VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO

ŠILUMOS SKYRIUS

Teikti Komisijos posėdžiui

Komisijos pirmininkė

Inga Žilienė

2017-03-30

PAŽYMA

DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ ŠILUMOS BAZINĖS

KAINOS DEDAMŲJŲ NUSTATYMO

2017 m. kovo 30 d. Nr. O5-76

Vilnius

I. BENDRA ĮMONĖS APŽVALGA

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – Bendrovė) įkurta 1997 m. reorganizavus specialios

paskirties akcinę bendrovę „Lietuvos energija“. Remiantis 2002 m. vasario 1 d. pasirašyta nuomos

sutartimi su „Dalkia“ S.A.S, Vilniaus miesto savivaldybe, UAB „Vilniaus energija“ ir Bendrove

(toliau – Nuomos sutartis) dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančio šilumos

ir elektros energijos gamybos, perdavimo ir tiekimo turto eksploatacijos penkiolikai metų, visas su

šilumos ir elektros energijos gamybos bei centralizuoto šilumos energijos tiekimo veikla susijęs

Bendrovės turtas yra išnuomotas AB „Vilniaus energija“. Nuomos sutarčiai pasibaigus 2017 m. kovo

29 d. Bendrovė perims (susigrąžins iš nuomos) visą išnuomotą turtą ir pradės vykdyti šilumos ir

karšto vandens tiekimo veiklas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (toliau – Aptarnaujama

teritorija).

Komisija, atsižvelgusi į tai, kad pasibaigus Nuomos sutartyje nurodytam terminui, ūkinę veiklą

– šilumos ir elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą bei su tuo susijusią kitą veiklą –

vykdys Bendrovė, 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. R2-(Š)-2318 Komisija priminė apie Bendrovei

atsirandančias prievoles, susijusias su šilumos tiekimo ir kita susijusia veikla, bei, siekiant išvengti

nesklandumų ir teisės aktų reikalavimų pažeidimų pasibaigus minėtos nuomos sutarties galiojimui ir

Bendrovei perėmus vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą, paragino Bendrovę:

1. Komisijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pateikti:

1.1. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, parengtą vadovaujantis Šilumos

kainų nustatymo metodikos redakcijos, patvirtintos Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu

Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo

Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, (toliau – Metodika);

1.2. karšto vandens kainos dedamųjų projektą, parengtą vadovaujantis Karšto vandens kainų

nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl Karšto

vandens kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Karšto vandens metodika);

2. Komisijai pateikti pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo

Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos 2009 m.

liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m.

birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo

Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau –

Investicijų derinimo aprašas), parengtą prašymą derinti investicijas (jei yra derintinų investicijų);

2

3. Iki Nuomos sutarties pabaigos Komisijai pateikti pagal Šilumos tiekimo licencijavimo

taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 „Dėl

teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, parengtą

prašymą išduoti licenciją ir reikiamus dokumentus.

Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 02-0852 „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“

šilumos bazinių kainos dedamųjų projekto“ pateikė Komisijai šilumos bazinės kainos dedamųjų

projektą (toliau – Projektas).

Aptarnaujamoje teritorijoje šiluma tiekiama šiose pagrindinėse teritorijose:

• Vilniaus miesto integruotame tinkle – didžiajai daliai Vilniaus miesto gyventojų;

• Naujojoje Vilnioje ir Salininkuose – tinkluose atskirų rajonų tinkluose gyventojams;

• nedidelėms šilumos vartotojų grupėms (pvz.: Dvarčionių, Trakų Vokės gyvenvietėms) ir

atskiriems daugiabučiams namams šilumos energija tiekiama iš kvartalinių ir individualių katilinių.

Pagrindiniai šilumos gamybos šaltiniai yra termofikacinė elektrinė Nr. 2, rajoninė katilinė Nr. 8

ir rajoninė katilinė Nr. 7. Vilniaus miesto integruotame tinkle šilumos gamybą vykdo ir nepriklausomi

šilumos gamintojai (toliau – NŠG): UAB „Pramonės energija“, UAB „Aliejaus investicijų projektai“,

UAB „Technology projects“, UAB „GECO Vilnius“ ir AB „Grigeo Grigiškės“.

Bendrovė Projekto aiškinamajame rašte nurodė, kad skaičiavimuose taikoma bendra gamybos

įrenginių instaliuota galia sudaro 1 700,8 MW, Aptarnaujamoje teritorijoje šiluma tiekiama

1 487,2 kms ilgio termofikacinio vandens šilumos tinklais, kuriais šiluma aprūpinama 203,8 tūkst.

vartotojų.

Bendrovė priklauso I šilumos tiekėjų grupei1, kuriai priklauso šilumos tiekėjai, per metus

realizuojantys 150,0 tūkst. MWh ir daugiau šilumos.

II. ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS DEDAMŲJŲ SKAIČIAVIMAS

Kaip minėta, Bendrovė Projektą pateikė 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 02-0852. Siekiant

išsamiai išnagrinėti Projektą, kad šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) būtų pagrįsta

būtinosiomis sąnaudomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau –

Įstatymo) 32 straipsnio 2 dalyje, buvo reikalinga papildoma informacija ir paaiškinimai, kuriuos

pateikti buvo paprašyta Komisijos 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. R2-(Š)-117, 2017 m. sausio 25 d.

raštu Nr. R2-(Š)-266, 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-316. Bendrovė pateikė Projektą

papildančią informaciją 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. 02-0067 ir 2017 m. vasario 14 d. raštu

Nr. 02-0115.

Vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi ir Metodikos 82.1.2 papunkčio nuostatomis,

šilumos bazinės kainos dedamąsias nustato Komisija, o savivaldybė teikia Komisijai tik šilumos

bazinės kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Vilniaus miesto

savivaldybė (toliau – Savivaldybė) bazinės kainos dedamųjų projektui pastabų nepateikė.

Savivaldybės taryba 2016 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-651 „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“

bazinės šilumos kainos laikotarpio nustatymo“ pritarė Bendrovės šilumos bazinės kainos trejų metų

(2017-2019) laikotarpiui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos

ir vandens ūkio skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. A21-3786/17(3.3.10.1-EM4) pateikė Vilniaus

mieto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 suderintą Bendrovės 2017–

2019 metų investicijų planą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės suderintame Bendrovės

investicijų plane 2017 m. nėra numatyta atlikti investicijų, kurios lemtų efektyvesnę šilumos gamybą

bei platesnį atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Bendrovė nėra pateikusi prašymo derinti minėtame

sprendime nurodytas investicijas, todėl investicijų įtaka nustatant šilumos bazinės kainos dedamąsias

nevertinama, o investicijų sąnaudos bus vertinamos jas faktiškai atlikus ir suderinus su Komisija.

1 I šilumos tiekėjų grupė: UAB „Vilniaus energija“, AB „Kauno energija“, AB „Klaipėdos energija“, VĮ „Visagino

energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Šiaulių energija“, UAB „Litesko“ fil. „Alytaus energija“.

3

Skaičiuojant šilumos bazinės kainos kintamąją dedamąją, yra nustatomi efektyvumo rodikliai:

lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh), lyginamosios elektros energijos sąnaudos (kWh/MWh),

vandens technologijai sąnaudos (m³/kms) ir šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai.

Bendrovė planuoja pradėti vykdyti šilumos tiekimo veiklą pasibaigus Nuomos sutarčiai, todėl

neturi faktinių duomenų. Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti būtinąsias sąnaudas, Skyrius vertino

Bendrovės Projektą, UAB „Vilniaus energija“ 2013-2015 m. faktinius ir šilumos bazinės kainos

nustatymo2 duomenis.

Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo ir Metodikos, Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros

energijos sąnaudų atskyrimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu

Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“

(toliau – Sąnaudų atskyrimo metodika) nuostatomis bei išanalizavęs Bendrovės pateiktą Projektą ir

papildomą informaciją, įvertinęs UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos nustatymo metu

įvertintus našumo rodiklius bei būtinųjų sąnaudų apimtį, pritaikęs lyginamosios analizės rodiklius,

apskaičiavo 104 111,9 tūkst. Eur būtinųjų pajamų. Šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimuose

įvertintų sąnaudų ir nustatytų pagrindinių efektyvumo rodiklių palyginimas pagal Skyriaus ir

Bendrovės skaičiavimus pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Šilumos bazinės kainos dedamųjų skaičiavime įvertintų sąnaudų ir nustatytų našumo

rodiklių palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklis

Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

Skirtumas

(7-6)

1 2 3 4 5

Pagrindiniai našumo rodikliai

1. Pagamintas šilumos kiekis tūkst. MWh 1 820,4 1 820,4 –

2. Įsigytas šilumos kiekis tūkst. MWh 806,4 806,4 –

3. Realizuotas šilumos kiekis tūkst. MWh 2 240,2 2 240,2 –

4. Šiluma savoms administracinėms

reikmėms tūkst. MWh 1 859,6 1 859,6 –

5. Šilumos nuostoliai tinkle tūkst. MWh 384,75 384,75 –

MWh/kms 259 259 –

6. Lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 92,2 89,6 2,6

7. Elektros energija technologinėms

reikmėms tūkst. kWh 39 714,2 35 008,5 -4 705,7

8. Lyginamosios elektros energijos

sąnaudos kWh/MWh 20,6 18,7 -3,7

9. Vandens technologinėms reikmėms ir

nuotekų tvarkymo sąnaudos tūkst. m3 4,46 4,46 –

10.

Lyginamosios vandens sąnaudos

šilumos perdavimo technologinėms

reikmėms

m3/kms 1,0 1,0 –

Būtinosios šilumos tiekimo sąnaudos, tūkst. Eur

8. Kintamosios sąnaudos 77 000,0 78 622,7 1 622,7

8.1. kuro sąnaudos 49 001,7 51 308,1 2 306,4

8.2. perkamos šilumos sąnaudos 23 708,2 23 708,2

8.3. elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos 3 807,2 3 147,7 -659,5

8.4. vandens technologinėms reikmėms sąnaudos 22,7 22,7

8.5. pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos 460,2 436,0 -24,2

2 Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. O5-248 „Dėl

UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – Pažyma) nurodyta, kad nustatant

UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamąsias buvo atsižvelgta į Komisijos atliktą 2012–2014 m.

reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų pagrįstumo planinio patikrinimo rezultatus bei nustatytas faktines

aplinkybes.

4

Eil.

Nr. Rodiklis

Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

Skirtumas

(7-6)

1 2 3 4 5

9. Pastoviosios sąnaudos 40 042,1 25 489,2 -14 552,9

9.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos 6 585,7 5 887,3 -698,4

9.2. personalo sąnaudos 9 981,2 7 833,9 -2 147,3

9.3. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos 11 428,7 3 717,8 -7 710,9

9.4. mokesčių sąnaudos 2 282,2 2 730,2 448,0

9.5. finansinės sąnaudos 79,3 0 -79,3

9.6. administracinės sąnaudos 3 810,9 648,8 -3 162,1

9.7. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos 1 281,7 649,2 -632,5

9.8. kitos paskirstomos sąnaudos 352,0 304,9 -47,1

9.9. investicijų grąža 4 240,4 3 717,1 -523,3

10. Iš viso: 117 042,1 104 111,9 -12 930,2

Pastaba. Bendrovės Projekte pirktos šilumos ir kuro sąnaudos apskaičiuotos taikant kuro kainas, kurios

įvertintos UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo mėn. šilumos galutinės kainos vartotojams skaičiavimuose

Pagal 1 lentelėje pateikus duomenis matyti, kad Bendrovė Projekte suplanavo

117 042,1 tūkst. Eur būtinųjų pajamų, kai Skyrius apskaičiavo 104 111,9 tūkst. Eur, t. y. 11,0 proc.

mažiau nei suplanavo Bendrovė. Kintamosios sąnaudos didėja 2 proc. dėl Bendrovės neteisingo

gamtinių dujų kiekio, išreikšto energijos vienetais (MWh), apskaičiavimo, o pastoviosios sąnaudos

mažėja 36,3 proc., daugiausia dėl mažesnių nusidėvėjimo, personalo sąnaudų ir einamojo remonto ir

aptarnavimo sąnaudų.

Toliau pažymoje pateikiamas Bendrovės suplanuotų ir Skyriaus apskaičiuotų šilumos kiekių

ir būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų pagrindimas.

1. Šilumos kiekio skaičiavimas

Metinis šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio gamintinas šilumos

kiekis nustatomas vadovaujantis Metodikos 61 punktu.

Bendrovės Projekte numatyta 2 240,2 tūkst. MWh realizuotinos šilumos. Bendrovė planuoja

kasmet į šilumos perdavimo tinklą patiekti 2 626,8 tūkst. MWh šilumos. 30,7 proc. minėto šilumos

kiekio arba 806,4 tūkst. MWh šilumos planuojama pirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų

(UAB „Pramonės energija“, AB „Grigeo Grigiškės“, UAB „Aliejaus investicijų projektai“,

UAB „Technology projects“, UAB „GECO Vilnius“), likusį šilumos kiekį Bendrovė planuoja

gaminti pati. Kogeneraciniuose įrenginiuose planuojama pagaminti 1 656,0 tūkst. MWh, t. y. 91 proc.

Bendrovės gamintino šilumos kiekio.

Bendrovės planuojamas realizuoti šilumos kiekis apskaičiuotas pagal 2013–2015 metais

Aptarnaujamoje teritorijoje vartotojams realizuoto šilumos kiekio vidutinę metinę apimtį bei įvertinus

planuojamus realizacijos pokyčius dėl naujų vartotojų pajungimo (padidėjimas 12,9 tūkst. MWh) ir

renovacijos efekto (sumažėjimas 13,7 tūkst. MWh).

Bendrovės Projekte įvertinta 1,86 tūkst. MWh šilumos savoms (administracinėms) reikmėms.

Šis dydis atitinka 2013–2015 m. vidurkį.

Bendrovė Projekte numatė, kad šilumos bazinės kainos laikotarpiu vidutiniai šilumos

nuostoliai tinkle sudarys 384,75 tūkst. MWh (258,7 MWh/kms), t. y. atitinka UAB „Vilniaus

energija“ šilumos bazinės kainos nustatymo metu įvertintus šilumos nuostolius ir yra mažesni už

apskaičiuotus pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 262 (toliau – Nuostolių metodika).

Skyrius, pritaria Projekte įvertintam planuojamam supirkti šilumos kiekiui, atitinkančiam

UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinėje kainoje įvertintam iš nepriklausomų šilumos gamintojų

planuojamam supirkti šilumos kiekiui, ir šilumos savoms (administracinėms) reikmėms kiekiui.

5

Bendrovės Aptarnaujamoje teritorijoje faktinių ir planuojamos realizuoti šilumos,

technologinių perdavimo nuostolių kiekių palyginimas bei Skyriaus skaičiavimai pateikiami

2 lentelėje.

2 lentelė. Aptarnaujamoje teritorijoje faktinių ir planuojamų šilumos kiekių palyginimas Eil.

Nr. Pavadinimas

Mato

vnt. 2013* 2014* 2015*

3 m.

vidurkis

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1. Pagamintas

šilumos kiekis tūkst.

MWh 2 668,55 2 111,21 1 933,6 2 237,8 1 820,4 1 820,4

2. Įsigytas šilumos

kiekis tūkst.

MWh 55,45 504,14 631,1 - 806,4 806,4

3. Patiektas į tinklą

šilumos kiekis tūkst.

MWh 2 724,00 2 615,36 2 564,74 2 634,69 2 626,8 2 626,8

3.1. šiluma savoms

(adm.) reikmėms

tūkst.

MWh 2,06 1,73 1,79 1,86 1,86 1,86

3.2. šilumos

nuostoliai tinkle

tūkst.

MWh 388,47 402,50 384,75 391,9 384,75 384,75

MWh/

kms 263 273 259 263 259 259

3.3. realizuotas

šilumos kiekis tūkst.

MWh 2 333,47 2 211,13 2 178,2 2 240,93 2 240,19 2 240,19

* UAB „Vilniaus energija“ faktiniai duomenys.

Skyrius pritaria Projekte įvertintai šilumos technologinių perdavimo nuostolių apimčiai.

I grupės šilumos tiekėjų lyginamasis šilumos technologinių nuostolių šilumos perdavimo tinkluose

rodiklis yra 269 MWh/kms, Bendrovei suformuotas 259 MWh/kms lyginamasis rodiklis atitinka

2015 m. UAB „Vilniaus energija“ faktinį rodiklį.

Skyriaus pagal 2013–2015 metų Aptarnaujamoje teritorijoje vartotojams realizuoto šilumos

kiekio vidurkį ir Bendrovės numatomą naujų vartotojų pajungimo ir renovacijos efektą įvertintas

realizuotas šilumos kiekis atitinka Bendrovės suplanuotą realizuotiną šilumos kiekį

2 240,19 tūkst. MWh.

Skyriaus skaičiavimais, šilumos bazinis kiekis, patiektas į šilumos perdavimo tinklą, per

metus sudaro 2 626,8 tūkst. MWh:

- realizuotas šilumos kiekis – 2 240,19 tūkst. MWh (85,3 proc.);

- papildomas šilumos kiekis – 386,61 tūkst. MWh (14,7 proc.).

2. KINTAMOSIOS SĄNAUDOS

Kintamąsias sąnaudas sudaro šilumos gamybai sunaudoto kuro, įsigytos šilumos, elektros

energijos ir vandens technologinės reikmėms sąnaudos, pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) ir

kitos sąnaudos. Šios sąnaudos nustatomos įvertinus lyginamąsias kuro sąnaudas (kgne/MWh), katilų

naudingo veikimo koeficientus (NVK), lyginamąsias elektros energijos sąnaudas (kWh/MWh) ir

šilumos gamybos bei perdavimo verslo vienetams sunaudoto vandens sąnaudas.

2.1. Kuro šilumai gaminti ir įsigyti sąnaudos

Šilumos tiekėjo kuro šilumai gaminti struktūra nustatoma vadovaujantis Metodikos

58.4.1 papunkčiu, o perkamos šilumos sąnaudų apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams

nustatoma vadovaujantis Metodikos 58.3 papunkčiu.

Bendrovė planuojamam pagaminti 1 820,4 tūkst. MWh šilumos kiekiui (be elektrodinių

katilinių3) suplanavo 167 772 tne kuro, taikydama 92,2 kgne/MWh lyginamąsias kuro sąnaudas.

3 Bendrovės Projekte elektrodinėse katilinėse planuojama pagaminti 336 430 kWh šilumos.

6

Bendrovė su Projektu pateiktame bazinių šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo aiškinamajame rašte

nurodė, kad kogeneracinės elektrinės (Termofikacinė elektrinė Nr. 2) sąnaudos atskiriamos

vadovaujantis Sąnaudų atskyrimo metodikos 3 ir 4 prieduose nustatytus rodiklius, o kitų katilinių

lyginamosios kuro sąnaudos bei kuro struktūra įvertintos atsižvelgiant į sudarytą planuojamą

elektrinių ir katilinių darbo režimą.

Atsižvelgusi į tai, kad Metodikos 58.4.6 papunktyje numatyta, jog kuro šilumai gaminti

sąnaudų atveju naudojami sąlyginio kuro kiekio (tne) įverčiai, nustatyti pagal atitinkamų kuro rūšių

šiluminę vertę, ir šilumos generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius, o 58.4.7 papunktyje – naudojant

lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklius, Komisija 2017 m. sausio 16 d. raštu

Nr. R2-(Š)-117 paprašė Bendrovės pateikti informaciją apie kiekvienos kuro rūšies sąlyginio kuro

kiekio (tne) apskaičiavimą, pateikiant informaciją apie atitinkamų kuro rūšių šiluminę vertę, šilumos

generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius, lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklius, šilumos kiekius,

planuojamus pagaminti iš kiekvienos kuro rūšies.

Bendrovė 2017 m. vasario 14 raštu Nr. 02-0115 pateikė šilumos gamybai planuojamo

suvartoti kuro pagal rūšis ir pagrindinius šilumos gamybos šaltinius detalizavimą. Bendrovės ir

Skyriaus planuojamos kuro struktūros palyginimas pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė. Bendrovės ir Skyriaus planuojamų kuro struktūrų palyginimas

Eil.

Nr. Kuro rūšis

Bendrovės projektas Skyriaus projektas

tne proc. tne proc. 1 2 3 4 5 6

1. Gamtinės dujos 133 028

(1 547 117 MWh) 79,29

125 990

(1 624 063 MWh)* 77,28

2. Medienos kilmės

biokuras 33 963,3 20,24 36 989 22,69

3. Mazutas 246,4 0,15 - -

4. Suskystintos dujos 16,6 0,01 10 0,01

5. Dyzelinas 517,3 0,31 35 0,02

6. Iš viso: 167 771,7 100 163 024 100

* Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė neturi faktinių gamtinių dujų pirkimo duomenų, Skyrius projekte gamtinių dujų kiekį

išreikštą energijos vienetais (MWh) apskaičiavo įvertinus AB „Amber Grid“ viešai skelbiamus 2016 m. duomenis apie

dujų srautus ir dujų kokybę Vilniaus DSS.

Atkreiptinas dėmesys, kad Skyrius skaičiavimuose įvertino mažesnį4, palyginti su Bendrove,

planuojamą pagaminti šilumos kiekį elektrodinėse katilinėse, todėl 3 lentelėje pavaizduotas Skyriaus

planuojamas kuro kiekis yra apskaičiuotas planuojamam pagaminti atitinkamai mažesniam šilumos

kiekiui.

Bendrovės kuro struktūroje vertinamas mazuto kiekis, kuris planuojamas suvartoti kuro

(mazuto) sistemų techniniam (funkcionalumo) patikrinimui, kurio metu privaloma įsitikinti,

kad rezervinio kuro naudojimui skirtos sistemos yra funkcionalios ir esant poreikiui yra parengtos

darbui nominaliu pajėgumu. Vadovaujantis Metodikos 58.4.1 papunkčiu, nustatant kuro šilumai

gaminti sąnaudas, atsižvelgiama į šilumos tiekėjo optimalią kuro struktūrą atitinkamu laikotarpiu,

užtikrinančią mažiausias sąnaudas (vertine išraiška) energijos vienetui pagaminti, ir sudarytą

atsižvelgiant į atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos technines prielaidas,

įskaitant elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių (kuro rūšių)

4 Skyrius elektrodinėse katilinėse planuojamą pagaminti 292 365 kWh šilumos kiekį apskaičiavo įvertinus 2013–2015

metais Aptarnaujamoje teritorijoje vartotojams elektrodinėse katilinėse realizuoto šilumos kiekio vidutinę metinę apimtį

7

įsigijimo galimybes, ir teikiant prioritetą atliekų deginimui bei atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimui. Atsižvelgus į tai, Skyrius nevertino mazuto planuojamoje kuro struktūroje bei

atsižvelgė į Aptarnaujamoje teritorijoje veikiančio šilumos tiekėjo į šilumos kainą įvertinto

kuro struktūrą. Skyrius planuojamam pagaminti 1 820,1 tūkst. MWh (be elektrodinių katilinių)

šilumos kiekiui apskaičiavo 163 024 tne kuro kiekį, t. y. beveik 3 proc. mažiau kuro,

nei Bendrovės Projekte. Kuro struktūros skirtumas tarp Bendrovės ir Skyriaus projektų susidarė dėl

to, kad Skyrius, nustatydamas kuro struktūrą, atsižvelgė į 2013–2015 m. šilumos poreikį

Aptarnaujamos teritorijos integruotoje šilumos tiekimo sistemoje ir kitose šilumos tiekimo sistemose,

palyginti su Bendrovės Projektu, įvertino didesnį planuojamo pagaminti šilumos kiekį

kogeneracinėje jėgainėje E-2 ir mažesnį kituose šilumos šaltiniuose, taip pat skaičiavimuose taikė

optimalesnius lyginamuosius kuro sąnaudų rodiklius. Pažymėtina, kad Bendrovė Projekte

taikė neteisingą gamtinių dujų kiekio, išreikšto energijos vienetais (MWh), perskaičiavimą į

sąlyginio kuro kiekio, išreikšto tne, skaičiavimą, todėl Skyriaus skaičiavimais gamtinių dujų kiekis,

išreikštas tne yra mažesnis, palyginti su Bendrovės Projektu, o gamtinių dujų kiekis,

išreikštas MWh, yra didesnis, palyginti su Bendrovės Projektu. Bendrovės ir Skyriaus planuojamų

pagaminti šilumos kiekių pagal šilumos šaltinius ir lyginamųjų kuro sąnaudų palyginimas pateiktas

4 lentelėje.

4 lentelė. Bendrovės ir Skyriaus planuojamų pagaminti šilumos kiekių pagal šilumos šaltinius

ir lyginamųjų kuro sąnaudų palyginimas

Bendrovės projektas Skyriaus projektas

Gamintinas

šilumos

kiekis, MWh

Lyginamasis kuro

sąnaudų rodiklis,

kgne/MWh

Gamintinas

šilumos

kiekis, MWh

Lyginamasis kuro

sąnaudų rodiklis,

kgne/MWh 1 2 3 4 5 6

E-2 biokuras 328 090 89,1 383 598 82,0

gamtinės dujos 1 330 8001 92,4 1 333 403 92,0

Elektrodinės katilinės 336 - 292 -

Kiti šilumos šaltiniai 161 168 96,4 103 103 86,3

Iš viso 1 820 396 92,2 1 820 396 89,6

Skaičiuodamas iš biokuro pagamintiną šilumos kiekį Skyrius įvertino antrosios

termofikacinės elektrinės ir RK-2 katilinėje esančių kondensacinių ekonomaizerių įtaką,

atitinkamai skaičiuojant mažesnį gamtinių dujų kiekį būtinam pagaminti mažesniam šilumos kiekiui

iš gamtinių dujų. Dėl nurodytų priežasčių Skyriaus apskaičiuotos lyginamosios kuro sąnaudos

yra 89,6 kgne/MWh, t. y. mažesnės, nei Bendrovės projekte. Iš 3 ir 4 lentelės matyti,

kad Skyriaus apskaičiuotas sąlyginio kuro kiekis (žr. 3 lentelę) tokiam pačiam kaip Bendrovės

projekte planuojamam pagaminti šilumos kiekiui (žr. 4 lentelę) yra 4 747,7 tne arba 3 proc.

mažesnis.

Skaičiuodamas projekcines kuro įsigijimo sąnaudas, Skyrius taikė kuro kainas, kurios

įvertintos UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo mėn. šilumos galutinės kainos vartotojams

skaičiavimuose.

Kaip jau buvo minėta, Bendrovė planuoja iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirkti

806,4 tūkst. MWh šilumos. Taikant vidutinę pirktos šilumos kainą, kuri įvertinta UAB „Vilniaus

energija“ 2017 m. kovo mėn. šilumos galutinės kainos vartotojams skaičiavimuose, planuojamos

pirktos šilumos sąnaudos sudaro 23 708,2 tūkst. Eur.

5 lentelėje pateikiamas sąlyginio kuro kiekio, kainų ir sąnaudų palyginimas.

8

5 lentelė. Sąlyginio kuro kiekio, pirktos šilumos kiekio, kainų ir sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Pagamintas šilumos kiekis tūkst. MWh 1 820,4 1 820,4

1.1 iš to skaičiaus elektrodinėse katilinėse* tūkst. MWh 0,3 0,3

2. Sąlyginio kuro kiekis tne 167 771,7 163 024

3. Vidutinė sąlyginio kuro kaina Eur/tne 292,1 314,7

4. Kuro sąnaudos tūkst. Eur 49 001,7 51 308,1

5. Lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 92,2 89,6

(92,4**)

6. Pirktos šilumos kiekis tūkst. MWh 806,40 806,4

7. Pirktos šilumos sąnaudos tūkst. Eur 23 708,2 23 708,2

8. Pirktos šilumos ir kuro sąnaudos tūkst. Eur 72 709,9 75 016,3

*Elektrodinėse kailinėse būtinam pagaminti šilumos kiekiui būtinosios elektros energijos sąnaudos įvertinamos šilumos

gamybos verslo vieneto būtinosiose elektros energijos technologijai sąnaudose.

** 2014 m. I grupės A pogrupio šilumos tiekėjų lyginamosios kuro sąnaudos

Kaip nurodyta 5 lentelėje, Skyriaus planuojamos (projekcinės) kuro ir iš nepriklausomų

šilumos gamintojų pirktos šilumos sąnaudos sudaro 75 016,3 tūkst. Eur, t. y. 3,2 proc. didesnės nei

Bendrovės projekte dėl, kaip jau buvo minėta, skaičiavimuose taikomo didesnio gamtinio dujų kiekio,

išreikšto MWh, vertinimo.

2.2. Elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos

Elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų apimtis vieneriems bazinio

laikotarpio metams nustatoma vadovaujantis Metodikos 58.5 ir 58.6 papunkčiais. Kogeneracinėse

jėgainėse šilumai gaminti reikiamos elektros energijos sąnaudos skaičiuojamos pagal Sąnaudų

atskyrimo metodikoje nustatytus normatyvus.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi faktinių istorinių duomenų, Projekte apskaičiuotas

planuojamas elektros energijos technologijai kiekis šilumos gamybai ir perdavimui sudaro

39 714,22 tūkst. kWh (atitinkamai gamybai 32 621,87 tūkst. kWh (iš to sk. elektrodinėse katilinėse –

354,14 tūkst. kWh) ir perdavimui 7 092,35 tūkst. kWh), lyginamosios elektros energijos sąnaudos –

17,92 kWh/MWh gamybos ir 2,70 kWh/MWh perdavimo verslo vienetuose. Pagal Bendrovės

skaičiavimus elektros energijos sąnaudos yra 3 807,2 tūkst. Eur.

Skyrius, elektros energijos sąnaudas kogeneracinėje jėgainėje gaminamai šilumai

apskaičiavo, taikydamas Sąnaudų atskyrimo metodikos 3 ir 4 prieduose nurodytus normatyvus

(gamtinėmis dujomis kūrenamiems katilams – 16,5 kWh/MWh, biokuro katilams –

23,0 kWh/MWh5). Kitose katilinėse šilumos gamybai sunaudotos elektros energijos sąnaudos

apskaičiuotos taikant lyginamąjį rodiklį – 17,1 kWh/MWh. Elektros energijos sąnaudos perdavime

apskaičiuotos taikant 0,8 kWh/MWh6 lyginamąjį rodiklį. Skyriaus apskaičiuotas planuojamas

sunaudoti elektros energijos kiekis sudaro 35 008,5 tūkst. MWh, iš to skaičiaus elektrodinėse

katilinėse – 0,3 tūkst. MWh.

Elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas pateiktas 6 lentelėje.

5 Atitinka UAB „Vilniaus energija“ bazinės šilumos kainos skaičiavimo metu taikytą rodiklį. 6 Atitinka UAB „Vilniaus energija“ bazinės šilumos kainos skaičiavimo metu taikytą rodiklį.

9

6 lentelė. Elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Elektros energija technologinėms

reikmėms tūkst. kWh 39 714,2 35 008,5

1.1. iš to sk. šilumos gamybos verslo vienete tūkst. kWh 32 621,9 32 893,9

1.2. šilumos perdavimo verslo vienete tūkst. kWh 7 092,3 2 114,6

2. Elektros energijos technologinėms

reikmėms sąnaudos tūkst. Eur 3 807,2 3 147,7

Skyriaus apskaičiuotos planuojamos elektros energijos sąnaudos (taikant Bendrovės

planuojamą vidutinę elektros energijos kainą šilumos gamybai – 8,69 ct/kWh, perdavime –

13,71 ct/kWh) sudaro 3 147,7 tūkst. Eur arba 659,5 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte, dėl

apskaičiuoto mažesnio elektros energijos technologinėms reikmėms kiekio.

7 lentelėje pateikiamas Bendrovės faktinių, I grupės A pogrupio, Bendrovės ir Skyriaus

planuojamų lyginamųjų elektros energijos sąnaudų palyginimas.

7 lentelė. Lyginamųjų, Bendrovės ir Skyriaus planuojamų lyginamųjų elektros energijos sąnaudų

palyginimas, kWh/MWh

Eil.

Nr. Rodiklis

Lyginamieji

rodikliai

Projektas

Bendrovės Skyriaus

1 2 3 4 5

1. Šilumos gamybos verslo vienetas 17,1* 17,9 17,9

2. Šilumos perdavimo verslo vienetas 2,7** 2,7 0,8

3. Iš viso 19,8 20,6 18,7 * 2014 m. I grupės A pogrupio.

** 2014 m. I grupės

Pagal 7 lentelėje pateiktus duomenis matoma, kad Skyriaus planuojamos lyginamosios

elektros energijos sąnaudos yra mažesnės, nei Bendrovės planuojamos, nes kaip jau buvo paminėta,

Skyrius taikė lyginamųjų elektros energijos sąnaudų rodiklius atitinkančius UAB „Vilniaus energija“

bazinės šilumos kainos skaičiavimo metu taikytus rodiklius.

Bendrovė šilumos gamybai ir perdavimui planuoja naudoti upės vandenį, dalį pirkti iš

geriamojo vandens tiekėjo. Šiuo metu Bendrovė neturi informacijos apie faktinius vandens kiekius ir

kainas. Atitinkamai Bendrovė skaičiavimams gamyboje naudojo Sąnaudų atskyrimo metodikos 3 ir

4 prieduose numatytus normatyvus:

• biokuro kogeneraciniams įrenginiams – 0,24 m3/MWh (III kogeneracinių jėgainių

kategorija);

• gamtinių dujų kogeneraciniams įrenginiams – 0,62 m3/MWh (I kogeneracinių jėgainių

kategorija);

• esamiems šilumos šaltiniams – mažiausią Sąnaudų atskyrimo metodikoje numatytą

normatyvą (0,06 m3/MWh (IV dujinių kogeneracinių jėgainių kategorija);

Kanalizuoto vandens kiekį Bendrovė įvertino tik gamybos veikloje ir apskaičiavo kaip 10 proc.

nuo gamybai reikiamo vandens kiekio. Perdavimo veikloje Bendrovė taikė mažiausią V grupės

lyginamąjį vandens sąnaudų rodiklį (42,7 m3/kms). Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas vertino pagal

UAB „Vilniaus vandenys“ duomenis: geriamo vandens kaina – 0,57 Eur/m3, nuotekų tvarkymo kaina

– 0,69 Eur/m3 (nevertinant geriamo vandens pardavimo kainos, nes Bendrovei nėra žinomas vandens

apskaitos prietaisų skaičius ir jų diametras). Iš viso Bendrovė Projekte apskaičiavo 618,9 tūkst. Eur

vandens sąnaudų, kurių apimtis yra reikšmingai didesnė nei Komisijos įvertinta UAB „Vilniaus

energija“ šilumos bazinės kainos nustatymo metu (t. y. 22,7 tūkst. Eur). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė

Projekte įvertino 22,7 tūkst. Eur vandens technologinėms reikmėms sąnaudų.

8 lentelėje pateiktas vandens technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas.

10

8 lentelė. Vandens technologinėms reikmėms sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Vandens technologinėms reikmėms kiekis tūkst. m3 4,46 4,46

1.1. iš to sk. šilumos gamybos verslo vienete tūkst. m3 2,93 2,93

1.2. šilumos perdavimo verslo vienete tūkst. m3 1,53 1,53

m3/ kms 1,0 1,0

3. Vandens technologinėms reikmėms ir

nuotekų tvarkymo sąnaudos tūkst. Eur 22,7 22,7

* I grupės šilumos tiekėjų lyginamosios vandens sąnaudos šilumos perdavimo technologinėms reikmėms sudaro

217 m3/kms

Vandens kiekis, naudojamas termofikacinių tinklų papildymui, neviršija normatyvinių

rodiklių. Bendrovės apskaičiuotos vandens technologijai sąnaudos (22,7 tūkst. Eur) apskaičiuotos

taikant vidutinę 5,10 Eur/m3 geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą. Skyrius pritaria

Bendrovės apskaičiuotoms vandens technologijai sąnaudoms.

9 lentelėje pateiktas elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų

palyginimas.

9 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų

palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Elektros energija technologinėms reikmėms tūkst. kWh 39 714,2 35 008,5

1.1 iš to sk. elektrodinėse katilinėse tūkst. kWh 336,4 292,4

2. Vanduo technologinėms reikmėms tūkst. m3 4,5 4,5

3. Elektros energijos, vandens technologinėms

reikmėms ir nuotekų tvarkymo sąnaudos tūkst. Eur 3 830,0 3 170,4

2.3. Pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos

Vadovaujantis Metodikos 58.61.1 papunkčiu, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., pelenų

tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos vertinamos kintamosios dedamosios skaičiavimuose bei

pripažįstamos būtinosiomis kintamosiomis sąnaudomis.

Pagal Bendrovės Projektą planuojamos vidutinės metinės pelenų tvarkymo (išvežimo,

utilizavimo) sąnaudos sudaro 460,2 tūkst. Eur, kurios kaip paaiškinta, apskaičiuotos atsižvelgiant į

Projekte numatytą biokuro kiekį, vidutinę 3 proc. išvežtų pelenų, nuo sudeginto kuro apimties, dalį,

20 proc. smėlingumą ir viešai prieinamose sutartyse7 numatytus atitinkamų paslaugų įkainius.

Skyrius, atsižvelgdamas į nustatomą didesnį biokuro kiekį nei Bendrovės šilumos bazinės

kainos projekte, įvertinęs Bendrovės pateiktus vidutinio šilumingumo, peleningumo, smėlingumo

faktinius rodiklius bei paslaugų kainas, apskaičiavo 436,0 tūkst. Eur pelenų tvarkymo sąnaudų.

Skyriaus apskaičiuotos 24,2 tūkst. Eur mažesnės, nei Bendrovės projekte, pelenų tvarkymo sąnaudos

didesniam, nei Bendrovės projekte, biokuro kiekiui susidarė, dėl Bendrovės skaičiavimuose atliktos

techninės skaičiavimo klaidos ir dėl to neteisingai apskaičiuotų pelenų tvarkymo sąnaudų.

Pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos (436,0 tūkst. Eur) sudaro 0,02 ct/kWh.

7 Vertintos UAB „Vilniaus energija“ ir atitinkamų paslaugų teikėjų viešai prieinamos sutartys.

11

3. PASTOVIOSIOS SĄNAUDOS

Pastoviąsias sąnaudas sudaro nusidėvėjimo (amortizacijos), personalo, einamojo remonto bei

aptarnavimo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir kitos paskirstomos sąnaudos bei

investicijų grąža.

3.1. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos

Bendrovė Projekte nusidėvėjimo sąnaudoms apskaičiuoti naudojo 169 875,4 tūkst. Eur turto,

šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu vertinamo kaip reguliuojamo turto, vertę,

75 855,9 tūkst. Eur likutinę turto vertę, o apskaičiuotos šilumos tiekimo veiklos nusidėvėjimo

sąnaudos sudarė 6 585,7 tūkst. Eur.

Bendrovė atsižvelgė į Komisijos 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. R2-(Š)-266 pateiktas pastabas

dėl Projekto dalies apie nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimą ir 2017 m. vasario 14 d. raštu

Nr. 02-0115 pateikė patikslintą turto, šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu vertinamo kaip

reguliuojamo turto, sąrašą bei pakoregavo likutinę reguliuojamo turto vertę bei nusidėvėjimo

sąnaudas: turto vertė sumažinta nebenaudojamos termofikacinės elektrinės Nr. 3 turto verte,

atsižvelgė į 2016 m. spalio 13 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-301 „Dėl Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. O3-28 „Dėl uždarosios akcinės

bendrovės „Vilniaus energija“ 2009-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų

programos“ pakeitimo“ šilumos veiklai priskirto turto vienetų VE-2 pagrindiniai skirstomieji

įrenginiai (6 kV skirstyklos pastatas) ir VE-2 6 kV pagrindiniai skirstomieji įrenginiai (toliau –

Investicija į skirstyklą) reguliuojamos vertės sumažinimą bei pateikė suderinti nusidėvėjimo

skaičiavimo laikotarpius turtui, kuriam Metodikos 6 priede nėra nustatyti ilgalaikio turto

nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo normatyvai. Pažymėtina, kad Komisija 2016 m. kovo 7 d.

raštu Nr. R2-(Š)-667 paprašė patikslinti informaciją bei pateikti derinti tik reguliuojamai veiklai

priskirtino turto nusidėvėjimo normatyvus. Bendrovė 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. 02-0226 pateikė

patikslintą informaciją. Skyriaus Projekte taikomi ilgalaikio turto, kuriam Metodikos 6 priede nėra

nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo normatyvai, yra suderinti

Komisijos.

Po Bendrovės atliktų pakeitimų turto, bazinės kainos skaičiavimo metu vertinamo kaip

reguliuojamo turto, vertė sudaro 152 638,2 tūkst. Eur, šio turto likutinė vertė – 70 042,7 tūkst. Eur,

o apskaičiuotos šilumos tiekimo veiklos nusidėvėjimo sąnaudos – 5 931,8 tūkst. Eur.

Nustatant UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamąsias reguliuojamo turto

vertė buvo sumažinta ilgalaikio turto, sukurto už apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) pardavimų

pajamas, verte – 3 533,42 tūkst. Eur. Komisijos 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. R2-(Š)-3039

Bendrovei buvo pateiktas ilgalaikio turto ir investicijų, kurioms įvykdyti buvo panaudotos už ATL

pardavimą gautos pajamos, sąrašas, tačiau Bendrovės Projekte už ATL pardavimų pajamas pradinė

ilgalaikio turto vertė sumažinta ne pilna apimtimi, t. y. mažiau, negu buvo nurodyta Šilumos skyriaus

Pažymos 3.1 dalyje ir Komisijos 2016 m. gruodžio 5 d. rašte. Bendrovė paaiškino, kad nedisponuoja

detalia informacija apie investicijas „Trasų rekonstrukcija po apžiūrų ir hidraulinių bandymų“ ir

„Vilniaus miesto CŠT sistemos modernizavimas (nuo ŠK- 91218 iki ŠK-91222 ir nuo ŠK-91306 ir

ŠK-92665)“ sudarančių turto vienetų įvedimo į eksploataciją laiką, todėl Bendrovė neturi galimybių

pagal turimą viešą informaciją nustatyti, kokiems turto vienetams sukurti buvo panaudotos už ATL

gautos pajamos.

Atsižvelgus į tai, Skyrius atitinkamai 1 334,4 tūkst. Eur sumažino perdavimo veiklos

reguliuojamo turto vertę. Skyriaus skaičiavimais, iš viso reguliuojamo turto vertė, įskaitant

administracinio turto vertę, nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti sudaro 151 303,8 tūkst. Eur, nuo

kurios priskaičiuota 5 887,3 tūkst. Eur nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, iš jų 1 370,4 tūkst. Eur

– gamybos (įsigijimo), 4 513,2 tūkst. Eur – perdavimo ir 3,60 tūkst. Eur – mažmeninio aptarnavimo

verslo vienetuose. Bendrovės ir Skyriaus reguliuojamo turto vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimų

palyginimas pateiktas 10 lentelėje.

12

10 lentelė. Bendrovės ir Skyriaus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Reguliuojamo ilgalaikio turto vertė tūkst. Eur 169 875,4 151 303,8

2. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos tūkst. Eur 6 585,7 5 887,3

ct/kWh 0,28 0,25

Skyriaus apskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos 0,25 ct/kWh arba 27,0 proc. pastoviųjų

sąnaudų.

3.2. Personalo sąnaudos

Personalo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos, privalomojo socialinio draudimo

sąnaudos, garantinio fondo įmokų sąnaudos, mokymų, kvalifikacijos kėlimo, apsauginių ir darbo

drabužių įsigijimo sąnaudos ir kitos su personalu susijusios sąnaudos.

Bendrovė Projekto aiškinamajame rašte nurodė, kad bazinio laikotarpio darbuotojų skaičius

planuojamas vertinant, kad pasibaigus Nuomos sutarčiai į Bendrovę bus perkeltas UAB „Vilniaus

energija“ dirbantis personalas kartu perimant darbo užmokesčio įsipareigojimus (kaip numatyta

Nuomos sutartyje).

Bendrovė šilumos tiekimo veiklai priskyrė 678,2 darbuotojus, iš jų: šilumos gamybos veiklai –

193,8 darbuotojai, perdavimui – 310,5 darbuotojai, mažmeniniam aptarnavimui – 23,0 darbuotojai,

administracijos (šilumos tiekimo veiklos dalis) – 150,9 darbuotojai. Bendrovės darbuotojų metinis

darbo užmokesčio fondas sudaro 8 950,2 tūkst. Eur, o vidutinis mėnesinis šilumos tiekimo veiklai

priskirtų darbuotojų darbo užmokestis – 1 099,7 Eur. Bendrovė 2017 m. vasario 14 d. raštu

Nr. 02-0115 pateikė patikslintą personalo sąnaudų skaičiavimą, pagal kurį šilumos tiekimo veiklai

priskirtų darbuotojų skaičius išaugo iki 728,3, o darbuotojų metinis darbo užmokesčio fondas – iki

9 527,2 tūkst. Eur.

Bendrovės planuojami našumo rodikliai šilumos gamybos bei bendrosios ir administracinės

veiklos verslo vienetuose yra blogesni nei rodikliai, apskaičiuoti pagal 2014 m. I grupės

lyginamuosius. Bendrovės planuojamas našumo rodiklis šilumos perdavimo verslo vienete yra

mažesnis nei apskaičiuotas pagal palyginamuosius rodiklius.

Bendrovės planuojamų ir I grupės A pogrupio šilumos tiekėjų našumo rodiklių palyginimas

pateiktas 11 lentelėje.

11 lentelė. Bendrovės planuojami ir šilumos tiekėjų I grupės A pogrupio darbuotojų našumo rodikliai

Eil.

Nr. Rodiklis

Šilumos gamybos

verslo vienetas

Šilumos

perdavimo

verslo vienetas

Mažmeninio

aptarnavimo

verslo vienetas

Bendroji ir

administracinė

veikla

1 2 3 4 5 6

1. Mato vienetai MW/darb. kms/darb. vart./darb. darb./adm.

2. Lyginamasis rodiklis 12,25 3,87 3563 7,67

3. Bendrovės projektas 11,57* 4,79 8860 3,49

4. Skyriaus projektas 12,25** 5,50 8860 7,67 *Rodiklis apskaičiuotas taikant Bendrovės projekte nurodytą įrenginių instaliuotą galią (be kogeneracinės jėgainės) –

752,14 MW

**Rodiklis apskaičiuotas taikant Skyriaus skaičiavimuose vertinamą įrenginių instaliuotą galią (be kogeneracinės

jėgainės) – 548,536 MW

Vadovaujantis Metodikos 57.4 papunkčiu ir atsižvelgiant į UAB „Vilniaus energija“ šilumos

bazinės kainos nustatymo metu įvertintą šilumos veiklos darbuotojų skaičių, Skyriaus apskaičiuotas

darbuotojų skaičius, nevertinant kogeneracinės jėgainės darbuotojų, sudaro 404,8 (44,8 – šilumos

gamybos (įsigijimo), 270,2 – perdavimo, 23 – mažmeninio aptarnavimo verslo vienetuose bei 66,8 –

13

administracijos darbuotojai) (žr. 12 lentelę). Darbuotojų skaičių gamybos verslo vienete Skyrius

apskaičiavo pagal 2014 m. I grupės lyginamąjį rodiklį, o kogeneracinėje jėgainėje – pagal Bendrovės

patikslintame projekte nurodytą 174,4 darbuotojų skaičių. Atkreiptinas dėmesys, kad Skyriaus

apskaičiuotas darbuotojų skaičius perdavimo veikloje (270,9) atitinka UAB „Vilniaus energija“

šilumos bazinės kainos nustatymo metu įvertintą šilumos veiklos darbuotojų skaičių8 ir yra mažesnis

nei Bendrovės apskaičiuotas planuojamas darbuotojų skaičius (310,5). Skyriaus apskaičiuotas

darbuotojų skaičius (23,0) mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienete atitinka Bendrovės

projektą. Administracijos darbuotojų skaičių (66,8) Skyrius apskaičiavo pagal 2014 m. I grupės

lyginamąjį rodiklį.

Skyriaus ir Bendrovės planuojamo šilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičiaus palyginimas

pateiktas 12 lentelėje.

12 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės šilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičiaus palyginimas

Eil.

Nr.

Rodiklis Mato vnt.

Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

Skirtumas

(5-4) 1 2 3 4 5 6

1. Tiesioginė šilumos veikla: vnt. 728,3 579,2 -149,1

1.1. iš to sk. gamybos verslo vienetas: vnt. 243,9 219,2 -24,7

1.1.1. iš to sk. tiesioginė veikla vnt. 69,5 44,8 -24,7

1.1.2. kogeneracija vnt. 174,4* 174,4 -

1.2. perdavimo verslo vienetas vnt. 310,5 270,2 -40,3

1.3. mažmeninio aptarnavimo verslo

vienetas vnt. 23,0 23,0 -

1.4. bendroji (administracijos) veikla vnt. 150,7 66,8 -84,1 *Informacija apie kogeneracijai priskirtą darbuotojų skaičių pateikta 2017 m. vasario 14 d. Bendrovės raštu Nr. 02-0115

Bendrovės apskaičiuotos metinės darbo užmokesčio sąnaudos sudaro 8 950,2 tūkst. Eur iš

kurių 1 440,4 tūkst. Eur priskirta kogeneracinei veiklai. Bendrovės apskaičiuotos garantinio fondo

mokesčio sąnaudos sudaro 17,9 tūkst. Eur, o kitos su personalu susijusios sąnaudos siekia

1 024,2 tūkst. Eur. Pažymėtina, kad Bendrovė skaičiavimuose neįvertino socialinio draudimo

sąnaudų. Iš viso Bendrovė projekte numatė 9 981,2 tūkst. Eur sąnaudų. Kaip jau buvo paminėta,

Bendrovė pateikė pakoreguotus personalo sąnaudų skaičiavimus, pagal kuriuos planuojamos

personalo sąnaudos yra 13 436,6 tūkst. Eur arba 3 455,4 tūkst. Eur didesnės.

Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą, Skyrius taikė UAB „Vilniaus energija“ šilumos

bazinės kainos nustatymo metu įvertintą tiesioginės šilumos veiklos darbuotojų vidutinį darbo

užmokestį – 802,9 Eur/mėn. ir 1139,3 Eur/mėn. – administracinės veiklos darbuotojams. Skyrius,

taikydamas 802,9 Eur/mėn. vidutinį darbo užmokestį, apskaičiavo 1 680,4 tūkst. Eur kogeneracinės

veiklos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų. Skyriaus apskaičiuotas tiesioginės veiklos darbo

užmokesčio fondas sudaro 4 937,1 tūkst. Eur.

Iš viso Skyriaus apskaičiuotos darbo užmokesčio sąnaudos sudaro 5 850,5 tūkst. Eur arba

3 099,7 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės Projekte. Skyriaus, vadovaujantis teisės aktais,

apskaičiuotos privalomojo socialinio draudimo sąnaudos sudaro 1 812,5 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į

Skyriaus pakoreguotą darbo užmokesčio fondą, metinės įmokos į garantinį fondą

sudaro 11,7 tūkst. Eur. Skyriaus ir Bendrovės suplanuoto darbuotojų skaičiaus, apskaičiuoto

darbo užmokesčio, socialinio draudimo, įmokų į garantinį fondą palyginimas pateikiamas

13 lentelėje.

8 Kaip nurodyta Pažymoje, buvo įvertintas UAB „Vilniaus energija“ ataskaitinio laikotarpio faktas

14

13 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir

įmokų į garantinį fondą sąnaudų palyginimas Eil.

Nr. Rodiklis Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Darbuotojai: vnt. 728,3 579,2

1.1. iš t. sk.: šilumos veiklos darbuotojai vnt. 577,4 512,4

1.2. kogeneracinės jėgainės vnt. 174,4 174,4

1.3. administracijos darbuotojai vnt. 150,9 66,8

2. Vidutinis darbo užmokestis Eur/mėn. 1 099,7 841,7

3. Metinis darbo užmokesčio fondas tūkst. Eur 8 950,2 5 850,5

3.1. iš to sk. kogeneracinės jėgainės

darbuotojų tūkst. Eur 1 440,4 1 680,4

3.2. administracijos darbuotojų tūkst. Eur 3 000,6 913,4

4. Privalomojo socialinio draudimo

sąnaudos tūkst. Eur - 1 812,5

5. Garantinio fondo įmokų sąnaudos tūkst. Eur 17,9 11,7

Kitos Bendrovės Projekte numatytos personalo sąnaudos sudaro 1 024,2 tūkst. Eur, iš kurių

daugiau kaip 610 tūkst. Eur sudaro kelionės sąnaudos, išeitinės pašalpos, kompensacijos. Bendrovė

nepagrindė apskaičiuotų kelionės sąnaudų, išeitinių pašalpų ir kompensacijų apskaičiavimo. Skyriaus

nuomone, atsižvelgus į tai, kad šilumos tiekimo veiklai priskiriamas darbuotojų skaičius atitinka

UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainoje įvertintą darbuotojų skaičių, Bendrovės šilumos kainoje

neturi būti įvertintos išeitinės pašalpos ir kompensacijos.

Kitos Skyriaus apskaičiuotos personalo sąnaudos, įskaitant administracijos, sudaro

159,2 tūkst. Eur ir yra 865,0 tūkst. Eur mažesnės nei Bendrovės apskaičiuotos sąnaudos. Skirtumas

tarp Skyriaus ir Bendrovės skaičiavimų susidarė todėl, kad, Skyrius, kitas su personalu susijusias

sąnaudas apskaičiavo, atsižvelgęs į 2014 m. I grupės šilumos tiekėjų kitų tiesioginės veiklos personalo

sąnaudas, tenkančias vienam tiesioginės veiklos darbuotojui per mėnesį ir kitų personalo darbuotojų,

susijusių su prie bendrų sąnaudų kategorijai priskiriamomis darbo užmokesčio sąnaudomis, sąnaudas

tenkančias vienam darbuotojui per mėnesį.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų kitų personalo sąnaudų palyginimas pateiktas

14 lentelėje.

14 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės kitų personalo sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1. Kitos su personalu susijusios sąnaudos tūkst. Eur 1 024,2 159,2

Skyriaus skaičiavimais, personalo sąnaudos, įskaitant bendrąsias (administracijos), sudaro

7 833,3 tūkst. Eur, t. y. 2 147,3 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų personalo sąnaudų palyginimas pateiktas 15 lentelėje.

15 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės personalo sąnaudų palyginimas Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1. Personalo sąnaudos tūkst. Eur 9 981,2 7 833,9

ct/kWh 0,48 0,33

Skyriaus apskaičiuotos personalo sąnaudos sudaro 0,33 ct/kWh arba 34,0 proc. pastoviųjų

sąnaudų.

15

3.3. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos

Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas sudaro žaliavų ir medžiagų, mažaverčio

inventoriaus, einamojo remonto, rezervinio kuro saugojimo, atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų

eksploatavimo, transporto priemonių eksploatavimo ir kuro, komunalinių paslaugų ir kitos sąnaudos.

Bendrovė Projekto aiškinamajame rašte nurodė, kad planuojamos einamojo remonto ir

aptarnavimo sąnaudos apskaičiuotos remiantis Bendrovės techninio personalo vertinimu,

atsižvelgiant į Bendrovės turimus duomenis apie turto būklę bei teisės aktų, reglamentuojančių

technologinių įrenginių eksploataciją, priežiūrą, bandymus bei remontus, reikalavimus bei nustatytos

naudojant Bendrovės biudžetą ateinantiems metams. Projekte nurodytos einamojo remonto ir

aptarnavimo sąnaudos sudaro 11 428,7 tūkst. Eur (5 377,0 tūkst. Eur – šilumos gamybos,

5 991,9 tūkst. Eur – šilumos perdavimo, 59,7 tūkst. Eur – mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo

vienete). Kartu su projektu buvo pateiktas Bendrovės valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų

planas 11 428,7 tūkst. Eur sumai.

Komisija 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. R2-(Š)-117 nurodė, kad Metodikos 89 punkte yra

nustatyti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektui pateiktinos informacijos reikalavimai,

iš kurių Metodikos 89.5 papunktyje numatyta, kad verslo vienetų, nurodytų Metodikos 13.1–13.3

punkte, valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planas teikiamas kiekvieniems reguliavimo

periodo metams, ir apima einamojo remonto, turto aptarnavimo, eksploatavimo, priežiūros, medžiagų

ir žaliavų sąnaudas. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 12 d.

sprendimu Nr. 1-651 yra nustatytas 3 metų (2017–2019 m.) Bendrovės bazinės kainos laikotarpis,

valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planas turi būti pateiktas už kiekvienus 2017–

2019 m. atskirai, o nustatant šilumos kainos dedamąsias bus atsižvelgiama į vidutines būtinąsias

metines sąnaudas. Tuo pačiu buvo paprašyta pateikti pakoreguotą Bendrovės valdomo turto

priežiūros ir eksploatavimo darbų planą. Bendrovė 2017 m. vasario 14 d. rašte Nr. 02-0115 pažymėjo,

kad 2018 m. ir 2019 m. atitinkami darbai savo apimtimi (finansine išraiška) nesikeis nuo 2017 m.

plano bei nekoregavo metinės Bendrovės valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano

11 428,7 tūkst. Eur vidutinės metinės apimties.

Skaičiuodamas einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas, Skyrius atsižvelgė į

UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu (žr. Pažymą) taikytas 2014 m.

I grupės šilumos tiekėjų einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas gamybos veikloje, tenkančias

eksploatuojamų įrenginių instaliuotos galios vienetui Eur/MW ir einamojo remonto ir aptarnavimo

sąnaudas perdavimo veikloje, tenkančias vienam sąlyginių šilumos tinklų km, Eur/kms.

Bendrovės ir Skyriaus planuojamų einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų palyginimas

pateiktas 16 lentelėje.

16 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės planuojamų einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų rodiklių

palyginimas Eil.

Nr.

Rodiklis Gamyba Perdavimas

1 2 3 4

1. Mato vienetai Eur/MW Eur/kms

2. Bendrovės projektas 2888,9* 1923,0**

3. Skyriaus projektas 1381,2* 1085,2**

* Siekiant palyginti rodiklius, Bendrovės planuojamų sąnaudų rodiklis apskaičiuotas naudojant Skyriaus skaičiavimuose

naudojamą 1491,1 MW instaliuotą galią.

** Apskaičiuota, įvertinus 1487,2 kms sąlyginį tinklų ilgį

Skyrius, taikydamas aukščiau minėtus apskaičiuotus 2014 m. I grupės šilumos tiekėjų

einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų rodiklius, šilumos gamybos veikloje apskaičiavo

2 059,5 tūkst. Eur einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, o šilumos perdavimo veikloje –

1 613,9 tūkst. Eur einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų. Mažmeninio aptarnavimo verslo

vienete Skyriaus apskaičiuotos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos sudaro 44,4 tūkst. Eur.

16

Iš viso Skyrius apskaičiavo 3 717,8 tūkst. Eur einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų,

t. y. 7 710,9 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte. Skyriaus planuojamų ir Bendrovės

apskaičiuotų einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų palyginimas pateiktas 17 lentelėje.

17 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1. Einamojo remonto ir aptarnavimo

sąnaudos

tūkst. Eur 11 428,7 3 717,8

ct/kWh 0,41 0,15

1.1. iš to sk. remonto sąnaudos tūkst. Eur 5 431,0 1 766,7* * Šios sąnaudos apskaičiuotos pagal Bendrovės pateiktą valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą,

proporcingai Bendrovės nurodytoms remonto sąnaudoms.

Skyriaus apskaičiuotos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos sudaro 3 717,8 tūkst. Eur,

todėl Skyrius siūlo nederinti Bendrovės valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2017–

2019 m. ir įpareigoti Bendrovę per 30 kalendorinių dienų pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–

2019 m. valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą už vidutinę metinę 3 717,8 tūkst. Eur

sumą.

Skyriaus apskaičiuotos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos sudaro 0,15 ct/kWh arba

17,1 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.4. Mokesčių ir finansinės sąnaudos

Mokesčių sąnaudas sudaro nekilnojamo turto mokesčių, aplinkos taršos mokesčių, Lietuvos

Respublikos energetikos įstatyme numatytų mokesčių ir kitų mokesčių valstybei sąnaudos.

Bendrovė Projekte numatė 2 282,2 tūkst. Eur mokesčių sąnaudų, iš jų 2,0 tūkst. Eur –

nekilnojamojo turto mokestis, 174,2 tūkst. Eur – žemės mokesčio sąnaudos, 50,0 tūkst. Eur – aplinkos

taršos mokesčiai ir 31,3 tūkst. Eur – kitų mokesčių valstybei sąnaudos, įskaitant valstybinių išteklių

mokesčių sąnaudas.

Bendrovė 2017 m. vasario 14 d. rašte Nr. 02-0115 nurodė, kad vadovaujantis Energetikos

įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 1 punktu, papildomai apskaičiavo 190,2 tūkst. Eur mokestinių

įsipareigojimų sąnaudų, kurios turi būti įvertintos mokesčių sąnaudose. Bendrovė nepateikė detalių

mokestinių įsipareigojimų sąnaudų apskaičiavimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Energetikos

įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 1 punktu, šilumos sektoriaus mokestinių įsipareigojimų sąnaudos

apskaičiuojamos kaip 1,1 procento praėjusių metų šilumos perdavimo veiklos pajamų. Atsižvelgus į

tai, Skyrius apskaičiavo 448,0 tūkst. Eur mokestinių įsipareigojimų sąnaudų kaip 1,1 proc. nuo

2016 m. Aptarnaujamoje teritorijoje šilumos tiekimą vykdžiusios UAB „Vilniaus energija“ šilumos

perdavimo veiklos pajamų, o šias mokesčių sąnaudas priskyrė šilumos perdavimo veiklai.

Dėl šios priežasties Skyriaus apskaičiuotos mokesčių sąnaudos sudaro 2 730,2 tūkst. Eur ir yra

448,0 tūkst. Eur. didesnės už numatytas Projekte.

Bendrovė Projekte nurodė, kad vadovaujantis Metodikos 57.6 papunkčiu įvertina

79,3 tūkst. Eur kitų finansinių sąnaudų, kurias vertinant atskirai įtakos šilumos kainai neturi.

Komisijai paprašius, Bendrovė 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. 02-0067 finansines sąnaudas detalizavo

nurodydama, kad 63,1 tūkst. Eur sudaro neigiamos mokėtinų ir gautinų sumų perkainojimo įtakos

sąnaudos, o likusias 16,2 tūkst. Eur – mokestinės ir finansinės konsultacijos. Bendrovė nepagrindė

dėl kokių priežasčių yra planuojamos neigiamos mokėtinų ir gautinų sumų perkainojimo įtakos

sąnaudos šilumos tiekimo veikloje ateinančiu periodu, todėl Skyrius šių sąnaudų nevertino. Skyriaus

nuomone, Bendrovės nurodytos konsultacijos, kurių sąnaudos yra vertinamos prie finansinių

sąnaudų, taip pat nepriskirtinos finansinių sąnaudų grupei, todėl taip pat nevertinamos. Skyrius

nevertina Bendrovės numatytų finansinių sąnaudų kaip būtinųjų finansinių sąnaudų šilumos tiekimo

veiklai.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų mokesčių sąnaudų palyginimas pateiktas 18 lentelėje.

17

18 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės mokesčių sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Mokesčių sąnaudos tūkst. Eur 2 282,2 2 730,2

ct/kWh 0,10 0,12

2. Finansinės sąnaudos tūkst. Eur 79,3 –

ct/kWh 0,00 –

Skyriaus apskaičiuotos mokesčių sąnaudos sudaro 0,12 ct/kWh arba 12,5 proc. pastoviųjų

sąnaudų.

3.5. Administracinės sąnaudos

Administracines sąnaudas sudaro teisinės, konsultacinės, ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų,

profesinė literatūra ir kitos (vertimų, skelbimų, kitos) administravimo sąnaudos. Bendrovė Projekte

įvertino 3 810,9 tūkst. Eur administracinių sąnaudų, kurias kaip ir einamojo remonto ir aptarnavimo

sąnaudas, apskaičiavo vadovaujantis Bendrovės planuojamu biudžetu. Didžiausią dalį

administracinių sąnaudų sudaro patalpų priežiūros sąnaudos – 1 181,0 tūkst. Eur, teisinės paslaugos

– 1 048,3 tūkst. Eur, konsultacinės paslaugos – 854,3 tūkst. Eur. Bendrovė nurodė, kad teisines

paslaugas apima planuojamos arbitražo išlaidos, teisinės konsultacijos, antstolių paslaugos bei

atstovavimo teismuose ir bylinėjimosi išlaidos, o konsultacines sąnaudas apima paslaugos, susijusios

su Nuomos sutarties pabaiga bei turto perėmimu, taip pat su personalo valdymo ir atlygio politikos,

kuri bus reikalinga siekiant efektyvinti Bendrovės veiklą ateityje, įgyvendinimu. Prie konsultacinių

sąnaudų taip pat numatytos ir išlaidos galimybių studijai dėl atsinaujinančių energetikos išteklių

panaudojimo šilumos gamyboje.

Komisijai paprašius, Bendrovė pateikė informaciją apie administracines sąnaudas, susijusias

su Bendrovės reguliuojamos veiklos vykdymo pradžia ir arbitražu, kurių bendra suma sudaro

339,2 tūkst. Eur.

Pagal Metodikos 39.2.5 papunktį draudžiama reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams)

ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos (produktai),

priskirti koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos užmokesčių (mokesčių) sąnaudas, nesusijusias su

reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimu, t. y. sąnaudas, kurios nebūtų susidariusios, jeigu

reguliuojamą veiklą vykdytų turto savininkas. Atsižvelgus į tai, Skyriaus nuomone, į šilumos kainą

negali būti įtraukiamos ir sąnaudos, kurios susidaro turto savininkui grąžinant išnuomotą turtą,

t. y. šilumos vartotojai neturi papildomai mokėti už savivaldybių sprendimą perleisti valdyti šilumos

ūkį ar paskui jį grąžinus nuomotojui.

Bendrovės administracinės sąnaudos be sąnaudų, susijusių su Bendrovės reguliuojamos

veiklos vykdymo pradžia ir arbitražu, sudaro 3 057,4 tūkst. Eur. Šias Bendrovės planuojamas

sąnaudas, tenkančias realizuotai šilumai, Skyrius palygino su 2014 m. I grupės šilumos tiekėjų

administracinėmis sąnaudomis, tenkančiomis realizuotai šilumai ir pastebėjo, kad Bendrovės

administracinės sąnaudos yra 4,7 karto didesnės. Skyriaus apskaičiuotos administracinės sąnaudos

būtinosios sąnaudos sudaro 648,8 tūkst. Eur.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų administracinių sąnaudų palyginimas pateiktas

19 lentelėje.

19 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės administracinių sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Administracinės sąnaudos tūkst. Eur 3 810,9 648,8

ct/kWh 0,15 0,02

18

Skyriaus apskaičiuotos administracinės sąnaudos sudaro 0,02 ct/kWh arba beveik 3 proc.

pastoviųjų sąnaudų.

3.6. Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos

Rinkodaros ir pardavimų sąnaudas sudaro privalomo vartotojų informavimo, įskaitant

tinklalapio palaikymo, sąnaudos, sąskaitų vartotojams parengimo ir pateikimo sąnaudos, vartotojų

mokėjimų administravimo ir surinkimo sąnaudos.

Bendrovės Projekte numatyta 1 281,7 tūkst. Eur rinkodaros ir pardavimų sąnaudų, kurios

apskaičiuotos vadovaujantis Bendrovės planuojamu biudžetu. Bendrovė rinkodaros sąnaudų grupei

be vartotojų administravimo ir surinkimo sąnaudų bei sąskaitų vartotojams parengimo ir pateikimo

sąnaudų, įvertino reklamos sąnaudas, kurios bus patirtos dėl šilumos tiekėjo pasikeitimo, krizinės

situacijos valdymo plano parengimas ir pan. Skyriaus nuomone, būtinosiomis sąnaudomis gali būti

pripažįstamos tik informacijos teikimo ir vartotojų švietimo sąnaudos, t. y. tokios sąnaudos, kurios

priskirtos teisės aktuose numatytam privalomam vartotojų informavimui. Nevertinant reklamos

paslaugų ir rinkos tyrimų sąnaudų, Bendrovės planuojamos rinkodaros ir pardavimų sąnaudos sudaro

990,5 tūkst. Eur.

Skyrius, rinkodaros ir pardavimo sąnaudas įvertino atsižvelgęs į 2014 m. I grupės šilumos

tiekėjų rinkodaros ir pardavimo sąnaudų, tenkančių vienam vartotojui, lygį, ir apskaičiavo

649,2 tūkst. Eur sąskaitų vartotojams parengimo ir pateikimo sąnaudas, vartotojų mokėjimų

administravimo ir surinkimo sąnaudas ir privalomo vartotojų informavimo, įskaitant tinklalapio

palaikymą, sąnaudas Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų rinkodaros ir pardavimų sąnaudų

palyginimas pateiktas 20 lentelėje.

20 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės rinkodaros ir pardavimų sąnaudų palyginimas Eil.

Nr.

Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos tūkst. Eur 1 281,7 649,2

ct/kWh 0,06 0,03

Skyriaus apskaičiuotos rinkodaros sąnaudos sudaro 0,03 ct/kWh arba beveik 3 proc.

pastoviųjų sąnaudų.

3.7. Kitos paskirstomos sąnaudos

Kitas paskirstomas sąnaudas sudaro turto draudimo, audito ir skolų išieškojimo sąnaudos.

Bendrovės apskaičiuotos kitos paskirstomos sąnaudos sudaro 352,0 tūkst. Eur.

Skyrius, atsižvelgęs į 2014 m. I grupės šilumos tiekėjų kitų paskirstomų sąnaudų dydį,

tenkantį vienai realizuotos šilumos MWh, apskaičiavo ir įvertino 304,9 tūkst. Eur kitų paskirstomų

sąnaudų. Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų kitų paskirstomų sąnaudų palyginimas pateiktas

21 lentelėje.

21 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės kitų paskirstomų sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

Projektas

Bendrovė Skyrius

1 2 3 4 5

1. Kitos paskirstomos sąnaudos tūkst. Eur 352,0 304,9

ct/kWh 0,01 0,01

Skyriaus apskaičiuotos kitos paskirstomos sąnaudos sudaro 0,01 ct/kWh arba 1,4 proc.

pastoviųjų sąnaudų.

19

3.8. Investicijų grąža

Vadovaujantis Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų

nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 5 punktu, nustatant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias),

kurių projektai pateikti iki 2017 m. liepos 1 d., vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) ir investicijų

grąža skaičiuojama naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal atskirus verslo

vienetus) rodiklius. Taip pat minėto nutarimo 6 punkte įtvirtinta, kad šilumos bazinės kainos (kainos

dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki 2017 m. liepos 1 d., investicijų grąža skaičiuojama

nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai

– nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Metodikos

57.7.2 papunktį9.

Bendrovė Projekte apskaičiavo 5,48 proc. investicijos grąžos normą ir 4 240,4 tūkst. Eur

investicijų grąžą.

Pagal Bendrovės 2015 m. balanso duomenis apskaičiuota investicijų grąžos norma sudaro

5,48 proc. Bendrovė skaičiuodama investicijų grąžos normą, atsižvelgė į Investicijų grąžos normos

nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl

Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – WACC metodika), 11 punktą

ir skaičiuojant Bendrovės investicijų grąžos normą taikė optimalią kapitalo struktūrą, numatytą

minėtos metodikos 10 punkte: skolintas kapitalas – 60 proc., nuosavas – 40 proc., bei taikė

8,89 proc. nuosavo kapitalo kainą ir 2,64 proc. skolinto kapitalo kainą.

Komisija 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-316 paprašė pateikti Bendrovės faktinių

ilgalaikių paskolų palūkanų normų duomenis už 2015 m. liepos 1d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpį,

t. y. už tą patį laikotarpį, už kurį Komisijos tinklapyje yra paskelbta skolinto kapitalo kainos viršutine

riba pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis 2,18 proc. ir faktinis šilumos gamybos ir (ar) tiekimo,

karšto vandens tiekimo sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis 1,91 proc. Bendrovė

2017 m. vasario 14 raštu Nr. 02-0115 informavo, kad 2015 m. liepos 1d. – 2016 m. birželio 30 d.

laikotarpiu paskolų neturėjo, 2016 m. rugpjūčio mėn. Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį, kurios

palūkanų normą (2,3 proc.) naudojo minėtu raštu patikslintuose investicijų grąžos skaičiavimuose.

Skyrius vadovavosi WACC metodikos 8 punktu, kuris numato, jeigu ūkio subjektas neturi ilgalaikių

paskolų, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip energetikos sektoriaus, kuriame ūkio subjektas

vykdo veiklą, skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis, netaikant WACC metodikos 7 punkto

nuostatų, t. y. skaičiuojant investicijų grąžos normą turi būti taikomas faktinis šilumos gamybos ir

(ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis 1,91 proc. Skyriaus skaičiavimais, iš viso reguliuojamo turto vertė, pakoreguota pagal šios pažymos

3.1 dalyje nurodytas aplinkybes, ir mažmeninio aptarnavimo būtinosios sąnaudos, yra

69 749,6 tūkst. Eur, iš jų 68 635,4 tūkst. Eur – 2016 m. gruodžio 31 d. įvertinta reguliuojamo turto

likutinė vertė ir 1 114,2 tūkst. Eur – mažmeninio aptaravimo būtinosios pajamos. Investicijų grąžos

skaičiavimai pateikti 22 lentelėje.

22 lentelė. Investicijų grąžos skaičiavimas

Eil. Nr. Rodiklis Mato vnt. Bendrovės projektas Skyriaus

projektas

1 2 3 4 5

1. Vertė, nuo kurios skaičiuojama

investicijų grąža (įskaitant

mažmeninio aptarnavimo būtinąsias

sąnaudas)

tūkst. Eur

77 309,8 69 749,6

1.1. reguliuojamo turto likutinė vertė tūkst. Eur 75 699,6 68 635,4

9 Metodikos redakcija, galiojusi Bendrovės projekto pateikimo metu.

20

Eil. Nr. Rodiklis Mato vnt. Bendrovės projektas Skyriaus

projektas

1 2 3 4 5

1.2. mažmeninio aptarnavimo būtinosios

pajamos

tūkst. Eur 1 610,2 1 114,2

2. Investicijų grąžos norma (WACC) proc. 5,48 5,33

2.1. Skolinto kapitalo kaina proc. 2,64 1,91

2.2. Nuosavo kapitalo kaina proc. 8,89 8,89

2.3. Skolinto kapitalo dalis proc. 60,0 60,0

2.4. Nuosavo kapitalo dalis proc. 40,0 40,0

3. Investicijų grąža tūkst. Eur 4 240,4 3 717,1

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovės skaičiavimais, investicijų grąža –

4 240,4 tūkst. Eur, Skyriaus – 3 717,1 tūkst. Eur, t. y. 523,3 tūkst. Eur (arba 12,3 proc.) mažiau nei

Bendrovės Projekte dėl Skyriaus apskaičiuotos mažesnės reguliuojamo turto likutinės vertės

(skaičiavimo principai pateikti šios pažymos 3.1 dalyje), mažesnių mažmeninio aptarnavimo būtinųjų

pajamų ir skaičiavimuose taikomos mažesnės skolinto kapitalo kainos.

4. Rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos

Vadovaujantis Metodikos 62.1.1.1.2 papunkčiu, pastoviųjų sąnaudų sumą per metus

rezervinei galiai užtikrinti sudaro nusidėvėjimo (amortizacijos), galios rezervo įsigijimo iš kitų

asmenų, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos

paskirstomos bei investicijų grąžos sąnaudos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąnaudos jau yra

įskaičiuotos į sąnaudas, aprašytas šios pažymos 3 dalyje.

Bendrovė Projekto Aiškinamajame rašte paminėjo, kad atskirai neišskiria pastoviųjų sąnaudų

rezervinės galios užtikrinimui, kadangi iki Nuomos sutarties pabaigos vyksta gamybos šaltinių

atnaujinimo ir remonto darbai, todėl pagal dabartinėje situacijoje būklę nėra galimybės įvertinti jų

galimo panaudojimo šilumos gamybai ir/ arba rezervinės galios užtikrinimui. Rezervinės galios

sąnaudų atskyrimas nedaro įtakos galutinei šilumos gamybos kainai.

Metodikos 13.1.3 papunktis numato rezervinės galios užtikrinimo paslaugą kaip šilumos

gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto dalį, o Metodikos 132 punkte nurodyta,

kad šilumos rezervinės galios užtikrinimo paslaugai (Metodikos 13.1.3 papunktis) priskiriamos

sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai, atitinkantys šilumos gamybos įrenginių galios apimtį, nustatytą

Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame

Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3–202 „Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų

šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios

ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui. Metodikoje

numatyta, kad šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastoviųjų

sąnaudų suma susideda iš pastoviųjų sąnaudų, priskirtų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos

šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimties, ir pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti

Ūkio subjekto gamybos šaltiniais, apimties. Rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos

skaičiavimas reglamentuotas Metodikos 69.1.1.1.2 papunktyje. Atsižvelgus į tai, teigtina, kad

rezervinės galios užtikrinimo paslaugos sąnaudų išskyrimas ir minėtos paslaugos kainos skaičiavimas

yra privalomas.

Pagal Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo

3 punktą rezervinės galios užtikrinimo paslauga – tai Ūkio subjekto teikiama paslauga, leidžianti

šilumos tiekėjui užtikrinti per paskutinius trejus metus fiksuotą maksimalų sistemos galios poreikį ir

užtikrinti papildomą galios kiekį, atitinkantį konkrečioje sistemoje esančio didžiausio katilo galią,

tačiau ne didesnę kaip 30 proc. maksimalios galios sistemoje.

Skyrius, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė nepateikė išsamios informacijos apie rezervinės galios

užtikrinimo paslaugai priskirtus įrenginius, ir vadovaudamasis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų

šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 3 punktu, rezervinės galios užtikrinimo paslaugai priskyrė

21

30 proc. pastoviųjų sąnaudų. Iš viso Skyrius apskaičiavo 2 633,0 tūkst. Eur rezervinės galios

užtikrinimo sąnaudų, iš jų:

• nusidėvėjimo (amortizacijos) – 411,1 tūkst. Eur;

• einamojo remonto ir aptarnavimo – 617,8 tūkst. Eur;

• personalo – 1 005,3 tūkst. Eur;

• mokesčių – 174,4 tūkst. Eur;

• administracinės – 165,7 tūkst. Eur;

• kitos paskirstomos – 59,5 tūkst. Eur;

• investicijų grąža –199,2 tūkst. Eur.

Skyriaus apskaičiuotos šilumos bazinėje kainoje rezervinės galios užtikrinimui sąnaudos

sudaro 2 633,0 tūkst. Eur arba 0,10 ct/kWh.

III. IŠVADOS

23 lentelė. 2017 m. kovo mėn. galiojančios, Bendrovės ir Skyriaus projekcinių šilumos kainų

dedamųjų palyginimas, ct/kWh

Eil.

Nr. Šilumos kaina

Galiojanti

kaina (UAB

„Vilniaus

energija“)

Bendrovės

apskaičiuota

projekcinė kaina

Skyriaus

apskaičiuota

projekcinė kaina

Pasikeitimas

(proc.)

(3 / 5 eil.)

1 2 3 4 5 6

1. Šilumos kaina 4,28 5,23 4,63 6,1

1.1. pastovioji dedamoji 1,10 1,67 1,07 -2,7

1.2. kintamoji dedamoji 3,52 3,56 3,56 1,1

1.3. papildoma dedamoji -0,34 - - -

Pastaba. Bendrovės projekcinės kainos kintamoji dedamoji apskaičiuota taikant kuro kainas, kurios

įvertintos UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo mėn. šilumos galutinės kainos vartotojams skaičiavimuose

Kaip matyti iš 23 lentelės, Skyriaus apskaičiuota projekcinė šilumos bazinė kaina yra

4,63 ct/kWh, t. y. 0,6 ct/kWh arba 11,5 proc. didesnė nei apskaičiuota Bendrovės. Palyginti su

galiojančia 2017 m. kovo mėn. UAB „Vilniaus energija“ galutine šilumos kaina vartotojams,

Skyriaus apskaičiuota projekcinė šilumos kaina yra 0,35 ct/kWh didesnė, o nevertinant 2017 m.

kovo mėn. UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainą mažinančios 0,34 ct/kWh papildomos

dedamosios, Skyriaus apskaičiuota projekcinė šilumos kaina yra 0,01 ct/kWh didesnė.

Kintamoji projekcinės vienanarės šilumos kainos dedamoji sudaro 3,56 ct/kWh ir yra

0,04 ct/kWh arba 1,1 proc. didesnė už galiojančią UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos kintamąją

dedamąją dėl įvertintų didesnių, pelenų tvarkymo sąnaudų ir šilumos gamybos kainos pokyčio įtakos

papildomo šilumos kiekio sąnaudoms.

Pastovioji projekcinės vienanarės šilumos kainos dedamoji sudaro 1,07 ct/kWh ir yra

0,03 ct/kWh arba 2,7 proc. mažesnė už galiojančią UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos

pastoviąją dedamąja dėl įvertintų mažesnių nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų bei apskaičiuotos

investicijų grąžos.

Pažymėtina, kad klausimas dėl Bendrovės šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo buvo

įtrauktas į 2017 m. kovo 23 d. darbotvarkę, tačiau atsižvelgus į 2017 m. kovo 22 d. Bendrovės raštu

Nr. 02-0280 „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo

projekto“ pateiktas pastabas Skyriaus 2017 m. kovo 16 d. pažymai Nr. O5-68 „Dėl akcinės bendrovės

„Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“, klausimas nebuvo

svarstytas. Skyriaus argumentai į Bendrovės pastabas pateikiami šios pažymos priede.

Skyrius, vadovaudamasis Įstatymu ir Metodika Komisijai siūlo:

22

1. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos bazinės

kainos dedamųjų nustatymo“ projektui.

2. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valdomo turto

priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2016–2017 metams“ projektui.

PRIDEDAMA:

1. Šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo lentelės, 1 lapas.

2. Nutarimo „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“

projektas, 2 lapai.

3. Nutarimo „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo

darbų plano 2017–2019 metams“, 1 lapas.

4. Argumentai į 2017 m. kovo 22 d. Bendrovės raštu Nr. 02-0280 pateiktas pastabas, 10 lapų.

(Atsižvelgus į AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-04-05 raštą Nr. SD-393 ir prašymą, 2017-03-30

pažymos Nr. O5-76 4 priedą nelaikyti konfidencialia informacija ir jį paskelbti viešai su pažyma)

Šilumos skyriaus patarėja Ramunė Zailskienė

Į posėdį kviečiami:

1. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, el. p. e.vicemeras@vilnius.lt;

2. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovai, el. p. info@chc.lt.