5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

1/15

Valstybs ir j ypatumai

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

2/15

Turinys

Valstybi skirstymas pagal:

Geografin padtTeritorijos dyd

Gyventoj skaii

Valdios pasiskirstym, teritorijos sudtValdymo form

Tautin sudt

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

3/15

Geografin padtis

Pajrio Sausumos Sal Pusiasali

Egiptas,

Gruzija,

Ispanija,Lietuva,

Latvija,

Estija

Gudija,

ekija,

Austrija,Bolivija,

Paragvajus,

Mongolija

Australija,

Islandija,

Japonija,

Kuba,

Madagaskaras

Graikija,

Italija,Ispanija,

Norvegija,

Indija

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

4/15

Geografin padtis lemia ekonomikos pltr, kir kt.

Palankiausia valstybs padtis yra pusiasalyje,nepalankiausiatik sausumoje.

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

5/15

Teritorijos dydis

Didiausios valstybs:

1. Rusija (17075,2 km2)

2. Kanada (9976,1 km2)

3. JAV (9629,1 km2)

4. Kinija (9597,0 km2)

5. Brazilija (8511,0 km2)

6. Australija (7686,9 km2)

7. Indija (3287,6 km2)

8. Argentina (2766,9 km2)

9. Kazachstanas (2717,3 km2)10. Sudanas (2505,8 km2)

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

6/15

Maiausios valstybs:

1. Vatikanas (0,44 km2)

2. Monakas (2 km2)

3. Nauru (21 km2)

4. Tuvalu (26 km

2

)5. San Marinas (61 km2)

6. Lichtenteinas (130 km2)7. Maralo Salos (181 km2)8. Sent Kitsas ir Nevis (267 km2)

9. Maldyvai (298 km2)10. Malta (315 km2)

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

7/15

Gyventoj skaiius

Daugiausia gyventoj:1. Kinija 1286,9 mln.

2. Indija 1049,7 mln.

3. JAV 290,34 mln.

4. Indonezija 234,89 mln.5. Brazilija 182,03 mln.

6. Pakistanas 150,69 mln.

7. Rusija 144,52 mln.

8. Bangladeas 138,44 mln.

9. Nigerija 133,88 mln.

10. Japonija 127,21 mln.

Maiausia gyventoj:

1. Vatikanas 0,00091 mln.

2. Tuvalu 0,0113 mln.

3. Nauru 0,0126 mln.

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

8/15

Valdia, teritorin sudtis

Unitarins valstybsDaugiausia yra unitarini valstybi, kur galioja vieni statymai visojeteritorijoje ir veikia viena valdia (pvz. ekija, Kroatija, Latvija, Japonija,Pranczija, Islandija ir kt.)

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

9/15

Federacins valstybs(Rusija, Argentina, Australija, Belgija, Brazilija, Austrija, Meksika, Indija ir kt.)

Federacin valstyb sudaro ne maiau kaip dvi atskirai valdomos teritorijos. Tokioje

valstybje kiekviena teritorija turi savarankik valdi, gali turti net atskir konstitucij,parlament.

Daniausiai federacijos susidaro dl ypatingos istorins raidos, tai daniausiai didelsvalstybs.

Federacins valstybs dalys vadinamos skirtingai: valstijos, provincijos, ems,kantonai ir kt.

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

10/15

Valdymo forma

Daugiausia yra respublik. Respublikavaldymo forma, kur valstybs vadovasnramonarchas, o nustatytam laikotarpiui renkamas vadovas. Nemaai valstybiskelbiasi esanios respublikomis nepaisant to, kad valstybs galva valdo faktikai ikigyvos galvos, politin sistema neturi valdios apribojim. Taigi, respublikomis galibti diktatori valdomos ir totalitarins valstybs. Respublikos valstybs vadovaspaprastai yra vienas asmuo, prezidentas, nors yra ir iimi,pavyzdiui,veicarijojevalstybs vadovas yra septyni nari taryba Bundesratas,

San Marine valstybs vadovo pareigas uima du asmenys.

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

11/15

Respublik rys

Prezidentin Parlamentin Pusiauprezidentin

Prezidentinje

respublikoje yra aikiaiireiktos valdiospadalinimas. Prezidentas

yra vyriausybsvadovas. Prezidentas

pats formuoja

vyriausyb. Vyriausybatskaitinga prezidentui.

Prezidentas renkamas

elektorato. Teisminvaldia vykdokonstitucin prieir.

ia vykdomosios valdios

vadov, ministr pirminink,paprastai parenkaprezidentas. Jis ministru

pirmininku privalo parinkti tokasmen, kur irinkt

parlamento dauguma.

Ministras pirmininkas drauge

su kabinetu yravadinami vyriausybe.

Vyriausyb eina savo pareigastik tol, kol j palaiko statymleidybos organo dauguma.

Vyriausyb reguliariai teikia

parlamentui tvirtinti savoprogram ir ataskait.

Kartais kalbama apie

pusiauprezidentinesrespublikas, taiau

kai kurie autoriai

neigia tokiegzistavim ir sako,

jog tai tam tikros

parlamentinsrespublikos su

prezidentinsrespublikos

bruoais.

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

12/15

Monarchij rys

KonstitucinAbsoliutin

Teokratin

(Saudo Arabija, Svazilandas,

Jungtiniai Arab Emyratai,Omanas, Kataras, Brunjus)

Monarchas valdo visikainekontroliuojamas ir

nepatariamas luominio

susirinkimo arba parlamento.

Monarcho valdia

yra ribojamaKonstitucijos.

(Vatikanas)

Monarchas turi aukiausistatym leidiamj, vykdomj

ir teismin gali, kartuyra Romos katalik banyios

vadovas.

Naujausiais duomenimis 46 valstybs yra monarchijos. Monarchija tai valstybs valdymo forma, kai aukiausioji valdia priklausovienam asmeniuimonarchui. i teis valdyti yra paveldima.

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

13/15

alys, kuriose vyrauja konstitucinmonarchija:

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

14/15

Tautin sudtis

Daugiausia yradaugiataui valstybi:Nigerija, Malaizija,Rusija, Indija.

Vienatauts valstybs

labai reta iimtis(Islandija, Japonija). Belgijoje, Kanadoje,

Peru vyrauja dvitautos. Tokios alysvadinamos

dvitautmis. Daugiatautikumasdanai sukelianesantaik, apsunkinaali pltr.

4,27%

1,05%

0,87%1,26%,28%

2,26%

89,00%

Armnai

Totoriai

Rusai

Ukrainieiai

Bakirai

iuvaai

enai(Rusijos tautin sudtis)

5/27/2018 Valstyb s ir j ypatumai

15/15

altiniai:

http://lt.wikipedia.org

http://lietuva1000.lthttp://awindowtotheworld.wikispaces.com

http://www.mytripolog.com

http://lt.wikipedia.org/http://lietuva1000.lt/http://awindowtotheworld.wikispaces.com/http://www.mytripolog.com/http://www.mytripolog.com/http://awindowtotheworld.wikispaces.com/http://lietuva1000.lt/http://lt.wikipedia.org/