Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
ALDONA KIELAITĖ
VEIKSNIAI DARANTYS ĮTAKĄ VAISTINĖS PASIRINKIMUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Algirdas Baranauskas
KAUNAS, 2015
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Tvirtinu:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
Data
VEIKSNIAI DARANTYS ĮTAKĄ VAISTINĖS PASIRINKIMUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Algirdas Baranauskas
Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Aldona Kielaitė
Data Data
KAUNAS, 2015
TURINYS
SANTRAUKA ............................................................................................................................................... 6
SUMMARY ................................................................................................................................................... 8
SANTRUMPOS ........................................................................................................................................... 10
SĄVOKOS ................................................................................................................................................... 11
ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ......................................................................................................... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................................ 15
1.1 Visuomenės vaistinių plėtra Lietuvoje ......................................................................................... 15
1.2 Veiksniai darantys įtaką vaistinės pasirinkimui ........................................................................... 16
1.3 Vaistininko įtaka renkantis vaistinę .............................................................................................. 17
1.4 Reklamos įtaka renkantis vaistinę ................................................................................................ 19
1.5 Kainų įtaka renkantis vaistinę ....................................................................................................... 20
1.6 Vaistinės vietos ir aplinkos įtaka renkantis vaistinę ..................................................................... 21
1.7Papildomų paslaugų įtaka renkantis vaistinę ................................................................................. 22
1.8 Apibendrinimas ............................................................................................................................ 24
2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................................... 25
2.1 Tyrimo tikslas ............................................................................................................................... 25
2.2 Tyrimo objektas ............................................................................................................................ 25
2.3 Tyrimo organizavimas .................................................................................................................. 25
2.4 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) .......................................................................................... 26
2.5 Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 26
2.6 Duomenų analizės metodai ........................................................................................................... 27
2.7 Vaistinės pacientų socialinės ir demografinės charakteristikos .................................................. 27
3. REZULTATAI ........................................................................................................................................ 30
3.1 Vaistinės pasirinkimą lemiantys veiksniai ................................................................................... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................................. 42
5. IŠVADOS ................................................................................................................................................. 43
4.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ........................................................................................................ 44
5
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS.................................................................................................................... 45
8. PRIEDAI .................................................................................................. Error! Bookmark not defined.
6
SANTRAUKA
Kielaitės A. magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas; Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos
katedra. - Kaunas
Magistrinio darbo tema: „Veiksniai darantys įtaką vaistinės pasirinkimui“.
Tikslas: Išanalizuoti veiksnius, kurie daro įtaką gyventojams pasirenkant vaistinę.
Uždaviniai:
1. Nustatyti veiksnius, darančius įtaką gyventojams, pasirenkant vaistinę.
2. Atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti pasirinkimą formuojančių veiksnių įtaką.
3. Įvertinti ir išanalizuoti pasirinkimą formuojančių veiksnių įtaką.
Tyrimo metodai:
Teoriniai. Darbe išnagrinėti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai moksliniai
straipsniai bei tyrimai, kurie yra susiję su pasirinkto magistrinio darbo tema.
Empirinis. Anketinė apklausa. Apklausai atlikti panaudotas vienas duomenų rinkimo
instrumentas - standartizuotas klausimynas. Tyrimo metu buvo apklausta 400 vaistinės
pacientų, kurie lankėsi pasirinktoje vaistinėje.
Rezultatai: Didžiausia dalis vaistinės pacientų lankosi norėdami įsigyti vaistų. Jaunesnio amžiaus
žmonės dažnai vaistinėse ieško kosmetikos, higienos prekių bei maisto papildų, o vidutinio ir vyresnio
amžiaus žmonėms svarbi vaistininko konsultacija bei suteikiama farmacinė paslauga. Net 66,80%
apklaustųjų, renkantis vaistinę, įtaką daro vaistinės vieta. Mažiausiai įtakoja, renkantis vaistinę,
pažįstamų ir artimųjų rekomendacijos bei turimos nuolaidų kortelės. 77,90% vaistinės lankytojų taip
pat lankosi kitose vaistinėse. Didžioji dauguma tai daro dėl patogesnės vietos.
Tyrimo išvados:
1. Atlikus anketinę apklausą 66,80% respondentų svarbiausiu kriterijumi, renkantis tiriamą
vaistinę, laiko jos vietą. Socialinės, demografinės charakteristikos, lytis, amžius ir pajamos turi
įtakos pasirinkimo kriterijams (p < 0,05). 48,70% apklaustų tyrimo dalyvių įtaką daro
vaistinėje vykdomos akcijos ir nuolaidos, 47,60% vaistinę renkasi dėl dirbančio vaistininko.
7
2. 91,00% respondentų nurodė esą visiškai patenkinti vaistinės, kurioje lankosi, paslaugomis.
Vaistinės paslaugomis nepatenkinti (9,00%) kaip svarbiausią kriterijų nurodė - „akcijos,
nuolaidos“ (64,80%).
3. Renkantis bet kurią kitą vaistinę pagrindiniai veiksniai, lemiantys galutinį vartotojo
apsisprendimą, lieka tie patys: „vaistinės vieta“ (60,50%), „akcijos, nuolaidos“ (42,30%) bei
simpatija „dirbančiam vaistininkui“ (33,80%).
8
SUMMARY
Master Thesis by Kielaitė A.; scientific supervisor doc. dr. A. Baranauskas. Lithuanian university of
health sciences faculty of pharmacy, department of drug technology and social pharmacy. -Kaunas
Topic of Master’s thesis: Factors Influencing the Choice of a Pharmacy.
Aim: to investigate the factors which influence residents’ choice of a pharmacy.
Objectives:
1. To identify the factors that are important for choosing a pharmacy.
2. To perform an empirical research and on its basis determine the influence of factors affecting
residents’ choice of a pharmacy.
3. To assess and analyze the influence of factors that determine the choice of a pharmacy.
Research methods:
Theoretical. The thesis includes analysis and description of medical, pharmaceutical and social
scientific articles and studies related to the chosen topic of master’s thesis.
Empirical. Questionnaire. In order to conduct an inquiry there was used one instrument of data
collection – a standardized questionnaire. During the research there were questioned 400
pharmacy clients who visited the pharmacy of their choice.
Results:
A large proportion of clients visit pharmacies to buy drugs. People of younger age often look for
cosmetics, hygiene products and food supplements, while middle-aged and senior people are in
need of pharmacist’s advice and pharmaceutical service. While choosing a pharmacy the most
influential factor is location(66.80%). Recommendations of acquaintances and relatives and
possessed discount cards are least influential for the choice of the pharmacy. The majority of
pharmacy clients(77.90%) also go to other pharmacies because of a more convenient location.
Research conclusions:
1. The questionnaire survey 66.80% of research participants consider location to be the most
important criterion when choosing the pharmacy under investigation. Social demographic
9
characteristics, gender, age and income affect criteria of choice (p < 0.05); 48,70% of
respondents are influential for ‘promotions and discounts’, 47,60% prefer the pharmacy uses
for employed pharmacists.
2. 91.00% of respondents claimed to be totally satisfied with the service of the pharmacy they go
to, while unsatisfied (9,00%) ones identify ‘promotions and discounts’ as the most important
criterion (64.80%).
3. The main criteria when choosing any pharmacy, determining final decision of a consumer,
remain the same: ‘location of a pharmacy’ (60.50%), ‘promotions and discounts’ (42.30%) and
sympathy to the ‘working pharmacist’ (33.80%).
.
10
SANTRUMPOS
% (proc.) – procentai
ES – Europos sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
MPP – medicinos pagalbos priemonė
χ2 – chi kvadrato kriterijus
VVKT – valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
SSPS- statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa
11
SĄVOKOS
Anketa – tai formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.
Duomenys - imties elementų tiriamo požymio reikšmės.
Farmacijos specialistai – vaistininkai, farmakotechnikai arba Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka jiems prilyginti asmenys.
Kiekybinis tyrimas - tai struktūrizuotas, mokslinės hipotezės tikrinimu grįstas socialinis realybės
tyrimas, taikant statistinės duomenų analizės metodus.
Marketingas – tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei
įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.
Respondentas - tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus.
Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais vaistiniais preparatais.
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą,
laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar)
ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę.
12
ĮVADAS
Temos aktualumas: Vaistinių tinklai naudoja įvairias priemones norėdami pritraukti
pacientus. Todėl svarbu išanalizuoti, kokie veiksniai įtakoja žmones renkantis vaistinę, kokios
pagrindinės lankymosi vaistinėje priežastys. Tai padės nustatyti pacientų poreikius bei
lūkesčius Lietuvos farmacijos sistemai
Gyvenimo kokybę lemia tie veiksniai, kurie išreiškia ekonominį ir socialinį visuomenės
išsivystymo lygį. Didelę reikšmę turi tai kas įtakoja žmogaus sveikatą[8]. Todėl sveikatos
priežiūros kokybė bei jos valdymas yra vienas iš svarbiausių prioritetų tiek Lietuvoje, tiek
visame pasaulyje. Svarbi sveikatos sistemos dalis yra vaistinė, kuri neatsiejama nuo
visuomenės. Vaistinės yra tiesiogiai susijusios su jos sveikatos gerove.
Šiuo metu vaistinė ne tik sveikatos sistemos dalis, bet ir verslas. Būtų sudėtinga rasti kitą
tokį segmentą, kuris pasižymėtų nuolatiniu augimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Vis besiplečianti farmacijos sistema, suteikia didelę pasirinkimo laisvę vartotojams, kuriems
įtaką daro įvairūs faktoriai. Augant ir besikeičiant vartotojų poreikiams, turi tobulėti ir
paslaugas suteikianti įmonė[6]. Atsižvelgus į kiekvieno vaistinės lankytojo poreikius ir
lūkesčius, galima tobulinti veiklos efektyvumą bei gerinti suteikiamų paslaugų kokybę, taip
didinant klientų pasitenkinimą ir stiprinant lojalumą[13,47]. Suteikus kokybišką paslaugą,
vaistinės lankytojai jausis labiau užtikrinti gauta informacija, labiau pasitikės sveikatos
priežiūros specialistais, o tai gali nulemti jų savijautos bei gyvenimo kokybės pagerėjimą[47].
Norėdami sėkimingai prisitaikyti prie pokyčių, farmacijos verslo dalyviai pasitelkia
marketingo kompleksą, kurį sudaro šeši pagrindiniai elementai: produktas, kaina, vieta,
rėmimas, žmonės bei procesas[7]. Įtaką vaistinės pasirinkimui darančius kriterijus galima
skirstyti į geografinį, demografinis, psichografinį[6].
Sėkmingai taikant farmacijos rinkodaros elementus ir kriterijus galima įtakoti žmones
renkantis vaistinę, patenkinti jų poreikius bei lūkesčius ir taip didinti pasitenkinimą sveikatos
apsaugos sistema.
Norint išsiaiškinti veiksnius darančius įtaką vaistinės pasirinkimui buvo atliktas empirinis
tyrimas- anketinė apklausa. Klausimyną sudarė 12 klausimų, kurie suskirstyti į du blokus.
Tyrimui naudotas netikimybinis patogiosios atrankos sudarymo metodas, kadangi buvo
apklausiami tie klientai, kurie tuo metu lankėsi vaistinėje ir sutiko užpildyti anketą. Buvo
apklausti 400 respondentai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 59,30% vaistinės pacientų lankosi norėdami įsigyti vaistų.
Jaunesnio amžiaus žmonės dažnai vaistinėse ieško kosmetikos, higienos prekių bei maisto
13
papildų, o tuo tarpu vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms svarbi vaistininko kosultacija bei
suteikiama farmacinė paslauga. Net 66,80% apklaustųjų, renkantis vaistinę, įtaką daro vaistinės
vieta. Taip pat didelę įtaką daro dirbantinis vaistininkas bei siūlomos akcijos ir nuolaidos.
Mažiausiai įtakoja, renkantis vaistinę, pažįstamų ir artimųjų rekomendacijos bei turimos
nuolaidų kortelės. 77,90% vaistinės lankytojų taip pat lankosi kitose vaistinėse. Didžioji
dauguma(60,50%) tai daro dėl patogesnės vietos.
Tyrimo objektas: Siekiant įvertinti veiksnius, lemiančius vaistinės pasirinkimą, bus
atliktas kiekybinis pacientų tyrimas, kurio objektas – vaistinės lankytojai Garliavos mieste.
Tyrimo tikslas: Nustatyti vaistinės pasirinkimą lemiančius veiksnius.
14
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Išanalizuoti veiksnius, kurie daro įtaką gyventojams pasirenkant vaistinę.
Uždaviniai:
1. Nustatyti veiksnius, darančius įtaką gyventojams, pasirenkant vaistinę.
2. Atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti pasirinkimą formuojančių veiksnių įtaką.
3. Įvertinti ir išanalizuoti pasirinkimą formuojančių veiksnių įtaką.
.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Visuomenės vaistinių plėtra Lietuvoje
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas teigia, kad vaistinė – tai juridinis asmuo,
vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą)
galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą,
kokybės kontrolę[1].
Iki šių dienų nėra tiksliai žinoma, kada buvo įkurta pirmoji Lietuvos vaistinė, tačiau
daugelis Lietuvos medicinos istorikų mano, kad tai padarė Aleksandras Bolinskis 1506m. Vilniuje.
Vaistines dažniau pradėta minėti XVIa. pirmosios pusės dokumentuose, todėl galima manyti, kad
XVIa. viduryje Vilniuje veikė jau kelios vaistinės. XVI- XVIIIa. ypač didelį vaistinių gausėjimą ir
populiarėjimą lėmė tuomet valdžiusių LDK vadovų skiriamas didelis dėmesys žmonėms, sveikatai, o
tuo pačiu ir farmacijai. Vaistinėse vaistai buvo ne tik pardavinėjami, bet ir gaminami, taip pat
prekiaujama alkoholiu, tabaku, saldumynais ir prieskoniais. Vaistininkai tuo metu buvo gerbiami,
turėjo daug privilegijų ir lengvatų, gaudavo premijas ir buvo atleidžiami nuo įvairių mokesčių[2].
1795-1915 m. Lietuvos farmacija labai sunyko. Valdant carinei Rusijai, farmacinę
sistemą kontroliavo Rusijos vaistinių statutas, kuris reglamentavo vaistinių steigimą, tvarkymą, vaistų
gaminimą, laikymą, išdavimą. Norint įkurti vaistinę, reikėjo gauti aplinkinių leidimus, buvo
nerimaujama dėl konkurencijos, todėl vaistinių skaičius Lietuvoje beveik neaugo[2].
Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) farmacijos verslas atgijo. 1938m.
veikė 327 vaistinės, buvo priimtas Vaistinių, vaistų gamybos ir prekybos įstatymas, kuris laisviau
reglamentavo farmacinę veiklą. Norint pritraukti daugiau pirkėjų, buvo daugiau dėmesio skiriama
vaistinių interjerui, įrenginiams, reklamai[2].
Sovietinės okupacijos metu kaip ir šalyje, taip ir farmacijos sistemoje kilo daug
neramumų. Daug vaistinių buvo uždaryta, sunaikintos puoselėjamos tradicijos. 1940 m. spalio 25d.
Sovietų Lietuvos Liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą dėl vaistinių nacionalizavimo. Vaistų
kainos sumažėjo dėl 1941 m. patvirtinto vaistų kainyno, bet šalį okupavus vokiečiams 1941 m. rugsėjo
27d. buvo paskelbta, kad vaistų kainos pakeliamos 200%, o vaistų gamybos kaina padidėja 100%
skaičiuojant pagal Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje galiojusį vaistų kainyną. Vaistų, net ir
didesnėmis kainomis, galėjo įsigyti ne visi. Didžiuosiuose miestuose vaistinėse buvo aptarnaujami tik
vokiečiai. 1943m. veikė 280 vaistinių. Okupacijos metu buvo uždarytos 28 vaistinės [2,3].
16
1989m. sovietų Lietuvoje veikė 392 viešos vaistinės, 38 ligoninių vaistinės, 1170
vaistinių punktai, 5 vaistinių sandėliai [3,4].
Lietuvai atgavus nepriklausomybę (nuo 1990m.), farmacijos sistema atgijo. Sparčiai
kūrėsi vaistinės, augo farmacijos pramonė. 1998m. Lietuvoje pradėjo kurtis vaistinių tinklai, kurie nuo
2004m. sudaro didžiausią farmacijos rinkos dalį. 2004-2007m. steigiantis ir plečiantis vaistinių
tinklams farmacijos rinka tapo perpildyta, šalyje veikė apie 1700 vaistinių, tačiau veiklą nutraukė daug
pavienių, privačių vaistinių [3].
2014 m. gruodžio 31d. VVKT duomenimis Lietuvoje vaistinės veiklos licenciją turi
1380 farmacijos įmonių( 223 vaistinės, 1157 filialai) [5]. Paskutiniu metu vaistinių skaičius mažėja.
Lietuvoje vyrauja keturi vaistinių tinklai: „Camelia“, „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“ ir „Benu“.
1.2 Veiksniai darantys įtaką vaistinės pasirinkimui
Farmacijos sektorius visada buvo pelningas bei įtakingas verslas. Būtų sudėtinga rasti
kitą tokį segmentą, kuris pasižymėtų nuolatiniu augimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis
besiplečianti farmacijos sistema, suteikia didelę pasirinkimo laisvę vartotojams, kuriems įtaką daro
įvairūs faktoriai.
Augant ir besikeičiant vartotojų poreikiams, turi tobulėti ir paslaugas suteikianti
įmonė[6]. Norėdami sėkimingai prisitaikyti prie pokyčių, farmacijos verslo dalyviai pasitelkia
marketingo kompleksą, kurį sudaro šeši pagrindiniai elementai[7]:
Produktas- tai prekės ar paslaugos, turinčios tenkinti norus ir poreikius, pritraukti vartotojų
dėmesį, plėtoti vartojimą. Klientas renkasi tik tą paslaugą ar prekę, kuri tenkina jo poreikius.
Kaina- tai atitinkamas pirkėjo mokestis už gaunamą produktą. Tai marketingo elementas,
apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su produkto kainos nustatymu, keitimu. Tai gali
būti kaina, kurią moka pati įmonė, kad sukurti produktą.
Vieta- veiksmai ir sprendimai, kuriais nusprendžiama kaip prekės pasieks pirkėją. Vieta ir
pateikimas turi būti patys patogiausi vartotojui.
Rėmimas- tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie savo produktus
ir juos paskatinti tuos produktus pirkti, taip pat vartotojų informavimas apie esamas paslaugas
ar prekes.
Žmonės- tai įmonės žmogiškieji ištekliai. Jie ypač svarbūs suteikiant farmacinę paslaugą.
17
Procesas- tai prekės ar paslaugos teikimo pavertimas rezultatu.
Taip pat, renkantis vaistinę, įtakos gali turėti kriterijai, kuriuos galima suskirstyti[6]:
Geografinis kriterijus. Remiasi vaistinių rinkos suskirstymu pagal geografinius vienetus:
valstybes, regionus, miestus, kaimus.
Demografinis kriterijus. Remiasi skirstymu pagal: lytį, amžių, šeimos dydį, šeimos gyvenimo
ciklo etapą, užsiėmimą, išsilavinimą, pajamų dydį, religiją, rasę, tautybę, priklausymą
socialinei grupei.
Psichografinis kriterijus. Pagal šį kriterijų skirtoma į asmenybės tipus, gyvenimo būdą,
priklausymą visuomenės klasei.
Sėkmingai taikant farmacijos rinkodaros elementus ir kriterijus galima įtakoti žmones
renkantis vaistinę, patenkinti jų poreikius bei lūkesčius ir taip didinti pasitenkinimą sveikatos
apsaugos sistema.
1.3 Vaistininko įtaka renkantis vaistinę
Gyvenimo kokybę lemia tie veiksniai, kurie išreiškia ekonominį ir socialinį visuomenės
išsivystymo lygį. Didelę reikšmę turi tai, kas įtakoja žmogaus sveikatą[8]. Todėl sveikatos priežiūros
kokybė bei jos valdymas yra vienas iš svarbiausių prioritetų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Vaistininkas yra labiausiai prieinamas sveikatos priežiūros specialistas, kuris gali užtikrinti kokybę[9],
todėl daro įtaką renkantis vaistinę.
Farmacijos specialisto pagrindinis tikslas suteikti farmacinę paslaugą, kuri pagal Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą apima gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą,
nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą
gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą[1].
Pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos mokslų daktarą Joną Grincevičių,
farmacinė paslauga turi visas pagrindines paslaugų savybes[10]:
Neapčiuopiamumą;
Heterogeniškumą;
Gamybos, paskirstymo ir vartojimo vienalaikiškumą;
Paslauga – tai veikla arba procesas;
Vartotojas dalyvauja gamybos procese;
18
Pagrindinė vertė sukuriama pirkėjo ir pardavėjo sąveikos metu;
Nesandėliuojama;
Nuosavybė neperduodama;
Suteikta farmacinė paslauga atlieka šias funkcijas[11]:
Pažinimo;
Komunikacinę;
Sveikatinimo;
Ugdomąją;
Organizavimo;
Teikiant farmacinę paslaugą didelę įtaką daro ryšys tarp vaistininko ir paciento. Vaistinėje
besilankančiam žmogui svarbu gauti ne tik profesionalią pagalbą, išsamią informaciją apie vartojamus
vaistinius preparatus, bet ir jausti vaistininko geranoriškumą, supratingumą, rūpestingumą bei norą
bendradarbiauti[12]. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad jei vaistinėje besilankantis pacientas
aptarnaujantį farmacijos specialistą laiko savo srities ekspertu, tai ypač padidina lojalumą tiek
vaistininkui, tiek vaistinei[13]. Išlaikant ilgalaikius santykius, lengviau suteikti kokybišką ir
profesnionalią farmacinę paslaugą, nes vaistininkas geriau susipažinęs su paciento ligos istorija,
vartojamais vaistais, paciento gyvenimo būdu. Farmacijos specialistas tenkindamas konkretaus
vaistinės paciento poreikius bei suteikdamas informaciją ne tik apie vaistinius preparatus, bet ir apie
gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, mitybą, gali daryti didelę įtaką žmogaus gyvenimo
kokybei[14,15,16]. Užsienyje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad farmacinė paslauga turi būti suteikta
žmogui to net nepageidaujant[17,18].
Išplitusi farmacijos pramonė sumenkino vaistininko vaidmenį bei statusą visuomenėje,
paversdama farmacijos specialistą eiliniu paslaugų sferos darbuotoju, dažnai palyginamu su kasininku
ar pardavėju[19]. Tačiau 2008m. Jonas Grincevičius tyrė žmonių nuomonę apie Lietuvos vaistines.
Gauti rezultatai parodė, kad net 45,90% tyrime dalyvavusių apklaustųjų renkantis vaistinę įtakoja
dirbančio farmacininko malonus ir rūpestingas elgesys, išklausymas ir paskirtų vaistinių preparatų
vartojimo paaiškinimas. 27,00% tyrime dalyvavusių žmonių, svarbus susidaręs pirmas įspūdis apie
vaistinę, o 21,60% vaistinę renkasi dėl pažįstamo vaistininko [10].
JAV, A. R. Robinson ir kt. atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad farmacinė paslauga yra
svarbesnė vyresniems pacientams. Jaunesnio amžiaus žmonės pirmenybę teikia vaistinės vietai ir
aptarnavimo greičiui[20].
19
Austrijoje atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad taip pat labai svarbus veiksnys vaistinės
pasirinkimui yra paciento poreikių patenkinimas ir suteikimas profesionalios farmacinės paslaugos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurie patenkinti suteikiamomis paslaugomis, apsiperka dažniau
ir daugiau [21].
Brady ir kt. ir Preis tyrė paciento ir vaistininko ryšio svarbą. Gauti rezultatai atskleidė,
kad sukurtas glaudus ryšys leidžia lengviau patenkinti paciento poreikius. Gavęs profesionalią pagalbą,
žmogus jos sugrįš vėl ir rekomenduos savo artimiesiems[22,23].
1.4 Reklamos įtaka renkantis vaistinę
Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Ją mes matome ir girdime visur-
radijuje, televizijoje, internete, įvairiose reklaminėse iškabose, spaudoje, reklaminiuose
lankstinukuose. Tai viena svarbiausių žmonių informavimo, supažindinimo, susidomėjimą sukeliančių
bei įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda žmogui išsirinkti prekę, skatina ją įsigyti. Padeda formuoti
interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, moraliniam ir
estetiniam žmonių auklėjimui. Reklama apibūdina prekių naudingumą, jų reikšmę, kainas, asortimentą
ir kokybę[ 24,25].
Svarbiausi reklamos tikslai yra šie[25]:
Paklausos užtikrinimas;
Informavimas apie tam tikros prekės egzistavimą, jos išskirtinumą;
Informavimas apie teikiamas paslaugas;
Informavimas apie naujų prekių atsiradimą;
Supažindinimas su prekės ženklu;
Naujų rinkos segmentų įvaldymas;
Pardavimų didinimas;
Teigiamų pirkėjo norų sužadinimas;
Pagalba realizuojant prekes.
Lietuvoje receptinių vaistų reklama yra draudžiama[26], tačiau nereceptinius vaistinius
preparatus bei kitas vaistinės prekes plačiai reklamuoja gamintojai, vaistinių tinklai, stengdamiesi
sukurti kuo didesnį lankytojų skaičių. Šiuo metu ypatingai populiarios reklamos internete ir
socialiniuose tinkluose, nes jos iškart veikia dideles mases žmonių, yra lengvai prieinamos, leidžia
20
įsiklausyti į vartotojų poreikius ir yra pigios [27]. Reklama traukia ir paveikia žmones, ypač jaunesnio
amžiaus vartotojus, kuriems yra labiau prieinamos informavimo priemonės, jie turi nedaug vaistinių
preparatų vartojimo patirties. Tačiau ilgą laiką ar pastoviai vaistus vartojantys pacientai, vyresnio
amžiaus žmonės, labiau linkę pasikliauti savo asmenine patirtimi arba artimųjų patarimais,
konsultacijomis, sveikatos priežiūros specialistais, nei reklamoje skleidžiama informacija [28].
Vartotojai dažnai lieka nepatenkinti, nes rinkodaros priemonės dažnai sudaro gerą įvaizdį, bet lūkesčių
nepatenkina[29,30].
Taip pat reklama yra vienas iš faktorių, skatinančių žmonių savigydą, nes labiau
akcentuojama reklamuojamo produkto gerosios savybės ir nauda, bet pateikiama mažai informacijos
apie galimą riziką[31]. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus ir keliomis gretutinėmis ligomis sergantiems
pacientams, nes jie dažniausiai vartoja keletą vaistinių preparatų, todėl didėja preparatų tarpusavio
sąveikos galimybė ir nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas[32]
Lotynų Amerikoje 2008 m. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad per televiziją gaunama
informacija apie sveikatą yra antroje vietoje pagal svarbumą, nors 45% apklaustųjų informacijos gavo
mažai[33].
ES atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik penktadaliui tyrime dalyvavusių žmonių
televizija yra pagrindinis informacijos šaltinis apie sveikatą[34].
1.5 Kainų įtaka renkantis vaistinę
Žmonėms, renkantis vaistinę, didelę įtaką daro vaistų ar kitų vaistinės prekių kaina. Tai
ypač įtakoja mažas pajamas gaunančius žmones[35]. Vaistinių tinklai, konkuruodami tarpusavyje,
rengia įvairias akcijas bei lojalumo programas taip siekdami pritraukti didesnį pirkėjų skaičių. Akcijos
yra skelbiamos tam tikromis dienomis ar valandomis, tam tikroms prekėms ar visam vaistinės
asortimentui. Lojalumo programos taikomos pirkėjams, kurie turi nuolaidų korteles. Turintys šias
korteles, vaistinės pacientai gauna tam tikrą nuolaidą visoms vaistinės prekėms, taip pat specialius
pasiūlymus gimtadienio ir kitų švenčių proga. Kai kuriuose vaistinių tinkluose yra taikomos kaupimo
programos, t.y. už sukauptus kelis procentus nuo pirkinių vertės, galima atsiskaityti kito apsipirkimo
metu. Taip pat yra organizuojami konkursai, loterijos, žaidimai, renginiai, kurie skirti sudominti
žmones ir skatinti juos lankytis vaistinėje.
Akcijos ir nuolaidos kiek mažiau įtakoja pacientus vaistinėje įsigyjančius vaistus,
kompensuojamus vaitinius preparatus ar MMP, nes Lietuvos respublikoje vaistų kainos iš dalies yra
21
kontroliuojamos valstybės, nustatytas maksimalus vaistų antkainis[26]. Lietuvoje kaip ir daugumoje
Europos valstybių yra taikoma kompensavimo sistema, kur vidutinė ar minimali vaisto kaina yra
padengiama iš valstybės lėšų, todėl kainų skirtumai būna menki ir pacientai jų nesureikšmina[36]. Taip
pat, receptinius vaistinius preparatus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, o ne į vaisto
kainą [37].
Atliktų tyrimų duomenimis, pensininkai ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės, perka
pigesnius vaistus, prekes su nuolaida, domisi kainų pokyčiais. Jaunesni vaistinės lankytojai mažiau
dėmesio kreipia į kainą, pasikliauja sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis, tačiau
susivilioja ir nuolaidomis[10]. Išlaidžiausi vaistinėse yra tėvai, vaistus ar kitas vaistinės prekes
perkantys vaikams. Jie nelinkę taupyti, perka tai kas geriausia, ką rekomendavo gydytojas ar
vaistininkas[38].
Kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad kainos įtaka renkantis vaistinę,
priklauso nuo situacijos. Jei vaistinės klientas serga rimta ar ūmia liga kaina tampa nedominuojančiu
faktoriumi. Tyrimų duomenys yra pakankamai skirtingi dėl individualiai kiekvienoje šalyje taikomų
sveikatos apsaugos sistemų[39].
Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad renkantis vaistinę pacientams nėra svarbiausia
kaina. Žmones labiau įtakoja suteikta farmacinė paslauga ar vaistinės vieta[40].
1.6 Vaistinės vietos ir aplinkos įtaka renkantis vaistinę
Pacientams, renkantis vaistinę, didelę įtaką daro vaistinės vieta. ES Lietuva yra viena
pirmaujančių šalių pagal veikiančių vaistinių skaičių gyventojų kiekiui, bei turinti gerai išvystytą
teritorinį vaistinių pasiskirtymą[41]. Žmonių patogumui per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį
vaistinių skaičius padidėjo net keturis kartus. Lietuvoje, farmacija užsiimančių prekybos vietų, yra
visuose šalies rajonuose, miestuose ir kaimuose, gyventojams patogiose vietose. Atliktų tyrimų
duomenimis populiariausios vaistinių vietos[10]:
Prie judrios gatvės;
Prie didelio visuomeninio objekto;
Miesto ar miestelio centre;
Prie( arba pačioje) pirminės sveikatos priežiūros įstaigos;
Prie gausiai žmonių lankomos vietos;
22
„Miegamajame“ miesto rajone;
Daugiabučiame name;
Didelio prekybos centro viduje.
Taikantis prie besikeičiančių klientų poreikių vaistinėse yra diegiamos įvairios naujovės ir
paslaugos. Beveik visi vaistinių tinklai turi internetines apsipirkimo vietas su galimybe norimas prekes
pristatyti į vaistinę ar namus. Internete vaistinių preparatų ar kitų vaistinės prekių galima įsigyti
greičiau ir dažnai mažesnėmis kainomis, tačiau ten nesuteikiama profesionali vaistinės darbuotojo
konsultacija. Internetinėmis vaistinių paslaugomis ypač linkę naudotis jauno amžiaus vartotojai, bei
mažus vaikus auginančios mamos[38].
Vyresnio amžiaus vaistinės lankytojai vaistinę renkasi atidžiau, o štai jaunimas dažniausiai nori
apsipirkti greitai, todėl lankosi tuo metu patogiausioje vietoje esančioje vaistinėje. Vaistinės
lankytojams, ypač vyrams, svarbus privažiavimas prie vaistinės, automobilių statymo vietos, prieiga
neįgaliesiems, o moteris įtakoja vaistinių savitarnos skyriai, maisto papildų, kosmetikos ir higienos
prekių asortimentai.
JAV atlikti tyrimai parodė, kad vyresni žmonės kelia didesnius reikalavimus vaistinėms, nei
jaunesni. Jaunesnio amžiaus vaistinės lankytojams svarbu apsipirkti greitai ir patogioje vietoje. Taip
pat nustatyta, jog vyresnio amžiaus žmonės yra linkę lankytis tose pačiose vaistinėse[42].
Estijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterų apsisprendimą renkantis vaistinę, lėmė kaina,
bei didelis vaistinės asortimentas, o štai vyrams - vaistinės vieta, automobilio parkavimas, bei greitas ir
malonus aptarnavimas. Tačiau greitas aptarnavimas nevisada turi didžiausią reikšmę renkantis vaistinę.
Apklaustiems pacientams taip pat buvo svarbu profesionaliai suteikta farmacinė paslauga, kokybiška
konsultacija, vertinamas diskretiškumas, konfidencialumas bei privatumo užtikrinimas[43].
1.7 Papildomų paslaugų įtaka renkantis vaistinę
Rinktis vaistinę gali paskatinti vaistinėje teikiamos papildomos paslaugos:
Kraujospūdžio matavimas;
Cholesterolio koncentracijos kraujyje nustatymas;
Svorio matavimas;
Ūgio matavimas;
Kūno masės indekso nustatymas;
23
Akispūdžio matavimas;
Gliukozės koncenracijos kraujyje nustatymas;
Kūno riebalų masės nustatymas;
Odos būklės įvertinimas;
Kaulų tankio nustatymas;
Ramentų nuoma;
Papildomos paslaugos gali paskatinti pacientus rinktis vaistinę, nes dauguma jų yra atliekamos
nemokamai, yra naudingos sveikatai, tačiau žmonėms trūksta informacijos, ypač kaimo vietovėse.
Lietuvos sveikatos mokslų daktaro J. Grincevičiaus atliktame tyrime nustatyta, kad populiariausia
teikiama papildoma paslauga vaistinėse yra kraujospūdžio matavimas (63,8%), tuo tarpu kitomis
paslaugomis naudojamasi gerokai rečiau[10]. Beveik analogiški rezultatai gauti ir V.Skyriaus
atliktame tyrime. Populiariausias išliko kraujospūdžio matavimas (50%)[44].
JAV vaistinės, norėdamos pritraukti kuo daugiau klientų ir padidinti lojalumą, prekiauja
ne tik vaistiniais preparatais ar kitomis sveikatinimo priemonėmis. Vaistinės lankytojams jie siūlo
maisto, knygų ir kitokių prekių[45].
Taip pat vaistinės lankytojus domina vaistinėse nemokamai platinami informaciniai
lankstinukai. Tai daugiausiai maisto papildų, nereceptinių vaistų ar kosmetikos reklama. Vaistinės taip
pat norėtų gauti daugiau informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, ligų profilaktiką, pagalbos
priemones.
2006m. B. Sunderland ir kolegų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vaistinės pacientai
sulaukę prevencinių patarimų rūkymo, fizinio aktyvumo bei mitybos klausimais labiau patenkino savo
lūkesčius sveikatos apsaugos sistemai ir tapo lojalesni[14].
2011m., atlikus vaistinių tyrimus aprašanančių straipsnių apžvalgą nustatyta, kad
daugelis besinaudojančių vaistinės paslaugomis žmonių nesitiki gauti kitokios informacijos, nei apie
įsigijamus vaistinius preparatus ir jų vartojimą[28]. Todėl galima teigti, kad informacijos stoka apie
papildomas vaitinėje suteikimas paslaugas, ne vien vaistinių preparatų įsigijimas, mažina vaistinės
lankytojų lūkesčius[19,46].
24
1.8 Apibendrinimas
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaistinės pasirinkimui yra suteikta profesionali
vaistininko konsultacija, patogi vaitinės vieta, vaistinių preparatų ir kitų vaistinės prekių kainos,
reklama bei vaistinėse suteikiamos papildomos paslaugos.
Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus pacientams svarbi
suteikta farmacinė paslauga[10,20]. Reklama skatina savigydą ir suteikia per mažai
informacijos[32,33]. Vaistų kaina nėra dominuojantis kriterijus renkantis vaistinę[38,39,40]. Vaistinės
vieta svarbesnė jaunesnio amžiaus pacientams[42,43].
Stiprinant lojalumą ir didinant klientų pasitenkinimą reikia atsižvelgti į kiekvieno vaistinės
lankytojo poreikius ir lūkesčius, tobulinti veiklos efektyvumą bei gerinti suteikiamų paslaugų
kokybę[13,47]. Suteikus kokybišką paslaugą, vaistinės lankytojai yra užtikrinti gauta informacija,
labiau pasitiki sveikatos priežiūros specialistais, o tai gali nulemti jų savijautos bei gyvenimo kokybės
pagerėjimą[47].
25
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo tikslas
Nustatyti vaistinės pasirinkimą lemiančius veiksnius.
2.2 Tyrimo objektas
Siekiant įvertinti veiksnius, lemiančius vaistinės pasirinkimą, buvo atliktas kiekybinis
pacientų tyrimas, kurio objektas – vaistinės lankytojai Garliavos mieste.
2.3 Tyrimo organizavimas
Magistro darbas buvo atliktas 2013 m. - 2015 m., kad tyrime nebūtų pažeistos tiriamųjų
teisės, 2014m. gruodžio 9d. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikiančio Bioetikos
centro pritarimas Nr. BEC-FF-214. Gavus vaistinės tinklo UAB „Nemuno vaitinė“ vadovybės
sutikimą, kiekybinis tyrimas buvo atliekamas nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
pasirinktoje Garliavos vaistinėje. Visas tyrimo procesas buvo atliekamas etapais:
1-asis etapas – mokslinės literatūros paieška ir analizė pasirinkta magistrinio darbo tema.
2-asis etapas – kiekybinio tyrimo anketos sudarymas. Anketa sudaryta pagal analizuotą mokslinę
literatūrą, pirminius tyrimo tikslus ir uždavinius. Tiriamosios populiacijos dydžio bei tyrimo imties
nustatymas.
3-asis etapas – kiekybinis tyrimas, apklausti 400 respondentai besilankantys pasirinktoje vaistinėje.
Anketos buvo asmeniškai įteikiamos į vaistinę atėjusiems klientams. Buvo pristatomas atliekamo
tyrimo tikslas, paaiškinta anketos pildymo tvarka ir užtikrinamas visiškas anonimiškumas. Duomenų
kodavimas į kompiuterinę laikmeną.
4-asis etapas – duomenų analizė, naudojant SPSS 17.0 programinį paketą, rezultatų pateikimas bei
išvadų ir rekomendacijų apibendrinimas.
26
2.4 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)
Tikslinę tyrimo populiaciją sudaro vienos Garliavos vaistinės pacientai. Atrenkant
tiriamuosius buvo siekiama apklausti reikiamą populiacijos dalį, kuri geriausiai reprezentuotų visą
tiriamą populiaciją. Pritaikius Schwarze formulę (žr. 1 formulę) buvo įvertintas tyrimo imties dydis:
(1)
kur: N – populiacijos dydis; reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc.
pasikliovimo lygmenį. p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš
tiriamoje populiacijoje (p = 0,5); q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje
populiacijoje (q = 1 – p = 0,5); ε šiuo atvėju 0,05.
Nustatyta, kad imties dydis n = 381. Tai reikštų, kad siekiant užtikrinti tyrimo metu gautų
rezultatų reprezentatyvumą, būtina apklausti ne mažiau negu 381 tiriamos vaistinės pacientą. Norint
gauti tikslesnius tyrimo duomenis buvo nuspręsta apklausti 400 respondentų. Tyrimui pasibaigus,
paaiškėjo, kad 6 procentai (24 anketų) buvo nepilnai užpildytos arba sugadintos, todėl analizuojamos
376 vaistinės lankytojų anketos.
2.5 Tyrimo metodai
Teoriniai. Darbe išnagrinėti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai moksliniai
straipsniai bei tyrimai, kurie yra susiję su pasirinkto magistrinio darbo tema.
Empirinis. Anketinė apklausa. Apklausai atlikti panaudotas vienas duomenų rinkimo
instrumentas - standartizuotas klausimynas. Tyrimui naudotas netikimybinis patogiosios
atrankos sudarymo metodas, kadangi buvo apklausiami tie pacientai, kurie tuo metu lankėsi
vaistinėje ir sutiko užpildyti klausimyną. Klausimyną sudaro 12 klausimų, kuriuos galima
suskirstyti į du atskirus blokus:
Pirmąjį bloką sudaro šeši socialiniai demografiniai klausimai;
Antrojo bloko klausimai skirti nustatyti pagrindines priežastis ir veiksnius, kurie lemia
vaistinės pasirinkimą. Klausimynas pateikiamas priede (žr. 1 priedą).
27
2.6 Duomenų analizės metodai
Apklausos duomenų apdorojimas atliktas SPSS 17.0 programiniu paketu. Duomenims
pateikti buvo naudojamos stulpelinės, skritulinės diagramos bei dažnių lentelės. Nominalinių požymių
tarpusavio priklausomumui tikrinti buvo naudotas chi kvadrato ( ) kriterijus. Rezultatai buvo laikomi
statistiškai reikšmingais, esant klaidos tikimybei p < 0,05 t.y. buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo
lygmuo.
2.7 Vaistinės pacientų socialinės ir demografinės charakteristikos
Pacientų pažinimas bei jų socialinių demografinių charakteristikų identifikavimas,
pakankamai aiškiai apibūdina pagrindinius aptarnaujamus segmentus, leidžia numatyti jų poreikį bei
užtikrinti efektyviausią aptarnavimą kiekvienam iš jų. Todėl, prieš analizuojant vaistinės pasirinkimą
lemiančius veiksnius, pirmiausia, bus aptartos pacientų socialinės - demografinės charakteristikos.
Didesnę dalį (56,60%) apklaustųjų sudarė moterys, mažiau savo nuomonę išreikšti,
vykdytame tyrime, buvo linkę vyrai, jų dalis sudarė – 43,40% (žr.1 pav.).
1 pav. Vaistinės pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Dauguma (34,30%) tyrimo dalyvių priklauso vyriausiai amžiaus grupei, t.y 56 metų
amžiaus arba vyresni. Mažiausią respondentų dalį sudaro jauniausi tyrimo dalyviai, t.y. apklaustieji iki
18metų (2,90%). (žr. 2 pav.).
56.60%
213
43.40%
163
Lytis
moteris vyras
28
2 pav. Vaistinės klientų pasiskirstymas pagal amžių
Tiek pat, po 46.00% ,vaistinės klientų gyvena tiek miestelyje, tiek mieste. Mažiausia
(8.00%) vaistinėje besilankančių žmonių gyvenamoji vietovė - kaimas (žr. 3pav.).
3 pav. Vaistinės pacientų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę
Apytiksliai pusę vaistinės klientų (46,80%) yra dirbantys, apie trečdalį (28,20%) sudaro
senjorai, likusią dalį pasidalina bedarbiai, moksleiviai arba studentai ir kitą statusą turintys asmenys.
Verta pažymėti, kad net 65,70% respondentų turi aukštąjį išsilavinimą (aukštasis - 36,70% ir
0
20
40
60
80
100
120
140
iki 18m. 18-25m. 26-35m. 36-45m. 46-55m. 56m. Ir daugiau
Re
spo
nd
en
tai
46.00%
173
46.00%
173
8.00%
30
Gyvenamoji vieta
Miestas (daugiau kaip
3000 gyventojų)
Miestelis (nuo 500 iki
3000 gyventojų)
Kaimas (mažiau kaip 500
gyventojų)
29
aukštesnysis – 29,00 %), mažiausią dalį (8,00%) sudaro vidurinio išsilavinimo neturintys asmenys (žr.
1 lentelė).
1 lentelė. Vaistinės pacientų pasiskirstymas pagal jų išsilavinimą ir socialinę padėtį
Respondentų
skaičius,
asm.
Respondentų
skaičius, %
Išsilavinimas Aukštasis 138 36,70%
Aukštesnysis 109 29,00%
Profesinis 56 14,90%
Vidurinis 43 11,40%
Nebaigtas vidurinis 30 8,00%
Socialinė
padėtis
Moksleivis, studentas 35 9,30%
Dirbantis 176 46,80%
Bedarbis 36 9,60%
Pensininkas 106 28,20%
Kita 23 6,10%
Labiausiai išsiskiria respondentų dalis (5,30%) kurių pajamos mažiausios, t.y.
nesiekiančios 500 Lt. Didesnę dalį (28,50%) apklaustųjų sudarė asmenys, kurių pajamos siekia nuo
500 iki 1000 Lt. Šiek tiek daugiau uždirbančių (1501 - 2000 Lt) dalis nežymiai skiriasi ir sudaro
25,90% (žr. 4pav.).
30
4 pav. Vaistinės pacientų pasiskirstymas pagal pajamų lygį, Lt.
Apibendrinant respondentų socialinių demografinių parametrų analizę galima teigti, kad
tyrimo metu savo nuomonę pateikė daugiau moterų nei vyrų, dauguma respondentų yra 56 metų arba
vyresnio amžiaus asmenys. Dažniausiai vaistinėje besilankantys klientai gyvena miestelyje (nuo 500
iki 3000 gyv.) arba mieste (daugiau kaip 3000 gyv.). Dauguma klientų yra dirbantys, turintys aukštąjį
išsilavinimą ir jų pajamos per mėnesį dažniausiai siekia 500 - 1000 Lt arba 1501 - 2000 Lt.
3. REZULTATAI
3.1 Vaistinės pasirinkimą lemiantys veiksniai
Prieš kelis dešimtmečius vaistinė buvo suvokiama kaip vieta, skirta tik būtiniausiems
vaistams įsigyti, o vaistininkai dažniausiai asocijavosi su gydytojais. Šiandien farmacijos pramonė ne
kas kita kaip verslas, o ir konkurencija šioje rinkoje gana didelė. Auganti ir besiplečianti farmacijos
sistema, farmacijos specialistams kelia vis didesnius tikslus, reikalauja kūrybiškumo, netradicinių
sprendimų bei požiūrio. Vaistinės, tarpusavyje konkuruodamos, vis dažniau pasitelkia įvairias
marketingines priemones: akcijas, nuolaidų, lojalumo korteles, loterijas, programas ir kt. Vartotojai,
turėdami didelį pasirinkimą, renkasi geriausiai jų poreikius atitinkančias vaistines. Natūralu, kad
susiformuoja tam tikri veiksniai, priežastys, nulemiančios galutinį vartotojų apsisprendimą, kuriuoje
0
20
40
60
80
100
120
iki 500 Lt. 500 - 1000 Lt. 1001 - 1500 Lt. 1501 - 2000 Lt. 2001 Lt. Ir daugiau
Re
spo
nd
en
tai
31
vaistinėje įsigyti jiems būtinų receptinių ar nereceptinių vaistų, kosmetikos, higienos priemonių ar kitų
sveikatinimo prekių.
Respondentų buvo teiraujamasi, kokios pagrindinės priežastys priverčia juos lankytis
vaistinėje (žr. 2 lentelė).
2 lentelė. Lankymosi vaistinėje pagrindinės priežastys
Lankymosi vaistinėje priežastys Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Kai ieškote vaistų 223 59,30%
Kai ieškote maisto papildų 123 32,70%
Kai ieškote higienos ar kosmetikos priemonių 67 17,80%
Kai sužinote apie nuolaidas ar akcijas 123 32,70%
Kai norite pasikonsultuoti su vaistininku 150 39,90%
Kai norite pasinaudoti vaistinėje teikiamomis paslaugomis 74 19,70%
Tik tada, kai reikia vaistų ar priemonių dėl ligos 116 30,90%
Kaip rodo apklaustųjų atsakymų pasiskirstymas, dažniausiai vaistinėje lankomasi „kai
ieškoma vaistų“ (59,30%). Šiek tiek rečiau užsukama į vastinę „kai norima pasikonsultuoti su
vaistininku“ (39,90%), sužinojus „apie nuolaidas ir akcijas“ (32,70%), „ieškant maisto papildų“
(32.70%) arba tik tuo atvėju „kai reikia vaistų ar priemonių dėl ligos“(30,90%). Rečiausiai nurodomos
priežastys priverčiančios užsukti į vaistinę, „kai norima pasinauduoti vaistinėje teikiamomis
paslaugomis“ (19,70%) arba „kai ieškoma higienos ar kosmetikos priemonių“ (17,80%). Pastaroji nėra
labai aktuali, nes kosmetikos ir higienos prekes siūlančių parduotuvių ir prekybos centrų yra labai
daug, todėl vaistinės nėra populiariausios įsigijant šias prekes.
Atsižvelgus į demografinės respondentų savybes, lankymosi vaistinėje priežastys kiek
kitokios, nors viena pagrindinių priežaščių lankytis „kai ieškoma vaistų“ išlieka, tačiau kitos pagal
dažnį - kitokios. Moterys visas priežastis, išskyrus vieną, nurodė žymiai dažniau negu vyrai (p =
0,0000 < 0,05) t.y. moterims mažiau svarbesnė priežastis lankytis vaistinėje „tik tada, kai reikia vaistų
ar priemonių dėl ligos“ negu vyrams (moterys – 26.80%; vyrai – 36.20%). Reikšminga pasirodė ir
amžiaus įtaka (p = 0,0000 < 0,05). Jaunimas iki 18 m. lankosi dar ir „ieškodamas higienos ar
kosmetikos priemonių“ (45.50%), 18 - 25 metų respondentai lankosi „ieškodami maisto papildų“
(43,50%). 26-35 metų apklaustieji antrą pagal dažnį priežastį nurodė - „tik tada, kai reikia vaistų ar
priemonių dėl ligos“ (46.20%), o 36 metų ir vyresni apklaustieji apsilanko norėdami „pasikonsultuoti
32
su vaistininku“ (36-45 m. – 48.10%; 46-55 m. - 43,30%; 56 m. ir daugiau - 51,20%). Pažymėtina, kad
priežasties lankytis vaistinėje „kai sužinoma apie nuolaidas ar akcijas“ svarba išauga su amžiumi.
Išsamūs rezultatai pateikiami 3 ir 4 lentelėse.
3 lentelė. Lankymosi analizuojamoje vaistinėje priežasčių pirklausomybė nuo lyties
( =46,130, df =7, p = 0,0000 < 0,05)
Lytis
Moteris Vyras
Resp. sk Dalis, % Resp. sk Dalis, %
Lankymosi
vaistinėje
priežastys
Kai ieškote vaistų 141 66,20% 82 50,30%
Kai ieškote maisto papildų 75 35,20% 48 29,40%
Kai ieškote higienos ar kosmetikos priemonių 41 19,20% 26 15,90%
Kai sužinote apie nuolaidas ar akcijas 73 34,30% 50 30,70%
Kai norite pasikonsultuoti su vaistininku 103 48,40% 47 28,80%
Kai norite pasinaudoti vaistinėje teikiamomis
paslaugomis 51 23,90% 23 14,10%
Tik tada, kai reikia vaistų ar priemonių dėl ligos 57 26,80% 59 36,20%
4 lentelė. Lankymosi analizuojamoje vaistinėje priežasčių pirklausomybė nuo amžiaus
= 102,639, df = 35, p
= 0,0000 < 0,05)
Amžius
Iki 18 m. 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-55 m.
56 m. ir
daugiau
Resp.
sk
Dalis,
%
Resp.
sk
Dalis,
%
Resp.
sk
Dalis,
%
Resp.
sk
Dalis,
%
Resp.
sk
Dalis,
%
Resp.
sk
Dalis,
%
Lankymosi
vaistinėje
priežastys
Kai ieškote vaistų 5
45,50
% 24
52,20
% 19
48,70
% 31 57,40% 57 58,80% 87 67,50%
Kai ieškote maisto
papildų 4
36,40
% 20
43,50
% 15
38,50
% 19 35,20% 38 39,20% 27 20,90%
Kai ieškote higienos
ar kosmetikos
priemonių
4 36,40
% 15
32,60
% 8
20,50
% 8 14,80% 19 19,60% 13 10.10%
Kai sužinote apie
nuolaidas ar akcijas 1
9,10
% 10
21,70
% 10
25,60
% 15 27,80% 32 33,00% 55 42.60%
Kai norite
pasikonsultuoti su
vaistininku
0 ,0% 9 19,60
% 7
18,00
% 26 48,10% 42 43,30% 66 51,20%
33
Kai norite pasinaudoti
vaistinėje
teikiamomis
paslaugomis
0 ,0% 6 13,00
% 3
7,70
% 10 18,50% 23 23,70% 32 24.80%
Tik tada, kai reikia
vaistų ar priemonių
dėl ligos
3 27,30
% 13
28,30
% 18
46,20
% 14 25,90% 28 28,90% 40 31,00%
Kitas svarbus tyrimo momentas - išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, lemiančius tiriamos
vaistinės pasirinkimą. Pacientų buvo prašoma nurodyti svarbiausius kriterijus, kurie nulemia šios
vaistinės pasirinkimą (žr. 5 lentelė).
5 lentelė. Sprendimą, renkantis šią vaistinę, lemiantys veiksniai
Veiksniai Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Asortimentas 113 30,10%
Vaistinės vieta 251 66,80%
Dirbantis vaistininkas 179 47,60%
Akcijos, nuolaidos 183 48,70%
Turima nuolaidų kortelė 97 25.80%
Pažįstamų rekomendacijos 52 13,80%
Net 66.80% tyrime dalyvavusių pacientų, svarbiausiu kriterijumi, renkantis minėtą
vaistinę, laiko - jos vieta. Mažiau svarbus kriterijai „akcijos, nuolaidos“ (48.70%) bei „dirbantis
vaistininkas“ (47,60%). Svarbu tai, kad „pažįstamų rekomendacijas“ apklaustieji laiko nepakankamai
svarbiu kriterijumi lankytis šioje vaistinėje, nes jį paminėjo tik 13,80% respondentų.
Demografinių kintamųjų įtaka pasirinkimo kriterijams - reikšminga, nors vienas
pagrindinių išlieka - vaistinės vieta. Moterims žymiai svarbesni visi paminėti kriterijai, nes juos nurodė
dažniau negu vyrai (p = 0,0000 < 0,05). Vis dėlto, svarbiausia moterims po vaistinės vietos - „dirbantis
vaistininkas“ (59,60%) bei vykdomos „akcijos, nuolaidos“ (54.50%), vyrams - „akcijos, nuolaidos“
(40,10%). Renkantis tiriamą vaistinę, amžiaus įtaka, taip pat, nulemia kriterijų svarbą (p = 0,0000 <
0,05). Jauniausieji klientai (iki 35 m.), be vietos, kaip gana svarbų kriterijų nurodė vaistinės
„asortimentą“ (Iki 18 m. – 45.50%; 18-25 m. - 37,00%; 26-35 m. - 41,00%) bei vykdomas „akcijas ir
34
nuolaidas“ (Iki 18 m. – 36.40%; 18-25 m. - 37,00%; 26-35 m. – 48.70%). Vyresnieji (36 m. ir daugiau)
gana svarbiu veiksniu laiko - „dirbantis vaistininkas“ (36-45 m.- 57,40%; 46-55 m. – 45.40%; 56 m. ir
daugiau - 64,30%).
Įdomų faktą atskleidė pasirinkimo veiksnių priklausomybė nuo respondentų pajamų lygio
(p = 0,003 < 0,05). Respondentams, kurių pajamos nesiekia 500 Lt, vienodai svarbūs vaistinės
pasirinkimo kriterijai tampa vykdomos „akcijos ir nuolaidos“ (65,00%) ir „vaistinės vieta“ (65,00%).
Tai iš dalies tikėtinas sąryšis, nes žmonės gaunantys labai mažas pajamas - priversti taupyti. Todėl
didėjant respondentų pajamoms „akcijų, nuolaidų“ svarba mažėja, tuo pačiu didesnė svarba suteikiama
tokiems kriterijams kaip „vaistinės vieta“ ir „dirbantis vaistininkas“. Išsamūs rezultatai pateikiami 6,7
ir 8 lentelėse.
6 lentelė. Sprendimą, rinktis analizuojamą vaistinę, lemiančių veiksnių pirklausomybė nuo lyties
= 71,941, df = 6, p = 0,0000 < 0,05)
Lytis
Moteris Vyras
Resp. sk Dalis, % Resp. Sk Dalis, %
Sprendimą, renkantis šią
vaistinę, lemiantys veiksniai
Asortimentas 74 34.70% 39 23,90%
Vaistinės vieta 165 77.50% 86 52.80%
Dirbantis vaistininkas 127 59,60% 52 31,90%
Akcijos, nuolaidos 116 54.50% 67 41,10%
Turima nuolaidų kortelė 60 28,20% 37 22,70%
Pažįstamų rekomendacijos 33 15.50% 19 11,70%
7 lentelė. Sprendimą, rinktis analizuojamą vaistinę, lemiančių veiksnių pirklausomybė nuo amžiaus
= 75,060,
df = 30, p =
0,0000 < 0,05)
Amžius
Iki 18 m. 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-55 m.
56 m. ir
daugiau
Res
p.
sk
Dalis,
%
Resp
. sk
Dalis,
%
Resp
. sk
Dalis,
%
Resp
. sk
Dalis,
%
Resp
. sk
Dalis,
%
Resp
. sk
Dalis,
%
Sprendi
mą,
renkanti
s šią
vaistinę,
lemiant
ys
Asortime
ntas 5
45.50
% 17
37.00
% 16
41.00
% 17
31.50
% 31
32.00
% 27
20,90
%
Vaistinės
vieta 8
72,70
% 32
69.60
% 23
59.00
% 34
63.00
% 69
71.10
% 85
65,90
%
Dirbantis
vaistinink
as
1 9.10% 9 19.60
% 11
28.20
% 31
57.40
% 44
45.40
% 83
64,30
%
35
veiksnia
i
Akcijos,
nuolaidos 4
36.40
% 17
37,00
% 19
48.70
% 22
40,70
% 49
50.50
% 72
55,80
%
Turima
nuolaidų
kortelė
2 18.20
% 13
28.30
% 7
17,90
% 15
27.80
% 25
25.80
% 35
27,10
%
Pažįstamų
rekomend
acijos
1 9.10% 4 8,70% 7 17,90
% 11
20.40
% 13
13.40
% 16
12,40
%
8 lentelė. Sprendimą, rinktis analizuojamą vaistinę, lemiančių veiksnių pirklausomybė nuo pajamų,
Lt
= 29,467, df = 12, p =
0,0000 < 0,05)
Pajamos
iki 500 Lt 501 Lt - 2000 Lt 2001 Lt ir daugiau
Resp. sk Dalis, % Resp. sk Dalis, % Resp. sk Dalis, %
Sprendimą,
renkantis šią
vaistinę,
lemiantys
veiksniai
Asortimentas 4 20.00% 85 29.90% 24 33.30%
Vaistinės vieta 13 65.00% 191 67,30% 47 65,30%
Dirbantis vaistininkas 4 20.00% 143 50.40% 32 44.40%
Akcijos, nuolaidos 13 65.00% 147 51,80% 23 31.90%
Turima nuolaidų
kortelė 4 20.00% 78 27,50% 15 20.80%
Pažįstamų
rekomendacijos 1 5.00% 43 15,10% 8 11.10%
Buvo siekiama įvertinti vartotojų pasitenkinimą vaistinės teikiamomis paslaugomis (žr. 5
pav.)
36
5 pav. Vaistinės pacientų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą vaistinės teikiamomis paslaugomis
Net 91.00% respondentų nurodė esą visiškai patenkinti vaistinės, kuriuoje lankosi,
paslaugomis ir tik 9,00% nurodė priešingai. Kyla klausimas - kokios priežastys lemia, kad nepatenkinti
klientai vistiek lankosi nagrinėjamoje vaistinėje. Buvo nuspręsta palyginti vaistinės paslaugomis
patenkintų ir nepatenkintų klientų kriterijų svarbą, renkantis minėtą vaistinę (žr. 9 lentelė).
9 lentelė. Sprendimą rinktis vaistinę lemiantys veiksniai patenkintų ir nepatenkintų klientų grupėse
( , df = 6, p =
0,0000 < 0,05)
Ar Jūs patenkintas vaistinės, kurioje lankotės, paslaugomis
Patenkintas Nepatenkintas
Sprendimą, renkantis šią
vaistinę, lemiantys veiksniai
Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Asortimentas 106 31,00% 7 20.60%
Vaistinės vieta 240 70.20% 11 32.40%
Dirbantis vaistininkas 172 50,30% 7 20.60%
Akcijos, nuolaidos 161 47.10% 22 64.80%
Turima nuolaidų kortelė 87 25,40% 10 29.40%
Pažįstamų rekomendacijos 46 13,50% 6 17.60%
91.00%
342
9.00%
34
Ar Jūs patenkintas vaistinės, kurioje lankotės
paslaugomis?
Patenkinti Nepatenkinti
37
Paaiškėjo, kad kriterijų svarba tarp lyginamų respondentų grupių, statistiškai reikšminga
(p = 0,0000 < 0,05). Paslaugomis patenkinti, vaistinę dažniausiai renkasi dėl vaistinės vietos (70.20%)
ir „dirbančio vaistininko“ (50,30%), nepatenkinti kaip svarbiausią kriterijų nurodė - „akcijos,
nuolaidos“ (64.80%). Tai rodo, kad pastarieji dažniausiai lankosi minėtoje vaistinėje tik esant
patraukliems pasiūlymams, t.y. turėdami tikslą sutaupyti.
Tam tikrų paslaugų, prekių ar konkrečių organizacijų rekomendaciją savo draugams ar
pažįstamiems iš dalies parodo vartotojo lojalumą bei užtikriną efektyviausią reklamą - „iš lūpų į
lūpas“. Nuspręsta įvertinti analizuojamos vaistinės pacientų lojalumą, pasiteiravus jų apie vaistinės
rekomendacijas savo artimiesiems ir draugams (žr. 6 pav.).
6 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal vaistinės rekomendaciją draugams ir artimiesiems
Rezultatai parodė pakankamai stiprų klientų lojalumo lygį, nes 71,30% atsakiusiųjų,
tikino, vaistinės paslaugas rekomenduojantys savo draugams ir artimiesiems. Palyginus
rekomenduojančių ir nerekomenduojančių pagrindinius pasirinkimo kriterijus, nustatyti statistiškai
reikšmingi skirtumai (p = 0,0000 < 0,05). Rekomendacijas draugams ir artimiesiems dalinantys
respondentai dažniausiai vaistinę rinkosi atsižvelgus į jos „vietą“ (73,10%) ir „dirbantį vaistininką“
(56.00%), nelinkę rekomenduoti kaip pagrindinius kriterijus nurodė „vaistinės vieta“ (50,90%) bei
„akcijas, nuolaidos“ (49,00%) (žr. 10 lentelė).
Taip
71.30%
268
Ne
28.70%
108
Ar rekomenduojate vaistinę, kurioje lankotės savo
artimiesiems, draugams?
38
10 lentelė. Sprendimą rinktis vaistinę lemiantys veiksniai rekomenduojančių ir
nerekomenduojančių vaistinės paslaugas, klientų grupėse
( , df = 6, p =
0,0000 < 0,05)
Ar rekomenduojate vaistinę, kurioje lankotės savo artimiesiems,
draugams?
Taip Ne
Sprendimą, renkantis šią
vaistinę, lemiantys veiksniai
Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Asortimentas 84 31.30% 29 26,90%
Vaistinės vieta 196 73.10% 55 50.90%
Dirbantis vaistininkas 150 56.00% 29 26.90%
Akcijos, nuolaidos 130 48,50% 53 49.00%
Turima nuolaidų kortelė 67 25.00% 30 27.80%
Pažįstamų rekomendacijos 41 15,30% 11 10.20%
Nežiūrint į tai, kad respondentai dažniausiai patenkinti tiriamos vaistinės teikiamomis
paslaugomis, nevengiama lankytis ir kitose vaistinėse (žr. 7 pav.).
7 pav. Lankymasis kitose vaistinėse
Didesnė dalis (77.90%) tyrime dalyvavusių respondentų, nurodė, kad lankosi ir kitose
vaistinėse ir tik 21.10% lojalūs vienai, arba tokioje tendencijoje slypi kitos priežastys. Iš dalies šie
skaičiai parodo, kad manipuliuojant įvairiais pasirinkimo kriterijais galima reguliuoti klientų skaičių.
Kai kurių jų poveikis toks stiprus, kad kitų vaistinių neieškoma net ir tada, kai kyla nepasitenkinimas,
pastovios vaistinės teikiamomis paslaugomis (žr. 11 lentelė).
Taip
77,90%
Ne
21,10%
39
11 lentelė. Lankymasis kitose vaistinėse priklausomai nuo paslaugų pasitenkinimo lygio
( , df = 1, p =
0,707 > 0,05)
Ar Jūs patenkintas vaistinės, kurioje lankotės, paslaugomis
Patenkintas Nepatenkintas
Ar lankotės kitose
vaistinėse?
Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Respondentų
skaičius, asm.
Respondentų
skaičius, %
Taip 266 90.80% 76 91.60%
Ne 27 10.20% 7 8.40%
Įdomus faktas paaiškėjo, palyginus lankymosi dažnį kitose vaistinėse, patenkintų ir
nepatenkintų, tiriamos vaistinės paslaugomis, grupių rezultatus. Statistiškai reikšmingų skirtumų
nepastebėta (p = 0,707 > 0,05). Tai reikštų, kad patenkinti ir nepatenkinti klientai vienodai dažnai
lankosi kitose vaistinėse. Iš to išplaukia, kad pacientų lojalumas, vaistinės atvėju, sunkiai
suformuojamas ir netvarus reiškinys. Vis dėl to, įdomu - kokios priežastys nulemia lankymąsi
analizuojamoje vaistinėje, nepaisant nepasitenkinimo (žr.12 lentelė).
12 lentelė. Nepatenkintų ir kitoje vaistinėje nesilankančių klientų, vaistinės pasirinkimą, lemiantys
veiksniai
Vaistinės pasirinkimą, lemiantys
veiksniai Resp. sk Dalis, %
Asortimentas 1 10,00%
Vaistinės vieta 5 50,00%
Dirbantis vaistininkas 1 10,00%
Akcijos, nuolaidos 2 20,00%
Turima nuolaidų kortelė 1 10,00%
Pažįstamų rekomendacijos 1 10,00%
Remiantis lentelės duomenimis, kitoje vaistinėje nesilankantys, tuo pačiu paslaugomis
nepatenkinti klientai, nesirenka kitos vaistinės, nes jiems patogi „vaistinės vieta“ (50%). Būtent šis
kriterijus, visais atvėjais, nulemia kiekvieno respondento sprendimą, kurią vaistinę rinktis.
Pasiteiravus tiriamųjų - kokie veiksniai nulemia kitos vaistinės pasirinkimą, naujų
tendencijų nepastebėta (žr. 8 pav.)
40
8 pav. Kitų vaistinių pasirinkimą lemiantys veiksniai
Tai reiškia, kad renkantis bet kurią kitą vaistinę, pagrindiniai veiksniai lemiantys galutinį
vartotojo apsisprendimą, lieka tie patys: „vaistinės vieta“ (60.50%), „akcijos, nuolaidos“ (42,30%) bei
simpatija „dirbančiam vaistininkui“ (33.80%). Situacija nepakito palyginus kitų vaistinių pasirinkimą
lemiančius veiksnius, bei atsižvelgus į demografinius kintamuosius. Paiškėjo, kad rezultatai analogiški
situacijai, identifikuojant veiksnius, kurie įtakojo tyrime minimos vaistinės pasirinkimą. Vadinasi,
respondentams nesvarbu kurią vaistinę rinktis, nes visoms dažniausiai keliami vienodi reikalavimai -
patogi vieta. Išsamūs rezultatai pateikiami 13,14 ir 15 lentelėse.
13 lentelė. Sprendimą, rinktis kitą vaistinę, lemiančių veiksnių pirklausomybė nuo lyties
= 32,814, df = 6, p = 0,0000 < 0,05)
Lytis
Moteris Vyras
Resp. sk Dalis, % Resp. Sk Dalis, %
Kitų vaistinių pasirinkimą
lemiantys veiksniai
Asortimentas 72 41.60% 21 17,50%
Vaistinės vieta 112 64.70% 66 55.00%
Dirbantis vaistininkas 68 39.30% 32 26.70%
Akcijos, nuolaidos 76 43.90% 49 40.80%
Turima nuolaidų kortelė 41 23,70% 38 31.70%
Pažįstamų rekomendacijos 32 18,50% 16 13.30%
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200 R
esp
on
de
nta
i
41
14 lentelė. Sprendimą, rinktis kitą vaistinę, lemiančių veiksnių pirklausomybė nuo amžiaus
= 72,537, df =
30, p = 0,0000 <
0,05)
Amžius
Iki 18 m. 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-55 m.
56 m. ir
daugiau
Resp.
sk Dalis, %
Resp.
sk Dalis, %
Resp.
sk Dalis, %
Resp.
sk Dalis, %
Resp.
Sk Dalis, %
Resp.
sk
Dalis,
%
Kitų
vaistinių
pasirinki
mą
lemianty
s
veiksnia
i
Asortimentas 3 42.90% 10 25.60% 14 40.00% 13 32.50% 28 37.80% 25
25.50
%
Vaistinės vieta 4 57.10% 24 61.50% 22 62.90% 25 62.50% 45 60.80% 58
59,10
%
Dirbantis
vaistininkas 1 14.30% 3 7.70% 4 11.40% 16 40.00% 26 35.10% 50
51,00
%
Akcijos,
nuolaidos 3 42.90% 15 38.50% 12 34.30% 9 22.50% 32 43.20% 54
55,10
%
Turima nuolaidų
kortelė 4 57.10% 10 25.60% 10 28.60% 10 25.00% 17 23.00% 28
28,60
%
Pažįstamų
rekomendacijos 0 ,0% 5 12,80% 4 11.40% 11 27.50% 14 18,90% 14
14.30
%
15 lentelė. Sprendimą, rinktis kitą vaistinę, lemiančių veiksnių pirklausomybė nuo pajamų
= 38,370, df = 12, p = 0,0000
< 0,05)
Pajamos
iki 500 Lt 501 Lt - 2000 Lt 2001 Lt ir daugiau
Resp.
sk Dalis, %
Resp.
sk Dalis, %
Resp.
sk Dalis, %
Kitų vaistinių
pasirinkimą
lemiantys veiksniai
Asortimentas 3 18.80% 72 32.90% 18 31.00%
Vaistinės vieta 7 43.80% 132 60.30% 39 67.20%
Dirbantis vaistininkas 1 6.30% 81 37.00% 18 31,00%
Akcijos, nuolaidos 11 68,80% 103 47,00% 11 19,00%
Turima nuolaidų
kortelė 5 31,30% 60 27.40% 14 24.10%
Pažįstamų
rekomendacijos 0 ,0% 37 16,90% 11 19.00%
42
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo nustatyti veiksnius ir priežastis, kurie daro įtaką
žmonėms renkantis vaistinę.
Atlikus anketinę apklausą paaiškėjo, kad net 59,30% pacientų vaistinėje lankosi
ieškodami vaistų, 39,90% norėdami pasikonsultuoti su vaistininku, 32,70% užsuka įsigyti maisto
papildų ar pasinaudoti siūlomomis akcijomis ar nuolaidomis. Jaunesnio amžiaus klientai, dažniau nei
vyresnio, vaistinėje lankosi ieškodami higienos ar kosmetikos prekių ( iki 18m.- 36,40%, 18-25m. –
32,60%, 46-55m. -19,60%, 56m. ir daugiau- 10,10% ) (p = 0,0000 < 0,05). Tyrime dalyvavę
respondentai pakankamai retai naudojasi papildomai teikiamomis vaistinės paslaugomis ( 23,90%
moterų, 14,10% vyrų) (p = 0,0000 < 0,05).
66,80% tyrime apklaustųjų didžiausią įtaką daro vaistinės vieta. Taip pat svarbūs
kriterijai yra siūlomos akcijos ir nuolaidos (48,70% ) bei dirbantis vaistininkas (47,60%).
Respondentams, kurių pajamos yra iki 500 Lt. vienodai svarbūs kriterijai yra vaistinės vieta bei akcijos
ir nuolaidos (po 65.00% ). Nepriklausomai nuo lankytojų amžiaus, lyties ar gaunamų pajamų
mažiausiai įtaką daro renkantis vaistinę pažįstamų rekomendacijos( 13,80% ) (p = 0,0000 < 0,05).
91,00% respondentų yra patenkinti vaistinės paslaugomis ( 70,20% patenkinti vaitinės
vieta, 50,30% dirbančiu vaistininku, 47,10% akcijomis ir nuolaidomis) (p = 0,0000 < 0,05).
Tik 28,70% apklausoje dalyvavusių žmonių nerekomenduotų vaistinės, kurioje lankosi
savo pažįstamiems ir artimiesiems. Net 56,00% lankomą vaistinę rekomenduotų dėl dirbančio
vaistininko. 77,90% vaistinės lankytojų taip pat lankosi kitose vaistinėse. Didžioji dauguma (60,50%)
tai daro dėl patogesnės vietos (p = 0,0000 < 0,05).
Šio tyrimo rezultatai sutapo su atlikto JAV duomenimis, kad farmacinė paslauga
svarbesnė vyresnio amžiaus pacientams[20].
Olandijoje nustatyta, kad vaistų kaina nėra svarbiausias kriterijus, o šio tyrimo rezultatai
teigia, kad vaistinėje siūlomos akcijos ir nuolaidos yra vienas svarbiausių veiksnių renkantis
vaistinę[40].
Šiame tyrime, kaip ir J.Grincevičiaus atliktame tyrime nustatyta, kad vaistinėje
papildomai teikiamomis paslaugomis pacientai naudojasi pakankamai retai[6].
43
5. IŠVADOS
1. Atlikus anketinę apklausą 66,80% tyrime dalyvavusių respondentų svarbiausiu kriterijumi,
renkantis tiriamą vaistinę, laiko jos vietą. Socialinės, demografinės charakteristikos, lytis,
amžius ir pajamos turi įtakos pasirinkimo kriterijams (p = 0,0000 < 0,05). 48,70% apklaustų
tyrimo dalyvių įtaką daro vaistinėje vykdomos akcijos ir nuolaidos. 47,60% vaistinę renkasi dėl
dirbančio vaistininko. Tai ypač svarbu tyrime dalyvavusiom moterims.
2. 91,00% respondentų nurodė esą visiškai patenkinti vaistinės, kurioje lankosi, paslaugomis.
Vaistinės paslaugomis nepatenkinti kaip svarbiausią kriterijų nurodė - „akcijos, nuolaidos“
(64,80%).
3. Renkantis bet kurią kitą vaistinę pagrindiniai veiksniai, lemiantys galutinį vartotojo
apsisprendimą, lieka tie patys: „vaistinės vieta“ (60,50%), „akcijos, nuolaidos“ (42,30%) bei
simpatija „dirbančiam vaistininkui“ (33,80%) (p = 0,0000 < 0,05).
44
4. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Farmacijos specialistams:
Farmacinė paslauga turėtų būti labiau individualizuota pagal kiekvieną vaistinės
lankytoją.
Riboti reklamą, akcijas bei nuolaidas nes jos skatina savigydą ir vaistų pirkimą.
45
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro įsakymas Nr. V – 494, 2007 06 15, Valstybės Žinios, 2007 06 21, Nr.68.
2. Kaikaris A. Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai. Kaunas 2000.
3. Tarasevičius, E. Lietuvos Farmacija XX Amžiuje. Vilnius: Lietuvos Farmacijos Sąjunga, 2005.
4. Stonkutė-Žukienė, Regina. Lietuvos formacija XX amžiuje. Lietuvos formacija III tomas.
Vilnius: UAB Vilniaus spauda, 2005.
5. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
[Žiūrėta 2014 05 04]. Prieiga per internetą <www.vvkt.lt>
6. Farmacija ir laikas; 2005. Nr. 7. p. 74-75.
7. Pranulis V, Pajuodis A, Urbonavičius S, Virvilaitė R. Marketingas. Vilnius: Garnelis, 2008.
8. Smaliukienė R. Farmacijos verslo plėtra 2002.
9. Bubnienė D., Ruževičius J. Kokybės valdymo sveikatos priežiūros institucijose ypatumai.
Vilnius 2010.
10. Grincevičius J. Visuomenės vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos tyrimas ir įvertinimas.
Daktaro disertacija, 2008. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2008~D_20081003_110930-93670/DS.005.0.01.ETD.
11. Jovaiša L. Hodegetika. Vilnius: leidykla Agora; 2003.
12. Ahearne M, Jelinek R, Jones E. Examining the effect of salesperson service behavior in
acompetitive context. Journal of the Academy of Marketing Science, 2007, 35.4: 603-616.
13. Alghurair SA, Simpson SH, Guirguis LM. What elements of the patient-pharmacist
relationship are associated with patient satisfaction? Patient Prefer Adherence 2012;6:663-76.
14. Sunderland B, Burrows S, Joyce A, McManus A, Maycock B. Rural pharmacy not delivering
on its health promotion potential. Australian Journal of Rural Health 2006;14:116-9.
15. Fikri-Benbrahim N, Faus MJ, Martínez-Martínez F, González-Segura Alsina D, Sabater-
Hernández D. Effect of a pharmacist intervention in Spanish community pharmacies on blood
pressure control in hypertensive patients. American Journal of Health-System Pharmacy
2012;69:1311-18
16. Ozkan M, Ozcelikay G. The Role of community pharmacists on the life style of diabetic
patients. Turkish Journal of Pharmaceutical Sciences 2012;9:231-9.
17. Carroll NV, Gagnon JP. Consumer demand for patient-oriented pharmacy services. American
journal of public health, 2004, 74.6: 609-611.
46
18. Carroll NV, Gagon JP. Identifying consumer segments in health services markets: an
application of conjoint and cluster analyses to the ambulatory care pharmacy market. Journal of
health care marketing, 2006, 3.3.
19. Cavaco AM, Dias JP, Bates IP. Consumers' perceptions of community pharmacy in Portugal: a
qualitative exploratory study. Pharm World Sci 2005;27:54-60.
20. Robinson AR, Hohmann KB, Rifkin JI, Topp D, Gilroy CM, Pickard JA, Anderson RJ.
Directto- consumer pharmaceutical advertising: physician and public opinion and potential
effects on the physicin-patient relationship. Archives of Internal Medicine, 2004, 164.4: 427-
432.
21. Ding M, Eliashberg J. A dynamic competitive forecasting model incorporating dyadic decision
making. Management Science, 2008, 54.4: 820-834.
22. Brady MK, Cronin JJ. Customer orientation effects on customer service perceptions and
outcome behaviors. Journal of service Research, 2011, 3.3: 241-251
23. Preis MW. The impact of interpersonal satisfaction on repurchase decisions. Journal of Supply
Chain Management, 2003, 39.3: 30-38.
24. Kubilienė L, Gerbutavičienė RJ, Mikalauskienė R. Mikroekonomikos ir farmacijos rinkodaros
metodiniai nurodymai : mokomoji knyga. Kauno medicinos universitetas; 2008.
25. Dubinas V. Obelenytė O. , Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis. Vilnius, 1993. 35 p.
26. Teisės aktų registras [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos Respublikos seimo kanceliarija [žiūrėta
2014-01-18]. Prieiga per internetą: < https://www.e-tar.lt/>.
27. Ching AT. Consumer learning and heterogeneity: Dynamics of demand for prescription drugs
after patent expiration. International Journal of Industrial Organization, 2010, 28.6: 619-638
28. Bodenheimer T, Lorig K, Holman H, Grumbach K. Patient self-management of chronic disease
in primary care. Jama, 2002, 288.19: 2469-2475
29. Jakubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui- V.: InSpe, 2003-158p.
30. Gilmore A. Services Marketing and Management. London: Sage Publications; 2003.
31. Steyer R. Do drug ads educate or mislead consumers? Series: the selling of a new drug one in
an occasional series. Copyright Pulitzer Publishing Company Jun 20, 1999.
32. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos
tyrimas ir vertinimas [daktaro disertacija]. Biomedicinos mokslai, farmacija. Kaunas 2010.
33. Livington G, Minushkin S, Cohn D. Hispanics and Health Care in the United States. Access,
Information and Knowledge 2008.
34. Spadaro R. European Union citizens and sources of information about health. European
Opinion Research Group 2003.
47
35. Gyventojų ir socialinių rodiklių duomenų bazė [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos
departamentas [žiūrėta 2014-01-18]. Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/>.
36. Chintagunta PK, Desiraju R. Strategic pricing and detailing behavior in international
markets.Marketing Science, 2005, 24.1: 67-80.
37. Manchanda P, Honka E. Effects and Role of Direct-to-Physician Marketing in
thePharmaceutical Industry: An Integrative Review, The. Yale J. Health Pol'y L. & Ethics,
2005,5: 785.
38. Kuršelis V. Marketingo elementų įtakos vertinimas pacientų apsisprendimui įsigijant vaistus,
Kaunas 2014.
39. Frenk J. Bridging the divide: global lessons from evidence-based health policy in Mexico. The
Lancet, 2006, 368.9539: 954-961.
40. Kremer STM, Bijmolt THA, Leeflang PSH, Wieringa JE. Generalizations on the effectiveness
of pharmaceutical promotional expenditures. International Journal of Research in Marketing,
2008, 25.4: 234-246
41. Farmacija ir laikas; 20013. Nr. 6.
42. Krass I, Delaney C, Glaubitz S, Kanjanarach T. Measuring patient satisfaction with diabetes
disease state management services in community pharmacy. Research in Social and
Administrative Pharmacy, 2009, 5.1: 31-39.
43. Villako P, Raal A. A survey of Estonian consumer expectations from the pharmacy service and
a comparison with the opinions of pharmacists. PWS 2007 Oct;29(5):546-50
44. Skyrius V. Farmacinių paslaugų kokyb÷s sistemos tyrimas ir įdiegimas Lietuvoje: daktaro
disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija, (09B). Kaunas: Kauno Medicinos universitetas;
2003.
45. Jarrett W. What Can We Do in Our Locality to Acquaint the Public with the Service Pharmacy
Renders? American Journal of Pharmaceutical Education 2011;75:1-6.
46. Gastelurrutia MA, de San Vicente OG, Erauncetamurgil O, Odriozola I, Fernández-Llimós F.
Customers' expectations and satisfaction with a pharmacy not providing advanced cognitive
services. Pharm World Sci 2006;28:374-6.
47. Ramanarayana RV, Narayana TV, Nagarjuna RG, Sambasiva RKRS, Vijaya KG, Padmalatha
K. Impact of community pharmacy based patient education on quality of life in hypertention.
Journal of Pharmacy Research 2012;5:2747-49.
48
