Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2014 12 118 Verslas
JUSTINAS ARGUSTAS [email protected]
Moks li nė ana li zė ir pa siū ly mai, ką da ry ti, kad Lie tu vo je gy venti bū tų ge riau – toks gru pės šalies moks li nin kų dve jų me tų dar bo re zul ta tas. Pus tre čio mili jo no li tų kai na vu si stu di ja atsa ko į po li ti kų klau si mus, kaip spręs ti di džiau sias ša lies ekono mi kos prob le mas.
Septyniųšaliesaukštųjųmokyklųtarpdisciplininėmokslininkųkomanda,dvejusmetusvykdžiusiVyriausybėsužsakytąirLietuvosmokslotaryboskuruotąekonomikosmoksliniųtyrimųprogramą„Lietuvosekonomikos ilgalaikiokonkurencingumoiššūkiai“,šiuometuapibendrinasavoišvadas irpasiūlymus.DidžiulėstudijanubrėžėLietuvosateitiesekonomikosgairesirparengėrekomendacijasšaliesVyriausybei.Tai,kąužsidirbame,išsykpraval
gome,mąstytiapieateitįirinvestuotiįjąbijome.KaipLietuvaiištrūktiiššioužburtorato?Kurlinkekonomikosvairąsiūlosuktišaliesmokslininkai?ApietaisuLŽkalbėjosityrimųprogramosvadovas,Kaunotechnologijosuniversiteto(KTU)EkonomikosirverslofakultetoprofesoriusRy tis Kru šins kas.
Iš si ža dė ti tra di ci jų ne rei kia– Lie tu vos eko no mi kos at ei tis ir ge
ro vė pri klau sys nuo to, ar tap si me inova ty vūs. Re gis, tai vie nas pa grin di nių moks li nin kų at lik to ty ri mo vek to rių. Dau ge liui tai ga li bū ti ne sup ran ta ma, mat lie tu viai iš ti ki mi tra di ci nei pramo nei. Ko dėl Lie tu vos at ei tį rei kė tų sie ti su nau jo vių die gi mu?–Inovacijosšiametyrimeyravienas
iškertiniųakmenųstatantaiškiusLietuvosekonomikosaugimopamatus.PanašauskaipLietuvadydžiošalysvisgarsiaukalbaapietai,kadinovacijos–vienintelisbūdasskatintijųekonomikosaugimą.Tradicinėspramonėsšakos,tradicinėekonomikatokiosešalyse,turinčiose3–7mln.gyventojų,tegaliužtikrintistabilumą.Dėlinfliacijos,dėlglobaliosekonomikosraidosprocesųkiekvienaišaliaireikalingasekonomikosaugimas.Sutariama,kadtosešalyse,kurinovacijoslabiaupažengusios,augimasgalimastikdiegianttechnologinesirkitasinovacijasversle.PavalgymuiLietuvaužsidirba,tačiaujeinorimegerintisavogyvenimą,beinovacijųniekaipneišsiversime.Esuaukštųjųtechnologijųšalinin
kas,bettikiu,kadvienasišLietuvoskonkurenciniųpranašumųyratradi
cinėmaistoirgėrimųpramonė.Turimečiasenastradicijas.Privalomešiąpramonępakeltiįtokįlygį,kadjosproduktai būtų pripažįstami visojeglobaliojeekonomikoje,kadjieturėtų dideles rinkas.Tradicijas reikiapuoselėti,betinovacijaivietosyra:taigalibūtikadirnaujoviškospakuotės,kuriosleidžiailgiauišlaikytiproduktąšviežiąarpatrauklesnįšiuolaikiniamvartotojui,arpan.TaipLietuvagalieitipirmyn–sutradiciniaisverslaisįšiuolaikinęvisuomenę.
– Ty rė jų su rink ti duo me nys ro do, kad Lie tu va ir da bar, ir, kaip prog nozuo ja ma, ne to li mo je at ei ty je vis dėl to bus pri ski ria ma prie „nuo sai kių no vato rių“. Kas lie tu vius su lai ko nuo in vesti ci jų į aukš tą sias tech no lo gi jas?–Mūsųpramonėorientuotaįduo
nosuždirbimąšiandien.Irilgalaikiostrateginiopožiūrio–kąašdarysiupo2–3metų–stokojama.Matlietuviaiganakonservatyvūs.Kitavertus,esamepatyrędaugekonominionestabilumo.Okadesamemaži,taimuslabai veikia pasaulinės ekonomikosvirsmai.Irskaudijųpatirtislemia,kadmūsųverslininkaibijosuklysti,ovisuomenėspožiūrisįklaidasyralabainepalankus.Taigiekonomikosnestabilumasverčiagyventišiadiena.Kaiklausiameverslininkų,kodėl
jieneinvestuojaįrytdieną,neužsiau
ginasavoversluispecialistųstudentų,šieatsako,kadjiemsreikiašiandien uždirbti pinigus.Tai viena išerdvių,kurreikėtųkeistipožiūrį.
Dir ba dėl duo nos– Ar tai ver ty bių klau si mas: vie na
die nė, trum pa lai kė ge ro vė ar ba il galai kis tva rus au gi mas?–Vertybėssusiformuojapertam
tikrą laiką.Nuolatinis ekonominisnestabilumas,dažnivaldžiosnuostatųirmokesčiųsistemospokyčiaiskatinanepasitikėjimąateitimi.Verslininkaituriišlaikytišeimasirdarbovietas,betjiems,regis,nepaliekamaerdvėssuklysti.Oinovacijos,spartiplėtra – rizika. Vengdami klaidų,vengdamirizikosorientuojamėsįtai,kasduodagarantuotąnaudąšiandien.Gaminamepigiąprodukciją,jąeksportuojameirparduodameužsienyje.Jeigugamintumekokybiškąprodukcijąuždidesnękainą,klausimas–arbūtumepatrauklūs?Štaičiairjuntamasatsargumas.Galiausiaikiekrinkojeinovatyviaimąstančiųirkuriančiųinžinierių?Vienetai.Nešiaipinžinierių,kuriegalėtųkąnorssuskaičiuotiirnubraižyti,bettokių,kuriemąstytų,kaippagerintitai,kasjausukurta:kąašgaliusukurtipats,kąašgaliupritaikyti?
– Vi zi jas apie Lie tu vą – aukš tų jų
tech no lo gi jų kraš tą – jau yra su ra šę po li ti kai stra te gi jo je „Lie tu va 2030“. Koks jū sų va do vau ja mos ko man dos ty ri mo ir šios vi zi jos san ty kis? –Lietuvosekonomikajauna–jai
25metai.Irjaudabaresamepadarędidelįšuolįsiekdamitaptiaukštųjųtechnologijų šalimi. Vizijos „Lietuva2030“tikslusturimepasiektiper15metų,otainemažaslaikotarpas.Tadšiandienturimesusidėliotiplaną,kądarysimepertąlaikotarpį–žingsnispožingsnio.Mūsųprogramaorientuotaį2020metus.Nekalbameapietai,kadLietuvojedabarpatturigimtiaukštosios technologijos. Kalbameapietradicinępramonę,kuridabarsukuriadidžiausiąpridėtinęvertę.Turimekalbėtineapiekokiųsupertechnologijųkūrimą,oanalizuotigeriausiuspasiekimuspasaulyjeirjuospritaikytisau.Tikįsisavinęirįvaldętastechnologijasgalėsimeprisidėtipriejųkūrimo,tobulinimo.DabarLietuvospramonėjedominuojavidutinėsiržemostechnologijos,oįmonėsneturiparengtųaukštesniolygioinžinierių.Tadišpradžiųprisitaikykimepriemoderniųtechnologijų ir tik tada bandykimekurtiaukštųjųtechnologijųšalį.
Pa ta ria ban kai, o ne moks li nin kai
– Žmo giš kų jų iš tek lių po žiū riu Lietu va, pa ly gin ti su ES vi dur kiu, at ro dyda vo ge rai, bet da bar aiš kė ja, kad tų iš tek lių ko ky bė pra sta.– Dirbdamas profesoriumi KTU
matau,kadnėrasinergijostarpinžineriniųirsocialiniųmokslų–technologijų pritaikymo, komercializacijos,efektyvumoužtikrinimo.Lietuvai,sakoma,trūkstainžinierių,betjauesąnetrūkstaekonomistųirvadybininkų,jienevanebereikalingi–jųnevanetperdaug.Betjukgeroekonomistoreikiavisur,kaipirgeroinžinieriaus.Oištiesųtrūkstasinergijostarpspecialybių–neturimegerųinžinieriųekonomistų.
– Lig šiol po li ti kai pa ta ri mų kreip davo si į ban ki nin kus, tei si nin kus. Šį syk val džiai pa tars moks li nin kai, bet po li tikai spręs, ar įgy ven din ti tai, ką jie siū lo. –Taip,politikusdažnaikonsultuoja
įvairūsžmonės,kurieyrapriskiriamiįvairiomsinteresųgrupėms,antaibankaiarpramonėsatstovaiirt.t.Mokslininkųbalsasnepriklausomas.Politikaimūsųpaprašėatsakytiįtamtikrusklausimus.Šiandienmokslininkaijauturijiemsatsakymus,kokiapramonėsstruktūraLietuvojegalėtųbūti,kokieatsinaujinantysenergijosšaltiniaipatysefektyviausivertinantLietuvospožiūriu,kaipkoreguotimonopolijųiroligopolijų kartelinius susitarimus,kaiptvarkytivalstybėsfinansus,kądarytisuminimaliaalgairkt.•
Planas, kaip sukurti geresnę Lietuvą
Prof. Rytis Krušinskas: ,,Pavalgymui Lietuva užsidirba, tačiau jei
norime gerinti savo gyvenimą, be inovacijų – niekaip neišsiversime.“
KTU nuotrauka
Lap kri čio mė ne sį vi du ti nė oro tem pe ra tū ra bu vo 2 laips niai šilu mos, o tai pri ly go dau gia metei šio mė ne sio tem pe ra tū rai ir staig me nų ši lu mos var to to jams ne pa tei kė.
Šiemetdaugiabučiuose suvartotadaugiaušilumosneišiltesnįpraėjusiųmetųlapkritį,kaividutinėorotemperatūrabuvo5laipsniaišilumos.Preliminariais Lietuvos šilumos tiekėjųasociacijos(LŠTA)duomenimis,60kv.mplotobutuišildytitipiniuosesenosstatybosdaugiabučiuose,kuriuosegyvenadaugumašaliesgyventojų,vidutiniškaisuvartotaapie1140kWh(19kWh/1kv.m).Pernaidėlšiltesniųorųšisrodiklissudarėapie900kWh(15kWh/1kv.m).„Šiemetdėldidesniošilumossuvar
tojimonei2013ųjųlapkritįgyventojaiturėtųmokėtidaugiau,tačiaušildymoišlaidų augimą iš dalies amortizavoapie8proc.mažesnėneipernaividutinėšilumoskaina“,–teigėLŠTAprezidentasVytautasStasiūnas.Miestuose,kuriuosebuvoįdiegtos
biokurojėgainės,gyventojuspasieksmažesnėssąskaitosneipriešmetus.„Pavyzdžiui,Šiauliuose,KauneirPakruojyješilumoskainosdėlbiokurovartojimomažėjo15,5–25proc.,palygintisu2013ųjųlapkričiu“,–sakėV.Stasiūnas.LŠTAskaičiavimais,lapkritį60kv.m
butošildymastipiniamesenosstatybosdaugiabutyjegamtinesdujasvartojančiųmiestųgyventojamsvidutiniškaikainavoapie308litus,biokurušildomuosemiestuose–apie230litų.Priešmetustopatiesplotošildymas
dujasvartojančiųmiestųgyventojamsvidutiniškaikainavo260litų,biokurušildomuosemiestuose–apie180litų.„Mažiausiaišilumakainuojamiestuose,kurieatsisakėgamtiniųdujųirvartojadaugpigesnįvietinįbiokurą“,–teigėV.Stasiūnas.Lapkritį šilumos tarifasŠiauliuose
buvo18,87ct/kWh,pernai–25,09ct/kWhsuPVM.Kaunešilumoskainabuvo23,74ct/kWh,pernaikauniečiaiužšilumąmokėjo28,13ct/kWhsuPVM.Vilniuješilumakainavo25,41ct/kWhsuPVM,opriešmetus tarifas siekė26,63ct/kWhsuPVM.Klaipėdoješilumos tarifas lapkritį buvo23,91ct/kWh,pernai–25,64ct/kWhsuPVM.Miestuose, kuriuose šilumos ga
mybainaudojamasbiokuras,vidutinėšiošildymosezonošilumoskainayraapie 20 ct/kWh (nuo 18 iki 25 ct/kWh)suPVM.Importuojamomisdujomisšildomimiestaiužšilumąvidutiniškaimokanet27ct/kWh(nuo24iki32ct/kWh)suPVM.•LŽ
Šilumos kainos mažesnės