyb÷s, Lietuvos gyventojų

nuomone, tur÷tų būti teisingumas, sąžiningumas, atsakomyb÷ bei įstatymų gerbimas ir teis÷tų

įgaliojimų vykdymas.

Respondentų atsakymai į klausimą “Ar Jūs manote, kad dauguma valstyb÷s tarnautojų

yra sąžiningesni, mažiau sąžiningi, ar vienodai sąžiningi negu…” pasiskirst÷ labai įvairiai.

Pav. 12. Ar Jūs manote, kad dauguma valstyb÷s tarnautojų yra sąžiningesni, mažiau sąžiningi, ar vienodai sąžiningi negu…

5 Apklausą atliko viešosios nuomon÷s ir rinkos tyrimų bendrov÷ „Spinter tyrimai“ 2002 m. rugs÷jo 23 – spalio 10 d. Apklausos metodas – standartizuotas interviu, naudojant standartizuotą klausimyną.

30

27,3%

18,5%

18,2%

9,1%

9,0%

2,4%

10,7%

17,9%

26,3%

36,1%

51,0%

65,2%

Valstyb÷s tarnautojai užpolitikus yra

Valstyb÷s tarnautojai užteisininkus yra

Valstyb÷s tarnautojai užverslininkus yra

Valstyb÷s tarnautojai užbankininkus yra

Valstyb÷s tarnautojai užžurnalistus yra

Valstyb÷s tarnautojai užmokslininkus yra

Sąžiningesni Mažiau sąžiningi

27,3 proc. respondentų mano, kad dauguma valstyb÷s tarnautojų yra sąžiningesni nei

politikai ir 10,7 proc. mano, kad dauguma valstyb÷s tarnautojų yra mažiau sąžiningesni už

politikus. Teiginiui, kad dauguma valstyb÷s tarnautojų yra sąžiningesni už teisininkus pritaria 18,5

proc. respondentų, tuo tarpu 17,9 proc. mano, kad valstyb÷s tarnautojai yra mažiau sąžiningesni už

teisininkus. 18,2 proc. respondentų mano, kad valstyb÷s tarnautojai yra sąžiningesni nei

verslininkai, o nuomonei, kad verslininkai yra sąžiningesni už valstyb÷s tarnautojus pritaria 26,3

proc. respondentų. Net 36,1 proc. respondentų pasisako už tai, kad dauguma valstyb÷s tarnautojų

yra mažiau sąžiningesni už bankininkus. Ir tik 9,1 proc. respondentų mano, kad valstyb÷s

tarnautojai yra sąžiningesni už bankininkus. Teiginiui, kad valstyb÷s tarnautojai yra sąžiningesni

už žurnalistus pritaria 9 proc. respondentų, ir 51 proc. respondentų nepritaria jam ir mano, kad

valstyb÷s tarnautojai yra mažiau sąžiningesni už žurnalistus. Dauguma valstyb÷s tarnautojų yra

vertinami kaip mažiau sąžiningesni už mokslininkus. Šią poziciją atstovauja 65,2 proc.

respondentų. Tuo tarpu yra manančių ir kitaip – 2,4 proc. respondentų mano, kad būtent dauguma

valstyb÷s tarnautojų yra sąžiningesni už mokslininkus.

Visuomen÷je valstyb÷s tarnautojai neretai priešpastatomi privataus sektoriaus

darbuotojams. 2003m. apklausos metu, respondentai tur÷jo galimybę išreikšti nuomone klausimu

“Jei palygintum÷te valstyb÷s tarnautojus su privataus verslo darbuotojais, tai, Jūsų

nuomone, valstyb÷s tarnautojai yra...”

31

Tyrimas parod÷, kad 29,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad valstyb÷s tarnautojai yra

mažiau šališki už privataus verslo darbuotojus, tuo tarpu šiam teiginiui nepritaria 38,6 proc.

respondentų. 28,3 proc. apklaustųjų pritaria, kad valstyb÷s tarnautojai yra kompetetingesni už

privataus verslo darbuotojus. Šiam teiginiui nepritaria 44,9 proc. respondentų.

Pav. 13. Jei palygintum÷te valstyb÷s tarnautojus su privataus verslo darbuotojais, tai, Jūsų nuomone, valstyb÷s tarnautojai yra:

29,2%

28,3%

25,6%

24,3%

14,2%

38,6%

44,9%

48,0%

56,4%

68,1%

Valstyb÷starnautojai yra

mažiau šališki užprivataus verslo

darbuotojus

Valstyb÷starnautojai yrasąžiningesni užprivataus verslo

darbuotojus

Valstyb÷starnautojai

efektyviau dirbauž privataus

verslodarbuotojus

Pritariu Nepritariu

32

Apklausa rodo, kad 25,6 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad valstyb÷s tarnautojai yra

sąžiningesni už privataus verslo darbuotojus, tačiau 48 proc. nepritaria pastarajam teiginiui.

Dauguma respondentų – 56,4 proc. - nepritaria ir 24,3 proc. pritaria teiginiui, kad valstyb÷s

tarnautojai yra d÷mesingesni už privataus verslo darbuotojus. Net 68,1 proc. respondentų mano,

kad privataus verslo darbuotojai dirba efektyviau nei valstyb÷s tarnautojai ir tik 14,2 proc.

respondentų pritaria tai nuomonei, kad valstyb÷s tarnautojai dirba efektyviau nei privataus verslo

darbuotojai (13 pav.). Tyrimas rodo, kad bendrajame kontekste verslo sektoriaus darbuotojai yra

geriau bei palankiau vertinami nei valstyb÷s tarnautojai.

Pav. 14. Ar, Jūsų nuomone, der÷tų priimti dovanas šių profesijų atstovams kaip pareigūnams?

31,6%

17,5%

15,6%

9,3%

6,4%

4,8%

4,8%

22,5%

26,3%

27,0%

30,3%

24,2%

23,3%

20,5%

40,9%

51,3%

54,6%

56,8%

67,5%

70,0%

73,1%

Mokslininkams

Verslininkams

Žurnalistams

Bankininkams

Valstyb÷starnautojams

Politikams

Teisininkams

Nieko blogo paimti dovaną Neder÷tų imti dovanosVisiškai neder÷tų imti dovanos

Respondentams buvo užduotas klausimas “Ar, Jūsų nuomone, der÷tų priimti dovanas

šių profesijų atstovams kaip pareigūnams?” Apklausos rezultatai (14 pav.) parod÷

daugumos respondentų nuomonę, kad mokslininkams (40,9 proc. respondentų),

verslininkams (51,3 proc. respondentų), žurnalistams (54,6 proc. respondentų), bankininkams

(56,8 proc. respondentų), valstyb÷s tarnautojams (67,8 proc. respondentų), politikams (70,7

proc. respondentų) ir teisininkams (73,1 proc. respondentų) visiškai neder÷tų imti dovanas.

9,3 proc. apklaustųjų mano, kad valstyb÷s tarnautojams yra nieko blogo paimti dovaną.

Atrodytų, kad čia slypi prieštaravimas – didžioji dalis žmonių neigiamai žiūri į korupciją kaip

reiškinį, tačiau dauguma imtųsi korupcijos savo problemoms išspręsti. Kategoriškiau ir

labiau neigiamai prieš dovanas valstyb÷s tarnautojams pasisak÷ vyresni 50+ amžiaus, dažnai

33

pensininkai, su aukštuoju išsilavinimu, didžiųjų miestų, išskyrus Vilnių, bei kaimo

gyventojai.

Korupcijos problema Lietuvoje imta giliau nagrin÷ti tiktai prieš keletą metų. Nuo 1994 m.

buvo atlikti keli sociologiniai tyrimai šia tema. Palyginus 1999 m. ir 2002 m. Lietuvos

gyventojų apklausų rezultatus, galima sp÷ti, jog korupcijos lygis Lietuvoje nemaž÷ja. Antai,

1999 m. apklausoje 22,5% respondentų teig÷, kad jiems arba jų artimiesiems /draugams teko

susidurti su valstyb÷s tarnautojų korupcija per paskutinius dvejus metus, tuo tarpu 2002 m. tą

teigiančių dalis išaugo iki 33,9%. Kita vertus, taip teigiančiųjų dalis ūgtel÷jo daugiausia d÷l to,

kad sumaž÷jo nenor÷jusių kalb÷ti šia tema dalis.

Gyventojų buvo prašoma įvertinti korupcijos mastą visuomen÷je, kuri primena pasitik÷jimo

įvairiomis valstybin÷mis institucijomis struktūrą. Tyrimo rezultatai parod÷, kad dauguma

respondentų - 18,0 proc. - korupciją pirmiausia pašalintų iš muitin÷s, 17,0 proc. respondentų

korupciją pirmiausia pašalintų iš Seimo, 15 proc. - iš Vyriausyb÷s, 12,7 proc. - iš sveikatos

apsaugos institucijų, 8,9 proc. - iš teismų, 5,9 proc. ir 5,5 proc. - atitinkamai iš mokesčių

inspekcijos ir policijos, 4,1 proc. - iš valstyb÷s tarnybos, 3,7 proc. - iš kelių policijos, 3,4 proc. –

iš viešųjų pirkimų, 2,5 proc. - ministerijų, 1,4 proc. - žiniasklaidos ir 1,1 proc. iš savivaldybių

(15 pav.). Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, galima daryti išvadą, kad valstyb÷s tarnyba, kitų

institucijų kontekste, n÷ra vertinama kaip itin korumpuota institucija. Tačiau ryžtingiau už

korupcijos šalinimą iš valstyb÷s tarnybos pasisak÷ vyrai, su aukštuoju išsilavinimu, vidutines

pajamas gaunantys ir kaimo respondentai.

Analogiškas klausimas- Jei Jūs tur÷tum÷te burtų lazdelę ir gal÷tum÷te pašalinti

korupciją iš išvardintų institucijų, kurią Jūs pasirinktum÷te pirmiausia (tik vienas

atsakymas)?- 2002m. liepos m÷n. buvo užduotas Gallup International apklausoje, kuri ap÷m÷ net

47 pasaulio valstybes ir 40,838 respondentus. Didžiausią susirūpinimą respondentai reišk÷

korupcijos paplitimu tarp politinių partijų (vidurkis- 29,7 proc.), o toliau sek÷ teismai (13,7 proc.)

ir policija (11,5 proc.). Valstyb÷s tarnyba, anaiptol, nebuvo minima kaip korumpuota institucija

min÷toje apklausoje.

Pav. 15. Jei Jūs tur÷tum÷te burtų lazdelę ir gal÷tum÷te pašalinti korupciją iš išvardintų institucijų, kurią Jūs pasirinktum÷te pirmiausia (tik vienas atsakymas)?

34

1,1%

1,4%

2,5%

3,4%

3,7%

4,1%

5,5%

5,9%

8,9%

12,7%

15,0%

17,0%

18,0%Muitin÷s

Seimas

Vyriausyb÷

Sveikatos apsauga

Teismai

Mokesčių inspekcija

Policija

Valstyb÷s tarnyba

Kelių policija

Viešieji pirkimai

Ministerijos

Žiniasklaida

Savivaldyb÷s

35

Pav. 16. Ar Jums asmeniškai yra tekę duoti kyšį valstyb÷s tarnautojui?

61,6%

34,5%Taip

Ne

Apklausos dalyviai pareišk÷ nuomonę klausimu “Ar Jums asmeniškai yra tekę duoti kyšį

valstyb÷s tarnautojui?”(16 pav.). 61,6 proc. respondentų į šį klausimą atsak÷ neigiamai, t.y., kad

jie n÷ra davę kyšį valstyb÷s tarnautojui. Teigiamai į min÷tą klausimą atsak÷ 34,5 proc.

respondentų. Tarp jų dažniau pasitaik÷ vyrų, 30- 49 metų amžiaus, dažniau su aukštuoju

išsilavinimu ir aukštesnes pajamas turintys respondentai, gyvenantys Vilniuje bei mažesniuose

Lietuvos miestuose.

Pav. 17. Jei Jums teko duoti kyšį valstyb÷s tarnautojui, ar tai pad÷jo išspręsti Jūsų problemą?

62,4%

29,1%

4,6%

3,8%

Nesu davęs kyšiovalstyb÷s tarnautojui

Taip, tai pad÷jo išspręstiproblemą

Ne, tai nepad÷jo išspręstiproblemos

Neprisimenu

Atsakydami į klausimą “Jei Jums teko duoti kyšį valstyb÷s tarnautojui, ar tai pad÷jo

išspręsti Jūsų problemą?”, 62,4 proc. respondentų atsak÷, kad n÷ra davę kyšio valstyb÷s

tarnautojui, 29,1 proc. pripažino, kad duotas kyšis tarnautojui pad÷jo išspręsti problemą, 4,6 proc.

respondentų kyšio davimas valstyb÷s tarnautojui buvo neefektyvus ir nepad÷jo išspręsti problemos

ir 3,8 proc. respondentų neprisimena duoto kyšio valstyb÷s tarnautojui poveikio problemai. Kyšis

36

absoliučiai daugumai respondentų pad÷jo išspręsti problemas, nors jis buvo mažiau efektyvus

Vilniuje palyginus su mažesniais Lietuvos miestais.

Šie duomenys yra kiek skirtingi nuo 1999 ir 2002m. tyrimų rezultatų, kai respondentams

buvo pasiūlyta tariama situacija, jog jiems iškilo rimta asmenin÷ problema, ir valdininkas leido

suprasti, kad tą problemą būtų galima išspręsti “dovan÷l÷s“ pagalba. 2002 m. tyrime netgi 58,4%

(1999 m. – 60,4%) apklaustųjų teig÷, jog jie valdininkui pasiūlytų kyšį ar paslaugą, siekdami

išspręsti jiems iškilusius sunkumus. Nerimą kelia ir tai, jog dar daugiau ketinančių griebtis

korupcijos yra aktyvesn÷se, reikšmingesn÷se visuomen÷s grup÷se (2002 m. tyrime: tarp žmonių iki

39 m. amžiaus – 67,1%, specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe – 64,4%, didžiųjų miestų

gyventojų – 61,1%).

Pav. 18. Asmenin÷ /giminaičių /draugų patirtis. Ar per pastaruosius 2 metus jie susidūr÷ su valstyb÷s tarnautojų korupcija /kyšininkavimu?

33,9%

58,4%

7,7%

22,5%

62,2%

15,3%

susidūr÷asmeniškai,

gimin÷s,draugai

nežino tokiųatvejų

atsisak÷atsakyti

2002 1999

Respondentai yra labiau linkę manyti, kad Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama informacija

apie valstyb÷s tarnautojus yra tiksli negu netiksli. Žiniasklaidos pateikiamos informacijos

vertinimas ašyje “Subalansuota/ nesubalansuota” pagal vertinimo vidurkį yra 4,97 balo, tod÷l

galima teigti, kad yra labiau nesubalansuota nei subalansuota. Galima daryti išvadą, kad

37

informacija apie valstyb÷s tarnautojus Lietuvos žiniasklaidoje yra labiau neinformatyvi negi

informatyvi ir labiau neobjektyvi nei objektyvi, vadovaujantis respondentų vertinimais atitinkamai

4,36 ir 4,85 balo. Taip pat respondentų manymu, informacija žiniasklaidoje apie valstyb÷s

tarnautojus yra labiau neįdomi nei įdomi, bes vertinimo vidurkis ašyje “įdomi/neįdomi” yra 4,29

balo.

Pav. 19. Kaip jūs apibūdintum÷te Lietuvos žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie valstyb÷s tarnautojus? Vertinkite 10-bal÷je skal÷je (Vertinimo vidurkis).

5,22

4,97

4,85

4,36

4,29Įdomi/ neįdomi

Informatyvi/neinformatyvi

Objektyvi/neobjektyvi

Subalansuota/nesubalansuota

Tiksli/ netiksli

Taip pat apklausa parod÷ respondentų nuomonę klausimu “Kokią profesiją Jūs

nor÷tum÷te, kad pasirinktų Jūsų vaikas?” (20 pav.). Vadovaujantis apklausos rezultatais galima

daryti išvadą, jog respondentai labiausiai nor÷tų, kad jų vaikas pasirinktų mediko arba teisininko

profesijas – atitinkamai 22,5 proc. ir 21,09 proc.. Mažiausiai respondentų – 1,3 proc. - nor÷tų, kad

jų vaikas pasirinktų politiko profesiją. Už valstyb÷s tarnautojo profesijos pasirinkimą pasisako 5,9

proc. apklaustųjų.

Tyrimas reprezentuoja respondentų nuomonę, kuri parodo, kad 75,5 proc. mano, kad

Lietuvos Respublikoje yra per daug valstyb÷s tarnautojų, 11,9 proc. mano, kad valstyb÷s tarnautojų

Lietuvoje yra tiek, kiek reikia ir 1,6 proc. teigia, kad jų yra per mažai.

38

Pav. 20. Kokią profesiją Jūs nor÷tum÷te, kad pasirinktų Jūsų vaikas?

22,5%

21,0%

13,2%

7,7%

7,3%

6,5%

5,9%

5,0%

2,9%

2,9%

2,2%

1,6%

1,3%Politiko

Policininko

Santechniko

Socialinio darbuotojo

Dvasininko

Buhalterio

Valstyb÷s tarnautojo

Mokytojo

Žurnalisto

Mokslininko

Bankininko

Teisininko

Mediko

39

Pav. 21. Lietuvos Respublikoje, Jūsų nuomone, valstyb÷s tarnautojų yra:

1,6%

11,9%

75,5%

Per mažai

Tiek, kiek reikia

Per daug

Per pastaruosius dvidešimt metų visame pasaulyje vyksta permanentin÷ valstyb÷s tarnybos

reforma. Viena vertus, šios reformos eigoje skirtingų šalių piliečiai reikalauja mažesn÷s, pigesn÷s

ir efektyvesn÷s valstyb÷s tarnybos. Kita vertus, piliečiai tikisi geresnių paslaugų ir platesnių

valstybinių programų. Bandydamos išspręsti šį paradoksą demokratin÷s vyriausyb÷s

eksperimentavo su daugybe id÷jų, kuriomis siek÷ sumažinti valstyb÷s tarnybos kaštus, padidinti jos

darbo našumą bei efektyvumą. Profesorius Donald F. Kettl 2000 metais pasirodžiusioje studijoje

„Globalin÷ viešosios vadybos revoliucija. Pranešimas apie valdymo transformaciją“ nurod÷ šešias

pagrindines vykdomų valstyb÷s tarnybos reformų id÷jas: didesnio darbo našumo paieškas,

platesnę orientaciją į privačią rinką, stipresnę orientaciją į paslaugas, didesnę valdymo

decentralizaciją vietos valdžios naudai, geb÷jimų viešąją politiką formuluoti ir įgyvendinti

sustiprinimą, ir atsakomyb÷s už politikos rezultatus padidinimą. Kettl prognozavo, kad valstyb÷s

tarnybos reformos ir atsinaujinimo dvasia artimiausioje ateityje bus visų pasaulio vyriausybių

mantra. Tačiau šis valdymo reformos impulsas reiškia ir tai, kad valdžia sieks sustiprinti savo

sąveiką su pilietin÷s visuomen÷s ir kitomis institucijomis, kurios sudaro šiuolaikinio gyvenimo

pagrindus. Tad šiame kontekste 75,5 proc. Lietuvos gyventojų požiūris, kad valstyb÷s tarnautojų

krašte yra pernelyg daug nestebina, o veikiau atitinka bendresnes, netgi globalines nuotaikas.

Vilmorus tyrimo rezultatai parod÷, kad 17,2 proc. respondentų dažnai asmeniškai tenka

bendrauti su valstyb÷s tarnautojais, 27,7 proc. respondentų – kartais, 43,4 proc. respondentų teigia,

kad jiems retai tenka asmeniškai bendrauti su valstyb÷s tarnautojais ir 10,2 proc. respondentų

niekad n÷ra tekę asmeniškai bendrauti su valstyb÷s tarnautojais.

40

Pav. 22. Kaip dažnai Jums asmeniškai tenka bendrauti su valstyb÷s tarnautojais?

10,2%

43,4%

27,7%

17,2%

Niekada

Retai

Kartais

Dažnai

Asmeniškai su valstyb÷s tarnautojais dažniau teko bendrauti jauniems ir vidutinio amžiaus

respondentams, kurie tur÷jo aukštąjį išsilavinimą ir dažniau aukštas pajamas, bei gyveno Vilniuje.

41

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Visuomen÷s nuomon÷s tyrimas rodo, kad:

� Valstyb÷s tarnybos darbą palankiai (gerai) vertina 31,9 proc. respondentų, tuo tarpu

43,3 proc., t.y. dauguma, mano, kad valstyb÷s tarnyba dirba blogai.

� Pagal apklausos rezultatus labiausiai respondentai pritaria teiginiui, jog valstyb÷s

tarnautojai Lietuvoje yra proteguoja gimines ir draugus.

� Labiausiai respondentai nepritaria teiginiui, kad valstyb÷s tarnautojai Lietuvoje yra

sąžiningi. Dauguma valstyb÷s tarnautojų yra vertinami kaip mažiau sąžiningesni už mokslininkus

ir žurnalistus. Bendrajame kontekste verslo sektoriaus darbuotojai yra geriau bei palankiau

vertinami nei valstyb÷s tarnautojai.

� Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama informacija apie valstyb÷s tarnautojus yra

daugiau tiksli negu netiksli, labiau nesubalansuota nei subalansuota, labiau neįdomi nei įdomi

neinformatyvi negu informatyvi ir labiau neobjektyvi nei objektyvi.

� Apklausos rezultatai parod÷, kad valstyb÷s tarnautojai yra santykinai mažai

korumpuoti, nes dauguma apklaustųjų n÷ra davę kyšio valstyb÷s tarnautojui. Daugumai

respondentų teigia, kad jiems retai tenka asmeniškai bendrauti su valstyb÷s tarnautojais.

� Žinant, kaip tarpusavyje susijusios visos įvaizdžio kūrimo mechanizmo dalys,

galima formuoti arba stiprinti teigiamą institucijos įvaizdį. Tačiau nereikia užmiršti, jog teigiamo

įvaizdžio kūrimas - tai ne vien gera reklamin÷ kampanija, o sud÷tingas ir daugialypis planas.

Galima išskirti tokius pagrindinius , kurie pad÷tų įgyvendinti šį nelengvą uždavinį:

� galvoti vaizdiniais, netgi spaudos atveju – informaciją papildyti nuotraukomis,

lentel÷mis, diagramomis, kurios atspind÷tų teigiamus poslinkius Valstyb÷s tarnyboje bei

visuomen÷je, akcentuoti valstyb÷s tarnautojų kompetenciją, jų veiklos pergales, perspektyvas,

tarnavimą visuomenei ir t.t.

� pl÷sti informacijos kanalus - reikia dirbti su visomis komunikacijos priemon÷mis,

apimant jų kuo daugiau;

� organizuoti unikalius renginius – konferencijas, “apskritus stalus”, susitikimus ir

t.t.;

� pateikti save kuo įvairiau - ieškoti naujų komunikacinių strategijų;

� patiems atlikti žurnalisto darbą - apie įvykius organizacijoje galvoti iš žurnalisto

pus÷s, t.y. kas gal÷tų sudominti auditoriją, o ne institucijos vadovus;

42

� naujųjų technologijų amžiuje institucijos įvaizdžio kūrimo galimyb÷s išsiplečia.

Tod÷l kiekviena organizacija turi stengtis išnaudoti Interneto galimybes kaip naują, interaktyvią

komunikacijos formą.

Institucijos įvaizdžio kūrimo strategija. Įvaizdis yra institucijos strateginių tikslų

įgyvendinimo instrumentas. Visos institucijos stengiasi sukurti teigiamą įvaizdį, tačiau teigiamo

žinojimo apie kompaniją sukūrimas reikalauja tikslingo ir sistemingo darbo. Be to, įvaizdis yra ne

tik instrumentas, bet ir valdymo objektas. Jis turi būti kuriamas orientuojantis į tikslines

auditorijas. Tokiam darbui atlikti būtina pasitelkti komunikacijos priemones. Įvaizdis turi būti

kuriamas tikslingai kiekvienai grupei skirtingomis priemon÷mis. Šioje srityje Viešojo

administravimo institucijoms, tame tarpe ir Valstyb÷s tarnybai ypatingai svarbus darbas ryšių su

visuomene srityje.

Institucijos įvaizdžio valdymo procesas prasideda dar prieš vaizdinių institucijos atributų

(logotipo, firminių blankų, interjero, išorin÷s aplinkos ir darbuotojų manierų) sukūrimą. Jis

prasideda nuo vizijos suformulavimo, po to seka misija kaip socialiai svarbus institucijos statusas.

Tada apibr÷žiamas institucijos individualumas arba, kitaip tariant, institucijos asmenyb÷,

atspindinti institucijos kultūrą – vertybes, elgesio normas. Organizacinis stilius – tai institucijos

gyvenimo būdas, tai, kaip ji leidžia laiką, naudojasi materialiniais, finansiniais, informaciniais,

žmogiškaisiais ir kitais ištekliais. Pavyzdžiui, “Microsoft” kompanija leidžia savo išteklius

perspektyviems ateities projektams, kūrybiškai orientuotų darbuotojų atrankai ir skatinimui bei

pasaulin÷s telekomunikacin÷s infrastruktūros vystymui. Tačiau “Microsoft” taip pat leidžia

milijonus dolerių tam, kad pasaulis apie tai sužinotų ir būtų teigiamai nusiteikęs kompanijos

atžvilgiu.

Apibr÷žus institucijos charakterį, sprendžiama, kaip apie tokį iš kitų išsiskiriantį charakterį

paskelbti tikslin÷ms auditorijoms. Šiame etape formuojasi institucijos identiškumas –

komunikacinių priemonių sistema (pavadinimų, simbolių, ženklų, logotipų, spalvų, mitų, ritualų),

kuri atspindi institucijos individualumą, išskirtinumą, veiklos vertybes ir normas. Institucijos

identiškumas turi taip pat atspind÷ti institucijos misiją, struktūrą, veiklą ir tikslus. Institucijos

identiškumo formulavimas toks svarbus, kad net dažnai įtakoja struktūrinius insti