VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ · PDF file5 2. VENTOS UPI Ų BASEIN Ų RAJONO APIB ŪDINIMAS 2.1. Bendroji geografija ir hidrologija Ventos upi ų basein ų rajonas (UBR)

VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS

PROBLEMŲ APŽVALGA

Vilnius, 2007 m.

2

SANTRUMPOS AE – atomin÷ elektrin÷ AB – akcin÷ bendrov÷ BDS7 – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BI – biotinis indeksas BVPD – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus CORINE – „Coordination of Information on the Environment“ (Informacijos apie aplinką koordinavimas) trumpinys DEHP – di-2-etilheksilftalatas DLK – didžiausia leistina koncentracija ES – Europos Sąjunga HE – hidroelektrin÷ LR – Lietuvos Respublika Miesto nuotekų valymo direktyva – 1991 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB d÷l miesto nuotekų valymo (paskutiniai pakeitimai padaryti 1998 m. vasario 27 d., Komisijos direktyva 98/15/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/271/EEB d÷l jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų) Nbendras – bendras azotas NH4-N – amonio azotas NO3-N – nitratinis azotas NVĮ – nuotekų valymo įrenginys Pbendras – bendras fosforas PAA – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai PAV – poveikio aplinkai vertinimas Pavojingų medžiagų direktyva – 1976 m. geguž÷s 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEC d÷l tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) PO4-P – fosfatinis fosforas RAAD – Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentas SG – sąlyginis gyvulio vienetas UBR – upių baseinų rajonas TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrol÷ TIPK taisykl ÷s – Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-330 „D÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstyb÷s žinios, 2005; Nr.103-3829) Žin. – leidinys „Valstyb÷s žinios“

3

TURINYS

1. ĮVADAS................................................................................................................................................4 2. VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS ...................................................................5

2.1. Bendroji geografija ir hidrologija ..................................................................................................5 2.2. Vandens telkinių tipologija ............................................................................................................6 2.3. Vandens telkiniai............................................................................................................................7

3. ŽMOGAUS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS...........................................10 3.1. Sutelktoji tarša..............................................................................................................................10 3.2. Pasklidoji tarša .............................................................................................................................12 3.3. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms..............................14

3.3.1. Tvenkimo poveikis................................................................................................................14 3.3.2. Hidroelektrinių poveikis .......................................................................................................17 3.3.3. Melioracijos poveikis............................................................................................................22

3.4. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai ............................................................................................24 3.4.1. Reikšminga sutelktoji tarša ...................................................................................................24 3.4.2. Reikšminga pasklidoji tarša ..................................................................................................24 3.4.3. Reikšmingas hidrologinio režimo reguliavimas ir morfologiniai pokyčiai ..........................24

4. VENTOS UBR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö ......................................................29 4.1. Upių būkl÷....................................................................................................................................29

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus.....................................................29 4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus.................................................................37

4.2. Ežerų būkl÷ ..................................................................................................................................39 5. SAVIVALDYBIŲ IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS .........................41

4

1. ĮVADAS

Šiuo dokumentu teikiama Ventos upių baseinų rajone (toliau – UBR) nustatytų vandensaugos problemų apžvalga visuomenei. Tai atliekama įgyvendinant LR aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 591 „D÷l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb÷mis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 114-5170).

Šioje apžvalgoje pateikiama informacija apie pagrindines Ventos UBR gamtines charakteristikas, pagrindines žmogaus veiklos poveikio rūšis ir poveikio mastą, vandens telkinių būklę upių baseinų rajone, probleminius vandens telkinius bei kita aktuali su vandensauga susijusi informacija. Medžiaga parengta įvertinus vandens telkinių monitoringo duomenis, ūkio subjektų ataskaitas apie ūkinę veiklą, savivaldybių pateiktą informacija apie problemas ir planus savivaldybių teritorijoje, įvairią statistinę informaciją bei įvertinus rezultatus, gautus Danijos aplinkos apsaugos agentūros finansuojamo projekto „ES Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB 2000–2006 metams nustatytų reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje“ metu.

Vandensaugos problemų Ventos UBR apžvalgos parengimo tikslas – supažindinti visuomenę su pagrindin÷mis vandens apsaugos problemomis Ventos UBR, surinkti visuomen÷s komentarus bei pagal juos patikslinti ir papildyti nustatytų problemų sąrašą, kad būtų galima parengti kokybišką Ventos UBR valdymo planą ir priemonių programą, pad÷siančius lanksčiai, tinkamai, efektyviai ir daugumai priimtinu būdu išspręsti opiausius vandens apsaugos klausimus šiame upių baseinų rajone. Ventos UBR valdymo planas bus prad÷tas rengti 2008 m. pradžioje, o valdymo plano projektas turi būti pristatytas Ventos UBR koordinavimo tarybai ir visuomen÷s svarstymui ne v÷liau kaip iki 2008 m. gruodžio 22 d.

Komentarų vandensaugos problemų apžvalgai Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2008 m. birželio 22 d., tačiau, turint omenyje labai trumpą Ventos UBR valdymo plano parengimo laikotarpį, bei norint sp÷ti realiai atsižvelgti į visuomen÷s komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautina gauti iki 2008 m. balandžio 30 d.

5

2. VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS

2.1. Bendroji geografija ir hidrologija

Ventos upių baseinų rajonas (UBR) yra tarptautinis UBR, kurio 6 280 km2 driekiasi Lietuvos teritorijoje (44 %) ir 8 012 km2 – Latvijos teritorijoje (56 %). Tai trečias pagal dydį upių baseinų rajonas Lietuvoje. Į UBR įeina 3 upių baseinai – Ventos, Bartuvos ir Šventosios (1 Paveikslas). Ilgiausios ir didžiausios (pagal up÷s baseino plotą) up÷s Ventos UBR yra Venta, Virvyt÷, Bartuva ir Šventoji (1 Lentel÷).

1 Paveikslas. Administracinis Ventos UBR žem÷lapis.

1 Lentel÷. Ventos UBR pagrindin÷s up÷s bei jų hidrografiniai parametrai Ilgis, km Baseino plotas, km² Up÷

Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Venta 343 167 11 800 5 140

Virvyt÷ 100 100 1 134 1 134 Bartuva 101 55 2 020 748 Šventoji 68 68 554 472

Ventos UBR yra 11 ežerų, kurių baseino plotas didesnis nei 0,5 km2. Daugumos ežerų baseino plotas mažesnis kaip 0,5 km2 (2 Lentel÷).

2 Lentel÷. Skirtingų baseino dydžio kategorijų ežerų skaičius Ventos UBR

Ežero baseino ploto (km2) kategorija <0,5 0,5-1 1-10 >10

Ežerų skaičius 67 2 9 0

6

Ventos baseinas

Ventos up÷s baseinas užima apie 11 800 km2 plotą, iš kurių 5 140 km2 yra Lietuvoje, o 6 660 km2 – Latvijoje. Ventos up÷ išteka iš Paežerio ežero Lietuvos Žemaičių aukštumoje apie 150 m virš jūros lygio aukštyje, o baigiasi Ventspilio mieste, Latvijoje. Didžiausi Ventos up÷s intakai yra: Virvyt÷, Varduva, Varm÷, Knituoja, Gans÷, Aunuva, Šona, Ringuva, Žažma, Avižlys, Uogys, Dabikin÷, Pievys, Vieset÷, Šerkšn÷, Vadakstis ir Lūšis. Ežerai sudaro apie 1% (80 ežerų yra didesni nei 0,005 km2), o pelk÷s – apie 9 % viso baseino ploto.

Bartuvos baseinas

Bartuvos up÷ prasideda Žemaičių aukštumoje, Lietuvoje. Bendras baseino plotas – 2 020 km2, kurio 748 km2 teritorijos priklauso Lietuvai. Baseino teritorijoje yra labai nedaug miškų – apie 3 % visos baseino teritorijos ir ežerų – tik 5 maži ežerai, kurių bendras plotas t÷ra 0,07 km2 (ežerai užima mažiau nei 1 % up÷s baseino ploto). Pagrindiniai tvenkiniai baseine – Skuodas, Puodkaliai, Mos÷dis, Šat÷, Lyksud÷, Drupiai ir kiti kompensuoja ežerų trūkumą. Apie 5 % Bartuvos baseino dengia pelk÷s.

Šventosios baseinas

Šventosios ištakos yra Žemaičių aukštumoje, vakarų Lietuvoje. Up÷s baseino plotas 554 km2 , iš kurių 472 km2 yra Lietuvoje, o 82 km2 – Latvijoje. Didžiausias Šventosios intakas yra Darba, kurios ilgis – 26 km, o baseino plotas – 119 km2. Kiti intakai yra trumpesni nei 20 km ilgio ir mažesnio nei 50 km2

baseino ploto. Šventosios up÷s baseino teritorijoje beveik n÷ra ežerų ir tvenkinių. Didžiausias tvenkinys yra 1,2 km2 ploto. Pelk÷s užima apie 4 % baseino teritorijos ploto.

2.2. Vandens telkinių tipologija

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, vandens telkinio būkl÷ turi būti vertinama pagal ją apibūdinančių elementų reikšmių nuokrypius nuo natūralių, žmogaus veiklos nepaveiktų sąlygų, dar vadinamų etalonin÷mis. Tačiau įvairiuose vandens telkiniuose d÷l specifinių natūralių faktorių etalonin÷s sąlygos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tekantis Skroblus iš kitų Lietuvos upių išsiskiria labai didel÷mis fosforo koncentracijomis, kurias, manoma, nulemia ne žmogaus įtaka, bet gruntų savyb÷s. Tod÷l vandens telkiniai pagal gamtines savybes skirstomi į tipus su jiems būdingomis etalonin÷mis sąlygomis. Nuo pastarųjų skaičiuojami nuokrypiai ir formuojamos vandens telkinių tipams būdingos būkl÷s vertinimo sistemos.

Lietuvos paviršinių vandenų tipologija buvo sudaryta pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – BVPD), nurodytus faktorius, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis apie natūralius vandens gyvūnijos ir augalijos skirtumus, atsirandančius d÷l skirtingų aplinkos sąlygų. Buvo vertinamas teritorijos, kurioje išsid÷stę vandens telkiniai, aukštis virš jūros lygio (absoliutinis aukštis), geologinis pagrindas, vidutinis up÷s vagos nuolydis (upių), baseino plotas (upių), paviršiaus plotas (ežerų) ir vidutinis gylis (ežerų).

Visa Lietuva yra išsid÷sčiusi Baltijos jūros ekologiniame regione, o jos geologinis pagrindas didžia dalimi yra kalkinis, tod÷l visi upių ir ežerų tipai pagal geologinį pagrindą nesiskiria. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200 m virš jūros lygio ir tik labai nedidel÷ šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yra šiek tiek iškilusi daugiau kaip 200 m virš jūros lygio. D÷l šios priežasties bei d÷l to, kad nepasteb÷ta natūralių biologinių bendrijų skirtumų >200 ir <200 m ežeruose, visi vandens telkiniai priskirti tai pačiai aukščio kategorijai. Mokslinių tyrimų duomenimis upių vagų nuolydis sukelia reikšmingus žuvų bendrijų skirtumus up÷se, kurių baseino plotas >100 km2, tod÷l pagal min÷tą faktorių tokios up÷s priskirtinos skirtingiems tipams. Atsižvelgiant į tai, kad n÷ra duomenų apie biologinių parametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas skirtingas, visi ežerai priskirti tai pačiai dydžio grupei.

7

Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, Lietuvoje buvo nustatyti 7 upių tipai (3 Lentel÷) ir 3 ežerų tipai (4 Lentel÷). 3 Lentel÷. Lietuvos upių tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Baseino plotas, km2

Vidutinis vandens

paviršiaus nuolydis,

m/km

Geologinis pagrindas

1 <100

2 100–1 000 <0,7

3 100–1 000 >0,7

4 1 000–10 000 <0,3

5 1 000–10 000 >0,3

6 >10 000 <0,3

7

Baltijos jūros < 200

>10 000 >0,3

Kalkinis

4 Lentel÷. Lietuvos ežerų tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m

Vidutinis gylis, m

Paviršiaus plotas, km2

Geologinis pagrindas

1 < 3 2 3-9 3

Baltijos jūros < 200 > 9

> 0,5 Kalkinis

Dauguma Ventos UBR upių vandens telkinių priklauso 1 tipui, tuo tarpu n÷ra nei vienos 6 ir 7 tipo

up÷s Ventos UBR. Ventos UBR buvo identifikuoti 2 ežerų tipai: pirmas ir antras.

2.3. Vandens telkiniai

Siekiant užtikrinti efektyvų vandens ir vandens telkinių valdymą bei apsaugą, buvo išskirti smulkiausi administraciniai vandens valdymo vienetai, vadinamieji paviršiniai vandens telkiniai (2 Paveikslas). Ventos UBR identifikuoti 104 upių vandens telkiniai, 13 ežerų vandens telkinių ir 8 labai pakeisti vandens telkiniai.

Paviršinių vandens telkinių išskyrimas buvo atliktas remiantis šiais pagrindiniais principais: • vandens telkinys priskiriamas tik vienai paviršinių vandens telkinių kategorijai (up÷, ežeras, labai

pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai), tipui ir būklei; • jeigu vandens atkarpa priklauso rizikos grupei (yra rizika, kad nebus pasiekta gera telkinio būkl÷

iki 2015 m.), ji n÷ra agreguojama (apjungiama su kita atkarpa į vieną vandens telkinį).

Be min÷tųjų principų, nustatant upių ir ežerų vandens telkinius, buvo taikomi ir kiti kriterijai: • up÷s, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2, yra laikomos 3

atskirais vandens telkiniais (up÷-ežeras-up÷); • up÷s, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas mažesnis kaip 0,5 km2, yra laikomos ne 3

atskirais vandens telkiniais, tai yra up÷-ežeras-up÷, o vienu vandens telkiniu; • mažos up÷s, kurių baseino plotas yra mažesnis nei 100 km2 ir kurios yra tame pačiame

pabaseinyje, yra laikomos vienu vandens telkiniu; • ežerai, kurių plotas yra mažesnis kaip 0,5 km2 ir kurie yra tame pačiame pabaseinyje, yra

priskiriami vienam vandens telkiniui.

8

Ventos UBR buvo preliminariai identifikuoti 8 labai pakeisti vandens telkiniai. Tokiais telkiniais laikomi užtvenkus upes ant jų įrengti tvenkiniai, kurių plotas didesnis nei 0,5 km2, o ilgis didesnis nei 1,5 km. Daugiau informacijos apie labai pakeistus vandens telkinius rasite 3.3.1. Skyriuje.

Lietuvoje išskiriama dar viena paviršinių vandens telkinių kategorija – dirbtiniai, t. y. žmogaus sukurti, vandens telkiniai. Tokiais telkiniais laikomi nebenaudojami dideli (> 0,5 km2) karjerai, pripildyti vandeniu. Ventos UBR tokių telkinių n÷ra.

9

2 Paveikslas. Ventos UBR paviršiniai vandens telkiniai.

10

3. ŽMOGAUS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS

3.1. Sutelktoji tarša

Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša – iš išleistuvų išleidžiamos miestų buitin÷s nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramon÷s objektų nuotekos, žuvininkyst÷s tvenkinių vanduo. Atitinkamai objektai, sukeliantys tokią taršą, vadinami sutelktosios taršos šaltiniais.

Ventos UBR priklauso 8 aglomeracijos, kurių kiekvienos bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 1 500 gyventojų ekvivalento – Mažeikiai, Telšiai, Kurš÷nai, Skuodas, Venta, Akmen÷, Naujoji Akmen÷ ir Viekšniai (1 Paveikslas). Iš jų teršalai yra išleidžiami į šias upes: Skutulą, Dubulį, Svaigę, Urdupį, Drūktupį, Bartuvą, Ventą ir Dabikinę, Agluoną ir Pragalvį. Visos šios up÷s, išskyrus Bartuvą, priklauso Ventos up÷s baseinui

Didžiausi Ventos UBR paviršinių vandenų terš÷jai pagal bendrąjį azotą yra Kurš÷nų gyvenviet÷s nuotekų valymo įrenginiai (toliau – NVĮ), Mažeikių miestas (išleidžiantis nuotekas per „Mažeikių naftos“ NVĮ) ir „Mažeikių naftos“ NVĮ, pagal bendrąjį fosforą – Telšių ir Kurš÷nų gyvenviečių NVĮ, o pagal BDS7 – Telšių miesto ir AB „Kalcitas“ NVĮ. 5 lentel÷je pateikti teršalų kiekiai, patekę iš Ventos UBR aglomeracijų 2005 m. bei 2006 m.

5 Lentel÷. Teršalų kiekiai, išleisti iš aglomeracijų 2005 m.; 2006 m.

Teršalų kiekis, išleidžiamas į vandens telkinį, t/metus

Išleid÷jo pavadi-nimas

NVĮ atitikimas ES reikala-

vimus

NVĮ statybos/ rekonstrukcijos

eiga

Vandens telkinys

Bendrasis azotas

Bendrasis fosforas

BDS7

NVĮ tipas

Skutulas 45 7,5 6,7 Mažeikiai* Atitinka

NVĮ statyba bus baigta 2008 m. Dubulis 36 6,2 5,8

antrinis

Telšiai Neatitinka 2008 m. bus

prad÷tos pirkimų procedūros

Svaig÷ 11,4 13,3 9,6 antrinis

Kurš÷nai Neatitinka Prad÷tos pirkimų

procedūros Urdupis 38,8 14 3,7 antrinis

Naujoji Akmen÷

Neatitinka Pasirašyta sutartis

statybai Drūktupis 13,8 2,3 3,8 antrinis

Skuodas Atitinka Bartuva 1,8 0,2 0,4 tretinis Venta Atitinka Venta 2,5 0,4 1,6 antrinis

Akmen÷ Atitinka Dabikin÷ 1,6 0,3 1 antrinis Viekšniai Atitinka Venta 0,2 0,2 0,2 antrinis

Pastabos: *- Mažeikių miesto nuotekos valomos AB "Mažeikių nafta" NVĮ

Iki šiol „Mažeikių naftos“, Kurš÷nų, Naujosios Akmen÷s bei Telšių nuotekų valymo įrenginiai neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų, tačiau artimoje ateityje planuojama gerinti nuotekų valymą – pastatyti reikalavimus atitiksiančius „Mažeikių naftos“ NVĮ bei rekonstruoti Telšių NVĮ, Naujosios Akmen÷s NVĮ ir Kurš÷nų NVĮ. Finansavimas NVĮ pastatymui bei rekonstravimui yra numatytas iš Ventos-Lielup÷s baseino investicin÷s programos ir Sanglaudos fondo.

Ventos UBR yra nemažai pramon÷s objektų (3 Paveikslas) vystančių tokias veiklas, kaip energetika, atliekų tvarkymas, naudingų iškasenų pramon÷ ir kitas, kurios patenka į sąrašą veiklų, kurios gali sukelti itin didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kurioms vykdyti privaloma gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimus pagal Aplinkos ministro patvirtinto įsakymo „D÷l taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK Taisykl÷s) 1 priedą. Šiuose leidimuose taršos objektams nustatomos galimos teršalų išleidimo normos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai.

11

3 Paveikslas. Pramon÷s objektai, turintys gauti TIPK leidimus (pagal TIPK Taisykli ų 1 priedą).

12

3.2. Pasklidoji tarša

Nors sutelktosios taršos šaltiniai daro žymią įtaką vandens aplinkai, tačiau nemaža dalis teršalų, ypač azoto junginių, į upelius ir upes patenka iš pasklidųjų taršos šaltinių. Pasklidąja tarša vadinama ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša, o iš dirvožemio išplaunamos mineralin÷s ir organin÷s trąšos, dirvos erozijos produktai ir nuotekos, patenkančios į aplinką iš neturinčių nuotekų surinkimo sistemų namų ir kt. Šaltiniai, išleidžiantys tokią taršą, atitinkamai vadinami pasklidosios taršos šaltiniais. Būtent d÷l to, kad n÷ra žinomi konkretūs taršą sukeliantys šaltiniai bei taršos mastas, pasklidąją taršą žymiai sunkiau įvertinti bei kontroliuoti nei sutelktąją.

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys apkrovą pasklidąja tarša, yra žem÷s danga/ žem÷nauda, galvijų skaičius, m÷šlidžių tvarkymas, trąšų naudojimas ir neprijungtų prie nuotekų valymo sistemų namų gyventojų skaičius.

Žem÷s ūkio naudmenos užima daugiau nei pusę – apie 66 % Ventos UBR ploto. Net 41 % ploto užima dirbama žem÷ (6 Lentel÷, 4 Paveikslas). Šiuo metu n÷ra duomenų apie Lietuvoje naudojamas mineralines trąšas (jų tipą ir kiekius), tod÷l labai sunku įvertinti, kokią taršą sukelia šių trąšų naudojimas.

6 lentel÷. Ventos UBR žem÷s dangos ir žem÷naudos pasiskirstymas

Žem÷s danga/ žem÷nauda % Dirbtin÷ danga 3

Žem÷s ūkio žem÷: 66 Dirbama žem÷ 41

Vaisių ir uogų plantacijos <1 Ganyklos 7

Kompleksin÷s paskirties žem÷ 18 Miškai ir kitos gamtin÷s teritorijos 26

Pelk÷s <1 Vandens telkiniai 1

Kiti 3 Šaltinis: CORINE žem÷s dangos žem÷lapis, 2000 m.

Žlugus Tarybų Sąjungai, Lietuvoje prasid÷jo stambių kolūkių likvidavimas ar privatizavimas bei jų padalijimas į mažesnius vienetus. Prasid÷jus šiam procesui, per 10 metų gyvulių skaičius Lietuvoje žymiai sumaž÷jo, o paskui prad÷jo did÷ti. Vis d÷lto, gyvulių kiekis šiuo metu yra žymiai mažesnis nei buvęs iki 1991 m. Daugiausia galvijų Ventos UBR auginama Kelm÷s ir Skuodo rajonų savivaldyb÷se, kiaulių ir arklių – Kelm÷s rajono, avių – Telšių rajono, paukščių – Kretingos ir Telšių rajonų savivaldyb÷se (7 Lentel÷).

7 Lentel÷. Gyvulių ir paukščių skaičius Ventos UBR savivaldyb÷se Galvijai Kiaul ÷s Avys Ožkos Arkliai Paukščiai

Kretingos r. sav. 12 989 10 401 309 340 653 290 914 Skuodo r. sav. 26 453 11 283 264 203 641 32 218 Akmen÷s r. sav. 6 741 16 865 222 307 278 23 220 Kelm÷s r. sav. 29 039 48 073 505 418 1 984 40 470 Šiaulių r. sav. 21 476 13 630 179 522 1 041 207 548 Mažeikių r. sav. 17 158 12 366 298 395 610 143 709 Telšių r. sav. 21 824 25 760 2 740 545 1 433 323 003 Lietuva 838 774 1 127 124 36 591 20 789 60 851 9 439 968

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2007 m.

13

4 Paveikslas. Ventos UBR žem÷nauda.

14

Pažym÷tina, kad dalis lentel÷se nurodytų savivaldybių teritorijų (ypač Šiaulių r., Kelm÷s r., Kretingos r.) nepatenka į Ventos UBR, tod÷l gyvulių ir paukščių skaičius Ventos UBR yra mažesnis nei nurodyta lentel÷je. Be to, keleto savivaldybių duomenys n÷ra pateikti, kadangi tik labai maža jų teritorijos dalis patenka į Ventos UBR.

Ventos UBR yra keli intensyvia gyvulininkyste ir paukštininkyste užsiimantys ūkio subjektai, kuriems privalomi gauti TIPK leidimai veiklai vykdyti. Jie pateikti 5 Paveiksle.

2005 m. Ventos UBR buvo apie 24 % gyventojų pagrindin÷se aglomeracijose, kurių namai buvo

neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (toliau – NSS) (8 Lentel÷).

8 Lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų surinkimo įrenginių Situacija 2005 metais

Aglomeracijos pavadinimas Gyventojų skaičius aglomeracijoje

Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie NSS, skaičius

Vnt. Vnt. % Skuodas 7 800 1 790 23 Kurš÷nai 14 600 5 980 41 Mažeikiai 41 400 11 590 28

Naujoji Akmen÷ 14 200 3 690 26 Telšiai 31 350 1 560 5

Akmen÷ 3 200 770 24 Venta 4 200 1 640 39

Viekšniai 2 370 1 300 55 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūros duomenų baz÷ „Vanduo“

3.3. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių charakteristikoms Ventos UBR

labiausiai pasireiškia 3 būdais: tvenkiant upes, statant ir eksploatuojant hidroelektrines bei tiesinant/ gilinant (melioruojant, įrengiant drenažą) upių vagas. Savo ruožtu, pakitusios hidromorfologin÷s vandens telkinių ar jų baseinų charakteristikos įtakoja ir vandens telkinių florą bei fauną.

3.3.1. Tvenkimo poveikis

Ventos UBR jau yra pastatyta 161 užtvanka – pagal 100 kvadratinių kilometrų plotui tenkančių užtvankų kiekį Ventos UBR (2,6 tvenkiniai/100 km2) pralenkia Nemuno (1,8 tvenkiniai/100 km2), Lielup÷s (1,2 tvenkiniai/100 km2) ir Dauguvos (0,3 tvenkiniai/100 km2) upių baseinų rajonus. D÷l šios aplinkyb÷s hidromofologinis užtvankų poveikis čia yra santykinai reikšmingesnis nei kituose upių baseinų rajonuose.

Upių tvenkimas paprastai turi šiuos pagrindinius poveikius upių ekologinei būklei: 1. Upei būdingos gamtin÷s sąlygos pakeičiamos labiau ežerams būdingomis sąlygomis, tod÷l

pradeda formuotis ežerus primenančios ekosistemos; 2. Užkertamas kelias žuvų, kitų organizmų migracijai bei medžiagos ir energijos srautams; 3. D÷l užtvankų, ypač jeigu jų ant vienos up÷s yra ne viena, formuojasi toks reiškinys kaip

vandens organizmų populiacijų “segmentacija” – kuo mažesn÷ populiacija (segmente tarp užtvankų), tuo mažesnis ir jos gyvybingumas esant nenumatytiems aplinkos pokyčiams (segmente organizmai iš esm÷s yra izoliuojami nuo organizmų kituose segmentuose);

15

5 Paveikslas. Intensyvia gyvulininkyste ir paukštininkyste užsiimantys ūkio subjektai.

16

4. Suintensyv÷ję eutrofikacijos procesai, atsirandantys užtvenktuose upių ruožuose, jeigu up÷je yra padid÷jęs biogeninių medžiagų kiekis, kuris pačiai upei d÷l vandens tek÷jimo gali ir nedaryti didelio poveikio, tačiau susiformavusioje ežero tipo ekosistemoje tas kiekis gali tur÷ti labai ryškų poveikį (žyd÷jimą, užaugimą ir pan.).

Laikoma, kad užtvenktoje up÷je formuojasi ežerui būdingos sąlygos, kai tvenkinio paviršiaus plotas yra >0,5 km2, o ilgis – >1,5 km. Prie tokių sąlygų tik÷tina, kad up÷s ekosistemoje atsiranda reikšmingi pasikeitimai (upines žuvis keičia labiau ežerin÷s, išnyksta vertingos lašišin÷s žuvys ir t.t.). Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių žymų tokio pakeitimo poveikį yra faktas, kad up÷se dažniausiai nutrūksta žuvų migracija prieš srovę, net jeigu yra pastatyti įrenginiai, skirti žuvims praplaukti. Visa tai reiškia, kad up÷ms keliami vandens kokyb÷s hidrocheminiai bei biologiniai reikalavimai tokiuose vandens telkiniuose jau nebepasiekiami. D÷l šios priežasties pagal Vandens įstatymo ir BVPD reikalavimus tokie tvenkiniai buvo priskirti vadinamiesiems labai pakeistiems (fiziškai modifikuotiems) vandens telkiniams, kurių ekologin÷ būkl÷ turi būti vertinama bei vandensaugos tikslai siekiami pagal nustatytus atskirus vertinimo kriterijus bei keliamus reikalavimus. Ventos UBR buvo preliminariai identifikuoti 8 labai pakeisti vandens telkiniai (9 Lentel÷).

9 lentel÷. Didžiausi Ventos UBR tvenkiniai, priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams

Tvenkinys Užtvenkta up÷ Tvenkinio plotas, km2 Juodeikių Varduva 2,34

Lazdininkų Darba 1,09 Sablauskių Dabikin÷ 0,94 Klykoli ų Vadakstis 0,90 Skuodo Bartuva 0,75 Kernų Erla 0,71 Kivyli ų Agluona 0,69 Ubišk÷s Patekla 0,54

D÷l užtvankų nutrūksta žuvų migracija, kuri yra svarbi siekiant įsisavinti skirtingus maisto

išteklius ir pasiekti nerštavietes. Kuomet užtvankos stovi ant upių, kurių baseino plotas <100 km2, didel÷s žalos žuvims nepadaroma, nes į tokius intakus migruojančios žuvys paprastai neplaukia. Kadangi apie 80 % Ventos UBR tvenkinių yra būtent ant tokių upių, užtvankų poveikis žuvų bendrijoms n÷ra toks didelis, koks gal÷tų būti, jeigu būtų buvusios patvenktos didesn÷s up÷s. Tačiau likę 20 % tvenkinių visgi daro didelę neigiamą įtaką. Ji ypač pasireiškia, jeigu tvenkinys yra >0,5 km2 ploto, kaip 9 Lentel÷je išvardinti labai pakeisti vandens telkiniai. Šiais atvejais netgi pastatytas žuvitakis netur÷s jokio efekto, nes, kaip jau min÷ta, žuvys pro tokio dydžio tvenkinius jau nebepraplaukia. Ties mažesniais tvenkiniais, jeigu norima pagerinti žuvų migracijos sąlygas, būtina įrengti efektyvius žuvitakius. Žuvitakiai Ventos UBR įrengti tik ant trijų tvenkinių (10 Lentel÷).

10 lentel÷. Tvenkinių, ant kurių yra įrengti žuvitakiai, sąrašas

Tvenkinio pavadinimas Up÷ Pastabos

Jautakių Venta Įrengtas per Jautakių HE slenkstinę užtvanką, basein÷lių

tipo.

Viekšnių Venta Natūralios vagos - basein÷lių

tipo.

Kuodžių Venta Įrengtas per Kuodžių HE slekstinę užtvanką, basein÷lių

tipo

Siekiant pagerinti migracijos sąlygas Žem÷s ūkio ministro įsakymu (Žin., 2007, Nr. 102-4180) buvo patvirtintas užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas bei sąrašas buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai (11 ir 12 lentel÷s).

17

11 Lentel÷. Ventos UBR užtvankų, prie kuri ų reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas

Up÷ (baseinas)

Atstumas nuo žiočių,

km

Užtvankos pavadinimas

Vandens pralaidos

tipas

Patvankos aukštis

Savyval-dyb÷ Pastabos

Venta (Ventos)

247,2 Augustaičių

malūnas slenkstis 2 Akmen÷s r.

Ventos regioninis parkas, veikia malūnas

Venta (Ventos)

3,1 Bugenių slenkstis 2,8 Mažeikių r.

12 Lentel÷. Ventos UBR buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas Eil. Nr. Up÷ (baseinas)

Orientacinis atstumas nuo

žiočių, km

Buvusios užtvankos

pavadinimas

Rekomenduojama priemon÷ žuvų migracijos

sąlygoms pagerinti Savivaldyb÷

1 Šata (Bartuvos) 8,5 Juknaičių išardyti akmenų slenksčio

liekanas po tiltu Skuodo r.

2 Venta (Ventos) 204 Mažeikių pertvarkyti akmenų slenksčio

liekanas Mažeikių r.

3 Šerkšn÷ (Ventos) 0,5 Akmenų slenkstis išardyti akmenų slenksčio

liekanas Mažeikių r.

3.3.2. Hidroelektrinių poveikis Hidrolektrin÷s sukelia neigiamą poveikį vandens organizmams daugiausiai d÷l sureguliuoto upių

hidrologinio režimo (debito, vandens lygio ekstremalių ir nesavalaikių pokyčių, jų mastų) bei d÷l su tokiu pakitusiu hidrologiniu režimu susijusios dugno ir pakrančių erozijos. Hidrologiniai pokyčiai neigiamai veikia pakrančių augmeniją, šalia upių telkšančias pelkes, žemiau užtvankos esančias vandens ekosistemas: sutrikdomas žuvų nerštas, vandens augmenijos užž÷limo procesas, dugno bestuburių gyvavimo sąlygos ir kt. Ypač neigiamas poveikis pasireiškia „sukaskaduotose“ up÷se, t.y. kuriose nedideliais atstumais yra pastatytos užtvankos ir elektrin÷s. Būtent tokia situacija labai būdinga Ventos UBR – iš visų jo teritorijoje yra pastatytų 28 hidroelektrinių 10 įrengta ant Virvyt÷s, 5 – ant Varduvos ir 5 – ant Ventos (13 Lentel÷, 6 Paveikslas.). Būtent šių 3 upių vandens ekosistemos yra labai smarkiai paveiktos tvenkinių ir hidroelektrinių darbo. Tačiau ir apskritai Ventos UBR hidroelektrinių santykinai (lyginant su baseino plotu) yra daugiausiai iš visų Lietuvos UBR.

13 Lentel÷. Ventos UBR pastatytų hidroelektrini ų sąrašas

HE Pavadinimas Up÷ Instaliuotas galingumas, kW Juodeikių Varduva 1 018 Kuodžių Venta 600 Ubišk÷s Patekla 350

Sukončių Virvyt÷ 320 Renavo Varduva 300

Baltininkų Virvyt÷ 260 Jautakių Venta 250 Skleipių Virvyt÷ 230

Gudų Virvyt÷ 230 Rakišk÷s Virvyt÷ 230 Skuodo Bartuva 220 Balsių Virvyt÷ 202

18

Kap÷nų Virvyt÷ 192 Kairiškių Virvyt÷ 150 Leckavos Ašva 125 Biržuv÷nų Virvyt÷ 120 Kulš÷nų Varduva 115 Kernų Erlos 110 Ukrinų Varduva 110

Vadagių Varduva 110 Viekšnių Venta 90

Jucių Virvyt÷ 80 Puodkalių Bartuva 80

Als÷džių malūnas Sruoja 75 Šerkšn÷nų Šerkšn÷ 64 Rudikių Venta 40

Sablauskių Dabikin÷ 39 Užvenčio malūnas Venta 24

6 Paveikslas. Vakarų Lietuvos mažųjų hidroelektrini ų tinklas (ne Ventos UBR priklauso tik viena Gondingos elektrin÷)

Nustatyta, kad hidroelektrin÷s gali tur÷ti ženklų poveikį vandens ekosistemoms, jeigu jų galingumas yra virš 100 kW. Galingiausios hidroelektrin÷s Ventos UBR yra Juodeikių ant Varduvos up÷s (instaliuotas galingumas 1 018 kW) ir Kuodžių ant Ventos up÷s (instaliuotas galingumas 600 kW). Visų

19

kitų įrengtų hidroelektrinių instaliuotas galingumas yra mažiau už 350 kW. Iš viso Ventos UBR yra 20 hidroelektrinių, kurių galingumas viršija 100 kW. Šios 20 elektrinių ir daro didžiausią poveikį vandens organizmams ir ekosistemai bendrai.

Bendras užtvankų ir hidroelektrinių poveikis upių faunai buvo įvertintas vykdant Virvyt÷s ir Ventos tyrimus, kuriuos 2007 m. vasarą Aplinkos ministerijos užsakymu atliko Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Dugno bestuburių taksonų (rūšių arba stambesnių grupių – genčių ir pan.) skaičius aukščiau užtvankų tiek Virvyt÷je, tiek ir Ventoje buvo žymiai mažesnis negu žemiau užtvankų (7 ir 8 Paveikslai). Apskritai, ,,sukaskaduotose“ up÷se aukščiau užtvankų žuvų ir dugno bestuburių rūšin÷ įvairov÷ bei biomas÷ būna ženkliai mažesni negu žemiau užtvankų.

0 10 20 30 40 50 60

Gyvuoliai

aukščiau Gudų

žemiau Gudų

aukščiau Kap÷nų

žemiau Kap÷nų

žemiau Kairiškių

aukščiau Rakiškių

žemiau Rakiškių

žemiau Balsių

žemiau Sukončių

žemiau Jucių

aukščiau Biržuv÷nų

žemiau Biržuv÷nų

aukščiau Baltininkų

žemiau Baltininkų

žemiau Jonapolio

Biržulio ežeras

Taksonų 7 Paveikslas. Dugno bestuburių taksonų skaičius Virvyt ÷s up÷s skirtingose tyrim ų stotyse

20

0

5

10

15

20

25

30

35

aukščiauKuodžių

žemiauKuodžių

aukščiauViekšnių

žemiauViekšnių

aukščiauRudikių

žemiauRudikių

Taksonų skaičius

8 Paveikslas. Dugno bestuburių taksonų skaičius Ventos up÷s skirtingose tyrimų stotyse

Lyginant upių ekologinę būklę Virvyt÷je ir Ventoje pagal Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertes (LŽI kriterijai pateikti Ventos vandens telkinių būkl÷s vertinimo 4 skyriuje), darosi akivaizdu, kad vandens ekologin÷ būkl÷ pagal LŽI aukščiau ir žemiau užtvankų daugeliu atvejų skiriasi per vieną kokyb÷s klasę (prastesn÷ būna žemiau užtvankos) (14 Lentel÷).

14 Lentel÷. Apibendrintos LŽI indekso vert÷s ir ekologin÷ būkl÷ Virvyt ÷s ir Ventos up÷se hidroelektrini ų poveikio zonose

Rajonas Vietov÷, HE

Atstumas nuo

žiočių, km

LŽI vidurkis aukščiau

patvankos

Būkl÷

LŽI vidurkis žemiau

patvankos

Būkl÷

Virvyt ÷ HE zonos

Mažeikių r. Gudų 6,6 0,095 L.bloga 0,101 L. bloga Mažeikių r. Skleipių 10,8 0,271 Bloga 0,516 Vidutin÷ Akmen÷s r. Kap÷nų 13,4 0,291 Bloga 0,161 Bloga Akmen÷s r. Kairiškių 20,2 0,095 L.bloga 0,230 Bloga Akmen÷s r. Rakišk÷s 23,2 0,086 L.bloga 0,201 Bloga Akmen÷s r. Balsių 27,7 0,166 Bloga 0,327 Bloga

Telšių r. Sukončių 29,8 0,056 L.bloga 0,483 Vidutin÷ Telšių r. Jucių 65,2 0,375 Bloga 0,550 Vidutin÷ Telšių r. Biržuv÷nų 72,0 0,603 Vidutin÷ 0,436 Vidutin÷ Telšių r. Baltininkų 77,7 0,023 L.bloga 0,592 Vidutin÷ Vidurkis: 0,206 Bloga 0,360 Bloga

Venta HE zonos

Mažeikių r. Kuodžių 188,9 0,138 Bloga 0,632 Vidutin÷ Mažeikių r. Jautakių 199,0 0 L.bloga 0,314 Bloga Mažeikių r. Viekšnių 221,8 0,013 L.bloga 0,489 Vidutin÷ Akmen÷s r. Rudikių 251,7 0,113 Bloga 0,159 Bloga Vidurkis 0,066 L.bloga 0,398 Bloga - vidutin÷

Reikia taip pat pažym÷ti, jog tyrimai buvo atliekami prie pat užtvankų, kad būtų užfiksuotas tiesioginis elektrinių ir užtvankų poveikis.

21

2007 m. vasarą Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Vilniaus universiteto Botanikos instituto bei Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties mokslininkai tyr÷ užtvankų ir hidroelektrinių poveikį Virvyt÷s up÷s augmenijai (makrofitams). Tyrimų metu paaišk÷jo, kad hidroelektrin÷s daro pastebimą įtaka up÷s augalijai:

• Patvankos paveiktose zonose d÷l srov÷s sul÷t÷jimo ir uždumbl÷jimo susiformavusios stovintiems vandenims būdingos makrofitų bendrijos;

• Žemiau hidroelektrinių esančiose srauniose atkarpose dažnai aptinkami sraunumoms nebūdingi augalai, kurie atnešami iš tvenkinių, įsitvirtina ir auga sraunumų bendrijose, pakeisdami jų rūšinę sud÷tį;

• Augalijos sud÷ties pokyčiai Virvyt÷je ypač išryšk÷ja ties Tryškių miesteliu ir žemiau, nes sul÷t÷jus srov÷s greičiui, nyksta tekantiems vandenims būdingos rūšys, žymiai sumaž÷ja jų gausumas ir gyvybingumas.

Akivaizdus užtvankos ir hidroelektrin÷s poveikis buvo nustatytas ant Virvyt÷s up÷s pastačius

Baltininkų užtvanką. Po jos pastatymo, 2005 m. vasarą, up÷s ruože žemiau užtvankos buvo pasteb÷ta daug kritusių žuvų. Tvenkinyje atlikus vandens kokyb÷s tyrimus buvo nustatytas labai mažas deguonies kiekis (paviršiuje - net mažiau už 1 mg/l), o priedugn÷je rastas bedeguonin÷se sąlygose susiformavęs toksiškas amonis. Manoma, kad tokio vandens patekimas į upę ir gal÷jo įtakoti žuvų kritimą žemiau užtvankos, o tokios kokyb÷s vanduo gal÷jo susiformuoti d÷l to, kad prieš užtvenkiant upę nebuvo tinkamai nuo organinių medžiagų išvalytas dugnas. Situaciją dar labiau pablogino ilgai užsitęsę karšti ir sausi vasaros orai, nusekinę ir įšildę vandenis.

Pagal galiojančius teis÷s aktus, negalima iš užtvankų ištekančio vandens srautą sumažinti tiek, kad nebebūtų praleidžiamas gamtosauginis (ekosistemų gyvybingumui būtinas minimalus) debitas, tačiau realyb÷je dažnai būna kitaip, ką parod÷ ir 2006 m. vasarą atlikto patikrinimo rezultatai (15 Lentel÷).

15 lentel÷. Hidroelektrini ų eksploatacijos atitikimo reikalavimams patikrinimo, atlikto 2006 m. vasarą, rezultatai

HE nustatyti pažeidimai RAAD* HE,

skaičius

Patikrinta HE, skaičius

Patikrinta, % Šiurkštūs** Nežymūs*** Iš

viso Pažeidimai,

%

Šiaulių 27 19 70 9 0 9 47 Utenos 6 6 100 1 0 1 17 Alytaus 6 6 100 0 1 1 17 Vilniaus 16 15 94 2 2 4 27 Kauno 9 7 78 - 2 - 11 Marijampol÷s 7 7 100 0 1 1 14 Klaip÷dos 5 4 80 1 - - - Panev÷žio 2 2 100 0 1 1 50 Visų 78 66 85 13 7 17 26 * - RAAD – regionų aplinkos apsaugos departamentai prie Aplinkos ministerijos, vykdantys aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolę savo regionuose. ** - Nepraleidžiamas gamtosauginis debitas, pažeminti vandens lygiai žemiau leidžiamo nustatyto taisykl÷se. *** - Nevedami vandens lygių registravimo žurnalai, neįrengta matuokl÷.

Kaip parod÷ patikrinimo rezultatai, daugiausia nusižengimų aptikta Šiaulių regione, kuris kaip tik ir apima didžią dalį Ventos UBR. Be to, visi šie pažeidimai buvo šiurkštūs (nepraleidžiamas gamtosauginis debitas, pažeminti vandens lygiai žemiau leidžiamo nustatyto taisykl÷se) ir tai tik patvirtina kad tvenkinių ir hidroelektrinių poveikis Ventos UBR vandens ekosistemoms yra žymus ir keliantis didelį susirūpinimą.

22

3.3.3. Melioracijos poveikis

Melioracijos darbai apima upių vagų tiesinimą, gilinimą bei drenažo sistemos įrengimą (papildomų drenavimo griovių iškasimą, drenažo vamzdžių dirvoje išvedžiojimą). Melioracijos darbų rezultatai paprastai pasireiškia šiais pagrindiniais poveikiais up÷ms:

1. Sunaikinama natūrali vagos diferenciacija (įlankos, duob÷s, sraunumos, užutekiai), gyvybiškai svarbi vandens augalams ir gyvūnams, d÷l ko:

• sunyksta natūrali dugno ir pakrančių augmenija; • sumaž÷ja dugno bestuburių gyvensenai tinkami plotai, bestuburių rūšin÷ įvairov÷ ir gausa, to

pasekm÷je - žuvims tinkamų maisto objektų kiekis; • sunaikinamos žuvų nerštaviet÷s ir buvein÷s: tinkamas nerštui substratas, sl÷ptuv÷s

jaunikliams, specifin÷s suaugusių žuvų buvein÷s; • galiausiai, visi aukščiau min÷ti pokyčiai priveda prie drastiškai sumaž÷jusios rūšin÷s įvairov÷s

ir gausos. 2. Susiformuoja vandens nuot÷kio disbalansas - sunaikinus šlapžemes, sulaikančias perteklinį

vandenį bei pagreitinus potvynio vandenų nuot÷kį kanalų sistemomis, nepasipildo gruntiniai vandenys, o hidrosistema nebegali kompensuoti vandens stygiaus sausuoju metų laikotarpiu. D÷l to turime staigesnius vandens lygio ir debito svyravimus, didesnius poplūdžius bei didesnį vandens trūkumą sausuoju vasaros periodu. Tai savo ruožtu nulemia didelį stresą vandens ekosistemoms (pavyzdžiui, dingstant vandeniui apskritai), o tuo pačiu ir vandens trūkumą pas÷lių laistymui, pramonei ar geriamo vandens tiekimui. Jeigu į upę išleidžiamos nuotekos, sausmečiu esant mažai vandens nuotekos mažiau atskiedžiamos, tod÷l teršalų koncentracijos tokių upių vandenyje labai padid÷ja.

3. Jei sausinami laukai daug tręšiami, drenažo sistemos padeda toms trąšoms greičiau patekti į vandens telkinius.

Iš kitos pus÷s, kalbant apie sausinimą reikia pasteb÷ti, kad drenažo sistemos labai naudingos žem÷s ūkiui, kadangi dr÷gm÷s perteklius dirvoje mažina daugumos žem÷s ūkio kultūrų produktyvumą arba išvis sudaro netinkamas sąlygas joms augti.

Lietuvoje organizuotai nusausinti žemes prad÷ta dar 19 amžiaus viduryje. 1910-1997 m. buvo nusausinta 4,4 milijonai hektarų žemių. Vien 1971-1975 metais nusausinta 0,7 milijonai hektarų žemių. Iš viso nusausinta 46,6 % šalies teritorijos. Sureguliuota 46 tūkstančiai kilometrų upių ir upelių, jų tarpe 24,3 tūkstančiai kilometrų ilgesnių nei 3 kilometrų vandent÷kmių: 3-10 kilometrų ilgio sureguliuota > 80 %, 10-30 kilometrų ilgio – apytiksliai 40-50 %, o daugiau nei 30 kilometrų ilgio - < 20 %. Gamtinių nereguliuotų vagų liko apie 13,4 tūkstančių kilometrų, kurių dauguma – didžiosiose up÷se.

Kokia situacija d÷l nusausintų plotų Ventos UBR sunku tiksliai paskaičiuoti ir pasakyti, nes pateikiami savivaldybių duomenys nepilni (ne visos savivaldyb÷s pateik÷ duomenis), tod÷l nepakankamai reprezentatyvūs ir patikimi. Vis d÷lto, pagal pateiktus duomenis Ventos UBR apytiksliai sausinama apie 80 % teritorijos. Viena to priežasčių yra ta, kad čia kritulių kiekis yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kita vertus, sausomis vasaromis gana dažnai pasireiškia vandens trūkumas, kas čia yra pakankamai aštri problema. Upių vandeningumas čia iš esm÷s yra apsprendžiamas lietaus, tod÷l jo trūkstant, o sausinimo sistemoms neleidžiant vandeniui kauptis ir po truputį jį atidavin÷ti up÷ms sausuoju laikotarpiu, kai kurios vagos apskritai išdžiūsta. Problemą šiame UBR dar labiau apsunkina hidroelektrin÷s, kurios kartais neleistinai sustabdo vandens t÷kmę žemutiniame užtvankos bjefe.

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis (16 Lentel÷), Ventos UBR sausinamų sistemų sausinamas plotas sudaro apie 5500 km2, iš kurių apie 7 % sausinamo ploto apima neveikiančios drenavimo sistemos. Apie 30 % gyvenviet÷se ir 7 % žem÷s ūkio paskirties žem÷je esančių drenavimo sistemų sugadintos arba veikia neefektyviai. Duomenys apie miškų sausinimo sistemas atrodo nevisai patikimi, nes daugelis savivaldybių nepateik÷ informacijos apie jų teritorijoje esančius miškų sausinamus plotus.

23

16 Lentel÷. Drenuojamos teritorijos Ventos UBR savivaldyb÷se

Savyvaldyb÷s pavadinimas Sistemos tipas

Visas drenuojamas plotas (ha)

Neveikiančių drenavimo sistemų drenavimo plotas

(ha)

Gyvenviečių sausinimo sistemos - -

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų sistemos 46 055 - Akmen÷s r.

Miškų sausinimo sistemos - -

Gyvenviečių sausinimo sistemos 458 129

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 70 966 7 532 Kelm÷s r.


Gyvenviečių sausinimo sistemos 2 687 -

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 49 840 2 064 Kretingos r.

Miškų sausinimo sistemos 14 179 -


Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 87 707 10 754 Mažeikių r.

Miškų sausinimo sistemos 20 729 -


Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 1 820 50 Palangos


Gyvenviečių sausinimo sistemos 1 540 900

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 58 845 4 800 Skuodo r.



Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 89 028 3 833 Šiaulių r.



Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 49 414 6 076 Šilal÷s r.

Miškų sausinimo sistemos 17 17


Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 53 854 1 744 Telšių r.


Gyvenviečių sausinimo sistemos 5 551 1 679

Žem÷s ūkio paskirties teritorijų 507 529 36 853

Bendrai visose savivaldyb÷se

Miškų sausinimo sistemos 34 925 17

24

3.4. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai 2004 m. pabaigoje buvo identifikuotos reikšmingas žmogaus veiklos poveikis vandens telkiniams

ir išskirti rizikos vandens telkiniai (9 Paveikslas). Rizikos vandens telkiniu vadinamas toks telkinys, kuriame yra gr÷sm÷ nepasiekti geros būkl÷s iki 2015 m. „Gera“ vandens būkl÷ reiškia artimą natūraliai, žmogaus veiklos nepaveiktai, būklę.

Ventos UBR buvo nustatytos trijų rūšių žmogaus veiklos apkrovos ir jų sukelti poveikiai, d÷l kurių vandens telkiniai priskirti rizikos grupei. Tai pasklidosios taršos šaltiniai, sutelktosios taršos šaltiniai ir hidrologinio režimo reguliavimas. 2008 m. informacija apie telkinių priklausymą rizikos grupei bus atnaujinta, vadovaujantis naujais vandens telkinių monitoringo ir ūkin÷s veiklos poveikio analiz÷s duomenimis.

3.4.1. Reikšminga sutelktoji tarša

Organiniai teršalai (apskaičiuoti pagal BDS7), amonis, bendrasis fosforas ir visos prioritetin÷s pavojingos medžiagos yra teršalai pagal kuriuos vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei, kadangi patirtis rodo, kad šių teršalų tam tikros koncentracijos daro didžiausią žalą vandens ekosistemoms.

D÷l sutelktosios taršos šaltinių poveikio Ventos UBR rizikos vandens telkinių grupei buvo priskirti 70 telkinių (10 Paveikslas).

3.4.2. Reikšminga pasklidoji tarša

Vandens telkinių priskyrimas rizikos grupei įvertintas pagal azoto apkrovas ir žem÷s ūkio paskirties plotą vandens telkinio baseine. Azotas yra pagrindinis teršalas, patenkantis iš pasklidosios taršos šaltinių Lietuvoje. Jis yra vienas geriausių kriterijų žem÷s ūkio veiklos poveikiui vandens telkiniams atspind÷ti ir įvertinti, kadangi azotą lengvai perneša vanduo ir jis greitai pasiekia paviršinius vandens telkinius.

D÷l pasklidosios taršos šaltinių poveikio Ventos UBR rizikos vandens telkinių grupei buvo priskirti 26 telkiniai (11 Paveikslas). Nors šių telkinių yra žymiai mažiau nei rizikos telkinių d÷l sutelktosios taršos, jų baseinų užimamas plotas yra žymiai didesnis nei rizikos telkinių d÷l sutelktosios taršos baseinų plotas.

3.4.3. Reikšmingas hidrologinio režimo reguliavimas ir morfologiniai pokyčiai Nustatyta, kad hidroelektrin÷s, kurių galingumas viršija 100 kW, gali tur÷ti ženklų neigiamą

poveikį vandens ekosistemoms, tod÷l upių atkarpos žemiau tokių elektrinių iki kitų didelių intakų buvo priskirtos rizikos grupei.

Ventos UBR yra 20 vandens telkinių, kurie priskirti rizikos grupei d÷l hidroelektrinių poveikio (12 Paveikslas). Visi šie vandens telkiniai išskyrus vieną, kuris priklauso Bartuvos up÷s baseinui, priklauso Ventos up÷s baseinui.

25

9 Paveikslas. Ventos UBR rizikos vandens telkiniai

26

10 Paveikslas. Rizikos vandens telkiniai d÷l sutelktosios taršos.

27

11 Paveikslas. Rizikos vandens telkiniai d÷l pasklidosios taršos.

28

12 Paveikslas. Rizikos vandens telkiniai d÷l hidroelektrini ų poveikio.

29

4. VENTOS UBR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINI Ų BŪKL ö

4.1. Upių būkl÷

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus

Ventos UBR upių būkl÷ buvo vertinama pagal 2006 m. valstybinio monitoringo duomenis. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus (17 Lentel÷).

Organin÷s medžiagos vertinamos pagal vidutines metines ištirpusio deguonies, ištirpusio deguonies minimumo, prisotinimo deguonimi ir biocheminio deguonies sunaudojimo per 7 paras (BDS7) vertes, o biogenin÷s vertinamos pagal vidutines metines bendro azoto (Nbendras), amonio azoto (NH4-N), nitratinio azoto (NO3-N), bendro fosforo (Pbendras) ir fosfatinio fosforo (PO4-P) vertes vandenyje.

Upių būkl÷ pagal pavojingas medžiagas vertinta pagal oficialias Lietuvoje patvirtintas vandens kokyb÷s normas – didžiausią leistiną koncentraciją (DLK).

17 Lentel÷. Ventos UBR upių vandens būkl÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga >9.5 9.5-8 7.9-6.0 5.9-3.0 <3.0 Ištirpęs deguonis

(metų vidurkis), mg/l >9.0 (1) 9.0-7.0 (1) 6.9-5.0 (1) 4.9-2 (1) <2.0 (1) >7.0 7.0-5.0 4.9-4.0 3.9-2.0 <2.0 Ištirpęs deguonis (minimumas),

mg/l >6.5 (1) 6.5-4.5 (1) 4.4-3.5 (1) 3.4-1.5 (1) <1.5 (1) >85.0 (1) 85-70 (1) 69-55 (1) <55 (1) Deguonies prisotinimas (metų

vidurkis), % >80.0 (2) 80-65 (2) 64-50 (2) <50 (2)

BDS7 (metų vidurkis), mgO2/l <2.0 2.0-3.0 3.1-4.0 4.1-5.0 >5.0 Bendras azotas (Nb), mg/l <1.5 1.5-2.6 2.7-3.8 3.9-5.2 >5.2 Amonio azotas (NH4-N), mg/l <0.1 0.1-0.2 0.21-0.3 0.31-0.4 >0.4 Nitratinis azotas (NO3-N), mg/l <1.3 1.3-2.3 2.4-3.5 3.6-5.0 >5.0 Bendras fosforas (Pb), mg/l <0.07 0.07-0.11 0.12-0.20 0.21-0.4 >0.4 Fosfatinis fosforas (PO4-P), mg/l <0.03 0.03-0.07 0.08-0.15 0.16-0.32 >0.32

1 – šie kriterijai taikomi 2-o tipo up÷ms (baseino plotas 100-1000 km2, vagos nuolydis <0,7 m/km);

Vandens būkl÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Priežiūros intensyvus monitoringas skirtas bendrai apibūdinti vandens telkinių būklę, o vykdomi 12 kartų per metus matavimai leidžia labai patikimai įvertinti būklę. Priežiūros ekstensyvus monitoringas, vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, leidžia tik apytiksliai nustatyti telkinių būklę ištiriant didesnę teritoriją ir potencialiai identifikuojant probleminius ir labai švarius vandens telkinius. Veiklos monitoringas taip pat vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, tačiau tyrimo vietos išd÷stomos vandens telkiniuose, kur žinoma ar numanoma, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tad jo rezultatai patvirtina ar paneigia, nusako problemos mastą. Tod÷l n÷ra steb÷tina, kad veiklos monitoringo rezultatai neretai būna daug prastesni negu kitų monitoringo tipų. Vis d÷lto reikia pabr÷žti, kad d÷l retų matavimų priežiūros ekstensyvaus ir veiklos monitoringo rezultatai nebūtinai atspindi realią būklę, nes hidrocheminiai parametrai metų b÷gyje gali labai kisti. Nustačius, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tuose vandens telkiniuose atliekami detalesni tyrimai.

Bendra Ventos UBR upių vandens kokyb÷s būkl÷ pagal deguonį, azotą ir fosforą pateikta 14-16 paveiksluose.

30

13 Paveikslas. Ventos UBR upių ir ežerų monitoringo vietos.

31

14 Paveikslas. Ventos UBR upių vandens kokyb÷ pagal deguonį.

32

15 Paveikslas. Ventos UBR upių vandens kokyb÷ pagal azotą.

33

16 Paveikslas. Ventos UBR upių vandens kokyb÷ pagal fosforą.

34

Priežiūros intensyvus monitoringas Ventos UBR up÷se vykdomas 7 tyrimo vietose (18 Lentel÷). 18 Lentel÷. Ventos UBR priežiūros intensyvaus monitoringo tyrimo vietos

Tyrimo vietos identifikacinis numeris Tyrimo vieta Up÷ Baseinas

78 Bartuva aukščiau Skuodo Bartuva Bartuvos

79 Bartuva žemiau Skuodo Bartuva Bartuvos

430 Varduva ties Grieže Varduva Ventos

432 Ašva ties Lietuvos-Latvijos pasieniu Ašva Ventos

433 Virvyt÷ ties Janapole Virvyt÷ Ventos

82 Venta žemiau Mažeikių Venta Ventos

138 Šventoji žiotyse Šventoji Šventosios

Upių būkl÷ šiose vietose 2006 metais pagal tirtus hidrocheminius parametrus dažniau buvo gera

arba labai gera, negu vidutin÷ (19 Lentel÷). 19 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Ventos UBR upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 43 29 43 0 100 43 0 43 43 Gera 57 71 57 86 0 43 57 57 57 Vidutine 0 0 0 14 0 14 43 0 0 Bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Labai bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vis d÷lto, problemų buvo d÷l bendro azoto – pagal ši parametrą vandens kokyb÷ buvo blogesn÷ nei gera (vidutin÷) 43 % tyrimo vietų. Pagal BDS7 ir nitratus tokia situacija buvo 14 % tyrimo vietų.

Daugiausia problemų buvo Ašvoje ties pasieniu (nedideli vandens būkl÷s neatitikimai gerai būklei pagal BDS7, nitratus ir bendrąjį azotą – pasklidosios taršos iš žem÷s ūkio įtaka), Varduvoje ties Grieže (nedideli vandens kokyb÷s neatitikimai gerai būklei pagal bendrąjį azotą) ir Ventoje ties pasieniu (nedideli vandens būkl÷s neatitikimai gerai būklei pagal bendrąjį azotą).

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 16 tyrimo vietų (20 Lentel÷).

20 Lentel÷. Ventos UBR priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietos 2006 m.


626 Šventoji ties Lietuvos-Latvijos pasieniu Šventoji Šventosios

613 Varduva ties Paparčiais Varduva Ventos

757 Lūšis ties Pikeliais Lūšis Ventos

759 Kvist÷ aukščiau Račalių (žemiau Asteikių) Kvist÷ Ventos

760 Starkupis ies Mitkaičiais Starkupis Ventos

764 Amal÷ aukščiau Kužių (ties Amaliais) Amal÷ Ventos

767 Nevarda ties Klubokais Nevarda Ventos

771 Juodupis ties Pavirvyčiu Juodupis Ventos

774 Judra aukščiau Mileikių Judra Ventos

35


778 Varduva ties Pagarde Varduva Ventos

779 Šventupys žemiau Sablauskų Šventupis Ventos

784 Virvyčt÷ ties Jokšais Virvyt÷ Ventos

785 Sruoja ties Kūbakiais Sruoja Ventos

Dalis šių rezultatų gal÷jo būti tokie d÷l to, kad šiose tyrimų vietose hidrocheminiai tyrimai buvo

atliekami pavasarį-vasaros pradžioje, kai yra palankiausias metas vandens organizmams vertinti. Skirtumams įtakos gali tur÷ti, pavyzdžiui, faktas, jog šiltuoju metų laiku, kai vykdomi matavimai, biogenines medžiagas (azoto ir fosforo junginiai) intensyviai pasisavina augmenija (vandenyje jų mažiau lieka). D÷l pakankamai dar v÷saus vandens ir aktyvios fotosintez÷s pavasarį deguonies kiekis vandenyje gali būti padidintas, tačiau vasaros pradžioje-viduryje vandeniui įšilus ir suintensyv÷jus deguonies vartojimui organin÷s medžiagos skaidymo procesuose deguonies vandenyje gali labai sumaž÷ti.

21 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Ventos UBR upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 19 75 50 19 69 94 56 56 50 Gera 31 25 31 63 31 6,3 44 44 25 Vidutine 38 0 19 13 0 0 0 0 19 Bloga 13 0 0 0 0 0 0 0 6 Labai bloga

0 0 0 6 0 0 0 0 0

Pagal azoto junginius, fosfatus bei minimalų deguonies kiekį problemų šiose monitoringo tyrimo

vietose neužfiksuota. Daugiausia problemų vandens telkiniuose nustatyta d÷l deguonies trūkumo – pagal jį vandens būkl÷ neatitiko geros būkl÷s net 50 % monitoringo tyrimo vietų.

Neatitikimai pagal bendrąjį fosforą fiksuoti 25 % tyrimo vietų, o pagal deguonies prisotinimą ir BDS7 – 19 % tyrimo vietų.

Tarp nepatenkinamos būkl÷s tyrimo vietų išsiskyr÷ Anuva ties Šeškiais (labai bloga situacija pagal BDS7, vidutiniška – pagal deguonį), Amal÷ aukščiau Kužių (bloga situacija pagal deguonį) ir Eiškūnas aukščiau Kulalių (bloga situacija pagal deguonį ir bendrą fosforą).

Veiklos monitoringas 2006 metais Ventos UBR buvo vykdomas 17 tyrimo vietų (22 Lentel÷).

36

22 Lentel÷. Ventos UBR veiklos monitoringo tyrimo vietos 2006 m.

Veiklos monitoringo tyrimo vietose lyginant su priežiūros monitoringo tyrimų vietomis buvo

daugiau atvejų, kai būkl÷ būdavo prastesn÷ nei gera (23 Lentel÷). 23 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Ventos UBR upių veiklos monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 12 59 29 18 47 88 65 53 35 Gera 29 29 35 24 18 0 18 18 29 Vidutine 29 0 18 29 12 6 0 24 18 Bloga 24 6 12 12 6 0 12 0 12 Labai bloga 0 0 0 18 18 6 6 6 6

Visose veiklos monitoringo tyrimų vietose vandes būkl÷ bent pagal vieną parametrą buvo prastesn÷ nei gera būkl÷. Daugiausia problemų buvo d÷l BDS7 kiekio ir deguonies trūkumo, pagal kuriuos vandens būkl÷ neatitiko geros, atitinkamai sudar÷ 59 ir 53 % tyrimo vietų. Pagal amonio azotą ir bendrą fosforą vandens būkl÷ neatitiko geros būkl÷s 35 % tyrimo vietų, pagal kitus parametrus – mažesniame kiekyje vietų.

Prasčiausia vandens būkle išsiskyr÷ up÷ Tausalas žemiau Eigirdžių (labai bloga situacija pagal amonio azotą, fosfatus ir bendrą fosforą – galima sutelktosios taršos įtaka). Prasta upių būkl÷ fiksuota ir Lukn÷je ties Srauptais (labai bloga situacija pagal BDS7, prasta pagal deguonį, amonio azotą), Berkinoje aukščiau Želvaičių (labai bloga situacija pagal NH4-N, prasta pagal deguonį, vidutin÷ pagal BDS7 ir bendrą fosforą – galima sutelktosios taršos įtaka), Anuvoje ties Šeškiais (labai bloga situacija pagal BDS7, vidutin÷ pagal deguonį), Gergžde žemiau Gergždelių (labai bloga situacija pagal nitratus ir

Tyrimo vietos identifikacinis

numeris Tyrimo vieta Up÷ Baseinas

646 Lukn÷ ties Sriauptais Lukn÷ Šventosios

647 Darba žemiau Darb÷nų Darba Šventosios

804 Debr÷stis žemiau Kruopių Debr÷stis Ventos

805 Žemalupis žemiau Žemal÷s Žemalupis Ventos

807 Gergždas žemiau Gergždelių Gergždas Ventos

808 Upyna žemiau Upynos Upyna Ventos

809 Vaidys žemiau Luok÷s Vaidys Ventos

810 Berkina aukščiau Želvaičių Berkina Ventos

811 Tausalas žemiau Eigirdžių Tausalas Ventos

812 Subedis žemiau Kaln÷nų Subedis Ventos

813 Varduva žemiau Žemaičių Kalvarijos Varduva Ventos

814 Virvyt÷ žemiau Tryškių, ties keliu Nr.194 Vivyt÷ Ventos

645 Rubežupis žemiau Daukšių Rubežupis Bartuvos

642 Guntinas ties keliu Nr. 170 Guntinas Bartuvos

643 Puokupis ties Puoke Puokupis Bartuvos

644 Šata ties Lyksūde Šata Bartuvos

37

bendrą azotą, prasta pagal deguonį), Rubežupyje žemiau Daukšių (labai bloga situacija pagal BDS7, vidutin÷ pagal deguonį), Upynoje žemiau Upynos (labai bloga situacija pagal amonio azotą – galima sutelktosios taršos įtaka) bei Virvyt÷je žemiau Tryškių (labai bloga situacija pagal BDS7).

Vertinant Ventos UBR upių vandens būklę pagal valstybin÷s aplinkos monitoringo programos tiriamas pavojingas medžiagas, 2006 m. dvejose up÷se nustatytos kelių medžiagų koncentracijos didesn÷s už DLK. Ventoje žemiau Mažeikių rasta trichlormetano (chloroformo) – jo vidutin÷ metin÷ koncentracija (355 µg/l) viršijo didžiausią leidžiamą (12 µg/l) beveik 30 kartų. Šiuo atveju yra būtina tolimesn÷ steb÷sena ir šaltinių nustatymas. Šventosios up÷s žiotyse aldrino vidutin÷ metin÷ koncentracija siek÷ 0,0616 µg/l – 6 kartus didesn÷ už didžiausią leidžiamą (0,01 µkg/l).

Pavojingų medžiagų kiekiai vertinti ir 2006-2007 metais vykusio Suomijos Aplinkos ministerijos finansuoto projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ r÷muose. Projekto tikslas buvo pasirengti įgyvendinti pavojingų medžiagų (76/464/EEB ir antrines direktyvas) ir BVPD išsiaiškinti, kokios pavojingos medžiagos yra paviršiniame vandenyje, dugno nuos÷dose, nuotekose ir nuotekų dumble. Jų koncentracijos buvo vertinamos lyginant jas su esamomis ar numatomomis pagal naujai siūlomą Europos Bendrijų pavojingų medžiagų direktyvą ribines vertes. Ventos UBR buvo tirtos 4 vietos – Bartuva pasienyje, Šventoji ties Lietuvos-Latvijos pasieniu, Venta ties Lietuvos-Latvijos pasieniu ir „Mažeikių naftos“ išvalytos nuotekos jų išleidimo vietoje. Bartuvoje ties Lietuvos-Latvijos pasieniu buvo rastas ftalatų grup÷s junginys diizobutilftalatas, kurio koncentracijos (5,12 µkg/l) buvo labai aukštos. Nors ši medžiaga kol kas n÷ra normuojama, tačiau ji klasifikuojama kaip labai toksiška vandens organizmams, tod÷l tokie jos kiekiai kelia susirūpinimą. Šventojoje ties Lietuvos-Latvijos pasieniu taip pat buvo aptikti ftalatai – diizobutilftalatas ir di-2-etilheksilftalatas (DEHP). DEHP koncentracijos (0,98 µg/l) viršija Lietuvos standartus, o diizobutilftalato koncentracijos taip pat aukštokos (2,95 µg/l), tod÷l abi medžiagos kelia susirūpinimą. Ftalatai yra žmogaus sukurtos chemin÷s medžiagos, kurios naudojamos plastmas÷s, dažų, klijų, hermetikų, kosmetikos ir kt. pramon÷je. Ventoje ties Lietuvos-Latvijos pasieniu buvo rastos labai didel÷s chloroformo (388 µg/l – viršija Lietuvos standartus) bei DEHP (1,33 µg/l – viršija Lietuvos ir ES standartus) koncentracijos. Chloroformas vartojamas vaistų gamyboje, medicinoje, pramon÷je laboratorijose. „Mažeikių naftos“ nuotekose buvo aptiktos didel÷s beveik visų tirtų parametrų koncentracijos – fenolių, ftalatų, organinių alavo junginių, metalų (Cd, Ni, Pb, As, Cu, Zn, Hg) - jos viršijo esamus standartus arba numatomus pagal naujai siūlomą Europos Bendrijų pavojingų medžiagų direktyvą.

Apibendrinant, Ventos UBR upių būkl÷ pagal hidrocheminių parametrų monitoringo duomenis kiek mažiau nei pus÷je (40 %) tyrimo vietų yra gera arba labai gera (atmetus veiklos monitoringo duomenis šis skaičius pasiekia 48 %), jeigu vertintume pagal blogiausią būklę parodantį parametrą. Daugiausia problemų yra d÷l BDS7 kiekio ir deguonies trūkumo, o kai kur ir d÷l didesnio kiekio bendrojo azoto ir fosforo. Tai UBR, kuriame poveikiai yra kompleksiniai – vienose dalyse labiau jaučiamas sutelktosios taršos poveikis, kitose (Bartuvos baseine ar Ašvoje) – pasklidosios taršos poveikis. Didelę problemą kelia kai kurios senos kartos (chloroformas) ir naujos kartos (ftalatai) pavojingos medžiagos. Pagrindinis uždavinys šioje srityje – surasti tų medžiagų išmetimo/ išsiskyrimo šaltinius (veiklas, įmones).

4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus

Ventos UBR upių būkl÷ pagal biologinius elementus t.y. pagal dugno bestuburius buvo įvertinta

naudojant Danijos upių faunos indeksą (DUFI), jo įverčius lyginant su planuojamais 2008 m. patvirtinti naujais būkl÷s vertinimo kriterijais (24 Lentel÷).

24 Lentel÷. Ventos UBR upių ekologin÷s būkl÷s pagal Danijos upių faunos indeksą (DUFI) vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

38

DUFI indekso vert÷s 7-6 5 4 3 <3

Ventos UBR 2006 metais pagal DUFI buvo tirta 41 Valstybinio upių monitoringo tyrimo vieta,

priklausančios Bartuvos (8), Šventosios (7) bei Ventos (26) baseinams.

Ventos baseine pagal DUFI labai gera būkl÷ nustatyta 8 iš 26 tirtų vietų. Tačiau pagal hidrocheminius parametrus vandens būkl÷ šiose vietose ne visada buvo labai gera. Ašva ties Lietuvos-Latvijos pasieniu buvo vidutin÷s būkl÷s pagal BDS7, bendrąjį azotą bei nitratus. Kol kas n÷ra aišku, kod÷l čia steb÷ti tokie neatitikimai. Dvi priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietos (Judra aukščiau Mileiki ų bei Lūšis ties Pikeliais) buvo vidutin÷s būkl÷s atitinkamai pagal deguonies koncentraciją ir bendrąjį fosforą. Gali būti, kad šiose tyrimo vietose vienkartinių matavimų metu užfiksuota vidutin÷ būkl÷ pagal min÷tus hidrocheminius parametrus gal÷jo būti tik trumpalaikis reiškinys, nepadaręs ryškesn÷s neigiamos įtakos. Taip pat labai bloga būkl÷ pagal BDS7 steb÷ta Virvyt÷je žemiau Tryškių ties keliu Nr.194. Kadangi tai veiklos monitoringo tyrimo vieta, labai bloga būkl÷ pagal BDS7 gali būti ir d÷sninga, tačiau n÷ra aišku, kod÷l labai gera būkl÷ čia steb÷ta paga DUFI.

Ventos baseine gera būkl÷ pagal DUFI nustatyta 6 monitoringo tyrimo vietose. Tačiau Nevardoje ties Kubokais bei Upynoje žemiau Upynos buvo problemų su deguonies koncentracija vandenyje (vidutin÷ būkl÷), o Žemalupyje žemiau Žemal÷s nustatyta vidutin÷ būkl÷ pagal BDS7 bei Juodupyje ties Pavirvyčiu vidutin÷ būkl÷ pagal bendrąjį fosforą. Tik÷tina, kad šie vienkartinių matavimų metu užfiksuoti nedideli hidrocheminių parametrų verčių nukrypimai nuo normos nepadar÷ didel÷s įtakos dugno bestuburiams, tod÷l ir būkl÷ pagal DUFI čia gera. Upynoje žemiau Upynos vandens būkl÷ pagal amonio jonus bei fosfatus jau buvo labai bloga. Nors čia taip pat vykdyti vienkartiniai matavimai, tačiau tai jau veiklos monitoringo tyrimo vieta, tod÷l gera būkl÷ pagal DUFI prie tokių hidrocheminių parametrų verčių kol kas sunkiai paaiškinama, ir reikalauja išsamesnių tyrimų.

Vidutin÷ būkl÷ pagal DUFI Ventos baseine steb÷ta 12 tyrimo vietų. Iš jų pus÷je buvo problemų d÷l BDS7 bei deguonies koncentracijų, ir mažiau negu pus÷je – d÷l visų kitų hidrocheminių parametrų.

Šventosios up÷s baseine dugno bestuburiai buvo tirti 7 tyrimo vietose, kur vandes būkl÷ pagal DUFI neatitiko gerai ir labai gerai būklei keliamų reikalavimų - buvo vidutin÷, bloga ir labai bloga. Vidutin÷ būkl÷ nustatyta Šventojoje ties Lietuvos-Latvijos pasieniu, Darboje žemiau Darb÷nų ir bevardžiame upelyje Ž – 2 žemiau Girkalių. Pastarojoje tyrimo vietoje hidrocheminiai parametrai nebuvo tirti, o Darboje žemiau Darb÷nų 2006 metais netirti tik deguonies parametrai. Nei vienoje iš šių tirtų tyrimo vietų nebuvo problemų d÷l hidrocheminių parametrų, išskyrus nedidelius neatitikimus gerai būklei pagal deguonies koncentraciją Šventojoje ties Lietuvos-Latvijos pasieniu.

Bloga būkl÷ pagal DUFI nustatyta trejose Šventosios baseino upių monitoringo tyrimo vietose. Viena iš jų (Šventoji ties Senąja Įpiltim) buvo labai geros ir geros būkl÷s pagal visus hidrocheminius parametrus. Prastą būklę pagal DUFI gal÷jo įtakoti d÷l natūralių gamtinių priežasčių susiformavusi maža biotopų įvairov÷ (mažai s÷klių ir duburių) bei labai l÷ta vandens t÷km÷, kas suformavo labiau monotoniškas į ežerų ekosistemas panašias sąlygas, kurios n÷ra palankios up÷se gyvenančioms dugno bestuburių rūšims. Dubupis ties Darb÷nais ir Lukn÷ ties Sriauptais buvo vidutin÷s ir blogos būkl÷s pagal deguonies rodiklius. Taip pat Lukn÷je nustatyta vidutin÷ būkl÷ pagal amonio jonus bei labai bloga būkl÷ pagal BDS7. Šios hidrocheminių parametrų vert÷s ir gal÷jo lemti blogą būklę pagal dugno bestuburius Dubupyje bei Lukn÷je.

Šventoji žiotyse buvo vienintel÷ Šventosios baseino tyrimo vieta, kurioje steb÷ta labai bloga būkl÷ pagal DUFI, nors pagal visus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje vietoje buvo labai gera arba gera. Tai galima paaiškinti mažu up÷s vingiuotumu (up÷ šioje vietoje visiškai tiesi, o vagos skerspjūvio profilis - stačiakampis) bei labai l÷ta vandens t÷kme upei įtekant į jūrą (vanduo iš esm÷s stovi vietoje), d÷l ko sąlygos v÷lgi tampa panašios į sąlygas ežere (stovintis vanduo, smulkiagrūdis gruntais, kai kur net dumblingas), kurios yra nepalankios up÷se prisitaikiusioms gyventi dugno bestuburių rūšims.

39

Bartuvos baseine dugno bestuburiai tirti 8 monitoringo tyrimo vietose. Vandens būkl÷ šiose vietose buvo labai gera, gera, vidutin÷ bei bloga. Labai gera būkl÷ buvo tik Luoboje aukščiau Apuol÷s, o gera būkl÷ - tik Bartuvoje aukščiau Skuodo. Visų jų būkl÷ pagal hidrocheminius parametrus buvo taip pat labai gera arba gera.

Vidutin÷ būkl÷ Bartuvos baseine steb÷ta 5 tyrimo vietose - Eiškūne aukščiau Kulalių, Rubežupyje žemiau Daukšių, Bartuvoje žemiau Skuodo, Guntine ties keliu Nr. 170 bei Puokupyje ties Puoke. Tačiau tik pirmosiose dvejose tyrimo vietose buvo problemų su hidrocheminiais parametrais (deguonimi, BDS7, Eiškūne – ir su amonio jonais, Rubežupyje – ir su bendruoju fosforu). Guntin÷je ir Puokupyje vidutinę būklę pagal DUFI gal÷jo nulemti nepalankios morfologin÷s sąlygos – didelis kiekis dumblo, l÷ta t÷km÷, maža biotopų įvairov÷ (mažai s÷klių ir duburių). Be to, Guntine žmogaus veikla vykdoma gana arti kranto (laukai). Situaciją Bartuvoje paaiškinti sunkiau.

Šatos ties Lyksūde blogą būklę pagal DUFI galima paaiškinti vidutine (pagal amonio azotą ir fosfatinį fosforą) ir bloga (pagal BDS7 ir bendrą fosforą) būkle pagal hidrocheminius parametrus.

Pabaigai galima pasteb÷ti, jog geriausios būkl÷s pagal DUFI 2006 metais Ventos UBR buvo Ventos baseino upių Valstybinio monitoringo tyrimų vietos (čia nebuvo prastesn÷s būkl÷s negu vidutin÷).

4.2. Ežerų būkl÷ Ventos upių baseinų rajono ežerų būkl÷ buvo vertinama pagal 2005–2006 m. valstybinio

monitoringo duomenis. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus, nustatytus skirtingiems ežerų tipams (25, 26 ir 27 Lentel÷s).

25 Lentel÷. Ventos UBR seklių (gylio vidurkis < 3 m) kieto skaidraus vandens ežerų vandens

kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai Būkl÷

Parametras Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Pbendras, mg/l <0,05 0,05-0,07 0,071-0,08 0,081-0,1 >0,1 Nbendras, mg/l <1,3 1,3-1,8 1,9-2,5 2,6-3,0 >3,0

Chlorofilas a, µg/l ≤ 8 9-15 16-20 21-30 >30

26 Lentel÷. Ventos UBR vidutinio gylio (gylio vidurkis 3 – 9 m) ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga Pbendras, mg/l <0,04 0,04-0,06 0,061-0,08 0,081-0,1 >0,1 Nbendras, mg/l <0,1 1,0-1,4 1,5-2,0 2,1-2,5 >2,5


27 Lentel÷. Ventos UBR gilių (gylio vidurkis > 9 m) ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Pbendras, mg/l <0,03 0,03-0,05 0,051-0,08 0,081-0,09 >0,09 Nbendras, mg/l <0,9 0,9-1,2 1,3-1,6 1,7-2,0 >2,0


40

Kaip ir upių atveju, ežerų vandens kokyb÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas toms pačioms skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Skirtingų tipų monitoringo esm÷ ir tikslai tokie patys kaip ir upių monitoringo atveju. Skirtumai yra tik matuojamuose parametruose bei dažnume: priežiūros intensyvus monitoringas atliekamas 9 kartus per metus, o priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas – 4 kartus per metus. Priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas atliekamas rotaciniu principu – kiekvienais metais tiriamos vis kitos vietos.

Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Ventos UBR 2005-2006 metų laikotarpiu buvo tirti 4 ežerai: Lūkstas, Tausalas, Biržulis bei Stervas. Visi ežerai buvo tirti 2006 metais, tik Lūkstas buvo tirtas taip pat ir 2005 metais. Stervas priklauso priežiūros intensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui, Lūkstas ir Tausalas – priežiūros ekstensyvaus, o Biržulis – veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui.

Pagal visus parametrus labai gera būkl÷ nustatyta Stervo ir Biržulio ežeruose, nors, kaip jau ir min÷ta, Biržulis buvo tiriamas pagal veiklos monitoringo principus. Pagal bendrąjį azotą ir fosforą labai gera būkl÷ steb÷ta ir Tausalo ežere, tačiau pagal chlorofilą a ji jau buvo vidutin÷. Lūksto tyrimų duomenys kiek prieštaringi. 2005 metais ežere fiksuota gera būkl÷ pagal bendrąjį azotą, tačiau pagal bendrąjį fosforą ji buvo labai bloga, o pagal nuo pastarojo labai priklausantį chlorofilą a – vidutin÷. 2006 metais pagal bendrąjį fosforą ir chlorofilą a būkl÷ jau buvo gera, o pagal bendrąjį azotą - net labai gera. Kol kas n÷ra aiškios tokių svyravimų priežastys. Kadangi ežeras n÷ra labai gilus, gali būti, kad v÷jo sukelto dinaminio persimaišymo metu nuo dugno į paviršių buvo pakeltas fosforas, paskatino ir chlorofilo a gaus÷jimą (jis gaus÷ja d÷l padid÷jusio maistingojo fosforo sparčiai augant ir dauginantis dumbliams).

41

5. SAVIVALDYBI Ų IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS

2007 m. Aplinkos apsaugos agentūra išsiunt÷ klausimynus visoms Lietuvos savivaldyb÷ms,

prašydama pateikti įvairią informaciją, susijusią su vandens telkinių valdymu ir apsauga, bei įvardinti jų manymu didžiausias vandens apsaugos problemas savivaldyb÷je. Vis d÷lto, savivaldybių pateikta informacija nepilnai atspindi Ventos UBR vandensaugos situaciją ir gali būti netiksli, kadangi kai kurios savivaldyb÷s iš viso nepateik÷ duomenų, o kitos pateik÷ tik dalinę informaciją.

Įvertinus iš savivaldybių gautus atsakymus, vandens apsaugos problemas Ventos UBR galima suskirstyti į tokias grupes:

• su vandens tarša susijusios problemos: - nuotekų surinkimo ir valymo įrengimų stoka mažose gyvenviet÷se; - nepakankamas nuotekų išvalymas esamuose valymo įrengimuose; - nevalomos lietaus nuotekos; - žem÷s ūkio tarša; • su morfologiniais pakeitimais susijusios problemos: - hidroelektrin÷s; - kanalizuotos (ištiesintos) up÷s; • kitos problemos: - vandens trūkumas; - nelegali žvejyba; - nelegali tarša nuotekomis. Pagal savivaldybių pateiktus duomenis nevalomų lietaus nuotekų sistemų nelaidžių dangų plotas

yra maždaug 5 kartus didesnis už valomų nuotekų sistemų nelaidžių dangų plotą, kas parodo, kad Ventos UBR yra ryški lietaus nevalytų nuotekų problema (28 Lentel÷). Kaip jau ir min÷ta anksčiau, lentel÷je pateikta informacija gali būti netiksli.

28 Lentel÷. Lietaus nuotekų tvarkymas savivaldyb÷se

Nelaidžių dangų plotas (ha), iš kurių surenkamas lietaus vanduo Savivaldyb÷s pavadinimas

Valomų lietaus nuotekų surinkimo sistemos

Nevalomų lietaus nuotekų surinkimo sistemos

Akmen÷s r. 145 (Naujoji Akmen÷), 70 (Akmen÷)

119 (Naujoji Akmen÷), 52 (Akmen÷)

Kelm÷s r. - 36

Kretingos r. - 36

Mažeikių r. 214 800

Palangos r. - 1 229

Skuodo r. 19 123

Šilal÷s r. 6,5 176

Telšių r. 1,8 35

Bendrai visose savivaldyb÷se 456 2 606

42

Žemiau pateiktos atskirų savivaldybių aprašytos problemos:

Skuodo rajono savivaldyb÷je stebimas Bartuvos up÷s Skuodo mieste vandens „žyd÷jimas“.

Palangos mieste vietiniai gyventojai susiduria su vandens trūkumu Ronž÷s up÷je nelietingomis vasaromis.

Mažeikių rajono savivaldyb÷je Virvyt÷s up÷je yra pastatyta 10 hidroelektrinių. Šios hidroelektrin÷s daro žalą Virvyt÷s upei ir aplinkai.

Svarbiausios Kretingos rajono vandens telkinių valdymo ir apsaugos problemos yra nepakankamai išvalomos nuotekos esamose valyklose, vandens „žyd÷jimas“, nelegali žvejyba, vandens trūkumas telkiniuose vasaros sezono metu, problemin÷s vietos – Lazdininkų, Juodup÷nų., Žadeikių tvenkiniai.

Svarbiausia problema Kelm÷s rajono savivaldyb÷je yra nelegalus fekalijų išleidimas į vandens telkinius, ypač miestuose ir didesn÷se gyvenviet÷se: Kelm÷je į Kražant÷s, Vilb÷no upes ir kt. Aktuali nevalytų lietaus nuotekų išleidimo į paviršinio vandens telkinius problema Kelm÷s, taip pat Tytuv÷nų, Užvenčio miestuose, kur daugiausia transporto priemonių ir asfaltuotos dangos. Aktuali ir nelegalios žvejybos problema, vandens trūkumas sausu periodu, žuvų dusimas žiemą sekliuose telkiniuose.

Akmen÷s rajono savivaldyb÷je dalyje Naujosios Akmen÷s miesto teritorijoje bei Akmen÷s ir Ventos miestuose n÷ra išspręstas lietaus nuotekų surinkimas ir valymas. Prasta Sablauskių, Akmenupio tvenkinių, Dabikin÷s up÷s (ties Akmen÷s miestu), Eglesių upelio (ties Ventos miestu) vandens telkinių kokyb÷. Rajone yra tik 4 maudyklos atitinkančios minimalius higienos reikalavimus.

Šilal÷s rajono savyvaldyb÷je teršiami melioracijos grioviai šalia gyvenviečių, gyvulininkyst÷s pastatų ar kompleksų. Gyvenviet÷se ir kaimuose iki 500 gyventojų n÷ra nuotekų valymo įrenginių.

Documents

VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ · PDF file5 2. VENTOS UPI Ų BASEIN Ų RAJONO APIB ŪDINIMAS 2.1. Bendroji geografija ir hidrologija Ventos upi ų basein ų rajonas (UBR)