VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS

PAGALBOS TARNYBOS 2019 METŲ VEIKLOS

ATASKAITA

2

Turinys

BENDRA INFORMACIJA........................................................................................................... 4

I. PIRMINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA..................................... 6

1.1. Pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo būdas...................................... 6

1.2.Visuomenės informavimas apie pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.................. 10

1.3. Bendri statistiniai duomenys apie pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.............. 12

1.4. Suteiktos pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turinys.................................. 14

1.5. Lėšų, skiriamų kaip specialioji tikslinė dotacija pirminei valstybės garantuojamai teisinei

pagalbai, panaudojimas..................................................................................................................

18

1.6. Veiklos trūkumai organizuojant ir teikiant pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 20

II. ANTRINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA................................... 22

2.1. Priimtų sprendimų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pasiskirstymas... 24

2.2. Asmenų, kuriems buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba,

pasiskirstymas pagal Lietuvos Respublikos nustatytus turto ir pajamų lygius..............................

32

2.3. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą skaičius, darbo krūvis, apmokėjimas............... 33

2.3.1. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičius..................................................... 33

2.3.2. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis.............................................. 34

2.3.3. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis................................... 35

2.3.4. Advokatų padėjėjams skirtų bylų skaičius........................................................................ 37

2.3.5. Advokatų, sudariusių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis konkrečioje byloje,

skaičius ir jų darbo krūvis..............................................................................................................

37

2.4. Apmokėjimas advokatams ir advokatų padėjėjams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą......... 39

2.4.1. Vidutinė advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina...... 41

2.4.2. Vidutinė advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina........... 43

2.4.3. Vidutinė advokatų padėjėjų, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina....... 44

2.5. Tarnybos veikla koordinuojant pirminės teisinės pagalbos teikimą....................................... 46

2.5.1. Pirminę ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių subjektų bendradarbiavimas vykdant

Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies

nustatytą funkciją...........................................................................................................................

46

2.6. Tarnybos veikla informuojant gyventojus apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą....... 47

2.7. Institucijų nuomonė apie Tarnybos ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklą..... 49

2.7.1. Institucijų vertinimas dėl advokatų veiklos kokybės...................................................... 49

2.7.2. Institucijų vertinimas dėl Tarnybos administracijos ir baudžiamųjų bylų

koordinatoriaus veiklos kokybės....................................................................................................

53

III. KITŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS.............................................................................................. 56

3.1. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus funkcijų vykdymas............ 56

3.2. Centrinės institucijos funkcijos pagal Tarybos reglamentą Nr. 4/2009 ir 2007.11.23 Hagos

konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo............................................................................................

57

3.2.1. Centrinės institucijos funkcijų vykdymas Tarybos reglamentą Nr. 4/2009 ir 2007.11.23

Hagos konvenciją, kai pareiškėjų prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu 21 m. ir

vyresniems asmenims.....................................................................................................................

58

3.2.2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pagal Tarybos

reglamentą Nr. 4/2009, kai pareiškėjų prašymai susijęs su išlaikymo išieškojimu iki 21 m. .......

59

3.3. Psichologų, padedančių apklausti nepilnamečius vaikus ir kitus specialių poreikių

turinčius asmenis, pasitelkimas baudžiamajame procese...............................................................

61

3

3.4. Mediacijos paslaugų organizavimo vykdymas....................................................................... 62

3.4.1. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija....................................................................

3.4.2. Teisminė mediacija, kai Tarnyba parenka mediatorių (ne teisėją) vykdyti teisminę

mediaciją........................................................................................................................................

3.4.3. Tarnybos funkcijos privalomosios mediacijos srityje.......................................................

PRIEDAI........................................................................................................................................

62

63

63

64

4

BENDRA INFORMACIJA

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) yra įstaiga prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos.

Tarnybos paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

teikimą ir koordinavimą, valstybės politikos įgyvendinimą kompensuojant smurtiniais nusikaltimais

padarytą žalą ir prisidėti prie palankesnių tarpvalstybinio išlaikymo išmokų išieškojimo sąlygų

užtikrinimo.

Pagrindiniai Tarnybos veiklos tikslai:

• užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą;

• koordinuoti ir užtikrinti pirminės teisinės pagalbos teikimą;

• užtikrinti valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymą;

• koordinuoti ir užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą

tarptautiniuose ginčuose;

• dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos

kompensavimo srityje;

• užtikrinti palankesnes tarpvalstybinio išlaikymo išmokų išieškojimo sąlygas.

• administruoti psichologų sąrašą ir padėti užtikrinti psichologo dalyvavimą vykdant

nepilnamečių ar specialių apsaugos poreikių turinčių asmenų apklausas baudžiamajame procese.

2019 m. Tarnybai – tai dar vieneri iniciatyvų bei sudėtingų iššūkių metai. Apibendrinus

praėjusių metų rezultatus, galima teigti, jog praėję metai buvo intensyvūs ir pakankamai sėkmingi.

Nepaisant vis didėjančių veiklų apimčių ir įvairovės, nuolat kylančių iššūkių, susijusių su nepakankamais

finansiniais, žmogiškais ištekliais, sutelkus komandą, iš esmės buvo įvykdyti iškelti tikslai.

Praėjusiais metais sėkmingai įgyvendintos teisės aktais Tarnybai priskirtos funkcijos,

susijusios su pasiruošimu privalomajai mediacijai: įrengtos patalpos privalomajai mediacijai vykdyti

Tarnybos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių skyriuose (įskaitant ir patalpas Panevėžyje),

suorganizuotas 21 mediatorių egzaminas, dalyvauta darbo susitikimuose su specialistais ir ekspertais,

siekiant sėkmingai įgyvendinti informacinės sistemos TEISIS mediacijos posistemę. Tarnybos interneto

svetainėje yra sudarytas ir paskelbtas mediatorių sąrašas, kuris atnaujintas, atsižvelgiant į 2019 m. sausio

mėn. gautus duomenis apie mediatorius, įrašytus į Teismo mediatorių sąrašą iš Nacionalinės teismų

administracijos ir gautus naujus asmenų prašymus juos įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

2019.12.31 buvo įtraukti iš Teismo mediatorių sąrašo ir naujai įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių

sąrašą 643 mediatoriai, teikiantys mediacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Su

Tarnyba sutartis dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymo ir privalomosios

mediacijos vykdymo buvo pasirašę 100 mediatorių.

Atkreiptinas dėmesys, jog Tarnyba nuo 2019.01.01 pradėjo koordinuoti ir užtikrinti valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos teikimą tarptautiniuose ginčuose. Tarnyba praėjusiais metais vykdė

kompetentingos institucijos funkcijas, priimant iš kitų valstybių teisinės pagalbos prašymus

(Nyderlandai) ir siunčiant juos kitoms valstybėms (Vokietija, Latvija).

Tarnyba, siekdama gerinti informacijos sklaidą apie įstaigos teikiamas, administruojamas

paslaugas bei spręsti praktikoje kylančias problemas, dalyvavo įvairiuose susitikimuose su ikiteisminio

tyrimo institucijų, teismų, prokuratūros, advokatūros atstovais, advokatais, pirminę teisinę pagalbą

teikiančiais subjektais.

5

2019.09.12 Tarnybos atstovai susitiko su Kauno apygardos teismo atstovais ir kitais teisėjais iš

Italijos, Vokietijos, Rumunijos, Prancūzijos. Susitikimo metu buvo pasidalinta ne tik informacija apie

Tarnybos teikiamas paslaugas, bet ir aptariamos problemos, kylančios organizuojant antrinės teisinės

pagalbos teikimą bei užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. Susitikimo metu su Italijos, Vokietijos,

Rumunijos, Prancūzijos teisėjais buvo pasidalinta patirtimi, gerąja praktika ir sistemų trūkumais teisinės

pagalbos teikimo srityje.

2019.11.27 Tarnyba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje organizavo tarptautinį

seminarą „Kokybinių vertinimo kriterijų įvedimas į įvairius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

sistemos aspektus“. Seminare dalyvavo svečiai iš Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos teisinės pagalbos

sistemą koordinuojančių institucijų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos advokatūros

bei Lietuvos teisės instituto.

Tarnybos 2019 m. veiklos ataskaita apie pirminės ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos teikimą, organizavimą ir koordinavimą parengta remiantis Tarnybai pateiktomis Lietuvos

Respublikos savivaldybių administracijų 2019 m. veiklos ataskaitomis bei Tarnybos sukauptais

duomenimis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą 2019 m.

Tarnybos ataskaitos pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2006.02.14 įsakymas Nr. 1R – 45 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos

ataskaitos rengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“.

Savivaldybių ataskaitų pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2005.07.08 įsakymas Nr. 1R – 217 „Dėl savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę

teisinę pagalbą ataskaitų rengimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms

taisyklių patvirtinimo“.

Kitose srityse duomenų pateikimas nereglamentuotas.

Šioje ataskaitoje apibendrinami ir analizuojami ataskaitinio laikotarpio nuo 2019.01.01 iki

2019.12.31 duomenys.

6

I. PIRMINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA

Ataskaita apie pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą

parengta apibendrinus ir išanalizavus Lietuvos savivaldybių administracijų veiklos organizuojant bei

teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitų duomenis. Ataskaitinis laikotarpis yra 2019.01.01 –

2019.12.31.

1.1. PIRMINĖS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO

BŪDAS

2019 m. daugumoje savivaldybių pirminę teisinę pagalbą teikė savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio

funkcijos. Pagrindinis motyvas, dėl ko savivaldybės pasirenka šį pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą

– greita ir efektyvi pirminė teisinė pagalba: ji suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi, taupomos

pareiškėjų lėšos bei laiko sąnaudos, asmenys nesiunčiami į kitas įstaigas ar institucijas, greičiau

surenkama informacija iš savivaldybių padalinių, sparčiau ir efektyviau sprendžiami įvairūs teisiniai

klausimai. Pirminę teisinę pagalbą teikiant savivaldybių tarnautojams ar darbuotojams, savivaldybių

administracijose galima kontroliuoti teisinės pagalbos teikimo kokybę ir specialiosios tikslinės dotacijos,

skirtos pirminei teisinei pagalbai teikti, lėšų panaudojimo efektyvumą, užtikrinti paprastesnį apskaitos

tvarkymą.

2019 m. Kauno miesto ir Tauragės savivaldybėse pirminę valstybės garantuojamą teisinę

pagalbą teikė advokatai, su kuriais savivaldybė buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas)

15 str. 3 d. įtvirtinta galimybė savivaldybėms sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl pirminės

teisinės pagalbos teikimo. Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2018 m. yra sudariusi paslaugų teikimo

sutartį su VšĮ „Vilniaus universiteto teisės klinika“, kuri teikia pirminę teisinę pagalbą.

1 lentelė. Savivaldybių pasirinkti pirminės teisinės pagalbos teikimo būdai ir finansavimo šaltiniai

Santrumpų paaiškinimai:

advokatas – pirminę teisinę pagalbą teikia advokato (-ų) kontora.

VT/D – pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės valstybės tarnautojas (-ai) arba darbuotojas (-a), dirbantis (-i) pagal darbo sutartį.

STD – darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, mokami iš specialiosios tikslinės dotacijos lėšų.

SB – darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, mokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.

VŠĮ – pirminę teisinę pagalbą teikia viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto teisės klinika“

Eil.

Nr. Savivaldybė

Pasirinktas pirminės teisinės

pagalbos teikimo būdas ir asmenų

teikusių pirminę teisinę pagalbą

skaičius

Darbo užmokesčio ir

socialinio draudimo įmokų

mokėjimo šaltiniai

1 Akmenės r. sav. 1 VT/D STD+SB

2 Alytaus m. sav. 3 VT/D STD

3 Alytaus r. sav. 4 VT/D STD

4 Anykščių r. sav. 1 VT/D STD+SB

5 Birštono sav. 1 VT/D STD

7

6 Biržų r. sav. 1 VT/D STD

7 Druskininkų sav. 1 VT/D STD

8 Elektrėnų sav. 5 VT/D STD+SB

9 Ignalinos r. sav. 1 VT/D STD+SB

10 Jonavos r. sav. 1 VT/D STD+SB

11 Joniškio r. sav. 1 VT/D STD+SB

12 Jurbarko r. sav. 2 VT/D STD+SB

13 Kaišiadorių r. sav. 1 VT/D STD

14 Kalvarijos sav. 2 VT/D STD

15 Kauno m. sav. advokatas STD

16 Kauno r. sav. 5 VT/D STD+SB

17 Kazlų Rūdos sav. 1 VT/D STD

18 Kėdainių r. sav. 3 VT/D STD

19 Kelmės r. sav. 1 VT/D STD+SB

20 Klaipėdos m. sav. 1 VT/D STD

21 Klaipėdos r. sav. 2 VT/D STD+SB

22 Kretingos r. sav. 1 VT/D STD+SB

23 Kupiškio r. sav. 1 VT/D STD+SB

24 Lazdijų r. sav. 1 VT/D STD

25 Marijampolės sav. 1 VT/D STD

26 Mažeikių r. sav. 1 VT/D STD+SB

27 Molėtų r. sav. 1 VT/D STD

28 Neringos sav. 1 VT/D STD

29 Pagėgių sav. 1 VT/D STD

30 Pakruojo r. sav. 2 VT/D STD

31 Palangos m. sav. 3 VT/D STD+SB

32 Panevėžio m. sav. 1 VT/D STD

33 Panevėžio r. sav. 1 VT/D STD+SB

34 Pasvalio r. sav. 1 VT/D STD

35 Plungės r. sav. 1 VT/D STD

36 Prienų r. sav. 3 VT/D STD+SB

37 Radviliškio r. sav. 2 VT/D STD+SB

38 Raseinių r. sav. 1 VT/D STD+SB

39 Rietavo sav. 1 VT/D STD+SB

40 Rokiškio r. sav. 3 VT/D STD+SB

41 Skuodo r. sav. 1 VT/D STD+SB

8

42 Šakių r. sav. 1 VT/D STD+SB

43 Šalčininkų r. sav. 1 VT/D STD

44 Šiaulių m. sav. 2 VT/D STD

45 Šiaulių r. sav. 1 VT/D STD+SB

46 Šilalės r. sav. 1 VT/D STD+SB

47 Šilutės r. sav. 2 VT/D STD+SB

48 Širvintų r. sav. 1 VT/D STD

49 Švenčionių r. sav. 1 VT/D STD+SB

50 Tauragės r. sav. advokatas STD

51 Telšių r. sav. 2 VT/D STD+SB

52 Trakų r. sav. 1 VT/D STD+SB

53 Ukmergės r. sav. 1 VT/D STD+SB

54 Utenos r. sav. 1 VT/D STD+SB

55 Varėnos r. sav. 4 VT STD

56 Vilkaviškio r. sav. 1 VT STD+SB

57 Vilniaus m. sav. VŠĮ + VT STD+SB

58 Vilniaus r. sav. 1 VT STD+SB

59 Visagino sav. 1 D STD

60 Zarasų r. sav. 1 VT STD

1 lentelėje nurodyta informacija apie pirminę teisinę pagalbą teikiančius subjektus, asmenų,

teikiančių pirminę teisinę pagalbą, skaičių, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mokėjimo

šaltinius.

Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 33 savivaldybėse darbo užmokestis bei socialinio

draudimo įmokos savivaldybės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis,

buvo mokamos ne tik iš specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, bet ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.

Pažymėtina, jog 2015 m. tokių savivaldybių buvo 25, 2016 m. – 23, 2017 m. – 24, 2018 m. – 24

savivaldybės.

9

1.2. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE PIRMINĘ VALSTYBĖS

GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ

Pirminę teisinę pagalbą organizuojančios institucijos, siekdamos įgyvendinti Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro 2005.07.08 įsakymu Nr. 1R-217 patvirtintų Savivaldybių institucijų

veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitų rengimo bei pateikimo Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai taisyklių 8 p., turėjo Tarnybai pateikti informaciją apie

savivaldybių institucijų veiklą informuojant vietos gyventojus, kaip ir kokias sąlygas įvykdžius gauti

valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įvertinant Visuomenės informavimo apie valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2007.02.01 įsakymu Nr. 1R – 46, nuostatų įgyvendinimą. Tarnyba, įvertinusi

pateiktą informaciją, nustatė, kad daugelis savivaldybių naudojo Metodikoje numatytas visuomenės

informavimo priemones, skirtas visuomenei plačiau informuoti apie galimybę gauti valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą, jos teikimo sąlygas ir rezultatus. Daugelis savivaldybių laikėsi Metodikoje

nustatytų reikalavimų skelbti informaciją skelbimo plakatuose (stenduose), skelbimo lentose bei

savivaldybių interneto svetainėse.

Savivaldybių ataskaitų duomenys rodo, kad 2019 m. 6 savivaldybės: Biržų r., Kauno m.,

Klaipėdos m., Lazdijų r., Telšių ir Vilkaviškio r. iš specialiosios tikslinės dotacijos skyrė lėšų

visuomenei informuoti apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas (2018 m. – 13,

2017 m. – 11, 2016 m. – 10, 2015 ir 2014 m. – 9). Iš viso šios savivaldybės iš specialiosios tikslinės

dotacijos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai viešinti skyrė 2 744,62 Eur. 10 savivaldybių:

Akmenės r., Druskininkų r., Jonavos r., Klaipėdos r., Kretingos r., Molėtų r., Radviliškio r., Raseinių r.,

Šiaulių m. ir Utenos r. visuomenei informuoti panaudojo savivaldybės biudžeto lėšas (2018 m. – 10,

2017 m. – 11, 2016 m. – 9, 2015 m. – 8). Iš viso 2019 m. iš savivaldybių biudžeto valstybės

garantuojamai teisinei pagalbai viešinti buvo skirta 3 475,91 Eur (2018 m. – 2 618,63 Eur, 2017 m. – 2

399,49 Eur). 2019 m. savivaldybių informacijos sklaidai išleista 6 220,53 Eur.

Savivaldybės savo veiklos ataskaitose nurodė, kad dažniausiai jų pasirenkamos visuomenės

informavimo priemonės yra šios: informacijos pateikimas skelbimų lentose, stenduose, plakatų

eksponavimas viešose vietose, informacijos publikavimas savivaldybių interneto puslapiuose,

informacinės medžiagos (lankstinukų) platinimas, rečiau informacinių pranešimų žiniasklaidoje

skelbimas ar susitikimų su gyventojais organizavimas.

Informacija apie naudotas priemones pateikiama 2 lentelėje.

10

2 lentelė. Visuomenės informavimas apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

Savivaldybė

Gy

ven

tojų

sk

aič

ius

Info

rm

aci

jos

pa

teik

imo s

ten

du

ose

,

skelb

imų

len

tose

sk

aič

ius

Pra

neši

mų

sp

au

do

je s

kaič

ius

Pra

neši

mų

tel

eviz

ijo

je, ra

dij

uje

ska

ičiu

s

Pra

neši

mų

in

tern

ete

sk

aič

ius

Info

rm

aci

nės

med

žia

go

s p

lati

nim

as

Susitikimai su visuomene

Su

da

ry

ta g

ali

my

bė p

ate

ikti

pra

šym

ą P

TP

ga

uti

ne d

arb

o

vala

nd

om

is (

taip

/ n

e)

Kit

a

Vieta Skaičius

Akmenės r. sav. 18 917 6 11 0 3 0 0 Taip

Alytaus m. sav. 50035 2 0 0 2 100 0 Taip

Alytaus r. sav. 26 023 12 0 0 1 0 0 Taip

Anykščių r. sav. 23 601 10 0 0 1 taip Teismas 1 Ne

Birštono sav. 4 114 4 0 0 0 200 Kultūros centras 1 Taip

Biržų r. sav. 22 916 32 12 0 1 50 0 Ne

Druskininkų sav. 19 270 4 2 0 12 3 1 Taip

Elektrėnų sav. 23 767 9 20 0 1 nuolat 0 Taip

Ignalinos r. sav. 14610 25 0 0 0 100 0 Taip

Jonavos r. sav. 41 331 5 12 3 12 85 0 Taip

Joniškio r. sav. 20 882 12 3 0 3 200 Seniūnijos 9 Taip

Jurbarko r. sav. 25 141 15 12 0 1 2470 Teismas 1 Taip

Kaišiadorių r. sav. 29 703 40 0 0 1 1844 Teismas 1 Taip

Kalvarijos sav. 10 286 10 0 0 1 186 0 Taip

Kauno m. sav. 287 009 0 12 0 1 0 0 Taip

Kauno r. sav. 96 167 27 12 0 nuolat 0 0 Taip

Kazlų Rūdos sav. 11 409 0 0 0 1 0 0 Ne

Kelmės r. sav. 45 602 12 12 0 1 taip Teismas 1 Taip

Kėdainių r. sav. 25 640 12 0 0 0 110 0 Taip

Klaipėdos m. sav. 148 506 5 1 0 1 1000 0 Taip

Klaipėdos r. sav. 59 253 12 12 0 1 0 0 Taip

Kretingos r. sav. 37 390 14 13 0 0 170 Seniūnijos 9 Taip

Kupiškio r. sav. 16 571 5 1 0 1 800 2 Taip

Lazdijų r. sav. 18 496 11 11 0 1 300 0 Ne

Marijampolės sav. 53 883 10 0 0 0 1 0 Taip

Mažeikių r. sav. 51 164 1 1 0 1 0 0 Taip

Molėtų r. sav. 17 254 20 1 0 2 100 0 Taip

11

Neringos sav. 3 505 2 6 0 0 30 0 Ne

Pagėgių sav. 7 420 12 2 0 1 12 Seniūnijos, bendruomenės 6 Taip

Pakruojo r. sav. 18 809 12 0 0 0 100 0 Ne

Palangos m. sav. 15 862 3 0 0 2 0 0 Taip

Panevėžio m. sav. 86 480 1 1 0 1 1 Teismas 2 Taip

Panevėžio r. sav. 35 392 13 10 0 4 80 0 Taip

Pasvalio r. sav. 23 043 13 1 0 1 300 0 Taip

Plungės r. sav. 33 073 18 0 0 2 300 12 Taip

Prienų r. sav. 26 013 12 0 0 0 180 10 Taip

Radviliškio r. sav. 35 184 4 2 0 1 10 0 Taip

Raseinių r. sav. 31 569 15 6 0 6 150 Teismas 1 Ne

Rietavo r. sav. 7 308 5 0 0 1 50 0 Taip

Rokiškio r. sav. 28 356 10 0 0 2 0 0 Taip

Skuodo r. sav. 16 257 0 0 0 4 0 1 Taip

Šakių r. sav. 26 963 1 0 0 2 1 Savivaldybė 4 Taip

Šalčininkų r. sav. 30 706 64 1 0 2 211 Seniūnijos 13 Taip

Šiaulių m. sav. 100 739 3 7 0 2 500 0 Taip

Šiaulių r. sav. 41 452 15 0 0 4 4000 0 Taip

Šilalės r. sav. 22 121 7 0 0 3 4 Teismas 1 Ne

Šilutės r. sav. 37 891 11 0 0 0 0 Seniūnijos 10 Taip

Širvintų r. sav. 15 232 23 0 0 0 30 0 Ne

Švenčionių r. sav. 23 156 12 1 0 5 500 Teismas 1 Taip

Tauragės r. sav. 37 946 9 0 0 3 1 0 Taip

Telšių r. sav. 39 515 4 1 0 3 0 0 Taip

Trakų r. sav. 32 489 25 1 0 10 100 Teismas 1 Ne

Ukmergės r. sav. 33 643 3 1 0 2 150 Teismas 2 Taip

Utenos r. sav. 35 257 4 24 24 36 100 Teismas 1 Taip

Varėnos r. sav. 21 038 9 1 0 1 400 0 Taip

Vilkaviškio r. sav. 34 952 1 12 0 6 50 Teismas 1 Ne

Vilniaus m. sav. 557 440 30 13 5 23 1000 Jonava 1 Taip

Vilniaus r. sav. 98 997 24 11 0 nuolat Seniūnijos 11 Taip

Visagino sav. 18 317 1 4 0 4 2 0 Taip

Zarasų r. sav. 15 116 11 0 0 nuolat nuolat 0 Taip

12

1.3. BENDRI STATISTINIAI DUOMENYS APIE SUTEIKTĄ PIRMINĘ VALSTYBĖS

GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ

Lietuvos Respublikoje per 2019 m. pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo

suteikta 40 853 asmenims (tai sudaro 1,46 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų). Tuo tarpu 2018

m. pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta 41 157 asmenims (tai sudaro 1,47

proc.).

Veiklos ataskaitos 1 ir 2 paveiksluose pateikiami bendri statistiniai duomenys apie pirminės

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą 2019 m.

1 paveikslas. Asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, skaičius 2009–2019 m.

43944

43413

44415

44367

44065

44259

44047

44445

42506

41157

40853

39000 40000 41000 42000 43000 44000 45000

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2019 m. besikreipiančių pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų skaičius

savivaldybėse sumažėjo. Šio rodiklio sumažėjimą galėjo įtakoti sumažėjęs gyventojų skaičius (Lietuvos

statistikos departamento duomenimis 2016 m. – 2 868 231, 2017 m. – 2 828 403, 2018 m. – 2 793 986,

2019 m. – 2 790 181).

2019 m. didžiausias skaičius asmenų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba buvo penkiose

savivaldybėse: Kauno m. (5354), Vilniaus m. (4845), Klaipėdos m. (2613), Šiaulių m. (1904) ir

Panevėžio m. (1500).

2019 m. mažiausias skaičius asmenų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba buvo Neringos r.

(20), Birštono (38), Pagėgių r. (112), Rietavo r. (99), Švenčionių r. (110), Širvintų r. (131)

savivaldybėse. 2018 m. mažiausias skaičius asmenų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba taip pat

buvo Neringos ir Birštono savivaldybėse.

Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių skaičių, 2019 m. santykinai pirmine

teisine pagalba daugiausia pasinaudojo Alytaus r. (7,63 proc.), Visagino (5,92 proc.), Pasvalio (3,88

proc.), Šalčininkų (2,97 proc.) ir Joniškio (2,89 proc.) savivaldybių gyventojai.

Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių skaičių, 2019 m. pirmine teisine

pagalba mažiausiai pasinaudojo Vilniaus r. (0,34 proc.), Kauno r. (0,41 proc.), Švenčionių r. (0,48 proc.),

Neringos (0,57 proc.), Radviliškio r. (0,61 proc.) savivaldybių gyventojai.

Vadovaujantis Įstatymo 11 str. 5 d. nustatytais pagrindais, atsisakyta suteikti pirminę teisinę

pagalbą 41 asmeniui (daugiausia Alytaus m. savivaldybėje – 20 asmenų, Tauragės r. savivaldybėje – 9

asmenys, Kauno m. savivaldybėje – 5 asmenims, Kupiškio r. savivaldybėje – 3).

13

2019 m. 22 asmenims buvo pratęsta pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmė (2018 m. – 17

asmenų, 2017 m. – 20 asmenų, 2016 m. – 9 asmenims, 2015 m. – 6 asmenims).

2019 m. iš visų savivaldybių tik Vilniaus r. savivaldybėje buvo gautas 1 skundas, susijęs su

pirminės teisinės pagalbos teikimu. Skundų skaičius lyginant su 2018 m. (4 skundai) ir 2017 m. (4

skundai) sumažėjo.

2 paveikslas. Pareiškėjų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, skaičius

14

1.4. SUTEIKTOS PIRMINĖS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS

PAGALBOS TURINYS

2019 m. pirminė teisinė pagalba buvo teikta 40 779 klausimais (2018 m. – 41 791, 2017 m. – 42

506, 2016 m. – 44 445, 2015 m. – 46 783 klausimais). Suteiktos pagalbos skaičiaus pasiskirstymas pagal

klausimų pobūdį pateikimas 3 paveiksle.

3 paveikslas. Klausimai, kuriais buvo teikiama pirminė teisinė pagalba

205

742

1156

1211

1409

1897

1939

3295

12349

16576

1 10 100 1000 10000 100000

Nuosavybės teisių atkūrimas

Žemės teisė

Baudžiamasis procesas

Socialinės apsaugos teisės

Baudžiamoji teisė

Kiti klausimai

Darbo teisė

Administracinė teisė ir administracinis procesas

Šeimos teisė

Civilinė teisė ir civilinis procesas

Civilinės teisės ir civilinio proceso bei šeimos teisės kausimai 2019 m., kaip ir 2018 m., išliko

aktualiausi. Šiais klausimais asmenys daugiausia kreipėsi pirminės teisinės pagalbos ir 2008 – 2018 m.

Pastebima, kad įvairiose savivaldybėse didelę dalį užima skirtingų teisės sričių konsultacijos.

Didžiausia dalis civilinės teisės ir civilinio proceso konsultacijų 2019 m. suteikta Kauno m., Vilniaus m.,

Klaipėdos m. ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Mažiausiai civilinės teisės sritimi domėjosi Neringos r.,

Birštono r., Pagėgių r. savivaldybių gyventojai.

Šeimos teisės klausimai buvo aktualiausi Kauno m., Klaipėdos m., Vilniaus m., Raseinių r.,

Šiaulių r., Panevėžio m. savivaldybių gyventojams. Mažiausiai šiais klausimais domėjosi Birštono r.,

Neringos r., Rietavo r., Lazdijų r. Kazlų Rūdos r. savivaldybių gyventojai.

Darbo teisės klausimai buvo aktualiausi Visagino (199 gyventojai), Vilniaus m. (195

gyventojai), Šalčininkų r. (184 gyventojai), Alytaus m. (100 gyventojų) savivaldybėse.

Socialinės apsaugos teisės klausimais 2019 m. buvo konsultuota 1211 atvejų ir tai sudaro 2,97

proc. nuo bendro konsultacijų skaičiaus. Šios srities klausimai ypač aktualūs buvo Vilniaus m. (145

gyventojai), Kauno m. (90 gyventojai), Klaipėdos m. (90 gyventojai), Šalčininkų r. (84 gyventojai),

Šiaulių m. (80 gyventojų) savivaldybėse.

Žemės teisės ir nuosavybės teisių atkūrimo sritys 2019 m. tarp asmenų, pasinaudojusių pirmine

valstybės garantuojama teisine pagalba, buvo nepopuliariausios. Žemės teisės klausimais konsultuoti 742

asmenys, dėl nuosavybės teisių atkūrimo – 205 asmenys. Žemės teisės klausimais akyviausiai domėjosi

Vilniaus m. savivaldybėje – 233 gyv., nuosavybės teisių atkūrimo klausimais konsultuoti Klaipėdos m.

savivaldybės gyventojai – 20.

15

Administracinės teisės ir administracinio proceso klausimais iš viso buvo suteiktos 3295

konsultacijos ir tai sudaro 8,08 proc. nuo visų teiktų konsultacijų. Daugiausia šia sritimi domėtasi Kauno

m. savivaldybėje – 1338 konsultuoti asmenys, Klaipėdos m. savivaldybėje – 217 konsultuoti asmenys,

Vilniaus m. savivaldybėje – 192 konsultuoti asmenys, Šiaulių r. savivaldybėje – 154 konsultuoti

asmenys. Mažiausiai šia teisės sritimi domėtasi Neringos m. ir Švenčionių r. savivaldybėse – 2

konsultuoti asmenys, Rietavo r. ir Zarasų savivaldybėse – 3 konsultuoti asmenys. Birštono r.

savivaldybėje nebuvo teikta nei viena konsultacija

Baudžiamosios teisės konsultacijos 2019 m. sudarė 2,83 proc. (1409 konsultacijos),

baudžiamojo proceso – 2,63 proc. (1156 konsultacijos). Šiomis sritimis intensyviau domėtasi Kauno m.

savivaldybėje – konsultuoti 407 asmenys, Vilniaus m. savivaldybėje – konsultuoti 226 asmenys,

Panevėžio m. savivaldybėje – konsultuotas 167 asmuo, Klaipėdos m. savivaldybėje – konsultuoti 147

asmenys. Mažiausiai šia sritimi domėtasi Rietavo r. savivaldybėje – nekonsultuotas nei vienas asmuo,

Birštono r. savivaldybėje – 1 konsultuotas asmuo, Širvintų r. savivaldybėje – 4 konsultuoti asmenys.

Vilniaus r. ir Širvintų r. savivaldybėse – konsultuota po 4 asmenis. Duomenys pateikiami 3 lentelėje.

Pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems specialistams neretai tenka

konsultuoti gyventojus ir kitais klausimais, kuriuos sunku priskirti teisės sritims. Visuomenė tikisi, kad

toks specialistas patars, kaip spręsti įvairias problemas ir nukreips į kompetentingą savivaldybės skyrių

ar kitą valstybės instituciją. Savivaldybės nurodė, kad per 2019 m. 1897 atvejais jos suteikė konsultacijas

kitais klausimais ir tai sudaro 4,65 proc. nuo visų teiktų konsultacijų.

2019 m. iš viso pirminę teisinę pagalbą teikiantys savivaldybių specialistai ar advokatai užpildė

ar padėjo užpildyti 12 062 prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir tai sudaro 29,58 proc. visų

klausimų, kuriais buvo teikta pirminė teisinė pagalba (2018 m. šis rodiklis buvo 12 544 (30,01 proc.),

2017 m. šis rodiklis buvo 13 125 (30,88 proc.), 2016 m. – 13 932 (31,34 proc.), 2015 m. – 13 011 (27,81

proc.). Iš duomenų matyti, kad 2015 – 2019 m. pirminės teisinės pagalbos specialistų ar advokatų

suteiktų konsultacijų dalis, kai jie padėjo ar surašė prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti, sudaro apie

28 – 31 proc. visų konsultacijų.

Papildomai reikia pažymėti, kad 2019 m. iš Tarnybai pateiktų 18 002 Lietuvos Respublikos

gyventojų prašymų antrinei teisinei pagalbai gauti, 5 940 prašymų buvo pateikti asmenų savarankiškai

(jie prašymus pildė savarankiškai, nesikreipus į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus. Tai

sudaro 33 proc. visų pateiktų prašymų antrinei teisinei pagalbai gauti skaičiaus. 2018 m. asmenys

savarankiškai užpildė 6 900 prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti (35,47 proc.), 2017 m. – 8 833

prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti (40,51 proc.), 2016 m. – 6 588 prašymus (32,27 proc.), 2015 m.

– 5 218 prašymų (28,91 proc.).

Teikiant pirminę teisinę pagalbą 2019 m. iš viso buvo parengtos 153 taikos sutartys. Tai sudaro

0,38 proc. nuo visų klausimų, kuriais buvo teikta pirminė teisinė pagalba.

Palyginus 2005 – 2019 m. duomenis, galima teigti, kad taikių susitarimų skaičius per

pastaruosius dvejus metus yra panašus. Daugiausia taikos sutarčių sudaryta 2019 m. – 153, 2018 m. –

148. Nagrinėjant atskirų savivaldybių 2019 m. rezultatus reikėtų pažymėti, kad iš 60 savivaldybių tik 18

savivaldybių pirminės teisinės pagalbos specialistai rengė taikos sutartis: Akmenės r. (10 vnt.), Anykščių

r. (2 vnt.), Joniškio r. (6 vnt.), Kalvarijos (2 vnt.), Klaipėdos m. (39 vnt.), Kretingos r. (14 vnt.), Kupiškio

r. (4 vnt.), Marijampolės r. (6 vnt.), Pakruojo r. (1 vnt.), Plungės r. (5 vnt.), Šiaulių m. (6 vnt.) Šiaulių r.

(15 vnt. ), Tauragės r. (12 vnt.), Ukmergės r. (2 vnt.), Utenos r. (2 vnt.), Varėnos r. (2 vnt.), Vilniaus m.

(22 vnt.), Visagino (3 vnt.). Daugiausia taikos sutarčių 2019 m. parengta Klaipėdos m. savivaldybėje –

39.

Akcentuotina, kad yra savivaldybių, kuriose nebuvo sudaromos taikos sutartys, nežiūrint į tai,

kokios kvalifikacijos yra pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Pavyzdžiui, Kauno m. kur

16

pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai, 2019 m. kaip ir 2018 m. nebuvo sudaryta nė viena taikos

sutartis.

Pažymėtina, kad ginčo sprendimas taikiu būdu surašant taikos sutartį yra efektyvus ir greitas

būdas spręsti asmenims tarpusavio nesutarimus. Be to, tokiu būdu užtikrinamas racionalus valstybės

garantuojamai teisinei pagalbai skirtų lėšų naudojimas. Dėl šios priežasties pirminę teisinę pagalbą

teikiantys specialistai ir skatinami imtis veiksmų siekiant padėti pareiškėjams ginčus spręsti taikiai.

Išanalizavus savivaldybių pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į savivaldybių pirminės

teisinės pagalbos specialistų parengtų dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms,

rodiklius. Iš viso 2019 m. savivaldybės parengė ar padėjo parengti 3 876 tokius dokumentus, o tai sudaro

9,5 proc. visų klausimų, kuriais buvo teikta pirminė teisinė pagalba. 2018 m. savivaldybės parengė 4 186

dokumentus (10,01 proc.), 2017 m. – 4 279 (10,07 proc.), 2016 m. – 4 227 (9,51 proc.), 2015 m. – 3 494

(7,47 proc.) valstybės ir savivaldybių institucijoms. Daugiausia dokumentų, skirtų valstybės ir

savivaldybių institucijoms, 2019 m. parengė ne tik didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių pirminės

teisinės pagalbos specialistai. Be Kauno m. (1 280) ir Vilniaus m. (591) savivaldybių, tokius dokumentus

rengė Visagino m. (157), Šiaulių r. (134) ir Joniškio m. (126) savivaldybių pirminės teisinės pagalbos

specialistai.

3 lentelė. Pirminės teisinės pagalbos teikimo pobūdis

Teiktos pirminės teisinės pagalbos

suvestinė Klausimai, kuriais buvo teikiama pirminė teisinė pagalba

Eil

ės

Nr.

Savivaldybė

Pa

ren

gtų

ta

iko

s su

tarč

ių

ska

ičiu

s

Su

ra

šytų

pra

šym

ų s

ute

ikti

an

trin

ę t

eisi

nę

paga

lbą

ska

ičiu

s

Pa

ren

gtų

do

ku

men

tų,

skir

tų v

als

tyb

ės

ir

saviv

ald

yb

ių i

nst

itu

cij

om

s,

ska

ičiu

s

Šeim

os

teis

ė

Da

rb

o t

eisė

So

cia

lin

ės

ap

sau

go

s te

isė

Žem

ės

teis

ė

Nu

osa

vy

bės

teis

ių

atk

ūrim

as

Ad

min

istr

aci

nė

teis

ė i

r

ad

min

istr

aci

nis

pro

cesa

s

Civ

ilin

ė t

eisė

ir

civil

inis

pro

cesa

s

Ba

ud

žia

mo

ji t

eis

ė

Ba

ud

žia

ma

sis

pro

cesa

s

Kit

i k

lau

sim

ai

1 Akmenės r. sav. 10 112 18 122 19 10 2 16 6 135 15 6 53

2 Alytaus m. sav. 0 247 20 320 100 43 4 5 48 254 40 6 8

3 Alytaus r. sav. 0 130 21 113 3 4 17 2 12 104 6 4 49

4 Anykščių r. sav. 2 116 16 76 4 5 6 0 7 65 8 4 44

5 Birštono sav. 0 18 2 16 2 1 0 1 0 8 0 1 9

6 Biržų r. sav. 0 126 12 121 11 12 2 0 11 142 14 12 3

7 Druskininkų sav. 0 93 15 61 13 9 3 0 9 73 8 4 9

8 Elektrėnų sav. 0 123 110 187 40 9 6 2 19 160 7 12 48

9 Ignalinos r. sav. 0 81 10 85 17 21 9 13 9 110 6 8 7

10 Jonavos r. sav. 0 195 32 182 50 8 8 0 45 82 8 10 0

11 Joniškio r. sav. 6 290 126 188 14 0 1 0 32 204 58 2 104

12 Jurbarko r. sav. 0 74 3 103 16 4 5 0 9 147 0 8 0

13 Kaišiadorių r. sav. 0 120 26 151 64 19 8 2 23 254 19 25 13

14 Kalvarijos sav. 2 46 58 83 13 6 3 0 12 62 0 7 72

15 Kauno m. sav. 0 1135 1280 762 67 90 50 18 1338 2543 286 121 79

16 Kauno r. sav. 0 291 0 130 7 6 4 0 18 188 18 12 15

17 Kazlų Rūdos sav. 0 47 14 46 2 4 1 1 13 42 1 4 12

18 Kėdainių r. sav. 0 264 48 297 77 9 9 1 56 314 30 25 10

17

19 Kelmės r. sav. 0 145 14 161 6 2 6 0 14 183 28 13 0

20 Klaipėdos m. sav. 39 744 84 796 68 90 19 20 217 1252 101 46 4

21 Klaipėdos r. sav. 0 137 0 261 34 68 34 0 51 64 8 0 8

22 Kretingos r. sav. 14 174 107 215 45 27 19 7 21 365 6 36 61

23 Kupiškio r. sav. 4 173 39 90 17 9 10 4 33 121 11 18 6

24 Lazdijų r. sav. 0 52 5 49 5 1 10 0 7 52 3 8 4

25 Marijampolės sav. 6 234 38 395 23 5 5 1 7 176 3 14 12

26 Mažeikių r. sav. 0 270 56 269 7 3 1 5 82 249 3 55 77

27 Molėtų r. sav. 0 110 17 125 11 5 4 0 10 245 10 18 20

28 Neringos sav. 0 3 1 6 1 0 1 0 2 7 0 0 3

29 Pagėgių sav. 0 31 7 30 21 4 6 3 20 15 3 4 6

30 Pakruojo r. sav. 1 182 51 87 5 1 0 1 15 90 0 19 67

31 Palangos m. sav. 0 52 36 71 7 4 7 14 26 131 13 0 39

32 Panevėžio m. sav. 0 520 61 494 26 28 11 4 109 647 102 65 14

33 Panevėžio r. sav. 0 254 35 224 6 18 12 2 26 312 11 61 17

34 Pasvalio r. sav. 0 132 36 268 64 40 10 7 51 365 29 21 39

35 Plungės r. sav. 5 142 6 171 38 30 11 6 57 248 17 22 5

36 Prienų r. sav. 0 193 21 137 4 16 8 5 8 91 9 28 2

37 Radviliškio r. sav. 0 185 4 131 5 4 1 0 5 43 21 6 0

38 Raseinių r. sav. 0 147 72 336 30 34 17 0 11 198 35 3 26

39 Rietavo sav. 0 25 7 26 9 4 2 0 3 23 0 0 0

40 Rokiškio r. sav. 0 292 35 165 49 6 0 0 12 189 9 25 10

41 Skuodo r. sav. 0 105 46 137 14 3 0 1 18 74 24 19 37

42 Šakių r. sav. 0 147 25 167 35 27 2 0 35 76 10 20 8

43 Šalčininkų r. sav. 0 179 11 229 184 84 31 7 62 232 6 3 3

44 Šiaulių m. sav. 6 618 16 514 35 80 2 6 47 1102 52 48 18

45 Šiaulių r. sav. 15 239 134 396 43 6 9 1 154 594 61 24 22

46 Šilalės r. sav. 0 85 10 155 18 5 3 0 11 86 4 4 17

47 Šilutės r. sav. 0 215 2 251 6 2 2 0 21 161 20 21 19

48 Širvintų r. sav. 0 31 6 60 11 4 1 0 7 44 0 4 0

49 Švenčionių r. sav. 0 68 18 61 2 1 7 0 2 29 1 5 0

50 Tauragės r. sav. 12 171 73 131 11 14 8 3 35 277 52 0 8

51 Telšių r. sav. 0 264 5 158 4 7 5 2 14 115 34 12 22

52 Trakų r. sav. 0 141 21 80 7 19 7 4 14 159 10 3 24

53 Ukmergės r. sav. 2 157 11 319 91 52 17 6 58 232 39 23 16

54 Utenos r. sav. 2 150 60 169 12 13 14 1 62 242 18 19 56

55 Varėnos r. sav. 2 146 34 88 11 7 16 2 14 112 0 20 37

56 Vilkaviškio r. sav. 0 239 70 238 47 22 10 0 22 307 14 43 58

57 Vilniaus m. sav. 22 1144 591 1136 195 145 233 19 192 2190 96 130 509

58 Vilniaus r. sav. 0 59 4 123 4 4 27 8 10 124 0 6 31

59 Visagino sav. 3 84 157 299 199 53 3 2 60 438 21 10 0

60 Zarasų r. sav. 0 115 39 88 10 4 13 3 3 29 1 9 57

18

1.5. LĖŠŲ, SKIRIAMŲ KAIP SPECIALIOJI TIKSLINĖ DOTACIJA PIRMINEI VALSTYBĖS

GARANTUOJAMAI TEISINEI PAGALBAI, PANAUDOJIMAS

Iš viso pirminei teisinei pagalbai iš valstybės biudžeto 2019 m. buvo skirta 540 000,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009.06.10 įsakymu Nr. 1R-185 patvirtinta

Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodika (toliau –

metodika), savivaldybės biudžeto asignavimų poreikis pirminės teisinės pagalbos funkcijai atlikti yra

apskaičiuojamas pagal formulę: specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos pirminei teisinei pagalbai teikti,

lėšų suma Eur, paskirstoma savivaldybėms pagal asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba,

skaičių padalijus iš asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba per praėjusius metus visose

savivaldybėse, skaičiaus ir padauginus iš asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba per

metus (nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki praėjusių metų gruodžio 31 d.) toje savivaldybėje, skaičiaus.

Savivaldybių administracijos už lėšų panaudojimą atsiskaito Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijai, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintu 2012.07.13 įsakymu

Nr. 1R-189 „Dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, paskirstymo

savivaldybėms ir savivaldybių atsiskaitymo už šias lėšas tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Per 2019 m. savivaldybės pirminei teisinei pagalbai teikti iš specialiosios tikslinės dotacijos

panaudojo 529 476,73 Eur. Tai sudaro 98,05 proc. visų lėšų, skirtų pirminei teisinei pagalbai finansuoti.

Papildomai 2019 m. iš savivaldybių biudžetų lėšų pirminei teisinei pagalbai teikti buvo panaudoti

294 155,22 Eur. Savivaldybės iš savo biudžeto 2019 m. panaudojo 840 051,81 Eur daugiau lėšų nei 2019

m. Duomenys pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė. Lėšų pirminei teisinei pagalbai teikti panaudojimas

Metai Tikslinės dotacijos

suma, Eur

Panaudota, Eur Panaudota,

proc.

Lėšų, skirtų iš savivaldybės

biudžeto, suma, Eur.

2006 759 962,93 649 907,32 85,52 Nėra duomenų

2007 759 962,93 666 175,08 87,66 43 880,10

2008 776 760,89 744 683,30 95,87 57 574,14

2009 632 226,02 621 949,15 98,37 37 859,53

2010 541 364,95 509 805,95 94,17 57 565,45

2011 553 174,24 512 646,26 92,67 91 884,05

2012 513 264,6 505 649,57 98,52 82 534,74

2013 519 867,93 513 603,3 98,79 93 619,77

2014 560 753,59 543 013,22 96,84 114 898,67

2015 562 356,00 554 878,41 98,67 157 965,33

2016 563 000,00 557 527,92 99,03 146 130,88

2017 564 567,00 559 624,27 99,12 141 569,33

2018 520 865,30 516 088,53 99,08 210 103,41

2019 540 000,00 529 476,73 98,05 294 155,22

19

2019 m. 36 savivaldybės pirminei teisinei pagalbai teikti naudojo savivaldybių biudžeto lėšas.

2018 m. tokių savivaldybių buvo 28, 2017 m. ir 2016 m. – 33, 2015 m. – 30, 2014 m. – 32, 2013 m. –

30, 2012 m. – 29, 2011 m. – 31, 2010 m. – 2008 m. – po 26 savivaldybes). Bendra panaudotos

specialiosios tikslinės dotacijos ir savivaldybių biudžeto lėšų suma pirminės teisinės pagalbos teikimo

poreikiams 2019 m. sudarė 826 631,95 Eur (529 476,73 Eur STD ir 294 155,22 Eur SB).

4 paveiksle atvaizduota, kokią procentinę dalį sudarė specialiosios tikslinės dotacijos ir

savivaldybių biudžeto lėšos.

4 paveikslas. Lėšų panaudojimas pirminei teisinei pagalbai, proc.

64,05

35,95

Specialios tikslinės dotacijos lėšų dalis, proc.

Savivaldybių biudžeto lešų dalis, proc.

Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo Metodikos 3

punkte nurodoma, kad lėšos iš valstybės biudžeto pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti gali

būti naudojamos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, darbo patalpoms išlaikyti, ryšių,

kanceliarinėms, gyventojų informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kitoms išlaidoms,

susijusioms su pirminės teisinės pagalbos organizavimu ir teikimu, padengti. 5 lentelėje pateikiama, kaip

savivaldybės 2019 m. paskirstė išlaidas. Daugiausia lėšų (95,09 proc.) savivaldybės skyrė darbo

užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, mažiausiai (0,17 proc.) pirminės teisinės pagalbos

specialistų kvalifikacijai kelti.

5 lentelė. Specialiosios tikslinės dotacijos pirminei teisinei pagalbai panaudojimas 2019 m.

Išlaidų rūšis

Specialiosios tikslinės

dotacijos pirminei teisinei

pagalbai panaudojimas,

Eur

Išlaidų dalis nuo

bendros dotacijos

sumos, proc.

Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms 513 497,73 95,09

Kvalifikacijai kelti 895,04 0,17

Materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti 3 772,33 0,70

Vietos gyventojams informuoti 2 744,62 0,51

Išlaidoms, susijusioms su pirminės teisinės pagalbos

teikimu 8 567,01 1,59

Grąžinta į valstybės biudžetą 10 523,27 1,95

20

Pastebima, kad savivaldybių institucijoms yra sudėtinga pateikti tikslią lėšų panaudojimo

ataskaitą tais atvejais, kai pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo, esant nedideliam pareiškėjų skaičiui,

atlieka ir kitas funkcijas, nesusijusias su pirminės teisinės pagalbos teikimu (t. y. kai nėra galimybių

įvertinti, kokia lėšų dalis, panaudota vieno specialisto darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo

įmokoms mokėti bei darbo vietai išlaikyti, teko pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai vykdyti).

1.6. VEIKLOS TRŪKUMAI ORGANIZUOJANT IR TEIKIANT PIRMINĘ

VALSTYBĖS GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ

Tarnyba, atlikusi savivaldybių administracijų veiklos, organizuojant ir teikiant pirminę teisinę

pagalbą 2019 m., analizę, pastebėjo šiuos trūkumus:

1. Kai kuriose savivaldybėse vis dar nėra įgyvendintos Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymo 24 str. 2 d. nuostatos, nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas prašymų ir

skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo administravimo subjekto darbo dienos laikui ir

tokiu būdu nėra užtikrinamas pirminės teisinės pagalbos vienodas prieinamumas visiems Lietuvos

Respublikos gyventojams (Anykščių r., Biržų r., Kazlų rūdos, Neringos, Pakruojo r., Raseinių r., Šilalės

r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Vilkaviškio r.).

2. Ne visų savivaldybių gyventojai, kuriems yra reikalingos teisinės paslaugos, aktyviai

naudojasi pirmine teisine pagalba. Tokią išvadą galima daryti, atsižvelgus į tai, kad didžioji dalis

gyventojų atskirose savivaldybėse tiesiogiai kreipiasi antrinės teisinės pagalbos, nesinaudodami pirmine

teisine pagalba (Vilniaus r. savivaldybė (79,44 proc.), Vilniaus m. savivaldybė (61,30 proc.), Kaišiadorių

r. savivaldybė (57,60 proc.), Kauno m. savivaldybė (51,97 proc.), Marijampolės savivaldybė (50,61

proc.).

3. Tik dalis savivaldybių organizuoja susitikimus su gyventojais ir informuoja juos apie

valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 22 savivaldybės (Anykščių r., Birštono, Joniškio r., Jurbarko r.,

Kaišiadorių, Kėdainių r., Kretingos r., Kupiškio r., Pagėgių, Panevėžio m., Raseinių r., Šakių r.,

Šalčininkų r., Šilalės r., Šilutės r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Vilkaviškio r., Vilniaus

m. ir Vilniaus r.).

4. Nors dauguma savivaldybių skelbia informaciją apie pirminę teisinę pagalbą savivaldybių,

seniūnijų, teismų skelbimų lentose ir miesto stenduose, tačiau kai kurios savivaldybės neišnaudoja

efektyviai šios informavimo priemonės – savo mieste ar rajone, t. y. neįrengė ar įrengė vos po vieną

skelbimų lentą su informacija apie pirminę teisinę pagalbą (Kauno m., Kazlų Rūdos, Mažeikių r.,

Skuodo r., Šakių r., Vilkaviškio r., Visagino r.).

5. 8 savivaldybės neplatino informacinių pranešimų gyventojams apie pirminę teisinę pagalbą

vietinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, televizijoje, radijuje ar internete (Birštono, Ignalinos r. Kelmės r.,

Marijampolės, Pakruojo r., Prienų r., Šilutės r., Širvintų r.). 38 savivaldybės neorganizavo susitikimų su

vietos bendruomenėmis.

6. 2019 m. pirminės teisinės pagalbos specialistų parengtų taikos sutarčių skaičius (153) yra

šiek tiek padidėjęs, lyginant su 2016 – 2018 m. (90 – 148). Pastebėtina, kad iš 60 savivaldybių 42

savivaldybės neparengė nei vienos taikos sutarties. Taikos sutarčių nerengė ne tik tos savivaldybės,

kuriose pirminę teisinę pagalbą teikė savivaldybių tarnautojai/darbuotojai, bet ir tos savivaldybės,

kuriose pirminę teisinę pagalbą teikė advokatai (Kauno m.).

21

Nepaisant aukščiau išdėstytų pirminės teisinės pagalbos trūkumų, pirminės teisinės pagalbos

teikimas iš esmės vertintinas teigiamai dėl šių priežasčių:

1. Savivaldybės vykdė palyginti aktyvią informacijos sklaidą apie pirminę teisinę pagalbą,

daugiau savivaldybių intensyviai skelbė informacinius pranešimus apie pirminę teisinę pagalbą spaudoje,

išplatino daug informacinės medžiagos (14 981 lankstinukus ir plakatus), suorganizavo 104 susitikimus

su gyventojais.

2. Nemaža dalis gyventojų Lietuvoje pasinaudojo pirmine valstybės garantuojama teisine

pagalba (2019 m. – 40 853 gyventojai). 2009 – 2018 m. pirminės valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos skaičius svyravo nuo 43 944 iki 41 157. Vertinant pareiškėjų sumažėjimą reikia atsižvelgti ir į

kasmet mažėjantį Lietuvos gyventojų skaičių: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojų

skaičius Lietuvoje 2016 m. mažėjo 1,14 proc., 2017 m. – mažėjo 1,67 proc., 2018 m. – mažėjo 1,48

proc., 2019 m. – dar sumažėjo 0,34 proc.

3. Pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą daugumoje savivaldybių, išskyrus Vilniaus

m. savivaldybę, kuri sudariusi sutartį su Vilniaus universiteto VšĮ „Teisės klinika“ bei Kauno m. ir

Tauragės r., teikė ne advokatai, bet savivaldybių darbuotojai. Pažymėtina, kad toks pirminės teisinės

pagalbos teikimo būdas, kai pirminę teisinę pagalbą teikia ne advokatas, bet savivaldybės tarnautojas ar

darbuotojas yra patogesnis gyventojams, nes jie gali nedelsiant gauti konsultaciją rūpimu teisiniu

klausimu. Kreipiantis į advokatus ar į VšĮ „Teisės kliniką“, neretai reikia susitarti dėl priėmimo laiko.

4. Pirminė teisinė pagalba daugumoje savivaldybių teikiama kvalifikuotai. Tinkamų ir laiku

sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimas priklauso nuo kokybiškos pirminės

teisinės pagalbos. Pirminės teisinės pagalbos specialistai turi ne tik kokybiškai užpildyti prašymą suteikti

antrinę teisinę pagalbą, bet taip pat pateikti kartu su prašymu papildomus dokumentus, įrodančius

pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pagrindžiančius jo reikalavimą.

5. Tarnyba planavo, kad 2019 m. gaus 1,8 proc. pirminės teisinės pagalbos specialistų

netiksliai (netinkamai) užpildytų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. iš gautų 18 002

prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą 313 atvejų jie buvo užpildyti netinkamai ar nebuvo pridėti

reikalingi dokumentai ir sudaro 1,74 proc. Daugiausiai netinkamai užpildytų prašymų suteikti antrinę

teisinę pagalbą gauta iš Kauno m. (43 prašymai), Klaipėdos m. (40 prašymų), Vilniaus m. (Vilniaus

universiteto VšĮ „Teisės klinika“) (33 prašymai), Marijampolės (14 prašymų), Zarasų ir Panevėžio m.

(po 11 prašymų) savivaldybių.

22

II. ANTRINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA

Pagrindinis Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apibendrinant statistinius duomenis pažymėtina, kad asmenų, kurie 2019 m. kreipėsi į

Tarnybą prašydami antrinės teisinės pagalbos, skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 7,42 proc. (2019

m. gauti 18 002 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, o 2018 m. gauti 19 444 prašymai). Manytina,

kad tam įtakos turėjo sumažėjęs gyventojų skaičius, ką iš esmės patvirtina ir sumažėjęs asmenų,

pasinaudojusių pirmine teisine pagalba, skaičius.

2019 m. Tarnyba priėmė 15 709 sprendimus suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2018 m. buvo

priimti 17 304 sprendimai, 2017 m. buvo priimti 19 627 sprendimai, 2016 metais buvo priimti 18 286

sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. teisine pagalba pasinaudojo 49 694 asmenys (tiek

asmenys, kurie kreipėsi tiesiogiai į Tarnybą, tiek asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba buvo paskirta

baudžiamajame procese, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas). 2018 m. teisine pagalba pasinaudojo

42 248 asmenys. 2017 m. antrine teisine pagalba iš viso pasinaudojo 43 992 asmenys. 2016 m. antrine

teisine pagalba iš viso pasinaudojo 43 891 asmuo. Palyginti su 2018 m., 2017 m. bendras

pasinaudojusiųjų skaičius padidėjo – 17,62 proc. Antrine teisine pagalba 2019 m. pasinaudojo 1,78 proc.

Lietuvos Respublikos gyventojų. 2018 m. pasinaudojo 1,52 proc., 2017 m. pasinaudojo 1,53 proc., 2016

m., pasinaudojo 1,43 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų.

2019 m. buvo panaudota 6 307 794,06 Eur Tarnybai skirtų asignavimų. 2019 m. gruodžio

31 d. Tarnyba turėjo kreditorinį įsiskolinimą – 297 000,00 Eur. 2019 m. pabaigoje nepadengtus

įsiskolinimus nulėmė žymiai padidėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo skaičius, išlaidos „Sausio 13-

osios“ byloje ir tai, kad nuo 2017.09.01 buvo padidintas advokatų užmokesčio už teiktą teisinę pagalbą

koeficientas iki 13 Eur (kai kurių bylų nagrinėjimas tęsiasi kelis metus, todėl prašymai išmokėti

užmokestį pateikiami tik pabaigus bylas).

Tarnyba identifikavo šiuos veiksnius, neigiamai įtakojančius Tarnybos veiklos efektyvumą:

1. Kai kuriose savivaldybėse nėra advokatų teikiančių antrinę teisinę pagalbą arba jų

skaičius nėra pakankamas pagal esamą poreikį. Dėl šios priežasties, teikti antrinę teisinę pagalbą

atitinkamame rajone turi atvykti advokatas (advokato padėjėjas iš kito tolimesnio rajono). Pvz., teikti

teisinę pagalbą Elektrėnuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Neringoje, Rietave, Pagėgiuose vyksta

advokatai dirbantys kituose miestuose, kadangi šiose savivaldybėse nėra advokatų teikiančių antrinę

teisinę pagalbą, o artimesnėse savivaldybėse nėra pakankamas advokatų skaičius. Pažymėtina, kad

šiuose miestuose ir miesteliuose (išskyrus Elektrėnus – 1 advokatas) nėra nei vieno advokato, įtraukto į

praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvoje. Ypač didelė problema advokatų būna tuomet, kai

nagrinėjamos didelės apimties bylos (daugiau nei 10 kaltinamųjų), teismo posėdžiai būna suplanuoti po

kelis mėnesius į priekį ir juose dalyvauja visi advokatai, dirbantys bylą nagrinėjančiame teisme (pvz.,

„Visagino byla“ (parinkta 18 advokatų), „Vilkaviškio bylos“ (3 didelės bylos, kuriose parinkta 10, 12 ir

13 advokatų), „Šiaulių byla“ (parinkti 38 advokatai)).

2. 2019 m. rugsėjo mėnesį prasidėjus advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą,

streikui, kai kuriuose rajonuose advokatai atsisakė imtis bet kokių naujų bylų ar tęsti anksčiau paskirtas

bylas. Dėl šios priežasties Tarnybos koordinatoriai negalėjo laiku parinkti advokatų į visas bylas.

Pažymėtina, kad šioje situacijoje labai padėjo advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą,

sutikdami ginti/atstovauti asmenis šiose bylose.

23

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu Tarnybos Klaipėdos skyriuje yra tik vienas advokatas,

nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Tarnybos Šiaulių skyriuje (Panevėžio

mieste) yra 4 advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, iš kurių 2

laikinai nebedirba. Kadangi Klaipėdoje ir Panevėžyje advokatų teikiančių antrinę teisinę pagalbą

baudžiamosiose bylose poreikis yra didžiulis, Tarnyba siūlo organizuoti konkursą sudaryti advokatų,

nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, sutartis Tarnybos Klaipėdos skyriuje ir

Šiaulių skyriuje (Panevėžio mieste).

3. Nėra teisinio reglamentavimo, tiesiogiai suteikiančio galimybes įtraukti į antrinės

teisinės pagalbos teikimą advokatų padėjėjus (jiems gali pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą tik ją

teikiantis advokatas) ir taip papildyti bei atjauninti antrinės teisinės pagalbos teikėjų sąrašą. Turėtų būti

sudaryta galimybė tiesiogiai sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartis su advokatų

padėjėjais.

4. Advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, skirtingai nei advokatams

prireikus teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, nėra pareigos kaip nors pagrįsti ataskaitose nurodytą laiką,

nėra svarbu kiek nurodoma laiko antrinės teisinės pagalbos teikimui, jų užmokestis nepriklauso nuo

darbo krūvio ir pan.

5. Tarnyba neturi pakankamai teisinių priemonių užtikrinti tolygų advokatų, nuolat

teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, darbo krūvį. Pažymėtina, kad advokatų, nuolat

teikiančių antrinę teisinę pagalbą užmokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo darbo krūvio. Kai kurie

advokatai naujas bylas ima neprieštaraudami, o kai kurie advokatai atsisako imtis naujų bylų,

nurodydami, jog jie visuomet užimti kitose bylose.

6. Advokatai su kuriais sudarytos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat ar prireikus

sutartys gali bet kada atsisakyti teikti teisinę pagalbą konkrečioje byloje, jeigu jam ši byla nėra priimtina

(ypač baudžiamosiose bylose). Dėl šios priežasties Tarnybos koordinatoriams sudėtinga parinkti gynėjus

ypatingai didelės apimties bylose, tokiose kaip „Sausio 13-osios” (parinkti 129 advokatai).

7. Tarnyba neturi pakankamai veiksmingų priemonių, leidžiančių pagerinti teikiamos

antrinės teisinės pagalbos paslaugų kokybę. Jeigu pareiškėjų ar kitų subjektų pranešimuose keliamas

advokato teikiamų paslaugų kokybės klausimas, tuomet Tarnyba, įvertinusi nusiskundimus advokatų

atžvilgiu, persiunčia Lietuvos advokatūrai spręsti klausimą ar advokatai teikė paslaugas kokybiškai ir, ar

nėra pagrindo drausminei atsakomybei. 2019 m. Tarnyba gavo iš Lietuvos advokatūros 11 pranešimų dėl

drausmės bylos iškėlimo advokatams, 14 pranešimų dėl atsisakymo iškelti drausmės bylas advokatams ir

1 pranešimą dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo advokatui mirus.

24

2.1 PRIIMTŲ SPRENDIMŲ IR PARINKIMŲ DĖL ANTRINĖS VALSTYBĖS

GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO PASISKIRSTYMAS

2019 m. antrine teisine pagalba iš viso pasinaudojo 49 694 asmenys (2018 m. antrine

teisine pagalba iš viso pasinaudojo 42 248 asmenys). Palyginti su 2018 m., 2017 m. bendras

pasinaudojusiųjų skaičius padidėjo – 17,62 proc.

2019 m. gautų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičius, palyginti su ankstesniais

metais, padidėjo: iš viso buvo gauti 18 002 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir tai yra 8,01 proc.

daugiau nei 2018 m. (19 444 prašymai).

2019 m. buvo prašoma 35 467 atvejais parinkti gynėją ar įgaliotą atstovą, tačiau, iš visų

gautų pranešimų baudžiamosiose bylose, kai advokato ar įgalioto atstovo dalyvavimas buvo būtinas,

buvo suteikta 33 985 asmenims antrinė teisinė pagalba (2018 m. 24 944 asmenų).

6 lentelė. 2009 – 2019 m. gauti prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimti sprendimai

2009 2010 2011 2021 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Gauti prašymai suteikti

ATP 14697 16027 16833 18223 18306 18413 18051 20418 21806 19444 18002

Tarnybos priimti

sprendimai suteikti

ATP:

13327 14589 15372 16536 16787 16765 16234 18286 19627 17304 15709

1.1. administracinėse

bylose 684 655 748 786 909 722 822 833 695 819 633

1.2. civilinėse bylose 9176 12183 12523 13595 13701 14206 13630 14989 16369 13966 12786

1.3. baudžiamosiose

bylose (kai nėra būtinas

gynėjo dalyvavimas)

1403 1749 2099 2146 2171 1820 1762 1832 1935 1889 1683

1.4.Tarptautinėse bylose – – – – – – 20 85 78 106 183

1.5. Vykdymo procese – – – – – – – 547 550 524 423

1.6. Konstitucinės

justicijos – – – – – – – – – – 1

Atvejai, kai gynėjo

dalyvavimas būtinas

pagal BPK 51 straipsnį

ir kitais įstatymų

numatytais atvejais

28554 32564 32720 33165 32189 30879 25291 22761 24000 23584 32456

Atvejai, kai įgaliotojo

atstovo dalyvavimas yra

būtinas pagal BPK 55

straipsnio 4 d.

– – – – – – 6 8 278 1341 1513

Atvejai, kai įgaliotojo

atstovo dalyvavimas yra

būtinas pagal BPK 388

straipsnio 3 dalis

– – – – – – – 8 17 19 16

Santrumpų paaiškinimai:

ATP – antrinė teisinė pagalba

BPK – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau tekste – BPK)

25

Iš 2019 m. gautų prašymų, 87,26 proc. atvejų buvo priimti sprendimai suteikti antrinę teisinę

pagalbą. 2018 m. tokie sprendimai sudarė 89 proc., 2017 m. – 90,01 proc., 2016 m. – 89,56 proc., 2015

m. – 89,93 proc.

2019 m. 9,07 proc. atvejų buvo priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (2018

m. tokie sprendimai sudarė 8,75 proc., 2017 m. – 7,49 proc., 2016 m. – 7,49 proc., 2015 m. – 7,96 proc.)

3,67 proc. atvejų sprendimas nebuvo priimtas (2018 m. tokių atvejų buvo 3 proc., 2017 m. – 2,5 proc.,

2016 m. – 2,95 proc., 2015 m. – 2,11 proc.).

4 paveikslas. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus palyginimas 2009 – 2019 m.

2019 m. iš 15 709 sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą 4,03 proc. sprendimų buvo priimta

suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose (633 sprendimai),

81,39 proc. sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose (12 786 sprendimai), 10,71 proc.

sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose (1683 sprendimai), 1,16 proc. sprendimų

teikti antrinę teisinę pagalbą tarptautinėse bylose (183 sprendimai), 2,69 proc. vykdymo procese, kai

buvo apmokėtos tik antstolio būtinosios vykdymo išlaidos (423 sprendimai) ir 0,006 proc. konstitucinės

justicijos bylose – 1 sprendimas.

26

6 paveikslas. Sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstymas pagal bylų rūšis, proc. nuo bendro

sprendimų skaičiaus

Detalesni duomenys apie gautus prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimtus

sprendimus atskiruose Tarnybos teritoriniuose padaliniuose yra nurodyti 2 – 6 priedų lentelėse.

Pagal 2019 m. sprendimų, priimtų suteikti antrinę teisinę pagalbą, pasiskirstymą

savivaldybėse, antrine teisine pagalba aktyviausiai naudojosi Joniškio r. savivaldybių gyventojai – 1,22

proc., Pakruojo r. savivaldybė – 1,12 proc., Rokiškio r. savivaldybė – 0,98 proc., Vilkaviškio r.

savivaldybė – 0,94 proc., Akmenės r. savivaldybė – 0,94 proc.

Pasyviausiai antrine teisine pagalba 2019 m. naudojosi Neringos savivaldybės gyventojai –

0,11 proc., Vilniaus r. savivaldybė – 0,22 proc., Plungės r. savivaldybė – 0,26 proc., Rietavo savivaldybė

– 0,3 proc., Širvintų r. savivaldybė, Lazdijų r. savivaldybė, Klaipėdos r. savivaldybė, Kauno r.

savivaldybė – 0,32 proc.

Daugiausia sprendimų (absoliučiaisiais skaičiais) teikti antrinę teisinę pagalbą 2019 m. teko

Vilniaus m. savivaldybėje – 2419 gyventojams (0,43 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),

Kauno m. savivaldybėje – 2022 gyventojams (0,70 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),

Klaipėdos m. savivaldybėje – 926 gyventojams, (0,60 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),

Šiaulių m. savivaldybėje – 896 gyventojams (0,89 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),

Panevėžio m. savivaldybėje – 612 gyventojams (0,71 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus).

Mažiausiai sprendimų (absoliučiaisiais skaičiais) teikti antrinę teisinę pagalbą 2019 m.

priėmė Neringos savivaldybė – 4 gyventojams (0,11 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),

Birštono savivaldybė – 19 gyventojų (0,46 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus), Rietavo

savivaldybė – 22 gyventojams (0,3 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus), Kazlų Rūdos

savivaldybė – 46 gyventojams (0,4 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus) ir Širvintų r.

savivaldybė. – 49 gyventojams (0,32 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus).

Duomenys apie gautų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą ir sprendimų suteikti antrinę

teisinę pagalbą pasiskirstymą pagal savivaldybes pateikiami 19 priedo lentelėje. 7 paveiksle pateikiamas

kiekvienos savivaldybės gyventojų aktyvumas naudojantis Tarnybos sprendimu suteikta antrine teisine

pagalba pagal savivaldybes.

4,03

81,39

10,71

1,162,69 0,006

administracinėse bylose civilinėse bylose baudžiamosiose bylose

tarptautinėse bylos vykdymo bylose konstitucinės justicijos

27

7 paveikslas. Gyventojų aktyvumas naudojantis antrine teisine pagalba savivaldybėse, proc.

0,940,71

0,410,47

0,460,55

0,460,35

0,490,48

1,220,42

0,940,49

0,70,32

0,40,53

0,580,62

0,320,48

0,810,32

0,70,56

0,630,11

0,41,12

0,390,71

0,560,57

0,260,83

0,630,41

0,30,98

0,620,56

0,50,89

0,540,45

0,860,32

0,360,5

0,660,590,6

0,410,74

0,940,43

0,220,62

0,68

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4

Akmenės r.sav.Alytaus m. sav.

Alytaus r.Anykščių r.sav.

Birštono sav.Biržų r. sav.

Druskininkų sav.Elektrėnų sav.

Ignalinos r. sav.Jonavos r. sav.Joniškio r.sav.

Jurbarko r.sav.Kaišiadorių r.sav.

Kalvarijos sav.Kauno m.sav.Kauno r.sav.

Kazlų Rūdos sav.Kėdainių r. sav.

Kelmės r. sav.Klaipėdos m.sav.Klaipėdos r. sav.Kretingos r. sav.

Kupiškio r.sav.Lazdijų r. sav.

Marijampolės sav.Mažeikių r. sav.

Molėtų r. sav.Neringos sav.

Pagėgių r. sav.Pakruojo r. sav.Palangos m. sav.

Panevėžio m. sav.Panevėžio r. sav.

Pasvalio r.sav.Plungės r. sav.

Prienų r.sav.Radviliškio r.sav.

Raseinių r.sav.Rietavo sav.

Rokiškio r. sav.Skuodo r. sav.

Šakių r.sav.Šalčininkų sav.Šiaulių m.sav.Šiaulių r. sav.Šilalės r. sav.Šilutės r. sav.

ŠirvintosŠvenčionių sav.

Tauragės r. sav.Telšių r. sav.Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.Utenos r. sav.

Varėnos r. sav.Vilkaviškio r. sav.

Vilniaus m. sav.Vilniaus r. sav.

Visagino m. sav.Zarasų r. sav.

2019 m. buvo priimti 1 633 sprendimai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (2018 m. buvo

priimti 1 700 sprendimų). Daugiausia sprendimų (695) priimta vadovaujantis Įstatymo 11 str. 7 d. 14 p.

(pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų reikalingų dokumentų), 362 atvejais

pareiškėjų pajamos ir turtas viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius

teisinei pagalbai gauti.

Per 2019 m. Tarnyba gavo 660 prašymų dėl kurių nebuvo priimtas sprendimas (2018 m. – 440,

2017 m. – 546, 2016 m. – 605). Iš jų 351 prašymas buvo paliktas nenagrinėtais, o 309 atvejais

sprendimai nepriimti, nes buvo laukiama papildomų duomenų ar dokumentų (duomenys pateikiami 7

lentelėje).

28

7 lentelė. Priimtų sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pasiskirstymas pagal

gautus prašymus

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžys)

Iš viso

2019

Iš viso

2018

Iš viso

2017

1 mėn. vid.

2019

Gautų prašymų

suteikti ATP

skaičius

4 068 5 843 2 631 3 170 2 290 18 002 19 444 21 806 1 500,17

Iš jų:

sprendimų

suteikti ATP

skaičius

3 398 5 154 2 215 2 810 2 132 15 709 17 304 19 627 1 309,08

Iš jų:

sprendimų

atsisakyti

suteikti ATP

skaičius

579 420 277 237 120 1 633 1 700 1 633 136,08

Iš jų: prašymų,

dėl kurių

sprendimas

nepriimtas,

skaičius

91 269 139 123 38 660 440 546 55

2019 m. buvo priimti 925 sprendimai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (2018 m. – 1

094 sprendimai, 2017 m. – 992 sprendimai). Daugiausia sprendimų nutraukti asmenims antrinės teisinės

pagalbos teikimą 2019 m. buvo priimta atsižvelgiant į jų prašymus – 797 sprendimai. 8 paveiksle

pateikiamas 2009 – 2019 m. sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą skaičiaus

palyginimas.

8 paveikslas. Sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą skaičiaus palyginimas

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

1096

1710 1704

1282

932 869 891972 992

1094

925

Pažymėtina, kad didžiąją dalį teikiamos antrinės teisinės pagalbos sudaro baudžiamosios

bylos, kai pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį yra skiriamas

būtinasis gynėjas, vadovaujantis BPK 51 str. ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo

dalyvavimas yra būtinas.

29

Informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo

dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, pateikiama 14 – 18 priedų lentelėse.

Šiuo pagrindu antrinė teisinė pagalba 2019 m. buvo teikta 33 985 bylose. Tai sudaro 68,39

proc. nuo bendrai suteiktos antrinės teisinės pagalbos. 2018 m. buvo teikta 24 944 bylose, t. y. 59,05

proc. bendrai suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Teisinė pagalba buvo suteikta baudžiamosiose bylose,

kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas 2008 m. buvo 77 proc., 2009 m. – 68,2 proc., 2010 m. – 69,05

proc., 2011 m. – 68,03 proc., 2012 m. – 66,73 proc., 2013 m. – 65,72 proc., 2014 m. – 64,82 proc., 2015

m. – 60,90 proc., 2016 m. – 55,47 proc., 2017 m. – 55,35 proc. 9 paveiksle pateikiamas baudžiamųjų

bylų, kuriose antrinė teisinė pagalba suteikta, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, skaičius 2009 –

2019 m.

9 paveikslas. Baudžiamųjų bylų, kuriose antrinė teisinė pagalba suteikta, kai gynėjo ar atstovo dalyvavimas

buvo būtinas, skaičius 2009 – 2019 m.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. didėja gynėjų parinkimo baudžiamosiose bylose, kuriose gynėjo ar

atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, skaičius. Parinkimų skaičius 2019 m. išaugo 36,25 proc.

(2018 m. lyginant su 2017 m. – 2,61 proc.). Didžiausią dalį sudaro bylos, kuriose buvo prašoma parinkti

gynėją vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 10 p. (14 168 atvejai), 51 str. 1 d. 2 p. (2 899 atvejai), 51 str. 2 d.

(2 894 atvejai) ir 51 str. 1 d. 1 p. (2 799 atvejai). 2019 m. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 1 513

(2018 m. 1 341 baudžiamosiose bylose, 2017 m. 278 baudžiamosiose bylose, 2016 m. – 88 bylose)

nukentėjusiajam, kai pagal BPK 55 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu

nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažino, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose

dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui,

vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be

įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų ginami. Kaip

matyti iš šių duomenų, pagal minėto straipsnio nuostatas 12,82 proc. (palyginus su 2017 m.) daugiau

atvejų buvo suteikta antrinę teisinė pagalba.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2019 m. 16 bylų (2018 m. – 19; 2017 m. – 17 bylų) įgaliotasis

atstovas buvo parinktas pagal BPK 388 str. 3 d., kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu paskiria

juridinio asmens atstovą, jei juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba jo visai nepaskiria.

30

Analizuojant turimus duomenis apie advokatų pakeitimą, pažymėtina, kad 2019 m. Tarnyba

priėmė 856 sprendimus pakeisti advokatą kitu advokatu. Tai sudaro 5,45 proc. nuo sprendimų suteikti

antrinę teisinę pagalbą skaičiaus. 2017 m. Tarnyba priėmė 664 sprendimus pakeisti antrinę teisinę

pagalbą teikusį advokatą, tai sudaro 3,38 proc. 2015 m. – 3,26 proc. (529 sprendimai), 2016 m. – 3,26

proc. (819 sprendimai), 2017 m. – 3,38 proc. (664 sprendimai), 2018 m. – 4,1 proc. (705 sprendimai).

Detalesnė informacija 7 – 12 priedų lentelėse.

Daugiausia sprendimų pakeisti advokatą priimta dėl interesų konflikto – 151, nutraukta antrinės

teisinės pagalbos teikimo sutartis, sudaryta su advokatu – 128, dėl advokato ligos – 127 atvejai, dėl

konfliktinės situacijos tarp advokato ir pareiškėjo – 105, prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą

nenurodė norimo advokato – 58 atvejai. Taip pat, padaugėjo kitų atvejų, kuomet buvo keičiamas

advokatas – dėl advokato streiko (35 atvejai) ar pateikto kito advokato sutikimo teikti asmeniui antrinę

teisinę pagalbą (17 atvejų). 10 paveiksle pateikiamos priežastys, dėl kurių 2019 m. buvo pakeistas

advokatas.

10 paveikslas. Sprendimų pakeisti advokatą priežastys ir skaičius

48

127

151

128

33

2

12

8

10

24

52

105

46

17

58

35

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Advokato didelis darbo krūvis

Liga

Interesų konfliktas

Nutraukta sutartis

Atostogos

Mirtis

Nėštumo, gimdymo atostogos

Neturi kompetencijos

Advokatas nesutinka vykti į kitą miestą

Pareiškėjas neturi lėšų vykti pas advokatą

Pozicijų nesuderinamumas

Konfliktinė situacija

Kita

Pateiktas kito advokato sutikimas

Prašyme nenurodė norimo advokato

Streikas

2019 m. gauti 395 skundai dėl advokatų suteiktos (teikiamos) antrinės teisinės pagalbos

(2018 m. gauti 326 skundai) – tai 21,17 proc. daugiau nei 2018 m. 2019 m. 376 skundus pagal

kompetenciją išnagrinėjo Tarnyba. Tarnyba 2019 m. buvo numačiusi, kad gautų skundų dėl antrinės

teisinės pagalbos kokybės (kai skundai yra persiunčiami nagrinėti Advokatų tarybai) skaičius sudarys 0,2

proc. nuo sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus. Tarnyboje buvo gauta 19 pagrįstų skundų

(2018 m. – 26 skundai) suteikiančių pagrindą persiųsti juos Advokatų tarybai situacijos įvertinimui, kas

sudaro 0,12 proc. nuo sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus. Taip pat pastebima pagrįstų

skundų mažėjimo dėl advokatų veiklos kokybės mažėjimo tendencija.

Informacija apie skundus dėl advokatų antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta 8

lentelėje. Pateikti duomenys rodo Tarnybos skyriuose išnagrinėtų skundų skaičiaus ir skundų, persiųstų

nagrinėti Lietuvos advokatūrai, skaičiaus pasiskirstymą.

31

8 lentelė. Išnagrinėtų 2019 m. gautų skundų skaičius ir skundų, persiųstų nagrinėti Lietuvos advokatūrai,

skaičius

Tarnybos teritoriniai

padaliniai

Gauti skundai dėl advokatų teikiamos antrinės

teisinės pagalbos

Viso Išnagrinėti Tarnybos Persiųsti Lietuvos

advokatūrai

Vilniaus skyrius 63 4 67

Kauno skyrius 158 8 166

Šiaulių skyrius 44 2 46

Klaipėdos skyrius 51 2 53

Šiaulių skyrius

(Panevėžio m.) 60 3 63

Iš viso 376 19 395

2019 m. buvo apskųsti 58 Tarnybos priimti sprendimai (2018 m. – 53; 2017 m. – 44). Tai

sudaro 0,29 proc. nuo visų 2019 m. priimtų sprendimų skaičiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m.

apskųsti priimti sprendimai sudarė 2,73 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus, 2008 m. – 1,71 proc.,

2009 m. – 0,78 proc., 2010 m. – 0,94 proc., 2011 m. – 0,79 proc., 2012 m. – 0,83 proc., 2013 m. – 0,81

proc., 2014 m. – 0,58 proc., 2015 m. – 0,20 proc., 2016 m. – 0,06 proc.

Pastebėtina, kad iš 58 teismui apskųstų Tarnybos sprendimų 52 bylose pareiškėjų skundai

buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tai leidžia teigti, kad sprendimai Tarnyboje priimami tinkamai išnagrinėjus

prašymus ir įvertinus visas aplinkybes.

2019 m. buvo 3 atvejai, kuomet buvo nuspręsta išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas

iš asmenų, nepagrįstai antrinę teisinę pagalbą gavusių asmenų. 2018 m. tokių atvejų nebuvo, 2017 m.

buvo 1 atvejis.

Tarnybai 2019 m. nereikėjo organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimo, iškilus interesų

konfliktui.

32

2.2. ASMENŲ, KURIEMS BUVO SUTEIKTA ANTRINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA

TEISINĖ PAGALBA, PASISKIRSTYMAS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS NUSTATYTUS TURTO IR PAJAMŲ LYGIUS ANTRINEI TEISINEI

PAGALBAI GAUTI

2019 m. buvo priimti 11 200 sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą priimti atsižvelgiant

į asmens turtinę padėtį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei

teisinei pagalbai gauti ir 4 509 sprendimai – neatsižvelgiant į asmens turimą turtą ir pajamas,

vadovaujantis Įstatymo 12 str. nurodytais pagrindais.

2019 m. priimti Tarnybos sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstė taip:

• 10 172 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai nustatytas pirmasis asmens

turto ir pajamų lygis (tai sudaro 64,75 proc. visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą). Iš jų 50

atvejų asmens turtas ir pajamos neviršijo pirmojo asmens turto ir pajamų lygio, tačiau antrinė teisinė

pagalba suteikta valstybei apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes teisinė pagalba jau

buvo teikiama dvejose bylose.

• 976 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai nustatytas antrasis asmens turto ir

pajamų lygis (tai sudaro 6,21 proc. visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą). Iš jų 2 atvejais, nors

asmens turtas ir pajamos neviršijo antrojo asmens turto ir pajamų lygio, antrinė teisinė pagalba suteikta

valstybei apmokant 25 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes teisinė pagalba jau buvo teikiama

dviejose bylose.

• 4 509 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai nustatyti antrinės teisinės

pagalbos teikimo neatsižvelgiant į asmens turtinę padėtį pagrindai (tai sudaro 28,70 proc. visų sprendimų

suteikti antrinę teisinę pagalbą).

11 paveikslas. Priimtų sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstymo pagal turto ir pajamų lygius

antrinei teisinei pagalbai gauti 2015 – 2019 m. duomenys

11224

1265312059

1104410172

1122 867 1082 1299 976

38884764

6486

50064509

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

2015 2016 2017 2018 2019

I lygis II lygis neastižvelgiant į turtą ir pajamas

33

9 lentelėje pateikiami duomenys, kaip sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais turto ir pajamų lygiais antrinei teisinei pagalbai gauti,

2019 m. pasiskirsto pagal Tarnybos regioninius skyrius. Detalesni duomenys pateikiami 7 – 12 priedų

lentelėse.

9 lentelė. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstymas pagal turto ir pajamų

lygius antrinei teisinei pagalbai gauti

Priimti sprendimai

teikti ATP: I lygis

I lygis

(50 proc.) II lygis

II lygis

(25 proc.)

Neatsižvelgiant į

turtą ir pajamas

Neatsižvelgi

ant į turtą

ir pajamas

(50 proc.)

Iš viso

Vilniaus skyrius 2 025 21 175 2 1 175 0 3 398

Kauno skyrius 3 541 2 310 0 1 301 0 5 154

Šiaulių skyrius 1 849 3 189 0 769 0 2 810

Klaipėdos skyrius 1 361 5 148 0 701 0 2 215

Šiaulių skyrius

(Panevėžio m.) 1 396 19 154 0 563 0 2 132

Iš viso 10 172 50 796 2 4 509 0 15 709

2.3. ADVOKATŲ, TEIKIANČIŲ ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ, SKAIČIUS, DARBO

KRŪVIS, APMOKĖJIMAS

2.3.1. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičius

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013.08.01 įsakymu Nr. 1R-201 patvirtintas 71

advokatas, nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbą.

Pagal su Tarnyba sudarytas sutartis 2019 m. faktiškai dirbo 53 advokatai, nuolat teikiantys

antrinę teisinę pagalbą (2007 m. – 64 advokatai; 2008 m. – 70; 2009 m. – 67,93; 2010 m. – 67,2; 2011

m. – 66; 2012 m. – 68, 2013 m. – 69,5; 2014 m. – 67 advokatai; 2015 m. – 66; 2016 m. – 61; 2017 m. –

58; 2018 m. – 57). Iš jų 26 advokatai nuolat teikė antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir/ar administracinėse

bylose (2007 m. – 26, 2008 m. – 32, 2009 m. – 32,65, 2010 m. – 31, 2011 m. – 32, 2012 – 32, 2013 m. –

32,5, 2014 m. – 33 advokatai, 2015 m. – 32, , 2016 m. – 31; 2017 m. – 28; 2018 m. – 27) ir 27 advokatai

– baudžiamosiose bylose (2007 m. – 38, 2008 m. – 38, 2009 m. – 35,28, 2010 m. – 37, 2011 m. – 34,

2012 m. – 36, 2013 m. – 38, 2014 m. – 34, 2015 m. – 34, 2016 m. – 34 advokatai, 2017 m. – 28

advokatai; 2018 m. – 30 advokatų). Pažymėtina, kad 2019 m. 2 advokatės neteikė antrinės teisinės

pagalbos dėl vaiko auginimo atostogų, 1 advokatas neteikė pagalbos pusę metų dėl ligos, su 1 advokatu

nutraukta sutartis jam mirus.

2019 m. pagal su Tarnyba sudarytas sutartis dirbo 501 advokatas, prireikus teikiantis

antrinę teisinę pagalbą. 2018 m. pagal su Tarnyba sudarytas sutartis dirbo 496 advokatai, prireikus

teikiantys antrinę teisinę pagalbą (2007 m. – 403, 2008 m. – 374, 2009 m. – 376, 2010 m. – 352, 2011 m.

– 365, 2012 m. – 408, 2013 m. – 416, 2014 m. – 437, 2015 m. – 459, 2016 m. – 469 advokatai, 2017 m.

– 479).

34

Pažymėtina, kad didžioji dalis advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą teikia antrinę teisinę

pagalbą visose ar keliose teisės srityse.

Pagal teisės sritis, teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose sutartis yra pasirašęs 300

advokatų, administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose – 230 advokatų, baudžiamosiose

bylose – 414 advokatų. Su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą konstitucinės justicijos bylose,

atskiros sutartys nebuvo sudarytos. Tarnyba preziumuoja, jog visi advokatai, su kuriais Tarnyba yra

sudariusi sutartis, turi teisę teikti antrinę teisinę pagalbą konstitucinės justicijos bylose. Pastebėtina, kad

praktikoje ne visi advokatai, sudarę sutartis teikti antrinę teisinę pagalbą prireikus, sutinka ir faktiškai

teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2019 m. advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pavedimu, sutikus antrinę teisinę

pagalbą gaunančiam asmeniui, antrinę teisinę pagalbą teikė 31 advokatų padėjėjas. Tarnybos Vilniaus

skyriaus veiklos teritorijoje – 6 advokatų padėjėjai, Tarnybos Kauno skyriaus veiklos teritorijoje teikė 19

advokatų padėjėjų, Tarnybos Šiaulių skyriaus (Panevėžio m.) veiklos teritorijoje teikė 6 advokato

padėjėjai.

2019 m. buvo sudaryta 110 sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje

(2018 m. buvo sudarytos 178 sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje; 2017 m.

buvo pasirašytos 164 sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje). Iš 110 sutarčių

dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje buvo sudarytos 88 sutartys antrinės teisinės

pagalbos teikimui civilinėse bylose, 14 sutarčių – baudžiamosiose bylose, 6 sutartys – administracinėse

bylose ir 2 sutartys – administracinio nusižengimo bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarčių dėl

antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje konstitucinės justicijos byloje sudaryta nebuvo.

2.3.2. Advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis

Advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis 2019 m. vidutiniškai per

mėnesį buvo 6,36 bylos (2018 m. – 5,2 bylos, 2017 m. – 6 bylos, 2016 m. – 5 bylos, 2015 m. – 4,90

bylos, 2014 m. – 6,61 bylos). Ataskaitos 10 lentelėje nurodytas apibendrintas bylų pasiskirstymas

kiekviename iš Tarnybos skyrių. Lentelėje 11 pateikiamas vidutiniškai vienam advokatui tenkantis bylų

skaičius 2009 – 2019 m. laikotarpiu.

10 lentelė. Advokatų, prireikus teikiančių ATP, darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius

Advokatų, prireikus

teikiančių ATP,

skaičius

Paskirtų bylų

skaičius

Vidutinis vienam

advokatui

tenkantis bylų

skaičius

Advokatų vidutinis

darbo krūvis per mėn.

Vilniaus skyrius 190 9246 48,66 4,06

Kauno skyrius 147 13 130 89,32 7,44

Šiaulių skyrius 54 5 254 97,30 8,11

Klaipėdos skyrius 55 4 665 84,82 7,07

Šiaulių skyrius (Panevėžio m.) 55 5 918 107,6 8,97

Iš viso 501 38 213 76,27 6,36

35

11 lentelė. Advokatų, prireikus teikiančių ATP, darbo krūvis 2009 – 2019 m.

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Advokatų,

prireikus

teikiančių ATP,

skaičius

376 352 365 408 416 437 459 469 479 496 501

Paskirtų bylų,

kuriose teikta

ATP, skaičius

23 421 29 117 32 890 35 061 31 041 34 676 27 002 28 444 31 731 30 767 38 213

Advokatų

vidutinis darbo

krūvis (bylų

skaičius) per

mėn.

5,19 6,89 7,51 7,16 6,22 6,61 4,90 5 6 5,2 6,36

2.3.3. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis

2019 m. vidutinis nuolat antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose teikusių

advokatų darbo krūvis buvo 12 bylų per mėnesį (2017 m. – 13 bylų, 2018 m. – 12 bylų).

Ataskaitos 12 lentelėje pateikiamas apibendrintas bylų pasiskirstymas kiekviename Tarnybos

skyriuje. 13 lentelėje pateikiamas vidutiniškai vienam advokatui tenkantis bylų skaičius per mėnesį

2010– 2019 m. laikotarpiu.

12 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP civilinėse bei administracinėse bylose, darbo krūvis pagal

Tarnybos skyrius

Advokatų, nuolat

teikiančių ATP civilinėse

ir administracinėse

bylose, skaičius

Paskirtų bylų

skaičius

Vidutinis vienam

advokatui tenkantis

bylų skaičius

Advokatų

vidutinis darbo

krūvis per mėn.

Vilniaus skyrius 7 1 100 157 13

Kauno skyrius 4 636 159 13

Klaipėdos skyrius 7 937 134 11

Šiaulių skyrius 3 412 137 11

Šiaulių skyrius

(Panevėžio m.) 3 448 149 12

Iš viso 24 3 543 147 12

Pastaba. Šiaulių skyriuje 1 advokatas dirbo 1 mėnesį, Kauno skyriuje 1 advokatė 2019 m. buvo išėjusi vaiko

auginimo atostogų. Šie advokatai nėra įtraukti į bendrą skyriuose esančių advokatų skaičių.

36

13 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP civilinėse ir administracinėse bylose, darbo krūvis

2010 – 2019 m.

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Advokatų, nuolat teikiančių

ATP civilinėse ir

administracinėse bylose,

vidutinis darbo krūvis per

mėn.

12 11 12 13 13 13 13 13 12 12

2019 m. advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose,

vidutinis darbo krūvis buvo 27 bylos per mėnesį (2018 m. – 19 bylų). Tarnybos manymu, tokį žymų

advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose padidėjimą lemia pasikeitęs

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 51 str. 1 d. 10 p., kuriame

numatyta būtinas gynėjo dalyvavimas, kai asmuo yra sulaikytas. Išnykus LR BPK 51 str. 1 d. 10 p.

esančiam pagrindui, asmuo yra paleidžiamas ir advokato įgaliojimai pasibaigia (nesant kitiems LR BPK

numatytiems būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindams). Tai rodo, jog advokatai tokio pobūdžio bylose

atlieka tik vieną ar kelis veiksmus ir tuo jų įgaliojimai pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, jog advokatai

dažnai neatlieka daugiau veiksmų jiems paskirtoje byloje esant LR BPK 51 str. 1 d. 10 p., jie gali imtis

vis naujų bylų. Tai paaiškina žymų vidutinio darbo krūvio per mėnesį padidėjimą lyginant 2019 ir 2018

metus.

Ataskaitos 14 lentelėje pateikiamas apibendrintas baudžiamųjų bylų pasiskirstymas

kiekviename Tarnybos skyriuje. 15 lentelėje pateikiamas vidutiniškai vienam advokatui tenkantis

baudžiamųjų bylų skaičius per mėnesį 2010 – 2019 metais.

14 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP baudžiamosiose bylose, darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius

Advokatų, nuolat

teikiančių ATP

baudžiamosiose bylose,

skaičius

Paskirtų bylų

skaičius

Vidutinis vienam

advokatui

tenkantis bylų

skaičius

Advokatų

vidutinis

darbo krūvis

per mėn.

Vilniaus skyrius 10 3 079 307,9 25,66

Kauno skyrius 5 2 013 42,6 33,55

Klaipėdos skyrius 1 279 279 23,25

Šiaulių skyrius 7 2 615 373,57 31,13

Šiaulių skyrius (Panevėžio

m.) 2,5 671 268,4 22,37

Iš viso 27 8 657 254,29 27,19

Pastaba. Nuo 2018.12.03 Panevėžio skyriuje 1 advokatė yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų ir vienas

advokatas nuo 2019-07-01 iki metų galo sirgo.

37

15 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP baudžiamosiose bylose, darbo krūvis 2010–2019 m. laikotarpiu

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Advokatų, nuolat teikiančių ATP

baudžiamosiose bylose, vidutinis

darbo krūvis per mėn.

24 26 22 22 24 23 19 19

19

27

2.3.4. Advokatų padėjėjams skirtų bylų skaičius

Informacija apie advokatų padėjėjų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį ir

išmokėtą užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pateikiama 21 priedo lentelėje.

2019 m. advokatų padėjėjams buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą 439 bylose: 23

administracinėse, 415 civilinių bylų, 1 baudžiamojoje.

2018 m. advokatų padėjėjams buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą 549 bylose: 6

administracinėse, 1 administracinio nusižengimo, 539 civilinėse, 3 baudžiamosiose. 2017 m. advokatų

padėjėjams buvo pavesta teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 418 bylų: 4

administracinėse, 404 civilinėse ir 10 baudžiamųjų. 2017 m. advokatų padėjėjams buvo pavesta teikti

antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 418 bylų: 4 administracinėse, 404 civilinėse ir 10

baudžiamųjų. 16 lentelėje pateikiamas apibendrintas bylų pasiskirstymas kiekviename Tarnybos

skyriuje.

16 lentelė. Advokatų padėjėjų darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius

Advokatų padėjėjų,

teikiančių ATP, skaičius Paskirtų bylų skaičius

Vidutinis vienam advokato

padėjėjui tenkantis bylų

skaičius

Vilniaus skyrius 6 15 2,5

Kauno skyrius 19 481 25,32

Klaipėdos skyrius 0 0 0

Šiaulių skyrius 0 0 0

Šiaulių skyrius (Panevėžio

m.) 6 70 11,67

Iš viso 31 439 13,16

2.3.5. Advokatų, sudariusių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis konkrečioje byloje, skaičius

ir jų darbo krūvis

2019 m. buvo sudaryta 110 sutarčių su 48 advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo

konkrečioje byloje (2018 m. – 178 su 60 advokatų; 2017 m. – 164 su 48 advokatais).

Ataskaitos 17 lentelėje pateikiamas apibendrintas bylų, kuriose antrinę teisinę pagalbą teikė

advokatas pagal sutartį, sudarytą konkrečioje byloje, pasiskirstymas kiekviename Tarnybos skyriuje.

38

17 lentelė. Advokatų, teikiančių ATP konkrečioje byloje, darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius

Advokatų, teikiančių

ATP konkrečioje

byloje, skaičius

Paskirtų bylų skaičius

Vidutinis vienam

advokatui tenkantis bylų

skaičius

Vilniaus skyrius 11 24 2,18

Kauno skyrius 20 56 2,8

Klaipėdos skyrius 5 5 1

Šiaulių skyrius 11 24 2,18

Šiaulių skyrius (Panevėžio

m.) 1 1 1

Iš viso 48 110 1,83

2019 m. daugiausia visų kategorijų bylose antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai, prireikus

teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 74,77 proc., advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą –

24,18 proc., advokatų padėjėjai – 0,87 proc. ir advokatai, kurie antrinę teisinę pagalbą teikė pagal sutartį

konkrečioje byloje – 0,22 proc. bylų.

2019 m. civilinėse bylose antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai, prireikus teikiantys antrinę

teisinę pagalbą – 73,12 proc., advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 23,40 proc., advokatų

padėjėjai – 2,9 proc. ir advokatai, kurie antrinę teisinę pagalbą teikė pagal sutartį konkrečioje civilinėje

byloje – 0,61 proc. bylų.

2019 m. administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose antrinę teisinę pagalbą

teikė advokatai, prireikus teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 84,98 proc., advokatai, nuolat teikiantys

antrinę teisinę pagalbą – 10,83 proc., advokatų padėjėjai – 3,11 proc. ir advokatai, kurie antrinę teisinę

pagalbą teikė pagal sutartį konkrečioje administracinėje byloje – 1,08 proc. bylų.

2019 m. baudžiamosiose bylose antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai, prireikus teikiantys

antrinę teisinę pagalbą – 73,83 proc., advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 26,13 proc.,

advokatų padėjėjai – 0,003 proc. bylų; advokatai, kurie antrinę teisinę pagalbą teikė pagal sutartį

konkrečioje baudžiamojoje byloje – 0,04 proc.

39

2.4. APMOKĖJIMAS ADVOKATAMS UŽ SUTEIKTĄ ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ

Advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą

2019 m. apskaičiuota suma – 1 192 743,99 Eur (iš jų 568 251,25 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

civilinėse ir administracinėse bei administracinių nusižengimų bylose ir 624 492,74 Eur už suteiktą

antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose). Priskaičiuotos sumos 2009 – 2019 metų laikotarpiu

pateikiamos ataskaitos 18 lentelėje.

18 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimas (apskaičiuotas

užmokestis už atitinkamus metus, Eur)

Metai Civilinės ir administracinės bylos Baudžiamosios bylos Iš viso

2019 568 251,25 624 492,74 1 192 743,99

2018 651 055,02 695 515,74 1 346 570,76

2017 625 333,93 664 789,09 1 290 123,02

2016 644 670,51 711 860,36 1 356 530,87

2015 677 242,28 742 715,87 1 419 958,10

2014 700 053,58 746 318,52 1 446 372,10

2013 721 766,45 776 358,20 1 498 124,65

2012 678 496,65 757 207,28 1 471 402,38

2011 671 866,17 752 777,07 1 424 642,97

2010 672 556,89 725 824,39 1 398 381,28

2009 625 897,23 672 717,28 1 298 614,52

Advokatams, prireikus ir konkrečioje byloje teikusiems antrinę teisinę pagalbą už antrinės

teisinės pagalbos teikimą 2019 m. mokėtinas užmokesčio dydis – 3 281 916,99 Eur (iš jų 1 276 412,80

Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, 2 005 504,19 Eur už suteiktą

antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose). Detalesnė informacija apie advokatams prireikus ir

konkrečioje byloje teikusiems antrinę teisinę pagalbą, mokėtiną užmokestį pateikiama Ataskaitos 20

priede.

Advokatams, prireikus teikusiems antrinę teisinę pagalbą, išmokėtos sumos 2009 – 2019

m. pateikiamos 19 lentelėje.

40

19 lentelė. Advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimas (priskaičiuotas

užmokestis už atitinkamus metus, Eur)

Metai Civilinės ir administracinės bylos Baudžiamosios bylos Iš viso

2019 1 276 412,80 2 005 504,19 3 281 916,99

2018 1 279 463,72 2 151 603,42 3 431 067,14

2017 1 141 065,93 1 589 067,66 2 730 133,59

2016 784 054,72 1 293 268,00 2 077 322,72

2015 734 154,08 1 152 748,86 1 886 902,94

2014 883 674,95 1 238 708,51 2 122 383,46

2013 721 766,96 1 221 740,41 1 943 507,36

2012 739 896,42 1 377 622,14 2 143 111,32

2011 622 034,31 1 307 451,45 1 929 485,76

2010 549 660,83 1 314 206,18 1 868 877,43

2009 435 788,37 1 125 186,34 1 560 974,71

Informacija apie advokatų padėjėjams, teikusiems antrinę teisinę pagalbą, mokėtiną

užmokestį pateikiama 21 priede.

Advokatų padėjėjams už antrinės teisinės pagalbos teikimą 2019 m. mokėtinas užmokesčio

dydis buvo 176 264,80 Eur (2018 m. – 157 232,80 Eur; 2017 m. – 116 149,30 Eur; 2016 m. – 59

202,05 Eur; 2015 m. – 30 975,80 Eur), už antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėse ir

administracinio nusižengimo bylose – 14 243,76 Eur, civilinėse bylose – 130 489,42 Eur ir

baudžiamosiose bylose – 31 531,57 Eur. Vidutinė advokatų padėjėjų vienos bylos kaina 2019 m. –

224,26 Eur.

Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams 2019 m. už antrinės teisinės

pagalbos teikimą mokėtina suma buvo 1 192 743,99, 2018 m. už antrinės teisinės pagalbos teikimą

mokėtina suma 1 346 570,76 Eur.

Advokatams, prireikus ir konkrečioje byloje teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, už

antrinės teisinės pagalbos teikimą 2019 m. mokėtina suma sudarė 3 281 916,99 Eur. 2019 m. mokėtina

suma advokatams, prireikus teikusiems antrinę teisinę pagalbą, sumažėjo 4,35 proc. palyginus su 2018

m. mokėtina suma.

2019 m. Tarnyba panaudojo 6 307 794,06 Eur Tarnybai skirtų asignavimų. 2019 m.

pabaigoje Tarnybos įsiskolinimas už antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo 297 000,00 Eur. 20

lentelėje pateikiamos Tarnybai skirtų asignavimų ir įsiskolinimo sumos už antrinės teisinės pagalbos

teikimą 2009 – 2019 m.

41

20 lentelė. Panaudoti asignavimai ir įsiskolinimas už ATP teikimą 2009 – 2019 m. Eur

Metai Panaudoti asignavimai Įsiskolinimas

2019 6 307 794,06 297 000

2018 5 703 995,56

531 680,38

2017 5 434 873,40 0

2016 4 937 227,63 0

2015 5 362 929 0

2014 5 340 014 911 900

2013 4 041 743 1 618 773

2012 4 026 877 977 178

2011 4 195 725 210 264*

2010 3 906 105 703 777

2009 3 836 017 451 257

Pastaba. 2011 m. iš Centrinės hipotekos įstaigos viršplaninių lėšų buvo skirta 2 850 000,00 Lt (825 417,05

Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų turimiems įsiskolinimams padengti. 2019 m. iš Vyriausybės rezervo

Tarnybai buvo papildomai skirta 592 796,00 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turimiems

įsiskolinimams padengti.

Informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimui užtikrinti gauto finansavimo panaudojimą

pateikiama Ataskaitos 22 priede.

2.4.1. Vidutinė advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina

Informacija apie vidutinę 1 baudžiamosios ir civilinės ar administracinės bylos kainą, kai

teisinę pagalbą teikia advokatai, prireikus teikiantys antrinę teisinę pagalbą, pateikiama 21 lentelėje.

2019 m. prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinė vienos civilinės ar

administracinės bylos kaina buvo 113,97 Eur (2018 – 108,22, 2017 m. – 94,63 Eur), vienos

baudžiamosios bylos kaina – 82,01 Eur (2018 m. – 120,48 Eur, 2017 m. – 98,08 Eur). Išsamesnė

informacija yra nurodyta 20 priedo lentelėje.

42

21 lentelė. Civilinės, administracinės, administracinių nusižengimų, baudžiamųjų bylų vidutinė

bylos kaina

Civilinės, administracinės ir administracinių nusižengimų bylos

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžio

m.)

Iš viso

Prašymų išmokėti

užmokestį už suteiktą

ATP skaičius

2 166 3 941 1 155 2 351 1 587 11 200

Priskaičiuotas

užmokestis už ATP

teikimą*

222 078,16

449 077,51

133 941,76

288 538,73

182 776,64

1 276 412,80

Vidutinė vienos bylos

kaina 102,53 113,95 115,97 122,73 115,17 113,97

Baudžiamosios bylos

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžio

m.)

Iš viso

Prašymų išmokėti

užmokestį už suteiktą

ATP skaičius

6 532 7 861 3 515 2 770 3 776 24 454

Priskaičiuotas

užmokestis už ATP

teikimą

643 900,69 656 232,95 198 425,30 226 160,04 280 785,21 2 005 504,19

Vidutinė vienos bylos

kaina 98,58 83,48 56,45 81,65 74,36 82,01

22 lentelė. Vidutinė advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina

2009 – 2019 m.

Metai Vidutinė civilinės ir administracinės

bylos kaina (Eur)

Vidutinė baudžiamosios bylos

kaina (Eur)

2019 113,97 82,01

2018 108,22 120,48

2017 94,63 98,08

2016 74,33 79,78

2015 74,60 64,56

2014 99,87 60,51

2013 95,84 62,66

2012 81,58 59,29

2011 83,32 63,60

2010 93,72 60,88

2009 115,47 57,26

43

2.4.2. Vidutinė nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vienos bylos kaina

Informacija apie vidutinį mokėtino užmokesčio pagal 1 advokato, nuolat teikiančio antrinę

teisinę pagalbą, dydį tenkantį vienai bylai, pateikiama ataskaitos 23 lentelėje.

2019 m. nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinė vienos civilinės ir

administracinės bylos kaina buvo 160,39 Eur, vienos baudžiamosios bylos kaina – 72,14 Eur. Ataskaitos

23 lentelėje pateikiamas vienos bylos kainos palyginimas atskiruose Tarnybos skyriuose. Ataskaitos 24

lentelėje pateikiamos vienos bylos kainos 2009 – 2019 m.

23 lentelė. Vidutinė advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina

Civilinės, administracinės ir administracinių nusižengimų bylos

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžio

m.)

Iš viso

Bylų skaičius 1 100 636 937 422 448 3 543

Priskaičiuotas

užmokestis už ATP

teikimą

174 474,14 98 990,87 149 209,31 7 2145 73 431,93 568 251,25

Vidutinė vienos bylos

kaina 158,61 155,65 159,24 170,96 163,91 160,39

Baudžiamosios bylos

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžio

m.)

Iš viso

Bylų skaičius 3 079 2 013 279 2 615 671 8 657

Priskaičiuotas

užmokestis už ATP

teikimą

244 706,74 123 379,65 25 521,6 171 997,19 58 887,56 624 492,74

Vidutinė vienos bylos

kaina 83,32 67,05 117,61 71,88 98,47 72,14

44

24 lentelė. Vidutinė advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina 2009 – 2019 m.

Metai Vidutinė civilinės ir administracinės

bylos kaina (Eur)

Vidutinė baudžiamosios bylos kaina

(Eur)

2019 160,39 72,14

2018 164,49 102,64

2017 144,78 98,74

2016 141,41 99,91

2015 139,87 80,62

2014 144,55 73,23

2013 148,24 77,20

2012 154,52 77,06

2011 153,78 70,61

2010 157,00 67,74

2009 146,90 63,02

2.4.3. Vidutinė advokato padėjėjo vienos bylos kaina

2019 m. advokato padėjėjo, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vidutinė vienos civilinės,

administracinės bylos ir administracinių nusižengimų bylos kaina buvo 227,78 Eur, vienos

baudžiamosios bylos vidutinė kaina – 163,41 Eur. 25 lentelėje pateikiamas vienos bylos kainos

palyginimas atskiruose Tarnybos skyriuose.

25 lentelė. Vidutinė advokato padėjėjo vienos bylos kaina

Civilinės, administracinės ir administracinių nusižengimų bylos

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžio m.)

Iš viso

Pateiktų prašymų išmokėti užmokestį

skaičius 39 461 44 77 122 743

Apskaičiuotas užmokestis už ATP

teikimą 7 975,71 114 729,12 11 756,72 7 189,84 27 586,70 169 238,10

Vidutinė vienos bylos kaina 204,51 248,87 267,20 93,37 226,12 227,78

Baudžiamosios bylos

Vilniaus

skyrius

Kauno

skyrius

Klaipėdos

skyrius

Šiaulių

skyrius

Šiaulių

skyrius

(Panevėžio m.)

Iš viso

Pateiktų prašymų išmokėti užmokestį

skaičius 4 20 4 0 15 43

Apskaičiuotas užmokestis už ATP

teikimą 1 092,52 2 338,3 1 293,97 0 2 301,87 7 026,66

Vidutinė vienos bylos kaina 273,13 116,92 323,49 0 153,49 163,41

45

26 lentelėje pateikiama vidutinė vienos bylos kaina 2016 – 2019 m.

26 lentelė. Vidutinė advokato padėjėjo vienos bylos kaina 2016 – 2019 m.

Metai Vidutinė civilinės ir administracinės

bylos kaina (Eur)

Vidutinė baudžiamosios bylos kaina

(Eur)

2019 227,78 163,41

2018 203,72 210,02

2017 112,94 116,46

2016 113,60 149,68

46

2.5. TARNYBOS VEIKLA KOORDINUOJANT PIRMINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ

2019 m. kaip ir 2018 m. Tarnyba nesulaukė iš savivaldybių prašymų organizuoti pirminės

teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 15 str. 8 d. (kai pareiškėjas pirminės teisinės pagalbos kreipiasi

dėl savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, šios

savivaldybės tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą ir apie tai, kad pareiškėjas

dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo gali kreiptis į Tarnybą).

2.5.1. Pirminę ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių subjektų bendradarbiavimas vykdant Įstatymo

9 str. 3 d. nustatytą funkciją

Tarnyba, siekdama gerinti pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų kvalifikaciją,

2019.06.14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje organizavo specializuotus mokymus

valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems (organizuojantiems) asmenims šiomis temomis:

• Mediacijos samprata, teorija ir teisinis reglamentavimas;

• Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vaidmuo mediacijos procese;

• Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga: psichologinė ir socialinė pagalba, advokato vaidmuo.

Tarnyba, išanalizavusi pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų užpildytus prašymus

teisinei pagalbai gauti, 2019.06.14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje organizavo susitikimą

su pirminę teisinę pagalbą teikiančiais specialistais praktikoje kylančioms problemoms aptarti.

Pažymėtina, jog metų eigoje apibendrinusi praktikoje kylančias problemas, Tarnyba pateikė 3

rekomendacijas pirminę teisinę pagalbą teikiantiems specialistams:

• 2019.06.17 rekomendacija Nr. (1.21)NO-2-3671 „Dėl prašymų suteikti ATP pildymo“.

• 2019.11.19 rekomendacija Nr. (1.21)-NO-2-6542 „Dėl prašymų suteikti ATP pildymo“.

• 2019.12.13 rekomendacija Nr. (1.21)-NO-2-7021 „Dėl privalomosios mediacijos“.

Visi Tarnybos skyriai savivaldybių institucijoms taip pat teikė metodinę pagalbą įgyvendinant

joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje. Jie teisinę pagalbą teikiančius specialistus

konsultavo, teikė įvairią informacinę medžiagą susitikimų metu, telefonu ir elektroniniu paštu. Tarnyba,

išanalizavusi pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų užpildytus prašymus teisinei pagalbai gauti,

nustatė dažniausiai daromas klaidas ir susitikimų metu pateikė pastebėjimus bei inicijavo diskusijas

jiems rūpimais klausimais.

Tarnyba išplatino informaciją savivaldybėms apie Tarnybos teikiamas paslaugas,

rekomenduodama savivaldybėms parengtą informaciją patalpinti stenduose, padėti lankstinukus

asmenims prieinamose vietose:

• Plakatai: ~ 695 vnt.

• Lankstinukai: ~ 17 650 vnt.

• Skaidrės (apie problemas teikiant pirminę teisinę pagalbą bei mediaciją) susitikimų metu.

47

2.6. TARNYBOS VEIKLA INFORMUOJANT GYVENTOJUS APIE VALSTYBĖS

GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ

2019 m. Tarnyba 3 skirtingomis formomis išplatino informaciją valstybės institucijoms,

nevyriausybinėms organizacijoms ir ikiteisminio tyrimo institucijoms:

1. Plakatai (bendra informacija apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo

tvarką);

2. Lankstinukai (bendra informacija apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo

tvarką lietuvių, anglų ir rusų kalbomis);

3. Skaidrės (apie antrinė teisinę pagalbą, tarptautinį išlaikymo išieškojimą, paslaugas

smurtinių nusikaltimų aukoms bei mediaciją).

Tarnyba 2019 m. organizavo ir (ar) dalyvavo susitikimuose su tikslinėmis grupėmis:

• 2019.01.15 tarpinstitucinis koordinacinis pasitarimas „Laikinai sulaikyto įtariamojo

teisės turėti gynėją užtikrinimas: ką dar turime padaryti“ su Klaipėdos apygardos

teismo atstovais, Klaipėdos, Plungės, Tauragės apylinkės teismų atstovais ir

ikiteisminio tyrimo atstovais.

• 2019.01.25, 2019.06.28, 2019.10.28 susitikimai su Lietuvos advokatūros atstovais.

Susitikimų metu aptarta advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą,

užmokesčio problematika ir svarstyti numatomi sprendimo būdai.

• 2019.05.29 susitikimas su Lietuvos generaliniu policijos komisaru Linu Pernavu.

Susitikimo metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir praktikoje kylančių

problemų sprendimo būdai.

• 2019.09.12 susitikimas su Kauno apygardos teismo teisėju Tomu Romeika ir Italijos,

Vokietijos, Rumunijos, Prancūzijos teisėjais. Susitikimo metu aptartos problemos, su

kuriomis susiduria institucijos, organizuojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą.

• 2019.09.18 susitikimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais. Susitikimo metu

aptarti klausiami dėl Įstatymo pakeitimų po 2020.01.01 bei advokatų teikiamos

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.

• 2019.11.12 susitikimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais. Susitikimo metu aptarti valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ypatumai bylose dėl teismo leidimo išdavimo

paimti iš tėvų (globėjų pagal įstatymą) vaiką.

• 2019.11.21 susitikimas su Lietuvos generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.

Susitikimo metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir praktikoje kylančių

problemų sprendimo būdai.

48

Tarnyba 2019 m. publikavo 7 pranešimus apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įvairiose

žiniasklaidos priemonėse:

• „Advokatų atsakomybė yra didžiausia“ 2019.01.04 paskelbta interneto svetainėje

„Šilokarčema“ https://www.silokarcema.lt/naujiena/10635_advokatu-atsakomybe-yra-

didziausia.html

• „Teisinių rūpesčių turintiems žmonėms padeda valstybės skirti advokatai“ 2019.10.10

išspausdintas straipsnis dienraštyje „Klaipėda“

https://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/teisiniu-rupesciu-turintiems-

zmonems-padeda-valstybes-skirti-advokatai-934294

• „Ginčų sprendimo alternatyva šeimos ginčuose“ 2019.12.03 paskelbta interneto

svetainėje „Šilalės artojas“ http://silales-artojas.lt/naujienos/aktualijos/2608-gincu-

sprendimo-alternatyva

• „Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?“ 2019.12.03 paskelbta interneto

svetainėje „Širvintų kraštas“ https://www.sirvinta.net/naudinga-informacija/valstybes-

garantuojama-teisine-pagalba-kas-tai/;

• „Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?“ 2019.12.03 paskelbta interneto

svetainėje „Šilalės artojas“ http://silales-artojas.lt/naujienos/aktualijos/2609-valstybes-

garantuojama-teisine-pagalba-kas-tai;

• „Ginčų sprendimo alternatyva šeimos ginčuose“ 2019.12.04 paskelbta interneto

svetainėje „Širvintų kraštas“ https://www.sirvinta.net/naudinga-informacija/mediacija-

gincu-sprendimo-alternatyva-seimos-gincuose/;

• „Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?“ 2019.12.09 paskelbta interneto

svetainėje „Rinkos aikštė“ http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/valstybs-

garantuojama-teisin-pagalba-kas-tai;

2019 m. Tarnybos atstovai dalyvavo 2 radijo laidose: 2019.10.10 – ,,LRT Aktualijų studija" ir

2019.11.15 – „Ryto garsai“.

Tarnyboje ir jos skyriuose informacija gyventojams buvo teikiama telefonu, elektroniniu paštu

ar asmenims atvykus į Tarnybą. Be to, aktuali informacija asmenims, siekiantiems gauti valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą, yra pateikta ir Tarnybos bei jos skyrių patalpose įrengtose atnaujintose

skelbimų lentose bei internetiniame puslapyje https://vgtpt.lrv.lt.

49

2.7. INSTITUCIJŲ NUOMONĖ APIE TARNYBOS IR ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ

TEIKIANČIŲ ADVOKATŲ VEIKLĄ

Tarnyba, siekdama išsiaiškini, kaip teismai, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijos

vertina jos ir advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiklos palankumą, kokios sritys turėtų būti

tobulinamos, kaip gerinti Tarnybos ir koordinatorių veiklą, sudarė galimybę institucijoms pareikšti

nuomonę joms pateiktose anketose „Apie Tarnybos ir advokatų veiklos palankumo vertinimą“.

Anketą sudarė klausimai apie advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę ir apie

Tarnybos bei Tarnybos koordinatorių veiklą. Anketose respondentams buvo suteikta galimybė pareikšti

savo nuomonę ir pateikti pasiūlymų. Anketa buvo išplatinta teismams, prokuratūroms ir ikiteisminio

tyrimo institucijoms.

Iš viso sulaukta 119 atsakytų anketų iš 48 įstaigų, iš kurių 16 – komisariatų (47 anketos), 25 –

teismų (55 anketos) ir 7 – prokuratūrų (17 anketų).

Jeigu iš institucijos buvo gauta daugiau nei viena užpildyta anketa, siekiant nustatyti atskiros

institucijos nuomonę, buvo išvestas bendrą jos požiūrį atspindintis atsakymų vidurkis. Analizuojant

pasiūlymus, pastabas bei nuomones apie informacijos prieinamumą ir pakankamumą, buvo vertinamas

ne institucijos, bet atskirų respondentų pateiktas atsakymas.

2.7.1. Institucijų vertinimas dėl advokatų veiklos kokybės

2.7.1.1. Respondentai, atsakydami į anketos klausimą „Kaip dažnai Jums savo profesinėje

veikloje tenka susidurti, bendradarbiauti su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiais

advokatais“, nurodė, kad dažniausiai tenka bendrauti rečiau nei kartą per mėnesį. Atsakymai į šį

klausimą:

Bent kartą per mėnesį – 33

Bent kartą per savaitę – 56

Kiekvieną dieną – 17

Rečiau nei kartą per mėnesį – 13

2.7.1.2. Apklaustųjų atsakymai į klausimą „Kokia jūsų nuomonė apie Teisinės pagalbos

tarnybą, Tarnybos koordinatorių, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kitus

advokatus, jų teikiamų paslaugų kokybę?“ patvirtina, kad advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą,

darbo kokybę vertina palankiai. Atsakymai į šį klausimą:

Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiklos vertinimas:

Labai blogai – 6

Blogai – 13

Patenkinamai – 38

Gerai – 39

Labai gerai – 18

Neatsakė į klausimą – 5

Nepalankiai vertina 16,67 proc.

Palankiai vertina 83,33 proc.

50

Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, veiklos vertinimas:

Labai blogai – 4

Blogai – 16

Patenkinamai – 36

Gerai – 40

Labai gerai – 17

Neatsakė į klausimą – 6

Nepalankiai vertina 17,39 proc.

Palankiai vertina 82,61 proc.

12 paveikslas. Advokatų veiklos vertinimas, proc.

2.7.1.3. Dauguma apklaustųjų į klausimą „Gal galėtumėte savo vertinimą pagrįsti,

pakomentuoti, remdamiesi konkrečia savo patirtimi“ neatsakė (68).

Didžioji dalis respondentų atsakiusiųjų į šį klausimą advokatų veiklą vertino palankiai ir

gerai. Respondentų nuomone, nors advokatai turi mažai laiko susipažinti su byla, tačiau gilinasi į savo

atstovaujamųjų problemas, yra aktyvūs siekiant taikaus sprendimo, yra punktualūs, kviečiami atvyksta

laiku (jei nespėja, laiku perspėja). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, advokatams atsisakius imti naujas

bylas arba tęsti anksčiau pradėtas bylas, Tarnybai ne visuomet pavyko laiku rasti advokatus galinčius

teikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog buvo ir neigiamų komentarų vertinant advokatų veiklą

ypatingai tais atvejais, kuomet advokatas reikalingas skubiai arba kai reikia kelių advokatų iš karto, o

advokatai dėl užimtumo kitose bylose, negali nurodytu laiku atvykti.

2.7.1.4. Į klausimus „Kokia jūsų nuomonė apie advokatų dalyvavimą teismo posėdžiuose?

Ar jie dažnai prašo atidėti teismo posėdį dėl to, kad negali jame dalyvauti? Penkiabale sistema

įvertinkite jų veiklą (kai: 1 – visada prašo atidėti teismo posėdį; 5 – niekada neprašo atidėti teismo

posėdžio)“ dauguma institucijų atsako teigiamai:

51

Nuomonė apie advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, dalyvavimą teismo

posėdžiuose:

Labai blogai – 1

Blogai – 5

Patenkinamai – 37

Gerai – 52

Labai gerai – 14

Neatsakė – 10

Nepalankiai vertina 5,50 proc.

Palankiai vertina 94,50 proc.

Nuomonė apie advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, dalyvavimą teismo

posėdžiuose:

Labai blogai – 1

Blogai – 7

Patenkinamai – 37

Gerai – 49

Labai gerai – 12

Neatsakė – 13

Nepalankiai vertina 7,55 proc.

Palankiai vertina 92,45 proc.

Nuomonė apie advokatų, dalyvaujančių procese ne Tarnybos parinkimu ar sprendimu,

dalyvavimą teismo posėdžiuose:

Labai blogai – 1

Blogai – 14

Patenkinamai – 39

Gerai – 45

Labai gerai – 8

Neatsakė – 12

Nepalankiai vertina 14,02proc.

Palankiai vertina 85,98 proc.

Apklausos į klausimą apie advokatų dalyvavimo teismo posėdžiuose tinkamumą rezultatų palyginimas

pateikiamas 13 paveiksle.

52

13 paveikslas. Advokatų dalyvavimo procese vertinimas, proc.

2.7.1.5. Respondentų atsakymai į klausimus „Kokia jūsų nuomonė apie advokatų atsisakymo

dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumą? Ar jie pagrįstai ir motyvuotai prašo atidėti teismo posėdį dėl

to, kad negali jame dalyvauti. Penkiabale sistema įvertinkite jos veiklą (kai: 1 – nepateikia atsisakymo

dalyvauti priežasčių; 5 – visada motyvuotai ir pagrįstai atsisako dalyvauti teismo posėdžiuose)“

patvirtina, kad advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose

pagrįstumą vertina teigiamai. Atsakymai į klausimą:

Nuomonė apie advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atsisakymo dalyvauti

teismo posėdžiuose pagrįstumą:

Labai blogai – 3

Blogai – 5

Patenkinamai – 38

Gerai – 41

Labai gerai – 21

Neatsakė – 11

Nepalankiai vertina 7,41 proc.

Palankiai vertina 92,59 proc.

Nuomonė apie advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, atsisakymo

dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumą:

Labai blogai – 2

Blogai – 9

Patenkinamai – 34

Gerai – 39

Labai gerai – 22

Neatsakė – 13

Nepalankiai vertina 10,38 proc.

Palankiai vertina 89,62 proc.

53

Nuomonė apie advokatų, dalyvaujančių procese ne Tarnybos parinkimu ar sprendimu,

atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumą:

Labai blogai – 2

Blogai – 5

Patenkinamai – 34

Gerai – 43

Labai gerai – 21

Neatsakė – 14

Nepalankiai vertina 6,67 proc.

Palankiai vertina 93,33 proc.

Apklausos į klausimą dėl advokatų atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumo

rezultatai pateikiami 14 paveiksle.

14 paveikslas. Advokatų atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumo vertinimas, proc.

2.7.2. Institucijų vertinimas dėl Tarnybos administracijos ir baudžiamųjų bylų koordinatoriaus

veiklos kokybės

2.7.2.1. Apklaustieji, atsakydami į klausimą „Kaip dažnai Jums savo profesinėje veikloje tenka

susidurti, bendradarbiauti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnyba?“, nurodo, kad su

Tarnyba daugiausia tenka bendrauti kartą per mėnesį. Atsakymai į klausimą:

Bent kartą per mėnesį – 33

Bent kartą per savaitę – 46

Kiekvieną dieną – 8

Rečiau nei kartą per mėnesį – 32

54

2.7.2.2. Respondentų atsakymai į klausimą „Kokia jūsų nuomonė apie Teisinės pagalbos

tarnybą, Tarnybos koordinatorių, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kitus

advokatus, jų teikiamų paslaugų kokybę?“ patvirtina, kad Tarnybos administracijos ir koordinatorių

veikla yra vertinama palankiai. Atsakymai į klausimą:

Tarnybos administracijos veiklos vertinimas:

Labai blogai – 3

Blogai – 12

Patenkinamai – 31

Gerai – 51

Labai gerai – 20

Neatsakė – 2

Nepalankiai vertina 12,82 proc.

Palankiai vertina 87,18 proc.

Koordinatoriaus veiklos vertinimas:

Labai blogai – 6

Blogai – 12

Patenkinamai – 29

Gerai – 44

Labai gerai – 21

Neatsakė – 7

Nepalankiai vertina 16,07 proc.

Palankiai vertina 83,93 proc.

Apklausos į klausimą apie Tarnybos administracijos ir koordinatoriaus veiklos vertinimą

rezultatų palyginimas pateikiamas 15 paveiksle.

15 paveikslas. Tarnybos administracijos ir koordinatoriaus veiklos vertinimas, proc.

55

2.7.2.3. Didžioji dalis respondentų atsakydami į klausimą „Ar konkrečiai Jums pakanka

informuotumo apie pirminę, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad galėtumėte žmonėms

patarti, juos teisingai nukreipti?“ mano, kad informuotumo apie teisinę pagalbą pakanka. Atsakymai į

klausimą:

Taip – 96

Ne – 23

Neatsakė – 0

2.7.2.4. Atsakymai į klausimą „Ar norėtumėte gauti papildomos informacijos minėtais

klausimais?“ patvirtina, kad didžioji dalis institucijų, dalyvavusių apklausoje, nepageidauja gauti

papildomos informacijos.

Taip – 39

Ne – 80

Neatsakė – 0

2.7.2.5. Į klausimą „Jei taip, tuomet kur norėtumėte gauti papildomos informacijos?“ atsakę 16

respondentų informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu, oficialiais raštais į instituciją – 1

respondentas, bendros informacijos apie teisinės pagalbos teikimo sąlygas interneto puslapyje – 1

respondentas, 4 – tiesiog atvykus į instituciją darbinio susitikimo metu.

2.7.2.6. Didžioji dalis apklaustų institucijų, atsakydamos į klausimą „Ar, jūsų nuomone,

Tarnybos internetiniame puslapyje (http://vgtpt.lrv.lt/lt/) pakanka informacijos, reikalingos jūsų

veiklai?“ mano, kad Tarnybos internetiniame puslapyje nurodytos informacijos pakanka.

Pakanka – 102

Nepakanka – 17

Neatsakė – 0

2.7.2.7. Į klausimą „Jeigu, jūsų nuomone, informacijos internetiniame puslapyje nepakanka,

prašome nurodyti, kokią informaciją Tarnyba turėtų pateikti ar papildyti?“ sulaukti 8 komentarai,

kuriuose siūloma apie esmines naujoves ir pakeitimus įstaigas informuoti tiesiogiai; taip pat siūloma

informaciją pateikti paprastesnės struktūros interneto svetainėje; išreikšti pageidavimai, jog Tarnybos

atstovai atvyktų į instituciją ir paaiškintų žodžiu pagrindinę informaciją.

Apibendrinant apklausos rezultatus darytina išvada, kad dauguma teismų, prokuratūrų ir

ikiteisminio tyrimo institucijų Tarnybos administracijos, koordinatorių ir advokatų, teikiančių antrinę

teisinę pagalbą, veiklą vertina palankiai.

56

III. KITŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

3.1. NUKENTĖJUSIŲ NUO NUSIKALTIMŲ ASMENŲ FONDO ADMINISTRATORIAUS

FUNKCIJŲ VYKDYMAS

Tarnyba, dalyvaudama įgyvendinant valstybės politiką smurtiniais nusikaltimais padarytos

žalos kompensavimo srityje:

• vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavestas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų

fondo administratoriaus funkcijas;

• teikia informaciją gyventojams apie smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo

tvarką ir sąlygas.

Tarnyba, vykdydama Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus funkcijas:

• priima prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir prašymus avansu

kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą;

• renka informaciją, reikalingą prašymams kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir

prašymams avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nagrinėti;

• pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai gautus prašymus ir surinktą informaciją.

2019 m. buvo gauti 32 prašymai atlyginti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (2018 m. – 60

prašymų). Visais atvejais buvo surinkta reikalinga informacija ir persiųsta Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijai.

Susitikimuose su visuomene informuojant žmones apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą,

kartu buvo pateikta informacija ir apie galimybę gauti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

57

3.2. CENTRINĖS INSTITUCIJOS FUNKCIJOS PAGAL TARYBOS REGLAMENTĄ (EB)

4/2009 IR 2007 M. LAPKRIČIO 23 D. HAGOS KONVENCIJĄ DĖL IŠLAIKYMO

IŠIEŠKOJIMO

Siekiant palengvinti išieškojimą iš asmenų, esančių valstybėje, kitoje nei prašantis

išlaikymo asmuo, yra priimti valstybes įpareigojantys dokumentai: 2007.11.23 Hagos konvencija dėl

tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Hagos konvencija) ir

2008.12.18 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų

pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr.

4/2009).

2011.06.18 Lietuvoje įsigaliojo Reglamentas Nr. 4/2009, kuris yra taikomas visose

Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse po jo įsigaliojimo datos priimtiems sprendimams dėl

išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės.

Reglamentas Nr. 4/2009 nustato išlaikymo prievolėms bei teismų sprendimams dėl išlaikymo pareigų

taikytinos teisės, tarptautinio teismingumo, kitose ES valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo

taisykles, taip pat kompetentingų ES valstybių narių institucijų bendradarbiavimo su išlaikymo

prievolėmis susijusiuose santykiuose tvarką bei numato aktyvų centrinių institucijų bei kompetentingų

įstaigų bendradarbiavimą. Visos ES valstybės narės, išskyrus Danijos Karalystę, yra įsteigusios savo

centrines institucijas.

2012.06.30 įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos

Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju skirsniu ir įstatymo

priedo papildymo įstatymui, kuris numato Reglamento Nr. 4/2009 ir Hagos konvencijos įgyvendinimo

tvarką Lietuvoje, Tarnyba veikia kaip centrinė institucija, atliekanti Reglamente Nr. 4/2009 ir Hagos

konvencijoje nustatytas funkcijas, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su 21 metų ir vyresnių asmenų

išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl šeimos, santuokos, giminystės, tėvystės ar motinystės

santykių.

2014.08.01 visoms ES valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai, įsigaliojo

2007.11.23 Hagos konvencija, kuri ES vardu buvo patvirtinta ES Tarybos 2011.06.09 sprendimu Nr.

2011/432/ES. Be ES valstybių narių, šios tarptautinio akto dalyvės taip pat yra Norvegija, Ukraina,

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, JAV, Turkija, o nuo 2018 m. Baltarusija ir Kazachstanas.

Hagos konvencijos taikymo sritis yra siauresnė, palyginti su Reglamento Nr. 4/2009

taikymo apimtimis: Hagos konvencija reglamentuoja tik iš tėvų ir vaikų bei sutuoktinių santykių

kylančių prievolių vykdymo išieškojimą.

58

3.2.1. Centrinės institucijos funkcijų vykdymas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir Hagos konvenciją,

kai pareiškėjų prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu 21 m. ir vyresniems asmenims

Centrinės institucijos funkcijos apima pagalbą Lietuvoje gyvenantiems asmenims, siekiantiems

išsiieškoti išlaikymą iš Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvenančių skolininkų, ir pagalbą kitų

Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams, kurie siekia išsiieškoti išlaikymą iš Lietuvoje

gyvenančių skolininkų.

Atlikdama centrinės institucijos funkcijas, Tarnyba yra įpareigota bendradarbiauti su kitose

Europos Sąjungos valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo

kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje. Centrinės institucijos,

palengvindamos asmenų išlaikymo išieškojimo kitoje valstybėje klausimų sprendimą:

• konsultuoja ir padeda užpildyti asmenims, kuriems reikia išlaikymo, prašymus, pataria, kokių

reikia papildomų dokumentų, tikrina prašymuose ir dokumentuose nurodytus duomenis;

• priima asmenų prašymus ir persiunčia kitų valstybių centrinėms institucijoms;

• bendradarbiauja ir keičiasi dokumentais bei informacija su kitų šalių centrinėmis institucijomis;

• savo šalyje inicijuoja ir (ar) palengvina reikalingus veiksmus su kitomis institucijomis.

27 lentelė. Centrinės institucijos gauti prašymai pagal Reglamentą Nr. 4/2009

Prašymų pagal Reglamentą Nr. 4/2009 rūšys Gautų prašymų skaičius 2019 m.

KREDITORIŲ PRAŠYMAI

Pripažinti ir paskelbti vykdytinu bei vykdyti Europos

Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą

2 gauti iš Lenkijos

Vykdyti Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą

teismo sprendimą

2 iš Lietuvos

Priimti teismo sprendimą ar pakeisti anksčiau teismo

priimtą sprendimą

(1 siųstas į Jungtinę Karalystę, 1 siųstas į

Vokietiją)

Prašymas imtis specialiųjų priemonių nustatant

skolininko gyvenamąją vietą

0

SKOLININKŲ PRAŠYMAI

Pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo

sprendimą, kurio pagrindu stabdomas ankstesnio

sprendimo vykdymas

0

Pakeisti Europos Sąjungos valstybės narės teismo

anksčiau priimtą sprendimą 0

2019 m. Tarnyba sulaukė 2 kreditorių (iš Lenkijos) prašymų pagal Reglamentą Nr. 4/2009 dėl

išlaikymo 21 m. ar vyresniam asmeniui, kai skolininkas gyvena Lietuvoje.

2019 m. Tarnyba sulaukė 2 Lietuvos Respublikos piliečių prašymų padėti išieškoti išlaikymą iš

kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvenančių skolininkų pagal Reglamentą Nr. 4/2009. Šiems

pareiškėjams buvo pagelbėta surinkti ir užpildyti reikiamus dokumentus, kurie buvo persiųsti Jungtinės

Karalystės ir Vokietijos centrinėms institucijoms, siekiant vykdyti Lietuvos teismo sprendimus. Taip pat

Tarnyba centrinės institucijos veiklą tęsia pagal 2016 – 2018 m. gautus pareiškėjų prašymus:

bendradarbiauja su kitų šalių centrinėmis institucijomis keičiantis informacija apie nutrūkusias išlaikymo

įmokas, bylos nagrinėjimo proceso eigą bei siunčiant atnaujintas išlaikymo skolos lenteles.

59

Dar viena iš specifinių centrinių institucijų atliekamų funkcijų, numatyta Reglamento Nr.

4/2009 VII sk. 51 straipsnio 2 d. (b) p. ir Hagos konvencijos 6 straipsnio 2 d. (b) p. ir 7 straipsnio 1 d.,

imtis visų tinkamų priemonių skolininko buvimo vietai nustatyti.

2019 m. Tarnyba sulaukė 2 prašymų (1 prašymas gautas iš Lenkijos ir 1 iš Vokietijos) imtis

specialiųjų priemonių skolininko deklaruotai gyvenamajai vietai nustatyti, pagal Reglamentą Nr. 4/2009.

Taip pat Tarnyba išsiuntė 1 tokį prašymą į Jungtinės Karalystės centrinę instituciją.

28 lentelė. Centrinės institucijos gauti prašymai pagal Hagos konvenciją

Prašymų pagal Hagos konvenciją rūšys Gautų prašymų skaičius 2019 m.

KREDITORIŲ PRAŠYMAI

Pripažinti ir paskelbti vykdytinu bei vykdyti Hagos

konvencijos dalyvės priimtą teismo sprendimą 2 siųsti į Norvegijos Karalystę

Priimti teismo sprendimą prašomojoje valstybėje ar

pakeisti anksčiau teismo priimtą sprendimą 0

Prašymas imtis specialiųjų priemonių skolininko

gyvenamajai vietai nustatyti 2 gauti iš Norvegijos Karalystės

SKOLININKŲ PRAŠYMAI

Pripažinti Hagos konvencijos dalyvės teismo sprendimą,

kurio pagrindu stabdomas ankstesnio sprendimo

vykdymas

0

Pakeisti Hagos konvencijos dalyvės teismo anksčiau

priimtą sprendimą 0

3.2.2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir

Hagos konvenciją, kai pareiškėjų prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu asmenims iki 21 m.

Kai prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu asmenims iki 21 metų, centrinės institucijos

funkcijas atlieka Fondo valdybos Mažeikių skyrius. Jei nagrinėjant Fondo valdybos Mažeikių skyriuje

gautus prašymus iš ES valstybių narių ar Hagos konvencijos šalių paaiškėja, kad reikalinga valstybės

garantuojama teisinė pagalba, Fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipiasi į Tarnybą ir ši priima

sprendimą teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skiriant advokatą arba apmokant

antstolio būtinąsias vykdymo išlaidas pagal Reglamento Nr. 4/2009 46 str. ir Hagos konvencijos 15 str.

2019 m. Tarnyba 10 atvejų teikė antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skirdama

advokatą kitoje ES valstybėje narėje ar Hagos konvencijai priklausančioje valstybėje gyvenančiam

pareiškėjui, jam pageidaujant kreiptis į Lietuvos teismą dėl išlaikymo priteisimo, 1 atveju teikė antrinę

valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skirdama advokatą siekiant nustatyti nepilnamečiui vaikui

tėvystę ir 1 atveju siekiant pripažinti vykdytinu užsienio teismo sprendimą Lietuvoje, dar 28 atvejais

Tarnyba priėmė sprendimus teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vykdymo procese

apmokant antstolio būtinąsias vykdymo išlaidas, kitoje ES valstybėje narėje ar Hagos konvencijai

priklausančioje valstybėje gyvenantiems pareiškėjams bei kitų valstybių centrinėms institucijoms,

kuriuos siekia susigrąžinti vietoj skolininko sumokėtas išlaikymo išmokas.

60

Taip pat 2019 m. Tarnyba toliau bendradarbiavo su Fondo valdybos Mažeikių skyriumi dėl

2016 – 2018 m. gautų pareiškėjų prašymų iš kitų ES valstybių narių pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir dėl

2016 – 2018 m. gautų prašymų pagal Hagos konvenciją. Iš viso per 2019 m. Tarnyba atliko 85 veiksmus

bendradarbiaudama dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagal minėtų rūšių

prašymus.

29 lentelė. Antrinės teisinės pagalbos teikimas su tarptautiniu išlaikymo prievolių išieškojimu

susijusiose bylose

Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

teikimas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir Hagos

konvenciją

Tarnybos priimtų sprendimų skaičius 2019 m.

pagal prašymus pagal Reglamentą Nr. 4/2009

ir Hagos konvenciją

Skiriant advokatą kreiptis į Lietuvos teismą dėl

sprendimo priėmimo, sprendimo pripažinimo

vykdytinu

12

Vykdymo procese apmokant antstolio būtinąsias

vykdymo išlaidas 28

61

3.3. PSICHOLOGŲ, PADEDANČIŲ APKLAUSTI NEPILNAMEČIUS VAIKUS IR KITUS

SPECIALIŲ POREIKIŲ TURINČIUS ASMENIS, PASITELKIMAS

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018.04.09 nutarimu Nr. 338 patvirtintą

Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir

apmokėjimo psichologams tvarkos aprašą, Tarnybai yra pavesta sudaryti psichologų, padėsiančių

apklausti nepilnamečius vaikus ar kitus specialių poreikių turinčius asmenis baudžiamajame procese,

sąrašą ir jį administruoti.

2018 m. buvo sudarytas psichologų sąrašas ir paskelbtas Tarnybos internetinėje svetainėje.

2019 m. psichologų sąrašas buvo nuolat atnaujinamas pasikeitus psichologų kontaktiniams duomenims,

naujiems psichologams įsirašius į sąrašą ar pasikeitus kitai informacijai. Psichologo paslaugą padėti

apklausti nepilnamečius vaikus ir kitus specialių poreikių turinčius asmenis baudžiamajame procese šiuo

metu visoje Lietuvos Respublikoje teikia 145 psichologai (2018 m. – 136 psichologai).

2019 m. Tarnyba nebuvo sudariusi darbo sutarčių su psichologais.

Psichologą savo nuožiūra pasirenka pagal sąraše skelbiamus duomenis ikiteisminio tyrimo

pareigūnas, prokuroras ar teismas ir telefonu arba elektroninių ryšių priemonėmis susisiekia su pasirinktu

psichologu. Tarnyba darbo dienomis ir darbo valandomis padeda pasirinkti apklausoje galintį dalyvauti

psichologą tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui nepavyksta išsikviesti

psichologo. Per 2019 m. Tarnyba psichologą padėjo pasirinkti 4 atvejais.

62

3.4. MEDIACIJOS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO VYKDYMAS

Nuo 2019.01.01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso, Įstatymo pakeitimams ir papildymams bei Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro 2018.12.31 įsakymui Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo

įgyvendinimo“, Tarnybai pavesta sudaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, sudaryti

sutartis su mediatoriais, įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, valstybės užtikrinamos

neteisminės ir/ar privalomosios mediacijos paslaugų teikimo valstybės lėšomis sutartis, organizuoti

mediatorių kvalifikacinį egzaminą, parinkti ir skirti mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių

sąrašo.

Šiuo teisiniu reglamentavimu Tarnyba 2019 m. turėjo įgyvendinti nuostatas,

reglamentuojančias valstybės užtikrinamos neteisminės, teisminės mediacijos paslaugų organizavimą ir

pasirengti nuo 2020.01.01 įsigaliosiančioms nuostatoms dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo.

2019 m. sausio mėn. Nacionalinė teismų administracija perdavė Tarnybai Teismo mediatorių

sąrašą. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo

įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 str. 5 d. buvo įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo įsigaliojimo

dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto

Teisėjų tarybos 2014.09.26 nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2.) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir

jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių

sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo

šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems

asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Tarnybai tai

patvirtinančius dokumentus. Tarnyba, vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos

mediacijos įstatymo nuostatomis, gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie Teismo

mediatorius, įtraukė juos į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą su galimybe per vienus metus

užtikrinti savo atitiktį Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams.

Be Nacionalinės teismų administracijos perduotų duomenų, 2019 m. Tarnyba priėmė

sprendimus ir į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašė naujų 160 mediatorių. Per 2019 m. Tarnyba

su mediatoriais, įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, sudarė 100 valstybės užtikrinamos

neteisminės ir/ar privalomosios mediacijos paslaugų vykdymo sutarčių.

Tarnyba 2019 m. suorganizavo 21 kvalifikacinį mediatorių egzaminą, kurių metu iš 362

asmenų, laikiusių mediatorių kvalifikacinį egzaminą, jį išlaikė 197 asmenys, 165 – neišlaikė.

3.4.1. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija

2019.01.01 įsigaliojus Įstatymo pakeitimams ir papildymams valstybės užtikrinamos

neteisminės mediacijos paslaugų organizavimo srityje, Tarnybai pavesta priimti asmenų prašymus dėl

valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymo, vertinti asmenų, pageidaujančių gauti šios

rūšies mediacijos paslaugą, dokumentus, jų atitiktį sąlygoms gauti antrinę teisinę pagalbą, priimti

sprendimus dėl mediacijos paslaugų vykdymo, nutraukimo, pratęsimo, mediatorių parinkimo ir

paskyrimo. Pagal Įstatymo 26 str. 1 ir 2 d. valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją gali inicijuoti

viena iš šalių arba antrinės teisinės pagalbos teikimo procese advokatas, teikiantis antrinę teisinę

pagalbą.

63

Norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo pateikia Tarnybai nustatytos formos prašymą

vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę

pagalbą įrodančius dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, atsisakoma vykdyti valstybės užtikrinamą

neteisminę mediaciją.

Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis

teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą mediacijos būdu ir pasiūlyti

Tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo. Advokatas, siūlydamas Tarnybai priimti sprendimą

dėl mediacijos vykdymo, turi pateikti Tarnybai abiejų ginčo šalių nustatytos formos sutikimą spręsti

ginčą mediacijos būdu.

Per 2019 m. Tarnyboje buvo gautas 21 asmens, pageidaujančio gauti valstybės užtikrinamos

neteisminės mediacijos paslaugą, prašymas vykdyti mediaciją. 3 pasiūlymai vykdyti valstybės

užtikrinamą neteisminę mediaciją buvo gauti iš advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą. Pagal

asmenų prašymus buvo priimta 20 sprendimų vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją. Pagal

1 asmens prašymą buvo atsisakyta vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją, kadangi asmuo

per nustatytą terminą nepateikė Tarnybai visų dokumentų, reikalingų priimti sprendimą dėl šios

mediacijos paslaugų vykdymo.

Pagal advokatų 3 teiktus siūlymus dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymo,

Tarnyba priėmė 3 sprendimus vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją.

Tarnyboje per 2019 m. buvo gautas 1 prašymas dėl valstybės užtikrinamos neteisminės

mediacijos paslaugos pratęsimo. Tarnyba pratęsė šios mediacijos paslaugos teikimą.

3.4.2. Teisminė mediacija, kai Tarnyba parenka mediatorių (ne teisėją) vykdyti teisminę

mediaciją

Nuo 2019.01.01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymui (išskyrus privalomosios

mediacijos nuostatas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2311 straipsnio 4 daliai ir

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos

įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintiems poįstatyminiams teisės aktams, Tarnybai yra pavesta parinkti ir

paskirti mediatorius (ne teisėjus) vykdyti teisminę mediaciją civilinėse bylose, kai į Tarnybą dėl

mediatoriaus parinkimo ir paskyrimo pranešimu kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas.

Per 2019 m. Tarnyboje buvo gauti 47 teismų pranešimai ir priimti 47 sprendimai paskirti

mediatorius (ne teisėjus) vykdyti teisminę mediaciją.

3.4.3. Tarnybos funkcijos privalomosios mediacijos srityje

Tarnybai, rengiantis privalomosios mediacijos instituto įgyvendinimui nuo 2020.01.01,

svarbiausias uždavinys buvo įrengti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Tarnybai buvo pavesta

suremontuoti ir tinkamai įrengti patalpas Tarnybos teritoriniuose padaliniuose (Vilniuje, Kaune,

Panevėžyje, Šiauliuose). 2019 m. Tarnyba įrengė po 2 patalpas Vilniaus, Kauno, Šiaulių (kartu ir

Panevėžio m. esančiose patalpose) skyriuose privalomai mediacijai vykdyti. Tarnyba taip pat

suorganizavo papildomą 1 patalpą privalomai mediacijai vykdyti ir Klaipėdos skyriuje.

64