VALSTYBĖS ĮMONĖS „ORO NAVIGACIJA“ 2018 METŲ KORPORATYVINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

2

Santrauka ....................................................................................................................................................... 3 Generalinio direktoriaus įžanginis žodis ........................................................................................................ 4 Bendra informacija ........................................................................................................................................ 5 Suinteresuotosios šalys .................................................................................................................................. 9 Oro erdvės naudotojai ................................................................................................................................... 10 Darbuotojai .................................................................................................................................................... 12 Korporatyvinės atsakomybės politika ir principai .......................................................................................... 13 Darnaus vystymosi iniciatyvos žmogaus teisių srityje .................................................................................... 14 Darnaus vystymosi iniciatyvos darbuotojų teisių srityje ................................................................................ 15 Darnaus vystymosi iniciatyvos aplinkosaugos srityje ..................................................................................... 16 Darnaus vystymosi iniciatyvos korupcijos prevencijos srityje ....................................................................... 18 Socialinės iniciatyvos ..................................................................................................................................... 20 Vykdomų iniciatyvų veiksmingumo vertinimo rodikliai ................................................................................. 21 GRI indeksas ................................................................................................................................................... 22

Turinys

3

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ (toliau – ON) Korporatyvinės atsakomybės ataskaita apibendrina ON taikomus korporatyvinės atsakomybės principus ir nuostatas skirtingose korporatyvinės atsakomybės srityse bei vykdytas iniciatyvas ir jų veiksmingumo vertinimą 2018 m. ON Korporatyvinės atsakomybės ataskaita skirta ON klientams (aviakompanijoms ir kitiems oro erdvės naudotojams), verslo partneriams ir valstybės institucijoms, darbuotojams ir pilietinei visuomenei.

Ilgą laiką ON vykdytos socialinės, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos iniciatyvos 2018 m. birželio mėn. buvo apibendrintos Korporatyvinės atsakomybės politikoje, kuri nustato korporatyvinės atsakomybės politikos tikslus ir taikymo sritis, taikomus korporatyvinės atsakomybės principus ir nuostatas skirtingose korporatyvinės atsakomybės srityse, vykdomų iniciatyvų veiksmingumo vertinimą.

Įgyvendindama Korporatyvinės atsakomybės politiką, ON siekia mažinti neigiamą savo klientų (aviakompanijų ir kitų oro erdvės naudotojų) veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei bei dalyvauti sprendžiant ekonomines, socialines ir aplinkosaugos problemas, tokiu būdu prisidedant prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo. Nuosekliai įgyvendindama Korporatyvinės atsakomybės politikos nuostatas, ON prisideda prie bendrosios visuomenės gerovės kūrimo.

Atsižvelgdama į misiją, viziją, strateginius tikslus ir vertybes, ON realizuoja savo korporatyvinę atsakomybę per kryptingą veiklą keturiose svarbiausiose srityse: žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos.

Korporatyvinės atsakomybės politika parengta vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėmis (angl. OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises), Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ (angl. United Nations Global Compact) principais žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos srityse, Jungtinių Tautų parengto leidinio „Vyriausybių vaidmuo skatinant įmonių korporatyvinę atsakomybę ir privataus sektoriaus dalyvavimas plėtojimo procese“ (angl. Role of Governments in Promoting Corporate Responsibility and Private Sector Engagement in Development) nuostatomis. ON Korporatyvinės atsakomybės ataskaita parengta, remiantis Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative (GRI)) gairėmis.

Santrauka

4

2018 m. įvardinčiau kaip reikšmingų pokyčių metus: atsivėrėme visuomenei, pradėjome dalintis pasiekimais ir informacija, investavome į veiklos skaidrumo priemonių diegimą, daug dėmesio skyrėme etiško elgesio skatinimui, rizikos vertinimui bei korupcijos kontrolės mechanizmų diegimui ir tobulinimui.

Atsižvelgdami į plačiai taikomus socialinės atsakomybės standartus, apsibrėžėme korporatyvinės atsakomybės politikos įgyvendinimo sritis: korupcijos prevencija, žmogaus ir darbuotojų teisės, aplinkosauga. ON vadovaujasi gerąja tvaraus ir subalansuoto vystymosi praktika, siekia integruoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi principus aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais ir užtikrinti technologijų naudojimą ir atsparios klimato kaitos pokyčiams infrastruktūros plėtrą, vadovaujasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis ir gerosiomis praktikomis.

2018 m. įdiegta antikorupcinė vadybos sistema pagal LST ISO 37001:2017 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ standartą. Antikorupcinės vadybos sistemoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų mokymui, etiško elgesio ir etiško verslo skatinimui, rizikos vertinimui ir korupcijos kontrolės mechanizmų diegimui bei tobulinimui. Siekiame, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už įvairių korupcijos apraiškų užkardymą ir atsparumo joms didinimą. Tikimės, kad antikorupcinės vadybos sistemos pagal standarto ISO 37001 įdiegimas sustiprins regioninių ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą.

Savo veikloje įmonė turi nuolatos užtikrinti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo reikalavimus, todėl paslaugų kokybė yra svarbiausias ON prioritetas. 2018 m. ON įvykdė visus pagrindinius su teikiamų paslaugų kokybę susijusius rodiklius. Civilinės aviacijos administracija, įvertinusi ON naudojamus vidaus teisės aktus, personalo pasirengimo lygį, naudojamą techninę įrangą ir teikiamų oro navigacijos paslaugų kokybę 2018 m. birželio 19 d. išdavė oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą, patvirtinantį, kad ON atitinka jame nurodytų oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus.

2018 m. ON aktyviai dirbo siekdama mažinti orlaivių keliamą triukšmą, pavyzdžiui, įtvirtinti reikalavimai orlaiviams laikytis nustatyto išskridimo maršruto virš mažai apgyvendintų miesto teritorijų – tokia triukšmo prevencijos priemonė dar labiau sumažins lėktuvų keliamo triukšmo poveikį vilniečiams.

Praeitais metais daug investavome į įmonės darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, gerovę ir tobulėjimą. ON siekia, kad kiekvienas darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pareigų, norėtų būti aukštos kvalifikacijos specialistas, gebantis savo žiniomis ir iniciatyvumu prisidėti prie ON plėtros ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Siekiame patraukliai pristatyti ON veiklą ir pasiūlyti praktikos vietas studentams, todėl džiugu, kad bendradarbiavimas su švietimo ir mokslo bendruomene vyksta sėkmingai. Tikimės, kad meile aviacijai užsikrės dar daugiau jaunų Lietuvos piliečių

Tikiu, kad 2018 m. nuveikti darbai sudarė tvirtą pagrindą kurti skaidrią ir socialiai atsakingą atvirą ir nebijančią keistis įmonę.

Generalinis direktorius Mindaugas Gustys

Generalinio direktoriaus įžanginis žodis

5

Įmonės pavadinimas - valstybės įmonė „Oro navigacija“Adresas - Rodūnios kelias 2, LT - 02188 Vilnius, Lietuvos RespublikaVadovas - generalinis direktorius Mindaugas GustysVeiklos pobūdis - oro transporto infrastruktūros įmonėVeiklos sritis – oro transporto paslaugos (EVRK 52.23 oro transportui būdingų paslaugų veikla)Teisinė forma - valstybės įmonėĮmonės kodas (PVM mokėtojo kodas) - 210060460 (LT100604610)

Bendras telefono numeris +370 706 94 502Faksas +370 706 94 522El. paštas info@ans.ltTinklapis www.ans.ltSocialiniai tinklai linkedin.com/company/oro-navigacija/

2018 m. pagrindiniai finansiniai rodikliai:Pajamos - 30 285 tūkst. EurGrynasis pelnas - 4 329 tūkst. EurNuosavas kapitalas - 49 595 tūkst. EurTurtas - 69 376 tūkst. Eur

2018 m. pagrindiniai operaciniai rodikliai:Bendras skrydžių skaičius - 265 911Tranzitinių skrydžių skaičius - 202 136Terminalinių skrydžių skaičius - 63 775

2018 m. pagrindiniai darbuotojų rodikliai:Darbuotojų skaičius - 285Vidutinis darbuotojo bruto mėnesinis darbo užmokestis - 3 300 Eur

Pažymėjimai ir sertifikatai:Oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimasSkrydžių vadovų mokymo organizacijos pažymėjimasISO 9001:2015 sertifikatasISO 37001:2016 sertifikatas

2018 m. įmonės sukurta pridėtinė vertė:Sukurtos 285 darbo vietosDarbuotojų ir darbdavio sumokėta socialinio draudimo ir susijusių mokesčių - 3 819,8 tūkst. EurSumokėta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) - 1 741,0 tūkst. EurSumokėta kitų mokesčių (pelno mokesčio, mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise irkitų mokesčių) - 1 432,1 tūkst. Eur

Bendra informacija

6

ON yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visose orlaivio skrydžio fazėse. Pagal savo veiklos pobūdį ON yra oro transporto infrastruktūros įmonė, kuri yra sudėtinė ir neatsiejama Lietuvos transporto sistemos dalis, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Oro transportas yra viena iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kuruojamų transporto sričių, neatsiejama vieningos ir integruotos transporto infrastruktūros Lietuvoje dalis.

ON valdymo organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. 2018 m. sausio mėn. buvo suformuota nauja profesionali ir nepriklausoma ON valdyba, kurioje dalyvauja trys nepriklausomi valdybos nariai. Vadovaujantis EBPO Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėmis ir įgyvendinant gerąją korporatyvinio valdymo praktiką, 2018 m. spalio mėn. buvo sudarytas Audito komitetas – valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinis uždavinys – didinti finansų priežiūros efektyvumą.

Siekdama užtikrinti aukščiausius teikiamų oro navigacijos paslaugų saugos, kokybės, aplinkosaugos ir ekonominio efektyvumo standartus, 2018 m. ON išsikėlė ambicingą viziją tapti konkurencingiausiu Baltijos jūros regiono oro erdvės valdytoju ir aviacijos sprendimų inovatoriumi bei suformavo keturias strategines kryptis ir nustatė šešis strateginius tikslus, kurie atitiktų bendro Europos dangaus koncepciją, Europos oro eismo vadybos Pagrindinio plano nuostatas, Baltijos FOEB plėtros strategiją iki 2025 m., oro erdvės naudotojų ir visuomenės bei ON steigėjo lūkesčius dėl ON veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų.

Misijos įgyvendinimą, vizijos siekimą ir visą savo veiklą ON grindžia šiomis pamatinėmis vertybėmis: ‒ Mes dirbame kaip komanda ‒ Mes elgiamės tinkamai ‒ Mes veikiame atvirai ir atsakingai ‒ Mes esame inovatyvūs Siekiant sukurti ir palaikyti į bendro tikslo siekimą orientuotą ir vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą, svarbu ugdyti darbuotojų vertybes konkrečiomis elgsenos normomis.

Misija

Vizija

Strate-ginės

kryptys

Strate-giniai tikslai

Konkurencingiausias Baltijos jūros regiono oro erdvės valdytojas ir aviacijos sprendimų inovatorius

Klientų pasitenkinimo didinimas

Didinti paslaugų

konkurencin-gumą, diegiant

inovatyvius skaitmeninius sprendimus

Gerinti teikiamų oro navigacijos paslaugų

saugą, kokybę ir saugumą

Veiklos efektyvumo didinimas

Didinti veiklos procesų

efektyvumą, diegiant

inovatyvius skaitmeninius sprendimus

Vertės kūrimas

Prisidėti prie triukšmo mažinimo Lietuvos

tarptautiniuoseoro uostuose

ir vykdyti kitas aplinkosaugos

iniciatyvas

Užtikrinti nuosavo

kapitalo grąžą

Naujos organizacinės

kultūros formavimas

Sukurti ir palaikyti į

bendro tikslo siekimą

orientuotą ir vertybėmis

grįstą organizacinę

kultūrą

Saugiai, kokybiškai ir efektyviai teikti oro navigacijos paslaugas

Mes

dirbame kaip komanda

elgiamės tinkamai

veikiame atvirai ir atsakingai

esame inovatyvūs

7

ON pagrindinė veikla – oro navigacijos paslaugų teikimas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. ON teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas ir užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą. ON kaip B4 konsorciumo narė dalyvauja SESAR 2020 programoje ir vykdo mokslinius/industrinius (inovacijų plėtojimo) projektus.

Vilniaus skrydžių informacijos regione oro eismo paslaugas teikia Regiono skrydžių valdymo centras (RSVC) bei Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių aerodromų skrydžių valdymo centrai (ASVC). Lietuvos Respublikos oro erdvę virš 95 skrydžių lygio valdo Regiono skrydžių valdymo centro skrydžių vadovai, žemiau 95 skrydžių lygio – Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių aerodromų skrydžių valdymo centrų skrydžių vadovai. 2018 m. buvo pakeista ON organizacinė valdymo struktūra ir suformuoti penki departamentai (Operacinės veiklos, Techninės veiklos, Finansų ir administracijos, Strateginės plėtros ir inovacijų, Saugos, kokybės ir saugumo).

Palyginti su 2017 m., bendras skrydžių, kuriems Lietuvos Respublikos oro erdvėje buvo suteiktos oro navigacijos paslaugos, skaičius 2018 m. padidėjo 9,4 proc. ir pasiekė 265,911 tūkst. Iš jų tranzitu skrido 202 136 orlaiviai (76 proc. bendro skrydžių skaičiaus), o tai 16 969 skrydžiais arba 9,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 m. 2018 m. terminalinių skrydžių skaičius siekė 63 775, t.y. 5 909 skrydžiais arba 10,2 proc. daugiau nei 2017 m. 2018 m. ON pajamos didėjo 3,4 proc., bendrasis pelnas – 21,5 proc., sąnaudos mažėjo 6,4 proc. palyginus su 2017 m.

Oro navigacijos paslaugų teikimo specifika lemia tai, jog ON veikia kaip integrali ir neatsiejama Europos oro eismo vadybos tinklo, kuriame 2018 m. dalyvavo 43 valstybių oro navigacijos paslaugų teikėjai, 525 oro uostai, skrydžius vykdė 6 664 oro erdvės naudotojai, vidutiniškai per dieną atlikdavę daugiau kaip 30 000 skrydžių, dalis. Oro navigacijos paslaugų teikėjai yra itin svarbūs oro transporto vertės grandinėje, užtikrinantys oro eismo srautų valdymą ir skrydžių saugą bei kartu su kitoms suinteresuotomis šalimis kuriantys pridėtinę vertę visoms oro transporto vertės grandinės dalyviams.

11, 011 mln. skrydžių per metus

(vidutiniškai 30 000 skrydžių per dieną)

43 valstybių oro navigacijos paslaugų teikėjai

68 skrydžių valdymo centrai

525 oro uostai

6 664 oro erdvės naudotojai

Oro eismo valdymas

Ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos

Oro navigacijos informacijos paslaugos

Paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugos

Bendras skrydžių skaičius - 265 911Tranzitinių skrydžių skaičius - 202 136Terminalinių skrydžių skaičius - 63 775

Pajamos - 30 285 tūkst. EurGrynasis pelnas - 4 329 tūkst. EurNuosavas kapitalas - 49 595 tūkst. EurTurtas - 69 376 tūkst. Eur

8

Europos Sąjungoje (ES) įgyvendinama bendro Europos dangaus koncepcija lėmė tai, jog 2012 m. Lietuva ir Lenkija tarpvalstybinės sutarties pagrindu įkūrė Baltijos funkcinį oro erdvės bloką (BFOEB), apimantį šių šalių oro erdves ir susitarė dėl bendro oro navigacijos paslaugų teikimo organizavimo Baltijos FOEB oro erdvėje. ON aktyviai plėtoja strateginės partnerystės ir tarptautinio bendradarbiavimo ryšius: glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos oro navigacijos paslaugų teikėju (PANSA) ir kitų funkcinių oro erdvės blokų oro eismo paslaugų teikėjais, Baltarusijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjais.

Siekiant išspręsti/sumažinti neigiamą regioninių iššūkių poveikį ir kurti pridėtinę vertę oro erdvės naudotojams, ON aktyviai dalyvauja B4 konsorciumo veikloje. Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjų konsorciumas įkurtas 2014 m. rugsėjo 8 d. B4 konsorciumo tikslas – efektyviau įgyvendinti sudėtingus SESAR 2020 (angl. Single European Sky Air Traffic Management Research (SESAR)) programos projektus, skirtus pagerinti Europos oro eismo vadybos tinklo funkcionalumą, kuriant, testuojant, diegiant ir plėtojant inovatyvius technologinius ir operacinius OEV sprendinius.

2017 m. ON tapo Europos technologinio iTEC (angl. Interoperability Through European Collaboration) aljanso nare. iTEC aljanso narės - didžiausi Europos oro navigacijos paslaugų teikėjai: ENAIRE (Ispanija), DFS (Vokietija), NATS (Jungtinė Karalystė), AVINOR (Norvegija), LVNL (Nyderlandai), PANSA (Lenkija) bei technologinis partneris – skrydžių valdymo sistemos gamintojas „Indra“. iTEC aljanso tikslas – padidinti oro erdvės pralaidumą, tokiu būdu sumažinant skrydžių vėlavimus, užtikrinti efektyvesnę oro eismo vadybos sistemą bei prisidėti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo.

Oro navigacijos paslaugų teikėjų (Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Serbijos, Austrijos, Makedonijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos, Albanijos) regioninė GATE One iniciatyva (platforma), įkurta 2013 m., kurios tikslas – atstovauti GATE One iniciatyvoje dalyvaujančių oro navigacijos paslaugų teikėjų interesus ES, formuoti bendrą politiką ir inicijuoti bei koordinuoti bendrus regioninius projektus. ON atstovai taip pat aktyviai dalyvauja ICAO Europos ir Šiaurės Atlanto biuro, Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės), Civilinės oro navigacijos paslaugų organizacijos (CANSO) ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse.

9

Suinteresuotosios šalys apima visus išorinius ir vidinius suinteresuotus subjektus. ON suinteresuotųjų šalių poreikių, lūkesčių ir poveikio analizė apima šiuos etapus: ‒ suinteresuotų šalių sąrašo sudarymą; ‒ suinteresuotųjų šalių tipo (grupės) nustatymą; ‒ kiekvienos suinteresuotos šalies poreikių ir

lūkesčių ON veiklos atžvilgiu nustatymą; ‒ poveikio krypties, tipo ir masto nustatymą; ‒ suinteresuotųjų šalių pagal vieningus kriterijus

grupavimą; ‒ atskirų suinteresuotų šalių svarbos ir prioritetų

nustatymą. ON išorės suinteresuotosios šalys – tai valdymo organai (savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kolegialus valdymo organas – valdyba, ir valdybos patariamasis organas – Audito komitetas), tarptautinės organizacijos ir institucijos, asociacijos ir konsorciumai, Baltijos FOEB valdymo organai, šalies valstybinės institucijos, reguliavimo ir priežiūros institucijos, oro erdvės naudotojai, oro uostai, kiti oro navigacijos paslaugų teikėjai, verslo partneriai ir kiti partneriai (žiniasklaida, visuomenė, universitetai). ON vidaus suinteresuotosios šalys – tai darbuotojai, profesinės sąjungos ir vadovai.

Dauguma išorės suinteresuotųjų šalių (Susisiekimo ministerija, valdyba, Audito komitetas, tarptautinės organizacijos ir institucijos, asociacijos ir konsorciumai, Baltijos FOEB valdymo organai, šalies valstybinės institucijos, reguliavimo ir priežiūros institucijos) turi tiesioginį poveikį ON ir jos veiklai, tačiau kai kurias išorės ir vidaus suinteresuotąsias šalis (oro erdvės naudotojus, oro uostus, kitus oro navigacijos paslaugų teikėjus, verslo partnerius, kitus partnerius (žiniasklaidą, visuomenę, universitetus), darbuotojus, profesines sąjungas, vadovus) ir ON sieja apibusio poveikio ryšiai.

Vadovaujantis 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013, nustatytos šios svarbiausios ON vykdomos veiklos poveikio sritys: aplinkos apsauga, ekonominis efektyvumas ir skrydžių sauga. ON vykdomos veiklos poveikio sritys nustatytos, įtraukiant ir suinteresuotas šalis (reguliavimo ir priežiūros institucijas, oro erdvės naudotojus).

Suinteresuotosios šalys

ON išorės suinteresuotosios šalys

ON vidaus suinteresuotosios šalys

ON išorės suinteresuotosios šalys

Susisiekimo ministerijaValdyba

Audito komitetasTarptautinės organizacijos ir institucijos

Asociacijos ir konsorciumai Oro erdvės naudotojai

Oro uostaiBaltijos FOEB valdymo organaiŠalies valstybinės institucijos

Reguliavimo ir priežiūros institucijosKiti oro navigacijos paslaugų teikėjai

Verslo partneriaiKiti partneriai (žiniasklaida, visuomenė,

universitetai)

ON vidaus suinteresuotosios šalys

DarbuotojaiProfesinės sąjungos

Vadovai

Susisiekimo ministerijaValdyba

Audito komitetasTarptautinės organizacijos ir

institucijosAsociacijos ir konsorciumai

Baltijos FOEB valdymo organaiŠalies valstybinės institucijos

Reguliavimo ir priežiūros institucijos

ON

Oro erdvės naudotojaiOro uostai

Kiti oro navigacijos paslaugų teikėjai

Verslo partneriaiKiti partneriai (žiniasklaida, visuomenė, universitetai)

DarbuotojaiProfesinės sąjungos

Vadovai

ON

Aplinkos apsauga

Ekonominis efektyvumas

Skrydžių sauga

10

Oro navigacijos paslaugų naudotojai – komercinės veiklos licenciją turinčios aviakompanijos, bendrosios aviacijos ir karinės aviacijos atstovai. ON teikia oro navigacijos paslaugas daugiau kaip tūkstančiui komercinės veiklos licenciją turinčioms aviakompanijoms bei karinės ir bendrosios aviacijos atstovams. Už ON teikiamas oro navigacijos paslaugas oro erdvės naudotojai moka maršruto ir terminalo rinkliavas, kurios padengia patirtas sąnaudas, susijusias su oro navigacijos paslaugų teikimu. 2018 m. pagrindinės veiklos, teikiant maršruto ir terminalo oro navigacijos paslaugas, pajamos sudarė 97,5 proc. visų pajamų.

2018 m. Lietuvos Respublikos oro erdvėje daugiausiai skrydžių atliko Latvijos „Air Baltic“, Suomijos „Finnair“ ir Rusijos Federacijos „Aeroflot“ aviakompanijos. Šių ir kitų septynių pagrindinių aviakompanijų vykdyti skrydžiai Lietuvos Respublikos oro erdvėje sudarė 56 proc. bendro skrydžių skaičiaus. Populiariausios tranzitinių maršrutų, jungiančių du oro uostus kitose šalyse, kryptys buvo: Maskvos Šeremetjevo (SVO) – Paryžiaus Šarlio de Golio (CDG), Sankt Peterburgo Pulkovo (LED) – Kaliningrado Chabrovo (KGD), Maskvos Šeremetjevo (SVO) – Kaliningrado Chabrovo (KGD), Maskvos Šeremetjevo (SVO) – Frakfurto (FRA), Maskvos Šeremetjevo (SVO) – Berlyno Šėnefeldo (SXF).

2018 m. daugiausiai tranzitinių skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdvėje vykdė šios aviakompanijos: Suomijos „Finnair“, Rusijos Federacijos „Aeroflot“, Latvijos „Airbaltic“. Tranzitinių skrydžių segmentas yra labiau diversifikuotas nei terminalinių skrydžių, kadangi dešimties daugiausiai tranzitinių skrydžių vykdžiusių aviakompanijų dalis sudarė 52 proc. bendro tranzitinių skrydžių skaičiaus. 2018 m. dažniausiai Lietuvos Respublikos oro erdve skrendantys orlaiviai jungė Rusijos Federacijos sostinės ir didžiausius Vakarų Europos šalių oro uostus.

2018 m. daugiausiai terminalinių skrydžių į/iš Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų (TOU) atliko žemų kaštų (angl. low-cost) aviakompanijų kategorijai priskiriamos aviakompanijos: Airijos „Ryanair“ ir Vengrijos „Wizzair“. 2018 m. dešimties pagrindinių aviakompanijų vykdytų terminalinių skrydžių dalis sudarė net 74 proc. bendro terminalinių skrydžių Lietuvos Respublikos TOU skaičiaus. Populiariausi skrydžiai iš/į Lietuvos Respublikos TOU yra į svarbiausius geografiškai artimiausius Europos jungiamųjų skrydžių centrus – oro uostus: Rygą, Varšuvą, Taliną, Helsinkį, Kopenhagą.

Oro erdvės naudotojai

Komercinė aviacija

Karinė aviacija

Bendroji aviacija

14 239

17 991

22 018

24 077

24 619

0 10 000 20 000

Ryanair

Lufthansa

Aeroflot

Finnair

Air Baltic

12 106

16 242

17 175

20 216

22 094

0 10 000 20 000

Rossiya

Lufthansa

Air Baltic

Aeroflot

Finnair

4 309

5 029

7 444

8 939

11 350

0 10 000

Rossiya

Lufthansa

Air Baltic

Aeroflot

Finnair

11

2018 m. lapkričio 20 d. ON kartu su Civilinės aviacijos administracija ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba organizavo jau tradiciniu tapusį kasmetinį susitikimą su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojais. Renginio metu ON generalinis direktorius Mindaugas Gustys pristatė oro eismo srautų tendencijas, pranešimų apie saugos įvykius kultūros pokyčius bei oro navigacijos paslaugų vienetinius tarifus, papasakojo apie keičiamą įmonės logotipą. Pranešimą skaitęs VŠĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto atstovas Jonas Vytautas Jusionis apžvelgė laukiančius pokyčius civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros sistemos srityse.

Apie Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą ir planus 2019 m. pasakojo šios tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Vida Ralienė. ON Strateginės plėtros ir tarptautinių programų skyriaus darbuotojai Šarūnas Murauskas ir Tadas Margiris Rinkevičius papasakojo apie įmonės diegiamas ar planuojamas diegti technologines naujoves bei bepiločių orlaivių teikiamas galimybes bei keliamus iššūkius. Pranešimą apie bepiločius orlaivius, šioje srityje vykstančius sparčius technologinius pokyčius ir bepiločių orlaivių keliamas grėsmes taip pat skaitė Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos vadovas Antanas Gedvilas. Tradiciniame, kartą per

metus vykstančiame renginyje, dalyvavo įvairūs oro erdvės naudotojai – aviakompanijų atstovai, Lietuvos kariuomenės specialistai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos valdybos pareigūnai, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos, Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos. Bendravimas su oro erdvės naudotojais ir gautas grįžtamasis ryšys padeda siekti aukštesnės ON teikiamų oro navigacijos paslaugų kokybės. Kasmet ON vykdo tikslines oro erdvės naudotojų apklausas, skatinant įvertinti ON teikiamų oro navigacijos paslaugų kokybę, parašyti atsiliepimus, pastabas ir

pasiūlymus, susijusius su ON teikiamomis oro navigacijos paslaugomis. 2018 m. oro erdvės naudotojų apklausos rezultatai apie visas ON teikiamas oro navigacijos paslaugas rodo, kad didžioji dauguma oro erdvės naudotojų ON teikiamas oro navigacijos paslaugas vertina labai gerai ir gerai (viršuje). Oro erdvės naudotojai panašiai vertina ir ON teikiamų skrydžių valdymo paslaugas (dešinėje). ON savo veikloje turi nuolat užtikrinti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo reikalavimus, todėl paslaugų kokybė yra didžiausias ON prioritetas. 2018 m. dėl ON teikiamų oro navigacijos paslaugų poveikio neįvyko nei vienos avarijos ar pavojingo incidento.

265 911

– tiek skrydžių 2018 metais Lietuvos Respublikos oro erdvėje aptarnavo ON.

Tai 9,4 % daugiau nei 2017 metais.

31 %

50 % 50 %

54 %

50 % 50 %

15 %

Komercinė aviacija Karinė aviacija Bendroji aviacija

Labai gerai Gerai Vidutiniškai

8%

50% 50%

54%

50% 50%38%

Komercinė aviacija Karinė aviacija Bendroji aviacija

Labai gerai Gerai Vidutiniškai

12

Siekdama tapti konkurencingiausiu Baltijos jūros regiono oro erdvės valdytoju ir aviacijos sprendimų inovatoriumi, ON svarbu turėti ambicingus, nuolat tobulėjančius ir kompetencijų nestokojančius darbuotojus. Darbuotojai yra vienas svarbiausių saugių ir kokybiškų oro navigacijos paslaugų teikimą užtikrinančių veiksnių. Todėl ON siekia nuolat ugdyti darbuotojų kompetencijas, suteikti sąlygas darbuotojams dirbti efektyviai ir kokybiškai, užtikrindama socialines garantijas ir geranorišką savitarpio supratimo atmosferą, skatinti ir įvertinti darbuotojų iniciatyvas ir atsakingą požiūrį.

2018 m. ON dirbo 285 darbuotojai, kurių didžioji dalis dirbo centrinėje ON buveinėje, įskaitant Regiono skrydžių valdymo centrą (RSVC) ir Vilniaus aerodromų skrydžių valdymo centrą (ASVC). Daugiau kaip 70 proc. darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, du darbuotojai turi technologijų mokslų srities daktaro laipsnį, vienas – socialinių mokslų srities daktaro laipsnį. Nors 2018 m. bendras darbuotojų skaičius mažėjo 7,8 proc., tačiau daugėjo darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ar mokslų daktaro laipsnį. ON kasmet daugėja darbuotojų, turinčių tik vidurinį išsilavinimą, kadangi prie ON komandos prisijungia vis daugiau studijuojančių studentų, siekiančių įgyti aukštąjį išsilavinimą.

ON daugiausiai darbuotojų dirba Operacinės veiklos departamente (46 proc.) ir Techninės veiklos departamente (22 proc.), kurie vykdo su oro eismo valdymu bei ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugomis susijusias funkcijas. Ketvirtadalis ON darbuotojų vykdo administravimo funkcijas. Tačiau didžiają dalį (trečdalį) visų ON darbuotojų sudaro skrydžių vadovai, kurių daugiausia (79 proc.) dirba Regiono skrydžių valdymo centre ir Vilniaus aerodromų skrydžių valdymo centre. Trečiadalis visų ON darbuotojų yra moterys ir darbuotojai, kurie ON pradėjo dirbti per pastarąjį dešimtmetį.

Vadovaujantys darbuotojai sudaro 11 proc. bendro darbuotojų skaičiaus, o vadovaujančios moterys – trečdalį visų vadovaujančių ON darbuotojų. Siekdama įgyvendinti ambicingą viziją ir tapti konkurencingiausiu Baltijos jūros regiono oro erdvės valdytoju ir aviacijos sprendimų inovatoriumi, siekiama formuoti tokią darbuotojų komandą, kurioje derėtų ilgalaikė patirtis aviacijos srityje bei naujausios žinios ir siekis tobulėti. 2018 m. darbuotojų amžiaus vidurkis buvo 43 metai, o didžiausia ON darbuotojų dalis (27 proc.) priklauso 30-39 metų amžiaus grupei. Vidutinis darbuotojų darbo patirties ON laikotarpis – 15 metų, daugiau nei 50 proc. darbuotojų ON dirba ilgiau nei 15 metų.

Darbuotojai

ON buveinė, įskaitant RSVC, Vilniaus ASVC,

Šiaulių SVC244

Kauno SVC21

Palangos SVC20

2018

Darbuotojai, turintys aukštąjį

išsilavinimą226

Darbuotojai, turintys aukštesnį

vidurinį išsilavinimą34

Darbuotojai, turintys vidurinį

išsilavinimą27

Darbuotojai, turintys mokslų daktaro laipsnį

3

1

5

24

25

37

64

130

Administracija

Strateginės plėtrosir inovacijų

departamentas

Saugos, kokybės irsaugumo

departamentas

Finansų iradministracijosdepartamentas

Techninės veiklosdepartamentas

Operacinės veiklosdepartamentas

0 50 100 150

7

11

16

51

71

129

Paieškos ir gelbėjimokoordinavimo

paslaugos

Techninis personalas

Oro navigacijosinformacijos

paslaugos

Ryšių, navigacijos irstebėjimo paslaugos

Administravimas

Oro eismo valdymas

0 50 100 150

4215%

7627%

7325%

6322%

3111% 20-29

30-39

40-49

50-59

>60

207%

8831%

7125%

6322%

4315%

<1

1-9

10-19

20-29

>30

8831%

19769%

Moterys Vyrai

3211%

25389%

Vadovaujantis personalasNevadovaujantis personalas

13

Ilgą laiką ON vykdytos socialinės, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos iniciatyvos 2018 m. birželio mėn. buvo apibendrintos Korporatyvinės atsakomybės politikoje, kuri nustato korporatyvinės atsakomybės politikos tikslus ir taikymo sritis, taikomus korporatyvinės atsakomybės principus ir nuostatas skirtingose korporatyvinės atsakomybės srityse, vykdomų iniciatyvų veiksmingumo vertinimą. Korporatyvinės atsakomybės politikos paskirtis – nustatyti korporatyvinės atsakomybės sritis ir įtvirtinti nuostatas, kuriomis vadovaujantis būtų kuriama socialiai atsakingos ir darniai vystomos įmonės veiklos kultūra bei praktika.

ON Korporatyvinės atsakomybės politika grindžiama Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ (angl. United Nations Global Compact) principais žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos srityse bei parengta vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėmis (angl. OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises), Jungtinių Tautų parengto leidinio „Vyriausybių vaidmuo skatinant įmonių korporatyvinę atsakomybę ir privataus sektoriaus dalyvavimas plėtojimo procese“ (angl. Role of Governments in Promoting Corporate Responsibility and Private Sector Engagement in Development) nuostatomis.

Korporatyvinės atsakomybės politika ir principai

Korporatyvinės atsakomybės

politikos tikslas

Korporatyvinės atsakomybės

sritys

Nustatyti ON korporatyvinės atsakomybės sritis ir nuostatas, kuriomis vadovaujantis būtų kuriama socialiai atsakingos ir darniai vystomos ON

veiklos kultūra bei praktika

Žmogaus teisių sritis

Darbuotojų teisių sritis

Aplinkosaugossritis

Korupcijos prevencijos

sritis

ON taikomi korporatyvinės atsakomybės principai

ON taikomos nuostatos korporatyvinės atsakomybės srityse

ON vykdomos iniciatyvos, siekiant įgyvendinti Korporatyvinės atsakomybės politikoje įteisintas nuostatas

ON vykdomų iniciatyvų veiksmingumo vertinimo rodikliai

Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principai

Žmogaus teisės

Darbuotojų teisės

Aplinkos apsauga

Korupcijos prevencija

Korporatyvinės atsakomybės sritys

Žmogaus teisių sritis

1 principas. Siekti, kad ON ir kitos verslo

organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę

žmogaus teisių apsaugą savo įtakos

sferoje

2 principas. Užtikrinti, kad ON neprisidėtų prie žmogaus teisių

pažeidimų

Darbuotojų teisių sritis

3 principas. Siekti, kad ON ir kitos verslo

organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į

veiksmingas bendras derybas

4 principas. Siekti panaikinti bet kokį

privalomąjį ar priverstinį darbą

5 principas. Siekti panaikinti

diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu

ir profesija

Aplinkosaugos sritis

6 principas. Siekti, kad ON ir kitos verslo

organizacijos remtų prevencines programas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą

7 principas. Imtųsi iniciatyvų

aplinkosauginei atsakomybei didinti

8 principas. Skatintų aplinkai palankių

technologijų plėtojimą

Korupcijos prevencijos

sritis

9 principas. ON ir kitos verslo organizacijos

turi vykdyti korupcijos prevencijos priemones

ir savo pavyzdžiu skatinti antikorupcinę

kultūrą

Atsižvelgdama į misiją, viziją, strateginius tikslus ir vertybes, ON realizuoja savo korporatyvinę atsakomybę per kryptingą veiklą keturiose svarbiausiose srityse: žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos. Įgyvendindama Korporatyvinės atsakomybės politiką, ON siekia socialiai atsakingos ir darniai vystomos veiklos bei vadovaujasi devyniais principais. Įgyvendindama Korporatyvinės atsakomybės politiką, ON siekia mažinti neigiamą savo klientų (aviakompanijų ir kitų oro erdvės naudotojų) veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei bei dalyvauti sprendžiant ekonomines, socialines ir aplinkosaugos problemas, tokiu būdu prisidedant prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo. Nuosekliai įgyvendindama Korporatyvinės atsakomybės politikos nuostatas, ON prisideda prie bendrosios visuomenės gerovės kūrimo.

14

2018 m. rugsėjis. Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ apie bepiločių orlaivių situaciją Lietuvoje, jų teikiamas galimybes ir keliamas grėsmes, integravimą į oro eismo sistemą bei kitais aktualiais jų panaudojimo klausimais diskutavo specialistai iš keturių organizacijų – „Oro navigacijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Kondroška, Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Adolfas Kuzborski, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto

dekanas dr. Justas Nugaras. Priklausomai nuo paskirties, bepiločių orlaivių įvairovė pasaulyje yra didžiulė – jie gali būti nuo kelių gramų svorio ir musės dydžio iki kelių šimtų tonų svorio ir transportinio lėktuvo dydžio. Jų paskirtis taip pat labai skiriasi – bepiločiai orlaiviai naudojami filmuojant renginius, pristatant siuntas, pasitelkiami žvalgybos, paieškos ir gelbėjimo ar kitiems tikslams. Tačiau kartu bepiločiai orlaiviai kelia iššūkius ir oro erdvės naudotojams dėl susidūrimo su lėktuvu galimybės, o dėl jų pasitelkimo žvalgybos tikslams kyla etinių klausimų kalbant apie žmonių privatumo pažeidimus. Nedorų žmonių rankose bepiločiai orlaiviai gali kelti

grėsmę tiek aukštų šalies pareigūnų gyvybėms, tiek paprastiems žmonėms. Renginio metu prie diskusijos prisijungti ir klausimus užduoti bei savo nuomonę išsakyti galėjo renginio žiūrovai. Iki šiol oro eismo vadybos sistema buvo orientuota į pilotuojamų orlaivių skrydžių reguliarumo, saugos ir efektyvumo užtikrinimą, tačiau atsižvelgiant į bepiločių orlaivių skaičiaus augimą, bandoma ieškoti sprendinių, kaip bepiločiai orlaiviai galėtų būti saugiai integruoti į funkcionuojančią oro eismo vadybos sistemą arba kaip ši sistema galėtų būti adaptuota ir bepiločiams orlaiviams. Šiuo metu ON

kartu su priežiūros institucijomis vykdo žemutinės oro erdvės interaktyvios oro eismo valdymo sistemos sukūrimo ir įdiegimo projektą, apimsiantį tiek techninį ir technologinį sprendinį, tiek ir teisės aktų pokyčius, leisiančius šiai sistemai tinkamai ir saugiai funkcionuoti. Tikimasi, kad nauja sistema, kartu su atitinkamais teisės aktų pakeitimais, padidins saugą Lietuvos Respublikos žemutinėje oro erdvėje, teiks informaciją oro erdvės naudotojams ir suinteresuotoms institucijoms apie vykdomus bendrosios aviacijos ir bepiločių skrydžius bei kitą informaciją apie oro erdvėje planuojamą ar vykdomą veiklą, meteorologinius duomenis ir pan.

Darnaus vystymosi iniciatyvos žmogaus teisių srityje

„Siekiame išgirsti bepiločių orlaivių naudotojų lūkesčius bei identifikuoti

visuomenės baimes dėl bepiločių orlaivių naudojimo. …. ”, - prieš renginį

sakė vienas iš diskusijos dalyvių, generalinio direktoriaus pavaduotojas

Vaidotas Kondroška.

15

2018 m. kovo mėn. buvo inicijuotos darbdavio ir darbuotojų atstovų derybos dėl 2019-2021 m. kolektyvinės sutarties, kurios 2018 m. gruodžio mėn. pasibaigė naujosios kolektyvinės sutarties, įsigaliojusios nuo 2019 m. sausio 1 d., pasirašymu. 2018 m. kovo mėn. ON atstovas dalyvavo Baltijos FOEB socialinio dialogo seminare Varšuvoje. Seminare dalyvavo funkcinių oro erdvės blokų Baltijos FOEB ir FABEC atstovai. Renginio metu buvo dalijamasi sėkmingo socialinio dialogo užtikrinimo skirtingose įmonėse patirtimi. Siekdama užtikrinti sėkmingą socialinį dialogą, ON dalyvauja Europos

Komisijos finansuojamame projekte „Sėkmingo socialinio dialogo oro eismo vadybos sistemoje priemonių visuma“. 2018 m. rugpjūtis. Siekiant nuolatinio socialinio dialogo įmonėje administracija ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos 2018 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo siekti abiejų šalių abipusio konsultavimosi bei darbuotojų įtraukimo į įmonės valdymą. 2018 m. rugpjūčio pradžioje įmonėje sudaryta socialinių partnerių (keturių darbuotojų profesinių sąjungų) ir įmonės administracijos atstovų

darbo grupė socialinio dialogo stiprinimui. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas daug dėmesio skiria socialinei partnerystei. Nuolatinių konsultacijų pagalba darbdavys ir darbuotojai gali lengviau reaguoti į įmonės viduje vykstančius pokyčius, lengviau pasiekiamas susitarimas įmonėje vykdant pakeitimus, nekyla konfliktų dėl darbo santykių bei užtikrinami abiejų šalių – darbdavio ir darbuotojų – teisėti interesai. Siekiant, kad vykstančius pokyčius darbuotojams būtų lengviau priimti, įmonėje ieškoma įvairių tam tinkamų formų, pavyzdžiui,

reguliarūs vadovybės ir departamentų vadovų susitikimai su darbuotojais. 2019 m. gegužės 7 d. pasirašytas susitarimas dėl socialinio dialogo, kuriame numatytas socialinių partnerių elgesio ir bendravimo, informavimo, kosultavimosi ir profesinių sąjungų dalyvavimo nuostatos bei ginčų sprendimo tvarka. 2018 m. lapkričio-gruodžio mėn. Siekdama užtikrinti darbuotojų gerovę, 2018 m. pabaigoje ON buvo atlikas mikroklimato tyrimas, kurio apibendrinti rezultatai buvo pristatyti 2019 m. pradžioje. Profesionalumą, anonimiškumą bei tyrimo rezultatų nešališkumą užtikrino šio tyrimo rengėjai: „Žmogaus studijų centras“. Remiantis mikroklimato rezultatais ir tyrimo rengėjų patarimais, 2019 m. parengtas ir įgyvendinamas mikroklimato gerinimo planas.

Darnaus vystymosi iniciatyvos darbuotojų teisių srityje

„Sieksime, kad darbdavys ir profesinės sąjungos nuolat konsultuotųsi ir ieškotų

abiem pusėms priimtinų rezultatų“,– teigia VĮ „Oro navigacija“ profesinės sąjungos pirmininkas Vidas Strakšys.

„Tarpusavio bendradarbiavimas,

partnerystė yra kertiniai dalykai,

siekiant gerų santykių tarp darbdavio ir

darbuotojų. Mūsų vizija – sėkmingai

veikianti įmonė bei laimingi

darbuotojai“,– sako darbo grupės

vadovas, generalinio direktoriaus

pavaduotojas Vaidotas Kondroška.

16

Skrydžių valdymo paslaugos yra susijusios su viena iš didžiausią atmosferos taršą ir triukšmą keliančių veiklų – oro transportu, todėl ON teikia didelį prioritetą neigiamos aviacinės veiklos įtakos aplinkai mažinančioms priemonėms ir kitoms aplinkosaugos iniciatyvoms. 2018 m. ON prie savo naujo administracinio pastato įrengė elektromobilių įkrovimo stotelę, tokiu būdu gerindama elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūrą Lietuvoje bei skatindama darbuotojus naudotis inovatyviomis ir ekologiškomis transporto priemonėmis. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, 2018 m. nagrinėjo galimybes esamą ON

transporto priemonių parką atnaujinti elektromobiliais. 2018 m. ON tobulino orlaivių atskridimo ir išskridimo maršrutų nustatymo procedūras, leidžiančias orlaiviams nenutrūkstamai kilti bei artėti tūpimui. Tokie ON sprendimai leidžia aviakompanijoms taupyti kurą bei mažinti oro taršą (anglies dioksido CO2 kiekį). Siekiant mažinti neigiamą triukšmo poveikį gyvenantiems netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto, ON 2018-2019 m. planuoja įgyvendinti keletą priemonių, susijusių su orlaivių atskridimo ir išskridimo procedūrų tobulinimu, skirtų triukšmo mažinimui Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

2018 m. gruodis. ON ir Vilniaus oro uostas ėmėsi papildomų priemonių siekiant sumažinti orlaivių keliamą triukšmą. Nuo 2018 m. gruodžio 6 d. įtvirtinamas draudimas orlaiviams nuo 22 val. vakaro iki 7 val. skristi trumpesniu maršrutu kylant iš Vilniaus oro uosto ir taip sukeliant papildomą triukšmą virš tankiai apgyvendintų miesto rajonų. Be to, naktį nebegalima vykdyti ir triukšmingų orlaivių variklių bandymų. Įsigaliojo dar vienas reikalavimas, pagal kurį lėktuvo pakilimo metu taikoma speciali sistema, vadinama „Triukšmą mažinančios procedūros kylant“ (ang. Noise Abatement Departure Procedures).

ON jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Vilniaus oro uostu, vykdydama pavienes triukšmo mažinimo iniciatyvas. 2019 m. jos išaugo į ilgalaikį įsipareigojimą – ON ir Vilniaus oro uostas pasirašė sutartį dėl kompleksinių triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo. Detaliame ilgalaikiame Vilniaus oro uosto triukšmo mažinimo plane 2019-2020 m. numatyti keliai, padėsiantys valdyti orlaivių triukšmo zonas. Bendradarbiavimo sutartimi įteisintas triukšmo valdymo planas nuo lig šiol taikytų priemonių skiriasi kompleksiškumu – triukšmo valdymas bus vykdomas įvairiomis tarpusavyje susijusiomis ir viena kitą papildančiomis kryptimis.

Darnaus vystymosi iniciatyvos aplinkosaugos srityje

„Džiaugiamės, kad dirbdami išvien su Lietuvos oro uostais ir Civilinės aviacijos

administracija galime prisidėti prie triukšmo mažinimo nakties metu“, -

sako generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Laisvųjų maršrutų koncepcijos diegimas bendradarbiaujant su BFOEB partnere PANSA užtikrina

trumpesnius orlaivių nuskrendamus atstumus

ON bendradarbiaudama su VĮ „Lietuvos oro uostai“ parengė priemonių planą triukšmų mažinimui Vilniaus

tarptautinio oro uosto prieigose, kuriame numatyti konkretūs kiekvienos šalies veiksmai

ON darbuotojai skatinami tausoti energiją bei rūšiuoti atliekas

Skatindama inovatyvių ir ekologiškų transporto priemonių naudojimą, ON įdiegė elektromobilių

įkrovimo stotelę prie naujojo pastato

17

Pirmoji plano kryptis numato oro uosto operacijų triukšmo mažinimą. Jau šiandien naudojamos „Oro navigacijos informacijos rinkinyje“ nustatytos priemonės kovai su triukšmu. Tačiau nuo 2019-ųjų planuojama išanalizuoti galimybes pritaikyti papildomas priemones, tokias kaip uždelsto lėtėjimo operacijos, antžeminis orlaivio manevringumas vienu varikliu ir pan. Taip pat bus nustatyti naktiniai apribojimai mokomiesiems skrydžiams. Kartu su operacijų triukšmo mažinimu 2019 m. numatoma ir antroji veiklos kryptis – maršrutų korekcijos ir jų laikymosi kontrolė. ON specialistai planuoja pakoreguoti vieną iš artėjimo tūpti maršrutų bei

sumažinti zoną, kurioje virš Vilniaus leidžiamas lėktuvų manevringumas, taip užtikrinant, kad orlaivių triukšmas paveiktų kuo mažesnį gyventojų skaičių. Trečioji triukšmo mažinimo kryptis – nuolatinė triukšmo stebėsena ir matavimas. 2019 m. pradžioje pilnai veikti pradėjo Vilniaus oro uosto triukšmo monitoringo sistema, kuri pasitelkdama ON turimas technines priemones leis sekti, kaip orlaiviai laikosi nurodytų reikalavimų. Su šia monitoringo sistema triukšmo valdymo kontrolę pilnai perėmė Vilniaus oro uosto specialistai. Tai reiškia, jog pats oro uostas galės atlikti triukšmo vertinimą, skundų analizę bei sudaryti triukšmo žemėlapius.

„Džiaugiamės, kad suteikdami duomenis Vilniaus oro uostui apie orlaivių skridimo

trajektoriją, peržiūrėdami orlaivių skridimo maršrutus prisidėsime prie

triukšmo mažinimo šalia Vilniaus oro uosto gyvenantiems žmonėms“, - sako

generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Tylesnės operacijosMaršrutų

laikymasis / koregavimas

Mokesčiai ir baudos

Monitoringas ir kontrolė

Teritorijų planavimas ir

poreikio mažinimas

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas

Antžeminis triukšmas

Judėjimas riedėjimo takais

Orlaivių manevravimasVariklių bandymai

Triukšmas oreAukštėjimas

Judėjimas kreiseriniu greičiuArtėjimas

NusileidimasPakilimas

18

2018 m. sausis. ON darbuotojams, inicijuojantiems ir vykdantiems viešuosius pirkimus, 2018 m. sausio 31 d. buvo surengtas pristatymas, kurio metu jie supažindinti su įmonėje nuo 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojančia nauja viešųjų pirkimų tvarka. Pristatymą apie naują viešųjų pirkimų tvarką vedė bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atstovas. Ši viešojo pirkimo būdu atrinkta įmonė kartu su ON viešųjų pirkimų specialistais parengė naują įmonės viešųjų pirkimų tvarką. „Ernst & Young Baltic“ atstovas pristatymo metu supažindino su viešųjų pirkimų proceso problematika, akcentuodamas konkurencijos užtikrinimą viešuosiuose pirkimuose

bei pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi svarbą, pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas bei teismų praktiką viešųjų pirkimų klausimais, pristatė nuo vasario įmonėje atsirandančias naujoves inicijuojant ir vykdant viešuosius pirkimus. Pirkimo procedūrose aprašytas ir nepriklausomų ekspertų vaidmuo, rekomenduojama juos pasitelkti vykdant viešuosius pirkimus. 2018 m. ON viešųjų pirkimų specialistai įmonės darbuotojams surengė papildomus mokymus, kuriuose pateikė įvairių praktinių pavyzdžių, padėsiančių efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus.

2018 m. rugsėjis. Atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, Susisiekimo ministerijos siekį stiprinti korupcijos prevencijos sritį bei ON tikslą – užsitikrinti dar didesnį klientų, partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą, 2018 m. rugpjūčio pabaigoje įmonėje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema pagal LST ISO 37001:2017 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ standartą. Standartas - praktinis vadovas, kelrodis organizacijoms, siekiančioms sukurti, stebėti, vertinti ir tobulinti antikorupcinės vadybos sistemą, kuria būtų mažinama korupcijos rizika, efektyviai

identifikuojamos korupcijos rizikos ir tiriami korupciniai incidentai. Įmonėje standarto ISO 37001 nuostatos yra integruotos į kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2015 standartą. Siekiant įmonėje įdiegti antikorupcinės vadybos sistemą pagal LST ISO 37001:2017 „Antikorupcijos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ standartą 2017-2018 metais įmonėje atlikti vidaus teisės aktų, viešųjų pirkimų, darbo organizavimo pakeitimai. 2018 m. ON komandą papildė grėsmių prevencijos specialistas bei paskirti už korupcijos prevenciją atsakingi asmenys.

Darnaus vystymosi iniciatyvos korupcijos prevencijos srityje

„Siekiame, kad kiekvienas įmonės darbuotojas būtų atsakingas už įvairių

korupcijos apraiškų užkardymą ir atsparumo joms didinimą. Tikimės, kad antikorupcinės vadybos sistemos pagal

standarto ISO 37001 įdiegimas sustiprins regioninį ir tarptautinį partnerių pasitikėjimą", - sako generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

19

2019 m. kovo mėn. ON gavo antikorupcinės vadybos sistemos efektyvumą įrodantį sertifikatą. Įmonės sertifikavimą atliko nacionalinio Italijos akreditacijos biuro „Accredia“ akredituota italų kompanija „Certification S.r.l.“ Audito metu buvo tikrinama dokumentų ir procesų atitiktis ISO 37001 normoms, įmonės įgyvendinamos finansinės ir nefinansinės kontrolės priemonės, personalo patikros ir kvalifikacijos kėlimo procedūros, įsigijimų procesų atitiktis standartui, pranešėjų apsauga, analizuojamas korupcijos rizikų identifikavimo, vertinimo ir mažinimo procesas. Auditoriai taip pat

vertino, kaip įmonė pasirengusi fiksuoti ir šalinti korupcinės vadybos sistemos neatitikimus. Patikros metu įvertintas ir įmonės dalyvavimo tarptautiniuose projektuose skaidrumas. Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėja ON tapo pirmąja valstybės įmone, kurios įdiegta antikorupcinė vadybos sistema pagal ISO 37001 standartą buvo oficialiai sertifikuota sertifikavimo kompanijos, turinčios akreditaciją sertifikuoti įmones pagal minėtą standartą.

„Kasdieninėje veikloje didelį dėmesį skiriame etiško elgesio ir etiško verslo

skatinimui, rizikos vertinimui bei korupcijos kontrolės mechanizmų

diegimui bei tobulinimui. <…> Džiugu, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui – dabar

turime įdiegtos sistemos profesionalumą įrodantį sertifikatą,“- sako generalinis

direktorius Mindaugas Gustys.

20

2018 m. rugpjūtis. ON lankėsi projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai. Gimnazistai buvo supažindinti su įmonės veikla, juos priėmė keturių įmonės padalinių atstovai. Vėliau jie buvo supažindinti su Regiono skrydžių valdymo centre bei Aerodromų skrydžių valdymo centre dirbančių skrydžių vadovų darbu, pamatė, kaip reguliuojamas eismas Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniame centre gimnazistai sužinojo, kaip yra koordinuojamos paieškos ir gelbėjimo operacijos, o Oro navigacijos informacijos skyriuje ir žiniavietėje moksleiviams

papasakota, kokia informacija apie Lietuvos oro erdvę pateikiama jos naudotojams, kaip dažnai tai daroma, kokias naujoves šioje srityje planuoja įmonė. 2018 m. projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ vyko jau 10-ąjį kartą ir jame dalyvavo 30 gabių, aktyvią visuomeninę veiklą vystančių, pilietiškų gimnazistų iš visos Lietuvos. Projektą kasmet organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su ministerijomis. Projekto dalyviai susipažįsta su institucijos, jai pavaldžių įstaigų darbu, rengia bendras užduotis su įstaigų darbuotojais, taip pat bendrauja su visuomenėje žinomais asmenimis – nuomonių lyderiais.

2018 m. rugsėjis. Susisiekimo sektoriaus darbuotojai savo užaugintomis rudens derliaus gėrybėmis pasidalino su nepasiturinčiais žmonėmis. Susisiekimo ministerija ir devynios jai pavaldžios įstaigos bei įmonės pirmą kartą vieningai rengė akciją „Žoliadienis“, kurios metu darbuotojų suneštus vaisius, daržoves ir kitus maisto produktus perdavė „Maisto bankui“. Rudens gėrybių dovanojimo – „Žoliadienio“ akciją Susisiekimo ministerijos darbuotojai rengė ir ankstesniais metais, tačiau praeitais metais pirmąkart ši labdaringa iniciatyva įgavo platesnį mastą,

įtraukdama ir kitas susisiekimo sektoriaus įstaigas bei įmones. 2018 m. surinktas gėrybes kartu su Susisiekimo ministerija dovanojo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonės „Kelių priežiūra“, ON ir Lietuvos oro uostai, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos paštas bei Lietuvos transporto saugos administracija. 2018 m. gruodis. ON darbuotojai buvo kviečiami tapti kraujo donorais – 2018 m. gruodžio 11 d. įmonėje lankėsi Nacionalinio kraujo centro atstovai. ON darbuotojai neliko abejingais tiems, kuriems reikia kraujo.

Socialinės iniciatyvos

21

Korporatyvinės atsakomybės

sritis

Vykdomų iniciatyvų veiksmingumo

vertinimo rodiklis

Vykdomų iniciatyvų veiksmingumo vertinimo

rodiklio skaičiavimo formulė

Siektina vykdomų iniciatyvų

veiksmingumo vertinimo rodiklio

reikšmė

Vykdomų iniciatyvų

veiksmingumo vertinimo rodiklio

skaičiavimo periodiškumas

2017 m. 2018 m. Pokytis

Žmogaus teisių sritis

Fizinių asmenų, laimėjusių bylas dėl

įmonės veiklos pažeistų žmogaus teisių Lietuvos teismuose ar Europos Teisingumo Teisme,

skaičius

- 0 Metinis 0 0 -

Darbuotojų teisių sritis

Vidutinis moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas

|Konkrečios pareigybės moterų vidutinis

atlyginimas – Konkrečios pareigybės vyrų vidutinis atlyginimas| / Vidutinis konkrečios pareigybės

atlyginimas, (proc.)

< 5 proc. Metinis 2,3 1,7 -0,6

Darbuotojų kompetencijų ugdymo

rodiklis

Darbuotojų, lavinusių bendrąsias ir specifines

kompetencijas, skaičius / Bendras darbuotojų skaičius laikotarpio

pabaigai

> 30 proc. Metinis 74 99 +26

Darbuotojų saugos darbo vietoje rodiklis

Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičius

≤ 2 Metinis 0 0 -

Aplinkosaugos sritis

Įmonės klientų (aviakompanijų) oro

taršos rodiklis

Užlaikymo dėl oro eismo srautų valdymo minučių

skaičius, tenkantis vienam maršrutiniam skrydžiui

< 0,04 Metinis 0 0 -

Korupcijos prevencijos

sritis - - - - - - -

Vykdomų iniciatyvų veiksmingumo vertinimo rodikliai

22

Rodiklio kodas pagal GRI Standards

Bendrųjų ataskaitos rodiklių sąrašas 2018 m. Korporatyvinės atsakomybės(KA)

ataskaitos arba 2018 metų veiklos (MV) ataskaitos puslapis

Strategija ir analizė

GRI 102-14 Aukščiausias pareigas einančio Įmonės vadovo žodis apie darnaus vystymosi reikšmę organizacijai KA ataskaitos 4 psl. Įmonės apibūdinimas

GRI 102-1 Įmonės pavadinimas KA ataskaitos 5 psl.,

GRI 102-2 Įmonės veikla, pagrindiniai prekės ženklai ir paslaugos KA ataskaitos 5-8 psl. MV ataskaitos 10-13 psl.

GRI 102-3 Įmonės pagrindinės būstinės adresas KA ataskaitos 5 psl.,

GRI 102-4 Šalys, kuriose Įmonė veikia KA ataskaitos 10 psl. MV ataskaitos 11 psl.

GRI 102-5 Nuosavybės tipas ir teisinė forma MV ataskaitos 14 psl.

GRI 102-6 Rinkos, kuriose Įmonė veikia (pagal geografines ribas, sektorius, klientus, ir t. t.) KA ataskaitos 5-8 psl. MV ataskaitos 10-13 psl.

GRI 102-7 Įmonės dydis KA ataskaitos 5 psl. MV ataskaitos 44 psl.

GRI 102-8 Darbuotojų skaičius KA ataskaitos 12 psl. MV ataskaitos 44 psl.

G4-11 Procentinė visų darbuotojų dalis, kuriems taikomi kolektyvinės sutarties susitarimai KA ataskaitos 12 psl.

GRI 102-9 Organizacijos tiekimo grandinė MV ataskaitos 29 psl.

GRI 102-10 Svarbūs pasikeitimai atskaitomybės laikotarpiu (dėl Įmonės dydžio, struktūros) MV ataskaitos 9 psl.

GRI 102-11 Atsargumo principo paisymas MV ataskaitos 40-41 psl.

GRI 102-12 Išorinės aplinkosauginės ir socialinės iniciatyvos KA ataskaitos 13-19 psl. MA ataskaitos 48-49 psl.

GRI 102-13 Narystė nacionalinėse ir tarptautinės organizacijose KA ataskaitos 8 psl. Etika ir integralumas

GRI 102-16 Organizacijos vertybės, principai, standartai ir normos susijusios su elgsenos ar etikos kodeksais KA ataskaitos 13 psl. MV ataskaitos 19 psl.

Įmonės valdymas

GRI 102-18 Įmonės valdymo struktūra MV ataskaitos 18 psl.

GRI 102-19 Deleguoti įgaliojimai MV ataskaitos 14-18 psl.

GRI 102-20 Vadovaujančio lygmens Įmonės atstovų priskyrimas ir atstovavimas finansų, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės sričiai

MV ataskaitos 18 psl.

GRI 102-21 Atsakomybė teikiant informaciją / konsultacijas akcininkams finansų, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės klausimais

MV ataskaitos 18 psl.

Nustatyti reikšmingi poveikiai ir ribos

G4-17 Susijusių įmonių sąrašas (kurios įtrauktos į konsoliduotą ataskaitą) MV ataskaitos 80-81 psl.

G4-18 GRI ataskaitos turinys ir aspektų ribos KA ataskaitos 21 psl. MV ataskaitos 2 psl.

G4-19 Reikšmingi aspektai, kurie buvo nustatyti apibrėžiant ataskaitos turinį

G4-20 Kiekvieno reikšmingo aspekto ribos

G4-21 Reikšmingų aspektų ribos už Įmonės ribų

G4-22 Poveikis, atsiradęs pasikeitus bet kokiems ankstesniems ataskaitų duomenims

G4-23 Reikšmingi pakeitimai turinio ir aspektų ribų atžvilgiu, lyginant su ankstesnėmis ataskaitomis

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas

G4-24 Suinteresuotų grupių, susijusių su organizacija, sąrašas KA ataskaitos 9 psl. Ataskaitos parametrai

G4-28 Ataskaitos laikotarpis KA ataskaitos 1 psl.

G4-29 Ankstesnės ataskaitos data

G4-30 Ataskaitos dažnumas

G4-31 Kontaktiniai duomenys asmens, kuris gali atsakyti į klausimus apie ataskaitą

G4-33 Organizacijos politika ir praktika dėl ataskaitos išorinio audito Valdymas

G4-34 Įmonės valdymo struktūra, įskaitant aukščiausio lygio komitetus MV ataskaitos 18 psl.

GRI indeksas