Tinklaveika ir

tinklų valdymas

Timo Järvensivu

D.Sc.(Econ), researcher and entrepreneur

Aalto University School of Business nommoC

seugolaiD cooperative

TyhyverkostoX project member in collaboration with

the Finnish Institute of Occupational Health

Hierarchija: autoritetas,

detalūs žinių mainai,

griežtas darbo

pasidalijimas, aiškūs

sandoriai

Sudėtingų darbų

efektyvus atlikimas,

formalus mokymasis

Tinklas: pasitikėjimas,

detalūs žinių mainai,

lankstus darbo

pasidalijimas, lankstūs

įsipareigojimai

Laisvė kūrybai ir

atradimams, padidėjęs

lankstumas, neformalus

mokymamsis

Rinka: kliento-paslaugų tiekėjo sandoriai,

paviršutiniški žinių mainai, griežtas darbo pasidalijimas

Nesudėtingų darbų efektyvus atlikimas

Esim: Powell (1990)

Pagrindiniai organizavimo būdai

Atvirumas atvira bendruomenė, nevaržomi žinių

mainai…

Autonomija sprendimų darymo ir veikimo būdų

laisvė…

Pasitikėjimas bendradarbiavimo sėkmė ir

tęstinumas pagrįsti dalyvių tarpusavio pasitikėjimu

Tinklo organizavimas – tai…

Tinklo ir hierarchijos tarpusavio sąveika

Griežtai valdomi

strateginiai tinklai, „iš

viršaus į apačią“

vadovavimo stilius

Spontaniškai besivystantis,

atsirandantys tinklai, „iš

apačios į viršų“ koordinavimas

Kartu valdomi tinklai, „iš

apačios į viršų“

vadovavimo stilius

Chaotiškas organizavimas,

Jokios koordinacijos tarp

autonomiškų (hierachiškų)

grupių

Tinklas veikia iš anksto

nustatytose ribose

Tinklas veikia pagal

taisykles, kurias nustatė

tinklo dalyviai

Tinklaveika

pagal bendras

normas

Järvensivu (2017)

Konkurencija ir

bendradarbiavimas

Dalyviai veikia

vadovaudamiesi

įvairiomis

taisyklėmis ir

normomis

Ne formalios

taisyklės, o

socialinės

normos

Hierarchijos būdu

nustatytos

bendradarbiavimo

taisyklės

Sutartos formalios

bendradarbiavimo

taisyklės (ir

normos)

Tinklų tyrinėjimų sritys arba “brūzgynai”

Industriniai tinklai

Socialinių

tinklų analizė

Socialinis

kapitalas

Interorganizaciniai

santykiai

Socialinių

mainų

teorija Antreprenerių

tinklai

Politikos

tinklai Ekonominė

geografija

Strateginės

partnerystės

Tiekimo

grandinės ir

tinklas

Priklausomybės

nuo išteklių teorija

„Kritinės

perspektyvos”

Evoliucionizmas

Socialinė

psichologija

Institucinė teorija

Transakcijų-

sąnaudų

teorija

Strateginiai tinklai

Inovatyvūs

tinklai

Veikėjo-tinklo

teorija

Sutarčių teorija

Pagrindiniai funkcionuojančio tinklo elementai

Bendrus tikslus atrasti

lengviau. Mokymasis kartu

„pagilėja”. Padaugėja

džiaugsmo ir energijos.

Nauji dalyviai

susidomi, prisijungia

ir papildo naujomis

žiniomis

Tinklo atvirumo

platformos

Järvensivu, Nykänen, Rajala (2010)

Järvensivu (2015)

Žinios ir supratimas

perimami,

skleidžiami ir

efektyviai

panaudojami

Dialogas ir žinių

platformos

Bendro mokymosi įpročiai ir procesai

Pasitikėjimas Įsipareigojimas

Kokių

poreikių ir

įgūdžių

turi kiti?

Jeigu padėsiu

kitiems, ar jie

padės man?

Koordinavimas ir

fasilitavimas

Vienas kito

pažinimas

Tinklo valdymo esmė yra įgalinti bei palaikyti

pasitikėjimo ir įsipareigojimo raidą atvirame tinkle

Tinklo ”vadovas (-ai)” arba ”koordinatorius (-ai)”

Tinklo “branduolys”

Mokytojai suteikia

įgūdžius ir žinias

besimokantiems

Pvz. Paskaitos ir diskusijos

Fasilitatoriai organizuoja žinių bendrą

kūrimo procesą

Pvz. „mokymosi kavinės“ – specialistai dirba, o jiems padeda fasilitatorius

Švietimas Fasilitavimas Priėmimas

Priimanti pusė („šeimininkas“)

pasiūlo platformą,

kurioje žinių bendras kūrimo

procesas yra kuriamas kartu

Pvz. „atviros erdvės“ metodas – bendro mokymosi galimybės (fiziniai ir nefiziniai įrankiai)

Tinklo valdymas,

informacijos

sklaida

Tinklo

koordinavimas,

žinių kūrimas

Savivalda grįstas

mokymosi tinklas

Järvensivu (2015)

Bendro mokymosi būdai

Tinklaveikos valdymo procesas

praktikoje

I Versija

1 etapas: Sunkumų analizė + dalyvių kvietimas ir

motyvavimas prisijungti prie sunkumų analizės

• Kokie sunkumai?

• Kokie įgūdžiai mums

reikalingi, sprendžiant

problemą?

• Kokių žmonių mums

reikia?

• Prisijunk prie mūsų!

2 etapas: Tinklaveikos tikslų kėlimas ir priemonių

numatymas (tinklo kodėl ir kaip)

x

y z

å ä

ö

Tai yra mūsų tikslai ir

mūsų būdas dirbti kartu!

3 etapas: Sistemingas, pasikartojantis

bendradarbiavimas ieškant sprendimo(ų)

Planavimas

Atlikimas

Tikrinimas

Veikimas,

korekcija

4 etapas: Sprendimo skleidimas, plečiant tinklą

… ilgainiui dalyvaujant daugelyje tinklų! Būtina pažymėti, kad net šiame etape suformuoti sprendimai nėra galutiniai.

Svarbiausia kurti pasitikėjimą ir skatinti įsipareigojimą šiuose platesniuose tinkluose

tam, kad būtų įgalinta ir palaikoma sprendimo “bendro kūrimo sklaida”. Tai reiškia,

kad tinkluose skleidžiamas sprendimas gali būti toliau plėtojamas.

Tinklo valdymo esmė yra įgalinti bei palaikyti

pasitikėjimą ir įsipareigojimą

Kokie

resursai?

1 2

3 4

Kas?

Kaip?

Kodėl?

Koks skirtumas tarp tinklo

“kūrimo” ir “palaikymo”?

• Naujo tinklo kūrimas–

pagrindiniai iššūkiai:

– Ar yra poreikis tinklui?

– Atvira ar uždara tinklaveika?

– Ar iniciatorius turi pakankamai

jėgų ir resursų pradėti?

– Ar visos grupės mato tinklą arba

iniciatorių kaip teisingą?

– Ar įmanoma motyvuoti

prisijungti prie tinklo visus

reikalingus asmenis?

– Kaip tinklas turėtų veikti

(tinklaveiklos priemonės)?

• Esamo tinklo palaikymas –

pagrindiniai iššūkiai:

– Ar tinklas gerai veikia

pasitikėjimo, įsipareigojimo ir

supratimo tarp partnerių

atžvilgiu?

– Ar tinklas turi aiškų ir bendrą

tikslą?

– Ar pagrindiniai dalyviai įsitraukę

ir ar tinklas turi pakankamai

resursų?

– Kaip nuolat pertvarkyti tinklą,

kad jis nesugriūtų į hierarchinį

modelį?