LIELUPöS UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS PROBLEMŲ APŽVALGA

Vilnius, 2007 m.

2

SANTRUMPOS AB – akcin÷ bendrov÷ AE – atomin÷ elektrin÷ AKS – aplinkos kokyb÷s standartas BDS7 – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BVPD – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus CORINE – „Coordination of Information on the Environment“ (Informacijos apie aplinką koordinavimas) trumpinys DEHP – di-2-etilheksilftalatas DLK – didžiausia leistina koncentracija ES – Europos Sąjunga GE – gyventojų ekvivalentas HE – hidroelektrin÷ LR – Lietuvos Respublika Miesto nuotekų valymo direktyva – 1991 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB d÷l miesto nuotekų valymo (paskutiniai pakeitimai padaryti 1998 m. vasario 27 d., Komisijos direktyva 98/15/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/271/EEB d÷l jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų) Nbendras – bendras azotas NH4-N – amonio azotas NO3-N – nitratinis azotas NVĮ – nuotekų valymo įrenginys Pbendras – bendras fosforas PAA – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai PAV – poveikio aplinkai vertinimas Pavojingų medžiagų direktyva – 1976 m. geguž÷s 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEC d÷l tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) PO4-P – fosfatinis fosforas UBR – upių baseinų rajonas TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrol÷ TIPK taisykl÷s – Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1–330 „D÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstyb÷s žinios, 2005; Nr.103–3829) Žin. – leidinys „Valstyb÷s žinios“

3

TURINYS 1. ĮVADAS..................................................................................................................................... 4 2. LIELUPöS UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS...................................................... 5

2.1 Bendroji geografija ir hidrologija........................................................................................ 5 2.2 Vandens telkinių tipologija ................................................................................................. 6 2.3 Vandens telkiniai................................................................................................................. 8

3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS............... 10 3.1. Sutelktoji tarša................................................................................................................... 10 3.2. Pasklidoji tarša .................................................................................................................. 11 3.3. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms................... 18

3.3.1. Tvenkimo poveikis .................................................................................................... 18 3.3.2. Hidroelektrinių poveikis ............................................................................................ 20 3.3.3. Melioracijos poveikis ................................................................................................ 21 3.3.4. Kiti poveikiai ............................................................................................................. 23

3.4. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai.................................................................................. 23 3.4.1. Reikšminga sutelktoji tarša........................................................................................ 23 3.4.2. Reikšminga pasklidoji tarša....................................................................................... 23 3.4.3. Reikšmingas hidrologinio režimo reguliavimas ir morfologiniai pokyčiai............... 24

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö...................................................................... 27 4.1. Upių būkl÷ ......................................................................................................................... 27

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus ......................................... 27 4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus ..................................................... 34

4.2. Ežerų būkl÷........................................................................................................................ 36 5. SAVIVALDYBIŲ IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS ............... 38

4

1. ĮVADAS

Šiuo dokumentu teikiama Lielup÷s upių baseinų rajone (toliau – UBR) nustatytų vandensaugos problemų apžvalga visuomenei. Tai atliekama įgyvendinant LR aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 591 „D÷l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb÷mis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 114-5170).

Šioje apžvalgoje pateikiama informacija apie pagrindines Lielup÷s UBR gamtines charakteristikas, pagrindines žmogaus veiklos poveikio rūšis ir poveikio mastą, vandens telkinių būklę upių baseinų rajone, probleminius vandens telkinius bei kita aktuali su vandensauga susijusi informacija. Medžiaga parengta įvertinus vandens telkinių monitoringo duomenis, ūkio subjektų ataskaitas apie ūkinę veiklą, savivaldybių pateiktą informacija apie problemas ir planus savivaldybių teritorijoje, įvairią statistinę informaciją bei įvertinus rezultatus, gautus Danijos aplinkos apsaugos agentūros finansuojamo projekto „ES Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB 2000–2006 metams nustatytų reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje“ metu.

Vandensaugos problemų Lielup÷s UBR apžvalgos parengimo tikslas – supažindinti visuomenę su pagrindin÷mis vandens apsaugos problemomis Lielup÷s UBR, surinkti visuomen÷s komentarus bei pagal juos patikslinti ir papildyti nustatytų problemų sąrašą, kad būtų galima parengti kokybišką Lielup÷s UBR valdymo planą ir priemonių programą, pad÷siančius lanksčiai, tinkamai, efektyviai ir daugumai priimtinu būdu išspręsti opiausius vandens apsaugos klausimus šiame upių baseinų rajone. Lielup÷s UBR valdymo planas bus prad÷tas rengti 2008 m. pradžioje, o valdymo plano projektas turi būti pristatytas Lielup÷s UBR koordinavimo tarybai ir visuomen÷s svarstymui ne v÷liau kaip iki 2008 m. gruodžio 22 d.

Komentarų vandensaugos problemų apžvalgai Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2008 m. birželio 22 d., tačiau, turint omenyje labai trumpą Lielup÷s UBR valdymo plano parengimo laikotarpį, bei norint sp÷ti realiai atsižvelgti į visuomen÷s komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautina gauti iki 2008 m. balandžio 30 d.

5

2. LIELUP öS UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS 2.1 Bendroji geografija ir hidrologija

Lielup÷s UBR yra tarptautinis upių baseinų rajonas ir užima apie 17 600 km2 plotą, kurio 8 938 km2 driekiasi Lietuvos teritorijoje (51 %), 8 662 km2 – Latvijos teritorijoje (49 %). Lielup÷s baseinas driekiasi tarp 22o40' ir 25o57' rytų ilgumos bei 55o38' ir 56o58' šiaur÷s platumos. Lietuvoje Lielup÷s UBR sudaro trys pagrindinių upių pabaseiniai: Mūšos, Nemun÷lio ir Lielup÷s mažųjų intakų (1 paveikslas).

Lielup÷s up÷ turi du pagrindinius intakus. Vienas iš jų, Mūšos up÷, kurios ilgis yra 157 km 133 km up÷s yra Lietuvoje, 18 km – Latvijoje ir 7 km teka pagal šių valstybių sieną. Kitas didelis up÷s intakas yra Nemun÷lis, ištekantis Lietuvos Aukštaitijos aukštumose, į vakarus nuo Daugpilio. Up÷s ilgis yra apie 200 km, iš kurių 75 km teka Lietuvoje, 40 km – Latvijoje ir 84 km – valstybių sieną. Mūšos ir Nemun÷lio up÷s kerta Lietuvos-Latvijos sieną ir už 13 km nuo sienos įteka į Lielup÷s upę. Pagrindinių Lielup÷s intakų ilgiai bei baseinų plotai pateikti 1 Lentel÷je.

1 Lentel÷. Lielup÷s UBR pagrindin÷s up÷s bei jų hidrografiniai parametrai Ilgis, km Baseino plotas, km2

Up÷ Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje

Lielup÷ (be Mūšos ir Nemun÷lio)

121 - 8 090 1 750

Nemun÷lis 199 81 4 047 1 892 Mūša 157 133 5 463 5 297 L÷vuo 140 140 1 629 1 629 Šv÷t÷ 118 64 2 274 483

Vidutinis Lielup÷s (Lietuvos teritorijoje – Mūšos) vagos plotis yra apie 6-12 m

aukštupyje (gylis 0,5-1,2 m), 50-60 m – vidurupyje (gylis 1-2 m) ir 150-800 m – žemupyje (gylis 2-6 m). Vidutinis Lielup÷s nuolydis – 0,48 m/km, didžiausias nuolydis – 0,82 m/km. Tai būdingas žemumų upių požymis. Baseine up÷s teka l÷ta t÷kme sekliomis vagomis. Žemo vandens lygio laikotarpiu Lielup÷s t÷km÷ sul÷t÷ja, up÷s srov÷ kartais beveik sustoja. Vidutinis hidromodulis vasaros nuot÷kio laikotarpiu yra mažesnis kaip 0,5 l/s iš km2.

Mažųjų Lielup÷s intakų pabaseinis

Mažųjų Lielup÷s intakų pabaseinį sudaro daug mažų upelių, įtekančių į Lielupę Latvijos teritorijoje. Iš viso vandens telkiniai sudaro apie 1 % pabaseinio teritorijos.

Mūšos pabaseinis

Didžioji Mūšos up÷s dalis (89 % Mūšos up÷s ilgio ir 97 % baseino ploto) priklauso Lietuvos teritorijai. Pagrindiniai Mūšos intakai yra: Voverkis, Tautinys, Kulp÷, Siladis, Pala, Kruoja, Pyvesa, Tatula, Daugyven÷. Ežerai užima apie 1 % pabaseinio teritorijos. Lietuvos teritorijoje esančioje Mūšos baseino dalyje iš viso priskaičiuojami 38 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, didžiausias iš jų yra R÷kyvos ežeras (plotas – 11,7 km2, gylis – 4,5 m).

Metų nuotekio hidromodulis Mūšos baseine kinta vidutiniškai – nuo 4,6 iki 5,9 l/s/km2, o didžiojoje baseino dalyje – nuo 5,6 iki 5,9 l/s/km2. Mūšos metinis debitas yra 24,4 m3/s, o nuot÷kis – 154 mm. Didelę Mūšos nuot÷kio dalį sudaro ištirpęs sniegas (apie 50 %). Mūšoje, kaip ir daugelyje Lietuvos upių, žemiausias nuot÷kio lygis yra būdingas vasaros-rudens laikotarpiu.

6

Nemun÷lio pabaseinis

Apie 47 % Nemun÷lio pabaseinio yra Lietuvoje. Didžiausi Nemun÷lio intakai yra: Apaščia, Vyžuona, Vingerin÷, Nereta, Laukup÷. Šio pabaseinio teritorijoje yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha (ežerai sudaro apie 1 % viso pabaseinio, esančio Lietuvoje, ploto). Jų bendras plotas sudaro 8,4 km2.

Vidutinis metinis nuot÷kio hidromodulis skirtingose Nemun÷lio up÷s vietose kinta nuo 5,8 l/s/km2 iki 9,2 l/s/km2. Metinis debitas arčiausiai žiočių esančioje hidrologijos stotyje – 19,8 m3/s. Nuot÷kio aukštis yra 232 mm. Up÷s dugno vidutinis nuolydis yra 0,7 m/km, o aukščiausias nuolydis siekia 1,2 m/km.

Iš viso Lielup÷s UBR yra 5 up÷s, kurių baseino plotas didesnis kaip 1 000 km2, o daugumos upių baseino dydis siekia 100-1 000 km2 (2 Lentel÷). Tik vieno R÷kyvos ežero plotas viršija 10 km2, o daugumos ežerų plotas mažesnis kaip 0,5 km2 (3 Lentel÷).

2 Lentel÷. Skirtingų baseinų dydžio kategorijų upių skaičius Lielup÷s UBR Up÷s baseino ploto (km2)

kategorija 100-1 000 km2 1 000-10 000 km2 >10 000 km2

Upių skaičius 33 5

3 Lentel÷. Skirtingų dydžių kategorijų ežerų skaičius Lielup÷s UBR Ežero plotas (km2) <0,5 km2 0,5 km2 1-10 km2 >10 km2

Ežerų skaičius 57 5 5 1

Topografiniu požiūriu, Lielup÷s baseinas iš esm÷s yra sl÷niuota plynaukšt÷, kuri driekiasi į pietus nuo Rygos įlankos. Ypatinga up÷s baseino sritis yra karstinis regionas. Karstinio reljefo formos būna devono gipsingų uolienų paplitimo plotuose. Tokie regionai yra paplitę apie Lietuvos-Latvijos sieną, tai yra, apie Biržus (Lietuvoje), Saulkalnę ir Bauską (Latvijoje). Ypatingas karstinio rajono bruožas yra didelis požeminio vandens jautrumas taršai. Paskutinio apled÷jimo bei deglaciacijos metu didžioji up÷s baseino dalis buvo apsemta vandens. D÷l šios priežasties didžiojoje baseino dalyje sm÷lingos jūrin÷s bei limnoglacialin÷s nuogulos dengia moreninį priemolį, susidariusį apled÷jimo metu. Vidurupyje bei aukštupyje esančios up÷s dalys daugiausia teka limnoglacialiniu moliu. Tokioms molingoms sritims būdinga maža infiltracija ir labai mažas debitas. 2.2 Vandens telkinių tipologija

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, vandens telkinio būkl÷ turi

būti vertinama pagal ją apibūdinančių elementų reikšmių nuokrypius nuo natūralių, žmogaus veiklos nepaveiktų sąlygų, dar vadinamų etalonin÷mis. Tačiau įvairiuose vandens telkiniuose d÷l specifinių natūralių faktorių etalonin÷s sąlygos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tekantis Skroblus iš kitų Lietuvos upių išsiskiria labai didel÷mis fosforo koncentracijomis, kurias, manoma, nulemia ne žmogaus įtaka, bet gruntų savyb÷s. Tod÷l vandens telkiniai pagal gamtines savybes skirstomi į tipus su jiems būdingomis etalonin÷mis sąlygomis. Nuo pastarųjų skaičiuojami nuokrypiai ir formuojamos vandens telkinių tipams būdingos būkl÷s vertinimo sistemos.

Lietuvos paviršinių vandenų tipologija buvo sudaryta pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – BVPD), nurodytus faktorius, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis apie natūralius vandens gyvūnijos ir augalijos skirtumus, atsirandančius d÷l skirtingų aplinkos sąlygų. Buvo vertinamas teritorijos, kurioje išsid÷stę vandens telkiniai, aukštis

7

1 Paveikslas. Lielup÷s UBR pabaseiniai ir upių tinklas

8

virš jūros lygio (absoliutinis aukštis), geologinis pagrindas, vidutinis up÷s vagos nuolydis (upių), baseino plotas (upių), paviršiaus plotas (ežerų) ir vidutinis gylis (ežerų).

Visa Lietuva yra išsid÷sčiusi Baltijos jūros ekologiniame regione, o jos geologinis pagrindas didžia dalimi yra kalkinis, tod÷l visi upių ir ežerų tipai pagal geologinį pagrindą nesiskiria. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200 m virš jūros lygio ir tik labai nedidel÷ šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yra šiek tiek iškilusi daugiau kaip 200 m virš jūros lygio. D÷l šios priežasties bei d÷l to, kad nepasteb÷ta natūralių biologinių bendrijų skirtumų >200 ir <200 m ežeruose, visi vandens telkiniai priskirti tai pačiai aukščio kategorijai. Mokslinių tyrimų duomenimis upių vagų nuolydis sukelia reikšmingus žuvų bendrijų skirtumus up÷se, kurių baseino plotas >100 km2, tod÷l pagal min÷tą faktorių tokios up÷s priskirtinos skirtingiems tipams. Atsižvelgiant į tai, kad n÷ra duomenų apie biologinių parametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas skirtingas, visi ežerai priskirti tai pačiai dydžio grupei.

Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, Lietuvoje buvo nustatyti 7 upių tipai (4 Lentel÷) ir 3 ežerų tipai (5 Lentel÷).

4 Lentel÷. Lietuvos upių tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km2

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis,

m/km

Geologinis pagrindas

1 <100 2 100–1 000 <0,7 3 100–1 000 >0,7 4 1 000–10

000 <0,3

5 1 000–10 000

>0,3 6 >10 000 <0,3 7

Baltijos jūros

< 200

>10 000 >0,3

Kalkinis

5 Lentel÷. Lietuvos ežerų tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Vidutinis gylis, m

Paviršiaus plotas

Geologinis pagrindas

1 < 3 2 3-9 3

Baltijos jūros < 200 > 9

> 0,5 km2 Kalkinis

Lielup÷s UBR net 87 upių vandens telkinių priklauso 1 tipui, 2 ir 3 tipui priklauso

atitinkamai 21 ir 24 vandens telkiniai, o 6 ir 7 tipo upių visai n÷ra. Lielup÷s UBR buvo identifikuoti 2 ežerų tipai: pirmas ir antras. Pirmam ežerų tipui priklauso 7 ežerai, antram-4.

2.3 Vandens telkiniai

Siekiant užtikrinti efektyvų vandens ir vandens telkinių valdymą bei apsaugą, buvo išskirti smulkiausi administraciniai vandens valdymo vienetai, vadinamieji paviršiniai vandens telkiniai. Lielup÷s UBR identifikuoti 136 upių vandens telkiniai, 11 ežerų vandens telkinių ir 7 labai pakeisti vandens telkiniai.

Paviršinio vandens telkinių išskyrimas buvo atliktas remiantis šiais pagrindiniais principais:

• vandens telkinys priskiriamas tik vienai paviršinių vandens telkinių kategorijai (up÷, ežeras, labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai), tipui ir būklei;

• jeigu vandens atkarpa priklauso rizikos grupei (yra rizika, kad nebus pasiekta gera telkinio būkl÷ iki 2015 m.), ji n÷ra agreguojama (apjungiama su kita atkarpa į vieną vandens telkinį).

9

Be min÷tųjų principų, nustatant upių ir ežerų vandens telkinius, buvo taikomi ir kiti kriterijai : • up÷s, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2, yra laikomos

3 atskirais vandens telkiniais (up÷-ežeras-up÷); • up÷s, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas mažesnis kaip 0,5 km2, yra

laikomos ne 3 atskirais vandens telkiniais, tai yra up÷-ežeras-up÷, o vienu vandens telkiniu;

• mažos up÷s, kurių baseino plotas yra mažesnis nei 100 km2 ir kurios yra tame pačiame pabaseinyje, yra laikomos vienu vandens telkiniu;

Lielup÷s UBR buvo preliminariai identifikuoti 7 labai pakeisti vandens telkiniai. Tokiais

telkiniais laikomi užtvenkus upes ant jų įrengti tvenkiniai, kurių plotas didesnis nei 0,5 km2, o ilgis didesnis nei 1,5 km. Daugiau informacijos apie žmogaus veiklos poveikį hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms rasite 3.3 skyriuje.

Lietuvoje išskiriama dar viena paviršinių vandens telkinių kategorija – dirbtiniai, t.y. žmogaus sukurti, vandens telkiniai. Tokiais telkiniais laikomi nebenaudojami dideli (> 0,5 km2) karjerai, pripildyti vandeniu. Lielup÷s UBR tokių telkinių n÷ra.

10

3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS

3.1. Sutelktoji tarša

Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša – iš išleistuvų išleidžiamos miestų buitin÷s nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramon÷s objektų nuotekos, žuvininkyst÷s tvenkinių vanduo. Atitinkamai objektai, sukeliantys tokią taršą, vadinami sutelktosios taršos šaltiniais. Akivaizdu, kad kuo baseinas yra tankiau gyvenamas, tuo daugiau jam tenka sutelktosios taršos. Apytiksliai, 2005 m. duomenimis Lielup÷s UBR gyveno apie 354 000 gyventojų. Lielup÷s UBR išsid÷sčiusios 11 savivaldybių, kurios visu savo plotu ar tik iš dalies patenka į UBR teritoriją (2 Paveikslas). Daugiausia gyventojų gyvena 5 miestuose (>10 tūkst. gyventojų): Šiauliuose, Radviliškyje, Rokiškyje, Biržuose bei Joniškyje. Šiuose miestuose gyvena apie 60 % Lielup÷s UBR gyventojų. Didžiausias iš jų yra Šiaulių miestas, kuriame 2005 m. gyveno apie 135 000 gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas Lielup÷s UBR yra 26 žm./km2. Gyventojų, aprūpintų kanalizacija, skaičius didžiuosiuose miestuose yra sąlyginai didelis ir vidutiniškai sudaro 70 %.

Sutelktosios taršos kiekiai Lielup÷s UBR yra pateikti 6 Lentel÷je, o pagrindiniai terš÷jai 7 lentel÷je. 6 Lentel÷. Įvairi ų medžiagų išleidimo 2005 m. su nuotekomis (paviršin÷mis, pramon÷s, komunalin÷mis) Lielup÷s UBR

Teršalų kiekis, išleistas į vandens telkinį, t/metus Gyventojų

aglomeracijos pavadinimas

Aglomera-cijos GE

Ar NV Į atitinka ES

reikalavimus Vandens telkinys Nbendras Pbendras BDS7

NVĮ tipas

2005 m.

Šiauliai 122012 Atitinka Kulp÷ (Mūšos) 84 4 34 Tretinis

Pasvalys 35829 Neatitinka

(1) L÷vuo (Mūšos) 9,2 2,9 9,9 Tretinis

Rokiškis 32575 Neatitinka

(2) Laukup÷

(Nemun÷lio) 6,9 2,5 7,3 Antrinis Biržai 16155 Taip Tatula (Mūšos) 6,0 0,1 2,8 Tretinis

Joniškis 13184 Neatitinka

(3)

Sidabra (Lielupes mažųjų

intakų) 26,1 1,6 4,2 Antrinis

Radviliškis 12358 Neatitinka

(4) Obel÷ (Mūšos) 50,2 2,6 23 Pirminis Pakruojis 5347 Atitinka Mūša (Mūšos) 76,3 4,2 1 Tretinis Kupiškis 5000 Atitinka L÷vuo (Mūšos) 1,41 0,5 2,3 Antrinis

Žagar÷ 2442 Atitinka

Šv÷t÷ (Lielup÷s mažųjų

intakų) 0,5 0,03 0,3 Antrinis

Linkuva 2031 Atitinka

Viršytis (Lielup÷s mažųjų

intakų) 2,1 0,3 0,7 Antrinis

Juodup÷ 1827 Atitinka Vyžuona

(Nemun÷lio) 1,4 Tretinis Šaltinis: AAA, Duomenų baz÷ „Vanduo“ 1) 2010 m. numatyta Pasvalio miesto NVĮ rekonstrukcija.

11

2) Jau pasirašytos Rokiškio m. NVĮ rekonstravimo darbų sutartys. Planuojama, kad 2010 m. NVI jau atitiks reikalavimus pagal Nbendrą ir Pbendrą. Darbų finansavimas numatytas Lielup÷s-Ventos upių baseino investicin÷je programoje. 3) Jau pasirašytos Joniškio m. NVĮ rekonstravimo darbų sutartys. Joniškio m. NVĮ atitiks reikalavimus pagal Nbendrą ir Pbendrą iki 2010 m. Darbų finansavimas numatytas Ventos – Lielup÷s baseino investicin÷je programoje. 4) Radviliškio m. NVĮ 2008 m. jau turi atitikti reikalavimus pagal Nbendrą ir Pbendrą. NVĮ statybos darbų finansavimas numatytas Nemuno vidurupio baseino investicin÷je programoje. GE – gyventojų ekvivalentas, kuriuo išreiškiamas patenkančių nuotekų iš aglomeracijos kiekis, priimant tam tikrą standartinį vieno gyventojo sukeliamos taršos kiekį pagal atitinkamas medžiagas per metus.

7 Lentel÷. Pagrindiniai sutelktosios taršos šaltiniai Lielup÷s UBR 2006 m. Nr. Sutektosios

taršos šaltinis Rajonas BDS7,

tO2/m Pbendras,

t/m Nbendras,

t/m 1. Šiaulių NVĮ Šiaulių 35 4,2 95 2. Joniškio NVĮ Joniškio 6,9 3,0 39 3. Rokiškio NVĮ Rokiškio 7,4 2,5 16 4. Biržų NVĮ Rokiškio 6 0,1 5

Tarp didžiausių sutelktosios taršos šaltinių n÷ra nei vieno pramon÷s šaltinio, tačiau tai

nereiškia, kad pramon÷s taršos poveikis yra mažas. Kadangi Lielup÷s UBR pramon÷s nuotekos išleidžiamos bendrai su kitomis nuotekomis į komunalinius nuotekų valymo įrenginius, tai pagrindiniai terš÷jai, teikiantys duomenis apie taršą, yra miestų nuotekų valymo įrenginiai. Daugelis Lielup÷s UBR esančių miestų yra maži, išskyrus Šiaulius, kuris yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir didžiausias miestas Lielup÷s baseino teritorijoje. Daugelyje miestų nuotekų valymo įrenginiai atitinka ES keliamus aplinkosauginius reikalavimus. Joniškio ir Rokiškio miestų, patenkančių tarp didžiausių terš÷jų, NVĮ bus modernizuoti, ir 2010 m. jau tur÷tų atitikti visus reikalavimus. Pagrindin÷s pramon÷s šakos, vystomos Lielup÷s UBR yra šios: maisto pramon÷ (pieno produktai, duona, m÷sa, alus, cukrus), grūdų perdirbimas, kombinuotų pašarų gamyba, medienos ir baldų gamyba, žem÷s ūkio technologijos/agroservisas, betono, keramikos gamyba, durpių gavyba, tekstil÷, pluoštinis linas, televizorių ir dviračių konstravimas. Pagrindiniai pramoniniai miestai yra Šiauliai, Radviliškis, Pakruojis, Pasvalys, Biržai, Rokiškis bei Joniškis.

Lielup÷s UBR yra nemažai pramon÷s objektų (3 Paveikslas), vystančių veiklas tokias kaip energetika, atliekų perdirbimas ir kitas, kurios patenka į sąrašą veiklų, galinčių sukelti itin didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kurioms vykdyti privaloma gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimus, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintą įsakymu „D÷l taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK Taisykl÷s) 1 priedą. Šiuose leidimuose taršos objektams nustatomos galimos teršalų išleidimo normos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai.

3.2. Pasklidoji tarša

Nors sutelktosios taršos šaltiniai daro žymią įtaką vandens aplinkai, tačiau nemaža dalis teršalų, ypač azoto junginių, į upelius ir upes patenka iš pasklidųjų taršos šaltinių. Pasklidąja tarša vadinama ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša, o iš šaltinių, kuriuos tiesiogiai aptikti ir išmatuoti yra labai sud÷tinga. Tai iš dirvožemio išplaunamos mineralin÷s ir organin÷s trąšos, dirvos erozijos produktai ir nuotekos, patenkančios į aplinką iš neturinčių nuotekų surinkimo sistemų namų ir kt. Šaltiniai, išleidžiantys tokią taršą, atitinkamai vadinami pasklidosios taršos šaltiniais. Būtent d÷l to, kad n÷ra žinomi konkretūs taršą sukeliantys šaltiniai bei taršos mastas, pasklidąją taršą žymiai sunkiau įvertinti bei kontroliuoti nei sutelktąją.

12

2 Paveikslas. Administracinis Lielup÷s UBR žem÷lapis

13

3 Paveikslas. Pramon÷s objektai, turintys gauti TIPK leidimus (pagal TIPK taisykli ų 1 priedą)

14

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys apkrovą pasklidąja tarša, yra žem÷s danga/ žem÷nauda, galvijų skaičius, m÷šlidžių tvarkymas, trąšų naudojimas ir neprijungtų prie nuotekų valymo sistemų namų gyventojų skaičius. Žem÷nauda

Žem÷s ūkio naudmenos užima apie 72 % Lielup÷s UBR ploto. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojančių gana žymią pasklidąją taršą Lielup÷s UBR.

Žem÷s ūkio paskirties žem÷ pagal naudojimo pobūdį gali būti suskirstyta į tris rūšis: ganyklas (vystoma gyvulininkyst÷), dirbamą žemę (vystoma intensyvi žemdirbyst÷) bei kompleksin÷s paskirties žemę (vystoma mažiau intensyvi žemdirbyst÷). Žem÷s naudmenos, esančios Lielup÷s UBR pabaseiniuose, pateiktos 8 Lentel÷je bei 4 Paveiksle. Duomenys rodo, kad žemdirbyst÷ daugiausia paplitusi Lielup÷s mažųjų intakų pabaseinio teritorijoje (dirbama žem÷ užima apie 64 % ploto) bei Mūšos pabaseinyje, kur dirbama žem÷ užima beveik pusę pabaseinio ploto.

8 Lentel÷. Žem÷s naudmenos Lielup÷s UBR pabaseiniuose

Natūralios buvein÷s, %

Pabaseiniai Bendras plotas, km2

Dirbtin ÷ danga,

%

Dirbama žem÷, %

Komplek-sin÷

žem÷, %

Ganyklos, %

Miškai ir kitos

gamtin÷s teritorijos

Pelk÷s ir durpynai

Vandens telkiniai

Lielup÷s m. intakai

1 750 3 64 14 3 16 <1 <1

Mūšos 5 300 4 52 16 4 23 <1 <1 Nemun÷lio 1 900 2 36 19 7 34 <1 <1 Iš viso UBR 8 946 3 51 16 4 24 <1 <1 Šaltinis: CORINE žem÷s dangos žem÷lapis, 2000 m.

Pažym÷tina, kad nurodyta žem÷nauda yra pagrįsta 2000 m. duomenimis, tod÷l tik÷tina,

kad situacija gal÷jo pasikeisti.

Šiuo metu n÷ra duomenų apie Lietuvoje naudojamas mineralines trąšas (jų tipą ir kiekius), tod÷l labai sunku įvertinti, kokią taršą sukelia šių trąšų naudojimas.

Gyvulininkyst ÷ ir paukštininkyst ÷

Naminių gyvulių ir paukščių skaičius yra svarbus žem÷s ūkio poveikio aplinkai rodiklis. Kadangi duomenų apie gyvulius ir paukščius upių baseinų rajono ribose n÷ra, naudoti gyvulių tankumo administraciniuose vienetuose duomenys. Gyvulių ir paukščių skaičius Lielup÷s UBR buvo paskaičiuotas šiuo būdu: gyvūnų tankumas rajone buvo perskaičiuotas proporcingai žem÷s ūkio paskirties plotui, esančiam Lielup÷s UBR. Paskaičiuota, kad Lielup÷s UBR 2004 m. buvo apie 119 000 galvijų (iš kurių – 68 000 karvių), 6 000 arklių, 2 200 avių, 5 000 ožkų, 208 000 kiaulių ir 790 000 naminių paukščių (5 Paveikslas). Kaip matyti iš paveikslo, daugiausia naminių gyvulių ir paukščių yra Mūšos pabaseinyje.

Norint palyginti gyvūnų tankumą pabaseiniuose, jų skaičius buvo perskaičiuotas sąlyginiais gyvulių vienetais (toliau – SG). SG - tai sutartas vienetas, naudojamas m÷šlo šalinimo dydžiui išreikšti arba apibr÷žti. Vienas SG atitinka m÷šlo šaltinį, kurio per metus generuojamame m÷šle yra 100 kilogramų bendrojo azoto. Pavyzdžiui, karv÷s – 1 SG; paršeliai iki 2 m÷n. – 0,01; kiaul÷s nuo 2 iki 8 m÷n. – 0,1; kiaul÷s nuo 8 m÷n. – 0,2; kuiliai ir paršaved÷s kiaul÷s – 0,35; avys ar ožkos – 0,07; arkliai – 1 bei naminiai paukščiai – 0,007 SG. Lielup÷s UBR esančiuose pabaseiniuose SG vienam žem÷s ūkio paskirties žem÷s hektarui buvo 0,2 (9 Lentel÷).

15

4 Paveikslas. Lielup÷s UBR žem÷nauda

16

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

Paukščiai* Galvijai(įskaitantkarves)

Karv÷s Avys Ožkos Arkliai Kiaul÷s

Gyvuliai ir paukš čiai

Vie

neta

i

Nemun÷lio Mūšos Lielup÷s mažųjų intakų

5 Paveikslas. Naminiai gyvuliai ir paukščiai Lielup÷s UBR pabaseiniuose 2004 m.

Pastaba: Mūšos pabaseinyje buvo priskaičiuota apie 590 000 naminių paukščių, tačiau paveiksle pavaizduota ne visa informacija, siekiant geriau iliustruoti paukščių ir gyvulių skaičiaus pasiskirstymą. Šaltinis: Žem÷s ūkio ministerijos pateikti duomenys apie kiaulių skaičių ir Lietuvos statistikos departamento leidinys („Gyvulių skaičius“, 2004 m.)

9 Lentel÷. Sutartinių gyvulių vienetų pagal žem÷s ūkio paskirties plotus Lielup÷s UBR pabaseiniuose palyginimas

Pabaseiniai Sutartiniai gyvulių vienetai

Žem÷s ūkio paskirties plotas, ha

SG/ha žem÷s ūkio paskirties plote

Nemun÷lio 18 600 97 200 0,2 Mūšos 75 300 377 800 0,2 Lielup÷s mažųjų intakų 28 100 140 500 0,2

Pažym÷tina, kad nuo 2005 m. iki 2007 m. daugelyje savivaldybių, apimančių didžiausią

Lielup÷s UBR plotą, bendras gyvulių ir paukščių skaičius stipriai nepakito. Didžiausias pokytis buvo Pakruojo ir Pasvalio savivaldyb÷se, kur kiaulių atitinkamai padid÷jo 20 % ir 27 %.

Lielup÷s UBR yra keli intensyvia gyvulininkyste ir paukštininkyste užsiimantys ūkio subjektai, kuriems privalomi gauti TIPK leidimai veiklai vykdyti (6 Paveikslas). Prijungimas prie nuotekų surinkimo sistemų

Gyventojų, aprūpintų vandentiekiu bei kanalizacija, skaičius didžiuosiuose miestuose yra sąlyginai didelis, tuo tarpu mažose gyvenviet÷se – vidutinis (10 Lentel÷). 2005 m. Lielup÷s UBR pagrindin÷se aglomeracijose buvo apie 17 % gyventojų, kurių namai buvo neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų. Mažiausiai kanalizacijos sistema aprūpinti Žagar÷s gyventojai – net virš 90 % gyventojų neturi kanalizacijos sistemų. Kita vertus Žagar÷je, lyginant su kitais miestais, gyventojų skaičius taip pat yra mažiausias, tod÷l ir pasklidoji tarša sąlyginai mažesn÷.

17

6 Paveikslas. Intensyvia gyvulininkyste ir paukštininkyste užsiimantys ūkio subjektai turintys gauti TIPK leidimus (pagal TIPK taisyklių 1 priedą)

18

10 Lentel÷. Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų surinkimo įrenginių, skaičius Esama situacija 2005 m.

Aglomeracijos pavadinimas

Gyventojų skaičius aglomera-

cijoje, vnt.

Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų,

skaičius, %

Biržai 15 700 30

Pasvalys 8 500 20

Rokiškis 16 120 20

Panev÷žys 119 000 7

Šiauliai 135 700 16

Naujoji Akmen÷ 14 200 26

Radviliškis 18 970 21

Joniškis 12 500 40

Akmen÷ 3 200 24

Žagar÷ 2 470 93

Kupiškis 8 300 19 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento apklausa

3.3. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms

Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių charakteristikoms

Lielup÷s UBR labiausiai pasireiškia 3 būdais: tvenkiant upes, statant ir eksploatuojant hidroelektrines bei tiesinant/gilinant (melioruojant, įrengiant drenažą) upių vagas. Savo ruožtu, pakitusios hidromorfologin÷s vandens telkinių ar jų baseinų charakteristikos įtakoja ir vandens telkinių florą bei fauną.

3.3.1. Tvenkimo poveikis Lielup÷s UBR yra 112 tvenkinių – pagal 100 kvadratinių kilometrų plotui tenkančių

užtvankų kiekį Lielup÷s UBR tenka 1,2 tvenkiniai/100 km2 ir lyginant su kitais UBR yra vienas mažesnių (Ventos UBR – 2,6 tvenkiniai/100 km2; Nemuno – 1,8 tvenkiniai/100 km2; Dauguvos UBR – 0,3 tvenkiniai/100 km2). D÷l šios aplinkyb÷s hidromofologinis užtvankų poveikis čia yra santykinai (išskyrus Dauguvos UBR) mažesnis nei kituose upių baseinų rajonuose.

Upių tvenkimas paprastai turi šiuos pagrindinius poveikius upių ekologinei būklei: • Upei būdingos gamtin÷s sąlygos pakeičiamos labiau ežerams būdingomis sąlygomis,

tod÷l pradeda formuotis ežerus primenančios ekosistemos; • Užkertamas kelias žuvų, kitų organizmų migracijai bei medžiagos ir energijos srautams; • D÷l užtvankų, ypač jeigu jų ant vienos up÷s yra ne viena, formuojasi toks reiškinys kaip

vandens organizmų populiacijų “segmentacija” – kuo mažesn÷ populiacija (segmente tarp užtvankų), tuo mažesnis ir jos gyvybingumas esant nenumatytiems aplinkos pokyčiams (segmente organizmai iš esm÷s yra izoliuojami nuo organizmų kituose segmentuose);

19

• Suintensyv÷ję eutrofikacijos procesai, atsirandantys užtvenktuose upių ruožuose, jeigu up÷je yra padid÷jęs biogeninių medžiagų kiekis, kuris pačiai upei d÷l vandens tek÷jimo gali ir nedaryti didelio poveikio, tačiau susiformavusioje ežero tipo ekosistemoje tas kiekis gali tur÷ti labai ryškų poveikį (žyd÷jimą, užaugimą ir pan.).

Laikoma, kad užtvenktoje up÷je formuojasi ežerui būdingos sąlygos, kai tvenkinio paviršiaus plotas yra >0,5 km2, o ilgis – >1,5 km. Prie tokių sąlygų tik÷tina, kad up÷s ekosistemoje atsiranda reikšmingi pasikeitimai (upines žuvis keičia labiau ežerin÷s, išnyksta vertingos lašišin÷s žuvys ir t.t.). Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių žymų tokio pakeitimo poveikį yra faktas, kad up÷se dažniausiai nutrūksta žuvų migracija prieš srovę, net jeigu yra pastatyti įrenginiai, skirti žuvims praplaukti. Visa tai reiškia, kad up÷ms keliami vandens kokyb÷s hidrocheminiai bei biologiniai reikalavimai tokiuose vandens telkiniuose jau nebepasiekiami. D÷l šios priežasties pagal Vandens įstatymo ir BVPD reikalavimus tokie tvenkiniai buvo priskirti labai pakeistiems (fiziškai modifikuotiems) vandens telkiniams ir jų ekologin÷ būkl÷ turi būti vertinama bei vandensaugos tikslai siekiami pagal nustatytus atskirus vertinimo kriterijus bei keliamus reikalavimus. Lielup÷s UBR buvo preliminariai identifikuoti 7 labai pakeisti vandens telkiniai (11 Lentel÷).

11 lentel÷. Didžiausi Lielup÷s UBR tvenkiniai (>0,5 km2 ploto), priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams

Tvenkinio pavadinimas Up÷s pavadinimas Up÷s baseinas Tvenkinio plotas, km2

Kupiškio L÷vuo Mūšos 6,3 Bubių Dubysa/Ringuva Mūšos 4,1

Dvariukų Mūša Mūšos 1,9

Ginkūnų (Malav÷nų) Šved÷ Mūšos 1,1

Baltausių Beržtalis Lielup÷s m. i. 0,7

Papilio Rov÷ja Nemun÷lio 0,6

Laičių II Ežer÷l÷ Mūšos 0,5

D÷l užtvankų nutrūksta žuvų migracija, kuri yra svarbi, siekiant įsisavinti skirtingus maisto išteklius ir pasiekti nerštavietes. Kuomet užtvankos stovi ant upių, kurių baseino plotas <100 km2, didel÷s žalos žuvims nepadaroma, nes į tokius intakus migruojančios žuvys paprastai neplaukia. Lielup÷s UBR iš 112 tvenkinių tik Kupiškio ir Dvariukų tvenkiniai yra ant upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 100 km2, tod÷l tik÷tina, kad pastarieji 2 tvenkiniai daro neigiamą įtaką aukščiau užtvankos esančių upių ruožų florai ir faunai. Juolabiau, kad šių tvenkinių paviršiaus plotas yra >0,5 km2, o tokiais atvejais netgi pastatytas žuvitakis netur÷s jokio efekto, nes, kaip jau min÷ta, žuvys pro tokio dydžio tvenkinius jau nebepraplaukia (11 Lentel÷). Žuvitakių ant Lielup÷s UBR esančių tvenkinių n÷ra įrengta, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Žem÷s ūkio ministro 2007 m. rugs÷jo 25 d. įsakymą Nr. 3D-427 ,,D÷l Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašo ir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašo patvirtinimo“ buvo išskirtos užtvankos, kuriose numatoma statyti žuvitakius (12 lentel÷) ar pašalinti kliūtis (13 lentel÷).

12 lentel÷. Lielup÷s UBR užtvankos, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai

Eil. Nr.

Up÷

(baseinas)

Atstumas nuo

žiočių, km

Užtvankos

pavadinimas

Vandens pralaidos

tipas

Patvankos

aukštis, m

Savivaldyb÷

Pastabos

1. Mūša 74,4 Švobiškio slenkstis 2,8 Pasvalio r.

20

(Mūšos)

2. L÷vuo (Mūšos

85,6 Akmenių HE slenkstis 2,4 Kupiškio r. veikia mažoji hidroelektrin÷

3 L÷vuo

(Mūšos) ) 4,5 Pasvalio slenkstis 2,5 Pasvalio r.

13 lentel÷. Lielup÷s UBR buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas

Eil. Nr.

Up÷

(baseinas)

Orientacinis atstumas

nuo žiočių, km

Buvusios užtvankos

pavadinimas

Rekomenduojama priemon÷ žuvų

migracijos sąlygoms pagerinti

Savivaldyb÷ Pastabos

1. Mūša

(Mūšos) 74,4 Švobiškio slenkstis 2,8 Pasvalio r.

2. L÷vuo (Mūšos

85,6 Akmenių HE slenkstis 2,4 Kupiškio r.

3 L÷vuo

(Mūšos) ) 4,5 Pasvalio slenkstis 2,5 Pasvalio r.

3.3.2. Hidroelektrinių poveikis

Hidroelektrin÷s sukelia neigiamą poveikį vandens organizmams daugiausiai d÷l sureguliuoto upių hidrologinio režimo (debito, vandens lygio ekstremalių ir nesavalaikių pokyčių, jų mastų) bei d÷l su tokiu pakitusiu hidrologiniu režimu susijusios dugno ir pakrančių erozijos. Hidrologiniai pokyčiai neigiamai veikia pakrančių augmeniją, šalia upių telkšančias pelkes, žemiau užtvankos esančias vandens ekosistemas: sutrikdomas žuvų nerštas, vandens augmenijos užž÷limo procesas, dugno bestuburių gyvavimo sąlygos ir kt. Yra nustatyta, kad hidroelektrin÷s gali tur÷ti ženklų poveikį vandens ekosistemoms, jeigu jų galingumas yra virš 100 kW.

D÷l mažo vandeningumo Lielup÷s UBR n÷ra turtingas energetiniais ištekliais ir šiuo metu veikia tik trys hidroelektrin÷s: 35 kW Akmenių (Kupiškio r.) – ant L÷vens, 494 kW Dvariukų (Pakruojo r.) – ant Mūšos ir 15 kW Žiobiškio (Rokiškio r.) – ant Vingerin÷s up÷s. Žemiau Dvariukų hidroelektrin÷s esančią Mūšos up÷s atkarpą galima būtų priskirti prie rizikos vandens telkinių, nes hidroelektrin÷s galingumas viršija 100 kW, d÷l ko vyksta reikšmingi vandens srauto pakeitimai skirtingų elektrin÷s darbo režimų metu ir kelia didžiausią pavojų up÷s biotai. Kitos dvi pamin÷tos elektrin÷s pagal galingumą netur÷tų daryti didelio neigiamo poveikio. Savivaldybių apklausos metu buvo pamin÷ta hidroelektrinių daroma neigiama įtaka žuvų populiacijai, o taip pat pamin÷ta ir d÷l vandens svyravimų vykstančios krantų erozijos problema. Reikia pažym÷ti, kad Lielup÷s baseine hidroelektrinių statyba n÷ra ir netur÷tų būti labai populiari ir perspektyvi, nes d÷l mažo upių nuolydžio vandens energetin÷ galia čia yra silpna.

Lietuvos vyriausyb÷, siekdama apsaugoti aplinką bei biologinę įvairovę nuo hidroelektrinių daromo poveikio, patvirtino teritorijų, kuriose yra draudžiama užtvankų statyba, sąrašą (14 Lentel÷). 14 Lentel÷. Lielup÷s UBR esančių upių ruožų, kuriuose yra uždrausta statyti užtvankas, sąrašas

Svarbi atkarpa Up÷ Atstumas (iki žiočių), km Nuoroda

Mūša 38,5–50,5 Kraštovaizdžio draustinio ribose Mituva 0–17,6 Visa up÷ Kupa 0–25 Visa up÷

21

Pyvesa 0–92,6 Visa up÷ L÷vuo 86110 Kraštovaizdžio draustinio ribose Tatula 0–64,7 Visa up÷

Nemun÷lis 39,2–88 Iki geologinio draustinio ribos

Apaščia 0–5 Geologinio draustinio ribose Šaltinis: Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Vyriausyb÷s 2004 m. rugs÷jo 8 d. nutarimas Nr. 1144 „D÷l ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 137-4995)

3.3.3. Melioracijos poveikis

Melioracijos darbai apima upių vagų tiesinimą, gilinimą bei drenažo sistemos įrengimą (papildomų drenavimo griovių iškasimą, drenažo vamzdžių dirvoje išvedžiojimą). Melioracijos darbų rezultatai paprastai pasireiškia šiais pagrindiniais poveikiais up÷ms:

1. Sunaikinama natūrali vagos diferenciacija (įlankos, duob÷s, sraunumos, užutekiai), gyvybiškai svarbi vandens augalams ir gyvūnams, d÷l ko:

• sunyksta natūrali dugno ir pakrančių augmenija; • sumaž÷ja dugno bestuburių gyvensenai tinkami plotai, bestuburių rūšin÷ įvairov÷ ir

gausa, to pasekm÷je - žuvims tinkamų maisto objektų kiekis; • sunaikinamos žuvų nerštaviet÷s ir buvein÷s: tinkamas nerštui substratas, sl÷ptuv÷s

jaunikliams, specifin÷s suaugusių žuvų buvein÷s; • galiausiai, visi aukščiau min÷ti pokyčiai priveda prie drastiškai sumaž÷jusios rūšin÷s įvairov÷s ir gausos. 2. Susiformuoja vandens nuot÷kio disbalansas - sunaikinus šlapžemes, sulaikančias

perteklinį vandenį bei pagreitinus potvynio vandenų nuot÷kį kanalų sistemomis, nepasipildo gruntiniai vandenys, o hidrosistema nebegali kompensuoti vandens stygiaus sausuoju metų laikotarpiu. D÷l to turime staigesnius vandens lygio ir debito svyravimus, didesnius poplūdžius bei didesnį vandens trūkumą sausuoju vasaros periodu. Tai savo ruožtu nulemia didelį stresą vandens ekosistemoms (pavyzdžiui, dingstant vandeniui apskritai), o tuo pačiu ir vandens trūkumą pas÷lių laistymui, pramonei ar geriamo vandens tiekimui. Jeigu į upę išleidžiamos nuotekos, sausmečiu esant mažai vandens nuotekos mažiau atskiedžiamos, tod÷l teršalų koncentracijos tokių upių vandenyje labai padid÷ja.

3. Jei sausinami laukai daug tręšiami, drenavimo sistemos padeda toms trąšoms greičiau patekti į vandens telkinius.

Iš kitos pus÷s, kalbant apie sausinimą reikia pasteb÷ti, kad drenavimo sistemos labai naudingos žem÷s ūkiui, kadangi dr÷gm÷s perteklius dirvoje mažina daugumos žem÷s ūkio kultūrų produktyvumą arba išvis sudaro netinkamas sąlygas joms augti.

Lietuvoje organizuotai sausinti žemes prad÷ta dar 19 amžiaus viduryje. 1910-1997 m. buvo nusausinta 4,4 milijonai hektarų žemių. Sovietų Sąjungos laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta daug drenavimo sistemų netgi ten, kur jos buvo nereikalingos. Be abejo, jos pažeid÷ natūralias ekosistemas, ypač pelkių, tačiau netur÷jo norimos įtakos žem÷s ūkiui. Vien 1971-1975 metais nusausinta 0,7 milijonai hektarų žemių. Iš viso nusausinta 46,6 % šalies teritorijos. Sureguliuota 46 tūkstančiai kilometrų upių ir upelių, jų tarpe 24,3 tūkstančiai kilometrų ilgesnių nei 3 kilometrų vandent÷kmių: 3-10 kilometrų ilgio sureguliuota > 80 %, 10-30 kilometrų ilgio – apytiksliai 40-50 %, o daugiau nei 30 kilometrų ilgio - < 20 %. Gamtinių nereguliuotų vagų liko apie 13,4 tūkstančių kilometrų, kurių dauguma – didžiosiose up÷se.

Lielup÷s UBR yra vienas svarbiausių žem÷s ūkio produkcijos teritorijų Lietuvoje, o žem÷s molingos ir silpnai laidžios vandeniui, kas ir skatino aktyviai vykdyti melioracijos darbus. Kokia situacija, d÷l sausinamų plotų, Lielup÷s UBR sunku tiksliai paskaičiuoti ir pasakyti, nes pateikiami savivaldybių duomenys nepilni (ne visos savivaldyb÷s pateik÷ duomenis), tod÷l nepakankamai reprezentatyvūs ir patikimi. Vis d÷lto pagal pateiktus duomenis Lielup÷s UBR

22

apytiksliai drenuojama apie 63 % teritorijos. Lietuvos savivaldybių duomenimis Lielup÷s UBR sausinamų sistemų drenuojamas plotas sudaro 6 482 km2 iš kurių apie 7 % drenuojamo ploto apima neveikiančios drenavimo sistemos (15 Lentel÷).

Šiuo metu melioracijos įtaka gal÷jo kiek sumaž÷ti, nes, kaip min÷ta, 7 % drenavimo sistemų neveikia arba veikia neefektyviai ir laikui b÷gant sugriautos ekosistemos tur÷tų atsistatyti. Gyvenviet÷se esančios drenavimo sistemos buvo sugadintos statant pastatus, tiesiant komunikacijas. Žem÷s ūkio paskirties žem÷je magistraliniai drenavimo grioviai neišvalyti nuo sąnašų, augmenijos, bebrų užtvankų ir pan. Miestų drenavimo sistemos sugadintos mažiau (≤ 1 %) nei esančios žem÷s ūkio paskirties žem÷je (neveikia apie 6 %). Apskritai, apie 94 % nusausintos teritorijos yra žem÷s ūkio paskirties žem÷je. Kita vertus esamos dar likusios melioracijos sistemos neleidžiant vandeniui kauptis ir po truputį jį atidavin÷ti up÷ms sausuoju laikotarpiu, d÷l ko jaučiamas vandens trūkumas (ypatingai vasaromis), kas Lielup÷s UBR yra pakankamai aštri problema. Šią vandensaugos problemą pažym÷jo ir apklausoje dalyvavusios Joniškio, Panev÷žio, Pasvalio savivaldyb÷s.

15 lentel÷. Lielup÷s UBR esančių savivaldybių sausinimo sistemų drenuojamas plotas

Savivaldyb÷s pavadinimas

Teritorij ų sausinimo sistemos

Visas drenuojamas plotas (ha)

Neveikiančių drenavimo sistemų drenavimo plotas (ha)

Gyvenviečių − − Žem÷s ūkio 46 055 −

Akmen÷s r.

Miškų − −

Gyvenviečių 175 175 Žem÷s ūkio 6 432 4 382

Anykščių r.

Miškų − −

Gyvenviečių − − Žem÷s ūkio 79 635 4 490

Joniškio r.

Miškų − − Gyvenviečių 290 240 Žem÷s ūkio 54 408 4 692

Kupiškio r.

Miškų 4 027 500

Gyvenviečių 1 459 1 459 Žem÷s ūkio 85 025 3 137

Pakruojo r.

Miškų 57 57

Gyvenviečių 297 175 Žem÷s ūkio 91 012 8 257

Pasvalio r.

Miškų 7 706 6 165

Gyvenviečių 726 404 Žem÷s ūkio 91 570 3 050

Radviliškio r.

Miškų 12 510 − Gyvenviečių 489 342 Žem÷s ūkio 69 521 6 028

Rokiškio r.

Miškų 7 846 −

Gyvenviečių − − Šiaulių r.

Žem÷s ūkio 89 028 3 833

23

Miškų − − Bendras plotas

648 268 47 386

3.3.4. Kiti poveikiai

Lielup÷s UBR stebima ir tokia morfologinio poveikio rūšis, kaip tam tikro vandens kiekio nukreipimas į kitą baseiną. Sanžil÷s kanalas iš L÷vens up÷s dalį vandens kiokio nukreipia į Nev÷žį, d÷l ko L÷venyje apie 30 % sumaž÷ja nuot÷kis. Pagal vandens kokyb÷s elementus, žemiau kanalo esanti vandens kokyb÷ yra vidutin÷, o pagal Lietuvos žuvų indeksą (toliau - LŽI) vandens būkl÷ žemiau yra bloga. Jeigu Lietuvos žuvų indekso vertę apspręstų tik hidrocheminiai elementai, pagal LŽI L÷vens žemiau kanalo būkl÷ būtų taip pat vidutin÷ (LŽI sudarytas taip, kad atitinkamai reaguotų į hidrochemiją). Kadangi pagal LŽI L÷vens būkl÷ žemiau kanalo yra blogesn÷ negu vidutin÷, tik÷tina, kad tokią situaciją gal÷jo lemti sumaž÷jęs vandens nuot÷kis, tad jo poveikis vandens telkinio būklei yra reikšmingas.

3.4. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai

2004 m. pabaigoje buvo identifikuotos reikšmingas žmogaus veiklos poveikis vandens telkiniams ir išskirti rizikos vandens telkiniai. Rizikos vandens telkiniu vadinamas toks telkinys, kuriame yra gr÷sm÷ nepasiekti geros būkl÷s iki 2015 m. „Gera“ vandens būkl÷ reiškia artimą natūraliai, žmogaus veiklos nepaveiktai, būklę.

Lielup÷s UBR buvo nustatytos trijų rūšių žmogaus veiklos apkrovos ir jų sukelti poveikiai, d÷l kurių vandens telkiniai priskirti rizikos grupei. Tai pasklidosios taršos šaltiniai, sutelktosios taršos šaltiniai ir hidrologinio režimo reguliavimas. 2008 m. informacija apie telkinių priklausymą rizikos grupei bus atnaujinta, vadovaujantis naujais vandens telkinių monitoringo ir ūkin÷s veiklos poveikio analiz÷s duomenimis.

3.4.1. Reikšminga sutelktoji tarša Organiniai teršalai (apskaičiuoti pagal BDS7), bendrasis fosforas ir azotas bei visos

prioritetin÷s pavojingos medžiagos yra teršalai, pagal kuriuos vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei, kadangi patirtis rodo, kad šių teršalų tam tikros koncentracijos daro didžiausią žalą vandens ekosistemoms.

D÷l sutelktosios taršos šaltinių poveikio Lielup÷s UBR rizikos vandens telkinių grupei buvo priskirti 86 telkiniai (7 Paveikslas).

3.4.2. Reikšminga pasklidoji tarša

Vandens telkinių priskyrimas rizikos grupei įvertintas pagal azoto apkrovas ir žem÷s ūkio paskirties plotą vandens telkinio baseine. Azotas yra pagrindinis teršalas, patenkantis iš pasklidosios taršos šaltinių Lietuvoje. Jis yra vienas geriausių kriterijų žem÷s ūkio veiklos poveikiui vandens telkiniams atspind÷ti ir įvertinti, kadangi azotas lengvai išsiplauna iš dirvožemio, jį lengvai perneša vanduo ir jis greitai pasiekia paviršinius vandens telkinius.

D÷l pasklidosios taršos šaltinių poveikio Lielup÷s UBR rizikos vandens telkinių grupei buvo priskirti 26 telkiniai (8 Paveikslas). Nors šių telkinių yra žymiai mažiau nei rizikos telkinių d÷l sutelktosios taršos, jų baseinų užimamas plotas yra žymiai didesnis nei rizikos telkinių d÷l sutelktosios taršos baseinų plotas.

24

3.4.3. Reikšmingas hidrologinio režimo reguliavimas ir morfologiniai pokyčiai Nustatyta, kad hidroelektrin÷s, kurių galingumas viršija 100 kW, gali tur÷ti ženklų

neigiamą poveikį vandens ekosistemoms, tod÷l upių atkarpos žemiau tokių elektrinių iki kitų didelių intakų buvo priskirtos rizikos grupei.

Lielup÷s UBR rizikos grupei d÷l hidroelektrinių poveikio priskirtina Mūšos up÷s atkarpa (iki pirmo didesnio intako) žemiau Dvariukų hidroelektrin÷s.

25

7 Paveikslas. Lielup÷s UBR rizikos vandens telkiniai d÷l sutelktosios taršos

26

8 Paveikslas. Lielup÷s UBR rizikos vandens telkiniai d÷l pasklidosios taršos

27

4. LIELUPöS UBR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINI Ų BŪKL ö

4.1. Upių būkl÷

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus

Šiame skyriuje nagrin÷jama Lielup÷s UBR paviršinio vandens telkinių būkl÷ 2006 m. pagal fizinius-cheminius parametrus. Analizei naudojami duomenys paimti iš Lielup÷s UBR upių ir ežerų monitoringo vietų (9 paveikslas). Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus (16 Lentel÷).

Organin÷s medžiagos vertinamos pagal vidutines metines ištirpusio deguonies, ištirpusio deguonies minimumo, prisotinimo deguonimi ir biocheminio deguonies sunaudojimo per 7 paras (BDS7) vertes, o biogenin÷s vertinamos pagal vidutines metines bendro azoto (Nbendras), amonio azoto (NH4-N), nitratinio azoto (NO3-N), bendro fosforo (Pbendras) ir fosfatinio fosforo (PO4-P) vertes vandenyje.

Upių būkl÷ pagal pavojingas medžiagas vertinta pagal oficialias Lietuvoje patvirtintas vandens kokyb÷s normas – didžiausią leistiną koncentraciją (DLK).

16 Lentel÷. Lielup÷s upių vandens būkl÷s vertinimui naudoti kriterijai Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga >9.5 (1) 9.5-8 (1) 7.9-6.0 (1) 5.9-3.0 (1) <3.0 (1) Ištirpęs deguonis (metų

vidurkis), mg/l >9.0 (2) 9.0-7.0 (2) 6.9-5.0 (2) 4.9-2 (2) <2.0 (2) >7.0 (1) 7.0-5.0 (1) 4.9-4.0 (1) 3.9-2.0 (1) <2.0 (1) Ištirpęs deguonis (minimumas),

mg/l >6.5 (2) 6.5-4.5 (2) 4.4-3.5 (2) 3.4-1.5 (2) <1.5 (2) >85.0 (1) 85-70 (1) 69-55 (1) <55 (1) Deguonies prisotinimas (metų

vidurkis), % >80.0 (2) 80-65 (2) 64-50 (2) <50 (2)

BDS7 (metų vidurkis), mgO2/l <2.0 2.0-3.0 3.1-4.0 4.1-5.0 >5.0 Bendras azotas (Nbendras), mg/l <1.5 1.5-2.6 2.7-3.8 3.9-5.2 >5.2 Amonio azotas (NH4-N), mg/l <0.1 0.1-0.2 0.21-0.3 0.31-0.4 >0.4 Nitratinis azotas (NO3-N), mg/l <1.3 1.3-2.3 2.4-3.5 3.6-5.0 >5.0 Bendras fosforas (Pbendras), mg/l <0.07 0.07-0.11 0.12-0.20 0.21-0.4 >0.4 Fosfatinis fosforas (PO4-P), mg/l <0.03 0.03-0.07 0.08-0.15 0.16-0.32 >0.32

Vandens būkl÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas skirtingo

tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Priežiūros intensyvus monitoringas skirtas bendrai apibūdinti vandens telkinių būklę, o vykdomi 12 kartų per metus matavimai leidžia labai patikimai įvertinti būklę. Priežiūros ekstensyvus monitoringas, vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, leidžia tik apytiksliai nustatyti telkinių būklę aptiriant didesnę teritoriją ir potencialiai identifikuojant problemines ir labai švarias vietas upių baseinų rajone. Veiklos monitoringas taip pat vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, tačiau tyrimo vietos išd÷stomos vandens telkiniuose, kur žinoma ar numanoma, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tad duomenys tai patvirtina ar paneigia, nusako problemos mastą. Tod÷l n÷ra steb÷tina, kad veiklos monitoringo rezultatai neretai būna daug prastesni negu kitų monitoringo tipų. Vis d÷lto reikia pabr÷žti, kad d÷l retų matavimų priežiūros ekstensyvaus ir veiklos monitoringo rezultatai nebūtinai atspindi realią būklę, nes hidrocheminiai parametrai metų b÷gyje gali labai kisti. Nustačius, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tuose vandens telkiniuose atliekami detalesni tyrimai. Prieš pradedant analizuoti Lielup÷s UBR ekologinę būklę pagal iš skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų paimtus duomenis, pateiksime bendrą Lielup÷s UBR būkl÷s situaciją pagal deguonį, azotą ir fosforą (10-12 paveikslai).

28

9 Paveikslas. Lielup÷s UBR upių ir ežerų monitoringo vietos

29

10 Paveikslas. Lielup÷s UBR upių vandens kokyb÷ pagal deguonį

30

11 Paveikslas. Lielup÷s UBR upių vandens kokyb÷ pagal azotą

31

12 Paveikslas. Lielup÷s UBR upių vandens kokyb÷ pagal fosforą

32

Priežiūros intensyvus monitoringas Lielup÷s UBR vykdomas 8 tyrimo vietose. Upių būkl÷ šiose vietose 2006 metais pagal tirtus hidrocheminius parametrus dažniausiai buvo gera arba vidutin÷ (17 Lentel÷). 17 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Lielup÷s UBR upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 0 0 0 37.5 37.5 25 12.5 12.5 37.5

Gera 75 50 37.5 25 37.5 25 25 37.5 50 Vidutin÷ 12.5 37.5 50 25 12.5 25 12.5 37.5 0

Bloga 12.5 0 12.5 0 0 25 25 0 0 Labai bloga 0 12.5 0 12.5 12.5 0 25 12.5 12.5

Daugiausia problemų buvo d÷l deguonies trūkumo, bendrojo azoto ir nitratų kiekio. Pagal deguonies prisotinimą vandens kokyb÷ buvo blogesn÷ nei gera būkl÷ 63 % tyrimo vietų, pagal bendrąjį azotą – taip pat 63 %, pagal nitratus - 50 %, ir pagal deguonies minimalų kiekį – taip pat 50 %.

Tarp labiausiai probleminių upių išsiskiria Sidabra Latvijos pasienyje, kur vandens kokyb÷ buvo blogos arba labai blogos būkl÷s beveik pagal visus tirtus parametrus, bei Mūša žemiau Saločių, kur vandens būkl÷ pagal bendrąjį azotą buvo labai bloga, pagal nitratus – bloga, ir vidutin÷ pagal daugiau negu pus÷ kitų tirtų parametrų. Dideli nitratų kiekiai Mūšoje rodo pasklidosios žem÷s ūkio taršos įtaką. Sidabra yra paveikta tiek pasklidosios, tiek ir sutelktosios taršos.

Kiek geresn÷, tačiau taip pat problematiška buvo Tatulos aukščiau Biržų būkl÷ – pagal nitratus ir bendrąjį azotą ji buvo bloga, o pagal amonio jonus, fosfatus ir prisotinimą deguonimi – vidutin÷. Platonyje pasienyje vandens būkl÷ buvo prasta pagal nitratus ir bendrąjį azotą, kas rodo, kad čia taip pat esminę įtaka turi pasklidoji tarša.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 19 tyrimo vietų. Santykinai vertinant šio tipo monitoringo tyrimų vietose geros arba aukštesn÷s kokyb÷s klas÷s tyrimo vietų buvo ženkliai daugiau, negu intensyvaus monitoringo atveju (18 Lentel÷). Tokius rezultatus gal÷jo nulemti ir tai, kad matavimai buvo vienkartiniai ir buvo atlikti pavasarį-vasaros pradžioje kai šiuo laikotarpiu biogenines medžiagas (azoto ir fosforo junginiai) intensyviai pasisavina augmenija (vandenyje jų mažiau lieka). D÷l pakankamai dar v÷saus vandens ir aktyvios fotosintez÷s pavasarį deguonies kiekis vandenyje gali būti padidintas, tačiau vasaros pradžioje-viduryje vandeniui įšilus ir suintensyv÷jus deguonies vartojimui organin÷s medžiagos skaidymo procesuose deguonies gali ir labai sumaž÷ti. 18 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Lielup÷s UBR upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose.

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 21 89 26 21 79 68 21 21 58

Gera 53 11 42 42 21 26 58 47 16 Vidutine 21 0 26 21 0 5 21 5 0 Bloga 5 0 5 11 0 0 0 21 16

Labai bloga 0 0 0 5 0 0 0 5 11

Daugelyje tyrimų vietų geriausia situacija buvo pagal amonio azoto ir nitratų kiekį bei pakankamą vandens prisotinimą deguonimi.

Tarp nepatenkinamos būkl÷s tyrimo vietų išsiskyr÷ Ašvin÷ ties Linksm÷nais (pagal fosfatus, bendrą fosforą – labai bloga būkl÷, bei bloga būkl÷ pagal prisotinimą deguonimi ir

33

deguonio koncentraciją), Judupis ties Naisiais (problematiškiausia situacija – pagal bendrąjį fosforą, fosfatus ir BDS7).

Veiklos monitoringas 2006 metais Lielup÷s UBR buvo vykdomas 22 tyrimo vietose. Šio tipo monitoringo tyrimo vietose pagaus÷jo atvejų, kai būkl÷ būdavo prastesn÷ nei gera (19 Lentel÷). 19 Lentel÷. Skirtingos vandens būkl÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Lielup÷s UBR upių veiklos monitoringo tyrimo vietose

Būkl÷ O2 O2 min O2 % BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 0 68 14 14 59 73 41 18 45

Gera 41 18 27 27 5 18 36 45 27 Vidutine 41 0 50 14 5 5 5 5 0

Bloga 18 5 9 18 9 0 0 14 5 Labai bloga 0 9 0 27 23 5 18 18 23

Prasčiausia vandens būkle, pagal visus arba beveik visus parametrus, išsiskyr÷ Sidabra ties Šarkiais (beveik pagal visus parametrus situacija buvo labai bloga ar bloga), Obel÷ ties Voskoniais bei Šiladis ties Zapalskiais (beveik pagal visus parametrus situacija labai problematiška, išskyrus nitratus – tai rodo sutelktosios taršos įtaką).

Kūroje ties keliu Nr. 154 prasčiausia vandens būkl÷ buvo pagal fosfatus, bendrąjį fosforą ir amonio jonus, kas rodo, jog galimas teršimas iš sutelktosios taršos šaltinių. Mažup÷je (žiotyse) labai bloga būkl÷ užfiksuota pagal nitratus ir bendrąjį azotą (pasklidosios taršos indikatorius), vidutin÷ – pagal prisotinimą deguonimi ir deguonies koncentraciją.

Vandens kokyb÷s neatitikimų gerai būklei nustatyta ir Mituvoje žemiau Skapiškio (daugiausia problemų d÷l fosfatų, bendrojo fosforo ir amonio azoto didelio kiekio), Ringuž÷je ties Gulbin÷nais (daugiausia problemų d÷l deguonies trūkumo ir BDS7 per didelio kiekio – gali būti didelio organinių medžiagų kiekio patekimo iš sutelktosios taršos šaltinių prie up÷s mažo debito pasekm÷), Šakarn÷je žemiau Bartniūnų (daugiausia problemų d÷l BDS7 per didelio kiekio – gali būti didelio organinių medžiagų kiekio patekimo iš sutelktosios taršos šaltinių prie up÷s mažo debito pasekm÷), V÷zg÷je ties Mažačiais (probleminiai parametrai - amonio azotas, o taip pat fosfatai, bendras fosforas – sutelktosios taršos indikatoriai) bei Vingerin÷je žemiau Žiobiškio (daugiausia problemų d÷l BDS7 per didelio kiekio – gali būti didelio organinių medžiagų kiekio patekimo iš sutelktosios taršos šaltinių prie up÷s mažo debito pasekm÷).

Vertinant upių vandens būklę pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą tiriamas pavojingas medžiagas, 2006 m. šių tirtų medžiagų vidutin÷s metin÷s koncentracijos neviršijo DLK.

2005–2007 m. vyko projektas ,,Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar nuotekose, nuotekų dumble ir aplinkoje yra pasirinktų pavojingų medžiagų (pagal BVPD). Lielup÷s UBR buvo tirta Nemun÷lio ir Mūšos up÷s pasienio ruože.

Buvo nustatyta, kad Nemun÷lio up÷je policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – PPA) aptikta nuos÷dose, tačiau jų koncentracija ženkliai mažesn÷ nei esami ar numatomi standartai. PPA yra nepilno degimo produktai, t.y. išsiskiria vykstant 600-800 ºC deginimui. Pagrindiniai šaltiniai yra naftos produktų vartojimas ir perdirbimas, dažų pramon÷, medienos perdirbimas. Taip pat buvo rasta di-2-etilheksilftalato (toliau – DEHP), kurio koncentracija beveik siekia esamą vidutinę metinę didžiausią leistiną koncentraciją. Kitų ftalatų koncentracija taip pat gana didel÷. Pagrindiniai DEPH šaltinai yra plastmas÷s, dažų ir kosmetikos pramon÷.

Mūšos up÷je buvo aptikta tik PAA (naftaleno) ir DEHP nuos÷dose, tačiau abiejų koncentracijos yra mažos.

34

4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus Vertinant Lielup÷s UBR upių būklę pagal biologinius kokyb÷s elementus buvo stebima

žuvų ir dugno bestuburių būkl÷. Žuvų bendrijų būkl÷ buvo įvertinta naudojant Lietuvos žuvų indeksą (LŽI) , o bestuburių būkl÷ - Danijos upių faunos indeksą (DUFI).

Žuvų bendrijų būkl÷ naudojant LŽI įvertinta pagal 2007 m. patvirtintus naujus būkl÷s vertinimo pagal žuvis kriterijus (20 lentel÷).

20 lentel÷. Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal ichtiofauną (pagal LŽI vertes).

Upių ekologin÷ būkl÷s klas÷s pagal LŽI vertes Up÷s tipas Labai gera Gera Vidutiniška Bloga Labai bloga

1 >0,934 0,934-0,701 0,700-0,398 0,397-0,106 <0,106 2 >0,936 0,936-0,716 0,715-0,401 0,400-0,109 <0,109 3 >0,922 0,922-0,700 0,699-0,397 0,396-0,119 <0,119 4 >0,945 0,945-0,719 0,718-0,396 0,395-0,108 <0,108 5 >0,923 0,923-0,701 0,700-0,397 0,396-0,120 <0,120 6 >0,945 0,945-0,719 0,718-0,396 0,395-0,108 <0,108 7 >0,923 0,923-0,701 0,700-0,397 0,396-0,120 <0,120

2006 metais Lielup÷s upių baseino rajone pagal LŽI buvo vertinta viena Mūšos

pabaseinio up÷ (Mažup÷ žemiau Katkūnų) bei trys Nemun÷lio pabaseinio up÷s: Nemun÷lis (Latvijos pasienyje ties Rimšiais), Apaščia ties Tauniūnais bei Rov÷ja žemiau Gav÷niškių. Šiose tyrimo vietose 2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai, kadangi jos priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui.

Pagal tyrimų duomenis nustatyta, kad Mažup÷s būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. Tai galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti bloga būkle pagal BDS7, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera. Kita vertus, LŽI mažiems įverčiams įtakos gal÷jo tur÷ti ir tai, jog tai labai maža up÷ (1 tipo), o tokiose up÷se stabilios žuvų bendrijos paprastai nesusiformuoja, tad ir būkl÷ dažnai jose n÷ra gera d÷l to. Tačiau didžiausias neigiamas poveikis žuvų bendrijoms gal÷jo pasireikšti d÷l sausuoju periodu steb÷to vandens trūkumo (tyrimų metu vandens buvo labai mažai) bei d÷l stipraus morfologinio poveikio up÷s fizin÷ms charakteristikoms – up÷ yra kanalizuota (ištiesinta).

Rov÷jos žemiau Gav÷niškių būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tačiau visi tirti hidrocheminiai rodikliai rod÷ gerą arba labai gerą būklę. Tai iš dalies taip pat susiję su pačios up÷s ties tyrimo vieta mažumu, kaip ir Mažup÷s atveju. Tačiau čia, kaip ir Mažup÷je, buvo tokių pačių problemų su vandens trūkumu ir morfologiniu poveikiu (vaga kanalizuota).

Nemun÷lio (Latvijos pasienyje ties Rimšiais) būkl÷ pagal LŽI taip pat buvo vidutin÷. Nors Nemun÷lis ties Rimšiais dar n÷ra didel÷ up÷, ji visgi yra žymiai didesn÷ nei Mažup÷ ar Rov÷ja, tod÷l up÷s dydis netur÷jo daryti didel÷s įtakos LŽI įverčiams. Tokia situacija gali būti geriau paaiškinama tuo, kad šioje tyrimo vietoje nustatyta bloga būkl÷ tiek pagal bendrąjį fosforą, tiek ir pagal fosfatus, kurie žuvis veikia netiesiogiai per sukeltus pokyčius ekosistemoje (pavyzdžiui, per padid÷jusį užž÷limą Nemun÷lyje ties tyrimo vieta).

Apaščios ties Tauniūnais būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Kažkiek tokią situaciją gal÷jo lemti fosfatų koncentracijos, pagal kurias čia buvo vidutin÷ būkl÷. Pagal visus kitus hidrocheminius parametrus šios tyrimo vietos būkl÷ 2006 metais buvo gera arba labai gera. Taip pat gal÷jo tur÷ti įtakos ir up÷s dydis, kuris šioje vietoje n÷ra didelis, nors ir didesnis nei 1 tipo upių. Tačiau didžiausia įtaka tik÷tina d÷l to, jog up÷ yra kanalizuota ir labai užž÷lusi. Bet kokiu atveju, aiškesnes mažo LŽI indekso priežastis šiose up÷se galima bus aiškiau išskirti atliekant atitinkamose problemin÷se tyrimo vietose daugiau hidrocheminių parametrų matavimų.

35

Lielup÷s UBR upių būkl÷ pagal dugno bestuburius buvo įvertinta naudojant Danijos upių faunos indeksą (DUFI), jo įverčius lyginant su planuojamais 2008 m. patvirtinti naujais būkl÷s vertinimo kriterijais (21 lentel÷).

21 Lentel÷. Lielup÷s UBR upių ekologin÷s būkl÷s pagal Danijos upių faunos indeksą (DUFI)

vertinimui naudoti kriterijai. Būkl÷

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

DUFI indekso vert÷s

7-6 5 4 3 <3

Lielup÷s UBR 2006 metais dugno bestuburiai tirti 47 Valstybinio upių monitoringo tyrimo vietose, priklausančiose Mūšos, Nemun÷lio ir Lielup÷s mažųjų intakų pabaseiniams.

Pagal DUFI Lielup÷s mažųjų intakų pabaseinio upių būkl÷ visose tyrimo vietose buvo prastesn÷ negu gera - vidutin÷, bloga arba labai bloga. Vidutin÷ būkl÷ užfiksuota penkiose monitoringo tyrimo vietose: Platonyje pasienyje, Maučiuvyje ties Pamaučiais, Kukulyne žemiau Drąseikių, bevardžiame upelyje K – 1 ties keliu Nr. 211 bei Veš÷tinyje žemiau Jurdaičių. Jų būkl÷ pagal hidrocheminius parametrus (bent pagal vieną iš jų) taip pat buvo vidutin÷ arba bloga (išskyrus upelį K – 1, kur hidrocheminių tyrimų 2006 metais nebuvo atlikta).

Sidabra ties Šarkiais bei Juodupis žemiau Paširvinčio pagal DUFI buvo blogos būkl÷s. Pastarojoje tyrimo vietoje up÷s būkl÷ pagal daugelį hidrocheminių parametrų buvo gera, tik pagal BDS7 vidutin÷, tačiau Sidabroje jau pagal visus hidrocheminius parametrus būkl÷ buvo prastesn÷ nei gera, kas ir gal÷jo lemti prastą būklę pagal dugno bestuburius.

Tik vienoje Lielup÷s mažųjų intakų pabaseinio monitoringo tyrimo vietoje būkl÷ pagal DUFI įverčius buvo labai bloga. Tokia situacija steb÷ta Sidabroje pasienyje, kurią gal÷jo apspręsti prasta hidrochemin÷ būkl÷ - pagal visus hidrocheminius parametrus būkl÷ buvo prastesn÷ negu gera (labai bloga, bloga arba vidutin÷).

Mūšos pabaseinio up÷s 2006 metais pagal DUFI indeksą buvo labai geros (25% visų Mūšos pabaseinio monitoringo vietų), geros (25%) bei vidutin÷s (50%) būkl÷s.

Labai gera būkl÷ steb÷ta Tatuloje aukščiau Natiškių, Pyvesoje tarp Žadeikių ir Geivitonių, Žambe ties Žambu, Mažup÷je žemiau Katkūnų, Viešintoje ties Palyš÷l÷m, Vezg÷je ties Mažaičiais ir Tatuloje aukščiau Biržų. Tatuloje ir pagal visus hidrocheminius parametrus būkl÷ buvo labai gera ar gera, o Žambe, Viešintoje bei Mažup÷je buvo paskirų problemų pagal deguonies arba BDS7 parametrus, tačiau tai gal÷jo būti atsitiktiniai atvejai (čia matuota tik 1 kartą per metus), netur÷ję didel÷s įtakos bestuburiams. Vezg÷je taip pat matavimai atlikti tik 1 kartą, tačiau čia pagal daugelį hidrocheminių parametrų būkl÷ buvo bloga, labai bloga ar vidutin÷, o pagal DUFI labai gera. Taip pat gera būkl÷ pagal DUFI nustatyta intensyvaus monitoringo tyrimo vietose – Pyvesoje ir Tatuloje, bet yra problemų Pyvesoje d÷l deguonies trūkumo, o Tatuloje pagal daugelį parametrų būkl÷ bloga arba vidutin÷. Tod÷l hidrochemin÷s ir ekologin÷s būkl÷s skirtumo priežasčių nustatymui šiose tyrimų vietose yra reikalinga surinkti daugiau duomenų.

Gera būkl÷ Mūšos pabaseinyje 2006 metais pagal DUFI nustatyta septyniose monitoringo tyrimo vietose: Graužupyje aukščiau Kinderių, Jiešmenyje žemiau Krinčino, Orijoje ties Smilgiais, Ringuž÷je ties Gulbin÷nais, Šakarn÷je žemiau Batniūnų, Voverkyje ties keliu Nr. A12 bei Žvik÷je aukščiau Gyvakarų. Išskyrus Voverkį, šių upių būkl÷ pagal hidrocheminius rodiklius nebuvo gera. Daugiausia problemų buvo d÷l deguonies trūkumo bei BDS7 kiekio. Galbūt tai susiję su vienkartinių matavimų užfiksuotomis netipin÷mis koncentracijomis, tačiau tuo pat metu reikia tur÷ti omenyje tai, kad net 5 iš išvardintų 7 tyrimo vietų priklauso veiklos monitoringo tinklui (tik÷tinas žmogaus veiklos poveikis). Tod÷l hidrochemin÷s ir ekologin÷s būkl÷s skirtumo priežasčių nustatymui šiose tyrimų vietose yra reikalinga surinkti daugiau duomenų

Kaip jau buvo min÷ta anksčiau, pus÷ Mūšos pabaseinio tyrimo vietų (bevardis upelis M – 4 ties Šalteniais, Daugyven÷ žiotyse, Ežer÷l÷ ties Žardeliais, Įstras žemiau Gegužin÷s, Juodupis ties Naisiais, Kūra ties keliu Nr.154, L÷vuo aukščiau Kupiškio, Mažup÷ žiotyse, Mituva žemiau

36

Skapiškio, Mūša – Lielup÷ žemiau Saločių, Obel÷ ties Voskoniais, Šiladis ties Išdagiečiais, Užukalnis ties keliu Saločiai – Deveitoniai ir V÷jūnyt÷ ties Salamiesčiu) pagal DUFI buvo vidutin÷s būkl÷s. Tokią situaciją gal÷jo lemti prasta šių vietų hidrochemin÷ būkl÷ (gera arba labai gera būkl÷ pagal visus parametrus nustatyta tik bevardžiame upelyje M - 4). Daugiausiai problemų k÷l÷ fosforo junginiai, taip pat deguonis ir azoto junginiai.

Nemun÷lio up÷s pabaseinyje buvo tirta 11 monitoringo tyrimo vietų. Iš jų pagal DUFI 2 tyrimo vietose up÷s buvo labai geros būkl÷s - Apaščioje ties Tauniūnais bei Užušil÷s kanale ties Užušiliais. Pagal hidrocheminius parametrus jų būkl÷ daugeliu atvejų buvo gera arba labai gera, ir tik labai retai vidutin÷, tod÷l ir bestuburių gyvavimo sąlygoms vandens chemin÷ sud÷tis nepakenk÷.

Nemun÷lio pabaseinyje gera būkl÷ pagal DUFI steb÷ta 4 tyrimo vietose: Apaščioje žemiau Kuprių (aukščiau kelio Nr. 123), Nemun÷lyje ties Rimšiais, Rov÷joje žemiau Gav÷niškių ir Vingerin÷je žemiau Žiobiškio. Pagal hidrocheminius parametrus jų būkl÷ buvo gera arba labai gera, tik Nemun÷lyje (pagal fosforo junginius) ir Apaščioje (pagal deguonies parametrus ir BDS7) tam tikrų problemų, tačiau tai vienkartinių matavimų ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietos, d÷l ko šių parametrų vert÷s gal÷jo būti atsitiktin÷s ir nedarančios pastebimos įtakos bestuburiams.

Iš keturių Nemun÷lio pabaseinio monitoringo stočių, pagal DUFI buvusių vidutin÷s būkl÷s, tik Apaščioje ties Pakapiais steb÷ta gera ar labai gera būkl÷ pagal visus tirtus hidrocheminius parametrus. Kitose tyrimo vietose (Nemun÷lyje ties Tabokine, Drūčiupyje aukščiau Čedasų bei Lakštenoje žemiau Onuškio), kaip ir buvo tik÷tasi, nustatytos problemos su hidrocheminiais parametrais, gal÷jusiais įtakoti bestuburius.

Blogos būkl÷s Nemun÷lio pabaseinio pagal DUFI buvo tik bevardis upelis AG – 3 ties Pagerve. Tačiau jo būkl÷ pagal hidrocheminius parametrus dažniausiai buvo labai gera arba gera (išskyrus deguonies parametrus). Prastos būkl÷s priežasčių nustatymui dar reikalinga surinkti daugiau duomenų. Labai blogos būkl÷s pagal DUFI indeksą Nemun÷lio pabaseinio upių tyrimo vietose nebuvo nustatyta.

Lyginant monitoringo tyrimo vietų būklę pagal įvairius hidrocheminius parametrus ir pagal dugno bestuburius, pasteb÷ta, kad upių būkl÷ pagal dugno bestuburius neatitinka keliamų reikalavimų dažniausiai tuomet, kai išmatuojamos per didel÷s nitratų, amonio jonų, bendrojo azoto, fosfatų bei bendrojo fosforo koncentracijos. Visai kitokia situacija stebima kai fiksuojama deguonies trūkumo ar organinių medžiagų (pagal BDS7) per didelio kiekio problema – up÷s būkl÷ pagal DUFI paprastai būna gera arba labai gera.

Apibendrinant, Lielup÷s UBR upių būkl÷ daugeliu atveju n÷ra gera, kadangi šis upių baseinų rajonas, viena vertus, yra veikiamas didelio intensyvumo žem÷s ūkio, kita vertus – tai regionas, pasižymintis natūraliai mažu vandeningumu (ypač sausuoju metų laiku), d÷l ko jo up÷s yra labai jautrios taršai iš sutelktosios taršos šaltinių (ypač didesnių miestų). Mažam vandeningumui vasaros laikotarpiu turi įtakos ir atlikti masiniai melioracijos darbai.

4.2. Ežerų būkl÷

Lielup÷s upių baseinų rajono ežerų būkl÷ buvo vertinama pagal 2005–2006 m.

Valstybinio monitoringo duomenis. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus, nustatytus skirtingiems ežerų tipams (22, 23 ir 24 Lentel÷s).

37

22 Lentel÷. Lielup÷s UBR seklių (gylio vidurkis < 3 m.) kieto skaidraus vandens ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai.

Būkl÷ Parametras Labai

gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Bendrasis fosforas (Pbendras), mg/l <0,05 0,05-0,07 0,071-0,08 0,081-0,1 >0,1 Bendrasis azotas (Nbendras), mg/l <1,3 1,3-1,8 1,9-2,5 2,6-3,0 >3,0

Chlorofilas a, µg/l ≤ 8 9-15 16-20 21-30 >30 23 Lentel÷. Lielup÷s UBR vidutinio gylio (gylio vidurkis 3 – 9 m.) ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga Pbendras, mg/l <0,04 0,04-0,06 0,061-0,08 0,081-0,1 >0,1 Nbendras, mg/l <0,1 1,0-1,4 1,5-2,0 2,1-2,5 >2,5

Chlorofilas a, µg/l ≤ 5 6-10 11-15 16-25 >25 24 Lentel÷. Lielup÷s UBR gilių (gylio vidurkis > 9 m.) ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai.

Būkl÷ Parametras

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Pbendras, mg/l <0,03 0,03-0,05 0,051-0,08 0,081-0,09 >0,09 Nbendras, mg/l <0,9 0,9-1,2 1,3-1,6 1,7-2,0 >2,0

Chlorofilas a, µg/l ≤ 4 5-6 7-10 11-15 >15

Kaip ir upių atveju, ežerų vandens kokyb÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas toms pačioms skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Skirtingų tipų monitoringo esm÷ ir tikslai tokie patys kaip ir upių monitoringo atveju. Skirtumai yra tik matuojamuose parametruose bei dažnume: priežiūros intensyvus monitoringas atliekamas 9 kartus per metus, o priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas – 4 kartus per metus. Priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas atliekamas rotaciniu principu – kiekvienais metais tiriamos vis kitos vietos.

Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Lielup÷s UBR 2005-2006 metų laikotarpiu buvo tirtas 1 Notigal÷s ežeras. Notigal÷ priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui. Tyrimų rezultatai parod÷, kad šis ežeras buvo labai geros būkl÷s pagal bendrą azotą, geros būkl÷s pagal bendrą fosforą, tačiau blogos būkl÷s pagal chlorofilą a. Blogos būkl÷s d÷l chlorofilo a priežastis kol kas n÷ra aiški, tačiau tai gali būti ir d÷l to, jog šis ežeras n÷ra tipiškas – iš esm÷s jis nepakliūna į jokį išskirtą ežerų tipą iš aukščiau min÷tų trijų, tod÷l ir kriterijai jo būklei vertinti gal÷tų būti kitokie.

38

5. SAVIVALDYBI Ų IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS

2007 m. Aplinkos apsaugos agentūra išsiunt÷ klausimynus visos Lietuvos savivaldyb÷ms,

prašydama pateikti įvairią informaciją, susijusią su vandens telkinių valdymu ir apsauga, bei įvardinti jų manymu didžiausias vandens apsaugos problemas savivaldyb÷je. Vis d÷lto savivaldybių pateikta informacija nepilnai atspindi Lielup÷s UBR vandensaugos situaciją ir gali būti netiksli, kadangi kai kurios savivaldyb÷s iš viso nepateik÷ duomenų, o kitos pateik÷ tik dalinę informaciją.

Įvertinus iš savivaldybių gautus atsakymus, vandens apsaugos problemas Lielup÷s UBR galima suskirstyti į tokias grupes:

• su vandens tarša susijusios problemos: - nuotekų surinkimo ir valymo įrengimų stoka mažose gyvenviet÷se; - nepakankamas nuotekų išvalymas esamuose valymo įrengimuose; - nevalomos lietaus nuotekos; - prastai tvarkomos individualių gyvenamųjų namų buitin÷s nuotekos; - intensyvi ūkin÷ veikla. • su morfologiniais pakeitimais susijusios problemos:

- hidroelektrin÷s; • kitos problemos: - vandens trūkumas; - uždumbl÷jimas.

Pagal Savivaldybių pateiktus duomenis Lielup÷s UBR lietaus nuotekų valoma mažesn÷

dalis (25 Lentel÷). 25 Lentel÷. Nelaidžių dangų plotas (ha), iš kurių surenkamas lietaus vanduo

Savivaldyb÷s pavadinimas

Vanduo patenka į valomų lietaus

nuotekų surinkimo sistemas

Vanduo patenka į nevalomų lietaus

nuotekų surinkimo sistemas Akmen÷s r. 215 171 Anykščių r. − 197 Joniškio r. − 111 Kupiškio r. − 53 Pakruojo r. 5,6 − Pasvalio r. − −

Radviliškio r. 35 30 Rokiškio r. − − Šiaulių m. 60* −

Bendras plotas 316 562

,,* “ - bendro naudojimo miesto teritorija (nelaidžių dangų plotas n÷ra apskaičiuotas). ,, − “ – lietaus nuotekos nevalomos arba n÷ra duomenų.

Duomenų apie surenkamas lietaus nuotekas trūkumas neleidžia tiksliai įvertinti situacijos savivaldyb÷se, tačiau iš to kas buvo pateikta (25 lentel÷), tik÷tina, kad Lielup÷s UBR n÷ra išspręstos paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo ir valymo problemos, o tai didina patenkančių teršalų apkrovas į upes.

39

Žemiau pateiktos atskirų savivaldybių aprašytos problemos.

Akmen÷s r. savivaldyb÷je aktualiausios šios problemos: dalyje Naujosios Akmen÷s miesto teritorijos bei Akmen÷s ir Ventos miestuose n÷ra išspręsta paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo ir valymo problema; prasta Sablauskių, Akmenupio tvenkinių, Dabikin÷s up÷s (ties Akmen÷s miestu), Eglesių upelio (ties Ventos miestu) vandens kokyb÷.

Joniškio r. savivaldyb÷je labiausiai jaučiamas vandens trūkumas vasaros metu.

Kupiškio r. savivaldyb÷je aktualiausia vandensaugos problema yra vandens telkinių uždumbl÷jimas.

Pasvalio r. savivaldyb÷je jaučiamas vandens trūkumas d÷l ko vyksta telkinių uždumbl÷jimas.

Panev÷žio r. vandens trūkumas Nev÷žio up÷je; regione yra daug mažų gyvenviečių, kuriose nenumatoma pl÷sti nuotekų tvarkymo sistemų; nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių eksploatuojami valymo įrenginiai, statyti prieš 20-30 metų, yra pasenę ir šios įmon÷s nepaj÷gios tinkamai rekonstruoti šiuos valymo įrenginius; tvenkinių uždumbl÷jimas; nepastovus vandens lygis up÷se, kuriose pastatytos hidroelektrin÷s (Dvariukų HE, Žiobiškio HE); miestų ir miestelių paviršin÷s nuotekos, patenkančios į bendrąsias paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, n÷ra valomos.

Radviliškio r. savivaldyb÷je vandens telkinių kokybei daugiausia neigiamos įtakos turi žem÷s ūkis ir individualių gyvenamųjų namų buitin÷s nuotekos (nesandarūs išs÷mimo rezervuarai bei nesavalaikis nuotekų išvežimas, savavališki slapti pajungimai į drenažo sistemas).

Šiaulių miesto savivaldyb÷je esančio R÷kyvos ežero vandens lygis nebeatsistato iki ankščiau buvusio. Manomas, kad to priežastis yra buvusi ir esama intensyvi ūkin÷ veikla, t.y durpių gavyba šalia ežero, d÷l ko iš esm÷s R÷kyvos ežeras netenka maitinimo. Taip pat vasaros metu susiduriama su gamtosauginio debito užtikrinimo problemomis Kulp÷s up÷je, kurios pagrindinis maitinimo šaltinis yra R÷kyvos ežeras. R÷kyvos ežeras palaipsniui sekl÷ja ir sen÷ja d÷l ežero dugne besiformuojančio sapropelio sluoksnio.